Upload
others
View
1
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
MILDA KAVALIAUSKAITĖ
LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE
PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,
1925-1940 M.
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
doc. dr. Vilma Gudienė
KAUNAS,2017
2
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis …………..
(parašas)
Data:
LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ
SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,1925-1940 M.
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovė
Vilma Gudienė ......................
(parašas)
Data:
Recenzentė Darbą atliko
Nijolė Savickienė ....……... Magistrantė Milda Kavaliauskaitė ………...
(parašas) (parašas)
Data: Data:
KAUNAS,2017
3
TURINYS
SANTRAUKA ............................................................................................................................................................. 4
SUMMARY ............................................................................................................................................................... 5
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................................ 8
ĮVADAS ................................................................................................................................................................... 11
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI .............................................................................................................................. 12
1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................................................... 13
1.1. Vaistų gamyba ir prekyba nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) ................................. 13
1.2. Chemijos-farmacijos laboratorijų ir atskirų farmacijos fabrikų kūrimas .................................................... 14
1. 3. Vaistų reklama tarpukario Lietuvoje ......................................................................................................... 17
1. 4. Vaistų, pagamintų vaistinėse, sudėties tyrimai ......................................................................................... 18
1. 5. Vaistininkų nuogąstavimai dėl vaistų gamybos vaistinėse ........................................................................ 19
1. 6. Vaistų patentų sistemos kūrimas pasaulio kontekste ............................................................................... 20
1. 7. Vaistų patentavimo reglamentavimas tarpukario Lietuvoje ..................................................................... 22
2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................................................... 27
2. 1. Tyrimo metodai ............................................................................................ Error! Bookmark not defined.
2. 2. Šaltinių charakteristika .............................................................................................................................. 29
2.2.1. Lietuvos gamintojų patentuotų vaistų katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo byla 1925-
1927m. ........................................................................................................................................................... 29
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ .................................................................................................................. 31
3. 1. Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų receptų sudėties analizė ........................................... 31
3.1.1.Vaistų komponentų skaičius ................................................................................................................. 31
3.1.2.Receptų sudėtyje esančių žaliavų kilmė ............................................................................................... 32
3.1.3.Vaistų formos ir jų vartojimo būdai ..................................................................................................... 51
4.REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................................................... 54
5. IŠVADOS ............................................................................................................................................................. 55
6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .......................................................................................................................... 57
LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI ..................................................................................................................... 58
4
SANTRAUKA
M.Kavaliauskaitės magistro baigiamasis darbas „LIETUVOJE IR UŽSIENYJE
PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI
ANALIZĖ,1925 – 1940 M.“/ mokslinė vadovė doc. dr. V. Gudienė; Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.
Tyrimo tikslas: palyginti 1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio gamintojų patentuotų vaistų
ir vaistinėse pagal gydytojų receptus pagamintų vaistų sudėtį, įvertinti jų panašumus ir skirtumus.
Tyrimo uždaviniai:išanalizuoti 100 Lietuvos ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų
vaistųsudėtį,įvertinti komponentų įvairovę;nustatyti,kokios vaistinės medžiagos naudotos
patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje, jas palyginti su vaistinėje vaistų gamybai pagal
gydytojų receptus naudotomis medžiagomis;nustatyti,kurios Lietuvoje ir užsienyje patentuotų
vaistų sudedamosios dalys minimos Lietuvos vaistų taksos (1933m.) „nuodingų“ ir stipriai
veikiančių medžiagų sąrašuose,įvertinti kaip dažnai šios medžiagos buvo naudojamos gaminant
patentuotus vaistus ir vaistus pagal gydytojų receptus;palyginti Lietuvoje ir užsienyje patentuotų
vaistų bei vaistinėje pagamintų vaistų formas.
Tyrimo objektas ir metodika: tiriamasis objektas – Lietuvos patentuotų vaistų gamintojų
chemijos – farmacijos laboratorijų,,Vaistija” 1932m. ir ,,GerMaPo” 1937-1940m. gamintų vaistų
kataloguose pateiktos vaistų sudėtys,kurios lygintos su užsienio gamintojų patentuotų vaistinių
preparatų byloje 1925-1927m. užfiksuotų vaistų sudėtimis.Buvo analizuojami 100 Lietuvos vaistų
gamintojų patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 –
1940m.Atliekant tyrimą taikytas istorinis lyginamasis metodas.Gauti duomenys palyginti su anksčiau
atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais.Tyrimo rezultatai leido įvertinti, kokiais
vaistais 1925 – 1940m. buvo gydomi žmonės Lietuvoje,kokios buvo vaistų formos,jų sudėtinės
dalys,kokios kilmės buvo vaistinės medžiagos (cheminės, augalinės ar gyvūninės) ,kokios
,,nuodingos” ir stipriai veikiančios medžiagos naudotos gamintant vaistus.
Išvados: Užsienio patentuotų vaistų gamintojai chemijos – farmacijos laboratorijos gamino
įvairesnius vaistus,buvo didesnė modernesnių sintezuotų vaistų įvairovė nei Lietuvoje gamintų
patentuotų vaistų.Patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje naudotos vaistinės medžiagos
skyrėsi.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai naudojo daugiau sudėtingų cheminės kilmės
medžiagų,nei Lietuvos patentuotų vaistų gamintojai.Augalinės kilmės medžiagų populiarumas
laboratorijose mažėjo.Vaistinėse populiariausios augalinės kilmės medžiagos,jose vis dar naudotos
gyvūninės kilmės medžiagos.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai savo receptūrose dažniau nei
Lietuvoje naudojo ,,nuodingas’’ ir stipriai veikiančias mežiagas,daugelis jų buvo sintezuoti,cheminės
kilmės junginiai.Vaistinėse minėtų medžiagų naudota ženkliai mažiau,jos dažniausiai buvo augalinės
5
kilmės grynos medžiagos.1925 – 1940m. užsienio (Vakarų Europos) gamintojų,turinčių ilgametę
patirtį, farmacijos pramonės produkcija, vaistų formos buvo įvairesnės nei Lietuvoje gaminamų
patentuotų vaistų.
6
SUMMARY
Master Thesis by M.Kavaliauskaitė“THE COMPARATIVE ANALYSIS OF THE MEDICINE
COMPOSITION PATENTED IN LITHUANIA AND ABROAD AND MADE IN PHARMACIES
IN 1925 – 1940” /scientific supervisor doc. Dr. V. Gudienė;Lithuanian University of Health
Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social
Pharmacy Department. - Kaunas.
The research object – Lithuania’s patented drug manufacturers chemistry – pharmacy
laboratories “Vaistija” 1932 and “GerMaPo” in 1937 – 1940 produced drugs in drugs catalogues
presented drugs compositions, which were compared with in some foreign manufacturers patented
medicinal preparations file stated drugs compositions in 1925 – 1927.
The tasks of research: to analyze 100 Lithuania’s and 100 abroad medicine manufactures
patented medicine composition, to evaluate variety of components; to state what medicinal materials
were used in manufacturing of patented medicine in Lithuania and abroad, to compare them with in
drugstore medicine manufacturing according to doctors’ prescriptions used materials; to state, which
patented medicine composition parts in Lithuania and abroad are mentioned in Lithuania medicine
taksa (1933) list of “poisonous” and having strong effect substances, to evaluate how often these
materials were used in making patented medicine and medicine according to the doctors’ prescriptions;
to compare in Lithuania and abroad patented medicine and in drugstore made forms of the medicine.
The object and method: investigative object – manufacturers’ chemistry in Lithuania
patented medicine – pharmaceutical laboratories “Vaistija” 1932 and in 1937 – 1940 made patented
medicine catalogues“GerMaPo”, which plot was compared to the abroad manufacturers’ patented
medicinal preparations case’s plot in 1925 – 1927. There were analyzed 100 patented in Lithuania
and 100 patented in abroad medicine prescriptions in 1925 – 1940.While the research was
conducted, the historical comparative method was applied, the documents used from medicine and
pharmacy history museum funds.Microsoft Office Excel 2013 program was used for the research
results processing.The forthcoming data was compared to the previously conducted Lithuania’s
drugstores prescriptions books results of the researches.The collected data let us evaluate, what kind
of medicine was used for treatment of patients in Lithuania and abroad,what kind of compounds
were used if formulations in 1925 – 1940.
Conclusions: Foreign patented drugs manufacturers chemistry – pharmacy laboratories were
producing more diverse medicine, there were bigger variety of more modern synthesed medicine than
in patented drugs that were produced in Lithuania.For the patented medicine production in Lithuania
7
and abroad the used medicinal materials were different.Abroad patented drugs manufacturers were
using more complex chemical origin materials than the Lithuanian manufacturers.The popularity
herbal origin materials in laboratories was decreasing.The most popular at the drugstores were herbal
origin materials, here animal origin materials were still used.Abroad patented medicine manufacturers
were using more often poisonous and strongly affecting materials in their prescriptions than in
Lithuania, most of them were compounds of synthesed, chemical origin. The mentioned materials were
used much less in pharmacies, they usually were pure herbal origin materials.In 1925 – 1940 foreign
(West Europe) long lived manufacturers’ production of pharmacy industry, drugs forms were more
diverse than produced patented medicine in Lithuania.
8
PADĖKA
Už visokeriopą pagalbą ir palaikymą rengiant farmacijos magistro baigiamąjį darbą
nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei doc. dr. Vilmai Gudienei.Taip pat dėkoju Lietuvos medicinos ir
farmacijos istorijos muziejaus administracijai, suteikusiai tyrimo šaltinius ir leidusiai juos panaudoti
moksliniame tyrime.Ritai Perkamaitei - už jos susistemintą ir identifikuotą medžiagą, kuri pasitarnavo
atliekant šį tyrimą, taip pat dėkoju šio darbo recenzentei prof.Nijolei Savickienei.
9
SANTRUMPŲ SĄRAŠAS
• F – fondas;
• Ap. – apyrašas;
• B – byla;
• l. – lapas;
• aa (ana) – po lygiai;
• ac. (acidum) – rūgštis;
• aq. destill. (aqua destillata) – distiliuotas vanduo;
• but. (butyrum) – sviestas;
• comp. (compositus) – sudėtinis;
• cort. (cortex) – žievė;
• crist. (cristalisatus) – kristalinis;
• d. (dosis, doses) – dozė, dozės;
• D.S. (da, signa) – duok, pažymėk;
• D.t.d.N. (Da tales doses numero) – duok tiek tokių dozių;
• dec. (decoctum) – nuoviras;
• dil. (dilutus, -a, -um) – skiestas, -a;
• extr. (extractum) – ekstraktas;
• f.(fiat, fiant) – tepasidaro;
• fol. (folium) – lapas;
• fluid. (fluidus, -um) – skystas;
• gtt. (gutta, guttae) – lašas, lašai;
• inf. (infusum) – užpilas;
• liq. (liquor) – skystis;
• m. pil. (massa pilularum) – piliulių masė;
• M. (misce) – sumaišyk;
• Mixt. (mixtura) – mikstūra;
• ol. (oleum) – aliejus;
• past. (pasta) – pasta;
• praec. (praecipitatus) – nusodintas;
• pulv. (pulvis) – milteliai;
• q.s. (quantum satis) – kiek reikia;
• 8 rad. (radix) – šaknis;
10
• rectif. (rectificatus) – išvalytas;
• rhiz. (rhizoma) – šakniastiebis;
• simpl. (simplex) – paprastas;
• sir. (sirupus) – sirupas;
• sol. (solutio) – tirpalas;
• spir.(spirituosus, -a, -um) – etanolinis;
• supp. (suppositorium) – žvakutė;
• tr. (tritus) – sutrintas;
• t-ra, tinct. (tinctura) – tinktūra, etanolinė ištrauka;
• ung. (unguentum) – tepalas.
11
ĮVADAS
Lietuvos farmacijos pramonė pradėjo kurtis paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. XX a.
trečiajame dešimtmetyje buvo įsteigtos vaistų gamybos įmonės ir prie vaistinių - chemijos farmacijos
laboratorijos, kurios pradėjo patentuoti savo gaminamą produkciją. Taip pat,užsienio kompanijos
eksportavo patentuotus vaistus į naują rinką – nepriklausomą Lietuvos Respubliką.Be šių dviejų
šaltinių tiekusių Lietuvos gyventojams vaistus, kitą dalį apie 50 proc. sudarė vaistinėse pagal gydytojų
receptus pagaminti vaistai.
XXa.trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje populiariausi buvo augalinės ir cheminės kilmės
vaistai, tačiau daugėjo cheminės sintezės produktų – sintetinių vaistų.Vaistinių preparatų gamybai
buvo naudoti ,,nuodingi’’ cheminės kilmės arseno, sidabro, švino junginiai, ,,nuodingi’’ alkaloidai
strichninas ,strofantinas, skopolaminas, narkotinės stipriai veikiančios medžiagos – morfinas,
kokainas, kodeinas.Šiandieninėje medicinoje, dėl stipraus šalutinio poveikio ir toksiškumo, daugelis
minėtų nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų yra nebenaudojamos.Yra likę dalis naudojamų vaistų
gydymui,kurių sudėtyje yra tokios stipriai veikiančios medžiagos,kaip morfino hidrochlorido
injekcinis tirpalas, anestezinas,piramidonas.
Vieni iš prieinamų šaltinių,kurių turinys atskleidžia ir leidžia palyginti,kokius vaistus gamino
Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai tarpukario Lietuvoje yra Lietuvos chemijos –
farmacijos laboratorijų ,,GerMaPo” ir ,,Vaistija” produkcijos katalogai ir užsienio patentinių vaistų
registravimo archyvinės bylos,kurios saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.
Išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienyje patentuotų vaistų
receptų bei atlikus jų lyginamąją analizę,buvo įvertintos ir palygintos gamintų vaistų
formos,komponentų įvairovė, jų panašumai ir skirtumai.Taip pat pavyko nustatyti,kokios cheminės,
augalinės ir gyvūninės kilmės, nuodingos ir stipriaiveikiančios medžiagos buvo naudotos vaistų
gamyboje,bei kokią visų naudotų medžiagų dalį jos sudarė.Šie rezultatai palyginti su vaistinėse
pagamintų vaistų turiniu,panaudojant Perkamaitės R. magistriniame darbe „Kauno Petrašiūnų ir
Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ pateikta
medžiaga ir jos sukauptų duomenų Microsoft Office Excel 2013 programoje medžiaga.
Temos aktualumas – tema aktuali tuo,nes ji iki šiol nebuvo plačiai tyrinėta.Darbo praktinė
reikšmė – praturtinti farmacijos mokslo istorijos tyrinėjimus, kuriais siekiama atskleisti
medikamentinio gydymo tradicijas. Tyrime pateiktus rezultatus bus galima palyginti su kitų Europos
šalių analogiškais rezultatais ir įvertinti Lietuvos medikamentinės terapijos kaitą ir pažangą kitų šalių
kontekste.
12
DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Tyrimo tikslas:palyginti 1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio gamintojų patentuotų vaistų
ir vaistinėse pagal gydytojų receptus pagamintų vaistų sudėtį, įvertinti jų panašumus ir skirtumus.
Tyrimo uždaviniai:
1.Išanalizuoti Lietuvoje patentuotų šimto vaistų sudėtį ir užsienyje patentuotų šimto vaistų
sudėtį, įvertinti komponentų įvairovę.
2.Nustatyti kokios vaistinės medžiagos naudotos patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir
užsienyje, jas palyginti su vaistinėje vaistų gamybai,pagal gydytojų receptus,naudotomis medžiagomis.
3.Nustatyti kurios Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų sudedamosios dalys minimos
Lietuvos vaistų taksos (1933 m.) „nuodingų“ ir stipriai veikiančių medžiagų sąrašuose. Įvertinti šių
medžiagųnaudojimo dažnumą,gaminant patentuotus vaistus ir vaistus pagal gydytojų receptus.
4. Palyginti Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų bei vaistinėje pagamintų vaistų formas.
13
1. LITERATŪROS APŽVALGA
1.1. Vaistų gamyba ir prekyba nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940m.)
1919 m. – 1940m., Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, laisvos rinkos
sąlygomis ėmė kurtis ir formuotis farmacijos verslas,kurtis farmacijos pramonė.1929 – 1933m.
pasaulyje vyravo ekonominė krizė, jos padarinius jautė ne tik pramonės sritys, žemės ūkis, kurio
produktų kainos buvo sumažėjusios 2 – 3 kartus, bet ir farmacijos verslas.Pasaulinės ekonominės
krizės neigiami padariniai Lietuvoje atspindėti 1933 m. sausio mėnesio „Farmacijos žinios“ Nr. 1
leidinyje. Straipsnio autorius S. Nasvytis teigia, jog ,,atėjo ekonomiškai sunkūs laikai. Iš vienos pusės
spaudžia mažėjančios apyvartos, iš kitos – tuo tarpu neaiškios perspektyvos ir gandai dėl
vaistininkystės ateities“[9,10,15].
Tarpukario Lietuvoje kūrėsi vaistinės,farmacijos įmonės,cheminių laboratorijų buvo tik
keletas.Vaistinės atliko kelias funkcijas, tai vaistų gamyba ir vaistų bei vaistinių medžiagų
perpardavimas.Vaistinės parduodavo gyventojams vaistus pagamintus pagal gydytojų receptus ir
vaistus pagamintus Lietuvos ir užsienio farmacijos pramonės įmonėse [3].Apie 40% vaistinės pajamų
sudarė jų pagaminti vaistai: milteliai, piliulės, tepalai, mikstūros, žvakutės, ekstraktai, tinktūros, žolių
mišiniai ir kita[8].
Kai kurios vaistinės gamino jų pačių sukurtus, patentuotus vaistus. Pavyzdžiui, Povilo
Radeckio – Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė 1924 metais išleido garsųjį vaistą nuo reumato,
neuralgijos ir podagros – „Methyl Balzamą” [13].Palangos vaistininkas A.Švambaris patentavo
originalų vaistažolių mišinį–„Trejos devynerios”,kuris pradėtas gaminti Palangos vaistinėjė
XIXamžiuje,naudotas nuo skrandžio veiklos sutrikimų, viduriavimo, migrenos atakų, išsekimo,
užkimimo ir kita.,,Trejų devynerių” vartojimas tarpukario Lietuvoje buvo įteisintas, nes šis vaistas
buvo įtrauktas į „Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą”,publikuotą ,,Farmacijos
žinių“1929 metų 6 –ąjame numeryje.Daugelis vaistinių turėjo savas receptūras, kurios skirdavosi
keliomis dalimis.Tai suprantama iš laikraščio „Farmacijos žinios” publikacijos(1925 m. kovo mėn.
Nr.2), kurioje minima, kad prieš karą Palangos vaistinėje gamintos „Trejos devynerios” susilaukė
konkurentų[18,32].Skuodo vaistininkas K. Mažonas gamino ampuliuotus injekcinius tirpalus su
narkotinėmis mežiagomis.Farmacijos magistras P. Raudonikis savo vaistinėje gamino populiarų vaistą
,,Migreno–Nervosin”, kurio firminis pavadinimas ,,Raudonas gaidžiukas” ,vartotas nuo migrenos.
J.Zaborskio ir A.Laurinaičio vaistinė Panevėžyje gamino įvairius kremus tūbose ir t.t. Šiuos preparatus
vaistinės parduodavo ne tik gyventojams,bet ir kitoms vaistinėms[1,14].
14
Eglės Jachimavičienė savo magistro darbe ,,Lietuvos vaistinių verslo raida 1918 – 1940m.: tinklo
plėtra,pardavimų dinamika,verslo aplinka”,nurodė ,jog 1926 – 1937 metais didėjo vaistinių pajamos
gaunamos už taip vadinamą ,,rankinį’’ pardavimą ir mažėjo vaistinių pajamų dalis,kuri gaunama už
vaistų pagamintų pagal gydytojų receptus pardavimą. Tai vyko rinkoje daugėjant patentuotų vaistų,
kuriuos gyventojai galėjo įsigyti be recepto [17].
Straipsnyje „Bayer promotional activities in the Czechoslovak Republic and the Republic of
Lithuania in 1918 – 1940“ rašoma,kad vaistų rinkos dydis Nepriklausomoje Lietuvoje (1918 –
1940m.) svyravo nuo 8 mil. Lt. iki 10 mil. Lt. Maždaug 50 proc. pajamų buvo gaunama parduodant
vaistus pagamintus vaistinėse pagal gydytojų nurodymą,likę 50 proc. vadinami „rankiniai” pardavimai,
juos daugiausia sudarė patentuoti vaistai. Viena patentuotų vaistų dalis buvo pagaminta vaistinėse, kita
dalis – farmacinėse chemijos laboratorijose ir trečia dalis buvo importuota iš užsienio – daugiausia iš
Vokietijos.1928 metų patentuotų vaistų sąrašuose,kuriuos leidžiama importuoti į Lietuvą,buvo apie
685 vaistinių preparatų [16].
1938 metų 4–ąjame ,,Farmacijos žinių” publikuotame numeryje,jokio autoriaus
nepasirašytame straipsnyje,kas galėtų reikšti,jog tai buvo užsakomasis straipsnis, išleistas Bayer
kompanijos jubiliejaus paminėjimui: ,,Bayerio jubiliejaus metai” aiškinama, kad: ,,Kompanija ,,Bayer”
nuo 1888 metų buvo vien tik dažų fabrikas,vadinamas Friedrich Bayer ir Ko vardu,o, tik vėliau
vadybos nutarimu po fenacetino išradimo,vieno pirmųjų antipyretica,prie dažų gaminimo prijungtas
dar atskiras farmacijos skyrius.,,Farmaceutinės –chemijos,farmakologijos, fiziologijos, chemoterapijos
ir serobakterologijos ,,Bayer” laboratorijos,kuriose dirba žymūs specialistai,laikomos rimto ir tikslaus
moksliško darbo įstaigomis,o gamybos skyriai,kurie buvo įrengti daugelyje kraštų,pagal žinovų
sprendimą buvo laikomi pavyzdingais.Taip ,,Bayerio” vardas savo darbais iškovojo iš dalies pirmtako
pasaulinę reikšmę antipyretikos,narkotikos ir vaistų nuo nemigos,chemoterapijos,hormonų ir vitaminų
srityse” [22].Šio straipsnio rengėjai negailėjo įmonei pagyrų ir palankių vertinimų.Profesinėje
spaudoje vyravo ,,Bayer” kompanijos ir jos produkcijos reklamos.Reklamose prašoma atkreipti dėmesį
išrašant ,,Bayer” kompanijos patentuotus vaistus Antifebrin,Chloroformium,Coffeinum,šalia nurodomi
jų cheminiai pavadinimai. 1937 ,,Bayer” turėjo 93 filialus visuose žemynuose.Kompanijos įstaiga
buvo ir trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, ir Estijoje. XIX a. vaistų pramonės įmonės
išsivystė iš dažų įmonių, pavyzdžiui, minėta ,,Bayer” kompanija, ir iš kito šaltinio – vaistinių.Lietuvoje
XIXa. farmacijos bendrovių, išaugusių iš dažų įmonių nebuvo.Buvo pradėtos steigti chemijos-
farmacijos laboratorijos [16].
1.2.Chemijos-farmacijos laboratorijų ir atskirų farmacijos fabrikų kūrimas
15
Norint plėtoti vaistininkystės,pramoninę vaistų gamybą,didesniuose miestuose verslininkai
pradėjo steigti atskiras nuo vaistinių chemijos – farmacijos,bei kosmetikos laboratorijas. 1921m.
Kaune ,,Vaistija” įsteigė laboratoriją Galeno preparatams,patentuotiems vaistams ir kosmetikai gaminti
[1]. Populiariausi ,,Vaistijos” gaminiai buvo Sirolinas(sirupas nuo kosulio),kremas nuo
šlakų,spuogų,veido nudegimų – Metamorfozas, taip pat skystas geležies preparatas nuo mažakraujystės
– Liq.ferri albuminati ir kiti [14].
,,Vaistijai’’ bankrutavus,ją 1921m. nupirko įmonė ,,GerMaPo’’.Šios įmonės pavadinimas
sukurtas panaudojus savininkų pavardžių pirmuosius skiemenis(Adolfo Gerdvilio, Vytauto Malelos ir
Vaclovo Podliaskio).,,Vaistija’’ tapo ,,GerMaPo’’ padaliniu ir išsaugojo savo pavadinimą, buvo
vadinama laboratorija ,,Vaistija’’.„GerMaPo” farmacijos bendrovė – fabrikas leido vaistų, gaminamų
„Vaistijos” laboratorijoje, kainoraščius, katalogus.,,GerMaPo’’ leistuose gamintų vaistinių preparatų
sąrašuose buvo pažymima,kuriuos vaistinius preparatus Kauno miesto ir apygardos Ligonių kasos
leido įtraukti į vartojamųjų medikamentų sąrašą.Šie vaistų sąrašai su patentiniu jų pavadinimu buvo
surašyti abėcėlės tvarka.Tai medikamentas, kaip ,,Bismutol”,kuris sudėtyje turi bismuto junginį
Bismut.subsaicylic.,Kollarsin –Tonicum,kurio sudėtyje yra mangano ir kiti[33]. ,,GerMaPo”
kataloguose abėcėlės tvarka buvo surašyti visi įmonės gaminti vaistai,jų patentinis
pavadinimas,receptūros su tiksliu cheminiu ar kitokiu pavadinimu,indikacijos,veikimo būdas ir
sąvybės,dozavimas ir vartojimas,įpakavimas,vaisto forma,bei detali kaina.Taip pat išvardinti
preparatai,kurie gaminti iš vietinės žaliavos.Tai preparatai Gastromon,Maltocitin ir kiti.1940 – ųjų
metų naujai pertvarkytame ir naujais preparatais papildytame ,,GerMaPo” vaistų kataloge buvo 138
vaistiniai preparatai [34].
1921m. lapkričio 15d. Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamentas
išdavė piliečiams M.Judašinui,A.Rozembergui ir E.Taubmaniui leidimą Kaune atidaryti kosmetinę
laboratoriją,o 1922 metų sausio 25d. šie piliečiai pas notarą sudarė sutartį,suteikiančią teisę įsteigti
Kauno cheminę laboratoriją ir verstis cheminių ir kitų prekių prekyba ir įsteigė prekybinę bendrovę,
pavadinimu ,,B-vė,, Sanitas” cheminė laboratorija”.Tų pačių metų balandžio 15d. Sveikatos apsaugos
departamento diektorius dr.Abraitis ir farmacijos skyriaus viršininkas Karaitis davė bendrovei
,,Sanitas” leidimą įsteigti kosmetikos,parfumerijos ir Galeno preparatų laboratoriją. Joje leista pradėti
gaminti šešis medicininius spiritus,68 pavadinimų tinktūras,dvejus linimentus,anyžių lašus,ypač
nuodingą Fovlerio tirpalą su arsenu.Nuo 1845 m. juo buvo gydoma maliarija, chorėja bei
sifilis[8,36].Šios chemijos – farmacijos laboratorijos prekės buvo reklamuojamos to meto periodinėje
spaudoje,leidžiami gamintų vaistų sąrašai. Pirmiausia pasirodė kremų nuo „šlakų, dedervinių ir
spuogų“ reklama,po kiek laiko pradėta reklamuoti dantų pastos, šampūnai, muilai, kitos kosmetinės
priemonės, farmacinės bendrovės „Sanitas“ produkcija. ,,Sanitas” leido netik vaistų
sąrašus,katalogus,bet ir specialius medicininius leidinius skirtus visai visuomenei.Leidinys ,,Hormonai
16
ir vitaminai”,kurio autorius chemikas – vaistininkas J.Pikas,leidėjas B-vė ,,Sanitas” aiškino apie
hormoninius susirgimus, vitaminų reikšmę organizmui (žr. 4 pav.) [40].„Sanito” chemijos – farmacijos
laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami Galeno preparatai, vėliau ir kiti patentuoti vaistai. Nuo 1926
m. ten gaminamos ir tablets (pirmoji tablečių gamykla Lietuvoje)(žr. 3pav.).
3pav.Chemijos-farmacijos laboratorijos„Sanitas”gamintų preparatų sąrašas
4pav.Chemiko – vaistininko J.Piko parašytas,B-vės,,Sanitas” išleistas leidinys„Hormonai ir
vitaminai”
Tarpukariu buvo įsteigtos ir kitos chemijos ir farmacijos laboratorijos, vaistus gamino: Kaune
– Centrinio valdžios vaistų sandėlio galeninių preparatų laboratorija, chemijos ir farmacijos
laboratorijos„Vaistas“, Ukmergėje – „Delungan“; Klaipėdoje – „Farmakon“, „Harmonija“, „Tema“;
Vilniuje – „Eska“; Švenčionyse – vaistažolių perdirbimo fabrikas, Šiauliuose – „Galen“[2].
Farmacijos laboratorija „Galen“ Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, įkurta 1922 metais provizoriaus Kazio
Kazlausko.1922 m. birželio 14 d. Šiaulių vaistininkas provizorius K. Kazlauskas padavė Lietuvos
Respublikos sveikatos departamentui prašymą: „Prašau Tamstos leidimo įsteigti laboratoriją
gaminimui Galeno ir kitų chemiškų ir farmaceptiškų preparatų, kadangi laboratorija bus po vienu stogu
su mano vaistine, prašau Tamstos leidimo laikinai eiti pareigas ir laboratorijos vedėjo.„Sveikatos
17
departamentas 1922 m. rugsėjo 5 d. davė leidimą Nr. 7677 provizoriui K. Kazlauskui: „Einant
Farmacijos kolegijos nutarimu, leidžiama provizoriui K. Kazlauskui įsteigti chemijos – farmacijos ir
Galeno preparatų laboratoriją Šiauliuose”.K. Kazlauskas, būdamas gabus, patyręs provizorius, gerai
žinodamas vaistų veikimą, pats kurdavo įvairius vaistinius preparatus. ,,Galen’’ išleistame
reklaminiame kataloge buvo publikuoti žinomų gydytojų atsiliepimai apie ,,Galen’’ gaminamus
vaistinius preparatus :„Stiprol“, „Migres-Nervosis“, „Lecitin-globulin“, „Tussolin“, „Kalk-Glbulin“,
„Rheum-Balsam“. „Seabiol“, milteliai nuo galvos skausmo.Laboratorija 1933 metais gamino per 250
preparatų: 100 pavadinimų tinktūrų, 25 pavadinimų tepalų, virš 50 pavadinimų ampuliuotų vaistų, 25
spiritinius, 16 sirupų, 10 pavadinimų aliejų, lašų, pleistrų, 25 pavadinimų kosmetikos gaminių.Gamyba
sekėsi,užsakymų daugėjo,laboratorija galėjo konkuruoti su to meto didžiosiomis šalies laboratorijomis
[11].
1.3.Vaistų reklama tarpukario Lietuvoje
Tarpukario Lietuvoje didėjant vaistinių skaičiui, atsiradus pirmosioms farmacijos gamybos
laboratorijoms,augo ir konkurencija. 1921 – 1922m. įsteigtos pirmosios gamybinės farmacijos
laboratorijos lėmė vaistų kainų sumažinimą vaistinėse.T. Mekas savo mokomojoje knygoje
„Farmacijos raida ir profesinė etika“ teigė,kad siekdami pritraukti daugiau pirkėjų, vaistininkai
skelbdavo apie taikomas nuolaidas, siekdavo susitarti su gydytojais, kad jie savo pacientus nukreiptų
būtent į tą, o ne į kitą vaistinę [6].Apie vaistinėse gamintus produktus daugiausia informacijos teikė
reklama spaudoje. Iš jos sužinome apie Povilo Radeckio – Mikuličiaus, Antano Grigalauskio bei Juozo
Matulaičio ir Zenono Kuzavo vaistinių, taip pat Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos – farmacijos
laboratorijos, veikusios kaip atskiras padalinys, gamintus vaistinius preparatus. [13].
Periodiniame žurnale „Farmacijos žinios”, leistame Lietuvių vaistininkų draugijos ir Lietuvos
farmaceutų sąjungos 1923–1940 m. Kaune, pamažu daugėjo reklaminio pobūžio staipsnių. Iš pradžių
daugiau buvo kalbama apie Lietuvos farmacijos reikalus, vėliau skelbiamos mokslinės publikacijos,
žinios apie tarptautinę patirtį, renginius, taip pat publikacijos, naudingos vaistininkų profesinių žinių
gilinimui. Pamažu „Farmacijos žinios“ tapo pelningu populiariu ir įtakingu leidiniu. Leidėjai gudriai
skatino farmacijos įmones publikuoti žurnale savo skelbimus. 1927m. žunalo 1 – ąjame numeryje
išspausdintas kreipimasis: „Gerbiami vaistininkai, pirkite vaistus firmose, kurios skelbiasi mūsų
organe „Farmacijos žiniose“. Firmos, palaikančios mūsų organą skelbimais, tuo pačiu palaiko ir mūsų
korporaciją”.Dažniausiai reklaminiai skelbimai buvo spausdinami ant papildomų kietų puslapių
pradžioje ar žurnalo kopijos gale.Puslapiai nebuvo nudažyti, bet buvo rusvi, žalsvi, pilkšvi.Iliustracija
„Farmacijos žinios” 1931m. vaizduoja „KREWEL“ piliulių reklamą,išdėstytą per visą
puslapį,„Lietuvos farmaceutas” 1933m. Nr.2 – 3 13 – oje iliustracijoje trumpai ir aiškiai
18
reklamuojamas vaistas „Laxin“,apie kurį informuoja, kad jis reguliuoja vidurių veiklą ir yra saldainių
skonio.Jį galima įsigyti visose vaistinėse.„Farmacijos žinios” ir „Lietuvos farmaceutas” buvo vieni
svarbiausių farmacinės periodikos leidinių, kuriuose buvo skelbiamos kasdieniam žmogaus gyvenimui
reikalingų vaistų reklamos[19].
1.4. Vaistinėse pagamintų vaistų sudėtis
Apžvelgus Ritos Perkamaitės magistro darbą,,Kauno Petrašiunų ir Taragės apskrities
Batakių kaimo gyentojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė” ,galima sužinoti tarpukario
Lietuvoje,tiksliau Petrašiūnų ir Batakių kaimo vaistinėje, pagamintų vaistų įvairovę, komponentų
sudėtį,vaisto formas.
Remiantis lyginamosios analizės duomenimis įžvelgiama,kad dauguma išrašytų vaistų buvo
vienkomponenčiai ir dvikomponenčiai,taip pat vienos – penkių sudedamųjų dalių, tačiau, pasitaikė ir iš
šešių,septynių, ar, net aštuonių sudedamųjų dalių. R.Perkamaitė tyrime nustatė,kad kiekvienas
gydytojas vaisto sudėtį kūrė savaip.Pavyzdžiui,gydytojas A. Matukas,kuris dirbo Panemunės
vaistinėje,dažniausiai skirdavo vaistus ,kurių sudėtyje buvo 3 – 4 sudedamosios dalys. Gydytojo
išrašytame vaisto recepte nuo kosulio įėjo ipekakuanos šaknų užpilas (Inf. rad. Ipecacuanhae), anyžių
lašai (Liq. Ammonii anisati), kalio sulfogvajakolis (Kalii sulfoguajacolici), svilarožės sirupas (Sirupi
Althaeae).[20] R. Perkamaitė savo tyrime atskleidė, kad daugiausiai buvo išrašoma vaistų vartojamų į
vidų :milteliai, užpilai,nuovirai, mikstūros, piliulės ir kt. [20].
Vaistų komponentus pagal minėto magistrinio darbo duomenis būtų galima suskirstyti į tris
pagrindines grupes: augalinės, gyvūninės ir cheminės kilmės. Nustatyta,kad augalinės kilmės žaliavos
Petrašiūnų vaistinėje buvo naudotos dažniau,ten daugiau naudota ir cheminių medžiagų,o gyvūninės
kilmės žaliavos sudarė nežymią visų naudotų žaliavų dalį.Batakių vaistinėje vaistų gamybai naudotų
žaliavų pasiskirstymas buvo panašus [20].
Abiejų vaistinių receptų knygų turinio nagrinėjimas leido darbo autorei Ritai Perkamaitei
nustatyti,kad abiejuose vaistinėse tarpukariu buvo gaminami vaistai vidiniam vartojimui dozuotomis
vaistų formomis: milteliais, piliulėmis, žvakutėmis ir mikstūromis, sirupais, suspensijomis,
emulsijomis, lašais, užpilais ir nuovirais.Išoriniam vartojimui buvo gaminti tepalai, linimentai, aliejai,
tirpalai, akių vaistai. Batakių kaimo vaistinėje buvo pagaminta 13 skirtingų vaistų formų pagal 272
felčerio receptus, Petrašiūnų vaistinėje 15 vaistų formų pagal 283 receptus. Dažniausiai gamintos
mikstūros [20].
Kito magistrinio darbo ,,Vaistų,pagamintų Viekšnių vistinėje 1918 metais ir
1934metais,lyginamoji analizė”,autorė Gintarė Jakutienė savo darbe pateiktus tyrimo rezultatus
19
palygino su analogiškais tyrimais,aptartais R.Perkamaitės darbe ir teigė,kad: ,,Batakių 1923 m. ir 1935
m. ir Petrašiūnų 1935 m. vaistinių receptų knygų turinio tyrimais galima įžvelgti panašumų ir keletą
skirtumų. 1935 m. Batakių vaistinėje buvo gaminamos ampulės ir tabletės, kitose vaistinių knygose
šios vaisto formos neužfiksuotos. 1918 m. Viekšnių vaistinėje ir 1923 m. Batakių vaistinėje dažnai
buvo gaminti vaistai su stipriai veikiančiomis ir narkotinėmis medžiagomis.1934 m. ir 1935 m..
receptų knygose šių medžiagų užfiksuota mažiau.Taigi,1935 metais Lietuvos vaistinėse buvo
gamintos įvairios vaistų formos,vis dar naudotos stipriai veikiančios ir ,,nuodingos’’ medžiagos [37].
1.5.Vaistininkų nuogąstavimai dėl vaistų gamybos vaistinėse
Pradėjus populiarėti patentiniams vaistams,vaistininkai sunerimo,kad jų reikšmingas
vaidmuo, vyravęs visuomenėje ankščiau, po truputį tampa nebe toks svarbus.Nerimą dėl ateities
galima suprasti iš tarpukario metu leisto periodinio leidinio farmacininkams ,,Farmacijos žinios” 1935
metais 6 – ame numeryje publikuoto provizoriaus Pelūno staipsnio ,,Vaistinių dabartinės krizės
priežastys”.Jame provizorius samprotauja,kad,,Farmacija savo praeity – žmonijos kultūrinio gyvenimo
progrese užėmė gana garbingą vietą.Pirmosios vaistinės Europoje buvo traktuojamos kaip tam tikros
mokslo įstaigos.Ir nėra ko stebėtis,kad dar ne taip senai, prieš kokius 50 – 60 metų beveik visas 100
procentų medicinoje vartojamų vaistų buvo gaminami pačiose vaistinėse,ir vaistininkas buvo ne tiktai
vaistų rinkėjas,gamintojas ir paruošėjas,bet ir jų tyrinėtojas ir aprašytojas.Vėliau,laikui bėgant ir
išsivystant cheminei pramonei,šituo atžvilgiu vaistinės vaidmuo silpnėja ir jos po truputį nustoja
laikytis savo pirmykščio pobūdžio senų,garbingų tradicijų.Tada vaistinės dar nebuvo tiek užverstos
mažos vertės ,,patentuotais” vaistais,kaip dabar ir gydytojai kiekvienam savo pacientui taikydavo
individualų gydymą ir individualų,bet ne masinį receptą,kaip, kad praktikuojama dabar.Materealiai
vaistinės buvo stiprios’’[5,21].Autoriaus manymu, neigiamus pokyčius ir mažėjantį pelną lėmė
patentikos populiarėjimas,kuri buvo paprasčiau pagaminama ir pigesnė nei vaistinėse ,pagal gydytojo
receptą gaminami vaistai.Tuomet gydytojai vengė rašyti individualių sudėtinių receptų,vietoj jų
rašydavo paprastus raštelius,kuriuose pažymimas tam tikras ‚,patentuotas” pavadinimas,be vartojimo
būdo,be ligonio ar jį parašiusio gydytojo pavardžių.Išrašant tokius masiškai gaminamus ‚,patentuotus”
vaistus pasiekiami trys teigiami dalykai: nereikia galvoti išrašant vaistą ir nustatant vaisto dozę,nes
apie tai galvoja patentikos leidėjai,be to ligonis gauna gražiai įpakuotą buteliuką,kuris jam imponuoja
savo išvaizda,reklama, kaina ir tai,kad tokia patentika vaistinėje nepalieka jokių pėdsakų – tokie
rašteliai vaistinėje nepaliekami,o išmetami [21]. Autorius nuogąstauja,kad tokia vaistų pardavimo
politika galėjo lemti vaistinių sumenkėjimą.
Nerimas dėl vaistinių ateities ir arši kova prieš patentiką buvo jaučiama ir iš
vaistininkų,dirbančių užsienyje.Tai supantama iš,,Farmacijos žiniose” 1934 metais 2 – ąjame numeryje
20
publikuoto Vokietijos vaistininko atviro laiško E.Merko firmai.Jo žodžiais ,,Dabar
mums,vaistininkams yra atėjęs paskutinis terminas peržiūrėti savo santykius su didesnėmis cheminės
pramonės firmomis,kurios nuosekliai metai iš metų griauna natūralius vaistinės egzistencijos pamatus
ir net nemažą jų skaičių yra jau privertusios užsidaryti.Jis skatino kuo skubiau išsiaiškinti, ar
vaistininkams pakeliui su savo ,,kapo kasėjais’’, ar verčiau atsigręžti nuo jų”.Straipsnio autorius ypač
pabrėžia Merkio firmą,kuri pati atsirado iš senojo tipo vaistinės.Vaistininkas baiminasi,kad ši firma,
gamindama savo tabletes griauna vaistų taksą,panaikina receptūrą ir slopina vaistinių darbą.Anot
jo,taip atsitiko todėl,kad iš vaistinių receptūrą pamažu grobė įvairios laboratorijos.Autorius
pasakoja,kad ,,Tuometinėje vaistų taksoje atsirado daugiau kaip 1000 įvairių ,,patentuotų” vaistų,kurių
dauguma buvo pačios paprasčiausios receptūrinės vaistų formos.Pramonininkai nesidrovėjo gaminti
tablečių pavidalu pil.Blandii c. ac arsenicos ir siūlė jas vaistinėms,nors ir pagal D. A. B. VI tas
preparatas turėjo būti kas kartą gaminamas ex tempore ‘’[39].Vokietijos vaistininko įžvalgomis,
,,Merko firma vien tuo nepasitenkino,o stengėsi susitarti su atskirų ligonių kasų valdybomis,kad
gydytojai privalėtų išrašinėti ligoniams tik jų pagamintas tabletes.Vaistininkai bijojo,kad vaistinės
neliktų tiktai didžiųjų ,,pramonininkų agentais’’ ir jų gaminių paskirstymo punktais.Fabrikantai turi
suprasti,kad jie privalo pasilikti tik chemikalų ir galeno preparatų gaminimo ribose,o receptūrą privalo
palikti vaistinėms’’[25].Skeptiški pasisakymai apie patentuotų vaistų gamintojus periodinėje to meto
spaudoje buvo suprantami,nes patentikos gamintojai atėję į rinką sudarė konkurenciją ,todėl mažėjo
vaistinių pajamos iš vaistinėse pagamintų vaistų.Tačiau, dėka vaistų gamybos įmonių steigimo,vystėsi
farmacijos pažanga-patentuotų vaistų gamintojai diegė pažengesnius gamybos metodus, didesnės
įmonės atliko vaistų tyrimus.
1. 6.Vaistų patentų sistemos kūrimas
Terminas „vaistų patentas” XVIII – XIX a. tapo ypač susijęs su vaistiniais junginiais,kurie
buvo parduodami įvairiais pavadinimais. Patentiniai vaistai apibrėžė vaistinius preparatus, kurių
sudėčiai,sudedamosioms dalims buvo suteikta vyriausybės apsauga.Dauguma patentuotų vaistų
gamintojų naudojo panašius ingredientus į savo konkurentus,nors šie vaistai gaminami pagal
konkurentų receptus galėjo būti mirtini, nes nebuvo reglamentuojamos jų sudedamąsios dalys,gamyba.
Jie buvo abejotino veiksmingumo vaistai, kurio tiksli sudėtis paprastai buvo laikomas paslaptyje[24].
Anglijos karalystėje pagal leidimą gaminami vadinami „Royal patent” vaistai buvo
eksportuojami į Ameriką XVIIIa. tiems,kas buvo iš karališkosios šeimos.Pavyzdžiui, Daffy eliksyras
nuo dieglių,Dr. Bateman‘o krūtinės lašai ir Johno Hooper‘io moteriškos dražė buvo vieni iš pirmųjų
anglų patentuotų vaistų atvežtų į Šiaurės Ameriką.Vaistai buvo parduodami įvairiose miesto vietose
paštininkų,auksakalių,daržovių pardavėjų, siuvėjų ir kitų vietos pirklių.Iki XIXa. vidurio panašių
21
produktų gamyba tapo pagrindine pramone Amerikoje.Populiariausių vaistų sudėtyje buvo ne tik
didelės alkoholio dozės,bet ir narkotinės medžiagos,tokios,kaip morfinas,opijus,kokainas.Deja,
daugelis šių mišinių buvo reklamuojami kūdikiams ir vaikams.Tėvai ieškodami pagalbos savo
kūdikiams nuo dieglių,ar nervingumo dažnai vartodavo šiuos vaistus,po kurių pasekmės būdavo
tragiškos.Žmonės atvirai parduodami visuomenei neaiškios paskirties patentuotus vaistus teigė, kad jie
išgydys arba užkirs kelią kiekvienam negalavimui, taip pat ir venerinėms ligoms, tuberkuliozei,kūdikių
diegliams, virškinimo sutrikimas ar dispepsijai, ir, net vėžiui.Gydytojai ir medicinos draugijos kritiškai
žiūrėjo į patentuotus vaistus.Jie tvirtino, kad šie vaistai nėra saugūs, atkalbinėjo ligonius ir siūlė ieškoti
kitų gydymo būdų,kurie nesukelia priklausomybės nuo vaistų sudėtyse esančių narkotinių medžiagų ir
alkoholio [24].
Istorinis žingsnis pakeitęs farmacijos verslą buvo Imperinės patentų įstaigos Berlyne
įsteigimas 1877 m. liepos 1 – ąją.Vokietijos kompanijos nuo to laiko galėjo apsaugoti savo išrastus
vaistus visoje Vokietijoje ir už jos ribų.Mintis apie patentinę apsaugą atsirado gerokai ankščiau nei
1877 m.,dar 1472 m. pirmą patentų teisę,nors ji tuomet dar nebuvo taip vadinta, suteikta išradėjui
Venecijos Respublikoje.Vėliau kitos vyriausybės pasekė šiuo pavyzdžiu.Buvo suprantama, kad
patentai gali kelti pavojų savo šalies ekonomikai dėl ilgalaikių patentų monopolijoms.Dėl tos
priežasties Britanijos parlamentas apribojo patentų trumę 14 – kai metų.Tai įteisinta Amerikos
Konstitucijoje,kurioje intelektualinė nuosavybė buvo pripažinta pagrindine žmonių teise.Patentas
galiojo tik toje valstijoje,kurioje buvo užregistruotas ir reiškė,kad brangūs vaistų kūrimas ir tyrimai,
bus apsaugoti visoje šalyje ir ilgą laikotarpį. Dokumentas, kuriuo gali didžiuotis ,,Bayer” kompanija
(Farbenfabriken Friedr. Bayer and Co) – tai pirmasis Imperinis patentas raudonų ultramarino dažų
gamybai.Kompanijai patentas suteiktas 1882 m. gegužės 16 – ąją Imperinėje patentų įstaigoje,
Berlyne. Oficialus antspaudas yra padėtas per virves, nudažytas tų laikų nacionalinėmis spalvomis –
juoda, balta ir raudona(žr. 1pav.)[31].
22
1 pav.Pirmasis patentas suteiktas ,,Bayer” kompanijai raudonų ultramarino dažų gamybai, 1882 – ųjų
metų gegužės 16d. Berlyne.,,Milestones.The Bayer story” 1863 – 1988m. p.61.
Priimtas įstatymas sukūrė patentų sistemą, kuri numatė,kad vaisto išradėjas gaus atlygį už
savo išrastą ir užpatentuotą vaistą,tuo pačiu ši sistema, atskleidžianti vaisto sudėtį ir gamybą galėjo
suteikti naudos visuomenei.Sukurta patentų sistema tapo būdu apsaugoti išradėjo teises, tačiau taip pat
leido visuomenei naudotis žiniomis apie vaisto sudėtį. Siekiant gauti patentinę apsaugą, išradėjas
turėjo smulkiai aprašyti naują vaistinį produktą, gamybą, naudojimą,ši informacija turėjo būti
paskelbta viešai ir prieinama visiems. Farmacijos pramonėje patentas suteikė teisę parduoti vaistą tik jį
sukūrusiai bendrovei.Išskirtinumo laikotarpis suteikė galimybę patento savininkui padengti savo
išlaidas ir uždirbti pagrįstą pelną. Pasibaigus patento galiojimo laikui, buvo galima teisėtai gaminti
generines vaisto versijas [23].
1. 7.Vaistų patentavimo reglamentavimas tarpukario Lietuvoje
1927 metais Vidaus reikalų ministeris I.Musteikis ir Sveikatos departamento direktorius
dr.E.Draugelis pasirašė naujas Vaistų ir kosmetikos dalykų gaminimo taisykles,kurios buvo paskelbtos
,,Vyriausybės žinių” 251 numeyje.I – asis taiyklių straipsnis nurodė,kad užsiimti prekyba vaistais,be
vaistinių gali tik chemijos farmacijos laboratorijos ar fabrikai ir vaistų sandėliai.Taisyklių priede buvo
nurodyti apie 120 vaistų pavadinimų,kuriais galėjo laisvai prekiauti paprastos krautuvės,sandėliai,
23
,,drogerių parduotuvės”,chemikalų parduotuvės.2 – ąjame straipsnyje pažymima,jog ,,Chemijos
farmacijos laboratoijos ar fabrikai ir vaistų sandėliai gali vesti tik urmo prekybą ir pardavinėti vaistus
tik toms įstaigoms,kurios turi teises jų gauti”.3 – ąjame straipsnyje pabrėžiama,kad Vaistų
sandėliai,chemijos farmacijos laboratorijos ir kosmetikos,higienos,parfumerijos dalykų laboratorijos ar
fabrikai steigiami tik Sveikatos departamentui leidus.7 – ais taisyklių straipsnis nurodė,kad Galeno
prepratai,taip pat patentuoti vaistai turi būti laikomi ir pardavinėjami urmo vaistų
sandėliuose,gaminančių įstaigų originaliame įpakavime, antspauduoti ,,banderoliuoti’’ arba
plombuoti.10 – asis straipsnis pabrėžė,kad patentuoti vaistai gali būti įvežami į Lietuvą tik Medicinos
tarybai pritarus tam tikrais Sveikatos departamento leidimais [28].
Įstatyme nurodyti ir reikalavimai patentuotų,naujai išrastų ir dozuotų vaistų gamintojams ar
,,importeriams”,jie norėdami įvežti vaistus,privalo pateikti prašymą Sveikatos departamentui ir
pristatyti tris vaistų pavyzdžius originaliame įpakavime, taip pat privalo nurodyti vaisto sudėtį, aprašyti
ingredientus ir vaistų gamybos būdą bei gauti trijų Lietuvos ligoninių, kurios įstatyme įvardintos 1 – os
rūšies ligoninėmis, liudijumus, kad vaistai jų klinikose išbandyti ir turi ,,svarbios gydomosios
reikšmės’’.Tuomet Sveikatos departamentas perduoda bylą Medicinos tarybai spręsti,jai leidus vaistus
įvežti,Sveikatos departamentas išduoda leidimą.Prieš išduodant leidimą,prašymą pateikusi įmonė
privalėjo į valstybės iždą, sumokėti nustatytą mokestį vaistams patikrinti [29].
1928 metais buvo patvirtintos bendros vaistų įvežimo iš užsienio taisyklės ir pasirašytos
Vidaus reikalų ,,ministerio’’.Keitėsi iki tol galiojusi tvarka ir nuo 1928 – ųjų nebereikėjo klinikų
vadovams pateikti vertinimus apie ,,išbandytą vaistą”.Taisyklės skelbė,kad į Lietuvą galima įvežti:
a)visų cheminių junginių substancijas,nors jos turėtų ir ,,ne cheminį, o empirinį pavadinimą’’;b)
skiepus,serumus, vakcinas;c)visus natūralius mineralinius vandenis; d)Galeno prepratus,homeopatinius
vaistus ir visas higienos,kosmetikos,parfumerijos prekes,išskyrus įtrauktas į uždraustų įvežti gaminių
sąrašą;e) patentuotus,dozuotus vaistus ir patentuotus maisto produktus,kurie gali būti vartojami kaip
vaistai ir yra pažymėti leistų įvežti produktų sąraše[7]. Pagal šias naujai patvirtintas taisykles vaistų
gamintojas ar importuotojas,norėdamas įvežti iš užsienio patentuotus ir dozuotus vaistus,kurie nėra
pažymėti leistų įvežti preparatų sąraše,privalo gauti Sveikatos departamento leidimą.Teikdama
prašymą įvežti vaistą, įmonė turėjo pateikti ir tris kiekvieno vaisto originalius įpokavimus,vaistų ir
visų jo ingridientų sudėtis,gaminimo būdus,po tris egzempliorius trijų skirtingų autorių publikacijų
apie šį vaistą.Visa ši informacija buvo kruopščiai renkama ir segama į ,,Užsieninių patentuotų
preparatų bylą”.Dabar šios bylos saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus
fonduose [4, 36].
Patentuodami vaistą gamintojai sugalvodavo sprecialų pavadinimą, dažnai stengdavosi, kad
jis atspindėtų vaisto poveikį „Migrenol“, „Nervinum“ir t.t. Jie buvo sudėtiniai (mechaniškas mišinys
iš kelių medžiagų), pavyzdžiui: ,,Castoreum bromid” ir gryni, pavyzdžiui: preparatas
24
,,Phenacetin”.Patentuoti ir dozuoti vaistai leidžiami įvežti tomis formomis(pavidalais), kokiais jie
pažymėti Leistų įvežti į Lietuvą patentuotų vaistų sąraše,pavyzdžiui:jei sąraše nurodyta,kad leidžiama
įvežti piramidono miltelius ,,pulvis”,tai vaistą galima įvežti tik miltelių ir kristalų pavidalu,o
tablečių,žirnelių ir kitomis formomis draudžiama [4].
Kreipimasis į Sveikatos departamentą leisti įvežti norimą vaistinį preparatą,kuris yra Leistų
įvežti į Lietuvą patentuotų vaistų sąrašuose, buvo rašomas pagal reikalavimus(žr. 3pav.).Gavęs
prašymą,Sveikatos departamentas klausia Kauno miesto Medicinos ar veterinarijos institucijų
nuomonės,siunčia nurodymą valstybinei chemijos labortorijai padaryti vaisto analizę ir apie rezultatus
pranešti Sveikatos departamentui.Gavęs norimo į Lietuvą įvežti patentuoto vaistinio preparati analizės
atsakymą iš Valstybinės chemijos laboratorijos laboranto (žr. 5pav.),Sveikatos departamentas prašymą
atiduoda svarstyti Medicinos tarnybai.Jei ji patvirtina,Sveikatos dapartamentas išduoda pažymėjimą
importuotojui,kuris dokumente vadinamas importeriu ir gamintojui,kad yra leidžiama jo vaistinį
preparatą įvežti į Lietuvą.Pažymėjime pažymima,jog yra apmokėtas mokestis už vaistinio preparato
analizę (žr. 6pav.). Sveikatos departamento direktorius ranka,ryškiu rašikliu ant vaisto analizės išvadų
pažymi – leista įvežti [26].
3pav.Vokietijos farmacijos įmonės Knoll prašymas, pateiktas LR Sveikatos departamentui dėlleidimo
įvežti į Lietuvą vaistą „Jod-Calcium diuretin”, 1925m. Dokumetas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos
istorijos muziejaus fondų, byla „Užsienio kompanijų patentuoti vaistai”
25
5pav.Valstybinės chemijos laboratorijos direktoriaus siųsti vaisto analizės rezultatai Sveikatos
departamentui, 1925 metai.Už atliktą vaisto analizę pareiškėjas turi sumokėti 55litus.Užsieninių
patentuotų preparatų byla, 1925 – 1927, l. 386.Dokumentas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos
istorijos muziejaus fondų.
6pav.Sveikatos departamento išduotas leidimasgamintojui– įmonei ,,Knoll”,kuri įgyja teisę įvežti į
Lietuvą preparatą ,,Jod-Calcium diuretin” tabletes, 1927 metai.Užsienio patentuotų preparatų byla,
1925 – 1927, l. 386.
Išskirtinės teisės įvežti vaistinį patentuotą preparatą į Lietuvą buvo taikomos Lietuvos
universiteto medicinos klinikoms,medicines laboratorijoms,Valstybiniam higienos institutui,Karo
26
sanitarijos valdybai,Veterinarijos departamentui,ligoninėms ir atskiriems medicinos ar veterinarijos
gydytojams,nes jie pagal taisykles galėjo iš užsienio savo reikalams(ne prekybai)įvežti visus
patentuotus ir dozuotus vaistus,net ir nepažymėtus leistų įvežti sąraše,neprašydami Sveikatos
departamento leidimo.Buvo privaloma tik kiekvieną kartą pranešti apie tai Sveikatos departamentui
[24].
Leistų ir uždraustų įvežti vaistų sąrašus sudarydavo ir papildydavo ar keisdavo tik Medicinos
taryba,o juos paskelbdavo Vidaus reikalų ministras.Sveikatos departamentas leistų įvežti iš užsienio
patentuotų ir dozuotų vaistų sudėtį skelbdavo medicinos,farmacijos,veterinarijos periodiniuose
leidiniuose[24].Leistų ir uždraustų į Lietuvą įvežti patentuotų vaistų sąrašai pradėti leisti 1927
metais,juos spausdino valstybės spaustuvė ir šie sąrašai buvo Sveikatos Departamento oficialus
leidinys. Į šiuos sąrašus buvo įtraukti ne tik patentuoti vaistai,bet taip pat ir nepatentuoti dozuoti
vaistai.,,Dozuotais vaistais’’buvo vadinami vaistai,kurie buvo iš naturalios formos,t.y. iš
tokios,kokioje jie gaunami iš fabrikų,yra perdirbti į receptūrinę formą,tai yra į
tabletes,kapsules,oblates,tirpinius,ampules,žirnelius,žvakutes ir kitas formas [4].
1928 metais ,,Vyriausybės žinių” Nr.81 buvo paskelbtas nuodų A sąrašas,į kurį įtraukti 57
preparatai,ir stipriai veikiančių vaistų B sąrašas,kuriame buvo 265 vaistai [38].Šie preparatai buvo
dažnai naudojami vaistų gamyboje.1932 metais 381 – ąjame ,,Vyriausybėsžinių” numeryje buvo
publikuotos ir Svaigiųjų vaistų gaminimo,perdirbimo ir prekybos taisyklės,kurios parengtos pagal
,,Svaigiųjų vaistų įstatymą”,priimtą 1931 metais.Pagal taisykles norintys gauti leidimą įvežti
svaigiuosius vaistus,privalo patekti Sveikatos departamentuivalstybės, į kurią norima įveži vaistus,
leidimą šiems vaistams įvežti,o gautas leidimas galiojo du mėnesius.Vaistininkas neturėjo teisės
išduoti svaigiųjų vaistų pagal gydytojo receptą,jeigu:1)svaigieji vaistai išrašyti per se(kaip
substancija),2) jeigu sudėtiniame recepte yra išrašyta daugiau kaip 15 procentų morfino arba heroino ir
3)jeigu recepte, skirtame ligoniui,yra daugiau kaip 2 procentai kokaino,o recepte,skirtame pačiam
gydytojui, yra daugiau kaip 10 procentų kokaino [27].
1940 metais Sveikatos departamentas išleido leidinį „Ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų
teikimo taisyklės”,kuriame parašyti nurodymai gydytojams apie vaistų receptų rašymą ir išdavimą
pacientams (žr. 7pav.).6 – ąjame taisyklių skyriuje buvo nurodoma,kad vaistus reikia išrašyti jų
cheminiais pavadinimais,nes toks pat vaistas turintis patentuotą pavadinimą,yra gerokai brangesnis
[30].Leidinyje pateikiami vaistų pavyzdžiai,kuriuos gydytojams išrašyti galima ,ir to paties veikimo,
patentinį pavadinimą turinčių vaistų,pavyzdžiai,kurių gydytojui negalima išrašyti,nes pacientas
nusipirkęs šį vaistą sumokės brangiau. Pavyzdžiui,išrašyti vaistą pavadinimu ,,Aspirin” –
draudžiama,o cheminiu pavadinimu –Acidum acetylsalicylicum– leidžiama(žr. 7pav.). 18 – ame
taisyklių skirsnyje nurodoma,kad jeigu gydytojas nenurodo patentuoto ar dozuoto vaisto
27
kiekio,vaistinė duoda patį mažiausią įpakavimą.Jeigu recepte nurodytas vaisto kiekis nutolsta nuo
originalaus vaisto įpakavimo talpos ,tai vaistinė duoda kitą,mažesnį įpakavimą[30].
Tarpukariu patentinių vaistų prekybos sąlygos buvo griežinamos,taip pat didėjo konkurencija
tarp užsienio ir vietinių vaistų gamintojų.
7pav.Sveikatos departamento leidinio-Lietuvos ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų teikimo
taisyklės, fragmentas, 1930 metai.
28
2. TYRIMO METODIKA
2.1.Tyrimo metodai
Siekiant įvertinti vaistinėje ir farmacijos įmonėse pagamintų vaistų sudėties savitumus ir
ypatybes, aptarti patentinių vaistų reglamentaciją Lietuvoje ir užsienyje,atlikta istorinių šaltinių
analizė. Šiuos šaltinius galima suskirstyti į kelias grupes: teisės aktai reglamentuojantys vaistų gamybą
ir prekybą Lietuvoje 1918 – 1940m.,kurie publikuoti 1918 - 1940m.,,Vyriausybės žiniose” ,1923 –
1940m. ,,Farmacijos žiniose”, 1920 – 1940m. „Medicinoje”.Taip pat profesinėje spaudoje skelbtos
patentinių vaistų sudėtys, Lietuvos vaistų gamintojų publikuoti produkcijos katalogai ir patentinių
vaistų registravimo archyvinės bylos.Vertinant vaistinėse pagamintų vaistų turinį naudota Perkamaitės
R. magistriniame darbe „Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935
metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ pateikta medžiaga ir jos sukauptų duomenų Microsoft Office
Excel 2013 programoje medžiaga.
Darbo metu buvo taikytas istorinis tyrimo metodas ir lyginamoji šaltinių analizė.Tikslui
pasiekti buvo tiriami Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose esantys
archyviniai dokumentai, atliekama mokslinės literatūros analizė, istorinių šaltinių analizė.
Darbe tiriamos Lietuvos vaistų gamintojų chemijos –farmacijos laboratorijos,,Vaistija”
(vėliau,jai bankrutavus tapusios ,,GerMaPo”)gamintų patentuotų vaistų 1932m. kataloguose
publikuotos vaistų sudėtys ir chemijos – farmacijos laboratorijos ,,GerMaPo” gamintų patentuotų
vaistų 1940m. kataloguose publikuotos vaistų sudėtys,kurios lygintos su Užsienio gamintojų
patentuotų vaistinių preparatų byloje 1925 – 1927m.užfiksuotų vaistų sudėtimis.Atliekant tyrimą buvo
analizuojami 100 Lietuvos vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienio vaistų gamintojų
patentuotų vaistų receptų 1925 – 1940m.Dokumentuose sukaupta informacija nagrinėjama pagal
pasirinktus kriterijus,t.y. patentuoto vaisto komponentų kilmę,nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų
kiekį, vaisto komponentų skaičių,vaisto formas ir vartojimo būdus.Nuodugniai išanalizavus Lietuvos ir
užsienio farmacijos įmonių patentuotų vaistų sudėtis, jų komponentai perrašyti į Microsoft Office Exel
programą.Visi vaistų gamybai naudoti komponentai pagal kilmę suskirstyti į penkias
grupes:augaliniai,gyvūniniai – biologiniai,cheminiai,sudėtiniai,kiti.Prie grupės „kiti“ priskirtas vanduo,
cukrus,cukraus sirupas,alkoholis ir kiti.Sugrupavus duomenis atlikta jų lyginamoji analizė. Gauti
rezultatai lyginami su anksčiau Perkamaitės R. atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų
rezultatais.Tyrimo rezultatams apdoroti naudota Microsoft Office Excel 2013 programa.
Šiame tyrime vertinta, kaip atskiri kriterijai,susiję su vaistų receptais skiriasi tarp
Lietuvos,užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų ir Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų 1925 –
29
1940m.Atlikus archyviniuose dokumentuose pateiktų duomenų lyginamąją analizę, įvertinus
mokslinėje literatūroje aprašytus farmacijos mokslo pokyčius, naujus atradimus, taip pat to meto
istorinių įvykių kontekstą, darbe pateiktos gautų tyrimo rezultatų interpretacijos, vertinimai ir išvados.
2.2. Šaltinių charakteristika
2.2.1.Lietuvos gamintojų patentuotų vaistų katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo
byla 1925 – 1927m.
Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” patentuotų vaistinių preparatų 1932m.
katalogas tai – vidutinio dydžio(21cmx15cm),plonu viršeliu leidinys,kuriame yra apie 40 patentuotų
vaistų receptų.Leidinio pradžioje pateikiama informacija apie laboratoriją,taip pat publikuotos
gamybos patalpų,aparatūros nuotraukos.Laboratorijos leidinyje patentuotų vaistų receptai pateikiami
su jų reklaminiais skelbimais.Kiekviename vaistų katalogo puslapyje yra šešios skiltys,kuriose
nurodytas vaisto patentinis pavadinimas,vaisto forma,komponentų sudėtis lotyniškais sudedamųjų
dalių pavadinimais,vaisto indikacija,jo vartojimo būdas,dozė,dažnumas,praktiniai vaisto vartojimo
patarimai,pavyzdžiui, ,,vaistą užsigerti šarminiu vandeniu’’ ,,Birutė” ir panašiai, bei originalaus
įpakavimo aprašas [34,40].Vaistų receptuose, kaikurie medžiagų pavadinimai sutrumpinti,pavyzdžiui,
Calc.Phosphoric.Pur.(grynas kalcio fosfatas).Sudedamųjų medžiagų kiekis nurodomas gramais, kitų
medžiagų visai nėra nurodomas.Vaisto indikacijos buvo rašomos išsamiai,su įvairiais –
lietuviškais,lotyniškais,vokiškais medicininiais terminais.Pavyzdžiui,,,Nearsol” ampulių indikacija –
migrena,ischias, epilepsia,tabesdorsalis ir kt.[34,40]. Chemijos – farmacijos laboratorijos ,,Germapo”
gaminamų patentuotų vaistų 1937 – 1940m. katalogas tai vidutinio dydžio(17cmx13cm),storu viršeliu
leidinys,kuriame yra apie 70 patentuotų vaistų receptų.Leidinio strūktūra tokia pati kaip ,,Vaistijos”
katalogo.Abiejuose kataloguose užfiksuota keletas tų pačių patentuotų vaistų receptų,kas rodo,jog kai
kurie ,,Vaistijos” vaistų receptai buvo tebenaudoti jai tapus ,,GerMAPo” chemijos – farmacijos
laboratorija [34,40].
Užsienio patentuotų preparatų bylą,1925 – 1927m.,kuri saugoma Lietuvos medicinos ir
farmacijos istorijos muziejaus fonduose,sudaro šiek tiek didesni nei A4 formato lapai,jie
sunumeruoti,bylos viršelis storas ir apsitrynęs (žr. 1pav.).Bylos turinį sudaro užsienio vaistų gamintojų
ar importuotojų prašymai LR Sveikatos departamentui leisti įvežti į Lietuvą jų gaminamą ar norimą
įvežti vaistą,Sveikatos departamento nurodymai atlikti vaisto analizę,jos rezultatai,leidimas įvežti
norimą vaistą.Prie prašymo priededami netik trys kiekvieno vaisto originalūs įpakavimai,bet ir vaistų ir
visų jo ingridientų sudėtis,gaminimo būdas,po tris egzempliorius trijų skirtingų autorių publikacijos
apie šį vaistą ir jo gydomąją reikšmę.Tyrime nagrinėti užsienio patentuotų preparatų byloje esantys
vaistų receptai,kurie rašomi lietuvių,dažnai ir vokiečių kalbomis.Byloje yra apie 100 patentuotų vaistų
30
receptų.Dažnai prie patentinio vaisto pavadinimo nurodytos vaisto cheminės formulės,cheminiai
sudedamųjų dalių pavadinimai,jų kiekis gramais[26].Atlikus tyrimo šaltinių analizę buvo nustatytos
medikamentinio gydymo Lietuvoje ir užsienyje tradicijos vyravusios 1925-1940m.
1pav.,,Užsieninių patentuotų preparatų byla”, 1925 – 1927m.Dokumentas iš Lietuvos medicinos ir
farmacijos istorijos muziejaus fondų
31
2. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ
3. 1. Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų receptų sudėties analizė
Atlikus Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėties analizę,buvo palygintas jų
turinys,atsižvelgiant į skirtingus kriterijus: vaistų komponentų skaičių,jų kilmę,nuodingų ir stipriai
veikiančių medžiagų kiekį,vaisto fomą bei vartojimo būdus.Gauti rezultatai palyginti su anksčiau
Perkamaitės R. atliktais Lietuvos vaistinių – Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių 1935 m.,
receptų knygų tyrimų rezultatais.
3.1.1.Vaistų komponentų skaičius
Įvertinus Lietuvos, užsienio patentinių vaistų gamintojų ir Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų
komponentų sudėtį,buvo nustatytas komponentų skaičius, jų kilmė,vaisto forma ir vartojimo būdas.
Atliekant tyrimą išanalizuota100 Lietuvos gamintojų: 1932 m. ,,Vaistijos” ir 1937 – 1940 m.
,,GerMaPo”patentuotų vaistų sudėčių. Šių įmonių patentinių vaistų sudėtys publikuotos gamintojų
leistuose produkcijos kataloguose .Užsienio kompanijų vaistų sudėčiai išanalizuoti,buvo tirta 100
patentuotų vaistų sudėčių,kurios paskelbtos 1925 – 1927m. užsienio patentuotų preparatų
byloje,saugomoje Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose.Taip pat naudoti į
Lietuvą leistų įvežti patentuotų užsienio gamintojų vaistų sąrašai,kuriuose buvo aprašomos vaistų
sudėtys.Sąrašai publikuoti,,Vyriausybės žiniose” 1925 – 1932m.
Išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų vaistų receptų 1925 – 1935m. buvo nustatyta,kad
daugiausia –39 vaistų receptai sudaryti iš keturių ir daugiau komponentų(,,Antineuralgin”, ,,Arsen –
Ferrosool”,vaistas nuo epilepsijos ,,Castobrom”,kurio veikliosios medžiagos iš bebro sruoglių
gaunamas castoreum ir bromas),tai daugiausia sirupai,tepalai,tabletės.Dviejų ir trijų komponentų
sudėties patentuotų vaistų receptų buvo33 (,,Cinchonal”, ,,Nearson”),o likę 28 receptaisudaryti iš vieno
komponento(,,Allaudan”, ,,Camphosol”),daugiausia – tai injekcijos ir lašai [34,40].
Ištyrus 100užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 – 1927m.,buvo nustatyta,kad
daugiausia receptų (36) sudaryti iš vieno komponentų (,,Argonin”, ,,Aristal”,
,,Strophantin”),daugiausia tai – injekcijos,vakcinos,tirpalai.Dviejų ir trijų komponentų sudėties
patentuotų vaistų buvo 35,o keturių ir daugiau komponentų turinčių receptų – 29.Rezultatai rodo, kad
Lietuvos vaistų gamintojai naudojo šiek tiek daugiau komponentų patentuotų vaistų sudėtyse,nei
užsienio gamintojai.Lietuvių gamintojų patentuotų vaistų receptuose buvo daugiau augalinių
medžiagų,įvairių aliejų,žolių.Pavyzdžiui, vaistiniame preparate,,Karpatų žolės” sudėtyje yra net 12
32
skirtingų augalinės kilmės medžiagų(Herba hysopii, Herba betonicae, Stip.dulcamar., Flores roeados,
Fructus anisi stell.,Herba veronicae,Herba thymi,Flores arnicae,Folium farfarae,Flores
helianthi.,Radix althaeae,Radix liquirit),o užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse vyravo
vienkomponenčiai cheminiai,gryni junginiai – sintezės produktai[26,34,40].Gauti duomenys palyginti
su anksčiau R.Perkamaitės atliktais Lietuvos vaistinių: Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių
1935 metų receptų knygų turimais rezultatais,kuriuose taip pat nagrinėtas vaistų komponentų skaičius
ir buvo nustatyta,kad didesnis receptuose esančių komponentų skaičiaus vidurkis (2,74)Petrašiūnų
vaistinėje,palyginant suBatakių vaistineje komponentų skaičiaus vidurkiu(2,33).Atlikus tyrimą
paaiškėjo,kad vaistų komponentų skaičius Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų, užsienio gamintojų
patentuotų vaistų ir vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse skyrėsi.Iš tyrimo duomenų galima nustatyti,kad
Lietuvos patentuotų vaistų gamintojai kaip ir Lietuvos vaistinės, gamindamos vaistinį preparatą
naudojo didesnį vaistų komponentų kiekį negu užsienio patentinių vaistų gamintojai (žr.
2pav.)[20,26,34,40].Tokius tyrimo rezultatus,kurie atsleidžia,kad užsienio patentuotų vaistų gamintojai
savo gaminamuose vaistuose naudojo mažiau komponentų,nei Lietuvos vaistų gamintojai,galėjo
lemti tai,kad užsienio gamintojai naudojo daugiau cheminių junginių,kurie nebuvo derinami su kitomis
medžiagomis,reikėjo mažiau pagalbinių medžiagų. Tikėtina,kad užsienio patentinių vaistų gamintojai
receptuose nenurodė gamybai naudojamų pagalbinių medžiagų. Tuo tarpu vaistinių receptų knygose
detaliai pateiktos visos vaistų gamybai naudotos medžiagos.Todėl galima tyrimo rezultatų paklaida.
2pav.Patentuotų vaistų komponentų skaičius 1925 – 1940m.
3.1.2.Vaistų sudėtyje esančių žaliavų kilmė
Vaistų gamybai buvo naudotos įvairios kilmės žaliavos.Darbe tirtų vaistų komponentai
suskirstyti į penkias grupes: augalinės, gyvūninės – biologinės, cheminės kilmės, sudėtinius
komponentus bei kitos. Grupei „kitos” priskiriamos medžiagos, kurios neturi farmakologiškai
reikšmingo poveikio, tačiau turi tam tikrą paskirtį – dalyvauja kaip tirpikliai tirpalų gamyboje (Aqua
0
10
20
30
40
50
Lietuvoje patentuoti
vaistai
Užsienyje
patentuoti vaistai
29
40
2835
43
25
Re
cep
tų s
kaič
ius
1
nuo 2 iki 3
4 ir daugiau
33
destillata, Spiritus Vini) ar kaip corigens-kvapą ir skonį gerinančios medžiagos (Saccharum,Sirupus
Saccharum,Pulver aerophorus) [26,34,40].
Sudėtinių komponentų grupei priskirti komponentai, į kurių sudėtį įeina augalinės bei
cheminės medžiagos,pavyzdžiui, užsienio gamintojo patentuotas vaistinis preparatas nuo sifilio
,,Bosispen”, pagamintas iš cheminio junginio bismuto salicilato (Bismuthi salicylici), augalinės
medžiagos alyvuogių aliejaus (Ol.Olivari) ir 70% etilo alkoholio (Spiritus Vini) [26, Nr.2]. Lietuvoje
pagaminto patentuoto vaistinio tepalonuo ūmios varikozinės egzemos,,Exederm” sudėtį sudaro cinko
pasta (pasta Zinci),boro rūgšties milteliai (PulverisAcidum borus), iš sodinio augalo Hamamelio
(Hammamelis virginiana) gaunama medžiaga –sausasis Hamamelio ekstraktas (extr.Hamamelis
spiss.),ichtiolas (Ammonium sulfoichtyolici),eterinis aliejus (Ol.aether)[34, Nr.75].Prie sudėtinių vaistų
komponentų galima priskirti Angostūros esenciją,kuri naudota užsienio vaistų kompanijos gaminamo
patentuoto vaisto nuo anemijos ,,Ferratose” sudėtyje.Gydomajame mišinyje kartu Angostūros esencija
naudotas geležies preparatas,glicerinas,alkoholis,vanilinas.Tiksli Angostūros esencijos receptūra buvo
saugoma ir neatskleista.Tačiau žinoma,kad Angostūra gaminama iš apelsinų žievelių ekstrakto,
gencijono šaknų, vaistinės šventagaršvės šaknų, muskato žiedų, kardamono, cinamono ir kt. Iš viso į
sudėtį įėjo 40 skirtingų žolelių ekstraktų,alkoholio kiekis– 44,7% tūrio.Angostūros esenciją 1824 m.
pagamino vokiečių karo gydytojas buvusiame Angostūros mieste, dabartiniame Siudad Bolivaro
mieste,Venesueloje.Vaistiniame preparate ,,Ferratose” Angostūros esencijos buvo 1,25% viso
tūrio[42,26, Nr.18].Tyrime detaliai išanalizuotos skirtingos kilmės medžiagos naudotos vaistų
gamybai.
3pav.Vaistų komponentų kilmė 1925 – 1940m.
0%
10%
20%
30%
40%
50%
60%
70%
Augalinės kilmės Biologinės kilmės Cheminės kilmės
39%
9%
52%
27%
7%
66%
44%
4%
53%
Lietuvoje patentuoti vaistai
Užsienyje patentuoti vaistai
vaistinėje gaminti vaistai
34
3.1.2.1.Augalinės kilmės vaistų komponentai
Augalinės kilmės medžiagos vaistams gaminti buvo labai populiarios 1925 –
1940m.Lietuvos laboratorijose,vaistinėse.Jos buvo ne tik kaip pagalbinės medžiagos,bet dažnai
naudotos kaip veikliosios medžiagos,lemiančiosfarmakologinį vaistinio preparato veikimą.Užsienyje
augalinės kilmės vaistų komponentų populiarumas mažėsnis [20,26,34].
Tyrime išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų ir 100 užsienio gamintojų patentuotų vaistų
receptų nustatyta,kad augalinės kilmės sudedamosios dalys dažniau naudotos Lietuvos gamintojų
chemijos – farmacijos laboratorijų ,,Vaistija” 1932m. ir ,,GerMaPo” 1940m. vaistų sudėtyse. Lietuvoje
patentuotų vaistų sudėtyse augalinės kilmės medžiagos sudarė 39 %,o užsienio gamintojų patentuotų
vaistų sudėtyse – 27 %. Batakių ir Petrašiunų vaistinėse gamintuose vaistuose augalinės kilmės
komponentai sudarė 44 % .Palaipsniui, augalinės kilmės vaistai tapo mažiau populiarūs ir vis rečiau
minimi receptuose.Juos keitė cheminės kilmės vaistai – cheminiai junginiai [20,26,34,40].
Vaistų gamybai buvo naudota įvairių augalų dalys:šaknys, lapai, vaisiai, sėklos, sakai ir iš jų
pagamintos vaistų formos – ekstraktai,tinktūros,aliejai.Vaistų sudėtyse augaliniai komponentai buvo
naudojami ir kaip vaisto veiklioji, ir kaip kvapą,bei skonį koreguojanti medžiaga.Pavyzdžiui, apelsinų
žievelių tinktūra (Tinctura cortex Auranti) naudota koreguoti kartų skonį arba aitrų vaisto kvapą [40,
Nr.32].
Vaistų gamybai buvo naudojami ne tik vietiniai,bet ir kituose kraštuose augantys
augalai.Vienas iš jų – činčiberas,iš kurio gaunamas širdį veikiantis glikozidas strichninas
(Strychninum), chinmedis, iš kurio gaunamas alkaloidas chininas(Chininum),lobelija, iš kurios
išskiriamas stipriai veikianti medžiaga alkaloidas lobelinas (Lobelinum),rečiau naudotas ananaso
vaisius(Ananas comosus), iš kurio gaunama ananaso esencija (Ananas – essentiae).Lietuvoje augančių
augalų žaliavos,kurios dažniausiai naudotos vaistų gamybai buvo: vaistinis valerijonas (Valeriana
officinalis), pipirmėtė (Menthae piperitae), rusmenė (Digitalis purpurea), pakalnutė (Convallaria
majalis)[26,34,40,41].
Vaistų gamybai naudoti stipriai veikiantys alkaloidai,tokie kaip morfinas(Morphinum),
kodeinas(Codeinum),kurie išgaunami iš opijaus[20,26,34,40].XIX a. opijaus alkaloidai buvo
populiarūs dėl savo veiksmingumo. XIX a. Lietuvos gydytojai savo pacientams dažnai išrašydavo
vaistus su opijum. Apie 20 proc. vaistų sudėtyje minima ši narkotinė medžiaga.XX a. pradžioje vis
dažniau vietoje anksčiau išrašomo opijaus buvo skiriami iš jo išskirti alkoloidai [20].Pagrindinis
opijaus alkaloidas morfinas buvo naudojamas kaip vaistas stipriam skausmui slopinti, taip pat skirtas
vaikams.Kodeinas buvo vienas efektyviausių vaistinių preparatųkosuliui gydyti[45].Lietuvos chemijos
– farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” vaistų kataloge patentuoto vaisto,,Allaudan” sudėtyje nurodoma
sudedamoji dalis opijus.Vaistas vartotas kaip analgetikas[40, Nr.2].Tyrime nagrinėtų užsienio
35
patentuotų vaistų sudėtyse grynas opijus(Opium purum) nebuvo naudotas [26].Batakių vaistinėje
1923m. receptų sudėtye opijus naudotas, o 1935 m. receptuose jis neužfiksuotas [20].
Vaistų receptų sudėtyse dažnai naudotas alkaloidas chininas(Chininum),išgaunamas iš
chinmedžių žievės.Lietuvoje gamintų patentinių vaistų sudėtyse chinino buvo 4
receptuose[34,40].Užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse buvo 2 receptai,kurių sudėtyse buvo
chinino [26].Tačiau,Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių 1935m. vaistinėse gamintų vaistų
receptuose chininas naudotas dažniau,jo rasta net 9 receptuose[20].Chininas naudotas gydyti
anginą,astmą,chroninį bronchitą,taip pat migreną,šienligę ir kaip antiseptikas prieš gripo
sukėlėjus.Chininas taip pat naudotas nuo karščiavimo,bei kaip preparatas mažinantis
skausmą,spazmus,raumenų traukulius,gydantis širdies ritmo sutrikimus [26].Chinino ekstraktai ir
tinktūros buvo skiriami vieni ir deriniuose.Pavyzdžiui,Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijoje
,,GerMaPo”,1937 – 1940m. gamintas vaistinis preparatas ,,Felsol-Chinin”,kuriame chininas buvo
derintas su stipriai veikiančiomis medžiagomis:digitalinu (Digitalin), lobelinu (Lobelin),kofeinu
(Coffein), širdį veikiančiu glikozidu strofantinu(Strophanti),bei cheminės kilmės medžiagomis –
fenildimetilenu(Phenyldimethylen),anilipirinu(Anilipiryn).Preparatas naudotas visais vaikų plaučių
uždegimo atvėjais,taip pat visais atvėjais, susijusiais su širdies nusilpimu.Kataloge pateiktame vaisto
aprašyme pabrėžiama,kad vaistas gerina kraujo gamybą ir kvėpavimą[34, Nr.26].Vokietijoje gaminto
patentuoto preparato ,,Transpulmin” sudėtyje naudotas chininas buvo derintas su
kamparu(Camphorae),pipirmėtės aliejumi(Ol.menthae),alyvuogių aliejumi(Ol.Olivari), bei
terpenais,kurių tiksli sudėtis recepte nenurodyta.Preparatas naudotas gydant ūmiam ir choniškam
bronchitui,taip pat po gripo,po operacijų[26, Nr.9].
Kitas populiarus stipriai veikiantis alkaloidas naudotas vaistų sudėtyse – kofeinas (Coffeinum
purum ),gaunamas iš Arabinio kavamedžio(Coffea arabica), Liberinio kavamedžio(Coffea liberica)
arba didžiojo kavamedžio(Coffea canephora)prinokusių,išdžiovintų ir išlukštentų sėklų [43].Iš tyrime
nagrinėtų 100 Lietuvos patentuotų vaistų receptų, 3 iš jų buvo naudotas alkaloidas kofeinas.Chemijos
– farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” patentuotame vaistiniame preparate ,,Tetrosalin” kofeinas buvo
derintas kartu su cheminės kilmės medžiagomis heksametilentetraminu ir natrio salicilatu.Vaistas buvo
naudojamos pielonefrito,sunkaus chroniško cistito gydymui,taip pat nuo ūmaus prostatito,
gonorėjos[43,40, Nr.83].Iš 100 tirtų užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų,užfiksuotas 1
receptas,kuriame būtų naudotas alkaloidas kofeinas.Patentuoto vaisto ,,Cardiotonin” sudėtyje
kofeinas derintas su paprastosios pakalnutės tinktūra (Tinctura Convallaria majalis L.).Pakalnutės
sudėtyje esantys širdį veikiantys glikozidai stiprina širdies susitraukimus,retina širdies ritmą,skatina
šlapimo išsiskyrimą,pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu[44].Preparatas naudotas
širdies ligų gydymui[26, Nr.39].Kauno Petršiūnų ir Tauragės apskrities vaistinėse gaminamų vaistų
36
receptuose naudotas alkaloido kofeino cheminis junginys – kofeino natrio benzoatas (Coffeini natrii
benzoici)[20].
Augalai,kaupiantys širdį veikiančius glikozidus,vaistų receptuose buvo labai populiarūs.
,,Vaistijos” gaminamame vaistiniame preparate,,Antiastmin” rusmenės lapų milteliai(Pulv. Fol.
Digitalis) derinti kartu su šunvyšnės lapų milteliais(Pulv.Fol.Belladonna),paprastosios durnaropės lapų
milteliais(Pulv.Fol.Stramonium),pipirmėtės lapais(Fol.menthae),lobelijos žole(Herba Lobeliae) ir
cheminės kilmės medžiaga – kalio nitratu.Glikozidas digitalinas(Digitalinum)yra stipriai veikianti
medžiaga,kuri veikia širdies miokardą,sustiprina jo susitraukimų jėgą,normalizuoja širdies
ritmą[45].Preparato,,Antiastmin” pagrindinė indikacija– bronchinės astmos gydymas[40,
Nr.95].Užsienio gamintojai gamino preparatą,,Digipuratum”,kuriame naudotas gryną digitaliną.
Vaistas naudotas ampulių formoje.Preparatas naudotas gydyti širdies ligas[26, Nr.17].Vaistinėse
digitalinas dažniausiai naudotas mišinyje su pakalnutės tinktūra (Tinctura Convallaria majalis L.) ir
činčibero vaisių tinktūra(Tinct. Nucis Vomicae).Toks vaistinis mišinys taip pat naudotas širdies ligų
gydymui[20].
Dažnai receptuose pasitaikantis augalas – svilarožė (Althaea officinalis). ,,GerMaPo”
chemijos – farmacijos laboratorijos gamintame vaistiniame preparate ,,Karpatų žolės” altėjos
šaknys(RadixAlthaea) yra viena iš 12 augalinių žaliavų.Šiame preparate altėjos šaknys mišinyje
naudojamos su vaistinio isopo žole,vaistinės notros žole,karklavijo žolė,aguonos birulės
žiedais,anyžiaus vaisiais,veronikos žole,čiobrelio žole,arnikos žiedais,ankstyvojo šalpusnio
lapais,saulėgrąžos žiedais, saldymedžio šaknimis.Preparatas vartojamas sergant viršutinių kvėpavimo
takų ligomis, kurios lydimos stipraus kosulio,taip pat gydant chroninį plaučių
uždegimą,bronchitą.Vaistinis preparatas,,Karpatų žolės” rekomenduojamas vartoti norint pagerinti
atsikosėjimą ir kvėpavimą[41,32, Nr.52].Svilarožė buvo populiari augalinė žaliava ir Kauno Petrašiūnų
ir Tauragės apskrities Batakių vaistinėse.Užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtye šios augalinės
žaliavos nebuvo rasta[20,26].
Vaistų sudėtyse dažnai naudojamos kaip pagalbinės medžiagos: karčiųjų migdolų vanduo(Aq.
Amygdali), karčiųjų migdolų aliejus(Ol.Amygali), ricinos(Ol.Ricini),alyvuogių(Ol.Olivari),
kalendros(Ol.Coriandri),eukalipto(Ol.Eucalypti) aliejai [26,34,40].Lietuvių gamintojų patentuotų
vaistų sudėtyse buvo platesnis augalinių aliejų pasirinkimas.Vaistų sudėtyse,be ankščiau minėtų,vartoti
levandų aliejus (Ol.Levanduli), rozmarinų aliejus (Ol.Rosmari) ,kadagių vaisių aliejus (Ol.Juniperi),
kakavos aliejus(Ol.Cacao),pušų vaisių aliejus(Ol.Pini),bergamotės aliejus(Ol.Bergamoti),čiobrelių
aliejus(Ol.Thymi)[34,40].Pavyzdžiui,Lietuvoje gaminto patentuoto vaisto sudėtyje,,Pinotyn” yra 6
rūšių aliejai: eukalipto,pušų pumpurų,bergamotės,levandų,rozmarino, kadagio vaisių.Jie derinti kartu
su natrio bikarbonatu.,,GerMaPo” gamintas vaistinis preparatas buvo naudojamas nervų sistemai
stiprinti [34, Nr.70].
37
Lietuviškų patentuotų vaistų receptų sudėtyse viena rečiau minimų augalinių žaliavų –
česnakas (Allium sativum),kuris mišinyje su medicinine anglimi(Carbo medicinalis) naudotas gydant
dispepsiją,viduriavimą,taip pat kaip priemonė nuo kirminų [40, Nr.16].Kita receptuose retai minima
augalinė žaliava –sausasis kolamedžio ekstraktas (Extr. Colae spiss.),kuris mišinye su kartumynus
kaupiančiu karčiuoju kiečiu(Artemisia absinthi),guaranos pasta( Pasta Guarana,vanilinu(Vanilini) bei
cheminės kilmės junginiu kalcio glicerofosfatu sudarė vaistinį preparatą ,,Kola”.Vaistas buvo vartotas
gydyti neurastenijai,fiziniam ir dvasiniam išsekimui,kaip preparatas stiprinantis nervų
sistemą.Pažymima,kad preparatas rekomenduojamas po infekcinių ligų[34, Nr.55].
Užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse iš retesnių augalinės kilmės vaistų
komponentų buvo vaistinį preparatą,,Cauvin”,sudarančioskarčiojo arbūzo sėklos (Sem. Citrullus
colocynthis) ir kartu naudoti alavijo milteliai(Pulver Aloe).Vaistas pasižymėjo vidurius
liuosuojančiu,valančiu poveikiu,taip pat gydymui nuo parazitinių kirmėlių [26, Nr.15].Panašios
sudėties ir farmakologinio veikimo vaistas, gamintas ir Kauno Petrašiūnų, ir Tauragės apskrities
Batakių vaistinėse[20].Vieną kartą užsienio patentuotų vaistų sudėtyse paminėtas iš skalsės skleročių
pagamintas ekstraktas(Extr.Secalis cornuti), kuris pasižymi lygiųjų raumenų tonusą veikiančiu
veikimu. Dėl stipraus alkaloidų poveikio organizmo funkcijoms, skalsės ekstraktas
naudotaskraujospūdžiui ir galvos skausmui malšinti,neurozėms,taip pat vegetatyviniams kraujagyslių
sutrikimams gydyti[26, Nr.60].Tyrime nagrinėtų Lietuvių gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse skalsės
ekstaktas nebuvo minimas,tačiau,Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių vaistinėse jis buvo
naudotas[20].
Lietuvos ir užsienio kompanijos gamindavo analogiškus,o kartais ir identiškus vaistus.
Pavyzdžiui, ir ,,GerMaPo’’,ir Vokietijos kompanija ,,Sandoz’’ Lietuvos vaistinėm tiekė ampules
panašiu pavadinimu. ,,GerMaPo’’’gamino ,,Lobelin’’, o ,,Sandoz’’- ,,Lobelin amp.’’. ,,GerMaPo”
gamintos ampulės vartotos kvėpavimo sužadinimui,įvairiais atvėjais – prieprigėrimo, užsmaugimo,
nusmalkimo, nusinuodijimo.Tokios pačios sudėties ir farmakologinio efekto ,,Sandoz’’ gamintos
ampules ,,Lobelin amp.” vartotos nuo apsinuodijimo morfinu,naujagimių asfikcijos [34, Nr.60,26,
Nr.3].
Augalinės kilmės medžiagos tiek Lietuvos,tiek užsienio gamintojų patentuotų vaistų
sudėtyse buvo naudojamos.Tačiau,jos buvo dažniau naudojamos Lietuvos patentuotų vaistų gamintojų
– chemijos – farmacijos laboartorijų ,,Vaistija”, ,,GerMaPo” patentinių vaistų sudėtyse ir Kauno
Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių vaistinių gaminamų vaistų sudėtyse.Užsienio patentinių
vaistų sudėtyse augalinės kilmės vaistų komponentų užfiksuota mažiau [20,26,34,40].
38
3.1.2.2.Gyvūninės kilmės vaistų komponentai
XIX a. vaistų gamybai dažnai naudoti gyvūninės kilmės vaistai.Dažnai vaistų sudėtyje buvo
minimas medus(Mel virgineum) ir kiti bičių produktai, vaistai pagaminti iš ispaniškų muselių ir bebro
sruoglių.XIX a.pradžioje naudoti vaistų komponentai su bebro sruogliais Castoreum.Tai aitraus kvapo,
gelsvai rausvi milteliai iš bebro pouodeginės liaukos[46].XX a. pirmoje pusėje kaikurie gyvūninės
kilmės vaistai vis dar minimi,bet juos keitė modernesni vaistai pagaminti iš gyvūnų organų ir vadinami
organoterapiautiniais vaistais.1938m. Lietuvos farmakopėjoje pateiktas šių preparatų apibrėžimas
nurodo, kad tai endokrininiai preparatai,kurie gaminami iš visai šviežių, iš šviežiai sušaldytų arba tam
tikrais konservantais šviežiai užkonservuotų organų.Preparatams gaminti buvo tinkami tik visiškai
sveikų gyvulių organai,kurie,norint išgauti sausą preparatą buvo džiovinami oro srovėje,ne aukštesnėjė
nei 50 laipsnių temperatūroje[47].Vaistų gamyoje naudotos ištraukos iš hormonus kaupiančių
liaukų:skydliaukės, kiaušidžių, antinksčių,tai pat naudotos kepenų, inkstų, blužnies ištraukos.
1925 – 1940m. Lietuvos gamintojų patentinių vaistų sudėtyje biologinės kilmės vaistų
komponentų buvo 9 %, užsienio patentuotų vaistų sudėtyse – 7 %, o Lietuvos vaistinėse gamintuose
vaistuose tik 4 % visų naudotų žaliavų [20,26,34].
Vienu populiariausių ir labiausiai vartotų gyvūninių vaistų XIX tapo bebro sruoglių
tinktūra.Tinct. Castorei – gyvūninės kilmės produktas,kuris gaunamas bebro liaukas užpilant
alkoholiu.Gydymui buvo nudojamos mažos šio tirpalo dozės.Nors nėra ištirto aiškaus jo poveikio
organizmui,tačiau, to meto gydytojai jį naudojo gydant nervines ligas, mažinti nervingumą
karščiavimo metu [20,46].Lietuvos patentuotų vaistų gamintojo ,,GerMaPo” 1940m. išleistame
produkcijos kataloge aptiktas tik vienas receptas su Castoreum.Tai preparatas ,,Castobrom”,kurio
sudėtyje be minėto komponento dar yra ir cheminės kilmės medžiagos – natrio ir kalio bromatai,bei
augalinis valerijono ekstraktas(Extractum Valerianae)ir valerijono tinktūra(Tinctura
Valerianae).Vaistas naudotas epilepsijai gydyti,taip pat kaip raminantis preparatas[26, Nr.13].Užsienio
gamintojų vaistų sudėtyse komponentų su bebro sruogliais neaptikta,jis taip pat mažai naudotas ir
vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse,tik viename 1935 m. Petrašiūnų receptų knygos recepte
aptiktaTinct. Castorei[20].
Užsienio ir Lietuvos patentuotų vaistų gamybai naudotas gyvūninės kilmės produktas –
kraujo baltymas hemoglobinas,receptuose minimas kaip Corpus haemoglobinum,sausasis hemoglobin
ekstraktas –Haemoglobinum siccum.,,GerMaPo” savo gamintame vaistiniame preparate ,,Guajok.-
Haemogl.”sirupe,kraujo hemoglobiną derino su cheminės kilmės medžiagomis kalii sulfo –
guajacolum,augalinės kilmės medžiagomis,apelsinų žievelių tinktūra (Tinctura Cort. Autanti),karčiųjų
migdolų aliejumi(Ol.Amygdal),kalendrų aliejumi(Ol.Coriandri),bei kitomis medžiagomis –
glicerinu,alkoholiu,cukraus sirupu.Vaistinis preparatas naudotas chroniniam bronchitui gydyti,kaip
39
kosulį legvinantis vaistas [34.Nr.32].,,GerMaPo” gamino ir kitą prepraratą ,,Haemoplazm” žirnelius,
kuriame buvo hemoglobinas,kartu su eritrocitais,leukocitais,kraujo plazma.Kaip pagalbinės medžiagos
corrigent naudotos vanilės ir kakavos milteliai.Kataloge rašoma, kad vaistas gali būti skiriamas nuo
anemijos,gerina kraujo gamybą ir stiprina imunitetą[34, Nr. 37].Užsienio kompanijos gamintame
petentuotame vaiste ,,Arsen-Perdinamim”, hemoglobinas derintas su nedideliu arseno rugšties Acidum
arsenicosumkiekiu,apelsinų žievelių tinktūra,cukraus sirupu,alkoholiu.Sirupas vartotas nuo
anemijos,neurastenijos[26, Nr.11]. Kitas ,,GerMaPo” gamintas patentuotas vaistas,kuriame yra
gyvūninės kilmės komponentai,tai ,,Hepasol”ampulės, kurių gamybai naudotas koncentruotas kepenų
ekstraktas Extr.hepar conc.,koncentruotas blužnies ekstraktas Extr.lieni conc. ir inkstų ekstaktas
extr.renes.Preparatas gamintas ampulių vaistų formoje ir naudotas anemijai gydyti,bei apsinuodijus
arsenu,metalais.Vaisto aprašyme pažymima,kad rekomenduojama vartoti 3 ampules per dieną[34,
Nr.41].R.Perkamaitės tyrimas atskleidžia, kad Petrašiūnų ir Batakių vaistininkai tokių komponentų
(hemoglobino,organų ekstraktų) vaistų gamybai nenaudojo[20].
1925 – 1940m.Lietuvos ir užsienio vaistų gamybos įmonėse populiarėjo organoterapeutiniai
preparatai.Vaistų gamyboje naudotos tokios biologinių vaistų žaliavos,kaip endokrininė liauka –
skydliaukė(Glandulae thyroidea).Lietuvoje 1937 – 1940m.,,GerMaPo” gamino patentuotas
tabletes,,Glandulae thyre.”,kurios vartotos nuo miksedemos,nutukimo. ,,GerMaPo”gaminamos
produkcijos kataloge pažymima,kad vaistinis preparatas reguliuoja endokrininį aparatą ir medžiagų
apykaitą[34, Nr.30].Užsienio gamintojai taip pat naudojo skydliaukės ekstraktą vaistų
gaminimui.Vokietijos farmacijos kompanija,,Knoll”gamino preparatą ,,Kliusakton” ,kurio sudėtyje
buvo netik skydliaukės ekstraktas Thyraden,bet ir iš karvės kiaušidžių pagamintas ekstraktas
,,Ovaraden puriss”.Be minėtų komponentų vaisto sudėtyje naudotos cheminės kilmės medžiagos:
kalcio laktatas, magnio karbonatas, bromizovalerylkarbamidas, teobrominas, salicilo
rūgštis,krakmolas. ,,Kliusakton”naudotas moterų klimaktoterapijoje[26, Nr.46]. ,,GerMaPo” gamino ir
kitą patentuotą endokrininį vaistą – „Ovaria sicca”,kurio sudėtyje buvo sausasis ekstraktas pagamintas
iš kiaušidžių.Preparatas naudotas amenorėjai,dismenorėjai,osteomaliacijai gydyti.Taip pat,kaip
endokrininį aparatą reaguliuojantis vaistas klimakso periodu[34, Nr.100].Užsienio farmacijos
kompanija gamino patentuotą vaistą,,Adrenalin”,kurio veikloji medžiaga buvo iš porinės endokrininės
antinkščių liaukos Glandulae suprarenales išekstrahuotas adrenalinas.Vaisto aprašyme pažymima,kad
preparatas naudojamas injekcijų formoje kaip anesteticum irstrypticum prie kraujavimų [26, Nr.70].
Organopreparatai vis dažniau minimi Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėtyje,tikėtina,
nebuvo naudojami vaitinėse.R. Perkamaitės magistro baigiamajame darbe neminima,kad šiuos
organoterapeutinius komponentus savo pacientams būtų išrašę gydytojai,kurių receptai pateko į
Petrašiūnų ir Batakių vaistines [20].
40
Tyrime analizuotuose užsienio kompanijų vaistų receptuose,kitaip,nei Lietuvos vaistų
gamintojų receptuose,jau buvo minimi ir gaminami biologinės kilmės preparatai – vakcinos,skirtos
įgyti imunitetui nuo infekcinių ligų.Vakcinose buvo naudotos gyvos arba susilpnintos bakterijos,tam
tikros ligos sukelėjos [48].Užsienio kompanijoje ,,Behringwerke” buvo gaminta,,Yatren-Gono”
vakcina,kurios sudėtyje buvo Gonococcus bacteria. Vakcina naudota įgyti imunitetui prieš įvairios
formos vyrų ir moterų gonorėjos sukelėjus.Taip pat esant urethiritis, prostatitis, spermatocystitis,
gonarthritis, vulvovaginitis infantum [26, Nr.33].Vakcina ,,Yatren-Staphylo”,kurios sudėtyje buvo
Staphylococcus bacteria,naudota nuo vietinio ir bendro furunkulinio folikulito,ypač veido ir liemens
odos ligų atvėju[26, Nr.35].Tos pačios kompanijos gaminta vakcina ,,Yatren-Strepto”,kurios sudėtyje
buvo Streptococcus bacteria,naudoda įvairioms infekcijoms lokalizuoti.Vaistų aprašyme nurodyta,kad
vakcinos gaminamos 6 skirtingų stiprumų[26, Nr.36].
1925 – 1940m.Lietuvos ir užsienio farmacijos kompanijos vaistų gamybai retai naudojo
gyvūninės kilmės komponentus,bet naudojo naujesnius organoterapeutinius preparatus.Batakių ir
Petrašiūnų vaistinėsė 1935m. atvirkščiai –organoterapeutiniai preparatainenaudoti,bet naudoti nuo
seno žinomi gyvūninės kilmės archajiški vaistų komponentai (Castoreum,Mel virgineum ir
kt.)[20,26,34,40].
3.1.2.3.Cheminės kilmės vaistų komponentai
Anksčiausiai terapijoje naudotos žinomos cheminės medžiagostai –neorganinės natrio,kalio
druskos, taip pat neorganinės rūgštys, vėliau šią grupę papildė organiniai junginiai tai – organinės
rūgštys, tokios kaip acto,vyno ir kitos. XX a. pradžiojevis dažniau vaistų gamybai naudojamos
sintezuotos cheminės medžiagos, viena iš populiariausių acidum acetyl salicylicum.
1925 – 1940m. cheminės kilmės vaistų komponentai buvo populiarūs ir Lietuvos,ir užsienio
vaistų sudėtyse.Bent po vieną cheminės kilmės vaistų komonentą buvo paminėtabeveik kiekviename
analizuotame recepte.Lietuvos patentinių vaistų gamintojų vaistų sudėtyse cheminės kilmės
komponentų buvo – 52 %, gerokai daugiau jų buvo užsienio patentuotų vaistų gamintojų vaistų
sudėtyse – 66 %, o vaistinėse gaminamų – 53 % (žr. 3pav.)[20, 26, 34].
Labai dažnai Lietuvos,užsienio vaistų gamintojai,taip pat ir vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse
buvo naudojamos druskos–natrio chloridas,natrio, kalio,amonio ir kalcio bromidai,natrio
bikarbonatas,kalio,natrio jodidai,kalcio,natrio fosfatai,kalcio gliukonatas,magnio karbonatas,natrio
sulfatas[26,34,40].Kalio bei natrio jodidų druskos,pasižyminčios mukolitiniu veikimu,naudotos
gaminant preparatus lengvinančius atsikosėjimą.Vienas tokių ,,GerMaPo” gamintas,,Jod –
Catesal”,kurio sudėtyje kalio jodatas derintas su teobrominu,kalcio laktatu.Vaisto aprašyme
pažymima,kad naudojama antros ir trečios sifilio (lueso) stadijoms gydyti,taip pat gydant angina
41
pectoris,astma.Be to, ,,Jod – Catesal” vartotasir nuo rachito,aterosklerozės,reumato.Vaistų gamintojai
nurodo,kad preparatą galima vartoti ilgą laikąprie chroniškų ligų[34, Nr.46].Kalio ir natrio bromidai
buvo naudojami nervų sistemą slopinančiuose,raminančiuose lašuose,pavyzdžiui, ,,GerMaPO” lašai
,,Castobrom”,kurio sudėtyje esantys amonio,natrio ir kalio bromidai derinti su taip pat raminančiai
veikiančiais valerijonų ekstraktu ir Tinct. Castorei.Vaistų gamintojai nurodo,kad preparatas tinkamas
nuoepilepsijos,nervų išsekimo.Kita recepte minima indikacija – histerija (isterija).Šiuolaikinės
medicinos požiūriu tokios ligos, kaip ji buvo suprantama tuo metu, nėra[34,
Nr.13].Lietuvos,,GerMaPo”chemijos farmacijos laboratorijoje gamintas vaistinis
preparatas,,Fachingen”,kurio sudėtį sudarė natrio bikarbonatas,natrio sulfatas,natrio fosfatas,natrio
chloridas.Milteliai buvo vartoti nuo ,,skrandžio ir žarnų uždegimo’’,padidėjusio skrandžio
rūgštingumo,nutukimo,taip pat recepte pažymima,kad preparatas ,,dezinfekuoja ir skystina
vidurius’’[34, Nr.25].Tos pačio kompanijos gaminama,,Karlsbado dirbtinė druska”,kurią sudarė natrio
sulfatas,natrio bikarbonatas,natrio chloridas,kalio sulfatas, buvo vartojama kepenų ligoms gydyti,taip
pat gydyti cholangitis,cholecystitis,cholelithiasis.Recepte pažymima,kad tinka vidurių
užkietėjimo,nutukimo,podagros,cukrinio diabeto,skrandžio opų,inkstų ir šlapimo takų ligų
gydymui[34, Nr.51].
Tyrimo duomenys rodo,kad gamintojai savo kataloguose dažnai pervertindavo gaminamų
vaistų gydomąsias galias.Šiandieniniu požiūriu,tikėtina, kad vaistas,,Karlsbado dirbtinė
druska”negydys cukrinio diabeto, skrandžio opų, nutukimo ir podagros.
Užsienio gamintojai gamino druskų mišinius netik miltelių,geriamųjų tirpalų vaisto
formoje,bet ir ampulėse.Ampulės ,,Normosal”,kurių sudėtį sudarė druskos:natrio,kalio chloridai,natrio
karbonatas ir natrio bikarbonatas,magnio,kalcio chloridai, naudotos esant dehidratacijai,sutrikus
elektrolitų pusiausvyrai organizme[26, Nr.24].
Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėtyse buvo naudotos ankščiau aprašytos chinino
druskos. Iš 100 tyrime analizuotų Lietuvos chemijos – farmacijos laboratarijose gamintų vaistų,4
receptuose vaistų gamybai buvo naudoti chinino junginiai. Viename jų, ,,GerMaPo” gamintame
vaistiniame preparate ,,Antineuralgin”, chinino hidrochloridas (Chinini muriatici) derintas su kodeino
fosfatu (Codeini phosphas) ,acetilsalicilo rūgštimi (Acidum acetylsalicylicum) ,bei fenacetinu.Tabletės
naudotos skausmui malšinti ir raminti nervams.Nervus raminantį poveikį galėjo įtakoti kodeinas, kitos
sudedamosios vaisto dalysmažino karščiavimą, uždegimą, tuo pačiu skausmą [34, Nr. 3]. Panašios
sudėties užsienio gamintojų vaistas ,,Trenpel‘sche tabl.”, kurį sudarė kodeino fosfatas, fenacetinas,
aetilsalicilorūgštis ir ,,Sal.Hamburg”,naudotas nuo galvos, ausų, dantų skausmo, neuralgijos, migrenos
[26, Nr.10]. Užsienio gamintojų vaistų sudėtyse chinino druskos naudotos dažniau.Iš 100 tirtų
recepų,chinino junginių nustatyta 8 receptuose.Patentuotų ampulių,,Spirobismol” sudėtyje chinino
hidrchloridas derintas su bismutu,jodu,lecitinu ir alyvuogių aliejumi.Vaisto recepte pažymima
42
indikacija –kaip antilueticum visose stadijose.Tyrimo duomenys atskleidžia,kad sifilio terapija buvo
labai kenksminga ligonio oranizmui ir mažai efektyvi.Nors tuo metu jau buvo žinomas efektyvesnis
vaistas Salvarsanas,sifilis vis dar buvo gydomas jodo ir bismuto preparatais.Iki antibiotikų atradimo
sifilis buvo neišgydoma liga[26, Nr.7].Kitos užsienio kompanijos patentuotų tablečių,,Togal”sudėtyje
chinino sulfatas(Chinini sulfas) derintas su citrinos rūgšimi (Acidum citrici),kukurūzų krakmolu (Amyli
zeae maidis), acetilsalicilo rūgštimi.Vaistinis preparatas buvo naudojamas kaip antineuralgicum,
antirheumaticum[26, Nr.8].Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių vaistinėse 1934m. buvo
nustatyti tik 2 receptai su chinino druskomis.Vaistinėse vis dažniau naudotas chininmedžio žievės
ekstraktas [20].
Kita receptuose pasitaikanti cheminės kilmės medžiaga –neorganinė boro rūgštis(Acidum
boricum).Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų kataloguose aptikti 3 receptai,kuriuose minima boro
rūgštis. ,,Vaistija” gamino preparatą,,Acrydal”,kuriame boro rūgštis derinta su antiseptine medžiaga
diaminomethylacridinium chloridum.Vaistas vartotas kaip burnos,ryklės antiseptikas.Vaisto aprašyme
kataloge pažymima,kad taip pat tinka gydant gonorėją,cistitą,septinį abortą,esant po gimdyvinės
karštinės[40, Nr.98].Boro rūgšties milteliai kartu su cinko pasta,ichtioliu ir tištuoju hamamelio
ekstraktu, įėjo į ,,GerMaPo” gaminto tepalo nuo iššutimų,nudegimų,ūmios varikozinės
egzemos,naujagimių egzemos ,,Exederm” sudėtį[34, Nr.23].Boras buvo dar ilgai naudotas kaip
efektyvus antiseptikas išoriniam vartojimui.Šiuo metu jis yra pripažintas kaip toksinė medžiaga.
Receptuose taip pat minima organinės kilmės vyno rūgštis (Acidum tartaricum).Užsieno
kompanijų patentuotų vaistų receptuose ji paminėta 2kartus,tačiau Lietuvoje vaistų gamintojai jos
nenaudojo.Vyno rūgštis preparate ,,Gynergin” buvo derinta su stipriai veikiančiu skalsių alkaloidu
ergotaminum,ryžių krakmolu (Amyli oryzae) ir stearinu. ,,Gynergin” gamintos tabletės ir
ampulės.Manoma,kad vaistas su skalsių alkaloidu ergotaminu buvo naudotas migrenos gydymui [26,
Nr.19,20].Įprastai skalsės buvo naudotos gimdos susitraukimams,gimdymui skatinti.
Užsienio įmonės gamino sudėtingų technologijų, daugiakomponenčius vaistus, tokius kaip
pleistas ,,Kukirol”. Organinės kilmės benzoinė rūgštis (Acidum benzoicum) pleistre buvo naudota kartu
su augalinės kilmės medžiagomis Carae flavae,ol.Resinae,Resinae gallicae,balsami Copaivae,rhizoma
Iridis.Vaisto sudėtyje taip pat naudotas kaučiukas,augalinis fermentas papainas (Papayotin).Benzoinė
rūgštis vaisto sudėtyje naudota kaip koncervantas.Lietuvos vaistų sudėtyse jos nerasta [34,40,27,
Nr.48].
Vaistų sudėtyje buvo nemažai sintetinių junginių,tokių kaip organinė salicilo rūgštis,jos
druska natrio salicilatas,bismuto salicilatas,fenilsalicilatas(Salol),acetilsalicilo rūgštis (Aspirinas),
fenacetinas,anestezinas,amidopyrinas(Pyramidonas),diuretinas,heksametiltetraaminas(Urotropinas).
Vaistų receptuose organinė salicilo rūgštis kartu su amonio bromidu ir acetanilidu
(Antifebrinum) įeina į užsienio vaistų gamintojo preparato,,Antinervin pulv.”sudėtį.Vaistas vartotas į
43
vidų, kaip antinervinum, antipyreticum, antineuralgicum [26, Nr.83].Natrio salicilatas (Natrii
salicylas) buvo populiarus ir Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijose (4 receptai), ir užsienio(5
receptai) gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse.Pavyzdžiui,preparato ,,Tetrosalin‘‘sudėtyje,kuriuo
gydytas pyelitis (ypač neštumo), pyelonephritis, sunkus chroniškas cistitis, prostatitis, gonorėja, be
natrio salicilato sudėtyje buvo coffeinum natrium salicylicum ir hexamethylentetramin (,,Vaistija”)[40,
Nr.83].
Acetilsalicilo rūgštis (Acidum acetylsalicylicum),kitaip vadinama aspirinu,buvo dažnai vaistų
gamyboje naudota cheminės kilmės medžiaga.Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų receptuose ji
paminėta 3 kartus,užsienyje gaminamų 4 kartus.Ji derinta su kodeino fosfatu, fenacetinu, chinino
chloridu.Analogiški vaistai skirtingais pavadinimais buvo gaminami Lietuvos (,,Antineuralgin”) ir
užsienio(,,Trempel‘sche tabl.”)laboratorijose.Vartoti galvos, dantų, ausų skausmui, migrenai,
neuralgijoms gydyti [ 26, Nr.10.34, Nr.3].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse acetilsalicilo rūgštis taip pat
derinta su fenacetinu,vaistų derinys gamintas nuo peršalimo,reumato,skausmo [20].
Kitas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo –Pyramidonum (amidopirinas),cheminiu
pavadinimu žinomas kaip dimethylamido – phenyldimethylpyrazolon,užsienio gamintojų gamintuose
vaistų receptuose panaudotas vieną kartą(,,Amidopyrin” pulver).Vaistų gamybos įmonių ,,GerMaPo” ir
,,Vaistija” patentuotų vaistų receptuose šios medžiagos nerasta[26, Nr.78]. Batakių ir Petrašiūnų
vaistinėse 1934m. amidopirinas dažnai naudotas vaistų sudėtyse, miltelių ir mikstūrų formoje[20].
XXa. pradėtas naudoti preparatas Theobrominum – Natrium salicylicum, Theobrominum –
Calcium salicylicum,kuris kitaip žinomas kaip diuretinas (Diuretinum).Preparatas veikė
diuretiškai,dažnai naudotas širdies nepakankamumui ir hipertenzijai gydyti.Užsienio gamintojų
gamintų vaistų sąraše paminėtas 3 kartus,Lietuvos gamintojų vaistų receptuose jo
nerasta[26,34,40].Receptuose teobrominas derintas su natrio arba kalcio salicilatu.Vaistiniame
preparate nuo krūtinės anginos(angina pectoris)Jod – Calcium-Duretin sudėtyje, be minėtų medžiagų
yra kalio jodatas (Kalium iodatum),kuris turi atsikosėjimą lengvinantį poveikį[26, Nr.43]. ,,Calcium-
Diuretin” tabletės,kuriose teobrominas derintas su kalcio salicilatu,buvo naudojamos nuo
aterosklerozės,hipertonijos[26, Nr.38].Kitame recepte,Calcii-Diuretinum derintas su
organoterapeutiniais preparatais,tokiais kaip Ovaraden,Thyraden(tabletės,,Kliusakton”).Preparatas
reaguliuoja endokrininę veiklą,medžiagų apykaitą,naudotas klimaktoterapijoje[26, Nr.46].
Vaistinis preparatas anestezinas(Anaesthezinum),buvo naudotas užsienio gamintojų vaistuose
(2 receptai).Vaistinio preparato,žvakučių ,,Spasmyl” sudėtyje, anestezinas derintas kartu su
kamparu(Camphorae),benzyl – valerianatum ir kakavos sviestu(Butyrum cacao).Vartotas kaip
antispasmoticum[26, Nr.6].Tirtuose,,GerMaPo” ir ,,Vaistija” produktų kataloguose vaistų receptų su
anestezinu neaptikta [34,40].
44
Lietuvos gamintojų (3 receptai),užsienio gamintojų (3 receptai) vaistų sudėtyse buvo minimas
urotropinas (Heksametilentetraminum),kuris turi šlapimo takus dezinfekuojantį poveikį ir buvo
naudotas kaip efektyvvi priemonė gydant šlapimo takų uždegimą,taip pat gydant inkstų
ligas[34,40].Vaistinio peparato,,Redonal” milteliuose,be urotropino,sudėtyje taip pat buvochininum
piperazinum,methylglyoxalidinum,natrium benzoicum (,,Vaistija”).Gamintojų kataloge nurodoma,kad
rekomenduojama šį vaistą skirti sergantiems ūmiu,chronišku reumatu,esant inkstų smėliui,inkstų
kolikoms (inkstų akmenligės sukeliami stiprūs skausmai),podagrai [40, Nr.79].Užsienio kompanija
gamino miltelius,,Amphotropin”,kurių veiklioji medžiaga buvo urotropino ir kamparo sudėtinis
junginyshexamethylentetramin camphoricum,kuriuo gydytas ūmus,chroniškas cistitas,bakteriurija[26,
Nr.79].
Cinko oksidas(Zincum oxudatum)dažnai naudotas Lietuvos ir užsienio vaistų gamintojų.Jis
buvo populiariminkštinamųjų odos tepalų, žvakučių,mažinančių hemaroidų uždegimą sudedamoji
dalis(,,Rektol”)[26,34,40, Nr.80].
Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijose buvo naudotas cheminės kilmės, vaistų nuo
kosulio,atsmos, komponentas kalio sulfogvajakolis(Kalii sulfoguajacoli).Jis aptiktas 4 ,,Vaistijos” ir
,,GerMaPo” vaistų receptuose[34,40].Kalio sulfogvajakolis dažniausiai buvo sirupų nuo stipraus
kosulio,ūmaus chroninio bronchito,pneumonijos,plaučių gangrenos,veiklioji medžiaga. Pavyzdžiui,
,,GerMaPo” gaminti sirupai ,,Guajacolin” ir ,,Guajok.-Heamogl.”.Pastarojo sudėtyje be kalio
sulfogvajakolio buvo kraujo hemoglobinas(Corpus Haemoglobinum).Šis sirupas pasižymėjo panašiu
veikimu kaip ,,Guajacolin”,tačiau, recepte pažymima,kad sirupe esantis hemoglobinas lengvai
pasisavinamas ir stiprina organizmą[34, Nr.32,33].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse kalio
sulfogvajakolis taip pat buvo skiriamas kosint [20]. Iš 100 tirtų užsienio gamintojų patentuotų vaistų
receptų nei viename nebuvo aptikta kalio sulfogvajakolio[26].Vaistinis gvajokas – Guaiacum
officinale L,-medis iš kurio ankščiau buvo gaminamos ištraukos,geriamos kasdien 30
dienų.Ištraukomis buvo gydytas sifilis.Tokia sifiliu sergančių pacientų terapija nebuvo efektyvi [54].
Geležies preparatai taip pat dažnai naudoti gaminant vaistus užsienio ir Lietuvos patentuotų
vaistų gamintojų laboratorijose,bei Lietuvos vaistinėse.Preparatuose nuo anemijos, išsekimo,
neurastenijos, Bazedovo ligos esanti geležis (Ferrum) derinta su nuodinga medžiaga arsenu (,,Arsen –
Ferrosol”,Germapo).Vaisto aprašyme pažymima,kad vaistas ypač tinka vaikams [34,
Nr.4].Arsenas,kuris naudotas trumpai ir mažomis dozėmis nesukeldavo pastebimo toksinio
veikimo.Ilgai vartojant jis kaupėsi organizme ir veikė toksiškai. ,,GerMaPo” preparate,,Jod –
Ferrosol”,geležis derinta su jodu.Vaistas naudotas gydant anemiją, skrofuliozę ,asteniją (chroniško
nuovargio sindromas)suliesėjimą, nusilpimą.Recepte pažymima,kad taip pat tinka vartoti esant
egzemai,furunkuliozei, psoriazei,odos tuberkuliozei,nervų ligoms,plaučių ir kaulų džiovai[34,
Nr.47].Užsienio patentuotų vaistų gamintojų preparate nuo anemijos ,,Arsenferratose”, naudotas
45
nuodingas Liquor Ferratini arseniati,kuriame buvo 3% geležies ir 0,3% arseno [26, Nr.93].Geležies ir
arseno deriniai buvo vartojami ir Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse.Ypač nuodingas Fovlerio arsenito
tirpalas (Sol. arsenicalis Fowleri),kurį sudarė 1% kalio arsenito tirpalas,buvo naudojamas siekant
susilpninti sifilio sukėlėjo gyvybingumą [20].
Tik vieną kartą užsienio kompanijos gamintame vaistinio preparato recepte paminėtas stipriai
veikiantis fenolftaleinas(Phenolphthaleinum), kuris buvo ,,Agobilin” tablečių sudedamoji dalis,derinta
kartu su strontii choleinici,strontii salicyl.Prepararatas buvo vartotas gydant hepatitis
acuta,icterica(gelta),cholangitis,cholecystitis.Fenolftaleinas nenaudotas nei lietuvos chemijos –
farmacijos laboratorijose, nei vaistinėse [20,34,40,26, Nr.1].
1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai daugiausiai naudojo
cheminės kilmės vaistų sudedamųjų dalių.Tai lėmė nauji mokslo atradimai,vaistų sintezės
pažanga,didėjanti ir populiarėjanti cheminių medžiagų įvairovė [20,26,34,40].
3.1.2.4.Nuodingos ir stipriai veikiančios medžiagos
1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai vaistų sudėtyse naudojo
nuodingas ir stipriai veikiančias medžiagas. Atliekant tyrimą nuodingos ir stipriai veikiančios
medžiagos identifikuotos pagal 1933m. ,,Vaistų taksoje‘‘ pateiktus ,,A’’ ir ,,B’’ sąrašus.Išanalizavus
100 tyrime nagrinėtų Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų receptų,buvo nustatyta,kad 13
receptų sudėtyje buvo paminėtos nuodingos medžiagos ir 27 receptų sudėtyse naudotos stipriai
veikiančios medžiagos.Išanalizavus 100 užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų,nustatyta,kad 24
receptuose naudotos nuodingos medžiagos ir net 28 receptuose naudotos stipriai veikiančios
medžiagos (žr. 4pav.).Lietuvos ir užsienio kompanijų gamintuose vaistuose naudotos,,B” sąraše
įrašytos stipriai veikiančios medžiagos,tokios kaip opium, codeinum, cocainum, coffeinum ,lobelinum
,digitalinum, phenolphtalein, pyramidon,acidum diaethylbarbituricum, natrium dieaethylbarbituricum,
adrenalinum hydrochloridum.Vaistų gamybai naudotair nuodingų medžiagų,įrašytų į nuodų,,A”
sąrašą,tokių kaip morphium,strophantinum,strychninum, bei įvairių nuodingų arseno junginių(acidum
arsenicum,liquor arsenicalis Fowleri ir kt.).Iš visų Batakių vaistinėje gamintų vaistų, apie 9% vaistų
receptų savo sudėtyje turėjo narkotinių medžiagų,o Petrašiūnų vaistinėjė – 13% visų vaistų
receptų.Jose dažnai naudotas opijus, morfinas, kokainas, bei nuodingos medžiagos gyvsidabrio, švino,
arseno junginiai [12,20,26,34,40].
46
4pav.Patentuotų vaistų sudėtyje esančių stipriai veikiančių ir nuodingų komponentų skaičius 1925 –
1940m.
Viena dažniausiai vartotų įnuodų ,,A” sąrašą įrašyta nuodinga medžiaga – alkaloidas
atropinas arba galeninis preparatas – šunvyšnės ekstraktas (Extractum belladonna),išgaunamas iš
nuodingo augalo vaistinės šunvyšnės(Atropa belladonna)lapų ir šaknų.Lietuvos patentinių vaistų
receptuose atropinas ar jo junginiai paminėti 4 receptuose. ,,GerMaPo” patentuotame ,,Neutr.cum
belladonna” lašuose, galeninis šunvyšnės ekstraktas,derintas su natrio salicilatu ir naudotas
gydytihyperaciditas,hypersecretio.Lotyniškai pažymima,kad vaistas tinkamas gydyti dvylikapirštės
žarnos opai (dulcus ventriculi duodeni)[34, Nr.68].Chemijos – farmacijos laboratorija,,Vaistija”
gamino ampules nuo skausmo ir nemigos,kurių veiklioji medžiaga atropino junginys – atropino
sulfatas (Atropinum sulfuricum)[40, Nr.86].,,Vaistija” gamino ir vaistinį preparatą,,Antiastmin”
cigaretes nuo bronchinės astmos.Jų sudėtyje buvo šunvyšnės lapai (Folium belladonna) bei kitos
augalinės žaliavos,tokios kaip stipriai veikiantį alkaloidą skopolaminą kaupiančio nuodingo augalo
paprastosios durnaropės lapai (Folium stramonium),stipriai veikiantį glikozidą digitaliną kaupiančios
rusmenės lapai (Fol.digitalis),stipriai veikiantį alkaloidą lobeliną kaupianti lobelijos žolė(Herba
lobeliae),pipirmetės lapai(Folium menthae piperita) ir cheminė medžiaga kalio nitritas.Preparatas tuo
metu buvo skirtas lengvinti spazmus ir atsikosėjimą [40, Nr.95].Stipriai veikiančios medžiagos,tokios
kaip lobelinas,digitalinas ar jų junginiai,paminėti po keletą kartų iš visų 100 tirtų Lietuvos ir 100
užsienio patentuotų vaistų gamintojų receptų.Jie naudoti ir Batakių ir Petrašiūnų
vaistinėse[20,24,34,40].Iš 100 tirtų užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų,atropino
hidrochloridas (Atropinum hydrochloridum) paminėtas vieną kartą derinyje su ypač stipriu analgetiku
morfino hidrochloridu (Morphinum hydrochloridum).Preparatas vartotas stipriam ir labai stipriam
skausmui malšinti [26, Nr.96].Iš 165 tyrime tirtų 1935 m. Petrašiūnų vaistinės receptų,vaistinė
šunvyšnė paminėta net 22 gamintuose receptuose,1935 m. Batakių vaistinės receptų knygoje paminėta
5 kartus[20].
0
5
10
15
20
25
30
Narkotinėsmedžiagos
Stipriaiveikiančiosmedžiagos
27
13
28
24
Lietuvojepatentuoti vaistai
Užsienyjepatentuoti vaistai
47
Dažnai vaistų gaminimui naudota narkotinė ,į nuodų ,,A” sąrašą įrašyta medžiaga,kuri veikia
centrinę nervų sistemą ir turi stiprų analgetinį veikimą,tai – opijaus alkaloidas morfinas(Morphium).Jis
agonistiškai veikia opioidinius receptorius,sukeldamas euforiją,sedaciją,kvėpavimocentrų
slopinimą[45,49].,,GerMaPo” gamino morfino hidrochlorido ampules,,Alaudan” [34, Nr.2].Užsienio
gamintojai gamino ampules,kuriose morfiną derino su atropino hidrochloridu[26, Nr.96].Pastaroji
laboratorija gamino acetilmorfiną (Acetylmorphium),vartotą tablečių formoje,naudotą taip pat kaip
analgetiką[26, Nr.94].Užsienio gamintojai gamino patentuotą neogaleninį preparatą,,Pantopon”.Jo
veiklioji medžiaga pantoponas(Pantopon) yra opijaus alkaloidų hidrochloridų mišinys, sudėtyje
turintis apie 50% morfino.Vaistas naudotas miltelių,tablečių,ampulių ir tepalų formoje kaip
analgetikas.Recepte pažymima, kad vartojamas vietoje opijaus [26, Nr.56].Batakių ir Petrašiūnų
vaistinėse morfinas naudotas retai.Šių vaistinių receptų knygose tik kelis kartus minimos žvakutės ir
milteliai su morfinu.Pantoponas buvo naudojamas labai retai,viename recepte minimos žvakutės,kurių
sudėtyje pantoponas derintas su papaverinu,šunvyšnės ekstraktu,kakavos sviestu [20].
Kita nuodinga medžiaga naudota vaistų gamybai – tai širdį veikiantis glikozidas
strofantinas(Strophantinum),išgaunamas iš Strophanthusgenties augalų sėklų.Strofantinas paminėtas
vieną kartą iš visų tirtų Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų receptų.Jis naudotas ankščiau
aptartame ,,GerMaPo” gaminto patentuoto vaisto ,,Felson-chinin” sudėtyje[34, Nr.26].Iš visų tirtų
užsienio kompanijų gamintų vaistų receptų,strofantinas nustatytas vieno,,Knoll” kompanijos
patentuoto vaisto recepte ,,Strophantin” ampulių sudėtyje. Jos naudotos širdies veiklos
stimuliavimui[26, Nr.98].
,,A sąraše” minima medžiaga strichninas (Strychninum)gaunama iš činčiberio sėklų(Strychnos
nux vomica).Strichninas ir jo junginiai Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų receptuose
paminėti 4 kartus. ,,GerMaPo” gamintų stiprinamųjų lašų nuo mažakraujystės ir dvasinio, ir fizinio
nusilpimo recepte ,,Hepasal”, strychnino tinktūra (Tinctura Strychnini) derinta su gyvūninės kilmės
komponentais (Extr. hepar conc., Extr.lieni conc.,extr.renes),stipriai veikiančia medžiaga kofeinu bei
cheminės kimės medžiagomis: fosforo rūgštimi,natrio ir mangano gliukonatais,alkoholiu ir nuodinga
medžiaga natrii monomethylarsenicic [34, Nr.40].Kitame recepte,strychnino nitrato ampulės skirtos
širdies veiklos ir kvėpavimo sužadinimui [40, Nr.90].Epilepsijai gydyti,,GerMaPo” gamino preparatą
,,Astosan”, kuriame kartu su strichnino nitratu naudota nuodinga medžiaga natrii
monomethylarsenicici ir cheminis junginys natrii glicerinophosphorii.Recepte pažymina,kad
preparatas tinka nuo neurastenijos,astenijos,anemijos,po kaulų lūžių,po intensyvausprotinio darbo,taip
pat nuo enuresis, hysteria.Tikėtina,kad šis preparatas nebuvo veiksmingas epilepsijos gydymui[34,
Nr.92].Tirtuose užsienio patentuotų vaistų gamintojų receptuose preparatų su strichninu aptikta taip
pat 4 kartus.Nustatytas analogiškas ,,GerMaPo” gaminto ,,Astosan” vaisto receptas, gamintas ,,Knoll”
kompanijos patentuotu pavadinimu,,Astonin”.Vaistinio preparato sudėtis ir indikacija
48
analogiškos,recepte pažymima,kad preparatas vartojamas kaip tonicum[26, Nr.12]. Lietuvos
gamintojai ,,GerMaPo”1932 – 1940 m. tikėtina,kadgalėjo gaminti analogišką ,,Knoll”kompanijos
1927m. užpatentuotą vaistą, tik praplėtė indikacijų sąrašą, nurodydami, kad vaistas tinkamas ir
epilepsijai gydyti.Vaisto sudėtis atskleidžia, kad jis galėjo tonizuoti, tačiau mažai tikėtina, kad jis buvo
tinkamas epilepsijai gydyti[26,34,40].1935m.Batakių ir Petrašiūnų vaistinėje užfiksuotas tik vienas
receptas,kuriame yra strichnino ekstrakto, derinto su kalio jodidu ir nuodingu 1% kalio arsenito tirpalu
(Liquor arsenicalis Fowler)[20].
Dažnai vaistų gamyboje buvo naudoti,nuodingos medžiagos – arseno junginiai, sintezuoti
cheminu būdu:natrii monomethylarsenic,acidum acetylmetaaminoparaoxyphenylarsenicum.Užsienio
gamintojai be jų dar naudojo ir1%chloroarsenolį (Solarson).Lietuvos laboratorijų reeptuose arseno
junginiai paminėti 7 kartus,užsienio kompanijų gamintuose receptuose taip pat 7 kartus.Batakių ir
Petrašiūnų vaistinių receptų knygose arseno junginiai paminėti 8 kartus.Dažniausiai minimas ankščiau
aprašytas 1% kalio arsenito tirpalas (Liquor arsenicalis Fowler),kuriuo buvo gydomas
sifilis,maliarija,chorėja,taip pat dažnai minima arseno rūgštis (Acidum arsenicosum).Arseno junginiai
dažnausiai naudoti organizmo stiprinimui,organizmo atstatymui po sunkių ligų,opercijų,gydant
anemiją,neurasteniją[20,24,34,35,40].Šiandieniniu mediciniu požiūriu ši terapija buvo kenksminga ir
mažai veiksminga.
Stipriai veikiančio opijaus alkaloido kodeino(Codeinum) junginys – kodeino fosfatas(codein
phosphor)derinyje su fenacetinu ir chinino hidrochloridu,aspirinu ,dažniausiai naudotas gydant įvairius
skausmus, kosulį ,bronchitą [26, Nr. 10, 34, Nr.30].Lietuvos laboratorijos,,GerMaPo” gamintame
,,Codeinon” naudotas pusiau sintetinis kodeino junginys dihidrocodeinon hydrochloridum,kuris
efektyviau nei kodeinas veikdavo kosulį ir vartotas nuo kvėpavimo takų susirgimų,kokliušo[34,
Nr.7].Iš 100 tirtų Lietuvoje patentuotų vaistų receptų,3 receptuose minimas dihidrokodeino
hidrochloridas[34, Nr.7,17,43].Užsienio patentuotų vaistų gamintojų receptuose užfiksuotas vienas
receptas,kurio sudėtyje minimas pusiau sintetinis junginys hidrokodonas.Šio patentinio
vaisto,,Dicodid-hydrocodeinon” sudėtyje buvo cheminiai junginiai dicodid bitartaricum ir dicodid
hydrochloridum,kurie padėjo gydant kosulį,skausmus[26, Nr.16].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse tai
pat naudotas kodeinas ir jo pusiau sintetiniai junginiai,kurie buvo gaminami mikstūrų,miltelių vaisto
formoje[20].
Tiek Lietuvos,tiek užsienio chemijos – farmacijos laboratorijos gamino stipriai veikiančios
narkotinės medžiagos kokaino hidrochlorido (Cocainum hydrochloridum) ampules.Vaistas vartotas
kaip stiprus analgetikas,tinkantis operacijos metu vietinei anestezijai[40, Nr.87,26, Nr.100].Užsienio
gamintojai be to dar gamino ampules,kuriose kokaino hidrochloridas derintas su stipriai veikiančia
medžiaga adrenalino hidrochloridu (Adrenalinum hydochloridum).Šis derinys galimai vartotas kaip
analgetikas nosies chirurgijoje.Adrenalinas greičiausiai derintas,norint sumažinti kokaino absorbciją į
49
sisteminę kraujotaką ir palengvinti jo šalutinių efektų pasireiškimą[26, Nr.95].Batakių ir Petrašiūnų
vaistinėse kokainas vartotas retai,rastas, tik vienas receptas,kuriame užfiksuotas kokainas.Recepte jis
įeina į tepalo nuo skausmo, skirto išoriniam naudojimui,sudėtį[20].
,,Vaistija” ir ,,GerMaPo” gamindamos patentuotus vaistus naudojo stipriai veikiančius,
centrinę nervų sistemą slopinančius barbitūro rūgšties cheminius junginius, tokius kaip acidum
dimethylbarbituricum, natrii diaetnylbarbituricum,natrii phenylaethylbarbituricum.Barbitūrinės
rūgšties atradimas buvo svarbus įvykis medicinos istorijoje.1864m. Adolfas von Baeyeris
susintetino barbitūrinę rūgštį iš šlapalo ir maloninės rūgšties .Tai vienas iš daugelio šio žymaus
mokslininko sukurtų sintetinių vaistų [55].To meto medicinoje tai buvo pirmi efektyvūs nervų sistemą
veikiantys vaistai,kurie labai išpopuliarėjo medicinos praktikoje.Iš 100 tirtųLietuvos laboratorijų
gamintų vaistų receptų užfiksuoti 4 receptai,kurių sudėtyje naudoti barbitūratai. ,,Vaistijos” gaminto
vaisto ,,Pyromon” sudėtyje natrii diaetnylbarbituricum derintas su cheminiu junginiu
dimethylaminophenyldimethylpyrazolon.Tabletės naudotos gydyti galvos skausmą,neuralgiją.Vaisto
aprašyme pabrėžiama,kad jis nesukelia šalutinių efektų,prie jo nepriprantama.Taip pat pažymima,kad
vartojant prepratą šlapimas gali nusidažyti raudona spalva [40, Nr.78].,,GerMaPo” gaminto preparato
,,Somnal” veikloji medžiaga acidum phenylaethylbarbituricum padėjo gydant epilepsiją, eklampsiją,
mėšlunius,sunkią nemigą.Prie preparato lotyniškai pažymima hypnoticum et sadativum[40,
Nr.72].Užsienio gamintojų receptuose tik vieną kartą paminėtas barbitūro rūgšties darinys acidum
dimethylbarbituricum kartu su dimethylaminophenyldimethylpyrazolon,kurie veikia analgeltiškai
(,,Veramon” tabletės).1903 metais vokiečių mokslininkai Hermann Fischer ir Joseph Mering iš
barbitūrinės rūgšties susintetino legendiniu tapusį Veronalį.Veronalis (pranc.véronal;pagal Veronos
miesto Italijoje,kuriame gyveno vaisto išradėjai pavadinimą) buvo ypač populiarus raminamasis
vaistas,tačiau kėlė priklausomybę, juo buvo dažnai apsinuodijama.Vėliau,Veronalio gamintoju tapo
garsus koncernas ,,Bayer” [56, 20, Nr.28].
Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935 metais užfiksuotas vienas receptas,kurio sudėtyje buvo
barbitūratas Luminal,cheminiu pavadinimu žinomas kaip fenobarbitalis(Phenobarbitalum).Raminančio
preparato nuo nemigos,nerimo,baimės sudėtyje, be fenobarbitalio,naudotas valerijono šaknų
užpilas,kalio bromatas,pipirmėčių aliejus [20].
Iš 100 tirtų ,,Vaistijos” ir ,,GerMaPo”gamintų vaistų receptų neužfiksuota receptų,kuriuose
būtųstipriai veikiančių sidabrojunginių,kuriais XVIa.pradžioje dėl dezinfekuojančių ir baktericidinių
savybių buvo gydytos žaizdos,opos,sidabro nitratu gydytos net tokios ligos kaip epilepsija,sifilis,
gonorėja[50].Tirtuose užsienio kompanijų receptuose,sidabro junginiai buvo populiarūs ir naudojami
vaistų gamyboje.Iš 100 tirtų užsienyje gamintų vaistų receptų,5 buvo užfiksuoti sidabro
junginiai.Tokie kaip argentum lactis,esantis patentuoto vaisto,,Actol” veikloji medžiaga naudota kaip
antiseptikas žaizdoms,burnai ir gerklei skalauti[26, Nr.68].Sidabro junginiai argentum colloidale,
50
argentum albuminatum,argentum caseinicum,argentum nucleinicum, naudoti kaip veikliosios
medžiagos vaistų nuo gonorėjos sudėtyje[26, Nr.40,74,86,87].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935m.
vaistų gamybai buvo naudotas koloidinis sidabras,sidabro nitratas ir akių antiseptikas,sidabro junginys
su baltymu – Argyrolum[20].
Stipriai veikiančių švino junginių,tokių kaip plumbum aceticum,plumbum oxydatum nebuvo
užfiksuota nei viename iš tirtų Lietuvos ar užsienio patentuotų vaistų gaminojų receptų [26,34,40].
1935m.Petrašiūnų vaistinės receptų knygoje R.Perkamaitė identifikavo tik 1 vaisto receptą,kurio
sudėtyje švino vanduo (Aq. Plumbi),kuris susideda iš stipriai veikiančio švino acetato (Plumbi acetici
basici solut.) ir distiliuoto vandens(Aq. Destillatae).Preparatas naudotas akių ir odos uždegimams
gydyti [20].
Nei viename iš tyrime nagrinėtų Lietuvos ir užsienio chemijos – farmacijos laboratorijų
gamintų patentuotų vaistų receptų nebuvo užfiksuota recepto,kurio sudėtyje būtų buvę nuodingos
gyvsidabrio druskos ir oksidai,kurie ankščiau buvo populiarūs kaip dezinfektantai sergant gonorėja,
konjunktyvitu ir infekcinėmis odos ligomis[26,34,40].Petrašiūnų vaistinės 1935m. receptų knygoje
nuodingi gyvsidabrio junginiai dar minimi ir naudoti.Kaip antiseptinis preparatas naudotas gyvsidabrio
tepalas Ung.Hydrargyri flavi 1%.Batakių vaistinėjė 1923 m. gyvsidabrio chloridas (kalomelis),kuris
,tikėtina,skirtas padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui mažinti[20].Gyvsidabrio dichloridas
(Hydrargyrum sublimatum corrosivum sublimate)ir Hydrargyrum sulfuratum rubrum greičiausiai
gaminti sifilio gydymui [20,51].
1925 – 1940m.gaminant vaistus nuodingos ir stipriai veikiančios medžiagos buvopopuliarios
ir naudojamos tiek Lietuvos,tiek užsienio patentuotųvaistų gamintojųvaistinių preparatų
sudėtyse.Tyrimo rezultatai rodo,kad užsienio chemijos – farmacijos laboratorijos dažniau naudojo
nuodingas ir stipriai veikiančias medžiagas patentinių vaistų gamybai,nei Lietuvos chemijos –
farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” ir ,,GerMaPo”.Nuodingų medžiagų naudotų vaistų gamybai
skirtumas buvo ryškus (11% procentų daugiau), stipriai veikiančių medžiagų naudotų vaistų gamybai
skirtumas buvo nežymus (1% daugiau)[26,34,40].Batakių ir Petrašiūnų miestelio vaistinėse taip
patnaudotos nuodingos ir stipriai veikiančios medžiagos,kurios sudarė ženkliądalį visų naudotų
žaliavų[20].
Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai turėjo didelę vaistinių medžiagų ir jų žaliavų
įvairovę.Dažniausiai vaistų gamybai buvo naudojami cheminės kilmės vaistų komponentai,tai
organinės ir neorganinės druskos, rūgštys, sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai.Cheminės kilmės
medžiagos sudarė daugiau nei 50% visų naudotų vaistų komponentų,tirtuose Lietuvos ir užsienio
patentuotų vaistų gamintojų bei vaistinėse gamintų vaistų receptų sudėtyse.Jie buvo naudoti netik kaip
veikliosios vaisto medžiagos,bet taip pat kaip pagalbinės medžiagos.Augalinės kilmės vaistų
komponentai sudarė maždaug trečdalį visų naudotų žaliavų laboratorijose,vaistinėse gamintų daugiau
51
– 44% visų naudotų žaliavų.Biologinės ir gyvūninės kilmės vaistų komponentų buvo mažiausiai,jie
laboratorijose sudarė iki 10% visų naudotų žaliavų,vaistinėse dar mažiau – iki 5% visų vaistų gamybai
naudotų žaliavų[12,20,26,34,40].
3.1.3. Vaistų formos ir jų vartojimo būdai
,,GerMaPo”, ,,Vaistijos” ir užsienio chemijos – farmacijos laboratorijose 1925 – 1940m. buvo
gaminami įvairių vaistųformų preparatai.Tai milteliai,tabletės, ampulės, tepalai, žvakutės, sirupai,
grūdeliai, žirneliai, lašai, tirpalai ir kiti(žr. 5pav.).Preparatai buvo skirti peroraliniam, injekciniam,
rektaliniam, inhaliaciniam ir išviršiniam vartojimui (žr. 6pav.)[26,34,40].
Lietuvos ir užsienio vaistų gamintojai dažniausiai gamino vaistinius preparatus peroraliniam
vartojimui,tai – milteliai,tabletės,sirupai,grūdeliai,žirneliai,lašai.Peroralinis vaistų vartojimo būdas
sudarė 70% visų tirtų Lietuvos patentuotų vaistų vartojimo būdų ir 61% visų tirtų užsienio patentuotų
vaistų vartojimo būdų[26,34,40]. ,,Vaistijos” ir ,,GerMaPo” laboratorijos vartojimui per oss
dažniausiai gamintos vaisto formos – tabletes (,,Catesal”, ,,Dynal” ir kt.),kurios sudarė – 23% visų
tirtų patentuotų vaistinių preparatų formųir milteliai(,,Fachingen”, ,,Heparin” ir kt.),kurie sudarė 20%
visų tirtų patentuotų vaistų formų[34,40]. Užsienio patentuotų vaistų gamintojai vartojimui per
ossdažniausiai gamino miltelius – 25%(,,Optochin”, ,,Digipuratum” ir kt.)irtablets – 22%(,,Togal”,
,,Trempel‘sche” ir kt.)[26].Vartojimui per oss buvo gaminamos ir retesnės vaisto formos,tokios kaip
perlai,sudėtyje turintys 25% kamparo.Jie buvo gaminami užsienio farmacijos kompanijos,,Gehe et Co”
ir vartoti kaip antispazmolitikas[26, Nr.5].Lietuvos ir užsienio kompanijos rečiau gamino tokias vaisto
formas kaip grūdeliai – iki 1% (ir Lietuvoje ir užsienyje),žirneliai – 6%(Lietuvoje) ir
2%(užsienyje).Lietuvos laboratorijos sirupus (8%) gamino dvigubai dažniau nei
užsienyje(4%).Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935m. dažniausiai buvo gaminama vidiniam
vartojimui skysta vaistų forma –mikstūros [20].
Antras pagal populiarumą patentinių vaistų vartojimo būdas – injekcinis,kuris sudarė 29%
(Lietuvoje patentuotų) ir 30% (užsienyje patentuotų) visų tirtų vaistų vartojimo būdų.Labai dažnai
gamintos ampules – 19%(Lietuvoje) ir 22% (užsienyje) visų gamintų vaistų formų.Ampulės gamintos
nuo skausmo kaip analgetikas,nuo kvėpavimo takų susirgimų, išsekimo ir kt.,,GerMaPo”
gaminoampules,,Hemodyn”,kurių sudėtyje esanti cheminė medžiaga hematoporfirinas
(Haematoporphyri̇num),gaunama rūgštinės hemoglobino hidrolizės metu,buvo naudota gydant net ir
sunkią depresiją,melancholiją[52, 34, Nr. 35].Šiandieniniu požiūriu,šis vaistas nėra efektyvus gydant
depresiją.Užsienio kompanijos be ampulių gamino ir vakcinas.Tyrime nagrinėtuose Lietuvos chemijos
– farmacijos laboratorijų kataloguose vakcinos nebuvo užfiksuotos.Pirmą kartą pasaulyje vakcinos
paminėtos 1796 m.,kuomet Edward Jenner,kuris laikomas imunoprofilaktikos pradininkas,sėkmingai
52
atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir paskiepijo berniuką nuo raupų.Jo atradimas buvo
svarbus žingsnis medicinos raidoje.Iki 1930m. jau buvo sukurtos vakcinos prieš difteriją,stabligę,
cholerą,marą,šiltinę,tuberkuliozę ir kt.[48].Tyrimo rezultatai atskleidžia,kad užsienio kompanijoje iš
tirtų 100 patentuotų vaistų 6 preparatai buvo vakcinos,kuriomis buvo vakcinuojama nuo infekcinės
ligos – gonorėjos.Vaistų gamintojų kataloge, pažymima,kad tinka gydyti tokias ligas kaip urethiritis
amter.ir poster.,prostatitis, spermatocystitis, vulvovaginitis infantumir t.t. [26, Nr.32,33,34,35,36].Kiti
vaistų vartojimo būdai sudarė nežymią dalį lyginant su ankščiau aprašytais.Išviršinis vaistų vartojimo
būdas sudarė 7%(Lietuvoje patentuotų) ir 13%(užsienyje patentuotų) visų vaistų vartojimo būdų.Šiuo
būdu vartoti buvo gaminami tepalai,tirpalai,pleistrai[26,34,40].Rektalinis vaistų vartojimo būdas
sudarė tik 1%(Lietuvoje) ir 3%(užsienyje) visų patentuotų vaistų vartojimo formų.Žvakutės gamintos
nuo hemarojaus arba kaip antispazmolitinis vaistas [26,34,40].Inhaliaciniai vaistai sudarė tik apie 1%
visų patentuotų vaistų vartojimo būdų. ,,Vaistija” gamino ankščiau aprašytas cigaretes,,Antiastmin”
nuo bronchinės astmos.Cigaretės kaip vaisto forma, naudota įkvepiant per burną,galėjo būti
sunkiaudozuojama.Žinant tai,kad cigarečių sudėtyje esantys (kaupiami nuodingos augalinės žaliavos –
durnaropės lapų) nuodingi tropano alkaloidai – hiosciaminas, atropinas, skopolaminas,preparatas
galimai buvo kenksmingas.Vaistas galėjo būti lengvai perdozuojamas bei sukeliantis stiprius šalutinius
efektus.Didelis minėtų tropano alkaloidų kiekis veikia ypač toksiškai ir
sukeliatraukulius,haliucinacijas,stuporą (lot.stupor – sustingęs, nejautrus),rečiau komą[53, 40, Nr.95].
5pav.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojų pagamintų vaistų formos 1925 – 1940 metais
0%
3%
6%
9%
12%
15%
18%
21%
24%
27%
30%
20%
23%
19%
4%
1%
8%
1% 1% 1%
6%8%
3%
25%
22% 22%
4%3%
4%
1%2%2%
3%1% 1%
10%
2%
Vaisto forma
Lietuvoje
patentuoti
Užsienyje
patentuoti vaistai
53
1925 – 1940m. tiek Lietuvos, tiek užsienio patentuotų vaistų gamintojai gamino įvairias
vaistų formas.Tyrime užfiksuotos 13 skirtingų Lietuvos chemijos-farmacijos laboratorijų receptuose
esančios vaistų formos ir 16 skirtingų vaisto formų – užsienio laboratorijų vaistų
receptuose[26,34,40].Lyginant su vaistinėse gamintomis vaistų formomis,Batakių vaistinėje buvo
pagaminta 13 skirtingų vaistų formų pagal 272 receptus, Petrašiūnų vaistinėje 15 vaistų formų pagal
283 receptus[20].
6pav.Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų vartojimo būdai 1925 – 1940m.
0
10
20
30
40
50
60
70
Lietuvoje patentuotivaistai
Užsienyje patentuotivaistai
7061
29 30
1 31 17
13
Re
cep
tų s
kaič
ius
Vaistų vartojimo būdas
peroralinis
injekcinis
rektalinis
inhaliacinis
išviršinis
54
4.REZULTATŲ APTARIMAS
1.Iš tyrime nagrinėtų 100 Lietuvos patentinių vaistų receptų,daugiausia vaistų receptų (39)
sudaryti iš keturių ir daugiau komponentų,o užsienio patentuotų vaistų gamybai – atvirkščiai
dažniausia naudota vienas vaisto komponentas (36 tirtų receptų) arba du – trys komponentai(35 iš visų
tirtų receptų). Gali būti,kad užsienio patentinių vaistų gamintojai receptuose nenurodė visų gamybai
naudojamų pagalbinių medžiagų,toks faktas galėjo iškreipti atlikto tyrimo rezultatus.Lyginant su
vaistinėje pagamintais vaistais,vaistinėjė gamintų preparatų receptuose esančių komponentų skaičiaus
nebuvo didelis.Vidurkis Petrašiūnų vaistinėje buvo (2,74),Batakių vaistinėje (2,33).
2.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai dažniausiai naudojo cheminės kilmės
vaistų komponentus.Lietuvoje patentuotų vaistų sudėtyse jie sudarė – 52% visų naudotų
žaliavų,užsienyje patentuotų vaistų sudėtyse ženkliai daugiau – 66 % visų naudotų žaliavų, o
vaistinėse gaminamų – 53 % visų žaliavų.Augalinės kilmės vaistų komponentai buvo mažiau
populiarūs.Lietuvos patentuotų vaistų sudėtyse – 39%,užsienio patentuotų vaistų sudėtyse gerokai
mažiau –27 %, o vaistinėse gaminamų maždaug pusę visų naudotų žaliavų – 44%.Gyvūninės kilmės
vaistų komponentai buvo mažai populiarūs.Lietuvoje patentuotų vaistų receptų sudėtyse jie sudarė
9%,užsienio gamintojų dar mažiau – 7 %,o vaistinėje jų buvo likę vos keletas,jie sudarė nežymią visų
naudotų žaliavų dalį.Vystantis medicinai gyvūninės kilmės vaistų komponentus keitė pažangesni
biologiniai,organoterapeutiniai preparatai.
3.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamybai labai dažnai naudotos nuodingos ir stipriai
veikiančios medžiagos.Lietuvoje patentuotų vaistų sudėtyje naudota nuodingos medžiagos užfiksuotos
13%, o stipriai veikiančios medžiagos net 27% visų tirtų receptų.Užsienio gamintojų patentuotų vaistų
receptų sudėtyse nuodingos medžiagos užfiksuotos 24% visų tirtų receptų,o stipriai veikiančios
medžiagos dar daugiau – net 28% visų tirtų receptų.Lyginant su vaistinėse gamintais vaistais,Batakių
vaistinėje 9% visų gamintų vaistų receptų savo sudėtyje turėjo stipriai veikiančių narkotinių
medžiagų,o Petrašiūnų vaistinėjė – 13% visų vaistų receptų.
4.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai vidiniam vartojimui gamino tiksliai
dozuotas vaistų formas – miltelius,tabletes,sirupus,lašus,žvakutes.Užsienio gamintojai be minėtų
gamino perlus,Lietuvoje neminimas vakcinas.Išoriniam vartojimui buvo gaminami
tepalai,tirpalai,užsienio gamintojai gamino vaistinius pleistrus.Lietuvos,kaip ir užsienio patentuotų
vaistų gamintojai dažniausiai gamino tabletes,jos sudarė 23 %(Lietuvoje) ir 22% (užsienyje) visų tirtų
patentuotų vaistinių preparatų vaisto formų.Antra pagal populiarumo vaisto forma – milteliai,kurie
sudarė 20%(Lietuvoje) ir 25% (užsienyje) ir ampulės,kurios sudarė 19% (Lietuvoje) ir 22% (užienyje)
55
visų gamintų vaisto formų.Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935m. dažniausiai buvo gaminama skysta
vaistų forma vidiniam vartojimui – mikstūros.
5. Lietuvos ir užsienio patenytuotų vaistų gamintojų vaistai dažniausiai buvo skirti
peroraliniam vartojimui,kuris sudarė didžiają dalį visų gamintų vaistų vartojimo būdų – 70%
(Lietuvoje) ir 61% (užsienyje).Lietuvos vaistinėse šis vartojimo būdas taip pat buvo
populiariausias.Antras pagal populiarumą vaistų vartojimo būdas – injekcinis.Lietuvoje jis sudarė
29%,užssienyje 30%, o vaistinėse gamintiems vaistams šis vartojimo būdas neskirtas.Išviršinis
vartojimo būdas nebuvo populiarus– Lietuvoje pagamintų patentuotų vaistų- 7% ir užsienyje
pagamintų patentuotų vaistų- 13% .Kiti vartojimo būdai (inhaliacinis,rektalinis) užėmė nežymią iki 3
% dalį visų Lietuvoje ir užsienyje pagamintų vaistų vartojimo būdų.
56
5.IŠVADOS
1. Atlikus užsienyje ir Lietuvoje patentuotų vaistų sudėties lyginamąją analizę nustatyta,
kad gamintojai vis dažniau naudojo cheminius vaistus, ypač gausėjo sintezuotų bei biologinės kilmės,
taip pat fitocheminių medžiagų, retai naudoti gyvūninės kilmės komponentai. Tačiau užsienyje
patentuotų vaistų sudėtis ir formos buvo įvairesnės, modernesnės. Užsienio kompanijos turėjo gilesnes
pramoninės vaistų gamybos tradicijas ir jų veikla buvo pavyzdžiu jaunai Lietuvos farmacijos
pramonei. Kartais analogiškos sudėties vaistai buvo patentuoti ir užsienio, ir Lietuvos vaistų
gamintojų(Pavyzdžiui,,,GerMaPo” gamintas ,,Antineuralgin”,kuris analogiškas Vokietijos farmacinės
kompanijos ,,Trenpel‘sche tabl.” vaistui nuo skausmų ir kt.).
2. Išanalizavus Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų receptūras atskleista, kad beveik pusė
šių vaistų sudedamųjų dalių buvo augalinės kilmės medžiagos, didelę dalį sudarė cheminiai junginiai ir
vis dažniau naudoti endokrininiai preparatai.(Pavyzdžiui,antinkščių liauka,skydliaukė,kiaušidžių
ekstraktas(2 receptai Lietuvoje,4 – užsienyje).Tyrimo rezultatus palyginus su vaistinėjė, pagal
gydytojų receptus, pagamintų vaistų sudėtimi nustatyta, kad įmonės, gaminusios patentuotus vaistus,
naudojo technologiškai sudėtingesnius vaistų gamybos metodus, įvairesnes vaistų formas,
modernesnius komponentus ir daugiau ,,A’’ (nuodų) ir ,,B’’ (stipriai veikiančių medžiagų) sąrašuose
minimų medžiagų.Vaistinėse pagamintų vaistų sudyje minimi toksiški neorganiniai gyvsidabrio, stibio,
švino junginiai, taip pat dažniau gyvūninės kilemės vaistai, kurių neaptinkama arba retai aptinkama
patentuotų vaistų sudėtyje.
3.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai savo receptūrose dažniau nei Lietuvoje naudojo
nuodingas ir stipriai veikiančias mežiagas,daugelis jų buvo sintezuoti,cheminės kilmės
junginiai.Vaistinėse minėtų medžiagų naudota ženkliai mažiau,jos dažniausiai buvo augalinės kilmės
grynos medžiagos kaip narkotinė medžiaga opijus.Užsienyje opijų pakeitė iš jo cheminės sintezės
metu gauti alkaloidai morfinas,kodeinas,kurie vartojami iki šių dienų.Vaistinėse visdar buvo naudoti
ypač nuodingi arseno,gyvsidabrio,švino,sidabro junginiai,laboratorijose gyvsidabris ir švinas
nebenaudoti,tikėtina, dėl nustatyto stipraus šalutinio poveikio.
4.Tyrimo rezultatai atskleidė,kad 1925 – 1940m. užsienio (Vakarų Europos)
gamintojų,turinčių ilgametę patirtį, farmacijos pramonės produkcija, vaistų formos buvo panašios ir
daug įvairesnės nei Lietuvoje gaminamų patentuotų vaistų.Užsienio kompanijos dažniau nei Lietuvoje
gamino ampules,tabletes,Lietuvos-mikstūras.Užsienio kompanijų tirtų vaistų sąraše minimos
vakcijos,Lietuvoje tirtų patentuotų vaistų sąraše vakcinų neaptikta.Vakarų Europos chemijos
laboratorijos gamino Lietuvoje neminimą vaisto formą–perlus.
57
6.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Rekomenduojama atlikti daugiau Lietuvos ir užsienio chemijos – farmacijos laboratorijų
gamintų vaistų receptų analizę. Gautus duomenis palyginti su šio tyrimo rezultatais.Tai leistų įvertinti,
kaip kito Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų sudėtis, įvairovė,kokie jų skirtumai ir
panašumai.
2. Būtina suburti tarptautines mokslininkų grupes, kurios pagal analogišką metodiką atliktų
savo šalies gydymo vaistais tyrimus ir gautus rezultatus palyginti tarpusavyje.
58
LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI
1. Lietuvos farmaceutas. Kaunas; 1933. Nr. 1, p.1. (žiūrėta 2017-01-14). Prieiga per internetą:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=100429&biRecordId=10047
2. Stakulienė S. Lietuviškoji medicinos periodika:ištakos ir raida Lietuvoje iki XX a. trečiojo
dešimtmečio /Knygotyra. 2001. T. 37. P. 3 – 4.
3. Grincevičiūtė N. Ekstemporalių vaistų gamyba visuomenės gamybinėse vaistinėse: situacijos
analizė ir perspektyvos.Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas,2010, p. 16.
4. Patentuotų ir dozuotų vaistų,leistų ir uždraustų įvežti į Lietuvą sąrašai, Sveikatos Departamento
oficialinis leidinys, 1927.
5. Farmacijos Manualas.Sudėtinių farmaceutinių preparatų sąrašai,1927.
6. Mekas T.A. Farmacijos raida ir profesinė etika. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas; 2010.
7. Gydytojų sekcija prie Lietuvių mokslo draugijos,Kauno medicinos draugija. Medicina,
1921,Nr.6,p.188.
8. Kaikaris A. Lietuvos farmacijos istorija – atsiminimai. Kaunas: Sveikatingumo ir medicinos
reklamos centras, 2000, p. 35 – 39.
9. Lietuvos farmaceutų tarnautojų sąjungos valdyba.Lietuvos farmaceutas, Kaunas; 1933, Nr1.
p.1.
10. Farmacijos žinios. Kaunas; 1933, Nr. 1(67), p. 1 – 3 Prieiga per internetą:
http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=30206&biRecordId=3802
11. Šiaulių naujienos.Titnagas.Farmacijos laboratorijoje „Galen“ daugiau kaip 10 metų nebėra
vaistų kvapo2013m.Prieiga per internetą: http://www.snaujienos.lt/archyvas/52-siauliai-pries-
simta-metu/22602-farmacijos-laboratorijoje-galen-daugiau-kaip-10-met-nebra-vaist-
kvapo.html,2013
12. Sveikatos departamento oficialus leidinys.Vaistų taksa.Kaunas;,,Meno spaustuvė‘‘,1933,p.83 –
88.
13. Alvydas Surblys.Vaistinių preparatų gamyba Kaune 1920 –1940 m.Prieiga per intnetą:
http://senaknyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=417&Itemid=157
14. Vaistininkų draugija: Farmacininkų sąjunga.Reklaminiai skelbimai.Farmacijos žinios 1925,
Nr.2,p.2 – 3.
15. Nasvytis S. Vaistininkų draugijos įkūrimas, jos plėtotė ir ir pirmieji uždaviniai. Farmacijos
žinios, 1923, Nr. 1, p.8
59
16. Gudienė Vilma.Bayer promotional activities in the Czechoslovak Republic and the Republic of
Lithuania in 1918 – 1940. Prieiga per internetą:
http://www.histpharm.org/40ishpBerlin/L84F.pdf
17. Jachimavičienė E.Lietuvos vaistinių verslo raida 1918 – 1940m.:tinklo plėtra,pardavimų
dinamika,verslo aplinka.Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų
universitetas,2015.p.20 – 40.
18. Tauras Mekas.Senoji vaistininkystė.Vitae Litera,2016m.p.33 – 35.
19. Lietuvos farmaceutų tarnautojų sąjungos valdyba.Lietuvos farmaceutas, Kaunas, 1933, Nr.2 –
3.
20. Perkamaitė R. Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Baltakių kaimo gyventojams 1935
metais skirtų vaistų lyginamoji analizė. Magistro baigiamasis darbas, 2015.
21. Prof.Pelūnas.Vaistinių dabartinės krizės priežastys.Farmacijos žinos 1935, Nr.6,p.14.
22. Vaistininkų draugija:Farmacininkų sąjunga.Bayer‘io jubiliejaus metai. Farmacijos žinios, 1938,
Nr. 4, p. 26
23. History of Patent Medicine. Prieiga per internetą:
http://www.hagley.org/online_exhibits/patentmed/history/history.html
24. Dennis B. Worthen, PhD. American Pharmaceutical Patents From a Historical
Perspective.prieiga per internetą:http://www.lloydlibrary.org/scholar/Patents%20-%20V8%20-
%20I1.pdf
25. Vaistininkų draugija: Farmacininkų sąjunga.Atviras laiškas Vokietijos vaistininko E.Merko
firmai.Farmacijos žinios,1934, Nr.2. p.19 – 20.
26. Užsieninių patentuotų preparatų byla, 1925 – 1927, l. 386.
27. Ministrų Kabineto kanceliarija.Svaigiųjų vaistų gamybos ir perdirbimo ir prekybos
taisyklės.Vyriausybės žinios,1932, Nr.381,p.6.
28. Ministrų Kabineto kanceliarija.Patentuotų ir dozuotų vaistų,kuriuos leidžiama įvežti į
Lietuvą,sąrašas.Vyriausybės žinios,1927, Nr.251,p.3.
29. Vaistininkų draugija: Farmacininkų sąjunga.Patentuotų ir dozuotų vaistų įvežimo į Lietuvą
taisyklės.Farmacijos žinios, 1927, Nr.1,p.9.
30. Sveikatos ir darbo redakcijos leidinys.Lietuvos ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų teikimo
taisyklės, Kaunas, 1940.
31. Erik Veng.Milestones.The Bayer story 1863 – 1988m. p. 60 – 61.
32. Trejos devynerios history. Prieiga per internetą: http://www.999.lt/en/history
33. Patentinių vaistinių preparatų sąrašas.Akc.B-vė ,,Germapo‘‘,1937.Prieiga per
internetą:http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000085711
34. Patentinių vaistinių preparatų katalogas.Akc.B-vė ,,Germapo’‘,1940.
60
35. Prieiga per internetą: Chen S. J, Zhou G. B, Zhang X. W, Mao J. H, de The H, Chen Z. From
an old remedy to a magic bullet: Molecular mechanisms underlying the therapeutic effects of
arsenic in fighting leukemia. Blood. 2011 Jun 16; 117(24):6425-
36. Stonkutė – Žukienė Regina. Lietuvos farmacija XX amžiuje.Vilnius: Lietuvos farmacijos
sąjunga;Vilniaus spauda, 2005, p. 25.
37. Jakutienė G. Vaistų, pagamintų Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 metais, lyginamoji
analizė.Magistro baigiamasis darbas,2016.
38. Ministrų Kabineto kanceliarija.Vaistų įvežimo iš užsienio taisyklės.Vyriausybės žinios,1928,
Nr.281,p1.
39. Lietuvos farmakopėja. Kaunas, 1938,p. 6 – 239.
40. Patentinių vaistinių preparatų katalogas.Laboratorija,,Vaistija’’,1932,Kaunas.
41. Grinkevič N.I., Ladygina E.J. Farmakognozija. Atlas 1989, p.266, 305, 301, 391, 328, 157,
127.
42. Genė Stropienė.Gėrimai ir kokteiliai,2000(UAB Veibena), p.24.
43. Herrick, Nancy.A Deeper Look at Drug Remedies,Publisher:American Journal of Homeopathic
Medicine,April,2005.
44. Kazarinov M.O,Chernishova A.G, Dziuba A. P.Quantitative determination of cardiac
Convallaria majalis glycosides,Publisher:Scottish Medical Journal,November,2011.
45. Candace B. Pert,Solomon H. Snyder..Opiate Receptor: Demonstration in Nervous
Tissue,Publisher:Science,March,1973.
46. Müller-Schwarze. Castoreum of beaver (Castor canadensis): function, chemistry and biological
activity of its components.Chemical Signals in Vertebrates,1992,p.457–464.
47. Organoterapeutica.Organoterapeutiniai preparatai.Endokrininiai preparatai.Letuvos
farmakopėja,I leidimas,1938,p.307.
48. Stanley A. Plotkin,Walter.Vaccines,1988,p.7 – 9.
49. Trevor A. J., Katzung B. G., Katzung S. B. & Trevor’s Pharmacology: Examination & Board
Review, Publisher: McGraw-Hill Medical; 7 edition September 2004.
50. Alexander JW. History of the medical use of silver. Surg Infect (Larchmt). 2009 Jun; 10
(3):289 – 92.
51. Mitrikevičiūtė K. Batakių vaistinės 1923 m. receptūros žurnalo analizė. Magistro baigiamasis
darbas. Kauno medicinos universitetas, 2004, p. 4 – 53.
52. Leslie R.Angus.The hematoporphyrin treatment of depressive psychoses,Publisher:The
American journal of psychiatry;April 2006.
61
53. Maibam Rasila Devi1, Meenakshi Bawari1 G.D. Sharma1,Neurotoxic and Medicinal
Properties of Datura stramonium L.,Publisher: Assam University Journal of Science, Vol.
7,April,2011.
54. M. Tampa,I. Sarbu,C. Matei,V. Benea, SR. Georgescu. Brief History of
Syphilis,Publisher:JMed Life;7(1): 4–10, Mar 15,2014.
55. Patents & Potions. Prieiga per internetą:
http://www3.uah.es/farmamol/The%20Pharmaceutical%20Century/Ch1.html [2017.03.27]
56. William H. Leake.M.D E.Richmond Ware.M.D. Barbital (Veronal)
poisoning,Publisher:JAMA,February 5, 2014.