Lietuvos edukologijos universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Sociologijos ir politologijos katedra

AUŠRA NARKŪNAITĖ - LEŠČINSKIENĖ

SOCIALINIAI TINKLAI KAIP JAUNIMO SOCIALIZACIJOS

VEIKSNYS

Magistro baigiamasis darbas

Ugdymo sociologijos studijų programa

Vadovas(ė)

prof. dr. Vilija Grincevičienė

(parašas)

Recenzentas(ė)

prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis

(parašas)

Vilnius, 2014

2

Aušra Narkūnaitė - Leščinskienė

Socialiniai tinklai kaip jaunimo socializacijos veiksnys

Social networks as a factor in the socialization of yong people

Patvirtinu, kad MBD parašytas savarankiškai, nepažeidžiant autorinių teisių, visas MBD ar jo dalis

nebuvo panaudotos kitose aukštosiose mokyklose.

Sutinku, kad MBD būtų naudojamas neatlygintinai 5 metus Lietuvos edukologijos universiteto

Socialinių mokslų fakulteto Sociologijos ir politologijos katedros studijų procese.

MBD vadovė prof. dr. V. Grincevičienė

MBD siūlau _________________ (įrašyti – siūlau ginti/ siūlau neginti) __________________

(parašas, data)

MBD recenzentas doc. A. Gaižutis

MBD siūlau _________________ (įrašyti – siūlau ginti/ siūlau neginti) __________________

(parašas, data)

MBD įregistruotas Sociologijos ir politologijos katedroje

Studijų programų koordinatorė Sandra Gruzdzevičienė __________________

(parašas, data)

3

TURINYS

ĮVADAS .......................................................................................................................................... 7

1. SOCIALIZACIJOS SAMPRATOS YPATUMAI .................................................................... 11

1.1. Socializacijos teorinis pagrindimas ........................................................................................ 11

1.2. Jaunimo kaip socialinės grupės ypatumai .............................................................................. 14

1.3. Jaunimo socializacijos veiksniai ............................................................................................. 17

2. SOCIALINIŲ TINKLŲ TEORINIAI ASPEKTAI ................................................................... 23

2.1. Socialinio tinklo samprata ...................................................................................................... 23

2.2. Socialinių tinklų vaidmuo ugdymui ....................................................................................... 27

2.3. Socialiniai tinklai kaip edukacinė erdvė ................................................................................. 30

3. SOCIALINIŲ TINKLŲ JAUNIMO SOCIALIZACIJOS KONTEKSTE ĮVERTINIMAS ..... 37

3.1. Tyrimo organizavimas. Respondentų sociologinis portretas .................................................. 37

3.2. Socialinių tinklų vaidmens jaunimo socializacijai vertinimas ............................................... 39

3.2.1. Kokybinio tyrimo rezultatai ir jų analizė ............................................................................. 39

3.2.2. Kiekybinio tyrimo rezultatai ir jų analizė ............................................................................ 45

IŠVADOS ...................................................................................................................................... 56

REKOMENDACIJOS IR SIŪLYMAI ......................................................................................... 57

SANTRAUKA .............................................................................................................................. 58

SUMMARY .................................................................................................................................. 59

LITERATŪRA .............................................................................................................................. 61

PRIEDAI ....................................................................................................................................... 66

4

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1 pav. Tinklaveikos formavimas ir įvertinimas 26

2 pav. Jaunimo poreikių dinamiško tenkinimo schema 32

3 pav. Socialinio kapitalo reikšmės vertinimas 45

4 pav. Socialinio tinklo plėtra 47

5 pav. Motyvo „Poreikis gauti informaciją“ vertinimas 48

6 pav. Motyvo „Poreikis teikti informaciją“ vertinimas 49

7 pav. Motyvo „Bendravimo malonumas“ vertinimas 49

8 pav. Motyvo „Pojūtis, kad esi bendruomenės dalis“ vertinimas 50

9 pav. Motyvo „Tikrų draugų paieška“ vertinimas 50

10 pav. Motyvo „Galimybė save realizuoti“ vertinimas 51

11 pav. Motyvo „Žinojimas, kad turėdamas draugų, būsi išklausytas ir suprastas“

vertinimas 51

12 pav. Motyvo „Tave rekomenduos darbdaviui“ vertinimas 52

13 pav. Motyvo „Gausi nematerialios naudos“ vertinimas 52

14 pav. Motyvo „Galimybė gauti materialią naudą“ vertinimas 53

15 pav. Kiti motyvai 53

16 pav. Turimo socialinio kapitalo vertinimas 54

17 pav. Turimo socialinio tinklo vertinimas 54

18 pav. Veiksniai, trukdantys socialinių tinklų plėtrai 55

5

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė. Sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo vertinimas 47

6

SANTRUMPOS

Žr. – žiūrėti

Pav. - paveikslas

Angl. – angliškai

JRK – jaunimo reikalų koordinatorius

JRT – jaunimo reikalų taryba

SN – standartinis nuokrypis

7

ĮVADAS

Tyrimo aktualumas. Analizuoti socialinius tinklus yra tikslinga dėl keleto priežasčių. Ne

tik todėl, kad socialinis tinklas – sąvoka, girdėta daugeliui, ypatingai populiari jaunimo tarpe.

Visuomenėje vis daugiau dėmesio skiriama edukacinėms erdvėms, jų pritaikomumui pagal poreikį,

įtakos veiksnių analizei ir kt. jaunimas kaip socialinė grupė vis dar išlieka viena aktualiausių,

ypatingai kada kalbame apie jų socializaciją. Svarbu nustatyti, ar ugdymas, edukacinės erdvės gali

būti kuriamos socialinių tinklų pagalba ir kaip toks metodas yra vertintinas. Daugelis jaunų žmonių

sąvoką „socialinis tinklas“ pirmiausia sieja su interneto socialiniai tinklapiais: „Facebook.lt“,

„One.lt“, „Pros.lt“, „Klase.lt“ ir kt.

Lietuvoje įgyvendinamos, jaunimo politikos tikslai (jaunimo ugdymas ir užimtumas, sveiko

gyvenimo būdo propagavimas ir žalingų įpročių prevencija, jaunų žmonių integravimas į

visuomenę, nusikalstamo elgesio prevencija, ir t.t.) nedaug skiriasi nuo tų, kurie yra įgyvendinami

tiek visoje Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų. Kita vertus, atitinkamos jaunimo politikos srities

priemonių įgyvendinimo kokybė ir lygis (įvairiose šalyse) dažnai skiriasi, bet pagrindinėmis šių

skirtumų priežastimis galime įvardinti nevienodus politikų įsipareigojimus ir nevienodus šalies

finansinius pajėgumus.

Socialiniai tinklai formuoja socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Paprastai

socialinių tinklų analizės kontekste socialiniai procesai aiškinama, kaip jų pozicijos socialiniame

tinkle rezultatas, tačiau vis didesnį mokslininkų susidomėjimą kelia tinklų dalyvių veiksmas

tinkluose – tinklaveika, taip pat aktuali yra socialinių tinklų įtakos socializacijai analizė. Socialinių

ryšių įtaka apibrėžiama kaip socialinio kapitalo sąvoka. Svarbu tai, kad socialinių tinklų analizės

kontekste socialinio kapitalo formų bei jo reikšmės įtakos analizė pasižymi ženklia praktine nauda –

gana paprasta suformuoti rekomendacijas, įtakoti socialinių tinklų plėtrą socializacijos kontekste.

Studentų socialiniai tinklai buvo analizuoti daugelio lietuvių autorių, tačiau kiekvienais metais

situacija kinta, dėl tos priežasties svarbu nustatyti kaitą sąlygojusius veiksnius, socialinių tinklų

plėtrą skatinančius bei jai trukdančius veiksnius. Šiandien globalizacijos sąlygomis didėja visų

visuomenės socialinių grupių užimtumas, vis daugiau naudojamasi informacinėmis

technologijomis. Tai paliečia visas ir akademiniam jaunimui aktualias gyvenimo sritis.

Socialinius tinklus, jų plėtrą, įtaką socializacijai bei kitus analizuojamos temos aspektus

analizavo D.Antinienė, V.Baršauskienė, G. (2004), L.Gvladaitė (2004), V.Leonavičius (2002),

L.Rupšienė (2000), S. Staniulienė (2012), R. Šatūnienė (2009), Ž. Vaidachivičienė (2005),

R.Žiliukaitė (2004) ir kiti lietuvių bei užsienio autoriai. Jų vertinimu, socialinių tinklų analizės

plotmė yra labai didelė, todėl svarbus nuosaikus bei nuoseklus tyrimas, pagrindžiantis

analizuojamos temos aktualumą bei problematiką.

8

Tyrimo problema. Kaip ir minėjome, socialiniai tinklai kaip jaunimo socializacijos

veiksnys šiandienos aktualijų kontekste dažnai analizuojami tik ribojant juos interneto erdvės

kriterijumi. Darbe siekiama pabrėžti, kad socialinių tinklų analizė – XX-ojo ir XXI-ojo amžių

sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Būtent „socialinio tinklo“ sąvoka tapo viena

pagrindinių sąvokų tiriant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje, medicinoje,

vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Taigi ir ugdymo aspektu, išgryninant

jauno žmogaus edukacinę erdvę, atlikus socialinį empirinį tyrimą, socialinių tinklų analizė – ne tik

galimas, bet ir reikalingas darbas.

Socializacija yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau ji nevyksta savaime. Svarbus

vaidmuo šiame kontekste tenka socialiniams tinklams, socialiniam kapitalui, jų plėtrai. Socializacija

dažnai suvokiama gana siaurai, kai tuo tarpu ji vyksta jau ne tik realiame laike, realioje erdvėje, bet

ir virtualiame pasaulyje. Kita vertus, vien socializacijos internete analize nėra tikslinga apsiriboti,

tokiu būdu ji vėl įgauna pernelyg ribotą kontekstą.

Darbo tikslas – nustatyti socialinių tinklų vaidmenį jaunimo socializacijos kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Pristatyti socializacijos sampratos ypatumus;

2. Aptarti socialinio tinklo teorinius aspektus;

3. Atskleisti veiksnius, skatinančius ir trukdančius akademinio jaunimo dalyvavimui

socialiniuose tinkluose.

Šiame magistro darbe tyrimo objektas – socialiniai tinklai jaunimo socializacijos kontekste.

Hipotezės:

1. Socialiniai tinklai internete šiandienos jaunimo tarpe – vienas iš svarbesnių

socializacijos būdų;

2. Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius

tinklus jaunų žmonių tarpe.

Tyrimo metodologija:

Darbo autorės nuomone galimos ir reikiamos kelios skirtingos socialinių tinklų analizės

metodologinės kryptys, tačiau tikslingiausia daugiausia dėmesio skirti naujausioms tendencijoms,

nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją dalį.

Tyrimo metodologinį pagrindą sudaro R. Putnam socialinio kapitalo koncepcija. Kartu su

P.Bourdieu ir J.S.Coleman sudaro šio magistro darbo teorinę socialinio kapitalo ašį, remiantis šių

autorių socialinio kapitalo teorinėmis įžvalgomis siekiama išplėtoti gilesnį teorinį bei praktinį

socialinių tinklų jaunimo socializacijos pagrindimą. Socialinio kapitalo koncepciją šiame darbe

apibrėžiame kaip ryšius tarp žmonių, kurie kyla iš abipusiškumo ir pasitikėjimo normų. Ši

9

socialinio kapitalo koncepcija sudaryta iš sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo formų,

kurie dar kitaip apibūdinami kaip silpni ir stiprūs ryšiai tarp individų.

Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimas yra trumpalaikis, todėl tikslingiausia, darbo autorės

nuomone, buvo taikyti kelis tyrimo metodus, t.y. naudota trianguliacija. Siekiant atskleisti jaunimo

grupei svarbius bei aktualius socialinio tinklo aspektus, pasirinktas kiekybinis (anketinė apklausa)

bei kokybinis tyrimas, kuriam atlikti parengtas pusiau standartizuotas interviu ir focus grupė.

Tyrimo hipotetinis modelis sudarytas pagal socialinio tinklo kaip edukacinės ugdymo erdvės

metodą. Magistro darbo generalinę tyrimo aibę (populiaciją) sudaro socialinė grupė – akademinis

jaunimas. Šiuo atveju iš šios tikslinės socialinės grupės buvo atsitiktinai atrinkta 200 Lietuvos

edukologijos universiteto (LEU) dieninių studijų studentai. Tokiu būdu buvo nustatytas imties dydis

- vienpakopė, nereprezentatyvi, netikimybinė atranka. Jos rūšis – tikslinė, nes individo patekimo į

grupę tikimybė priklausė nuo mūsų pasirinktų kriterijų. Tai reiškia, kad mes formavome grupę

priklausomai nuo mūsų specifinių tikslų, t.y. mes konkrečiai (tiksliai) klausėme respondentų, ar

jiems svarbūs socialiniai tinklai. Iš viso tyrime dalyvavo 200 respondentų, kurie buvo apklausti

sudarytoje anoniminėje anketinėje apklausoje. Tyrimo metu jiems buvo išdalintos anketos,

pristatytas tyrimo tikslas, trumpai išdėstyta anketos pildymo instrukcija ir parodytas žymėjimo

pavyzdys.

Darbo naujumas ir praktinė reikšmė. Socialinio kapitalo, socialinių tinklų sąvokos nėra

nauja. Tačiau dažniausia jos analizuojamos interneto, darbo ir pan. kontekste. Tuo tarpu kokią įtaką

socialiniai tinklai daro socializacijai nėra nustatyta. Todėl svarbu nuosekliai ištirti, kokiu socialiniu

kapitalu bei kodėl daugiausia naudojasi jaunas žmogus – ar jo socialinis kapitalas daugiau

sujungiantis ar susiejantis.

Tyrimo šaltiniai: Rašant magistro darbą buvo remtasi daugiausia užsienio mokslininkų

teoriniais ir tyrimo darbais, taip pat dėmesys skirtas ir lietuvių autoriams, jų atliktiems darbams. R.

Putnam, P. Bourdieu, J. S. Coleman ir kiti – autoriai, išsamiai analizavę socialinio kapitalo

tematiką. Iš lietuvių autorių reikšmingus darbus analizuojama tema parašė R. Žiliūkaitė, I.

Matonytė, J. Imbrasaitė, kurių darbais apie socialinį kapitalą daugiausia ir remtasi ir šiame darbe.

Pagrindinės sąvokos:

Jaunas žmogus - asmuo nuo 14 iki 29 metų1.

Socializacija - socialinis brendimas, vykstantis veikiant grupei, kai formuojasi žmogaus

pasaulėžiūra, charakterio ypatybės2.

Socialinis kapitalas - tai ryšiai tarp individų, socialiniai tinklai ir iš jų kylančios

abipusiškumo (angl. reciprocity) ir patikimumo (angl. trustworthiness) normos3.

1 Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas // Valstybės žinios, 2003, Nr. 119-5406

2 Suslavičius A. Suslavičius A. Socialinė psichologija. Kaunas, 1995.

10

Sujungiantis (angl. bridging) socialinis kapitalas – tai tokia socialinio kapitalo forma, kuri

yra integruota ir remiasi silpnais ryšiais tarp asmenų, kurie gali suteikti naudingą informaciją ar

naują perspektyvą vienas kitam, bet tipiškai ne emocinę paramą4.

Susiejantis (angl. bonding) socialinis kapitalas – tai tokia socialinio kapitalo forma, kuri yra

tarp asmenų, kuriuos sieja stiprūs ryšiai, emociškai artimi santykiai, tokie kaip tarp šeimos narių ar

artimų draugų5.

Socialinis tinklas - tai tarpusavio santykių tarp individų sistema, siejanti juos tarpusavyje

skirtingo intensyvumo ir artimumo ryšiais6.

Darbo struktūra:

Darbą sudaro įvadas, dvi teorinės dalys ir viena empirinė. Pirmojoje teorinėje darbo dalyje

analizuojami socialinio tinklo teoriniai aspektai, o antrojoje – socializacijos teoriniai ypatumai.

Empirinėje darbo dalyje pristatomas atliktas tyrimas bei jo rezultatai. Darbo pabaigoje pateikiamos

išvados, naudotos literatūros sąrašas, santrauka lietuvių bei anglų kalbomis, priedai.

3 Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. - New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 19. 4 Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. - New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 22. 5 Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. - New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 23. 6 Morris M. Concise Dictionary of Social and Cultural Anthropology. Oxford: Wiley-Blackwell

Publications, 2012.

11

1. SOCIALIZACIJOS SAMPRATOS YPATUMAI

1.1. Socializacijos teorinis pagrindimas

Socializacijos terminas pirmą kartą buvo pavartotas 1828 metais, kai Mead ir Cooley siekė

pagrįsti, kokiu būdu žmonių elgesį veikia atitinkami socialiniai agentai: šeima, mokykla,

laisvalaikio veikla. XX amžiaus viduryje socializacijos sąvoka vis dažniau vartojama socialinių

mokslų studijose. Nuo 1950 iki 1960 metų socializacija tampa viena labiausiai analizuojamų

problemų, o socialiniai asmenybės bruožai analizuojami ir gretinami su sociokultūrinės aplinkos

įtakos galimybėmis. Socializacijos sąvoką mokslinėje literatūroje nagrinėjo ir apie tai daug rašė

dauguma sociologų, pedagogų, ir kitų sričių specialistų. Šis procesas aiškinamas labai įvairiais

aspektais. Darbo kontekste aktualiausias būtų toks aiškinimas, kad kiekvienas visuomenėje

gyvenantis individas atlieka įvairius, pasirinktus ir primetamus, socialinius vaidmenis7.

Socializacija – „tai procesas, kurio metu asmuo, perimdamas visuomenės vertybes,

nuostatas, normas ir kitą socialinį patyrimą, tampa tos visuomenės nariu. <...> Asmuo išmoksta

elgtis pagal tam tikras normas, perima visus reikalingus įgūdžius. <...> Socializacijos metu asmuo

taip pat suformuoja savo aš vaizdą“.8 Socializacijos procese asmuo susipažįsta su aplinka, žmonių

bendravimo ir elgsenos normomis, adaptuoja istorinį ir kultūrinį palikimą. Naujai atsiradę

visuomenės nariai sociokultūriniame gyvenime pradeda konstruoti savo patirtį, o aplinkai teikti

savo reikšmes, ir šį patirtinį žinojimą pradeda naudoti asmeninėms arba socialinėms reikmėms9.

Socializacija moderniame pasaulyje pasižymi tuo, kad a) perėjimas iš vienos amžiaus grupės

į kitą yra ištęstas, nėra aiškiai užfiksuotas (nėra iniciacijos ritualo), b) tarp vaikystės ir brandos

atsiranda paauglystė, kuri yra veikiau socialinis nei biologinis reiškinys, c) lyginant su tradicinėmis

visuomenėmis, padidėja socialinio brendimo ribos, nes būtina perimti didesnį patyrimą.10

Socializacija – individo integracijos į visuomenę procesas, patirties, reikalingos atlikti tam

tikrus socialinius vaidmenis, įgijimas. Tai žmogaus vystymasis, sąveikaujant su aplinka, socialinių

normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, kuris prasideda ankstyvojoje vaikystėje ir tęsiasi

visą žmogaus gyvenimą. Socializacija formuoja žmogų kaip visuomenės, kuriai jis priklauso, narį.

Kaip teigia I. Leliūgienė (1997), kiekviena visuomenė stengiasi formuoti jai tinkantį žmogų,

visuomenės socialinius, kultūrinius, religinius, etinius idealus11

.

7 Goffmann E. Savęs pateikimas kasdieniame gyvenime. Vilnius: Vaga, 2000, p. 28-90.

8 Leonavičius V. Sociologija. Vilnius, 2002, p. 57.

9 Poole P., 1995, Socialization, Enculturation and Self-Development of Personal Identity. Companion

Encyclopedia of Anthropology. Humanity, Culture and Social Life. Red. T. Ingold. London, New York, 1995, p. 78. 10

Leonavičius V. Sociologija. Vilnius, 2002, p. 60. 11

Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija, 1997.

12

Socializacija gali būti apibūdinama ir kaip žmogaus socialinio statuso ir socialinių vaidmenų

raidos procesas, kuris vyksta tam tikros socialinės struktūros visuomenėse. Sociologai žmogaus

socialinį statusą – vaidmenį – aiškina kaip socialumo dinaminį aspektą, žymintį žmogaus socialinę

padėtį visuomenėje. I. Kant socializacijos proceso nesutapatina su betarpišku individų poreikiu12

.

Asmens ištekliams priskiriamos turimos kompetencijos ir socialiniai ryšiai. Kompetencijų

sąvoka yra artima P. Bourdieu kultūriniam kapitalui, o antroji – J. Colemano apibrėžtai socialinio

kapitalo kategorijai. Socialinis kapitalas „apima tokius socialinio gyvenimo bruožus kaip tinklai,

normos ir pasitikėjimą, kurie įgalina dalyvius veikti efektyviau drauge siekiant bendrų tikslų“13

.

Socialiniai vaidmenys – dažniausia sociologijoje išskiriami lyčių vaidmenys, kurie aktualūs

ir analizuojamame kontekste, kadangi jų pagrindu dažnai kuriami ir socialiniai tinklai. Pastebima,

kad socialiniuose ir humanitariniuose moksluose socialiniai lyčių vaidmenys žymi visuomenės

lūkesčius, kaip, atsižvelgiant į socialines ekonomines sąlygas ir kultūrines tradicijas, turi elgtis,

mąstyti moterys ir vyrai, koks turi būti darbo pasidalijimas tarp lyčių. Lyčių vaidmenys nurodo į

tikėtiną, laukiamą darbo pasidalijimą tarp lyčių ir su lytimi susijusias taisykles, kurios

reglamentuoja socialinę sąveiką – moterų ir vyrų bendravimą ir tarpusavio santykius14

. Tačiau

kuriant socialinius tinklus arba dalyvaujant juose, kai tai siejame su bendra socializacija, svarbūs

tampa visi socialiniai vaidmenys – tiek profesiniai, tiek namų aplinkos, šeimos kontekste atliekami

ir pan. Labai svarbu, kad tarp šių vaidmenų nebūtų priešpriešos, kadangi tokiu atveju trinka pati

socializacija, ji nebėra sklandi. Svarbi taip pat yra atliekamų socialinių vaidmenų hierarchija, tokiu

būdu tarsi „sureitinguojama“ keletas svarbių vaidmenų, nustatomi bei įsivardijami lūkesčiai. Tam

tikri prioritetai tuomet tenka ir konkrečiam socialinių tinklų pobūdžiui, o socializacija vyksta tarsi

savaime, yra įvairiapusiška.

E.Gofman kalba apie dvejus vaidmenis – t.y. individualius ir komandinius. Paprastai mes

priklausome įvairioms socialinėms grupėms. Taigi esame įvairių komandų - šeimos, mokyklos,

darbovietės, bažnyčios ir daugybė s kitų grupių - nariai. Vienas iš komandos tikslų - pristatyti savo

socialinę grupę. Pvz., firma stengiasi sudaryti aplinkiniams efektyvios, darnios, patikimos įstaigos į spūdį.

Sukuriama komanda, kuri privalo „vaidinti“ kartu. Komandinę „vaidybą“ paprastai koordinuoja

lyderis. Komandos turi tam tikrų paslapčių, kurios neatskleidžiamos ne komandos nariams15

.

Ši mintis pagrindžiama ir amerikiečių sociologo E.R Park (1950) knygoje „Rasė ir kultūra“ rašo,

kad „mes kiekvienas visados ir visur, daugiau ar mažiau sąmoningai atliekame tam tikrą vaidmenį...“.

Vaidmuo socialinėje psichologijoje apibrėžiamas kaip žmogaus elgesio būdų visuma, būdinga

kuriai nors veiklos sričiai. Tai reiškia, kad tam tikromis gyvenimo aplinkybėmis mes tikimės iš

12

Kant I. Grynojo proto kritika. Vilnius: Mintis, 1982. 13

Putnam, R. Tuning in, tuning out: the strange disappearance of social capital in America.// Political

Science and Politics, 1995. 14

Alpson, R., Fitzsimons, A. & Lennon, K. Theorizing Gender. Cambridge: Polity, 2002. 15

Bendravimo psichologija. Vilnius, 2002.

13

žmogaus joms adekvataus elgesio. Jeigu žmonės elgtųsi ne taip, kaip iš jų reikalauja vaidmuo, iškiltų grėsmė

visuomenės tvarkai. Štai, pavyzdžiui, kiekviena moteris, žmona tikisi sulaukti iš savo vyro

dėmesingumo, švelnumo, paramos. Jei vyras „supainiotų“ vaidmenis ir imtų rodyti visa tai kitoms

moterims, tikriausiai šeimai iškiltų pavojus16

. Būtent todėl socializacijai yra taip svarbūs

vaidmenys. Vaidmenų pagrindu kuriama ir pati socializacija, socialinis tinklas. Be vaidmenų

suderinamumo sunkiai įsivaizduojame ir pačią asmenybę. Todėl tikslinga kalbėti apie tai, kad

siekiant efektyviai veikiančio socialinio tinklo, labai svarbu, kad jame atliekamas vaidmuo

užtikrintų ir sėkmingą socializaciją.

Kaip matome, galime tvirtai konstatuoti, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka,

pačiai visuomenei įtakojant, kryptingai ir socialiai kontroliuojant auklėjimo procesą. L.Broom

(1992) teigimu, socializacija - sudėtingas, visą gyvenimą besitęsiantis procesas, individui tampant

socialine būtybe, kuri gali prisitaikyti prie įvairių situacijų skirtingais savo gyvenimo laikotarpiais.

„Socialinis“ supratimas sutelkia visa, kas susiję su visuomeniniu žmonių gyvenimu, skirtingomis jų

bendravimo tarpusavio sąveikos formomis. Aplinka, tame tarpe ir socialiniai tinklai asmenybę tarsi

„įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir

normas, nuostatas), būtent tai ir vadinama socializacija, teigia I.Leliūgienė (2003)17

. Ši autorė

apskritai socializaciją tapatina su individo tapimu visuomenišku, t.y. su visuomene, įsiliejimu į ją.

Pagrindiniais socializacijos mechanizmais įvardijamas mėgdžiojimas, įtaiga, konformizmas,

sąmoningas sekimas pavyzdžiais, taip pat akcentuojamas masinių komunikacijos priemonių bei

kultūros poveikis. Pateiksiu dar keletą socializacijos apibrėžimų, kadangi analizuojant juos,

matomas ženklus socialinių tinklų vaidmuo. Sakykime, A.Suslavičius (1995) asmenybės

socializaciją tapatina su socialiniu brendimu, vykstančiu veikiant grupei, kai formuojasi žmogaus

pasaulėžiūra, charakterio ypatybės18

. Panašios nuomonės yra ir G.Andrejeva (1998), kuri

socializaciją apibūdina kaip socialinės patirties perėmimą, kurio procese ir „susikuria“ konkreti

asmenybė19

. Tuo tarpu J.Clausen (1988) socializaciją supranta tam tiką kaip individo priartėjimą

prie visuomenės vertybių, socialinių santykių, įsijungimą į socialines grupes ir į visuomenės kaip

socialinės bendrijos gyvenimą20

. Šiame kontekste tikslinga pasiremti ir B.Bitino (1996) pateikiamu

socializacijos apibrėžimu, akcentuojant, kad jo nuomone, socializacija yra individo tapimas

visuomenės neatsiejama dalimi, asmenybe. Tai biologinio prado tapsmas socialiniu turiniu: gimęs

biologine būtybe vaikas tampa asmenybe, socialiniu veiksniu21

. A.Juodaitytė (2002) socializaciją

16

Bendravimo psichologija. Vilnius, 2002. 17

Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. Kaunas: Standartų spaustuvė, 2003. 18

Suslavičius A. Socialinė psichologija. Kaunas, 1995 19

Андреева Г.М. Социалная психология. Учебник для высшых эаведений. Mосква: Аспект пресс,

1998 20

Clausen J.A. Socialization and Society. Boston.Little Brow, 1988. 21

Bitinas B.Ugdymo filosofija. Vilnius: Enciklopedija, 2002.

14

įvardina kaip procesą, kurio metu individas įsijungia į visuomenę, jos struktūrinius padalinius

(socialines grupes ir bendrijas, institutus, organizacijas), perima jų sukauptą patirtį, socialines

vertybes ir normas, formuoja socialiai reikšmingus asmenybės bruožus22

. J.Vaikevičiaus (1995)

socializacijos apibrėžimas yra susijęs su prieš tai pateiktais, jis socializaciją teigia esant kaip

žmogaus adaptacija jį supančioje žmonių bendruomenėje „gyvendamas grupėje, bendrijoje, žmogus

perima tos grupės, bendrijos, visuomenės, patirtį :papročius, žinias, veiklos būdus, visuomenės

sukurtą kultūrą, tuo pačiu praturtindamas savo patirtį, plėtodamas savo pažinimo, proto dvasios

jėgas, teoriškai įprasmindamas savo organiškus ryšius su visuomene ir savajai biologinei prigimčiai,

biologiniam fenomenui suteikdamas gilesnę prasmę, - organiškai susiedamas jį ne tik su gamta,

visuomene, bet ir su kosmoso, visatos platybėmis“23

. Taigi, kaip matome, svarbus akcentas yra

teikiamas socialinei aplinkai ir joje esantiems mechanizmas, visa tai apibendrinant būtent ir galime

įvardinti socialiniais tinklais. Labai panašiai socializacijos terminas apibrėžiamas minėtų ir kitų

autorių. Taigi socializacija yra socialinės sąveikos procesas, kurio metu žmonės perima vieni iš kitų

žinias, vertybes, nuostatas, elgesį, būtinus efektyviam dalyvavimui visuomenėje.

Darbo kontekste labai svarbus yra L.Jovaišos (1993) pateikiamas socializacijos apibrėžimas.

Šis autorius socializaciją (pran. socialisation – suvisuomeninimas) įvardina kaip visuomeniškai

vertingos asmenybės formavimą per kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. Autorius nurodo, kad

šį sociologijos terminą perima pedagogai, ir jis žymi visą auklėjimo procesą, asmenybės formavimą

rengiant individą savarankiškam gyvenimui visuomenėje24

.

Taigi toliau tikslinga analizuoti jaunimo, kaip atskiros socialinės grupės, socializacijos

veiksnius, skaidant juos į socialinių tinklų kontekstą. Būtent veiksniai, kurie įtakoja socializaciją ir

turėtų būti įvardijamai kaip socialiniai tinklai. Tokiu apibendrinimu juos sujungiant į visumą,

suteikiant galimybę nuosekliai juos analizuoti socializacijos kontekste. Tam tikrame socialiniame

tinkle atliekamas vaidmuo priklauso nuo to, kieno įtaka yra daroma bei nuo to, kokią įtaką

visuomenei atlieka pats jaunas žmogus. Tokiu būdu išsiaiškinus jaunimo, kaip socialinės grupės

ypatumus, galima nustatyti ir veiksnius, formuojančius pačią grupę.

Apibendrindami galime pasakyti, kad socializavimasis, apibendrinant keleto autorių

nuomonę, yra asmenybės nuostatų, vertybių, mąstymo būdų ir kitų asmeninių socialinių savybių

perėmimas, kitaip tariant, žmogaus adaptavimasis jį supančių žmonių bendrijoje. Socializavimuisi

būdinga tai, kad žmogus, gyvendamas grupėje, visuomenėje, įsisavina grupės, visuomenės patirtį,

papročius, kalbą bei perima žmonijos sukurtą kultūrą ir taip tampa pilnavertis tos visuomenės narys.

1.2. Jaunimo kaip socialinės grupės ypatumai

22

Juodaitytė A. Socializacija ir ugdymas vaikystėje. Vilnius: Petro ofsetas, 2002. 23

Vaitkevičius V.Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius,1995. 24

Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius, 2001.

15

1. Jaunas žmogus – tai asmuo nuo 14 iki 29 metų25

. Dažniausia apie šios socialinės grupės

narius yra sakoma, kad tai – „ieškantys vietos po saule“, „atrandantys save“, „neorganizuoti“,

„nemotyvuoti“, „aktyvūs“, „iniciatyvūs“ ir pan. Todėl politikos atžvilgiu siekiama sukurti vienodas

sąlygas bei galimybes jaunam žmogui realizuoti turimą potencialą. Jaunimo galimybių plėtra

suprantama kaip jauno žmogaus ugdymas bei pagalba gyventi šiuolaikinėje socialinėje ekonominėje

aplinkoje, į ją integruotis. Lietuvoje jaunimo galimybių plėtrą užtikrina jaunimo politikos

organizavimas ir valdymas, nustatytas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme

(Žin., 2003, Nr. 119-5406). Jaunimas sudaro apie 22 procentus visų Lietuvos gyventojų. Ši dalis

palaipsniui mažėja dėl mažėjančio gimstamumo ir didėjančios emigracijos. Demografinė padėtis

visoje Europoje patiria pokyčių, visuomenė sensta. 2003 metais Lietuvos Respublikos Seimas

patvirtino Jaunimo politikos pagrindų įstatymą, kuriame yra įtvirtintos pagrindinės Lietuvos

jaunimo politikos įgyvendinimo sritys, nustatomi šios politikos įgyvendinimo principai, atitinkantys

Europos Sąjungos prioritetus. Jaunimo politikos pagrindų įstatyme įtvirtintos jaunimo politiką

įgyvendinančios institucijos nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje. Jaunimo politiką pagal

kompetenciją formuoja ir įgyvendina: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė, ministerijos, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos. Lietuvos Respublikos

Vyriausybė tvirtina tarpinstitucines ir tarpžinybines programas, skirtas jaunų asmenų aktualiems

klausimams spręsti. Lietuvos Respublikos Seimas formuoja jaunimo politiką nacionaliniu

lygmeniu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja jaunimo politikos įgyvendinimą,

atstovauja jaunimo politikai Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje,

Europos Sąjungos ir kitose institucijose. Departamentas rengia ir įgyvendina valstybės jaunimo

politikos programas ir priemones, analizuoja jaunimo ir jaunimo organizacijų būklę Lietuvoje,

koordinuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą jaunimo politikos srityje, vykdo

kitą veiklą, susijusią su jaunimu ir jaunimo organizacijomis. Lietuvoje veikia įvairios jaunimo

organizacijos. Šios organizacijos atlieka jaunimo neformalaus ugdymo funkciją, taip pat įtakoja

jaunimo politiką, todėl labai prisideda prie jaunimo pilietiškumo ugdymo. Tačiau jaunimo

organizacijų veikla, ypač regionuose, yra netolygi dėl žmogiškųjų, finansinių ir materialinių išteklių

stokos, dėl finansavimo nepastovumo. Lietuvoje nevyriausybinės jaunimo organizacijos veikia

palyginus neseniai – tik šiek tiek daugiau kaip 20 metų, todėl nevyriausybinės veiklos tradicijos,

jaunimo įgūdžiai dalyvauti visuomeninėje bei pilietinėje veikloje Lietuvoje nėra išplėtoti. Nėra

nusistovėjusių savanoriškos veiklos tradicijų, todėl savanoriškas darbas dar nėra pripažįstamas kaip

galimybė jaunam žmogui tobulėti ir nėra paplitęs. Neatlygintoje veikloje yra dalyvavę apie 26,4

procentai jaunimo. Dabartiniu metu jaunimo politika yra orientuota į narystės jaunimo organizacijų

25

Jaunimo politikos pagrindų įstatymas / Prieiga per internetą www.litlex.lt, žr. 2014-02-16.

16

veikloje plėtrą ir skatinimą, tačiau nepakankamai išplėtota veikla ir darbas su rizikos grupei

priklausančiu, organizacijose nedalyvaujančiu bei neįgaliu jaunimu (pvz., darbas su jaunimu

gatvėse, atviri jaunimo centrai, klubai ir socialinio darbo, pedagogikos centrai). Tokios paslaugos ir

darbas jaunimui priimtinais metodais (jaunimo darbuotojo statusas, įstaigų tinklas) nėra apibrėžtas

Lietuvoje, nors kitos šalys (ypač Europos Sąjungos) šią praktiką plačiai taiko. Nors Lietuvoje

sukurta pažangi jaunimo politikos informavimo ir įgyvendinimo sistema yra reglamentuota teisės

aktuose, tačiau dar nepakankamos galimybės neformaliam jaunimo ugdymui, nepakankamos

neformalaus ugdymo tradicijos, neformalus ugdymas nėra pripažįstamas visuomenės kaip viena iš

efektyviausių ugdymosi priemonių, stokojama paslaugų jaunimui ir darbo su jaunimu vertinimo ir

reglamentavimo. Teigiama yra tai, kad priimant sprendimus įtraukiamos jaunimo organizacijos.

Gyvenimas šiuolaikinėje visuomenėje, sėkminga integracija į darbo rinką bei visų lygių visuomenės

gyvenimą reikalauja naujų bendrųjų gebėjimų, kuriuos kiekvienas privalo turėti. Jie yra apibrėžti

Lisabonos strategijoje – tai informacinės technologijos, užsienio kalbos, technologinė kultūra,

verslininkystė ir socialiniai gebėjimai. Siekiant priimti naujus iššūkius, svarbūs ir nauji švietimo bei

ugdymo metodai. Vienas tokių – neformalusis ugdymas. Lietuvai įstojus į Europos sąjungą (toliau –

ES), atsivėrė galimybės, turinčios įtakos visuomenės integracijai, ypač jaunimo galimybių plėtrai.

Europos jaunimo paktas, priimtas atsižvelgiant į Lisabonos strategijos nuostatą, sukurti

konkurencingą ūkį, Europos užimtumo strategiją ir Socialinės įtraukties strategiją, nustato visos

Europos pasiryžimą pagerinti švietimą, ugdymą, mobilumą, profesinį integravimą ir socialinę

įtrauktį, tuo pačiu sudarant sąlygas jaunimui suderinti darbą ir įsipareigojimus šeimai.

Taip pat visuomenėje dažnai analizuojamos jauno žmogaus vertybės, nuostatos, įsitikinimai,

dalyvavimas visuomeninėje veikloje ir pan. Kaip ir kiekvieną socialinę grupę, jaunus žmones

galime apibūdinti remiantis keletu kriterijų: ekonominiu, socialiniu, psichologiniu, fiziniu

apibūdinimais.

Jei jaunimo padėtis ekonomine prasme gana aiškiai nusakoma siejant su dalyvavimu darbo

rinkoje ar užimtumu, socialiniai kriterijai yra sunkiau nusakomi – tai ir dalyvavimas, ir įsitraukimas

ir .. socialiniai tinklai. Psichologiniai jauno žmogaus ypatumai taip pat gana aiškiai nusakomi,

remiantis raidos teorija skirstant į keletą smulkesnių grupių ir jai priskiriant tam tikrus požymius.

Fiziniai apibūdinimai taip pat kelia mažiau problemos. Taigi, kaip ir minėta, problematiškiausiu

lieka socialinis apibūdinimas. Galbūt derėtų jį pradėti nuo santykių – juk jų pagrindu susiformuoja

ir socialiniai tinklai, o tuo pačiu – ir pati asmenybė.

Santykiai yra svarbūs socialinės raidos elementas jauniems žmonėms, tai taip pat gyvenimo

laikas, kai santykiai yra nutraukiami, nes žmonės juda iš vienos vietos į kitą. Įstojimas į

universitetą, judėjimas tarp gyvenamųjų vietų, baigiami mokslai ir judėjimas į naujas darbo vietas

yra tie visi įvykiai, kurie galėtų sužlugdyti žmonių santykių tolesnį išlaikymą. Šiems asmenims

17

ypač reikalingi, kad būtų galima palaikyti ryšius su ankstesniais jų įgytais gyvenimo tinklais, kol vis

dar nėra susidariusi nauja patirtis ir ryšiai dabartiniame geografiniame kontekste26

.

Jaunystės konfliktai. Didžiausi bręstančio jaunimo pergyvenimai būna susieti su įtampa

šeimoje - ypač skyrybomis ir finansiniais sunkumais. Tyrimai, apėmę tris paskutiniuosius

dešimtmečius, parodė aiškią priklausomybę tarp jaunų savižudžių skaičiaus ir skyrybų skaičiaus. Jei

didėja skyrybų skaičius, tai didėja ir jaunų savižudžių skaičius. „Paaugliai kartais laiko save kaltais

dėl tėvų nesutarimo, labai pergyvena, kai netenka vieno iš gimdytojų, labai jaučia, kaip po tėvų

skyrybų pablogėjo finansinė būklė.“27

Pastebėta priklausomybė lyg ir reiškia, kad tėvų skyrybos

veda vaikus į savižudybę. Iš tikrųjų gali būti, jog čia veikia trečias faktorius: išoriniai visuomeniniai

ir ekonominiai poveikiai ardo šeimas ir skatina jaunuolius žudytis.

Tik pradedantiems dirbti jaunuoliams labiau gresia bedarbystė negu vyresniems broliams ir

sesėms. Pradedantys dirbti jaunuoliai dar neturi profesinės tapatybės ir retai turi išlaikytinių, todėl

jų bedarbystė gali pasirodyti menka problema. „Tačiau jaunimo bedarbystės tyrimai rodo, kad

jaunuoliai labai kenčia nuo finansinių sunkumų ir kad tai gali atsiliepti visai šeimai“28

. Jei

bedarbystė užtrunka, jos pasekmės gali atsiliepti ir brandos amžiuje.

Taigi, iš esmės didėjantys reikalavimai visuomenės nariams yra vienas svarbiausių veiksnių,

verčiančių jaunus žmones vėliau kurti šeimą, ilgiau mokytis, vėliau pradėti dalyvauti darbo rinkoje.

Tai rodo, kad jaunimas tampa savarankiškas ir save išlaikyti pradeda būdamas vis vyresnio

amžiaus. Jauni žmonės nuolat imasi naujos veiklos, darbinę veiklą derina su mokymusi, o jų

gyvenimas tampa vis įvairesnis bei sudėtingesnis nei anksčiau. Apibendrinant matome, kad

jaunimas – įvairiapusiška ir sunkiai keletu požymių nusakoma socialinė grupė, tačiau jos

formavimasis priklauso nuo keleto konkrečių socializacijos veiksnių.

1.3. Jaunimo socializacijos veiksniai

Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima, mokykla, bendraamžiai, darbas,

religija ir visuomenės informavimo priemonės Socializacija, prasidėjusi šeimoje ir kitose

socialinėse grupėse, institucijose ir erdvėse, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir

drauge sudaro galimybes kurti savo individualybės bruožus ir vertybes29

.

26

Steinfield Ch., Ellison N., Lampe C. Net Worth: Facebook Use and Changes in Social Capital Over

Time - Paper presented at the annual meeting of the International Communication Association, TBA, Montreal, Quebec,

Canada, May 21, 2008. Prieiga per internetą: http://www.allacademic.com/meta/p234417_index.html, žr. 2014-01-29. 27

Broom L., Bonjean Ch., Broom D. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Kaunas, 1992, p. 287. 28

Ten pat., p. 288. 29

Vaidachivičienė Ž. Paauglių socializacijos proceso organizavimas ir valdymas. Magistro darbas.

Vilnius, 2005.

18

Šeima. Šeimos svarbų vaidmenį vaiko mokymosi įgūdžiams formuotis akcentuoja daugelis

mokslininkų: Z. Bajoriūnas (1997), V. Grincevičienė (1999), L. Rupšienė (2000), B. Bitinas (2004)

ir kt. Nustatyta, kad šeimoje pradeda formuotis mokymosi motyvacija, nuostatos, emociniai

santykiai su mokymusi. J. Brophi teigia, kad mokymosi motyvacijos stiprumą nusako mokinio

bendra patirtis, o ypač svarbi patirtis, kurią mokinys įgyja šeimoje, kopijuodamas ir modeliuodamas

tėvų elgesį nebeturi. „Funkcionalus socialinis tinklas ir socialinė parama atlieka „pagalvės“

vaidmenį žmogaus sveikatai ir dvasinei būsenai, kai jis susiduria su stresiniais gyvenimo

įvykiais“30

. Viena svarbiausių socialinio tinklo funkcijų – emocinė, nes ji nulemia socialinio tinklo

tankumą, santykių kokybę, kontaktų dažnumą. Pasak Z. Bajoriūno (1989; 1997), emocinė funkcija

apima informacinę, moralinę, kontrolės ir kitas šeimos funkcijas. Patenkinti emocinę funkciją –

viena svarbiausių asmeninės laimės priežasčių. Socialinio tinklo atžvilgiu šeimos vaidmuo

reikšmingiausias, nes joje žmogus mato gyvenimo prasmę31

.

Mokykla (ugdymo institucija). Mokyklos vykdo daug ir įvairių socializacijos programų.

Vienos jų yra įtrauktos į ugdymo turinį, kitos vykdomos popamokinėje veikloje, įvairiuose

būreliuose mokykloje ir už jos ribų, rengiamos vasaros maitinimo stovyklos ir kt. Yra programos

vykdomos visus metus, šalies lygmens, programos remiamos savivaldybių, tarptautinės ir

nacionalinės programos. Socializacijos procese mokinys tiesiogiai susiduria su vertybių įvairove.

Didžiulį poveikį vertybėms daro neformali ir formali veikla, įvairialypė papildomo ugdymo veikla,

įvairios socializacijos programos. Socializacija ugdymo institucijų veiklos kontekste dažniausia

įvardijama kaip socialinis emocinis ugdymas.

Bendraamžiai. Šis veiksnys yra neabejotinai vienas iš svarbesniųjų. Paprastai bendravimas

(o bendraujame dažniausiai su bendraamžiais) yra laikomas vienu iš svarbiausių socialinių veiksnių,

lemiančių asmenybės formavimąsi. Bendraamžių paauglių grupė, kaip socializacijos veiksnys, yra

ypač reikšmingas paauglystėje. Šiame amžiaus tarpsnyje svarbiausias socialinis veiksnys,

įtakojantis paauglio asmenybės formavimąsi, yra pritapimas bendraamžių grupėse. Nesugebėjimas

pritapti bendraamžių grupėje gali sukelti psichologinių ir elgesio sutrikimų. Remiantis atliktų

tyrimų duomenimis, 34-36 proc. paauglių į psichologinę konsultaciją kreipiasi dėl bendravimo su

bendraamžiais ir draugais kilusių problemų. Kitų tyrimų duomenimis, net 17-22 proc. viso pasaulio

paauglių turi įvairių vystimosi ir elgesio sutrikimų. Taigi, aiškiai matyti, kad pritapimas

bendraamžių grupėse ryškiai įtakoja socializacijos procesą paauglystėje. Bet kokio amžiaus vaikui

reikalingas bendravimas su bendraamžiais. Bet paauglystėje šis potraukis pasidaro labai

reikšmingas. Žinoma, kad paauglys, bendraudamas su žmonėmis, be galo jautriai reaguoja į savo

30

Antinienė D., Baršauskienė V., Merkys G. Lietuvos studentų socialiniai ryšiai: diagnostinis tyrimas

naudojant stinklo matricą // Psichologija, 2004, Nr. (30), p. 35. 30

Bajocialinio tinklo matricą // Psichologija, 2004, Nr. (30), p. 35. 31 Bajoriūnas Z. Šeima ir jos funkcijos. Vilnius: Žinija, 1989; Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija :

vadovėlis aukšt. m-klų stud. Vilnius: Jošara, 1997.

19

padėtį, būna nepatenkintas, kad santykiuose su suaugusiaisiais dažnai laikomas žemesniu,

nelygiateisiu. Jis trokšta lygių teisių. Štai, todėl jam toks svarbus yra bendravimas su draugais, kur

nėra ir negali būti nelygybės. Paauglio objektyvi padėtis tarp vienmečių atitinka jo reikalavimus, jo

lygybės poreikį. Psichologai nustatė, kad su bendraamžiais paauglys praleidžia dvigubai daugiau

laiko nei su tėvais. Bendraamžių grupėse paaugliai mokosi to, ko negali išmokti iš suaugusiųjų:

bendrauti su draugais ir lyderiais; reaguoti į agresiją ir prievartą, mokytis santykių lygiateisiškumo

ir kt. daugumai paauglių itin svarbus bendraamžių požiūris. Ir asmeniniai, ir paauglių grupių

tarpusavio santykiai dažnai klostosi nepriklausomai nuo santykių su suaugusiaisiais, o neretai net ir

prieštarauja šių norui ir įtakai. Tiems santykiams būdingas sava raidos specifika. Bendravimas

paauglystėje darosi vis tvirtesnis, jei jaunesniame mokykliniame amžiuje buvo bendraujama su tais

vaikais, su kuriais patinka kartu žaisti, paauglystėje bendravimas grindžiamas emociniu

pasitikėjimu. Bendravimo su bendraamžiais funkcijos: bendravimas tarpusavyje – svarbi keitimosi

informacija priemonė; bendravimas mažose grupėse – ugdomi socialiniai, bendradarbiavimo

įgūdžiai; bendravimas – kaip emocinio artumo išraiška.

Taip pat šiame kontekste tikslinga paminėti subkultūrų vaidmenį. Jaunimo subkultūrų

tyrinėtojas D. Hebdidge subkultūrą traktavo kaip visuomenės „seismografą“, kuris fiksuoja bet

kokius pokyčius sociume. Jo nuomone, subkultūrinis stilius yra „užkoduota atsakomoji reakcija į

bet kokius pokyčius visoje bendruomenėje“. Phil Cohen teigė, kad „subkultūra investuoja į

silpnąsias socializacijos grandinės vietas tarp šeimos ir mokyklos“. Antrinės socializacijos metu,

„kuomet paaugęs vaikas atranda, kad jo tėvų pasaulis nėra vienintelis ir kad tėvų pasaulis priklauso

žemesniųjų klasių pasauliui, vaikas gali siekti keisti pirminės socializacijos metu internalizuotą

turinį bei tapatybę“32

. Apie subkultūras, kaip priešingus dominuojančiai socialinei santvarkai ir kaip

kriminalinius darinius, pirmiausia prabilo Čikagos sociologinės mokyklos mokslininkai, kurie

trečiajame XX a. dešimtmetyje pradėjo tyrinėti nusikalstamas jaunuolių grupuotes Amerikoje33

.

Praėjus dar porai dešimtmečių, jaunimo kultūra buvo pradėta vadinti subkultūra. Ji buvo

priešpriešinama suaugusiųjų, arba dominuojančiai, kultūrai. Tuo buvo teigiama, kad tarp

suaugusiųjų ir jaunimo visuomenių egzistuoja esminiai kultūriniai skirtumai, ir tai giliai susiję su

jaunimo kultūrine ekspresija. Šiuolaikiniame pasaulyje subkultūra dažniausiai yra neformali, nors

yra ir oficialiai įformintų. Pavyzdžiui, oficialus sporto ar muzikinės grupės fanų (= aistruolių,

sirgalių, gerbėjų) klubas, įvairios kultūrine veikla užsiimančios organizacijos. Subkultūra –

„identifikuojama žmonių grupė visuomenėje, kurios nariai turi bendras vertybes ir panašų elgesio

modelį. Subkultūros gali būti pagrįstos socialine charakteristika – pavyzdžiui, etniškumu – arba

asmenų generuojamu stiliumi kaip pankų atveju. Subkultūros dažnai dalijasi bendrais bruožais su

32

Leonavičius V. Sociologija. Vilnius, 2002, p. 58–59. 33 Becker H. Outsiders. Studies in the Sociology of Deviance. New York: Free Press, 1973.

20

dominuojančia visuomene, tačiau gali jai ir oponuoti“34

. Subkultūra vadinamas skirtingų žmonių

grupių gyvenimo būdas, elgesys (bendravimas), bendri, motyvuoti (sąmoningi) veiksmai, stilistiškai

ir filosofiškai vieninga bendrijos pasaulėžiūra, jungianti socialinį darinį visuomenėje. Anot suomių

mokslininko P. Alasuutari35

, kultūra yra kolektyvinis subjektyvumas, o švedų mokslininkas J.

Fornas yra linkęs subkultūrą vadinti gyvenimo stiliumi ir analizuoti ją kaip sudėtingą kultūros

fenomeną. Tikslinga pastebėti, kad socializacija jaunimo subkultūrose reiškiasi per a) bendrą,

kolektyvinę veiklą, b) bendras idėjas ir vertybes, c) individualią veiklą36

.

Darbas. Darbo sąvoka apibrėžiamam gana skirtingai – tai procesas, kurio metu tikimasi tam

tikros naudos. Tačiau kalbant apie darbą jauno žmogaus socializacijos kontekste galbūt tikslinga jį

papildomai tapatinti iš pradžių su savanoriška veikla. Savanoriška veikla - tai savo noru pasirinkta

veikla, už kurią negaunamas finansinis atlygis ir kuri yra naudinga kitam žmogui, ji prieinama

praktiškai kiekvienam (jei, sakykime, darbo paieškos yra gana sudėtingesnės). Bet kokiu atveju tai

veikla, kuri siejasi su kitais asmenimis, daranti įtaką organizuotumui, darbui komandoje, lyderystei,

vaidmenims ir pan. Pagrindiniai savanorystės principai yra šie: Savanorystė teikia naudą ir

visuomenei, ir pačiam savanoriui. Plečiamas suvokimas, kad ne vien visuomenei reikalingas

savanoriškas darbas, bet ir pats savanoris patiria naudą savanoriškame darbe. Savanoriška veikla

yra neapmokama. Tai kiekvieno piliečio visiškai laisvai pasirinktas veiksmas (nesitikint jokios

finansinės naudos), didinantis bendrąjį gėrį ir atliekamas ne šeimos narių ar draugų naudai.

Savanorystė skatina laisvą pasirinkimą. Laisvas pasirinkimas sukuria ypatingą savanorio santykį su

atliekamais darbais ir visuomenei svarbiai klausimais. Savanoris negali būti saistomas jokių

finansinių ar kitų, laisvą apsisprendimą varžančių įsipareigojimų, pvz., . Kaip tik dėl to darbovietės

reikalaujamas darbas niekada nebus savanoriškas. Savanoriška veikla negali būti privaloma sąlyga

gauti privilegijoms iš valstybės (pensijai, papildomoms išmokoms ar pan.). Šiuo principu norima

išsaugoti laisvą apsisprendimą savanoriauti, o toks terminas kaip „privaloma savanorystė“ būtų

tiesiog neįmanomas, tai išsaugoti svarbu todėl, kad vertė, kurią sukuria savanoriai įmanoma tik

esant laisvam pasirinkimui. Savanoriška veikla įmanoma tik ten, kur nesiekiama pelno. Tokiu būdu

norima pabrėžti, kad savanoriška veikla iš tiesų būtų naudinga bendruomenei, o ne kieno nors

asmeniniams ar verslo interesams. Be to, siekiama atskirti savanorišką darbą nuo visų kitų

apmokamo darbo formų. Savanoriai negali pakeisti apmokamų darbuotojų ir negali kelti jiems

grėsmės. Savanorio ir samdomo darbuotojo statusai visiškai skiriasi. Organizacijos kviečia

savanorius pagalbai, o ne tam, kad išvengtų darbuotojų samdymo. Savanorystė yra būdas atsiliepti į

34

Dictionary of Sociology, 2002, p. 241 35

Alasuutari P. Researching Culture: Qualitative Method and Cultural Studies. London, New Delhi:

Thousand Oaks, 1995, p. 25. 36

Šatūnienė R. Jaunimo subkultūrinės saviraiškos reikšmė socializacijos procese // Jaunųjų mokslininkų

darbai. Nr. 2 (23), 2009, ISSN 1648-8776.

21

žmonių, aplinkos apsaugos, socialinius ir kitus poreikius. Neturėdamos finansinio ar politinio

intereso, savanorių grupės gali drąsiai reikšti nuomonę ir veikti socialinius procesus visuomenei

aktualiomis temomis. Dėl to savanorystė atpažįstama kaip svarbus veiksnys socialiniams pokyčiams

įgyvendinti. Savanorystė gerbia kitų asmenų orumą, teises ir kultūrą. Diskriminacinė arba rasistinė

ir kitokia destruktyvi veikla nėra laikoma savanoryste37

. Taigi savanorystės ir darbo įtaka yra gana

konkreti bei aiški, tačiau daug kas priklauso jau nuo paties asmens nuostatų.

Religija. Dažniausia įvardijama kaip svarbus institucionalizacijos veiksnys. Jaunimo

socializacijos veiksnių kontekste religija taip pat aktuali yra instituto prasme – čia vykdoma veikla

įtraukia jai „prijaučiančius“ jaunus žmones, formuojami vertybiniai įsitikinimai, o vykdoma veikla

(Teizi bendruomenės) leidžia ne tik save realizuoti, tačiau ir būti bendraminčių būryje. Religija – tai

platus daugialypis socialinis reiškinys, egzistuojantis visuomeniniame ir bendruomeniniame (atskirų

socialinių grupių) bei individualiajame lygmenyse. Visuomeniniu arba bendruomeniniu (socialinių

grupių) lygmeniu religija apima tokius elementus, kaip bendrų vertybinių nuostatų bei taisyklių

(religinių normų) sistemą, institucinę bei socialinę religinių bendruomenių struktūrą ir kitus

elementus. Individualiuoju lygmeniu religija gyvuoja kaip kiekvieno atskiro individo vertybių

sistema, išreiškiama religinio elgesio (religinio dalyvavimo) pobūdžiu ir laipsniu. Šio lygmens

religija dažnai apibūdinama religingumo terminu. Religija ir religingumas neabejotinai turi įtakos

visuomenės narių elgesiui38

.

Visuomenės informavimo priemonės (informacinės technologijos). Šiuolaikinėse

industrinėse šalyse mokslininkai siekia įvertinti, kokių pasekmių socialiniam kapitalui turi spartus

naujųjų informacinių technologijų, t. y. kompiuterių ir interneto, skverbimasis į žmonių kasdienį

gyvenimą. Remiantis 2012 metais kompanijos „Click Consult“ atliktu tyrimu, 65 % jaunimo, kuris

priklauso 16 – 24 metų amžiaus grupei, labiau linkę laisvalaikį leisti socialiniuose tinkluose, nei

žiūrėti televizorių. „Socialinės medijos revoliucija nėra naujiena. Ji labai gerai parodo, kaip

laisvalaikį linkęs leisti šiuolaikinis jaunimas. Juk šiame skaitmeniniame amžiuje įpročiai keičiasi

labai smarkiai“, – pranešė „Click Consult“ vadovas Matt Bullas. Tyrimą atlikusi kompanija

nemano, televizijos epocha „prieina liepto galą“, tačiau šiandien yra galybė multimedijos

galimybių, kurias galima integruoti į televizorius, kad šie atitiktų šios dienos tendencijas.

Kaip matome, visų veiksnių visuma ir įtakoja jaunimo kaip socialinės grupės socializaciją,

dažniausia – sukurtų socialinių tinklų, darančių įtaką jų ugdymui bei atliekančių edukacinės erdvės

funkciją, pagalba. Socializacijos veiksniai jauno žmogaus socializacijos kontekste dažnai turėtų būti

37

Savanorystės principai. Prieiga per internetą

http://www.mruni.eu/lt/universitetas/struktura/savanoriu_klubas/apie_savanoryste/savanorystes_principai/ žr. 2014-02-

18. 38

Nikartas S. Religija kaip socialinės kontrolės veiksnys ir jos prevencinis poveikis nusikalstamumui //

Teisės problemos 2011, Nr. 1 (71).

22

analizuojami apibendrintai, neatskiriant griežtai vieno nuo kito, kadangi daugiau įtakos turi jų

visuma, jų pačių funkcijos dažnai yra persipinančios, sąlygojančios viena kitą.

23

2. SOCIALINIŲ TINKLŲ TEORINIAI ASPEKTAI

2.1. Socialinio tinklo samprata

Analizuojant socialinių tinklų teorinius aspektus svarbu detaliai išanalizuoti socialinių tinklų

sampratą, nustatyti jų vaidmenį ugdymui, o darbo kontekste ir apibendrinti socialinių tinklų kaip

edukacinės erdvės vaidmenį. Pirmiausia tikslinga išsamiai analizuoti socialinių tinklų sampratą.

Apibrėžiant ją svarbu pastebėti, kad socialinį tinklą sudaro dvi pagrindinės kategorijos. Tai -

pirminis ir antrinis socialinis tinklas. Pirminis tinklas – neformalus, jo žmones sieja natūralūs

tarpusavio santykiai, atliekamos funkcijos bei vaidmenys. Pirminio tinklo ryšiai nėra specialiai

organizuojami. Antrinis socialinis tinklas – formalus, viskas, kas jame vyksta, sukuriama ir

organizuojama žmonių iniciatyva.39

Pasak D. Antinienės, V. Baršauskienės, G. Merkio (2004),

socialinio tinklo užuomazgos atsirado apie 1930 metus, kai Moreno, Lewino ir Heiderio darbuose

imtasi grafiškai nagrinėti žmonių tarpusavio ryšius40

. Taigi galime teigti, kad socialinį tinklą sudaro

visi žmonės - draugai, šeima ir kiti – su kuriais sieja bendri socialiniai santykiai. Tai rodo, kad

socialinis tinklas visų pirma yra nukreiptas į artimąją aplinką (mikrolygį). S.Golder, D.Wilkinson,

B.Huberman (2006) teigimu, makrolygiu socialinio tinklas rodo, kaip didelė grupė žmonių yra

sujungta vieni su kitais41

. Empirinių socialinių tinklų tyrimų analizės pradininku laikomas Moreno

ir jo sukurta sociometrija – būtent tai tapo postūmiu atlikti empirinius tinklų tyrimus. „Socialinis

tinklas – tai žmonių (grupių) socialinių santykių ar ryšių (jų pobūdžio) struktūra“42

. Dar kartą

svarbu akcentuoti, jos socialinio tinklo nariai yra asmenys iš pirminio ir antrinio formaliųjų tinklų

(mikrolygio ir makrolygio).

Analizuojant socialinio tinklo sampratą svarbu paminėti tokių sociologų kaip M.

Grannovetteris (1985), R. S. Burtas (1980, 1992), E. O. Laumannas ir D. Knoke (1986), L. C.

Freemanas (1979) plėtojamos socialinių tinklų teorijos aspektus43

. Minėti autoriai, nagrinėdami

socialinius tinklo aspektus, didžiausią dėmesį skiria žmonių bendravimui ir tarpusavio santykiams

tinkle. Svarbu pabrėžti, kad socialinių tinklų teorijoje tinklo narių tarpusavio santykiai, analizuojant

tinklinę struktūrą, dažnais atvejais yra ženkliai svarbesni už tinklo struktūrines savybes.

Vadovaujantis šia teorija išskiriami tinklinei struktūrai analizuoti skirti kriterijai leidžia atskleisti ne

39

Gvaldaitė L., Švedaitė B. Socialinio darbo metodai. V., 2005. 40

Antinienė D., Baršauskienė V., Merkys G. Lietuvos studentų socialiniai ryšiai: diagnostinis tyrimas

naudojant socialinio tinklo matricą // Psichologija, 2004, Nr. (30), p. 32–46. 41

Golder S., Wilkinson D., Huberman B. Rhythms of social interaction: messaging within a massive

online network. 2006. Prieiga per internetą: <www.hpl.hp.com/research/idl/papers/facebook/facebook.pdf>. 42

Antinienė D., Baršauskienė V., Merkys G. Lietuvos studentų socialiniai ryšiai: diagnostinis tyrimas

naudojant socialinio tinklo matricą // Psichologija, 2004, Nr. (30), p. 34. 43

Staniulienė S. Tinklaveikos iššūkiai socialiniam darbui // Kultūra ir visuomenė, 2012, Nr. 3 (1) ISSN

2029-4573

24

tik tinklo nariams būdingas elgesio ypatybes, bet suteikia galimybę ir plėtoti tinklaveiką

suinteresuotų organizacijų narių tarpe.

Kalbant apie socialinius tinklus internete, kyla diskusijų dėl kai kurių pažinčių, pokalbių

svetainių tapatinimo su socialiniais tinklais. Dažniausiai socialiniai tinklai internetinėje erdvėje

apibrėžiami kaip „Tai Web 2.0 (Web 2.0 – kai turinį generuoja ir platina pats žmogus, o ne

žiniasklaidos priemonės) portalas, kuriame bendraujate su kitais žmonėmis pagal nustatytus

draugystės saitus. Tie saitai leidžia matyti, ką veikia jūsų draugai, kuo jie gyvena, su kuo bendrauja,

kokias nuotraukas, video ar tekstus įkelia ir apskritai kokius veiksmus atlieka. Taip pat

patenkinamas žmogiškas smalsumas <...>“44

. Taigi tai – tarsi informacijos apie asmeninius įvykius,

veiksmus sklaida. Socialiniai tinklai internete leidžia konkrečiam kontaktų ratui pateikti norimą

informaciją.

Dar kartą pabrėžkime, kad pirminis tinklas – neformalus, jo žmones sieja natūralūs

tarpusavio santykiai, atliekamos funkcijos bei vaidmenys. Būtent pirminio socialinio tinklo nariai

(šeima, draugai, giminės, kaimynai, bendradarbiai), remiantis sistemų teorija, sudaro neformalią

sistemą, kurioje ryšiai ne organizuojami ar kuriami pagal pasirinktą modelį, o formuojami

natūraliai. Tinklo narius sieja emociniai ryšiai, kurie niekada nenutrūksta. Tačiau skirtingomis

gyvenimo situacijomis jie atspindi vis kitokius žmonių jiems priskiriamus santykius45

.

Įvairių mokslo sričių tyrimai parode, kad įvairiuose lygmenyse, nuo šeimos iki visuomenes,

veikia socialiniai tinklai; jie vaidina svarbų vaidmenį ieškant įvairių problemų sprendimo būdų.

Socialinis tinklas – tai tarpusavio santykiu tarp individu sistema, siejanti juos tarpusavyje skirtingo

intensyvumo ir artimumo ryšiais46

. Tai socialinė struktūra, susidariusi iš asmenų (ar organizacijų),

vadinamų dalyviais, nariais, ar „mazgais“ (nods), kuriuos sieja vienas ar daugiau specifinių

tarpusavio priklausomybės tipų.. Sisteminiai tinklai skirti grupės narių ryšių struktūrai atskleisti,

asmens pozicijai tinkle (ekvivalentiškumui, išskirtinumui ir pan.) nustatyti. Kitaip nei egocentruoti

(asmeniniai), sisteminiai tinklai dažniau grindžiami abipusiu tinklo subjektų pasirinkimu47

.

„Socialinis tinklas – tai žmonių socialinių santykių ar ryšių struktūra“48

.

Vaizdžiai kalbant - konkretų socialinį tinklą galima pavaizduoti žemėlapiu, kuriame tinklo

dalyviai susieti ryšių linijomis. Juk būtent ryšių užtikrinimas yra pagrindinė socialinio tinklo

funkcija. Tačiau reikia pastebėti, kad socialinius tinklus analizuojant pagal jų funkcijas, pastebima

44

Lietuvos socialinių tinklų apžvalga, 209, 2010 m. Prieiga per internetą:

http://blog.lrytas.lt/web20/2009/03/lietuva-socialiniai-tinklai/, žr. 2014-02-05. 45 Payne M. Modern social work theory. Chicago, 1997. 46 Morris M. Concise Dictionary of Social and Cultural Anthropology. Oxford: Wiley-Blackwell

Publications, 2012. 47

Antinienė D., Baršauskienė V., Merkys G. Lietuvos studentų socialiniai ryšiai: diagnostinis tyrimas

naudojant socialinio tinklo matricą // Psichologija, 2004, Nr. (30), p. 36. 48 Gvaldaitė L. Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas. Acta pedagogika

Vilnensia. Vilnius, 2004. T. (12). p. 50-60.

25

ir keletas kitų jų teikiamų funkcijų. „Nors daugumos internetinių socialinių tinklų pagrindiniai

technologiniai bruožai daugiau ar mažiau sutampa, tačiau vartotojų kultūrinė įvairovė yra labai

plati“49

.

Skiriama keletas socialinio tinklo funkcijų:

Paremiamoji;

Socialinio mobilumo;

Karjeros.

Viena svarbiausių socialinio tinklo funkcijų – paremiamoji. Iš socialinio tinklo gaunama

parama priklauso nuo tinklo dydžio, santykių kokybės, dažnumo ir t. t. Juo platesnis tinklas ir juo

artimesni santykiai, juo didesnė paramos tikimybė, juo įvairesnės kompetencijos ir statuso asmenys

priklauso tinklui, tuo daugiau paramos rūšių galima tikėtis. Iš vienų santykių žmogus gali gauti

labai įvairią („One.lt“), iš kitų – tik labai specializuotą, vienos rūšies paramą (pvz. „Pros.lt“).

Išskirtinis vaidmuo socialiniam tinklui tenka ir socialinio mobilumo bei karjeros procesuose. Iš

esmės skiriami trys socialinės struktūros lygiai: makro-, mezo- ir mikrolygis. Tai reiškia, kad tinklai

gali būti tiriami individualiu, grupiniu, organizacijos, bendruomenės, visuomenės lygmenimis.

Tinklaveiką galima suvokti skirtingais lygiais, kuriu kiekviename gali pasireikšti įvairių socialinių

paslaugų teikimo veiklos ar jų fragmentai50

:

Grupės / organizacijos lygiu – keli asmenys užmezga tinklinius ryšius, vedini tam tikrų

motyvų (socialinių, ekonominių, kultūrinių ir kt.);

Tarporganizacinio tinklo lygiu – kelios ar daugiau organizacijų ar pavienių suinteresuotų

asmenų yra susijungę tinkliniais ryšiais, nors kai kurių organizacijų vidinė struktūra gali būti

ir hierarchinė (pavyzdžiui, kuri nors valstybinė socialines paslaugas teikianti organizacija).

Tarporganizaciniai ryšiai iš esmės negali buti hierarchiniai, nes organizacija gali primesti

savo valią kitoms atskiroms organizacijoms tik turėdama monopolinę ar oligopolinę galią

rinkoje ar tokią padėtį reglamentuojančius įstatymus. Todėl labiausiai paplitę išoriniai

organizacijų ryšiai pagrįsti tinklaveikos principais;

Globalaus tinklo lygiu – visa iš organizacijų susidedanti visuomenė yra globalus tinklas,

kuriame skirtingos paskirties organizacijos, būdamos tinklinės struktūros, su kitomis yra

susijusios tinkliniais ryšiais. Tampa sunku atskirti, kur baigiasi vienos organizacijos tinklinė

struktūra ir prasideda kitos. Neaiškios ribos skiria viena gaubiančiąja sistemą nuo kitos seka:

individas–organizacija–visuomenė; ir jos linkusios nuolatos kisti pagal tinklo dalyvių

motyvų struktūros pokyčius.

49 Boyd D. M., Ellison N. B. Social network sites: Definition, history, and scholarship. Journal of

Computer -Mediated Communication. 2009, Vol. 13, No. 1. p. 210, 213. 50

Staniulienė S. Tinklaveikos iššūkiai socialiniam darbui // Kultūra ir visuomenė, 2012, Nr. 3 (1) ISSN

2029-4573.

26

Taigi galime teigti, kad egzistuoja tam tikra socialinė erdvė, tarsi socialinis laukas, kurį

sudaro įvairių tikslų, poreikių, interesų turintys asmenys. Keletas šių asmenų (ar net vienas iš jų),

savo iniciatyvos pagrindu siekiasurasti bendrus motyvus taip užmegzdami tarpusavio ryšius (1

pav.).

1 pav. Tinklaveikos formavimas ir įvertinimas

Šaltinis: Staniulienė, 2005

Kaip matome koordinavimo centras tampa tinklaveikos formavimo centrine ašimi, iš to kyla

patikimumas, pati tinklinė struktūra, motyvai. Koordinavimo centras kuria tarpusavio santykius,

savo ruožtu juos įtakoja socialinis laukas bei ryšiai. Anot S.Staniulienės (2012), palaikomi ir

koordinuojami šie ryšiai ilgainiui tampa tam tikro pobūdžio tarpusavio santykiais, atnešančiais

abipusės naudos. Tarpusavio santykiai tarp tinklo narių ir koordinuojančio centro sukuria

priklausymo konkrečiam tinklui identitetą bei tinklo atributus, pagal kuriuos konkretus elementas

priklausys arba nepriklausys tinklui. Kita vertus, identitetas stiprina tinklą ir jo centrą. Šios sąvokos

centrui padeda nustatyti, ar koks nors asmuo gali būti tinklinės struktūros narys, ar ne. Tinklai teikia

būtinas sąlygas prieiti ir naudotis įtvirtintais ištekliais. Be tinklų tai padaryti būtų labai sudėtinga ar

praktiškai neįmanoma51

. Vis dėlto tinklai ir tinklo savybės nėra identifikuojamos su ištekliais.

Pokyčiai tinkluose ar tinklo savybės gali padidinti ar sumažinti tikimybę turėti tikrai įvirtintų

išteklių kiekybę ir kokybę. Tokiu būdu tinklo savybės turi būti suprantamos kaip svarbus ir būtinas

išorinis pirmtakas socialiniam kapitalui. Pavyzdžiui, turimas tinklas, tinklų tankumas ir artimumas

gali padidinti dalijimąsi ištekliais tarp dalyvių individualiai ir/arba grupių viduje. Iš kitos pusės, reti

ar atviri tinklai gali palengvinti priėjimą prie geresnių ar įvairesnių išteklių ar informacijos,

kontrolės ar įtakos52

.

Apie socialinius tinklus vėliau kalbėsime kaip apie jauno žmogaus socialinio kapitalo

pagrindą, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad socialiniai tinklai taip pat nėra vienmatis socialinio

51

Staniulienė S. Tinklaveikos iššūkiai socialiniam darbui // Kultūra ir visuomenė, 2012, Nr. 3 (1) ISSN

2029-4573. 52

Lin N. A Network Theory of Social Capital. - Duke University, April 2005, p. 4. Prieiga per Internetą:

<http://sociology.nccu.edu.tw/Chinese/speech/paper-final-041605.pdf> žr. 2014-01-11.

27

kapitalo komponentas: jie gali būti horizontalūs ir vertikalūs, formalūs ir neformalūs, paremti

silpnais arba stipriais ryšiais, susiejantys (angl. bonding) arba sujungiantys (bridging), atsižvelgiant

į tai, ar juos sudarantys individai ir grupės yra panašūs socialiniame gyvenime svarbių

charakteristikų atžvilgiu, ar skiriasi53

. Tačiau nenuginčijimai galime kalbėti apie socialinių tinklų

vaidmenį ugdymo procese.

2.2. Socialinių tinklų vaidmuo ugdymui

Socialinių tinklų vaidmuo ugdymui galėtų ir turėtų būti detaliau bei nuoseklaiu

analizuojamas, kadangi šiandien informacinių technologijų kontekste socialiniai tinklai, taip pat ir

socialiniai tinklai interneto erdvėje vis daugiau įtakos daro ir asmenybės formavimuisi, jos

pažiūroms. Jei sutinkame, kad bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas – tai pagrindinė nuosekliojo

švietimo grandis, asmens tolesnio lavinimosi ir būsimos veiklos pamatas, turime atkreipti dėmesį ir

į tai, kas įtakoja ugdymą. Paprastai ugdymo paskirtis apibrėžiama kaip siekis kartu su šeima padėti

gimtosios kultūros erdvėje atsiskleisti asmens individualybei, parengti asmenį darniam socialiniam

gyvenimui. Šiame švietimo tarpsnyje teikiamas šiuolaikinius reikalavimus atitinkantis bendrasis

išsilavinimas ir ugdomas asmens siekis mokytis visą gyvenimą. Visas bendrasis ugdymas

orientuotas į vaiką, jo poreikius ir gebėjimus, panašūs siekiai ir studijų metu, tačiau daugiau

dėmesio skiriama profesiniam orientavimui, savęs pažinimui. Socialinių tinklų įtaka aktuali ir šiame

kontekste. Dažniausia socialinių tinklų pagalba susirandamos praktikos vietos, pirmasis darbas,

daroma karjera ir pan.

Ugdymo sąvoka dažnai siejama su auklėjimo. Dažniausiai auklėjimas yra suprantamas kaip

bendravimas, bendradarbiavimas bei sąveika. B.Bitino (2004) teigimu, auklėjimas yra tikslinga ir

sisteminga ugdomoji veikla, kuria siekiama valdyti asmenybės pozicijos kaip vertybinių orientacijų

sistemos vystymąsi, o platesne prasme, auklėjimas yra vertybinių ir adekvačių santykių su savimi ir

esamybe ugdymo vyksmas54

. L.Jovaiša (2001) teigia, kad auklėjimas yra pagalba ir vadovavimas

žmogui santykių su aplinka metu, remiantis vertingiausiais kriterijais arba gyventi remiantis

aukščiausiomis vertybėmis, t.y. auklėjimas – žmogaus santykių su aplinka, su jo paties veikla ir su

savimi ugdymas. Todėl galima teigti, kad „auklėjimas nėra kažkas skirtinga nuo žmogaus ugdymo,

apskritai – jis integruojamas į visą ugdymo vyksmą“55

. Taigi iš esmės auklėjimas, bent jau darbo

kontekste, turėtų būti suvokiamas kiek siauresne prasme ir priimtinesne turėtų būti laikoma ugdymo

53

Putnam R. D. and Goss K. A. „Introduction” in Robert D. Putnam (ed.). Democracies in Flux: The

Evolution of Social Capital in Contemporary Society. – Oxford University Press, 2002. 54

Bitinas B. Auklėjimo teorija ir technologija. Vilnius, Kronta, 2004. 55 Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius, 2001.

28

sąvoka. Ne veltui sakoma, kad žmogus ugdosi visą gyvenimą. Iš dalies prie to prisideda ir jo sukurti

socialiniai tinklai (ar tinklai, kurių veikloje jie dalyvauja). „Ugdymas – asmenybę kuriantis žmonių

bendravimas sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis“56

.

Analizuojant ugdymo ypatumus pastebime, kad paprastai yra skiriami du ugdymo aspektai,

įvardinami kaip asmeninis ir sociokultūrinis. Asmeninis aspektas apima bendrosios kultūros

puoselėjimą, dvasinių ir fizinių asmens galių plėtotę, asmens vertybių orientacijų ugdymą, dvasiškai

brandžios, savarankiškos, kritiškos asmenybės formavimą, asmens savarankiško mokymosi ir darbo

įgūdžių puoselėjimą. Sociakultūrinis aspektas yra orientuotas į jaunosios kartos rengimą

visuomeniniam gyvenimui (aprėpiant visas svarbiausias jo sritis), taip pat sudarymą sąlygų, kurios

padėtų jauniems žmonėms perimti ir kūrybiškai plėtoti gyvenime būtinus bendruosius visų kultūros

sričių pagrindus57

.

Analizuojamame kontekste svarbu ugdymą sieti su socialiniais tinklais, tam tikslinga

ugdymo esmę apibendrinti ir socialiniu požiūriu. „Vertindami ugdymo esmę socialiniu požiūriu,

galime apibūdinti jį kaip specifinį visuomenės organizuotą procesą, kurį atlieka visuomeninės

institucijos, rengiančios žmogų socialiniams vaidmenims tam tikromis kultūrinėmis, istorinėmis

visuomenės gyvenimo sąlygomis”58

. Dažniausiai tokiomis institucijomis įvardinamos šeimos,

draugai, mokykla, subkultūros ir pan. Tai – natūralu, kadangi kintant visuomenei, kinta ir

„tarpininkai“. „Skirtingos epochos formuoja ir skirtingus tarpininkus - vadinamuosius

socializacijos institutus. Jų kitimas, tarpusavio sąveika, kaip ir besikeičiančių socialinių procesų

analizė padeda aiškinti žmogaus socialumą, jo vertybinį – dvasinį pasaulį, žmogaus praktinę

elgseną. Tokie tarpininkai – šeima, mokykla, bendraamžių grupės, darbo kolektyvas, papročiai ir

tradicijos, religija, masinės informacijos priemonės, įvairios meno sritys ir t.t.”.59

. Šeimai,

mokykliniam auklėjimui ir mokymui tenka svarbus vaidmuo, nes jos galėtų padėti jaunimui

orientuotis greitai kintančioje aplinkoje, tinkamai pasirinkti.

Žmogaus gyvenime ankstyvieji jo metai, paauglystė, jaunystė yra labai svarbūs procesai.

Paauglių ir jaunuolių suvokimas ypač imlus, sparčiai plečiasi ir turtėja sąmonė, ryškėja charakterio

bruožai, vertybinės nuostatos, tampančios ketinėmis jų galvosenoje, pergyvenimuose ir elgsenoje,

tačiau apie tai kalbėsime kitoje darbo dalyje. Šioje darbo dalyje svarbu pabrėžti socializacijos,

socialinių tinklų vaidmenį ugdymui.

Socializacija yra suprantama kaip visuomeniškai vertingos asmenybės formavimas per

kryptingą ugdymą ir aplinkos veiksnius. Asmenybė – visos socialinės aplinkos, visuomenės

kultūros išorinių veiksnių poveikio individui - asmeniui išdava. Asmenybė – atvira sistema, nuolat

56

Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993, p. 245. 57

Bitinas B. Auklėjimo teorija ir technologija. Vilnius: Kronta, 2004. 58

Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995. 59

Grigas R. Sociologinė savivoka: specifika, metodai, lituanizacija. Vilnius, 2001.

29

reaguojanti į aplinkos poveikį60

. Ugdymo pobūdį, tuo pačiu ir individo socializaciją veikia socialinė

aplinka.

Socialinė aplinka priklauso nuo valstybės politinio režimo tipo, nuo socialinių skirtumų,

esančių tarp sluoksnių, nuo gyvenimo stiliaus, profesinių vertybių ir pan. Visų šių veiksnių įtakoje

susiformuoja atitinkamas mąstymo ir elgesio būdas. Nuo socialinės aplinkos, kultūros vertybių, ir

normų kyla auklėjimo tikslai, turinys, kryptys. Kaip teigia J.Vaitkevičius, visi išoriniai, socialiniai

veiksniai bei sąlygos dažniausiai veikia asmenybę skirtingomis kryptimis, makroaplinka, viešoji

nuomonė „koreguoja“ visų socialinių institucijų poveikį asmenybei, todėl jai ir tenka lemiamas

vaidmuo ugdant asmenybę61

. Ugdymo proceso efektyvumas daug priklauso nuo to, kokie ugdymo

tikslai keliami, kiek jie yra perspektyvūs, teisingi bei prasmingi, atitinkantys tiek ugdytinių, tiek

visuomenės, tiek tautos bei valstybės lygį bei jos raidos tendencijas. Paprastai ugdymas „reaguoja“ į

pokyčius - kas yra vertinama visuomenėje, į tą orientuojasi ir visa ugdymo sistema. Socialinis

kapitalas šio darbo kontekste gali būti traktuojamas kaip ugdymo kriterijus, rezultatų įvertinimas.

Socialinis kapitalas pastaruosius du dešimtmečius įvairiose socialinių mokslų disciplinose iškilo

kaip vyraujanti paradigma62

, nors pirmą kartą apie socialinį kapitalą rašyta jau beveik prieš šimtą

metų (1916 m. JAV mokyklų reformatoriaus L. J. Hanifan darbe „The Community Center“)63

.

P. Bourdieu ir J. Coleman sutelkia savo dėmesį į socialinį kapitalą kaip socialinių struktūrų

išteklius, kurie palengvina individo ir bendruomenės veiksmus, atitinka bendrus tikslus64

. P.

Bourdieu socialinį kapitalą apibrėžia kaip „visi faktiniai ir virtualūs ištekliai, kurie atitenka

individui arba grupei, priklausantiems daugiau ar mažiau institucionalizuotų tarpusavio pažinimo ir

pripažinimo santykių tinklui“65

. J. Coleman į socialinį kapitalą pažvelgia iš abiejų sociologijos ir

ekonomikos pozicijų, tad jo apibrėžime socialinis kapitalas yra apibrėžiamas pagal jo funkcijas. Tai

ne vienas subjektas, bet subjektų įvairovė turinčių dvi bendras charakteristikas: visi jie susideda iš

tam tikrų socialinės struktūros aspektų ir jie palengvina tam tikrus veiksmus, dalyvių ar asmenų ar

bendrų veikėjų struktūros viduje66

.

Tačiau labiausiai socialinio kapitalo sąvoką išpopuliarino jau ne kartą darbe minėtasis

amerikietis R. Putnam, kurio apibrėžimu ir koncepcija naudosimės tolimesniame ir pagrisdami

60

Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995. 61

Ten pat. 62

Petukienė E., Raipa A., Tijūnaitienė R. Visuomenės dalyvavimas: socialinio kapitalo, demokratijos ir

racionalaus pasirinkimo teorijų apžvalga // Viešoji politika ir administravimas, 2007, Nr. 21, p. 88. 63

Glosienė A., Petuchovaitė R., Padagaitė G. Biblioteka kaip „trečioji vieta“ // Informacijos mokslai,

2006, t. 39, p. 40. 64

Vega A., Firestone J., Harris R. „Bowling Alone” in San Antonio, Texas: Trust and Social Networks as

Social Capital- Paper presented at the annual meeting of the American Sociological Association, Philadelphia, PA, Aug

12, 2005. Prieiga per internetą:

http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/0/1/9/4/7/pages19471/p19471-6.php, žr. 2014-01-22. 65

Bourdieu P., Wacquant J. D. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. - Vilnius: Baltos lankos, 2003, p. 156. 66

Claridge T. A Comprehensive Resource on Social Capital and Its Research. Prieiga per Internetą:

http://www.gnudung.com/literature/contemporaryauthors.html, žr. 2014-01-22.

30

teorines įžvalgas. Anot R. Putnam, socialinis kapitalas – tai ryšiai tarp individų, socialiniai tinklai ir

iš jų kylančios abipusiškumo (angl. reciprocity) ir patikimumo (angl. trustworthiness) normos67

.

Pirmasis ir svarbiausias koncepcijos formavimo skirtumas, kuris vyksta tarp šių socialinio kapitalo

versijų, yra tai, kad R. Putnam mato tai kaip bendruomenės atributą, su nauda visiems nariams, o

kiti mato socialinį kapitalą kaip turtą, kuris susikaupia asmenims per atributus, tokius kaip ryšių

stiprumas, tinklo pozicija ir turimus išteklius tokius kaip socialiniai ryšiai ir t.t. Sutapimas tarp šių

sąvokų yra tas, kad normos ir lūkesčiai tarp žmonių yra socialinio kapitalo medžiaga68

. Remiantis

R. Putnam, socialinis kapitalas yra organizacijos savybės: tokios kaip pasitikėjimas, normos ir

socialiniai tinklai, kurie gali patobulinti visuomenės efektyvumą, skatindami koordinuotus

veiksmus. Visų pirma, socialiniai tinklai leidžia pasitikėjimui tapti tranzityviu ir plisti tolyn: aš

pasitikiu tavimi, nes aš pasitikiu ja, o ji užtikrina mane, kad pasitiki tavimi69

. Todėl R. Putnam

iškelia socialinį pasitikėjimą kaip socialinio kapitalo branduolį. Socialinis pasitikėjimas turi būti

tokio masto, kad kiekvienas galėtų pasitikėti kitais žmonėmis70

. Tačiau šiame kontekste kalbėti apie

socialinius tinklus kaip apie sujungiantį ir susiejantį socialinį kapitalą tikslinga kalbėti jau

edukacinės erdvės apibrėžtyje.

Ugdymas ir socializacija yra pagrindiniai mechanizmai, kurių dėka yra užtikrinamas

kultūros perimamumas ir tęstinumas. Labai greitai besikeičianti šiandienos socialinė, ekonominė ir

technologinė aplinka iš šiuolaikinio žmogaus reikalauja nuolatinio prisitaikymo, mokymosi per visą

gyvenimą, o ugdydamasis žmogus naudojasi jam priimtinų „tarpininkų“ pagalba. Vienas iš jų –

socialiniai tinklai kaip institutas, dėl savo įtakos tampantys edukacine erdve.

2.3. Socialiniai tinklai kaip edukacinė erdvė

Jei jau sutikome, kad socialiniai tinklai daro neabejotiną įtaką ugdymui, tikslinga detaliau

išanalizuoti jų, kaip edukacinės erdvės vaidmenį. Šiame kontekste derėtų grįžti prie socialinio

kapitalo sampratos. Jei sutinkame, kad socialinis kapitalas yra konkrečios bendruomenės savybė,

67

Putnam R. Bowling alone: the collapse and revival of American community. New York : Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 19. 68

Tufekci Z. Gender, Social Capital And Social Network(ing) Sites: Women Bonding, Men Searching -

Paper presented at the annual meeting of the American Sociological Association Annual Meeting, Boston, MA, Jul 31,

2008. Prieiga per Internetą:

http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/2/4/2/6/9/pages242696/p242696-3.php, žr. 2014-01-

19. 69

Putnam R. Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje. Vilnius, Margi raštai,

2001, p. 222. 70

Vega A., Firestone J., Harris R. „Bowling Alone” in San Antonio, Texas: Trust and Social Networks as

Social Capital- Paper presented at the annual meeting of the American Sociological Association, Philadelphia, PA, Aug

12, 2005. Prieiga per internetą:

http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/0/1/9/4/7/pages19471/p19471-6.php, žr. 2014-01-22.

31

atsirandanti ten, kur žmones jungia bendras tikslas ir socialiniai tarpusavio ryšiai, turime suvokti ir

tam tikras pretenzijas į savitą edukacinę erdvę, kurios centras – mūsų sukurti socialiniai tinklai.

Socialinis kapitalas gali būti sukurtas ir išlaikytas tik bendromis pastangomis ir ne per trumpą laiką.

Taigi tam atsirasti vienas esminių kriterijų ir yra socialiniai tinklai. Edukacinė erdvę aprėpia tą

aplinką, kurioje vyksta ugdymas – kalbant apie jauną žmogų, tai tampa labai plačia erdve, jau

išėjusia iš šeimos, bendraamžių bei švietimo erdvių (ar bent jau jas praplėtus). R. Putnam išskiria

sujungiantį (angl. bridging) ir susiejantį (angl. bonding) socialinį kapitalą. Silpni ryšiai yra artimai

susiję su „sujungiančiu” socialiniu kapitalu, kuris apima ir remiasi silpnais ryšiais tarp individų,

kurie gali suteikti naudingos informacijos ar naujų perspektyvų vienas kitam, bet tipiškai ne

emocinę paramą. Priešingai „susiejantis” socialinis kapitalas, kuris yra randamas tarp individų,

kuriuos sieja glaudūs, emociškai artimi santykiai, tokie kaip šeima ir artimi draugai71

.

R. Putnam išskiria sujungiantį ir susiejantį socialinį kapitalą siūlydamas, kad „<...>

susiejantis socialinis kapitalas sudaro sociologinių super klijų rūšį, tuo tarpu sujungiantis socialinis

kapitalas suteikia sociologinius WD 40...“72

.

Taigi šioje vietoje dera išsamiau išanalizuoti kaip suvokiamos sąvokos „stiprūs ryšiai“ ir

„silpni ryšiai“. Stiprūs ryšiai - tai tokie ryšių tipai, kurie egzistuoja tarp artimų draugų, šeimos ir

kurie sujungia tankias grupes bei yra apskritai geras šaltinis socialinei paramai gauti. Tokie ryšiai

gali būti brangiau išlaikomi, nes tam reikia daug laiko ir dėmesio. Pastebima, kad stiprūs ryšiai

paprastai charakterizuoja dažną kontaktą, reikalauja daugiau dėmesio ir yra nustatyti kaip glaudūs ir

artimi tinklai. Asmuo, kuris yra tik artimai susijęs grupės narys, bus susipažinęs su visa informacija,

kuri teka per tą grupę, bet su ribotomis galimybėmis gauti šioje grupėje naujos informacijos ir

galimybių. Tuo tarpu silpni ryšiai - tai tokie ryšių tipai, kurie egzistuoja tarp žmonių, kurie žino

vienas kitą konkrečiu ir ribotos apimties kontekste bei yra geri šaltiniai gauti naujai informacijai.

Tokie ryšiai dažnai sujungia skirtingas grupes, teikia prieigą prie naujų žinių. Svarbu tai, kad silpni

ryšiai gali būti ne brangiai išlaikomi, o asmuo, kuris turi daug silpnų ir nevienodų ryšių, turi

priėjimą prie įvairios informacijos ir galimybių73

.

Autoriai sutaria, kad mokymasis visuomet vyksta tam tikrame specifiniame kontekste,

kuriam būdingi tam tikri emociniai, organizaciniai, fiziniai ir kultūriniai ypatumai. Taigi dar kartą

dera pabrėžti, kad ugdymo(si) aplinka neišvengiamai turi būti tapatinama su edukacine erdve, nors,

71

Ellison N., Lampe C. and Steinfield C. Spatially Bounded Online Social Networks and Social Capital:

The Role of Facebook. – Paper to be presented at the Annual Conference of the International Communication

Association, June 19-23, 2006 in Dresden, German. Prieiga per internetą:

http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.85.5541&rep=rep1&type=pdf, žr. 2014-01-

16. 72

Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. - New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 19. 73

Donath J, Boyd D. Public displays of connection // BT Technology Journal, Vol. 22, No. 4. (October

2004), pp. 71-82. Prieiga per internetą: <smg.media.mit.edu/papers/Donath/PublicDisplays.pdf>, žr. 2014-01-18.

32

kaip ir pastebėjome, pastarosios sąvoka, nors ir būdama platesnės apimties, vis dėl to galima

nusakyti ir remiantis konkrečiu požiūriu – t.y. grupės, kuriai ji yra skirta, vertinimu, poreikių

pagrindimu.

Žvelgiant iš socialinių tinklų pusės, bet kokia ugdymo(si) aplinka tampa edukacine erdve,

kuri gali būti suprantama dvejopai: 1) išorinė aplinka, arba extern aplinka (pvz., mokyklos pastatas,

teritorija, klasės (patalpos) įranga ir kt.); 2) vidinė aplinka, arba intern aplinka (pvz., mokinių ir

mokytojų tarpsusavio santykiai, institucijos valdymo stilius, vidaus tvarkos taisyklės, šeimos

tradicijos, bendrasis ugdymo institucijos, bendruomenės mikroklimatas, aplinkinių emocinė

savijauta).

Paprastai tariant, edukacijos pagrindas – poreikių tenkinimas. Į tai turėtų būti atsižvelgiama

ir kuriant bei plėtojant jaunimo edukacinę erdvę. Pastebėtina, kad jaunimo socialinei grupei yra

labai svarbūs keletas kriterijų, į kuriuos svarbu atsižvelgti siekiant dinamiškai reaguoti į esamą

situaciją:

2 pav. Jaunimo poreikių dinamiško tenkinimo schema

R. Ališauskas mokslo studijos „Socialinis teisingumas švietime: teorinė sampratą ir praktinis

vertinimas“ (2011) pratarmėje teigia, kad švietimo sistema yra esminis dalykas socialiniam individo

saugumui, nes padeda apsisaugoti nuo daugelio socialinės rizikos veiksnių. Išsivysčiusiose šalyse

yra daug išsilavinusių žmonių ir kokybiška švietimo sistema, kuri ilgainiui tapo ne tik prieinama

daugumai, bet ir diferencijuota, orientuota į skirtingus vartotojų poreikius, siekius ir tikslus.

Aukštesnį socialinį kapitalą ir išsilavinimą turintys žmonės lengviau susiranda darbą, sukuria

didesnį bendrąjį vidaus produktą, kuris toliau naudojamas gerovei kelti ir socialinėms garantijoms

išplėsti. Anot mokslininko, visuomenės gerovės augimas glaudžiai susijęs su švietimo sistemos

PATEIKIMAS

PATENKINIMAS

PLĖTRA

POREIKIS

33

kokybe, o individo gyvenimo perspektyvos daug priklauso nuo dalyvavimo švietimo sistemoje

galimybių ir rezultatų74

.

Jaunimo kontekste kur kas svarbiau ir aktualiau yra tiesiog kalbėti apie jo turimą socialinį

kapitalą. Apskritai socialinis kapitalas – sąvoka, plačiai ir įvairiai vartojama šiandienos

socialiniuose moksluose. Į mokslo terminiją ją įtraukė prancūzų filosofas ir sociologas Pierreas

Bourdieu (Bourdieu Pierre, 1985) bei amerikiečių sociologas Jamas Colemanas (Coleman James,

1998), ypač išpopuliarino amerikiečių politologas Robertas Putnamas (Putnam Robert, 1993).

Dažniausiai kalbama apie tris socialinio kapitalo aspektus: 1) įsipareigojimus ir lūkesčius, 2)

informacijos kanalus ir 3) socialines normas75

.

Jaunimo socialiniai tinklai edukacinės erdvės kontekste paremti sukauptu bei tebekaupiamu

socialiniu kapitalu. Šiame kontekste tikslinga skirti 3 klasikines socialinio kapitalo sampratų grupes,

kurios, kaip jau akcentavome, siejamos su P.Bourdieu, J.Colemano ir R.Putnamo vardais ir kurie

socialinio kapitalo sampratą formuluoja remdamiesi savais kriterijais:

P.Bourdieu pristato socialinį kapitalą kaip „visuminį, faktinių arba potencialių išteklių kurie

susieti su ilgalaikiu (tvirtu) tinklų valdymu arba daugmaž oficialiai nustatytais tarpusavio pažinimo

ir pripažinimo santykiais (sąryšiais)“ ir „priklauso nuo ryšių (santykių, sąryšių) tinklo dydžio,

kuriuos jis gali mobilizuoti, ir kiekvienu ryšiu išreiškiamo kapitalo (ekonominio, kultūrinio ir

socialinio) apimties su kuriuo jie teisėtai visi susiję“76

. Remiantis šiuo mokslininko išsakytomis

mintimis, galime teigti, kad socialinis kapitalas pristato faktinius ir potencialius išteklius, kurie

siejami su pastovaus ryšio tinklo egzistavimu. Individualių ryšių vertė priklauso nuo ryšių

skaičiaus, kuriuos šie ryšiai gali mobilizuoti, ir kiekvienu ryšio išreiškiamo kapitalo (ekonominio,

kultūrinio, socialinio) apimties. Funkcionuodamas kartu su ekonominiu ir kultūriniu kapitalu,

socialinis kapitalas sukuria nelygybę. P.Bourdieu teigia, kad socialinis kapitalas yra visi faktiniai

arba virtualūs ištekliai, kurie atitenka individui arba grupei, priklausantiems daugiau arba mažiau

institucionalizuotų tarpusavio pažinimo ir pripažinimo santykių tinklui77

. P.Bourdieu nusakomas

socialinis kapitalas yra socialinių santykių ir ryšių tinklas, kurį turi ir kuriuo naudojasi asmuo. Jo

socialinio kapitalo samprata yra individualistinė, nes plėtodami ryšius individai siekia įgyti

viršenybę vieni kitų atžvilgiu ir organizacijų gyvenimas yra tik priemonė šiam tikslui pasiekti.

P.Bourdieu teorija taip pat sulaukė ir kritikos, daugiausia dėl to, kad socialinį kapitalą laiko šimtine

74 Žalimienė L., Lazutka R., Skučienė D. ir kt. Socialinis teisingumas švietime: teorinė sampratą ir

praktinis vertinimas. Vilnius, 2011. 75 Coleman, J. Foundations of Social Theory Cambridge. – MA: Belknap, 1990. 76 Bourdieu P. Distinction: The Social Critique of the Judgement of Taste. London: Routledge, 1998. 77 Bourdieu P. and Loic I. D. Wacguaut. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Vilnius: Baltos lankos, 1992.

34

elito nuosavybe, sukurta apsaugoti elito padėtį visuomenės hierarchijoje, ir ignoruoja idėją, kad

mažiau privilegijuoti individai arba grupės gali gauti naudos iš socialinių ryšių78

.

Remiantis kito sociologo, J. Colemano nuomone, socialinis kapitalas – „daugybė įvairių

subjektų, kurie visi susideda iš tam tikro socialinės struktūros aspekto ir kurie palengvina tam tikrus

veikėjų veiksmus – arba asmeninius ar bendrus (kolektyvinius) – struktūros viduje“79

. Socialinį

kapitalą J. Colemanas tapatina su „pareigomis ir lūkesčiais“ tarp individų, „informacijos

potencialų“, „normomis ir sankcijomis“, autoriteto santykiais ir visų tipų socialinėmis

organizacijomis. Socialinis kapitalas nėra akivaizdžiai susijęs su demokratijos funkcionavimu.

Skirtingu laipsniu socialinis kapitalas egzistuoja visuose socialinių ryšių tipuose tol, kol šie ryšiai

aprūpina ištekliais tam tikram veiksmui atlikti80

.

Anot R.Putnamo socialinis kapitalas – tai „socialinės organizacijos ypatumai kaip tinklai,

normos ir pasitikėjimas palengvina abipusiškai naudingą koordinavimą ir bendradarbiavimą“81

.

Socialinio kapitalo aspektai – normos, socialiniai tinklai ir pasekmės. R. Putnamo nuomone,

„socialinis kapitalas apima tokius socialinio gyvenimo bruožus kaip tinklai, normos ir pasitikėjimas,

kurie įgalina dalyvius veikti efektyviau drauge siekiant bendrų tikslų“82

. Panašiai kaip kitos kapitalo

rūšys (ekonominis ir žmogiškasis kapitalas), įgalinančios žmones užsiimti tam tikra veikla,

socialinis kapitalas yra produktyvus, t. y. leidžia individams ir jų kolektyvams pasiekti tikslus, kurie

be socialinio kapitalo būtų nepasiekti. Šio mokslininko teigimu, socialinis kapitalas, kylantis iš

dalyvavimo visuomeninėse organizacijose ir savanoriškoje veikloje, atlieka dvi svarbias funkcijas:

1) skatina gerą demokratišką valdymą bei 2) skatina ir palaiko ekonominį augimą ir plėtrą83

.

Socialinis kapitalas nėra tolygiai pasiskirstęs visuomenėje: kai kurie individai,

bendruomenės turi jo daugiau, kiti – mažiau. Daugiau ir įvairesnių rūšių socialinio kapitalo, kaip

įprasta, turi labiau privilegijuotos socialinės grupės: labiau išsimokslinę ir turtingesni žmonės. Tuo

tarpu skurstantys, turintys menką išsimokslinimą, senyvo amžiaus ar neįgalūs, paribio žmonės dėl

nedidelio socialinio kapitalo kiekio ar visiško socialinio kapitalo stygiaus gali jaustis atskirti nuo

visuomenės kultūrinio, socialinio, ekonominio ar politinio gyvenimo84

.

Edukacinė aplinka - tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama

edukatoriaus bei sąlygota edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių

78

Bourdieu P. Distinction: The Social Critique of the Judgement of Taste. London: Routledge, 1998. 79

Coleman, J. Social capital in the creation of human capital. American Journal of Sociology, 1998. 80

Ten pat. 81

Putnam, R. The prosperous community – social capital and public life. Harvard University Press, 1993. 82

Putnam, R. Tuning in, tuning out: the strange disappearance of social capital in America.// Political

Science and Politics, 1995. 83

Ten pat. 84

Žiliukaitė R. Socialinis kapitalas ir internetas // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2004, Nr. 1, p. 106

35

metodų85

. Taigi edukacinę aplinką tikslingiausia apibrėžti kaip dinamišką ugdymo ir mokymosi

erdvę, sukurtą ir veikiamą ugdytojo (autoriteto ar pan.) bei sąlygotą ugdymo tikslo, jį atitinkančio

turinio bei jo įsiminimą paremiančių ugdymo formų, metodų, priemonių, ugdymo institucijos

(bendruomenės, subkultūros ir pan.) kultūros bei joje veikiančių asmenų ir kitų subjektų.

Edukacinė erdvė turi reikšmingą pozityvią įtaką jauno žmogaus požiūrių kaitai. Individualiai

socialinis kapitalas padeda asmenims įvairiais būdais, kuriais jie dalyvauja socialiniuose tinkluose,

gauti naudą, kuri leidžia asmeniui pasinaudoti ištekliais iš kitų tinklo narių ir daryti įtaką ryšiams

skirtingose socialinėse situacijose. Šie ištekliai gali apimti svarbią informaciją, įdarbinimo

galimybes, asmeninius santykius ar kompetenciją organizuoti grupes. Priėjimas prie asmenų

glaudaus rato suteikia galimybę naudotis reikalinga informacija, kuri suteikia naudą, tokią kaip

darbo ryšiai86

.

S. Aldridge, D. Halpern ir kiti identifikavo šias pagrindines socialinio kapitalo formas.

Susiejantis yra horizontalus, tolygus bendruomenės viduje, tuo tarpu sujungiantis yra vertikalus tarp

bendruomenių. A. Wallis, J. P. Crocker ir kiti apibrėžia susiejantį kapitalą kaip vietinį, kurį jie

apibūdina kaip randamą tarp žmonių, kurie gyvena toje pačioje arba gretimose bendruomenėse, ir

sujungiantis kapitalas, kuris nusitęsia individualiai ir organizacijose, kurios yra labiau atskiros.

Sujungiantis socialinis kapitalas yra artimai susijęs su silpnu pasitikėjimu, kaip priešingybė

susiejamam socialiniam kapitalui, kur pasitikėjimas yra stiprus87

.

Kaip matome, socialinis kapitalas, sujungiantis ir susiejantis kapitalas yra svarbi edukacinės

erdvės dalis. Nuo to, kokioje aplinkoje mes esame, kokius ryšius vertiname, plėtojame, užmezgame

didele dalimi priklauso ir edukacinės galimybės. Socialinis kapitalas - tai ryšiai tarp individų,

socialiniai tinklai ir iš jų kylančios abipusiškumo (angl. reciprocity) ir patikimumo (angl.

trustworthiness) normos88

.

Svarbu nepamiršti, kad žmonės, su kuriais mes esame silpnai susieti, nėra linkę daug žinoti

vienas apie kitą. Dėl šios priežasties ir dėl to, kad turime daug daugiau silpnų ryšių, silpni ryšiai yra

tąsa tolimesnėje socialinėje erdvėje. Taigi, su tais, su kuriais mes menkai susiję, turi didesnę

tikimybę, kad bus mums nauju informacijos šaltiniu89

.

85

Jucevičienė P., Tautkevičienė T. Universiteto bibliotekos mokymosi aplinkos samprata //Ugdymo

proceso linkmės. 2001, p. 101-105. 86

Ellison N., Lampe C. and Steinfield C. Spatially Bounded Online Social Networks and Social Capital:

The Role of Facebook. – Paper to be presented at the Annual Conference of the International Communication

Association, June 19-23, 2006 in Dresden, German, p. 7. Prieiga per internetą:

<http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.85.5541&rep=rep1&type=pdf>. 87

Claridge T. A Comprehensive Resource on Social Capital and Its Research. Prieiga per internetą:

http://www.gnudung.com/literature/types.html, žr. 2014-01-02. 88

Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. - New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 19. 89

Harshaw H. W., Tindall D. B. Social structure, identities, and values: A network approach to

understanding people’s relationships to forests // Journal of Leisure Research, 2005, Vol. 35, No. 4, p. 426-449. (432).

Prieiga per internetą: www.harfolk.ca/Publications/harshaw_2005_SN-identities.pdf, žr. 2014-01-10.

36

R.Žiliukaitės (2004) teigimu, kuo įvairesnius ir skaitlingesnius ryšius turi individas, tuo

daugiau jam prieinama su jais susijusių išteklių, tokių kaip informacija, kitų pagalba ir parama,

sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas90

. Socialinis kapitalas išplečia individų veiklos

galimybes, ypač kai veiklai yra būtina kitų pagalba ir be kitų pagalbos asmeninė nauda, kurios

siekia individas, būtų neįgyta.

90

Žiliukaitė R. Socialinis kapitalas ir internetas // Sociologija. Mintis ir veiksmas, 2004, Nr. 1, p. 38.

37

3. SOCIALINIŲ TINKLŲ JAUNIMO SOCIALIZACIJOS KONTEKSTE

ĮVERTINIMAS

3.1. Tyrimo organizavimas. Respondentų sociologinis portretas

Atsižvelgiant į tai, koks tyrimas atliekamas, pasirenkamas tinkamas būdas. Tokiu būdu

galima atlikti labai įvairiakrypčius visuomenės nuomonės tyrimus. Dažniausia atliekami tyrimai

apie šalies ekonominę, politinę situaciją, socialiniais klausimais, taip pat apie ekonomikos,

demokratijos vystymąsi, politikus (jų vertinimą), apie institucijas bei jų vertinimą ir pasitikėjimą ir

kt.

Tyrimai suteikia informacijos, kuria remiantis galima priimti svarbius sprendimus, gerinant ar

planuojant įmonės veiklą, sprendžiant socialines problemas. Tyrimų metu galima nustatyti

produktų/ paslaugų, problemų žinomumą, nuomonę apie tiriamą objektą, požiūrį į jį, vartojimo

elgesį, tam tikro elgesio, pasirinkimo motyvaciją, priežastis, svarbius veiksnius, turinčius įtakos

tiriamai sričiai ir t.t. Tyrimai suteikia informacijos, kuria remiantis galima priimti svarbius

sprendimus, gerinant ar planuojant įmonės veiklą, sprendžiant socialines problemas91

.

Šio tyrimo tikslas - atskleisti veiksnius, skatinančius ir trukdančius akademinio jaunimo

dalyvavimui socialiniuose tinkluose.

Tyrimo objektas – socialinių tinklų vaidmuo jaunimo socializacijos procese.

Tyrimo uždaviniai:

1. Nustatyti kokie socializacijos būdai šiandienos jaunimo tarpe yra svarbiausi;

2. Atskleisti veiksnius, sąlygojančius socialinio tinklo plėtrą ar ją stabdančius.

Buvo tikrinamos dvi iškeltos hipotezės:

1. Socialiniai tinklai internete šiandienos jaunimo tarpe – vienas iš svarbesnių

socializacijos būdų;

2. Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius

tinklus jaunų žmonių tarpe.

Atliekant kokybinį tyrimą buvo pasirinktas focus grupės metodas bei pusiau struktūrizuotas

interviu – vienos savivaldybės Jaunimo reikalų tarybos posėdyje jos narių buvo paprašyta

padiskutuoti pateikiamais klausimais.

Focus grupėje dalyvavo Klaipėdos reginio savivaldybės 8 Jaunimo reikalų tarybos nariai.

Padedant savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriui buvo sutarta per Jaunimo reikalų tarybos

posėdį atlikti focus grupės apklausą. Jaunimo reikalų taryba ir jaunimo reikalų koordinatorius –

pagrindiniai asmenys, formuojantys ir įgyvendinantys jaunimo politiką savivaldybėje. Todėl buvo

91 Gaidys V. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius, 1999.

38

svarbu ir aktualu išsiaiškinti jų nuostatas bei vertinimą socialinių tinklų ir socializacijos sąsajų

kontekste. Klausimai buvo suformuluoti atsižvelgiant į planuojamus klausimus kiekybiniame

tyrime, kadangi tokiu buvo siekta papildyti vieno bei kito tyrimo duomenis, išsamiai juos pagrįsti.

Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos sudaromos pariteto principu – po lygiai valdžios bei

nevyriausybinių institucijų atstovų. Jaunimo reikalų tarybos darbą koordinuoja savivaldybės

jaunimo reikalų koordinatorius – tokiu būdu buvo suformuota ir tyrimo tikslus atitinkanti focus

grupė, kadangi tai pagrindinė institucija, formuojanti jaunimo politiką savivaldybėje.

Sociologai dažnai remiasi kiekybiniais metodais siekdami apibūdinti socialinių santykių

pagrindus ir sukurti modelius, kurie padėtų nuspėti socialinius pokyčius ir kaip žmonės į tokius

socialinius pokyčius reaguos, kitos sociologijos šakos teigia, kad kokybiniai tyrimai – tokie kaip

struktūruotas interviu, grupės diskusija arba etnografiniai metodai – leidžia geriau suprasti

socialinius procesus.

Atliekant kiekybinį tyrimą daugiausia dėmesio buvo skirta dvejoms teorijoje analizuotoms

socialinio kapitalo formoms – sujungiančiai ir susiejančiai. Socialinis kapitalas buvo adaptuotas

pagal skales, kurios panaudotos ankstesniuose tyrimuose su pridėtais keliais naujais elementais ir

žodiniais pakeitimais, kad atspindėtų tyrimo turinį.

Magistro darbo generalinę tyrimo aibę (populiaciją) sudaro socialinė grupė – akademinis

jaunimas. Šiuo atveju iš šios tikslinės socialinės grupės buvo atsitiktinai atrinkta 200 Lietuvos

edukologijos universiteto (LEU) dieninių studijų studentai. Tokiu būdu buvo nustatytas imties dydis

r vienpakopė, nereprezentatyvi, netikimybinė atranka. Jos rūšis – tikslinė, nes individo patekimo į

grupę tikimybė priklausė nuo mūsų pasirinktų kriterijų. Tai reiškia, kad mes formavome grupę

priklausomai nuo mūsų specifinių tikslų, t.y. mes konkrečiai (tiksliai) klausėme respondentų, ar

jiems svarbūs socialiniai tinklai. Iš viso tyrime dalyvavo 200 respondentų, kurie buvo apklausti

sudarytoje anoniminėje anketinėje apklausoje. Tyrimo metu jiems buvo išdalintos anketos,

pristatytas tyrimo tikslas, trumpai išdėstyta anketos pildymo instrukcija ir parodytas žymėjimo

pavyzdys.

Tyrimo instrumentarijus labai minimalus, kadangi tyrimo duomenys bus analizuojami kartu

su focus grupės metodu. Instrumentarijų sudarė kelios pagrindinės temos: socialinio kapitalo,

socialinių tinklų reikšmės nusakymas, sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo vertinimas,

veikla ir motyvai, kurie skatina plėtoti socialinį tinklą (žr. priedas Nr. 1). Visiems šiems klausimams

mes naudojame penkių balų Likerto skalę (1-5), kur 1 = visiškai nesutinku, o 5 = visiškai sutinku.

Tyrimo metu gauti duomenys apdoroti statistinės analizės ir duomenų apdorojimo programine

įranga SPSS 16.0.

39

3.2. Socialinių tinklų vaidmens jaunimo socializacijai vertinimas

3.2.1. Kokybinio tyrimo rezultatai ir jų analizė

Atliekant kokybinį tyrimą, buvo siekiama patikrinti dvi iškeltas hipotezes: Pirmoji hipotezė

– „Interneto socialiniai tinklai šiandienos jaunimo tarpe – vienas iš svarbesnių socializacijos būdų“,

antroji – „Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius

tinklus jaunų žmonių tarpe“.

Focus grupės dalyviams buvo pateikti 5 klausimai, jie kartu aptarti, vyko diskusija.

Pirmiausia buvo siekiama įvertinti socialinio kapitalo reikšmę jauno žmogaus gyvenime.

Paaiškėjo, kad focus grupės dalyviai vienareikšmiškai sutinka, kad tai – labai svarbu. Ir ne

tik jauno žmogaus gyvenime, bet ir vėliau, perėjus jam į kitus gyvenimo etapus.

Focus grupės nariai, diskutuodami apie socialinio kapitalo reikšmę daugiausia rėmėsi savo

asmenine patirtimi. Visų 8 narių teigimu, socialinis kapitalas studijų metais jiems buvo ar tebėra

labai svarbus:

1 respondentas „Socialinis kapitalas – tai, ką žmogus turi svarbiausio“;

2 respondentas „Socialinis kapitalas – tai, ką iš žmogaus sunkiai atimsi. Koks jis priklauso

tik nuo tavęs paties“;

3 respondentas „Nežinau kas būčiau aš be savo socialinio kapitalo. Tai – ne tik šeima ir

draugai. Bet ir kolegos, trumpai sutikti žmonės. Gyvenime būna situacijų, kai aiškiai suvoki, kaip

tai svarbu“;

4 respondentas „Socialinis kapitalas – tai turimi ištekliai, kuriems nėra limito, sienų,

neegzistuoja daugelis kitų barjerų“;

5 respondentas „mano vertinimu socialinis kapitalas formuojasi visą žmogaus gyvenimą. Jis

kinta, transformuojasi, tačiau nuo to jo vaidmuo tikrai nesumažėja“;

6 respondentas „Tai daugiau nei kapitalas. Tai – socialinis kapitalas“;

7 respondentas „Socialinis kapitalas buvo visais laikais, tai tiesiog anksčiau vadinami

žmogiškieji ištekliai. Tiesiog vykstant globalizacijai, pakito ir jų samprata“.

8 respondentas „Manau, tai svarbu kiekvieno žmogaus gyvenime. Kita vertus, gerai, jei esi

ekstravertas, o ką daryti, jei esi intravertas ir bendrauti yra sunku? Bet kokiu atveju šiandien tai –

svarbu. O visos savybės – ugdomos“.

Kaip matome, apibendrindami focus grupės dalyvių nuomonę galime teigti, kad socialinio

kapitalo reikšmė yra didelė, jo pagrindiniu vystosi daugelis jauno žmonių kompetencijų. Be to, tai

daugiau nei materialūs dalykai – socialinio kapitalo pagrindu gali formuotis net karjeros pagrindai.

40

Toliau focus grupėje buvo aptarta, kokiais būdais jaunas žmogus, arba akademinis jaunimas

kaupia, plėtoja savo socialinį kapitalą, socialinius tinklus. Kokią įtaką tai turi jų ugdymui,

edukacijai? Tai svarbu siekiant išsiaiškinti, kokia aplinka yra palanki socialinio kapitalo

formavimuisi, skatina jo sėkmingą augimą, mažina įvairių rizikų pavojų. Diskusijos eigoje išryškėjo

keletas nuomonių.

1 respondentas „Aš mėgstu socialinius tinklalapius internete. Maža tikimybė, kad pradėsi

„draugauti“ su netinkamu žmogumi, kadangi pats renkiesi – pagal rekomendacijas, bendrus darbus,

matomą (pateikiamą) informaciją. Kokia aplinka, toks ir žmogus“.

2 respondentas „Sąmoningai taip nedarau. Tiesiog save laikau bendraujančiu žmogumi, taigi

tas kapitalas kaupiasi tarsi savaime. Tiesa, kartais sunkiau pačiam pasirinkti, šiuo metu mane patį

dažniau siekia kas nors į savo tinklą įtraukti ir priskirti socialiniam kapitalui“.

3 respondentas „Šiandien tai sudėtingiau nei, perkeltine prasme, vakar. Vis daugiau kyla

grėsmių, kad į savo aplinką įtrauksi neturintį gerų ketinimų žmogų“.

4 respondentas „Iš esmės nieko tame sunkaus nematau. Tačiau daug kas priklauso nuo

asmenybės ypatumų. Vieni bendrauja lengviau, kitiems bet koks bendravimas sukelia problemų, dar

kitiems bendrauti virtualiu būdu – lengviau nei realybėje“.

5 respondentas „Manyčiau, kad tai ilgai trunkantis ir ne vienos dienos procesas, ypatingai jei

kalbame apie kokybišką socialinį kapitalą“.

6 respondentas „Per vieną diena tikro socialinio tinklo nesusikursi. Nebent pats gali

įsipainioti į netinkamą tinklą. Reikia būti atidžiu, pastabiu, įsidėmėti detales ir tuo pačiu netapti

paranojiku“.

7 respondentas „Socialinis kapitalas yra gerai. Jo formavimas – tai darbas. O darbą

kiekvienas iš mūsų vertiname skirtingai. Ar tai – malonumas, ar laisvalaikio praleidimo būdas, ar

pomėgis – kiekvieno individualus reikalas“.

8 respondentas „Pažiūrėčiau į tai kaip į atsakingą procesą. Dedami pamatai savo kapitalui

tiesiogine prasme“.

Kaip matome, kai kurie kokybinio tyrimo dalyviai įvertina socialinio kapitalo formavimą(si)

kaip gana problematišką, priklausantį nuo įvairių aplinkybių. Paaiškėjo, kad svarbus vaidmuo tenka

internetui, tiksliau – socialiniams tinklams internete. Asmeniui, neturinčiam namuose kompiuterio,

interneto, tampa sunku „suspėti su visais“. Taigi matome, kad pirmoji iškelta hipotezė, focus grupės

dalyvių nuomone, yra teisinga. Tai rodo, kad socialiniai tinklai internete vaidina svarbų vaidmenį

jauno, akademinio jaunimo socializacijai, socialinio kapitalo bei tinklų kūrimui. Tai pat vienais iš

svarbesnių buvo paminėti draugų socialiniai tinklai, klubuose (sporto, šokių ir pan.) bei

visuomeninėje veikloje sukuriami socialiniai tinklai.

41

Focus grupėje analizuojant socialinių tinklų vaidmenį jaunam žmogui, jo socializacijai,

paaiškėjo, kad visi focus grupės dalyviai sutinka, kad jų vaidmuo labai svarbus. Tai – viena iš

pagrindinių priemonių sukaupti socialinį kapitalą, socializacijos pagrindas.

1 respondentas „tikriausia pirma mintis yra neatsieti socialinio kapitalo nuo socialinio

tinklo. Kita vertus, pirmoji sąvoką yra platesnė. Manau, ji negalima be antrosios“.

2 respondentas „mano vertinimu socialinis kapitalas yra svarbiau, tačiau jis formuojasi

socialinių tinklų pagrindu. Kita vertus, tiek vienas, tiek kitas yra svarbu socializacijai“.

3 respondentas „Socialiniai tinklai tikriausia jaunam žmogui yra priimtinesnė bei

suprantamesnę sąvoka. Tik su laiku atsiranda suvokimas, kas yra socialinis kapitalas. Socialiniai

tinklai tarsi lynai, laikantys mūsų pasaulį, bent jau didžiąja svorio dalimi“.

4 respondentas „Socialinių tinklų gausa šiandien svarbi ne tik skaičiumi, bet ir kokybe.

Atitinkamos kokybės būna ir socialinis kapitalas. Bet kokiu atveju tai – labai svarbu“.

5 respondentas „Socializacijos pagrindas šiais laikais yra socialiniai tinklai bei jų pagalba

sukurtas socialinis kapitalas. Socialinius tinklus jaunam žmogui tikriausia yra lengviau kurti. Juk jis

dalyvauja įvairioje veikloje. Tai ir yra svarbu, svarbiau, nei tiksliai įvardinti kas tai – socialinis

tinklas ar kapitalas. Kapitalo sąvoka jaunam žmogui tikrai gerai žinoma“.

6 respondentas „Socialiniai tinklai labai, labai svarbu. Kaip be jų susirasti draugų?

Realizuoti pomėgį?“

7 respondentas „Socialiniai tinklai yra prielaida veikti. Užimtumas bet kokiu atveju yra

gerai. Žinoma, jei jis teigiamas. Socialiniai tinklai tampa pagrindu ir socialiniam kapitalui“

8 respondentas „Šiandien sunku rasti ką nors, ko negalėtume įvardinti kaip socialinio tinklo

dalies. Arba socialinio kapitalo. Bet kokiu atveju tai svarbu. Taip vyksta pats mokymasis, edukacija,

plečiamas akiratis. Kai tai gali būti nesvarbu?“

Focus grupės dalyviai pabrėžė, kad tiek socialinis kapitalas, tiek socialiniai tinklai yra

svarbūs, jų reikšmė bei vaidmuo yra gana panašiai nusakomas. Kita vertus, ne visi socialiniai tinklai

yra vertingi socialinio kapitalo aspektu.

Taip pat buvo analizuotas socialinio (sujungiančio ir susiejančio kapitalo) vertinimas.

Daugelis focus grupės narių sutiko, kad tokio pobūdžio vertinimas yra gana problemiškas, jis

daugiau svarbus kompleksiškai.

1 respondentas „Manau bet koks socialinis kapitalas yra svarbus – tiek siejantis su šeima,

tiek su tolimesne aplinka“.

2 respondentas „Susiejantis socialinis kapitalas tiesiog yra tarsi svarbesnis, susijęs su

vertybėmis“.

42

3 respondentas „Tiek susiejančio, tiek sujungiančio socialinio kapitalo vertinimas negali būti

vienareikšmis. Jis yra probleminis vien todėl kad skirtingais amžiaus tarpsniais vertybėmis laikome

skirtingus dalykus“.

4 respondentas „Svarbus apskirtai turimas socialinis kapitalas bei jo pagrindu sukurti

socialiniai tinklai“.

5 respondentas „Negaliu išskirti, tiksliai atsakyti, manau, svarbūs bet kokie socialiniai

tinklai ir socialinis kapitalas“.

6 respondentas „Problematiška įvertinti. Ne visi gyvename vienodomis aplinkybėmis, nuo jų

priklauso, kur daugiau save investuojame – arba apskritai pradedame ignoruoti tai, kas mums

svarbu“.

7 respondentas „Socialiniai tinklai yra svarbus gyvenimo elementas. Be to, galime

pasirinkti, kurį iš tinklų plėtoti daugiau, kurį – mažiau. Tokiu būdu išvengiame galimybės save

„išdalinti“, greičiau jau galime save realizuoti. Manau, kad jauni žmonės nėra linkę įsipareigoti,

jiems priimtinesni silpni ryšiai“.

8 respondentas „Jei kalbame apie skirtingas amžiaus grupes, manau, kad tik patirtis sąlygoja

stiprių ryšių įvertinimą, jauni žmonės linkę greičiau pradėti bei nutraukti santykius“.

Kaip matome, daugelis focus grupės dalyvių teigia, kad tiek, sujungiantys, tiek susiejantys

socialiniai tinklai yra svarbūs kaip visuma. Neturintiems susiejančių socialinių tinklų gali būti

sunkiau formuoti ir sujungiančius socialinius tinklus. Kita vertus, šių tinklų dydis kiekio aspektu

gali būti nevienodas. Juk realiai galime turėti nedideli šeimos, artimų draugų ratą, tačiau socialinio

tinklo internete profilyje – begalę pažįstamų.

Focus grupės metu dalyviai buvo paprašyti išskirti svarbiausius veiksnius bei motyvus,

skatinančius plėtoti socialinį tinklą. Taip pat buvo teiraujamasi, kas trukdo juos plėtoti. Kaip

matysime pateiktuose atsakymuose, įvardinami tokie veiksniai kaip materiali ir nemateriali nauda,

bendravimas ir kt. be to, akcentuojamas ir užimtumas, tobulėjimas.

1 respondentas „Manau, kad daugiausia skatina tas jausmas, kad esi bendruomenės dalis.

Nesijausdamas vienišas žmogus gali patikėti savo jėgomis, o žinojimas, kad tave palaiko, supranta

yra labai svarbus. Ilgainiui susiformuoja tikrai solidus socialinis kapitalas, tačiau su viena sąlyga –

to turi būti sąmoningai siekiama. Dažnai tik įgiję tam tikrą patirtį sąmoningai formuojame savo

socialinius tinklus. Tam tikru metu jie tarsi formuojasi natūraliai (mokykloje, studijuojant).

Socialiniai tinklai yra tarsi laidininkas, galimybė pasinaudoti tuo, ką turime. Jų pagalba galime

padaryti daugelį dalykų – nuo papuošalo pasirinkimo iki pažinties su draugės draugu ir vedybų,

arba darbo“.

43

2 respondentas „Man duktė (17 metų) yra pasakiusi, kad kuo daugiau žmonių pažįsti, tuo

didesnė tikimybė, kad tave rekomenduos darbdaviui. Iš pradžių aš galvojau, kad tai visiška

nesąmonė, bet paskui pagalvojau – kodėl ir ne? Juk pradedant mažais darbeliai, kurių tikrai siūloma

per draugus ir pažįstamus pleti savo darbo socialinį tinklą. Kuo jis didesnis, tuo didesnė ir tikimybė,

kad tau pasiūlys normalų darbą. Kita vertus, jei darbinis užimtumas labai didelis, socialiniai tinklai

gali tampti ne pačiu svarbiausiu dalyku. Manau, kad socialinių tinklų plėtra šiandien daugiausia

paremta socialiniais tinklais internete“.

3 respondentas „Manau, kad tai tarsi galimybė save realizuoti, ypatingai tuomet, jei dėl

kokių nors priežasčių to negali padaryti artimiausių žmonių rate arba jauti, kad to nepakankama.

Kuo didesnis socialinis kapitalas, tuo didesnė tikimybė, kad surasi bendraminčių bei tų, kuriems

įdomi tavo veikla. Jaunimas labai užimtas, labai didelis mokymosi krūvis, tai gali trukdyti. Šiandien

jaunimas turi didelę patirtį dalyvaudamas socialiniuose tinkluose internete. Manau, kad su laiku tai

parauga ir į socialinius tinklus realiame pasaulyje“.

4 respondentas „Neabejotinai svarbūs – ypatingai esant emigracijoje. Tik tokiu būdu galima

palaikyti daugelį ryšių, be kurių nebūtume tuo, kas esame. Man patinka bendrauti, manau, kad tai –

vienas didžiausių malonumų. Manau, tai pasakytina apie daugelį. Juk savo socialinio tinklo dydį

reguliuojame mes patys, kam nepatinka bendrauti, tas atitinkamai mažina savo socialinį kapitalą,

bet nebūtinai kiekybės atžvilgiu. Jauni žmonės turi daug patirties naudojantis informacinėmis

technologijomis. Manau, tuo paremta ir socialinių tinklų plėtra. Manau, kad tai, atrodytų, gana

paprastas procesas – susipažįsti su vienu žmogumi, o jis supažindina su kitu ir taip toliau. Tačiau tai

nėra taip paprasta, juk tokiu būdu niekada nežinai į ką įsivelsi. Taigi tikrai svarbūs. Kaip kitaip

bendrauti su draugais, esančiais kitame mieste? Nutrūkus santykiams juos gana sunku atkurti. Bent

jau daugelį. Tuo tarpu bendri socialiniai tinklai padeda juos išsaugoti. Tai nėra materiali nauda,

tačiau ji - svarbi“.

5 respondentas „Manau, kad socialiniai tinklai yra labai svarbūs daugeliu aspektų. Jų

pagrindu gali būti kuriama net karjera, gaunamos rekomendacijos, išvykstama į užsienį. Be to,

galima bendrauti tiesiog savo malonumui. Manau, kad socialinius tinklus, bent jau jų pagrindą kuria

dar paaugliai. Tai sąlygoja draugų paieška. Suaugus tai gali virsti tikrų draugų paieška, nors to aš

kaip pagrindinio motyvo nevertinčiau. Gal tiesiog įvardinčiau tai kaip bendravimą kažko tikintis.

Socialiniai tinklai internete šiandienos jaunimo tarpe yra pagrindinė priemonė jų plėtrai“.

6 respondentas „Daugelis suvokia, kad socialinis kapitalas atneša nematerialios naudos, be

to, visada lieka galimybė gauti materialią naudą. Viskas gana logiškai paaiškinama“.

7 respondentas „Socialiniai tinklai žmogui yra tarsi lynas, kuris padeda kopti į gyvenimo

kalną. Visada jautiesi, kad nesi vienas, tave nuolat supa žmonės, kurie padeda esant reikalui, o ir

pats jautiesi galintis padėti. Manau, svarbiausia yra bendravimas, net nelabai svarbu, kokiais

44

tikslais. Žinojimas, kad turėdamas draugų, būsi išklausytas ir suprastas ramina, suteikia pasitikėjimo

savimi. Mus nuolat supa kiti žmonės. Ar mes juos įtrauksime į formuojamą socialinį kapitalą, ar ne,

priklauso nuo to, kokie mūsų tikslai. Tai – kiekvieno individualus sprendimas. Kita vertus, manau,

kad jaunimas daug greičiau nutraukia bendravimą, vyresni žmonės, tuo tarpu, palaipsniui nekeldami

konflikto, nutolsta, palikdami konkretų asmenį tam tikrame socialiniame tinkle, tačiau

neišbraukdami jo iš socialinio kapitalo“.

8 respondentas „Socialinis kapitalas sukuria socialinius tinklus. Socialinio kapitalo plėtra

sunkiai įmanoma be jų. Vieni plėtojasi, kiti – sunyksta, bet koki atveju jie labai svarbūs. Jų

pagrindų vyksta informacijos kaita. Bendravimas, tam tikros naudos gavimas, be to, kiekvienam

žmogui yra būdingas poreikis gauti, teikti informaciją, tai gali būti ir vienu svarbiausių motyvų

plėtojant socialinius tinklus. O trukdyti tikriausia trukdo netinkamai leidžiamas laisvalaikis, arba

tiesiog jo stoka. Viskas ateina su laiku, žinoma, tam tikrą socialinį kapitalą mums jau suteikia

šeima, tik reikia jį plėtoti“.

Kaip matome, focus grupės nariai gana vienareikšmiškai įvertina socialinių tinklų svarbą

kaip reikšmingą žmogaus gyvenime. Pažymima, kad skirtingi tinklai atsiranda atsižvelgiant į

skirtingus motyvus – siekiant palaikyti ryšius su giminaičiais, draugais, ar siekiant padaryti karjerą.

Apibendrindami šią tyrimo dalį matome, kad hipotezė, jog „Per didelis užimtumas,

laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius tinklus jaunų žmonių tarpe“

pasitvirtino“.

Svarbu tai, kad plėtodamas savo socialinius tinklus tobulėja pats jaunas žmogus. Tokiu būdu

vystosi ne tik jo socialiniai gebėjimai, bet ir sukuriama edukacinė erdvė, vyksta visapusiškas jauno

žmogaus ugdymo procesas. Tai tarsi neformalaus ugdymo priemonė, įgalinanti iš aplinkos pasiimti

viską, kas svarbiausia. Paaiškėjo, kad, focus grupės dalyvių nuomone, jauni žmonės yra palyginti

labai užimti – tai gali būti tiek darbas (karjeros pradžia), tiek visuomeninė veikla. Taigi hipotezė,

kad „Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius tinklus

jaunų žmonių tarpe“, kokybinio tyrimo metu pasitvirtino.

Taip pat focus grupės metu dėmesys buvo skirtas socialinių tinklų plėtrai. Kad socialinių

tinklų plėtra paremta patirtimi, parodė vieninga focus grupės dalyvių nuomonė.

Kokybinio tyrimo rezultatai parodė, kad asmenys, formuojantys jaunimo politiką, yra

susipažinę su socialinių tinklų, socialinio kapitalo sąvokomis. Jų teigimu, tai vienas iš pagrindinių

jaunimo veiklos motyvacijos veiksnių, savanorystės pagrindas. Socialiniai tinklai focus grupės

dalyvių teigimu yra svarbūs jaunimo socializacijai, saviraiškai, tai – galimybė kaupti neformalių (o

kai kuriais atvejais ir formalių) kompetencijų portfelį.

45

3.2.2. Kiekybinio tyrimo rezultatai ir jų analizė

Atliekant kiekybinį tyrimą, pirmiausia buvo siekiama išsiaiškinti, kokia yra socialinio

kapitalo reikšmė akademiniam jaunimui. Panaudota Likerto skalės metodas, kur 1 – visiškai

nesvarbu, 2 – nesvarbu, 3 – nei svarbu, nei nesvarbu, 4 – svarbu, 5 – labai svarbu.

Buvo tikrinama hipotezė, kad interneto socialiniai tinklai šiandienos jaunimo tarpe – vienas

iš svarbesnių socializacijos būdų. Tuo tikslu respondentų buvo paprašyta įvertinti socialinio

kapitalo reikšmę, sujungiantį bei susiejantį kapitalą,

3 paveiksle matome, kaip respondentai vertina socialinio kapitalo reikšmę. Socialinio

kapitalo reikšmės įvertinimas padėjo atskleisti, kiek svarbu respondentams pati socializacija, kaip

jie vertina galimybę socialinio kapitalo panaudojimą saviems tikslams, kaip indėlį į savo dabartį bei

ateitį.

3 pav. Socialinio kapitalo reikšmės vertinimas

Kaip matome, net 47 proc. respondentų teigia, kad jiems socialinis kapitalas yra labai

svarbus. Kad jis yra visiškai nesvarbus teigia tik 1 proc. tyrime dalyvavusių respondentų. Tai rodo,

kad socialinio kapitalo vaidmuo yra svarbus kiekvieno jauno žmogaus gyvenime, todėl svarbu

atsižvelgti ir į socialinio kapitalo pagrindu kuriamus socialinius tinklus.

Sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo vertinimas: šios dvi socialinio kapitalo skalės

buvo suskirstytos po 5 teiginius ir joms taip pat panaudota Likerto skalės metodas, kur 1 – visiškai

nesutinku, 2 – nesutinku, 3 – nei sutinku, nei nesutinku, 4 – sutinku, 5 – visiškai sutinku. Didžiausia

1% 9% 12%

30%

48%

Visiškai nesvarbu

Nesvarbu

Nei svarbu, nei nesvarbu

Svarbu

Labai svarbu

46

vidutinė vertė reiškia stiprų pritarimą, o standartinis nuokrypis - skaičių, kuris rodo duomenų

sklaidą apie vidurkį.

2 lentelėje pateikti duomenys leidžia teigti, kad akademinio jaunimo šių dvejų, sujungiančio

ir susiejančio, socialinio kapitalo formų įvertinimas skiriasi. Teiginius, susijusius su sujungiančiu

socialiniu kapitalu, arba silpnais ryšiais, jaunimas įvertino vidutiniškai (3,47), o teiginius, susijusius

su susiejančiu socialiniu kapitalu, arba kitaip sakant, stipriais ryšiais, jie įvertino labiau neigiamai

nei teigiamai (3,03) ir jų sklaida apie vidurkį yra didesnė. Vadinasi, jaunimui kiek daugiau

aktualesni ir labiau priimtinesni silpni ryšiai.

1 lentelė. Sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo vertinimas

Vidurkis SN

Sujungiančio socialinio kapitalo skalė 3,5 ,949

Aš domiuosi, kas vyksta mano bendruomenėje 3,20 ,945

Bendravimas su žmonėmis leidžia man pažinti naujus dalykus 3,86 ,916

Bendravimas su žmonėmis leidžia man pasijusti bendruomenės

dalimis

3,76 ,969

Bendravimas man suteikia naujų žinių ir informacijos 3,38 ,955

Bendravimas bet kokia forma man primena, kad visi pasaulyje

yra apjungti

3,16 ,960

Susiejančio socialinio kapitalo skalė 1,074

Yra keli žmonės, su kuriais kartu aš sprendžiu problemas 3,02 ,918

Tarpe žmonių, su kuriais aš bendrauju, yra keletas asmenų, kurie

man paskolintų bent 200 litų

2,86 1,130

Yra žmogus, į kurį aš galiu kreiptis patarimo apie labai svarbių

sprendimų priėmimą

3,10 1,134

Žmonės, su kuriais aš bendrauju padėtų man susirasti darbą 3, 02 1,015

Yra keli žmonės, kurie mane visada išklausys ir supras 3,18 1,172

R. Putnam siūlo, kad socialinis kapitalas, kilęs iš sujungiančio, silpnų ryšių tinklų, yra

„integruotas ir remiasi silpnais ryšiais tarp asmenų, kurie gali suteikti naudingą informaciją ar naują

perspektyvą vienas kitam“92

. Silpnų ryšių tinklų nariai yra iš plataus socialinio konteksto ir įvairaus

statuso žmonės, todėl socialinis kapitalas sukurtas šių tinklų generuoja platesnes galimybes ir

apibendrintą abipusiškumą. R. Putnam pateikia kelis kriterijus, kurie buvo laikomi pirminiais

teorijos taškais: 1) platesnis išorinis požiūris; 2) kontaktavimas su įvairaus statuso žmonėmis; 3)

požiūris į save kaip platesnės grupės dalį; ir 4) difuzinis abipusiškumas su plačiu

bendruomeniškumu93

.

92

Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 22. 93

Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. New York: Simon &

Schuster Paperbacks, 2000, p. 22.

47

Sujungiančio ir susiejančio kapitalo vertinimas kiekybinio tyrimo metu papildė kokybinio

tyrimo rezultatus. Jaunam žmogui priimtinesni yra socialiniai tinklai, kurie juos sujungia – todėl

daugelis turi tiesiog taip pažįstamų socialinio tinklo svetainėje. Artimi ryšiai įpareigoja. Jauni

žmonės, bent jau daugelis jų, kaip tik siekia „ištrūkti“ iš namų. Tačiau anksčiau ar vėliau tikri

dalykai vėl tampa vertybe. Toks respondentų susiejančio bei sujungiančio socialinio kapitalo

vertinimas atskeidė, kad jaunam žmogui svarbi laisvė, taigi galime daryti prielaidą, kad svarbus ir

neįpareigojantis, neformalus ugdymas, kurį jis gauna socialinių tinklų pagalba.

Tyrimo metu respondentų buvo pasiteirauta, kokiu būdu jie dažniausia plečia savo socialinį

tinklą (4 pav.).

4 pav. Socialinio tinklo plėtra

49 proc. respondentų pažymi, kad jie daugiausia turimą socialinį tinklą plečia socialinių

tinklų internete pagalba. Tai rodo, kad pirmoji kelta hipotezė „Socialiniai tinklai internete

šiandienos jaunimo tarpe – vienas iš svarbesnių socializacijos būdų“ pasitvirtino (tai parodė ir

kokybinio tyrimo duomenų apibendrinimas).

Toliau buvo tiriama, kaip jaunimas vertina turimus socialinius tinklus bei kas sąlygoja tokį

vertinimą. Iškelta hipotezė, kad „Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir

nepakankamus socialinius tinklus jaunų žmonių tarpe“.

Toliau tyrime buvo analizuojami veiksniai ir motyvai, kurie skatina plėtoti socialinį tinklą.

Pagrindiniai, tyrime pateikti veiklos aspektai bei motyvai buvo paimti iš focus grupės metu gautų

12% 15%

23%

50%

Renginiai

Susibūrimai

Visuomeninė veiklą

Socialiniai tinklai

internete

48

įvertinimų. Taip pat respondentams buvo suteikta galimybė įvardinti savo nuomonę šiuo klausimu –

respondentai galėjo patys įvardinti jiems svarbų motyvą.

Respondentų nuomonę, įvertinant motyvą „Poreikis gauti informaciją“ matome 5 paveiksle.

5 pav. Motyvo „Poreikis gauti informaciją“ vertinimas

49 proc. respondentų visiškai sutinka, kad poreikis gauti informaciją yra vienas svarbiausių

motyvų plėtojant socialinį tinklą. 2 proc. su tuo visiškai nesutinka. Informacija apskritai vaidina

svarbų vaidmenį jaunų žmonių gyvenime. Jos pagalba plėtojama ir edukacinė erdvė. Tai, kad

respondentai poreikį gauti informaciją įvardina kaip vieną svarbesnių, rodo jų sąmoningumą.

Informacijos poreikis jauno žmogaus gyvenime nusako ir poreikį jo edukacijai, poveikį

socializacijai.

2% 7% 12%

30%

49%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

49

Toliau buvo analizuojamas motyvas „Poreikis teikti informaciją“ (6 pav.).

6 pav. Motyvo „Poreikis teikti informaciją“ vertinimas

41 proc. respondentų teigia, kad jiems svarbu ne tik gauti informaciją, bet ją ir teikti. Su tuo

visiškai nesutinka, kaip ir prieš tai buvusiame klausime, 2 procentai respondentų.

Buvo tiriamas motyvas „Bendravimo malonumas“. Kaip pasiskirstė respondentų vertinimas

matome 7 paveiksle.

7 pav. Motyvo „Bendravimo malonumas“ vertinimas

54 proc. respondentų teigia, kad jiems svarbu tai, kad socialiniai tinklai teikia bendravimo

malonumą, Su šiuo teiginiu nesutinka 5 proc. respondentų.

2% 5%

19%

33%

41%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

5% 5% 9%

27% 54%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

50

Tyrimo metu respondentų buvo teiraujamasi, ar jie sutinka su motyvu „Pojūtis, kad esi

bendruomenės dalis“ (8 pav.).

8 pav. Motyvo „Pojūtis, kad esi bendruomenės dalis“ vertinimas

Kaip matome, 51 proc. respondentų teigia, kad visiškai sutinka, jog „Pojūtis, kad esi

bendruomenės dalis“ yra vienas iš socialinių tinklų kūrimo motyvų. Su tuo nesutinka 2 proc.

respondentų.

Motyvas „Tikrų draugų paieška“ taip pat buvo paprašytas įvertinti tyrime dalyvavusių

respondentų. Koks jų vertinimas matome 9 paveiksle.

9 pav. Motyvo „Tikrų draugų paieška“ vertinimas

40 proc. visiškai sutinka, kad šis motyvas yra svarbus, tačiau kiek daugiau nei prieš tai

buvusiuose klausimuose respondentai su šiuo motyvu ir visiškai nesutinka – taip teigia 5 proc.

respondentų.

2% 9% 11%

27% 51%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

4% 11%

17%

27%

41%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

51

Respondentai buvo paprašyti pateikti savo vertinimą motyvui „Galimybė save realizuoti“.

Kokia jų nuomonė, matome 10 paveiksle.

10 pav. Motyvo „Galimybė save realizuoti“ vertinimas

42 proc. respondentų su pateiktu motyvu visiškai sutinka, 2 proc. – visiškai nesutinka. Nei

sutinka, nei nesutinka – 21 proc. respondentų.

Motyvą „Žinojimas, kad turėdamas draugų, būsi išklausytas ir suprastas“ taip pat buvo

paprašyti įvertinti tyrime dalyvaujantys respondentai. 11 paveiksle pateikiamas jų vertinimas.

11 pav. Motyvo „Žinojimas, kad turėdamas draugų, būsi išklausytas ir suprastas“

vertinimas

38 proc. respondentų visiškai sutinka, kad šis motyvas yra svarbus kuriant socialinius

tinklus. Visiškai nesutinka 6 proc. respondentų.

2%

13%

21%

22%

42%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

6% 13%

17% 26%

38%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

52

Taip pat buvo tiriama, kaip respondentai vertina motyvą „„Tave rekomenduos darbdaviui“

(12 pav.).

12 pav. Motyvo „Tave rekomenduos darbdaviui“ vertinimas

45 proc. respondentų su tuo visiškai sutinka. 2 proc. respondentų – visiškai nesutinka.

13 pav. pavaizduota, kaip vertinamas motyvas „Gausi nematerialios naudos“.

13 pav. Motyvo „Gausi nematerialios naudos“ vertinimas

5 proc. respondentų su šiuo motyvu visiškai nesutinka, o 35 proc. – visiškai sutinka. Nei

sutinka, nei nesutinka – 16 proc. respondentų.

2% 9%

31% 26%

32%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

5%

25%

16% 19%

35%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

53

Respondentų buvo paprašyta įvertinti motyvą „Galimybė gauti materialią naudą“ (14 pav.).

14 pav. Motyvo „Galimybė gauti materialią naudą“ vertinimas

Su šiuo teiginiu nesutinka 35 proc. respondentų, 10 proc. – visiškai nesutinka. Tai rodo, kad

galimybė gauti materialią naudą nėra svarbus motyvas kuriant, plėtojant socialinius tinklus.

Respondentams buvo suteikta galimybė pateikti ir savo motyvus. Sugrupuota buvo ir

apibendrinta 30 pateiktų atsakymų. Kokie jie – matome 15 paveiksle.

15 pav. Kiti motyvai

Kaip matome respondentai kaip kitus motyvus įvardino „Tiesiog taip įprasta“ (80 proc.) bei

„Laiko praleidimas“ – 20 proc. iš visų atsakiusių 30 respondentų.

Kaip matome, focus grupės narių išskirti motyvai buvo pakankamai teigiamai įvertinti. Liko

neįvardinti tik laiko praleidimas bei įprotis, būdingas šių dienų jaunimui.

10%

35% 25%

19%

11%

Visiškai nesutinku

Nesutinku

Nei sutinku, nei

nesutinku

Sutinku

Visiškai sutinku

20%

80% Laiko praleidimas

Tiesiog taip įprasta

54

Taip pat tyrime buvo siekiama išskirti socialinio tinklo vaidmenį, taigi akademinio jaunimo

buvo prašoma įvertinti turimą socialinį kapitalą pateikiant jo vertinimą.

16 pav. Turimo socialinio kapitalo vertinimas

Kaip matome, turimo socialinio vertinimas yra gana kritiškesnis, nei kad apsikritai

socialinio kapitalo reikšmės. Visiškai teigiamai savo socialinį kapitalą įvertino 30 proc.

respondentų. Visiškai neigiamai – taip pat vienas procentas. 28 proc. savo socialinį kapitalą vertina

teigiamai, o net 29 proc. respondentų nesiryžo jo įvertinti nei teigiamai, nei neigiamai.

17 pav. matome, kaip panašiai respondentai vertina ir turimus socialinius tinklus.

17 pav. Turimo socialinio tinklo vertinimas

Nei teigiamai, nei neigiamai savo socialinį tinklą įvertino 30 proc. respondentų. Visiškai

neigiamai – taip pat vienas procentas. 28 proc. savo socialinį kapitalą vertina teigiamai, o net 29

proc. visiškai teigiamai.

1% 11%

30% 28%

30%

Visiškai neigiamai

Neigiamai

Nei teigiamai, nei

neigiamai

Teigiamai

Visiškai teigiamai

1% 11%

31% 28%

29%

Visiškai neigiamai

Neigiamai

Nei teigiamai, nei

neigiamai

Teigiamai

Visiškai teigiamai

55

18 pav. pavaizduoti veiksniai, trukdantys socialinių tinklų plėtrai.

18 pav. Veiksniai, trukdantys socialinių tinklų plėtrai

Respondentai svarbiausiais veiksniais, trukdančiais socialinių tinklų plėtrą, įvardino

laisvalaikio trūkumą (37 proc.) ir užimtumą (33 proc.).

Apibendrindami šią tyrimo dalį matome, kad hipotezė, jog „Per didelis užimtumas,

laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius tinklus jaunų žmonių tarpe“

pasitvirtino“, tai patvirtina ir kokybinio tyrimo metu pateikti duomenys.

32%

38%

15%

9% 6% Užimtumas

Laisvalaikio trūkumas

Materialiniai ištekliai

Motyvacijos stoka

Kompetencijų trūkumas

56

IŠVADOS

1. Socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, pačiai visuomenei įtakojant, kryptingai ir

socialiai kontroliuojant auklėjimo procesą. Būtent veiksniai, kurie įtakoja socializaciją ir

turėtų būti įvardijamai kaip socialiniai tinklai. Tam tikrame socialiniame tinkle atliekamas

vaidmuo priklauso nuo to, kieno įtaka yra daroma bei nuo to, kokią įtaką visuomenei atlieka

pats jaunas žmogus. Tokiu būdu išsiaiškinus jaunimo, kaip socialinės grupės ypatumus,

galima nustatyti ir veiksnius, formuojančius pačią grupę. Kaip ir kiekvieną socialinę grupę,

jaunus žmones galime apibūdinti remiantis keletu kriterijų: ekonominiu, socialiniu,

psichologiniu, fiziniu apibūdinimais. Didžiausią poveikį socializacijos procesui daro šeima,

mokykla, bendraamžiai, darbas, religija ir visuomenės informavimo priemonės.

2. Socialinį tinklą sudaro dvi pagrindinės kategorijos. Tai - pirminis ir antrinis socialinis

tinklas. Pirminis tinklas – neformalus, jo žmones sieja natūralūs tarpusavio santykiai,

atliekamos funkcijos bei vaidmenys. Pirminio tinklo ryšiai nėra specialiai organizuojami.

Antrinis socialinis tinklas – formalus, viskas, kas jame vyksta, sukuriama ir organizuojama

žmonių iniciatyva. Socialinis tinklas – tai tarpusavio santykiu tarp individu sistema, siejanti

juos tarpusavyje skirtingo intensyvumo ir artimumo ryšiais. Viena svarbiausių socialinio

tinklo funkcijų – paremiamoji. Iš socialinio tinklo gaunama parama priklauso nuo tinklo

dydžio, santykių kokybės, dažnumo ir t. t. Juo platesnis tinklas ir juo artimesni santykiai, juo

didesnė paramos tikimybė, juo įvairesnės kompetencijos ir statuso asmenys priklauso

tinklui, tuo daugiau paramos rūšių galima tikėtis. Taigi apie socialinius tinklus tikslinga

kalbėtis kaip apie jauno žmogaus socialinio kapitalo pagrindą, taigi ir ugdymo(si) bei

edukacinę erdves.

3. Tyrimo metu nustatyta, kad respondentų nuomone, socialiniai tinklai vaidina svarbų

vaidmenį jaunimo socializacijai. Apibendrinus gautus duomenis nustatyta, kad hipotezė, kad

„Socialiniai tinklai internete šiandienos jaunimo tarpe – vienas iš svarbesnių socializacijos

būdų“, pasitvirtino. Taip pat paaiškėjo priežastys, leidusios nustatyti, kokios aplinkybės

lemia nepakankamus socialinius tinklus jaunimo tarpe. Iškelta hipotezė, jog „Per didelis

užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius tinklus jaunų

žmonių tarpe“ pasitvirtino.

57

REKOMENDACIJOS IR SIŪLYMAI

1. Informacijos medijoms ir žiniasklaidai.

2. Jaunimo reikalų taryboms.

3. Institucijoms, rengiančioms pedagogus.

58

SANTRAUKA

Svarbu nustatyti, ar ugdymas, edukacinės erdvės gali būti kuriamos socialinių tinklų pagalba

ir kaip toks metodas yra vertintinas. Darbe siekiama pabrėžti, kad socialinių tinklų analizė – XX-ojo

ir XXI-ojo amžių sandūroje plačiai taikoma teorinė paradigma. Būtent „socialinio tinklo“ sąvoka

tapo viena pagrindinių sąvokų tiriant socialinius santykius sociologijoje, antropologijoje,

medicinoje, vadyboje, komunikacijos ir kituose socialiniuose moksluose. Taigi ir ugdymo aspektu,

išgryninant jauno žmogaus edukacinę erdvę, atlikus socialinį empirinį tyrimą, socialinių tinklų

analizė – ne tik galimas, bet ir reikalingas darbas.

Darbo tikslas – nustatyti socialinių tinklų vaidmenį jaunimo socializacijos kontekste.

Darbo uždaviniai:

1. Pristatyti socializacijos sampratos ypatumus;

2. Aptarti socialinio tinklo teorinius aspektus;

3. Atskleisti veiksnius, skatinančius ir trukdančius akademinio jaunimo dalyvavimui

socialiniuose tinkluose.

Šiame magistro darbe tyrimo objektas – socialiniai tinklai jaunimo socializacijos kontekste.

Hipotezės:

1. Interneto socialiniai tinklai šiandienos jaunimo tarpe – vienas iš svarbesnių socializacijos

būdų;

2. Per didelis užimtumas, laisvalaikio trūkumas sąlygoja ir nepakankamus socialinius

tinklus jaunų žmonių tarpe.

Tyrimo metodologija: Darbo autorės nuomone galimos ir reikiamos kelios skirtingos

socialinių tinklų analizės metodologinės kryptys, tačiau tikslingiausia daugiausia dėmesio skirti

naujausioms tendencijoms, nagrinėjančioms socialinius tinklus kaip socialinio kapitalo sudedamąją

dalį.

Tyrimo metodika ir eiga. Tyrimas yra trumpalaikis, todėl tikslingiausia, darbo autorės

nuomone, buvo taikyti kelis tyrimo metodus, t.y. naudota trianguliacija. Siekiant atskleisti jaunimo

grupei svarbius bei aktualius socialinio tinklo aspektus, pasirinktas kiekybinis (anketinė apklausa)

bei kokybinis tyrimas, kuriam atlikti parengtas pusiau standartizuotas interviu ir focus grupė.

Tyrimo hipotetinis modelis sudarytas pagal socialinio tinklo kaip edukacinės ugdymo erdvės

metodą. Magistro darbo generalinę tyrimo aibę (populiaciją) sudaro socialinė grupė – akademinis

jaunimas. Šiuo atveju iš šios tikslinės socialinės grupės buvo atsitiktinai atrinkta 200 Lietuvos

edukologijos universiteto (LEU) dieninių studijų studentai.

Raktiniai žodžiai: jaunimas, socializacija, socialiniai tinklai, susiejantis kapitalas,

sujungiantis kapitalas.

59

SUMMARY

It is important to determine whether education, educational spaces can be created on the

social networking support and how the method is assessed. The paper aims to emphasize that the

social network analysis - the twentieth century and the twenty-first century, the turn of widely used

theoretical paradigm. It was the “social network” concept has become one of the key concepts in

researching social relations sociology , anthropology , medicine , management, communication and

other social sciences. Thus, the educational aspect of the purification of the young person's

educational area, the following empirical social research, social network analysis - not only possible

but necessary work.

The aim - to identify the role of social networks in the context of the socialization of young

people.

Tasks:

First introduce the concept of socialization medium;

Second Discuss social network theoretical aspects ;

3rd Uncover the factors that promote and hinder the academic youth participation in social

networks.

In this thesis the subject matter - the social networks of young people in the context of

socialization.

Hypotheses:

First Internet social networks among young people today - one of the most important ways

of socialization;

2nd Over- employment, lack of leisure time is determined by the lack of social networks

among young people.

Research methodology: Labour possible opinion of the author , and the required number of

different social networks analysis methodological orientations , but expedient to focus on the latest

trends of analyzing social networks as social capital constituent.

Research methodology and process. The survey is short-lived, so sensible , by the author 's

view , the application of several methods of analysis, ie used for triangulation . In order to reveal

the group of important and relevant aspects of the social network , the selected quantitative (

questionnaire ) and qualitative research , which is prepared to carry out semi- standardized

interviews and focus group .

The study hypothesized model consists of the social network as an educational method

educational space . Master of Research Working Set (population ) consists of a social group -

60

university students . In this case, the target of this social group was a random sample of 200

Lithuanian University of Educational Sciences ( LES ) full-time students.

Keywords: Youth, Socialization, Social Networks, linking the Capital, combining Capital.

61

LITERATŪRA

1. Alasuutari P. Researching Culture: Qualitative Method and Cultural Studies.

London, New Delhi: Thousand Oaks, 1995.

2. Alpson, R., Fitzsimons, A. & Lennon, K. Theorizing Gender. Cambridge: Polity,

2002.

3. Antinienė D., Baršauskienė V., Merkys G. Lietuvos studentų socialiniai ryšiai:

diagnostinis tyrimas naudojant socialinio tinklo matricą // Psichologija, 2004, Nr.

(30), p. 32–46.

4. Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija : vadovėlis aukšt. m-klų stud. Vilnius: Jošara,

1997.

5. Bajoriūnas Z. Šeimos edukologija. Vilnius: Jošara, 1997. ISBN9986-663-05-9.

6. Becker H. Outsiders. Studies in the Sociology of Deviance. New York: Free Press,

1973.

7. Bendravimo psichologija.Vilnius, 2002.

8. Bitinas B. Auklėjimo teorija ir technologija. Vilnius: Kronta, 2004, 255 p.

9. Bitinas B. Bendrosios pedagogikos pagrindai. Vilnius: Rotaprintas, 1990. 93 p.

10. Bitinas B.Ugdymo filosofija. – Vilnius: Enciklopedija, 2002.

11. Boyd D. M., Ellison N. B. Social network sites: Definition, history, and scholarship.

Journal of Computer -Mediated Communication. 2009, Vol. 13, No. 1. p. 210, 213.

12. Bourdieu P., Wacquant J. D. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. - Vilnius: Baltos

lankos, 2003, p. 156.

13. Bourdieu, P. The Forms of Capital // Richardson J. (ed.). Handbook of Theory and

Research for Sociology of Education, N.Y., Greenwood, 1985.

14. Bourdieu P. and Loic I. D. Wacguaut. Įvadas į refleksyviąją sociologiją. Vilnius:

Baltos lankos, 1992.

15. Bourdieu P. Distinction: The Social Critique of the Judgement of Taste. London:

Routledge, 1998.

16. Broom L., Bonjean Ch., Broom D. Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai.

Kaunas, 1992.

17. Claridge T. A Comprehensive Resource on Social Capital and Its Research. Prieiga

per Internetą: http://www.gnudung.com/literature/contemporaryauthors.html, žr.

2014-01-22.

18. Clausen J.A. Socialization and Society. – Boston.Little Brow, 1988.

19. Coleman, J. Foundations of Social Theory Cambridge. – MA: Belknap, 1990.

62

20. Coleman, J. Social capital in the creation of human capital. American Journal of

Sociology, 1998.

21. Dictionary of Sociology. 2002.

22. Donath J, Boyd D. Public displays of connection // BT Technology Journal, Vol. 22,

No. 4. (October 2004), p. 71-82. Prieiga per internetą:

<smg.media.mit.edu/papers/Donath/PublicDisplays.pdf>, žr. 2014-01-18.

23. Ellison N., Lampe C. and Steinfield C. Spatially Bounded Online Social Networks

and Social Capital: The Role of Facebook. – Paper to be presented at the Annual

Conference of the International Communication Association, June 19-23, 2006 in

Dresden, German. Prieiga per internetą:

http://citeseerx.ist.psu.edu/viewdoc/download?doi=10.1.1.85.5541&rep=rep1&type=

pdf, žr. 2014-01-19.

24. Gaidys V. Visuomenės nuomonės tyrimai: teorija ir praktika. Vilnius, 1999.

25. Glosienė A., Petuchovaitė R., Padagaitė G. Biblioteka kaip „trečioji vieta“ //

Informacijos mokslai, 2006, t. 39, p. 40.

26. Goffmann E. Savęs pateikimas kasdieniame gyvenime. Vilnius: Vaga, 2000.

27. Golder S., Wilkinson D., Huberman B. Rhythms of social interaction: messaging

within a massive online network. 2006. Prieiga per internetą:

<www.hpl.hp.com/research/idl/papers/facebook/facebook.pdf>.

28. Grigas R. Sociologinė savivoka: specifika, metodai, lituanizacija. Vilnius, 2001.

29. Grincevičienė V. Tėvų požiūris į vaikų mokymosi rezultatus ir galimybes mokyklos

kaitos procese. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: ugdymo kaita ir ugdymo

technologijos: VI tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai. Vilnius: Vilniaus

pedagoginio universiteto leidykla, 1999.

30. Grinevičienė N. Tėvo ir mamos vaidmuo auklėjant vaiką. Vaikas šiuolaikinėje

visuomenėje: konferencijos medžiaga. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla,

1999.

31. Gvladaitė L. Socialinio tinklo intervencija kaip socialinės paramos metodas. Acta

pedagogika Vilnensia. Vilnius, 2004. T. (12). p. 50-60.

32. Gvaldaitė L., Švedaitė B. Socialinio darbo metodai. Vilnius: Vilniaus

universitetas, 2005.

33. Harshaw H. W., Tindall D. B. Social structure, identities, and values: A network

approach to understanding people’s relationships to forests // Journal of Leisure

Research, 2005, Vol. 35, No. 4, p. 426-449. (432). Prieiga per internetą:

www.harfolk.ca/Publications/harshaw_2005_SN-identities.pdf, žr. 2014-01-10.

63

34. Jaunimo politikos pagrindų įstatymas / Valstybės žinios, 2003, Nr. 119-5406.

35. Jovaiša L. Edukologijos pradmenys. Vilnius, 1994.

36. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993.

37. Jovaiša L. Ugdymo mokslas ir praktika. Vilnius, 2001.

38. Jucevičienė P., Tautkevičienė T. Universiteto bibliotekos mokymosi aplinkos

samprata //Ugdymo proceso linkmės. 2001, p. 101-105.

39. Juodaitytė A. Socializacija ir ugdymas vaikystėje. – Vilnius: Petro ofsetas, 2002.

40. Kant I. Grynojo proto kritika. Vilnius: Mintis, 1982.

41. Leliūgienė I. Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija. 1997.

42. Leliūgienė I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. – Kaunas: Standartų

spaustuvė, 2003

43. Leliūgienė I. Socialinė pedagogika. – Kaunas: Standartų spaustuvė, 2003

44. Leonavičius V. Sociologija. Vilnius, 2002.

45. Lietuvos socialinių tinklų apžvalga, 209, 2010 m. Prieiga per internetą:

http://blog.lrytas.lt/web20/2009/03/lietuva-socialiniai-tinklai/, žr. 2014-02-05.

46. Lin N. A Network Theory of Social Capital. - Duke University, April 2005, p. 4.

Prieiga per Internetą: http://sociology.nccu.edu.tw/Chinese/speech/paper-final-041605.pdf,

žr. 2014-01-11.

47. Morris M. Concise Dictionary of Social and Cultural Anthropology. Oxford: Wiley-

Blackwell Publications, 2012.

48. Nikartas S. Religija kaip socialinės kontrolės veiksnys ir jos prevencinis poveikis

nusikalstamumui // Teisės problemos 2011, Nr. 1 (71).

49. Payne M. Modern social work theory. Chicago, 1997.

50. Petukienė E., Raipa A., Tijūnaitienė R. Visuomenės dalyvavimas: socialinio

kapitalo, demokratijos ir racionalaus pasirinkimo teorijų apžvalga // Viešoji politika

ir administravimas, 2007, Nr. 21, p. 88.

51. Poole P., 1995, Socialization, Enculturation and Self-Development of Personal

Identity. Companion Encyclopedia of Anthropology. Humanity, Culture and Social

Life. Red. T. Ingold. London, New York, 1995.

52. Putnam R. Bowling Alone: the collapse and revival of American community. - New

York: Simon & Schuster Paperbacks, 2000.

53. Putnam R. Kad demokratija veiktų: pilietinės tradicijos šiuolaikinėje Italijoje.

Vilnius: Margi raštai, 2001, p. 222.

54. Putnam, R. The prosperous community – social capital and public life. Harvard

University Press, 1993.

64

55. Putnam, R. Tuning in, tuning out: the strange disappearance of social capital in

America.// Political Science and Politics, 1995.

56. Putnam R. D. and Goss K. A. „Introduction” in Robert D. Putnam (ed.).

Democracies in Flux: The Evolution of Social Capital in Contemporary Society. –

Oxford University Press, 2002.

57. Rupšienė L. Nenoras mokytis kaip socialinis pedagoginis reiškinys. Monografija.

Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2000. ISBN 9955-456-06-X.

58. Savanorystės principai. Prieiga per internetą

http://www.mruni.eu/lt/universitetas/struktura/savanoriu_klubas/apie_savanoryste/savanorys

tes_principai/ žr. 2014-02-18.

59. Suslavičius A. Socialinė psichologija. Kaunas, 1995

60. Staniulienė S. Tinklaveikos iššūkiai socialiniam darbui // Kultūra ir visuomenė,

2012, Nr. 3 (1) ISSN 2029-4573

61. Steinfield Ch., Ellison N., Lampe C. Net Worth: Facebook Use and Changes in

Social Capital Over Time - Paper presented at the annual meeting of the

International Communication Association, TBA, Montreal, Quebec, Canada, May

21, 2008. Prieiga per internetą: http://www.allacademic.com/meta/p234417_index.html,

žr. 2014-01-29.

62. Šatūnienė R. Jaunimo subkultūrinės saviraiškos reikšmė socializacijos procese //

Jaunųjų mokslininkų darbai. Nr. 2 (23), 2009, ISSN 1648-8776.

63. Tufekci Z. Gender, Social Capital And Social Network(ing) Sites: Women Bonding,

Men Searching - Paper presented at the annual meeting of the American Sociological

Association Annual Meeting, Boston, MA, Jul 31, 2008. Prieiga per Internetą:

http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/2/4/2/6/9/pages242696/p2

42696-3.php, žr. 2014-01-19.

64. Vaidachivičienė Ž. Paauglių socializacijos proceso organizavimas ir valdymas.

Magistro darbas. Vilnius, 2005.

65. Vaitkevičius J. Socialinės pedagogikos pagrindai. Vilnius, 1995.

66. Vega A., Firestone J., Harris R. „Bowling Alone” in San Antonio, Texas: Trust and

Social Networks as Social Capital- Paper presented at the annual meeting of the

American Sociological Association, Philadelphia, PA, Aug 12, 2005. Prieiga per

internetą:

http://www.allacademic.com//meta/p_mla_apa_research_citation/0/1/9/4/7/pages19471/p19

471-6.php, žr. 2014-01-22

65

67. Žalimienė L., Lazutka R., Skučienė D., Aidukaitė J. ir kt. Socialinis teisingumas

švietime: teorinė sampratą ir praktinis vertinimas. Mokslo studija. Vilnius, 2011.

68. Žiliukaitė R. Socialinis kapitalas ir internetas // Sociologija. Mintis ir veiksmas,

2004, Nr. 1, p. 106.

69. Андреева Г.М. Социалная психология. Учебник для высшых эаведений. –

Mосква: Аспект пресс, 1998

66

PRIEDAI

1 PREDAS

ANKETA

Gerb. respondente, esu Aušra Narkūnaitė - Leščinskienė, mano baigiamojo darbo tikslas -

įvertinti socialinius tinklus jaunimo socializacijos kontekste. Prašau Jūsų sąžiningai atsakyti į

pateiktus klausimus, pažymint vieną, geriausiai tinkantį atsakymą. Visi tyrimo metu gauti

duomenys bus naudoti apibendrintai, anketa yra anoniminė.

1. Įvertinkite socialinio kapitalo reikšmę jauno žmogaus gyvenime: Visiškai nesvarbu

Nesvarbu

Nei svarbu, nei nesvarbu

Svarbu

Labai svarbu

2. Įvertinkite socialinių tinklų reikšmę jauno žmogaus gyvenime: Visiškai nesvarbu

Nesvarbu

Nei svarbu, nei nesvarbu

Svarbu

Labai svarbu

3. Sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo vertinimas. Įvertinkite teiginius:

Visiškai

nesutinku

Nesutinku Nei sutinku,

nei

nesutinku

Sutinku Visiškai

sutinku

Aš domiuosi, kas

vyksta mano

bendruomenėje

1 2 3 4 5

Bendravimas su

žmonėmis leidžia

man pažinti naujus

dalykus

1 2 3 4 5

Bendravimas su

žmonėmis leidžia

man pasijusti

bendruomenės

dalimis

1 2 3 4 5

Bendravimas man

suteikia naujų žinių ir

informacijos

1 2 3 4 5

Bendravimas bet

kokia forma man

primena, kad visi

pasaulyje yra apjungti

1 2 3 4 5

67

Yra keli žmonės, su

kuriais kartu aš

sprendžiu problemas

1 2 3 4 5

Tarpe žmonių, su

kuriais aš bendrauju,

yra keletas asmenų,

kurie man paskolintų

bent 200 litų

1 2 3 4 5

Yra žmogus, į kurį aš

galiu kreiptis

patarimo apie labai

svarbių sprendimų

priėmimą

1 2 3 4 5

Žmonės, su kuriais aš

bendrauju padėtų man

susirasti darbą

1 2 3 4 5

Yra keli žmonės,

kurie mane visada

išklausys ir supras

1 2 3 4 5

4. Kokiu būdu dažniausia plečiate savo socialinį tinklą? Dažnai einu į įvairius renginius

Mėgstu dalyvauti bendraamžių susibūrimuose

Dalyvauju visuomeninėje veikloje

Socialinių tinklų internete pagalba

5. Veikla ir motyvai, kurie skatina plėtoti socialinį tinklą:

Visiškai

nesutinku

Nesutinku Nei sutinku,

nei

nesutinku

Sutinku Visiškai

sutinku

Poreikis gauti

informaciją

1 2 3 4 5

Poreikis teikti

informaciją

Bendravimo

malonumas

1 2 3 4 5

Pojūtis, kad esi

bendruomenės dalis

1 2 3 4 5

Tikrų draugų paieška 1 2 3 4 5

Galimybė save

realizuoti

1 2 3 4 5

Žinojimas, kad

turėdamas draugų,

būsi išklausytas ir

suprastas

1 2 3 4 5

Tave rekomenduos

darbdaviui

1 2 3 4 5

Gausi nematerialios

naudos

1 2 3 4 5

Galimybė gauti

materialią naudą

1 2 3 4 5

Kita (įvardinkite) 1 2 3 4 5

68

6. Įvertinkite savo turimą socialinį kapitalą 5 balų sistemoje (1- visiškai neigiamai, 5 –

visiškai teigiamai): 1 2 3 4 5

7. Įvertinkite savo socialinį tinklą 5 balų sistemoje (1- visiškai neigiamai, 5 – visiškai

teigiamai): 1 2 3 4 5

8. Kas trukdo socialinių tinklų plėtrai?

Užimtumas

Laisvalaikio stygius

Materialiniai ištekliai

Motyvacijos stoka

Kompetencijų trūkumas

Dėkoju už atsakymus.

69

2 PRIEDAS

FOCUS GRUPĖS DISKUSIJOS TEMOS

1. Įvertinkite socialinio kapitalo reikšmę jauno žmogaus gyvenime.

2. Kaip manote, kokiais būdais jaunas žmogus kaupia savo socialinį kapitalą, plėtoja

socialinius tinklus? Kokią įtaką tai turi jų ugdymui, edukacijai?

3. Įvertinkite socialinių tinklų vaidmenį jaunam žmogui, jo socializacijai.

4. Pateikite sujungiančio ir susiejančio socialinio kapitalo vertinimą.

5. Kaip manote, kokia veikla ir motyvai, kurie skatina plėtoti socialinį tinklą? Kas

tam trukdo?

Dėkoju už dalyvavimą.