Kaip pasiekti, kad viešasis sektorius kurtų daugiau vertės?

Rimvydas JasinavičiusMRU profesorius, Dr.,

LPK Garbės prezidentas,Vilniaus miesto ir apskrities

verslininkų-darbdavių konfederacijos prezidentas

Vilnius, 2012 rugsėjis

Veiklos dualumas

• Kiekviena darbinė veikla neatsiejamai pasireiškia dviem aspektais:

1. Sukūrta nauda (produkcija, jos rezultatais ir poveikiu);

2. Sunaudotais ištekliais.• Tad veiklos prasmė atsiskleidžia jos pagrindiniu

tikslu ir konkrečiais pasiekimais, parodančiais kelyje į tikslą pasiektą pažangą bei gautą naudą.

Norime - geriau, o gaunasi...

• Naturalu, kad dauguma mūsų veiksmų paskatų yra siejamos su gerovės progresu:“kad būtų geriau” ... kažkam!

• Kai į to „kažko“ tarpą mes patys nepatenkame, gautos pažangos rezultatai gali mus ir nedžiuginti.

• Kiekvieno pasąmonėje kirba klausimas : „O man kas iš to?“

• Į jį būtina konkrečiai ir aiškiai atsakyti.

ProdukcijaVeiklos sąnaudos

Vsn

Veiklos ištekliai

Vi Pr

Veiklos procesas

Veiklos motyvas

• Vienas iš kertinių Apribojimų teorijos postulatų teigia: „kaip žmogaus veikla yra vertinama,

taip jis joje ir elgiasi“• Tad bet kokios veiklos vertinimo sistema

sąlygoja ir patį veiklos procesą, ir jo rezultatus bei naudą visuomenei.

Lietuvos visuomenės problemų medis

Lietuvos problemų medžio vaisiai

18. Daugumos Lietuvos žmonių gyvenimo gerovė nėra patenkinama.

15. Žmonių darbinė veikla („užimtumas“) sukuria per mažai ekonominio derliaus (vertės)16. Žmonių investicinis potencialas menkaipanaudojamas17. Asmeninės žmonių pastangos pagerinti savo

ir aplinkos gyvenimą nekonsoliduojamos.

Lietuvos problemų medžio šaknys

0. Lietuvos visuomenė savo veikloje neorentuojama į gyvenimo kokybės gerinimą.1. Gyvenimo kokybės matavimai nėra įdiegti.5. Efektyvaus darbo vertės matavimai (produktyvumas,naudingumas, efektyvumas)

naudojami labai retai.6. Nemokoma efektyvios veiklos taisyklių, metodų ir vertinimo.

Kaip yra vertinama (matuojama)mūsų viešojo sektoriaus

veikla?

Veiklos vertinimo lygiai

0. Proceso vyksmo (Process)- kokie veiksmai ir kiek laiko jie atliekami ?;

1. Veiklos produkcijos (Output) – ką konkretaus gavo vartotojai?;

2. Veiklos rezultatų (Outcome) – kokia nauda gauta, realizavus veiklos produkciją ?;

3. Veiklos efekto, poveikio (Impact) – kas sprendžiamos problemos struktūroje pasikeitė ?

Darbas Darbo kodekse• 93 straipsnis. Darbo sutarties sąvoka Darbo sutartis yra darbuotojo ir

darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

• 95 straipsnis. Darbo sutarties sąlygos 1. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

• 228 straipsnis. Darbuotojų pareigos Darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą.

Viešųjų gėrybių ypatumai

• Žmonės savo darbine veikla kuria gėrybes tiek privačiam, tiek ir visuomeniniam naudojimui.

• Grynai viešosios vertybės yra tos, krios reikalingos visiems ir kurių vartojimo kaštai nepriklauso nuo vartotojų skaičiaus. Pvz., keliai, jų apšvietimas bei eismo saugumas juose, oro ir vandens telkinių švarumas, nuotekų kanalizacija ir kt.

• Kadangi individai vengia apsimokėti už tų gėrybių naudojimą, jų gamyba ir tiekimas pavedamas valstybinėms institucijoms.

Dalinai viešosios gėrybės

• Gėrybės, kurias panaudojus ekonominę naudą gauna ir individai, ir visa visuomenė, priskiriamos prie dalinai viešųjų (švietimas ir sveikatos apsauga).

• Jos nemokamai suteikiamos lengvatų ar susidijų forma tik daliai visuomenės narių (pvz., socialiai remtiniems).

• Todėl tik jie gauna konkrečią asmeninę naudą ir dažnai kitų sąskaita.

• Todėl dalinai viešųjų gėrybių tiekimas privalo būti vertinamas rezultatų, efekto bei efektyvumo kriterijais.

Verslo vertė

• Verslo sektoriaus, kuriančio privačias gėrybes, vertė matuojama „užsidirbtų“ pinigų kiekiu iš sukurtos ir realizuotos pridėtinės vertės.

• Tos vertės nustatymo procedūra (mechanizmas) – rinkos kainos.

• Žmonių apsisprendimas pirkti už prieinamą kainą verslo produkciją (atiduoti savo pinigus) yra gaunamos vertės įvertinimas.

• Pardavimais gautos pridėtinės vertės dydžiai geriausiai atspindi verslo vertę.

Viešojo sektoriaus (VS) vertinimas

• Viešasis sektorius kuria pilnai ir dalinai viešasias gėrybes (produkciją), kuriomis naudojasi visuomenės nariai.

• Suminė nauda, kurią suteikia visuomenei viešojo sektoriaus produkcija, turėtų būti vertinama kaip jo veiklos visuomeninis (socialinis) rezultatas.

• Kita vertus, socialinių rezultatų veiksmingumas turėtų būti vertinamas taipogi pagal jų įtaką (poveikį), mažinant egzistuojančias ir gręsiančias socialines problemas.

Kas tikrieji VS vertintojai

• Visada geriausiu naudos vertintoju yra jos gavėjas.• Tad viešojo sektoriaus rezultatų ir jų efekto

(poveikio) vertintojais privalo būti visuomenės nariai – viešųjų gėrybių vartotojai.

• Vertinimas gali būti dvejopas: pagal formalius kriterijus ekspertų atliktą vertinimą skiriamas valstybės finansavimas ir visuomenės nariai savų pinigų įnašais patvirtina viešųjų gėrybių vertę.

Viešųjų paslaugų vertės lygis VPVL

• VPVL = (Asmenų įnašai + Savanorių darbas)/ Piniginės gyventojų pajamos.

• Taikant TOC metodiką, formaliais , ekspertų vertinamais kriterijais turėtų būti:

1. Viešųjų paslaugų pralaidumas (tikslo vienetų generavimo greitis);

2. Viešosios produkcijos investicinė grąža;3. Visuomeninių problemų sumažėjimo lygis.

Ką daryti viešajam sektoriui?

1. Teisingai nustatyti ir suformluoti tikslus.2. Konkretizuoti siekiamų rezultatų bei jų efekto

matavimų rodiklius ir priemones.3. Sudaryti viešas programas ir pasitelkti išteklius

tikslų ir programų įgyvendinimui.4. Atkakliai veikti ir teisingai matuoti pažangos

rezultatus, atmetant neproduktyvius veiksmus ir motyvuojant rezultatyvius veikėjus, moraliais ir materialiais vertinimais.

Teisingas Apribojimų Teorijos (TOC) metodų naudojimas -

veiksmingiausias įrankis, kuriant daugiau vertės viešajame sektoriuje

Ačiū už dėmesį