Lapkrièio 16 dienà Kaunoágulos karininkø ramovëje su-rengta edukacinë konferenci-ja „Lietuvos RespublikosPrezidentai ir tauta“ dar kar-tà parodë Kauno visuome-nës, visuomeniniø ir politiniøorganizacijø nariø, karininkøir parlamentarø, moksleiviøbei studentijos domëjimàsi ne

tik ðiuo laikotarpiu, bet ir is-torija tapusiomis politinëmis,kultûrinëmis ir socialinëmisvalstybës aktualijomis. Lietu-vos moterø lyga, vadovauja-ma nenuilstanèios ir visadastrategiðkai màstanèios prof.Onos Voverienës, jau 23 me-tus puoselëjanti Lietuvosvalstybingumo idealus, meilæir pareigà Tëvynei bei dorogyvenimo principus, puikiaisuprantanti ðios temos svar-bà ir aktualumà dabarties pi-lieèiui, ðià vasarà panaðià 19-àjà konferencijà surengë Pa-langoje, o Seimo narës VincësVaidevutës-Margevièienësiniciatyva jà padovanojo kau-

nieèiams ir miesto sveèiams.Renginio moderatoriausKauno águlos karininkø ra-movës virðininko mjr. Dona-to Mazurkevièiaus teigimu,konferencija ðiuose istori-niuose reprezentaciniuoserûmuose surengta neatsitik-tinai – èia ne kartà lankësiPrezidentai Antanas Smeto-

na, Algirdas Brazauskas, Val-das Adamkus, rûmuose áreng-tas ir po sovietø okupacijos ið-likæs beveik autentiðkas Prezi-dento kambarys; vos po keliødienø, lapkrièio 23-iàjà, Lie-tuvos kariuomenë minës 95-àsias ákûrimo metines, o jukrespublikos Prezidentas einair vyriausiojo ginkluotøjø pa-jëgø vado pareigas.

Konferencijà pasveikinosveèiai – Seimo narë prof.Marija Vida Èigriejienë, Kau-no vicemeras Vytautas Vasi-lenka bei Tëviðkës draugijospirmininkas Kazys Raèkaus-kas su Kauno skyriaus pirmi-ninke Irena Eigeliene.

Konferencijos metu ap-þvelgtos septyniø LietuvosRespublikos Prezidentøbiografijos, tai yra, pagilintosþinios apie valstybës vadovøkurtà Lietuvos valstybës po-litikà, jø indëlá á valstybës kû-rimà po þiauriø okupacijø irryðá su tauta bei rûpinimàsitautos tapatumu, jos buities ir

bûties gerove.Áþanginá praneðimà apie

Prezidento (lotynø kalba„prezidentas“ – þmogus, së-dintis priekyje) institucijosatsiradimo prielaidas, aplin-kybes ir paèios institucijosreikðmæ visuomeniniamegyvenime, moderniosiosvalstybës kûrimo istorijàPirmosios Lietuvos Res-publikos laikotarpiu (1918–1940 metais) ir lietuviø in-teligentijos branduolio for-mavimàsi skaitë IstorinësLietuvos Respublikos pre-zidentûros Kaune vadovëRenata Mikalajûnaitë.

Lapkrièio 8 dienà Alytausðauliø namuose ávyko konfe-rencija „Lietuvos kovotojøatminties istorija“. Tai Lietu-vos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos Alytaus filialovienas ið renginiø, þadinantismûsø istorinæ atmintá ir pat-

riotinius jausmus. Auditorijaipristatytos „Misija Sibiras2013“ nuotraukos ir kraðtie-èio Jono Arbaèiausko knyga„Ið kartos á kartà...“

Buvusiø politiniøkaliniø ir tremtiniø

renginiai – ne tiksavam ratui

LPKTS Alytaus filialo pir-mininkë Stasë Tamaðauskie-në jau antrà kadencijà vado-vauja ðiai organizacijai, ku-rioje pustreèio tûkstanèiobendraminèiø, 240 aktyviønariø. Iðrinkta filialo tarybaplanuoja buvusiø politiniø ka-liniø ir tremtiniø veiklà ne tiksavam ratui, bet ir visuome-nei. Pirmininkë paminëjo ak-

tyviausius – Romualdà Poþë-rà, Andrejø Urbelá, Stasá La-bulá, Gediminà Marèiulioná,Onà Liutkauskienæ, Jonà Ne-vulá ir kitus. Filialo veiklà pa-gyvina ir buvusiø politiniø ka-liniø ir tremtiniø choras „At-mintis“.

Ðákart konferencijai buvopasitelktos jaunøjø pajëgos:puikiai pasirodë „Sakalëlio“pradinës mokyklos folklorokolektyvas „Sakalëlis“, vado-vaujamas Redos Vokietaitie-nës, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos merginøansamblis, vadovaujamas mo-kytojos Irenos Muzikevièie-nës, bei jaunasis dainininkasSimonas Sakalauskas. Mergi-nø meninë kompozicija „Jeine auksinës vasaros“ suþavë-jo ir jaudino patyrusiuosiusdaug iðgyvenimø ir kanèiø,privertë nubraukti aðarà.Konferencijos vedëja buvusitremtinë Matilda Zaveckienë,pristatydama dalyvius, padek-lamavo savo sukurtø posmø.

Renginio dalyviai Autoriaus nuotr.

LPKTS Alytaus filialo pirmininkë Stasë Tamaðauskienë ir„Misija Sibiras 2013“ dalyvis

Praneðimà skaito dr. Laurynas Kasèiûnas Jono Ivaðkevièiaus nuotr.

Lapkrièio 14 dienà Geno-cido aukø muziejaus Konfe-rencijø salëje buvo paminëtasLietuvos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos 25-metisir pristatytos ðia proga iðleis-tos knygos „Laiko atodan-gos“ 2-oji dalis ir „25 LPKTSveiklos metai. Dokumentørinkinys“ bei parodytas doku-mentinis filmas apie LPKTSsusikûrimà ir veiklà „Su Lie-tuva ðirdy gyvename“.

Renginá pradëjo Lietuvosgyventojø genocido ir rezis-tencijos tyrimo centro direk-torë Birutë Burauskaitë. Ji pa-sveikino 25 metus prasmingaidirbanèià mûsø organizacijà. LPKTS atstovø vieðnagë Genocido aukø muziejuje

Dariaus Juodþio nuotr.(keliama á 6 psl.)(keliama á 6 psl.)

(keliama á 4 psl.)

* *

Lietuvos Respublikos Prezidentai ir tautaApie gimtosios þemësgrumstà

Prasmingos veiklos jubiliejus

Nr. 42(1064)

2013 m. lapkrièio 15 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. lapkrièio 22 d. Nr. 43 (1065)TremtinysTS-LKD PKTF ir LPKTS valdybø posëdþiaiLapkrièio 16 dienà

LPKTS bûstinëje vyko net duposëdþiai: Tëvynës sàjungos-Lietuvos krikðèioniø demok-ratø partijos Politiniø kaliniøir tremtiniø frakcijos (TS-LKD PKTF) valdybos ir Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjungos (LPKTS) val-dybos.

TS-LKD PKTF valdybosposëdá pradëjo LR Seimo na-rys PKTF tarybos pirminin-kas dr. Arvydas Anuðauskas.Jis apþvelgë politines aktua-lijas, kuriø bene svarbiausiapastarosiomis dienomis –Rusijos informacinës ðmeiþ-to atakos prieð Lietuvà irkonkreèiai prieð LR Prezi-dentæ Dalià Grybauskaitæ.Spaudoje pasirodë iðtraukosið D. Grybauskaitës moksli-niø darbø bei informacija, jogji mokësi KGB kursuose Le-ningrade. Árodyti, kad tai me-las, nëra sunku, nes Lening-rade KGB kursø tiesiog nebu-vo... Taigi visà gaunamos in-formacijos srautà reikia pa-tikrinti ir aklai netikëti.

Frakcijos pirmininkë Vin-cë Vaidevutë Margevièienëpatikino, jog pensijø gràþini-mo lëðos biudþeto projekteyra. Reikia tikëtis, jog jie ne-bus panaudoti kitoms reik-

mëms. Biudþetà planuojamapatvirtinti gruodþio 5 dienà.

LR Seimo narë prof. VidaMarija Èigriejienë apþvelgëmedicinos situacijà Lietuvo-je ir opiausias jos problemas:dideles eiles, maþas gydytojøalgas, bei patikino, jog Lietu-vos gydytojø kvalifikacijaaukðta (ne be reikalo jie taiplaukiami uþsienio gydymoástaigose), tad apie gydymàsiuþsienio ðalyse galvoti never-ta, nors pagal Europos Sàjun-gos (ES) direktyvos nuostatasmûsø kraðtieèiai, apdraustiPrivalomuoju sveikatosdraudimu (PSD), jau gali gy-dytis ES valstybëse.

LR Seimo narys prof. Ari-mantas Dumèius pasakojoapie Pasiprieðinimo okupaci-niams reþimams dalyviø irnuo okupacijø nukentëjusiøasmenø teisiø ir reikalø komi-sijos darbà ir apgailestavo,kad joje jauèiamas atoslûgis.

PKTF sekretorë Ona Al-dona Tamoðaitienë pasi-dþiaugë, kad lapkritá Vilniu-je ásteigtos dvi PKTF grupësir jau reikia steigti PKT frak-cijos skyriø. Valdybos nutari-mu pavesta PKTF tarybospirmininkui A. Anuðauskui

iki 2014 metø kovo 1 dienossuðaukti Vilniaus PKTF na-riø steigiamàjá susirinkimà.

Vienbalsiai patvirtinti nu-tarimai dël PKTF kvotø TS-LKD valdymo organuose.

Pasiûlyti ðie kandidatai á Eu-ropos Parlamentà: R.Morkû-naitë-Mikulënienë, S.Peèeliû-nas, V.Juozapaitis, A.Bilotai-të, E.Zingeris, L.Andrikienë,A.Saudargas, A.Skaistys,R.Duobaitë-Bumbulienë.

Kitas TS-LKD PKTF ta-rybos posëdis ávyks gruodþio14 dienà 11 valandà.

* * *LPKTS valdybos posëdy-

je valdybos pirmininkasE.Stronèikas pasveikino jubi-liejus ðvenèianèius LPKTSTauragës apskrities koordi-natoriø V. Èereðkevièiø,Klaipëdos politiniø kaliniø irtremtiniø sàjungos pirminin-kà P. V. Mickø ir LPKTSÐiauliø apskrities koordina-toriø A. Ðapokà.

E. Stronèikas papasakojogavæs Kauno mero atsakymàdël dujø ávado á Kauno rezis-tencijos ir tremties muziejø irdël Kauno senosiose kapinë-se ketinamos árengti Partiza-nø alëjos. Taip pat gauti keli

atsakymai á suvaþiavimo rezo-liucijas.

Aptardamas organizaci-nius klausimus LPKTS pir-mininkas dr. P. Jakuèionissiûlë jau dabar pradëti pla-nuoti kitø metø veiklos pro-gramà. Jis taip pat kvietërinkti ir kaupti dar turimustremties ir rezistencijos eks-ponatus. LGGRTC mielaijuos priims ir iðsaugos ateitieskartoms, o savininkui pagei-daujant, jam pagamins ekspo-nato kopijà.

LPKTS pirmininkas in-formavo, kad jau ruoðiamidokumentai dël susijungimosu LPKTB.

P. Jakuèionis paragino su-rinkti visø LPKTS nariø elekt-roninio paðto adresus, kad bû-tø galima paprasèiau komuni-kuoti, teikti informacijà.

Aptarti Finansø komite-to posëdþio pasiûlymai. Val-dyba pritarë siûlymui suma-þinti kai kuriø LPKTS admi-nistracijos darbuotojø atly-ginimus.

Tartasi dël LPKTS XXIatskaitinio rinkiminio suva-þiavimo datos ir vietos. Nu-spræsta já surengti „Girstu-èio“ kultûros ir sporto rû-

muose 2014 metø kovo 29dienà.

Sàskrydis „Su Lietuva ðir-dy“ Ariogaloje ávyks 2014metø rugpjûèio 1–2 dienomis.XII dainø ir poezijos ðventæ„Leiskit á Tëvynæ“ siûlomasurengti Kaune birþelio 7 die-nà. LPKTS jaunesniosios kar-tos XI sàskrydá – Kreivakið-kyje geguþës 10 dienà.LPKTS þygá Tauro apygar-dos partizanø takais – gegu-þës 24 dienà.

Artëjant LPKTS filialø25-meèio jubiliejams, nuartaapdovanoti nemaþà bûráLPKTS nariø þymeniu „Uþnuopelnus Lietuvai“.

LPKTS valdyba pritarëLietuvos politiniø kaliniø ben-drijos „Kolyma“ rezoliucijaidël Ukrainos ir Europos Sà-jungos suartëjimo. Spausdi-nama atskirai.

LPKTS tarybos posëdánutarta surengti gruodþio 14dienà 12 valandà. Valdyba pat-virtino LPKTS tarybos posë-dþio darbotvarkæ. Valdybosposëdis numatytas gruodþio14 dienà 9.30 valandà.

Rasa DUOBAITË-BUMBULIENË,

Jolita NAVICKIENË

Laisvës kovotojo vardas Dël Ukrainosir Europos Sàjungos

suartëjimoLietuvos politiniø kaliniø bendrijos „Kolyma“

rezoliucija

Lietuvos politiniø kaliniøbendrija „Kolyma“,

- turëdama omenyje tai,kad ukrainieèiø tauta siekiaeuropietiðko gyvenimo bûdoir suartëjimo su Europos tau-tomis,

- þinodama, kad EuroposSàjungos ðalys irgi nori, kadUkraina su jomis suartëtø,

- suprasdama, kad kliûtimiUkrainos ir ES suartëjimuiES laiko buvusios Ukrainospremjerës Julijos Tymoðen-ko kalinimà,

- primindama, kad Ukrai-nos suartëjimo su ES labiau-siai nenori Rusija, kuri daroviskà, kad tik nepaleistø Uk-rainos ið savo átakos sferos,

- pabrëþdama, kad J. Ty-moðenko kalinimas ir su juosusietas Ukrainos ir ES suar-tëjimo nebuvimas yra naudin-gas Rusijai, o ne Ukrainosþmonëms,

- atkreipdama dëmesá á tai,kad pati Julija Tymoðenkopraðo Europos Sàjungos ne-sieti jos kalinimo klausimo suUkrainos likimu ir Vilniausvirðûniø susitikime pasiraðy-ti Ukrainos ir ES asociacijos

ir laisvosios prekybos sutar-tis,

1. palaiko J. Tymoðenkopraðymà, kaip nesavanaudið-kà ir giliai patriotiná veiksmà,

2. ragina Lietuvos Res-publikos Prezidentæ DaliàGrybauskaitæ atsiþvelgti á J.Tymoðenko nuomonæ ir imtisryþtingø þygiø, kad asociaci-jos ir laisvosios prekybos su-tartys su Ukraina bûtø pasi-raðytos Vilniuje lapkrièio 28–29 dienomis,

3. ragina visus ES pareigû-nus, atsakingus uþ sprendimødël sutarèiø pasiraðymo prië-mimà, atsiþvelgti á J. Tymo-ðenko praðymà ir priimti tei-giamà sprendimà pasiraðytisutartis,

4. praðo Lietuvà atstovau-janèiø ES parlamentarø imtisneatidëliotinø þygiø ES orga-nuose siekiant uþtikrinti su-tarèiø pasiraðymà Vilniuje irtuo padëti Ukrainos liaudþiaisuartëti su Europa,

5. praðo Lietuvà atstovau-janèiø ES parlamentarø per-duoti atitinkamiems ES pa-reigûnams ðià kolegialià mû-sø bendrijos nuomonæ.

Lietuvos kaimynës Rusi-ja, Lenkija ir Vokietija nebu-vo palankiai nusiteikusios dëlLietuvos valstybingumo at-kûrimo. Lietuvos Respubli-kos nepriklausomybë buvopaskelbta 1918 metø vasario16 dienà ir apginta ginklu, ko-vojant trimis frontais. Pirma-sis Lietuvos Res-publikos ministrøkabinetas buvo su-darytas 1918 me-tø lapkrièio 11dienà. Nepriklau-somybës kovø pa-tirtis ir karinëprievolë ugdë irstiprino pilieèiøtautinæ ir valstybi-næ savimonæ.

Kolonijinëspolitikos siekiaiCarinës Rusijos koloniji-

në politika þiauriai slopinoginklu ir trëmimais pavergtøtautø sieká iðsilaisvinti. Bai-giantis Pirmajam pasauli-niam karui dalis pavergtø tau-tø iðsilaisvino ið nusilpusiosimperijos gniauþtø. Tautø at-gimimo pavasario jau negalë-jo nuslopinti nei imperinë po-litika, nei kolonizatoriø rep-resijos. Lietuva paskelbë at-kurianti Nepriklausomybæ1918 metø vasario 16 dienà,Latvija – tø paèiø metø lapk-rièio 18 dienà.

Lietuvoskariuomenës

atkûrimas1918 metø lapkrièio 11

dienà pradëjo veikti Pasienioapsaugos tarnyba, vëliau per-vadinta á Kraðto apsaugos mi-nisterijà. Lietuvos kariuome-

nës atkûrimo aktas buvo pri-imtas 1918 metø lapkrièio 23dienà. Ákurtas Lietuvos Ka-riuomenës Generalinis ðta-bas ëmësi kariuomenës orga-nizavimo reikalø. Ði diena mi-nima kaip Lietuvos kariuome-nës diena.

ÁpareigojantisLaisvës kovotojo

vardasLietuvos karo akademijai

suteiktas Generolo Jono Þe-maièio vardas. GenerolasJ.Þemaitis kartu su devyniøapygardø vadais 1949 metøvasario 16 dienà þiaurios oku-

pacijos sàlygomis pasiraðëdokumentà, liudijantá pa-vergtos tautos sieká nusimes-ti okupacijos jungà ir atkurtiokupanto sutryptà Lietuvosvalstybingumà, ágyvendinantpilieèiø teisæ savo þemëjetvarkytis pagal nacionalinësteisës ir Vakarø demokrati-jos tradicijas.

Neþinomo Kareivio,Partizano, Laisvës

Kovotojo kapas1934 metais Kauno karo

muziejaus sodelyje buvo pa-laidoti Neþinomo kareiviopalaikai. Okupacijos metaisðiai sakralinei vietai dëmesionebuvo skiriama. Padëtis iðesmës pasikeitë atkûrus vals-tybingumà. Kauno ir Vilniaussavanoriai 1990 metais prieðio kapo iðkilmingai prisiekëLietuvos Respublikai. Skau-du suvokti, kad Laisvës kovøvado generolo Jono Þemai-èio-Vytauto, kaip ir daugeliokitø kovotojø, palaikai ilsisibekraðèiuose, neávardytuoseGULAGo kapinynuose. Vil-niaus Lukiðkiø aikðtëje turë-tø rastis Neþinomo Laisvëskovotojo kapas, kuriam galë-tø nusilenkti ne tik tautieèiai,valstybës pilieèiai, bet ir áþy-mûs respublikos sveèiai.Edmundas SIMANAITISAlfredo Pliadþio nuotr.

Ðiemet Lietuvos kariuomenë ðvenèia95-àsias ákûrimo metines

3 2013 m. lapkrièio 22 d.Nr. 43 (1065) TremtinysÁvykiai, komentarai

TS-LKD partijos vadovams ir ei-liniams nariams nuolat prikaiðioja-mas neva perdëtas Rusijos keliamopavojaus eskalavimas. Diskusijosenetgi pasiðaipoma ið argumentø, kaddaugelis mûsø valstybës didþiausiøproblemø kaip tik susijusios su Rusi-ja, siekianèia, kad jø bûtø kuo dau-giau. Neverta ginèytis tuo klausimu,nes Rusijos interesø buvusiose Sovie-tø sàjungos (kurios teisiø perëmëjayra Rusijos Federacija) respublikosegali nematyti tik visiðkai apie politikànenusimanantis þmogus. Valdþioskontroliuojamose rusø þiniasklaidospriemonëse pilna antilietuviðkos pro-pagandos, internetiniai rusiðki porta-lai iðsijuosæ plauna smegenis meluo-dami apie Sausio 13-àjà, gàsdina „na-cijos landsbergizacijos“ terminu (pas-tarasis teiginys aiðkiai orientuotasLietuvos skaitytojui), atvirai tyèioja-si ið mûsø ðalies pasiekimø ástojus áEuropos Sàjungà. Galima neabejoti,kad tokiø pat propagandiniø migløskirta ir estams, ir latviams, ir, be abe-jo, postsovietinëms respublikoms,siekianèioms narystës ES. Kita ver-tus, ko èia stebëtis tokia Rusijos po-zicija – juk ðalá jau antrà deðimtmetávaldo „didþiausios 20-ojo amþiaus ne-laimës“ termino autorius. Taèiau ste-bina tai, kad su tokia Rusijos pozici-ja, þiûrëk, ima ir sutampa kokio norsmûsø tautieèio intelektualo mintys(pavyzdþiui, „istorinës klaidos“ auto-riaus). Galbût tai tëra nelemtas suta-pimas, taèiau jis puikiai parodo, kie-no pusëje yra tø intelektualø simpa-tijos. O kai suþinai, kad jie ðiandiendedasi didþiausiais patriotais, supran-ti, ið kur eiliniø tautieèiø galvose tieknesàmoniø apie „Tëvynës pardavimà“(tai apie leidimà uþsienieèiui ásigytiLietuvoje þemës), apie norus valdytivalstybæ „visuotiniais tautos susirin-kimais“ ir kitus.

Visai neseniai mus pribloðkë seimonario Broniaus Bradausko poelgis –svarbioje tarptautinëje konferencijojejis uþdraudë rodyti dokumentiná fil-mà apie Sausio 13-àjà. Keista? Niekokeisto – kas gali paneigti tikimybæ,kad jam taip ásakyta, priminus, kad joverslo sëkmë susijusi su Rusija? (Ne-sitiki, kad ðis milijonierius nuoðirdþiaikovotø su „nacijos landsbergizacija“).Ir pavyzdþiø átikinanèiø yra – ðtai su-manë Rusija neásileisti pieno produk-tø ið Lietuvos (ir iki ðiol neásileidþia,nepaisant optimistiðkø mûsø premje-ro A. Butkevièiaus ðnekø apie prasi-dëjusá kalbëjimàsi su Rusijos premje-ru N. Medvedevu), net nepaaiðki-nusi, kodël. Bet èia nëra kà aiðkinti –Lietuva ðiuo metu pirmininkauja Eu-ropos Sàjungos Tarybai, padëdamakelioms postsovietinëms respubli-koms siekti narystës Europos bendri-joje, o Rusija në uþ kà nesusitaikys sujø praradimu. Todël ir kariauja pienokarus, vyno, mineralinio vandens, ðo-kolado ir, þinoma, dujø. Kad kenèiavietos vartotojai, Rusijos valdþiai ner-ûpi. Pasak nepriklausomos rusø þur-nalistës J. Latyninos, „Rusijos iðori-në ekonominë politika ádomi tuo, kadMaskva visada siekia naudos kaþkie-no nuostoliø sàskaita. Rezultatas bû-na abiejø ðaliø nuostoliai.” Taèiau kaikà Putinui pavyko nuveikti – prispaus-

ta Armënija pasuko euroazijiniu ke-liu. Dar liko Moldova, Gruzija ir Uk-raina. Na, Moldova su Gruzija Rusi-jai nekelia tokiø rûpesèiø, nes èia ji pa-likusi „uþtaisà“ – okupuotas ir nuovalstybiø atplëðtas teritorijas, kurio-se laiko savo kariuomenæ, taip pat pri-riðusi energetiðkai, tad atëjus lemia-mai akimirkai greièiausiai ras bûdøsustabdyti, galø gale, ðiø teritorijøpraradimas jai nebûtø toks skausmin-gas kaip Ukrainos netektis. Juk Uk-raina tai ne tik istorinës Kijevo Rusiosþemës, tai dar ir Sevastopolio uostebesibazuojantis Juodosios jûros laivy-nas (ðá uostà Ukraina iðnuomavo il-gam, tiesa, tikëjosi gauti pigiø dujø,deja, neiðdegë, negavo) ir didþiulë eu-ropinë teritorija, kurià Rusija norë-tø matyti eurazinëje sàjungoje (ant-raip nebus prasmës vadintis „Eurazi-ja“, kai vieninteliu ryðiu su Europa liksnedidelë europinë vienos Rusijos da-lis). Apskritai Ukrainai, bandanèiaiátvirtinti europines politinio gyvenimonormas, Rusija kaiðiojo pagalius á ra-tus jau seniai – prisiminkime kad irViktorà Juðèenkà (2005–2010 metøUkrainos prezidentà, á valdþià atëju-sá po „Oranþinës revoliucijos“). „Pro-europietiðkasis politikas V.Juðèenka,norëjæs iðtraukti savo ðalá ið Rusijosðeðëlio, 2004 metø rugsëjo 6 dienà sun-kiai susirgo. Tuo metu jis varþësi pre-zidento rinkimuose su promaskvietið-kuoju kandidatu Viktoru Janukovy-èiumi,“ – raðë mûsø laikraðèiai. Susir-go ne ðiaip sau – buvo apnuodytas!

Lietuvai pradëjus pirmininkautiEuropos Sàjungos Tarybai, daug kasneslëpë optimizmo, kad Rytø partne-rystës projektas baigsis sëkmingai.Deja, po to, kai ið þaidimo buvo eli-minuota Armënija, o po V. Januko-vièiaus lapkrièio 9 dienos vizito áMaskvà Ukrainos opozicija ëmëskambinti pavojaus varpais, ið opti-mizmo liko tik apgailëtini likuèiai –jie, galima sakyti, pasiekë laþybø lygá– ðtai G. Kirkilas prognozuoja, kad ti-kimybë, jog Ukraina pasiraðys ESAsociacijos sutartá, lygi 55 prieð 45…Nepaisant privalumø, kurie laukiaUkrainos po sutarties su ES pasiraðy-mo, V. Janukovièiui tenka rinktis – ða-lyje pakankamai galingos jëgos, kuriøstiprybës ðaknys (visø pirma ekono-minës) glûdi ryðiuose su Rusija. Ne-gana to, kad tos jëgos skalambija apienuostolius, kuriø ES nekompensuos,tai dar ir Rusijos ministro pirminin-ko pavaduotojas Dimitrijus Rogozi-nas pareiðkë, kad Rusija iðkels ið Uk-rainos rusiðko kapitalo ámones. Tie-sa, vienà iltá Rusijai ukrainieèiai visdëlto iðmuðë – dujø kainomis jø jaunepagàsdinsi, nes Ukraina pasirûpi-no skalûniniø dujø iðtekliø eksploata-cija bei galimybe nusipirkti dujø ið Eu-ropos. Todël kyla klausimas – kuo V.Janukovièiø “patraukë” V. Putinas?Lapkrièio 28–29 dienomis Vilniujeturëtø bûti pasiraðyta ES Asociacijosir laisvosios prekybos sutartis su Uk-raina bei parafuotos analogiðkos su-tartys su Gruzija ir Moldova. Jei ikito laiko dar paaiðkëtø, kokiø politiniønuolaidø V. Janukovièius padarys po-litinei kalinei J. Tymoðenko, Vilniu-je lapkrièio 28–29 dienomis suþino-sime Putino „dovanëliø“ vertæ.

„Niekada tau laimë nebuvo praþy-dus, nebuvai tu niekad sàmonëj pil-noj“, – raðë poetas Jonas Aistis. Kaiptik ðios didþiojo lietuviø lyriko eilës at-eina á galvà pagalvojus apie pastarøjømetø politinius Lietuvos ávykius – kaiLietuva iðsikapstë ið ekonominës kri-zës, kai atëjo mûsø valstybës eilë pir-mininkauti Europos Sàjungos Tary-bai (su visomis ið to iðplaukianèiomisperspektyvomis), atëjo rinkimø me-tas ir buvo perrinktas Seimas, sufor-muota nauja valdanèioji dauguma irVyriausybë. Lietuvos likimà daugu-ma mûsø valstybës rinkëjø patikëjopolitiniams aferistams, sukèiams irsavanaudþiams, o sugebëjusieji suval-dyti krizæ ir beveik paþabojæ grobuo-niðkà „Gazprom“ apetità bei átvirtinæbendrijoje Lietuvos autoritetà, buvo pa-likti maþumoje. Bet ir maþuma pasiro-dë beesanti pavojinga, todël „postko-munisteldëdëpistinë“ socialdemokratøpartija, surinkusi rinkimuose daugiau-sia balsø, puolë vienytis su teisiamøjøsuole sëdinèiais „darbieèiais“, kontra-bandos ðleifu alsuojanèiais „tvarkie-èiais“ ir neteisëtai rinkimuose dalyva-vusiu lenkø ir rusø aljansu. Deja, tokialaisvës kaina, arba tiksliau, demokrati-jos grimasa. Todël praëjus metams po„naujos valdþios“ debiuto, galima pasi-dþiaugti nebent tuo, kad nebuvo suþlug-dytas Lietuvos pirmininkavimo ESTarybai reikalas. Ir viskas. Daugiaudþiaugtis nëra kuo. Atvirkðèiai – su-kelta sumaiðtis valstybëje, uþ kurià at-sakomybë tenka vienam þmogui, suLietuva bendra turinèiam tik tiek, kadèia atsirado sovietmeèiu kaip suvirin-tojas, kad ádiegë „vokeliø sistemà“ irðiandien drásta atvirai tyèiotis ið Lie-tuvos teisësaugos bei aukðèiausiojoðalies asmens. Nëra ko dþiaugtis ir ta-riamu Vyriausybës vadovu, kurio di-dþiausias privalumas – sugebëjimasnepamirðti, kà sakë ryte, kà popiet irvakare ta paèia tema, bet jau visiðkaiskirtingai. Prabilti apie Seimo pirmi-ninkà lieþuvis nesiverèia, tiksliau ne-sinori ðiø garbingø pareigø sieti su jasuþimanèio þmogaus pavarde – tokiotipaþo ðiame reprezentaciniame mû-sø valstybës poste dar nëra buvæ, ir,Dieve duok, kad daugiau niekada ne-bûtø. Labai tiksliai ðià situacijà apibû-dino politikos apþvalgininkas Vladi-miras Liauèius, kalbëdamas, kad po-litikoje yra ne tik judëjimas „kairën-deðinën“, bet ir „aukðtyn-þemyn“. Ðio-je situacijoje – pasiektos þemumos.

Viskas, kà nuveikë A. Butkevi-èiaus Vyriausybë, yra ðnipðtas, tiesa,kai kada ne toks jau ir menkas – tar-kim, “Chevron” iðvarymas yra aukð-tojo lygio – pilotaþas, visam pasauliuiparodæs, kad Lietuvoje negalima in-vestuoti, o algø pakëlimas valdinin-kams ir Seimo nariams dar kartà pa-rodë, kad socdemai viskà daro “dëlþmogaus”. Tiesa, buvo pakeltas mini-malus atlyginimas, tik kaþkodël taspadëjimas maþiausiai uþdirbantie-siems ástûmë ne vienà savivaldybæ ábankroto kelià (va ir atsiras prieþas-tis neásivesti lito). Bet didþiausiu val-danèiosios daugumos su A. Butkevi-èiumi prieðakyje pasiekimu reikëtølaikyti politinæ sumaiðtá, kurià keliaDarbo partija (leiboristø) (ech, kaipmëgsta kriminaliniai veikëjai mëtyti

pëdas, pasivadindami visokiais slapy-vardþiais, pravardëmis).

Visø Ðventøjø dienà Lietuvoje nu-skambëjo pirmieji slaptos paþymosnutekinimo þiniasklaidai skandaloakordai. Jau baigiasi lapkritis, bet vi-suomenë ir toliau nesusigaudo, kasnutiko: ar esmë yra slaptos paþymospavieðinimo faktas, ar vis dëlto esmëglûdi tos paþymos turinyje? Kol kasstengiamasi sudaryti áspûdá, kad svar-biausia – nutekinimo faktas, o tai, kadtoje paþymoje kalbama ir apie Krem-liaus agento veiklà Lietuvoje, norimanutylëti. Rasa Juknevièienë straips-nyje „Kolaboravimas. Vël?“, paskelb-tame „Delfi.lt“, pateikë keletà reto-riniø klausimø: kokios partijos, poli-tikai, kokie politologai ir þurnalistaiLietuvoje yra bendravæ su Rusijosprezidento administracijos darbuoto-ju, Rusijos Federacijos saugumoagentu V. Smirnovu, kai jis, kaip ra-ðoma paþymoje, daþnai lankydavosiLietuvoje? Kà Kremliaus administra-cijoje, ten lankydamiesi prieð rinki-mus, aptarinëjo Lenkø rinkimø akci-jos ir Lietuvos rusø politiniø partijøatstovai? (A. Kubilius, tsajunga.lt, –red. past.) Deja, atsakymo klausian-tieji neiðgirdo, o á oficialø paklausimàsulaukë nervingo V. Tomaðevskio pa-sipiktinimo. (R. Juknevièienë – at-kakli politikë, paklausë dar kartà.)

Opozicijos lyderis Andrius Kubi-lius besitæsianèià dramà apibûdino:„Valdþios, politiniø partijø bandymaspabëgti nuo ðitø klausimø, garsiai ðau-kiant apie tariamà nusikaltimà dël pa-þymos pavieðinimo, rodo tik tiek, kadgarsiai ðaukiantieji á paþymos turináreaguoja iðskirtinai nervingai. Praëju-sios savaitës pabaigoje matëme iðskir-tinai nervingà Valdemaro Tomaðevs-kio reakcijà. O tai dar labiau patvir-tina tiesà, kad tokià paþymà tiesiogbuvo bûtina pavieðinti. Tikiuosi, kadbus pavieðintos ir tø politikø, polito-logø ar þurnalistø pavardës, kuriospaþymoje nebuvo ávardintos, bet ku-rie patys þino, kad paþymoje kalbamaapie juos. Tikëtina, jog nervinga bai-më, kad ir tai taps vieða, kai kam ne-leidþia ramiai gyventi, todël ir toliaumatysime daug pastangø pabëgti nuopaþymos turinio nagrinëjimo.

Lietuva turi susitvarkyti su tokiosinformacijos valdymu taip, kad tai bû-tø naudingiausia valstybës saugumui.Akivaizdu, kad informacija apie átar-tinus politinius procesus ar átakas tu-ri bûti þinoma ne vien tik siauramvalstybës vadovø ratui. Pagrindinisvaistas, apsaugantis Lietuvà nuo to-kiø pavojingø politiniø procesø ar þa-lingø svetimø átakø, yra vieðumas. Vi-suomenë turi teisæ tokià informacijàþinoti, o valdþia turi visuomenæ tinka-mai informuoti. Todël ðiandien reikianagrinëti ne tik, kas pavieðino paþy-mà, bet ir kaip ateityje tokias paþymasteisëtai ir racionaliai pavieðinti. Sau-gûs bûsime tada, kai sugebësime sa-vo svarstymuose sudëlioti aiðkius pri-oritetus ir bûsime pajëgûs dëmesá skir-ti tokiø paþymø turiniui, kuriame kal-bama apie pavojus valstybës saugu-mui, o ne vien tik tokio turinio pavie-ðinimui, kurio dëka toks pavojus ge-rokai sumaþëjo.“

Gintaras MARKEVIÈIUS

Sprendþiamas ne tik Ukrainos likimas Jei nesiseka Lietuvai, tai nesiseka...

42013 m. lapkrièio 22 d. Nr. 43 (1065)Tremtinys

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 80-ojo jubiliejinio gimtadienio proga nuoðir-

dþiai sveikiname buvusá Krasnojarsko kraðto Ust Abaka-no gyvenvietës tremtiná Aloyzà BUJAUSKÀ, gyvenantá Ma-rijampolëje.

Lekia metai, kaip paukðèiai iðklysta,Ir gyvenimas visas su jais...Pasitikti nesuspëjot jaunystæ,Jau ðarma nuðarmojo plaukai.Bet ðirdy tegul þydi pavasarisGraþiausiais spalvotais þiedais.Sveikatos, ilgø gyvenimo metø linki –

Ona, Liucija, Stasys Trijoniai, ElenosGrajauskienës dukterys Onutë ir Danutë

* * *75-ojo gimtadienio proga

nuoðirdþiai sveikiname Lietu-vos laisvës armijos kariø ir rë-mëjø sàjungos nará, buvusá trem-tiná, Lietuvos ðauliø Kaunorinktinës vëliavos bûrio vadàAlvydà SEMAÐKÀ.

Linkime geros sveikatos,energijos, prasmingø darbø.

Lietuvos laisvës armijoskariø rëmëjø sàjunga

* * *75-ojo gimtadienio proga

nuoðirdþiai sveikiname Telðiøapskrities Maþeikiø kuoposgarbës ðaulá, Lietuvos laisvësarmijos kariø ir rëmëjø sàjun-gos pirmininkës pavaduotojàAlfonsà DEGUTÁ.

Linkime geros sveikatos,energijos dirbant istorinio atmi-nimo áamþinimo darbus.

Lietuvos laisvës armijoskariø rëmëjø sàjunga,

LPKTS Maþeikiø filialas,LPKS Maþeikiø skyrius

Praneðëja, remdamasiS.Ðalkauskio mintimis, teigë,kad tuometinë inteligentija,susiformavusi ið valstieèiøjaunimo, besiverþusio á moks-là ir teikusio Lietuvos ateièiaidaug ðviesiø vilèiø, þymiai vi-suomenës daliai, ypaè jauni-mui, darë didelæ átakà. Juk irtrys tarpukario Prezidentai:Antanas Smetona, KazysGrinius ir Aleksandras Stul-ginskis, kilæ ið daugiavaikiømaþaþemiø valstieèiø ðeimø.Ar tai lietuviø tautos fenome-nas ar atsitiktinis asmenybiøproverþis?.. Baigdama pra-neðëja palinkëjo, kad dabar-tinë Lietuva vël iðsiaugintøkelias inteligentø kartas, ne-uþsisklendusias vien tik pro-fesinëje aplinkoje, bet tarnau-janèias tautai, o iðrinktà Pre-zidentà visavertiðkai galëtu-me vadinti pirmuoju valsty-bës þmogumi.

Átaigiai iðdëstydamas savoáþvalgas, praneðimà „Prezi-dento Antano Smetonosvaidmuo Lietuvos valstybin-gumo byloje“ skaitë VUTarptautiniø santykiø ir poli-tikos mokslø instituto dësty-tojas dr. Laurynas Kasèiûnas(praneðimà spausdinsime ki-tame numeryje).

Lietuvos moterø lygosKauno skyriaus pirmininkëdoc. Meilë Asanavièienë ap-þvelgë Prezidento Aleksand-ro Stulginskio, vieno ryð-kiausiø demokratø Lietuvo-je ir Europoje, 1918 metøVasario 16-osios Nepri-klausomybës Akto signata-ro, pirmo pagal LietuvosRespublikos Konstitucijàiðrinkto Lietuvos Respubli-kos Prezidento, biografijà.A. Stulginskio prezidenta-vimo laikotarpiu 1920–1926 metais buvo iðkovotair átvirtinta nepriklausoma,demokratinë Lietuvos vals-tybë, atgautas Klaipëdoskraðtas, plëtojama ekonomi-ka, ákurtas universitetas, ki-tos aukðtosios mokyklos,mokslo tyrimo ástaigos, pas-tatyta mokyklø. Ðis laikotar-pis buvo vienas sëkmingiau-siø ir ðviesiausiø atkurtosLietuvos gyvenime. 1941metø birþelio 14-àjà A. Stul-ginskis sovietø NKVD areð-tuotas ir iðveþtas á Krasno-jarsko pataisos darbø lagerá(Kraslagà). Þmona OnaStulginskienë iðtremta á Ko-mijà. 1956 metais Stulgins-kiai gráþo á Lietuvà.

Prezidento dr. Kazio Gri-niaus, gimusio Marijampolësapskrityje, baigusio medici-nos mokslus Maskvos univer-

sitete, su dr. Vincu Kudirkaleidusio „Varpà“, iðgyvenusiotragiðkas ðeimos netekèiø pe-ripetijas, Prezidento pareigo-se dirbusio trumpiausiai –1926 metø birþelio 7-àjà–1926 metø gruodþio 17-àjà,visuomeninæ ir politinæ veik-là apþvelgë Kauno KazioGriniaus progimnazijos di-rektorius Stanislovas Ðima-nauskas.

Baigdamas savo pasakoji-mà mokyklos vadovas patei-kë staigmenà – garso áraðà su1950 metø Kazio Griniauspasakyta kalba Vasario 16-osios proga. Susirinkusieji ið-girdo Prezidento aiðkia suval-kietiðka tartimi pasakytus þo-dþius: „Broliai ir seserys, 16-oji Vasario yra didþiausia mû-sø ðventë, tai paminklas mû-sø dabarèiai ir ateièiai. Mûsøtauta turi tûkstanèiø metø is-torijà, karai visokiausi mûsønesunaikino, ir tikëkime, kadvël ateisime iki nepriklauso-mybës...“

„Prezidentas po mirties,Lietuvos karo akademijospatriarchas...“ – savo prane-ðimà apie Prezidentà JonàÞemaitá-Vytautà ávardijo Ge-nerolo Jono Þemaièio Lietu-vos karo akademijos prorek-torius prof. Valdas Rakutis.Pateikdamas biografiniusVytauto Þemaièio, gimusioPalangoje, su tëvais gyvenusioLomþoje, vëliau – Raseiniøapskrityje, duomenis, profe-sorius akcentavo 1927–1929metais jo mokymàsi Kaunokaro mokykloje, ugdþiusiojeLietuvos „bajorus“. Pagaltuometinæ Prezidento A.Smetonos valstybës vizijà,Lietuvai reikëjo inteligentijosir karininkø, kuriø ávaizdá su-darë ne tik gero elgesio ma-nieros, taisyklinga kalba, betir atsakomybë uþ Lietuvosvalstybæ.

1949 metø vasará partiza-nø vadø suvaþiavime J. Þe-maitis iðrinktas Lietuvos lais-vës kovos sàjûdþio tarybosprezidiumo pirmininku, taippat laikinai ëjo vyriausiojo gy-nybos pajëgø vado pareigas.Partizanø vadø suvaþiavime pa-siraðyta 1949 metø vasario 16-osios Deklaracija prilygsta 1918metø Vasario 16-osios Nepri-klausomybës atkûrimo Aktui.1953 metais J. Þemaitis buvo su-imtas. Atsisakæs bendradar-biauti su okupantu, 1954metais nuþudytas MaskvosButyrkø kalëjime. Uþkasi-mo vieta neþinoma.

Jono Þemaièio-Vytautobiografija atskleidþia unikaliàsavybæ – jo konspiratyvumà,suteikusá galimybæ iðgyventi ir

veikti beveik visà Lietuvospartizaninio karo laikotarpá.Jonas Þemaitis-Vytautas ta-po ginkluotosios pasiprieði-nimo kovos simboliu. Atsidë-kodama tauta pagal nuopel-nus ir uþimtas pareigas sutei-kë jam Prezidento titulà.

Kovo 11-osios Akto signa-taras Èeslovas Jurðënas api-bûdino savo bendraþygio, bu-vusio komunistø partijos ly-derio, prieðtaringai tautojevertinamo pirmojo po sovie-tø okupacijos atkurtos Ant-rosios Lietuvos RespublikosPrezidento Algirdo MykoloBrazausko profesinæ ir poli-tinæ veiklà.

Lietuvos moterø lygospirmininkë prof. Ona Vove-rienë pateikë áþvalgas apieValdà Adamkø, nepartiná,politikà, JAV lietuviø visuo-menës veikëjà, aplinkosau-gininkà, 1998 metais iðrink-tà Lietuvos RespublikosPrezidentu, tautai ásiparei-gojusiu siekti trijø pagrindi-niø tikslø: laisvo þmogaus,atviros visuomenës, stipriosvalstybës, o antroje prezi-dentavimo kadencijoje sie-kusio sukurti europietiðkàvalstybæ, prasmingai atsto-vavusio Lietuvos Respubli-kai tarptautinëje erdvëje.

Kalbëdama apie dabartinæLietuvos Prezidentæ DaliàGrybauskaitæ profesorë ða-lies vadovæ apibûdino „MûsøPrezidente, pateisinusia visoslietuviø tautos lûkesèius“ irkvietë visus susirinkusiuo-sius palaikyti ir kviesti DaliàGrybauskaitæ ir toliau dirbtiLietuvos valstybës labui. Iðsa-mus prof. Onos Voverienëspraneðimas „Tikroji tiesa, kaspakvietë D. Grybauskaitæ ba-lotiruotis á Prezidentus“ pub-likuotas internete, „www.ko-mentaras.lt“ svetainëje arbalaikraðtyje „Karðtas komen-taras“ Nr. 20 (212).

Uþ nuoðirdþiai, iðsamiai irprofesionaliai iðsakytas min-tis praneðëjams padëkojoLML pirmininkë O. Voverie-në, Kauno skyriaus pirminin-kë M. Asanavièienë, atmini-mui apie konferencijà áteikda-ma tautodailës gaireles suáaustu þodþiu „Lietuva“, pa-dëkojo talkininkams mjr. Do-natui Mazurkevièiui, Audro-nei Kaminskienei, GintaruiVenckui, padëjusiems su-rengti prasmingà istoriná ren-giná, bei koncertavusiems LKKariniø oro pajëgø orkestrui,vadovaujamam RemigijausTermino, ir smuikininkei Li-janai Þiedelytei.

Dalia LUKÐAITË-MACIUKEVIÈIENË

Lietuvos RespublikosPrezidentai ir tauta

(atkelta ið 1 psl.)

„Trispalvis“ – naujasfilmas apie LietuvosLaisvës kovotojus

Lapkrièio 13 dienà Vilniu-je ávyko reþisieriaus ir scena-rijaus autoriaus Vytauto V.Landsbergio dokumentiniofilmo „Trispalvis“ premjera.V.V. Landsbergis – poetas,publicistas, teatro ir kino re-þisierius, vaikø raðytojas. Stu-dijavo kino reþisûrà Tbilisioteatro institute, Jono Mekoantologiniø filmø archyveNiujorke. Sukûrë daugiau neidvi deðimtis filmø. Þinomiau-si – „Vilties prezidentas“ apieS. Lozoraitá, „Sabas“, „Kai aðbuvau partizanas“, „Partiza-no þmona“.

Dokumentinis filmas suvaidybiniais elementais„Trispalvis“ – tai pasakoji-mas apie ginkluotos rezisten-cijos pradþià ir jos eigà Lietu-voje, ðalá okupavus Sovietøsàjungai. Dvylikos neseniaikalbintø Lietuvos partizanøir ryðininkiø lûpomis pasako-jama ne tik sudëtinga to me-to situacija, bet kartu atsklei-dþiami motyvai, kodël poAntrojo pasaulinio karo Lie-tuvoje dar 10 metø vyko arðiginkluota pogrindinë kova,kaip ir kuo gyveno tø laikø

Laisvës kovotojai.„Filme „Trispalvis“ mû-

ðiai, meilë, romantika ir pat-riotiðkumas susipina á vienti-sà istorijà. Tai filmas apieþmones, gyvenusius be iðlygø.Kvëpavusius pilna krûtine.Apie þmones, kurie gyvenimosaulëlydyje nesigaili savo pa-sirinkimø ir gali didþiuotisnugyventu gyvenimu“, – tei-giama filmo anonse.

Filmo personaþais tapodvylika partizanø ir ryðinin-kiø (jei ne visi, tai dauguma jøyra/buvo ir Lietuvos politiniøkaliniø ir tremtiniø sàjungosnariai) – Algimantas Stankû-nas-Antanëlis, FortunatasBuèius, Antanas Kasperavi-èius-Àþuolas, Jonas Abu-kauskas-Siaubas, Juozas Ja-kavonis-Tigras, Jonas Ka-dþionis-Bëda, Antanas Petri-konis-Laivas, AleksandraKazakevièienë-Ðarka, VandaOna Herolcienë, StefanijaDaukðaitë-Chrizantema,Ona Maskelytë-Þilionienë,Zosë Aviþaitë-Tulpë.

Nuo pastarosios prasidë-jo filmo idëja.

(keliama á 8 psl.)

5 2013 m. lapkrièio 22 d.Nr. 43 (1065) TremtinysKauno rajono Ðlienavos

kaimo gyventoja AnastazijaBelazaraitë-Kuèinskienë, gi-musi 1921 metais, tebeneðio-janti gyvenimiðkà iðmintá, gy-vus prisiminimus, ne kartàyra sakiusi, kad jos kartosþvyruotame gyvenimo kelyjebuvæ trys dideli akmenys: per1944 metø frontà sudegë të-vø sodyba, skausminga, neti-këta tremtis á tolimà Sibiràpokariu ir gimtojo 68 sodybøÐilënø kaimo sunaikinimas1959 metais, kai buvo uþ-tvenktas Nemunas. Pastara-sis akmuo jos gyvenime buvopats didþiausias...

– Kai sudegë trobos, buvosunku, bet þinojome, kad pa-sistatysime naujas. Kai iðveþëá Sibirà, badavome ir kentëjo-me, taèiau þinojome, kad su-gráðime á gimtinæ... Taèiau kaiprieð uþtvenkiant Nemunàgriovë sodybas, buldozeriaisnaikino kalnelius, upelius,kirto miðkus ir miðkelius, ar-dë kelius ir juos lydëjusiusklevus, berþus, gluosnius,verkëme visi, tarsi artimiau-sius þmones praradæ...

1959 metais pradëjusi ga-minti elektrà Kauno hidroe-lektrinë veiklà pradëjo antþmoniø aðarø. Ið Nemuno slë-nio reikëjo palikti savo gimtusnamus ir kelti trobesius á sve-timas vietas net 722 panemu-niø ðeimoms. Po vandeniu at-sidûrë bene graþiausios Lie-tuvos vietos, miðkai, upeliai,Vytauto Didþiojo vieðkelis.Panemuniø poetas Jonas Ais-tis (1904–1973), gimæs „nu-skandintame“ Kampiðkiøkaime, Aukðtosios Panemu-nës valsèiuje, uþaugæs tokiopaties likimo Rumðiðkiømiestelyje, apie Nemunà pa-liko graþias eilutes:

„Vakarais Nemunas ra-mus kaip stiklas. Vieni dzû-kai sieliais plaukia, kiti vyti-næ traukia ir traukdami niû-niuoja:Tykiai, tykiai Nemunëlis teka.O dar tykiau, o dar tykiauMus moèiutë ðaukia...

Ar tik ji nebus graudþiau-sia daina? Ar tik nebus ji vie-na ið graþiausiø?.. VietomisNemuno krantuose yra pa-versmiø, ðaltiniø ir verde-niø, ið kuriø sunkiasi tyras irsûrus vanduo, nes ten kadai-se vytininkø sûrus prakaitasbraukta...“

Per visà Ðilënø kaimà – ojis buvo iki 4 kilometrø il-gio, – ëjo vieðkelis, apsodin-tas ðermukðniais, gluosniais,liepomis. Gyventojams reikë-davæ jiems priklausanèià at-karpà þvyruoti, tai þvyrà kas-davo ið Nemuno... O kur darÞiglos miðkas, kurio didþiojidalis yra iðlikusi? Buvo jisdviejø–trijø kilometrø plo-èio, ten augo ðimtametës eg-lës ir puðys. Legendos bylojo,kad pirmasis upelá, einantá

per miðkà, atrado piemuoÞigla, kurio vardu vëliau giriavadinta. Upelis buvo skardy-je, tai tekëdamas garsiai gurë-jo, ypaè pavasariais. Jo balsàgalëdavai girdëti uþ keliø ðim-tø metrø. Nedidelis jis buvo –ásibëgëjæs ir perðokti galëda-vai... Miðke augo avietynai,þemuogynai, buvo daug gry-bø. Piemuo perëjo tà upelá, ið-

tyrinëjo, o jo bûta 10 kilomet-rø ilgio. Po kurio laiko atra-do, kad upelis ne tik graþioje,ðimtameèiame miðke esan-èioje rëvoje, taèiau stebuklin-gas, nes net þaizdas gydë. Pie-menys èia atgindavo gyvulius,skaidriame upelyje juos girdë.Þmogus nuo jo jau ir pasi-traukti negalëjo, apsigyvenoèia ir visiems Dievo stebuklàgyrë. Miðkas buvo graþiaitvarkomas, retinamas, valo-mas, tapo visø lankoma vieta.Jonas Aistis matë já, kai këlë-si per Nemunà á Kampiðkes irið jø gráþo á Rumðiðkes, prisi-minë já net tolimoje Ameri-koje, vadino „mëlynuoju Þig-los ðilu“. Mat tokià spalvà ði-las ágaudavo nuo atsispindë-jusio Nemuno vandens.

Elektrinæ projektavæMaskvos inþinieriai manë,kad vandens telkinys bus nau-dojamas... net pramonineiþvejybai. Turëjo Kaunomariomis plaukioti þvejy-biniai laivai ir traukti pil-nus þuvies tralus. Tad grio-vë viskà ir lygino viskà tar-si futbolo aikðtei.

– Mano tëvelis SimonasBelazaras buvo ið pasiturin-èiø ûkininkø. Turëjome daugþemës, ðeima buvo gausi irdarbðti, visi puikûs daininin-kai, moterys dar ir audëjos.Ðeimai daug padëjo tëvelio se-suo, sugráþusi ið Amerikos irnupirkusi dukterëèiai sodybàÐilënø kaime, greta savo tëvøûkio. Joje ir að iðtekëjusi su-silaukiau trijø sûnø ir trijødukterø. Po tëviðkës netek-ties ir kolûkiø sukûrimo, nuobado gelbëjomës slapèia na-muose ausdamos ryðkiaspal-ves skareles. Stakliø neaplei-dau ir vëliau, iðaudþiau krai-

èius dukrterims. Dirbomeðeimoje visi, lyg bitutës avily-je. Auginome gyvulius, visa-da prie namø þydëjo gëlynai,buvo graþu ir ðvaru. Taèiauðirdþiai mielesniø vietø, neitos, kurios liko Kauno mariødugne, niekur gyvenime ne-beradau...

Esu uþraðæs ádomius Nas-tës prisiminimus apie þmoniø

gyvenimà prie Nemuno, apiesielininkus, iðmintingus irdràsius þmones, kurie pra-plaukdami upe bendravo suvietiniais, net vieni kitø var-dus þinojo.

– Tëveliai ne kartà pasa-kojo, o ir að pati gerai atsime-nu Nemunu plaukianèius sie-lius, mûsø vadintus „triop-tais“ – keliasdeðimt metrø il-gio sutvirtintus ràstus su vai-ru gale, aukðtele ið lentø irðiaudine palapine sielinin-kams, net rûkstanèiu lauþu.Sielininkai buvo gyvenimo irbëdø matæ þmonës, patyrægamtos iðdaigø, o didþiausiosbûdavo prie Senøjø Dvarelið-kiø – Velnio tilto ið akmenø.Tai siauras, gal 8 metrø tarpassieliams praplaukti. Tëveliaidaþnai sakydavæ, kad tø þmo-niø patarimø reikia klausyti.Nakèiai sieliai daþnai susto-davo Rumðiðkëse ar prieðaismus prie pat upës buvusiameAðtrago kaime, nes pro Vel-nio tiltà reikëdavo praplauk-ti ðviesiu paros metu. Kartàtëvelis pasakojo tokià istori-jà. Sëjo jis þirnius smëlëtojesavo þemëje. Plaukia sielis, osielininkas nuo jo rëkia:

– Nesëk, þmogau, þirniø,nieko gero nebus!

– Kà èia ðneki? – sunerimotëvas. – Tai kada sëti?

– Jei pasësi uþ keturiø die-nø, pirmadiená, tai naudos tu-rësi, o ðiandien pasëti þirniaibus kirminuoti, maþomisankðtimis.

– O ið kur tiek daug þinai?– Þinau, jei sakau...– Neklausysiu tavo juoke-

liø, sësiu toliau.– Na na, – atsiliepë jau nu-

tolæs sielininkas.Bet tëveliui jau neramu.

Pabaigæs rëþelá, eina namo,tariasi su þmona. Abu nuta-ria, kad reikia paklausyti, galþmogus teisybæ sakë? Ir ëmësikito darbo, o pirmadiená nu-ëjo uþbaigti sëti þirnius. Ir kàjûs manot? Ankðèiau sëti þir-niai neuþaugo, ankðtys, darþirniams nesubrendus, iðkir-mijo, kad net kulti neapsimo-këjo, taèiau pirmadiená sëti –lyg ið paveikslëlio!..

Per Nemunà bendrauda-vome su ano kranto þmonë-mis, pasiðnekëdavome su jais,klausdavome, ar kas numirë,ar kas kita atsitiko, ar kur va-karëlis jø kaime suþinodavo-me. Tai mes aðtragieèiamspraneðdavome, tai aðtragie-èiai mums pasakydavo, nau-jienas ir Rumðiðkiø miesteliuipraneðdavome. Pieveliø kai-mas anoje pusëje ant labaiaukðto kalno buvo, puðynas,tai kai bûdavo jie ðoka, „grai-na“, tai mes girdime... Susi-dainuodavome...“

Nastës Kuèinskienës ðei-ma 1958 metø gruodá persi-këlë sodybà á Ðlienavà. Veþëturtelá arkliais ir automaðina.Valdþia, kurdama kolûkius,jau buvo nusavinusi ûkio pas-tatus, gyvulius, tai persikëlënamà, tvartà. Atëjo ant ly-gaus, plyno lauko...

Bûdama visai nedidukë,rudeniui atëjus, linus iðsi-brukdavo, numindavo ir sës-davo verpti. Ir taip, kol dar-bø ûkyje nedaug, per visà þie-mà, iki pat Uþgavëniø. NuoUþgavëniø pradëdavo austi.Pirmiausia bûdavo audþiamiaudiniai, kuriuos reikëdavobalinti. Tai darydavo sodamsþydint. Daþniausiai drobestiesdavo savo sode arba prieNemuno. Jau daug vëliau, kaidrobës pabaldavo, su mama iðjø siûdavo viskà, kuo rengda-vosi ðeima.

Jei vakaras bûdavo be dai-nos, atrodydavo nykus ir ne-jaukus. Kai jaunimëlis likda-vo vienas, dainuodavo apietai, kas arèiausiai ðirdies. Taimeilë. Meilës dainomis jie ið-reikðdavo paèius nuoðir-dþiausius ir subtiliausiusjausmus, todël jø dainos labai

jausmingos ir lyriðkos.Nuo 14 metø eidavo á kai-

mo talkas. Gyvenimas lyg irtekëjo sava vaga: kasdieninënamø ruoða, rûpesèiai, var-gai. Kai sukako 12 metø, su-sirgo mama. Anastazija turë-jo priþiûrëti maþà savo sesu-tæ, atlikti visus darbus, ku-riuos paprastai nudirbdavomama. Po metø mergaitë,dirbdama uþ du, pirmà kartàuþminkë ir iðkepë duonà.Vëliau pasveiko mama,Anastazija jau buvo gerokaipaûgëjusi, taèiau jos darbønaðta në kiek nepalengvëjo.Taip uþaugo sesutë, taip ir pa-ti Anastazija subrendo. Gyve-nimo perversmas jà pasitikodvideðimtmetæ – ji iðtekëjo,vëliau iðsikraustë ið bûsimømariø dugno. Iðtekëjo ji, aið-ku, uþ gero þmogaus, gyvenone per didþiausiame pertek-liuje. Palaipsniui pasistatë ne-didukà namà, já ásiruoðë, áren-gë tvartà gyvuliams. Gyvenotaikiai ir taupiai. Po keleriømetø susilaukë pirmojo sû-naus. Prasidëjo dar sunkesnivargai. Reikëjo priþiûrëti irvaikà, ir namus. Laikui bëgantsusilaukë dar penkiø vaikø.Tada gyvenimas iðties apsun-ko: reikëjo bûti ne tik mama,þmona, bet ir namø ðeiminin-ke. Kai vaikai paûgëjo, sukû-rë savo ðeimas, susirgo ir grei-tai mirë vyras. Ji liko gyventiviena. Baisi netektis moterá ið-tiko mirus vienam ið sûnø. (Iðpasakojimo Lietuvos literatû-ros ir tautosakos institutui.)

Graþiai pradëjusi deðimtàdeðimtmetá moteris vis daraktyvi, nueina á moterø susi-bûrimus, pasakoja jaunie-siems apie savo paskandintàtëviðkæ. Kiek sveikata leidþia,su moterø kolektyvu keliau-ja, buvo net Baltijos jûrà pa-siekusi. Ir daþnai pagalvoja,kad vargai ir bëdos þmogø uþ-grûdina, skausmas piktas tikþiûrint á kitø nelaimes. O susavuoju ji susigyveno. BëgaAnastazijos þvyruotas keliasir tie akmenëliai, o mes pra-ðome Dievulio, kad ði ðaunimoteris sulauktø ir ðimtojogimtadienio...

StanislovasABROMAVIÈIUS

Trys skausmo akmenys

Anastazijos akmenukai prie Baltijos...

„Lietuvos paðto“ skyriuose irinternetu prenumerata.post.ltgalite uþsiprenumeruoti savait-raðtá „Tremtinys“. Prenumeratapriimama iki kiekvieno mënesio22 dienos.

Prenumeratos indeksas0117, kaina: 1 mën. – 8,16 Lt, 3mën. – 24,48 Lt, 6 mën. –48,96 Lt, 12 mën. – 97,92 Lt.

Dëkojame skaitytojams.

Uþsiprenumeruokite„Tremtiná“2014 metams!

62013 m. lapkrièio 22 d. Nr. 43 (1065)Tremtinys

(Tæsinys)

Pasiprieðinimo dalyviø (rezistentø) teisiøkomisija skelbia sàraðà asmenø,

pretenduojanèiøá Kario savanorio ir Laisvës kovø dalyvio

teisiná statusà

(Bus daugiau)Atsiliepimus apie ðiuos

pretendentus galite siøsti ad-resu: Pasiprieðinimo dalyviø(rezistentø) teisiø komisija,Gedimino pr. 40/1, LT-01110 Vilnius. Teirautis tel.(8 5) 231 4157.

Komisijos pastaba. Sàra-ðas skelbiamas remiantis Pa-siprieðinimo dalyviø (rezis-tentø) teisiø komisijos darboreglamento 8 punktu: “Preten-dentai á Kario savanorio arLaisvës kovø dalyvio teisinástatusà skelbiami spaudoje”.

Jadvyga Jankauskienë-Pudþemytë, g. 1919 m., (pomirties), partizanë, Ðilalës r.Padievyèio apyl., Kæstuèioapyg. Lukðto bûrys, 1950–1953 m.Arûnas Jasionis, g. 1952 m.,pasiprieðinimo akcijos dalyvis,Marijampolë, 1972–1973 m.Rimutë Jusytë, 1961 m., po-grindþio spaudos platintoja,Pasvalys, 1979 m.Jonas Lioèas (Lioèius) ,g. 1927 m., (po mirties), par-tizanas, Ðilalës r. Padievyèioapyl., Kæstuèio apyg. P. Mon-kaus-Sidabro bûrys, 1947–1952 m.Albinas Marinas, g. 1922 m.,(po mirties), partizanas, Jur-barko r. Erþvilko apyl., Kæs-tuèio apyg. Dþiugø bûrys,1944–1951 m.Alfonsas Martinavièius ,g. 1922 m., (po mirties), par-tizanas, Ðilalës r. Laukuvosapyl., Kæstuèio apyg. Aukurorinktinës Kæstuèio bûrys,1944–1950 m.Petras Matutis, g. 1919 m.,(po mirties), partizanas, Tau-ragës r. Pagramanèio apyl.,Kæstuèio apyg. Auðrelës bû-rys, 1948–1951 m.Stasys Meleckas (Meleckis),g. 1924 m., (po mirties), par-tizanas, Ðilalës r. Poðkos apyl.,Kæstuèio apyg. P. Milenio-Berþo bûrys, 1946–1948 m.Pranas Milaðius, g. 1901 m.,(po mirties), partizanø ryðinin-kas, Ðilalës r. Laukuvos apyl.,Kæstuèio apyg. P. Monkaus-Si-dabro bûrys, 1947–1950 m.Petras Monkus, g. 1921 m.,(po mirties), partizanas,Kelmës r. Uþvenèio apyl.,V.Montvydo-Þemaièio bû-rys, 1947–1951 m.Antanas Norkus (Norkevi-èius), g. 1919 m., (po mir-ties), partizanas, Tauragës r.Skaudvilës apyl., Kæstuèioapyg., 1945–1947 m.Vaclovas Norvaiðas (Norvai-ða), g. 1923 m., (po mirties),partizanas, Ðilalës r. Upynosapyl., Kæstuèio apyg. J. Bag-dono bûrys, 1947–1948 m.Vladas Norvilas, g. 1925 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Laukuvos apyl., Kæstu-èio apyg., þuvo 1948-05-06.Antanas Palaitis, g. 1899 m.,(po mirties), policininkas, ðau-lys, Palanga, 1924–1941 m.Liucë (Liucija) Paulikaitë,g. 1926 m., (po mirties), par-tizanë, Ðilalës r. Kvëdarnosapyl., Kæstuèio apyg., 1950–1951 m.Zenonas Paulikas, g. 1927 m.,(po mirties), partizanas, Ðilalës r.Pakarèemio k., Kæstuèio apyg.Ðalnos rinktinë, 1947–1951 m.Albertas Romualdas Pilka,g. 1937 m., pasiprieðinimo

akcijø dalyvis, Panevëþys,1963–1964 m.Jonas Pivorius, g. 1927 m.,(po mirties), partizanas, Klai-pëdos r. Judrënø apyl., Kæs-tuèio apyg. Puðies rinktinësJ. Vaièiulio-Ðarkos bûrys,1952–1953 m.Albina Pocienë-Rimkutë,g. 1929 m., (po mirties), par-tizanë, Ðilalës r. Laukuvosapyl. Kæstuèio apyg., 1945–1950 m.Stasys Pocius, g. 1918 m.,(po mirties), partizanas, Ði-lalës r. Upynos apyl., Kæstu-èio apyg. Kæstuèio bûrys,þuvo 1950-02-01.Stasys Pocius, g. 1925 m., (pomirties), partizanas, Ðilalës r.Poðkos apyl., Kæstuèio apyg.Geleþinio Vilko bûrys, 1949–1950 m.Vincas Pokvytis, g. 1919 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Pajûrio apyl., Jûros bû-rys, þuvo 1949-01-24.Stanislovas Poðka, g. 1930 m.,(po mirties), partizanas, Tau-ragës r. Lomiø apyl., Kæstu-èio apyg. Auðrelës bûrys,1951–1952 m.Aleksandra Prijalgauskienë-Jonauskytë, g. 1924 m., par-tizanø ryðininkë ir rëmëja,Telðiø apskr. Telðiø valsè.Þemaièiø apyg. Ðatrijos rink-tinë, 1945 - 1949 m.Stasys Pundinas (Pundi-kas), g. 1931 m., (po mirties),partizanas, Ðilalës r. Upynosapyl., Kæstuèio apyg., þuvo1951-05-14.Jonas Rabiza, g. 1889 m.,(po mirties), partizanø ryði-ninkas, Tauragës r. Lomiøapyl., S. Gavënios-Dràsuèiobûrys, 1946–1952 m.Antanas Raðtutis, g. 1920 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Pajûrio apyl., Kæstuèioapyg. Margio (Þalgirio) bû-rys, 1947–1948 m.Andrius Rimkus, g. 1931 m.,(po mirties), partizanas, Ðila-lës r. Padievyèio apyl., Kæstu-èio apyg. Simono Budreckobûrys, g. 1951–1954 m.Stasys Rudys, g. 1927 m., (pomirties), partizanas, Ðilalës r.Maldûnø k., Kæstuèio apyg.Auðrelës bûrys, 1948–1949 m.

ReplikaSkaitytojø mintys

„Laiko atodangø“ 2-ojidalis pustuðtë, prastesnë, neijos pirmoji dalis!? Toks áver-tinimas, iðreikðtas lapkrièio 8dienos „Tremtinyje“ Nr. 41(1063) Povilo Jakuèioniostraipsnyje „LPKTS 25-me-èio suvaþiavimà prisiminus“labai paðiurpino mane ir ma-no artimuosius. Manau, kadtai nepelnytas, aðtrus, skau-dus spyglys ne tik apraðiusie-siems LPKTS filialø veiklà,bet ir knygos sudarytojai, re-daktorëms. Tai labai prieðta-ringas, nelogiðkas, tiesiog ab-surdiðkas mûsø organizacijosveiklos istorinio leidinio ver-tinimas. Susidaro áspûdis, kadvertinama ne pagal LPKTS fi-lialø realijas, o pagal teorinesáþvalgas ar uþgaidas. Kitaip ta-riant, vertinta matematiniaismetodais – kurioje knygojedaugiau puslapiø, kryþiø, pa-minklø...

Skaitant knygà dþiûgauja

ðirdis ir akys, kad buvæ sovie-tinës imperijos kankiniai –politiniai kaliniai ir tremtiniai,tiek daug padarë graþiø, pra-smingø darbø ir daro viskàpagal savo iðgales ir suprati-mà. Todël kaltinti dël nepa-kankamo dëmesio Laisvëskovø istorijos áamþinimui rei-kia ne juos, o valdþios atsto-vus. Ar ne juokinga, kad mespatys savo lëðomis turime sta-tyti Laisvës kovø paminklus,juos priþiûrëti? Kur ta valsty-bë, dël kurios kovojo ir guldëgalvas Lietuvos patriotai?Tuos kritikos spyglius visuaðtrumu reikëtø nukreipti val-dþios atstovams ir tik jiems.

Vienas ið knygai nepatei-kusiø apraðymo LPKTS filia-lo vadovas teisinosi aiðkinda-mas, kad pagrindiniai filialodarbai buvo atlikti ir apraðytipirmoje knygoje. Todël dabarraðyti tik apie kasmetiniusrenginius, dalyvavimà juose

bûtø bereikalingas gyrimasis.Be to, sakë, kad filialas netu-ri savo kampo, renginiamsnaudoja savo asmenines lë-ðas, dël jø stokos nedalyvau-ja ir LPKTS tarybos posë-dþiuose... Ið tikro kai kuriuo-se filialuose padëtis nepavydë-tina, todël ir jø veiklos vertini-mas turëtø bûti adekvatus.

Taigi, jeigu straipsnio au-torius bûtø pabuvojæs tuoseknygoje neapraðytuose filia-luose, kuriems bûtinas dides-nis dëmesys ir parama, o nekritika, manau, kad ir knygosvertinimas bûtø kitoks.

Belieka tik dþiaugtis, kad„Laiko atodangø“ 2-oji kny-ga – Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos, tai yra,mûsø veiklos enciklopedija,atspindinti beveik visø filialønenuilstamà pilietinæ, patrio-tinæ veiklà, skatins mus ir to-liau bûti, kuo buvome, kuoesame.

Nuoðirdþiausias AÈIÛvisam knygos ruoðimo kolek-tyvui.

Algirdas PEÈIUKONIS

Tiumenës amþinojoáðalo þemëje

Konferencijos dalyviussudomino Lietuvos didþio-sios kunigaikðtienës Birutësmotorizuotojo pëstininkø ba-taliono karininko Tomo Ðy-voko pasakojimas ir ekspedi-cijos á Vakarø Sibirà „MisijaSibiras 2013“ nuotraukø per-þiûra. Kad pasakojimas bûtøsklandesnis, ðiam ekspedici-jos dalyviui talkino Lietuvoskariuomenës Kariniø oro pa-jëgø karininkas LinasDzidzevièius.

Ðiais metais Tiumenës sri-tyje, amþinojo áðalo ir baltøjønaktø þemëje, kur vergavo irkentëjo, mirë nuo nepakelia-mo darbo, bado ir ligø tûks-tanèiai iðtremtø lietuviø, lan-kësi 16 ekspedicijos dalyviø iðLietuvos. Jie buvo atrinkti iðdaugiau nei 6 tûkstanèiø jau-nø, iki 30 metø þmoniø. Taiiðtvermingi, patriotiðkai nusi-teikæ, mokantys dirbti ko-mandoje ir iniciatyvûs lietu-viai, kuriems vadovavo pana-ðiø ekspedicijø ir kelioniø ved-

lys Gintaras Alekna.Tiumenës þemëje sutvar-

kytos penkerios kapinës, jauuþëjusios miðku, brûzgynais.Lietuviø tremtiniø kapai spar-èiai nyksta; nyksta ir apleistosgyvenvietës, kaimai. Kai ku-riuos lietuviø kapus pavykonustatyti ið geleþiniø kryþiø,kuriuose árëþti Gedimino stul-pai. Pastatyti kryþiai su uþra-ðu: „Èia ilsisi lietuviai tremti-niai“, dalimis pagaminti Lie-tuvoje.

Apie ekspedicijàSibire kuriamas

dokumentinis filmas„Kiekvienas tremtinys tu-

ri savo istorijà“, – sakë T.Ðy-vokas. Jam labiausiai ástrigosusitikimai su vietiniais gy-ventojais, kurie dar prisimenamûsø tremtinius, ir susitiki-mai su Rusijoje likusiais lietu-viais tremtiniais, kurie taip pa-siilgæ savo Tëvynës, kad pra-ðë duoti bent grumstà lietuvið-kos þemës.

Apie ekspedicijà „MisijaSibiras 2013“ kuriamas fil-mas. T.Ðyvokas paþadëjo, kad

jis bus pristatytas ir Alytausauditorijai, atsakë á konfe-rencijos dalyviø klausimus.

Knygà reikiaskaityti...

Mûsø kraðtietis J.Arba-èiauskas á savo knygos „Iðkartos á kartà...“ pristatymà at-sineðë Lietuvos Trispalvæ, ly-giai tokià, kokià su draugais1956 metais iðkëlë medyje Pu-nios piliakalnyje. Pastaràjà pat-riotiðkai nusiteikusiems jau-nuoliams pasiuvo Bronë But-kauskaitë-Bakðienë, ðiuometu gyvenanti Birðtone.

„Apie knygà nereikia pa-sakoti, jà reikia skaityti“, –ragino autorius, atsineðæs ke-letà savo knygeliø ir á konfe-rencijà. J.Arbaèiausko „Iðkartos á kartà...“ – tai dar vie-nas liudijimas apie Lietuvoslaisvës kovà, savo tëvø, krað-to þmoniø atminimo áamþin-imas, atviras pokalbis su jau-nimu, privalanèiu perimti të-vø ir seneliø vertybes, jas puo-selëti ir perduoti savo vai-kams.

Jurgis KOCHANSKAS

Apie gimtosios þemës grumstà

Prasmingos veiklos jubiliejus

(atkelta ið 1 psl.)

LPKTS pirmininkas dr.Povilas Jakuèionis susirinku-siesiems pristatë LPKTSveiklà nuðvieèianèias neseniaiiðleistas knygas. Jis pasidþiau-gë „Laiko atodangose“ apraðy-tais gausiais per 25 metus nu-veiktais sàjungos nariø darbais:pastatytais paminklais, sureng-tais atminimo áamþinimo ren-giniais, iðleistomis knygomis,kompaktinëmis plokðtelëmis.Pristatydamas dokumentø rin-kiná P. Jakuèionis sakë, kad jávartydamas tarsi ið naujo pa-

þvelgë á netolimà Lietuvos is-torijà, ir pasidþiaugë, kad Lie-tuvos politiniø kaliniø ir trem-tiniø sàjunga per visus 25 gy-vavimo metus neprarado po-litinës áþvalgos, visada këlëteisingus reikalavimus.

Filmo „Su Lietuva ðirdy gy-vename“ autorius Vaidotas Di-gimas susirinkusiuosius pakvie-të paþiûrëti ðá filmà. Paþiûrëjusfilmà buvo pasiûlyta já iðvers-ti á anglø ir rusø kalbas.

LPKTS valdybos pirmi-ninkas Edvardas Stronèikaspadëkojo visiems renginio da-

lyviams, o organizatoriamsáteikë atminimo dovanas.

Genocido aukø muziejausdarbuotojos Ramunë Driau-èiûnaitë ir Gerda Urbonienërenginio dalyvius dþiuginoskambiomis lietuviø liaudiesdainomis.

Muziejaus Konferencijøsalëje nuo spalio 16 dienosveikia Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjungos 25-meèiui skirta paroda „Nuo1988 metø iki 2013 metø.Veiklos foto akimirkos“.

„Tremtinio“ inf.

(atkelta ið 1 psl.)

7 2013 m. lapkrièio 22 d.Nr. 43 (1065) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 2 sp. lankai.

Tiraþas 2630. Uþs. Nr.

S k e l b i m a i

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Gruodþio 6 d. (penktadiená) 16 val. Molëtø savivaldybëssalëje kvieèiamas LPKTS Molëtø filialo visuotinis susirinkimas.Kvieèiame gausiai dalyvauti. Turime aptarti skubius dabartiesir ateities klausimus.

Informacija tel. 8 610 92 576.

Lapkrièio 25 d. (pirmadiená) 16 val. LPKTS salëje(Laisvës al. 39, Kaune) ávyks seminaras „Sveikai gyventi –ilgai nesenti“. Seminarà ves biomedicinos mokslø dakta-rë Kristina Visagurskienë. Koncertuos PMVC moterø vo-kalinis ansamblis „Þara“.

Organizatoriai: Lietuvos politiniø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos Kauno filialas, Pagyvenusios moters veiklos centras.Seminarà globoja LR Seimo narë V.V. Margevièienë.

Kvieèiame dalyvauti.

Lapkrièio 24 d. (sekmadiená) 15 val. Klaipëdos univer-siteto Jûrø technikos fakulteto aktø salëje (Bijûnø g. 17)ávyks Klaipëdos politiniø kaliniø ir tremtiniø sàjungos ákû-rimo 25-meèio ðventinis minëjimas.

Kvieèiame dalyvauti.

Lapkrièio 24 d. (sekmadiená) 12 val. Telðiø Ðvè. Merge-lës Marijos á Dangø Ëmimo baþnyèioje bus aukojamos ðv. Mi-ðios uþ Amþinybën iðëjusius partizanus, politinius kaliniusir tremtinius. 13.30 val. Telðiø Kredito unijos salëje (Se-dos g. 6) ávyks ataskaitinë rinkiminë konferencija. Koncer-tuos choras „Tremties aidai“. Galësite sumokëti nario mokestá.Po konferencijos pabendrausime prie arbatos puodelio.

Maloniai kvieèiame dalyvauti.

Gruodþio 14 d. (ðeðtadie-ná) „Jaunieji Lietuvos patrio-tai“ rengia þiemos pësèiøjøþygá „Tauro apygardos par-tizanø takais“. Startuojama9 val., finiðuojama 18 val.Kazlø Rûdos savivaldybësJankø pagrindinëje mokyklo-je (Mokyklos g. 3).

Þygyje bus dvi trasos: 25ir 35 km. Kiekvienas þygiodalyvis, orientuodamasis suþemëlapiu (1:50000), áveikspasirinktà þygio trasà. Kiek-vienas dalyvis, áveikæs trasà,gaus atminimo diplomà.

Dalyviø registracija – tikiðankstinë, iki gruodþio 11 d.el. paðtu: patriotai@ya-hoo.com arba telefonu 8 67123559. Registracijai reikalin-gi duomenys: komandos pa-vadinimas, vardas, pavardë,gimimo data, miestas, el. pað-tas bei telefono numeris.

Starto mokestis apmo-kamas pavedimu á VðÁ„Patriotai“ sàskaitàLT387300010126249043(Swedbank), nurodant mo-këjimo paskirtá: pësèiøjø þy-gio dalyvio mokestis, iki gruo-dþio 11 d. – 10 litø, mokantvietoje – 20 litø (neatvykus áþygá pinigai nebus gràþinami).

Asmenys iki 16 metø galidalyvauti tik su lydinèiuoju su-augusiuoju. Nepilnameèiai pri-valo turëti tëvø sutikimà. Uþsveikatà ir kitas pasekmes þy-gio metu atsako patys dalyviai.

Smulkesnë informacijatel. 8 600 88 112, el. paðtupatriotai@yahoo.com arbahttp://www.facebook.com/Jaunieji.Lietuvos.Patriotai

Mirus 1951 m. Irkutsko sr. Zalario stoties gyvenvietëstremtinei, buvusiai LPKTS Vilkijos filialo pirmininkei

Stasei Sakalauskaitei-Paiðienei-Kuklerienei 1925–2013,

nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris su ðeimomis ir artimuosius.Vilkijos buvæ tremtiniai ir politiniai kaliniai

Dël vyro mirties nuoðirdþiai uþjauèiame 1949 m. trem-tinæ Aldonà Pratapaitæ-Bunikienæ ir artimuosius.

J. ir S. Ðleþevièiai

Mirus tëvui, nuoðirdþiai uþjauèiame LPKTS Kurðënø fi-lialo pirmininkæ Anicetà Grikðienæ.

LPKTS valdyba,LPKTS Kauno filialas

Uþjauèiame

Lapkrièio 30 d. (ðeðtadiená) 10 val. Anykðèiø muzikosmokykloje (J. Biliûno g. 21) ávyks LPKTS Anykðèiø filialoataskaitinis rinkiminis susirinkimas.

Praðome aktyviai dalyvauti, turëkite nario bilietus.

Lapkrièio 30 d. (ðeðtadiená) maloniai kvieèiame dalyvautiLPKTS Varënos filialo ir ansamblio „Viltis“ 25 metø sukak-ties minëjime.

10 val. ðv. Miðios Varënos Ðv. Mykolo Arkangelo baþny-èioje; 11 val. koncertas Varënos kultûros centre.

Vytautas Radþius1925–2013

Petras Mieþetis1926–2012

Gimë Kretingoje. Buvo politinis kalinys, kalëjo Vorkutos la-geriuose. Ðeima 1948 m. iðtremta á Krasnojarsko kr. Këþmos r. Bol-turino gyv. 1953 m. ið lagerio atvaþiavo á tremtá pas tëvus. Dirbomiðko pramonës darbus. 1957 m. kartu su tëvais ir ðeimos nariaisgráþo á Lietuvà. Uþaugino sûnø ir dukterá.

Palaidotas Klaipëdoje.Nuoðirdþiai uþjauèiame artimuosius.

Buvæ Bolturino tremtiniai

Elena Grybinaitë1933–2013

Gimë Ðakiø r. Lukðiø valsè. Stumbrið-kës k. Mokësi Ðakiø „Þiburio“ gimnazijoje.Buvo moksleiviø pogrindinës organizacijosnarë. 1952 m. nuteista 25 m. katorgos ir 5 m.tremties. Kalëjo Kazachstano lageriuose.Dalyvavo 1954 m. Kengyro lagerio sukili-me. Gráþusi á Lietuvà baigë vidurinæ mokyk-là, ástojo á Vilniaus universitetà. Baigusi dir-bo Marijampolës maisto pramonës automa-

tø gamykloje. Atgimimo metais dirbo Marijampolës „Tremtinio“klube, dalyvavo partizanø palaikø paieðkose. 1990 m. su grupe vykoá Kazachstano lagerius, pastatë atminimo kryþius. Uþraðinëjo po-litiniø kaliniø – sukilimo dalyviø prisiminimus, kuriuos su tûks-tanèiu nuotraukø perdavë Genocido aukø muziejui.

Bendraþygiai

Pro memoria

Gimë 1925 m. lapkrièio9 d. Tûbiniuose, Ðilalësvalsè., Tauragës aps. Gyve-no Marquette Parke, Èika-goje. 1943 m. baigë Ðilalësgimnazijà. 1944–1947 m.studijavo Eichstatto ir Di-lingeno Filosofijos teologi-jos aukðtosiose mokyklose.1947–1949 m. Eichstattolietuviø gimnazijoje dirbomokytoju. 1949 m. atvyko áJAV ir tais paèiais metais suA. Geèu subûrë Èikagoslietuviø vyrø chorà „Vytis“.Jo pagrindu 1956 m. liepos7 d. Èikagoje ákurta Lietu-viø opera. V. Radþius dau-giau nei 40 metø buvo Lie-tuviø operos Èikagoje val-dybos pirmininkas bei na-rys, priklausë Lietuviø fon-

dui, ALTUui, ateitininkams,buvo kuopø valdybø pirmi-ninkas, globëjas ir kt. Vienaspirmosios JAV ir Kanadoslietuviø dainø ðventës (1956)ir pirmosios JAV ir Kanadoslietuviø tautiniø ðokiø ðventës(1958) organizatoriø. 1974 m.Ruzvelto universitete ágijoverslo vadybos ir buhalterijosbakalauro laipsná. Buvo„Draugo“ dienraðèio pirmo-jo puslapio redaktorius ir ad-ministratorius, ilgametis laik-raðèiø „Lietuviø balsas“,„Dirva“ redaktorius, litera-tûriniø konkursø, puoselë-janèiø lietuviø kalbà ir kultû-rà, renginiø idëjø autorius irorganizatorius.

Vytautas Radþius uþ ilga-metá lietuvybës puoselëjimà

apdovanotas Lietuvos Res-publikos ordino „Uþ nuopel-nus Lietuvai“ Komandorokryþiumi, kurá 2003 m. átei-kë LR Prezidentas ValdasAdamkus.

Palaidotas Èikagos Ðv. Ka-zimiero kapinëse.

Lapkrièio 30 d. (ðeðtadiená) 13 val. Alytaus miesto teat-ro maþojoje salëje (Rotuðës aikðtë 2) LPKTS Alytaus filialonariams ir visiems pagyvenusiems þmonëms organizuojamapopietë „Sveikai gyventi“. Pabendrausime su gydytojais, kon-certuos choras „Atmintis“, literatø klubo „Tëkmë“ skaito-vai ir kiti kolektyvai. Vyks Matildos Zavackienës knygos„Skambanèios rasos“ pristatymas.

Maloniai kvieèiame aktyviai dalyvauti.Pasiteirauti tel. 8 694 07641.

Lietuvos kariuomenës dienos renginiaiVilniujeLapkrièio 22 d. (penktadiená) 12 val. ant buvusio Kraðto

apsaugos ministerijos Generalinio ðtabo pastato (Gediminopr. 9) bus atidengta atminimo lenta.

Lapkrièio 23 d. (ðeðtadiená) 9 val. ðv. Miðios Lietuvos ka-riuomenës Ðv. Ignoto baþnyèioje. 10.30 val. Pensilvanijosskvero (Antakalnio ir Sapiegos gatviø sandûroje) Lietuvos ir JAVPensilvanijos valstijos bendradarbiavimui áamþinti atidarymo ið-kilmës. 12 val. iðkilminga rikiuotë Katedros aikðtëje ir eisena Ge-dimino prospekte iki Nepriklausomybës aikðtës.

KauneLapkrièio 22 d. (penktadiená) 11 val. gëliø padëjimo ce-

remonija prie paminklø ,,Þuvome dël Tëvynës“, ,,Kovotojøuþ Lietuvos laisvæ Motinai“ ir ,,1941 m. Birþelio sukilimo au-koms atminti“ Kauno senosiose kapinëse (Vytauto g.).

Lapkrièio 23 d. (ðeðtadiená) 10 val. ðv. Miðios uþ Lietu-vos kariuomenæ Ðv. Arkangelo Mykolo (Águlos) baþnyèioje.12 val. iðkilmingas minëjimas Vytauto Didþiojo karo muzie-jaus sodelyje. 12–15 val. Lietuvos kariuomenës ginkluotës irtechnikos paroda Vienybës aikðtëje.

82013 m. lapkrièio 22 d. Nr. 43 (1065)Tremtinys

lapkrièio 25–gruodþio 1 d.

Televizijos programa mLietuvos TV LRT kultûra

Pirmadienis, lapkrièio 25 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Visi namie (k.). 10.30 „Þiniø riteriai ir da-mos“. 11.45 Þingsnis po þingsnio. 12.00 „Na-melis prerijose“. Ser. 13.00 Stilius (k.). 13.55 La-ba diena, Lietuva. 15.50 „Viena byla dviem“. Ser.17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.45 Ke-liai. Maðinos. Þmonës. 18.55 „Rojus Lietuvoj“.Ser. 19.30 Nacionalinë paieðkø tarnyba. 20.25„Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dëmesiocentre. 21.30 Teisë þinoti. Pertr.- 22.00 „Per-las“. 22.40 Vakaro þinios. 23.10 „Keisèiausi pa-saulio ginklai. Sumaniosios bombos paieð-kos“. Dok. 0.10 „Viena byla dviem“ (k.). 1.25Dëmesio centre (k.).

Antradienis, lapkrièio 26 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Auksinis balsas“ (k.). 12.00 „Namelisprerijose“. Ser. 13.00 Nacionalinë paieðkø tar-nyba (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50 „Vie-na byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser.18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmo-nës. 18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Emig-rantai. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00Dëmesio centre. 21.30 Pinigø karta. Pertr.-22.00 „Perlas“. 22.40 Vakaro þinios. 23.10„Prisikëlæs faras“. Ser. 0.10 „Viena byladviem“ (k.). 1.25 Dëmesio centre (k.).

Treèiadienis, lapkrièio 27 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Ðok!“ (k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser.13.00 Emigrantai (k.). 13.55 Laba diena, Lietu-va. 15.50 „Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos.Þmonës. 18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Bë-dø turgus. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama.21.00 Dëmesio centre. 21.30 Lietuva gali. Pertr.-22.00 „Perlas“. 22.40 Vakaro þinios. 23.10 „Pri-sikëlæs faras“. Ser. 0.10 „Viena byla dviem“ (k.).1.25 Dëmesio centre (k.).

Ketvirtadienis, lapkrièio 28 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Rojus Lietuvoj“ (k.). 11.00 Pinigø karta(k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Bë-dø turgus (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50„Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser.18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmonës.19.00 ES Rytø partnerystës forumà pasitinkant.19.30 Klaidos kaina. 20.25 „Perlas“. 20.30 Pa-norama. 21.00 Dëmesio centre. 21.30 Specia-lus tyrimas. Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.40 Vaka-ro þinios. 23.10 „48 valandø para“. Kom. dra-ma. 2008. Prancûzija. 1.10 „Viena byla dviem“(k.). 2.25 Dëmesio centre (k.).

Penktadienis, lapkrièio 29 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 8.10 ES Rytø part-nerystë. Vilniaus forumas. 11.00 Þinios. 11.10Vilniaus forumas. 13.00 Þinios. 13.10 Vilniausforumas. 15.30 Þinios. 15.50 „Viena byladviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðian-dien. 18.30 Keliai. Maðinos. Þmonës. 19.00 Lie-tuvos tûkstantmeèio vaikai. 20.25 „Perlas“.20.30 Panorama. 21.00 Duokim garo! Pertr.-22.00 „Perlas“. 23.00 Durys atsidaro. 23.30 „De-tektyvë King“. Ser. 0.30 „Viena byla dviem“ (k.).

Ðeðtadienis, lapkrièio 30 d. 6.00 Emigrantai (k.). 7.00 Bëdø turgus (k.).7.45 Nacionalinë paieðkø tarnyba (k.). 8.30 Gim-toji þemë. 9.00 Animacija. 10.00 Linksmoji kny-ga. 10.30 Ryto suktinis su Z.Kelmickaite. 11.30Pasaulio panorama. 12.00 „Audrø pasauliai“.Dok. 13.00 „Inspektorius Luisas“. Ser. 15.00 Is-torijos detektyvai. 15.30 Popietë su A.Èekuoliu.16.00 Þinios. 16.10 Sveikinimø koncertas. 18.30„Þiniø riteriai ir damos“. 19.50 Visi namie. 20.25„Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 „Auksinis bal-sas“. 23.20 „Rokis 5“. Veiksmo drama. 1990.JAV. 1.40 „Audrø pasauliai“ (k.).

Sekmadienis, gruodþio 1 d. 6.00 Popietë su A.Èekuoliu (k.). 6.30 Ðventa-dienio mintys. 7.00 Ryto suktinis su Z.Kelmic-kaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30 Kaimo aka-demija. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavo enciklo-pedija. 10.30 „Broliø Grimø pasakos. Praðok-tos kurpaitës“. Ser. 11.45 Klausimëlis.lt. 12.00„Senovës pasauliai. Vertybiø respublika“.Dok. 13.00 „Mis Marpl. Nemezidë“. Ser. 15.00Krepðinis. LKL èempionatas. Prienø „Tony-bet“ – Kauno „Þalgiris“. Pertr.- 16.00 Þinios.17.00 Tëvø klasë. 17.30 Stilius. 18.30 „Ðok!“20.30 Panorama. 20.45 Savaitë. 21.15 „Uþsi-spyrusi blondinë“. Komedija. 2001. JAV.23.20 „Mis Marpl. Nemezidë“ (k.).

Pirmadienis 8.05 „Volisas ir Gromitas. Iðvyka á Mënulá“. Anim.f. 8.35 Animacija. 8.45Prisiminkime. Ið Dþ. Verdþio operø. 9.00 LR pirmininkavimas ES Tarybai.Aplinkos apsaugos komitetø ir Valstybës valdymo ir savivaldybiø komitetøpirmininkø susitikimas „Makroregioninës strategijos. Jø plëtra ir perspek-tyvos“. 11.00 Savaitë (k.). 11.30 Susitikimas „Makroregioninës strategijos.Jø plëtra ir perspektyvos“. 13.30 Ðventadienio mintys. 14.00 Septynios Kau-no dienos (k.). 14.30 Susitikimas „Makroregioninës strategijos. Jø plëtrair perspektyvos“. 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00Trembita. 18.15 Animacija. 18.45 Lietuvos nacionalinio dramos teatro spek-taklis. M. Marsot. „Laukim skambuèio“. 19.45 Tarmiø metai. Ar vaikai be-ðnekës tarmiðkai? 20.15 Lietuviø kûriniai bigbendui ir simfodþiazo orkest-rui. 22.00 „Rokis 4“. Veiksmo f. 1985. JAV. 23.30 Panorama (k.). 0.00 Li-nija, spalva, forma (k.). 0.45 Bardø festivalis „Akacijø alëja 2013“ (k.).

Antradienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Trembita (k.). 9.00 Labas rytas, Lie-tuva (k.). 11.30 Durys atsidaro. 12.00 M.Marsot. „Laukim skambuèio“ (k.).13.00 Renomë (k.). 13.30 Eglutës áþiebimo ðventë Prezidentûroje (k.). 14.15Lietuviø dokumentika (k.). 15.00 Kultûros savanoriai (k.). 15.30 Linija, spal-va, forma (k.). 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Vil-niaus albumas. 18.15 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai. 19.20 Kai mûzos pra-byla. Antano A. Jonyno „Krioklys po ledu“. Poezijos ir muzikos spektaklis.19.55 Klaidelë. 20.00 Septynios Kauno dienos (k.). 20.30 Visi namie. 21.00„Teisingumo kardas“. Ser. 21.45 Posûkiai su V.Gerulaièiu. 22.30 „Nepa-tikëtum, kad èia galima gyventi“. Dok. 23.00 Naktinis ekspresas. 23.30 Pa-norama (k.). 0.00 „Keisèiausi pasaulio ginklai. Sumaniosios bombos pa-ieðkos“. Dok. 0.50 Muzikos pasaulio þvaigþdës. Rudens intermeco.

Treèiadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Vilniaus albumas (k.). 9.00 Labas ry-tas, Lietuva (k.). 11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00 Kine kaip kine. 12.25„Ave, Vita“ Drama (k.). 13.50 Muzika gyvai (k.). 15.10 Visi namie. 15.35Posûkiai su V.Gerulaièiu (k.). 16.20 Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios(k.). 18.00 Rusø gatvë. 18.15 Linksmoji knyga. 18.40 Istorijos detektyvai.19.25 Pamirðti namai. Poetës D.Teiðerskytës ir kompozitoriaus J.Cecha-novièiaus kûrybos vakaras. 21.15 Elito kinas. „Kailis“. Juodoji komedija.2007. Lenkija, Vokietija. 23.00 Naktinis ekspresas. 23.30 Panorama (k.).0.00 ...formatas. B.Januðevièius. 0.15 M.Marsot. „Laukim skambuèio“ (k.).

Ketvirtadienis 8.05 Linksmoji knyga. 8.30 LR pirmininkavimas ES Tarybai. ES parla-mentø uþsienio reikalø komitetø pirmininkø ir Parlamentinio demokra-tijos forumo susitikimas „Parlamentai uþ demokratijà. ambicingesnio glo-balaus bendradarbiavimo link“. 10.15 Naktinis ekspresas (k.). 10.50 Su-sitikimas „Parlamentai uþ demokratijà. ambicingesnio globalaus bendra-darbiavimo link“. 13.10 Muzikos pasaulio þvaigþdës (k.). 13.40 Susitikimas„Parlamentai uþ demokratijà. ambicingesnio globalaus bendradarbiavi-mo link“. 14.45 Lietuvos advokatûrai – 95 (k.). 15.10 Istorijos detektyvai.15.55 Menora. 16.10 Susitikimas „Parlamentai uþ demokratijà. ambicin-gesnio globalaus bendradarbiavimo link“. 18.45 „Þiniø riteriai ir da-mos“. 19.45 „Japonø mokslo avangardas“. Dok. 20.00 Durys atsidaro.20.30 „Áspûdingiausios Azijos ðventovës. Hujë – drakono miestas“.Dok. 21.00 Kultûros savanoriai. 21.30 „Beatrièë“. LTV muz.f. 21.45 Le-gendos. 22.30 Lietuviø kinas trumpai. 23.00 Naktinis ekspresas. 23.30Panorama (k.). 0.00 Elito kinas. „Kailis“ (k.).

Penktadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Menora (k.). 9.00 Labas rytas, Lie-tuva (k.). 10.30 Septynios Kauno dienos (k.). 11.00 Kultûra. Aktorius L.No-reika. 11.30 Naktinis ekspresas (k.). 12.00 ...formatas (k.). 12.15 Lietuviøkûriniai bigbendui ir simfodþiazo orkestrui (k.). 14.00 Lietuvos tûkstant-meèio vaikai. 15.10 Lietuviø kinas trumpai (k.). 15.30 Legendos (k.). 16.20Laba diena, Lietuva (k.). 17.40 Þinios (k.). 18.00 Vilniaus sàsiuvinis. 18.15Gustavo enciklopedija. 18.45 Lietuviø dokumentika. 19.45 Lietuvos ad-vokatûrai – 95. Valerijonas Ðadreika (1938–1991). Advokatas signata-ras. 20.00 Jono Meko filmø retrospektyva. 21.30 Kultûra. DailininkasM.Vilutis. 21.45 Teatras. 22.30 Dþiazo vakaras. Seano Noonano „AGambler’s Hand“ (JAV, Lenkija). 23.30 Panorama (k.). 0.00 „Þiniøriteriai ir damos“. 1.00 Muzikos pasaulio þvaigþdës. Groja Lietuvos ka-merinis orkestras. Solistai V.Noreika, S.Stonytë.

Ðeðtadienis 8.05 „Namelis prerijose“. Ser. 8.50 Vilniaus sàsiuvinis (k.). 9.00 Trembita(k.). 9.15 Vilniaus albumas (k.). 9.30 Rusø gatvë (k.). 9.45 Menora (k.). 10.00Krikðèionio þodis. 10.15 Kelias (k.). 10.30 Dainø dainelë. Laureatø kon-certas. 11.45 Teatro popietë. V. Ðekspyro „Vindzoro ðmaikðtuolës“. 13.40Ar vaikai beðnekës tarmiðkai? 14.15 „Teisingumo kardas“ (k.). 15.00 Kinekaip kine. 15.30 „Sûnus palaidûnas“. Drama. 17.00 Jono Meko filmø ret-rospektyva (k.). 18.30 Þinios (k.). 18.45 Europos filmø savaitë. „Atsisvei-kinimas (Laimingo þmogaus istorija)“. Drama. 20.15 Legendos (k.). 21.00Europos filmø savaitë. „Laukimas“. Drama. 2009. Serbija. 22.40 Lietuvosadvokatûrai – 95 (k.). 23.00 Panorama (k.). 23.30 Pamirðti namai (k.). 1.20„48 valandø para“. Kom. drama. 2008. Prancûzija.

Sekmadienis 8.05 Animacija. 9.00 Vilniaus teatro „Lëlë“ 55-meèiui. „Sidabrinë kulka“(P. Cvirkos pasakos motyvais). 9.35 „Paberþio vanduo“. Trumpametraþisvaid.f. 9.50 Tokie jie buvo... Kompozitorius ir atlikëjas A.Kulikauskas. 10.00Rytas su... G.Këviðu. 10.45 „Ðiaurietiðkas bûdas“. Dok. 11.15 SeptyniosKauno dienos. 11.45 Istorijos detektyvai. 12.30 Pamirðti namai (k.). 14.20...formatas (k.). 14.35 Mûsø miesteliai. Deltuva. 15.30 Ðventadienio min-tys. 16.00 Kultûros savanoriai (k.). 16.30 „Áspûdingiausios Azijos ðvento-vës. Hujë – drakono miestas“ (k.). 17.00 „Inspektorius Luisas“. Ser. 18.30Þinios (k.). 18.45 Europos filmø savaitë. „Klaiki vasara“. Karinë drama.2000. Latvija. 20.35 Durys atsidaro. 21.00 Europos filmø savaitë. „Jereva-no taksi“. Drama. 2009. Armënija. 22.30 Dar ðirdyje – ne sutema. 23.00Panorama (k.). 23.15 Pasaulio panorama (k.). 23.45 Europos filmø savai-të. „Laukimas“ (k.). 1.20 „Senovës pasauliai. Vertybiø respublika“. Dok.

Premjeros metu paklaustas, kaip gimë filmo idëja, re-þisierius V.V.Landsbergis atsakë, kad netikëtai, kai á já krei-pësi þmonës, praðydami ðeimos archyvui nufilmuoti jau sun-kiai serganèià moèiutæ, buvusià partizanø ryðininkæ. Anykð-èiuose gyvenusià Z.Aviþaitæ tik nufilmavus, ji netrukus pa-simirë. Todël pradëta skubëti ðnekinti dar likusius gyvusrezistencijos dienø liudininkus. Pasak V.V. Landsbergio,toliau filmas rutuliojosi kaip kamuoliukas, po Anykðèiø ra-jonà riedëdamas nuo vieno partizano prie kito.

„Þinojau, kad Anykðèiø kraðte gyvena kita partiza-nø ryðininkë. Vëliau suþinojome, kad dar gyva siuvëjaVanda Ona Herolcienë, siuvusi uniformas Lietuvos par-tizanams. Aèiû dievui, kad paskubëjome ir suspëjome,nes ji taip pat uþgeso nesulaukusi filmo premjeros”, –sakë V.V.Landsbergis.

Ðiø dienø kartoms filmo personaþai, jau garbingo am-þiaus þmonës, yra tarsi anos, senovinës epochos atsto-vai, savaime ypatingi dël savo patirèiø, iðgyvenimø, anølaikø suvokimo ir pasaulëþiûros. Minëta uniformø siu-vëja V.O. Herolcienë, kaip ir keletas kitø – neátikëtinogyvybingumo, spinduliuojantys meile gyvenimui þmo-nës. Jø pasakojimai grásti ne tik skausmo, kanèiø ir netek-èiø, bet ir jø nuveiktø darbø, iðkovotø pergaliø, audringosjaunystës prisiminimais. V.O.Herolcienë su dideliu pasi-mëgavimu ir meile pasakojo, kokias graþias uniformas par-tizanams siuvusi, kaip kariðkas kepures apsiûdavusi gra-þia þalia juostele, þinoma, vienam kuriam namuose einantsargybà, kad neduokdie kas nepamatytø. Kaip yra tekæ uþ-kluptai stribø jau graþiai ir su meile pasiûtas kepures mestiá deganèià krosná, kaip sunku buvo matyti ant grindinio gu-lintá nukautà partizanà su jos pasiûta uniforma ir stribamsklausinëjant meluoti, sakyti, kad jo nepaþástanti. „Tai bu-vo sunkiausia“, – teigë filme V.O.Herolcienë.

Ið laiko atstumo partizanø pasakojami kovø ir ap-siausties epizodai jaudinanèiai ádomûs, kartais net juo-kingi. Vienas partizanas, pasakodamas, kaip mëgino ið-trûkti ið apgulties, teigë, kad mirties akivaizdoje jam „ðir-dis taip dauþësi, kad net oras ið ausø ëjo“. Kitas pasa-kotojas, kalbëdamas apie patirtus þiaurius kankinimus,pateikia ir tam tikrà apibendrinimà, savo gyvenimo fi-losofijà, sakydamas, kad pasaulyje gyvena trijø rûðiøþmonës: materialistai, idealistai ir prisitaikëliai. Filmejis paprastai sako, kad nei materialistu, nei prisitaikëliujis bûti negalëtø, tad jei reikëtø vël rinktis, akivaizdu, kadrinktøsi tà paèià kovotojo lemtá.

„Norëjau áamþinti tà pokario þmogø, kuris nepabûgookupantø, nepalûþo ir nepasidavë, o iðëjo kovoti á miðkà.Norëjau suþinoti ðio apsisprendimo motyvus, kovos deta-les, suprasti átampos kupinà kasdienybæ, ið pirmø lûpø ið-girsti, kà reiðkia iðdavystës, tardymai, draugø þûtis“, – sa-kë „Trispalvio“ reþisierius Vytautas V. Landsbergis.

Filmas suskirstytas á tam tikrus skyrius „Vaikystë”,„Iðdavystë”, „Meilë” ir kitus. Kiekviename skyriuje iðskirtingø pasakotojø imami atsiminimø fragmentai, iðkuriø dëliojama bendra tema.

Suvaidintose scenose didelis dëmesys skiriamas ro-mantizuotam dar laisvos Lietuvos kaimui, ið kur ir kiloginkluotoji rezistencija. Vaidybos pagalba atkurtos irþiaurios represijø, nekaltø þmoniø þudymo ir muðimo sce-nos. Neþiûrint sunkios temos, filmas yra persmelktas ro-mantine estetika, pradedant vaizdingais Ðventosios upës irjos apylinkëse auganèiø miðkø vaizdais, baigiant specialiaiðiam filmui partizanø dainas kûrusios Ievos Narkutës irakordeono virtuozo Martyno Levickio dainomis.

Filmo premjeroje dalyvavæ buvæ Laisvës kovø daly-viai kalbëjo, kad filmas yra graþus, romantiðkas, bet vistiek neatitinka jø lûkesèiø, nes jie vis tik norëtø sulauktifilmo, kuriame bûtø parodytos tikros þiaurios, nuoþmiospartizanø kovos su okupanto kariuomene, kai vienas Lie-tuvos partizanas kovësi su deðimt kareiviø, kai mûðiaivyko visà dienà, kai okupantai prieð partizanus pasitelk-davo net aviacijà.

Filmo kûrëjai tvirtina, kad filmas yra skirtas plaèiaiauditorijai, taèiau labiausiai norisi pasiekti jaunimà.Esant finansinëms galimybëms planuoja DVD kopijasiðplatinti á visas Lietuvos ir pasaulio lietuviø mokyklas,kariðkiø rengimo ástaigas. Nuo lapkrièio 22 dienos fil-mas bus rodomas Vilniaus, Kauno, Ðiauliø, Panevëþio,Marijampolës ir Ukmergës kino teatruose.

Ingrida VËGELYTË

„Trispalvis“ – naujasfilmas apie Lietuvos

Laisvës kovotojus(atkelta ið 4 psl.)