METŲ ATASKAITA 2005 - European Central Bank · CHRONOLOGIJA 211 EUROPOS CENTRINIO BANKO NUO 2005 M. PUBLIKUOTI DOKUMENTAI 213 ŽODYNĖLIS 219 4 ECB Metų ataskaita 2005 01_Inhalt_Vorwort_05_LT

200520052005200520052005200520052005200520052005

LT

M E T Ų ATA S K A I TA2 0 0 5

MET

Ų AT

ASKA

ITA

2005

EURO

POS

CEN

TRIN

IS B

ANKA

S

ISSN 1830289-0

9 7 7 1 8 3 0 2 8 9 0 0 2


Visuose 2006 m. ECB leidiniuose

naudojamas 5 euro banknoto

motyvas.

01_Inhalt_Vorwort_05_LT 31.03.2006 7:14 Uhr Seite 1

© Europos centrinis bankas, 2006 m.

AdresasKaiserstrasse 2960311 Frankfurtas prie MainoVokietija

Pašto adresasPostfach 16 03 1960066 Frankfurtas prie MainoVokietija

Telefonas+49 69 1344 0

Internetashttp://www.ecb.int

Faksas+49 69 1344 6000

Teleksas411 144 ecb d

Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo irnekomerciniais tikslais, jei nurodomasšaltinis.

Nuotraukos:David FarrellMartin JoppenRobert MetschConstantin MeyerMarcus Thelen

Šiame leidinyje paskutiniai statistikosduomenys pateikti 2006 m. vasario 24 d.

ISSN 1830-2890ISSN 1830-2971 (online)


ĮŽANGINIS ŽODIS 12

1 SKYRIUSEKONOMINĖ RAIDA IR PINIGŲ POLITIKA

1 PINIGŲ POLITIKOS SPRENDIMAI 18

2 PINIGŲ APLINKOS, FINANSŲ IR EKONOMINĖ RAIDA 222.1 Pasaulio makroekonominė

aplinka 222.2 Pinigų ir finansų raida 252.3 Kainų raida 482.4 Produkcijos, paklausos ir darbo

rinkos pokyčiai 532.5 Fiskalinė raida 612.6 Valiutų kursų ir mokėjimų

balanso pokyčiai 66

3 EKONOMINĖ IR PINIGŲ APLINKOS RAIDA EURO ZONAI NEPRIKLAUSANČIOSE ES VALSTYBĖSE NARĖSE 74

2 SKYRIUSCENTRINIŲ BANKŲ OPERACIJOS IR VEIKLA

1 PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOS, UŽSIENIO VALIUTOS OPERACIJOS IR INVESTICINĖ VEIKLA 861.1 Pinigų politikos operacijos 861.2 Užsienio valiutos operacijos 911.3 Investicinė veikla 91

2 MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS 932.1 Sistema TARGET 932.2 Sistema TARGET2 952.3 Tarptautinis įkaito naudojimas 96

3 BANKNOTAI IR MONETOS 983.1 Euro banknotų ir monetų

apyvarta ir pinigų tvarkymas 983.2 Banknotų padirbinėjimas ir

padirbinėjimo prevencija 993.3 Banknotų išleidimas ir gamyba 100

4 STATISTIKA 1034.1 Bendroji statistikos

raida euro zonoje 1034.2 Nauja arba išsamesnė statistika 1034.3 Konvergencijos vertinimo

statistika 104

5 EKONOMINIAI TYRIMAI 1065.1 Tyrimų programa 1065.2 Tyrimų grupės 108

6 KITOS UŽDUOTYS IR VEIKLA 1096.1 Piniginio finansavimo ir

privilegijos naudotis finansųįstaigomis draudimų laikymasis 109

6.2 Patariamosios funkcijos 1096.3 Europos Bendrijos skolinimosi

ir skolinimo operacijųadministravimas 111

3 SKYRIUSFINANSŲ STABILUMAS IR INTEGRACIJA

1 FINANSŲ STABILUMAS 1161.1 Finansų stabilumo stebėjimas 1161.2 Bendradarbiavimas finansų

krizių sąlygomis 118

2 FINANSŲ REGULIAVIMAS IR PRIEŽIŪRA 1202.1 Bendrieji klausimai 1202.2 Bankai 1202.3 Vertybiniai popieriai 1202.4 Apskaita 121

3 FINANSŲ INTEGRACIJA 122

4 RINKOS INFRASTRUKTŪRŲ PRIEŽIŪRA 1274.1 Didelės vertės mokėjimo

sistemų euro valiuta ir infrastruktūrų priežiūra 127

4.2 Mažmeninių mokėjimų paslaugos 128

4.3 Vertybinių popierių kliringo iratsiskaitymo sistemos 128

3ECB

Metų ataskaita2005

T U R I N Y S


4 SKYRIUSEUROPOS IR TARPTAUTINIAI SANTYKIAI

1 EUROPOS KLAUSIMAI 1341.1 Politikos klausimai 1341.2 Instituciniai klausimai 1371.3 Į ES stojančių bei šalių

kandidačių raida ir santykiai su jomis 138

2 TARPTAUTINIAI KLAUSIMAI 1402.1 Svarbiausi tarptautinės pinigų ir

finansų sistemos pokyčiai 1402.2 Bendradarbiavimas su ne ES

šalimis 142

5 SKYRIUSATSKAITOMYBĖ

1 ATSKAITOMYBĖ VISUOMENEI IR EUROPOSPARLAMENTUI 148

2 ECB NUOMONĖ KAI KURIAIS KLAUSIMAIS, APTARTAIS SUSITIKIMUOSE SU EUROPOSPARLAMENTU 149

6 SKYRIUSIŠORĖS KOMUNIKACIJA

1 KOMUNIKACIJOS POLITIKA 154

2 KOMUNIKACIJOS VEIKLA 155

7 SKYRIUSINSTITUCINĖ STRUKTŪRA, ORGANIZACIJA IR METINĖSATASKAITOS

1 SPRENDIMUS PRIIMANTYS ORGANAI IR BENDRASIS ECB VALDYMAS 1611.1 Eurosistema ir Europos

centrinių bankų sistema 1611.2 Valdančioji taryba 1621.3 Vykdomoji valdyba 1641.4 Bendroji taryba 166

1.5 Eurosistemos ir ECBS komitetai,Biudžeto komitetas irŽmogiškųjų išteklių konferencija 167

1.6 Bendrasis valdymas 168

2 ORGANIZACINĖ RAIDA 1702.1 Žmogiškieji ištekliai 1702.2 ECB veiksmingumo ir našumo

peržiūra 1722.3 Naujos ECB patalpos 172

3 ECBS SOCIALINIS DIALOGAS 174

4 ECB METINĖS FINANSINĖS ATASKAITOS 177Vadovybės ataskaita 176Balansas 2005 m. gruodžio 31 d. 1782005 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaita 180Apskaitos politika 181Pastabos dėl balanso 185Pastabos dėl pelno (nuostolio) ataskaitos 192Pastaba dėl pelno (nuostolio) paskirstymo 195Auditoriaus išvada 197

5 EUROSISTEMOS KONSOLIDUOTAS BALANSAS 2005 M. GRUODŽIO 31 D. 198

PRIEDAI

ECB PRIIMTI TEISINIAI DOKUMENTAI 202

ECB PRIIMTOS NUOMONĖS 205

EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONIŲCHRONOLOGIJA 211

EUROPOS CENTRINIO BANKO NUO 2005 M. PUBLIKUOTI DOKUMENTAI 213

ŽODYNĖLIS 219

4ECBMetų ataskaita2005


INTARPŲ SĄRAŠAS1 Besikeičiantis spartaus pinigų kiekio

augimo pobūdis pastaraisiais metais 28A pav. P3 sudedamosios dalys 29B pav. P3 ir jų priešinių kaita 29C pav. Indėlių sudėtis pagal

privačius sektorius 302 Pakilusių naftos kainų poveikis

obligacijų pajamingumui ir akcijųkainoms: istorinis palyginimas tarp euro zonos ir JAV 36A lentelė Euro zonos ir JAV 10 m.

vyriausybės obligacijųpajamingumo pokyčiai per 12 mėn. iki naftos kainųpakilimų 37

B lentelė Euro zonos ir JAV akcijų kainų pokyčiai per 12 mėn. prieš naftos kainų pakilimus 39

3 Namų ūkių paskolų didėjimo skirtumaitarp euro zonos šalių 40A pav. PFI paskolų namų ūkiams

augimo euro zonos šalyse ribos 42

B pav. PFI paskolų namų ūkiamsmetinio augimo svertinis kitimo koeficientas euro zonos šalyse 42

C pav. PFI paskolų namų ūkiams ir namų ūkių skolos euro zonos šalyse augimas 43

D pav. Būsto rinkos dinamika irpaskolos euro zonoje 1999–2004 m. 44

4 Euro zonos pastovios infliacijos ir kainų nustatymo elgsenos tyrimo grupė 50

5 Euro zonos augimo veiksniai, išskaidant pagal sektorius 55A pav. Visos realiosios bendrosios

pridėtinės vertės pasiskirstymas 56

B pav. Paslaugų realiosios bendrosios pridėtinės vertėspasiskirstymas 56

Lentelė Euro zonos realiosios bendrosios pridėtinės vertėsraida pagal sektorius 57

C pav. Pridėtinė vertė euro zonospaslaugų sektoriuje 58

D pav. Pridėtinė vertė euro zonospramonės sektoriuje 58

6 Prekių ir darbo rinkos struktūrinių reformų pažanga ES 60

7 Valdžios sektoriaus skolos vertybiniųpopierių raida euro zonoje 63A lentelė Euro zonos vyriausybių

išleistų skolos vertybiniųpopierių metiniai augimo tempai 63

B lentelė Esančių apyvartoje euro zonos vyriausybių išleistų skolos vertybinių popieriųstruktūra 64

A pav. Euro zonos 2005 m. esantysapyvartoje vyriausybės skolos vertybiniai popieriaipagal šalį emitentę 65

B pav. Euro zonos 2005 m. vyriausybės skolos vertybinių popierių grynasis išleidimas pagal šalį emitentę 65

8 Pajamų iš naftos reinvestavimas ir jo įtaka 69A pav. Naftos eksporto pajamos 70B pav. OPEC grynasis turtas ir

indėliai pagal valiutą 70C pav. Rusijos grynasis turtas ir

indėliai pagal valiutą 70Lentelė Kai kurių šalių rinkos dalis,

palyginti su OPEC ir NVS šalių importu 71

9 Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos 111

10 Kapitalo rinkų ir finansų integracijosEuropoje mokslinių tyrimų sistema 122

11 Tarpregioninių hipotekos palūkanų normų euro zonoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose palyginimas 123A pav. Paskolų būstui įsigyti JAV

regionuose ir euro zonos šalyse kintamųjų ir trumpalaikių palūkanų normų sklaida 124

5ECB

Metų ataskaita2005


B pav. Paskolų būstui įsigyti JAVregionuose ir euro zonos šalyse ilgalaikių palūkanųnormų sklaida 124

12 ECB vieši pareiškimai apie stabilumo ir augimo pakto reformavimą 135

LENTELIŲ SĄRAŠAS1 Kainų raida 482 Darbo sąnaudų rodikliai 523 Realiojo BVP augimo sudedamosios

dalys 544 Darbo rinkos raida 585 Euro zonos fiskalinės pozicijos 626 Realusis BVP augimas euro zonai

nepriklausančiose ES valstybėse ir euro zonoje 74

7 SVKI pagrindu apskaičiuota infliacija euro zonai nepriklausančiose ESvalstybėse narėse ir euro zonoje 75

8 Fiskalinė pozicija euro zonainepriklausančiose ES valstybėse narėse ir euro zonoje 77

9 Mokėjimų balansas (kai kurie rodikliai) 7810 VKM II raida 7911 Euro zonai nepriklausančių ES

valstybių narių oficialioji pinigų politikos strategija 81

12 Sistemos TARGET mokėjimo operacijos 94

13 Sistemos TARGET bendras prieinamumas 94

14 Padirbtų banknotų pasiskirstymas pagal nominalus 99

15 Banknotų gamybos paskirstymas 2005 m. 101

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS1 ECB ir pinigų rinkos palūkanų normos 182 Labiausiai išsivysčiusių šalių

pagrindinių rodiklių kaita 223 Svarbiausi žaliavų rinkų pokyčiai 244 P3 ir paskolos privačiam sektoriui 265 Įtaka metiniam P3 augimui 266 Trumpalaikės indėlių palūkanų normos 277 Trumpalaikių indėlių ir atpirkimo

sandorių įtaka metiniam augimo tempui 27

8 P3 priešiniai 319 Pinigų atotrūkio įverčiai 3210 Euro zonos trumpalaikės palūkanų

normos ir pinigų rinkos pajamingumokreivės nuolydis 33

11 3 mėn. EURIBOR ateities sandoriųpalūkanų normos ir numanomas kintamumas, išvestas iš pasirinkimosandorių, sudaromų 3 mėn. EURIBOR ateities sandoriams, duomenų 34

12 Ilgalaikių vyriausybės obligacijųpajamingumas 34

13 Euro zonos obligacijų realusispajamingumas ir numatomą infliaciją kompensuojanti norma 35

14 Akcijų kainų indeksai 3915 Faktinio ir numatomo korporacijų

pelno vienai akcijai augimas 4016 PFI paskolos namų ūkiams 4017 Skolinimo namų ūkiams ir

nefinansinėms korporacijoms palūkanų normos 41

18 Namų ūkių skola ir skolos aptarnavimo našta 45

19 Euro zonos nefinansinių korporacijųišorinio finansavimo realiosios išlaidos 45

20 Į biržos prekybos sąrašus įtrauktų euro zonos nefinansinių korporacijų pelno santykiai 46

21 Nefinansinių korporacijų išoriniofinansavimo realiojo metinio augimo tempo pasiskirstymas 46

22 Nefinansinių korporacijų sektoriaus skolos santykiai 47

23 Infliacija (SVKI) pagal pagrindinessudedamąsias dalis 49

24 Pagrindinių sudedamųjų dalių poveikis infliacijai (SVKI) 49

25 Gyvenamosios paskirties turto kainos 5226 Gamintojų kainos 5227 Atlygis vienam darbuotojui pagal

sektorius 5328 Ketvirčio realiojo BVP kaitos

veiksniai 5529 Pasitikėjimo rodikliai 5530 Nedarbas 5931 Darbo našumas 59



32 Euro nominalieji ir realieji efektyviejikeitimo kursai 67

33 Einamosios sąskaitos balansas ir josudedamosios dalys 68

34 Euro zonos finansinė sąskaita 7235 Euro zonos finansiniai srautai

į naująsias ES valstybes nares 7336 Grynoji tarptautinių investicijų

pozicija 7337 Euro kurso pokyčiai VKM II

nedalyvaujančių ES valiutų atžvilgiu 7338 Euro zonos likvidumo veiksniai

2005 m. 8039 Turintis antrinę rinką tinkamas turtas 8640 Turintis antrinę rinką tinkamas turtas,

naudotas kaip įkaitas 8941 Skirtumas tarp turinčio antrinę rinką

tinkamo turto dalies ir panaudoto įkaito dalies 90

42 Bendra banknotų apyvartoje suma2000–2005 m. 98

43 Bendras banknotų apyvartoje skaičius2002–2005 m. 98

44 Euro banknotų apyvartoje skaičius2002–2005 m. 99

45 Išimtų iš apyvartos ir identifikuotųpadirbtų euro banknotų skaičius 2002–2005 m. 100

46 ECB darbo straipsnių serija: Journal of Economic Literature klasifikacija 107

7ECB

Metų ataskaita2005


ŠALYS

BE BelgijaCZ ČekijaDK DanijaDE VokietijaEE EstijaGR GraikijaES IspanijaFR PrancūzijaIE AirijaIT ItalijaCY KiprasLV LatvijaLT LietuvaLU LiuksemburgasHU VengrijaMT MaltaNL NyderlandaiAT AustrijaPL LenkijaPT PortugalijaSI SlovėnijaSK SlovakijaFI SuomijaSE ŠvedijaUK Jungtinė KaralystėJP JaponijaUS Jungtinės Amerikos Valstijos

KITOS

BVP bendrasis vidaus produktasc.i.f. kaina, draudimas ir frachtas

(cost, insurance and freight atthe importer’s border)

ECB Europos centrinis bankasECBS Europos centrinių bankų sistemaEEE Europos ekonominė erdvėEPI Europos pinigų institutasEPS Ekonominė ir pinigų sąjungaES Europos SąjungaESS95 Europos sąskaitų sistema 1995EUR euroEKK efektyvusis keitimo kursasf.o.b. franko laivo denis (free on board

at the exporter’s border)GKI gamintojų kainų indeksasMBV5 TVF Mokėjimų balanso vadovas

(5 leidimas)NCB nacionalinis centrinis bankasPFI pinigų finansinės institucijosSVKI suderintas vartotojų kainų

indeksasTAB Tarptautinių atsiskaitymų bankasTDO Tarptautinė darbo organizacijaTVF Tarptautinis valiutos fondasVDSAP vienetinės darbo sąnaudos

apdirbamojoje pramonėjeVKI vartotojų kainų indeksas

Remiantis Bendrijos praktika, ES valstybėsnarės ir stojančiosios šalys šioje ataskaitojeišvardytos abėcėlės tvarka pagal šaliųpavadinimus nacionalinėmis kalbomis.


S A N T R U M P O S


9ECB

Metų ataskaita2005

Nuo 1998 m. ECB organizuoja parodų seriją „Europos Sąjungos valstybių narių šiuolaikinismenas“. Kiekvienos parodos tikslas yra padėti ECB darbuotojams ir lankytojams susipažintisu tam tikros ES valstybės menu. Šiuolaikinis menas buvo pasirinktas todėl, kad jis atspindilaikotarpį, kurio metu Pinigų sąjunga tapo tikrove.

Kai kurie meno kūriniai perkami ECB meno kolekcijai, kuri yra plečiama. Septyniuosepuslapiuose, kurie skiria šios Metų ataskaitos skyrius, pasirinktinai pateikiami darbai iš šioskolekcijos.

Autorius: Peter SauererPavadinimas: Großmarkthalle, 2004Medžiaga: Medis, siūlai. Formatas: 90 × 20 × 15 cm 16

Autorė: Ilse HaiderPavadinimas: Kopf eines Athleten, 1994Medžiaga: Gluosnio virbai, fotoemulsija. Formatas: 180 × 120 × 40 cm 84

Autorius: Pep AgutPavadinimas: Skaityk savo balsą, 2000Medžiaga: Mišri technika. Formatas: 190 × 195 cm 114

Autorė: Maria HedlundPavadinimas: Netektis, 2003Medžiaga: 4 spalvotos nuotraukos ant aliuminio. Formatas: po 85 × 76 cm 132

Autorius: David FarrellPavadinimas: Ballynultagh, 2000 (iš ciklo „Nekalti peizažai“)Medžiaga: Fotografija. Formatas: 100 × 100 cm 146

Autorius: Natividad BermejoPavadinimas: Duérmete niño, 2000Medžiaga: Grafika, popierius. Formatas: 145 × 212 cm 152

Autorius: Pedro ProençaPavadinimas: Alla turca (algumas anotações musicais), 2001Medžiaga: Akrilas, drobė. Formatas: 200 × 150 cm 158



Į Ž A N G I N I S Ž O D I S


Pirmiausia norėčiau pagerbti praėjusiais metaismirusį savo pirmtaką, pirmąjį mūsų pirmininkąWim Duisenberg. Kaip ne kartą sakiauįvairiomis progomis Amsterdame, Frankfurte irdaugelyje kitų Europos miestų, ši institucija –Europos centrinis bankas, jo darbuotojai, aš irmano kolegos Vykdomojoje valdyboje,Valdančiojoje taryboje ir Bendrojoje taryboje,visi mes esame nepaprastai dėkingi Wim. Joatminimas visada liks su mumis arba, kaip būtųpasakęs Chateaubriand, „mirtis jo nenugalėjo,ji tik padarė jį nematomą“.

***

2005 m. euro zonoje BVP išaugo 1,4% (2004 m.buvo 1,8%, 2003 m. – 0,7%). Pirmąjį pusmetįekonominis aktyvumas buvo nuosaikus, betantrąjį pusmetį turėjo tendenciją didėti. Jamteigiamą įtaką darė ir toliau sparčiai didėjantipasaulinė paklausa, dinamiškai didėjantysįmonių pelnai ir labai palankios finansavimosąlygos. Todėl, esant didelėms ir nepastoviomsnaftos kainoms, ekonominis aktyvumaspasirodė esąs palyginti atsparus. Tačiau dėllabai pakilusių žaliavų, energijos ir šiek tiekmažiau padidėjusių administruojamų kainų bei

netiesioginių mokesčių metinė SVKI pagrinduapskaičiuota infliacija 2005 m. buvo 2,2%, t. y.truputį didesnė negu dvejus praėjusius metusstebėta 2,1% infliacija. Vis dėlto vidausinfliacinis spaudimas ir toliau buvokontroliuojamas, nes nuosaikūs darboužmokesčio pokyčiai ir palankios importuojamųpramonės gaminių kainų tendencijos iš daliesatsvėrė pakilusių žaliavų ir energijos kainųpoveikį.

***

Esant nedideliam vidaus infliaciniamspaudimui, Valdančioji taryba nekeitėpagrindinių ECB palūkanų normų – didžiąjąmetų dalį jos buvo istoriškai mažo 2% lygio,toliau atidžiai stebėdama ilgesnio laikotarpioinfliacijos lūkesčius. Vėliau tais metais ECBatlikta ekonominė analizė leido manyti, kaddidėjo rizika kainų stabilumui vidutiniulaikotarpiu (šį įvertinimą patvirtino pinigųanalizė) dėl sparčiai didėjančių pinigų ir kreditoesant jau ir taip dideliam likvidumui. 2005 m.pabaigoje reguliariai lyginami ekonominės irpinigų analizės rezultatai rodė, kad reikiakoreguoti skatinančią ECB pinigų politikospoziciją mažinant šią riziką. Todėl 2005 m.gruodžio 1 d. Valdančioji taryba nusprendėpadidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25 baziniais punktais. Iki tol ji nekeitė šiųpalūkanų normų dvejus su puse metų.

Kaip rodo apžvalgos ir finansiniai rodikliai,visos euro zonos infliacijos lūkesčiai yra tvirtaipalaikomi lygio, atitinkančio kainų stabilumą.Tai padėjo išsaugoti žemo lygio rizikospremijas, susijusias su visų terminųnominaliosiomis palūkanomis, ir kartu nulėmėžemesnius ir trumpalaikių, ir ilgalaikiųpalūkanų normų lygius. Aukštas pasitikėjimoECB lygis ir jo į stabilumą orientuota politikapadėjo palaikyti labai palankias finansavimosąlygas investuotojams, kartu ir ekonominįaugimą bei darbo vietų kūrimą. Tai taip pat leidopalaikyti vartotojų perkamąją galią, o tai labaisvarbu visiems euro zonos rezidentams, ypačgaunantiems mažesnes pajamas. Labai svarbuišsaugoti šį euro zonos ekonomikos privalumą.



Tuo tikslu Valdančioji taryba ir toliau atidžiaistebės visus svarbius pokyčius siekdamaužtikrinti, kad vidutinio ir ilgo laikotarpioinfliacijos lūkesčiai ir toliau būtų tvirtaipalaikomi lygio, atitinkančio kainų stabilumą.

***

EPS sėkmė taip pat priklauso nuo tvariosfiskalinės politikos ir esminių struktūriniųreformų. Toks politikos derinys ne tik skatinaeuro zonos ekonomikos sanglaudą ir lankstumą,bet ir padeda už pinigų politiką atsakingomsinstitucijoms palaikyti kainų stabilumą, taipdidindamas pinigų politikos veiksmingumą irprisidėdamas prie tvaraus gamybos augimo irdarbo vietų kūrimo.

Suderintų fiskalinių taisyklių laikymasisstiprina valstybės finansų tvarumą, o tai nemažiau svarbu dėl numatomos gyventojųsenėjimo įtakos biudžetui. Dėl šios priežastiesEurosistema visada labai rėmė Stabilumo iraugimo paktą. Griežtas ir nuoseklus peržiūrėtųtaisyklių įgyvendinimas prisideda priefiskalinės drausmės ir padeda atkurti ESfiskalinės sistemos patikimumą bei susigrąžintipasitikėjimą apdairia fiskaline politika.Patikimas valdžios finansų statistikos rengimasir laiku vykdoma atskaitomybė taip pat turiesminę reikšmę Europos fiskalinei sistemai irveiksmingai savitarpio priežiūrai.

Pastaraisiais metais pasiekta tam tikra pažangaįgyvendinant struktūrines reformas, betLisabonos strategijos peržiūrėjimas 2005 m.kovo mėn., įpusėjus jos įgyvendinimolaikotarpiui, parodė, kad būtina daug labiaupasistengti norint padidinti Europos augimo iružimtumo potencialą. Lankstesnės darbo,produktų ir finansų rinkos skatina geriaupaskirstyti išteklius, o labiau skatinanti versloaplinka ugdo gebėjimą kurti naujoves,investuoti ir kurti darbo vietas. Dar vienasiššūkis yra baigti kurti vidaus rinką, įskaitantpaslaugas. Tai įmonėms duotų naudos iš mastoekonomijos ir didėjančio ekonominioefektyvumo. Apskritai galimybes,atsirandančias dėl globalizacijos ir sparčiai

kintančių technologijų, tinkamiausiai galimapanaudoti leidžiant daryti struktūriniuspokyčius ir juos spartinant. Tai sukuriageriausią perspektyvą Europos piliečių ateitiesgerovei.

***

Eurosistema daug dėmesio skiria pokyčiams,susijusiems su finansine integracija Europoje.Finansinė integracija prisideda prie sklandausbendrosios pinigų politikos įgyvendinimo visojeeuro zonoje, taip pat prie efektyvaus finansiniųišteklių paskirstymo, taigi ir ekonominioaugimo. Ji yra svarbi įgyvendinantEurosistemos uždavinį palaikyti finansųstabilumą, taip pat ir užtikrinant mokėjimo iratsiskaitymo sistemų efektyvų veikimą irsklandų funkcionavimą. 2005 m. rugsėjo mėn.ECB paskelbė savo pirmąją ataskaitą, kuriojepateikė finansinės integracijos euro zonojerodiklius. Šie rodikliai parodė, kad padidėjofinansinė integracija, nors ir nevienodu mastuįvairiose rinkos dalyse. Pagaliau ECBS,nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, remiabendruosius ES uždavinius, iš jų ir finansinęintegraciją.

Visiška integracija jau pasiekta realaus laikoatskirųjų atsiskaitymų sistemų srityje, įdiegussistemą TARGET. Eurosistema aktyviai rengiasisistemai TARGET2. Bus pasiūlytos geresnėspaslaugos ir nauja pagrindinių paslaugų kainųsistema. Kaip Valdančioji taryba paskelbė 2005m. birželio 17 d., sistema TARGET2 pradėsveikti nuo 2007 m. lapkričio 19 d., kai prie jospereis pirmoji šalių grupė. Manoma, kad visisistemoje TARGET2 dalyvaujantys centriniaibankai kartu su nacionalinių bankųbendruomenėmis naująja sistema pradėsnaudotis iki 2008 m. gegužės mėn.

Kalbant apie mažmeninių mokėjimų sistemas,Bendrosios mokėjimų euro valiuta zonos(BMES) sukūrimas ir toliau yra vienas išsvarbiausių tikslų. Šioje zonoje, naudodamivieną mokėjimo priemonių rinkinį, klientaigalės vykdyti mokėjimus visoje euro zonoje išvienos banko sąskaitos taip pat efektyviai ir

13ECB

Metų ataskaita2005


saugiai kaip ir savo šalyje šiandien. Numatyta,kad piliečiai galės pradėti naudotis šia priemoneiki 2008 m. Eurosistemai yra visiškai priimtinasšis terminas, kuriam įgyvendinti būtinas didelisvisų dalyvaujančių pusių ryžtas.

2004 m. spalio mėn. pasirašius Sutartį dėlKonstitucijos Europai (Europos Konstituciją),valstybės narės pradėjo reikiamas josratifikavimo procedūras. Kol kas EuroposKonstituciją yra ratifikavusios arba beveikbaigia formalų jos ratifikavimo procesą 15valstybių narių. Prancūzijoje ir NyderlanduoseEuropos Konstitucijai nepritarė daugumagyventojų. ECB nuomone, Europos Konstitucijapaaiškina ES teisinę ir institucinę sąrangą beisustiprina Sąjungos gebėjimą veikti ir Europos,ir tarptautiniu lygiu, kartu palaikydama esamąpinigų sistemą. Pažymėtina, kad ratifikavimoprocesas nedaro įtakos pinigų sąjungosfunkcionavimui ir euro stabilumui. ECB,veikdamas pagal dabartinę Sutartį ar EuroposKonstituciją, ir toliau užtikrins euro patikimumąir kainų stabilumą, kuris yra būtina sąlygasukurti neinfliacinę makroekonominę aplinką,palankią ekonominiam augimui ir darbo vietųkūrimui.

2005 m. keturios ES valstybės narės prisijungėprie valiutų kurso mechanizmo (VKM II)siekdamos tapti euro zonos narėmis, kainuosekliai įvykdys visus konvergencijoskriterijus. 2006 m. rudenį ECB ir EuroposKomisija paskelbs reguliarų kas dvejus metusskelbiamą pranešimą apie konvergenciją.Pažymėtina, kad valstybės narės bus vertinamoskiekviena atskirai pagal jų ekonominius irpinigų rodiklių kaitos rezultatus taikant vienodovertinimo principą. Tokiomis sąlygomis eurozonos išplėtimas bus naudingas ir dabartineieuro zonai, ir prie jos prisijungiančioms šalims.

***

2005 m. ECB perviršis buvo 992 mln. euro.Buvo atidėta atitinkama atsargų sumaapsisaugoti nuo užsienio valiutos, palūkanųnormų ir aukso kainų rizikos, dėl to deklaruotogrynojo pelno 2005 m. visiškai nebuvo uždirbta.

Šios atsargos bus panaudotos dėl tokių rizikųatsirandantiems nuostoliams, ypač vertėsnustatymo nuostoliams, kurie neparodytiperkainojimo sąskaitose, padengti. Perviršis2005 m. gautas po 2004 m. 1 636 mln. eurogrynojo nuostolio, kurį nulėmė pabrangęs euroJAV dolerio atžvilgiu. 2005 m. euro šiosvaliutos atžvilgiu atpigo.

2005 m. ECB biudžete numatytas bendrasdarbuotojų etatų visą darbo dieną skaičius buvo1 369,5, o 2004 m. – 1 362,5. 2005 m. pabaigojeECB dirbo 1 360 darbuotojų, dirbančių pagalnuolatinio arba terminuotojo darbo netrumpesniam kaip vienų metų laikotarpiuisutartis. Tai atitiko 1 351 etatą visą darbo dieną.Po 2005 m. gegužės 15 d. ECB pradėjopriiminėti dviejų stojančiųjų šalių – Bulgarijosir Rumunijos – piliečių paraiškas. 2004 m.inicijuota naujoji žmogiškųjų išteklių strategijabuvo toliau įgyvendinama 2005 m. Bemobilumo skatinimo, šioje strategijoje daugdėmesio skirta ECB valdymo plėtrai irnuolatiniam darbuotojų įgūdžių irkompetencijos gavimui bei ugdymui. Be to,2004 m. nustatytos šešios ECB vertybės buvonuosekliai įtvirtinamos žmogiškųjų ištekliųpolitikoje ir visi darbuotojai toliau jomisvadovausis savo kasdieniame darbe.

Žmogiškųjų išteklių klausimai sprendžiami irEurosistemos lygiu. Siekdama toliau skatintiEurosistemos ir ECBS centrinių bankųbendradarbiavimą bei ugdyti komandinio darbodvasią šioje srityje, 2005 m. Valdančioji tarybaįkūrė Žmogiškųjų išteklių konferenciją (ŽIK).Nepažeisdama nacionalinių centrinių bankų irECB išskirtinės kompetencijos šioje srityje,ŽIK leis keistis patirtimi, profesinėmis žiniomisir informacija apie žmogiškųjų išteklių politikąbei praktiką, be kita ko, prisidės nustatantbendros mokomosios veiklos galimybes irsukuriant priemones, skatinančias personalomainus. ŽIK kartu su Eurosistemos ir ECBSryšių komitetu taip pat buvo pavesta įgyvendintikonkrečias priemones, kurių tikslas –supažindinti su 2005 m. sausio mėn. paskelbtaEurosistemos misija. Šios paskelbtos misijoskonkrečios prasmės suteikimas Eurosistemos



darbuotojams jų kasdieniame darbe busnuolatinis procesas, kuris sustiprins ECB ir eurozonos nacionalinių centrinių bankų komandiniodarbo dvasią.

ECB, kaip valstybės viešojo sektoriausinstitucija, įpareigotas teikti geriausiaspaslaugas mažiausiomis sąnaudomis.Atsižvelgdama į šį nuolatinį įpareigojimą,Vykdomoji valdyba nusprendė peržiūrėti ECBefektyvumą ir našumą, įvertindama nulinėsbazės biudžeto (ZBB – zero-based budget)sudarymą. Šiame darbe aktyviai dalyvavo jodarbuotojai ir vadovai. Remdamasi nulinėsbazės biudžeto sudarymo įvertinimo išvadomis,Vykdomoji valdyba nusprendė, kad didžiojietatų dalis turi būti išsaugota arba perorientuotanetaikant laikino darbuotojų atleidimo. Buvolaikinai sustabdytas naujų darbuotojųpriėmimas. Vykdomoji valdyba patvirtino keliaskitas priemones, susijusias su daugiauorganizacinių klausimų pačiame ECB irįvairiose jo veiklos srityse. Tai leis šiaiinstitucijai padidinti savo efektyvumą irnašumą.

Po to, kai 2005 m. pradžioje buvo pasirinktasarchitektas sukurti ECB būsimas patalpas,Valdančioji taryba nusprendė peržiūrėti šioprojekto bendruosius reikalavimus ir apimtį. Šisoptimizavimo etapas leido gerokai sumažintinumatomas statybos išlaidas. Valdančioji tarybapatvirtino patikslintą projektą ir 2005 m.gruodžio mėn. pradėjo projekto planavimoetapą. ECB yra įpareigotas kiek įmanomaatidžiau vykdyti šį projektą ir prižiūrėti jo eigą,kontroliuojant bendrąsias išlaidas vykdantįvairius nurodymus ir jų vykdymą laiku.

Frankfurtas prie Maino, 2006 m. kovo mėn.

Jean-Claude Trichet

15ECB

Metų ataskaita2005


AutoriusPeter SauererPavadinimasGroßmarkthalle, 2004MedžiagaMedis, siūlaiFormatas90 x 20 x 15 cm© ECB ir dailininkas

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 16

1 S K Y R I U S

E KO N O M I N Ė R A I DA I R PI N I GŲ

P O L I T I K A

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 17

2004 m. antrąjį pusmetį ir 2005 m. pirmąjįpusmetį euro zonos ekonomikos augimassumažėjo iš dalies dėl kylančių naftos kainų,laikinai sulėtėjusios pasaulinės prekybos irpavėluoto praeityje brangusio euro poveikio,tačiau 2005 m. antrąjį pusmetį euro zonosekonominis augimas vėl padidėjo. Tai paskatinoir toliau didėjanti pasaulinė paklausa, sparčiaididėjančios įmonių pajamos ir labai palankiosfinansavimo sąlygos. Bendrai 2005 m. realusisBVP, pakoreguotas, nors ir iš dalies, dėl darbodienų skaičiaus, padidėjo 1,4%, 2004 m. –1,8%, 2003 m. – 0,7%. Nors naftos kainos buvodidelės ir nepastovios, ekonomika 2005 m. buvopalyginti atspari.

Nepaisant labai pakilusių prekių ir energijoskainų, infliacinis spaudimas euro zonojetebebuvo nedidelis, nepaisant atsigaunančio,nors vis dar silpno ekonomikos augimo. Darboužmokestis keitėsi nedaug. Be to, infliacinįspaudimą ribojo palankios importuojamųpramonės gaminių kainų tendencijos. Ilgalaikiaiinfliacijos lūkesčiai euro zonoje ir toliau buvokainų stabilumą atitinkančio lygio. Vis dėlto2005 m. skelbiama infliacija šiek tiek padidėjo,daugiausia dėl labai pakilusių energijos kainų ir šiek tiek mažiau dėl padidėjusiųadministruojamų kainų ir netiesioginiųmokesčių. 2005 m. metinė SVKI pagrinduapskaičiuota infliacija buvo 2,2% – truputįdidesnė negu dvejus ankstesnius metus stebėta2,1% infliacija. Ir toliau buvo infliacijosdidėjimo rizika, ypač dėl galimo antriniopoveikio nustatant darbo užmokestį ir kainas.Jis pasireiškė dėl didesnių naftos kainų.

Nuo 2004 m. vidurio pradėjęs didėti pinigųkiekis 2005 m. įgavo dar didesnį tempą, o perpaskutinius tris metų mėnesius šiek tieksumažėjo. Šis spartesnis didėjimas iš dalies rodėnusistovėjusių mažų palūkanų normų įtakąpinigų paklausai. Sparčiai didėjantis pinigųkiekis prisidėjo prie jau ir taip dideliolikvidumo euro zonoje, rodydamas, kadvidutiniu ir ilgesnės trukmės laikotarpiu galikilti kainų didėjimo rizika.

Esant šioms aplinkybėms, Eurosistemospagrindinių refinansavimo operacijų minimalisiūloma norma didžiąją metų dalį nebuvokeičiama ir buvo istoriškai maža – 2%. Metųpradžioje ekonominė analizė rodė, kad vidausinfliacijos spaudimas yra nedidelis. Tačiausparčiai didėjant pinigų kiekiui ir esant dideliamlikvidumui, Valdančioji taryba pasisakė užbūtinybę atidžiai stebėti kainų kilimo riziką. Be to, visus metus buvo prognozuojamas visdidesnis infliacijos lygis, iš dalies dėl to, kaddarėsi akivaizdu, jog naftos kainos kils ilgiau,negu buvo manyta iš pradžių, o tai patvirtinokainų didėjimo riziką. 2005 m. gruodžio mėn.reguliarioji ekonominė analizė ir pinigų analizėbei šių analizių palyginimas leido daryti išvadą,kad buvo būtina koreguoti ekspansinę pinigųpolitikos poziciją, taip reaguojant į šią riziką,todėl 2005 m. gruodžio 1 d. Valdančioji tarybanusprendė padidinti pagrindines ECB palūkanųnormas 25 baziniais punktais. Iki tol šiospalūkanų normos nebuvo keičiamos dvejus supuse metų. Pagrindinių Eurosistemosrefinansavimo operacijų minimali siūlomanorma buvo padidinta iki 2,25%, o palūkanųnormos už naudojimąsi indėlių ir ribinioskolinimosi galimybėmis – iki atitinkamai1,25% ir 3,25% (žr. 1 pav.).

Atidžiau vertinant 2005 m. pinigų politikossprendimus, metus reikėtų skirti į dvi dalis.Kalbant apie pirmąją dalį, 2005 m. pirmaisiaiskeliais mėnesiais turėti duomenys suteikėpagrindą manyti, kad 2004 m. antrąjį pusmetįstebėtas lėtesnis realiojo BVP augimas bustrumpalaikis. Tačiau daugiausia dėl vis dardidelių ir nepastovių naftos kainų 2005 m. antrąjįketvirtį toks vertinimas tapo šiek tiekpesimistiškesnis, kai buvo pastebėtas didesnisnetikrumas, susijęs su vidaus paklausos kitimutrumpu laikotarpiu. Todėl 2005 m. birželio mėn.,palyginti su 2004 m. gruodžio mėn.prognozėmis, Eurosistemos ekspertųmakroekonominėse prognozėse realiojo BVPdidėjimas buvo sumažintas. Buvoprognozuojama, kad 2005 m. metinis realiojoBVP augimas sumažės nuo 1,8% (2004 m.) iki


1 PI N I G Ų P O L I T I KOS S P R E N D I M A I

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 18

1,1%–1,7%, o 2006 m. padidės iki 1,5%–2,5%.Tarptautinės ir privačios organizacijos skelbėpanašias prognozes. Vis dėlto sąlygosekonominės veiklos spartėjimui, nepaisantmažesnės augimo rizikos, susijusios su mažuvartotojų pasitikėjimu, didelėmis irnepastoviomis naftos kainomis bei pasaulioekonomikos nesubalansuotumu, buvo ir toliau.Kalbant apie išorės sektorių, pasaulio ekonomikair toliau sparčiai augo, o tai skatino euro zonoseksportą. O pačioje euro zonoje labai palankiosfinansavimo sąlygos, didelės įmonių pajamos irverslo pertvarkymas sudarė teigiamą aplinkąinvesticijoms. Tikėtasi, kad privataus vartojimoaugimą paskatins sparčiau augant užimtumui iresant mažesnei infliacijai numatomas realiųjųdisponuojamųjų pajamų padidėjimas. Išpakoreguotos statistikos, kuri paskelbta vėliau,matyti, kad iš tiesų realiojo BVP augimas, norsir buvo lėtas, 2005 m. pirmąjį pusmetį nuosekliaididėjo – nuo 0,2% (2004 m. paskutinį ketvirtį)iki atitinkamai 0,3% ir 0,4% (2005 m. pirmąjį irantrąjį ketvirčiais) – daugiausia dėl didesniogrynojo eksporto poveikio.

Kalbant apie kainų pokyčius, per 2005 m.pirmąjį pusmetį metinė SVKI pagrinduapskaičiuota infliacija sumažėjo nuo apytikriai2,3% (2004 m. antrąjį pusmetį) iki vidutiniškai2,0%. Tačiau šis sumažėjimas daugiausia rodėbazės efektus. Kylančios naftos kainos ir toliaureikšmingai didino spaudimą infliacijai. Visdėlto darbo užmokestis keitėsi nedaug, tadnebuvo jokių įrodymų, kad euro zonoje kylavidaus infliacinis spaudimas. Atitinkamai 2005 m. birželio mėn. Eurosistemos ekspertųmakroekonominėse prognozėse buvo tikimasi,kad 2005 m. metinė SVKI pagrinduapskaičiuota infliacija bus vidutiniškai1,8%–2,2%, o 2006 m. – 0,9%–2,1%. Norspagrindiniame prognozių variante ir buvotikimasi nedidelio spaudimo vidaus infliacijai,buvo numatyta kainų kilimo rizika, susijusiypač su naftos kainų raida ateityje ir galimunetiesioginių mokesčių ir administruojamųkainų didėjimu. Be to, Valdančioji tarybapabrėžė, kad reikia toliau atidžiai stebėti galimąantrinį poveikį darbo užmokesčiui ir kainoms,kuris gali pasireikšti dėl didesnių naftos kainų.

19ECB

Metų ataskaita2005

1 p a v . E C B i r p i n i g ų r i n k o s p a l ū k a n ų n o r m o s

(metinės palūkanų normos, procentais; dienos duomenys)

ribinio skolinimosi palūkanų normaindėlių palūkanų normaminimali siūloma pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma3 mėn. EURIBOR

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

Šaltinis: ECB.Pastaba: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma yra palūkanų norma, taikyta fiksuotųjų palūkanų aukcionuose operacijoms,už kurias atsiskaityta iki 2000 m. birželio 28 d. Po šios datos ši palūkanų norma rodo kintamųjų palūkanų aukcionuose taikomą minimaliąsiūlomą palūkanų normą.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 19

Pinigų dinamika didėjo (nuo 2004 m. vidurio)ir 2005 m. pirmąjį pusmetį. Kitaip nei tada, kaipinigų kiekis labai didėjo nuo 2001 m. iki 2003m. vidurio, šį kartą pinigų kiekio didėjimąskatino likvidžiausi P3 elementai, priešiniųpusėje siejami su didėjančiomis paskolomisprivačiam sektoriui. Šie pokyčiai daugiausiarodė istoriškai labai mažų palūkanų normųskatinantį poveikį euro zonoje. Dėl pastaraisiaismetais labai augusio P3 likvidumas euro zonojebuvo gerokai didesnis, negu jo reikianeinfliaciniam ekonomikos augimui finansuoti.Be to, ir toliau didelė paklausa paskoloms būstuiįsigyti prisidėjo prie sparčios būsto kainų kaitoskai kuriuose euro zonos regionuose. Tuo patmetu paskolų nefinansinėms korporacijomsmetinis augimo tempas vėl nuosekliai didėjo.

Apskritai Valdančioji taryba padarė išvadą, kadnors esant nedideliam vidaus infliaciniamspaudimui buvo tinkama ir toliau išlaikytiistoriškai žemą palūkanų normų lygį,ekonominės ir pinigų analizės palyginimaspatvirtino, kad vis dar reikia atidžiai stebėtigalimą riziką kainų stabilumui vidutiniu irilgesnės trukmės laikotarpiu. Todėl ilgesnėstrukmės infliacijos lūkesčių pokyčiai buvostebimi ypač atidžiai.

2005 m. antrąjį pusmetį ekonominė analizėpatvirtino, kad ekonominis aktyvumas potruputį didėja – kaip ir buvo tikėtasi tų pačiųmetų birželio mėn. Eurosistemos ekspertųprognozėse. 2005 m. trečiąjį ketvirtį, palygintisu ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusisBVP padidėjo 0,7%. Be to, buvo paliktosnepakeistos ankstesnėse Eurosistemos ekspertųprognozėse įvardytos reikalingos sąlygostolesniam augimui. Atsižvelgiant į tai, 2005 m.gruodžio mėn. paskelbtose Eurosistemosekspertų prognozėse buvo tikimasi, kad 2005 m.realusis BVP didės 1,2%–1,6%, o 2006 m. ir2007 m. – 1,4%–2,4%, t. y. realiojo BVPaugimas iš esmės atitiko birželio mėn.paskelbtas prognozes. Tarptautinės ir privačiosorganizacijos skelbė panašias prognozes. Tuopat metu ir toliau buvo rizika ekonominėsveiklos perspektyvoms, susijusioms daugiausiasu didesnėmis negu tikėtasi naftos kainomis,

pasaulio ekonomikos nesubalansuotumu ir norsir didėjančiu, bet nedideliu vartotojųpasitikėjimu.

Kalbant apie kainų pokyčius, pažymėtina, kad2005 m. antrąjį pusmetį SVKI pagrinduapskaičiuota infliacija buvo gerokai didesnė už2% ribą; daugiausia dėl pakilusių energijoskainų rugsėjo mėn. ji sudarė 2,6%. Be to,priešingai negu buvo tikėtasi anksčiau, 2005 m.buvo vis akivaizdžiau, kad naftos kainos dar kilsir ateityje. Atitinkamai, nors 2005 m. pradžiosprognozėse buvo tikimasi, kad 2006 m. SVKIpagrindu apskaičiuota infliacija gerokaisumažės, šis vertinimas iš esmės pasikeitė. 2005m. antrąjį pusmetį atrodė tikėtina, kad 2006 m.vidutinė metinė SVKI pagrindu apskaičiuotainfliacija gali būti didesnė kaip 2%, netgivadovaujantis prielaida, kad ateityje darboužmokestis didės nedaug. 2005 m. gruodžiomėn. Eurosistemos ekspertų prognozėsetikimasi, kad 2006 m. SVKI pagrinduapskaičiuota infliacija bus vidutiniškai1,6%–2,6%, o 2007 m. – 1,4%–2,6%.Tarptautinių ir privačių organizacijų prognozėsepateikiamas iš esmės panašus vaizdas. Be to,Valdančioji taryba patvirtino, kad ir šiainumatomai raidai gali kilti anksčiau numatytarizika.

2005 m. antrąjį pusmetį pinigų analizė ir toliaurodė, kad vidutiniu ir ilgesnės trukmėslaikotarpiu gali kilti rizika kainų stabilumui.Visi įprasti rodikliai rodė, kad likvidumas eurozonoje didelis. Be to, nuo 2004 m. viduriodidėjęs pinigų kiekio augimas įgavo naujątempą 2005 m. trečiąjį ketvirtį. Plačiojo pinigųjunginio P3 augimą ir toliau skatino likvidžiausijo elementai esant labai mažoms palūkanųnormoms. Ir toliau labai sparčiai didėjoskolinimasis, ypač paskolos būstui įsigyti. Esanttokiai situacijai, reikėjo atidžiai stebėti kainųdinamiką kai kuriose būsto rinkose.

Taigi 2005 m. antrąjį pusmetį Valdančioji tarybaišreiškė didėjantį susirūpinimą dėl kainų kilimorizikos ir pabrėžė būtinybę atidžiai stebėtiilgesnės trukmės infliacinių lūkesčių pokyčius.Iš tiesų iki gruodžio mėn. reikėjo pakoreguoti


02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 20

ekspansinę pinigų politikos poziciją,atsižvelgiant į riziką kainų stabilumui, nustatytąatliekant ekonominę analizę ir ją lyginant supinigų analize. Susidarius tokiai situacijai,gruodžio 1 d. Valdančioji taryba nusprendėpadidinti pagrindines ECB palūkanų normas 25baziniais punktais. Valdančioji taryba laikėsinuomonės, kad šis sprendimas padės palaikytividutinės ir ilgesnės trukmės infliacijoslūkesčius euro zonoje, atitinkančius kainųstabilumą. Tam, kad pinigų politika galėtų irtoliau remti ekonomikos augimą euro zonoje,būtina įtvirtinti tokius infliacijos lūkesčius. Po2005 m. gruodžio 1 d. priimto sprendimo visųterminų nominaliosios ir realiosios palūkanųnormos euro zonoje buvo labai mažos. TaigiECB pinigų politika ir toliau buvo ekspansinėir reikšmingai prisidedanti prie ekonomikosaugimo ir darbo vietų kūrimo. Valdančiojitaryba pabrėžė, kad ji ir toliau atidžiai stebėsvisus pokyčius, keliančius grėsmę kainųstabilumui.

21ECB

Metų ataskaita2005

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 21

2.1 PASAULIO MAKROEKONOMINĖ APLINKA

PASAULIO EKONOMIKA TOLIAU SPARČIAI AUGO 2005 m. pasaulio ekonomika toliau sparčiaiaugo, jos augimo tempas tik šiek tiek sulėtėjo,palyginti su itin dideliu augimo lygiu 2004 m.Kaip ir 2004 m., itin sparčiai augo Azijosregiono ekonomika. Beveik nelėtindama tempoypač augo Kinijos ekonomika, o Japonijosekonomikos augimas įgavo naują tempą.Pasaulio ekonomikos aktyvumas tebepriklausėnuo palankių finansavimo sąlygų ir didelioįmonių pelningumo daugelyje šalių. Pasaulioekonomikos augimui ir toliau darė įtaką stipriJAV ekonomika.

Dideliu mastu parodydamos spartų pasaulioekonomikos augimą ir su tuo susijusiąpadidėjusią energijos paklausą, kartu nuosekliaimažėjančius laisvus pajėgumus visoje naftostiekimo grandinėje, naftos kainos didžiąją metųdalį tebekilo. Brent žalios naftos kaina rugsėjopradžioje pasiekė istoriškai aukščiausią lygį –67,5 JAV dolerio už barelį. Tačiau pakilusiųnaftos kainų įtaka pasaulio ekonomikos augimuiir infliacijai kol kas, atrodo, yra palygintinedidelė. Nors skelbiamam VKI turėjo įtakospadidėjusi energijos sudedamoji dalis,infliacinis spaudimas ir toliau buvo tvirtaipažabotas daugelyje šalių. Ekonominiobendradarbiavimo ir plėtros organizacijos(EBPO) šalyse metinė skelbiama VKI pagrinduapskaičiuota infliacija visus metus buvo tik2,7%.

2005 m. JAV ekonomika sparčiai augo, josrealusis BVP padidėjo 3,5% per metus. RealiojoBVP augimą skatino nuolatinis didelis privatusvartojimas ir investicinės išlaidos, o grynojiprekyba darė nedidelę neigiamą įtaką augimui.Didžiąją metų dalį privatus vartojimas ir toliaubuvo didelis, tam įtakos turėjo palankiosfinansavimo sąlygos, kylančios gyvenamųjųnamų kainos bei nuolat gerėjančios užimtumosąlygos. Toliau santykinai nedaug didėjantdarbo užmokesčiui, pakilusios energijos kainosmažino realiųjų disponuojamųjų pajamųdidėjimą, taip dar labiau mažindamos ir taipžemą asmeninių santaupų lygį. Kartu 2005 m.

toliau didėjo namų ūkių skola kaipdisponuojamųjų pajamų dalis procentais.Sparčiai augo verslo investicijos, skatinamospalankių finansavimo sąlygų ir aukšto įmoniųpelningumo lygio. Nepaisant didelių naftos irpakilusių žaliavų kainų, nedaug padidėjęs darboužmokestis kartu su intensyviai nors ir lėčiaukylančiu darbo našumu prisidėjo prie didėjusiųtais metais pelno maržų.


2 PI N I G Ų A P L I N KOS , F I N A N S Ų I R E KO N O M I N Ė R A I DA

2 p a v . L a b i a u s i a i i š s i v y s č i u s i ų š a l i ųp a g r i n d i n i ų r o d i k l i ų k a i t a

Šaltiniai: nacionaliniai duomenys, TAB, Eurostat ir ECBapskaičiavimai.1) Euro zonos duomenys iš Eurostat; JAV ir Japonijos naudojaminacionaliniai duomenys. BVP duomenys dėl sezoniškumopakoreguoti.

euro zonaJAVJaponija

Produkcijos augimas 1)

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-4

-2

0

2

4

6

-4

-2

0

2

4

6

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-2

-1

0

1

2

3

4

5

-2

-1

0

1

2

3

4

5

Infliacijos lygis(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 22

2005 m. toliau blogėjo JAV išorės balansas, oeinamosios sąskaitos deficitas padidėjo ikiistoriškai didelio lygio – 6,4% BVP. Importasdidėjo sparčiau negu eksportas, dėl to dar labiaupadidėjo išorės deficitas.

Metų trečiąjį ketvirtį vartojimo kainos laikinaipakilo dėl neigiamos uraganų sukeltų sutrikimųįtakos ir ilgą laiką didėjusių energijos kainų.Tačiau iki metų pabaigos kainų spaudimassumažėjo, ir metinė VKI pagrindu apskaičiuotainfliacija buvo 3,4%. Infliacija, neįskaitantenergijos ir maisto produktų, ir toliau buvosantykinai nedidelė – 2,2%. Nepaisantpakilusių naftos kainų ir padidėjusių žaliavųišlaidų, taip pat neigiamos uraganų įtakos,pakilęs nominalusis efektyvusis dolerio kursasir nedaug padidėjusios vienetinės darbosąnaudos leido nuolat kontroliuoti kainųspaudimą, o infliacijos lūkesčiai ir toliau buvoriboti.

2005 m. Federalinių rezervų sistemosFederalinis atvirosios rinkos komitetas (FARK)padidino tikslinę vienos nakties tarpbankiniųpaskolų normą 200 bazinių punktų. Jis didinošią normą 8 kartus iš eilės po 25 baziniuspunktus – iki 4,25% metų pabaigoje. Savopranešime po paskutinio metų susitikimo FARKpažymėjo, kad tikriausiai reikės toliaupamatuotai griežtinti politiką. Dėl fiskalinėspolitikos 2005 fiskaliniais metais, palyginti su2004 m., federalinio biudžeto deficitassumažėjo visų pirma dėl padidėjusių įmonių ir fizinių asmenų mokesčių pajamų. 2005fiskaliniais metais federalinis biudžetas sudarė2,6% BVP.

Japonijos ekonomika 2005 m. toliau gyvėjo, josBVP augo 2,8% didesniu negu potencialiutempu antrus metus iš eilės (2004 m. – 2,3%).2005 m. pradžioje ekonominis aktyvumas,palaikomas labai padidėjusio privatausvartojimo ir nerezidentų investicijų, greitaiįgavo naują tempą. Intensyviai didėjančiosvartojimo išlaidos rodė toliau gerėjančiaspajamų ir užimtumo sąlygas, o nerezidentųkapitalo išlaidos sparčiai augo dėl palankiųfinansavimo sąlygų, didelio įmonių pelno,

geresnių finansinių pozicijų ir senstančiųkapitalo atsargų keitimo. Nors 2005 m. vidauspaklausa ir toliau buvo svarbiausias ekonominioaugimo veiksnys, metų pabaigoje atsiradoankstyvų eksporto (ypač į Kiniją) atsigavimoženklų. Per metus bankų sektoriui buvonaudingos nuosekliai atsigaunančiosmakroekonominės sąlygos ir pagerėjusioskredito rizikos sąlygos.

2005 m. toliau mažėjo susirūpinimas dėldefliacijos. Vartojimo kainų metinis pokytisvisus metus buvo šiek tiek neigiamas (–0,3%,2004 m. – 0,0%), o metų pabaigoje vartojimokainų lygis, neįskaitant šviežių maistoproduktų, nustojo kristi. 2005 m. Japonijosbankas nekeitė tikslinės einamosios sąskaitosbalanso normos – maždaug 30–35 trilijonaiJaponijos jenų. Tačiau 2005 m. pabaigojeJaponijos bankas nurodė, kad 2006 fiskaliniaismetais jis tikriausiai baigs savo kiekybiniolengvinimo politiką (vykdomą nuo 2001 m.kovo mėn.), jeigu išsipildys palankios kainųpokyčių prognozės (Japonijos bankas yranurodęs, kad toliau kylančios vartojimo kainosyra būtina sąlyga jam nebevykdyti dabartinėspinigų politikos strategijos).

Azijos šalyse, išskyrus Japoniją, augimas, norsvis dar buvo intensyvus, 2005 m. šiek tieksumažėjo, palyginti su ankstesniais metaisužregistruotu labai dideliu augimu – daugiausiadėl lėčiau didėjusios išorės paklausos, mažiauintensyvios vidaus paklausos ir pakilusių naftoskainų. Kalbant apie kainų pokyčius, pakilusiosnaftos kainos nulėmė didelę infliaciją daugelyjesvarbiausių regiono ekonomikų, išskyrusKiniją, ir pinigų politikos institucijos pradėjonuosekliai didinti palūkanų normas. Kinijosekonomika ir toliau intensyviai augo skatinamadidelės išorės bei vidaus paklausos.Makroekonominio sugriežtinimo priemonėssulėtino investicijų tempą, ypač nekilnojamojoturto sektoriuje, ir stabilizavo infliaciją.Perėjimas prie lankstesnio (bet vis dar griežtaikontroliuojamo) valiutų kurso režimo 2005 m.liepos mėn., atrodo, nepadarė reikšmingesniopoveikio ekonomikai. Po visos Kinijospirmosios išsamios ekonominės apžvalgos

23ECB

Metų ataskaita2005

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 23

gruodžio mėn. Kinijos nacionalinis statistikosbiuras (NSB) patikslino šalies 2004 m. BVP lygįpadidindamas 2,3 trilijono Kinijos ženminbijuanių, arba 16,8% ankstesnio nominaliojoBVP. NSB taip pat patikslino 1993 m. irvėlesnių metų Kinijos BVP augimo skaičius,vidutiniškai juos padidindamas maždaug 0,5procentinio punkto. Šį patikslinimą paskatinopagerėjęs Kinijos paslaugų sektoriaus, kurispasirodė esąs beveik 50% didesnis, negu buvoanksčiau skaičiuota, matavimas. 2005 m.Kinijos BVP padidėjo 9,9%.

Lotynų Amerikos šalių ekonominė padėtistoliau labai gerėjo, nors ir šiek tiek lėčiau negu2004 m. Regionui teigiamą įtaką darė labaipalanki išorės aplinka ir didesnės žaliavųkainos, kurios leido sumažinti finansinįpažeidžiamumą. Regiono plėtrai, nors irskatinamai sparčiai augančio eksporto, teigiamąpoveikį darė ir didėjanti vartojimo paklausa iratsivėrusios galimybės naujoms investicijoms.Argentinoje buvo pastebimas didelis realusisprodukcijos augimas, o dviejose didžiausioseregiono šalyse – Brazilijoje ir Meksikoje –ekonominio augimo tempas buvo ne toksspartus.

2005 M. LABAI PAKILO ŽALIAVŲ KAINOS 2005 m. antrus metus iš eilės labai pakilo naftoskainos. Rugsėjo pradžioje Brent žalios naftoskaina pakilo iki naujos visų laikų didžiausioskainos – 67,5 JAV dolerio už barelį. Po to naftoskainos šiek tiek smuktelėjo žemyn ir metųpabaigoje buvo 58 JAV doleriai. Visus metusvidutinė Brent žalios naftos kaina buvo 55 JAVdoleriai, t. y. 45% didesnė negu jos vidutinėkaina 2004 m.

Nors 2005 m. naftos paklausa didėjo ne taipsparčiai, laisvi pajėgumai naftos tiekimograndinėje toliau mažėjo. Naftos kainos ir toliaubuvo labai jautrios pasiūlos ir paklausos sąlygųpokyčiams. Nedidelis ne OPEC naftos tiekimoaugimas prisidėjo prie naftos rinkos suvaržymo.2005 m. lėčiau augo produkcija NepriklausomųValstybių Sandraugoje (pagrindiniame ne OPECtiekimo šaltinyje ankstesniais metais), o Šiaurėsjūros naftos gamyba sumažėjo. Be to,

ekstremalios oro sąlygos (uraganai) labaisutrikdė naftos gamybą Meksikos įlankoje JAV.Dėl to padidėjo OPEC naftos paklausa –„raginimas OPEC“. Tačiau padidėjusi OPECgamyba negalėjo sumažinti kainų, nesmažėjantys laisvi OPEC gamybos pajėgumaivertė rinkos dalyvius ir toliau nerimauti dėl to,kad nėra apsaugos priemonių nuo galimotiekimo nutrūkimo ateityje.

Didėjanti perdirbtų naftos produktų paklausasumažino laisvus perdirbimo pajėgumus, jųpradėjo dar labiau trūkti dėl nepakankamųpajėgumų perdirbti sunkiąsias ir sieringąsiasžalios naftos rūšis. Ribinio barelio tiekiamos irreikiamos naftos kokybės neatitikimas taip patpalaikė lengvųjų ir mažai sieringų žalios naftosrūšių, tokių kaip Brent, kainas. Geopolitinissusirūpinimas dėl naftos atsargų saugumoateityje darė papildomą spaudimą naftoskainoms, nes kilo (vėl atsirado) grėsmiųįvairiose naftą gaminančiose šalyse.

Ne energetikos žaliavų kainos, matuojamosHamburgo tarptautinės ekonomikos institutoindeksu, nuo 2003 m. didėjo, o 2005 m. kovomėn. pasiekė aukščiausią lygį. Apskritai neenergetikos žaliavų kainos šiek tiek smuktelėjo


3 p a v . S v a r b i a u s i ž a l i a v ų r i n k ų p o k y č i a i

Šaltiniai: Bloomberg ir Hamburgo tarptautinės ekonomikosinstitutas.

Brent žalia nafta (JAV dol. už barelį; skalė kairėje)ne energijos žaliavos (JAV dol.; indeksas 2000 m. = 100; skalė dešinėje)

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.2005 2006

40

45

50

55

60

65

70

75

130

135

140

145

150

155

160

165

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 24

balandžio ir gegužės mėn., o per kitus 6 mėn.maždaug susilygino. Nuo 2005 m. lapkričiomėn. ne energetikos žaliavų kainos vėl kilo.2005 m. ne energetikos žaliavų kainos JAVdoleriais apskritai vidutiniškai pakilo 9,5%.Aukso kainos 2005 m. pakilo iki didžiausiolygio nuo 1981 m. ir 2005 m. gruodžio mėn.buvo 538 JAV doleriai už trojos unciją.

2.2 PINIGŲ IR FINANSŲ RAIDA

PINIGŲ KIEKIS P3 IR TOLIAU DIDĖJO ESANT MAŽOMSPALŪKANŲ NORMOMS2005 m. skatinamas mažų palūkanų normų eurozonoje poveikio gerokai padidėjo pinigųaugimas. O atvirkštinis, P3 augimą mažinantis,poveikis susijęs su euro zonos rezidentųportfelių paskirstymo pobūdžio normalizavimu(po to, kai nuo 2001 m. iki 2003 m. vidurio buvoteikiama pirmenybė likvidumui), susilpnėjo,ypač metų pirmąją pusę. Bendrai 2005 m.didėjęs pinigų augimas prisidėjo prie jau ir taipgausaus likvidumo euro zonoje.

P3 augimas, didėjęs 2004 m. antrąją pusę, 2005m. kelis pirmus mėnesius ir toliau buvo spartus.Nuo 2005 m. balandžio mėn. pinigų augimas irtoliau sparčiai didėjo, o P3 metinis augimotempas padidėjo iki 8,0% 2005 m. trečiąjį ketvirtį.Trumpesnio laikotarpio pinigų kiekio didėjimasbuvo ypač didelis metų viduryje, kai 2005 m.rugsėjo mėn. į metinį perskaičiuotas 6 mėn. P3augimo tempas pasiekė didžiausią lygį nuo EPStrečiojo etapo pradžios. 2005 m. paskutinįketvirtį pinigų augimui buvo būdingi tam tikrimažėjimo požymiai, nors P3 metinis augimotempas ir toliau buvo spartus ir sudarė 7,8%.

Sudedamųjų dalių pusėje likvidžiausias P3turtas, esantis siaurajame junginyje P1,labiausiai prisidėjo prie bendro P3 augimo.Priešinių pusėje pinigų augimą daugiausiaskatino PFI paskolos privačiam sektoriui. Širaida rodo, kad euro zonoje vyraujančios mažospalūkanų normos, su kuriomis susijusios mažoslikvidaus turto alternatyviosios sąnaudos irmažesnės skolinimosi išlaidos, buvo pagrindinisveiksnys, skatinantis pinigų kiekio kaitą 2005 m.

Ši raida taip pat rodo, kad reikšmingas P3augimo padidėjimas nuo 2004 m. vidurio buvokitokio pobūdžio negu didėjimas, buvęs nuo2001 m. iki 2003 m. pradžios. Ankstesniulaikotarpiu, kuriam buvo būdingas padidėjęsekonominis ir finansinis netikrumas, didėjantP3 metiniam augimui, pastoviai mažėjo paskolųprivačiam sektoriui metinis augimo tempas (žr.4 pav.). O pinigų kiekio augimas, pastebėtas nuo2004 m. vidurio, buvo susijęs su sparčiauaugančiomis paskolomis privačiam sektoriui.Taigi tai tikriausiai labiau parodofundamentalius veiksnius, ypač žemą palūkanųnormų lygį, negu finansų rinkų kintamumopaskatintų portfelių restruktūrizavimų (tokių,kurie vyko nuo 2001 m. iki 2003 m. vidurio)poveikį. (Apie P3 augimą nuo 2004 m. vidurioskatinančių veiksnių analizę žr. 1 intarpą„Besikeičiantis spartaus pinigų kiekio augimopobūdis pastaraisiais metais“.)

Euro zonos rezidentų portfelių paskirstymopobūdžio normalizavimas po to, kai nuo 2001m. iki 2003 m. vidurio buvo labiau teikiamapirmenybė likvidumui, vyko ir 2005 m., nors irlabai lėtai. Portfeliai buvo perorientuojami nuopinigų į ilgesnės trukmės turtą ir tai turėjo P3augimą šiek tiek mažinantį poveikį, nors irgerokai silpnesnį, negu būtų galima tikėtis pagalankstesnes tendencijas. Taigi euro zonos pinigusturintis sektorius ir toliau nebuvo linkęsinvestuoti į užsienio turtą, o užsieniečiai buvolinkę investuoti į euro zonos turtą. Tačiauartėjant metų pabaigai atsirado išankstiniųpožymių, rodančių anksčiau į pinigusrestruktūrizuotų portfelių grąžinimo į pradinępadėtį galimą atsinaujinimą, kurį rodo PFIgrynojo išorės turto raida. Tiek, kiek šisgrąžinimas į pradinę padėtį slopina pinigųaugimą, reikštų, kad oficialaus P3 augimo eilutėturi tendenciją nepakankamai įvertinti pinigųaugimo tempą.

Kaip ir 2003 m. bei 2004 m., 2005 m. priemetinio P3 augimo daugiausia prisidėjo jolikvidžiausios sudedamosios dalys, įtrauktos įP1 (žr. 5 pav.). Tolesnė didelė bendra P1 įtakaslėpė tam tikrus jo sudedamųjų dalių raidosskirtumus. Viena vertus, pinigų apyvartoje

25ECB

Metų ataskaita2005

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 25

metinis augimo tempas 2005 m. sulėtėjo – nuo18,5% (2005 m. sausio mėn.) iki 13,7% (2005m. gruodžio mėn.). Ši raida atitiko užsitęsusiobanknotų ir monetų sureguliavimo proceso pogrynųjų euro įvedimo 2002 m. sausio mėn.lūkesčius. Kita vertus, 2005 m. padidėjovienadienių indėlių metinis augimo tempas, kurįpalaikė labai mažos šių priemonių turėjimoalternatyviosios sąnaudos, esant labai mažomspalūkanų normoms. Namų ūkių ir nefinansiniųkorporacijų vienadienių indėlių vidutinėpalūkanų norma beveik nepakito nuo jos 2003m. pabaigos lygio ir 2005 m. pabaigoje buvo0,81% (žr. 6 pav.). O finansinės inovacijos,tokios kaip labai likvidžios ir labai pelningosinterneto indėlių sąskaitos, iš daliesfiksuojamos kaip vienadieniai indėliai, taip patgalėjo daryti įtaką.

Nors P1 darė didžiausią įtaką bendram P3augimui 2005 m., didėjęs metinis P3 augimas2005 m. daugiausia buvo susijęs sutrumpalaikių indėlių, išskyrus vienadieniusindėlius, raida (žr. 5 pav.). 2005 m. jų vidutinispoveikis metiniam P3 augimui sudarė apie 2,1

procentinio punkto, t. y. buvo beveik dvigubaididesnis negu 2004 m. Šis didelis poveikis rodė,kad nuolat didėjo trumpalaikių terminuotųjųindėlių (sutarto termino iki 2 m. imtinai indėlių)metinis augimo tempas, o trumpalaikiųtaupomųjų indėlių (įspėjamojo laikotarpio iki 3mėn. imtinai indėlių) metinis augimo tempastais metais pamažu lėtėjo. Apskritai santykinaididelė trumpalaikių indėlių, išskyrusvienadienius indėlius, paklausa tikriausiai rodošio santykinai mažai pelningo, bet taip pat irsantykinai likvidaus turto mažasalternatyviąsias sąnaudas esant mažomspalūkanų normoms.

Likvidžių rinkos priemonių vidutinis poveikismetiniam P3 augimo tempui padidėjo labainedaug – nuo 0,5 procentinio punkto (2004 m.)iki 0,6 procentinio punkto (2005 m.). Šispadidėjimas slėpė skirtingą jo sudedamųjų daliųraidą. Viena vertus, pinigų rinkos fondų akcijųir vienetų metinis augimo tempas ir toliau buvosantykinai nedidelis. Kadangi šį turtą namųūkiai ir įmonės dažnai naudoja kaip saugiątaupymo priemonę ekonominio ir finansinio


5 p a v . Į t a k a m e t i n i a m P 3 a u g i m u i

(metiniai pokyčiai, procentais; įtaka, procentiniais punktais; dėlsezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

P1kiti trumpalaikiai indėliailikvidžios rinkos priemonėsP3

-2

0

2

4

6

8

10

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-2

0

2

4

6

8

10

4 p a v . P 3 i r p a s k o l o s p r i v a č i a m s e k t o r i u i

(metiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir kalendoriškaipakoreguota)

Šaltinis: ECB.

0

2

4

6

8

10

12

2001 2002 2003 2004 20050

2

4

6

8

10

12

P3Paskolos privačiam sektoriui

Šaltinis: ECB.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 26

netikrumo metu, jų nedidelis augimas atitikolėtą euro zonos rezidentų portfelių paskirstymotendencijų normalizavimą 2005 m. Kita vertus,gerokai padidėjo iki 2 m. termino skolosvertybinių popierių paklausa, tikriausiairodydama naujų struktūrizuotų produktų,kuriuose derinami šie vertybiniai popieriai irišvestinės priemonės, šiek tiek susietos suakcijų rinkų raida, atsiradimą, o tai saugojoinvestuotojus nuo didelio kapitalo mažėjimo.2005 m., palyginti su ankstesniais metais,atpirkimo sandorių vidutinis metinis augimotempas labai padidėjo, nors šių priemoniųaugimas gali būti labai nepastovus.

Trumpalaikių indėlių ir atpirkimo sandoriųpasiskirstymas pagal sektorius (didžiausia P3sudedamųjų dalių grupė, kurią galima patikimaiišskaidyti pagal sektorius) rodo, kad 2005 m.didėjęs pinigų augimas daugiausia buvo susijęssu finansinių tarpininkų, išskyrus PFI, indėliais

(žr. 7 pav.). Taigi ne pinigų finansiniaitarpininkai, išskyrus draudimo korporacijas irpensijų fondus (vadinami kitais finansiniaistarpininkais – KFT), buvo labiausiai atsakingiuž pinigų kiekio P3 didėjimą didelę 2005 m.dalį, nors jiems priklausė tik nedidelė visopiniginio turto dalis. Pastaraisiais metaispadidėjusi KFT, kaip pinigus turinčiosektoriaus, svarba gali daugiausia rodytifinansinio reguliavimo mažinimą beiliberalizavimą ir su tuo susijusią gilesnių irlikvidesnių vertybinių popierių rinkų raidą.

Nefinansinių korporacijų indėlių poveikistrumpalaikių indėlių ir atpirkimo sandoriųaugimui taip pat šiek tiek padidėjo, palyginti su2004 m. Nefinansinių korporacijų šios lėšospaprastai yra koncentruojamos į likvidžiausiųrūšių indėlius, o tai rodo, kad jos daugiausialaikomos sandorių tikslais ir susijusios sutrumpalaikiu finansavimu bei apyvartinio

27ECB

Metų ataskaita2005

6 p a v . Tr u m p a l a i k ė s i n d ė l i ų p a l ū k a n ų n o r m o s

(metinės palūkanos, procentais)

Šaltinis: ECB.Pastabos: Duomenys apie mažmenines palūkanų normaspateikiami iki 2002 m. gruodžio mėn., o duomenys apie PFInaujų paskolų ir indėlių palūkanų normas, išskyrus bankosąskaitos kreditus, pateikiami nuo 2003 m. sausio mėn. (nuo2003 m. gruodžio mėn. – pakoreguoti pagal svorius). Daugiauinformacijos apie PFI palūkanų normų statistiką ir koregavimąpagal svorius žr. atitinkamai 2003 m. gruodžio mėn. ECBmėnesinio biuletenio 2 intarpą ir 2004 m. rugpjūčio mėn. ECBmėnesinio biuletenio 3 intarpą.1) Iki 2003 m. pateikiamos įmonių indėlių palūkanų normos.Nuo 2003 m. sausio mėn. pateikiamos namų ūkių ir nefinansiniųkorporacijų indėlių palūkanų normos.2) Iki 2003 m. pateikiamos įmonių indėlių palūkanų normos.Nuo 2003 m. sausio mėn. pateikiamos namų ūkių indėliųpalūkanų normos.

vienadieniai indėliai 1)

įspėjamojo laikotarpio (iki 3 mėn.) indėliai 2)

sutarto termino (iki 1 m.) indėliai 1)

0,00,51,01,52,02,53,03,54,04,5

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050,00,51,01,52,02,53,03,54,04,5

7 p a v . Tr u m p a l a i k i ų i n d ė l i ų i r a t p i r k i m o s a n d o r i ų į t a k a m e t i n i a m a u g i m o t e m p u i

(metiniai pokyčiai, procentais; įtaka, procentiniais punktais; dėlsezoniškumo ir kalendoriškai nekoreguota)

Šaltinis: ECB.Pastaba: apžvelgiamas sektorius apima PFI, išskyrus Eurosistemąir centrinę valdžią.

nefinansinės korporacijosnamų ūkiaidraudimo korporacijos ir pensijų fondaikiti ne pinigų finansiniai tarpininkaikita valdžiatrumpalaikiai indėliai ir atpirkimo sandoriai

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

-1

0

1

2

3

4

5

6

7

8

9

2004 2005I ketv. II ketv. II ketv.III ketv. III ketv.IV ketv. IV ketv.I ketv.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 27

kapitalo poreikiais. Be to, sparčiau augantyskorporacijų indėliai taip pat gali rodytiatsargumo motyvus, kadangi nefinansinėskorporacijos gali laikyti likvidžius indėlius, kadišvengtų alternatyvių sąnaudų, susijusių suankstesnėmis investavimo galimybėmis ir(arba) išorinio finansavimo gavimo išlaidomis,jeigu atsirastų nenumatytas pinigų poreikis.

Pagaliau trumpalaikių indėlių ir atpirkimosandorių pasiskirstymo pagal sektoriusduomenys rodo, kad namų ūkiai ir toliaudaugiausia prisidėjo prie spartaus šių priemoniųaugimo 2005 m.


1 i n t a r p a s

BESIKEIČIANTIS SPARTAUS PINIGŲ KIEKIO AUGIMO POBŪDIS PASTARAISIAIS METAIS

Pastaraisiais metais pinigų raidai buvo būdingi du reikšmingo P3 metinio augimo tempodidėjimo laikotarpiai. Pirmasis laikotarpis prasideda nuo P3 metinio augimo tempo dvigubopadidėjimo – nuo apie 4% iki apie 8% (2001 m.) ir baigiasi tolesniu padidėjimu iki beveik 9%(2003 m. pirmąją pusę). Antrasis laikotarpis prasideda 2004 m. viduryje, kai metinis P3 augimotempas nuolat didėjo – nuo maždaug 5% iki 8% (2005 m. trečiąjį ketvirtį). Šiame intarpenaudojama P3 sudedamųjų dalių ir priešinių bei indėlių pasiskirstymo pagal sektoriusinformacija, siekiant parodyti pinigų augimo didėjimo šių dviejų laikotarpių metu skirtingąpobūdį.

Didesnio P3 augimo nuo 2001 m. iki 2003 m. pirmosios pusės svarbiausi skatinantys veiksniaibuvo padidėjęs geopolitinis, ekonominis, o ypač finansinis netikrumas, kuris vyravo tuo metu,susijęs su tam tikrais dideliais pasaulio ekonomikos sukrėtimais1. Šie sukrėtimai buvo gerokainukritusios akcijų kainos, teroristų atakos JAV 2001 m. rugsėjo 11 d., daugybė apskaitosskandalų abiejose Atlanto vandenyno pusėse dėl akcijų rinkos koregavimo ir karai Afganistane2001 m. pabaigoje ir Irake 2003 m. pradžioje. Ieškodamas „saugaus prieglobsčio“ santaupoms,susidūręs su šiais sukrėtimais, pinigus turintis sektorius (daugiausia namų ūkiai ir nefinansinėskorporacijos) perkėlė savo turto portfelius iš rizikingo ir ilgesnės trukmės turto į saugų ir likvidųpiniginį turtą, taip padidindamas pinigų augimą. Nuo 2004 m. vidurio, atvirkščiai, spartus pinigųaugimas, atrodo, savo pobūdžiu buvo fundamentalus, skatinamas žemo palūkanų normų lygioir dėl to susijusių mažų pinigų turėjimo alternatyviųjų sąnaudų.

Išsami P3 sudedamųjų dalių analizė atskleidžia, kad nuo 2001 m. iki 2003 m. vidurio portfeliųrestruktūrizavimas iš rizikingesnio turto į pinigus labai padidino įplaukas į iki 2 m. terminoskolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos fondų akcijas bei vienetus, kuriuos namų ūkiai irįmonės naudoja likvidumui palaikyti padidėjusio netikrumo metu. Todėl šių dviejų sudedamųjųdalių raida turėjo reikšmingą įtaką bendrai pinigų kiekio raidos tendencijai, likvidžiausiųsudedamųjų dalių poveikis buvo mažiau svarbus. Nuo 2004 m. vidurio P3 augimą, atvirkščiai,skatino likvidžiausios sudedamosios dalys, sudarančios siaurąjį pinigų junginį P1. O metinissrautas į iki 2 m. termino skolos vertybinius popierius bei pinigų rinkos fondų akcijas ir vienetusbuvo nedidelis (žr. A pav.).

Kalbant apie P3 priešinius, šių dviejų laikotarpių spartaus pinigų augimo skirtingas pobūdisakivaizdus nagrinėjant paskolų privačiam sektoriui raidą (žr. 4 pav. pagrindiniame tekste). Nuo

1 Žr. 2005 m. spalio mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnį „Money demand and uncertainty“.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 28

29ECB

Metų ataskaita2005

2001 m. iki 2003 m. vidurio didėjant P3augimui nuolat mažėjo paskolų privačiamsektoriui metinis augimo tempas. Kitaiptariant, užsitęsusiu padidėjusio ekonominio irfinansinio netikrumo laikotarpiu P3 augimotempų ir privataus skolinimosi raida vykoskirtingomis kryptimis. Nuo 2004 m. vidurio,atvirkščiai, buvo būdingas tiek pinigųaugimas, tiek paskolų privačiam sektoriuispartesnis augimas, rodydamas mažaspiniginio turto turėjimo alternatyviąsiassąnaudas ir palankias finansavimo sąlygas,susijusias su mažomis palūkanų normomis.

Esminis vaidmuo, kuris teko dideliemskapitalo srautams į euro zoną, didėjant pinigųkiekiui nuo 2001 m. iki 2003 m. vidurio (juosrodo grynojo išorės turto pokyčiai šiuolaikotarpiu) parodytas B pav. Padidėjusiofinansų rinkų ir geopolitinio netikrumosąlygomis euro zonos rezidentai atgal į eurozoną perkėlė lėšas, anksčiau investuotas įužsienio akcijas, ieškodami „saugausprieglobsčio“ nuo pasaulio ekonomikossukrėtimų. Nuo 2004 m. vidurio grynojo išorėsturto pozicijos pokytis turėjo kur kas mažesnį poveikį pinigų kiekio didėjimui, nors jis ir toliaubuvo teigiamas. Nors tai rodo, kad euro zonos pinigus turintis sektorius ir toliau buvo nelinkęs

A p a v . P 3 s u d e d a m o s i o s d a l y s

(metiniai srautai; mlrd. euro; dėl sezoniškumo ir kalendoriškaipakoreguota)

Šaltinis: ECB.

pinigai apyvartoje ir vienadieniai indėliai (P1)kiti trumpalaikiai indėliai ir atpirkimo sandoriaiskolos vertybiniai popieriai iki 2 m. ir pinigų rinkos fondų vienetai / akcijos

-50

0

50

100

150

200

250

300

350

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-50

0

50

100

150

200

250

300

350

B p a v . P 3 i r j ų p r i e š i n i ų k a i t a

(mėnesiniai srautai; laikotarpio vidurkiai; mlrd. euro; dėl sezoniškumo ir kalendoriškai pakoreguota)

Šaltinis: ECB.Pastabos: P3 pateikiamas tik informacijos tikslais. Ilgesnės trukmės įsipareigojimai (neįskaitant kapitalo ir atsargų) parodomi su minusoženklu, kadangi jie yra PFI sektoriaus įsipareigojimai.

-40

-20

0

20

40

60

80

P3 Kreditas privačiamsektoriui

Kreditas valdžiai Grynasis išorės turtas Ilgesnės trukmėsfinansiniai

įsipareigojimai(neįskaitant kapitalo

ir atsargų)

-40

-20

0

20

40

60

80

2001 m. I ketv.–2003 m. II ketv.2004 m. III ketv.–2005 m. IV ketv.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 29


investuoti į užsienio turtą (bent jau vertinant pagal ne euro zonos rezidentų euro zonos turtopaklausą), šios raidos poveikis P3 augimui buvo nedidelis, palyginti su poveikiu, kurį turėjopaskolų plėtra.

Kalbant apie bendrą P3 priešinių raidą, laikotarpį nuo 2001 m. iki 2003 m. vidurio galiapibūdinti perėjimas nuo rizikingesnio ilgesnės trukmės turto prie trumpesnės trukmės piniginioturto, kurį rodo nedidelis srautas į PFI ilgesnės trukmės finansinius įsipareigojimus. Nuo 2004m. vidurio, vykstant bendro konsoliduoto PFI balanso plėtrai, be didelės pinigų dinamikos,galima pastebėti ir reikšmingas įplaukas į PFI ilgesnės trukmės finansinius įsipareigojimus.

Pagaliau, vertinant visų terminų indėlių pasiskirstymą pagal sektorius (suvestinis rodiklis, kuriopasiskirstymas pagal sektorius pateikiamas nuo 1999 m. ir apima ilgesnės trukmės indėlius,neįeinančius į P3), galima matyti, kad pirmuoju laikotarpiu indėlių (įskaitant atpirkimosandorius) paklausa padidėjo daugiausia namų ūkio sektoriuje (žr. C pav.). Tai rodo padidėjusįnamų ūkių rizikos vengimą ir pirmenybės teikimą likvidumui sprogus akcijų rinkos burbului iratsiradus geopolitiniam netikrumui. Antruoju laikotarpiu didėjančiam visų terminų indėliųaugimui buvo būdingas didėjantis „kitų ne pinigų finansinių tarpininkų“ sektoriaus poveikis,o namų ūkių indėlių poveikis buvo nedidelis. Tačiau trumpalaikių indėlių ir atpirkimo sandoriųduomenys (tų P3 sudedamųjų dalių, kurių duomenys pagal sektorius turimi, bet yra renkami tiknuo 2003 m.) rodo, kad namų ūkių poveikis šiuo laikotarpiu yra ryškesnis indėliams, esantiemsP3, negu visiems indėliams.

Apskritai indėlių pasiskirstymo pagalsektorius ir P3 sudedamųjų dalių ir priešiniųanalizė patvirtina, kad šie du spartaus P3augimo pastaraisiais metais laikotarpiai – nuo2001 m. iki 2003 m. pirmosios pusės ir nuo2004 m. vidurio – buvo skirtingo pobūdžio.Likvidžiausių sudedamųjų dalių didelisaugimas ir kredito paklausos dinamiškumasrodo, kad mažos palūkanų normos antrojolaikotarpio metu buvo svarbiausias veiksnys,skatinantis pinigų augimą. Kalbant apie įtakąkainų stabilumui, anksčiau padidėjęs P3augimas, esant išskirtiniam finansiniam irgeopolitiniam netikrumui, dėl kuriopirmenybė buvo labiau teikiama likvidumui,tikriausiai rodo portfelių paskirstymopobūdžio pokyčius ir gali būti vertinamas kaipsantykinai švelnus, vertinant kainų raidosperspektyvas. O nevienodas spartaus pinigųaugimo nuo 2004 m. vidurio pobūdis rododidesnę infliacinio spaudimo riziką vidutiniuir ilgesnės trukmės laikotarpiu.

C p a v . I n d ė l i ų s u d ė t i s p a g a l p r i v a č i u ss e k t o r i u s

(metiniai pokyčiai, procentais; įtaka, procentiniais punktais; dėlsezoniškumo ar kalendoriškai nekoreguota)

Šaltinis: ECB.Pastaba: apžvelgiamas sektorius apima PFI, išskyrusEurosistemą.

0

2

4

6

8

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050

2

4

6

8

kiti ne pinigų finansiniai tarpininkaidraudimo korporacijos ir pensijų fondainefinansinės korporacijosnamų ūkiaiiš viso

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 30

PFI KREDITAI PRIVAČIAM SEKTORIUI IR TOLIAUSPARČIAI DIDĖJO Kalbant apie P3 priešinius, pinigų kiekio kaitąskatino ir toliau didėjantys PFI kreditaiprivačiam sektoriui (žr. 8 pav.). Tai rodė, kad,esant mažoms palūkanų normoms, pagerėjuskredito pasiūlos sąlygoms (pagal apklausos apieeuro zonos bankų skolinimo rezultatus) irsparčiai kylant turto kainoms, ypač būstorinkoje, labai padidėjo metinis PFI paskolųprivačiam sektoriui augimo tempas. 2005 m.pabaigoje paskolų privačiam sektoriui metinisaugimo tempas padidėjo iki 9,1% (2004 m.gruodžio mėn. buvo 7,1%). 2005 m. PFI paskolųprivačiam sektoriui didėjimas buvo stebimaspagrindiniuose pinigus turinčiuose sektoriuose.Nors didžiausias indėlis į paskolų privačiamsektoriui didėjimą buvo priskiriamas namų ūkiųsektoriui, daugiausia dėl paskolų būstui įsigyti,ir toliau sparčiai didėjantis paskolų augimotempas taip pat iš esmės rodė paskolųnefinansinėms korporacijoms ir kitiemsfinansiniams tarpininkams pokyčius.

Tarp kitų P3 priešinių ankstesniais metaisreikšmingai padidėję PFI ilgesnės trukmėsfinansiniai įsipareigojimai (neįskaitant kapitaloir atsargų) didėjo ir 2005 m. Tai rodė, kad eurozonos pinigus turintis sektorius ir toliau buvolinkęs investuoti į ilgesnės trukmės turtą eurovaliuta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2005 m.,palyginti su 2004 m., PFI ilgesnės trukmėsfinansiniai įsipareigojimai didėjo lėčiau, šiepokyčiai taip pat leidžia daryti išvadą, kad euro zonos rezidentų portfelių paskirstymonormalizavimo procesas, kuris pasireiškė lėšųperkėlimu iš likvidaus piniginio turto į ilgesniotermino priemones, sulėtėjo.

2005 m. didesnę dalį PFI grynojo išorės turtopokyčiams vis dar buvo būdingi teigiamimetiniai srautai, kurie darė įtaką P3 kiekiodidėjimui (žr. 8 pav.). Mokėjimų balansoduomenys leidžia teigti, kad šis reiškinys rodėdidesnį ne euro zonos rezidentų polinkįinvestuoti į euro zonos akcijas ir obligacijas,palyginti su euro zonos rezidentų polinkiuinvestuoti už euro zonos ribų. Gali būti, kad

pirmąjį pusmetį ši investicijų tendencija buvosusijusi su euro kurso pokyčiais1.

Antrąjį pusmetį grynojo kapitalo srautas iš eurozonos didėjo keletą mėnesių iš eilės, galbūt dėltoliau didėjančio palūkanų normų skirtumo tarpJAV ir euro zonos trumpajame pajamingumokreivės gale. Tai galėjo būti siejama su tam tikruanksčiau į piniginį turtą restruktūrizuotųportfelių grąžinimu į pirminę padėtį, tokiaslėšas reinvestuojant į rizikingesnius užsieniovertybinius popierius, akivaizdžiai sumažėjuseuro zonos investuotojų nenorui investuotiužsienyje. Dėl šių pokyčių nuosekliai mažėjoeuro zonos PFI grynojo išorės turto metinissrautas ir pagaliau 2005 m. lapkričio mėn.,pirmą kartą nuo 2001 m. gruodžio mėn., šispriešinys buvo neigiamas. Metų pabaigoje

31ECB

Metų ataskaita2005

8 p a v . P 3 p r i e š i n i a i

(metiniai srautai; mlrd. euro; dėl sezoniškumo ir kalendoriškaipakoreguota)

Šaltinis: ECB.Pastabos: P3 pateikiamas tik informacijos tikslais (P3 =1+2+3–4+5). Ilgesnės trukmės įsipareigojimai (neįskaitantkapitalo ir atsargų) parodomi su minuso ženklu, kadangi jie yraPFI sektoriaus įsipareigojimai.

kreditas privačiam sektoriui (1)kreditas valdžiai (2)grynasis išorės turtas (3)ilgesnės trukmės finansiniai įsipareigojimai (neįskaitant kapitalo ir atsargų) (4)kiti priešiniai (įskaitant kapitalą ir atsargas) (5)P3

-600

-400

-200

0

200

400

600

800

1 000

-600

-400

-200

0

200

400

600

800

1 000

2002 2003 2004 2005

1 Plačiau apie ryšį tarp valiutų kurso pokyčių ir PFI grynojo išorėsturto žr. 2005 m. liepos mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą„Recent developments in MFI net external assets“.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 31

grynojo išorės turto ir ilgesnės trukmėsfinansinių įsipareigojimų pokyčių nulemtas P3augimą mažinantis poveikis daugiau negukompensavo spartėjantį kredito augimą.

LIKVIDUMAS IR TOLIAU BUVO PAKANKAMASSparčiau didėjęs 2005 m. pinigų kiekis P3prisidėjo prie jau ir taip pakankamo likvidumoeuro zonoje. Turimi likvidumo situacijosįverčiai (tai rodo nominalusis ir realusis pinigųatotrūkiai), kuriais mėginama nustatytilikvidumo kiekį, viršijantį sumą, reikalingąfinansuoti neinfliacinį augimą, 2005 m. ir toliaudidėjo (žr. 9 pav.). Nominalusis pinigų atotrūkisapibrėžiamas kaip skirtumas tarp faktinio P3lygio ir P3 lygio, kuris būtų pasiektas esantnuolatiniam P3 augimui orientacine 41/2%reikšme nuo 1998 m. gruodžio mėn., o realusispinigų atotrūkis koreguoja nominalųjį pinigųatotrūkį dėl likvidumo pertekliaus, kurįabsorbavo ankstesnė kainų raida (didėjantysinfliacijos nukrypimai nuo ECB kainųstabilumo apibrėžimo). Metų pabaigoje abumatai šiek tiek stabilizavosi, nors ir buvo vis daraukšto lygio.

ECB taip pat reguliariai skelbė pinigų atotrūkiųmatus, sudarytus pakoreguotos P3 eilutėspagrindu. Jais mėginama pakoreguoti dėlportfelių į piniginį turtą restruktūrizavimo, kurisbuvo susijęs su padidėjusiu ekonominiu irfinansiniu netikrumu nuo 2001 m. iki 2003 m.,poveikio įvertį2. Šie pakoreguoti matai 2005 m.taip pat didėjo, tačiau jie ir toliau buvo gerokaimažesni negu atitinkami pinigų atotrūkiai,pagrįsti oficialiu P3.

Tačiau, vertinant šiuos likvidumo matus, reikiaatsižvelgti į tai, kad jie nėra tobuli likvidumosituacijos įverčiai. Dėl to, kad baziniolaikotarpio pasirinkimas yra šiek tiekginčytinas, šie matai yra susiję su nemažunetikrumu, todėl turi būti vertinami atsargiai.Be to, negalima visiškai paneigti galimybės, kaddabartinė likvidumo situacija šiek tiek rodopasikeitusį ilgalaikį ekonominių tarpininkųpinigų paklausos pobūdį, t. y. struktūriškaididesnį pirmenybės teikimą likvidumui, taigi irpadidėjusį norimo turėti piniginio turto lygį.

Pagaliau P3 įvertį, pakoreguotą dėl portfeliųrestruktūrizavimo, gaubia nemažas netikrumas,susijęs su paties P3 koregavimų apskaičiavimu.

Šį nemažą netikrumą gerai atvaizduoja daugelisįverčių, kuriuos rodo keturi čia aptartilikvidumo matai. Tačiau, nepaisant šionetikrumo, bendras vaizdas, kurį pateikia šiematai, patvirtina, kad 2005 m. likvidumas eurozonoje ir toliau buvo pakankamas. Vertinantvidutinio laikotarpio perspektyvos atžvilgiu,gausus likvidumas kelią riziką kainų stabilumui.Be to, sparčiai didėjantys pinigai ir kreditai, jau


9 p a v . P i n i g ų a t o t r ū k i o į v e r č i a i 1 )

(procentais, palyginti su atitinkamu P3 matu; dėl sezoniškumoir kalendoriškai pakoreguota; 1998 m. gruodžio mėn. = 0)

Šaltinis: ECB.1) Nominaliojo pinigų atotrūkio matas apibrėžiamas kaipskirtumas tarp faktinio P3 lygio ir P3 lygio, kuris būtų pasiektasesant nuolatiniam P3 augimui kontroliniu 41/2% dydžiu nuo 1998m. gruodžio mėn. Realiojo pinigų atotrūkio matas apibrėžiamaskaip skirtumas tarp faktinio P3 lygio, koreguoto pagal SVKI, irsumažinto P3 lygio, kuris būtų pasiektas esant nuolatiniam P3augimui kontroliniu 41/2% dydžiu ir infliacijai, apskaičiuotaipagal SVKI, atitinkančiai ECB kainų stabilumo apibrėžimą, nuo1998 m. gruodžio mėn. laikant baziniu laikotarpiu.2) Portfelių restruktūrizavimo poveikio P3 įverčiai apskaičiuotitaikant metodą, aprašytą 2004 m. spalio mėn. ECB mėnesiniobiuletenio straipsnio „Monetary analysis in real time“ 4 dalyje.

-2

0

2

4

6

8

10

12

14

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-2

0

2

4

6

8

10

12

14

nominalusis pinigų atotrūkis, pagrįstas oficialiu P3realusis pinigų atotrūkis, pagrįstas oficialiu P3nominalusis pinigų atotrūkis, pagrįstas P3, pakoreguotu dėl portfelių restruktūrizavimo poveikio 2)

realusis pinigų atotrūkis, pagrįstas P3, pakoreguotu dėl portfelių restruktūrizavimo poveikio 2)

2 Daugiau informacijos žr. 2004 m. spalio mėn. ECB mėnesiniobiuletenio straipsnio „Monetary analysis in real time“ 4 skyrių.Tačiau pažymėtina, kad portfelių restruktūrizavimo dydžioįverčiai neišvengiamai yra netobuli, todėl pakoreguotas P3 matasturi būti vertinamas atsargiai.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 32

ir taip esant pakankamam likvidumui, rodoporeikį atidžiai stebėti turto kainų kaitą, ypačbūsto rinkose, atsižvelgiant į galimą nesutapimųatsiradimą.

PINIGŲ RINKOS PALŪKANŲ NORMOS, VISUS METUSBUVUSIOS STABILIOS, METŲ PABAIGOJE PAKILODidžiąją 2005 m. dalį ECB valdančioji tarybanusprendė nekeisti savo pagrindinių palūkanųnormų. 2005 m. gruodžio 1 d. pagrindinės ECBpalūkanų normos buvo padidintos 25 baziniaispunktais, tačiau, vertinant istoriškai, ir toliaubuvo nedidelės. Pinigų rinkos palūkanų normostrumpajame pajamingumo kreivės gale (tokioskaip 1 mėn. EURIBOR norma, parodyta 10pav.) rodė šią pagrindinių ECB palūkanų normųraidą. Pinigų rinkos palūkanų normos ir toliaubeveik nepakito ir buvo šiek tiek didesnės negu2% iki lapkričio mėn., kai jos padidėjo dėlpagrindinių ECB palūkanų normų padidinimolūkesčių.

Ilgesnio termino pinigų rinkos palūkanų normosir toliau beveik nepakito 2005 m. pirmąjįketvirtį ir buvo šiek tiek didesnės negutrumpesnio termino palūkanų normos. 2005 m.antrąjį ketvirtį 12 mėn. EURIBOR normapradėjo mažėti ir iki birželio pabaigos pasiekėtokį patį lygį, o trumpai netgi nukrito žemiaunegu palūkanų normos trumpajame pinigųrinkos pajamingumo kreivės gale. 2005 m.liepos pabaigoje ši tendencija pasikeitė ir jipradėjo didėti, o nuo ketvirtojo ketvirčio iki2006 m. pradžios augo sparčiau.

Šią raidą rodė pinigų rinkos pajamingumokreivės nuolydis. 2005 m. gegužės pabaigoje dėlpagrindinių ECB palūkanų normų mažinimolūkesčių palūkanų normos sumažėjo, ypačilgesniame pinigų rinkos pajamingumo kreivėsgale. Pinigų rinkos pajamingumo kreivėsnuolydis, kurį rodo skirtumas tarp 12 mėn. ir 1mėn. EURIBOR, birželio mėn. tapo neigiamasir pasiekė žemiausią –5 bazinių punktų tašką2005 m. birželio 23 d. Tačiau rinkos lūkesčiai,kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus darlabiau mažinamos, greitai nuslūgo, kadangipagerėjo euro zonos ekonominio augimoprognozės. Dėl to pinigų rinkos pajamingumo

kreivė tapo statesnė ir buvo tokia iki lapkričiovidurio, kai trumpalaikės palūkanų normossureagavo į didėjančius pagrindinių palūkanųnormų didinimo lūkesčius, ir pajamingumokreivė šiek tiek išsilygino. Metų pradžiojetrumpesnio termino pinigų rinkos palūkanųnormos tapo beveik pastovios, o ilgesniotermino palūkanų normos ir toliau didėjo. Todėlpajamingumo kreivės nuolydis 2006 m. sausiomėn. tapo statesnis ir pasiekė lygį, panašų įbuvusį lapkričio viduryje. Tačiau vasario mėn.ši raida pasikeitė ir trumpesnio laikotarpiopalūkanų normos didėjo, o ilgesnio laikotarpiopalūkanų normos beveik nepakito, t. y. 1 ir 12mėn. EURIBOR normos 2006 m. vasario 24 d.buvo atitinkamai apie 2,55% ir 2,96%. Todėlpinigų rinkos pajamingumo kreivės nuolydisvasario mėn. sumažėjo dar 10 bazinių punktų.

Numanomas kintamumas, išvestas iš 3 mėn.EURIBOR ateities sandorių pasirinkimosandorių duomenų, nuo 2005 m. sausio mėn. ikigegužės mėn. gerokai sumažėjo, rodydamas,

33ECB

Metų ataskaita2005

10 p a v . E u r o z o n o s t r u m p a l a i k ė s p a l ū k a n ų n o r m o s i r p i n i g ų r i n k o s p a j a m i n g u m o k r e i v ė sn u o l y d i s(metinės palūkanos, procentais; procentiniai punktai; dienosduomenys)

Šaltinis: Reuters.

1 mėn. EURIBOR (skalė kairėje)12 mėn. EURIBOR (skalė kairėje)skirtumas tarp 12 mėn. ir 1 mėn. EURIBOR (skalė dešinėje)

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.2005 2006

-0,2

1,5

1,8

2,1

2,4

2,7

3,0

0,0

0,2

0,4

0,6

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 33

kad rinkos dalyvių netikrumas dėl numatomostrumpalaikių palūkanų normų raidos ateityjebuvo labai mažas. Tačiau nuo šio žemo lygiokintamumas vėliau du kartus padidėjo: 2005 m.birželio mėn. ir šiek tiek daugiau 2005 m.ketvirtąjį ketvirtį. Abu kartus padidėjęskintamumas buvo susijęs su atsiradusiais rinkoslūkesčiais, kad pagrindinės ECB palūkanųnormos bus keičiamos. Metų pabaigoje ir ypačpo to, kai Valdančioji taryba gruodžio 1 d.priėmė sprendimą pakelti palūkanų normas,kintamumas pirmiausia sumažėjo, o vėliaustabilizavosi. 2006 m. pradžioje kintamumas vėlsumažėjo ir pasiekė labai žemą lygį, palygintisu 2005 m. buvusiu lygiu (žr. 11 pav.).

ILGALAIKIŲ OBLIGACIJŲ PAJAMINGUMAS GEROKAISUMAŽĖJO 2005 M.2005 m. ilgalaikių obligacijų pajamingumaseuro zonoje nukrito iki rekordiškai žemų lygiųper visą šimtmetį3. 2005 m. rugsėjo mėn. euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų

pajamingumas, sumažėjęs iki istoriškai žemolygio (3,1%), metų pabaigoje pakilo iki 3,4%,tačiau vis dar buvo 35 baziniais punktaismažesnis už 2004 m. pabaigoje buvusius lygius(žr. 12 pav.).

Mažas euro zonos ilgalaikių obligacijųpajamingumas 2005 m. iš esmės rodė rinkosdalyvių supratimą apie ilgalaikį infliacijosspaudimą ir mažą realųjį pajamingumą (žr. 13pav.). Ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai,kuriuos parodo infliaciją kompensuojančiosnormos, 2005 m. kito palyginti nedaug ir yrasantykinai žemų lygių. Realiajam ilgalaikiųobligacijų pajamingumui, ypač pakilus naftoskainoms, turėjo įtakos ne tik prastesni lūkesčiaidėl ilgesnės trukmės augimo (žr. 2 intarpą„Pakilusių naftos kainų poveikis obligacijų


3 Žr. 2005 m. rugpjūčio mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą„Long-term and short-term nominal interest rates in the largesteuro area countries from a historical perspective“.

11 pav. 3 mėn. EURIBOR ateities sandorių palūkanų normos ir numanomas kintamumas, išvestas iš pasirinkimo sandorių,sudaromų 3 mėn. EURIBOR ateities sandoriams, duomenų(metinės palūkanos, procentais; baziniai punktai; dienosduomenys)

Šaltiniai: Reuters ir Bloomberg.

3 mėn. EURIBOR ateities sandoriai, kurių terminas baigiasi 2006 m. kovo mėn. (skalė kairėje)numanomas kintamumas, išvestas iš 3 mėn. EURIBOR ateities sandorių, kurių terminas baigiasi 2006 m. kovo mėn., pasirinkimo sandorių duomenų (skalė dešinėje)

2005 2006

1,5

2,0

2,5

3,0

3,5

0

5

10

15

20

25

I ketv. I ketv.II ketv. III ketv. IV ketv.

12 p a v . I l g a l a i k i ų v y r i a u s y b ė s o b l i g a c i j ųp a j a m i n g u m a s 1 )

(metinės palūkanos, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: Reuters, Bloomberg ir Thomson Financial Datastream.1) 10 m. arba artimiausio termino obligacijos.

euro zonaJAV

3,0

4,0

5,0

6,0

7,0

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20053,0

4,0

5,0

6,0

7,0

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 34

pajamingumui ir akcijų kainoms: istorinispalyginimas tarp euro zonos ir JAV“), bet irdidelė vyriausybės obligacijų paklausa.

Pirmojo ketvirčio pabaigoje ilgalaikiųobligacijų pajamingumas euro zonoje pasiekėaukščiausią lygį per 2005 m. (3,8%). Tai išesmės parodo didėjusį JAV ilgalaikiųvyriausybės obligacijų pajamingumą,sustiprėjus spaudimui kainoms, ir bendraipalankius skelbtus duomenis, susijusius su JAVekonomine apžvalga.

Nuo pirmojo ketvirčio pabaigos iki trečiojoketvirčio pabaigos euro zonos ilgalaikiųobligacijų pajamingumas mažėjo, o 2005 m.trečiojo ketvirčio pabaigoje nukrito ikiistoriškai žemo lygio – 3,1%. Šis ilgalaikiųobligacijų pajamingumo mažėjimas rodėkintantį realųjį pajamingumą iki trečiojoketvirčio pabaigos, o susirūpinimas dėlinfliacijos ir toliau buvo sumažėjęs, nepaisantpakilusių naftos kainų (žr. 13 pav.). Realiojopajamingumo sumažėjimas, atrodo, tik iš daliesprisidėjo prie makroekonomikos pagrindų, t. y.ilgalaikio augimo perspektyvos, tačiau labiauprisidėjo prie kitų veiksnių, kurie pirmiausia yrasusiję su neįprastai didele ilgalaikių obligacijųpaklausa4. Euro zonoje pensijų fondai ypačpadidino turimų ilgalaikių obligacijų skaičių.Tai galima iš dalies motyvuoti reglamentavimopasikeitimais ir padidėjusiu poreikiu pensijųfondams suderinti turimą turtą su (ilgalaikiais)įsipareigojimais. Vertinant ilgesnėsperspektyvos atžvilgiu, žemam obligacijųpajamingumo lygiui galėjo daryti įtaką kitasstruktūrinis pokytis – padidėjęs vaikų bumokartos taupymas ir bendrai gyventojų senėjimas.Spekuliacinis elgesys, toks kaip „carry trade“(kai skolinama mažomis trumpalaikėmispalūkanomis ir investuojama į ilgalaikespriemones), galėjo padidinti ilgalaikiųobligacijų pajamingumo sumažėjimą.

Ilgalaikių vyriausybės obligacijų pajamingumasbuvo mažas visose pagrindinėse rinkose. Taigali reikšti, kad obligacijų pajamingumas eurozonoje mažėjo ne tik dėl vidaus veiksnių, betlabiau dėl padidėjusios euro zonos obligacijų

paklausos pasaulyje. Tam greičiausiai turėjoįtakos padidėjusi naftą eksportuojančių šaliųobligacijų paklausa, toliau didelė obligacijųpaklausa tarp Azijos ir kitų centrinių bankų, taippat vis didesnė užsienio valiutos atsargųįvairovė. Be to, negalima daryti išvadų, kadmažas ilgalaikių obligacijų pajamingumas 2005m. buvo susijęs ir su dideliu likvidumu pasauliofinansų sistemoje, pratęsus pinigų politikoslankstumo laikotarpį.

2005 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje nustojomažėti nominalusis ir realusis obligacijųpajamingumas euro zonoje. 2005 m. ketvirtąjįketvirtį padidėjęs ilgalaikių ir indeksuojamųobligacijų nominalusis pajamingumas parodo,kad rinkos tikėjosi spartesnio ekonomikos

35ECB

Metų ataskaita2005

4 Žr. 2005 m. balandžio mėn. ECB mėnesiniame biuletenyjeintarpą „Recent developments in long-term real interest rates“ .

13 p a v . E u r o z o n o s o b l i g a c i j ų r e a l u s i sp a j a m i n g u m a s i r n u m a t o m ą i n f l i a c i j ąk o m p e n s u o j a n t i n o r m a(metinė norma, procentais; dienos duomenys)

Šaltiniai: Reuters ir ECB apskaičiavimai.1) Obligacijų realusis pajamingumas išvestas iš Prancūzijos iždoobligacijų, indeksuojamų pagal euro zonos SVKI (neįskaitanttabako gaminių kainų).2) Metodas, taikomas apskaičiuoti numatomą infliacijąkompensuojančią normą, aprašytas 2002 m. vasario mėn. ECBmėnesinio biuletenio 2 intarpe.

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv.2004 2005

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

2012 m. obligacijų realusis pajamingumas 1)

2012 m. numatomą infliaciją kompensuojanti norma 2)

2015 m. obligacijų realusis pajamingumas 1

2015 m. numatomą infliaciją kompensuojanti norma 2)

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 35

augimo euro zonoje artimiausiu metu. Padidėjęsilgalaikių ir indeksuojamų obligacijųnominalusis pajamingumas euro zonoje taip patparodo, kad rinkos dalyviai palankiau vertinotrumpalaikių palūkanų perspektyvas, palygintisu vidutinio laikotarpio ir ilgalaikėmispalūkanomis. Tai akivaizdu iš nuoseklausnumanomo būsimo pajamingumo kreivėsdidėjimo atitinkamų terminų segmentuose 2005m. ketvirtąjį ketvirtį.

Dėl šių įvykių 10 m. vyriausybės obligacijųnominalusis pajamingumas euro zonoje metųpabaigoje sudarė 3,4%, t. y. 35 baziniaispunktais mažiau negu 2004 m. pabaigoje. O JAV 10 m. vyriausybės obligacijųpajamingumas tuo pačiu laikotarpiu padidėjoapie 20 bazinių punktų. Dėl šios priežasties2005 m. labai padidėjo skirtumas tarp 10 m.palūkanų normų JAV ir euro zonoje. 2004 m.pabaigoje šis skirtumas sudarė 55 baziniuspunktus, o 2005 m. ketvirtojo ketvirčiopradžioje padidėjo iki 120 bazinių punktų. Toksskirtumas tarp ilgalaikių palūkanų normųparodo skirtingas rinkos dalyvių nuomones apiemakroekonomines perspektyvas ir lūkesčius dėltrumpalaikių palūkanų normų abiejoseekonomikose. 2005 m. ilgesnio terminovyriausybės realusis obligacijų pajamingumaseuro zonoje sumažėjo, o JAV gerokai padidėjo.

Nepaisant pakilusių naftos kainų, 2005 m.ilgalaikės infliaciją kompensuojančios normoseuro zonoje kito nedaug – nuo 1,9% iki 2,2%(žr. 13 pav.). Metų pabaigoje infliacijąkompensuojančios normos su terminu iki 2012m. sudarė 2,0%, t. y., palyginti su 2004 m.pabaiga, sumažėjo 20 bazinių punktų.

Kaip ir 2004 m. antrąjį pusmetį, 2005 m.numanomas obligacijų rinkos kintamumas,atskleidžiantis rinkos požiūrį į tai, kiekobligacijų pajamingumas gali kisti artimiausiumetu, buvo žemo lygio. Tai parodo, kad 2005m. rinkos dalyviai tikėjosi gana ribotoartimiausio laikotarpio pajamingumo kitimoeuro zonos obligacijų rinkoje.

Per pirmuosius du 2006 m. mėnesius ilgalaikiųvyriausybės obligacijų pajamingumas pasauliorinkose padidėjo. Vasario 24 d. 10 m.vyriausybės obligacijų pajamingumas eurozonoje buvo 20 bazinių punktų didesnis už 2005m. pabaigoje buvusį lygį. Šį padidėjimą rodėpadidėjęs ilgesnio termino su indeksu susietųobligacijų pajamingumas, o ilgesnės trukmėsinfliacijos lūkesčiai, kurie matuojami infliacijąkompensuojančiomis normomis, beveiknepakito.


2 i n t a r p a s

PAKILUSIŲ NAFTOS KAINŲ POVEIKIS OBLIGACIJŲ PAJAMINGUMUI IR AKCIJŲ KAINOMS: ISTORINIS PALYGINIMASTARP EURO ZONOS IR JAV

Šiame intarpe apžvelgiamas didesnių naftos kainų poveikis rinkos lūkesčiams dėl ekonomikosaugimo ir infliacijos euro zonoje ir JAV. Jį parodo ilgalaikių obligacijų pajamingumas ir akcijųkainos. Finansų rinkų reakcija į paskutinį naftos kainų padidėjimą yra lyginama su ankstesniaisnaftos kainų pakilimais. Kitaip negu praeityje, per pastaruosius metus euro zonos ir JAVobligacijų pajamingumo ir akcijų kainų reakcija buvo gana silpna.

Fisher hipotezė padeda paaiškinti, kodėl ir kaip obligacijų pajamingumas reaguoja į naftoskainų pokyčius. Teigiama, kad ilgalaikes nominaliąsias palūkanų normas galima išskaidyti įnumatomas realiąsias palūkanų normas ir premiją, kurios reikia investuotojams kompensuotinumatomą infliaciją obligacijos termino laikotarpiu. Realiosios palūkanų normos savo ruožtugali būti, be kita ko, susietos su investuotojų į obligacijų rinką suvokiamomis ekonomikosvidutinio augimo perspektyvomis obligacijos termino metu. Didesnės naftos kainos paprastai

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 36

37ECB

Metų ataskaita2005

sumažina naftos neišgaunančių šalių trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio ekonomikos augimoperspektyvas, tačiau kartu padidina infliacijos spaudimą ir infliacijos lūkesčius. Teoriškaibendra nominaliojo obligacijų pajamingumo reakcija į didesnes naftos kainas per „lūkesčiųkanalą“ yra dviprasmiška, kadangi priklauso nuo jo poveikio santykinio stiprumo augimui irinfliacijos lūkesčiams.

Praeityje nominalusis obligacijų pajamingumas turėjo tendenciją didėti pakilus naftos kainoms,o padidėjusi infliacija ir infliacijos lūkesčiai akivaizdžiai kompensuodavo spaudimą mažintirealiąsias normas, kuris yra siejamas su tuo pat metu atsirandančiu ekonomikos nuosmukiu.Pirmose trijose A lentelės eilutėse parodomi 10 m. obligacijos pajamingumo pokyčiai per 12mėn., kol naftos kainos pasiekė didžiausias vertes naftos šokų metu praėjusio amžiaus aštuntąjįdešimtmetį (1974 m. sausio mėn. ir 1979 m. lapkričio mėn.) ir iki Persų įlankos karo sukeltokainų šuolio 1990 m. (spalio mėn.)1. Be abejo, 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumaspadidėjo abiejose Atlanto pusėse – nuo 90 iki 180 bazinių punktų Vokietijos atveju ir nuo 50iki 150 bazinių punktų JAV atveju. Šiais istoriniais momentais faktinė infliacija labai padidėjoabiejose ekonomikose, tuo paskatindama didesnės infliacijos lūkesčius tarp investuotojų. Tuometu atsiradęs ekonominis nuosmukis greičiausiai padidino spaudimą mažinti realiąsiaspalūkanų normas. Dėl šios priežasties gerokai pakilęs nominalusis obligacijų pajamingumasrodo, kad didesnės infliacijos lūkesčiai daugiau negu kompensavo galimą ilgalaikių realiųjųpalūkanų normų sumažėjimą.

Tačiau paskutinį kartą pakilus naftos kainoms ilgalaikės palūkanų normos reagavo kitaip, ypačeuro zonoje (žr. A lentelės 4 eilutę). Per 12 mėn. iki naftos kainų šuolio 2005 m. rugsėjo mėn.10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumas euro zonoje sumažėjo apie 90 bazinių punktų, oJAV padidėjo 20 bazinių punktų. Tai iš esmės rodo, kad, palyginti su ankstesniais naftos kainųšokais, šiuo atveju faktinė ir numatoma infliacija buvo pakankamai stabilios. Kaip matyti iš Alentelės, 10 m. infliaciją kompensuojančiosnormos (nors jos ir nėra geriausia priemonėmatuoti infliacijos lūkesčius) nagrinėjamulaikotarpiu pasikeitė nedaug2. Be to, atrodo,kad didesnės naftos kainos taip pat sumažinorinkos dalyvių lūkesčius dėl augimo iratitinkamai sumažino ilgalaikes realiąsiaspalūkanų normas. Per laikotarpį iki naftoskainų šuolio 2005 m. spalio mėn. euro zonos10 m. su indeksu susietos obligacijos nusmukoapie 80 bazinių punktų, o JAV panašiosreakcijos įrodymų nėra daug (žr. A lentelę).Sumažėjęs euro zonos ilgalaikis nominalusisobligacijų pajamingumas per šį laikotarpį išesmės parodo sumažėjusį realųjį obligacijųpajamingumą, o lūkesčiai dėl infliacijos išesmės nepakito. Be to, geresnis centriniųbankų patikimumas ir nuspėjamumas galėjo

1 Šiais trim laikotarpiais euro zonos obligacijų pajamingumui parodyti naudojamas Vokietijos 10 m. vyriausybės obligacijųpajamingumas.

2 Su indeksu susijusių obligacijų rinka yra gana naujas dalykas. Dėl šios priežasties toks išskaidymas trim ankstesniems naftos kainųšuolių laikotarpiams neįmanomas.

A l e n t e l ė E u r o z o n o s i r J A V 10 m . v y r i a u s y b ė s o b l i g a c i j ų p a j a m i n g u m o p o k y č i a i p e r 12 m ė n . i k i n a f t o s k a i n ų p a k i l i m ų(baziniai punktai)

Euro zona JAV

1973 m. sausio mėn.–1974 m. sausio mėn. 91 46 1978 m. lapkričio mėn.–1979 m. lapkričio mėn. 117 152 1989 m. spalio mėn.–1990 spalio mėn. 176 73 2004 m. rugsėjo mėn.–2005 m. rugsėjo mėn. -89 20 iš jų:

ilgalaikės realiosios palūkanų normos -79 -4 ilgalaikės numatomą infliaciją kompensuojančios normos -10 24

Šaltiniai: TAB, Reuters ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: vertinant pirmus tris laikotarpius euro zonoje,naudojami Vokietijos obligacijų duomenys.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 37


prisidėti prie netikrumo sumažinimo, o kartu ir prie mažesnio obligacijų pajamingumo kitimoper pastaruosius metus. Tačiau, aiškinant sąryšį tarp paskutinio ilgalaikio obligacijųpajamingumo kitimo ir naftos kainų, tik per naftos kainos poveikį rinkos dalyvių lūkesčiamsdėl augimo ir infliacijos neatsižvelgiama į keletą kitų veiksnių, kurie galėjo daryti tiesioginęįtaką abiem kintamiesiems3.

Naftos kainų raida taip pat galėjo turėti įtakos akcijų kainoms. Teoriškai akcijos kaina yra lyginumatomų būsimų dividendų, diskontuotų taikant nulinės rizikos normą, ir rizikos premijos,kurios investuotojai reikalauja už turimą akciją, sumai. Numatomus būsimus dividendus galimapakeisti numatomu pelnu, jeigu daroma prielaida, kad tam tikra pelno dalis bus išmokėtadividendais. Naftos kainų pokytis gali paveikti visas tris sudedamąsias dalis. Pavyzdžiui,didesnės energijos sąnaudos gali sulėtinti kai kurių korporacijų numatomo pelno augimą, tačiautaip pat gali ir padidinti numatomo pelno augimą tų kompanijų, kurios greičiausiai turės naudosiš pakilusių naftos kainų, pavyzdžiui, naftos išgavimo kompanijos. Ilgalaikių vyriausybėsobligacijų realusis pajamingumas yranaudojamas kaip rodiklis realiajai nulinėsrizikos normai, o naftos kainos pokyčiai taippat gali paveikti pirmiau paaiškintassudedamąsias dalis. Pagaliau didelių naftoskainų laikotarpiais investuotojai paprastai imaabejoti korporacijų pelno perspektyvomis, otai savo ruožtu gali padidinti akcijų rizikospremijas. Nors kai kurios iš šių sudedamųjųdalių gali priešingai veikti viena kitą,akcijoms didelės ir kylančios naftos kainos išesmės nėra naudingos, kadangi jas paprastainustelbia neigiamas būsimas poveikissuvokiamam kompanijos pelningumui (žr. Blentelės pirmąsias tris eilutes).

B lentelėje pateikiama metinė grąža euro zonos ir JAV akcijų rinkose tais pačiais keturiaislaikotarpiais, kai naftos kainos pasiekė aukštumas. Taip pat pateikiami kai kurie stulbinantysskirtumai, kaip kito akcijų kainos pastaruoju metu ir ankstesniais laikotarpiais iki naftos kainųšuolio. Pakilus naftos kainoms tiek praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį, tiek paskutiniodešimtmečio pradžioje, investuotojai į akcijų rinką gavo pakankamai mažą grąžą, o nuo 2004m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. rugsėjo mėn. akcijų kainos didėjo, ypač euro zonoje. Pastaruojuatveju rinkos dalyviai, atrodo, suteikė mažiau reikšmės su nafta susijusiems veiksniams, kurieturi įtakos akcijų kainoms.

Viena iš tai paaiškinančių priežasčių yra tai, kad, palyginti su praėjusio amžiaus aštuntuojudešimtmečiu ir devintojo dešimtmečio pradžia, brandžios ekonomikos mažiau priklausė nuonaftos, o naftos kainos kilo dėl paklausos, kurią skatino bendra sveika pasaulinė ekonominėveikla. Be to, derybų dėl darbo užmokesčio proceso užaštrėjimo rizikos ir darbo užmokesčioinfliacijos spiralės buvo labiau apribotos negu ankstesnių naftos kainų šokų metu. Atsižvelgiantį santykinius rezultatus, 2004–2005 m. euro zonos akcijų rinka, palyginti su JAV akcijų rinka,

3 Pavyzdžiui, tikėtina, kad pastarąją ilgalaikių realiųjų palūkanų normų raidą taip pat skatino keletas veiksnių, nustatančių obligacijospajamingumo rizikos premiją. Žr. intarpą „Recent developments in long-term real interest rates“ 2005 m. balandžio mėn. ECBmėnesiniame biuletenyje.

B l e n t e l ė E u r o z o n o s i r J A V a k c i j ų k a i n ų p o k y č i a i p e r 12 m ė n . p r i e š n a f t o s k a i n ųp a k i l i m u s(procentais)

Euro zona JAV

1973 m. sausio mėn.–1974 m. sausio mėn. -2 -191978 m. lapkričio mėn.–1979 m. lapkričio mėn. 2 31989 m. spalio mėn.–1990 spalio mėn. -1 -92004 m. rugsėjo mėn.–2005 m. rugsėjo mėn. 30 12

Šaltiniai: Datastream, Reuters ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: akcijų rinkos indeksas, naudojamas skaičiuojant, yraDatastream bendrasis rinkos indeksas.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 38

EURO ZONOS AKCIJŲ KAINOS KILO IR 2005 M.2005 m. euro zonos akcijų kainoms ir toliaubuvo būdinga didėjimo tendencija, pastebėta2003 m. pradžioje (žr. 14 pav.). Palyginti supraėjusių metų pabaiga, Dow Jones EUROSTOXX indeksas metų pabaigoje padidėjo apie23% ir buvo mažesnis už Nikkei 225 indeksą,bet didesnis už Standard & Poor 500, kurio

reikšmė 2005 m. nukrypo. JAV akcijų rinkųprastus rodiklius galima iš dalies paaiškinti netik santykine palūkanų normų raida, bet taip patir valiutų kursų raida: 2005 m. JAV doleris euroir Japonijos jenos atžvilgiu pabrangoatitinkamai 13% ir 15%.

2005 m. geri akcijų rinkos rodikliai euro zonojeparodo keletą dalykų, o būtent mažas ilgalaikespalūkanų normas, kurios veikia kaipdiskontuojantis veiksnys numatomiems grynųjųpinigų srautams ateityje, ir tvarų dviženklįfaktinio pelno iš vienos akcijos augimą (žr. 15pav.). Akcijų rinkų analitikai bendrai padidinosavo pelno įverčius. Ir toliau nedidelis akcijųrinkų kintamumas, kuris parodo nedidelį rinkosdalyvių netikrumo lygį dėl artimiausiolaikotarpio akcijų rinkos perspektyvos, taip patsukūrė palankią aplinką akcijų kainų raidai.

Galimai neigiami veiksniai, tokie kaip dėlpakilusių naftos kainų prastesnė ekonominėperspektyva (žr. 2 intarpą), tik iš daliessumažino akcijų kainos augimą.

Klasifikuojant pagal sektorius, 2005 m. eurozonos akcijų kainos labiausiai kilo naftos ir dujųsektoriuose (kartu su dideliu ataskaitiniolaikotarpio pelno augimu, kurį daugiausiaskatino naftos kainų raida) bei finansųsektoriuje. 2005 m. iš dešimties Dow JonesEURO STOXX indekso sektorių tiktelekomunikacijų sektoriuje akcijų kainos buvomažesnės negu praėjusiais metais. Vartojimopaslaugų ir sveikatos apsaugos sektoriuose

39ECB

Metų ataskaita2005

augo sparčiau. Tai iš dalies parodo didesnį ilgalaikių realiųjų palūkanų normų euro zonojesumažėjimą (žr. A lentelę).

Apibendrinant, kitaip negu praeityje buvę naftos kainų šuoliai, euro zonos ir JAV obligacijų irakcijų rinkos santūriau reagavo paskutinio kainų šuolio metu. Sumažėjęs euro zonos su indeksususietų obligacijų realusis pajamingumas gali reikšti, kad pastarasis naftos kainų šuolis privertėsunerimti dėl euro zonos ekonominio augimo perspektyvos, nors tuo metu įtaką galėjo darytiir kiti struktūriniai ir trumpalaikiai veiksniai. Kalbant apie stabilias infliaciją kompensuojančiasnormas euro zonoje, negalima pamiršti, kad centriniai bankai padidino patikimumągarantuodami mažos ir stabilios infliacijos aplinką ir taip atlikdami svarbų vaidmenį užtikrinantfinansinio turto kainų atsparumą pastarajam naftos kainų šokui.

14 p a v . A k c i j ų k a i n ų i n d e k s a i

(indeksas 2004 m. gruodžio 31 d. = 100; dienos duomenys)

Šaltiniai: Reuters ir Thomson Financial Datastream.Pastaba: euro zonai naudojamas Dow Jones EURO STOXXbendras indeksas, JAV – Standard & Poor’s 500 indeksas,Japonijai – Nikkei 225 indeksas.

euro zonaJAVJaponija

2001 2002 2003 2004 200560

70

80

90

100

110

120

130

140

150

160

60

70

80

90

100

110

120

130

140

150

160

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 39

rodikliai taip pat buvo prastesni, palyginti su2005 m. bendru indeksu. Mažesni šių sektoriųrodikliai rodo, kad įmonių, kurios labiaupriklauso nuo privataus vartojimo, pelnoperspektyvos buvo palyginti mažos 2005 m.

Pasaulinės akcijų kainos ir toliau didėjo 2006m. pradžioje. Iki 2006 m. vasario 24 d.,palyginti su 2005 m. pabaiga, Dow Jones EUROSTOXX indeksas padidėjo 8%. Per tą patįlaikotarpį Standard & Poor 500 ir Nikkei 225indeksai kilo lėčiau. Šiuos akcijų kainųpadidėjimus taip pat galima paaiškinti bendrusparčiai augančiu įmonių pelnu ir didėjančiuinvestuotojų noru investuoti į akcijas.

DIDELĖ NAMŲ ŪKIŲ FINANSAVIMO PAKLAUSA2005 m. toliau didėjo namų ūkių skolinimasis,kuriam darė įtaką spartus paskolų būstui įsigytiaugimas ir vis didėjantis vartojimo kreditoaugimas, kaip ir nuo 2003 m. vidurio stebėtatendencija. PFI paskolų namų ūkiams metinis

augimas padidėjo nuo 7,9% (2004 m. pabaigoje)iki 9,4% (2005 m. gruodžio mėn.), tačiau plėtraeuro zonos lygiu užmaskuoja atskirų šaliųskirtumus (žr. 3 intarpą „Namų ūkių paskolųdidėjimo skirtumai tarp euro zonos šalių“).

Kiti finansiniai tarpininkai 2005 m. namųūkiams suteikė mažiau paskolų, palyginti suankstesniais metais PFI suteiktomis paskolomis.Dėl šios priežasties visų paskolų namų ūkiamsmetinis augimas supanašėjo su PFI suteiktųpaskolų namų ūkiams metiniu augimu.

Skirstant PFI paskolas namų ūkiams pagalpaskirtį, 2005 m., palyginti su ankstesniaismetais, namų ūkiai ėmė daugiau įvairiųkategorijų paskolų. Nepaisant to, paskolųdinamiką ir toliau daugiausia skatino didelėpaskolų būstui įsigyti paklausa. Tikėtina, kadhipotekos paskolos toliau augo dėl mažėjusiųhipotekos paskolų palūkanų normų visoje euro


15 p a v . F a k t i n i o i r n u m a t o m o k o r p o r a c i j ų p e l n o v i e n a i a k c i j a i a u g i m a s

(metinis, procentais; mėnesiniai duomenys)

Šaltiniai: Thomson Financial Datastream ir ECB apskaičiavimai.Pastabos: pelno vienai akcijai augimas pagal Dow Jones EUROSTOXX indeksą.1) Rodo 12 mėn. galutinį pelną vienai akcijai.2) Rodo analitikų numatomą būsimų 12 mėn. pelną.3) Rodo analitikų numatomą būsimų trejų–penkerių metų pelną(metinis augimo tempas).

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2001 2002 2003 2004 2005

faktinis augimas 1)

trumpo laikotarpio numatomas augimas 2)

ilgo laikotarpio numatomas augimas 3)

16 p a v . P F I p a s k o l o s n a m ų ū k i a m s

(metinis pokytis, procentais)

Šaltinis: ECB.

0

2

4

6

8

10

12

14

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050

2

4

6

8

10

12

14

iš viso paskolos būstui įsigytivartojimo paskoloskitos paskolos

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 40

zonoje ir dinamiškos būsto rinkos raidosdaugelyje regionų (žr. šio skyriaus 2.3 skirsnį).

Hipotekos paskolų palūkanų normos mažėjo ir2005 m., nors jau ir ankstesniais metais nukritoiki žemo lygio (žr. 17 pav.). Pavyzdžiui, PFInaujų paskolų būstui įsigyti, kurių palūkanųnorma fiksuota nuo pirmųjų 5 iki 10 metų, permetus sumažėjo 13 bazinių punktų ir 2005 m.gruodžio mėn. buvo 3,7%.

Be to, euro zonos bankų skolinimo apžvalgosrezultatai rodo, kad nors paskolų būstui įsigytididėjimą daugiausia skatino namų ūkiųpaklausa, šį augimą taip pat galima sieti sukredito standartų, taikomų paskoloms būstuiįsigyti, sušvelninimu 2005 m. pirmąjį ir trečiąjįketvirčiais. Kredito standartų sušvelninimą irdidelę paklausą iš dalies rodė palankesnis bankųir skolininkų būsto rinkos perspektyvosvertinimas.

Nepaisant santykinai nedaug didėjusiųnominaliųjų vartojimo išlaidų visoje eurozonoje, 2005 m. metinis vartojimo paskolųaugimo tempas didėjo ir paskutinį ketvirtįsudarė 7,5%. Toks augimas sutapo su 2005 m.buvusiomis mažomis vartojimo paskolųpalūkanų normomis ir atitiko euro zonos bankųskolinimo apžvalgos rezultatus, kurie rodė, kadsupaprastintos kredito sąlygos.

41ECB

Metų ataskaita2005

17 p a v . S k o l i n i m o n a m ų ū k i a m s i r n e f i n a n s i n ė m s k o r p o r a c i j o m s p a l ū k a n ųn o r m o s(metinės palūkanos, procentais)

Šaltinis: ECB.Pastabos: duomenys apie mažmenines palūkanų normaspateikiami iki 2002 m. gruodžio mėn., o duomenys apie PFInaujų paskolų ir indėlių palūkanų (neįskaitant lėšų bankosąskaitoje pereikvojimo) normas pateikiami nuo 2003 m. sausiomėn. (nuo 2003 m. gruodžio mėn. – pakoreguoti pagal svorius).Daugiau informacijos apie PFI palūkanų normų statistiką irkoregavimą pagal svorius žr. atitinkamai 2003 m. gruodžio mėn.ECB mėnesinio biuletenio 2 intarpą ir 2004 m. rugpjūčio mėn.ECB mėnesinio biuletenio 3 intarpą.1) Iki 2003 m. pateikiamos paskolų įmonėms, kurių terminas iki1 m., palūkanų normos. Nuo 2003 m. sausio mėn. pateikiamospaskolų nefinansinėms korporacijoms, kurių palūkanų normakintama ir nustatytas pradinis fiksavimo laikotarpis iki 1 m.,palūkanų normos.2) Iki 2003 m. pateikiamos paskolų įmonėms, kurių terminasnuo 1 m., palūkanų normos. Nuo 2003 m. sausio mėn.pateikiamos paskolų nefinansinėms korporacijoms, kuriųnustatytas pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo1 m., palūkanų normos.

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20052

3

4

5

6

7

8

9

10

11

paskolų nefinansinėms korporacijoms trumpalaikės palūkanų normos 1)

paskolų nefinansinėms korporacijoms ilgalaikės palūkanų normos 2)

paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normosvartojimo paskolų namų ūkiams palūkanų normos

3 i n t a r p a s

NAMŲ ŪKIŲ PASKOLŲ DIDĖJIMO SKIRTUMAI TARP EURO ZONOS ŠALIŲ

Metinis PFI paskolų namų ūkiams augimo tempas euro zonoje pastoviai didėjo nuo 2003 m.vidurio ir 2005 m. pabaigoje buvo 9,4%. Tačiau tokia sparti paskolų plėtra euro zonos lygiuneatskleidžia didelių augimo tempo skirtumų tarp įvairių euro zonos šalių. Šiame intarpeaptariami tokie skirtumai taikant statistinės dispersijos priemones ir pateikiami kai kurie šaliųskirtumų paaiškinimai.

Namų ūkių paskolų didėjimo skirtumų tarp euro zonos šalių matavimas

Namų ūkių paskolų didėjimo skirtumus tarp šalių galima įvairiai analizuoti. Visų PFI paskolųnamų ūkiams metinis augimas euro zonos šalyse (nuo didžiausio iki mažiausio) nuo EPS trečiojo

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 41


etapo pradžios pateiktas A pav. Tokio augimo ribos buvo labai plačios, kai kuriais atvejaisperžengdavo 30 procentinių punktų ribą. Šalyse, kur paskolos didėjo sparčiausiai, metinisaugimo tempas svyravo 25–40%, o šalyse, kur per aptariamą laikotarpį paskolos didėjomažiausiai, namų ūkių skolinimasis buvo labai mažas, kartais netgi mažėjo. Palyginimui, 5–10%augimo tempas euro zonoje bendrai rodo, kad šalys su didžiausiu augimo tempu buvo išskirtysir (arba) darė tik santykinai mažą įtaką negrąžintoms namų ūkių paskoloms visoje euro zonoje.

Atsižvelgiant į įvairių šalių indėlį į visos euro zonos bendrą rodiklį, B pav. pateikta nuo 1999m. iki 2005 m. šalių metinio paskolų augimo dispersija, kuri matuojama svertiniu variacijoskoeficientu. Toks matavimas yra pranašesnis, nes išskirčių įtaka yra mažesnė. Nepaisant to,apskritai abiejų dispersijos priemonių raida nuo 1999 m. buvo gana panaši: pasiekusi aukštumas2002 m. viduryje, šalių namų ūkių paskolų augimo dispersija šiek tiek sumažėjo 2003 m. ir poto daugmaž stabilizavosi aukštesnio negu 1999 m. lygio.

Visas PFI paskolas namų ūkiams galima suskirstyti į paskolas būstui įsigyti, vartojimo paskolasir kitas paskolas. Kaip matyti iš B pav., hipotekos paskolų svertinis kitimo koeficientas didėjoiki 2002 m. pabaigos, tačiau nuo to laiko yra pakankamai stabilus. Atsižvelgiant į tai, kaddidžiausią dalį visų PFI paskolų namų ūkiams sudaro hipotekos paskolos (2005 m. pabaigoje– apie 70%), hipotekos paskolų augimo dispersija iš esmės nulemia visų paskolų augimodispersiją. Vartojimo paskolų ir kitų paskolų augimo svertinis variacijos koeficientas praeityjebuvo nepastovesnis, palyginti su svertiniu hipotekos paskolų variacijos koeficientu. Tačiau,atrodo, ir jis pastaruoju metu stabilizavosi, nors yra daug aukštesnio lygio negu hipotekospaskolų augimo svertinis variacijos koeficientas.

Namų ūkio paskolų didėjimas ir įsiskolinimo lygio skirtumai euro zonos šalyse

Nevienodai ankstesniais metais didėjusios namų ūkių paskolos šalyse gali būti nulemtos įvairiųveiksnių, įskaitant namų ūkių finansinės padėties skirtumus ir palūkanų normų konvergencijos

A p a v . P F I p a s k o l ų n a m ų ū k i a m s a u g i m o e u r o z o n o s š a l y s e r i b o s


Šaltinis: ECB.

-10

0

10

20

30

40

50

-10

0

10

20

30

40

50

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

maksimaluseuro zonaminimalus

B p a v . P F I p a s k o l ų n a m ų ū k i a m s m e t i n i o a u g i m o s v e r t i n i s k i t i m o k o e f i c i e n t a se u r o z o n o s š a l y s e

Šaltinis: ECB.Pastaba: svertinis kitimo koeficientas yra kintamojo dydžiostandartinio nuokrypio ir jo svertinio vidurkio santykis. Svoriaiyra pagrįsti šalies dalimi atitinkamoje paskolų kategorijoje.

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

0,0

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

0,6

0,7

0,8

0,9

1,0

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

visos paskolospaskolos būstui įsigytivartojimo paskolos ir kitos paskolos

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 42

43ECB

Metų ataskaita2005

mastą iki EPS; finansų rinkų struktūrosskirtumus, ypač hipotekos paskolų; pagrindiniųekonomikos veiksnių, darančių įtaką namų ūkiųskolinimuisi, skirtumus, o ypač nekilnojamojoturto ir būsto kainų dinamiką.

Visų PFI paskolų namų ūkiams metinisvidutinis augimas visoje euro zonoje nuo 1998m. ketvirtojo ketvirčio iki 2005 m. ketvirtojoketvirčio, palyginti su namų ūkių įsiskolinimolygiu atskirose šalyse 1998 m. pabaigoje,parodytas C pav. EPS trečiojo etapo pradžiojeeuro zonos šalims buvo akivaizdūs namų ūkiųįsiskolinimo skirtumai, kurie matuojami kaipvisų PFI paskolų ir BVP santykis. Iš pav.matyti, kad šalyse, kurių skolos rodikliai išpradžių buvo nedideli, iš esmės paskolosdidėjo sparčiau negu šalyse, kur skolosrodikliai iš pradžių buvo didesni. Dalisvidutinio paskolų augimo neatitikimų 1999 m.gali rodyti skolos rodiklių „supanašėjimą“, kai supanašėja palūkanų normos ir infliacijos lygiai.

1999 m. šalių finansų rinkų struktūra taip pat ženkliai skyrėsi ir taip greičiausiai prisidėjo prieskirtingų pradinių namų ūkių įsiskolinimo lygių. Hipotekos rinkų atveju tokį skirtumą parodo,pavyzdžiui, siūlomų produktų skirtumai atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip sutarčių terminas,fiksuotųjų ar kintamųjų palūkanų normų taikymas, taip pat vidutiniai ir didžiausi paskolos irvertės santykiai. Finansų rinkos liberalizavimas ir padidėjusi konkurencija tarp finansųinstitucijų pastaraisiais metais plito visur, o tokių struktūrinių pokyčių poveikis finansų rinkosevienose euro zonos šalyse pasireiškė labiau negu kitose, tiek jų pradžios, tiek reformų spartosir apimties atžvilgiu. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, labai sumažėjo palūkanų normų maržosir kitos skolinimosi sąnaudos, tačiau tuo pat metu kai kuriose šalyse padaugėjo naujų ir skirtingųhipotekos produktų, pavyzdžiui, galimybė gauti 30 arba netgi 50 metų paskolą, kintamųjųpalūkanų „akordeono“ normų ir neamortizuojamos hipotekos, taigi daugiau namų ūkių galėjogauti finansavimą būstui įsigyti. Todėl šalių namų ūkių skolinimosi dinamikos skirtumai išdalies gali parodyti finansų rinkų sudėtingumo, gilėjimo lygio ir augimo tempų skirtumus.

Nors EPS sugebėjo suvienodinti trumpalaikes palūkanų normas visose šalyse, šalių namų ūkiųskolinimosi dinamikos skirtumai taip pat parodo makroekonominės raidos euro zonos šalyseheterogeniškumą. Tai itin akivaizdu iš nekilnojamojo turto rinkų raidos. Kaip matyti iš D pav.,kai kuriose šalyse (pvz., Airijoje ir Ispanijoje) nuo 1999 m. sparčiai kilo būsto kainos, o kitosešalyse (pvz., Vokietijoje ir Austrijoje) jos buvo stabilios. Kadangi hipotekos paskolos sudarodidžiąją dalį visų namų ūkių paskolų ir yra iš prigimties susijusios su būsto rinkos raidosdinamika, nekilnojamojo turto kainų raidos skirtumus rodo nevienodi namų ūkių paskolųaugimo tempai. Vartojimo paskolų skirtumai savo ruožtu gali atsirasti dėl nevienodų šalių namųūkių disponuojamųjų pajamų ir privataus vartojimo struktūros skirtumų.

Apibendrinant, nuo 1999 m. iki 2005 m. visų PFI paskolų namų ūkiams metinis augimasakivaizdžiai buvo nevienodas tarp euro zonos šalių. Taip pat yra įrodymų, kad šie skirtumai

C p a v . P F I p a s k o l ų n a m ų ū k i a m s i r n a m ų ū k i ųs k o l o s e u r o z o n o s š a l y s e a u g i m a s

(x ašis: procentais, palyginti su BVP; y ašis: metiniai pokyčiai,procentais)

Šaltinis: ECB.Pastaba: Liuksemburgas neįtrauktas į paveikslą, nes didelę visųnamų ūkių paskolų dalį sudaro tarptautinės paskolos.

0

5

10

15

20

25

30

35

0

5

10

15

20

25

30

35

0 10 20 30 40 50 60 70

Graikija

Airija

Ispanija

Nyderlandai

Vokietija

Portugalija

Belgija

ItalijaSuomija

Austrija Prancūzija

x ašis: namų ūkių skolos santykis 1998 m. IV ketv.y ašis: PFI paskolų namų ūkiams vidutinis augimas 1998 m. IV ketv.–2005 m.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 43

DIDĖJANTI NAMŲ ŪKIŲ SKOLADėl 2005 m. didėjusio namų ūkių skolinimosi irtoliau augo namų ūkių skolos ir disponuojamųjųpajamų santykis (žr. 18 pav.). Tačiau namų ūkiųįsiskolinimas euro zonoje buvo mažesnis negukitose išsivysčiusiose šalyse, pavyzdžiui, JAV,Jungtinėje Karalystėje ar Japonijoje. Be to,nepaisant padidėjusio įsiskolinimo, namų ūkiųsektoriaus bendra skolos aptarnavimo našta(palūkanų normų bei pagrindinės skolos sumosgrąžinimo ir disponuojamųjų pajamų santykis)iš esmės nepasikeitė. Didesnę skolos grąžinimonaštą, susijusią su pastaraisiais metais sparčiaididėjančiomis paskolomis, daugiau ar mažiaukompensavo dėl mažų palūkanų normų aplinkosmažesnė palūkanų mokėjimams skiriamapajamų dalis.

Vis dėlto padidėjęs įsiskolinimas padidino namųūkių jautrumą palūkanų normų, pajamų ir turtokainų pokyčiams. Pažymėtina, kad, įvertinantšiuos suvestinius duomenis, būtina atsižvelgti įtai, kad jie parodo euro zonos namų sektoriausvidurkį, o namų ūkių, turinčių negrąžintųhipotekos paskolų, skolos aptarnavimo santykis

yra didesnis. Be to, gali skirtis įvairių eurozonos šalių, taip pat ir nevienodų pajamųkategorijų namų ūkių skolos aptarnavimo našta.Pagaliau esama ir tam tikro netikrumo, kadangidabartinės hipotekinės skolos dalis, kuriaigresia palūkanų normų sąlygų pasikeitimorizika, priklauso nuo atitinkamų hipotekossutarčių savybių, kurios euro zonoje labainevienodos.

TOLIAU MAŽOS NEFINANSINIŲ KORPORACIJŲ IŠORĖSFINANSAVIMO SĄNAUDOSBendrosios realiosios euro zonos nefinansiniųkorporacijų išorės finansavimo sąnaudos,apskaičiuojamos įvertinant įvairių finansavimošaltinių sąnaudas pagal likučius (koreguotus dėlvertinimo poveikio), 2005 m. ir toliau buvomažos atsižvelgiant į istorinius standartus (žr.19 pav.)5. Antrąjį pusmetį dėl itin mažų sąnaudųlabai padidėjo nefinansinių korporacijų skolosfinansavimas, o kotiruojamųjų akcijų išleidimaspadidėjo nedaug.


tarp šalių nepakito. Infliacijos ir palūkanųnormų lygių konvergencija, buvusi prieš EPSpradžią (taip pat ir perėjimo į patikimą mažos infliacijos aplinką trečiojo etapopradžioje poveikis), gali paaiškinti paskolųdinamikos skirtumus tarp šalių iki euroįvedimo; nuo euro įvedimo pradžiosdidžiausias vaidmuo teko būsto rinkos raidaiir finansų rinkų struktūrų pokyčiams. Beabejo, kiti veiksniai taip pat prisidėjo prienevienodo namų ūkių paskolų augimo šalyse,pavyzdžiui: skirtingi pajamų ir privatausvartojimo raida, demografiniai skirtumai irnevienodi požiūriai į gyvenamosios vietosnuosavybę, o skirtumai tarp mokesčiųišskaičiavimo iš palūkanų išmokų, kapitalopajamų, susijusių su būsto ir hipotekų keitimo vertybiniais popieriais, mokesčių taippat darė įtaką. Nevienoda finansų pramonėspažanga, padidinusi banko gebėjimą įvertintirinkos raidą ir kredito riziką, taip pat gali iš dalies paaiškinti skirtumus.

D p a v . B ū s t o r i n k o s d i n a m i k a i r p a s k o l o s e u r oz o n o j e 19 9 9 – 2 0 0 4 m .

(vidutinis metinis augimo tempas, procentais)

Šaltinis: ECB.Pastaba: Liuksemburgas neįtrauktas į paveikslą, nes didelę visųnamų ūkių paskolų dalį sudaro tarptautinės paskolos.

Prancūzija

Austrija

-5

0

5

10

15

20

-5

0

5

10

15

20

0 5 10 15 20 25 30 35

Graikija

Airija

Italija

Ispanija

Vokietija

Portugalija

Nyderlandai

BelgijaSuomija

x ašis: PFI paskolos būstui įsigytiy ašis: būsto kainos

5 Daugiau informacijos apie euro zonos nefinansinių korporacijųrealiųjų skolos finansavimo išlaidų įvertinimo priemonę žr. 2005m. kovo mėn. ECB mėnesinio biuletenio 4 intarpe.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 44

Kalbant apie išorės finansavimo realiųjųsąnaudų sudedamąsias dalis, realiosios PFIpaskolų palūkanų normos nefinansinėmskorporacijoms šiek tiek sumažėjo 2005 m.antrąjį ketvirtį (žr. 17 pav.). Tai rodo, kadpirmąjį pusmetį toliau mažėjo trumpalaikių irvidutinio laikotarpio vyriausybės obligacijųpajamingumas. Didėjusį vyriausybės obligacijųpajamingumą antrąjį pusmetį tik iš daliesparodė PFI skolinimo palūkanų normų raida.Realiosios skolinimosi iš bankų sąnaudosnepakito ir po nedidelio padidėjimo trečiąjįketvirtį buvo mažos ketvirtąjį ketvirtį. Apskritaimažos realiosios skolinimosi iš bankų sąnaudosparodo, kad bankai teigiamai vertinonefinansinių korporacijų kredito riziką. Tai taippat akivaizdu ir iš bankų skolinimo apžvalgoseuro zonoje rezultatų, rodančių, kad 2005 m. išesmės nepasikeitė arba sušvelnėjo kreditostandartai įmonėms.

2005 m. realiosios skolinimosi rinkose sąnaudoskito labiau negu realiosios skolinimosi bankuose

sąnaudos. 2005 m. pirmąjį ketvirtį mažosnefinansinių korporacijų skolinimosi rinkojesąnaudos didėjo iki antrojo ketvirčio vidurio. Taisusiję su padidėjusiu korporacijų obligacijųpalūkanų normų skirtumu. Šį padidėjimą išesmės skatino daugelis su atskiromis įmonėmissusijusių įvykių, pirmiausia dariusių įtakąautomobilių pramonei. Vėliau realiosiosskolinimosi rinkoje sąnaudos iki trečiojoketvirčio mažėjo daugiausia dėl antrąjį ir trečiąjįketvirčiais mažėjusio korporacijų obligacijųpalūkanų normų skirtumo, o 2005 m. ketvirtąjįketvirtį vėl pradėjo didėti. Tai iš esmės lėmėantrąjį pusmetį padidėjusios rinkos palūkanųnormos ir ketvirtąjį ketvirtį padidėjęs korporacijųobligacijų palūkanų normų skirtumas. 2005 m.pabaigoje jų lygiai buvo truputį aukštesni už2004 m. pabaigos lygius, tačiau, palyginti suistoriniais standartais, jie vis dar buvo labai maži.

2005 m. nefinansinių korporacijų kotiruojamųjųakcijų realiosios sąnaudos taip pat buvoaukštesnio lygio negu skolos finansavimo

45ECB

Metų ataskaita2005

19 p a v . E u r o z o n o s n e f i n a n s i n i ų k o r p o r a c i j ųi š o r i n i o f i n a n s a v i m o r e a l i o s i o s i š l a i d o s

(procentais per metus)

Šaltiniai: ECB, Thomson Financial Datastream, Merrill Lynchir Consensus Economics prognozė.Pastabos: nefinansinių korporacijų išorinio finansavimorealiosios išlaidos apskaičiuojamos kaip bankų skolinimoišlaidų, skolos vertybinių popierių išlaidų ir akcijų išlaidųsvertinis vidurkis, pagrįstas jų atitinkamais likučiais irsumažintas infliacijos lūkesčių suma (žr. 2005 m. kovo mėn.ECB mėnesinio biuletenio 4 intarpą). 2003 m. pradžioje pradėjustaikyti suderintas PFI skolinimo palūkanų normas, statistinėjeeilutėje atsirado lūžis.

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 20041

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

bendros finansavimo išlaidosrealiosios PFI trumpalaikio skolinimo palūkanų normosrealiosios PFI ilgalaikio skolinimo palūkanų normosrealiosios rinkos skolos išlaidosrealiosios kotiruojamųjų akcijų išlaidos

18 p a v . N a m ų ū k i ų s k o l a i r s k o l o s a p t a r n a v i m o n a š t a

(procentais, palyginti su disponuojamosiomis pajamomis)

Šaltinis: ECB.Pastaba: 2005 m. duomenys yra įverčiai.

50

60

70

80

90

100

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050

2

4

6

8

10

12

14

palūkanų mokėjimai (skalė dešinėje)paskolos pagrindinės sumos gražinimas (skalė dešinėje)skolos ir pajamų santykis (skalė kairėje)

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 45

realiosios sąnaudos ir iš esmės sutapo sulaikotarpio nuo 1995 m. vidurkiu. Pirmąjįpusmetį šiek tiek padidėjo realiosioskotiruojamųjų akcijų sąnaudos. Tai galiparodyti, kad didesnį negu tikėtasi nefinansiniųkorporacijų pelningumą nevisiškai parodoakcijų rinkos kainos arba kad padidėjo su akcijųrizika susijusios išmokos. Tačiau baigiantismetams daugiausia dėl palankios akcijų rinkosraidos realiosios akcijų sąnaudos sumažėjo ikimetų pradžioje buvusio lygio.

DIDĖJA NEFINANSINIŲ KORPORACIJŲ IŠORĖSFINANSAVIMO PAKLAUSA 2005 m. gerokai padidėjo nefinansiniųkorporacijų išorės finansavimo paklausa, nors,kaip matyti iš euro zonos kotiruojamųjųnefinansinių korporacijų suvestinių finansiniųataskaitų, 2005 m., kaip ir 2003 m. bei 2004 m.,įmonių pelningumas buvo didelis (ir atitinkamaipagerėjo vidaus finansavimo galimybės) (žr. 20pav.)6. Svarbiausias veiksnys, lėmęs didesnįpelningumą, buvo sumažintos su pardavimaissusijusios veiklos sąnaudos. Nors nuo 2005 m.

vasario mėn. iki spalio mėn. 12 mėn. į priekįbuvo tikimasi, kad įmonių pajamos didės, 2005m. pabaigoje akcijų rinka pagrįstos priemonės,skirtos pelningumui įvertinti, parodė, kad perkitus 12 mėn. didžiausių kotiruojamųjųkorporacijų pelningumas turėtų didėti lėčiau.Nepaisant to, numatomas įmonių pelningumolygis ir toliau buvo palyginti aukštas.

2005 m. gerokai padidėjo nefinansiniųkorporacijų išorės finansavimo realusis metinisaugimo tempas – nuo 1,3% (2004 m. pabaigoje)iki 2,8% (ketvirtąjį ketvirtį). Šį pokytįdaugiausia lėmė labai padidėjusi paskolų dalis,o skolos vertybinių popierių ir kotiruojamųjųakcijų dalys didėjo mažiau (žr. 21 pav.).

PFI paskolų nefinansinėms korporacijomsmetinis augimo tempas padidėjo nuo 5,4%(2004 m. pabaigoje) iki 8,0% (gruodžio mėn.).Pirmąjį pusmetį spartesnį augimą iš esmės lėmė


6 Smulkiau apie metodiką ir ilgesnės trukmės pokyčius žr. 2005m. lapkričio mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnyje„Developments in corporate finance in the euro area“.

2 0 p a v . Į b i r ž o s p r e k y b o s s ą r a š u s į t r a u k t ųe u r o z o n o s n e f i n a n s i n i ų k o r p o r a c i j ų p e l n os a n t y k i a i(procentais)

Šaltiniai: Thomson Financial Datastream ir ECB apskaičiavimai.Pastabos: apskaičiavimai pagrįsti į biržos prekybos sąrašusįtrauktų euro zonos nefinansinių korporacijų apibendrintomisketvirtinėmis finansinėmis ataskaitomis. Pavyzdyje pašalintiišsiskiriantys dydžiai. Palyginti su veiklos pajamomis, kuriosapskaičiuojamos iš pardavimų atėmus veiklos išlaidas, grynosiospajamos parodo veiklos ir ne veiklos pajamas, atėmusmokesčius, nusidėvėjimą ir nepaprastuosius straipsnius.

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

2002 2003 2004 200584

86

88

90

92

94

96

98

100

veiklos pajamų ir pardavimų santykis (skalė kairėje)grynųjų pajamų ir pardavimų santykis (skalė kairėje)veiklos išlaidų ir pardavimų santykis (skalė dešinėje)

21 p a v . N e f i n a n s i n i ų k o r p o r a c i j ų i š o r i n i of i n a n s a v i m o r e a l i o j o m e t i n i o a u g i m o t e m p op a s i s k i r s t y m a s 1 )


Šaltinis: ECB.1) Realusis metinis augimo tempas apibrėžiamas kaip skirtumastarp faktinio metinio augimo tempo ir BVP defliatoriaus augimotempo.

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

kotiruojamosios akcijos skolos vertybiniai popieriaiPFI paskolos

2001 2002 2003 2004 2005

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 46

trumpalaikių paskolų raida, tačiau antrąjįpusmetį gerokai padidėjo ilgalaikių paskolųmetinis augimo tempas. Kadangi trumpalaikėspaskolos dažnai naudojamos kaip apyvartiniskapitalas, ilgalaikės paskolos paprastai yraartimiau susijusios su verslo investicijomis.Atitinkamai 2005 m. spalio mėn. ir 2006 m.sausio mėn. bankų skolinimo apžvalgųrezultatai parodė, kad investicijos į pagrindinįkapitalą darė įtaką didėjusiai įmonių paskolų arkredito linijų grynajai paklausai. Be to, 2005 m.antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais labai išaugobendrojo pagrindinio kapitalo formavimometinis didėjimo tempas. Šiuo atžvilgiunefinansinės korporacijos greičiausiai norėjopasinaudoti mažomis finansavimo sąnaudomisir palyginti lanksčiais kredito standartais versloišlaidoms.

Iki 2005 m. trečiojo ketvirčio pabaigos gautiduomenys rodė, kad, kitaip negu PFI paskolos,ne PFI paskolų nefinansinėms korporacijomsmetinis augimas ir toliau buvo neigiamas. Taivis dar galima paaiškinti vienoje iš euro zonosšalių atliktomis mokesčius reglamentuojančiųteisės aktų pataisomis, dėl kurių kai kuriosįmonių tarpusavio paskolos buvo pakeistosnekotiruojamosiomis akcijomis.

2005 m. nefinansinių korporacijų išleistų skolosvertybinių popierių metinis didėjimo tempas išesmės ir toliau buvo nedidelis. Pirmąjį ketvirtįmetinis didėjimo tempas atsigavo iš dalies dėlaktyvesnės susijungimų ir įsigijimų veiklos,tačiau antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais tempassumažėjo ir 2005 m. paskutinį ketvirtį buvonedidelis. Tai, kad skolos vertybinių popieriųgrynojo leidimo veikla iš esmės yra santykinaineaktyvi, būtų galima aiškinti tuo, kad skolosvertybinius popierius pakeičia finansavimaspaskolomis ir didėja didelių kotiruojamųjųįmonių pelningumas. Kartu, kadangi 2005 m.skolos vertybinių popierių su fiksuotosiomispalūkanų normomis grynasis leidimas buvoprislopintas, nefinansinės korporacijos gerokaidaugiau leido ilgalaikių skolos vertybiniųpopierių su kintamosiomis palūkanų normomis.Be to, 2005 m. išpirkta daug 1999–2001 m., t. y. euro zonos korporacijų obligacijų rinkos

klestėjimo metais, išleistų skolos vertybiniųpopierių.

2005 m. nefinansinių korporacijų išleistųkotiruojamųjų akcijų metinis augimo tempasšiek tiek padidėjo, bet ir toliau buvo prislopintasiš dalies dėl to, kad realiosios nuosavo kapitalosąnaudos buvo gerokai didesnės negu skolosfinansavimo sąnaudos. Tačiau antrąjį pusmetįnefinansinės korporacijos išleido šiek tiekdaugiau kotiruojamųjų akcijų.

Kalbant apie euro zonos nefinansinių korporacijųbalanso pozicijos pokytį, pažymėtina, kad dėlpadidėjusios nefinansinių korporacijų skolosfinansavimo paklausos 2005 m. truputį padidėjonefinansinių korporacijų skolos santykis – iki63% BVP ketvirtojo ketvirčio pabaigoje (žr. 22pav.). Tai gali reikšti, kad 2005 m. baigėsiintensyvaus nefinansinių korporacijų balansorestruktūrizavimo laikotarpis. Tačiau kartu

47ECB

Metų ataskaita2005

2 2 p a v . N e f i n a n s i n i ų k o r p o r a c i j ų s e k t o r i a u ss k o l o s s a n t y k i a i

(procentais)

Šaltiniai: ECB ir Eurostat.Pastabos: bendrasis einamasis pelnas yra susijęs su visosekonomikos bendruoju einamuoju pelnu ir įvairiomispajamomis. Skolos duomenys pateikiami iš ketvirtinių finansiniųataskaitų statistikos. Jie apima paskolas, išleistus skolosvertybinius popierius ir pensijų fondų atsargas. Palyginti suduomenimis, pateiktais remiantis metinėmis finansinėmissąskaitomis, čia skolos santykiai yra šiek tiek mažesni,daugiausia dėl to, kad į metines finansines ataskaitas įtraukiamosne euro zonos bankų suteiktos paskolos ir apimama daugiaunefinansinių sektorių suteiktų paskolų. Pateikiami paskutinioturimo ketvirčio įverčiai.

50,0

52,5

55,0

57,5

60,0

62,5

65,0

67,5

70,0

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005125

130

135

140

145

150

155

160

165

skolos ir BVP santykis (skalė kairėje)skolos ir bendrojo einamojo pelno santykis (skalė dešinėje)

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 47

tikėtina, kad kiekvienoje įmonėje situacija galigerokai skirtis.

Truputį padidėjusį skolos santykį reikia vertintiatsižvelgiant ir į didesnį nefinansiniųkorporacijų pelningumą bei vis dar istoriškaimažas realiąsias išorės finansavimo sąnaudas.Be to, nefinansinių korporacijų gryniejipalūkanų mokėjimai už PFI paskolas ir indėlius(skaičiuojant procentais, palyginti su BVP) irtoliau buvo labai maži.

Apskritai, nepaisant truputį padidėjusio skolossantykio, panašu, kad 2005 m. nefinansiniųkorporacijų balanso pozicija pagerėjo,daugiausia dėl didelio pelningumo. Taipatvirtina ir iš esmės palankūs įmonėmsteikiamoms paskoloms taikomų kreditostandartų pokyčiai, kuriuos rodo euro zonosbankų skolinimo apžvalgos rezultatai ir kreditoreitingų pokyčiai.

2.3 KAINŲ RAIDA

2005 m. bendra SVKI pagrindu apskaičiuotainfliacija sudarė maždaug 2,2%, praėjusiaisdviem metais – 2,1% (žr. 1 lentelę). 2005 m.stebėtas vidaus infliacinis spaudimas buvonedidelis ir iš dalies rodė toliau mažėjantį darboužmokestį nedidelių darbo rinkos pokyčių

sąlygomis. Pakilusios naftos kainos buvopagrindinis kainas didinantis veiksnys, ypačantrąjį pusmetį. Tačiau vėlesniuose gamybosproceso etapuose anksčiau pakilusios naftoskainos poveikio kainoms neturėjo. Kartuinfliaciją mažino pavėluotas anksčiau brangusioeuro ir didelės pasaulinės konkurencijospoveikis. Be to, 2005 m. grynųjų netiesioginiųmokesčių ir administruojamų kainų poveikisSVKI pagrindu apskaičiuotai infliacijai buvotruputį mažesnis negu 2004 m.

SKELBIAMAI INFLIACIJAI DIDŽIAUSIĄ ĮTAKĄ TURINAFTOS KAINŲ POKYČIAI 2005 m. reikšmingą įtaką bendroms SVKIpagrindu apskaičiuotos infliacijos tendencijomsturėjo energijos sudedamosios dalies pokyčiai,kadangi labai pakilo naftos kainos (žr. 23 pav.).2005 m., palyginti su 2004 m., Brent žaliosnaftos vidutinė barelio kaina padidėjo maždaug45%. Todėl metinis energijos kainų didėjimotempas 2005 m. sudarė 10,1% (2004 m. – 4,5%).2005 m. energijos kainų įtaka vidutiniammetiniam infliacijos tempui buvo 0,8procentinio punkto, didžiausia per penkeriusmetus (žr. 24 pav.).

2005 m. pirmąjį pusmetį skelbiama infliacijabuvo apie 2,0%. Antrąjį pusmetį iš esmės dėlnaftos kainų pokyčių infliacija rugsėjo mėn.pasiekė aukščiausią lygį (2,6%), o 2005 m.


1 l e n t e l ė K a i n ų r a i d a

(metiniai pokyčiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)

2003 2004 2005 2004 2005 2005 2005 2005 2005 2006IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. 12 01

SVKI ir jo sudedamosios dalysBendras indeksas 2,1 2,1 2,2 2,3 2,0 2,0 2,3 2,3 2,2 2,4

Energija 3,0 4,5 10,1 8,5 7,6 8,8 12,7 11,1 11,2 .Perdirbti maisto produktai 3,3 3,4 2,0 2,8 2,4 1,6 1,8 2,2 1,8 .Neperdirbti maisto produktai 2,1 0,6 0,8 -0,7 0,5 0,8 0,8 1,4 1,5 .Ne energetikos pramonės produktai 0,8 0,8 0,3 0,8 0,3 0,3 0,1 0,4 0,4 .Paslaugos 2,5 2,6 2,3 2,7 2,4 2,3 2,2 2,1 2,1 .

Kiti kainų ir sąnaudų rodikliaiGamintojų kainos 1) 1,4 2,3 4,1 3,8 4,1 3,9 4,2 4,4 4,7 .Naftos kainos (euro už barelį) 2) 25,1 30,5 44,6 34,5 36,6 42,2 50,9 48,6 48,5 52,5Žaliavų kainos 3) -4,5 10,8 9,4 1,3 1,9 2,2 11,6 23,2 29,8 23,1

Šaltiniai: Eurostat, Thomson Financial Datastream ir Hamburgo tarptautinės ekonomikos institutas.1) Neįskaitant statybos.2) Brent Blend (pristatymas pagal išankstinį 1 mėn. sandorį)3) Neįskaitant energijos, euro.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 48

pabaigoje sumažėjo iki 2,2%. Naftos kainųkilimo poveikį infliacijai taip pat rodė 2005 m.tikslinami infliacijos lūkesčiai. Kita vertus, ECBspecialistų prognozių apžvalgoje ilgo laikotarpioinfliacijos lūkesčiai nekito ir 2005 m. pirmąjįketvirtį buvo 1,9% (2005 m. paskutinį ketvirtį –2,2%). Tokie lūkesčiai buvo būdingi ir dėl visųkitų trumpo ir ilgo laikotarpio infliacijosperspektyvų apžvalgų rodiklių.

Mažiau kintamos SVKI sudedamosios dalysturėjo didelę reikšmę siekiant suvaldyti bendrąinfliaciją didinantį spaudimą, kurį daro naftoskainos. 2005 m. pirmąjį pusmetį lėtėjęs metinisSVKI didėjimo tempas, neįskaitant energijos ir

neperdirbtų maisto produktų, antrąjį pusmetįstabilizavosi. Apskritai 2005 m. SVKI,neįskaitant energijos ir neperdirbtų maistoproduktų, metinis didėjimo tempas sumažėjo irsudarė 1,5%, 2004 m. – 2,1%. Iš dalies šįmažėjimą galima aiškinti mažesniu grynųjųnetiesioginių mokesčių ir administruojamųkainų poveikiu bendrajai infliacijai, kuris 2005m. buvo 0,4 procentinio punkto, o 2004 m. – 0,6procentinio punkto7. Pavyzdžiui, 2005 m.

49ECB

Metų ataskaita2005

2 3 p a v . I n f l i a c i j a ( S V K I ) p a g a l p a g r i n d i n e s s u d e d a m ą s i a s d a l i s

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)

Šaltinis: Eurostat.

bendra infliacija (SVKI) (skalė kairėje)neperdirbti maisto produktai (skalė dešinėje)energija (skalė dešinėje)

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-2

0

2

4

6

-6

-3

0

3

6

9

12

15

18

bendra infliacija (SVKI), neįskaitant energijos ir neperdirbtų maisto produktųperdirbti maisto produktaiprekės, neįskaitant energijospaslaugos

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-2

0

2

4

6

-2

0

2

4

6

2 4 p a v . P a g r i n d i n i ų s u d e d a m ų j ų d a l i ųp o v e i k i s i n f l i a c i j a i ( S V K I )

(metinis poveikis, procentiniais punktais; mėnesiniai duomenys)

Šaltinis: Eurostat.Pastaba: dėl apvalinimo poveikiai nesudaro tikslaus bendrojoindekso.

paslaugosprekės, neįskaitant energijosperdirbti maisto produktaineperdirbti maisto produktaienergijabendrasis indeksas

I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.2004 2005

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

7 Daugiau apie SVKI sudedamąsias dalis, naudojamas vertinantnetiesioginių mokesčių ir administruojamų kainų pokyčių įtakąžr. 2004 m. sausio mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą „Theimpact of developments in indirect taxes and administered priceson inflation“.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 49

pirmąjį pusmetį perdirbtų maisto produktųkainų infliacijai įtaką darė teigiamas bazėspoveikis, rodantis, kad 2004 m. pirmąjį pusmetįkai kuriose šalyse padidėjo tabako mokestis.Šiuos bazės efektus tik iš dalies kompensavo2005 m. rugsėjo mėn. Vokietijoje padidintastabako mokestis. Apskritai 2005 m. perdirbtųmaisto produktų kainų metinis pokyčio tempasbuvo 2,0%, t. y. reikšmingai mažesnis už 2004m. 3,4% tempą. Pramonės prekių, neįskaitantenergijos, kainų metinis pokyčio tempas taip patmažėjo ir 2005 m. sudarė 0,3% (2004 m. –0,8%). Šis istoriškai labai mažas pramonėsprekių, neįskaitant energijos, kainų poveikisgali rodyti kainas mažinančią įtaką, kurią darodidelė išorės konkurencija ir praeityje brangusioeuro pavėluotas poveikis. Nepaisant tam tikro

kai kurių sudedamųjų dalių, pavyzdžiui,atostogų išvykų ir transporto paslaugų,trumpalaikio kintamumo, 2005 m. paslaugųkainų infliacija sumažėjo iki vidutiniškai 2,3%,2004 m. buvo 2,6%. Apskritai 2005 m. nebuvodaug požymių, kad pakilusios energijos kainosdarytų reikšmingą netiesioginį poveikį.

Tai, kad 2005 m. penktus metus iš eilės bendrojiSVKI pagrindu apskaičiuota infliacija buvotruputį didesnė kaip 2%, pabrėžia nemažėjančiosinfliacijos veiksnių analizavimo svarbą.Pagrindinės Eurosistemos infliacijos pastovumogrupės išvados dėl nemažėjančios infliacijos irkainų nustatymo elgsenos euro zonoje pateiktos4 intarpe.


4 i n t a r p a s

EURO ZONOS PASTOVIOS INFLIACIJOS IR KAINŲ NUSTATYMO ELGSENOS TYRIMO GRUPĖ

2003 m. sukurta Eurosistemos infliacijos pastovumo grupė (IPG) euro zonos ir jos valstybiųnarių infliacijos ir kainų nustatymo elgsenos modeliams, dinamikai ir poveikiui analizuoti.Pastovi infliacija rodo infliacijos tendenciją po šoko tik lėtai grįžti prie savo ilgalaikės reikšmės.IPG savo darbą baigė 2005 m.

IPG buvo jungtinis tyrimų projektas, kuriame dalyvavo visi Eurosistemos centriniai bankai. Jame buvo panaudoti anksčiau nenaudoti duomenys, teikiantys daug informacijos apiemakroekonominius ir sektorių veiklų kintamuosius ir apie atskirų įmonių kainų nustatymo elgseną.Daugelyje euro zonos šalių buvo paskelbti atskirų kainų įrašai, kuriais remiantis sudaromi tiekvartojimo, tiek gamintojų kainų indeksai. Be to, IPG atliko kainų nustatymo elgsenos tyrimądevyniose šalyse. Apskritai imant, šios duomenų bazės suteikia unikalią galimybę suprasti kainasnustatančiųjų elgseną. Netgi vertinant tarptautinius standartus, šios bazės neturi precedento,kadangi IPG gauti duomenys yra gerokai išsamesni už kitų ekonomikų turimus duomenis.

IPG mokslinėse konferencijose pateikė išankstinius rezultatus siekdama anksčiau gauti mokslovisuomenės atsiliepimus, į kuriuos galėtų atsižvelgti savo tolesniame darbe. 2005 m. pateiktipranešimai kasmetiniame Amerikos ekonomikos asociacijos susitikime Filadelfijoje irkasmetiniame Europos ekonomikos asociacijos kongrese Amsterdame. Daug tiriamųjų darbųpaskelbta ECB darbo straipsnių serijoje, dar daugiau jų bus paskelbta ateinančiais mėnesiais,kai kurie iš jų paskelbti arba bus paskelbti recenzijų žurnaluose.

Kalbant apie kainų nustatymą, yra tokie svarbiausi IPG pastebėjimai. Euro zonoje kainos yragana nelanksčios ir kinta vidutiniškai tik kartą per metus1. Kai kainų korekcijos vis dėlto įvyksta,jos paprastai būna gana didelės – maždaug 8–10% mažmeninės prekybos sektoriuje ir apie 5%

1 Tai rečiau negu kainų pokyčiai, pavyzdžiui, JAV. Išsamesnė šių rezultatų apžvalga pateikta 2005 m. lapkričio mėn. ECB mėnesiniobiuletenio straipsnyje „Price-setting behaviour in the euro area“.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 50

GYVENAMOSIOS PASKIRTIES TURTO DINAMINĖS KAINOSEuro zonos gyvenamosios paskirties turto kainos,kurios neįtraukiamos apskaičiuojant SVKI, 2005m. toliau sparčiai kilo ir 2005 m. pirmąjį pusmetįpadidėjo 7,7% per metus, 2004 m. – 7,0% (žr. 25pav.). Tačiau šis bendras didelis augimas slėpėreikšmingą įvairovę šalies mastu. Pastarojidinamika iš esmės rodo klestinčias gyvenamosiospaskirties turto rinkas Ispanijoje, Prancūzijoje irItalijoje, o Vokietijoje gyvenamosios paskirtiesturto kainos truputį nukrito. 2005 m. antrojopusmečio paskelbti ketvirtiniai duomenys toliaurodo didelį kainų kilimą Ispanijoje irPrancūzijoje, nors ir ne tokį spartų kaip anksčiau.

NEDIDELIS NETIESIOGINIS POVEIKIS VĖLESNIUOSEGAMYBOS PROCESO ETAPUOSEBendras metinis gamintojų kainų indekso(neįskaitant statybos) augimo tempas euro

zonoje 2005 m. buvo 4,1%, t. y. gerokai didesnisnegu 2004 m. – 2,3% (žr. 26 pav.). Šįpadidėjimą daugiausia lėmė energijos kainos,kadangi metinis gamintojų kainų, neįskaitantenergijos (ir statybos), didėjimo tempas 2005 m.buvo 1,8% (2004 m. – 2,0%).

Šis gamintojų kainų, neįskaitant energijos,metinio didėjimo tempo bendras stabilumasslėpė įvairius pokyčius atskiruose sektoriuose.2005 m. investicinių prekių metinis didėjimotempas buvo 1,3%, 2004 m. – 0,7%. Šį kainasdidinantį spaudimą iš dalies kompensavo labaipakilusios tarpinio vartojimo prekių kainos, išdalies rodydamos ne naftos žaliavų kainų raidąir praeityje brangusio euro pavėluotą poveikį.Tarpinio vartojimo prekių kainų metinisdidėjimo tempas sumažėjo nuo 5,5% (2005 m.sausio mėn.) iki 1,9% (2005 m. gruodžio mėn.)

51ECB

Metų ataskaita2005

gamybos sektoriuje. Įdomu tai, kad kainų didėjimų ir kainų mažėjimų dažnis yra beveikvienodas ir panašios apimties, išimtis pastebima tik paslaugų sektoriuje, kuriam būdingasnedidelis kainų pakilimas, o mažėjimas labai retas reiškinys. Visi sektoriai yra pastebimaiheterogeniniai, visų pirma kalbant apie kainų korekcijų dažnį. Be to, kainų pokyčių dažnis,apimtis ir kryptis priklauso nuo makroekonominių sąlygų (pvz., infliacijos lygio) bei laikoveiksnių (kaip sezoniškumas) ir reaguoja į konkrečius įvykius (pvz., PVM pokyčius).

Tyrimai parodė, kad daugelis įmonių kainas peržiūri tiek reguliariai, tiek reaguodamos įbesikeičiančias ekonomines sąlygas. Kainų peržiūros yra dažnesnės negu kainų pokyčiai. Taipyra galbūt todėl, jog peržiūros parodo, kad nebūtina keisti kainų, arba egzistuoja veiksniai,stabdantys kainų pokyčius, net jei peržiūros ir siūlo tai padaryti. Pagal IPG atliktus tyrimus yrapožymių, kad yra tam tikrų kliūčių keisti kainas, o svarbiausi veiksniai yra įmonių ir jų klientųkonkrečios arba numanomos sutartys ir strateginės sąveikos tarp įmonių.

Kita svarbi IPG išvada yra ta, kad pastovios infliacijos lygis kyla kartu su agregavimo lygiu.Atskiros arba labai išskaidytos kainų eilutės apskirtai paėmus yra mažiau pastovios neguagreguotos eilutės. Empiriniai įverčiai rodo nedidelį infliacijos pastovumo lygį esantdabartiniam pinigų politikos režimui. Vis dėlto svarbu atsižvelgti į ilgų laikotarpių įverčiųvidutinio infliacijos lygio dažnus ankstesnius pasikeitimus. Tačiau net ir tada tokiems įverčiamsvis tiek būdingas nemažas netikrumo lygis.

Apskritai IPG tyrimo rezultatai labai praplėtė žinias apie pastovią infliaciją ir kainų nustatymoelgseną euro zonoje. Dabar modeliams konstruoti pateiktos svarbios politikos išvados irpadariniai, nes nauji tyrimų rezultatai privertė suabejoti keliomis mikroekonominiais pagrindaissudarytuose makroekonominiuose modeliuose dažniausiai taikomomis prielaidomis. Kalbantapie politiką, rezultatai pabrėžia, kaip svarbu yra centriniams bankams užtikrinti, kad infliacijoslūkesčiai būtų tinkamai pagrįsti, kadangi tai sumažintų infliacijos pastovumą ir palengvintųpinigų politikos vykdymą.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 51

ir 2005 m. vidutiniškai sudarė 2,9%, 2004 m. –3,5%.

Tačiau vėlesniuose gamybos proceso etapuosenebuvo požymių, kad reikšmingai didėja kainųspaudimas. 2005 m. vartojimo prekių gamintojųkainos padidėjo 1,1%, mažiau negu 2004 m.(1,3%). Tikriausiai dėl nedidelės vartojimopaklausos, padidėjusios išorės konkurencijos irpraeityje brangusio euro įmonės neįtraukė į

kainas energijos ir mažesniu mastu tarpiniovartojimo prekių kainų pakilimų.

NEDIDELI DARBO SĄNAUDŲ POKYČIAI 2005 M.Per 2005 m. pirmuosius tris ketvirčiusreikšmingai sumažėjo atlygio vienamdarbuotojui augimas. Metinis jo augimo tempassudarė 1,5%, 2004 m. – 2,0% (žr. 2 lentelę). Šįmažėjimą daugiausia lėmė darbo užmokesčiopokyčiai pramonėje, neįskaitant statybos, ir


2 5 p a v . G y v e n a m o s i o s p a s k i r t i e s t u r t o k a i n o s

(metiniai pokyčiai, procentais; metiniai duomenys)

Šaltinis: ECB apskaičiavimai, pagrįsti nesuderintaisnacionaliniais duomenimis.Pastaba: 2005 m. duomenys pateikti pirmojo pusmečio.

nominaliąja verte

1992 1994 1996 1998 2000 2002 20040

2

4

6

8

10

0

2

4

6

8

10

2 6 p a v . G a m i n t o j ų k a i n o s

(metiniai pokyčiai, procentais; mėnesiniai duomenys)


energija (skalė kairėje)pramonė, neįskaitant statybos (skalė dešinėje)tarpinio vartojimo prekės (skalė dešinėje)investicinės prekės (skalė dešinėje)vartojimo prekės (skalė dešinėje)

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-12

-8

-4

0

4

8

12

16

20

24

-6

-4

-2

0

2

4

6

8

10

12

2 l e n t e l ė D a r b o s ą n a u d ų r o d i k l i a i

(metiniai pokyčiai, procentais, jei nenurodyta kitaip)

2003 2004 2005 2004 2005 2005 2005 2005IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Sutartas darbo užmokestis 2,4 2,1 2,1 2,0 2,2 2,1 2,1 2,0Bendros valandinės darbo sąnaudos 3,0 2,5 . 2,4 3,2 2,5 2,2 .Atlygis vienam darbuotojui 2,3 2,0 . 1,7 1,5 1,4 1,6 .Palyginimui

Darbo našumas 0,5 1,1 . 0,7 0,4 0,5 0,9 .Vienetinės darbo sąnaudos 1,8 0,9 . 1,1 1,1 0,9 0,7 .

Šaltiniai: Eurostat, nacionaliniai duomenys ir ECB apskaičiavimai.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 52

mažesniu mastu paslaugų sektoriuje (žr. 27pav.). Tačiau kalbant apie paslaugų sektorių,raida buvo skirtinga. Per pirmuosius 2005 m.tris ketvirčius su rinka susijusių paslaugųsektoriuje atlygis vienam darbuotojui padidėjo.Vidutinis metinis jo didėjimo tempas sudarė1,8%, 2004 m. – 1,5%, o su rinka nesusijusiųpaslaugų sektoriuje šis augimas reikšmingaisumažėjo ir sudarė 0,8%, 2004 m. – 2,1%.

Kiti darbo sąnaudų rodikliai taip pat rodonedidelį darbo užmokesčio augimą. 2005 m.sutarto darbo užmokesčio metinis augimotempas buvo 2,1%, t. y. nepakito, palyginti su2004 m. Be to, remiantis negalutiniais derybųdėl darbo užmokesčio susitarimų, pasirašytų iki2005 m. pabaigos, duomenimis (vienetiniaisįvykiais pagrįstais faktais), nematyti, kadkeliose euro zonos šalyse atsirado pakilusiųnaftos kainų antrinis poveikis, išskyrus darboužmokesčio indeksavimo schemų mechaninįpoveikį šalyse, kuriose yra tokios schemos.Apskritai lėčiau didėjant realiajam BVP ir esantnedideliam spaudimui euro zonos darborinkose, 2005 m. darbo užmokesčio pokyčiaibuvo nedideli.

Nepriklausomai nuo lėčiau didėjančio darboužmokesčio, 2005 m. vienetinių darbo sąnaudųaugimo tempas nepakito. Kaip ir 2004 m., per2005 m. pirmuosius tris ketvirčius vienetinėsdarbo sąnaudos vidutiniškai padidėjo 0,9%. Tairodė mažėjantį našumo kilimo tempą, kuris2005 m. pirmuosius tris ketvirčius sudarėvidutiniškai 0,6%, 2004 m. – 1,1%.

2.4 PRODUKCIJOS, PAKLAUSOS IR DARBO RINKOSPOKYČIAI

LĖTESNIS EKONOMIKOS AUGIMAS 2005 M. 2005 m. realiojo BVP augimas euro zonoje (išdalies pakoreguotas dėl darbo dienų skaičiaus)buvo 1,4%, t. y. mažesnis negu praėjusiaismetais (1,8%) ir negu potencialus gamybosdidėjimo tempas (žr. 3 lentelę). Prastesni negutikėtasi rezultatai 2005 m. ir toliau nedidelisekonominės veiklos augimas, stebimas nuo2004 m. vidurio, susijęs su didelėmis naftoskainomis, 2004 m. uždelstu euro stiprėjimopoveikiu ir laikinu pasaulinės paklausosmažėjimu 2005 m. pirmąjį pusmetį.

2003 m. trečiąjį ketvirtį prasidėjusiopagyvėjimo tempas po lėto augimo laikotarpio,trukusio nuo 2001 m. vidurio iki 2003 m.vidurio, buvo gana nedidelis, palyginti supagyvėjimo laikotarpiais praėjusio amžiausdevintojo ir dešimtojo dešimtmečių pradžioje.Tai galima paaiškinti keliais veiksniais. Pirma,priešingai negu ankstesniais spartesnės plėtroslaikotarpiais, dabartiniam etapui būdingos labaididelės naftos kainos ir reikšmingai kylanti eurovertė. Antra, atrodo, kad pastaraisiais metaissumažėjo galimas BVP augimas, daugiausia dėllėčiau kylančio darbo našumo. Trečia, reikiaatsižvelgti į tai, kad prieš pagyvėjimą lėtesnisaugimas buvo palyginti nereikšmingas. Kadangipagyvėjimo intensyvumas iš esmės priklausonuo ankstesnio nuosmukio masto, nenuostabu,kad dabartinis pagyvėjimas tam tikru mastu nėratoks dinamiškas kaip ankstesni plėtrospaspartėjimo laikotarpiai8.

53ECB

Metų ataskaita2005

2 7 p a v . A t l y g i s v i e n a m d a r b u o t o j u i p a g a l s e k t o r i u s

(metiniai pokyčiai, procentais; ketvirtiniai duomenys)

Šaltiniai: Eurostat ir ECB apskaičiavimai.

pramonė, neįskaitant statybosstatybapaslaugos

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

8 Žr. 2005 m. lapkričio mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą„The current euro area recovery from a historical perspective“.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 53

Apskritai 2005 m. augimo lėtėjimą galimaaiškinti tiek išorės sektoriaus, tiek vidauspaklausos mažesniu poveikiu bendram augimotempui. 2005 m. vidaus paklausa ir eksportoapimtis didėjo mažiau, negu tikėtasi 2004 m.pabaigoje. (žr. 28 pav.).

Kalbant apie vidaus paklausos įtaką augimui,2005 m. privatus vartojimas didėjo nedaug (žr.3 lentelę). Taip buvo iš dalies todėl, kad nedaugdidėjo realiosios disponuojamosios pajamos,kadangi nominaliosios pajamos didėjo lėtai, oenergijos kainos kilo. Šis neigiamas poveikisnebuvo atsvertas mažesniu taupymu – jisnemažėjo greičiausiai todėl, kad užimtumolūkesčiai ir toliau buvo palyginti pesimistiniai.Įtakos taip pat galėjo turėti abejonės dėl pensijųir sveikatos apsaugos sistemų tvarumo, taip pat tai, kad mažas pajamas gaunančiusdirbančiuosius, kurių vartojimo galimybių ribosyra siauresnės, galėjo neproporcingai paveikti

lėtai didėjančios pajamos ir pirmo būtinumoprekių bei paslaugų kainų šokai. 2005 m.vartotojų pasitikėjimas ir toliau buvo mažas,nors metų pabaigoje pastebėtas pagerėjimas (žr.29 pav.).

2005 m. pirmąjį pusmetį investicijos didėjogerokai mažiau už 2004 m. antrąjį pusmetįstebėtą augimą. Šis lėtėjimas daugiausia buvosusijęs su mažesniu ne statybų sektoriausinvesticijų augimu, kurį daugiausia lėmėneigiami pokyčiai transporto sektoriuje.

Tačiau bendrojo pagrindinio kapitaloformavimas labiau didėjo nuo 2005 m. vidurio.2005 m. investicijas skatinantys veiksniai – taikylantis verslo efektyvumas, didelis bendroviųpelnas, palankios finansavimo sąlygos irdidėjanti pasaulinė paklausa.


3 l e n t e l ė R e a l i o j o B V P a u g i m o s u d e d a m o s i o s d a l y s

(pokyčiai procentais, jei nenurodyta kitaip; dėl sezoniškumo pakoreguota)

Metinis tempas 1) Ketvirčio tempas 2)

2003 2004 2005 2004 2005 2005 2005 2005 2004 2005 2005 2005 2005IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Realusis bendrasis vidaus produktas 0,7 1,8 1,4 1,6 1,2 1,2 1,6 1,7 0,2 0,3 0,4 0,7 0,3iš jo:Vidaus paklausa 3) 1,3 1,8 1,6 1,9 1,6 1,7 1,7 1,6 0,5 0,1 0,5 0,5 0,4

Privatus vartojimas 1,0 1,4 1,4 1,9 1,3 1,5 1,9 0,8 0,9 0,1 0,3 0,5 -0,2Valdžios sektoriaus vartojimas 1,7 1,1 1,3 0,7 0,8 1,2 1,6 1,7 0,0 0,0 0,8 0,9 0,0Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 0,8 1,8 2,2 1,6 1,2 1,9 2,7 3,2 0,4 0,2 1,0 1,1 0,8Atsargų pasikeitimas 4) 0,2 0,3 0,1 0,4 0,4 0,2 -0,3 0,1 0,0 0,0 0,0 -0,2 0,4

Grynasis eksportas 3) -0,6 0,0 -0,2 -0,3 -0,3 -0,5 -0,1 0,1 -0,3 0,2 -0,1 0,2 -0,2Eksportas 5) 1,2 5,9 3,9 5,8 3,1 2,6 4,9 5,1 0,3 -0,9 2,0 3,4 0,5Importas 5) 3,0 6,2 4,7 7,1 4,3 4,2 5,4 5,0 1,3 -1,5 2,3 3,1 0,9

Realioji bendroji pridėtinė vertė iš jos:

Pramonė, neįskaitant statybos 0,2 1,6 1,3 0,6 0,4 0,6 1,4 2,6 -0,5 0,2 0,8 0,9 0,6Statyba 0,9 1,8 1,7 1,2 -0,4 1,4 2,4 3,1 0,6 -0,5 1,9 0,5 1,3Tik su rinka susijusios paslaugos 6) 0,9 1,8 2,1 2,0 2,2 1,9 2,1 2,0 0,3 0,6 0,6 0,5 0,2

Šaltiniai: Eurostat ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: pateikiami duomenys yra pakoreguoti dėl sezoniškumo ir iš dalies dėl darbo dienų, nes ne visos euro zonos valstybės pateikiaketvirtinę nacionalinės sąskaitos eilutę, pakoreguotą dėl darbo dienų skaičiaus.1) Pokytis procentais, palyginti su atitinkamu ankstesnių metų laikotarpiu.2) Pokytis procentais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu.3) Įtaka realiajam BVP augimui; procentiniais punktais.4) Įskaitant vertybių įsigijimą atėmus netekimą.5) Prekių ir paslaugų, įskaitant ir tarpvalstybinę prekybą euro zonoje, eksportas ir importas. Kadangi euro zonos prekybos neatsverianacionalinėse sąskaitose naudojami importo ir eksporto skaičiai, šie duomenys nevisiškai atitinka mokėjimų balanso duomenis.6) Įskaitant prekybą, transportą, remontą, viešbučius ir restoranus, ryšius, finansus, verslo paslaugas, nekilnojamojo turto ir nuomospaslaugas.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 54

2005 m. ekonominio augimo išskaidymas pagalsektorius rodo, kad pridėtinė vertė pramonės(neįskaitant statybos), statybos ir paslaugųsektoriuje darė teigiamą įtaką augimui. Pridėtinėvertė rinkos paslaugų sektoriuje didėjo labiaunegu 2004 m., tačiau pramonėje, neįskaitantstatybos, ji buvo mažesnė. 2005 m. pirmąjįpusmetį pramonės ir paslaugų pasitikėjimas

sumažėjo, nors antrąjį pusmetį jis pagerėjo (žr. 29 pav.). Pastaraisiais dešimtmečiaisreikšmingai padidėjo paslaugų sektoriaus svarbair manoma, kad jos įtaka euro zonos ekonomikaiateinančiais metais toliau didės. Euro zonosaugimo veiksniai, išskaidant pagal sektorius,aptariami 5 intarpe, taip pat pateikiamaišsamesnė paslaugų sektoriaus raidos analizė.

55ECB

Metų ataskaita2005

2 9 p a v . P a s i t i k ė j i m o r o d i k l i a i

(balansas, procentais; dėl sezoniškumo pakoreguota)

Šaltinis: Europos Komisijos verslo ir vartotojų apklausos.Pastabos: visi duomenys dėl sezoniškumo pakoreguoti.Pateikiami vartotojų ir pramonės pasitikėjimo duomenys yraapskaičiuoti kaip nuokrypiai nuo vidurkio nuo 1985 m. sausiomėn., o paslaugų pasitikėjimo duomenys – nuo 1995 m.balandžio mėn.

1998 2000 2002 2004-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

-30

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

vartotojų pasitikėjimaspramonės pasitikėjimaspaslaugų pasitikėjimas

2 8 p a v . K e t v i r č i o r e a l i o j o B V P k a i t o s v e i k s n i a i

(ketvirčio kaitos veiksniai, procentiniais punktais; dėlsezoniškumo pakoreguota)

Šaltiniai: Eurostat ir ECB apskaičiavimai.1) Pokyčiai procentais, palyginti su ankstesniu ketvirčiu.

realusis BVP 1)

galutinė vidaus paklausagrynasis eksportas

2001 2002 2003 2004 2005-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

5 i n t a r p a s

EURO ZONOS AUGIMO VEIKSNIAI, IŠSKAIDANT PAGAL SEKTORIUS

Šiame intarpe apžvelgiama euro zonos ekonomikos struktūra pagal sektorius, taip pat pastarųjųmetų pokyčiai juose. Kartu aptariama svarbiausių sektorių įtaka bendram euro zonos ūkioaugimui ir nagrinėjama, ar, palyginti su ankstesniais pakilimais, sąlyginai nedidelis dabartinispagyvėjimas susijęs su pokyčiais konkrečiuose sektoriuose.

Pridėtinės vertės išskaidymas pagal sektorius atskleidžia svarbų euro zonos paslaugų sektoriausvaidmenį (žr. A pav.). Paslaugų sektorius iki šiol yra didžiausias ekonominis sektorius eurozonoje, jo užimama dalis sudaro 70% bendrosios pridėtinės vertės. Pramonės sektoriui, kurį

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:15 Uhr Seite 55


daugiausia sudaro apdirbamoji pramonė (taip pat kasyba ir karjerų eksploatavimas, elektros,dujų ir vandens tiekimo pramonė), tenka apie 20% euro zonos pridėtinės vertės, statybai iržemės ūkiui – atitinkamai 6% ir 2%.

Paslaugų sektorius paprastai yra toliau skaidomas į tris pagrindines kategorijas, kurių visųapimtis yra maždaug vienoda, būtent: prekybą ir transportavimą, finansines ir verslo paslaugasir sektorių, kuris apima daugiausia su valdžios sektoriumi susijusias paslaugas (žr. B pav.). Norsšis išskaidymas neatskiria griežtai privačių ir viešųjų paslaugų, prekybą ir transportavimą,finansines ir verslo paslaugas apimančios kategorijos dažniausiai laikomos rinkos paslaugųsektoriais.

Euro zonos ekonomikoje vyko reikšmingi struktūriniai pokyčiai, būdingi išsivysčiusiomsekonomikoms. Konkrečiau tariant, labai padidėjo paslaugų sektoriaus vaidmuo, o pramonėssektoriaus dalis nuolat mažėja. Pavyzdžiui, nuo 1996 m. paslaugų sektoriaus dalis bendrojojepridėtinėje vertėje padidėjo maždaug 3 procentiniais punktais, o pramonės sektoriaus dalissumažėjo 2 procentiniais punktais. Paslaugų sektoriaus dalies didėjimą gali lemti keli veiksniai.Tai vartojimo paklausos persiorientavimas į paslaugas didėjant pajamoms, paslaugų sektoriausliberalizavimas, didėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, rodantis tam tikrą namų ūkiųperėjimą į paslaugų veiklą.

Atskirų euro zonos sektorių pridėtinės vertės pokyčiai susiję su nevienoda sektorių augimodinamika. Kalbant apie verslo paslaugas, pramonės sektoriaus įmonės, pirkdamos paslaugas išišorės, iš dalies lemia paslaugų sektoriaus kilimą. Šis pokytis taip pat sustiprina ryšius tarp šiųdviejų sektorių. Lentelėje parodyta, kad nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžiosrealioji bendroji pridėtinė vertė euro zonoje vidutiniškai per ketvirtį didėjo 0,5%. Paslaugųaugimo tempas buvo toks pat. Šį augimą daugiausia lėmė didėjančios rinkos paslaugos. Pramonė(neįskaitant statybos) vidutiniškai išaugo 0,3%, o statybos augimo tempas buvo lėčiausias – tik0,1%. Paslaugos dėl savo dalies bendroje pridėtinės vertės struktūroje ir gerų rezultatų buvo

A p a v . V i s o s r e a l i o s i o s b e n d r o s i o s p r i d ė t i n ė s v e r t ė s p a s i s k i r s t y m a s 1 )

Žemės ūkis iržuvininkystė

2% Statyba6%

Pramonė(neįskaitant

statybos)21%

Paslaugos71%

B p a v . P a s l a u g ų r e a l i o s i o s b e n d r o s i o s p r i d ė t i n ė s v e r t ė s p a s i s k i r s t y m a s 1 )

Su valdžiossektoriumisusijusiospaslaugos

32%

Prekybair

transportas30%

Finansinėsir verslo

paslaugos38%

Šaltinis: Eurostat.1) Pateikiami 2005 m. svoriai.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 56

57ECB

Metų ataskaita2005

pagrindinis veiksnys, dėl kurio padidėjo euro zonos pridėtinė vertė. Nuo praėjusio amžiausdešimtojo dešimtmečio vidurio paslaugų poveikis euro zonos pridėtinės vertės didėjimui sudarėvidutiniškai 0,4 procentinio punkto, o pramonės sektoriaus vidutinis poveikis buvo tik 0,1procentinio punkto.

Reikšmingi skirtumai tarp sektorių pastebimi ir kalbant apie pridėtinės vertės didėjimokintamumą. Paslaugų pridėtinės vertės didėjimas rodo gerokai mažesnį kintamumą negu kituosesektoriuose (vertinant pagal standartinį nuokrypį). Tačiau dėl paslaugų sektoriaus dydžio joįtaka pridėtinės vertės didėjimo kintamumui nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečiovidurio buvo maždaug tokia pati kaip ir pramonės sektoriaus.

Atsižvelgiant į nemažus skirtumus tarp euro zonos pagrindinių sektorių vidutinių augimo tempų,kyla klausimas, kokiu mastu, vertinant istoriniu požiūriu, atskirų sektorių raida galėjo lemtipalyginti nedidelį dabartinį pagyvėjimą. 2003 m. viduryje prasidėjęs atsigavimas antraisiaispakilimo metais sulėtėjo, o 2005 m. trečiąjį ketvirtį vėl paspartėjo. Pokyčiai paslaugų irpramonės sektoriuose per dabartinį pagyvėjimą yra palyginti su pokyčiais, įvykusiais dviejųankstesnių pagyvėjimų metu, C ir D pav. Jie rodo, kad gana vangią plėtrą antraisiais šiopagyvėjimo metais lėmė ne kurio nors konkretaus sektoriaus menka raida. Faktiškai tiekpramonės, tiek paslaugų sektorių santykinių rezultatų modelis atitiko viso BVP kaitostendencijas. Abiejuose sektoriuose pirmaisiais dabartinio pagyvėjimo metais nebuvo aiškiųskirtumų, palyginti su vidutiniais pokyčiais, įvykusiais per du ankstesnius pagyvėjimus. Tačiauantraisiais pagyvėjimo metais pridėtinė vertė abiejuose sektoriuose didėjo ne taip sparčiai kaipdviejų ankstesnių pagyvėjimų metu. Be to, iš pav. matyti labiau kintamas pramonės sektoriaus,palyginti su paslaugų sektoriumi, raidos pobūdis. Atrodo, kad palyginti neintensyvų augimąantraisiais šio pagyvėjimo metais lėmė keli veiksniai, įskaitant lėčiau didėjančią produkciją,euro kurso ir naftos kainų šokus ir neapibrėžtumą dėl kai kuriose euro zonos ekonomikosevykdomų reformų (žr. 2005 m. lapkričio mėn. ECB mėnesinio biuletenio 5 intarpą „The currenteuro area recovery from a historical perspective“).

Apskritai euro zonos pridėtinės vertės didėjimo išskaidymas pagal sektorius išryškina paslaugųsektoriaus reikšmę euro zonoje. Iki šiol paslaugų sektorius yra didžiausias ekonomikos sektoriuseuro zonoje. Jo reikšmė pastebimai padidėjo per pastaruosius dešimtmečius ir atrodo, kad šisprocesas tęsis ir toliau, o šio sektoriaus įtaka pridėtinės vertės didėjimo bendram kintamumui

E u r o z o n o s r e a l i o s i o s b e n d r o s i o s p r i d ė t i n ė s v e r t ė s r a i d a p a g a l s e k t o r i u s

(atitinkamų laikotarpių vidurkiai)

Vidutinė absoliutiĮtaka ketvirtiniam įtaka ketvirtinio

Standartinis augimui augimo pokyčiuiKetvirtinis augimas nuokrypis (procentiniais (procentiniais

(procentais) (ketvirtinio augimo) punktais) punktais)(1991–2005) (1991–2005) (1996–2005) (1996–2005)

Paslaugos 0,5 0,3 0,4 0,2Prekybos ir transporto paslaugos 0,5 0,6 0,1 0,1Finansinės ir verslo paslaugos 0,7 0,4 0,2 0,1Su valdžios sektoriumi susijusios paslaugos 0,4 0,3 0,1 0,0

Pramonė (neįskaitant statybos) 0,3 1,0 0,1 0,2Statyba 0,1 1,7 0,0 0,1Žemės ūkis 0,4 1,6 0,0 0,0Iš viso 0,5 0,4 0,5 -

Šaltiniai: Eurostat ir ECB apskaičiavimai.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 57

Įvairūs sklaidos rodikliai rodo, kad 2005 m.realiojo BVP didėjimo tempų skirtumai tarpeuro zonos šalių iš esmės nepakito. Iš daliesrodydamas lėtėjantį pasaulio ekonomikosaugimą bei mažėjančią prekybą ir naftos kainų

kilimą, vidutinis metinis realiojo BVP augimas2005 m., palyginti su ankstesniais metais,visose euro zonos šalyse sumažėjo arba ir toliaubuvo iš esmės toks pat, išskyrus Ispaniją, kur jispadidėjo ir buvo gana spartus.


yra panaši kaip ir pramonės sektoriaus. Palyginti su ankstesniais pakilimais, ne toks intensyvusaugimas dabartinio pagyvėjimo laikotarpiu, t. y. nuo 2004 m. vidurio iki 2005 m. vidurio, išesmės buvo būdingas visiems pagrindiniams euro zonos sektoriams.

C p a v . P r i d ė t i n ė v e r t ė e u r o z o n o s p a s l a u g ų s e k t o r i u j e

(indeksas, T = 100)

98

99

100

101

102

103

104

105

106

107

108

98

99

100

101

102

103

104

105

106

107

108

T-2 T T+2 T+4 T+6 T+8 T+10

2003 m. II ketv. = 100 (T)1993 m. III ketv. = 100 (T)1982 m. III ketv. = 100 (T)

D p a v . P r i d ė t i n ė v e r t ė e u r o z o n o s p r a m o n ė s s e k t o r i u j e

(indeksas, T = 100)

98

99

100

101

102

103

104

105

106

107

108

98

99

100

101

102

103

104

105

106

107

108

T-2 T T+2 T+4 T+6 T+8 T+10

2003 m. II ketv. = 100 (T)1993 m. III ketv. = 100 (T)1982 m. III ketv. = 100 (T)

Šaltinis: ECB apskaičiavimai, pagrįsti Eurostat duomenimis.Pastaba: ekonominis pakilimas prasideda ketvirtį T+1, kur ketvirtis T yra žemiausias taškas, kaip apibrėžia Ekonominės politikos tyrimųcentro Euro zonos verslo ciklo datos nustatymo komitetas (žr. http://www.cepr.org/data/Dating), išskyrus paskutinį pakilimą, kurisnustatomas remiantis realiojo ketvirtinio BVP augimo tendencija.

4 l e n t e l ė D a r b o r i n k o s r a i d a

(pokyčiai, palyginti su ankstesniu laikotarpiu; procentais)

2003 2004 2005 2003 2003 2004 2004 2004 2004 2005 2005 2005 2005III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv. I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Darbo jėga 0,8 0,9 . 0,1 0,2 0,2 0,3 0,3 0,2 0,0 0,0 0,0 .

Užimtumas 0,3 0,7 . 0,1 0,1 0,2 0,3 0,3 0,2 0,0 0,2 0,3 .Žemės ūkis 1) -2,2 -1,0 . -0,3 -0,3 -0,3 -0,3 0,1 -0,4 -1,1 -0,2 -0,7 .Pramonė 2) -1,1 -0,9 . -0,4 -0,4 -0,5 0,2 -0,1 0,0 -0,6 0,0 0,0 .– neįskaitant statybos -1,5 -1,6 . -0,5 -0,6 -0,7 0,1 -0,5 0,1 -0,8 -0,1 -0,1 .– statyba 0,0 0,8 . -0,4 0,1 0,1 0,5 1,1 -0,3 -0,0 0,3 0,4 .Paslaugos 3) 0,9 1,4 . 0,3 0,3 0,5 0,3 0,4 0,4 0,4 0,2 0,4 .

Nedarbo lygis 4)

Iš viso 8,7 8,9 8,6 8,7 8,8 8,9 8,9 8,9 8,8 8,8 8,6 8,4 8,3Jaunesni kaip 25 m. 17,6 17,9 17,7 17,6 18,1 17,9 18,1 17,9 18,0 18,3 17,6 17,2 17,525 m. ir vyresni 7,5 7,6 7,3 7,5 7,6 7,6 7,6 7,6 7,6 7,5 7,4 7,2 7,1

Šaltiniai: Eurostat ir ECB apskaičiavimai.1) Įskaitant žuvininkystę, medžioklę ir miškininkystę.2) Įskaitant apdirbamąją pramonę, statybą, kasybą, elektros, dujų ir vandens tiekimą.3) Neįskaitant kitose šalyse esančių įstaigų ir organizacijų.4) Darbo jėgos dalis procentais pagal TDO rekomendacijas.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 58

GERĖJANTI DARBO RINKOS PADĖTIS Užimtumo didėjimo tempas visus metus buvopanašus į užregistruotą 2004 m. (žr. 4 lentelę).Užimtumas reikšmingai didėjo paslaugų irstatybos sektoriuose, o pramonėje (neįskaitantstatybos) ir žemės ūkyje jis toliau mažėjo. Tiekpaslaugų, tiek pramonės sektoriuose užimtumoperspektyvų tyrimo rodikliai metų pabaigoje taippat gerokai padidėjo. Atsižvelgiant į prastesnęekonominę veiklą 2005 m., dabartinių darborinkos politikos priemonių, skirtų galimybėmsdirbti ne visą darbo dieną ir savarankiškaiišplėsti, vaidmuo, atrodo, tampa labai svarbus.

2005 m. nedarbas euro zonoje toliau tolygiaimažėjo ir metų pabaigoje sudarė 8,3% (žr. 30pav.). Labai sumažėjo jaunesnių kaip 25 m.darbuotojų nedarbas. Po infliacijosnedidinančio nedarbo lygio (NAIRU – non-accelerating inflation rate of unemployment)padidėjimo, stebėto nuo praėjusio amžiaus

aštuntojo dešimtmečio iki dešimtojodešimtmečio vidurio, kuris daugiausia susijęssu neigiamais šokais ir nelanksčiomis darborinkos institucijomis daugelyje euro zonos šalių,pastarąjį dešimtmetį NAIRU įverčiai truputįsumažėjo9. Šį sumažėjimą pirmiausia lėmėdarbo rinkos reformos keliose euro zonos šalyse(detaliau žr. 6 intarpą). Nors kelios šalys padarėsvarbią pažangą siekdamos, kad jų darbo rinkosbūtų lankstesnės, daugelyje šalių reikiaambicingesnių reformų. Tik ryžtingesniveiksmai, siekiant vykdyti struktūrines darborinkos reformas, reikšmingai sumažins nedarbolygį ateinančiais metais nesukeldamos pavojauskainų stabilumui.

2005 m. darbo našumas kilo nedaug (žr. 31pav.). Pramonės sektoriuje (neįskaitantstatybos) našumas kilo sparčiau negu visoje

59ECB

Metų ataskaita2005

3 0 p a v . N e d a r b a s

(mėnesiniai duomenys; dėl sezoniškumo pakoreguota)

Šaltinis: Eurostat.Pastaba: visų metų duomenys apima visas 12 euro zonos šalių.1) Metiniai pokyčiai dėl sezoniškumo nekoreguoti.

1994 1996 1998 2000 2002 2004-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

3,0

7,5

8,0

8,5

9,0

9,5

10,0

10,5

11,0

11,5

metiniai pokyčiai, mln. (skalė kairėje) 1)

%, palyginti su visa darbo jėga (skalė dešinėje)

9 Žr. 2005 m. rugpjūčio mėn. ECB mėnesinio biuletenio intarpą „Alonger-term perspective on structural unemployment in the euro area“.

3 1 p a v . D a r b o n a š u m a s

(metiniai pokyčiai, procentais)


1996 1998 2000 2002 2004-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

5,0

6,0

visa ekonomikapramonė, neįskaitant statybos

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 59

ekonomikoje. Pastaraisiais metais euro zonosnašumo kilimas buvo nuviliantis. Praėjusioamžiaus dešimtąjį dešimtmetį sudaręs daugiaukaip 2%, pastaruoju metu jis sumažėjo ir buvotruputį didesnis kaip 1%. Mažesnis našumokilimas euro zonoje iš dalies buvo susijęs supadidėjusiu užimtumu, tačiau jis taip pat rodo,kad nepakankamai veiksmingai naudojamosnaujos našumą didinančios technologijos.Pastarųjų metų darbo našumo kilimoišskaidymas taip pat rodo, kad blogesnė darbokokybė turi įtakos aiškinant darbo našumokilimą10. Kai kurie empiriniai duomenys rodo,kad palyginti nedidelius našumo rezultatus

galima sieti su nepakankama konkurencija ir užimtumą proteguojančiais įstatymais11.Vertinant ateities perspektyvas, tai gali reikšti,kad su žmogiškuoju kapitalu susijusi politikaturėtų būti orientuota į žinių įgijimo irgalimybių tobulėti darbe didinimą. Taip patbūtina ekonominė strategija, kuria būtųsiekiama skatinti taikyti naujoves ir našumądidinančias technologijas.


10 Žr. G. Schwerdt ir J. Turunen „Growth in euro area labourquality“, ECB Working Paper No. 575, 2006 m. sausio mėn.

11 Žr. G. Nicoletti ir S. Scarpetta „Regulation and economicperformance: product market reforms and productivity in theOECD“, OECD Economics Department Working Paper No 460,2005 m. lapkričio mėn.

6 i n t a r p a s

PREKIŲ IR DARBO RINKOS STRUKTŪRINIŲ REFORMŲ PAŽANGA ES

Suaktyvėjusi konkurencija, sparti technologijų raida ir gyventojų senėjimas rodo, kad Europosšalys turi priimti naujus iššūkius ir paversti juos galimybėmis. Kalbant apie prekių ir darborinkas, šie iššūkiai – tai darbo rinkos lankstumo didinimas, darbo jėgos įgūdžių ugdymas,bendrosios rinkos (įskaitant paslaugų) sukūrimas, naujovių skatinimas ir verslo aplinkosgerinimas. Struktūrinės reformos yra būtinos siekiant padidinti Europos ekonominio augimopotencialą, lankstumą ir atsparumą galimiems sukrėtimams.

Reaguodama į šiuos iššūkius, 2005 m. pavasario sesijoje Europos Vadovų Taryba pritarė, kadKomisija, Taryba ir valstybės narės vėl siektų įgyvendinti Lisabonos strategiją – 2000 m. kovomėn. sukurtą ambicingą reformų darbotvarkę – daugiausia dėmesio vėl skirdamos tvariamaugimui ir darbo vietoms kurti1. Atsižvelgiant į tai, Komisijai pasiūlius, 2005 m. Ecofino tarybatrejiems metams (2005–2008 m.) patvirtino „Integruotas gaires, skirtas augimui ir darbovietoms“. Jos apėmė tiek naujas Pagrindines ekonominės politikos gaires, tiek Naująsiasužimtumo gaires. Šiomis ekonominės ir užimtumo politikos gairėmis raginama, be kita ko,pradėti struktūrines reformas siekiant pagerinti ES darbo ir prekių rinkų funkcionavimą.Integruotų gairių pagrindu valstybės narės parengė nacionalines reformų programas. Joseišdėstytos jų planuojamos struktūrinės reformos 2005–2008 m. (žr. 4.1 skirsnį). Be nacionaliniųreformų programų, 2005 m. liepos mėn. Komisija patvirtino analogišką Bendrijos Lisabonosprogramą, pagal kurią veikla bus vykdoma Europos lygiu.

Vienas iš pagrindinių nacionalinių reformų programų prioritetų yra darbo rinkų veikimogerinimas. Turint omenyje, kad ES vis dar yra 20 mln. bedarbių, kol kas pasiekta nedidelėpažanga didinant užimtumo lygį ir mažinant nedarbo lygį. Nors valstybės narės yra paskelbusiosdaug reformuojančių priemonių, kuriomis siekiama pagerinti darbo rinkos veikimą, atrodo, kad,norint įvykdyti Lisabonos strategijoje numatytas planines užimtumo užduotis, reikia imtisskubesnių veiksmų. Ypač reikia padidinti moterų, taip pat jaunesnių kaip 25 m. gyventojų irpagyvenusių žmonių, kuriems daugiau kaip 55 m., aktyvumo ir užimtumo lygį. Atsižvelgiant į

1 Žr. 2005 m. liepos mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnį „The Lisbon strategy – five years on“.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 60

2.5 FISKALINĖ RAIDA

BIUDŽETO RAIDA 2005 M. KĖLĖ NUSIVYLIMĄ2005 m. euro zonos fiskalinės raidos pažangasiekiant patikimų valstybės finansų buvo labaimenka. Kaip rodo paskutiniai valstybių nariųatnaujintų stabilumo programų duomenys, eurozonos deficitas šiek tiek sumažėjo ir sudarė2,5% BVP. To nepakako užkirsti kelią tolesniamskolos ir BVP santykio vidurkio didėjimui (žr.5 lentelę). Užfiksuoti biudžeto rezultatai 2005m. reiškia, kad, ekonomikai augant vidutiniu

tempu, fiskalinė drausmė tapo šiek tiekgriežtesnė.

Kai kurios šalys neįvykdė 2004 m. pabaigoje ir2005 m. pirmąją pusę jų atnaujintose stabilumoprogramose numatytų biudžeto tikslų.Prognozuojami rezultatai buvo vidutiniškai 0,2procentinio BVP punkto mažesni už numatytusrezultatus. Tai iš dalies lėmė mažesnis neguprognozuotas ekonomikos augimas, taip patkonsolidavimo trūkumai ir per didelės išlaidoskai kuriose valstybėse. Užfiksuoti trūkumai

61ECB

Metų ataskaita2005

tai, 2005 m. valstybių narių darbo rinkos politika daugiausia buvo orientuota į darbo jėgospasiūlą kuriant paskatas platesnei žmonių grupei įsilieti į darbo rinką. Daugelis politikospriemonių buvo skirtos darbo apmokestinimui, aktyviai darbo rinkos strategijai ir nedarbo beisocialinėms išmokoms. Dauguma darbo apmokestinimo srityje priimtų priemonių buvo skirtosdarbo mokesčių naštai sumažinti, kad, mažinant darbo sąnaudas, paskatintų užimtumą. Kalbantapie aktyvią darbo rinkos politiką, kelios šalys pertvarkė savo viešojo įdarbinimo paslaugas.Nedarbo ir socialinės paramos srityje buvo imtasi įvairių priemonių, kuriomis buvo siekiamatikslingesnių intervencijų, griežtesnių kontrolės priemonių ir tinkamumo sąlygų. Iki dabar kaikurios ES šalys yra pranešusios apie bendrą teigiamą poveikį jų darbo rinkoms, susijusioms sudarbo rinkų atvėrimu darbuotojams migrantams iš naujųjų valstybių narių. Be to, buvo mažaireformų dėl ankstyvo išėjimo į pensiją schemų.

Europa taip pat rizikuoja prarasti pozicijas, jei verslo aplinka nebus pagerinta konkurencijos irreguliavimo srityse. Prekių, paslaugų ir energijos rinkos, įskaitant tinklines pramonės šakas,vis dar nepakankamai konkurencingos. Apskritai reguliavimo gerinimo procesas nacionaliniuir ES lygiais paspartėjo. Kalbant apie paslaugas, Paslaugų vidaus rinkoje direktyva bus svarbusžingsnis baigiant kurti bendrą vidaus rinką. Tačiau reikia intensyvesnių veiksmų siekiantpašalinti kliūtis įeiti į rinką ir užtikrinti deramą rinkų veikimą, įskaitant tinklines pramonėsšakas.

Be darbo ir prekių rinkos reformų, reikėtų vykdyti reformas, kuriančias palankų klimatą žiniųplėtrai ir naujovėms. Tačiau kalbant apie išlaidas tyrimams ir plėtrai, ES tarptautiniai reitingaiper maži. Išlaidos, apskaičiuojamos kaip BVP dalis, nuo 2001 m. praktiškai nesikeitė, t. y.sudarė maždaug 1,9% BVP. Tai kur kas mažiau už 3%, numatytus Lisabonos strategijoje. Norssavo nacionalinėse reformų programose daugelis valstybių narių planuoja reikšmingai padidintibendras tyrimo ir plėtros išlaidas iki 2010 m., tačiau vidutiniu ir ilgu laikotarpiu reikia daugiaupastangų norint padidinti pirmiausia privataus tyrimo ir plėtros išlaidas. Kad darbo rinkos raidaatitiktų svarbiausius Lisabonos strategijos tikslus, reikėtų labiau pabrėžti švietimo svarbą.

Apibendrinant, 2005 m. pasiekta tam tikra tolesnė pažanga vykdant struktūrines reformas.Atnaujintos Lisabonos strategijos inicijuotos reformuojančios priemonės, kaip buvo pareikštaBendrijos Lisabonos programoje ir nacionalinėse reformų programose, yra svarbus tolesnisžingsnis teisinga kryptimi. Šių programų pagrindu turėtų būti spartinamas bendras reformųįgyvendinimo tempas.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 61

buvo ypač akivaizdūs kai kuriose šalyse, kuriųdeficitas jau buvo didelis. 2005 m. biudžetopozicijos pablogėjo dar ir dėl to, kad padidėjoskaičius šalių, kurių deficitas buvo didesnis kaip3% BVP, palyginti su 2004 m. atnaujintaisstabilumo programos duomenimis.Apskaičiuota, kad keturių šalių (Vokietijos,Graikijos, Italijos ir Portugalijos) deficitas buvodidesnis už kontrolinį dydį, nors pagalstabilumo programas tik dviejų šalių deficitasyra didesnis už šį dydį. Visose šiose šalyse,išskyrus Portugaliją, kuri pritaikė svarbiaslaikinas priemones palaikyti mažesnį kaip 3%BVP arba tokio dydžio deficitą 2002–2004 m.,deficitas beveik visus metus nuo euro įvedimo1999 m. buvo didesnis už kontrolinį dydį.Tikimasi, kad 2005 m. Vokietijos deficitas

sudarys 3,3% BVP, o Prancūzijos – 3,0%. Todėlketverius metus iš eilės deficitas Vokietijojebuvo didesnis kaip 3% BVP. Po reikšmingųstatistinių pataisymų 2004 m. paaiškėjo, kadpagal ESS95 metodologiją nuo 1997 m.Graikijos deficitas buvo didesnis už kontrolinįdydį. Prognozuojama, kad 2005 m. jos deficitasbus lygus 4,3% BVP. Italija 2005 m. taip patlabai viršijo deficito kontrolinį dydį, jis sudarė4,3% BVP. Iš esmės Portugalijos deficitas,palyginti su 2004 m., padidėjo dvigubai irpasibaigus svarbių laikinų politikos priemoniųgaliojimo terminui buvo 6,0 % BVP.

Visos euro zonos biudžeto rezultatai rodo, kadfiskalinė politika buvo šiek tiek suvaržanti.Užfiksuotas realusis BVP augo mažiau negu


5 l e n t e l ė E u r o z o n o s f i s k a l i n ė s p o z i c i j o s

(procentais, palyginti su BVP)

Valdžios perviršis (+)/deficitas (–) 2005 m. stabilumo programos

2002 2003 2004 duomenys

Euro zona -2,5 -3,0 -2,7 -2,5Belgija 0,0 0,1 0,0 0,0Vokietija -3,8 -4,1 -3,7 -3,3Graikija -4,9 -5,7 -6,6 -4,3Ispanija -0,3 0,0 -0,1 1,0Prancūzija -3,3 -4,1 -3,7 -3,0Airija -0,6 0,2 1,4 0,3Italija -2,7 -3,2 -3,2 -4,3Liuksemburgas 2,1 0,2 -1,2 -2,3Nyderlandai -2,0 -3,2 -2,1 -1,2Austrija -0,4 -1,2 -1,0 -1,9Portugalija -2,8 -2,9 -3,0 -6,0Suomija 4,3 2,5 2,1 1,8

Bendroji valdžios sektoriaus skola 2005 m. stabilumo programos

2002 2003 2004 duomenys

Euro zona 69,2 70,4 70,8 71,0Belgija 105,8 100,4 96,2 94,3Vokietija 61,2 64,8 66,4 67,5Graikija 111,6 108,8 109,3 107,9Ispanija 53,2 49,4 46,9 43,1Prancūzija 58,8 63,2 65,1 65,8Airija 32,4 31,5 29,8 28,0Italija 108,3 106,8 106,5 108,5Liuksemburgas 6,8 6,7 6,6 6,4Nyderlandai 51,3 52,6 53,1 54,4Austrija 66,7 65,1 64,3 63,4Portugalija 56,1 57,7 59,4 65,5Suomija 42,3 45,2 45,1 42,7

Šaltiniai: Europos Komisija (2002–2004 m.), 2005–2006 m. atnaujintos stabilumo programos (2005 m.) ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: duomenys pagrįsti perviršinio deficito procedūros apibrėžimais. Į biudžeto balanso duomenis neįskaitomos pajamos iš UMTSlicencijų pardavimo.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 62

galėjo, o tai reiškė, kad verslo ciklas darėneigiamą poveikį biudžeto raidai. Esant istoriškainedidelėms palūkanų normoms ir palankiaifinansų aplinkai, palūkanų mokėjimai nekito.

Kadangi konsolidavimo poreikiai euro zonojebuvo labai skirtingi – kai kuriose šalyse dėlcikliškumo pakoreguotas fiskalinis balansassvyravo nuo 2,5% BVP pertekliaus iki apie 5%BVP deficito, – valstybės finansų pozicijadaugelyje šalių struktūriškai negerėjo, palygintisu reikalaujamu lygiu. Nors taikyta mažiaulaikinų ir vienkartinių deficitą mažinančiųpriemonių, padėtis kad ir mažiau negupraėjusiais metais, bet šiek tiek suvienodėjo,tačiau iš esmės ji nepagerėjo. Apskaičiuota, kadvisoje euro zonoje vyriausybės išlaidos irpajamos, procentais, palyginti su BVP, padidėjonedaug. Sumažėję tiesioginiai mokesčiai irsocialinės įmokos daugiausia kompensavo tamtikrą išlaidų apribojimą ir netiesioginiųmokesčių padidėjimą 2005 m.

Manoma, kad 2005 m. trečius metus iš eilėsskolos ir BVP santykis didėjo ir sudarė 71,0%

BVP. Šį didėjimą nulėmė mažas pirminisperviršis, taip pat tai, kad ekonomika augomažiau negu numanomos vidutinės valstybėsskolos palūkanų normos, ir kai kuriais atvejaisskolą didinančių likučių ir srautų apimčiųtikslinimai. Daugelio euro zonos šalių skolossantykis buvo didesnis kaip 60% BVPkontrolinis dydis. Daugeliu atvejų skolos irBVP santykis toliau didėjo. Apskaičiuota, kadItalijos skolos santykis sudarė 108,5% BVP irbuvo didžiausias euro zonoje. Graikijos skolossantykis 2005 m. tik šiek tiek sumažėjo ir buvodidesnis kaip 100% BVP. Manoma, kad kitostrys šalys, kurių skolos santykis yra didesniskaip 60% BVP (Vokietija, Prancūzija irPortugalija), šio santykio nesumažins. Norsapskaičiuota, kad Belgijos biudžetas buvosubalansuotas 2005 m. iš dalies dėl laikinųpriemonių, tačiau jos skolos santykisakivaizdžiai sumažėjo pakoregavus didelįdeficitą ir skolą. Sprendžiant pagal valdžiossektoriaus skolos vertybinių popierių emisijosapimtį, euro zonoje ir toliau buvo didelisbiudžeto nesubalansuotumas ir nepalanki skolosdinamika (žr. 7 intarpą).

63ECB

Metų ataskaita2005

7 i n t a r p a s

VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ RAIDA EURO ZONOJE

2005 m. valdžios sektoriaus skolos vertybinių popierių emisija buvo sparti, nes padidėjovyriausybės finansavimo poreikis padengti biudžeto deficitą. Iki 1999 m., kai prasidėjo trečiasisEPS etapas, daugelyje euro zonos šalių biudžeto nesubalansuotumas buvo labai nedidelis arbabiudžetas buvo netgi perteklinis, todėl šalims nereikėjo daug skolintis. Tačiau nuo 2000 m. išdalies dėl prastėjusių ekonomikos sąlygų biudžeto pozicijos tapo blogesnės, dėl to bendroskolinimosi poreikis euro zonos šalyse išaugo. Šis pokytis pasireiškė tuo, kad padidėjo skolosir BVP santykis bei valdžios sektoriaus išleistų skolos vertybinių popierių metinis augimotempas. Per pastaruosius ketverius metus šis tempas vidutiniškai sudarė 4,5% (žr. A lentelę).

A l e n t e l ė E u r o z o n o s v y r i a u s y b i ų i š l e i s t ų s k o l o s v e r t y b i n i ų p o p i e r i ų m e t i n i a i a u g i m o t e m p a i

(procentais; laikotarpio pabaigoje)

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Iš viso valdžios sektorius 4,3 3,6 2,5 2,7 4,1 4,7 5,0 4,1Ilgalaikiai 6,3 5,7 3,3 2,2 2,9 3,9 5,7 4,8

fiksuotųjų palūkanų 5,1 5,2 3,9 5,0 6,1 4,7kintamųjų palūkanų -4,0 -16,2 -9,4 -5,5 5,1 9,3

Trumpalaikiai -10,5 -16,0 -7,1 8,8 19,1 13,4 -1,3 -3,3

Šaltinis: ECB.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 63


Kaip rodo esančių apyvartoje valdžios sektoriaus skolos vertybinių popierių struktūros analizė,valdžios skolą daugiausia sudaro centrinės valdžios sektoriaus skola – 2005 m. gruodžio mėn.ji sudarė 93,8% esančių apyvartoje skolos vertybinių popierių, o kito valdžios sektoriaus skola– 6,2%. Nepaisant to, kitas valdžios sektorius tampa vis aktyvesnis. Centrinės valdžiossektoriaus išleistų skolos vertybinių popierių dalis 1998–2005 m. nuolat mažėjo, o kito valdžiossektoriaus išleistų skolos vertybinių popierių dalis padvigubėjo (žr. B lentelę).

Valdydamos savo skolą, šalys ir toliau laikėsi ilgalaikio skolinimosi tendencijos. Mažospalūkanų normos – svarbus veiksnys, su kurio pagalba ilgalaikių vyriausybės skolos vertybiniųpopierių leidimas tapo patrauklus. 2005 m. pabaigoje ilgalaikė skola sudarė 92,3% esančiųapyvartoje skolos vertybinių popierių, o trumpalaikių skolos vertybinių popierių daliai teko tik7,7%. Tai taip pat atitinka neigiamą trumpalaikių skolos vertybinių popierių didėjimo tempą2005 m. Metinis ilgalaikių skolos vertybinių popierių augimo tempas šiek tiek sumažėjo – nuo5,7% (2004 m.) iki 4,8% (2005 m.).

Iš B lentelės matyti, kad didžiosios dalies valdžios sektoriaus išleistų ilgalaikių skolosvertybinių popierių palūkanos buvo fiksuotos. Laikui bėgant ilgalaikių skolos vertybiniųpopierių su kintamosiomis palūkanomis dalis labai sumažėjo – nuo 11,9% (1998 m.) iki 7,9%(2005 m. gruodžio mėn.). Taip atsitiko dėl to, kad baigiantis paskutiniam praėjusio amžiausdešimtmečiui, esant stabilioms kainoms, po truputį mažėjo priemoka už terminus, kuriąsumokėjo kai kurios vyriausybės už fiksuotųjų palūkanų ilgalaikius vertybinius popierius.Tačiau 2005 m. skolos vertybinių popierių su kintamosiomis palūkanomis dalis truputį padidėjo– iki 7,9% (2004 m. buvo 7,7%). Italija yra vienintelė šalis, kurios skolos vertybinių popieriųsu kintamosiomis palūkanomis dalis (21%) yra daug didesnė už euro zonos vidurkį, nors nuo1998 m. ji akivaizdžiai sumažėjo. 2005 m. ilgalaikių vertybinių popierių su kintamosiomispalūkanomis augimo tempas euro zonoje padidėjo iki 9,3%. Tai rodo, kad kito kitų rinkos dalių,tokių kaip PFI, skolos vertybinių popierių emisija (žr. šio skyriaus 2.2 skirsnį). Šį padidėjimągalima sieti su tuo, kad labai nedidelės trumpalaikių vertybinių popierių palūkanos darė teigiamąįtaką vertybiniams popieriams, kurių palūkanos buvo kintamosios (žr. A lentelę).

Apskritai pastarojo meto vyriausybės finansavimo struktūros tendencijos rodo, kad rengiantnacionalines skolos valdymo strategijas pasinaudota palankiais finansų rinkos sąlygų pokyčiais,nes per paskutinį dešimtmetį ekonomikos strategija buvo labiau orientuota į stabilumo siekį.

B l e n t e l ė E s a n č i ų a p y v a r t o j e e u r o z o n o s v y r i a u s y b i ų i š l e i s t ų s k o l o s v e r t y b i n i ų p o p i e r i ų s t r u k t ū r a(procentais, palyginti su bendra valdžios išleistų skolos vertybinių popierių suma; laikotarpio pabaigoje)

1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Centrinė valdžia 96,9 96,9 96,7 96,3 95,4 94,7 94,3 93,8Ilgalaikiai vertybiniai popieriai 87,5 89,3 89,8 89,0 87,2 85,8 86,0 86,2Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 9,4 7,6 6,9 7,2 8,2 8,9 8,3 7,6

Kita valdžia 3,1 3,1 3,3 3,7 4,6 5,3 5,7 6,2Ilgalaikiai vertybiniai popieriai 3,0 3,0 3,2 3,6 4,5 5,2 5,6 6,1Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 0,1 0,2 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1 0,1

Iš viso valdžia Ilgalaikiai 90,5 92,3 93,0 92,6 91,7 91,1 91,6 92,3

fiksuotųjų palūkanų 75,9 79,2 81,1 82,5 82,0 82,2 82,8 83,4kintamųjų palūkanų 11,9 10,6 10,0 8,8 8,1 7,6 7,7 7,9

Trumpalaikiai 9,5 7,7 7,0 7,4 8,3 8,9 8,4 7,7Iš viso valdžia; mlrd. euro 3 314,6 3 450,7 3 547,6 3 765,7 3 940,2 4 142,0 4 370,5 4 588,3

Šaltinis: ECB.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 64

VALSTYBĖS FINANSŲ PROGNOZĖS 2006 M.Kaip rodo paskutinį kartą atnaujintos stabilumoprogramos, jų tiksluose numatytakonsolidacijos pažanga dažniausiai sutampa suatnaujintu Stabilumo ir augimo paktu. Tačiau,kaip ir praėjusiais metais, daugelis vyriausybiųneturi pakankamai konkrečių ar patikimų planų iš esmės spręsti savo fiskalinionesubalansuotumo problemų. Taip patpažymėtina, kad bus apribojamos ketinamospatirti išlaidos, tačiau manoma, kad šįapribojimą kompensuos mokesčių mažinimas, otai sumažins vyriausybės išlaidas ir pajamas.Todėl baiminamasi, kad daugelis šalių dar kartąpadarys per mažai, kad sumažintų biudžetodeficitą ir neįvykdys išsamių struktūriniųreformų. Iš 2006 m. stabilumo programų matyti,kad euro zonos deficito vidurkis šiek tieksumažės – 0,2 procentinio BVP punkto ir

sudarys 2,3% BVP, o ekonomikos plėtra busartima jos potencialui. 2006 m. verslo ciklopoveikis fiskalinei raidai turėtų būti neutralus,o palūkanų mokėjimai euro zonos mastu turėtųtruputį sumažėti. Skolos santykio vidurkisdažniausiai turėtų būti stabilus ir sudaryti apie71% BVP.

Iš šalių, turinčių perviršinius deficitus, Graikijasiekia 2006 m. sumažinti savo deficitą ikimažesnio kaip 3% dydžio, Vokietija ir Italijaplanuoja tai padaryti tik 2007 m., o Portugalijatikisi pagerinti savo perviršinį deficitą 2008 m.Šios šalys, įskaitant Prancūziją, planuojapasiekti ar išlaikyti vidutinės trukmės tikslusatitinkančias fiskalines pozicijas tik baigiantisjų programų laikotarpiui, o visos kitos šalysvėliausiai tai pasieks iki 2008 m.

65ECB

Metų ataskaita2005

Labiausiai juntama nauda visuomenei – daug mažesnė valdžios biudžeto išlaidų palūkanųmokėjimams dalis.

Kaip rodo visa valdžios sektoriaus išleistų vertybinių popierių suma 2005 m. gruodžio mėn.(žr. A pav.), daugiausia šių popierių išleido Italija – 27,2% visos sumos euro zonoje, Vokietijair Prancūzija – atitinkamai 23,2% ir 20,8% (žr. A pav.). Vien tik šių trijų šalių vyriausybių skolasudaro daugiau kaip du trečdalius visos suverenios euro zonos skolos. Lyginant grynosiosvertybinių popierių emisijos sumas 2005 m., didžiausia suma tenka Vokietijai (65,8 mlrd. euro),Prancūzijai ir Italijai – atitinkamai 61,8 mlrd. euro ir 35,4 mlrd. euro (žr. B pav.).

A p a v . E u r o z o n o s 2 0 0 5 m . e s a n t y s a p y v a r t o j ev y r i a u s y b ė s s k o l o s v e r t y b i n i a i p o p i e r i a i p a g a l š a l į e m i t e n t ę(procentais; laikotarpio pabaigoje)

IT27,2

DE23,2

FR20,8

ES7,6

LU0,0

GR3,8

PT1,9AT

3,0

FI1,3 IE

0,7

NL4,8

BE5,8

Šaltinis: ECB.

B p a v . E u r o z o n o s 2 0 0 5 m . v y r i a u s y b ė s s k o l o s v e r t y b i n i ų p o p i e r i ų g r y n a s i s i š l e i d i m a s p a g a l š a l į e m i t e n t ę(mlrd. euro; laikotarpio vidurkiai)

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

-10

0

10

20

30

40

50

60

70

IT DE FR ES BE FI NL GR AT PT IE LU

Šaltinis: ECB.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 65

BŪTINYBĖ KEISTI FISKALINĖS POLITIKOS STRATEGIJĄEuropos Komisijos ir patikslintose stabilumoprogramose užfiksuota ankstesnė ir numatomafiskalinė raida kelia daug rimtų iššūkių.

Pirma, prioritetas turi būti skiriamas fiskalineikonsolidacijai. Daugelis šalių, kurių fiskalinisnesubalansuotumas yra grėsmingas, kelia didelįsusirūpinimą. Optimistiškesnės augimoperspektyvos sudaro tinkamas sąlygas šaliųpažangai gerinant perviršinius deficitus irsiekiant patikimų valstybės finansų. Tačiauatrodo, kad daugelis šalių neapsieis bepapildomų priemonių, kad įgyvendintų savokonsolidacijos įsipareigojimus. Reikėtų, kadtaip neatsitiktų. Tai ypač svarbu siekiantsusigrąžinti pasitikėjimą atnaujintu Stabilumoir augimo paktu. Europos fiskalinė sistema yrakertinis EPS ramstis, kuris įtvirtina fiskalinėsdrausmės lūkesčius ir taip prisideda prie eurozonos plėtros, stabilumo ir susitelkimo.

Antra, vadovaujantis ekonominiu pagrindimu,atnaujintame Pakte daugiau dėmesio skiriamabiudžeto balanso tvariai konsolidacijai, o nevienkartinėms priemonėms pagerinti padėtį.Todėl bus labai teigiama, jei bus rečiaupasikliaujama tokiomis priemonėmis, kaip tainumatė kai kurios vyriausybės. Akivaizdu, kaddėl laikinų priemonių gali vėluotikonsolidavimo veiksmai, reikalingi išspręstidaugeliui šalių iškilusius struktūrinius biudžetouždavinius. Be to, dėl trumpalaikės tokiųpriemonių naudos ateityje padėtis gali blogėti.Tai gali būti didesnės fiskalinės naštosbūsimoms kartoms priežastis.

Trečia, daugeliui euro zonos šalių būtina išsamireformų strategija siekiant prisidėti prieužimtumo ir plėtros. Įgyvendinant šiasreformas, turi būti siekiama fiskalinėskonsolidacijos. Atsižvelgiant į tai, kad daugelisšalių nori sumažinti faktinį darbo ir kapitalopajamų mokesčių lygį, kuris yra tokiosstrategijos dalis, joms neišvengiamai reikiakontroliuoti valstybės išlaidas. Siekiantpatikimų ir augimą skatinančių valstybėsfinansų, būtinos struktūrinės išlaidų reformos.Norint paskatinti investicijas, naujoves ir

užimtumą, išlaidas būtina skirti našumotikslams. Kartu gali prireikti griežtinti išlaidųkontrolės mechanizmą tam, kad nebūtų pernelygdidelių išlaidų, dėl kurių dažnai tenka koreguotibiudžeto deficito tikslus. Tačiau dažnai būtinapatikslinti ir vyriausybės įsipareigojimussiekiant pagerinti valstybės išlaidų kokybę. Taipšalys galės pasiekti patikimų valstybės finansų,atitinkamai finansuodamos esminius viešojosektoriaus uždavinius.

2.6 VALIUTŲ KURSŲ IR MOKĖJIMŲ BALANSO POKYČIAI

2005 M. EURO NUVERTĖJO Per paskutinius tris 2004 m. mėnesius labaipabrangęs euro 2005 m. pirmąjį pusmetį atpigo.Jis nuvertėjo gana daugelio valiutų, betdaugiausia JAV dolerio ir kai kurių Azijos šaliųvaliutų, formaliai arba de facto susietų su JAVdoleriu, atžvilgiu. Nors vėliau euro ir atsigavoJaponijos jenos atžvilgiu, jo svyravimaidaugelio kitų valiutų atžvilgiu buvo palygintinedideli. Dėl to iki 2005 m. pabaigosnominalusis efektyvusis euro kursasstabilizavosi ir buvo maždaug 6% mažesnisnegu metų pradžioje (žr. 32 pav.).

2004 m. pabaigoje euro pasiekus aukščiausiąlygį nuo pat jo įvedimo 1999 m., ir jonominalusis efektyvusis kursas, ir jo kursas JAVdolerio atžvilgiu pradėjo prarasti pozicijaskintant rinkos suvokimui apie valiutų kursamsdarančius įtaką veiksnius. Tuo metu vis daugėjoženklų, kad kyla ekonominis aktyvumas JAV irJaponijoje, o vyraujanti nuomonė apie eurozonos perspektyvą ir toliau buvo prastesnė.Ypač JAV nauji duomenys, leidžiantys manytiapie didelį ekonominį aktyvumą, kartu sudidėjančio infliacinio spaudimo ženklaisakivaizdžiai nukreipė rinkos dėmesį nuo nuolatdidelio einamosios sąskaitos deficito priedidesnių palūkanų normų lūkesčių JAV, taippalaikant JAV valiutą. Šis procesas tik trumpamsustojo nuo 2005 m. vasario vidurio iki kovomėn. pradžios, kai JAV valiuta patyrė laikinąspaudimą kilus tam tikroms spėlionėms apie kaikurių centrinių bankų užsienio valiutos atsargųgalimą diversifikavimą. Tačiau nuo kovo


02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 66

vidurio ir vėliau rinkos nuotaikos JAV dolerioatžvilgiu gerėjo, bet prastėjo euro atžvilgiu. Šispokytis dar labiau pablogino padėtį birželiopradžioje Prancūzijai ir Nyderlandams atmetusSutartį dėl Konstitucijos Europai. Nuo kovovidurio iki liepos pabaigos sumažėjusią eurovertę už euro zonos ribų daugelio valiutųatžvilgiu tik iš dalies kompensavo jopabrangimas keturių didžiausių naujųjų ESvalstybių narių valiutų atžvilgiu. Pasaulyjelaikinai sumažėjęs polinkis į riziką, atrodo,turėjo įtakos investiciniams sprendimamsVidurio ir Rytų Europoje, ypač nuo kovovidurio iki birželio pradžios. Dėl to bendraigana susilpnėjo šio regiono valiutos.

2005 m. antrąjį pusmetį užsienio valiutosrinkose ir toliau dominavo cikliniai veiksniai, ostruktūriniai veiksniai pasirodė esą mažiaureikšmingi. Ypač didėjantis JAV palūkanųnormų skirtumas, palyginti su kitomispagrindinėmis ekonomikomis, atrodo, ir toliauyra palankus doleriui. Dar labiau jam padėjoJAV įmonių srautai, susiję su Šalies investicijųįstatymu (Homeland Investment Act)12, irnaujiena, kad užsienio paklausa JAV turtui ir

toliau didėjo, taip galbūt mažindama rinkossusirūpinimą dėl JAV einamosios sąskaitosdeficito finansavimo. Tačiau verslo klimatopagerėjimo euro zonoje ženklai sudarė atsvarąstipriam doleriui, todėl euro vertė JAV dolerioatžvilgiu tik truputį sumažėjo nuo 2005 m.liepos mėn. iki gruodžio pabaigos. PagerėjusiosJaponijos ekonominės perspektyvos, atrodo,buvo nepakankamos sustabdyti Japonijos jenosvertę mažinantį poveikį, kurį lėmė skirtumastarp pakilusių naftos kainų ir didėjančiopajamingumo Japonijoje ir kitose pagrindinėseekonomikose. Dėl to 2005 m. antrąjį pusmetįJaponijos jena buvo bendrai silpna. Liepos 21d. Kinija atsisakė savo valiutos susiejimo suJAV doleriu ir perėjo prie reguliuojamokintamojo valiutų kurso, susieto su valiutųkrepšeliu, režimo. Šis pokytis buvo labiausiaijuntamas Azijoje ir, atrodo, neturėjo ilgalaikiotiesioginio poveikio euro kursui.

2005 m. gruodžio 30 d. euro kainavo 1,20 JAVdolerio. Jo kursas buvo maždaug 11% mažesnisnegu metų pradžioje. 2005 m. euro taip patsusilpnėjo svaro sterlingų (3,9%), Norvegijoskronos (2,5%) ir Australijos bei Kanadosdolerio (atitinkamai 7,0% ir 14,4%) atžvilgiu.Jis taip pat nuvertėjo kai kurių naujųjų ESvalstybių narių valiutų – Lenkijos zloto (5,4%)ir Čekijos kronos (4,7%) – atžvilgiu. Per tą patįlaikotarpį euro beveik nepakito Japonijos jenosir Šveicarijos franko atžvilgiu.

Nuvertėjusį euro anksčiau minėtų valiutųatžvilgiu tik iš dalies kompensavo nedidelis jopabrangimas Vengrijos forinto ir šiek tiekdaugiau – Švedijos kronos atžvilgiu (5,1%).

2006 m. sausio mėn. euro vėl pabrango daugeliopagrindinių valiutų atžvilgiu, bet vėl atpigovasario mėn. Per 2006 m. pirmuosius dumėnesius euro kurso pokyčiams didžiausiąįtaką, atrodo, darė rinkos lūkesčiai dėl pinigųpolitikos raidos euro zonoje, JAV ir Japonijojeateityje. 2006 m. vasario 24 d. euro nominalusis

67ECB

Metų ataskaita2005

3 2 p a v . E u r o n o m i n a l i e j i i r r e a l i e j i e f e k t y v i e j i k e i t i m o k u r s a i 1 )

(mėnesiniai/ketvirtiniai duomenys; indeksas 1999 m. I ketv. = 100)

Šaltinis: ECB.1) Kylantis EKK23 indeksas rodo, kad didėja euro vertė.Paskutinis nagrinėjamas laikotarpis – 2005 m. gruodžio mėn.Skaičiuojant realųjį EKK23 pagal VDSAP, paskutinis stebimaslaikotarpis – 2005 m. trečiasis ketvirtis ir iš dalies taikomiįverčiai.

1999 2000 2001 2002 2003 2004 200580

85

90

95

100

105

110

80

85

90

95

100

105

110

nominalusis kursasrealusis kursas, skaičiuojamas taikant VKIrealusis kursas, skaičiuojamas taikant GKIrealusis kursas, skaičiuojamas taikant VDSAP indeksus

12 Šalies investicijų įstatymas leidžia JAV bendrovėms susigrąžintiužsienio neapmokestinamosiose bendrovėse uždirbtą pelnąmokant naudingo dydžio mokestį atitinkamais fiskaliniaismetais.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 67

efektyvusis kursas buvo maždaug 0,3%mažesnis už metų pradžioje užfiksuotą jo lygį.

Taip pat, remiantis įvairiais sąnaudų ir kainųindeksais, 2005 m. toliau mažėjo euro realusisefektyvusis kursas, kartu mažėjo ir jonominalusis efektyvusis kursas (žr. 32 pav.).2005 m. ketvirtąjį ketvirtį euro realiųjųefektyviųjų kursų indeksai buvo šiek tiekdidesni už 1999 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuotąjų lygį ir artimi vidutiniam lygiui, užfiksuotamper paskutinius 10 m.

EINAMOJI SĄSKAITA 2005 M. DAUGIAUSIA SUMAŽĖJODĖL PAKILUSIŲ NAFTOS IMPORTO KAINŲ 2004 m. užregistravus 43,5 mlrd. euroeinamosios sąskaitos perviršį (0,6% BVP), 2005m. euro zonoje buvo užregistruotas 29,0 mlrd.euro (0,4% BVP) einamosios sąskaitosdeficitas. Šį sumažėjimą daugiausia lėmėsumažėjęs prekių perviršis ir mažesniu mastupadidėjęs pajamų deficitas, o paslaugų ireinamųjų pervedimų balansai iš esmės nepakito(žr. 33 pav.).

Euro zonos einamosios sąskaitos geografinispasiskirstymas, kurio duomenys turimi iki 2005m. trečiojo ketvirčio, rodo, kad sumažėjusįbendrą einamosios sąskaitos perviršį per 12mėn. – iki 2005 m. rugsėjo mėn. daugiausialėmė padidėjęs naftos prekybos su naftąeksportuojančiomis šalimis deficitas. Per tą patįlaikotarpį perviršis JAV ir toliau beveiknepakito (buvo maždaug 41 mlrd. euro), operviršis kitose ES šalyse padidėjo 14 mlrd.euro, daugiausia dėl padidėjusio perviršioJungtinėje Karalystėje.

2005 m. prekių perviršis sumažėjo 47,6 mlrd.euro, nes importo vertė didėjo sparčiau negueksporto. Prekių eksporto vertė didėjo maždaugtokiu pačiu tempu kaip ir 2004 m., o prekiųimporto vertė didėjo šiek tiek sparčiau. Labaipadidėjo pajamų deficitas, ypač metų pabaigoje;tai rodė, kad padidėjo pajamų mokėjimai.

Prekių prekybos pokyčius geriau galima suvoktipasitelkiant Eurostat užsienio prekybosstatistiką, kurioje ne euro zonos prekių eksporto

ir importo vertė suskirstyta į kainų ir apimtiessudedamąsias dalis (turimi iki 2005 m. lapkričiomėn. statistiniai duomenys). Importo dalyje2005 m. labai padidėjusią prekių importo vertędaugiausia galima paaiškinti sparčiai didėjusiaenergijos produktų importo verte, kuri iš esmėsrodė, kad pakilo naftos kaina. Be to, padidėjoimporto apimtis, ypač 2005 m. antrąjį pusmetį.2005 m. pirmąjį pusmetį mažai kitusi importoapimtis vėliau didėjo sparčiau dėl galutinėspaklausos padidėjimo euro zonoje, o ypačimportui imliose paklausos kategorijose,tokiose kaip investicijos ar eksportas.

Eksporto dalyje 2005 m. padidėjusiai prekiųeksporto vertei darė įtaką eksporto kainos irapimtis. Pakilusias eksporto kainas galima buvoiš dalies paaiškinti padidėjusiomis išlaidomisdėl pakilusių naftos kainų. Per metus prekiųeksporto apimtis didėjo sparčiau daugiausia dėleuro zonos užsienio paklausos pokyčių. Pirmąjįketvirtį nedaug padidėjusi euro zonos užsieniopaklausa kitą metų dalį labai intensyvėjo, norsir ne taip sparčiai kaip prieš metus. Itin sparčiaididėjo eksportas į Aziją (ypač į Kiniją) irnaująsias ES valstybes nares. Tai rodė šiųregionų intensyvią ekonominę veiklą 2005 m.Euro zonos eksportui teigiamą įtaką taip patdarė naftą eksportuojančių šalių pajamų išnaftos eksporto reinvestavimas (žr. 8 intarpą).Kalbant apie produktus, labiausiai augo


3 3 p a v . E i n a m o s i o s s ą s k a i t o s b a l a n s a s i r j o s u d e d a m o s i o s d a l y s

(mlrd. euro; duomenys dėl sezoniškumo pakoreguoti)

Šaltinis: ECB.

200320042005

-80

-40

0

40

80

120

-80

-40

0

40

80

120

Einamojisąskaita

Prekės Paslaugos Pajamos Einamiejipervedimai

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 68

investicinių prekių eksportas, o vartojimoprekių eksportas buvo šiek tiek mažesnis. Dėlkainų konkurencingumo metų pradžiojeeksporto apimčiai neigiamą įtaką darė praeityje

nuvertėjusio euro uždelstas poveikis. Tačiaugali būti, kad vėliau nuvertėjęs euro padėjoeksporto apimčiai viršyti užsienio paklausosaugimą 2005 m. antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais.

69ECB

Metų ataskaita2005

8 i n t a r p a s

PAJAMŲ IŠ NAFTOS REINVESTAVIMAS IR JO ĮTAKA

Dėl pakilusių naftos kainų ir didėjančios gamybos apimties nuo 2002 m. naftą eksportuojančiosšalys gauna daug didesnes pajamas iš naftos eksporto. Šiame intarpe aprašytos Naftąeksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS)šalių, kurios kartu gamina apie 70% pasaulyje parduodamos naftos, eksporto pajamos.Apskaičiuota, kad OPEC ir NVS pajamos padidėjo nuo 250 mlrd. JAV dolerių (2002 m.) ikimaždaug 630 mlrd. JAV dolerių (2005 m.) (žr. A pav.). Šiame intarpe apžvelgiamas didėjančiųpajamų iš naftos, o ypač iš dviejų pagrindinių šaltinių – finansų rinkų ir tarptautinės prekybos,– kuriais pajamos iš naftos eksporto pervedamos naftą importuojančioms šalims, grįžtamasispoveikis („pajamų iš naftos reinvestavimas“).

Vienas iš galimų variantų, susijusių su turto perskirstymu pasibaigus didelių naftos kainųtvarumo laikotarpiui, yra toks, kad naftą eksportuojančios šalys didins savo indėliustarptautiniuose bankuose ir (arba) pirks užsienio akcijas bei skolos priemones. Tradiciškai irypač dėl antrojo naftos kainų šoko praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje OPECšalys daugiausia investavo į JAV turtą ir rinkas, o savo indėlius bankuose laikė beveik vien JAVdoleriais. Po naftos kainų pakilimo nuo 1998 m. vidurio iki 2000 m. pabaigos OPEC grynojoturto atsargos tarptautiniuose bankuose – OPEC lėšų grynojo pervedimo į indėliustarptautiniuose bankuose priemonė – taip pat padidėjo beveik dvigubai, nors ir šiek tiekpavėluotai. Tačiau pastaruoju naftos kainų kilimo laikotarpiu taip neatsitiko, nes nuo 2001 m.pirmojo ketvirčio OPEC grynojo turto atsargos TAB atskaitinguose bankuose beveik nepakito(žr. B pav.)1. Tačiau investavimo tradicija, matoma stebint bankų balanso pozicijas, negaliparodyti visos padėties. Iš tiesų, kalbant apie tarptautinius kapitalo srautus, JAV Iždodepartamentas praneša apie tai, kad nuo 2001 m. sausio mėn. iki 2005 m. rugsėjo mėn. OPECturimi JAV iždo vertybiniai popieriai padidėjo 92% (nuo 28,5 mlrd. iki 54,6 mlrd. JAV dolerių).Be to, pajamos, gautos iš naftos eksporto, galėjo būti pervedamos įsigyti JAV iždo vertybiniųpopierių per neapmokestinamąsias rinkas.

Pastebima tam tikrų naftą eksportuojančių šalių turto sudėties pagal valiutas pokyčių. OPECekonomikos nuosekliai didino savo indėlių euro valiuta dalį – nuo 12% (1999 m. pradžioje) ikidaugiau kaip 28% (2004 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje). Kartu nuolat mažėjo indėlių JAVdoleriais dalis. Tačiau nuo 2004 m. OPEC ekonomikos vėl nuosekliai keitė savo indėlius į JAVdolerius, nepaisant tais metais santykinai labai pabrangusio euro. Dėl to indėlių JAV doleriaisdalis padidėjo nuo 51% (2004 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje) iki 65% (2005 m. antrąjį ketvirtį).Šis pokytis sutapo su panašiu euro valiuta išreikštų indėlių dalies dydžio pokyčiu, kuris 2005m. antrąjį ketvirtį sudarė 17%.

1 Žr. TAB ketvirčio apžvalgą (2005 m. gruodžio mėn.), p. 25–27. Grynasis turtas – OPEC turto ir įsipareigojimų TAB atskaitingiemsbankams skirtumas, kuris yra grynojo lėšų pervedimo į tarptautinę bankų sistemą priemonė.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 69


Pastaruoju metu pakilus naftos kainoms labai padidėjo Rusijos, didžiausios naftos gamintojosNVS ir didžiausios pasaulyje OPEC nepriklausančios naftos eksportuotojos, turimas grynasisturtas, taip pat pakito jo sudėtis pagal valiutas (žr. C pav.). Nuo 2002 m. Rusija yra TABatskaitingų bankų grynasis kreditorius. Jos indėlių euro valiuta dalis nuo 2002 m. vidurio iki2005 m. antrojo ketvirčio padidėjo daugiau negu tris kartus – nuo 11% iki 36%. Šis gana staiguspadidėjimas per paskutinius trejus metus tam tikru mastu taip pat rodo, kad šiuo laikotarpiulabai pabrango euro JAV dolerio atžvilgiu ir tai, kad Rusijos pinigų politikos institucijos visdažniau naudoja euro kaip atsargų valiutą. Kaip paaiškinta toliau, toks perėjimas prie labiausubalansuoto pagal valiutas indėlių portfelio gali būti ženklas, kad naftos gamintojai noriapsaugoti savo perkamąją galią importui persikeliant iš JAV į Europą ir kitas šalis.

Tarptautinė prekyba yra antras galimaspadidėjusių pajamų iš naftos reinvestavimobūdas. Pirmojo ir antrojo naftos kainų šokųmetu praėjusio amžiaus aštuntajį dešimtmetįOPEC pajamos iš naftos eksporto palygintidideliu mastu nuolat viršijo bendrą šių šaliųimportą, o tai lėmė „nuo naftos priklausomusprekybos perviršius“. Praėjusio amžiausdevintojo dešimtmečio viduryje, kai naftoskaina vėl tapo maždaug 15 JAV dolerių užbarelį, šie perviršiai virto nedideliaisdeficitais. 2000 m. naftos kainoms pradėjusstaigiai kilti, vėl atsirado didelis perviršis.Tačiau nuo 2001 m., palyginti su ankstesniaisdidelių naftos kainų laikotarpiais, OPEC šaliųnuo naftos priklausomi prekybos perviršiai irtoliau yra santykinai nedideli, nepaisant labaipakilusių naftos kainų ir labai padidėjusios

B p a v . O P E C g r y n a s i s t u r t a s i r i n d ė l i a i p a g a l v a l i u t ą

Šaltiniai: TAB ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: paskutinis stebimas laikotarpis – 2005 m. antrasisketvirtis.

1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050

25

50

75

100

125

0

20

40

60

80

100

grynasis turtas (mlrd. JAV dol.; skalė kairėje)indėliai JAV doleriais (procentais; skalė dešinėje)indėliai euro (procentais; skalė dešinėje)

A p a v . N a f t o s e k s p o r t o p a j a m o s

(mlrd. JAV dol., jei nenurodyta kitaip)

Šaltiniai: Tarptautinė energetikos agentūra ir ECB įverčiai.

NVS (skalė kairėje)OPEC (skalė kairėje)naftos kaina (JAV dol. už barelį; skalė dešinėje)

0

100

200

300

400

500

600

700

1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 20050

10

20

30

40

50

60

C p a v . R u s i j o s g r y n a s i s t u r t a s i r i n d ė l i a i p a g a l v a l i u t ą

Šaltiniai: TAB ir ECB apskaičiavimai.Pastaba: paskutinis stebimas laikotarpis – 2005 m. antrasisketvirtis.

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005-40

-20

0

20

40

60

80

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

grynasis turtas (mlrd. JAV dol.; skalė kairėje)indėliai JAV doleriais (procentais; skalė dešinėje)indėliai euro (procentais; skalė dešinėje)

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 70

BENDROS TIESIOGINIŲ INVESTICIJŲ IR INVESTICIJŲPORTFELIO GRYNOSIOS IŠLAIDOS 2005 M. Finansinėje ataskaitoje bendros euro zonostiesioginių investicijų ir investicijų portfeliogrynosios išlaidos 2005 m. sudarė 13 mlrd.euro, o 2004 m. gauta 24 mlrd. euro grynųjų

įplaukų. Tai daugiausia lėmė padidėjusiosnuosavybės vertybinių popierių investicijųportfelio grynosios įplaukos, kuriaskompensavo tiesioginių investicijų grynosiosišlaidos ir mažesnės skolos priemonių grynosiosįplaukos (žr. 34 pav.).

71ECB

Metų ataskaita2005

naftos eksporto apimties. Vadinasi, didėjančios OPEC pajamos iš naftos eksporto atitinkadidėjantį OPEC eksportą. Panaši tendencija pastebima NVS atveju. Po to, kai 1999 m. ir 2000m. labai pakilo naftos kainos, NVS užfiksuoti nuo naftos priklausomi prekybos deficitai labaisumažėjo. Tačiau labai pakilusios naftos kainos sutapo su pablogėjusiu NVS nuo naftospriklausomu prekybos balansu 2001–2004 m. Vadinasi, didėjančios NVS pajamos iš naftoseksporto tais metais taip pat sutapo su didėjančiu importu. Tačiau 2005 m. pirmąjį pusmetį NVSužfiksuotas nuo naftos priklausomas prekybos deficitas vėl labai sumažėjo.

Nominaliuoju JAV dolerio kursu 2001–2004 m. užfiksuotas vidutinis metinis importo prieaugisOPEC ir NVS buvo atitinkamai 18% ir 21%. Euro zonai, atrodo, teigiamą įtaką darė didelėnaftą eksportuojančių šalių paklausa. 2001–2004 m. vidutinis metinis importo iš euro zonosaugimas OPEC ir NVS buvo atitinkamai 21% ir 26%, dėl to padidėjo euro zonos rinkos dalisabiejuose naftą eksportuojančiuose regionuose (žr. A lentelę). Azijos šalims, išskyrus Japoniją,taip pat pavyko padidinti OPEC ir NVS importo santykinę dalį. Šie duomenys yra labai priešingiJungtinių Amerikos Valstijų, kurių rinkos dalis per tą patį laikotarpį labai sumažėjo, duomenims.2005 m. euro zonai ir toliau teigiamą įtaką darė didėjantis naftą eksportuojančių šalių importas.OPEC ir NVS importas 2005 m. pirmąjį pusmetį (paskutiniai turimi duomenys) atitinkamaibuvo 22% ir 25% didesnis negu tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Apskritai nuo 1999 m. vyravo skirtingos naftą eksportuojančių šalių, ypač OPEC, papildomųpajamų iš naftos eksporto paskirstymo tendencijos. Po to, kai 1999 m. labai pakilo naftos kainos,OPEC šalys didelę savo pajamų iš naftos dalį ėmė laikyti indėliuose tarptautiniuose bankuose,o importo išlaidos ir toliau buvo nedidelės. Tačiau nuo 2001 m. ir OPEC, ir NVS ekonomikoslabai padidino savo importą. Atrodo, kad šis pastaruoju metu padidėjęs importo aktyvumasbuvo naudingas euro zonai. Taigi nors pakilusi naftos kaina turėjo pristabdyti ekonominioaktyvumo tempą euro zonoje, pasirodo, su naftos pajamų reinvestavimu susijęs grįžtamasispoveikis pastaruoju metu tam tikru mastu sušvelnino neigiamą pirminį kylančių naftos kainųpoveikį.

K a i k u r i ų š a l i ų r i n k o s d a l i s , p a l y g i n t i s u O P E C i r N V S š a l i ų i m p o r t u

(procentais, palyginti su visu importu)

OPEC NVS

1998 2001 2004 1998 2001 2004

Euro zona 26,0 24,8 26,7 32,0 31,6 33,2JAV 15,4 12,5 8,9 7,0 6,5 3,7Jungtinė Karalystė 5,9 5,0 4,4 2,5 2,3 2,5Azija, neįskaitant Japonijos ir Kinijos 9,8 10,7 12,3 2,8 2,5 3,1Japonija 9,2 8,3 7,0 1,4 1,8 3,3Kinija 3,7 4,8 7,4 1,9 2,9 5,9

Šaltiniai: TVF ir ECB apskaičiavimai.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 71

Didesnį tiesioginių investicijų deficitą 2005 m.lėmė padidėjusios euro zonos tiesioginėsužsienio investicijos, daugiausia investicijų įakcinį kapitalą forma. Šis padidėjimas gali išdalies rodyti atsinaujinusį euro zonoskorporacijų susidomėjimą konkurencingumostiprinimu per užsienio skyrius ir išskirtinęRoyal Dutch Shell restruktūrizavimo operaciją.O 2004 m. tiesioginių užsienio investicijųįplaukos į euro zoną stabilizavosi žemo lygio.Šiai raidai įtakos galėjo turėti lūkesčiai, kadlikusios pasaulio dalies ekonominis augimasbus didesnis negu euro zonoje.

Investicijų portfelio grynosios įplaukos išaugopadidėjus ne euro zonos rezidentų euro zonosnuosavybės vertybinių popierių grynajamįsigijimui. Šį įsigijimą iš dalies skatinonuosavybės vertybiniai popieriai, įsigyti RoyalDutch Shell restruktūrizavimo metu, irsantykinai didesnės grąžos euro zonos akcijųrinkose lūkesčiai. Rinkos apžvalgų duomenystaip pat rodo, kad užsienio investuotojai buvosusidomėję euro zonos akcijomis, kurių kainasjie vertina kaip patrauklesnes negu kitų rinkųakcijų.

Kalbant apie skolos vertybinius popierius, 2005m. labai padidėjo tarptautiniai srautai.Obligacijos ir vekseliai – tai pagrindinės skolospriemonės, kuriomis buvo sudaroma daugumasandorių. 2005 m. buvo būdingos dvi skirtingosraidos tendencijos: metų pradžioje euro zonosskolos vertybinių popierių grynosios įplaukosnuolat didėjo ir vasaros pradžioje pasiekėaukščiausią tašką. Vėliau ši tendencijapasikeitė, ir antrąją metų pusę grynosiosįplaukos virto grynosiomis išlaidomis. Ši raidagalėjo rodyti tai, kad JAV ir euro zonosvyriausybės obligacijų ir vekselių pajamingumoskirtumas tapo gana didelis, ypač vasarą.

Remiantis suvestiniais srautais per 2005 m.pirmuosius tris ketvirčius, Jungtinė Karalystė irnaujosios ES valstybės narės buvo pagrindinėseuro zonos tiesioginių investicijų gavėjos. Šįlaikotarpį naujosios ES valstybės narės taip patbuvo pagrindinės investuotojos į euro zoną.Investicijų portfelio srauto geografinis

pasiskirstymas rodo, kad 2005 m. pirmuosiustris ketvirčius euro zonos šios investicijosužsienyje buvo pirmiausia nukreiptos į JungtinęKaralystę ir neapmokestinamuosius centrus.Euro zonos investuotojai daugiau įsigijo JAVobligacijų ir vekselių negu jų pardavė, tačiau jietaip pat daugiau pardavė JAV akcijų ir pinigųrinkos priemonių negu įsigijo.

Naujosioms ES valstybėms narėms kaip visumaiteko nemaža euro zonos užsienio investicijųdalis. Aiškiai matoma teigiama tendencija,rodanti, kad euro zonos investuotojai galėjovertinti šį regioną kaip santykinai pelningą irkad euro zonos ir naujųjų ES valstybių nariųfinansinė integracija šiuo laikotarpiu galėjopadidėti (žr. 35 pav.).

TARPTAUTINĖ INVESTICIJŲ POZICIJA 2005 M.PABLOGĖJOEuro zonos tarptautinių investicijų balanso(t.i.b.) duomenys, turimi iki 2005 m. trečiojoketvirčio pabaigos, palyginti su likusiupasauliu, rodo, kad euro zonos grynieji


3 4 p a v . E u r o z o n o s f i n a n s i n ė s ą s k a i t a

(mlrd. euro)

Šaltinis: ECB.

Grynosiostiesioginėsinvesticijos

Grynasisinvesticijųį akcijasportfelis

Grynasisinvesticijų

į skolospriemonesportfelis

Bendrosgrynosiostiesioginėsinvesticijosir investicijų

portfelis

200320042005

-200

-160

-120

-80

-40

0

40

80

120

160

-200

-160

-120

-80

-40

0

40

80

120

160

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 72

įsipareigojimai buvo 1 049 mlrd. euro (jiesudarė 13,2% euro zonos BVP), 2004 m.pabaigoje – 946 mlrd. euro (12,4% BVP) ir2003 m. pabaigoje – 809 mlrd. euro (11,0%BVP) (žr. 36 pav.). Didesnius grynuosiusįsipareigojimus 2005 m. daugiausia lėmėpadidėjusi grynųjų įsipareigojimų pozicijainvesticijų portfelyje – nuo 1 071 mlrd. euro iki1 350 mlrd. euro. Ją iš dalies kompensavopadidėjusi grynojo turto pozicija tiesioginėse

investicijose (nuo 89 mlrd. euro iki 224 mlrd.euro) ir sumažėjusi grynųjų įsipareigojimųpozicija kitose investicijose (nuo 241 mlrd. euroiki 212 mlrd. euro).

Vertinant euro zonos tiesioginių užsienioinvesticijų geografinį pasiskirstymą 2004 m.pabaigoje, investicijos į Jungtinę Karalystęsudarė 24%, o investicijos į JAV – 21%. Kalbantapie euro zonos užsienio investicijų portfelį, šiųšalių dalys sudarė atitinkamai 23% ir 35%. Beto, šios dvi šalys buvo svarbiausi tiesioginiaiinvestuotojai į euro zoną.

73ECB

Metų ataskaita2005

3 6 p a v . G r y n o j i t a r p t a u t i n i ų i n v e s t i c i j ų p o z i c i j a


Šaltinis: ECB.

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

-14

-12

-10

-8

-6

-4

-2

0

1999 2000 2001 2002 2003 2004 III ketv.2005

3 5 p a v . E u r o z o n o s f i n a n s i n i a i s r a u t a i į n a u j ą s i a s E S v a l s t y b e s n a r e s

(procentais, palyginti su naujųjų ES valstybių narių BVP;suvestiniai ketvirtiniai duomenys)

Šaltinis: ECB.

2003 m. IV ketv.2004 m. I ketv.2004 m. II ketv.2004 m. III ketv.

2004 m. IV ketv.2005 m. I ketv.2005 m. II ketv.2005 m. III ketv.

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

0,40

0,45

0,00

0,05

0,10

0,15

0,20

0,25

0,30

0,35

0,40

0,45

Tiesioginėsužsienio

investicijos

Investicijųportfelis

Kitosinvesticijos

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 73

EKONOMINĖ VEIKLA 2005 m. realusis BVP euro zonainepriklausančiose ES valstybėse narėse didėjolėčiau negu 2004 m., bet sparčiau negu eurozonoje (žr. 6 lentelę). Kaip ir praėjusiais metais,labiausiai BVP padidėjo Baltijos valstybėse, kurjo prieaugis buvo didesnis kaip 7%, taip patSlovakijoje ir Čekijoje. Pastarosiose šalyseBVP padidėjo po 6%.

Daugelyje šalių vidaus paklausos augimą skatinosparčiai didėjantis privatus vartojimas, kuris ir2005 m. buvo didelis, ypač daugelyje naujųjųvalstybių narių. Namų ūkių išlaidas skatinogerokai padidėjusios realiosios disponuojamosiospajamos, taip pat plėtojama fiskalinė politika irkai kuriose šalyse kylančios būsto kainos. Be to,vis sparčiau didėjęs kreditas privačiam sektoriuikai kuriose euro zonai nepriklausančiose ESšalyse, ypač Baltijos valstybėse, toliau didinoinvesticijas į nekilnojamąjį turtą ir namų ūkiųišlaidas. 2005 m. privatus vartojimas vangiaiaugo Maltoje (dėl lėtai didėjusių disponuojamųjųpajamų), Lenkijoje (dėl darbo užmokesčioapribojimų ir didesnio taupymo) ir JungtinėjeKaralystėje (dėl didesnių palūkanų normų ir

atoslūgio būsto rinkoje). Vidaus paklausą toliauskatino vis didėjančios investicijos daugelyjeeuro zonai nepriklausančių valstybių narių, ypačBaltijos valstybėse, Vengrijoje, Maltoje,Slovakijoje ir Švedijoje. Mažos palūkanųnormos, atsigaunantis pasitikėjimas pramone,didelis kapitalo panaudojimo mastas ir teigiamatvarios paklausos perspektyva prisidėjo priespartaus investicijų augimo. Be to, naujosiosevalstybėse narėse investicijų augimą skatino irES fondų lėšos.

Kalbant apie išorės paklausą, pažymėtina, kaddaugelyje naujųjų ES valstybių narių, ypačBaltijos valstybėse, Čekijoje, Vengrijoje irLenkijoje, realiojo BVP augimą labiausiai lėmėeksportas. Tačiau įvairiose euro zonainepriklausančiose ES šalyse grynojo eksportoįtaka realiojo BVP pokyčiui buvo labainevienoda. Visoje šių šalių grupėje minėta įtakaiš esmės buvo neutrali. 2005 m. eksportas irimportas naujosiose valstybėse narėse ir toliaudidėjo palyginti sparčiai. Tai leidžia teigti, kadpo įstojimo į ES pašalinus prekybos barjerus,pirmiausia maisto produktams, ilgalaikisprekybos integracijos procesas labai paspartėjo.


3 E KO N O M I N Ė I R P I N I G Ų A P L I N KOS R A I DA E U RO ZO N A IN E P R I K L AU S A N Č I OS E E S VA L S T Y B Ė S E N A R Ė S E

6 l e n t e l ė R e a l u s i s B V P a u g i m a s e u r o z o n a i n e p r i k l a u s a n č i o s e E S v a l s t y b ė s e i r e u r o z o n o j e

(metiniai pokyčiai, procentais)

2001 2002 2003 2004 2005 2005 2005 2005 2005I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Čekija 2,6 1,5 3,2 4,4 6,0 5,3 5,8 6,0 6,7Danija 0,7 0,5 0,7 1,9 3,4 0,3 4,7 4,8 3,7Estija 6,5 7,2 6,7 7,8 . 7,2 9,9 10,6 .Kipras 4,1 2,1 1,9 3,9 3,8 3,9 3,6 4,0 3,6Latvija 8,0 6,5 7,2 8,5 10,2 7,3 11,4 11,4 10,5Lietuva 7,2 6,8 10,5 7,0 7,5 4,4 8,4 7,6 8,8Vengrija 4,3 3,8 3,4 4,6 4,1 3,2 4,5 4,5 4,3Malta 0,3 1,5 -2,5 -1,5 2,5 0,1 2,8 4,1 2,8Lenkija 1,1 1,4 3,8 5,3 3,2 3,6 1,2 3,4 .Slovėnija 2,7 3,5 2,7 4,2 3,9 2,8 5,4 3,6 3,7Slovakija 3,8 4,6 4,5 5,5 6,0 5,1 5,1 6,2 7,6Švedija 1,1 2,0 1,7 3,7 2,7 1,1 3,3 3,5 2,9Jungtinė Karalystė 2,2 2,0 2,5 3,2 1,8 2,0 1,6 1,8 1,8ES10 1) 2,8 2,6 3,9 5,1 4,5 4,1 3,8 4,8 .ES13 2) 2,1 2,0 2,5 3,5 2,5 2,2 2,4 2,7 2,5Euro zona 1,9 0,9 0,7 2,1 1,3 0,6 1,9 1,4 1,3

Šaltinis: Eurostat ir Lietuvos bei Slovėnijos nacionalinių statistikos biurų duomenys apie 2005 m. metinius augimo tempus šiose dviejosešalyse. Pastabos: ketvirtiniai duomenys dėl sezoniškumo nekoreguoti, išskyrus Čekiją (pakoreguoti dėl sezoniškumo) ir Jungtinę Karalystę(pakoreguoti dėl sezoniškumo ir darbo dienų). Čekijos 2005 m. metinis augimo tempas apskaičiuotas kaip ketvirčių augimo tempo vidurkis.1) ES10 suvestinis rodiklis apima 10 šalių, kurios tapo Europos Sąjungos narėmis 2004 m. gegužės 1 d., duomenis.2) ES13 suvestinis rodiklis apima 13 nepriklausančių euro zonai ES valstybių narių duomenis.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 74

2005 m. daugelyje euro zonai nepriklausančiųvalstybių narių, ypač Baltijos valstybėse,Lenkijoje ir Slovakijoje, padėtis darbo rinkojetoliau gerėjo. Nors nedarbo lygis mažėjo lėtai,gyventojų užimtumas naujosiose valstybėsenarėse, ypač šalyse, kuriose nedarbasdidžiausias, gerokai pakilo. Nedarbo lygisLenkijoje bei Slovakijoje ir toliau buvo beveikdvigubai didesnis negu euro zonoje. Kipre,Danijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo juntamaįtampa darbo rinkoje, o nedarbo lygis buvožemesnis negu 6%.

KAINŲ POKYČIAI2005 m. Švedijoje, Čekijoje, Danijoje irJungtinėje Karalystėje SVKI pagrinduapskaičiuotos infliacijos lygis buvo žemiausias– žemesnis už euro zonos vidurkį. Daugelyjekitų euro zonai nepriklausančių šalių SVKIpagrindu apskaičiuota infliacija buvo truputįdidesnė už vidutinę euro zonoje. Latvijoje,Estijoje ir Vengrijoje ji buvo didesnė kaip 3%(žr. 7 lentelę). 2005 m., palyginti su 2004 m.,daugelyje naujųjų valstybių narių, išskyrusBaltijos valstybes, SVKI pagrindu apskaičiuotainfliacija buvo mažesnė, o Danijoje irJungtinėje Karalystėje ji padidėjo.

Euro zonai nepriklausančių valstybių nariųinfliacijos raidą iš dalies nulėmė bendriveiksniai. Kai kuriose naujosiose valstybėsenarėse sulėtėjęs infliacijos didėjimas 2005 m.pirmąjį pusmetį rodė su įstojimu į ES susijusiokainų kilimo 2004 m. poveikį. Be to, atrodo, kaddaugelyje euro zonai nepriklausančių valstybiųnarių didelė konkurencija skatino mažinti kainas,

75ECB

Metų ataskaita2005

7 l e n t e l ė S V K I p a g r i n d u a p s k a i č i u o t a i n f l i a c i j a e u r o z o n a i n e p r i k l a u s a n č i o s e E S v a l s t y b ė s e n a r ė s ei r e u r o z o n o j e(metiniai pokyčiai, procentais)

2001 2002 2003 2004 2005 2005 2005 2005 2005I ketv. II ketv. III ketv. IV ketv.

Čekija 4,5 1,4 -0,1 2,6 1,6 1,4 1,2 1,6 2,2Danija 2,3 2,4 2,0 0,9 1,7 1,1 1,6 2,2 2,0Estija 5,6 3,6 1,4 3,0 4,1 4,5 3,6 4,3 4,0Kipras 2,0 2,8 4,0 1,9 2,0 2,5 2,1 1,7 1,9Latvija 2,5 2,0 2,9 6,2 6,9 6,7 6,7 6,7 7,5Lietuva 1,6 0,3 -1,1 1,2 2,7 3,1 2,4 2,2 3,0Vengrija 9,1 5,2 4,7 6,8 3,5 3,5 3,6 3,5 3,2Malta 2,5 2,6 1,9 2,7 2,5 2,3 2,2 2,1 3,5Lenkija 5,3 1,9 0,7 3,6 2,2 3,6 2,2 1,8 1,2Slovėnija 8,6 7,5 5,7 3,7 2,5 2,8 2,2 2,3 2,6Slovakija 7,2 3,5 8,4 7,5 2,8 2,8 2,6 2,2 3,7Švedija 2,7 1,9 2,3 1,0 0,8 0,7 0,5 0,9 1,1Jungtinė Karalystė 1,2 1,3 1,4 1,3 2,0 1,7 1,9 2,4 2,1ES10 1) 5,7 2,6 1,9 4,1 2,5 3,2 2,4 2,2 2,2ES13 2) 2,7 1,8 1,6 2,1 2,1 2,1 2,0 2,2 2,1Euro zona 2,4 2,3 2,1 2,1 2,2 2,0 2,0 2,3 2,3

Šaltinis: Eurostat. 1) ES10 suvestinis rodiklis apima 10 šalių, kurios tapo ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d., duomenis.2) ES13 apima 13 nepriklausančių euro zonai ES valstybių narių duomenis.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 75

ypač pramonės prekių ir maisto produktų.Kylančios naftos kainos didino infliaciją. Tačiaunaftos kainų poveikis įvairiose šalyse buvonevienodas ir daugiausia nulemtas vartojimostruktūros, rinkos sandaros ir energijos sąnaudųprodukcijai pagaminti skirtumų. Be to, kadangidaugelyje euro zonai nepriklausančių ES šaliųenergijos kainos yra administruojamos, gali būti,kad pakilusių naftos kainų poveikis infliacijai2005 m. dar iki galo nepasireiškė. Kai kuriose išnaujųjų valstybių narių infliaciją didino visdidėjanti vidaus paklausa.

2005 m. infliacijos raidai įtakos turėjo ir valiutųkursų pokyčiai bei jų uždelstas poveikisbendram infliacijos lygiui. Kai kuriose šalyse,ypač Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje irSlovakijoje, sustiprėjusi valiuta slopinoinfliacijos augimą.

FISKALINĖ POLITIKANaujausios konvergencijos programų pataisos,pateiktos 2005 m. pabaigoje ir 2006 m.pradžioje, rodo, kad 2005 m. euro zonainepriklausančių valstybių narių fiskalinėspolitikos bendras vaizdas yra įvairialypis.Trijose euro zonai nepriklausančiose ESvalstybėse narėse (Danijoje, Estijoje irŠvedijoje) užfiksuotas fiskalinis perteklius, okitose dešimtyje šalių – fiskalinis deficitas.2005 m. numatyti biudžeto rezultatai iš esmėsbuvo tokie pat ar geresni, negu buvo numatytakonvergencijos programose, išskyrus Čekiją,Vengriją, Maltą ir Slovakiją. Per metus šešioseiš trylikos euro zonai nepriklausančių ESvalstybių narių valdžios sektoriaus biudžetobalansas pablogėjo (žr. 8 lentelę), nors kaikuriais atvejais konvergencijos programosepateikti palyginti atsargūs vertinimai. Biudžetobalansas pablogėjo nepaisant to, kad buvopalanki ekonominė aplinka, kai kuriose šalyselėmusi didesnes negu tikėtasi pajamas.

Cikliškumo poveikis biudžetui daugiausia buvoteigiamas arba neutralus. Vis dėlto tik Danijoje,Kipre, Maltoje, Lenkijoje ir JungtinėjeKaralystėje fiskalinė politika buvo sugriežtinta.2005 m. Kipre ir Vengrijoje laikinos priemonėspadėjo sumažinti deficitą daugiau kaip 0,5%

BVP. Kita vertus, Slovakijos deficitas 2005 m.padidėjo dėl vienkartinių išlaidų.

Išlaidos iš esmės buvo paskirstytos beveik taip,kaip ir planuota. Tačiau, kaip ir 2004 m., kaikurių valstybių, įskaitant Čekiją, Estiją, Latviją,Lietuvą ir Slovakiją, vyriausybės dalį pajamųpertekliaus panaudojo papildomoms išlaidomsfinansuoti, o ne fiskaliniam balansui gerinti.

Remiantis 2004 m. liepos 5 d. Ecofino tarybossprendimais, šešiose euro zonainepriklausančiose valstybėse narėse (Čekijoje,Kipre, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje irSlovakijoje) buvo nustatytas perviršinisdeficitas. 2005 m. viena iš šių šalių – Kipras –sumažino šį deficitą iki mažesnio negu 3% BVPlygio, kaip ir numato atitinkamas Tarybossprendimas. Pagal paskutinius konvergencijosprogramų atnaujinimus Čekijoje, Vengrijoje irSlovakijoje (pastarojoje dėl vienkartinio skolosgrąžinimo, sudariusio 0,8% BVP) deficitaspadidėjo. Kipre, Maltoje ir Lenkijoje dėlcikliškumo pakoreguoto biudžeto balansoteigiamas pokytis atitiko konsolidavimokontrolinį dydį, kuris sudaro mažiausiai 0,5%BVP, neįskaitant vienkartinių ir kitų laikinųpriemonių poveikio. Vengrija ir vėl gerokaiatsiliko nuo 2005 m. numatyto biudžeto, kurispatikslinus padidėjo nuo 3,6% iki 6,1% BVP.Remdamasi Sutarties 104 straipsnio 8 dalimi,Taryba du kartus nusprendė, kad Vengrijanesiėmė jokių veiksmingų priemoniųperviršiniam deficitui sumažinti (taip pat žr. 4skyriaus 1.1 skirsnį). Jungtinėje Karalystėjetrečius metus iš eilės užfiksuotas deficitas,didesnis kaip 3% BVP kontrolinis dydis. 2006m. sausio 24 d. Ecofino taryba nusprendė, kadJungtinėje Karalystėje yra perviršinis deficitasir pagal Sutarties 104 straipsnio 7 dalį parengėrekomendacijas, kuriose prašoma sureguliuotiperviršinį deficitą kaip įmanoma greičiau, betne vėliau kaip iki 2006–2007 finansinių metų.

2005 m. skolos ir BVP santykis daugelyje eurozonai nepriklausančių ES valstybių narių irtoliau buvo gerokai mažesnis už šio rodikliovidurkį euro zonoje. Tik Kipre ir Maltojevaldžios sektoriaus skola vis dar buvo didesnė


02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 76

kaip 60% BVP. Euro zonai nepriklausančiosevalstybėse narėse, išskyrus kai kurias išimtis,skolos ir BVP santykis sumažėjo iš dalies dėlpalankių augimo tempų ir palūkanų normųskirtumų bei skolą mažinančių deficito ir skolossantykio koregavimų13.

MOKĖJIMŲ BALANSO RAIDA2005 m. euro zonai nepriklausančių ESvalstybių narių bendras einamosios ir kapitalo

sąskaitų balansas ir toliau buvo labainevienodas (žr. 9 lentelę). Švedija ir Danijafiksavo didoką perviršį, o JungtinėjeKaralystėje ir naujosiose ES valstybėse narėsebuvo šio rodiklio deficitas. Deficitas Estijoje,Latvijoje ir Maltoje buvo labai didelis ir sudarėapie arba daugiau kaip 10% BVP, nors dviejose

77ECB

Metų ataskaita2005

8 l e n t e l ė F i s k a l i n ė p o z i c i j a e u r o z o n a i n e p r i k l a u s a n č i o s e E S v a l s t y b ė s e n a r ė s e i r e u r o z o n o j e


Valdžios sektoriaus perteklius (+)/deficitas (–) 2005 m. konvergencijosprogramos

2002 2003 2004 duomenys

Čekija -6,8 -12,5 -3,0 -4,8Danija 1,4 1,2 2,9 3,6 Estija 1,5 2,5 1,7 0,3 Kipras -4,5 -6,3 -4,1 -2,5Latvija -2,3 -1,2 -0,9 -1,5Lietuva -1,4 -1,2 -1,4 -1,5Vengrija -8,5 -6,5 -5,4 -6,1Malta -5,8 -10,4 -5,1 -3,9Lenkija -3,3 -4,8 -3,9 -2,9Slovėnija -2,7 -2,7 -2,1 -1,7Slovakija -7,8 -3,8 -3,1 -4,1Švedija -0,3 0,2 1,6 1,6Jungtinė Karalystė -1,7 -3,3 -3,2 -3,0ES10 1) -4,8 -6,1 -3,6 -3,6ES13 2) -1,9 -3,1 -2,3 -2,2Euro zona -2,5 -3,0 -2,7 -2,5

Bendroji valdžios sektoriaus skola 2005 m. konvergencijosprogramos

2002 2003 2004 duomenys

Čekija 29,8 36,8 36,8 37,4Danija 47,6 45,0 43,2 35,6 Estija 5,8 6,0 5,5 4,6Kipras 65,2 69,8 72,0 70,5Latvija 14,2 14,6 14,7 13,1Lietuva 22,4 21,4 19,6 19,2 Vengrija 55,5 57,4 57,4 57,7 Malta 63,2 72,8 75,9 76,7 Lenkija 41,2 45,3 43,6 42,5Slovėnija 29,8 29,4 29,8 29,0 Slovakija 43,7 43,1 42,5 33,7 Švedija 52,4 52,0 51,1 50,9Jungtinė Karalystė 38,2 39,7 41,5 43,3ES10 1) 39,9 43,3 42,6 41,5ES13 2) 40,6 42,0 42,8 43,2Euro zona 69,2 70,4 70,8 71,0

Šaltiniai: Europos Komisija (2002–2004 m.), 2005–2006 m. atnaujintos konvergencijos programos ir Komisijos įvertinimai (2005 m.)ir ECB apskaičiavimai.Pastabos: duomenys pagrįsti perviršinio deficito procedūros apibrėžimais. Į biudžeto balanso duomenis (Komisijos duomenys)neįskaitomos pajamos iš UMTS licencijų pardavimo. Duomenys apima antros pakopos pensijų fondus. Jų gerinančio poveikio įvertis(čia pateiktas) procentais, palyginti su BVP, yra toks: Danija (0,9% biudžeto balansui), Vengrija (1,3% biudžeto balansui, 3,8% skolai),Lenkija (1,8% biudžeto balansui, 5,4% skolai), Slovakija (0,8% biudžeto balansui) ir Švedija (1,0% biudžeto balansui, 0,6% skolai).1) ES10 suvestinis rodiklis apima 10 šalių, kurios tapo ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d., duomenis.2) ES13 apima 13 nepriklausančių euro zonai ES valstybių narių duomenis.

13 2005 m. skolos duomenys po paskutinių konvergencijosprogramų atnaujinimų nėra griežtai lygintini su EuroposKomisijos ankstesnių metų duomenimis.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 77

pirmosiose šalyse jis ir mažėjo. Kipre,Lietuvoje, Vengrijoje ir Slovakijoje einamosiosir kapitalo sąskaitų deficitas buvo didesnis kaip5% BVP. Čekijoje, Lenkijoje, Slovėnijoje irJungtinėje Karalystėje jų einamosios ir kapitalosąskaitų deficitas buvo dar mažesnis.

Nors didelis einamosios sąskaitos deficitas kaikuriose šalyse gali būti susijęs su rizika išorėspozicijų tvarumui, tam tikra prasme toksdeficitas yra ir įprastas atotrūkį įveiktisiekiančių valstybių, tokių kaip naujosios ESvalstybės narės, bruožas. Tokiose valstybėsekapitalo įplaukos leidžia finansuoti didelėsgrąžos investicijas, o tokių investicijųfinansavimas nebūtų įmanomas naudojant tikvidaus santaupas. Nors išorės disbalansasdaugelyje šalių atsirado daugiausia dėl prekiųdeficito, kai kuriais atvejais pajamų deficitas –dažnai siejamas su užsienio valdomų įmoniųgaunamo pelno repatrijavimu ir atitinkamai suankstesniais tiesioginių užsienio investicijųsrautais – buvo dar viena svarbi priežastis.Naujausius einamosios sąskaitos pokyčiusreikėtų vertinti atsargiai, nes juos iš dalies lėmėprekybos duomenų sudarymo metodikospokyčiai įstojus į ES.

Daugelyje naujųjų ES valstybių nariųtiesioginės užsienio investicijos, iš daliessusijusios su privatizavimo programomis, irtoliau buvo svarbus išorės finansavimo šaltinis.2005 m., palyginti su 2004 m., grynosiostiesioginės užsienio investicijos šiek tiekpadidėjo visose šios grupės šalyse (žr. 9 lentelę). Grynosios tiesioginės užsienioinvesticijos, palyginti su BVP, buvo ypačdidelės Estijoje, kur jas labai paveikė vienasdidelis sandoris. Palyginti didelės tiesioginėsužsienio investicijos ir toliau buvo Čekijoje irMaltoje. Visose naujosiose ES valstybėsenarėse, išskyrus Slovėniją, grynosios tiesioginėsužsienio investicijos buvo teigiamos.Slovėnijoje 2005 m. užfiksuotos palygintisubalansuotos grynosios tiesioginės užsienioinvesticijos. Kalbant apie kitas euro zonainepriklausančias ES valstybes nares, Švedija irDanija patvirtino grynąsias tiesioginių užsienioinvesticijų išlaidas, kurios Švedijoje buvopalyginti didelės, o Jungtinėje Karalystėjegrynosios tiesioginių užsienio investicijųįplaukos labai padidėjo. Apskritai nors 2005 m.kai kuriose euro zonai nepriklausančiosevalstybėse narėse grynosios tiesioginių užsienioinvesticijų įplaukos buvo svarbus finansavimo


9 l e n t e l ė M o k ė j i m ų b a l a n s a s ( k a i k u r i e r o d i k l i a i )


Bendras einamosios sąskaitos Grynosios tiesioginių Grynosios investicijųir kapitalo sąskaitos balansas užsienio investicijų įplaukos portfelio įplaukos2002 2003 2004 2005 1) 2002 2003 2004 2005 1) 2002 2003 2004 2005 1)

Čekija -5,7 -6,3 -5,7 -3,3 11,2 2,1 3,6 7,6 -1,9 -1,4 2,2 -1,9Danija 2,3 3,3 2,4 2,9 0,8 0,1 0,4 -1,1 0,1 -7,0 -6,0 -7,1Estija -9,9 -11,6 -12,0 -10,8 2,2 8,4 6,9 21,8 2,1 1,9 6,5 -14,3Kipras -4,5 -2,4 -4,9 -6,5 5,7 3,0 3,0 4,3 -4,9 1,9 7,6 7,1Latvija -6,4 -7,4 -11,9 -9,9 2,7 2,3 4,3 4,0 -2,2 -2,0 1,7 -0,8Lietuva -4,7 -6,4 -6,4 -5,2 5,0 0,8 2,3 1,3 0,1 1,5 0,9 -0,3Vengrija -6,8 -8,7 -8,5 -7,2 4,1 0,6 3,5 2,8 2,6 3,6 6,8 6,7Malta 0,5 -5,5 -8,7 -9,0 -10,4 8,6 8,1 9,9 -9,1 -33,5 -31,3 -25,7Lenkija -2,5 -2,1 -3,8 -1,2 2,0 2,0 4,6 3,3 1,0 1,1 3,8 5,1Slovėnija 0,8 -1,0 -2,5 -1,1 6,5 -0,5 0,8 -0,3 -0,3 -0,9 -2,2 -2,9Slovakija -7,6 -0,5 -3,1 -5,6 17,0 2,3 3,4 3,8 2,3 -1,7 2,2 -1,2Švedija 5,0 7,4 8,2 7,3 0,5 -6,6 -3,8 -7,2 -4,5 -3,0 -6,9 0,8Jungtinė Karalystė -1,5 -1,3 -1,8 -1,7 -1,7 -1,9 -0,9 4,9 4,8 5,4 -4,7 -5,6ES10 2) -4,2 -4,3 -5,3 -3,5 5,0 1,8 3,9 4,2 0,4 0,5 3,2 2,5ES13 3) -1,0 -0,6 -1,1 -0,8 -0,1 -1,6 -0,2 0,0 2,7 2,6 -3,5 -1,7Euro zona 0,9 0,6 0,8 0,2 0,3 0,0 -0,6 -1,9 1,9 0,9 0,9 2,9

Šaltinis: ECB.1) 2005 m. duomenys yra keturių ketvirčių vidurkis iki 2005 m. trečiojo ketvirčio.2) ES10 suvestinis rodiklis apima 10 šalių, kurios tapo ES narėmis 2004 m. gegužės 1 d., duomenis.3) ES13 apima 13 nepriklausančių euro zonai ES valstybių narių duomenis.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 78

šaltinis, daugeliu atvejų jų nepakako bendroseinamosios ir kapitalo sąskaitos deficituifinansuoti.

Grynųjų investicijų portfelio srautas pastebimaipadėjo finansuoti einamosios sąskaitos deficitąKipre, Vengrijoje ir Lenkijoje 2004 m. ir 2005m., o ankstesniais metais buvo palygintinedidelės įplaukos. Šis pokytis daugiausia rodėdidesnes grynąsias skolos įplaukas, kurias tamtikrais atvejais būtų galima sieti supajamingumo skirtumais, tačiau didesnę svarbąįgavo ir grynosios nuosavybės vertybiniųpopierių įplaukos. Iš dalies dėl grynųjųinvesticijų portfelio teikiamo papildomofinansavimo, taip pat ir „kitų“ investicijųįplaukų, padidėjo ir kai kurių šalių išorės skola,palyginti su BVP.

SU VKM II IR VALIUTŲ KURSU SUSIJĘ KLAUSIMAI Be jau anksčiau prie VKM II prisijungusiųEstijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Danijos, 2005m. prisijungė keturios naujosios ES narės:Kipras, Malta ir Latvija – 2005 m. gegužės 2 d.,o Slovakija – 2005 m. lapkričio 28 d. Visomsšalims buvo nustatytos standartinės ±15%svyravimo nuo šalies centrinio kurso euroatžvilgiu ribos. Dar prieš prisijungiant prieVKM II, Kipro svaras ir Latvijos latas buvovienašališkai susieti su euro. Kipro svaras buvosusietas su euro nuo bendrosios valiutosįvedimo 1999 m., o Latvija 2005 m. pradžiojepersiejo savo valiutą nuo specialiųjųskolinimosi teisių, ataskaitinio vieneto,

daugiausia TVF, kurio vertė yra pagrįsta valiutųkrepšeliu, prie euro ir išlaikė ±1% svyravimoribas. Prisijungus prie VKM II, Latvijosvaldžios institucijos paskelbė, kad josvienašališkai išlaikys centrinį lato ir euro kursąir ±1% jo svyravimo ribas. Prisijungus priemechanizmo, Maltos lyra buvo persieta nuovaliutų krepšelio, kurį sudarė euro, svarassterlingų ir JAV doleris, prie euro. Be to, Maltosvaldžios institucijos pareiškė, kad josvienašališkai išlaikys Maltos lyros ir eurocentrinį kursą. Slovakijos kronos ir Kipro svaroatveju šalių valdžios institucijos neprisiėmėjokių oficialių vienašališkų įsipareigojimųnustatyti siauresnes ribas. Vienašališkiįsipareigojimai nesuteikia ECB jokių papildomųįpareigojimų. Šalys, siekdamos sklandžiaidalyvauti VKM II, įsipareigojo imtis būtinųpriemonių išlaikyti makroekonomikos ir valiutųkurso stabilumą.

Nė viena VKM II dalyvaujanti šalis nepatyrė sutuo siejamo pastebimo spaudimo užsieniovaliutos rinkose. Prisijungus prie mechanizmo,Estijos krona, Lietuvos litu, Maltos lyra irSlovėnijos tolaru buvo nuolat prekiaujamapagal centrinį ar artimą jam kursą. 2005 m.Danijos kronos kursas taip pat buvo artimascentriniam kursui. Per pirmus du mėnesius poprisijungimo prie VKM II Kipro svaras euroatžvilgiu truputį sustiprėjo, o 2005 m. antrąjįpusmetį nusistovėjo apytikriai 2% didesnis užcentrinį kursą. Latvijos lato kursas nepakito irtoliau buvo aukštesnėje standartinių svyravimo

79ECB

Metų ataskaita2005

10 l e n t e l ė V K M I I r a i d a

Aukščiausias Žemiausias Didžiausias nuokrypis, %

Įstojimo data kursas Centrinis kursas kursas aukštyn žemyn

Danija 1.1.1999 7,62824 7,46038 7,29252 0,1 0,4 Estija 28.6.2004 17,9936 15,6466 13,2996 0,0 0,0 Kipras 2.5.2005 0,673065 0,585274 0,497483 0,0 2,1Latvija 2.5.2005 0,808225 0,702804 0,597383 0,0 1,0 Lietuva 28.6.2004 3,97072 3,45280 2,93488 0,0 0,0 Malta 2.5.2005 0,493695 0,429300 0,364905 0,0 0,0 Slovėnija 28.6.2004 275,586 239,640 203,694 0,2 0,1 Slovakija 28.11.2005 44,2233 38,4550 32,6868 0,0 3,2

Šaltinis: ECB.Pastaba: nuokrypis žemyn (aukštyn) atitinka judėjimą žemiausio (aukščiausio) kurso link ir reiškia valiutos stiprėjimą (silpnėjimą) euroatžvilgiu. Pateikiami maksimalūs nuokrypiai apima laikotarpius nuo atitinkamų įstojimo į VKM II datų iki 2006 m. vasario 24 d. Danijosduomenys apima laikotarpį nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2006 m. vasario 24 d.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 79

ribų pusėje ir artimas viršutinei vienašališkaipaskelbtų svyravimų ribai. Po prisijungimo prieVKM II Slovakijos kronos kursas svyravolabiau negu kitos VKM II valiutos ir buvo 3,2%didesnis negu nustatytas centrinis kursas (žr. 10 lentelę).

2005 m. daugelis prie VKM II neprisijungusiųeuro zonai nepriklausančių valstybių nariųvaliutų sustiprėjo euro atžvilgiu, tačiau pagalprekybos apimtis įvertinti (efektyvieji) valiutoskursai stiprėjo mažiau, nes stiprėjimą iš daliesatsvėrė šių valiutų nuvertėjimas JAV dolerio irsu JAV doleriu susietų valiutų atžvilgiu. 2004m. labai brangę Lenkijos zlotas ir Čekijos krona2005 m. pirmąjį pusmetį pigo, tačiau antrąjįpusmetį atgavo prarastą vertę. 2006 m. vasario24 d., palyginti su 2005 m. pradžia, šių valiutųkursai euro atžvilgiu gerokai padidėjo,rodydami euro nuvertėjimą, atitinkamai 7,2% ir6,6% (žr. 37 pav.). Vengrijos forinto kursasnukrito visus metus labai svyruojant valiutoskursui, daugiausia dėl prastėjančios fiskalinėsperspektyvos. 2006 m. vasario 24 d. forintasbuvo parduodamas beveik 3% mažesniu kursunegu 2005 m. pradžioje. Panašu, kad palūkanųnormų skirtumai turėjo įtakos Švedijos kronaiir svarui sterlingų. Didžiąją 2005 m. dalįŠvedijos krona palyginti daug pigo euroatžvilgiu dėl didėjančio neigiamo palūkanųnormų skirtumo euro zonos atžvilgiu, o svarassterlingų 2005 m. ir 2006 m. pradžioje euroatžvilgiu pabrango beveik 4% esant nemažiemskurso svyravimams.

PINIGŲ POLITIKAPagrindinis visų euro zonai nepriklausančių ESvalstybių narių pinigų politikos tikslas – kainųstabilumas. Įvairiose šalyse pinigų politikosstrategijos yra labai nevienodos, o tai rodo jųnevienalytiškumą nominaliųjų, realiųjų irstruktūrinių veiksnių požiūriu (žr. 11 lentelę).Išskyrus Kipro, Latvijos, Maltos ir Slovakijosprisijungimą prie VKM II, 2005 m. euro zonainepriklausančių ES šalių pinigų politika irvaliutų kurso režimai iš esmės nepasikeitė, norskeletas iš jų, atsižvelgdamos į būsimą pinigųintegraciją, šiek tiek patobulino savo pinigųpolitikos sistemą.

Kalbant apie valiutų kurso tikslo siekiančiųšalių 2005 m. pinigų politikos sprendimus,paminėtina, kad Danmarks Nationalbankpadidino pagrindinę pinigų politikos palūkanųnormą 25 baziniais punktais – iki 2,4% po to,kai 2005 m. gruodžio 1 d. ECB padidinopalūkanų normas. 2006 m. vasario 17 d. ECBpadidino ją dar 10 bazinių punktų – iki 2,5% dėlužsienio valiutos išlaidų vasario mėn., kurios,be kitų dalykų, buvo susijusios su Danijosinstitucinių investuotojų užsienio akcijų ir kitųvertybinių popierių pirkimu. Iki 2005 m. Kiprocentrinis bankas sumažino minimalią siūlomąnormą iš viso 125 baziniais punktais – iki3,25%, siekdamas padėti apriboti spaudimąvaliutos kurso didėjimui, kylantį dėl didesnioinvestuotojų pasitikėjimo ekonomikosperspektyva pagerėjus valstybės finansams irKipro svarą prijungus prie VKM II. Siekdamassustabdyti labai didelį kredito augimą Latvijoje,Latvijas Banka dvigubai padidino privalomųjųatsargų normą – nuo 4% iki 8%. Maltoje oficialipalūkanų norma buvo padidinta 25 baziniaispunktais – iki 3,25% dėl sparčiai didėjančiokredito. 2006 m. vasario mėn. Banka Slovenijesumažino savo pagrindinę pinigų politikospalūkanų normą 25 baziniais punktais – iki3,75%.

Kalbant apie euro zonai nepriklausančias ESšalis, kurios siekia infliacijos tikslo,pažymėtina, kad 2005 m. daugelis šalių


3 7 p a v . E u r o k u r s o p o k y č i a i V K M I I n e d a l y v a u j a n č i ų E S v a l i u t ų a t ž v i l g i u

(procentais)

Šaltinis: ECB.Pastaba: 2005 m. sausio 3 d.–2006 m. vasario 24 d. teigiama(neigiama) reikšmė rodo euro brangimą (nuvertėjimą).

6

0

6

44

22

0

-8-8

-6-6

-4-4

-2-2

2,9

-6,6

-7,2

4,9

-3,8

CZK HUF PLN SEK GBP

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 80

sumažino pagrindines pinigų politikos palūkanųnormas. Pagerėjus infliacijos perspektyvoms,Vengrija, Lenkija ir Slovakija sumažino pinigųpolitikos palūkanų normas iš viso atitinkamai

350, 200 ir 100 bazinių punktų – iki atitinkamai6%, 4,5% ir 3%. Slovakijoje sprendimams dėlpalūkanų normų taip pat darė įtaką pabrangusivaliuta. 2006 m. sausio mėn. Lenkijoje

81ECB

Metų ataskaita2005

11 l e n t e l ė E u r o z o n a i n e p r i k l a u s a n č i ų v a l s t y b i ų n a r i ų o f i c i a l i o j i p i n i g ų p o l i t i k o s s t r a t e g i j a

Pinigų politikos strategija Valiuta Bruožai

Čekija Infliacijos tikslas Čekijos krona Tikslas: 2–4% iki 2005 m. pabaigos, po to 3%,užtikrinant, kad infliacijos rezultatai nesiskirtų daugiaukaip ±1 procentiniu punktu (proc. p.). Valdomo kitimovaliutos kursas.

Danija Valiutos kurso tikslas Danijos krona Dalyvauja VKM II su ±2,2% svyravimo nuo centriniokurso ribomis, 7,46038 DKK už 1 euro.

Estija Valiutos kurso tikslas Estijos krona Dalyvauja VKM II su ±15% svyravimo nuo centriniokurso ribomis, 15,6466 EEK už 1 euro. Estija išlaikovaliutų valdybos modelį kaip vienašališkąįsipareigojimą.

Kipras Valiutos kurso tikslas Kipro svaras Dalyvauja VKM II su ±15% svyravimo nuo centriniokurso ribomis, 0,585274 CYP už 1 euro.

Latvija Valiutos kurso tikslas Latvijos latas Dalyvauja VKM II su ±15% svyravimo nuo centriniokurso ribomis, 0,702804 LVL už 1 euro. Latvija išlaikovienašališką įsipareigojimą laikytis ±1% svyravimo ribų.

Lietuva Valiutos kurso tikslas Lietuvos litas Dalyvauja VKM II su ±15 svyravimo nuo centriniokurso ribomis, 3,45280 LTL už 1 euro. Lietuva išlaikovaliutų valdybos modelį kaip vienašališkąįsipareigojimą.

Vengrija Bendras valiutos kurso Vengrijos forintas Valiutos kurso tikslas: forintas susietas su euro kursu ir infliacijos tikslas 282,36 HUF už 1 euro su ±15% svyravimo ribomis.

Infliacijos tikslas: 4% (±1 proc. p.) iki 2005 m.pabaigos, 3,5% (±1 proc. p.) iki 2006 m. pabaigos ir 3%(±1 proc. p.) vidutinio laikotarpio tikslas nuo 2007 m.

Malta Valiutos kurso tikslas Maltos lira Dalyvauja VKM II su ±15% svyravimo nuo centriniokurso ribomis, 0,42930 MTL už 1 euro. Malta išlaikovaliutos kursą euro atžvilgiu nepakitusį nuo centriniokurso kaip vienašališką įsipareigojimą.

Lenkija Infliacijos tikslas Lenkijos zlotas Infliacijos tikslas: 2,5% ±1 proc. p. (VKI pokytis,palyginti su ankstesniais metais) nuo 2004 m. Laisvaikintantis valiutos kursas.

Slovėnija Dviejų ramsčių strategija, Slovėnijos tolaras Dalyvauja VKM II su ±15% svyravimo nuo centrinio stebimi piniginiai, realieji, kurso ribomis, 239,640 SIT už 1 euro.išorės ir finansiniai rodikliai, nusakantys makroekonomines sąlygas.

Slovakija Infliacijos tikslo siekimas Slovakijos krona Dalyvauja VKM II su ±15% svyravimo nuo centrinio VKM II sąlygomis kurso ribomis, 38,4550 SKK už 1 euro. Infliacijos tikslas:

trumpalaikis nustatytas infliacijos tikslas yra 3,5% ±0,5 proc. p. 2005 m. pabaigoje. 2006–2008 m.nustatytas infliacijos tikslas yra žemiau 2,5% 2006 m.pabaigoje ir žemiau 2% 2007 m. pabaigoje ir 2008 m.pabaigoje.

Švedija Infliacijos tikslas Švedijos krona Infliacijos tikslas: 2% VKI padidėjimas su ±1 proc. p.toleruotinomis riboms. Laisvai kintantis valiutos kursas.

Jungtinė Karalystė Infliacijos tikslas Svaras sterlingų Infliacijos tikslas: 2% VKI1) padidėjimas per 12 mėn.Esant didesniam negu 1 proc. p. nuokrypiui, Pinigųpolitikos komitetas turėtų parašyti atvirą laišką iždokancleriui. Laisvai kintantis valiutos kursas.

Šaltinis: ECBS.1) VKI yra tapatus SVKI.

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 81

pagrindinė pinigų politikos palūkanų normabuvo sumažinta dar 25 baziniais punktais – iki4,25%. 2005 m. Švedijoje ir JungtinėjeKaralystėje pagrindinės pinigų politikospalūkanų normos buvo sumažintos 50 ir 25baziniais punktais – iki atitinkamai 1,5% ir4,5% dėl mažėjančio produkcijos augimo irmažesnės numatomos infliacijos. Tačiau 2006m. sausio mėn. Švedijoje pinigų politikospalūkanų normos buvo padidintos 25 baziniaispunktais (iki 1,75%), o 2006 m. vasario mėn. –dar 25 baziniais punktais (iki 2,0%). Sprendimaibuvo pagrįsti 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m.vasario mėn. infliacijos ataskaitų prognozėmis(atsižvelgiant į trumpalaikių palūkanų normųdidėjimo tendenciją). 2005 m. pirmąjį pusmetį,esant palankesnėms infliacijos perspektyvomsir brangstant kronai, Čekijoje pinigų politikospalūkanų normos buvo sumažintos iš viso 75baziniais punktais, tačiau spalio pabaigoje,atsižvelgiant į naujausias infliacijos prognozesir su ja susijusią riziką, jos vėl buvo padidintos25 baziniais punktais – iki 2%.

FINANSŲ POKYČIAI2005 m. daugelyje euro zonai nepriklausančiųES valstybių narių ilgalaikių obligacijųpelningumo raida buvo panaši kaip ir eurozonoje. Iki rugsėjo mėn. stebėtas bendraspelningumo mažėjimas, vėliau jis truputįpadidėjo, ypač Vengrijoje ir Lenkijoje.Lietuvoje ir Slovėnijoje ilgalaikės palūkanųnormos nuosekliai mažėjo iki euro zonos lygio,o Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje jos buvo šiektiek pastovesnės. Apskritai 2005 m. pabaigojedaugelyje šalių ilgalaikės palūkanų normosbuvo 20–55 baziniais punktais mažesnės negutų pačių metų pradžioje. Šiek tiek daugiaupalūkanų normos sumažėjo Latvijoje,Lenkijoje, Slovakijoje, ypač Kipre (daugiaunegu 200 bazinių punktų). 2005 m. euro zonosilgalaikės palūkanų normos sumažėjo apie 30 bazinių punktų, o obligacijų pelningumoskirtumai, palyginti su euro zona, buvo pastovūsarba sumažėjo. Vis dėlto paskutinį metų ketvirtįobligacijų pelningumo skirtumas, palyginti sueuro zona, gerokai padidėjo Vengrijoje irLenkijoje. Rinkos reakcija parodė nepalankiasfiskalines tendencijas Vengrijoje ir po rinkimų

į parlamentą atsiradusį netikrumą dėl fiskalinėsraidos ir ekonominės politikos Lenkijoje.

2005 m. euro zonai nepriklausančių ES šaliųakcijų rinkų rezultatai ir toliau buvo geri, oakcijų kainos visose šalyse, išskyrus Slovėnijąir Jungtinę Karalystę, kilo sparčiau negu eurozonos vidurkis, matuojamas pagal Dow JonesEURO STOXX indeksą. 2005 m. pabaigojeakcijų kainos naujosiose ES narėse, išskyrusSlovėniją, buvo 25–65% didesnės negu metųpradžioje.


02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 82

02_Ch_01_05_LT 31.03.2006 7:16 Uhr Seite 83

AutorėIlse HaiderPavadinimasKopf eines Athleten, 1994MedžiagaGluosnio virbai, fotoemulsijaFormatas180 x 120 x 40 cm© ECB ir dailininkas

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 84

2 S K Y R I U S

C E N T R I N I Ų B A N K ŲO P E R AC I J OS

I R V E I K L A

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 85

1.1 PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOS

2005 m. operacinė sistema, skirta bendraipinigų politikai įgyvendinti1, ir toliau veikėgerai. Labai trumpos trukmės pinigų rinkospalūkanų normos buvo pastovios visus 2005 m.,EONIA svyravimo lygiai buvo labai žemi.Standartinis EONIA ir minimalios siūlomospalūkanų normos skirtumo nuokrypis buvo 5baziniai punktai, 2004 m. – 9 baziniai punktaiir 2003 m. – 16 punktų.

Pokyčiai 2005 m. pabaigoje sudarė pirmąjągalimybę iš dalies įsitikinti, ar operacinėsistema, pataisyta 2004 m. kovo mėn.2, sugebėsneutralizuoti atsargų laikymo laikotarpiupasikeitusių lūkesčių dėl ECB nustatomųpalūkanų normų poveikį. Po daugiau kaipdvejus metus vyravusių stabilių palūkanų normųlūkesčių 2005 m. lapkričio mėn. pinigų rinkojepasireiškė lūkesčiai, kad palūkanų normapadidės. Po ECB pirmininko lapkričio 18 d.pareiškimo prieš gruodžio 1 d. Valdančiosiostarybos posėdį, vienos nakties palūkanospadidėjo 12 bazinių punktų. Tačiau po keliųdienų jos pradėjo mažėti, o po to, kai atsargųlaikymo laikotarpio paskutinės pagrindinėsrefinansavimo operacijos (PRO) metupaskirstyta suma buvo didesnė už orientacinę3

ir buvo paskelbtas pareiškimas, paaiškinantistokią padėtį, palūkanos priartėjo prie ankstesniųlygių. Panašu, kad, nepaisant pradinėsreakcijos, atsargų laikymo laikotarpio pradžiossuderinimas su sprendimų dėl palūkanų normųįgyvendinimu iš tikrųjų padėjo išvengtireikšmingo ir užsitęsiančio įsikišimo į palūkanųnormų pokyčių lūkesčių formavimąsi perankstesnį atsargų laikotarpį.

LIKVIDUMO SĄLYGŲ VERTINIMAS IR VALDYMASEurosistemos likvidumas valdomasvadovaujantis kasdieniu euro zonos bankųsistemos likvidumo sąlygų įvertinimu, siekiantnustatyti sistemos likvidumo poreikį ir kartulikvidumo sumą, kuri bus paskirstoma perkassavaitines PRO, mėnesines ilgesnės trukmėsrefinansavimo operacijas (ITRO) ir per galimaskitas atvirosios rinkos operacijas, tokias kaipkoreguojamosios operacijos. Bankų sistemos

likvidumo poreikis – tai bankams nustatytųprivalomųjų atsargų reikalavimų, kredito įstaigųeinamosiose sąskaitose nacionaliniuosecentriniuose bankuose laikoma šių reikalavimųpertekliaus (atsargų pertekliaus) ir autonominiųveiksnių suma (žr. 38 pav.). Pastarieji veiksniai– tai Eurosistemos balanso straipsnių rinkinys,darantis įtaką bankų likvidumo poreikiams,tačiau paprastai tiesiogiai nekontroliuojamosEurosistemos likvidumo valdymo sistemos(pvz., banknotai apyvartoje, valdžios indėliai irgrynasis užsienio turtas).

2005 m. euro zonos bankų sistemos likvidumodienos poreikio vidurkis sudarė 377,4 mlrd.euro – jis padidėjo 21%, palyginti su 2004 m.Privalomosios atsargos sudarė vidutiniškai


1 PI N I G Ų P O L I T I KOS O P E R AC I J OS , U Ž S I E N I O VA L I U TOSO P E R AC I J OS I R I N V E S T I C I N Ė V E I K L A

3 8 p a v . E u r o z o n o s l i k v i d u m o v e i k s n i a i 2 0 0 5 m .

(mlrd. euro)

100

120

140

160

180

200

220

240

260

280

300

01 02 03 04 08 09 10 11 12100

120

140

160

180

200

220

240

260

280

300

einamosios sąskaitosautonominiai veiksniaiprivalomosios atsargos

05 06 072005

Šaltinis: ECB.

1 Išsamų operacinės sistemos aprašymą rasite ECB leidinyje„Pinigų politikos įgyvendinimas euro zonoje: BendriejiEurosistemos pinigų politikos priemonių ir procedūrųdokumentai“, 2005 m. vasario mėn.

2 2004 m. kovo mėn. atlikti du pakeitimai: i) Atsargų laikymolaikotarpių laikas buvo pakeistas taip, kad šie laikotarpiai visadaprasidėtų pagrindinės refinansavimo operacijos (PRO)atsiskaitymo dieną po Valdančiosios tarybos posėdžio, kuriamenumatoma priimti mėnesio sprendimą dėl pinigų politikospozicijos; ii) PRO terminas sutrumpintas nuo dviejų iki vienossavaitės. Žr. taip pat 2004 m. ECB metų ataskaitos p. 82–83.

3 Orientacinė suma – tai tokia paskirstoma suma, kurios paprastaireikia siekiant sukurti subalansuotas sąlygas trumpalaikėjepinigų rinkoje, atsižvelgiant į Eurosistemos bendrą likvidumoprognozę. Paskelbta orientacinė paskirstoma suma suapvalinamaiki sumos, artimiausios 500 mln. euro sumos kartotiniui.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 86

146,5 mlrd. euro, atsargų perteklius – 0,8 mlrd.euro ir autonominiai veiksniai – 230,1 mlrd.euro. Tokio autonominio veiksnio kaipbanknotai metinis didėjimo tempas buvodidžiausias. Panašiai kaip ir 2004 m., banknotųmetinio didėjimo tempo vidurkis buvo apie15%. 2005 m. gruodžio 24 d. 568 mlrd. eurosuma buvo didžiausia kada nors pasiekta suma.

PAGRINDINĖS REFINANSAVIMO OPERACIJOSPRO – tai savaitinės likvidumą didinančiosvienos savaitės trukmės operacijos, vykdomoskintamųjų palūkanų konkursuose, taikantminimalią siūlomą palūkanų normą pagalsutartinių palūkanų aukciono taisykles. PRO yrasvarbiausios Eurosistemos vykdomos atvirosiosrinkos operacijos, kurioms tenka svarbiausiasvaidmuo siekiant reguliuoti palūkanų normas,valdyti likvidumą rinkoje ir išreikšti pinigųpolitikos poziciją minimaliomis siūlomomispalūkanų normomis.

ECB, siekdamas padėti kredito įstaigomsparengti savo siūlymus PRO, toliau kiekvienąsavaitę skelbė autonominių veiksnių kasdieniovidurkio prognozę ir orientacinę sumą. Tokioinformavimo tikslas – siekti, kad būtų teisingairinkoje suprasta, ar ECB savo paskirstymo perPRO sprendimais siekia subalansuoti likvidumosąlygas ar ne.

2005 m. PRO metu paskirstytos sumos sudarėnuo 259,0 iki 333,5 mlrd. euro. Bankų,teikiančių pasiūlymus PRO, skaičiusvidutiniškai buvo 351, panašiai kaip ir 2004 m.įgyvendinus operacinės sistemos pakeitimus.Per PRO padidintas likvidumas sudarė 77% visogrynojo likvidumo, kurį Eurosistema padidino

pinigų politikos operacijomis. Skirtumas tarpribinės normos ir minimalios siūlomos palūkanųnormos vidutiniškai sudarė 5,3, 2004 m. – 1,6,2003 m. – 4,7 bazinio punkto. 2005 m. pirmustris ketvirčius šis skirtumas buvo iš esmėspastovus ir sudarė 5 bazinius punktus, tačiaurugsėjo mėn. pradėjo didėti ir spalio viduryjepasiekė 7 bazinius punktus. Kai taip atsitiko,ECB pareiškė savo susirūpinimą dėl tokiopadidėjimo ir ėmėsi politikos paskirstydamasšiek tiek didesnę sumą negu orientacinė, kartusiekdamas subalansuotų sąlygų atsargų laikymolaikotarpių pabaigoje. Dėl „nevaržomospaskirstymo politikos“ skirtumas tarp ribinių irminimalių siūlomų palūkanų stabilizavosi irbuvo lygus 5 baziniams punktams.

KOREGUOJAMOSIOS OPERACIJOS2004 m. kovo mėn. įgyvendintų operacinėssistemos pakeitimų padarinys tas, kad padidėjolikvidumo prognozių klaidų per aštuonių dienųlaikotarpį tarp paskutinės laikymo laikotarpioPRO ir to laikymo laikotarpio pabaigospasireiškimo galimybė. 2005 m. absoliutusskirtumas tarp prognozių ir faktinių rezultatųper aštuonias dienas sudarė vidutiniškai 7,16mlrd. euro. ECB, siekdamas, kad šios klaidosnesukeltų reikšmingo naudojimosi nuolatinegalimybe ir kad nebūtų didelio skirtumo tarpvienos nakties ir minimalios siūlomos palūkanųnormos, atliko koreguojamąsias operacijaspaskutinę atsargų laikymo laikotarpio, per kurįtikėjosi ženklaus likvidumo nesubalansuotumo,dieną. Iš viso buvo atliktos devynioskoreguojamosios operacijos. Trys iš jų (sausio18 d., vasario 7 d. ir rugsėjo 6 d.) buvolikvidumą didinančios ir šešios (kovo 8 d.,birželio 7 d., liepos 12 d., rugpjūčio 9 d., spalio

87ECB

Metų ataskaita2005

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 87

11 d. ir gruodžio 5 d.) – jį mažinančios. Jomisvisomis buvo siekiama atkurti subalansuotolikvidumo sąlygas ir jos prisidėjo prie vienosnakties palūkanų normų atsargų laikymolaikotarpių pabaigoje stabilizavimosi.

ILGESNĖS TRUKMĖS REFINANSAVIMO OPERACIJOS ITRO – tai kas mėnesį vykdomos likvidumądidinančios operacijos. Paprastai jospaskirstomos paskutinį mėnesio trečiadienį, jųtrukmė yra trys mėnesiai. Taip bankamssuteikiama galimybė patenkinti savo likvidumoporeikius ilgesniu laikotarpiu. Priešingai neguPRO, ITRO nenaudojamos Eurosistemos pinigųpolitikos pozicijai išreikšti. Jos atliekamos kaipkintamųjų palūkanų konkursai su iš ankstopaskelbta paskirstoma suma ir Eurosistemanedaro įtakos palūkanų normoms, t. y. ji yra„palūkanų normų gavėja“.

2005 m. ITRO sudarė apie 23% viso grynojolikvidumo, padidinto atvirosios rinkosoperacijomis. Kiekvienos operacijospaskirstymo suma padidėjo nuo 25 iki 30 mlrd.euro (2005 m. sausio mėn.) iki 40 mlrd. euro(2006 m. sausio mėn.).

NUOLATINĖS GALIMYBĖSEurosistemoje naudojamos dvi nuolatinėsgalimybės – ribinio skolinimo galimybė irindėlių galimybė. Jos didina ir mažina vienosnakties likvidumą, taikant palūkanas,sudarančias vienos nakties tarpbankinioskolinimosi normos svyravimo ribas. 2005 m.šios ribos nepakito ir sudarė 200 bazinių punktųapie minimalią siūlomą PRO normą.

2005 m. ribinio skolinimosi galimybe kasdienbuvo pasinaudojama vidutiniškai už 106 mln.euro, o indėlių galimybe – už 122 mln. euro.Kaip ir praėjusiais metais, 2005 m. nuolatinėmisgalimybėmis pasinaudota nedaug, o tai rodotarpbankinės rinkos didelį efektyvumą irnedidelį likvidumo nesubalansuotumą paskutinękiekvieno atsargų laikymo laikotarpio dieną.2005 m. likvidumo nesubalansuotumassumažėjo, nes, esant akivaizdžioms likvidumoprognozių klaidoms, buvo dažniau pasinaudotakoreguojamosiomis operacijomis.

PRIVALOMŲJŲ ATSARGŲ SISTEMAEuro zonos kredito įstaigos privalo laikytiprivalomąsias atsargas nacionalinių centriniųbankų sąskaitose. Privalomosios atsargossudaro 2% kredito įstaigos atsargų bazės,apskaičiuojamos atsižvelgiant į įstaigos balansoelementus. Privalomųjų atsargų prievolę būtinaįvykdyti išlaikant vidurkį atsargų laikymolaikotarpiu. Sistema atlieka dvi funkcijas:pirma, stabilizuoja trumpalaikes pinigų rinkospalūkanas su vidurkio išlaikymo metodopagalba; antra, didina likvidumo deficitą, t. y.visą bankų refinansavimo poreikį išEurosistemos. 2005 m. privalomųjų atsargųsuma tolygiai didėjo ir per paskutinį 2005 m.atsargų laikymo laikotarpį pasiekė 153 mlrd.euro sumą.

PINIGŲ POLITIKOS OPERACIJOMS TINKAMAS TURTAS Siekiant apsaugoti Eurosistemą nuo nuostolių,visos Eurosistemos vykdomos kreditavimooperacijos privalo būti užtikrintos tinkamoįkaito priemonėmis. Atsižvelgiant į specifinįEuropos finansų rinkų ir Eurosistemos pinigųpolitikos operacinės sistemos pobūdį, didelėturto formų įvairovė gali būti tinkamas įkaitas.2005 m. apyvartinio tinkamo įkaito vidutinėvertė sudarė 8,3 trilijono euro ir buvo 7%didesnė negu 2004 m. (žr. 39 pav.). Valdžiossektoriaus skola sudarė 53%, o kitą tinkamoįkaito dalį – kredito įstaigų užtikrinti(Pfandbrief tipo) vertybiniai popieriai arbaneužtikrinti vertybiniai popieriai (29%),bendrovių vertybiniai popieriai (9%), turtuužtikrinti vertybiniai popieriai (5%) ir kitivertybiniai popieriai, tokie kaip tarptautiniųinstitucijų išleisti vertybiniai popieriai (4%).2005 m. vidutinė apyvartinio turto, kurįsandorių šalys naudoja kaip įkaitą Eurosistemosvykdomoms kreditavimo operacijoms, vertėbuvo 866 mlrd. euro, 2004 m. – 787 mlrd. euro(žr. 40 pav.).

Skirtumas tarp viso turto, tinkamo būti įkaitu,ir faktiškai panaudoto įkaito Eurosistemosvykdomoms kreditavimo operacijoms pagalturto formas parodytas 41 pav. Valdžiossektoriaus skola sudarė 53% viso tinkamoįkaito, tačiau tik 34% viso panaudoto tinkamo


03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 88

turto. O kredito įstaigų nepadengti vertybiniaipopieriai sudarė 14% viso tinkamo įkaito, bet27% viso panaudoto turto. Turtu užtikrintivertybiniai popieriai sudarė atitinkamai 5%tinkamo įkaito ir 10% panaudoto įkaito.

2005 m. Eurosistemos įkaito politikoje buvokeletas svarbių pokyčių. Pirma, Eurosistemabaigė performuluoti turtu užtikrintų vertybiniųpopierių tinkamumo kriterijus. Tai reikėjopadaryti, nes turtu užtikrinti vertybiniaipopieriai tampa vis svarbesne įkaito formaEurosistemos vykdomoms operacijoms, irsandorių šalys reikalavo didesnio priimamųturtu užtikrintų vertybinių popierių rūšiųskaidrumo. Pataisyti kriterijai paskelbti 2006 m.sausio mėn. ir bus pradėti taikyti nuo 2006 m.gegužės mėn. Šiuo metu iš tinkamo turto sąrašoesantys turtu užtikrinti vertybiniai popieriai,neatitinkantys šių kriterijų, iki 2006 m. spaliomėn. bus išbraukti.

Eurosistema taip pat paaiškino minimalųkredito standartą, kuris nuosekliai taikomaspriimant turtą į įkaito sąrašą nuo bendrosvaliutos įvedimo – „A“ kredito reitingą, suteiktąvienos iš trijų pagrindinių tarptautinių reitingų

agentūrų. „A“ kredito reitingas atitinka ilgalaikį„A-“ reitingą, suteiktą Standard & Poor ar FitchRatings agentūrų, arba „A3“ reitingą, suteiktąMoody agentūros. Taip pat buvo paaiškinta, kadšis reikalavimas taikomas ir privataus beiviešojo sektorių išleidėjams.

Pažanga padaryta ir siekiant sudaryti bendrąįkaito sąrašą, kuris pamažu pakeis šiuo metutaikomą dviejų lygių įkaito sistemą. Tikimasi,kad dėl bendro sąrašo padaugės tinkamo įkaito,todėl galimybės euro zonoje vienodės, toliaubus skatinamas vienodas sandorio šalių irišleidėjų traktavimas, padidės bendras įkaitosistemos skaidrumas. Pirmosios dvi priemonės,skirtos bendro sąrašo principui įgyvendinti,įsigaliojo 2005 m. Tai:

– pirma, gegužės 30 d. paskelbtasEurosistemos įkaitui valdyti priimtinųnereguliuojamų rinkų sąrašas. Šis sąrašaspateiktas ECB tinklalapyje ir bustikslinamas ne rečiau kaip kartą per metus.Turtas, kuris yra listinguojamas,kotiruojamas ir kuriuo prekiaujama tiknereguliuojamose į sąrašą neįtrauktoserinkose, ir toliau bus priimtinas iki 2007 m.

89ECB

Metų ataskaita2005

4 0 p a v . Tu r i n t i s a n t r i n ę r i n k ą t i n k a m a s t u r t a s , n a u d o t a s k a i p į k a i t a s

(mlrd. euro)

kitos obligacijosturtu užtikrinti vertybiniai popieriaikorporacijų obligacijoskredito įstaigų užtikrintos obligacijos (nuo 2004 m.)kredito įstaigų neužtikrintos obligacijos (nuo 2004 m.)kredito įstaigų obligacijos (iki 2003 m.)valdžios obligacijos

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

0

100

200

300

400

500

600

700

800

900

1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

Šaltinis: ECB.

3 9 p a v . Tu r i n t i s a n t r i n ę r i n k ą t i n k a m a s t u r t a s

(mlrd. euro)

0

1 000

2 000

3 000

4 000

5 000

6 000

7 000

8 000

9 000

1 000

2 000

3 000

4 000

5 000

6 000

7 000

8 000

9 000

01999 2000 2001 2002 2003 2004 2005

kitos obligacijosturtu užtikrinti vertybiniai popieriaikorporacijų obligacijoskredito įstaigų užtikrintos obligacijos (nuo 2004 m.)kredito įstaigų neužtikrintos obligacijos (nuo 2004 m.)kredito įstaigų obligacijos (iki 2003 m.)valdžios obligacijos

Šaltinis: ECB.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 89

gegužės mėn. Vėliau jis nebus pripažįstamastinkamu.

– antra, liepos 1 d. į pirmojo lygio tinkamoturto sąrašą buvo įtraukta nauja anksčiaubuvusi netinkamu įkaitu kategorija – eurovaliuta išreikštos skolos priemonės subjektų,įkurtų Europos ekonominei erdvei (EEE)nepriklausančiose G10 šalyse. 2005 m.pabaigoje bendra šio naujo tinkamo įkaitosuma sudarė 137 mlrd. euro. 2005 m. antrąjįpusmetį šio turto naudojimas įkaituinuosekliai didėjo ir gruodžio pabaigojesudarė 5,3 mlrd. euro.

2005 m. vasario mėn. Valdančioji tarybapaskelbė, kad kitas bendro įkaito sąrašo etapas– bankų paskolų įtraukimas – bus vykdomaspagal tokį grafiką:

– nuo 2007 m. sausio 1 d., įgyvendinusbendruosius tinkamumo kriterijus irEurosistemos kredito vertinimo sistemą(EKVS), bankų paskolos bus laikomostinkamu įkaitu visoje euro zonojevykdomoms kreditavimo operacijoms.EKVS – tai procedūrų ir taisyklių rinkinys,įteisinantis Eurosistemos reikalavimą, kadvisas tinkamas įkaitas būsimame bendrame

tinkamo įkaito sąraše turi atitikti aukštuskredito standartus (žr. toliau);

– nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio31 d. bus nustatytas tarpinis laikotarpis,kuriuo kiekvienas euro zonos NCB galėsnustatyti minimalią paskolos, tinkamos būtiįkaitu, sumą ir nustatyti, ar taikyti mokestįuž tokio įkaito pateikimą;

– nuo 2012 m. sausio 1 d. bus nustatyta bendratvarka, pagal kurią banko paskolos, kuriųminimali suma yra 500 000 euro, buslaikomos tinkamu įkaitu.

2005 m. liepos mėn. Valdančioji tarybapatvirtino bendruosius banko paskolųtinkamumo kriterijus ir 2005 m. lapkričio mėn. taip pat patvirtino pagrindinius EKVSelementus. Tai užtikrins, kad skolininkaivykdytų aukštus Eurosistemos finansiniopatikimumo standartus. Šiuo metuįgyvendinama bankų paskolų sistema.Paskutinės techninės ir operacinės detalės dėlbankų paskolų įtraukimo į sąrašą bus paskelbtos2006 m. pirmąją pusę.

RIZIKOS VALDYMO KLAUSIMAIEurosistema, vykdydama pinigų politikos irmokėjimo sistemų kreditavimo operacijas,patiria kredito ir rinkos riziką, susijusią su galimu sandorio šalies įsipareigojimųneįvykdymu. Šios rizikos mažinamos taikantECBS statuto 18 straipsnio 1 dalies reikalavimąpateikti pakankamą įkaitą, taip pat atitinkamaiįvertinti įkaitą ir rizikos kontrolės priemones.

EKVS pradės galioti nuo 2007 m. sausio 1 d.Joje vadovaujamasi keturiais kredito kokybėsvertinimo šaltiniais: išorės kredito vertinimoįstaigų, nacionalinių centrinių bankų vidauskredito vertinimo sistemų, sandorio šalių vidausreitingais grindžiamų sistemų ir trečiosios šaliesreitingavimo priemonėmis atliktais vertinimais.Pagrindiniai EKVS principai – nuoseklumas,tikslumas ir palyginamumas.

Norint užtikrinti, kad būtų taikomi šiepagrindiniai principai, visi kredito kokybės


41 p a v . S k i r t u m a s t a r p t u r i n č i o a n t r i n ę r i n k ą t i n k a m o t u r t o d a l i e s i r p a n a u d o t o į k a i t o d a l i e s (procentais)

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

kitos obligacijosturtu užtikrinti vertybiniai popieriaikorporacijų obligacijoskredito įstaigų užtikrintos obligacijos kredito įstaigų neužtikrintos obligacijos valdžios obligacijos

Šaltinis: ECB.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 90

vertinimo šaltiniai turi atitikti tam tikrustinkamumo kriterijus. Be to, siekiant užtikrinti,kad priimtinas įkaitas atitiktų minimaliuskredito standartus, bus taikomos techninėssąlygos ir priemonės, tokios kaip minimaluskredito kokybės reikalavimas, kreditoįvertinimo stebėjimas ir atskaitomybėsprocedūra.

Kalbant apie minimalų kredito rizikos dydį, išesmės Eurosistema pripažins tik tas skolospriemones:

– kurioms viena iš trijų pagrindiniųtarptautinių reitingų agentūrų suteikė nemažesnį kaip „A“ reitingą;

– kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybėyra ne didesnė kaip 0,10%, o tai reiškia, kad skolininkai priskiriami prie rizikoskrepšelio, kurio prognozuojamaįsipareigojimų nevykdymo tikimybė pervienus metus yra ne didesnė kaip 0,10%.

Ši nuostata taikoma vienodai privatiems irviešiems išleidėjams, kaip to reikalaujamaSutarties 102 straipsnyje, kuriame draudžiama,kad ECB suteiktų palankesnes sąlygas viešojosektoriaus skolos priemonėms.

1.2 UŽSIENIO VALIUTOS OPERACIJOS

2005 m. politikos sumetimais ECB nevykdėjokių intervencijų į užsienio valiutos rinką. Joužsienio valiutos sandoriai buvo susiję tik suinvesticine veikla. Be to, ECB nevykdė jokiųužsienio valiutos operacijų ne euro zonosvaliutomis, kurios dalyvauja VKM II.

2005 m. penkis kartus buvo pasinaudota ECB ir TVF nuolatiniame susitarime numatytagalimybe, palengvinančia TVF ECB varduvykdomus specialiųjų skolinimosi teisių (SST)sandorius su kitais SST turėtojais.

1.3 INVESTICINĖ VEIKLA

ECB investicinė veikla organizuojama taip, jog būtų užtikrinama, kad priimant suinvesticijomis susijusius sprendimus, nebūtųgalimybės pasinaudoti vidaus informacija apiecentrinio banko politikos veiksmus. „Kinųsiena“ vadinamose taisyklėse ir procedūroseECB veiklos padaliniai, užsiimantys investicineveikla, atskiriami nuo kitų ECB veiklospadalinių.

UŽSIENIO ATSARGŲ VALDYMASECB užsienio atsargų portfelyje matyti užsienioatsargų pervedimai iš euro zonos nacionaliniųcentrinių bankų į ECB bei ECB užsieniovaliutos ir aukso operacijos. Pagrindinis ECBatsargų tikslas – palengvinti ECB intervenciją įužsienio valiutos rinką. ECB užsienio atsargųvaldymo tikslai pagal jų svarbą yra likvidumas,saugumas ir grąža. 2005 m. ECB užsienioatsargos buvo valdomos decentralizuotai,kiekvienas NCB turi ir aktyviai valdo ECBportfelio dalį.

Didžiausią ECB užsienio atsargų dalį sudaroJAV doleriai, taip pat jame yra Japonijos jenų,aukso ir SST. 2005 m. aukso ir SST lėšosnebuvo aktyviai investuojamos. ECB iš visopardavė 47 tonas aukso. Šie pardavimai visiškaiatitiko 2004 m. rugsėjo 27 d. Centrinio bankoaukso sutartį, kurioje ECB yra sutartį

91ECB

Metų ataskaita2005

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 91

pasirašanti šalis. Oficialiųjų ECB užsienioatsargų vertė pagal esamą kursą ir rinkos kainaspadidėjo nuo 35,1 mlrd. euro (2004 m.pabaigoje) iki 41,0 mlrd. euro (2005 m.pabaigoje). Portfelio vertės pokyčiui 2005 m.daugiausia reikšmės turėjo JAV dolerio ir auksopabrangimas euro atžvilgiu ir portfelio valdymoveiklos teigiama grąža (susidedanti iš kapitalopajamų ir palūkanų pajamų).

2006 m. sausio mėn. ECB užsienio atsargomsvaldyti buvo įdiegta nauja operacinė sistema.Siekiant efektyviau decentralizuotai vykdytiinvesticijų operacijas Eurosistemoje, buvopadaryti sistemos pakeitimai. Kalbant apie ECBužsienio atsargų operacinį valdymą (operacijosinvestuoti šias lėšas), pažymėtina, kad dabarpaprastai kiekvienas euro zonos NCB galivaldyti tik vieną portfelį (portfelį JAV doleriaisarba Japonijos jenomis). Tačiau du nacionaliniaicentriniai bankai valdo po du portfelius. Be to,euro zonos NCB gali atsisakyti ECB užsienioatsargų operacinio valdymo, tačiau galidalyvauti strateginėje portfelio valdymoveikloje, tokioje kaip strateginių kontroliniųindeksų ir rizikos kontrolės sistemos peržiūros.Euro zonos nacionaliniai centriniai bankai,pasirinkę dalyvauti operacinio valdymoveikloje, gali suvienyti savo veiklą.

2005 m. toliau buvo papildomas sąrašastinkamų priemonių, į kurias galima investuotiužsienio atsargas. 2006 m. pradžioje į šį sąrašąbuvo įtraukti valiutų apsikeitimo sandoriai irJAV vertybinių popierių STRIPS4. Taip pat buvovykdomi parengiamieji darbai pradėti palūkanųnormų apsikeitimo sandorius.

NUOSAVŲ LĖŠŲ VALDYMASECB nuosavų lėšų portfelis susideda išapmokėtos pasirašyto kapitalo dalies ir ECBbendrojo atsargų fondo. Šis portfelis skirtasteikti ECB atsargas galimiems nuostoliamspadengti. Jo valdymo tikslas – per ilgą laikąduoti pajamų, kurios būtų didesnės už ECBvidutinę pagrindinę refinansavimo normą. Į2005 m. tinkamų investicijoms priemoniųleidėjų sąrašą buvo įtraukta labai aukštoreitingo agentūrų ir užtikrintų obligacijų dalis.

2006 m. pradžioje į investicijų pasirinkimosąrašą buvo įtrauktos pirmumo teisę turinčiosneužtikrintos obligacijos, kurias išleido aukštuskredito reitingus turinčios finansų sektoriausįmonės.

ECB nuosavų lėšų portfelis esamomis rinkoskainomis padidėjo nuo 6,1 mlrd. euro (2004 m.pabaigoje) iki 6,4 mlrd. euro (2005 m.pabaigoje). Tai lėmė teigiama portfelio valdymogrąža, kurią sudaro kapitalo ir palūkanųpajamos.

RIZIKOS VALDYMO KLAUSIMAIPatiriamos ECB finansinės rizikos (tokios kaiprinkos, kredito ir likvidumo) mažinimo sistemaįgyvendinama, be kita ko, taikant griežtusreikalavimus (tokius kaip termino trukmės,struktūros valiutomis ir minimalaus portfeliolikvidumo apribojimai) bei detalių limitųsistemą, kur kasdien stebima ir kontroliuojama,ar vykdomas atitinkamas reikalavimas. 2005 m. buvo rengiamasi įgyvendinti vertės pokyčiorizikos5 priemonę, kaip pagrindinę priemonęnustatant rizikos, susijusios su portfeliovaldytojų pozicijomis atitinkamų ECBkontrolinių indeksų atžvilgiu, rėžius. Vertėspokyčio rizikos priemonė suteikia keletąteorinių privalumų ir, būdama išsami rizikospriemonė, tapo populiari finansų sektoriuje. Taitaip pat rodo jos suteikta svarba NaujajameBazelio kapitalo susitarime apskaičiuojantkapitalo reikalavimus.


4 STRIPS (atskira prekyba registruotomis palūkanomis irpagrindine suma vertybinių popierių) – tai vertybiniai popieriai,sukurti atskiriant JAV vyriausybės obligacijos pagrindinę sumąnuo palūkanų.

5 Vertės pokyčio rizika – tai nuostolio suma, kuri gali būti viršytasu tam tikra tikimybe per iš anksto nustatytą laiką. Pavyzdžiui,vienų metų 99% vertės pokyčio rizika – tai nuostolio suma, kuriper vienus metus gali būti viršyta tik su 1% tikimybe.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 92

Eurosistema turi įstatyminę užduotį skatintisklandų mokėjimo sistemų veikimą. Jospagrindinė priemonė vykdant šią užduotį, besistemų priežiūros funkcijos, yra mokėjimo irvertybinių popierių atsiskaitymo paslaugųteikimas. Šiuo tikslu didelės vertės mokėjimamseuro valiuta atlikti Eurosistema sukūrėTranseuropinę automatizuotą realaus laikoatskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimųsistemą, žinomą kaip sistema TARGET.Paskutinius kelerius metus ji buvo tobulinamair vykdomi darbai, skirti antrosios kartossistemai TARGET2 sukurti.

2005 m. rugpjūčio mėn. ECB paskelbėpareiškimą apie banko politiką dėl „Centriniųbankų mažmeninių mokėjimų euro valiutapaslaugų teikimo kredito įstaigoms“. Nors jameprimenama Eurosistemos įstatyminė teisė teiktikredito įstaigoms mažmeninių mokėjimų eurovaliuta paslaugas, be kita ko, pažymima, kadnacionaliniai centriniai bankai, kurie siūlomažmeninių mokėjimų paslaugas kreditoįstaigoms, deramai atsižvelgia į atitinkamosrinkos reikalavimus ir konkurencinę aplinką,įskaitant išlaidų susigrąžinimą.

Kalbant apie vertybinių popierių atsiskaitymus,Eurosistema ir rinka siūlo keletą būdų,palengvinančių įkaito naudojimą tarp valstybių.

2.1 SISTEMA TARGET

Dabartinė sistema TARGET yra „sistema išsistemų“, sudaryta iš 16 ES valstybių nariųnacionalinių realaus laiko atskirųjųatsiskaitymų sistemų, ECB mokėjimomechanizmo (EMM) ir techninės sąsajos,įgalinančios apdoroti mokėjimus tarp susietųsistemų.

2005 m. sistema TARGET toliau prisidėjo prieeuro pinigų rinkos integracijos ir, kadangiEurosistemos kredito operacijos yra vykdomosper šią sistemą, atliko svarbų vaidmenįsklandžiai įgyvendinant bendrąją pinigųpolitiką. Dėl teikiamos realaus laikoatsiskaitymų centrinio banko pinigais paslaugos

ir plačios rinkos aprėpties, sistema TARGETtaip pat pritraukia įvairius kitus mokėjimus.2005 m. sistema TARGET funkcionavosklandžiai ir sėkmingai. Joje ir toliau buvoįvykdoma vis daugiau didelės vertės mokėjimųeuro valiuta. Tai atitinka Eurosistemos politikostikslą skatinti atsiskaitymą centrinio bankopinigais kaip unikaliai saugią mokėjimopriemonę. 2005 m. 89% visos didelės vertėsmokėjimų euro valiuta apyvartos buvo įvykdytasistemoje TARGET. Sistema TARGET gali būtinaudojama visiems kredito pervedimams eurovaliuta tarp susietų bankų be jokių minimaliosar maksimalios vertės apribojimų vykdyti.Tokie pervedimai gali būti atliekami tiek tarpbankų, esančių toje pačioje valstybėje narėje(sistemoje TARGET dalyvaujančių valstybiųvidaus mokėjimai), tiek tarp bankų, esančiųskirtingose valstybėse narėse (sistemojeTARGET dalyvaujančių valstybių tarptautiniaitarpusavio mokėjimai).

2005 m. atlikta apklausa atskleidė, kad 2004 m.gruodžio 31 d. sistemoje TARGET dalyvavo10 564 dalyviai. Naudojantis bankoidentifikavimo kodu, per sistemą TARGET išviso galima pasiekti apie 53 000 įstaigų,daugiausia sistemos TARGET dalyvių filialų(skyrių).

SISTEMOS TARGET OPERACIJOS2005 m. tiek vidutinis per dieną sistemojeTARGET įvykdytų mokėjimo operacijųskaičius, tiek vidutinė operacijų vertė padidėjo10%. 2005 m. sistemos TARGET mokėjimosrautų apžvalga pateikta 12 lentelėje. Mokėjimosrautai yra palyginti su ankstesnių metųmokėjimo srautais.

2005 m. bendras sistemos TARGETprieinamumas, t. y. tai, kiek dalyviai galėjonaudotis sistema TARGET jos darbovalandomis be incidentų, sudarė 99,83% (žr. 13 lentelę). Vidutiniškai 95,59% sistemojeTARGET dalyvaujančių valstybių tarptautiniųtarpusavio mokėjimo operacijų įvykdytagreičiau kaip per 5 minutes.

93ECB

Metų ataskaita2005

2 M O K Ė J I M O I R V E R T Y B I N I Ų P O P I E R I Ų AT S I S K A I T Y M OS I S T E M OS

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 93

SISTEMIŠKAI SVARBIŲ MOKĖJIMO OPERACIJŲ SISTEMOJETARGET VYKDYMO EKSTREMALIOMIS SĄLYGOMISPRIEMONĖSDėl lemiamo vaidmens, kuris tenka sistemaiTARGET rinkoje, ir jos plačios rinkos aprėpties,patikimam ir sklandžiam sistemosfunkcionavimui užtikrinti būtina tinkamaapsauga nuo įvairių pavojų. Ypač svarbu, kadsistemiškai svarbios mokėjimo operacijos, t. y.tos, kurios sukeltų sisteminę riziką, jeigu nebūtųįvykdytos laiku, būtų vykdomos be vėlavimo,netgi neįprastomis aplinkybėmis. Eurosistemapritaikė veiklos tęstinumo priemones, skirtastokių mokėjimo operacijų vykdymui laiku, netgisutrikus sistemos TARGET veiklai, užtikrinti.2005 m. centriniai bankai toliau atliko testus(dažnai dalyvaujant komerciniams bankams).

Jie parodė, kad sistemos TARGET veiklostęstinumo priemonės yra veiksmingos. Taipatvirtino, jog Eurosistema yra tinkamaipasirengusi užtikrinti, kad mokėjimo sistemosir finansų rinkos galėtų sklandžiai veiktiekstremaliomis sąlygomis.

NAUJŲJŲ ES VALSTYBIŲ NARIŲ DALYVAVIMAS SISTEMOJETARGET2002 m. spalio mėn. Valdančioji tarybanusprendė, kad po ES išsiplėtimo naujųjųvalstybių narių nacionaliniams centriniamsbankams bus leidžiama (tačiau neprivaloma)prisijungti prie dabartinės sistemos TARGET.Atsižvelgiant į dabartinės sistemos TARGETlikusį trumpą gyvavimo laiką ir siekiant mažintiišlaidas, Eurosistema numatė standartinėsintegracijos į sistemą TARGET alternatyvas,kurios leis naujųjų valstybių nariųnacionaliniams centriniams bankams prijungtisavo sistemas prie dabartinės sistemos TARGET.

Lenkija buvo pirmoji iš naujųjų valstybių narių,prisijungusi prie sistemos TARGET. 2005 m.kovo 7 d. Narodowy Bank Polski realaus laikoatskirųjų atsiskaitymų euro valiuta sistema(SORBNET-EURO) prijungta prie sistemosTARGET per Banca d’Italia realaus laikoatskirųjų atsiskaitymų sistemą (BI-REL).


12 l e n t e l ė S i s t e m o s TA R G E T m o k ė j i m o o p e r a c i j o s 1 )

Skaičius Pokytis,(sandorių skaičius) 2004 2005 %

BendrasIš viso 69 213 486 76 150 602 9Dienos vidurkis 267 234 296 306 10Sistemoje TARGETdalyvaujančių valstybių vidaus mokėjimai 2)

Iš viso 52 368 115 58 467 492 10Dienos vidurkis 202 193 227 500 11Sistemoje TARGETdalyvaujančių valstybių tarptautiniai tarpusavio mokėjimaiIš viso 16 845 371 17 683 110 5Dienos vidurkis 65 040 68 806 5

Vertė Pokytis,(mlrd. euro) 2004 2005 %

Bendra Iš viso 443 992 488 900 9Dienos vidurkis 1 714 1 902 10Sistemoje TARGETdalyvaujančių valstybių vidaus mokėjimai 2)

Iš viso 297 856 324 089 8Dienos vidurkis 1 150 1 261 9Sistemoje TARGETdalyvaujančių valstybių tarptautiniai tarpusavio mokėjimaiIš viso 146 137 164 812 11Dienos vidurkis 564 641 12

Šaltinis: ECB.1) 2004 m. – 259 darbo dienos ir 2005 m. – 257 darbo dienos.2) Apima nuotolinių dalyvių operacijas.

13 l e n t e l ė S i s t e m o s TA R G E T b e n d r a s p r i e i n a m u m a s(procentais)

Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema 2005

EMM (ECB) 99,52ELLIPS (BE) 99,66KRONOS (DK) 99,84RTGSplus (DE) 99,24HERMES euro (GR) 99,80SLBE (ES) 99,93TBF (FR) 99,62IRIS (IE) 99,93BI-REL (IT) 99,89LIPS-Gross (LU) 99,93TOP (NL) 100,00ARTIS (AT) 99,86SORBNET-EURO (PL) 100,00SPGT (PT) 99,97BOF-RTGS (FI) 99,98E-RIX (SE) 99,89CHAPS Euro (UK) 99,97Sistemos TARGET bendras prieinamumas 99,83

Šaltinis: ECB.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:17 Uhr Seite 94

RYŠIAI SU SISTEMOS TARGET VARTOTOJAIS IR REALAUSLAIKO ATSKIRŲJŲ ATSISKAITYMŲ SISTEMŲOPERATORIAIS KITŲ VALIUTŲ ZONOSEECBS palaiko artimus ryšius su sistemosTARGET dalyviais, siekdama užtikrinti, kad įjų poreikius būtų tinkamai atsižvelgta irreaguojama. Kaip ir ankstesniais metais, 2005m. buvo reguliariai rengiami 16 nacionaliniųcentrinių bankų, sudarančių sistemą TARGET,ir nacionalinių sistemos TARGET dalyviųgrupių susitikimai. Be to, buvo rengiami bendriECBS TARGET2 darbo grupės ir Europosbankų sektoriaus sistemos TARGET darbogrupės susitikimai, skirti sistemos TARGETveiklos klausimams aptarti. Euro mokėjimųstrategijos kontaktinėje grupėje, kuriojedalyvauja komercinių ir centrinių bankųaukščiausio lygio vadovai, buvo aptartistrateginiai klausimai. Eurosistema, vienos išdidžiausių pasaulyje realaus laiko atskirųjųatsiskaitymų sistemos operatorius, palaikoartimus ryšius su kitų valiutų zonų realaus laikoatskirųjų atsiskaitymų sistemų operatoriais. Dėlintensyvėjančių tarpusavio ryšių, pavyzdžiui,dėl atsiskaitymo už valiutos prekybossandorius, atsirado poreikis bendrai aptartiveiklos klausimus.

2.2 SISTEMA TARGET2

2005 m. vasario 8 d. ECB paskelbė pirmąjąsistemos TARGET2 pažangos ataskaitą.Ataskaitoje pateikta informacija apie 2004 m.gruodžio mėn. priimtus Valdančiosios tarybossprendimus dėl sistemos TARGET2 paslaugų,bendros pagrindinių paslaugų įkainių sistemosir perėjimo į sistemą TARGET2. Joje taip patapžvelgtas bendras projekto planavimas.

Antroji pažangos ataskaita paskelbta 2005 m.spalio 21 d. Joje pateikti Valdančiosios tarybospriimti sprendimai dėl planuojamos sistemosTARGET2 veiklos pradžios datos, atskirųperėjimo „langų“ datų, likvidumo telkimopaslaugos ir išorės sistemų atsiskaitymo įkainių.Joje taip pat buvo nurodyti sistemos TARGET2pagrindinių paslaugų įkainiai, kurie bus aptartisu bankų bendruomene prieš priimant galutinį

sprendimą. Galiausiai ataskaitoje buvo išsamiaiaprašyta sistemos TARGET2 operacinė diena irvykdomi darbai dėl priemonių nenumatytaisatvejais.

Pagrindinis sistemos TARGET2 parengiamasisdarbas 2005 m. buvo susijęs su funkciniųspecifikacijų baigimu. Glaudžiaibendradarbiaujant su sistemos TARGETvartotojais, 2005 m. rugpjūčio pabaigoje baigtatarpinė Detalių vartotojų funkcinių specifikacijų(DVFS) versija. Lapkričio 30 d. vartotojamspateikta galutinė DVFS versija (2.0 versija). Taileido pažengti į priekį kuriant ir techniškaiįgyvendinant bendrąją techninę platformąsistemai TARGET2 bei pritaikant atskirųdalyvių vidaus sistemas prisijungti prie naujossistemos.

Kalbant apie planuojamą sistemos veiklospradžios datą, pažymėtina, kad 2005 m. birželio17 d. Valdančioji taryba pranešė rinkai, kaddidelio masto konsultacijos su vartotojaisbaigtos ir kad pirmojo perėjimo „lango“ šalysjungsis į sistemą 2007 m. antrąjį pusmetį.Išsamiai įvertinus planuojamas priemones,nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 19 d. buspirmosios pereinančių šalių grupės veiklospradžios diena. Prognozuojama, kad iki 2008 m.gegužės mėn. visi sistemoje TARGET2dalyvaujantys centriniai bankai kartu su savonacionalinių bankų bendruomene pradės

95ECB

Metų ataskaita2005

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 95

naudoti naująją sistemą. Sveriges Riksbank irBank of England nusprendė neprisijungti priesistemos TARGET2.

Kita svarbi 2005 m. darbų sritis – pasirengtibūsimiems testams ir perėjimui į naująjąsistemą. Eurosistema nusprendė išskaidytiperėjimą į naująją sistemą į keturias grupes,ketvirta grupė suplanuota tik nenumatytiemsatvejams. Kiekvieną grupę sudarysnacionaliniai centriniai bankai ir nacionaliniųbankų bendruomenės. Planuojamos šioskiekvienos grupės perėjimo į naująją sistemądatos yra šios: 2007 m. lapkričio 19 d., 2008 m.vasario 18 d., 2008 m. gegužės 19 d. ir 2008 m.rugsėjo 15 d. (nenumatytų atvejų „langas“).2005 m. gegužės mėn. Eurosistema paskelbėnacionalinius perėjimo į sistemą aprašymus,kuriuose įvardijami ir sistemos TARGET2moduliai, kurie bus prieinami nuo centriniųbankų perėjimo į sistemą TARGET2 dienos.Testai su vartotojais bus atlikti atsižvelgiant įperėjimo „langą“. Kiekviena grupė bustestuojama suskirstant ją į skirtingus lygius,pavyzdžiui, vidinis testavimas institucijoje,testavimas nacionalinės bankų bendruomenėsmastu, testavimas Europos mastu. 2007 m.pradžioje planuojama pradėti testus sucentriniais bankais. 2005 m. spalio pabaigojenacionalinių centrinių bankų tinklalapiuosepaskelbtas bendras vartotojų testų planavimo irorganizacinių klausimų aprašymas.

Planuojama pagrindinių paslaugų įkainiųsistema siekiama įgyvendinti du tikslus. Pirma,ji turi užtikrinti aktyvų dalyvavimą sistemoje,tai reiškia, kad ji neturi užkirsti keliomažesnėms įstaigoms tiesiogiai dalyvautisistemoje. Antra, įkainiai turi būti patrauklūssvarbiems rinkos dalyviams, kurie sudaro labaididelę dalį dabartinių sistemos TARGEToperacijų. Antroje pažangos ataskaitojepateiktas projektas sudaro sąlygas dalyviamsrinktis arba i) nedidelį 100 euro mėnesinįmokestį plius nekintantį 0,80 euro dydžiomokestį už operaciją, arba ii) 1 250 euromėnesinį mokestį plius nuo apimties dydžiopriklausantį mokestį, proporcingai mažėjantįnuo 0,60 iki 0,20 euro už operaciją. Mėnesinis

mokestis – tai pastovi suma, kurią mokakiekvienas sistemos dalyvis, turintisatsiskaitymo sąskaitą. Planuojami įkainiaibeveik visose sistemos TARGET2dalyvausiančiose šalyse yra vidutiniškai daugmažesni negu dabartinėje sistemoje TARGET.Visi centriniai bankai nepriklausomai nuo jųperėjimo į sistemą datos taikys sistemosTARGET2 įkainius tik tuomet, kai trečiosiosperėjimo grupės šalys prisijungs prie bendrostechninės platformos, t. y. nuo 2008 m. gegužėsmėn.

Taip pat buvo vykdomi darbai, susiję susutartiniais ir kitais teisiniais sistemosTARGET2 klausimais bei su sistemos veikla(pvz., nenumatytų atvejų priemonės ir sąsaja su išorės sistemomis). Eurosistema ir toliausėkmingai ir glaudžiai bendradarbiaus susistemos TARGET vartotojų bendruomene visąprojekto laikotarpį ir reguliariai teiks ataskaitasapie pasiektą pažangą.

2.3 TARPTAUTINIS ĮKAITO NAUDOJIMAS

Įvairiose valstybėse laikomas tinkamas turtasgali būti naudojamas visų rūšių Eurosistemoskredito operacijoms garantuoti daugiausiataikant Korespondentinį centrinių bankų modelį(KCBM) arba naudojantis tinkamais ryšiais tarpeuro zonos vertybinių popierių atsiskaitymosistemų (VPAS). KCBM sukūrė Eurosistema, otinkami ryšiai tarp VPAS yra rinkos sprendimas.

Eurosistemos laikomo kitoje negu operacijosatlikimo valstybėje įkaito suma padidėjo nuo370 mlrd. euro (2004 m. gruodžio mėn.) iki 444mlrd. euro (2005 m. gruodžio mėn.). Bendrai2005 m. pabaigoje įkaitas, laikomas kitoje neguoperacijos atlikimo valstybėje, sudarė 49,1%viso Eurosistemai pateikto įkaito. Šie duomenyspatvirtina didėjančios euro zonos finansų rinkųintegracijos tendenciją, pastebėtą ankstesniaismetais, ir didėjantį finansų įstaigų norą turėtisavo portfeliuose turtą, esantį kitoje euro zonosvalstybėje.


03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 96

KORESPONDENTINĖS CENTRINĖS BANKININKYSTĖSMODELISKCBM ir toliau buvo pagrindinis įkaito,laikomo kitoje negu operacijos atlikimovalstybėje, pateikimo Eurosistemos kreditooperacijoms garantuoti būdas, taikomasEurosistemos pinigų politikos ir dienos kreditooperacijose. 2005 m. jis sudarė 36,7% visoEurosistemai pateikto įkaito. Turtas, saugomassu KCBM pagalba, padidėjo nuo 298 mlrd. euro(2004 m. pabaigoje) iki 353 mlrd. euro (2005m. pabaigoje).

2005 m. pradėtas darbas, susijęs su KCBMtechninės ir operacinės struktūros peržiūrėjimu,atsižvelgiant į naujosios Eurosistemos įkaitosistemos, kurią 2005 m. liepos mėn. patvirtinoValdančioji taryba, būsimą įgyvendinimą. Šisistema numato vieną tinkamo turto sąrašą ir leidžia naudoti bankų paskolas kaip įkaitą bet kurioje euro zonos valstybėje. Be to,atsižvelgiant į būsimą euro zonos išsiplėtimą,buvo įgyvendinti pradiniai žingsniai, skirti kaikurioms naujosioms ES valstybėms narėms įKCBM sistemą integruoti.

Kadangi rinkoje nėra jokios visapusiškosalternatyvos KCBM paslaugai, kuri buvosukurta kaip laikina sistema todėl, kad eurozonoje nebuvo rinkos sprendimo, ECB ėmėsianalizuoti galimus būdus įkaito valdymo eurozonoje operacinei sistemai sukurti.

TINKAMI VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMOSISTEMŲ RYŠIAINacionalinės VPAS gali būti sujungtossutartiniais ir operaciniais ryšiais, sudarančiaissąlygas tarptautiniam vertybinių popierių,tinkamų Eurosistemos kredito operacijomsgarantuoti, pervedimui tarp VPAS. Tokiaisryšiais pervedus tinkamus vertybinius popieriusį kitą VPAS, jie gali būti naudojami taip pat kaipir bet koks vietinis įkaitas, taikant vietinesprocedūras. Šiuo metu egzistuoja 59 ryšiai, iš jųtik dalis yra aktyviai naudojami. Be to, šie ryšiaiapima tik dalį euro zonos. Ryšiai laikomitinkamais Eurosistemos kredito operacijomsatlikti tik tada, jeigu jie atitinka devynisEurosistemos, kaip naudotojo, nustatytus

standartus6. Eurosistema įvertina, ar visi naujiryšiai arba atnaujinti ryšiai atitinka šiuosstandartus. 2005 m. atnaujinti ir teigiamaiįvertinti trys ryšiai tarp VPAS.

Įkaitas, laikomas su šių ryšių pagalba, padidėjonuo 72 mlrd. euro (2004 m. gruodžio mėn.) iki91 mlrd. euro (2005 m. gruodžio mėn.). Taisudarė 8,6% viso 2005 m. Eurosistemai pateiktoįkaito.

2005 m. Eurosistema nusprendė, kaddaugiašaliai ryšiai tarp VPAS galėtų būtinaudojami tarpvalstybiniam įkaito pervedimuiį Eurosistemą. Daugiašaliai ryšiai yra sutartinėir techninė sistema, kuri leidžia dviem tiesiogiainesujungtoms VPAS atsiskaityti pagal sandorįper trečią VPAS. Siekiant, kad Eurosistemaišvengtų bet kokios nepriimtinos rizikos, rinkosdalyvių naudojamas daugiašalis ryšys buslaikomas tinkamu tik tada, jeigu pats ryšys irvertybinių popierių atsiskaitymo sistemos,kurias jis susieja, atitiks Eurosistemos, kaipnaudotojo, standartus. Į tai atsižvelgiant ir buvosukurta Eurosistemos atliekamo daugiašaliųryšių įvertinimo metodologija. Pirmiejidaugiašalių ryšių įvertinimai pradėti 2005 m.

97ECB

Metų ataskaita2005

6 „Standards for the use of EU securities settlement systems inESCB credit operations“, 1998 m. sausio mėn.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 97

3.1 EURO BANKNOTŲ IR MONETŲ APYVARTA IRPINIGŲ TVARKYMAS

EURO BANKNOTŲ IR MONETŲ POREIKISPer 2005 m. euro banknotų apyvartoje sumapadidėjo 63,9 mlrd. euro – iki 565,2 mlrd. euro(žr. 42 pav.). Metinis augimo tempas sumažėjoiki maždaug 12,8% (2004 m. buvo 15,0%). 2005m. pabaigoje banknotų apyvartoje skaičiuspadidėjo iki 10,4 mlrd., metinis šio didėjimotempas buvo 7,4% (2004 m. – 6,8%) (žr. 43pav.). Statistiniai tyrimai rodo, kad ir toliaudidėjantis euro banknotų poreikis tam tikrumastu kyla iš euro zonai nepriklausančių rinkų.Apskaičiuota, kad 10–20% apyvartoje esančiųeuro banknotų priklauso ne euro zonosrezidentams, kurie juos laiko daugiausia kaipvertingas atsargas arba kaip lygiavertę valiutą.

Kaip ir kiekvienais metais nuo grynųjų euroįvedimo, 2005 m. euro banknotų apyvartojesuma didėjo labiau negu jų skaičius. Tai rodo,kad didelių nominalų euro banknotų poreikis irtoliau yra didelis. Atskirų banknotų nominalųkiekio didėjimo diagramos buvo panašios kaipir 2004 m.: 5, 10, 20 ir 200 euro banknotųapyvarta didėjo nedaug, t. y. nuo 3,1% iki 3,9%,o 50, 100 ir 500 euro banknotų apyvarta labaiišaugo (atitinkamai 11,4%, 10,8% ir 20,9%) (žr.44 pav.).

Nuo 2003 m. sausio mėn. euro monetųapyvartoje skaičius ir suma didėjo toliau. 2005m. euro monetų apyvartoje suma (grynojiapyvarta įskaitant nacionalinių centrinių bankųturimas atsargas) padidėjo 8,5% (nuo 15,3 iki16,6 mlrd. euro). Euro monetų skaičiusapyvartoje padidėjo 12,1% (nuo 56,2 iki 63,0mlrd. euro). Spartų monetų skaičiaus didėjimądaugiausia skatino augantis mažų nominalųmonetų poreikis.

EUROSISTEMOS TVARKOMI BANKNOTAIKaip ir ankstesniais metais, 2005 m. truputįdidėjo euro banknotų išleidimas ir indėliai.Bendras išleistų euro banknotų skaičius sudarė31,3 mlrd., o 30,6 mlrd. buvo grąžintinacionaliniams centriniams bankams.

Visiems euro zonos nacionaliniams centriniamsbankams iš apyvartos grąžintų euro banknotųtikrumas ir tinkamumas apyvartai patikrinaminaudojant visiškai automatizuotas banknotųapdorojimo mašinas. 2005 m. tokiu būdu buvopatikrinta maždaug 1 mlrd. banknotų daugiaunegu ankstesniais metais. Apytiksliai 4,3 mlrd.banknotų buvo sunaikinta, nes jie buvo suteptiarba susidėvėję, todėl buvo netinkami apyvartai.


3 B A N K N OTA I I R M O N E TOS

4 2 p a v . B e n d r a b a n k n o t ų a p y v a r t o j e s u m a 2 0 0 0 – 2 0 0 5 m .

(mlrd. euro)

Šaltinis: ECB.

nacionaliniai banknotaieuro banknotai

0

100

200

300

400

500

600

2000 2001 2002 2003 2004 20050

100

200

300

400

500

600

4 3 p a v . B e n d r a s b a n k n o t ų a p y v a r t o j e s k a i č i u s 2 0 0 2 – 2 0 0 5 m .

(mlrd.)

Šaltinis: ECB.

6

7

8

9

10

11

2002 2003 2004 20056

7

8

9

10

11

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 98

3.2 BANKNOTŲ PADIRBINĖJIMAS IR PADIRBINĖJIMOPREVENCIJA

PADIRBTI EURO BANKNOTAI2005 m. padirbtų euro banknotų skaičius irtoliau buvo pastovus. Nuo 2004 m. pradžios iki2005 m. pabaigos iš apyvartos kas mėnesį buvoišimama maždaug po 49 000 padirbtų banknotų.2005 m. nacionaliniai analizės centrai7 iš visogavo maždaug 582 000 padirbtų banknotų, t. y.panašiai kaip ir 2004 m. (594 000). Visuomenėgali pasitikėti euro saugumu: tai yra geraiapsaugota valiuta tiek kalbant apie jossudėtingus apsaugos požymius, tiek ir apieEuropos bei nacionalinių teisėsaugos institucijųveiksmingumą. Tačiau ECB pataria visuomeneibūti budriai ir atsiminti „apčiuopti–pažvelgti–pakreipti“ testą8. Iš apyvartos išimtų ir nustatytųpadirbtų banknotų tendencija parodyta 45 pav.,skaičiai pateikti intervalais kas pusę metų nuoeuro banknotų išleidimo pradžios. 14 lentelėje

parodyta, kad dažniausiai yra padirbinėjamas 50 euro banknotas. Nuo 2004 m. padirbtų 50 eurobanknotų dalis padidėjo, o padirbtų 100 eurobanknotų dalis atitinkamai sumažėjo.

PADIRBINĖJIMO PREVENCIJAKovodamas su euro padirbinėjimu ECB ir toliauartimai bendradarbiauja su euro zonosnacionaliniais centriniais bankais, Europolu irEuropos Komisija (pirmiausia su Europos kovossu sukčiavimu tarnyba (OLAF)). Eurosistemaaktyviai dalyvauja mokant pinigų tvarkymospecialistus (ES ir už jos ribų), kaip atpažintipadirbtus banknotus ir kaip su jais elgtis.

ECB tarptautinis pinigų padirbinėjimoprevencijos centras (TPPPC) vertina naująkopijavimo įrangą ir pinigų padirbinėjimoprevencijos sistemas, padeda Centrinio bankopinigų padirbinėjimo grupei (šią grupę sudaro27 centriniai bankai, bendradarbiaujantysprižiūrint G10 centrinių bankų valdytojams).Dėl plačiau taikomų padirbinėjimo prevencijossistemų reikšmingai suintensyvėjo TPPPCveikla. Kovą su pinigų padirbinėjimu palaikantiinfrastruktūra plėtojama toliau, pirmiausiaatnaujintas tinklalapis (www.rulesforuse.org)

99ECB

Metų ataskaita2005

7 Kiekvienoje ES valstybėje narėje įsteigti centrai pirmineipadirbtų euro banknotų analizei nacionaliniu lygiu.

8 Daugiau informacijos žr.: http://www.ecb.int/bc/banknotes/security/html/index.en.html

4 4 p a v . E u r o b a n k n o t ų a p y v a r t o j e s k a i č i u s 2 0 0 2 – 2 0 0 5 m .

(mln.)

Šaltinis: ECB.

0100200300400500600700800900

1 0001 100

01002003004005006007008009001 0001 100

500 €200 €100 €

2002 2003 2004 20050

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

3 500

4 000

0

500

1 000

1 500

2 000

2 500

3 000

3 500

4 000

2002 2003 2004 2005

50 €20 €10 €5 €

14 l e n t e l ė P a d i r b t ų b a n k n o t ų p a s i s k i r s t y m a s p a g a l n o m i n a l u s

5 € 10 € 20 € 50 €

Procentais 1 7 21 59

100 € 200 € 500 € Iš viso

Procentais 7 4 1 100

Šaltinis: Eurosistema.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 99

pagerino pinigus išleidžiančių institucijų ir visuomenės bendravimą padirbinėjimoprevencijos sistemų srityje.

3.3 BANKNOTŲ IŠLEIDIMAS IR GAMYBA

PADIRBTŲ PINIGŲ IŠAIŠKINIMO IR ATRANKOS PAGALTINKAMUMĄ MODELISSiekiant užtikrinti, kad apyvartoje esantysbanknotai yra tikri ir geros būklės, 2005 m.sausio mėn. ECB paskelbė kredito įstaigoms irkitiems grynųjų pinigų tvarkymo specialistamsskirtą padirbtų pinigų išaiškinimo ir rūšiavimomodelį. Modelis nustato kredito institucijų irkitų grynųjų pinigų tvarkymo specialistų gautųbanknotų pakartotinio apdorojimo priešišleidžiant į apyvartą bendrą politiką. Be to,modelis suteikia šioms institucijoms pagalbąvykdant savo prievoles pagal Tarybosreglamento (EB) Nr. 1338/2001 6 straipsnį dėlpadirbtų euro banknotų išaiškinimo ir išėmimoiš apyvartos. Siekdama užtikrinti nuoseklųmodelio įgyvendinimą visoje Eurosistemoje,Valdančioji taryba 2005 m. gruodžio mėn.priėmė procedūrų vadovėlį. Nacionaliniaicentriniai bankai bus atsakingi už šio modelioįgyvendinimą atsižvelgiant į nacionalinęsituaciją (pvz., ekonominę aplinką,bankininkystės struktūrą, esamą nacionaliniųcentrinių bankų skyrių tinklą ir NCB vaidmenįgrynųjų pinigų cikle) vėliausiai iki 2006 m.

pabaigos. Be to, kredito įstaigų ir grynųjųpinigų tvarkymo specialistų šiuo metunaudojamoms mašinoms ir procedūromsnumatytas dvejų metų (ne vėliau kaip iki 2007m. pabaigos) pereinamasis laikotarpis.

Pagrindinė modelio sudedamoji dalis – kreditoįstaigų ir kitų grynųjų pinigų tvarkymospecialistų prievolė tikrinti visų iš klientų gautųir vėl kitiems klientams išduotų euro banknotųtikrumą ir tinkamumą laikantis minimaliųrūšiavimo standartų. Kai kredito įstaigos ir kitigrynųjų pinigų tvarkymo specialistainusprendžia prieš išleidžiant banknotus įapyvartą pakartotinai jų neapdoroti, jie ir toliauturės pasirinkimo laisvę vykdyti savonacionalinių centrinių bankų euro banknotųreikalavimus.

Kredito įstaigų bankomatuose išduoti banknotaibus patikrinti naudojant banknotų apdorojimomašinas. Jų ir modelio atitikimą tikrina eurozonos nacionaliniai centriniai bankai. Kitosorganizacijos, kurios naudoja bankomatus,pirmiausia mažmenininkai, taip pat turi tikrintibanknotus pagal šiuos standartus. Eurosistemastebės pokyčius šioje srityje.

Modelyje taip pat numatyta, kad kredito įstaigosir kiti grynųjų pinigų tvarkymo specialistai turiteikti nacionaliniams centriniams bankamsinformaciją apie savo grynųjų pinigų tvarkymoveiklą tam, kad Eurosistema galėtų kontroliuoti,kaip yra laikomasi modelio reikalavimų.Valdančioji taryba 2004 m. gruodžio mėn.nusprendė, kad šių duomenų rinkimo tvarkąEurosistema sukurs pasikonsultavusi su bankųsektoriumi. Tuo tikslu Eurosistema 2005 m.įkūrė jungtinę darbo grupę su Europosmokėjimų tarybos Grynųjų pinigų darbo grupėsEuropos saugaus duomenų perdavimoasociacijos atstovais. Siekiant sąnaudųefektyvumo, ribotas pagrindinės informacijosapie grynųjų pinigų tvarkymo infrastruktūrą iroperacinių duomenų apie banknotų apdorojimąkiekis bus surinktas iš institucijų, kuriospakartotinai apdoroja banknotus priešišleisdamos juos į apyvartą per bankomatus.


4 5 p a v . I š i m t ų i š a p y v a r t o s i r i d e n t i f i k u o t ų p a d i r b t ų e u r o b a n k n o t ų s k a i č i u s 2 0 0 2 – 2 0 0 5 m .

(tūkst.)

Šaltinis: Eurosistema.

0

50

100

150

200

250

300

350

2002/1 2003/1 2004/1 2005/12002/2 2003/2 2004/2 2005/20

50

100

150

200

250

300

350

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 100

IŠPLĖSTINĖS PASAUGOS INVENTORIZACIJOSBANDOMOSIOS PROGRAMOS SUKŪRIMASECB svarsto išplėstinės euro banknotų pasaugosinventorizacijos (IPI) bandomosios programossukūrimą, siekdamas palengvinti jų tarptautinįpaskirstymą ir sustiprinti jų apyvartos už eurozonos ribų kontrolę, nes apskaičiuota, kad10–20% bendros apyvartinių banknotų vertėsyra už euro zonos ribų. IPI yra grynųjų pinigųsaugykla, priklausanti privačiam bankui (IPIbankui), kuris disponuoja pinigais pasaugospagrindu. Pagal šią programą IPI bankaipraneštų, iš kur banknotai yra gauti ir kam jieskirti, rinktų informaciją apie konfiskuotuspadirbtus banknotus, nustatytų visus banknotus,kurie netinkami apyvartai, ir taip teiktųEurosistemai duomenis apie euro naudojimą užeuro zonos ribų ir apie padirbinėjimą. IPI bankaitaip pat gali perduoti informaciją apie naujųserijų euro banknotų įvedimą ir palengvinti senųserijų pakeitimą. Prieš priimdamas galutinįsprendimą apie tokios programos sukūrimą irveikimą, ECB apsvarstys galimybę pradėtivienų metų IPI bandomąją programą su dviembankais Azijoje.

SUSITARIMAI DĖL GAMYBOS2005 m. iš viso pagaminta 3,63 mlrd. banknotų(2004 m. – 1,6 mlrd.). 2005 m. gamyba padidėjodėl šių veiksnių: i) išeikvotų nacionaliniųcentrinių bankų atsargų 2004 m., ii) padidėjusios 2005 m. apyvartos, iii) padidėjusios apyvartinių banknotų, kuriuosreikia pakeisti, skaičiaus ir iv) priimtosprendimo 2005 m. pagaminti būsimo banknotųporeikio dalį. Šis sprendimas turėtų sumažintiprognozuojamus ateities gamybos pakilimus iružtikrinti efektyvesnį gamybos pajėgumųnaudojimą ateinančiais metais.

2005 m. euro banknotų gamybos skirstymas irtoliau buvo pagrįstas decentralizuota bendrosbanknotų gamybos tvarka, patvirtinta 2002 m.Pagal šį susitarimą kiekvienas euro zonos NCByra atsakingas už tam tikrų nominalų visoreikiamo kiekio jam priskirtos dalies įsigijimą.Apibendrintas gamybos paskirstymas 2005 m.pateiktas 15 lentelėje.

ANTROJI EURO BANKNOTŲ SERIJA Valdančiajai tarybai patvirtinus pagrindinį planąkurti, spausdinti ir išleisti euro banknotų antrąjąseriją, su šiuo projektu susijęs darbas jaupradėtas ir sparčiai progresuoja. Pagrindiniai šioprojekto etapai yra skirtingų banknotų vartotojųgrupių funkcinių ir techninių reikalavimųnustatymas, pramoninis patikrinimas, siekiantnustatyti galimas problemas vykdant platausmasto spausdinimą, dizainas ir sukūrimas,bandomoji gamyba, masinė gamyba ir etapaisvykdomas išleidimas į apyvartą.

Naujiems banknotams keliami pagrindiniaifunkciniai reikalavimai, įskaitant apsaugospožymių galutinį sąrašą, nustatyti atsižvelgiant

101ECB

Metų ataskaita2005

15 l e n t e l ė B a n k n o t ų g a m y b o s p a s k i r s t y m a s 2 0 0 5 m .

Skaičius Už gamybąNominalas (mln. banknotų) atsakingas NCB

5 € 530 FR10 € 1 020 DE, GR, IE, AT20 € 700 ES, FR, NL, PT, FI50 € 1 100 BE, DE, ES, IT, NL100 € 90 IT200 € - -500 € 190 DE, LUIš viso 3 630

Šaltinis: ECB.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 101

į rinkos tyrimus ir konsultacijas su Europosvartotojų asociacijomis ir Europos aklųjųsąjunga. Konsultacijų procese dalyvavoEuropos bankininkystės, saugaus duomenųperdavimo, mažmeninės prekybos ir pardavimoautomatų sektoriai, taip pat ir banknotų įrangosgamintojų asociacija.

Tikimasi, kad naujosios serijos pirmasisbanknotas bus atspausdintas šio dešimtmečiopabaigoje. Išleidimo tikslus laikas ir eilės tvarkapriklausys nuo to, kaip vyks apsaugos požymiųatnaujinimo procesas ir nuo pinigųpadirbinėjimo situacijos. Dabartinės eurobanknotų nominalų struktūros bus laikomasi irantrojoje serijoje, o dizainas bus pagrįstas šiosserijos „amžių ir stilių“ temomis.


03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 102

ECB, padedant nacionaliniams centriniamsbankams, renka, sudaro ir skelbia įvairauspobūdžio statistiką, kuri padeda įgyvendintieuro zonos pinigų politiką, taip pat ir įvairiusECBS uždavinius. 2005 m., kaip ir ankstesniaismetais, statistinė informacija buvo teikiamasklandžiai. Be to, pagal ECB statistikosstrategiją vidutinės trukmės laikotarpiu atsiradonaujų duomenų, ir ECB, bendradarbiaudamas suBendrijos institucijomis bei kitomistarptautinėmis organizacijomis, toliau prisidėjoprie statistinių sąvokų derinimo ir skatinimojomis vadovautis.

4.1 BENDROJI STATISTIKOS RAIDA EURO ZONOJE

Per pastaruosius keletą metų pasiektareikšmingų rezultatų plėtojant euro zonosstatistiką. Euro zonos statistikos sistemostikslas – prisitaikyti prie nuolatinių finansųrinkų ir visos ekonomikos pokyčių ir ateityjeužpildyti dar esančias ECB ir ne ECB vartotojųnustatytas statistikos spragas. Vykdydamasšiuos tikslus, ECB tvirtai laikosi ekonominioefektyvumo ir minimalios atskaitomybės naštosprincipo. Todėl pasiūlymai dėl naujos ar labaipakeistos statistikos įvertinami analizuojant josišlaidas ir naudą, į šį darbą įtraukiantatskaitingus subjektus ir vartotojus.

Pirmenybė teikiama ketvirtinių finansinių irnefinansinių sąskaitų sistemai sukurti ir sudarytipagal euro zonos institucinius sektorius. JąEurosistema rengia kartu su Europos Komisija(Eurostat) ir nacionalinėmis statistikostarnybomis (NST). Tikimasi, kad ši integruotasąskaitų sistema bus parengta 2007 m. Jiparodys įvairių ūkio sektorių, būtentnefinansinių ir finansinių korporacijų, valdžiossektoriaus ir namų ūkių, taip pat šių sektorių irlikusio pasaulio tarpusavio sąveiką. Tai bussistema, skirta ryšiams tarp finansinių irnefinansinių ekonomikos pokyčių, ypač tarpnamų ūkių ir įmonių santaupų bei investicijų,valdžios sektoriaus deficito ir BVP pokyčių,analizuoti. Taigi laikui bėgant turėtų taptiįmanoma gauti naujų duomenų apie pinigųpolitikos, perdavimo kanalus bei geriau

analizuoti ekonominių šokų įtaką euro zonai.Galiausiai euro zonos ketvirtinės ataskaitos leisstebėti įvairaus pobūdžio statistiką beipagrindinius rodiklius pagal bendrą ir nuosekliąmakroekonominės apskaitos sistemą.

ECB taip pat plėtoja sistemą, skirtą suderintaistatistikai apie ne pinigų finansinius tarpininkus(neįskaitant draudimo korporacijų ir pensijųfondų) rinkti, skirdamas ypač daug dėmesioinvesticiniams fondams ir taip atsižvelgdamas įvis didėjantį šių institucijų vaidmenį euro zonosfinansų rinkose.

Rengimasis būsimai euro zonos plėtrai yra darvienas svarbus ECB strategijos vidutinėstrukmės laikotarpiu elementas statistikossrityje. ECB glaudžiai bendradarbiauja su neeuro zonos valstybių narių nacionaliniaiscentriniais bankais siekdamas užtikrinti, kadįvairaus pobūdžio duomenys, už kuriuos ECByra pirmiausia atsakingas, būtų pradėti teiktinuo tų šalių prisijungimo prie euro zonosdienos. Siekiant užtikrinti, kad išsiplėtusioseuro zonos statistikos duomenų laiko eilutėsbūtų pakankamai ilgos, priimta visų ESvalstybių narių istorinių duomenų perdavimobendroji politika.

ECB glaudžiai bendradarbiauja su Eurostat irkitomis tarptautinėmis organizacijomis. Dabarjis aktyviai dalyvauja atnaujinant pasauliostatistikos standartus, tokius kaip Nacionaliniųsąskaitų sistema (SNA93) ir TVF Mokėjimųbalanso vadovas. Tolesnis tarptautiniu mastusuderintų statistikos standartų ir taikomųtaisyklių statistikos srityje plėtojimas irtaikymas įgalina sudaryti prasmingus eurozonos suvestinius duomenis, leidžia palygintišalių duomenis bei prisideda prie oficialiosiosstatistikos patikimumo ir nepriklausomumo.

4.2 NAUJA ARBA IŠSAMESNĖ STATISTIKA

Nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo iš daliespakeistas ECB reglamentas dėl PFIkonsoliduoto balanso. Šis reglamentasįpareigoja kredito įstaigas ir pinigų rinkos

103ECB

Metų ataskaita2005

4 S TAT I S T I K A

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 103

fondus toliau teikti duomenis apie indėlius irpaskolas nominaliąja verte, nepaisantTarptautinių finansinės atskaitomybės standartųtaikymo finansinėms priemonėms ir taipužtikrinti, kad bus išsaugota pinigų statistikoskoncepcinė bazė.

Nuo 2005 m. sausio mėn. ECB skelbia eurozonos mokėjimų balanso ir tarptautiniųinvesticijų balanso geografinį pasiskirstymą.Nuo 2005 m. balandžio mėn. tarptautiniųinvesticijų balansas skelbiamas kiekvienąketvirtį. Ši nauja statistika leidžia visapusiškiaupažvelgti į tarpvalstybinių sandorių ir balansoįtaką euro zonos ekonomikai.

2005 m. rugsėjo mėn. ECB pradėjo skelbtistatistinius rodiklius, įvertinančius integracijosmastą svarbiausiose euro zonos finansų rinkose:pinigų, obligacijų, akcijų ir bankų. Šie rodikliaiapima sritis nuo mažmeninio skolinimo ikididmeninės prekybos akcijomis (žr. 3 skyriaus3 skirsnį).

Kad naują statistiką būtų galima skelbti ateityje,atlikta kai kurių papildomų pakeitimų ECBteisės sistemoje. Siekdama sudaryti euro zonosinstitucinių sektorių ketvirtinių finansinių irnefinansinių sąskaitų integruotą visumą, kaipminėtos strategijos dalį, Valdančioji taryba išdalies pakeitė ECB gaires dėl ketvirtiniųfinansinių sąskaitų. Dėl to nuo 2006 m.ketvirtinės finansinės sąskaitos pagal visussektorius ir priemones bus teikiamos laiku irišsamesnės, taip pat bus teikiama šių sektoriųinformacija apie indėlius ir paskolas. Be to,ECB gairių dėl valdžios sektoriaus finansųstatistikos priėmimas palengvino valdžiossektoriaus statistikos integravimą į euro zonosketvirtines sąskaitas pagal instituciniussektorius. Nuo 2005 m. lapkričio mėn.skelbiami euro zonos valstybės skolos beideficito ir skolos koregavimo ketvirtiniaiduomenys.

Atsižvelgdama į ECB įsipareigojimą pagerintieuro zonos statistikos prieinamumą ir kokybę,2005 m. Valdančioji taryba patvirtinopriemones, leidžiančias statistikos institucijoms

keistis konfidencialia statistine informacija tikstatistikos tikslais. Keitimasis informacijagriežtai laikantis konfidencialumo sąlygųleidžia išvengti daugybės prašymų, kadatskaitingi subjektai pateiktų tą pačiąinformaciją.

Tam, kad būtų garantuota bendra mokėjimųeuro valiuta erdvė (žr. 3 skyrių), Valdančiojitaryba taip pat pritarė Europos Komisijosketinimui sumažinti respondentų naštąpadidindama mokėjimų euro valiuta, rodomųES mokėjimų balanse, ribą. Šis pasiūlymasreikštų, kad nuo 2008 m. sausio mėn. bankaineprivalės pranešti apie klientų tarpvalstybiniusmokėjimus euro valiuta, jei suma bus mažesnėnegu 50 tūkst. euro.

2005 m. ir toliau buvo gerinamas statistikosskelbimas bei prieinamumas. Kai kuriosstatistikos lentelės su euro zonos suvestiniaisduomenimis bei visais juos sudarančiaisnacionaliniais duomenimis pradėtos skelbtiECB tinklalapyje ir daugelio euro zonosnacionalinių centrinių bankų internetosvetainėse. Taip pat buvo toliau dirbama, kadpolitikos formuotojai, žiniasklaida, analitikai,mokslininkai ir kiti statistikos naudotojai galėtųlengviau prieiti prie statistinės informacijosECB tinklalapyje. Šį darbą numatyta baigti2006 m. antrojoje pusėje.

4.3 KONVERGENCIJOS VERTINIMO STATISTIKA

Sutartyje teigiama, kad ECB ir EuroposKomisija turi rengti pranešimus apiekonvergenciją ne rečiau kaip kartą per dvejusmetus arba ne euro zonos valstybės narėsprašymu. Kiti pranešimai apie konvergencijąbus išleisti 2006 m.

Statistinius duomenis, reikiamus išnagrinėti,kokiu mastu valstybės narės įvykdė kainų, iždorodiklių, valiutos kurso ir ilgalaikių palūkanųnormų konvergencijos kriterijus, teikiaEurostat. ECB kartu su suinteresuotų valstybiųnarių nacionaliniais centriniais bankais padedaEurostat teikdami ilgalaikių palūkanų normų


03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 104

statistiką bei renka ir kaupia papildomusstatistinius duomenis, kurie papildo keturispagrindinius rodiklius.

Kadangi konvergencijos proceso vertinimaslabai priklauso nuo naudojamos statistikoskokybės ir tikslumo, ECB atidžiai stebinaujausius statistikos rinkimo ir skelbimopokyčius, ypač valdžios sektoriaus finansųsrityje. Todėl ECB pritaria Europos Komisijos2005 m. iniciatyvai dėl Europos statistikospraktikos kodekso įgyvendinimo. Manoma, kadvadovavimasis šiuo kodeksu sustiprinsnacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijųnepriklausomumą, vientisumą ir atskaitomybę,turinčius lemiamą reikšmę kokybiškos irpatikimos statistikos rengimui ES.

105ECB

Metų ataskaita2005

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 105

ECB, taip pat ir visos Eurosistemos ekonominiųtyrimų tikslas – suteikti politikos kūrimui tvirtąkoncepcinį ir empirinį pagrindą. Todėl, atliekantekonominius tyrimus Eurosistemoje, daugiausiadėmesio skiriama žinioms apie euro zonosekonomikos funkcionavimą gilinti ir analizėms,modeliams bei kitoms priemonėms, kurių reikiaeuro zonos pinigų politikai vykdyti ir kitomsužduotims atlikti.

5.1 TYRIMŲ PROGRAMA

2005 m. tyrimų programą galima suskaidyti įšešias pagrindines sritis: makroekonomika irpinigų ekonomika; tarptautinė makroekonomikair finansai; finansų stabilumas; finansinėintegracija; makroekonometrinis modeliavimasir prognozavimo modeliai; bendrosiosekonominės ir struktūrinės problemos.

2005 m. makroekonomikos ir pinigųekonomikos srityje įgyvendinti projektai buvoskirti obligacijų pajamingumo rizikos premijaipaaiškinti remiantis ekonomikos pagrindais irtaip tiksliau įvertinti rinka pagrįstus infliacijoslūkesčius; ištirti ne pagal Rikardo principusbesielgiančius namų ūkius ir finansų rinkostrūkumus, pavyzdžiui, kredito ribojimus ir jųvaidmenį pinigų perdavimo mechanizmui. Taippat buvo analizuojami turto kainos kitimosvarba pinigų politikai, tinkamų politikostaisyklių nustatymas, pinigų vaidmuo, centriniobanko komunikacijos svarba ir ekonomikosraidos skirtumai visoje euro zonoje.

Tarptautinės makroekonomikos ir finansųsrityje daugiausia dėmesio buvo skirta valiutoskursų poveikiui realiajam sektoriui, šokųplitimui tarptautiniu mastu, rizikos pasidalijimovaidmeniui pinigų sąjungoje, pasaulinėspusiausvyros nebuvimą lemiantiemsveiksniams, informacijai iš pajamingumokreivės.

Tyrimai finansų stabilumo srityje buvo skirtinaujiems metodams, kuriais būtų vertinamabankų nestabilumo rizika, sukurti. Svarbiausiastyrimas buvo atliktas finansinės integracijos

srityje. Jis buvo skirtas finansinės integracijosrodikliams sukurti ir apskaičiuoti tiek eurozonoje, tiek naujosiose ES valstybėse narėse (žr.10 intarpą). Taip pat buvo baigtas tyrimas dėlteigiamo TARGET2 poveikio visuomenei.

2005 m. padaryta pastebima pažangamakroekonominio modeliavimo srityje dirbantsu naujuoju ECB bendros ekonominės erdvėsmodeliu. Modelis sukurtas atsižvelgiant įpastarojo meto makroekonomikos teorijos raidą.Kitaip negu ankstesni modeliai, naujosioskartos makroekonometriniai modeliai, vadinamidinaminiais stochastiniais bendrosiospusiausvyros (DSGE) modeliais, kur kasplačiau pagrįsti mikroekonominiais pagrindaisir leidžia atlikti išsamesnę ekonominių šokųanalizę. Techninio darbo su naujuoju bendrosekonominės erdvės modeliu rezultatai, taip patir pirmieji empiriniai darbo su kitu DSGEmodeliu, apimančiu pinigų ir finansiniuskintamuosius, rezultatai buvo pristatyti bendrosFederalinių rezervų sistemos valdybos ir TVFkonferencijos metu, kuri įvyko 2005 m.gruodžio mėn.

Toliau buvo tobulinamas trumpalaikis eurozonos infliacijos ir BVP augimoprognozavimas, t. y. analizuojamas šokoplitimas tarp šalių, sektorių ir pramonės šakų;tiriamas „globalios“ infliacijos tendencijųnuspėjamumas, tinkamo modelio pasirinkimoprocedūros. Papildomų tyrimų metu buvolyginami suvestinių ir nesuvestinių eilučiųprognozavimo privalumai, analizuojamasdidelio dažnumo duomenų informacinis turinys.

Bendrųjų ekonominių ir struktūrinių problemųsrityje 2005 m. atliktų tyrimų metu buvosiekiama nustatyti darbo rinkų įtaką, darbopasiūlą lemiančius veiksnius ir kaip skiriasidarbo judėjimo dinamika bei realusis darboužmokestis nacionaliniu mastu. Tolesnio tyrimometu buvo analizuojamas fiskalinės reformospoveikis, išskirtinį dėmesį skiriant naujosiomsES valstybėms narėms.

Daugiausia tyrimų, atliktų ECB arbabendradarbiaujant su ECB, rezultatų buvo


5 E KO N O M I N I A I T Y R I M A I

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 106

paskelbta ECB darbo straipsnių serijoje, mažiau– ECB nereguliarių straipsnių serijoje, taip patįvairiose konferencijose ir seminaruose. 2005m. paskelbti 145 ECB darbo straipsniai (2004m. – 126 straipsniai). ECB darbuotojai dalyvavorengiant 68 darbo straipsnius (2004 m. tokiųstraipsnių buvo 72), o 77 darbo straipsnius(2004 m. – 54 straipsniai) parengė ne ECBdarbuotojai, kurie dirbo pagal tyrimų programąarba dalyvavo ECB organizuotosekonferencijose. Nuo to laiko, kai 1999 m.pradėta leisti ši serija, nemaža ECB darbuotojųparengtų darbo straipsnių dalis jau išspausdintaar rengiama spaudai akademiniuose žurnaluose(123) arba knygose (22). Atsižvelgiant į tai, kadpaskelbimas užtrunka pakankamai ilgai dėlrecenzijų rengimo proceso, ši jau ir taip nemažadalis 2006 m. turėtų dar padidėti. Iš 46 pav.aiškiai matyti, kad ECB daugiausia dėmesioskiria su politika susijusiems tyrimams. JameECB darbo straipsniai skirstomi į temas pagalJournal of Economic Literature klasifikaciją.„Makroekonomika ir pinigų ekonomika“ yradažniausia serijos tema, po jos – matematiniaiir kiekybiniai metodai, finansų ekonomika irtarptautinė ekonomika.

Per metus ECB surengė nemažai konferencijųir seminarų, pavyzdžiui: seminarą „Pinigųpolitikos įgyvendinimas euro zonoje: praeitiespamokos ir iššūkiai ateityje“; trečiąjąTarptautinio pinigų politikos tyrimo forumokonferenciją, konferenciją tema „EPS poveikiseuro zonai ir jos valstybėms narėms“; bendrąseminarą su Ekonominės politikos tyrimo centru(CEPR) tema „Darbo rinkos išsiplėtusioje

107ECB

Metų ataskaita2005

4 6 p a v . E C B d a r b o s t r a i p s n i ų s e r i j a : Jou rna l o f Economic L i t e ra tu re k l a s i f i k a c i j a

(procentais)

Šaltinis: ECB.

20051999–2005

0

5

10

20

15

30

25

40

35

50

45

0

5

10

20

15

30

25

40

35

50

45

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10

1 Matematiniai ir kiekybiniai metodai 2 Mikroekonomika 3 Makroekonomika ir pinigų ekonomika 4 Tarptautinė ekonomika 5 Finansų ekonomika

6 Viešoji ekonomika 7 Darbo ir demografinė ekonomika 8 Industrinė organizacija 9 Ekonominė raida, technologijų pokyčiai ir ekonomikos plėtra10 Kita

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 107

Europos Sąjungoje: kas padidintų užimtumą?“;ECB ir TAB seminarą „Palūkanų normų terminųstruktūros makrofinansinis modeliavimas“;devintąją kasmetinę Ekonominės politikostyrimo centro ir Europos vasaros institutokonferenciją „Struktūrinės reformos irekonominis augimas“; ketvirtąją centriniobanko tyrimų konferenciją „Rizikos valdymasir sisteminė rizika“, kuri buvo organizuota kartusu Japonijos banku ir Federalinių rezervųsistemos valdyba, remiant Pasaulinės finansųsistemos komitetui; ketvirtąjį seminarą dėlprognozavimo modelių „Prognozavimoįvertinimas ir sąlyginis prognozavimas“.

5.2 TYRIMŲ GRUPĖS

ECB tyrimai dažnai vykdomi organizuojanttyrimų grupes. Tai tyrinėtojų grupės, kurioskartu vykdo plataus masto daugiatiksliusprojektus; jose gali dalyvauti ekonomistai išECB, euro zonos nacionalinių centrinių bankų,kitų centrinių bankų ir politikos kūrimoorganizacijų bei mokslininkai. ECB pats vienasar kartu su kitomis įstaigomis teikiakoordinacinę ir organizacinę pagalbą šiomsgrupėms.

2003 m. sukurta Eurosistemos infliacijospastovumo grupė, sutelkianti tyrinėtojus iš visųEurosistemos nacionalinių centrinių bankų,siekiant analizuoti infliacijos euro zonoje irnacionalinėse ekonomikose dinamiką. 2005 m.grupė savo darbą baigė. Infliacijos pastovumuiir kainos nustatymui analizuoti buvo naudojamididelės apimties duomenys, įskaitantindividualius ir konkrečių sektorių duomenisapie vartotojų ir gamintojų kainas,makroekonominius infliacijos tempus irapklausų rezultatus. 2005 m. parengti 23 sugrupės veikla susiję tiriamieji straipsniai, kuriepaskelbti ECB darbo straipsnių serijoje.Akademinė visuomenė pateikė atsiliepimuspranešimų forma kasmetinio Amerikosekonomikos asociacijos susitikimo irkasmetinio Europos ekonomikos asociacijoskongreso metu (plačiau žr. 4 intarpe).

Euro zonos verslo ciklo grupė, suburtabendradarbiaujant su Ekonominės politikostyrimo centru (CEPR), yra euro zonos verslociklo studijų forumas. Jis suburia tyrinėtojus išmokslo įstaigų, centrinių bankų ir kitų politikosinstitucijų. 2005 m. grupė suorganizavo trečiąjąmokyklą, kuri įvyko Banca d’Italia. Jos metubuvo nagrinėjami laiko eilučių taikymo irprognozavimo klausimai. Taip pat buvo surengtidu seminarai. Vienas iš jų buvo skirtas realauslaiko duomenų bazės euro zonoje poreikiui irįvyko Nationale Bank van België/BanqueNationale de Belgique, o antrasis – našumui irverslo ciklui euro zonoje bei JAV, kuris buvoorganizuotas Suomen Pankki – Finlands Bank.Šios grupės atlikto tyrimo rezultatus galimarasti internetinėje tiriamųjų straipsnių duomenųbazėje (251 straipsniai) ir diskusinių straipsniųserijoje, kuri leidžiama kartu su CEPR.

Kapitalo rinkų ir finansinės integracijosEuropoje tyrimo grupė, kurią 2002 m. subūrėECB ir Finansinių studijų centras (CFS), siekiaskatinti politikai svarbias studijas apie finansųrinkų integraciją Europoje ir jų tarptautinessąsajas. ECB ir CFS nutarė pratęsti grupėsveiklą iki 2007 m. ir pridėti tris prioritetinessritis: i) finansinės integracijos ir finansiniostabilumo ryšį, ii) stojimą į ES, finansinę raidąir finansinę integraciją ir iii) finansų sistemosmodernizavimą ir ekonomikos augimąEuropoje. Lamfalussy draugijos tyrimųprograma, sukurta šioje tyrimų grupėje, taip patbuvo išplėsta, kad apimtų šias sritis. 2005 m.prie ECB ir CFS tyrimų grupės konferencijosdėl finansinio vystymosi, integracijos irstabilumo Vidurio, Rytų ir Pietryčių Europojeorganizavimo prisidėjo OesterreichischeNationalbank (Viena) (plačiau žr. 10 intarpe).


03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 108

6.1 PINIGINIO FINANSAVIMO IR PRIVILEGIJOSNAUDOTIS FINANSŲ ĮSTAIGOMIS DRAUDIMŲLAIKYMASIS

Pagal Sutarties 237 straipsnio d punktą, ECByra patikėta užduotis stebėti, kaip 25 ESnacionaliniai centriniai bankai ir ECB laikosidraudimų, nustatytų pagal Sutarties 101 ir 102straipsnius bei Tarybos reglamentus Nr. 3603/93ir Nr. 3604/93. 101 straipsnis draudžia ECB irnacionaliniams centriniams bankams teikti lėšųpereikvojimo sąskaitose galimybes ar bet kurioskitos formos kredito galimybes vyriausybėms ir Bendrijos institucijoms ar organams beitiesiogiai iš jų pirkti skolos priemones. 102straipsnis draudžia bet kokias priemones, kuriosnėra pagrįstos rizikos ribojimu, suteikiančiasvyriausybėms ir Bendrijos institucijoms arorganams privilegiją naudotis finansųįstaigomis. Kartu su ECB Europos Komisijastebi, kaip valstybės narės laikosi anksčiauminėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankaiantrinėje rinkoje perka skolos priemones,išleistas tiek vidaus viešojo sektoriaus, tiek kitųvalstybių narių viešojo sektoriaus. PagalTarybos Reglamento Nr. 3603/93 preambulęviešojo sektoriaus skolos priemonių įsigijimasantrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 101straipsnyje iškelto tikslo. Tokie pirkimai neturitapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginiofinansavimo forma.

2005 m. Valdančioji taryba nustatė du atvejus,kai buvo nesilaikoma anksčiau minėtų Sutartiesreikalavimų ir susijusių Tarybos reglamentų.2005 m. spalio 13 d. Banca d’Italia pirko 10mln. JAV dolerių vertės EIB išleistus JAVdoleriais denominuotus vertybinius popieriusužsienio valiutos atsargų valdymo tikslu. 2005m. rugsėjo 14 d. Oesterreichische Nationalbankpirko 200 mln. euro vertės EIB išleistus eurovaliuta denominuotus vertybinius popierius.Kadangi EIB yra Bendrijos institucija, tokiepirkimai sudaro piniginio finansavimodraudimo pažeidimą pagal Sutarties 101straipsnį ir Tarybos Reglamentą (EB) Nr.3603/93. Banca d’Italia atveju pirminėje

rinkoje pirkti EIB skolos vertybiniai popieriaibuvo parduoti 2006 m. kovo 8 d.Oesterreichische Nationalbank pardavėpirminėje rinkoje pirktus EIB skolos vertybiniuspopierius 2005 m. spalio pabaigoje. Be to, abunacionaliniai centriniai bankai nedelsiant ėmėsiveiksmų, kad tokių įvykių būtų išvengtaateityje.

2004 m.9 Bendroji taryba nustatė vieną atvejį,kai valstybės narės NCB nesilaikė anksčiauminėtų Sutarties reikalavimų ir susijusiųTarybos reglamentų. Po euro banknotų irmonetų įvedimo 2002 m. sausio 1 d. įnacionalinius centrinius bankus pradėjus grįžtidideliam nacionalinių monetų kiekiui, SuomenPankki – Finlands Bank nuo 2001 m. spaliomėn. iki 2004 m. vasario mėn. viršijo TarybosReglamento (EB) Nr. 3603/93 6 straipsnyjenumatytą 10% apyvartoje cirkuliuojančiųmonetų ribą. 2004 m. kovo mėn. padėtis visiškaiištaisyta ir nuo to laiko laikomasi Sutartyjeišdėstytų nuostatų.

6.2 PATARIAMOSIOS FUNKCIJOS

Pagal Sutarties 105 straipsnio 4 dalį su ECB turibūti konsultuojamasi dėl visų siūlomų su ECBkompetencijos sritimis susijusių Bendrijos arnacionalinių teisės aktų10. Visos ECB nuomonėsskelbiamos ECB interneto svetainėje. Nuo 2005m. sausio mėn. nuomonės dėl nacionaliniųteisės aktų projektų paprastai yra skelbiamosnedelsiant po jų patvirtinimo ir vėlesnioperdavimo besikonsultuojančiai institucijai,vadovaujantis nuomonėms dėl siūlomų ESteisės aktų nustatyta tvarka. 2005 m. birželiomėn. ECB paskelbė „Nacionalinių institucijųkonsultavimosi su Europos centriniu banku dėlteisinių nuostatų projekto vadovą“. Jisnacionalinėms valdžios institucijoms turėtųsuteikti praktinę pagalbą ir informaciją.

109ECB

Metų ataskaita2005

6 K I TOS U Ž D U OT YS I R V E I K L A

9 2004 m. įvykiai šioje metinėje ataskaitoje aprašomi todėl, kadatitinkama ECB stebėsenos apžvalga buvo baigta po 2004 m.metinės ataskaitos galutinės duomenų įtraukimo datos.

10 Remiantis prie Sutarties pridėtu Protokolu dėl tam tikrų suJungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystesusijusių nuostatų, įsipareigojimas konsultuotis su ECBnetaikomas Jungtinei Karalystei.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 109

2005 m. ECB priėmė 61 nuomonę, iš jų 13 buvoatsakymai į ES Ministrų Tarybos konsultacijasir 48 – į nacionalinių valdžios institucijųkonsultacijas (2004 m. – 39 konsultacijos). Jųpadaugėjo, nes pirmaisiais savo visateisėsnarystės ES metais naujosios valstybės narėsdažniau kreipėsi konsultacijų. 2005 m. priimtųnuomonių sąrašas pridėtas prie šios metinėsataskaitos.

Savo nuomonėse dėl naujų ES Ministrų Tarybosreglamentų dėl biudžeto būklės priežiūros ir dėlperviršinio deficito procedūros, tobulinantStabilumo ir augimo pakto įgyvendinimą11, ECBpabrėžė, kad patikima fiskalinė politika yra EPSsėkmės pagrindas ir būtina makroekonominiostabilumo, augimo ir sanglaudos euro zonojesąlyga. Be to, ECB manė, kad svarbu išlaikytipatikimą perviršinio deficito nustatymoprocedūrą, įskaitant griežtą grafiką (taip pat žr.4 skyriaus 1.1 skirsnį). Su ECB buvokonsultuotasi ir dėl Tarybos reglamento dėlbūsimo euro įvedimo naujosiose valstybėsenarėse12. ECB manė, kad pereinamasislaikotarpis tarp euro, kaip naujųjų valstybiųnarių valiutos įvedimo, ir euro banknotų irmonetų įvedimo neturėtų būti ilgesnis kaip trejimetai, ir netgi turėtų būti skatinama taikyti dartrumpesnį perinamąjį laikotarpį. Be to, ECBpabrėžė reikalavimo, kad bendros valiutospavadinimas visomis oficialiomis ES kalbomis,atsižvelgiant į egzistuojančius skirtingusraidynus, būtų vienodas, svarbą13.

Su ECB ir toliau konsultuojasi nacionalinėsvaldžios institucijos su nacionalinių centriniųbankų, kaip ECBS narių (įskaitant Italijos,Lietuvos, Slovakijos ir Ispanijos bankus),nepriklausomumu susijusiais klausimais14, taippat dėl Estijos, Latvijos, Lietuvos, Slovakijos irŠvedijos centrinių bankų statutų pataisų,susijusių su 2004 m. ECB pranešimu apiekonvergenciją15. Be to, su ECB konsultavosinacionalinės valdžios institucijos Sutarties 101straipsnyje nustatyto piniginio finansavimodraudimo laikymosi klausimais, įskaitantįstatymo projektą, leidžiantį OesterreichischeNationalbank į specialią TVF sąskaitą padėtiindėlį skurdo mažinimo ir plėtros programos

nuo gamtinių nelaimių šalyse naudai16 irįstatymo projektą, leidžiantį Banca d’Italiasuteikti kredito liniją Libano Respublikai17.ECB padarė išvadą, kad Austrijos įstatymoprojektas atitiko nuostatą dėl piniginiofinansavimo draudimo, kadangi tokiamfinansavimui galioja Bendrijos teisės aktuosenumatyta išimtis, taikoma nacionaliniųcentrinių bankų finansuojamiems valdžiossektoriaus įsipareigojimams TVF18. Italijosįstatymo projekto atveju ECB konstatavo, kadsiūlomas finansavimas būtų būtent tokspiniginis finansavimas, kurį draudžia Sutartis.Vėliau Italijos valdžios institucijos šį įstatymoprojektą atsiėmė.

Į ECB kreipėsi nacionalinės valdžiosinstitucijos dėl su finansinės priežiūros sistemasusijusių teisės aktų projektų19. Savo nuomonėjedėl įstatymo projekto, pagal kurį Česká národníbanka būtų vienintelė finansų sektoriauspriežiūros institucija Čekijoje, ECB išreiškėnuomonę, kad vis labiau nykstant tradicinėmsriboms tarp bankų, vertybinių popierių irdraudimo sektorių ir dėl to kylant sunkumams,su kuriais susiduriama vykdant rizikos ribojimupagrįstą priežiūrą ir užtikrinant finansų sistemosstabilumą, tikėtina, kad už finansų rinkasbendrai atsakingas NCB su užduotimisusidorotų sėkmingiau negu kelios priežiūrosinstitucijos, kompetentingos tik konkrečiame


11 2005 m. birželio 3 d. CON/2005/18 ir CON/2005/17.12 CON/2005/51. Su ECB konsultavosi kai kurių naujųjų valstybių

narių, įskaitant Lietuvą ir Slovėniją, nacionalinės valdžiosinstitucijos dėl nacionalinių teisės aktų, padėsiančių minėtosevalstybėse narėse ateityje įvesti euro (žr. CON/2005/38 irCON/2005/57).

13 Su ECB buvo konsultuojamasi ir dėl kitų svarbių ES teisės aktųprojektų, kurie aptariami kituose šios metų ataskaitos skyriuose.Tarp šių projektų yra siūlymas dėl kapitalo pakankamumodirektyvos (CON/2005/4) ir siūlymas, susijęs su Tarybossprendimu dėl Hagos konvencijos dėl tarpininko laikomųvertybinių popierių pasirašymo (CON/2005/7). Plačiau apie taižr. 3 skyriaus 2 skirsnį.

14 CON/2005/25; CON/2005/30; CON/2005/34; CON/2005/38;CON/2005/58.

15 CON/2005/20; CON/2005/26; CON/2005/38; CON/2005/54;CON/2005/59; CON/2005/60.

16 CON/2005/29.17 CON/2005/1.18 Pagal 1993 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.

3603/93 7 straipsnį, kuriame konkrečiau apibrėžtas Sutarties 101straipsnyje nurodytų draudimų taikymas.

19 CON/2005/9; CON/2005/24; CON/2005/26; CON/2005/39.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 110

finansų sektoriuje. Atskiroje konsultacijoje dėlČekijos nemokumo įstatymo projekto20, ECBteigiamai įvertino tai, kad įstatymo projektepripažįstama Česká národní banka atsakomybėuž finansinių sunkumų turinčių bankų priežiūrąir už sprendimus, kada šiems bankams reikėtųiškelti bylą dėl nemokumo.

6.3 EUROPOS BENDRIJOS SKOLINIMOSI IR SKOLINIMOOPERACIJŲ ADMINISTRAVIMAS

Pagal Sutarties 123 straipsnio 2 paragrafą ir2002 m. vasario 18 d. Tarybos Reglamento (EB)

111ECB

Metų ataskaita2005

9 i n t a r p a s

EUROSISTEMOS ATSARGŲ VALDYMO PASLAUGOS

2005 m. sausio mėn. pradėta taikyti nauja sistema, skirta Eurosistemos klientų tarptautinėmsatsargoms euro valiuta valdyti. Naująja sistema gali naudotis ne euro zonoje esantys centriniaibankai, pinigų politikos institucijos, vyriausybės agentūros ir tarptautinės organizacijos. Jiapima daugybę paslaugų (nuo pasaugos sąskaitų ir susijusių investicijų pasaugos (saugojimo),atsiskaitymų paslaugų teikimo iki grynųjų pinigų ir investicijų paslaugų), kurios leidžiatinkamiems klientams efektyviai valdyti savo tarptautines atsargas euro valiuta. Šias paslaugassiūlo kiekvienas Eurosistemos centrinis bankas (Eurosistemos paslaugų teikėjas), veikiantiskaip specializuotas paslaugų teikėjas, pagal suvienodintas sąlygas ir nuostatas bei remiantisbendraisiais rinkos standartais. Visą paslaugų komplektą, siūlomą pagal naująją sistemą, tinkamiklientai gali gauti per vieną iš šių paslaugos teikėjų.

Šiuo metu yra šeši Eurosistemos paslaugų teikėjai – Deutsche Bundesbank, Banco de España,Banque de France, Banca d’Italia, Banque centrale du Luxembourg ir De Nederlandsche Bank.Kiti Eurosistemos centriniai bankai gali siūlyti kai kurias paslaugas, kurias apima naujojisistema. Be to, tiek Eurosistemos paslaugų teikėjai, tiek kiti Eurosistemos centriniai bankaigali individualiai siūlyti papildomas atsargų valdymo paslaugas euro valiuta. ECB atliekabendrojo koordinavimo funkciją, užtikrindamas sklandų sistemos veikimą.

Tinkami klientai palankiai priėmė naująją sistemą. Remiantis ECB surinkta informacija,dauguma klientų, palaikančių verslo santykius su vienu iš Eurosistemos centrinių bankų,priklauso tinkamų klientų grupei, kuriai ir skirta naujoji sistema. Kalbant apie pačias paslaugas,bendras klientų vertybinių popierių ir (ar) grynųjų pinigų likutis Europos centriniuose bankuosepadidėjo, palyginti su buvusia situacija prieš naujosios sistemos taikymą. Taip būtent atsitikosu klientų turimais užsienio vyriausybės vertybiniais popieriais, t. y. vyriausybės vertybiniaispopieriais, išleistais šalyje, kitoje negu yra centrinis bankas, kuriame saugomi vertybiniaipopieriai. Klientai taip pat palankiai vertina pagal šią sistemą siūlomą automatišką vienosnakties investavimo galimybę, kuri leidžia tiesiogiai investuoti lėšas į atitinkamą paslaugosteikėją ir (arba) rinką patraukliais atlyginimo dydžiais.

Naujoji sistema, atitikdama tai, kaip atsargų valdymo paslaugos buvo teikiamos daugelį metų,yra pagrįsta pagrindiniais oficialiųjų atsargų valdymą apibūdinančiais principais, tokiais kaipfinansinis ir teisinis saugumas ir, svarbiausia, konfidencialumas. Atsargų valdymo paslaugospagal naująją sistemą yra siūlomos tradiciniams centrinių bankų klientams, taip patenkinantįstaigų, kurios veikia toje pačioje centrinės bankininkystės veiklos srityje, kaip ir patiEurosistema, specialius poreikius ir interesus.

20 CON/2005/36.

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 111

Nr. 332/2002 9 straipsnį, ECB toliau tenkaatsakomybė už Europos Bendrijos skolinimosiir skolinimo operacijų administravimą pagalVidutinės trukmės finansinės paramosmechanizmą. 2005 m. ECB nevykdė jokiųadministravimo užduočių. 2004 m. pabaigojenebuvo jokio likučio, o 2005 m. nebuvopradėtos jokios naujos operacijos.


03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 112

03_Ch_02_05_LT 31.03.2006 7:18 Uhr Seite 113

AutoriusPep AgutPavadinimasSkaityk savo balsą, 2000MedžiagaMišri technikaFormatas190 x 195 cm© ECB ir dailininkas

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 114

3 S K Y R I U S

F I N A N S Ų S TA B I LU M A S I R I N T EG R AC I J A

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 115

Eurosistema prisideda prie to, kadkompetentingos nacionalinės institucijos galėtųsklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią sukredito įstaigų rizikos ribojimo priežiūra irfinansų sistemos stabilumu. Ji taip pat teikiapasiūlymus šioms institucijoms ir EuroposKomisijai dėl Bendrijos teisės aktų apimties irjų įgyvendinimo šiose srityse.

1.1 FINANSŲ STABILUMO STEBĖJIMAS

Siekdamas įvertinti finansų sistemos gebėjimąabsorbuoti sukrėtimus, ECB kartu su ECBSBankų priežiūros komitetu (BPK) stebi finansųstabilumo riziką1. Daugiausia dėmesio skiriamabankams, kadangi euro zonoje jie ir toliau yrapagrindiniai lėšų nukreipimo iš indėlininkųskolininkams tarpininkai, todėl yra svarbūskanalai, per kuriuos rizika gali pasklisti kitojefinansų sistemos dalyje. Tačiau dėl padidėjusioskitų finansų įstaigų ir rinkų bei jų sąsajų subankais svarbos šių finansų sistemos sudedamųjųdalių pažeidžiamumas gali persiduoti bankams.Todėl stebima ir šių kitų sudedamųjų dalių raida.

CIKLINĖ RAIDA2005 m. padidėjo euro zonos finansų sistemosgeba atsigauti. Finansų įstaigos turėjo naudos išpasaulinės ekonominės veiklos plėtros, kuri,nepaisant tolesnio naftos kainų kilimo, didėjogana sparčiai, ir iš toliau gerėjančių didelių eurozonos įmonių balansų. Tokioje aplinkoje toliaudidėjo euro zonos bankų pelningumas ir gerėjodraudimo bendrovių balansai. Tačiau ateitiespožiūriu finansų įstaigoms gresia kai kuri rizika,kylanti, pavyzdžiui, iš staigaus pasaulioekonomikos nesubalansuotumo likvidavimogalimybės, kainų korekcijos pažeidžiamumo(dėl nuolatinio pelno siekimo jos buvopadidintos) kai kuriose fiksuotų pajamų irkredito rinkose, ir galimybės, kad vėl kils naftoskainos. Be to, namų ūkio balansai ir toliau yrapažeidžiami dėl namų kainų kai kuriose šalysekoregavimo galimybės.

2003 m. pradėjęs didėti didelių bankųpelningumas euro zonos bankų sektoriuje augoir 2005 m., nors bankams, 2005 m. pradėjusiems

taikyti tarptautinius finansinės atskaitomybėsstandartus, sunkiau daryti palyginimus suankstesniais pelningumo rodikliais. Svarbu yratai, kad pelningumas didėjo plačiu mastu,apimdamas ir tuos nacionalinius bankųsektorius, kurių veiklos rodikliai 2003 m. buvomažesni už vidurkį. Pagrindiniai 2005 m.padidėjusio pelningumo šaltiniai buvo sumažėjęatidėjiniai, padidėjęs ilgalaikis skolinimas namųūkių sektoriui (daugiausia būstui pirkti) irpagyvėjęs skolinimas įmonių sektoriui.Sumažintos išlaidos, turėjusios įtakos bankųpelningumui 2004 m., 2005 m. sumažėjo.

Atidėjiniai paskolų nuostoliams ir 2005 m.mažėjo dėl nedidelio nemokumo atvejų skaičiausnamų ūkių bei įmonių sektoriuose ir dėlneženklaus bankų turto kokybės pablogėjimo, odideli praėjusiais metais uždelstų kreditųnurašymai ar vertės sumažinimai bent jau kaikuriose euro zonos šalyse sušvelnino kreditorizikos poveikį bankų balansams. Be to, yrafaktų, kad 2005 m. sumažėjo padengimo rodiklis,t. y. atidėjinių ir neveiksnių paskolų santykis.Tačiau negalima atmesti galimybės, kadsumažėję atidėjinių srautai, o kai kuriose šalyselikučiai, galėtų lemti nepakankamus atidėjiniusnetikėto kredito ciklo pablogėjimo atveju.

Jei ir toliau, kaip 2004–2005 m., didės įmoniųskolinimasis, tai bankams suteiks pageidautinąpajamų šaltinių diversifikaciją, nukreips pajamųšaltinius iš namų ūkių sektoriaus. Tačiau, norsskolinimo apimtis ir padidėjo, grynosiospalūkanų pajamos – svarbiausia bankųpelningumo sudedamoji dalis – 2005 m.nenustojo mažėjusios dėl to, kad mažėjopalūkanų marža. Šį mažėjimą lėmė lėkštesnėspelningumo kreivės, ir toliau mažos palūkanųnormos ir didelė konkurencija tarp bankų dėlpaskolų bei indėlių. Kalbant apie grynąsiaspajamas ne iš palūkanų, dažniausiai bankaiparodė padidėjusias pajamas tiek iš paslaugų irkomisinių, tiek iš prekybinės veiklos. Kai


1 F I N A N S Ų S TA B I LU M A S

1 Nuo 2004 m. pabaigos ECB paskelbė dvimetę ataskaitą „Finansųstabilumo apžvalga“ apie euro zonos finansų sistemos stabilumą.2005 m. jis taip pat paskelbė ketvirtąjį leidinio „ES bankųsektoriaus stabilumas“ leidimą. Jame pateikiami svarbiausi BPKvykdomo nuolatinio bankų sektoriaus stabilumo stebėjimofaktai. Šie leidiniai skelbiami ECB tinklalapyje.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 116

kuriais atvejais šios pajamos buvo pakankamaididelės, kad daugiau negu kompensuotųmažesnes pajamas iš suėjusių terminų keitimo– pagrindinio bankų verslo.

Nors ir toliau buvo stebimas pagerėjimas kai kuriose šalyse, tačiau pagrindiniaireguliuojami mokumo rodikliai euro zonosbankų sektoriuje 2004 m. (tai paskutiniai metai,kurių duomenys yra konsoliduoti) beveiknepakito. Nekonsoliduoti didelių euro zonosbankų duomenys rodo, kad 2005 m. mokumorodikliai šiek tiek pagerėjo.

2005 m. ir toliau didėjo euro zonos draudimoindustrijos pelningumas ir kapitalo bazė, nors,esant mažoms palūkanoms, investicijų pajamosbuvo mažesnės. Pagerėjo ne gyvybės draudikųbalansai, nes dėl griežtesnės kainų nustatymotvarkos padidėjo draudimo verslo pelningumas.Gyvybės draudimo sektoriuje mažesnėstaupymo produktų garantuotos grąžos normos,kaip ir išlaidų taupymas, didino pelningumą. Beto, toliau vykdomos valstybinių pensijų sistemųreformos euro zonoje darė teigiamą įtakąasmeninių santaupų investavimui į gyvybėsdraudimo produktus. Perdraudimo sektoriujepelningumas sumažėjo dėl sumažėjusiosparduotų polisų vertės.

2005 m. toliau didėjo pasaulinė specialiosiospaskirties fondų ir investicijų į privačias akcijasfondų industrija. Įplaukos į specialiosiospaskirties fondus buvo gaunamos visus 2005 m.,nors šios įplaukos šiek tiek sumažėjo antrąjį irtrečiąjį ketvirčiais dėl mažesnės grąžossektoriuje. Ypač didelį poveikį tam tikromskredito strategijoms 2005 m. turėjo tai, kaddviem didelėms JAV automobilių gamintojųbendrovėms kredito reitingas buvo sumažintas įsubinvesticinį lygį. Be to, atsižvelgiant į tai, kadsantykinės vertės priemonių ir kompleksiniųstruktūrinių kredito produktų rinkose pagausėjospecialiosios paskirties fondų, negalima atmestigalimybės, kad tuo atveju, jei kredito rinkosepasireikštų papildomas kintamumas, ateityjebankams gali grėsti nuostoliai iš jų suspecialiosios paskirties fondais susijusiosveiklos. Tačiau neseniai atliktoje apžvalgoje2

apie ES bankų pozicijas specialiosios paskirtiesfonduose buvo nustatyta, kad daugelyje šaliųtiesioginės pozicijos dažniausiai buvo vidutiniodydžio, palyginti su bankų balansų apimtimi irpanašių JAV bankų pozicijomis. Tai reiškia, kadpasaulinėje pagrindinių tarpininkavimo paslaugųrinkoje daugiausia vyrauja JAV finansų įstaigos.Vis dėlto tebėra svarbu, kad bankai tinkamaivaldytų riziką, susijusią su specialiosiospaskirties fondais.

STRUKTŪRINĖ RAIDAStruktūriniai pokyčiai, pavyzdžiui, keičiantiskonkurencijos sąlygoms ar didėjantinternacionalizavimui, bankų industrijoje gali daryti ilgalaikį poveikį finansų stabilumui.Euro zonos bankų sektoriuje vyksta svarbūs struktūriniai pokyčiai, susiję sukonsolidavimu, internacionalizavimu, finansiniutarpininkavimu ir finansavimo struktūromis.Nors euro zonos bankų rinkos struktūros irtoliau skiriasi pagal koncentraciją, nuosavybėsstruktūrą, užsienio dalyvavimą bei pristatymokanalų dydį ir svarbą, ši padėtis gali pasikeistidėl intensyvesnės kredito įstaigų susijungimų irįsigijimų veiklos sektoriuje ir dėl kitųstruktūrinių pokyčių3.

117ECB

Metų ataskaita2005

2 „Didelių ES bankų pozicijos specialiosios paskirties fonduose“,ECB, 2005 m. lapkričio mėn.

3 Smulkesnę struktūrinių pokyčių ES ir euro zonos bankųsektoriuje analizę galima rasti BPK 2005 m. spalio mėn.ataskaitoje „ES bankų struktūra“ ir 2005 m. gegužės mėn. ECBmėnesinio biuletenio straipsnyje „Consolidation anddiversification in the euro area banking sector“.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 117

Kaip rodo sumažėjęs kredito įstaigųsusijungimų ir įsigijimų skaičius bei lėčiaumažėjantis kredito įstaigų skaičius4,konsolidavimo tempas nacionaliniu irtarptautiniu lygiu per pastaruosius metussulėtėjo. Tačiau 2005 m. sudaryta nemažaididelių tarptautinių susijungimų ir įsigijimųsandorių, patvirtinančių, kad atsinaujino 2004m. pasireiškęs susidomėjimas tarptautiniukonsolidavimu. Kai kuriose valstybėse narėsevietos konsolidacija tarp didelių bankų galipamažu baigtis, nes atitinkamos bankų rinkosjau yra labai koncentruotos. Todėl atskirai nuonatūralaus augimo tarptautinė konsolidacijatapo pagrindine augimo strategija šiosevalstybėse narėse, nepaisant esančių barjerų.

Taip pat yra požymių, kad pamažu kinta bankųbalanso struktūros, skolinimo didėjimo tempuiviršijant indėlių augimą. Ši tendencija galireikšti sumažėjusį namų ūkiams indėliųpatrauklumą dėl užsitęsusios mažų palūkanųnormų aplinkos ir besikeičiančią rizikos ir (ar)grąžos alternatyvą, taip pat tokius struktūriniusveiksnius kaip besikeičiančią demografinępadėtį, kuri išryškina privačių pensijų irdraudimo produktų svarbą. Ji taip pat rodo, kadbankai vis dažniau pasikliauja finansavimusi sutarpbankinių rinkų ir kapitalo rinkos priemoniųpagalba.

Taip pat atrodo, kad euro zonos bankai visdaugiau rizikos perorientuoja kitiemsekonomikos sektoriams, vietoj to, kad tiktarpininkautų tarp skolintojų ir skolininkų, o kaikurie, matyt, nutolsta nuo integruoto finansiniųpaslaugų teikimo. Nepaisant to, bankųfinansavimas ir toliau yra vyraujanti finansiniotarpininkavimo forma euro zonoje5.

Galiausiai bankai vis dažniau priima lankstesniusorganizacijos tipus, pirkdami banko veikląpapildančias nepagrindines paslaugas irspecializuodamiesi tam tikrame paslaugų cikloetape – nesvarbu ar tai būtų parengimo,gaminimo, paskirstymo ar atsiskaitymo etapas.

Apskritai bankų vaidmuo euro zonojenuosekliai didėja. Tiesioginis kapitalo rinkos

finansavimas tampa vis svarbesnis, onetradicinių finansinių paslaugų teikėjai galiplėtoti savo veiklą tam tikrose bankininkystėssrityse ir taip didinti euro zonos finansųsistemos efektyvumą bei keisti rizikosišsidėstymą.

1.2 BENDRADARBIAVIMAS FINANSŲ KRIZIŲSĄLYGOMIS

2005 m. toliau buvo gerinama ES sistema dėlkompetentingų institucijų bendradarbiavimovaldant finansų krizes.

Pirma, gegužės mėn. ES bankų priežiūrosinstitucijos, centriniai bankai ir finansųministerijos priėmė Susitarimo memorandumądėl bendradarbiavimo finansų krizių atvejais.Jis įsigaliojo liepos 1 d. Susitarimomemorandumas, priimtas oficialiai pritariantEkonomikos ir finansų komitetui, naudojamaskrizinėms situacijoms, galinčioms turėtitarptautinių ir sisteminių padarinių kreditoįstaigoms, bankų grupėms ar finansinių grupiųbankų sudedamosioms dalims, taip pat esantkitiems sisteminiams nesklandumams,turintiems tarptautinio pobūdžio padariniųfinansų rinkoms (įskaitant padarinius mokėjimosistemoms ar kitoms rinkos infrastruktūroms).Susitarimo memorandumo principai irprocedūros apima keitimąsi informacija,nuomonėmis ir vertinimais tarp institucijų beibendradarbiavimą nacionaliniu ir tarptautiniulygiu. Siekiant toliau gerinti sustiprintąbendradarbiavimą tarp institucijų, Susitarimomemorandume taip pat yra nustatyti susitarimaidėl veiksmų nenumatytais atvejais plano valdytikrizines situacijas sudarymo, pateikiamitestavimo nepalankiausiomis sąlygomis irimitavimo pratimai. Pats Susitarimomemorandumas bus testuotas krizinės situacijosimitavimo pratimo, planuojamo atlikti 2006 m.,metu.


4 2004 m. kredito įstaigų skaičius sumažėjo 2,8 %, 2005 m. – 2,3%(metiniai duomenys iš informacijos iki trečiojo ketvirčio) irsudaro truputį mažiau kaip 6 300.

5 2005 m. vidaus kredito ir BVP santykis sudarė 115%, overtybinių popierių rinkos kapitalizacijos ir BVP santykis –68%.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 118

Antra, BPK kartu su Europos bankų priežiūroskomitetu (EBPK) apsvarstė, kaip toliau gerintikrizių valdymo sistemą, atsižvelgiant į centriniųbankų ir priežiūrinę praktiką valdant finansųkrizes tarptautiniu lygiu.

119ECB

Metų ataskaita2005

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 119

2.1 BENDRIEJI KLAUSIMAI

2005 m. liepos mėn. Europos Komisija paskelbėviešam aptarimui Žaliąją knygą dėl finansiniųpaslaugų politikos (2005–2010 m.).Eurosistema, prisidėdama prie šio aptarimo,pabrėžė, kad, gerinant ES finansų priežiūrossistemą, reikėtų kaip galima daugiaupasinaudoti Lamfalussy sistema6. Eurosistemataip pat pareiškė, kad pirmumą teikia tolesniamfinansinių taisyklių racionalizavimui, tampanaudodama pagrindinius Lamfalussy sistemoselementus. Reikėtų aiškiau atskirti pagrindiniusprincipus (pirmojo lygio teisės aktus) nuotechninių detalių (antrojo lygio teisės aktų). Taiturėtų būti pagrįsta tolesne priežiūrinėspraktikos konvergencija, kuri taip pat atliekasvarbų vaidmenį užtikrinant nuoseklųįgyvendinimą visose valstybėse narėse. Be to,ji pažymėjo, kad tvirti ir nuoseklūsbendradarbiavimo susitarimai tarp buveinės irpriimančios šalies institucijų yra ypač svarbūsskirtingose valstybėse veikiančioms finansųgrupėms. Kalbant apie finansinio stabilumosusitarimus, Eurosistema nustatė, kad finansųstabilumo užsienyje ir skirtinguose finansųsektoriuose stebėjimas, finansų krizių valdymasir indėlių draudimas yra potencialiai gerintinossritys.

2.2 BANKAI

2004 m. birželio mėn. paskelbus atnaujintus„Kapitalo apskaičiavimo ir kapitalo standartųtarptautinės konvergencijos“ pagrindus,visuotinai žinomus kaip Bazelis II, Bazeliobankų priežiūros komitetas (BBPK) daugiausiadėmesio skyrė svarbiausiems įgyvendinimoklausimams. Be to, BBPK toliau dirba keliosetechninėse srityse.

Europos lygiu Bazelis II įtrauktas į ES teisėsaktus, iš dalies pakeičiant Kodifikuotąbankininkystės direktyvą ir Kapitalopakankamumo direktyvą. Rugsėjo ir spalio mėn.atitinkamai Europos Parlamentas ir ES MinistrųTaryba priėmė jų galutinius įstatyminiustekstus. Valstybės narės turės padaryti

nacionalinių įstatymų pakeitimus, kad įtrauktųnaujas taisykles, taikytinas nuo 2007 m. irvėliau. Be to, 2005 m. pabaigoje BBPK pradėjopenktąją naujų kapitalo taisyklių kiekybiniopoveikio studiją (žinomą kaip KPS5). Josrezultatai bus paskelbti 2006 m. pavasarį ir jiegali parodyti, kad būtina toliau kiekybiškaitikslinti sistemą. EBPK taip pat įsitraukė į šiąstudiją.

ECB toliau remia BBPK darbą ir prisideda priejo dalyvaudamas kaip stebėtojas komiteto irsvarbiausių pavaldžių struktūrų veikloje. Be to, ECB pateikė savo nuomonę apie naują ES kapitalo reikalavimų sistemą, apskritaipritardamas naujoms taisyklėms.

ECB taip pat išanalizavo galimą išsiplėtusiostarptautinės bankininkystės Europos Sąjungojepolitikos poveikį apsaugant finansų stabilumą.Ši analizė, kurią daugiausia atliko BPK, apimafinansų priežiūrą, krizių valdymą, finansųstabilumo stebėjimą ir indėlių garantavimosusitarimus. Pastarosios srities rezultatai buvonaudingi Europos Komisijai, kuri šiuo metuperžiūri Direktyvą dėl indėlių garantijųsistemų7.

2.3 VERTYBINIAI POPIERIAI

2005 m. vertybinių popierių sektoriujedaugiausia dėmesio buvo skiriama ESreguliavimo sistemai pabaigti, priimant kitasantrojo lygio įgyvendinimo priemones,susijusias su Finansinių priemonių rinkųdirektyva ir Skaidrumo direktyva. ECB,įvertindamas šių priemonių svarbą Europosfinansų rinkų integracijai ir finansiniostabilumo didinimui, atidžiai stebėjo ir prisidėjoprie darbo šioje srityje, dalyvaudamas Europosvertybinių popierių komiteto veikloje.


2 F I N A N S Ų R EG U L I AV I M A S I R P R I E Ž I Ū R A

6 „Protingų žmonių komiteto dėl Europos vertybinių popieriųrinkų reguliavimo galutinė ataskaita“, 2001 m. vasario 15 d. Šiataskaita pateikta Europos Komisijos tinklalapyje. Taip pat žr.:2003 m. ECB metų ataskaita, p. 111.

7 „Direktyvos dėl indėlių garantijų sistemų peržiūros (94/19/EB)“,Europos Komisija, 2005 m. liepos 14 d. Aptariamas dokumentaspateiktas Komisijos tinklalapyje.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 120

Eurosistema įnešė indėlį į Lamfalussy procesoperžiūros diskusijas, atsakydamas į preliminarųvertinimą, kurį viešam svarstymui paskelbėEuropos Komisija. Eurosistema išreiškė savoteigiamą požiūrį į Lamfalussy sistemą. Jis skyrėypač daug dėmesio į tai, kad Lamfalussy procesąreikėtų taip taikyti, kad būtų supaprastinti esamireguliavimo reikalavimai ir sukurtos bendrossuderintos techninės taisyklės, patenkinančiosir reguliuojančių institucijų, ir rinkos dalyviųreikmes. Šiose bendrose suderintose taisyklėseturėtų būti numatytas bendras teisių ir pareigųatitinkamose srityse šaltinis tarptautinespaslaugas siūlantiems rinkos dalyviams.

Galiausiai Eurosistema prisidėjo prie diskusijųdėl ES sistemos investiciniams fondamsgerinimo, prasidėjusių 2005 m. liepos 12 d.paskelbus viešam aptarimui Europos KomisijosŽaliąją knygą. Eurosistema pažymėjo, kad dėltolesnių veiksmų panaikinti kitas reguliavimo irteisines kliūtis galimas tolesnis Europosinvesticinių fondų industrijos konsolidavimas irsiūlomų produktų racionalizavimas, o tai būtųnaudinga ir investuotojams, ir ES finansų rinkai.Kalbant apie specialiosios paskirties fondus,Eurosistema pritarė ligšioliniam tarptautiniampožiūriui dėmesį kreipti į finansinio stabilumoproblemas, kurias kelia specialiosios paskirtiesfondai pirmiausia per sąveiką sureguliuojamomis firmomis, ypač bankais.

2.4 APSKAITA

2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo TarybosReglamentas (EB) Nr. 1606/2002, nustatantis,kad visos listinguojamos bendrovės, taip pat irbankai turi rengti savo konsoliduotas finansinesataskaitas pagal TFAS. ECB, atsižvelgdamas įpatikimų apskaitos standartų svarbą finansųstabilumui, toliau prisidėjo prie darbų, susijusiųsu naujos apskaitos sistemos Europos Sąjungojeįgyvendinimu.

Pirmąjį metų pusmetį daugiausia dėmesio buvoskiriama naujos pasirinkimo galimybės,leidžiančios taikyti tikrąją vertę8 visų tipųfinansinėms priemonėms, dažniausiai vadinamos

tikrosios vertės galimybe, įvedimui 39-ajameTarptautiniame apskaitos standarte (39 TAS).Pažanga buvo pasiekta vedant tarp ECB, BBPKir Tarptautinių apskaitos standartų valdybos(TASV) konstruktyvų dialogą, kurio kulminacijabuvo 2005 m. balandžio mėn. TASV pateiktasECB prezidento laiškas. Jame buvo pritariamasiūlomoms 39 TAS pataisoms. Vėliau, 2005 m.birželio mėn., TASV jas įtraukė į šį standartą.

Atsižvelgiant į tai, ECB, dalyvaudamas kaipstebėtojas BBPK Apskaitos darbo grupėje, taippat prisidėjo prie šios darbo grupės rengiamųpriežiūros gairių. 2005 m. liepos mėn. BBPKpaskelbė aptarimui dokumentą „Priežiūrosgairės dėl tikrosios vertės galimybės taikymobankuose pagal Tarptautinius finansinėsatskaitomybės standartus“. Jame priežiūriniupožiūriu labiausiai pabrėžiamas ryšys tarptikrosios vertės galimybės ir patikimos rizikosvaldymo praktikos9.

2005 m. balandžio mėn. Tarptautinių apskaitosstandartų komiteto fondo (TASKF) patikėtiniaibaigė peržiūrėti savo įstatus. TASKF,atsakydamas į per apsvarstymo laikotarpį gautaspastabas, taip pat į pastabas iš ECB, nusprendėįkurti naują pertvarkytą Standartų patarėjųtarybą, kuri teiktų išsamius strateginiuspatarimus, ir Patikėtinių skyrimo patariamąjągrupę, į kurią turėtų būti kreipiamasikonsultacijoms prieš skiriant naujuspatikėtinius. ECB turi atstovus abiejuoseorganuose.

2005 m. antrąjį ketvirtį BPK pradėjo analizuotiapskaitos ir finansų stabilumo sąsajas. Šiamedarbe daugiausia dėmesio skiriama tam, kokįpoveikį reikės pradėti taikyti TFAS finansųstabilumui ir ar šie standartai veiksmingaiprisideda prie tolesnio finansų stabilumodidinimo.

121ECB

Metų ataskaita2005

8 Tikroji vertė – tai suma, už kurią nusimanančios, geranoriškainusiteikusios sandorio šalys, sudariusios tiesioginį sandorį,galėtų apsikeisti turtu ar atsiskaityti už įsipareigojimą. Realiaitikroji vertė dažnai yra lygi kotiruojamajai rinkos kainai arbaapskaičiuojama taikant įkainojimo būdą diskontuoti būsimuspinigų srautus.

9 Priežiūros gairės nėra skirtos papildomiems apskaitosreikalavimams nustatyti.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 121

Eurosistema, siekdama savo pagrindinių tikslų,yra labai susidomėjusi finansų integracijaEuropoje, ypač euro zonoje, pirmiausia dėl to,kad gerai integruota finansų sistema padidinasklandų ir veiksmingą pinigų politikos signalųperdavimą į visą euro zoną. Antra, finansųintegracija turi reikšmės finansų stabilumui,kurį užtikrinti yra vienas iš Eurosistemos tikslų.Taip pat ji yra svarbi, kad būtų efektyvimokėjimo sistemų veikla ir kad sklandžiaifunkcionuotų atsiskaitymo sistemos. Be to,Eurosistema, vadovaudamasi Sutarties 105straipsniu ir nepažeisdama kainų stabilumotikslo, remia Bendrijos bendrąsias ekonominėspolitikos kryptis. Finansų integracija, kaipvienas iš svarbiausių Bendrijos prioritetiniųsiekių, didindama ekonomikos augimo

potencialą, gali prisidėti prie finansų sistemosplėtros.

Paprastai Eurosistema skiria keturis veiklostipus, kuriais ji prisideda prie geresnės finansųintegracijos: i) supratimo apie Europos finansųintegracijos pažangą didinimas ir josstebėjimas; ii) privataus sektoriaus veiklosspartinimas lengvinant bendrus veiksmus; iii)patarimai dėl finansų sistemos įstatyminio irreguliavimo pagrindo ir iv) centrinio bankopaslaugų, kurios taip pat skatina Europosfinansų integraciją, teikimas. 2005 m. ECBtoliau ėmėsi iniciatyvos visose keturioseminėtose srityse. Bendrai ECB tęsė savomokslinius tyrimus, susijusius su finansųintegracija (žr. 10 intarpą).


3 F I N A N S Ų I N T EG R AC I J A

10 i n t a r p a s

KAPITALO RINKŲ IR FINANSŲ INTEGRACIJOS EUROPOJE MOKSLINIŲ TYRIMŲ SISTEMA

ECB ir Finansinių studijų centras (FSC) Frankfurte tęsė savo mokslinių tyrimų sistemos apiekapitalo rinkas ir finansų integraciją Europoje veiklą1. Dabartinis antrasis mokslinės veiklosetapas apima tris prioritetines sritis: i) ryšį tarp finansų integracijos ir finansinio stabilumo; ii) stojimą į ES, finansinę raidą ir finansų integraciją ir iii) finansų sistemos modernizavimą irekonomikos augimą Europoje.

Pirmąją antrojo mokslinės sistemos veiklos etapo konferenciją surengė Nationale Bank vanBelgië/Banque Nationale de Belgique kartu su Ekonominės politikos tyrimų centru (EPTC)Briuselyje 2005 m. gegužės mėn. Konferencijos tema buvo „Europos bankų konkurencija,stabilumas ir integracija“. Ji ypač daug dėmesio skyrė sistemos prioritetams, tokiems kaip bankųkonkurencija, bankų geografinė aprėptis, finansų integracija ir finansų stabilumas.

Viena iš svarbiausių konferencijoje nagrinėtų temų buvo tarptautinė bankininkystė Europoje.Užsienio bankų įėjimo į besivystančias rinkas (Vidurio ir Rytų Europos šalys, Rusija ir Ukraina)analizė rodo, kad šiose šalyse užsienio valdomų bankų skolinimas skatina įmonių pardavimųir turto didėjimą2. Tai galima pasakyti ir apie mažesnes įmones, nors santykinai jos vis darpraranda rinkos dalį. Be to, užsienio bankų buvimas rinkoje daro palankų poveikį kreditoprieinamumui, nes vietos įmonės gali mokėti mažesnes palūkanas, didinti skolos ir turto santykįbei ilginti balanso įsipareigojimų terminus. Pagaliau užsienio bankų egzistavimas skatinapramonės varomąsias jėgas arba „kuriamąją destrukciją“, kadangi vis daugiau įmonių įeina įrinką ir išeina iš jos.

1 Daugiau apie veiklą praeityje žr. 2003 m. ECB metų ataskaitos 10 intarpe, 2004 m. ECB metų ataskaitos 12 intarpe ir sistemostinklalapyje www.eu-financial-system.org

2 ECB darbo straipsniai, Nr. 498, 2005 m. birželio mėn.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 122

FINANSŲ INTEGRACIJOS PROCESO EIGOS STEBĖJIMAS2005 m. rugsėjo mėn. ECB paskelbė savo pirmąjąataskaitą ir pirmąjį finansų integracijos rodikliųrinkinį. Šiuose dokumentuose pateikiamas bendrasfinansinės integracijos lygio pagrindinėse eurozonos finansų rinkos dalyse įvertinimas. Vertinantfinansų integraciją, konkrečių finansiniųpriemonių ar paslaugų rinka laikoma visiškaiintegruota, jei tomis pačiomis charakteristikomispasižymintiems ūkio subjektams, veikiantiems tojerinkoje, galioja bendros taisyklės, jie turi vienodaspriėjimo teises ir yra vienodai traktuojami. Buvoanalizuojamos dvi plačios rodiklių, pagrįstųkainomis ir kiekiu, kategorijos. Rodikliai buvoarba apskaičiuojami (standartiniai nuokrypiai ir santykiai), arba įvertinami pagal modelius(apskaičiuojami remiantis ekonometriniaismodeliais). Rodiklių įvairovė bus toliau plečiama,būtinai papildant ją rodikliais apie finansų įstaigasir rinkos infrastruktūras.

Turimi faktai rodo, kad integracijos lygis tarprinkos dalių yra labai nevienodas. Pinigų rinkabe užtikrinimo priemonių buvo visiškaiintegruota tuoj po euro įvedimo. Aiškiintegracijos pažanga matyti atpirkimo sandoriųrinkoje. Vyriausybės obligacijų rinkos buvoženkliai integruotos dar prieš Pinigų sąjungospradžią, nors vis dar yra kai kurių pajamingumoskirtumų, o tai, be kita ko, parodo nevienodusobligacijų leidėjų kredito reitingus ir obligacijųlikvidumą. Korporacijų obligacijų rinkoje taippat matyti aukštas integracijos lygis, padarytapažanga ir integruojant vertybinių popieriųrinkas. Bankų rinkos, ypač mažmeninė jų dalis,dažniausiai yra mažiau integruotos. Bendraieuro zonos šalyse vis dar egzistuoja kai kuriebankų skolinimo ir indėlių palūkanų normųskirtumai (žr. 11 intarpą).

123ECB

Metų ataskaita2005

Antroji antrojo mokslinės sistemos etapo konferencija buvo organizuota kartu suOesterreichische Nationalbank, kuris ją surengė Vienoje 2005 m. lapkričio mėn. Daugiausiadėmesio konferencijoje buvo skiriama temai „Finansų plėtra, integracija ir stabilumas Vidurio,Rytų ir Pietryčių Europoje“, ypač sistemos pirmenybei stojimo į ES, finansų plėtros ir finansųintegracijos srityse. Rezultatų visuma rodo, kad didesnių Vidurio ir Rytų Europos šalių, tokiųkaip Čekija, Vengrija ir Lenkija, vertybinių popierių rinkos (vis dar mažos) vis daugiauintegruojasi į euro zonos vertybinių popierių rinkas. To negalima pasakyti apie mažesnių Vidurioir Rytų Europos vertybinių popierių rinkas. Yra santykinai nedaug faktų, patvirtinančių, kadVidurio ir Rytų Europos šalių vyriausybės obligacijų rinkos integravosi į tokias euro zonosrinkas.

Sistema dirbs ir 2006 m. Deutsche Bundesbank organizuos konferenciją, kurioje busnagrinėjama tokia prioritetinė sritis kaip finansų sistemos modernizavimas ir ekonomikosaugimas Europoje. Kitą konferenciją organizuos Banco de España. Joje bus nagrinėjami finansųintegracijos ir finansų stabilumo klausimai.

11 i n t a r p a s

TARPREGIONINIŲ HIPOTEKOS PALŪKANŲ NORMŲ EURO ZONOJE IR JUNGTINĖSE AMERIKOS VALSTIJOSE PALYGINIMAS

Šiame intarpe nagrinėjamas namų ūkių paskolų būstui įsigyti palūkanų normų heterogeniškumomastas euro zonos šalyse. Faktas, kad euro zonos šalyse hipotekos paskolų palūkanų normųsklaida yra didesnė negu JAV regionų palūkanų normų, gali reikšti, kad euro zonos hipotekospaskolų rinka yra mažiau integruota. Pažymėtina, kad analizėje naudojami JAV duomenysneapima sklaidos regionų viduje (tarp įvairių valstijų).

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 123


Hipotekos paskolų finansavimo struktūros skirtumai, kurie, atrodo, turi reikšmės teikiamoprodukto tipui, gali paaiškinti kai kuriuos paskolų būstui įsigyti palūkanų normų skirtumus eurozonoje. Euro zonos hipotekos rinka pagal finansavimo būdus yra vis dar susiskaldžiusi – jiįvairuoja nuo finansavimo indėliais iki hipotekos (padengtų) obligacijų ir hipoteka užtikrintųvertybinių popierių. Hipotekos paskolų palūkanų normos taip pat gali būti nevienodos dėl įvairiųprodukto savybių, palūkanų normų fiksavimo laikotarpių ir kliento teikiamų pirmenybių (kaipmatyti iš įvairių paskolų terminų bei paskolos ir vertės santykio), taip pat vyriausybės vaidmensir rinkos reguliavimo.

Atsižvelgiant į tai, euro zonos šalių paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normų sklaidanuo 2003 m. sausio mėn. iki 2005 m. spalio mėn. buvo daug didesnė negu Jungtinių AmerikosValstijų regionų hipotekos palūkanų normų sklaida (žr. A ir B pav.).

A p a v . P a s k o l ų b ū s t u i į s i g y t i J A V r e g i o n u o s e i r e u r o z o n o s š a l y s e k i n t a m ų j ų i r t r u m p a l a i k i ų p a l ū k a n ų n o r m ų s k l a i d a (naujų paskolų palūkanos; kitimo koeficientas)

euro zonos hipotekos paskolų pradinė palūkanų norma kintama ir fiksuota iki 1 m.JAV 1 m. koreguojamosios normos

0,16

0,14

0,12

0,1

0,08

0,06

0,04

0,02

0

0,16

0,14

0,12

0,1

0,08

0,06

0,04

0,02

001 03 05 07 09 11 01 03 05 07 09 11 01 03 05 07 09

2003 2004 2005

B p a v . P a s k o l ų b ū s t u i į s i g y t i J A V r e g i o n u o s e i r e u r o z o n o s š a l y s e i l g a l a i k i ų p a l ū k a n ų n o r m ųs k l a i d a (naujų paskolų palūkanos; kitimo koeficientas)

euro zonos hipotekos paskolų pradinė palūkanų norma fiksuota nuo 5 m. iki 10 m.euro zonos hipotekos paskolų pradinė palūkanų norma fiksuota nuo 10 m.JAV 15 m. fiksuotos palūkanų normosJAV 30 m. fiksuotos palūkanų normos

01 03 05 07 09 11 01 03 05 07 09 11 01 03 05 07 092003 2004 2005

0,15

0,1

0,05

0

0,15

0,1

0,05

0

Šaltiniai: Freddie Mac, Primary Mortgage Market Survey ir ECB.Pastabos: Siekiant išvengti atsitiktinio palūkanų normų kitimo dėl mažos ir (arba) kintančios (nepastovios) paskolų apimties, euro zonossklaida apskaičiuota įtraukiant tik tas šalis, kur paskolų apimtis yra didelė. JAV duomenys rodo sklaidą penkiuose JAV regionuose(šiaurės rytų; pietryčių; šiaurės vidurio; pietvakarių; vakarų). Negalima atmesti, kad dalis sklaidos regionų viduje (tarp įvairių JAVvalstijų) neįtraukiama, todėl JAV sklaidos duomenys būtų šiek tiek didesni, jei regionų vidaus sklaida būtų įtraukiama. Be to, atitinkamųimčių dydis gali turėti įtakos sklaidos laipsniui.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 124

PRIVATAUS SEKTORIAUS VEIKLOS SPARTINIMASACI – Finansų rinkos asociacijos – pateikta irvykdoma Trumpalaikių Europos vertybiniųpopierių (TEVP) iniciatyva skatinafragmentiškų Europos trumpalaikių vertybiniųpopierių rinkų standartų konvergencijąsiekdama, kad rinkos dalyviai vykdytų TEVPRinkos susitarimo reikalavimus dėlinformacijos apie duomenų skelbimą,dokumentavimą, atsiskaitymą ir teikimą. Nuo2005 m. gegužės mėn. šią ACI iniciatyvąpalaiko Europos bankų federacija (EBF) ir jitiesiogiai prisidės prie TEVP rinkosfunkcionavimo. Tikimasi, kad pirmoji TEVPžymos suteikimo programa bus pradėta 2006 m.pradžioje.

ECB remia šią iniciatyvą skatindamas,pavyzdžiui, suorganizuoti diskusijų forumą irviešąjį aptarimą ACI interneto svetainėje.Operacinę paramą teiks ir Eurosistema. 2004 m.liepos mėn. Valdančioji taryba nusprendė išesmės remti su TEVP žymos diegimu susijusiąveiklą pirmus dvejus metus nuo jos taikymopradžios. TEVP žymą suteiks EBF valdomasTEVP sekretoriatas, kuriam padės keli eurozonos nacionaliniai centriniai bankai.Valdančioji taryba, patikrinusi surinkimoproceso efektyvumą, taip pat nusprendė priimtiprašymą nuolat rengti ir skelbti statistiniusduomenis apie TEVP pajamingumą ir apimtį.

2005 m. ECB toliau teikė pagalbą įgyvendinantBendros mokėjimų euro valiuta erdvės (BMEE)projektą, kuris pirmiausia skatino pirmojoBMEE etapo įgyvendinimą laiku. Tai reikštų,kad iki 2008 m. sausio 1 d. euro zonos piliečiaigalės kreditinius pervedimus, tiesioginio debeto operacijas ir operacijas su kortelėmisatlikti tiek BMEE mokėjimo priemonėmis, tiek ir turimomis nacionalinėmis mokėjimopriemonėmis. Be to, ECB toliau stebėjo bankųsektoriaus veiklą, siekdamas įvykdyti antrąjįetapą, kuriame iki 2010 m. bus sukurta visiškaiveikianti BMEE infrastruktūra kreditiniamspervedimams, tiesioginio debeto operacijoms iroperacijoms su kortelėmis. ECB intensyviairėmė Europos mokėjimų tarybą (EMT).Mokėjimų euro valiuta strategijos kontaktinės

grupės susitikimuose Eurosistemos ir EMTveikla buvo koordinuojama aukštu lygiu.Eurosistema, siekdama užtikrinti, kad į BMEEprojektą būtų įtraukti visi suinteresuotiasmenys, suorganizavo keletą susitikimų suBMEE galutiniais vartotojais, įskaitantvartotojų organizacijas, mažas ir vidutiniodydžio įmones, mažmenininkus beivyriausiuosius korporacijų finansų pareigūnus.Po to ji pradėjo dialogą su bankais, kaipgeriausiai integruoti šių grupių lūkesčius irreikalavimus į BMEE projektą. ECB pripažinosvarbiu laimėjimu EMT darbą, nustatant BMEEkortelių, kreditinių pervedimų, tiesioginiodebeto standartus ir veiklos taisykles. Jis taippat pažymėjo, kad reikės padaryti dar daugdarbų siekiant įveikti nacionalines kliūtis irpatenkinti įvairius galutinių vartotojųreikalavimus. Kalbant apie nacionaliniųmokėjimų perkėlimą į BMEE priemones nuo2008 m., pažymėtina, jog, siekdamas užtikrinti,kad būtų laikomasi investicijų į BMEE irprojekto vykdymo, ECB inicijavo aukšto lygiodialogą tarp Eurosistemos centrinių bankų irsvarbių euro zonos kredito įstaigų.

ECB atliko teisinę ir ekonominę apsikeitimorinkliavomis apmokėjimų analizę euro zonosmokėjimo kortelių sistemose. Be to, ECB,glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionaliniaiscentriniais bankais, taip pat atliko daugiau kaip100 e. mokėjimo sistemų Europos Sąjungojetyrimą, rinkdamas informaciją apie naujuosiuse. mokėjimus. Jo rezultatai bus paskelbti 2006 m.

Vertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymosrityje vyksta konkurencija tarp rinkos dalyvių,kurie pateikia įvairius integracijos sprendimus.Eurosistemos požiūris dėl sprendimų yraneutralus, tačiau ji tvirtai pritaria tolesneiintegracijai, todėl buvo surengti du kartus permetus vykstantys susitikimai su Vertybiniųpopierių euro valiuta infrastruktūrų kontaktinegrupe. Juose dalyvavo atstovai iš euro zonosbankų ir vertybinių popierių sektorių aptartivertybinių popierių euro valiuta atsiskaitymointegraciją. Taip pat buvo organizuoti susitikimaisu šios srities organizacijomis. Be to, ECBdalyvavo Kliringo ir atsiskaitymo konsultavimo

125ECB

Metų ataskaita2005

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 125

ir stebėjimo ekspertų grupės bei Teisėtumogrupės, kurias Komisija įkūrė atitinkamai 2004 m. ir 2005 m., darbe, siekdama, kad būtųpanaikintos Giovannini grupės nustatytų 15kliūčių dėl techninės ar rinkos praktikos,mokesčių tvarkos ir teisės klausimų.

Iniciatyva dėl Europos sutartinio susitarimo(ESS) siekiama leisti vykdyti tarptautinęprekybą pagal teisinį sutartinį susitarimą. Taidaugeliu kalbų parengtas, daug jurisdikcijų irproduktų apimantis susitarimas, kuriuovadovaujantis daugiausia prekiaujamaatpirkimo sandoriais, užsienio valiuta,išvestinėmis priemonėmis ir paskolomisvertybiniais popieriais. ECB, kuris dalyvavoprojektuojant ESS, sudarinėjo tokį susitarimąnuo 2001 m. su visomis Europos užsienioatsargų valdymo ir nuosavų lėšų atpirkimosandorių šalimis, o nuo 2005 m. jį taikėišvestinių priemonių operacijoms 15 Europosšalių jurisdikcijų.

PATARIMAS DĖL FINANSŲ SISTEMOS REGULIAVIMO IRĮSTATYMŲ SISTEMOS Eurosistema prisidėjo prie Europos Komisijosviešojo aptarimo, susijusio su Žaliąja knygaapie finansinių paslaugų politikos prioritetusper kitus penkerius metus (žr. šio skyriaus 2.1skirsnį), ES sistemos investiciniams fondamsgerinimo (žr. šio skyriaus 2.3 skirsnį),hipotekiniu kreditu ES ir vertybinių popieriųkliringo ir atsiskaitymo sistemomis. ECB taippat dalyvavo Komisijos darbe dėl naujosteisinės mokėjimo sistemos, kurios tikslas –padidinti mokėjimų efektyvumą bei apsaugą,panaikinant technines ir teisines kliūtis, irsustiprinti vartotojų apsaugą.

2005 m. kovo mėn. ECB priėmė nuomonę dėlsiūlymo, susijusio su Tarybos sprendimupasirašyti Hagos konvencijos dėl tarpininkolaikomų vertybinių popierių. ECB pažymėjo,kad Hagos konvencijoje pasiūlytas vienas išgalimų būdų, kaip nustatyti vertybinių popieriųsąskaitos vietą įstatymų nesutapimo atveju, irpareiškė, kad skatintų išsamų išankstinįKonvencijos poveikio Europos Sąjungojeįvertinimą. Toks vertinimas neturėtų apriboti

Bendrijos iniciatyvos kliringo ir atsiskaitymųsrityje arba poreikio išsamiai reformuoti irsuderinti nematerialų vertybinių popieriųįstatymą. Be to, ECB dalyvavo UNIDROIT,Tarptautinio privatinės teisės unifikavimoinstituto, veikloje, susijusioje su tarptautinekonvencija dėl tarpininkų laikomų vertybiniųpopierių.

PRIE FINANSŲ INTEGRACIJOS PRISIDEDANČIOSCENTRINIO BANKO PASLAUGOS 2005 m. toliau buvo dirbama su sistemaTARGET2, kita sistemos TARGET karta (žr. 2skyriaus 2.2 skirsnį). Eurosistema taip pat ėmėsipirmų žingsnių, siekdama nuosekliai pradėtitaikyti bendrą Eurosistemos užstatų sistemossąrašą (žr. 2 skyriaus 1 skirsnį). Pasauliniu lygiuECB dalyvavo darbe, susijusiame sutarptautinių užstatų susitarimų analize. Šį darbąatliko G10 Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemųkomiteto įgaliota darbo grupė.


04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 126

Viena iš įstatyminės teisės nustatytųEurosistemos funkcijų – vykdyti mokėjimo irkliringo sistemų priežiūrą. Šios priežiūrostikslas – užtikrinti, kad būtų veiksmingas irpatikimas bendras mokėjimo srautųekonomikoje organizavimas. Eurosistema taippat bendrais bruožais domisi vertybiniųpopierių kliringo ir atsiskaitymo sistemomis,nes neatlikus su įkaitu susijusių atsiskaitymų,galima rizika pinigų politikos įgyvendinimui irsklandžiam mokėjimo sistemų veikimui. ECBįnešė savo indėlį į tarptautines diskusijaspriežiūros klausimais dviejose ataskaitose,kurias CPSS paskelbė 2005 m. gegužės mėn.10

4.1 DIDELĖS VERTĖS MOKĖJIMO SISTEMŲ EUROVALIUTA IR INFRASTRUKTŪRŲ PRIEŽIŪRA

Eurosistemos atliekama sistemų priežiūra apimavisas mokėjimo sistemas euro valiuta, taip patir pačios Eurosistemos valdomas sistemas.Eurosistema taiko tuos pačius sistemųpriežiūros standartus savo ir privačiaivaldomoms mokėjimų sistemoms. Šie standartai– tai 2001 m. Valdančiosios tarybos patvirtintipagrindiniai Sistemiškai svarbių mokėjimosistemų principai.

SISTEMA TARGET Esamos sistemos TARGET priežiūros sistemayra visiškai įgyvendinta. Kalbant apie būsimossistemos TARGET2 priežiūrą, parengtasbendras organizacinis jos pagrindas. ECBvadovaus ir koordinuos sistemos TARGET2priežiūroje dalyvaujančių centrinių bankųveiklą. Nacionaliniai centriniai bankaipirmiausia bus atsakingi už sistemos vietiniųsavybių, kai tokios savybės taikomos tikvietinėje aplinkoje, priežiūrą ir dalyvausbendroje priežiūros veikloje. SistemosTARGET2 kūrimą stebi sistemos TARGETpriežiūros institucijos. Kaip ir visos euro zonosdidelės vertės mokėjimo sistemos euro valiuta,sistema TARGET2 turės atitikti Eurosistemospriežiūros standartus. Šiuo metu atliekamasišsamus išankstinis sistemos TARGET2vertinimas.

2005 m. pradžioje sistemos TARGET priežiūrosinstitucijos įvertino sistemą SORBNET-EURO,Narodowy Bank Polski realaus laiko atskirųjųatsiskaitymų (RTGS) euro valiuta sistemą,atsižvelgdamos į jos planuotą prisijungimą priesistemos TARGET per Banca d’Italia ir josistemą BI-REL. Tikimasi, kad tolesnė esamossistemos TARGET plėtra bus vykdoma dėl EPSplėtros. Prie sistemos TARGET ketinančiosprisijungti RTGS sistemos ir visos kitosatitinkamose valstybėse narėse veikiančiossistemiškai svarbios mokėjimo sistemos eurovaliuta bus vertinamos pagal Eurosistemosbendrą sistemų priežiūros politiką.

SISTEMA EURO 1Sistema EURO 1 – didelės vertės nustatytolaiko atsiskaitymo euro valiuta sistema, kuriossavininkas ir operatorius yra privatus asmuoEBA Clearing. Vykdant sistemos EURO 1priežiūrą 2005 m., daugiausia dėmesio buvoskiriama teisiniam sistemos patikimumui.Siekiant pasirengti naujųjų ES valstybių nariųbankų prisijungimui prie sistemos EURO 1,sistemos operatorius paprašė pateikti atitinkamųjurisdikcijų teisinę nuomonę. Taip būtųužtikrinta, kad sistema EURO 1 ir toliau atitikspirmąjį Pagrindinį principą („teisinispatikimumas“). ECB, kaip sistemos EURO 1priežiūros institucija, peržiūrėjo šias teisinesnuomones. Peržiūra atskleidė kai kuriuosbendrus atitinkamų šalių nacionalinių įstatymųtrūkumus, kurie gali turėti neigiamą įtaką ir kitųšių šalių mokėjimo sistemų patikimumui. Šiuostrūkumus ECB, glaudžiai bendradarbiaudamassu atitinkamais nacionaliniais centriniaisbankais, tyrė toliau.

SISTEMA CLSSistemoje CLS vykdomi atsiskaitymai užužsienio valiutos sandorius 15 valiutų,vadovaujantis vienalaikio skirtingų valiutųpervedimo principu, ir taip iš esmėspanaikinama užsienio valiutos atsiskaitymorizika.

127ECB

Metų ataskaita2005

4 R I N KOS I N F R A S T R U K T Ū R Ų P R I E Ž I Ū R A

10 Žr. TAB ataskaitas „Centrinio banko vykdoma mokėjimo iratsiskaitymo sistemų priežiūra“ ir „Nauji pokyčiai didelės vertėsmokėjimo sistemose“.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 127

2005 m. gruodžio mėn. sistemoje CLSvidutiniškai per dieną apdorota 2,6 trilijono JAVdolerių vertės 194 000 sandorių11. 2005 m.gruodžio mėn. sistemoje CLS per dienąatsiskaitymų euro valiuta vidutiniškai atlikta429 mlrd. euro, arba 20% visų atsiskaitymųvertės (atsiskaitymai JAV doleriais sudarė 47%).Palyginti su 2004 m., atsiskaitymų euro valiutadalis truputį sumažėjo dėl didesnio skaičiausvaliutų, kuriomis atsiskaitoma per sistemą CLS.

2006 m. TAB pradės pagrindinių užsieniovaliutų rinkos dalyvių studiją, kad nustatytų jųtaikomas rizikos valdymo priemones siekiantsumažinti užsienio valiutos atsiskaitymo riziką.Studijos rezultatai sudarys centriniam bankuisąlygas vertinti, kaip įgyvendinama G10strategija mažinti užsienio valiutos atsiskaitymoriziką, kaip paskelbta 1996 m. TAB ataskaitoje„Atsiskaitymo rizika užsienio valiutossandoriuose“. Bus vertinama, ar pakanka nuo1996 m. įgyvendintų priemonių, ar, norintpasiekti priimtinus užsienio valiutosatsiskaitymo rizikos lygius, gali tekti panaudotireguliuojamąsias priemones.

SWIFTPasaulinių tarpbankinių finansiniųtelekomunikacijų organizacija (SWIFT) – tairibotos atsakomybės kooperatyvinė bendrovė,teikianti saugias pranešimų apsikeitimopaslaugas daugiau kaip 7 500 finansų įstaigų.

2005 m. centriniai bankai, bendradarbiaudamiprižiūrint SWIFT, toliau stiprino priežiūrospriemones. Ir toliau galioja dvi esminėsanksčiau nustatytos SWIFT priežiūroskoncepcijos: SWIFT priežiūra grindžiamabendradarbiavimu, kuriame Nationale Bank vanBelgië/Banque Nationale de Belgique yravadovaujanti institucija, ir galimybe inicijuotipakeitimus. 2005 m. vasario mėn. ECB irNationale Bank van België/Banque Nationalede Belgique oficialiai susitarė bendradarbiautivykdant SWIFT priežiūrą.

VEIKLOS TĘSTINUMAS2005 m. gegužės 10 d. ECB paskelbė viešamaptarimui dokumentą „Mokėjimo sistemų

veiklos tęstinumas“. Dokumente pateikiamossistemiškai svarbių mokėjimo sistemų veiklostęstinumo įgyvendinimo gairės remiantisseptintuoju Pagrindiniu principu. Jamedaugiausia dėmesio skiriama pagrindiniamsveiklos tęstinumo elementams, tokiems kaipstrategija, planavimas, krizės valdymas irtestavimas. Į gautas pastabas bus atsižvelgtabaigiant šį dokumentą. Jį planuojama paskelbti2006 m. Paskelbus šis dokumentas busnaudojamas veiklos tęstinumo priemoniųsistemiškai svarbioms mokėjimo sistemomsprojektavimui ir veikimui. Juo vadovausisEurosistema vykdydama sistemų priežiūrą.

4.2 MAŽMENINIŲ MOKĖJIMŲ PASLAUGOS

MAŽMENINIŲ MOKĖJIMO SISTEMŲ PRIEŽIŪRA2004 m. ir 2005 m. Eurosistema įvertinopenkiolika sisteminę svarbą ir didelę reikšmę turinčių mažmeninių mokėjimo sistemųeuro valiuta (identifikuotų vadovaujantis 2003 m. Valdančiosios tarybos priimtais„Mažmeninių mokėjimo sistemų euro valiutapriežiūros standartais“) pagal taikomusPagrindinius principus. Dvi sisteminę svarbąturinčios sistemos ir viena didelę reikšmę turintisistema atitiko visus taikomus Pagrindiniusprincipus. Kitose sistemose buvo nustatyta kaikurių trūkumų, susijusių su vienu ar daugiauPagrindinių principų. Pažymėtina, kadvertinimo rezultatai rodo sistemų padėtį 2004m. birželio pabaigoje, o trūkumai, kurie skiriasisavo dydžiu, šiuo metu yra šalinami12.

4.3 VERTYBINIŲ POPIERIŲ KLIRINGO IRATSISKAITYMO SISTEMOS

Eurosistema ypač suinteresuota sklandžiavertybinių popierių kliringo bei atsiskaitymosistemų veikla ir jų priežiūra. Todėl, pirma, ji


11 Kiekvieną užsienio valiutos sandorį sudaro dvi operacijos, kuriųkiekviena yra atitinkama valiuta. Taigi 2005 m. gruodžio mėn.sistemoje CLS vidutiniškai per dieną buvo atsiskaityta už sumą,atitinkančią 1,3 trilijono JAV dolerių.

12 Žr. 2005 m. rugpjūčio mėn. ECB ataskaitą „Euro zonosmažmeninių mokėjimo sistemų vertinimas pagal taikomusPagrindinius principus“.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 128

vertina, kaip vertybinių popierių atsiskaitymosistemos (VPAS) euro zonoje atitinka „ESvertybinių popierių atsiskaitymo sistemų,naudojamų ECBS kredito operacijose,standartus“ (vadinamus „Eurosistemos kaipnaudotojos standartais“)13. Taip pat ji vertinaryšius tarp VPAS. Antra, Eurosistemabendradarbiauja su institucijomis, atsakingomisuž vertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymosistemų reguliavimą ir priežiūrą ES lygiu.

VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMŲVERTINIMAS PAGAL NAUDOJIMO STANDARTUSEurosistema, reguliariai vertindama VPAS,2004 m. rekomendavo, kad būtų įgyvendintosnaujos priemonės tarptautinių skolos vertybiniųpopierių leidimui, saugojimui ir atsiskaitymui.Tokie vertybiniai popieriai, išleidžiami iš karto dviejuose tarptautiniuose centriniuosevertybinių popierių depozitoriumuose (TCVPD),Euroclear Bank (Belgija) kartu su ClearstreamBanking Luxemburg sudaro ženklią dalįvertybinių popierių, tinkamų naudotiEurosistemos kredito operacijose. 2005 m.TCVPD kartu su kitais rinkos dalyviais pradėjorengtis įgyvendinti priemonę „Naujas visuotinisvertybinis popierius“ (NVVP). Pagal šiosnaujos priemonės struktūrą naujos formosvisuotinis pateikėjo sertifikatas – NVVP – yravertybinių popierių emisija. NVVP nuostatosenustatyta, kad TCVPD laikys juridiškaireikalingus įrašus apie emitento įsiskolinimą.Daugiau informacijos apie NVVP priemonęgalima rasti, pavyzdžiui, TCVPDtinklalapiuose. Planuojama, kad ši naujapriemonė bus pradėta taikyti 2006 m. birželio30 d.

BENDRADARBIAVIMAS SU EUROPOS VERTYBINIŲPOPIERIŲ RINKOS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ KOMITETU(CESR)2001 m. Valdančioji taryba patvirtino ECBS irCESR tarpusavio bendradarbiavimo vertybiniųpopierių kliringo ir atsiskaitymo sistemųklausimais pagrindą. Buvo sudaryta darbo grupė iš kiekvieno ECBS centrinio banko ir iš visų CESR priežiūros institucijų atstovų. Ši darbo grupė, vadovaudamasi CPSS ir IOSCO parengtomis rekomendacijomis dėl

VPAS (žinomomis kaip CPSS–IOSCOrekomendacijos), parengė ataskaitą aptarimui„Vertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymoEuropos Sąjungoje standartai“14, ir 2004 m.spalio mėn. Valdančioji taryba ir CESRpatvirtino, kad ją galima paskelbti viešamaptarimui. Ataskaitoje aptarimui pateikta 19standartų15, kuriais siekiama padidintivertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymo ESsaugumą, patikimumą ir veiksmingumą.Palyginus CPSS–IOSCO rekomendacijas suECBS–CESR standartais, matyti, kadpastaraisiais kai kuriose srityse siekiamaišsamiau apibrėžti ir padidinti reikalavimus,atsižvelgiant į tam tikras Europos rinkųypatybes. Bendras ECBS–CESR standartųtikslas – skatinti rinkos infrastruktūrų saugumąir veiksmingumą, taip puoselėjant ES kapitalorinkų integraciją ir konkurencingumą. Taip patbuvo atsižvelgta ir į Europos Komisijos darbąšioje srityje.

Nuo 2004 m. spalio mėn. darbo grupė toliaudirbo šiose keturiose srityse: i) VPAS standartųvertinimo metodikos rengimas; ii) pagrindiniųsutarties šalių standartų ir vertinimo metodikosrengimas; iii) klausimų, susijusių su bankais

129ECB

Metų ataskaita2005

13 Kadangi nėra suderintų ES priežiūros standartų, Eurosistemoskaip naudotojos standartai laikomi de facto bendraisiais ESVPAS standartais, todėl minimi šiame skyriuje. Tačiaunemanoma, kad naudotojo standartai yra išsamūs VPASpriežiūros standartai.

14 Taip pat paskelbta ECB tinklalapyje.15 Taip pat paskelbta ECB tinklalapyje.

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 129

vertybinių popierių saugotojais, analizė ir iv)vertybinių popierių rinkos priežiūros, kreditoįstaigų priežiūros ir mokėjimo bei atsiskaitymosistemų priežiūros institucijų tarpusaviobendradarbiavimui aktualių klausimų analizė.

Ši darbo grupė dirbo atvirai ir skaidriai. 2005m. ši grupė daugelį kartų susitiko su bankų irvertybinių popierių kliringo bei atsiskaitymorinkos atstovais aptarti konkrečių klausimų irskatinti geresnį tarpusavio supratimą apierinkos praktiką ir institucijų susirūpinimą dėl rizikos. Be to, centriniai bankai daugiaubendradarbiavo su vertybinių popierių veiklos reguliavimo ir su bankų priežiūrosinstitucijomis.


04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 130

04_Ch_03_05_LT 31.03.2006 7:20 Uhr Seite 131

AutorėMaria HedlundPavadinimasNetektis, 2003Medžiaga4 spalvotos nuotraukos ant aliuminioFormataspo 85 x 76 cm© ECB ir dailininkas

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 132

4 S K Y R I U S

EURO POS I R TA R P TAU T I N I A I

S A N T Y K I A I

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 133

2005 m. ECB palaikė reguliarius ryšius su ESinstitucijomis ir organais. ECB pirmininkasdalyvavo Ecofino tarybos posėdžiuose, kai buvoaptariami klausimai, susiję su ECBS uždaviniaisir tikslais. Eurogrupės pirmininkas ir EuroposKomisijos narys dalyvavo Valdančiosiostarybos posėdžiuose, kai manė tai esantreikalinga. ECB pirmininkas ir pirmininkopavaduotojas taip pat dalyvavo Eurogrupės, kuriir toliau yra ypač svarbus forumas atviram irneformaliam dialogui politikos klausimais tarpECB, euro zonos valstybių finansų ministrų irKomisijos, posėdžiuose.

1.1 POLITIKOS KLAUSIMAI

STABILUMO IR AUGIMO PAKTAS2005 m. 12 ES valstybių narių deficitas buvoperviršinis (taip pat žr. 1 skyriaus 2.5 skirsnį).Euro zonoje perviršinio deficito procedūros buvoinicijuotos arba toliau galiojo Vokietijoje,Graikijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Portugalijoje,o Nyderlanduose ši procedūra buvo panaikinta.2005 m. sausio mėn. Ecofino taryba sutarė, kad,atsižvelgiant į Europos Komisijos atliktą analizę,papildomos iniciatyvos Vokietijos ir Prancūzijosatžvilgiu pagal perviršinio deficito procedūrą tuometu nebuvo būtinos. 2005 m. vasario mėn.Ecofino taryba atkreipia dėmesį į tai, kadGraikija, kaip galima greičiau, vėliausiai iki 2006m., pakeistų perviršinio deficito padėtį. 2005 m.liepos mėn. Ecofino taryba paprašė Italijospanaikinti savo perviršinį deficitą vėliausiai iki2007 m., prailgindama galutinį terminąatsižvelgdama į ypatingas aplinkybes. 2005 m.rugsėjo mėn. Ecofino taryba nustatė prailgintągalutinį terminą Portugalijai, vėliausiai iki 2008 m., taip pat atsižvelgdama į ypatingasaplinkybes. Iš ne euro zonos valstybių nariųperviršinio deficito procedūros taip pat buvopradėtos taikyti Čekijai, Kiprui, Vengrijai,Maltai, Lenkijai, Slovakijai ir JungtineiKaralystei. Vengrijoje biudžeto padėtis visusmetus blogėjo ir lapkričio 8 d. Ecofino tarybapareiškė, kad Vengrijos veiksmai yra netinkami.2006 m. sausio mėn. Ecofino taryba nusprendė,kad Jungtinėje Karalystėje egzistuoja perviršinisdeficitas. Tolesni žingsniai dėl valstybėms

narėms taikomų perviršinio deficito procedūrųpriklausys nuo 2005 m. biudžetų rezultatų ir nuošalių konsolidacijos planų bei veiksmųatsižvelgiant į jų įsipareigojimus 2006 m. irvėlesniu laikotarpiu.

2005 m. Stabilumo ir augimo pakte nurodytosprocedūrų taikymo taisyklės pakeistos.Pasibaigus techninėms diskusijoms, kurios vykonuo 2004 m. vidurio, 2005 m. kovo 20 d.Ecofino taryba pasiekė politinį susitarimą irEuropos Vadovų Tarybai pateikė pranešimą„Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimotobulinimas“. Po Europos Vadovų Tarybospatvirtinimo Ecofino taryba baigė formaliąPakto peržiūrą ir iš dalies pakeitė su Stabilumo ir augimo paktu susijusius Tarybosreglamentus1. 2005 m. spalio mėn. Ecofinotaryba taip pat pritarė patikslintam Elgesiokodeksui. Jame pateikti procedūrų aprašymai ir Pakto įgyvendinimo gairės. Europos Komisija ir atitinkami ES forumai visus metustoliau dirbo spręsdami procedūrinius irmetodologinius su reformuotu Paktu susijusiusklausimus.

Pakte pakeisti atskirų šalių vidutinės trukmėsbiudžeto tikslai su nurodytomis koregavimopriemonėmis, akcentuojamos konsolidavimopastangos ekonominių pakilimų metu. Tai yradalis Pakto prevencinių priemonių. Taip patpadaryti perviršinio deficito procedūrųpakeitimai, apimantys koreguojamąsiaspriemones. Didelis ekonominis nuosmukis,leidžiantis šaliai netaikyti perviršinio deficitoprocedūros, dabar yra apibrėžiamas kaipneigiamas metinis realiojo BVP augimas arbabendras gamybos nuostolis, ilgai trunkant labaimažam metiniam realiojo BVP augimui, palygintisu potencialiu augimu. Be to, jei deficitas ir toliauyra artimas 3% BVP kontroliniam dydžiui, o perviršis yra laikinas, tai vertinant, ar deficitas


1 EU RO P OS K L AU S I M A I

1 2005 m. birželio 27 d. priimti du nauji Tarybos reglamentai:Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies pakeičiantisTarybos reglamentą Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės peržiūrosstiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo,ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1056/2005, iš daliespakeičiantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1467/97 dėlperviršinio deficito reguliavimo tvarkos įgyvendinimopaspartinimo ir paaiškinimo.

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 134

yra perviršinis, ir nustatant pradinį terminągalutiniam koregavimui, galima atsižvelgti į kitusatitinkamus veiksnius. Koreguojamąsiaspriemones, reikalingas perviršiniam deficituisumažinti, reikia nustatyti vadovaujantismažiausiu metiniu pagal ciklą pakoreguoto šaliesbalanso pagerėjimu, sudarančiu 0,5% BVP,neįtraukiant vienkartinių ir kitų laikinųjųpriemonių. Galutinį terminą galima tikslinti, jeiTaryba iš naujo paskelbia rekomendaciją arpranešimą atsitikus netikėtiems neigiamiemsekonominiams įvykiams, darantiems nepalankiąįtaką biudžetui, jeigu suinteresuotoji valstybėnarė ėmėsi veiksmingų priemonių. Be to, pratęstigalutiniai procedūrų taikymo terminai. Kalbantapie valdymą, reformuotame Pakte kviečiamosvalstybės narės, Europos Komisija ir ES Tarybaglaudžiau bendradarbiauti, taip pat padidintipartnerių paramą ir spaudimą. Jame taip patraginama sukurti nacionalines biudžeto taisykles,laikytis biudžeto tikslų perimamumo atėjus įvaldžią naujai vyriausybei, o nacionalinius

parlamentus aktyviau dalyvauti visoje Europosfiskalinėje sistemoje. Galiausiai jamepabrėžiama, kad fiskalinės sistemos ir jospatikimumo įgyvendinimui lemiamą reikšmę turirealios makroekonominės prognozės ir patikimabiudžeto statistika (taip pat žr. 2 skyriaus 4.3 skirsnį).

ECB nėra pasirašęs Stabilumo ir augimo pakto irneatlieka formalaus vaidmens apibrėžiant irįgyvendinant Pakto procedūras. Vis dėlto ECBdalyvavo diskusijose dėl reformos ir nuosekliaipasisakė už būtinumą turėti patikimą fiskalinėspolitikos sistemą EPS, orientuotą į fiskalinędrausmę. ECB įrodinėjo, kad pirminė Pakto formabuvo tinkama ir kad netikslinga keisti Paktokorekcinės dalies teisinio teksto. ECB taip patnurodė, kad galima būtų pagerinti Pakto prevencinędalį. 2005 m. kovo mėn. ECB valdančioji tarybapaskelbė pareiškimą apie susitarimą dėl reformosir nuomones apie 2005 m. birželio mėn. EuroposKomisijos įstatyminius pasiūlymus (žr. 12 intarpą).

135ECB

Metų ataskaita2005

12 i n t a r p a s

ECB VIEŠI PAREIŠKIMAI APIE STABILUMO IR AUGIMO PAKTO REFORMAVIMĄ

2005 m. kovo 21 d. Valdančiosios tarybos pareiškimas

„ECB valdančioji taryba yra rimtai susirūpinusi dėl siūlomų Stabilumo ir augimo paktopakeitimų. Būtina išvengti, kad korekcinės dalies pakeitimai pakirstų pasitikėjimą EuroposSąjungos fiskaline sistema ir valstybės finansų tvarumu euro zonos valstybėse narėse. Dėl Paktoprevencinės dalies Valdančioji taryba taip pat atkreipia dėmesį į kai kuriuos pasiūlytuspakeitimus, kurie atitinka galimą jo sugriežtinimą. Patikima fiskalinė ir pinigų politika,orientuota į kainų stabilumą, turi svarbiausią reikšmę ekonominės ir pinigų sąjungos sėkmei.Šios politikos yra makroekonomikos stabilumo, augimo ir sanglaudos euro zonoje būtina sąlyga.Būtina, kad valstybės narės, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Ministrų Taryba griežtai irnuosekliai įgyvendintų patikslintą sistemą, sukuriant palankias sąlygas apdairiai fiskalineipolitikai. Dabartinėmis aplinkybėmis labiau negu bet kada svarbu, kad visos suinteresuotos pusėsvykdytų savo atitinkamus įsipareigojimus. Visuomenė ir rinkos gali būti tikros, kad Valdančiojitaryba ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi vykdyti savo mandatą palaikyti kainų stabilumą“.

Ištrauka iš 2005 m. birželio 3 d. ECB nuomonės apie iš dalies pakeistus Tarybosreglamentus

„Patikima fiskalinė politika turi svarbią reikšmę ekonominei ir pinigų sąjungai. Ji yra privalomamakroekonominio stabilumo, augimo ir sanglaudos euro zonoje sąlyga. Sutartyje bei Stabilumoir augimo pakte įtvirtinta fiskalinė sistema yra kertinis EPS akmuo, taigi ji yra svarbi įtvirtinant

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 135

Stabilumo ir augimo pakto reforma sukuriagalimybę iš naujo įsipareigoti vykdyti beiįtvirtinti patikimą fiskalinę politiką, kuri atitiktųiššūkius biudžetui ir trumpesniu, ir ilgesniulaikotarpiu. Tačiau svarbu, kad valstybės narės,Europos Komisija ir ES Ministrų Tarybapatikslintą sistemą įgyvendintų griežtai irnuosekliai, sukurdamos palankias sąlygaspatikimai fiskalinei politikai.

LISABONOS STRATEGIJA 2005 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybabaigė peržiūrėti Lisabonos strategiją – ESvisapusę ekonominę, socialinę ir gamtosapsaugos reformą, įpusėjus jos įgyvendinimolaikui. Peržiūrima buvo įpusėjus laikotarpiuinuo 2000 m., kai strategija buvo priimta, iki2010 m. Ši data nustatyta kaip tikslinė data pertvarkyti ES į „dinamiškiausią irkonkurencingiausią pasaulyje žinių pagrinduaugančią ekonomiką, kurioje būtų suderintatvari ekonominė plėtra su didesniu ir geresnėskokybės užimtumu ir tvirtesne socialinesanglauda“. Atsižvelgdama į tokį ambicingątikslą ir kartu palyginti prastus įgyvendinimorezultatus iki to laiko, 2005 m. pavasarį EuroposVadovų Taryba nusprendė šią strategiją perkurtiir perskirstyti jos prioritetus į augimą iružimtumą. Siekdama pagerinti reformų eigą, jitaip pat patvirtino naują valdymo sistemą.

Strategijos turinys buvo beveik nepakeistas. Visdėlto valstybių ar vyriausybių vadovai irEuropos Komisijos pirmininkas, nors irpabrėždami strategijos ekonominę, socialinę irgamtos apsaugos svarbą, nustatė keturis bendruspolitikos prioritetus, skatinančius spartesnęreformą: žinių ir naujovių skatinimas, ESpavertimas patrauklia investicijoms bei darbuizona, augimo ir užimtumo skatinimas socialinėssanglaudos pagrindu ir tvarios plėtrosskatinimas.

Atsižvelgiant į tai, kad Lisabonos strategijossvarbiausias trūkumas yra nepakankamosstruktūrinės reformos, Europos Vadovų Tarybadaugiau dėmesio skyrė strategijos valdymosistemai tobulinti. Taigi buvo pakeistostaisyklės ir procedūros strategijai formuluoti irįgyvendinti, siekiant supaprastinti laikui bėgantpolitikos koordinavimo procesus visosepolitikos srityse, taip pat ir tarp ES irnacionalinio lygio. Naująja valdymo sistemataip pat siekiama pagerinti nacionaliniųprogramų, atskaitomybės ir vertinimonuoseklumą.

Praktiškai tai reiškia, kad Bendrosiosekonominės politikos gairės ir Užimtumo gairėsbus įtrauktos į vieną paketą, kuris vadinsis„Integruotos augimo ir užimtumo gairės“.Pirmasis paketas priimtas 2005 m. birželio mėn.ir galios maždaug trejus metus (2005–2008 m.).2005 m. rudenį valstybės narės priėmėIntegruotų gairių pagrindu sudarytasnacionalines reformos programas bei paskyrėnacionalinius Lisabonos strategijoskoordinatorius – aukšto lygio vyriausybėsatstovus, kurių uždavinys – stiprinti sustrategija susijusių veiksmų koordinavimąviduje. Programose pateikiamas išsamusvalstybių narių reformos politikos planas iki2008 m., atsižvelgiant į jų konkrečius poreikiusir situaciją. Jos taip pat apima reformųįgyvendinimą, sujungdamos į vieną dokumentą(šalia kitų) ankstesnes nacionalines ataskaitasapie užimtumą ir struktūrines reformasproduktų ir kapitalo rinkose („Kardifoataskaitos“). Be to, 2005 m. liepos mėn.Europos Komisija priėmė Bendrijos Lisabonosprogramą, kuri apima visus su Lisabonosstrategija susijusius veiksmus, kurių turi būtiimtasi Bendrijos lygiu per ateinančius trejusmetus. Pažanga turi būti vertinama labiauintegruotai, Komisijos metinės pažangosataskaitos forma. Pirmąją tokią pažangos


biudžetinės drausmės lūkesčius. Ši taisyklėmis pagrįsta sistema, kurios tikslas – užtikrintitvarius valstybės finansus, kartu leidžiant sušvelninti gamybos svyravimus su savaiminių iždostabilizavimo priemonių pagalba, turi ir toliau būti aiški, paprasta ir įvykdoma. Šių principųlaikymasis taip pat palengvins pasiekti skaidrumą ir vienodas sąlygas įgyvendinant šią sistemą.“

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 136

ataskaitą Komisija patvirtino 2006 m. sausiomėn. Ataskaitoje pritarta nacionalinėmsreformos programoms ir paraginta jas griežtaiįgyvendinti.

Ryškiausias naujosios valdymo sistemosbruožas yra jos dėmesys didėjančiai šaliųatsakomybei už reformų vykdymą. Tai laikomaesminiu dalyku įgyvendinant strategiją, nesstruktūrinių reformų kūrimas ir didesniu mastujų įgyvendinimas daugiausia yra valstybių nariųprerogatyva. Taigi valstybės narės turi būtivisiškai įsipareigojusios vykdyti numatytąpolitiką nacionaliniu bei ES lygiu. Jos privalo,kaip tada, kai kūrė nacionalines reformųprogramas, konsultuotis su akcininkais, tokiaiskaip nacionaliniai parlamentai ir socialiniaipartneriai, dalyvaujančiais kuriant beiįgyvendinant šią politiką nacionaliniu lygiu. Šinacionalinė reformų, kurias reikės vykdyti,„nuosavybė“ savo ruožtu turėtų pagerintivalstybių narių reformų įgyvendinimą.

ECB teikia didelę reikšmę Lisabonos strategijosįgyvendinimui ir prisideda prie jos sėkmėsvykdydamas į stabilumą orientuotą pinigųpolitiką. ECB visada pabrėždavo struktūriniųreformų naudą ir giria vyriausybių bei socialiniųpartnerių pastangas šiuo atžvilgiu. Ryžtingaivykdydamos Lisabonos darbotvarkę valstybėsnarės gali išjudinti virtualų reformų ciklą. Geraiapgalvotos strategijoje numatytos prekių,paslaugų, darbo ir kapitalo rinkų struktūrinėsreformos padarys euro zonos ekonomikąlankstesnę, taigi atsparesnę ekonominiamsšokams, ir galiausiai lems didesnį nuoseklųilgalaikį augimą bei didesnį užimtumo lygį.Strategijos peržiūrėjimas įpusėjus josįgyvendinimo laikotarpiui buvo svarbusžingsnis jos atnaujinimo linkme. Esant apskritainevienodiems strategijos įgyvendinimo

rezultatams, būtina labiau pasistengti siekiantnustatytų tikslų tam, kad būtų galima atsilaikytiprieš globalizacijos, technologijų kitimo ir ESgyventojų senėjimo iššūkį.

1.2 INSTITUCINIAI KLAUSIMAI

EUROPOS KONSTITUCIJA 2004 m. spalio 29 d. Romoje valstybių arvyriausybių vadovams pasirašius Sutartį dėlkonstitucijos Europai (Europos konstituciją),valstybės narės pradėjo jos ratifikavimoprocedūrą pagal atitinkamus šalių konstitucijųreikalavimus. Iki šiol Europos konstituciją yrapasirašiusios arba beveik baigia formalauspasirašymo procedūrą 15 valstybių narių,sudarančių daugiau kaip 50% ES gyventojų. Tai– Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija,Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas,Vengrija, Malta, Austrija, Slovėnija ir Slovakija.

Prancūzijoje ir Nyderlanduose, kur dėl Europoskonstitucijos buvo organizuoti referendumai(Prancūzijoje – įpareigojantis, Nyderlanduose –neįpareigojantis), išreikšti daugumosbalsavusiųjų paramą Konstitucijai pritrūko apie 5 procentų balsų Prancūzijoje ir apie 12 procentų balsų Nyderlanduose. Nuo to laikodaugelis valstybių narių laikinai sustabdėratifikavimo procesą.

Susidarius tokiai padėčiai, Europos VadovųTaryba apsvarstė Konstitucijos ratifikavimą2005 m. birželio 16–17 d. posėdyje. Jamevalstybių arba vyriausybių vadovai priėmėdeklaraciją primindami, kad Konstitucija buvo„sukurta siekiant duoti tinkamą atsaką, kurisužtikrintų, jog išsiplėtusi Europos Sąjungafunkcionuos demokratiškiau, skaidriau irveiksmingiau“. Įvertinusi referendumų

137ECB

Metų ataskaita2005

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 137

Prancūzijoje ir Nyderlanduose rezultatus,Europos Vadovų Taryba nemanė, kad dėl jųreikėtų kvestionuoti piliečių palankumąEuropos plėtrai. Kartu buvo galima pajusti, kadjie atskleidė piliečių susirūpinimą ir kad būtinasapmąstymo laikotarpis, per kurį visosevalstybėse narėse turėtų vykti visapusiškosdiskusijos. Europos institucijos buvo pakviestosprisidėti prie diskusijų. Nors Europos VadovųTaryba sutiko, kad prireikus Konstitucijosratifikavimo atskirose valstybėse narėsetvarkaraštis gali būti keičiamas, jos nuomone,šie pakeitimai neturėtų pakenkti tebevykstančioratifikavimo proceso teisėtumui. EuroposVadovų Taryba ketina grįžti prie šio klausimo2006 m. pirmąjį pusmetį, kad nustatytųaiškesnes ateities perspektyvas ir susitartų, kaipjudėti į priekį.

ECB nuomone, Europos konstitucija paaiškinaES teisinę ir institucinę sąrangą bei padidinaSąjungos gebėjimą veikti ir Europos, irtarptautiniu lygiu, kartu sustiprina esamą pinigųsistemą, todėl ECB visiškai remia Konstituciją.Tačiau reikia pabrėžti, kad Konstitucijosratifikavimo procesas neturės įtakos pinigųsąjungos funkcionavimui ir euro stabilumui.ECB, veikdamas pagal dabartinę Sutartį arEuropos konstituciją, ir toliau užtikrins eurovertės išsaugojimą bei prisidės prieneinfliacinės makroekonominės aplinkos,palankios augimui ir užimtumui, kūrimo.

1.3 Į ES STOJANČIŲ BEI ŠALIŲ KANDIDAČIŲ RAIDA IRSANTYKIAI SU JOMIS

Vienas iš svarbiausių ECB tikslų santykiuose suį ES stojančių ir šalių kandidačių centriniaisbankais yra prisidėti prie sklandaus pinigųintegravimo proceso, kuris atitinka Sutartiesprocedūras. Dėl to ECB ir šių šalių centriniųbankų santykiai natūraliai intensyvėja kartu sušių šalių bendra pažanga siekiant ES narystės.

Nuo to laiko, kai 2005 m. balandžio 25 d.Liuksemburge Bulgarija ir Rumunija pasirašėStojimo sutartį, šių šalių centrinių bankųvaldytojai dalyvauja ECB bendrosios tarybossusitikimuose stebėtojų teisėmis, o abiejųcentrinių bankų specialistai stebėtojų teisėmis

dalyvauja ECBS komitetų susitikimuose (žr. 7 skyriaus 1.4 skirsnį).

ECB toliau stiprino dvišalius santykius suBulgarijos ir Rumunijos centriniais bankais,siekdamas prisidėti prie jų sklandausintegravimo į ECBS įstojus į ES. VisaEurosistema toliau rėmė jų rengimąsi techninėspagalbos projektais ES finansuojamų dviejųsistemų forma. Ši veikla pirmiausia buvoorientuota į statistikos, teisės, mokėjimosistemų, pinigų politikos ir veiklos klausimųsprendimą, tačiau ji taip pat apėmė ir kitas sritis,tokias kaip finansų stabilumas ir priežiūra,banknotai, vidaus auditas ir informacinėstechnologijos.

Nustatyta data Bulgarijai ir Rumunijai įstoti įES yra 2007 m. sausio 1 d., tačiau Stojimosutartyje yra „apsaugos sąlyga“, leidžiantiatidėti įstojimą vieniems metams, jeigu yraaiškių įrodymų, jog pasirengimo pažanga yranepakankama, kad atitiktų ES narystėsreikalavimus. 2005 m. spalio mėn. EuroposKomisija paskelbė stebėjimo ataskaitą, kuriojenurodė, kad, nepaisant padarytos pažangos, daryra keletas sričių, kurios kelia rimtąsusirūpinimą. Tai – kova su korupcija irklausimai, susiję su vidaus rinkosfunkcionavimu bei ES saugumu (pvz., maistosauga ir išorinių sienų kontrolė). EuroposKomisija toliau intensyviai stebėjo Bulgariją irRumuniją ir, manoma, pateiks savo galutinęrekomendaciją 2006 m. pavasarį. Tada,remdamasi šia rekomendacija, Europos VadovųTaryba priims sprendimą dėl įstojimo į ESdatos.

Europos Vadovų Tarybos 2004 m. gruodžiomėn. nutarimu, ES Ministrų Tarybai nustačiusderybų sistemą, 2005 m. spalio 3 d. pradėtosderybos su Turkija dėl stojimo į ES. ECB toliau aukštu lygiu palaikė dialogą politikosklausimais su Turkijos Respublikos centriniubanku, įskaitant metinius susitikimusVykdomosios valdybos lygiu. Tokiomisaplinkybėmis pirmininko pavaduotojas lydėjoECB delegaciją į Turkiją 2005 m. liepos mėn. Buvo diskutuojama apie Turkijos


05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 138

makroekonomikos stabilizavimo ir struktūrinėsreformos procesą, Turkijos Respublikoscentrinio banko pinigų ir valiutos kurso politiką,ekonominę padėtį euro zonoje bei centriniųbankų vaidmenį finansų stabilumui.

2004 m. gruodžio 13 d. ES Ministrų Tarybanusprendė, kad derybų pokalbiai su Kroatijaprasidės 2005 m. kovo 17 d. su sąlyga, jeigu šalis visiškai bendradarbiaus suTarptautinių nusikaltimų tribunolu buvusiaiJugoslavijai (TNTJ). Kadangi manyta, jogbendradarbiavimas buvo nepakankamas, ESatidėjo pokalbių apie įstojimą pradžią. 2005 m.spalio 3 d. ES priėjo prie išvados, kad Kroatijosvaldžia jau visiškai bendradarbiauja su TNTJ irnusprendė pradėti derybų pokalbius. ECB toliaustiprino dvišalius santykius su Kroatijosnacionaliniu banku ir 2005 m. kovo mėn. įvykopirmasis oficialus ECB vizitas į šią šalįVykdomosios valdybos lygiu. Kasmet vyksdvišaliai susitikimai Frankfurte, kol Kroatijapasirašys Stojimo sutartį.

139ECB

Metų ataskaita2005

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 139

2.1 SVARBIAUSI TARPTAUTINĖS PINIGŲ IR FINANSŲSISTEMOS POKYČIAI

PASAULIO EKONOMIKOS MAKROEKONOMINĖSPOLITIKOS PRIEŽIŪRA Atsižvelgdama į euro zonos ekonominę irfinansų integraciją į pasaulio ekonomiką,Eurosistema atidžiai stebi ir analizuoja ne eurozonos šalių makroekonominę politiką irsusijusius pokyčius. Ji taip pat dalyvaujatarptautinių organizacijų ir forumų vykdomojedaugiašalėje priežiūroje, kuri įgyvendinamadaugiausia TVF, Ekonominio bendradarbiavimoir plėtros organizacijos (EBPO), G7, G10 ir G20šalių finansų ministrų ir centrinių bankųvaldytojų, taip pat TAB kas du mėnesiusvykstančiuose centrinių bankų valdytojųsusitikimuose. Kai kuriose iš šių institucijų irforumų ECB suteiktas nario (pvz., G20) arbastebėtojo (pvz., TVF) statusas. ECB vertinatarptautinės ekonominės politikos pokyčiusprisidedant prie stabilios makroekonominėsaplinkos ir patikimos makroekonominėspolitikos.

Tarptautinėje politikoje 2005 m. vyravodidėjantis pasaulio einamųjų sąskaitųnesubalansuotumas. Didelis Jungtinių Valstijųeinamosios sąskaitos deficitas per metus darlabiau padidėjo. Tuo pat metu Azijoje einamųjųsąskaitų perteklius ir toliau buvo didelis, jissudarė maždaug 0,8% pasaulinio BVP, ženkluspertekliaus padidėjimas Kinijoje atsvėrėsumažėjusį perteklių kitose kylančios Azijosšalyse ir Japonijoje. Dėl kylančių naftos kainųnaftą eksportuojančioms šalims taip pat teko vissvarbesnis pasaulinės pusiausvyros nebuvimovaidmuo. 2005 m. šių šalių einamosios sąskaitosperteklius, kuris sudarė maždaug 1% pasaulinioBVP, buvo didesnis negu Azijos šalių. Azijos irnaftą eksportuojančios šalys taip pat toliaukaupė dideles oficialiąsias atsargas. Ypačdideles atsargas sukaupė Kinija, jos sudarė apie200 mlrd. JAV dolerių (apie 165 mlrd. euro).

Eurosistema ir toliau įvairiomis progomispabrėždavo riziką ir neapibrėžtumą, susijusį su tokios pusiausvyros nebuvimu, ir toliauvisiškai rėmė bendradarbiavimo šiuo klausimu

požiūrį, pagal kurį visos ekonomikos prisidėtųprie esamo nesubalansuotumo kryptingokoregavimo. Tokia tarptautinės politikosdarbotvarkė apima politiką, kuria siekiamapadidinti taupymą deficito šalyse, įgyvendintistruktūrines reformas palyginti nedidelį augimopotencialą turinčiose šalyse bei paskatintivaliutų kursų lankstumą pagrindinėse šalyse irregionuose, kuriuose tokio lankstumo trūksta.Šiuo požiūriu ECB pritarė 2005 m. liepos mėn.Kinijos valdžios sprendimui pereiti prie naujoreguliuojamojo svyruojančio valiutos kurso. Jisvertina perėjimą prie didesnio lankstumo kaippageidautiną geresniam pasaulio ekonomikosfunkcionavimui ir tikisi, kad naujasisreguliuojamojo valiutos kurso svyravimorežimas prisidės prie pasaulio finansųstabilumo.

Kapitalo srautai, kuriuos ECB nuolat stebi dėljų svarbos tarptautiniam finansų stabilumui, į kylančios rinkos ekonomikos šalis 2005 m. irtoliau buvo dideli, kaip ir šių šalių ekonominėsveiklos rezultatai. Lemiami tokios raidos išorės veiksniai buvo palankios tarptautinėsfinansavimo sąlygos, didelės tarptautinėseksporto prekių kainos ir didelis realiojo BVPaugimas JAV bei Kinijoje. Sugriežtinta vidaus politika, lanksčios finansinės sąlygos ir didėjantis tarptautinių investuotojųsusidomėjimas leido kai kuriems kylančiųrinkos ekonomikų skolininkams naudotistarptautinėmis obligacijų rinkomis pirmą kartąišleidžiant vertybinius popierius nacionalinevaliuta. Balandžio mėn. laikinai padidėjękylančių rinkos ekonomikų obligacijų palūkanųnormų skirtumai dėl infliacijos padidėjimoJungtinėse Valstijose baimės ir didėjančioinvestuotojų nenoro rizikuoti, kurį nulėmėsumažinti reitingai kai kurioms JAVkorporacijoms, vėliau tais metais vėl pasiekėistoriškai žemą lygį.

Galiausiai ir pačiai euro zonai yra taikomatarptautinės politikos stebėsena. Tiek TVF, tiekEBPO, be atskirų euro zonos šalių apžvalgų,vykdė ir reguliarią euro zonos apžvalgą.Apžvalgose buvo ištirta euro zonos pinigų,finansų ir ekonominė politika. Konsultacijos su


2 TA R P TAU T I N I A I K L AU S I M A I

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 140

TVF pagal IV straipsnį ir EBPO Ekonomikos irplėtros apžvalgos komiteto apžvalga suteikėgalimybę naudingoms diskusijoms tarp šiųtarptautinių organizacijų ir ECB, Eurogrupeipirmininkaujančios šalies ir Europos Komisijos.Pasibaigus šioms diskusijoms TVF ir EBPOparengė ataskaitą, kurioje įvertino euro zonospolitiką2.

TARPTAUTINĖ FINANSŲ ARCHITEKTŪRAŠiuo metu TVF vykdo strateginę peržiūrą, kuriaptarinėjama ne tik pačiame TVF, bet irįvairiuose tarptautiniuose forumuose, tokiuosekaip G7 ir G20 šalių grupėse. ECBS stebi šiasdiskusijas ir dalyvauja jose. Strateginėsperžiūros tikslas – nustatyti TVF darboprioritetus vidutinės trukmės laikotarpiu.Svarbios peržiūros temos yra TVF vykdomastebėsena, TVF vaidmuo kylančios rinkosekonomikos šalyse, taip pat balsai iratstovavimas.

TVF valdantysis direktorius ypač pabrėžėbūtinumą padėti TVF narėms spręstiglobalizacijos iššūkius. Vėlesnėse tarptautinėspolitikos diskusijose narės pabrėžė būtinumąTVF dvišalėje priežiūroje daugiau dėmesioskirti valiutų kursų klausimams ir nacionalinėspolitikos priemonių tarptautiniam poveikiui.Praėjusiais metais balsų ir atstovavimopakankamumo klausimas tarptautiniuoseforumuose, o ypač TVF, buvo plačiaidiskutuojamas. Kai kurios TVF šalys narės,ypač Azijos, jaučia, kad jų kvotos tinkamaineparodo didėjančios jų reikšmės pasaulio

ekonomikoje. Kvotų ir balsų klausimas turėsbūti diskutuojamas kartu su kitais strateginėsperžiūros aspektais iki kito TVF metiniosusitikimo, kuris įvyks 2006 m. rugsėjo mėn.Singapūre. TVF taip pat vykdo 13-ąją bendrąjąkvotų peržiūrą, o tai suteikia galimybę įvertinti,kokia apimtimi dabartinis kvotų pasiskirstymastarp TVF narių atitinka sutartas šalių nariųsantykinės ekonominės ir finansinės svarbosvertinimo priemones. Peržiūra turi būti baigtaiki 2008 m. sausio mėn.

Tvarkingam krizių valdymo skatinimui jaukeletą metų tenka svarbi vieta tarptautinėsbendruomenės darbotvarkėje. ECBS toliaudiskutuoja klausimais, susijusiais su kriziųvaldymu, o ypač dėl numatomo privataussektoriaus vaidmens sprendžiant finansų krizes.Nors tam tikrų priemonių, siekiant pagerintiprivataus sektoriaus įsitraukimą, buvo imtasi,tačiau kritinių iššūkių vis dar yra, ypač laikunusprendžiant dėl visiems akcininkams būtinųveiksmų prasme. Šiems iššūkiams įvertintiECBS centriniai bankai parengė ataskaitą apieprivataus sektoriaus įtraukimą. Joje įvertinoankstesnę patirtį ir nustatė sritis, kuriose būtųgalima pagerinti krizių sprendimo mechanizmą.Ataskaita3 leidžia manyti, kad krizių sprendimoprocesų nuspėjamumo pagerinimas, nurodant,

141ECB

Metų ataskaita2005

2 TVF: „Euro Area Policies: Staff Report“, 2005 m. rugpjūčiomėn.; EBPO: „Economic Survey of the Euro Area“, 2005 m.liepos mėn.

3 „Managing financial crises in emerging market economies –experience with the involvement of private sector creditors“,ECB Occasional Paper No 32, 2005 m. liepos mėn.

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 141

kaip turėtų elgtis skolininkai, kreditoriai iroficialusis sektorius, galėtų sumažinti finansųkrizių išlaidas ir leistų paskirstyti jas taip, kaipatrodytų tinkamiau bendrosios gerovės prasme,negu yra dabar.

TARPTAUTINIS EURO VAIDMUO2005 m. toliau nuosekliai didėjo euro, kaiptarptautinės valiutos, vaidmuo kai kuriuosesegmentuose. Ypač toliau nuosekliai didėjoeuro, kaip bazinės ir intervencinės valiutos irkaip indėlių valiutos trečiosiose šalyse,naudojimas tarptautiniams skolos vertybiniamspopieriams. Euro valiutą, kaip bazinę irintervencinę valiutą, pradėjo plačiau naudotidaugiausia naujosios ES valstybės narės,stojančiosios į ES šalys ir šalys kandidatės beikiti ES kaimyniniai regionai. Po 2006 m.gruodžio mėn. TVF paskelbto sprendimo 2006m. sausio 1 d. buvo padidinta specialiųjųskolinimosi teisių (SST) euro dalis – nuo 29%iki 34%. SST palūkanų normos eurokomponento atžvilgiu trijų mėnesių EURIBORnormą pakeitė trijų mėnesių EUREPO norma.

Kitose, pavyzdžiui, tarptautinėse paskolų beiindėlių, užsienio valiutos ir oficialiųjų atsargų,rinkose, taip pat tarptautinėje prekyboje euronaudojimas beveik nepakito.

ECB toliau plėtojo statistinės informacijosapimtį, reikalingą jos stebėsenai ir eurotarptautinio vaidmens analizei. Euro naudojimokapitalo rinkose tarptautiniu mastu stebėsenaibuvo ypač naudingi surinkti nauji duomenysapie vertybinių popierių suskirstymą pagalvaliutas euro zonos mokėjimų balanse irtarptautinių investicijų balanse (žr. 2 skyriaus4.2 skirsnį). ECB taip pat pradėjo tirti euronaudojimo tarptautinėje prekyboje veiksnius.

2.2 BENDRADARBIAVIMAS SU NE ES ŠALIMIS

Eurosistema toliau plėtojo ryšius su ne EScentrinių bankų bendruomene, dažniausiaiorganizuodama seminarus ir darbo susitikimus,bet taip pat teikdama techninę pagalbą, kuri yratapusi svarbia priemone remiant institucijų

steigimąsi ir stiprinant Europos ir tarptautiniųstandartų atitikimą. Tokių ryšių tikslas – rinktiinformaciją bei keistis nuomonėmis apieekonominę ir pinigų raidą įvairiuose pasaulioregionuose, galinčią daryti įtaką pasaulioekonominei aplinkai ir pokyčiams euro zonoje.Eurosistema neatsisakė savo pasiūlymobendradarbiauti su kaimyninių regionųcentriniais bankais, o ECB įsteigė nedidelįnuolatinės techninės pagalbos padalinį.

2005 m. spalio mėn. Eurosistema organizavoantrąjį dvišalį aukšto lygio pareigūnų seminarąkartu su Rusijos Federacijos centriniu banku(Rusijos banku) Sankt Peterburge. Seminarebuvo nagrinėjama Rusijos pinigų ir valiutoskurso politika bei iššūkiai bankų sektoriausstabilumui, kylantys dėl, be kita ko, sparčiaididėjančių bankų paskolų ir didėjančiotarpvalstybinio skolinimosi. Taip pat buvoaptarti indėlių draudimo ir bankų sektoriausplėtros klausimai. Panašūs renginiai busorganizuojami reguliariai, kitas seminarasįvyks 2006 m. Drezdene padedant DeutscheBundesbank.

2005 m. spalio 31 d. baigtas Eurosistemostechninės pagalbos projektas Rusijos bankuibankų priežiūros srityje – Centrinio bankomokymas III. Projektas, kurį finansavo ES,pradėtas vykdyti 2003 m. lapkričio mėn. ESTechninės pagalbos (TACIS) NepriklausomųValstybių Sandraugoje. Eurosistemos projektąįgyvendino ECB kartu su devynių euro zonosšalių nacionaliniais centriniais bankais ir trimisES ne centrinių bankų priežiūros institucijomis4.Dvejų metų mokymo projektas buvo skirtaspadėti Rusijos bankui sustiprinti savo vaidmenįbankų priežiūrai pritaikant žinias, susijusias suES bankų priežiūros institucijų taikomaprotinga praktika. Platesnis projekto tikslasbuvo paskatinti Rusijos bankų sistemos


4 Deutsche Bundesbank, Banco de España, Banque de France,Central Bank and Financial Services Authority of Ireland, Bancad’Italia, De Nederlandsche Bank, OesterreichischeNationalbank, Banco de Portugal, Suomen Pankki – FinlandsBank, Rahoitustarkastus – Finansinspektionen (Suomijosfinansų priežiūros institucija), Finansinspektionen (Švedijosfinansų priežiūros institucija) ir Financial Services Authority(JK finansų priežiūros institucija).

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 142

stabilumą. Projektas buvo vykdomas daugiausiaRusijoje organizuojant kursus ir seminarus,kuriuose dalyvavo 800 Rusijos banko bankųpriežiūros specialistų. Leidinys „Bankųpriežiūra: Europos patirtis ir Rusijos praktika“5,kurį galima skaityti anglų ir rusų kalbomis,buvo svarbi projekto dalis, nes jis leidžiaskleisti praktinę patirtį.

Antrasis ir trečiasis aukšto lygio pareigūnųEurosistemos seminarai, kuriuose dalyvavo ESeuro zonai priklausančių ir Viduržiemio jūrosregiono šalių partnerių centrinių bankųvaldytojai, įvyko atitinkamai Kanuose 2005 m.vasario 9 d. ir Nafplione 2006 m. sausio 25 d.Diskusijose, be kita ko, buvo nagrinėtascentrinių bankų nepriklausomumas beiemigrantų piniginių lėšų pervedimai savotėvynėms (Kanuose) ir kapitalo sąskaitųliberalizavimo procesas bei pinigų politikosoperacinių sistemų modernizavimo pažanga(Nafplione).

Eurosistema taip pat įsipareigojo padėti Egiptocentriniam bankui reformuoti bankų priežiūrossistemą reformuojant visą šalies finansųsektorių. ECB ir keturių euro zonos šaliųnacionaliniai centriniai bankai (DeutscheBundesbank, Graikijos bankas, Banque deFrance ir Banca d’Italia) įsipareigojo dvejusmetus vykdyti techninės pagalbos programą,kurią finansuos ES delegacija Egipte pagalPagalbos Viduržiemio jūros regiono šalimsprogramą (MEDA). Techninės pagalbosprograma pradėta vykdyti 2005 m. gruodžio 1d. Nuo 2005 m. spalio mėn. ECB, padedantTVF, taip pat padidino techninę pagalbą Egiptocentriniam bankui, jam reformuojant pinigųpolitikos sistemą.

ECB toliau gilino savo santykius su VakarųBalkanų šalimis, atsižvelgdamas į tai, kad jos yra galimos ES šalys kandidatės (2005 m. gruodžio mėn. buvusiai JugoslavijosRespublikai narei Makedonijai buvo suteiktas kandidatės statusas). 2005 m. ECBatstovai apsilankė Makedonijos Respublikosnacionaliniame banke ir Albanijos banke. ESnustačius kelią, kaip pradėti stojimo derybas

Serbijai ir Juodkalnijai, taip pat įvyko vizitasJuodkalnijos centriniame banke.

Vidurio Rytuose ECB toliau plėtojo ryšius suPersijos įlankos bendradarbiavimo tarybos(angl. GCC) Generaliniu sekretoriatu ir GCCvalstybių narių pinigų politikos institucijomisbei centriniais bankais, atsižvelgdamas į jųplanus įvesti bendrąją valiutą GCC valstybėse6

narėse iki 2010 m.

2005 m. vasario 28 d. ECB suorganizavoregioninį susitikimą su Pietų Afrikos plėtrosbendrijos (angl. SADC)7 centrinių bankųvaldytojų komitetu regioninės integracijos irpinigų integracijos procesų patirčiai aptarti.

ECB sustiprino tiesioginius ryšius su Azijoscentriniais bankais, kartu su Indonezijos bankusuorganizuodamas aukšto lygio pareigūnųseminarą, į kurį buvo pakviesti Rytų Azijos irRamiojo vandenyno baseino šalių centriniųbankų Vykdomojo susirinkimo 11 valdytojų irECB valdančiosios tarybos nariai. Seminaro,kuris įvyko ECB 2005 m. lapkričio mėn.,dalyviai aptarė būdus, kaip pasiektisubalansuotesnį pasaulinį augimą bei apžvelgėnaujausius pokyčius ir susijusius politikosklausimus euro zonoje bei Azijos ir Ramiojovandenyno baseino šalių regione. Be to, įvertino abiejų regionų patirtį daugiašalėsmakroekonominės ir finansų priežiūros srityje,tarpvalstybinę finansų integraciją pasaulyje beiAzijos ir Ramiojo vandenyno baseino šalyse ireuro zonoje.

Dėl institucinių santykių su Lotynų Amerikosšalimis, ECB stebėtojo teisėmis dalyvavoAmerikos Plėtros Banko metiniame susitikime,kuris įvyko balandžio pradžioje Okinavoje.ECB, kaip Lotynų Amerikos pinigų studijų

143ECB

Metų ataskaita2005

5 Su šiuo leidiniu galima susipažinti ECB tinklalapyje per nuorodąį 2005 m. spalio 13 d. pranešimą spaudai „Completion of centralbanking training Project in Russia“.

6 Šešios GCC valstybės narės yra Bahreinas, Kuveitas, Omanas,Kataras, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai.

7 SADC yra regioninė grupė, apimanti šias Pietų Afrikos šalis:Angolą, Botsvaną, Kongo Demokratinę Respubliką, Lesotą,Madagaskarą, Malavį, Mauricijų, Mozambiką, Namibiją, PietųAfriką, Svazilandą, Tanzaniją, Zambiją ir Zimbabvę.

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 143

centro narys bendradarbis, toliau dalyvavokeliuose renginiuose, kuriuos organizavo šiinstitucija viena arba kartu su kitomisinstitucijomis. Tai – kas dveji metai vykstantyscentrinių bankų valdytojų susitikimai, kurieįvyko Kartaginoje ir Vašingtone (Kolumbijosapygarda) atitinkamai balandžio ir rugsėjomėn., taip pat seminaras darbuotojų piniginiųlėšų pervedimų Lotynų Amerikoje klausimais,kuris įvyko Meksiko mieste spalio mėn. ECBtoliau stengėsi stiprinti dvišalius santykius supinigų ir kitomis oficialiomis valdžiosinstitucijomis Lotynų Amerikos regione,įskaitant vizitus Meksikoje, Brazilijoje irArgentinoje. 2005 m. ECB taip pat priėmėFrankfurte oficialias Lotynų Amerikos šaliųdelegacijas.


05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 144

05_Ch_04_05_LT 31.03.2006 7:21 Uhr Seite 145

AutoriusDavid FarrellPavadinimasBallynultagh, 2000 m. (iš ciklo „Nekalti peizažai“)MedžiagaFotografijaFormatas100 x 100 cm© Dailininkas

06_Ch_05_05_LT 31.03.2006 7:22 Uhr Seite 146

5 S K Y R I U S

AT S K A I TO M Y B Ė

06_Ch_05_05_LT 31.03.2006 7:22 Uhr Seite 147

Per pastaruosius dešimtmečius centrinio bankonepriklausomumas tapo nepakeičiamu pinigųpolitikos režimo, kurio prioritetas yra kainųstabilumas, elementu. Kartu moderniomsdemokratinėms valstybėms svarbiausiasbūdingas principas, kad kiekviena visuomeninęfunkciją atliekanti nepriklausoma institucija turi būti atskaitinga už savo veiksmuspiliečiams ir demokratiškai išrinktiemsatstovams. Nepriklausomo centrinio bankoatveju atskaitomybę galima suprasti kaipįsipareigojimą paaiškinti savo sprendimuspiliečiams ir jų išrinktiems atstovams ir taipleisti jiems centrinį banką laikyti atsakingu užjo tikslų siekimą.

Nuo pat įkūrimo ECB pripažįsta esminę svarbąbūti atskaitingas už savo politikos sprendimusir nuolat palaiko dialogą su ES piliečiais irEuropos Parlamentu. Kad ECB vykdo šįįsipareigojimą inter alia patvirtina leidiniai,kuriuos ECB išleido 2005 m., taip pat irdaugybė Valdančiosios tarybos narių per metuspasakytų kalbų (žr. 6 skyriaus 2 skirsnį).

Sutartis aiškiai apibrėžia ECB atskaitomybėsreikalavimus, tokius kaip ketvirtinių ataskaitų,savaitinių finansinių ataskaitų ir metinėsataskaitos skelbimas. ECB realiai viršija šiuosSutartyje nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui,išleisdamas Mėnesinį biuletenį, o ne ketvirtinę ataskaitą, rengdamas mėnesinesspaudos konferencijas, kiekvieną mėnesįinformuodamas apie kitus Valdančiosios tarybossprendimus, priimtus kartu su sprendimais dėlpalūkanų normų.

Instituciniu lygiu Sutarties ECB atskaitomybėssrityje svarbus vaidmuo tenka EuroposParlamentui. Vadovaudamasis Sutarties 113straipsnio nuostatomis, 2005 m. pirmininkasEuropos Parlamento plenarinio posėdžio metusupažindino su ECB 2004 m. ataskaita. Be to,pirmininkas kas ketvirtį pasisakė ParlamentoEkonomikos ir pinigų politikos komitete(ECON), pateikdamas reguliarius pranešimusapie ECB pinigų politiką ir kitas savo užduotis.

Į Europos Parlamentą daug kartų buvo kviesti irkiti Vykdomosios valdybos nariai. 2005 m.balandžio mėn. pirmininko pavaduotojas su2004 m. ECB metų ataskaita supažindinoECON. Spalio mėn. Komitetas pakvietėLorenzo Bini Smaghi apsikeisti nuomonėmisdėl TVF strateginės apžvalgos (žr. 4 skyriaus2.1 skirsnį).

Remiantis nusistovėjusia praktika, ECON nariųdelegacija apsilankė ECB aptarti įvairiusklausimus su ECB vykdomosios valdybosnariais. Be to, vyko neformalios diskusijos suEuropos Parlamento nariais. Jų metu aptartiklausimai, susiję su vertybinių popierių kliringuir atsiskaitymu Europos Sąjungoje, taip patinformavimo apie euro valiutą klausimai, ypačdaug dėmesio skiriant naujosioms ESvalstybėms narėms, kurios planuoja įvesti eurovaliutą. ECB ir toliau savanoriškai atsakinėjo į raštu pateiktus Europos Parlamento nariųklausimus, susijusius su ECB kompetencija.

Sutarties 112 straipsnis numato, kad EuroposParlamentas pateikia savo nuomonę apiekandidatus į Vykdomąją valdybą prieš jųpaskyrimą. Norėdamas suformuoti savopoziciją, Parlamentas pakvietė Lorenzo BiniSmaghi atvykti į ECON išdėstyti savo nuomonęir atsakyti į Komiteto narių klausimus. Po šioposėdžio Parlamentas patvirtino jo paskyrimą.


1 AT S K A I TO M Y B Ė V I S U O M E N E I I R E U RO P OSPA R L A M E N T U I

06_Ch_05_05_LT 31.03.2006 7:22 Uhr Seite 148

Komunikavimo tarp ECB ir EuroposParlamento metu buvo aptarti įvairūs klausimai,tačiau pirmininkui pasisakant EuroposParlamente daugiausia dėmesio skirta pinigųpolitikai. Kai kurie iš aptartų klausimųpateikiami toliau.

STABILUMO IR AUGIMO PAKTO REFORMAVIMASApsikeičiant nuomonėmis tarp EuroposParlamento ir ECB daugiausia dėmesio skirtavalstybės finansų raidai ir Stabilumo ir augimopakto reformavimui. 2005 m. vasario mėn.Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėlvalstybės finansų EPS. Joje perspėjo, kad„perviršinės valstybės išlaidos kelia pavojųkainų stabilumui, mažoms palūkanų normomsir valstybės investicijų dydžiui; be to, mažinagebėjimą kovoti su demografiniais iššūkiais“.Kalbant apie Stabilumo ir augimo paktą,Parlamentas pritarė, kad reikia stiprinti Paktoprevencinę dalį, daugiau dėmesio skirti skoloslygiams ir Lisabonos tikslams. KartuParlamentas apgailestavo dėl praleistosgalimybės padidinti Europos Komisijosvaidmenį ir išreiškė savo susirūpinimą, kadPakto korekcijos taisyklės nėra pakankamaiaiškios.

ECB pirmininkas pasidžiaugė, kad abiejųinstitucijų požiūris šiuo klausimu yra labaipanašus. Pasisakydamas Ekonomikos ir pinigųpolitikos komitete, pirmininkas pabrėžė, kadEPS sėkmės pagrindas yra patikima fiskalinėpolitika. Atsižvelgiant į tai, pirmininkaspažymėjo, kad Pakto reformavimas suteikėgalimybę iš naujo įsipareigoti dėl patikimosfiskalinės politikos su sąlyga, kad peržiūrėtasdokumentas bus įgyvendinamas griežtai irnuosekliai (žr. 4 skyriaus 1.1 skirsnį).

LISABONOS STRATEGIJOS PERŽIŪRA ĮPUSĖJUS JOSĮGYVENDINIMO LAIKUIKitas klausimas, kurį reguliariai aptarė ECB irEuropos Parlamentas, – Lisabonos strategijosperžiūra įpusėjus jos įgyvendinimo laikui. Šiuoklausimu priimtoje rezoliucijoje Parlamentasparėmė Europos Sąjungos Ministrų Tarybos irEuropos Komisijos įsipareigojimą suteiktiLisabonos strategijai daugiau dinamiškumo ir

išreiškė paramą naujai valdymo sistemai.Parlamentas taip pat pabrėžė, kad „<...>ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugostikslų galima pasiekti tik tuo atveju, jeigu busgarantuotos orientuojančios į augimą ir tvariosmakroekonomikos sąlygos“. Parlamentasapgailestavo, jog Europos Vadovų Tarybanepritarė Wim Kok vadovaujamos aukšto lygiogrupės pasiūlymui, kad Komisija turėtų parengtilyginamąją metinę ataskaitą apie valstybių nariųpažangą siekiant Lisabonos tikslų.

ECB pirmininkas teigė, kad peržiūrėtaLisabonos strategija yra puikus pagrindasEuropos augimui ir užimtumo potencialuipaskatinti. Be to, jis sutiko su Parlamentonuomone, kad stabili makroekonominė aplinkayra būtina sąlyga augimui ir užimtumui didinti.Jis taip pat pabrėžė „lyginimo“ ir partneriųparamos poreikį Europos lygiu siekiantpagerinti struktūrinių reformų įgyvendinimą (žr.4 skyriaus 1.1 skirsnį).

INFORMAVIMAS APIE EURO IR EPS2005 m. Europos Parlamentas taip patvisapusiškai apsvarstė dabartinių ir būsimų eurozonos šalių piliečių informavimo apie euro irEPS politiką. Kovo mėn. Europos Parlamentonuomonės referentas šiuo klausimu apsilankėECB. Šio vizito tikslas buvo apsikeistinuomonėmis su Vykdomosios valdybos nariuJosé Manuel González-Páramo ir daugeliu ECBekspertų. Rezoliucijoje dėl informavimo iršvietimo apie euro ir EPS strategijosįgyvendinimo Parlamentas parėmė EPSteikiamą naudą ir mano, kad „euro yra, ko gero,sėkmingiausias kada nors vykdytas Europosprojektas“. Siekiant paremti bendrąją valiutą irparuošti būsimąsias euro zonos naressklandžiam euro įvedimui, Parlamentasparagino sukurti suprantamą, ambicingą irilgalaikę švietimo apie euro ir EPS strategiją.Viena iš Parlamento pasiūlytų priemonių – ECBmetinė kiekybinė naudos, kurią euro įvedimasdavė piliečiams, analizė.

Pasisakydamas Europos Parlamento plenarinioposėdžio metu, pirmininkas pabrėžė, kad ECBsvarsto visas atitinkamas priemones, kaip

149ECB

Metų ataskaita2005

2 EC B N U O M O N Ė K A I KU R I A I S K L AU S I M A I S , A P TA R TA I SS U S I T I K I M U OS E S U E U RO P OS PA R L A M E N T U

06_Ch_05_05_LT 31.03.2006 7:22 Uhr Seite 149

pagerinti informavimą apie bendros valiutosnaudą. Jis paaiškino, kad, atliekant visapusękiekybinę euro naudos analizę, galimosmetodologinės problemos ir suvaržymaigaunant duomenis. Laiške Parlamentui jis taippat atkreipė dėmesį į tai, kad į tokią analizęgalbūt reikės įtraukti klausimus, kurienepatenka į centrinės bankininkystės sritį.

FINANSINĖ INTEGRACIJA IR REGULIAVIMASKomunikavimo tarp ECB ir EuroposParlamento metu ir toliau dominavo sufinansine integracija ir reguliavimu susijęklausimai. Europos Parlamentas daugiausiadėmesio skyrė ECBS ir Europos vertybiniųpopierių reguliuotojų komiteto (CESR) veiklaivertybinių popierių kliringo ir atsiskaitymųsrityje. 2005 m. liepos mėn. šiuo klausimupriimtoje rezoliucijoje Parlamentas teigia, kadECBS ir CESR standartai (žr. 3 skyriaus 4.3 skirsnį) neturi iš anksto nulemti ES teisėsaktų ir pabrėžia būtinybę atvirai ir plačiaikonsultuotis šiuo klausimu su susijusiomisšalimis.

Pirmininkas pabrėžė, kad standartai ženkliaiprisidėjo prie saugios ir integruotosinfrastruktūros vertybinių popierių kliringo iratsiskaitymo srityje, o ECBS ir CESRsprendimai buvo priimti atvirai ir skaidriai poišsamios konsultacijos su rinkos dalyviais. Jistaip pat pasakė, kad ECBS ir CESR standartainesukliudė ir neužkirto kelio būsimiems teisėsaktams šioje srityje.

EURO BANKNOTAI IR MONETOS2005 m. aptarta ir galimybė leisti labai smulkiųnominalų euro banknotus. Europos Parlamentasne tik pateikė raštu klausimus šia temapirmininkui, bet ir parengė deklaraciją,raginančią Europos Komisiją, Europos MinistrųTarybą ir ECB pripažinti poreikį leisti 1 ir 2 euro banknotus.

2004 m. Valdančioji taryba priėmė sprendimąneleisti į apyvartą labai smulkių nominalų eurobanknotų, kadangi tokių banknotų išleidimąpalaikančių argumentų buvo mažiau negu tamprieštaraujančių. Savo sprendimą Valdančioji

taryba motyvavo per mažu labai smulkiųnominalų banknotų poreikiu visuomenėje,didelėmis spausdinimo ir apdorojimosąnaudomis bei praktinėmis problemomis, sukuriomis susidurs trečiosios šalys, jeigu tokiebanknotai bus išleisti. Pirmininkas paaiškino,kad nėra jokių naujų įrodymų, kurie pakeistųValdančiosios tarybos vertinimą.


06_Ch_05_05_LT 31.03.2006 7:22 Uhr Seite 150

06_Ch_05_05_LT 31.03.2006 7:22 Uhr Seite 151

AutoriusNatividad BermejoPavadinimasDuérmete niño, 2000 MedžiagaGrafika, popieriusFormatas145 x 212 cm© ECB ir dailininkas

07_Ch_06_05_LT 31.03.2006 7:23 Uhr Seite 152

6 S K Y R I U S

I Š O R Ė S KO M U N I K AC I J A

07_Ch_06_05_LT 31.03.2006 7:23 Uhr Seite 153

Komunikacija yra neatsiejama ECB pinigųpolitikos ir kitų jo užduočių vykdymo dalis.ECB komunikacijos veikla vykdomavadovaujantis dviem pagrindiniais elementais –atvirumu ir skaidrumu. Šie elementai prisidedaprie ECB pinigų politikos veiksmingumo,efektyvumo ir patikimumo, taip pat padeda ECBvisiškai atsiskaityti už savo veiksmus, kaipsmulkiau paaiškinta 5 skyriuje.

Realiu laiku pateikiamų, reguliarių ir išsamiųECB pinigų politikos vertinimų ir sprendimųpaaiškinimų koncepcija, pritaikyta 1999 m.,rodo unikaliai atvirą ir skaidrų požiūrį į centrinio banko komunikaciją. Pinigų politikossprendimai yra paaiškinami spaudoskonferencijoje iš karto po to, kai Valdančiojitaryba juos priima. Padaromas išsamus įvadinispranešimas, o pirmininkas ir pirmininkopavaduotojas atsako į žiniasklaidos atstovųklausimus. Nuo 2004 m. gruodžio mėn.Valdančiosios tarybos sprendimai, išskyrus dėlpalūkanų normų, kiekvieną mėnesį skelbiamiEurosistemos centrinių bankų tinklalapiuose.

ECB teisės aktus, taip pat Eurosistemoskonsoliduotas finansines ataskaitas galimaskaityti visomis (20) oficialiomis ES kalbomis.Kiti ECB įstatyminiai leidiniai (metinėataskaita, mėnesinio biuletenio ketvirtinėversija ir konvergencijos ataskaita) skelbiami19 iš 20 oficialių ES kalbų1. Atskaitomybės irskaidrumo Europos piliečių ir jų išrinktų atstovų atžvilgiu tikslais ECB visomisoficialiomis kalbomis taip pat skelbia ir kitusdokumentus, tokius kaip pranešimai spaudaiapie pinigų politikos sprendimus, ekspertųmakroekonominės prognozės ir visuomeneisvarbūs politiniai sprendimai. Svarbiausi ECBleidiniai nacionalinėmis kalbomis parengiami,leidžiami ir platinami bendradarbiaujant sunacionaliniais centriniais bankais.


1 KO M U N I K AC I J OS P O L I T I K A

1 Maltai taikoma laikina išimtis.

07_Ch_06_05_LT 31.03.2006 7:23 Uhr Seite 154

ECB turi kreiptis į įvairias auditorijas,pavyzdžiui, finansų ekspertus, žiniasklaidą,vyriausybes, parlamentus ir plačiąją visuomenę,kurių žinios apie finansus ir ekonomiką skiriasi.Jo įgaliojimai ir politiniai sprendimai aiškinamipasitelkus įvairias komunikacijos priemones irveiklas, kurios nuolat tobulinamos, kad taptųveiksmingesnės.

ECB spausdina daug tyrimų ir ataskaitų.Metinėje ataskaitoje pateikiama išsamipraėjusių metų ECB veiklos apžvalga ir taipadeda ECB atsiskaityti už savo veiksmus.Mėnesiniame biuletenyje nuolat pateikiamasnaujausias ECB ekonominės ir pinigų raidosvertinimas ir išsami informacija, susijusi su jo sprendimais. Be to, ECB prisideda prietyrimų išvadų skelbimo, spausdindamas darbostraipsnius ir nereguliarius straipsnius,organizuodamas akademines konferencijas,seminarus ir darbinius susitikimus.

2005 m. ECB kartu su nacionaliniais centriniaisbankais sukūrė mokymosi priemonę, skirtąankstyvojo paauglystės amžiaus vaikams ir jųmokytojams. Šios naujos priemonės tikslas –išsamus ir aiškus supratimas apie priežastis,kodėl kainų stabilumas yra svarbus užtikrinantilgalaikę gerovę ir kaip siekiant šio tikslovykdoma ECB pinigų politika. Visomis eurozonos kalbomis parengtas informacijosrinkinys, kurį sudaro aštuonių minučių filmas, lankstinukai mokiniams ir bukletasmokytojams, išplatintas 50 000 viduriniųmokyklų. Šį rinkinį visomis oficialiomis ESkalbomis galima parsisiųsti iš ECB tinklalapio.

ECB taip pat tobulina finansų rinkųinformavimo apie pinigų politikos sprendimusir pranešimų visuomenei pateikimo metodus.Nuo 2005 m. vasario mėn. kas mėnesį rengiamaspaudos konferencija yra transliuojamatiesiogiai ECB internetiniame puslapyje. Be to,su tuo susijusi vaizdo ir garso medžiaga yrapateikiama visuomenei netrukus pokonferencijos.

Kartu su TAB ir G10 valstybių centriniaisbankais ECB pradėjo leisti naują leidinį

„International Journal of Central Banking“. Jopirmasis ketvirtinis numeris išspausdintas 2005 m. gegužės 19 d. Leidinyje spausdinamisu politika susiję straipsniai apie centrinėsbankininkystės teoriją ir praktiką. Juosedaugiausia dėmesio skiriama tyrimams,susijusiems su pinigų politika ir finansiniustabilumu.

Visi Valdančiosios tarybos nariai, skaitydamipranešimus Europos Parlamente irnacionaliniuose parlamentuose, sakydamiviešas kalbas ir teikdami žiniasklaidaiinformaciją, plečia visuomenės žinias irsupratimą apie Eurosistemos užduotis irpolitiką. 2005 m. Vykdomosios valdybos nariaiperskaitė apie 220 pranešimų ir davė dauginterviu, taip pat skelbė straipsnius žurnaluoseir laikraščiuose.

Euro zonai priklausantiems nacionaliniamscentriniams bankams tenka svarbus vaidmuoužtikrinant plačiosios visuomenės irsuinteresuotų šalių informavimą apie eurovaliutą ir Eurosistemos veiklą nacionaliniu lygiu.Jie kreipiasi į įvairias regionines bei nacionalinesauditorijas savo kalbomis ir savo aplinkose.

ECB taip pat priėmė lankytojų grupes savopatalpose Frankfurte. 2005 m. apie 8 000

155ECB

Metų ataskaita2005

2 KO M U N I K AC I J OS V E I K L A

07_Ch_06_05_LT 31.03.2006 7:23 Uhr Seite 155

lankytojų gavo informaciją iš pirmų šaltiniųECB darbuotojų paskaitų ir pristatymų forma.Dauguma lankytojų buvo universitetų studentaiir finansų sektoriaus ekspertai.

Visi ECB skelbiami dokumentai irįvairiapusiška jo veikla pateikiama ECBtinklalapyje. 2005 m. įvairiais kanalais gautaapie 65 000 paklausimų ir į juos atsakyta.

ECB rengia kasmetinę kultūros dienų programą,kuria siekia ES valstybių narių kultūrinęįvairovę ir gyvumą priartinti prie visuomenės irpaties ECB darbuotojų. Kiekvienais metais šiiniciatyva išryškina vienos šalies kultūrosturtingumą ir taip skatina geresnį tarpusaviosupratimą tarp ES tautų. 2003 m. kultūros dienųprograma buvo skirta Portugalijai, 2004 m. –Lenkijai, o 2005 m. – Vengrijai. Renginiųprograma buvo organizuojama glaudžiaibendradarbiaujant su Magyar Nemzeti Bank irįvyko lapkričio 2–28 d.


07_Ch_06_05_LT 31.03.2006 7:23 Uhr Seite 156

07_Ch_06_05_LT 31.03.2006 7:23 Uhr Seite 157

AutoriusPedro ProençaPavadinimasAlla turca (algumas anotações musicais), 2001MedžiagaAkrilas, drobėFormatas200 x 150 cm© ECB ir dailininkas

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 158

7 S K Y R I U S

I N S T I T U C I N ĖS T R U K T Ū R A ,

O RG A N I Z AC I J AI R M E T I N Ė S

ATA S K A I TOS

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 159

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 160

161ECB

Metų ataskaita2005

Eurosistema yra euro zonos centrinių bankųsistema. Ją sudaro ECB ir 12 valstybių narių,naudojančių bendrą euro valiutą, nacionaliniaicentriniai bankai. Valdančioji taryba priėmėterminą „Eurosistema“, siekdama padėtisuprasti centrinių bankų sistemos euro zonojestruktūrą. Šis terminas apibrėžia visų jos nariųbendrą tapatumą, kolektyvinį darbą irbendradarbiavimą. 2005 m. sausio mėn. ECB ireuro zonos nacionaliniai centriniai bankai savotinklalapiuose paskelbė Eurosistemos misiją,taip pat jos strateginius siekius ir organizaciniusprincipus, kuriais vadovaujantis Eurosistemosfunkcijas vykdo visi Eurosistemos nariai.

ECBS sudaro ECB ir visų ES valstybių narių(šiuo metu – 25) nacionaliniai centriniai bankai,

t. y. jai priklauso valstybių narių, kurios dar nėraįvedusios euro, nacionaliniai centriniai bankai.Kol yra valstybių narių, dar neįvedusių euro,reikės skirti Eurosistemą nuo ECBS.

ECB pagal viešąją tarptautinę teisę yra juridinisasmuo. Jis įsteigtas kaip Eurosistemos ir ECBSšerdis ir užtikrina jų atitinkamų uždaviniųįgyvendinimą veikdamas pats arba pernacionalinius centrinius bankus.

Kiekvienas NCB pagal atitinkamos šaliesnacionalinę teisę yra juridinis asmuo. Eurozonos nacionaliniai centriniai bankai,sudarantys neatskiriamą Eurosistemos dalį,vykdo Eurosistemai numatytus uždaviniusvadovaudamiesi ECB sprendimus priimančių

1 S P R E N D I M U S P R I I M A N T Y S O RG A N A I I R B E N D R A S I S EC BVA L DY M A S

1.1 EUROSISTEMA IR EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMA

EU

RO

PO

S

CE

NT

RI

NI

Ų

BA

NK

Ų

SI

ST

EM

A

(E

CB

S)

Ben

dro

ji t

aryb

aB

end

roji

tar

yba

Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique

Deutsche Bundesbank

Graikijos bankas

Banco de España

Banque de France

Central Bank and Financial Services Authority of Ireland

Banca d’Italia

Banque centrale duLuxembourg

De Nederlandsche Bank

Oesterreichische Nationalbank

Banco de Portugal

Suomen Pankki – Finlands Bank

Vykdomojivaldyba

Valdančioji taryba

Europos centrinis bankas (ECB)

Valdančioji taryba

Vykdomojivaldyba

Česká národní banka

Danmarks Nationalbank

Eesti Pank

Kipro centrinis bankas

Latvijas Banka

Lietuvos bankas

Magyar Nemzeti Bank

Central Bank of Malta

Narodowy Bank Polski

Banka Slovenije

Národná banka Slovenska

Sveriges Riksbank

Bank of England

Europos centrinis bankas (ECB)

EU

RO

SIS

TE

MA

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 161

organų nustatytomis taisyklėmis. Nacionaliniaicentriniai bankai dalyvauja Eurosistemos irECBS veikloje ir per savo atstovų dalyvavimąįvairiuose Eurosistemos ir ECBS komitetuose(žr. šio skyriaus 1.5 skirsnį). Jie gali vykdyti irne Eurosistemos funkcijas savo pačiųatsakomybe, jei Valdančioji taryba nenustato,kad tokios funkcijos trukdo Eurosistemostikslams ir užduotims.

Eurosistemai ir ECBS vadovauja ECBsprendimus priimantys organai – Valdančiojitaryba ir Vykdomoji valdyba. Bendroji tarybayra sudaryta kaip ECB trečiasis sprendimuspriimantis organas tol, kol bus valstybių narių,dar neįvedusių euro. Sprendimus priimantysorganai savo veikloje vadovaujasi EuroposBendrijos steigimo sutartimi, ECBS statutu iratitinkamu Darbo reglamentu1. SprendimaiEurosistemoje ir ECBS yra priimamicentralizuotai. Nepaisant to, remiantis ECBSstatutu, ECB ir euro zonos nacionaliniaicentriniai bankai kartu prisideda strategine irveiklos prasme prie bendrų tikslų siekimogerbdami decentralizavimo principą.

1.2 VALDANČIOJI TARYBA

Valdančiąją tarybą sudaro visi Vykdomosiosvaldybos nariai ir euro valiutą įvedusiųvalstybių narių nacionalinių centrinių bankųvaldytojai. Remiantis Sutartimi, jos pagrindinėspareigos yra:

– nustatyti gaires ir priimti sprendimus, kuriebūtini užtikrinant, kad bus atliktiEurosistemai patikėti uždaviniai;

– nustatyti euro zonos pinigų politiką, oprireikus priimti sprendimus, susijusius sutarpiniais pinigų politikos tikslais,pagrindinėmis palūkanų normomis ir atsargųpasiūla Eurosistemai, nustatyti jiemsįgyvendinti būtinas gaires.

Paprastai Valdančioji taryba posėdžiauja dukartus per mėnesį ECB būstinėje Frankfurte prieMaino Vokietijoje. Be kita ko, ji išsamiai

įvertina pinigų ir ūkio plėtrą. Mėnesiopirmajame posėdyje ji priima atitinkamussprendimus, o antrajame – paprastai daugiausiadėmesio skiria klausimams, susijusiems sukitomis ECB ir Eurosistemos užduotimis irpareigomis. 2005 m. du posėdžiai įvyko neFrankfurte: vieną jų surengė DeutscheBundesbank Berlyne, o antrąjį – Graikijosbankas Atėnuose.

Priimdami sprendimus dėl pinigų politikos irkitų ECB ir Eurosistemos užduočių,Valdančiosios tarybos nariai veikia ne kaip savošalių atstovai, o kaip visiškai nepriklausomiasmenys. Tai apibrėžia principas „vienas narysturi vieną balsą“, kuris taikomas Valdančiojojetaryboje.


1 Dėl ECB darbo reglamentų žr. 2004 m. vasario 19 d. SprendimąECB/2004/2 dėl Europos centrinio banko darbo reglamentopatvirtinimo, OL L 80, 2004 03 18, p. 33; 2004 m. birželio 17d. Sprendimą ECB/2004/12 dėl ECB bendrosios tarybos darboreglamento patvirtinimo, OL L 230, 2004 06 30, p. 61; 1999 m.spalio 12 d. Sprendimą ECB/1999/7 dėl ECB vykdomosiosvaldybos darbo reglamento, OL L 314, 1999 12 08, p. 34. Šiereglamentai pateikti ir ECB tinklalapyje.

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 162

Jean-Claude TrichetECB pirmininkasLucas D. PapademosECB pirmininko pavaduotojasLorenzo Bini Smaghi (nuo 2005 m. birželio 1 d.)ECB vykdomosios valdybos narys Jaime CaruanaBanco de España valdytojasVítor ConstâncioBanco de Portugal valdytojasVincenzo Desario(nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. sausio 15 d.)Banca d’Italia l.e.p. valdytojasMario Draghi (nuo 2006 m. sausio 16 d.)Banca d’Italia valdytojasAntonio Fazio (iki 2005 m. gruodžio 19 d.)Banca d’Italia valdytojasNicholas C. GarganasGraikijos banko valdytojasJosé Manuel González-PáramoECB vykdomosios valdybos narysJohn HurleyCentral Bank and Financial Services Authority of Ireland valdytojas

Otmar IssingECB vykdomosios valdybos narysKlaus LiebscherOesterreichische Nationalbank valdytojasErkki LiikanenSuomen Pankki – Finlands Bank valdytojasYves MerschBanque centrale du Luxembourg valdytojasChristian NoyerBanque de France valdytojasTommaso Padoa-Schioppa(iki 2005 m. gegužės 31 d.)ECB vykdomosios valdybos narysGuy QuadenNationale Bank van België/Banque Nationale de

Belgique valdytojasGertrude Tumpel-GugerellECB vykdomosios valdybos narėAxel A. WeberDeutsche Bundesbank prezidentasNout WellinkDe Nederlandsche Bank prezidentas

163ECB

Metų ataskaita2005

VALDANČIOJI TARYBA

Trečioje eilėje (iš kairės): Lorenzo Bini Smaghi, Klaus Liebscher, Axel A. Weber, José Manuel González-Páramo, Otmar Issing

Antroje eilėje (iš kairės):Jaime Caruana, Vítor Constâncio,Erkki Liikanen, Antonio Fazio, John Hurley, Guy Quaden

Pirmoje eilėje (iš kairės):Nicholas C. Garganas, Yves Mersch,Gertrude Tumpel-Gugerell, Lucas D. Papademos, Jean-Claude Trichet, Nout Wellink,Christian Noyer

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 163

1.3 VYKDOMOJI VALDYBA

Vykdomąją valdybą sudaro ECB pirmininkas,pirmininko pavaduotojas ir keturi nariai,kuriuos skiria euro valiutą įvedusių valstybiųnarių valstybių ar vyriausybių vadovai.Svarbiausios Vykdomosios valdybos, kuripaprastai posėdžiauja kartą per savaitę, pareigosyra:

– rengti Valdančiosios tarybos posėdžius;– įgyvendinti euro zonos pinigų politiką pagal

Valdančiosios tarybos nustatytas gaires ir

priimtus sprendimus, o tai darant, teiktibūtinus nurodymus euro zonosnacionaliniams centriniams bankams;

– vadovauti ECB einamajai veiklai;– vykdyti kai kuriuos Valdančiosios tarybos

jai suteiktus, įskaitant ir norminio pobūdžio,įgaliojimus.

Valdymo komitetas, kuriam pirmininkaujaVykdomosios valdybos narys, patariaVykdomajai valdybai ir padeda ECB valdymo,veiklos planavimo ir metų biudžeto sudarymoproceso srityse.


Jean-Claude TrichetECB pirmininkasLucas D. PapademosECB pirmininko pavaduotojasLorenzo Bini Smaghi(nuo 2005 m. birželio 1 d.)ECB vykdomosios valdybos narysJosé Manuel González-PáramoECB vykdomosios valdybos narys

Otmar IssingECB vykdomosios valdybos narysTommaso Padoa-Schioppa(iki 2005 m. gegužės 31 d.)ECB vykdomosios valdybos narysGertrude Tumpel-GugerellECB vykdomosios valdybos narė

Antroje eilėje (iš kairės):Lorenzo Bini Smaghi,

José Manuel González-Páramo, Otmar Issing

Pirmoje eilėje (iš kairės):Gertrude Tumpel-Gugerell,

Jean-Claude Trichet (pirmininkas),

Lucas D. Papademos (pirmininko pavaduotojas)

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 164

Vidaus auditodirektoratas

Klaus Gressenbauer

Ekonomikos generalinis direktoratas

Wolfgang SchillPavaduotojas: Philippe Moutot

Komunikacijųdirektoratas

Elisabeth Ardaillon-Poirier

Tarptautiniųir Europos ryšių

generalinis direktoratas Pierre van der Haegen

Pavaduotojas:Georges Pineau

Mokėjimo sistemų ir rinkosinfrastruktūros generalinis direktoratas

Jean-Michel GodeffroyPavaduotoja: Daniela Russo

Tyrimųgeneralinis direktoratas

Lucrezia ReichlinPavaduotojas: Frank Smets

Statistikos generalinis direktoratas

Steven KeuningPavaduotojas: Werner Bier

Administracijos generalinis direktoratas

Gerald Grisse Banknotųdirektoratas

Antti Heinonen

Sekretoriato ir kalbos paslaugų

generalinis direktoratas Frank Moss

Pavaduotojas: Julio Durán

Rinkos operacijų generalinisdirektoratas

Francesco PapadiaPavaduotojai: Paul Mercier,

Werner Studener

Teisinių paslaugųgeneralinis direktoratas

Antonio Sáinz de VicuñaPavaduotojas:

nepaskirtas

Finansinio stabilumo irpriežiūros direktoratas

Mauro Grande

Vykdomosios valdybospatarėjai

Gilles Noblet

ECB nuolatinė atstovybė VašingtoneJohannes Onno de Beaufort Wijnholds

Informacinių sistemųgeneralinis direktoratas

Hans-Gert PenzelPavaduotojas: François Laurent

Žmogiškųjų išteklių,biudžeto ir organizavimogeneralinis direktoratas

Koenraad De GeestPavaduotojas:

Berend van Baak

Skyriai: � Kalbos paslaugų � Sekretoriatas � Vertimo

Skyriai: � Euro zonos nacionalinių sąskaitų ir ekonominės statistikos � Išorės sektoriaus statistikos � Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos � Statistikos kūrimo ir koordinavimo � Statistinės informacijos valdymo ir paslaugų vartotojams

Skyriai: � Banknotų leidimo � Banknotų spausdinimo

Skyriai: � Oficialių leidinių skyrius ir biblioteka � Protokolo ir konferencijų � Spaudos ir informacijos

Skyriai: � Ekonometrinio modeliavimo � Pinigų politikos tyrimų � Finansinių tyrimų

Skyriai: � Priežiūros � Rinkos infrastruktūros � TARGET

Skyriai: � Teisinių konsultacijų 1

� Teisininkų-lingvistų

Skyriai: � ES institucijų ir forumų � ES kaimyninių regionų � Tarptautinės ekonominės politikos analizės ir kylančios ekonomikos šalių

Skyriai: � Investicijų � Operacijų vykdymo � Rinkos operacijų analizės � Rinkos operacijų sistemų � Sandorių apdorojimo ir atsiskaitymų

Skyriai: � Audito � Audito paslaugų

Skyriai: � Finansinės priežiūros � Finansinio stabilumo

Skyriai: � Biudžeto ir projektų � Darbo užmokesčio, kitų išmokų ir personalo santykių � Įdarbinimo ir personalo ugdymo � Organizacinio planavimo

� Rizikos valdymo 2

Skyriai: � Apsaugos � Biuro paslaugų ir aprūpinimo � PatalpųVidaus finansų direktoratas: Ian IngramSkyriai: � Apskaitos � Finansinės atskaitomybės ir politikos

Skyriai: � IT operacijų ir priežiūros � IT valdymo funkcijųIT projektų direktoratas: Magí Clavé

Skyrius: � Fiskalinės politikosEkonominės raidos direktoratasHans-Joachim KlöckersSkyriai: � ES šalių � Euro zonos makroekonominės raidos � Ne euro zonos raidos

Vykdomoji valdyba

Pinigų politikos direktoratasPhilippe MoutotSkyriai: � Kapitalo rinkų ir finansinės struktūros � Pinigų politikos padėties � Pinigų politikos strategijos

1 Įskaitant duomenų apsaugos funkciją.2 Tiesiogiai pavaldus Vykdomajai valdybai.

Vykdomoji valdybaAntroje eilėje (iš kairės): Lorenzo Bini Smaghi, José Manuel González-Páramo, Otmar IssingPirmoje eilėje (iš kairės): Gertrude Tumpel-Gugerell, Jean-Claude Trichet (pirmininkas), Lucas D. Papademos (pirmininko pavaduotojas)

Einschlagseite_LT_05 31.03.2006 7:51 Uhr Seite 165

1.4 BENDROJI TARYBA

Bendrąją tarybą sudaro ECB pirmininkas,pirmininko pavaduotojas ir visų ES valstybiųnarių nacionalinių centrinių bankų valdytojai.Ji vykdo tas iš EPI perimtas užduotis, kurių darnevykdo ECB dėl to, kad ne visos valstybėsnarės yra įvedusios euro valiutą. 2005 m.Bendroji taryba posėdžiavo keturis kartus. 2005m. kovo mėn. Bendroji taryba nusprendėpakviesti Bendrosios tarybos posėdžiuosestebėtojų teisėmis dalyvauti Bulgarijos ir

Rumunijos centrinių bankų valdytojus nuo tosdienos, kai šios šalys pasirašys Stojimo sutartį.Šis sprendimas priimtas vadovaujantis tuo pačiupožiūriu, kuris buvo taikytas tuometiniųdešimties stojančiųjų šalių centriniams bankams(SŠCB) 2003 m., siekiant stiprintibendradarbiavimą su SŠCB jiems rengiantisprisijungti prie ECBS. 2005 m. birželio 16 d.Bulgarijos ir Rumunijos centrinių bankųvaldytojai kaip stebėtojai pirmą kartą dalyvavoBendrosios tarybos posėdyje.


Jean-Claude Trichet ECB pirmininkasLucas D. Papademos ECB pirmininko pavaduotojasBodil Nyboe Andersen (iki 2005 m. spalio 31 d.)Danmarks Nationalbank valdytojasLeszek Balcerowicz Narodowy Bank Polski prezidentasNils Bernstein (nuo 2005 m. lapkričio 1 d.)Danmarks Nationalbank valdytojasMichael C. Bonello Central Bank of Malta valdytojasJaime Caruana Banco de España valdytojasChristodoulos ChristodoulouKipro centrinio banko valdytojasVítor Constâncio Banco de Portugal valdytojasVincenzo Desario(nuo 2005 m. gruodžio 20 d. iki 2006 m. sausio 15 d.)Banca d’Italia l.e.p. valdytojasMario Draghi (nuo 2006 m. sausio 16 d.)Banca d’Italia valdytojasAntonio Fazio (iki 2005 m. gruodžio 19 d.)Banca d’Italia valdytojasNicholas C. Garganas Graikijos banko valdytojasMitja Gaspari Banka Slovenije valdytojasLars Heikensten (iki 2005 m. gruodžio 31 d.)Sveriges Riksbank valdytojasJohn HurleyCentral Bank and Financial Services Authority of Ireland valdytojas

Stefan Ingves (nuo 2006 m. sausio 1 d.)Sveriges Riksbank valdytojasZsigmond Járai Magyar Nemzeti Bank valdytojasMervyn King Bank of England valdytojasVahur Kraft (iki 2005 m. birželio 6 d.)Eesti Pank valdytojasKlaus LiebscherOesterreichische Nationalbank valdytojasErkki LiikanenSuomen Pankki – Finlands Bank valdytojasAndres Lipstok (nuo 2005 m. birželio 7 d.) Eesti Pank valdytojasYves MerschBanque centrale du Luxembourg valdytojasChristian Noyer Banque de France valdytojasGuy QuadenNationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique valdytojasIlmārs Rimšēvičs Latvijas Banka valdytojasReinoldijus ŠarkinasLietuvos banko valdybos pirmininkas Ivan Šramko Národná banka Slovenska valdytojasZdeněk Tůma Česká národná banka valdytojasAxel A. WeberDeutsche Bundesbank prezidentasNout Wellink De Nederlandsche Bank prezidentas

Trečioje eilėje (iš kairės): Andres Lipstok, Erkki Liikanen,

Ilmārs Rimšēvičs, Lars Heikensten,Zdeněk Tůma, Axel A. Weber,

Reinoldijus Šarkinas, Mitja Gaspari

Antroje eilėje (iš kairės):Nicholas C. Garganas,

Jaime Caruana, Leszek Balcerowicz,Vítor Constâncio, Klaus Liebscher,

Antonio Fazio, John Hurley,Zsigmond Járai

Pirmoje eilėje (iš kairės): Yves Mersch,

Bodil Nyboe Andersen,Christodoulos Christodoulou,

Lucas D. Papademos, Jean-Claude Trichet,

Michael C. Bonello, Nout Wellink,Christian Noyer, Guy Quaden

Pastaba: Mervyn King ir Ivan Šramko negalėjo dalyvauti

posėdyje, kurio metu buvo atlikta šinuotrauka.

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 166

Eurosistemos ir ECBS komitetai ir toliau atliekasvarbų vaidmenį padėdami ECB sprendimuspriimantiems organams atlikti savo užduotis. IrValdančiosios tarybos, ir Vykdomosiosvaldybos prašymu komitetai teikia ekspertųpagalbą savo kompetencijos srityse irpalengvina sprendimų priėmimo procesą.Komitetų nariai paprastai yra Eurosistemoscentrinių bankų tarnautojai. Tačiau darneįvedusių euro valstybių narių nacionaliniaicentriniai bankai taip pat dalyvauja komitetoposėdžiuose, kai jame sprendžiami reikalai,priklausantys Bendrosios taryboskompetencijos sričiai. Kai reikia, gali būtipakviesti ir kiti kompetentingi organai,pavyzdžiui, Bankų priežiūros komiteto atveju –nacionalinės priežiūros institucijos. 2005 m.balandžio mėn. pasirašius Stojimo sutartį irremiantis sprendimu pakviesti SŠCB valdytojus

dalyvauti Bendrosios tarybos posėdžiuose,Bulgarijos ir Rumunijos centrinių bankųekspertai pakviesti dalyvauti ECBS komitetųposėdžiuose stebėtojų teisėmis, kai sprendžiamireikalai, priklausantys Bendrosios taryboskompetencijos sričiai. Šiuo metu yra 12Eurosistemos ir ECBS komitetų, įkurtųvadovaujantis ECB darbo reglamento 9straipsniu.

Biudžeto komitetas, įkurtas vadovaujantis ECBdarbo reglamento 15 straipsniu, padedasprendžiant Valdančiajai tarybai su ECBbiudžetu susijusius klausimus.

2005 m. lapkričio mėn., vadovaudamasi ECBdarbo reglamento 9a straipsniu, Valdančiojitaryba įkūrė Žmogiškųjų išteklių konferenciją(žr. šio skyriaus 2 skirsnį).

167ECB

Metų ataskaita2005

Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas (PSSC)Jean-Michel Godeffroy

Statistikos komitetas (STC) Steven Keuning

E U RO S I S T E M O S I R E C B S KO M I T E TA I , B I U D Ž E TO KO M I T E TA S , Ž M O G I Š K Ų J ŲI Š T E K L I Ų KO N F E R E N C I J A I R J Ų P I R M I N I N K A I

Apskaitos ir pinigų politikos pajamų komitetas (AMICO)Ian Ingram

Tarptautinių ryšių komitetas (IRC) Henk Brouwer

Bankų priežiūros komitetas (BSC) Edgar Meister

Teisės komitetas (LEGCO)Antonio Sáinz de Vicuña

Banknotų komitetas (BANCO) Antti Heinonen

Rinkos operacijų komitetas (MOC)Francesco Papadia

Eurosistemos/ECBS komunikacijų komitetas (ECCO) Elisabeth Ardaillon-Poirier

Pinigų politikos komitetas (MPC) Wolfgang Schill

Informacinių technologijų komitetas (ITC) Hans-Gert Penzel

Vidaus audito komitetas (IAC) Klaus Gressenbauer

Biudžeto komitetas (BUCOM)Liam Barron

1.5 EUROSISTEMOS IR ECBS KOMITETAI, BIUDŽETO KOMITETAS IR ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KONFERENCIJA

Žmogiškųjų išteklių konferencija (HRC)Koenraad De Geest

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 167

1.6 BENDRASIS VALDYMAS

Be sprendimus priimančių organų, ECBbendrasis valdymas apima tam tikrus išorės beividaus kontrolės sluoksnius ir taisykles dėlgalimybių visuomenei susipažinti su ECBdokumentais.

IŠORĖS KONTROLĖS LYGIAIECBS statutas numato du išorės kontrolėslygius, būtent išorės auditorių2, kuris skiriamasECB metinių ataskaitų auditui atlikti (ECBSstatuto 27 straipsnio 1 dalis), ir Europos AuditoRūmus, kurie įvertina ECB vadovybės veiklosefektyvumą (27 straipsnio 2 dalis). EuroposAudito Rūmų metų ataskaita kartu su ECBatsakymu paskelbiama ECB tinklalapyje irEuropos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2002 m. rugpjūčio mėn. Valdančioji tarybanusprendė, kad, siekiant viešai užtikrinti ECBišorės auditoriaus nepriklausomumą, turėtų būtitaikomas audito firmos rotacijos principas. Šis sprendimas įgyvendintas ECB išorėsauditoriaus paskyrimo procedūros keliu.

VIDAUS KONTROLĖS LYGIAIECB vidaus kontrolės struktūra pagrįstafunkciniu pagrindu. Kiekvienas organizacinisvienetas (padalinys, skyrius, direktoratas argeneralinis direktoratas) yra atsakingas už savovidaus kontrolę ir jos veiksmingumą. Šiaprasme organizaciniai vienetai įgyvendinaveiklos kontrolės procedūras savo atsakomybėssrityse ir nustato priimtiną rizikos lygį.Pavyzdžiui, taisyklių ir procedūrų rinkinys,žinomas „Kinų sienos“ pavadinimu, neleidžiavidaus informacijai, atsirandančiai srityse,kurios atsakingos už pinigų politiką, pasiektisritis, kurios atsakingos už ECB užsienioatsargų ar nuosavų lėšų portfelio valdymą. Be kontrolės priemonių, įgyvendinamųkiekviename organizaciniame vienete, atskiriŽmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizacijosgeneralinio direktorato skyriai stebi kontrolėsprocesą ir teikia pasiūlymus, kaip gerinti rizikosnustatymo, įvertinimo ir sušvelninimoefektyvumą viso ECB mastu.

Nepriklausomai nuo ECB kontrolės struktūros irrizikos stebėjimo Vidaus audito direktoratas,atskaitingas Vykdomajai valdybai, vykdo audito funkcijas. Remdamiesi įgaliojimais,nustatytais ECB vidaus audito nuostatuose3,ECB vidaus auditoriai pasirinktinai vertina ECBvidaus kontrolės sistemos tinkamumą,veiksmingumą ir ECB rezultatų, atliekant skirtaspareigas, kokybę. ECB vidaus auditoriai laikosiVidaus audito instituto patvirtintų Tarptautiniųvidaus audito profesinės praktikos standartų.

Eurosistemos ir ECBS komitetas – Vidausaudito komitetas, kurį sudaro ECB irnacionalinių centrinių bankų vidaus auditovadovai, yra atsakingas už bendrų Eurosistemosir ECB projektų ir operacinių sistemų auditoapimties koordinavimą.

ECB turi du elgesio kodeksus. Pirmasis skirtasValdančiosios tarybos nariams ir apibrėžia jųatsakomybę už Eurosistemos integralumo beireputacijos apsaugą ir už jos veiklosefektyvumo išlaikymą4. Jis nustato gaires irValdančiosios tarybos narių bei pakaitinių narių,jiems atliekant Valdančiosios tarybos nariųfunkcijas, etikos standartus. Valdančioji tarybataip pat yra paskyrusi patarėją, kuriskonsultuoja jos narius kai kuriais profesinioelgesio aspektais. Antrasis kodeksas yra ECBelgesio kodeksas, kuris orientuoja ir nustatoECB personalo ir Vykdomosios valdybos narių,iš kurių tikimasi, kad jie, atlikdami savopareigas, laikysis aukštų profesinės etikosstandartų, gaires5. Remiantis ECB elgesiokodekso taisyklėmis, draudžiančiomis naudotisvidaus informacija, ECB personalui irVykdomosios tarybos nariams draudžiamanaudotis vidaus informacija vykdant privačiąfinansinę veiklą savo rizika ir savo sąskaita ar


2 Po 2002 m. įvykusio konkurso ECB išorės auditoriumi supenkerių metų (2003–2007 finansiniai metai) įgaliojimaispaskirta bendrovė KPMG Deutsche Treuhand-Gesellschaft AGWirtschaftsprüfungsgesellschaft.

3 Siekiant puoselėti audito tvarkos ECB skaidrumą, šie nuostataiskelbiami ECB tinklalapyje.

4 Žr. Valdančiosios tarybos narių elgesio kodeksą, OL C 123, 200205 24, p. 9 ir ECB tinklalapyje.

5 Žr. Europos centrinio banko elgesio kodeksą pagal Europoscentrinio banko darbo reglamento 11.3 straipsnį, OL C 76, 200103 08, p. 12 ir ECB tinklalapyje.

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 168

trečiosios šalies rizika ir sąskaita6. Vykdomosiosvaldybos paskirtas patarėjas etikos klausimaisužtikrina, kad šios taisyklės būtų vienodaisuprantamos.

PRIEMONĖS PRIEŠ SUKČIAVIMĄ1999 m., siekdami sustiprinti kovą susukčiavimu, korupcija ir kitokia Bendrijosfinansiniams interesams kenkiančia neteisėtaveikla, Europos Parlamentas ir EuroposSąjungos Ministrų Taryba priėmė reglamentą7.Be kita ko, reglamentas numato Europos kovossu sukčiavimu tarnybos (OLAF) vidaus tyrimusdėl įtarimų sukčiavimu Bendrijos institucijose,įstaigose, tarnybose ir organizacijose.

OLAF reglamentas numato, kad kiekviena išminėtų institucijų turi priimti sprendimus, kurieleistų OLAF atlikti tyrimus kiekvienos jųviduje. 2004 m. birželio mėn. Valdančioji tarybapriėmė sprendimą8 dėl OLAF tyrimų ECBnuostatų ir sąlygų, įsigaliojusį 2004 m. liepos 1 d.

GALIMYBĖ VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU ECBDOKUMENTAIS2004 m. kovo mėn. priimtas ECB sprendimasdėl galimybės visuomenei susipažinti su ECBdokumentais9 atitinka kitų ES institucijų irįstaigų tikslus ir taikomus standartus dėlgalimybės visuomenei susipažinti su jųdokumentais. Tai didina skaidrumą, kartuatsižvelgiama į ECB ir nacionalinių centriniųbankų nepriklausomumą ir užtikrinamas kaikurių sričių, kurios būdingos ECB jam vykdantsavo užduotis, konfidencialumas.

2005 m. ir toliau buvo nedaug visuomenėsprašymų susipažinti su dokumentais.

169ECB

Metų ataskaita2005

6 Žr. ECB personalo taisyklių, kuriose pateikiamos profesinioelgesio ir profesinės paslapties taisyklės, 1.2 dalį, OL C 92, 200404 16, p. 31 ir ECB tinklalapyje.

7 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir TarybosReglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos susukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, OL L 136, 199905 31, p. 1.

8 Sprendimas ECB/2004/11 dėl Europos kovos su sukčiavimutarnybos atliekamų Europos centrinio banko tyrimų, susijusiųsu Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiosukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklosprevencija, nuostatų ir sąlygų, ir dėl Europos centrinio bankopersonalo įdarbinimo sąlygų dalinio pakeitimo, OL L 230, 200406 30, p. 56. Sprendimas priimtas atsiliepiant į EuroposTeisingumo Teismo 2003 m. liepos 10 d. sprendimą byloje C-11/00 Komisija prieš Europos centrinį banką, ECR I-7147.

9 OL L 80, 2004 03 18, p. 42.

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 169

2.1 ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

PERSONALO ĮDARBINIMAS2005 m. bendras biudžete numatytų darbuotojųetatų skaičius buvo 1 369,5 pozicijos, išreikštosvisos darbo dienos ekvivalentais (VDDE), 2004m. – 1 362,5 pozicijos, išreikštos VDDE. 2005m. pabaigoje nuolatinių arba pagalterminuotąsias sutartis ne trumpiau kaip 12mėn. ECB įdarbintų darbuotojų buvo 1 360,arba 1 351 pozicijos, išreikštos VDDE10. Po2005 m. gegužės 15 d. ECB pradėjo priiminėtiparaiškas iš dviejų stojančiųjų šalių (Bulgarijosir Rumunijos) piliečių. Visas išorinis darbuotojųpriėmimas į nuolatines darbo vietas buvogrindžiamas penkerių metų terminuotosiomissutartimis vadovaujančių ir patariamųjų pareigųdarbuotojams ir trejų metų terminuotosiomissutartimis – visiems kitiems darbuotojams.

2005 m. ECB pasiūlė 106 trumpalaikes(trumpesnes negu vienų metų) sutartis,siekdamas patenkinti trumpalaikį darbuotojųporeikį ir pakeisti darbuotojus, išėjusiusmotinystės, tėvystės, nemokamų atostogų ir kt.(2004 m. tokių sutarčių buvo 123).

Be to, vadovaudamasis vienu iš Eurosistemosorganizacinių principų, kuriuo teigiama, kad„personalo kaitą, išmanymą ir patirtį turiskatinti kiekviena ir visos Eurosistemos narės“,ECB priėmė 80 ekspertų iš ECBS nacionaliniųcentrinių bankų, taip pat iš Bulgarijosnacionalinio banko ir Banca Nat‚ionala aRomâniei trumpiems laikotarpiams, t. y. 3–11mėn. Šie trumpo laikotarpio paskyrimai ECB irnacionalinių centrinių bankų darbuotojamssuteikė labai naudingą galimybę pasimokytipatirties vieniems iš kitų, taip ugdant visosECBS komandinę dvasią. Jie taip pat prisidėjorengiantis tolesnei ES plėtrai ir būsimaiBulgarijos nacionalinio banko ir BancaNat‚ionala a României integracijai į ECBS.

2005 m. ECB organizavo stažuotes 158studentams ir absolventams, baigusiemsekonomikos, statistikos, verslo administravimo,teisės ir vertimo mokslus. Iš 158 stažuočių 10stažuočių buvo surengta pagal Absolventų

tyrimų programą, skirtą labai talentingiemstyrimų studentams jų doktorantūros studijųvėlesniame etape.

Pagal Tyrimų programą vizituojantiemsspecialistams, skirtą konkretiems aukšto lygiotyrimų projektams pinigų politikos srityje, 2005m. priimta 19, o 2004 m. – 18 vizituojančiųspecialistų.

2005 m. pradėta įgyvendinti ECB absolventųprograma siekiant sudominti neseniai baigusiusabsolventus, turinčius platų išsilavinimą.Pirmas priėmimas planuojamas 2006 m.

VIDAUS MOBILUMASVidaus mobilumas suteikia darbuotojamsgalimybę plėsti savo patirtį ir priemonessinergijai visose verslo srityse didinti, todėlvidaus įdarbinimo politika, kurioje labiau negupraeityje atsižvelgiama į platesnius įgūdžius,siekiama toliau skatinti darbuotojų vidausmobilumą. Vidaus mobilumas pagrįstas irkitomis iniciatyvomis, tokiomis kaip darbuotojųtarpusavio keitimasis ir laikini vidaus perėjimaiį kitas pareigas pavaduoti trūkstamų kolegų.2005 m. daugiau kaip 100 personalo nariųperėjo į kitas vidaus pareigas.

IŠORĖS MOBILUMASECB personalas ir toliau buvo komandiruojamasnuo 2 iki 12 mėn. į nacionalinius centriniusbankus ir kitas atitinkamas tarptautines irEuropos institucijas (pvz., Europos Komisiją irTVF). 2005 m. pradėtoje išorės darbo patirtiesprogramoje dalyvavo 15 personalo narių. Be to,ECB toliau teikė nemokamas atostogas iki trejųmetų darbuotojams, kurie norėjo imtis darboNCB arba kitoje atitinkamoje finansųorganizacijoje. 2005 m. šia galimybepasinaudojo 14 darbuotojų.

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ STIPRINIMAS2005 m. toliau buvo įgyvendinama 2004 m.pradėta įgyvendinti nauja žmogiškųjų išteklių(ŽI) strategija. Papildomai prie mobilumo


2 O RG A N I Z AC I N Ė R A I DA

10 2004 m. pabaigoje – 1 317 nuolatinių arba pagal terminuotąsiasdarbo sutartis dirbančių darbuotojų, arba 1 309 VDDE.

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 170

skatinimo, įskaitant vadovų rotavimą, ŽIstrategijoje akcentuojamas ECB vadovybėsugdymas. Valdymo ir vadovavimo įgūdžiai irtoliau buvo ugdomi organizuojant mokymus,asmeninį parengimą ir įvairių šaltiniųrengiamus dvikrypčius užsiėmimus. Šiuosvisiems vadovams privalomus kasmetiniusmokymus vertina atitinkami darbuotojai, jieįtraukiami į metinį ECB vadovų veiklosvertinimą. Be to, buvo išplėsta Aukštesnio lygiovadovų mokymo programa, į kurią buvo įtrauktadarbuotojų veiklos valdymas ir organizaciniaipokyčiai.

Be to, žmogiškųjų išteklių politikoje buvonuosekliai įgyvendinamos 2004 m. nustatytosšešios bendrosios ECB vertybės (kompetencija,veiksmingumas ir našumas, vientisumas,komandinė dvasia, skaidrumas ir atskaitomybė,darbas Europai). Pirmi žingsniai, siekiantperkelti šias vertybes į kasdienę darbuotojųelgseną ir veiklą, buvo skatinamosiosiniciatyvos šias vertybes perkelti į konkrečiuselgsenos standartus bei veiksmus ir šių vertybiųįtraukimas į darbuotojų veiklos vertinimą.

Nuolatinis siekimas naujų įgūdžių bei gebėjimųir jų ugdymas yra vienas iš svarbiausių ECB ŽIstrategijos aspektų. Už mokymąsi ir tobulėjimąatsakingi visi, tai – pagrindinis principas. ECBužtikrina biudžetines priemones ir mokymosistemą, vadovai nustato mokymo poreikius,kad užtikrintų aukštą darbuotojų profesiniųžinių ir įgūdžių lygį, kurio reikia jų užimamomspareigoms, o pagrindinė darbuotojų pareiga –mokymasis ir tobulėjimas. Papildomai prieorganizacijos viduje sukurtų galimybių mokytisdarbuotojai ir vadovai, kuriems reikia specialių,labiau „techninio“ pobūdžio mokymų, galinaudotis išorės mokymo galimybėmis. Jie taippat gali pasinaudoti mokymosi galimybėmis,kurios organizuojamos kaip įprastos ECBSprogramos arba kurias siūlo nacionaliniaicentriniai bankai.

Be to, pagal Antrinę mokymo programą ECBpadėjo 19 darbuotojų įgyti įgūdžių, kurieišplečia jų profesinę kompetenciją labiau, negureikia jų užimamoms pareigoms.

ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ KONFERENCIJA IR PAREIŠKIMOAPIE EUROSISTEMOS MISIJĄ PASKESNĖS PRIEMONĖSSiekdama toliau remti Eurosistemos ir ECBScentrinių bankų bendradarbiavimą ir komandinędvasią žmogiškųjų išteklių valdymo srityje,Valdančioji taryba įkūrė Žmogiškųjų ištekliųkonferenciją (ŽIK) ir taip oficialiai įteisinoilgalaikį ES centrinių bankų personalo tarnybųvadovų bendradarbiavimą. Nepažeisdamanacionalinių centrinių bankų ir ECB išskirtinės kompetencijos žmogiškųjų išteklių srityje, Valdančioji taryba suteikė ŽIKįgaliojimus keistis patirtimi, profesinėmisžiniomis ir informacija apie atitinkamasžmogiškųjų išteklių politikas ir praktiką. Be kitako, ŽIK prisidės nustatant bendros mokomosiosveiklos galimybes ir sukuriant priemones,skatinančias personalo keitimąsi. Ji taip patkoordinuos bendrų interesų veiklą žmogiškųjųišteklių srityje.

2005 m. rugsėjo 1 d. Valdančioji taryba priėmėsprendimą dėl kelių konkrečių priemonių,kuriomis remiamas 2005 m. sausio mėn.paskelbtas pareiškimas dėl Eurosistemosmisijos. Vėliau ŽIK ir Eurosistemos ir ECBSkomunikacijos komitetas buvo įgaliotiįgyvendinti šias patvirtintas priemones.Konkrečios pareiškimo apie misiją reikšmėsEurosistemos darbuotojams ir jų kasdieniamdarbui suteikimas bus nuolatinis procesas.

ĮVAIROVĖS VALDYMASĮvairovės valdymo paskirtis – panaudotiskirtumus tarp darbuotojų siekiant sukurti našiąir pagarbią darbinę aplinką, kurioje visiškaipanaudojami talentai ir įvykdomi organizaciniaitikslai. Įvairovės valdymas yra svarbus ECB,kadangi jame dirba darbuotojai iš 25 ESvalstybių narių ir iš dviejų stojančiųjų šalių.Todėl ECB integruoja įvairovės valdymą į savokasdienę veiklą, kad būtų pripažinta individualidarbuotojų kompetencija ir kad ji prisidėtų prie

171ECB

Metų ataskaita2005

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 171

didelio našumo, reikalingo ECB savo užduotimsįvykdyti. 2005 m. buvo toliau plėtojama bendraįvairovės politika, politikos dėl orumo darbepagrindai ir pasiūlymas dėl su įvairove susijusiųreikalų stebėsenos.

2.2 ECB VEIKSMINGUMO IR NAŠUMO PERŽIŪRA

ECB, kaip valstybės institucija, įpareigotasteikti geriausias paslaugas mažiausiomissąnaudomis. Papildomai prie esamų vidaus irišorės kontrolės mechanizmų, nuolatkontroliuojančių, kaip ECB vykdo šią pareigą,ECB nusprendė peržiūrėti savo efektyvumą irnašumą, atlikdamas nulinės bazės biudžeto(ZBB – zero-based budget) vertinimą, kaiaktyviai dalyvavo jo darbuotojai ir vadovai.Nulinės bazės biudžeto vertinimas buvo visųECB veiklos sričių pradedant nuo nulioefektyvumo ir našumo peržiūra, atliktaapžvelgiant visų ECB darbuotojų ir vadovųveiklą ir išdirbį.

Remdamasi nuo nulio sudaromo biudžetovertinimo išvadomis, Vykdomoji valdybanusprendė, kad didžioji etatų dalis turi būtiišsaugota, netaikant laikino darbuotojųatleidimo. Laikinas naujų darbuotojų priėmimoužšaldymas truko kelis 2005 m. mėnesius, taippat buvo apsvarstytas galimas kelių darbuotojųpaskyrimas į kitas pareigas institucijos viduje.Vykdomoji valdyba patvirtino kelias kitaspriemones, susijusias su daugiau organizaciniųklausimų įvairiose ECB verslo srityse atskiraiir visas bendrai paėmus. Šios priemonėsnumato: įsteigti Pirkimų biurą Generaliniodirektorato administracijoje; Planavimo irkontrolės direktoratą sujungti su Žmogiškųjųišteklių direktoratu ir suformuoti naująŽmogiškųjų išteklių, biudžeto ir organizacijosgeneralinį direktoratą; nustatyti pareigųpasiskirstymą tarp Informacinių sistemųgeneralinio direktorato ir kitų ECB veiklossričių, susijusių su IT taikymu; statistikos darbąkoncentruoti Statistikos generaliniamedirektorate; stiprinti operacinę rizikos valdymofunkciją.

2.3 NAUJOS ECB PATALPOS

2005 m. sausio 13 d. Valdančioji taryba priėmėsprendimą dėl būsimos ECB būstinės dizaino.Po atidaus įvertinimo ir nuodugnių svarstymų,atsižvelgusi į konkurso atrankos kriterijus,Valdančioji taryba pritarė peržiūrėtam COOP HIMMELB(L)AU, tarptautinį miestųplanavimo ir architektūrinių projektų konkursąlaimėjusių architektų projektiniam pasiūlymui.Kartu Valdančioji taryba pradėjo optimizavimoetapą funkciniams, erdvės ir techniniamsreikalavimams peržiūrėti, siekdama ikiminimumo sumažinti išlaidas ir užtikrintioptimalų lėšų panaudojimą.

2005 m. gruodžio 15 d. Valdančioji tarybapritarė optimizuotam COOP HIMMELB(L)AUnaujų ECB patalpų projektiniam pasiūlymui.Naujasis projektas visiškai atitiko ECBreikalavimus. Statybos išlaidų sąmata nebuvodidesnė už šiam tikslui numatytą 500 mln. eurosumą. Naujųjų patalpų statybos išlaidos apimastatybą, techninę infrastruktūrą irkraštovaizdžio formavimą, taip pat tam tikrasbūtinas savybes ir su vartotojais susijusiusreikalavimus, kurie užtikrins tinkamą ECB, kaipmodernaus centrinio banko, funkcionavimą.Bendros numatytos investicijų išlaidos apima netik statybos išlaidas, bet ir kitus išlaidųelementus, kurie yra būtini baigti projektą. Šiekiti išlaidų elementai – tai Grossmarkthalleesančios žemės pirkimo išlaidos, vėlesnis šiosvietos paruošimas ir plėtra, visos planavimo irkitos išlaidos, tokios kaip statybos leidimai,baldai ir informacinės technologijos. Šių išlaidųsąmata iš viso sudaro 350 mln. euro, iš jų apie80 mln. euro jau investuota į statybos vietospirkimą, paruošimą, plėtrą ir projekto konkursą.Taigi pagal sąmatą bendros investicijų išlaidos,apimančios statybos išlaidas ir visas kitasišlaidas, sudarys 850 mln. euro. Išlaidų sąmatospagrįstos metodologija, taikoma šios rūšiesprojektams, ir 2005 m. palyginamųjų kainųlygiu.

Optimizavimo etapo metu atlikta keletasprojektinio pasiūlymo pakeitimų. Pirma,


08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 172

atsirado naujas statybos elementas, kuris kirsGrossmarkthalle pastatą, sujungdamas salę irbokštus, ir bus savitas įėjimas į naująsias ECBpatalpas iš šiaurės pusės. Antra, numatytasintensyvesnis Grossmarkthalle naudojimas, beto, buvo pagerintas Grossmarkthalle pastatovaizdas iš pietų pusės. Optimizavus projektinįpasiūlymą, bokštų architektūriniai aspektai ir jųfunkcija – biurų patalpos – nepasikeitė.

Be to, 2005 m. gruodžio 15 d. Valdančioji tarybanusprendė, kad planavimo etapas bus pradėtas2006 m. kovo mėn. Numatoma, kad statybosprasidės 2007 m. pabaigoje, o jas baigtinumatoma 2011 m. pabaigoje.

2006 m. vasario 16 d. Valdančioji tarybapatvirtino naujų ECB patalpų projektoplanavimo etapo valdymo, organizavimo,kontroliavimo ir auditavimo pagrindinękoncepciją.

Taip pat bus sukurta memorialinė ir informacinėerdvė Grossmarkthalle pastato vaidmeniui,deportuojant žydų kilmės piliečius, įamžinti. Iš Frankfurto miesto, Frankfurto žydųbendruomenės ir ECB atstovų buvo sudaryta

darbo grupė, kuri turi parengti tarptautinįkonkursą memorialinei ir informacinei erdveisukurti. Tikimasi, kad konkursas bus paskelbtas2006 m. pirmąjį pusmetį.

173ECB

Metų ataskaita2005

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 173

ECBS socialinis dialogas yra konsultacinisforumas, kuriame dalyvauja ECB ir visų ECBScentrinių bankų darbuotojų bei Europosprofesinių sąjungų federacijų atstovai. Jo tikslas– teikti informaciją ir keistis nuomonėmis taisklausimais, kurie gali turėti reikšmingos įtakosįdarbinimo situacijai ECBS centriniuosebankuose.

2005 m. surengti trys ECBS socialiniai dialogai.Papildomai prie banknotų gamybos irapyvartos, mokėjimų sistemų (TARGET2) irfinansų priežiūros klausimų, kurie yrareguliariai svarstomi socialinio dialogo metu,diskusijose buvo aptartas pareiškimas dėlEurosistemos misijos, strateginiai tikslai irorganizaciniai principai, taip pat jų įtakakasdieniam Eurosistemos darbuotojų darbui.

Valdančioji taryba pripažino darbuotojų atstovųnorą dalyvauti diskusijose apie tolesnępareiškimo dėl Eurosistemos misijos įtakądarbuotojams ir pasikonsultavo su jais priešnuspręsdama, kokių reikės imtis pirminiųpriemonių pareiškimui dėl misijos įgyvendinti.Pirma, 2005 m. gegužės mėn. euro zonosnacionaliniams centriniams bankams buvopasiūlyta decentralizuota konsultacija, kurivyktų vietose dalyvaujant darbuotojųatstovams. Antra, vykdant šią iniciatyvą,Socialinio dialogo susitikime 2005 m. lieposmėn. įvyko konsultacija su darbuotojų atstovais.Šiame susitikime Europos profesinių sąjungųfederacijos pateikė bendrą deklaraciją, kuriaišreiškė savo požiūrį į pareiškimą dėlEurosistemos misijos, strateginius tikslus irorganizacinius principus.

Tarp susitikimų ECB toliau leido brošiūrą,kurioje darbuotojų atstovams pateikė naujausiąinformaciją šiomis temomis. 2005 m.susitikimuose taip pat buvo aptarta, kaip toliaustiprinti ECBS socialinį dialogą ir didintidešimties naujųjų valstybių narių nacionaliniųcentrinių bankų darbuotojų atstovų ir profesiniųsąjungų dalyvavimą.


3 EC BS S O C I A L I N I S D I A LO G A S

08_Ch_07_05_LT 31.03.2006 7:24 Uhr Seite 174

175ECB

Metų ataskaita2005

4 EC B M E T I N Ė S F I N A N S I N Ė S ATA S K A I TOS

09_Annual_05_LT 31.03.2006 7:26 Uhr Seite 175

1 PAGRINDINĖ VEIKLA

ECB veikla 2005 m. plačiau aprašytaatitinkamuose metinės ataskaitos skyriuose.

2 FINANSINĖS ATASKAITOS

Pagal ECBS statuto 26 straipsnio 2 dalį, ECBmetines finansines ataskaitas rengia Vykdomojivaldyba, laikydamasi Valdančiosios tarybosnustatytų principų. Paskui ataskaitas tvirtinaValdančioji taryba, ir tada jos paskelbiamos.

3 ATIDĖJINIAI VALIUTŲ KURSŲ, PALŪKANŲ NORMŲ IRAUKSO KAINOS RIZIKAI

Kadangi dauguma ECB turto ir įsipareigojimųyra periodiškai perkainojami pagal einamuosiusrinkos valiutų kursus ir vertybinių popieriųkainas, ECB pelningumui didelę įtaką darovaliutų kursų rizika ir truputį mažesnę –palūkanų normų rizika. Ši rizika daugiausia kyladėl turimų Eurosistemos užsienio atsargų,laikomų JAV doleriais, Japonijos jenomis irauksu, kurios dažniausiai investuojamos į palūkanas uždirbančias priemones.

Atsižvelgiant į su šiomis ECB pozicijomissusijusią riziką ir dabartinį ECB perkainojimosąskaitų dydį, Valdančioji taryba nusprendėsudaryti atidėjinius valiutų kursų, palūkanųnormų ir aukso kainos rizikai. 2005 m. gruodžio31 d. atidėjiniams skirta 992 mln. EUR sumasumažino grynąjį metų pelną iki nulio.

Šie atidėjiniai bus skirti realizuotam irnerealizuotam nuostoliui, ypač iš perkainojimosąskaitų nepadengtiems nuostoliams,atsiradusiems dėl vertinimo, padengti. Ši sumabus peržiūrima kasmet.

4 FINANSINIAI REZULTATAI

Jei nebūtų sudaryti atidėjiniai užsienio valiutųkursų, palūkanų normų ir aukso kainos rizikai,2005 m. ECB grynasis pelnas būtų buvęs

992 mln. EUR. 2004 m. ECB pranešė patyręs 1 636 mln. EUR nuostolį.

2004 m. nuostolis patirtas iš esmės dėldidėjusios euro vertės. Dėl to teko sumažintiECB turimo turto JAV doleriais vertę, išreikštąEUR valiuta, kuris buvo parodomas pelno(nuostolio) ataskaitoje. Turto ir įsipareigojimų,išreikštų JAV doleriais, vidurkinė kaina ECBapskaitoje taip pat buvo pakoreguota pagal metųpabaigoje buvusį valiutos kursą.

Susilpnėjus euro valiutai JAV dolerio ir auksoatžvilgiu, 2005 m. labai padidėjo atitinkamosperkainojimo sąskaitos balanse, tačiau taineturėjo įtakos pelno (nuostolio) ataskaitosrezultatams. Suderinta ECB ir Eurosistemosapskaitos politika, kuri aprašyta pastabose dėlmetinių finansinių ataskaitų, pagrįsta pirmiausiaatsargumo principu. Šios politikos tikslas –užtikrinti, kad nerealizuotas prieaugis, gautasperkainojus turtą ir įsipareigojimus, nebūtųpripažįstamas pajamomis ir todėl nebūtųskirstomas kaip pelnas. Priešingai, dėlperkainojimo susidaręs nerealizuotas nuostolismetų pabaigoje yra parodomas pelno (nuostolio)ataskaitoje.

2005 m. palūkanų pajamos daugiausia padidėjodėl pakilusių JAV dolerio palūkanų normų, 2004m. buvus istoriškai mažoms vidaus ir užsieniopalūkanų normoms euro zonoje ir už jos ribų.868 mln. EUR grynųjų palūkanų pajamų sudaropalukanų pajamos iš euro banknotų apyvartojeECB dalies.

ECB bendros administracinės išlaidos, įskaitantnuvertėjimą (amortizaciją), sumažėjo 7%, nuo 374 mln. EUR (2004 m.) iki 348 mln. EUR (2005 m.). Šis sumažėjimas iš dalies atsirado pakoregavus grynojo aktuarinio pelno(nuostolio), susijusio su ECB pensijų planu irkitomis išmokomis nebedirbantiems asmenims,apskaitos traktavimą. 2004 m. pensinis mokestisbuvo gerokai didesnis pripažinus visą 23,7 mln.EUR sumą grynuoju aktuariniu nuostoliu taismetais, kuriais jis susidarė. Nuo 2005 m.nustatytą ribą viršijanti grynojo aktuariniopelno (nuostolio) suma turės būti amortizuojama


2 0 0 5 M . G RU O D Ž I O 31 D . PA S I B A I G U S I Ų M E T ŲVA D OV Y B Ė S ATA S K A I TA


per vidutinį numatomą programoje dalyvaujančiųdarbuotojų tarnybos laiką iki pensijos.

Tačiau šį personalo išlaikymo išlaidųsumažėjimą iš dalies kompensavo darboužmokestis padidėjusiam darbuotojų skaičiui.

Kitos administracinės išlaidos taip patsumažėjo, visų pirma dėl sumažėjusių honorarųuž konsultavimo ir kitas specialistų paslaugas.

2005 m. darbo užmokesčio priedai Vykdomosiosvaldybos nariams iš viso sudarė 2,1 mln. EUR(2004 m. – 2,1 mln. EUR).

5 INVESTICINĖ VEIKLA IR RIZIKOS VALDYMAS

ECB užsienio atsargų portfelį sudaro pagalECBS statuto 30 straipsnį Eurosistemosnacionalinių centrinių bankų ECB pervestosužsienio atsargos ir už jas gautos pajamos. Šioportfelio paskirtis – finansuoti ECB operacijasužsienio valiutų rinkoje Sutartyje nustatytaistikslais.

ECB nuosavų lėšų portfelį sudaro apmokėtokapitalo investicijos, bendrasis atsargų fondasir praeityje iš portfelio sukauptos pajamos. Jopaskirtis – suteikti ECB rezervą galimamnuostoliui padengti.

ECB investicinė veikla ir susijusios rizikosvaldymas išsamiau aprašytas metinės ataskaitos2 skyriuje.

6 ECB VALDYMAS

Informacija apie ECB valdymą pateikta 7 skyriuje.

7 PERSONALAS

Vidutinis ECB įdarbintų darbuotojų skaičiusišaugo nuo 1 261 (2004 m.) iki 1 331 (2005 m.).Daugiau informacijos apie tai pateiktapastabose dėl pelno (nuostolio) ataskaitos ir 7 skyriaus 2 skirsnyje. Jame taip pat aprašytaECB žmogiškųjų išteklių strategija.

177ECB

Metų ataskaita2005



B A L A N S A S 2 0 0 5 M . G RU O D Ž I O 31 D .TURTAS PASTABOS 2005 2004

nr. € €

Auksas ir gautinas auksas 1 10 064 527 857 7 928 308 842

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 2

Iš TVF gautinos lėšos 170 162 349 163 794 845Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas 31 062 557 242 26 938 993 980

31 232 719 591 27 102 788 825

Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta 2 2 908 815 389 2 552 016 565

Pretenzijos ne euro zonos rezidentams euro valiuta 3

Likučiai bankų sąskaitose, investicijos į vertybinius popierius ir paskolos 13 416 711 87 660 507

Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms euro valiuta 4 25 000 25 000

Vidinės Eurosistemos pretenzijos 5Pretenzijos, susijusios su euro banknotų paskirstymu Eurosistemoje 45 216 783 810 40 100 852 165Kitos Eurosistemos (grynosios) pretenzijos 5 147 038 409 3 410 918 324

50 363 822 219 43 511 770 489Kitas turtas 6

Ilgalaikis materialusis turtas 175 237 902 187 318 304Kitas finansinis turtas 6 888 490 580 6 308 075 905Sukauptos pajamos ir iš anksto sumokėtos išlaidos 1 091 945 157 770 894 480Kitas įvairus turtas 4 397 807 6 933 022

8 160 071 446 7 273 221 711

Metų nuostolis 0 1 636 028 702

Visas turtas 102 743 398 213 90 091 820 641


179ECB

Metų ataskaita2005

ĮSIPAREIGOJIMAI PASTABOS 2005 2004 nr. € €

Banknotai apyvartoje 7 45 216 783 810 40 100 852 165

Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams euro valiuta 8 1 050 000 000 1 050 000 000

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams euro valiuta 9 649 304 896 137 462 706

Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 10 0 4 967 080

Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 10

Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai 855 933 000 1 254 905 957

Vidiniai Eurosistemos įsipareigojimai 11Įsipareigojimai, atitinkantys užsienio atsargų pervedimus 39 782 265 622 39 782 265 622

Kiti įsipareigojimai 12Sukauptos išlaidos ir iš anksto gautos pajamos 1 331 685 870 1 136 708 542Kiti įvairūs įsipareigojimai 632 012 224 265 799 279

1 963 698 094 1 402 507 821

Atidėjiniai 13 1 027 507 143 52 396 126

Perkainojimo sąskaitos 14 8 108 628 098 1 921 117 190

Kapitalas ir rezervai 15Kapitalas 4 089 277 550 4 089 277 550Rezervai 0 296 068 424

4 089 277 550 4 385 345 974

Visi įsipareigojimai 102 743 398 213 90 091 820 641


2 0 0 5 M . G RU O D Ž I O 31 D . PA S I B A I G U S I Ų M E T Ų P E L N O ( N U OS TO L I O ) ATA S K A I TA

PASTABOS 2005 2004 nr. € €

Užsienio atsargų palūkanų pajamos 889 408 789 422 418 698Iš euro banknotų paskirstymo Eurosistemoje gautos palūkanų pajamos 868 451 848 733 134 472Kitos palūkanų pajamos 1 794 267 421 1 456 650 188Palūkanų pajamos 3 552 128 058 2 612 203 358 Atlygis už nacionalinių centrinių bankųpretenzijas dėl pervestų užsienio atsargų (710 160 404) (693 060 433)Kitos palūkanų išlaidos (1 572 338 709) (1 229 369 015) Palūkanų išlaidos (2 282 499 113) (1 922 429 448)

Grynosios palūkanų pajamos 18 1 269 628 945 689 773 910

Realizuotos pajamos (išlaidos) iš finansinių operacijų 19 149 369 135 136 045 810Finansinio turto ir pozicijų vertės sumažėjimas 20 (97 494 081) (2 093 285 109)Perkėlimai į/iš atidėjinių valiutų kursų svyravimų ir kainų rizikoms (992 043 443) 0

Grynasis finansinių operacijų, nurašymų ir atidėjinių rizikai rezultatas (940 168 389) (1 957 239 299)

Grynosios komisinių ir kitų atlygių išlaidos 21 (182 373) (261 517)

Kitos pajamos 22 18 281 961 5 956 577

Visos grynosios pajamos 347 560 144 (1 261 770 329)

Personalo išlaikymo išlaidos 23 (153 048 314) (161 192 939)

Administracinės išlaidos 24 (158 457 219) (176 287 651)

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo išlaidos (31 888 637) (33 655 824)

Banknotų gamybos išlaidos 25 (4 165 974) (3 121 959)

Metų pelnas (nuostolis) 0 (1 636 028 702)

Frankfurtas prie Maino, 2006 m. kovo 7 d.

EUROPOS CENTRINIS BANKAS

Jean-Claude TrichetPirmininkas



FINANSINIŲ ATASKAITŲ FORMA IR PATEIKIMASEuropos centrinio banko (ECB) finansinėsataskaitos parengtos siekiant tiksliai parodytiECB finansinę būklę ir jo veiklos rezultatus. Josbuvo parengtos laikantis toliau nurodytosapskaitos politikos2, kurią ECB valdančiojitaryba laiko tinkama pagal centrinio bankoveiklos pobūdį.

APSKAITOS PRINCIPAIBuvo vadovaujamasi šiais apskaitos principais:ekonominės realybės ir skaidrumo, atsargumo,įvykių po balanso sudarymo pripažinimo,reikšmingumo, kaupimo, veiklos tęstinumo,nuoseklumo ir palyginamumo.

APSKAITOS PAGRINDASAtaskaitos parengtos įsigijimo vertės apskaitospagrindu, viešosios apyvartos vertybiniųpopierių, aukso ir viso kito balansinio beinebalansinio turto ir įsipareigojimų užsieniovaliuta atžvilgiu taikant perkainojimą rinkosverte. Sandoriai finansiniu turtu irįsipareigojimais metinėse finansinėseataskaitose parodyti taikant atsiskaitymų dienosmetodą.

AUKSAS, TURTAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI UŽSIENIO VALIUTATurtas ir įsipareigojimai užsienio valiutaperskaičiuojami į euro valiutą pagal balansosudarymo dieną galiojusį užsienio valiutoskursą. Pajamos ir išlaidos perskaičiuojamospagal operacijos dienos užsienio valiutos kursą.Turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta,įskaitant balansines ir nebalansines priemones,perkainojami atskirai pagal kiekvieną valiutą.

Turto ir įsipareigojimų užsienio valiutaperkainojimas pagal rinkos kainas apskaitojeparodomas atskirai nuo perkainojimo pagalvaliutos kursą.

Auksas vertinamas metų pabaigoje buvusiarinkos kaina. Perkainojant auksą, atskiraineišskiriama aukso kainos ir valiutos kursoįtaka. Auksas perkainojamas pagal vienosTrojos uncijos grynojo aukso kainą, kuri 2005m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais į euro

valiutą perskaičiuojama pagal euro ir JAVdolerio 2005 m. gruodžio 30 d. kursą.

VERTYBINIAI POPIERIAIVisi viešosios apyvartos vertybiniai popieriai irpanašus turtas vertinami balanso sudarymodienos vidutinėmis rinkos kainomis pagalkiekvieną vertybinį popierių atskirai. 2005 m.gruodžio 31 d. pasibaigusiems metams buvonaudojamos 2005 m. gruodžio 30 d. vidutinėsrinkos kainos. Neapyvartiniai vertybiniaipopieriai parodomi įsigijimo verte.

PAJAMŲ PRIPAŽINIMASPajamos ir išlaidos pripažįstamos tuolaikotarpiu, kurį jos buvo uždirbtos arbapatirtos. Iš valiutos, aukso ir vertybinių popieriųpardavimo gautos realizuotos pajamos irišlaidos įtrauktos į pelno (nuostolio) ataskaitą.Tokios realizuotos pajamos ir išlaidosskaičiuojamos taikant atitinkamo turtovidurkinę kainą.

Nerealizuotas prieaugis nėra pripažįstamaspajamomis, o pervedamas tiesiai į perkainojimosąskaitą.

Nerealizuoti nuostoliai įtraukiami į pelno(nuostolio) ataskaitą, jei jie viršija ankstesnįperkainojimo prieaugį, įrašytą į atitinkamąperkainojimo sąskaitą. Nerealizuotas nuostolis,patirtas dėl atskiro vertybinio popieriaus,atskiros valiutos ar aukso, nedengiamas kitųvertybinių popierių, valiutų ar auksonerealizuotu prieaugiu. Jei metų pabaigojesusidaro nerealizuotas nuostolis dėl kurio norsstraipsnio, šio straipsnio vidurkinė kainasumažinama iki metų pabaigoje buvusiųvaliutos kurso ir (arba) rinkos kainos.

Įsigytų vertybinių popierių premijos arnuolaidos apskaičiuojamos ir apskaitoje

181ECB

Metų ataskaita2005

A P S K A I TOS P O L I T I K A 1

1 Išsami ECB apskaitos politika išdėstyta 2002 m. gruodžio 5 d.ECB valdančiosios tarybos sprendime (ECB/2002/11), OL L 58,2003 03 03, 38–59 p., su pakeitimais.

2 Tokia politika atitinka ECBS statuto 26 straipsnio 4 daliesnuostatas. Pagal šio straipsnio nuostatas reikalaujama suderintopožiūrio į taisykles, reglamentuojančias Eurosistemos operacijųapskaitą ir finansinę atskaitomybę.


parodomos kaip palūkanų pajamų dalis iramortizuojamos per likusį iki turto išpirkimolaikotarpį.

GRĮŽTAMIEJI SANDORIAIGrįžtamieji sandoriai yra operacijos, kuriasatlikdamas ECB perka arba parduoda turtąsudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdoįkaitu užtikrintas kredito operacijas.

Atpirkimo skolinimosi sandorių atvejuvertybiniai popieriai parduodami už pinigus,sykiu susitariant nustatytu laiku ateityje atpirktijuos iš sandorio šalies už sutartą kainą.Atpirkimo skolinimosi sandoriai yra parodytikaip įkeitimu užtikrintas kitos šalies indėlisbalanso įsipareigojimų dalyje, o susijusiospalūkanų išlaidos parodomos pelno (nuostolio)ataskaitoje. Pagal tokį susitarimą parduotivertybiniai popieriai ir toliau rodomi ECBbalanse.

Atpirkimo investavimo sandorių atvejuvertybiniai popieriai įsigyjami už pinigus, kartususitariant nustatytu laiku ateityje parduoti juossusitarimo šaliai už sutartą kainą. Atpirkimoinvestavimo sandoriai yra parodyti kaip įkaituužtikrintos paskolos balanso turto dalyje,nerodant ECB turimų vertybinių popieriųpokyčio. Pelno (nuostolio) ataskaitoje įrašomossu jais susijusios palūkanų pajamos.

Grįžtamieji sandoriai (įskaitant vertybiniųpopierių skolinimo sandorius), sudaryti pagalautomatizuotą vertybinių popierių skolinimoprogramą, balanse parodomi tik tada, jeigusandorio galiojimo laikotarpiu ECB pervedamaspiniginis įkaitas. 2005 m. tokių sandoriųgaliojimo laikotarpiu ECB piniginių įkaitųnegavo.

NEBALANSINĖS PRIEMONĖSValiutos priemonės, būtent išankstiniai valiutųkeitimo sandoriai, valiutų apsikeitimo sandoriųišankstinės dalys ir kitos valiutos priemonės,pagal kurias viena valiuta keičiama į kitą tamtikrą dieną ateityje, įtraukiamos į grynąjąužsienio valiutos poziciją, siekiant apskaičiuotisu operacijomis užsienio valiuta susijusias

pajamas ir išlaidas. Palūkanų normų priemonėsperkainojamos atskirai pagal kiekvienąpriemonę. Turimos palūkanų normų ateitiessandorių pozicijos parodomos nebalansinėsesąskaitose. Kasdieniai kintamosios maržosvertės pokyčiai rodomi pelno (nuostolio)ataskaitoje.

ĮVYKIAI PO BALANSO SUDARYMO DIENOSTurtas ir įsipareigojimai tikslinami atsižvelgiantį įvykius, atsiradusius po metinio balansosudarymo dienos iki dienos, kurią Valdančiojitaryba patvirtina finansines ataskaitas, jeigu dėlšių įvykių turtas ir įsipareigojimai pasikeistųreikšminga suma pagal balanso sudarymodienos būklę.

VIDINIAI ECBS LIKUČIAI/VIDINIAI EUROSISTEMOSLIKUČIAIVidinės ECBS operacijos – tai tarpvalstybinėsoperacijos tarp dviejų ES centrinių bankų.Tokios operacijos vykdomos daugiausia persistemą TARGET – Transeuropinęautomatizuotą realaus laiko atskirųjųatsiskaitymų skubių pervedimų sistemą. Dėl jųabiejuose prie TARGET prisijungusių EScentrinių bankų tarpusavyje turimose sąskaitosesusidaro dvišaliai likučiai. Šie dvišaliai likučiaikasdien priskiriami ECB, kiekvienam NCBpaliekant tik vieną grynąją poziciją ECBatžvilgiu. ECB apskaitos sistemoje ši pozicijarodo kiekvieno NCB grynąją pretenziją arįsipareigojimą visai ECBS.

ECB turimi euro zonos nacionalinių centriniųbankų vidiniai ECBS likučiai (išskyrus ECBkapitalą ir dėl užsienio atsargų pervedimo ECBatsiradusias pozicijas) priskiriami vidinėmsEurosistemos pretenzijoms ar įsipareigojimamsir parodomi ECB balanse kaip turto arįsipareigojimų bendra grynoji pozicija.

Vidiniai Eurosistemos likučiai, susidarę dėleuro banknotų paskirstymo Eurosistemoje, kaipatskiras turtas grynąja jo verte įtraukti įstraipsnį Pretenzijos, susijusios su eurobanknotų paskirstymu Eurosistemoje (žr.pastabų dėl apskaitos politikos dalį Banknotaiapyvartoje).



Ne euro zonos nacionalinių centrinių bankų(Danmarks Nationalbank, Sveriges Riksbank irBank of England) vidiniai ECBS likučiai turimiECB yra parodyti straipsnyje Įsipareigojimai neeuro zonos rezidentams euro valiuta.

ILGALAIKIAM TURTUI TAIKOMI REIKALAVIMAIIlgalaikis turtas, išskyrus žemę, parodomasįsigijimo verte, atėmus nusidėvėjimą(amortizaciją). Žemė vertinama įsigijimo verte.Nusidėvėjimas (amortizacija) skaičiuojamasvisą numatytą turto naudojimo laikotarpį,pradedant kitą ketvirtį po turto įsigijimo pagaltiesiogiai proporcingą ilgalaikio turtonusidėvėjimo metodą:

Su dabartinėmis ECB patalpomis susijusiųpastatų ir jų remonto kapitalizuotų išlaidųnusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpis buvosutrumpintas, siekiant užtikrinti, kad šis turtasbūtų visiškai nurašytas iki tada, kai ECBpersikels į naująsias patalpas.

ECB PENSIJŲ PLANAS IR KITOS IŠMOKOSNEBEDIRBANTIEMS ASMENIMSECB savo darbuotojams taiko nustatytų išmokųpensijų sistemą. Ji finansuojama turtu, laikomuilgalaikiame išmokų darbuotojams fonde. ECBpakeitė savo apskaitos politiką. Naujojiapskaitos politika taikoma nuo 2005 m. sausio1 d. Toliau paaiškinama, kokį poveikį tai turėsfinansinėms ataskaitoms.

BalansasBalanse dabar nustatytų išmokų planųįsipareigojimai, pripažįstami nustatytų išmokųįsipareigojimų dabartine verte balansosudarymo dieną, atėmus plano turto, naudojamoįsipareigojimams finansuoti, tikrąją rinkosvertę, pakoreguotą dėl nepripažinto aktuariniopelno arba nuostolio.

Nustatytų išmokų įsipareigojimus kasmetapskaičiuoja nepriklausomi aktuarijai pagalplanuojamo sąlyginio vieneto metodą.Dabartinė nustatytų išmokų įsipareigojimų vertėnustatoma diskontuojant apskaičiuotusbūsimuosius pinigų srautus, naudojant eurovaliuta išreikštas panašaus termino aukštoskokybės įmonių obligacijų, kurių išpirkimoterminas atitinka pensinių įsipareigojimųterminą, palūkanų normą.

Aktuarinis pelnas (nuostolis) gali susidaryti dėlpraktinių pakeitimų (kai tikrasis rezultatasskiriasi nuo ankstesnių aktuarinių prielaidų) iraktuarinių prielaidų pokyčių.

Iki 2005 m. ECB parodydavo šį nustatytųišmokų įsipareigojimą ir tikrąją plano turtovertę atskirai (bendroji išraiška). Be to, visasaktuarinis pelnas (nuostolis) buvo parodyti tųmetų, kuriais jie susidarė, pelno (nuostolio)ataskaitoje. Todėl palyginamieji 2004 m.skaičiai buvo perklasifikuoti, kad atitiktųpakeistą apskaitos politiką. Atsižvelgiant į tai,kad visas aktuarinis pelnas (nuostolis) buvopripažintas tais metais, kuriais jie susidarė,pelno (nuostolio) ataskaitoje nereikėjo koreguotipraėjusių metų šių duomenų.

Pelno (nuostolio) ataskaitaGrynąją sumą, perkeltą į pelno (nuostolio)ataskaitą, sudaro:

a) per metus sukauptų išmokų einamosiosaptarnavimo išlaidos;

b) palūkanos, apskaičiuotos pagal nustatytųišmokų įsipareigojimams nustatytą diskontonormą;

c) tikėtina plano turto grąža;

d) bet kuris aktuarinis pelnas (nuostolis),pripažintas pelno (nuostolio) ataskaitoje,taikant „10% vertės intervalo“ metodą.

183ECB

Metų ataskaita2005

Kompiuteriai, susijusi kompiuterinė ir programinė įranga, transporto priemonės 4 metai

Įranga, baldai ir įranga statiniuose 10 metų

Kapitalizuotos pastatų ir jų remonto išlaidos 25 metai

Mažiau kaip 10 000 EUR kainuojantis Nurašomas ilgalaikis turtas įsigijimo metais


„10% vertės intervalo“ metodasGrynasis sukauptasis nepripažintas aktuarinispelnas (nuostolis), viršijantis didesnįjį iš šiųdydžių: a) 10% esamos nustatytų išmokųįsipareigojimo vertės tą dieną ir b) 10%tikrosios plano turto vertės tą dieną turi būtiamortizuojama per tikėtiną likusią vidutinęplane dalyvaujančių darbuotojų darbo trukmę.

Vykdomosios valdybos narių pensijos ir kitiįsipareigojimai nebedirbantiems asmenimsVykdomosios valdybos narių pensijoms iratidėjiniams darbuotojų invalidumo pašalpomstaikomas neindividualizuotų pensinių išmokųplanas. Tikėtinos šių išmokų išlaidos yrakaupiamos Vykdomosios valdybos nariųkadencijos/darbuotojų darbo pagal darbo sutartįlaikotarpiu, taikant apskaitos metodą, panašų įtą, kuris taikomas nustatytų išmokų pensijųplanams. Aktuarinis pelnas ir nuostolispripažįstami taip pat, kaip aprašyta.

Kiekvienais metais šiuos įsipareigojimusįvertina nepriklausomi aktuarijai, kurieapskaičiuoja, kokią sumą įrašyti į finansiniųataskaitų įsipareigojimų dalį.

BANKNOTAI APYVARTOJEECB ir 12 euro zonos nacionalinių centriniųbankų, kurie kartu sudaro Eurosistemą, leidžia euro banknotus3. Bendra apyvartojecirkuliuojančių euro banknotų vertėpaskirstoma Eurosistemos centriniams bankamskiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną pagalbanknotų paskirstymo raktą4.

ECB buvo paskirta 8% visų apyvartojecirkuliuojančių euro banknotų vertės, kuribalanse parodyta įsipareigojimų daliesstraipsnyje Banknotai apyvartoje. ECB dalisvisoje euro banknotų emisijoje užtikrintapretenzijomis nacionaliniams centriniamsbankams. Šios pretenzijos, kurios uždirbapalūkanas,5 parodytos postraipsnyje VidinėsEurosistemos pretenzijos: pretenzijos,susijusios su euro banknotų paskirstymuEurosistemoje (žr. pastabų dėl apskaitospolitikos dalį Vidiniai ECBS likučiai/vidiniaiEurosistemos likučiai). Iš šių pretenzijų gautos

palūkanų pajamos įtrauktos į straipsnįGrynosios palūkanų pajamos. 2002 m.Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pajamosturi būti paskirstytos kiekvienam NCB atskirai kaip tarpinis paskirstymas pasibaiguskiekvienam ketvirčiui.6 Šios pajamos yraskirstytinos visiškai, nebent tų metų ECBgrynasis pelnas yra mažesnis negu jo pajamos,gautos iš apyvartoje cirkuliuojančių banknotų,taip pat Valdančiajai tarybai priėmus sprendimąpervesti grynąjį pelną atidėjiniams užsieniovaliutų kurso, palūkanų normų ir aukso kainosrizikai; be to, šių pajamų suma gali būtisumažinta bet kokiu Valdančiosios tarybossprendimu dėl ECB patirtų išlaidų, susijusių sueuro banknotų išleidimu ir tvarkymu.

Kitos sritysAtsižvelgdama į ECB, kaip centrinio banko,vaidmenį, ECB vykdomoji valdyba mano, kadpinigų srautų ataskaitos paskelbimas nesuteiktųfinansinių ataskaitų skaitytojams papildomossvarbios informacijos.

Pagal ECBS statuto 27 straipsnį ir remiantisECB valdančiosios tarybos rekomendacija,Europos Sąjungos Taryba pritarė KPMGDeutsche Treuhand-Gesellschaft Aktien-gesellschaft Wirtschaftsprüfungsgesellschaftpaskyrimui ECB išorės auditoriumi penkeriemsmetams – iki 2007 finansinių metų pabaigos.


3 2001 m. gruodžio 6 d. ECB sprendimas dėl euro banknotųemisijos (ECB/2001/15), OL L 337, 2001 12 20, 52–54 p., supakeitimais.

4 „Banknotų paskirstymo raktas“ – tai procentinės dalys, gautosatsižvelgiant į ECB dalį visoje eurų banknotų emisijoje ir taikantpasirašyto kapitalo raktą NCB daliai visoje euro banknotųemisijoje.

5 2001 m. gruodžio 6 d. ECB sprendimas dėl dalyvaujančiųvalstybių narių nacionalinių centrinių bankų pinigų politikospajamų paskirstymo nuo 2002 finansinių metų (ECB/2001/16),OL L 337, 2001 12 20, 55–61 p., su pakeitimais.

6 2002 m. lapkričio 21 d. ECB sprendimas dėl ECB pajamų išapyvartoje esančių euro banknotų paskirstymo dalyvaujančiųvalstybių narių nacionaliniams centriniams bankams(ECB/2002/9), OL L 323,2002 11 28, 49–50 p. Šis sprendimaspanaikintas sprendimu ECB/2005/11, OL L 311, 2005 11 26, 41 p., įsigaliojusiu 2005 m. lapkričio 18 d. Nuo 2006 m. šiospajamos bus paskirstomos tik metų pabaigoje.


185ECB

Metų ataskaita2005

1 AUKSAS IR GAUTINAS AUKSAS

2005 m. gruodžio 31 d. ECB turėjo 23,1 mln.Trojos uncijos grynojo aukso (2004 m. – 24,7mln. Trojos uncijos). Aukso atsargos sumažėjodėl pardavimų pagal 2004 m. rugsėjo 27 d.Centrinio banko aukso sutartį, kurios šalis yrair ECB. Bendra aukso atsargų vertė, palygintisu 2004 m. pabaiga, padidėjo dėl ženkliaipakilusios aukso kainos 2005 m. (žr. pastabų dėlapskaitos politikos dalį Auksas, turtas irįsipareigojimai užsienio valiuta).

2 PRETENZIJOS NE EURO ZONOS IR EURO ZONOS REZIDENTAMS UŽSIENIO VALIUTA

Iš TVF gautinos lėšosŠis turtas – tai 2005 m. gruodžio 31 d. ECBturėtos specialiosios skolinimosi teisės (SST).Šis turtas susidaro pagal dvišalį susitarimą suTarptautiniu valiutos fondu (TVF) dėl SSTpirkimo ir pardavimo. Pagal jį TVF gali ECBvardu susitarti dėl SST pardavimo ar pirkimo užEUR, neperžengiant nustatytos didžiausios irmažiausios apimties. SST apibrėžiamos kaipvaliutų krepšelis. Jų vertė nustatoma kaipketurių pagrindinių valiutų (euro, Japonijosjenos, svaro sterlingų ir JAV dolerio) kursųsvertinė suma. SST apskaitoje traktuojamoskaip užsienio valiuta (žr. pastabų dėl apskaitospolitikos dalį Auksas, turtas ir įsipareigojimaiužsienio valiuta).

Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitasišorės turtasPretenzijos euro zonos rezidentams užsieniovaliutaŠias pretenzijas sudaro likučiai bankųsąskaitose, paskolos užsienio valiuta irinvesticijos į vertybinius popierius, išreikštusJAV doleriais ir Japonijos jenomis:

2005 m. šios pozicijos padidėjo metų pabaigojeperkainojus JAV doleriais išreikštą ECB turtą(žr. pastabų dėl apskaitos politikos dalį Auksas,turtas ir įsipareigojimai užsienio valiuta).

3 PRETENZIJOS NE EURO ZONOS REZIDENTAMS EUROVALIUTA

2005 m. gruodžio 31 d. šią pretenziją sudarėbanko indėliai kredito įstaigose ne euro zonosrezidentėse.

4 KITOS PRETENZIJOS EURO ZONOS KREDITOĮSTAIGOMS EURO VALIUTA

2005 m. gruodžio 31 d. šią pretenziją sudarėbanko indėlis kredito įstaigoje euro zonosrezidentėje.

PA S TABOS DĖL BALAN SO

Pretenzijos neeuro zonos 2005 2004 Pokytisrezidentams € € €

Einamosios sąskaitos 5 149 756 962 2 682 171 017 2 467 585 945

Pinigų rinkos indėliai 1 182 580 317 848 227 002 334 353 315

Atpirkimo investavimo sandoriai 1 306 216 228 2 408 046 989 (1 101 830 761)

Investicijos į vertybinius popierius 23 424 003 735 21 000 548 972 2 423 454 763

Iš viso 31 062 557 242 26 938 993 980 4 123 563 262

Pretenzijoseuro zonos 2005 2004 Pokytisrezidentams € € €

Einamosios sąskaitos 25 019 26 506 (1 487)

Pinigų rinkos indėliai 2 908 790 370 2 547 022 979 361 767 391

Atpirkimo investavimo sandoriai 0 4 967 080 (4 967 080)

Iš viso 2 908 815 389 2 552 016 565 356 798 824



5 VIDINĖS EUROSISTEMOS PRETENZIJOS

Pretenzijos, susijusios su euro banknotųpaskirstymu EurosistemojeŠį straipsnį sudaro ECB pretenzijos euro zonosnacionalinių centrinių bankų atžvilgiu dėl eurobanknotų paskirstymo Eurosistemoje (žr.pastabų dėl apskaitos politikos dalį Banknotaiapyvartoje).

Kitos Eurosistemos (grynosios) pretenzijosŠį straipsnį sudaro euro zonos nacionaliniųcentrinių bankų sistemos TARGET likučiai ECBatžvilgiu ir sumos, gautinos vykdant tarpinįECB pajamų iš banknotų paskirstymą. 2005 m.gruodžio 31 d. iš euro zonos nacionaliniųcentrinių bankų gautina suma, susijusi sutarpiniu iš banknotų gautų ECB pajamųpaskirstymu, sudarė 634 mln. EUR (2004 m. – 536 mln. EUR). Ši suma lygi tarpiniams tokiųpajamų paskirstymams euro zonosnacionaliniams centriniams bankams perpirmuosius tris praėjusių metų ketvirčius.Vėliau ši suma buvo susigrąžinta (žr. pastabųapie apskaitos politiką dalį Banknotaiapyvartoje ir 18 pastabą Grynosios palūkanųpajamos).

6 KITAS TURTAS

Ilgalaikis materialusis turtas2005 m. gruodžio 31 d. šis turtas apėmė tokiuspagrindinius straipsnius:

Šio turto vertė sumažėjo dėl to, kad, priešingainegu 2004 m., 2005 m. nebuvo jokių didesniųžemės ir pastatų ar kompiuterinės irprograminės įrangos įsigijimų.

Nebaigto statyti turto padidėjimas daugiausiasusijęs su naujųjų ECB patalpų statyba.Perkėlimai iš šios kategorijos į atitinkamąilgalaikio turto eilutę atliekami tada, kai turtaspradedamas naudoti.

Kitas finansinis turtasPagrindiniai šio straipsnio elementai yra:

2005 2004 € €

Gautinos sistemos TARGETsumos iš euro zonos nacionalinių centrinių bankų 75 906 443 905 64 024 554 579

Mokėtinos sistemos TARGET sumos euro zonosnacionaliniams centriniams bankams (71 393 877 603) (61 149 859 140)

Grynoji sistemos TARGET pozicija 4 512 566 302 2 874 695 439

Sumos, gautinos iš (mokėtinos) euro zonos nacionalinių centriniųbankų, dėl ECB pajamų iš banknotų tarpinio paskirstymo 634 472 107 536 222 885

Kitos Eurosistemos (grynosios) pretenzijos 5 147 038 409 3 410 918 324

Grynoji Grynojiapskaitinė apskaitinė

vertė 2005 m. vertė 2004 m.gruodžio 31 d. gruodžio 31 d. Pokytis

€ € €

Žemė ir pastatai 128 986 932 135 997 016 (7 010 084)

Kompiuteriai ir programinė įranga 30 751 165 43 089 388 (12 338 223)

Įrenginiai, baldai, įranga statiniuose ir transporto priemonės 2 929 688 3 809 292 (879 604)

Nebaigtas statyti turtas 11 576 491 3 215 050 8 361 441

Kitas ilgalaikis turtas 993 626 1 207 558 (213 932)

Iš viso 175 237 902 187 318 304 (12 080 402)

2005 2004 Pokytis€ € €

Vertybiniai popieriai euro valiuta 5 710 256 343 5 399 222 333 311 034 010

Atpirkimo investavimo sandoriai euro valiuta 1 136 043 600 869 977 933 266 065 667

Kitas finansinis turtas 42 190 637 38 875 639 3 314 998

Iš viso 6 888 490 580 6 308 075 905 580 414 675


187ECB

Metų ataskaita2005

a) ECB nuosavos lėšos investuojamos į vertybinius popierius euro valiuta iratpirkimo investavimo sandorius euro valiuta(taip pat žr. 12 pastabą Kiti įsipareigojimai).

b) 2004 m. pabaigoje į šį straipsnį buvoįtrauktos ECB investicijos į pensijų planą,sudariusios 120,2 mln. EUR. Dabar jos buvoperklasifikuotos ir kaip grynojo pensijųplano įsipareigojimo dalis parodytosstraipsnyje Kiti įsipareigojimai (žr. pastabųdėl apskaitos politikos dalį ECB pensijųplanas ir kitos išmokos nebedirbantiemsasmenims).

c) 2005 m. ECB įsigijo 211 papildomųTarptautinių atsiskaitymų banko akcijų.Todėl šiuo metu ECB turi 3 211 akcijų,kurios įtrauktos įsigijimo verte – 41,8 mln.EUR paketą.

Sukauptos pajamos ir iš anksto sumokėtosišlaidos2005 m. į šią poziciją įtrauktos ir sukauptosgautinos palūkanos už ECB pretenzijas,susijusias su euro banknotų paskirstymuEurosistemoje paskutinį metų ketvirtį (žr.pastabų dėl apskaitos politikos dalį Banknotaiapyvartoje).

Be to, į šį straipsnį įtrauktos už vertybiniuspopierius ir kitą finansinį turtą sukauptospalūkanos.

Kiti įvairūs įsipareigojimaiĮ šį straipsnį įtraukta pretenzija Vokietijosfederalinei finansų ministerijai dėl atgautinųsumokėtų pridėtinės vertės ir kitų netiesioginiųmokesčių. Tokie mokesčiai grąžinami pagalProtokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų irimunitetų, kuris taikomas ECB pagal ECBSstatuto 40 straipsnį, 3 straipsnio sąlygas.

7 BANKNOTAI APYVARTOJE

Šiame straipsnyje parodyta visų apyvartojecirkuliuojančių euro banknotų ECB dalis (žr. pastabų dėl apskaitos politikos dalįBanknotai apyvartoje).

8 ĮSIPAREIGOJIMAI KITIEMS EURO ZONOSREZIDENTAMS EURO VALIUTA

Šis straipsnis apima Euro bankų asociacijos(EBA) narių indėlius, kurie ECB pateikiamikaip įkaitas EBA mokėjimams, vykdomiems persistemą TARGET.

9 ĮSIPAREIGOJIMAI NE EURO ZONOS REZIDENTAMSEURO VALIUTA

Šie įsipareigojimai iš esmės rodo ne euro zonosnacionalinių centrinių bankų ECB turimuslikučius, susidariusius dėl per sistemą TARGETvykdytų operacijų (žr. pastabų dėl apskaitospolitikos dalį Vidiniai ECBS likučiai/vidiniaiEurosistemos likučiai).

10 ĮSIPAREIGOJIMAI EURO ZONOS IR NE EURO ZONOSREZIDENTAMS UŽSIENIO VALIUTA

Su ECB užsienio valiutų atsargų valdymu susijęįsipareigojimai pagal atpirkimo skolinimosisandorius su euro zonos ir ne euro zonosrezidentais yra tokie:

Įsipareigojimaieuro zonos 2005 2004 Pokytisrezidentams € € €

Atpirkimo skolinimosi sandoriai 0 4 967 080 (4 967 080)

Įsipareigojimaine euro zonos 2005 2004 Pokytisrezidentams € € €

Atpirkimo skolinimosi sandoriai 855 933 000 1 254 905 957 (398 972 957)


11 VIDINIAI EUROSISTEMOS ĮSIPAREIGOJIMAI

Šiame straipsnyje parodomi įsipareigojimaieuro zonos nacionaliniams centriniams bankamsdėl jų į ECB pervestų užsienio atsargų, jiemsprisijungus prie Eurosistemos. 2004 m. šielikučiai buvo koreguojami du kartus: a) 2004 m.sausio 1 d., siekiant parodyti kas penkeri metai pakoreguotas dalis ECB kapitalo rakte, irb) 2004 m. gegužės 1 d. dėl dešimties naujųvalstybių narių įstojimo, nes tai taip pat pakeitėdalis ECB kapitalo rakte. Abiem koregavimaisšiuos likučius pavyko sumažinti nuo 40,5 mlrd.EUR iki 39,8 mlrd. EUR. 2005°m. neatliktajokių koregavimų.

Šie likučiai atlyginami pagal naujausią turimąpalūkanų normą, taikomą Eurosistemospagrindinėms refinansavimo operacijoms,koreguojant šį atlygį taip, kad aukso daliaitenkanti grąža būtų nulinė (žr. 18 pastabąGrynosios palūkanų pajamos).

12 KITI ĮSIPAREIGOJIMAI

Šis straipsnis daugiausia apima palūkanas,mokėtinas nacionaliniams centriniams bankamspagal jų pretenzijas dėl užsienio atsargųpervedimų (žr. 11 pastabą Vidiniai Eurosistemosįsipareigojimai). Šiame likutyje taip patparodytos a) kitos sukauptos pajamos ir

556 mln. EUR vertės atpirkimo sandoriai,sudaryti valdant ECB nuosavas lėšas (žr. 6pastabą Kitas turtas), ir b) grynasisįsipareigojimas dėl ECB pensiniųįsipareigojimų.

ECB pensijų planas ir kitos išmokos nebe-dirbantiems asmenims Balanse pripažintos sumos, susijusios su ECBpensiniais įsipareigojimais (žr. pastabų dėlapskaitos politikos dalį ECB pensijų planas irkitos išmokos nebedirbantiems asmenims), yratokios:

Į dabartinę įsipareigojimų vertę įtraukta 30,4 mln. EUR (2004 m. – 23,0 mln. EUR)neindividualizuotų įsipareigojimų Vykdomosiosvaldybos narių pensijoms ir atidėjiniamsdarbuotojų invalidumo pašalpoms.

2005 m. pelno (nuostolio) ataskaitojepripažintos sumos ir sumos, kurios būtųbuvusios pripažintos 2004 m., einamųjųaptarnavimo išlaidų, įsipareigojimų palūkanųir tikėtinos plano turto grąžos atžvilgiu yratokios:


Kapitalo raktas(%) €

Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique 2,5502 1 419 101 951

Deutsche Bundesbank 21,1364 11 761 707 508

Graikijos bankas 1,8974 1 055 840 343

Banco de España 7,7758 4 326 975 513

Banque de France 14,8712 8 275 330 931

Central Bank and Financial Services Authority of Ireland 0,9219 513 006 858

Banca d’Italia 13,0516 7 262 783 715

Banque centrale du Luxembourg 0,1568 87 254 014

De Nederlandsche Bank 3,9955 2 223 363 598

Oesterreichische Nationalbank 2,0800 1 157 451 203

Banco de Portugal 1,7653 982 331 062

Suomen Pankki – Finlands Bank 1,2887 717 118 926

Iš viso 71,4908 39 782 265 622

2005 2004(mln. €) (mln. €)

Einamosios aptarnavimo išlaidos 24,6 17,6

Įsipareigojimų palūkanos 6,2 4,8

Tikėtina plano turto grąža (5,2) (4,2)

Grynasis aktuarinis tais metais pripažintas (pelnas) nuostolis 0 23,7

Iš viso įtraukta į personalo išlaikymo išlaidas 25,6 41,9

2005 2004(mln. €) (mln. €)

Dabartinė įsipareigojimų vertė 223,5 178,5

Tikroji plano turto vertė (161,2) (120,2)

Nepripažintas aktuarinis pelnas (nuostolis) 6,5 0

Balanse pripažinti įsipareigojimai 68,8 58,3


189ECB

Metų ataskaita2005

Nustatytų išmokų įsipareigojimo esamos vertėspokyčiai yra tokie:

Tikrosios plano turto vertės pokyčiai yra tokie:

Rengdami šioje pastaboje minimus vertinimus,aktuarijai rėmėsi prielaidomis, kuriasVykdomoji valdyba priėmė apskaitai irinformavimo atskleidimui.

Toliau pateiktos pagrindinės prielaidos,kuriomis remiasi aktuarijai, apskaičiuodamiplano įsipareigojimą. Skaičiuodami į pelno(nuostolio) ataskaitą įtrauktiną metinį mokestįaktuarijai taiko tikėtiną plano turto grąžosnormą.

13 ATIDĖJINIAI

Atsižvelgdama į tai, kad ECB susiduria sudidele užsienio valiutos kurso, palūkanų normųir aukso kainos rizika, ir į dabartines joperkainojimo sąskaitas, Valdančioji tarybamano, kad reikia sukaupti atidėjinių sumasapsisaugoti nuo tokios rizikos. 2005 m.gruodžio 31 d. atidėjiniams paskirta 992 mln.EUR suma sumažino grynąjį pelną iki nulio.

Šie atidėjiniai bus naudojami padengtirealizuotiems ir nerealizuotiems nuostoliamsateityje, ypač tiems vertinimo nuostoliams,kurių neapima perkainojimo sąskaitos. Jų dydisir nuolatinio papildymo poreikis kiekvienaismetais bus peržiūrimas remiantis ECB užsieniovaliutos kurso, palūkanų normų ir aukso kainosrizikos įvertinimu. Šis įvertinimas pagrįstasvisuotinai priimtais finansinės rizikosįvertinimo metodais.

Į šį straipsnį įtraukti ir atidėjiniai ECBsutartiniam įsipareigojimui atkurti dabartiniųpatalpų pradinę būklę, bankui iš jų išsikėlus irpersikėlus į savo galutines patalpas bei kitiatidėjiniai.

14 PERKAINOJIMO SĄSKAITOS

Šiose sąskaitose parodomos perkainojimoatsargos, susidarančios iš turto ir įsipareigojimųnerealizuotų pajamų.

2005 2004(mln. €) (mln. €)

Pradinis nustatytų išmokų įsipareigojimas 178,5 123,4

Aptarnavimo išlaidos 24,6 17,6

Palūkanų išlaidos 6,2 4,8

Plano dalyvių įmokos 9,3 8,4

Kiti grynieji įsipareigojimų pokyčiai dėl plano dalyvių įmokų 6,1 1,8

Sumokėtos išmokos (2,2) (1,0)

Aktuarinis (pelnas) nuostolis 1,0 23,5

Galutinis nustatytų išmokų įsipareigojimas 223,5 178,5

2005 2004(mln. €) (mln. €)

Pradinė tikroji plano turto vertė 120,2 91,8

Tikėtina grąža 5,2 4,2

Aktuarinis (pelnas) nuostolis 7,5 (0,2)

Darbdavio įmokos 14,7 14,6

Plano dalyvių įmokos 9,3 8,4

Sumokėtos išmokos (1,8) (0,4)

Kiti grynieji įsipareigojimų pokyčiai dėl plano dalyvių įmokų 6,1 1,8

Galutinė tikroji plano turto vertė 161,2 120,2

2005 2004% %

Diskonto norma 4,10 4,50

Tikėtina plano turto grąža 6,00 6,00

Darbo užmokesćio padidėjimas ateityje 2,00 3,75

Pensijų padidėjimas ateityje 2,00 2,25



Perkainojimui metų pabaigoje buvo taikomitokie užsienio valiutos keitimo kursai:

15 KAPITALAS IR REZERVAI

KapitalasECB pasirašytasis kapitalas yra 5,565 mlrd.EUR. Apmokėtasis kapitalas sudaro 4,089 mlrd.EUR. Euro zonos nacionaliniai centriniai bankaisavo kapitalo dalį, kuri sudaro 3,978 mlrd. EUR(2005 m. nebuvo jokių pokyčių), apmokėjovisiškai7:

Ne euro zonos 13 nacionalinių centrinių bankųprivalo sumokėti minimalų savo pasirašytojokapitalo procentinį dydį, kaip įnašą, skirtą ECBveiklos išlaidoms padengti. 2004 m. šisprocentas buvo padidintas nuo 5% iki 7%. 2004 m. pabaigoje, įskaitant iš dešimties naujųne euro zonos nacionalinių centrinių bankųgautas sumas, iš viso šis įnašas sudarė 111 050 988 EUR. 2005 m. ši suma nepasikeitė.Priešingai negu euro zonos nacionaliniaicentriniai bankai, ne euro zonos nacionaliniaicentriniai bankai neturi teisės gauti jokiosskirstytino ECB pelno dalies (įskaitant iš eurobanknotų paskirstymo Eurosistemoje gautaspajamas), bet jie nėra įpareigoti ir padengtijokių ECB nuostolių.

Ne euro zonos nacionalinių centrinių bankųsumokėtos sumos:

NEBALANSINĖS PRIEMONĖS

16 AUTOMATIZUOTA VERTYBINIŲ POPIERIŲSKOLINIMO SISTEMA

Valdydamas nuosavas lėšas, ECB sudarėautomatizuotos vertybinių popierių skolinimoprogramos susitarimą, pagal kurį paskirtas

2005 2004 Pokytis€ € €

Auksas 4 362 459 301 1 853 957 106 2 508 502 195

Užsienio valiuta 3 737 934 137 0 3 737 934 137

Vertybiniai popieriai 8 234 660 67 160 084 (58 925 424)

Iš viso 8 108 628 098 1 921 117 190 6 187 510 908

Užsienio valiutų kursai 2005 2004

JAV dolerio ir euro 1,1797 1,3621

Japonijos jenos ir euro 138,90 139,65

Euro ir SST 1,2099 1,1396

EUR už Trojos unciją grynojo aukso 434,856 321,562

Kapitalo raktas (%) €

Nationale Bank van België/Banque Nationale de Belgique 2,5502 141 910 195

Deutsche Bundesbank 21,1364 1 176 170 751

Graikijos bankas 1,8974 105 584 034

Banco de España 7,7758 432 697 551

Banque de France 14,8712 827 533 093

Central Bank and Financial Services Authority of Ireland 0,9219 51 300 686

Banca d’Italia 13,0516 726 278 371

Banque centrale du Luxembourg 0,1568 8 725 401

De Nederlandsche Bank 3,9955 222 336 360

Oesterreichische Nationalbank 2,0800 115 745 120

Banco de Portugal 1,7653 98 233 106

Suomen Pankki – Finlands Bank 1,2887 71 711 893

Iš viso 71,4908 3 978 226 562

Kapitalo raktas(%) €

Česká národní banka 1,4584 5 680 860

Danmarks Nationalbank 1,5663 6 101 159

Eesti Pank 0,1784 694 916

Kipro centrinis bankas 0,1300 506 385

Latvijas Banka 0,2978 1 160 011

Lietuvos bankas 0,4425 1 723 656

Magyar Nemzeti Bank 1,3884 5 408 191

Central Bank of Malta/Bank ¥entrali ta’ Malta 0,0647 252 024

Narodowy Bank Polski 5,1380 20 013 889

Banka Slovenije 0,3345 1 302 967

Národná banka Slovenska 0,7147 2 783 948

Sveriges Riksbank 2,4133 9 400 451

Bank of England 14,3822 56 022 530

Iš viso 28,5092 111 050 988

7 Atskiros sumos suapvalintos iki artimiausio euro sveikoskaičiaus. Dėl šio suapvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.


191ECB

Metų ataskaita2005

Palūkanų normų ateities Sandorio vertėsandoriai užsienio valiuta €

Pirkimai 5 021 586 677

Pardavimai 100 873 103

agentas ECB vardu sudaro vertybinių popieriųskolinimo sandorį su daugeliu sandorio šalių,kurias ECB įvardija tinkamomis. Pagal šįsusitarimą 2005 m. gruodžio 31 d. neapmokėtųgrįžtamųjų sandorių vertė buvo 0,9 mlrd. EUR(2004 m. – 1 mlrd. EUR) (žr. pastabų dėlapskaitos politikos dalį Grįžtamieji sandoriai).

17 PALŪKANŲ NORMŲ ATEITIES SANDORIAI

2005 m. palūkanų normų ateities sandoriaiužsienio valiuta buvo sudaromi ECB užsienioatsargoms valdyti. 2005 m. gruodžio 31 d.galiojo tokie sandoriai:


PA S TA BOS D Ė L P E L N O ( N U OS TO L I O ) ATA S K A I TOS


18 GRYNOSIOS PALŪKANŲ PAJAMOS

Užsienio atsargų palūkanų pajamosŠiame straipsnyje parodomos palūkanų pajamos(atėmus palūkanų išlaidas), susijusios su turtuir įsipareigojimais užsienio valiuta:

Kylant JAV doleriais išreikšto turto palūkanųnormoms, 2005 m. palūkanų pajamos ženkliaipadidėjo.

Iš euro banknotų paskirstymo Eurosistemojegautos palūkanų pajamosŠis straipsnis apima ECB palūkanų pajamas,susijusias su jo 8% dalimi visoje euro banknotųemisijoje. Palūkanos už ECB pretenzijas,susijusias su jo banknotų dalimi, uždirbamostaikant turimą naujausią ribinę palūkanų normą,nustatytą Eurosistemos pagrindinėmsrefinansavimo operacijoms. Šios pajamospaskirstomos nacionaliniams centriniamsbankams, kaip nurodyta pastabų dėl apskaitospolitikos dalyje Banknotai apyvartoje.

Remdamasi apskaičiuotais ECB 2005 m.finansiniais rezultatais, 2005 m. gruodžio mėn.Valdančioji taryba nusprendė:

a) susigrąžinti tris tarpinius ketvirtiniuspaskirstymus, kurie iš viso sudaro 634 mln.EUR ir per metus jau yra sumokėtinacionaliniams centriniams bankams;

b) nepradėti galutinio tarpinio ketvirtinio 234 mln. EUR paskirstymo.

Atlygis už nacionalinių centrinių bankų pretenzijas dėl pervestų užsienio atsargųŠiame straipsnyje parodytas euro zonosnacionaliniams centriniams bankams sumokėtasatlygis už jų pretenzijas ECB atžvilgiu dėl pagalECBS statuto 30 straipsnio 1 dalį pervestųužsienio atsargų.

Kitos palūkanų pajamos ir kitos palūkanųišlaidosŠiame straipsnyje parodytos 1,6 mlrd. EURpalūkanų pajamos (2004 m. – 1,2 mlrd. EUR) ir1,5 mlrd. EUR išlaidos (2004 m. – 1,1 mlrd.EUR) iš sistemos TARGET likučių. Palūkanųpajamos ir išlaidos, susijusios su kitu turtu irįsipareigojimais euro valiuta, taip pat parodytišiame straipsnyje.

19 REALIZUOTOS PAJAMOS (IŠLAIDOS) IŠ FINANSINIŲOPERACIJŲ

2005 m. iš finansinių operacijų gautos grynosiosrealizuotos pajamos:

2005 2004 Pokytis€ € €

Palūkanos už einamąsias sąskaitas 7 519 063 3 744 188 3 774 875

Pajamos iš pinigų rinkos indėlių 124 214 410 49 854 512 74 359 898

Atpirkimo investavimo sandoriai 153 568 329 63 759 141 89 809 188

Grynosios vertybinių popierių pajamos 641 956 243 317 073 827 324 882 416

Visos užsienio atsargų palūkanųpajamos 927 258 045 434 431 668 492 826 377

Einamųjų sąskaitų palūkanų išlaidos (221 697) (32 020) (189 677)

Atpirkimo skolinimosi sandoriai (37 562 595) (11 947 990) (25 614 605)

Kitos palūkanų išlaidos (grynosios) (64 964) (32 960) (32 004)

Užsienio atsargų palūkanų pajamos (grynosios) 889 408 789 422 418 698 466 990 091


193ECB

Metų ataskaita2005

20 FINANSINIO TURTO IR POZICIJŲ VERTĖSSUMAŽĖJIMO IŠLAIDOS

Šios išlaidos atsirado daugiausia dėl nurašymo,atlikto dėl ECB turimų vertybinių popierių,išreikštų JAV doleriais, vertės sumažėjimo metųpabaigoje, palyginti su vidurkine įsigijimokaina.

21 GRYNOSIOS KOMISINIŲ IR KITŲ ATLYGIŲ IŠLAIDOS

Šiame straipsnyje parodytos pajamos, gautosdaugiausia iš kredito įstaigoms skirtų baudų užprivalomųjų atsargų reikalavimo nevykdymą.Išlaidos daugiausia susijusios su rinkliavomisuž einamąsias sąskaitas ir už palūkanų normųateities sandorių užsienio valiuta vykdymą (žr. 17 pastabą Palūkanų normų ateitiessandoriai).

22 KITOS PAJAMOS

Kitos įvairios pajamos šiais metais susidarė išesmės dėl nepanaudotų administraciniųatidėjinių perkėlimo į pelno (nuostolio)ataskaitą. Daugiausia šiame straipsnyjenurodoma suma padidėjo dėl to, kad buvopakeista ECB nuomos sutartis ir todėl iš naujoįvertinti ir atitinkamai sumažinti atidėjiniai,atitinkantys ECB sutartinį įsipareigojimą atkurtidabartinių patalpų pradinę būklę bankui iš jųišsikėlus.

23 PERSONALO IŠLAIKYMO IŠLAIDOS

Darbo užmokestis, išmokos ir darbuotojųdraudimo išlaidos, sudarančios 126,9 mln. EUR(2004 m. – 120,0 mln. EUR) įtrauktos į šiąeilutę. ECB vykdomosios valdybos darboužmokesčio priedai iš viso sudarė 2,1 mln. EUR(2004 m. – 2,1 mln. EUR). 2005 m. išeitinėsišmokos paliekantiems tarnybą Valdančiosiostarybos nariams ir pensijos buvusiemsVykdomosios valdybos nariams ar jųišlaikytiniams sudarė 0,4 mln. EUR (2004 m. –0,5 mln. EUR).

Darbo užmokestis ir išmokos, įskaitantvadovaujančias pareigas einančių darbuotojųdarbo užmokesčio priedus, iš esmės nustatytipagal Europos Bendrijų darbo užmokesčiosistemą ir yra palyginami su ja.

Be to, į šį straipsnį įtraukta ir 25,6 mln. EUR(2004 m. – 41,9 mln. EUR), numatytų pagalECB pensijų planą ir kitas išmokasnebedirbantiems asmenims (žr. 12 pastabą Kitiįsipareigojimai).

2005 2004 Pokytis€ € €

Grynosios realizuotos pajamos iš operacijų vertybiniais popieriais 14 854 774 94 643 135 (79 788 361)

Grynosios realizuotos pajamos (išlaidos)iš operacijų užsienio valiuta ir aukso kaina 134 514 361 41 402 675 93 111 686

Realizuotos pajamos iš finansinių operacijų 149 369 135 136 045 810 13 323 325

2005 2004 Pokytis€ € €

Nerealizuotas vertybinių popierių kainos nuostolis (97 487 772) (28 485 006) (69 002 766)

Nerealizuotas valiutų kursų nuostolis (6 309) (2 064 800 103) 2 064 793 794

Iš viso (97 494 081) (2 093 285 109) 1 995 791 028

2005 2004 Pokytis€ € €

Komisinių ir kitų atlygių pajamos 473 432 297 964 175 468

Komisinių ir kitų atlygių išlaidos (655 805) (559 481) (96 324)

Grynosios komisinių ir kitų atlygių išlaidos (182 373) (261 517) 79 144



Sumažėjimas straipsnyje Personalo išlaikymoišlaidos iš dalies atsirado pakoregavus grynojoaktuarinio pelno (nuostolio), susijusio su ECBpensijų planu ir kitomis išmokomis išėjusiemsiš darbo asmenims, apskaitos traktavimą. 2004 m. pensinis mokestis buvo gerokaididesnis pripažinus visą 23,7 mln. EUR sumągrynuoju aktuariniu nuostoliu tais metais,kuriais jie susidarė. 2005 m., kadangi dabar jautaikomas „10% vertės intervalo“ metodas, pelno(nuostolio) ataskaitoje aktuarinis pelnas(nuostolis) nebuvo pripažintas (žr. 12 pastabąKiti įsipareigojimai).

2005 m. pabaigoje ECB dirbo 1 351 darbuotojas,iš jų 131 ėjo vadovaujamas pareigas. 2005 m.darbuotojų skaičius keitėsi taip:

24 ADMINISTRACINĖS IŠLAIDOS

Jos apima visas kitas einamąsias išlaidas,susijusias su patalpų nuoma ir priežiūra,kapitalo savybių neturinčias prekes irįrenginius, atlygį specialistams, kitas paslaugasir pirkimus bei su personalu susijusias išlaidas,įskaitant įdarbinimą, persikėlimą į kitą vietą,įsikūrimą, mokymą ir persikraustymą.

25 BANKNOTŲ GAMYBOS IŠLAIDOS

Šios išlaidos susijusios su tarpvalstybinėmiseuro banknotų transportavimo tarp nacionaliniųcentrinių bankų, siekiant išlyginti nenumatytuspaklausos svyravimus, išlaidomis. Šias išlaidascentralizuotai padengia ECB.

2005 2004

Sausio 1 d. 1 309 1 213

Nauji darbuotojai 82 137

Atsistatydinimai 40 41

Gruodžio 31 d. 1 351 1 309

Vidutinis darbuotojų skaičius 1 331 1 261


195ECB

Metų ataskaita2004

Ši pastaba nėra ECB 2005 m. finansiniųataskaitų dalis.

PAJAMOS, SUSIJUSIOS SU VISŲ BANKNOTŲ APYVARTOJEECB DALIMI

2004 m. Valdančiosios tarybos sprendimu,nebuvo paskirstytos 733 mln. EUR pajamos išvisų banknotų apyvartoje ECB dalies, siekiantužtikrinti, kad bendro metų pelno paskirstymasneviršytų tų metų grynojo ECB pelno. Panašiai,2005 m. nebuvo paskirstyta 868 mln. EURsuma. Abi sumos yra ECB pajamos iš visų eurobanknotų apyvartoje ECB dalies analizuojamaismetais.

PELNO PASKIRSTYMAS/NUOSTOLIŲ PADENGIMAS

Pagal ECBS statuto 33 straipsnį, ECB grynasispelnas pervedamas tokia tvarka:

a) suma, kurią turi nustatyti Valdančioji tarybair kuri negali būti didesnė kaip 20% grynojopelno, pervedama į bendrą atsargų fondą,kuriam taikoma riba, lygi 100% kapitalo;

b) likęs grynasis pelnas paskirstomas ECBdalininkams proporcingai jų apmokėtomsdalims.

Jeigu ECB patiria nuostolį, trūkumą galimakompensuoti iš ECB bendrojo atsargų fondo irprireikus Valdančiosios tarybos sprendimu išatitinkamų finansinių metų pinigų politikospajamų proporcingai ir neviršijant sumų, kuriospaskirstytos nacionaliniams centriniamsbankams pagal Statuto 32 straipsnio 5 dalį1.

2005 m. 992 mln. EUR atidėjiniai užsieniovaliutų kurso, palūkanų normų ir aukso kainosrizikai sumažino grynąjį pelną iki nulio. Todėlnebuvo pervedimų į bendrąjį atsargų fondą irnebuvo paskirstytas pelnas ECB dalininkams.Taip pat nereikėjo kompensuoti nuostolio.

2004 m. ir 2005 m. ECB grynojo pelno(nuostolio) traktavimą glaustai galima pateiktitaip:

PA S TA B A D Ė L P E L N O / N U OS TO L I O PA S K I R S T Y M O

2005 2004€ €

Metų pelnas (nuostolis) 0 (1 636 028 702)

Pervedimai iš bendrojo atsargų fondo 0 296 068 424

Pervedimas iš nacionalinių centrinių bankų bendrai sukauptų pinigų politikos pajamų 0 1 339 960 278

Iš viso 0 0

1 Pagal ECBS statuto 32 straipsnio 5 dalį nacionalinių centriniųbankų pinigų politikos pajamų suma nacionaliniams centriniamsbankams paskirstoma proporcingai jų apmokėtoms dalims ECBkapitale.



Šį dokumentą ECB pateikia kaip ECB išorės auditoriaus išvados neoficialų vertimą.Esant neatitikimams, vadovaujamasi KPMG pasirašyta versija anglų k.

Auditoriaus išvada

Europos centrinio banko pirmininkui ir Valdančiajai tarybai

Frankfurtas prie Maino

Mes atlikome pridedamų Europos centrinio banko 2005 m. gruodžio 31 d. balanso ir su juo susijusių tądieną pasibaigusių metų pelno (nuostolio) ataskaitos bei pastabų auditą. Už šias metines finansinesataskaitas atsako Europos centrinio banko vykdomoji valdyba. Mūsų pareiga – remiantis atliktu auditu,pareikšti nuomonę apie šias metines finansines ataskaitas.

Mes atlikome auditą pagal Tarptautinius audito standartus. Šie standartai reikalauja, kad mes planuotumeir atliktume auditą, siekdami deramai įsitikinti, ar metinėse finansinėse ataskaitose nėra reikšmingųnetikslumų. Auditas apima finansinių ataskaitų skaičius ir paaiškinimus pagrindžiančių įrodymų tyrimąatrankos būdu. Auditas taip pat apima taikytų apskaitos principų ir vadovybės atliktų reikšmingųskaičiavimų bei bendro metinių finansinių ataskaitų pateikimo įvertinimą. Manome, kad, remdamiesiatliktu auditu, galime pagrįstai pareikšti savo nuomonę.

Mūsų nuomone, anksčiau minėtos finansinės ataskaitos pateikia tikrą ir teisingą Europos centrinio banko2005 m. gruodžio 31 d. finansinės padėties bei tuomet pasibaigusių metų veiklos rezultatų vaizdą pagalpastabų pirmoje pastraipoje išdėstytą apskaitos politiką.

Frankfurtas prie Maino, 2006 m. kovo 7 d.

KPMG Deutsche Treuhand-GesellschaftAktiengesellschaftWirtschaftsprüfungsgesellschaft

(Wohlmannstetter) (Dr. Lemnitzer)Wirtschaftsprüfer Wirtschaftsprüfer



5 EU ROS I S T E M OS KO N SO L I D U OTA S B A L A N S A S 2 0 0 5 M .G RU O D Ž I O 31 D .

(MLN. EUR)

TURTAS 2005 M. 2004 M. GRUODŽIO 31 D. GRUODŽIO 31 D.

1 Auksas ir gautinas auksas 163 881 125 730

2 Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 154 140 153 8562.1 Iš TVF gautinos lėšos 16 391 23 9482.2 Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos

į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas 137 749 129 908

3 Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta 23 693 16 974

4 Pretenzijos ne euro zonos rezidentams euro valiuta 9 185 6 8494.1 Likučiai bankų sąskaitose, investicijos

į vertybinius popierius ir paskolos 9 185 6 8494.2 Pretenzijos, atsirandančios dėl kredito

galimybės pagal VKM II 0 0

5 Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms euro valiuta 405 966 345 1125.1 Pagrindinės refinansavimo operacijos 315 000 270 0005.2 Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos 90 017 75 0005.3 Koreguojančios grįžtamosios operacijos 0 05.4 Struktūrinės grįžtamosios operacijos 0 05.5 Ribinio skolinimo galimybė 949 1095.6 Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo

prievole 0 3

6 Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms euro valiuta 3 636 3 763

7 Euro zonos rezidentų vertybiniai popieriai euro valiuta 92 367 70 244

8 Valdžios skola euro valiuta 40 113 41 317

9 Kitas turtas 145 635 120 479

Visas turtas 1 038 616 884 324

Bendros ir tarpinės sumos gali nesutapti dėl apvalinimo.


ĮSIPAREIGOJIMAI 2005 M. 2004 M.GRUODŽIO 31 D. GRUODŽIO 31 D.

1 Banknotai apyvartoje 565 216 501 256

2 Su pinigų politikos operacijomis susiję įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms euro valiuta 155 535 138 7352.1 Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų

atsargų sistemą) 155 283 138 6242.2 Indėlių galimybė 252 1062.3 Terminuotieji indėliai 0 02.4 Koreguojančios grįžtamosios operacijos 0 02.5 Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole 0 5

3 Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms euro valiuta 207 126

4 Išleisti skolos sertifikatai 0 0

5 Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams euro valiuta 41 762 42 1875.1 Valdžiai 34 189 35 9685.2 Kiti įsipareigojimai 7 573 6 219

6 Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams euro valiuta 13 224 10 912

7 Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta 366 247

8 Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta 8 405 10 6798.1 Indėliai, likučiai ir kiti įsipareigojimai 8 405 10 6798.2 Įsipareigojimai, atsirandantys dėl kredito

galimybės pagal VKM II 0 0

9 TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo 5 920 5 573

10 Kiti įsipareigojimai 67 325 51 791

11 Perkainojimo sąskaitos 119 094 64 581

12 Kapitalas ir rezervai 61 562 58 237

Visi įsipareigojimai 1 038 616 884 324

199ECB

Metų ataskaita2005


10_Annexes_05_LT 31.03.2006 7:28 Uhr Seite 200

PR I E DA I


Lentelėje išvardyti visi ECB 2005 m. ir 2006 m.pradžioje priimti teisiniai dokumentai, paskelbtiEuropos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.Oficialiojo leidinio kopijų galima gauti EuroposBendrijų oficialių leidinių biure. Visų ECB

teisinių dokumentų, priimtų nuo jo įsteigimo irpaskelbtų Oficialiajame leidinyje, sąrašą galimarasti paspaudus „Legal Framework“ nuorodąECB tinklalapyje.


EC B P R I I M T I T E I S I N I A I D O KU M E N TA I

Numeris Pavadinimas OL nuoroda

ECB/2005/1

ECB/2005/2

ECB/2005/3

ECB/2005/4

ECB/2005/5

ECB/2005/6

ECB/2005/7

ECB/2005/8

ECB/2005/9

2005 m. sausio 21 d. ECB gairės, iš dalies keičiančios GairesECB/2001/3 dėl Transeuropinės automatizuotos atskirųatsiskaitymų realiu laiku greitojo lėšų pervedimo sistemos(TARGET)

2005 m. vasario 3 d. ECB gairės, iš dalies pakeičiančios GairesECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių irprocedūrų

2005 m. vasario 11 d. ECB rekomendacija, skirta EuroposSąjungos Tarybai dėl Banco de Portugal išorės auditoriaus

2005 m. vasario 15 d. ECB gairės, iš dalies keičiančios GairesECB/2003/2 dėl tam tikrų ECB statistinės atskaitomybėsreikalavimų ir nacionalinių centrinių bankų statistinėsatskaitomybės procedūrų pinigų ir bankų statistikos srityje

2005 m. vasario 17 d. ECB gairės dėl ECB statistinėsatskaitomybės reikalavimų ir apsikeitimo statistine informacijavaldžios finansų statistikos srityje Europos centrinių bankųsistemos viduje tvarkos

2005 m. kovo 11 d. ECB gairės, iš dalies pakeičiančios GairesECB/2000/1 dėl nacionalinių centrinių bankų turimų ECBužsienio atsargų valdymo ir operacijų su ECB užsienioatsargomis teisinių dokumentų

2005 m. balandžio 7 d. ECB rekomendacija, skirta EuroposSąjungos Tarybai dėl Bank of Greece išorės auditoriaus

2005 m. balandžio 7 d. ECB rekomendacija, skirta EuroposSąjungos Tarybai dėl Nationale Bank van België/BanqueNationale de Belgique išorės auditoriaus

2005 m. gegužės 20 d. ECB rekomendacija, skirta EuroposSąjungos Tarybai dėl De Nederlandsche Bank išorės auditoriaus

OL L 30, 2005 02 03, p. 21

OL L 111, 2005 02 05, p. 1

OL C 50, 2005 02 26, p. 6

OL L 109, 2005 04 29, p. 6

OL L 109, 2005 04 29, p. 81

OL L 109, 2005 04 29, p. 107

OL C 91, 2005 04 15, p. 4

OL C 91, 2005 04 15, p. 5

OL C 151, 2005 06 22, p. 29


203ECB

Metų ataskaita2005

Numeris Pavadinimas OL nuoroda

ECB/2005/10

ECB/2005/11

ECB/2005/12

ECB/2005/13

ECB/2005/14

ECB/2005/15

ECB/2005/16

ECB/2005/17

2005 m. spalio 26 d. ECB rekomendacija, skirta EuroposSąjungos Tarybai dėl Central Bank and Financial ServicesAuthority of Ireland išorės auditoriaus

2005 m. lapkričio 17 d. ECB sprendimas dėl ECB apyvartojeesančių euro banknotų pajamų paskirstymo dalyvaujančiųvalstybių narių nacionaliniams centriniams bankams

2005 m. lapkričio 17 d. ECB sprendimas, iš dalies keičiantisSprendimą ECB/2002/11 dėl ECB metinės atskaitomybės

2005 m. lapkričio 17 d. ECB gairės, iš dalies keičiančios GairesECB/2002/7 dėl ECB statistinės atskaitomybės reikalavimųketvirtinių finansinių sąskaitų srityje

2005 m. gruodžio 9 d. ECB sprendimas dėl monetų emisijosapimties 2006 m. patvirtinimo

2005 m. gruodžio 15 d. ECB gairės, iš dalies pakeičiančiosGaires ECB/2000/1 dėl nacionalinių centrinių bankų turimųECB užsienio atsargų valdymo ir operacijų su ECB užsienioatsargomis teisinių dokumentų

2005 m. gruodžio 30 d. ECB gairės dėl Transeuropinėsautomatizuotos atskirų atsiskaitymų realiu laiku greitojo lėšųpervedimo sistemos (TARGET)

2005 m. gruodžio 30 d. ECB gairės, iš dalies keičiančios GairesECB/2000/7 dėl Eurosistemos pinigų politikos priemonių irprocedūrų

OL C 277, 2005 11 10, p. 30

OL L 311, 2005 11 26, p. 41

OL L 311, 2005 11 26, p. 43

OL L 30, 2006 02 02, p. 1

OL L 333, 2005 12 20, p. 55

OL L 345, 2005 12 28, p. 33

OL L 18, 2006 01 23, p. 1

OL L 30, 2006 02 02, p. 26



Toliau lentelėje pateikiamos 2005 m. ECBpriimtos nuomonės pagal Sutarties 105straipsnio 4 dalį, ECBS statuto 4 straipsnį,Sutarties 112 straipsnio 2 dalies b punktą ir

Statuto 11 straipsnio 2 dalį. Visą ECB priimtųnuomonių sąrašą nuo jo įsteigimo žr. ECBtinklalapyje.

EC B P R I I M TOS N U O M O N Ė S

(a) Po valstybės narės konsultavimosi pateiktos ECB nuomonės1

Numeris2 Iniciatorius Tema

CON/2005/1 Italija Banca d’Italia Libanui suteikiamos kredito linijos

CON/2005/3 Vengrija Grynųjų pinigų apdorojimas ir paskirstymas

CON/2005/5 Malta Central Bank of Malta statistinės atskaitomybės reikalavimaikredito institucijoms

CON/2005/8 Lietuva Privalomųjų atsargų reikalavimai kredito unijoms

CON/2005/9 Belgija Taisyklės, susijusios su vertybinių popierių atsiskaitymųįstaigų ir prilyginamų įstaigų rizikos ribojimu pagrįstapriežiūra

CON/2005/10 Vengrija Magyar Nemzeti Bank statistinės atskaitomybės reikalavimaidėl operacijų kodų mokėjimams

CON/2005/12 Liuksemburgas Susitarimai dėl finansinio įkaito

CON/2005/13 Kipras Pinigų finansinių institucijų mėnesio balansų atskaitomybė

CON/2005/14 Vengrija Privalomųjų atsargų reikalavimai

CON/2005/15 Danija Debeto kortelės sistemos veikimo išlaidų paskirstymas tarpbankų, vartotojų ir mažmenininkų

CON/2005/19 Vengrija Techniniai uždaviniai ir kitos pareigos, susijusios su teisėtosmokėjimo priemonės apsauga nuo klastojimo

CON/2005/20 Latvija Latvijas Banka statuto daliniai pakeitimai

CON/2005/21 Lietuva Euro įvedimo teisinis pagrindas

CON/2005/23 Austrija Tarptautinių paslaugų atskaitomybė mokėjimų balanso irtarptautinių investicijų balanso statistikai

1 2004 m. gruodžio mėn. Valdančioji taryba nusprendė, kad ECB nuomonės, kurias jis pateikia nacionalinėms institucijoms paprašius,paprastai yra skelbiamos nedelsiant po jų patvirtinimo ir vėlesnio perdavimo besikonsultuojančiai institucijai.

2 Konsultacijos yra sunumeruotos ta tvarka, kokia Valdančioji taryba jas priėmė.


205ECB

Metų ataskaita2005


CON/2005/24 Čekija Finansų rinkos priežiūros reorganizavimas ir mokėjimo irvertybinių popierių atsiskaitymo sistemų priežiūra

CON/2005/25 Slovakija Lobizmo reglamentavimas, įskaitant su Národná bankaSlovenska susijusią lobizmo veiklą

CON/2005/26 Slovakija Národná banka Slovenska uždavinys, susijęs su integruotavisos finansų rinkos priežiūra, ir jo statutų daliniaipakeitimai

CON/2005/27 Nyderlandai Bendradarbiavimas tarp De Nederlandsche Bank ir CentraalBureau voor de Statistiek dėl ECB statistinės atskaitomybėsreikalavimų

CON/2005/28 Kipras Įstatymo, įgyvendinančio Direktyvą 98/26/EB dėlatsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popieriųatsiskaitymų sistemose (atsiskaitymų baigtinumo direktyva),daliniai pakeitimai

CON/2005/29 Austrija Oesterreichische Nationalbank teikiamas Austrijos įnašo įTVF patikėjimo fondą besivystančioms šalims,nukentėjusioms nuo stichinių nelaimių, finansavimas

CON/2005/30 Ispanija Banco de España pelno mokėjimo iždui taisyklės

CON/2005/31 Belgija Tiesioginės atskaitomybės sistemos mokėjimų balanso irtarptautinių investicijų balanso statistikai nustatymas

CON/2005/32 Lietuva Lietuvos banko mokėjimo priemonių statistinėsatskaitomybės reikalavimai

CON/2005/34 Italija Banca d’Italia struktūros ir vidaus valdymo pakeitimai,atsirandantys dėl įstatymo dėl santaupų apsaugos

CON/2005/35 Kipras Kipro centrinio banko privalomųjų atsargų tvarkos daliniaipakeitimai

CON/2005/36 Čekija Nemokumo teisinio pagrindo modernizavimas, nustatantnaujas priemones nemokumui spręsti ir sustiprinantkreditorių teises

CON/2005/37 Vokietija Atskaitomybės įsipareigojimų už tarptautinius mokėjimusdaliniai pakeitimai




CON/2005/38 Lietuva Lietuvos banko teisė leisti banknotus ir monetas po euroįvedimo ir banko valdybos pirmininko asmeninisnepriklausomumas

CON/2005/39 Čekija Peržiūrėtas pasiūlymas dėl išsamios finansų rinkospriežiūros integracijos Česká národní banka kaipvienintelėje priežiūros institucijoje

CON/2005/40 Prancūzija Taisyklių dėl nuosavybės teisės į finansines priemonesperleidimo įgyvendinimas

CON/2005/41 Italija Mažos vertės mokėjimo sistemų priežiūra

CON/2005/42 Vengrija Materialūs, techniniai, saugumo ir verslo tęstinumoreikalavimai kliringo operacijoms

CON/2005/43 Belgija Pareikštinių vertybinių popierių panaikinimas ir bendroviųvertybinių popierių teisinės sistemos modernizavimas

CON/2005/44 Lenkija Užsienio valiutos teisinės sistemos daliniai pakeitimai

CON/2005/45 Čekija Statistinės atskaitomybės reikalavimai tam tikroms finansųįstaigoms, įskaitant draudimo bendroves ir pensijų fondus

CON/2005/46 Čekija Keitimasis individualiais statistiniais duomenimis tarp Českánárodní banka ir Český statistický úřad (Statistikos tarnybos)statistiniais tikslais

CON/2005/47 Slovakija Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės netaikymasNárodná banka Slovenska

CON/2005/48 Švedija Palūkanų išlaidų atlyginimas, Sveriges Riksbank mokamasįmonėms, kurios skirsto ir saugo grynuosius pinigus

CON/2005/49 Čekija Statistinės atskaitomybės reikalavimai bankams ir užsieniobankų filialams

CON/2005/50 Slovakija Komercinių bankų metinių įnašų į Indėlių draudimo fondąsumažėjimas ir piniginio finansavimo draudimas

CON/2005/52 Vengrija Centrinio banko informacinei sistemai teikiamosinformacijos apimtis, duomenų pateikimo metodai ir laikas

CON/2005/54 Švedija Sveriges Riksbank statuto daliniai pakeitimai

CON/2005/55 Slovakija Valstybės iždo sistemos pakeitimai


207ECB

Metų ataskaita2005


CON/2005/57 Slovėnija Su euro įvedimu susijusio akcinių bendrovių ir uždarųjųakcinių bendrovių kapitalo nominaliosios vertės pakeitimasir nenominaliosios vertės akcijų įvedimas

CON/2005/58 Italija Peržiūrėtas pasiūlymas dėl Banca d’Italia struktūros irvidaus valdymo pakeitimų, atsirandančių dėl įstatymo dėlsantaupų apsaugos

CON/2005/59 Estija Eesti Pank statuto daliniai pakeitimai rengiantis euroįvedimui

CON/2005/60 Lietuva Lietuvos banko statuto daliniai pakeitimai rengiantis euroįvedimui

CON/2005/61 Slovakija Národná banka Slovenska taikytini apskaitos ir finansinėsatskaitomybės standartai



(b) Po Europos institucijos konsultavimosi pateiktos ECB nuomonės3

Numeris4 Iniciatorius Tema OL nuoroda

CON/2005/2 Taryba Finansų sistemos apsauga nuo jospanaudojimo pinigų plovimui ir terorizmofinansavimui

CON/2005/4 Taryba Kapitalo pakankamumo sistema kreditoįstaigoms ir investicinėms įmonėms

CON/2005/6 Taryba ECB vykdomosios valdybos nario skyrimas

CON/2005/7 Taryba Hagos konvencija dėl tarpininko laikomųvertybinių popierių

CON/2005/11 Taryba Statistinių duomenų kokybė, taikantperviršinio deficito procedūrą

CON/2005/16 Taryba Bendrijos statistika apie užsienyje esančiųsusijusių įmonių struktūrą ir veiklą

CON/2005/17 Taryba Perviršinio deficito procedūrosįgyvendinimo paspartinimas ir paaiškinimassiekiant atspindėti Stabilumo ir augimopakto įgyvendinimo pokyčius

CON/2005/18 Taryba Biudžeto būklės priežiūros stiprinimas irekonominės politikos priežiūra beikoordinavimas, siekiant atspindėti Stabilumoir augimo pakto įgyvendinimo pokyčius

CON/2005/22 Taryba Mainų, paramos ir mokymo programos,skirtos euro apsaugai nuo klastojimo(Periklio programos) pratęsimas

CON/2005/33 Komisija Suderintas vartotojų kainų indekso (SVKI)bendrojo indekso bazinis laikotarpis

OL C 40, 2005 02 17, p. 9

OL C 52, 2005 03 02, p. 37

OL C 75, 2005 03 24, p. 14.

OL C 81, 2005 04 02, p. 10

OL C 116, 2005 05 18, p. 11

OL C 144, 2005 06 14, p. 14

OL C 144, 2005 06 14, p. 16

OL C 144, 2005 06 14, p. 17

OL C 161, 2005 07 01, p. 11

OL C 254, 2005 10 14, p. 4

3 Taip pat paskelbta ECB tinklalapyje.4 Konsultacijos yra sunumeruotos ta tvarka, kokia Valdančioji taryba jas priėmė.


209ECB

Metų ataskaita2005

Numeris4 Iniciatorius Tema OL nuoroda

CON/2005/51 Taryba Euro įvedimo euro dar neįvedusiosevalstybėse narėse tvarka

CON/2005/53 Taryba Direktyvos 2004/39/EB dėl finansiniųpriemonių rinkų perkėlimo į nacionalinęteisę ir taikymo terminų pratęsimas

CON/2005/56 Taryba Mokėtojo informacija, pateikiama pervedantlėšas

OL C 316, 2005 12 13, p. 25

OL C 323, 2005 12 09, p. 31

OL C 336, 2005 12 31, p. 109



2005 M. SAUSIO 13 D.

ECB valdančioji taryba nusprendė, kadpagrindinių refinansavimo operacijų minimalisiūloma norma ir palūkanų normos užnaudojimąsi ribinio skolinimosi ir indėliųgalimybėmis nepakis ir atitinkamai bus 2,0%,3,0% ir 1,0%.

2005 M. SAUSIO 14 D.

Valdančioji taryba nusprendė padidintipaskirstomą sumą kiekvienai iš ilgesnėstrukmės refinansavimo operacijų, kurios busvykdomos 2005 m., nuo 25 iki 30 mlrd. euro.Didesnė suma nustatyta atsižvelgiant į numatomus didesnius euro zonos bankųsistemos likvidumo poreikius 2005 m. TačiauEurosistema ir toliau daugiausia likvidumosuteiks savo pagrindinėmis refinansavimooperacijomis. Valdančioji taryba gali nuspręstidar kartą pakoreguoti paskirstomą sumą 2006m. pradžioje.

2005 M. VASARIO 3 D., KOVO 3 D., BALANDŽIO 7 D.,GEGUŽĖS 4 D., BIRŽELIO 2 D., LIEPOS 7 D., RUGPJŪČIO4 D., RUGSĖJO 1 D., SPALIO 6 D. IR LAPKRIČIO 3 D.

ECB valdančioji taryba nusprendė, kadpagrindinių refinansavimo operacijų minimalisiūloma norma ir palūkanų normos užnaudojimąsi ribinio skolinimosi ir indėliųgalimybėmis nepakis ir atitinkamai bus 2,0%,3,0% ir 1,0%.

2005 M. GRUODŽIO 1 D.

ECB valdančioji taryba nusprendė, kadpagrindinių Eurosistemos refinansavimooperacijų minimali siūloma palūkanų norma buspadidinta 0,25 procentinio punkto – iki 2,25%,pradedant operacija, už kurią bus atsiskaitoma2005 m. gruodžio 6 d. Ji taip pat nusprendė nuo2005 m. gruodžio 6 d. palūkanų normas užnaudojimąsi tiek ribinio skolinimosi, tiek

indėlių galimybėmis padidinti 0,25 procentiniopunkto, atitinkamai – iki 3,25% ir 1,25%.

2005 M. GRUODŽIO 16 D.

ECB valdančioji taryba nusprendė padidintipaskirstomą sumą kiekvienai iš ilgesnėstrukmės refinansavimo operacijų, kurios busvykdomos 2006 m., nuo 30 iki 40 mlrd. euro.Didesnė suma nustatyta atsižvelgiant į duaspektus. Pirma, tikimasi, kad 2006 m. toliaudidės euro zonos bankų likvidumo poreikiai.Antra, Eurosistema nusprendė truputį padidintiilgesnės trukmės refinansavimo operacijomissuteikiamo likvidumo dalį. Tačiau Eurosistemair toliau daugiausia likvidumo suteiks savopagrindinėmis refinansavimo operacijomis.Valdančioji taryba gali nuspręsti dar kartąpakoreguoti paskirstomą sumą 2007 m.pradžioje.

2006 M. SAUSIO 12 D. IR VASARIO 2 D.

ECB valdančioji taryba nusprendė, kadpagrindinių refinansavimo operacijų minimalisiūloma norma ir palūkanų normos užnaudojimąsi ribinio skolinimosi ir indėliųgalimybėmis nepakis ir bus atitinkamai 2,25%,3,25% ir 1,25%.

211ECB

Metų ataskaita2005

E U ROS I S T E M OS P I N I G Ų P O L I T I KOS P R I E M O N I ŲC H RO N O LO G I J A 1

Eurosistemos pinigų politikos priemonių, įgyvendintų1999–2004 m., chronologija pateikta atitinkamai ECB 1999metų ataskaitos p. 176–180, ECB 2000 metų ataskaitos p.205–208, ECB 2001 metų ataskaitos p. 219–220, ECB 2002metų ataskaitos p. 234–235, ECB 2003 metų ataskaitos p.217–218 ir ECB 2004 metų ataskaitos p. 217.



Šiuo sąrašu siekiama informuoti skaitytojus apie svarbiausius Europos centrinio banko nuo 2005m. sausio mėn. publikuotus dokumentus. Darbo straipsnių serijoje nurodomos tik publikacijos,paskelbtos nuo 2005 m. gruodžio mėn. iki 2006 m. vasario mėn. Publikacijas suinteresuotiemsasmenims nemokamai pateikia Spaudos ir informacijos skyrius. Prašome siųsti užsakymus raštupašto adresu, nurodytu antroje titulinio lapo pusėje.

Visą Europos centrinio banko ir Europos pinigų instituto publikuotų dokumentų sąrašą galite rastiECB interneto svetainėje (http://www.ecb.int).

METŲ ATASKAITA„Annual Report 2004“, April 2005.

MĖNESINIO BIULETENIO STRAIPSNIAI„The new Basel Capital Accord: main features and implications“, January 2005.„Financial flows to emerging market economies: changing patterns and recent developments“,January 2005.„Bank market discipline", February 2005.„Initial experience with the changes to the Eurosystem’s operational framework for monetarypolicy implementation“, February 2005.„Euro area balance of payments and international investment position vis-à-vis main counterparts“,February 2005.„Asset price bubbles and monetary policy“, April 2005.„Comparability of statistics for the euro area, the United States and Japan“, April 2005.„The ESCB-CESR standards for securities clearing and settlement in the European Union“, April 2005.„Monetary policy and inflation differentials in a heterogeneous currency area“, May 2005.„Consolidation and diversification in the euro area banking sector“, May 2005.„The evolving framework for corporate governance“, May 2005.„The Harmonised Index of Consumer Prices: concept, properties and experience to date“,July 2005.„The Lisbon strategy – five years on“, July 2005„The use of harmonised MFI interest rate statistics“, July 2005.„The reform of the Stability and Growth Pact“, August 2005.„The role of ‘Emerging Asia’ in the global economy“, August 2005.„The euro banknotes: developments and future challenges“, August 2005.„Money demand and uncertainty“, October 2005.„Assessing the performance of financial systems“, October 2005.„Price-setting behaviour in the euro area“, November 2005.„Developments in corporate finance in the euro area“, November 2005.„Economic and financial relations between the euro area and Russia“, November 2005.„The predictability of the ECB’s monetary policy“, January 2006.„Hedge funds: developments and policy implications“, January 2006.„Assessing house price developments in the euro area“, February 2006.„Fiscal policies and financial markets“, February 2006.

213ECB

Metų ataskaita2005

E U RO P OS C E N T R I N I O B A N KO N U O 2 0 0 5 M . P U B L I KU OT I D O KU M E N TA I


STATISTIKOS ŽINYNASSkelbiamas kas mėnesį nuo 2003 m. rugpjūčio mėn.

TEISINIŲ DARBO STRAIPSNIŲ SERIJA1 „The developing EU legal framework for clearing and settlement of financial instruments“

by K. M. Löber, February 2006.

NEREGULIARIŲ STRAIPSNIŲ SERIJA22 „Assessing potential output growth in the euro area – a growth accounting perspective“ by

A. Musso and T. Westermann, January 2005.23 „The bank lending survey for the euro area“ by J. Berg, A. Van Rixtel, A. Ferrando,

G. de Bondt and S. Scopel, February 2005.24 „Wage diversity in the euro area – an overview of labour cost differentials across industries“

by V. Genre, D. Momferatou and G. Mourre, February 2005.25 „Government debt management in the euro area: recent theoretical developments and changes

in practices“ by G. Wolswijk and J. de Haan, March 2005.26 „Analysing banking sector conditions: how to use macro-prudential indicators“ by

L. Mörttinen, P. Poloni, P. Sandars and J. Vesala, April 2005.27 „The EU budget: how much scope for institutional reform?“ by H. Enderlein, J. Lindner,

O. Calvo-Gonzalez and R. Ritter, April 2005.28 „Regulatory reforms in selected EU network industries“ by R. Martin, M. Roma and

I. Vansteenkiste, April 2005.29 „Wealth and asset price effects on economic activity“ by F. Altissimo, E. Georgiou, T. Sastre,

M. T. Valderrama, G. Sterne, M. Stocker, M. Weth, K. Whelan, A. Willman, June 2005.30 „Competitiveness and the export performance of the euro area“ by a task force of the Monetary

Policy Committee of the European System of Central Banks, June 2005.31 „Regional monetary integration in the member states of the Gulf Cooperation Council“ by

M. Sturm and N. Siegfried, June 2005.32 „Managing financial crises in emerging market economies – experience with the involvement

of private sector creditors“ by an International Relations Committee Task Force, June 2005.33 „Integration of securities market infrastructures in the euro area“ by H. Schmiedel and

A. Schönenberger, July 2005.34 „Hedge funds and their implications for financial stability“ by T. Garbaravicius and F. Dierick,

August 2005.35 „The institutional framework for financial market policy in the USA seen from an EU

perspective“ by R. Petschnigg, September 2005.36 „Economic and monetary integration of the new Member States: helping to chart the route“

by I. Angeloni, M. Flad and F. P. Mongelli, September 2005.37 „Financing conditions in the euro area“ by L. Bê Duc, G. de Bondt, A. Calza, D. Marqués

Ibáñez, A. van Rixtel and S. Scopel, October 2005.38 „Economic reactions to public finance consolidation: a survey of the literature“ by

M. G. Briotti, October 2005.39 „Labour productivity in the Nordic EU countries: a comparative overview and explanatory

factors 1980-2004“ by A. Annenkov and C. Madaschi, October 2005.40 „What does European institutional integration tell us about trade integration?“ by

F. P. Mongelli, E. Dorrucci and I. Agur, December 2005.



41 „Trends and patterns in working time across euro area countries 1970-2004: causes and consequences“ by N. Leiner-Killinger, C. Madaschi and M. Ward-Warmedinger,December 2005.

42 „The New Basel Capital Framework and its implementation in the European Union“ by F. Dierick, F. Pires, M. Scheicher and K. G. Spitzer, December 2005.

43 „The accumulation of foreign reserves“ by an International Relations Committee Task Force,February 2006.

DARBO STRAIPSNIŲ SERIJA559 „When did unsystematic monetary policy have an effect on inflation?“ by B. Mojon,

December 2005.560 „The determinants of ‘domestic’ original sin in emerging market economies“ by A. Mehl and

J. Reynaud, December 2005.561 „Price setting in German manufacturing: new evidence from new survey data“ by H. Stahl,

December 2005.562 „The price setting behaviour of Portuguese firms: evidence from survey data“ by F. Martins,

December 2005.563 „Sticky prices in the euro area: a summary of new micro evidence“ by L. J. Álvarez, E. Dhyne,

M. M. Hoeberichts, C. Kwapil, H. Le Bihan, P. Lünnemann, F. Martins, R. Sabbatini, H. Stahl,P. Vermeulen and J. Vilmunen, December 2005.

564 „Forecasting the central bank’s inflation objective is a good rule of thumb“ by M. Diron andB. Mojon, December 2005.

565 „The timing of central bank communication“ by M. Ehrmann and M. Fratzscher, December 2005.

566 „Real versus financial frictions to capital investment“ by N. Bayraktar, P. Sakellaris and P. Vermeulen, December 2005.

567 „Is the time ripe for a currency union in emerging East Asia? The role of monetarystabilisation“ by M. Sánchez, December 2005.

568 „Exploring the international linkages of the euro area: a global VAR analysis“ by S. Dées, F. di Mauro, M. H. Pesaran and L. V. Smith, December 2005.

569 „Towards European monetary integration: the evolution of currency risk premium as ameasure for monetary convergence prior to the implementation of currency unions“ by F. González and S. Launonen, December 2005.

570 „Household debt sustainability: what explains household non-performing loans? An empiricalanalysis“ by L. Rinaldi and A. Sanchis-Arellano, January 2006.

571 „Are emerging market currency crises predictable? A test“ by T. A. Peltonen, January 2006.

572 „Information, habits and consumption behaviour: evidence from micro-data“ by M. Kuismanen and L. Pistaferri, January 2006.

573 „Credit chains and the propagation of financial distress“ by F. Boissay, January 2006.574 „Inflation convergence and divergence within the European Monetary Union“ by F. Busetti,

L. Forni, A. Harvey and F. Venditti, January 2006.575 „Growth in euro area labour quality“ by G. Schwerdt and J. Turunen, January 2006.576 „Debt-stabilising fiscal rules“ by P. Michel, L. von Thadden and J.-P. Vidal, January 2006.577 „Distortionary taxation, debt and the price level“ by A. Schabert and L. von Thadden,

January 2006.578 „Forecasting ECB monetary policy: accuracy is (still) a matter of geography“ by H. Berger,

M. Ehrmann and M. Fratzscher, January 2006.

215ECB

Metų ataskaita2005


579 „A disaggregated framework for the analysis of structural developments in public finances“by J. Kremer, C. Rodrigues Braz, T. Brosens, G. Langenus, S. Momigliano and M. Spolander,January 2006.

580 „Bank interest rate pass-through in the euro area: a cross-country comparison“ by C. K. Sørensen and T. Werner, January 2006.

581 „Public sector efficiency for new EU Member States and emerging markets“ by A. Afonso,L. Schuknecht and V. Tanzi, January 2006.

582 „What accounts for the changes in US fiscal policy transmission?“ by F. O. Bilbiie, A. Meierand G. J. Müller, January 2006.

583 „Back to square one: identification issues in DSGE models“ by F. Canova and L. Sala, January 2006.

584 „A new theory of forecasting“ by S. Manganelli, January 2006.585 „Are specific skills an obstacle to labour market adjustment? Theory and an application to

the EU enlargement“ by A. Lamo, J. Messina and E. Wasmer, February 2006.586 „A method to generate structural impulse-responses for measuring the effects of shocks in

structural macro models“ by A. Beyer and R. E. A. Farmer, February 2006.587 „Determinants of business cycle synchronisation across euro area countries“ by U. Böwer

and C. Guillemineau, February 2006.588 „Rational inattention, inflation developments and perceptions after the euro cash changeover“

by M. Ehrmann, February 2006.589 „Forecasting economic aggregates by disaggregates“ by D. F. Hendry and K. Hubrich,

February 2006.590 „The pecking order of cross-border investment“ by C. Daude and M. Fratzscher,

February 2006.591 „Cointegration in panel data with breaks and cross-section dependence“ by A. Banerjee and

J. L. Carrion-i-Silvestre, February 2006.592 „Non-linear dynamics in the euro area demand for M1“ by A. Calza and A. Zaghini,

February 2006.593 „Robustifying learnability“ by R. J. Tetlow and P. von zur Muehlen, February 2006.

KITOS PUBLIKACIJOS„Recycling of euro banknotes: framework for the detection of counterfeits and fitness sorting bycredit institutions and other professional cash handlers“, January 2005.„Review of the international role of the euro“, January 2005.„Euro area balance of payments and international investment position statistics – Annual qualityreport“, January 2005.„Banking structures in the new EU Member States“, January 2005.„Progress Report on TARGET2“, February 2005.„The implementation of monetary policy in the euro area: General documentation on Eurosystemmonetary policy instruments and procedures“, February 2005.„Review of the application of the Lamfalussy framework to EU securities markets legislation“,February 2005.„Payment and securities settlement systems in the accession countries – Addendum incorporating2003 figures“ („Blue Book“), February 2005.„Statistics and their use for monetary and economic policy-making“, March 2005.„Letter from the ECB President to the Chairman of the International Accounting Standards Boardof 13 April 2005: in support of the current proposal to amendments to IAS 39 – The fair valueoption“, April 2005.



„Euro money market study 2004“, May 2005.„Correspondent central banking model (CCBM) – procedure for Eurosystem counterparties“, May 2005.„Regional economic integration in a global framework – proceedings of the G20 Workshop heldin Beijing, 22-23 September 2004“, May 2005.„TARGET Annual Report 2004“, May 2005.„The New EU Member States: convergence and stability“, May 2005.„Financial Stability Review“, June 2005.„Letter from the ECB President to Mr Nikolaos Vakalis, Member of the European Parliament“,June 2005.„Guide to consultation of the European Central Bank by national authorities regarding draftlegislative provisions“, June 2005.„Assessment of SORBNET-EURO and BIREL against the Core Principles: connection ofSORBNET-EURO to TARGET via the Banca d’Italia and its national RTGS system BIREL“, June 2005.„Information guide for credit institutions using TARGET“, June 2005.„Statistical classification of financial markets instruments“, July 2005.„Reply of the ECB to the public consultation by the CEBS on the consolidated financial reportingframework for credit institutions“, July 2005.„Payment and securities settlement systems in the European Union – Addendum incorporating2003 figures“ („Blue Book“), August 2005.„Eurosystem contribution to the public consultation by the European Commission on the GreenPaper on Financial Services Policy (2005-2010)“, August 2005.„Central banks’ provision of retail payment services in euro to credit institutions – policystatement“, August 2005.„ECB statistics: a brief overview“, August 2005.„Assessment of euro retail payment systems against the applicable core principles“, August 2005.„Indicators of financial integration in the euro area“, September 2005.„EU banking structures“, October 2005.„EU banking sector stability“, October 2005.„Second progress report on TARGET2“, October 2005.„Legal aspects of the European System of Central Banks“, October 2005.„European Union balance of payments/international investment position statistical methods“(„B.o.p.“ Book“), November 2005.„Large EU banks’ exposures to hedge funds“, November 2005.„Green paper on the enhancement of the EU framework for investment funds. Eurosystemcontribution to the Commission’s public consultation“, November 2005.„The European Commission’s Green Paper on mortgage credit in the EU. Eurosystem contributionto the public consultation“, December 2005.„Financial stability review“, December 2005.„Review of the international role of the euro“, December 2005.„The Eurosystem, the Union and beyond“, December 2005.„Bond markets and long-term interest rates in non-euro area Member States of the European Unionand in acceding countries – Statistical tables“, January 2006.„Data collection from credit institutions and other professional cash handlers under the Frameworkfor banknote recycling“, January 2006.„Euro money market survey 2005“, January 2006.„Euro area balance of payments and international investment position statistics – Annual qualityreport“, February 2006.

217ECB

Metų ataskaita2005


„Towards a Single Euro Payments Area – objectives and deadlines (fourth progress report)“,February 2006.

INFORMACINĖS BROŠIŪROS„The current TARGET system“, August 2005.„TARGET2 – innovation and transformation“, August 2005.„The euro area at a glance“, August 2005.



Šiame žodynėlyje pateikiami kai kurie Metų ataskaitoje vartojami terminai. Išsamesnis irsmulkesnis žodynėlis yra ECB tinklalapyje.

Akcijos (Equities): nuosavybės vertybiniai popieriai, kuriais išreiškiama nuosavybės įmonėjedalis. Tai akcijos, kuriomis prekiaujama vertybinių popierių biržose (kotiruojamosios akcijos),nekotiruojamosios ir kitokios akcijos. Paprastai iš akcijų gaunamos pajamos yra dividendai.

Akcijų rinka (Equity market): rinka, kurioje akcijos išleidžiamos ir jomis prekiaujama.

Atpirkimo sandoris (Repurchase agreement): susitarimas, pagal kurį parduodamas turtas, opardavėjas tuo pat metu įgyja teisę ir įsipareigojimą jį atpirkti tam tikra kaina tam tikrą dienąateityje arba pareikalavus. Toks susitarimas panašus į skolinimąsi už įkaitą, tačiau skiriasi tuo,kad pardavėjas praranda teisę į vertybinių popierių nuosavybę.

Atsargų bazė (Reserve base): kredito įstaigos atitinkamuose balanso straipsniuose (tam tikruoseįsipareigojimuose), naudojamuose jos privalomosioms atsargoms apskaičiuoti, parodomų dydžiųsuma.

Atsargų norma (Reserve ratio): centrinio banko nustatoma kiekvienos balanso straipsnių,įtraukiamų į atsargų bazę, kategorijos norma. Šios normos naudojamos privalomųjų atsargųreikalavimams apskaičiuoti.

Atsiskaitymo rizika (Settlement risk): bendro pobūdžio terminas, vartojamas pažymėti, kadatsiskaitymas pervedimo sistemoje bus atliktas ne taip, kaip tikėtasi. Šią riziką gali sudaryti kreditoir likvidumo rizikos.

Atvirosios rinkos operacija (Open market operation): centrinio banko iniciatyva finansų rinkojeatlikta operacija. Atsižvelgiant į tikslus, reguliarumą ir tvarką Eurosistemos atvirosios rinkosoperacijas galima suskirstyti į keturias kategorijas: pagrindinės refinansavimo operacijos, ilgesnėstrukmės refinansavimo operacijos, koreguojamosios operacijos ir struktūrinės operacijos. Iš josetaikomų priemonių grįžtamieji sandoriai yra pagrindinė Eurosistemos atvirosios rinkos priemonėir ją galima taikyti visų keturių kategorijų operacijose. Be to, atliekant struktūrines operacijas,galima išleisti skolos sertifikatus ir sudaryti vienakrypčius sandorius, o atliekant koreguojamąsiasoperacijas, galima sudaryti vienakrypčius sandorius, valiutų apsikeitimo sandorius ir pritrauktiterminuotuosius indėlius.

Automatiniu būdu atliekami mokėjimai (Straight-through processing (STP)): automatinis nuopradžios iki pabaigos sandorių ir (arba) mokėjimų pervedimų apdorojimas, įskaitant automatinįinstrukcijų sukūrimą, patvirtinimą, kliringą ir atsiskaitymą.

Bendrasis einamasis perteklius (Gross operating surplus): gamybos veiklos produkcijos vertėsperteklius (arba deficitas), atskaičiavus tarpinio vartojimo sąnaudas, atlygį darbuotojams irmokesčius, atėmus subsidijas gamybai, bet prieš atsižvelgiant į mokėjimus ir pajamas, susijusiassu finansinio ir nesukurto turto skolinimusi ir (arba) nuoma ar laikymu.

Bendrasis valdymas (Corporate governance): organizacijos valdymo ir kontrolės taisyklės, tvarkair procedūros. Organizacijos valdymo struktūroje įvairiems jos dalyviams, tokiems kaip valdyba,vadovai, akcininkai ir kiti suinteresuoti asmenys, paskirstomos teisės ir prievolės ir nurodomossprendimų priėmimo taisyklės bei tvarka.

219ECB

Metų ataskaita2005

Ž O DY N Ė L I S


Bendroji taryba (General Council): vienas iš Europos centrinio banko (ECB) sprendimuspriimančių organų. Ją sudaro ECB pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visų Europos centriniųbankų sistemos nacionalinių centrinių bankų valdytojai.

Centrinė valdžia (Central government): Europos sąskaitų sistemoje 1995 apibrėžta valdžia,išskyrus regioninę valdžią ir vietos valdžią. Taip pat žr. valdžia.

Centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (CVPD) (Central securities depository (CSD)):subjektas, kuris laiko ir tvarko vertybinius popierius ir leidžia vertybinių popierių sandoriusapdoroti darant įrašus apskaitoje. Vertybiniai popieriai gali būti laikomi fizine forma (betnemobilūs) ir nematerialia forma (jie egzistuoja tik elektroniniu būdu padarytuose apskaitosįrašuose). Be saugaus vertybinių popierių laikymo ir tvarkymo, centrinis vertybinių popieriųdepozitoriumas gali atlikti kliringo ir atsiskaitymo funkcijas.

Efektyvieji euro keitimo kursai (EKK, nominalieji/realieji) (Effective exchange rates (EERs)of the euro (nominal/real)): dvišalių euro kursų svertiniai vidurkiai euro zonos svarbių prekybospartnerių valiutų atžvilgiu. Europos centrinis bankas skelbia nominaliojo EKK indeksą dviejųprekybos partnerių grupių valiutų atžvilgiu: EKK23 (įeina 13 ne euro zonos valstybių narių ir 10pagrindinių prekybos partnerių už euro zonos ribų) ir EKK42 (įeina EKK23 ir dar 19 šalių).Taikomi svoriai parodo kiekvienos prekybos partnerės dalį euro zonos prekyboje ir nulemiakonkurenciją trečiosiose rinkose. Realieji EKK – tai nominalieji EKK, padalyti iš užsienio ir vidauskainų ar sąnaudų santykio svertinio vidurkio. Tai yra kainų ir sąnaudų konkurencingumo matai.

Ekonomikos ir finansų ministrų taryba (Ecofinas) (ECOFIN Council): ES Tarybos, susidedančiosiš ekonomikos ir finansų ministrų, susitikimas.

Ekonomikos ir finansų komitetas (Economic and Financial Committee (EFC)): konsultacijasteikiantis Bendrijos organas, padedantis Ekonomikos ir finansų ministrų tarybai pasiruošti savodarbui. Į jo tikslus įeina ekonominės ir finansinės padėties valstybėse narėse ir Bendrijoje apžvalga,biudžeto stebėjimas.

Ekonominė analizė (Economic analysis): viena iš Europos centrinio banko sistemos priemoniųatlikti išsamią rizikos kainų stabilumui analizę, kuria remdamasi Valdančioji taryba priimaatitinkamus pinigų politikos sprendimus. Atliekant ekonominę analizę, dažniausiai dėmesyskreipiamas į einamuosius ekonomikos ir finansų pokyčius, numanomą vidutinės trukmės rizikąkainų stabilumui, vertinant pagal šio laikotarpio prekių, paslaugų ir rinkos veiksnių sąveikosprognozes. Deramas dėmesys skiriamas poreikiui nustatyti ekonomiką veikiančių sukrėtimųpobūdį, jų poveikį išlaidoms ir kainoms bei trumpalaikėms šio poveikio išplitimo ekonomikojeperspektyvoms. Taip pat žr. pinigų analizė.

Ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS) (Economic and Monetary Union (EMU)): procesas, kuriometu buvo sukurta bendroji valiuta, euro, pradėta vykdyti bendra euro zonos pinigų politika irpradėta koordinuoti ES valstybių narių ekonominė politika. Šis procesas, kaip numatyta Sutartyje,vyko trimis etapais. Trečiasis, paskutinis, etapas prasidėjo 1999 m. sausio 1 d., perdavus pinigųpolitikos kompetenciją Europos centriniam bankui ir įvedus euro. 2002 m. sausio 1 d. į apyvartąišleidus grynuosius euro pinigus buvo baigtas EPS kūrimo procesas.

EONIA (euro vienos nakties palūkanų vidurkio indeksas) (EONIA (euro overnight indexaverage)): euro tarpbankinėje rinkoje vienos nakties vyraujančių efektyviųjų palūkanų normų



matas – euro valiuta išreikštų neužtikrintų vienos nakties skolinimo sandorių, apie kuriuos pranešaatitinkamų bankų specialistų grupė, palūkanų normų svertinis vidurkis.

EURIBOR (euro tarpbankinio skolinimo palūkanų norma) (EURIBOR (euro interbank offeredrate)): palūkanų norma, pagal kurią aukštą kredito reitingą turintis bankas yra pasirengęs paskolintilėšų euro valiuta kitam aukštą kredito reitingą turinčiam bankui, duomenis apie šią normą teikiagrupė bankų; tarpbankinių indėlių ji apskaičiuojama kiekvieną dieną, įvairaus termino, iki 12 mėn.

Euro zona (Euro area): zona, apimanti valstybes nares, įteisinusias euro kaip bendrąją valiutą,kaip tai numato Sutartis, ir vykdančias bendrą pinigų politiką, už kurią atsakinga Europos centriniobanko valdančioji taryba. Šiuo metu į šią zoną įeina Belgija, Vokietija, Graikija, Ispanija,Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija.

Europos centrinis bankas (ECB) (European Central Bank (ECB)): Eurosistemos ir Europoscentrinių bankų sistemos (ECBS) centras, kuriam pagal Sutartį (107 straipsnio 2 dalį) priskiriamasjuridinio asmens statusas. ECB užtikrina, kad Eurosistemai ir ECBS iškelti tikslai būtų įgyvendintipaties ECB arba nacionalinių centrinių bankų, vadovaujantis ECBS statutu. Jam vadovaujaValdančioji taryba, Vykdomoji valdyba ir Bendroji taryba – trečiasis sprendimus priimantisorganas.

Europos centrinių bankų sistema (ECBS) (European System of Central Banks (ESCB)): sistema,kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų 25 valstybių narių nacionaliniai centriniaibankai, t. y., be Eurosistemos narių, į ją įeina dar euro neįvedusių valstybių narių nacionaliniaicentriniai bankai. ECBS valdo ECB Valdančioji taryba, Vykdomoji valdyba ir Bendroji taryba,trečiasis ECB sprendimus priimantis organas.

Europos pinigų institutas (EPI) (European Monetary Institute (EMI)): antrojo ekonominės irpinigų sąjungos etapo pradžioje (1994 m. sausio 1 d.) laikinai įkurtas institutas, likviduotas, kai1998 m. birželio 1 d. buvo įkurtas Europos centrinis bankas.

Europos sąskaitų sistema 1995 (ESS95) (European System of Accounts (ESA 95)): vienodaiapibrėžtų statistikos terminų ir klasifikacijų sistema, kuria siekiama, kad valstybių nariųekonomikos kokybiniai apibrėžimai būtų suderinti. ESS95 – Bendrijos parengta Nacionaliniųsąskaitų sistemos 1993 (NSS93) versija, naudojama visame pasaulyje.

Eurosistema (Eurosystem): pagrindinė euro zonos bankų sistema. Ją sudaro Europos centrinisbankas ir trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape euro valiutą įvedusių valstybių nariųnacionaliniai centriniai bankai.

Grįžtamasis sandoris (Reverse transaction): operacija, kurią atlikdamas nacionalinis centrinisbankas perka arba parduoda turtą sudarydamas atpirkimo sandorį arba vykdo įkaitu užtikrintaskredito operacijas.

Įkaitas (Collateral): (pvz., kredito įstaigų centriniams bankams) užstatytas ar kitaip perduotasturtas, kuris yra skolų grąžinimo garantija, taip pat (pvz., kredito įstaigų) parduodamo turto (pvz.,centriniams bankams) atpirkimo pagal atpirkimo sandorius garantija.

Ilgesnės trukmės refinansavimo operacija (Longer-term refinancing operation): nuolatinėEurosistemos atvirosios rinkos operacija, atliekama kaip grįžtamieji sandoriai. Tokios operacijos

221ECB

Metų ataskaita2005


vykdomos kas mėnesį organizuojamų standartinių konkursų būdu ir paprastai yra 3 mėnesiųtermino.

Įmonių pelningumas (Corporate profitability): matas įmonių pajamų, daugiausia jas lyginant supardavimo apimtimi, turtu ar nuosavybe. Yra keletas įvairių įmonių pelningumo rodiklių, pagrįstųfinansinėmis ataskaitomis, pavyzdžiui, veiklos pajamų (pardavimų apimtis atėmus veiklos išlaidas)ir pardavimų santykis, grynųjų pajamų (veiklos ir ne veiklos pajamos atskaičiavus mokesčius,nusidėvėjimą ir ypatinguosius straipsnius) ir pardavimų santykis, turto grąža (siejanti grynąsiaspajamas ir visą turtą) ir nuosavybės grąža (siejanti grynąsias pajamas ir akcininkų lėšas).Makroekonominiu lygiu pelningumui matuoti dažnai naudojamas bendrasis einamasis perteklius,kuris pagrįstas nacionalinėmis sąskaitomis, pavyzdžiui, palyginti su BVP ar pridėtine verte.

Indėlių galimybė (Deposit facility): viena iš Eurosistemos sudarytų nuolatinių galimybių, kuriąkitos sandorių šalys gali naudoti vienos nakties indėliams padėti nacionaliniame centriniame bankeuž iš anksto nustatytą palūkanų normą. Taip pat žr. pagrindinės ECB palūkanų normos.

Investicijų portfelis (Portfolio investment): euro zonos grynieji sandoriai ir (arba) pozicijosvertybinių popierių, kuriuos išleido ne euro zonos rezidentai („turtas“) ir nerezidentų gryniejisandoriai ir (arba) pozicijos vertybinių popierių, kuriuos išleido euro zonos rezidentai(„įsipareigojimai“). Tai nuosavybės vertybiniai popieriai, skolos vertybiniai popieriai (obligacijosir vekseliai, pinigų rinkos priemonės), išskyrus sumas, įtrauktas į tiesiogines investicijas artarptautines atsargas.

Kainų stabilumas (Price stability): pagrindinis Eurosistemos tikslas – palaikyti kainų stabilumą.Valdančioji taryba kainų stabilumą apibrėžia kaip euro zonos suderinto vartotojų kainų indekso(SVKI) vidutinį metinį didėjimą ne daugiau kaip 2%. Valdančioji taryba taip pat leido suprasti,kad, siekdama kainų stabilumo, ji siekia palaikyti mažesnę, bet artimą 2%, infliaciją vidutiniulaikotarpiu.

Kita sandorio šalis (Counterparty): kita finansinio sandorio (pvz., bet kurio sandorio su centriniubanku) šalis.

Kiti finansiniai tarpininkai (KFT) (Other financial intermediary (OFI)): korporacijos arbakvazikorporacijos, išskyrus draudimo korporacijas ar pensijų fondus, kurios daugiausia užsiimafinansiniu tarpininkavimu, prisiimdamos įsipareigojimus kitokiomis formomis nei valiuta, indėliaiir (arba) artimi indėlių pakaitai iš institucinių vienetų, išskyrus PFI. KTF paprastai užsiimailgalaikiu finansavimu ir tai gali būti korporacijos, užsiimančios finansine išperkamąja nuoma,finansinės specialiosios paskirties korporacijos, sukurtos kaip vertybiniais popieriais paverstoturto turėtojos, finansinės holdingo korporacijos, vertybinių popierių ir išvestinių priemoniųmakleriai (užsiimantys maklerio veikla savo sąskaita), rizikos kapitalo korporacijos ir vystymokapitalo bendrovės.

Konsoliduotas PFI sektoriaus balansas (Consolidated balance sheet of the MFI sector):agreguotas PFI balansas įskaitant PFI tarpusavio pozicijas (pvz., vienos PFI suteiktas paskolas arindėlius kitai PFI). Jame pateikiama informacija apie PFI sektoriaus turtą ir įsipareigojimus eurozonos rezidentų, nepriklausančių šiam sektoriui (valdžios ir kitų euro zonos rezidentų), ir ne eurozonos rezidentų. Šis balansas yra pagrindinis statistikos šaltinis apskaičiuojant pinigų junginiusir juo vadovaujamasi atliekant nuolatinę P3 priešinių analizę.



Kontrolinis P3 augimo dydis (Reference value for M3 growth): metinis P3 augimo tempasvidutiniu laikotarpiu, atitinkantis kainų stabilumo palaikymo tikslą. Šiuo metu kontrolinis P3metinis augimo tempo dydis yra 4,5%.

Koreguojamoji operacija (Fine-tuning operation): Eurosistemos atvirosios rinkos operacija,atliekama siekiant tvarkyti netikėtus likvidumo svyravimus rinkoje. Koreguojamosios operacijosdažnumas ir terminas nėra standartizuoti.

Kredito įstaiga (Credit institution): i) įmonė, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimuiš visuomenės ir paskolų teikimu savo sąskaita; ii) įmonė arba bet kuris kitas juridinis asmuo,išskyrus nurodytus i punkte, kuris išleidžia mokėjimo priemones elektroninių pinigų pavidalu.

Kredito rizika (Credit risk): rizika, kad kita sandorio šalis neatsiskaitys už visą įsipareigojimosumą suėjus atsiskaitymo terminui arba kada nors vėliau. Kredito riziką sudaro išlaidųkompensavimo rizika, pagrindinė rizika, taip pat rizika dėl to, kad bankas negali atsiskaityti.

Laikymo laikotarpis (Maintenance period): laikotarpis, kurio skaičiuojama, kaip kredito įstaigosvykdo privalomųjų atsargų reikalavimus. Atsargų laikymo laikotarpiai prasideda pirmosiospagrindinės refinansavimo operacijos po Valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame iš ankstonumatoma įvertinti mėnesio pinigų politikos poziciją, atsiskaitymo dieną. Ne mažiau kaip prieštris mėnesius iki metų pradžios Europos centrinis bankas paskelbia privalomųjų atsargų laikymolaikotarpių kalendorių.

Likvidumo rizika (Liquidity risk): rizika, kad kita sandorio šalis už visą įsipareigojimo sumąatsiskaitys ne suėjus atsiskaitymo terminui, bet kada nors vėliau neapibrėžtu metu.

Minimali siūloma palūkanų norma (Minimum bid rate): mažiausios palūkanos, kurias gali siūlytikitos sandorių šalys pagrindinių refinansavimo operacijų kintamųjų palūkanų konkursuose. Taiviena iš pagrindinių ECB palūkanų normų, rodanti pinigų politikos poziciją.

Mokėjimų balansas (Balance of payments (b. o. p.)): statistinė ataskaita, kurioje pateikiamikonkretaus laikotarpio šalies ekonominiai sandoriai su kitomis šalimis. Į ją įtraukiami sandoriai,susiję su prekėmis, paslaugomis ir pajamomis, finansinėmis pretenzijomis kitoms šalims,įsipareigojimais kitoms šalims, ir sandoriai (tokie kaip atleidimas nuo skolos), klasifikuojami kaippervedimai.

Nefinansinių korporacijų išorės finansavimo sąnaudos (realiosios) (Cost of external financingof non-financial corporations (real)): sąnaudos, kurias patiria nefinansinės korporacijos,gaudamos naujų išorės lėšų. Euro zonos nefinansinių korporacijų atžvilgiu jos apskaičiuojamoskaip bankų skolinimo sąnaudų, skolos vertybinių popierių sąnaudų ir nuosavybės sąnaudų svertinisvidurkis, remiantis negrąžintomis sumomis (pakoreguotomis pagal įvertinimo poveikį) irpakoregavus pagal infliacijos lūkesčius.

Numanomas kintamumas (Implied volatility): turto, pavyzdžiui, obligacijų ir akcijų kainų tikėtinokintamumo matas (t.y. standartinis nuokrypis). Jį galima išvesti iš turto kainos, termino irpasirinkimo sandorio įvykdymo kainos, taip pat iš nerizikingos grąžos normos, taikant pasirinkimosandorių kainų nustatymo modelį, tokį kaip Black-Scholes modelis.

223ECB

Metų ataskaita2005


Nuolatinė galimybė (Standing facility): centrinio banko galimybė, kuria savo iniciatyva galinaudotis kitos sandorių šalys. Eurosistema siūlo dvi vienos nakties nuolatines galimybes – ribinioskolinimosi galimybę ir indėlių galimybę.

Obligacijų rinka (Bond market): rinka, kurioje išleidžiami ilgesnio termino skolos vertybiniaipopieriai ir jais prekiaujama.

Orientacinis portfelis (Benchmark portfolio): kalbant apie investicijas – kontrolinis portfelis arbaindeksas, sudarytas investicijų likvidumo ir rizikos, taip pat ir grąžos, tikslų pagrindu. Orientacinisportfelis naudojamas kaip pagrindas palyginti faktinio portfelio rodiklius.

P1 (M1): siaurasis pinigų junginys. Jis apima pinigus apyvartoje ir vienadienius indėlius, laikomusPFI ir centrinės valdžios įstaigose (pvz., pašto skyriuose arba ižde).

P2 (M2): tarpinis pinigų junginys. Jis apima P1, įspėjamojo laikotarpio iki 3 mėn. imtinai indėlius(trumpalaikius taupomuosius indėlius) ir sutarto termino iki 2 m. imtinai indėlius (trumpalaikiusterminuotuosius indėlius), laikomus PFI ir centrinės valdžios įstaigose.

P3 (M3): platusis pinigų junginys. Jis apima P2 ir rinkos priemones, atpirkimo sandorius, pinigųrinkos fondų akcijas ir vienetus, PFI išleistus skolos vertybinius popierius, kurių terminas yra iki2 m. imtinai, ir kt.

Pagrindinė refinansavimo operacija (Main refinancing operation): reguliari atvirosios rinkosoperacija, kurią Eurosistema vykdo grįžtamųjų sandorių pavidalu. Šios operacijos atliekamossavaitinių standartinių konkursų būdu ir šių operacijų terminas paprastai yra viena savaitė.

Pagrindinė sandorio šalis (Central counterparty): subjektas, kuris tarpininkauja kitoms sandoriošalims jų sandorių reikalais, kiekvieno pardavėjo atžvilgiu veikdamas kaip pirkėjas, o kiekvienopirkėjo atžvilgiu – kaip pardavėjas.

Pagrindinės ECB palūkanų normos (Key ECB interest rates): Valdančiosios tarybos nustatytospalūkanų normos, parodančios Europos centrinio banko pinigų politikos poziciją. Tai minimalisiūloma palūkanų norma pagrindinėms refinansavimo operacijoms, ribinio skolinimosi palūkanųnorma ir palūkanų norma naudojantis indėlių galimybe.

Pasirinkimo sandoris (Option): finansinė priemonė, suteikianti savininkui teisę, betneįpareigojanti jo pirkti arba parduoti tam tikrą turtą (pvz., obligaciją arba akciją) pagal iš ankstonumatytą kainą (sandorio sudarymo arba įvykdymo kainą) iki tam tikros dienos arba tam tikrądieną ateityje (sandorio įvykdymo arba jo termino dieną).

Perviršinio deficito procedūra (Excessive deficit procedure): Sutarties 104 straipsnyjesuformuluotoje nuostatoje, konkrečiau apibūdintoje Protokole Nr. 20, dėl perviršinio deficitoprocedūros reikalaujama, kad ES valstybės narės laikytųsi biudžeto drausmės, nustatomi kriterijai,pagal kuriuos biudžeto pozicija laikoma perviršinio deficito pozicija, ir reglamentuojami veiksmai,kurių reikia imtis, jei nustatoma, kad biudžeto balanso ir valdžios sektoriaus skolos reikalavimaineįvykdyti. 104 straipsnį papildo 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėlper didelio deficito reguliavimo tvarkos – vienos iš Stabilumo ir augimo pakto sudedamųjų dalių– paspartinimo ir paaiškinimo (iš dalies pakeistas 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB)Nr. 1056/2005).



PFI (pinigų finansinės institucijos) (MFIs (monetary financial institutions)): finansinėsinstitucijos, kurios kartu sudaro euro zonos pinigus leidžiantį sektorių. Tai Eurosistema, kreditoįstaigos rezidentės (kaip apibrėžta Bendrijos teisėje) ir visos kitos finansinės institucijos rezidentės,kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) indėliams artimus pakaitus iš subjektų, kurie nėrapinigų finansinės institucijos, ir savo sąskaita (bent jau ekonomine prasme) teikdamos paskolasir (arba) investuodamos į vertybinius popierius. Pastarąją grupę daugiausia sudaro pinigų rinkosfondai.

PFI grynasis išorės turtas (MFI net external assets): euro zonos PFI sektoriaus išorės turtas(toks kaip auksas, užsienio valiutos banknotai ir monetos, ne euro zonos rezidentų išleistivertybiniai popieriai ir paskolos, suteiktos ne euro zonos rezidentams), atėmus euro zonos PFIsektoriaus išorės įsipareigojimus (tokius kaip ne euro zonos rezidentų indėlius, atpirkimosandorius, pinigų rinkos fondų akcijas ir vienetus, PFI išleistus skolos vertybinius popierius,kurių terminas iki 2 m. imtinai).

PFI ilgesnės trukmės finansiniai įsipareigojimai (MFI longer-term financial liabilities): sutartotermino indėliai nuo 2 m., įspėjamojo laikotarpio nuo 3 mėn. indėliai, euro zonos PFI išleistiskolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas nuo 2 m., ir euro zonos PFI sektoriauskapitalas ir atsargos.

PFI kreditas euro zonos rezidentams (MFI credit to euro area residents): PFI paskolos eurozonos rezidentėms ne PFI (įskaitant valdžios ir privatųjį sektorius) ir PFI turimi vertybiniaipopieriai (akcijos, kita nuosavybė ir skolos vertybiniai popieriai), kuriuos išleido euro zonosrezidentės ne PFI.

PFI palūkanų normos (MFI interest rates): rezidenčių kredito įstaigų ir kitų PFI, išskyruscentrinius bankus ir pinigų rinkos fondus, taikomos palūkanų normos euro zonoje reziduojančiųnamų ūkių ir nefinansinių korporacijų euro valiuta išreikštiems indėliams ir paskoloms.

Pinigų analizė (Monetary analysis): viena iš Europos centrinio banko sistemos priemonių atliktiišsamią rizikos kainų stabilumui analizę, kuria remdamasi Valdančioji taryba priima atitinkamuspinigų politikos sprendimus. Pinigų analizė leidžia įvertinti vidutinio laikotarpio ir ilgalaikėsinfliacijos tendencijas, atsižvelgiant į glaudų pinigų ir kainų ryšį per ilgą laikotarpį. Atliekantpinigų analizę atsižvelgiama į daugelio pinigų rodiklių, įskaitant P3, jo sudedamąsias dalis irpriešinius, ypač kreditą ir įvairias perteklinio likvidumo priemones, raidą. Taip pat žr. ekonominėanalizė.

Pinigų politikos pajamos (Monetary income): iš Eurosistemos pinigų politikos vykdymonacionalinių centrinių bankų sukauptos pajamos. Jos gaunamos iš Valdančiosios tarybos gairėsenurodyto turto, atitinkančio banknotus apyvartoje ir indėlių įsipareigojimus kredito įstaigoms.

Pinigų rinka (Money market): rinka, kurioje gaunamos, investuojamos trumpalaikės lėšos ir jomisprekiaujama, paprastai taikant iki 1 m. imtinai pirminio termino priemones.

Pirminis balansas (Primary balance): valdžios grynasis skolinimasis arba grynasis skolinimasneįskaitant palūkanų konsoliduotiems valdžios įsipareigojimams.

225ECB

Metų ataskaita2005


Privalomųjų atsargų reikalavimas (Reserve requirement): minimali atsargų suma, kurią kreditoįstaiga privalo laikyti Eurosistemoje. Kaip laikomasi šio reikalavimo, nustatoma pagal kiekvienosdienos atsargų vidurkį per laikymo laikotarpį.

Prognozės (Projections): keturis kartus per metus atliekamo tyrimo, kuriuo siekiama numatytigalimus euro zonos makroekonominius pokyčius ateityje, rezultatai. Eurosistemos personalopadarytos prognozės skelbiamos birželio ir gruodžio mėn., o Europos centrinio banko (ECB)personalo – kovo ir rugsėjo mėn. Šios prognozės – sudedamoji ECB pinigų politikos strategijosekonominės analizės dalis ir todėl yra viena iš keleto veiklų, kuriomis prisidedama prieValdančiosios tarybos atliekamo rizikos kainų stabilumui vertinimo.

Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistema (RLAA) (Real-time gross settlement (RTGS)system): atsiskaitymo sistema, kurioje dokumentai tvarkomi ir atsiskaitoma atskirais pavedimais(be tarpusavio įskaitymų) realiu laiku (nenutrūkstamai). Taip pat žr. TARGET.

Ribinio skolinimosi galimybė (Marginal lending facility): Eurosistemos nuolatinė galimybė, kuriakitos sandorių šalys gali naudotis vienos nakties paskolai gauti iš NCB už iš anksto nustatytąpalūkanų normą ir užtikrinimui tinkamą turtą. Taip pat žr. pagrindinės ECB palūkanų normos.

Sisteminė rizika (Systemic risk): rizika, kad dėl vienos institucijos negalėjimo laiku įvykdyti savoįsipareigojimus kitos institucijos gali laiku neįvykdyti savo įsipareigojimų. Dėl tokioįsipareigojimų neįvykdymo gali kilti rimtų likvidumo ar kredito problemų, kurios gali kelti pavojųrinkos stabilumui ar pasitikėjimui ja.

Skolos vertybinis popierius (Debt security): išleidėjo (skolininko) pasižadėjimas atlikti vieną ardaugiau mokėjimų turėtojui (skolintojui) tiksliai nustatytomis dienomis ateityje. Paprastai yranustatyta tiksli jų palūkanų norma (atkarpa) ir (arba) jie parduodami už diskontuotą sumą, kurigrąžinama pasibaigus terminui. Ilgesnio negu vienų metų termino skolos vertybiniai popieriaivadinami ilgalaikiais.

Stabilumo ir augimo paktas (Stability and Growth Pact): Stabilumo ir augimo paktas skirtasgerai valdžios finansų pozicijai trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape padėti išsaugoti,norint sustiprinti kainų stabilumo sąlygas ir siekiant spartaus, tvaraus, užimtumo didinimuipalankaus augimo. Šiuo tikslu Paktas numato, kad valstybės narės turi nustatyti vidutiniolaikotarpio biudžeto tikslus. Jis taip pat apima konkrečias perviršinio deficito procedūros detales.Paktą sudaro Europos Tarybos nutarimas dėl Stabilumo ir augimo pakto, kuris priimtasAmsterdame aukščiausio lygio susitikime 1997 m. birželio 17 d., ir du Tarybos reglamentai: i) 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės peržiūrosstiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo ir ii) 1997 m. liepos 7 d. Tarybosreglamentas (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo irpaaiškinimo su daliniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Reglamentu (EB)1056/2005. Stabilumo ir augimo paktą papildo Ekonomikos ir finansų ministrų tarybos pranešimas„Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo tobulinimas“, kurį 2005 m. kovo 22–23 d. patvirtinoEuropos Vadovų Taryba Briuselyje. Jį taip pat papildo naujasis elgesio kodeksas, pavadintas„Stabilumo ir augimo pakto įgyvendinimo sąlygos bei stabilumo ir konvergencijos programų formosir turinio gairės“, kurį Ekonomikos ir finansų ministrų taryba patvirtino 2005 m. spalio 11 d.

Stojančiosios šalys (Acceding countries): šalys, pasirašiusios ES stojimo sutartį. Bulgarija irRumunija tai padarė 2005 m. balandžio 25 d.



Suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI) (Harmonised Index of Consumer Prices (HICP)):Eurostat sudarytas vartotojų kainų matas, suderintas visoms ES valstybėms narėms.

Sutartis (Treaty): Europos Bendrijos steigimo sutartis (Romos sutartis). Sutartis buvo keletą kartųiš dalies pakeista. Daugiausia pakeitimų padaryta Europos Sąjungos sutartyje (Mastrichtosutartyje), kuria buvo padėtas pagrindas ekonominei ir pinigų sąjungai ir ECBS statutui.

Šalys kandidatės (Accession countries): šalys, su kuriomis pradėtos derybos dėl stojimo į ES.Derybos su Kroatija ir Turkija pradėtos 2005 m. spalio 3 d.

TARGET (Transeuropinė automatizuota realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimųsistema) (Trans-European Automated Real-time Gross settlement Express Transfer system):realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų (RLAA) euro valiuta sistema. Tai decentralizuota sistema,kurią sudaro 16 nacionalinių Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų sistemų, ECB mokėjimomechanizmas (EMM) ir sąsajų mechanizmas.

TARGET2: naujos kartos sistema TARGET, kurioje dabartinę decentralizuotą techninę struktūrąpakeis viena bendra platforma, teikianti suderintas paslaugas pagal unifikuotą kainų sistemą.

Tarptautinių investicijų balansas (t. i. b.) (International investment position (i. i. p.)): šaliesneįvykdytų grynųjų finansinių pretenzijų (arba finansinių įsipareigojimų) kitų šalių atžvilgiu vertėir struktūra.

Tiesioginės investicijos (Direct investment): tarpvalstybinės investicijos, kuriomis siekiama ilgamlaikui įsigyti kitoje šalyje reziduojančios įmonės dalį (dažniausiai tai – ne mažiau kaip 10%paprastųjų akcijų arba balsavimo teisių įsigijimas).

Valdančioji taryba (Governing Council): aukščiausiasis Europos centrinio banko (ECB)sprendimus priimantis organas. Jį sudaro visi ECB vykdomosios valdybos nariai ir euro valiutąįsivedusių šalių nacionalinių centrinių bankų valdytojai.

Valdžia (General government): Europos sąskaitų sistemoje 1995 apibrėžtas sektorius, kurį sudarovienetai rezidentai, pirmiausia užsiimantys gamyba ne rinkos prekių ir paslaugų, skirtųindividualiam ar kolektyviniam vartojimui, ir (arba) nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu.Tai centrinė, regioninė, vietos valdžia ir socialinės apsaugos fondai. Valstybei priklausantysvienetai, kurie vykdo komercinę veiklą, pavyzdžiui, valstybės įmonės, nepriklauso valdžiai.

Valiutų apsikeitimo sandoris (Foreign exchange swap): vienalaikiai neatidėliotini ir išankstiniaivaliutų apsikeitimo sandoriai.

Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema (VPAS) (Securities settlement system (SSS)): sistema,kuri leidžia laikyti ir pervesti vertybinius popierius nemokestiniu pervedimu arba už apmokėjimą(delivery versus payment) arba už kitą turtą (delivery versus delivery). Joje taikomos visosinstitucinės ir techninės priemonės, kurių reikia atsiskaitant už perkamus arba parduodamusvertybinius popierius ir jų laikymą. Sistema gali atlikti realaus laiko atskiruosius atsiskaitymus,atskiruosius atsiskaitymus ar grynuosius atsiskaitymus. Ji leidžia įskaityti dalyvių tarpusavioįsipareigojimus (atlikti kliringą).

227ECB

Metų ataskaita2005


Vykdomoji valdyba (Executive Board): vienas iš sprendimus priimančių Europos centrinio banko(ECB) organų. Jį sudaro ECB pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas bei keturi nariai, kuriuosbendru susitarimu paskiria euro valiutą įsivedusių šalių valstybių arba vyriausybių vadovai.

VKM II (valiutų kurso mechanizmas II) (ERM II (Exchange Rate Mechanism II)): valiutų kursosistema, kuri yra bendradarbiavimo valiutų kurso politikos srityje tarp euro zonos šalių ir ESvalstybių narių, nedalyvaujančių trečiajame ekonominės ir pinigų sąjungos etape, pagrindas.



200520052005200520052005200520052005200520052005

LT


MET

Ų AT

ASKA

ITA

2005

EURO

POS

CEN

TRIN

IS B

ANKA

S

ISSN 1830289-0

9 7 7 1 8 3 0 2 8 9 0 0 2

Documents

METŲ ATASKAITA 2005 - European Central Bank · CHRONOLOGIJA 211 EUROPOS CENTRINIO BANKO NUO 2005 M. PUBLIKUOTI DOKUMENTAI 213 ŽODYNĖLIS 219 4 ECB Metų ataskaita 2005 01_Inhalt_Vorwort_05_LT