PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2019 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 1-28

LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

VALDYMO SRIČIŲ

2019–2021 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, 31.900.2763

(Asignavimų valdytojo pavadinimas ir kodas)

2019

Vilnius

2

TURINYS

I SKYRIUS ......................................................................................................................................... 3

MISIJA ........................................................................................................................................... 3

II SKYRIUS ....................................................................................................................................... 3

VEIKLOS PRIORITETAI ........................................................................................................... 3

KONTEKSTO (APLINKOS) ANALIZĖ .................................................................................... 3

1 prioritetas. Lietuvos energetinio saugumo stiprinimas ir energetikos infrastruktūros jungčių su

Europos Sąjunga plėtra ............................................................................................................................... 7

2 prioritetas. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra ............................................... 11

3 prioritetas. Su energetikos sektoriumi susijusių verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimas,

vartotojų teisių apsaugos stiprinimas ....................................................................................................... 14

4 prioritetas. Valstybės interesų įgyvendinimo švarios ir saugios energetikos srityje užtikrinimas

tarptautinėje bendruomenėje .................................................................................................................... 17

5 prioritetas. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms, kokybės užtikrinimas oro

taršos ir klimato kaitos mažinimo srityse ................................................................................................. 20

6 prioritetas. Energetikos ministro valdymo sričių valstybės įmonių ir įstaigų efektyvumo didinimas . 20

III SKYRIUS .................................................................................................................................... 22

STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS ....................................................................... 22

1 STRATEGINIS TIKSLAS: Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei

skatinti darnią, konkurencingą ir efektyvią energetikos sektoriaus plėtrą ............................ 23

1 STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI ....................................................... 23

1 STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS ........................................................ 25

2 STRATEGINIS TIKSLAS: Užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo procesą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą .............................. 36

2 STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI ....................................................... 36

2 STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANTI PROGRAMA ................................................................ 37

IV SKYRIUS .................................................................................................................................... 42

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAI ............................................................................. 42

V SKYRIUS ..................................................................................................................................... 43

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI IR VALDYMO IŠLAIDOS ....................................................... 43

VI SKYRIUS .................................................................................................................................... 44

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS .............................................................. 44

VII SKYRIUS .................................................................................................................................. 47

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI

VEIKLOS RODIKLIAI .............................................................................................................. 47

3

I SKYRIUS

MISIJA

Plėtoti valstybei ir vartotojui vertę kuriančią energetiką.

II SKYRIUS

VEIKLOS PRIORITETAI

1 prioritetas. Lietuvos energetinio saugumo stiprinimas ir energetikos infrastruktūros jungčių

su Europos Sąjunga plėtra.

2 prioritetas. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra.

3 prioritetas. Su energetikos sektoriumi susijusių verslo sąlygų ir investicinės aplinkos

gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas.

4 prioritetas. Valstybės interesų įgyvendinimo švarios ir saugios energetikos srityje

užtikrinimas tarptautinėje bendruomenėje.

5 prioritetas. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms, kokybės

užtikrinimas oro taršos ir klimato kaitos mažinimo srityse.

6 prioritetas. Energetikos ministro valdymo sričių valstybės įmonių ir įstaigų efektyvumo

didinimas.

KONTEKSTO (APLINKOS) ANALIZĖ

Lietuva siekia tolesnės ir gilesnės šalies energetikos sektoriaus integracijos į bendrąją Europos

Sąjungos (toliau – ES) energetikos rinką ir ES energetines sistemas, tokiu būdu didinant energetinį

savarankiškumą, saugumą bei konkurenciją. Tai itin svarbu, atsižvelgiant į nepastovią geopolitinę

situaciją regione1, taip pat siekiant išnaudoti integracijos į Europos ir globalias energijos išteklių

rinkas teikiamus privalumus.

Lietuvai įgyvendinant savo nacionalinius ir regioninius energetinės infrastruktūros projektus,

pasiektas didelis proveržis diversifikuojant energijos išteklių tiekimo kelius ir šaltinius. 2015 m.

Lietuvoje baigtos statyti elektros jungtys su Švedija („NordBalt“) ir Lenkija („LitPol Link“) bei jau

veikiantis suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalas mažina viso regiono energetinę

izoliaciją ir kartu didina jo saugumą.2 Tačiau net ir turėdamas jungtis su kitomis sistemomis, Baltijos

regionas išlieka bendroje su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis elektros sistemoje

IPS/UPS.

1 2017 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (šalt. Valstybės saugumo departamentas:

http://www.vsd.lt/Files/Documents/636265669440062500.pdf). 2 Lietuvos energetinis saugumas (šalt. http://www.lpk.lt/wp-content/uploads/2016/06/20160613_Lietuvos-energetinis-

saugumas_Juozas-Augutis.pdf ).

4

1 paveikslas. Energetikos projektai

Strateginiai energetikos projektai

Reformuoti Lietuvos elektros ir gamtinių dujų sektoriai, pastatytas SGD terminalas, nutiestos

elektros jungtys su Švedija „NordBalt“ ir Lenkija „LitPol Link“, sukurta ir veikianti bendra Baltijos

šalių elektros rinka, stipri ir moderni vadovų komanda, veiklos skaidrumas – „nulinė“ tolerancija

korupcijai, įkurta biokuro birža, spartesnė nei planuota atsinaujinančių energijos išteklių plėtra –

pasiekimai, kurie atnešė realią naudą vartotojams (mažesnės energijos kainos3 žr. 1 grafiką). Svarbu

pažymėti, kad 2017 m., lyginant su 2016 m., vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo

7,6 proc., o elektros kaina (pagal standartinį vienos laiko zonos tarifą buitiniams vartotojams)

sumažėjo 7,4 proc.

1 grafikas. Energijos kainų pokytis Lietuvoje

3 Šalt. Eurostato statistiniai duomenys (http://ec.europa.eu/eurostat/web/energy/data/database) ir Valstybinės kainų ir

energetikos kontrolės komisijos duomenys (http://www.regula.lt/Puslapiai/default.aspx).

9,51

11,5612,14

13,70

12,31

11,30

7,757,2

6,325,63

5,14 4,75

63,00

40,00

0

10

20

30

40

50

60

70

0,00

2,00

4,00

6,00

8,00

10,00

12,00

14,00

16,00

2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

ct/m³ct/kWh

Elektra (su PVM) Šiluma (be PVM) Dujos (su PVM)

Vidutinė dujų kaina

nuo 2012 m.

sumažėjo 36 proc.

(naudojantiems būstui

šildyti, t. y. kurie

suvartoja nuo 500 iki 20 tūkst. m3)

Vidutinė šilumos kaina nuo 2012 m. sumažėjo 38 proc.

Vidutinė elektros kaina nuo 2013 m. sumažėjo

17 proc. ir priartėjo prie 2010 m. lygio

5

2019–2021m. perspektyvoje numatoma tęsti pradėtus darbus, toliau stiprinti šalies energetikos

sektorių (didinti energetinį saugumą ir konkurenciją tarp energijos išteklių tiekėjų, skatinti energijos

vartojimo efektyvumą), įgyvendinti Lietuvos energetinį savarankiškumą didinančius projektus,

sudarančius sąlygas gerinti valstybės energetinį, ekonominį bei politinį saugumą. Vienas iš

pagrindinių tai atspindinčių siekių – visavertė Lietuvos integracija į bendras ES energetikos sistemas.

Įgyvendinusi valstybei prioritetinius bei strateginę reikšmę Baltijos regionui turinčius

projektus, Lietuva parodė esanti stipri bei gebanti sėkmingai įgyvendinti didelio masto projektus,

kurie dėl savo poveikio ekonomikai ir energetiniam saugumui jau tapo pavyzdžiu visoje ES.

Turėdama SGD terminalą Lietuva tapo pajėgi savarankiškai apsirūpinti gamtinėmis dujomis,

dalyvauti tarptautinėse dujų rinkose. Tuo pačiu mūsų šalis kuria potencialą ir siekia tapti regioniniu

gamtinių dujų prekybos ir inovatyvaus SGD panaudojimo energetikos, pramonės, transporto bei

laivybos sektoriuose kompetencijų centru. SGD terminalas sukūrė reikiamas prielaidas atsirasti

konkurencingai dujų rinkai ir galimybę dujų vartotojams rinktis priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį.

SGD terminalo pajėgumų panaudojimas 2016 metais augo 3 kartus, lyginant su 2015 metais, o 2017

metais per SGD terminalą buvo patiekta 45 proc. gamtinių dujų, suvartotų Lietuvoje. „LitPol Link“

projektas itin svarbus integruojantis į ES energetikos rinką ir kontinentinės Europos elektros

energetikos tinklų sinchroninę zoną4, o „NordBalt“ sudaro sąlygas bendrai funkcionuoti Baltijos ir

Šiaurės šalių elektros energijos rinkai.

Užtikrinant Lietuvos energetikos sektoriaus skaidrumą ir konkurencingumą, įgyvendinta

Lietuvos gamtinių dujų ir elektros energetikos sektoriaus pertvarka pagal ES Trečiojo energetikos

paketo nuostatas. Rengiamos ir vykdomos priemonės, užtikrinančios darnią atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo plėtrą.

Išskirtinis dėmesys skiriamas energijos vartojimo efektyvumo didinimui, šilumos ūkio

pertvarkai ir šiuos prioritetus įgyvendinančioms programoms, kurios sudarys sąlygas pagerinti

energetinę situaciją šalies viduje, skatinti energetinio ūkio atnaujinimą, nustatyti patikimus,

kokybiškus, mažiausių sąnaudų reikalaujančius šilumos gamybos ir tiekimo būdus, taip sukuriant

tiesioginę naudą Lietuvos vartotojams.

Gamtinių dujų sektoriaus vystymo strategija orientuojama į gamtinių dujų sistemos saugumą,

šios infrastruktūros efektyvesnį išnaudojimą, išlaikymo kaštų mažinimą ir racionalią esamos

infrastruktūros plėtrą, įvertinant faktinius gamtinių dujų skirstymo ir perdavimo sistemos pajėgumų

poreikius. Gamtinių dujų vartojimo mažėjimo kontekste rekonstruojant ir modernizuojant esamas

gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo sistemas visais atvejais parenkama optimali, realius poreikius

atitinkanti gamtinių dujų sistemos įranga, optimizuojant su šių sistemų išlaikymu susijusias sąnaudas.

Didelis dėmesys skiriamas naujų gamtinių dujų vartotojų prijungimo sąlygų pagerinimui, trumpinant

ir supaprastinant naujų vartotojų prijungimo procesus.

Nuosekliai vykdomas 2014–2020 m. ES struktūrinių fondų lėšų administravimo procesas:

dabartiniame etape suplanuota ir patvirtinta 13 priemonių bei pasirašytos 144 finansavimo sutartys

334,1 mln. Eur sumai šių priemonių įgyvendinimui. 2014–2020 m. ES fondų investicijų paskirstymas

energetikos sektoriuje schematiškai atrodytų taip:

4 2014 m. paskelbtoje Europos energetinio saugumo strategijoje ir Europos Sąjungos Komisijos komunikate dėl 10

procentų ES sujungiamumo tikslo („Siekiant elektros energijos tinklų jungiamųjų linijų pralaidumo 10 procentų tikslinio

rodiklio“) Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais įvardinta kaip kritiškai

svarbus projektas, siekiant užbaigti Baltijos šalių elektros rinkos izoliaciją.

6

2 paveikslas. 2014–2020 m. ES fondų investicijų paskirstymas energetikos sektoriuje

Toliau vykdomi Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) eksploatavimo

nutraukimo darbai, kurių spartinimui, siekiant užtikrinti sklandų bei efektyvų lėšų panaudojimą,

numatoma tęsti veiklos procesų optimizavimą, prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų, tęsti įmonės

organizacinės struktūros pertvarkymą, atnaujinti galutinį Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo

planą.

2018 metai tapo reikšmingais, žvelgiant į naujas strategines energetikos sektoriaus plėtros

kryptis, kurios paaiškėjo patvirtinus Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (toliau –

NENS, Strategija) ir NENS įgyvendinimo priemonių planą. Strategijoje įrašyti svarbiausi šalies

energetikos tikslai iki 2030 m. bei nubrėžtos energetikos plėtros gairės iki amžiaus vidurio. NENS

atspindi Lietuvos energetikos sektoriaus viziją – šalies piliečiams užtikrinti patikimą, atsinaujinančią

ir aplinkai draugišką energiją už palankiausią kainą.

Lietuvos energetinis saugumas bus stiprinamas, siekiant šalies energetinių sistemų ir rinkų

integracijos į ES rinkas ir sistemas. Tam numatyti įgyvendinti du svarbūs projektai – elektros tinklų

sinchronizacija su Europos sistema per Lenkiją (iki 2025 metų) bei dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir

Lenkijos (iki 2021 metų).

Dar vienas Strategijoje įrašytas tikslas – mažinti šalies priklausomybę nuo elektros importo –

taip pat prisidės prie šalies energetinio saugumo. Įgyvendinant šią kryptį, bus plėtojama patikima ir

konkurencinga vietinė elektros energijos gamyba. Užsibrėžta, kad 2030 metais Lietuvoje gaminama

elektros energija sudarytų 70 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos, o 2050 metais

– visa elektros energija būtų pagaminama šalyje.

Atsinaujinančios energetikos plėtra ne tik prisidės prie energetinio saugumo tuo, kad žalioji

energija bus gaminama Lietuvoje, bet ir padės įgyvendinti ES ir pasaulinius klimato kaitos stabdymo

tikslus. Strategijoje numatoma, kad iki 2030 metų 45 proc. suvartojamos elektros ir net 90 proc.

šilumos energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, o 2050 metais visa Lietuvoje

sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių bei kitų netaršių šaltinių.

Atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys net 80 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos.

Naujajame energetikos politikos dokumente ypatingai svarbus vaidmuo skiriamas mažajai

energetikai ir aktyviam elektros energijos vartotojų įsitraukimui į energijos gamybą. Gyventojams,

nusprendusiems patiems pasigaminti sau reikalingą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, bus

sudaromos palankios sąlygos bei kuriamos įvairios paramos priemonės. Planuojama, kad iki

2030 metų šalyje turėtų būti ne mažiau kaip 500 tūkst. gaminančių vartotojų.

7

Siekiant šalies energetikos konkurencingumo bus kuriamos vienodos konkurencinės sąlygos

visoms elektros gamybos technologijoms. Taip pat bus didinamas energijos vartojimo efektyvumas

pramonės, pastatų ir transporto sektoriuose, todėl bus teikiama pirmenybė daugiabučių ir viešųjų

pastatų atnaujinimui bei mažo energetinio intensyvumo ir energijos vartojimo efektyvumą didinančių

pramonės šakų skatinimui.

Strategijoje numatyta, kad per artimiausius penkerius metus Lietuva iš energetikos

technologijas importuojančios šalies turėtų virsti pažangias technologijas kuriančia ir eksportuojančia

valstybe. Siekiant šio tikslo, bus skatinama energetikos technologijų eksperimentinė ir pramoninė

plėtra, sukurtas atsinaujinančios energetikos technologijų kompetencijų centras, toliau plėtojamas

SGD srityje sukauptų kompetencijų potencialas.

Strategijos priėmimas sutapo ir su keletą metų trukusių derybų dėl ES energetikos ir klimato

kaitos tikslų pabaiga. Lietuva ir visa ES praktiškai tuo pat metu susitarė dėl ilgalaikių energetikos

tikslų. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė susitarimą dėl taip

vadinamojo „Švarios energijos paketo“ – energijos efektyvumo didinimo bei atsinaujinančios

energetikos tikslų iki 2030 metų.

1 prioritetas. Lietuvos energetinio saugumo stiprinimas ir energetikos infrastruktūros jungčių

su Europos Sąjunga plėtra

Prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo svariai prisidėjo ES, skyrusi tiek politinę, tiek

finansinę paramą strateginiams Lietuvos energetikos projektams (SGD terminalas, elektros jungtys

„LitPol Link“ ir „NordBalt“), taip pat siekiant galutinio politinio sutarimo dėl Baltijos šalių

sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimo.

Aktyvus ES bendro intereso projektų įgyvendinimas, integruojantis į ES energetikos rinką ir

kontinentinės Europos elektros energetikos tinklų sinchroninę zoną.

2017 m. lapkričio 23 d. Europos Komisija patvirtino trečiąjį ES bendro intereso projektų sąrašą,

į kurį įtraukti ir Lietuvos energetikos projektai – elektros energijos akumuliavimo pajėgų didinimas

Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje; vidinių elektros linijų, reikalingų integracijos su Europos

tinklais teikiamoms galimybėms išnaudoti ir sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais,

Lietuvoje statybų projektai; bendras projektas dėl Baltijos šalių energetikos sistemos integravimo ir

sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais; Latvijos–Lietuvos dujų jungties pajėgumų

didinimo projektas bei vienas svarbiausių šiuo metu – Lenkijos–Lietuvos dujų jungties (GIPL)

projektas, kuris leis integruoti izoliuotas Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką bei

diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir maršrutus.

8

3 paveikslas. ES bendro intereso projektų žemėlapis

Žiūrėti interaktyvų žemėlapį.

Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais (toliau – KET) projekto tikslas

– visavertė Baltijos šalių energetikos sistemų ir elektros rinkos integracija į Europos elektros

energetikos sistemą. Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, 2014 m. gruodžio 5 d. Baltijos šalių Ministrai

Pirmininkai Baltijos Ministrų Tarybos (BMT) susitikime sutarė, kad Baltijos šalių sinchronizacija su

KET turi būti pasiekta iki 2025 metų per jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, paskatinant tam reikalingus

veiksmus.

Dėl Baltijos šalių sinchronizacijos su KET buvo atlikta papildoma Baltijos šalių

sinchronizacijos alternatyvų studija, kurią atliko Europos Komisijai pavaldus Jungtinis tyrimų centras

(JTC). Be to, atliktos dinaminio ir dažnio stabilumo studijos, kurios turėjo įtakos aukščiausiu politiniu

lygiu pasirašant politinį susitarimą dėl sinchronizacijos su KET būdo ir tolesnio įgyvendinimo.

Pasiektas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine

Europa.

2018 m. birželio 28 d. Briuselyje įvykusioje specialioje ceremonijoje Europos Komisijos

Pirmininkas su Lietuvos Prezidente, Estijos, Latvijos ir Lenkijos Ministrais Pirmininkais pasirašė

politines Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo

veiksmų gaires. Pasirašytomis politinėmis veiksmų gairėmis sukurtas pagrindas praktiniam

sinchronizacijos projekto įgyvendinimui.

Patvirtintose politinėse veiksmų gairėse nustatomas Baltijos valstybių elektros energijos

sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu iki 2025 metų procesas ir nurodomas

konkretus metodas – sinchronizavimui bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“

dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė, asinchroninė jungtis (DC, nuolatinės

srovės).

Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija ENTSO-E (toliau – ENTSO-E)

ruošia techninių reikalavimų sąrašą (angl. Catalogue of measures), kurį turės atitikti Baltijos šalys

9

prieš prisijungdamos prie kontinentinės Europos energetinio tinklo. Katalogą numatoma parengti iki

2019 metų I ketvirčio pabaigos.

Baltijos šalių energijos perdavimo operatoriai pateikė paraišką Europos Komisijai finansuoti

pirmąjį Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa etapą. Bendrai prašoma

suma siekia 432,5 mln. eurų, tikimasi, kad ES prie šio projekto prisidės 75 proc. finansavimo

intensyvumu. Pirmajame etape prašoma Lietuvos dalis – 167 mln. 45 tūkst. eurų. Šios investicijos

apima pirmą iš trijų sinchronizacijos etapų. Iš Europos Komisijos gautas principinis pritarimas

kontinentinės Europos tinklų plėtrai.

4 paveikslas. Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (KET)

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

SGD terminalo pajėgumų panaudojimas, vertinant užsakytus SGD terminalo išdujinimo

pajėgumus, 2016 metais išaugo 3 kartus lyginant su 2015 metais – nuo 354 mln.m3 iki 1,085 mlrd.

m3. 2016 metais pirmą kartą istorijoje gamtinės dujos importuojamos iš Rusijos Federacijos sudarė

mažiau nei pusę Lietuvoje suvartojamų gamtinių dujų, o 2017 metais per SGD terminalą buvo

patiekta 45 proc. gamtinių dujų, suvartotų Lietuvoje. SGD terminalas sukūrė reikiamas prielaidas

atsirasti konkurencijai gamtinių dujų rinkoje sukuriant galimybę vartotojams veiksmingai derėtis su

tiekėjais ir pasirinkti priimtiniausią dujų tiekimo šaltinį.

2018 m. balandžio mėn. baigta tarptautinės kompanijos „Pöyry Management Consulting“

studija dėl ilgalaikio SGD importo užtikrinimo. Ši nepriklausoma analizė įvertino, kad ilgalaikio SGD

tiekimo modelio kuriama ekonominė nauda Lietuvai sieks 60–160 mln. eurų per metus. Studija taip

pat parodė, kad SGD laivo įsigijimo teikiama nauda viršija sąnaudas kiekvienos nagrinėtos rinkos

struktūros atveju, todėl Lietuvai naudinga išlaikyti SGD terminalo veiklą po 2024 metų. Analizėje

taip pat konstatuota, kad grynoji nauda Lietuvai yra didžiausia, kai SGD laivas įsigyjamas nuosavybės

teise.

2018 m. rugpjūčio 20 d. Vyriausybės Ekonominės infrastruktūros plėtros komisija (toliau –

Komisija), atsižvelgdama į išsamią techninę ir ekonominę analizę bei nepriklausomų tarptautinių

konsultantų rekomendacijas, pritarė sprendimui įsigyti SGD laivą–saugyklą 2024 metais. Komisija

pavedė Energetikos ministerijai parengti ir pateikti ilgalaikio SGD tiekimo modelio įgyvendinimui

reikalingus įstatyminio lygmens teisės aktų pakeitimus.

Įvertinant Klaipėdos SGD terminalo reikšmę šalies energetiniam saugumui ir poveikį

konkurencijos gamtinių dujų rinkoje užtikrinimui, 2018 m. birželio 21 d. Seimo patvirtintoje NENS

10

konstatuota, kad ilgalaikio SGD tiekimo tęstinumo užtikrinimas yra strategiškai svarbus Lietuvai.

Vienas svarbiausių Strategijoje įrašytų gamtinių dujų sektoriaus uždavinių – dar 2018 metais priimti

sprendimą dėl ilgalaikio SGD importo į Lietuvą užtikrinimo, taip pat optimizuoti ir mažinti SGD

terminalo išlaikymo kaštus. Šie uždaviniai numatyti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plane.

2018 m. gruodžio 18 d. Seimas pritarė Energetikos ministerijos inicijuotiems įstatymų

pakeitimams, kurie jau 2019 metais leis sumažinti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo sąnaudas.

Pagal įstatymą SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ iki 2024 m. gruodžio 31 d.

nuosavybės teise įsigys plaukiojančiąją SGD saugyklą, pasirinkdama rinkoje esantį ekonomiškai

naudingiausią pasiūlymą. Tai leis Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudas išdėstyti ne per 10 metų

SGD laivo-saugyklos nuomos laikotarpį kaip yra dabar, bet per visą numatomą SGD terminalo

veiklos laikotarpį. Tai subalansuotas ir teisingas sprendimas tiek dabarties, tiek ateities gamtinių dujų

vartotojų atžvilgiu.

Šiuo metu Klaipėdos SGD terminalo veiklos sąnaudos siekia apie 66 mln. eurų per metus.

Šiuos pinigus sumoka Lietuvos gamtinių dujų sistemos naudotojai ir gamtinių dujų vartotojai –

verslui ir pramonei tenka reikšminga sąnaudų dalis. Seimui pritarus įstatymų pakeitimams dėl SGD

laivo–saugyklos ateities, jau nuo 2019 metų antros pusės už SGD infrastruktūrą vartotojai kasmet

mokėtų apie 40 proc. mažiau. Siūlomas ilgalaikis SGD tiekimo modelis leistų 23–28 mln. eurų

sumažinti SGD terminalo metines veiklos sąnaudas.

Taip pat Energetikos ministerija siekia didinti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumų

panaudojimą Baltijos jūros regiono šalių reikmėms. 2016 m. Klaipėdos universitetas,

bendradarbiaujant su AB „Klaipėdos nafta“, AB Vakarų laivų gamykla, VšĮ Klaipėdos mokslų ir

technologijų parkas, Švietimo ir mokslo ministerija ir Energetikos ministerija, pradėjo SGD

technologijų ir kompetencijų centro kūrimo darbus pažangiai SGD studijų, mokslinių tyrimų ir verslo

vystymo infrastruktūrai sukurti. Siekiama, kad SGD klasteris Klaipėdoje konsoliduotų verslo ir

mokslo patirtį, kompetencijas, galimybes bei idėjas SGD technologijų plėtrai ir globaliai konkuruotų

savo siūloma kompetencija ir paslaugomis.

2017 m. balandžio 26 d. įsteigtas Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris ir Baltijos jūros

regiono šalių SGD kompetencijų centras. Baltijos jūros regiono šalių SGD klasteris – tai verslo

bendradarbiavimo organizacija, kurią sudaro Lietuvos, Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos ir

Lenkijos nacionaliniai klasteriai, susijungiantys tam, kad SGD srityje minėtame regione paspartintų

inovacijų, technologijų bei infrastruktūros plėtrą. Steigiant Baltijos jūros regiono šalių SGD

kompetencijų centrą suburtos mokslo institucijos, siekiančios tobulinti mokymą SGD srityje bei

auginti kritinę SGD technologijų specialistų masę, kuri yra būtina siekiant šių technologijų plėtros

Baltijos jūros regione.

Mažos apimties SGD paskirstymo stoties projektas. 2017 m. spalio 27 d. AB „Klaipėdos nafta“ atidaryta mažos apimties antžeminė SGD paskirstymo

stotis. SGD paskirstymo stotis skirta aprūpinti SGD Baltijos jūros regiono rinką ir skatinti švaraus kuro

vartojimą laivyboje bei sunkiajame transporte.

Stotis teikia SGD perkrovos bei bunkeriavimo paslaugas. 2018 metais AB „Klaipėdos nafta“

paskirstymo stotyje buvo pakrautos 236 SGD autocisternos, kurios buvo vežamos ne tik klientams

Lietuvoje, bet taip pat ir į Latviją, Estiją bei Lenkiją. SGD paskirstymo stotis svarbi gamtinių dujų

vartotojams neprijungtiems prie dujotiekio, kaip, pavyzdžiui, Druskininkų miestui. Tiekiant gamtines

dujas SGD autocisternomis iš Klaipėdos, Druskininkai visiškai aprūpinami SGD nuo 2017 m. metų

gruodžio. Įgyvendinus šį sprendimą, Druskininkų miesto gyventojams šildymo kaina, lyginant su

ankstesniais laikotarpiais, ženkliai sumažėjo. Dėl šiuo metu esančio sąlyginai mažo SGD varomų

laivų skaičiaus Baltijos jūroje, per 2018 metus laivų bunkeriavimo veikla nevyko.

Pagal preliminarius skaičiavimus AB „Klaipėdos nafta“ užima apie 5 proc. visos mažos

apimties SGD rinkos regione. Kiekvienais metais vis daugiau gamtinių dujų vartotojų atranda SGD

privalumus lyginant su kitomis energijos rūšimis, dėl to regioninė rinka sparčiai auga. 2019 m. sausį

veiklą pradėjus SGD transportavimo laivui „Kairos“, AB „Klaipėdos nafta“ turės galimybę pateikti

dar patrauklesnes paslaugas stoties naudotojams bei padidinti rinkos dalį.

11

Lietuvos – Lenkijos dujų jungties (GIPL) projektas.

Šis projektas yra svarbus trijų Baltijos valstybių (Lietuva, Latvija, Estija) integracijai į bendrą

ES dujų rinką, siekiant diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinant gamtinių dujų sistemos darbo

saugumą ir patikimumą bei SGD terminalo Klaipėdoje panaudojimą regiono tikslams. Dėl istoriškai

susiklosčiusių aplinkybių Lietuva iki SGD terminalo veiklos pradžios (2014 metų) turėjo tik vieną

dujų importo šaltinį. Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (toliau – GIPL) projektas vykdomas

nuo 2011 metų.

Strategiškai svarbi ES dujų rinkos vientisumui Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties statyba

yra inicijuota Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovų ir yra remiama Europos Komisijos. 2015 m.

spalio 15 d. tarp Baltijos šalių (Lietuva, Latvija ir Estija), Lenkijos ir Europos Komisijos pasirašytas

galutinis susitarimas dėl GIPL projekto statybos darbų finansavimo struktūros ir tolesnių projekto

įgyvendinimo veiksmų, pagal kurį sutarta dėl 2014 m. lapkričio 21 d. Europos Komisijos sprendimu

GIPL projekto statybų darbams skirtos EITP finansinės paramos (295,4 mln. eurų) panaudojimo.

2018 m. gegužės 24 d. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai AB „Amber Grid“

ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą

investuoti į dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą bei pradėjo dujotiekio

statybos etapą.

Lietuvos teritorijoje GIPL dujotiekio statybos darbus numatoma pradėti 2019 metų II ketvirtį,

užbaigus tarptautinio pirkimo procedūrą. Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir

jungtis pradės veikti 2021 m. gruodžio mėn. Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai,

leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi

– iki 22 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

2 prioritetas. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas.

Energetikos ministerija toliau siekia įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir

Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos

direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

(OL 2012 L 315, p. 1), (toliau – Direktyva) reikalavimus. 2016 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos

Seimas priėmė Energetikos ministerijos parengtą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą

bei su juo susijusius įstatymus. Šiuose teisės aktuose numatytos priemonės, užtikrinsiančios, kad

Lietuva iki 2020 metų pasieks ES keliamą tikslą dėl energijos sutaupymo. Numatytos priemonės

padės sutaupyti apie 11,674 TWh (teravatvalandžių) energijos, sumuojant kiekvienų metų

sutaupymus. Maždaug tiek energijos per metus suvartojama Lietuvos elektros sektoriuje.

2018 m. birželio 21 d. Europos Komisija, Europos Parlamentas ir Europos Taryba pasiekė

susitarimą dėl energijos efektyvumo didinimo tikslų iki 2030 metų. Sutarta dėl neįpareigojančio

32,5 proc. energijos sutaupymų tikslo visoms ES valstybėms, kuris gali būti peržiūrėtas 2023 metais.

2015 m. vasario 18 d. Finansų ministerija ir Energetikos ministerija kartu su UAB Viešųjų

investicijų plėtros agentūra įsteigė Energijos efektyvumo fondą (toliau – ENEF), kuris finansuoja

gatvių apšvietimo modernizavimo bei viešųjų centrinės valdžios pastatų atnaujinimo projektus ir kurio

pagalba yra siekiama kiekvienais metais atnaujinti bent po 3 procentus valstybės valdžios viešojo

sektoriaus naudojamų pastatų ploto. ENEF fondo dydis – 79,6 mln. eurų. Centrinės valdžios viešųjų

pastatų modernizavimui numatoma skirti iki 65,2 mln. eurų, o gatvių apšvietimo modernizavimo

projektams finansuoti – 14,5 mln. eurų.

2017 metais pradėtos teikti paskolos viešojo sektoriaus pastatų atnaujinimui. 2015 m. lapkričio

18 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr.1209 „Dėl Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl viešųjų pastatų energinio efektyvumo

didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo siekiama paspartinti viešųjų pastatų

atnaujinimą. Programos pakeitimu projekto vykdytojai, valdantys viešuosius pastatus, yra įgaliojami

vykdyti energijos taupymo paslaugų tiekėjų atrankos viešuosius pirkimus, su jais sudaryti energetinių

paslaugų sutartis, netaikant Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir

įgyvendinimo taisyklių.

12

2015 m. gruodžio 16 d. priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas

Nr. 1-291 ,,Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės

institucijų ir įstaigų – valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų nuo 250 iki 500 kv.

metrų sąrašo patvirtinimo“, kuriuo siekiama, kad 250-500 kv. metrų pastatų sąraše esantys pastatai

taip pat turėtų galimybę dalyvauti Programoje bei prisidėti prie Direktyvos ir Programos

įgyvendinimo tikslų.

2016 m. vasario 26 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas

Nr. 1-63 „Dėl Valstybės nuosavybės teise priklausančių šildomų ir (arba) vėsinamų valstybės

institucijų ir įstaigų-valstybinio administravimo subjektų naudojamų pastatų, kurių bendras plotas

viršija 500 kv. m., sąrašo patvirtinimo”, kuriuo siekiama, kad duomenys apie pastatus, kurių plotas

viršija 500 kv. metrų, būtų nuolat atnaujinami, o pastatai, kurie ankščiau nebuvo patekę į šį sąrašą,

turėtų galimybę dalyvauti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programoje ir prisidėti prie

Direktyvos ir šios programos įgyvendinimo tikslų.

2017 metais Energetikos ministerija su elektros ir dujų skirstymo AB „Energijos skirstymo

operatorius“ bei valstybės valdomos energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės UAB „EPSO-G“

pasirašė susitarimus dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams iki 2020 metų pabaigos

sutaupyti atitinkamai 1,6 TWh ir 0,27 TWh energijos (iš viso 1,87 TWh). Šie susitarimai – viena iš

2016 metais priimtame Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme numatytų energijos

taupymo priemonių. Jais, neuždėdamos papildomos finansinės naštos vartotojams, energetikos

įmonės prisiėmė atsakomybę ir įsipareigojo siekti reikšmingų energijos taupymų.

Įgyvendinant Energijos efektyvumo didinimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, 2017 m.

rugpjūčio 25 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-221 „Dėl

Energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimų sudarymo tvarkos aprašo patvirtinimo“,

kuriuo buvo detalizuoti energetikos įmonių įpareigojimai sudaryti susitarimus su Energetikos

ministerija dėl vartotojų švietimo ir konsultavimo apie energiją taupančias priemones ir sprendimus,

kurie keičia vartotojų elgseną ir įpročius didinant energijos efektyvumą. Šią priemonę Energetikos

ministerija įgyvendina Suomijos pavyzdžiu, kuris atskleidė, kad informacinėmis priemonėmis, t. y.

vien tik didinant vartotojų sąmoningumą bei keičiant elgseną, gali būti pasiekti ženklūs energijos

sutaupymai. Su įmonėmis jau pasirašyta ir kontroliuojama virš 70 energijos vartotojų švietimo ir

konsultavimo susitarimai.

2017 m. liepos 27 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas

Nr. 1-200 „Dėl Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. 1-194

„Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos

efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-VIPA-V-

101 priemonės „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas“ projektų finansavimo

sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo nauja redakcija išdėstytos finansavimo sąlygos

valstybei nuosavybės teise priklausančių viešųjų pastatų atnaujinimo projektams pagal grąžinamosios

subsidijos finansinį mechanizmą. Pagal šią priemonę Energetikos ministerijai 2017 m. rugsėjo mėn.

paskelbus kvietimą, iš viso gauti 24 projektiniai pasiūlymai, 4 jų 2018 m. spalio 30 d. buvo įtraukti į

valstybės projektų sąrašą.

2018 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 471 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 1328 „Dėl viešųjų pastatų energinio

efektyvumo didinimo programos patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatė įpareigojimus ministerijoms dėl

viešųjų pastatų atnaujinimo, nugriovimo ar pardavimo. Taip pat minėtu pakeitimu buvo pakeistos

finansavimo formos ir nuo šiol viešieji pastatai galės būti atnaujinami taikant vieną finansavimo

formą.

2018 m. liepos 17 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymas Nr. 1-

204 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto

„Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ 04.3.1-

VIPA-T-113 priemonės „Valstybei nuosavybės teise priklausančių pastatų atnaujinimas

(II)“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1 patvirtinimo“, kuriuo, siekiant spartesnio viešųjų

pastatų atnaujinimo ir administracinės naštos mažinimo pareiškėjams, sudarytos sąlygos projektų

13

finansavimui derinant gražinamąją subsidiją su finansine priemone. Siekiant energijos vartojimo

efektyvumo didinimo tikslų, įgyvendinama ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojama priemonė,

skirta finansuoti gatvių apšvietimo modernizavimo projektus.

Darni šilumos ūkio plėtra.

Sėkmingai įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarimu

Nr. 284 „Dėl Nacionalinės šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programos patvirtinimo“ patvirtinta

Nacionalinė šilumos ūkio plėtros 2015–2021 metų programa (toliau - Programa), kurios tikslas –

atsižvelgiant į šalies ir tarptautines aplinkosaugos, energetikos sektoriaus raidos tendencijas ir

ekonomikos padėtį, įvertinti ir nustatyti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio plėtros prioritetus, tikslus,

uždavinius bei jų įgyvendinimo galimybes. Palyginti su 2013 metais šilumos kaina 2018 metais

mažesnė apie 34 proc., tvarių, atsinaujinančių ir (ar) vietinių energijos išteklių dalis centralizuoto

šilumos tiekimo sistemų kuro balanse sudaro apie 68,6 proc., iki 2018 metų atnaujinta 202,5 km

šilumos energijos perdavimo tinklų (trasų), šilumos nuostoliai perdavimo tinkluose sumažėjo iki

15,3 proc., taip pat diversifikuota vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių gamyba.

2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio ir Energijos išteklių rinkos įstatymų pakeitimai,

kurie užtikrins dar skaidresnes šilumos gamybos bei supirkimo procedūras, perkeliant jas į elektroninę

šilumos aukcionų sistemą, o jų administravimą perduodant nepriklausomam trečiajam asmeniui

(energijos išteklių biržos operatoriui). Tai ne tik sumažins į šilumos kainą įtraukiamas šilumos

aukcionų administravimo sąnaudas, bet ir užtikrins šios veiklos skaidrumą bei teisingą ir skaidrią

šilumos gamybos kainą.

Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 4.2.10 darbo 5 punkte

numatytą priemonę „Skatinamojo reguliavimo principų įdiegimas energetikos sektoriuje“,

Energetikos ministerija kartu su suinteresuotomis institucijomis pradėjo rengti Šilumos ūkio įstatymo

pakeitimo koncepciją, nustatančią skatinamojo kainodaros modelio taikymą šilumos ūkio sektoriaus

dalyviams.

Darni atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra.

Siekiant įgyvendinti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas, kuriomis sudarytas

teisinis pagrindas atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrai Lietuvos Respublikos jūrinėje

teritorijoje, Energetikos ministerija organizuoja ir koordinuoja tyrimų ir kitų veiksmų, būtinų elektros

energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (toliau – AEI) leistinumui ir galimybėms

įvertinti, atlikimą.

2018 m. vasario mėn. pradėti parengiamieji darbai dėl tyrimų, kurie bus organizuojami Lietuvos

Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje.

2018 m. gruodžio mėn. paskelbtas viešasis pirkimas dėl prioritetinių teritorijų identifikavimo

jūroje ir nustatytas laimėtojas.

Siekiant toliau plėtoti AEI sausumoje, 2017 m. gegužės mėn. suorganizuota konsultacija su

Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija ir LITGRID

AB dėl galimos paramos schemos ir tolimesnės AEI naudojančių elektrinių plėtros sausumoje. 2017

m. spalio mėn. pradėtos neformalios konsultacijos su Europos Komisija dėl naujos paramos schemos

notifikavimo, taip pat šiai schemai pradėtas rengti teisinis reguliavimas.

2018 m. gruodžio 20 d. Seimas pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo

pakeitimams, kuriais įtvirtinamas naujas paramos modelis AEI naudosiančių elektrinių skatinimui.

Tam bus rengiami skaidrūs, atviri ir technologiškai neutralūs aukcionai.

Pagal naująją tvarką, parama AEI elektrinėms ir toliau bus skirstoma aukcionų būdu, nes toks

metodas leis užtikrinti pačią žemiausią kainą. Todėl svarbiausias kriterijus, lemsiantis naujų aukcionų

laimėtojus – mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, kuris bus

mokamas 12 metų laikotarpiu.

Modelis bus finansuojamas iš Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų

ir vartotojams papildomai nekainuos, kadangi nuo 2021 m. daliai AEI gamintojų, gaunančių paramą

pagal dabartinę paramos schemą, baigsis skatinamasis laikotarpis ir parama toliau nebebus mokama.

14

Be to, planuojamas nuoseklus paramos atsinaujinančiai energetikai iš VIAP mažėjimas dėl pingančių

technologijų ir maksimalaus AEI orientavimo veikti rinkos sąlygomis.

Parama bus skirstoma technologiškai neutralių aukcionų būdu – tai reiškia, kad juose dalyvauti

galės įvairias atsinaujinančios energetikos technologijas elektros energijos gamybai naudojančios

elektrinės, kurios varžysis tarpusavyje dėl kainos priedo. Technologiškai neutralūs aukcionai leis

atrinkti tik ekonomiškai naudingiausius projektus. Planuojama, kad įsigaliojus šiam modeliui jau

2019 m. rugsėjį bus skelbiamas pirmasis aukcionas, kurio metu bus paskirstyta 0,3 TWh dydžio

kvota. Naujuosiuose aukcionuose taip pat galės dalyvauti ir elektros energijos gamintojai iš kitų ES

šalių, turinčių tiesioginę jungtį su Lietuva bei įsipareigojusių atverti savo paramą Lietuvos įmonėms.

Siekiant šios Vyriausybės tikslų, susijusių su paskirstytosios generacijos plėtra, buvo parengti

Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pakeitimų projektai, kuriais

siūloma dar labiau išplėsti elektros energijos vartotojų galimybes gaminti elektrą savo reikmėms ir

ūkio poreikiams iš atsinaujinančių išteklių. Vienas iš pasiūlymų – sudaryti sąlygas elektros energiją

iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems vartotojams gaminti ir vartoti elektros energiją geografiškai

skirtingose vietose. Tai reiškia, kad tokie vartotojai galėtų pasistatyti elektrinę vienoje vietoje, o joje

pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje. daugiabučių namų gyventojai galės vartoti atsinaujinančią

energiją, pagamintą nutolusiuose žemės sklypuose įrengtose elektrinėse. Taip pat siūloma nustatyti,

kad asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti plėtojamos bei įrengiamos

trečiųjų asmenų. Siekiant supaprastinti mažos galios (iki 30 kW) elektrinių įrengimo procedūras,

siūloma atsisakyti dalies leidimų bei diferencijuoti elektrinių prijungimo prie elektros tinklų mokestį.

Konkurencingos vietinės generacijos plėtra.

Atnaujintoje NENS numatoma, jog siekiant užtikrinti energetinį saugumą ir konkurencingumą,

turi būti didinama vietinė elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, taip pat

sukurti galios rinkos mechanizmai, kurie skatintų subalansuotas investicijas į prieinamos elektros

energijos generacijos vystymą. Papildomai turėtų būti užtikrintos galimybės plėtoti elektros energijos

gamybą didelio naudingumo kogeneracijos būdu ir sudaromos sąlygos nuosekliai augti vartotojų,

pasigaminančių elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių savo reikmėms, skaičiui.

Ketinama sudaryti sąlygas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantiems

vartotojams gaminti ir vartoti elektros energiją geografiškai skirtingose vietose. Elektros energiją

gaminančiais vartotojais galės tapti ne tik atskiri asmenys, bet ir jų grupės. Taip pat siekiama

nustatyti, kad asmenų, norinčių tapti gaminančiais vartotojais, elektros energijos gamybos pajėgumai

galės būti plėtojami bei įrengiami trečiųjų asmenų.

Ketinama leisti fiziniams asmenims, norintiems tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais,

įsirengti iki 100 kW galios elektrines. Šiuo metu fiziniai asmenys gali įsirengti ne didesnės kaip

10 kW galios elektrines.

Taip pat siekiama supaprastinti mažos galios (iki 30 kW) elektrinių įrengimo procedūras,

atsisakant dalies leidimų bei diferencijuoti elektrinių prijungimo prie elektros tinklų mokestį – šie

patobulinimai sudarytų sąlygas asmenims greičiau ir pigiau, įsirengus elektrinę, tapti elektros energiją

gaminančiais vartotojais.

Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų

atliekų tvarkymas.

2009 m. gruodžio 31 d. sustabdžius antrąjį Ignalinos AE energijos bloką valstybės įmonės

Ignalinos atominė elektrinė (toliau – VĮ Ignalinos AE) eksploatavimo nutraukimo veikla

finansuojama daugiausia ES lėšomis. Europos Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius

gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos, ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija,

skirdama finansavimą Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veikloms, kelia įmonei reikalavimą

didinti elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą –

įdiegti metodiką „Daryti arba pirkti“, t. y. atlikti įmonėje vykdomų veiklų kaštų lyginamąją rinkos

analizę. Ši metodika skirta palyginti paslaugų ir darbų kainą dabartinėmis rinkos sąlygomis ir

įvertinti, ar atitinkamos veiklos įmonei, pasitelkiant įmonės personalą ir priemones, nekainuoja

daugiau negu rinkoje, ir priimti atitinkamus sprendimus situacijai gerinti. 2017 metais atlikta visų

VĮ Ignalinos AE veiklų, kurias „Daryti arba pirkti“ požiūriu bus racionalu nagrinėti, analizė. Iš

15

158 veiklų atrinktos 45 veiklos rūšys tolesnei analizei ir sprendimo „Daryti arba pirkti“ priėmimui.

39 veikloms nustatyti rizikos lygiai ir pirkimo biudžetai, rengiami ir derinami veiklų pirkimo

dokumentai, tęsiamas tolesnis viešųjų pirkimų procesas, po kurio bus priimami atitinkami

sprendimai.

2018 m. kovo mėn. 22 d. „Daryti ar pirkti“ strategijos įgyvendinimo pažanga ir atnaujintas

veiklų analizės atlikimo grafikas buvo pristatyti Ignalinos programos Priežiūros komiteto posėdžio

metu. 2018 m. balandžio 30 d. į Centrinę projektų valdymo agentūrą (toliau – CPVA) išsiųsta „Daryti

ar pirkti“ pažangos ataskaita. 2018 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais paskelbti 4 veiklų pirkimai.

Baigta „Dujinės aparatūros techninės priežiūros ir remonto“ analizė, priimtas sprendimas „Daryti“,

nes negauta nė vieno pasiūlymo. Informacija pateikta CPVA pritarimui.

Efektyvus Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo proceso įgyvendinimas yra susijęs su

pastoviu rizikų vertinimu ir jų valdymu. VĮ Ignalinos AE baigiama diegti korporatyvinė rizikų

valdymo sistema, kurios pagrindinė paskirtis – identifikuoti, vertinti ir numatyti priemones, kaip

sumažinti įmonės rizikas. 2017 metais įsteigta Rizikų valdymo grupė šios sistemos diegimui,

priežiūrai ir tobulinimui. Atliktas VĮ Ignalinos AE strateginių rizikų vertinimas, rizikų vertinimas

panaudoto branduolinio kuro ir atliekų tvarkymo projektuose, rizikų vertinimas planavimo,

žmogiškųjų resursų, dokumentų valdymo procesuose, pradėtas informacinių sistemų valdymo

proceso rizikų vertinimas, nuolat peržiūrimi ir papildomi projektų rizikų registrai.

Siekiant užtikrinti tinkamą įmonės strateginių tikslų įgyvendinimą bei didinti veiklos

organizavimo efektyvumą, nuo 2014 metais pradėti įgyvendinti pokyčiai, sudarysiantys sąlygas

optimizuoti įmonės organizacinį valdymo modelį ir racionaliau panaudoti turimus išteklius.

Atsižvelgiant į įmonės planuojamų pertvarkymų mastą, perskirstomų procesų ir funkcijų apimtis bei

personalo skaičių, kurį palies planuojami pertvarkymai, organizaciniai pokyčiai vykdomi dalimis.

Tęsiant 2014 metais pradėtus darbus, 2017 metais patvirtintas įmonės organizacinės struktūros

pakeitimas, susijęs su remonto funkcijų centralizavimu įmonėje. Vykdomas įmonės poeksploatacinių

ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo funkcijų optimizavimas ir su tuo susijusių kitų padalinių

pertvarkymas. Nuo 2018 metų VĮ Ignalinos AE pradėta naudoti subalansuotų rodiklių sistema, kuri

leidžia plačiau taikyti darbuotojo darbo užmokesčio kintamąją dalį susiejant ją su pasiektais

rezultatais.

2017 metais pradėjus laikinosios panaudoto branduolinio kuro saugyklos pramoninę

eksploataciją tęsiamas panaudoto branduolinio kuro iškrovimas iš Ignalinos AE 1-jo ir 2-jo blokų.

Visą panaudotą branduolinį kurą planuojama išvežti į saugyklą iki 2022 metų pabaigos. Naujoje

saugykloje panaudotas branduolinis kuras yra saugomas 4,5 m aukščio ir 2,6 m skersmens

CONSTOR®RBMK1500/M2 tipo metalo-betono konteineriuose, kurių kiekvieno svoris su kuru –

115 tonų. Šioje saugykloje planuojama saugoti 190 konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru.

2018 m. į saugyklą patalpinti 47 panaudoto branduolinio kuro konteineriai (planas buvo – 40

konteinerių), taigi metinė planuota norma viršyta 17 proc.

2019 metais įmonėje planuojama užbaigti trumpaamžių labai mažo aktyvumo radioaktyviųjų

atliekų atliekyno (projektas B19-2) statybos darbus ir gavus Valstybinės atominės energetikos saugos

inspekcijos (toliau – VATESI) leidimą bus pradėti „karštieji“ (naudojant radioaktyviąsias medžiagas)

bandymai, kuriuos užbaigus, 2020 metais bus pradėta pramoninė atliekyno eksploatacija. 2019 metais

bus pradėta mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno

statyba (projektas B25), kurio pirmąją rūsių grupę planuojama pradėti pildyti 2023 metais.

Vykdydama VĮ Ignalinos AE savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas,

Energetikos ministerija kasmet atnaujina įmonės strategiją, nustato įmonės strategijos įgyvendinimo

priemonių planą (toliau – Planas). Plane numatomi uždaviniai ir priemonės kartu su jų įvykdymo

terminais ir įvykdymo vertinimo rodiklių reikšmėmis yra įmonės metiniai veiklos rodikliai. Įmonės

vykdomų projektų įgyvendinimui įvertinti nustatomi projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo ir

laiko panaudojimo efektyvumo rodikliai. Kasmet Energetikos ministerija VĮ Ignalinos AE veiklos

Planu paveda mažinti energijos išteklių sunaudojimą. Ignalinos AE 2018 m. sausio – rugsėjo mėn.

sunaudojo 13,5% mažiau energijos, lyginant su 2016 metų to paties laikotarpio planu.

16

Siekiant apsaugoti žmones ir aplinką nuo žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio ir

nepalikti nepelnytos naštos ateities kartoms, t. y. sutvarkyti visas Lietuvoje esančias ir

susidarysiančias radioaktyviąsias atliekas ir panaudotą branduolinį kurą iki 2021 metų numatoma

sutvarkyti:

• atliekų, kurių radiologinių savybių vertės neviršys nebekontroliuojamųjų lygių

(neradioaktyviųjų atliekų) – ne mažiau nei 34 000 t;

• labai mažo radioaktyvumo atliekų – ne mažiau nei 8 000 m3 (13 %);

• mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų – ne mažiau nei 32 900 m3 (38 %);

• panaudoto branduolinio kuro – ne mažiau nei 21 477 vnt. (99 %) ir ilgaamžių

radioaktyviųjų atliekų – ne mažiau nei 200 m3 (2 %).

2019 metais planuojama tęsti pradėtus derybinius veiksmus informuojant Europos Komisiją ir

valstybes nares apie Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų įgyvendinimo eigą ir ES

paramos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo veikloms vykdyti poreikį 2021–2027 m.

laikotarpiu (daugiametėje finansinėje programoje).

Ignalinos AE uždarymui 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje ES turėtų skirti 780 mln. eurų

atsižvelgiant į tai, kad kaip tik tuo metu bus pradėti patys sudėtingiausi darbai – abiejų reaktorių

išmontavimas. Skiriant tiek, kiek siūlo Europos Komisija – 552 mln. eurų, kas neužtikrintų

pakankamo finansavimo, kyla grėsmė, kad bent ketveriems metams bus atidėti Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo darbai. Tai sukels rizikas, susijusias su branduoline sauga, projekto

brangimu, reikalingų specialistų, gebančių atlikti ypač sudėtingus reaktorių išardymo darbus,

trūkumu.

Dabartinis finansavimo lygis, kai ES finansuoja 86 proc. projektų vertės, o likusią dalį –

Lietuva, yra optimalus ir turėtų išlikti ateityje.

3 prioritetas. Su energetikos sektoriumi susijusių verslo sąlygų ir investicinės aplinkos

gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas

Nuo 2017 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Gamtinių dujų įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo

įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai, kurie sudarė sąlygas sumažinti administracinę naštą dujas bei

elektrą norintiems įsivesti vartotojams bei sutrumpino su įsivedimo procesu susijusias procedūras.

Dėl šių pakeitimų įvedant gamtines dujas, skirtomiesiems dujotiekiams statyti nereikia statybos

leidimo bei neturi būti sudaroma statybos komisija. 2017 metais naujų vartotojų prijungimas prie

gamtinių dujų tinklų sutrumpintas 55 dienomis. Supaprastintos procedūros užima mažiau laiko, todėl

dujas naujiems vartotojams įsivesti 2017 m. antroje pusėje užtruko beveik trečdaliu trumpiau – 2016

metais šis procesas trukdavo vidutiniškai 162 dienas, o nuo 2017 m. gegužės mėn. jis sutrumpėjo iki

maždaug 107 dienų.

Nuo 2017 m. gegužės pradžios įsigaliojo Elektros įrenginių įrengimo taisyklių pakeitimai –

juose nustatyti nauji reikalavimai kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių projektavimui

ir įrengimui. Šie pakeitimai leidžia efektyviau ir veiksmingiau prie elektros skirstomųjų tinklų

prijungti naujus elektros energijos vartotojų (gamintojų) įrenginius.

Galutinis strateginis tikslas – sutrumpinti dujų vartotojų įrenginių prijungimo prie tinklų

procedūras iki 40 kalendorinių dienų bei elektros energijos vartotojų įrenginių prijungimo prie

skirstymo tinklų procedūras iki 30 kalendorinių dienų 2021 metais.

2018 m. birželio 30 d. LR Seimas pritarė Energetikos ministerijos pasiūlytiems Energetikos

įstatymo, Elektros energetikos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymų pakeitimams. Pritarus Energetikos

ministerijos siūlymams, nuo 2019 m. sausio 1 d. didžiosioms pramonės įmonėms mažės mokestinė

našta, taikant diferencijuotą Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) mokestį. Taip

pat didžiosios verslo įmonės galės greičiau ir paprasčiau prijungti įrenginius prie dujų ir elektros

tinklų. Tai sukurs sąlygas augti Lietuvos pramonės konkurencingumui ir pagerins investicinę aplinką.

Buitiniams vartotojams taip pat mažės biurokratinė našta, prijungiant elektros ir dujų įrenginius.

Pritarta, kad intensyviai elektros energiją naudojančiuose pramonės sektoriuose veikiančioms

įmonėms būtų mažinama mokestinė našta. Teisės aktų pakeitimai numato, kad už elektros energijos

17

kiekį, viršijantį vieną gigavatvalandę, už praėjusius kalendorinius metus įmonės galės susigrąžinti 85

proc. sumokėtos VIAP kainos dalies.

Buitiniams vartotojams taip pat mažės biurokratinių kliūčių, prijungiant elektros ir dujų

įrenginius prie tinklų. Nuo 2019 m. sausio 1 d. atsisakoma Valstybinės energetikos inspekcijos prie

Energetikos ministerijos (toliau – VEI) pažymų ir patikrinimų, prijungiant naujų vartotojų įrenginius

prie tinklų. Pagal naują tvarką nuo 2019 m. sausio 1 d. atestuotos įmonės ir asmenys, įrengdami

elektros ir gamtinių dujų energetikos įrenginius, privalės užtikrinti jų techninę saugą – pastarąją dalį

iki šiol kontroliavo VEI.

Seimas taip pat pritarė įstatymų pataisoms, kurios leis didiesiems elektros ir dujų vartotojams

pagreitinti ir supaprastinti prijungimo prie elektros ir gamtinių dujų tinklų procedūrą.

Lanksti „Fast Track“ procedūra suteiks vartotojams daugiau galimybių valdyti prijungimo

procesą prie tinklų bei jį sutrumpinti, o tai padės sukurti investuotojams patrauklesnę verslo aplinką.

Dar vienas svarbus teisės aktų pakeitimas, skirtas stambiems elektros energijos vartotojams –

galimybė prisijungti tiesiogiai prie elektros perdavimo tinklo. Tokia galimybe galės pasinaudoti tie

vartotojai, kurių įrenginių galia yra ne mažesnė nei 10 MW ir kurie įsipareigos 10 metų nemažinti

galios ir tiek pat laiko mokėti galios mokestį.

Šie ir kiti veiksmai leido pasiekti įvertinimą tarptautiniu lygiu – 2018 m. spalio 31 d. Pasaulio

bankas paskelbė valstybių verslo sąlygų reitingą „Doing Business 2019“, kuriame Lietuva pakilo per

dvi pozicijas – iš 16 į 14 vietą. Kaip ir anksčiau, tam ženklią įtaką padarė prisijungimo prie elektros

tinklų rodiklio „Getting Electricity“ pagerėjimas. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo per 7 pozicijas – iš

33 į 26 vietą ir aplenkė Estiją, Latviją bei Lenkiją. Šis reitingas sudaromas, įvertinant keturis

parametrus – procedūrų skaičių, prijungimo laiką, darbų kainą ir tinklo patikimumą.

Didžiausią įtaką Pasaulio banko ekspertų vertinimui turėjo supaprastintas naujų verslo

vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų procesas, kuris Lietuvoje sutrumpėjo nuo

penkių iki keturių procedūrų. Šiandien verslo vartotojui elektros įrenginių prijungimo momentu

nebūtina sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties su nepriklausomu tiekėju. Tuo

laikotarpiu jam yra užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, o sutartį su nepriklausomu

tiekėju vartotojas gali sudaryti vėliau.

Energetikos įmonių ir energetikos objektų bei įrenginių valstybinė kontrolė, ginant teisėtus

energijos ir energijos išteklių vartotojų interesus.

VEI teisės aktų nustatyta tvarka atlieka energetikos objektų techninės saugos, energetikos

įrenginių eksploatavimo, energijos išteklių ar energijos transportavimo, persiuntimo patikimumo ir

(ar) efektyvumo kontrolę ir (ar) priežiūrą. Energetikos objektų ir įrenginių valstybinė kontrolė

atliekama visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, neatsižvelgiant į jų nuosavybės valdymo formą.

VEI siekia, kad būtų užtikrinta patikima, efektyvi ir saugi energijos ir energijos išteklių gamyba,

perdavimas, paskirstymas, tiekimo patikimumas bei vartojimo efektyvumas.

Šiuo metu tęsiamas viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo procesas. Vyriausybės

programoje yra numatyta optimizuoti viešojo sektoriaus įstaigų veiklą ir tobulinti valstybinę priežiūrą

vykdančių institucijų sistemą. 2018 m. lapkričio 14 d. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos

siūlymui sujungti VKEKK ir VEI. Tokiu būdu bus didinamas veiklos efektyvumas ir optimizuojamas

energetikos sektoriaus reguliavimas. Šių institucijų funkcijas perims Valstybinė energetikos

reguliavimo tarnyba (VERT) – nepriklausomas reguliuotojas, kuris prižiūrės ir kontroliuos

energetikos sektorių. Planuojama, kad naujoji institucija veiklą pradės nuo 2019 metų liepos pradžios

(daugiau informacijos – 21 psl.).

4 prioritetas. Valstybės interesų įgyvendinimo švarios ir saugios energetikos srityje

užtikrinimas tarptautinėje bendruomenėje

Lietuvos interesus atitinkančių ES ir tarptautinių organizacijų sprendimų ir rekomendacijų dėl

Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (BAE) branduolinės saugos ir aplinkosaugos priėmimas.

2017 m. sausio mėn. Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo

strategijoje Baltarusijos Astravo atominė elektrinė (toliau – BAE) yra įvardinta kaip viena iš grėsmių

18

nacionaliniam saugumui, nes manoma, kad netoli sienos su Lietuva statoma BAE tampa ekologinio,

energetinio, karinio, sveikatos ir teritorijos saugumo problema, jeigu ji bus panaudota priešiškai

nusiteikusios šalies.

2017 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Būtinųjų priemonių, skirtų

apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių įstatymą. Šiame

įstatyme įtvirtinta, kad į Lietuvos rinką negali patekti elektra iš trečiųjų šalių, kuriose veikia tokios

elektrinės, išskyrus, jei elektra būtina šalies energetikos sistemos patikimumui, be to, Kruonio

hidroakumuliacinė elektrinė negali būti naudojama tokių jėgainių elektros akumuliavimui.

2017 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Dėl Baltarusijos Respublikoje,

Astravo rajone, statomos branduolinės elektrinės pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos

Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai pripažino BAE nesaugia

branduoline elektrine.

2017 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 739 patvirtino Būtinųjų

priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos

Respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir

visuomenės sveikatai, įgyvendinimo veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas).

Viena iš Veiksmų plane numatytų priemonių yra užtikrinti, kad į Lietuvos elektros energijos

rinką nepatektų elektros energija iš Baltarusijos Respublikos, jeigu būtų pradėta eksploatuoti BAE.

Regioninės iniciatyvos:

Įgyvendinant šią priemonę siekiama rasti bendrus regioninius sprendimus, visų pirma su Latvija

ir Estija, dėl vienodų principų, susijusių su elektros energijos iš trečiųjų šalių patekimu į rinką,

taikymo. Atsižvelgiant į atliktus ekonominius ir teisinius vertinimus Baltijos ministrų tarybos

vyresniųjų energetikos pareigūnų komitete (toliau – BMT komitetas) 2018 m. balandžio mėn. buvo

suderintos gairės dėl reikalingų kompleksinių veiksmų elektros prekybos su trečiosiomis šalimis

santykiams reguliuoti. Visgi, šio susitarimo įgyvendinimo klausimas šiuo metu yra atviras ir 2019 m.

numatomos tolesnės diskusijos su Latvija ir Estija.

Nacionaliniai veiksmai:

Įgyvendinant Veiksmų planą yra atlikti atitinkami reguliacinės aplinkos patikslinimai.

Energetikos ministro įsakymu pakeistos Elektros tinklų naudojimo taisyklės. Pakeitimais

nustatyta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemoje veikiantys akumuliaciniai elektros galios

pajėgumai (Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė) negali būti naudojami Lietuvos Respublikos

įstatymais pripažintų trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių elektros akumuliavimo ir

aktyviosios galios rezervavimo poreikiams tenkinti.

Taip pat atitinkamai pakeisti Prekybos elektros energija taisyklės ir Elektros energijos importo

ir eksporto tvarkos aprašas. Naujoji tvarka numato, kad nuo elektros energijos gamybos BAE

technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai

bus lygūs 0 MW. Taisyklės taip pat numato, kad elektros energijos importas per jungiamąsias linijas

tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia

apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias

galimam Baltarusijoje pagamintos elektros energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant

atitinkamomis prekybinėmis schemomis su Kaliningrado sritimi.

Dėl elektros patekimo iš trečiųjų šalių į bendrą Europos Sąjungos vidaus rinką sąlygų ir su tuo

susijusio poreikio užtikrinti vidaus elektros rinkos dalyvių bei vartotojų interesus yra diskutuojama ir

Europos Komisijos pateikto „Švarios energijos“ paketo rėmuose, svarstant Elektros direktyvos

projektą.

2017 m. sausio 16–20 d. Baltarusijoje buvo atliekama Tarptautinės atominės energijos

agentūros TATENA (toliau – TATENA) SEED misija (specializuota aikštelių tinkamumo BAE

statybai ir BAE projekto atsparumo išorinėms grėsmėms vertinimo misija). TATENA informavo, kad

tai buvo nepilna SEED misija ir tokie esminiai Lietuvos keliami klausimai kaip aikštelių seisminiai

ir geologiniai tyrimai, parinkimo kriterijai, poveikio aplinkai vertinimas nebuvo analizuojami šios

TATENA misijos metu. Lietuva reikalauja, kad Baltarusija pasikviestų visos apimties SEED misiją,

kuri įvertintų galimų BAE statybos aikštelių tyrimus ir įvertinimą, parinkimo kriterijus ir jų

19

tinkamumą BAE statybai. Kol BAE nebus atlikta pilnos apimties TATENA SEED misija, negalime

pripažinti, kad ji įvykdyta. Konkrečių misijų apimtis nustato ne TATENA, o pati kviečiančioji šalis,

šiuo atveju Baltarusija.

2017 m. birželio 13–16 d. Minske vyko Espoo konvencijos Šalių susitikimas, kuriame buvo

sprendžiamas BAE klausimas. Lietuva siekė, kad šio susitikimo metu būtų priimtas sprendimas įkurti

tarptautinę ekspertų grupę, kuri pateiktų išsamią BAE bylos turinio analizę (dėl aikštelės parinkimo,

avarinės parengties, BAE atsparumo sunkaus lėktuvo kritimui, poveikio tarptautiniams vandenims,

radioaktyvių atliekų tvarkymo).

2017 m. spalio 30 d. Baltarusija pateikė Europos Komisijai BAE streso testų nacionalinę

ataskaitą. 2018 m. sausio 19 d. Ministro Pirmininko potvarkiu patvirtinta darbo grupė nacionalinei

Baltarusijos atominės elektrinės papildomo branduolinės saugos įvertinimo nepalankiausiomis

sąlygomis ataskaitai peržiūrėti, į kurią įtrauktas ir Energetikos ministerijos atstovas. Ši Ministro

pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė išnagrinėjo Baltarusijos pateiktą ataskaitą ir parengė 160

pastabų, kurias 2018 m. sausio 25 d. VATESI išsiuntė Europos Komisijai. Pateiktų pastabų

apibendrinimas: BAE projektas neatitinka šiuolaikinių saugos standartų (pvz.: neįvertintas BAE

atsparumas sunkaus komercinio lėktuvo sudužimo poveikiui, neužtikrintas sunkiųjų avarijų valdymo

sistemos nepriklausomumas), kelia abejonių BAE projekto atsparumas žemės drebėjimui, nevertinti

šalia BAE esančių miškų galimų gaisrų ir kitų išorės pavojų padariniai, trūksta pasirinktų ekstremalių

įvykių sąrašo pagrindimo ir kt.

Europos Komisija, atsižvelgdama į ES ir kitų šalių branduolinės saugos ekspertų pastabas

2018 m. vasario 6 d. jas pateikė Baltarusijai, o 2018 metų kovą įvyko ES ir kitų šalių branduolinės

saugos ekspertų vizitas į Baltarusiją.

2018 m. liepos 2 d. Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupės (ENSREG) posėdyje

Briuselyje buvo pritarta Baltarusijos AE streso testų peržiūros ataskaitai, o 2018 m. liepos 3 d. ji buvo

paviešinta. BAE streso testų peržiūros ataskaita atskleidė daug rimtų BAE projekto trūkumų. Europos

šalių ekspertai ataskaitoje pateikė rekomendacijų, kaip šiuos trūkumus pašalinti. BAE streso testų

peržiūros ataskaitoje Baltarusijai siūloma, atsižvelgiant į nurodytas rekomendacijas, parengti BAE

saugos gerinimo priemonių planą ir jį įvykdyti.

Lietuva laikosi pozicijos, jog BAE kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, aplinkai ir

visuomenės sveikatai. Todėl Energetikos ministerija pateikė viešam derinimui prekybos elektros

energija taisyklių ir elektros energijos importo ir eksporto tvarkos aprašo pakeitimus. Naujoji tvarka

numato, kad nuo elektros energijos gamybos BAE technologinių bandymų pradžios jungiamųjų linijų

tarp Lietuvos ir Baltarusijos pralaidumai prekybai bus lygūs 0 MW. Taisyklės taip pat numato, kad

elektros energijos importas per jungiamąsias linijas tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities dabar esamų

pralaidumų ribose galės būti vykdomas tik tokia apimtimi, kuri Kaliningrado srityje gali būti

pagaminta ir nesuvartota. Taip bus užkirstas kelias galimam Baltarusijoje pagamintos elektros

energijos patekimui į Lietuvos rinką, pasinaudojant atitinkamomis prekybinėmis schemomis su

Kaliningrado sritimi.

2018 m. rudenį ES Taryboje pradėtas ES Branduolinės saugos bendradarbiavimo instrumento

(INSC) reglamento (toliau – Reglamentas), sukurto padėti trečiųjų šalių branduolinės energetikos

reguliatoriams perimti gerąją praktiką bei tobulinti savo veiklos metodus, peržiūra. Vadovaujantis

šiuo Reglamentu yra teikiama ES parama Baltarusijos branduolinę saugą reguliuojančiai institucijai.

Energetikos ministerija kartu su VATESI bei Užsienio reikalų ministerija ėmėsi veiksmų šiame

peržiūrimame Reglamente įtvirtinti aiškius kontrolės mechanizmus, nubrėžiančius konkrečią

atskaitomybę už skiriamą finansinę paramą bei įtvirtinančius reikalavimą demonstruoti konkrečius

rezultatus. Toks reikalavimas, nustatytas Reglamente, konkrečiu Baltarusijos atveju leistų reikalauti,

kad ES parama Baltarusijai būtų siejama su tarptautinių konvencijų įgyvendinimu ir pasiektais

apčiuopiamais rezultatais. Nepasiekus užsibrėžtų tikslų parama būtų stabdoma.

Energetikos ministerija kartu su VATESI aktyviai dirba diplomatiniais kanalais tiesiogiai su

Baltarusija – šiemet buvo parengtas dvišalis išankstinio perspėjimo susitarimas dėl apsikeitimo

informacija avarinės situacijos atveju, kurį planuojama pasirašyti.

20

5 prioritetas. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms, kokybės

užtikrinimas oro taršos ir klimato kaitos mažinimo srityse

Lietuvos nacionalinis integruotas energetikos ir klimato kaitos planas.

2014 m. spalio 23 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose buvo nustatyti energetikos ir klimato

2030 m. tikslai ES lygiu. Šių tikslų pasiekimui yra kuriama valdymo sistema, kurios pagrindinis

elementas – nacionaliniai integruoti energetikos ir klimato kaitos planai. 2016 m. lapkričio 30 d.

Europos Komisija patvirtino Švarios energijos paketą, kuriame pateikė pasiūlymą dėl Energetikos

Sąjungos Valdymo sistemos reglamento5. Valdymo sistemos mechanizmas, pagal kurį Europos

Komisija stebės valstybių narių pažangą, bus pagrįstas: a) nacionalinių integruotų energetikos ir

klimato srities veiksmų planų parengimu, b) ataskaitų teikimu kas dvejus metus ir c) Europos

Komisijos rekomendacijomis valstybėms narėms. Tai bus esminė priemonė veiksmingam ir

efektyviam Energetikos Sąjungos sukūrimui ir 2030 metams užsibrėžtų tikslų pasiekimui.

Lietuvos nacionalinis integruotas energetikos ir klimato kaitos planas (toliau – Planas) apims

visas penkias Energetikos Sąjungos dimensijas – energijos tiekimo saugumą, solidarumą ir

pasitikėjimą; visiškai integruotą Europos energijos rinką; energijos vartojimo efektyvumą;

ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą; mokslinius tyrimus, inovacijas ir

konkurencingumą. Plano rengimo procese dalyvauja Energetikos, Aplinkos, Žemės ūkio,

Susisiekimo, Ūkio, Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijos.

2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino NENS, kurioje įtvirtinti

ambicingi tikslai bus perkelti į Planą. Didžiausias dėmesys šiuo metu skiriamas identifikuoti atskirų

ūkio sektorių politikas ir priemones po 2020 metų ir parengti analitinę dalį, apibendrinančią atskirų

sektorių atliktas analizes. Planą papildys ir NENS įgyvendinimo priemonių planas.

Pradėtas regioninio derinimo procesas – 2018 m. spalio 30 d. Planas pristatytas Latvijos ir

Estijos atstovams. Įvardinti potencialūs prioritetiniai regioniniai projektai.

Pagal Energetikos Sąjungos valdymo sistemos reglamentą, Plano projektas turi būti parengtas

iki 2018 m. gruodžio 31 d., o galutinė Plano versija pateikta Europos Komisijai iki 2019 m. gruodžio

31 d. Siekiant įgyvendinti šį darbą buvo atlikti šie žingsniai: Energetikos ir Aplinkos ministrų bendru

įsakymu buvo įsteigta techninio lygio tarpinstitucinė darbo grupė Plano parengimui; taip pat pagal

turimus duomenis ir esamus bei naujus nacionalinius strateginius dokumentus yra pildomas Plano

šablonas (šablonas pateiktas kaip priedas prie Energetikos sąjungos valdymo sistemos reglamento

pasiūlymo).

2018 m. gruodžio 17 d. Plano projektas buvo pateiktas Europos Komisijai. Iki 2019 m. birželio

30 d. Europos Komisija pateiks pastabas, pagal kurias iki 2019 m. pabaigos bus parengta papildyta

teisiškai įpareigojanti versija.

6 prioritetas. Energetikos ministro valdymo sričių valstybės įmonių ir įstaigų efektyvumo

didinimas

Nuosekliai tęsiamas viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo procesas. Vyriausybės

programoje numatyta optimizuoti iš biudžeto išlaikomų įstaigų veiklą, konsoliduojant bendrąsias

funkcijas ir panaikinant persidengiančias, tobulinti valstybinę priežiūrą vykdančių institucijų sistemą.

Energetikos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gegužės

10 d. pasitarimo protokolą Nr. 18, vykdo energetikos ministro valdymo srityje veikiančių valstybės

įmonių reformą. Siekiant optimizuoti įstaigų veiklą, vietoj valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų

agentūra ir valstybės įmonės Energetikos agentūra įsteigtas vienas kompetencijų ir duomenų centras

– viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra. Valstybės įmonė Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo

agentūra (toliau – RATA) po pertvarkos bus prijungta prie VĮ Ignalinos AE.

Esamų energetikos sektoriaus valstybės valdomų įmonių pertvarka, konsoliduojant jų valdymą

ir sujungiant panašaus pobūdžio funkcijas vykdančius juridinius asmenis leis užtikrinti efektyvesnį ir

5 Europos Komisijos Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl energetikos sąjungos valdymo (šalt. http://eur-

lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?qid=1485940096716&uri=CELEX:52016PC0759).

21

skaidresnį valstybės valdomų įmonių veikimą ir geresnę jų atskaitomybę valstybei ir visuomenei,

išgryninti valstybės, kaip savininko, tikslus jų atžvilgiu, garantuos geresnį jų veiklos koordinavimą.

Tai, savo ruožtu, svariai prisidės prie viso energetikos sektoriaus funkcionavimo gerinimo,

subalansuoto, nuoseklaus ir kompleksinio valstybės požiūrio į šio sektoriaus valdymą. Konsolidavus

funkcijas vienoje įstaigoje, bus užtikrintas energetikos sektoriaus duomenų rinkimas, kaupimas ir

analizė viename subjekte – viešojoje įstaigoje Lietuvos energetikos agentūra (toliau – Agentūra).

Didesnė duomenų integracija ir kokybiškesnis jų panaudojimas lems energetikos sektoriaus

reglamentavimo efektyvumą valstybės mastu, didins energetikos politikos reglamentavimo

efektyvumą, prisidės prie įrodymais grįstų sprendimų priėmimo ir geresnės reglamentavimo kokybės.

Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė įstatymų paketą, kuriuo sukuriamas

teisinis pagrindas Agentūros veiklai. 2018 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybė priėmė nutarimus, kuriais

steigiama Agentūra ir nutraukiama valstybės įmonių veikla. 2018 m. spalio 24 d. Agentūra registruota

juridinių asmenų registre, toliau tęsiami kiti parengiamieji darbai. Įstatymuose numatytą veiklą

Agentūra pradės vykdyti 2019 m. sausio 1 d. Ji vykdys šiuo metu valstybės įmonės Energetikos

agentūra ir valstybės įmonės Lietuvos naftos produktų agentūra atliekamas funkcijas, taip pat kitas

naujas funkcijas, kurios svarbios efektyvaus energetikos sektoriaus funkcionavimui, pavyzdžiui,

analizuos energetikos sektoriaus tendencijas ir teiks pasiūlymus Energetikos ministerijai, kad NENS

būtų įgyvendinama, tobulinama bei atnaujinama laiku, vykdys Strategijos priemonių įgyvendinimo

stebėseną, rinks ir sistemins energetikos sektoriaus duomenis, jų pagrindu rengs energetikos

sektoriaus analizę.

VĮ Ignalinos AE perims RATA funkcijas bei darbuotojus iki 2019 m. sausio 1 d. Planuojamas

RATA reorganizavimo įgyvendinimo terminas – 2019 m. gegužės 1 d. Reorganizavimo pabaigos data

yra RATA kaip juridinio asmens pabaigos (išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) data.

Energetikos ministerija taip pat siekia konsoliduoti energetikos reguliavimo bei rinkos

priežiūros ir kontrolės funkcijas. Šiuo tikslu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.97 straipsnio

4 dalyje numatytu sujungimo būdu planuojama reorganizuoti VKEKK ir VEI. 2018 m. lapkričio

14 d. Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui sujungti VKEKK ir VEI. Šių institucijų

funkcijas perims Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) – nepriklausomas

reguliuotojas, kuris prižiūrės ir kontroliuos energetikos sektorių. Planuojama, kad naujoji institucija

veiklą pradės nuo 2019 metų liepos pradžios.

Abiejų institucijų sujungimas grindžiamas tuo, kad jos vykdo glaudžiai susijusias funkcijas –

VKEKK užsiima ekonominiu energetikos rinkos reguliavimu, tuo tarpu VEI specializuojasi techninio

energetikos sektoriaus reguliavimo srityje. Abi institucijos atlieka tų pačių reguliuojamos rinkos

dalyvių priežiūrą, išduoda energetikos veiklos leidimus bei licencijas, vykdo energetikos įmonių

patikrinimus, atlieka techninį bei ekonominį energetikos įmonių investicijų vertinimą ir nagrinėja

vartotojų skundus bei ginčus. Reforma leis optimizuoti VKEKK ir VEI veiklą, atsisakant

besidubliuojančių funkcijų.

Įsteigus nurodytą daugiasektorinį reguliuotoją VERT, bus sukuriama reguliavimo institucinė

sąranga, kuri padės užtikrinti konkurencingesnę, skaidresnę ir vartotojų lūkesčius atitinkančią rinką

bei visuose paslaugų sektoriuose vienodai veiksmingai ginamas vartotojų teises. Taip pat bus

užtikrinta labiau prognozuojama, skaidresnė ir stabilesnė verslo aplinka, kurioje bus geriau

numanomas, stabilus reguliavimo sprendimų pobūdis ir poveikis. Atitinkamai planuojamas

administracinės naštos mažėjimas ir efektyvesnis vieno langelio principo taikymas.

22

III SKYRIUS

STRATEGINIAI TIKSLAI IR PROGRAMOS

5 paveikslas. 2019-2021 metų planuojami strateginiai tikslai ir jiems įgyvendinti numatomos programos

1 strateginis tikslas

Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią, konkurencingą ir efektyvią

energetikos sektoriaus plėtrą

Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos tikslus

įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

2 strateginis tikslas

Užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir

radioaktyviųjų atliekų tvarkymą

Ignalinos programos administravimas Lietuvoje

1 lentelė. 2019-2021 metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas (tūkst. eurų)

Eil.

Nr.

Programos kodas ir

pavadinimas

2019 metų asignavimai 2020 metų asignavimai 2021 metų asignavimai

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

iš viso

iš jų

darbo

užmokesčiui

1.

01.01. Nacionalinės

energetikos

nepriklausomybės

strategijos tikslus

įgyvendinanti

Energetikos

ministerijos programa

130 798 130 376 3 744 422 113 408 113 360 2 950 46 98 205 98 159 2 854 46

2.

72.10. Ignalinos

programos

administravimas

Lietuvoje

63 078 63 078 0 0 81 397 81 397 0 0 68 013 68 013 0 0

Iš viso 193 876 193 454 3 744 422 194 805 194 759 2 950 46 166 218 166 172 2 854 46

2 grafikas. 2019-2021 metų asignavimų pasiskirstymas pagal programas, tūkst. eurų

0

20 000

40 000

60 000

80 000

100 000

120 000

140 000

Nacionalinės energetikos nepriklausomybėsstrategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos

ministerijos programa

Ignalinos programos administravimas Lietuvoje

130 798

63 078

113 408

81 397

98 205

68 013

2019 m. 2020 m. 2021 m.

23

1 STRATEGINIS TIKSLAS: Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti

darnią, konkurencingą ir efektyvią energetikos sektoriaus plėtrą

Strateginiu tikslu („Integruotis į Europos Sąjungos energetines sistemas bei skatinti darnią ir

konkurencingą energetikos sektoriaus plėtrą“) sudaromos sąlygos įgyvendinti pagrindines

energetikos sektoriaus plėtros strateginio planavimo dokumento – Nacionalinės energetinės

nepriklausomybės strategijos – esmines nuostatas, t. y. konkurencingumas, patikimumas įtakos

klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas (energijos taupymas ir žalioji energetika) ir šalies

verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos. 2004 metais tapusi ES nare Lietuva įsijungė į

vieningą ES sistemą, tapdama bendros ES ekonominės rinkos dalimi, kas sudarė sąlygas sparčiam

Lietuvos ūkio ir kitų valstybinės svarbos sričių augimui. Tačiau energetiniame kontekste sąlygos

beveik nepakito, kadangi sistemiškai ir infrastruktūriškai Lietuva liko susieta su Rusijos energetine

sistema. 2009 m. gruodžio 31 d. galutinai sustabdžius Ignalinos AE 2-ąjį bloką ligtolinė Lietuvos

energetikos sektoriaus priklausomybė nuo vienintelio išorinio energijos išteklių tiekėjo dar labiau

sustiprėjo.

Įvertinus tai, kad Lietuva neturėjo energetinių jungčių su ES kontinentine dalimi ir visos

gamtinės dujos ir didžioji dalis elektros energijos buvo perkamos iš vienintelio monopolistinio

tiekėjo, Lietuva pradėjo įgyvendinti regioninės svarbos infrastruktūros projektus, skirtus sujungti

Lietuvos ir ES energetines sistemas. Todėl svarbu tęsti pradėtas veiklas, tinkamai išnaudoti

įgyvendintų ir dar nebaigtų įgyvendinti strateginę reikšmę turinčių projektų potencialą – integruotis

į ES energetines sistemas bei skatinti darnią, konkurencingą ir efektyvią energetikos sektoriaus

plėtrą, taip galutinai atsiribojant nuo vienintelio (monopolinio) energijos išteklių tiekėjo: daugiau

naudojant vietinių ir atsinaujinančių išteklių, didinant konkurencingus vietinius energijos generavimo

pajėgumus bei diversifikuojant energijos išteklius, kurių negalima pakeisti vietiniais, importą.

Išvardintos veiklos pirmiausia realizuojamos vykdant sisteminę energetikos sektoriaus

pertvarką ir įgyvendinant integracijai į ES energetines sistemas skirtus stambius strateginius

infrastruktūrinius energetikos projektus, didinant efektyvumą visoje energijos gamybos, perdavimo

ir vartojimo cikle bei didinant vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos išteklių

balanse.

1 STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI

Žemiau pateikiami Energetikos ministerijos strateginio tikslo pasiekimo pažangai matuoti

ir vertinti skirti efekto vertinimo kriterijai bei siekiamos jų reikšmės iki 2021 metų.

Efekto vertinimo kriterijus. Galutinės energijos suvartojimas šalyje, mln. tne6 (kodas E-01-01).

3 grafikas. Galutinės energijos suvartojimas šalyje, mln. tne

6 Sutr. - tona naftos ekvivalentu.

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Planas 5,2 5,2 4,8 4,9 4,9 5 5 5,1

Faktas 4,9 4,9 5,1 5,3

4,54,64,74,84,9

55,15,25,35,4

Planas Faktas

24

Efekto vertinimo kriterijus. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinės energijos balanse,

procentais (kodas E-01-02).

4 grafikas. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutinės energijos balanse, procentais

Efekto vertinimo kriterijus. Energetinio saugumo koeficientas, procentais (kodas E-01-03).

5 grafikas. Energetinio saugumo koeficientas, procentais

ES dėmesys skiriamas energetiniam saugumui iš tiesų didelis. ES 28 daugiau nei pusę energijos

importuoja iš ES nepriklausančių šalių, ir ši dalis per pastarąjį dešimtmetį iš esmės didėjo (nors yra

tam tikrų požymių, kad pastaraisiais metais priklausomybės rodiklis stabilizavosi). Didžioji energijos

dalis į ES importuojama iš Rusijos, dėl kurios ginčų su tranzito šalimis pastaraisiais metais kilo

energijos tiekimo sutrikimo pavojus. Dėl konflikto Ukrainoje susirūpinimas dėl energijos iš Rusijos

tiekimo saugumo dar labiau išaugo. Naujos naftos ir dujų rinkų priemonės buvo skirtos užtikrinti, kad

visos suinteresuotosios šalys imtųsi veiksmingų priemonių ir užkirstų kelią galimiems tiekimo

sutrikimams bei švelnintų jų padarinius, taip pat nustatyti ES valstybių narių bendradarbiavimo

tvarką, kuria būtų galima veiksmingai įveikti galimus didelius naftos ar dujų tiekimo sutrikimus. Be

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Planas 23,0 25,0 25,0 26,0 27,0 27,0 30,0 30,0

Faktas 23,6 25,8 25,46 25,83

ES vidurkis 16,1 16,7 17 17

ES 2020 m. tikslas LT 23

0,0

5,0

10,0

15,0

20,0

25,0

30,0

35,0

Planas Faktas ES vidurkis ES 2020 m. tikslas LT

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Planas 61 63 64 65 66 66

Faktas 61,4 66,3 67,8

56

58

60

62

64

66

68

70

Planas Faktas

25

to, kad valstybės narės galėtų vieningai ir sparčiai veikti išskirtinėmis aplinkybėmis, nustatyta veiklos

koordinavimo tvarka.

Iki 2025 metų tikimasi galutinai įgyvendinti pagrindinius strateginius infrastruktūrinius

energetikos projektus (2014 m. gruodį sėkmingai užbaigtas ir atidarytas SGD terminalas, o 2015 m.

gruodį užbaigtos Lietuvos elektros jungčių su Lenkija ir Švedija statybos – iki 2021 m. galo tikimasi

užbaigti Lietuvos–Lenkijos dujotiekio tiesimą bei iki 2025 m. užbaigti sinchroninį susijungimą su

ENTSO-E kontinentinės Europos tinklais). Kiekybiškai įvertinti strateginių projektų įgyvendinimo

efektą pamečiui yra sudėtinga, nes efektas strateginiam tikslui pasiekti išaiškės tik praėjus tam tikram

laikui nuo jų įgyvendinimo.

1 STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANČIOS PROGRAMOS

NACIONALINĖS ENERGETIKOS NEPRIKLAUSOMYBĖS STRATEGIJOS TIKSLUS

ĮGYVENDINANTI ENERGETIKOS MINISTERIJOS PROGRAMA (kodas 01.01)

Ši programa prisideda įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, Vyriausybės

programos įgyvendinimo plane nustatytus darbus ir (arba) veiksmus ir kituose strateginio

planavimo dokumentuose numatytus tikslus, uždavinius ir priemones. Taip pat, programa siekiama

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje suformuluoto svarbiausio tikslo –

Lietuvos valstybės, jos gyventojų ir verslo energetikos poreikių užtikrinimas.

Šia programa įgyvendinami Energetikos ministerijos veiklos prioritetai (darbai ir

veiksmai):

1 prioritetas. Lietuvos energetinio saugumo stiprinimas ir energetikos infrastruktūros

jungčių su Europos Sąjunga plėtra.

1 darbas. Sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET)

• Izoliuoto darbo bandymo atlikimas (2019 m. III ketv.).

• ENTSO-E sinchronizacijos sąlygų katalogo išdavimas (2019 m. I ketv.).

• Sutarimas dėl Lietuvai palankios desinchronizacijos nuo IPS/UPS sistemos (2019 m. IV

ketv.).

• Techninių ir kitų susijusių sinchronizacijos reikalavimų įgyvendinimas (2020 m. III ketv.).

2 darbas. Klaipėdos SGD infrastruktūros išlaikymo sąnaudų optimizavimas ir

terminalo veiklos po 2024 m. užtikrinimas

• Priemonių, leidžiančių sumažinti SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ir pastoviąsias

eksploatavimo sąnaudas, įgyvendinimas (2019 m. IV ketv.).

• Susitarimas su Estija ir Latvija dėl Klaipėdos SGD terminalo pastoviųjų eksploatavimo

sąnaudų socializavimo regioniniu lygiu mechanizmo (2019 m. IV ketv.).

3 darbas. Strateginės ekonominės infrastruktūros plėtojimas

• Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties statybų projekto įgyvendinimas (2020 m. III ketv.).

2 prioritetas. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra.

1 darbas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

• Miestų gatvių apšvietimo modernizavimas, didinant energijos vartojimo efektyvumą (2020

III ketv.).

• Neefektyvių namų ūkių katilų pakeitimas į efektyvesnes technologijas, naudojančias

atsinaujinančius išteklius šilumos gamybai (2020 m. III ketv.).

• Energijos suvartojimo reguliavimo prietaisų šilumos vartotojams ir išmanios apskaitos

prietaisų dujų, elektros, šilumos, karšto ir geriamojo vandens vartotojams diegimas (2020

m. III ketv.).

26

2 darbas. Vidaus energijos gamybos didinimas, panaudojant vietinius ir

atsinaujinančius energijos išteklius

• Išsamių vėjo energetikos plėtros Baltijos jūroje galimybių tyrimų atlikimas ir projektų

įgyvendinimo sąlygų parengimas (2020 m. III ketv.).

• Vėjo elektrinių sausumoje papildomos galios galimybių, poreikių ir sąnaudų įvertinimas ir

šios srities plėtra (2020 m. III ketv.).

• Sprendimo dėl Kruonio HAE 5 bloko projekto ar Kruonio HAE 4 bloko modernizavimo

projekto įgyvendinimo priėmimas (2019 m. IV ketv.).

• Alternatyvių degalų transporto sektoriuje naudojimas (2020 m. III ketv.).

3 prioritetas. Su energetikos sektoriumi susijusių verslo sąlygų ir investicinės aplinkos

gerinimas, vartotojų teisių apsaugos stiprinimas.

1 darbas. Su energetikos sistema susijusių ekonominių veiklų plėtra ir verslo sąlygų

gerinimas

• Su Klaipėdos SGD terminalo veikla susijusių veiklų ir kompetencijų eksportas (2020 m. III

ketv.).

• Biomasės ir saulės technologijų gamintojų produkcijos eksporto skatinimas (2020 m. III

ketv.).

• Regioninės dujų rinkos sukūrimas (2019 m. IV ketv.).

• Vartotojo prijungimo prie elektros ir dujų tinklų pagreitinimas ir proceso administracinės

naštos mažinimas (2020 m. III ketv.).

• Skatinamojo reguliavimo principų įdiegimas energetikos sektoriuje (2020 m. III ketv.).

• Energetikos kompetencijų centro ir duomenų bazės sukūrimas (2019 m. IV ketv.).

2 darbas. Tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą (nuo įsteigimo iki pasibaigimo)

reglamentuojančių teisės aktų ir procedūrų (pagal Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“

sritis) bei įrankių patobulinimas

• Nebuitinio vartotojo prijungimo prie elektros tinklų pagreitinimas (2021 m. III ketv.)

3 darbas. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau –

Inspekcija arba VEI) vykdomos kontrolės ir priežiūros funkcijų optimizavimas

• Siekiant tinkamai įgyvendinti 2016 m. kovo 25 dienos Lietuvos Respublikos energetikos

ministro įsakymo Nr. 1-98, kuriuo pakeistas Energetikos objektus, įrenginius statančių ir

eksploatuojančių darbuotojų atestavimo tvarkos aprašas, reikalavimus, parengti nacionalinę

energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projektą (2019-01-01 – 2019-12-31).

• Vykdyti veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimą bei paskirtų įrengtų

suminių galių ir esamų laisvų skatinimo kvotų viešą skelbimą VEI interneto svetainėje

(2019-01-01 – 2019-12-31).

4 darbas. Administracinės naštos asmenims mažinimas

• Plėsti viešųjų ir administracinių paslaugų prieinamumą elektroninėje erdvėje, esant

galimybei, supaprastinti jų teikimo procesus ir užtikrinti jų kokybę (2019-01-01 – 2019-12-

31).

• Teikti viešąsias konsultacijas regionuose energijos ir energijos išteklių vartotojams,

energetikos įmonėms (energijos ir energijos išteklių tiekėjams, šildymo ir karšto vandens

sistemų prižiūrėtojams), verslo asociacijoms, savivaldybėms, gerinant verslo aplinką ir

tobulinant energetikos srities kompetenciją (2019-01-01 – 2019-12-31).

• Taikyti alternatyvią kontrolės formą, užtikrinant galimybę ūkio subjektams deklaruoti

energetikos srityje vykdomos veiklos atitiktį nustatytiems teisės aktų reikalavimams (2019-

01-01 – 2019-12-31).

27

4 prioritetas. Valstybės interesų įgyvendinimo švarios ir saugios energetikos srityje

užtikrinimas tarptautinėje bendruomenėje.

1 darbas. Lietuvos strateginių interesų užtikrinimas priimant ES sprendimus Lietuvai

prioritetinėse srityse

• Lietuvos interesus atitinkančių nuostatų įtvirtinimas ES sprendimuose dėl švarios

energetikos ir kovos su klimato kaita instrumentų (plečiant vidaus energetikos rinką,

didinant energetinį saugumą, efektyvinant kovą su klimato kaita) (2020 m. III ketv.).

2 darbas. Lietuvos interesus atitinkančių ES ir tarptautinių organizacijų sprendimų

ir rekomendacijų dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės branduolinės saugos ir

aplinkosaugos priėmimas

• Bendros Baltijos šalių pozicijos dėl Astravo atominės elektrinės projekto siekimas -

sutarimas dėl vienodų principų, susijusių su elektros energijos iš trečiųjų šalių patekimu į

rinką nuo Astravo atominės elektrinės eksploatavimo pradžios, taikymo ir Baltijos šalių

paramos siekimas, kad ši elektra nepatektų į Europos elektros rinką (2020 m. III ketv.).

• Siekimas, kad branduolinės saugos ES kaimynystėje klausimas būtų ES energetikos ir

užsienio politikos, ES santykių su Baltarusija darbotvarkės prioritetinis klausimas (2020 m.

III ketv.).

5 prioritetas. Aplinkos, tinkamos darniai gyventi visoms gyvybės formoms, kokybės

užtikrinimas oro taršos ir klimato kaitos mažinimo srityse.

1 darbas. Teisinių ir ekonominių priemonių sukūrimas, siekiant sumažinti oro taršą

ir klimato kaitą

• Lietuvos nacionalinio integruoto energetikos ir klimato kaitos plano parengimas ir Lietuvos

įsipareigojimų įgyvendinimo užtikrinimas, vykdant ES Energetinės sąjungos ir ES klimato

kaitos ir energetikos tikslus iki 2030 metų (2019 m. IV ketv.).

6 prioritetas. Energetikos ministro valdymo sričių valstybės valdomų įmonių ir įstaigų

efektyvumo didinimas.

1 darbas. Optimizuoti veiklą ir mažinti išlaidas

• Pertvarkyti energetikos srityje veikiančias valstybės įmones ir įstaigas (2019 m. IV ketv.).

Programos vertinimas nėra atliktas.

Programa yra tęstinė ir neterminuota.

Programos koordinatoriai:

Energetikos ministerijos kancleris

Energetikos viceministrai

Programos vykdytojai:

Energetikos ministerija

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymą vykdantis subjektas

VšĮ Lietuvos energetikos agentūra

Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos

28

2 lentelė. 2018-2021 metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų)

Tikslo,

uždavinio,

priemonės kodas

Tikslo, uždavinio, priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-nio veiklos

plano kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano elemento kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyt

i

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

01.01. Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

01.01.01

Tikslas: Formuoti

Lietuvos energetikos

politiką ir užtikrinti

veiksmingą jos

įgyvendinimą

3 992,0 3 957,0 1 637,0 35,0 4 208,0 4 182,0 2 125,0 26,0 4 320,0 4 284,0 2 132,0 36,0 4 113,0 4 077,0 2 088,0 36,0

01.01.01.01

Uždavinys: Užtikrinti teisės

aktais Energetikos ministerijai pavestų

energetikos srities valstybės

valdymo funkcijų vykdymą

2 928,0 2 893,0 1 550,0 35,0 3 022,0 2 996,0 2 012,0 26,0 3 149,0 3 113,0 2 018,0 36,0 2 984,0 2 948,0 1 972,0 36,0

01.01.01.01.01

Priemonė: Ministerijos

veiklos organizavimo

užtikrinimas

2 702,0 2 667,0 1 415,0 35,0 2 645,0 2 619,0 1 834,0 26,0 2 688,0 2 652,0 1 840,0 36,0 2 678,0 2 642,0 1 794,0 36,0 01-05-03-12

04-01-05-05

04-01-05-08

04-01-05-09

04-01-06-01

04-01-06-02 04-01-06-04

04-01-06-06

04-02-10-02 04-02-10-04

04-02-10-05

04-02-10-06

01.01.01.01.02

Priemonė: Techninė parama

veiksmų programai

administruoti (ES Sanglaudos fondas)

176,0 176,0 135,0 0,0 237,0 237,0 178,0 0,0 260,0 260,0 178,0 0,0 260,0 260,0 178,0 0,0

01.01.01.01.03

Priemonė: Techninė

parama, skirta informuoti

apie veiksmų programą (ES Socialinis fondas)

0,0 0,0 0,0 0,0 140,0 140,0 0,0 0,0 131,0 131,0 0,0 0,0 46,0 46,0 0,0 0,0

01.01.01.01.04

Priemonė: Techninė

parama, skirta veiksmų programai vertinti (ES

Socialinis fondas)

50,0 50,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 70,0 70,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

29

Tikslo,

uždavinio,

priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-nio veiklos

plano kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano elemento kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyt

i

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

01.01.01.02

Uždavinys: Atstovauti

Lietuvos energetikos

politikos interesams ES institucijose ir tarptautinėse

organizacijose formuojant

ir įgyvendinant Lietuvos ir ES energetikos politiką

448,0 448,0 87,0 0,0 570,0 570,0 113,0 0,0 555,0 555,0 114,0 0,0 513,0 513,0 116,0 0,0

01.01.01.02.01

Priemonė: Lietuvos

energetikos atašė ES

funkcijų vykdymo užtikrinimas

426,0 426,0 87,0 0,0 448,0 448,0 113,0 0,0 533,0 533,0 114,0 0,0 491,0 491,0 116,0 0,0

01.01.01.02.02

Priemonė: Dalyvavimas

(narystė) tarptautinėse energetikos organizacijose

22,0 22,0 0,0 0,0 122,0 122,0 0,0 0,0 22,0 22,0 0,0 0,0 22,0 22,0 0,0 0,0 TVP-37

01.01.01.03

Uždavinys: Įgyvendinti

Lietuvos branduolinės

energetikos politiką ir atstovauti jai tarptautinėse

organizacijose

616,0 616,0 0,0 0,0 616,0 616,0 0,0 0,0 616,0 616,0 0,0 0,0 616,0 616,0 0,0 0,0

01.01.01.03.01

Priemonė: Saugus radioaktyviųjų atliekų

tvarkymas ir atliekynų

eksploatavimas

316,0 316,0 0,0 0,0 316,0 316,0 0,0 0,0 316,0 316,0 0,0 0,0 316,0 316,0 0,0 0,0 PP-34

01.01.01.03.02

Priemonė: Dalyvavimas Tarptautinės atominės

energetikos agentūros (TATENA) veikloje

300,0 300,0 0,0 0,0 300,0 300,0 0,0 0,0 300,0 300,0 0,0 0,0 300,0 300,0 0,0 0,0 TVP-37

01.01.02

Tikslas: Sujungti Lietuvos

energetines sistemas su

Europos Sąjungos

sistemomis

9 620,0 9 620,0 0,0 0,0 27 164,0 27 164,0 0,0 0,0 23 251,0 23 251,0 0,0 0,0 21 071,0 21 071,0 0,0 0,0

01.01.02.01

Uždavinys: Užtikrinti

strateginių energetikos projektų įgyvendinimą

9 620,0 9 620,0 0,0 0,0 27 164,0 27 164,0 0,0 0,0 23 251,0 23 251,0 0,0 0,0 21 071,0 21 071,0 0,0 0,0

30

Tikslo,

uždavinio,

priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-nio veiklos

plano kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano elemento kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyt

i

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

01.01.02.01.01

Priemonė: Strateginių ir kitų energetikos projektų

vystymas, įgyvendinimo

priežiūra ir koordinavimas

9 620,0 9 620,0 0,0 0,0 27 164,0 27 164,0 0,0 0,0 23 251,0 23 251,0 0,0 0,0 21 071,0 21 071,0 0,0 0,0 04-02-10-01

04-02-10-03

04-04-01-01

04-04-01-02

05-02-02-01

05-02-02-02

05-02-02-03

05-02-02-04

05-02-02-05

05-02-03-01

05-02-03-03

05-02-03-04

01.01.03

Tikslas: Siekti darnios

energetikos sektoriaus

plėtros

76 774,0 76 774,0 0,0 0,0 97 237,0 97 237,0 0,0 0,0 85 007,0 85 007,0 0,0 0,0 72 243,0 72 243,0 0,0 0,0

01.01.03.01

Uždavinys: Didinti energijos gamybos,

energijos išteklių ir

energijos vartojimo efektyvumą bei

atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimą

76 774,0 76 774,0 0,0 0,0 97 237,0 97 237,0 0,0 0,0 85 007,0 85 007,0 0,0 0,0 72 243,0 72 243,0 0,0 0,0

01.01.03.01.01

Priemonė: Lietuvos energetikos agentūros

veiklos organizavimo

užtikrinimas

0,0 0,0 0,0 0,0 7 257,0 7 257,0 0,0 0,0 6 987,0 6 987,0 0,0 0,0 6 987,0 6 987,0 0,0 0,0

01.01.03.01.02

Priemonė: Didinti viešųjų

valstybinių kultūros pastatų

energinį efektyvumą

579,0 579,0 0,0 0,0 331,0 331,0 0,0 0,0 1 970,0 1 970,0 0,0 0,0 595,0 595,0 0,0 0,0 TVP-22

01.01.03.01.03

Priemonė: Mažinti oro taršą

– skatinti pereiti nuo

iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos

išteklių naudojimo šilumos

energijai gaminti, skatinti efektyvesnę šilumos

energijos gamybą

579,0 579,0 0,0 0,0 1 474,0 1 474,0 0,0 0,0 2 000,0 2 000,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 TVP-23

01.01.03.01.04

Priemonė: Didinti viešųjų

valstybinių sveikatos paslaugų pastatų energinį

efektyvumą

435,0 435,0 0,0 0,0 184,0 184,0 0,0 0,0 1 500,0 1 500,0 0,0 0,0 905,0 905,0 0,0 0,0 TVP-23

31

Tikslo,

uždavinio,

priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-nio veiklos

plano kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano elemento kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyt

i

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

01.01.03.01.06

Priemonė: Didinti energijos

gamybos efektyvumą namų

ūkiuose

290,0 290,0 0,0 0,0 290,0 290,0 0,0 0,0 580,0 580,0 0,0 0,0 290,0 290,0 0,0 0,0 TVP-21

01.01.03.01.07

Priemonė: Skatinti energijos vartojimo

efektyvumo didinimo

projektus

3 663,0 3 663,0 0,0 0,0 345,0 345,0 0,0 0,0 4 000,0 4 000,0 0,0 0,0 1 178,0 1 178,0 0,0 0,0 TVP-18

01.01.03.01.09

Priemonė: Kitos 2014‑2020

m. ES struktūrinės paramos panaudojimas

64 341,0 64 341,0 0,0 0,0 85 739,0 85 739,0 0,0 0,0 60 026,0 60 026,0 0,0 0,0 51 760,0 51 760,0 0,0 0,0 04-01-05-03 04-01-05-04

01.01.03.01.11 Priemonė: Skatinti elektros

energijos skirstymo tinklų modernizavimo ir plėtros

projektus

5 000,0 5 000,0 0,0 0,0 1 617,0 1 617,0 0,0 0,0 5 921,0 5 921,0 0,0 0,0 7 505,0 7 505,0 0,0 0,0 TVP-18

01.01.03.01.12 Priemonė: Skatinti

nedidelės galios biokuro kogeneraciją

1 500,0 1 500,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 2 000,0 2 000,0 0,0 0,0 3 000,0 3 000,0 0,0 0,0 TVP-18

01.01.03.01.13 Priemonė: Norvegijos

finansinio mechanizmo techninė parama, skirta

Aplinkosaugos, energetikos

ir klimato kaitos programai įgyvendinti

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 23,0 23,0 0,0 0,0 23,0 23,0 0,0 0,0

01.01.04

Tikslas: užtikrinti, kad

visoje Lietuvos

Respublikos teritorijoje

teisės aktų nustatyta

tvarka būtų vykdoma

energetikos objektų ir

įrenginių valstybinė

kontrolė

1 871,0 1 871,0 1 324,0 0,0 2 189,0 1 793,0 1 619,0 396,0 830,0 820,0 818,0 10,0 778,0 768,0 766,0 10,0

01.01.04.01

Uždavinys: Vykdyti nuolatinę ir teisėtą valstybinę energetikos objektų ir energetikos įrenginių kontrolę ir užtikrinti vartotojų teisėtų interesų tenkinimą

1 871,0 1 871,0 1 324,0 0,0 2 189,0 1 793,0 1 619,0 396,0 830,0 820,0 818,0 10,0 778,0 768,0 766,0 10,0

32

Tikslo,

uždavinio,

priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-nio veiklos

plano kodas

Vyriausybės programos

įgyvendinimo

plano elemento kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui įsigyt

i

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų

darbo užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

01.01.04.01.01

Priemonė: Teisės aktų

nustatyta tvarka ir

periodiškumu vykdyti energetikos objektų ir

energetikos įrenginių

patikrinimus, tirti jų darbo sutrikimus, vykdyti

prevencinį darbą

1 871,0 1 871,0 1 324,0 0,0 2 189,0 1 793,0 1 619,0 396,0 830,0 820,0 818,0 10,0 778,0 768,0 766,0 10,0

1. Iš viso Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas

92 257,0 92 222,0 2 961,0 35,0 130 798,0 130 376,0 3 744,0 422,0 113 408,0 113 362,0 2 950,0 46,0 98 205,0 98 159,0 2 854,0 46,0

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo lėšos

35,0 35,0 21,0 0,0 57,0 57,0 27,0 0,0 69,0 69,0 27,0 0,0 46,0 46,0 27,0 0,0

1.2. Europos Sąjungos ir

kitos tarptautinės finansinės

paramos lėšos

85 967,0 85 967,0 114,0 0,0 117 233,0 117 233,0 151,0 0,0 101 379,0 101 379,0 151,0 0,0 86 368,0 86 368,0 151,0 0,0

1.3. tikslinės paskirties

lėšos ir pajamų įmokos

200,0 200,0 0,0 0,0 150,0 150,0 0,0 0,0 150,0 150,0 148,0 0,0 150,0 150,0 148,0 0,0

2. Kiti šaltiniai (Europos

Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir

kitos teisėtai gautos lėšos)

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Iš viso programai

finansuoti (1+2)

92 257,0 92 222,0 2 961,0 35,0 130 798,0 130 376,0 3 744,0 422,0 113 408,0 113 362,0 2 950,0 46,0 98 205,0 98 159,0 2 854,0 46,0

33

3 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo kriterijaus

kodas Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Susijęs

strateginio

planavimo dokumentas

Faktinės 2019 metų 2020 metų 2021 metų

1 2 3 4 5 6 7

01.01. Nacionalinės energetikos strategijos tikslus įgyvendinanti Energetikos ministerijos programa

1-ajam programos tikslui: Formuoti Lietuvos energetikos politiką ir užtikrinti

veiksmingą jos įgyvendinimą

R-01.01-01-01 Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano vykdymas, proc.

100 100 100 SVP7

1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti teisės aktais Energetikos ministerijai pavestų

energetikos srities valstybės valdymo funkcijų vykdymą

P-01.01-01-01-01 Laiku įgyvendintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano

veiksmų dalis, proc.

81,8

(2017 m.) 100 100 100

SVP

2-ajam tikslo uždaviniui: Atstovauti Lietuvos energetikos politikos interesams ES

institucijose ir tarptautinėse organizacijose formuojant ir įgyvendinant Lietuvos ir ES

energetikos politiką

P-01.01-01-02-01

Specialiųjų atašė pareigybių skaičius, vnt. 5

(2017 m.) 5 5 5

SVP

3-iajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Lietuvos branduolinės energetikos politiką

P-01.01-01-03-01 Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos priemonių įgyvendinimas, proc. 96

(2017 m.) 100 100 100

SVP

2-ajam programos tikslui: Sujungti Lietuvos energetines sistemas su Europos Sąjungos

sistemomis

R-01.01-02-01 Įgyvendinta sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) projekto dalis,

proc.

30

(2017 m.) 40 45 50

VPĮP8

R-01.01-02-02 Herfindahl-Hirschman energijos indeksas9 Lietuvos didmeninėje elektros energijos rinkoje 202210

(2017 m.) 2800 2800 2800

NPP11

R-01.01-02-03 Herfindahl-Hirschman* energijos indeksas Lietuvos gamtinių dujų rinkoje 5050

(2016 m.) 5000 5000 5000

NPP

R-01.01-02-04 Gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo

kainos sumažinimas, proc. - - 40 -

VPĮP

1-ajam tikslo uždaviniui: Užtikrinti strateginių energetikos projektų įgyvendinimą

P-01.01-02-01-01 Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties projekto įgyvendinimas, proc. 15 65 86 100 VPĮP

7 Strateginis veiklos planas. 8 Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. 9 Herfindahl-Hirschman (HHI) indeksas parodo energijos importo šaltinių koncentracijos laipsnį, lyginant su visu energijos importu. Šis indeksas gali būti apskaičiuojamas

skirtingoms energijos rūšims (elektrai, dujoms ir pan.). 10 Preliminarūs VKEKK duomenys. 11 Nacionalinė pažangos programa.

34

Vertinimo kriterijaus

kodas Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Susijęs

strateginio

planavimo dokumentas

Faktinės 2019 metų 2020 metų 2021 metų

1 2 3 4 5 6 7

(2017 m.)

3-iajam programos tikslui: Siekti darnios energetikos sektoriaus plėtros

R-01.01-03-01 Prijungimo prie skirstomųjų dujų tinklų trukmė (k. d.) 146

(2017 m.) 70 50 40

VPĮP

R-01.01-03-02 Pozicija pagal „Doing Business“ prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį

33

(2017 m. paskelbimas)

25 20 20

VPĮP

R-01.01-03-03 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas kultūros viešųjų paslaugų pastatuose,

kuriuose įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais proc.

0

(2017 m.) 30 30 30

TVP-22

R-01.01-03-04 Sunaudotos galutinės energijos kiekio sumažėjimas viešųjų valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų pastatuose, kuriuose įgyvendintos energinio efektyvumo priemonės, kaupiamaisiais

proc.

0

(2017 m.) 30 30 30

TVP-23

R-01.01-03-05 Sutaupytas galutinės energijos kiekis centrinės valdžios viešuosiuose pastatuose, GWh 0

(2017 m.) 25 30 35

VPEEDP12

R-01.01-03-06 Galutinės energijos vartojimo efektyvumo padidėjimas, palyginti su 2010 metais, proc. 32,5

(2017 m.) 11,5 12 15

TVP-18

1-ajam tikslo uždaviniui: Didinti energijos gamybos, energijos išteklių ir energijos

vartojimo efektyvumą bei atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą

P-01.01-03-01-01 VšĮ Lietuvos energetikos agentūros veiklos plano priemonių įgyvendinimas, proc.

100 100 100

SVP

P-01.01-03-01-02 Sutaupytas suminis galutinės energijos kiekis nuo 2013 m., GWh 1052

(2017 m.) 520 850 2000

VPĮP

P-01.01-03-01-03 Gaminančių vartotojų dalis, palyginti su visų vartotojų skaičiumi, proc. 0,03

(2017 m.) 1 2

2,5 VPĮP

P-01.01-03-01-04 Energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių ir vietinės energijos gamybos pajėgumų

padidėjimas, MW

24,03

(2017 m.) 50 360 360

VPĮP

P-01.01-03-01-05

Centralizuoto aprūpinimo šiluma, įmonėse, dalyvaujančiose Europos Sąjungos prekybos

apyvartiniais taršos leidimais sistemoje, centralizuotai tiekiamos šilumos, pagamintos iš

atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, procentais per metus

68,6 (2017 m.)

65 65 70

TVP-18

P-01.01-03-01-06 Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis, palyginti su bendru šalies elektros energijos suvartojimu, procentais per metus

16,82 (2016 m.)

19 21 30

TVP-18

P-01.01-03-01-07 Įrengtų naujų ir (arba) atnaujintų transformatorių pastočių ir (arba) skirstyklų, skaičius,

vienetais per metus

0

(2018 m.) 9 9 10

TVP-18

P-01.01-03-01-08 Bendro transporto kuro balanso dalis, kurią sudaro biodegalai, ne mažiau kaip, proc. 3,63

(2016 m.) 7 7 7

TVP-18

P-01.01-03-01-09 Įgyvendintų priemonių, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo didinimu namų ūkio ir

paslaugų sektoriuose, skaičius, vnt.

7

(2016 m.) 8 9 9

TVP-18

12 Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programa.

35

Vertinimo kriterijaus

kodas Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės Susijęs

strateginio

planavimo dokumentas

Faktinės 2019 metų 2020 metų 2021 metų

1 2 3 4 5 6 7

P-01.01-03-01-10 Energijos taupymo požiūriu atnaujintų viešosios paskirties pastatų skaičius nuo 2008 metų, kaupiamaisiais vnt.

N.D. 980 990 TVP-18

P-01.01-03-01-11 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per metus, keičiant iškastinį kurą naudojančius katilus į AEI naudojančius katilus (tonų CO2)

0 (2017 m.)

0 78,000 78,000 TVP-23

4-iajam programos tikslui: Užtikrinti, kad visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės

aktų nustatyta tvarka būtų vykdoma energetikos objektų ir įrenginių valstybinė

kontrolė

R-01.01-04-01

Rizikingiausių energetikos objektų ir įrenginių patikrinimų dalies, palyginti su visais

patikrinimais, proc.

39,78

(padidinto ir vidutinio

rizikingumo)

(2017 m.)

25 27 22

SVP

R-01.01-04-02 Planinių patikrinimų, atliktų naudojant kontrolinius atskirų energetikos sektorių patikrinimų

klausimynus, dalies, palyginti su visais patikrinimais, proc. 86,86

(2017 m.) 87 88 89

SVP

R-01.01-04-03 Viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų 3-u ar aukščiausiu 4-u perkėlimo į elektroninę

erdvę brandos lygiu, dalis nuo visų VEI teikiamų paslaugų, proc. 60

(2017 m.) 39 40 41

SVP

R-01.01-04-04 Laiku pašalintų energetikos objektų ir įrenginių techninės būklės, efektyvumo, energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų sudarymo, tvarkymo, kaupimo ir naudojimo

pažeidimų, nustatytų patikrinimų metu, proc.

96,79

(2017 m.) 95 95 95

SVP

1-ajam tikslo uždaviniui: Vykdyti nuolatinę ir teisėtą valstybinę energetikos objektų ir

energetikos įrenginių kontrolę ir užtikrinti vartotojų teisėtų interesų tenkinimą

P-01.01-04-01-01 Energetikos įrenginiuose įvykusių avarijų ir jų darbo sutrikimų, nelaimingų atsitikimų buityje ištyrimų dalis, proc.

100 (2017 m.)

100 100 100 SVP

P-01.01-04-01-02 Energijos išteklių valstybės ir rezervinių atsargų tikrinimų skaičius, vnt.

80 80 80 SVP

P-01.01-04-01-03 Laiku išnagrinėtų fizinių ir juridinių asmenų prašymų išduoti leidimą veiklai elektros

energetikos sektoriuje dalis nuo visų VEI pateiktų prašymų išduoti leidimus, proc. 96

(2017 m.) 100 100 100

SVP

P-01.01-04-01-04 Sukurtas vieningos (nacionalinės) energetikos darbuotojų sertifikavimo schemos projektas ir

parengtas atestavimo klausimynų (testų) projektas, vnt. 1

(2017 m.) 1 1 -

SVP

P-01.01-04-01-05 Ūkio subjektų pateiktų ir VEI specialistų išanalizuotų deklaracijų dalis, palyginti su visomis

VEI pateiktomis deklaracijomis, proc. 99,89

(2017 m.) 100 100 100

SVP

36

2 STRATEGINIS TIKSLAS: Užtikrinti saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo procesą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą

2 strateginiu tikslu įgyvendinami Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokole Nr. 4 „Dėl

Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatyti įsipareigojimai.

Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje

programa.

2 STRATEGINIO TIKSLO EFEKTO VERTINIMO KRITERIJAI

Žemiau pateikiami Energetikos ministerijos strateginio tikslo pasiekimo pažangai matuoti ir

vertinti skirti efekto vertinimo kriterijai bei siekiamos jų reikšmės iki 2021 metų. Efekto vertinimo kriterijus. VĮ Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas,

procentais (kodas E-02-01).

6 grafikas. VĮ Ignalinos AE vykdomų projektų įgyvendinimo rodiklių vykdymas, procentais

Efekto vertinimo kriterijus. Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų licencijų dalis, procentais

(kodas E-02-02).

7 grafikas. Galiojančių Ignalinos AE VATESI išduotų licencijų dalis, procentais

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Planas 100 100 100 100 100 100 100 100

Faktas 100 83,6 40 71

0

20

40

60

80

100

120

0

20

40

60

80

100

2014 2015 2016 20172018

20192020

2021

2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021

Planas 100 100 100 100 100 100 100 100

Faktas 100 100 100 100

37

2 STRATEGINĮ TIKSLĄ ĮGYVENDINANTI PROGRAMA

IGNALINOS PROGRAMOS ADMINISTRAVIMO LIETUVOJE PROGRAMA

(kodas 72.10)

Ši programa prisideda įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas, Vyriausybės

programos įgyvendinimo plane nustatytus darbus ir (arba) veiksmus ir kituose strateginio

planavimo dokumentuose numatytus tikslus, uždavinius ir priemones.

Pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės

elektrinės Lietuvoje“ Ignalinos AE 1-asis blokas turėjo būti sustabdytas iki 2005 metų, o 2-asis

blokas – 2009 metais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1491 „Dėl

valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko stabdymo datos“ įteisino sprendimą

sustabdyti Ignalinos AE 1-ąjį bloką 2004 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1448 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės

elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ ir energetikos ministro 2009 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr.

1-251 „Dėl valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko sustabdymo“ nuostatas,

2009 m. gruodžio 31 d. buvo galutinai sustabdytas Ignalinos AE 2-asis blokas.

Programa užtikrina Lietuvos įsipareigojimų pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties

protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ įgyvendinimą.

Programa yra įgyvendinamas Energetikos ministerijos strateginis tikslas – „Užtikrinti

saugų ir efektyvų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą ir

radioaktyviųjų atliekų tvarkymą“.

Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. 4-259 patvirtintas VĮ

Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas, kuriame aprašyta: Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo strategija, planas ir grafikas, darbai, įvertintos eksploatavimo

nutraukimo išlaidos, eksploatavimo nutraukimo metodai ir technologijos, atliekų, susidarysiančių

eksploatavimo nutraukimo metu, kiekiai, saugos ir poveikio aplinkai vertinimas. Lietuvos

Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-230 patvirtintas

atnaujintas VĮ Ignalinos AE galutinis eksploatavimo nutraukimo planas.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 1-19

patvirtinta VĮ Ignalinos AE veiklos strategija, kurioje nustatyti VĮ Ignalinos AE veiklos tikslai ir

uždaviniai, nustatyti svarbiausi strategijos įgyvendinimo rezultatai.

VĮ Ignalinos AE veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus metinius

priemonių planus.

Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų.

2007–2013 metų laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014–2020 metų laikotarpiu

Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014–2017 m. kasmetiniais Europos

Komisijos sprendimais jau skirta 249,61 mln. eurų. Šiais kasmetiniais sprendimais Europos

Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas.

Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais: 1) per

Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos

rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras; 2) per

Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos

institucijų.

Valstybės biudžeto lėšos naudojamos projektų mokesčiams padengti bei tam tikroms

projektinėms veikloms, kurios negali būti finansuojamos ES lėšomis, vykdyti.

38

Šia programa įgyvendinamas Energetikos ministerijos veiklos prioritetas (darbai ir

veiksmai):

2 prioritetas. Inovatyvios ekonomikos ir išmaniosios energetikos plėtra.

1 darbas. Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas

• Priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso

išlaidas, įgyvendinimas siekiant efektyviau panaudoti 2014–2020 m. ES numatytą paramą

(2020 m. III ketv.).

• Derybos dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo finansavimo ES

lėšomis po 2020 m., užtikrinant adekvatų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimo finansavimą ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymą (2019 m. III ketv.).

Programos vertinimas nėra atliktas.

Programa yra tęstinė.

Programos koordinatoriai:

Energetikos viceministras

Programos vykdytojai:

Energetikos ministerija

VĮ Ignalinos atominė elektrinė

39

4 lentelė. 2018-2021 metų programos tikslai, uždaviniai, priemonės ir asignavimai (tūkst. eurų)

Tikslo,

uždavinio, priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-nio veiklos

plano kodas

Vyriausybės

programos įgyvendinimo

plano elemento

kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

72.10. Ignalinos programos administravimas Lietuvoje

72.10.01. Tikslas: Užtikrinti saugų

Ignalinos AE

eksploatavimo

nutraukimo ir

radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo procesą bei

didinti energijos

efektyvumą Ignalinos AE

regione

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 63 078,0 63 078,0 0,0 0,0 81 397,0 81 397,0 0,0 0,0 68 013,0 68 013,0 0,0 0,0

72.10.01.01 Uždavinys: Įgyvendinti

Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo projektus pagal

patvirtintą planą bei įgyvendinti energijos

efektyvumo didinimo

priemones Ignalinos AE regione

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 63 078,0 63 078,0 0,0 0,0 81 397,0 81 397,0 0,0 0,0 68 013,0 68 013,0 0,0 0,0

72.10.01.01.01 Priemonė: Užtikrinti, kad

būtų suteikta mokslinės-

techninės paramos organizacijų parama

Valstybinei atominės

energetikos saugos inspekcijai (toliau –

VATESI), vertinant

projektus, susijusius su Ignalinos AE

eksploatavimo nutraukimu

218,0 218,0 0,0 0,0 218,0 218,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

TVP-34 04-01-09-01 04-01-09-02

72.10.01.01.03 Priemonė: Užtikrinti

Ignalinos AE valdymą,

įdiegti į rezultatus orientuotą valdymą, ir

stiprinti gebėjimus vykdyti

Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo

projektus

4 522,0 4 522,0 0,0 0,0 4 142,0 4 142,0 0,0 0,0 3 890,0 3 890,0 0,0 0,0 3 934,0 3 934,0 0,0 0,0

TVP-34 04-01-09-01 04-01-09-02

40

Tikslo,

uždavinio, priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-

nio veiklos plano kodas

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo plano elemento

kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

72.10.01.01.04 Priemonė: Saugiai

eksploatuoti galutinai

sustabdytus Ignalinos AE pirmąjį ir antrąjį reaktorius

iki bus gauta licencija

nutraukti jų eksploatavimą

ir pasirengti saugiai iškrauti

branduolinį kurą

26 405,0 26 405,0 0,0 0,0 24 892,0 24 892,0 0,0 0,0 25 344,0 25 344,0 0,0 0,0 24 681,0 24 681,0 0,0 0,0

TVP-34 04-01-09-01 04-01-09-02

72.10.01.01.05 Priemonė: Pasirengti Ignalinos AE pirmojo ir

antrojo reaktorių, su jais

susijusių įrenginių ir sistemų saugiam

išmontavimui ir juos

išmontuoti, nugriauti nebenaudojamus Ignalinos

AE pastatus

11 846,0 11 846,0 0,0 0,0 11 381,0 11 381,0 0,0 0,0 12 198,0 12 198,0 0,0 0,0 13 758,0 13 758,0 0,0 0,0

TVP-34 04-01-09-01

04-01-09-02

72.10.01.01.06 Priemonė: Suprojektuoti ir

pastatyti radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo įrenginius, sutvarkyti

Ignalinos AE

eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo

atliekas

16 947,0 16 947,0 0,0 0,0 16 982,0 16 982,0 0,0 0,0 34 586,0 34 586,0 0,0 0,0 25 640,0 25 640,0 0,0 0,0

TVP-34 04-01-09-01 04-01-09-02

72.10.01.01.12 Priemonė: Vykdyti

energijos efektyvumo

didinimo projektus Ignalinos AE regione

8 684,0 8 684,0 0,0 0,0 5 463,0 5 463,0 0,0 0,0 5 379,0 5 379,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

TVP-34 04-01-09-01

04-01-09-02

1. Iš viso Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 63 078,0 63 078,0 0,0 0,0 81 397,0 81 397,0 0,0 0,0 68 013,0 68 013,0 0,0 0,0

iš jo:

1.1. bendrojo finansavimo lėšos

6 760,0 6 760,0 0,0 0,0 7 083,0 7 083,0 0,0 0,0 7 209,0 7 209,0 0,0 0,0 6 739,0 6 739,0 0,0 0,0

1.2. Europos Sąjungos ir

kitos tarptautinės finansinės

paramos lėšos

60 803,0 60 803,0 0,0 0,0 55 072,0 55 072,0 0,0 0,0 73 318,0 73 318,0 0,0 0,0 61 274,0 61 274,0 0,0 0,0

41

Tikslo,

uždavinio, priemonės kodas

Tikslo, uždavinio,

priemonės pavadinimas

Patvirtinti 2018 metų asignavimai 2019 metų asignavimai Numatomi 2020 metų asignavimai Numatomi 2021 metų asignavimai

Tarpinstituci-

nio veiklos plano kodas

Vyriausybės

programos

įgyvendinimo plano elemento

kodas

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

iš viso

iš jų

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti

išlaidoms

turtui

įsigyti iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

iš viso

iš jų darbo

užmo-

kesčiui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20

1.3. tikslinės paskirties

lėšos ir pajamų įmokos

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

2. Kiti šaltiniai (Europos

Sąjungos finansinė parama projektams įgyvendinti ir

kitos teisėtai gautos lėšos)

0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0

Iš viso programai

finansuoti (1+2)

68 622,0 68 622,0 0,0 0,0 63 078,0 63 078,0 0,0 0,0 81 397,0 81 397,0 0,0 0,0 68 013,0 68 013,0 0,0 0,0

5 lentelė. Programos tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės

Vertinimo kriterijaus

kodas Tikslų, uždavinių, vertinimo kriterijų pavadinimai ir mato vienetai

Vertinimo kriterijų reikšmės

Susijęs

strateginio planavimo dokumentas

Faktinės 2019 metų 2020 metų 2021 metų

1 2 3 4 5 6 7

72.10. Ignalinos programos administravimas Lietuvoje

1-ajam programos tikslui: Užtikrinti saugų Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo procesą bei didinti

energijos efektyvumą Ignalinos AE regione

R-72.10-01-01

Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos AE darbo užmokesčio

fondo sumažinimas, palyginti su Galutinio Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu, procentais

90

(2017 m.) 80 80 80

VPĮP

R-72.10-01-02 Ignalinos atominės elektrinės energijos išteklių (elektros ir šilumos) kiekio

sunaudojimas, palyginti su 2016 m., procentais

97,7

(2017 m.) 89 85 82

VPĮP

R-72.10-01-03

Panaudota Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo lėšų dalis skaičiuojant nuo

bendros planuojamos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo vertės

(neatsižvelgiant į infliaciją ir nenumatytas aplinkybes), procentais

42,5

(2017 m.) 48,1 51,2 53,9

TVP-34

1-ajam tikslo uždaviniui: Įgyvendinti Ignalinos AE eksploatavimo

nutraukimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo projektus pagal patvirtintą

planą bei įgyvendinti energijos efektyvumo didinimo priemones Ignalinos

AE regione

P-72.10-01-01-01 Gautos Ignalinos AE eksploatavimo nutraukimo projektų licencijos ir (arba)

leidimai, vienetais

4

(2017 m.) 1 1 - TVP-34

P-72.10-01-01-02

Išmontuotos Ignalinos AE pirmojo ir antrojo reaktorių blokų įrangos kiekis,

(pirmojo bloko A1, G1 ir D1 pastatuose, antrojo bloko G2 ir saugomos zonos

pastatuose), tonomis

6 762

(2017 m.) 5 758 6 619 4 704 TVP-34

42

IV SKYRIUS

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ PROJEKTAI

6 lentelė. 2019-2021 metų investicijų projektai ir asignavimai (tūkst. eurų)

Pri

emon

ės k

od

as

Inst

itu

cijo

s (į

stai

go

s)

(pri

emon

ės v

ykdy

tojo

) p

avad

inim

as

Inves

tici

jų p

roje

kto

pav

adin

imas

Įgyvendinimo

terminai

Ben

dra

ver

tė

Pan

aud

ota

lėš

ų i

ki

2018

met

ų

Pla

nuo

jam

a pan

audo

ti

2018

m

etai

s

2019 metais 2020 metais 2021 metais

pra

dži

a

pab

aiga

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

styb

ės

biu

dže

to l

ėšo

s

iš jų

Kit

i ša

ltin

iai

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

styb

ės

biu

dže

to l

ėšo

s

iš jų

Kit

i ša

ltin

iai

Lie

tuvo

s R

esp

ub

lik

os

val

styb

ės

biu

dže

to l

ėšo

s

iš jų

Kit

i ša

ltin

iai

tik

slin

ės p

ask

irti

es l

ėšos

ir

paj

amų

įm

oko

s

Eu

ropo

s S

ąju

ngo

s ir

kit

a

tarp

tau

tin

ė fi

nan

sinė

par

ama

ben

dro

jo f

inan

savim

o

lėšo

s

tik

slin

ės p

ask

irti

es l

ėšos

ir

paj

amų

įm

oko

s

Eu

ropo

s S

ąju

ngo

s ir

kit

a

tarp

tau

tin

ė fi

nan

sinė

par

ama

ben

dro

jo f

inan

savim

o

lėšo

s

tik

slin

ės p

ask

irti

es l

ėšos

ir

paj

amų

įm

oko

s

Eu

ropo

s S

ąju

ngo

s ir

kit

a

tarp

tau

tin

ė fi

nan

sinė

par

ama

ben

dro

jo f

inan

savim

o

lėšo

s

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23

72.10.01.01.04 72.10.01.01.06

72.10.01.01.12

EM Ignalinos

atominės elektrinės

eksploatavimo nutraukimo

projektų

vykdymas

2005 202613 147 046 26 70614 7 548 5 816 5 810 25 159 25 159 16 814 16 814

01.01.03.01.02 01.01.03.01.04

01.01.03.01.07

01.01.03.01.0915

EM Energijos

vartojimo efektyvumo

didinimas

viešojoje infrastruktūroje

2014 2023 25 155 0 0 1 091 860 7 754 7 470 2 897 2 678

01.01.04.01.01

EM Sertifikavimo

sistemos

sukūrimas

2019 2020 396 0 0 396

13 Įgyvendinimo termino pabaiga nurodyta 2026 m., atitinka 2014–2020 m. finansinės perspektyvos Europos Sąjungos paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo

nutraukimui laikotarpį. 14 Europos Sąjungos lėšos ir bendrojo finansavimo lėšos, turėjusios investicinę klasifikaciją, yra išmokėtos iš Ūkio ministerijos (iki 2009 m.) ir Energetikos ministerijos (nuo

2009 m.) asignavimų. 15 Šios priemonės asignavimų dalis, kurios paskirtis netinkamam PVM kompensuoti.

43

V SKYRIUS

ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI IR VALDYMO IŠLAIDOS

7 lentelė. Informacija apie institucijos (ministro valdymo srities) žmogiškuosius išteklius, asignavimus jiems išlaikyti ir valdymo išlaidas (tūkst. eurų)

Eil.

Nr.

Institucijos ar įstaigos

pavadinimas

2018 metai 2019 metai 2020 metai 2021 metai

Pareigybių skaičius

Išla

ido

s d

arb

o

užm

ok

esči

ui

Val

dy

mo

išl

aid

os*

Pareigybių

skaičius

Išla

ido

s d

arb

o

užm

ok

esči

ui

Val

dy

mo

išl

aid

os*

Pareigybių

skaičius

Išla

ido

s d

arb

o

užm

ok

esči

ui

Val

dy

mo

išl

aid

os*

Pareigybių

skaičius

Išla

ido

s d

arb

o

užm

ok

esči

ui

Val

dy

mo

išl

aid

os*

iš v

iso

iš j

ų

val

sty

bės

tarn

auto

jai

iš v

iso

iš j

ų v

alst

yb

ės

tarn

auto

jai

iš v

iso

iš j

ų

val

sty

bės

tarn

auto

jai

iš v

iso

iš j

ų

val

sty

bės

tarn

auto

jai

1. Energetikos ministerija 96 84 1 630 3 266 96 84 2 125 3 387 96 84 2 132 3 607 96 84 2 088 3 400

2. Valstybinė energetikos

inspekcija prie

Energetikos

ministerijos**

101 87 1 463 101 87 1 619 101 87 818 101 87 766

Iš viso 197 171 3 093 3 266 197 171 3 744 3 387 197 171 2 950 3 607 197 171 2 854 3 400

* Valdymo išlaidos skaičiuojamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių

biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos patvirtinimo“. Informacija teikiama apie asignavimų valdytojus, kurie nurodyti minėto įsakymo 2 priede.

** Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nuo 2018 m. sausio 1 d. nėra asignavimų valdytojai. VEI finansuojama iš valstybės biudžeto ir pajamų įmokų.

Iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų darbo užmokesčiui ir darbdavio mokamoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms nepakanka. Ypatingai trūksta 2020-2021 m., kadangi,

jei neįvyks sujungimas su VKEKK, VEI negalės atlikti jai numatytų funkcijų, kadangi trūks darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokoms ir įsitaigos išlaikymui lėšų apie 2,3

mln. eurų. Į darbo užmokesčio išlaidas 2019 m. neįtraukta krizės laikotarpiu sumažinta 65,1 tūkst. eurų darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų suma. Įvertinant sujungimo

su VKEKK , neįtraukta 182,0 tūkst. eurų planuojamų išmokėti darbuotojams išeitinių kompensacijų ir 136,0 tūkst. eurų sukauptų atostoginių rezervo.

44

VI SKYRIUS

VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

8 lentelė. Veiklos efektyvumo didinimo kryptys

Bendrosios veiklos sritis Planuojami atlikti darbai Laukiamas rezultatas Įgyvendinimo terminas

1. Informacinių

technologijų valdymas

Dalyvavimas

kompiuterinių darbo vietų

konsolidavimo

efektyvumo įvertinimo

veiklose valstybės

informacinių išteklių

infrastruktūrą ir

modernizuojant valstybės

informacines sistemas.

Pasirinktas

efektyviausias valstybės

informacinių išteklių

valdymo modelis ir

perėjimas prie pasirinkto

modelio.

Pagal Vyriausybės nustatytą

konsolidavimo eigos planą, iki

2021 m.

2. Personalo valdymas Įgyvendinti struktūrinius

pokyčius, siekiant

efektyviau naudoti

žmogiškuosius ir

finansinius išteklius bei

optimizuoti bendrąsias

funkcijas.

Patvirtinta nauja

Energetikos ministerijos

struktūra.

2019-2021 m., darbų atlikimo

terminai priklausys nuo LRV

sprendimų.

3. Viešieji pirkimai Raštu vykdomi mažos

vertės pirkimai atliekami

elektroniniu būdu per

CVP IS.

85 proc. mažos vertės

pirkimų atliekama

elektroniniu būdu per

CVP IS.

Iki 2021 m.

4. Dokumentų valdymas ir

administravimas

Didinti sudaromų

elektroninių dokumentų

skaičių.

Elektroniniai dokumentai

sudarys 90 proc. visų

rengiamų dokumentų.

Iki 2021 m.

5. Valstybės įmonių

konsolidavimas

Vietoje valstybės įmonės

Energetikos agentūros ir

valstybės įmonės Lietuvos

naftos produktų agentūros

įsteigti energetikos

sektoriaus kompetencijų ir

duomenų centrą – Lietuvos

energetikos agentūrą

(LAE).

Sukurti lanksčią,

efektyvią ir greitai prie

besikeičiančios aplinkos

prisitaikančią įstaigą,

kuri kaups, sistemins bei

analizuos energetikos

sektoriaus duomenis,

koordinuos bei prižiūrės

atnaujintos Nacionalinės

energetinės

nepriklausomybės

strategijos įgyvendinimą,

administruos energijos

vartojimo auditus

atliekančių specialistų

bei atsinaujinančių

išteklių energijos

gamybos įrenginius

montuojančių specialistų

rengimo atestavimą. Taip

pat teiks pasiūlymus,

susijusius su moksliniais

tyrimais ir

eksperimentine plėtra

energetikos bei tvarios

aplinkos sektoriuose.

Koordinuos vėjo

energetikos plėtrą

Baltijos jūroje bei

organizuos su ja

Iki 2019 m. I ketv.

45

Bendrosios veiklos sritis Planuojami atlikti darbai Laukiamas rezultatas Įgyvendinimo terminas

susijusias procedūras –

tyrimus bei aukcionus.

Valstybės įmonę

Radioaktyviųjų atliekų

tvarkymo agentūrą

prijungti prie valstybės

įmonės Ignalinos atominės

elektrinės.

Planuojama sukurti

vieningą radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo

sistemą, radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo

vykdymą sukoncentruoti

vienoje įmonėje, t. y.

IAE. Tokiu būdu vienoje

įmonėje (IAE) bus

sukoncentruoti

kompetentingi

branduolinės energetikos

srityje dirbantys

darbuotojai, kurių

skaičius Lietuvoje yra

labai ribotas, ir

optimaliai panaudota

IAE sukurta ir (ar)

kuriama radioaktyviųjų

atliekų tvarkymo

infrastruktūra.

VĮ Ignalinos atominė elektrinė

perims RATA funkcijas bei

darbuotojus iki 2019 m. sausio 1d.

Planuojamas RATA

reorganizavimo įgyvendinimo

terminas – 2019 m. gegužės 1 d.

6. Įstaigų konsolidavimas Valstybinės energetikos

inspekcijos ir Valstybinės

kainų ir energetikos

kontrolės komisijos

sujungimas.

Siekiama sukurti

reguliavimo institucinę

sąrangą, kuri padės

užtikrinti

konkurencingesnę,

skaidresnę ir vartotojų

lūkesčius atitinkančią

rinką bei visuose

paslaugų sektoriuose

vienodai veiksmingai

ginamas vartotojų teises.

Prognozuojama

skaidresnė ir stabilesnė

verslo aplinka, kurioje

būtų geriau numanomas,

stabilus reguliavimo

sprendimų pobūdis ir

poveikis. Taip pat galimi

ir sutaupymai iš

valstybės biudžeto lėšų

per 1 metus –

preliminariais institucijų

skaičiavimais 2 475, 0

tūkst. eurų:

1) dėl bendrųjų funkcijų

optimizavimo, įvertinant

funkcijų dubliavimąsi

(pagal 2017 metams

šioms institucijoms

darbo užmokesčiui

skirtus asignavimus),

galimas sutaupymas apie

552,2 tūkst. eurų

(skaičiuojama, kad bus

optimizuotas vidurinės

grandies darbuotojų

skaičius);

2019 m. liepos 1 d.

46

Bendrosios veiklos sritis Planuojami atlikti darbai Laukiamas rezultatas Įgyvendinimo terminas

2) jeigu nauja institucija

būtų perkelta į valstybei

priklausančias patalpas

panaudos pagrindu,

galimas kasmetinis

sutaupymas apie 277,2

tūkst. Eurų;

3) atsižvelgiant į tai, kad

iki šiol Energetikos

inspekcija buvo

finansuojama iš

valstybės biudžeto, o

pereinama prie vieningos

Valstybinės energetikos

reguliavimo tarybos

finansavimo sistemos iš

rinkos dalyvių,

perspektyvoje galimai

bus sutaupyta apie 1

646,0 tūkst. eurų per

metus valstybės biudžeto

lėšų, kurios buvo

skiriamos Energetikos

inspekcijai.

7. Vidaus auditas Siekiant padėti įgyvendinti

veiklos tikslus, sistemingai

ir visapusiškai vertinamas

rizikos valdymas ir vidaus

kontrolė bei atliekami

vidaus auditai Energetikos

ministerijoje, jai

pavaldžiuose ir (ar)

valdymo sričiai

priskirtuose viešuosiuose

juridiniuose asmenyse.

Efektyvesnė Energetikos

ministerijos, jai

pavaldžių ir (ar) jos

valdymo sričiai priskirtų

viešųjų juridinių asmenų

veikla.

Iki 2021 m.

47

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ PLANUOJAMI PASIEKTI PAGRINDINIAI VEIKLOS

RODIKLIAI

9 lentelė. Valstybės valdomų įmonių planuojami pasiekti pagrindiniai veiklos rodikliai

Eil. Nr. Valstybės valdomos

įmonės pavadinimas16 Rodiklio pavadinimas, mato vnt.

Planuojamos rodiklių reikšmės

2019

metais

2020

metais

2021

metais

1. AB Klaipėdos nafta

(1B)

Vidutinės kapitalo grąžos, kurią tvirtina

Vyriausybė, rodiklis, proc. 5,8 5,8 5,8

EBITDA marža, proc. 24,1 25,2 28,0

2. UAB „EPSO-G“ (1B) Vidutinės kapitalo grąžos, kurią tvirtina

Vyriausybė, rodiklis, proc. 5,7 5,7 5,7

EBITDA marža, proc. 23,3 28,6 27,4

4. VĮ Ignalinos atominė

elektrinė (2)

EBITDA marža17 - - -

Į laikinąją saugyklą perkeltų panaudoto

branduolinio kuro konteinerių skaičius,

(vienetais)

40 35 25

Radioaktyviųjų atliekų patalpintų į tarpines

saugyklas ir atliekynus, kiekis su pakuote

(kub. metrais)

1600 5600 4000

Bendras išmontuotos įrangos kiekis (tonomis) 5758 6619 4704

16 Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665, 1 priede nurodytoms įmonėms:

– priskiriamoms 1A ir 1B grupėms, turėtų būti nustatytas ne žemesnis kaip vidutinės kapitalo grąžos, kurią tvirtina

Vyriausybė, rodiklis;

– priskiriamoms 2 grupei, turėtų būti nustatytas planuojamas pasiekti pelningumas ir du ar trys pagrindiniai veiklos

rodikliai, numatyti šių valstybės valdomų įmonių strateginiuose veiklos planuose. 17 Šis rodiklis VĮ Ignalinos atominei elektrinei neskaičiuojamas, nes įmonės pagrindinė veikla yra Ignalinos atominės

elektrinės eksploatavimo nutraukimas, kuris 86% finansuojamas iš ES paramos, o įmonės vykdoma ūkinė komercinė veikla

sudaro nereikšmingą veiklos dalį.