KAIP SUKAUPTI DIDESNĘ

PENSIJĄ?

VISKAS MOTERIMS

TIK

RO

S N

OR

VEG

IJO

S IR

AM

ERIK

OS

LIET

UV

IŲ I

STO

RIJ

OS

ISSN

202

9-95

67

LIEKNĖK

LAIMINGA!

MEZOTERAPIJATegul laikas Jus aplenkia!

Gaminame su Tupperware

Net 4 pyragų receptai

Edita Mildažytė:

PATYS KURIAMEPROBLEMAS

2013 / 5 (9) Kaina 2,99 Lt

64 psl.

TURINYS

Atsakyk į klausimą ir laimėk prizą!

Nemokami skelbimai puslapyje www.lietuve.lt

SVEČIUOSE VYRAI

14 Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo...

LIETUVOS KAMPELIAI

42 Lietuvos pilys

GAMINAME SU LIETUVE

60 Pyragas su šaldytomis uogomis „Aistringas pabučiavimas“

© IĮ „Inekta“, Kaunas

Vyriausioji redaktorė Inesa Uktverienė

Kalbos redaktoriusGiedrius Lužinas

Redakcija: Ieva Ąžuolaitytė, Sandra Kanopkaitė

Dizainerė – fotografė Jolanta Miliūnienė

Už reklamų ir skelbimų tekstų kalbą redakcija neatsako.

ISSN 2029-9567

© Platinti šio leidinio tekstus, vaizdo informaciją galima tik redakcijai sutikus.

Spaustuvė „BALTO print“

LIETUVIAI PASAULYJE

4 Ką praranda Lietuva?

MES MYLIM LIETUVĄ

8 Žmonės patys susikuria problemas

LIETUVIAI KELIAUJA

44 Tailandas – rojus žemėje

2013 / 5 (9)

Dėl reklamos skambinkite:8 620 44 223

Rašykite mums adresu:info@lietuve.lt

Viršelyje Edita MildažytėFotografija iš LRT archyvų

41 psl.

Vaida Žebrauskienė

Gimė: KauneMokytoja

Gyvena: 3 metus 8 mėnesius Tionsberge, Norvegijoje

Moto: Viskas gyvenime turi prasmę, tik galbūt šiandien dar jos nesuprantu

LIETUVIAI PASAULYJE

Koks įvykis paskatino Jus išvykti į Angliją? Tiesa, ten ilgai nenuo-bodžiavote ir greitai pradėjote dirbti mokykloje... Į Londoną išvažiavau, kai dukrytei Lalitai buvo vos mėnuo. Mano vyras beveik septynerius metus gyveno tarp Lietuvos ir Didžiosios Britani-jos, todėl mudu seniai svajojome gyventi visi kartu. Tikriausiai dukry-tės gimimas ir buvo tas momentas, kai pajutome, jog atėjo laikas man ir vaikams išvykti į Londoną. Pirmus metus nedirbau, rūpinausi vaikais, mokiausi anglų kalbos, lankiau dai-navimo pamokas. Kadangi švietimo

sistemos Lietuvoje ir Anglijoje labai skiriasi, sūnus Ąžuolas, būdamas vos šešerių, pateko iškart į antrą klasę. Tada labai jaudinausi, kaip jam seksis adaptuotis mokykloje: bendravimas ir mokymasis vyksta tik anglų kalba, jis niekada nelan-kęs mokyklos... Kai pati pramokau anglų kalbos (mokykloje mokiausi tik vokiečių ir rusų kalbų), nutariau lankyti klasės asistentų kursus. Iš pradžių net neketinau dirbti, teno-rėjau padėti savo Ąžuolui mokytis, tačiau atlikdama praktiką sūnaus mokykloje gavau pasiūlymą ten pa-silikti. Dirbdavau rytais, kol mažoji

būdavo rytinėje mokyklėlėje-dar-želyje.

Ar Londonas yra tinkamas mies-tas šeimai su mažamečiais vai-kais?Londonas – tikras megãpolis, su vi-sais tokio didmiesčio privalumais ir trūkumais. Mano nuomone, šeimai su vaikais gyventi Londone nėra la-bai palanku dėl nusikaltimų, kurių daugelis prastesniuose rajonuose net neregistruojami. Čia ypač ak-centuojamas vaikų saugumas. Tie, kas yra gyvenę Londone, patvirtins, kad visur vaikų ugdymo įstaigos

aptvertos labai aukštomis tvoromis, prie pagrindinių įėjimų ir pagrindi-niuose kiemuose įrengtos kameros, labai dažnai ugdymo įstaigų dar-buotojai naudoja elektroninę raktų sistemą, tik įėję į pastatą pasirašo papildomoje registracijos knygoje. Visi su vaikais dirbantys suaugusieji kasmet turi pristatyti iš policijos pažymą apie kriminalinių įrašų ne-buvimą. Vaikus iki dvylikos metų privaloma atvesti į mokyklą ir pa-siimti iš jos vienam iš tėvų arba ki-tam suaugusiam žmogui, apie kurį yra informuota mokykla. Pamenu, net paprasčiausia išvyka į kiek to-

KĄ PRARANDA LIETUVA?

Pokalbis su Vaida Žebrauskiene, dabar gyvenančia Norvegijoje ir ten dirbančia mokytoja, tru-ko gana ilgai, nes buvo labai įdomus. Apie švietimo siste-mą, jos subtilybes, privalumus ir trūkumus Vaida tikrai turėjo ką pasakyti. Pasirodo, kad Lie-tuva šiuo aspektu mes galime didžiuotis, bet, pasak pašne-kovės, būtina semtis patirties iš kitų šalių ir tobulinti savąją švietimo sistemą, kad ji tenkin-tų visus mokinių poreikius. Be to, V. Žebrauskienė turi nema-žai darbo patirties ir Londone, kur gyveno trejus metus prieš atvykdama į Tionsbergą.

4 W W W. L I E T U V E . LT

lėliau esantį didesnį parką būdavo labai kruopščiai planuojama porą savaičių: pasirenkamas maršrutas, derinamas išvykoje dalyvausiančių vaikų bei suaugusiųjų skaičių, ren-

kami raštiški tėvų sutikimai...

Bet gal šį trūkumą finansuoja galimybė turėti patogų ir gerą darbą...Deja, kitas didmiesčio trūkumas yra tas, kad labai retai kas gauna darbą savo rajone. Daugelis žmo-nių nuvažiuoti į darbą ir grįžti iš jo eikvoja daug laiko net esant pui-kiam miesto transportui. Pavyz-džiui, mano vyras į darbą neretai keliaudavo valandą, dvi ar net tris, priklausomai nuo objekto vietos, ir tiek pat namo, todėl labai dažnai mes atsisveikindavome 6 valandą ryto, vakarieniauti susėsdavome 8 valandą vakaro, o po poros valandų

jau lįsdavome į pižamas... Laiko pa-bendrauti likdavo nedaug... Dėl šių priežasčių, ypač turint vaikų, kuris nors vienas iš tėvų turi arba visai nedirbti, arba dirbti ne visą darbo dieną, arba samdyti kitą suaugusįjį, kuris pasirūpintų vaikais kol tėvai

dirba.

Tai visi paminėti Londono trū-kumai ir paskatino persikelti į Norvegiją? Iš tiesų ne visai taip... Lalitai buvo treji, kai susirgus mano mamai nu-sprendėme iš Londono persikelti pas ją į Norvegiją. Buvo ne taip pa-prasta viską mesti... Ypač vyrui, nes jis Londone pragyveno ir pradirbo dešimt metų. Be to, Londone buvo ir draugai, ir darbas, ir finansinis stabilumas, ir seniai pamirštas kul-tūrinės adaptacijos laikas. Tačiau aš pati augau didelėje šeimoje ir man

Atostogos Lietuvoje. Fotografavo Eglė Xiapin.

Brėmeno (Vokietija) karuselių parkas 55L I E T U V Ė

tos mano šeimos – mamos, brolių, sesių – labai labai trūko. Mes žino-jome, kad nebūsime palikti likimo valiai, kad yra artimieji, kurie padės viskuo, kuo galės. Ir padėjo! Vyras darbą Norvegijoje gavo dar mums bebūnant Londone, o aš buvau pa-kviesta į pokalbį privačioje pagal M. Montessori ugdymo metodiką dirbančioje mokykloje dirbti gim-tosios kalbos mokytoja visai netru-kus po atvykimo. Žinoma, mamos pažintys ir įdirbis čia labai padėjo. Deja, sunkiausia laukė po to...

Kokie sunkumai užgriuvo? At-rodo, viskas turėtų būti lengva, juk turėjote darbus ir šeima buvo šalia...Paaiškėjo, kad pietinėje šalies daly-je norvegai yra labai uždari. Norve-gijoje gyvename jau ketvirti metai, tačiau tik dabar ėmėme jausti, kad kaimynai ar vaikų klasės draugų tėvai, iki tol mus visus tuos metus stebėję iš tolo, pradeda kalbinti, sutinka užsukti į svečius arbatos, domisi mūsų šeima, veikla, kartais net mūsų šalimi ir kultūra. Geras anglų kalbos mokėjimas, darbai pagal išsilavinimą ir kvalifikaciją buvo ir yra dideli privalumai, tačiau raudonuojančios dienraščių antraš-tės su mūsų tautiečių kriminaliniais „žygdarbiais“ spontaniškoms bičiu-lystėms nepadėjo ir nepadeda.

O kaip Norvegijoje dirbote mo-kytoja, jei nemokėjote norvegų kalbos?Pirmus trejus metus mokykloje, ku-rioje dirbu, man norvegų kalbos ne-

reikėjo. Aš buvau įdarbinta dėl gero anglų kalbos mokėjimo, nes mano darbas buvo vaikus mokyti anglų kalbos, skatinanti juos kuo daugiau bendrauti angliškai. Norvegų kalba tarsi nėra labai sunki, nes turi pa-našių šaknų žodžių su vokiečių ir anglų kalbomis, bet man ji nebuvo labai lengvai perprantama. Dabar jau jaučiu, kad galiu be kompleksų pakalbėti telefonu, parašyti kokią paprastą žinutę ar laišką į mokyklą. Norvegai giria mano tartį, bet klai-dų aš vis dar darau.

Kas labiausiai Norvegijoje verti-nama ieškant darbo?Aukštasis išsilavinimas, tiesiogiai susijęs su darbu, Norvegijoje ypač vertinamas. Nuo jo priklauso uždar-bis bei karjeros galimybės. Visiems atvykėliams tenka siųsti savo išsi-lavinimo dokumentus į atitinkamą įstaigą, kad būtų pripažinti. Mano diplomus britai pripažino, o štai norvegai to padaryti nenorėjo, todėl teko papildomai mokytis Norvegi-joje. Dabar esu diplomuota pagal M. Montessori metodiką dirbanti

mokytoja. Be to, planuoju toliau studijuoti bendrąją pedagogiką, kuri reikalinga mano kvalifikacijai kelti. Prisimenu, kad kultūrinius skirtumus ir adaptaciją kolektyve padėjo įveikti lietuviškas gebėjimas dirbti komandoje, profesionalu-mas, lankstumas, disciplina...

Jau ne kartą esam kalbėję su ki-tais pašnekovais apie norvegus, bet būtų įdomūs ir Jūsų paste-bėjimai...Pirma, kas labai krenta į akis, norve-gų patriotiškumas – nesuvaidintas didžiavimasis savo šalimi bei jos ekonominiais pasiekimais. Norve-gai domisi savo istorija, puoselė-ja tradicijas, garsiai ir iškilmingai švenčia nacionalines šventes. Ne tik valstybinių švenčių, bet ir gimta-dienių progomis jie kelia nacionali-nę vėliavą bei labai dažnai šeimos (krikštynų, vestuvių), bažnytinių švenčių progomis velkasi savo gra-žiuosius nacionalinius kostiumus. Be to, visokio amžiaus norvegai labai daug juda! Ar lyja, ar snin-ga – visada pamatysi bėgiojančių, dviračiais važiuojančių ar slidėmis šliuožiančių norvegų. Neveltui juokaujama, kad norvegų vaikai gimsta su slidėmis... Šios tautos žmonėms įaugusi vidinė motyva-cija gyventi fiziškai aktyviai ir svei-kai. Daugeliui tai tiesiog gyvenimo būdas. Tiesa, norvegai yra uždaroki ir gana sėslūs, todėl neretai jų drau-gai yra mokyklos draugai, netoliese gyvenantys tėvai, broliai ar sesės su šeimomis. Jie turi nuo seno su-siformavusį artimųjų bei bičiulių ratą, kuriame, dažniausiai naujiems pažįstamiesiems vietos nelabai ir yra. Kita vertus, norvegai yra ramūs ir atsipalaidavę. Jie nesijaudina dėl rytojaus, nes puikiai žino, jog jų uždarbiai yra vieni iš didžiausių pasaulyje, o ištikus bėdai ar ne-tekus darbo jie sulauks valstybės pagalbos. Tam yra sukurtos puikiai veikiančios sveikatos ir socialinės apsaugos sistemos, kurios ypač pa-lankios Norvegijos piliečiams.

Kadangi mokytojos duonos ra-gavote Didžiojoje Britanijoje, tai tikriausiai ir gerosios patir-ties, kuri galėtų būti pritaikyta ir Norvegijos, ir Lietuvos švieti-mo sistemoje, įgijote. Pirmoji mano kitokios švietimo

Po koncerto Kristiansande (Norvegija) su vokalo mokytoja Monica, kuri daug metų dainuoja Londono gospelo chore.

Mano turtas – Ąžuolas ir Lalita. Fotografafo Eglė Xiapin.

6 W W W. L I E T U V E . LT

sistemos patirtis buvo Londono Stoneydown pradinėje mokykloje. Stoneydown mokyklai vadovavo direktorė, jai padėjo mokymo rei-kalų pavaduotoja bei specialiųjų poreikių koordinatorė. Specialiųjų poreikių koordinatorius yra labai svarbus asmuo mokykloje, kuris konsultuoja mokytojus sudarant individualius mokymo planus, pa-pildomas kalbos ar matematikos programas silpnesniems moki-niams bei kontroliuoja jų vykdymą, ypač dirbant su elgesio ar moky-mosi sunkumų, raidos sutrikimų turinčiais vaikais. Jis yra pagrindinė grandis bendradarbiaujant su psi-chologinėmis ar vaikų teisių apsau-gos tarnybomis bei tiesioginis visų asistentų koordinatorius ir vadovas.

Ten mokytojai turi asistentus? Lietuvoje apie tai galima tik pa-svajoti...Mano pagrindinis darbas buvo asistuoti klasės mokytojai, dirbti su mokiniais mažose grupėse pagal sudarytas skaitymo ar matemati-kos programas. Taip pat dirbau su atskirais mokiniais po 15 minučių kasdien pagal jiems sudarytas indi-vidualiais programas.

O ar mokytojai skatinami kelti savo kvalifikaciją? Mokykla buvo ypač suinteresuota savo darbuotojų profesiniu kva-lifikacijos kėlimu. Mes mažiausiai kartą per tris mėnesius dalyvauda-vome praktiniuose seminaruose, kuriuose buvo mokoma, kaip dirbti esant tam tikroms situacijoms (kaip dirbti su vaiku, turinčiu vieną ar kitą autizmo formą, kaip laikyti jo ga-lūnes emocinės isterijos metu, kad nesusižeistų ir nesužeistų kitų, ko-kiais žodžiais raminti ir pan.), kaip teisingai apklausti vaiką, kuris pra-sitaria patyręs fizinę, seksualinę ar kitokią prievartą, kaip protokoluoti

tokią apklausą, kad ji nepakenktų tolimesniam policijos tyrimui. Kva-lifikacijos kėlimo kursuose buvome mokomi atpažinti agresyvaus vai-ko elgesio priežastis: ar agresyvus bendravimas kyla iš aplinkos, kurio-je vaikas auga, ar tai tėra savo nuo-monės reiškimas fiziniais veiksmais, dėl lėčiau besiformuojančios kal-bos, neradimo žodžių emocijoms išreikšti. Taip pat esu dalyvavusi daugybėje kitų puikių tik mokytojo asistentams skirtų seminarų.

O kam Norvegijos ir Anglijos mokyklose skiriama daugiausia dėmesio?Anglijoje ir Norvegijoje pirmiausia labai didelis dėmesys skiriamas socialinei vaiko adaptacijai, jo savi-jautai klasės kolektyve. Beveik kiek-viename seminare mums karto-davo, kad vaikas ar paauglys, kuris nesijaučia saugus klasėje, nesutaria su klasės draugais, nesijaučia gerai su jį mokančiu suaugusiuoju, jaudi-nasi dėl kitų dalykų (tėvų skyrybos, kultūrinis šokas, sunkiai serganti mama, vieno iš senelių netektis), negali efektyviai mokytis, nes jo protas nuolat užimtas jį graužian-čia problema. Tokiu atveju svarbu, kad mokytojas ar kitas suaugusysis pastebėtų tokį vaiką, išsiaiškintų jį neraminančią problemą ir padėtų jam, jei reikia, pasitelkiant profesio-nalų pagalbą, išspręsti tą situaciją.

O ką patys britai mano apie Rytų Europos šalių švietimo sistemą?Keletas Londono mokytojų grįžo iš seminaro, kuriame mokė kaip dirbti su vaikais, atvykusiais iš Rytų Eu-ropos šalių. Tada ir buvo pasakyta nenuginčijama tiesa, kad mokymo programos Rytų Europos šalyse yra labai stiprios, tačiau orientuotos į ypač intelektualius vaikus, kurių klasėje būna vos 10–15%. O britų švietimo sistema orientuota į vai-

kus praktikus, kurių klasėje ir yra dauguma, sudarant sąlygas gabie-siems vaikams tobulinti žinias pa-gal jiems parengtas individualias programas. Tai tikrai nereiškia, kad Britanijoje pats mokymas yra pras-tesnės kokybės.

Tikriausiai pritarsite, kad svar-biausia mokant vaikus yra juos motyvuoti ir sudominti moko-mu dalyku.Iš savo patirties galiu pasakyti, kad ir Anglijoje, ir Norvegijoje vaikams mokytis yra labai smagu. Pati esu mama ir neprisimenu nei vienos dienos, kad mano sūnus ar dukra nenorėtų eiti į mokyklą. Atvirkščiai, sūnus buvo labai nuliūdęs, kai jam pakilo temperatūra ir jis negalėjo eiti į mokyklą, nes kaip tik tądien jo klasės draugai pristatė projek-tą apie Kentukį. Be to, nemažiau svarbu paminėti, kad mokyklos turi ir atitinkamus finansinius resur-sus: vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, pieštukų, dažų, spalvoto ir piešimo popieriaus, klijų, žirklių, naujausių kopijavimo aparatų, kompiuterių ir išmaniųjų lentų. Taip pat yra skiria-mas tam tikras biudžetas bendroms išvykoms. Kur kas lengviau būti spontaniškiems ir kūrybingiems, kai nesame ribojami žemiškomis reikmėmis...

Kuriose srityse, Jūsų manymu, turėtų tobulėti švietimo siste-ma Lietuvoje?Lietuvoje yra labai daug puikių pe-dagogų, kurie dirba iš pašaukimo, jiems patinka jų darbas ir jie mo-kiniams atiduoda visą savo širdį. Tokius mokytojus aš labai gerbiu. Pirmiausia, mano manymu, turėtų keistis požiūris į pačią mokytojo profesiją. Reiktų pergalvoti, ar rei-kalingi dabartinio lygio seminarai, išanalizuoti jų praktinę naudą ir pri-taikomumo galimybes. Manau, kad svarbūs seminarai turėtų būti ren-giami tik tos srities profesionalų, jie turi atitikti modernėjančios moky-klos poreikius bei būti finansuojami valstybės. Be to, per dešimt metų Lietuvoje nesusiklostė bendra sis-tema, kaip turėtų dirbti psichologai ir socialiniai pedagogai mokykloje, su kuo konsultuotis ar bendradar-biauti sudėtingesniais atvejais ir pan. Tiek Anglijoje, tiek Norvegijoje man teko stebėti ypač artimai ben-

dradarbiaujančias atitinkamas tar-nybas, kurios teikia ir konsultacijas, ir realią pagalbą vaikui, jo šeimai, mokytojams, klasės vaikams. Lietu-voje, šalyje, kuri pirmauja psicholo-ginio bei fizinio smurto, savižudy-bių skaičiumi Europoje tarp vaikų ir paauglių, veikianti psichologinė bei socialinė sistema tarp mokyklos ir vaikui gebančių padėti institucijų yra ypač reikalinga ir svarbi.

Beje, gal yra Lietuvoje mokymo sritis, kuri lenkia tiek Norvegiją, tiek Didžiąją Britaniją?Lietuvaičiai tikrai gali didžiuotis muzikiniu vaikų lavinimu. Tokių muzikos mokyklų, kaip mes turime Lietuvoje, kur vos už šimtą litų vai-kus mokytų groti instrumentu, sol-fedžio, muzikos teorijos ar istorijos, o dar ir chorinio dainavimo, nei An-glijoje, nei Norvegijoje, nei tikriau-siai visoje likusioje Vakarų Europoje nėra. Muzikinis vaikų lavinimas čia yra asmeninis tėvų reikalas ir kai-nuoja jis labai brangiai...

Jūs esate kilusi iš 8 vaikų šei-mos. Ar visi dabar gyvena Nor-vegijoje? Taip, visi aštuoni mano mamos vaikai gyvena Norvegijoje. Mes su seserimi čia atvykome su šeimomis. Nežinau, kiek gerų žmonių prarado Lietuva emigravus mūsų šeimoms, bet faktas, kad Lietuva prarado daug energingų ir potencialo turin-čių jaunų žmonių, kurie, deja, grei-tai tėvynėn grįžti neketina.

Ką Jums šiandien reiškia Lietu-va, kai esate taip toli nuo jos? Lietuva – mano ir mano vaikų gim-tinė, šaknys, su giliomis tradicijo-mis, kalba bei kultūra. Mums vis dar ne tas pats, kas vyksta gimtinėje. Nuolat skaitome dienraščius, žiūri-me televiziją ir grįžę tėvynėn dažnai jaučiamės apie politinį ir ekonominį Lietuvos gyvenimą žinantys dau-giau nei tie, kurie nuolat gyvena Lietuvoje. Mes vis tyliai pasvajoja-me, kiek daug galėtume kiekvienas duoti vieną dieną grįžę namo... Ar tai ir liks svajonės – parodys laikas.

Linkime, kad Jūsų svajonės išsipildytų.

Kalbėjosi Ieva Ąžuolaitytė

Lena – mano geriausia draugė ukrainietė, taip pat gyvenanti Norvegijoje, su kuria kartu studijavome M. Montessori pedagogiką. Tiesa, ji dirba mokytoja kitoje mokykloje.

7L I E T U V Ė

MES MYLIM LIETUVĄ

Labai gerai žinomos moters Lietuvoje – Editos Mildažytės – pristatinėti tikriausiai nereikia. Eidama į susitikimą su ja, nežinojau, ko tikėtis, nes internete teko visko apie ją prisiskaity-ti... Priėjau prie išvados, kad ji gali būti visokia, tiesiog negali žinoti, kokią Editą sutiksi tą dieną. Tačiau po pokalbio supratau, kad ir ką apie ją kalbėtų žmonės, ši moteris – neeilinė asmenybė, turinti tvirtą ir aiškią nuomonę. Beje, beveik kiekvieną jos pasakytą mintį būtų galima užsirašyti atminčiai. Dar ilgai mąsčiau apie visas kartu aptartas aktualiausias Lietu-vos problemas, kurias, anot jos, žmonės patys ir susikuria. Tiesa, man vis dar atrodo, kad aš tikrai save kamuoju problemomis, kurių iš tiesų nėra. O jūs?

ŽMONĖS PATYS SUSIKURIA PROBLEMAS

Tikriausiai Jūs turite nuo-monę apie tai, kodėl Lie-tuvoje tokie nemylimi tie, kurie paliko savo tėvynę, emigravo.Normalus dalykas yra susipriešini-mas tarp emigrantų ir likusių čia, Lietuvoje. Pastarieji sakosi palikti... Kažkas išvažiavo ir paliko viską, kas man yra svarbu: mano vertybes,

tradicijas, šalį. Ir dar aiškina, kad ten kažkur geriau! O tie išvažiavusieji irgi tikėjosi, kad jų ten laukia pieno upės medaus krantais. Fiziškai ir finansiškai gyventi gal ir lengviau, bet psichologiškai sunku, nes jie ten jaučiasi vieniši... Neigia patys tai ar pritaria, bet vis tiek jie nieka-da ten nesijaučia savi. Be to, ir prieš kitus, kuriuos paliko Lietuvoje, jau-čia šiokį tokį konfūzą: nori įrodyti

kitiems kažką, parodyti, kad daug pasiekė ir yra laimingi, bet, deja, nėra ką parodyti.

O Jūs pati kaip vertinate tuos pieno upių medaus krantais ieškotojus?Yra dvi priežastys, dėl kurių ver-ta palikti tėvynę: įdomus ir mažai perspektyvų Lietuvoje turintis dar-bas arba meilė. Kitų priežasčių aš nematau, nes tiek, kiek jie uždirba ten, nemanau, kad neuždirbtų ir čia. O apskritai apie gyvenimo ko-kybę tai ką čia bepridursi... Gyvena viename Londono gale, o iš jo tris valandas trenkiasi metro į kitą galą, kur dirba. Taip pusę dienos pralei-džia kelyje. Pavyzdžiui, jeigu tu ap-sigyvensi Šalčininkuose, o Vilniuje dirbdamas gausi porą tūkstančių litų, tai galima sakyti, kad tavo pra-gyvenimo lygis bus lygiai toks pat kaip ir Londone.

Bet vis tik tautiečiai ma-siškai emigruoja... Jų ne-gąsdina atstumai iki dar-bo, darbai fabrikuose... O kur link važiuoja mūsų žmonės? Jei jie norėtų imtis verslo, tai važiuo-tų į Ameriką. Bet visi bėga į šalis, kuriose yra aukščiausias socialinio saugumo lygis – į Angliją, Norve-giją, Airiją. Ten jie truputį padirba, dar gauna pašalpas, kursuoja ve-

žiodami daiktus iš Lietuvos į Angliją ir atvirkščiai, nelegaliai prekiauja ir visai neblogai jiems ten. Dabartinė karta gyvena dėl turto ir pinigų, bet ne dėl žmonių...

Kaip manot, ar normalu, kad ten gyvenantys lietu-viai net nesivargina mo-kinti savo vaikų kalbėti lietuviškai?Aišku, kad nenormalu, kad lietuvių vaikai jau nebemokomi lietuviš-kai kalbėti. Ateis laikas, kai vaikai pradės klausinėti, kas aš esu, iš kur kilau, kur mano šaknys, kokios yra mano tradicijos, kuo aš galiu būti įdomus aplinkai ir kitiems, su kuo aš gyvenu, kodėl aš čia gyvenu... Vai-kas, augdamas svetimoje aplinkoje, be jokių tradicijų, auga tarsi vaikų namuose. Joks Helovinas jiems nekels tokio jaudulio, nebus toks svarbus, kaip nuo žvakių žibantys kalneliai Visų Šventųjų vakarą.

Bet kažkas Lietuvoje ne-gerai, jeigu jie išvažiavo...Jeigu stengiesi, kažko sieki, ir Lie-tuvoje gali pasiekti, bet čia sunkiau skintis kelią. Tie emigrantai, kurie nori išsaugoti tradicijas, mokinti vaiką lietuvių kalbos, irgi turi dėti daug pastangų, nes užuot ėję į alaus barą ir lėbavę penktadienį, jie negali to daryti, nes šeštadienį

Yra dvi priežastys, dėl kurių

verta palikti tėvynę: įdomus ir

mažai perspektyvų Lietuvoje

turintis darbas arba meilė.

Yra tikrai labai aukšto lygio uni-versitetų užsienyje, kur studijuoja gabiausieji, o vidutiniokai, deja, neįstoja... Ir yra tokių universitetų, kurie yra visiškai vidutinio lygio. Jie apsimeta, kad kažko moko, o tie, kurie ten studijuoja, apsimeta, kad mokosi.

99L I E T U V Ė

turi vežti savo vaikus į šeštadieni-nę lietuvių mokyklą, kur juos dar kažko su Lietuva susijusio moko. Be to, tą laiką, kol vaikas mokosi, tėvai turi kažkur prastumti: važiuoti nusipirkti maisto, laukti, kol galės atsiimti vaiką iš tos mokyklėlės. O kai pasiimi vaiką iš mokyklos, tai jau pusės šeštadienio ir nėra... Čia tikrai reikia didelio pasiaukojimo ir pasi-ryžimo. Tai didžiulis darbas. Ir tam ne visiems užtenka pastangų. Deja, emigruoja ne pačios aukščiausios kvalifikacijos pedagogai, mokantys žodžių ir kalbos, kurių tiems vai-kams iš viso net nereikia. Juk jie ne-bevartoja tos kalbos. Kai kurie net nežino kai kurių žodžių prasmės. Senųjų emigrantų vaikai kalba lie-tuvių kalba kaip kažkokia puskalbe ir dar moko emigrantų vaikus, kurie puikiai kalba lietuviškai, nes iš Lie-tuvos išvažiavo po 9 klasių, todėl ką jau ką, bet kalbą – moka. Ir tada paaiškėja, kad tie mokytojai su vai-kais iš viso nebesusišneka. Mes visą laiką žiūrime į prastuomenę, bet gal žiūrėkime į tuos, kurie turi ką pasa-kyti ir parodyti. Kodėl, pavyzdžiui, Sabonis žaidė NBA? Nes jam nebu-vo kur geriau žaisti... Jeigu tu baigei kokią nors išskirtinę specialybę, tai logiška, kad gal negausi darbo Lie-tuvoje ir teks emigruoti...

Tie, kurie išvažiuoja mo-kytis irgi ne visada pa-sirenka tinkamai? Juk kalbama, kad užsienio universitetuose aukštes-nė studijų kokybė.Yra tikrai labai aukšto lygio uni-versitetų užsienyje, kur studijuoja gabiausieji, o vidutiniokai, deja, neįstoja... Ir yra tokių universitetų, kurie yra visiškai vidutinio lygio. Jie apsimeta, kad kažko moko, o tie, kurie ten studijuoja, apsimeta, kad mokosi. Visi šitie mokymaisi yra sukurti tam, kad būtų kur pa-dėti jaunimą, kad jie nelįstų į darbo rinką kol nesulauks bent 25 metų. Čia paprasta viso pasaulio praktika, taip yra visur. Mokėdami už mokslą pinigus, studentai sukuria ir papil-domas darbo vietas profesoriams. Diplomas labai dažnai ir lieka tik diplomu. Juokinga, kai žmonės, baigę vadybininko studijas, dėlioja šokoladinius kiaušinius arba tvarko stendus su cigaretėmis prekybos centruose. Dar suprasčiau, jei toks vadybininkas „suvadybintų“ pi-giausią lašišą, bet ne, jų darbas ap-siriboja teisingu prekių išdėstymu stenduose, o tą puikiai padarytų ke-turias klases baigusi boba. Taigi va tokius darbuotojus mes ir gauname

iš tų universitetų, kurie apsimeta, kad moko...

Kaip manote, jeigu reikė-tų vėl stoti į Baltijos kelią, ar atsirastų entuziastų? Žinoma, esu tuo tikra. Neabejoju nei sekundę. Juk šiuo metu nėra jokios agresijos, nėra bėdos, nėra vargo. Žmonės per daug gerai gy-vena ir baigia užmigti. V. Juknaitė yra sakiusi, jei valgysit nors vieną savaitę per metus – Didžiąją sa-vaitę iki Velykų – tik sausą duoną, pamatysit, kokia skani košė su sviestu po to! Dabar problemos daromos iš visko! Svarstoma, ar man turėti vaikų? Tada ruošiamasi, kada turėti vaikų, o jau kai laukiasi, visai aplinkai skelbiasi, kad laukia-si, ir t. t. Mūsų laikais jeigu vienas kitą mylėjo, tai ir gimdė vaikus...

Tai gal paprasčiausiai trūksta protingų žmonių valdžioje... Dar geriau – moterų, kurios padarytų tvarką. Trūksta sveiko proto! O žmonės neturi ką veikti. Visi apsimetinėja, kad kažką dirba, ir iš to susideda visas kapitalizmas. Jei būtų tik tos funkcijos, kurių reikia, neliktų la-

bai daug darbo vietų, ypač tokiais technologijų laikais. Nebereikėtų visokių nesąmoningų darbo vietų: baudų lipdukų klijuotojų, paskui tų lipdukų nuėmėjų, plaukų priaugin-tojų, nosių lygintojų, psichologų, gyvenimo vadybininkų ir t. t. Juk tiek daug pseudospecialistų, kurie atsirado tik iš to nuolatinio darbo improvizavimo. Jei visi laikytųsi taisyklių, nebereikėtų tiek daug visko aplink. Žiūrėk, žmogus į viską spjauna ir išvažiuoja į kaimą augint moliūgų. Tada pamato, jog žmogui iš tiesų reikia visai nedaug, kad iš-gyventų, gal užtenka ir to, kas jau yra. Pradedi galvoti, gal užtenka ir 30 litų, kad būtum žmogumi... Mačiau dabar naujus batus gali ir už litą nusipirkti. Kuo jie prastesni už tuos, kur kelis šimtus kainuoja? Niekuo! Čia tik mes susikuriame vaizdinį, kad tie brangesni kažkuo ypatingi. Žirniai, kruopos – tai pats sveikiausias maistas, kurį valgant užtektų ir 150 litų per mėnesį. Pa-vyzdžiui, internetas... Nusipirk ko-kią stubą kaime, turėk internetą, kuriuo dirbti galėtum... O jei turėsi šalia dar karvę bei ožką, tai ir prasi-maitinsi, ir mokesčiai kaime tiek ne-kainuos. Va, ir gali būti sau ponas, tik reikia turėti idėjų...

Galų gale visi, kurie gimėme, mirsime. Reikia pagaliau imti į viską paprasčiau žiūrėti.

10 W W W. L I E T U V E . LT

Aš galvoju, kad dar mūsų tėvų kar-

tos, kurią auklėjo A. Smetonos lai-

kai, buvo išlaikytas tas senas geras

kvapas. O dabar išaugo tikra sovie-

tinių žmonių tauta. Ir ta tauta vis dar

diegia sovietinę gyvenseną.

11L I E T U V Ė

Nuotraukos iš asmeninio E. Mildažytės archyvo

Aš nemanau, kad čia viskas dėl taisyklių ne-paisymo…Deja... Mes visi nesilaikome taisy-klių ir kaltiname kitus dėl savo ne-sėkmių. Kai einame į teismą, mes norime laimėti. Kažkas tada turi pralaimėti, todėl logiška, kad pen-kiasdešimt procentų bus nepaten-kintųjų. Pražiūrėję ligą ir nuėję pas daktarą irgi nervinamės, kad dakta-ras kaltas, nors liga tai mano, o ne daktaro. Kai atsitinka kokia bėda, ar kažkur pažeidžiame įstatymą, tai einame susitvarkyti, o ne atlikti bausmės, nes niekada nenorim pri-pažinti, kad mes kažką padarėme neteisingai. Galų gale visi, kurie gimėme, mirsime. Reikia pagaliau imti į viską ir paprasčiau žiūrėti. Ne-suprantu, kur tų problemų esama?

O Lietuvos švietimas? Ar ir čia nematote problemų?Na, pavyzdžiui, kad ir švietimas. Visi eina iš proto, į kokią mokyklą leisti savo vaiką, apšokinėja jį, investuo-ja tūkstančius korepetitoriams, o tiems vaikams visiškai dzin. Jie gal svajoja, kaip šluostys beždžionėms užpakalius arba gelbės pasaulį... O jaunimas dabar apskritai gali pasiųsti mokytoją švilpt bet kada, ypač ankstyvos paauglystės lai-kotarpiu. Aš ir šakėmis prie sienos remiama neičiau dirbti su 5 – 9 kla-

sių mokiniais... Gimnazistai vėliau pradeda šiek tiek mąstyti, o iki tol tai nulis proto ir šimtai energijos. Apskritai vaiką reikia palikti ramy-bėje, kad jis pats galėtų atrasti save. Jeigu jam reikės, jis išsikapstys. O jei nenorės, tai ir liks tas vidutiniokas. Tėvai niekaip neprivers savo vaiko siekti kažko daugiau... Darbe dirbk gerai ir būsi žvaigždė, nes visokių specialybių žmonių reikia. Atro-do, kad visi tėvai įsivaizduoja savo vaikus su baltomis pirštinėmis sė-dinčius už didelio biuro stalo. Bet nebūtinai ir jiems taip atrodo. Mes susigalvojam kažkokią savo gyveni-mo programą ir nervinamės, jeigu nepavyksta taip, kaip suplanuota. Programą mums seniai sugalvojo ir užrašė Ten. Pasak vienos Rytų pa-tarlės, jei eini savo gyvenimo keliu, tai ir eini sau ramiai. O jei ne, tai gyvenimas tave traukia kaip bliau-nantį ožį... Tada ir sveikata pakrinka, ir ligos puola.

Pristatydama savo knygą „Pasimatymas su Lietuva“ daug keliaujate po visą pasaulį. Kokius lietuvius dažniausiai sutinkate?Lietuviai, kurie buriasi kitose šalyse, yra aktyviausi. Jie ir Lietuvą ten bū-dami iš naujo atranda, ir nepraran-da su ja jau turimo ryšio. Visi manęs klausia, kodėl aš taip optimistiškai

parašiau savo knygą? Pateiksiu pa-vyzdį: vienuose namuose vaikas nubunda ir gauna pylos iškart už tai, kad neišsivalė dantų, kad nubu-do su traiškanomis akyse, kad išpy-lė pieną, o į mokyklą išleidžiamas su grasinimu, kad nebandytų grįžti namo, jei gaus dvejetą. O jei tokio-mis pat aplinkybėmis tėvai sakytų labas rytas, einam kartu išsivalyti dantis ir nusiprausti, pažiūrėk, ko-kia graži dėmė išėjo išliejus pieną, ir atsisveikindami pasakytų, jog lauksime tavęs grįžtant, net jeigu tu gausi ir blogesnį pažymį, tai jau savaime aišku, kad šioje šeimoje vaikas išaugs visai kitoks. Aplinky-bės gali būti tokios pačios, bet gali skirtis skiepijamos vertybės. Kokias mokyklas turi praeiti tėvai, kad tinkamai auklėtų savo vaikus? Aš galvoju, kad dar mūsų tėvų kartos, kurią auklėjo A. Smetonos laikai, buvo išlaikytas tas senas geras kva-pas. O dabar išaugo tikra sovietinių žmonių tauta. Ir ta tauta vis dar die-gia sovietinę gyvenseną. Aš neno-riu taip kalbėti, nes iš tiesų matau daug nuostabaus jaunimo, kuris yra labai veiklus, protingas, visko nori ir visko siekia. Aš manau, kad vis tik laikai keisis, pereisime sistemos pa-sikeitimo krizę. Aš dažnai prisiskai-tau komentarų, kad E. Mildažytei klimaksas, bet neimu į galvą, nes aš manau, kad visgi komentuoja daugiausia kalėjime sėdintys žmo-

nės, nes neturi ką veikti. Daugiausia piktų komentarų parašoma ryte, kai normalus valstybės tarnautojas geria kavą. Tai taip išeina, kad jie irgi taip išlieja savo pagiežą. Vakare tikriausiai mažai komentuoja, nes jau apkalbinėja su draugais gyvai...

O gal vakare leidžia lai-ką varvindami seiles į te-levizijos ekrane mirgan-čias žvaigždes ir pavydi jiems sotaus ir saugaus gyvenimo?Niekas nesusimąsto apie tai, kad dirbdamas žiniasklaidoje tu nieka-da nesi užtikrintas savo ateitimi. Gauni finansavimą nuo rugsėjo iki gegužės mėnesio ir džiaugiesi, o už kitus keturis mėnesius išvis negau-ni jokios algos. Ir nieko, vis tiek visi galvoja, kad tie, kurie filmuojasi te-levizijose yra milijonieriai. O iš tiesų tai mes paprasti mirtingieji. Televi-zija dabar dažnai ujama, kad rodo nieką ir nepuoselėja jokių vertybių. Jeigu šeimoje yra taisyklės, tvarkin-gai suskirstytas laikas, visi turi savo atsakomybių, tai net nelieka laiko tam televizoriui. O jeigu tėvai ne-nori, kad jų vaikas žiūrėtų tą ar aną laidą, tai tegul užrakina televizorių, ir jie nežiūrės jo. Pažįstu šeimų, ku-rios taip ir daro.

Ir vis tik... Ko reikia išmok-ti lietuviams, kad pagaliau išgyventų sistemos pasi-keitimo krizę?Mums reikia išmokti gerų manierų ir pagarbos bei laikytis nustatytų taisyklių net ir tada, kai niekas ne-mato. Trumpiau sakant, kai pasikeis komentarai internete, tai pasikeis ir visuomenė. Čia daug nereikia. Ko norėti, jei koks vargšas paauglys kaime žiūri pro langą ir nieko ne-mato, arba žiūri į pilką radiatorių, o visas internetas lūžta nuo straips-nių, kaip M. Petruškevičius skina žvaigždes nuo dangaus. Tai jam savaime ir kyla pagieža bei pyktis, kuriuos lengviausia išlieti komen-taruose...

Ačiū už pokalbį.Kalbėjosi Inesa Uktverienė

Mes susigalvojam

kažkokią savo gy-

venimo programą ir

nervinamės, jeigu

nepavyksta taip,

kaip suplanuota.

12 W W W. L I E T U V E . LT

ŽODŽIAI IŠ SIELOS

Pirmasis gegužės sekmadienis – motinos diena. Tikriausiai šią dieną visi švenčiame pakylėti, jai abejingų nelieka. Kiek-vienas sveikiname savo mamą, linkime sveikatos ir laimės, o širdyje džiaugiamės, kad galime ją apkabinti... Sakoma, kad tėtis tampa tėčiu, kai paima į rankas savo kūdikį, o mama tampa mama iškart, kai sužino, kad laukiasi. Mamos širdis laikoma pavyzdžiu. Niekas negeba mylėti tokia meile, kaip mama. Atsiduoti savo vaikams, juos auginti, paaukoti visą save ir stengtis dėl jų. Ne veltui mama laikoma Dievo Tėvo bendrakūrėja, ir ten, kur mama, ten – gailestingumas ir meilė. Plačiau apie tai šiandien pasakoja Skriaudžių parapijos klebonas Arūnas Simonavičius.

BŪTI MAMA – PAŠAUKIMASMama – tai pašaukimas kurti kartu su Tėvu. Toks pašaukimas visada bus

gerbiamų ir nepamainomų pašaukimų sąrašo viršuje. Labai dažnai būna aptariami motinystės klausimai, bet, norint išgyventi prasmingą motinystę, jos vargų kilnumą ir džiaugsmų ryškumą, riekia ieškoti, iš kur kyla abejingų nepaliekantis žodis ir pašaukimas.

MOTINOS KILMĖS DIEVIŠKUMASMama, kaip gimdytoja, savo užduotimi ir verte kyla iš Dievo Tėvo. Ma-

nau, kad yra būtina motinoms žinoti motinystės kilmę. Būti autoritetinga, gyvybinga, mylima ir mylinčia mama neįmanoma nežinant savo dieviško-sios kilmės. Dievas kaip ir tėvai kuria naują gyvybę, ją puoselėja ir laiko prie širdies...

Patikėkit, verta skaityti senovines knygas. Vienoje jų buvo rašoma apie motiną, kurią nužudė jos pačios sūnus. Kalėjime kalintis ir sužvarbęs nuo šalčio sūnus neiškęsdamas sušuko: „Mama!“ Tada jis pajuto jį apklojant kailiais. „Kas čia?“ – tamsoje paklausė jis. „Miegok, sūnau, tau šalta, apklosiu tave“, – teišgirdo rūpestingą balsą. Rašytojas, o ir daugelis skaitytojų, gali tik pasidžiaugti, kad ir mūsų laikais mama pasielgtų lygiai taip pat.

MAMA DALIJASI SAVO TIKĖJIMU SU VAIKAISDievas mūsų pirmajai Motinai Ievai liepė būti klusniai. Išties, įspūdinga mamos klausa ir nepaprastas gebė-

jimas ne tik atskirti didžiausiame triukšme savo kūdikio balsą, bet ir suprasti, koks poreikis tame balse skamba. Apaštalai pirmuosius krikščionis mokė, kad tikėjimas ateina iš klausymo. Na, matyt, natūraliai susiklosto, kad

moterų ir mamų bažnyčioje būna daugiau. Taigi mama moko žodžio valdymo meno: pasakyti ir išgirsti. Krikščio-nims tai labai svarbu, nes esame Žodžio tikyba. Žodis tapo kūnu būtent Marijoje ir gyveno tarp mūsų. Tai reiš-

kia, kad ne tik pienu ir meile mama dalijasi su vaikais, bet ir tikėjimu. Laimingi tie, su kuriais mamos ir močiutės kalbasi apie Dievą, dalijasi asmenine tikėjimo ir draugystės su Dievu patirtimi. Kuo ilgiau mama maitino savo vaiką krūtimi, tuo jis užaugo sveikesnis, kuo daugiau mama dalinasi savo tikėjimu su vaiku, tuo vaiko tikėjimas turi gilesnes šaknis.

PRAŠYMASTaip Dievo sutvarkyta, kad motinystė ir tėvystė yra dvi

neatsiejamos dalys. Išgirsti ir kalbėti yra ir pedagogiškai, ir psichologiškai, ir dvasiškai nepamainomi dalykai. Mama yra vaiko vedlys, kai tam tikrame amžiuje vaiką reikia pavesti ir tėvo glėbiui. Tai ne tik labai sunki užduotis, bet ir mamos iš-bandymas nesisavinimo ir dalijimosi su tėvu vaiko meile.

Tad prašymas šiandien mamoms toks... Supras-damos žodžio galią, plačias savo galimybes vaiko pasaulyje, linkėdamos vaikui ir sau gerovės, sielos brandos ir išganymo, nekeikite ir nežeminkite savo vyro ar tėvo, ypač vaiko akivaizdoje. Tada vaikas neabejodamas tars: Dėkoju Tau, Dieve, kad turiu mylinčią Mamą.

Algimantas Baltakis

MOTINAKur mano pradžia?

Už tūkstančio mylių.Prieš tūkstantį metų.Motinos įsčiose.Po širdim.

Kur mano tąsa?

Ant motinos rankų.Motinos akyse.Motinos mintyse.Tenai mano tąsa.

O kai motinos nebebus?

Prie motinos kapo.Motinos akyse.Motinos mintyse.Po diemedžiu.

O kur mano pabaiga?

Už tūkstančio mylių.Po tūkstančio metų.Motinos įsčiose.Motinos akyse.Motinos mintyse.

Pabaigos nėra.Tėra tik tąsa...1969

MAMA – DIEVO TEVO BENDRAKUREJA

13L I E T U V Ė

SVEČIUOSE VYRAI

IŠ NAUJO

UŽAUGINSIU

MUZIKĄ, KURI

SAUGO...Šiandien svečiuose hiphopo pradininkas

Lietuvoje, „G&G Sindikato“ grupės

vokalistas, dainų tekstų autorius ir

muzikos kūrėjas

Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Nors jo kūryboje žodžiai liejasi

laisvai, tačiau kalbinamas jis

nedaugžodžiavo: apie viską, ko

teiravomės, jis atsakė trimis sakiniais.

Matyt, tikrai žodis – ne žvirblis...

Tomo Kaunecko fotografijaJo

lant

os M

iliūn

ienė

s fot

ogra

fija

„Ne jiems, o mums, ne dėl jų – dėl mūsų... / Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę, / O savąją pasėjęs vidury tuščio lauko, / Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo... / Aš ra-šau naktimis, nes naktimis geriau rašosi, / Mintys, patapę bagažu, į laisvę prašosi...“ Tai Jūsų dainos tekstas. Kaip iš tikrųjų kuriami tekstai muzikai, kuri auga, kuri saugo, kuri skauda?

Temos tekstams, mintys ateina iš savos patirties ir gyvenimo, kokį matau aplink save. Kiekvienas mūsų prisilietimas prie įvairių gyve-nimiškų situacijų sukelia apmąsty-mus. Iš jų ir gimsta dainos.

Jūs daug bendraujate su jaunimu. Ko jiems labiau-siai reikia?

Jiems nereikia padėti, kaip dauge-liui atrodo, su jais reikia bendrauti, kalbėtis, argumentuoti, draugauti. Jaunimas yra jaunimas. Toks kaip visada: smalsus, radikalesnis už su-augusiuosius ir maištingesnis, bet ieškantis ir norintis rasti, kurti, eiti pirmyn.

„Aš nuo pirmadienio mesiu rūkyt / Pažadu: paskutinę su-rūkysiu ryt!“ Kaip Jums at-rodo, ar jaunimas supran-ta, kokią žalą daro žalingi įpročiai? Kaip jiems padėti atsisakyti ir baisesnių pri-klausomybių?

Kartais kalbuosi su jaunais žmonė-mis apie žalingus įpročius šiaip arba

kieno nors paprašytas. Man būna įdomu, kadangi į šią problemą visi kartu bandome pažvelgti ne per draudimų ar gąsdinimų prizmę, o per laisvalaikio užimtumo ir gyve-nimiškos motyvacijos langą.

Dabar Jūs toks bendrau-jantis, o koks buvote vai-kystėje?

Uždaro būdo... Didelėmis akimis žvelgiantis į pasaulį... Ir truputį liū-dnas...

Aktyviai dalyvaujate so-cialinėse iniciatyvose. Ar tai duoda apčiuopiamos naudos?

Aš tai darau dėl vidinio poreikio. Kažkada tam tikri žmonės man padėjo susivaikyti savyje, todėl aš irgi nenoriu praeiti pro šalį ten, kur

galiu pro šalį nepraeiti. Pokyčių visuomet yra, tačiau man svarbus pats procesas, nes už rezultatą atsa-kingas tas, kuris nori (arba nenori) keistis.

Daug jaunimo emigruoja, nemato ateities Lietuvoje, nori rasti laimę svetur...

Jie iškeliauja išsibandyti ir ieškoti savęs – tai normalu jaunystėje. Ir dauguma jų grįš. O jei kažkas ir su-ras tikrą laimę užsienyje, kas mes tokie, kad neleistume žmogui būti laimingam?

Ko Jūs mokote savo vai-kus? Ar auklėjate juos kaž-kaip kitaip?

Aš toks pats tėtis kaip visi. Norė-čiau, kad jie būtų geri ir laimingi, bet tai priklausys nuo jų pačių.

Šiandien svečiuose hiphopo pradininkas

Lietuvoje, „G&G Sindikato“ grupės

vokalistas, dainų tekstų autorius ir

muzikos kūrėjas

Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

Nors jo kūryboje žodžiai liejasi

laisvai, tačiau kalbinamas jis

nedaugžodžiavo: apie viską, ko

teiravomės, jis atsakė trimis sakiniais.

Matyt, tikrai žodis – ne žvirblis...

Kas mes tokie,

kad neleistume žmogui

būti laimingam?

Tomo Kaunecko fotografija

Jola

ntos

Mili

ūnie

nės f

otog

rafij

a

15L I E T U V Ė

Manau, kad namai yra svarbu, tėvų požiūris yra svarbu, dėmesys vai-kams yra svarbu.

Esate pilietiškas ir tą de-klaravote ne tik 2009 me-tais keliaudamas į ekspe-diciją „Misija Sibiras“...

Taip, aš labai myliu Lietuvą, bet mano tėvynės meilės supratimo išraiškos neturi nieko bendra su šū-kiais, vėliavomis, eitynėmis ir dekla-racijomis. Aš tai jaučiu širdyje ir ne dvi, o 365 dienas per metus. Mums visiems daug ko trūksta, bet rei-kia užduoti klausimą ne iš tribūnų visiems, o pirmiausia kiekvienam asmeniškai, ar mes norime kažką pakeisti?

Istorijos apraiškų „G&G Sindikato“ kūryboje esti, tik reik mokėti jas atpa-žinti. Hiphopas ir istorinė Tado Blindos asmenybė atrodytų sunkiai derantys elementai, tačiau filme „Tadas Blinda. Pradžia“ jie vienas kitą papildo ir dėl to istoriniam filmui kur-tas dainos tekstas tampa

šiuolaikiškas: „Kas iš tavo teisybės, jei nedrįsi jos ginti / Kas iš gyvenimo, jei gailiesi galėjęs gimti / Žodis – niekas, jeigu pilkas / Kas iš tavęs, jeigu silpnas“.

Tadas Blinda yra legenda, herojus, kalbantis apie teisingumą ir nely-gybę, todėl mums tai imponuoja ir yra svarbu. Kai sužinojome, kad bus kuriamas šitas filmas, mes la-bai užsidegėme jam sukurti dainą. Ir mums net nerūpėjo, ar ji pateks į tą filmą.

Ką Jums reiškia ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, įteiktas šių metų kovo pradžioje Preziden-tės Dalios Grybauskaitės?

Galimybę susipažinti su Prezidente, kurią labai gerbiu. Galimybę padė-koti visiems, su kuriais einu koja kojon. O visa kita buvo ir prieš tai, ir bus vėliau, nes ne dėl medalių gyvenu.

Kadangi Algis Ramanaus-kas mano, jog hiphopas nėra muzika, o repo ger-bėjai tik sienas terlioja, tai

jis ir Jūsų dėl to nemėgsta. Gal dar kitų to nemėgimo priežasčių yra?

Negyvenu jo gyvenimo ir juo la-biau nesigilinu į jo „karus“. Tiesiog man gaila laiko destrukcijai. Gal jis ir teisus, kad negalima paišyti bet kur, tačiau kai pas mus pilna pas-tatų vaiduoklių, kurie tikrai nepuo-šia miestų, o politikai nesugeba jų sutvarkyti, aš mielai leisčiau juos nuspalvinti grafičiais – būtų kur kas gražiau.

Turite minias gerbėjų, ar niekada nepamąstėte apie politiko karjerą? Juk šaliai reikia ne tik gerų specialis-tų, bet ir dorų žmonių. Gal tada ir griūvančių pastatų būtų mažiau...

Mane kviečia į politiką. Bet aš nei-nu. Nesu politikas ir, priešingai nei kai kurie, gėdijuosi imti pinigus už savo nekompetenciją.

Beje, o kodėl Jums taip pa-tinka grafičiai?

Aš mėgstu grafičius dėl įvairių jų ra-kursų. Nors tai ir nelegalu, bet visa, ką tie vyrukai ir merginos vaizduoja

(aš nekalbu apie nemokšų keverzo-nes), kokias žinutes palieka, man atrodo ir estetiška, ir socialiai teisin-ga. Kaip pavyzdį paminėsiu užrašą, dėkojantį vairuotojams už tai, kad jie rodo posūkius palengvindami dviratininkų ir pėsčiųjų gyvenimus, po tiltu Vilniuje: „Jūs rodot posūkius dėl manęs, o ne dėl policijos, ir jūs nuostabūs“.

Ką norėtumėt pasakyti po visą pasaulį išsibarsčiu-siems lietuviams ir tiems, kurie likę čia?

Aš niekada nesakiau, kad Lietuvoje viskas blogai, bet jei ieškote laimės svetur, nepamirškite šaknų ir žino-kite, jog mylėti Lietuvą galima ir kitur būnant. Mes čia esame, būsi-me, kursime, gyvensime ir kiekvie-nas mūsų pozityvus sprendimas ar mintys atneš kažką naujo ir gero. Aš tikiu ateitimi.

Ačiū už pokalbį.

Tomo Kaunecko fotografija

16 W W W. L I E T U V E . LT

Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad dviem trečdaliams lietuvių svarbi prekės ar paslaugos lietuviška kilmė, o aštuoni iš dešimties įvairiais būdais palaikytų vietinį verslą skatinančias iniciatyvas.

Akivaizdu, kad norime palaikyti Lietuvoje dirbančius ir kuriančius žmones,, nes tai teikia ir konkrečios naudos mūsų šaliai. Stiprus vietinis verslas kuria darbo vietas ir teigiamą aplinką.

Šį pavasarį veiklą pradėjo projektas „Už savus“. Jo iniciatoriais tapo komunikacijos agentūra „Bosanova“ ir atlikėjai Jurgis ir Erica Didžiuliai, lietuviškos kosmetikos gamintojai „Ambroozija“ bei kiti. Projekto iniciatoriai nori pabrėžti, kad palaikydami tuos, kurie yra arčiausiai mūsų, patys gyvensime geriau.

Kiekvieną dieną renkamės prekes ir paslaugas, tačiau retai susimąstome, kokia tokių sprendimų įtaka mūsų aplinkai. Pa-vyzdžiui, jei nuspręstumėte visus metus pirkti vien lietuviškus obuolius, per 12 mėnesių mūsų ūkininkai gautų papildomai kelis šimtus litų. Jei tokių žmonių būtų dešimt, obuolių augintojas galėtų pasodinti kelias papildomas obelis ir pasamdyti žmogų jas prižiūrėti.

„Už savus“ kiekvienos savo iniciatyvos sėkmę matuoja konkrečiais rezultatais. Šių metų balandžio mėnesį natūralios lie-tuviškos kosmetikos namai „Ambroozija“ vykdė kosmetikos mainus. Pramoninė kosmetika buvo keičiama į rankų darbo lietuviškus odos priežiūros gaminius. Akcijos metu buvo išdalinti keli šimtai kosmetikos gaminių. Tai kartu yra ir keli šimtai potencialių naujų „Ambroozijos“ klientų.

Kovo ir balandžio mėnesiais prekybos centre „IKI“ pasirodė „Už savus“ plakatai ir stendai, kviečiantys rinktis Lietuvos ūki-ninkų produkciją. Nors šios akcijos rezultatai vis dar skaičiuojami, prekybininkai pastebėjo išaugusį lietuvių susidomėjimą mūsų ūkiuose išaugintais gaminiais.

Vasaros pradžioje „Už savus“ Vilniuje pristatys restoranų ir barų, kuriuose šeimininkai sukasi virtuvėje ar stovi už baro, že-mėlapį. Tai padės sostinės perliukus atrasti ir miesto svečiams. Projekto organizatoriai teigia, kad maži žingsniai ir nedideli elgesio pokyčiai gali turėti įtakos dideliems apčiuopiamiems rezultatams, kurių naudą pajus daugelis.

PALAIKYDAMI SAVUS KURIAME GERESNĘ APLINKĄ SAU

Palaikyk savus! Sužinok daugiau www.uzsavus.lt.

LIETUVIAI PASAULYJEAuksuolė Kišonaitė-Marciulevičienė

Gimė: JonavojeRūbų modeliuotoja

Gyvena: 7 metus Čikagoje, JAV

Moto: Visada siek užsibrėžto tikslo

Kaip atsidūrėte Amerikoje? Man pasisekė laimėti žaliąją kortą... Išvažiavome, tačiau po mėnesio grį-žome į Lietuvą, nes mano dukra, nuo penkerių metų grojanti pianinu, jau nuo šešerių buvo tarptautinių konkursų laureatė. Kai jai suėjo aštuoneri, išvykome į JAV. Tik dėl jos muzikinės karjeros buvome trumpam sugrįžę į Lietuvą, kad atsisveikintume su visais muzikos mokytojais ir bendramoks-liais. Surengėme rečitalį, kaip padėką.

Kaip tokią gabią mokinę iš savo rankų paleido mokytojai? Mano dukros Sandritos tikrai nenorėjo paleisti, nes kiek vėliau ji dar pradėjo groti ir lumzdeliu. Grodama šiuo pučiamuoju muzikos instrumentu ji taip

pat užėmė pirmąją vietą kaip jauniausia atlikėja, nes jai tebuvo septyneri metai. Kadangi gyvenimas yra mūsų, tai mes ir sprendėme, kaip elgtis. Pa-sirinkome Ameriką!

Kaip Sandrita adaptavosi Amerikoje? Ji buvo dar visai mažytė. Ji ten jautėsi puikiai, po trijų mėnesių jau galėjo susikalbėti angliškai. Žmo-nės stebėjosi, kad po pusės metų ji jau laisvai kalbėjo šia užsienio kalba. Ten ji tęsė muzikos mokslus, ieškojome analogiškos muzikos mokyklos, kokioje mokėsi gimtinėje. Tačiau Amerikoje nebuvo tokio aukšto lygio mu-zikos mokyklų, kuriose dirbantys pedagogai galėtų ugdyti mano dukrą. Jie tą pasakydami ir nukreipė mus tiesiai į institutą. Po perklausos Sandritai

DRAMATIŠKOLIKIMO IŠBANDYMAI

Auksuolė Kišonaitė-Marciulevičienė – dramatiško likimo moteris. Per savo gyvenimą jai teko patirti tiek, kad atro-do, daugiau pakelti jau nebeįmanoma: skyrybos su vyru, diagnozuotas krūties vėžys, mylimo sūnaus savižudybė, tau-tiečių apgavystės ir visi sunkumai, ku-riuos patiria žmogus, atsidūręs toli nuo savo tėvynės ir artimųjų. Tačiau nepai-sant visų išgyventų skausmų, Aksuolė kalbantis nei karto nesusigraudino ir savo skausmo neparodė. Ji didžiavosi savo neeilinių talentų turinčia dukra Sandrita ir visais žmonėmis, kurie tarsi angelai ją lydėjo ir globojo išgyvenant visus didžiuosius sunkumus. Pasak šios moters, tikriausiai jie buvo Dievo, kuris nesiliovė jos globoti, siųsti. Deja, daž-niausiai išgyvendami tragiškus savo gy-venimo įvykius žmonės mieliau burnoja ant savo gyvenimo ir Dievo, kuris juos sukūrė... Iš Auksuolės tvirtumo ir opti-mizmo galime tik pasimokyti!

20 W W W. L I E T U V E . LT

Amerikoje nebuvo tokio aukšto lygio mu-zikos mokyklų, kuriose dirbantys pedagogai galėtų ugdyti mano dukrą. Jie tą pa-sakydami ir nu-kreipė mus tiesiai į institutą.

ugdyti paskyrė profesorių, kurio pamokos kainavo 120 dolerių už valandą. Kadangi aš buvau vieniša mama, ką tik atvykusi emigrantė, mums padarė labai didelę nuolaidą ir kaina buvo sumažinta.

O kaip dabar sekasi Jūsų paauglei dukrai? Ji ir toliau skina laurus. Šiuo metu Sandrita kuria muziką, dalyvauja jaunųjų kompozitorių konkursuose.

Ji tikrai labai talentinga...Tikriausiai visus savo unikalius gebėjimus paveldėjo iš tėčio giminaičių: senelio – kompozitoriaus Pranciškaus Beinario, ir tetos – choro dirigentės Danguolės Beinarytės. Jie labai skatina mano dukrą. Deja, kitokios pagal-

bos suteikti nelabai gali, nes mes juk gyvename Amerikoje. Be to, mudu su vyru išsiskyrę, tai ir su jo šeima nelabai artimai bendraujame. Viską darau viena... O ir pagalbos jokios nelaukiu ir neprašau...

Ar Jūsų dukra yra vienturtė? Ne... Mano sūnui per klaidą žalioji korta nebuvo suteikta, todėl jis turėjo likti Lietuvoje kol jam sukaks 21 metai. Kadangi jam tada buvo aštuoniolika, teko laukti dar trejus metus. Jis liko gyventi su savo tėčiu. Kai pildžiau doku-mentus žaliajai kortai laimėti, mes jau buvome išsiskyrę.

Tikriausiai šiuo metu jau kartu su sūnumi gy-venate Amerikoje... Deja, pritrūko kelių mėnesių iki sūnaus atvykimo gyventi į Ameriką... Tam sutrukdė tragiška žinia, jog jo neliko tarp gyvųjų... Teigiama, kad sūnus pa-kėlė ranką prieš save, tačiau aš niekada tuo iki galo nepatikėjau... Kadangi tada gyvenau Amerikoje, jaučiu, kad nuo manęs buvo daug kas nuslėpta...

Paprastai nelaimės po vieną nevaikšto... Nuvykusi į Ameriką sužinojau, kad nuo nervų, įtampos, streso ir nuovargio sulaukiau ne kokių naujienų, kurias pranešė mano kūnas. Susirgau krūties vėžiu. Pradėjo slysti žemė iš po kojų. Žinojau, kad turiu išsigydyti šią ligą dėl vaikų. Žinoma, tuo metu neturėjau pinigų, reikėjo mokėti mokesčius ir išsi-

2121L I E T U V Ė

JAV gydytojai nepamiršta, kad davė Hipokrato priesaiką, todėl pirmiausia gydo žmogų, suteikia jam visą medicininę priežiūrą, o tik po to, kai pasveiksta, pateikia jam sąskaitas..

laikyti pačiai bei dukrą išlaikyti... Tačiau aš niekada nepraradau optimizmo.

Iš kur sėmėtės tiek daug ryžto ir tvirtybės, ypač būdama taip toli nuo visų artimųjų? Viską dariau dėl vaikų... Dėl savo dukros... Tikėjausi ten geresnės ateities savo vaikams. Beje, JAV pagyventi planavau tik laikinai... Per tą laiką, kol gyvenau Amerikoje, nutrūko visos gijos, kurios siejo mūsų šeimą... Dabar likome tik mudvi su dukra.

Sergant onkologinėmis ligomis tikriausiai nepakanka vien moralinės paramos, nes gydy-mas kainuoja labai brangiai. Kaip sprendėte visas iškilusias problemas? Susipažinau su viena Amerikos lietuvių šeima, kuri man padėjo. Jie – pirmo-sios kartos emigrantai iš Lietuvos. Visą laiką buvau jų ir Dievo globojama. Jų šeima mane lydėjo pas visus gydytojus, vertėjavo, palaikė mane ne tik morališkai. Laikau juos savo tėvais, jie tiek man daug davė... Amerikoje tik-rai labai aukštos kokybės medicina ir priežiūra. JAV gydytojai nepamiršta, kad davė Hipokrato priesaiką, todėl pirmiausia gydo žmogų, suteikia jam visą medicininę priežiūrą, o tik po to, kai pasveiksta, pateikia jam sąskaitas.

O ką daryti, jei vis tiek neturi pinigų sąskai-toms apmokėti? Mano atveju taip ir buvo... Tiek gydymas, tiek vaistai kainavo labai daug. Man atliko net penkias operacijas. Susiradau ten gimusį lietuvį, kuris yra plastinės chirurgijos specialistas. Jis yra nuostabus žmogus, jo tėvai rengia įvairius Lietuvai remti skirtus renginius, puoselėja lietuviškumą ir meilę Lie-tuvai. Šis nuostabus žmogus man atliko operaciją visiškai nemokamai! Esu jam dėkinga... Ir būsiu iki gyvenimo pabaigos.

22 W W W. L I E T U V E . LT

Kiekvieną kartą prisiminusi šiuos dalykus negaliu patikėti, kad man pavyko sutikti tiek gerų žmonių savo gyvenime ir patirti tiek skaudžių išbandymų vienu metu.

Ar Jums taikė chemoterapiją? Taip. Tai buvo ilgas šio gydymo kursas. Galiu tik pasidžiaugti, kad man ir vėl pasisekė – gavau nuolaidų kaip vieniša mama. Per savaitę po to, kai sužino-jau, kad sergu vėžiu, man buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. Ar patikėsite, kad jau po savaitės gulėjau ant stalo operãcinėje?

Kaip reagavo artimieji į Jūsų diagnozę? Niekas iš artimųjų, išskyrus sesę, nežinojo apie mano ligą. Su sese dažnai kalbėdavomės per programą „Skype“. Aš jai guosdavausi, rodydavau kuokš-tais slenkančius plaukus ir abi verkdavome... Dukrai tepasakiau, kad sergu, bet pasveiksiu. Čia vėl turiu dėkoti amerikiečiams, kurie padėjo prižiūrėti mergaitę, leido gyventi jų bute kol gydysiuos chemoterapija ir neėmė jokio mokesčio... Niekam daugiau nesipasakojau, nes nenorėjau blogų emocijų ir minčių, kadangi Lietuvoje visi išgirdę tokią diagnozę skuba pirkti laidotu-vių vainiką. Kiekvieną kartą prisiminusi šiuos dalykus negaliu patikėti, kad man pavyko sutikti tiek gerų žmonių savo gyvenime ir patirti tiek skaudžių išbandymų vienu metu.

Kas tokiu gyvenimo etapu neleido nuskęsti depresijos liūne? Man tokiu momentu padėjo širdies draugas, kurį sutikau visai netikėtai. Ieškojau gydytojo internetu, kuris galėtų išrašyti nemokamą vaistų receptą. Atsiliepė vienas žydų tautybės Amerikos pilietis, kuris pasisiūlė padėti. Jis buvo baigęs medicinos universitetą Uzbekijoje ir tęsė savo karjerą Ameri-koje. Metus jis mane ir dukrą globojo. Šis žmogus man padėjo nepasinerti į depresiją. Juk sirgdamas depresija žmogus labiausiai nori būti vienas... Bū-tent jis ir vedėsi mane į koncertus ir teatrus. Ir iki šiol esame širdies draugai. Tiesa, dukra labai nori studijuoti mediciną. Maniau, kad tam įtakos turėjo mano liga, tačiau, pasirodo, ji visiškai jos neatsimena... Manau, kad tam jos apsisprendimui daugiau įtakos turi mano draugas. Ji mato, kiek daug gali pasiekti gydytojai.

Kaip Jūs save realizuojate šiuo metu? Dirbu parduotuvėje. Esu patenkinta savo darbu. Dirbu tam, kad susipažin-

čiau su ta darbo sistema, nes ateityje noriu atsidaryti savo parduotuvę, kur būtų parduodami mano kurti ir siūti rūbai moterims. Jau esu pristačiusi tris savo kūrybos kolekcijas. Taip pat dirbu ir šeštadieninėje Lietuvių mokykloje, kur mokau vaikus lietuviškai. Nemažai laiko skiriu ir Lietuvių bendruome-nės valdybos veiklai.

Ar gaunate užsakymų iš lietuvių? Ar neteko jais nusivilti? Gaila, tačiau lietuviai labiausiai mane ir nuvylė. Šokių kolektyvui „Suktinis“ siuvau ir rankomis siuvinėjau visus rūbus, bet likau tik su puse sutarto atly-ginimo... Kitą dalį turėjo sumokėti „Dance duo“ kolektyvas, tačiau nesumo-kėjo. Jau sirgdama dieną naktį siuvau tuos kostiumus... Na, skaudi patirtis, bet ką padarysi... Iš klaidų mokomasi... Reikėjo pasirašyti darbo sutartį, o aš to nežinojau. Ir dabar to kolektyvo vadovę sutinku ir klausiu, kaip bus, bet, deja, atsakymo nesulaukiu. Juk mes ten esame kaip ant delno, viskas išlen-da anksčiau ar vėliau į dienos šviesą... Beje, girdėjau šmeižtą, neva blogai rūbus pasiuvau...

Koks pats sėkmingiausias Jūsų kūrinys? Tikriausiai tai vestuvinė suknelė, kurią kūriau savo sesei dvynei. Po jos ves-tuvių suknelė buvo dar kelis kartus išnuomota, kol ją nupirko labai turtin-gi žmonės, nes norėjo turėti sau kaip išskirtinį kūrinį, kuris priklausytų tik jiems.

Džiugu, kad šiuo metu esate kupina gyvenimo džiaugsmo ir įkvėpimo. Gal juo galite pasida-linti ir su kitais. Linkiu visiems žmonėms susikaupimo, stiprybės ir daugiau pasitikėjimo vienam kitu. Tuomet sužydės draugystė ir bus galima kartu dirbant nuversti net didžiausius kalnus!

Linkime Jums sveikatos ir stiprybės.

Kalbėjosi Inesa Uktverienė

23L I E T U V Ė

Per savaitę po to, kai sužinojau, kad sergu vėžiu, man buvo atlikti visi reikalingi tyrimai. Ar patikėsite, kad jau po savaitės gulėjau ant stalo operãcinėje?

Tomas Žukauskas

TAVO PENSIJA – TAVO PASIRINKIMAS!

SPECIALISTO KONSULTACIJA

„Pastaruosius kelis mėnesius manęs vis kas nors pa-prašo pasidalinti nuomone apie pensijų reformą. Visuomet vengdavau tai daryti viešai dėl dviejų prie-žasčių: pirma, manau, kad kaip lektorius ar tiesiog pašnekovas esu geresnis nei rašytojas; antra, per di-delis nepasitikėjimas valdžia dėl per dažnai keičiamos nuomonės“, – sako UAB „Mano konsultantas“, teikian-čios finansinio planavimo ir konsultavimo paslaugas, direktorius Tomas Žukauskas. Kodėl vis dėl to jis pa-siryžo pasidalinti savo nuomone? Kadangi dar 2012 metų pabaigoje priimti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai pradėjo veikti, kaip buvo numatyta, nuo balandžio 1 dienos. Tai paskatino T. Žukauską įveikti ir pirmąją savo baimę...

Šio įstatymo pakeitimų esmė – pasikeitusios sąlygos kaupiant pensiją II pakopos pensijos kaupimo fon-de. Turbūt viešojoje erdvėje visi Lietuvos gyventojai jau yra ne kartą girdėję, kad reikės rinktis vieną iš trijų variantų. Pabandysiu Jus, brangūs „Lietuvės“ skaitytojai, supažindinti su siūlomais trimis varian-tais, o išvadas turėsite pasidaryti patys.

KAUPTI MAKSIMALIAITai naujas pensijos kaupimo variantas, dar kitaip vadinamas „2+2+2“, nes būtent pagal tokią sistemą kaupiami pinigai būsimai pensijai. Šią sistemą sudaro trys skirtingos įmokų dalys į II pakopos pensijos kaupimo fondą. Pirmieji 2% – įmoka, į pensijų kaupimo sąskaitą pervedama iš „Sodros“, kiti 2% – savanoriškai papildomai mokama įmoka nuo apmokestinamų-jų žmogaus pajamų ir paskutiniai 2% – papildomas valstybės skatinimas, skaičiuojamas nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio ir pervedamas iš Valstybės biudžeto. Rinktis šį pensijos kaupimo modelį labiausiai apsimoka šiems asmenims:• Gaunantiems vidutinį arba mažesnį nei vidutinį darbo užmokestį. Pri-minsime, kad vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje yra 2139 Lt ant popie-riaus, t. y. 1655,24 Lt į rankas. Tai ypač naudinga tiems, kurie gauna ma-žesnes nei vidutines pajamas, nes nuo savo algos (pavyzdžiui, 1000 Lt ant popieriaus) pridėsite 2% (20 Lt), o iš Valstybės biudžeto gausite 2% nuo vidutinio darbo užmokesčio (42,78 Lt). Reiškia, kad iš Valstybės biudžeto gausite du kartus daugiau nei pridėsite patys.• Pagal Lietuvos Banko atliktą matematinį skaičiavimą, šį pensijos kaupi-mo modelį apsimoka rinktis asmenims iki 55 metų amžiaus.

KAUPTI MINIMALIAIPasirinkti šį kaupimo variantą – reiškia nieko nekeisti, jei esate pasirašęs II pakopos pensijos kaupimo sutartį. Tiesiog „Sodra“ perves po 2% nuo dar-bo užmokesčio sumos kaip ir seniau. Rinktis šį pensijos kaupimo modelį labiausiai apsimoka šiems asmenims:• Gaunantiems ypač didelį mėnesinį atlyginimą (6000 Lt ir daugiau).• Jei iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 10 metų.

STABDYTI KAUPIMĄPasirinkti šią alternatyvą – reiškia nutraukti įmokas į II pakopos pensijos kaupimo sąskaitą ir sulaukus pensinio amžiaus pensiją gauti tik iš „Sod-ros“. Jei esate pasirašęs II pakopos pensiją, sukaupti pinigai būtų ir toliau investuojami ir kauptųsi pensijos kaupimo fonde, tiesiog nebebūtų moka-ma naujų įmokų. Sulaukus pensinio amžiaus, sukaupti pinigai būtų perve-dami į žmogaus sąskaitą sutartyje numatytais būdais. Rinktis šį pensijos kaupimo modelį labiausiai apsimoka šiems asmenims:• Jei iki pensinio amžiaus liko mažiau kaip 10 metų.• Nepasirašiusiems II pakopos pensijos kaupimo sutarties.

24 W W W. L I E T U V E . LT

321 Lt

722 Lt

945 Lt

1.196 Lt

1.464 Lt

1.770 Lt

2.121 Lt

123,83

2.500,00

2.000,00

1.500,00

1.000,00

500,00

0,00

429,11

536,38643,66

738,94

834,22929,49

Po 15 metų Po 20 metų Po 25 metų Po 30 metų Po 35 metų Po 40 metų Po 45metų

1.630,00 1.630,00 1.630,001.630,001.630,00 1.630,00 1.630,00

Po 15 metų Po 20 metų Po 25 metų Po 30 metų Po 35 metų Po 40 metų Po 45metų

1.800,00

1.600,00

1.200,00

800,00

200,00

0,00

400,00

1.400,00

1.000,00

600,00

1.630,00 1.630,00

123,83

643,66

834,22738,94

536,38

429,11

929,49

201 Lt

544 Lt

697 Lt

860 Lt

1.023 Lt

1.201 Lt

1.397 Lt

II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2%+2% savanoriškas ir skatinamąsias įmokas

II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2% įmokas iš „Sodros“

I pakopos „Sodros“ pensija, Lt

To meto atlyginimas „į rankas“, Lt

II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2%+2% savanoriškas ir skatinamąsias įmokas

II pakopos išmoka (Lt/mėn.) pagal 2% įmokas iš „Sodros“

I pakopos „Sodros“ pensija, Lt

To meto atlyginimas „į rankas“, Lt

KĄ DARYTI?Pirmiausia patariu Jums neskubėti, nes turite laiko apsispręs-ti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Vėliau bus per vėlu. Taip pat kol kas įstatyme nepalik-ta galimybė po kurio laiko persigalvoti ir priimti kitą spren-dimą. Būtent dėl to siūlau dar atsakingiau apsvarstyti įvairius variantus. Jei patys neapsisprendžiate ar Jums kyla papildomų klausimų, turėtumė-te pasitarti su savo asmeniniu finansų konsultantu, o ne su kaimynu konsultantu, nes priimtas sprendi-mas turės labai daug įtakos Jūsų pensijai. Jei tokio asmeninio finansų konsultan-to dar neturite, UAB „Mano konsultantas“ (manokonsultantas.lt)darbuotojai pasiūlys visą spektrą finansi-nio planavimo instru-mentų, išsamiai pa-konsultuos ir pateiks Jums geriausius ir palankiausius spren-dimus.

1 pav. Pensijos dydis, esant 2 % kaupimui.Šaltinis: Lietuvos investicijų ir pensijų fondų valdymo asociacijos skaičiuoklė , 2012

2 pav. Pensijos dydis, esant 2+2+2 kaupimo sistemai.Šaltinis: Lietuvos investicijų ir pensijų fondų valdymo asociacijos skaičiuoklė , 2012

3 pav. Prognozuojama įmokų struktūra, dalyviui pasirinkus alternatyvą „Kaupti maksimaliai“

3%

4%

5%

6%

7%

8%

2%

1%

0%

2%

1%

2%

2%

2%3.5%

2%

2%

1%

2014 m. 2016 m. 2030 m.

Valstybės skatinamoji įmoka – nuo vidutiniošalies darbo užmokesčio

Papildoma dalyvio įmokanuo apmokestinamųjų pajamų

„Sodros“ įmoka

25L I E T U V Ė

„Parduokite man stebuklingą kremą, kuris aki-mirksniu paverstų jauna, gražia, be raukšlių. Duo-kite ko nors po tiek ilgai užsitęsusios žiemos atgai-vinti odai“, – matyti maldavimas moters akyse. Stebuklingų priemonių yra, tik, norint pajusti jų poveikį, lyg pasakose reikia įvykdyti kelias sąlygas. Pirmiausia – pamilti save.Vieno garsiausių Vilniaus plastikos ir kosmeto-logijos centų „Dr Klinika“ kosmetologė Vilma Vaitulionytė, dirbanti su gyvąja rankų darbo „Ambroozijos“ kosmetika, įsitikinusi, kad įsi-bėgėjant pavasariui, oda priežiūros alksta net labiau nei žiemą. „Ir pati jaučiu, ir klientės daž-nai stebisi, kad šiuo metu, nors žiemą naudo-jome įvairias priemones, oda pradeda sausėti, šerpetoti, rausti. Tai yra ženklas, kad ja reikė-tų intensyviau pasirūpinti“, – sakė specialistė. Žinoma kosmetologė sutiko papasakoti, kaip pasirengti pavasario ir vasaros džiaugsmams, naudojant „Ambroozijos“ produktus.

Ar tikrai būtina ieškoti naujų kosmetikos priemonių artėjant šiltajam sezonui? Juk daugelis pasakytų, jog dar likę pusė in-delio maitinančiojo, lašelis drėkinančiojo kremo?Atnaujinti savo kosmetikos krepšelį vis dėlto vertėtų. Pačios pa-stebite, kad po žiemos organizmas pasilpsta, dažniau puola ligos. Lygiai taip pat ir mūsų oda nuo šalčio lauke ir sauso oro patal-pose tampa glebesnė, sausesnė, kartais papilkėja, kartais šerpe-toja. Pavasarį odai, kaip ir visam organizmui, būtini vitaminai, o mūsų atveju – stipresnio poveikio serumas, turtingesnės sudėties stangrinantis kremas. Įsibėgėjant pavasariui, vertėtų pasilepinti ir veido kauke, ypač jei žiemą moteris tam nerasdavo laiko. Be to, reikia peržiūrėti savo kremus: stipriai maitinantis ar saugan-tis dabar nėra toks reikalingas, jį galima pasilikti nakčiai. Dienai reikėtų intensyviai drėkinančios priemonės.

„Ambroozijos“ siūlomos natūralios priemonės daugiausia kuriamos įvairių aliejų pagrindu. Ar pavasariui, vasarai jie nėra per sunkūs? Ar neblizgės veidas, tokiu kremu pasitepus ryte?Bet kokiame kreme – ar sintetiniame, ar natūraliame – aliejaus vis tiek yra. Kremo „be riebalo“ būti negali. Dėl to cheminėje kosmetikoje yra aptikta mineralinės alyvos, tai yra naftos pro-dukto. „Ambroozijos“ produktuose naudojamas natūralus, ne-rafinuotas aliejus. Kitas dalykas, kad cheminėje kosmetikoje mi-nėtos alyvos yra 10–20 procentų. Kai kuriuose „Ambroozijos“ kremuose aliejus sudaro 70 procentų. Atrodytų, kad natūralūs produktai yra labai riebūs. Tačiau pagalvokime: jei didžiąją dalį kremo sudarytų vanduo, tai priemonė greitai susigertų. Ar tada ji suteiktų laukiamą poveikį?

„Ambroozijos“ gamintojos ypač akcentuoja, kad reikia žino-ti, kaip odą valyti. Ką tai reiškia?Naudojant natūralią „Ambroozijos“ kosmetiką, odai reikia skirti šiek tiek daugiau dėmesio. Tiesa, mane stebina internete sklin-dantis, manau, kai kurių kolegų kosmetologų paskleistas mitas, kad aliejus kemša poras. Aliejų (ką jau kalbėti apie kremus su aliejais) bijoti nereikėtų. Natūralus produktas, tepamas ant tin-kamai nuvalyto veido, odos porų niekada neužkimš ir veidui blizgesio nesuteiks. Tuo labiau, kad po 10 minučių nuo panau-dojimo, kremo perteklių būtina nuvalyti. Be to, natūralias priemones pamėgusios moterys kartais įsivaizduoja, jog ant veido galima krauti bet ką. Tepasi kokoso alieju-mi ir džiaugiasi, kad bus gerai... Šiuo atveju pamirštamas pats svarbiausias dalykas: jei-gu odos nevalysime, ypač jeigu ji riebes-nė, poros tikrai užsikimš. Ne dėl aliejaus – dėl nešvaros. „Ambroozija“ būtent tuo ir skiriasi nuo kitų natūralių priemonių gamintojų. Jos kūrėjos ragina ypatingą dėmesį skirti būtent odos valymui. Vi-sus būtinus odos priežiūros žingsnius skirstome etapais: pirmasis – valymas, be kurio, jei tikrai rūpinatės oda, neišsiversite; antra-sis – odos prausimas kiekvieną vakarą, o toms, kurios turi rie-besnę odą, ir kas rytą; trečiasis – drėkinimas, o tada ir maitinimas, jei rei-

Kūno priežiūros pradžiamokslis

26 W W W. L I E T U V E . LT

kia. Moterims siūloma veido priežiūros sistema, kuri leis pasiekti maksimalų rezultatą, o kartu ir pamilti save.

Šiuolaikinės moterys nuolat skuba ir leisti sau pusvalandžio trukmės kasdienes procedūras reta gali...Kai ką mūsų pasakojimai apie būtinybę prižiūrėti veidą tikrai gąsdina. Bet aš negaliu pataikauti klientei ir sakyti: jei neturi lai-ko, tai nevalyk veido, neprausk, kaukės nesidėk, imk šitą kremą – jis išspręs visas tavo problemas. Taip nebūna! Juk mesdamos svorį nesitikime, kad galėsime sėdėti prie televizoriaus, šlamš-ti pyragėlius, o tada išgersime stebuklingą piliulę ir kilogramai prapuls. Norėdamos turėti gražią odą, vakare turime skirti sau bent 5 minutes. Kai „Abroozijos“ butike sostinės Trakų gatvėje vyksta grožio seminaras, veido priežiūros ritualą – su valymu, prausimu, masažais ir kitais malonumais – ištęsiame iki dviejų ar trijų valandų. Bet tai yra maloni pamoka. Kai išmokstame ir priprantame, savęs mylėjimo ritualas netrunka ilgiau kaip kelias minutes.

Kai moterims kažkas patinka, jos to produkto nori vartoti kuo daugiau...Tokių atvejų buvo ne vienas... Kartą klientė skundėsi, kad ryte jos paakiai beveik visada būna patinę. Paaiškėjo, kad ji paakių kremą „Vaivora“ tepa ant akių, kad net blakstienų nesimato, nes, pasak jos, turi labai daug raukšlių... Tai anekdotinė situacija, bet ji atskleidžia, kad klientėms tenka aiškinti ne tik kokias priemo-nes, bet ir kur bei kiek jų reikia tepti. Manymas, kad kuo daugiau priemonės užsitepsi, tuo jaunesnė ir gražesnė pasidarysi, tikrai klaidingas.

Bet stebuklo trokšta kiekviena moteris, ypač kai bando naują kremą.Natūralūs kremai, garantuoju, yra kur kas veiksmingesni nei cheminės priemonės! Jų stebuklingas veikimas grįstas pirmiau-sia tuo, kad kremo sudėtyje esančios natūralios žaliavos atpažįs-tamos odos kaip savos. Jos geriasi gilyn, kuria ilgalaikį rezultatą. Būtent dėl to tokios priemonės nepardavinėjamos savitarnos len-tynose. Jei moterys, nepasitarusios su gamintojais ar kosmetolo-gais, puls jas pirkti ir teptis po daug, tai gali sulaukti priešingo

rezultato: išryškės kapiliarai, atsiras paraudimų ir kitų nemalonių dalykų. Šios priemonės, turi būti dozuojamos kaip vaistinėje, tada poveikis bus geriausias.

Ar tikrai raukšles palyginti, veidą paskais-tinti galima natūraliomis priemonėmis? Juk ant sintetinių kremų įpakavimų yra tiek daug mažai kam suprantamų chemijos pramonės atradimų pavadinimų parašyta. Atradimų, kurie patekę į organizmą neaiš-

ku, kokį poveikį duos, mes tikrai nenau-dojome ir nenaudosime.

Bet „Ambroozijos“ kremuose, kurių sudėtį aptariame su gamintojais, atsiranda vis daugiau auga-linių ekstraktų:

sojos, žen-

šenio, ginkmedžio, žaliosios arbatos, granatų sėklų, net augalinis hialuronas (viena iš pagrindinių odos audinio su-dedamųjų dalių, padedanti pritraukti itin daug drėgmės), taip pat įvairių rožių, kurios pačios savaime yra tikras gamtos ste-buklas, produktų, ypač tinkančių brandžiai odai. Šioje serijoje siūlomas ir stebuklingas prausiklis-kaukė, akivaizdžiai mažinan-tis šerpetojimą, vitamininis kremas, ypač tinkantis pavasario bei rudens metu, gelis bijančioms aliejinio kremo riebumo.

Kokias priemones rekomenduotumėte būtinai turėti šiltuoju sezonu?Pirmiausia, tai stebuklingas kremas „Aušlavis“, tinkantis ir di-deliam, ir mažam. Juo galima naudotis ir prieš saulės vonias, ir po jų. Norėčiau pabrėžti, kad natūralių priemonių, visiškai ap-saugančių nuo nepageidautino spindulių poveikio, nėra ir būti negali! „Aušlavyje“ esantis sviestmedžio aliejus šiek tiek silpnina neigiamą saulės poveikį, o bičių vaškas, šaltalankis, arbatmedis, kiti produktai ramina odą, gydo nudegimus, patinimus, dezinfe-kuoja. Šią priemonę ir pati visada turiu savo krepšelyje. Pavasarį moteris, manau, pradžiugins anticeliulitinis kremas su daug šil-dančių eterinių aliejų ir kosmetiniu kofeinu, veikiančiu gilesnius audinius. Aišku, jei kimšite viską, kas pakliuvo po ranka, vien kremas išskaidyti riebaliukų nepadės. Jį reikia derinti su lengva dieta, kontrastiniu dušu, masažu. „Ambroozijos“ lentynos pasi-pildė ir visa linija drėkiklių, nepakeičiamų šildant saulutei. Be šios priemonės eiti iš namų tikrai tuoj bus negalima. Drėkikliai jau siūlomi ne tik stikliniuose, bet ir plastikiniuose buteliukuose, todėl juos tampa labai patogu įsimesti į rankinę. Vėsaus kvapaus drėkiklio, kurį galima naudoti ir ant makiažo, purkštelėjimas karštą dieną tampa ir malonumu, ir didele pagalba odai.

Ar natūralios kosmetikos priemonės tinka visoms moterims?Natūralios kosmetikos gamintojai ragina jų siūlomas priemones pirmiausia išbandyti. Pasitepus riešą, alkūnės linkį alerginė reak-cija išryškėja per 5–10 minučių. Taip pat reikia žinoti, kad aler-ginės reakcijos požymiai yra patinimas, stiprus niežulys, ryškios dėmės. Jei oda po natūralios kosmetikos raustelėjo, tai dažniau-siai reiškia, kad ji... gavo maisto. Jei oda tikrai jautri, gamintojai siūlo mėginukus. Parsineškite juos namo, tepkite švarią odą, taip įsitikinsite, ar priemonė tinka būtent jums. „Ambroozijos“ kos-metikos gamintojos taip pat siūlo iki šiol Lietuvoje nepraktikuo-tą naujovę – nemokamus seminarus, kuriuose moterys, klausy-damos kosmetologų patarimų, gali pabandyti visas priemones ir sužinoti, kaip jas naudoti.

Ar tiesa, kad ilgesnį laiką naudojant natūralias priemones jų reikia vis mažiau?Tikrai tiesa. Cheminės priemonės odą tarsi užmigdo... Natūrali kosmetika skatina odą prabusti. Neretai tokias priemones nau-dojančios moterys staiga pamato, kad joms, ypač vasarą, nebe-reikia intensyvios priežiūros, užtenka odą švariai nuvalyti ir pa-purkšti drėkikliu.

Grožio ritualų butikasTotorių g. 7-1, Vilnius

Grožio salelė Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė

Konstitucijos pr. 16, Vilnius

www.ambroozija.lt

Kada pradėjote rimtai piešti, kas Jus įkvėpė?Rimtai savarankiškai tapyti pradė-jau baigusi studijas. Tapyba mane įtraukė ir užvaldė, kai rimtai pra-dėjau ieškoti savo gyvenimo kelio. Tai buvo nusiraminimas ir psicho-loginė terapija. Tapydama perėjau per visus savo gyvenimo etapus. Tos drobės labai asmeniškos... Nors ir per simbolius, bet pasakojo apie mano gyvenimą, viltis, svajones. Tiesiog negalėjau netapyti. Ir dabar, kai ilgesnį laiką neprisėdu prie mol-berto, pasidarau pikta, nebežinau, ko noriu nei iš savęs, nei iš kitų. Kyla paveikslo mintis, idėja ir nešiojuosi ją galvoje tol, kol ji nepriverčia sės-

ti ir tapyti. Dabar mano paveikslai taip pat gana asmeniški, tik aš sten-giuosi neaiškinti paveikslo esmės. Žmonės pirmiau pasižiūri, pajau-čia, patinka ar ne, o tada, perleidę per savo vidų, interpretuoja tai, ką mato. Paveikslas kabės žmogaus namuose, todėl svarbu, kad jis kaž-ką reikštų, pasakotų jam, atskleistų jo mintis ir jausmus, o ne dailinin-kės. Kiekvienas mes turime savo pa-saulį, kurį puošiame savo mintimis ir jausmais. Man labai smagu, kai mano paveikslai iškeliauja svetur ir papildo kito žmogaus pasaulį. Tuo-met jaučiu, kad yra daugiau žmonių su panašiais pasauliais, kad visi mes vienaip ar kitaip susiję.

MOTERIS IR MENAS

„Turiu daug svajonių... Didelių ir mažų.... Be svajonių nebūtų nieko... Dabar jau žinau, kad jos pildosi, todėl svajoju dar daugiau“, – sako Rasa Art. Jos švelnumo ir atjautos užtenka ir saviems, ir globojamiems vaikams, su kuriais ji bendrauja spalvomis. Rasa paprastai ir be pagražinimų pasakoja apie prakalbintus vaikus, teptuko galią ir blaškymąsi po pasaulį...

www.lietuve.lt

28 W W W. L I E T U V E . LT

GYVENIMO ARITMETIKA: POTĖPIS PO POTĖPIO

Kuo Jūsų paveikslai skiriasi nuo kitų dailininkų darbų?Tapau aliejiniais dažais ant drobės ne braukdama teptuku, o tapšno-dama, todėl visi mano teptukai iš-siskleidę kaip gėlytės. Šita technika tapant spalvų perėjimas pasidaro panašus į akvarelės liejimą, tačiau spalvos yra daug ryškesnės. Taip atsiranda faktūra, kurią liečiant ran-komis ji tarsi braižosi.

Jūsų paveiksluose vaizduo-jamos moterys. Kodėl?Moterys yra stiprioji lytis, ant kurios laikosi pasaulis. Pažiūrėkite, kiek jos

gali išgyventi dėl kitų, kiek jos gali besąlygiškai mylėti ir aukotis, kiek jos gali meluoti ir apsimetinėti dėl kilnaus ir nelabai kilnaus tikslo... O ar yra toks dalykas pasaulyje, kurio moteris negali? Žinoma, vyrai taip pat daug gali, bet moterys, kad ir ką bedarytų, viskam suteikia drama-tiškumo, jausmingumo. Man patin-ka tapyti moteris... Stiprias moteris, karalienes, kurios yra kiekvienoje iš mūsų.

Lietuvoje menininkams nelengva. Kaip Jūs mano-te, ar tai dėl didelės kon-kurencijos, ar dėl to, kad lietuviai nemoka įvertinti meno?Niekam niekur nėra lengva. Meno mylėtojų Lietuvoje yra daug, tik jų finansinės galimybės dažnai ribo-tos. Man smagu, kai mano darbai puošia gerų žmonių namus, todėl kai matau, kad žmogui patinka paveikslas, bet jis negali jo įpirkti, kainą nuleidžiu net iki savikainos. Tiesa, taip darau tada, kai pažįs-tu žmogų ir žinau, kad jis įvertins mano tokį poelgį.

Menininkai – jautrios sie-los žmonės. Ar tas jautru-mas ir paskatino pasinerti į savanorystę? Jūs turite du savo vaikus ir dar šiluma dalinatės su paliktais vai-kais...Globoti paliktus ir nuskriaustus vaikus man norėjosi seniau, bet tik tada, kai susilaukiau savo vaikų, tai įgyvendinau. Jau trečius metus esu laikinųjų vaikų globos namų sava-norė. Pradžioje su vaikais piešėme ant sienų, dabar kartą per savaitę vedu dailės terapijos užsiėmimus. Man labai svarbu, kad jiems padė-dama pati iš jų gaunu labai daug teigiamų emocijų. Paklausius kai kurių iš jų gyvenimo istorijų, su-prantu, kad aš per 30 savo gyveni-mo metų neišgyvenau net trečdalio sunkumų, tekusių jiems per 10 – 12, o kartais ir tik 5 gyvenimo metus...

Tiesiog negalėjau netapyti. Ir dabar,

kai ilgesnį laiką neprisėdu prie mol-

berto, pasidarau pikta, nebežinau,

ko noriu nei iš savęs, nei iš kitų.

2929L I E T U V Ė

Koks Jums atrodo jų pasau-lis? Ar Jums nesunku su jais bendrauti?Jų pasaulis sudėtingas ir, manau, vertas tapytojo teptuko... Bendrauti su jais nesunku, tiesiog palauki, kol jie pradeda pasitikėti. Su vienais vaikais susibendrauju greičiau, su kitais nepavyksta visai, bet daugu-ma yra kalbūs, nori bendrauti. Ma-žesni vaikai nori šilumos, daugiau apkabinimų, panešiojimų...

Ar Lietuvos valstybė jais pakankamai rūpinasi? Ko jiems labiausiai trūksta?Mano nuomone, finansiškai valsty-bė tokiais vaikais rūpinasi pakan-kamai, tačiau neužtenka apleistam vaikui tik pavalgyti duoti ir švariai jį aprengti. Sakyčiau, kad turėtų būti privaloma kiekvienam vaikui reguliariai lankytis pas psichologą ar psichoterapeutą. Neužtenka tik išnaikinti utėles iš galvos, manau, jas naikinti reikia ir iš giliau...

Jūs labai daug savo laiko ir jėgų atiduodate kitiems. Ar to išmokote dar gyven-dama Amerikoje?Amerika – tikra svajonių šalis, tik reikia turėti tvirtą svajonę. Aš ten išvažiavau nelabai žinodama, ko noriu, todėl gyvenimas davė tai, kas priklausė. Studijų metais į Ameriką važiuodavau padirbėti per vasaros atostogas kaip ir daug kitų studen-tų. Baigusi universitetą, nuspren-džiau išvažiuoti ten gyventi. Bent jau tada taip galvojau... Dirbau įvairius darbus: prižiūrėjau senelius ir vaikus, tvarkiau namus, aptarnau-davau klientus kavinėje... Buvau pradėjusi Amerikoje studijuoti, bet su būsimu vyru nusprendėme, kad ten neverta investuoti nei laiko, nei pinigų, nes norime grįžti į tėvynę ir čia gyventi.

Ar nesigailite, kad grįžote?Teko išgirsti replikų, kam reikėjo lie-tuvaitei trenktis į Ameriką, susirasti

lietuvį vyrą ir parvažiuoti į Lietuvą. Bet man pačiai tokių abejonių ne-buvo. Niekada netroškau ištekėti už amerikiečio. Patirties, įgytos Amerikoje, niekada nesigailėjau. O grįžome todėl, kad jautėme, jog labai stipriai namai traukia. Tuomet mano namų suvokimas skyrėsi nuo dabartinio. Dabar mano namai yra ten, kur yra mano šeima, mano vai-kai, bet tada tai buvo tiesiog Lietu-va...

Ten ir čia... Ar skirtumai la-bai dideli?Anksčiau tie skirtumai tarp Ameri-kos ir Lietuvos buvo ryškesni. Ten gyvenimas daug paprastesnis... Jei praradai darbą, labai greitai gali su-sirasti kitą. Ir tos amerikietiškos šyp-senos manęs neerzino. Tiesa, dabar ir Lietuvoje žmonės daugiau šyp-sosi. O vairavimo stilius... Tai mane sugrįžusią tiesiog glumino. Kaune norėdamas pasukti į kairę anksčiau turėdavai ilgai laukti, kol kas nors praleisdavo, o ten – mojuoja, rodo,

kad praleidžiu, linki gero kelio. Bet dabar, man atrodo, ir pas mus situ-acija gerėja. Grįžtantys bent trum-pam emigrantai parveža gerosios vairavimo kultūros. O gal aš tiesiog pripratau?

Kokia Jums atrodo Lietuva šiandien? Kokiomis spalvo-mis ją nupieštumėte?Mūsų šeima dar metus gyveno An-glijoje, bet ir vėl grįžome į Lietuvą. Ir grįžome ne todėl, kad nesisekė. Tiesiog supratome paprastą tiesą: jei mes čia dirbsime tiek, kiek ten, gyvensime lygiai taip pat gerai, o gal ir dar geriau nei ten. Skųstis ga-lima daug, ilgai ir įvairias dalykais, bet ar dėl to kas nors pasikeis? To-dėl Lietuvą nupieščiau šviesiomis spalvomis, kad tik užkrėsčiau visus pozityviu mąstymu...

Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Inesa Uktverienė

30 W W W. L I E T U V E . LT

Atgaivinama tradicija rinkti gražiausią Aukštaitijos merginąGegužės 31 dieną Panevėžyje po aštuonerių metų pertraukos vyks įspūdinga grožio šventė – „Mis Aukštaitija 2013“. Žadama visus nustebinti puikiu renginiu, kuriame savo jėgas išbandys ne tik grožio, bet ir originalumo, talento bei drąsos nestoko-jančios merginos.

Pasak konkurso organizatorių Ievos Žiukaitės-Damaševičienės ir Rasos Rimšės, grožis – tai ne tik makiažu padailintas veidas, nes ir ką tik iš lovos atsikėlusi mergina gali būti įspūdingai žavi, jeigu ji spinduliuoja šilumą, yra charizmatiška ir elegantiška, pasiti-kinti savimi. Penkiolikos finalininkių pasirodymus vertins kompetentinga komisija. Vertinimo kriterijai – merginos originalumas, natūralumas, išradingumas, išvaizda, elegancija, gebėjimas bendrauti, atsakomybės jausmas, fotogeniškumas. Gražiausia Aukštaitijos mergina pasipuoš juvelyro Vytauto Petrausko sukurta įspūdinga karūna.Apie paskutinį, 2005 metais vykusį grožio konkursą ir gyvenimą po jo pasakoja „Mis Aukštaitija 2005“ nugalėtoja Ingrida Muzikevičiūtė.

Norėjau laimėtiPamenu, mama tada laikraštyje perskaitė skelbimą, kviečiantį mer-ginas registruotis į netrukus vyksiantį grožio konkursą. Nutariau nepraleisti progos ir sudalyvauti atrankoje. Nors kitos merginos jau-dinosi prieš repeticijas, tačiau man scenos baimė buvo jau seniai pamirštas dalykas, kadangi nuo šešerių metų lankiau pramoginius

šokius, dalyvavau daugelyje konkursų, buvau bandžiusi ir modelio darbą. Meluočiau, jei sakyčiau, kad eidama į konkur-są nesitikėjau laimėti...

Kardinalių pasikeitimų neįvykoNegaliu skirstyti savo gyve-nimo prieš konkursą ir po jo. Mano tikslai liko tie patys – siekiu tapti gydytoja. Netrukus baigsiu VI kursą, o tada dar tęsiu specializuotąsias studijas. Dabar man atrodo, kad grožio kon-kursas buvo maloni patirtis. Po jo širdyje liko tik šilti prisiminimai ir teigiamos emocijos.

Puiki saviraiškos galimybėDalyvavimas tokiame konkurse tikrai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi ir padeda įveikti scenos baimę. Merginoms linkiu nepraleis-ti tokio šanso, drąsiai žengti į priekį ir siekti savo užsibrėžto tikslo. Tikiu, kad bet kuri tokiame konkurse dalyvavusi mergina dėl to nė kiek nesigaili. Kai išgirdau iš organizatorės Ievos Žiukaitės-Da-maševičienės, kad vėl ruošiamasi atgaivinti šį konkursą, tai labai apsidžiaugiau, nes jaunimui nėra labai daug saviraiškos galimybių Aukštaitijoje. Džiaugiuosi, kad yra tokių iniciatyvių ir organizuotų žmonių kaip Ieva Panevėžyje. Tikiuosi, kad renginys nuo šių metų taps kasmetinis...

Nauji veiklos horizontaiGrožio konkursas – tai ne tik išskirtinis įvykis gyvenime. Jo metu susipažinsite su naujais žmonėmis, praplėsite akiratį, o modelio karjeros siekianti mergina parodys savo stiprybes ir bus pastebėta. Tačiau reiktų nepamiršti, kad dalyvavimo tokiame konkurse sude-damosios dalys taip pat yra sunkus darbas ir didelės pastangos.

„Mis Aukštaitija 2005“ nugalėtoja Ingrida Muzikevičiūtė.

www.lietuve.lt

DVD „LAISVĖS KOVŲ ISTORIJA SU

S. NIJOLE SADŪNAITE“Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2012,

174 min.XX amžiaus antrosios pusės laisvės kovos – tas gyvybės šaltinis, be kurio nebūtų įma-nomas nei Atgimimas, nei Nepriklausomy-bės atkūrimas. DVD rasite 6 laidas, kuriose bandoma į šias kovas pažvelgti per disiden-tės vienuolės Nijolės Sadūnaitės dramatiš-ko gyvenimo prizmę. N. Sadūnaitę baugino, kalino, tardė, buvo išsiuntę į lagerį, tremtį, bandė palaužti psichologiškai ir fiziškai, ta-čiau teko pripažinti, kad didžiulė prievartos mašina nesugeba įveikti žmogaus, jei šis

nebijo, gyvena tikėjimu ir atsiremia į Viešpatį. Pasak pačios N. Sadūnaitės, ji nėra jokia didvyrė ar stiprybės pavyzdys, tai Viešpats ją globojo ir saugojo, kad sugėdintų stipriuo-sius ir galinguosius bei parodytų, jog niekas iš mūsų negali atimti laisvės ir tikėjimo, jei tik mes patys jų neišsižadėsime, nenupulsime į baimę... DVD būtina peržiūrėti visų kartų atstovams, kad nepamirštų, jog iš praeities galime semtis stiprybės.

Jonathan Düring OSB „SU SMURTU SUSIDŪRUS.

KRIKŠČIONIŠKIEJI SAVIGYNOS PRINCIPAI“

Vilnius: Všį Bernardinai.lt, 2012, 144 p. Vertė Lolita Panzer.

Vokiečių mąstytojas, vienuolis Jonathan Düring OSB knygoje paprastu stiliumi pa-sakoja apie smurtą ir galimą krikščioniš-kąją reakciją į jį. Smurtas ir elgesys smurto akivaizdoje yra vienas skaudžiausių išban-dymų žmogaus gyvenime, nesvarbu krikš-čionis jis ar ne. Juo labiau, kad šiuolaikinėje visuomenėje, žiniasklaidoje, net mokykloje ir šeimoje kasdienio smurto atvejų vis dau-

gėja. Autorius bando atsakyti, kodėl taip yra, į smurtą žvelgdamas per krikščioniškąją pasaulėžiūrą (konkrečiai – Kalno pamokslą) ir netikėtai derindamas ją su Rytų kovos menų patirtimi, kuri autoriui atsivėrė aikido treniruotėse. Juk atidžiau pažvelgus, „ir kiekviena smurto forma pasirodo esanti pagarbos bei dėmesio šauksmas“. Ši knyga sie-kia padėti optimistiškiau žvelgti į gyvenimą ir jo išbandymus, rasti atsakymą į klausimą, kaip įvairaus smurto akivaizdoje gali ar turi pasielgti tikintis žmogus.

Gintaras Aleknonis „AČIŪ TIEMS, KURIE IŠGIRDO“

Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2012, 432 p.

Žurnalisto, politikos apžvalgininko, Mykolo Romerio universiteto profesoriaus Gintaro Aleknonio komentarai – išsamus ir intri-guojantis 2005–2010 metų Lietuvos politi-nio gyvenimo dienoraštis. 1993–2003 me-tais autorius darbavosi Laisvosios Europos radijuje Miunchene ir Prahoje, turėjo progą gerai pažinti vokiečių bei čekų žurnalistiką

www.bernardinai.lt

knygos

bei politines realijas. Knygoje skaitytojai turi galimybę ne tik prisiminti svarbiausius politinius procesus, bet ir naujai pažvelgti į tai, kas įvyko mūsų šalyje. Šioje knygoje nuosekliai ir išsamiai analizuojami įvairūs Lietuvos politinio gyvenimo procesai, patei-kiami originalūs vertinimai. Autoriaus įžvalgos – sąžiningos ir nuoseklios, kviečiančios dialogui, primenančios, koks sudėtingas ir svarbus yra valstybės kūrimas. Knygoje akcentuojama, kad be tvirtų vertybinių pamatų politinis gyvenimas tėra tik nendrė, lankstoma permainingo vėjo.

DVD „TOBY NUOTYKIAI SU JĖZUMI“Kalbos: lietuvių ir anglų.

Laikas: 85 minutės. Garsino UAB „Baltic Production“.

Įgarsinta brolių pranciškonų ir www.bernardinai.lt iniciatyva.

Tai trys nuotaikingi animaciniai filmai, ku-rių kūrėjai jau yra apdovanoti prestižiniu tarptautinio krikščioniškųjų filmų festi-valio prizu. Tai animacija, kuri yra kartu ir linksma, ir prasminga, ne tik įtraukia, bet ir augina. Trijose istorijose nemoralizuojan-čiai perteikiami įvairūs iššūkiai, su kuriais tenka susidurti kiekvienam vaikui. Pirmasis

pasakojimas „Pabaisos ir aš“ – apie baimę ir veiksmingiausią atsaką į ją – draugystę su Jėzumi, kuris mums dovanoja galingiausius ginklus nuo baimės. Antroji istorija „Triuš-kinimo metas“ – žaismingas pasakojimas apie dalinimosi svarbą. Nėra paprasta kitam duoti tai, ką pats labai mėgsti. Dažnai gyvenime įsikibę laikomės dalykų, kurie mums trukdo žengti toliau, atskirai nuo kitų. Trečioji istorija – „Susidraugavimas“. Sunkiausia susidraugauti ne su kitais, bet su savimi pačiu, atsikratyti nepilnavertiškumo kom-pleksų ir pripažinti, kad esu nuostabi Viešpaties svajonė, kuri Jam rūpi. Toby nuotykiai – netradicinė krikščioniška animacija. Čia nėra saldžių katechetinių scenų. Tai iššūkis pirmiausia mums, tėvams, verčiantis susimąstyti, kaip šiandien kalbėti apie pamatines tiesas vaikams.

Gendrutis Morkūnas „PUODUKAS KEFYRO ANT PALANGĖS:

APIE GYVENIMĄ SERGANT“Vilnius: VšĮ Bernardinai.lt, 2012,

160 p.

Tai subtili ir jautri paskutiniais žinomo lie-tuvių rašytojo G. Morkūno gyvenimo mėne-siais rašyta biografinė apysaka, pasakojanti apie ligą ir ligoninę, apie gyvenimą sergant,

pastangas suprasti ligą, ją prisijaukinti ir gyventi tiek, kiek liko ir lemta. G. Morkūnas sako, kad „tai – pasakojimas apie panašius į mane. Na, dar šiek tiek apie mane. Tad ne-reikia į ją žiūrėti, kaip į <...> kieno nors ligos istoriją. Tai greičiau kelių, keliolikos, ke-liasdešimties žmonių ligos istorijos. Menkučiai gyvenimo gabaliukai, išplėšti iš tamsos atsitiktinio žibinto švystelėjimo...“

www.lietuve.lt

32 W W W. L I E T U V E . LT

ĮVERTINKITE SAVO GALIMYBESRetas vaikas užauga neturėdamas namie kokio nors augintinio: kačiuko, šuniuko, šeško ar žiurkėno. Rūpestis gyvūnėliu moko vai-kus jautrumo, draugiškumo, atsakomybės ir pareigingumo. Kartais prieš įsigydami augintinį suaugusieji neįvertina savo gyvenimo są-lygų, būdo ir neapsvarsto, ar jie pasirengę turėti gyvūną.Ką turi kiekvienas žinoti prieš įsigydamas gyvūną? Pirmiausia, ar turės galimybę juo rūpintis: ar šeimos nariai nealergiški augintinių plaukams, ar turės galimybę registruoti gyvūną ir, jei reikės, mokėti mokesčius, ar turės lėšų kasmet skiepyti, o jei susirgs – vežti pas ve-terinarijos gydytoją ir gydyti, kokybiškai maitinti, ar nebus paliktas gyvūnas vienas visą dieną, ar nekels kitiems žmonėms grėsmės.

ELGESYS SU GYVŪNAIS – ELGESIO SU ŽMONĖMIS ATSPINDYS

Lietuvoje nuolat pasigirsta žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Kartais stebina ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų abejingumas. Tėvai turi būti labai dėmesingi vaiko elgesiui su gyvūnais, nes žiauraus

elgesio su gyvūnais atvejis gali tapti žiauraus elgesio su žmogumi repeticija. Deja, pakankamai mažai informacijos apie augintinius, jų poreikius ir priežiūrą. Labai skiriasi laikymo taisyklės nuosavose valdose ir daugiabučiuose bei didžiuosiuose miestuose ir kaimiškosiose savi-valdybėse. Prieš kelerius metus nebuvo bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo planuose numatyta pamokų, kurių metu aiškintų apie augintinius, jų laikymo taisykles, priežiūrą. Šiandien situacija pasikeitė, tačiau nėra parengta mokymo metodikų, nėra mokomi mokytojai. Praktiš-kai viskas remiasi nevyriausybinių organizacijų, užsiimančių gyvūnų globa ir priežiūra, iniciatyvomis ir asmeninėmis žmonių patirtimis.

PAGRINDINĖS PROBLEMOSPagrindinės problemos naminių gyvūnų globos srityje yra neatsa-kingas veisimas, benamių gyvūnų populiacijos reguliavimas, žiau-rus elgesys su gyvūnais bei tinkama gyvūnų priežiūra ir auginimas. Nėra aiškiai reglamentuotas ir kontroliuojamas gyvūnų veisimas, prekyba. Teko matyti ne vieną veisimui laikytą ir iki išsekimo išnau-dotą kalytę, kuri vėliau kaip nereproduktyvi buvo išmesta į gat-vę. Priveisti neaiškios psichikos, sveikatos gyvūnai pardavinėjami tiek turguose, tiek internetu, o nepasisekus parduoti – išmetami į gatvę. Vis dar vyksta nelegalios šunų kovos. Lietuvoje nėra įteisintas pri-valomas socializacijos testas. Masiškai besidauginančios benamės katės iššaukia gyventojų netoleruotiną elgesį. Būtų tikslinga turėti humanišką kačių populiacijos reguliavimo programą. Neužtenka priimti įstatymą, būtina kuo greičiau parengti finansiš-kai pagrįstas ir efektyvias gyvūnų gerovę ir apsaugą garantuojan-čias programas bei su jomis supažindinti savivaldybių administraci-jas, policiją, kitas šią sritį kuruojančias tarnybas bei visą visuomenę.

Balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Seime Seimo narės Orintos Leiputės ini-ciatyva vyko visuomeninių gyvūnais be-sirūpinančių organizacijų atstovų susiti-kimas su Žemės ūkio viceministru Ryčiu Šatkausku. Susitikime buvo aptartos gy-vūnų gerovės ir apsaugos įstatymo įgy-vendinimo problemos.

PASIRŪPINKIME SAVO MAŽAISIAIS DRAUGAIS

www.lietuve.lt 33L I E T U V Ė

KETURKOJAI DRAUGAI

Pamestinuku namaiŠiandien mūsų herojai – mažylis Stigas ir jo šeimininkė, „5 pėdučių“ prieglaudos laikinoji globėja ir savanorė Raimonda Šakinytė. Geru šeimininku tikriausiai ne tampama, o gimstama. Stigas – pirma-sis Raimondos šuo, o ji stebėtinai pui-kiai žino, kaip elgtis beveik kiekvienu šunelio auginimo atveju.

Vieni šeimininkai mano, kad augintinį pakanka gerai maitinti, kiti įsivaizduoja, kad šuo turi miegoti drauge lovoje, sė-dėti pietų metu prie vieno stalo, o lauke

Vieni šeimininkai mano, kad augintinį pakanka gerai maitinti, kiti įsivaizduoja, kad šuo turi mie-goti drauge lovoje, sėdėti pietų metu prie vieno stalo, o lauke turi teisę daryti viską, kas tik šau-na į mielą jo galvytę.

turi teisę daryti viską, kas tik šauna į mielą jo galvytę. Visgi atsakingas šeimininkas su-pranta, kad jo šunelis neturi sukelti bėdų ar išgąsčio aplinkiniams, neturi teršti aplin-kos, privalo žinoti savo vietą, nes meilė gali būti tokia pat stipri net ir laikantis kai ku-rių taisyklių. Raimonda tai kuo puikiausiai supranta, todėl į lauką visada eina nešina maišiukais (patys suprantat, kokiam rei-kalui), stebi aplinką ir mato artėjančius vaikus, spardomus kamuolius ar burnoti linkusias bobutes, todėl užbėgdama men-kiausiai nelaimei už akių, prisisega Stigutį ir taip išvengia vaikučių išgąsčio ar į ka-muolį suleistų Stigučio dantukų. Ilgai ne-siryžusi į namus priimti šunelio, nes manė neturinti tam sąlygų, šiandien ji – pagarbos verta šeimininkė, o žydraakis Stigas – ma-žytis genijus, kasdien noriai besimokantis ko nors naujo.

Mūsų adresas: Jūrininkų pr. 38, Klaipėda. Telefono numeris: +370 620 15 481. Interneto svetainė: www.5pedutes.lt34 W W W. L I E T U V E . LT

Kelerius pastaruosius me-tus turėjai ne vieną laiki-nąjį globotinį, kurie vėliau iškeliaudavo į naujus na-mus. Kodėl būtent Stigu-tis tapo nuolatinis šeimos narys?Mano vaikystė buvo nuostabi. Visa-da turėjau keturkojų draugų. Ne tik šuniukų, bet ir kačiukų. Už tai esu dėkinga savo seneliams. Jie man parodė, kaip gyvenimą papildo švelnutis, drėgna nosyte, uodegy-tę vizginantis padarėlis, be kurio nebeįsivaizdavau savo gyvenimo. Paūgėjusi supratau, jog dar nesu pakankamai subrendusi ir atsakin-ga, kad būčiau gera šeimininkė, bet žinojau, jog tas laikas greitai ateis. Kol neturėjau galimybės turėti savo šunelio ir gyvenau su tėveliais, jie man suteikė galimybę parsinešti į namus ne vieną ir ne du laikinuo-sius globotinius. Tai truko ne vie-nerius metus. Turėjome visko: nuo mažyčio katinuko, kurį maitinome pipete, iki didelio tingaus, tačiau taip pat nuostabaus Labradoro re-triverio (tai tokie medžiokliniai ir tarnybiniai šunys). Kai rasdavome šaunius šeimininkus ir ateidavo metas gyvūnėlį atiduoti, plyšdavo širdis visai šeimai, bet atsiradus naujam pamestinukui, negalėdavo-me pasakyti ne. Vėliau išsikrausčiau į savo gyvenimo draugo Tomo tėve-lių namus. Maniau, jog ne visi gali būti tokie pakvaišę dėl gyvūnėlių ir degti noru jiems padėti, bet labai

maloniai nustebau, kai ir šiuose na-muose atsirado Tomo rastas katinė-lis. Tada antras, trečias... Visi džiau-gėmės matydami kaip jie auga, stiprėja ir randa naujus puikius namus. Mano širdies draugas žino-jo, kaip stipriai noriu, jog kažkuris gyvūnėlis liktų mūsų iki jo gilios senatvės. Vieną vėlų vakarą man paskambino draugai ir pranešė, jog rado gatvėje pasimetusį, sušlapusį ir išsigandusį mažytį vokiečių avi-ganio mišrūną. Būtent apie tokį aš ir svajojau visą gyvenimą! Su Tomu sėdome į mašiną ir nurūkome jo pasiimti. Tai ir buvo mūsų Stigas! Suvyniotas į antklodę, visas dre-bantis ir išsigandęs, žiūrėjo į mus su viltimi, jog juo pasirūpinsime. Parsi-vežėme jį namo. Atsiguliau su Stigu ant grindų ir jį raminau. Staiga jis nustojo drebėti ir palaižė man vei-dą... Tą pačią sekundę jį pamilau... Tomas, pamatęs mano akis, pasakė: „Mūsų šuo!“ Tai buvo laimingiausia diena mano gyvenime!

Kiekvienas mylimas au-gintinis yra išskirtinis. Kuo iš kitų šunų išsiskiria Stigas?Stigas išsiskiria išvaizda: savo žy-dromis akimis, kurios nebūdingos vokiečių aviganiams. Tai vienas iš pliusų, kodėl verta pasirinkti mišrū-ną, o ne dokumentinį šunelį. Niekas kitas tokio neturės! O charakteris... Turbūt kiekvienas šuo tai daro, bet kiekvienam šeimininkui atrodo, jog jo gyvūnas viską daro kitaip. Stigas Kai prieš trejus su puse metų Rai-

monda išleido į tikruosius namus pirmąjį savo globotą šunelį – gražuolę Latę (kurią šeimininkai pervadino Moka) – jai atrodė, kad žemė slysta iš po kojų. Tai buvo nuostabi kalytė, kurios neįmano-ma neįsimylėti. Per keturias laiki-nosios globos savaites Latė buvo tapusi neatsiejama Raimondos gyvenimo dalimi, tačiau sąlygų pasilikti šunelį, mergina tuo metu neturėjo. Ir tik neseniai, kai jau Stigutis lakstė jos namuose, mer-gina prisipažino, jog atiduoti Latę dabartiniam šeimininkui buvo vienas geriausių sprendimų, nes dabar ne vienas, o du šuneliai turi nuostabius namus.

Parengė Simona Šakinytė

moka nuoširdžiai džiaugtis nauju žaisliuku ar skanėstu. Jis iš kailiuko neriasi, kad tik parodytų, koks yra patenkintas nauja dovana. Laksto ratais pabrukęs uodegą. Taip pat turi savitą kitų šuniukų prisikvieti-mo būdą: atsigula ant žemės, įtem-pia kakliuką ir įdėmiai žiūri – tam neįmanoma atsispirti! Dar vienas juokingas Stigo išskirtinis bruožas – pamišėlio žvilgsnis. Kai jis ką nors labai skanaus kanda arba įnirtingai ką nors graužia, valiūkiškai pakyla jo antakiukai ir sužvairuoja akytės. O Stigo pusbrolio Otelo šeiminin-kas sako, kad labiausias Stigas išsi-skiria tuo, kad yra akiplėša per visą mielą pilviuką...

Kaip Stigas praturtino, o gal apkartino, tavo gyve-nimą?Kai tapau Stigo šeimininkė, mano gyvenimas labai pasikeitė. Ir tik į gerąją pusę! Anksčiau mėgau ilgai gulinėti lovoje, tinginiauti. Dabar kiekvieną rytą mane pabudina švelnus Stigo alsavimas į veidą, o kartais, kai būnu labai įmigusi, jis mane žnaibo savo mažyčiais dan-tukais. Galbūt daugeliui tai visiškai neatrodo smagus pasikeitimas, ta-čiau aš neįsivaizduoju, ar gali būti geresnė dienos pradžia. Anksčiau mano diena galėdavo prasidėti ir vidurdienį, o aš iki vakaro nebūda-vau iškišusi nosies iš namų... Dabar nepraleidžiu nė vienos saulėtos dienos. Kai grįžtu pavargusi po dar-bo, išėjimas pasivaikščioti su šaunia keturkojo kompanija yra nuostabus atsipalaidavimo būdas.

Su kokiais sunkumais su-siduri auklėdama Stigą ir kaip stengiesi spręsti juos? Ką norėtum patarti kitiems šeimininkams?Kai tiek laiko apie tai svajoji ir pa-galiau svajonė išsipildo, kažin ar galima kažką pavadinti sunkumu. Norėdami būti geri šeimininkai, turite turėti labai daug kantrybės ir noro, kad pasiektumėte gerų rezultatų. Kitiems šeimininkams norėčiau patarti skirti kiek įmano-ma daugiau laiko savo augintiniui, tinkamai jį maitinti ir vertinti jį kaip šeimos narį, o tada viskas savaime susidėlios į savas vietas.

3535L I E T U V Ė

MOTERIS IR MENAS

Molį iškeitė į stikląViskas gyvenime prasideda nuo paprastų dalykų: kol išmokstame auginti orchidėjas – rūpinamės nereikliais kaktusais, kol pavyksta iškepti sultingą kepsnį – tepame sumuštinius... Apie tokią pačią pradžią galėtų papasakoti ir Jūratė Povilaitienė, kuri su moliu pradėjo dirbti besimokydama vidurinėje mokykloje. Kad tai nebuvo tik pa-

auglės užgaidos, o tvirtas įsitikini-mas, įrodo tai, jog mergina baigė keramikos mokslus Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultete. Taip apie dešimt metų ji dirbo tik su mo-liu... Kol vieną dieną atrado stiklą. „Dirbant su stiklu visa ši keramikės patirtis labai praverčia, o ir stiklo kepimo technologija panaši į kera-mikos – gaminys lydosi specialioje

STIKLINĖS SVAJOSMenininkei Jūratei Povilaitienei iš Kauno stiklas asocijuojasi ne su laime nešančiomis šukėmis ar neįveikiamu stiklo kalnu, bet su svajomis. Viskas, kas nors kartą šmėstelėjo jos galvoje kaip vizija, vieną saulėtą rytą arba lietingą popietę gali tapti konkrečiu daiktu iš stiklo. Ne, Jūratė nėra nei fanatikė, nei darboholikė, kadangi jai svarbu pabūti su šeima, vaikais, drau-gais, malonu puoselėti namus, gėlynus, prižiūrėti savo sėtas daržoves... Bet vis tiek samtį, šluostę ir kauptuką ji mielai iškeičia į stiklo rėžtuką.

krosnyje panašioje temperatūroje“, – apie darbo specifiką pasakojo Jū-ratė. Nors medžiagos ir skirtingos, tačiau kūrybinis procesas dažnai baigiasi labai panašiai – netikėtu-mu. „Molis yra minkštas, minkomas rankomis ir tik po to dengiamas spalvomis, o vitražinį stiklą jau įsi-gyju spalvotą, pjaustau specialiu stiklo rėžtuku ir apdorojusi jį spe-

cialiomis replėmis dėlioju detales“, – tokius skirtumus pastebi meni-ninkė. Kai žiūri į J. Povilaitienės ga-minius, nepaliauji stebėtis, kad net mažiausios detalytės yra išpjautos liaunutės moters lanksčiais rankų judesiais. „Visada labai įdomu atida-ryti krosnį ir pamatyti rezultatą, nes jis gali skirtis nuo to, ką įsivaizdavau gamindama. 800°C temperatūro-

36 W W W. L I E T U V E . LT

je vyksta lydymosi procesai, kurių nematai ir negali kontroliuoti, todėl pagaminti daiktai dažnai iškrečia malonią staigmeną“, – apie idėjos įprasminimą šypsodamasi pasakojo Jūratė. Ji žiūrėdama į savo kerami-kos darbus su nostalgija prisimena molį ir svajoja ateityje gaminti pa-puošalus ir namų interjero detales, kur būtų derinami iš pirmo žvilgs-nio tarsi nederantys dalykai – mo-lis ir stiklas. Jūratė Povilaitienė ap-gailestavo, kad turi tik dvi rankas ir negali įgyvendinti visko, kas sukasi jos galvoje...

Angelo sparno paliestaNors stiklas ir neprimena šiltumo įspūdį sudarančios vilnos, lengvo ir plazdenančio šilko, tvirtumą sim-bolizuojančios odos ar natūralumu dvelkiančio medžio, tačiau per iš stiklo pagamintus namų interjerą pagražinančius daiktus sukuriamas jaukumo, lengvumo, trapumo ir svajingumo įspūdis. Aštuntus me-tus J. Povilaitienė kuria savo dirb-tuvėje tai, nuo ko ir prasidėjo jos draugystė su stiklu. „Tai buvo ramy-be dvelkiantis angelas... Iš matinio stiklo, aptakių formų ir suteikiantis tikėjimą tuo, ką darau“, – žiūrėda-ma svajingai į tolį pasakojo Jūratė. Pagal pirmąjį jos angelą sukurti kiti angelai iki šiol turi didelę paklausą. Angelų Jūratė turi sukūrusi apie dvi-dešimt skirtingų modelių ir kiekvie-nas iš jų visada suranda savo šeimi-ninką. „Labai įdomu stebėti žmogų, kuris renkasi angeliuką... Juk mes kiekvienas vis kitaip įsivaizduojame Savąjį Angelą“, – kalbėjo meninin-kė. Nesvarbu, ar gaminami angelai, ar gyvūnų vitražai, svarbiausia, kad tai būtų iš visos širdies. Tada lange pakabinti ar priklijuoti spalvoto sti-klo drugiai arba žuvys ne tik žaidžia įvairiausiomis spalvomis ant grindų ir kambario sienų, bet ir parodo

savo charakterį, nuotaiką. „Atrodo tiek daug įvairiausių gyvūnų pri-sipiešusi ir pagaminusi esu, bet kolekcija vis didėja ir didėja. Deja, kažkas visada lieka tik popieriuje... O gal vis dar laukia savo eilės?“ – svarstė Jūratė. Kiek tai įmanoma technologiškai, ji stengiasi gaminti erdvinius vitražiukus, kurie suteikia namams gyvumo ir žaismingumo.

Stiklinio dirbinio gimimasAkys – sielos veidrodis... Mūsų vai-kai – mūsų pačių mažos kopijos... Taip yra ir su menininko sukurtais darbais. Pasak J. Povilaitienės, jie

visada būna kūrėjo jausenos ir ap-mąstymų įprasminimas, nes kiek-vienas darbas pradedamas nuo es-kizo ant popieriaus. „Jau piešdama turiu įsivaizduoti, kurioje vietoje stiklas dengs kitą stiklą. Be to, rei-kia daryti taip, kad stiklo sluoksnių nebūtų per daug ir kepdamas ga-minys nesuskiltų“, – apie stiklo vir-timą daiktu kalbėjo autorė. Pasak jos, pirmiausia reikia vaizduotėje susidėlioti spalvas, nuspręsti, kurios bus dominuojančios. Nors pati me-nininkė labiausiai mėgsta rusvus ir gintarinius atspalvius, tačiau ji deri-nasi prie medžiagos, iš kurios gami-na. „Stiklas turi spindėti ryškiomis spalvomis, žaisti saulės spinduliais, nors jos pas mus ir mažoka... Gal dėl

to klientai, nesvarbu ar įsigydami mano kurtus papuošalus, ar namų aplinką gražinančius daiktus, dar ir vitražinio stiklo saulutę parsiveža namo, kad ji lange visada šviestų“, – apie žmonių įpročius pasakojo Jūratė. Jos kuriamuose darbuose visada atsispindėjo tikroviškesnis formos ir charakterio perteikimas. Tiek molio gaminiai anksčiau, tiek vitražai dabar iš kitų menininkų darbų išsiskiria smulkiomis detalė-mis, gausesne puošyba. „Kuo dau-giau įdėta darbo, kuo sudėtingiau pasiektas rezultatas, tuo man tas kūrinys brangesnis... Pinigine pras-me, pirkėjas to tikrai nepastebi“, – sakė Jūratė Povilaitienė.

3737L I E T U V Ė

Senieji klientai nuolat sugrįžtaStiklo paveikslai bei vitražai namų erdvę ir puošia, ir pripildo žaismin-gų spalvų, tačiau Jūratės Povilai-tienės kūryboje taip pat nemažai dėmesio skiriama funkcionalioms namų interjero detalėms. Pasak kūrėjos, visada svarbu turėti ką pasiūlyti žmogui, norinčiam ne tik interjero detalės, bet ir ieškančiam funkcionalumo. Nors laviruoti tarp meninių idėjų ir užsakovo norų nėra labai lengva, tačiau Jūratė turi klientų, kurie nuo pat pirmųjų pa-gamintų dirbinių jos nepamiršta ir visada kreipiasi kai reikia dovanos draugams ar sau ką nors nori pa-sidovanoti. „Tarp klientų yra įvairių specialybių žmonių, todėl kartais tenka skambinti jiems ir klausti patarimo, pavyzdžiui, susirgus vai-kui“, – apie abipusę naudą pasa-kojo Jūratė. Daug vitražų iškeliauja į užsienį, nes ten, kaip ir pas mus, vertina gražų ir kokybišką rankų darbą. Jūratė sakė, kad turi klientę iš Baltarusijos, su kuria susipažino Jūros šventės mugėje prieš septy-nerius metus. Ji kaskart atvykusi į Lietuvą būtinai įsigyja vitražiukų sau ir draugams. Be to, per muges labai daug tų pačių pirkėjų kiekvie-nais metais vis po kokį gaminį įsi-gyja ir kaupia savo kolekcijas. Tokia reklama yra maloniausia ir geriau-sia. „Tikrai niekada nebruku savo gaminio žmogui, kuris neįsitikinęs, ar jis jam patinka. Šios verslininko gyslelės neturiu... O ir nenorėčiau taip elgtis... Svarbu gerbti žmogaus nuomonę ir jo pasirinkimą“, – sakė Jūratė. Tai tik patvirtina, kad ji me-nininkė, o ne prekeivė.

Geriausia reklama – rekomendacijaPasiūlymas įsigyti dirbinį kitam žmogui – geriausia reklama. „Ma-lonu, kai internetu (juratesstiklas.lt) susiradę užsakovai prašo pagaminti vienetinių darbų. Esu gaminus sti-klinius Kazlų Rūdos, Tauragės, Klai-pėdos, Kėdainių ir kitų miestų her-bus, medalius tarptautinio mara-tono bėgikams, įvairius suvenyrus apdovanojimams ir nominacijoms. Palangos reabilitacijos ligoninės pacientai gali pasidžiaugti mano

stiklo vitražiukais puoštais langais“, – bandė prisiminti užsakomuosius darbus menininkė. Kiekvienais metais į ją kreipiasi mokyklos dėl šimtadienių ir paskutinių skam-bučių suvenyrų. Turi J. Povilaitienė ir klientę iš Rusijos, kuriai gamina veislinių šunų stiklinius vitražiukus. „Čia labai svarbu tikslios proporci-jos, kiekvienos veislės šuniuko lai-kysena, spalva, charakterio bruožų perteikiamas“, – apie netradicinius darbus pasakojo Jūratė.

Kai gamini kitiems, nepamiršk ir savęsVisas naujas idėjas Jūratė Povilaitie-nė išbando savo pačios namuose. Atstatinėdami su vyru seną rąstinį namą ir kurdami jo interjerą galvo-jo, kur galėtų pritaikyti savo rankų darbo stiklo detales. Taip jiems kilo idėja vonią dekoruoti savo gamin-tomis plytelėmis. Visus kitus su vo-nios kambariu susijusius daiktus – muilines, lentynėles, veidrodžių rė-mus – taip pat išsikepė iš stiklo savo pašios dirbtuvėje. Namuose esan-čias duris šeima išsirinko su stiklais, kad galėtų jas dekoruoti vitražais. Ant didelio valgomojo stalo visada stovi pačios Jūratės pasigamintos stiklinės lėkštės su vaisiais ir sau-sainiais. Ji savo šeimos šventėms pasigamina stiklines stalo korteles su graviruotais svečių vardais, kad kiekvienas galėtų namo parsineš-ti malonią smulkmeną. Jūratės ir Raimondo Povilaičių šeimoje na-mus kuria abu sutuoktiniai. „Mūsų namuose mes viską darėme patys. Praktiškai visą namą perstatėme iš naujo, todėl kiekviena detalė labai brangi. Mano vyras auksinių rankų meistras. Jis net pats nežinojo kiek visko moka kol nepradėjo statybų“, – džiaugėsi Jūratė. Pasak jos, reikia nepamiršti savo dirbiniais papuošti ir savo namų, kad paskui kiti nesa-kytų, jog „Šiaučius be batų, o kriau-čius be kelnių“...

Parengė Lina Bačiūnaitė-Lužinienė

Fotografavo Lina Tomkevičienė (www.auksiniskadras.lt)

38 W W W. L I E T U V E . LT

Jums reikės:• Medinės apyrankės pagrindo (gali tikti ir sena nebenešiojama apyrankė)• Akrilinių dažų• Teptuko• Lako• Tiulio• Juodo veltinio• Sutažo juostelės• Klijų• Žirklių• Plonos floristinės vielutės• Replyčių • Įvairiausių karoliukų• Segės pagrindo

Darbo eiga:1. Nusidažome apyrankę norimos spalvos dažais. Dažyti reikia kelis kartus. Paliekame iš-džiūti. Tada nulakuojame ir paliekame išdžiūti per naktį.2–3. Atsikerpame 2,5 karto platesnę tiulio juostelę nei apyrankės plotis. Ja aptraukiame apyrankę susiūdamos su juodais kaproniniais neslystančiais siūlais.4–5. Išsikerpame reikiamą veltinio juostelę, paslėpsiančią vidinę apyrankės pusę. Ją prikli-juojame klijais.6. Sutažo juostele gražiai apklijuojame vietas, kur veltinys jungiasi su apyranke. Paliekame išdžiūti.7–9. Paimame segės pagrindo skylėtąją dalį. Per ją perveriame vielutę, kuria tvirtiname pagrindinius 6 karoliukus, išvirkščiojoje pu-sėje likusias vielutės dalis suvydamos į vieną pagrindinį kamieną. Už jo bus patogu laikyti veriant kitus karoliukus.10. Ratu pritvirtinę karoliukus gauname gėly-tę. Ji bus pagrindinė ašis.11. Į viduriuką įveriame kristaliuką.12–13. Tada iš šonų veriame norimus karoliu-kus. Jų turi būti per visą ašį vienodas skaičius, kad gėlė formuotųsi tolygiai. Vielutę slepiame blogojoje pusėje.14. Viduryje esantį karoliuką apjuosiame ma-žais blizgiais karoliukais.15. Aplink veriame dar keletą šakelių su karo-liukais, kad gėlė atrodytų su daug žiedlapių.16. Pritvirtiname antrą segės pagrindo dalį taip paslėpdamos visas vielutes, kurios liko veriant karoliukus. Nebijokite vielutės pako-reguoti ir pasukinėti – ji naudojama tam, kad būtų galima lengvai formuoti gėlės žiedą. Gautą segę įsegame į tiuliu apsiūtą apyrankę. Turime puošnų aksesuarą. Beje, sege galite puoštis ir išsegusios iš apyrankės. Taigi viena segė atlieka net keletą funkcijų!

Apyrankė

1.

4.3.

2.

5. 6. 7.

10.9.8.

11. 12. 13.

14. 15. 16.

3939L I E T U V Ė

Žurnalas „KAROLIUKAI“ dalinasi idėja, kaip pasidarytiapyrankę „Pavasariniai žiedai“

Kryžiažodžio konkurso, skelbto 2013 4-me „Lietuvės“ numeryje, laimėtojos:Vlada Irvinskienė, Pasvalys,Roma Vasiliauskienė, Kupiškis.

Teisingas kryžiažodžio atsakymas

TRAKAI

Sveikiname!P.S. Dėl prizo teiraukitėstel. +370 37 32 88 20,mob. tel. +370 620 44 223 arba el. paštu: inesa@lietuve.lt info@terrapublica.lt

KRYŽIAŽODŽIO ATSAKYMĄ SIŲSKITE IKI 2013 M. GEGUŽĖS 25 D. TRUMPĄJA ŽINUTE NR. 1398Žinutėje rašykite: LTE (tarpas) ATSAKYMAS (tarpas) JŪSŲ VARDAS (tarpas) PAVARDĖ (tarpas) MIESTAS

Žinutės kaina 1 Lt. Laimėtojai bus paskelbti kitame numeryje.

Spręskite kryžiažodį ir laimėkite leidyklos „Terra Publica“ įsteigtą prizą – puikų fotoalbumą „Lietuva. 100 vietų, kurias turite pamatyti“

www.terrapublica.lt

40 W W W. L I E T U V E . LT

ŽAIDIMAS Atsakykite į klausimą! Kaip vadinasi pirmoji Lietuvos išeivių banga, gyvenanti Amerikoje,ir laimėkite pasirinktą prizą.Išrinksime net šešis laimėtojus, kurie bus paskelbti kitame numeryje.Atsakymą siųskite iki gegužės 25 dienos trumpąja žinute Nr. 1398Žinutėje rašykite: LTE (tarpas) ATSAKYMAS (tarpas) DOVANOS NUMERIS (tarpas) JŪSŲ VARDAS (tarpas) PAVARDĖ (tarpas) MIESTAS. Žinutės kaina 1 Lt.

PC AKROPOLIS, K. Mindaugo pr. 49, Griunvaldo al. I a.,KaunasTel. 8 37 21 44 59

BIŽUTERIJAGALANTERIJAAKSESUARAI

50 Lt čekis

apsipirkti parduotuvėje „KOKETĖ“

2013 metų žurnalo „Lietuvė“ ketvirtamenumeryje skelbto konkurso laimėtojai:Dovana 1 – Sabina ŠmitaitėDovana 2 – Akvilina Krutkevičiūtė, KaišiadorysDovana 3 – Galina Starkevičienė, KaunasDovana 4 – Regina Razulevičiūtė, KaunasDovana 5 – Virginija Sedenkienė, LazdijaiDovana 5 – Genute Suslavičienė, KaunasDovana 6 – Bernadeta Kaminskaitė, Kretinga

1

4

23

5

6

ww

w.b

erna

rdin

ai.lt 2 knygų rinkiniai

Aliejų mišinys iš parduotuvės www.ambroozija.lt

Dovanų rinkinyje ne visos pavaizduotos knygos

41L I E T U V Ė

LIETUVOS KAMPELIAI

Visi lietuviai didžiuojasi Gedimino ir Trakų pilimis, drąsiai jas giria turistams, kviečia jose apsilankyti. Vis dėlto ar nepamiršome, kad turime ir daugiau pilių? Tikrai galime didžiuotis dar trimis pilimis, kurios mena senovės didikų gyvenimą. Siūlome su jomis susipažinti iš arčiau.

Viena gražiausių išlikusių pilių Lietuvoje – Raudonės pilis (Raudonėje, Jurbarko r. savivaldybėje). Šią pilį XVI a. pastatė Prūsijos pirklys Krišpinas Kiršenšteinas. Vėliau pilis buvo valdoma Olendskių ir galiausiai atiteko Zubovams. Dabar čia įsikūrusi Raudonės pagrindinė mokykla.

Šis mūrinis pilies kompleksas yra išlaikęs senąją „U“ formą, eklektišką architektūros stilių ir penkis bokštus, kurių įspū-dingiausias – cilindrinis 33,5 m aukščio bokštas. Nuo jo viršūnės atsiveria įspūdinga Nemuno upės panorama. Šalia pilies – parkas, kuriame galima išvysti devynių kamienų liepą bei senovinį malūną, pastatytą 1923 m., kuris dėl modernių tam metui įrenginių garsėjo visame krašte.

Čia atvykti ypač verta gegužės 25 d., kai vyksta teatralizuota „Panemunių žiedų“ šventė. Joje šurmuliuoja amatų kie-meliai, vyksta koncertai, teatralizuoti pasirodymai ir žaidimai. Šventės metu galima pasipuošti istoriniais kostiumais, prisėsti krėsle ar karietoje ir nusifotografuoti, patiems pasigaminti papuošalą ar išsikepti įvairių gardėsių.

Parengė leidykla „Terra Publica“ L IETUVOS PILYS

V. Kandroto nuotrauka

RAUDONĖS PILIS

42 W W W. L I E T U V E . LT

PANEMUNĖS PILIS

Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto šlaito. 1597 m. dvarą įsigijo vengrų kilmės dvarininkas Janušas Eperješas. O įspūdingos pilies pastatas iškilo 1604–1610 m. Tai renesanso ir gotikos stilių derinys, kurį, spėjama, kūrė Petras Nonhartas. 1925 m. iš JAV sugrįžęs kun. Antanas Petraitis įsigijo pilį ir stengėsi ją atgaivinti, o po jo mirties čia apsigyveno jo kviesti vienuoliai, pastatydinę prie pilies koplytėlę. 1935 m. pilis perduota Švietimo ministerijai, dabar ją prižiūri Vilniaus dailės akademija.

Šalia pilies žaliuoja XVII a. įkurtas parkas, kurį anksčiau sudarė gėlynai, kaskadiniai tvenkiniai, stovėjo vandens malūnai. Šiuo metu išlikęs tik parkas ir kaskadiniai tvenkiniai. Nors pilis yra rekonstruojama, tačiau ji lankoma, galima pasivaikš-čioti pilies kiemeliais ar nuo pilies bokšto pasigrožėti atsiveriančiomis Nemuno slėnio platybėmis.

Medininkų kaime (Vilniaus r. sav.) galima apžiūrėti gardi-nės LDK pilies griuvėsius. Pa-gal savo paskirtį ir konstruk-ciją Medininkų pilis laikoma seniausiu pilies tipu Pabalty-je. Ši pilis buvo daugiau gy-nybinė nei skirta karaliams gyventi.

XIV–XV a. pr. buvusi viena di-džiausių gynybinio tipo pilių regione, po Žalgirio mūšio 1410 m. neteko savo stra-teginės reikšmės, čia įkurta kunigaikščių rezidencija. Pilis apgriauta per 1655 m. karą su Rusija, o griuvėsiai dar kartą nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Išlikusi 10–15 metrų aukščio siena, 2011 metais rekonstruotas pagrindinis pilies bokštas – donžonas. Jame įkurtas muziejus, kurio kiekvie-name aukšte įrengtos ekspozicijos: Lietuvos mūrinių pilių, archeologinių radinių, karybos, sidabro dirbinių. Penktame aukšte – sienine tapyba dekoruota menė, skirta įvairiems renginiams, o bokšto viršuje – reginys akims po apylinkes.

MEDININKŲ PILIS

V. Kandroto nuotrauka

Nuotraukos iš Trakų istorijos muziejaus archyvo

4343L I E T U V Ė

GROŽIS

Odos senėjimas Dažniausiai mezoterapija

pasirenkama tada, kai žmo-gus, pažiūrėjęs į veidrodį, pa-galvoja: „Oda susiraukšlėjo, pasenau“. Kodėl pirmiausia raukšlėjasi ir sensta veido oda? Yra daugybė faktorių, sąly-gojančių šį procesą. Vienas iš svarbiausių – genetika. Palygi-nus dviejų žmonių odos senė-jimo amžių arba net greitį ga-lime gauti labai skirtingus re-zultatus. Chronologinis odos senėjimas, kaip ir visa kita ge-netinė informacija, yra užpro-gramuota mūsų ląstelėse.

Genetika (tai ko mes ne-galime pakeisti) – tik vienas faktorius. Pavyzdžiui, aplinkos poveikį odai galime bent jau minimaliai kontroliuoti: veng-ti intensyvių tiesioginių saulės spindulių, vėjo, jei yra galimy-bė, rinktis kuo mažiau užterš-tą aplinką, o taip pat neteršti gamtos, nes užteršta aplinka kenkia mums patiems. Taip pat patartina nevartoti alko-holio, rūkalų, sveikai maitintis. Prie gyvenimo būdo faktorių, greitinančių odos senėjimą ir lemiančių odos būklę, taip pat priskiriamos dietos, stresai, naudojimasis soliariumu.

Žinoma, odai įtakos turi ir mechaniniai veiksniai – na-tūralūs, pasikartojantys veido raumenų judesiai, dėl kurių susidaro pirmosios raukšlės. Todėl patartina daugiau šyp-sotis ir mažiau pykti, nes juoko raukšlės žmogų netgi puošia.

Mezoterapija: kas, kam ir kodėl Mezoterapija – tai medicininė paprasta ir veiksminga procedūra, kurios metu mikroinjekcijo-

mis į paviršinius ir vidurinius odos sluoksnius (esant reikalui ir į gilesnius) lokaliai yra įterpiamos biologiškai aktyvios medžiagos. Mezoterapija gali būti atliekama ir profilaktikos tikslais – siekiant atitolinti odos senėjimo požymius, norint pamaitinti veido odą ir taip pristabdyti jos suglebimą, raukšlių atsiradimą.

Ar jums reikalinga mezoterapijos procedūra, pasakys jūsų odos būklę įvertinęs specialistas. Beje, tik jis gali pasakyti, kiek procedūrų reikėtų, kokias medžiagas patartina rinktis norint išspręsti konkrečią odos problemą. Kadangi mezoterapijos koncepcija yra paprasta – mažai, retai ir reikiamoje vietoje – reikia naudoti tinkamus preparatus. Specialistas gali jums pasiūlyti rinktis vienos sudedamosios medžiagos (pavydžiui, hialurono rūgšties) preparatą arba kokteilį, kuris sumaišomas iš keleto ingredientų. Kok-teilių sudėtyje yra įvairių preparatų: hialurono rūgšties, vitaminų (A, E, C, B, K), amino rūgščių, mikroelementų (Zn, Co, Mg, P, S), mineralinės medžiagos, kofermentų, organinių rūgščių kompleksų, augalinių ekstraktų, antioksidantų, lipolitikų, homeopatinių bei biotechnologijų produktų. Kokteilių sudėtis, pri-klausomai nuo to, kokia problema yra sprendžiama, kiekvienu atveju skiriasi. Veikiant šioms medžiagoms, atkuriamas odos tonusas ir elastingumas, oda tam-pa drėgnesnė, išsilygina raukšlės.

Kiek mažesnis kokteilių ir sudedamųjų dalių pasirinkimas yra gydant ce-liulitą. Pasirinkus kūno mezoterapiją į probleminių vietų gilesnius sluoksnius yra įterpiamos veikliosios medžiagos, kurios stangrina odą, mažina strijas, padeda skaidyti celiulitą. Gydymui vartojami tokie mezoterapijos preparatai, kurie skaido fibrozę ir riebalines sankaupas, gerina kraujotaką, limfotaką, su-grąžina odos elastingumą. Norint pasiekti maksimalų rezultatą, specialistai reko-menduoja gydymo kursą pradėti nuo limfodrenažinio masažo (aparatu ar ranko-mis), tada atlikti mezoterapijos kursą, o rezultatams įtvirtinti – kūno įvyniojimus, masažą.

Mezoterapijos procedūros taikomos stabdant plikimą, plaukų slinkimą dėl įvairių priežasčių (ligos, trūkstant vitaminų, esant silpnam plaukui ir kt.). Po mezoterapijos plaukams procedūrų jūsų plaukai atgaus žvilgesį, susinormalizuos plaukų riebalinių liaukų veikla, pajusite, kad plaukai auga greičiau, jų yra daugiau.

Mezoterapijos procedūros ir jauniems Kaip jau minėta, mezoterapijoje svarbu mažai,

retai ir reikiamoje vietoje, todėl koreguo-jamos vietos zonoje 2–10 milimetrų gylyje plona adatėle nedidelėmis do-zėmis įterpiami veiklieji preparatai. Mezoterapijos metu naudojamos

T e g u l l a i k a s J u s a p l e n k i a !M E ZO T E R AP I J A

Masažo ir mezoterapijos specialistė Aurelija Žukauskė

44 W W W. L I E T U V E . LT

Kiekviena moteris, net ir sulaukusi brandaus amžiaus, nori būti graži, patikti sau ir kitiems, sulaukti komplimentų. Galbūt dėl šios priežasties žmo-nės visada norėjo sukurti grožio ir jaunystės eliksyrą. Na, kol kas jo niekam nepavyko pagaminti, tačiau alternatyvių metodų yra. Vienas iš jų – mezote-rapija, kuri kartais vadinama stebuklinga, nes jau po pirmosios procedūros oda tampa skaisti, lygesnė, švytinti. Estetiniu tikslu mezoterapija taikoma gydant plikimą, naikinant celiulito sankaupas, norint išlyginti atsiradusias raukšles dekoltė, kaklo bei veido srityse, atgaivinti, drėkinti ar tiesiog pamai-tinti veido odą.

Masažo ir mezoterapijos specialistė Aurelija Žukauskė Registracija telefonu: 8 695 50 921Grožio salonas „Geltonoji akacija“, Akacijų g. 6, Kaunas

įvairios technikos, kurios leidžia sugrąžinti odos tonusą, padi-dinti drėgmės išlaikymą gilesniuosiuose odos sluoksniuose, sti-muliuoti metabolizmą ląstelėse, prisotinti odą vertingomis vei-kliosiomis maitinamosiomis medžiagomis, stangrinti odą.

Linijinių injekcijų technika leidžia koreguoti raukšles ir su-kurti palaikomąjį veido „karkasą“ bei efektyviai kovoti su „an-truoju pagurkliu“, modeliuoti veido ovalą. Po mezoterapijos procedūrų oda įgauna sveiką spalvą, tampa gaivi, švyti, praranda

pilką atspalvį. Dažnai pasigirsta nuomonių, kad šios proce-dūros tinka tik vidutinio amžiaus žmonėms, tiems, ku-

rių oda susiraukšlėjusi, sena. Ši nuomonė klaidinga, nes mezoterapija gydymo tikslu taikoma ir vi-

sai jauniems žmonėms. Pavyzdžiui, esant itin užterštai odai, bėrimams, mezoterapija lei-džia atsisakyti antibiotikų ir greitai pašalinti uždegimo procesus, sumažinti išsiplėtusius kapiliarus. Po tokių procedūrų kraujagyslių tinklelis veido srityje išnyksta arba tampa mažiau matomas.

Procedūrų dažnumas ir intensyvumas

Intensyvus mezoterapijos kursas su-sideda iš 7–10 seansų kas 7–10 parų. In-

tensyviai mezoterapiją galima atlikti ne daugiau kaip du kartus per metus, jei jums

nebuvo taikomas palaikomasis kursas, kurio dažnumas yra 1–2 kartai per mėnesį. Galima

atlikus intensyvų kursą, ypač jei mezoterapija jums taikoma pirmą kartą, pasirinkti palaiko-

mąjį gydymą, tačiau dėl dozavimo vertėtų pasi-konsultuoti su specialistu ir vadovautis jo reko-mendacijomis. Per dažna mezoterapija gali sukelti

nepageidaujamų padarinių.

Dėmesio!Kiekvienas mezoterapijos specialistas turėtų jūsų pa-

klausti apie sveikatos būklę. Kadangi absoliučių kontra-indikacijų šiai procedūrai nėra, būtina atkreipti dėmesį į toliau išvardintus sutrikimus.

Kraujo krešėjimo sutrikimas;

Antikoaguliantų ir antiagregantų vartojimas;

Kraujagyslių patologija;

Nėštumas;

Tulžies pūslės akmenligė;

Alergijos.

Šalutinis mezoterapijos poveikis (paraudimas, ypač veido ir kaklo srityje, kuris dažniausiai praeina per valandą po procedū-ros; patinimas, mikrohematomos (mėlynės), kurios gali atsirasti pirmųjų procedūrų metu, ypač atliekant riebalinių sankaupų ko-rekciją) priklauso nuo individualių organizmo savybių, prepara-tų, procedūros atlikimo technikos.

Mezoterapija – tai rimtas gydymo būdas, kurį gali at-likti tiktai medicininį išsilavinimą turintis asmuo. Galbūt tai nėra vienintelis būdas grožiui ir jaunystei išlaikyti, ta-čiau suderinus sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, masažus ir mezoterapiją ilgai galėsime džiaugtis švytinčiu veidu ir gera sveikata bei mėgautis komplimentais.

Jei tik pastebėjote pirmuosius veido odos senėjimo požy-mius arba nusprendėte pamaitinti savo odą, nelaukite ir užsiregistruokite mezoterapijos procedūrai. Žurnalo „Lietuvė“ skaitytojams su šiuo kuponu grožio salone „Geltonoji akacija“ (Kaune) mezoterapijos kursui bus taikoma 50% nuolaida, o palaikomosioms procedūroms – 25% nuolaida.

LIETUVIAI KELIAUJA

Rojus žemėjeTAILANDAS

Šiltos naktys ir karštos dienos Krabi provinci-joje Krabi provincija – vienas populia-riausių Tailando Karalystės turisti-nių taškų, o džiunglių apsuptas ir provincijos sostine tituluojamas Krabi miestelis – puiki vieta pažin-čiai su pietinėmis Andamanų jūros salomis pradėti. Nedidelis, ant to paties pavadinimo upės kranto įsi-kūręs miestelis žavi savo jaukumu, todėl jame tikrai verta praleisti bent vieną dieną, o juo labiau – naktį. Kaip tik saulei nusileidus čia užver-da tikras gyvenimas: Krabi miestelis visoje šalyje garsėja savo naktiniais turgumis, į kuriuos pavalgyti susi-renka tiek vietiniai gyventojai, tiek ir smalsūs turistai. Sutemus Krabi upės krantinę užplūsta daugybė kilnojamųjų restoranų: prekeiviai pasistato po porą grilių, atsigabena kalną daržovių, jūros gėrybių bei kitų produktų, o aplink išrikiuoja

plastiko staliukus. Vos per keliolika minučių tuščią aikštę užpildo alka-nų žmonių minia. Kadangi norinčių pavalgyti visada gerokai daugiau nei yra sėdimų vietų, čia neeg-zistuoja toks dalykas kaip „mano stalas“, visi sėda ten, kur yra laisva kėdė... Taigi šis turgus – puiki vieta susirasti naujų draugų, pasidalinti įspūdžiais ar tiesiog smagiai ir so-čiai praleisti vakarą.Vos 8 km nuo miestelio centro įsi-kūrusi unikali šventykla, vadina-ma Tigro urvu. Jau iš pavadinimo galima nuspėti, jog šventykla yra įrengta oloje, o pagrindinis akcen-tas – didžiulė tigro skulptūra. Įėji-mas į šventyklą yra nemokamas, tačiau lankytojus pasitinkanti mo-teris visiems padovanoja po laimės apyrankę ir siūlo paaukoti pinigų. Nuo šventyklos žengus vos 1237 žingsnelius, atsiveria nepakartoja-mas vaizdas. Tiesa, tuos žingsnelius reikia žengti į stačiausią kalną... Ropščiantis į viršų atrodo, kad tuoj išgaruosi nuo žemės paviršiaus, bet įveikus stačius laiptus ir pamačius vaizdą supranti, kad vertėjo taip stengtis. Kopdami sutiksite būrį

Balandžio mėnesį keliavome po pietvakarinėje Tai-lando įlankos dalyje pabirusias saleles, o šį kartą pa-sižvalgykime po kelias iš 150 Andamanų jūros bangų skalaujamas salas, ne vieną užbūrusias savo grožiu.

46 W W W. L I E T U V E . LT

Naktiniuose Krabi miestelio turgeliuose kiekvieną vaka-rą staliukus okupuoja išalku-sių žmonių minios.

siautėjančių beždžionių su mažais beždžioniukais. Ant medžių pri-tvirtinta daug ženklų, perspėjančių turistus, kad beždžionių šerti nega-lima, nes jos gali būti agresyvios, ta-čiau tai netrukdo apačioje esančiai parduotuvei pardavinėti bananus, virš kurių kabo užrašas „Pamaitinki-te beždžiones“.

Plaukime pasižvalgytiKadangi Krabi miestelis įsikūręs ties

upės žiotimis, iš čia labai patogu plaukti pasižvalgyti po aplinkinius paplūdimius ir salas. Visų pirma keliaukime į Railay paplūdimius, pamėgtus ne tik vandens pramogų gerbėjų, bet ir kalnų sporto entuzi-astų. Vienintelis būdas čia patekti – atplaukti laivu, nes Andamanų jūra ir stačios uolos supa šią vietovę iš visų pusių. Taip pat galite užsisakyti vienos die-nos turą po Phi Phi salas... Gali būti taip, kad kurioje iš jų net norėsime pasilikti ilgesniam laikui. Pirmiausia plaukime į Maya įlanką, kur 2000

metais buvo filmuotas filmas „Pa-plūdimys“ su žaviuoju Leonardo DiCaprio. Nuo filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose šis paplū-dimys lyg magnetas traukia turistus iš viso pasaulio, todėl pakrantėje stebins milijonas laivų, o paplūdi-my – minios vėplinėjančių turistų. Toliau traukime į Phi Phi Don salą. Čia situacija tokia pati: visur minios turistų. O sala yra nuostabi, džiun-glėmis apaugusių kalnų vaizdas ir kojas kutenantis skaidrus vanduo tiesiog užburia.

4747L I E T U V Ė

Šiame paplūdimyje filmavosi Leonardo DiCaprio.

Šiose salose šeimininkauja tik paukščiai ir šikšnosparniai.

Įveikusių 80 m ilgio tunelį laukia malonus netikėtumas.

Atsigaivinti sultingais vaisiais

siūloma net maudantis jūroje.

Ramybės oazėIš Krabi miestelio per porą valandų autobusu galima nuvykti į Tailando pietuose esančią Trang provinciją. Po Phi Phi salų atvykus į Trang pa-plūdimius pribloškia čia tvyranti ramybė. Kol kas šios vietos dar ne-atrastos užsieniečių, čia dažniausiai atostogauja tailandiečiai, į baltuo-sius vis dar žiūrintys kaip į kažką reto ir egzotiško. Didelių viešbučių čia nėra, paplū-dimyje rikiuojasi jaukūs namukai, tirštai apsodinti įvairiais augalais, su mažomis terasėlėmis, kuriose visada bus patogus krėslas ir ha-makas. Restoranas, arba vieta, ku-rioje galima pavalgyti, čia tik viena. Užkalbinti vietiniai, išgirdę Yok Yor restorano pavadinimą, išsišiepia iki ausų, rodo kuria kryptimi eiti, siū-losi pavežti. Matyti, kad restoranas – vietinė įžymybė. Išties, gauti sta-liuką nėra taip lengva – visi apsėsti gausių tailandiečių šeimų, nukrauti

48 W W W. L I E T U V E . LT

Įveikus 1237 laiptelius atsiveria kvapą gniaužianti Krabi provincijos panorama.

Valtyje įsikūrusi nedidelė kavinukė.

Kelionę po Andamanų jūros salas tęsime kitame žurnalo numeryje.

Dauguma Krabi naktinių turgelių pardavėjų yra vaikai.

Yok Yor restorano gėrybės.

Nuotraukos ir kelionės įspūdžiai Sandros Kanopkaitės

gausybe įvairių valgių iš jūros gė-rybių. Anglų kalba valgiaraštis yra tik vienas, angliškai kalba tik virtu-vės šefė, todėl ji pati ir aptarnauja tajų kalbos nemokančius atvykė-lius iš svečių šalių. Vartant beveik 30 puslapių valgiaraštį, restorano šeimininkė trypčioja, prašo pasku-bėti, nes ji turi daug darbo. Žodžiu, geriausia tiesiog nupasakoti, ko norėtumėt valgyti, nesvarbu ar tai yra tarp siūlomų patiekalų, ar ne. Virtuvės šefė sakosi galinti paga-minti bet ką. Maistas čia tikrai labai skanus... Kitą kartą atėjus scenarijus tas pats: virtuvės šefė skubina rink-tis, nekantriai vardina, ką turi virtu-vėje: žuvis, kalmarai, krevetės... O apsispręsti tikrai būna gana sunku...Trange, kaip ir kiekviename pakran-tės miestelyje, turistams siūlomos kelionės aplink salas. Šios vietovės įžymybė – Morakoto urvas, prie kurio atplaukus visiems išdalina-mos liemenės ir liepiama iššokus iš laivo susikabinti gražia vorele, nes

teks įveikti maždaug 80 metrų il-gio aklinai tamsų urvą. Atrodo, kad per tirštą tamsą tenka irtis beveik amžinybę, po truputį prarandama orientacija, darosi nelabai jauku. Bet tada priekyje blyksteli šviesa ir nustebusių, nuo šviesos besimarks-tančių turistų grupė suvokia atsidū-rusi nuostabiame uždarame paplū-

dimyje, esančiame uolos vidury. Pa-plūdimys visiškai mažučiukas, van-duo skaidrus ir šiltas, o įspūdis toks, tarsi stovėtum ugnikalnio krateryje. Informacinėje lentoje rašoma, jog šiame paplūdimyje seniau piratai slėpdavo savo lobius, o į paplūdimį patekti galima tik atoslūgio metu.Norint aplankyti netoliese kuror-

to kranto esančias saleles visiškai nebūtina užsisakinėti organizuoto turo, pakanka išsinuomoti baida-rę. Kilometro spinduliu nuo kranto pabirę daugybė negyvenamų sale-lių. Didžioji jų dauguma – neįžen-giamos džiunglės su nedideliais, akmenuotais paplūdimiais. Saulei artėjant horizonto link pastebi, jog vanduo slūgsta tiesiog akyse – pra-sideda atoslūgis. Susiruošus atgal, baidarę iki vandens tenka nešti, o atgal į paplūdimį irkluoti neberei-kia: irklai kabina dugną, todėl daug paprasčiau parbristi.Norint apkeliauti visas Andamanų jūros saleles, tradicinių poros savai-čių atostogų tikrai nepakaktų, bet bent pagrindines salas pamatyti tikrai verta. O nuklydus toliau nuo turistų pamėgtų vietų nustebina netikėti atradimai ir žmogaus dar nepaliestos gamtos kampeliai.

4949L I E T U V Ė

Šiame hamake norėtųsi praleisti ne dieną ir ne dvi...

Įveikus 1237 laiptelius atsiveria kvapą gniaužianti Krabi provincijos panorama.

PsichologėGENOVAITĖ BONČKUTĖ-PETRONIENĖ

PSICHOLOGIJA

Populiarioji psichologija –

Kiekvienas žmogus, kuris pasineria į tam tikrą veiklą, ir kiekvienas besigy-dantis ligonis turėtų domėtis ne tik veiklos ar gydymo privalumais, bet ir slypinčiais pavojais.

Pamenu psichologijos studijas... Stu-dentai, kurie labai uoliai studijuo-davo psichologiją, gilindavosi į save, savotiškai apsinuodydavo: imdavo įžvelgti labai daug savų ir svetimų trūkumų ir nuolat juos analizuodavo. Panašiai atsitinka ir su populiariosios psichologijos persisotinusiu žmogu-mi: jis pasijunta daug žinąs, išmoksta diskutuoti ir ginčytis remdamasis jos sąvokomis ir dėsningumais, pakyla jo savivertė, tačiau tai nereiškia, kad pasikeičia jo charakteris ar gyveni-mas. Žmogus skaito vieną knygą po kitos, eina iš vienų kursų į kitus ir vis labiau vargina kitus savo sampro-tavimais. Viena mano klientė kartą sakė: „Psichologinės knygos mane veikia kaip narkotikas. Perskaičiusi vieną aš iš karto stveriuosi kitos, o paskui beveik neatsimenu, apie ką skaičiau.“

Psichologija veikia ne tik tiesiogiai su ja susiduriančius žmones. Nuo psichoanalizės išradimo laikų psi-chologija stipriai paveikė kultūrą ir visuomenę. Tad pamąstykime apie itin didelę įtaką visuomenei darančią populiariąją psichologiją. Tokios psi-chologijos žinių rasime populiariuose žurnaluose ir knygose, jos perteikia-mos įvairiuose mokymuose, semina-ruose, jų turi iš svetur, ypač iš Rusijos, atvykstantys mokytojai, daugelyje saviugdos centrų galime susidurti su dvasinių ir populiariosios psichologi-jos žinių mišiniu.

Nors populiarioji psichologija ir re-miasi moksline psichologija, tačiau gerokai ją supaprastina, jos dėsnin-gumai ne visada atitinka naujausius tyrimus, vartojami neaiškūs termi-nai, pavyzdžiui, „būk savimi“ arba „mylėk save“. Tai, kuo užsiima psicho-logai mokslininkai ar profesionalūs psichoterapeutai, yra gerokai sudė-tingiau ir kur kas silpniau veikia liau-dies mases, o populiariais dalykais daugelis žmonių tiesiog apsikrečia.

Pradėkime nuo pozityvaus mąstymo. Populiariosios psi-chologijos atstovai teigia: „Nusišypsokite ir sakykite sau: „Aš geriausias, protingiausias, nuostabiausias. Man kas dieną sekasi vis geriau ir geriau.“ Bet tiek gyvenime, tiek psichotera-pinėje praktikoje beveik nesu-tikau žmonių, kuriems tai būtų padėję. Kodėl?

Visų pirma, jei pastangos negal-voti apie bėdas yra tokios pačios

kaip pastangos uždrausti sau gal-voti apie baltąją mešką, jos tik dar stipriau braunasi sąmonėn. Jei ant dvokiančio daikto užpurkšite kve-palų, ar blogas kvapas dings? Prisi-menu labai liūdną atvejį: vieno kli-ento šeimoje santykiai buvo labai blogi ir situacija vis prastėjo, tačiau jis vis viena optimistiškai laukė, kada situacija pagerės, kol pagaliau padarė avariją ir labai susižalojo.Egzistencinėje filosofijoje ir psi-chologijoje nerimas laikomas ne-išvengiamu ir reikalingu žmogaus būties aspektu. Nebūtina užmiršti net trauminės patirties, nes ir ji gali suteikti prasmę toliau gyventi. Dva-sinėse tradicijose irgi nesiūloma bėgti nuo neigiamų jausmų. Bu-distai sako: „Patirk, bet nenuskęsk.“ Dvasiniai mokymai siūlo įsiklausyti į tai, ką mums siunčia likimas, kurio pamokų naudos mes gana dažnai

nesuvokiame, o ne jėga bandyti pertvarkyti gyvenimą pagal savo planą.Mes galime nusiteikti, kad viskas bus gerai, bet nekeisti realybės. Kurdami gražius ateities planus, pamirštame šiandieną, o atėjus rytdienai planai sužlunga. Sveikai pesimistiškas žmogus nusivilia re-čiau, nes nesitikėdamas gražios ryt-dienos jis daugiau pasidžiaugia šia diena, o rytdieną gyvenimas jam gali pateikti gražių staigmenų.Pozityviai mąstant sukuriama iliuzi-ja, kad viskas yra žmogaus rankose, bet yra toli gražu ne taip. Mes ne-galėjome pasirinkti gimimo vietos, tėvų ir to, kas mums įdiegta iš vai-kystės, lygiai taip pat mes negalime numatyti savo tolesnio gyvenimo aplinkybių, politinių įvykių, stichi-nių nelaimių poveikio ir t. t. Ypač vaikams svarbu paaiškinti, kas yra nesėkmė ir nusivylimas. Vaikus bū-tina perspėti, kad ir geri žmonės gali pakliūti blogiesiems į nagus, ir paaiškinti, ką tada reikia daryti.

Kitas populiariosios psicholo-gijos trūkumas – tai neribota savianalizė. Anot profesorės Danutės Gailienės, galima tapti ne psichologu, o „psichologistu“ – nuolat viską nagrinėjančiu „prisiskaitėliu“, kuris tikrai ne-galėtų padėti kitam.

Kai pirmą kartą pri-sirijau psichologinių žinių, labai aiškiai pajutau: kai prade-di per daug mąstyti, nustoji jausti.

Bet didžiausia neribotos savianali-zės žala ta, kad žmogus ima jaus-tis auka. Psichologija ima veikti atvirkščiai. Anot žymaus psicho-logo Polo Perselo, nuolat tobulin-damiesi, ieškodami problemų ir jų sprendimo būdų, žmonės darosi nepatenkinti savo gyvenimu ir savimi. Spėju, kad būtent dėl šios

POZITYVAUS MĄSTYMO

KULTAS

vaistai ar nuodai

AUKOSSINDROMAS

50 W W W. L I E T U V E . LT

Psichologė Genovaitė Bončkutė-Petronienė VilniusEl. paštas: genute.petroniene@gmail.comTelefonas 8 686 04 243Interneto svetainė: http://www.psichologas.info

priežasties dažnai nebūna laimingi ir patys psichologai, o juk jie turi daugiau galimybių išspręsti daugelį savo problemų.Viduramžiais žodis „nesveikas“ buvo vartojamas kalbant apie mū-šio metu padarytas žaizdas, o da-bartinė psichoanalizė teigia, kad dauguma žmonių yra neurotikai.

Jei sveikas žmogus yra tokia retenybė, tai gal reikia pripa-žinti, kad normalu turėti silpnybių?

Analizuoti kiekvieną žingsnį – reiš-kia atsisakyti kasdieninio džiaugs-mo. O juk sveikas protas sako, kad žmonių galimybės yra ribotos, jų charakteriai keičiasi labai mažai ir tik su didelėmis pastangomis. Ar ne geriau būtų rasti savo stipriąsias vietas ir jas šlifuoti?Pasak sociologės Evos Illouzos, visuomenė darosi moteriška, kur kas daugiau žmonių linkę nagrinė-ti jausmus ir santykius, vis labiau trūksta to, kas archetipiškai buvo laikoma vyriškumu: drąsos, ryžto, veiksmo, orumo.

Gerai, kad dar yra ir psichologijos neuž-valdytų žmonių, ša-lia kurių su džiaugs-mu ne kartą ilsėjau-si nuo psichologijos.

Populiariosios psichologijos idealas – harmoningas žmogus. Jis turi nepersidirbti, per daug neįsijausti, nepasinerti į veiklą, išlaikyti dvasinę ramybę. Ar iš tiesų reikia judėti ten link? Tie, kurie gydėsi nuo vėžio, žino, jog norint išgyti, pusiausvyros neužtenka. Žmogus, kuris kon-troliuoja savo valgymą, mie-gojimą, užimtumą, galų gale ima gyventi harmoningai, bet

nelaimingai. „Lepinkite save kuo įvairesniais būdais“, – sako daugelis ilgaamžių. Sėkmės sie-kimas bet kokia kaina kenkia, savęs lepinimas – ne. O sąmo-ningas savęs kontroliavimas paverčia gyvenimą dirbtiniu. Pavyzdžiui, jei vieną valandą medituosi, o kitos valandos bus tarsi beprasmės, kažin ar gyve-nimas taps tikresnis. O juk me-dituoti galima visada: keliau-jant, valgant, dirbant, ilsintis.

Populiarioji psichologija nustato normatyvus, kas yra harmoningas ir sveikas žmogus. Sakykime, jei žmogus mėgsta vienatvę ir neturi daug draugų arba per daug dirba, psichologiškai jis jau „nesveikas“. Tai toli gražu neskatina rasti savito stiliaus. Pavyzdžiui, ar būtina dirbti tik darbo valandomis ir kruopščiai saugoti laisvalaikį? Juk didžiausias pasiekimas yra kaip tik tas, kai tarp darbo ir poilsio išsitrina riba. Jei žmogus džiaugiasi darbu, jis tuo džiaugsmu pasidalina ir su tais, kuriuos myli. Tikriausiai žmogui ne-kenkia nei sunkus darbas, nei sku-bėjimas, jei jie yra prasmingi, labiau kenkia per dažnai patiriami negeri jausmai. Jei vienas žmogus labai mėgsta darbą, jis turi gyventi su jį palaikančiu žmogumi, tada jokių konfliktų nekils.

Tarp kūrybiškų žmo-nių galime sutikti įvairiausių keistuo-lių, ir net psichiniai ligoniai gali būti savotiškai laimingi savo visai neharmo-ningame gyvenime.

Dar vienas populiariosios psi-chologijos nuopelnas – indi-vidualizmo skatinimas. Tokie šūkiai, kaip „Mylėk save“, „Visos psichologinės problemos atsi-

randa dėl žemos savivertės“, „Svarbiausia – išreikšti save“, kalba apie tai, kad visų pirma žmogus turi siekti patenkinti savo poreikius. Norint gerų san-tykių, reikia ieškoti vieno tikslo dviem, investuoti savo energiją į draugystę, nors būdami kartu mes neišvengiamai kažką pra-randame, pavyzdžiui, kartais stabdome vieni kitų vystymąsi. Šeima irgi nėra skirta vien lai-mei, visų pirma ji savo narius turi aprūpinti materialine gero-ve, išsilavinimu ir bendravimu.

Į savivertės kėlimą taip pat verta pažvelgti įdėmiau. Psichologinės problemos gali būti susijusios su žemu savęs vertinimu, bet tyrimai rodo, kad daugelis žmonių linkę ne nuvertinti, o pervertinti save. Per daug gerai save vertinantis žmogus gali nekreipti dėmesio į kitų jaus-mus ir teises, būti nejautrus.Kai psichologija užėmė moralės vietą, imta manyti, kad žmogus ne-gali kontroliuoti savo elgesio, nes jį veikia pasąmonė. Išpopuliarėjo „vi-dinio vaiko“ sąvoka ir sureikšminti vaikiški suaugusiųjų išgyvenimai. Tikėtina, kad greitai pasaulyje gy-vens vien paaugliai, ieškantys sa-vojo „Aš“. Žinoma, vaikiški jausmai svarbūs, bet ne ką mažiau svarbu suprasti ir amžiaus suteikiamus privalumus. Mes ne visada galime valdyti savo jausmus ar poelgius. Psichologija siūlo puikų būdą, kaip įsigilinti į jų priežastis ir išsilaisvin-ti, bet svarbu eiti toliau. Žmogus gali būti psichologiškai sveikas, bet tikras egoistas. Egoizmas labai su-mažina gyvenimo įprasminimo ga-limybes. Turiu pripažinti, kad tarp mano klientų gana mažai žmonių, kurie su malonumu darytų gera kitam. Sugebėjimas įprasminti savo gyvenimą išgelbėja žmogų nuo daugelio, regis, neišsprendžiamų problemų.

Polas Perselas sako: „Jei jautiesi nesvei-kas, kuo skubiau da-ryk gerus darbus, tai-syk santykius su ap-linkiniais ir mažiau galvok apie save.“

IŠGANYMAS-HARMONIJA

INDIVIDU-ALIZMAS IR EGOIZMAS

IR VISGI PSICHOLOGIJA

MUMS REIKALINGA

Senais laikais, kai žmonių mąs-tymas nebuvo psichologinis, gyventi anaiptol nebuvo ge-riau. Anot kanadiečių psicho-terapeuto Y. Dalpe‘o, daugelyje pirmykščių kultūrų individas nebuvo laikomas nuo kitų besi-skiriančiu žmogumi ir jį lengvai buvo galima pakeisti kitu indi-vidu. Moterys, kaip ir tarnai bei gyvuliai, ilgai buvo laikomos turtu ir net ginčytasi, ar jos turi sielą, o neištikimą žmoną vyras galėjo net užmušti; vaikus vers-davo sunkiai dirbti ir mušdavo net mokyklose; žmonės gyve-no grupėmis ir negalėdavo nei pabūti vieni, nei labai suartėti; sutuoktinius parinkdavo tėvai. Dabartinė visuomenė tampa įvairiapusiškesnė, tolerantiš-kesnė įvairiems įsipareigoji-mams mylimam žmogui, šeimos modeliams, gyvenimo būdui. Žmonių sveikata pagerėjo ne tik dėl medicinos pasiekimų, bet ir dėl to, kad žmonės daugiau tikisi iš gyvenimo ir labiau kon-troliuoja tai, kas jiems nutinka.Populiariosios psichologijos knygos dabar itin skaitomos ne-atsitiktinai. Jos skirtos gyvybiš-kai svarbios informacijos alkiui patenkinti ir yra nepaprastai naudingos, nes padeda tinka-miau elgtis. Mes visi siekiame didesnio jautrumo, užuojautos ir tolerancijos, todėl tikrai ne-išgyvename moralinio nuosmu-kio. Deja, judėdami šiuo keliu neišvengiamai darome klaidų. Kai kurių iš jų mes galime iš-vengti.

5151L I E T U V Ė

1234

PATARIMAI

ĮSIMYLĖK!• Žiūrėdama į veidro-dį matykite pačią gra-žiausią moterį žemėje.• Nusiteikite, kad kelias į laimę (t. y. į lieknumą) nėra trumpas ir lengvas.• Pasiryžkite mitybos poky-čiams ir galvokite, ką dedate į burną. Atrodo paprasta? O ar bandė-te nepamiršti šių trijų paprastų taisyklių bent savaitę?

MOTYVUOK!Nuspręsti lieknėti taip pat gali padėti motyvacija.• Nustebinkite visus kokia nors svarbia proga! (Juk tikrai artėja kieno nors jubiliejus, iš-leistuvės, svarbi ceremonija ar atostogos...) Lieknėjant labai svarbu žinoti ne tik norimų at-sikratyti kilogramų kiekį, bet ir terminą, per kurį turite suliek-nėti.• Įsivaizduokite, kokia lengva jausitės. Juk dėl antsvorio iš-kart apsipilate prakaitu, jaučia-te sąnarių, nugaros skausmus.• Nušluostykite nosį konku-rentėms! Ta konkurentė – tai

kiekviena jūsų draugė, kaimynė ar bendradarbė, kuri tikrai norėtų sulieknėti, bet neturi valios. Be to, kiekvienas nu-mestas kilogramas padidins pasitikėjimą savimi.• Įsivaizduokite, kad antsvoris tikrai nepadeda jaustis sveikai. Dėl jo kyla tiek ligų... Padėkite sau sportuodama.• Būkite madinga! Įsivaizduo-

kite, kad nueinate į parduotuvę ir visi rūbai jums tinka, kad nebe-

reikia girdėti, jog tokio dydžio rūbų nėra, arba graužtis dėl išryškėjančių apvalumų. Ar gali

būti geresnis jausmas?• Pradėkite naują etapą! Kai pamilsite save, atsikratysite

nereikalingų kilogramų, tikrai galėsite didžiuotis, kad turite valios ir jums nieko nėra neįmanomo.

MĄSTYK!Prieš bet ką dedant į burną labai svarbu mąstyti. Juk puikiai žinome

sveikos mitybos piramidę, tačiau ar neviršijame tam tikrų maisto pro-duktų paros normos? Taigi dabar pasikartosime sveikos mitybos pira-midės valgymo principus ir jų laikysimės.

Pirmoji pakopaTai produktai, kurių reikia valgyti daugiausia – duona, kruopos, ryžiai, javainiai, makaronai ir bulvės. Visiškai nereiškia, kad bul-ves reikia valgyti su spirgučiais ir grietine, o makaronus su sūrio ir kumpio kalnu.

Antroji pakopaTai vaisiai ir daržovės. Daržoves galima valgyti kada nori ir kiek nori, tačiau su vaisiais reikėtų būti atsargesnėms. Pavyzdžiui, vy-nuogės turi labai daug cukraus, todėl yra pakankamai kaloringos; obuoliai, kriaušės, apelsinai turi nemažai angliavandenių, todėl jų nerekomenduojama valgyti vakare, tačiau jie gali būti puikus už-kandis tarp pagrindinių valgymų.

Trečioji pakopaTai pieno produktai, mėsa, paukštiena, žuvys, jūros gėrybės, ankš-tinės kultūros, kiaušiniai, riešutai ir sėklos. Jų reikėtų valgyti po 2 – 3 porcijas per dieną. Beje, jeigu vartojate mažai pieno produktų, reikėtų gerti kalcio papildų, nes jis labai svarbus mūsų kaulams ir dantims.

Ketvirtoji pakopaTai riebalai, aliejus, cukrus, saldumynai – pavojingiausi ir mažiau-siai mums reikalingi produktai. Iš šių produktų organizmas negau-na jokių reikalingų medžiagų, o kalorijos juose karaliauja.

SKAIČIUOK!Būtų idealu, jei prieš pradėdamos keisti mitybos įpročius ir gy-venseną, susimąstytumėte, ką valgote, kada ir kiek. Suskirstykite dieną į etapus, juose raskite laiko pavalgyti. Be to, labai svarbu laikytis režimo ir jo nekeisti net savaitgaliais ar laisvadieniais. Taigi per dieną tuo pačiu metu turite penkis kartus pavalgyti arba už-kąsti, tada organizmas nepradės kaupti riebalų atsargų. • Pusryčius valgyti privaloma! Net jeigu jums atrodo, jog esate mie-

LIEKNĖK LAIMINGA!

Tikriausiai ne kartą esate girdėjusios, jog dažnai svoris auga dėl ypač didelio irzlumo, streso ir nepasitenkinimo. Taigi visų grožio procedūrų, lieknėjimo ir geros savijau-tos pradžia – gera nuotaika, savęs mylėjimas ir tikėji-mas, kad tikrai pavyks! Jei nusprendėte sulieknėti, pirmiausia perskaitykite šiuos patarimus.

52 W W W. L I E T U V E . LT

guistos, skrandis jau nuo 5 valandos ryto laukia, kada jį pamaloninsite maistu. Be to, vos tik nubudęs jis dirba geriausiai, todėl geriausiai ir aprū-pina iš maisto gautomis medžiagomis visą organizmą.• Visada rankinėje turėkite obuolį, javainį, riešutų ar džiovintų vaisių. Juos valgykite, jeigu pajausite alkį arba nespėsite papietauti, tačiau nevertėtų piktnaudžiauti tokiais užkandžiais ir jie neturėtų pakeisti pagrindinio maisto.• Idealu, jeigu pagrindinį maistą suvalgysite iki 15 valandos, nes iki šio laiko sunaudojama daugiausia kalorijų. Vėliau fizinis krūvis mažė-ja, todėl normalu, kad maisto taip pat pakanka lengvesnio.• Nuo 15 iki 19 valandos valgykite pieno produktų, vaisių ar dar-žovių. Po to maisto nebevalgykite visai, nes organizmas tokiu metu jau pradeda ilsėtis, skrandis taip pat nebeatlieka savo darbo. Be to, jis atideda virškinimo etapą rytojuj ir visas suvalgytas maistas lieka troškintis skrandyje. • Idealiausia, jei valgytumėte kas 3 valandas, o valgymai per dieną būtų keturi ar penki. Negerai, jei visą dieną nieko nevalgysite, o va-kare sušveisite dvigubą kepsnio porciją. Visą dieną alkus, padidėja rizika persivalgyti ir persirijus ištampyti skrandį. Atminkite, niekada neturite jaustis alkana!

VISUS LIEKNĖJIMO REZULTATUS DAR GERIAU IŠRYŠKINSITE STOJUSIOS Į KOVĄ SU CELIULITU!

Didžiausias pastarojo priešas – švei-čiamasis kūno masažas, 2 litrai van-dens per dieną, kuo mažiau cukraus ir jokių gazuotų gėrimų!

CELIULITO PRIEŠĖ! Jums reikės permatomos maisto plė-velės ir bet kokio šildančio kūno kre-mo iš parduotuvės. Nušveiskite kūną natūraliu šveiti-kliu. Šveitiklį pasigaminkite iš kavos tirščių, įpylusios į juos du šaukštelius makadamijų aliejaus (tiks ir alyvuo-gių) ir pusę saujos rupios druskos. Kavos tirščiai – bene geriausia ir pi-giausia priemonė nuo celiulito, geri-nanti kraujotaką. Visuose brangiausiuose kremuose nuo celiulito gausu kofeino, kuris ir padeda deginti riebalus. Po šveitimo ištepkite visą kūną šildančiu kūno kremu, o problemines vietas – šlau-nis, rankas, liemenį – apvyniokite maistine plėvele ir pabūkite ramiai apie 30 minučių užsiklojusi antklo-de. Rezultatus pamatysite jau po 6 kartų. Kol mėgausitės ramybe atlik-damos šią procedūrą, palepinkite savo veidą natūraliu vitaminų šalti-niu. Užplikykite ramunėlių arbatos, o jos šiek tiek pravėsusius maišelius užsidėkite ant akių bei kaktos. Būti-nai išgerkite ir arbatą – ji nuramins prieš miegą. Tai puikiausias SPA procedūrų rinki-nys namie!

-500 KALORIJŲ!Deja, bet kalorijų skaičiavimas – vienintelis būdas, kuris padės svei-kai mesti kilogramus kartu laikantis ir anksčiau nurodytų patarimų.

Auksinė kalorijų skaičiavimo taisyklė: savo kūno svorį padaugin-kite iš koeficiento 23,3 (vyrams – 25,2), tada iš koeficiento, geriausiai nusakančio jūsų fizinę veiklą, ir gausite kalorijų normą, kurią suvar-todama išlaikysite tokias pat kūno formas, o jeigu išminusuosite 500 kalorijų, per dvi savaites sulieknėsite kilogramu. Būtent tiek svorio numesti pataria dietologai, kad jis negrįžtų atgal ir nedarytumėte ža-los organizmui.

Koeficientai fiziniam krūviui apskaičiuoti 1,2 – jei daugiau laiko praleidžiate gulėdama, sėdėdama ar vai-ruodama automobilį.1,3 – jei daugiau laiko praleidžiate kažką veikdama nei gulėdama ar sėdėdama.1,5 – jei vaikštote į darbą pėsčiomis, tvarkotės namie, dirbate sto-vimą darbą.1,7 – jei daug vaikštote, sportuojate, dirbate sunkų fizinį darbą.Pavyzdys. Jei sveriate 70 kilogramų, į darbą ir iš jo vaikštote pės-čiomis, o grįžusi dar tvarkotės namie, tada koeficientas bus 1,5. Taigi 70 x 23,3 x 1,5 = 2446,5. Būtent tiek kalorijų turite suvartoti, jei nori, kad svoris nekistų. O atėmusios 500 kalorijų, nejausda-mos alkio sveikai ir protingai lieknėsite.

DAR KELETAS PRAKTINIŲ PATARIMŲ• Derinkite maistą.• Gerkite kuo daugiau vandens.• Valgykite lėtai, nes sotumas ateina tik po 20 minučių.• Niekada nesiguoskite maistu.• Valgykite vos pajutusios alkį, niekada neleiskite sau išalkti.• Riebius padažus keiskite prieskoniais, tačiau venkite druskos.• Nuotrauką, kurioje atrodėte liekniausia, ir dabartinę savo nuotrau-ką pasikabinkite ant šaldytuvo.• Kasdien sverkitės. Būtinai!• Nepirkite vengtinų produktų. Jei namuose turėsite šokolado arba bulvių traškučių, tai vis tiek ateis laikas, kai jiems neatsispirsite. • Būtinai įtraukite namiškius į sveikos mitybos programą. Jeigu jiems nepatinka, tegul gaminasi valgį patys.• Nuolat turėkite veiklos, kuri padėtų užsimiršti vakare. Dažniausiai persivalgoma vakarais, kai maistas tampa užsiėmimu.

5353L I E T U V Ė

GAMINAME SUReikės:• 6 vidutinio dydžio persikų• 12 graikinių riešutų puselių• 200 g rupių miltų• 170 g rudojo cukraus• 1 šaukštelio sodos• 2 šaukštelių malto imbiero• 1,5 šaukštelio malto cinamono• 180 ml pieno• 80 ml saulėgrąžų aliejaus

Darbo eiga: Ant formos dugno pabarstykite

cukraus. Į kiekvieno persiko puselę įdėkite graikinio riešuto puselę.

Išdėliokite persikus perpjautąja puse žemyn.

Sumaišykite miltus, cukrų, sodą, cinamoną ir imbierą. Plakikliu su-plakite pieną ir aliejų. Įmuškite kiaušinius ir vėl paplakite.

Supikite plakinį į miltų mišinį. Iš-maišykite.

Supilkite tešlą ant persikų. Kepkite 175ºC temperatūros or-

kaitėje 40 minučių. Šiek tiek atvėsusį pyragą išverski-

te ant padėklo. Papuoškite pyragą uogomis.Apverstas imbierinis pyragas

54 W W W. L I E T U V E . LT

Dangiškas datulių pyragasReikės:• 200 g džiovintų datulių be kau-liukų• 1 nubraukto arbatinio šaukštelio sodos• 150 ml verdančio vandens• 150 g minkšto sviesto• 150 g cukraus• 2 kiaušinių• 170 g miltų• 1 apelsino• Saujelės graikinių riešutų• 1 arbatinio šaukštelio kepimo mil-telių

Darbo eiga: Datules dėkite į puodą, užpilkite

karštu vandeniu, įberkite šaukštelį sodos ir pavirkite apie 5 minutes. Virdamos datulės pradeda težti ir sugeria visą vandenį. Vis pamaišy-kite ir pamaigykite jas, kad pasi-darytų vientisa masė, bet ne košė. Reikia, kad dar matytųsi viena kita datulė, o kitos jau būtų ištežusios. Atvėsinkite jas.

Įkaitinkite orkaitę iki 180°C tem-peratūros.

Minkštą sviestą plakite „Quick Chef“ smulkintuvu naudodami šluoteles, įberkite cukraus ir plakite tol, kol pasidarys balkšvas kremas.

Kiaušinius įmuškite į plaktuvą ir paplakite. Maždaug po šaukštą kiaušinių masės pilkite į sviesto masę ir vis plakite, kol sudėsite vi-sus kiaušinius.

Įtarkuokite apelsino žievelės oranžinės dalies. Venkite baltosios dalies, nes ji karti.

Sviesto masę perdėkite į dubenį. Į ją persijokite miltus kartu su kepi-mo milteliais. Išmaišykite. Sudėkite datulių masę ir suberkite rankomis pasmulkintus graikinius riešutus. Išmaišykite.

Masę sudėkite į apvalią silikoni-nę forma, kepkite apie valandą. Jei naudosite gilią forma, tai pyragas keps ilgiau.

Gamindami padažą, sviestą, grie-tinėlę ir cukrų dėkite į puodą ir vis-ką užvirkite.

Virkite maišydami apie 10 minu-čių, kol masė sutirštės ir taps švel-niai balkšvos karamelinės spalvos.

Padažą užpilkite ant pyrago ir pa-barstykite riešutais. Padažas vėsda-mas sustings.

Glaistui reikės:• 40 g sviesto• 150 g cukraus• 200 ml plakamosios grietinėlės

55L I E T U V Ė

GAMINAME SU

Reikės:• 300 g 70% juodo šokolado• 100 g sviesto• 100 ml miltų• 200 ml cukraus• Žiupsnelio druskos• 1 indelio saldinto sutirštinto pieno „Rududu“• 100 g riešutų • 3 kiaušinių

Darbo eiga: Šokoladą su sviestu ištirpinkite.

Suberkite cukrų, įberkite druskos, išmaišykite. Įmuškite kiaušinius ir gerai išmaišykite. Sudėkite miltus ir vėl pamaišykite. Sudėkite riešutus (galima prieš tai juos susmulkinti).

Įkaitinkite orkaitę iki 170ºC tem-peratūros. Supilkite pusę šokola-dinės tešlos. Ant jos šaukštu išdė-liokite apie pusę indelio „Rududu“ masės. Ant viršaus užpilti kitą pusę šokoladinės tešlos ir ant jos šaukštu išdėliokite likusią „Rududu“ dalį ir šiek tiek jį įspauskite į tešlą.

Kepkite ne ilgiau kaip 40 minučių, kadangi perkepęs pyragas būna ne toks skanus. Atvėsinkite ir prieš pjaustydami palaikykite bent 3 va-landas šaldytuve.

Šokoladinis pyragas „Saldu, gardu kaip du medu“

56 W W W. L I E T U V E . LT

Varškės pyragas su persikais „Saulės vaišės“

„Tupperware“ kompanijoje dirba daugybė moterų: vienoms tai nepamainomas pomėgis, kitoms – rimtas verslas. Tai svajonių darbas toms, kurios mėgsta gaminti, bendrauti, kurti grožį.

PLATINTOJAI LIETUVOJEUAB „Tvarkos linija“Mob. tel. 8 673 94 719Mob. tel. 8 615 55 744e.bloziene@tvarkoslinija.ltwww.tvarkoslinija.ltKaukysos g. 18, Vilnius

Darbo eiga: Kambario temperatūros sviestą sudeda-

me į „Quick Chef“ smulkintuvą, supilame cukrų ir išmaišome. Įmušame kiaušinį ir vėl išmaišome. Masę sudedame į dubenį ir suberiame su kepimo milteliais sumai-šytus miltus. Užmaišome tešlą, dedame į silikoninį indą ir kočėliuku iškočiojame.

Varškę dedame į dubenį, supilame iki standžių putų išplaktą grietinėlę, grietinę, citrinos sultis, suberiame cukrų, sutarkuo-tą citrinos žievelę, krakmolą, supilame išplaktus plaktuvu kiaušinius, įberiame vanilinio cukraus ir viską išmaišome. Gau-tą masę pilame ant tešlos. Ant viršaus su-dedame konservuotus persikus ir pašau-name į iki 175ºC temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepame apie valandą, kol pyrago viršus gražiai pagelsta.

Tešlai reikės:• 125 g sviesto• 100 g cukraus• 1 kiaušinio• 1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių• 200 g miltų

Įdarui reikės:• 300 g pertrintos varškės• 150 g grietinėlės• 150 g grietinės• 150 g cukraus• 1 citrinos sulčių• 1 citrinos tarkuotos žievelės• 4 šaukštų krakmolo• 3 kiaušinių• 2 arbatinių šaukštelių vanilinio cukraus• 1 skardinės (820 g) konservuotų persikų, kuriuos galima pakeisti uogomis, bana-nais, slyvomis ar smulkintais obuoliais.

57L I E T U V Ė

Reikės: • 2 dėžučių lazanijos lakštų

Daržovių troškiniui reikės: • 250 g konservuotų raudonų-jų pupelių• 250 g juodųjų alyvuogių• 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • 10 morkų• 5 svogūnų• 1 česnako• 500 g konservuotų pomido-rų savo sultyse • 1 kupino šaukšto pomidorų pastos• Aštrios adžikos pastos• Juodųjų pipirų• Druskos• Šakelės čiobrelio• Šaukšto džiovinto raudonė-lio• Šaukšto džiovintų česnako laiškų

Sūrio padažui reikės: • 100 g sviesto• 100 g miltų• 1 l pieno• 200 g fermentinio sūrio• Mocarelos sūrio• Baltojo minkštojo lietuviško varškės sūrio• Žiupsnelio muskato riešuto • Druskos

Darbo eiga:Pasigaminsime sūrio padažą.

GAMINA „LIETUVĖ“ Vegetariška lazanija

1. Sutarkuokite sūrius burokine tarka.

2. Puode ištirpinkite sviestą ir suberkite miltus, maišydami pakepkite apie minutę. Įberkite žiupsnelį tarkuoto muskato.

58 W W W. L I E T U V E . LT

Pasigaminsime daržovių troškinį

Gamino ir fotografavo Jolanta Miliūnienė

3. Tada po truputį pilkite pieną ir nuolat maišykite šluotele. Kaitinkite ant ugnies kol pasidarys tirštas padažas. Pieną pilkite lėtai, po truputį, kad nebū-tų gumulų. Nuolat maišykite.

4. Kai padažas bus jau sutirštėjęs, berkite tarkuotą sūrį. Jei reikia, padažą paskaninkite druska.

5. Kai sūris išsilydys, padažas bus paruoštas.

1. Supjaustykite svogūnus. Morkas sutarkuokite burokine tarka. Supjaustykite alyvuoges žiedeliais.

2. Gerai įkaitinkite keptuvėje alyvuogių aliejų ir į jį dėkite supjaustytus svogūnus bei česnakus. Men-tele paskirstykite juos keptuvėje ir gražiai apkepkite. Tada supilkite džiovintus česnakų laiškus, paskui – morkas ir kitus prieskonius.

3. Kai daržovės suminkštės, supilkite konservuotus pomidorus, konservuotas pupeles, suberkite alyvuoges, įdėkite pomidorų pastos ir adžikos. Dar šiek tiek viską maišydami patroškinkite.

4. Paimkite indą aukštais kraštais, kuriame sluoksniuosite lazaniją. Pirmiausia formos dugne dėkite keptų daržovių troškinio. Po to klokite lazanijos lakštų, o ant jų pilkite sūrio padažo. Tada vėl dėkite daržovių troškinio, klokite lazanijos lakštus ir pilkite daržovių troškinio. Taip sluoksniuokite tol, kol indas bus pilnas. Paskutinis sluoksnis turi būti baltojo sūrio padažo.

5. Kepimo indą uždenkite kepimo folija ir dėkite į iki 160–170°C temperatūros įkaitintą orkaitę. Kepkite 1 valandą. Paskui nuimkite kepimo foliją ir dar kepkite 30 minučių kol viršus gražiai pagels.

Lazanijos lakštų nereikia nei virti, nei mirky-ti. Jiems išbrinkti užtenka drėgmės iš daržo-vių troškinio ir sūrio padažo.

Jeigu paruoštos lazanijos nekepsite tuojau pat, o tik po kelių valandų ar kitą dieną, jos kepimo laikas bus trumpesnis.

Lazaniją nerekomenduojama kepti aukštes-nėje nei 170°C temperatūros orkaitėje.

Patarimai

59L I E T U V Ė

GAMINA „LIETUVĖ“ Pyragas su šaldytomis uogomis „Aistringas pabučiavimas“

Gamino ir fotografavo Sandra Kanopkaitė

Darbo eiga:Reikės: • 125 g miltų• 110 g sviesto• 3 valgomųjų šaukštų šalto vandens• 400 g šaldytų vyšnių be kauliukų (jas galite pakeisti kitomis uogomis arba jų mišiniu)• 0,25 puodelio cukraus• 1 valgomojo šaukšto kukurūzų krak-molo• 1 valgomojo šaukšto citrinos sulčių• Žiupsnelio tarkuotos citrinos žievelės• 1 kiaušinio 1. Šaltą sviestą supjaustykite kubeliais ir dėkite į

maisto smulkintuvą kartu su miltais.

Artėjant naujam uogų sezonui atlaisvinkime vietą šaldiklyje, sunaudokime nuo praėjusios vasaros užsilikusias ir per žiemą nesuvalgytas šaldytas uogas: vyšnias, braškes, mėlynes. Išsikepkime labai paprastą, greitai pagaminamą ir ypač skanų pyragą, patiksiantį tiek vai-kams, tiek suaugusiesiems.

Vienas 22 cm skersmens pyragas arba du 10 cm skersmens pyragai

2. Keliais pulsuojančiais paspaudimais maišykite sviestą ir miltus kol gausite stambius trupinius.

60 W W W. L I E T U V E . LT

Pyragas su šaldytomis uogomis „Aistringas pabučiavimas“

....šaldytos uogos yra daug sveikiau nei uogienės, į kurias paprastai dedama daug cukraus.

...šaldant uogas nežūna jose esantys vitaminai.

...kuo šviežesnės uogos užšaldomos, tuo geriau. Geriausiai šaldyti tinka nuo -18°C iki -23°C temperatūra.

...jei uogos užšaldytos žemesnėje nei -18°C temperatūroje, jas suvartoti gali-ma per 8–12 mėnesių; jei žemesnėje nei -8°C temperatūroje – per 3 mėnesius.

...lengvai formą prarandančias uogas (braškes, avietes, gervuoges) nuplovus ir nusausinus geriausia šaldyti sanda-riuose indeliuose, o vyšnioms, serben-tams, agrastams tiks ir maišeliai.

Ar žinojote, kad...

3. Įpilkite šalto vandens ir vėl trumpam įjunkite maisto smulkintuvą.

4. Gautus trupinius iškrėskite ant maistinės plė-velės, suformuokite gumulą ir dėkite valandai į šaldytuvą.

5. Pasiruoškite įdarą. Nutarkuokite gerai nuplautos citrinos žievelę.

6. Atitirpusias uogas užpilkite cukrumi ir krakmo-lu, įberkite tarkuotos citrinos žievelės ir įpilkite vieną valgomąjį šaukštą citrinos sulčių. Viską su-maišykite.

7. Po valandos išimkite tešlą iš šaldytuvo, pada-linkite į dvi dalis, jei planuojate kepti vieną didelį pyragą, arba į keturias, jei kepsite du mažesnius. Paviršių, ant kurio kočiosite tešlą, pabarstykite miltais. Iškočiokite du arba keturis plonus tešlos lakštus.

8. Vieną tešlos lakštą atsargiai įklokite į sviestu pa-teptą kepimo indą, nupjaukite tešlos perteklių.

9. Supilkite paruoštas uogas.

10. Atsargiai imkite likusį tešlos lakštą ir uždenki-te indą. Kraštus sandariai užspauskite, nupjaukite tešlos likučius. Išplakite kiaušinį su vienu valgo-muoju šaukštu vandens ir konditeriniu teptuku tolygiai aptepkite pyrago viršų. Peiliu įpjaukite 4 vietose.

11. Kepkite iki 170°C temperatūros įkaitintoje or-kaitėje maždaug 30 minučių arba kol tešla taps gražios auksinės spalvos. Iškeptam pyragui leiskite šiek tiek atvėsti, pabarstykite cukraus pudra ir ska-naukite.

61L I E T U V Ė

HOROSKOPASMoteris yra vyro karjeros sėkmė!

Jei vyro karjera klostosi sėk-mingai, dėl to tikriausiai reikia dė-koti mylimosioms. Žmonoms priva-lu remti savo vyrus asmeniniame ir dalykiniame gyvenime: bendra-darbiauti dėl vyro finansinių reika-lų, būti jo sekretore arba aukle.

Ar žinote, kaip kiekvieno Zo-diako ženklo moteris veikia savo vyro karjerą? Pasinaudokite šia in-formacija.

AVINAS(kovo 21 – balandžio 20)

Po Avino ženklu gimusios žmonos pagal garbės troškimą ir entuziazmą neturi sau lygių. Jos nesislėpdamos didžiuojasi savo vyrais, įkvepia juos imtis naujų darbų. Jų žodyne nėra žodžio „pralaimėjimas“. Šios moterys yra optimistės. Jos ryžtasi pačioms pavojingiausioms avantiūroms, da-

lykiškai ir nesigilindamos į detales pataria esant sudėtin-goms situacijoms. Tačiau jos labai nekantrios: joms būtina žinoti, kad svarbios gyvenimo problemos neišsprendžia-mos vienu ypu. Be to, joms patartina suprasti, kad namai vyrui – tvirtovė ir prieglobstis su patogia ir ramia aplinka.

Žmonos, gimusios po Jaučio ženklu, labai mėgsta pinigus ir gražius daik-tus. Jos susirūpinusios vyro sėkme, praktiškos, verčia vyrus metodiškai siekti savo tikslo, nepakenčia pralai-mėjimų. Jautis – bankininkų ženklas. Daugelis vyrų laimingi, kai jiems vadovauja sveiku protu ir dalykiniu mitrumu pasižyminčios žmonos. Jos

JAUTIS(balandžio 21 – gegužės 21)

– Veneros vertos dukros: turi puikų skonį, mėgsta vyrams dovanoti gražius rūbus. Šio ženklo moterys renkasi turtin-gus ir dėmesingus draugus, dievina prabangą ir sėkmę. Namus paprastai sutvarko išmoningai, prabangiai, sko-ningai, komfortiškai. Joms sunku sugyventi su progresy-viai mąstančiu vyru.

Moterys, gimusios po Dvynių ženklu, sugeba ir nori būti nepakeičiamos vi-siems. Jos įvairialypės, mėgsta skelbti iššūkį. Labai tinka kaip žmonos kariš-kiams, užsienio korespondentams ir visiems, kam dažnai tenka važinėti. Jos geros, linksmos, nuostabios šeiminin-kės, svetingos. Šios moterys padeda

DVYNIAI(gegužės 22 – birželio 21)

savo vyrams, jeigu su jomis pagarbiai tariamasi, neniurzga ant jų, neprisimena senų jų klaidų ir paklydimų. Jos supran-ta tikrąsias gyvenimo vertybes ir sunkumus. Dvynės dažnai pritrūksta ištvermės, jos negali suvokti, kad sėkmė nepasie-kiama greitai ir gyvenime gali būti daug sunkumų.

Laimingi tie vyrai,, kurie turi žmonas Vėžius, laukiančias jų namuose ir su-kuriančias šiltą aplinką, jaukų namų mikroklimatą. Vėžiai – visų Zodiako ženklų motinos, motiniškai mylinčios savo vyrus ir turinčios jautrią intuiciją kaip visi Vandens ženklai. Nors jos retai pasirodo visuomenėje, tačiau ir ten su-teikia vyrui foną. Jos puikios šeiminin-

VĖŽYS(birželio 22 – liepos 22)

kės. Vyras su tokia moterimi jaučiasi šeimos galva. Trūkumas – per didelis atkaklumas, kartais peraugantis į konservaty-vizmą, o kartais net į nepasitikėjimą.

Horoskopus parengė www.dienoshoroskopas.lt62 W W W. L I E T U V E . LT

Horoskopus parengė www.dienoshoroskopas.lt

MERGELĖ(rugpjūčio 22 – rugsėjo 23)

Likti šešėlyje Mergelei mieliau, ji ne-mėgsta aktyvaus visuomeninio gyve-nimo. Šio ženklo moterys laimingos su vyrais, dirbančiais intelektualioje srityje: advokatais, mokytojais, moks-lininkais, gydytojais. Tų profesijų vyrai idealūs Mergelėms, jų nevilioja vyrų didvyriškumas ir avantiūros. Merge-lės dažnai rūpinasi savo išore ir savo

Liūto ženklo moterys nesitenkina an-traeiliu vaidmeniu. Jos yra išpuikėlės ir mėgsta prabangą. Didžiausia laimė joms – aukštą padėtį turintis vyras. Nepailstančios darbštuolės, nekan-trios, moka įvertinti vyro pastangas siekti sėkmės dalykiniame gyvenime, jeigu jaučia pasitikėjimą juo ir akty-viai dalyvauja jo veikloje. Šio ženklo

LIŪTAS(liepos 23 – rugpjūčio 21)

moterys dažnai būna egoistės. Jos turi tvardyti savo ryškų norą vadovauti ir privalo atsiminti, kad vyrams savęs įtvir-tinimas svarbiau negu moteriai.

karjerą aukoja vyro labui. Dirbdamos su vyrais vienoje sri-tyje, tenkinasi sekretorės ir referentės vaidmeniu. Jos yra rūpestingos, dėmesingos, aštrialiežuvės. Mergelės turi būti vyro atžvilgiu ypač taktiškos, kad nepažeistų jo pasitikėji-mo savimi.

OŽIARAGIS(gruodžio 23 – sausio 20)

Ožiaragio ženklo moterys mano, kad sėkmė – atkaklaus darbo ir pasiau-kojimo rezultatas. Jos nebamba ant vyrų už tai, kad jie lėtai kyla tarnybo-je. Jos ne šiaip sau tikisi sėkmės, bet dirba dėl jos. Šio ženklo moterys yra taupios ir ekonomiškos, nepaprastai darbščios.

ŽUVYS (vasario 20 – kovo 20)

VANDENIS(sausio 21 – vasario 19)

Moteriai, gimusiai po Vandenio žen-klu, pinigai mažai ką reiškia. Dauge-liui jų laimė yra dvasinis gyvenimas, o ne jo materialinė pusė. Jų devizas: „Ne vien duona sotūs“. Šio ženklo moterys įkvepia aukštos padėties siekiančius vyrus. Jos yra idealios vyrų, dirbančių visuomeninį ir valstybinį darbą, par-tnerės. Vandenių dorybė – nejausti

Vyrai apie žmonas Žuvis gali pasaky-ti, kad jos visada laukia jų pagalbos, suteikdamos galimybę jiems pajusti savo svarbą ir reikalingumą, ir paro-dydamos, jog visiškai pasitiki jų nuo-mone. Žuvys nenurodinėja vyrams ir neprieštarauja jiems. Jos įvertina vyro patarimą, niekuomet „negraužia“, net

jei jo karjera ir nenusisekusi. Joms labiausiai rūpi sutuokti-nio ramybė ir laimė.

SVARSTYKLĖS (rugsėjo 24 – spalio 23)

Svarstyklės labiausiai vertina laisvę. Jos neištveria vienatvės. Svarstyklės valdo santuoką. Moterys svarstyklės siekia žinoti kiekvieną vyro žingsnį, norėdamos suprasti jo interesus ir darbą, vyro karjerai prireikus lengvai susiranda draugų ir keičia gyvenamą-ją vietą. Jos yra analitikės ir labai pro-

tingos. Jų patarimai vyrams dėl darbo vyriški, kadangi jos suvokia problemos esmę. Net jeigu kalbama apie jausmus, jos sugeba rasti tinkamą sprendimą, kadangi yra apdova-notos taktu.

SKORPIONAS(spalio 24 – lapkričio 22)

Žmonos, gimusios po Skorpiono žen-klu, yra ištikimos ir pasišventusios, gali apginti savo meilę, tačiau kartu yra stiprios ir savarankiškos. Joms svarbiausia yra laimė, todėl ramiai ir vyriškai iškenčia vargus ir neprite-klius. Svarbiausios jų savybės: ištver-mė sunkią minutę, įžvalgumas, žmo-

ŠAULYS (lapkričio 23 – gruodžio 22)

Moterys, gimusios po Šaulio ženklu, mėgsta nuotykius ir avantiūras, jų gyvybingumas neišsenkantis. Jų ne-vilioja pinigų kaupimas. Jos neverčia vyrų nuo ryto iki nakties dirbti dėl pi-nigų. Svarbiausia joms yra asmenybės išraiška. Nors namų ruoša jas vargina, šio ženklo moterys mėgsta švarą, gro-

žį, komfortą. Tai svetingos, nuotaikingos šeimininkės, ku-rios mieliau renkasi vidinį nerimą dėl siekiamo tikslo, negu kenčia kasdienišką nuobodybę.

pavydo ir įtarumo. Jos niekada nekontroliuoja savo vyrų.

Horoskopus parengė www.dienoshoroskopas.lt

nių pažinimas. Pas šio ženklo moteris pinigai plaukte plaukia.

63L I E T U V Ė

Žurnalas „Karoliukai“ – išradingoms, suma-

nioms, išskirtinėms ir ieškančioms vienetinio

aksesuaro moterims. Jei tokia dar nesi, bet

nori ja būti, šis žurnalas kaip tik tau! Pasi-

puoškime pačių pasigamintais papuošalais,

dekoruokime jaukumą kuriančiomis detalė-

mis savo namus ir būkime laimingos!