Lingo lego laduto

LIN

GO

LE

GO

LA

DU

TO

1 AKIMIRKA · 6

SKAITYTI NELEISTI PRALEISTI

A. VARELA. Knygų šviesa · 10

Žaidimas „Mokyklinė kuprinė“ · 11

POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA

J. DEGUTY TĖ. Močiutė kerpa avį · 12

J. ERLICKAS. Vasara su Tomu Sojeriu · 13

L. DEGĖSYS. Po tuščią rudenio namą · 14

MOKYKLOS (NE)LAISVĖJE

M. TVENAS. Tomo Sojerio nuotykiai · 16

S. KŪLIDŽ. Ką nuveikė Keitė · 20

P. CVIRKA. Vaikų karas · 24

V. V. LANDSBERGIS. Berniukas ir žuvėdros · 28

AKIMIRKŲ DIENORAŠTIS

D. GEISLER. Slapti Vandos užrašai · 32

Langas · 36

Kurti arba nukurti · 40

Mokas · 41

2 ATMINTIS · 42


L. KLIMKA. Senų laikų atminimas · 46

LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ PASAULYJE

Nukalta saulė. Grigo ratai. Keturi vėjai · 48

Perkūno ir velnio nesantaika. Laumės ir kūdikis · 49

Vaikščiojanti ugnelė. Laumės velėtojos.

Laumių dovanos · 50

Pasvei kintos laumės · 51

LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ ATŠVAITAI

L. GUTAUSKAS. Kaip vėžlys išsprendė lietaus ir

ugnies ginčą · 52

M. VAINILAITIS. Sidabrinė kultuvėlė · 53

L. GUTAUSKAS. Dangaus kalvis perkūnas · 54

APIE MITUS, DIEVUS IR PASAULĮ

M. GIMBU TIENĖ. Senovės lietuvių deivės ir dievai · 56

SENŲJŲ LIETUVIŲ DEIVIŲ, DIEVŲ IR MITINIŲ BŪTYBIŲ

VARDŲ ŽODYNĖLIS (pagal L. Klimką) · 58

ATGYJANTYS MITAI

E. ŠVARC. Žvaigždūnė · 60

Langas · 64

Kurti arba nukurti · 66

Mokas · 67

3 IŠMINTIS · 68


J. JANONIS. Vaikų dienos · 72

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKŲ ŠALYJE

Stiklo kalnas · 74

LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKŲ ATŠVAITAI

Vai, žaliuok žaliuok · 78

J. AISTIS. Apie rudenį ir šunį · 79

J. ERLICKAS. Pasakos sugrįžimas · 80

Turinys VIENOS LIETUVIŲ LIAUDIES PASAKOS SŪKURYJE

Eglė žalčių karalienė (lietuvių liaudies pasakos pradžia) · 82S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė (poemos-pasakos pradžia) · 83M. MARTINAITIS. Žemės duktė (pjesės-pasakos pradžia) · 84Eglė žalčių karalienė (lietuvių liaudies pasakos pabaiga) · 87S. NĖRIS. Eglė žalčių karalienė (poemos-pasakos pabaiga) · 88M. MARTINAITIS. Žemės duktė (pjesės-pasakos pabaiga) · 90ATGYJANČIOS PASAKOS

A. LINDGREN. Mes Varnų saloje · 92Langas · 96Kurti arba nukurti · 100Mokas · 101

4 MINTIS · 102


S. BOIKO. Stebuklų šaly · 106MINČIŲ LAISVĖ

K. S. LIUISAS. Liūtas, burtininkė ir drabužių spinta · 108J. GORDERIS. Ei! Ar čia yra kas nors? · 112J. IVANAUSKAITĖ. Kaip Marsis Žemėje laimės ieškojo · 116POEZIJOS MINČIŲ MOZAIKA

F. KIRŠA. Ar tai ne aš? · 120V. KUKULAS. Švyturys · 120V. PALČINSKAITĖ. Paslaptis · 121MINČIŲ MINKLĖS

L. GUTAUSKAS. Kam katinui ūsai? · 122S. POŠKUS. Apie šaunų jaunikaitį, vardu Teodoras · 123

Langas · 126Kurti arba nukurti · 130Mokas · 131

5 VILTIS · 132


B. BURAČAS. Prisiminimai ir nuotykiai · 136ŽIEMOS PASAKA

H. K. ANDERSENAS. Eglutė · 138H. K. ANDERSENO PASAKŲ ATŠVAITAI POEZIJOJE

S. GEDA. Kregždelės daina · 142V. PALČINSKAITĖ. Piemenaitė · 142V. KUKULAS. Mirusi eglutė · 143ŽIEMOS PASLAPTYS

A. RAMONAS. Pasaka, kuri tapo kalėdinė · 144Sambūris „Šventinė kraitė“ · 148

V. ŽILINSKAITĖ. Sniego senis ir bala · 150DŽ. K. ROULING. Haris Poteris ir Išminties akmuo · 154POEZIJOS AKIMIRKŲ MOZAIKA

M. VAINILAITIS. Sninga · 160A. KALANAVIČIUS. Lelijom šviečia · 161J. VAIČIŪNAITĖ. Ledo lelija · 161J. DEGU TYTĖ. Šerkšno laivas · 162H. RADAUSKAS. Balti malūnai · 162

Langas · 164Kurti arba nukurti · 168Mokas · 169Mokiukas · 170Mokiuko informacinė tarnyba · 175

3

LIN

GO

LE

GO

LA

DU

TO

1 SAULĖS GRĄŽA · 4


DŽ. RODARIS. Fantazijos gramatika · 8(NE)BŪTI DALYKAI

BROLIAI GRIMAI. Spragilas iš dangaus · 10

V. PETKEVIČIUS. Didysis medžiotojas

Mikas Pupkus · 11

(NE)PAPRASTOS BŪTYBĖS

T. JANSON. Muminuko tėčio memuarai · 14

(NE)PAPRASTI GYVŪNAI

K. KASPARAVIČIUS. Žvejyba · 18

R. ČERNIAUSKAS. Sliekas meškerioja · 19

(PA)KEISTA POEZIJA

Ar teisybę reik sakyt · 20

S. GEDA. Gyvulėlių skraidymas · 21

R. ŠERELYTĖ. Seno bato elegija · 22

(PA)KEISTA KASDIENYBĖ

M. MACOUREKAS. Kodėl mokykloje

nebetampoma už ausų · 24Langas · 28Kurti arba nukurti · 32Mokas · 33

2 ŽVALGOS RATAS · 34


J. BASANAVIČIUS. Apie senovės pilis · 38

LIETUVIŲ LIAUDIES PADAVIMŲ KRAŠTE

Girnikų ir Šatrijos kalnai. Kirviai ant debesų. Kupiškio

piliakalnis. Milžinų žmonos · 40

Milžinas ir artojas. Vilkas ir milžinas.

Bitinėlio ežeras · 41 Anykščio ežeras. Kernavės kalnai · 42

Kuršėnai ir Papilė · 43

LIETUVIŲ LIAUDIES PADAVIMŲ ATŠVAITAI

V. KRĖVĖ. Milžinkapis · 44

A. VIENUOLIS. Anykščių padavimai A. GIEDRIUS. Verutė · 46

ISTORIJOS AIDAI

B. BALTRUŠAITYTĖ. Kaip daina atsirado · 48

POEZIJOS MINČIŲ MOZAIKA

MAIRONIS. Tu girele, tu žalioji · 52

P. ŠIRVYS. Linguok, motule, vygę · 53

A. BALBIERIUS. Tėvynės dangus · 54

PROJEKTAS „Ilgaamžės laikmenos“ · 55

SENOVĖS ĮMINIMAS

P. MAŠIOTAS. Pažadėta ir tesėta · 56Langas · 62Kurti arba nukurti · 66

Mokas · 67

3 PASAULIO MEDIS · 68


R. BUDRYS. Ąžuoliuko rytas · 72

LIETUVIŲ LIAUDIES SAKMIŲ PASAULYJE

Medžių kalba. Gailestingi medžiai. · 74

Ežys ir saulė. Kodėl genys margas. Varlių kraujas.

Turinys Sėjikas prašo lietaus · 75

Vieversys – artojo draugas. Našlaitė lakštutė.

Žvirblio mokslas · 76

GAMTOS KARALYSTĖJE

J. JANKUS. Po raganos kirviu · 78

A. VAIČIULAITIS. Nidos žvėrys · 82


Paukščių balsų pamėgdžiojimai · 86 K. BINKIS. Debesų jaučiukai

S. GEDA. Kopose · 87

J. ERLICKAS. Parėję medžiai · 88

PAUKŠČIŲ ILGESYS

M. DEJONGAS. Gandralizdis ant stogo · 90Langas · 94Kurti arba nukurti · 96Mokas · 97

4 SANTA(I)KA · 98


J. BILIŪNAS. Dobilų kuokštelė · 102

ŠEIMOS PASLAPTIS

L. S. ČERNIAUSKAITĖ. Zylės knyga · 103

SENELIŲ IŠMINTIS

E. DONELI. Sudie, seneli, ištariau aš tyliai · 106

K. NIOSTLINGER. Pirmadienį viskas kitaip · 108

TĖVŲ IR VAIKŲ ATRADIMAI

U. STARKAS. Stebuklingi mano draugo

Persio sportiniai batai · 110

POEZIJOS JAUSMŲ MOZAIKA

J. ERLICKAS. Kas užvis geriausia A. MARČĖNAS. Vieniša mergaitė · 114

S. POŠKUS. Liūdna · 115

SAVITI PASAULIAI

V. RAČICKAS. Jos vardas Nippė · 116

B. REUTERIS. Busterio pasaulis · 118Langas · 120Kurti arba nukurti · 124

Mokas · 125

5 ŠILKO PIEVOS · 126


R. BREDBERIS. Pienių vynas · 130

VASAROS NUOTYKIAI

G. MORKŪNAS. Vasara su Katšuniu · 132

A. LINDGREN. Didysis seklys Bliumkvistas · 136

V. DAUTARTAS. Žydrieji Jungos · 140


L. DEGĖSYS. Vasaros paukštis · 144

V. KUKULAS. Šilko pievoj. S. GEDA. Vakaro prašymas · 145

A. MARČĖNAS. Joninės. A. BALBIERIUS. Šikšnosparnis · 146

AMŽINYBĖS RATAS

N. BEBIT. Amžinieji Takiai · 148

ŽYGIS „Turistinė kuprinė“ · 152Langas · 154Kurti arba nukurti · 156Mokas · 157Mokiukas · 158Aitvarų lego (kelionė į literatūros pasaulį) · 159Literatūros teorijos II knygos atmintinė · 161Mokiuko informacinė tarnyba · 165

3

Sveiki, vadovėlio skaitytojai, sklaidytojai ir laisvi skraidytojai!

LI

NG

O

LE

GO

L

AD

UT

O

Prabėgo vasara, ir nieko negalime pa-keisti... Visa tai, ką patyrėte, pajutote ir atsinešėte į mokyklą, teatliepia džiaugs-mu, svajonėmis, susimąstymu, įsiklausy-mu... Kokios nuotaikos lydėjo Jus į mo-kyklą? Ką įdomaus pamatėte, patyrėte, pajutote vasarą? Kokias knygas perskai-tėte? O gal jau patys rašote savo vienin-telę, nepakartojamą knygą?

Prieš Jus dar viena knyga, kviečianti džiaug tis, žaisti, kurti, svajoti, mąstyti... Jei ati džiai perskaitėte pavadinimą – LBn-go lègo ladùto, turbūt viską supratote. Vie ną žodį, tiesa, nelietuvišką, tarptautinį, galbūt tarėte dažnai kurdami įsivaizduo-jamus pasaulius. Kitus du žodžius gal gir-dėjote iš mamos, močiutės ar kitų Jus my-linčių žmonių, nes tai senoviniai lietuvių kalbos žodžiai, ataidintys iš tylių lopšinių ir skambių sutartinių. Sudė jote šiuos žo-džius kaip lego konstrukcijas? Atsivėrė vi siems skirtingos užburtos karalystės? Puiku, juk mūsų daug ir visi skirtingi, todėl ir šio vadovėlio svarbiausia užduo-tis – atskleisti tai, kas nežinoma, nepatir-ta, padėti įsiklausyti į save ir į kitus. Tik nepamirškite knygų, nes jose daugybė pa-slapčių, Jūsų dar neatrastų pasaulių.

Kviečiame kartu kopti į stiklo kalną, nuo kurio viršūnės atsiveria beribiai to-liai. (Ne)paprastą literatūrinę kelionę ža da ir vadovėlio knygų pavadinimai Į stiklo kalną ir Pasaulis po saule. Ko-kius vaizdinius jie atskleidžia?

Šiame vadovėlyje laukia daug rinki-mosi ir pasirinkimo, spėjimo, įminimo ir savęs atskleidimo užduočių, nes jis, kaip

jau supratote, parengtas pagal lego žaidimo tai-syk les. Galėsite patys, pasitarę su mokytojais, rinktis: skaityti ar ne pateikiamus tekstus, sta-tyti ar ne savas literatūrines pilis... Siūlome tik pradinę nuorodą – rodyklę po Lingo lego la-duto šalį.

Vadovėlį sudaro dvi knygos: pirmoji kny-ga Į stiklo kalną turėtų Jus vilioti į mo kyklos (ne)laisvę ir padėti kopti į visuotinės bei lietu-vių literatūros kalną, antroji knyga Pasaulis po saule norėtų vaduoti Jus iš nepajudinamų mo-kyklos ir literatūros tvirtovių, skatintų atvirai žvelgti į įvairių kultūrų pasaulius kartu ieškant ir savojo – vienintelio.

Kiekvieną vadovėlio knygą sudaro penki po-skyriai daugiaprasmiais pavadinimais: pirmo-joje knygoje – Akimirka, Atmintis, Išmintis, Mintis, Viltis; antrojoje – Saulės grąža, Žval-gos ratas, Pasaulio medis, Santa(i)ka, Šilko pie vos. Gal jau bandote juos įminti?

Kiekviename vadovėlio skyriuje – aštuo-nios skiltys: įvadinė atlanka, Skaityti neleisti praleisti, literatūros tekstai, Aitvaras, Langas, Kurti arba nukurti, Mokas, Mokiukas (2 kar-tus vadovėlyje).

Skyriaus atlankoje pateikiama svarbiausia skyriaus informacija ir klausimai Jums:Vėtrungė (skyriaus vėjų – Jūsų veiklos – kryp-tys);Akistata (akis į akį su žodžiais, tema, savimi);Atodanga (atidaromos skaitytų knygų skry-nios);Arka (žvilgsnis į šio skyriaus knygas);Akiratis (skaitytų kūrinių prisiminimas);Literatūros lankos (klausimai iš literatūros teo-ri jos, paryškintos ir žvaigždutėmis pažymėtos są vokos, kurias turėtumėte įminti patys arba žvilg telėti į atmintines vadovėlio pabaigoje);

4

Kūrybingumo ir

išradingumo!

. Įvadiniai skyrių tekstai

prasideda šūkiu SKAITYTI

NELEISTI PRALEISTI – spė-

kite, ką tai galėtų reikšti?

Literatūros geografija (rašytojų gimtosios ša-lys žemėlapyje);Literatūros istorija (klausimai apie laiko žen-klus literatūros kūriniuose);Literatūros aidai (mintys apie literatūros kū-rinius);Dalykų sankirtos (literatūrą ir kitus dalykus sie jančios įdomios užduotys).

Ar neišsigandote? To tikrai bijotų mūsų vi-sų vadovėlis... Jei nusišypsojote – viskas gerai, eime. Linkime drąsiai versti puslapius atpažįs-tant senus ir atrandant naujus pasau lius po mū-sų visų saule.

Loreta ir Vilija

. Literatūros tekstai su siūlymais juos aptarti skaitant

(EI arba PRAEIK! ir OP arba STOP!) bei trijų pakopų

užduotimis – O! (dėmesys vienam kūriniui), OHO!

(kelių kūrinių lyginimas), OHOHO! (dalykų sankirtos).

. LANGAS –

platesnis

žvilgsnis į

kūrėjų pasaulį.

. AITVARAS –

lietuvių mitinė

būtybė, senovėje

nešdavusi savo šei-

mininkams turtus,

šiais laikais linksmai

kylanti į dangų, o

Jūsų vadovėlyje pra-

bylanti lotyniškai ir

siūlanti išminties tur-

tus krautis iš knygų.

. MOKAS –

lietuvių mitinis akmuo,

senovėje mokęs žmones,

šiame vadovėlyje siūlantis

mokytis patiems atsakant į

skyriaus kartojimo klausimus.

SĖKMĖS!

. MOKIUKAS –

lietuvių mitinio akmens

vaikas, šiame vadovėlyje

padedantis patiems sudaryti

vadovėlyje skaitytų kūrinių

atmintines.

– užduotys pratybų sąsiuvinyje

– kūriniai Kūlgrindos skaitiniuose

5

EI arba PRAEIK!

. Ką, Jūsų nuomone,

galėtų reikšti šio

teksto* pavadinimas

„Knygų šviesa“?

ANGELIKĖ VARELA

Knygų šviesa

Brolis ir sesuo mėgo žaisti su gaubliu. Sukdavo jį, sukdavo,

o tada užmerktomis akimis bes davo pirštu į vieną tašką. Ir jei gu

tas taškas būdavo PekBnas, Madagaskãras ar Mèk sikas, ieškodavo

bibliotekose knygų, pasakojančių apie tą vietovę.

Skaityti jiems patiko. Tai buvo smagu. Šviesa jų lange degdavo

iki vėlumos. Knygų šviesos vedami jie vaikščiojo palei Didžiąją

kinų sieną, kartu su vikingais klausėsi van denyno dainos, gyveno

šalia senovės EgBpto piramidžių, drauge su eski mais čiuožė rogė-

mis ant užšalusių ežerų, dalyvavo senovės OlBmpijos žaidynėse

ir buvo vainikuoti laukinio alyvmedžio šakelėmis.

Kai vaikai migdydavosi, pasakos, istorijos, legendos, vietovės,

rašytojai ir herojai, švelniai liūliuodami, sumišdavo jų sapnuose:

Ezopas nuo pačios Eifelio bokšto smailės porindavo Šahrazadai

savo pasakėčias, Kristupas Kolumbas, plaukdamas laivu Mi si-

sBpės upe, klausydavosi Tomo Sojerio pasakojant savo išdaigas,

Alisa kartu su Mere Popins rogėmis keliaudavo į Stebuklų šalį,

o Andersenas afrikiečių mitų vorui Anansei prie piramidės sek-

davo savo pasakas.

Žaisti su gaubliu ir knygomis broliui ir seseriai buvo nepapras-

ta pramoga, kuri nie kados nesibaigdavo. Jie rado būdą, kaip sklai-

dant puslapius tapti jūrininkais ir tyrėjais. Knygų šviesa padėjo

bro liui ir seseriai užkariauti Žemę, pažinti įvairias kultūras ir

epo chas, žavėtis jų margumu. Trumpai tariant, jie ištrūko iš savo

ma žo kambarėlio ir gyveno plačiajame pasaulyje. Visur skraidė,

visur keliavo ir svajojo.

Ir, aišku, pamiršdavo užgesinti šviesą!

– Vaikai, kada pagaliau eisite miegoti? –

šaukdavo tėvai. – Jau vėlu.

Gesin kite šviesą!

– Negalime, – atsaky-

davo šie juokdamiesi. –

Knygų šviesa niekada

negęsta.

Iš graikų kalbos vertė

diana bučiūtė

Skaityti neleisti praleisti

RAKTAS

1. Pasakykite savo

nuomonę apie vaikų

sugalvotą žaidimą.

2. Pagalvokite, kodėl

vaikai juokėsi. Kokias

ir kokio žodžio

reikšmes* jie sukeitė

vie tomis?

3. Paaiškinkite, kuria

reikšme* – tiesiogi-

ne* ar perkeltine* –

suprantate pavadinimo

žodį šviesa.

4. Surašykite į atskirus

stulpelius tekste*

rastus žinomus ir ne-

žinomus geografijos,

isto rijos, kultūros,

literatūros vardus ir

pavadinimus. Žinomus

žodžius trumpai paaiš-

kinkite, o nežinomiems

pasitelkite pagalbinin-

kus, t. y. išmintingus

žmones arba žinynus.

5. Parašykite savo

nuomonę apie

knygas – ką, kaip

ir kodėl skaitote...

GRAIKIJAAngelikė Varela

10

MARIJA GRIPĖ

Hugas ir Jozefina...– Gal Hugas, kaip ir kiti, malonėtų nusiimti kuprinę ir pasi-

kabinti ant suolo atkaltės, – griežtesniu balsu sako mokytoja.

– Žinoma, galiu, – sutinka Hugas ir brazdėdamas ima plėšti

nuo savęs kažko prikimštą kuprinę. O ji dar ir neužsegta. Iš jos

bil dėdami pasipila kankorėžiai, pagaliukai, akme nėliai, samanų

kuokš tai, tošis. Viskas triukšmingai pažyra ant grindų.

– Ot velnias, apsidirbau į pabaigą, – sumurma Hugas ir pa-

silenkia prie išbyrėjusio turto. <...>

Galiausiai visa krūva brangaus turto susikaupia ant suolo.

Hugas viską surūšiuoja, apsižiūri, ar ko netrūksta, ir sukrauna

at gal į kuprinę. Mokytoja kantriai stebi jo triūsą, bet papriekaiš-

tauja, kad kuprinė turėtų būti skirta vadovėliams.

– Užteks vietos ir jiems, – atsako Hugas.

Mokytoja išima Hugui skirtas knygas. Perspėja, kad Hugas

jas saugotų ir aplenktų popierium. Hugas įdėmiai apžiūri kny-

gas. Apie paveikslėlius pasako savo nuomonę:

– Taip gali bet kas nupai šyti. Viskas atrodo kaip suplo ta.

O kai drožinėji, turi iš visų pusių išdrožti.

Iš švedų kalbos vertė

zita mažeikaitė ir kazys saja

EI arba PRAEIK!

. Kad mokykla ir nauji vadovėliai linksmiau įtrauktų Jus į mokyklinių

darbų sūkurį, kviečiame pažaisti literatūrinį-vaidybinį žaidimą. . Pasidalykite savo mintimis. Kodėl turite eiti į mokyklą?

Kodėl – mokytis daugybės dalykų? Kodėl – skaityti (sklaidyti?)

mokyklinius vadovėlius? . Perskaitykite pateikiamą ištrauką ir įsivaizduokite, kad į Jūsų klasę

ateis Hugas – savaip mąstantis gamtos, laisvo pasaulio vaikas –

švedų rašytojos Marijos Gripės kūrinių veikėjas*.

1A

KIM

IRK

A

Geros nuotaikos!

Sėkmės!

RAKTAS

1. Kas pasiryžtų

suvaidinti šį veikėją*?

2. Visų kitų užduotis

būtų pasirengti įtikinti

Hugą, kad mokymasis,

kaip ir tiesioginis

pasaulio pažinimas,

gali būti įdomus, kad

vadovėliai turėtų tilpti

į mokyklinę kuprinę.

3. Pažvelkite, kokius va-

dovėlius šiais metais

nešiojatės savo kupri-

nėje, ir pasidalykite į

tiek grupių. Kiekviena

grupė turėtų pristatyti

po vieną šių metų va-

dovėlį pasklaidžiusi jį,

susipažinusi su turiniu;

tada reikėtų paaiškinti

Hugui, ko tikisi iš vado-

vėlio išmokti ir kaip tas

dalykas siejasi su kitais

mokomaisiais dalykais.

4. Pasirenkite atsakyti į

visus Hugo klausimus!

5. Raštu (ar nepamiršote

ra-šy-ti?) apibendrin-

kite tai, ką atradote, ir

parašykite savo nuo-

monę „Kuo mokykla

gali mane sudominti?“

11

ALIS BALBIERIUS

Tėvynės dangus

Tau tėvynės dangus

su vaivorykščių lieptais per upę.

Kaip šaltinis čia strazdo giesmė

kas pavasarį gluosnyje supas.

Tau tėvynės dangus

tarsi milžino mėlyna sauja,

iš kurios lyja saulės medus

arba spindi žvaigždynų pasaulis.

. Kur nukreipia žvilgsnį eilėraščio* pavadinimas? . Į ką kreipiamasi pirmame eilėraščio* posme? . Kokius vaizdus jis atveria, kokius garsus primena? . Kokios kalbos meninės priemonės sustiprina įspūdžius? . Į ką kreipiamasi antrame eilėraščio* posme? Kokį vaizdą regite

skaitydami šias eilutes? Kokios kalbos meninės priemonės

šį vaizdą daro įtaigesnį? . Paaiškinkite, kaip supratote perkeltinės reikšmės* posakius:

„vaivorykščių lieptai“, „strazdo giesmė gluosnyje supas“,

„milžino mėlyna sauja“, „lyja saulės medus“. . Kas svarbaus, Jūsų nuomone, pasakyta šiuo eilėraščiu*? RAKTAS

O !1. Kokius įspūdžius paliko perskaityti

eilėraščiai*?

2. Aptarkite vieną pasirinktą eilėraštį*. Kodėl

jį pasirinkote? Kokia jo melodija*, nuotaika?

Kokia tema*, svarbiausios mintys?

3. Pasirinkite vieną tekstą* iš trijų ir išmokite

jį raiškiai skaityti arba atmintinai.

4. Iliustruokite Jus sudominusį eilėraštį*.

5. Parašykite savo įspūdžius apie pasirinktą

eilėraštį*.

O H O !1. Palyginkite Maironio ir Širvio eilėraščius*.

Kuo jie panašūs? Kuo skiriasi? Kuris, Jūsų

nuomone, įdomesnis, įtaigesnis? Kodėl?

2. Iš pasirinktų tekstų* išrinkite, Jūsų manymu,

po svarbiausią vieną sakinį, juos išrašykite

viename popieriaus lape ir kiekvienam

sakiniui nupieškite po piešinį, atskleisdami

svarbiausias mintis. Galite pasiremti

ir Kūlgrindos skyriaus „Senovės aidai“ poezija.

3. Parašykite samprotavimą* „Kodėl (ne)gali žūti

Lietuva“.

O H O H O ! Surenkite klasėje parodą „Mano Lietuva“

iš kiekvieno klasės mokinio darbelių, skirtų

Jūsų santykiui su Lietuva atskleisti. Galite

atsinešti savo darytų fotonuotraukų, piešinių,

konstrukcijų, suvenyrų, kuriems būtina

sugalvoti pavadinimą (pvz.: pajūrio akmenėlių

mozaika „Lietuvos kūlgrinda“, mažas giliukas

su karūnėle „Lietuvos sapnas“, sudžiovintų

pievų gėlių puokštelė „Lietuvos vasara“ ir t. t. ).

Išradingumo ir geros

nuotaikos!54

Kada ir kodėl žmonės pradėjo kaup ti ir

sau goti daiktus? Kokie daik tai ta po šeimos, gimi-

nės, tautos ver ty bėmis? Kodėl žmonės pradėjo kurti

muziejus? Kokius muziejus žinote? Kuriuose esate buvę?

Kokių įspūdžių esate juose patyrę?

Perskaitykite ištrauką iš prancūzų moksleivių mėgstamos kny-

gos „Mažojo Nikola pertraukos“ (autoriai Renė Gosini ir Ža nas Žakas

Sampė (René Goscinny ir Jean Jacque Sempé)) ir pasikalbėkite apie muziejus

ir jų lankytojus: kada einama į mu ziejus, kodėl einama, kodėl tenai gali kilti ne-

susipratimų...

„Įėjome į muziejų tvarkingai išsirikiavę, klusnūs, nes mylime savo

mokytoją, bet pastebėjome, jog ji labai sudirgusi... <...>

Mokytoja aiškino toliau, o mes ėmėme čiužinėti; buvo šaunu, nes

grindys ten iš plokščių ir labai slidžios. Žaidėme visi, nežaidė tik mo-

kytoja, nusigręžusi į mus nugara, ir šalia jos Anjanas, jis klau sėsi ir

už si rašinėjo. Nežaidė ir Alsestas. Jis stovėjo kaip įbestas prieš nedidelį

pa veikslėlį, vaizduojantį žuvis, žlėgtainius ir vaisius. Žiū rėjo į paveikslą

ir laižėsi. <...>

Mokytoja persibraukė ranka per veidą ir pasakė, kad niekad dau-

giau gyvenime nenori matyti nė vieno paveikslo, net nenori, kad jai

kas paveikslus primintų.

Tada aš supratau, kodėl mokytoja atrodė ne itin patenkinta šia

diena, praleista muziejuje su mūsų klase. Iš esmės ji nemėgsta ta py-

bos.“

Jeigu pasitikite savo mokytojais, o mokytojai – Jumis, susi-

tarkite, kurį muziejų norite ir galite aplankyti visi drauge.

Užsirašykite, kokių naujų – istorijos, gamtos mokslų ir savų – į s -

pū džių patirsite muziejuje. Paskui savo už ra šus tvarkingai per rašykite

ir pristatykite draugams savo atradimus. Įdomu, ar la bai skirsis Jū sų

po žiūriai ir įspūdžiai, sugrįžus iš tos pačios ILGA AM ŽIŲ LAIK MENŲ

sau gyklos?

Tikėkimės, kad Jūsų nepersekios mažojo Nikola kla sės liki mas!

Savito požiūrio!

2

55

ŽV

AL

GO

S R

AT

AS

Ž I E M O S PA S L A P T Y S

KAUNASVytautė ŽilinskaitėVYTAUTĖ ŽILINSKAITĖ

Sniego senis ir bala

Sniego senį tik tik sulipdė, ir viskas jam nauja, neregė ta, įdo-

mu. Juodomis džiovintų slyvų akimis spokso į šviečian čius namų

langus, kelia nosį morką į dangų, nusėtą sidab ro žvaigž dėmis,

smalsiai sukiojasi į medžius, aplipusius snai gėmis.

– Į kokį gražų spindintį pasaulį aš atėjau! – sako sau, o jo

akys taip pat spindi iš džiaugsmo. – Jau kad pasisekė, tai pa si se-

kė. Nežinau nė kam dėkoti.

Po juo it veidrodis plytėjo ledo lopas. Sniego senis pasilenkė

ir jame išvydo savo atvaizdą. Kresnas, drūtas, tikras galinčius ilga

šelmiška nosimi, daugybe sagų ir su šluota pašonėje. „Va koks!

Tikrai smagus!“ – pasigėrėjo ir net užniūniavo.

Staiga virš jo sušlamėjo, šluota smarkiai pakrypo. Ant jos

nu tūpė juodas kranklys.

– Kur tupi, – sudraudė Sniego senis. – Šluotą numesi.

– O kam ji tau? Vis tiek nieko nešluosi, – atrėžė paukš tis.

Vis dėlto pakėlė sparnus ir mėgino nutūpti Sniego seniui ant

pa kaušio. Net grybštelėjo aštriu nagu.

– Tu man galvą žaloji, – nusiskundė senis. – Pasitrauk.

Paukštis nusklendė ant žemės ir įsižeidęs sukranksėjo:

– O kam tau galva, jeigu ji tuščia? Dėl to ir vadina tave Snie-

go seniu besmegeniu.

EI arba PRAEIK!

. Ar prisimenate Žilinskaitės kūrinių, skaitytų

pradinėse klasėse? Kuris įsiminė labiau siai? Kodėl? . Pasakykite, kokių nuorodų apie kūrinį pateikia

literatūrinės pasakos* pavadinimas

„Snie go senis ir bala“. . Jei šią pasaką* skaitysite visi drauge klasėje,

pasiskirstykite vaidmenimis: pasakotojas*,

Sniego senis, varnas Kranklys, viena iš pelyčių,

viena iš zylučių.

OP arba STOP!

. Spėkite, kas nulipdė

Sniego senį? Ką jo

išvaizda gali papasakoti

apie jo kūrėjus? . Koks Sniego senio

būdas? Kokių jausmų jis

kupinas?

150

5V

ILT

IS

Senis besmegenis sutriko, nesumojo, ką atsakyti. Tik su-

šnibždėjo:

– Užtat į kokį spindintį pasaulį aš atėjau!

– Neilgai tau spindės, – apsidairė kranklys. – Uoslė man sa-

ko: ryt poryt atšils, sniegas sutirps, ir iš tavęs beliks viena bala.

– Viena... bala... – nustėro Besmegenis. – Šito nežinojau.

– Iš kur žinosi, kai toks trumpaamžis. Vos atsiradai – ir jau

senis, – negailestingai klojo kranklys.

– O tu pats kas būsi? – pasiteiravo Sniego senis.

– Kranklys, šio kiemo senbuvis. Iš ilgaamžių padermės, – iš-

di džiai paaiškino paukštis. – Per daugelį žiemų čia prisižiūrėjau

tiek sniego senių besmegenių, kad nė skaičiaus nežinau.

– Tikrai? – pagyvėjo Sniego senis. – Jie juk mano proseniai.

Gal papasakotum apie juos nors truputį?

– Gaila snapą aušinti, – pasibrangino Kranklys. – Ką gi... tavo

prosenių būta ir gana įdomių. Vienas, pamenu, laikė virš galvos

kiaurą skėtį, kitas – vėjo malūnėlį. Trečias buvo įsikandęs pyp-

kę, o dar vienas vietoj šluotos turėjo spragilą... Buvo ir su gelda

ant galvos, ir su keptuve, ir su skrybėle... Užpernykštis riog sojo

ant senos padangos, o pernykštis gavo nosį iš alaus butelio. Vos

atsiradę, jie džiūgaudavo kaip tu...

– Ir iš visų teliko viena bala? – tyliai paklausė senis.

– Tik tiek. Apie tave patį neturėsiu net ką pasakoti – ko gero,

būsi pats neįdo miausias... O už svarbias žinias apie prose nius

derėtų atsilyginti.

– Kad neturiu kuo...

– Ogi tavo sagos, virtos bulvės. Nė vienas prosenis tokių pra-

stų neturėjo. O aš neblogai pasisotinčiau.

– Sotinkis, – leido Sniego senis, ir Kranklys mikliai išsikapo-

jo visas iki vienos. Pasi šluos tė snapą į šluotos kotą ir nuskrido

nė nepadėkojęs.

„Be sagų atrodau nekaip“, – nusiminė Besme genis ir pasi-

lenkė prie ledo veidrodžio. Šalia jo išvydo būrį pelių.

– Matėm, girdėjom, – sucypsėjo, – kaip atidavei Krankliui

sagas bulves. Padėk ir mums nuvyti badą, dovanok morką!

Balseliai buvo tokie gailūs, kailiukai tiek pašiurpę, kad Bes-

megenis nepasijuto iš taręs:

– Imkitės.

. Kaip pokalbį pakreipia

Sniego senis?

Kuo puikuojasi varnas?

Dėl ko nudžiunga

Sniego senis? . Ką sužinote apie Sniego

senio prosenelius?

Kuo jie skyrėsi,

kuo – panašūs? Ką

iš to galite pasakyti

apie jų kūrėjus? Kokių

skirtingų būdo savybių

ir kokią vieną – tą

pačią – sniego senių

lipdytojai galėjo turėti?

. Kas aplanko Sniego

senį? Koks juodojo

Kranklio būdas?

Iš ko sprendžiate? . Kaip Kranklys žvelgia

į Sniego senį? Ką apie jį

mano? Ar teisingai? . Kaip nuo varno

puolimo bando

gintis Sniego senis?

Kaip Sniego senio

džiaugsmą temdo

Kranklys? Kaip mano te,

kodėl?

151

Ž I E M O S PA S L A P T Y S

Vos dingo pelės su morka, atšvilpė dvi zylės:

– Kad jau toks dosnus, neskriausk ir mažų paukštelių. Alks-

ta me, šąlame, greit gausime galą...

Besmegenis suprato, ko nori zylės, ir visas nustėro. „Betgi

nuo likimo nepabėgsiu, – pamanė, – vis tiek virsiu bala, tad nors

alkaną pamaitinsiu.“

– Leskite, – sušnibždėjo.

Zylės akimirksniu čiupo po juodą slyvą ir nušvilpė į medį.

Besmegenį apgaubė tamsa. Dabar ir norėdamas nebūtų ga-

lėjęs matyti savo atvaizdo lede. O ir ko žiūrėti? Liko be nieko,

tik su sena šluota, kurios niekam neprireikė. „Grei čiau imtų

tirpti sniegas, iš manęs liktų bala, ir viskas baigtųsi“, – troško

tik vieno.

Bet oras ne tik neatšilo, o dargi pašalo. Sniego senis nebe-

ma tė, kaip dar ryškiau suspindo mėnulis, dar vaiskiau sužvilgo

sniegas. Tik iš kur tas sparnų šlamesys? Ir kieno čia kojukių

treplenimas? Oi, kas ir kodėl jį čiupnoja, baksnoja, mynioja? O

kai viskas liovėsi, ūmai praregėjo. Išvydo galybę žvaigždžių virš

savęs, o po savimi – tas pačias zyles ir pelyčių būrį.

– Nagi pasižiūrėk į save! – sušuko visos vienu balsu.

Vėl jis palinko prie ledo veidrodžio. Žydrų karolių akys, me-

dinė Buratino nosis ir tikros sagos – kiekviena kitokia. O kairė-

je krūtinės pusėje kažkas skaisčiai skaisčiai rau dono. Pasilenkė

žemiau: ogi prilipdyta kartono širdis!

– Ir kaip suspėjot tiek visko rasti? – nusistebėjo.

– Kur nesuspėsi, – nusijuokė zylės, – kai slėptuvėse turime

tiek ir tiek.

– O rūsiuose, – pridūrė pelytės, – ko tik nerasi!

– Labai labai ačiū, tik kaip jums atsilyginsiu, – susirūpino

Sniego senis. – Tą vieną šluotą beturiu.

– Ką jis kalba! – net pašoko zylės. – Mes tau skolingos! Ati-

davei brangiausią turtą – akis.

– Ir nosį, nosį! – priminė pelytės.

– Ir sagas, – sukranksėjo storas balsas.

Prie jų tapseno Kranklys.

– Žiū, kaip tave išdabino, – pakraipė snapą. – Bet žinai, ką

tau pasakysiu?

– Žinau, – atsiduso Sniego senis. – Kad iš manęs vis tiek

liks bala.

– Ne, dabar jau ne. – Kranklys bakstelėjo snapu jam į šir -

dį. – Liks štai kas...

. Kaip vertinate Kranklio

žodžius apie Sniego

senio likimą? . Kuriam iš šių veikėjų*

svarbiau jausmai,

kuriam – nauda? Kodėl

Sniego senis savo nosį

atidavė pelytėms? . Kodėl jis akis atiduoda

zylutėms? . Kaip keičiasi Sniego

senio nuotaikos?

Ką jis dabar jaučia?

. Kas papuošė Sniego

senį? Kokį gyvenimo

dėsnį iš varno išmoko

Sniego senis? Kodėl

jis susirūpino gavęs

dovanų? . Ką Sniego seniui

paaiškina gyvūnai? . Ką Sniego senis

besmegenis atskleidžia

išmintingajam varnui

Krankliui?

152

5V

ILT

IS

RAKTAS

O !1. Jūsų nuomonė apie šią literatūrinę pasaką*.

Kuo ji nepaprasta? Ar tikėjotės tokios

pabaigos?

2. Aptarkite pasaką*. Kokia jos tema*,

problema*, pagrindinė mintis*?

3. Apibūdinkite abu pagrindinius veikėjus* –

Sniego senį ir varną Kranklį. Kokios būdo

savybės jiems būdingos? Kuo jie skiriasi?

Kuris iš jų būtų geresnis draugas? Kodėl?

4. Parašykite samprotavimą* apie geraširdišku-

mą (pvz.: „Ar darant gera reikėtų laukti

atlygio?“, „Kas geriau – trys statinės teisybės

ar šaukštelis gailestingumo?“).

O H O !1. Pagalvokite, ar esate skaitę literatūrinių

pasakų* panašia – sniego senio(-ių) – tema*.

Gal skaitėte Anderseno literatūrinę

pasaką* „Sniego senis“? Gal prisimenate

Vytauto Misevičiaus „Besmegenį“ iš „Danuko

Dunduliuko nuotykių“ ar Milošo Macoureko

literatūrinę pasaką* „Seniai besmegeniai

ir gyvybės stebuklai“ iš knygos „Du šimtai

senelių“? Pastarieji du kūriniai pateikiami

Kūlgrindoje.

2. Palyginkite vieną pasirinktą pasaką* apie

sniego senį(-ius) su Žilinskaitės literatūrine

pasaka*. Kuo kūriniai panašūs? Kuo ski riasi?

Kuris Jums įdomesnis? Kodėl?

3. Jeigu besmegenių tema* Jus irgi sudomino,

galite šia tema* istoriją sukurti patys arba

nulipdyti kieme savo senį besmegenį.

O H O H O ! Ar seniai lipdėte sniego senį? Prisiminkite, ar

buvo smagu. Projektas „Sniego senis – ne

bala!“ siūlo Jums iš standaus popieriaus

iškirpti sniego senio figūrėlę, nupiešti jo

veidą, ant vidurinio skritulio padaryti kišenėlę

(galima priklijuoti pusę skritulio) ir su galvoti,

ką į ją įdėti: gal gėlės, gal širdelės, gal laivelio

formos popieriaus skiautę, kurioje galėsite

parašyti nuoširdų sveikinimą ar tiesiog įdėti

mažytę smulkmeną (saldainį, su džiovintą gėlės

žiedą ar kt.). Susitarkite, kada, kokia proga

galėtumėte jais pasikeisti su klasės draugais

arba tiesiog pasidalyti jais burtų keliu.

Suteikite

džiaugsmo

kitiems –

geraširdžio

sniego senio

figūrėlė gali

ištirpdyti ledą

bet kurioje

širdyje!

153

Taisyklingai Išmintingai

Remiantis mokyklinio rašinio* tai syk lė mis, reikia

rašyti nuosekliai, pagal planą.

Įžangoje derėtų paaiškinti, ką ir kodėl pa sirinkote

aprašyti.

Dėstyme pasirinkta tvarka (iš apačios į viršų, iš

viršaus į apačią, iš toliau artyn ar kita seka...) pagal

tam tikrus požymius (formos, spalvos, kvapai,

garsai...) apra šomas objektas ir nurodomos jo

savybės, paskirtis ar poveikis kitiems.

Pabaigoje – apibendrinimas, savųjų atra dimų

įvertinimas.

Remiantis literatūriniu aprašymu*, ne ko pi juojant

(t. y. ne mėgdžiojant!), bet savaip pritaikant įgytą

patirtį. Pvz., Anta no Ramono „Rudens“ ištrauka:

Jau ruduo. Einant rytą prie ežero oras toks šaltas,

tyras, tirštas, kvapnus, jog ne su pranti, ar valgai, ar

kvėpuoji. Virš ežero rūkas, pilkuma, kurioje uždūsta

žvilgsnis. Dar nepatekėjo saulė. Rasa nepapsi, kaip

paprastai būna tokiais rytais rudens pra džioje, nuo

medžių lapų. Begalinė ir baisi šios vasaros sausra

palietė ir rudenį. Jau krinta lapai, sudžiūvę, sausi,

ir to nuo stabaus beržų geltonio, kurį taip mėgsta

pradedantys poetai, šį rudenį tikriausiai nebus.

Jis bus paprastesnis, skaudesnis, netikėtas. Proza.

UŽDUOTIS: sukurkite rudens gamtos vaizdo (peizažo) arba ko-

kio nors augalo apra šymą*.

RAŠYMO ŽINGSNIAI

Pagalvokite, kodėl rašysite: norite patys savais žodžiais at-

skleis ti kažką patirta ypa tinga, norą rašyti žadina perskaityti įdo-

mūs literatūros kūriniai, norite nustebinti, pra džiuginti kitus, tu-

rite paklusti mokytojui ar ... – tai būtų Jūsų rašymo motyvas.

Nuspręskite, ką pasirinksite aprašyti: pažįstamą vietovę prie

upės, miške, ant kalno, vaizdą pro langą ... ar Jums įdomų auga-

lą (medį, gėlę, žolę ar ...) – tai būtų Jūsų aprašymo objektas.

Pasirinkite, kaip aprašysite.

APRAŠYMAS*

Kokie tekstai* vadinami

aprašymais*? Galite remtis

savo nuomone ir patirtimi,

literatūros pavyzdžiais arba

kalbos mokslo teiginiais.

Žaismingai Laisvai

Augalas aprašomas labai kruopščiai, smul kiai, bet

„užkoduojamas“ kaip mįslė*. Pvz.:

Ąžuolas ąžuolaitis,

Šimtašaknis šimtalapis,

Ant viršūnės saulė teka.

(Saulėgrąža)

1 Gromata (ntk. svet.) – láiškas, rãštas, dokumeñtas.

Rašoma be plano, savaip, kas matoma, kas girdima,

kas jaučiama, kas suprantama žvelgiant į gamtą ir

paklūstant savo įspūdžiams.Viršuj medžio ugnis dega.

(Šermukšnis)

Tėvas su adatytėm,

Močia su gromatytėm1,

Vaikai su uodegaitėm.

(Agrastas)

Išsirinkote aprašymo* būdą? Dabar rei kė tų

sugalvoti pavadinimą (tai temos* užuo mina,

nuoroda arba pati tema*), su daryti planą,

rašyti ir patikrinti.

Sėkmės!

40

1A

KIM

IRK

A

I. AKIMIRKA

1. Apibūdinkite, kas yra laikas, kuo skiriasi akimirka nuo amžinybės.

2. Kurie posakiai apie laiką, Jūsų nuomone, yra džiaugsmingi (t. y. optimistiški), kurie – liūdni (pesimistiški):Laiko dantys aštrūs: laikas ir kalnus sugraužia.Kiti metai – kiti lapai, kiti ir obuoliukai.Nauji medžiai, nauji ir kirtėjai. (Lietuvių liaudies patarlės*)

3. Parašykite savo nuomonę apie du metų laikus – Jums labiausiai patinkantį ir labiausiai nepatinkantį aiškindami, kodėl taip manote.

II. Poezija*

1. Paaiškinkite, kokie kūriniai vadinami poezija*.

2. Pasakykite, kokia viena pagrindinė tema* galėtų sieti šio skyriaus eilėraščius* „Vasara su Tomu Sojeriu“, „Močiutė kerpa avį“ ir „Po tuščią rudenio namą“.

3. Parašykite, kuris iš trijų skyriaus eilėraščių* Jums gražiausias, kodėl – dėl melodijos*, žodžių, vaizdų, minčių ar ...

III. Proza*

1. Pasakykite, kokie tekstai* vadinami proza* ir kuo skiriasi apsakymas* nuo apy sakos*.

2. Aptarkite, kokių sunkumų kilo skaitytų šio skyriaus prozos* ištraukų veikėjams* Tomui, Keitei, Mikei, Batui ir Vandai ir kaip jie tuos sunkumus įveikė.

3. Parašykite, kuri šio skyriaus prozos* ištrauka Jums įdomiausia. Kodėl? Kuri – juo kin giausia? Kodėl?

IV. Kūriniai ir kūrėjai

1. Savais žodžiais apibūdinkite, kokie žmonės vadinami rašytojais ir kokie tekstai* – grožine literatūra*.

2. Pasakykite savo nuomonę, koks gali būti tikrovės ir išmonės santykis grožinėje literatūroje*. Kurie šio skyriaus kūriniai Jums atrodo artimesni tikrovei, kurie – daugiau nuo jos nutolę? Paaiškinkite, kodėl taip manote.

3. Pabandykite spėti, iš kurių šio skyriaus poetų eilėraščių* (šių kūrinių vadovėlyje nebuvo!) galėtų būti pateikiamos citatos:

1. Jau taip dažnai užklumpa liūtys, / Jau tyliai vakaras tamsėja, / Kažkam jau bai giasi rugpjūtis, / O tau – prasideda rugsėjis.

2. Šiemet prakiuro Ruduo – / Skęsta kaip laivas Žemelė.

3. Sodinu aš medį, / kad lapai žaliuotų, / kad paukščiai čiulbėtų, / kad jo pavėsy miegotų balta avytė.

Kodėl taip manote? 4. Pabandykite spėti, iš kurių šio skyriaus

prozos* kūrinių (vadovėlyje šių ištraukų nebuvo) pateikiamos citatos:

1. Kai kas pranašavo, kad jis taps prezidentu, jeigu, žinoma, iki to laiko nebus pakartas.

2. Rankos jums duotos ne tam, kad pastumtumėt mažesnį, pakel tumėt akmenį prieš draugą, neteisingai prisiektumėt.

3. Jam atrodė, kad gamta girdi ir supranta jį kur kas geriau nei kai kurie draugai.

Paaiškinkite, kodėl taip manote. 5. Parašykite savo nuomonę apie labiausiai

šiame skyriuje Jus sudominusį rašytoj ą. Kuo jis sudomino? Kodėl?

6. Parašykite, kuriuos šiame skyriuje aptartus prozos* kūrinius ar Aitvaro rekomen-duojamas knygas esate skaitę (kokia Jūsų nuomonė?), ką norite perskaityti (kodėl?).

41

Documents

Lingo lego laduto