LIETUVOS VALSTYBINIŲ KOLEGIJŲ VEIKLOS KOKYBĖS TOBULINIMAS

Susitikimas su valstybinių kolegijų tarybų pirmininkais ir direktoriais,

2018 m. spalio 30 d.

Kolegijų sektoriaus kūrimas

Kolegijų steigimo tikslai

1. Aukštojo mokslo prieinamumas

2. Ūkio poreikių tenkinimas (technologinė kaita; viešojo sektoriaus vidurinė grandis)

3. Regioniškumas (aukštasis mokslas kiekvienoje apskrityje)

4. Kvalifikacijų tarptautinis palyginamumas

5. Regionui reikalingi taikomieji moksliniai tyrimai (inovacinė veikla)

Kolegijų steigimo principai

1. Aukštojo mokslo binariškumas (skirtingos universitetų ir kolegijų misijos).

2. Pakankama kritinė masė (bent 800-1200 studentų).

3. Daugiašakiškumas (tenkinti visus regiono poreikius).

4. Viena valstybinė kolegija mieste (apskrityje).

Pradinis kolegijų tinklas

Ką pavyko pasiekti

1. AM kvalifikacijos suderintos su tarptautine praktika.

2. Išaugo AM socialinis prieinamumas.

3. Aukštasis mokslas priartėjo prie regionų, kuriuose jo anksčiau nebuvo.

4. Susiformavo profesinio AM sektorius, jų absolventai randa vietą darbo rinkoje.

5. Kai kur susiformavo sektoriams adekvati profesinio AM specialistų pasiūla.

Iššūkiai

1. Aukštojo mokslo binariškumas išsikraipęs.2. Dėl demografinių procesų ir ūkio struktūros kaitos kelios

kolegijos nesiekia minimalaus studentų skaičiaus.3. Jaučiamas atotrūkis tarp kolegijų ir miesto, regiono ūkio

poreikių.4. Didžiuosiuose miestuose tebėra daugiau kaip po 1

valstybinę kolegiją, ne visai racionaliai naudojami ištekliai.5. Nusilpusios kolegijos neužtikrina regiono ūkio poreikius

atitinkančios pasiūlos ir teikiamo išsilavinimo kokybės.6. Taikomųjų tyrimų (inovacinės veiklos) funkcija kolegijose

nesusiformavo.

Kolegijos ir universitetai, 2018

9002

8546

3495

1767

1366

586

726

1609

105

4248

948

1402

178

32417

18224

2541

1091

146

Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Panevėžys

Marijampolė

Alytus

Utena

Tauragė

Studentų studijuojančių I pakopoje universitetuose skaičius

Nevalstybinių kolegijų studentų skaičius

Valstybinių kolegijų studentų skaičius

Kolegijų ir universitetų studentų skaičiai miestuose pagal aukštųjų mokyklų tipus, 2018 m.

Studentų skaičių dinamika

128987123211

115322

10530099192

9380988086

8265877940

5241049855

4629443574

41516 39807 37607 3549233959

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

80000

90000

100000

110000

120000

130000

2010-2011 m. 2011-2012 m. 2012-2013 m. 2013-2014 m. 2014-2015 m. 2015-2016 m. 2016-2017 m. 2017-2018 m. 2018-2019 m.

Studentų skaičiaus kitimas 2010 - 2018 m.

Universitetų studentų skaičius Kolegijos studentų skaičius

Studentų skaičius regionuose

Kolegijų veiklos kokybės vertinimo apibendrinimas

-25

-20

-15

-10

-5

0

5

10

15

20

MK AK KTK UK VK KK LAJM KVK KMAIK VTDK ŠVK PK

STUDIJŲ KOKYBĖ

Vertinamieji aspektai

1. Studijų kokybė: programų akreditavimo rezultatai, stojančiųjųkonkursiniai balai, dėstytojų kvalifikacija, tarptautiškumo (dalyvavimo ERASMUS programoje) rezultatai

1. Veiklos tinkamumas: absolventų įsidarbinimo rodikliai, studentųskaičiaus pokytis per 5 metus, tyrimai, papildomai uždirbamos lėšos

2. Veiklos efektyvumas: biudžeto lėšos skirtos 1 studento parengimui, administracijos ir dėstytojų etatų santykis

Kritiniai aspektai• Didelis studentų skaičiaus mažėjimas (didžiausias MK, didelis LAJM, KVK,

ŠVK, PK)

• Neaukštas įsidarbinimas 0-3 profesijose (daugumos kolegijų; žemiausirodikliai KTK, AK ir VTDK)

• Tik 65 proc. visų kolegijų studijų programų akredituotos 6 metams (MK- 16 proc., AK – 40 proc., LAJM – 100 proc.)

• Nėra tyrimų arba jie mažos apimties (2016 m. tyrimus vykdė tik 6 valstybinės kolegijos, 2017 m. – 10 , nevykdė MK ir VTDK),

• Mažai uždirbama lėšų (visose kolegijose, išskyrus AK ir LAJM)

• Problemiškas veiklos efektyvumas (MK visi rodikliai, AK ir UK adm/dėstsantykis )

2017 m. kolegijų potencialo analizė

• Marijampolės kolegija pasiekusi kritinę ribą;

• KVK, ŠVK, UK, KMAIK ir AK –rizikos grupėse;

• LAJM, PK, KTK, KK, VTDK bei VK įvertintos kaip pakankamai stiprios kolegijos

Apibendrinimas Pagrindiniai Kolegijų tinklo kūrimo principai 2000-aisiais m. buvo regioniškumas ir daugiašakiškumas.

Šiandien Lietuvoje veikia 12 Kolegijų 8 regionuose. 2 iš jų specializuotos (Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Kauno aplinkos inžinerijos ir miškų kolegija), kitos – daugiašakės. Vilniaus ir Kauno miestuose veikia po 2 Kolegijas, kurios yra iš dalies daugiašakės.

EBPO ekspertai rekomendavo numatyti kolegijose ne mažiau kaip 1200 studentų. Atlikus rentabilumo skaičiavimus, Lietuvoje buvo reikalaujama steigimo metu turėti ne mažiau kaip 800 studentų.

Šiandieninės Kolegijos pagal studentų skaičių :

• Mažiau kaip 800 – Alytaus ir Marijampolės kolegijos.

• 900-1900 –Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija, Kauno technikos kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, Panevėžio, Šiaulių valstybinė ir Utenos kolegijos.

• 2700-2800 – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija.

• Daugiau kaip 6000 – Vilniaus ir Kauno kolegijos.

Regionuose, kurių gyventojų skaičius nesiekia 140 000, kolegijos nyksta.

Regionuose, kuriuose gyventojų skaičius viršija 240 000, kolegijos veikia stabiliai.

Didmiesčiuose ir kolegijos, ir universitetai veikia stabiliai, nors studentų skaičiai traukiasi.

Sprendimai (1)

• Patikslinti kolegijų valdymą, į tarybas įtraukiant daugiau socialinių partnerių.

• Patobulinti finansavimo ir vertinimo tvarkas, stiprinant taikomosios mokslinės-inovacinės veiklos funkciją.

• Atnaujinti universitetų ir kolegijų misijų skirtį, vadovaujantis dviem principais:1. Universitetai vykdo studijas, grįstas mokslu (prioritetinė mokslo

sričių logika), o kolegijos – profesijų poreikiu (prioritetinė profesinės veiklos sričių logika).

2. Universitetinis išsilavinimas skiriamas ne mažiau kaip pagrindinį bendrojo išsilavinimo lygį įgijusiems asmenims; tarptautiškumas; orientacija į akademinį pasirengimą ir 7-8 kvalifikacijų sandaros lygio karjeras; perimamumas su kolegijomis ; koleginis išsilavinimas skiriamas ne mažiau kaip patenkinamą bendrojo išsilavinimo lygį įgijusiems asmenims; socialinio prieinamumo užtikrinimas; 5-6 kvalifikacijų sandaros lygio karjeros; perimamumas su profesiniu rengimu.

Sprendimai (2)

• Koreguoti kolegijų tinklą:• Didžiuosiuose miestuose sujungti valstybines kolegijas.

• Mažąsias regionines bei sektorines kolegijas sieti su didžiųjų miestų kolegijomis, užtikrinant visą koleginio aukštojo mokslo skalę ir prieinamumą visuose ekonominio augimo centruose.

Tinklo vizijos prielaidos

Aukštųjų mokyklų tinklas turi atitikti Lietuvos strategiją ir prisidėti prie jos įgyvendinimo• Pagal miestų klasifikaciją Lietuvoje yra 5 vidutinio dydžio (100 tūkst. gyventojų) arba didesni

miestai (Panevėžys ant ribos)• Užimtumo tarnyba Lietuvoje išskiria 5 augimo regionus• Investuok Lietuvoje siūlo koncentruotis į 5 miestus – regionų centrus• Baltojoje knygoje minima, kad Lietuva galėtų būti skirstoma į 5 regionus

Regionų centrams būtina turėti ir universitetą arba universiteto padalinį, ir kolegiją

Vystyti stabiliai ir efektyviai veikiančias, daugiašakes, tarptautiniu mastu matomas, užtikrinančias aukštą rengimo kokybę, galinčias atlikti taikomuosius tyrimus kolegijas

Regioninės sąsajos

• Regionų centruose savarankiškos daugiašakės kolegijos;

• Visose (išskyrus Telšių) apskrityse veikiantys kolegijų padaliniai, kurie geba greitai reaguoti į poreikį, sutaupomos administravimo lėšos;

• Būtina įgyvendinti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis modelį, užtikrinant padalinių veikimą, iškeliant kokybinius reikalavimus kolegijų stiprėjimui.

Kolegijų klasteriai

Artimiausi veiksmai

2018 m. lapkritis-gruodis

1. Kolegijoms teikiamos rekomendacijos, parengtos pagal jų veiklos analizės rezultatus.

2. Kolegijos per 1 mėn. nuo rekomendacijų gavimo pateikia jų įgyvendinimo veiksmų planus.

3. Sudaromos darbo grupės dėl Vilniaus ir Kauno regionų kolegijų pertvarkymo.

4. Dalyvaujant kolegijoms rengiami MSĮ pataisų projektai su siūlymais gerinti kolegijų valdymą, įtraukiant daugiau socialinių partnerių.