61
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA MILDA KAVALIAUSKAITĖ LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ, 1925-1940 M. Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovė doc. dr. Vilma Gudienė KAUNAS,2017

LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE …

  • Upload
    others

  • View
    1

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

MILDA KAVALIAUSKAITĖ

LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE

PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,

1925-1940 M.

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

doc. dr. Vilma Gudienė

KAUNAS,2017

2

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA

FARMACIJOS FAKULTETAS

VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

TVIRTINU:

Farmacijos fakulteto dekanas Vitalis Briedis …………..

(parašas)

Data:

LIETUVOJE IR UŽSIENYJE PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ

SUDĖTIES LYGINAMOJI ANALIZĖ,1925-1940 M.

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadovė

Vilma Gudienė ......................

(parašas)

Data:

Recenzentė Darbą atliko

Nijolė Savickienė ....……... Magistrantė Milda Kavaliauskaitė ………...

(parašas) (parašas)

Data: Data:

KAUNAS,2017

3

TURINYS

SANTRAUKA ............................................................................................................................................................. 4

SUMMARY ............................................................................................................................................................... 5

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS ............................................................................................................................................ 8

ĮVADAS ................................................................................................................................................................... 11

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI .............................................................................................................................. 12

1. LITERATŪROS APŽVALGA................................................................................................................................... 13

1.1. Vaistų gamyba ir prekyba nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.) ................................. 13

1.2. Chemijos-farmacijos laboratorijų ir atskirų farmacijos fabrikų kūrimas .................................................... 14

1. 3. Vaistų reklama tarpukario Lietuvoje ......................................................................................................... 17

1. 4. Vaistų, pagamintų vaistinėse, sudėties tyrimai ......................................................................................... 18

1. 5. Vaistininkų nuogąstavimai dėl vaistų gamybos vaistinėse ........................................................................ 19

1. 6. Vaistų patentų sistemos kūrimas pasaulio kontekste ............................................................................... 20

1. 7. Vaistų patentavimo reglamentavimas tarpukario Lietuvoje ..................................................................... 22

2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................................................... 27

2. 1. Tyrimo metodai ............................................................................................ Error! Bookmark not defined.

2. 2. Šaltinių charakteristika .............................................................................................................................. 29

2.2.1. Lietuvos gamintojų patentuotų vaistų katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo byla 1925-

1927m. ........................................................................................................................................................... 29

3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ .................................................................................................................. 31

3. 1. Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų receptų sudėties analizė ........................................... 31

3.1.1.Vaistų komponentų skaičius ................................................................................................................. 31

3.1.2.Receptų sudėtyje esančių žaliavų kilmė ............................................................................................... 32

3.1.3.Vaistų formos ir jų vartojimo būdai ..................................................................................................... 51

4.REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................................................... 54

5. IŠVADOS ............................................................................................................................................................. 55

6. PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS .......................................................................................................................... 57

LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI ..................................................................................................................... 58

4

SANTRAUKA

M.Kavaliauskaitės magistro baigiamasis darbas „LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

PATENTUOTŲ BEI VAISTINĖSE PAGAMINTŲ VAISTŲ SUDĖTIES LYGINAMOJI

ANALIZĖ,1925 – 1940 M.“/ mokslinė vadovė doc. dr. V. Gudienė; Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas, Farmacijos fakultetas, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra. - Kaunas.

Tyrimo tikslas: palyginti 1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio gamintojų patentuotų vaistų

ir vaistinėse pagal gydytojų receptus pagamintų vaistų sudėtį, įvertinti jų panašumus ir skirtumus.

Tyrimo uždaviniai:išanalizuoti 100 Lietuvos ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų

vaistųsudėtį,įvertinti komponentų įvairovę;nustatyti,kokios vaistinės medžiagos naudotos

patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje, jas palyginti su vaistinėje vaistų gamybai pagal

gydytojų receptus naudotomis medžiagomis;nustatyti,kurios Lietuvoje ir užsienyje patentuotų

vaistų sudedamosios dalys minimos Lietuvos vaistų taksos (1933m.) „nuodingų“ ir stipriai

veikiančių medžiagų sąrašuose,įvertinti kaip dažnai šios medžiagos buvo naudojamos gaminant

patentuotus vaistus ir vaistus pagal gydytojų receptus;palyginti Lietuvoje ir užsienyje patentuotų

vaistų bei vaistinėje pagamintų vaistų formas.

Tyrimo objektas ir metodika: tiriamasis objektas – Lietuvos patentuotų vaistų gamintojų

chemijos – farmacijos laboratorijų,,Vaistija” 1932m. ir ,,GerMaPo” 1937-1940m. gamintų vaistų

kataloguose pateiktos vaistų sudėtys,kurios lygintos su užsienio gamintojų patentuotų vaistinių

preparatų byloje 1925-1927m. užfiksuotų vaistų sudėtimis.Buvo analizuojami 100 Lietuvos vaistų

gamintojų patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 –

1940m.Atliekant tyrimą taikytas istorinis lyginamasis metodas.Gauti duomenys palyginti su anksčiau

atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų rezultatais.Tyrimo rezultatai leido įvertinti, kokiais

vaistais 1925 – 1940m. buvo gydomi žmonės Lietuvoje,kokios buvo vaistų formos,jų sudėtinės

dalys,kokios kilmės buvo vaistinės medžiagos (cheminės, augalinės ar gyvūninės) ,kokios

,,nuodingos” ir stipriai veikiančios medžiagos naudotos gamintant vaistus.

Išvados: Užsienio patentuotų vaistų gamintojai chemijos – farmacijos laboratorijos gamino

įvairesnius vaistus,buvo didesnė modernesnių sintezuotų vaistų įvairovė nei Lietuvoje gamintų

patentuotų vaistų.Patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir užsienyje naudotos vaistinės medžiagos

skyrėsi.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai naudojo daugiau sudėtingų cheminės kilmės

medžiagų,nei Lietuvos patentuotų vaistų gamintojai.Augalinės kilmės medžiagų populiarumas

laboratorijose mažėjo.Vaistinėse populiariausios augalinės kilmės medžiagos,jose vis dar naudotos

gyvūninės kilmės medžiagos.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai savo receptūrose dažniau nei

Lietuvoje naudojo ,,nuodingas’’ ir stipriai veikiančias mežiagas,daugelis jų buvo sintezuoti,cheminės

kilmės junginiai.Vaistinėse minėtų medžiagų naudota ženkliai mažiau,jos dažniausiai buvo augalinės

5

kilmės grynos medžiagos.1925 – 1940m. užsienio (Vakarų Europos) gamintojų,turinčių ilgametę

patirtį, farmacijos pramonės produkcija, vaistų formos buvo įvairesnės nei Lietuvoje gaminamų

patentuotų vaistų.

6

SUMMARY

Master Thesis by M.Kavaliauskaitė“THE COMPARATIVE ANALYSIS OF THE MEDICINE

COMPOSITION PATENTED IN LITHUANIA AND ABROAD AND MADE IN PHARMACIES

IN 1925 – 1940” /scientific supervisor doc. Dr. V. Gudienė;Lithuanian University of Health

Sciences, Medical Academy, Faculty of Pharmacy, Pharmaceutical Technology and Social

Pharmacy Department. - Kaunas.

The research object – Lithuania’s patented drug manufacturers chemistry – pharmacy

laboratories “Vaistija” 1932 and “GerMaPo” in 1937 – 1940 produced drugs in drugs catalogues

presented drugs compositions, which were compared with in some foreign manufacturers patented

medicinal preparations file stated drugs compositions in 1925 – 1927.

The tasks of research: to analyze 100 Lithuania’s and 100 abroad medicine manufactures

patented medicine composition, to evaluate variety of components; to state what medicinal materials

were used in manufacturing of patented medicine in Lithuania and abroad, to compare them with in

drugstore medicine manufacturing according to doctors’ prescriptions used materials; to state, which

patented medicine composition parts in Lithuania and abroad are mentioned in Lithuania medicine

taksa (1933) list of “poisonous” and having strong effect substances, to evaluate how often these

materials were used in making patented medicine and medicine according to the doctors’ prescriptions;

to compare in Lithuania and abroad patented medicine and in drugstore made forms of the medicine.

The object and method: investigative object – manufacturers’ chemistry in Lithuania

patented medicine – pharmaceutical laboratories “Vaistija” 1932 and in 1937 – 1940 made patented

medicine catalogues“GerMaPo”, which plot was compared to the abroad manufacturers’ patented

medicinal preparations case’s plot in 1925 – 1927. There were analyzed 100 patented in Lithuania

and 100 patented in abroad medicine prescriptions in 1925 – 1940.While the research was

conducted, the historical comparative method was applied, the documents used from medicine and

pharmacy history museum funds.Microsoft Office Excel 2013 program was used for the research

results processing.The forthcoming data was compared to the previously conducted Lithuania’s

drugstores prescriptions books results of the researches.The collected data let us evaluate, what kind

of medicine was used for treatment of patients in Lithuania and abroad,what kind of compounds

were used if formulations in 1925 – 1940.

Conclusions: Foreign patented drugs manufacturers chemistry – pharmacy laboratories were

producing more diverse medicine, there were bigger variety of more modern synthesed medicine than

in patented drugs that were produced in Lithuania.For the patented medicine production in Lithuania

7

and abroad the used medicinal materials were different.Abroad patented drugs manufacturers were

using more complex chemical origin materials than the Lithuanian manufacturers.The popularity

herbal origin materials in laboratories was decreasing.The most popular at the drugstores were herbal

origin materials, here animal origin materials were still used.Abroad patented medicine manufacturers

were using more often poisonous and strongly affecting materials in their prescriptions than in

Lithuania, most of them were compounds of synthesed, chemical origin. The mentioned materials were

used much less in pharmacies, they usually were pure herbal origin materials.In 1925 – 1940 foreign

(West Europe) long lived manufacturers’ production of pharmacy industry, drugs forms were more

diverse than produced patented medicine in Lithuania.

8

PADĖKA

Už visokeriopą pagalbą ir palaikymą rengiant farmacijos magistro baigiamąjį darbą

nuoširdžiai dėkoju darbo vadovei doc. dr. Vilmai Gudienei.Taip pat dėkoju Lietuvos medicinos ir

farmacijos istorijos muziejaus administracijai, suteikusiai tyrimo šaltinius ir leidusiai juos panaudoti

moksliniame tyrime.Ritai Perkamaitei - už jos susistemintą ir identifikuotą medžiagą, kuri pasitarnavo

atliekant šį tyrimą, taip pat dėkoju šio darbo recenzentei prof.Nijolei Savickienei.

9

SANTRUMPŲ SĄRAŠAS

• F – fondas;

• Ap. – apyrašas;

• B – byla;

• l. – lapas;

• aa (ana) – po lygiai;

• ac. (acidum) – rūgštis;

• aq. destill. (aqua destillata) – distiliuotas vanduo;

• but. (butyrum) – sviestas;

• comp. (compositus) – sudėtinis;

• cort. (cortex) – žievė;

• crist. (cristalisatus) – kristalinis;

• d. (dosis, doses) – dozė, dozės;

• D.S. (da, signa) – duok, pažymėk;

• D.t.d.N. (Da tales doses numero) – duok tiek tokių dozių;

• dec. (decoctum) – nuoviras;

• dil. (dilutus, -a, -um) – skiestas, -a;

• extr. (extractum) – ekstraktas;

• f.(fiat, fiant) – tepasidaro;

• fol. (folium) – lapas;

• fluid. (fluidus, -um) – skystas;

• gtt. (gutta, guttae) – lašas, lašai;

• inf. (infusum) – užpilas;

• liq. (liquor) – skystis;

• m. pil. (massa pilularum) – piliulių masė;

• M. (misce) – sumaišyk;

• Mixt. (mixtura) – mikstūra;

• ol. (oleum) – aliejus;

• past. (pasta) – pasta;

• praec. (praecipitatus) – nusodintas;

• pulv. (pulvis) – milteliai;

• q.s. (quantum satis) – kiek reikia;

• 8 rad. (radix) – šaknis;

10

• rectif. (rectificatus) – išvalytas;

• rhiz. (rhizoma) – šakniastiebis;

• simpl. (simplex) – paprastas;

• sir. (sirupus) – sirupas;

• sol. (solutio) – tirpalas;

• spir.(spirituosus, -a, -um) – etanolinis;

• supp. (suppositorium) – žvakutė;

• tr. (tritus) – sutrintas;

• t-ra, tinct. (tinctura) – tinktūra, etanolinė ištrauka;

• ung. (unguentum) – tepalas.

11

ĮVADAS

Lietuvos farmacijos pramonė pradėjo kurtis paskelbus Lietuvos nepriklausomybę. XX a.

trečiajame dešimtmetyje buvo įsteigtos vaistų gamybos įmonės ir prie vaistinių - chemijos farmacijos

laboratorijos, kurios pradėjo patentuoti savo gaminamą produkciją. Taip pat,užsienio kompanijos

eksportavo patentuotus vaistus į naują rinką – nepriklausomą Lietuvos Respubliką.Be šių dviejų

šaltinių tiekusių Lietuvos gyventojams vaistus, kitą dalį apie 50 proc. sudarė vaistinėse pagal gydytojų

receptus pagaminti vaistai.

XXa.trečiame ir ketvirtame dešimtmetyje populiariausi buvo augalinės ir cheminės kilmės

vaistai, tačiau daugėjo cheminės sintezės produktų – sintetinių vaistų.Vaistinių preparatų gamybai

buvo naudoti ,,nuodingi’’ cheminės kilmės arseno, sidabro, švino junginiai, ,,nuodingi’’ alkaloidai

strichninas ,strofantinas, skopolaminas, narkotinės stipriai veikiančios medžiagos – morfinas,

kokainas, kodeinas.Šiandieninėje medicinoje, dėl stipraus šalutinio poveikio ir toksiškumo, daugelis

minėtų nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų yra nebenaudojamos.Yra likę dalis naudojamų vaistų

gydymui,kurių sudėtyje yra tokios stipriai veikiančios medžiagos,kaip morfino hidrochlorido

injekcinis tirpalas, anestezinas,piramidonas.

Vieni iš prieinamų šaltinių,kurių turinys atskleidžia ir leidžia palyginti,kokius vaistus gamino

Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai tarpukario Lietuvoje yra Lietuvos chemijos –

farmacijos laboratorijų ,,GerMaPo” ir ,,Vaistija” produkcijos katalogai ir užsienio patentinių vaistų

registravimo archyvinės bylos,kurios saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje.

Išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienyje patentuotų vaistų

receptų bei atlikus jų lyginamąją analizę,buvo įvertintos ir palygintos gamintų vaistų

formos,komponentų įvairovė, jų panašumai ir skirtumai.Taip pat pavyko nustatyti,kokios cheminės,

augalinės ir gyvūninės kilmės, nuodingos ir stipriaiveikiančios medžiagos buvo naudotos vaistų

gamyboje,bei kokią visų naudotų medžiagų dalį jos sudarė.Šie rezultatai palyginti su vaistinėse

pagamintų vaistų turiniu,panaudojant Perkamaitės R. magistriniame darbe „Kauno Petrašiūnų ir

Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ pateikta

medžiaga ir jos sukauptų duomenų Microsoft Office Excel 2013 programoje medžiaga.

Temos aktualumas – tema aktuali tuo,nes ji iki šiol nebuvo plačiai tyrinėta.Darbo praktinė

reikšmė – praturtinti farmacijos mokslo istorijos tyrinėjimus, kuriais siekiama atskleisti

medikamentinio gydymo tradicijas. Tyrime pateiktus rezultatus bus galima palyginti su kitų Europos

šalių analogiškais rezultatais ir įvertinti Lietuvos medikamentinės terapijos kaitą ir pažangą kitų šalių

kontekste.

12

DARBO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Tyrimo tikslas:palyginti 1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio gamintojų patentuotų vaistų

ir vaistinėse pagal gydytojų receptus pagamintų vaistų sudėtį, įvertinti jų panašumus ir skirtumus.

Tyrimo uždaviniai:

1.Išanalizuoti Lietuvoje patentuotų šimto vaistų sudėtį ir užsienyje patentuotų šimto vaistų

sudėtį, įvertinti komponentų įvairovę.

2.Nustatyti kokios vaistinės medžiagos naudotos patentuotų vaistų gamybai Lietuvoje ir

užsienyje, jas palyginti su vaistinėje vaistų gamybai,pagal gydytojų receptus,naudotomis medžiagomis.

3.Nustatyti kurios Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų sudedamosios dalys minimos

Lietuvos vaistų taksos (1933 m.) „nuodingų“ ir stipriai veikiančių medžiagų sąrašuose. Įvertinti šių

medžiagųnaudojimo dažnumą,gaminant patentuotus vaistus ir vaistus pagal gydytojų receptus.

4. Palyginti Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų bei vaistinėje pagamintų vaistų formas.

13

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1. Vaistų gamyba ir prekyba nepriklausomoje Lietuvos Respublikoje (1918 – 1940m.)

1919 m. – 1940m., Pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu, laisvos rinkos

sąlygomis ėmė kurtis ir formuotis farmacijos verslas,kurtis farmacijos pramonė.1929 – 1933m.

pasaulyje vyravo ekonominė krizė, jos padarinius jautė ne tik pramonės sritys, žemės ūkis, kurio

produktų kainos buvo sumažėjusios 2 – 3 kartus, bet ir farmacijos verslas.Pasaulinės ekonominės

krizės neigiami padariniai Lietuvoje atspindėti 1933 m. sausio mėnesio „Farmacijos žinios“ Nr. 1

leidinyje. Straipsnio autorius S. Nasvytis teigia, jog ,,atėjo ekonomiškai sunkūs laikai. Iš vienos pusės

spaudžia mažėjančios apyvartos, iš kitos – tuo tarpu neaiškios perspektyvos ir gandai dėl

vaistininkystės ateities“[9,10,15].

Tarpukario Lietuvoje kūrėsi vaistinės,farmacijos įmonės,cheminių laboratorijų buvo tik

keletas.Vaistinės atliko kelias funkcijas, tai vaistų gamyba ir vaistų bei vaistinių medžiagų

perpardavimas.Vaistinės parduodavo gyventojams vaistus pagamintus pagal gydytojų receptus ir

vaistus pagamintus Lietuvos ir užsienio farmacijos pramonės įmonėse [3].Apie 40% vaistinės pajamų

sudarė jų pagaminti vaistai: milteliai, piliulės, tepalai, mikstūros, žvakutės, ekstraktai, tinktūros, žolių

mišiniai ir kita[8].

Kai kurios vaistinės gamino jų pačių sukurtus, patentuotus vaistus. Pavyzdžiui, Povilo

Radeckio – Mikuličiaus „Aleksoto“ vaistinė 1924 metais išleido garsųjį vaistą nuo reumato,

neuralgijos ir podagros – „Methyl Balzamą” [13].Palangos vaistininkas A.Švambaris patentavo

originalų vaistažolių mišinį–„Trejos devynerios”,kuris pradėtas gaminti Palangos vaistinėjė

XIXamžiuje,naudotas nuo skrandžio veiklos sutrikimų, viduriavimo, migrenos atakų, išsekimo,

užkimimo ir kita.,,Trejų devynerių” vartojimas tarpukario Lietuvoje buvo įteisintas, nes šis vaistas

buvo įtrauktas į „Patentuotų vaistų, leistų gaminti Lietuvoje, sąrašą”,publikuotą ,,Farmacijos

žinių“1929 metų 6 –ąjame numeryje.Daugelis vaistinių turėjo savas receptūras, kurios skirdavosi

keliomis dalimis.Tai suprantama iš laikraščio „Farmacijos žinios” publikacijos(1925 m. kovo mėn.

Nr.2), kurioje minima, kad prieš karą Palangos vaistinėje gamintos „Trejos devynerios” susilaukė

konkurentų[18,32].Skuodo vaistininkas K. Mažonas gamino ampuliuotus injekcinius tirpalus su

narkotinėmis mežiagomis.Farmacijos magistras P. Raudonikis savo vaistinėje gamino populiarų vaistą

,,Migreno–Nervosin”, kurio firminis pavadinimas ,,Raudonas gaidžiukas” ,vartotas nuo migrenos.

J.Zaborskio ir A.Laurinaičio vaistinė Panevėžyje gamino įvairius kremus tūbose ir t.t. Šiuos preparatus

vaistinės parduodavo ne tik gyventojams,bet ir kitoms vaistinėms[1,14].

14

Eglės Jachimavičienė savo magistro darbe ,,Lietuvos vaistinių verslo raida 1918 – 1940m.: tinklo

plėtra,pardavimų dinamika,verslo aplinka”,nurodė ,jog 1926 – 1937 metais didėjo vaistinių pajamos

gaunamos už taip vadinamą ,,rankinį’’ pardavimą ir mažėjo vaistinių pajamų dalis,kuri gaunama už

vaistų pagamintų pagal gydytojų receptus pardavimą. Tai vyko rinkoje daugėjant patentuotų vaistų,

kuriuos gyventojai galėjo įsigyti be recepto [17].

Straipsnyje „Bayer promotional activities in the Czechoslovak Republic and the Republic of

Lithuania in 1918 – 1940“ rašoma,kad vaistų rinkos dydis Nepriklausomoje Lietuvoje (1918 –

1940m.) svyravo nuo 8 mil. Lt. iki 10 mil. Lt. Maždaug 50 proc. pajamų buvo gaunama parduodant

vaistus pagamintus vaistinėse pagal gydytojų nurodymą,likę 50 proc. vadinami „rankiniai” pardavimai,

juos daugiausia sudarė patentuoti vaistai. Viena patentuotų vaistų dalis buvo pagaminta vaistinėse, kita

dalis – farmacinėse chemijos laboratorijose ir trečia dalis buvo importuota iš užsienio – daugiausia iš

Vokietijos.1928 metų patentuotų vaistų sąrašuose,kuriuos leidžiama importuoti į Lietuvą,buvo apie

685 vaistinių preparatų [16].

1938 metų 4–ąjame ,,Farmacijos žinių” publikuotame numeryje,jokio autoriaus

nepasirašytame straipsnyje,kas galėtų reikšti,jog tai buvo užsakomasis straipsnis, išleistas Bayer

kompanijos jubiliejaus paminėjimui: ,,Bayerio jubiliejaus metai” aiškinama, kad: ,,Kompanija ,,Bayer”

nuo 1888 metų buvo vien tik dažų fabrikas,vadinamas Friedrich Bayer ir Ko vardu,o, tik vėliau

vadybos nutarimu po fenacetino išradimo,vieno pirmųjų antipyretica,prie dažų gaminimo prijungtas

dar atskiras farmacijos skyrius.,,Farmaceutinės –chemijos,farmakologijos, fiziologijos, chemoterapijos

ir serobakterologijos ,,Bayer” laboratorijos,kuriose dirba žymūs specialistai,laikomos rimto ir tikslaus

moksliško darbo įstaigomis,o gamybos skyriai,kurie buvo įrengti daugelyje kraštų,pagal žinovų

sprendimą buvo laikomi pavyzdingais.Taip ,,Bayerio” vardas savo darbais iškovojo iš dalies pirmtako

pasaulinę reikšmę antipyretikos,narkotikos ir vaistų nuo nemigos,chemoterapijos,hormonų ir vitaminų

srityse” [22].Šio straipsnio rengėjai negailėjo įmonei pagyrų ir palankių vertinimų.Profesinėje

spaudoje vyravo ,,Bayer” kompanijos ir jos produkcijos reklamos.Reklamose prašoma atkreipti dėmesį

išrašant ,,Bayer” kompanijos patentuotus vaistus Antifebrin,Chloroformium,Coffeinum,šalia nurodomi

jų cheminiai pavadinimai. 1937 ,,Bayer” turėjo 93 filialus visuose žemynuose.Kompanijos įstaiga

buvo ir trijose Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje, ir Estijoje. XIX a. vaistų pramonės įmonės

išsivystė iš dažų įmonių, pavyzdžiui, minėta ,,Bayer” kompanija, ir iš kito šaltinio – vaistinių.Lietuvoje

XIXa. farmacijos bendrovių, išaugusių iš dažų įmonių nebuvo.Buvo pradėtos steigti chemijos-

farmacijos laboratorijos [16].

1.2.Chemijos-farmacijos laboratorijų ir atskirų farmacijos fabrikų kūrimas

15

Norint plėtoti vaistininkystės,pramoninę vaistų gamybą,didesniuose miestuose verslininkai

pradėjo steigti atskiras nuo vaistinių chemijos – farmacijos,bei kosmetikos laboratorijas. 1921m.

Kaune ,,Vaistija” įsteigė laboratoriją Galeno preparatams,patentuotiems vaistams ir kosmetikai gaminti

[1]. Populiariausi ,,Vaistijos” gaminiai buvo Sirolinas(sirupas nuo kosulio),kremas nuo

šlakų,spuogų,veido nudegimų – Metamorfozas, taip pat skystas geležies preparatas nuo mažakraujystės

– Liq.ferri albuminati ir kiti [14].

,,Vaistijai’’ bankrutavus,ją 1921m. nupirko įmonė ,,GerMaPo’’.Šios įmonės pavadinimas

sukurtas panaudojus savininkų pavardžių pirmuosius skiemenis(Adolfo Gerdvilio, Vytauto Malelos ir

Vaclovo Podliaskio).,,Vaistija’’ tapo ,,GerMaPo’’ padaliniu ir išsaugojo savo pavadinimą, buvo

vadinama laboratorija ,,Vaistija’’.„GerMaPo” farmacijos bendrovė – fabrikas leido vaistų, gaminamų

„Vaistijos” laboratorijoje, kainoraščius, katalogus.,,GerMaPo’’ leistuose gamintų vaistinių preparatų

sąrašuose buvo pažymima,kuriuos vaistinius preparatus Kauno miesto ir apygardos Ligonių kasos

leido įtraukti į vartojamųjų medikamentų sąrašą.Šie vaistų sąrašai su patentiniu jų pavadinimu buvo

surašyti abėcėlės tvarka.Tai medikamentas, kaip ,,Bismutol”,kuris sudėtyje turi bismuto junginį

Bismut.subsaicylic.,Kollarsin –Tonicum,kurio sudėtyje yra mangano ir kiti[33]. ,,GerMaPo”

kataloguose abėcėlės tvarka buvo surašyti visi įmonės gaminti vaistai,jų patentinis

pavadinimas,receptūros su tiksliu cheminiu ar kitokiu pavadinimu,indikacijos,veikimo būdas ir

sąvybės,dozavimas ir vartojimas,įpakavimas,vaisto forma,bei detali kaina.Taip pat išvardinti

preparatai,kurie gaminti iš vietinės žaliavos.Tai preparatai Gastromon,Maltocitin ir kiti.1940 – ųjų

metų naujai pertvarkytame ir naujais preparatais papildytame ,,GerMaPo” vaistų kataloge buvo 138

vaistiniai preparatai [34].

1921m. lapkričio 15d. Lietuvos finansų ministerijos Pramonės ir prekybos departamentas

išdavė piliečiams M.Judašinui,A.Rozembergui ir E.Taubmaniui leidimą Kaune atidaryti kosmetinę

laboratoriją,o 1922 metų sausio 25d. šie piliečiai pas notarą sudarė sutartį,suteikiančią teisę įsteigti

Kauno cheminę laboratoriją ir verstis cheminių ir kitų prekių prekyba ir įsteigė prekybinę bendrovę,

pavadinimu ,,B-vė,, Sanitas” cheminė laboratorija”.Tų pačių metų balandžio 15d. Sveikatos apsaugos

departamento diektorius dr.Abraitis ir farmacijos skyriaus viršininkas Karaitis davė bendrovei

,,Sanitas” leidimą įsteigti kosmetikos,parfumerijos ir Galeno preparatų laboratoriją. Joje leista pradėti

gaminti šešis medicininius spiritus,68 pavadinimų tinktūras,dvejus linimentus,anyžių lašus,ypač

nuodingą Fovlerio tirpalą su arsenu.Nuo 1845 m. juo buvo gydoma maliarija, chorėja bei

sifilis[8,36].Šios chemijos – farmacijos laboratorijos prekės buvo reklamuojamos to meto periodinėje

spaudoje,leidžiami gamintų vaistų sąrašai. Pirmiausia pasirodė kremų nuo „šlakų, dedervinių ir

spuogų“ reklama,po kiek laiko pradėta reklamuoti dantų pastos, šampūnai, muilai, kitos kosmetinės

priemonės, farmacinės bendrovės „Sanitas“ produkcija. ,,Sanitas” leido netik vaistų

sąrašus,katalogus,bet ir specialius medicininius leidinius skirtus visai visuomenei.Leidinys ,,Hormonai

16

ir vitaminai”,kurio autorius chemikas – vaistininkas J.Pikas,leidėjas B-vė ,,Sanitas” aiškino apie

hormoninius susirgimus, vitaminų reikšmę organizmui (žr. 4 pav.) [40].„Sanito” chemijos – farmacijos

laboratorijoje iš pradžių buvo gaminami Galeno preparatai, vėliau ir kiti patentuoti vaistai. Nuo 1926

m. ten gaminamos ir tablets (pirmoji tablečių gamykla Lietuvoje)(žr. 3pav.).

3pav.Chemijos-farmacijos laboratorijos„Sanitas”gamintų preparatų sąrašas

4pav.Chemiko – vaistininko J.Piko parašytas,B-vės,,Sanitas” išleistas leidinys„Hormonai ir

vitaminai”

Tarpukariu buvo įsteigtos ir kitos chemijos ir farmacijos laboratorijos, vaistus gamino: Kaune

– Centrinio valdžios vaistų sandėlio galeninių preparatų laboratorija, chemijos ir farmacijos

laboratorijos„Vaistas“, Ukmergėje – „Delungan“; Klaipėdoje – „Farmakon“, „Harmonija“, „Tema“;

Vilniuje – „Eska“; Švenčionyse – vaistažolių perdirbimo fabrikas, Šiauliuose – „Galen“[2].

Farmacijos laboratorija „Galen“ Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, įkurta 1922 metais provizoriaus Kazio

Kazlausko.1922 m. birželio 14 d. Šiaulių vaistininkas provizorius K. Kazlauskas padavė Lietuvos

Respublikos sveikatos departamentui prašymą: „Prašau Tamstos leidimo įsteigti laboratoriją

gaminimui Galeno ir kitų chemiškų ir farmaceptiškų preparatų, kadangi laboratorija bus po vienu stogu

su mano vaistine, prašau Tamstos leidimo laikinai eiti pareigas ir laboratorijos vedėjo.„Sveikatos

17

departamentas 1922 m. rugsėjo 5 d. davė leidimą Nr. 7677 provizoriui K. Kazlauskui: „Einant

Farmacijos kolegijos nutarimu, leidžiama provizoriui K. Kazlauskui įsteigti chemijos – farmacijos ir

Galeno preparatų laboratoriją Šiauliuose”.K. Kazlauskas, būdamas gabus, patyręs provizorius, gerai

žinodamas vaistų veikimą, pats kurdavo įvairius vaistinius preparatus. ,,Galen’’ išleistame

reklaminiame kataloge buvo publikuoti žinomų gydytojų atsiliepimai apie ,,Galen’’ gaminamus

vaistinius preparatus :„Stiprol“, „Migres-Nervosis“, „Lecitin-globulin“, „Tussolin“, „Kalk-Glbulin“,

„Rheum-Balsam“. „Seabiol“, milteliai nuo galvos skausmo.Laboratorija 1933 metais gamino per 250

preparatų: 100 pavadinimų tinktūrų, 25 pavadinimų tepalų, virš 50 pavadinimų ampuliuotų vaistų, 25

spiritinius, 16 sirupų, 10 pavadinimų aliejų, lašų, pleistrų, 25 pavadinimų kosmetikos gaminių.Gamyba

sekėsi,užsakymų daugėjo,laboratorija galėjo konkuruoti su to meto didžiosiomis šalies laboratorijomis

[11].

1.3.Vaistų reklama tarpukario Lietuvoje

Tarpukario Lietuvoje didėjant vaistinių skaičiui, atsiradus pirmosioms farmacijos gamybos

laboratorijoms,augo ir konkurencija. 1921 – 1922m. įsteigtos pirmosios gamybinės farmacijos

laboratorijos lėmė vaistų kainų sumažinimą vaistinėse.T. Mekas savo mokomojoje knygoje

„Farmacijos raida ir profesinė etika“ teigė,kad siekdami pritraukti daugiau pirkėjų, vaistininkai

skelbdavo apie taikomas nuolaidas, siekdavo susitarti su gydytojais, kad jie savo pacientus nukreiptų

būtent į tą, o ne į kitą vaistinę [6].Apie vaistinėse gamintus produktus daugiausia informacijos teikė

reklama spaudoje. Iš jos sužinome apie Povilo Radeckio – Mikuličiaus, Antano Grigalauskio bei Juozo

Matulaičio ir Zenono Kuzavo vaistinių, taip pat Raudonojo Kryžiaus vaistinės chemijos – farmacijos

laboratorijos, veikusios kaip atskiras padalinys, gamintus vaistinius preparatus. [13].

Periodiniame žurnale „Farmacijos žinios”, leistame Lietuvių vaistininkų draugijos ir Lietuvos

farmaceutų sąjungos 1923–1940 m. Kaune, pamažu daugėjo reklaminio pobūžio staipsnių. Iš pradžių

daugiau buvo kalbama apie Lietuvos farmacijos reikalus, vėliau skelbiamos mokslinės publikacijos,

žinios apie tarptautinę patirtį, renginius, taip pat publikacijos, naudingos vaistininkų profesinių žinių

gilinimui. Pamažu „Farmacijos žinios“ tapo pelningu populiariu ir įtakingu leidiniu. Leidėjai gudriai

skatino farmacijos įmones publikuoti žurnale savo skelbimus. 1927m. žunalo 1 – ąjame numeryje

išspausdintas kreipimasis: „Gerbiami vaistininkai, pirkite vaistus firmose, kurios skelbiasi mūsų

organe „Farmacijos žiniose“. Firmos, palaikančios mūsų organą skelbimais, tuo pačiu palaiko ir mūsų

korporaciją”.Dažniausiai reklaminiai skelbimai buvo spausdinami ant papildomų kietų puslapių

pradžioje ar žurnalo kopijos gale.Puslapiai nebuvo nudažyti, bet buvo rusvi, žalsvi, pilkšvi.Iliustracija

„Farmacijos žinios” 1931m. vaizduoja „KREWEL“ piliulių reklamą,išdėstytą per visą

puslapį,„Lietuvos farmaceutas” 1933m. Nr.2 – 3 13 – oje iliustracijoje trumpai ir aiškiai

18

reklamuojamas vaistas „Laxin“,apie kurį informuoja, kad jis reguliuoja vidurių veiklą ir yra saldainių

skonio.Jį galima įsigyti visose vaistinėse.„Farmacijos žinios” ir „Lietuvos farmaceutas” buvo vieni

svarbiausių farmacinės periodikos leidinių, kuriuose buvo skelbiamos kasdieniam žmogaus gyvenimui

reikalingų vaistų reklamos[19].

1.4. Vaistinėse pagamintų vaistų sudėtis

Apžvelgus Ritos Perkamaitės magistro darbą,,Kauno Petrašiunų ir Taragės apskrities

Batakių kaimo gyentojams 1935 metais skirtų vaistų lyginamoji analizė” ,galima sužinoti tarpukario

Lietuvoje,tiksliau Petrašiūnų ir Batakių kaimo vaistinėje, pagamintų vaistų įvairovę, komponentų

sudėtį,vaisto formas.

Remiantis lyginamosios analizės duomenimis įžvelgiama,kad dauguma išrašytų vaistų buvo

vienkomponenčiai ir dvikomponenčiai,taip pat vienos – penkių sudedamųjų dalių, tačiau, pasitaikė ir iš

šešių,septynių, ar, net aštuonių sudedamųjų dalių. R.Perkamaitė tyrime nustatė,kad kiekvienas

gydytojas vaisto sudėtį kūrė savaip.Pavyzdžiui,gydytojas A. Matukas,kuris dirbo Panemunės

vaistinėje,dažniausiai skirdavo vaistus ,kurių sudėtyje buvo 3 – 4 sudedamosios dalys. Gydytojo

išrašytame vaisto recepte nuo kosulio įėjo ipekakuanos šaknų užpilas (Inf. rad. Ipecacuanhae), anyžių

lašai (Liq. Ammonii anisati), kalio sulfogvajakolis (Kalii sulfoguajacolici), svilarožės sirupas (Sirupi

Althaeae).[20] R. Perkamaitė savo tyrime atskleidė, kad daugiausiai buvo išrašoma vaistų vartojamų į

vidų :milteliai, užpilai,nuovirai, mikstūros, piliulės ir kt. [20].

Vaistų komponentus pagal minėto magistrinio darbo duomenis būtų galima suskirstyti į tris

pagrindines grupes: augalinės, gyvūninės ir cheminės kilmės. Nustatyta,kad augalinės kilmės žaliavos

Petrašiūnų vaistinėje buvo naudotos dažniau,ten daugiau naudota ir cheminių medžiagų,o gyvūninės

kilmės žaliavos sudarė nežymią visų naudotų žaliavų dalį.Batakių vaistinėje vaistų gamybai naudotų

žaliavų pasiskirstymas buvo panašus [20].

Abiejų vaistinių receptų knygų turinio nagrinėjimas leido darbo autorei Ritai Perkamaitei

nustatyti,kad abiejuose vaistinėse tarpukariu buvo gaminami vaistai vidiniam vartojimui dozuotomis

vaistų formomis: milteliais, piliulėmis, žvakutėmis ir mikstūromis, sirupais, suspensijomis,

emulsijomis, lašais, užpilais ir nuovirais.Išoriniam vartojimui buvo gaminti tepalai, linimentai, aliejai,

tirpalai, akių vaistai. Batakių kaimo vaistinėje buvo pagaminta 13 skirtingų vaistų formų pagal 272

felčerio receptus, Petrašiūnų vaistinėje 15 vaistų formų pagal 283 receptus. Dažniausiai gamintos

mikstūros [20].

Kito magistrinio darbo ,,Vaistų,pagamintų Viekšnių vistinėje 1918 metais ir

1934metais,lyginamoji analizė”,autorė Gintarė Jakutienė savo darbe pateiktus tyrimo rezultatus

19

palygino su analogiškais tyrimais,aptartais R.Perkamaitės darbe ir teigė,kad: ,,Batakių 1923 m. ir 1935

m. ir Petrašiūnų 1935 m. vaistinių receptų knygų turinio tyrimais galima įžvelgti panašumų ir keletą

skirtumų. 1935 m. Batakių vaistinėje buvo gaminamos ampulės ir tabletės, kitose vaistinių knygose

šios vaisto formos neužfiksuotos. 1918 m. Viekšnių vaistinėje ir 1923 m. Batakių vaistinėje dažnai

buvo gaminti vaistai su stipriai veikiančiomis ir narkotinėmis medžiagomis.1934 m. ir 1935 m..

receptų knygose šių medžiagų užfiksuota mažiau.Taigi,1935 metais Lietuvos vaistinėse buvo

gamintos įvairios vaistų formos,vis dar naudotos stipriai veikiančios ir ,,nuodingos’’ medžiagos [37].

1.5.Vaistininkų nuogąstavimai dėl vaistų gamybos vaistinėse

Pradėjus populiarėti patentiniams vaistams,vaistininkai sunerimo,kad jų reikšmingas

vaidmuo, vyravęs visuomenėje ankščiau, po truputį tampa nebe toks svarbus.Nerimą dėl ateities

galima suprasti iš tarpukario metu leisto periodinio leidinio farmacininkams ,,Farmacijos žinios” 1935

metais 6 – ame numeryje publikuoto provizoriaus Pelūno staipsnio ,,Vaistinių dabartinės krizės

priežastys”.Jame provizorius samprotauja,kad,,Farmacija savo praeity – žmonijos kultūrinio gyvenimo

progrese užėmė gana garbingą vietą.Pirmosios vaistinės Europoje buvo traktuojamos kaip tam tikros

mokslo įstaigos.Ir nėra ko stebėtis,kad dar ne taip senai, prieš kokius 50 – 60 metų beveik visas 100

procentų medicinoje vartojamų vaistų buvo gaminami pačiose vaistinėse,ir vaistininkas buvo ne tiktai

vaistų rinkėjas,gamintojas ir paruošėjas,bet ir jų tyrinėtojas ir aprašytojas.Vėliau,laikui bėgant ir

išsivystant cheminei pramonei,šituo atžvilgiu vaistinės vaidmuo silpnėja ir jos po truputį nustoja

laikytis savo pirmykščio pobūdžio senų,garbingų tradicijų.Tada vaistinės dar nebuvo tiek užverstos

mažos vertės ,,patentuotais” vaistais,kaip dabar ir gydytojai kiekvienam savo pacientui taikydavo

individualų gydymą ir individualų,bet ne masinį receptą,kaip, kad praktikuojama dabar.Materealiai

vaistinės buvo stiprios’’[5,21].Autoriaus manymu, neigiamus pokyčius ir mažėjantį pelną lėmė

patentikos populiarėjimas,kuri buvo paprasčiau pagaminama ir pigesnė nei vaistinėse ,pagal gydytojo

receptą gaminami vaistai.Tuomet gydytojai vengė rašyti individualių sudėtinių receptų,vietoj jų

rašydavo paprastus raštelius,kuriuose pažymimas tam tikras ‚,patentuotas” pavadinimas,be vartojimo

būdo,be ligonio ar jį parašiusio gydytojo pavardžių.Išrašant tokius masiškai gaminamus ‚,patentuotus”

vaistus pasiekiami trys teigiami dalykai: nereikia galvoti išrašant vaistą ir nustatant vaisto dozę,nes

apie tai galvoja patentikos leidėjai,be to ligonis gauna gražiai įpakuotą buteliuką,kuris jam imponuoja

savo išvaizda,reklama, kaina ir tai,kad tokia patentika vaistinėje nepalieka jokių pėdsakų – tokie

rašteliai vaistinėje nepaliekami,o išmetami [21]. Autorius nuogąstauja,kad tokia vaistų pardavimo

politika galėjo lemti vaistinių sumenkėjimą.

Nerimas dėl vaistinių ateities ir arši kova prieš patentiką buvo jaučiama ir iš

vaistininkų,dirbančių užsienyje.Tai supantama iš,,Farmacijos žiniose” 1934 metais 2 – ąjame numeryje

20

publikuoto Vokietijos vaistininko atviro laiško E.Merko firmai.Jo žodžiais ,,Dabar

mums,vaistininkams yra atėjęs paskutinis terminas peržiūrėti savo santykius su didesnėmis cheminės

pramonės firmomis,kurios nuosekliai metai iš metų griauna natūralius vaistinės egzistencijos pamatus

ir net nemažą jų skaičių yra jau privertusios užsidaryti.Jis skatino kuo skubiau išsiaiškinti, ar

vaistininkams pakeliui su savo ,,kapo kasėjais’’, ar verčiau atsigręžti nuo jų”.Straipsnio autorius ypač

pabrėžia Merkio firmą,kuri pati atsirado iš senojo tipo vaistinės.Vaistininkas baiminasi,kad ši firma,

gamindama savo tabletes griauna vaistų taksą,panaikina receptūrą ir slopina vaistinių darbą.Anot

jo,taip atsitiko todėl,kad iš vaistinių receptūrą pamažu grobė įvairios laboratorijos.Autorius

pasakoja,kad ,,Tuometinėje vaistų taksoje atsirado daugiau kaip 1000 įvairių ,,patentuotų” vaistų,kurių

dauguma buvo pačios paprasčiausios receptūrinės vaistų formos.Pramonininkai nesidrovėjo gaminti

tablečių pavidalu pil.Blandii c. ac arsenicos ir siūlė jas vaistinėms,nors ir pagal D. A. B. VI tas

preparatas turėjo būti kas kartą gaminamas ex tempore ‘’[39].Vokietijos vaistininko įžvalgomis,

,,Merko firma vien tuo nepasitenkino,o stengėsi susitarti su atskirų ligonių kasų valdybomis,kad

gydytojai privalėtų išrašinėti ligoniams tik jų pagamintas tabletes.Vaistininkai bijojo,kad vaistinės

neliktų tiktai didžiųjų ,,pramonininkų agentais’’ ir jų gaminių paskirstymo punktais.Fabrikantai turi

suprasti,kad jie privalo pasilikti tik chemikalų ir galeno preparatų gaminimo ribose,o receptūrą privalo

palikti vaistinėms’’[25].Skeptiški pasisakymai apie patentuotų vaistų gamintojus periodinėje to meto

spaudoje buvo suprantami,nes patentikos gamintojai atėję į rinką sudarė konkurenciją ,todėl mažėjo

vaistinių pajamos iš vaistinėse pagamintų vaistų.Tačiau, dėka vaistų gamybos įmonių steigimo,vystėsi

farmacijos pažanga-patentuotų vaistų gamintojai diegė pažengesnius gamybos metodus, didesnės

įmonės atliko vaistų tyrimus.

1. 6.Vaistų patentų sistemos kūrimas

Terminas „vaistų patentas” XVIII – XIX a. tapo ypač susijęs su vaistiniais junginiais,kurie

buvo parduodami įvairiais pavadinimais. Patentiniai vaistai apibrėžė vaistinius preparatus, kurių

sudėčiai,sudedamosioms dalims buvo suteikta vyriausybės apsauga.Dauguma patentuotų vaistų

gamintojų naudojo panašius ingredientus į savo konkurentus,nors šie vaistai gaminami pagal

konkurentų receptus galėjo būti mirtini, nes nebuvo reglamentuojamos jų sudedamąsios dalys,gamyba.

Jie buvo abejotino veiksmingumo vaistai, kurio tiksli sudėtis paprastai buvo laikomas paslaptyje[24].

Anglijos karalystėje pagal leidimą gaminami vadinami „Royal patent” vaistai buvo

eksportuojami į Ameriką XVIIIa. tiems,kas buvo iš karališkosios šeimos.Pavyzdžiui, Daffy eliksyras

nuo dieglių,Dr. Bateman‘o krūtinės lašai ir Johno Hooper‘io moteriškos dražė buvo vieni iš pirmųjų

anglų patentuotų vaistų atvežtų į Šiaurės Ameriką.Vaistai buvo parduodami įvairiose miesto vietose

paštininkų,auksakalių,daržovių pardavėjų, siuvėjų ir kitų vietos pirklių.Iki XIXa. vidurio panašių

21

produktų gamyba tapo pagrindine pramone Amerikoje.Populiariausių vaistų sudėtyje buvo ne tik

didelės alkoholio dozės,bet ir narkotinės medžiagos,tokios,kaip morfinas,opijus,kokainas.Deja,

daugelis šių mišinių buvo reklamuojami kūdikiams ir vaikams.Tėvai ieškodami pagalbos savo

kūdikiams nuo dieglių,ar nervingumo dažnai vartodavo šiuos vaistus,po kurių pasekmės būdavo

tragiškos.Žmonės atvirai parduodami visuomenei neaiškios paskirties patentuotus vaistus teigė, kad jie

išgydys arba užkirs kelią kiekvienam negalavimui, taip pat ir venerinėms ligoms, tuberkuliozei,kūdikių

diegliams, virškinimo sutrikimas ar dispepsijai, ir, net vėžiui.Gydytojai ir medicinos draugijos kritiškai

žiūrėjo į patentuotus vaistus.Jie tvirtino, kad šie vaistai nėra saugūs, atkalbinėjo ligonius ir siūlė ieškoti

kitų gydymo būdų,kurie nesukelia priklausomybės nuo vaistų sudėtyse esančių narkotinių medžiagų ir

alkoholio [24].

Istorinis žingsnis pakeitęs farmacijos verslą buvo Imperinės patentų įstaigos Berlyne

įsteigimas 1877 m. liepos 1 – ąją.Vokietijos kompanijos nuo to laiko galėjo apsaugoti savo išrastus

vaistus visoje Vokietijoje ir už jos ribų.Mintis apie patentinę apsaugą atsirado gerokai ankščiau nei

1877 m.,dar 1472 m. pirmą patentų teisę,nors ji tuomet dar nebuvo taip vadinta, suteikta išradėjui

Venecijos Respublikoje.Vėliau kitos vyriausybės pasekė šiuo pavyzdžiu.Buvo suprantama, kad

patentai gali kelti pavojų savo šalies ekonomikai dėl ilgalaikių patentų monopolijoms.Dėl tos

priežasties Britanijos parlamentas apribojo patentų trumę 14 – kai metų.Tai įteisinta Amerikos

Konstitucijoje,kurioje intelektualinė nuosavybė buvo pripažinta pagrindine žmonių teise.Patentas

galiojo tik toje valstijoje,kurioje buvo užregistruotas ir reiškė,kad brangūs vaistų kūrimas ir tyrimai,

bus apsaugoti visoje šalyje ir ilgą laikotarpį. Dokumentas, kuriuo gali didžiuotis ,,Bayer” kompanija

(Farbenfabriken Friedr. Bayer and Co) – tai pirmasis Imperinis patentas raudonų ultramarino dažų

gamybai.Kompanijai patentas suteiktas 1882 m. gegužės 16 – ąją Imperinėje patentų įstaigoje,

Berlyne. Oficialus antspaudas yra padėtas per virves, nudažytas tų laikų nacionalinėmis spalvomis –

juoda, balta ir raudona(žr. 1pav.)[31].

22

1 pav.Pirmasis patentas suteiktas ,,Bayer” kompanijai raudonų ultramarino dažų gamybai, 1882 – ųjų

metų gegužės 16d. Berlyne.,,Milestones.The Bayer story” 1863 – 1988m. p.61.

Priimtas įstatymas sukūrė patentų sistemą, kuri numatė,kad vaisto išradėjas gaus atlygį už

savo išrastą ir užpatentuotą vaistą,tuo pačiu ši sistema, atskleidžianti vaisto sudėtį ir gamybą galėjo

suteikti naudos visuomenei.Sukurta patentų sistema tapo būdu apsaugoti išradėjo teises, tačiau taip pat

leido visuomenei naudotis žiniomis apie vaisto sudėtį. Siekiant gauti patentinę apsaugą, išradėjas

turėjo smulkiai aprašyti naują vaistinį produktą, gamybą, naudojimą,ši informacija turėjo būti

paskelbta viešai ir prieinama visiems. Farmacijos pramonėje patentas suteikė teisę parduoti vaistą tik jį

sukūrusiai bendrovei.Išskirtinumo laikotarpis suteikė galimybę patento savininkui padengti savo

išlaidas ir uždirbti pagrįstą pelną. Pasibaigus patento galiojimo laikui, buvo galima teisėtai gaminti

generines vaisto versijas [23].

1. 7.Vaistų patentavimo reglamentavimas tarpukario Lietuvoje

1927 metais Vidaus reikalų ministeris I.Musteikis ir Sveikatos departamento direktorius

dr.E.Draugelis pasirašė naujas Vaistų ir kosmetikos dalykų gaminimo taisykles,kurios buvo paskelbtos

,,Vyriausybės žinių” 251 numeyje.I – asis taiyklių straipsnis nurodė,kad užsiimti prekyba vaistais,be

vaistinių gali tik chemijos farmacijos laboratorijos ar fabrikai ir vaistų sandėliai.Taisyklių priede buvo

nurodyti apie 120 vaistų pavadinimų,kuriais galėjo laisvai prekiauti paprastos krautuvės,sandėliai,

23

,,drogerių parduotuvės”,chemikalų parduotuvės.2 – ąjame straipsnyje pažymima,jog ,,Chemijos

farmacijos laboratoijos ar fabrikai ir vaistų sandėliai gali vesti tik urmo prekybą ir pardavinėti vaistus

tik toms įstaigoms,kurios turi teises jų gauti”.3 – ąjame straipsnyje pabrėžiama,kad Vaistų

sandėliai,chemijos farmacijos laboratorijos ir kosmetikos,higienos,parfumerijos dalykų laboratorijos ar

fabrikai steigiami tik Sveikatos departamentui leidus.7 – ais taisyklių straipsnis nurodė,kad Galeno

prepratai,taip pat patentuoti vaistai turi būti laikomi ir pardavinėjami urmo vaistų

sandėliuose,gaminančių įstaigų originaliame įpakavime, antspauduoti ,,banderoliuoti’’ arba

plombuoti.10 – asis straipsnis pabrėžė,kad patentuoti vaistai gali būti įvežami į Lietuvą tik Medicinos

tarybai pritarus tam tikrais Sveikatos departamento leidimais [28].

Įstatyme nurodyti ir reikalavimai patentuotų,naujai išrastų ir dozuotų vaistų gamintojams ar

,,importeriams”,jie norėdami įvežti vaistus,privalo pateikti prašymą Sveikatos departamentui ir

pristatyti tris vaistų pavyzdžius originaliame įpakavime, taip pat privalo nurodyti vaisto sudėtį, aprašyti

ingredientus ir vaistų gamybos būdą bei gauti trijų Lietuvos ligoninių, kurios įstatyme įvardintos 1 – os

rūšies ligoninėmis, liudijumus, kad vaistai jų klinikose išbandyti ir turi ,,svarbios gydomosios

reikšmės’’.Tuomet Sveikatos departamentas perduoda bylą Medicinos tarybai spręsti,jai leidus vaistus

įvežti,Sveikatos departamentas išduoda leidimą.Prieš išduodant leidimą,prašymą pateikusi įmonė

privalėjo į valstybės iždą, sumokėti nustatytą mokestį vaistams patikrinti [29].

1928 metais buvo patvirtintos bendros vaistų įvežimo iš užsienio taisyklės ir pasirašytos

Vidaus reikalų ,,ministerio’’.Keitėsi iki tol galiojusi tvarka ir nuo 1928 – ųjų nebereikėjo klinikų

vadovams pateikti vertinimus apie ,,išbandytą vaistą”.Taisyklės skelbė,kad į Lietuvą galima įvežti:

a)visų cheminių junginių substancijas,nors jos turėtų ir ,,ne cheminį, o empirinį pavadinimą’’;b)

skiepus,serumus, vakcinas;c)visus natūralius mineralinius vandenis; d)Galeno prepratus,homeopatinius

vaistus ir visas higienos,kosmetikos,parfumerijos prekes,išskyrus įtrauktas į uždraustų įvežti gaminių

sąrašą;e) patentuotus,dozuotus vaistus ir patentuotus maisto produktus,kurie gali būti vartojami kaip

vaistai ir yra pažymėti leistų įvežti produktų sąraše[7]. Pagal šias naujai patvirtintas taisykles vaistų

gamintojas ar importuotojas,norėdamas įvežti iš užsienio patentuotus ir dozuotus vaistus,kurie nėra

pažymėti leistų įvežti preparatų sąraše,privalo gauti Sveikatos departamento leidimą.Teikdama

prašymą įvežti vaistą, įmonė turėjo pateikti ir tris kiekvieno vaisto originalius įpokavimus,vaistų ir

visų jo ingridientų sudėtis,gaminimo būdus,po tris egzempliorius trijų skirtingų autorių publikacijų

apie šį vaistą.Visa ši informacija buvo kruopščiai renkama ir segama į ,,Užsieninių patentuotų

preparatų bylą”.Dabar šios bylos saugomos Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus

fonduose [4, 36].

Patentuodami vaistą gamintojai sugalvodavo sprecialų pavadinimą, dažnai stengdavosi, kad

jis atspindėtų vaisto poveikį „Migrenol“, „Nervinum“ir t.t. Jie buvo sudėtiniai (mechaniškas mišinys

iš kelių medžiagų), pavyzdžiui: ,,Castoreum bromid” ir gryni, pavyzdžiui: preparatas

24

,,Phenacetin”.Patentuoti ir dozuoti vaistai leidžiami įvežti tomis formomis(pavidalais), kokiais jie

pažymėti Leistų įvežti į Lietuvą patentuotų vaistų sąraše,pavyzdžiui:jei sąraše nurodyta,kad leidžiama

įvežti piramidono miltelius ,,pulvis”,tai vaistą galima įvežti tik miltelių ir kristalų pavidalu,o

tablečių,žirnelių ir kitomis formomis draudžiama [4].

Kreipimasis į Sveikatos departamentą leisti įvežti norimą vaistinį preparatą,kuris yra Leistų

įvežti į Lietuvą patentuotų vaistų sąrašuose, buvo rašomas pagal reikalavimus(žr. 3pav.).Gavęs

prašymą,Sveikatos departamentas klausia Kauno miesto Medicinos ar veterinarijos institucijų

nuomonės,siunčia nurodymą valstybinei chemijos labortorijai padaryti vaisto analizę ir apie rezultatus

pranešti Sveikatos departamentui.Gavęs norimo į Lietuvą įvežti patentuoto vaistinio preparati analizės

atsakymą iš Valstybinės chemijos laboratorijos laboranto (žr. 5pav.),Sveikatos departamentas prašymą

atiduoda svarstyti Medicinos tarnybai.Jei ji patvirtina,Sveikatos dapartamentas išduoda pažymėjimą

importuotojui,kuris dokumente vadinamas importeriu ir gamintojui,kad yra leidžiama jo vaistinį

preparatą įvežti į Lietuvą.Pažymėjime pažymima,jog yra apmokėtas mokestis už vaistinio preparato

analizę (žr. 6pav.). Sveikatos departamento direktorius ranka,ryškiu rašikliu ant vaisto analizės išvadų

pažymi – leista įvežti [26].

3pav.Vokietijos farmacijos įmonės Knoll prašymas, pateiktas LR Sveikatos departamentui dėlleidimo

įvežti į Lietuvą vaistą „Jod-Calcium diuretin”, 1925m. Dokumetas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos

istorijos muziejaus fondų, byla „Užsienio kompanijų patentuoti vaistai”

25

5pav.Valstybinės chemijos laboratorijos direktoriaus siųsti vaisto analizės rezultatai Sveikatos

departamentui, 1925 metai.Už atliktą vaisto analizę pareiškėjas turi sumokėti 55litus.Užsieninių

patentuotų preparatų byla, 1925 – 1927, l. 386.Dokumentas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos

istorijos muziejaus fondų.

6pav.Sveikatos departamento išduotas leidimasgamintojui– įmonei ,,Knoll”,kuri įgyja teisę įvežti į

Lietuvą preparatą ,,Jod-Calcium diuretin” tabletes, 1927 metai.Užsienio patentuotų preparatų byla,

1925 – 1927, l. 386.

Išskirtinės teisės įvežti vaistinį patentuotą preparatą į Lietuvą buvo taikomos Lietuvos

universiteto medicinos klinikoms,medicines laboratorijoms,Valstybiniam higienos institutui,Karo

26

sanitarijos valdybai,Veterinarijos departamentui,ligoninėms ir atskiriems medicinos ar veterinarijos

gydytojams,nes jie pagal taisykles galėjo iš užsienio savo reikalams(ne prekybai)įvežti visus

patentuotus ir dozuotus vaistus,net ir nepažymėtus leistų įvežti sąraše,neprašydami Sveikatos

departamento leidimo.Buvo privaloma tik kiekvieną kartą pranešti apie tai Sveikatos departamentui

[24].

Leistų ir uždraustų įvežti vaistų sąrašus sudarydavo ir papildydavo ar keisdavo tik Medicinos

taryba,o juos paskelbdavo Vidaus reikalų ministras.Sveikatos departamentas leistų įvežti iš užsienio

patentuotų ir dozuotų vaistų sudėtį skelbdavo medicinos,farmacijos,veterinarijos periodiniuose

leidiniuose[24].Leistų ir uždraustų į Lietuvą įvežti patentuotų vaistų sąrašai pradėti leisti 1927

metais,juos spausdino valstybės spaustuvė ir šie sąrašai buvo Sveikatos Departamento oficialus

leidinys. Į šiuos sąrašus buvo įtraukti ne tik patentuoti vaistai,bet taip pat ir nepatentuoti dozuoti

vaistai.,,Dozuotais vaistais’’buvo vadinami vaistai,kurie buvo iš naturalios formos,t.y. iš

tokios,kokioje jie gaunami iš fabrikų,yra perdirbti į receptūrinę formą,tai yra į

tabletes,kapsules,oblates,tirpinius,ampules,žirnelius,žvakutes ir kitas formas [4].

1928 metais ,,Vyriausybės žinių” Nr.81 buvo paskelbtas nuodų A sąrašas,į kurį įtraukti 57

preparatai,ir stipriai veikiančių vaistų B sąrašas,kuriame buvo 265 vaistai [38].Šie preparatai buvo

dažnai naudojami vaistų gamyboje.1932 metais 381 – ąjame ,,Vyriausybėsžinių” numeryje buvo

publikuotos ir Svaigiųjų vaistų gaminimo,perdirbimo ir prekybos taisyklės,kurios parengtos pagal

,,Svaigiųjų vaistų įstatymą”,priimtą 1931 metais.Pagal taisykles norintys gauti leidimą įvežti

svaigiuosius vaistus,privalo patekti Sveikatos departamentuivalstybės, į kurią norima įveži vaistus,

leidimą šiems vaistams įvežti,o gautas leidimas galiojo du mėnesius.Vaistininkas neturėjo teisės

išduoti svaigiųjų vaistų pagal gydytojo receptą,jeigu:1)svaigieji vaistai išrašyti per se(kaip

substancija),2) jeigu sudėtiniame recepte yra išrašyta daugiau kaip 15 procentų morfino arba heroino ir

3)jeigu recepte, skirtame ligoniui,yra daugiau kaip 2 procentai kokaino,o recepte,skirtame pačiam

gydytojui, yra daugiau kaip 10 procentų kokaino [27].

1940 metais Sveikatos departamentas išleido leidinį „Ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų

teikimo taisyklės”,kuriame parašyti nurodymai gydytojams apie vaistų receptų rašymą ir išdavimą

pacientams (žr. 7pav.).6 – ąjame taisyklių skyriuje buvo nurodoma,kad vaistus reikia išrašyti jų

cheminiais pavadinimais,nes toks pat vaistas turintis patentuotą pavadinimą,yra gerokai brangesnis

[30].Leidinyje pateikiami vaistų pavyzdžiai,kuriuos gydytojams išrašyti galima ,ir to paties veikimo,

patentinį pavadinimą turinčių vaistų,pavyzdžiai,kurių gydytojui negalima išrašyti,nes pacientas

nusipirkęs šį vaistą sumokės brangiau. Pavyzdžiui,išrašyti vaistą pavadinimu ,,Aspirin” –

draudžiama,o cheminiu pavadinimu –Acidum acetylsalicylicum– leidžiama(žr. 7pav.). 18 – ame

taisyklių skirsnyje nurodoma,kad jeigu gydytojas nenurodo patentuoto ar dozuoto vaisto

27

kiekio,vaistinė duoda patį mažiausią įpakavimą.Jeigu recepte nurodytas vaisto kiekis nutolsta nuo

originalaus vaisto įpakavimo talpos ,tai vaistinė duoda kitą,mažesnį įpakavimą[30].

Tarpukariu patentinių vaistų prekybos sąlygos buvo griežinamos,taip pat didėjo konkurencija

tarp užsienio ir vietinių vaistų gamintojų.

7pav.Sveikatos departamento leidinio-Lietuvos ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų teikimo

taisyklės, fragmentas, 1930 metai.

28

2. TYRIMO METODIKA

2.1.Tyrimo metodai

Siekiant įvertinti vaistinėje ir farmacijos įmonėse pagamintų vaistų sudėties savitumus ir

ypatybes, aptarti patentinių vaistų reglamentaciją Lietuvoje ir užsienyje,atlikta istorinių šaltinių

analizė. Šiuos šaltinius galima suskirstyti į kelias grupes: teisės aktai reglamentuojantys vaistų gamybą

ir prekybą Lietuvoje 1918 – 1940m.,kurie publikuoti 1918 - 1940m.,,Vyriausybės žiniose” ,1923 –

1940m. ,,Farmacijos žiniose”, 1920 – 1940m. „Medicinoje”.Taip pat profesinėje spaudoje skelbtos

patentinių vaistų sudėtys, Lietuvos vaistų gamintojų publikuoti produkcijos katalogai ir patentinių

vaistų registravimo archyvinės bylos.Vertinant vaistinėse pagamintų vaistų turinį naudota Perkamaitės

R. magistriniame darbe „Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių kaimo gyventojams 1935

metais skirtų vaistų lyginamoji analizė“ pateikta medžiaga ir jos sukauptų duomenų Microsoft Office

Excel 2013 programoje medžiaga.

Darbo metu buvo taikytas istorinis tyrimo metodas ir lyginamoji šaltinių analizė.Tikslui

pasiekti buvo tiriami Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose esantys

archyviniai dokumentai, atliekama mokslinės literatūros analizė, istorinių šaltinių analizė.

Darbe tiriamos Lietuvos vaistų gamintojų chemijos –farmacijos laboratorijos,,Vaistija”

(vėliau,jai bankrutavus tapusios ,,GerMaPo”)gamintų patentuotų vaistų 1932m. kataloguose

publikuotos vaistų sudėtys ir chemijos – farmacijos laboratorijos ,,GerMaPo” gamintų patentuotų

vaistų 1940m. kataloguose publikuotos vaistų sudėtys,kurios lygintos su Užsienio gamintojų

patentuotų vaistinių preparatų byloje 1925 – 1927m.užfiksuotų vaistų sudėtimis.Atliekant tyrimą buvo

analizuojami 100 Lietuvos vaistų gamintojų patentuotų vaistų receptų ir 100 užsienio vaistų gamintojų

patentuotų vaistų receptų 1925 – 1940m.Dokumentuose sukaupta informacija nagrinėjama pagal

pasirinktus kriterijus,t.y. patentuoto vaisto komponentų kilmę,nuodingų ir stipriai veikiančių medžiagų

kiekį, vaisto komponentų skaičių,vaisto formas ir vartojimo būdus.Nuodugniai išanalizavus Lietuvos ir

užsienio farmacijos įmonių patentuotų vaistų sudėtis, jų komponentai perrašyti į Microsoft Office Exel

programą.Visi vaistų gamybai naudoti komponentai pagal kilmę suskirstyti į penkias

grupes:augaliniai,gyvūniniai – biologiniai,cheminiai,sudėtiniai,kiti.Prie grupės „kiti“ priskirtas vanduo,

cukrus,cukraus sirupas,alkoholis ir kiti.Sugrupavus duomenis atlikta jų lyginamoji analizė. Gauti

rezultatai lyginami su anksčiau Perkamaitės R. atliktais Lietuvos vaistinių receptų knygų tyrimų

rezultatais.Tyrimo rezultatams apdoroti naudota Microsoft Office Excel 2013 programa.

Šiame tyrime vertinta, kaip atskiri kriterijai,susiję su vaistų receptais skiriasi tarp

Lietuvos,užsienio vaistų gamintojų patentuotų vaistų ir Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų 1925 –

29

1940m.Atlikus archyviniuose dokumentuose pateiktų duomenų lyginamąją analizę, įvertinus

mokslinėje literatūroje aprašytus farmacijos mokslo pokyčius, naujus atradimus, taip pat to meto

istorinių įvykių kontekstą, darbe pateiktos gautų tyrimo rezultatų interpretacijos, vertinimai ir išvados.

2.2. Šaltinių charakteristika

2.2.1.Lietuvos gamintojų patentuotų vaistų katalogai ir užsienio patentinių vaistų registravimo

byla 1925 – 1927m.

Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” patentuotų vaistinių preparatų 1932m.

katalogas tai – vidutinio dydžio(21cmx15cm),plonu viršeliu leidinys,kuriame yra apie 40 patentuotų

vaistų receptų.Leidinio pradžioje pateikiama informacija apie laboratoriją,taip pat publikuotos

gamybos patalpų,aparatūros nuotraukos.Laboratorijos leidinyje patentuotų vaistų receptai pateikiami

su jų reklaminiais skelbimais.Kiekviename vaistų katalogo puslapyje yra šešios skiltys,kuriose

nurodytas vaisto patentinis pavadinimas,vaisto forma,komponentų sudėtis lotyniškais sudedamųjų

dalių pavadinimais,vaisto indikacija,jo vartojimo būdas,dozė,dažnumas,praktiniai vaisto vartojimo

patarimai,pavyzdžiui, ,,vaistą užsigerti šarminiu vandeniu’’ ,,Birutė” ir panašiai, bei originalaus

įpakavimo aprašas [34,40].Vaistų receptuose, kaikurie medžiagų pavadinimai sutrumpinti,pavyzdžiui,

Calc.Phosphoric.Pur.(grynas kalcio fosfatas).Sudedamųjų medžiagų kiekis nurodomas gramais, kitų

medžiagų visai nėra nurodomas.Vaisto indikacijos buvo rašomos išsamiai,su įvairiais –

lietuviškais,lotyniškais,vokiškais medicininiais terminais.Pavyzdžiui,,,Nearsol” ampulių indikacija –

migrena,ischias, epilepsia,tabesdorsalis ir kt.[34,40]. Chemijos – farmacijos laboratorijos ,,Germapo”

gaminamų patentuotų vaistų 1937 – 1940m. katalogas tai vidutinio dydžio(17cmx13cm),storu viršeliu

leidinys,kuriame yra apie 70 patentuotų vaistų receptų.Leidinio strūktūra tokia pati kaip ,,Vaistijos”

katalogo.Abiejuose kataloguose užfiksuota keletas tų pačių patentuotų vaistų receptų,kas rodo,jog kai

kurie ,,Vaistijos” vaistų receptai buvo tebenaudoti jai tapus ,,GerMAPo” chemijos – farmacijos

laboratorija [34,40].

Užsienio patentuotų preparatų bylą,1925 – 1927m.,kuri saugoma Lietuvos medicinos ir

farmacijos istorijos muziejaus fonduose,sudaro šiek tiek didesni nei A4 formato lapai,jie

sunumeruoti,bylos viršelis storas ir apsitrynęs (žr. 1pav.).Bylos turinį sudaro užsienio vaistų gamintojų

ar importuotojų prašymai LR Sveikatos departamentui leisti įvežti į Lietuvą jų gaminamą ar norimą

įvežti vaistą,Sveikatos departamento nurodymai atlikti vaisto analizę,jos rezultatai,leidimas įvežti

norimą vaistą.Prie prašymo priededami netik trys kiekvieno vaisto originalūs įpakavimai,bet ir vaistų ir

visų jo ingridientų sudėtis,gaminimo būdas,po tris egzempliorius trijų skirtingų autorių publikacijos

apie šį vaistą ir jo gydomąją reikšmę.Tyrime nagrinėti užsienio patentuotų preparatų byloje esantys

vaistų receptai,kurie rašomi lietuvių,dažnai ir vokiečių kalbomis.Byloje yra apie 100 patentuotų vaistų

30

receptų.Dažnai prie patentinio vaisto pavadinimo nurodytos vaisto cheminės formulės,cheminiai

sudedamųjų dalių pavadinimai,jų kiekis gramais[26].Atlikus tyrimo šaltinių analizę buvo nustatytos

medikamentinio gydymo Lietuvoje ir užsienyje tradicijos vyravusios 1925-1940m.

1pav.,,Užsieninių patentuotų preparatų byla”, 1925 – 1927m.Dokumentas iš Lietuvos medicinos ir

farmacijos istorijos muziejaus fondų

31

2. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ ANALIZĖ

3. 1. Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų receptų sudėties analizė

Atlikus Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėties analizę,buvo palygintas jų

turinys,atsižvelgiant į skirtingus kriterijus: vaistų komponentų skaičių,jų kilmę,nuodingų ir stipriai

veikiančių medžiagų kiekį,vaisto fomą bei vartojimo būdus.Gauti rezultatai palyginti su anksčiau

Perkamaitės R. atliktais Lietuvos vaistinių – Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių 1935 m.,

receptų knygų tyrimų rezultatais.

3.1.1.Vaistų komponentų skaičius

Įvertinus Lietuvos, užsienio patentinių vaistų gamintojų ir Lietuvos vaistinėse gamintų vaistų

komponentų sudėtį,buvo nustatytas komponentų skaičius, jų kilmė,vaisto forma ir vartojimo būdas.

Atliekant tyrimą išanalizuota100 Lietuvos gamintojų: 1932 m. ,,Vaistijos” ir 1937 – 1940 m.

,,GerMaPo”patentuotų vaistų sudėčių. Šių įmonių patentinių vaistų sudėtys publikuotos gamintojų

leistuose produkcijos kataloguose .Užsienio kompanijų vaistų sudėčiai išanalizuoti,buvo tirta 100

patentuotų vaistų sudėčių,kurios paskelbtos 1925 – 1927m. užsienio patentuotų preparatų

byloje,saugomoje Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus fonduose.Taip pat naudoti į

Lietuvą leistų įvežti patentuotų užsienio gamintojų vaistų sąrašai,kuriuose buvo aprašomos vaistų

sudėtys.Sąrašai publikuoti,,Vyriausybės žiniose” 1925 – 1932m.

Išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų vaistų receptų 1925 – 1935m. buvo nustatyta,kad

daugiausia –39 vaistų receptai sudaryti iš keturių ir daugiau komponentų(,,Antineuralgin”, ,,Arsen –

Ferrosool”,vaistas nuo epilepsijos ,,Castobrom”,kurio veikliosios medžiagos iš bebro sruoglių

gaunamas castoreum ir bromas),tai daugiausia sirupai,tepalai,tabletės.Dviejų ir trijų komponentų

sudėties patentuotų vaistų receptų buvo33 (,,Cinchonal”, ,,Nearson”),o likę 28 receptaisudaryti iš vieno

komponento(,,Allaudan”, ,,Camphosol”),daugiausia – tai injekcijos ir lašai [34,40].

Ištyrus 100užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų 1925 – 1927m.,buvo nustatyta,kad

daugiausia receptų (36) sudaryti iš vieno komponentų (,,Argonin”, ,,Aristal”,

,,Strophantin”),daugiausia tai – injekcijos,vakcinos,tirpalai.Dviejų ir trijų komponentų sudėties

patentuotų vaistų buvo 35,o keturių ir daugiau komponentų turinčių receptų – 29.Rezultatai rodo, kad

Lietuvos vaistų gamintojai naudojo šiek tiek daugiau komponentų patentuotų vaistų sudėtyse,nei

užsienio gamintojai.Lietuvių gamintojų patentuotų vaistų receptuose buvo daugiau augalinių

medžiagų,įvairių aliejų,žolių.Pavyzdžiui, vaistiniame preparate,,Karpatų žolės” sudėtyje yra net 12

32

skirtingų augalinės kilmės medžiagų(Herba hysopii, Herba betonicae, Stip.dulcamar., Flores roeados,

Fructus anisi stell.,Herba veronicae,Herba thymi,Flores arnicae,Folium farfarae,Flores

helianthi.,Radix althaeae,Radix liquirit),o užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse vyravo

vienkomponenčiai cheminiai,gryni junginiai – sintezės produktai[26,34,40].Gauti duomenys palyginti

su anksčiau R.Perkamaitės atliktais Lietuvos vaistinių: Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių

1935 metų receptų knygų turimais rezultatais,kuriuose taip pat nagrinėtas vaistų komponentų skaičius

ir buvo nustatyta,kad didesnis receptuose esančių komponentų skaičiaus vidurkis (2,74)Petrašiūnų

vaistinėje,palyginant suBatakių vaistineje komponentų skaičiaus vidurkiu(2,33).Atlikus tyrimą

paaiškėjo,kad vaistų komponentų skaičius Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų, užsienio gamintojų

patentuotų vaistų ir vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse skyrėsi.Iš tyrimo duomenų galima nustatyti,kad

Lietuvos patentuotų vaistų gamintojai kaip ir Lietuvos vaistinės, gamindamos vaistinį preparatą

naudojo didesnį vaistų komponentų kiekį negu užsienio patentinių vaistų gamintojai (žr.

2pav.)[20,26,34,40].Tokius tyrimo rezultatus,kurie atsleidžia,kad užsienio patentuotų vaistų gamintojai

savo gaminamuose vaistuose naudojo mažiau komponentų,nei Lietuvos vaistų gamintojai,galėjo

lemti tai,kad užsienio gamintojai naudojo daugiau cheminių junginių,kurie nebuvo derinami su kitomis

medžiagomis,reikėjo mažiau pagalbinių medžiagų. Tikėtina,kad užsienio patentinių vaistų gamintojai

receptuose nenurodė gamybai naudojamų pagalbinių medžiagų. Tuo tarpu vaistinių receptų knygose

detaliai pateiktos visos vaistų gamybai naudotos medžiagos.Todėl galima tyrimo rezultatų paklaida.

2pav.Patentuotų vaistų komponentų skaičius 1925 – 1940m.

3.1.2.Vaistų sudėtyje esančių žaliavų kilmė

Vaistų gamybai buvo naudotos įvairios kilmės žaliavos.Darbe tirtų vaistų komponentai

suskirstyti į penkias grupes: augalinės, gyvūninės – biologinės, cheminės kilmės, sudėtinius

komponentus bei kitos. Grupei „kitos” priskiriamos medžiagos, kurios neturi farmakologiškai

reikšmingo poveikio, tačiau turi tam tikrą paskirtį – dalyvauja kaip tirpikliai tirpalų gamyboje (Aqua

0

10

20

30

40

50

Lietuvoje patentuoti

vaistai

Užsienyje

patentuoti vaistai

29

40

2835

43

25

Re

cep

tų s

kaič

ius

1

nuo 2 iki 3

4 ir daugiau

33

destillata, Spiritus Vini) ar kaip corigens-kvapą ir skonį gerinančios medžiagos (Saccharum,Sirupus

Saccharum,Pulver aerophorus) [26,34,40].

Sudėtinių komponentų grupei priskirti komponentai, į kurių sudėtį įeina augalinės bei

cheminės medžiagos,pavyzdžiui, užsienio gamintojo patentuotas vaistinis preparatas nuo sifilio

,,Bosispen”, pagamintas iš cheminio junginio bismuto salicilato (Bismuthi salicylici), augalinės

medžiagos alyvuogių aliejaus (Ol.Olivari) ir 70% etilo alkoholio (Spiritus Vini) [26, Nr.2]. Lietuvoje

pagaminto patentuoto vaistinio tepalonuo ūmios varikozinės egzemos,,Exederm” sudėtį sudaro cinko

pasta (pasta Zinci),boro rūgšties milteliai (PulverisAcidum borus), iš sodinio augalo Hamamelio

(Hammamelis virginiana) gaunama medžiaga –sausasis Hamamelio ekstraktas (extr.Hamamelis

spiss.),ichtiolas (Ammonium sulfoichtyolici),eterinis aliejus (Ol.aether)[34, Nr.75].Prie sudėtinių vaistų

komponentų galima priskirti Angostūros esenciją,kuri naudota užsienio vaistų kompanijos gaminamo

patentuoto vaisto nuo anemijos ,,Ferratose” sudėtyje.Gydomajame mišinyje kartu Angostūros esencija

naudotas geležies preparatas,glicerinas,alkoholis,vanilinas.Tiksli Angostūros esencijos receptūra buvo

saugoma ir neatskleista.Tačiau žinoma,kad Angostūra gaminama iš apelsinų žievelių ekstrakto,

gencijono šaknų, vaistinės šventagaršvės šaknų, muskato žiedų, kardamono, cinamono ir kt. Iš viso į

sudėtį įėjo 40 skirtingų žolelių ekstraktų,alkoholio kiekis– 44,7% tūrio.Angostūros esenciją 1824 m.

pagamino vokiečių karo gydytojas buvusiame Angostūros mieste, dabartiniame Siudad Bolivaro

mieste,Venesueloje.Vaistiniame preparate ,,Ferratose” Angostūros esencijos buvo 1,25% viso

tūrio[42,26, Nr.18].Tyrime detaliai išanalizuotos skirtingos kilmės medžiagos naudotos vaistų

gamybai.

3pav.Vaistų komponentų kilmė 1925 – 1940m.

0%

10%

20%

30%

40%

50%

60%

70%

Augalinės kilmės Biologinės kilmės Cheminės kilmės

39%

9%

52%

27%

7%

66%

44%

4%

53%

Lietuvoje patentuoti vaistai

Užsienyje patentuoti vaistai

vaistinėje gaminti vaistai

34

3.1.2.1.Augalinės kilmės vaistų komponentai

Augalinės kilmės medžiagos vaistams gaminti buvo labai populiarios 1925 –

1940m.Lietuvos laboratorijose,vaistinėse.Jos buvo ne tik kaip pagalbinės medžiagos,bet dažnai

naudotos kaip veikliosios medžiagos,lemiančiosfarmakologinį vaistinio preparato veikimą.Užsienyje

augalinės kilmės vaistų komponentų populiarumas mažėsnis [20,26,34].

Tyrime išanalizavus 100 Lietuvoje patentuotų ir 100 užsienio gamintojų patentuotų vaistų

receptų nustatyta,kad augalinės kilmės sudedamosios dalys dažniau naudotos Lietuvos gamintojų

chemijos – farmacijos laboratorijų ,,Vaistija” 1932m. ir ,,GerMaPo” 1940m. vaistų sudėtyse. Lietuvoje

patentuotų vaistų sudėtyse augalinės kilmės medžiagos sudarė 39 %,o užsienio gamintojų patentuotų

vaistų sudėtyse – 27 %. Batakių ir Petrašiunų vaistinėse gamintuose vaistuose augalinės kilmės

komponentai sudarė 44 % .Palaipsniui, augalinės kilmės vaistai tapo mažiau populiarūs ir vis rečiau

minimi receptuose.Juos keitė cheminės kilmės vaistai – cheminiai junginiai [20,26,34,40].

Vaistų gamybai buvo naudota įvairių augalų dalys:šaknys, lapai, vaisiai, sėklos, sakai ir iš jų

pagamintos vaistų formos – ekstraktai,tinktūros,aliejai.Vaistų sudėtyse augaliniai komponentai buvo

naudojami ir kaip vaisto veiklioji, ir kaip kvapą,bei skonį koreguojanti medžiaga.Pavyzdžiui, apelsinų

žievelių tinktūra (Tinctura cortex Auranti) naudota koreguoti kartų skonį arba aitrų vaisto kvapą [40,

Nr.32].

Vaistų gamybai buvo naudojami ne tik vietiniai,bet ir kituose kraštuose augantys

augalai.Vienas iš jų – činčiberas,iš kurio gaunamas širdį veikiantis glikozidas strichninas

(Strychninum), chinmedis, iš kurio gaunamas alkaloidas chininas(Chininum),lobelija, iš kurios

išskiriamas stipriai veikianti medžiaga alkaloidas lobelinas (Lobelinum),rečiau naudotas ananaso

vaisius(Ananas comosus), iš kurio gaunama ananaso esencija (Ananas – essentiae).Lietuvoje augančių

augalų žaliavos,kurios dažniausiai naudotos vaistų gamybai buvo: vaistinis valerijonas (Valeriana

officinalis), pipirmėtė (Menthae piperitae), rusmenė (Digitalis purpurea), pakalnutė (Convallaria

majalis)[26,34,40,41].

Vaistų gamybai naudoti stipriai veikiantys alkaloidai,tokie kaip morfinas(Morphinum),

kodeinas(Codeinum),kurie išgaunami iš opijaus[20,26,34,40].XIX a. opijaus alkaloidai buvo

populiarūs dėl savo veiksmingumo. XIX a. Lietuvos gydytojai savo pacientams dažnai išrašydavo

vaistus su opijum. Apie 20 proc. vaistų sudėtyje minima ši narkotinė medžiaga.XX a. pradžioje vis

dažniau vietoje anksčiau išrašomo opijaus buvo skiriami iš jo išskirti alkoloidai [20].Pagrindinis

opijaus alkaloidas morfinas buvo naudojamas kaip vaistas stipriam skausmui slopinti, taip pat skirtas

vaikams.Kodeinas buvo vienas efektyviausių vaistinių preparatųkosuliui gydyti[45].Lietuvos chemijos

– farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” vaistų kataloge patentuoto vaisto,,Allaudan” sudėtyje nurodoma

sudedamoji dalis opijus.Vaistas vartotas kaip analgetikas[40, Nr.2].Tyrime nagrinėtų užsienio

35

patentuotų vaistų sudėtyse grynas opijus(Opium purum) nebuvo naudotas [26].Batakių vaistinėje

1923m. receptų sudėtye opijus naudotas, o 1935 m. receptuose jis neužfiksuotas [20].

Vaistų receptų sudėtyse dažnai naudotas alkaloidas chininas(Chininum),išgaunamas iš

chinmedžių žievės.Lietuvoje gamintų patentinių vaistų sudėtyse chinino buvo 4

receptuose[34,40].Užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse buvo 2 receptai,kurių sudėtyse buvo

chinino [26].Tačiau,Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apkrities Batakių 1935m. vaistinėse gamintų vaistų

receptuose chininas naudotas dažniau,jo rasta net 9 receptuose[20].Chininas naudotas gydyti

anginą,astmą,chroninį bronchitą,taip pat migreną,šienligę ir kaip antiseptikas prieš gripo

sukėlėjus.Chininas taip pat naudotas nuo karščiavimo,bei kaip preparatas mažinantis

skausmą,spazmus,raumenų traukulius,gydantis širdies ritmo sutrikimus [26].Chinino ekstraktai ir

tinktūros buvo skiriami vieni ir deriniuose.Pavyzdžiui,Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijoje

,,GerMaPo”,1937 – 1940m. gamintas vaistinis preparatas ,,Felsol-Chinin”,kuriame chininas buvo

derintas su stipriai veikiančiomis medžiagomis:digitalinu (Digitalin), lobelinu (Lobelin),kofeinu

(Coffein), širdį veikiančiu glikozidu strofantinu(Strophanti),bei cheminės kilmės medžiagomis –

fenildimetilenu(Phenyldimethylen),anilipirinu(Anilipiryn).Preparatas naudotas visais vaikų plaučių

uždegimo atvėjais,taip pat visais atvėjais, susijusiais su širdies nusilpimu.Kataloge pateiktame vaisto

aprašyme pabrėžiama,kad vaistas gerina kraujo gamybą ir kvėpavimą[34, Nr.26].Vokietijoje gaminto

patentuoto preparato ,,Transpulmin” sudėtyje naudotas chininas buvo derintas su

kamparu(Camphorae),pipirmėtės aliejumi(Ol.menthae),alyvuogių aliejumi(Ol.Olivari), bei

terpenais,kurių tiksli sudėtis recepte nenurodyta.Preparatas naudotas gydant ūmiam ir choniškam

bronchitui,taip pat po gripo,po operacijų[26, Nr.9].

Kitas populiarus stipriai veikiantis alkaloidas naudotas vaistų sudėtyse – kofeinas (Coffeinum

purum ),gaunamas iš Arabinio kavamedžio(Coffea arabica), Liberinio kavamedžio(Coffea liberica)

arba didžiojo kavamedžio(Coffea canephora)prinokusių,išdžiovintų ir išlukštentų sėklų [43].Iš tyrime

nagrinėtų 100 Lietuvos patentuotų vaistų receptų, 3 iš jų buvo naudotas alkaloidas kofeinas.Chemijos

– farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” patentuotame vaistiniame preparate ,,Tetrosalin” kofeinas buvo

derintas kartu su cheminės kilmės medžiagomis heksametilentetraminu ir natrio salicilatu.Vaistas buvo

naudojamos pielonefrito,sunkaus chroniško cistito gydymui,taip pat nuo ūmaus prostatito,

gonorėjos[43,40, Nr.83].Iš 100 tirtų užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų,užfiksuotas 1

receptas,kuriame būtų naudotas alkaloidas kofeinas.Patentuoto vaisto ,,Cardiotonin” sudėtyje

kofeinas derintas su paprastosios pakalnutės tinktūra (Tinctura Convallaria majalis L.).Pakalnutės

sudėtyje esantys širdį veikiantys glikozidai stiprina širdies susitraukimus,retina širdies ritmą,skatina

šlapimo išsiskyrimą,pasižymi raminančiu, skausmą mažinančiu poveikiu[44].Preparatas naudotas

širdies ligų gydymui[26, Nr.39].Kauno Petršiūnų ir Tauragės apskrities vaistinėse gaminamų vaistų

36

receptuose naudotas alkaloido kofeino cheminis junginys – kofeino natrio benzoatas (Coffeini natrii

benzoici)[20].

Augalai,kaupiantys širdį veikiančius glikozidus,vaistų receptuose buvo labai populiarūs.

,,Vaistijos” gaminamame vaistiniame preparate,,Antiastmin” rusmenės lapų milteliai(Pulv. Fol.

Digitalis) derinti kartu su šunvyšnės lapų milteliais(Pulv.Fol.Belladonna),paprastosios durnaropės lapų

milteliais(Pulv.Fol.Stramonium),pipirmėtės lapais(Fol.menthae),lobelijos žole(Herba Lobeliae) ir

cheminės kilmės medžiaga – kalio nitratu.Glikozidas digitalinas(Digitalinum)yra stipriai veikianti

medžiaga,kuri veikia širdies miokardą,sustiprina jo susitraukimų jėgą,normalizuoja širdies

ritmą[45].Preparato,,Antiastmin” pagrindinė indikacija– bronchinės astmos gydymas[40,

Nr.95].Užsienio gamintojai gamino preparatą,,Digipuratum”,kuriame naudotas gryną digitaliną.

Vaistas naudotas ampulių formoje.Preparatas naudotas gydyti širdies ligas[26, Nr.17].Vaistinėse

digitalinas dažniausiai naudotas mišinyje su pakalnutės tinktūra (Tinctura Convallaria majalis L.) ir

činčibero vaisių tinktūra(Tinct. Nucis Vomicae).Toks vaistinis mišinys taip pat naudotas širdies ligų

gydymui[20].

Dažnai receptuose pasitaikantis augalas – svilarožė (Althaea officinalis). ,,GerMaPo”

chemijos – farmacijos laboratorijos gamintame vaistiniame preparate ,,Karpatų žolės” altėjos

šaknys(RadixAlthaea) yra viena iš 12 augalinių žaliavų.Šiame preparate altėjos šaknys mišinyje

naudojamos su vaistinio isopo žole,vaistinės notros žole,karklavijo žolė,aguonos birulės

žiedais,anyžiaus vaisiais,veronikos žole,čiobrelio žole,arnikos žiedais,ankstyvojo šalpusnio

lapais,saulėgrąžos žiedais, saldymedžio šaknimis.Preparatas vartojamas sergant viršutinių kvėpavimo

takų ligomis, kurios lydimos stipraus kosulio,taip pat gydant chroninį plaučių

uždegimą,bronchitą.Vaistinis preparatas,,Karpatų žolės” rekomenduojamas vartoti norint pagerinti

atsikosėjimą ir kvėpavimą[41,32, Nr.52].Svilarožė buvo populiari augalinė žaliava ir Kauno Petrašiūnų

ir Tauragės apskrities Batakių vaistinėse.Užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtye šios augalinės

žaliavos nebuvo rasta[20,26].

Vaistų sudėtyse dažnai naudojamos kaip pagalbinės medžiagos: karčiųjų migdolų vanduo(Aq.

Amygdali), karčiųjų migdolų aliejus(Ol.Amygali), ricinos(Ol.Ricini),alyvuogių(Ol.Olivari),

kalendros(Ol.Coriandri),eukalipto(Ol.Eucalypti) aliejai [26,34,40].Lietuvių gamintojų patentuotų

vaistų sudėtyse buvo platesnis augalinių aliejų pasirinkimas.Vaistų sudėtyse,be ankščiau minėtų,vartoti

levandų aliejus (Ol.Levanduli), rozmarinų aliejus (Ol.Rosmari) ,kadagių vaisių aliejus (Ol.Juniperi),

kakavos aliejus(Ol.Cacao),pušų vaisių aliejus(Ol.Pini),bergamotės aliejus(Ol.Bergamoti),čiobrelių

aliejus(Ol.Thymi)[34,40].Pavyzdžiui,Lietuvoje gaminto patentuoto vaisto sudėtyje,,Pinotyn” yra 6

rūšių aliejai: eukalipto,pušų pumpurų,bergamotės,levandų,rozmarino, kadagio vaisių.Jie derinti kartu

su natrio bikarbonatu.,,GerMaPo” gamintas vaistinis preparatas buvo naudojamas nervų sistemai

stiprinti [34, Nr.70].

37

Lietuviškų patentuotų vaistų receptų sudėtyse viena rečiau minimų augalinių žaliavų –

česnakas (Allium sativum),kuris mišinyje su medicinine anglimi(Carbo medicinalis) naudotas gydant

dispepsiją,viduriavimą,taip pat kaip priemonė nuo kirminų [40, Nr.16].Kita receptuose retai minima

augalinė žaliava –sausasis kolamedžio ekstraktas (Extr. Colae spiss.),kuris mišinye su kartumynus

kaupiančiu karčiuoju kiečiu(Artemisia absinthi),guaranos pasta( Pasta Guarana,vanilinu(Vanilini) bei

cheminės kilmės junginiu kalcio glicerofosfatu sudarė vaistinį preparatą ,,Kola”.Vaistas buvo vartotas

gydyti neurastenijai,fiziniam ir dvasiniam išsekimui,kaip preparatas stiprinantis nervų

sistemą.Pažymima,kad preparatas rekomenduojamas po infekcinių ligų[34, Nr.55].

Užsienio gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse iš retesnių augalinės kilmės vaistų

komponentų buvo vaistinį preparatą,,Cauvin”,sudarančioskarčiojo arbūzo sėklos (Sem. Citrullus

colocynthis) ir kartu naudoti alavijo milteliai(Pulver Aloe).Vaistas pasižymėjo vidurius

liuosuojančiu,valančiu poveikiu,taip pat gydymui nuo parazitinių kirmėlių [26, Nr.15].Panašios

sudėties ir farmakologinio veikimo vaistas, gamintas ir Kauno Petrašiūnų, ir Tauragės apskrities

Batakių vaistinėse[20].Vieną kartą užsienio patentuotų vaistų sudėtyse paminėtas iš skalsės skleročių

pagamintas ekstraktas(Extr.Secalis cornuti), kuris pasižymi lygiųjų raumenų tonusą veikiančiu

veikimu. Dėl stipraus alkaloidų poveikio organizmo funkcijoms, skalsės ekstraktas

naudotaskraujospūdžiui ir galvos skausmui malšinti,neurozėms,taip pat vegetatyviniams kraujagyslių

sutrikimams gydyti[26, Nr.60].Tyrime nagrinėtų Lietuvių gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse skalsės

ekstaktas nebuvo minimas,tačiau,Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių vaistinėse jis buvo

naudotas[20].

Lietuvos ir užsienio kompanijos gamindavo analogiškus,o kartais ir identiškus vaistus.

Pavyzdžiui, ir ,,GerMaPo’’,ir Vokietijos kompanija ,,Sandoz’’ Lietuvos vaistinėm tiekė ampules

panašiu pavadinimu. ,,GerMaPo’’’gamino ,,Lobelin’’, o ,,Sandoz’’- ,,Lobelin amp.’’. ,,GerMaPo”

gamintos ampulės vartotos kvėpavimo sužadinimui,įvairiais atvėjais – prieprigėrimo, užsmaugimo,

nusmalkimo, nusinuodijimo.Tokios pačios sudėties ir farmakologinio efekto ,,Sandoz’’ gamintos

ampules ,,Lobelin amp.” vartotos nuo apsinuodijimo morfinu,naujagimių asfikcijos [34, Nr.60,26,

Nr.3].

Augalinės kilmės medžiagos tiek Lietuvos,tiek užsienio gamintojų patentuotų vaistų

sudėtyse buvo naudojamos.Tačiau,jos buvo dažniau naudojamos Lietuvos patentuotų vaistų gamintojų

– chemijos – farmacijos laboartorijų ,,Vaistija”, ,,GerMaPo” patentinių vaistų sudėtyse ir Kauno

Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių vaistinių gaminamų vaistų sudėtyse.Užsienio patentinių

vaistų sudėtyse augalinės kilmės vaistų komponentų užfiksuota mažiau [20,26,34,40].

38

3.1.2.2.Gyvūninės kilmės vaistų komponentai

XIX a. vaistų gamybai dažnai naudoti gyvūninės kilmės vaistai.Dažnai vaistų sudėtyje buvo

minimas medus(Mel virgineum) ir kiti bičių produktai, vaistai pagaminti iš ispaniškų muselių ir bebro

sruoglių.XIX a.pradžioje naudoti vaistų komponentai su bebro sruogliais Castoreum.Tai aitraus kvapo,

gelsvai rausvi milteliai iš bebro pouodeginės liaukos[46].XX a. pirmoje pusėje kaikurie gyvūninės

kilmės vaistai vis dar minimi,bet juos keitė modernesni vaistai pagaminti iš gyvūnų organų ir vadinami

organoterapiautiniais vaistais.1938m. Lietuvos farmakopėjoje pateiktas šių preparatų apibrėžimas

nurodo, kad tai endokrininiai preparatai,kurie gaminami iš visai šviežių, iš šviežiai sušaldytų arba tam

tikrais konservantais šviežiai užkonservuotų organų.Preparatams gaminti buvo tinkami tik visiškai

sveikų gyvulių organai,kurie,norint išgauti sausą preparatą buvo džiovinami oro srovėje,ne aukštesnėjė

nei 50 laipsnių temperatūroje[47].Vaistų gamyoje naudotos ištraukos iš hormonus kaupiančių

liaukų:skydliaukės, kiaušidžių, antinksčių,tai pat naudotos kepenų, inkstų, blužnies ištraukos.

1925 – 1940m. Lietuvos gamintojų patentinių vaistų sudėtyje biologinės kilmės vaistų

komponentų buvo 9 %, užsienio patentuotų vaistų sudėtyse – 7 %, o Lietuvos vaistinėse gamintuose

vaistuose tik 4 % visų naudotų žaliavų [20,26,34].

Vienu populiariausių ir labiausiai vartotų gyvūninių vaistų XIX tapo bebro sruoglių

tinktūra.Tinct. Castorei – gyvūninės kilmės produktas,kuris gaunamas bebro liaukas užpilant

alkoholiu.Gydymui buvo nudojamos mažos šio tirpalo dozės.Nors nėra ištirto aiškaus jo poveikio

organizmui,tačiau, to meto gydytojai jį naudojo gydant nervines ligas, mažinti nervingumą

karščiavimo metu [20,46].Lietuvos patentuotų vaistų gamintojo ,,GerMaPo” 1940m. išleistame

produkcijos kataloge aptiktas tik vienas receptas su Castoreum.Tai preparatas ,,Castobrom”,kurio

sudėtyje be minėto komponento dar yra ir cheminės kilmės medžiagos – natrio ir kalio bromatai,bei

augalinis valerijono ekstraktas(Extractum Valerianae)ir valerijono tinktūra(Tinctura

Valerianae).Vaistas naudotas epilepsijai gydyti,taip pat kaip raminantis preparatas[26, Nr.13].Užsienio

gamintojų vaistų sudėtyse komponentų su bebro sruogliais neaptikta,jis taip pat mažai naudotas ir

vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse,tik viename 1935 m. Petrašiūnų receptų knygos recepte

aptiktaTinct. Castorei[20].

Užsienio ir Lietuvos patentuotų vaistų gamybai naudotas gyvūninės kilmės produktas –

kraujo baltymas hemoglobinas,receptuose minimas kaip Corpus haemoglobinum,sausasis hemoglobin

ekstraktas –Haemoglobinum siccum.,,GerMaPo” savo gamintame vaistiniame preparate ,,Guajok.-

Haemogl.”sirupe,kraujo hemoglobiną derino su cheminės kilmės medžiagomis kalii sulfo –

guajacolum,augalinės kilmės medžiagomis,apelsinų žievelių tinktūra (Tinctura Cort. Autanti),karčiųjų

migdolų aliejumi(Ol.Amygdal),kalendrų aliejumi(Ol.Coriandri),bei kitomis medžiagomis –

glicerinu,alkoholiu,cukraus sirupu.Vaistinis preparatas naudotas chroniniam bronchitui gydyti,kaip

39

kosulį legvinantis vaistas [34.Nr.32].,,GerMaPo” gamino ir kitą prepraratą ,,Haemoplazm” žirnelius,

kuriame buvo hemoglobinas,kartu su eritrocitais,leukocitais,kraujo plazma.Kaip pagalbinės medžiagos

corrigent naudotos vanilės ir kakavos milteliai.Kataloge rašoma, kad vaistas gali būti skiriamas nuo

anemijos,gerina kraujo gamybą ir stiprina imunitetą[34, Nr. 37].Užsienio kompanijos gamintame

petentuotame vaiste ,,Arsen-Perdinamim”, hemoglobinas derintas su nedideliu arseno rugšties Acidum

arsenicosumkiekiu,apelsinų žievelių tinktūra,cukraus sirupu,alkoholiu.Sirupas vartotas nuo

anemijos,neurastenijos[26, Nr.11]. Kitas ,,GerMaPo” gamintas patentuotas vaistas,kuriame yra

gyvūninės kilmės komponentai,tai ,,Hepasol”ampulės, kurių gamybai naudotas koncentruotas kepenų

ekstraktas Extr.hepar conc.,koncentruotas blužnies ekstraktas Extr.lieni conc. ir inkstų ekstaktas

extr.renes.Preparatas gamintas ampulių vaistų formoje ir naudotas anemijai gydyti,bei apsinuodijus

arsenu,metalais.Vaisto aprašyme pažymima,kad rekomenduojama vartoti 3 ampules per dieną[34,

Nr.41].R.Perkamaitės tyrimas atskleidžia, kad Petrašiūnų ir Batakių vaistininkai tokių komponentų

(hemoglobino,organų ekstraktų) vaistų gamybai nenaudojo[20].

1925 – 1940m.Lietuvos ir užsienio vaistų gamybos įmonėse populiarėjo organoterapeutiniai

preparatai.Vaistų gamyboje naudotos tokios biologinių vaistų žaliavos,kaip endokrininė liauka –

skydliaukė(Glandulae thyroidea).Lietuvoje 1937 – 1940m.,,GerMaPo” gamino patentuotas

tabletes,,Glandulae thyre.”,kurios vartotos nuo miksedemos,nutukimo. ,,GerMaPo”gaminamos

produkcijos kataloge pažymima,kad vaistinis preparatas reguliuoja endokrininį aparatą ir medžiagų

apykaitą[34, Nr.30].Užsienio gamintojai taip pat naudojo skydliaukės ekstraktą vaistų

gaminimui.Vokietijos farmacijos kompanija,,Knoll”gamino preparatą ,,Kliusakton” ,kurio sudėtyje

buvo netik skydliaukės ekstraktas Thyraden,bet ir iš karvės kiaušidžių pagamintas ekstraktas

,,Ovaraden puriss”.Be minėtų komponentų vaisto sudėtyje naudotos cheminės kilmės medžiagos:

kalcio laktatas, magnio karbonatas, bromizovalerylkarbamidas, teobrominas, salicilo

rūgštis,krakmolas. ,,Kliusakton”naudotas moterų klimaktoterapijoje[26, Nr.46]. ,,GerMaPo” gamino ir

kitą patentuotą endokrininį vaistą – „Ovaria sicca”,kurio sudėtyje buvo sausasis ekstraktas pagamintas

iš kiaušidžių.Preparatas naudotas amenorėjai,dismenorėjai,osteomaliacijai gydyti.Taip pat,kaip

endokrininį aparatą reaguliuojantis vaistas klimakso periodu[34, Nr.100].Užsienio farmacijos

kompanija gamino patentuotą vaistą,,Adrenalin”,kurio veikloji medžiaga buvo iš porinės endokrininės

antinkščių liaukos Glandulae suprarenales išekstrahuotas adrenalinas.Vaisto aprašyme pažymima,kad

preparatas naudojamas injekcijų formoje kaip anesteticum irstrypticum prie kraujavimų [26, Nr.70].

Organopreparatai vis dažniau minimi Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėtyje,tikėtina,

nebuvo naudojami vaitinėse.R. Perkamaitės magistro baigiamajame darbe neminima,kad šiuos

organoterapeutinius komponentus savo pacientams būtų išrašę gydytojai,kurių receptai pateko į

Petrašiūnų ir Batakių vaistines [20].

40

Tyrime analizuotuose užsienio kompanijų vaistų receptuose,kitaip,nei Lietuvos vaistų

gamintojų receptuose,jau buvo minimi ir gaminami biologinės kilmės preparatai – vakcinos,skirtos

įgyti imunitetui nuo infekcinių ligų.Vakcinose buvo naudotos gyvos arba susilpnintos bakterijos,tam

tikros ligos sukelėjos [48].Užsienio kompanijoje ,,Behringwerke” buvo gaminta,,Yatren-Gono”

vakcina,kurios sudėtyje buvo Gonococcus bacteria. Vakcina naudota įgyti imunitetui prieš įvairios

formos vyrų ir moterų gonorėjos sukelėjus.Taip pat esant urethiritis, prostatitis, spermatocystitis,

gonarthritis, vulvovaginitis infantum [26, Nr.33].Vakcina ,,Yatren-Staphylo”,kurios sudėtyje buvo

Staphylococcus bacteria,naudota nuo vietinio ir bendro furunkulinio folikulito,ypač veido ir liemens

odos ligų atvėju[26, Nr.35].Tos pačios kompanijos gaminta vakcina ,,Yatren-Strepto”,kurios sudėtyje

buvo Streptococcus bacteria,naudoda įvairioms infekcijoms lokalizuoti.Vaistų aprašyme nurodyta,kad

vakcinos gaminamos 6 skirtingų stiprumų[26, Nr.36].

1925 – 1940m.Lietuvos ir užsienio farmacijos kompanijos vaistų gamybai retai naudojo

gyvūninės kilmės komponentus,bet naudojo naujesnius organoterapeutinius preparatus.Batakių ir

Petrašiūnų vaistinėsė 1935m. atvirkščiai –organoterapeutiniai preparatainenaudoti,bet naudoti nuo

seno žinomi gyvūninės kilmės archajiški vaistų komponentai (Castoreum,Mel virgineum ir

kt.)[20,26,34,40].

3.1.2.3.Cheminės kilmės vaistų komponentai

Anksčiausiai terapijoje naudotos žinomos cheminės medžiagostai –neorganinės natrio,kalio

druskos, taip pat neorganinės rūgštys, vėliau šią grupę papildė organiniai junginiai tai – organinės

rūgštys, tokios kaip acto,vyno ir kitos. XX a. pradžiojevis dažniau vaistų gamybai naudojamos

sintezuotos cheminės medžiagos, viena iš populiariausių acidum acetyl salicylicum.

1925 – 1940m. cheminės kilmės vaistų komponentai buvo populiarūs ir Lietuvos,ir užsienio

vaistų sudėtyse.Bent po vieną cheminės kilmės vaistų komonentą buvo paminėtabeveik kiekviename

analizuotame recepte.Lietuvos patentinių vaistų gamintojų vaistų sudėtyse cheminės kilmės

komponentų buvo – 52 %, gerokai daugiau jų buvo užsienio patentuotų vaistų gamintojų vaistų

sudėtyse – 66 %, o vaistinėse gaminamų – 53 % (žr. 3pav.)[20, 26, 34].

Labai dažnai Lietuvos,užsienio vaistų gamintojai,taip pat ir vaistinėse gamintų vaistų sudėtyse

buvo naudojamos druskos–natrio chloridas,natrio, kalio,amonio ir kalcio bromidai,natrio

bikarbonatas,kalio,natrio jodidai,kalcio,natrio fosfatai,kalcio gliukonatas,magnio karbonatas,natrio

sulfatas[26,34,40].Kalio bei natrio jodidų druskos,pasižyminčios mukolitiniu veikimu,naudotos

gaminant preparatus lengvinančius atsikosėjimą.Vienas tokių ,,GerMaPo” gamintas,,Jod –

Catesal”,kurio sudėtyje kalio jodatas derintas su teobrominu,kalcio laktatu.Vaisto aprašyme

pažymima,kad naudojama antros ir trečios sifilio (lueso) stadijoms gydyti,taip pat gydant angina

41

pectoris,astma.Be to, ,,Jod – Catesal” vartotasir nuo rachito,aterosklerozės,reumato.Vaistų gamintojai

nurodo,kad preparatą galima vartoti ilgą laikąprie chroniškų ligų[34, Nr.46].Kalio ir natrio bromidai

buvo naudojami nervų sistemą slopinančiuose,raminančiuose lašuose,pavyzdžiui, ,,GerMaPO” lašai

,,Castobrom”,kurio sudėtyje esantys amonio,natrio ir kalio bromidai derinti su taip pat raminančiai

veikiančiais valerijonų ekstraktu ir Tinct. Castorei.Vaistų gamintojai nurodo,kad preparatas tinkamas

nuoepilepsijos,nervų išsekimo.Kita recepte minima indikacija – histerija (isterija).Šiuolaikinės

medicinos požiūriu tokios ligos, kaip ji buvo suprantama tuo metu, nėra[34,

Nr.13].Lietuvos,,GerMaPo”chemijos farmacijos laboratorijoje gamintas vaistinis

preparatas,,Fachingen”,kurio sudėtį sudarė natrio bikarbonatas,natrio sulfatas,natrio fosfatas,natrio

chloridas.Milteliai buvo vartoti nuo ,,skrandžio ir žarnų uždegimo’’,padidėjusio skrandžio

rūgštingumo,nutukimo,taip pat recepte pažymima,kad preparatas ,,dezinfekuoja ir skystina

vidurius’’[34, Nr.25].Tos pačio kompanijos gaminama,,Karlsbado dirbtinė druska”,kurią sudarė natrio

sulfatas,natrio bikarbonatas,natrio chloridas,kalio sulfatas, buvo vartojama kepenų ligoms gydyti,taip

pat gydyti cholangitis,cholecystitis,cholelithiasis.Recepte pažymima,kad tinka vidurių

užkietėjimo,nutukimo,podagros,cukrinio diabeto,skrandžio opų,inkstų ir šlapimo takų ligų

gydymui[34, Nr.51].

Tyrimo duomenys rodo,kad gamintojai savo kataloguose dažnai pervertindavo gaminamų

vaistų gydomąsias galias.Šiandieniniu požiūriu,tikėtina, kad vaistas,,Karlsbado dirbtinė

druska”negydys cukrinio diabeto, skrandžio opų, nutukimo ir podagros.

Užsienio gamintojai gamino druskų mišinius netik miltelių,geriamųjų tirpalų vaisto

formoje,bet ir ampulėse.Ampulės ,,Normosal”,kurių sudėtį sudarė druskos:natrio,kalio chloridai,natrio

karbonatas ir natrio bikarbonatas,magnio,kalcio chloridai, naudotos esant dehidratacijai,sutrikus

elektrolitų pusiausvyrai organizme[26, Nr.24].

Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų sudėtyse buvo naudotos ankščiau aprašytos chinino

druskos. Iš 100 tyrime analizuotų Lietuvos chemijos – farmacijos laboratarijose gamintų vaistų,4

receptuose vaistų gamybai buvo naudoti chinino junginiai. Viename jų, ,,GerMaPo” gamintame

vaistiniame preparate ,,Antineuralgin”, chinino hidrochloridas (Chinini muriatici) derintas su kodeino

fosfatu (Codeini phosphas) ,acetilsalicilo rūgštimi (Acidum acetylsalicylicum) ,bei fenacetinu.Tabletės

naudotos skausmui malšinti ir raminti nervams.Nervus raminantį poveikį galėjo įtakoti kodeinas, kitos

sudedamosios vaisto dalysmažino karščiavimą, uždegimą, tuo pačiu skausmą [34, Nr. 3]. Panašios

sudėties užsienio gamintojų vaistas ,,Trenpel‘sche tabl.”, kurį sudarė kodeino fosfatas, fenacetinas,

aetilsalicilorūgštis ir ,,Sal.Hamburg”,naudotas nuo galvos, ausų, dantų skausmo, neuralgijos, migrenos

[26, Nr.10]. Užsienio gamintojų vaistų sudėtyse chinino druskos naudotos dažniau.Iš 100 tirtų

recepų,chinino junginių nustatyta 8 receptuose.Patentuotų ampulių,,Spirobismol” sudėtyje chinino

hidrchloridas derintas su bismutu,jodu,lecitinu ir alyvuogių aliejumi.Vaisto recepte pažymima

42

indikacija –kaip antilueticum visose stadijose.Tyrimo duomenys atskleidžia,kad sifilio terapija buvo

labai kenksminga ligonio oranizmui ir mažai efektyvi.Nors tuo metu jau buvo žinomas efektyvesnis

vaistas Salvarsanas,sifilis vis dar buvo gydomas jodo ir bismuto preparatais.Iki antibiotikų atradimo

sifilis buvo neišgydoma liga[26, Nr.7].Kitos užsienio kompanijos patentuotų tablečių,,Togal”sudėtyje

chinino sulfatas(Chinini sulfas) derintas su citrinos rūgšimi (Acidum citrici),kukurūzų krakmolu (Amyli

zeae maidis), acetilsalicilo rūgštimi.Vaistinis preparatas buvo naudojamas kaip antineuralgicum,

antirheumaticum[26, Nr.8].Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Batakių vaistinėse 1934m. buvo

nustatyti tik 2 receptai su chinino druskomis.Vaistinėse vis dažniau naudotas chininmedžio žievės

ekstraktas [20].

Kita receptuose pasitaikanti cheminės kilmės medžiaga –neorganinė boro rūgštis(Acidum

boricum).Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų kataloguose aptikti 3 receptai,kuriuose minima boro

rūgštis. ,,Vaistija” gamino preparatą,,Acrydal”,kuriame boro rūgštis derinta su antiseptine medžiaga

diaminomethylacridinium chloridum.Vaistas vartotas kaip burnos,ryklės antiseptikas.Vaisto aprašyme

kataloge pažymima,kad taip pat tinka gydant gonorėją,cistitą,septinį abortą,esant po gimdyvinės

karštinės[40, Nr.98].Boro rūgšties milteliai kartu su cinko pasta,ichtioliu ir tištuoju hamamelio

ekstraktu, įėjo į ,,GerMaPo” gaminto tepalo nuo iššutimų,nudegimų,ūmios varikozinės

egzemos,naujagimių egzemos ,,Exederm” sudėtį[34, Nr.23].Boras buvo dar ilgai naudotas kaip

efektyvus antiseptikas išoriniam vartojimui.Šiuo metu jis yra pripažintas kaip toksinė medžiaga.

Receptuose taip pat minima organinės kilmės vyno rūgštis (Acidum tartaricum).Užsieno

kompanijų patentuotų vaistų receptuose ji paminėta 2kartus,tačiau Lietuvoje vaistų gamintojai jos

nenaudojo.Vyno rūgštis preparate ,,Gynergin” buvo derinta su stipriai veikiančiu skalsių alkaloidu

ergotaminum,ryžių krakmolu (Amyli oryzae) ir stearinu. ,,Gynergin” gamintos tabletės ir

ampulės.Manoma,kad vaistas su skalsių alkaloidu ergotaminu buvo naudotas migrenos gydymui [26,

Nr.19,20].Įprastai skalsės buvo naudotos gimdos susitraukimams,gimdymui skatinti.

Užsienio įmonės gamino sudėtingų technologijų, daugiakomponenčius vaistus, tokius kaip

pleistas ,,Kukirol”. Organinės kilmės benzoinė rūgštis (Acidum benzoicum) pleistre buvo naudota kartu

su augalinės kilmės medžiagomis Carae flavae,ol.Resinae,Resinae gallicae,balsami Copaivae,rhizoma

Iridis.Vaisto sudėtyje taip pat naudotas kaučiukas,augalinis fermentas papainas (Papayotin).Benzoinė

rūgštis vaisto sudėtyje naudota kaip koncervantas.Lietuvos vaistų sudėtyse jos nerasta [34,40,27,

Nr.48].

Vaistų sudėtyje buvo nemažai sintetinių junginių,tokių kaip organinė salicilo rūgštis,jos

druska natrio salicilatas,bismuto salicilatas,fenilsalicilatas(Salol),acetilsalicilo rūgštis (Aspirinas),

fenacetinas,anestezinas,amidopyrinas(Pyramidonas),diuretinas,heksametiltetraaminas(Urotropinas).

Vaistų receptuose organinė salicilo rūgštis kartu su amonio bromidu ir acetanilidu

(Antifebrinum) įeina į užsienio vaistų gamintojo preparato,,Antinervin pulv.”sudėtį.Vaistas vartotas į

43

vidų, kaip antinervinum, antipyreticum, antineuralgicum [26, Nr.83].Natrio salicilatas (Natrii

salicylas) buvo populiarus ir Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijose (4 receptai), ir užsienio(5

receptai) gamintojų patentuotų vaistų sudėtyse.Pavyzdžiui,preparato ,,Tetrosalin‘‘sudėtyje,kuriuo

gydytas pyelitis (ypač neštumo), pyelonephritis, sunkus chroniškas cistitis, prostatitis, gonorėja, be

natrio salicilato sudėtyje buvo coffeinum natrium salicylicum ir hexamethylentetramin (,,Vaistija”)[40,

Nr.83].

Acetilsalicilo rūgštis (Acidum acetylsalicylicum),kitaip vadinama aspirinu,buvo dažnai vaistų

gamyboje naudota cheminės kilmės medžiaga.Lietuvoje gamintų patentuotų vaistų receptuose ji

paminėta 3 kartus,užsienyje gaminamų 4 kartus.Ji derinta su kodeino fosfatu, fenacetinu, chinino

chloridu.Analogiški vaistai skirtingais pavadinimais buvo gaminami Lietuvos (,,Antineuralgin”) ir

užsienio(,,Trempel‘sche tabl.”)laboratorijose.Vartoti galvos, dantų, ausų skausmui, migrenai,

neuralgijoms gydyti [ 26, Nr.10.34, Nr.3].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse acetilsalicilo rūgštis taip pat

derinta su fenacetinu,vaistų derinys gamintas nuo peršalimo,reumato,skausmo [20].

Kitas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo –Pyramidonum (amidopirinas),cheminiu

pavadinimu žinomas kaip dimethylamido – phenyldimethylpyrazolon,užsienio gamintojų gamintuose

vaistų receptuose panaudotas vieną kartą(,,Amidopyrin” pulver).Vaistų gamybos įmonių ,,GerMaPo” ir

,,Vaistija” patentuotų vaistų receptuose šios medžiagos nerasta[26, Nr.78]. Batakių ir Petrašiūnų

vaistinėse 1934m. amidopirinas dažnai naudotas vaistų sudėtyse, miltelių ir mikstūrų formoje[20].

XXa. pradėtas naudoti preparatas Theobrominum – Natrium salicylicum, Theobrominum –

Calcium salicylicum,kuris kitaip žinomas kaip diuretinas (Diuretinum).Preparatas veikė

diuretiškai,dažnai naudotas širdies nepakankamumui ir hipertenzijai gydyti.Užsienio gamintojų

gamintų vaistų sąraše paminėtas 3 kartus,Lietuvos gamintojų vaistų receptuose jo

nerasta[26,34,40].Receptuose teobrominas derintas su natrio arba kalcio salicilatu.Vaistiniame

preparate nuo krūtinės anginos(angina pectoris)Jod – Calcium-Duretin sudėtyje, be minėtų medžiagų

yra kalio jodatas (Kalium iodatum),kuris turi atsikosėjimą lengvinantį poveikį[26, Nr.43]. ,,Calcium-

Diuretin” tabletės,kuriose teobrominas derintas su kalcio salicilatu,buvo naudojamos nuo

aterosklerozės,hipertonijos[26, Nr.38].Kitame recepte,Calcii-Diuretinum derintas su

organoterapeutiniais preparatais,tokiais kaip Ovaraden,Thyraden(tabletės,,Kliusakton”).Preparatas

reaguliuoja endokrininę veiklą,medžiagų apykaitą,naudotas klimaktoterapijoje[26, Nr.46].

Vaistinis preparatas anestezinas(Anaesthezinum),buvo naudotas užsienio gamintojų vaistuose

(2 receptai).Vaistinio preparato,žvakučių ,,Spasmyl” sudėtyje, anestezinas derintas kartu su

kamparu(Camphorae),benzyl – valerianatum ir kakavos sviestu(Butyrum cacao).Vartotas kaip

antispasmoticum[26, Nr.6].Tirtuose,,GerMaPo” ir ,,Vaistija” produktų kataloguose vaistų receptų su

anestezinu neaptikta [34,40].

44

Lietuvos gamintojų (3 receptai),užsienio gamintojų (3 receptai) vaistų sudėtyse buvo minimas

urotropinas (Heksametilentetraminum),kuris turi šlapimo takus dezinfekuojantį poveikį ir buvo

naudotas kaip efektyvvi priemonė gydant šlapimo takų uždegimą,taip pat gydant inkstų

ligas[34,40].Vaistinio peparato,,Redonal” milteliuose,be urotropino,sudėtyje taip pat buvochininum

piperazinum,methylglyoxalidinum,natrium benzoicum (,,Vaistija”).Gamintojų kataloge nurodoma,kad

rekomenduojama šį vaistą skirti sergantiems ūmiu,chronišku reumatu,esant inkstų smėliui,inkstų

kolikoms (inkstų akmenligės sukeliami stiprūs skausmai),podagrai [40, Nr.79].Užsienio kompanija

gamino miltelius,,Amphotropin”,kurių veiklioji medžiaga buvo urotropino ir kamparo sudėtinis

junginyshexamethylentetramin camphoricum,kuriuo gydytas ūmus,chroniškas cistitas,bakteriurija[26,

Nr.79].

Cinko oksidas(Zincum oxudatum)dažnai naudotas Lietuvos ir užsienio vaistų gamintojų.Jis

buvo populiariminkštinamųjų odos tepalų, žvakučių,mažinančių hemaroidų uždegimą sudedamoji

dalis(,,Rektol”)[26,34,40, Nr.80].

Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijose buvo naudotas cheminės kilmės, vaistų nuo

kosulio,atsmos, komponentas kalio sulfogvajakolis(Kalii sulfoguajacoli).Jis aptiktas 4 ,,Vaistijos” ir

,,GerMaPo” vaistų receptuose[34,40].Kalio sulfogvajakolis dažniausiai buvo sirupų nuo stipraus

kosulio,ūmaus chroninio bronchito,pneumonijos,plaučių gangrenos,veiklioji medžiaga. Pavyzdžiui,

,,GerMaPo” gaminti sirupai ,,Guajacolin” ir ,,Guajok.-Heamogl.”.Pastarojo sudėtyje be kalio

sulfogvajakolio buvo kraujo hemoglobinas(Corpus Haemoglobinum).Šis sirupas pasižymėjo panašiu

veikimu kaip ,,Guajacolin”,tačiau, recepte pažymima,kad sirupe esantis hemoglobinas lengvai

pasisavinamas ir stiprina organizmą[34, Nr.32,33].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse kalio

sulfogvajakolis taip pat buvo skiriamas kosint [20]. Iš 100 tirtų užsienio gamintojų patentuotų vaistų

receptų nei viename nebuvo aptikta kalio sulfogvajakolio[26].Vaistinis gvajokas – Guaiacum

officinale L,-medis iš kurio ankščiau buvo gaminamos ištraukos,geriamos kasdien 30

dienų.Ištraukomis buvo gydytas sifilis.Tokia sifiliu sergančių pacientų terapija nebuvo efektyvi [54].

Geležies preparatai taip pat dažnai naudoti gaminant vaistus užsienio ir Lietuvos patentuotų

vaistų gamintojų laboratorijose,bei Lietuvos vaistinėse.Preparatuose nuo anemijos, išsekimo,

neurastenijos, Bazedovo ligos esanti geležis (Ferrum) derinta su nuodinga medžiaga arsenu (,,Arsen –

Ferrosol”,Germapo).Vaisto aprašyme pažymima,kad vaistas ypač tinka vaikams [34,

Nr.4].Arsenas,kuris naudotas trumpai ir mažomis dozėmis nesukeldavo pastebimo toksinio

veikimo.Ilgai vartojant jis kaupėsi organizme ir veikė toksiškai. ,,GerMaPo” preparate,,Jod –

Ferrosol”,geležis derinta su jodu.Vaistas naudotas gydant anemiją, skrofuliozę ,asteniją (chroniško

nuovargio sindromas)suliesėjimą, nusilpimą.Recepte pažymima,kad taip pat tinka vartoti esant

egzemai,furunkuliozei, psoriazei,odos tuberkuliozei,nervų ligoms,plaučių ir kaulų džiovai[34,

Nr.47].Užsienio patentuotų vaistų gamintojų preparate nuo anemijos ,,Arsenferratose”, naudotas

45

nuodingas Liquor Ferratini arseniati,kuriame buvo 3% geležies ir 0,3% arseno [26, Nr.93].Geležies ir

arseno deriniai buvo vartojami ir Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse.Ypač nuodingas Fovlerio arsenito

tirpalas (Sol. arsenicalis Fowleri),kurį sudarė 1% kalio arsenito tirpalas,buvo naudojamas siekant

susilpninti sifilio sukėlėjo gyvybingumą [20].

Tik vieną kartą užsienio kompanijos gamintame vaistinio preparato recepte paminėtas stipriai

veikiantis fenolftaleinas(Phenolphthaleinum), kuris buvo ,,Agobilin” tablečių sudedamoji dalis,derinta

kartu su strontii choleinici,strontii salicyl.Prepararatas buvo vartotas gydant hepatitis

acuta,icterica(gelta),cholangitis,cholecystitis.Fenolftaleinas nenaudotas nei lietuvos chemijos –

farmacijos laboratorijose, nei vaistinėse [20,34,40,26, Nr.1].

1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai daugiausiai naudojo

cheminės kilmės vaistų sudedamųjų dalių.Tai lėmė nauji mokslo atradimai,vaistų sintezės

pažanga,didėjanti ir populiarėjanti cheminių medžiagų įvairovė [20,26,34,40].

3.1.2.4.Nuodingos ir stipriai veikiančios medžiagos

1925 – 1940m. Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai vaistų sudėtyse naudojo

nuodingas ir stipriai veikiančias medžiagas. Atliekant tyrimą nuodingos ir stipriai veikiančios

medžiagos identifikuotos pagal 1933m. ,,Vaistų taksoje‘‘ pateiktus ,,A’’ ir ,,B’’ sąrašus.Išanalizavus

100 tyrime nagrinėtų Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų receptų,buvo nustatyta,kad 13

receptų sudėtyje buvo paminėtos nuodingos medžiagos ir 27 receptų sudėtyse naudotos stipriai

veikiančios medžiagos.Išanalizavus 100 užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų,nustatyta,kad 24

receptuose naudotos nuodingos medžiagos ir net 28 receptuose naudotos stipriai veikiančios

medžiagos (žr. 4pav.).Lietuvos ir užsienio kompanijų gamintuose vaistuose naudotos,,B” sąraše

įrašytos stipriai veikiančios medžiagos,tokios kaip opium, codeinum, cocainum, coffeinum ,lobelinum

,digitalinum, phenolphtalein, pyramidon,acidum diaethylbarbituricum, natrium dieaethylbarbituricum,

adrenalinum hydrochloridum.Vaistų gamybai naudotair nuodingų medžiagų,įrašytų į nuodų,,A”

sąrašą,tokių kaip morphium,strophantinum,strychninum, bei įvairių nuodingų arseno junginių(acidum

arsenicum,liquor arsenicalis Fowleri ir kt.).Iš visų Batakių vaistinėje gamintų vaistų, apie 9% vaistų

receptų savo sudėtyje turėjo narkotinių medžiagų,o Petrašiūnų vaistinėjė – 13% visų vaistų

receptų.Jose dažnai naudotas opijus, morfinas, kokainas, bei nuodingos medžiagos gyvsidabrio, švino,

arseno junginiai [12,20,26,34,40].

46

4pav.Patentuotų vaistų sudėtyje esančių stipriai veikiančių ir nuodingų komponentų skaičius 1925 –

1940m.

Viena dažniausiai vartotų įnuodų ,,A” sąrašą įrašyta nuodinga medžiaga – alkaloidas

atropinas arba galeninis preparatas – šunvyšnės ekstraktas (Extractum belladonna),išgaunamas iš

nuodingo augalo vaistinės šunvyšnės(Atropa belladonna)lapų ir šaknų.Lietuvos patentinių vaistų

receptuose atropinas ar jo junginiai paminėti 4 receptuose. ,,GerMaPo” patentuotame ,,Neutr.cum

belladonna” lašuose, galeninis šunvyšnės ekstraktas,derintas su natrio salicilatu ir naudotas

gydytihyperaciditas,hypersecretio.Lotyniškai pažymima,kad vaistas tinkamas gydyti dvylikapirštės

žarnos opai (dulcus ventriculi duodeni)[34, Nr.68].Chemijos – farmacijos laboratorija,,Vaistija”

gamino ampules nuo skausmo ir nemigos,kurių veiklioji medžiaga atropino junginys – atropino

sulfatas (Atropinum sulfuricum)[40, Nr.86].,,Vaistija” gamino ir vaistinį preparatą,,Antiastmin”

cigaretes nuo bronchinės astmos.Jų sudėtyje buvo šunvyšnės lapai (Folium belladonna) bei kitos

augalinės žaliavos,tokios kaip stipriai veikiantį alkaloidą skopolaminą kaupiančio nuodingo augalo

paprastosios durnaropės lapai (Folium stramonium),stipriai veikiantį glikozidą digitaliną kaupiančios

rusmenės lapai (Fol.digitalis),stipriai veikiantį alkaloidą lobeliną kaupianti lobelijos žolė(Herba

lobeliae),pipirmetės lapai(Folium menthae piperita) ir cheminė medžiaga kalio nitritas.Preparatas tuo

metu buvo skirtas lengvinti spazmus ir atsikosėjimą [40, Nr.95].Stipriai veikiančios medžiagos,tokios

kaip lobelinas,digitalinas ar jų junginiai,paminėti po keletą kartų iš visų 100 tirtų Lietuvos ir 100

užsienio patentuotų vaistų gamintojų receptų.Jie naudoti ir Batakių ir Petrašiūnų

vaistinėse[20,24,34,40].Iš 100 tirtų užsienio gamintojų patentuotų vaistų receptų,atropino

hidrochloridas (Atropinum hydrochloridum) paminėtas vieną kartą derinyje su ypač stipriu analgetiku

morfino hidrochloridu (Morphinum hydrochloridum).Preparatas vartotas stipriam ir labai stipriam

skausmui malšinti [26, Nr.96].Iš 165 tyrime tirtų 1935 m. Petrašiūnų vaistinės receptų,vaistinė

šunvyšnė paminėta net 22 gamintuose receptuose,1935 m. Batakių vaistinės receptų knygoje paminėta

5 kartus[20].

0

5

10

15

20

25

30

Narkotinėsmedžiagos

Stipriaiveikiančiosmedžiagos

27

13

28

24

Lietuvojepatentuoti vaistai

Užsienyjepatentuoti vaistai

47

Dažnai vaistų gaminimui naudota narkotinė ,į nuodų ,,A” sąrašą įrašyta medžiaga,kuri veikia

centrinę nervų sistemą ir turi stiprų analgetinį veikimą,tai – opijaus alkaloidas morfinas(Morphium).Jis

agonistiškai veikia opioidinius receptorius,sukeldamas euforiją,sedaciją,kvėpavimocentrų

slopinimą[45,49].,,GerMaPo” gamino morfino hidrochlorido ampules,,Alaudan” [34, Nr.2].Užsienio

gamintojai gamino ampules,kuriose morfiną derino su atropino hidrochloridu[26, Nr.96].Pastaroji

laboratorija gamino acetilmorfiną (Acetylmorphium),vartotą tablečių formoje,naudotą taip pat kaip

analgetiką[26, Nr.94].Užsienio gamintojai gamino patentuotą neogaleninį preparatą,,Pantopon”.Jo

veiklioji medžiaga pantoponas(Pantopon) yra opijaus alkaloidų hidrochloridų mišinys, sudėtyje

turintis apie 50% morfino.Vaistas naudotas miltelių,tablečių,ampulių ir tepalų formoje kaip

analgetikas.Recepte pažymima, kad vartojamas vietoje opijaus [26, Nr.56].Batakių ir Petrašiūnų

vaistinėse morfinas naudotas retai.Šių vaistinių receptų knygose tik kelis kartus minimos žvakutės ir

milteliai su morfinu.Pantoponas buvo naudojamas labai retai,viename recepte minimos žvakutės,kurių

sudėtyje pantoponas derintas su papaverinu,šunvyšnės ekstraktu,kakavos sviestu [20].

Kita nuodinga medžiaga naudota vaistų gamybai – tai širdį veikiantis glikozidas

strofantinas(Strophantinum),išgaunamas iš Strophanthusgenties augalų sėklų.Strofantinas paminėtas

vieną kartą iš visų tirtų Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų receptų.Jis naudotas ankščiau

aptartame ,,GerMaPo” gaminto patentuoto vaisto ,,Felson-chinin” sudėtyje[34, Nr.26].Iš visų tirtų

užsienio kompanijų gamintų vaistų receptų,strofantinas nustatytas vieno,,Knoll” kompanijos

patentuoto vaisto recepte ,,Strophantin” ampulių sudėtyje. Jos naudotos širdies veiklos

stimuliavimui[26, Nr.98].

,,A sąraše” minima medžiaga strichninas (Strychninum)gaunama iš činčiberio sėklų(Strychnos

nux vomica).Strichninas ir jo junginiai Lietuvos chemijos – farmacijos laboratorijų receptuose

paminėti 4 kartus. ,,GerMaPo” gamintų stiprinamųjų lašų nuo mažakraujystės ir dvasinio, ir fizinio

nusilpimo recepte ,,Hepasal”, strychnino tinktūra (Tinctura Strychnini) derinta su gyvūninės kilmės

komponentais (Extr. hepar conc., Extr.lieni conc.,extr.renes),stipriai veikiančia medžiaga kofeinu bei

cheminės kimės medžiagomis: fosforo rūgštimi,natrio ir mangano gliukonatais,alkoholiu ir nuodinga

medžiaga natrii monomethylarsenicic [34, Nr.40].Kitame recepte,strychnino nitrato ampulės skirtos

širdies veiklos ir kvėpavimo sužadinimui [40, Nr.90].Epilepsijai gydyti,,GerMaPo” gamino preparatą

,,Astosan”, kuriame kartu su strichnino nitratu naudota nuodinga medžiaga natrii

monomethylarsenicici ir cheminis junginys natrii glicerinophosphorii.Recepte pažymina,kad

preparatas tinka nuo neurastenijos,astenijos,anemijos,po kaulų lūžių,po intensyvausprotinio darbo,taip

pat nuo enuresis, hysteria.Tikėtina,kad šis preparatas nebuvo veiksmingas epilepsijos gydymui[34,

Nr.92].Tirtuose užsienio patentuotų vaistų gamintojų receptuose preparatų su strichninu aptikta taip

pat 4 kartus.Nustatytas analogiškas ,,GerMaPo” gaminto ,,Astosan” vaisto receptas, gamintas ,,Knoll”

kompanijos patentuotu pavadinimu,,Astonin”.Vaistinio preparato sudėtis ir indikacija

48

analogiškos,recepte pažymima,kad preparatas vartojamas kaip tonicum[26, Nr.12]. Lietuvos

gamintojai ,,GerMaPo”1932 – 1940 m. tikėtina,kadgalėjo gaminti analogišką ,,Knoll”kompanijos

1927m. užpatentuotą vaistą, tik praplėtė indikacijų sąrašą, nurodydami, kad vaistas tinkamas ir

epilepsijai gydyti.Vaisto sudėtis atskleidžia, kad jis galėjo tonizuoti, tačiau mažai tikėtina, kad jis buvo

tinkamas epilepsijai gydyti[26,34,40].1935m.Batakių ir Petrašiūnų vaistinėje užfiksuotas tik vienas

receptas,kuriame yra strichnino ekstrakto, derinto su kalio jodidu ir nuodingu 1% kalio arsenito tirpalu

(Liquor arsenicalis Fowler)[20].

Dažnai vaistų gamyboje buvo naudoti,nuodingos medžiagos – arseno junginiai, sintezuoti

cheminu būdu:natrii monomethylarsenic,acidum acetylmetaaminoparaoxyphenylarsenicum.Užsienio

gamintojai be jų dar naudojo ir1%chloroarsenolį (Solarson).Lietuvos laboratorijų reeptuose arseno

junginiai paminėti 7 kartus,užsienio kompanijų gamintuose receptuose taip pat 7 kartus.Batakių ir

Petrašiūnų vaistinių receptų knygose arseno junginiai paminėti 8 kartus.Dažniausiai minimas ankščiau

aprašytas 1% kalio arsenito tirpalas (Liquor arsenicalis Fowler),kuriuo buvo gydomas

sifilis,maliarija,chorėja,taip pat dažnai minima arseno rūgštis (Acidum arsenicosum).Arseno junginiai

dažnausiai naudoti organizmo stiprinimui,organizmo atstatymui po sunkių ligų,opercijų,gydant

anemiją,neurasteniją[20,24,34,35,40].Šiandieniniu mediciniu požiūriu ši terapija buvo kenksminga ir

mažai veiksminga.

Stipriai veikiančio opijaus alkaloido kodeino(Codeinum) junginys – kodeino fosfatas(codein

phosphor)derinyje su fenacetinu ir chinino hidrochloridu,aspirinu ,dažniausiai naudotas gydant įvairius

skausmus, kosulį ,bronchitą [26, Nr. 10, 34, Nr.30].Lietuvos laboratorijos,,GerMaPo” gamintame

,,Codeinon” naudotas pusiau sintetinis kodeino junginys dihidrocodeinon hydrochloridum,kuris

efektyviau nei kodeinas veikdavo kosulį ir vartotas nuo kvėpavimo takų susirgimų,kokliušo[34,

Nr.7].Iš 100 tirtų Lietuvoje patentuotų vaistų receptų,3 receptuose minimas dihidrokodeino

hidrochloridas[34, Nr.7,17,43].Užsienio patentuotų vaistų gamintojų receptuose užfiksuotas vienas

receptas,kurio sudėtyje minimas pusiau sintetinis junginys hidrokodonas.Šio patentinio

vaisto,,Dicodid-hydrocodeinon” sudėtyje buvo cheminiai junginiai dicodid bitartaricum ir dicodid

hydrochloridum,kurie padėjo gydant kosulį,skausmus[26, Nr.16].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse tai

pat naudotas kodeinas ir jo pusiau sintetiniai junginiai,kurie buvo gaminami mikstūrų,miltelių vaisto

formoje[20].

Tiek Lietuvos,tiek užsienio chemijos – farmacijos laboratorijos gamino stipriai veikiančios

narkotinės medžiagos kokaino hidrochlorido (Cocainum hydrochloridum) ampules.Vaistas vartotas

kaip stiprus analgetikas,tinkantis operacijos metu vietinei anestezijai[40, Nr.87,26, Nr.100].Užsienio

gamintojai be to dar gamino ampules,kuriose kokaino hidrochloridas derintas su stipriai veikiančia

medžiaga adrenalino hidrochloridu (Adrenalinum hydochloridum).Šis derinys galimai vartotas kaip

analgetikas nosies chirurgijoje.Adrenalinas greičiausiai derintas,norint sumažinti kokaino absorbciją į

49

sisteminę kraujotaką ir palengvinti jo šalutinių efektų pasireiškimą[26, Nr.95].Batakių ir Petrašiūnų

vaistinėse kokainas vartotas retai,rastas, tik vienas receptas,kuriame užfiksuotas kokainas.Recepte jis

įeina į tepalo nuo skausmo, skirto išoriniam naudojimui,sudėtį[20].

,,Vaistija” ir ,,GerMaPo” gamindamos patentuotus vaistus naudojo stipriai veikiančius,

centrinę nervų sistemą slopinančius barbitūro rūgšties cheminius junginius, tokius kaip acidum

dimethylbarbituricum, natrii diaetnylbarbituricum,natrii phenylaethylbarbituricum.Barbitūrinės

rūgšties atradimas buvo svarbus įvykis medicinos istorijoje.1864m. Adolfas von Baeyeris

susintetino barbitūrinę rūgštį iš šlapalo ir maloninės rūgšties .Tai vienas iš daugelio šio žymaus

mokslininko sukurtų sintetinių vaistų [55].To meto medicinoje tai buvo pirmi efektyvūs nervų sistemą

veikiantys vaistai,kurie labai išpopuliarėjo medicinos praktikoje.Iš 100 tirtųLietuvos laboratorijų

gamintų vaistų receptų užfiksuoti 4 receptai,kurių sudėtyje naudoti barbitūratai. ,,Vaistijos” gaminto

vaisto ,,Pyromon” sudėtyje natrii diaetnylbarbituricum derintas su cheminiu junginiu

dimethylaminophenyldimethylpyrazolon.Tabletės naudotos gydyti galvos skausmą,neuralgiją.Vaisto

aprašyme pabrėžiama,kad jis nesukelia šalutinių efektų,prie jo nepriprantama.Taip pat pažymima,kad

vartojant prepratą šlapimas gali nusidažyti raudona spalva [40, Nr.78].,,GerMaPo” gaminto preparato

,,Somnal” veikloji medžiaga acidum phenylaethylbarbituricum padėjo gydant epilepsiją, eklampsiją,

mėšlunius,sunkią nemigą.Prie preparato lotyniškai pažymima hypnoticum et sadativum[40,

Nr.72].Užsienio gamintojų receptuose tik vieną kartą paminėtas barbitūro rūgšties darinys acidum

dimethylbarbituricum kartu su dimethylaminophenyldimethylpyrazolon,kurie veikia analgeltiškai

(,,Veramon” tabletės).1903 metais vokiečių mokslininkai Hermann Fischer ir Joseph Mering iš

barbitūrinės rūgšties susintetino legendiniu tapusį Veronalį.Veronalis (pranc.véronal;pagal Veronos

miesto Italijoje,kuriame gyveno vaisto išradėjai pavadinimą) buvo ypač populiarus raminamasis

vaistas,tačiau kėlė priklausomybę, juo buvo dažnai apsinuodijama.Vėliau,Veronalio gamintoju tapo

garsus koncernas ,,Bayer” [56, 20, Nr.28].

Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935 metais užfiksuotas vienas receptas,kurio sudėtyje buvo

barbitūratas Luminal,cheminiu pavadinimu žinomas kaip fenobarbitalis(Phenobarbitalum).Raminančio

preparato nuo nemigos,nerimo,baimės sudėtyje, be fenobarbitalio,naudotas valerijono šaknų

užpilas,kalio bromatas,pipirmėčių aliejus [20].

Iš 100 tirtų ,,Vaistijos” ir ,,GerMaPo”gamintų vaistų receptų neužfiksuota receptų,kuriuose

būtųstipriai veikiančių sidabrojunginių,kuriais XVIa.pradžioje dėl dezinfekuojančių ir baktericidinių

savybių buvo gydytos žaizdos,opos,sidabro nitratu gydytos net tokios ligos kaip epilepsija,sifilis,

gonorėja[50].Tirtuose užsienio kompanijų receptuose,sidabro junginiai buvo populiarūs ir naudojami

vaistų gamyboje.Iš 100 tirtų užsienyje gamintų vaistų receptų,5 buvo užfiksuoti sidabro

junginiai.Tokie kaip argentum lactis,esantis patentuoto vaisto,,Actol” veikloji medžiaga naudota kaip

antiseptikas žaizdoms,burnai ir gerklei skalauti[26, Nr.68].Sidabro junginiai argentum colloidale,

50

argentum albuminatum,argentum caseinicum,argentum nucleinicum, naudoti kaip veikliosios

medžiagos vaistų nuo gonorėjos sudėtyje[26, Nr.40,74,86,87].Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935m.

vaistų gamybai buvo naudotas koloidinis sidabras,sidabro nitratas ir akių antiseptikas,sidabro junginys

su baltymu – Argyrolum[20].

Stipriai veikiančių švino junginių,tokių kaip plumbum aceticum,plumbum oxydatum nebuvo

užfiksuota nei viename iš tirtų Lietuvos ar užsienio patentuotų vaistų gaminojų receptų [26,34,40].

1935m.Petrašiūnų vaistinės receptų knygoje R.Perkamaitė identifikavo tik 1 vaisto receptą,kurio

sudėtyje švino vanduo (Aq. Plumbi),kuris susideda iš stipriai veikiančio švino acetato (Plumbi acetici

basici solut.) ir distiliuoto vandens(Aq. Destillatae).Preparatas naudotas akių ir odos uždegimams

gydyti [20].

Nei viename iš tyrime nagrinėtų Lietuvos ir užsienio chemijos – farmacijos laboratorijų

gamintų patentuotų vaistų receptų nebuvo užfiksuota recepto,kurio sudėtyje būtų buvę nuodingos

gyvsidabrio druskos ir oksidai,kurie ankščiau buvo populiarūs kaip dezinfektantai sergant gonorėja,

konjunktyvitu ir infekcinėmis odos ligomis[26,34,40].Petrašiūnų vaistinės 1935m. receptų knygoje

nuodingi gyvsidabrio junginiai dar minimi ir naudoti.Kaip antiseptinis preparatas naudotas gyvsidabrio

tepalas Ung.Hydrargyri flavi 1%.Batakių vaistinėjė 1923 m. gyvsidabrio chloridas (kalomelis),kuris

,tikėtina,skirtas padidėjusiam arteriniam kraujo spaudimui mažinti[20].Gyvsidabrio dichloridas

(Hydrargyrum sublimatum corrosivum sublimate)ir Hydrargyrum sulfuratum rubrum greičiausiai

gaminti sifilio gydymui [20,51].

1925 – 1940m.gaminant vaistus nuodingos ir stipriai veikiančios medžiagos buvopopuliarios

ir naudojamos tiek Lietuvos,tiek užsienio patentuotųvaistų gamintojųvaistinių preparatų

sudėtyse.Tyrimo rezultatai rodo,kad užsienio chemijos – farmacijos laboratorijos dažniau naudojo

nuodingas ir stipriai veikiančias medžiagas patentinių vaistų gamybai,nei Lietuvos chemijos –

farmacijos laboratorijos ,,Vaistija” ir ,,GerMaPo”.Nuodingų medžiagų naudotų vaistų gamybai

skirtumas buvo ryškus (11% procentų daugiau), stipriai veikiančių medžiagų naudotų vaistų gamybai

skirtumas buvo nežymus (1% daugiau)[26,34,40].Batakių ir Petrašiūnų miestelio vaistinėse taip

patnaudotos nuodingos ir stipriai veikiančios medžiagos,kurios sudarė ženkliądalį visų naudotų

žaliavų[20].

Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai turėjo didelę vaistinių medžiagų ir jų žaliavų

įvairovę.Dažniausiai vaistų gamybai buvo naudojami cheminės kilmės vaistų komponentai,tai

organinės ir neorganinės druskos, rūgštys, sintetiniai ar pusiau sintetiniai junginiai.Cheminės kilmės

medžiagos sudarė daugiau nei 50% visų naudotų vaistų komponentų,tirtuose Lietuvos ir užsienio

patentuotų vaistų gamintojų bei vaistinėse gamintų vaistų receptų sudėtyse.Jie buvo naudoti netik kaip

veikliosios vaisto medžiagos,bet taip pat kaip pagalbinės medžiagos.Augalinės kilmės vaistų

komponentai sudarė maždaug trečdalį visų naudotų žaliavų laboratorijose,vaistinėse gamintų daugiau

51

– 44% visų naudotų žaliavų.Biologinės ir gyvūninės kilmės vaistų komponentų buvo mažiausiai,jie

laboratorijose sudarė iki 10% visų naudotų žaliavų,vaistinėse dar mažiau – iki 5% visų vaistų gamybai

naudotų žaliavų[12,20,26,34,40].

3.1.3. Vaistų formos ir jų vartojimo būdai

,,GerMaPo”, ,,Vaistijos” ir užsienio chemijos – farmacijos laboratorijose 1925 – 1940m. buvo

gaminami įvairių vaistųformų preparatai.Tai milteliai,tabletės, ampulės, tepalai, žvakutės, sirupai,

grūdeliai, žirneliai, lašai, tirpalai ir kiti(žr. 5pav.).Preparatai buvo skirti peroraliniam, injekciniam,

rektaliniam, inhaliaciniam ir išviršiniam vartojimui (žr. 6pav.)[26,34,40].

Lietuvos ir užsienio vaistų gamintojai dažniausiai gamino vaistinius preparatus peroraliniam

vartojimui,tai – milteliai,tabletės,sirupai,grūdeliai,žirneliai,lašai.Peroralinis vaistų vartojimo būdas

sudarė 70% visų tirtų Lietuvos patentuotų vaistų vartojimo būdų ir 61% visų tirtų užsienio patentuotų

vaistų vartojimo būdų[26,34,40]. ,,Vaistijos” ir ,,GerMaPo” laboratorijos vartojimui per oss

dažniausiai gamintos vaisto formos – tabletes (,,Catesal”, ,,Dynal” ir kt.),kurios sudarė – 23% visų

tirtų patentuotų vaistinių preparatų formųir milteliai(,,Fachingen”, ,,Heparin” ir kt.),kurie sudarė 20%

visų tirtų patentuotų vaistų formų[34,40]. Užsienio patentuotų vaistų gamintojai vartojimui per

ossdažniausiai gamino miltelius – 25%(,,Optochin”, ,,Digipuratum” ir kt.)irtablets – 22%(,,Togal”,

,,Trempel‘sche” ir kt.)[26].Vartojimui per oss buvo gaminamos ir retesnės vaisto formos,tokios kaip

perlai,sudėtyje turintys 25% kamparo.Jie buvo gaminami užsienio farmacijos kompanijos,,Gehe et Co”

ir vartoti kaip antispazmolitikas[26, Nr.5].Lietuvos ir užsienio kompanijos rečiau gamino tokias vaisto

formas kaip grūdeliai – iki 1% (ir Lietuvoje ir užsienyje),žirneliai – 6%(Lietuvoje) ir

2%(užsienyje).Lietuvos laboratorijos sirupus (8%) gamino dvigubai dažniau nei

užsienyje(4%).Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935m. dažniausiai buvo gaminama vidiniam

vartojimui skysta vaistų forma –mikstūros [20].

Antras pagal populiarumą patentinių vaistų vartojimo būdas – injekcinis,kuris sudarė 29%

(Lietuvoje patentuotų) ir 30% (užsienyje patentuotų) visų tirtų vaistų vartojimo būdų.Labai dažnai

gamintos ampules – 19%(Lietuvoje) ir 22% (užsienyje) visų gamintų vaistų formų.Ampulės gamintos

nuo skausmo kaip analgetikas,nuo kvėpavimo takų susirgimų, išsekimo ir kt.,,GerMaPo”

gaminoampules,,Hemodyn”,kurių sudėtyje esanti cheminė medžiaga hematoporfirinas

(Haematoporphyri̇num),gaunama rūgštinės hemoglobino hidrolizės metu,buvo naudota gydant net ir

sunkią depresiją,melancholiją[52, 34, Nr. 35].Šiandieniniu požiūriu,šis vaistas nėra efektyvus gydant

depresiją.Užsienio kompanijos be ampulių gamino ir vakcinas.Tyrime nagrinėtuose Lietuvos chemijos

– farmacijos laboratorijų kataloguose vakcinos nebuvo užfiksuotos.Pirmą kartą pasaulyje vakcinos

paminėtos 1796 m.,kuomet Edward Jenner,kuris laikomas imunoprofilaktikos pradininkas,sėkmingai

52

atliko karvių raupų įskiepijimo eksperimentą ir paskiepijo berniuką nuo raupų.Jo atradimas buvo

svarbus žingsnis medicinos raidoje.Iki 1930m. jau buvo sukurtos vakcinos prieš difteriją,stabligę,

cholerą,marą,šiltinę,tuberkuliozę ir kt.[48].Tyrimo rezultatai atskleidžia,kad užsienio kompanijoje iš

tirtų 100 patentuotų vaistų 6 preparatai buvo vakcinos,kuriomis buvo vakcinuojama nuo infekcinės

ligos – gonorėjos.Vaistų gamintojų kataloge, pažymima,kad tinka gydyti tokias ligas kaip urethiritis

amter.ir poster.,prostatitis, spermatocystitis, vulvovaginitis infantumir t.t. [26, Nr.32,33,34,35,36].Kiti

vaistų vartojimo būdai sudarė nežymią dalį lyginant su ankščiau aprašytais.Išviršinis vaistų vartojimo

būdas sudarė 7%(Lietuvoje patentuotų) ir 13%(užsienyje patentuotų) visų vaistų vartojimo būdų.Šiuo

būdu vartoti buvo gaminami tepalai,tirpalai,pleistrai[26,34,40].Rektalinis vaistų vartojimo būdas

sudarė tik 1%(Lietuvoje) ir 3%(užsienyje) visų patentuotų vaistų vartojimo formų.Žvakutės gamintos

nuo hemarojaus arba kaip antispazmolitinis vaistas [26,34,40].Inhaliaciniai vaistai sudarė tik apie 1%

visų patentuotų vaistų vartojimo būdų. ,,Vaistija” gamino ankščiau aprašytas cigaretes,,Antiastmin”

nuo bronchinės astmos.Cigaretės kaip vaisto forma, naudota įkvepiant per burną,galėjo būti

sunkiaudozuojama.Žinant tai,kad cigarečių sudėtyje esantys (kaupiami nuodingos augalinės žaliavos –

durnaropės lapų) nuodingi tropano alkaloidai – hiosciaminas, atropinas, skopolaminas,preparatas

galimai buvo kenksmingas.Vaistas galėjo būti lengvai perdozuojamas bei sukeliantis stiprius šalutinius

efektus.Didelis minėtų tropano alkaloidų kiekis veikia ypač toksiškai ir

sukeliatraukulius,haliucinacijas,stuporą (lot.stupor – sustingęs, nejautrus),rečiau komą[53, 40, Nr.95].

5pav.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojų pagamintų vaistų formos 1925 – 1940 metais

0%

3%

6%

9%

12%

15%

18%

21%

24%

27%

30%

20%

23%

19%

4%

1%

8%

1% 1% 1%

6%8%

3%

25%

22% 22%

4%3%

4%

1%2%2%

3%1% 1%

10%

2%

Vaisto forma

Lietuvoje

patentuoti

Užsienyje

patentuoti vaistai

53

1925 – 1940m. tiek Lietuvos, tiek užsienio patentuotų vaistų gamintojai gamino įvairias

vaistų formas.Tyrime užfiksuotos 13 skirtingų Lietuvos chemijos-farmacijos laboratorijų receptuose

esančios vaistų formos ir 16 skirtingų vaisto formų – užsienio laboratorijų vaistų

receptuose[26,34,40].Lyginant su vaistinėse gamintomis vaistų formomis,Batakių vaistinėje buvo

pagaminta 13 skirtingų vaistų formų pagal 272 receptus, Petrašiūnų vaistinėje 15 vaistų formų pagal

283 receptus[20].

6pav.Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų vartojimo būdai 1925 – 1940m.

0

10

20

30

40

50

60

70

Lietuvoje patentuotivaistai

Užsienyje patentuotivaistai

7061

29 30

1 31 17

13

Re

cep

tų s

kaič

ius

Vaistų vartojimo būdas

peroralinis

injekcinis

rektalinis

inhaliacinis

išviršinis

54

4.REZULTATŲ APTARIMAS

1.Iš tyrime nagrinėtų 100 Lietuvos patentinių vaistų receptų,daugiausia vaistų receptų (39)

sudaryti iš keturių ir daugiau komponentų,o užsienio patentuotų vaistų gamybai – atvirkščiai

dažniausia naudota vienas vaisto komponentas (36 tirtų receptų) arba du – trys komponentai(35 iš visų

tirtų receptų). Gali būti,kad užsienio patentinių vaistų gamintojai receptuose nenurodė visų gamybai

naudojamų pagalbinių medžiagų,toks faktas galėjo iškreipti atlikto tyrimo rezultatus.Lyginant su

vaistinėje pagamintais vaistais,vaistinėjė gamintų preparatų receptuose esančių komponentų skaičiaus

nebuvo didelis.Vidurkis Petrašiūnų vaistinėje buvo (2,74),Batakių vaistinėje (2,33).

2.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai dažniausiai naudojo cheminės kilmės

vaistų komponentus.Lietuvoje patentuotų vaistų sudėtyse jie sudarė – 52% visų naudotų

žaliavų,užsienyje patentuotų vaistų sudėtyse ženkliai daugiau – 66 % visų naudotų žaliavų, o

vaistinėse gaminamų – 53 % visų žaliavų.Augalinės kilmės vaistų komponentai buvo mažiau

populiarūs.Lietuvos patentuotų vaistų sudėtyse – 39%,užsienio patentuotų vaistų sudėtyse gerokai

mažiau –27 %, o vaistinėse gaminamų maždaug pusę visų naudotų žaliavų – 44%.Gyvūninės kilmės

vaistų komponentai buvo mažai populiarūs.Lietuvoje patentuotų vaistų receptų sudėtyse jie sudarė

9%,užsienio gamintojų dar mažiau – 7 %,o vaistinėje jų buvo likę vos keletas,jie sudarė nežymią visų

naudotų žaliavų dalį.Vystantis medicinai gyvūninės kilmės vaistų komponentus keitė pažangesni

biologiniai,organoterapeutiniai preparatai.

3.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamybai labai dažnai naudotos nuodingos ir stipriai

veikiančios medžiagos.Lietuvoje patentuotų vaistų sudėtyje naudota nuodingos medžiagos užfiksuotos

13%, o stipriai veikiančios medžiagos net 27% visų tirtų receptų.Užsienio gamintojų patentuotų vaistų

receptų sudėtyse nuodingos medžiagos užfiksuotos 24% visų tirtų receptų,o stipriai veikiančios

medžiagos dar daugiau – net 28% visų tirtų receptų.Lyginant su vaistinėse gamintais vaistais,Batakių

vaistinėje 9% visų gamintų vaistų receptų savo sudėtyje turėjo stipriai veikiančių narkotinių

medžiagų,o Petrašiūnų vaistinėjė – 13% visų vaistų receptų.

4.Lietuvos ir užsienio patentuotų vaistų gamintojai vidiniam vartojimui gamino tiksliai

dozuotas vaistų formas – miltelius,tabletes,sirupus,lašus,žvakutes.Užsienio gamintojai be minėtų

gamino perlus,Lietuvoje neminimas vakcinas.Išoriniam vartojimui buvo gaminami

tepalai,tirpalai,užsienio gamintojai gamino vaistinius pleistrus.Lietuvos,kaip ir užsienio patentuotų

vaistų gamintojai dažniausiai gamino tabletes,jos sudarė 23 %(Lietuvoje) ir 22% (užsienyje) visų tirtų

patentuotų vaistinių preparatų vaisto formų.Antra pagal populiarumo vaisto forma – milteliai,kurie

sudarė 20%(Lietuvoje) ir 25% (užsienyje) ir ampulės,kurios sudarė 19% (Lietuvoje) ir 22% (užienyje)

55

visų gamintų vaisto formų.Batakių ir Petrašiūnų vaistinėse 1935m. dažniausiai buvo gaminama skysta

vaistų forma vidiniam vartojimui – mikstūros.

5. Lietuvos ir užsienio patenytuotų vaistų gamintojų vaistai dažniausiai buvo skirti

peroraliniam vartojimui,kuris sudarė didžiają dalį visų gamintų vaistų vartojimo būdų – 70%

(Lietuvoje) ir 61% (užsienyje).Lietuvos vaistinėse šis vartojimo būdas taip pat buvo

populiariausias.Antras pagal populiarumą vaistų vartojimo būdas – injekcinis.Lietuvoje jis sudarė

29%,užssienyje 30%, o vaistinėse gamintiems vaistams šis vartojimo būdas neskirtas.Išviršinis

vartojimo būdas nebuvo populiarus– Lietuvoje pagamintų patentuotų vaistų- 7% ir užsienyje

pagamintų patentuotų vaistų- 13% .Kiti vartojimo būdai (inhaliacinis,rektalinis) užėmė nežymią iki 3

% dalį visų Lietuvoje ir užsienyje pagamintų vaistų vartojimo būdų.

56

5.IŠVADOS

1. Atlikus užsienyje ir Lietuvoje patentuotų vaistų sudėties lyginamąją analizę nustatyta,

kad gamintojai vis dažniau naudojo cheminius vaistus, ypač gausėjo sintezuotų bei biologinės kilmės,

taip pat fitocheminių medžiagų, retai naudoti gyvūninės kilmės komponentai. Tačiau užsienyje

patentuotų vaistų sudėtis ir formos buvo įvairesnės, modernesnės. Užsienio kompanijos turėjo gilesnes

pramoninės vaistų gamybos tradicijas ir jų veikla buvo pavyzdžiu jaunai Lietuvos farmacijos

pramonei. Kartais analogiškos sudėties vaistai buvo patentuoti ir užsienio, ir Lietuvos vaistų

gamintojų(Pavyzdžiui,,,GerMaPo” gamintas ,,Antineuralgin”,kuris analogiškas Vokietijos farmacinės

kompanijos ,,Trenpel‘sche tabl.” vaistui nuo skausmų ir kt.).

2. Išanalizavus Lietuvoje ir užsienyje patentuotų vaistų receptūras atskleista, kad beveik pusė

šių vaistų sudedamųjų dalių buvo augalinės kilmės medžiagos, didelę dalį sudarė cheminiai junginiai ir

vis dažniau naudoti endokrininiai preparatai.(Pavyzdžiui,antinkščių liauka,skydliaukė,kiaušidžių

ekstraktas(2 receptai Lietuvoje,4 – užsienyje).Tyrimo rezultatus palyginus su vaistinėjė, pagal

gydytojų receptus, pagamintų vaistų sudėtimi nustatyta, kad įmonės, gaminusios patentuotus vaistus,

naudojo technologiškai sudėtingesnius vaistų gamybos metodus, įvairesnes vaistų formas,

modernesnius komponentus ir daugiau ,,A’’ (nuodų) ir ,,B’’ (stipriai veikiančių medžiagų) sąrašuose

minimų medžiagų.Vaistinėse pagamintų vaistų sudyje minimi toksiški neorganiniai gyvsidabrio, stibio,

švino junginiai, taip pat dažniau gyvūninės kilemės vaistai, kurių neaptinkama arba retai aptinkama

patentuotų vaistų sudėtyje.

3.Užsienio patentuotų vaistų gamintojai savo receptūrose dažniau nei Lietuvoje naudojo

nuodingas ir stipriai veikiančias mežiagas,daugelis jų buvo sintezuoti,cheminės kilmės

junginiai.Vaistinėse minėtų medžiagų naudota ženkliai mažiau,jos dažniausiai buvo augalinės kilmės

grynos medžiagos kaip narkotinė medžiaga opijus.Užsienyje opijų pakeitė iš jo cheminės sintezės

metu gauti alkaloidai morfinas,kodeinas,kurie vartojami iki šių dienų.Vaistinėse visdar buvo naudoti

ypač nuodingi arseno,gyvsidabrio,švino,sidabro junginiai,laboratorijose gyvsidabris ir švinas

nebenaudoti,tikėtina, dėl nustatyto stipraus šalutinio poveikio.

4.Tyrimo rezultatai atskleidė,kad 1925 – 1940m. užsienio (Vakarų Europos)

gamintojų,turinčių ilgametę patirtį, farmacijos pramonės produkcija, vaistų formos buvo panašios ir

daug įvairesnės nei Lietuvoje gaminamų patentuotų vaistų.Užsienio kompanijos dažniau nei Lietuvoje

gamino ampules,tabletes,Lietuvos-mikstūras.Užsienio kompanijų tirtų vaistų sąraše minimos

vakcijos,Lietuvoje tirtų patentuotų vaistų sąraše vakcinų neaptikta.Vakarų Europos chemijos

laboratorijos gamino Lietuvoje neminimą vaisto formą–perlus.

57

6.PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

1. Rekomenduojama atlikti daugiau Lietuvos ir užsienio chemijos – farmacijos laboratorijų

gamintų vaistų receptų analizę. Gautus duomenis palyginti su šio tyrimo rezultatais.Tai leistų įvertinti,

kaip kito Lietuvoje ir užsienyje gamintų patentuotų vaistų sudėtis, įvairovė,kokie jų skirtumai ir

panašumai.

2. Būtina suburti tarptautines mokslininkų grupes, kurios pagal analogišką metodiką atliktų

savo šalies gydymo vaistais tyrimus ir gautus rezultatus palyginti tarpusavyje.

58

LITERATŪROS SĄRAŠAS IR ŠALTINIAI

1. Lietuvos farmaceutas. Kaunas; 1933. Nr. 1, p.1. (žiūrėta 2017-01-14). Prieiga per internetą:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=100429&biRecordId=10047

2. Stakulienė S. Lietuviškoji medicinos periodika:ištakos ir raida Lietuvoje iki XX a. trečiojo

dešimtmečio /Knygotyra. 2001. T. 37. P. 3 – 4.

3. Grincevičiūtė N. Ekstemporalių vaistų gamyba visuomenės gamybinėse vaistinėse: situacijos

analizė ir perspektyvos.Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas,2010, p. 16.

4. Patentuotų ir dozuotų vaistų,leistų ir uždraustų įvežti į Lietuvą sąrašai, Sveikatos Departamento

oficialinis leidinys, 1927.

5. Farmacijos Manualas.Sudėtinių farmaceutinių preparatų sąrašai,1927.

6. Mekas T.A. Farmacijos raida ir profesinė etika. Kaunas: Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas; 2010.

7. Gydytojų sekcija prie Lietuvių mokslo draugijos,Kauno medicinos draugija. Medicina,

1921,Nr.6,p.188.

8. Kaikaris A. Lietuvos farmacijos istorija – atsiminimai. Kaunas: Sveikatingumo ir medicinos

reklamos centras, 2000, p. 35 – 39.

9. Lietuvos farmaceutų tarnautojų sąjungos valdyba.Lietuvos farmaceutas, Kaunas; 1933, Nr1.

p.1.

10. Farmacijos žinios. Kaunas; 1933, Nr. 1(67), p. 1 – 3 Prieiga per internetą:

http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=30206&biRecordId=3802

11. Šiaulių naujienos.Titnagas.Farmacijos laboratorijoje „Galen“ daugiau kaip 10 metų nebėra

vaistų kvapo2013m.Prieiga per internetą: http://www.snaujienos.lt/archyvas/52-siauliai-pries-

simta-metu/22602-farmacijos-laboratorijoje-galen-daugiau-kaip-10-met-nebra-vaist-

kvapo.html,2013

12. Sveikatos departamento oficialus leidinys.Vaistų taksa.Kaunas;,,Meno spaustuvė‘‘,1933,p.83 –

88.

13. Alvydas Surblys.Vaistinių preparatų gamyba Kaune 1920 –1940 m.Prieiga per intnetą:

http://senaknyga.kvb.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=417&Itemid=157

14. Vaistininkų draugija: Farmacininkų sąjunga.Reklaminiai skelbimai.Farmacijos žinios 1925,

Nr.2,p.2 – 3.

15. Nasvytis S. Vaistininkų draugijos įkūrimas, jos plėtotė ir ir pirmieji uždaviniai. Farmacijos

žinios, 1923, Nr. 1, p.8

59

16. Gudienė Vilma.Bayer promotional activities in the Czechoslovak Republic and the Republic of

Lithuania in 1918 – 1940. Prieiga per internetą:

http://www.histpharm.org/40ishpBerlin/L84F.pdf

17. Jachimavičienė E.Lietuvos vaistinių verslo raida 1918 – 1940m.:tinklo plėtra,pardavimų

dinamika,verslo aplinka.Magistro baigiamasis darbas. Lietuvos sveikatos mokslų

universitetas,2015.p.20 – 40.

18. Tauras Mekas.Senoji vaistininkystė.Vitae Litera,2016m.p.33 – 35.

19. Lietuvos farmaceutų tarnautojų sąjungos valdyba.Lietuvos farmaceutas, Kaunas, 1933, Nr.2 –

3.

20. Perkamaitė R. Kauno Petrašiūnų ir Tauragės apskrities Baltakių kaimo gyventojams 1935

metais skirtų vaistų lyginamoji analizė. Magistro baigiamasis darbas, 2015.

21. Prof.Pelūnas.Vaistinių dabartinės krizės priežastys.Farmacijos žinos 1935, Nr.6,p.14.

22. Vaistininkų draugija:Farmacininkų sąjunga.Bayer‘io jubiliejaus metai. Farmacijos žinios, 1938,

Nr. 4, p. 26

23. History of Patent Medicine. Prieiga per internetą:

http://www.hagley.org/online_exhibits/patentmed/history/history.html

24. Dennis B. Worthen, PhD. American Pharmaceutical Patents From a Historical

Perspective.prieiga per internetą:http://www.lloydlibrary.org/scholar/Patents%20-%20V8%20-

%20I1.pdf

25. Vaistininkų draugija: Farmacininkų sąjunga.Atviras laiškas Vokietijos vaistininko E.Merko

firmai.Farmacijos žinios,1934, Nr.2. p.19 – 20.

26. Užsieninių patentuotų preparatų byla, 1925 – 1927, l. 386.

27. Ministrų Kabineto kanceliarija.Svaigiųjų vaistų gamybos ir perdirbimo ir prekybos

taisyklės.Vyriausybės žinios,1932, Nr.381,p.6.

28. Ministrų Kabineto kanceliarija.Patentuotų ir dozuotų vaistų,kuriuos leidžiama įvežti į

Lietuvą,sąrašas.Vyriausybės žinios,1927, Nr.251,p.3.

29. Vaistininkų draugija: Farmacininkų sąjunga.Patentuotų ir dozuotų vaistų įvežimo į Lietuvą

taisyklės.Farmacijos žinios, 1927, Nr.1,p.9.

30. Sveikatos ir darbo redakcijos leidinys.Lietuvos ligonių kasų medikamentų sąrašas ir jų teikimo

taisyklės, Kaunas, 1940.

31. Erik Veng.Milestones.The Bayer story 1863 – 1988m. p. 60 – 61.

32. Trejos devynerios history. Prieiga per internetą: http://www.999.lt/en/history

33. Patentinių vaistinių preparatų sąrašas.Akc.B-vė ,,Germapo‘‘,1937.Prieiga per

internetą:http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1R0000085711

34. Patentinių vaistinių preparatų katalogas.Akc.B-vė ,,Germapo’‘,1940.

60

35. Prieiga per internetą: Chen S. J, Zhou G. B, Zhang X. W, Mao J. H, de The H, Chen Z. From

an old remedy to a magic bullet: Molecular mechanisms underlying the therapeutic effects of

arsenic in fighting leukemia. Blood. 2011 Jun 16; 117(24):6425-

36. Stonkutė – Žukienė Regina. Lietuvos farmacija XX amžiuje.Vilnius: Lietuvos farmacijos

sąjunga;Vilniaus spauda, 2005, p. 25.

37. Jakutienė G. Vaistų, pagamintų Viekšnių vaistinėje 1918 ir 1934 metais, lyginamoji

analizė.Magistro baigiamasis darbas,2016.

38. Ministrų Kabineto kanceliarija.Vaistų įvežimo iš užsienio taisyklės.Vyriausybės žinios,1928,

Nr.281,p1.

39. Lietuvos farmakopėja. Kaunas, 1938,p. 6 – 239.

40. Patentinių vaistinių preparatų katalogas.Laboratorija,,Vaistija’’,1932,Kaunas.

41. Grinkevič N.I., Ladygina E.J. Farmakognozija. Atlas 1989, p.266, 305, 301, 391, 328, 157,

127.

42. Genė Stropienė.Gėrimai ir kokteiliai,2000(UAB Veibena), p.24.

43. Herrick, Nancy.A Deeper Look at Drug Remedies,Publisher:American Journal of Homeopathic

Medicine,April,2005.

44. Kazarinov M.O,Chernishova A.G, Dziuba A. P.Quantitative determination of cardiac

Convallaria majalis glycosides,Publisher:Scottish Medical Journal,November,2011.

45. Candace B. Pert,Solomon H. Snyder..Opiate Receptor: Demonstration in Nervous

Tissue,Publisher:Science,March,1973.

46. Müller-Schwarze. Castoreum of beaver (Castor canadensis): function, chemistry and biological

activity of its components.Chemical Signals in Vertebrates,1992,p.457–464.

47. Organoterapeutica.Organoterapeutiniai preparatai.Endokrininiai preparatai.Letuvos

farmakopėja,I leidimas,1938,p.307.

48. Stanley A. Plotkin,Walter.Vaccines,1988,p.7 – 9.

49. Trevor A. J., Katzung B. G., Katzung S. B. & Trevor’s Pharmacology: Examination & Board

Review, Publisher: McGraw-Hill Medical; 7 edition September 2004.

50. Alexander JW. History of the medical use of silver. Surg Infect (Larchmt). 2009 Jun; 10

(3):289 – 92.

51. Mitrikevičiūtė K. Batakių vaistinės 1923 m. receptūros žurnalo analizė. Magistro baigiamasis

darbas. Kauno medicinos universitetas, 2004, p. 4 – 53.

52. Leslie R.Angus.The hematoporphyrin treatment of depressive psychoses,Publisher:The

American journal of psychiatry;April 2006.

61

53. Maibam Rasila Devi1, Meenakshi Bawari1 G.D. Sharma1,Neurotoxic and Medicinal

Properties of Datura stramonium L.,Publisher: Assam University Journal of Science, Vol.

7,April,2011.

54. M. Tampa,I. Sarbu,C. Matei,V. Benea, SR. Georgescu. Brief History of

Syphilis,Publisher:JMed Life;7(1): 4–10, Mar 15,2014.

55. Patents & Potions. Prieiga per internetą:

http://www3.uah.es/farmamol/The%20Pharmaceutical%20Century/Ch1.html [2017.03.27]

56. William H. Leake.M.D E.Richmond Ware.M.D. Barbital (Veronal)

poisoning,Publisher:JAMA,February 5, 2014.