5

VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS SOCIALINES KOMUNIKACIJOS INSTITUTAS

SOCIALINES PEDAGOGIKOS KATEDRA

NEAKIVAIZDINIU STUDIJU SOCIALINIO DARBO SPECIALYBES 2- o (ANTRO) KURSO MAGISTRANTES

RRAASSOOSS ŽŽUUKKAAUUSSKKIIEENNEESS

SOCIALINE PAGALBA DEVIANTINIO ELGESIO

PAAUGLIAMS IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU

MAGISTRO DARBAS

(SOCIALINIS DARBAS / SOCIALINIU INSTITUCIJU VADYBA)

DDaarrbboo vvaaddoovvee :: ddoocc..ddrr.. VV..VVaa iicceekkaauusskk iieennee

VILNIUS 2008

6

PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO MAGISTRO DARBO SAVARANKIŠKUMA

Patvirtinu, kad iteikiamas darbas yra:

1. Atliktas savarankiškai; 2. Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; 3. Nedaro nuorodu i kitus darbus, jeigu jie nera nurodyti darbe; 4. Pateikia visa panaudotos literaturos saraša.

Vardas, pavarde, parašas

7

TURINYS

IVADAS..................................................................................................................................5

1. PAAUGLIU IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU SOCIALIZACIJOS PRIELAIDOS. .......8

1.1. Šeimu socialines rizikos veiksniai ...............................................................................11

1.2. Paaugliu iš socialines rizikos šeimu deviantinio elgesio formavimosi faktoriai .........16

2. SOCIALINES PAGALBOS SISTEMA SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMOMS BEI

VAIKAMS............................................................................................................................29

2.2. Valstybes socialines paramos socialines rizikos šeimoms bei ju vaikams kryptys. ......29

2.2. Teisiniai dokumentai, stiprinantys šeimos bei vaiku gerove .........................................38

3. SOCIALINES PAGALBOS, DEVIANTINIO ELGESIO PAAUGLIAMS

IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU, TYRIMAS ................................................................42

3.1. Tyrimo metodika......................................................................................................42

3.2. Tyrimo rezultatu analize ..........................................................................................46

3.2.1. Paaugliu elgesio apraišku statistika ............................................................46

3.2.2. Prevencijos formu taikymas........................................................................54

3.2.3. Socialinio darbo su socialines rizikos šeimomis analize ............................59

IŠVADOS .................................................................................................................................66

REKOMENDACIJOS ..............................................................................................................68

LITERATURA..........................................................................................................................69

SANTRAUKA..........................................................................................................................72

ZUSAMMENFASSUNG .........................................................................................................74

PRIEDAI ...................................................................................................................................77

8

SAVOKOS

Agresija – (angl. aggression) 1) priešiškas elgesys, kuriam budinga ižulus pranašumo

demonstravimas ar net jegos naudojimas kito žmogaus, žmoniu grupes atžvilgiu.

(Psichologijos žodynas, 1993 m., p. 9 – 10);

Agresyvus elgesys – agresyviu reakciju visuma, apibudinanti individo bendravimo su aplinka ir

savimi puolamaji pobudi. Agresyvaus elgesio priežastys ivairios: bejegiškumas, kai reikia

iveikti kliutis (frustracija), siekimas išspresti prieštaravimus (Pvz., diskusijoje), noras laimeti

varžybas, asmeninis priešiškumas kitam, pyktis, konfliktai, psichozes ir kt. Agresyvus elgesys

išmokstamas, jis buna ir gynimosi priemone. (Pedagogikos žodynas, 1993, p. 8)

Alkoholizmas – (angl. alcoholism) 1) chroniškas potraukis gerti alkoholinius gerimus,

psichine ir fizine priklausomybe nuo ju, sukelianti ivairius psichinius ir somatinius

sutrikimus. (Psichologijos žodynas, 1993 m., p. 12 – 13);

Antisocialinis elgesys – (angl. antisocial behaviour) deviantinis elgesys, žmogaus poelgiai

ar ju sistema, prieštaraujantys visuomenes priimtoms teises ir doroves normoms.

(Psichologijos žodynas, 1993 , 20 p.)

Aplinka (socialine) – socialine terpe, su kuria saveikauja individas ar socialine grupe. (V.

Kucinskas, 2000 m.)

Asocialus elgesys – tai savoka savyje apimanti visus nukrypimus nuo vyraujanciu

socialiniu normu. (G. Kvieskiene, 2002, 65 p.).

Asocialios šeimos – tai šeimos, kuriu gyvenimo budas yra amoralus ir antisocialinis. Tai

šeimos, kurios nepakankamai apsirupinusios materialiai. (G. Kvieskiene,2002, 72 p.).

Auklejimas šeimoje – asmenybes ugdymas, jos prigimties dorovinimas, ugdymas. (G.

Kvieskiene. Socialine pedagogika. 2002, 22 p.).

Delinkvencija - (lot. delinquens – nusižengiantis) jaunimo polinkis nusikalsti. Priežastys

ivairios: ydingas auklejimas šeimoje, vaiku itraukimas i nusikalstama veikla, socialinis

nesubrendimas, sociopatija, charakterio nukrypimai (akcentuacijos), psichopatija, lytiniai

iškrypimai. (L.Jovaiša, 1993)

Delinkventas – žmogus, kurio elgesys yra labai nenormalus (neatitinka normoms) ir

traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas.(Psichologijos žodynas, 1993)

Deviacija - (angl. deviance) tai elgesys, laikomas netoleruotinu arba pažeidžianciu

socialines normas. (V.Pruskus, Sociologija, 2004)

Deviantinis elgesys – visuomenes teisiniu ir doroviniu normu neatitinkantis elgesys.

(Psichologijos žodynas, 1993)

9

Egresija – 1) konfliktu vengimas. (J. Leonavicius. Sociologijos žodynas. Vilnius 1993);

Nepilnametis - remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str., asmuo nuo

14 iki 18 metu.

Paauglyste – pereinamasis laikotarpis nuo vaikystes i suaugusiojo amžiu, trunkantis nuo

lytinio subrendimo iki savarankiško gyvenimo (Myers G.,2000, p.107).

Parama - pagalbos priemones, kuriomis siekiama pagerinti tam tikru visuomenes nariu

padeti.

Prevencija - priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelia socialines rizikos veiksniams

(nedarbui, nusikaltimams, alkoholizmui ir pan.). Prevencija paprastai skirstoma i triju lygiu

veiksmus -ankstyvoji, pagalbos bei socialine pedagogine reabilitacija.

Prosocialus elgesys – teigiamas, konstruktyvus, naudingas elgesys, asocialaus elgesio

priešybe (Myers G.,2000, p.281).

Socialinis darbas - organizuotas paslaugu teikimas socialiai remtiniems asmenims,

iskaitant skurstanc ius ir pagyvenusius asmenis, neigaliuosius, vaikus ir pan.

Socialinis darbuotojas - asmuo, kuris, dirbdamas bendruomeneje, padeda gerinti atskiru

asmenu ar ju grupiu socialines salygas.

Socializacija - visuomenes kulturos perteikimas vaikams ir kitiems asmenims, siekiant,

kad jie sekmingai isilietu visuomene. Letas ir nuolatinis individualus iprasto visuomenes

mastymo, vertybiu, elgsenos peremimas.

Saves vertinimas – dideles arba mažos savo vertes jausmas (Myers G.,2000, p.491).

Socializacija – individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe ( Jacikevicius

A.,1999, p.121).

Socialines paaugliu problemos – 12 – 16 m. asmenu grupiu, ju nariu socializacijos,

vertybiniu orientaciju, socialinio aktyvumo problemos (Myers G.,2000, p.110).

Socializacijos faktoriai – asmenys, grupes, organizacijos, institucijos, veikiancios

socializacijos procesa ( Jacikevicius A.,1999, p.121).

10

IVADAS

Žmogus gimsta kaip nepakartojamas individas su savo igimtomis savybemis. Tuo

pat metu jis pradeda tobuleti nepakartojamu budu, veikiamas lygia greta dvieju veiksniu: jo

paties prigimties ir ji supancios kulturines tradicijos ir proceso. Todel esminiai ekonominiai,

politiniai ir socialiniai pokyciai paveikia daugelio žmoniu gyvenima. Taciau socialines

nesekmes skaudžiausiai pajunta šeima ir vaikai – jautriausia visuomenes dalis. Musu

visuomeneje problemos ypac paaštrejo, kai šeimas paliete nedarbas, skurdas, alkoholizmas.

Viena iš skaudžiausiu problemu Lietuvoje – socialines rizikos šeimos ir jose augantys vaikai.

Kaip rodo statistika, tokiu šeimu vaikai dažniausiai netenka tevu globos, tampa smurto

aukomis. Tokia situacija vaikus daro labai pažeidžiamus, ypac paauglius, nes paauglysteje

dar sunkiau išgyventi ivairias problemas. Del ivairiu socializacijos proceso trukumu gali

atsirasti nepageidautinas elgesys. Paaugliai tampa agresyvus, priešiški visuomenei.

Paauglys, jo problema, šeima, kurioje jis gyvena, situacija, nuo kurios jis

priklausomas – tai tema, kuriai literaturoje ir gyvenime skiriama vis daugiau demesio.

Socialines rizikos šeimu problemas dalinai nagrinejo mokslininkai: G. Kvieskiene (2003 m.,

2005 m.), K. Miškinis (1993 m., 2003 m.), I. Leliugiene (2003 m.), L. Rupšiene (2001m.).

Psichologines asocialaus elgesio ištakas nagrinejo G. Valickas (1997 m.). jis

nustate, kad nepalankios asmenybes raidos salygos šeimoje lemia nepageidaujama

asmenybes socializacija.

Yra tyrimu, atskleidžianciu socialines rizikos šeimu vaiku elgesio ypatumus: V.

Aramaviciute (1975 m.) atskleide, kad “nenormalus” santykiai šeimoje turi itaka vaiko

elgesiui.

E. Eriksono (1965 m.) nuomone, paauglyste - tai periodas, kai vaikysteje

susiformave suvokimo, mastymo ypatumai, savo vertes, socialinio pripažinimo, autonomijos

krizes vel iškyla ir pasireiškia naujomis formomis. Paaugliams tenka save sudelioti iš daleliu,

jas integruojant i viena visuma. Tam prireikia laiko ir aplinkiniu demesio, gal netgi pagalbos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje skelbiama, kad “Tevu teise ir pareiga – aukleti savo

vaikus dorais žmonemis ir ištikimais pilieciais, iki pilnametystes juos išlaikyti” (38

straipsnis). Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu deklaracijos (1959 m.) preambuleje skelbiama:

“Žmonija privalo duoti vaikui visa, ka ji turi geriausio”. Nors tai ir rodo rupesti, kad vaikai

butu laimingi, nors žmoniu bendrija ir ragina tevus, globejus, institucijas pripažinti vaiko

teises ir ginti jas, deja, yra vaiku, ypac paaugliu, kurie menkai ugdomi, neužimti socialiai

11

reikšminga veikla, bega iš namu, valkatauja, elgetauja, gyvena gatveje, vartoja narkotikus.

Placiai paplitusi vaiku nepriežiura, apleistumas ir smurtas prieš vaikus. Šeimos neužtikrina

pagrindiniu savo vaiku teisiu. Del to šiu šeimu vaikai dažniau patenka i policijos akirati,

pasiduoda gatves itakai arba patys tampa nusikaltimu aukomis. Praktika rodo, kad vien

materialine parama šeimoms nera veiksminga. Siekiant mažinti tokiu šeimu ir jose auganciu

vaiku socialine atskirti, butina intensyviai dirbti socialini darba. Socialinio darbuotojo

uždavinys – padeti suvokti sunkumu priežastis ir pasiulyti galimus sprendimu variantus.

Socialines rizikos šeimu tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybiu, o

pastaruoju metu, tebeišgyvenant socialines permainas, tai budinga ir Lietuvai. Ateities

visuomene, tautos ir valstybes perspektyva priklausys nuo busimuju socialinio veiksmo

dalyviu – vaiku. Socialines rizikos šeimose pastebetini dideli vaiku priežiuros, ugdymo ir

elgesio kontroles trukumai, kurie neigiamai veik ia paaugliu elgsena. Todel, dirbant su

socialines rizikos šeimomis, neužtenka kontroliuoti vien tevus. Šios pastangos turetu buti

grindžiamos gilesniu, išsamesniu šio socialinio reiškinio sprendimu: reiškinio išskleidimu, jo

sistemingu stebejimu ir realiomis jo valdymo galimybemis.

Tyrimo objektas – socialine pagalba deviantinio elgesio paaugliams iš socialines

rizikos šeimu.

Darbo tikslas – ištirti socialines pagalbos veiksminguma deviantinio elgesio

paaugliams iš socialines rizikos šeimu.

Uždaviniai:

1) atskleisti pagrindines socialines rizikos šeimu problemas, lemiancias deviantini

paaugliu elgesi;

2) išskirti paaugliu iš socialines rizikos šeimu dominuojancias deviantines elgsenos

apraiškas;

3) nustatyti socialines pagalbos veiksminguma deviantinio elgesio paaugliams iš

socialines rizikos šeimu.

Hipoteze – paaugliu iš socialines rizikos šeimu deviantinio elgesio pokyciai

priklauso nuo tinkamos pagalbos socialines rizikos šeimai.

12

Darbo parengime naudoti metodai:

• mokslines literaturos analize, siekiant atskleisti pagrindines socialines rizikos

šeimu problemas, lemiancias deviantini paaugliu elgesi;

• teisiniu dokumentu analize;

• kokybinio tyrimo metodas, naudojant kompiuterine programa „ STEBIS“;

• duomenu iš socialines rizikos šeimu bylu analize;

• individualiu atveju analize ir intervencija i šeimos sistemu santykius.

Darbo struktura ir apimtis. Darbas susideda iš ivado, 3 daliu, išvadu, rekomendaciju,

santraukos, iš 60 šaltiniu literaturos sarašo ir 5 priedu. Darbo apimtis be priedu 76 puslapiai.

Darbe pateikiami 9 paveikslai, 13 lenteliu.

13

1. PAAUGLIU IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU SOCIALIZACIJOS PRIELAIDOS

Socializacija – tai procesas, kurio metu individas tampa socialia gyvaja butybe. Nors

socializacija apima visa žmogaus gyvenima, svarbiausiu jos periodu yra laikoma vaikyste,

kai tevai ir kiti šeimos nariai supažindina vaika su visuomene ir formuoja apie ja bendra

supratima. Vadinasi, socializacija – tai kelias, kuriame vaikas tampa suaugusiu žmogumi ir

visaverciu savo bendruomenes nariu. Socializacijos klausimais raše daugelis autoriu, kurie

ivairiai apibudina, bet vienareikšmiškai išskiria tris institucijas, kurios turi didžiausia reikšme

žmoniu socializacijos procese:

• šeima;

• mokykla;

• valstybe.

Pasak G. Kvieskienes (2005, p. 22), „socializacija, prasidejusi šeimoje, veliau vyksta

socialinese grupese, institucijose ir kiekviena individa integruoja i visuomene“. Mineta

autore (2005, p. 26), asmenybes socializacijoje išskiria du etapus – „pradiniame etape vyksta

išorinis valdymas (suaugusiuju ir socializacijos agentu poveikis), veliau isitvirtina savivale

socializacija, kuri tesiasi visa gyvenima“. J. Vaitkeviciaus (1995, p.26) nuomone,

socializacija - tai žmogaus adaptavimasis ji supanciu žmoniu bendrijoje. Jis reiškiasi tuo, kad

žmogus, gyvendamas grupeje, visuomeneje, perima patirti, paprocius, kalba ir kt., tai yra,

perima žmonijos sukurta kultura ir taip tampa visavertis tos visuomenes narys. Anot mineto

autoriaus socializacijos procesas skirtingais žmogaus amžiaus tarpsniais vyksta netolygiai.

Tai lemia žmogaus brendimo veiksniai, socialine aplinka ir paties žmogaus santykis su

aplinka. G. Valicko (1997) teigimu, nuo pat pirmuju kudikio gyvenimo akimirku prasideda jo

socializacijos procesas. Vadinasi, vaiko socializacijos procese tevai užima svarbiausia

vaidmeni. Patirti išgyvenimai vaikysteje bei paauglysteje ypac svarbus formuojantis

suaugusio žmogaus asmenybei. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais labai svarbus yra tevu

elgesys. G. Kvieskienes (2005, p. 26) teigimu, „tevai atlieka „agentu“ funkcija namuose.

Vaikui atrodo, kad tevai yra visagaliai, turi atsakymus i visus klausimus ir žino, kaip elgtis

bet kurioje situacijoje. Vaikams paaugus, jie išplecia savo kontaktus ir savo tevus bei šeima

ima vertinti platesniame socialiniame kontekste. Tai yra jie susiduria su kitais labai svarbiais,

ju tapatuma ir elgesi formuojanciais žmonemis – mokytojais, bendraamžiais. Susipažindami

su draugais ir ju šeimomis, vaikai formuoja nauja požiuri i savo šeima. Nepaisant to, taciau

14

psichologiniu atžvilgiu tevu itaka vaikams išlieka visa likusi ju gyvenima“. Vadinasi, patirtis

ir iprociai, suformuoti vaikysteje, lemia suaugusio žmogaus elgsena.

Paauglystes tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda

sparciai formuotis asmenybe, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamu vaidmenu

prisiemimas. Labai tiketina, kad šiame procese gali pasitaikyti ivairiu elgesio defektu,

lemianciu deviantiškos asmenybes susiformavima. Todel verta aptarti tam tikrus

desningumus, kuriuos patiria paaugliai šiame vystymosi tarpsnyje.

Šios srities tyrinetojai pastebi, jog paauglystes amžius - pats sunkiausias ir

sudetingiausias iš visu amžiaus tarpsniu. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo

metu vyksta savotiškas virsmas iš vaikystes i suaugusiojo gyvenima, iš nebrandumo i branda.

Šiuo periodu vyksta visapusiškas paauglio vystymasis, apimantis anatominius-fiziologinius,

intelektinius pokycius, paauglio požiuriu i ivairius reiškinius formavimasi ir kt.

Paauglystes laikotarpiu stipriai pasikeicia paauglio gyvenimo ir veiklos

samprata, jo socialinis vaidmuo. Jis turi prisiimti nauja visuomenini statusa, padeti

bendruomeneje, suaugusieji jam pradeda kelti didesnius ir rimtesnius reikalavimus. Bene

svarbiausias reiškinys, kuris vyksta paauglio gyvenime šiuo pereinamuoju laikotarpiu, yra jo

noras, butinybe pažinti pati save. Atsakymo i klausima „kas aš?“ radimas tampa paciu

svarbiausiu ir aktualiausiu uždaviniu. Šis kelias dažnai buna ilgas, reikalaujantis labai daug

vidiniu pastangu, neretai skausmingas, bet taip pat ir labai naudingas, nes atsakymo radimas i

klausima „kas aš esu?“ skatina paaugli dometis paciu savimi, padeda jam formuoti pažiuras i

tam tikrus reiškinius, dalykus, tureti savo nuomone, susidaryti savo vertybiu sistema, kuria

remiantis jaunas žmogus vertins, lygins savo ir kitu veiksmus, jaus atsakomybe už savo

poelgius, žodžius ir pan.

Nepilnameciai jautrus socialinei aplinkai, jos pokyciams ir jiems dažnai sunku

orientuotis joje, priimti teisingus sprendimus, ypac kai atsiduriama dviprasmiškoje

situacijoje: pavyzdžiui, kai šeima reikalauja elgtis vienaip, o neformali grupe – kitaip arba,

kai negatyvus šeimos pavyzdys prieštarauja visuomenes normoms. Tokie prieštaravimai gali

skatinti nusikalsti, vartoti narkotikus ir alkoholi, ir pan..

Anatominiu-fiziologiniu požiuriu paauglio vystymasis, keitimasis vyksta

netolygiai. Kai kuriu kuno daliu netolygus vystymasis kelia paaugliams daug rupesciu ir

nerimo. Tai sukelia ir psichologiniu padariniu, pvz.: nuotaiku kaita. Staigius nuotaiku

pokycius lemia ir ivairus hormoniniai pokyciai, vykstantys paauglio organizme. Dažnai

paaugliai nerimauja del padidejusiu savo kuno daliu. Jauniems žmonems yra idomu, ar tai,

kas su jais vyksta, yra normalu, ar ju neatstums bendraamžiai. C. Sutton (1999, p.49)

15

teigimu, „ivairus tyrimai parode, kad berniukams yra malonu, kai jie bresta anksti, kad dideja

ju ugis ir svoris; letai brestantys berniukai mažiau pasitiki savimi, o tai gali trukti ir sulaukus

vyresnio amžiaus. Mergaitems priešingai - ankstyvas brendimas yra nemalonus, jos labiau

linkusios nerimauti del savo svorio ir išvaizdos. Kalbant apie kognityvini lygmeni, paaugliai

tampa pajegus svarstyti ivairias abstrakcias idejas, racionaliai nagrineti ivairias savokas,

kritiškai vertinti kitu pasakytas mintis. Pastarasis sugebejimas dažnai yra susijes su identiteto

paieška“ (C. Suton, 1999, p. 49). Taigi, paauglyste yra saves tyrinejimo, saves atradimo ir

savo galimo vaidmens gyvenime nustatymo metas. Emociju požiuriu paauglyste gali buti ir

netikrumo laikotarpis, susijes ne vien su perdetu domejimusi savimi, bet ir nerimu del

ateities, ar jaunas žmogus bus pajegus patenkinti suaugusiuju viltis, suvaidinti savo naujus

vaidmenis ir t.t. Šis pereinamasis laikotarpis dažnai sukelia ivairius paaugliams budingu

“išsišokimu”, kartais net depresija, apatija.

Vadinasi, asmenybes raidos procesas paauglysteje sudetingas ir prieštaringas,

taigi galima butu išskirti tokius paauglystes laikotarpiui budingus bruožus: emocinis

nebranduma, nepakankamai išsivysciusi gebejima kontroliuoti savo veiksmus, nesugebejima

suderinti noru su galimybemis, tenkinant savo poreikius, padidinta nora atrasti savo identiteta

ir tapti suaugusiu.

Del ivairiu socializacijos proceso trukumu, paaugliu elgesys gali pasisukti

netinkama linkme. Dažniausiai paauglius netinkamiems poelgiams pastumeja nedarnios

šeimos aplinka, kai jie praranda dvasini ryši su tevais, susvetimeja. Tai lemia vaiko

nesaugumo pojuti, nuolatini nerima ir netinkama elgesi. Deviantini elgesi gali formuoti tevai,

demonstruojantys savo vaikams nepriimtina elgesi visuomeneje. Toki požiuri bei nuostata

vaikai lengvai perima. Galima teigti, jog socializacijos subjektai išgyvena daugiau negatyvios

socializacijos situaciju, kai šeimoje truksta pozityviu socialinio ugdymo veiksniu.

16

1.1. Šeimu socialines rizikos veiksniai

Šeima – tai giminingumu, santuoka arba ivaikinimu paremtas žmoniu

susivienijimas. Šeimos nariai sujungti bendros buities ir abipusio atsakingumo už vaiku

auklejima. Tai yra pirmine jungtis, kuri yra žmogaus egzistavimo, visuomenes stabilumo,

testinumo ir vystimosi pamatas. Šeima kuria naturalia asmens materialinio aprupinimo,

emocine, ugdymo, priežiuros ir globos aplinka. Ji yra ypatinga tuo, kad ja sieja kartos, ji

egzistuoja tam tikra laika, turi labai stipriu ryšiu, nes jos nariai daug laiko praleidžia kartu, ir

šeima daro labai didele itaka savo nariams.

Galima teigti, kad šeima yra tam tikra kiekvieno jos nario teisiu užtikrinimo

sistema, nes šeima užtikrina savo nariu ekonomini, socialini, fizini sauguma ir vaiku

socializacijos salygas. Šioms funkcijos atlikti labai svarbi šeimos nariu saveika. Psichologai

teigia, kad darnioje šeimoje veiksmingai patenkinami visu jos nariu poreikiai, gebama

lankscia i spresti kylancias problemas, prisitaikyti prie kintanciu aplinkybiu. Gerai žinoma,

kad šeima vaikams yra labai didele vertybe, nes turedami artimus žmones, jie jauciasi mylimi

ir saugus. Tik mylincioje ir socialiai saugioje šeimoje vaikai igyja svarbiausias socializacijos

pamokas.

Kita vertus, šiuo metu sparciai keiciantis visuomenes socialinems, ekonominems

salygoms, ne kiekviena šeima sekmingai prisitaiko. Ivairios gyvenimo permainos (nedarbas,

busto, patarnavimu kainos, socialine hierarchija, milžiniška prekiu ir paslaugu pasiula ir kt.)

leme staigius ir esminius šeimos, kaip sociokulturinio instituto, pokycius. Dalis šeimu ne iš

karto sekmingai pereina socialinius išbandymus, dalis tampa nedarnios, tokios, kuriu

visuomene dažnai buna nepasirengusi priimti. Ypac pradejo dideti skyrybu, pakartotiniu

vedybu, nesantuokiniu šeimu skaicius, mažeja gimstamumas, auga vienišu žmoniu skaicius,

o smurtas ir prievarta kai kuriose šeimose tapo iprastu reiškiniu nudienos gyvenime. Kaip

viena opiausiu problemu Lietuvoje, taip pat ir Utenos mieste, galima išskirti nedarniu šeimu

skaiciaus augima. Sparciai kintanti šalies ekonomine ir politine situacija paveike šeima, ir, be

abejo, vaikus. I. Leliugienes (2003) teigimu, šeima – svarbiausias socializacijos institutas.

Visoje Lietuvoje nedarnios, asocialaus elgesio, rizikos grupes šeimos yra viena skaudžiausiu

problemu, nes jose auga vaikai, kuriems reikalinga ypatinga apsauga ir priežiura. Svarbu yra

padeti vaikams, augantiems nedarniose, socialiai pažeistose šeimose. Tevai tokiose šeimose

neturi elementariu socialiniu igudžiu bendrauti su vaikais, nemoka spresti iškilusiu problemu,

smurtauja prieš vaikus, taip pat ir tarpusavyje. Tokiu šeimu skaicius, deja, dideja, nes

17

socialines pagalbos sferoje ilga laika buvo absoliuti tuštuma: vaiku sveikatos istaigos

rupinosi vaiku sveikata, švietimo istaigos – vaiku švietimu ir pan., o socialines problemos

nebuvo nei tiriamos, nei sprendžiamos. Todel šiandien turime ne maža skaiciu nedarniu,

socialiai pažeistu šeimu, jose auganciu va iku, kuriu skaicius nuolat dideja.

„Disfunkcines, asocialios ir rizikos grupei priklausancios šeimos – viena

skaudžiausiu modernios visuomenes problemu. Ekonominiu permainu laikais tokios šeimos

dažnai tampa ivairiu neigiamu reiškiniu priežastimi“( G. Kvieskiene, 2005, p. 103). Bendro

“nedarnios šeimos” termino mokslineje literaturoje nera. Šis terminas ivairiu autoriu

tapatinamas su asocialaus elgesio šeimomis, socialines rizikos šeimomis. V. Aramaviciutes

(1975, p. 11) teigimu, nedarnios šeimos yra tos, kurios nesudaro tinkamu moraliniu vaiku

auklejimo salygu, kuriose nesaikingai girtaujama, ištvirkaujama, kuriose dažni konfliktai,

netgi muštynes, kuriu nariai grobsto visuomenini turta, vagiliauja. Dažnai šios šeimos

vadinamos nedarniomis, moraliai pakrikusiomis, amoraliomis. V.Aramaviciutes (1975, p. 13)

nuomone, nedarni šeima gali buti ir ta, kurioje vienas iš tevu serga psichine liga, kurioje

truksta sutarimo, savitarpio supratimo, pagarbos, pasitikejimo.

K. Miškinio (2003, p.17) teigimu, nedarnios šeimos – tai tos, kuriose vyksta

nuolatiniai tevu kivircai, tevu nesutarimai nesudaro salygu tvirteti vaiku valiai, iškraipo

dorovines orientacijas, šeimos aplinka yra slogi. L. Rupšiene (2001, p.24) mano, kad

Lietuvoje sparciai daugeja daugiaproblemiu šeimu. Neretai Lietuvoje visos šeimos, kurios

turi socialiniu problemu, ivardijamos kaip „asocialios“. Beveik prieš dešimtmeti buvo

iškeltas tokio termino korektiškumo klausimas ir, remiantis kalbininku patarimu, oficialiai

nuspresta atsisakyti „asocialios šeimos“ termino, o vietoj jo pasiulyta vartoti „socialines

rizikos šeimos“ arba „problemines šeimos“ terminus. Vis delto šiandien tiek buitiniame, tiek

socialiniame, tiek moksliniame kontekstuose galime rasti termina „asociali šeima“, kai

kalbama apie šeimas,kurios patenka i socialines rizikos situacijas.

Lietuvos Respublikos Socialiniu paslaugu istatymo antrame straipsnyje (2006 m.

sausio 19 d., Nr. X-493) pateikta socialines rizikos šeimos savoka:

„Socialines rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaiku iki 18 metu ir kurioje bent

vienas iš tevu piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinemis, psichotropinemis ar toksinemis

medžiagomis, yra priklausomas nuo azartiniu lošimu, del socialiniu igudžiu stokos nemoka

ar negali prižiureti vaiku, naudoja prieš juos psichologine, fizine ar seksualine prievarta,

gaunama valstybes parama panaudoja ne šeimos interesams ir todel iškyla pavojus vaiku

fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi bei saugumui. Socialines rizikos

18

šeimai priskiriama ir šeima, kurios vaikui istatymu nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji

globa (rupyba)”.

Paprastai, tokioms šeimoms priskiriamos tos šeimos, kurios turi keleta problemu,

trukdanciu normaliai socializuotis šeimu nariams. 2003 m. gruodžio 17 d. Lietuvos

respublikos Socialines apsaugos ir darbo ministro isakyme (Nr. A1-207) išskiriami šie

socialines rizikos šeimu tipai:

1) vienas arba abu tevai turi žalingu iprociu ar konvulsiju (neiveikiamu potraukiu) –

vartoja kvaišalus, demonstruoja palaida seksualini elgesi, lošia azartinius žaidimus, serga

bulimija ar anoreksija, per daug laiko praleidžia darbe;

2) vienas ar abu tevai grasina ar naudoja fizines bausmes, kaip pagrindine

disciplinos priemone. Vaikai gali buti fizinio smurto liudininkais arba priversti dalyvauti

baudžiant brolius ir seseris, arba gyvena baimeje del galimu agresijos protrukiu;

3) vienas arba abu tevai naudoja vaikus, kaip savo nuosavybe, kurios pagrindinis

tikslas – tenkinti tevu emocinius poreikius (pvz., depresiška mama niekur neleidžia vaiko,

nes jai liudna vienai);

4) vienas arba abu tevai netenkina arba grasina netenkinti vaiko gyvybiškai svarbiu

poreikiu (aprupinti valgiu, drabužiais, neleisti ilsetis);

5) vienas arba abu tevai naudoja stipria autoritarine kontrole, kaip auklejimo

priemone;

6) šeima fanatiškai seka tam tikrais tikejimais ar stereotipais (religiniais,

finansiniais, politiniais ir pan.), besalygiškai reikalaudama vaiko paklusimo;

7) šeimos, kurios išsituokia del nuolatos vykstanciu konfliktu jose, o tai

neišvengiamai veda prie sistemingo vaika žalojancio elgesio pasireiškimo.

Remiantis ivairiu autoriu apibrežimais ir teisiniu aktu nuostatomis, galima

išskirti pagrindinius socialines rizikos veiksnius – tai priklausomybe nuo psichoaktyviu

medžiagu (dažniausiai alkoholio) ir su šia priklausomybe susijusios kitos problemos,

kaip nedarbas, smurtas, vaiku nepriežiura, socialine atskirtis, nusikalstamumas. Taip

yra del to, kad asmenys, priklausomi nuo alkoholio ar narkotiku, dažniausiai nedirba arba

praranda darba del pravaikštu, nekokybiško darbo. Darbo praradimas stumia šeima i

socialine atskirti.

Jau keleta metu savivaldybiu savivaldybiu Vaiku teisiu apsaugos skyriai girtavima

ivardija kaip viena pagrindiniu priežasciu, salygojanciu didejancia socialine rizika šeimose

(Socialinis pranešimas, 2006-2007 m.). Tai galima apibudinti, kai šeimose vienas iš tevu, o

19

dažniausiai abu, patys to nesuvokdami, palaipsniui tampa priklausomi nuo alkoholio, kuris

skatina nervines itampos ir nerimo atsiradima šeimoje. Alkoholizmas ir narkomanija –

svarbiausios priežastys, lemiancios šeimos tapima nedarnia, amoralia. Remiantis statistiniais

duomenimis, 18941 vaikas 2006 m. augo socialines rizikos šeimose, kurios i apskaita buvo

irašytos del girtavimo. Tai sudaro 60 procentu visu socialines rizikos šeimose auganciu

vaiku. 9614 vaiku buvo vyresni nei 10 metu amžiaus. Taigi apie 50 procentu visu šiose

šeimose auganciu vaiku ypac sunkiu paauglystes laikotarpiu, mato girtaujancius tevus, o tai

daro neigiama itaka tolesnei ju socialinei raidai.

Dažna ir skaudi problema yra ta, kad girtavimas lemia darbo praradima. Nedarbas

lemia skurdžia aplinka šeimoje. Apie skurdo pasireiškima šeimose galima kalbeti tada, kai

šeimoje nepakankamos pajamos, ištekliai, kurie gali užtikrinti gera buiti ir buti. Tokiose

šeimose dažnai pasitaiko atveju, kai vaiko poreikiams valstybes skirti pinigai naudojami ne

vaikui. Galima pastebeti, jog ypac daugiavaikese socialines rizikos šeimose nedarbas ir

gyvenimas iš pašalpu atrodo patrauklesnis. Taciau, pasiekes tam tikra lygi, šis reiškinys

neigiamai veikia pacius bedarbius ir ju šeimas. Pinigine parama ilgainiui dar labiau padidina

skurda ir griauna žmoniu morale. Skurdas sunaikina žmoniškaji oruma ir sugriauna

pasitikejima paciu savimi, savo galimybemis užsidirbti. Žmones pripranta taip gyventi ir

nebeisivaizduoja kitokio, jiems skirto gyvenimo visuomeneje. Tokiose šeimose skurdas

tampa baisia tradicija, perduodama iš kartos i karta, nes vaikai iš tevu mokosi, kaip išgyventi

tik iš pašalpu ir labdaros, ir nepuoseleja jokiu geresnio gyvenimo vilciu. Vadinasi, ilgai

neturinciu darbo žmoniu požiuris, elgesys ir vertybines orientacijos kinta neigiama linkme.

R. Lazutkos (2001) teigimu, skurdas pasireiškia tiek lešu stygiumi, tiek nepajegumu

dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Patiriama socialine atskirtis, diskriminacija.

Nedarbo ir skurdo problemos tiesiogiai lemia suaugusiuju šeimos nariu nusivylima,

nepasitikejima, todel tokia šeima tampa nepajegi tinkamai atlikti savo funkciju, o per jas

sekmingai socializuotis. Skurdas gimdo nevilti, pažeminima, pykti.

Socialines rizikos šeimos nevertina sociokulturiniu vertybiu ir konfliktuoja su

jomis. Išsilavinimas, asmenine ir pilietine atsakomybe, humaniški santykiai, garbe ir orumas

– tai vertybes, prarandancios savo verte, susidurus su skurdu. Suauge šeimu nariai jauciasi

bejegiai, suvokia gyvenantys ne taip, kaip reiketu, dažnai kaltina save, aplinkinius, savo

vaikus. Socialiniu problemu patiriantys žmones del savo nusivylimo tampa abejingi

pozityviajai sociokulturinei aplinkai, pasirinkdami ribota, panašiu problemu turinciu, žmoniu

draugija ir neadekvatu gyvenimo buda. Antai, L. Žalimiene (2004) analizuoja socialines

atskirties samprata ir probleminiu šeimu padeti. Autores nuomone, jei socialines grupes

20

(pavyzdžiui, problemines šeimos) ilgesni laika gyvena jausdamos materialini nepritekliu,

patenka i socialine atskirti, kuri formuojasi palengva, asmenys praranda galimybe tinkamai

dalyvauti visuomenes gyvenime . R. Braziene ir J. Gušcinskiene (2004) pateikia socialines

atskirties ir skurdo sampratu palyginima, išvada, kad viena dažniausiai ivardijamu atskirties

priežasciu yra skurdas, nedarbas, nepakankamas išsilavinimas, nedalyvavimas socialiniame

gyvenime ir kt.

Apibendrinus ivairiu autoriu pateiktus socialines rizikos veiksnius, kriterijus ir

požymius, galima daryti išvada, kad “rizikos grupes šeimos” savoka apibrežia tokia šeima,

kurioje egzistuoja nukrypimai nuo normu, neleidžiantys ju priskirti prie darniu šeimu.

Socialines rizikos šeimoms priskiriamos: bedarbiu šeimos, nepilnos šeimos, turincios

priklausomybe alkoholiui, smurtaujancios prieš vaikus šeimos. Tokios šeimos patiria

socialine atskirti. Visa tai turi neigiama poveiki tokiose šeimose augantiems vaikams.

21

1.2. Paaugliu iš socialines rizikos šeimu deviantinio elgesio formavimosi

faktoriai

Jautriausia pokyciams visuomenes dalis yra paaugliai. Ju “aš” koncepcija dar yra

nesusiformavusi, todel ir pasireiškia socialinis nebrandumas. Aplinka ir auklejimo metodai

stipriai veikia besiformuojancios asmenybes nuostatas ir vertybines orientacijas.

Kalbant apie vaiku ir paaugliu elgesio sutrikimus ar nukrypimus vartojamos

savokos: „asocialus“, „amoralus“, „antivisuomeninis“, „delinkventinis“, „deviantinis“ ir pan.

G. Valicko (1997) nuomone, „asocialus elgesys – tai tokie poelgiai arba visuma poelgiu,

kurie pažeidžia konkrecioje socialineje strukturoje priimtas teises, morales normas ar

egzistuojancias tradicijas ir paprocius“. Pažeisdamas ivairias socialines normas, žmogus

kartu padaro didesne ar mažesne fizine, materialine ar psichologine žala kitam asmeniui,

žmoniu grupei. Vaiku ir paaugliu grupei elgesio nukrypimams apibudinti vartojamos savokos

„delinkventinis ar deviantinis“ elgesys. Minetas autorius šias savokas apibudina kaip

psichologini polinki arba tendencija, pažeisti egzistuojancias elgesio normas: tai smulkus

nusižengimai, moraliniu elgesio normu pažeidimai, kurie nesukelia rimto pavojaus ir

nepadaro dideles žalos. S.Herm (2004) nuomone, toks elgesys, yra tiesiogine žmogaus

pykcio ir atmetimo išraiška, itužio prasiveržimas, valios pasireiškimas, atvira konfrontacija

su kitais, aktyvus meginimas valdyti situacija ir kitus žmones, užuot pasyviai laukus;

gebejimas nesivaržant ir tiesiai pasakyti „ne“, kur paprastai sakoma „taip“. Autores

nuomone, „agresyvus elgesys gali buti ir normalus, „sveikas“ elgesys. Jei itužis, pyktis,

atmetimas ir t.t. išreiškiami aiškiai, o ne „nuryjami“, tai jie nevirsta garo katilu, kuris kada

nors – ir dažniausiai nekontroliuojamas – sprogsta. Pykcio išreiškimas atvirai ir tinkama

forma – geras pavyzdys,- isitikinusi autore.

Apibendrintai galima sakyti, kad „deviantinis elgesys – tokios elgesio formos,

kurios neigiamai veikia vidine žmogaus harmonija, vercia ji kenteti, sukelia ivairius

konfliktus bei psichines ar fizines sveikatos sutrikimus“ (Leliugiene I., 2003, p.16).

Vadinasi, deviantinis elgesys dažniausiai yra bandymas atsiriboti nuo visuomenes,

pabegti nuo kasdieninio gyvenimo problemu ir sunkumu, iveikti nepasitikejima ir itampa

juos kompensuojant kita veikla.

Nepageidautinas elgesys gali atsirasti del ivairiu socializacijos proceso trukumu.

G.Kvieskiene (2000, p. 15) pateikia tokius socializacijos proceso trukumus galincius nulemti

22

veiksnius: “1. auklejimo klaidos šeimoje (pvz., netiksliai išaiškinamos elgesio normos, šiltu

emociniu santykiu stoka, kontroles trukumas, paskatinimu ir bausmiu disproporcija,

prieštaringi reikalavimai); 2. bendraamžiu grupeje atstumimas ir izoliacija; 3. nesekmes ir

neigiamu vertinimu dominavimas mokykloje; 4. masinese informacijos priemonese

demonstruojamas smurtas bei prievarta; 5. asocialios aplinkos itaka (narkotikai, neformalus

lyderiai, prievarta)” (G. Kvieskiene, 2000, p. 15).

Anot šios autores, del minetu faktoriu poveikio „gali atsirasti ivairiu asmenybes

moralinio formavimosi trukumu, kaltes ir nerimo jausmu, išgyvenimo paviršutiniškumas,

impulsyvumas ir nedrausmingumas, egocentriškumas, paviršutiniški emociniai ryšiai su

kitais žmonemis, silpnas atsakomybes jausmas“ (G. Kvieskiene, 2000, p. 17).

Be abejones, artimiausia ir reikšmingiausia socialine aplinka, kurioje perimama

socialine ir formuojama asmenine kontrole, yra šeima. Kiekvienoje šeimoje susikuria tam

tikra auklejimo sistema: auklejimo tikslu supratimas, auklejimo uždaviniu formulavimas,

metodu ir auklejimo budu pritaikymas, priimtino ir nepriimtino elgesio su vaiku

išsivaizdavimas. Ypac daug auklejimo klaidu galima pastebeti socialines rizikos šeimose.

Dažnai vaikai, gyvenantys socialines rizikos šeimose, pasižymi deviantiniu elgesiu.

Analizuojant socialines rizikos šeimu problematika galima teigti, kad viena iš labai rimtu

pasekmiu ir yra nepriimtinas socialines rizikos šeimu nariu elgesys.

„Socialines rizikos šeimoje nera deramo ryšio tarp šeimos nariu, taip pat tarp

šeimos ir aplinkos. Tu šeimu tevai ir vaikai nevertina kulturiniu šalies vertybiu ir konfliktuoja

su joms. Jie dažnai nepajegia save pasirupinti, i pavoju stato savo ir kitu žmoniu gerove arba

patys tampa negeru draugu aukomis“. (Z. Bajoriunas, 1997, p.39).

Socialines rizikos šeimu vaikai neretai patiria nepriežiura, skurda, fizini arba

emocini smurta, neturi galimybiu igyti visuomeneje priimtu socialiniu igudžiu. Negatyvi

patirtis suformuoja atitinkama pasauležiura. Kitaip sakant, socialines rizikos šeimose

nesudaroma fizine, emocine ir psichologine aplinka, reikalinga sveikam ir harmoningam

vaiko/paauglio vystymuisi.

“G.Navaicio tyrimai rodo, kad iš svarbesniu problemu, del kuriu paaugliai kreipiasi

i psichologine konsultacija, apie 15 – 18% sudaro akivaizdžiai su šeima, kurioje paauglys

gyvena, susije sunkumai” (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999, p. 37). Taigi nemažos dalies

paaugliu psichologine savijauta priklauso nuo santykiu su tevais. Tevu elgesys ir požiuris i

vaikus lemia, kaip lengvai paauglys išsiugdys ivairius igudžius, igis savarankiškumo,

pasitikejimo savo jegomis, suformuos teigiama saves vertinima.

23

Nemažai vaiku iš socialines rizikos šeimu del ivairiu socialiniu problemu netenka

tevu globos. Apleistu ir paliktu augti be šeimos vaiku skaiciaus didejimas Lietuvoje rodo,

kad kasmet vis daugiau šeimu negali atlikti vaiku auginimo ir auklejimo funkciju. “Prie

nepalankiu asmenybes formavimuisi salygu šeimoje dažniausiai priskiriamos tokios: nepilna

ir nedarni šeima, alkoholio ir narkotiku vartojimas šeimoje, nuolatiniai tevu nesutarimai bei

konfliktai, emociniu ryšiu tarp tevu ir vaiku nepastovumas bei emocine deprivacija, ivairios

auklejimo klaidos” (G. Valickas, 1997, p. 17). Anot autoriaus, kuo daugiau nepalankiu

faktoriu vienu metu veikia asmenybe, tuo didesne elgesio nukrypimu bei ivairiu

psichologiniu problemu tikimybe.

Tevu grubumas ir nesupratingumas, savo pareigu nevykdymas, tolerancijos stoka

gerokai apsunkina paaugliu gyvenima ir sukelia psichologiniu sunkumu. Labai opi žiauriu

tevu problema, kas ypac budinga socialines rizikos šeimose, kur problemos sprendžiamos

apsvaigus nuo alkoho lio. “Paaugliai, su kuriais žiauriai elgiamasi, mažiau pasitiki žmonemis,

sunkiau palaiko su jais stabilesnius emocinius ryšius, nors ir jaucia stipru meiles poreiki. Kai

jiems pavyksta nustatyti kokius nors santykius su kitais žmonemis, mažiausias nusivylimas

gali lengvai juos suardyti. Maža to, jeigu paauglys supras, kad tevai elgiasi netinkamai, jis

pajus tevams stipru ir gilu priešiškuma, o kartais net neapykanta” (R. Giedriene, G. Navaitis,

1999, p. 37). Todel visai nenuostabu, kad dauguma nepilnameciu nusikalteliu ir begliu iš

namu yra patyre tevu žiauruma ir abejinguma.

Paveikti alkoholio, suauge žmones neretai pradeda mušti ir terorizuoti savo vaikus,

del to vaikas, jausdamas, kad juo nesirupinama ir nekreipiamas demesys i jo asmenybe,

pradeda praleidineti pamokas, rukyti ir vartoti svaigalus, elgetauti ir pan. Alkoholio poveikis

salygoja fizines prievartos pasireiškima. Manoma, kad šeimos nariai naudoja fizine

prievarta tada, kai neturi galimybes veikti vieno ar kito sprendimo priemimo, del to, kad

neturi pakankamo autoriteto (pvz., alkoholikai). Smurtas – vieno žmogaus ar žmoniu grupes

prievartos veiksmas prieš kita žmogu ar žmoniu grupe, turint iš to kokios naudos ar

pasitenkinimo (V. Kucinskas, A. Kucinskiene, 2000). Anot G.Valicko (1997), nepaisant to,

kokiais amžiaus tarpsniais tevai taiko toki auklejima, jis visuomet sukelia negatyvius efektus.

“Pavyzdžiui, šiurkštus elgesys su vaiku kudikysteje skatina nesaugaus prieraišumo

formavimasi, neigiamus emocinius išgyvenimus. Smurta patyrusiu vaiku kognityvine branda

dažnai atsilieka negu ju bendraamžiu. Jie prasciau suvokia kitu žmoniu emocinius

išgyvenimus, agresyviai elgiasi su bendraamžiais, jiems budinga prasta savikontrole bei

neigiami emociniai išgyvenimai” (G. Valickas, 1997, p. 19). „Vidurineje vaikysteje ir

paauglysteje ypac išryškeja prievarta patyrusiu vaiku adaptacijos problemos. Jie yra

24

išsiblaške, hiperaktyvus, nedraugiški, nepasitikintys kitais žmonemis bei labai agresyvus” (G.

Valickas,1997, p. 24).

Nedarniose šeimose smurtas pasireiškia todel, kad tevai jauciasi nusivyle savo

padetimi (del nedarbo) ir jauciasi bejegiais ka nors keisti; nesugebedami kitaip išreikšti savo

jausmu del vaikysteje patirtos agresijos; siekdami pakeisti vaiko elgesi, taciau netinkamais

metodais dar labiau supriešindami savo ir vaiko pozicijas; tiesiog nerasdami kitu priemoniu

artumui su vaiku pasiekti; kuomet nepatenkinami stiprus ir esminiai poreikiai (maisto, busto,

sekso, saugumo ir kt.). Vaikai dažnai tampa tevo smurto aukomis, kuomet bando apginti savo

motina.

Matydami tai, kas vyksta šeimoje, vaikai samoningai ar ne pradeda megdžioti savo

tevu elgesi ir manieras, problemu sprendimo budus ir t.t. Nuolat matydami agresyvu tevu

elgesi, vaikai gali patiketi smurto galia.

Emocine prievarta nedarniose šeimose pasireiškia dažnu, nuolatiniu vaiku

žeminimu, ižeidinejimu, grasinimais, draudimais, kuriais siekiama asmeni iskaudinti,

parodyti savo valia, priverciant pripažinti priklausomybe nuo smurtautojo. Prievartos aukai

smurtautojas siekia iteigti nepatrauklumo, nereikšmingumo, nepilnavertiškumo jausmus.

Tuomet vaikai auga pernelyg dirglus, jautrus, uždari, niekuo nesidomintys.

Kitas problemines nedarnios šeimos bruožas yra netinkamas tevu pavyzdys. Tevai

užsiima nusikalstama veikla arba yra nedori kitu žmoniu atžvilgiu. Tuomet vaikai ima

vagiliauti, pasiteisindami, kad tevai taip daro. Tokiu budu, vienu šeimos nariu netinkamas

elgesys nulems kitu polinki nusikalstamai veiklai. Namuose nuolat girdedami kalbant, kad

galima meluoti, nevykdyti isipareigojimu, neatlikineti pavestu darbu, vaikai visa tai suvokia

kaip naturalu ir priimtina dalyka.

Atskirai galima kalbeti apie vaiku auklejimo stilius susiformavusius šeimose ir

ju poveiki vaikui/paaugliui. Ivairus autoriai, t.y. R. Giedriene, G. Navaitis (1999), R. Želvys

ir kiti, išskiria šiuos auklejimo šeimoje stilius: autokratini, demokratini, nuolaidžiaujanti,

chaotiška bei globejiška stilius.

Autokratiški tevai nemano privala aiškinti vaikams savo nurodymu priežastis. “Ju

nuomone, pagrindinis vaiko privalumas – besalygiškas paklusnumas. Toks auklejimo stilius

žadina paauglio priešiškuma, nesavarankiškuma, atsakomybes stoka” (R. Giedriene, G.

Navaitis, 1999, p. 38).

Anot kai kuriu autoriu, autoritetingu (demokratinis stilius) tevu vaikai paauglysteje

yra savarankiškesni, pasitikintys savimi, geriau save vertina negu kiti paaugliai. Paprastai jie

25

labiau prisiriše prie tevu, mano, jog šie teikia jiems pakankamai laisves ir todel laiko tevus

teisingais, o ju principus ir supratima apie tai, kaip reikia elgtis, – protingais.

Specifiniu sunkumu kyla, kai tevai nuolaidžiauja arba viska leidžia. “Narkomanija,

kitos socialiai nepriimtinos elgesio formos dažniausiai budingos tiems paaugliams, kuriu

tevai vienu iš vertingiausiu bruožu laiko individualizma, mokejima maksimaliai panaudoti

savo galimybes, bet vengia prisiimti savo kaip tevu atsakomybe. Jie neduoda atsakingo

suaugusio žmogaus elgesio modelio” (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999, p. 39).

Chaotiškas auklejimo stilius apibudinamas kaip nenuoseklus, kai šeimoje

nesusiformaves vieningas auklejimo požiuris. Šis auklejimo stilius trukdo formuotis paauglio

savikontrolei ir atsakomybes jausmui, budingas žemas saves vertinimas ir mastymo

nebrandumas. Tokiems paaugliams budingas aukštas rizikos laipsnis.

Socialines rizikos šeimose del socialiniu igudžiu stokos gali pasireikšti ir visiška

vaiku nepriežiura (hipogloba), emocinis atstumimas bei abejingumas. Šiuo atveju vaikas turi

ir motina, ir teva, taciau ju buvimas nesuteikia vaikui psichologinio artumo, meiles ir

šilumos. Anot G.Valicko (2000, p.21), „patirtas emocinis atstumimas gali sukelti tokiu

neigiamu pasekmiu:

• padidejusia priklausomybe arba gynybiška nepriklausomybe;

• agresyvuma;

• emocini nejautruma;

• sumenkinta saves vertinima;

• neigiama pasaulio samprata;

• emocini nestabiluma“( G . Valickas, 2000, p.21).

Vadinasi, nepakankamas demesys vaikui, kuri pasireiškia tuomet, kai tevai

neskiria pakankamai laiko vaikams, nesidomi ju veikla, interesais, nebendrauja, nesirupina ju

poreikiais. Visa tai skatina vaika ieškoti demesio ir aplinkos, kur ji pripažintu ar globotu.

Nyksta prieraišumo jausmas savo biologiniams tevams, tai salygoja nerima, depresijas,

psichozes. Vaikai iš skurdžiai gyvenanciu šeimu turi menkesnes išsilavinimo galimybes.

Tai atsitinka del dvieju priežasciu: 1) tevai, patys nevertindami išsilavinimo, per mažai

skatina ir domisi vaiku gabumais bei mokslo pasiekimais; 2) skurstanti šeima, kurioje

girtuokliaujama, nepajegia sudaryti tinkamu salygu vaiko mokymuisi namuose, papildomam

ugdymui, studijoms.

Socialines rizikos šeimos aplinkoje (alkoholizmo, prievartos, netinkamo elgesio ir

nepakankamo demesio) augantis vaikas perima didžiaja dali savo tevu elgesio bruožu, tai ir

26

salygoja socializacijos problemu radimasi. Šeimoje igyta patirtis atsiliepia visa gyvenima (V.

Jakavicius, 1998, p. 29). Galima teigti, kad tiesioginius desocializacijos poveikius asmenybe patiria

aplinkoje, kurioje yra demonstruojamas asocialus elgesys, vyrauja asocialios elgesio normos

ir vertybes, kurioje asocialus poelgiai pastiprinami, o prosocialus ignoruojami arba

smerkiami. Butent suauge šeimos nariai sprendžia kaip joje gyvenama, kokioje aplinkoje

formuojasi vaiko asmenybe, kuriais pamatai busimam gyvenimui. Todel vaiko likimas

neatsiejamas nuo šeimos.

Galima teigti, kad šeima paauglysteje gali tapti vienu psichologiniu rupesciu

šaltiniu. Kai vaikai puola kitus vaikus ar net mokytojus, keikiasi, mušasi, be jokio sažines

graužimo sužeidžia ir kankina kitus, kai vaikai tyliai užsisklendžia savyje, nuolat pavarge,

nervingi, neišsimiegoje, kankinami galvos skausmu, nenori nieko veikti, su nieko bendrauti,

kai jiems nesiseka mokykloje ir kai vaikai nueina klystkeliais. Tai neretai nutinka socialines

rizikos šeimose augantiems vaikams ir ypac paauglysteje.

Asmenybe formuojasi ir vystosi spresdama gyvenimiškai svarbias problemas. Tiek

šeimos, tiek paauglio socializacija vyksta patekus i ivairias aplinkybes, kurios turi skirtingus

poveikius ir reikalauja skirtingo elgesio.

Nemaža itaka šeimos bei joje auganciu vaiku socializacijai turi visuomene.

Analizuojant iva iriu autoriu apie šeimos instituta mintis, galima teigti, kad šiuolaikineje

visuomeneje pastebimas šeimos kaip socialinio instituto nuosmukio procesas, jos socialiniu

funkciju, šeimyniniu santykiu, šeimos strukturos, itakos visuomenei ir kitiems socialiniams

institutams pokyciai. Anot autores, vidiniu patriarchaliniu šeimos saitu išnykimas nuleme tai,

jog tarpasmeniniai sutuoktiniu santykiai bei tevu ir vaiku santykiai tevystes prasme tapo

sudetingesni.

Galima teigti, jog apskritai visa tai veikia vaiku auganciu šeimose socializacijos

salygas. Šeimos nestabilumas, tevu ir vaiku santykiu konfliktiškumas, nepriežiuros bei

paaugliu deviantinio elgesio atveju gausejimas – visus šiuo veiksnius galima laikyti

negatyviai veikianciais paaugliu socializacija.

“Ar paauglyste yra atskira raidos stadija ir ar šis amžius yra neišvengiamai

konfliktiškas, priklauso nuo tu budu, kurie yra priimtini konkreciai visuomenei pereinant iš

vieno raidos etapo i kita” (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999, p. 32). Anot minetu autoriu, “visi

pokyciai, susije su paauglyste, gali vykti ir vyksta sklandžiai, jeigu visuomeneje egzistuoja

kulturinis perimamumas ir tolydumas.

27

Vis delto Vakaru kulturoje, kuriai galima priskirti ir Lietuva, asmens raida yra

netolydi ir vyksta šuoliškai. Paaugliams nesudaroma galimybiu nuosekliai ir pamažu

prisiimti butiniausius suaugusiuju vaidmenis. Tai reiškia, kad paaugliu konfliktiškumas,

nerimastingumas bei kitos ju bedos yra paciu suaugusiuju visuomenes kalte. Taigi dauguma

paaugliu problemu priežasciu slypi visuomenes nuostatose (R. Giedriene, G. Navaitis, 1999,

p.32). Anot R.Žukauskienes (2001, p. 319), visuomene paaugliams tapatumui ieškoti pateikia

du budus: “pateikdama vertybes, kurios ilga laika išlaike išbandymus ir vis dar atlieka savo

funkcijas, taip pat socialines strukturas arba paprocius, kurie palengvina pereiti nuo vaikystes

i suaugusio žmogaus amžiu. Ar tie veiksniai padeda, ar, priešingai, apsunkina perejima,

pirmiausia priklauso nuo to, kaip visuomenes nariai sutaria pagrindiniu vertybiu atžvilgiu ir

kokiu socialiniu pasikeitimu liudininkas yra tas individas. Ten, kur beveik visi visuomenes

nariai laikosi tokiu paciu religiniu, moraliniu, politiniu ir seksualiniu pažiuru ir socialiniai

pasikeitimai neryškus, tapatumas pasiekiamas lengvai”. Galima teigti, jog jaunas žmogus

tiesiog turi perimti tuos vienintelius vaidmenis, kuriuos jis žino. Taciau, anot R.Žukauskienes

(2001, p.319), ‚tokios salygos retos, nes šiuolaikines komunikacijos ir transporto priemones

teikia jaunam žmogui daugybe tarpusavyje konfliktuojanciu vertybiu, ir del šiuolaikines

technologijos bei mokslo itakos kiekvienai kartai tenka susidurti su vis didesniais socialiniais

pasikeitimais“.

Musu visuomeneje yra daug paprociu, kurie padeda paaugliui kurti savo tapatuma.

Kai kurie paprociai yra susiformave religiniu pagrindu, kiti - daugiau socialinio pobudžio

arba pagristi teisiniais aktais (balsavimo teise, paso išdavimas, leidimas vairuoti automobili ir

kt.); kiti ritualai budingi gatviu gaujoms. Kitas budas, kuriuo musu visuomene padeda

paaugliui pasiekti tapatuma, yra ivairiu instituciju sukuriamas moratoriumas galutiniam

apsisprendimui priimti. Ryškiausias to pavyzdys – kai mokyklose paauglys gali pasirinkti

mokomu dalyku krypti, kol galutinai nusprendžia, kokia konkrecia specialybe isigis.

Be šeimos ir visuomenes dideli vaidmeni asmenybes socializacijos procese

paaugliui daro ir kiti socializacijos veiksniai, tarp kuriu mokykla ir bendraamžiu grupes.

Pasak G.Valicko (1997), bunant bendraamžiu grupeje vyksta asmenybes

socializacija arba socialinis brendimas – grupes poveikyje formuojasi žmogaus pasauležiura,

charakterio ypatybes. Aplinkos ivykius asmenybe suvokia ne tiesiogiai, o per grupe, kuri

primeta savaji ivykiu vertinimo modeli. Grupe užima tarpine padeti tarp asmenybes ir

visuomenes. Ji nebuna pasyvi – arba stiprina, arba silpnina visuomenes poveiki asmenybei,

net kartais visiškai ji užblokuoja.

28

„Bendravimas su bendraamžiais suteikia galimybe išmokti taikiai spresti konfliktus

ir stiprinti tarpusavio ryšius. Nustatyta, kad geri santykiai su bendraamžiais apsaugo nuo

ivairiu stresu, daro teigiama itaka socialines kompetencijos raidai, t.y. jie yra tam tikras

kontekstas, kuriame formuojasi pagrindiniai gebejimai“ (G. Valickas,1997, p. 112).

Anot G.Valicko (1997, p.29), pradejusiu lankyti mokykla, nepalankiomis šeimos

salygomis išaugusiu vaiku padetis, palyginti su ju bendraamžiais, dažnai iš karto yra

blogesne. “Taip atsitinka del patirtos emocines deprivacijos, tevu demesio stokos, ju

pasakojimu, atsakymu i gausius klausimus trukumo. Neturedami tokiu formavimosi salygu ir

galimybiu, kaip ju bendraamžiai, šie vaikai ateina i mokykla blogiau pasirenge mokymuisi”

(G. Valickas, 1997, p. 27). Reikia manyti, kad tokie vaikai gali pasižymeti nepažangumu,

blogais tarpusavio santykiais su bendraamžiais, nes negauna socialines paramos iš tevu.

Bendraamžiai turi labai daug itakos paauglio socialiniam gyvenimui ir adaptacijai.

Kaip nurodo G.Navaitis (1999), “34 – 46% i psichologine konsultacija besikreipianciu

paaugliu skundžiasi problemomis, kilusiomis del bendravimo su bendraamžiais ir draugais

sunkumu”. Anot mineto autoriaus, vienas svarbiausiu paauglio buvimo bendraamžiu grupeje

psichologiniu rezultatu yra socialinis priemimas. Tai paauglio megstamumas ir laikymas geru

socialiniu partneriu. Autorius išskiria keturis paaugliu socialinio priemimo tipus: “populiarus,

atmetamas, kontraversiškas ir ignoruojamas” (G. Navaitis, 1999, p.39).

Anot autoriaus, tie, kuriuos savoji grupe atmeta, dažniausiai turi didesniu ar

mažesniu psichologiniu nesklandumu. “To negalima pasakyti apie ignoruojamus, vidutiniškai

populiarius paauglius ir juo labiau apie populiarius” (G. Navaitis, 1999, p.39). Kodel vienus

paauglius bendraamžiu grupe priima, o kitus – ne? Autorius G.Navaitis (1999) išskiria keleta

priežasciu: paauglio vardas, fizinis patrauklumas, padetis jo šeimoje; taciau svarbiausia –

tarpusavio bendravimo stilius, kuris susijes su daugeliu kitu priežasciu. Taigi populiarus

paaugliai, saveikaudami su bendraamžiais, sugeba bendradarbiauti, elgiasi draugiškai, gerai

sprendžia problemas. G.Navaitis (1999) teigia, jog bendraamžiu grupes atmetimas sietinas su

paauglio konfliktiškumu, agresyvumu, itin aktyviu elgesiu ar kitomis nebrandaus bendravimo

formomis. Toks paauglys, anot autoriaus, turi daug kognityvaus sugebejimo trukumu.

“Kontraversiški paaugliai turi ir teigiamu, ir neigiamu socialinio bendravimo

igudžiu, taciau ne visada vienodai sekmingai juos taiko bendraudami. Ignoruojami paaugliai

vengia socialines saveikos su bendraamžiais situaciju, taciau tai nekelia jiems labai dideliu

rupesciu, ir jie dažnai nesijaucia vieniši” (G. Navaitis, 1999, p. 40).

29

Anot mineto autoriaus, susiformaves paauglio socialinio priemimo lygmuo turi

tendencija išlikti ilga laika, nes ji palaiko bendraamžiu grupeje vykstancios saveikos. Taigi i

blogiausia padeti pakliuva grupes atstumtieji, tad jie saves realizavimo budu kartais pradeda

ieškoti asocialiose grupese. “Cia, veikiant asocialiu paaugliu tarpusavio pastiprinimo,

spaudimo ir modeliavimo mechanizmams, formuojasi ivairios atstumtu paaugliu asocialaus

elgesio formos: alkoholizmas, narkomanija, prostitucija” (G. Navaitis, 1999, 40).

Igije pirmine socializacija šeimoje, vaikai toliau patiria socializacijos pamokas

mokykloje. Mokykline bendruomene galima suprasti kaip savita grupe, kuria jungia formalus

ir neformalus jos nariu tarpusavio ryšiai. Mokyklos bendruomenes nariai: moksleiviai,

mokytojai ir tevai. “Tai dinamiškas, lengvai pažeidžiamas socialinis darinys, kuris yra nuolat

trikdomas vidiniu ir iš išores besiveržianciu prieštaravimu” (K. Hurrellmann, 2001, p. 15).

Pagrindiniai mokyklines bendruomenes subjektai yra pedagogai ir ju aukletiniai. Ju

bendravimu grindžiamas pažinimo ir ugdymo procesas. Taciau svarbu nepamiršti ir kitu šios

bendruomenes nariu – mokyklos vadovybes ir mokiniu tevu, kuriu tarpusavio ryšiai, nors

dažnai ir nepastebimi, taciau taip pat itakoja visa ugdymo procesa.

Mokykloje vyrauja stipriai išreikšta vertinamoji aplinka. Kiekviena diena yra

vertinami mokiniu laimejimai bei poelgiai, ju savybes ar žinios lyginamos su kitu mokiniu

savybemis ar žiniomis. Akivaizdu, kad mokiniai gali susilaukti ne tik teigiamu, bet ir

neigiamu vertinimu. “Ypac daug neigiamu vertinimu gali gauti atsiliekantys moksle vaikai

bei paaugliai” (G. Kvieskiene, 2000, p. 19). Daugiausiai neigiamu vertinimu susilaukia

vaikai iš socialines rizikos šeimu. Anot autores, tokie vaikai tampa atstumtaisiais.

“Atstumtuju padetis, kuria tarpasmeniniu santykiu sistemoje užima rizikos grupes vaikai,

nuolatiniai konfliktai, itampa ir nepastovumas skatina juos ieškoti kokios nors išeities. Todel,

stengdamiesi neutralizuoti bendraklasiu ir mokytoju neigiamus vertinimus, rizikos grupes

vaikai savo ruožtu pradeda ignoruoti ju poveikius, elgiasi šiurkšciai bei ižuliai, naudoja fizine

jega, grasinimus, prievarta (G. Kvieskiene, 2000, p. 19).

G.Valickas (1997, p. 29) teigia, jog “kuo anksciau prasideda vaiko atstumimas

klaseje ir kuo ilgiau jis tesiasi, tuo didesne ivairiu elgesio nukrypimu tikimybe. Bendraamžiu

atstumimas vaikysteje yra reikšmingas faktorius, leidžiantis prognozuoti velesnes adaptacijos

problemas mokykloje bei rizikos grupiu vaiku elgesi” (G. Valickas, 1997, p. 29). Izoliuoti bei

atstumti paaugliai, anot G.Kvieskienes (2000, p. 19), aktyviai pradeda ieškoti kitos aplinkos,

kuri juos priimtu, kur jie galetu susilaukti pritarimo, paskatinimo, žodžiu to, ko jie negali

gauti prosocialioje aplinkoje. “Taip jie patenka i tokiu pat atstumtuju bendrija kaip ir jie

30

patys. Visa tai dar labiau atitolina šiuos paauglius nuo prosocialios aplinkos poveikiu ir

skatina tolesne asmenybes desocializacija (G. Kvieskiene, 2000, p. 19).

Sprendžiant visas problemas, kylancias bendraamžiu atstumtiems vaikams,

bandoma ivairiomis intervencijomis lavinti socialinius vaiku igudžius ar kitais budais pakelti

ju statusa tarp bendraamžiu. Teigiama, kad paaugliai, nepopuliarus tarp bendraamžiu, labai

retai saveikauja, todel neturi galimybiu igyti nauju bendravimo igudžiu bei nauju draugu.

Remiantis tokia prielaida, intervencijos tikslas butu : naudojantis ivairiais

pastiprinimais, pagerinti paauglio ryšius, saveika su kitais. Vis delto dabartiniu metu

daugelis autoriu pripažista autoriu pripažista, kad bendraamžiu atstumimas yra sudetingas

reiškinys, kuriuo nenulemiamas vien galimu ryšiu kiekis. Kita prielaida, kuria remiasi

intervencijos programos, yra tai, jog nepopuliarus paaugliai neturi tam tikru teigiamos

saveikos su bendraamžiais igudžiu, nemoka sekmingai saveikauti ir igyja blogesni socialini

statusa. Remiantis šia prielaida, nepopuliarus paaugliai mokomi tokiu igudžiu, kuriu

reikia sekmingai tarpusavio saveikai. Paaugliai pratinami inicijuoti saveika su kitu,

susidraugauti, lavinamas ju gebejimas bendrauti. Taikant šias programas, paaugliai igyja

prosocialaus elgesio igudžiu, išmoksta spresti problemas socialiai priimtinais budais (G.

Navaitis,1998, p.116).

Paaugliu problemiška elgesi, anot G. Navaicio (1998), pirmiausiai formuoja šeimos

santykiai, tevu bendravimo su vaiku stilius ir tik po to mokykline situacija. Taciau kaip tik

mokykloje netinkamas elgesys sukelia žymesniu problemu.

Anot G.Valicko (1997, p. 99-100), galetume išskirti tokias pagrindines asocialaus

elgesio profilaktikos kryptis, dirbant su deviantines elgsenos paaugliais:

• Ankstyvaisiais asmenybes formavimosi etapais butinas pakankamas

nepageidautinu ir pageidautinu poelgiu susiejimo skaicius;

• Siekiant iš asmenybes elgesio pašalinti asocialias reakcijas, reikia surasti ir

panaikinti asocialiu reakciju pastiprinimo šaltinius;

• Butina nuvertinti asocialaus elgesio standartus ir skatinti prosocialaus elgesio

standartu peremima;

• Reikia sukurti tokias asmenybes funkcionavimo salygas, kuriomis butu

užkertamas kelias asocialiu igudžiu perkelimas i naujas situacijas;

• Formuojant pageidautinus elgesio motyvus, butina ne tik supažindinti

asmenybe su prosocialiomis vertybemis bei elgesio normomis, bet ir susieti naujus elgesio

31

tikslus su tais, kurie jau turi asmenybei motyvacine reikšme bei sukelia teigiamus emocinius

išgyvenimus;

• Reikia pašalinti visus asocialios informacijos perdirbimo defektus, kurie gali

skatinti asocialaus elgesio pasireiškima;

• Reikia užtikrinti asmenybei salygas patenkinti pagrindinius poreikius

prosocialiais budais, taip užkertant kelia asocialiems poreikiu patenkinimo budams bei

galimam asmenybes persiorientavimui i alternatyvia vertybiu sistema;

• Butina užkirsti kelia žemo saves vertinimo formavimuisi (G. Valickas, 1997, p.

99- 100).

R.Žukauskiene, remdamasi Paterson (1974) (1998, p.25), išskiria dvi pagrindines

intervencijos programas agresyviu ir bendraamžiu atstumtu paaugliu elgesiui keisti. Vienu

atveju teigiamu elgesiu stengiamasi pakeisti neigiama, nesistengiant agresyvaus elgesio

šalinti. Taikant toki intervencijos modeli, remiamasi prielaida, kad tinkamas prosocialus

elgesys sukelia pozityvias socialines pasekmes, todel dingsta poreikis elgtis agresyviai.

Siekiant sumažinti problemiško elgesio pasireiškimo galimybe, keiciamos

nepriimtina elgesi stiprinancios salygos. Šiuo atveju intervencija nukreipta i deviantinio

elgesio paauglio šeima. Manoma, jog vaikas buvo išmokytas elgtis netinkamai, todel turi

buti išmokytas elgtis tinkamai. Tevai mokomi paskatinti už gera elgesi ir bausti už bloga.

Tevams yra sukurtos specialios mokymo programos, paremtos socialinio išmokimo teorijos

principais.

Kita strategija paremta tuo, jog stengiamasi pakeis ti pati vaika, kad provokuojantys

ivykiai nebegaletu sukelti stiprios ir intensyvios agresyvios vaiko reakcijos. Patys vaikai

mokomi kontroliuoti save, nutraukti savo impulsyvu elgesi. Agresyvus vaikai mokomi

atpažinti kylancio pykcio impulsus ir juos ivardinti. Tai derinama su socialiniu igudžiu

lavinimu, padedant vaikams surasti tinkamesni sprendimo buda tose pykti sukelianciose

situacijose.

Galima teigti, jog norint išvengti deviantinio elgesio paauglysteje, šeimoje jau

nuo vaikystes reikia skatinti gerus jausmus ir laiku pastebeti bei mokyti numalšinti

neigiamus.

Dirbdamas su deviantines elgsenos paaugliais, socialinis darbuotojas turi

dirbti su paauglio tevais, nes tai yra paaugliui artima aplinka. Socialines rizikos šeimu

paauglius reikia išmokyti kuo nors dalintis su kitais, nuoširdžiai bendrauti, parodyti, kad jie

tokie kaip ir kiti vaikai, reiktu buti su jais kantriems, nuoširdiems ir jautriems ju problemoms,

32

nes jie nekalti, kad ju tevai juos nepakankamai aukleja ir, kad neskiria jiems pakankamai

demesio. Svarbu rasti priejima prie kiekvieno paauglio, siekti igyti jo pasitikejima, kad

paauglys istengtu papasakoti savo išgyvenimus. Labai svarbu moketi išklausyti. Reiketu

stengtis suformuoti tokius asmenybes bruožus, kurie trukdytu formuotis asocialaus elgesio

interesams.

Galima teigti, kad socialinio darbuotojo uždavinys – padeti, turinciam elgesio

problemu paauglui bei jo šeimai, suvokti sunkumu priežastis ir pasiulyti galimus

sprendimo budus.

Apibendrinant šio skyriaus mintis, galima teigti, kad :

• Socializacija apima visa žmogaus gyvenima, o svarbiausiu jos periodu yra

laikoma vaikyste, kai tevai ir kiti šeimos nariai supažindina vaika su visuomene

ir formuoja apie ja bendra supratima. Šeimoje vaikas igyja pagrindines

vertybes, igyja pasitikejima savimi, susiformuoja požiuri i save ir kitus asmenis

ir t.t..

• Socialines rizikos šeimu grupei priklauso šeimos, kurioms budingi negatyvus

socializacijos bruožai. Deviantini paaugliu elgesi gali formuoti tevai,

demonstruojantys savo vaikams nepriimtina elgesi visuomeneje. Toki požiuri bei

nuostata vaikai lengvai pasisavina.

• Paauglystes tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparciai

formuotis asmenybe, aktyviai vykti socializacija, atitinkamu vaidmenu

prisiemimas. Labai tiketina, kad šiame procese gali pasitaikyti ivairiu elgesio

defektu, lemianciu deviantiškos asmenybes susiformavima. Tokiu šeimu

paaugliu socializacija apsprendžia daug aplinkybiu, bet pirmiausiai –

negatyvios gyvenimo ir auklejimo salygos. Tai antivisuomeninis tevu elgesys,

tevu alkoholizmas, tevu skurdas ir nedarbas, žemas šeimos kulturos lygis,

paauglio neturejimas namu ir nuolatines gyvenimo vietos, paauglio orumo

žeminimas namie, mokykloje ir pan. Tokios aplinkybes, lemia nepilnameciu

priklausyma rizikos grupei, – tai yra sukelia tam tikras negatyvaus elgesio

apraiškas: teises pažeidimu padaryma, siaura interesu ir poreikiu rata, perdeta

savo asmenybes vertinima, negatyvu požiuri i dorovines vertybes, piktuma,

grubuma, kerštinguma, abejinguma kitiems žmonems (taip pat ir artimiems),

alkoholio ar narkotiku vartojima, begima iš namu ar auklejimo istaigu,

33

ankstyvus lytinius santykius, smurta prieš silpnesnius draugus. Galima teigti,

jog socializacijos subjektai išgyvena daugiau negatyvios socializacijos

situaciju, kai šeimoje truksta pozityviu socialinio ugdymo veiksniu.

• Neturintiems saugios, teigiamos šeimos aplinkos paaugliams asocialios

bendraamžiu grupes tampa pagrindine, o gal dažnai ir vienintele aplinka, kur

jie gali patenkinti daugeli nepaprastai svarbiu poreikiu – saves itvirtinimo,

priklausomybes, pripažinimo bei pritarimo, nauju igudžiu, globos bei užtarimo,

saugumo.

34

2. SOCIALINES PAGALBOS SISTEMA SOCIALINES RIZIKOS

ŠEIMOMS BEI JU VAIKAMS

Siekiant užtikrinti tiek atskiru asmenu, tiek šeimu socialini sauguma ir gerove,

valstybeje yra igyvendinamos ivairios priemones. Lietuvos socialines apsaugos sistema

pradeta reformuoti atkurus nepriklausomybe. Nuo 1990 metu socialines apsaugos sistemoje

ivyko daug reformu, siekiant ja geriau pritaikyti prie kintanciu salygu. Socialine apsauga

Lietuvoje sudaro valstybinis socialinis draudimas ir socialine parama. Socialine parama –

socialines apsaugos dalis, kuri teikia pinigine ir nepinigine parama, iskaitant socialines

paslaugas. Socialines paslaugos skirstomos i specialiasias ir bendrasias.

Nuo 2007 m. sausio 1 d. pagal LR socialiniu paslaugu istatyma (2006, Nr. X-493)

yra realizuojamas socialiniu paslaugu teikimas socialines rizikos šeimoms, auginancioms

vaikus. Tai reiškia, kad kiekvienoje savivaldybes teritorijoje yra asmuo, tiesiogiai teikiantis

socialines paslaugas socialines rizikos šeimoms bei ju vaikams. Taciau, kad butu

igyvendintas sisteminis požiuris i socialines pagalbos teikima; valstybes socialine parama yra

realizuojama ir kitomis kryptimis.

2.1. Valstybes socialines paramos vaikams bei šeimoms kryptys

Analizuojant socialines paramos vaikams bei šeimoms situacija Lietuvoje,

galima teigti, jog valstybe, teikdama parama, siekia už tikrinti kiekvieno šeimoje

auginamo vaiko remima nuo jo gimimo iki pilnametystes. Išmoku vaikams istatyme

(Lietuvos Respublikos išmoku vaikams istatymas, 2004, Nr. 88-3208) yra iteisintos šios

išmokos: šeimose auginamiems vaikams (vienkartine išmoka vaikui gimus, vienkartine

išmoka ivaikintam vaikui (nuo 2006 m. liepos 1 d.), išmoka vaikui, išmoka privalomosios

tarnybos kario vaikui); vaikams, kuriems nustatyta globa (globos (rupybos) išmoka,

vienkartine išmoka bustui isigyti arba isikurti); vienkartine išmoka nešciai moteriai. Šeimose,

auginanciose viena ar du vaikus, kiekvienam vaikui iki 3 metu mokama 93,75 litu (0,75

MGL) dydžio, o nuo 3 iki 7 metu – 50 litu išmoka per menesi. Šeimose, auginanciose tris ir

daugiau vaiku, kiekvienam vaikui iki 3 metu mokama 137,5 litu (1,1 MGL ), o vaikams nuo

3 iki 18 metu ir vyresniems, kol jie baigs dienine mokymo istaiga, bet ne ilgiau kaip iki 24

metu, – 50 litu dydžio išmoka per menesi. Be to, vaikus auginancios šeimos remiamos ne

35

vien tik skiriant joms pinigines išmokas. Jei šeimos pajamos mažos, teikiama ir kita socialine

parama (socialine pašalpa, kompensacijos už busto šildyma, šalta ir karšta vandeni,

nemokamas maitinimas vaikams mokyklose, parama mokiniui mokyklai pasirengti,

mokescio už darželi nuolaidos ir kt.).

Socialiniame pranešime (2006-2007) pabrežiama, kad iš prašanciu socialines

paramos šeimos ar asmens reikalaujama, kad jie pirmiausia pasirupintu visomis pajamomis,

kurias gali gauti savo pastangomis, t. y. gautu priklausancias išmokas, darbingi šeimos nariai

aktyviai ieškotu darbo teritorinese darbo biržose, auginant vaika, nesusituokusiu asmenu

vaikams butu pripažinta ar nustatyta tevyste, šiems, taip pat išsiskyrusiu tevu, vaikams butu

teismo patvirtinta sutartimi arba teismo sprendimu nustatytas išlaikymas ir pan. Savivaldybes

turi teise isipareigojimu nevykdancioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims

pinigine socialine parama teikti nepinigine forma (perkant produktus, organizuojant

nemokama maitinima ir pan.), tikrinti gyvenimo salygas, turima turta ir užimtuma, surašyti

buities tyrimo akta, ir jo pagrindu priimti sprendima del teises i pinigine socialine parama. O

tuo tarpu, socialines rizikos šeimoms socialine pašalpa numatyta teikti savivaldybes nustatyta

tvarka alternatyviomis paramos formomis: maisto produktais, drabužiais ir kitomis prekemis,

kortelemis, skirtomis pirkti maisto parduotuvese, ir kitais budais.

Lietuvos Respublikos socialines paramos mokiniams istatymas ( 2006, Nr. 73-

2755) iteisina dvi socialines paramos mokiniams rušis: mokiniu nemokama maitinima ir

mokiniu aprupinima mokinio reikmenimis, prasidedant naujiems mokslo metams.

Priklausomai nuo šeimos gaunamu pajamu, mokiniai turi teise i: 1. Nemokamus pietus, jeigu

pajamos vienam šeimos nariui per menesi yra mažesnes kaip 1,5 VRP14 dydžio (307,5 litai);

2. Nemokamus pietus ir i aprupinima mokinio reikmenimis, jeigu pajamos vienam šeimos

nariui per menesi yra mažesnes kaip 1 VRP dydis (205 litai); 3. Nemokamus pietus ir

pusrycius bei aprupinima mokinio reikmenimis, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per

menesi yra mažesnes kaip 1 VRP dydis (205 litai) ir mokinys auga socialines rizikos šeimoje.

Šeimoms, kurios pagal LR socialiniu paslaugu istatyma (2006, Nr. X-493) yra

itrauktos i Savivaldybiu vaiko teisiu apsaugos tarnybu (toliau vadinama – savivaldybiu

VTAT) apskaita, be socialines paramos yra skiriamos ir socialines paslaugos. Naujas

Socialiniu paslaugu istatymas buvo patvirtintas, siekiant paskatinti ir suaktyvinti socialines

paslaugas bei socialini darba savivaldybese. Pagrindinis tikslas, kurio siekiama nauju

Socialiniu paslaugu istatymu – pertvarkyti socialiniu paslaugu sistema taip, kad butu

sudarytos teisines, administracines, finansines prielaidos planuoti, organizuoti ir teikti

socialines paslaugas bendruomeneje ir kad socialine pagalba butu veiksmingesne bei skatintu

36

pati žmogu aktyviai ieškoti savipagalbos budu. Istatyme yra suformuluoti kriterijai,

salygojantys šeimu patekima i VTAT apskaita: tai del girtavimo, socialiniu igudžiu stokos,

prievartos prieš vaikus, netinkamo paramos panaudojimo, vaikui nustatytos laikinosios

globos ar del tevu valdžios apribojimo bei nustatytos nuolatines globos.

Remiantis Socialiniame pranešime (2006-2007) Savivaldybiu vaiko teisiu

apsaugos tarnybu (toliau vadinama – savivaldybiu VTAT) pateiktais duomenimis, per 2006

metus socialines rizikos šeimu skaicius šalyje, lyginant su 2005 metais, pastebimai sumažejo.

2005 metais i savivaldybiu VTAT socialines rizikos šeimos iskaitas buvo itrauktos 16361

šeimos, kuriose augo 36535 vaikai, o 2006 metais – 13496 socialines rizikos šeimos, kuriose

augo 31351 vaikas. Lyginant su 2005 metais vaikus auginanciu socialines rizikos šeimu

sumažejo 2865, o jose auganciu vaiku – 5187. Socialines rizikos šeimose augantis 31351

vaikas sudaro 4 procentus visu Lietuvoje gyvenanciu vaiku. Didžiausia dali socialines rizikos

šeimose auganciu vaiku sudaro vyresni nei 10 metu vaikai.

Ypac didele reikšme socialines rizikos šeimu vaikams turi dienos centru

teikiamos paslaugos. Socialines apsaugos ir darbo ministerija vykdo Nacionaline vaiku

dienos centru 2005–2007 metu programa. Dienos centruose vaikams organizuojamas

ugdymas, pagalba pamoku ruošoje, laisvalaikio užimtumas ir maitinimas. Su centra

lankanciu vaiku tevais dirbamas socialinis darbas, jie skatinami geriau rupintis savo vaikais ir

ju ugdymu, tevams teikiama reikiama psichologine, pedagogine ir teisine pagalba, vykdoma

prevencine veikla su socialines rizikos šeimomis.

Su socialines rizikos šeimomis dirbamas socialinis darbas. Socialiniame

pranešime (2006-2007) pastebima, kad socialinio darbo su šeima gerejimas salygoja tevu

globos netekusiu vaiku skaiciaus mažejima.

Skatinant socialiniu paslaugu pletra socialines rizikos šeimoms ir vaikams,

Socialiniu paslaugu infrastrukturos pletros programoje (2007) skirtas prioritetas vaiku dienos

centrams, šeimos paramos centrams, paramos šeimai tarnyboms ir kitiems socialines

priežiuros centrams ikurti. Atsižvelgiant i tai ir i išlikusi dideli socialiniu paslaugu poreiki bei

siekiant programos testinumo, Socialiniu paslaugu infrastrukturos pletros programa pratesta

iki 2009 m.

Kaip pabrežiama Socialiniame pranešime (2006-2007), darbo su socialines

rizikos šeimomis stiprinimu siekiama sumažinti ilgalaikes globos vaikams poreiki ir skatinti

naujas, alternatyvias vaiku globos namams, socialiniu paslaugu formas. Vadinasi,

pirmiausia turetu buti atliktas prevencinis socialinis darbas su šeimomis turinciomis

problemu, kad išvengti vaiku atskyrimo nuo tevu.

37

LR Socialiniu paslaugu istatyme (2006, Nr. X-493) nurodoma, kad socialines

rizikos šeimoms, nustacius poreiki, gali buti teikiamos bendrosios socialines paslaugos bei

socialiniu igudžiu ugdymo bei palaikymo namuose specialiosios paslaugos. Bendrosioms

socialinems paslaugoms priskiriamos informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo,

atstovavimo, transporto organizavimo ir kt. paslaugos. Specialiosios socialiniu igudžiu

ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos teikiamos padedant ugdyti suaugusiuju šeimos

nariu socialinius igudžius ir motyvacija kurti darnia aplinka savo namuose, užtikrinti šeimoje

auganciu vaiku vystimasi ir ugdyma. Minetame istatyme pabrežiama, kad teikiant

socialines paslaugas rizikos šeimai, turi buti garantuotas paslaugu teikimas ir vaikams.

Galima teigti, jog tai teigiamai paveike Lietuvos socialinio darbo su rizikos

šeimomis sistema. Pamažu pereinama prie socialinio modelio, orientuoto i sistemine pagalba

vaikui ir šeimai, šeimos ir vaiko saveiku stiprinima, tevu dalyvavima intervencijos procese,

šeimos ir bendruomenes ryšiu stiprinima ir pan. Dabar socialiniai darbuotojai negali rupintis

vien žmoniu materialia gerove, nes poreikiai nera tik materialiu trukumu išraiška, bet ir

bendravimo, vertybiu pripažinimo butinybe, kuriai atkurti labai svarbu socialines pagalba.

Darbo su socialines rizikos šeimomis metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-

207) nurodoma, jog pagalbos rizikos šeimai, išgyvenanciai socialine psichologine krize ir

esanciai rizikos grupeje del netinkamo su vaikais elgesio, problema turetu buti

sprendžiama iš karto dviem paralelinemis kryptimis: prevencijos ir intervencijos.

Sprendžiant problema prevencijos ir intervencijos kryptimis, svarbia vieta užima

diagnostines funkcijos vykdymas, kuris yra aktualus tiek proceso pradžioje, tiek jo eigoje.

Diagnostine funkcija. Socialinis darbuotojas gali pirmiausiai vadovautis mokslinio

tyrimo metodais, siekdamas suvokti pacia problema bei išsiaiškinti jos priežastis ir numatyti

paramos ar prevencinio bei reabilitacinio darbo gaires: stebejimas, apklausa, pokalbis,

interviu, testai, dokumentu nagrinejimas, eksperimentas, surinkti informacija apie kiekvieno

šeimos nario vystimasi, bendra šeimos socializacija ir integracija i socialine – kulturine

aplinka. Remiantis surinkta informacija, yra planuojama tolimesne veikla ir jos metodai.

Socialinis darbuotojas, siekdamas efektyvesniu darbo rezultatu, turi ivertinti auganti

šeimos funkciju susilpnejima. Specialistas gali padeti ižvelgti problema, bei imtis

prevenciniu priemoniu, keicianciu situacija.

Prevencini socialini darba galima suprasti kaip socialiniu strategiju visuma, kurios

padeda šeimai nugaleti problemu apraiškas, fizinio ar emocinio smurto apraiškas, iš ju

kylancias asmenines problemas bei grižti i normalu gyvenima. Darbo su socialines rizikos

38

šeimomis metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-207) prevencija apibrežiama, kaip

sukurimas ir stiprinimas tu visuomenes elementu ir strukturu, kurios skatina šeimos

stiprinima ir vaiku, kaip individu, galinciu laisvai galvoti ir moraliai veikti, ugdyma.

Dokumente pažymima, jog rimta prevencine strategija turi orientuotis i ilgai trunkancia

asmens ir visuomenes kaita, taciau ji neimanoma be trumpalaikiu ir laiku panaudotu

priemoniu, t.y. greitos ir neatideliotinos pagalbos šeimai kriziniu išgyvenimu laikotarpiu.

G.Kvieskienes (2000) teigimu, prevencija – tai priemones, kuriomis siekiama

užkirsti kelia socialines rizikos veiksniams, tokiems, kaip nedarbas, nusikalstamumas,

alkoholizmas. Prevencija paprastai skirstoma i ankstyvaja, pagalbos, bei socialine –

pedagogine reabilitacija. Ankstyvoji prevencija esti tuomet, kai sudaromos palankios

juridines salygos, skatinamas socialinis teisingumas, užimtumas, šalinamos esmines

nusikalstamumo priežastys, pletojamos socializacijos programos. Ši funkcija labiausiai

vykdoma šalies, taip pat savivaldybiu, instituciju lygmeniu. Pagalbos prevencija – tai

specialios programos ir strategijos, kurios padeda probleminei šeimai. Ši funkcija reikalauja

profesionalios specialistu pagalbos. Pasak G. Kvieskienes (2003), prevenciniu strategiju

sekme priklauso nuo šiu veiksniu: reikšmingo užimtumo, klientu nuomones ir lukescio

pripažinimo, pozityviu socialiniu igudžiu ugdymo, tam tikru taisykliu apibrežimo ir ju

laikymosi. Dauguma socialinio darbuotojo klientu – tai skurdo, nepritekliu, nelaimiu užklupti

asmenys. Didele dali klientu grupiu sudaro šeimos, kuriose vaikai neprižiurimi ir apleisti.

Prevencijoje svarbia vieta užima tevu švietimas. Pagal nurodymus Darbo su

socialines rizikos šeimomis metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-207), tevams turi buti

suteikiamos žinios, akcentuojant šeimos šiltu humanišku santykiu svarba, apie tai, kaip

auginti vaikus, kaip spresti iškilusius neaiškumus, kaip išreikšti jausmus, kaip iveikti krizes.

Dažnai šeimos neturi elementariausiu igudžiu, kaip auginti vaikus. Paauglysteje dažnai šeima

susiduria su naujomis problemomis del vaiku vystimosi ir amžiaus tarpsniu ypatumu

nežinojimo. Neretai tevai nemoka valdyti pykcio bei turi asmeniniu problemu. Vienas iš

šeimu švietimo strategijos tikslu yra suteikti šeimoms igudžius, reikalingus sekmingai

funkcionuoti ir ugdyti vaikus.

Visuotinai siekiama, pagal B.Bitina (2004), „kad vaiko nereiketu peraukleti, tai yra

nori rasti preventyvius budus sutrikdyti negatyvios pozicijos formavimasi. Placiaja prasme

prevencija yra sistema teisiniu, ekonominiu, socialiniu, pedagoginiu ir kitu priemoniu,

padedanciu iveikti individu socialiai nepage idautina elgesi“ (B. Bitinas, 2004, psl.101).

Galima teigti, jog remiantis teisinemis priemonemis turi buti igyvendinamos socialines,

pedagogines ir kitos priemones, siekiant bendro tikslo.

39

Švietejiška socialinio darbuotojo veikla gali buti igyvendinama šiomis kryptimis:

• ugdant tevu atsakomybe bei sugebejima priimti racionalius sprendimus –

tevai turi jausti atsakomybe už priimtus sprendimus ir bandyti spresti savo

problemas patys;

• supažindinant šeimas su teisine, socialine, kita jiems naudinga informacija;

• diegiant humaniška, demokratiška bendravimo ir vaiku auklejimo stiliu ir

konfliktu sprendimo taktika;

• formuojant šeimu prosocialias vertybes – tevai ir vaikai turi suvokti

netinkamo elgesio žala ir jo pasekmes.

Labai svarbi prevencija kriziu atveju, kadangi užsitese konfliktai, skyrybos

ryškus socialiniai ar ekonominiai pasikeitimai gali sukelti šeimai daugybe problemu. Kriziu

iveikimo atveju itin svarbus šeimu bei individualus konsultavimas. Anot L.C.Johnson

(2001), individualus darbas – tai veiklos kryptis, naudojama socialiniu darbuotoju, teikiant

pagalba individams, šeimoms, sprendžiant psichologines, socialines problemas, palaikant

individualu ryši su jais. Individualu darba sudaro pagrindiniai elementai: asmuo, situacija,

saveika. Dirbdamas individualiai su šeimomis, socialinis darbuotojas susipažista su

konkreciai šeimai budinga padetimi, identifikuoja kliutis, numato individualia paramos eiga.

Dirbant individualiai su konkrecia šeima, vadovaujamasi principais:

• šeimai nesiuloma iš karto pasikeisti, išmokti tai, ko ji nesugeba;

• jei pagalba neduoda rezultatu, keiciami jos budai;

• visa pagalba vykdoma šeimos nariams priimtinomis formomis;

• bendradarbiaujanti šeima yra giriama, skatinama, inicijuojama pokyciams.

Konsultavimas taip pat sudaro labai didele socialiniu darbuotoju individualaus

darbo dali: jie konsultuoja ivairiausiai atvejais. Gebeti konsultuoti yra viena esminiu

socialinio darbuotojo kompetenciju (L.Gvaldaite ir kt., 2005). Konsultavimu siekiama

asmens situacijos pokycio, veiksmingo problemu sprendimo. Socialinio darbo

konsultavimas gali apimti ivairias technikas: aktyvaus klausymo, empatijos, konfrontacijos,

refleksijos, analizes, anamnezes, diagnozavimo, interpretacijos, atspindejimo. Socialinis

konsultavimas yra sudetingas, aukštus reikalavimus keliantis uždavinys, nes socialinis

darbuotojas turi ne tik žinoti ir valdyti ivairias konsultavimo technikas, taciau ir gebeti su

klientu bendrauti jam suprantama kalba.

Socialines rizikos šeimos jau savaime skausmingai reaguoja susidurdamos su

ivairiu instituciju darbuotojais, todel socialinis darbuotojas turi sugebeti rasti budu paskatinti

40

šeima bendradarbiauti, turi buti jautrus kiekvieno šeimos nario reikmems. Vykdant

prevencija, butina sukurti draugiška aplinka, kuri skatintu bendravima, nuomones išreiškima.

Vienas pagrindiniu socialinio darbuotojo veiklos “irankiu” yra sekmingas

bendravimas teikiant parama. Nuoširdus, palaikantis bendravimas salygoja teigiamus,

pasitikejima skatinancius santykius, šeima pajunta stipru paramos jausma ir tvirciau jauciasi

priimdama sprendimus. Noredami veiksmingai bendrauti su šeimomis, socialiniai darbuotojai

privalo nestokoti šiu savybiu: pagarbumo, susilaikymo nuo komentaru, gebejimo isijausti i

kito busena. Bendravimas turi buti gyvybingas, artimas ir aktyvus. Tuo tikslu turi buti

kuriama remimo atmosfera, kurios metu socialinis darbuotojas siekia kartu su klientu spresti

problemas pritariant, isijauciant, pasitikint, suprantant, išklausant bei išaiškinant. Savo ruožtu

klientas gali neslepti jausmu, pajusti supratima, pritarima, pasijusti imlus ir tobulejantis,

bandyti imtis iniciatyvos pleciant asmenine kompetencija.

Kita iš socialines pagalbos krypciu – intervencija i šeimos problemas.

„Intervencija yra šeimos išsaugojimui skirta veikla – veiksmai, nukreipti iveikti šeimos krize,

kuri gali vesti i vaiko atskyrima nuo šeimos del ji žalojancio elgesio. Tai yra loginiu žingsniu

seka, kuri užtikrina, kad klientas gautu reikalinga kokybiška ir efektyvia pagalba.

Intervencija – tai plano kartu su klientu sudarymas ir jo igyvendinimas“(LR SADM isakymas

Del darbo su socialines rizikos šeimomis metodiniu rekomendaciju patvirtinimo, 2003, Nr.

A1-207).

Vaiku teisiu pažeidimo, ju elgesio nukrypimu bei smurto atvejais gali buti butina

intervencija i šeima, kurios tikslai butu:

• stengtis atkurti šeimos darna, organizuojant bendrus samburius, pokalbius, mokymus,

individualiai bendraujant su kiekvienu šeimos nariu;

• stengtis, kad vaikas (-ai) ar moteris butu apsaugoti nuo itraukimo i šeimos konfliktus ar

bent jau stengtis susilpninti tevu žalinga poveiki vaikui;

• skatinti visus šeimos narius isitraukti i ju problemu sprendima.

Remiantis L.C. Johnson (2001), intervencija galima suprasti kaip specifine

socialinio darbuotojo veikla, susijusia su žmoniu sistemomis ar procesais, siekiant pokycio.

Šioje veikloje darbuotojas vadovaujasi žiniomis ir profesinemis vertybemis, taip pat igudimu

(kompetencija). Socialinis darbuotojas isikiša i kliento gyvenima, siekdamas patvaraus

asmens, jo mastymo, elgesio, situacijos aplinkos pokycio, igalinancio asmeni toliau

savarankiškai ir sekmingai gyventi. Pagrindinis intervencijos ir saveikos tikslas- sistemu

santykiu pokyciai, prie kuriu darbuotojas prisideda dalyvaudamas dvejopoje veikloje:

kurdamas pagalbos santykius ir teikdamas pagalba.

41

L.Gvaldaite, remdamasi L. Sanicola (1995) pabrežia, jog „metodologijos požiuriu

intervencija išsiskaido i dvi fazes: i tinklo tyrima ir mobilizacija (judejima). Tai du etapai,

besivystantys sinchroniškai, nes tyrimas sutampa su problemines situacijos išjudinimu ar

judejimu, kuris prasideda socialiniam darbuotojui isiterpus i ji. Vis delto toks loginis

išskyrimas išlieka, kadangi neretai kai kuriais atvejais socialinis darbuotojas netesia

intervencijos, nes taip nusprendžia, ivertines kliento situacija, arba perduoda atveji kitoms

tarnyboms; todel jau pats tyrimas, anot L. Sanicolos, laikomas intervencija“(2001). Anot B.

Bitino (2004), “asmenybes pozicijos keitimas visada reiškia, kad tai yra intervencija i

individualybes sfera”.

Intervencija dažnai naudojama, siekiant apsaugoti viena ar kelis šeimos narius, nors

kiti tuo metu gali teigti, kad jie neturi problemu. Taciau, sakoma, kad šeima yra gyvas

salygiškai uždaras socialinis – psichologinis vienetas. Todel vieno žmogaus problema yra

visos šeimos problema ir dažnai reikalauja kompleksinio sprendimo. Kompleksine problema

– reikalauja koordinuoti ivairiu sriciu specialistu pastangas. Šiuo atveju, intervencijos

esminis sekmes veiksnys – ivairiu instituciju bendradarbiavimas. Bendradarbiavimo

privalumai gali buti tokie: geresnis socialines rizikos šeimos ir jos problemu suvokimas,

rizikos šeimos gali buti anksciau išaiškinamos ir joms anksciau suteikiama pagalba,

efektyvesne ir tenkinantis visas reikmes parama. Darbo su socialines rizikos šeimomis

metodinese rekomendacijose (2003, Nr.A1-207) rekomenduojama bendradarbiauti tokiems

komandos dalyviams: vaiko teisiu apsaugos skyriu darbuotojams, švietimo sistemos

darbuotojams, socialiniams darbuotojams, gydytojams, teisesaugos pareigunams bei tevams.

Teikiant intervencine pagalba reikia planuoti intervencijos žingsnius:

• „kliento identifikavimas – socialines rizikos šeimos nustatymas;

• kliento ivertinimas – kaip skubiai reikia imtis priemoniu, koks rizikos laipsnis vaiku

saugumui ir gerovei;

• darbo su socialines rizikos šeima veiksmu plano sudarymas ir igyvendinimas;

• darbo su socialines rizikos šeima rezultatu ivertinimas ir tolesniu veiksmu

planavimas“

( LR SADM isakymas Del darbo su socialines rizikos šeimomis metodiniu rekomendaciju

patvirtinimo, 2003, Nr. A1-207).

Socialinis darbuotojas, vykdydamas prevencine bei intervencine funkcijas, turetu

padeti asmenybei ir jos artimiausiai aplinkai adaptuotis visuomeneje, prisitaikyti prie

visuomeneje nusistovejusiu elgesio normu. Socialinio darbuotojo parama reikalinga tevams,

42

vartojantiems alkoholi, ypac, jei jie tai daro retai iš nevilties ir neišmanydami, kaip išspresti

savo problemas kitaip. Kadangi alkoholio ir narkotiku vartojima lemia daugelis priežasciu,

tai, dirbant profilaktini socialini darba, svarbu formuoti sugebejima ir pasirengima atsispirti

socialiniam spaudimui, pažinti ir iveikti savo psichologines problemas, kurios gali nulemti

kvaišalu vartojima (D. Gailiene, 2000 ir kt.). Butent formuodami socialinius igudžius, galime

padeti šeimu nariams tapti psichologiškai atspariems ir ateityje išvengti daugelio problemu,

kurias salygoja priklausomybe svaigalams.

Svarbus socialinio darbuotojo uždavinys yra padeti kiekvienai šeimai patiketi savo

jegomis: iveikti visus sunkumus, padeti jiems suvokti ju paciu atsakomybe ir galimybes, igyti

pasitikejimo savo jegomis ir, priimant sprendimus del savo ir vaiku ateities, nepriklausyti

vien nuo specialistu.

Tik šeimos nariu, ypac tevu, isisamonintos vertybes gali padeti jiems realiame

gyvenime. Tam butinos ne vien žinios, bet ir socialiniai igudžiai ir gebejimai, kuriuos

suformuoti gali padeti socialiniai darbuotojai, kiti specialistai, institucijos, visi, kurie šeima

mato kaip viena svarbiausiu socializacijos institutu ir galincia individualiai ieškoti problemu

sprendimo.

Socialinis darbuotojas, dirbdamas su socialines rizikos šeima, turi buti tarpininku:

tarp vaiku ir tevu, tarp sutuoktiniu, tarp vaiku ir mokyklos ir pan. Socialinis darbuotojas,

dirbdamas su šeima, turi gebeti šeimos nariu silpnasias puses keisti stipriosiomis, blogi keisti

geriu, nors tai ir sudetingas, daug laiko, ištekliu ir jegu reikalaujantis darbas. Socialinio

darbuotojo užduotis yra padeti šeimoms rasti ir užmegzti ryšius su žmonemis, institucijomis,

specialistais, galinciais suteikti reikiama pagalba.

Pagrindinius socialinio darbo metodus galima suskirstyti i individualia ir grupine

pagalba. Socialinis darbuotojas individualiaja pagalba teikia asmeniškai individui. Grupines

socialines pagalbos metodas naudojamas tose situacijose, kai aplinkos vaidmuo labai

akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugeliu panašiu situaciju, o poreikiai reikalauja

platesnes koordinacijos, profilaktine ir mokomosios orientacijos.

Atliekant socialinio darbuotojo funkcijas, butina remtis šiais socialinio darbo

principais :

1. Individualumu, nes socialinis darbuotojas turi suprasti, kad kiekviena asmenybe yra

unikali bei skirtingai save išreiškia ir ieško skirtingu problemu sprendimo budu.

2. Empatija, kadangi kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja i krizes, nepasisekimus,

teikianciam parama specialistui svarbu suprasti žmogaus išgyvenimus.

43

3. Pasitikejimu, padedant klientui rasti išeiti iš susidariusios situacijos, tartis su paciu klientu,

pasitiketi jo paties galiomis ir nuomone.

4. Priimti žmogu tokiu, koks jis ir yra, su jo privalumais ir trukumais.

5. Žmogaus apsisprendimo priemimas. Jei imanoma, naudoti veiksmus, kuriu pageidauja

klientas bei pagalba planuoti kartu su klientu.

6.Konfidencialumu, nes šis principas padeda klientui pasitiketi specialistu

(J.Vaitkevicius,1995).

Kaip teigia Z. Bajoriunas (1997), kiekviena šeima yra unikali, todel atskiros šeimos

gyvenimas gali nesutapti su vienu ar kitu autoriu apibendrinimais. Tevai ir vaikai nori buti

laisvi ir savarankiški, gyventi pagal savo garbe ir sažine. Šeima jiems turi buti sava. Todel

labai svarbu individualizuoti socialine parama kiekvienai šeimai, kad pratesti šeimos

tradicijas, prisitaikyti prie šeimos nariu gyvenimo budo, nuostatu, supratimo.

Dirbant su klientu reikia ivertinti ta fakta, kad žmones keiciasi gana sunkiai. Tai

reikalauja gana daug laiko, kliento, ji supanciu žmoniu, socialinio darbuotojo pastangu. Be

to, šeimos bei ju vaiku ar paaugliu veiksmus nulemia vidine sistemos struktura, kuri

socialiniam darbuotojui yra nematoma ir nesuvokiama, todel šeimos veiksmai ir elgesys

dažnai socialiniam darbuotojui atrodo neracionalus, keisti, o paciai šeimai jie turi reikšme ir

prasme, net ir tuomet jei šeimos nariai (pvz. paaugliai) nuo tokios situacijos kencia. Šeimai ju

paciu elgesys neatrodo nei problemiškas, nei patologiškas, šeimai toks elgesys yra

prasmingas, jis atlieka kokia nors svarbia funkcija. Todel svarbu, kad šeima pati ižvelgtu ir

pripažintu savo problemas ir noretu jas keisti.

2.2. Teisiniai dokumentai, stiprinantys šeimos bei vaiku gerove

Profesionaliai vykdant visas socialinio darbuotojo funkcijas, labai svarbu nuolat

remtis istatymais, teises aktais ir kitais norminiais dokumentais, susijusiais su šeimos bei

vaiku geroves stiprinimu. Dirbant su socialines rizikos šeimomis socialini darba dažnai tenka

priminti vaikus ginanciu istatymu teiginius. Šeimas ir ju narius ginantys istatymai: JT

visuotine žmogaus teisiu deklaracija (1948), JT vaiko teisiu konvencija (1996), LR

konstitucija (1992), LR Civilinis kodeksas (2000), LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu

istatymas (1996) ir kt.

Socialines rizikos šeimu ir ju vaiku problemomis rupinasi ivairios strukturos,

isteigtos prie Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybeje, savivaldybese. Vaiku teises ir ju

44

apsauga reglamentuoja daugelis tarptautiniu bei nacionaliniu teises aktu. Lietuvoje veikia

daug nevyriausybiniu organizaciju, besirupinanciu ivairiais vaiko gyvenimo klausimais.

Viena tokiu nevyriausybiniu organizaciju yra ir Jungtiniu tautu vaiku fondo (UNICEF)

Lietuvos nacionalinis komitetas, pradejes savo veikla 1993 metais (UNICEF, 1998).

G. Kvieskiene (2005, p. 142) pažymi prioritetinius vaiku teisiu bei interesu gynimo

šeimoje ir visuomeneje Jungtiniu Tautu paskelbtus dokumentus : "Vaiko teisiu

deklaracija" (1959 m.) ir "Vaiko teisiu konvencija" (1989 m.), prie kuriu 1992 m. sausio 5

d. prisijunge Lietuva, o po treju metu, 1995 m. liepos 3 d. Vaiko teisiu konvencija ratifikavo

Lietuvos Seimas. Smurto šeimoje prevencijai skirtos Europos Tarybos Ministru Komiteto

Rekomendacijos “Del vaiku apsaugos nuo netinkamo elgesio su jais” ir “Del smurto

šeimoje ”. Kadangi dauguma aplinkybiu, salygojanciu smurtaujancio nepilnamecio

asmenybes formavimasi (neužimtumas, neigiama bendraamžiu itaka ir pan.), kyla butent

šeimose ir bendruomeneje.

Iš Lietuvos Respublikos istatymu labai svarbus nepilnameciu nusikalstamumo

prevencijai bei šeimos santykiams su vaiku - Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas

(2000m., Nr.VIII-1864). Tinkamai realizuojant, pvz., kodekso 3 knygos “Šeimos teise”

nuostatas, reguliuojancias vaiko teises ir pareigas šeimoje, jo santykius su tevais, vaiko

globa, rupyba ir pan., imanoma užkirsti kelia daugumai nepalankiu šeiminiu aplinkybiu,

salygojanciu smurtaujanciu nepilnameciu asmenybiu formavimasi.

Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymas, priimtas 1996 m. kovo 14 d., yra

bendriausias iš Lietuvos Respublikos istatymu, skirtu vaiku teisiu apsaugai Lietuvoje. Šis

istatymas priimtas Jungtiniu Tautu vaiko teisiu konvencijos pagrindu ir detalizuoja jos

nuostatas, pritaikydamas jas Lietuvos situacijai. Šio istatymo nuostatos, reglamentuoja

pagrindiniu vaiko teisiu ir laisviu turini, statusa ir teises šeimoje, mokykloje bei darbe,

santykius su neigiamais ji supancios socialines aplinkos veiksniais, atsakomybe už vaiko

teisiu pažeidimus ar nustatanciu vaiko teisiu apsaugos instituciju sistema.

Kaip mineta, viena iš paauglio asmenybes formavimasi salygojanciu aplinkybiu yra

nepalanki situacija šeimoje. Šios nepalankios aplinkybes prevencijai aktualus Lietuvos

Respublikos Socialiniu paslaugu istatymas (2006m. sausio 19d. Nr. X-493), kuris

isigaliojo 2007m. sausio 1d. Šio istatymo paskirtis – apibrežti socialiniu paslaugu samprata,

tikslus ir rušis, reglamentuoti socialiniu paslaugu teikima ir kt. Istatyme nurodoma, kad

socialines paslaugos socialines rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusiu šeimos

nariu socialinius igudžius, užtikrinti šeimoje auganciu vaiku visapusi vystymasi ir ugdyma.

45

Istatyme nurodoma, jog teikiant socialines paslaugas socialines rizikos šeimai, turi buti

užtikrinamas socialiniu paslaugu teikimas ir vaikams.

2007m. birželio men. Lietuvos Respublikos Seimas prieme Vaiko minimalios ir

vidutines priežiuros istatyma, kuris isigalios nuo 2008 m. „Priimtame istatyme numatoma

sukurti vientisa vaiku, tur inciu elgesio sutrikimu, minimalios ir vidutines priežiuros

priemoniu sistema. Kvalifikuota socialine, pedagogine, psichologine, specialioji pedagogine,

informacine arba kitos pagalbos, padesiancios vaikui koreguoti ydinga elgesi, bus teikiamos

sistemingai ir kuo arciau nepilnamecio gyvenamosios vietos. Vaiko atstovai pagal istatyma,

teritorine policijos istaiga, mokykla ar vaiko teisiu apsaugos tarnyba, kaip numatyta istatyme,

del nusižengusiu vaiku tures teise kreiptis i vaiko nuolatines ar gyvenamosios vietos

savivaldybes administracijos direktoriu prašydami, kad savivaldybes administracijos

direktorius skirtu vaikui minimalios priežiuros priemone ar kreiptusi i teisma del leidimo

skirti vaikui vidutines priežiuros priemone“( Bitinas B., Prakapas R., 2007).

Darbui su socialines rizikos šeimomis reikšmingas Lietuvos Respublikos

Socialines apsaugos ir darbo ministro Isakymas “Del darbo su socialines rizikos šeimomis

metodiniu rekomendaciju patvirtinimo“ (2003m.gruodžio 17d. Nr. A1 – 207). Pagal ši

isakyma darbo su socialines rizikos šeimomis metodines rekomendacijos skirtos

specialistams, organizuojantiems ir vykdantiems socialini darba su socialines rizkos

šeimomis. Metodiniu rekomendaciju tikslas – pateikti specialistams siulymus, kaip padeti

socialines rizikos šeimai, išgyvenanciai socialine psichologine krize, spresti problemas,

taikant prevencines ir intervencines priemones.

Visi tarptautiniai bei nacionaliniai teises aktai - tai tam tikra prevencijos forma,

siekiant šeimu bei jose auganciu vaiku geroves.

Galima teigti, jog sprendžiant socialines rizikos šeimu ir nepilnameciu

nusikalstamumo prevencijos problema Lietuvoje, reikia siekti, kad butu gerai isisavinta ir

realiai igyvendinta LR Konstitucijos 38 straipsnio nuostata -"Šeima yra visuomenes ir

valstybes pagrindas".

Apibendrinant, galima teigti, kad:

• Socialines rizikos šeimomis valstybe rupinasi teikdama socialine parama bei

skirdama socialines paslaugas. Socialines paslaugos skiriamos siekiant užkirsti

kelia asmens, šeimos socialinems problemoms kilti, taip pat visuomenes saugumui

46

užtikrinti. Šiame darbe socialiniu paslaugu teikimas analizuojamas dviem kryptimis

- tai prevencine bei intervencine.

• Prevencine kryptis igyvendinama atliekant tokias funkcijas: tevu švietimo,

pagalbos kriziu atvejais, individualaus darbo bei bendravimo.

• Teikiant intervencine pagalba socialinis darbuotojas planuoja intervencijos

žingsnius:

„kliento identifikavimas – socialines rizikos šeimos nustatymas;

kliento ivertinimas – kaip skubiai reikia imtis priemoniu, koks rizikos laipsnis vaiku

saugumui ir gerovei;

darbo su socialines rizikos šeima veiksmu plano sudarymas ir igyvendinimas;

darbo su socialines rizikos šeima rezultatu ivertinimas ir tolesniu veiksmu

planavimas

• Dabar socialiniai darbuotojai negali rupintis vien žmoniu materialia

gerove, nes poreikiai nera tik materialiu trukumu išraiška, bet ir bendravimo,

vertybiu pripažinimo butinybe, kuriai atkurti labai svarbu socialines pagalba.

• Profesionaliai vykdant visas socialinio darbuotojo funkcijas, labai svarbu

nuolat remtis istatymais, teises aktais ir kitais norminiais dokumentais. Socialines

rizikos šeimu ir ju vaiku problemomis rupinasi ivairios strukturos, isteigtos prie

Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybeje, savivaldybese. Vaiku teises ir ju

apsauga reglamentuoja daugelis tarptautiniu bei nacionaliniu teises aktu.

47

3. SOCIALINES PAGALBOS, DEVINTINIO ELGESIO

PAAUGLIAMS IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU, TYRIMAS

3.1. Tyrimo metodika

Tyrimas buvo atliekamas Utenos r., Užpaliu seniunijoje. Paaugliu iš socialines

rizikos šeimu elgsena, naudojant “STEBIS” monitoringa, buvo tiriama nuo 2007-10-31 iki

2008-05-10.

Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 14 Utenos r., Užpaliu gimnazijos V – X klasiu

mokiniu auganciu socialines rizikos šeimose bei ju tevai, mokytojai, mokyklos

administracija, policijos pareigunas. Taip pat 11 šeimu, itrauktu i socialines rizikos šeimu,

auginanciu vaikus, apskaita.

Tyrimo organizavimas apeme du etapus: paaugliai buvo tiriami naudojant kompiuterini

registra „STEBIS“, šeimos buvo tiriamos naudojant pokalbius bei dokumentu analize. Anot

stebesenos sistemos autoriu (Bitinas B., Prakapas R., 2007, p. 5), duomenu bazes,

grindžiamos kompiuterine programa „STEBIS“, „paskirtis – duomenu apie atskiros

mokyklos mokiniu negatyvaus elgesio raiška ir raida, siekiant šiuos duomenis panaudoti

elgesio prevencijos poreikiams“.

Konkreciu tyrimo atveju, sistemos autoriu pasiulymu, ši stebesenos sistema

buvo panaudota dirbant socialini darba su socialines rizikos šeimomis, auginanciomis

vaikus. Toks stebesenos sistemos taikymas nepakeite ir neprieštaravo autoriu numatytiems

stebesenos taikymo tikslams bei principams. Kaip ir numato stebesenos kurejai, sistema

buvo taikoma konkrecioje teritorijoje, duomenys apie paauglius buvo renkami sprendžiant

ju elgesio problemas, ju ateiti. Informacija apie paaugliu elgsena buvo fiksuojama

kompiuteriniame registre klases aukletoju, atskiru pedagogu, tevu ar kitu pareigunu

teikimu, su informacijos turiniu visuomet supažindinamas konkretus vaikas. Prieš

pradedant tyr ima, su juo buvo supažindinti mokykloje dirbantys pedagogai, socialines

rizikos šeimos ir jose augantys paaugliai.

Pagal sistemos autoriu rekomendacijas, kaip racionaliai naudoti stebesenos

procese sukaupta informacija, tyrimui buvo naudojama dvieju rušiu informacija:

individuali ( apie kiekviena i apskaita patekusi paaugli) ir statistine (duomenys apie

pažeidimu dažnius pagal ju grupes). Individuali informacija buvo kaupiama vaiko byloje ir

48

panaudojama tik anonimiškai tyrimo tikslams; šiuo tikslu buvo operuojama tik paauglio

kodu, o pavardes žinomos tik tyrimo autorei, bet moksliniame tyrimo aprašyme

neivardijamos. Statistine informacija gaunama pasirinkus pagrindinio meniu punkta

„Statistika“, po kurio yra prieinamas antro lygio meniu (submeniu) ir punktai: „Bendra“,

Saryšiai“, „Atvejai“. Pasirinkus po viena iš minetu punktu, buvo naudojama filtravimo

forma, suteikianti galimybe filtruoti duomenis pagal negatyvaus poelgio grupe ir išvesta

duomenu lentele, kurioje yra nurodomi skaiciai vaiku, padariusiu poelgius, priklausancius

tokioms bendroms kategorijoms: „Chemine priklausomybe‘, Agresyvumas“,

„Delinkvencija‘, Egresija“, „Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos“. Po to filtravimo

forma buvo taikoma submeniu esancioms kategorijoms. Programoje atvaizduojami

procentiniai santykiai buvo panaudojami tyrimo aprašyme.

Dirbant tiesiogini socialini darba su socialines rizikos šeimomis, stebesenos

sistema buvo naudojama kaip priemone, padedanti išsiaiškinti paaugliu iš socialines rizikos

šeimu elgesio problemas, šeimos itaka joms bei veiksmingu priemoniu numatyma, kaip

padeti paaugliams augantiems tokiose šeimose. Tai visu pirma buvo siejama su prevencija

siauraja prasme – individualiu darbu su stebesenos sistemoje dalyvaujanciais paaugliais bei

ju šeimomis. Tokios prevencijos tikslas – neleisti, kad paauglys išsiugdytu polinki

netinkamai elgtis, rupintis, kad šeimoje butu domimasi vaiko problemomis bei stengiamasi

jas spresti. Tai betarpiškai susije ir su teorineje dalyje nagrinetomis socialines pedagogikos

specialistu bei psichologu išvadomis, kad vaiku elgesio problemos susije su ivairiais

veiksniais vykstanciais šeimoje ir tai, kad labai svarbu žinoti vaiku gyvenimo, auklejimo

salygas šeimoje, buitine padeti.

Atliekant tyrima i kompiuterini registra buvo itraukiami tik paauglystes

amžiaus vaikai iš socialines rizikos šeimu. Kadangi buvo laikomasi nuomones, jog

negatyvi asmenybes pozicija išryškeja paauglysteje, kai paauglys suvokia save kaip atskira

asmeni, atranda, kad nebutina tiketi tuo, ka sako suaugusieji, ir ieško, kaip pastiprinti ši

nepriklausomybes itvirtinimo procesa. Butent tokiu metu, esant stiprioms asmenybes

formavimosi stadijoms, reikalinga socialine pagalba, kaip intervencija, kad pakreipti

paauglio socializacija tinkama linkme.

Tyrimo metu buvo aktyviai siekiama, kad paauglys išsisakytu – papasakotu

apie save, savo poelgius, juos paskatinusias aplinkybes. Paaugliu pasakojimai glausta

forma buvo aprašomi byloje. Taip pat buvo apibudinamos taikytos elgesio koregavimo

priemones.

49

Individualus priejimas, siekiant paaugliu atvirumo vyko palaipsniui: iš pradžiu

kiekvienam atskirai reikejo paaiškinti stebesenos sistemos esme, vizualiai supažindinti su

sistema, veliau vyko pirmieji pokalbiai apie individualias problemas, po to galima buvo

ižvelgti paaugliu stebejima ir baime ar apie juos gauta informacija nebus panaudota ju

baudimui, ar jie nebus niekinami, ar nebus tiesmukiškai ir per daug atvirai išduoti tevams,

kad viskas prieš juos atsisuktu bloguoju. Ir tik po tam tikro laiko, kai tikrai isitikino, jog

siekiama jiems padeti, kad tevams pranešama labai taktiškai, neverciant kaltes naštos ant

ju, paaugliai atsiskleide pilnaverciu atvirumu. Pabrežtina, kad tiesioginio individualaus

darbo pradžia buvo tas momentas, kai isigalejo nuoširdus santykiai su paaugliais,

sumažejus negatyvizmui. Buvo pasiekta, kad paaugliai nuoširdžiai isitikintu ir pripažintu

turi problemu. Tai labai padejo itraukti paauglius i elgesio problemu nagrinejima bei

kalbejima apie jas.

Tyrimo eigoje paaugliu tevai buvo supažindinami su irašais, tai yra vaiko

problemomis ir tiesiogiai dirbant su rizikos šeimomis socialini darba buvo ieškoma

paaugliu elgesio problemu sprendimo galimybiu darant itaka šeimai (t.y. planuojant ir

organizuojant socialini darba su socialines rizikos šeima), aiškinantis auklejimo klaidas ar

kitas bendravimo su vaiku spragas, sukelusias negatyvius dalykus. Be abejo,

supažindinimas kiekvienai šeimai apie vaiko poelgius bei problemas buvo individualus.

Patys paaugliai taip pat viska žinojo, kas apie juos irašoma ir dažnais atvejais patys

supažindindavo bei pirmieji pranešdavo apie ivykusias nesekmes mokykloje, bendraujant

su bendraamžiais ar ypatingas aplinkybes šeimoje. Suprantama, kad naudojant stebesenos

sistema ne mokykloje, vyko labai svarbus ir glaudus bendradarbiavimas su mokyklos

socialiniu pedagogu, programoje dalyvaujanciu vaiku klasiu aukletojais, su policijos

pareigunu, Utenos rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriumi.

Kadangi daug reikšmes paaugliu elgesiui turi šeima, todel pirmiausiai ir dera

ieškoti priežasciu toje terpeje, kur vaikas ar paauglys yra nuolat veikiamas, kad galima butu

kontroliuoti ir daryti itaka. Tai ypac aktualu dirbant su socialines rizikos šeimomis, kur

vaikai patiria ypac daug neigiamu veiksniu. Tyrime buvo stengiamasi ižvelgti, kaip dažnai

pažeidžianciu elgesio normas paaugliu nusižengimai priklauso nuo situacijos šeimoje, tai

yra ar juos dažnai paskatina susiklesciusios aplinkybes, neadekvatus šeimos nariu

gyvenimas, tame tarpe girtavimas, konfliktai namuose.

Su socialines rizikos šeimomis buvo pravedamas pokalbis, kuris leido tiksliau

suprasti šeimos buitine, materialine situacija, vaiku priežiuros ypatumus, bendravima ir

50

konfliktus. Pokalbis buvo skirtas ne visoms Utenos rajono, Užpaliu seniunijos socialines

rizikos šeimoms, bet tik toms, kuriu vaiku elgesys buvo fiksuojamas kompiuteriniame

registre. Dokumentu analizei buvo naudojamos socialines rizikos šeimu bylose esantys

šeimos aplankymo aktai, kurie leido tiksliau ivertinti ivykusius ar vykstancius pokycius.

51

3.2. Tyrimo rezultatu analize

Tyrimo metu buvo stebimas 14 paaugliu, auganciu socialines rizikos šeimose,

elgesys ( iš ju 6 berniuku ir 8 mergaiciu). Teigti, jog mergaites daugiau pažeidžia elgesio

normas nei berniukai neleidžia tyrimo imtis, nes i stebesenos programa buvo itraukti tik

socialines rizikos šeimu vaikai. Taciau skirtumu tarp mergaiciu ir berniuku buvo ižvelgta,

ypac kalbant apie paaugliu atviruma. Galima pastebeti, kad iš stebesenos programoje

dalyvavusiu paaugliu ypatingu atvirumu pasižymejo mergaites. Taciau negalima neivertinti

ir berniuku. Tik jie buvo šiek tiek santuresni, sunkiau reiške savo mintis, reciau rasdavo

laiko ateiti pokalbiams. Mergaites skirstesi dienas bei valandas, kada galetu ateiti. Atsitiko

taip, kad jos taip priprato, kad netgi neturedavo jokiu naujienu irašomu i programa, bet

ateidavo vedamos prisirišimo bei draugiško bendravimo. Tai, ko gero, buvo

akivaizdžiausias irodymas, kad paaugliams iš socialines rizikos šeimu labai reikia

bendravimo, nes jiems to truksta namuose arba netgi visai nera bendraujama. O

problemu, nors ir nesusijusiu su žymejimu programoje, paaugliai augantys socialines

rizikos šeimose turi labai daug: ir susijusiu su paauglyste, ir su problemomis šeimoje bei

mokykloje, apie kurias neturi su kuo išsikalbeti.

3.2.1. Paaugliu elgesio apraišku statistika

Remiantis fiksuojamu duomenu analize kompiuteriniame registre, buvo

nuolatos stebima paaugliu elgesio kryptys.

1 lentele

Bendra deviantinio elgesio apraišku statistika

Viso vaiku

Chemine priklausomybe

Agresyvumas

Delinkvencija

Egresija

Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

14 11 (79.57%) 5 (35.71%) 4 (28.55%) 11 (78.57%) 8 (57.14%)

Pirmoje lenteleje matyti visu tyrimo metu stebetu paaugliu negatyvaus elgesio

pasireiškimu pasiskirstymas pagal grupes. Stebejimo pagrindas buvo stebesenos sistemoje i

52

grupes suskirstytos veikos (žr. priedai nr.1). Pagal veiku suskirstyma daugiausiai

pažeidimu paaugliai, iš socialines rizikos šeimu, padaro priklausanciu chemines

priklausomybes bei egresijos veiku grupems .

Tyrimas parode, kad chemines priklausomybes veikos yra budingos 79 proc. iš

visu tyrime dalyvavusiu paaugliu (1 diagrama). Tai rodo, jog didžioji dalis paaugliu,

auganciu socialines rizikos šeimose, yra ruke bei vartoje alkoholi.

1 diagrama

Chemines priklausomybes apraišku bendra statistika

79%

21%budinga cheminepriklausomybenesusije su cheminepriklausomybe

Chemine priklausomybe dar buvo skirstoma i alkoholio vartojimo, rukymo,

toksikomanijos bei narkotiku vartojimo atvejus. Taciau tarp kaimiškoje seniunijoje

gyvenanciu paaugliu, iš socialines rizikos šeimu, tyrimo metu nepasitaike toksikomanijos

bei narkotiku vartojimo atveju.

2 lentele

Chemines priklausomybes atveju pasiskirstymas

Viso vaiku Rukymas AAllkkoohhooll iioo vvaarrttoo jjiimmaass 11 11

(100%) 10 (90.91%)

Pagal kompiuteriniame registre užfiksuotus chemines priklausomybes atvejus,

galima matyti, kad tiek rukymo, tiek alkoholio vartojimo atveju pasireiškimai mažai

skiriasi. Paaugliai, augantys socialines rizikos šeimose, jei jau yra padare chemines

priklausomybes veiku, tai pabande ir vieno, ir kito. Tik trys paaugliai (t.y. 21 %) iš

dalyvavusiu tyrime yra nesusije su chemines priklausomybes atvejais, t.y. jie niekada

neruke ir negere alkoholio. Analizuojant konkrecius programoje aprašytus atvejus,

alkoholio, gan dažnais atvejais, paaugliams pasiuloma namuose per šventes, kiti užfiksuoti

atvejai – tai alkoholio vartojimas draugu tarpe. Rukymo atvejai taip pat dažniausiai

pasitaikydavo draugu tarpe, pasiulius draugams. Tik vienas atvejis, kai paauglys ruke del

53

to, kad pats užsidirba pinigu ir gali nusipirkti, kitais dviem atvejais – namuose akivaizdžiai

buvo padetos cigaretes ir nebuvo ka veikti. Tai atsispindi programoje fiksuotuose

aprašymuose (žr. priedai Nr.4).

Nemažiau nei chemine priklausomybe, egresijos atvejai tai pat sudare 79 proc.

atveju iš visu padarytu veiku ( 2 diagrama).

2 diagrama

Egresijos apraišku bendra statistika

79%

21% egresija

nesusije su egresijosatvejais

Egresija stebesenos sistemoje buvo skirstoma i valkatavimo, begimo iš namu,

begimo iš pamoku ar globos instituciju atvejus. Valkatavimo bei begimo iš globos

instituciju atveju tyrimo metu kompiuteriniame registre nebuvo užfiksuota.

3 lentele

Egresijos atveju pasiskirstymas pagal veikas

Viso vaiku Begimas iš namu Begimas iš pamoku

11 9 (81.82%)

6 (54.55%)

Nagrinejant egresijos veiku pasiskirstyma, matyti, kad paaugliams iš socialines

rizikos šeimu yra budingi begimai iš namu, tai sudaro 81.82 proc. iš visu egresijos atveju.

Tai rodo paaugliu sudetinga bendravima su tevais, nesutarimus . Fiksuojant

programoje atskirus atvejus, dauguma begimo iš namu atvejai buvo susije su tevu

girtavimu ir konfliktais namuose. Kaip pavyzdi galima pateikti viena trylikametes iš namu

begimo atveji: „Sandra nieko nepranešusi tevams penktadieni po pamoku negrižo namo,

bet išvažiavo savaitgaliui pas drauge gyvenancia kitame kaime. Ji per savaitgali neparuoše

pamoku, nepasikeite drabužiu ir i mokykla po savaitgalio atejo nepasiruošusi pamokoms ir

nešvariais drabužiais. Už neparuoštas pamokas gavo neigiamus vertinimus, klases aukletoja

baresi už netvarkingus drabužius. Pati Sandra savo pabegima iš namu paaiškina tuo, kad

namuose savaitgaliais girtaujama, naktimis neimanoma miegoti, nes neblaivus asmenys

54

nebesugeba išeiti iš ju namu ir ivirsta miegoti i ju su seserimi lovas.“ Šiame ir kituose

programoje fiksuotuose atvejuose paaugliu begimai iš namu dažnaisiais buvo susije su

baime buti namuose. Kitais atvejais iš triukšmaujancios šeimos pabegusius paauglius

priglausdavo kaimynai ar už 10-12 km gyvenantys giminaiciai.

Begimas iš pamoku sudare 54.55 proc. iš visu egresijos atveju. Tai dažniausiai

galima buvo paaiškinta atsakomybes stoka, tevu kontroles trukumu bei

lengvabudišku požiuriu i moksla.

Pagal nepriimtino elgesio formu pasireiškimo dažnuma, po chemines

priklausomybes ir egresijos, trecia vieta užeme kitos socialiai nepriimtino elgesio formos.

3 diagrama

Kitu nepriimtino elgesio formu apraišku bendra statistika

57%

43%kitos socialiainepriimtino elgesioformos

nesusije sunepriimtinu elgesiu

Kitu nepriimtino elgesio formu grupe sudare tokios veikos: trukdymas vesti

pamokas, turto gadinimas, azartiniai žaidimai ir amoralus elgesys. Tokiu formu

nepriimtinas elgesys buvo budingas 57 proc. tiriamuju. Galima teigti, kad daugiau nei pusei

paaugliu iš socialines rizikos šeimu yra budingas netoleruotinas visuomeneje elgesys.

4 lentele

Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

Viso vaiku

Trukdymas vesti pamokas, kita pedagogine veikla

Turto gadinimas

Azartiniai žaidimai

Amoralus elgesys

8 8 (100 %)

3 (37.5 %)

1 (12.5 %)

2 (25 %)

55

Iš socialiai nepriimtino elgesio pasireiškimo atveju gana žymia vieta užima

trukdymas vesti pamokas. Tai galima butu apibudinti, kaip paaugliu iš socialines

rizikos šeimu nesugebejima susikaupti per pamokas, nepagarba mokytojams ir

ižvelgti mokymosi nesekmes.

4 diagrama

Agresijos pasireiškimu bendra statistika

36%

64%

agresyvumas

nesusije su agresijospasireiškimais

Agresijos pasireiškimai tarp tiriamuju nebuvo dažni, jie sudare 36 proc. ( 4

diagrama).

5 lentele

Agresyvaus elgesio pasireiškimo formos

Viso vaiku

Agresija mokykloje prieš bendraamži

Agresija prieš mokytoja, kita mokyklos darbuotoja

Agresija už mokyklos

Autoagresija (prieš save, suicidas)

5 3 (60 %)

1 (20 %)

2 (40 %)

1 (20 %)

Agresyvumas kompiuteriniame registre suskir stytas i keturias formas, t.y.

agresija mokykloje prieš bendraamži, agresija prieš mokytoja, agresija už mokyklos,

agresija prieš save. Iš visu agresijos formu 60 proc. sudare agresija mokykloje prieš

bendraamži. Tai rodo paaugliu iš socialines rizikos šeimu nepritapima bendraamžiu

grupeje. Atliekant tyrima kompiuteriniame registre užfiksuotas ir vienas atvejis, kai

paauglys tiek mokykloje, tiek draugu tarpe išsitare apie ketinimus vykdyti agresija prieš

save. Šiuo atveju paaugli tokiems ketinimams skatino santykiai šeimoje.

Delinkvencijos pasireiškimu statistika rodo, jog 29 proc. paaugliu iš 14

tiriamuju yra ivykde nusikaltimu. Visu aprašytu nusikalstamu veiku atvejais buvo pradetas

ikiteisminis tyrimas.

56

5 diagrama

Delinkvencijos atveju bendra statistika

29%

71%

delinkvencija

nesusije sudelinkvancijos atvejais

Delinkvencija kompiuteriniame registre buvo išskirstyta i atskiras formas: vagyste (individuali), vagyste (grupine), pinigu ar daiktu reketavimas, narkotiku platinimas, seksualinis prievartavimas, kitokia delinkvencijos raiška.

6 lentele

Delinkvencijos pasireiškimo formos

Viso vaiku Vagyste, plešimas (grupinis)

4 4 (100 %)

Lenteles duomenys rodo, kad delinkvencijos atvejais pasireiške tik grupine

vagyste ir tai sudare 100 proc. iš visu nusikalstamu veiku. Vadinasi, paaugliams iš

socialines rizikos šeimu yra budinga neigiama bendraamžiu itaka. I nusikalstama

veika buvo isitrauke 4 paaugliai iš 14 tiriamuju. Jie visi mokslo dienomis gyvena mokyklos

bendrabutyje, o i namus grižta tik savaitgaliais. Tai rodo, jog daugiausia laisvo laiko jie

praleidžia su bendraamžiais, kurie del nepalankiu salygu gyventi namuose yra

apgyvendinami mokyklos bendrabutyje.

Kaip pavyzdi galima pateikti vienos mergaites ivykdytas nusikalstamas veikas,

nes kiti atvejai yra analogiški, kadangi ivykdyti bendrai (7 lentele).

Analizuojant šiuos konkrecius atvejus, galima matyti, jog jie vyko vienas po kito, ir jei

viename dar nebuvo vagyste kvalifikuojancio isibrovimo požymio ir daiktu verte neviršijo

1 MGL, tai antrame – jau yra nusikalstamos veikos požymiai. Be to, antroji nusikalstama

57

veika buvo ivykdyta, kol dar vyko pirmosios veikos padarymo tyrimas ir nebuvo paskelbtas

sprendimas.

7 lentele

Delinkvencijos atveju aprašymai

plešimas

(grupinis)

2007-11-23 Utenos r. komisariate

buvo gautas pareiškimas, kad iš

Užpaliu gimnazijai priklausancio

sandeliuko pagrobta daiktu už 66,53

Lt. Ikiteisminio tyrimo metu buvo

išsiaiškinta, kad vagyste padare

moksleiviai, kuriu tarpe buvo ir

Neringa.

Nuobaudos ir

draudimai

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo

nutrauktas, nes vaiku veikose nera

vagyste kvalifikuojancio isibrovimo

požymio, o ju pagrobtu daiktu verte

neviršija 1 minimalaus gyvenimo lygio,

t.y. 130 Lt, nuo kada iškyla

baudžiamoji atsakomybe, o

mažameciai nusikalstamos veikos

padarymo metu nebuvo tokio amžiaus,

nuo kada jie atsako pagal

baudžiamuosius istatymus.

Vagyste,

plešimas

(grupinis)

2007-12-10 Utenos r. policijos

komisariate pradetas ikiteisminis

tyrimas pagal BK 178 str. 2d., kurio

metu nustatyta, kad buvo isibrauta i

sandeliuka, iš kurio dingo "Lions"

klubui priklausanti labdara.

Nusikaltima padare Užpaliu gimnazijos

moksleiviai, kuriu tarpe buvo ir

Neringa.

Nuobaudos ir

draudimai

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo

nutrauktas. Kaltininku veikose yra BK

178 str.2d. numatytos nusikalstamos

veikos požymiai, taciau jie negali buti

patraukti baudžiamojon atsakomyben,

nes nusikalstamos veikos padarymo

metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kada

atsako pagal baudžiamuosius

istatymus.

Kai kurias tyrime nagrinetas paaugliu deviantinio elgesio formas ( meginimus

rukyti, atskirus alkoholio vartojimo atvejus, begima iš namu bei pamoku, trukdyma vesti

pamokas) galima butu priskirti paauglystes amžiaus ypatumams. Taciau ilgiau užsitese

tokie elgesio bruožai gali pakenkti patiems paaugliams. Todel tokie paaugliai nors ir

nekelia problemu visuomenei ar savo šeimai, bet ju negalima palikti likimo valiai.

Saryšiai. Analizuojant saryšius pagal lyti, iš 8 lenteles duomenu matyti, kad

veiku pasiskirstymas panašus tiek tarp berniuku, tiek tarp mergaiciu. Didesni skirtuma

galima ižvelgti tik egresijos atvejais. Analizuojant konkrecius atvejus, taip yra del to, kad

tarp mergaiciu dažnesni pabegimai iš namu. Galima teigti, jog mergaites sunkiau perneša

konfliktus namuose, jaucia didesni pavoju, kai namuose girtaujama.

58

8 lentele

Lytys – poelgiai

Lytis

Chemine priklausomybe

Agresyvumas

Delinkvencija

Egresija

Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

Vyr. 6 3 2 3 4

Mot. 5 2 2 8 4

Chemines priklausomybes ir agresyvumo atvejais tik nežymiai mergaites lenkia

berniukai. Be to, turint omenyje atskirus atvejus, galima pastebeti, jog berniukai yra didesni

tokiu veiku iniciatoriai, daugeliu atveju jie pirmieji pasiulo mergaitems parukyti ar išgerti.

9 lentele

Poelgiu pasiskirstymas pagal šeimos tipa

Kompiuterinis registras pateikia saryši – šeimos-poelgiai (9 lentele). Taciau šio

tyrimo atveju, kai tiriama tik paaugliai iš socialines rizikos šeimu, visos šeimos buvo

vertinamos kaip nedarnios.

10 lentele

Poelgiu pasiskirstymas pagal klases

Klase Chemine priklausomybe

Agresyvumas

Delinkvencija

Egresija

Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

5 1 1 1 - 1 6 4 2 1 3 4

7 2 2 1 2 1

8 2 - 1 1 2

9 1 - - 3 -

10 1 - - 2 -

Šeima

Chemine priklausomybe

Agresyvumas

Delinkvencija

Egresija

Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

Normali - - - - -

Nedarni 11 5 5 11 8

59

Skirstant tiriamuosius pagal amžiu ir veikas, atkreiptinas demesys i 12 – 15

metu paauglius, t.y. penktokai, šeštokai, septintokai. Jiems dažniausiai budingi rukymo bei

alkoholio vartojimo atvejai, po to seka - kitos socialiai nepriimtino elgesio formos, veliau -

egresija, agresyvumas bei delinkvencija.

33..22..22.. PPrreevveenncciijjooss ffoorrmmuu ttaaiikkyymmaass

Kaip atsispindi tyrimo 11 lenteleje, gana dažnai paaugliai iš socialines rizikos

šeimu susiduria su nuobaudomis ir draudimais. Tai rodo, kad mokykloje jie patiria daugybe

neigiamu vertinimu. Programoje užfiksuoti atskiri atvejai parode, jog paaugliai už ivairius

elgesio pažeidimus, trukdymus vesti pamokas gauna neigiamus vertinimus, t.y. jiems

irašoma 1 balas i pasiekimu knygele. Tokius vertinimus paaugliai vertina kaip nuobauda.

Kitais atvejais rašomos pastabos. Taip pat tyrimas atskleide, jog minetos nuobaudos

taikomos už trukdyma vesti pamokas. Aprašant konkrecius atvejus buvo vienas atvejis, kai

mokiniui buvo apribotas laisvas laikas po pamoku ir menesio laikotarpiui ivestas namu

režimas. Tai buvo taikoma chemines priklausomybes atveju, kai nedave rezultatu šeimos

aktyvinimas, t.y. tevu iškvietimas i mokykla.

11 lentele

Taikytu prevencijos formu pasiskirstymas pagal poelgius

Prevencine forma

Chemine priklauso-mybe

Agresyvu-

mas

Delinkven-cija

Egresija

Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

Šeimos aktyvinimas

9 1 - 10 2

Mikrosociu- mo telkimas

1 - - 1 -

Ugdytiniu bendruomenes aktyvinimas

- 1 - - -

Asmens resursu aktyvinimas

- - - - 1

Psichosociali ne reabilitacija

4 1 - 2 2

Socialiai reikšmingo

- - - - -

60

reikšmingo elgesio treningas

Veiklos, alternatyvios deviantiškai, organizavimas

- - - - 1

Nuobaudos ir draudimai

4 4 4 5 7

Medicinine pagalba

- - - - -

Sveiko gyvenimo budo skatinimas

1 - - - -

Egresija (begimas iš namu, begimas iš pamoku) taip pat dažnai paaugliams

užtraukia nuobauda. Kaip parode atskiri atvejai, kai vaikai pabega iš namu, tevai i tai arba

visai nebereaguoja arba skiria nuobauda – niekur neišleidžia iš namu, draudžia žiureti

televizoriu. Taciau nepasitaike nei vieno atvejo, kad tevai baustu vaika už begima iš

pamoku.

Analizuojant prevencijos formu taikyma, galima pastebeti, jog labai retais

atvejais paaugliams iš socialines rizikos šeimu taikoma asmens resursu aktyvinimas,

socialiai reikšmingo elgesio treningas, veiklos alternatyvios deviantiškai organizavimas.

Mikrosociumo telkimas bei ugdytiniu bendruomenes aktyvinimas buvo taikytas taip pat

retais atvejais. Remiantis atskiromis vaiku elgsenos charakteristikomis, galima pastebeti,

kad ugdytiniai buvo aktyvinami padeti vieni kitiems tik išskirtiniu atveju, kai paauglys

išsake agresyvius ketinimus prieš save. Tuo metu klases draugai buvo prašomi nepalikti

berniuko vieno, stengtis kuo daugiau bendrauti su juo. Toks ugdytiniu bendruomenes

aktyvinimas buvo skirtas psichologu iniciatyva. Iš 11 lenteles matyti, kad paaugliai mažai

prisimena ir sveiko gyvenimo budo skatinimo atveju, nors mokykloje vyksta ivairus

seminarai, pokalbiu popamokines valandeles ivairiomis prevencinemis temomis. Tik vienas

iš tyrime dalyvavusiu paaugliu prisimine gaves lankstinuku.

Kadangi tyrimui labai svarbi šeimos aktyvinimo prevencine priemone, todel

atkreiptinas demesys, jog daugiausia šeimos aktyvinimas pasireiške chemines

priklausomybes bei egresijos atvejais (11 lentele). Nagrinejant atskirus šeimu aktyvinimo

61

atvejus paaugliu rukymo atvejais, atsiskleidžia abejingas tevu požiuris i šia problema. Kaip

matyti iš atskiru aprašymu, kai kurie tevai netgi pasišaipydami patys pasiulo cigareciu, kiti

numeta nuo saves atsakomybe, sakydami jog jie rukanciu savo vaiku nemate ir negali

kaltinti. Kiti sureaguoja šiek tiek rimciau, bet vienkartinai. Taciau nepasitaike nei vieno

atvejo, kad tevai susirupintu rimciau, kreiptusi del šios problemos sprendimo i specialistus

ar atvyktu i mokykla (12 lentele).

12 lentele

Šeimos aktyvinimas rukymo atvejais

Prevencijos priemone

Prevencijos priemones aprašymas

Šeimos aktyvinimas

mama žino.

Šeimos aktyvinimas

Tevai sake, jog patys nemato, todel nieko negali sakyti.

Šeimos aktyvinimas

Apie dukters rukyma tevai sužinojo iš kaimynu. Prie kaimynes liepe nerukyti, bet veliau nieko nesake.

Šeimos aktyvinimas

buvo sužinoje tevai ir baresi.

Šeimos aktyvinimas

Pranešta šeimai. Tevai i tai rimtai nereagavo, šiek tiek pabare, bet Sandros tai negasdina. Veliau tevai pasišaipydami patys pasiule cigareciu, bet Sandra su seserimi iš tevu neeme.

Šeimos aktyvinimas

Tevams pasake draugu tevai. Tevai praše daugiau nerukyti.

Šeimos aktyvinimas

Tevai niekam nepraneše, bet skyre nuobaudas patys. Jie niekur neleido išeiti iš namu, liepdavo tvarkyti namus ir dvi savaites reikejo plauti laiptine.

Šeimos aktyvinimas

pranešta seseriai, kuri Aurima globoja. Sesuo praše daugiau taip nedaryti.

Šeimos aktyvinimas

Sužinojo mama ir pyko ant draugu, su kuriais bendrauju.

Šeimos aktyvinimas

jau keleta kartu klases aukletoja buvo paskambinusi tevams. Tevas nieko nesako, mama labai griežta ir labai garsiai barasi, rekia, tampo už pakarpos. Buvo netgi ištempusi i ukini pastata. Bet kai pyktis praeina ir ji nieko nebesako.

Analogiška situacija ir del alkoholio vartojimo atveju. Individualiu pokalbiu

metu paaiškejo, kad daugumai vaiku tenka paragauti alkoholio namuose pasiulius tevams.

62

Kitiems tevai silpnu alkoholiniu gerimu pasiulo per šventes. Susisteminti duomenys

kompiuteriniame registre parodo tokia pat situacija, jog tevams nekelia nerimo atskiri

paaugliu alkoholio vartojimo atvejai (13 lentele). Tai rodo, kad tevai labiau linke susitaikyti

su šia problema nei ja spresti. Galima ižvelgti ir tai, kad yra nesuvokiamos rukymo bei

alkoholio vartojimo pasekmes ankstyvame amžiuje. Kitas aktualus aspektas, kuri galima

ižvelgti - tai, jog toks nesirupinimas vaiku problemomis parodo sutrikusi bendravima

šeimoje. Analizuojant minetus tyrimo rezultatus, nereiketu pamiršti, kad tai šeimos,

itrauktos i rizikos šeimu apskaita. Kaip atsispindi nagrinetuose dokumentuose (t.y.

sprendimai del šeimos itraukimo i apskaita), šioms šeimoms budingas piktnaudžiavimas

alkoholiu, socialiniu igudžiu stoka, vaiku nepriežiura. Taciau išsiaiškinus tokia situacija

tampa labai svarbi socialinio darbuotojo pozicija teikiant socialine pagalba šeimoms bei

jose augantiems vaikams.

13 lentele

Šeimos aktyvinimas alkoholio vartojimo atvejais

Prevencijos priemone

Prevencijos priemones aprašymas

Šeimos aktyvinimas

iškviesti tevai i mokykla, bet neatvyko.

Šeimos aktyvinimas

tevai mano, kad paragauti galima.

Šeimos aktyvinimas

mama sužinojo, bet del to dideliu konfliktu namuose nekilo.

Šeimos aktyvinimas

Tevai baresi.

Šeimos aktyvinimas

Tevai buvo kartu, bet nemate, nes buvo kitame kambaryje. Ispeti tevai to nenorejo pripažinti. Ju nuomone vaikai jau nemaži ir jie nebesiims ju aukleti.

Šeimos aktyvinimas

Tevai dažniausiai tokiu dalyku nepastebi, bet viena karta pasake tevams kaimyne. Taciau pavyko išsiginti.

Šeimos aktyvinimas

Motina pastebejo, kad Giedre yra išgerusi, bet nieko nesake.

Apibendrinus gautus tyrimu rezultatus galima spresti, kad tevai per daug

atlaidžiai žiuri i tokias elgesio formas kaip rukymas, girtavimas arba yra visai

63

toleruojanciu nepriimtina elgesi. Tai rodo, kad tokioje aplinkoje, kur toleruojamos

nepriimtino elgesio formos, augantys vaikai mato bloga pavyzdi, jie neskatinami

prosocialiai elgtis, nesudrausminami. Tokioje aplinkoje asocialus elgesys yra tik dar

labiau pastiprinamas. Gauti tokie tyrimu rezultatai socialiniam darbuotojui kelia dideli

susirupinima, ypac tais paaugliais ir vaikais, kurie auga socialines rizikos šeimose. Todel

socialinio darbuotojo veikla turi buti sutelkta tokiam tikslui, kad socialines rizikos šeimu

vaikai nepasektu tevu pedomis, bet išmoktu prosocialaus elgesio principu.

Tyrimui labai svarbi buvo šeimos terapija, šeimos problemu išaiškinimas

bei socialine pagalba šeimai, sprendžiant vaiko problemas. Be to, individualus

priejimas yra efektyvesnis ir veiksmingesnis tada, kai yra isigilinama i vaiko aplinka. Pasak

B.Bitino, R.Prakapo (2007), stengiantis kuo objektyviau pažinti vaiko biografija, daugeliu

atveju imanoma nustatyti pradiniu elgesio sutrikimu ar barjeru pasireiškimo momenta bei

gilesnes priežastis. Nes elgesio kryptinguma, daugeliu atveju, lemia asmenybes poreikiai,

motyvai, polinkiai, interesai, siekiai, nuostatos, idealai. Todel analizuojant informacija apie

deviantinio elgesio paauglius iš socialines rizikos šeimu, labai svarbu žinoti tipiškas

auklejimo klaidas ir konkrecius šeimai budingus trukumus. Mat, tiketina, jog jie ir padare

didžiausia itaka paaugliui ir nuleme jo elgesio motyvacijos nukrypimus. Del šiu priežasciu

šeimos aktyvinimas buvo naudojamas itin dažnais atvejais tyrimo metu dirbant tiesiogini

darba su socialines rizikos šeimomis. Šeimos aktyvinimas buvo vykdomas taktiškais

pokalbiais su šeimomis, sprendžiant ju vaiku problemas, bet neapkaltinant vaiko ir

prognozuojant, kad su tuo vaiku šeimoje nebutu per griežtai pasielgta. Pirmiausia buvo

stengiamasi sutelkti tevu demesi i pozityvia vaiku veikla ir tik po to skatinama spresti

kilusias problemas.

64

3.2.3. Socialinio darbo su socialines rizikos šeimomis analize

Dokumentu analize. Analizuojant dokumentus, nustatyta socialines rizikos

šeimu struktura, užimtumas bei socialines rizikos veiksniai dominuojantys tirtose šeimose.

6 diagrama

Socialines rizikos šeimu tipas

18%

36%

46%

gyvena ne santuokoje

nepilna šeima(išsituoke)pilna šeima

Iš 6 diagramos duomenu matyti, kad daugiau nei puse šeimu gyvena ne

santuokoje 18 proc. arba išsituoke 36 proc. (t.y. šeimoje yra vienas iš tevu). Pilnos šeimos

sudaro 46 proc. iš 11 tyrime dalyvavusiu socialines rizikos šeimu.

7 diagrama

Socialines rizikos šeimu struktura

55%

45%daugiavaikes šeimos

šeimos, auginancios 2vaikus

Analizuojant socialines rizikos šeimu struktura, galima pastebeti, kad daugiau

nei puse šeimu yra daugiavaikes šeimos, kuriose auga nuo 3 iki 8 vaiku. Daugiavaikes

šeimos iš visu tiriamu šeimu sudare 55 proc.. Likusiose šeimose, kurios sudaro 45 proc.,

auga po du vaikus. Galima pastebeti, kad tarp 11 tyrime dalyvavusiu šeimu nebuvo šeimos,

auginancios viena vaika.

65

8 diagrama

Socialines rizikos šeimu užimtumas

46%

27%

27%dirbantys laikinus darbusturintys pastovu darbabedarbiai

Tyrimas parode, kad socialines rizikos šeimoms yra budinga pastovaus darbo

neturejimas. Dirbantys laikinus darbus sudaro 46 proc. iš visu tiriamuju. Dokumentu

analize parode, kad laikini darbai dirbami daugiausiai vasaros metu pas ukininkus, o kitais

sezonais yra pragyvenama iš paramos. Pasitaiko laikino darbo atveju, kai dirbama ištisus

metus su pertraukomis, nes darbai prarandami del priklausomybes alkoholiui. Tik 27 proc.

turi pastovu darba. Niekur nedirbantys sudaro 27 proc.. Tokiais atvejais, remiantis

dokumentu analize, pragyvenama iš valstybes paramos maisto produktais, išmoku vaikams

arba netekto darbingumo pensiju.

9 diagrama

Socialines rizikos šeimu problemos

82%

18%

alkoholio vartojimassocialiniu igudžiu stoka

Analizuojant problemas, del kuriu šeimos buvo itrauktos i socialines rizikos

šeimu apskaita, akivaizdu, jog pagrindine problema yra alkoholio vartojimas. Ši problema

aktuali 82 proc. šeimu iš visu dalyvavusiu tyrime. Dokumentu analize parode, kad

turincioms priklausomybes problemu šeimoms truksta pozityvaus bendravimo šeimoje, su

kaimynais ar bendruomeneje, tokioms šeimoms budingas smurtas šeimoje, vaiku

nepriežiura bei valstybes paramos panaudojimas ne pagal paskirti. Šeimose, itrauktose i

socialines rizikos apskaita del socialiniu igudžiu stokos, vyrauja netinkamas rupinimasis

66

vaikais, nesugebejimas tvarkytis buityje bei atlikti reikalingas funkcijas asmeniniame bei

visuomeniniame gyvenime. Tokios šeimos tarp dalyvavusiu tyrime sudare 18 proc..

Ivairus pokalbiai bei pokyciai šeimose buvo fiksuojami dokumentuose (šeimos

aplankymu aktuose). Jau atskleista, kad i paaugliu elgesio normu pažeidimus tevai reagavo

daugiau atmestinai, nei griežtai, taciau iš labiausiai netiketu pokalbiu apie vaiku auklejima

isimintiniausi buvo tokie: „mums auklet vaiku visai nereikejo, nes musu vaikai geri, o jei

ka pasakom, tai vaikai supyksta, todel geriau visai nieko nesakom, musu vaikai –

auksiniai“. Kitose šeimose tevai tarpusavyje nesutaria del vaiku auklejimo, t.y. vienas

nuolaidžiauja, kitas – kontroliuoja griežciau. Tokiais atvejais nuolaidžiaujantis stengiasi

nuslepti nuo griežtesnio nepageidaujamus vaiko elgesio faktus. Labai dažnas atvejis, kad

socialines rizikos šeimose vyrauja nuomone, kad vaikai nuo 12 metu amžiaus jau yra

„užauginti“.

Atveju analize. Socialines rizikos šeimu bylose buvo segami šeimos

aplankymo aktai (priedas nr. 5), kuriuose fiksuojama pokyciai šeimose. Analizuojant

konkrecius atvejus, galima pamineti atveji, kai kompiuterinio registro budu nustacius

dažniausiai pasikartojancias mergaites problemas, aktyvinant šeima ir naudojant

individualaus darbo privalumus, pavyko išspresti problema. Ivedant nepriimtino elgesio

atvejus i septintokes lentele, pradejo ryšketi tie patys nusižengimai, t.y. trukdymas vesti

pamokas. Nusižengimai kartodavosi per to paties dalyko pamokas (rusu kalbos). Šie

nusižengimai kele paaugles nepasitenkinima, ji kaltino mokytoja ir buvo nusistaciusi prieš

pamoku ruošima. Mergaite pati ižvelge savo dažnai besikartojancius nepriimtino elgesio

atvejus ir pasiulius ka nors sugalvoti, ji labai noriai sutiko. Kartu su ja buvo nuspresta, jog

reikia pabandyti elgtis atvirkšciai, t.y. paruošti pamokas, kiek imanoma viska stengtis

išmokti, neprieštarauti mokytojai ir stebeti mokytojos reakcija. Apie tai buvo pranešta

šeimai ir paprašyta, kad tevai skirtu laiko ir tuo paciu atskleistu savo galimybes padeti

dukrai ruošiant rusu kalbos pamokas. Ryškus pokyciai gana greitai buvo pastebeti

mokykloje ir aptarti per mokytoju posedi (apie pokycius praneše mokyklos socialine

pedagoge). Paminetina tai, jog mergaite per pirma ir antra trimestrus iš rusu kalbos dalyko

turejo šešetus, o treciajame – prognozuojama, kad bus išvestas devynetas. Tai rodo, jog

išsprendus nepageidaujamo elgesio pasireiškimus per pamokas, gali pagereti mokymosi

rezultatai. Mergaitei patiko buti pastebetai už pozityvia veikla, todel geresniu rezultatu ji

pradejo siekti ir kitose pamokose.

Galima pamineti atveji, susijusi su egresijos (begimas iš namu) pasireiškimu.

Šeimoje dvi dukras auginanti išsiskyrusi motina i socialines rizikos šeimu apskaita buvo

67

itraukta del girtavimo, smurto prieš vaikus ir valstybes paramos panaudojimo ne pagal

paskirti. Motinai pradejus kasdien girtauti namuose kilo konfliktai ir šešiolikos metu dukte

pabego iš namu. Ji papraše kaimynu nuvežti ja pas teva, gyvenanti Utenoje. Gyvendama

pas teva, i mokykla Užpaliuose ji atvažiuodavo autobusu. Ta pacia diena iš namu pabego ir

kita dukte, kuri parduotuveje papraše, kad pardaveja paskambintu socialinei darbuotojai.

Mergaite buvo apgyvendinta Utenos vaiku socialines paramos ir ugdymo centre, nes ji tevo

neturi. Šiuo atveju dukros jau nebegalejo kenteti girtaujanc ios motinos. Sprendžiant šia

problema, su mama buvo sudarytas vaiku susigražinimo planas, pagal kuri ji privalejo

užsiregistruoti i Darbo birža, susirasti darba ir lankytis pas psichikos sveikatos centro

specialistus del priklausomybes problemos sprendimo. Motina vaikus susigražino per

menesi, kadangi isidarbino pas ukininkus, šiek tiek užsidirbusi aptvarke buiti ir pradejo

lankytis pas specialistus del pagrindines problemos išsprendimo.

Daug demesio buvo skiriama, po kokiu ivykiu ar aplinkybiu šeimose keisdavosi

vaiku poelgiai ir kokiais atvejais elgesio pažeidimai buvo pranešami šeimai. Tyrimas

parode, kad po tevu girtavimo savaitgaliai, naktimis paaugliai ateidavo i mokykla

nepasiruoše pamokoms, netvarkingi. Šias problemas sekdavo neigiami vertinimai,

nesekmes mokykloje.

Remiantis paaugliu elgsenos charakteristikomis, paaiškejo, kad aktyvinant

šeima ir dirbant individualiai su paaugliu galima išspresti deviantinio elgesio problemas.

Akivaizdus pavyzdys yra jau minetas atvejis, kai mergaite pabego iš namu del tevu

girtavimo naktimis ir neblaiviu asmenu ejimo i ju su seserimi kambari. Šiuo aprašomu

atveju, su socialines rizikos šeima rengiant pokyciu plana (dirbant su socialines rizikos

šeimomis kiekviena menesi planuojami pokyciai šeimoje, jie fiksuojami, surašomi šeimu

aplankymo aktai ir segama i bylas) buvo nuspresta irengti mergaiciu kambaryje užrakta iš

vidaus. Suprantama, tai visu šeimos problemu neišsprende, bet mergaites savo kambaryje

jausis saugiau. Toliau su šeima sprendžiamos girtavimo, buities tvarkymo problemos,

kurios užims daugiau laiko. Taciau šis atvejis parode, kad labai svarbus individualus

priejimas prie kiekvieno vaiko, jo problemu išaiškinimas bei priežasciu nustatymas. Nes

seserys jau kelis metus begdavo iš namu, bet del menko bendravimo su tevais jos pacios to

tevams nepasake.

68

Apibendrinant dokumentu analizes bei kompiuterinio registro duomenis,

nustatyta:

• Kuo didesne vaiku nepriežiura šeimoje, kuo abejingesni tevai, tuo sunkesni ir dažnesni

paaugliu elgesio pažeidimai. Pvz. Paaugliai, kurie dalyvavo grupiniame plešime, su tevais

susitinka tik savaitgaliais ir beveik nebendrauja.

• Paaugliu begimai iš namu susije su tevu girtavimu.

• Jei tevai abejingi darbui, ju vaikai nerupestingi mokykloje.

• Vartojantys alkoholi tevai, jo yra dave ir savo vaikams.

Aprašant tiriamuju konkrecias gyvenimo problemas, susijusias su šeima,

išryškejo realios taikyto individualaus intervencinio darbo efektyvinimo galimybes: vaiku

elgsenos formu dominuojanciose situacijose savalaikis nustatymas ir intervencija – tai

didele tikimybe juos apsaugoti nuo neigiamu veiku.

Tyrimo rezultatai patvirtina teorineje dalyje nagrinetu autoriu mintis, kad

devintiniam paaugliu elgesiui, negatyviam aplinkos vertinimui isigaleti gali tureti itakos ir

auklejimo stilius, negatyvi šeimos itaka, bendraamžiu grupes. Tevu demesio stoka ar

visiškas nesidomejimas paauglio problemomis gali buti problemu pradžia, nes laiku

nepastebeje paauglio igytu žalingu iprociu ar kokios nors nepriimtinos veiklos, galime

nespeti tam užkirsti kelio.

Pažymetina, kad santykiai su bendraamžiais paauglysteje yra labai svarbus.

Tyrimo rezultatai parode, kad visi delinkvencijos atvejai buvo susije su bendraamžiu itaka,

nes buvo ivykdyti tik grupiniai plešimai, daugelis chemines priklausomybes atveju ivyko

pasiulius draugams. Taciau kokiu draugu grupe pasirenka paauglys, daugeliu atveju taip pat

priklauso nuo šeimos. Konkreciu tyrimo atveju, socialines rizikos šeimu paaugliai

bendrauja su tokiose pat šeimose auganciais vaikais. I kompiuterini registra buvo

registruojami tik Užpaliu socialines rizikos šeimose augantys paaugliai. Todel akivaizdu,

jog tai buvo ta pacia mokykla lankantys vaikai. Tie, kurie buvo panašaus amžiaus,

priklause tai paciai bendraamžiu grupei. Todel, iš tyrime dalyvavusiu paaugliu, dauguma

tarpusavyje draugavo, kartu gyveno mokyklos bendrabutyje ir ju veikos, ypac chemines

priklausomybes ir delinkvencijos atvejais buvo bendros.

Nagrinejant ivairiu prevencijos priemoniu veiksminguma, galima teigti, jog

labai svarbus individua lus darbas su paaugliu ir jo šeima, teikiant pagalba, bei

69

bendradarbiavimas su paauglio aplinka ir kitais specialistais. Daugeliu atveju, kaip parode

tyrimas, gali buti veiksminga tik visuma priemoniu, naudojamu neatideliotinai.

Mokykla taip pat turetu prisideti sprendžiant paaugliu elgesio problemas, skatinant

mokymosi motyvacija bei geriau organizuojant užimtuma.

Akivaizdu, jog neigiami vertinimai bei nuobaudos nera labai veiksmingi. Jie

dar stipriau pabrežia, stimuliuoja ar net iteigia nepageidautinas paaugliu savybes ir

poelgius. Tai kelia naturalu pasipriešinima – afektines reakcijas. Asmenybe pamažu darosi

tokia, kokia ja mato aplinkiniai. Paauglys ima nebepasitiketi aplinkiniais, užgaulioja juos.

Atsiranda užburtas ratas, problema neišsisprendžia, o dar labiau gileja. Tyrime gauti

rezultatai patvirtina, kad teigiamomis emocijomis grindžiami kontaktai teigiamai veikia

tarpusavio santykius ir elgsena.

Dirbant su paaugliais, tinka visos socialinio darbo kryptys, t.y. individualus

darbas su paaugliu, intervencinis darbas su šeima bei kitos prevencijos formos. Socialinis

darbuotojas pirmiausia turetu pažinti vaika, išsiaiškinti jo sunkumus, o po to planuoti darba

lygiagreciai tiek su paciu paaugliu, tiek su šeima. I ši procesa turetu buti itraukti visi koki

nors kontakta su paaugliu turintys asmenys, nes tokiu atveju problema sprestusi ir i “gyli”,

ir i “ploti”, ir, autores manymu, per trumpesni laika galima butu pasiekti apciuopiamu

gerejimo pokyciu.

Kadangi paaugliu problemiškas elgesys dažnai atsiranda del šeimoje gludinciu

priežasciu, socialinis darbuotojas turetu labai dideli demesi skirti darbui su šeima. Iš tyrimo

rezultatu sužinojome, kad kai kurie suaugusieji per daug atlaidžiai žiuri i problemines

paaugliu elgesio formas. Siekiant geranoriškai padeti šeimai pažinti savo problemas ir

laipsniškai siekti gerejimo pokyciu šeimos nariu santykiuose, mokant juos prosocialiais

budais spresti konfliktus, kontroliuoti savo elgesi, gal net keisti gyvenimo buda, butina

daugiau demesio skirti bendravimui su vaiku. Labai svarbu, kad socialinis darbuotojas

nenuleistu ranku pasitaikius nesekmems.

Apibendrinus ir išanalizavus deviantiniu elgesiu pasižyminciu paaugliu poreikius

ir aplinkos poveikius, ga lima išskirti tokias socialinio darbuotojo veiklos galimybes,

dirbant su socialines rizikos šeimomis:

• nuolat palaikyti ryši su deviantinio elgesio paaugliu tevais;

• išnaudoti individualaus priejimo galimybes prie kiekvieno paauglio;

• sistemingai stebeti elgesio formavimosi procesa, nagrineti gyvenimo salygas bei

elgesio kitimo istorija;

70

• ieškoti budu paaugliams realizuoti save laisvalaikiu;

• paauglius itraukti i teigiamas veiklas, patikint jiems atsakingas užduotis ar pareigas;

• nuolat analizuoti konfliktines situacijas, mokant nukreipti ir neutralizuoti konfliktus;

• mokyti paauglius ir ju tevus atpažinti priešiškuma ar agresija gyvenimo situacijose,

nepainiojant jos su paprasciausiu judrumu, siekimu užmegzti kontakta ar pan..

Kuo greiciau paauglys sulauks tinkamos paramos, reakcijos, tuo didesne bus

tikimybe apsaugoti ji nuo nepageidaujamu poelgiu. Socialinio darbuotojo pagrindinis

uždavinys – padeti paaugliui suvokti sunkumu priežastis ir pasiulyti galimus sprendimo

variantus, suderinti paauglio ir aplinkos saveika.

71

IŠVADOS

1. Pagrindines socialines rizikos šeimu problemos, lemiancios deviantinio paaugliu

elgesio formavimasi yra: alkoholizmas (82 proc.), nedarbas (27 proc.), socialiniu igudžiu

stoka (18 proc.). Šios problemos, del šeimu menko prisitaikymo visuomeniniame ir

ekonominiame gyvenime, stabdo ir pažeidžia šeimos nariu socializacija.

2. Socialines rizikos šeimu gyvenimo kokybe sukelia dažniausiai pasireiškiancias

paaugliu deviantinio elgesio apraiškas: rukyma ir alkoholio vartojima (80 proc.), begima iš

namu ir pamoku (79 proc.), kitas socialiai nepriimtino elgesio formas (57 proc.), agresija (36

proc.), teises pažeidimu padaryma (29 proc.).

3. Dominuojancios negatyvaus elgesio formos: chemine priklausomybe ir egresijos veiku

grupes. Daugiausiai nusižengimu padaro 12 – 15 metu paaugliai.

Tarp delinkvencijos atveju vyravo grupinis plešimas. Vadinasi, paaugliams iš socialines

rizikos šeimu yra budinga neigiama bendraamžiu itaka, dalyvavimas asocialiose grupese.

Lyginant mergaiciu ir berniuku deviantinio elgesio apraiškas, matyti, kad mergaitems

budingi egresijos atvejai, kadangi mergaites daug dažniau bega iš namu. Galima teigti, jog

mergaites sunkiau perneša konfliktus namuose, jaucia didesni pavoju, kai namuose

girtaujama.

Berniukams, lyginant su mergaitemis, budingas alkoholio vartojimas, rukymas ir

agresyvumas.

4. Stebesenos sistema „STEBIS“ – efektyvi programa, padedanti kryptingai bei tikslingai

organizuoti deviantinio elgesio paaugliu pažinimo procesa, kaupti informacija ir organizuoti

socialine pagalba.

5. Socialines pagalbos socialines rizikos šeimoms bei jose gyvenantiems vaikams

veiksmingumas yra susijes su:

- pernelyg atlaidžiu tevu požiuriu i tokias elgesio formas kaip rukymas, girtavimas arba

yra visai toleruojanciu nepriimtina elgesi. Tai rodo, kad tokioje aplinkoje, kur toleruojamos

72

nepriimtino elgesio formos, augantys vaikai mato bloga pavyzdi, jie neskatinami prosocialiai

elgtis, nesudrausminami. Tokioje aplinkoje asocialus elgesys yra tik dar labiau

pastiprinamas.

- nuobaudu neigiamu vertinimu bei veiksmingumu. Nuobaudos dar stipriau pabrežia,

stimuliuoja ar net iteigia nepageidautinas paaugliu savybes ir poelgius. Tai kelia naturalu

pasipriešinima – afektines reakcijas. Asmenybe pamažu darosi tokia, kokia ja mato

aplinkiniai. Paauglys ima nebepasitiketi aplinkiniais, užgaulioja juos. Atsiranda užburtas

ratas, problema neišsisprendžia, o dar labiau gileja.

- individualaus socialinio darbo metodo derinimo su grupiniu metodu, kai pagalba

tolygiai teikiama ir rizikos šeimos vaikams, ir ju tevams.

- ivairiu sriciu specialistu bendradarbiavimu, derinant kryptingas poveikio priemones,

veikiancias ir paauglius, ir juos supancia aplinka.

73

REKOMENDACIJOS

Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su socialines rizikos šeimomis:

• daryti itaka socialines rizikos šeimose auganciu vaiku socializacijai,

organizuojant bendras tevu ir vaiku bendravimo veiklas, stiprinant tevu ir vaiku dvasinius

ryšius ir dorovinio elgesio patvaruma;

• teikiant socia line pagalba ir vykdant ivairias funkcijas (diagnostine,

prevencine, intervencine), kompleksiškai spresti socialines rizikos šeimu ir jose auganciu

vaiku problemas, tam panaudojant ir valstybines, ir bendruomenines pagalbos priemones;

• su savivaldybiu bei seniuniju pagalba numatyti socialines rizikos šeimu

mokymu bei priežiuros sistema, skatinant šeimu atsakomybe už šeimos funkciju vykdyma,

šeimos nariu ir kartu solidaruma, ju moraline atsakomybe už kitus šeimos narius;

• i socialines pagalbos procesa itraukti visus šeimos narius ir šeima nagrineti

kaip sistema, kurioje šeimos problemos priklauso visai šeimai;

• moketi ir gebeti derinti individualaus ir grupinio darbo metodus visuose

darbo su klientu intervencijos etapuose, skirti pakankamai demesio vaiku, iš socialines

rizikos šeimu, elgesio apraišku nustatymui bei analizei;

• aktyvinti ir motyvuoti šeimas savarankiškai spresti savo problemas,

padedant bei prižiurint problemu sprendimo eiga bei kokybe;

• organizuoti kitu specialistu (psichologu, mediku, pedagogu) konsultacijas,

bendradarbiauti su mokyklomis, papildomo ugdymo institucijomis, nepilnameciu reikalu

tarnyba, vaiku teisiu apsaugos skyriumi ir kitais socialiniais partneriais, siekiant nustatyti

esmines šeimos bei ju vaiku problemas, surasti efektyvius pagalbos budus ir tevams, ir

deviantinio elgesio vaikams.

74

Šaltiniu ir literaturos sarašas

1. Aramaviciute V. Vaikas ir šeima. – Kaunas, 1976.

2. Aramaviciute V. Nedarniu šeimu vaikai ir ju auklejimo ypatumai. Metodine medžiaga,

– Vilnius, 1975.

3. Bajoriunas Z. Šeimos edukologija. – Vilnius, 1997.

4. Baršauskiene V., Leliugiene I. Sociokulturinis darbas bendruomeneje.- Kaunas, 2001.

5. Bitinas B. Ugdymo tyrimu metodologija.- Vilnius: Jošara, 1998.

6. Bitinas B. Pedagogines diagnostikos pagr indai. – Vilnius, 2002.

7. Bitinas B. Hodegetika. Auklejimo teorija ir technologija. – Vilnius, Kronta, 2004.

8. Bitinas B., Prakapas R. Vaiku elgsenos stebesenos programa Stebis. metodines

rekomendacijos. Vilnius, 2007.

9. Braziene R., Gušcinskiene J. Socialines atskirties modeliai Lietuvoje. Filosofija.

Sociologija. 2004. Nr.4.

10. Davidaviciene A., Stoniene L. Narkotiku vartojimo ir ŽIV/AIDS prevencija ugdymo

institucijose. Metodines rekomendacijos. – Vilnius, 2000.

11. Gailiene D., Bulotaite L., Struliene N. Aš myliu kiekviena vaika. – Vilnius:

valstybinis leidybos centras, 1996.

12. Giedriene R., Grudzinskas J., Navaitis G. Valstybinis psichikos sveikatos centras.

Vaiku psichologinis konsultavimas. – Vilnius, 1999.

13. Gucas A. Vaiko ir paauglio psichologija. – Kaunas, 1990.

14. Gvaldaite L, Švedaite B. Socialinio darbo metodai. - Vilnius, 2005

15. Herm S. „Sunkus“ vaikai. Praktiniai patarimai aukletojams ir tevams. Vilnius, 2004.

16. Jakavicius V. Žmogaus ugdymas. – Klaipeda: KU leidykla, 1998.

17. Johnson L. C. Socialinio darbo praktika. – Vilnius, 2001.

18. Juceviciene P. Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki šiuolaikines

edukologijos.- Kaunas, 1997.

19. Juodaityte A. Socializacija ir ugdymas vaikysteje. - Vilnius, 2002.

20. Hurrelman K., Unverzagt G. Kaip išugdyti stiprius vaikus. – Vilnius, 2001.

21. Ignatoviciene S., Žukauskiene R. Rizikos grupes vaikai. – Vilnius, 1997.

22. Kaduchin A. The Social Work Interwiev. – USA: Columbia University Press, 1990.

23. Kvieskiene G. Socializacijos pedagogika. – Vilnius, 2000.

75

24. Kvieskiene G. Socializacija ir vaiko gerove. – Vilnius: VPU, 2003.

25. Kvieskiene G. Pozityvioji socializacija. – Vilnius: VPU, 2005.

26. Kucinskas V., Kucinskiene R. Socialinis darbas švietimo sistemoje. Teoriniai

aspektai. – Klaipeda: KU leidykla, 2000.

27. Lazutka R. Vaiku globos kaštai Lietuvoje, 1999.

28. Lietuvos šeima. Mokslines – praktines konferencijos “Lietuvos šeima: tradicijos ir

ateitis”, medžiaga. – Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1994.

29. Lietuvos Respublikos Konstitucija – Vilnius, 1996.

30. Lietuvos Respublikos Socialiniu paslaugu istatymas. Nr. X- 493. – Vilnius, 2006.

31. Lietuvos Respublikos SADM isakymas, Del darbo su socialines rizikos šeimomis

metodiniu rekomendaciju patvirtinimo, Nr. A1-207. – Vilnius, 2003.

32. LR SADM socialinis pranešimas 2006-2007. – Vilnius, 2007.

33. LR Vaiko minimalios ir vidutines priežiuros istatymas. Nr. X-1238. – Vilnius, 2007.

34. LR Civilinis kodeksas. Nr. VIII-1864. – Vilnius, 2000.

35. LR Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymas. Nr. I-1234. – Vilnius, 1996.

36. Leliugiene I. Žmogus ir socialine aplinka. – Kaunas: Technologija, 1997.

37. Leliugiene I. Socialine pedagogika. – Kaunas: Technologija, 2003.

38. Leliugiene I. Socialinio pedagogo (darbuotojo) žinynas. – Kaunas: Technologija, 2002.

39. Lukoševiciene I. Profesinio socialinio darbo pagrindai. Kaunas, 1996.

40. Mielke U. Geriau supraskime sunkius vaikus. Vilnius, 1997.

41. Miškinis K.Šeima žmogaus gyvenime. – Kaunas 2003.

42. Navaitis G. Psichologine parama vaikams. – Vilnius, 1998.

43. Repšyte E., Bieliauskaite R. Keturi netinkamo elgesio tikslai // Mokykla, 1995, Nr.

44. Rupšiene L. Šeimotyros ivadas. – Klaipeda: KU, 2002.

45. Socialines apsaugos ir darbo ministerijos socialinis pranešimas 2006-2007. - Vilnius,

2007.

46. Sutton C. Socialinis darbas, bendruomenes veikla ir psichologija.- Vilnius, 1999.

47. Tierno M. Responding To the Socially Motivated Bichaviours of Adolescents.-

N.Y.,1991.

48. Unicef , „Vaikai ir šeima“. Vilnius, 1998.

49. Vaitkevicius J. Socialines pedagogikos pagrindai. – Vilnius: Egalda, 1995.

50. Vaiko teisiu konvencija. – Vilnius, 1996.

51. Valickas G. Psichologines asocialaus elgesio ištakos. – Vilnius, 1997.

76

52. Valickas G. Neigiami vertinimai, bausmes ir asmenybes formavimasis. Lietuvos

švietimo reformos gaires. – Vilnius, 1994.

53. Valickas G. Asmenybes saves vertinimas. – Vilnius, 1991.

54. Žalimiene L. Skurdo subkulturos ypatumai (Socialinio darbo aspektas), ir Socialines

grupes: nepritekliaus žymes. - Vilnius: Socialiniu tyrimu institutas, 2004.

55. Žukauskiene R. Darbo su agresyviais vaikais ypatumai//LR Švietimo ir mokslo

ministerija. Pedagoginis-psichologinis centras (metodines rekomendacijos)-Vilnius,

1998.

56. Žukauskiene R. Raidos psichologija. – Vilnius1996.

57. http:/www.vpu.lt/socpedagogika/zodynelis/

58. http:/www.socmin.lt/index.php?-1351634479

59. http:/www.lrs3.lt/home/Konstitucija.html

60. http:/www.litlex.lt/script/sarasas2.d/

77

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO, SOCIALINES

KOMUNIKACIJOS INSTITUTO, SOCIALINES PEDAGOGIKOS KATEDROS

Neakivaizdiniu studiju socialinio darbo specialybes magistrantes Rasos

Žukauskienes magistro darbas „SOCIALINE PAGALBA DEVIANTINIO ELGESIO

PAAUGLIAMS IŠ SOCIALINES RIZIKOS ŠEIMU“; darbo vadove doc.dr. Violeta

Vaicekauskiene; darbas parengtas 2008m.

SANTRAUKA

Socialines rizikos šeimu tematika yra aktuali daugelyje pasaulio valstybiu, o

pastaruoju metu, tebeišgyvenant socialines permainas, tai budinga ir Lietuvai. Ateities

visuomene, tautos ir valstybes perspektyva priklausys nuo busimu socialinio veiksmo dalyviu

– vaiku.

Tyrimo objektas – socialine pagalba deviantinio elgesio paaugliams iš

socialines rizikos šeimu. Darbo tikslas – ištirti socialines pagalbos veiksminguma

deviantinio elgesio paaugliams iš socialines rizikos šeimu.

Socialines rizikos šeimu grupei priklauso šeimos, kurioms budingi negatyvus

socializacijos bruožai. Negatyvius socializacijos bruožus formuojantys veiksniai yra

alkoholizmas, nedarbas, skurdas, socialiniu igudžiu stoka. Tokiu šeimu prisitaikymo

visuomeniniame ir ekonominiame gyvenime galimybes yra menkos, nes ju problemos stabdo

arba pažeidžia šeimos nariu socializacija. Socialines rizikos šeimose pastebetini dideli vaiku

priežiuros, ugdymo bei elgesio kontroles trukumai, kurie neigiamai veikia paaugliu elgsena.

Paauglystes tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tuo metu pradeda

sparciai formuotis asmenybe, aktyviai vykti socializacija, atitinkamu vaidmenu prisiemimas.

Labai tiketina, kad šiame procese gali pasitaikyti ivairiu elgesio defektu, lemianciu

deviantiškos asmenybes susiformavima. Socialines rizikos šeimose susikloste aplinkybes,

lemia nepilnameciu priklausyma rizikos grupei, – tai yra sukelia tam tikras negatyvaus

elgesio apraiškas: teises pažeidimu padaryma, siaura interesu ir poreikiu rata, negatyvu

požiuri i dorovines vertybes, alkoholio vartojima, begima iš namu ar auklejimo istaigu,

smurta prieš silpnesnius draugus.

Socialines rizikos šeimomis valstybe rupinasi teikiant socialine parama bei

skiriant socialines paslaugas. Šiame darbe socialiniu paslaugu teikimas analizuojamas dirbant

su socialines rizikos šeimomis dviem kryptimis - tai prevencine bei intervencine.

Prevencine kryptis igyvendinama atliekant tokias funkcijas: tevu švietimo;

pagalbos kriziu atvejais, individualaus darbo bei bendravimo.

78

Teikiant intervencine pagalba, socialinis darbuotojas planuoja intervencijos

žingsnius: kliento identifikavima – socialines rizikos šeimos nustatyma; kliento ivertinima;

darbo su socialines rizikos šeima veiksmu plano sudaryma ir igyvendinima; darbo su

socialines rizikos šeima rezultatu ivertinima ir tolesniu veiksmu planavima.

Atlikus kokybini tyrima, naudojant programa „STEBIS“, remiantis

kompiuterinio registro duomenu analize nustatyta:

• Kad daugiausiai nusižengimu padaro 12 – 15 metu paaugliai.

• Dominuojancios negatyvaus elgesio formos priklauso chemines

priklausomybes ir egresijos veiku grupems.

• Iš visu delinkvencijos atveju vyravo grupinis plešimas. Vadinasi, paaugliams iš

socialines rizikos šeimu yra budinga neigiama bendraamžiu itaka, dalyvavimas asocialiose

grupese.

• Mergaitems labiau budingi begimo iš namu atvejai. Galima teigti, jog mergaites

sunkiau perneša konfliktus namuose, jaucia didesni pavoju, kai namuose girtaujama.

• Berniukams labiau nei mergaitems budingas alkoholio vartojimas, rukymas ir

agresyvumas.

• Tyrimas parode, kad tevai per daug atlaidžiai žiuri i tokias elgesio formas kaip

rukymas, girtavimas arba yra visai toleruojanciu nepriimtina elgesi. Tai rodo, kad tokioje

aplinkoje, kur toleruojamos nepriimtino elgesio formos, augantys vaikai mato bloga pavyzdi,

jie neskatinami prosocialiai elgtis, nesudrausminami. Tokioje aplinkoje asocialus elgesys yra

tik dar labiau pastiprinamas.

• Paaiškejo, jog neigiami vertinimai bei nuobaudos nera labai veiksmingi. Jie dar

stipriau pabrežia, stimuliuoja ar net iteigia nepageidautinas paaugliu savybes ir poelgius. Tai

kelia naturalu pasipriešinima. Asmenybe pamažu darosi tokia, kokia ja mato aplinkiniai.

Paauglys ima nebepasitiketi aplinkiniais, užgaulioja juos. Tyrime gauti rezultatai patvirtina,

kad teigiamomis emocijomis grindžiami kontaktai teigiamai veikia tarpusavio santykius ir

elgsena.

Tyrimas patvirtino, kad paaugliu sunkumus galima iveikti dirbant kartu su jais

bei ju šeimomis, t.y. teikiant socialines paslaugas šeimai. Reikia pripažinti, kad socialine

pagalba veiksminga tik po sistemingo stebejimo, išsiaiškinus negatyvaus elgesio

formavimosi procesa, priežastis, išnagrinejus gyvenimo salygas, šeimos itaka bei elgesio

kitimo istorija.

79

PÄDAGOGISCHE UNIVERSITÄT VILNIUS, INSTITUT DER

SOZIALKOMMUNIKATION, LEHRSTUHL FÜR SOZIALPÄDAGOGIK

Magisterarbeit der Studentin Rasa Žukauskiene, Fernstudium, Fachrichtung soziale Arbeit

"Leistung der sozialen Hilfe den Teenagern mit devianten Verhalten aus den Familien mit

Sozialrisiko"; Wissenschaftliche Betreuerin Doz. Dr. Voleta Vaicekauskiene; die Arbeit

vorbereitet im Jahre 2008.

ZUSAMMENFASSUNG

Die Thematik der Familien mit Sozialrisiko ist aktuell in vielen Ländern der

Welt. Dieses Thema ist in letzter Zeit, im Laufe der sozialen Veränderungen auch in Litauen

üblich geworden. Die Zukunftsgesellschaft, die Perspektiv des Volkes und des Staates ist von

Kindern, den zukünftigen Teilnehmern der sozialen Handlung, abhängig.

Das Objekt der Untersuchung – die Sozialhilfe den Teenagern mit dem

devianten Verhalten aus den Familien mit Sozialrisiko. Das Ziel der Arbeit – die

Untersuchung der Effektivität der Sozialhilfe für die Teenager mit devianten Verhalten aus

den Familien mit Sozialrisiko.

Zu den Familien mit Sozialrisiko gehören Familien, die die Züge der negativen

Sozialisation haben. Die Faktoren, die die Züge der negativen Sozialisation bilden, sind

Alkoholismus, Arbeitslosigkeit, Armut, Mangel an Sozialfertigkeiten. Die Möglichkeiten der

Anpassung solcher Familien dem gesellschaftlichen und wirtschaftlichen Leben sind gering,

weil die Probleme die Sozialisation von Familienmitgliedern bremsen oder verletzen.

Das Risikoalter ist Teenageralter, weil in der Zeit sich eine Persönlichkeit sehr

schnell entwickelt, die Sozialisation sehr aktiv ist, entsprechenden Rollen übernommen

werden. Hoffentlich dass während dieses Prozesses verschiedene Verhaltensdefekte

vorkommen können, die später auch eine deviante Persönlichkeit fo rmieren. In den Familien

mit Sozialrisiko kommt Mangel an Aufsicht, Erziehung und Benehmenskontrolle von

Kindern zum Vorschein, die das Kinderverhalten negativ beeinflussen. Diese Umstände

beeinflussen das Gehören von Minderjährigen zu einer Risikogruppe und das negative

Verhalten kommt zum Vorschein. Vorstoß gegen Gesetze, wenig Interessen und Bedürfnisse,

negative Einstellung auf tugendhafte Werte, Alkoholgenuss, Weglaufen von zu Hause oder

Erziehungsstätten, Gewalt gegen schwächere Freunde.

80

Um die Familien mit Sozialrisiko kümmert sich der Staat – leistet soziale Hilfe

und Dienste. Die Dienstleistung kann in der Arbeit mit den Familien mit Sozialrisiko in zwei

Richtungen analysiert werden: präventiv und interventiv. Die präventive Richtung erfüllt

folgende Funktionen: Elternbildung, Hilfe in Krisissituationen, individuelle Arbeit,

Kommunikation.

Während der interventiven Hilfe plant der Sozialarbeiter interventive Schritte:

Identifikation des Kunden – die Feststellung der Familie mit Sozialrisiko, die Einschätzung

des Kunden, die Vorbereitung und die Verwirklichung des Arbeitsplans, die Einschätzung

der Arbeitsresultate, die Planung weiterer Handlungen.

Nach der qualitativen Untersuchung mit dem Programm "Stebis" und anhand

der Analyse der Computerbasis wurde Folgendes festgestellt:

o Die meisten Straftaten werden von Teenagern im Alter von 12-15 Jahren

begangen.

o Die dominierenden negativen Verhaltensformen gehören zu der chemischen

Abhängigkeit und egressiven Handlungsgruppen.

o Die größte Zahl der Delinquenz bildet die Gruppenräuberei. Das bedeutet, dass

Teenager aus der Familien mit Sozialrisiko von den negativen Gleichaltrigen

beeinflusst werden und, dass sie an asozialen Gruppen teilnehmen.

o Mädchen laufen öfter weg vom Elternhaus. Man kann behaupten, dass Mädchen

schwieriger von Konflikten im Elternhaus beeinflusst werden, sie spüren größere

Gefahr, wenn zu Hause Alkohol getrunken wird.

o Jungen trinken Alkohol, rauchen und benehmen sich öfter aggressiv als Mädchen.

o Die Untersuchung hat gezeigt, dass Eltern Rauchen und Alkoholgenuss mehr oder

weniger tolerieren. In so einer Umgebung, in der die Formen des negativen

Verhaltens toleriert werden, wird den Kindern ein schlechtes Beispiel gezeigt. Die

Kinder werden nicht gezwungen, sich sozial zu verhalten, Disziplin wird nicht

gehalten. In solcher Umgebung wird das soziale verhalten noch mehr aktiviert.

o Es wurde festgestellt, dass negative Einschätzungen und Strafen nicht effektiv

sind. Sie stimulieren nicht gewünschte Eigenschaften und Benehmen noch mehr.

Das verursacht einen negativen Widerstand. Eine Persönlichkeit wird so eine, wie

sie die anderen einschätzen. Der Teenager vertraut nicht den anderen Menschen

und mobbt sie. Die Untersuchungsergebnisse lassen behaupten, dass die Kontakte

mit positiven Emotionen die Beziehungen und das Benehmen positiv beeinflussen.

81

Die Untersuchung beweist, dass die Schwierigkeiten mit Teenagern durch die sozialen

Dienste überwindet werden können. Die soziale Hilfe ist effektiv erst dann, wenn sie

nach der langfristigen Beobachtung, nach der Analyse des Prozesses von negativen

Verhaltensweisen und Ursachen, Lebensumständen, dem Familieneinfluss und der

Geschichte der Verhaltensveränderungen eingesetzt wird.

82

PRIEDAS

Nr. 1 Negatyvaus elgesio grupes:

• (A) Chemine priklausomybe

o (A1) Rukymas

o (A2) Alkoholio vartojimas

o (A3) Toksikomanija

o (A4) Intraveniniu narkotiku vartojimas

o (A5) Kitu narkotiku vartojimas

• (B) Agresyvumas

o (B1) Agresija mokykloje prieš silpnesni

o (B2) Agresija mokykloje prieš bendraamži

o (B3) Agresija prieš mokytoja, kita mokyklos darbuotoja

o (B4) Agresija už mokyklos

o (B5) Autoagresija (prieš save, suicidas)

o (B6) Kitokia agresijos raiška

• (C) Delinkvencija

o (C1) Vagyste, plešimas (individualus)

o (C2) Vagyste, plešimas (grupinis)

o (C3) Pinigu, daiktu reketavimas

o (C4) Narkotiku platinimas

o (C5) Seksualinis prievartavimas

o (C6) Kitokia delinkvencijos raiška

• (D) Egresija

o (D1) Valkatavimas

o (D2) Begimas iš namu

o (D3) Begimas iš globos institucijos

o (D4) Begimas iš pamoku

• (E) Kitos socialiai nepriimtino elgesio formos

o (E1) Trukdymas vesti pamokas, kita pedagogine veikla

o (E2) Turto gadinimas

o (E3) Azartiniai žaidimai

o (E4) Amoralus elgesys

83

PRIEDAS Nr. 2 Prevencijos formos:

• (A) Šeimos aktyvinimas

• (B) Mikrosociumo telkimas

• (C) Ugdytiniu bendruomenes aktyvinimas

• (D) Asmens resursu aktyvinimas

• (E) Psichosocialine reabilitacija

• (F) Socialiai reikšmingo elgesio treningas

• (G) Veiklos, alternatyvios deviantiškai, organizavimas

• (H) Nuobaudos ir draudimai

• (I) Medicinine pagalba

• (J) Sveiko gyvenimo budo skatinimas

84

PRIEDAS

Nr. 3 Atvejai: Viso: 93

Negatyvus

poelgis

Prevencijos

priemone

Prevencijos priemones aprašymas

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

mama žino, bare.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Tevai sake - nebandyk rukyti.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Apie dukters rukyma tevai sužinojo iš kaimynu. tevai bare.

Rukymas

(A1)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

niekas nežino, nemato, nieko nesako.

Rukymas

(A1)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

Kadangi jau ne pirmas kartas, kaip jie sugaunami rukantys ir prieš

metus jau buvo apribotas laisvas laikas(paskirtas namu režimas),

tai šiuo atveju buvo surašyta bauda.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

buvo sužinoje tevai ir baresi.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Pranešta šeimai. Tevai i tai rimtai nereagavo, šiek tiek pabare, bet

Sandros tai negasdina. Veliau tevai pasišaipydami patys pasiule

cigareciu, bet Sandra su seserimi iš tevu neeme.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Tevams pasake draugu tevai. Tevai praše daugiau nerukyti.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Tevai niekam nepraneše, bet skyre nuobaudas patys. Jie niekur

neleido išeiti iš namu, liepdavo tvarkyti namus ir dvi savaites

reikejo plauti laiptine.

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

pranešta seseriai, kuri Aurima globoja. Sesuo praše daugiau taip

nedaryti.

Rukymas

(A1)

Psichosocialine

reabilitacija

(E)

pati aukletoja kalbejo apie rukymo žala, sake, kad gali susirgti

plauciu vežiu, bet niekam nepraneše.

Rukymas

(A1)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

Buvo surašyti ispejimai tevams.

Rukymas

(A1)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

tevams pasake sesuo. Tevai skyre nuobauda savaitei - niekur

neišeiti iš namu, negalima žiureti televizoriaus.

Rukymas

(A1)

Psichosocialine

reabilitacija

(E)

Buvo išsikvietes mokyklos pavaduotojas, ateme cigaretes, praše

nerukyti, kalbejo apie tai, kodel draudžiama rukyti. Su rukymo

problema supažindino visus klasiokus. Praše klasioku stebeti bei

85

klausineti "ar rukau, ar ne".

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Sužinojo mama.

Rukymas

(A1)

Psichosocialine

reabilitacija

(E)

buvo organizuoti pokalbiai priklausomybiu tema

Rukymas

(A1)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

jau keleta kartu klases aukletoja buvo paskambinusi tevams. Tevas

nieko nesako, mama labai griežta ir labai garsiai barasi, rekia,

tampo už pakarpos. Buvo netgi ištempusi i ukini pastata. Bet kai

pyktis praeina ir ji nieko nebesako.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Tevai baresi.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Sveiko

gyvenimo

budo

skatinimas (J)

Yra girdejusi bendruomenes gydytojos skaitoma paskaita apie

alkoholio bei rukymo žala, gavo lankstinuku.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

iškviesti tevai.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

Mokyklos sprendimus buvo apribotas išejimas iš namu nuo 16 val.

iki 7.30 ryto. Šis draudimas buvo paskirtas 1 menesiui.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

tevai mano, kad paragauti galima.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Tevai buvo kartu, bet nemate, nes buvo kitame kambaryje. Ispeti

tevai to nenorejo pripažinti. Ju nuomone vaikai jau nemaži ir jie

nebesiims ju aukleti.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

niekas nesužinojo

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Psichosocialine

reabilitacija

(E)

2007-11-27 socialine darbuotoja dirbanti su rizikos šeimomis

organizavo pokalbi apie alkoholio žala.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Mikrosociumo

telkimas (B)

buvo pranešta mokyklos vadovams. Jie liepe rašyti pasiaiškinimus.

Viena paauglys buvo išmestas iš bendrabucio.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Nuobaudos ir

draudimai (H)

Reikejo rašyti pasiaiškinimus, kitus du draugus išmete iš

bendrabucio, praneše policijai. Tevai gavo ispejimus.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

mama sužinojo, bet del to dideliu konfliktu namuose nekilo.

Alkoholio

vartojimas

(A2)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Motina pastebejo, kad Giedre yra išgerusi, bet nieko nesake.

Alkoholio

vartojimas

Šeimos

aktyvinimas

Tevai dažniausiai tokiu dalyku nepastebi, bet viena karta pasake

tevams kaimyne. Taciau pavyko išsiginti.

86

(A2) (A)

PRIEDAS

Nr. 4 Konkretaus paauglio irašu kortele Negatyvus

poelgis

Negatyvus

poelgio

aprašymas

Prevencijos

priemone

Prevencijos priemones

aprašymas

Rukymas

(A1)

Meginimas rukyti.

Buvo pabandyta

viena karta del

idomumo. Tai vyko

namuose, rusyje.

Rado palikta tevu

cigarete. Abu tevai

ruko.

Psichosocialine

reabilitacija (E)

buvo organizuoti pokalbiai

priklausomybiu tema

Autoagresija

(prieš save,

suicidas)

(B5)

Buna minciu, kai

nebesinori gyvent.

Viena karta bloga

savijauta paskatino

tol daužyti

kumšciais i stala,

kol pradejo

skaudeti rankas.

Priežastis - labai

nesiseke vienas

žaidimas su

kompiuteriu.

Psichosocialine

reabilitacija (E)

pokalbis

Begimas iš

pamoku

(D4)

Su draugais

pabego iš trecios

pamokos, nes

buvo pranešta, kad

vietoj fizinio bus

einama i muzieju.

Todel pagalvojo,

kad tai nera

privaloma ir išejo i

namus.

Nuobaudos ir

draudimai (H)

Reikejo rašyti pasiaiškinimus.

Trukdymas

vesti

pamokas,

kita

pedagogine

veikla (E1)

šnekejo su draugu,

kalbino mergaites,

nedirbo kas

užduota.

Nuobaudos ir

draudimai (H)

paraše pastaba.

Trukdymas

vesti

Labai trukde vesti

matematikos

Psichosocialine

reabilitacija (E)

buvo išvarytas iš pamokos ir

pravestas pokalbis. Buvo žadama

87

pamokas,

kita

pedagogine

veikla (E1)

pamoka. sekanti karta kviesti tevus.

Turto

gadinimas

(E2)

Dukdamas

mokykloje su

draugais apgadino

spinta

(spirdamas). Po to

išspyre duryse

skyle ir apiplese

kede.

Veiklos,

alternatyvios

deviantiškai,

organizavimas

(G)

Buvo liepta viska sutaisyti.

Turto

gadinimas

(E2)

Su draugu metesi

draugo penalais ir

sulauže.

Šeimos

aktyvinimas

(A)

Direktore paskambino tevui. Reikejo

viskas atpirkti.

Amoralus

elgesys (E4)

Išlipo per

mokyklos langa

ant stogo.

Psichosocialine

reabilitacija (E)

Buvo pokalbis apie galimas

pasekmes, kad vienas iš draugu

galejo nukristi ir tada reiktu

atsakyti. reikejo rašyti

pasiaiškinimai.

Amoralus

elgesys (E4)

tas pats atvejis

(išlipimas ant

stogo)

Šeimos

aktyvinimas

(A)

šeimai buvo pranešta apie ivyki

surašant pastaboje.

Autoagresija

(prieš save,

suicidas)

(B5)

Kalbantis su

draugais išsitare,

kad kai mama

neblaivi grižta

namo ir barasi su

tevu, jauciasi

kaltas kad jis yra,

nes, kai tevai

pykstasi atrodo,

kad viskas vyksta

del to, kad truksta

priežiuros. Be to,

kai užeina pas

darugus po

pamoku, pastebi,

kaip draugai yra

namuose laukiami,

mama buna

pagaminusi pietus,

o namuose to

niekada nebuna.

Todel atrodo jog

esi nereikalingas.

Psichosocialine

reabilitacija (E)

Iš draugu apie tokias mintis sužinojo

klases aukletoja. Mokykla veže pas

psichologus.

88

PRIEDAS ( Nr. 5 )

PATVIRTINTA

Utenos rajono socialiniu paslaugu centro direktoriaus

2007-01-22 isakymu Nr. V – 13

UTENOS RAJONO SOCIALINIU PASLAUGU CENTRAS

ŠEIMOS APLANKYMO AKTAS

200 m.________ d. Nr. ___________ ________________________________

(sudarymo vieta)

Aplankyta (vardas, pavarde, gimimo data) ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________šeima Vaikai (vardai, pavardes, gimimo datos, užimtumas) ______________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Gyvenamoji vieta (faktine gyvenamoji vieta) __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Aplankymo tikslas (priežastis) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Tevu (sugyventiniu) užimtumas ir pajamos ________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Buities salygos lankymosi metu (sanitarines salygos, tvarka, namu apyvokos daiktai, patalyne, maistas) ____________________________________________________________________________________________________________________________________________________________

89

__________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________ Kitos pastabos (tevu, vaiku pasaiškinimai) Išvados ir pasiulymai del priemoniu taikymo šeimai Šeimoje lankesi Akta suraše____________________________________________________________________ (parašas) (vardas, pavarde) _______________ ______________________________