Upload
others
View
2
Download
0
Embed Size (px)
Citation preview
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
2017 METŲ VEIKLOS ATASKAITA
2018 m. kovo 12 d. Nr. 1VN-10
Vilnius
2
I SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTŲVALDYMO SRIČIŲ
STRATEGINIO VEIKLOS PLANO ĮGYVENDINIMAS
Konteksto (aplinkos) analizė
Vidaus reikalų ministrui pavestos labai plačios ir svarbios šalies valdymo sritys: viešasis saugumas,
migracija, viešasis valdymas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės informacinių išteklių sauga
(iki 2018 m. sausio 1 d.), regionų plėtra bei kūno kultūra ir sportas (iki 2018 m. sausio 1 d.):
Viešasis saugumas
Pagrindiniai išorės veiksniai, kurie turėjo ir ateityje turės įtakos viešojo saugumo plėtrai, yra nuolatinis
informacinių (ypač paremtų internetu) ir kitų technologijų (pvz., dronų, spausdintuvų) tobulėjimas ir plėtra,
globalizacijos procesai ir dėl jų didėjantys pasaulinės prekybos mastai bei gyventojų mobilumas, demografiniai
pokyčiai ir klimato kaita. Įtempta geopolitinė padėtis, hibridinio karo grėsmės, branduolinių incidentų grėsmė dėl
prie Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės taip pat skatino imtis atitinkamų atsparumo
didinimo veiksmų.
Vieni svarbiausių gyventojų nesaugumo veiksnių – nusikalstamos veikos. Nusikalstamų veikų žinybinio
registro duomenimis, 2017 metais Lietuvoje užregistruotos 63 846 nusikalstamos veikos, tai 8 proc. daugiau negu
2016 metais. Šį užregistruotų nusikalstamų veikų skaičiaus padėjimą lėmė vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai
vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau nei 1,5 promilės, kriminalizavimas (nusikalstamų veikų, užregistruotų pagal
Baudžiamojo kodekso (BK) 281 str., skaičius išaugo daugiau kaip 5 kartus) bei 24 proc. padidėjęs nusikalstamų
veikų, užregistruotų pagal BK 140 str. „Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas“ ir dažniausiai
susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, skaičius. Smurto artimoje aplinkoje problema išlieka opi: policijos
duomenimis, 2017 metais policijoje buvo užregistruota iš viso 47,9 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje,
tai tik 5 proc. mažiau negu 2016 metais ir 25 proc. daugiau negu 2015 metais. Įtakos išaugusiam tokių pranešimų
skaičiui turėjo padidėjęs visuomenės informuotumas ir mažėjanti tolerancija smurtui artimoje aplinkoje.
2017 metais padaugėjo pranešimų dėl dingusių asmenų ir atitinkamai organizuotų dingusių asmenų paieškos
operacijų skaičius: 2016 metais policija užregistravo 1154 tokius pranešimus, o 2017 metais – 1265, arba 111
pranešimų daugiau. Dingusių asmenų paieškos operacijoms dažniau teko pasitelkti Valstybės sienos apsaugos
tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT)
ir kariuomenės sraigtasparnius: 2016 metais – 46 kartus, 2017 metais – 54.
2017 metais padaugėjo ir pranešimų dėl rastų sprogmenų ar kitų įtartinų daiktų: planas ,,Skydas“ buvo įvestas
637 kartus (2016 metais – 594).
Kiti svarbūs gyventojų nesaugumo veiksniai – gaisrai ir eismo įvykiai. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD)
duomenimis, 2017 metais Lietuvoje gaisrų kilo 6,4 proc. mažiau negu 2016 metais. Gaisruose žuvusiųjų padaugėjo
nuo 101 iki 103, tačiau šis skaičius 18 proc. mažesnis nei 2015 metais. Eismo saugumo rodikliai, policijos
duomenimis, pernai išliko 2016 metų lygyje: Lietuvos keliuose užfiksuota beveik tiek pat eismo įvykių, juose sužeista
2 žmonėmis daugiau, o eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius išliko toks pats – 192.
Policijos ir kitų vidaus reikalų statutinių įstaigų veikla daug veiksmingesnė, kai sulaukia visuomenės
pritarimo, aktyvumo ir bendradarbiavimo. Kol kas gyventojų apklausos rezultatai rodo, kad dalyvauti veikloje
rūpinantis savo gyvenamosios vietos saugumu sutiktų mažiau kaip 50 proc. gyventojų.
2017 metais Lietuvoje užregistruotos 28 savivaldybės lygio ir 2 valstybės lygio ekstremalios situacijos.
Daugumą jų sukėlė meteorologiniai reiškiniai. Stiprėjant klimato kaitos poveikiui, staigių ir sunkiai prognozuojamų
gamtos reiškinių intensyvumas ateityje tik didės.
Siekiant stiprinti viešąjį saugumą, svarbu didinti atsakingų valstybės institucijų – vidaus reikalų statutinių
įstaigų pajėgumus, užtikrinant tinkamą pareigūnų aprūpinimą ir keliant jų motyvaciją bei kvalifikaciją. 2017 metais
visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms papildomai skirta 31 mln. eurų. Tai leido pagerinti pareigūnų padėtį ir
padidinti jų darbo užmokestį. 2017 metais, palyginti su 2016 metais, pagerėjo ir pareigūnų aprūpinimas reikiama
ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto
priemonėmis.
3
Atsižvelgus į įtemptą šių dienų geopolitinę padėtį bei į tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos – Valstybės
sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos
tarnyba, VSAT), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST)
ir Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas,
VAD) priskiriamos ginkluotosioms pajėgoms, šios įstaigos privalo būti pasirengusios bendriems su kariuomene
gynybos veiksmams, taip pat sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis. Tačiau dėl lėšų trūkumo šiuo metu šių
įstaigų pareigūnai dar vis nėra pakankamai aprūpinti NATO standartus atitinkančia ir kariniams veiksmams tinkančia
ginkluote, technika ir amunicija.
2017 metais daugiau kaip 3,5 mln. eurų buvo padidintos valstybės biudžeto investicijos į sienų apsaugos
stiprinimą. Padidėjęs finansavimas kartu su įsisavintomis Europos Sąjungos Vidaus saugumo fondo lėšomis leido
padaryti didžiulį proveržį stiprinant valstybės sienos apsaugą moderniomis sienos stebėjimo technologijomis.
Migracija
Nestabilumas ir ginkluoti konfliktai migrantų kilmės šalyse, geopolitinės ir ekonominės padėties
pasikeitimai – pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos neteisėtai migracijai ES ir Lietuvoje.
ES migracijos sistemos stiprinimas ir tinkamo migracijos srautų valdymo užtikrinimas ir toliau išlieka
prioritetais bandant sureguliuoti vis dar didelius migrantų ir pabėgėlių srautus į ES. ES lygiu įdėta daug pastangų
užtikrinant efektyvią išorės sienų kontrolę, derantis su kaimyninėmis šalimis dėl migracijos srautų valdymo ir
veiksmingai įgyvendinant grąžinimo procedūrą. Lietuvą migracijos krizė palietė netiesiogiai, t.y. ne per migracijos
srautų į Lietuvą padidėjimą, o taikant solidarumo priemones su migracijos krizės paveiktomis ES valstybėmis
narėmis ir trečiosiomis šalimis, vykdant įsipareigojimus dėl asmenų, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga,
perkėlimo, taip pat įsitraukiant į bendras ES iniciatyvas, stiprinant ES išorės sienų kontrolę bei kovojant su neteisėta
migracija bei užtikrinant ES grąžinimo politikos efektyvumą.
Lietuva, kaip ir visa ES, susiduria su nemažai ilgalaikių ekonominių ir demografinių problemų: gyventojai
senėja, mažėja darbingo amžiaus žmonių, ekonomika tampa vis labiau priklausoma nuo aukštos kvalifikacijos darbo
vietų. Susiformavę poreikiai atitinkamai turėjo įtakos ir Lietuvos teisiniam reguliavimui, užtikrinant palankesnes
imigracijos procedūras užsieniečiams, prisidedantiems prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei
šalies konkurencingumo didinimo, kartu ribojant galimybes įsivežti pigią darbo jėgą iš trečiųjų šalių, kad pirmiausia
būtų pasinaudota vidaus darbo jėgos teikiamomis galimybėmis ir apriboti veiksniai, skatinantys Lietuvos
Respublikos piliečių ekonominę emigraciją.
2017 metais didėjo Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius. Įsigaliojęs bevizis režimas Ukrainos ir
Gruzijos piliečiams turėjo įtakos atvykstančių šių šalių piliečių skaičiaus augimui. Labai išaugęs užsieniečių,
atvykstančių darbo pagrindu, prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat prašymų
išduoti daugkartinę vizą, pateikiamų Lietuvos Respublikoje, skaičius turėjo įtakos institucijų darbo krūviui ir
kokybei, nesavalaikiams dokumentų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminams.
Didėjant bendram užsieniečių, atvykstančių gyventi į Lietuvą, srautui, kartu daugėjant piktnaudžiavimo
teise gyventi Lietuvoje atvejų, atsirado būtinybė stiprinti veiklą ir priemones, kuriomis siekiama nustatyti užsieniečių
buvimo ir gyvenimo Lietuvoje piktnaudžiavimo atvejus, efektyvinti nelegalaus darbo kontrolę ir užkardyti šiuos
procesus ateityje.
Valstybės informacinių išteklių sauga tiek, kiek tai neapima kibernetinio saugumo
Informacinės ir ryšių technologijos tapo neatsiejama viešojo valdymo institucijų veiklos dalimi.
Elektroniniu būdu teikiama didelė dalis administracinių paslaugų, informacinės ir ryšių technologijos aktyviai
naudojamos vidiniuose viešojo administravimo procesuose. Įstaigos vis dažniau informacija keičiasi elektroniniu
būdu. Visos institucijos, kurių veikla susijusi su informacinėmis bei ryšių technologijomis yra suinteresuotos
efektyviu ir patikimu jų funkcionavimu bei informacinių išteklių sauga.
Atsiranda vis didesnis poreikis saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų
tarpusavio operacijas Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu.
Ypatingas dėmesys Lietuvoje skiriamas valstybės informacinių išteklių konsolidavimo procesams.
Lietuvoje tęsiami nuo 2015 metų vykdomi valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai,
tiesiogiai palietė visus valstybės informacinių išteklių valdytojus ir tvarkytojus. Informatikos ir ryšių departamentas
4
prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių departamentas, IRD) 2016 metais
vidaus reikalų ministro įsakymu paskirtas valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėju Vidaus reikalų
ministerijai ir vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms. 2016-2017 metais vykdyti valstybės informacinių
išteklių infrastruktūros konsolidavimo darbai: Vidaus reikalų ministerijoje ir vidaus reikalų ministro valdymo srities
įstaigose vykdomos funkcijos, susijusios su IT paslaugų teikimu, perduotos Informatikos ir ryšių departamentui,
atliktas šių įstaigų naudojamos IT infrastruktūros konsolidavimo techninis įvertinimas ir parengtas investicijų
projektas, skirtas valstybės IT paslaugų teikėjo veiklai ir IT paslaugoms – techninei įrangai kaip paslaugai ir
programinės įrangos platformai kaip paslaugai, reikalingai infrastruktūrai sukurti, atliekami esamos IT
infrastruktūros naujinimo darbai.
Viešasis valdymas, e. valdžia
Besikeičianti aplinka ir didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei, viešojo sektoriaus
požiūris į visuomenės jam keliamus tikslus ir būdai jiems pasiekti yra labai svarbus šalies raidos veiksnys. Tik atviras,
kompetentingas, rezultatyvus ir skatinantis dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus valdymas užtikrina reikšmingų
pokyčių viešajame sektoriuje galimybes. Viešasis sektorius privalo geriau ir greičiau reaguoti į visuomenės poreikius
ir lūkesčius. Turi būti užtikrintas geresnių ir greitesnių viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos)
teikimas, prioritetas – jų teikimas elektroniniu būdu. Šios nuostatos įtvirtintos svarbiausiuose strateginiuose
dokumentuose – Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, XVII Vyriausybės programoje ir Viešojo valdymo
tobulinimo 2012–2020 metų programoje.
Viešojo valdymo plėtra siekiama šių pagrindinių tikslų: visuomenės įtraukimo ir atvirumo, atveriant
valdžios turimą informaciją visuomenei ir jai suteikiant įgalinimus dalyvauti viešojo valdymo procesuose, paslaugų
kokybės, paslaugų teikimą orientuojant į vartotoją, siekiant aukštesnio paslaugų kokybės lygio ir didesnio
prieinamumo, bei viešojo valdymo efektyvumo, stiprinant strateginį mąstymą, gerinant viešojo valdymo institucijų
(toliau – institucijos) veiklos valdymą, stiprinant valstybės tarnybą. Viešojo valdymo procesų efektyvumą lemia
institucijų ir visuomenės pastangos ir gebėjimai mažiausiomis sąnaudomis priimti ir įgyvendinti viešojo valdymo
sprendimus, labiausiai atitinkančius visuomenės poreikius.
Viešojo valdymo plėtrą įtakojo šie pagrindiniai išorės veiksniai:
• nuolat besikeičianti, globalizacijos procesų, didėjančio gyventojų mobilumo, demografinių pokyčių ir kitų
veiksnių įtakojama, aplinka;
• nuolat didėjantys visuomenės reikalavimai viešojo valdymo kokybei.
Įvertinus esamą situaciją ir žvelgiant į perspektyvą, buvo išskirti šie pagrindiniai rizikos veiksniai ir grėsmės
viešajam valdymui:
• Nepakankamas gyventojų įtraukimas į viešojo valdymo procesus, nulemiantis visuomenės poreikių
neatitinkančių sprendimų priėmimą. Institucijos imasi veiksmų, gyventojus skatinančius aktyviai dalyvauti
viešajame valdyme. Kasmet vien ministerijos organizuoja ne mažiau kaip 30 viešųjų konsultacijų, kuriomis siekiama
gyventojus įtraukti į sprendimų priėmimo procesą. Taip pat dedamos nemažos pastangos, kad būtų užtikrintas
institucijų turimos informacijos skaidrumas ir prieinamumas gyventojams. Tai rodo lyginant su 2016 metais ženkliai
padidėjęs viešinamos informacijos skaidrumo ir prieinamumo vertinimo indeksas (2016 metais - 0,49, 2017 metais
- 0,6). Kad gyventojai lengvai suranda jiems reikalingą informaciją nurodė 66 proc. gyventojų. Tačiau institucijų
vykdomi veiksmai yra nepakankami - gyventojų dalyvavimo viešajame valdyme rodiklis vis dar išlieka
nepakankamai aukštas (2017 metais tik šiek tiek daugiau kaip pusė gyventojų (52 proc.) žinojo apie jų galimybes ir
būdus dalyvauti viešojo valdymo procesuose (2016 metais - 51 proc.).
• Nepakankama institucijų teikiamų paslaugų kokybė ir prieinamumas, ne visuomet atitinka visuomenės
lūkesčius. Tyrimai rodo, kad institucijos įdėjo nemažai pastangų siekdamos pagerinti savo veiklos rezultatyvumą ir
teikiamų paslaugų kokybę. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet apie 70 proc. viešojo valdymo institucijų
vykdo gyventojų apklausas dėl paslaugų kokybės. Gana aukšta ir stabili gyventojų pasitenkinimo teikiamomis
paslaugomis indekso reikšmė (2013 metais – 0,82; 2014 metais – 0,84; 2015 metais – 0,84; 2016 metais – 0,83; 2017
metais – 0,85) rodo, kad minėtos institucijų pastangos duoda teigiamą rezultatą. Institucijos vykdo nemažai
priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti patogesnį paslaugų pasiekiamumą. Lyginant su 2016 metais, 2017 metais
pastebėtas gyventojų kreipimosi dėl paslaugos į instituciją elektroniniu būdu augimas – tokių gyventojų skaičius
išaugo 2 kartus, tačiau 2017 metais jis vis tiek siekė tik - 14 proc. Didžioji dalis (82 proc.) gyventojų į institucijas
5
kreipėsi tiesiogiai. Nežiūrint to, kad pačios institucijos maksimaliai turėtų gauti visą paslaugai suteikti reikalingą
informaciją ir neprašyti papildomų duomenų iš gyventojų, tačiau nemaža gyventojų dalis (39 proc.) papildomus
dokumentus patys turėjo pateikti institucijoms. Papildomą informaciją (pažymas, kopijas, išrašus) gyventojai gavo
ne tik iš kitų institucijų (56 proc.), bet ir iš tos pačios institucijos ir / ar jos padalinio (41 proc.). Tai turi įtakos
gyventojų nuomonei apie institucijų veiklą – 2017 metais institucijų veiklą teigiamai įvertino tik penktadalis (22
proc.) gyventojų (2016 metais - 26 proc.).
Akivaizdu, kad įgyvendinamų viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvų nepakanka, tam, kad institucijų
veiklos rezultatai atitiktų gyventojų lūkesčius. Tai akcentavo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development, OECD) ekspertai, atlikę Lietuvos
viešojo valdymo peržiūrą. Todėl paslaugų teikimo gerinimas, šių paslaugų modernizavimas ir visuomenės galimybių
dalyvauti viešajame valdyme didinimas tapo vienomis iš svarbiausių reformų kryptimis, siekiant atviro viešojo
valdymo. Geresnių rezultatų šiose srityse bus siekiama toliau įgyvendinant Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020
metų programą ir tikslingai paskirstant Europos Sąjungos struktūrinės paramos investicijas, skirtas viešajam
valdymui tobulinti. Suplanuoti finansuoti institucijų veiksmai siejami su efektyviu ir mažiau kainuojančiu viešuoju
valdymu, paslaugų supaprastinimu, strateginio planavimo, programinio biudžeto, audito ir atskaitomybės bei veiklos
ir procesų valdymo sistemų diegimu ir / ar tobulinimu, bendrųjų funkcijų konsolidavimu.
Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas jiems teikiamų viešųjų ir
administracinių paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus institucijų teikiamų paslaugų
procedūras, jas supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus
reikalų ministerijos suplanuotos sisteminės priemonės ir pavienės paslaugų modernizavimo iniciatyvos bei efektyviai
atliekamas paslaugų teikimo kokybės, jų supaprastinimo ir konsolidavimo proceso koordinavimas.
Teigiami pokyčiai skatinant visuomenę labiau įsitraukti į viešojo valdymo procesus turėtų būti pasiekti –
įgyvendinus atviros Vyriausybės iniciatyvas, padidinus informacijos apie Vyriausybės vykdomą veiklą prieinamumą
ir atvirumą visuomenei.
Visos šios iniciatyvos turėtų padidinti gyventojų pasitenkinimą institucijų teikiamomis paslaugomis,
supaprastinti paslaugų teikimo procedūras, sumažinti administracinę naštą, tenkančią gyventojams ir ūkio
subjektams, padidinti jų žinojimą apie galimybes ir būdus institucijoms teikti pasiūlymus jiems rūpimais klausimais
ir užtikrinti, kad į šiuos pasiūlymus bus sureaguota.
Įvairiais vertinimais iki 85 proc. valstybės išlaidų tenka viešųjų ir administracinių paslaugų teikimui. Todėl
pastovus ir kryptingas viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo gerinimas ir visuomenės galimybių dalyvauti
viešajame valdyme didinimas tampa svarbiausiomis valstybės viešojo administravimo reformų kryptimis, siekiant
atviro viešojo valdymo. Šios kryptys yra tarp prioritetinių Vyriausybės tikslų ir tam yra padėti teisiniai ir projektiniai
pagrindai. Vykdomas projektas „Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas, įdiegiant efektyvumo
vertinimus, supaprastinant ir trumpinant procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų teikimo būdą“. Yra sukurta pirma
viešųjų ir administracinių paslaugų katalogo (www.lietuva.gov.lt) versija, priimti atitinkami Viešojo administravimo
įstatymo pakeitimai. Todėl tinkamas veiksmų koordinavimas ir efektyvus, koordinuotas, sąveikus ir saugus
informacinių technologijų taikymas valstybės valdyme (elektroninės valdžios principų diegimas) užtikrintų numatytų
tikslų įgyvendinimą ir modernaus viešojo administrravimo kūrimą..
Vienas svarbiausių visų elektroninės valdžios paslaugų etapų – saugus ir patikimas asmens (juridinio ar
fizinio) tapatumo patvirtinimas elektroninėje erdvėje. Todėl yra ypač svarbu tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos
reglamento (ES) Nr. 910/2014 „Dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo
paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB“ (toliau eIDAS reglamentas) nuostatas (eIDAS
reglamentas su kai kuriomis išimtimis taikomas nuo 2016 metų liepos 1 d.). Lietuva turi aukšto saugumo lygio
elektroninės atpažinties schemą, pagrįstą valstybės valdoma viešojo rakto infrastruktūra, pagal kurią į asmens
tapatybės kortelės kontaktinę laikmeną įrašomi elektroninės atpažinties ir kvalifikuoti elektroninio parašo sertifikatai.
Siekiant tarpvalstybinio minėtos elektroninės atpažinties schemos pripažinimo ir eIDAS reglamento įgyvendinimo,
pradėtas eIDAS mazgo kūrimo projektas (NETAIS sistemos atnaujinimas), kuris finasuojamas tiek biudžeto, tiek ir
Europos tinklų priemonės programos lėšomis. Užbaigus eIDAS mazgo kūrimo projektą ir notifikavus Lietuvos
elektroninės atpažinties schemą, pagal kurią išduodamos asmens tapatybės kortelės, bus sudarytos prielaidos
Lietuvos piliečiams pasinaudoti kitų Europos Sąjungos valstybių paslaugomis, teikiamomis elektroniniu būdu, taip
ir kitų valstybių piliečiams pasinaudoti Lietuvos elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis.
6
Tačiau viena iš didžiasių grėsmių, galinčių įtakoti numatytų tikslų įgyvendinimą yra tai, kad politinė valia
nėra paremta žmogiškaisiais resursais arba jie yra išskaidyti tarp skirtingų institucijų. Į tai yra atkreipę dėmesį ir
EBPO ekspertai, atlikę Lietuvos viešojo valdymo peržiūrą. Viena iš pagrindinių EBPO rekomendacijų – sukurti
stiprią, veiksmingą, su atitinkamais įgaliojimais ir atsakomybėmis elektroninės valdžios politikos formavimo ir
koordinavimo struktūrą. Tačiau veiksmai šia linkme yra per lėti ir didžiaja dalimi vėluojantys, ir tai gali įtakoti ne tik
minėtų projektų sėkmingą įgyvendinimą, bet ir Lietuvos siekį tapti EBPO nare bei elektroninės valdžios tikslų,
numatytų Talino 2017 m. ministrų, atsakingų už elektroninės valdžios politiką, deklaracijoje.
Vietos savivalda
Vietos demokratijos plėtros pagrindas – stipri savivaldybė, užtikrinanti skaidrų sprendimų priėmimo būdą,
besivadovaujanti gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus principu ir įtraukianti gyventojus
į viešųjų vietos reikalų sprendimą. Demokratinės savivaldybės pagrindas – aktyvus ir dalyvaujantis bendruomeniškas
gyventojas.
Konsultavimasis su gyventojais ir jų dalyvavimas sprendimų priėmimo procesuose tampa svarbiu
demokratinio valdymo principu, leidžiančiu sudaryti galimybes daryti įtaką priimamiems sprendimams, sudarančiu
sąlygas stabdyti takoskyros tarp valdžios ir gyventojų formavimąsi ir išlaikyti įvairių suinteresuotų grupių interesų
pusiausvyrą.
Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atliekamų visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, nuo 2015
metų gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus, dalis kito nors ir nežymiai, tačiau su didėjimo
tendencija:
Siekiant užsibrėžto tikslo – skatinti gyventojų įsitraukimą į vietos reikalų sprendimą, keliamas ambicingas
gyventojų, dalyvavusių sprendžiant vietos reikalus, rodiklis – 2020 metais – 28 proc. Pažymėtina, kad savivaldybių
tarybų rinkimuose dalyvauja 41 proc. - 49 proc. gyventojų.
Valstybės tarnyba
Valstybės tarnyba susiduria su eile valdymo srities iššūkių.
Valstybės tarnybos patrauklumo stoka.
Valstybės tarnybos patrauklumo stoką sąlygoja daug veiksnių: vadovų-lyderių stoka, ribotos karjeros
galimybės, saviraiškos, sprendimų priėmimo laisvės apribojimas, apsunkintos veiklos procedūros, skaidrumo
atrankoje į valstybės tarnybą trūkumas, darbo užmokestis valstybės tarnyboje nekonkurencingas privataus sektoriaus
darbo užmokesčiui.
Vadovų-lyderių stoka valstybės tarnyboje.
Nuolat kintančiame pasaulyje, kur susiduriama su ekonominių krizių, nedarbo, migracijos, aplinkos ir
saugumo iššūkiais, viešojo administravimo vaidmuo ir atsakomybė irgi kinta. Vadovų-lyderių vaidmuo ypač
reikšmingas tiek dabarties, tiek ateities valstybės tarnybai ir jai iškeltų tikslų pasiekimui. Vadovas-lyderis privalo
pasižymėti aukštu intelektu, emociniu intelektu bei strateginiu mąstymu, turi gebėti formuoti organizacijos tikslus ir
prižiūrėti, kaip jų siekiama, būti kolektyvo lyderiu, įkvėpti žmones, suteikti žmonėms pasitikėjimo savimi, kurti gerą
mikroklimatą organizacijoje, išlaikyti ir / ar didinti motyvaciją ir gebėti ugdyti savo darbuotojus, leisti jiems augti ir
tobulėti.
Nepatrauklus valstybės tarnautojų darbo užmokestis.
Egzistuojanti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sistema nėra tinkama valstybės tarnybos tikslams
efektyviai pasiekti. Esamas reguliavimas ne tik kad neleidžia pritraukti inovatyvių, kompetentingų asmenų į valstybės
tarnybą, bet ir lanksčiai nustatyti didesnio darbo užmokesčio išimtiniais atvejais, kai įstaigos negali pritraukti į darbą
brangiau apmokamų profesijų kvalifikuoto personalo. Darbo užmokesčio struktūra sąlygoja darbo užmokesčio
paskirstymą, iškreipiantį karjeros ir hierarchinę sistemas bei darbo užmokesčio didėjimą, paremtą dažnu atveju
subjektyvia motyvacija.
2017 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.
2018 metais sausio 10 d. Vyriausybės posėdyje šio įstatymo projektui pritarta. Lietuvos Respublikos Seimui
patvirtinus Valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo link, valstybės
tarnyba taptų pažangesne ir patrauklesne.
7
Regionų plėtra
2017 metais prielaidas tolygesnei regionų plėtrai, sanglaudos didėjimui varžė išorės veiksniai. Lietuvos
Banko 2016 metų ekonomikos apžvalgoje nurodoma, kad tik nedaug kylantį prekių importą pasaulyje daugiausia
ribojo persiorientavimas į vidaus vartojimą Kinijoje, besitęsianti Rusijos recesija, lėčiau auganti JAV ekonomika,
lėtas ekonomikos atsigavimas euro zonoje. Be to, 2016 metais Rusijos rublio, po Jungtinės Karalystės referendumo
– ir svaro kursas euro atžvilgiu nuvertėjo. Taigi, galimybės eksportuoti į šias šalis pasunkėjo dėl sumažėjusios
perkamosios galios, didėjančios konkurencijos su vietos gamintojais. Lėtai augant tarptautinei prekybai, kartu lėčiau
auga ir euro zonos, svarbiausios Lietuvos prekybos partnerės, importas, ir į šį regioną eksportuoti dar sunkiau. T.y.
mažesni regionai, kurių ekonomika daugiausiai paremta pramonės produkcijos eksportu, turėjo prastesnes plėtros
sąlygas ir tai patvirtina 2016 metų fiksuota neigiama ekonominė sanglauda (padidėję regionų BVP / gyv. rodiklio
netolygumai).
Emigracija toliau prisideda prie darbo jėgos mažėjimo. Nors 2016 metais ir 2017 metų pradžioje stebėtą
emigracijos augimą galėjo paskatinti aktyvesnis skolų už privalomąjį sveikatos draudimą išieškojimas (t.y.,
duomenys galėjo būti iškreipti išvykimą deklaravus anksčiau išvykusiems asmenims), visgi pastarųjų trejų metų
tendencija rodo, kad 9 iš 10 apskričių, neigiama neto tarptautinė migracija svyruoja apie 1 proc. gyventojų (-0,8 proc.
-1,1 proc.), tik Vilniaus apskrityje padėtis yra kiek geresnė (0,5 proc.)
Ateityje, net išnykus emigraciją lemiančių veiksnių poveikiui, darbo jėga gali neaugti dėl nepalankių
demografinių tendencijų. Didžiausią grėsmę regioninės plėtros procesams kelia tai, kad visose šalies apskrityse yra
susidariusi nepalanki amžiaus struktūra: 2017 m. demografinės senatvės koeficientas ženkliai viršija 100 (100 = vaikų
iki 15 m. ir vyresnių nei 65 m. asmenų yra po lygiai). Ypač sparčiai sensta Utenos (demografinės senatvės
koeficientas = 196), Alytaus (175) ir Panevėžio (163) apskritys. Mažiausias demografinės senatvės koeficientas 2017
metais buvo Vilniaus apskrityje (106). Dėl susidariusios disproporcijos tarp vaikų ir vyresnio amžiaus gyventojų,
gyventojų skaičiaus mažėjimas yra užprogramuotas daugeliui metų į priekį. Šiuos procesus gali pakeisti tik
kardinaliai pasikeitę migracijos srautai.
Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje mažėja 1,1–1,8 proc. kasmet. Jų ir
toliau pastebimai mažės. Gyventojų aktyvumo lygis – dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo amžiaus
gyventojų grupėje – tebedidėja, tačiau nebeatsveria mažėjančio gyventojų skaičiaus poveikio. Todėl investicijos bus
kertinis veiksnys, turintis lemiamą įtaką visų regionų plėtrai. Nuo jų priklausys, kiek bus sušvelnintas blogėjančios
demografinės padėties poveikis.
Sprendžiant iš materialinių investicijų struktūros pagal ekonominės veiklos rūšis, 2017 metais didėjant
darbo sąnaudoms ir trūkstant darbuotojų, stiprėja paskatos investuoti į procesų automatizavimą ir skaitmeninimą.
Investicijas lemia didėjančios privačiojo sektoriaus investicijos, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Tuo tarpu
2014–2020 metų ES finansinės perspektyvos lėšų 2017 metais gauta mažiau, nei planuota.
Investicijų į pastatus ir statinius atsigavimas sietinas su privačiojo sektoriaus investicijomis į būsto statybą.
Kad investicijų į pastatus ir statinius apimtis turėtų didėti, rodo ir didėjanti statybos įmonių pradėtų ir nebaigtų statybų
apimtis, t. y. palengva atsigauna ir investicijos į statybas, o pradedantis didėti statybos sektoriaus aktyvumas didina
Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau kartu ir regioninius netolygumus (nes didesnė dalis tokių projektų
koncentruojasi sostinėje).
Kiekybinis užimtumo ir darbo jėgos aktyvumo augimas atskleidžia „kokybiško užimtumo“ spragas, darbo
vietų didesnę pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose trūkumą. Lietuvos Banko 2017 metų ekonomikos apžvalgoje
atkreipiamas dėmesys, kad darbo rinkos padėtis gana pastebimai skiriasi pagal regionus ir pagal skirtingą išsilavinimą
įgijusius asmenis. Nedarbo lygis didžiausiose – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – apskrityse yra panašus kaip praėjusio
dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 5,8 proc., tačiau mažesnėse apskrityse jis vis dar dvigubai didesnis
ir siekia 11,1 proc. Nevienodas yra ir skirtingo išsilavinimo asmenų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštąjį išsilavinimą
įgijusių asmenų nedarbo lygis yra panašus kaip ekonomikos pakilimo metu ir sudaro 2,9 proc., tačiau kitų asmenų –
vis dar beveik keturgubai didesnis ir siekia 11,5 proc. Taigi, didžiausias turėtų būti aukštos kvalifikacijos darbuotojų
didžiosiose apskrityse trūkumas, toliau didinantis spaudimą vidinės migracijos srautams.
Esminis regionų ekonominis iššūkis – perėjimas iš „pigios darbo jėgos“ į „aukštą pridėtinę vertę kuriančius“
regionus. Šiuo atveju būtina transformacija iš vien pelną minimaliomis sąnaudomis generuojančio verslo į socialiai
atsakingą ir pelnu besidalijantį verslą, t. y. perėjimas nuo „darbuotojo-ištekliaus“ prie „darbuotojo-turto“ požiūrio ir
aiškūs regiono ekonominiai prioritetai (specializacija). Tai aktualu ne tik verslo įmonėms, bet ir viešojo sektoriaus
8
institucijoms.
Regioninės politikos priemonėms ir mechanizmams (regioninei projektų atrankai, teritorinio
bendradarbiavimo programoms, tvarios miestų plėtros veiksmams) deleguojama ES fondų lėšų dalis. Pavyzdžiui,
nuo 2007 metų regionų plėtros tarybų vykdomai regionų projektų atrankai 2007–2013 metais skirta 10,5 proc., 2014–
2020 metais – 16,2 proc. ES fondų lėšų, kurios paskirstomos konkretiems regionams ar vietovėms. Šių priemonių
patirtis išryškina vieną esminę nacionalinės regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio
investavimo principų taikymas institucijų priimami kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra
taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės, t.y iš esmės nesprendžiama, kaip ne tik perduoti turimų
finansinių išteklių „skirstymo“ funkciją į regiono ar vietos lygmenį, bet kaip įgalinti tą lygmenį generuoti pajamas
investicijoms, palengvinti priėjimą prie kreditavimo išteklių, mobilizuoti vietos ir užsienio investicijas, sukuriant
palankią investicinę aplinką.
2017 metais, siekiant sisteminio regioninės politikos iššūkių sprendimo parengta Lietuvos regioninės
politikos Baltoji knyga. Lietuvos regioninės politikos Baltoji knyga, kuriai pritarta 2017 metais gruodžio 15 d.
Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sprendimu, apibrėžė regioninės politikos tobulinimo kryptis ir veiksmus
stiprinant atsakingą ir kompetentingą savivaldą, suteikiant daugiau atsakomybės priimant sprendimus (įgalinant)
Lietuvos regionus, sukuriant koordinavimo mechanizmą vietos, regionų ir valstybės darniai plėtrai ir gerinant regionų
įvaizdį. Baltąją knygą rengė darbo grupė, apimanti visų ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, regionų
plėtros tarybų ir pagrindinių socialinių ir ekonominių partnerių – verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Sutartų Vyriausybės, Seimo lygiu ir suderintų su partneriais Baltosios knygos nuostatų pagrindu 2018 metais
Vyriausybei bus teikiamas tvirtinti ilgalaikis nacionalinės regioninės politikos strateginis dokumentas.
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 01)
„ĮGVYENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ, IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI
JAUSTŲSI SAUGESNI“ ĮGYVENDINIMAS
Viešosios tvarkos užtikrinimas ir kriminalinių procesų kontrolė
2017 metais birželio mėn. policijos įstaigose (61 policijos komisariate (PK) ir 5 apskričių vyriausiuose
policijos komisariatuose (AVPK) baigtos steigti pareigybės, skirtos veiklai organizuoti pagal naują viešosios ir
kriminalinės policijos veiklos modelį. Pagrindiniai šia pertvarka pasiekti rezultatai: sumažėjo padalinių vadovų
skaičius (Vidaus reikalų pareigūnų registro duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 d. iki 2018 metų sausio 1 d.
policijoje vadovų pareigybių skaičius sumažėjo 21,3 proc. – nuo 793 iki 624); paspartėjo policijos reagavimas į A ir
B tipo įvykius (lyginant 2015 metų ir 2017 metų duomenis, A tipo įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis padidėjo 3
procentiniais punktais – nuo 83 proc. iki 86 proc.). Savalaikis reagavimas į B tipo įvykius padidėjo 6 procentiniais
punktais – nuo 83 iki 89 proc.); daugiau kaip 50 proc. padidėjo vidutinis vienu metu reaguojančių į įvykius pajėgų
skaičius (2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų
pabaigoje – apie 350 ekipažų); Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2017 metais, lyginant su 2016
metais, AVPK pranešimų nagrinėjimo laikas sutrumpėjo 13,7 proc., arba 2,4 dienos.
Reikšmingų pokyčių, kurių buvo siekta suvienodinant pareigūnų darbo krūvius tame pačiame AVPK ir
mažinant vidutinį pajėgų, reaguojančių į vieną įvykį, skaičių, 2017 metais nebuvo pasiekta dėl objektyvių priežasčių:
dėl pertvarkos sustabdymo 2016 metų gruodžio mėn., dalis AVPK padalinių pradėjo veikti pagal naują veiklos modelį
tik 2017 metų antrojoje pusėje; dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje nustatoma daugiau
nei 1,5 promilės atsakomybės, kriminalizavimo; dėl padaugėjusių smurto artimoje aplinkoje, kai reikia pasirūpinti
vaikais, atvejų, taip pat dėl padaugėjusių dingusių asmenų paieškos operacijų ir kt.
Bendri policijos nusikalstamų veikų ištyrimo rodikliai nepakito: 2014–2017 metais policijos įstaigose ištirtų
nusikalstamų veikų dalis nuo užregistruotų nusikalstamų veikų sudarė 55–56 proc.1, o 80 proc. ištirtų nusikalstamų
veikų perduota į teismą. Stebima vidutinės ikiteisminio tyrimo trukmės mažėjimo tendencija.
1 Pagal seną nusikalstamumo pagrindinių statistinių rodiklių apskaičiavimo tvarką.
9
Siekiant gerinti policijos prevencinės veiklos valdymą, parengtos rekomendacijos dėl prevencijos funkcijų
vykdymo, kuriose aiškiai ir detaliai apibrėžtos kiekvieno subjekto vykdomos funkcijos bei atsakomybės sritys,
įtvirtinta asmeninė vadovų atsakomybė. 2017 metais bendruomenės pareigūnų veiklai vykdyti papildomai skirta 60
tūkst. eurų. Patvirtintas Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas.
Teritorinių policijos įstaigų organizuojamiems prevenciniams projektams skirta 35,6 tūkst. eurų, kuriais
finansuoti 47 projektai (2016 metais – 25 tūkst. eurų ir 25 projektai). Tiesioginėse projektų veiklose dalyvavo 20 769
gyventojai. Pagrindinės tikslinės grupės buvo moksleiviai, vaikai iš socialinės rizikos šeimų, vaikai, turintys elgesio
problemų, vaikų dienos centrus lankantys vaikai, taip pat asmenys, nukentėję nuo nusikalstamų veikų, senjorai ir
savisaugos iniciatyvas vykdančių bendruomenių nariai.
Daugėja su policija bendradarbiaujančių saugios kaimynystės grupių: 2017 metais – 2 252, 2016 metais –
2 185, 2015 metais – 2 076, 2014 metais – 1 876.
Atnaujinamas policijos transporto priemonių parkas: jau įsigyta ir dar numatoma įsigyti skirtingų tipų
automobilių, skirtų kasdieniam policijos darbui, pritaikytų reaguoti į įvykius, nusikalstamas veikas ar kitus teisės
pažeidimus padariusiems asmenims pristatyti į policijos įstaigą. Policijos automobiliuose sumontuota įranga leidžia
viską įforminti įvykio vietoje.
Siekiant stiprinti policijos pajėgumus atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas elektroninėje erdvėje, pagal
Nacionalinę vidaus saugumo fondo 2014–2020 metų programą parengti ir įgyvendinami 4 projektai už beveik 4 mln.
eurų. Įgyvendinant šiuos projektus diegiamos naujos technologijos, įsigyjama reikalinga techninė ir programinė
įranga. Pavyzdžiui, Lietuvos kriminalinės policijos biuras įsigijo specializuotą licencijuotą programinę įrangą, skirtą
socialiniuose tinkluose skelbiamai rizikos turinčiai informacijai analizuoti: atlikti tokios informacijos stebėseną,
paiešką ir peržiūrą, taip pat ją išsaugoti. Įsigyta ir įranga, skirta kibernetinėms paskirstyto atkirtimo nuo paslaugos ar
paslaugos trikdymo atakoms (angl. Distributed Denial of Service attack, DDoS) kompiuterių tinkluose stebėti,
fiksuoti ir analizuoti šalies mastu ir realiuoju laiku.
Siekiant didinti Viešojo saugumo tarnybos prie VRM reagavimo operatyvumą, nuo 2017 metų kovo 1 d.
vakarų regione įsteigtas šios tarnybos Klaipėdos dalinys, kuris nuo 2018 metų sausio 1 d. perėmė svarbaus valstybei
objekto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo fizinę apsaugą.
Sustiprinta Viešojo saugumo tarnybos specialioji ir kovinė parengtis: įsigyta NATO standartus atitinkanti
ginkluotė, specialiosios ir asmens apsaugos priemonės, šarvuota specialioji technika. Atnaujintas ir konvojavimo
transportas, kuris dabar atitinka sanitarines-higienos normas ir sudaro sąlygas pareigūnams saugiai vykdyti konvojų.
Valstybės sienos apsauga
Per 2017 metus Valstybės sienos apsaugos tarnybos saugomos Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos
dalies), saugomos moderniomis sienos stebėjimo technologijomis, dalis padidėjo nuo 33 proc. 2016 metais iki 49,3
proc. 2017 metais ir tai yra didžiausias pokytis per pastaruosius keletą metų. Be to, prie valstybės sienos su Rusijos
Federacija apie 45 km ilgio ruože įrengta apsauginė tvora. Techninių sienos apsaugos priemonių diegimas turėjo
įtakos valstybės sienos pažeidimų atvejų skaičiaus sumažėjimui: 2017 metais nustatyti 97 tokie atvejai, o tai 30 atvejų
arba 24 proc. mažiau negu 2016 metais ir 55 proc. mažiau negu 2015 metais.
2017 metais Valstybės sienos apsaugos tarnyba plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą. 111 VSAT pareigūnų
dalyvavo Frontex koordinuojamose 7-iose operacijose. Inicijuoti ir užmegzti konstruktyvūs santykiai su Vietnamo
Socialistinės Respublikos kompetentingomis institucijomis – įkurta tiesioginė „karštoji linija“, kuri yra viena iš
priemonių sprendžiant Vietnamo piliečių asmens tapatybės nustatymo problemą ir keičiantis duomenis apie asmenis,
užsiimančius neteisėtos migracijos organizavimu.
Siekiant gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo
sąlygas VSAT Užsieniečių registracijos centre buvo vykdomi projektai, finansuojami ES Prieglobsčio, migracijos ir
integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos ir 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės
Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. 2017 metais apgyvendinimo ir
priėmimo sąlygų Užsieniečių registracijos centre atitiktis teisės aktų reikalavimams siekė 60 proc. Planuota reikšmė
(75 proc.) nepasiekta dėl vėluojančio finansavimo ir užsitęsusių procedūrų įgyvendinant projektus.
Siekiant racionaliai išdėstyti ir efektyviai panaudoti VSAT personalo išteklius, efektyvinti VSAT veiklą,
2017 metais buvo tęsiami tarnybos darbo organizavimo bei struktūriniai pertvarkymai. Nuo 2017 metų liepos 1 d.
VSAT centralizavo teisės, dokumentų valdymo, informatikos, viešųjų pirkimų bendrąsias funkcijas. Nuo 2018 metų
10
sausio 1 d. įgyvendintas vieno juridinio asmens principas ir juridinio asmens statuso neteko 5 rinktinės ir Pasieniečių
mokykla, centralizuotos personalo, turto ir finansų valdymo funkcijos, baigtas dokumentų valdymo funkcijos
centralizavimas. Centralizuojant bendrąsias funkcijas buvo sumažinta 60 pareigybių, atsisakyta papildomų
administravimo grandžių, optimizuota valdymo struktūra ir valdymo išlaidos. Prognozuojamas šių pertvarkymų
ekonominis efektas – apie 800 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad dėl nuo 2016 metų gegužės 1 d. įvykdytų pertvarkų
VSAT iš viso sutaupys kasmet po 2 mln. eurų. Šios lėšos skiriamos pasieniečių motyvacijai kelti, atlyginimams
didinti, kvalifikacijai tobulinti.
Priešgaisrinė bei civilinė sauga ir reagavimas į pagalbos prašymus
Siekiant išvengti skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gebėjimo tarnybos 2017 metais spalio –
lapkričio mėn. organizavo akciją „Kūrenkime saugiai“. Akcijos metu valstybinės priešgaisrinės priežiūros
specialistai ir ugniagesiai gelbėtojai aplankė beveik 20 tūkst. gyvenamųjų būstų. Apsilankymų metu buvo vertinama,
kokia yra kietojo kuro krosnių, elektros instaliacijos būklė, ar gyventojai yra apsirūpinę autonominiais dūmų
signalizatoriais, taip pat gyventojams buvo teikiamos atitinkamos konsultacijos.
Aktyviai buvo dirbama su visuomene ir skatinama savanorių ugniagesių veikla. Nuo 2017 metų spalio mėn.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėjo veikti savanorių ugniagesių konsultacijų telefono linija
271 6844, kuria pretendentams į savanorius ugniagesius suteikiama informacija apie galimybes tapti savanoriais
ugniagesiais.
2017 metais Bendrajame pagalbos centre (toliau – BPC) viršyti visi Priešgaisrinės saugos užtikrinimo
standarte nustatyti pagalbos skambučių atsiliepimo kokybės rodikliai, išskyrus vieną – dėl atsiliepimo laiko per 15 s.
Palyginti su 2016 metais, buvo mažiau „prarastų“ skambučių, kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir
nebuvo spėta atsiliepti (2017 metais – 2,2 proc., 2016 metais – 4 proc.). Apie 15 proc. sumažėjo netikslinių,
trukdančių skambučių skaičius. Tam įtakos turėjo aktyviai vykdyta visuomenės informavimo veikla.
Iš dalies pasiekti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai: 2017 metais
pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 82 proc. visų atvejų (2016 metais – 70 proc.). Pagrindinė
priežastis, dėl kurios nėra pasiekiami aukštesni rodikliai, kad pagalbos prašymo metu skambinantys asmenys
paprastai būna susijaudinę ir negali tiksliai pateikti informacijos (įvykio vietos).
Pagerintas BPC darbuotojų pasirengimas kokybiškai ir operatyviai priimti skubios pagalbos prašymus ir juos
pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Todėl pagrįstų skundų dėl teikiamų bendrojo pagalbos telefono numerio
112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst. skambučių, per metus sumažėjo beveik dvigubai: nuo 0,4 skambučio 2016
metais iki 0,23 skambučio 2017 metais (2015 metais – 0,5; 2014 metais – 0,9).
Nuo 2017 metų pradžios pradėjus taikyti naujus skambinančiojo skubios pagalbos telefono numeriu 112
vietos nustatymo metodus, BPC ėmė gauti gerokai tikslesnius duomenis. Lyginant su 2016 metais, vidutinis
skambinančiojo vietos paieškos plotas 2017 metais sumažėjo nuo 9 iki 20 kartų (vidutiniškai nuo 183 – 360 kv.
kilometrų iki 18-22 kv. kilometrų). Pagal pažangių vietos nustatymo metodų taikymą Lietuva aplenkė daugelį
užsienio šalių ir buvo viena iš 9 pasaulio šalių, kuriose taikomi metodai, užtikrinantys vietos tikslumą iki 20 metrų.
Pirmą kartą per paskutinius 4 metus pavyko pasiekti teigiamą BPC darbuotojų kaitos balansą, kai buvo
priimti 46 nauji asmenys ir 28 darbuotojai paliko BPC.
Atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose
mobiliojo ryšio operatorių tinkluose (UAB „Telia“, UAB “Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“). Per GPIS atlikti
perspėjimo pranešimų siuntimai rodo, kad pastebimai išaugo gyventojų, gaunančių perspėjimo pranešimus, skaičius.
2017 metais Lietuvoje įdiegta 13 naujų perspėjimo sirenų, iš jų 12 – Vilniaus miesto savivaldybėje.
Gyventojų perspėjimo sirenomis pasiekiamumas sudarė 69 proc. 2018 metais planuojama naujas perspėjimo
sirenomis sistemas įrengti gyvenamosiose vietovėse, kurios patenka į potvynių užliejamas teritorijas (14 savivaldybių
26 gyvenamosiose vietovėse).
Atsižvelgiant į prie Lietuvos valstybės sienos statomos Astravo atominės elektrinės – branduolinių incidentų
grėsmę, planuojamos gyventojų apsaugos priemonės, tarp jų – investicijų projekto „Perspėjimo sirenomis sistemos
įrengimas Astravo atominės galimo poveikio zonoje“ įgyvendinimas.
Pagal aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų kaupimo užduotys.
Valstybės rezerve sukauptų civilinės saugos priemonių atsargų dalis (nuo reikalingų atsargų) padidėjo nuo 30 proc.
2016 metais iki 40 proc. 2017 metais.
11
2017 metais parengta ir pradėta įgyvendinti pirmoji nuotolinio civilinės saugos mokymo programa –
organizuoti 4 mokymai pagal ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos mokymo
programą. Parengtos ir žmogaus saugos mokytojų bei civilinės saugos dėstytojų įvadinio civilinės saugos mokymo
programos. 2018 metais planuojama surengti 10 nuotolinio mokymo kursų.
Optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM pavaldžių įstaigų valdymą,
pakeistos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių
gelbėtojų mokyklos, Gaisrinių tyrimų centro ir Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros. Panaikintos
76 vadovų pareigybės.
Saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsauga
Buvo nuolat vertinama grėsmė saugomiems asmenims, jos pobūdis bei mastas. Atlikti grėsmės vertinimai
saugomiems asmenims vykstant į kitas valstybes ir Lietuvos Respublikos oficialiems svečiams, atliktas saugomų
objektų (Seimo, Vyriausybės, Prezidento rūmų) pažeidžiamumo vertinimas, nustatyti nepageidaujami įvykiai,
kuriems įvykus saugomi objektai galimai yra labiausiai pažeidžiami, ir numatytos taikytinų apsaugos priemonių
apimtys.
2017 metais Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM tobulino reikalingas pareigūnų kompetencijas,
organizavo tarptautinį bendradarbiavimą ir gerosios patirties perėmimą iš analogiškų užsienio tarnybų. Saugomų
asmenų apsaugą vykdantys pareigūnai dalyvavo Portugalijoje, Ispanijoje, Latvijoje ir Estijoje profesinių įgūdžių
tobulinimo renginiuose ir bendradarbiavimo susitikimuose.
Vykdyta prevencinė kriminalinės žvalgybos strategija, parengta destruktyvaus elgesio rizikos nustatymo,
vertinimo ir valdymo koncepcija. Ši koncepcija leidžia laiku atpažinti riziką ir efektyviai bendradarbiaujant su
suinteresuotomis įstaigomis bei taikant kitas rizikos valdymo priemones, vykdyti smurtinių išpuolių ir kito
destruktyvaus elgesio prieš saugomus asmenys prevenciją.
2017 metais grėsmių vertinimai buvo pakankamo tikslumo, todėl apsaugos vykdymo metu nebuvo susidurta
su netikėtomis grėsmėmis, kurios galėjo turėti esminės įtakos saugomų asmenų saugumo užtikrinimui.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo
vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-01
Viešojo saugumo suvokimo indeksas,
balais
Koordinatorius – VRM VSMPD
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano
prioritetinės krypties 5.4 rodiklis2
- 6,8
7,0 7,0 7,1
6,7 7,0
Tai naujas rodiklis matuojantis gyventojų viešojo saugumo suvokimą. Rodiklis pradėtas matuoti nuo 2016 metų
ir nuo 2017 metų įtrauktas kaip SVP rodiklis.
Kriterijus apima tris dedamąsias: gyventojų saugumo jausmo suvokimą, rizikos tapti nusikaltimo auka ir
kriminogeninės situacijos vertinimą.
Kriterijaus 2017 metais pasiekta reikšmė viršijo planuotą. Įtakos tam galėjo turėti policijoje įdiegtas naujas
viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių policijos pareigūnų bei
ekipažų skaičių ir policijai greičiau reaguoti į iškvietimus. Policija tapo „matomesnė“. Vidutinis reaguojančių į
įvykius policijos pajėgų skaičius padidėjo daugiau kaip 50 proc. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į
įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų. Nors A kategorijos įvykių
kiekvienais metais daugėja, t. y. policija susiduria su iššūkiu į daugiau įvykiu sureaguoti greičiau, vidutinis
reagavimo laikas minutėmis į šios kategorijos įvykius sutrumpėjo, ypač lyginant su 2015 metais, policijos
reagavimo laikas į visų kategorijų įvykius: Pagal A tipo įvykių kategorijas reagavimo laikas 2017 metais
sutrumpėjo iki 7 min. 9 sek. (atitinkamai 2016 metais – 7 min. 39 sek., 2015 metais – 9 min. 15 sek.). Gerėjo ir
reagavimas į kitų kategorijų iškvietimus:
- į B kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkamai:
2017 metais – 11 min. 16 sek., 2016 metais – 12 min. 28 sek., 2015 metais – 13 min 30 sek.
2 XVII Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017
m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, rodikliai pažymėti geltoname fone.
12
- į C kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkama:
2017 metais – 26 min. 17 sek., 2016 metais – 35 min. 4 sek., 2015 metais – 43 min 41 sek
Paminėtina ir tai, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, užregistruotų nusikalstamų veikų viešosiose vietose
skaičius sumažėjo 11 proc., iš jų gatvėse – 13 proc.
1 grafikas. Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-02
Visuomenės pasitikėjimas
policija, ne mažiau kaip,
procentais
Koordinatorius – VRM VSMPD
65 71 75
75 75 75
71 75 71
Pasitikėjimas Lietuvos policija, palyginti su 2016 metais, sumažėjo 4 procentiniais punktais ir grįžo į 2015 metų
lygį. Tarp visų valstybės institucijų pasitikėjimas policija yra vienas didžiausių, labiau gyventojai pasitiki tik
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba. Per pastarąjį dešimtmetį pasitikėjimas policija išaugo beveik dvigubai
ir mažai tikėtina, kad jis dar gali reikšmingai paaugti. Įvertinus lyginamojo laikotarpio tendencijas, išimtis buvo
2016 metai, kuomet pasitikėjimą policija galėjo paveikti viešojoje erdvėje išaugęs teigiamos informacijos apie
policijoje vykdomą pertvarką, kiekis.
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 6,8 7 7 7
Faktas 6,7 7
6
6,5
7
7,5
13
2 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas policija, ne mažiau kaip, procentais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-03
Visuomenės pasitikėjimas
Valstybine priešgaisrine
gelbėjimo tarnyba, ne mažiau
kaip, procentais
Koordinatorius – VRM VSMPD
89 90 90
90 90 90
90,7 88 87
Pasitikėjimas Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba yra pats didžiausiais tarp visų valstybės institucijų.
Nežymūs svyravimai susiję ne su nepasitikinčių tarnyba augimu, o su neturinčių savo nuomonės dalies svyravimais.
Lyginant pastarojo dešimtmečio tendencijas matyti, kad jau pasiekta maksimali reikšmė, o nežymūs nuomonių
svyravimai patenka į statistinės paklaidos ribas. Rodiklio sumažėjimui įtakos turėjo 2017 metais visuomenei
pateikta informacija apie abejotinus departamento viešuosius pirkimus, apie dalies departamento vadovybės
nušalinimą, straipsniai žiniasklaidoje apie nuskalstamą kai kurių tarnybos pareigūnų veiklą.
3 grafikas. Valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne mažiau kaip, procentais
` Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 65 71 75 75 75 75
Faktas 71 75 71
60
65
70
75
80
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 89 90 90 90 90 90
Faktas 90,7 88 87
86
87
88
89
90
91
14
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-04
Visuomenės pasitikėjimas
Valstybės sienos apsaugos
tarnyba, ne mažiau kaip,
procentais
Koordinatorius – VRM VSMPD
58 59 62
65 65 65
58 62 68
Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo Valstybės sienos apsaugos tarnyba tendencijas matyti tam tikri
svyravimai, kurie susiję su tuo, kad kitaip nei policijos ar Valstybinės priešgaisrinės tarnybos vertinimu, gyventojai
mažiau žino apie VSAT veiklą. Todėl nevertinančių šios tarnybos veiklos dalis kasmet svyruoja nuo 20 iki 30 proc.
2017 metais labai sumažėjo respondentų, neturinčių nuomonės šiuo klausimu, dalis. Atitinkamai net 6 procentiniais
punktais išaugo gyventojų pasitikėjimas VSAT. Šiam augimui turėjo įtakos išaugusi teigiama informacija apie
VSAT veiklą viešojoje erdvėje, kuri sietina su narystės Šengeno erdvėje jubiliejaus renginiais ir ta proga
išaugusiomis galimybėmis pristatyti visuomenei VSAT veiklą.
4 grafikas. Visuomenės pasitikėjimas Valstybės sienos apsaugos tarnyba, ne mažiau kaip, procentais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-05
Lietuvos Respublikos valstybės
sienos kirtimo tvarkos
pažeidimų, kai nustatytas
pažeidimą padaręs asmuo, dalis,
ne mažiau kaip, proc.
49 57 63
65 66 67
57 63,5 64
Valstybės sienos apsaugos tarnyba 2017 metais išaiškino didesnį skaičių valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų.
Vertinimo kriterijaus reikšmė buvo planuojama atsižvelgiant į pastarųjų trejų metų valstybės sienos pažeidimų ir jų
išaiškinimo tendencijas, vertinant turimus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Valstybės sienos pažeidimų
išaiškinamumo tolygiam didėjimui reikšmingą įtaką turi tai, kad nemažoje dalyje pažeidžiamiausių ES išorės sienos
ruožų sienos apsauga vykdoma naudojant modernias sienos stebėjimo technologijas (2017 metais gruodžio 31 d.
49,3 proc. Europos Sąjungos išorės sienos (Lietuvos dalies) buvo stebima naudojant modernias sienos stebėjimo
technologijas).
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 58 59 62 65 65 65
Faktas 58 62 68
55
60
65
70
15
5 grafikas. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo tvarkos pažeidimų, kai nustatytas pažeidimą
padaręs asmuo, dalis, ne mažiau kaip, proc.
Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos
„Siena“ duomenys
Pirmasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui
pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano programas:
01.09 Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija
Įgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
01.12 Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos
įgyvendinimas ir vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra
Įgyvendina pagal kompetenciją:
➢ VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius
➢ Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
01.15 Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių
pareigūnų sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos
Įgyvendina pagal kompetenciją:
➢ VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas
➢ Medicinos centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, vidaus reikalų sistemos
medicinos ir profilaktikos įstaigos
01.17 Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas
Įgyvendina pagal kompetenciją:
➢ Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
➢ Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
01.42 Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas
ginklais, jų priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika
Įgyvendina Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
01.57 Vidaus saugumo fondo programa
Koordinatorius – VRM Regioninės politikos departamentas
Programa „Nusikalstamų veikų finansų sistemai atskleidimas, tyrimas ir prevencija“ (kodas 01.09).
Programą įgyvendina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių
nusikaltimų tyrimo tarnyba, FNTT).
Prioritetinis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos dėmesys 2017 metais buvo sutelktas į kriminalinės
žvalgybos pozicijų stiprinimą, pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sukčiavimo ir kitų sunkių, sudėtingų,
organizuotų nusikalstamų grupuočių daromų, nusikaltimų atskleidimą ir greitą ištyrimą, veiksmingą ES ir kitų
užsienio valstybių finansinės paramos lėšų apsaugą nuo neteisėto gavimo ir panaudojimo, nusikalstamu būdu įgytų
pinigų ar turto legalizavimo, taip pat į kovą su šešėline ekonomika. Sustiprinta kova su organizuotu nusikalstamumu,
daugiausia dėmesio skiriant nusikalstamų grupuočių ekonominio pagrindo sunaikinimui. Atitinkamas dėmesys buvo
skiriamas teisėkūros klausimams ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui vystyti.
2017 metais nustatytos plataus masto tarptautinės, gerai organizuotos PVM sukčiavimo schemos, kuriomis
siekta išvengti PVM, rinkoje realizuojant didelę paklausą turinčias prekes: kurą, mobiliuosius telefonus, buitinę
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 49 57 63 65 66 67
Faktas 57 63,5 64
45
50
55
60
65
70
16
techniką, cukrų, aliejų, statybines medžiagas ir kt., bei teikiant pervežimo ir kitas paslaugas. Atliekant sunkių
nusikalstamų veikų tyrimą vis dažniau susiduriama su gerai organizuotais, tarptautiniu mastu nusikalstamas veiklas
vykdančiais asmenimis. Nusikaltėliai vis išradingiau naudojasi sparčiais ryšiais, dideliu judrumu ir skubiais
finansiniais sandoriais.
Pagal Informacijos ir ryšių departamento Nusikalstamų veikų žinybinio registro statistinius duomenis,
FNTT per 2017 metus buvo užregistruotos 634 nusikalstamos veikos, ištirtos 452 nusikalstamos veikos. Ištirta 48
proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų (šalies vidurkis – 47,6 proc.). 2017 metais FNTT tyrėjai išaiškino daugiau
kaip 33,9 mln. eurų nuslėptų mokesčių, laikinai apribota teisė į daugiau kaip 18 mln. eurų vertės nuosavybę.
Per 2017 metais baigtas 361 ikiteisminis tyrimas, iš jų 169 bylos perduotos į teismą ir 192 ikiteisminiai
tyrimai nutraukti. Baigtose ikiteisminio tyrimo bylose išaiškinta nuslėptų mokesčių suma daugiau kaip 17,3 mln.
eurų, laikinai apribota teisė į nuosavybę daugiau kaip 5,5 mln. eurų.
FNTT specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, 2017 metais pateikė 697 specialisto išvadas bei
paaiškinimus. Specialistai, atlikę ūkinės finansinės veiklos tyrimus, per 2017 metais išaiškino daugiau kaip 34,4 mln.
eurų į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių.
FNTT per 2017 metus išanalizavo informaciją apie ES paramos lėšomis finansuojamus projektus, kuriems
bendrai skirta daugiau nei 281 mln. eurų ES paramos fondų ir valstybės biudžeto lėšų. Patikrinta informacija apie
239 rangovus, subrangovus, prekių tiekėjus bei paslaugų teikėjus, susijusius su įgyvendinamais projektais.
Įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, FNTT buvo gauti 835
pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas. Atlikus analizę, į FNTT padalinius ir kitas institucijas tolesniam
tyrimui atlikti išsiųsti 233 pranešimai apie įtartinas ar neįprastas finansines operacijas, iš kurių: FNTT padaliniams –
67 pranešimai, VMI – 83, kitoms teisėsaugos institucijoms – 52, užsienio finansinės žvalgybos padaliniams – 31.
Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo buvo patikrintos 23 finansų įstaigos
ir kiti subjektai. Nustatyti 8 pažeidimai, jų pagrindu surašyti 8 administracinių nusižengimų protokolai pagal
Administracinių nusižengimų kodekso 198 str. „Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių
įgyvendinimo tvarkos pažeidimas“. Bendra sumokėtų ir išieškotų baudų suma viršijo 18 tūkst. eurų. Aktyviai
bendradarbiauta su užsienio finansinės žvalgybos padaliniais (toliau – FŽP): 2017 metais išsiųsti 368 paklausimai į
užsienio FŽP ir kitas institucijas, 193 paklausimai buvo gauti iš užsienio FŽP ir kitų institucijų. 2017 metais, nustačius
įtartinas pinigines operacijas kredito įstaigose, sustabdytos lėšos sąskaitose įvairia valiuta sudarė daugiau kaip 12
mln. eurų, buvo apribotos nuosavybės teisės į turtą (įvairia valiuta) daugiau kaip 4 mln. eurų.
2017 metais buvo stebimos šios tendencijos:
• PVM, pelno ar kitų mokesčių vengimas, ūkio subjektams į buhalterinę apskaitą įtraukiant realiai
neįvykusius (tariamus) sandorius ar sandorius pagal tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus su užsienyje
registruotais ūkio subjektais, Lietuvoje įsteigtomis fiktyviomis įmonėmis ar kitais asmenimis;
• tarptautiniu mastu vykdomos nusikalstamos veikos, susijusios su akcizais apmokestinamomis
prekėmis (tepalinė alyva, dyzelinas);
• sandorių bei visų gautų pajamų neatvaizdavimas apskaitoje (slepiant realų veiklos mastą bei
apyvartą), vykdant prekybą plataus vartojimo prekėmis;
• „karuselinis“ PVM sukčiavimas, naudojant vadinamuosius dingusius prekeivius (angl. – Missing
Traders Intra Community (MTIC)). Nusikaltėliai organizuoja tarptautines „karuselės“ schemas, į kurias įtraukiami
juridiniai asmenys iš kelių valstybių;
• pelno mokesčio vengimas bei piniginių lėšų išgryninimas, pervedant pinigines lėšas į užsienio ar
lengvatinės prekybos (angl. offshore) įmonių sąskaitas užsienio bankuose už realiai neįvykusius (tariamus) sandorius.
• panaudojant įmonių grandinę, klastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant PVM maržos
schemomis vengiama PVM sumokėjimo į Lietuvos biudžetą.
17
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo
vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos
reikšmės
Siektinos reikšmės
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-09-
01-03
Išaiškinta neteisėtai gautos ir pasikėsintos gauti
ES finansinės paramos lėšų suma, ne mažiau kaip,
mln. Eu
15 15,5 15,5 15,5
20,5
Rodiklio siektina reikšmė skaičiuojama pagal paskutiniųjų trijų metų rodiklio reikšmės vidurkį. 2015–2017 metų
rodiklio vidurkio reikšmėn – 15,8 mln. Eur.
2017 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas didelės vertės paramos projektams. Kriterijaus rodiklio siektinos
reikšmės viršijimą įtakojo pradėtas vienas tyrimas dėl didelės vertės paramos projekto, kurio vertė 8,6 mln. Eurų.
Programa „Valstybės informacinių išteklių saugos ir elektroninės valdžios politikos įgyvendinimas ir
vidaus reikalų informacinių bei ryšių technologijų plėtra“ (kodas 01.12). Programą pagal kompetnciją įgyvendina
VRM Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius (toliau – Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius,
EVSPS) ir Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Informatikos ir ryšių
departamentas, IRD).
Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius 2017 metais įgyvendino projektą, kurį sudarė PASIS
katalogo ir interneto svetainės palaikymo, papildomos programavimo paslaugos jiems, PASIS techninio aprašo
(specifikacijos) atnaujinimo pagal galiojančius teisės aktus paslaugos. Šios paslaugos buvo pirktos siekiant užtikrinti
patogesnį, stabilesnį ir saugesnį PASIS veikimą (atnaujinant programinę įrangą, patobulinant sistemos sprendinius,
pritaikant juos prie naudotojų poreikių kaitos).
Informatikos ir ryšių departamentas 2017 metais gyvendino investicijų projektą „Administracinių
nusižengimų registro programinių priemonių sukūrimas apsikeitimui administracinių nusižengimų ir su jais
susijusiais duomenimis su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis“. Nuo 2017 metų sausio 1 d.
įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (ANK) Administracinių teisės pažeidimų
registras pritaikytas naujiems ANK reikalavimams – nuo 2017 metų sausio 1 d. institucijos gali tvarkyti
administracinių nusižengimų duomenis Administracinių nusižengimų registre (ANR). Naudojantis ANR vyksta
administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas. Asmenys, padarę administracinius nusižengimus, neišvengia
administracinės atsakomybės pasekmių. Užtikrintas apsikeitimas administracinių nusižengimų ir su jais susijusiais
duomenimis su kitų valstybės institucijų informacinėmis sistemomis, siekiant stiprinti teisėsaugos institucijų ir kitų
valstybės įstaigų, kurioms pavesta su viešojo saugumo stiprinimu tiesiogiai susiję uždaviniai, pajėgumą ir gebėjimus
užtikrinti viešąjį saugumą. Visiems subjektams, surašantiems administracinių nusižengimų protokolus ir
priimantiems nutarimus administracinių nusižengimų bylose, suteiktos galimybės tvarkyti administracinių pažeidimų
duomenis centralizuotai automatizuotu būdu naudojantis ANR sąsajomis su savo turimomis informacinėmis
sistemomis. Įgyvendinamos prevencinės priemonės – valstybės paslaugos neteikiamos tiems asmenims, kurie yra
nesumokėję baudų, paskirtų už administracinius nusižengimus, t. y. įsiskolinę valstybės biudžetui.
2017 metais reglamentuota Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo
ryšio tinklo veikla, jam suteiktas nacionalinis statusas. Tinklo paslaugų teikimas užtikrinamas ne tik Lietuvos viešojo
saugumo, bet ir pagalbos tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar skyriams), Lietuvos bankui,
savanoriškosioms ugniagesių organizacijoms ir kitoms įstaigoms. Vykdyti darbai, siekiant išplėsti šio tinklo aprėptį,
funkcionalumą ir infrastruktūrą, siekiant užtikrinti glaudžią ir greitą visų viešojo saugumo, pagalbos tarnybų, kitų su
šiomis tarnybomis susijusių Lietuvos Respublikos institucijų sąveiką.
2017 metais atlikta nusikalstamumo statistinių duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, parengimo
analizė. Surinkti poreikiai Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro,
Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos pritaikymui nusikalstamumo
statistiniams duomenims, susijusiems su smurtu artimoje aplinkoje, kaupti ir teikti. Numatyti Įtariamųjų, kaltinamųjų
ir nuteistųjų registro programinės įrangos tobulinimo reikalavimai.
18
Siekiant sudaryti prielaidas saugiai vykdyti elektronines piliečių, verslo ir viešosios valdžios institucijų
tarpusavio operacijas ES elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu pradėtos vykdyti Europos
Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento) įgyvendinimo programinės priemonės.
Stiprintos organizacinės ir techninės priemonės, užtikrinančios elektroninės informacijos saugą vidaus
reikalų informaciniuose ištekliuose. 2017 metais atnaujintas visų informacinių išteklių, kurių tvarkytojas yra
Informatikos ir ryšių departamentas, saugos reglamentavimas, parengta ir nustatyta bendra saugos politika, apimanti
elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimus. Atliktas Informatikos ir ryšių departamento
tvarkomų informacinių sistemų ir registrų rizikos vertinimas, informacinių technologijų saugos reikalavimų atitikties
vertinimas. Atlikta Valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams
stebėsenos sistemos (ARSIS) pagalba stebimų valstybės informacinių išteklių elektroninės informacijos saugos
reikalavimų įgyvendinimo analizė. Atliktas Sertifikatų valdymo informacinės sistemos auditas, patvirtintas ir
įgyvendinamas Techninių kibernetinio saugumo reikalavimų įgyvendinimo Vidaus reikalų ministerijos valdomuose
ypatingos svarbos informacinėse infrastruktūrose ir valstybės informaciniuose ištekliuose priemonių planas.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-12-
01-02
Vidaus reikalų sistemos įstaigoms
teikiamų saugių informacinių ir
ryšių technologijų paslaugų
efektyvumo pokytis, koeficientas3
16,13 43 45,41
46,04 46,23 46,56
17,41 45 46,16
Rezultato vertinimo kriterijus parodo teikiamų paslaugų efektyvumą, kurį sukuria Informatikos ir ryšių
departamentas užtikrindamas informacinių išteklių saugą ir siekdamas informacinių sistemų ir registrų efektyvaus
ir patikimo veikimo, ir kurį patiria tiesioginiai naudos gavėjai – vidaus reikalų ministrui priskirtų valdymo sričių
įstaigos ir gyventojai.
Nuo 2016 metų matomas žymus rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės pokytis. Šį pokytį įtakojo dalies produkto
vertinimo kriterijų, kurių reikšmės vertinamos skaičiuojant rezultato kriterijų, pasikeitimas. 2017 metais pasiekta
rezultato vertinimo kriterijaus reikšmė suplanuotą reikšmę viršijo nežymiai 1,65 proc., kas rodo, kad suplanuoti
darbai buvo atlikti tinkamai, pasiektos produkto vertinimo kriterijų reikšmės, programai skirti asignavimai
panaudoti efektyviai.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo
vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-12-
02-01
Vidutinis pirmos kategorijos informacinių
sistemų incidentų suvaldymo laikas,
minutėmis
375 360 345 330 330
370,8 357
Rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės pradėtas skaičiuoti nuo 2016 metų. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais
pasiektos rezultato vertinimo kriterijaus reikšmės nežymiai viršijo suplanuotas reikšmes (2016 metais - 1,12 proc.,
2017 metais - 0,8 proc.), kas rodo, kad pirmos kategorijos informacinės infrastruktūros objektų incidentai buvo
suvaldyti tinkamai, neviršijant suplanuoto laiko bei bendruosiuose informacinių sistemų elektroninės informacijos
saugos techniniuose reikalavimuose numatytų reikšmių. Asignavimai, skirti informacinių sistemų priežiūrai,
leidžiančiai užtikrinti tinkamą pirmos kategorijos informacinių sistemų ir registrų prieinamumą panaudoti
efektyviai.
3 Rodiklio grafinis atvaizdavimas nepateikiamas dėl vizualiai mažų pokyčių
19
6 grafikas. Vidutinis pirmos kategorijos informacinių sistemų incidentų suvaldymo laikas, minutėmis
Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenys informacinės sistemos duomenys
Programa „Valstybės remiama teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų
sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos“ (kodas 01.15). Programą įgyvendina VRM Žmogiškųjų išteklių
politikos departamentas (toliau – Žmogiškųjų išteklių politikos departamentas, ŽIPD), Medicinos centras prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei vidaus reikalų sistemos medicinos ir profilaktikos įstaigos.
Profesionali vidaus tarnybos sistemos ir kitų teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų profesinė ir
papildoma sveikatos priežiūra – reikšmingas indėlis į teisėsaugos ir teisingumo institucijų personalo atranką, valdymą
ir motyvaciją, kurie yra būtini visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti. Statutinė valstybės tarnyba
pasižymi profesine rizika, pasireiškiančia psichologine įtampa, kasdieniu stresu, padidintu fiziniu krūviu, darbu
naktimis (pamainomis), kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis. Pasiaukojimo visuomenei reikalaujantis darbo
pobūdis, kasdienių kontaktų su teisės pažeidėjais keliama psichologinė įtampa, stresas – dažnesni nei įprastai.
Asmenys, baigę vidaus tarnybą ir išėję į pensiją, jaučia socialinę atskirtį ir yra labiau socialiai pažeidžiami.
Profesinė ir papildoma teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų sveikatos priežiūra vykdoma Vidaus reikalų
ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Vykdant veiklas per šią programą Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros
įstaigose 2017 metais ypatingas dėmesys buvo skiriamas prevencinės sveikatos priežiūros paslaugų ir reabilitacijos
paslaugų kokybės gerinimui. Buvo atliktas teisėsaugos ir teisingumo institucijų pareigūnų ir buvusių pareigūnų
teikiamų paslaugų kokybės vertinimas (nustatytas pasitenkinimo teikiamomis paslaugomis indeksas), buvo
didinamos suteiktų prevencinių sveikatos paslaugų, tenkančių vienam teisėsaugos ir teisingumo pareigūnui, skaičius.
Didinant medicininės reabilitacijos, sveikatos grįžtamojo ir antirecidyvinio gydymo, prevencinės
medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, buvo įdiegta vieninga pareigūnų privalomų
periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų bei vieninga medicininės reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo ir
antirecidyvinio gydymo, prevencinės medicininės ir psichologinės reabilitacijos paslaugų, remiamų iš valstybės
biudžeto, sistema; buvo atnaujinta Medicinos centro būtinoji medicininė įranga.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo
vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos
reikšmės
Siektinos reikšmės
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-15-
01-02
Pareigūnų pasitenkinimo sveikatos priežiūros ir
reabilitacijos paslaugomis indeksas, maksimali
rodiklio reikšmė ‒ 20
Koordinatorius – VRM Žmogiškųjų išteklių politikos
departamentas
18,9
18,9 19 19
18,9
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 375 360 345 330 330
Faktas 370,8 357
325
335
345
355
365
375
20
Programa „Lietuvos Respublikos piliečių ir užsieniečių migracijos procesų valdymas“ (kodas 01.17).
Programą įgyvendina Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
Migracijos departamentas, MD) ir Asmens dokumentų išrašymo centras prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos (toliau – Asmens dokumentų išrašymo centras, ADIC).
Migracijos departamentas, tobulindamas migracijos procesus reglamentuojančius teisės aktus, parengė 7
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymų projektus. Siekdamas mažinti administracinę naštą asmenims,
inicijavo teisės aktų pakeitimus. 2017 metais gruodžio 14 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų
lapkričio 29 d. nutarimui Nr. 988, įtvirtinta galimybė asmeniui dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės
pateikti elektroniniais ryšiais, siekiant užtikrinti „vieno langelio“ principą, nustatyta galimybė asmeniui pateikti
dokumentus į bet kurią Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją, įgyvendinančią Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymą. Tai leidžia asmenims sumažinti laiko sąnaudas ir finansines išlaidas. Pasirašius Migracijos
departamento ir valstybės įmonės Registrų centras sutartį, užsieniečiams verslininkams sumažinta administracinė
našta – nereikia pateikti finansinių ir įmonių steigimo dokumentų, juos gauna Migracijos departamentas.
Migracijos departamentas, vykdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimo
Nr. 958 „Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, 2017
m. į Lietuvos Respubliką iš Italijos, Graikijos ir Turkijos perkėlė 258 asmenis. Nuo 2015 metų į Lietuvos Respubliką
iš Graikijos, Italijos ir Turkijos perkelti 468 asmenys.
2017 metais birželio 11 d. įsigaliojęs bevizis režimas su Ukraina lėmė ypač padidėjusį užsieniečių prašymų
išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą skaičių – gauti 5 972 prašymai (2016 metais – 3 013, 2015 metais –
2 011).
Migracijos departamentas parengė 28 pozicijų projektus ir pateikė juos per Lietuvos narystės Europos
Sąjungoje informacinę sistemą (15 ES tarybos darbo grupėms, 13 – Coreper II komitetui). Parengė 2016 metų
Migracijos metraštį, metinę ataskaitą ,,Prieglobsčio suteikimo procedūra Lietuvos Respublikoje“, informaciją apie
pagrindinius migracijos rodiklius Lietuvos Respublikoje 2016 metais ir 2017 metų I pusmetį ir paskelbė Migracijos
departamento interneto svetainėje. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų spalio 14 d. nutarimą
Nr. 1017 „Dėl 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos
migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos ir panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 311/76 dėl
statistinių duomenų rinkimo apie darbuotojus užsieniečius nuostatų įgyvendinimo“, parengė 104 ataskaitas ir pateikė
jas Eurostatui. Prieglobsčio prašytojams organizavo 699 vertimo ir 229 teisinių paslaugų suteikimo procedūras.
Vykdydamas priemonę „Dalyvauti tarptautinių organizacijų ir fondų finansiniuose instrumentuose,
įgyvendinančiuose vystomojo bendradarbiavimo veiklą paramą gaunančiose šalyse prisidedant prie 17 darnaus
vystymosi tikslo įgyvendinimo“, sumokėjo mokestį Tarptautinei migracijos organizacijai. Migracijos departamento
valstybės tarnautojai dalyvavo 66 ES įsteigtų institucijų darbo grupių, komitetų, susijusių su vizų, imigracijos ir
prieglobsčio klausimais, posėdžiuose.
Migracijos departamentas, įgyvendindamas kovos su piktnaudžiavimu teisėtos imigracijos galimybėmis
priemones, priėmė 2 197 sprendimus panaikinti leidimą laikinai gyventi, 3 666 sprendimus panaikinti Lietuvos
Respublikos vizą. Iš viso Migracijos departamentas 2017 metais priėmė 33 858 sprendimus Lietuvos Respublikos
pilietybės, užsieniečių teisinės padėties, prieglobsčio procedūros klausimais. Dėl didelio darbo krūvio ir žmogiškųjų
išteklių stokos dalis Migracijos departamento sprendimų (32,15 proc.) priimta pažeidžiant nustatytus terminus.
Sprendžiant šią problemą, kreiptasi į vidaus reikalų ministrą dėl naujų 12 pareigybių įsteigimo Migracijos
departamente (nuo 2018 metų sausio 5 d. departamente pareigybių skaičius padidintas 12 pareigybių). Tikėtina, kad
sprendimai bus priimami tesės aktų nustatytu laiku.
Gerinant asmenų aptarnavimą, įdiegta automatinio skambučių paskirstymo sistema, patobulinta elektroninė
laiko rezervavimo sistema, Migracijos departamento interneto svetainėje paskelbti įvairių dokumentų, teikiamų
Migracijos departamentui, šablonai, patvirtinti ir paskelbti Migracijos departamento teikiamų paslaugų nauji
aprašymai. Paskirti valstybės tarnautojai, labiausiai tinkantys aptarnauti aukštą pridėtinę vertę kuriančius užsieniečius
(2017 metais Migracijos departamente priimti 2 806 tokie užsieniečiai). Įvertinus asmenų skundus, analizuoti
valstybės tarnautojų veiksmai ir imtasi priemonių, kad būtų išvengta nesklandumų, dirbant su interesantais,
organizuoti valstybės tarnautojų mokymai.
Asmens dokumentų išrašymo centras 2017 metais sėkmingai įgyvendino pagrindinę užduotį ir laiku išrašė
566 765 asmens dokumentus. Išrašyta: 265 826 asmens tapatybės kortelės, 261 901 Lietuvos Respublikos pasas,
21
3923 leidimai nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, 19808 leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, 164
tarnybiniai pasai, 34 užsieniečio pasai, 445 asmens be pilietybės kelionės dokumentai, 301 pabėgėlio kelionės
dokumentai, 535 diplomatiniai pasai, 8718 valstybės tarnautojo pažymėjimai, 2324 vidaus tarnybos pareigūno
pažymėjimai, 2786 policijos pareigūno pažymėjimai. Atnaujinti 3037 valstybės tarnautojo sertifikatai.
Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Bendrojo ryšių palaikymo punkto (angl. SPOC) veiklą, buvo
užmegztas abipusis SPOC ryšys su 14 Europos Sąjungos šalių, SPOC tęstinė aplinka ištestuota su 3 šalimis,
apsikeista sertifikatais testinėje aplinkoje su 6 šalimis, pasikeista SPOC žinutėmis su 5 šalimis. SPOC veikimas
užtikrins Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių kelionės dokumentų ir leidimų gyventi
išplėstinės prieigos kontrolės patikrą, t. y. pasienio kontrolės metu bus galima išsamiai verifikuoti asmenį, nuskaityti
ir sulyginti asmens piršto atspaudo ir kelionės dokumente ar leidime gyventi esančio piršto atspaudo duomenis.
Asmens dokumentų išrašymo centro direktoriaus įsakymais patvirtinti 22 teisės aktai, susiję su sertifikatų
sudarymu, tvarkymu ir asmens dokumentų išdavimu.
Europos kelionės dokumento neteisėtai ES esantiems trečiųjų šalių piliečiams grąžinti blankas
užregistruotas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų registre, patvirtintos šio blanko technologinės
apsaugos priemonės, eskizas, grafinis projektas.
Elektroniniai sertifikatai asmens tapatybės kortelėse, valstybės tarnautojo pažymėjimuose, Vyriausybės
nario, valstybės pareigūno ir vidaus tarnybos pareigūnų pažymėjimuose sudaryti pagal teisės aktų ir standartų
reikalavimus. 2017 metais rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patvirtino Asmens
dokumentų išrašymo centro, kaip kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusą ir Asmens
dokumentų išrašymo centro teikiamų patikimumo užtikrinimo paslaugų atitiktį Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimams. Kvalifikuoto patikimumo užtikrinimo paslaugų teikėjo statusas
patvirtintas remiantis 2017 metais gegužės mėnesį atitikties vertinimo įstaigos „T-Systems International GmbH“
atliktos atitikties vertinimo ataskaita ir atitikties vertinimo išvada.
Buvo vykdomi Asmens dokumentų gamybos informacinės sistemos (toliau – ADGIS) programinės įrangos
priežiūra, išrašymo įrangos remonto ir profilaktikos darbai. 2017 metais gruodžio 5 d. pasirašyta Asmens dokumentų
išdavimo sistemos ir ADGIS priežiūros paslaugų pirkimo-pardavimo sutartis.
Įsigyta: asmens tapatybės kortelės, leidimo gyventi, užsieniečio paso, pabėgėlio kelionės dokumento,
Lietuvos Respublikos paso, vizos įklijos, supaprastinto tranzito geležinkeliu dokumento (toliau – STGD) ir blanko
vizai įklijuoti blankų.
Įgyvendinant projektą „Papildomos ADIC veiklos sąnaudos 2016–2018 metais“ 2017 metais Lietuvos
Respublikos užsienio reikalų ministerijai perduota 600 000 vnt. blanko vizai įklijuoti blankų ir 600 000 vnt. STGD
blankų. Vizų tarnyboms Lietuvoje perduota 7 500 vnt. vizų įklijų blankų.
Įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 metų rugpjūčio 23 d. įsakymą „Dėl
Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos paskyrimo atsakingu už
asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo procesų koordinavimą“, 2017 metais balandžio mėn. atliktas rinkos tyrimas
dėl biometrinių asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo įrangos atnaujinimo ir pateikti siūlymai dėl biometrinių
asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo įrangos atnaujinimo. Modernesnė įranga užtikrins asmens dokumentų
išrašymą ir išdavimą laiku, pagerės biometrinių asmens duomenų kokybė. Koordinuotas aprūpinimas įranga užtikrins
nenutrūkstamą asmens dokumentų išdavimo procesą ir racionalų valstybės lėšų panaudojimą.
2017 lapkričio 22 d. UAB „Sertika“ auditoriai atliko Integruotos vadybos sistemos (toliau – IVS)
pakartotinį sertifikavimo auditą. Atlikus auditą, patvirtinta, kad Asmens dokumentų išrašymo centro IVS atitinka
LST EN ISO 9001:2015 ir LST ISO/IEC 27001:2013 standartų reikalavimus.
22
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo
vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-17-
01-01
Priimta sprendimų dėl prieglobsčio
prašymų nagrinėjimo per 3 mėn.,
nepratęsus prašymo nagrinėjimo termino,
ne mažiau kaip, proc.
Vykdo Migracijos departamentas prie VRM
50 53
55 57 58
52 64,13
Rezultato vertinimo kriterijaus rodiklio reikšmė įgyvendinta 64,13 proc. Tiek 2016 metais, tiek 2017 metais
rodiklio reikšmė viršyta. Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 metų rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 958
„Dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją“ nuostatas, į Lietuvos
Respubliką iki 2017 metų gruodžio 31 d. turėjo būti perkelti 1105 asmenys. Šių užsieniečių prieglobsčio prašymai
buvo nagrinėjami pirmiausia. Be to, kai kurių prieglobsčio prašytojų dalis prieglobsčio procedūros jau buvo atlikta
iki jiems atvykstant į Lietuvą. Vertinimo kriterijaus įgyvendinimas viršytas, kadangi planuojant neįmanoma
tiksliai numatyti, kiek bus prieglobsčio prašytojų, iš kokių jie bus valstybių ir kokie bus jų prašymo motyvai.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-17-
01-02
Lietuvos Respublikos piliečiams
ir užsieniečiams teikiamų
paslaugų, dėl kurių sumažinta
administracinė našta, ir visų
teikiamų paslaugų, skaičiaus
santykis, ne mažiau kaip, proc.
Vykdo Migracijos departamentas
prie VRM
95,5 96 96
96,5 96,5
62,50 62,50 50
2017 metų planinė rodiklio reikšmė nepasiekta, (įgyvendinta 50 proc.), kadangi nepakeisti teisės aktai. Mažinant
administracinę naštą asmenims, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 metų lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 988
įtvirtintos nuostatos tik dėl 7 Migracijos departamento teikiamų administracinių paslaugų LR pilietybės klausimais
administracinės naštos mažinimo. 2017 metais pradėti įgyvendinti projektai „Efektyvus migracijos procesų
valdymas“ ir „Elektroninių migracijos paslaugų kūrimas“. Įgyvendinus šiuos projektus, 2020 metų visos migracijos
paslaugos bus teikiamos vieno langelio principu, todėl administracinė našta asmenims labai sumažės.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-17-
02-01
Pagrįstų pretenzijų ir gautų
pretenzijų dėl asmens dokumento
kokybės santykis, ne daugiau
kaip, procentais
Vykdo Asmens dokumentų išrašymo
centras prie VRM
39 38 37
36 35 34
43 30 45
Pablogėjusį rezultato vertinimo rodiklį 2017 metais (išaugęs pretenzijų skaičius) pagrinde lėmė susidėvėjusi
įranga. 2018–2019 metais bus vykdomas projektas dėl įrangos atnaujinimo, todėl 2018–2019 metais šis rodiklis
turėtų pagerėti. Rodiklio reikšmei įtakos taip pat turėjo ir tai, kad dalis pretenzijų dėl asmens dokumento kokybės
pareikšta dėl dokumentų, pagamintų ankstesniaisiais metais.
23
Programa „Specialaus statuso subjektų, kitų juridinių ir fizinių asmenų aprūpinimas ginklais, jų
priedais, šaudmenimis bei specialiąja technika“ (kodas 01.42). Programą įgyvendina Lietuvos Respublikos ginklų
fondas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
2017 metais buvo vykdomas ir 2018 metais tęsiamas investicijų projektas „Ginklų registro
modernizavimas“. Įgyvendinus šį projektą bus modernizuotas Ginklų registras, sukurtos papildomos ir / ar pakeistos
esamos Ginklų registro sąsajos su kitais susijusiais registrais ir informacinėmis sistemomis, kad būtų galima
automatiniu būdu keistis reikiamais Ginklų registro duomenimis ir užtikrinti savalaikį ir kokybišką Ginklų registro
duomenų tvarkymą. Vykdant šį projektą:
✓ 2014 metais buvo sukurta sąsaja su policijos informacinės sistemos Licencijuojamos veiklos posistemiu
POLIS LVP.
✓ 2015 metais sukurta sąsaja su Nacionalinės teismų administracijos administruojama Lietuvos teismų integruota
informacine sistema LITEKO; sąsaja su Lietuvos notarų rūmų administruojama sistema e-notaras; sąsaja su
Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokesčių apskaitos informacine sistema VMI MAIS.
✓ 2016 metais sukurta sąsaja su Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Integruota
muitinės informacine sistema MIS.
✓ 2017 metais patobulintas Ginklų registro duomenų apdorojimo mechanizmas, įdiegiant automatinį duomenų
patikrinimą ir patikslinimą. Taip pat įdiegta automatinė visų Ginklų registro servisų būklės ir veikimo
stebėsenos kontrolė ir automatinis kontrolės ataskaitų teikimas;
✓ 2018 metais planuojama sukurti Ginklų registro prieigą prie Vyriausybinio plačiajuosčio šifruoto duomenų ir
balso perdavimo tinklo VPŠDBPT darbo vietų, kuriose būtų tvarkomi Ginklų registro duomenys, žymimi
slaptumo žyma, aukštesne, nei „Riboto naudojimo“, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos valstybės ir
tarnybos paslapčių įstatymas, kad būtų galima automatiniu būdu tvarkyti ginklų duomenis, užtikrinti savalaikį
ir kokybišką duomenų teikimą iš ir į Ginklų registrą į ir iš specialaus statuso subjektų kitų informacinių sistemų
(jeigu pavyks pagal panaudą gauti šifruoto ryšio įrangą iš Krašto apsaugos ministerijos. Nepavykus gauti šios
įrangos, bus vykdomos kitos investiciniame projekte „Ginklų registro modernizavimas“ nustatytos priemonės).
2019 metais planuojama sukurti Ginklų registro programinę įrangą įskaitant ir modulius bei žiniatinklio
tarnybas, skirtas įgalinti Ginklų registro sąsajas su specialaus statuso subjektais, kurias naudojant būtų įgalintas
tikslus ginklo priskyrimas specialaus statuso subjekto padaliniui ir arba asmeniui su galimybe priskirti ir susieti
ginklo inventorinį numerį bei konkretaus ginklo laikymo vietą. 2020 metais planuojama sukurti Ginklų registro
prieigą prie Lietuvos Respublikos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos adresų registro sistemų.
2014-2017 metais Ginklų registro modernizavimo darbai leido sutaupyti valstybės biudžeto lėšas tvarkant
ir perduodant duomenis automatiniu būdu, suteikė galimybę Mokesčių inspekcijai, teismams, notarams, muitinei
operatyviau gauti informaciją apie ginklus bei jų savininkus. Tokiu būdu mažinami valstybės biudžeto kaštai IT
srityje, valstybės institucijų tarpusavio duomenų apsikeitimo greitaveika ir efektyvumas. Įdiegus Ginklų registro
programinės įrangos pakeitimus ženkliai pagerėjo duomenų kokybė ir duomenų atsinaujinimo greitaveika.
Programa „Vidaus saugumo fondo programa“ (kodas 01.57). Programą koordinuoja VRM Regioninės
politikos departamentas.
Vidaus saugumo fondo programos[1] lėšomis remiamos veiklos, susijusios su Europos Sąjungos išorės sienų
kontrole ir vizų politika.
Vienas pagrindinių būdų stiprinti valstybės sienų saugumą, užtikrinant efektyvesnį išorės sienų stebėjimą
ir informuotumą apie padėtį prie išorės sienos pažeidžiamiausiuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija
ir Baltarusijos Respublika ir užkertant kelią nelegaliai migracijai, yra Valstybės sienos apsaugos tarnybos modernių
sienos stebėjimo sistemų diegimas. 2017 metais baigtas įgyvendinti projektas „Sienos stebėjimo sistemų įdiegimas“,
kurio vertė daugiau kaip 14,5 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo metu buvo įdiegtos arba atnaujintos sienos stebėjimo
sistemos 180,44 km ilgio valstybės sienos ruože su Baltarusijos Respublika Švenčionių, Pavoverės, Tribonių,
Purvėnų ir Druskininkų užkardų veikimo teritorijoje. Tęsiamas Bardinų, Viešvilės, Lavoriškių ir G. Žagunio užkardų
sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas, taip pat pradedamas ir sienos stebėjimo sistemos (24,5 km) atnaujinimas
[1] Lietuvos nacionalinė programa dėl paramos iš Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. laikotarpiu patvirtinta Europos
Komisijos 2015 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. C(2015) 5426
24
Plaškių užkardos veikimo teritorijoje prie išorės sienos su Rusijos Federacija. Jūros sienos stebėjimo sistemos
atnaujinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyba pradėjo bendradarbiaudama su jūros kontrolėje dalyvaujančia
Lietuvos kariuomene, siekiant užtikrinti sąveiką ir jūros stebėjimo sistemos duomenų apdorojimą ir valdymą
vieningais principais ir vienodais pagrindiniais programiniais paketais.
Gerinant bendradarbiavimą vizų politikos srityje, Informatikos ir ryšių departamentas tęsė Nacionalinės
Vizų informacinės sistemos modernizavimą, siekiant jos atitikties Vizų kodekso ir VIS Reglamento[2] galiojančioms
nuostatoms bei centrinės Vizų informacinės sistemos reikalavimams.
Stiprinant Policijos departamento techninę bazę, programos lėšomis buvo finansuojamas įrangos, skirtos
narkotinių medžiagų ir pirmtakų tyrimui, įsigijimas, kas leis pagreitinti narkotinių medžiagų tyrimų atlikimo
terminus. Siekiant veiksmingai valdyti saugumui kylančias rizikas ir krizes, buvo investuojama į valstybės institucijų
įrangos, susijusios su žvalgybine veikla, atnaujinimą.
1 lentelė. Pirmąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios Vidaus
reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir ataskaitinių metų
Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme patvirtintų
asignavimų panaudojimas:
Programos
kodas Programos pavadinimas
Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)
Programą įgyvendinanti įstaiga
(-os) Patvirtintas
planas
Patikslintas
planas4
Faktiškai
panaudota
Panaudojimo dalis nuo
patikslinto
plano proc.5
01.09
Nusikalstamų veikų
finansų sistemai
atskleidimas, tyrimas ir
prevencija
7370 7381,1 7372,8 99,9 Finansinių nusikaltimų
tyrimo tarnyba prie
Vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
01.12
Valstybės informacinių
išteklių saugos ir
elektroninės valdžios
politikos įgyvendinimas ir
vidaus reikalų
informacinių bei ryšių
technologijų plėtra
9608 9597,8 9411,8 98,1
VRM Elektroninės
valdžios ir saugos
politikos skyrius,
Informatikos ir ryšių
departamentas prie
Vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
01.15
Valstybės remiama
teisėsaugos ir teisingumo
institucijų pareigūnų ir
buvusių pareigūnų
sveikatos priežiūra ir kitos
socialinės garantijos
5339 5537,9 5516 99,6
VRM Žmogiškųjų
išteklių politikos
departamentas ir Vidaus
reikalų ministerijos
įsteigtos asmens
sveikatos priežiūros
įstaigos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
01.17
Lietuvos Respublikos
piliečių ir užsieniečių
migracijos procesų
valdymas
17921 17908,9 17904,2 100
Migracijos
departamentas prie
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų
ministerijos,
Asmens dokumentų
išrašymo centras prie
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
[2] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2008 4 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai
pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu. 5 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.
25
Programos kodas
Programos pavadinimas
Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)
Programą įgyvendinanti įstaiga (-os)
Patvirtintas
planas
Patikslintas
planas4
Faktiškai
panaudota
Panaudojimo
dalis nuo
patikslinto plano proc.5
01.42
Specialaus statuso
subjektų, kitų juridinių ir
fizinių asmenų
aprūpinimas ginklais, jų
priedais, šaudmenimis bei
specialiąja technika
1078 1326 1308,9 98,7
Lietuvos Respublikos
ginklų fondas prie
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų
ministerijos
Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
Dėl 01.42 programos asignavimų plano nuokrypio2:
Programos sąmata padidinta LR Ginklų fondui prie VRM surinkus daugiau nei planuota pajamų įmokų už parduodamus ginklus
(įkeltos viršplaninės pajamos)
01.57 Vidaus saugumo fondo
programa 58335 61912 44001,1 71,1 VRM Regioninės
politikos departamentas
Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 52000 52000 34265,2 65,9
Dėl 01.57 programos asignavimų plano nuokrypio2:
Vidaus saugumo fondo programai skirtos papildomos bendrojo finansavimo lėšos dėl paspartėjusio investicinių projektų
įgyvendinimo (atsiskaitymui už atliktus darbus).
Dėl 01.57 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio3:
Nepakankamą lėšų įsisavinimą įtakojo pirkimo procedūrų sudėtingumas ir lėšų tinkamumo vertinimas, projektų vykdytojų
pateiktų planuotų lėšų koregavimas/atnaujinimas, lėšų perskirstymas tarp projektų, projektų įgyvendinimo veiklų pabaigos
pratęsimas.
ANTRASIS SKIRSNIS
PIRMOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 01)
„ĮGVYENDINTI VIEŠOJO SAUGUMO POLITIKĄ, IR SIEKTI, KAD ŠALIES GYVENTOJAI
JAUSTŲSI SAUGESNI“
ĮGYVENDINIMAS PER ĮSTAIGŲ PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS, KURIŲ
VADOVAI YRA VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMŲ VALDYTOJAI
2017–2019 METŲ STRATEGINIUS VEIKLOS PLANUS6
2017 metais šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai buvo valstybės biudžeto
asignavimų valdytojai, Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano
pirmąjį strateginį tikslą įgyvendino per šių įstaigų strateginius veiklos planus:
1. VADOVYBĖS APSAUGOS DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–
2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos
departamentas, VAD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:
- įgyvendino Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų
strateginio veiklos plano programą „Saugomų asmenų apsauga“ (kodas 01.02);
- įgyvendino programos tikslą „Apsaugoti saugomus asmenis nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar)
sveikatą“ (kodas 01.02.01) ir šiuos tikslo uždavinius:
6 Strateginius veiklos planus 2017 biudžetiniais metais rengė šios įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos, kurių vadovai 2017
metais buvo valstybės biudžeto asignavimų valdytojai: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos
ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
26
-„Užtikrinti saugomų asmenų ir objektų saugumą“ (kodas 01.02.01.01);
-„Užtikrinti optimalų aprūpinimą žmogiškaisiais ir materialiniais ištekliais“ (kodas 01.02.01.02.).
Vadovybės apsaugos departamentas ataskaitiniais metais didelį dėmesį skyrė fizinės saugomų objektų
apsaugos vykdymui. Nuolat buvo ieškoma efektyvių techninių, elektroninių apsaugos priemonių, organizacinių
sprendimų, padėsiančių kokybiškai vykdyti pavestas funkcijas. Vadovybės apsaugos departamento specialistai
periodiškai vertino saugomiems objektams galinčias kilti grėsmes, vykdė saugomų objektų pažeidžiamumo
vertinimus, planavo apsaugos priemones, jų taikymo mastą, kėlė pareigūnų kvalifikaciją, siuntė pareigūnus į
pažeidžiamumo, grėsmių vertinimo, analizės vykdymo tobulinimo mokymus, keitėsi gerąja patirtimi su giminingų
struktūrų specialistais iš įvairių šalių ir į savo veiklą integravo optimalius ir efektyvius veiklų modelius.
Vadovybės apsaugos departamentas dėl turimų specifinių uždavinių taiko išskirtinę, prevencinę
kriminalinės žvalgybos strategiją, kuri yra nukreipta į tokio kriminalinės žvalgybos uždavinio įgyvendinimą, kaip
nusikalstamų veikų prevencija (smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš saugomus asmenis prevencija).
Prevencinė kriminalinės žvalgybos strategija yra paremta destruktyvaus elgesio rizikos nustatymo, vertinimo ir
valdymo koncepcija. Ši koncepcija leidžia laiku atpažinti riziką ir efektyviai bendradarbiaujant su suinteresuotomis
įstaigomis bei taikant kitas rizikos valdymo priemones, vykdyti smurtinių išpuolių ir kito destruktyvaus elgesio prieš
saugomus asmenis prevenciją.
Vadovybės apsaugos departamentas sistemingai vykdė veiklos strateginę analizę: vertino grėsmes
saugomiems asmenims, jų pobūdį bei mastą. Atliktų grėsmės vertinimų pagrindu buvo teikiami siūlymai nustatyti
atitinkamą grėsmės saugomam asmeniui lygį bei numatytos taikytinos kiekvienam LR oficialiam svečiui apsaugos
priemonės. Konstatuotina, kad grėsmės vertinimai buvo pakankamo tikslumo ir apsaugos vykdymo metu nebuvo
susidurta su netikėtomis grėsmėmis, turinčiomis esminės įtakos saugumo užtikrinimui.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-01 Užtikrintas saugomų asmenų
saugumas
RN RN RN
RN RN RN Pasiekta Pasiekta Pasiekta
Saugomų asmenų saugumas užtikrintas. Riboto naudojimo rodiklio pasiekta reikšmė įvertinta Vidaus reikalų
ministerijoje.
2. VIEŠOJO SAUGUMO TARNYBOS PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ
STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba, VST),
kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:
- įgyvendino Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginio
veiklos plano programą „Viešosios tvarkos atkūrimas, konvojavimas ir svarbių valstybės objektų apsauga“
(kodas 01.04);
- įgyvendino pirmąjį programos tikslą „Efektyvus ir veiksmingas viešosios tvarkos atkūrimas
ekstremalių ir ypatingų situacijų metu, užtikrinta svarbių valstybės subjektų apsauga ir konvojavimas“
(kodas 04.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:
-„Užtikrinti tinkamą kovinį pasirengimą stiprinant specialiąją nuolatinę parengtį“ (kodas
01.04.01.01);
-„Užtikrinti tinkamą materialinį bei techninį aprūpinimą“ (kodas 01.04.01.02);
- įgyvendino antrąjį programos tikslą „Efektyvus valdymas ir motyvuotas profesionalus personalas“
(kodas 04.02) ir šiuos antrojo tikslo uždavinius:
-„Užtikrinti veiksmingą ir skaidrų valdymą, motyvuoti personalą“ (kodas 01.04.02.01);
-„Užtikrinti pareigūnų kvalifikacijos tobulinimą“ (kodas 01.04.02.02).
27
VST strateginis tikslas yra glaudžiai susijęs su visuomenės saugumu, jis ne tik parodo Viešojo
saugumo tarnybos pajėgų specialiosios parengties lygį, užtikrinant svarbių valstybės objektų saugumą ir
konvojuojamų asmenų apsaugą, bet apima ir laisvės atėmimo vietose vykdomą prevencinę veiklą, grėsmių kilti
ypatingai situacijai suvaldymą, ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimą ir kitų tyčinių veiksmų, šiurkščiai
pažeidžiančių viešąją tvarką, neutralizavimą. Įgyvendinant strateginį tikslą, pagal kompetenciją parengtas ir Vidaus
reikalų ministerijai pateiktas derinti Konvojavimo taisyklių pakeitimo projektas Nr. 16-11144, optimizuotas
konvojaus tarnybos darbo krūvis, perskirstant konvojavimo maršrutus tarp Viešojo saugumo tarnybos struktūrinių
padalinių, atsižvelgta į naujus reikalavimus, keliamus areštinėms (nuteistuosius, suimtuosius ir sulaikytuosius
areštinėje laikyti ne ilgiau kaip 5-ias paras). Konvojavimo funkcijai užtikrinti įsigytas talpesnis (daugiau vietų
pritaikytų konvojuojamiesiems) transportas, 5-iuose specialiosios paskirties automobiliuose įrengta kondicionavimo
sistema. 2017 metais įvykdyti 4322 konvojai, kurių metu konvojuoti 29 249 konvojuojamieji, perimta/perduota
nuteistųjų iš/į užsienio šalis – 45 nuteistieji. Vykdant svarbių valstybės objektų apsaugą, 23 kartus buvo organizuoti
tiksliniai mokymai, patikrinant visus saugomus svarbius valstybės objektus, 4 kartus buvo sureaguota į pažeidimus
ir sulaikyti pažeidėjai.
2017 metų sausio 1 d. įsigalioję Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo nuostatų dėl
šaunamųjų ginklų ir prievartos priemonių panaudojimo pakeitimai turėjo teigiamą poveikį Viešojo saugumo tarnybos
pareigūnų rengimui veikti ypatingomis sąlygomis, užtikrinti minėtų priemonių panaudojimą, išvengiant pažeidimų
žmogaus teisių ir laisvių apsaugos srityje.
Optimizuota Viešojo saugumo tarnybos struktūra ir valdymas: išgryninat funkcijas ir stiprinant vidaus
kontrolės priemones nuo 2017 metų sausio 1 d. Viešojo saugumo tarnyboje įsteigtas Vidaus audito skyrius, o nuo
2017 metų rugsėjo 19 d. – Viešųjų pirkimų skyrius. Didinant reagavimo operatyvumą, nuo 2017 metų kovo 1 d.
vakarų regione įsteigtas Viešojo saugumo tarnybos Klaipėdos dalinys, pajėgos pasirengė ir nuo 2018 metų sausio
1 d. perėmė svarbaus valstybei objekto VĮ Lietuvos oro uostų Palangos filialo fizinę apsaugą.
2017 metais atsižvelgiant į stabilų veiklos finansavimą, buvo sustiprinta Viešojo saugumo tarnybos
specialioji parengtis: ženkliai atnaujinta (įsigyta) NATO standartus atitinkanti ginkluotė, įsigytos specialiosios ir
asmens apsaugos priemonės, užtikrinančios pareigūnų saugumą. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai buvo
aprūpinami naujo pavyzdžio tarnybine uniforma.
Sustiprinta specialioji ir kovinė parengtis, taip padidinant visuomenės saugumą bei užtikrinant pajėgų
pasirengimą valstybės ginkluotai gynybai. Viešojo saugumo tarnyba įsigijo kolektyvinės apsaugos priemonę –
šarvuotą specialiąją techniką. Panaudojant Vidaus saugumo fondo lėšas įsigytas specialusis transportas su
individualios apsaugos priemonėmis ir specialiąja įranga padės efektyviau užkardyti kelią neteisėtiems veiksmams,
gerins papildomų pajėgų pasitelkimo galimybes, užtikrins greitą reagavimą į Specialiosios tranzito schemos
pažeidimus. Naujai įsigytas ir atnaujintas specialusis konvojavimo transportas atitinka sanitarines-higienos normas,
todėl tikimasi, kad ženkliai sumažės skundų iš konvojuojamųjų dėl pervežimo sąlygų, taip pat sudarytos sąlygos
pareigūnams saugiai vykdyti konvojų. Eksploatuojant naujas transporto priemones sumažėjo degalų, automobilių
amortizacijos sąnaudos, remonto kaštai bei gedimų maršrute rizika.
Įvertinus hibridinio karo apraiškų grėsmes, 2017 metais buvo ne tik sustiprintas Viešojo saugumo tarnybos
teritorijos saugumas, bet ir užtikrintas esamų IT sistemų darbo vientisumas, tarpinstitucinė ryšio tinklo sąveika, tinklo
saugumas. Įsigyta specialioji kompiuterinė technika bei programinė įranga leido optimizuoti kasdieninių užduočių
vykdymą.
Visuma šių išorinių teigiamų pokyčių leido Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms operatyviai reaguoti į
teisės pažeidimus bei saugiai veikti nekonvencinių grėsmių sąlygomis. Viešojo saugumo tarnybos pajėgos dalyvavo
bendrosiose specialiosiose operacijose vykstant Rusijos ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų pratyboms „Zapad“, o
kartu su LK specialiais padaliniais bendrosiose pratybose ir mokymuose veikti nekonvencinių (hibridinių) bei teroro
aktų grėsmių sąlygomis.
2017 metais įgyvendinant NATO, JT ir ES bendradarbiavimo susitarimus Viešojo saugumo tarnybos
pajėgos dalyvavo specialiosiose nelegalių migrantų grąžinimo operacijose Bulgarijoje ir Graikijoje, Europos
žandarmerijos pajėgų sudėtyje dalyvavo misijose Irake.
Keliant pareigūnų motyvaciją, buvo didinamas darbo užmokestis: Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų
darbo užmokestis, lyginant su 2016 metais padidėjo 8 proc., o neužimtų pirminės ir vidurinės grandies pareigūnų
pareigybių dalis per 2017 metus sumažėjo iki 14,4 proc., kai 2016 metais siekė 19 proc.
28
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos
reikšmės Siektinos reikšmės
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-01
Atkurti viešąją tvarką ypatingų ir
ekstremalių situacijų atvejais, vykdyti
konvojavimą ir užtikrinti svarbių
valstybės objektų apsaugą.
Atkurta Atkurta
- - -
Atkurta Atkurta
Suplanuota reikšmė pasiekta. Pagal rodiklio techninį priedą tai Viešojo saugumo tarnybos pajėgų veiklos
efektyvumo įvertinimas. Jis matuojamas procentais ir apima intervalą nuo 99 iki 70 proc.
Efekto kriterijaus įgyvendinimas yra glaudžiai susijęs su visuomenės saugumu, jis ne tik parodo Viešojo saugumo
tarnybos pajėgų specialiosios parengties lygį, bet ir apima vykdomą prevencinę veiklą laisvės atėmimo vietose,
grėsmių kilti ypatingai situacijai suvaldymą, ekstremaliųjų situacijų padarinių likvidavimą ir kitų tyčinių veiksmų,
šiurkščiai pažeidžiančių viešąją tvarką, neutralizavimą. Fiksuojama, ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgos
operatyviai ir sklandžiai per nustatytus terminus reaguoja į įvykius, ar pareigūnų veiksmai atitinka specialiosios
taktikos reikalavimus, kad efektyviai būtų atkurta viešoji tvarka.
3. PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS
REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, PAGD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017
metais:
- įgyvendino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–
2019 metų strateginio veiklos programą „Priešgaisrinė, civilinė sauga ir gelbėjimo darbai“ (kodas 01.05);
- įgyvendino pirmąjį programos tikslą „Apsaugoti žmogų ir turtą nuo gaisrų, koordinuoti civilinės
saugos sistemos veiklą, operatyviai reaguoti į pagalbos prašymus“ (kodas 05.01) ir šiuos pirmojo tikslo
uždavinius:
-„Užtikrinti nuolatinę priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, reagavimą ir gaisrų
prevenciją“ (kodas 01.05.01.01);
-„Užtikrinti civilinės saugos funkcijos vykdymą“ (kodas 01.05.01.02.);
-„Užtikrinti operatyvų Bendrojo pagalbos centro atsakymą į pagalbos skambučius ir tinkamą
pajėgų reagavimą į pagalbos prašymus“ (kodas 01.05.01.03.);
-„Užtikrinti pirminį ir tęstinį profesinį mokymą bei neformalųjį suaugusiųjų švietimą“ (kodas
01.05.01.04.);
-„Tinkamai pasirengti ekstremaliosioms situacijoms, tvarkyti valstybės rezervą civilinės saugos
priemonių atsargas“ (kodas 01.05.01.05.);
-„Užtikrinti veiksmingą pagalbą pavojinguose objektuose, teikti specialiąsias paslaugas civilinės
ir gaisrinės saugos užtikrinimo srityje“ (kodas 01.05.01.06.).
- įgyvendino antrąjį programos tikslą „Koordinuoti ir kontroliuoti valstybės perduotų savivaldybėms
priešgaisrinės ir civilinės saugos funkcijų įgyvendinimą“ (kodas 05.02) ir šiuos antrojo tikslo uždavinius:
-„Užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms priešgaisrinės saugos funkcijas“ (kodas
01.05.02.01);
-„Užtikrinti valstybės perduotų savivaldybėms civilinės saugos funkcijas“ (kodas 01.05.02.02.).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įgyvendindamas strateginį tikslą, 2017 metais siekė šio
efekto kriterijaus reikšmės pasiekimo: Visuomenės pasitikėjimas valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, ne
mažiau kaip, proc. (kodas E-01-01). Apklausos duomenimis, 2017 metais valstybine priešgaisrine gelbėjimo tarnyba
pasitikėjo 87 proc. apklaustųjų (planuota reikšmė – 90 proc.). Kaip rodo gyventojų apklausų duomenys, ugniagesiai
gelbėtojai sulaukia palankių visuomenės vertinimų, nors paskutinius dvejus metus rodiklis smuktelėjo.
29
2017 metais kilo 9394 gaisrai, kur daugiausia jų kilo atvirosiose teritorijose – 2786, arba 29,7 proc. visų
gaisrų. Palyginti su 2016 metais, jų sumažėjo 21,8 proc. Šis veiksnys daugiausia ir lėmė gaisrų skaičiaus sumažėjimą
(6,4 proc.) 2017 metais. Analizuojant gaisrų dinamiką, galima pastebėti, kad nuo 2014 metų gaisrų skaičius mažėja.
Pernai žuvo 2 gyventojais daugiau nei 2016 metais. Žmonių žuvimo priežasčių analizė rodo, kad 2017
metais, palyginant su 2016 metais, aukų ypač padaugėjo dėl neatsargaus rūkymo (+7), krosnių, židinių bei
dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų (+6), elektros įrenginių, prietaisų, elektros
instaliacijos gedimų (+5), pašalinio ugnies šaltinio (+4), tačiau net 11 žmonių mažiau žuvo dėl neatsargaus žmonių
elgesio su ugnimi, o dėl padegimų, vaikų išdykavimo su ugnimi, savaiminio medžiagų užsidegimo žmonių aukų
pavyko išvengti. Didelę reikšmę mažinant gaisrų ir juose žūstančių žmonių skaičių turi kasmet spalio – lapkričio
mėnesiais departamento organizuojama akcija „Kūrenkime saugiai“. Vykdydami gaisrų prevenciją, VPP pareigūnai
negali be gyventojų sutikimo tikrinti jų būstų, kur ir kyla daugiausia tragiškų gaisrų. Jiems pareigūnai gali tik patarti,
ką reikėtų sutvarkyti, kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kaip elgtis gaisro atveju.
Į gaisrų prevenciją daugiau dėmesio turėtų atkreipti ir savivaldybės, kurios galėtų skirti lėšų skurdžiai
gyvenančioms šeimoms šildymo įrenginiams, elektros instaliacijai sutvarkyti, dūmų detektoriams įrengti. Daugiau
pagalbos išaiškinant ir kontroliuojant asocialius asmenis bei daugiavaikes šeimas galima tikėtis iš policijos bei
socialinių tarnybų darbuotojų, praktinę paramą galėtų teikti ir savanoriai.
2017 metais atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos (toliau – GPIS) išplėtimo į 4G tinklus
darbai visuose mobiliojo ryšio operatorių tinkluose (UAB „Telia“, UAB “Bitė Lietuva“ ir UAB „Tele2“). Tik
aktyvinus šią paslaugą 4G tinkle, gyventojai, kurie nuolat naudojasi 4G (LTE) tinklu, jau gali gauti perspėjimo
pranešimus.
Per GPIS atlikti perspėjimo pranešimų siuntimai patvirtino, kad žymiai išaugo gyventojų, gaunančių
perspėjimo pranešimus, skaičius. 2017 metais VRM atlikta gyventojų apklausą dėl GPIS pranešimų pasiekiamumo,
parodė, kad 95 proc. respondentų, kurie yra nusistatę savo telefone pranešimų gavimo funkciją, pranešimus gavo.
Reikšmingai atnaujinta Ugniagesių gelbėtojų mokyklos naudojama Moodle virtuali mokymo aplinka – nuo
700 iki 5 000 asmenų padidintas galimų sistemos vartotojų skaičius. Tai suteikė galimybę šioje mokymo aplinkoje
organizuoti daugiau nuotolinio mokymo kursų, palaipsniui perkeliant kuo daugiau kursų į virtualią erdvę. 2017
metais Ugniagesių gelbėtojų mokykla parengė ir pradėjo įgyvendinti pirmąją nuotolinio civilinės saugos mokymo
programą – organizuoti 4 mokymai pagal ūkio subjektų vadovų ir jų įgaliotų asmenų įvadinio civilinės saugos
mokymo programą, parengtos dar 2 – žmogaus saugos mokytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programa ir
civilinės saugos dėstytojų įvadinio civilinės saugos mokymo programa. Pagal šias 3 programas 2018 metais vyks 10
nuotolinio mokymo kursų.
Atsižvelgiant į aktualias grėsmes atnaujintos Valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargų
kaupimo užduotys. Poreikiai pagal konkrečias užduotis pagrįsti ekstremaliųjų situacijų rizikos ir civilinės saugos
pajėgumų trūkumų vertinimu. Pasiūlymai teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Valstybės rezervo koordinatoriui Ūkio
ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
2017 metais Bendrasis pagalbos centras (toliau – BPC) registravo 2 540 025 skambučius, gautus skubios
pagalbos numeriu 112. Lyginant su 2016 metais, registruotų skambučių skaičius sumažėjo 15 proc. Atsakyta į 2 192
400 skambučių. Viršyti Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarte nustatyti pagalbos skambučių atsiliepimo
kokybės rodikliai (išskyrus atsiliepimo laiką per 15 s.).
Rodiklio kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas
Rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos reikšmės 2016 m. 2017 m.
Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko
trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 8 sek. visų pagalbos
skambučių atsiliepta, procentais
Planinė reikšmė 70 70
Pasiekta reikšmė 76 81,8
Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko
trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 10 sek. visų pagalbos
skambučių atsiliepta, procentais
Planinė reikšmė 80 80
Pasiekta reikšmė 82 86,1
Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko
trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 15 sek. visų pagalbos
skambučių atsiliepta, procentais
Planinė reikšmė 90 90
Pasiekta reikšmė 91 88,6
30
Rodiklio kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas
Rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos reikšmės 2016 m. 2017 m.
Standarte nustatytas atsiliepimo į pagalbos prašymus laiko
trukmės kriterijus (ne ilgiau kaip) per 40 sek. visų pagalbos
skambučių atsiliepta, procentais
Planinė reikšmė 99 99
Pasiekta reikšmė 99,1 99,2
2017 metais buvo „prarasta“ 2,2 proc. skambučių, kurių skambinimo trukmė ilgesnė nei 5 sekundės ir
nebuvo spėta atsiliepti (2016 metais – 4 proc.).
Iš dalies pasiekti operatyviojo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymo kokybės rodikliai. 2017 metais
pajėgų aliarmavimo laikas ne ilgiau kaip per 1 min. sudarė 82 proc. visų atvejų (2016 metais – 70 proc.). Pagrindinė
priežastis dėl kurios nėra pasiekiami aukštesni rodikliai yra ta, kad pagalbos prašymo metu skambinantys asmenys
paprastai būna susijaudinę ir negali tiksliai pateikti informacijos (įvykio vietos), kurią užtrunka patikslinti.
Parengta ir perduota 1 012 586 (2016 metais - 1 054 851) pranešimų apie skubios pagalbos poreikį, iš jų
policijos – 51,7 proc. (2016 metais – 523 679), greitosios medicinos pagalbos – 433 793 (42,8 proc., 2016 metais -
365 918), priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų – 30 458 (3 proc., 2016 metais - 34 033) , aplinkosaugos – 12 614 (1,2
proc., 2016 metais - 11 162). Lyginant su 2016 metais, registruotų pranešimų apie pagalbos poreikį skaičius
sumažėjo 4 proc.
Apie 15 proc. sumažėjęs netikslinių, trukdančių skambučių skaičius, rodo, kad visuomenė geriau supranta
numerio 112 paskirtį bei iš dalies atspindi šalies gyventojų skaičiaus mažėjimo tendenciją (per 2017-uosius metus
gyventojų sumažėjo 1,3 proc.).
Sumažėjusių skambučių skaičius skubios pagalbos numeriu 112 siejamas su BPC aktyviai vykdyta
visuomenės informavimo veikla, kurios metu išplatinta 14 pranešimų spaudai, surengta spaudos konferencija apie
įdiegtas vietos nustatymo naujoves, dalyvauta 7 radijo ir 6 televizijos laidose, publikuoti 7 išsamūs interviu su BPC
darbuotojais, neskaitant įvairių trumpų interviu informacinėse laidose. Parengta 84 naujienų žinutės informacija, kaip
veikia 112 ir kita naudinga medžiaga interneto svetainėje www.112.lt ir nuolat administruojama paskyra socialiniame
tinkle Facebook (gerbėjų skaičius per metus vėl išaugo dvigubai: nuo 1120 iki 2230, 2015 metais buvo 571). BPC
patalpose priimta net 98 ekskursijos, surengtos edukacinės paskaitos, kuriose dalyvavo virš 4 tūkst. moksleivių ir
suaugusių asmenų. Sukurtas BPC virtualus turas 360º ir 2 vaizdo įrašų socialiniai prevenciniai klipai (patalpinti
Youtube portale).
Visiems BPC darbuotojams, atliekantiems pagalbos skambučių administravimą ir vykdantiems operatyvųjį
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų valdymą, pravesta 36 mokymai ir konsultacijos, kurių suminis dalyvių skaičius 1542
asmenys, o mokymo valandų skaičius – 531 val. Šie mokymai padėjo pagerinti BPC darbuotojų pasirengimą
kokybiškiau, operatyviau priimti skubios pagalbos prašymus ir juos pateikti atitinkamoms pagalbos tarnyboms. Todėl
pagrįstų skundų dėl teikiamų bendrojo pagalbos telefono numerio 112 paslaugų skaičius, tenkantis 100 tūkst.
skambučių per metus sumažėjo beveik dvigubai, t. y. nuo 0,4 iki 0,23 skambučio (2015 metais – 0,5; 2014 metais –
0,9).
Pirmą kartą per paskutinius 4 metus pavyko pasiekti teigiamą BPC darbuotojų kaitos balansą, kai buvo
priimti 46 nauji asmenys, o 28 darbuotojai paliko BPC. Nežiūrint to, opiausia BPC problema išlieka žmogiškųjų
išteklių trūkumas, kuris susidaro dėl per didelės operatorių kaitos, operatorių išėjimo į vaiko priežiūros atostogas
bei laikino nedarbingumo. Palyginimui, 2014 metais, skambučius aptarnaujančių operatorių buvo 189, o 2017
metų pabaigoje – 159.
Siekiant operatyviai reaguoti į pagalbos prašymą ir suteikti reikiamą pagalbą, svarbiausias pagalbos
tarnyboms kylantis klausimas – tikslios įvykio vietos identifikavimas. Nors priimant pagalbos prašymą
pagrindinis informacijos šaltinis apie nelaimės vietą yra pats skambinantis asmuo, visuomenėje vyrauja požiūris, kad
BPC „mato“ skambinančiojo vietą ir žino įvykio koordinates. Deja, tiksli skambinančiojo vieta žinoma tik tuo atveju,
kai telefono numeriu 112 skambinama iš fiksuoto ryšio telefono. Jei skambinama iš mobilaus ryšio telefono,
skambinančiojo vietos nustatymas iki šiol yra vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo susiduria visi skubios pagalbos
skambučių centrai ir pagalbos tarnybos ne tik Europoje, bet ir pasaulyje (įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas).
2016 metais bendradarbiaujant su mobiliojo ryšio operatoriais, Ryšių reguliavimo tarnyba Bendrajame pagalbos
centre įdiegti nauji skambinančiojo skubios pagalbos telefono numeriu 112 vietos nustatymo metodai (angl.
31
Cell ID Timing Advance ir AML - Advanced Mobile Location), taikomi Lietuvoje nuo 2017 metų pradžios. Įdiegus
juos, BPC ėmė gauti gerokai tikslesnius skambinančiojo vietos nustatymo duomenis. Lyginant su 2016 metais
mobiliojo ryšio tinkluose naudotu bazinės stoties (angl. Cell-ID) vietos nustatymo metodu vidutinis skambinančiojo
vietos paieškos plotas 2017 metais sumažėjo nuo 9 iki 20 kartų (vidutiniškai nuo 183 – 360 kv. kilometrų iki 18-22
kv. kilometrų). Pagal pažangių vietos nustatymo metodų taikymą Lietuva aplenkė daugelį užsienio šalių ir buvo viena
iš 9 pasaulio šalių, kuriose taikomas AML metodas, užtikrinantis vietos tikslumą iki 20 metrų (apie 30 proc. atvejų,
kai skambinama iš išmaniųjų telefonų, turinčių Android IS).
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 metų rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1V-661 ,,Dėl
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos administracijos struktūros
patvirtinimo“ patvirtina departamento struktūra, kuri įsigalioja 2018 metų vasario 1 d. Patvirtintoje departamento
administracijos struktūroje bendras padalinių skaičius sumažėjo 4 padaliniais, taip pat 4 pareigybėmis sumažėjo
vadovaujančiųjų darbuotojų skaičius. Pažymėtina, kad nuo 2018 metais vasario 1 d., optimizavus departamento
administracijos struktūrą, nustatytas didžiausias leistinas pareigybių skaičius departamente sumažėja 15 pareigybių
ir yra 123 pareigybės.
Optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
pavaldžių įstaigų valdymą bei mažinant jų veiklos išlaidas, departamento direktoriaus įsakymais pakeistos apskričių
priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, Specialiosios priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos,
Gaisrinių tyrimų centro ir Visagino priešgaisrinės gelbėjimo valdybos struktūros. Nuo 2017 metų lapkričio 1 d.
optimizuotos apskričių priešgaisrinių gelbėjimo valdybų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Buvo panaikintos 76
vadovų pareigybės.
Atlikus struktūrinius pakeitimus ir peržiūrėjus vidinius rezervus, ugniagesių gelbėtojų darbo užmokestis
vidutiniškai padidėjo 12 proc.
2017 metais aktyviai buvo dirbama su visuomene ir skatinama savanorių ugniagesių veikla. Nuo spalio
mėnesio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente pradėjo veikti savanorių ugniagesių konsultacijų telefono
linija 271 6844, kur pretendentams į savanorius ugniagesius suteikiama informacija apie galimybes tapti savanoriais
ugniagesiais. Savanoriams ugniagesiams dalyvaujant, vykdant visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje,
informacija pasiekia platesnę visuomenės dalį.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2017 metų liepos 4 d. įsakymu
Nr. 1-206 ir 2017 metų rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1-278 patvirtintos 2017 metų specialiosios uniformos normos
bei sudėtis. Darbuotojai atliekantys gelbėjimo darbus, buvo aprūpinami apsauginiais rūbais, taip pat įsigyjama gaisrų
gesinimo ir gelbėjimo įranga bei transporto priemonės, kurių dėka suteikiama kokybiškesnė paslauga Lietuvos
gyventojams.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo
vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos
reikšmės
Siektinos reikšmės
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-05-
01-07
Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono
numeriu 112 skambučių dalis iš bendro
registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo
laikas viršija 10 sekundžių, (proc.)
Vyriausybės programos įgyvendinimo plano 5.4.2.
darbo rodiklis
2,2
1,4 1,6 1,6
1,4
Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Lyginant su 2015-2016 metais, 2017 metais buvo priimta daugiau darbuotojų nei
atleista (priimti 42 asmenys, 28 paliko BPC). Taip pat reikšmingos įtakos teigiamam rodiklio poslinkiui turėjo
bendras skambučių skaičiaus sumažėjimas 15 proc. lyginant su 2016 metais. Be to, buvo įvesta ir pagal BPC
finansines galimybes periodiškai taikyta operatorių finansinio skatinimo sistema.
32
7 grafikas. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro
registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, (proc.).
Šaltinis: Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-05-
01-08
Skubios pagalbos skambučių, į
kuriuos Bendrajame pagalbos
centre atsiliepta ne ilgiau kaip per
8 sekundes, dalis, proc.
Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano 5.4.2. darbo
rodiklis
70 76 78
83 84 84
74 76 82
Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Dėl teigiamo darbuotojų kaitos pokyčio ir sumažėjusio netikslinių, trukdančių
skambučių srauto, rodiklis pagerėjo 6 proc. lyginant su 2016 metais.
8 grafikas. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau kaip per
8 sekundes, dalis, proc.
Šaltinis: Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys
5. VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS
VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau –
Valstybės sienos apsaugos tarnyba, VSAT), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:
- įgyvendino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
2017–2019 metų strateginio veiklos plano programą „Valstybės sienos apsauga“ (kodas 01.06);
- įgyvendino pirmąjį programos tikslą - „Veiksminga valstybės sienos apsauga“ (kodas 06.01) ir šiuos
pirmojo tikslo uždavinius:
- „Užtikrinti sienos stebėjimą ir patikrinimus kertant sieną, migracijos procesų kontrolę“ (kodas
01.06.01.01);
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 2,2 1,4 1,6 1,6
Faktas 1,4
1,2
1,6
2
2,4
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 70 76 78 83 84 84
Faktas 74 76 82
68
72
76
80
84
33
- „Užtikrinti nusikalstamų veikų atskleidimą ir ištyrimą“ (kodas 01.06.01.02);
- „Užtikrinti tinkamą žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą“ (kodas 01.06.01.03);
- įgyvendino antrąjį programos tikslą - „Užtikrinta branduolinių objektų apsauga, pasirengimas krašto
gynybai“ (kodas 06.02) ir šį antrojo tikslo uždavinį:
- „Užtikrinti saugomų objektų ir gabenamų branduolinių medžiagų apsaugą, pasirengimą
krašto gynybai, kitų pavestų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.06.02.01).
Įgyvendindama strateginį tikslą Valstybės sienos apsaugos tarnyba siekė užtikrinti Šengeno teisyno
reikalavimus atitinkančią valstybės sienos apsaugą, tokiu būdu prisidėdama prie bendro šalies nacionalinio saugumo.
Ypatingas dėmesys buvos skiriamas modernių sienos stebėjimo technologijų prie ES išorės sienos (Lietuvos dalies)
įrengimui, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimui. 2017 metais iš Vidaus saugumo fondo 2014−2020
programos lėšų įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika (VSAT Varėnos
rinktinės Druskininkų, Purvėnų, Tribonių ir Ignalinos rinktinės Švenčionių ir Pavoverės užkardų ruožuose), iš
valstybės biudžeto lėšų – prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos ruože).
Įgyvendinus minėtus projektus ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos naudojant modernias sienos
stebėjimo technologijas, dalis išaugo nuo 33 proc. iki 49,3 proc. 2017 metais atnaujinta (modernizuota) Pagėgių
rinktinės Bardinų užkardos sienos stebėjimo sistema, taip pat buvo užbaigtos viešojo pirkimo procedūros ir
pasirašytos sutartys dėl sienos stebėjimo sistemų prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės
Plaškių ir Viešvilės užkardų saugomuose valstybės sienos ruožuose) ir jūros sienos stebėjimo sistemos
modernizavimo (atnaujinimo).
Siekiant sustiprinti valstybės sienos apsaugą pasienio ruože su Rusijos Federacija ir padidinti VSAT
padalinių reagavimo į valstybės sienos pažeidimus galimybes 2017 metais kaip papildoma apsaugos priemonė buvo
įrengta apsauginė tvora 44,64 km. valstybės sienos ruože su Rusijos Federacija.
Pažymėtina, kad sienos stebėjimo sistemų įdiegimas didele dalimi įtakoja valstybės sienos pažeidimų
skaičiaus mažėjimą. 2017 metais užfiksuoti 97 valstybės sienos pažeidimo atvejai, lyginant su 2016 metais valstybės
sienos pažeidimų užfiksuota beveik ketvirtadaliu mažiau (2016 metais – 127 valstybės sienos pažeidimai). Beveik
kas trečias valstybės sienos pažeidimas sietinas su neteisėta migracija, likusieji – su neteisėtu prekių gabenimu per
LR valstybės sieną.
Sulaikytų asmenų, atvykstančių į Lietuvą neteisėtai kertant valstybės sieną, skaičius 2017 metais sumažėjo
beveik 2 kartus (nuo 216 – 2016 metais iki 117 – 2017 metais). Tokio sumažėjimo priežastis – žymus Vietnamo,
Afganistano ir Gruzijos piliečių neteisėtos migracijos per Lietuvos valstybės sieną srauto sumažėjimas.
Už neteisėtą Lietuvos valstybės sienos perėjimą sulaikomų asmenų mažėjimas patvirtina faktą, kad įdiegtos
sienos stebėjimo sistemos, atliekamos bendros pasienio operacijos su kaimyninių valstybių pasienio tarnybomis ir
kitos priemonės turi ilgalaikį poveikį neteisėtos migracijos maršrutų pasikeitimui, t. y. jei anksčiau vietnamiečiai
rinkdavosi neteisėtos migracijos maršrutą per Lietuvą, tai dėl aukščiau paminėtų priežasčių, jie (ar juos gabenantys
asmenys) priversti ieškoti alternatyvių kelių į ES (vis daugiau Vietnamo piliečių neteisėtai migracijai 2017 metais
rinkosi Užkarpatės regioną ir neteisėtai patekdavo į ES (Slovakiją) iš Ukrainos).
2017 metais VSAT plėtojo tarptautinį bendradarbiavimą, dalyvavo Europos sienų ir pakrančių apsaugos
agentūros (Frontex) koordinuojamose operacijose. Intensyviai vykdytas Dvynių projektas su Vokietija ir Lenkija
Ukrainoje „Parama Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybai naudojant informacinių technologijų sprendimus
kelionės dokumentų patikroje ir identifikuojant vogtas motorines transporto priemones“, pradėtas vykdyti naujas
Dvynių projektas Jordanijoje "Viešojo saugumo direktorato sienų ir apgyvendinimo departamento gebėjimų
ugdymas".
VSAT pareigūnai dalyvavo Frontex koordinuojamose operacijose: ,,Flexible Operational Activities“,
,,Tikslinės paramos biurai (sausuma, oras)“, ,,Koordinaciniai punktai“, ,,Poseidonas“, ,,Tritonas“, ,,Minerva“,
Alexis“. Viso 111 VSAT pareigūnų (dokumentų, pilietybės/tautybės nustatymo, apklausos, sienos stebėjimo, pirmos,
antros patikros linijų ekspertai, kinologai, vertėjas, sraigtasparnio įgula), vienas visureigis ir vienas sraigtasparnis
buvo išsiųsti dalyvauti Frontex koordinuojamose tarptautinėse operacijose. Pagal VSAT patvirtintą planą buvo
išsiųsti 86 pareigūnai, o reaguojant į papildomus Frontex kvietimus – 25 pareigūnai.
Tarnyba taip pat koordinavo 45 Viešojo saugumo tarnybos ir 5 policijos pareigūnų dalyvavimą Frontex
koordinuojamose tarptautinėse operacijose.
34
Siekiant veiksmingai spręsti Vietnamo piliečių (keletą metų Vietnamo piliečiai sudaro didžiausią
sulaikomų nelegalių migrantų dalį) grąžinimo į kilmės valstybę klausimą, 2017 metais VSAT iniciatyva buvo
užmegztas konstruktyvus dialogas su Vietnamo Socialistinės Respublikos institucijomis. Šiuo metu veikia tiesioginė
„karštoji linija“, padedanti greičiau spręsti nelegalių migrantų iš šios šalies asmens tapatybės nustatymo ir išsiuntimo
bei grąžinimo klausimus. 2017 metais buvo parengtas ir derinamas su suinteresuotomis institucijomis Valstybės
sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Vietnamo Socialistinės
Respublikos visuomenės saugumo ministerijos Imigracijos departamento ir Užsienio ryšių departamento susitarimas
dėl bendradarbiavimo sienos apsaugos srityje projektas.
Pastaruosius penkerius metus tolygiai mažėja nustatytų kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo atvejų
skaičius. Tam įtakos taip pat turėjo valstybės sienos apsaugos stiprinimas šiuolaikinėmis stebėjimo sistemomis, kitų
tarnybų pajėgų pasitelkimas sienos apsaugai, teisės aktų pakeitimai Baltarusijos Respublikoje bei aktyvesni šios
valstybės pasienio tarnybos veiksmai.
2017 metais kontrabandos mastas išliko panašiame lygyje kaip ir 2016 metais (2017 metais nustatyti 313
neteisėto prekių gabenimo per valstybės sieną atvejai, 2016 metais - 336). Populiariausia kontrabandinė prekė išlieka
tabako gaminiai, kurie sudaro beveik 96 proc. VSAT užfiksuotų kontrabandos atvejų. 2017 metais užfiksuoti 308
atvejai, kuomet kontrabanda buvo gabenami tabako gaminiai (2016 metais – 317). Sulaikytų tabako gaminių kiekis,
lyginant su 2016 metais išaugo beveik 5 proc. (nuo 1166 tūkst. pakelių 2016 metais iki 1222 tūkst. pakelių 2017
metais). Sulaikytų tabako gaminių vertė – 3,6 mln. eurų, užkardytos žalos valstybei dydis (privaloma sumokėti
mokesčių suma) – 3,1 mln. eurų (2016 metais – 2,7 mln).
Absoliuti dauguma (beveik 86 proc.) VSAT sulaikytų tabako gaminių 2017 metais į Lietuvą pateko iš
Baltarusijos Respublikos.
Siekiant gerinti sulaikytųjų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų priėmimo ir apgyvendinimo
sąlygas VSAT Užsieniečių registracijos centre buvo vykdomi projektai, finansuojami ES Prieglobsčio, migracijos ir
integracijos fondo 2014–2020 metų nacionalinės programos ir 2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės
Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
Iki 2018 metų sulaikytų trečiųjų šalių piliečių ir prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir priėmimo sąlygų
Užsieniečių registracijos centre atitiktis teisės aktų reikalavimams siekė 60 proc. Planuota reikšmė – 75 proc.
nepasiekta dėl vėluojančio finansavimo ir užsitęsusių procedūrų įgyvendinant projektus.
VSAT vado įsakymu patvirtinus VSAT pareigūnų ir kursantų aprūpinimo standartą bei VSAT pareigūnų
darbo vietos aprūpinimo standartą, 2017 metais buvo siekiama aprūpinti pareigūnus tarnybinei veiklai vykdyti
reikalingomis priemonėmis. Buvo įsigyta: keturračių motociklų, šarvinių liemenių, naktinio matymo prietaisų,
priverstinio stabdymo priemonių, žiūronų, elektros impulso prietaisų „Taser“, šovinių tarnybiniams ginklams,
nešiojamų vaizdo registratorių, vaizdo registratorių automobiliams, mobiliųjų telefonų, kompiuterinės technikos,
tarnybinių šunų ir jiems reikalingų tarnybinių priemonių.
Tačiau 2017 metais nepavyko įgyvendinti dalies planuotų projektų dėl transporto priemonių
(mikroautobusų, didžiųjų visureigių), specialiųjų priemonių įsigijimo. Projektai neįvykdyti dėl tiekėjų pasiūlytų per
didelių, perkančiajai organizacijai nepriimtinų kainų, taip pat dėl vykstančių teisminių ginčų. Dėl keičiamo Viešųjų
pirkimų įstatymo bei atliekamų informacinės sistemos atnaujinimo darbų užtruko pakartotinių viešųjų pirkimų
paskelbimas. Atsižvelgiant į tai, kad projektai finansuojami VSF lėšomis (įgyvendinimo terminas – 3 metai),
planuojama projektus įvykdyti 2018 metais.
Neįgyvendinus dalies projektų, finansuojamų VSF lėšomis, taip pat negavus pakankamo finansavimo iš
valstybės biudžeto nepavyko pasiekti planuoto pareigūnų aprūpinimo pagal nustatytus standartus rodiklio.
Pasieniečių, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis 2017 metais sudarė 58 proc. (planuota – 66 proc.).
Pagal nacionalinius teisės aktus VSAT karo padėties (karo) metu priskiriama ginkluotosioms pajėgoms,
kurios privalo būti parengtos greitam reagavimui, gerai tarpusavio sąveikai ir greitam pergrupavimui, taip pat
sąveikai su NATO sąjungininkų pajėgomis, todėl būtina didelį dėmesį skirti VSAT kovinės parengties ir pajėgumų
didinimui. Tačiau šiuo metu VSAT nėra pasirengusi tinkamai vykdyti gynybos funkcijų, nes trūksta NATO
standartus atitinkančios ginkluotės, šaudmenų, amunicijos, VSAT taip pat neturi medicinos, kibernetinių, inžinerijos,
oro gynybos ir ugnies paramos pajėgumų, nepakankamai aprūpinta individualiosiomis ir kolektyvinėmis apsaugos
priemonėmis.
Įgyvendindama programos priemones VSAT rengė personalą ir ugdė jo gebėjimus vykdyti valstybės sienos
35
kontrolę. Palyginus 2016 metus ir 2017 metus pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje skaičius sumažėjo –
15,4 proc. ir pasiekė mažiausią skaičių per pastaruosius 10 metų. Tai galėjo lemti demografinės priežastys:
moksleivių, baigiančių vidurines mokyklas skaičius nuolat mažėja, o išvykstančių iš Lietuvos asmenų skaičius nuolat
auga. Vidinėmis priemonėmis įtakoti minėtus veiksnius ir padidinti pageidaujančių mokytis Pasieniečių mokykloje
skaičiaus nepavyko. Atlikus Pasieniečių mokyklos absolventų tyrimą dėl pasitenkinimo įgyta profesija ir turimu
darbu (1 m. po baigimo), paaiškėjo, kad viena pagrindinių priežasčių kodėl jie nesirinktų pasieniečio profesijos dar
kartą – per mažas pasieniečio atlyginimas.
Iš viso 2017 metais VSAT Pasieniečių mokyklą baigė ir pasieniečio kvalifikaciją įgijo 125 kursantai. Per ataskaitinį
laikotarpį organizuoti 362 kvalifikacijos tobulinimo kursai, kuriuose kvalifikaciją tobulino 85 proc. VSAT
darbuotojų.
2017 metais buvo parengti teisės aktų, reglamentuojančių leidimų atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos
zonoje ir leidimo verstis ūkine, komercine ar kitokia veikla valstybės sienos apsaugos zonoje išdavimo, asmenų,
vykstančių į darbą, mokymo įstaigą ir grįžtančių iš jų, kurie į pasienio kontrolės punktus, esančius prie automobilių
kelių, įleidžiami ir tikrinami be eilės, sąrašo sudarymo, asmenų, turinčių teisę atvykti ir būti valstybės sienos apsaugos
zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašo sudarymo
tvarkų projektai. Priėmus teisės aktų pakeitimus atsirado galimybė minėtas paslaugas teikti elektroniniu būdu, buvo
atsisakyta leidimų išdavimo, tokiu būdu buvo ženkliai sumažinta administracinė našta fiziniams ir juridiniams
asmenims.
Siekiant racionaliai išdėstyti ir efektyviai panaudoti VSAT personalo išteklius, efektyvinti VSAT veiklą
2017 metais buvo tęsiami tarnybos darbo organizavimo bei struktūriniai pertvarkymai. Nuo 2017 metų liepos 1 d.
VSAT centralizavo teisės, dokumentų valdymo, informatikos, viešųjų pirkimų bendrąsias funkcijas. Nuo 2018 metų
sausio 1 d. buvo įgyvendintas vieno juridinio asmens principas ir juridinio asmens statuso neteko 5 rinktinės ir
Pasieniečių mokykla, centralizuotos personalo, turto ir finansų valdymo funkcijos, baigtas dokumentų valdymo
funkcijos centralizavimas. Centralizuojant bendrąsias funkcijas buvo sumažinta 60 pareigybių, atsisakyta papildomų
administravimo grandžių, optimizuota valdymo struktūra ir valdymo išlaidos. Prognozuojamas šių pertvarkymų
ekonominis efektas – apie 800 tūkst. eurų.
Iš viso dėl nuo 2016 metų gegužės 1 d. VSAT įvykdytų pertvarkų tarnyba, skaičiuojama, sutaupys po 2
mln. eurų per metus. Šios lėšos skiriamos pasieniečių motyvacijai kelti, atlyginimams didinti, kvalifikacijai tobulinti.
Tarnybai gavus papildomus valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčio didinimui bei panaudojus
ankstesnių struktūrinių pertvarkymų metu sutaupytas lėšas pasieniečių darbo užmokestis 2017 metais lyginant su
2016 metais padidėjo 12 proc. Žemiausiai ir vidurinei pareigūnų grandžiai padidėjo priedų už laipsnius koeficientai,
taip pat atlikus pareigūnų metinius tarnybinės veiklos vertinimus 1434 pareigūnams padidinti pareiginės algos
koeficientai; 453 pareigūnai perkelti į aukštesnes pareigas.
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas, matavimo vienetas
Rezultato vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir
pasiektos
reikšmės
Siektinos reikšmės
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
R-01-06-
01-03
Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio
kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės
efektyvumas (koeficientas)
0,08 0,09 0,1 0,1
0,09
Palyginus 2016 metus ir 2017 metais vykusių per valstybės sieną asmenų skaičius, padidėjimas tik 3,9 proc., tuo
tarpu pasienio kontrolės punktuose (toliau – PKP) nustatytų įvairių teisės pažeidimų (PKP veikos, kelių eismo bei
užsieniečių atvykimo, buvimo ir vykimo tranzitu per LR teritoriją taisyklių pažeidimai) bei neįleistų į šalį trečiųjų
šalių piliečių atvejų padidėjo net 15 proc. (2017 metų vasarą įsigaliojus ES ir Ukrainos susitarimui dėl bevizio
režimo, stipriai išaugo neįleistų į šalį Ukrainos piliečių skaičius).
Pasiektas ir viršytas rodiklis rodo, jog patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio
režimo kontrolės efektyvumas palaipsniui didėja.
36
9 grafikas. Patikrinimų kertant valstybės sieną ir pasienio kontrolės punktų teisinio režimo kontrolės
efektyvumas (koeficientas).
Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos
„Siena“ duomenys
POLICIJOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ
MINISTERIJOS 2017–2019 METŲ STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos
departamentas, PD), kaip valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, 2017 metais:
- įgyvendino Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017–2019
metų strateginio veiklos plano programą „Visuomenės saugumo užtikrinimas“ (kodas 01.08);
- įgyvendino programos tikslą „Siekti veiksmingo policijos sistemos funkcionavimo, įgyvendinant
policijai pavestus uždavinius“ (kodas 08.01) ir šiuos pirmojo tikslo uždavinius:
- „Koordinuoti ir administruoti policijos sistemos veiklą, užtikrinti centralizuotų bendrųjų
funkcijų vykdymą“ (kodas 01.08.01.01);
- „Stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, nelegalia narkotikų apyvarta, taip pat kitų
sunkių ir labai sunkų nusikaltimų užkardymą, atskleidimą ir tyrimą (kriminalinės žvalgybos ir
ikiteisminį) bei veiksmų koordinavimą“ (kodas 01.08.01.02.);
- „Užtikrinti eismo saugumą ir vykdyti eismo priežiūrą, nusikalstamų veikų prevenciją,
viešosios tvarkos palaikymą magistraliniuose keliuose bei oficialių delegacijų ir vadovų
eskortavimą bei palydą“ (kodas 01.08.01.03.);
- „Atlikti objektų tyrimus ir ekspertizes, dalyvauti tiriant sunkių ir labai sunkių nusikaltimų
padarymo vietas, teikti policijos ir kitoms šalies ikiteisminio tyrimo įstaigoms mokslinę ir
techninę pagalbą“ (kodas 01.08.01.04.);
- „Vykdyti specialiųjų antiteroristinių, įkaitų išlaisvinimą, ginkluotų bei pavojingų nusikaltėlių
sulaikymu ir sprogstamųjų įtaisų neutralizavimo operacijas“ (kodas 01.08.01.05.);
- „Užtikrinti policijai pavestų funkcijų vykdymą šalies teritorijoje“ (kodas 01.08.01.06.);
- „Teikti profesinį mokymą rengiant policijos pareigūnus, plėtojant policijos personalo
kvalifikacijos tobulinimo procesą, gerinant policijos personalo profesinę kompetenciją bei
siekiant aukštesnės mokymo renginių kokybės“ (kodas 01.08.01.07.);
- „Užtikrinti specialiųjų funkcijų vykdymą“ (kodas 01.08.01.08.);
Policijos departamentas, siekdamas užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, bendruomenės partnerystę, viešąjį
saugumą ir veiklos procesų vertės grandinės principus per 2017 metus įgyvendino strateginius sprendimus:
1. Kriminalinės ir viešosios policijos veiklos organizavimo pakeitimų įgyvendinimas.
Veiklos organizavimo pakeitimų tikslas – ribotais ištekliais sudaryti sąlygas efektyvesnei ir skaidresnei
policijos veiklai, teikiant paslaugas gyventojams, skatinti visuomenės pasitikėjimą policijos institucija, didinti
policininko profesijos patrauklumą ir gerinti aprūpinimą, teigiamai paveikti veiklą užtikrinant asmens, visuomenės
saugumą bei viešąją tvarką, įgalino pasiekti, kad:
• sumažėjo padalinių vadovų skaičius – įdiegtas naujas veiklos modelis, išgryninto veiklos funkcijas,
supaprastino valdymą, suvienodino darbo krūvį, perkelta pagrindinė veikla „iš kabinetų į gatvę“. Pakeitus policijos
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0,08 0,09 0,1 0,1
Faktas 0,09
0,07
0,08
0,09
0,1
0,11
37
komisariatų veiklos organizavimą, 2017 metais buvo pakeista valdymo struktūra, pašalintos perteklinės vadovavimo
grandys. Policijos komisariatuose, kuriuose pareigūnų skaičius yra nuo 30 iki 100 pareigybių, vietoj keturių – penkių
padalinių vadovų liko po vieną ar du. 2016 metų sausio 1 d. duomenimis apskričių vyriausiuose policijos
komisariatuose buvo įsteigtos 793 vadovaujančių įvairaus lygio statutinių pareigūnų pareigybės (nuo apskrities
vyriausiojo policijos komisariato viršininko iki būrio vado pareigybės), 2018 metų sausio 1 d. duomenimis –įsteigtos
624 vadovaujančių statutinių pareigūnų pareigybės (sumažėjo 21,3 proc.);
• padidėjo apskričių VPK teritorijoje per parą reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius – iš viso vidutiniškai
per parą reaguojančių ekipažų skaičius 2016 metų pradžioje nesiekė 400. Veiklos organizavimo pakeitimų metu,
lygiagrečiai sprendžiant aprūpinimo transporto priemonėmis klausimą, 2016 metų pabaigoje pavyko pasiekti, kad
šalyje per parą iš viso vidutiniškai budėtų 560 ekipažų, o 2017 metų pabaigoje, įgyvendinus veiklos organizavimo
pakeitimus visuose policijos komisariatuose, iš viso vidutiniškai per parą reaguojančių ekipažų skaičius pasiekė
daugiau nei 600, arba 50 proc. daugiau nei 2016 metų pradžioje. Taip pat, suburta plataus profilio profesionalų
(viešosios ir kriminalinės policijos pareigūnų) komanda, gebanti kompetentingai ir operatyviai spręsti ir reaguoti į
įvairius įvykius čia ir dabar (išspręsti šeimyninį konfliktą, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, atlikti
pirminius būtinus įvykio vietos apžiūros ar ikiteisminio tyrimo veiksmus, nelaukiant operatyvinės grupės, bet
operatyviai atliekant reikiamus formalumus).
• padidėjo A ir B tipo įvykių, į kuriuos reaguota laiku, dalis – 2017 metais stebimas reagavimo laiko į visų
kategorijų įvykius trumpėjimas:
➢ į A kategorijos įvykius buvo sureaguojama vidutiniškai per 7 min. 9 sek.;
➢ į B kategorijos įvykius per 11 min. 16 sek.
Nepaisant didėjančio A ir B kategorijų įvykių skaičiaus, į didesnę pranešimų dalį yra sureaguojama per
nustatytą terminą:
➢ policijos reagavimo (atvykimo) į A tipo įvykius dalis (proc.):
➢ 2015 metais – 83 proc., 2016 metais – 84 proc., 2017 metais – 86 proc.;
➢ policijos reagavimo (atvykimo) į B tipo įvykius dalis (proc.):
➢ 2015 metais – 83 proc., 2016 metais – 86 proc., 2017 metais – 89 proc.;
• sutrumpėjo vidutinis asmenų pareiškimų, skundų nagrinėjimo laikas – lyginant Policijos registruojamų įvykių
registre užregistruotų pranešimų nagrinėjimo laiką 2017 metais su 2016 metais, aps. VPK pranešimų nagrinėjimo
laikas sutrumpėjo 13,7 proc. (arba 2,4 dienos);
• parengti ir patvirtinti pavyzdiniai padalinių nuostatai, pareigūnų pareigybių aprašymai – Lietuvos policijos
generalinio komisaro 2016 metų liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-V-579 patvirtinti: pavyzdiniai apskrities vyriausiojo
policijos komisariato miesto ir (ar) rajono policijos komisariato nuostatai; pavyzdiniai (Tauragės, Alytaus,
Marijampolės, Telšių, Utenos) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus nuostatai;
pavyzdiniai (Tauragės, Alytaus, Marijampolės, Telšių, Utenos) apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Reagavimo skyriaus nuostatai ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 metų liepos 15 d. įsakymu Nr. 5-
V-580 patvirtinti pavyzdiniai Veiklos skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo, vyresniojo tyrėjo, tyrėjo,
Reagavimo skyriaus viršininko, vyriausiojo tyrėjo, vyriausiojo patrulio, vyresniojo patrulio ir patrulio pareigybės
aprašymai;
• parengti pareigūno ir jo darbo vietos aprūpinimo standartai – Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016
metų rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 5-V-723 patvirtintas Policijos pareigūnų, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo
standartas, patikslintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 metų gegužės 25 d. įsakymu Nr. 5-V-478
(įtrauktas papildomas policijos pareigūnų, atkuriančio viešąją tvarką masinių neramumų metu, aprūpinimas) ir
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2017 metų kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-195 patvirtintas Bendruomenės
pareigūno aprūpinimo standartas.
Įgyvendinat veiklos organizavimo pakeitimus pastebimas ir nežymus į vieną įvykį reaguojančių pajėgų
(ekipažų) skaičiaus didėjimas (nuo 2016 metų buvusio vidutiniškai 1,19 į vieną įvykį reaguojančių pajėgų vienetų
iki vidutiniškai 1,2 pajėgų vienetų 2017 metais, arba 1,5 proc.). Šį didėjimą lemia:
• atsakomybės už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, jeigu vairuotojo kraujyje buvo nustatoma daugiau nei 1,5
promilių, kriminalizavimas – pareigūnas turi pasirūpinti neblaivaus vairuotojo transporto priemone ir kartu
organizuoti per 1 val. vairavusio asmens pristatymą į gydymosi įstaigą alkoholio koncentracijai kraujyje
nustatyti. Pažymėtina, kad beveik visais tokiais atvejais (kai vairuotojui nustatomas didesnis nei 1,5 promilių
38
girtumas) į įvykio vietą siunčiamos papildomos pajėgos. Analogiškai ir vykstant į smurto artimoje aplinkoje
atvejus: dažnai tiek nukentėjusysis, tiek kaltininkas būna neblaivūs, yra atvejų, kad pareigūnams tenka rūpintis
vaikais, dėl ko į tokius įvykius kviečiama papildomų ekipažų;
• padidėjęs pranešimų skaičius dėl dingusių asmenų, teikiant prioritetą šių asmenų paieškos operacijoms – 2016
metais B kategorijos pranešimų dėl dingusių asmenų buvo užregistruota 1154, o 2017 metais – 1265, arba 111
pranešimų daugiau. Dingusių asmenų paieškos operacijoms pasitelkiama kuo daugiau policijos ir kitų institucijų
pajėgų (pvz., vien VSAT ir kariuomenės sraigtasparniai 2016 metais buvo pasitelkti 46 kartus, o 2017 metais –
54).
2. Reagavimo į smurtą artimoje aplinkoje procedūrų įgyvendinimas.
Po itin skaudžių įvykių Lietuvoje, Lietuvos policijos veiklos padaliniai ypatingą dėmesį skyrė kovai su
nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su smurtu artimoje aplinkoje ir smurtu prieš mažamečius. Ikiteisminius
tyrimus, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, buvo siekiama ištirti per kuo trumpesnį laiką, t. y. per 48 val. Buvo
vykdomi pakartotiniai įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, patikrinimai. Policijos veiklos padalinių
pareigūnai kartu su bendruomenės pareigūnais aktyviai vykdė individualiąją prevenciją su smurtaujančiais
asmenimis. Ir toliau išlieka būtinybė ypatingą dėmesį skirti smurtui artimoje aplinkoje bei tyrimams, susijusiems su
nepilnamečių pažeidimais.
Pokytį šioje srityje lėmė atlikti darbai: įdiegta viena iš priemonių – aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema,
skirta nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims apsaugoti nuo pakartotinio smurto. Taip pat įdiegti
nauji funkcionalumai Policijos registruojamų įvykių registre bei ePolicija.lt portale. ePolicija.lt portalo
funkcionalumas suteikia galimybę smurto artimoje aplinkoje aukai patogiai ir greitai elektroniniu būdu pateikti
išsamų pareiškimą, kuriuo remiantis be papildomų apklausų gali būti priimtas procesinis sprendimas, o Policijos
registruojamų įvykių registro funkcionalumas leidžia policijos pareigūnui nedelsiant automatizuotu būdu perduoti
reikiamą informaciją apie smurto artimoje aplinkoje atvejį atitinkamam specializuotos pagalbos centrui ir (arba)
vaiko teisių apsaugos skyriui.
Nepaisant pastebimai didėjančio registruojamų smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų skaičiui,
policijos pajėgos 2017 metais tinkamai užtikrino reagavimą į šiuos įvykius. Laiku reaguota net į 85,8 proc.
užregistruotų įvykių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Tai taip lėmė įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės
policijos veiklos modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių pareigūnų bei ekipažų skaičių ir greičiau reaguoti į
tokius visuomenei skaudžius, dažnai didelį atgarsį turinčius įvykius.
Didelis dėmesys buvo skiriamas ir šių nusikalstamų veikų efektyviam ir greitam ištyrimui. 2017 metais
užregistruota 10 966 nusikalstamų veikų dėl smurto artimoje aplinkoje, ištirta – 8 927 tokios veikos (ištyrimas 2017
metais siekė 81,4 proc.).
Visoms policijos įstaigoms buvo nustatytas vertinimo kriterijus „Ikiteisminių tyrimų, susijusiu su smurtu
artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi
dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo dalis, proc.“, kurio įgyvendinimas viršytas 2 procentiniais
punktais (2017 metų planas – 58 proc., įgyvendinimas – 60 proc.).
Minėtų vertinimo kriterijų reikšmes pasiekti padėjo Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje
sistemoje (toliau – IBPS) įdiegti nauji paieškos kriterijai, leidžiantys padalinių vadovams vykdyti efektyvesnę
pavaldžių pareigūnų atliekamų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje procesinę kontrolę bei
koordinavimo funkciją įgyvendinantiems pareigūnams – rezultatyvesnę nuotolinę šių ikiteisminių tyrimų stebėseną.
Siekiant paspartinti sprendimų priėmimą ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje,
policijos įstaigoms pavesta užtikrinti asmeninę ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje atliekančio pareigūno
atsakomybę dėl tyrimo atlikimo per kuo trumpesnius terminus ir kardomosios priemonės skyrimo inicijavimo IBPS
priemonėmis; taip pat užtikrinti asmeninę padalinio/grupės, kuriam pavesta atlikti ikiteisminius tyrimus, vadovo
atsakomybę už ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje efektyvumo, tyrimo trukmės pagrįstumo ir kokybės
kontrolę.
3. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir savanorystės principų plėtojimas.
2017 metais su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupės (palyginimui 2016 metais – 2185,
2015 metais – 2076, 2014 metais – 1876). Savanorišką veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai (palyginimui 2016 metais
– 1626, 2015 metais – 2947, 2014 metais – 2837) ir 962 jaunieji policijos rėmėjai (palyginimui 2016 metais – 1262,
2015 metais – 1573, 2014 metais – 1564). Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius 2016–2017
39
metų laikotarpiu gerokai išaugo. Per 2017 metus išdirbta – 49,9 val. (palyginimui 2016 metais – 52 val., 2015 metais
– 11 val., 2014 metais – 10 val.). Ilgą laiką policija buvo vertinama kaip jėgos struktūra, kuri privalo užtikrinti visų
visuomenės narių saugumą. Tačiau suprantama, kad neįmanoma išlaikyti tokio pareigūnų skaičiaus, kad budintis
pareigūnas nuolat būtų šalia kiekvieno iš mūsų. Vieni policijos pareigūnai, kad ir kokia moderniausia įranga būtų
aprūpinti, vargu ar gali tapti ta visa matančia akimi ir saugumo siena, kuri leistų visiems gyventi ramiai. Todėl
Lietuvos policija, turėdama ribotas galimybes sukurti visiškai saugią aplinką visoje šalyje, sukūrė bendruomenės
pareigūno institutą. Pažymėtina, kad 2017 metais kiekviename policijos komisariate įsteigtos ne mažiau kaip 2
bendruomenės pareigūnų pareigybės. Šie pareigūnai savo veikla siekia įtraukti kuo daugiau visuomenės narių į
viešosios tvarkos saugojimo ir savo gyvenamosios aplinkos saugumo stiprinimo veiklą, atlieka aplinkos saugumo
vertinimus, konsultuoja gyventojus saugios aplinkos kūrimo klausimais, propaguoja saugios kaimynystės idėjas,
skatina įsitraukti į šios programos veiklą, teikia informaciją gyventojams apie vykdomas prevencines priemones,
stengiasi įtraukti juos į šias veiklas. Skatinant bendruomenių aktyvumą ir savanorystę viešojo saugumo srityje 2017
metais nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos, saugios kaimynystės, policijos rėmėjų ir jaunųjų
policijos rėmėjų veiklų projektams Policijos departamentas skyrė 35,6 tūkst. eurų, kuriais finansuoti 47 projektai
(palyginimui – 2016 metais – 25 tūkst. eurų, 25 projektai). Pažymėtina, kad pirmą kartą policijos istorijoje
prevenciniai projektai finansuoti kryptingai pagal tris prevencinės veiklos sritis:
• Policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklos skatinimas – finansuota 15 projektų, bendra suma – 10 600
Eur.
• Saugios kaimynystės veiklų skatinimas – finansuota 14 projektų, bendra suma – 10 000 Eur.
• Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos lokaliose teritorijose projektai – finansuota 18
projektų, bendra suma – 15 000 Eur.
2017 metais buvo surengti teminiai renginiai (pvz., susitikimai, mokymai, seminarai), kurių tikslas –
supažindinti gyventojus su pagalbos teikimo būdais smurto artimoje aplinkoje atvejais, išmokyti juos atpažinti
žalingas veikas ir aplinkybes, atrasti galimas problemų sprendimo kryptis bei būdus, sustiprinti bendruomenės ir
kiekvieno jos nario atsparumą smurtui artimoje aplinkoje. Tikslinė dalyvių grupė – vietos bendruomenės, saugios
kaimynystės grupės, švietimo įstaigų moksleiviai ir jų tėvai (globėjai), socialiai pažeidžiamos šeimos,
nevyriausybinės organizacijos, seniūnai, seniūnaičiai, policijos rėmėjai ir šauliai. Teritorinių policijos įstaigų
bendruomenės pareigūnai suorganizavo 1 942 teminius renginius, kuriuose dalyvavo 43 495 gyventojai.
4. Darbo sąlygų gerinimas ir administracinės veiklos centralizavimas:
• „Programa 1000“ įgyvendinimas – 2017 metais siekiant užtikrinti tolygų darbo užmokesčio augimą tarp
skirtingų policijos įstaigų ir padalinių, buvo parengta ir patvirtinta Policijos pareigūnų darbo užmokesčio
didinimo programa „Programa 1000“. Tai esminė prielaida tam, kad policija taptų efektyviausiai veikiančia
valstybės institucija, turinčia didžiausią visuomenės pasitikėjimą. Per 2017 metus policijos pareigūnų darbo
užmokestis palyginus su 2016 metais padidėjo 13 proc.
• Aprūpinimas darbo priemonėmis ir įranga – užtikrinant policijos pareigūnų saugumą, kokybiškų funkcijų
atlikimą ir gyventojų lūkesčius atitinkančių paslaugų teikimą atnaujinamas policijos turimų automobilių parkas
su visa reikiama įranga. 2017 metais įsigijimams ir nuomai skirta 8,9 mln. eurų (įsigyta: Lietuvos kelių policijos
tarnybai 12 specialių patruliavimo automobilių (nuomos būdu); išpirktas 251 automobilis (nuomotas pagal
veiklos nuomos sutartis); 114 reagavimo automobilių, 23 konvojavimo automobilių, 15 eksperto automobilių, 15
reagavimo automobilių, pritaikytų tarnybiniams šunims vežti; 58 automobiliai kriminalinės policijos
specializuotiems padaliniams). Įvykdytos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos kelnių ir bliuzonų, batų pirkimo
sutartys. 2017 metais tarnybinei uniformai skirta 2,2 mln. eurų. Vykdomos pirkimo procedūros aprūpinant
specialiąja įranga ir ginkluote Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinę „Aras“. Iš viso 2017 metais
priemonėms pagal Standartą Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ ir mobiliųjų padalinių
specialiajai įrangai ir ginkluotei skirta 5,7 mln. eurų.
Policijos įstaigų personalo administravimo padalinių ir 6 policijos įstaigų finansinės (buhalterinės)
apskaitos valdymo funkcijų centralizavimas - pertvarkos įgalino padidinti policijos sistemos valdymo veiksmingumą,
optimizuoti personalo ir finansinės (buhalterinės) apskaitos administravimo struktūrą ir vykdomas funkcijas, mažinti
valdymo išlaidas ir veiksmingiau panaudoti išteklius. Nustatant bendrą praktiką, unifikuojant procedūras,
automatizuojant duomenų perdavimą. Atlikta policijos įstaigų finansinių padalinių funkcijų analizė ir išgrynintos
40
nebūdingos buhalterinės apskaitos funkcijos. Nustatytas optimalus personalo ir finansinės (buhalterinės) apskaitos
administravimo funkcijas vykdančių darbuotojų skaičius (pvz., 2014 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai
administravo 92 policijos įstaigų darbuotojus; 2016 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 116
policijos įstaigų darbuotojų; 2017 metais 1 personalo darbuotojas vidutiniškai administravo 250 policijos įstaigų
darbuotojų. Planuojama, kad 2018 metais pabaigoje, perėjus prie pareigūno ir darbuotojo elektroninės tarnybos bylos,
1 personalo darbuotojas vidutiniškai administruos 300–350 policijos įstaigų darbuotojų (palyginimui – bendras
Vyriausybei atskaitingų institucijų vidurkis – 85 bylos)).
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-01-02
Ištirtų sunkių ir labai sunkių
nusikaltimų dalis nuo
užregistruotų, procentais
78 71 72
76 79 80 79,2 77,9 81,2
Sunkių ir labai sunkių nusikaltimų tyrimas yra viena iš prioritetinių policijos veiklos sričių. Šių nusikaltimų ištyrimo
rodiklis jau eilę metų yra gana aukštas. 2017 metais aktyviais policijos veiksmais buvo baigta (realizuota) keliolika
tyrimų, kur buvo ištirtos daugiaepizodės nusikalstamos veikos (vieno tyrimo metu iš karto ištiriamos kelios ar
keliasdešimt sunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų), taip pat buvo baigti tyrimai dėl ankstesniais metais (nei
ataskaitinis laikotarpis) registruotų nusikalstamų veikų. Tai turėjo esminės įtakos šio vertinimo kriterijaus pasiektai
aukštai reikšmei.
10 grafikas. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis nuo užregistruotų, procentais
Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys
3 lentelė. Pirmąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios
įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos 2017–2019 metų strateginių veiklos planų programos ir
ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:
Programos
kodas Programos pavadinimas
Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)
Programą įgyvendinanti įstaiga
(-os) Patvirtintas
planas Patikslintas
planas7 Faktiškai
panaudota
Panaudojim
o dalis nuo patikslinto
plano proc.8
01.02 Saugomų asmenų
apsauga 12628 12630,9 12630,3 99,9
Vadovybės apsaugos
departamentas prie
Vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė
parama
01.04
Viešosios tvarkos
atkūrimas,
konvojavimas ir
17544 17561,7 17533,5 99,8
Viešojo saugumo
tarnyba prie Vidaus
reikalų ministerijos
7 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai
pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu. 8 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 78 71 72 76 79 80
Faktas 79,2 77,9 81,2
70
74
78
82
41
Programos kodas
Programos pavadinimas
Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)
Programą įgyvendinanti įstaiga (-os)
Patvirtintas
planas
Patikslintas
planas7
Faktiškai
panaudota
Panaudojim
o dalis nuo
patikslinto plano proc.8
svarbių valstybės
objektų apsauga Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė
parama
01.05
Priešgaisrinė, civilinė
sauga ir gelbėjimo
darbai
98546 98885,072 96652,82 97,7
Priešgaisrinės apsaugos
ir gelbėjimo
departamentas prie
Vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė
parama 2720 2255 944,5 41,9
01.06 Valstybės sienos
apsauga 67903 67974,9 67948,8 99,96
Valstybės sienos
apsaugos tarnyba prie
Lietuvos Respublikos
vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė
parama
01.08 Visuomenės saugumo
užtikrinimas 221335 221579 221485,3 99,96
Policijos departamentas
prie Lietuvos
Respublikos vidaus
reikalų ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė
parama 88 88 76,5 86,93
TREČIASIS SKIRSNIS
ANTROJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 02)
„FORMUOTI VALSTYBĖS POLITIKĄ VIDAUS REIKALŲ MINISTRUI PAVESTOSE
VALDYMO SRITYSE“ ĮGYVENDINIMAS
Antrasis strateginis tikslas – formuoti valstybės politika šiose vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo
srityse: viešasis saugumas, migracija, viešasis administravimas, vietos savivalda, valstybės tarnyba, valstybės
informacinių išteklių sauga (iki 2018 m. sausio 1 d.), regionų plėtra bei kūno kultūra ir sportas (iki 2018 m. sausio
1 d.):
Antrasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui
pavestų valdymo sričių strateginio veiklos plano programas:
02.01 Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių valstybės politikos formavimas,
įgyvendinimo koordinavimas ir kontrolė
Įgyvendina pagal kompetenciją VRM administracijos padaliniai
02.11 Vidaus reikalų infrastruktūros ir paslaugų plėtra
Įgyvendina pagal kompetenciją:
➢ Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
➢ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras
Viešasis saugumas
Siekiant įgyvendinti Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos nuostatas, organizuotas
programos tarpinstitucinio veiklos plano vykdymas. Planui įgyvendinti 2017 metais iš viso buvo skirta daugiau kaip
20 mln. eurų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos paramos lėšų. Vertinant Viešojo saugumo plėtros 2015–2025
metų programos įgyvendinimą pagal programoje nurodytų vertinimo kriterijų pasiektas reikšmes, stebima pažanga
pagal daugumą šių kriterijų.
42
2017 metais parengtas ir Seimo priimtas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo naujos redakcijos
projektas, taip pat jį lydintys įstatymų projektai, kuriais: patikslintos VSAT funkcijos ir įgaliojimai kovojant su
organizuotu nusikalstamumu, kontrabanda ir nelegalia migracija; sudarytos prielaidos optimizuoti VSAT
organizacinę struktūrą; VSAT pareigūnams suteikti papildomi įgaliojimai vykdyti teisėsaugos funkcijas ir pradėti
administracinę teiseną pasienio ruože, nekviečiant policijos pareigūnų.
Parengtas ir Seimo priimtas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo naujos redakcijos
projektas, taip pat jį lydintys įstatymų projektai, sudarantys prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų
finansavimo prevencijos priemones ir sukuriantys nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikoms.
Viena iš įstatymo naujovių – nuostata, kad sustiprintos kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo procedūros
taikomos, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su visais politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis.
Parengtas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir
jį lydintys įstatymų projektai, kuriais siekiama: prailginti iki 3 metų pradedantiesiems vairuotojams išduodamo
pažymėjimo galiojimo laiką; nustatyti, kad vairuotojas, kuris, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, pažeidė
atitinkamus Kelių eismo taisyklių reikalavimus turi baigti papildomą vairuotojų mokymą; sudaryti prielaidas
informacinių sistemų priemonėmis sustabdyti leidimo transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme galiojimą
nelikus transporto priemonės valdytojo ar savininko; numatyti administracinę atsakomybę už transporto priemonių,
kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, vairavimą, taip pat už vairavimą transporto priemonių, dėl
kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai.
Ministro įsakymu atsisakyta praktinio vairavimo egzamino aikštelėje. Nuo šiol egzaminas vykdomas
realiomis eismo sąlygomis. Taip siekiama gerinti vairuotojų parengimą ir didinti eismo saugumą.
Imtasi veiksmų prekybos žmonėmis prevencijai ir kontrolei sustiprinti. Visoje Lietuvoje, ypač intensyviai
13-oje savivaldybių, kuriose nustatoma daugiausiai prekybos žmonėmis aukų, buvo vykdoma informacinė
kampanija apie prekybos žmonėmis grėsmes ir teikiamą pagalbą prekybos žmonėmis aukoms lietuvių, rusų ir
anglų kalbomis, bendradarbiaujant su kitomis institucijomis ir įstaigomis, savivaldybių administracijomis,
socialiniais partneriais. Kampanijos metu informacija apie prekybą žmonėmis ir teikiamą pagalbą pasiekė daugiau
kaip milijoną Lietuvos gyventojų ir svečių. Parengtas ir savivaldybėms išplatintas savivaldybės kovos su prekyba
žmonėmis koordinavimo aprašo pavyzdys. Aprašas patvirtintas ir taikomas praktikoje Kauno miesto ir Tauragės
rajono savivaldybėse. Užmegztas aktyvus bendradarbiavimas su Katalikų bažnyčia, parengta metodinė medžiaga
„Bažnyčios vaidmuo kovojant su prekyba žmonėmis: metodinės rekomendacijos“. Vidaus reikalų ministerijoje
paskirtas Lietuvos Respublikos nacionalinis pranešėjas kovos su prekyba žmonėmis klausimais. Taip pat patvirtinta
Statistinių duomenų ir kitos informacijos apie prekybos žmonėmis situaciją, kovos su ja priemones bei veiksmus
rinkimo ir skelbimo tvarka.
Finansavus dingusių vaikų karštosios telefono linijos numerio 116 000 veiklą, buvo užtikrinta galimybė
fiziniams asmenims nemokamai 24 val. per parą ir 7 d. per savaitę skambinti telefono linija 116 000 konsultacijoms
ir pagalbai dingusių vaikų klausimais. Telefonu buvo konsultuojami dingusių vaikų artimieji, teikiama emocinė
parama tėvams dingus jų vaikui ir pasimetusiems arba pasiklydusiems vaikams, priimama informacija apie dingusiais
be žinios paskelbtus vaikus iš visuomenės.
Organizuota viešoji konsultacija, kurios metu identifikuotos priemonės, galinčios paskatinti gyventojus
labiau įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Viešosios konsultacijos rezultatais remiamasi planuojant ir
rengiant teisės aktų pakeitimus ir priimant kitus reikalingus sprendimus, skirtus galimam savanorystės potencialui
viešojo saugumo srityje panaudoti.
Įvertinta policijoje vykdoma pertvarka: nustatytos galimos rizikos ir pavesta Policijos departamentui prie
VRM imtis konkrečių veiksmų rizikoms šalinti, taip pat tolesnius žingsnius derinti su VRM bei socialiniais
partneriais.
Pradėti pasirengimo Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos reorganizavimui darbai.
Surengtos Vidaus reikalų ministerijos kuruojamų tarnybų taktinės lauko pratybos, skirtos hibridinėms
grėsmėms atremti. Pratybų pamokos lėmė tarpinstitucinio bendradarbiavimo peržiūrą ir sustiprinimą bei pareigūnų
mokymo korekcijas.
Migracija
43
2017 metais sausio 1 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, kuriais buvo
nustatytos palankesnės sąlygos ir supaprastintos procedūros užsieniečiams, kurie investuoja Lietuvoje ir kuria naujas
darbo vietas, atvyksta dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalingą darbą ar yra trūkstamų Lietuvos darbo
rinkoje profesijų specialistai, reglamentuotos leidimo gyventi išdavimo sąlygos užsieniečiams, steigiantiems įmonę
ir ketinantiems užsiimti inovatyviu verslu (startuoliams), nustatytos palankesnės sąlygos įsidarbinti užsieniečiams,
kurie studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje. Nustatytas teisinis reglamentavimas prisidėjo prie
lankstesnio trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistų pritraukimo į Lietuvos Respubliką, verslo plėtros,
socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo.
2017 metais rugsėjo 1 d. įsigaliojusiomis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisomis nustatytos
palankesnės imigracijos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai,
specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse
įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias įmones Lietuvoje –
sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti į kvalifikuoto personalo poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar
tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių perkėlimą.
Vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 metų gruodžio 28 d. įsakymu patvirtintame Vizos
išdavimo tvarkos apraše supaprastintos ir paspartintos migracijos procedūros užsieniečiams, kurie atvyksta dirbti į
Lietuvos Respubliką – reglamentuotas Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymas (užsieniečiams, atvykstantiems dirbti į
įmones, esančias minėtame sąraše, taikomi mažesni reikalavimai, sutrumpės prašymų nagrinėjimo terminai).
Užtikrintas paslaugų teikimas „vieno langelio“ principu – sudarytos teisinės ir techninės galimybės
užsieniečiams verslininkams (besikreipiantiems dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veikos pagrindu (t. y.
įmonių dalyviams ir (ar) vadovams) ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams bei jų šeimos nariams, startuoliams
prašymus dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo pateikti tiesiogiai Migracijos departamentui prie VRM.
Decentralizavus kai kurių Migracijos departamento prie VRM atliekamas funkcijų vykdymą, perduodant
migracijos tarnyboms (užsieniečių prašymų pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių
prašymų priėmimas, ES piliečių prašymų išduoti ar pakeisti pažymą ir ES piliečių šeimos narių prašymų išduoti
kortelę nagrinėjimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas bei pažymų išdavimas ir keitimas), efektyviau
vykdomos migracijos procesų valdyme dalyvaujančių institucijų funkcijos.
Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ buvo įtvirtintos pagrindinės nuostatos dėl Lietuvos valstybės
paramos teikimo integracijai prieglobstį gavusiems ir kitiems užsieniečiams, kuriems ši parama teikiama
(nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams ir užsieniečiams, kurie perkelti į Lietuvos Respublikos teritoriją
vykdant Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo iš
Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių), apgyvendintiems Pabėgėlių priėmimo centre ar tęsiantiems
integraciją apsigyvenus savivaldybių teritorijoje; reglamentuota prieglobsčio prašytojų vaikų teisė į ikimokyklinį ir
priešmokyklinį ugdymą bei pagrindinės valstybės paramos integracijai teikimo sąlygas, kurios būtų aktualios
sėkmingesnei šių asmenų integracijai į visuomenę.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prieglobstį gavusių užsieniečių integracijai savivaldybių teritorijoje,
inicijuotais Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimais sudaryta galimybė tokius užsieniečius valstybės
paramos integracijai teikimo laikotarpiu įtraukti į apskaitą pagal savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena.
2017 metais kovo 8 d. Vyriausybės nutarimu patvirtintas Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos
aprašas, kuris sudarė teisines prielaidas lanksčiau reaguoti į prieglobsčio prašytojų skaičiaus pokyčius ir prieglobsčio
prašytojus jų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu apgyvendinti kitose nei Užsieniečių registracijos
centras vietose.
Toliau vykdyti Lietuvos prisiimti įsipareigojimai dėl užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į
Lietuvos Respublikos teritoriją – iš viso perkelta 43 procentai užsieniečių (nuo bendrojo įsipareigojimų skaičiaus).
Vidaus reikalų ministro įsakymu reglamentuotas konsultacinis mechanizmas tarp institucijų, susijusių su
prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu.
Užtikrinta Migracijos informacijos centro, skirto teikti informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu
Lietuvoje susijusiais klausimais, veikla (2017 metais šio centro veiklai užtikrinti Vidaus reikalų ministerija skyrė
finansavimą pervesdama 70 tūkst. eurų.).
Vietos savivalda
44
Vidaus reikalų ministerija, siekdama išanalizuoti gyventojų įsitraukimo, sprendžiant viešuosius vietos
reikalus, problemas ir galimybes:
- atliko teisės aktų, kuriuose reglamentuoti konsultavimosi su gyventojais būdai ir procedūros, Europos
Tarybos Rekomendacijų ir užsienio šalių gerosios konsultavimosi su gyventojais patirties analizę. Į šios analizės
rezultatus bus atsižvelgiama rengiant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą,
kuris bus parengtas 2018 metų II ketv.;
- 2017 metais organizavo tris viešąsias konsultacijas – diskusijas Alytuje, Panevėžyje ir Tauragėje, kuriose
dalyvavo aplinkinių savivaldybių bendruomenių, verslo, NVO bei pačių savivaldybių politikų ir administracijų
atstovai. Diskusijų metu buvo išryškintos praktinio gyventojų dalyvavimo vietos savivaldoje problemos ir teisinio
reguliavimo, susijusio su konsultavimosi su gyventojais sprendžiant viešuosius vietos reikalus, tobulinimo kryptys.
Vilniuje, baigiamojoje šių diskusijų ciklą apibendrinančioje konferencijoje „Aktyvūs gyventojai – demokratinė
savivalda“, buvo įvertinta Lietuvos savivaldybių geroji konsultavimosi su gyventojais patirtis ir suformuluotos gairės
Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, kurios, kaip jau minėta, bus rengiamos 2018 metų II ketv.
Minėtos veiklos atvėrė kelią naujam darbui, kuris leistų tinkamai įgyvendinti XVII-osios Vyriausybės
programos 3.5.2.2. darbą „Gerosios konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties įtvirtinimas“, tai – gerųjų
savivaldybių konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties pavyzdžių įvertinimo organizavimui, kuris
leistų savivaldybėms įvertinti gerąją kitų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais patirtį ir stengsis imtis
priemonių, kad didėtų gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų sprendime, kas yra svarbu gerinant pačios savivaldybės
įvaizdį bendruomenės akyse.
Sprendžiant praktikoje išryškėjusias su gyvenamosios vietos deklaravimu susijusias problemas, buvo
tobulinamas gyvenamosios vietos deklaravimo teisinis reglamentavimas. Parengtais Lietuvos Respublikos
gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimais buvo supaprastintas gyvenamosios vietos
deklaravimas, nustatyta galimybė asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo
gyvenamosios vietos, pagrįsti savo ekonominius, socialinius ar asmeninius interesus konkrečioje savivaldybėje ir
nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą konkrečioje savivaldybėje, ir tokiu būdu būti įtrauktiems į gyvenamosios
vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena. Šio įstatymo įgyvendinimas užtikrins, kad
renkami ir kaupiami oficialūs duomenys apie asmenų gyvenamąją vietą maksimaliai atspindėtų faktinę situaciją ir
padėtų valstybės ir savivaldybės institucijoms žinoti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamąją vietą, kas būtina,
planuojant ir teikiant viešąsias paslaugas.
Siekiant tobulinti savivaldybių administracinę priežiūrą bei optimizuoti Vyriausybės atstovų skaičių, buvo
parengtas Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-730 pakeitimo
įstatymo projektas. Šiuo įstatymo projektu bus įgyvendinamos Vyriausybės programos nuostatos dėl valstybės
administravimo sistemos pertvarkos vykdymo, mažinant institucijų ir įstaigų skaičių, įgyvendinant funkcijų peržiūrą
ir kt. Priėmus įstatymą numatomas optimalus Vyriausybės atstovų skaičius, sutaupytos valstybės lėšos bei užtikrintas
efektyvesnis Vyriausybės atstovų veiklos koordinavimas bei vienodos savivaldybių administracinės priežiūros
praktikos formavimas.
Taip pat, siekiant efektyvesnio vietinio transporto organizavimo, teisingesnio savivaldybių patiriamų
išlaidų dėl lengvatinio keleivių vežimo kompensavimo skaičiavimo, buvo atlikta Savarankiškosios savivaldybių
funkcijos – lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo peržiūra, jos ataskaita bei
siūlymai ir rekomendacijos dėl šios funkcijos atlikimo optimizavimo pateikti Vyriausybei. Ataskaitoje pateiktos
išvados ir rekomendacijos valstybės institucijoms ir savivaldybėms dėl viešojo transporto finansavimo kontrolės, dėl
vietinio susisiekimo transporto maršrutų sistemos organizavimo kelių savivaldybių (regioniniu) lygmeniu, taip pat
pasiūlyta tobulinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą atsižvelgiant į esamus savivaldybių
išlaidų Transporto lengvatų įstatyme nustatytoms lengvatoms kompensuoti netolygumus.
Viešasis valdymas ir e. valdžia
Viešųjų ir administracinių paslaugų (toliau – paslaugos) teikimo gerinimas yra viena iš svarbiausių reformų
krypčių, siekiant atviro viešojo valdymo. Mažesnė administracinė našta ir kartu padidėjęs gyventojų pasitenkinimas
jiems teikiamų paslaugų kokybe turėtų būti pasiekti kompleksiškai peržiūrėjus šių paslaugų teikimo procedūras, jas
supaprastinus ir konsolidavus. Kryptingus ir nuoseklius veiksmus šioje srityje turėtų užtikrinti Vidaus reikalų
ministerijos 2017 metais pradėtos vykdyti paslaugų modernizavimo iniciatyvos. Kad padidinti gyventojų
45
pasitenkinimą Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo srities teikiamomis ir (ar) administruojamomis paslaugomis,
buvo atlikta šių paslaugų peržiūra. Iš viso buvo peržiūrėtos 188 paslaugos ir už šių paslaugų teikimą atsakingoms
įstaigoms pateikti 145 paslaugų modernizavimo (optimizavimo) pasiūlymai. Šie pasiūlymai susiję su atsisakymu
objektyviai nebūtinų paslaugą gaunantiems asmenims nustatytų informacinių įpareigojimų bei paslaugos suteikimo
procedūrų ir / ar teikimo terminų sutrumpinimu ir / ar supaprastinimu, paslaugų konsolidavimu ir kt. Teigiamus
pokyčius valstybės mastu paslaugų modernizavimo srityje turėtų užtikrinti suplanuota sisteminė paslaugų peržiūra.
Vidaus reikalų ministerija atsakinga už tokios peržiūros koordinavimą ir metodinės pagalbos paslaugų vertinimo
klausimais teikimą.
Siekiant užtikrinti tolimesnį kryptingą viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimą ir įvertinus
paskutiniaisiais metais Lietuvos viešajame sektoriuje įvykusius pokyčius, parengtas Viešojo sektoriaus įstaigų
sistemos tobulinimo koncepcijos projektas. Jame įvardintos pagrindinės kryptys, kuriomis toliau turės būti
tobulinama viešojo sektoriaus įstaigų sistema, šių įstaigų valdymas ir gryninama jų kompetencija. Rengiant šį
dokumentą buvo įvertintos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic
Co-operation and Development) ekspertų rekomendacijos, turinčios įtakos viešojo sektoriaus įstaigų sistemos
pertvarkai. Tikimasi, kad patvirtinus Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo koncepciją, jos įgyvendinimas
sudarys sąlygas išgryninti viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras, o dėl to
sutaupytas lėšas galima bus panaudoti kitų viešojo sektoriaus įstaigų valdymo tobulinimui bei jų veiklos ir teikiamų
paslaugų kokybės gerinimui.
Toliau buvo tęsiama struktūrinių pokyčių viešajame sektoriuje stebėsenos iniciatyva, skirta įvertinti vykdytų
viešojo sektoriaus reformų poveikį viešojo sektoriaus įstaigų sistemai ir apžvelgti bendrąsias šios sistemos vystymosi
tendencijas. Parengta ir Vyriausybei pateikta 2016 metų viešojo sektoriaus ataskaita. Ataskaitoje, analizuojant
pasirinktus rodiklius apžvelgti 2013 – 2016 metais viešajame sektoriuje įvykę pokyčiai. Ataskaitos forma vykdoma
viešojo sektoriaus stebėsena leidžia laiku pastebėti viešojo valdymo raidos ypatumus ir problemas, bei tinkamai
reaguoti į šiuolaikinius viešajam valdymui keliamus iššūkius.
Įgyvendinant elektroninės informacijos saugos prioritetus ir Kibernetinio saugumo įstatymą, vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 metų liepos 20 d. nutarimu Nr. 742 „Dėl Ypatingos svarbos informacinės
infrastruktūros identifikavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta metodika buvo parengtas ir 2017 metais kovo 8
d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 177-2 (RN) patvirtintas Lietuvos ypatingos svarbos informacinės
infrastruktūros sąrašas.
Atsižvelgiant į politines nuostatas, kad el. informacijos saugos ir kibernetinis saugumo politikos
formavimas būtų konsoliduotas vienoje institucijoje, VRM kartu su Krašto apsaugos ministerija parengė Kibernetinio
saugumo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymų pakeitimo projektus, kurie įsigaliojo nuo 2018 metų
sausio 1 d.
Estijos pirmininkavimo Europos Sąjungos tarybos metu buvo priimta ministrų, atsakingų už elektroninės
valdžios politikos formavimą, Talino e. valdžios deklaracija, kurios rengime ir projekto svarstyme, kartu su kitų ES
valstybių narių atstovais, dalyvavo Lietuvos (pagal kompetenciją VRM) atstovai. Priimta deklaracija (2017 metais
spalio 5 d.) nubrėžia esmines e. valdžios vystymo ir įgyvendinimo kryptis valstybėse narėse artimiausiam penkerių
metų laikotarpiui. Lietuvos vardu minėtą deklaraciją pasirašė VRM viceministras Giedrius Surplys.
2017 metais kovo 31 d. įsigaliojo Viešojo administravimo įstatymo pakeitimai pagal kuriuos institucijos
buvo įpareigotos iki 2017 metų gegužės 31 d. pateikti duomenis į Viešųjų ir administracinių paslaugų stebėsenos ir
analizės informacinę sistemą (PASIS). Vadovaujantis nuostatomis, kurios buvo įtvirtintos šiais pakeitimais ir siekiant
patobulinti duomenų pateikimo į PASIS tvarką, buvo pakeisti PASIS nuostatai, patvirtinti 2017 metais liepos 5 d.
vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-487 ir parengtas Viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo aprašymų
rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2017 metais liepos 11 d. vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-497, duomenų
teikėjai konsultuoti telefonu, el. paštu, susitikus.
Vidaus reikalų viceministrui inicijavus buvo pradėta vidaus reikalų ministro valdymo srities paslaugų
peržiūra. 2017 metais buvo išanalizuotos PASIS pateiktos vidaus reikalų ministro valdymo srityje teikiamos
paslaugos, pateikti pasiūlymai dėl jų teikimo kokybės gerinimo, aprašymų patikslinimo.
Valstybės tarnyba. 2017 metais parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo
projektas. 2018 metais sausio 10 d. Vyriausybės posėdyje šio įstatymo projektui pritarta ir Lietuvos Respublikos
46
Vyriausybės 2018 metais sausio 10 d. nutarimu Nr. 48 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo, Lietuvos
Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo projektų ir su jais susijusių įstatymų
projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.
Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymu:
➢ siekiama efektyvesnio ir kokybiškesnio viešųjų paslaugų teikimo Lietuvos gyventojams;
➢ siekiama sudaryti prielaidas modernizuoti valstybės tarnybą ir paskatinti pertvarkas, kurios per kelerius
metus iš esmės pakeistų suvokimą apie valstybės tarnybą ir jos tarnautojus;
➢ siūlomi pakeitimai taip pat padėtų valstybės tarnybai tapti pažangesne, pritraukti talentus.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti valstybės tarnybos sąvoką bei nustatyti, kad į valstybės tarnybos
sąvoką nepatektų ūkinio ir techninio pobūdžio funkcijos.
Siūloma iš esmės keisti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio reglamentavimą. Pareiginių algų ribos
projektuojamos taip, kad esamos pareiginės algos nemažėtų, o koeficiento nustatymo principas buvo pasirinktas
dėl lankstumo. Į pareigas priimančiam asmeniui nustatyta galimybė skirti algą iš koeficientų intervalo.
Valstybės tarnautojų atrankai būtų taikomi naujausi ir moderniausi žmogiškųjų išteklių valdymo
modeliai. Todėl siūloma įtvirtinti centralizuotą asmenų atranką į valstybės tarnybą. Valstybės tarnautojų atranką
vykdytų Vyriausybės įgaliota institucija.
Įstatymo projektu siūloma supaprastinti valstybės tarnautojų veiklos vertinimo tvarką, atsisakant
valstybės tarnautojų vertinimo tam sudarytose specialiose komisijose. Siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojo
veiklą vertina ir siūlymus dėl to teikia tiesioginis vadovas, o galutinį sprendimą priima į pareigas priimantis asmuo.
Procesas būtų efektyvesnis, mažiau biurokratinis, o daugiau diskrecijos būtų suteikta tiesioginiam vadovui, kuris
tiesiogiai atsako už institucijos veiklos efektyvumą.
Be to, atsisakoma valstybės tarnautojų privalomo mokymo valstybės lėšomis, numatant, kad valstybės
tarnautojai turi tobulinti kvalifikaciją pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos
tobulinimas galėtų būti finansuojamas iš atitinkamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skiriamų
valstybės biudžeto asignavimų.
Didinant valstybės tarnybos patrauklumą nustatoma nuotolinio darbo galimybė ir įvedamas mentorystės
institutas. Tačiau naikinamas pareigų siūlymas buvusiems valstybės tarnautojams, siekiant į valstybės tarnybą
pritraukti naujus specialistus.
Seimui patvirtinus Valstybės tarnybos įstatymą būtų žengtas labai svarbus žingsnis modernaus valdymo
link, valstybės tarnyba taptų pažangia ir patrauklesne.
Regionų plėtra
2017 metų pabaigoje įsigaliojo Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas, pagal kurį
stiprinamos regionų plėtros tarybos ir jos papildomos socialinių ir ekonominių partnerių atstovais.
Siekdami atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir verslo atstovų 2017 metais spalio 16 d. pasirašytą
Susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, taip pat į siekį užtikrinti efektyvų tiesioginį darbdaviams
atstovaujančių verslo organizacijų įtraukimą į regioninės politikos formavimą ir įgyvendinimą ir įgyvendinant
Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo nuostatą parengta Socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų
atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo tvarka.
2017 metų gruodžio mėn. Nacionalinėje regioninės plėtros taryboje pristatyta ir patvirtinta Lietuvos
regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“. Baltosios knygos nuostatų pagrindu rengiamas ilgalaikis
nacionalinės regioninės politikos strateginis dokumentas. „Baltąją knygą“ kūrė Vidaus reikalų ministro sudaryta
komisija, kurioje dirbo ministerijų delegatai, merai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Per 2017 metus parengti teisės aktai dėl nacionalinės regioninės plėtros tarybos veiklos; regionų plėtros
tarybų sudėties; regionų plėtros planų rengimo metodikos; Vilniaus miesto ir Vilniaus regiono, Kauno miesto ir
Kauno regiono, Marijampolės regiono, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos regiono, Panevėžio miesto ir Panevėžio
regiono, Alytaus regiono, Tauragės regiono, Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono, Utenos miesto ir Utenos regiono
integruotų teritorijų vystymo programų pakeitimų; Integruotų teritorijų vystymo rengimo gairių naujos redakcijos;
2014–2020 metų Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis
veiklos plano pakeitimo ir kt.
47
3 lentelė. Antrąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios
Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir
ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:
Programos kodas
Programos pavadinimas
Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)
Programą įgyvendinanti įstaiga (-os)
Patvirtintas
planas
Patikslintas
planas9
Faktiškai
panaudota
Panaudojimo dalis nuo
patikslinto
plano proc.10
02.01
Vidaus reikalų ministrui
pavestų valdymo sričių
valstybės politikos
formavimas,
įgyvendinimo
koordinavimas ir kontrolė
5419 5301,7 5270 99,4
Vidaus reikalų
ministerijos
administracijos
padaliniai (pagal
kompetenciją),
specialieji atašė
teisėsaugos klausimais Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
02.11
Vidaus reikalų
infrastruktūros ir
paslaugų plėtra
2851 3140,7 3123,4 99,4
Turto valdymo ir ūkio
departamentas prie
Vidaus reikalų
ministerijos,
Vidaus reikalų
ministerijos
Reprezentacinis
pučiamųjų orkestras Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama
Dėl 02.11 programos asignavimų plano nuokrypio8:
Atliktas perskirstymas tarp VRM programų, nes dėl Turto valdymo ir ūkio departamento prie VRM struktūrinių pasikeitimų
buvo reikalingos lėšos išeitinėms išmokoms atleistiems darbuotojams mokėti
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-02-01
Gyventojų pasitenkinimo
paslaugomis indeksas
Koordinatorius – VRM VVPD
Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano prioritetinės
krypties 3.2 rodiklis
0,86 0,86 0,83
0,85 0,85 0,85
0,84 0,83 0,85
Rodiklis viršytas dėl kryptingos valstybės politikos, skatinančios institucijas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo
ir paslaugų teikimo lygio ir palengvinančios Lietuvos gyventojų naštą tvarkant reikalus valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose: paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas ir
kt.
9 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai
pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu. 10 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.
48
11 grafikas. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-02-02
Gyventojų, kurie naudojosi
elektroniniu būdu teikiamomis
viešosiomis ir administracinėmis
paslaugomis, dalis, procentais
Koordinatorius – VRM EVSPS
50 46 46
50 55 60
44 45 48
12 grafikas. Gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis
paslaugomis, dalis, procentais
Šaltinis: Eurostato duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-02-03
Gyventojų, manančių, kad
valstybės tarnautojų veikla
gerėja, dalis, procentais
Koordinatorius – VRM ŽIPD
VTD SVP rodiklis E-01-01
NPP rodiklis E-5.1.3
24 25 26
27 28 29
24 22 23
Rodiklio reikšmė nustatoma tiriant visų Lietuvos gyventojų (ne tik tų, kurie turėjo konkrečią bendravimo patirtį)
nuomonę. Šis kriterijus tiesiogiai susijęs su pasitikėjimu valstybės tarnyba. Gyventojai apie valstybės tarnautojus
dažniausiai susidaro nuomonę iš žiniasklaidos (paprastai neigiamą atgarsį visuomenėje sukėlusių įvykių politinėje
ir viešojo valdymo srityse), o ne iš jų teikiamų paslaugų kokybės. Tai patvirtina kiti tyrimo duomenys: nors šio
rodiklio reikšmė mažėjo, tačiau 2017 metais gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indekso reikšmė buvo pati
didžiausia per pastaruosius dešimt metų. Taigi šis rodiklis labiau susijęs su valstybės tarnybos įvaizdžiu, o ne su
vykdoma institucijų veikla.
Šis rodiklis suformuluotas ydingai, todėl negalima tikėtis rodiklio reikšmių augimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome jį
performuluoti. Siūlomo tokia formuluotė: Teigiamai valstybės tarnautojų darbą vertinančių gyventojų dalies
pokytis, procentais. Pradinė reikšmė 2018 metais – 0, 2019 metais +1, 2020 metais +2.
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0,86 0,86 0,83 0,85 0,85 0,85
Faktas 0,84 0,83 0,85
0,8
0,82
0,84
0,86
0,88
n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+3
Planas 50 46 46 48 48 50
Faktas 44 45 48
42
44
46
48
50
52
49
13 grafikas. Gyventojų, manančių, kad valstybės tarnautojų veikla gerėja, dalis, procentais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-02-04
Pasitikėjimas valstybės
institucijomis, procentais
Koordinatorius – VRM VVPD
Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano prioritetinės
krypties 3.4 rodiklis
- 72
67 70 75
51* 71 65
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai nelabai žino kurios institucijos yra valstybės, o kurios ne.
Pasitikėjimas valstybės institucijomis labai smarkiai 2016 metais išaugo dėl pakeisto, iš esmės atnaujinto,
klausimyno, kuomet gyventojams buvo pateiktas valstybės teikiamų paslaugų sąrašas. Tyrimo rezultatai parodė,
kad prie valstybės institucijos gyventojai priskyrė sveikatos priežiūros paslaugas, ir tai turėjo įtakos jų pasitikėjimo
valstybės institucijomis vertinimui. 2017 metais, patikslinus klausimyną ir tiksliau apibrėžus kas yra valstybės
institucijos, buvo gauti patikimesni duomenys.
Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo valstybės institucijomis tendencijas matyti, kad daugiausia gyventojų
pasitiki tik Valstybine priešgaisrine apsauga ir policija. Visos kitos valstybės institucijos (ypač LR Seimas ir LR
Vyriausybė) vertinamos daug prasčiau, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendras pasitikėjimas valstybės
institucijomis per artimiausią dešitmetį bus toks aukštas kaip 2020 metais planuojamos reikšmės.
• 2015–2016 metais VRM SVP šis rodiklis nebuvo planuojamas, tačiau gyventojų apklausų metų jis buvo
matuojamas, todėl šioje astaskaitoje pateikiamos šio rodiklio faktinės reikšmės.
14 grafikas. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, procentais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+3
Planas 24 25 26 27 28 29
Faktas 24 22 23
20
22
24
26
28
30
n-2 n-1 n* n+1 n+2 n+3
Planas 72 67 70 75
Faktas 51 71 65
47525762677277
50
KETVIRTASIS SKIRSNIS
TREČIOJO STRATEGINIO TIKSLO (KODAS 03)
„SUDARYTI SĄLYGAS TOLYGIAI IR DARNIAI REGIONŲ PLĖTRAI“
ĮGYVENDINIMAS
Trečiasis strateginis tikslas 2017 metais buvo įgyvendinamas per šias Vidaus reikalų ministrui
pavestų valsdymo sričių strateginio veiklos plano programas:
03.03 Regionų plėtros ir Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų
įgyvendinimo užtikrinimas
Įgyvendina pagal kompetenciją:
• VRM Regioninės politikos departamentas
• Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
03.53 Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programa
Įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas
03.54 Europos kaimynystės priemonės programa
Įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas
03.58 Norvegijos finansinės paramos programa
Įgyvendina VRM Regioninės politikos departamentas
2017 metais buvo įgyvendinamos horizontalaus bendradarbiavimo principais veikiančios priemonės:
Integruotos teritorinės investicijos (ITI) – teritoriniu principu paremtas investavimo modelis, kuris apjungia
strateginio planavimo (socialinė ir ekonominė plėtra) ir erdvinio planavimo (urbanistinė plėtra) elementus ir jų
įgyvendinimui skirtas kompleksinės plėtros priemones; Bendruomenės inicijuota vietos plėtra (BIVP) – ES fondų
investavimo būdas, kuomet vietos strategijų rengimas ir projektų atranka vykdoma decentralizuotai, įtraukiant
(lygiomis teisėmis su savivalda) – vietos bendruomenę ir verslą; teritorinę investavimo logiką taikančios teritorinio
bendradarbiavimo programos (INTERREG).
Integruotos teritorinės investicijos (ITI):
Investicijomis į mažus ir vidutinius miestus, ypač esančius atokesniuose regionuose, siekiama užtikrinti
kokybišką, švarią ir saugią gyvenamąją aplinką, būtiną sprendžiant demografines problemas, išnaudojant miestų
traukos centrų potencialą investicinės aplinkos gerėjimui ir naujų darbo vietų kūrimui (pritaikant esamas ar kuriant
naujas miestų viešąsias erdves). Per 2017 metus pagal VRM priemones „Pereinamojo laikotarpio teritorijų vystymas.
I“, „Pereinamojo laikotarpio teritorijų vystymas. II“ ir „Miestų kompleksinė plėtra“ pasirašytos 37 finansavimo
sutartys dėl projektų, kuriems skirta 39,65 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.
Investicijomis didžiuosiuose miestuose pirmiausia siekiama aktyvinti juose vykstančią ekonominę veiklą,
pertvarkant miestų teritorijas (konversija), gerinant jose gyvenamosios aplinkos kokybę, gyvenimo sąlygas ir
pasiekiamumą. Per 2017 metus pagal VRM priemones „Didžiųjų miestų kompleksinė plėtra“ ir „Kompleksinė
paslaugų plėtra integruotų teritorijų vystymo programų tikslinėse teritorijose“ pasirašytos 26 finansavimo sutartys
dėl projektų, kuriems skirta 75,2 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.
2017 metais patvirtinta nauja VRM ES lėšomis remiama priemonė „Miesto inžinerinės infrastruktūros, svarbios
verslui, atnaujinimas ir plėtra“, skirta investicijoms regionuose pritraukti ir darbo vietoms kurti. Priemonės lėšomis
galės būti sukuriama ar atnaujinama fizinė infrastruktūra, siekiant pritraukti Lietuvos ir užsienio privačių investicijų.
Planuojama, kad pagal priemonę investuotas vienas euras pritrauks vieną eurą papildomų materialinių investicijų.
Taip pat bus siekiama, kad tikslinėse teritorijose padidėtų dirbančių dalis.
Parama mažiausiems miestams ir kaimo vietovėms:
51
Investuojant į miestelius ir kaimus siekiama kompleksiškai atnaujinti jų bendruomeninę ir viešąją
infrastruktūrą, naudoti jų socialinį, kultūrinį ir gamtinį potencialą darniai gyvenamosios aplinkos plėtrai bei
gyvybingumui palaikyti. Per 2017 metus pagal priemonę „Kaimo gyvenamųjų vietovių atnaujinimas“ pasirašyta 13
finansavimo sutarčių dėl projektų, kuriems skirta 9,63 mln. eurų ES ir valstybės biudžeto paramos.
Teritorinis bendradarbiavimas:
Remiant bendradarbiavimą per sieną su ES ir kaimyninių valstybių regionais atrinkti finansuoti 90 Lietuvos
ir Latvijos programos, kuriems skirta 47,62 mln. eurų ERPF lėšų (dalyvauja 157 Lietuvos partneriai, kuriems tenka
23,06 mln. paramos lėšų), Pietų Baltijos programos projektuose dalyvauja 79 Lietuvos partneriai, jiems skirta 7,99
mln. eurų ERPF lėšų.
Pagal Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos programą iš 1 kvietimo gautų 245 paraiškų, patvirtinta 30 projektų,
iš kurių 24 projektuose dalyvauja 40 Lietuvos partnerių ir jiems skirta 11,5 mln. eurų.
Atrinkti finansuoti II-ojo Lietuvos ir Lenkijos programos 38 smulkieji projektai, kuriuose dalyvauja 41
Lietuvos partneris ir jiems skirta 0,94 mln. eurų paramos lėšų.
Pasirašytas finansinis susitarimas tarp Europos Komisijos ir Rusijos Federacijos, kas sudaro sąlygas pradėti
Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos įgyvendinimą. Pasirašytos 162 bendrojo finansavimo
sutartys su Lietuvos partneriais už 2,1 mln. eurų, avansu Lietuvos partneriams išmokėta 980 tūkst. eurų bendrojo
finansavimo lėšų.
Plėtojant tarptautinį regionų bendradarbiavimą su ES, Norvegijos, Šveicarijos valstybių regionais
dalyvaujama įgyvendinant kitas INTERREG V programas – pagal INTERREG Baltijos jūros regiono programą 2-
ojo kvietimo metu atrinkti 39 projektai (25 projektuose dalyvauja Lietuvos partneriai, jiems skirta 5,5 mln. eurų
ERPF lėšų) ir atrinkti 25 parengiamieji projektai, kur 13-oje projektų dalyvauja LT partneriai ir jiems skirta 119
tūkst. eurų. 2017 metais INTERREG EUROPE programa paskelbė savo 3-iąjį kvietimą, kurio metu gavo 234
paraiškas. Lietuvos partneriai dalyvauja 12 projektų iš 57 strateginio atitikimo vertinimą praėjusių projektų.
Šių ir kitų įgyvendintų regioninės politikos priemonių patirtis išryškina vieną esminę nacionalinės
regioninės politikos problemą – regioninės politikos, teritorinio investavimo principų taikymas institucijų priimami
kaip būtina sąlyga naudojant ES fondų paramą, tačiau nėra taikomos nacionalinės teisinės ir ekonominės priemonės.
Todėl 2017 metais siekiant sisteminio regioninės politikos iššūkių sprendimo parengta Lietuvos regioninės politikos
Baltoji knyga, kuriai pritarta 2017 metais gruodžio 15 d. Nacionalinės regioninės plėtros tarybos sprendimu. Šis
dokumentas apibrėžė regioninės politikos tobulinimo kryptis ir veiksmus stiprinant atsakingą ir kompetentingą
savivaldą, suteikiant daugiau atsakomybės priimant sprendimus (įgalinant) Lietuvos regionus, sukuriant
koordinavimo mechanizmą vietos, regionų ir valstybės darniai plėtrai ir gerinant regionų įvaizdį. Baltąją knygą rengė
darbo grupė, apimanti visų ministerijų, Seimo ir Vyriausybės kanceliarijų, regionų plėtros tarybų ir pagrindinių
socialinių ir ekonominių partnerių – verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovus.
Baltojoje knygoje įtvirtintas visų suinteresuotų šalių sutarimas dėl regioninės politikos uždavinių ir
konkrečių priemonių, tarp jų: savivaldybėms priskirti ekonominio augimo skatinimo funkciją ir išteklius, supaprasti
valstybinės žemės panaudojimo investiciniams projektams sąlygas, į regionų plėtros valdymą įtraukti ekonominius
ir socialinius partnerius, sukurti regionų kompetencijų biurus bei kiekvieno regiono specifikai pritaikytą plėtros
paketą, atsižvelgiant į regionų specializaciją, atlikti funkcijų vietos savivaldos ir valstybės lygmens peržiūrą ir
įvertinimą, parenkant jų vykdymui optimalų teritorinį lygį; sukurti objektyviais duomenimis paremtą viešųjų
paslaugų standartą, leisiantį įvertinti Lietuvos gyventojų (tikslinių grupių) pasiskirstymą ir viešųjų paslaugų tinklo
atitikimą gyventojų poreikiams; sukurti paskatų kurtis mažesniuose miestuose ir miesteliuose sistemą (lengvatinis
būstas, švietimas, viešojo sektoriaus specialistų motyvavimas) ir kt.
Baltosios knygos susitarimų įgyvendinimas prisidės prie oraus, aktyvaus, saugaus, sveiko ir patrauklaus
gyvenimo ir darbo prielaidų visoje Lietuvoje užtikrinimo.
52
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-03-01
Sanglauda pagal bendrąjį vidaus
produktą11, procentiniais
punktais
TVP-2112 R-03
Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano prioritetinės
krypties 3.5 rodiklis
0,5
1 1,5 2,0
0 -1,4* ND
*2016 metais – išankstiniai duomenys (rodiklio reikšmė gali būti tikslinama).
Rodiklio reikšmė apskaičiuojama remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama regionine BVP statistika
(2017 metų reikšmė skelbiama 2018 metų pabaigoje).
15 grafikas. Sanglauda pagal bendrąjį vidaus produktą, procentiniais punktais
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento statistiniai duomenys
Kodas Vertinimo kriterijaus pavadinimas,
matavimo vienetas
Efekto vertinimo rodiklių reikšmės
Planinės ir pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
E-03-02
Lietuvos Respublikos vieta tarp
mažiausius regioninius
netolygumus turinčių ES šalių
Vyriausybės programos
įgyvendinimo plano prioritetinės
krypties 3.5 rodiklis
7
7 6 5
8 10 ND
Rodiklio reikšmė apskaičiuojama remiantis Eurostat skelbiamu regioninės užimtumo didpersijos rodikliu (2017
metų reikšmė skelbiama 2018 metų viduryje).
16 grafikas. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius netolygumus turinčių ES šalių
Šaltinis: Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat statistiniai duomenys
11 Sanglaudos rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama –
didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017 metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus
reikiamus statistinius duomenis. 12 TVP-21 – 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinis
veiklos planas, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl 2014–2020 metų
nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0,5 1 1,5 2
Faktas 0 -1,4
-2
-1
0
1
2
3
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 7 7 6 5
Faktas 8 10
0
5
10
15
53
4 lentelė. Trečiąjį vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių strateginį tikslą įgyvendinančios
Vidaus reikalų ministrui pavestų valdymo sričių 2017–2019 metų strateginio veiklos plano programos ir
ataskaitinių metų Lietuvos Respublikos biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo
įstatyme patvirtintų asignavimų panaudojimas:
Programos
kodas Programos pavadinimas
Asignavimų panaudojimas (tūkst. Eur.)
Programą įgyvendinanti įstaiga
(-os) Patvirtintas
planas
Patikslintas
planas13
Faktiškai
panaudota
Panaudojimo dalis nuo
patikslinto
plano proc.14
03.03
Regionų plėtros ir
Europos Sąjungos
struktūrinės paramos
programų įgyvendinimo
užtikrinimas
65719 65711 36614,5 55,7
VRM Regioninės
politikos departamentas,
Regioninės plėtros
departamentas prie
Vidaus reikalų
ministerijos Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 59832 59832 32593,7 54,5
Dėl 03.03 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12:
Lėšos nepilnai panaudotos, nes dalis pareiškėjų atidėjo paraiškų pateikimo terminus (nespėjo parengti investicijų projektų ir
(ar) neapsisprendė dėl projektų turinio), dėl parengtų prastos kokybės investicijų projektų užtruko jų vertinimas, dėl pareiškėjų
vėlavimo atlikti parengiamosius darbus (nepaskelbti viešieji pirkimai)
03.53
Europos teritorinio
bendradarbiavimo tikslo
programa
11145 10545 2593,2 24,6 VRM Regioninės
politikos departamentas
Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 7500 7500 1312,1 17,5
Dėl 03.53 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12:
Lėšos nepilnai panaudotos, nes projektų įgyvendinimo pradžioje vykdoma daugiau parengiamųjų veiklų, kurios nesusiję su
išlaidų patyrimu (viešųjų pirkimų dokumentacijos rengimas, ekspertų samdymas, renginių ir kitų veiklų planavimas); pirmos
projektų ataskaitos teikiamos pavėluotai, daugiau klaidų ir taisymų, kas sąlygoja lėtesnį lėšų deklaravimą
03.54 Europos kaimynystės
priemonės programa 26205 26205 996,6 3,8 VRM Regioninės
politikos departamentas Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 26000 26000 885,4 3,4
Dėl 03.54 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12:
2014–2020 metų laikotarpio programoms šalys partnerės Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika dar nėra
pasirašę/ratifikavę finansinių susitarimų su Europos Komisija, dėl ko programų įgyvendinimas negalėjo vykti pilna apimtimi
03.58 Norvegijos finansinės
paramos programa 5700 5700 2930,6 51,4 VRM Regioninės
politikos departamentas Iš jų ES ir kita tarptautinė finansinė parama 4845 4845 2491 51,4
Dėl 03.58 programos asignavimų panaudojimo nuokrypio12:
Programa baigta vykdyti. Projektams skirto finansavimo nepanaudojimo priežastys – lėšų sutaupymai dėl neįvykusių viešųjų
pirkimų, dėl mažesnės rinkos kainos lyginant su planuota kaina paraiškos rengimo metu, be to, neįgyvendinta dalis suplanuotų
projekto veiklų
13 Plano patikslinimai, sudarantys daugiau nei 5 proc. nuo patvirtinto plano, trumpai paaiškinami po lentele. Paaiškinimai
pateikiami dėl patikslinimų programos lygiu. 14 Asignavimų panaudojimo procento nuokrypiai virš 10 proc. trumpai paaiškinami po lentele.
54
II SKYRIUS
VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
PIRMASIS PRIORITETAS
„DARNI, ATSAKINGA IR SVEIKA VISUOMENĖ“
1.2. Kryptis. ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMAS, BENDRUOMENIŲ STIPRINIMAS IR
SMURTO VISOSE GYVENIMO SRITYSE MAŽINIMAS
1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūros
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
1.2.7.3. Aliarmo (pagalbos mygtukų) sistemos,
skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje
nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto,
įdiegimas ir tiesioginio (automatinio) suinteresuotų
institucijų informavimo apie smurtą prieš vaikus
užtikrinimas:
IV ketv.
VSMPD,
PD
(VRM) Įvykdyta.
• 1.2.7.3.1. išdalinti pagalbos iškvietimo įrenginius
nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje
asmenims;
II ketv. PD
Įvykdyta.
• 1.2.7.3.2. išanalizuoti įdiegtos aliarmo sistemos,
skirtos apsaugoti aukas nuo pakartotinio smurto,
veiksmingumą ir suinteresuotų institucijų
informavimo efektyvumą.
IV ketv.
PD
Įvykdyta.
2017 metais policijoje įdiegta aliarmo (pagalbos mygtukų) sistema, skirtos apsaugoti nuo smurto artimoje aplinkoje
nukentėjusius asmenis nuo pakartotinio smurto. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu
patvirtintu Pagalbos iškvietimo elektroninių įrenginių išdavimo, paėmimo ir saugojimo organizavimo tvarkos
aprašu, pagalbos iškvietimo elektroniniai įrenginiai (pagalbos mygtukai) paskirstyti apskričių vyriausiesiems
policijos komisariatams ir, esant pagrindui, dalijami nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Policijoje įdiegta ir pradėta naudoti automatinio specializuotos pagalbos centrų ir vaiko teisių apsaugos skyrių
informavimo apie smurtą prieš vaikus funkcija.
1.2.7.4. E. policijos paslaugų išplėtimas, siekiant,
kad nukentėjęs nuo smurto artimoje aplinkoje
asmuo būtų nedelsiant informuotas apie savo
teises, galimybę gauti paramą ir teisines
procedūras:
IV ketv.
VSMPD,
PD
(VRM)
• 1.2.7.4.1. pateikti e.Policija.lt portalo tituliniame
puslapyje, atskiroje skiltyje, išsamią informaciją
nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje
asmenims apie jų teises, surašyti įstaigų ir
institucijų, galinčių suteikti reikiamą pagalbą,
kontaktus;
IV ketv.
PD
Įvykdyta
• 1.2.7.4.2. tobulinti ePolicija.lt portalo
funkcionalumą, numatantį galimybę asmeniui,
pranešančiam apie smurto artimoje aplinkoje
faktą, automatizuotai pateikti išsamią
informaciją apie nukentėjusio nuo smurto
artimoje aplinkoje asmens teises bei galimybes
gauti reikiamą pagalbą (teisinę, psichologinę ir
kt.).t
IV ketv.
PD
Įvykdyta
Išplėstos policijos elektroninės paslaugos: e-policija portale, asmuo, pateikęs pareiškimą apie smurto artimoje
aplinkoje faktą ir nurodęs, jog yra smurto artimoje aplinkoje auka, automatiškai gauna informaciją apie
nukentėjusiojo nuo smurto artimoje aplinkoje asmens teises ir galimybes gauti reikiamą pagalbą (teisinę,
psichologinę ir kt.).
55
DARBO RODIKLIS
VSM
PD 1.2.7. Darbas. Konsoliduotos reagavimo į smurto artimoje aplinkoje atvejus procedūros
Darbo rodiklis
Planinės / Pasiektos
reikšmės Siektinos reikšmės
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
1.2.7._R-02-01-01-1115
Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje
aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų prokuratūrai
procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi
dėl kardomosios priemonės įtariamajam paskyrimo,
dalis, proc.
(PD SVP16 rodiklis P-01-08-01-06-12)
58 58
60 65 70
56 60
Geriausiais baigtų per 48 val. ikiteisminių tyrimų rezultatais pasižymėjo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos
komisariatas (toliau – AVPK): 93 proc., Tauragės AVPK: 86 proc., Alytaus AVPK: 80 proc. Policijos atstovai
glaudžiai bendradarbiauja su prokuratūromis, teismais, siekdami, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas per kuo
trumpesnį terminą. Visais atvejais, kai smurto artimoje aplinkoje aplinkybės yra aiškios, įtariamasis sulaikytas,
prokurorai nereikalauja papildomai atlikti perteklinių proceso veiksmų, tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai
baigiami pagreitinto proceso tvarka ir perduodami per 48 val., t. y. užtikrinamas ikiteisminio tyrimo efektyvumas
ir tyrimo trukmės pagrįstumas.
17 grafikas. Ikiteisminių tyrimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, atliktų ir per 48 val. perduotų
prokuratūrai procesiniam sprendimui priimti, ar kurių metu kreiptasi dėl kardomosios priemonės
įtariamajam paskyrimo, dalis, proc.
(PD SVP rodiklis P-01-08-01-06-12)
Šaltinis: Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenys
15 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 16 SVP – čia ir toliau strateginis veiklos planas
n-1 n* n+1 n+2 n+3
Planas 58 58 60 65 70
Faktas 56 60
55
60
65
70
75
56
1.4. Kryptis. VISUOMENĖS SVEIKATOS STIPRINIMAS
1.4.1. Darbas. Gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo sistemos keitimas, orientuojantis į sveikatinimą ,,nuo
darželio“
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
14.1.8. Skaidrios kūno kultūros ir sporto srities
valdymo ir finansavimo sistemos sukūrimas,
taikant efektyvius kūno kultūros ir sporto
finansavimo kriterijus bei orientuojantis į
visuomenės fizinio aktyvumo skatinimą:
IV ketv. KKSD
(VRM)
• 1.4.1.8.1. parengti ir patvirtinti sporto srities
investicinių projektų atrankos kriterijus ir jų
reikšmes;
IV ketv. VVPD,
KKSD
• 1.4.1.8.2. parengti ir patvirtinti sporto (šakų)
federacijų didelio sportinio meistriškumo plėtros
programų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis
kriterijus;
IV ketv.
VVPD,
KKSD
• 1.4.1.8.3. parengti Lietuvos Respublikos kūno
kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo
pakeitimo įstatymo projektą, numatantį, kad
Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis
finansuojami tik tie projektai, kurie susiję su
sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu bei
gyventojų fizinio aktyvumo skatinimu
III ketv.
VVPD,
KKSD
Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Kūno kultūros ir sporto
departamentas, KKSD) generalinio direktoriaus 2015 metų balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-240 patvirtinti
departamento investicijų projektų atrankos kriterijai, kurie galiojo iki 2018 metų. Vyriausybei 2017 metais rugsėjo
26 d. nutarimu Nr. 478 patvirtinus naują Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo,
tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklių redakciją, Kūno kultūros ir sporto departamento investicijų
projektų, kurie bus pradėti vykdyti 2019 metais, atrankos kriterijus 2018 metais tvirtins švietimo ir mokslo
ministras formuojantis politiką kūno kultūros ir sporto srityje (Vyriausybės 2010 metų kovo 24 d. nutarimas Nr.
330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“). Sporto srities investicijų projektų atrankos kriterijų projektas
bus teikiamas Švietimo ir mokslo ministerijai.
Nuo 2018 metų nacionalinių sporto (šakų) federacijų didelio meistriškumo sporto programos pradėtos finansuoti
valstybės biudžeto lėšomis pagal aiškius, skaidrius finansavimo kriterijus, kas skatins federacijų konkurenciją, gero
valdymo principų diegimą bei veiklos efektyvumą. Taip pat atsisakyta valstybei nebūdingos funkcijos – tiesioginio
sportininkų rengimo. Olimpinės rinktinės kandidatus rengianti valstybės biudžetinė įstaiga – Kūno kultūros ir
sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Lietuvos olimpinis sporto centras – nuo 2018 metų
tampa atsakinga tik už sporto bazių administravimą ir priežiūrą, bet ne sportininkų rengimą. Lietuvos olimpinio
sporto centro veiklai skirti valstybės biudžeto asignavimai skiriami federacijų sportininkų rengimo programų
finansavimui pagal valstybės nustatytus kriterijus.
Kūno kultūros ir sporto departamentas dalyvavo rengiant Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymo pakeitimo
įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas). Parengtas įstatymo projektas pateiktas Vyriausybei 2017 metais
spalio 4 d. raštu Nr. 1D-5223. Vyriausybė įstatymo projektą perdavė Švietimo ir mokslo ministerijai (2017 metų
spalio 17 d. pavedimas Nr. S-2765). Įstatymo projektu siūloma Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšomis
finansuoti tik sportinio inventoriaus ir įrangos įsigijimo bei gyventojų fizinio aktyvumo skatinimo projektus.
1.4.3. Darbas. Ankstyvos galimų savižudybių atpažinimo ir kompleksinės pagalbos suteikimo sistemos
sukūrimas
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
1.4.3.2. Paslaugų, teikiamų su savižudybės rizika
susijusiems asmenims, prieinamumo ir kokybės
vertinimo atlikimas, pagal poreikį inicijuojant tyrimus,
kurių reikia savižudybių prevencijos priemonėms
planuoti:
IV ketv. ŽIPD,
(SAM)
57
• 1.4.3.2.1. parengti psichologinės veiklos vidaus
reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo
programą.
IV ketv.
VVPD,
KKSD Vykdoma
2017 metais atlikta vidaus tarnybos sistemos pareigūnų apklausa dėl pasitenkinimo vidaus reikalų įstaigų
psichologų teikiamomis paslaugomis: psichologinės pagalbos prieinamumas, vertinimas, psichologinės pagalbos
ir psichologų organizuotų mokymų poreikio vertinimas. Įvertintos vidaus reikalų centrinės įstaigų ataskaitos dėl
psichologų veiklos organizavimo vidaus reikalų įstaigose 2017 metų vertinimo. Apibendrinus gautus duomenis
rengiama psichologinės veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose tobulinimo programa.
ANTRASIS PRIORITETAS
„ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO PASLAUGŲ KOKYBĖS IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS“
2.2. Kryptis: ŠVIETIMO PRIEINAMUMO IR TARPTAUTINIO KONKURENCINGUMO DIDINIMAS
2.2.4. Darbas. Darnaus profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų tinklo sukūrimas ir socialinės
įtraukties didinimas
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
2.2.4.5. Pakopinio vidaus tarnybos pareigūnų
rengimo institucionalizavimas, integruojant
profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą:
II ketv. ŽIPD
(VRM)
• 2.2.4.5.1. parengti aukštosios mokyklos
koncepciją ir aukštosios mokyklos įsteigimo
planą-grafiką;
II ketv. ŽIPD
• 2.2.4.5.2. parengti teisės aktų projektus,
reikalingus aukštajai mokyklai įsteigti. III ketv. ŽIPD
2017 metais II ketv. buvo parengta aukštosios mokyklos koncepcija ir aukštosios mokyklos įsteigimo planas -
grafikas, tačiau dėl pradėtos aukštųjų mokyklų reformos juos reikia koreguoti.
Pasiūlyta Vyriausybei atidėti šio veiksmo įvykdymo terminą iki 2018 metų IV ketv., nes dar nebaigta
aukštųjų mokyklų reforma.
Šiuo metu didžioji dalis būsimų pareigūnų rengiami MRU Viešojo saugumo fakultete, dalis – VGTU (ugniagesiai-
gelbėtojai), pareigūnai taip pat rengiami vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose (policijos, pasieniečių ir
Ugniagesių gelbėtojų mokyklose). Vyriausybė 2017 metų lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 947 numatė reorganizuoti
MRU prijungimo prie VGTU būdu iki 2019 metų. Šiuo metu dar yra neaišku, kaip bus jungiami minėti
universitetai, kurioje aukštojoje mokykloje (jungtiniame VGTU ir MRU universitete ar kitame universitete) bus
vykdomas pakopinis pareigūnų rengimas, todėl galutiniai sprendimai dar rengiami ir dar negalima patikslinti
aukštosios mokyklos koncepcijos ir plano grafiko ar parengti teisės aktų projektus, reikalingus aukštajai mokyklai
įsteigti.
2.3. Kryptis. ŠEIMAI PALANKIOS APLINKOS KŪRIMAS, BENDRUOMENIŲ STIPRINIMAS IR
SMURTO VISOSE GYVENIMO SRITYSE MAŽINIMAS
2.3. Kryptis. Šeimai palankios aplinkos kūrimas, bendruomenių stiprinimas ir smurto visose gyvenimo
srityse mažinimas
2.3.5. Darbas. Švietimo, kultūros ir mokslo institucijų stebėsenos ir veiklos vertinimo sistemos sukūtimas,
orientuojantis į kokybės ir efektyvumo nuostatas
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
2.3.5.2. Profesinio mokymo, rengimo ir specialistų
kvalifikacijos tobulinimo būklės, raidos tendencijų
stebėsenos integravimas į nacionalinę žmogiškųjų
išteklių stebėsenos sistemą:
IV ketv. . ŽIPD
(ŠMM)
• 2.3.5.2.1. pagal kompetenciją dalyvauti diegiant
nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėsenos
sistemą.;
II ketv. ŽIPD
Įvykdyta.
58
TREČIASIS PRIORITETAS
„VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO IR SKAIDRUMO DIDINIMAS“
3.1. Kryptis. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS
3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
3.1.1.1. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos
tobulinimo koncepcijos parengimas ir
patvirtinimas.
IV ketv.
VVPD
(VRM) Vykdoma
Vėluoja
Vidaus reikalų ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Viešojo sektoriaus įstaigų
sistemos tobulinimo koncepcijos patvirtinimo“ projektas 2018 metų vasario 26 d. raštu Nr. 1D-1063 pateiktas
derinti Finansų ir Ūkio ministerijoms.
DARBO RODIKLIS
VVPD 3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.1.1._R-02-01-01-01
Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus
mažėjimas, - -
1 5 10 15
3
Rodiklis viršytas, kadangi įgyvendinant Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos
nuostatas buvo priimta daugiau negu įprasta sektorinių optimizuojančių sprendimų dėl kurių buvo sumažintas
viešojo sektoriaus įstaigų skaičius.
18 grafikas. Viešojo sektoriaus įstaigų skaičiaus mažėjimas, proc.
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys
3.1.4. Darbas. Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių
sistemų modernizavimas
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
3.1.4.4. Valstybės ir valstybės valdomų įmonių
elektroninių ryšių tinklų valdymo efektyvumo
įvertinimas ir optimizavimas: IV ketv.
EVSPS17,
IRD18
(SM)
• 3.1.4.4.1. reglamentuoti Vidaus reikalų
ministerijos valdomo Skaitmeninio mobiliojo
radijo ryšio tinklo veiklą, išplečiant galimybę
paslaugomis naudotis valstybės ir
savivaldybės institucijoms ir įstaigoms,
IV ketv. EVSPS, IRD
17 Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios ir saugos politikos skyrius 18 Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
n* n+1 n+2 n+3
Planas 1 5 10 15
Faktas 3
0
5
10
15
20
59
užtikrinančioms viešąjį saugumą, skubios
pagalbos teikimą, paieškos ir gelbėjimo darbų
vykdymą, ekstremalių situacijų valdymą. Įvykdyta.
2017 metų liepos 5 d. patvirtinti Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo radijo
ryšio tinklo nuostatai. Reglamentuotas Lietuvos viešojo saugumo ir pagalbos tarnybų skaitmeninio mobiliojo
radijo ryšio tinklo veikimas. Tinklo paslaugų teikimas užtikrinamas ne tik Lietuvos viešojo saugumo, bet ir
pagalbos tarnyboms (greitosios medicinos pagalbos stotims ar skyriams), Lietuvos bankui, savanoriškosioms
ugniagesių organizacijoms ir kitoms įstaigoms.
3.1.4.6. Viešo sektoriaus naudojimosi
elektroninėmis paslaugomis efektyvinimas,
atsisakant perteklinių ir dubliuojančių IT
sprendimų, konsoliduojant viešuosius pirkimus:
III ketv.
EVSPS,
IRD
(LRVK)
• 3.1.4.6.1. specifikuoti Lietuvos nacionalinės
elektroninės atpažinties informacinės sistemos
atnaujinimą pagal elektroninės atpažinties
eIDAS mazgo specifikacijos reikalavimus;
IV ketv.
EVSPS, IRD
Įvykdyta.
Sudaryta sutartis dėl programinės įrangos, skirtos Nacionalinės elektroninės tapatumo sistemos (NETAIS)
atnaujinimui pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 910/2014 (eIDAS reglamento)
reikalavimus įdiegimo. Įdiegus programines priemones bus sudarytos prielaidos viešajam ir privačiam sektoriams
vystyti ekonominius santykius Europos Sąjungos elektroninėje erdvėje ir gauti paslaugas nuotoliniu būdu,
gyventojai skatinami naudotis elektroninėmis atpažinties priemonėmis.
3.1.4.7. Informacinių sistemų ir registrų
pritaikymas nusikalstamumo statistikos
duomenims kaupti ir analizuoti:
IV ketv.
EVSPS,
IRD
(VRM)
• 3.1.4.7.1. Atlikti nusikalstamumo statistikos
duomenų poreikio analizę.
IV ketv. EVSPS, IRD
Įvykdyta.
Atsižvelgiant į 2017 metų balandžio 21 d. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymu
Nr. DĮ-107 patvirtintą Statistinių rodiklių, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, sąrašą, 2017 metais atlikta
nusikalstamumo statistinių duomenų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, parengimo analizė. Surinkti
poreikiai Nusikalstamų veikų žinybinio registro, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, Integruotos
baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos pritaikymui nusikalstamumo statistiniams
duomenims, susijusiems su smurtu artimoje aplinkoje, kaupti ir teikti. Numatyti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir
nuteistųjų registro programinės įrangos tobulinimo reikalavimai.
3.2. Kryptis. VIEŠOJO SEKTORIAUS EFEKTYVUMO DIDINIMAS
KRYPTIES RODIKLIS
VVPD 3.2. Kryptis. Viešųjų ir administracinių paslaugų modernizavimas ir informacinės visuomenės
plėtra
Krypties rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.2._E-02-01
Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas 0.84
- 0,83 0,85 0,85 0,85
0,83 0,85
Rodiklis viršytas dėl kryptingos valstybės politikos, skatinančios institucijas siekti aukštesnio asmenų aptarnavimo ir
paslaugų teikimo lygio ir palengvinančios Lietuvos gyventojų naštą tvarkant reikalus valstybės ir savivaldybių
institucijose ir įstaigose: paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, paslaugų teikimo procedūrų supaprastinimas ir kt.
60
19 grafikas. Gyventojų pasitenkinimo paslaugomis indeksas
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
3.2.1.1. Viešųjų ir administracinių paslaugų
stebėsenos ir analizės informacinės sistemos
(PASIS) tobulinimas, suformuojant principus,
gaires ir įrankius, kuriais vadovaujantis ir / ar
naudojantis būtų užtikrinamas paslaugų (tarp jų
ir integruotų paslaugų) kūrimas,
modernizavimas ir stebėsena:
III ketv.
EVSPS,
VVPD
(VRM)
• 3.2.1.1.1. atlikti Viešųjų ir administracinių
paslaugų aprašų ir rodiklių pirminį duomenų
surinkimą;
III ketv. EVSPS,VVP
D
Terminas pateikti duomenis į PASIS buvo numatytas Viešojo administravimo įstatyme (2017 metų gegužės 31 d.).
Naujausiais (2018 metų vasario 26 d.) duomenimis PASIS pateikti 14449 paslaugų aprašymai, paskyras turi 327
teikėjai.
3.2.1.3.Viešųjų ir administracinių paslaugų
modernizavimas, įdiegiant efektyvumo
vertinimus, supaprastinant ir trumpinant
procesus, parenkant tinkamiausią paslaugų
teikimo būdą:
IV ketv. VVPD
(VRM)
• 3.2.1.3.1. atlikti vidaus reikalų ministrui
pavestose valdymo srityse teikiamų viešųjų ir
administracinių paslaugų peržiūrą ir parengti
pasiūlymus dėl jų modernizavimo;
II ketv. VVPD
Atliktos šių VRM įstaigų teikiamų paslaugų peržiūros ir pateikti pasiūlymai (pasiūlymai užfiksuoti atitinkamų
pasitarimų dėl PASIS katalogo peržiūros protokoluose) dėl atitinkamų paslaugų tobulinimo ar jų atsisakymo:
• Vidaus reikalų ministerijos;
• Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;
• Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Asmens dokumentų išrašymo centro prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;
• Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;
• Turto valdymo ir ūkio departamento prie Vidaus reikalų ministerijos;
• Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos,;
• Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos;
• Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos.
• 3.2.1.3.2. atlikti administracinių paslaugų,
teikiamų trijose institucijose (įstaigose) peržiūra
ir parengti pasiūlymus dėl jų modernizavimo.
IV ketv. VVPD
Atliktos Valstybės tarnybos departamento, Kūno kultūros departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir
VĮ „Regitra“ teikiamų paslaugų peržiūros ir pateiki pasiūlymus dėl atitinkamų paslaugų tobulinimo ar jų
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0,83 0,85 0,85 0,85
Faktas 0,83 0,85
0,82
0,83
0,84
0,85
0,86
61
atsisakymo (pasiūlymai užfiksuoti atitinkamų pasitarimų dėl PASIS katalogo peržiūros protokoluose).
DARBO RODIKLIS
VVPD 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
33.2.1._R-02-01-01-02
Supaprastintų viešųjų ar administracinių
paslaugų skaičius - -
30 60 90 120
70
Rodiklis viršytas kadangi institucijos buvo įpareigotos teikti informaciją į Viešųjų ir administracinių paslaugų
stebėsenos ir analizės sistemą (PASIS). Prieš pateikdamos informaciją į PASIS, jos turėjo peržiūrėti savo teikiamas
paslaugas, jų teikimo procedūras. Kadangi Vyriausybės prioritetiniai darbai, susiję su paslaugų kokybės gerinimu,
keičiant teisės aktus buvo atkreipiamas dėmesys į paslaugų teikimo tobulinimą. Atsižvelgiant į tai, institucijos
ėmėsi veiksmų ir daugumą paslaugų perkėlė į elektroninę erdvę, pagal galimybes sutrumpino paslaugų teikimo
procedūras ir trukmę.
20 grafikas. Supaprastintų viešųjų ar administracinių paslaugų skaičius
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys
DARBO RODIKLIS
VVPD 3.2.1. Darbas. Žmogaus patogumui skirtos viešosios paslaugos
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.2.1._R-02-01-01-03
Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant
ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, proc.
- - 019 15 30 45
Rodiklis bus pradėtas skaičiuoti 2018 metais.
21 grafikas. Įstaigų, pasiekusių didesnę brandą vertinant ir gerinant paslaugų kokybę, dalis, proc.
19 Nulinė reikšmė pateikta Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, kaip startinė rodiklio reikšmė.
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 30 60 90 120
Faktas 70
0
30
60
90
120
150
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0 15 30 45
Faktas
0
10
20
30
40
50
62
DARBO RODIKLIS
VVPD 3.3.2. Darbas. Valstybės institucijų duomenų atvėrimas ir vienodos konsultavimosi su
visuomene praktikos įdiegimas
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.3.2._R-02-01-01-04
Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir
būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių
klausimų sprendimo, proc.
55
57 60 65
53 51 52
Rodiklis nepasiektas. Tyrimai rodo, kad visuomenė dar nėra pakankamai pilietiškai aktyvi (nepakankamos
institucijų pastangos įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą, o ir patys gyventojai nėra pakankamai aktyvūs).
Atsižvelgiant į tai yra pradėti vykdyti darbai, susiję su institucijų duomenų atvėrimu, vienodos konsultavimosi su
visuomene praktikos įdiegimu, kurių įgyvendinimas prisidės prie rodiklio pasiekimo.
22 grafikas. Gyventojų dalis, žinanti apie galimybes ir būdus teikti siūlymus dėl jiems svarbių klausimų
sprendimo, proc.
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
3.4. Kryptis. KOMPETENCIJOS VALSTYBĖS VALDYMO SRITYJE KĖLIMAS
KRYPTIES RODIKLIS
VVPD 3.4. Kryptis. Kompetencijos valstybės valdymo srityje kėlimas
Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmes
Krypties rodiklis 2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.4._E-02-04
Pasitikėjimas valstybės institucijomis, proc. 51 71
72 67 70 75
65
Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad gyventojai nelabai žino kurios institucijos yra valstybės, o kurios ne.
Pasitikėjimas valstybės institucijomis labai smarkiai 2016 metais išaugo dėl pakeisto, iš esmės atnaujinto,
klausimyno, kuomet gyventojams buvo pateiktas valstybės teikiamų paslaugų sąrašas. Tyrimo rezultatai parodė, kad
prie valstybės institucijos gyventojai priskyrė sveikatos priežiūros paslaugas, ir tai turėjo įtakos jų pasitikėjimo
valstybės institucijomis vertinimui. 2017 metais, patikslinus klausimyną ir tiksliau apibrėžus kas yra valstybės
institucijos, buvo gauti patikimesni duomenys.
Lyginant pastarojo dešimtmečio pasitikėjimo valstybės institucijomis tendencijas matyti, kad daugiausia gyventojų
pasitiki tik Valstybine priešgaisrine apsauga ir policija. Visos kitos valstybės institucijos (ypač LR Seimas ir LR
Vyriausybė) vertinamos daug prasčiau, todėl nėra pagrindo manyti, kad bendras pasitikėjimas valstybės institucijomis
per artimiausią dešitmetį bus toks aukštas kaip 2020 metais planuojamos reikšmės.
2015–2016 metais VRM SVP šis rodiklis nebuvo planuojamas, tačiau gyventojų apklausų metų jis buvo matuojamas,
todėl šioje astaskaitoje pateikiamos šio rodiklio faktinės reikšmės.
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 55 57 60 65
Faktas 53 51 52
50
55
60
65
70
63
23 grafikas. Pasitikėjimas valstybės institucijomis, proc.
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
DARBO RODIKLIS
ŽIPD
BD
(VTD)
3.4.1. Darbas. Patrauklumo valstybės tarnyboje didinimas, pertvarkant atrankos, ugdymo ir
motyvavimo sistemas
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.4.1._R-02-01-01-05
Vyriausybinio sektoriaus valstybės
tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, proc.
Strartinė Valstybinio sektoriaus valstybės
tarnautojų motyvacijos lygio 2017 m. reikšmė
0,52 proc.
ND ND
0
- - 5
52
Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 metais atliekant Vyriausybinio sektoriaus
(visų ministerijų ir įstaigų prie ministerijų) valstybės tarnautojų apklausą, todėl nėra galimybių palyginti su kitų
tyrimų rezultatais.
24 grafikas. Vyriausybinio sektoriaus valstybės tarnautojų motyvacijos lygio pokytis, proc.
DARBO RODIKLIS
ŽIPD
BD
(VTD)
3.4.1. Darbas. Žmogiškųjų išteklių valdymo sistemos corientavimas į veiklos rezultatus
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.4.2._R-02-01-01-06
Valstybės tarnybos, kaip darbdavio,
patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis,
proc.
Startinė valstybės tarnybos, kaip darbdavio
patrauklumo lygio reikšmė 2017 m. 50 proc.
ND ND
020
1 3 5
0
20 Startinė pokyčio reikšmė
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 72 67 70 75
Faktas 65
60
65
70
75
80
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0 0 0 5
Faktas 52
0102030405060
64
Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 m. atliekant Lietuvos gyventojų apklausą, todėl
nėra galimybių palyginti su kitų tyrimų rezultatais.
Šis tyrimas parodė, kad 50 proc. gyventojų norėtų dirbti valstybės tarnyboje jeigu būtų tokia galimybė.
25 grafikas. Valstybės tarnybos, kaip darbdavio, patrauklumo teigiamo vertinimo pokytis, proc.
3.5. Kryptis. VIETOS SAVIVALDOS IR REGIONŲ STIPRINIMAS
KRYPTIES RODIKLIS
RPD 3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas
Krypties rodiklis Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.5._E-03-02
Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius
regioninius užimtumo netolygumus turinčių
ES šalių
8 10
7
7 6 5
ND
Šis rodiklis leidžia įvertinti pažangą mažinant regioninius užimtumo netolygumus (lyginant su kitų ES šalių situacija).
Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES šalių bus žinoma metų
viduryje Europos Sąjungos statistikos tarnybai Eurostatui paskelbus informaciją.
26 grafikas. Lietuvos Respublikos vieta tarp mažiausius regioninius užimtumo netolygumus turinčių ES
šalių
Šaltinis: Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostat statistiniai duomenys
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0 1 3 5
Faktas
0123456
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 8 10 7 7 6 5
Faktas
4
6
8
10
12
65
KRYPTIES RODIKLIS
RPD 3.5. Kryptis. Vietos savivaldos ir regionų stiprinimas
Krypties rodiklis Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.5._E-03-01
Sanglauda pagal BVP21 -1.4
0,5 1 1,5 2
ND
Šis vertinimo kriterijus leidžia įvertinti regionų ekonominių skirtumų pokytį. Duomenys renkami metų periodiškumu.
Rodiklis bus paskaičiuotas Lietuvos statistikos departamentui paskelbus duomenys apie bendrojo vidaus produkto
vienam gyventojui, kuris naudojamas nustatant sanglauda pagal BVP.
27 grafikas. Sanglauda pagal BVP
Šaltinis: Statistikos departamento duomenys
3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo sistemos
pertvarkymas.
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
3.5.1.1. Regionų plėtros krypčių (specializacijos),
jų potencialo bei paslaugų ir infrastruktūros
plėtros gairių nustatymas.
III ketv.
RPD
(VRM) Įvykdyta
Bendradarbiaujant ministerijoms, savivaldybėms ir regioniniams socialiniams ir ekonominiams partneriams atlikta
perspektyviausių regionų ekonominės raidos krypčių stiprinimo (regioninės specializacijos) galimybių analizė ir
diskusijos regionų plėtros tarybose dėl regionų specializacijos krypčių nustatymo. Regionų specializacijos kryptis
išskyrė Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Utenos regionų plėtros tarybos.
3.5.1.2. Valstybės, regionų bei savivaldos strateginio
planavimo dokumentų bei teritorinio planavimo
dokumentų integravimas į bendrą strateginio
planavimo sistemą:
IV ketv.
RPD,
VVPD,
(FM)
• 3.5.1.2.1. pakeisti Regionų plėtros planų rengimo
metodiką;
II ketv.
RPD,
VVPD Įvykdyta
• 3.5.1.2.2. parengti pasiūlymus dėl regioninės
specializacijos prioritetų integravimo į naujos
redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijos
bendrąjį planą.
IV ketv.
I ketv. RPD,
VVPD Vykdoma
Regionų plėtros planų rengimo metodikos pakeitimai patvirtinti vidaus reikalų ministro 2018 m. sausio 2 d.
įsakymu Nr. 1V-17.
3.5.1.3. Savivaldybių infrastruktūros optimizavimo ir
subalansuotos plėtros mechanizmo sukūrimas: III ketv.
RPD,
VVPD,
(FM)
21 Sanglauda pagal BVP – sanglaudos pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) rodiklis nurodo skirtumų pokytį. Teigiama rodiklio
reikšmė reiškia vidutinių skirtumų mažėjimą, neigiama – didėjimą. 2016 metų rodiklio reikšmę bus galima apskačiuoti tik 2017
metų pabaigoje, Statistikos departamentui pateikus reikiamus statistinius duomenis
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas -1,4 0,5 1 1,5 2
Faktas
-2
-1
0
1
2
3
66
• 3.5.1.3.1. parengti Paslaugų pasiekiamumo
standartą.
IV ketv. II ketv.
RPD
Vykdoma VVPD
Kuriama debesijos principu veikianti „Sumanaus regiono“ analizės sistema, skirta erdvinių ir didžiųjų duomenų
analizei, prognozuojant paslaugų poreikį, įgyvendinant regioninių ar vietos paslaugų konsolidavimo, bendro
infrastruktūros naudojimo sprendinius, kuriant taikomąsias aplikacijas (pvz. pacientų srautų paskirstymo, kultūros
išteklių konsolidavimo, investicijų valdymo), palaikant lankstų ir efektyvų paslaugų tinklą ir atliekant planuojamų
reformų modeliavimą.
DARBO RODIKLIS
RPD 3.5.1. Darbas. Regionų kryptingos plėtros principų suformavimas ir plėtros planavimo
sistemos pertvarkymas.
Darbo rodiklis Planinės / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.5.1._R-02-01-01-07
Viešosios paslaugos, kurių teikimas
planuojamas ir organizuojamas regionų
lygiu, skaičius
- -
1
2 4 5
1
2017 metais regionų lygiu organizuojama 1 viešoji paslauga – atliekų tvarkymas. Vadovaujantos LR atliekų
tvarkymo įstatytymu, komunalinių atliekų tvarkymo regiono regioninio atliekų tvarkymo plano rengimą
koordinuoja ir jį tvirtina regiono plėtros taryba. visos į komunalinių atliekų tvarkymo regionus įeinančios
savivaldybės yra kartu įsteigusius juridinius asmenis – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius.
28 grafikas. Viešosios paslaugos, kurių teikimas planuojamas ir organizuojamas regionų lygiu, skaičius
Šaltinis: Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys
DARBO RODIKLIS
VVPD 3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir
partnerystės principus, priimant sprendimus
Darbo rodiklis Planinės / pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.5.2._R-02-01-01-08
Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant
viešuosius vietos reikalus per vienerius
metus, dalis, proc.
ND 28
29
30 32 33
28
Atsižvelgiant į sociologiniams tyrimams leistinas statistines paklaidas (konkrečiai šio tyrimo rezultatams buvo
taikyta ne didesnė kaip 2,2 proc. paklaida), galime teigti, kad vertinimo kriterijaus siektina reikšmė buvo pasiekta,
nes jos skirtumas nuo fakto tėra tik 1 proc.
Siekdama 2018 m. rodiklio reikšmės pasiekimo, Vidaus reikalų ministerija šiais metais organizuos gerųjų
savivaldybių konsultavimosi su gyventojais vietos lygmeniu patirties pavyzdžių įvertinimą, kuris leis
savivaldybėms įvertinti gerąją kitų savivaldybių konsultavimosi su gyventojais patirtį ir, kaip tikimasi, stengsis
imtis priemonių, kad didėtų gyventojų dalyvavimas viešųjų reikalų sprendime.
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 1 2 4 5
Faktas 1
0123456
67
29 grafikas. Gyventojų, dalyvavusių sprendžiant viešuosius vietos reikalus per vienerius metus, dalis,
proc.
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
DARBO RODIKLIS
RPD 3.5.2. Darbas. Regionų valdymo ir savivaldos tobulinimas, diegiant atvirumo visuomenei ir
partnerystės principus, priimant sprendimus.
Darbo rodiklis Planinės / pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
3.5.2._R-03-03-01-01
Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių
socialinių ir ekonominių partnerių dalis,
proc.
ND ND
33 33 33
7
Parengta socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlytų atstovų skyrimo į regionų plėtros tarybas ir atšaukimo
tvarka, kuri leis socialiniams ir ekonominiams partneriams aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant
regioninę politiką.
30 grafikas. Regionų plėtros tarybose balso teisę turinčių socialinių ir ekonominių partnerių dalis, proc.
Šaltinis: Regionų plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys
KETVIRTASIS PRIORITETAS
„DARNI IR KONKURENCINGA EKONOMIKOS PLĖTRA“
4.2. Kryptis: VERSLO SĄLYGŲ IR INVESTICINĖS APLINKOS GERINIMAS, VARTOTOJŲ TEISIŲ
APSAUGOS STIPRINIMAS
4.2.8. Darbas. Talentų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje sistemos sukūrimas s
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
4.2.8.3. Imigracijos modelio, skirto aukštos
kvalifikacijos specialistams ir jų šeimoms pritraukti,
gerinimas:
II ketv. VSMPD
(ŪM)
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 29 30 32 33
Faktas 28 28
26
28
30
32
34
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 33 33 33
Faktas 7
0
10
20
30
40
68
• 4.2.8.3.1. nustatyti palankesnes imigracijos
taisykles, taikomas trečiųjų šalių piliečiams
(vadovams, specialistams, aukštąjį išsilavinimą
turintiems stažuotojams), kurie laikinai
perkeliami dirbti iš trečiosiose šalyse įsisteigusių
įmonių į Lietuvoje įsteigtus tokių įmonių filialus
ar tai pačiai įmonių grupei priklausančias
įmones.
IV ketv. VSMPD,
MD
Parengtos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos (priimtos Seimo 2017 metais
gegužės 25 d.), kuriomis nustatytos palankesnės imigracijos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių piliečiams, kurie
perkeliami laikinai dirbti kaip vadovai, specialių žinių turintys specialistai ar aukštąjį universitetinį išsilavinimą
turintys stažuotojai iš trečiosiose šalyse įsteigtų įmonių į šių įmonių atstovybes, filialus ar tai pačiai įmonių grupei
priklausančias įmones Lietuvoje – sudarytos sąlygos tarptautinėms įmonėms reaguoti į kvalifikuoto personalo
poreikį įmonių atstovybėse, filialuose ar tai pačiai grupei priklausančiose įmonėse ir palengvinti reikalingų įgūdžių
perkėlimą.
PENKTASIS PRIORITETAS
„SAUGI VALSTYBĖ“
5.2. Kryptis: KIBERNETINIO IR ENERGETINIO SAUGUMO STIPRINIMAS
5.2.1. Darbas. Kibernetinių incidentų prevencija ir valdymo sistemos tobulinimas
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
5.2.1.1.Ypatingos svarbos informacinės
infrastruktūros sąrašo parengimas.
II ketv.
EVSPS
(VRM) Įvykdyta
Įgyvendinant Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatas ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2016 metų nutarimu Nr. 742 buvo parengtas ir 2017 metų LRV nutarimu Nr. 177-2 (RN) patvirtintas ypatingos
svarbos informacinės infrastruktūros sąrašas, kuris, kartu su kitomis priemomnėmis, prisideda prie Lietuvos
kibernetinio saugumo užtikrinimo
Nuo 2018 metų sausio 1 d. įsigaliojo Kibernetinio saugumo ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įsatymų
pakeitimai ir elektroninės informacijos saugos ir kibenrnetinio saugumo politikos formavimas konsoliduotas
Krašto apsaugos ministerijoje.
5.3. Kryptis: PILIETIŠKUMO UGDYMAS, PILIETINIŲ GALIŲ BEI ŽMOGAUS TEISIŲ APSAUGOS
STIPRINIMAS
5.3.3. Darbas. Lietuvybės užsienyje ir užsienio lietuvių ryšių su Lietuva stiprinimas
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
5.3.3.5. Internetinės erdvės „Globali Lietuva“, kurioje
užsienio lietuviai vienoje vietoje rastų jiems aktualią
informaciją (diasporos žemėlapis, užsienio lietuvių
organizacijų kontaktai, veikla, lituanistinės
mokyklos, projektų konkursai, Lietuvos pristatymai,
kt.), sukūrimas:
IV ketv.
VVPD,
KKSD,
ŽIPD,
VTD,
VSMPD
(URM
.3.3.5.1. užtikrinti Migracijos informacijos centro,
skirto teikti informaciją visais su grįžimu į Lietuvą ir
gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais,
funkcionalumą ir plėtrą
IV ketv. IV ketv. VSMPD
(URM)
Siekdami užtikrinti tolesnę 2015 metais įsteigto Migracijos informacijos centro veiklą, 2017 metais sausio 5 d.
Vidaus reikalų ministerija ir Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras pasirašė sutartį dėl Migracijos
informacijos centro, skirto informacijai ir konsulinei pagalbai visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje
susijusiais klausimais teikti, funkcionavimo užtikrinimo. 2017 metais Migracijos informacijos centro veiklai
užtikrinti skirta 70 tūkst. eurų. Pažymėtina, kad norintys grįžti į Lietuvos Respubliką visą informaciją vieno
langelio principu gauna Migracijos informacijos centre „Renkuosi Lietuvą“, kuris iš esmės yra pagrindiniai
69
informacijos vartai nukreipiant, informuojant ir konsultuojant grįžusius ar atvykusius į Lietuvą asmenis.
Atkreiptinas dėmesys, kad 5.3.3.5. veiksmas bus įgyvendintas 2018 metų IV ketv.
5.4. Kryptis: VIEŠOJO SAUGUMO STIPRINIMAS IR BAUSMIŲ VYKDYMO SISTEMOS
MODERNIZAVIMAS
KRYPTIES RODIKLIS
VSMP
BD 5.4. Kryptis. Viešojo saugumo stiprinimas ir bausmių vykdymo sistemos modernizavimas
Krypties rodiklis Planines / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4._E-01-0122
Viešojo saugumo suvokimo indeksas balais
6,8 7,0 7,0 7,1
7,0
Kriterijus „Viešojo saugumo suvokimo indeksas, balais“ apima tris dedamąsias: gyventojų saugumo jausmo
suvokimą, rizikos tapti nusikaltimo auka ir kriminogeninės situacijos vertinimą. Kriterijaus 2017 metais pasiekta
reikšmė viršijo planuotą. Įtakos tam galėjo turėti policijoje įdiegtas naujas viešosios ir kriminalinės policijos veiklos
modelis, kuris leido padidinti gatvėje dirbančių policijos pareigūnų bei ekipažų skaičių ir policijai greičiau reaguoti į
iškvietimus. Policija tapo „matomesnė“. Vidutinis reaguojančių į įvykius policijos pajėgų skaičius padidėjo daugiau
kaip 50 proc. 2016 metų pradžioje Lietuvoje vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų
pabaigoje – apie 350 ekipažų. Nors A kategorijos įvykių kiekvienais metais daugėja, t. y. policija susiduria su iššūkiu
į daugiau įvykiu sureaguoti greičiau, vidutinis reagavimo laikas minutėmis į šios kategorijos įvykius sutrumpėjo, ypač
lyginant su 2015 metais, policijos reagavimo laikas į visų kategorijų įvykius: Pagal A tipo įvykių kategorijas
reagavimo laikas 2017 metais sutrumpėjo iki 7 min. 9 sek. (atitinkamai 2016 metais – 7 min. 39 sek., 2015 metais –
9 min. 15 sek.). Gerėjo ir reagavimas į kitų kategorijų iškvietimus:
- į B kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkamai:
2017 metais – 11 min. 16 sek., 2016 metais – 12 min. 28 sek., 2015 metais – 13 min 30 sek.
- į C kategorijos įvykius vidutiniškai buvo sureaguota atitinkama:
2017 metais – 26 min. 17 sek., 2016 metais – 35 min. 4 sek., 2015 metais – 43 min 41 sek
Paminėtina ir tai, kad 2017 metais, lyginant su 2016 metais, užregistruotų nusikalstamų veikų viešosiose vietose
skaičius sumažėjo 11 proc., iš jų gatvėse – 13 proc.
31 grafikas. Viešojo saugumo suvokimo indeksas balais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos užsakymu UAB „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys
5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
5.4.1.1. Vidaus tarnybos pareigūnų nuoseklus
kasmetinis darbo užmokesčio didinimas: III ketv.
ŽIPD
(VRM)
• 5.4.1.1.1. parengti Vidaus tarnybos statuto
pakeitimo projektą.
III ketv. ŽIPD
Įvykdyta
Parengtas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas, kuris suderintas su
22 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 6,8 7 7 7,1
Faktas 7
6,66,76,86,9
77,17,2
70
suinteresuotomis institucijomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybe ir 2018 metais sausio 19 d. registruotas LR
Seime (reg. Nr. XIIIP-1609).
Projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekį nuosekliai kasmet didinti vidaus
tarnybos sistemos pareigūnų darbo užmokestį, didinti vidaus tarnybos sistemos patrauklumą ir skatinti pareigūnus
siekti aukštesnių pareigų; sudaryti galimybes vidaus reikalų statutinėms įstaigoms kaip įmanoma efektyviau
vykdyti joms pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas.
Projekto tikslas – suvienodinti vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrų valdymo sričių statutinėse įstaigose
tarnaujančių pareigūnų statuso, darbo užmokesčio, socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, paliekant kai
kuriuos skirtingoms statutinių įstaigų sistemoms būdingus ypatumus, sukurti teisines prielaidas palaipsniui didinti
pareigūnų darbo užmokestį.
5.4.1.2. Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo
standartų nustatymas:
III ketv.
VSMPD
(VRM) Įvykdyta
• 5.4.1.2.1. policijos pareigūnų aprūpinimo
standartų nustatymas;
III ketv. PD
Įvykdyta
• 5.4.1.2.2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos
pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;
II ketv. VSAT
Įvykdyta
• 5.4.1.2.3. ugniagesių-gelbėtojų aprūpinimo
standartų nustatymas;
III ketv. PAGD
Įvykdyta
• 5.4.1.2.4. Vadovybės apsaugos departamento
pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;
IV ketv. VAD
Įvykdyta
• 5.4.1.2.5. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas;
IV ketv. FNTT
Įvykdyta
• 5.4.1.2.6. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų
aprūpinimo standartų nustatymas.
IV ketv. VST
Įvykdyta
2017 metais patvirtinti: Policijos pareigūnų, reaguojančio į įvykius, aprūpinimo standartas,
Bendruomenės pareigūno aprūpinimo standartas, Reagavimo, konvojavimo ir eksperto automobilio
techninės specifikacijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos pareigūnų ir kursantų aprūpinimo standartas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų darbo vietos aprūpinimo standartas, Viešojo
saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos padalinių ir pareigūnų aprūpinimo standartas ir
Pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo normos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus
reikalų ministerijos pareigūnų ir struktūrinių padalinių aprūpinimo standartas.
Vidaus tarnybos pareigūnų aprūpinimo standartų nustatymas sudarė prielaidas nustatyti aiškius
aprūpinimo poreikius ir prioritetus bei planingai vykdyti ginkluotės ir specialiųjų priemonių (įrangos),
tarnybinės uniformos, informacinių technologijų ir ryšių bei transporto priemonių įsigijimo procedūras,
siekiant iki 2020 metų pareigūnus pagal nustatytus standartus aprūpinti 100 proc.
DARBO RODIKLIAI
5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas
Darbo rodikliai
2016 m.
reikšmė eurais
(atskaičius
mokesčius)
2017 m.
pasiekta
reikšmė
Siektinos reikšmės
Vykdo 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4.1._R-02-01-01-0923
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo
užmokesčio padidinimas, palyginti su
2016 metais, proc.24
732
8
15,7 21,2 iki 30 ŽIPD
12
• policijos pareigūnų
PD SVP rodiklis P-01-08-01-01-03 781
10 15 20 iki 30 PD
13
• pasieniečių
5.4.1._P-01-06-01-03-01 662
12 18 20 iki 30 VSAT
12
656 7 15 20 iki 30 PAGD25
23 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 24 Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarime
šio rodiklio siektina reikšmė nustatyta tik 2020 metams 25 PAGD – Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
71
• ugniagesių-gelbėtojų
5.4.1._R-01-05-01-03 12
• vadovybės apsaugos pareigūnų
5.4.1._P-01-02-01-02-03 885
7 24 26 iki 30 VAD26
20
• finansinių nusikaltimų tyrimo
pareigūnų
5.4.1._P-01-09-01-01-08
984 5,6
21 23 iki 30 FNTT 11
• Viešojo saugumo tarnybos
pareigūnų
5.4.1._P-01-04-01-01-01
705 7,6
11 21 iki 30 VST 8
Rodiklis pasiektas. VSAT nuo 2017 metų sausio 1 d. žemiausiai ir vidurinei grandžiai padidėjo priedų už laipsnius
koeficientai (faktiškai 1 pareigūnui papildomai priskaičiuoti 65 eurai). Buvo atlikti pareigūnų metiniai tarnybinės
veiklos vertinimai. Po vertinimų 1887 pareigūnams padidėjo darbo užmokestis: 1434 pareigūnams padidinti
pareiginės algos koeficientai, 453 pareigūnai perkelti į aukštesnes pareigas. Dėl aukštesnių koeficientų vidutiniškai
1 pareigūnui darbo užmokestis padidėjo apie 46 eurus, dėl aukštesnių pareigų vidutiniškai darbo užmokestis
padidėjo apie 48 eurus (faktiškai didėjo – nuo 26 iki 90 eurų).
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atkreipia dėmesį, kad pareigūnų darbo
užmokesčio padidėjimą lėmė didesnės darbų apimtys, nes mažėjo užimtų pareigybių skaičius. Taip pat didėjo
pareigūnų pareiginės algos priedų už turimus laipsnius koeficientai, kurie buvo pakelti atlikus pareigūnų tarnybinės
veiklos vertinimus.
Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Siekiant nuosekliai įgyvendinti Vyriausybės priemonių plane numatytą priemonę
didinti pareigūnų darbo užmokestį 2017-2020 metais, esant vidinių rezervų galimybei, padidinta daugiau nei
planuota.
Per 2017 metus 513 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų tarnybinė veikla buvo įvertinta „labai gerai“ ir jiems
buvo nustatyta didesnė pareiginė alga pagal jų pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Vieno pareigūno
vidutinis darbo užmokestis 2017 metais, lyginant su 2016 metais, padidėjo vidutiniškai 55 Eur.
32 grafikas. Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokesčio padidinimas, palyginti su 2016 metais, proc.
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys
DARBO RODIKLIS
ŽIPD
BD 5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas
Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4.1._R-02-01-01-1027
Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas,
balais
(startinė reikšmė – policijos pareigūnų
pasitenkinimo darbu rodiklis, 2016 metų
reikšmė – 4,6)
- -
4,7
5,4 5,5 5,528
5,4
26 VAD – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 27 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 28 2020 m. siektina ir 2018–2019 metų tarpinės rodiklio reikšmės strateginiame veiklos plane nustatytos didesnės nei
Vyriausybės programos įgyvendinimo plane nustatyta rodiklio siektina reikšmė (5,0)
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 8 15,7 21,2 30
Faktas 12
5
15
25
35
72
Tai naujas rodiklis, kurio reikšmė pirmą kartą buvo nustatyta 2017 metais atliekant visų VRM pavaldžių statutinių
įstaigų (policijos, PAGD, VSAT, FNTT, VST ir VAD) pareigūnų apklausą.
2016 metais buvo atliekama tik policijos pareigūnų apklausa. Pasitenkinimo darbu rodiklis policijoje buvo mažas
(4,6) dėl tuo metu vykusios policijos reformos ir išaugusio pareigūnų nerimo dėl galimų neigiamų reformos
padarinių.
33 grafikas. Pareigūnų pasitenkinimo darbu indeksas, balais
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerijos apklausos duomenys
DARBO RODIKLIAI
5.4.1. Darbas. Vidaus reikalų statutinių įstaigų pajėgumų sustiprinimas
Darbo rodiklis (-iai)
2017 m.
pasiekta
reikšmė
Siektinos reikšmės
Vykdo 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Vidaus tarnybos pareigūnų, aprūpintų pagal nustatytus standartus, dalis, proc. VSMPD
o policijos pareigūnai
PD SVP P-01-08-01-01-05 29
Startinė 2016 metų reikšmė 47
50 67 83 100 PD
50
o pasieniečiai
5.4.1._P-01-06-01-03-0530
Startinė 2016 metų reikšmė 54
66 65 80 100 VSAT
58
o ugniagesiai gelbėtojai
5.4.1._R-01-05-01-0431
Startinė 2016 metų reikšmė 70
72 75 90 100 PAGD
72
o vadovybės apsaugos pareigūnai
5.4.1._P-01-02-01-02-02
70 80 90 100 VAD
70
o finansinių nusikaltimų tyrimo pareigūnai
5.4.1._P-01-09-01-01-08
50 70 90 100 FNTT
50
o Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai
5.4.1.P-01-04-01-02-02
31,3 50 75 100 VST
35
2017 metais visoms vidaus reikalų statutinėms įstaigoms papildomai skirta 31 mln. eurų. Tai leido ne tik padidinti
pareigūnų darbo užmokestį, bet ir pagerinti jų aprūpinimą. 2017 metais, palyginti su 2016 metais, pareigūnų
aprūpinimas reikiama ginkluote ir specialiomis priemonėmis (įranga), tarnybine uniforma, informacinių
technologijų ir ryšių bei transporto priemonėmis pagerėjo: policijos pareigūnų – nuo 47 iki 50 proc., pasieniečių –
nuo 54 iki 58 proc., ugniagesių gelbėtojų – nuo 70 iki 72 proc. Planuota rodiklio 2017 metų reikšmė nebuvo
pasiekta tik Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie VRM, nes nebuvo gautas papildomas finansavimas,
tenkinantis visą poreikį.
5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą
gyventojams užtikrinimas
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
29 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 30 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis 31 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 4,7 5,4 5,5 5,5
Faktas 5,4
4
4,5
5
5,5
6
73
5.4.1.4. Gyventojų (bendruomenių) aktyvumo ir
savanorystės viešojo saugumo srityje veiksmingų
skatinimo būdų ir formų diegimas: IV ketv.
VSMPD,
PD,
PAGD,
VSAT (VRM)
• 5.4.1.4.1. Nuolat kelti bendruomenės pareigūnų
kvalifikaciją dėl visuomenės iniciatyvumo, kuriant
saugią gyvenamąją aplinką, skatinimo; III ketv. PD
• 5.4.1.4.2. Skatinant saugios kaimynystės grupių
veiklą, organizuoti veiksmingiausio saugios
kaimynystės projekto konkursą „Veikliausia
saugios kaimynystės grupė 2017“, parengti
teminius naujienlaiškius, skirtus saugios
kaimynystės grupių lyderiams;
II ketv. PD
• 5.4.1.4.3. Plėtoti policijos rėmėjų ir jaunųjų
policijos rėmėjų veiklą; II ketv. PD
• 5.4.1.4.4. Rengti ir įgyvendinti nusikalstamų veikų
ir kitų teisės pažeidimų prevencijos projektus; II-IV
ketv. II ketv. PD
Organizuota viešoji konsultacija, kurios metu identifikuotos priemonės, galinčios paskatinti gyventojus labiau
įsitraukti į savanorystę viešojo saugumo srityje. Viešosios konsultacijos rezultatais remiamasi planuojant ir
rengiant teisės aktų pakeitimus ir priimant kitus reikalingus sprendimus, skirtus galimam savanorystės potencialui
viešojo saugumo srityje panaudoti.
Pagrindinės savanorystės policijoje sritys apėmė tris segmentus: saugios kaimynystės iniciatyvas, policijos rėmėjus
ir jaunuosius policijos rėmėjus. 2017 metais su policija bendradarbiavo 2252 saugios kaimynystės grupėmis,
savanorišką veiklą vykdė 1478 policijos rėmėjai. Vieno policijos rėmėjo vidutiniškai išdirbtų valandų skaičius
2016–2017 metais laikotarpiu gerokai išaugo, Per 2017 metus išdirbta – 49,9 val.
Skatinant bendruomenių aktyvumą ir savanorystę viešojo saugumo srityje 2017 metais finansuoti ir įgyvendinti 47
prevenciniai projektai pagal tris prevencinės veiklos sritis: policijos rėmėjų ir jaunųjų policijos rėmėjų veiklos
skatinimas, saugios kaimynystės veiklų skatinimas ir nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos
projektai.
Siekdamas suaktyvinti savanorišką veiklą, PAGD prie VRM išnagrinėjo teisinę bazę ir priėmė sprendimą
savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas pavesti ir valstybės įstaigoms –apskričių priešgaisrinėms
gelbėjimo valdyboms: nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atitinkamai pakeisti šių valdybų nuostatai (https://e-
tar.lt/acc/legalAct.html?documentId=10b06f60d0f611e7910a89ac20768b0f&lang=lt), o valdybų vadovams
skirtos užduotys pateikti vertinimus, kaip savanorystę būtų galima vystyti toliau. Iki šiol savanorių ugniagesių
veiklos organizatoriaus funkcijas vykdė tik savivaldybių priešgaisrinės tarnybos.
PAGD prie VRM pradėjo veikti telefono numeris, kuriuo paskambinęs asmuo, norintis tapti savanoriu ugniagesiu,
gali gauti visą jį dominančią informaciją (paskelbtas PAGD prie VRM interneto svetainėje
http://www.vpgt.lt/go.php/lit/IMG/1198/45 ir parengtame prevenciniame leidinyje „Kūrenkime saugiai“).
5.4.2.1. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos
tarnybų sąveikos mechanizmo nustatymas I ketv.
VSMPD,
PAGD
(VRM)
• 5.4.2.1.1. Atlikti išplėstinio poveikio vertinimą,
pateikiant Bendrojo pagalbos centro (toliau –
BPC) ir pagalbos tarnybų bendradarbiavimo
alternatyvas ir pasiūlymus dėl sprendimų;
IV ketv.
PAGD
Strateginių projektų portfelio komisija patvirtino projektą „Centralizuotas skambučių skubios pagalbos numeriu
112 administravimas BPC ir autonominis pagalbos tarnybų pajėgų operatyvus valdymas“.
5.4.2.5. Ugniagesių gelbėtojų komandų tinklo
išplėtimas ir budinčių policijos ir greitosios
medicinos pagalbos ekipažų skaičiaus
padidinimas:
II ketv.
VSMPD, PD,
PAGD (VRM)
• 5.4.2.5.2.Įgyvendinti priskirtą teritoriją
prižiūrinčių padalinių veiklos organizavimo
pakeitimus visuose apskričių VPK. IVketv. PD
Policijos įstaigose pradėjus veiklą organizuoti pagal naują viešosios ir kriminalinės policijos veiklos modelį,
74
daugiau kaip 50 proc. padidėjo vidutinis reaguojančių į įvykius pajėgų skaičius: 2016 metų pradžioje Lietuvoje
vienu metu į įvykius vidutiniškai galėjo reaguoti apie 200, o 2017 metų pabaigoje – apie 350 ekipažų.
75
DARBO RODIKLIS
VSMPD
PAGD
5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant
skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas
Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4.2._R-01-05-01-0632
Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos
telefono numeriu 112 skambučių dalis iš
bendro registruotų skambučių skaičiaus, kai
skambinimo laikas viršija 10 sekundžių,
proc.
- -
2,2
1,4 1,6 1,6
1,4
Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Gana sėkmingai ir netikėtai lyginant su 2015-2016 metais vykdyta naujų
darbuotojų paieška, kai naujų darbuotojų buvo priimta (42 asmenys) daugiau nei atleista (28 paliko BPC). Taip
pat reikšmingos įtakos teigiamam rodiklio poslinkiui turėjo bendras skambučių skaičiaus sumažėjimas 15 proc.
lyginant su 2016 metais. Be to, buvo įvesta ir pagal BPC finansines galimybes periodiškai taikyta operatorių
finansinio skatinimo sistema.
34 grafikas. Neatsakytų (prarastų) skubios pagalbos telefono numeriu 112 skambučių dalis iš bendro
registruotų skambučių skaičiaus, kai skambinimo laikas viršija 10 sekundžių, proc.
Šaltinis: Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys
DARBO RODIKLIS
VSMPD
PAGD
5.4.2. Darbas. Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant
skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas
Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4.2._R-01-05-01-06
Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos
bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne
ilgiau kaip per 8 sekundes, dalis, procentais
- -
78
83 84 84
82
Planinė rodiklio reikšmė viršyta. Dėl teigiamo darbuotojų kaitos pokyčio ir sumažėjusio netikslinių, trukdančių
skambučių srauto, rodiklis pagerėjo 6 proc. lyginant su 2016 metais.
32 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 2,2 1,4 1,6 1,6
Faktas 1,4
1,2
1,4
1,6
1,8
2
2,2
2,4
76
35 grafikas. Skubios pagalbos skambučių, į kuriuos Bendrajame pagalbos centre atsiliepta ne ilgiau
kaip per 8 sekundes, dalis, proc.
Šaltinis: Bendrojo pagalbos centro informacinės sistemos duomenys
5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių įdiegimas Lietuvos
dalies ES išorės sienai kontroliuoti
Veiksmai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
5.4.3.1. Apsauginių tvorų prie ES išorės sienos
(Lietuvos dalies) įrengimas: IV ketv.
VSMPD,
VSAT
(VRM)
• 5.4.3.1.1. įrengti apsauginę tvorą 45 km.
sausumos ruože prie valstybės sienos su Rusijos
Federacija.
IV ketv.
Įvykdyta
VSAT
Įrengta apsauginė segmentinė tvora, apie 45 km, Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų, Rociškių, Vištyčio užkardų
saugomuose valstybės sienos ruožuose su Rusijos Federacija.
5.4.3.2. Sienos stebėjimo sistemų prie ES išorės
sienos (Lietuvos dalies) įrengimas, jų
integralumo ir funkcionalumo užtikrinimas:
IV ketv.
VSMPD,
VSAT
(VRM)
• 5.4.3.2.1. diegti detekcinę įrangą su vaizdo
stebėjimu ir inžinerine infrastruktūra Varėnos
rinktinės Purvėnų, Druskininkų, Tribonių
užkardų, Ignalinos rinktinės Švenčionių,
Pavoverės užkardų, Pagėgių rinktinės Rociškių
užkardos ruožuose.
IV ketv.
Įvykdyta
VSAT
Per 2017 m. įdiegtos sienos stebėjimo sistemos: Varėnos rinktinės Purvėnų užkardos 35,61 km., Tribonių
užkardos 40,93 km., Druskininkų užkardos 19,51 km ilgio ruožuose; Ignalinos rinktinės Švenčionių užkardos
44,26 km., Pavoverės užkardos 40,13 km ilgio ruožuose ir Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos 22 km ilgio ruože.
5.4.3.8. Turimų orlaivių parko bei įrangos
optimizavimas ir atnaujinimas: II ketv.
VSMPD,
VSAT
(VRM)
• 5.4.3.8.1. vykdyti procedūras dėl lėktuvo Cesna
172RG, pripažinto nereikalingu sienos
apsaugai, atsisakymo.
IV ketv.
Įvykdyta
VSAT
Lėktuvas Cesna 172RG pripažintas nereikalingu sienos apsaugas funkcijai vykdyti, vykdomos jo (lėktuvo)
perdavimo procedūros Lietuvos kariuomenei (parengti dokumentai lėktuvo Cesna 172RG perdavimui Lietuvos
kariuomenei, derinamas perdavimo laikas).
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 78 83 84 84
Faktas 82
76
78
80
82
84
86
77
DARBO RODIKLIS
VSMPD
VSAT
5.4.3. Darbas. ES išorės sienų apsaugos sustiprinimas ir modernių techninių priemonių
įdiegimas Lietuvos dalies ES išorės sienai kontroliuoti
Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4.2._R-01-05-01-0633
ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos
taikant modernias sienos stebėjimo
technologijas, dalis, procentais
- 33 48
53 55,6 100
49,3
Ypatingas dėmesys buvos skiriamas modernių sienos stebėjimo technologijų prie ES išorės sienos (Lietuvos
dalies) įrengimui, jų integralumo ir funkcionalumo užtikrinimui. 2017 metais iš Vidaus saugumo fondo (VSF)
2014−2020 programos lėšų įdiegtos sienos stebėjimo sistemos prie valstybės sienos su Baltarusijos Respublika
(VSAT Varėnos rinktinės Druskininkų, Purvėnų, Tribonių ir Ignalinos rinktinės Švenčionių ir Pavoverės užkardų
ruožuose), iš valstybės biudžeto lėšų - prie valstybės sienos su Rusijos Federacija (Pagėgių rinktinės Rociškių
užkardos ruože).
36 grafikas. ES išorės sienos (Lietuvos dalies), stebimos taikant modernias sienos stebėjimo
technologijas, dalis, proc.
. Šaltinis: Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos
„Siena“ duomenys
5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos sukūrimas.
Veiksmai / poveiksmiai 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. Vykdo
5.4.4.7. Gyventojų perspėjimo ir informavimo
sistemos išplėtimo į 4G (LTE) tinklus užbaigimas
ir perspėjimo sirenomis sistemos Astravo
atominės elektrinės galimo poveikio zonoje
įdiegimas:
III ketv.
VSMPD;
PAGD
(VRM)
• 5.4.4.7.1. užbaigti Gyventojų perspėjimo ir
informavimo sistemos išplėtimą į 4G (LTE)
tinklus;
II ketv. PAGD
Įvykdyta
Atlikti Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos išplėtimo į 4G tinklus darbai visuose mobiliojo ryšio
operatorių tinkluose.
2017 metais gruodžio 7 d. paskelbtas atviras konkursas ,,Techninių reikalavimų parengimas perspėjimo sirenomis
sistemos modernizavimui ir plėtrai“. 2017 metais gruodžio 18 d. viešojo pirkimo komisijos sprendimu pirkimo
procedūros nutrauktos, pirkimo sąlygos gražintos pirkimo iniciatoriui tobulinimui. Veikla bus vykdoma 2018
metais.
33 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 33 48 53 55,6 100
Faktas 49,3
30
50
70
90
110
78
DARBO RODIKLIS
VSMPD
PAGD
5.4.4. Darbas. Integruotos krizių valdymo ir hibridinių grėsmių užkardymo sistemos
sukūrimas
Darbo rodiklis Siektinos / Pasiektos reikšmės Siektinos reikšmės
2015 m. 2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
5.4.4._R-01-05-01-0634
Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų,
reikalingų Astravo atominės elektrinės
poveikio zonoje, dalis, proc.
- - 0
6 18 100
0
37 grafikas. Įdiegtų gyventojų perspėjimo sirenų, reikalingų Astravo atominės elektrinės poveikio
zonoje, dalis, proc.
. Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos statistiniai duomenys
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas
34 Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rodiklis
2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m.
Planas 0 6 18 100
Faktas 0
020406080
100120