LITERATŪRAªRA. Metodinės rekomendacijos. I...LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS, 10 KLASĖ VERTINIMAS / 4 „LITERATŪRA 10 KLASEI“ (I dalis) METODINĖS REKOMENDACIJOS

Sugrįžtantys tekstai

era

LITERATŪRA

Metodinėsrekomendacijos10 klasei

I DALIS

Violeta DumčiuvienėVilma DulevičienėLaima Skabickienė

Sugrįžtantys tekstai

© Violeta Dumčiuvienė, 2018© Vilma Dulevičienė, 2018© Laima Skabickienė, 2018© Leidykla „Šviesa“, 2018

era

LITERATŪRA

Metodinėsrekomendacijos10 klasei

I DALIS

3

TURINYS

LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS, 10 KLASĖ VERTINIMAS / 4

„LITERATŪRA 10 KLASEI“ (I dalis) METODINĖS REKOMENDACIJOS. UŽDUOČIŲ ATSAKYMAI

I CIKLAS. ANTIKA IR JOS ŽENKLAI LITERATŪROJE / 8

1 SKYRIUS. Graikų mitinio pasaulio modelis. Mitų herojai ir jų žygių prasmė / 8

2 SKYRIUS. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas / 19

3 SKYRIUS. Garbės ir šlovės samprata. Epinio pasakojimo poetika / 28

4 SKYRIUS. Laisvo žmogaus laikysena / 36

5 SKYRIUS. Viešo žodžio svarba ir galia / 42

II CIKLAS. BIBLIJA IR JOS TRADICIJA / 47

1 SKYRIUS. Senojo Testamento gyvenimo išmintis ir etinės nuostatos / 47

2 SKYRIUS. Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei / 55

3 SKYRIUS. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje / 62

PRIVALOMOS IR REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS / 68

4LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS, 10 KLASĖ

LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS

10 KLASĖ

UGDYMO PROCESO TRUKMĖ – 36 savaitėsPAMOKŲ SKAIČIUS: 180 (5 pamokos per savaitę).Literatūriniam ugdymui skiriama 90 pamokų.

DALYKO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI (iš Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrųjų programų)

81.2.1. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo tikslas – padėti mokiniams suvokti ir ugdytis lietuvių kalbą kaip svarbią savo tapatybės dalį, Lietuvos visuomenės bendravimo būdą; atrasti literatūrą kaip asmeninei egzistencijai svarbią kultūros sritį, ugdytis savarankišką ir kūrybišką požiūrį į literatūrą; suvokti save kaip lietuvių kalbos, literatūros ir kultūros paveldėtoją, puoselėtoją ir kūrėją; ugdytis laisvo, atsakingo asmens savimonę.

81.2.2. Lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo uždaviniai – sudaryti sąlygas, kad mokydamiesi lietuvių kalbos ir literatūros mokiniai:81.2.2.2. atrastų skaitymo malonumą, suvoktų literatūrą kaip meną, lavintųsi estetinę pajautą, įžvelgtų literatūros jungtis su kitais menais;81.2.2.3. susipažintų su lietuvių ir kitų tautų literatūra, su lietuvių tautosaka, kitais Lietuvos kultūrai svarbiais tekstais, jų kalbine įvairove, iškiliomis kultūros asmenybėmis,

kultūrai reikšmingais istoriniais įvykiais;81.2.2.4. susipažintų su Europos kultūros tradicija, jos ištakomis; įžvelgtų jungtis tarp lietuvių ir užsienio literatūros kūrinių;81.2.2.5. remdamiesi literatūra formuotųsi moralines nuostatas, suvoktų sąžiningumo, teisingumo, ištikimybės, pilietinės atsakomybės bei kitų žmogaus dorybių grožį, jų

svarbą bendruomenės gyvenime, ugdytųsi šias dorybes;81.2.2.6. domėtųsi Lietuvos kultūriniu gyvenimu, kritiškai vertintų informaciją, pateikiamą įvairiais informacijos kanalais, lavintųsi savarankiško mąstymo gebėjimus.

VERTINIMAS

Mokinių pasiekimai vertinami vadovaujantis X klasės mokykloje ar gimnazijoje patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo aprašu ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programos Mokinių darbų vertinimo aprašu. Taikomas diagnostinis, formuojamasis ir kaupiamasis vertinimas atsižvelgiant į darbo formas, pamokos uždavinius, mokinių galimybes. Apibendrinamasis vertinimas taikomas baigus ciklą. Numatyti kontroliniai darbai, rašiniai, projektiniai darbai įvertinami pažymiu. Kalbėjimo užduotys vertinamos pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programoje pateiktus kriterijus taškais, kurie paverčiami pažymiais. Kitų vertinamų darbų vertini-mo kriterijai numatomi iš anksto ir mokiniai su jais supažindinami.


I dalis

I CIKLAS. ANTIKA IR JOS ŽENKLAI LITERATŪROJE

28 pamokosAnalizuodami kūrinius žodžiu ir raštu vartoja sąvokas ir jas sieja su kūrinio prasmių aiškinimu ir žanrinėmis ypatybėmis.Nurodo tekstų tipą, žanrą ir funkcinį stilių, paaiškina jų pagrindines savybes ir paskirtį; paaiškina, kaip teksto raiškos būdas priklauso nuo jo paskirties ar adresato, tipo ir autoriaus individualybės.Aptaria perskaitytus Antikos kūrinius siedami juos su lietuvių kultūra ir jos reiškiniais, savo ir bendruomenės gyvenimo problemomis. Geba paaiškinti mito herojų ir jų veiksmų simbolinę prasmę.Nagrinėja herojinio epo tekstus ir pasakotojo poziciją siedami su rašytojo gyvenama epocha, laikotarpiu.Geba atpažinti ir apibūdinti epe panaudotas raiškos priemones ir jų paskirtį, paaiškina teksto sąsajų su kontekstu aspektus.Vartoja herojinio epo žanrui būdingus lingvistinius ir teksto analizės terminus.Analizuoja ir interpretuoja poezijos kūrinius, apibūdina jų motyvus, vaizdinius, suformuluoja kūrinio temą, pagrindinę mintį, svarbiausias idėjas.Diskutuoja apie kūrinyje svarstomas temas ir problemas, jų universalumą.Nurodytu aspektu lygina tarpusavyje kūrinius, atlieka projektinius darbus.Nusako dramos kūrinių temą, suformuluoja juose keliamas problemas ir pagrindines idėjas.Geba tinkamai vartoti sąvokas: dramos vaizduojamasis pasaulis – veikėjai, konfliktas, veiksmas, veiksmo vieta, veiksmo laikas, dialogas, monologas.Apibūdina personažo išvaizdą, veikėjo charakterį, elgesį remdamiesi tekstu, palygina ir supriešina veikėjus, vertina jų elgesį ir pateikia jų elgesiui alternatyvų, palygina save su personažais.Savarankiškai pasirengia viešajai kalbai ir ją pasako. Geba pasirinkti pagal kontekstą tinkamą žodyną, kalbėjimo tempą, intonaciją ir neverbalines išraiškos priemones.

1 skyrius. Graikų mitinio pasaulio modelis. Mitų herojai ir jų žygių prasmė (8)

Literatūrinis ugdymas – 6 Kalbos vartojimo ugdymas – 2

Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Vasaros skaitymo įspūdžiai, kurso programa Supažindinimas (1)Asmeninis laiškas pasirinktam mito herojui (1)(Vertinama pažymiu)

„Prometėjas“ (1)„Ikaras ir Dedalas“ (1)„Orfėjas ir Euridikė“ (1)„Sizifas“ (1)„Narcizas“ (1)

J. Vaičiūnaitė „Orfėjas ir Euridikė“, „Keturi portretai“ (1)

2 skyrius. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas (4)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Projektinis – tiriamasis darbas „Kario skydas Antikos herojiniame epe“ (2)(Vertinama pažymiu)Homeras „Iliada“ (2) –


3 skyrius. Garbės ir šlovės samprata. Epinio pasakojimo poetika (5)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Projektas „Kino kelionių klubas. Pažintis su di-džiuoju keliautoju Odisėju“ (2)(Vertinama kaupiamuoju pažymiu)Homeras „Odisėja“ (2) K. Bradūnas „Odisėjas buvo nekantrus“ (1)

4 skyrius. Laisvo žmogaus laikysena (5)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Tiriamasis projektinis darbas „Antikos drama“(1)(Vertinama kaupiamuoju pažymiu)Sofoklis „Antigonė“ (2)

Kalbos, telkiančios bendruomenę (iš N. Sadūnaitės kal-bos teisme (ištraukos) (1)

J. Degutytė „Antigonė“ (1)

5 skyrius. Viešo žodžio svarba ir galia (4)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Viešoji kalba pasirinkta tema (1)(Vertinama pažymiu)

„Periklio kalba laidojant atėniečius“ iš Tukidido „Pelopo-neso karo“Just. Marcinkevičiaus kalba laidojant sausio 13 d. žuvu-siuosius (1)S. Geda „Žodis Lietuvai“, pasakytas Persitvarkymo Sąjū-džio mitinge Vilniuje, Vingio parke, 1988-07-09V. Landsbergio kalba Jungtinių Tautų Organizacijos Ge-neralinės Asamblėjos 46-ojoje sesijoje (1)Horacijus „Jaunimui“ (1)

I ciklo „Antika ir jos ženklai literatūroje“ baigiamasis darbas (2)Rašinys „Ką reiškia būti laisvam“


II CIKLAS. BIBLIJA IR JOS TRADICIJA

15 pamokųGeba atpažinti ir apibūdinti įvairiuose tekstuose panaudotas raiškos priemones ir jų paskirtį, paaiškina teksto sąsajų su kontekstu aspektus, atpažįsta pagrindinius įta-kos darymo būdus.Atpažįsta, geba paaiškinti ir tikslingai vartoja leksines, sintaksines ir fonetines stiliaus figūras bei retorines raiškos priemones: parabolė, alegorija, palyginimas.Komentuoja dailės kūrinius ar menines fotografijas, idėjomis ar nuotaika artimus skaitytam literatūros kūriniui.Rašydami rašinius, remdamiesi skaitytais kūriniais, aptaria svarstomas temas ir problemas, parodo jų sprendimo būdus.

1 skyrius. Senojo Testamento gyvenimo išmintis ir etinės nuostatos (5)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Projektas „Senojo Testamento gyvenimo išmin-tis – pagalba sprendžiant etines nūdienos pro-blemas“ (2)Pirmasis pasakojimas apie kūrimą (1)

„Kainas ir Abelis“, „Abraomo išbandymas“, „Babelio bokštas“ (1)Dovydo psalmės: Ps 8, Ps 42 (1)

2 skyrius. Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei (4)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Poleminio pobūdžio rašinys „Su Gerąja Naujie-na ar be jos?“ (2)

„Dešimt talentų“, Kalno pamokslas (1)„Sūnus palaidūnas“, „Himnas meilei“ (1)

3 skyrius. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje (4)


Privalomi pagal BP kūriniai Rekomenduojami pagal BP kūriniai Pasirinkto žanro kūrinio (reklama, prisistatymas socialiniame tinkle facebook.com, interviu, žinių pranešimas, rekomendacija) kūrimas (1)J. Biliūnas „Lazda“ (1)

B. Krivickas „Dovydas prieš Galijotą“ (1)B. Brazdžionis „Ką sakė mūrininkas Jėzui tą naktį“; K. Bradūnas „Krikštasuolė“ (1)

II ciklo baigiamasis darbasK. Donelaičio poemos „Metai“ „Žiemos rūpesčių“ pabaigos analizė – teksto suvokimas (2)

8„LITERATŪRA 10 KLASEI“ (I dalis). Metodinės rekomendacijos. Užduočių atsakymai

„LITERATŪRA 10 KLASEI“ (I dalis). METODINĖS REKOMENDACIJOS.

UŽDUOČIŲ ATSAKYMAI

I CIKLAS. ANTIKA IR JOS ŽENKLAI LITERATŪROJE1 SKYRIUS. Graikų mitinio pasaulio modelis. Mitų herojai ir jų žygių prasmė

1 UŽDUOTIS

1. Remdamiesi tekstu apibūdinkite mitą. Tai pavidalus mainanti, bet nuostabiai patvari istorija, pasikartojanti užuomina, kad nepatirtų dalykų visada yra daugiau, nei kada bus žinoma ar pasakyta. Mitologiniai simboliai neišgalvojami, tai savaiminiai sielos kū-riniai, ir kiekvienas turi nepažeistą galios užuomazgą, kilusią iš pradinio šaltinio.

2. Kodėl mitai ilgaamžiški? Visur, kur gyvena žmonės, visais laikais ir įvairiomis sąlygomis klestėjo mitai. Tai gyvas įkvėpimo šaltinis vis-kam, ką tik žmogus kurdavo kūno ir dvasios pastangomis.

3. Kuo mitas universalus? Pirmykščiai magiškos galios turintys mito atgarsiai teikia gyvybės religijoms, filosofijos kryptims, menams, įkvepia pirmykščių ir istorinių laikų visuomenines žmonių elgesio normas, svarbiausius mokslo bei technolo-gijų atradimus ir net sapnus.

2 UŽDUOTIS

1. Kodėl mitai vadinami kolektyvine kūryba? Mitai apibendrina žmonių santykių ir reiškinių įvairovę, atspindi senovės pasaulio supratimą, aiškina papro-čių, daiktų atsiradimo aplinkybes ir priežastis, jie nėra skirti individualiai vieno žmogaus patirčiai, jausmams atspindėti.

2. Nusakykite, kaip atsirado herojų kultas, herojinė mitologija.

Tikėta, kad po fizinės mirties kiekvieno mirusiojo siela persikelia į kitą pasaulį, ten įgauna ypatingą jėgą ir gali gyviesiems žemėje padėti ar kenkti. Tad mirusysis tapdavo dievybe, kurią reikia gerbti, jai aukoti aukas, atlikti tam tikras apeigas. Taip atsirado herojų kultas ir pasakojimai apie jų žygius – herojinė mitologija.

3. Pasvarstykite, apie kokias vertybes, kelio į žmogaus tobulėjimą kryptis kalbama graikų mituose.

Kalbama apie vertybes (nuolankumą, saiką, paklusnumą), kuriomis atskleidžiamas žmogaus priklausymas nuo dievų valios, nes tai lėmė ir tvarką žemėje. Vėlesniuose mituose išryškinama laisva žmogaus valia, teisė moralės įstatymus nustatyti pačiam ir spręsti, koks turi būti jo veiksmų ir gyvenimo pagrindas.


3 UŽDUOTIS

1. Patyrinėkite reprodukcijose vaizduojamus mitų herojus, juos susiekite su pateiktais tekstais.

1 iliustracija. Dž. Aseretas, Tantalas. „Tantalas Sipilo miesto (Mažoji Azija) karalius, dievų bičiulis <...>.“ (Antikos žodynas)2 iliustracija. Mirštantis Achilas. „Achilas – svarbiausias Homero „Iliados“ personažas. <...>“ (A. Veličkienė, Antikos mi-

tologijos žinynas)3 iliustracija. Ticianas, Sizifas. „Sizife savo brolį sutikau... / Tai tu – jo akmeninis žaidimas. <...>“ (J. Degutytė, Sizifas)4 iliustracija. D. van Babiurenas, Hefaistas surakina Prometėją. „Kas per trenksmas aidi kalnuose? <...>“ (V. Mykolaitis-

Putinas, Prometėjas)5 iliustracija. Dž. V. Voterhausas, Penelopė ir jaunikiai. „Nebegrįš odisėjai, šį kartą gal nebegrįš... <...>“ (J. Degutytė,

Homeras)Atpažįsta tekstuose mitų herojams būdingus požymius, įvykius, vaizduotus mituose.

2. Pasirinkite vieną mito herojų ir išsiaiškinkite (paieškokite internete, literatūros šaltiniuose), ką šis herojus simbolizuoja šiandien.

Pavyzdžiui, Prometėjo ugnis – nuolatinis vidinis veržimasis, siekimas aukštų mokslo, meno tikslų, talentas, gabumai.

3. Pasvarstykite, kodėl nūdienos žmogus lygina-mas su mito herojumi.

Reikėtų kalbėti apie vertybes, charakterio savybes, kurias žmogus turėtų branginti, puoselėti, ugdytis. Pavyzdžiui, pasiaukojimą, drąsą, kilnumą ir pan.

4 UŽDUOTIS

1. Paaiškinkite, kokią graikų mitinio pasaulio sampratą pateikia mitas apie Prometėją. Ko-kios erdvės sudaro pasaulį, kas jose gyvena?

Pasaulio erdvė trimatė: dangaus erdvė, kurioje gyvena Dzeusas ir kiti Olimpo dievai, Žemė, kurioje gyvena žmonės, ir joje prie uolos prikaustomas Prometėjas, minimas Hadas, esantis požemio erdvėje.

2. Užpildykite sekos schemą nurodydami Dzeu-so veiklą. Aptarkite jo elgesio motyvus.

Dzeusas atidžiai stebėjo, kad Žemėje niekas nepakenktų jo valdžiai. → Dzeusas nusprendė žmonių giminę atimti iš Prometėjo valdžios, sušaukė žmones, nurodė jų teises ir pareigas naujiesiems dangaus valdovams. → Už Prometėjo apgavystę Dzeusas nebedavė žmonėms ugnies, kurią troško savo kūriniams suteikti Prometėjas. → Olimpo valdovas norėdamas įskaudinti Prometėją baudžia žmones – nusiunčia į Žemę Pandorą. → Dzeusas liepė Hefaistui sugauti ir grandinėmis sukaustyti Prometėją. → Dzeusas liepė ereliui kas dieną draskyti Prometėjui kepenis.Dzeusas savo sprendimais rodė valdžią, bijojo prarasti savo galią, nes matė, kad Prometėjas pelno žmonių meilę, šie drąsėja, įgyja pasitikėjimo savimi, vadinasi, gali nebepaisyti Olimpo valdovo. Dzeusas skaudina Prometėją, pasiprie-šinusį jam, nubausdamas titanui labai brangius žmones.

3. Ar galėtumėte Dzeusą vadinti teisingu dievu? Pagrįskite savo nuomonę.

Dzeusas nėra teisingas valdovas. Jam svarbiausia neprarasti valdžios, įtakos žmonėms, autoriteto, kurį pelnė skleis-damas baimę, demonstruodamas jėgą prieš silpnesnius, jis savanaudis, neobjektyvus.


4. Užpildykite sekos schemą nurodydami Pro-metėjo veiklą. Paaiškinkite Prometėjo elgesio motyvus.

Prometėjas atgaivino dykynes, iš molio ir vandens nulipdė žmogų. → Kaip žmonių giminės tėvas ir gynėjas, jis, kad dievai už savo globą neužkrautų žmonėms ant pečių per didelės naštos, apgavo Dzeusą. → Kai kerštaujantys dievai nedavė žmonėms ugnies, Prometėjas ryžosi gauti ugnį prieš Olimpo valdovo valią ir Žemėje uždegė pirmą ugnia-kurą. → Gerasis titanas išmokė žmones menų, atvėrė dangaus ir Žemės paslapčių. → Titanas prijaukino kai kuriuos laukinius žvėris, kad tie žmogui padėtų, pamokė, kaip dirbti žemę ir išsiauginti auksinių grūdų. → Parodė jiems, kur žemės gelmėse glūdi ligi tol nežinomi metalai – varis, sidabras ir auksas.Titanas negalvojo apie savo gerovę, susigrūmė su dievais, nepakluso jų valiai, išliko orus, garbingas, pasiaukojo dėl šviesesnės žmonių ateities. Jis altruistas.

5. Aptarkite, kaip atrodė žmonių giminė, kol Pro-metėjas jai dar nepadėjo. Apibūdinkite, kokie žmonės tapo po to, kai Prometėjas jiems at-nešė ugnį.

Žmonės buvo silpni ir menki. Žiūrėjo, bet nieko nematė, klausė, bet nieko negirdėjo. Bejėgiai, lyg vaiduokliai slan-kiojo po jauną Žemę, nieko nenutuokė apie darbo įnagius, nemokėjo tašyti akmenų ir iš molio degti plytų, iš medžių ręsti trobų. Nelyginant akli termitai, jie glaudėsi po žemėmis, tamsiuose, drėgnuose uolų urvuose. Naktimis tie žmo-nės stiro nuo šalčio ir drebėjo išgirdę girioje gūdžiai staugiant laukinius žvėris. Jie dar nebuvo patyrę, kas toji karšta ugnis, neišmanė, kaip lydyti ir kalti metalą.

6. Paaiškinkite, dėl ko Dzeusas taip žiauriai nu-baudė Prometėją.

Pirma, Prometėjas pasipriešino jo valiai, tai jį, kaip vyriausiąjį dievą, įžeidė. Jis, tironas, norėjo parodyti savo valdžią, pažeminti titaną. Antra, Dzeusas suvokė Prometėją esant stiprų konkurentą jam, taigi siekė susidoroti su juo.

7. Prometėjas vadinamas maištingumo sim-boliu. Remdamiesi filosofo Vytauto Kavolio mintimis ir mitu suformuluokite maištininko apibrėžtį. Įvertinkite maištautojo santykį su aplinka, poelgio tikslą ir atsakomybę.

Maištininkai, sukylantys prieš tironiškus įstatymus, dažnai būna vieniši, tačiau taip jie įprasmina save, atranda ramy-bę, gyvenimo prasmę. Nepaisydami savęs jie siekia gėrio, prisiima atsakomybę už savo žodžius, poelgius, tai naujos civilizacijos pradžios simbolis. Tai kuriamojo maišto atstovai.

8. Pasvarstykite, koks požiūris į sąmoningą žmo-gaus pasirinkimą ir jam lemtą likimą atsklei-džiamas šiame mite. Atsakymą parašykite remdamiesi schema.

Kadangi (argumentai „už“) negalvojant apie save nepabijota mesti iššūkio dievams, kad būtų padėta žmonėms, kad jų gyvenimas taptų lengvesnis, o žmonės taptų oresni, imtų gerbti save, drįsčiau teigti, (teiginys) kad toks žmogaus gyvenimas yra prasmingas, sektinas, nes lemia civilizacijos raidos progresą, žmonijos išlikimą. Žinoma, galima sa-kyti, kad (argumentai „prieš“) nūdienos žmonėms svetima empatija, pasiaukojimas dėl kito gerovės, jiems labiau rūpi asmeninė gerovė, karjera, akivaizdus visuomenės susvetimėjimas, nes pasaulyje įsigali informacinės technolo-gijos, dirbtinis protas, pakeičiantis gyvo žmogaus pagalbą, dėmesį. Tačiau svarbiau yra (svarbiausias argumentas „už“) žmogiška meilė, šiluma, ištiesta ranka, kilni, bebaimė širdis. Taigi aš manau, kad (teiginys) kiekvienas individas, rūpin-damasis kitais, ne tik savimi, gyvena prasmingai.

9. Pasvarstykite, kokia prasmė suteikta ugnies simboliui mite apie Prometėją. Ją palyginkite su Justino Marcinkevičiaus poemos „Heroica, arba Prometėjo pasmerkimas“ ištraukoje pa-teikta ugnies samprata.

Ugnies samprata mite apie Prometėją Ugnies samprata Justino Marcinkevičiaus poemos ištraukoje

Tai pasiaukojimo už taurias vertybes nepaisant savęs simbolis. Tai savos vertės suvokimo simbolis. Tai amži-nos atsakomybės, gėrio simbolis.

Sąmoningumo, vienybės, bendrystės, demokratijos, lais-vės simbolis.

10. Suformuluokite pagrindinę mito apie Pro-metėją mintį.

Gyventi mylint ir gerbiant žmogų, pasiaukoti už šviesius idealus, prisiimti atsakomybę už civilizacijos ateitį, nebijo-ti priešintis tironijai, melui, tamsai.


11. Mite raskite nurodytas meninės raiškos prie-mones ir aptarkite jų paskirtį tekste.

Meninės raiškos priemonių pavyzdžiai Jų paskirtis tekste

Metafora – „<...> mirtis virš viso pasaulio išskleidė savo juodus sparnus.“

Teikia įtaigumo, vaizdingumo, sustiprina grėsmės pojūtį.

Palyginimas – „<...> jie lyg vaiduokliai slankiojo po jauną Žemę <...>.“

Sustiprina bejėgystės pojūtį, atskleidžia menką žmo-nių savivertę.

Vaizdingasis veiksmažodis – „<...> stiro nuo šalčio <...>.“ Įtaigesnis nei šalo.

Frazeologizmas – „<...> neužkrautų žmonėms ant pečių per didelės naštos.“

Teikia vaizdingumo.

5 UŽDUOTIS

1. Perskaitykite ištrauką iš Birutės Janulevičiū-tės interviu su rašytoju Vytautu V. Landsber-giu ir pasvarstykite, kokiam sąmonės būviui priskirtumėte Prometėją. Kodėl?

Galimi įvairūs atsakymai, svarbu, kaip argumentuos.

6 UŽDUOTIS

1. Nusakykite mito temą. Apie tėvo ir sūnaus siekį grįžti tėvynėn – į Atėnus.

2. Nurodykite dvi tris priežastis, dėl ko Dedalas ėmėsi lipdyti sparnus.

1. Dedalą graužė tėvynės ilgesys, nors pagarbos ir šlovės nestokojo, jis nebuvo laimingas.2. Kretoje viešpatavęs rūstus karalius Minas Antrasis nenorėjo Dedalo leisti už savo karalystės ribų. Dedalas vis daž-

niau pasvarstydavo apie pabėgimą.

3. Užpildykite lentelę. Ja remdamiesi nuspręs-kite, kurios Dedalo savybės jums patrau-klios, kurios – ne. Atsakymą pagrįskite keliais argumentais.

Dedalas kaip Savybės Citatos

menų meistras Nagingas, talentingas, pelnęs šlovę. „Visose šalyse buvo pasklidęs garsas apie jo darbus.“

pavaldinys Sunkiai susitaiko su rūstaus valdo-vo sprendimais, neišsižada savo svajonių.

„Tuščiai Dedalas skundėsi savo dalia ir maldavo rūstųjį valdovą <...>.“„Sūnau, sugalvojau, kaip išsigelbėti! Netrukus pamatysime savo namus <...>.“

tėvas Rūpestingas, mylįs, išmintingas. „Tiktai pagalvojęs apie sūnų, likusį kalėti Mino saloje, jis pri-sivertė leistis iš aukštybių ir grįžti žemėn.“

asmenybė Drąsi, atkakli, kūrybinga, maištinga. „Pagaliau Dedalas įminė gamtos paslaptį. Dabar ne vien paukščiai viešpataus erdvėse.“ „Sulysęs, liepsnojančiomis akimis tremtinys dieną naktį bu-vo įnikęs į savo išradimą.“


4. Įvertinkite Ikaro nepaklusnumą. Pasvarstyki-te, kodėl jis taip pasielgė.

Jis neįsiklausė į tėvo žodžius, nes buvo jaunas, nepatyręs, maksimalistas.

5. Įvardykite šias meninės raiškos priemones ir nurodykite jų paskirtį tekste. Citatos Meninės raiškos priemonės pavadinimas, jos paskirtis tekste

„graužė tėvynės ilgesys“ Metafora. Sustiprina skausmo pojūtį.

„liepsnojančiomis akimis“ Epitetas. Suteikia vaizdumo, išryškina veikėjo ryžtą.

„Ikaras kaip akmuo ėmė kristi žemyn“ Palyginimas. Grėsmei teikia įtaigumo.

„bangos jį amžinai prarijo“ Metafora. Teikia vaizdingumo, tragiškumo.

6. Pasvarstykite, ar Dedalą ir Ikarą galima laiky-ti maištininkais.

Galima, nes sukyla prieš nelaisvę, teisių suvaržymą, bet, priešingai nei Prometėjas, jie labiau rūpinasi savimi. Be abejo, jų pavyzdys gali tapti sektinu kitiems.

7. Palyginkite ugnies simbolio reikšmę mite apie Prometėją ir mite apie Dedalą ir Ika-rą (Prometėjo iš dievų pavogta ir žmonėms padovanota ugnis, Ikaro sparnų vašką ištirp-džiusi saulės kaitra).

Mite apie Prometėją ugnis atlieka kuriamąją misiją, o mite apie Dedalą ir Ikarą ugnis pražudo, jos misija naikinamoji.

8. Suformuluokite pagrindinę mito apie Deda-lą ir Ikarą mintį.

Dėl laisvės galima pasiryžti neįmanomam žygdarbiui, bet drąsa, atkaklumas, rizika be išminties, patirties nepadės įgy-vendinti svajonių, tikslų.

7 UŽDUOTIS

1. Herakliono (Kretos sostinėje) tarptautiniame oro uoste lėktuvu kylantys žmonės gali ma-tyti pastato sieną, papuoštą mito apie Dedalą ir Ikarą motyvu. Pasvarstykite, koks buvo piešinio sumanytojų tikslas.

Atsakymai individualūs, tačiau reikėtų pabrėžti, kad tai laisvės, drąsos, sva-jonės, nors ir neįgyvendinamos, maksimalizmo simboliai.

2. Šiais laikais taip pat atsiranda dedalų ir ikarų. Štai viena mergina pasigamino išties įspū-dingai atrodančius sparnus. Pasvarstykite apie galimus mergaitės motyvus, kai ji kūrė sparnus. Kaip tokie poelgiai charakterizuoja žmones?

3. Pateiktą ištrauką pabaikite interpretuodami dizainerių mintį, kodėl savo kolekcijai pasi-rinko mito apie Dedalą ir Ikarą motyvą.

4. Mitų herojai Europos kultūroje tapo ženklais. Apibendrinkite 30–50 žodžių komentaru, kokia šio mito ženklų reikšmė.


8 UŽDUOTIS

1. Aptarkite šiame mite atskleistą graikų miti-nio pasaulio sampratą.

1.1. Sukurkite šį pasaulį iliustruojančią schemą.

Schemoje parodoma mitinio pasaulio trimatė erdvė, jose veikiantys subjektai.

1.2. Joje surašykite mite minimus vietovar-džius ir veikėjus.

Vietovardžiai: Heladė, Trakija, Tempė, Hadas, Stiksas, Acherontas, Eliziejaus laukai, Leukadžių uolos, Letės vanduo. Veikėjai: Orfėjas, Euridikė, Aristėjas, Apolonas, Helijas, Cerberis, Charonas, Tantalas, Hadas, Hermis.

1.3. Išsiaiškinkite veikėjų ir vietovardžių reikšmę.

Heladė, kalnuotoji Trakija, Tempės slėnis (Žemės erdvė). Požemio erdvė – Hado karalystė, Stikso upė, Acheronto kran-tas, palaimintųjų Eliziejaus laukai, baltosios Leukadžių uolos, Letės vanduo. Veikėjai: Orfėjas, Euridikė, Aristėjas sietini su žeme. Minimi Apolonas, Helijas sietini su dangaus erdve. Trigalvis Cerbe-ris, kėlėjas barzdotasis Charonas, Tantalas, Hadas, Hermis sietini su Požemio karalyste.

1.4. Pasvarstykite, kas lėmė tokią graikų pa-saulio sampratą.

Mitai aiškina papročių, daiktų atsiradimo aplinkybes ir priežastis, tikėta, kad po fizinės mirties mirusiojo siela persikelia į kitą pasaulį, ten įgauna ypatingą jėgą, tampa dievybe, kurią reikia gerbti, atlikti tam tikras apeigas.

2. Apibūdinkite pagrindinius mito herojus. Iš-rinkite juos charakterizuojančias citatas.

Orfėjas – meniškos sielos: „Apolono jis buvo apdovanotas gebėjimu groti arfa.“ Mylėjo žmoną – netekęs jos palūžo: „<...> kurią jis mylėjo labiau nei gyvenimą“, „Nutilo jo auksastygė arfa, nebejaudino žmonėms širdies švelni dainos me-lodija.“ Drąsus – pasiryžo atgauti iš Hado žmoną: „<...> drąsusis dainius netrukus išvydo milžiniškus Hado ir Persefonės rūmų vartus.“ Nekantrus, negebėjo išlaikyti dėmesio iki pabaigos: „Laimingam ir nekantraujančiam Orfėjui atrodė, kad keliui niekuomet nebus galo.“Euridikė – „gražuolė miško nimfa hamadriadė“.

3. Kokių jausmų apimtas Orfėjas pasiryžta ke-liauti į Požemio karalystę?

Begalinio ilgesio, meilės, pasiryžęs viskam, kad rastų žmoną.

4. Papasakokite, kaip Orfėjas išsikovojo leidi-mą susigrąžinti Euridikę.

Su arfa rankose ėjo Orfėjas per pragaro tamsybes, o auksinės jo arfos stygos švietė kelią, arfa skambėjo skaidriais gar-sais, kokių nebuvo girdėjusios Stikso bangos, numirėlių šešėliai su smalsumu klausėsi Orfėjo, net Charonas užmiršo savo amžiną keltininko pareigą. Gailia daina Orfėjas pasakojo Požemio valdovams apie savo skausmą praradus mylimą žmoną, maldavo juos pasigailėti ir grąžinti jai gyvybę.

5. Kuri citata nurodo sąlygą, kad Euridikė galė-tų grįžti į gyvųjų pasaulį?

„<...> atsidūręs už Tartaro vartų Orfėjas turi eiti pirmas, o paskui jį Hermis ves Euridikę. Tačiau Orfėjui nevalia atsigręž-ti, kol išsigaus iš Požemio.“

6. Paaiškinkite, kodėl Euridikė negrįžo į gyvų-jų pasaulį.

Orfėjas neįvykdė sąlygos – atsigręžė trokšdamas išvysti mylimąją.

7. Apibendrinkite 30–50 žodžių komentaru, kokias idėjas kelia šis mitas.

Siekiant savo svajonės reikia ne tik ryžto, bet ir valios, išminties, kantrybės. Meilė gali įveikti visas kliūtis, tačiau negalima pamiršti saiko jausmo.


9 UŽDUOTIS

1. Nurodykite keletą graikų mito apie Orfėją ir Euri-dikę motyvų, kuriuos atpažinote eilėraštyje.

Euridikė nepasiekiama Orfėjui. Orfėjas muzikantas. Pragaro motyvas. Tai mitas apie valios svarbą, apie meilę ir t. t.

2. Judita Vaičiūnaitė laikoma miesto poete. Kokie miesto įvaizdžiai suteikiami Euridikei ir Orfėjui? Pacituokite ir paaiškinkite jų prasmę.

Euridikė – vitrinos manekenė: „Aš baltas manekenas. / Aš sukuosi apšviestoj vitrinoj, / <...> aš imsiu vysti vitrinų spindesy, nuperkama / kaip cigaretės ir kaip viski.“Orfėjas – gatvės muzikantas: „Kas vakarą visam pasauliui groju / (kol nustelbia mane / nykus maištaujantis džiaz-bandas) / už metalinių instrumentų kaip už grotų, / visas vienatvės būsenas išbandęs.“Abu tarsi užburtame rate (pragaro), negalintys būti savimi, nuo kažko priklausantys, pasmerkti kentėti.

3. Nurodykite daugiau miesto įvaizdžių eilėraštyje. Kokia jų prasmė?

Akmens pastatai, akinamos reklamos, greitos karuselės, tiltai ir pragariškai tratantys tramvajai, didmiesčio šviesos, nenutrūkstamas afišų srautas. Tai begalinis miesto tempas, judėjimas, mūrų šaltis, chaoso kupina erdvė, kurio-je galima prarasti save, jaustis vienišam, neatpažinti savo artimo, nesulaukti užuojautos. Daiktų pasaulis užgožia žmogiškąsias vertybes.

4. Atpažinkite realų istorinį, politinį XX a. septinto dešimtmečio įvykį, paminėtą eilėraštyje. Plačiau pasidomėję šiuo įvykiu pasvarstykite, kodėl po-etė apie tai prabilo.

Prezidento Džono F. Kenedžio nužudymas septinto dešimtmečio pradžioje. Pasikėsinimas į demokratiją Ameriko-je poetę paskatino kalbėti apie tai, kokių pasekmių žmogus gali sulaukti nesant demokratijai, apie susvetimėjimą, sumaterialėjimą, žiaurumą ir pan.

5. Pasvarstykite, į kokias etines vertybes siekiama atkreipti dėmesį eilėraštyje.

Žmonių abejingumas, vienišumas, susvetimėjimas, sumaterialėjimas tampa kasdienybe. Pamatinių vertybių ilgesys.

6. Išrinkite tris meninės raiškos priemones ir nuro-dykite jų paskirtį tekste. Meninės raiškos priemonės Meninių raiškos priemonių paskirtis eilėraštyje

Palyginimas: „Gyvenimas dabar triukšmingas kaip beprotnamis.“

Įteigia beprasmybės, praradimo jausmą.

Metafora: „<...> tą televizorių ekranuos – aikštės vidury – / viduramžišką linčą <...>...“

Įprasmina absurdo pojūtį.

Anafora: „Aš pragare. Manęs nešauk. Aš neišgirsiu. / Aš tavo skausmo jokia atgaila nebeišpirksiu. / Aš nenutrin-siu rentgenu išdeginančių pirštų.“

Sustiprina skausmo, beviltiškumo pojūtį.


10 UŽDUOTIS

1. Remdamiesi Sizifo mitu apibūdinkite, kaip graikai įsivaizdavo aplinkinį pasaulį.

Graikų pasaulio modelio esmė – trimatė erdvė: Olimpas – dievų buveinė, dangaus sfera, Korinto miestas – žemė, požemio erdvė – Hado ir Persefonės viešpatija.

2. Nurodykite mito apie Sizifą temą. Pamokanti Sizifo gyvenimo istorija.

3. Apibūdinkite mito herojaus Sizifo paveikslą. 3.1. Remdamiesi Ticiano „Sizifas“ reprodukci-

ja ir mito tekstu aptarkite herojaus išvaiz-dą. Pasvarstykite, ko siekia dailininkas taip vaizduodamas Sizifą.

Tai fiziškai stipraus kūno vyras, anot mito, „sveikas ir linksmas, visuomet guvus ir jaunas, nors jau gerai įmetėjęs. Mat, ambrozija ir nektaras – dievų maistas, kurio ne kartą puotose ragavo, – teikė jam jėgų ir saugojo nuo senatvės.“ Daili-ninkas greičiausiai siekė parodyti, kaip gražus, tačiau saiko nepaisantis klastingas žmogus, galėjęs džiaugtis gyvenimu, būti naudingas kitiems, neišnaudojęs savo galimybių žemėje, pažemintas, be prasmės kenčia.

3.2. Išvardykite Sizifo žygius ir poelgius. Sizifas buvo puikus valdovas, jo valdomas miestas klestėjo, žinia apie helenus sklido po visą pasaulį. Tačiau kaip žmo-gus mėgo be saiko girtis savo draugyste su dievais ir puotose dažnai pasakodavo bičiuliams apie olimpiečių kalbas ir sumanymus, skleisdavo girdus apie jų meilės nutikimus ir silpnybes. Kartą išplepėjo svarbią dievų paslaptį, dėl to bu-vo nubaustas mirti.

3.3. Įvertinkite sąmoningą mito herojaus pasirinkimą ir jam lemtą likimą.

Sizifas nepaisė saiko principo, norėdavo pasirodyti prieš savo draugus, buvo įžūlus, negerbė dievų, kurie jam suteikė daug privilegijų.

3.4. Apibendrinkite, ką simbolizuoja Sizifo vei-kla Antikos mite.

Tai saiko nepaisančio, klastingo žmogaus simbolis.

4. Suformuluokite pagrindinę mito mintį. Žmogus turi paisyti saiko, nepervertinti savęs, būti orus ir gerbti kitus.

11 UŽDUOTIS

1. Palyginkite Sizifo ir Prometėjo paveikslus, nuspręskite, ar Sizifas yra maištininkas, ir parašykite 100 žodžių komentarą.

Prometėjas altruistas, nors ir tenka kartais griebtis apgaulės, bet taip yra maištaujama prieš tironiją ginant žmogaus orumą, garbę, skatinant jo savivertę.Sizifas – hedonizmo šalininkas, negarbingas žmogus. Jis bando klastingai ištrūkti iš požemio ne dėl kilnių tikslų, o kad ir toliau galėtų gyventi dėl malonumų. Atlieka bausmę galvodamas apie savo vargų pabaigą, tikėdamasis grįžti į se-nąjį hedonistinį gyvenimą.

2. Perskaitykite rašytojos Vytautės Žilinskaitės satyros „Sizifas ir sportas“ ištrauką ir paaiš-kinkite, kada ir kaip nepakenčiama rutina įprasmina gyvenimą.

Kai žmogus suvokia esąs kitiems pavyzdys, reikalingas.


12 UŽDUOTIS

1. Apibūdinkite Narcizą ir mito herojaus bruo-žus pagrįskite citatomis.

1.1. Narcizo išvaizda. Kaip jis pats ją vertina? Labai gražus, grakštus jaunuolis. Jis tai suvokia ir save pervertina. „<...> liekną, grakštų jaunuolį <...>“

1.2. Svarbiausios Narcizo būdo savybės. Šaltas, išdidus, nieko nemylėjo, išskyrus patį save, vien save laikė vertu meilės. „<...> šaltą, išdidų Narcizą.“ „Nieko jis nemylėjo, išskyrus patį save, vien save laikė vertą meilės.“

1.3. Narcizo santykiai su aplinkiniais. Nepaisydavo kitų jausmų, atstumdavo jį mylinčiuosius, daugelį padarė nelaimingus. „Tiesdama rankas skuba nim-fa iš miško pas Narcizą, tačiau piktai atstūmė ją gražusis jaunuolis.“ „Jis atstūmė visų meilę ir daugelį nimfų padarė nelaimingas.“

1.4. Narcizo vertybės. Jo grožis pačiam yra didžiausia vertybė. Kitos pamatinės vertybės jam neegzistuoja. „Mylintis tik save.“

2. Pasvarstykite, dėl ko Afroditė nubaudė Narcizą.

Dėl to, kad Narcizas atstūmė jos dovanas – nieko nemylėjo, skaudino kitus, buvo šaltas savimyla. „Tačiau tą, kas neger-bia auksinės Afroditės, kas atstumia jos dovanas, priešinasi jos valiai, meilės deivė negailestingai baudžia.“

3. Nusakykite Narcizo būseną po bausmės. Ar jis pasikeičia?

„Meilės kupinomis akimis žvelgia jis į savo atvaizdą, kuris vilioja, šaukia, tiesia į jį rankas.“ Nori pabučiuoti savo atspin-dį. „Viską pamiršęs Narcizas nesitraukia nuo upokšnio: be atvangos gėrisi savimi. Jis nevalgo, negeria, nemiega.“ Nyks-ta, bet neatgailauja.

4. Apibendrinkite, koks yra Narcizas. Savimyla, tuščiagarbis, perdėtai išdidus, abejingas aplinkai.

5. Aptarkite, kas šiam pasakojimui suteikia dramatiškumo.

Narcizas nesuvokia savos situacijos, aiškiai pasmerkia save lėtai, beprasmei mirčiai.

6. Nurodykite, kokias idėjas teigia šis mitas. Egoizmas pasmerkia vienatvei, savęs susinaikinimui. Laimingiausias žmogus esti tada, kai pamiršta save, kai sugeba išsivaduoti nuo savęs paties.

13 UŽDUOTIS

1. Aptarkite ispanų tapytojo, grafiko ir skulpto-riaus Salvadoro Dali paveikslą.

1.1. Kuo neįprastas šis paveikslas? Matome ne žmogų, o plaštaką, laikančią kiaušinį, iš kurio prasikalė gėlė narcizas. Visa tai atsispindi tarsi vandenyje. Tik atsispindinčiame vaizde ne gėlė, o liepsna.

1.2. Kaip jis susijęs su Narcizo mitu? Tiesiogiai. Akivaizdi aliuzija į susinaikinimą.

1.3. Kokios detalės labiausiai krinta į akis? Kaip jas galima interpretuoti?

Ranka – aliuzija, kad likimas tavo rankose. Kiaušinis naujos pradžios simbolis, ugnis – susinaikinimas.


1.4. Kokią svarbiausią idėją, jūsų nuomo-ne, Salvadoras Dali norėjo išreikšti šiuo paveikslu?

Žmogus savo likimo šeimininkas, nuo jo priklauso, kaip bus įprasminta jo būtis, savirealizacija.

3. Perskaitykite Antano A. Jonyno eilėraštį ir at-likite užduotis, atsakykite į klausimus.

3.1. Kaip suprantate eilėraščio pavadinimą? Metamorfozė – virsmas, pasikeitimas.

3.2. Raskite eilėraštyje šias meninės raiškos priemones ir nurodykite jų paskirtį tekste.

Meninės raiškos priemonės Paskirtis tekste

Palyginimas – „lyg figūros stumdomos lentoj / jie blaškos po betono aikštę“

Sukuriama aliuzija, kad nuo žmogaus niekas nepriklauso, jis kitų rankose kaip šachmatų figūrėlė.

Metafora – „tu nuskendai akimirkų kriokly“ Kuriama aliuzija, kad gyvenimas išeikvojamas neesminiams daly-kams nerealizuojant savęs.

Antonomazija – „nors laukė ermitažai ir arbatai“ Aliuzija apie galėjusios būti sėkmės dydį, pripažinimą.

3.3. Ruduo – gamtos mirties metas, tai liūde-sys, laikrodis – laiko ženklas. Kaip, žinoda-mi šias reikšmes, interpretuotumėte frazę: „o laikrodyje kaupiasi ruduo“?

Aliuzija į mirtį.

4. Kas atsitiko žmogui, į kurį kreipiasi eilėraščio lyrinis subjektas?

Neprasmingai gyveno, nerealizavo savęs.

5. Karatais matuojamas deimantų svoris. Paaiš-kinkite, kaip suprantate gyvenimą, kuriame „oras matuojamas karatais“.

Žmonių prioritetas – materialios vertybės.

6. Penktasis pragaro ratas Dantės poemoje „Dieviškoji komedija“ skirtas pykčio apimtų žmonių sieloms. Kaip narcisizmas gali būti siejamas su pykčiu?

Žmogus narcizas galvoja tik apie save, todėl kai jam nepritaria kiti, jis pyksta, taip kenkia sau, atstumia kitus nuo savęs.

7. Pasvarstykite, kodėl keturis kartus pakar-tojama ta pati frazė „tai veidrodis kuriam nuskęstama“.

Fraze „tai veidrodis kuriam nuskęstama“ primenama apie visų laukiančią pabaigą, įspėjimas keistis, gyventi kitaip ir pan.

8. Nurodykite šio eilėraščio temą ir pagrindi-nę mintį.

Apie žmogaus gyvenimą. Kiekvienas turi tinkamai įvertinti save, rasti tinkamą gyvenimo būdą, kuris leis tapti laimin-gam, prasmingai realizuoti save.

9. Pasvarstykite, kodėl poetas Antanas A. Jony-nas savo eilėraščiui pasirinko šį mitą. Parašy-kite 30–50 žodžių komentarą.

Tai atsakymo į 8 klausimą aspektai.


14 UŽDUOTIS

1. Veikėjų vardus susiekite su skaitytų mitų pavadinimais. Persefonė ir „Sizifas“Tanatas ir „Sizifas“Minas ir „Dedalas ir Ikaras“Tantalas ir „Orfėjas ir Euridikė“Hefaistas ir „Prometėjas“Echonė ir „Narcizas“Chironas ir „Orfėjas ir Euridikė“Pandora ir „Prometėjas“Dedalas ir „Dedalas ir Ikaras“Hermis ir „Orfėjas ir Euridikė“

2. Paaiškinkite pateiktų posakių prasmę. <...> Posakiai Posakių prasmė

Achilo kulnas Silpnoji žmogaus vieta.

Ariadnės siūlas Išeitis iš sudėtingos situacijos.

Ikaro skrydis Drąsus, bevaisis užmojis.

Olimpinė ramybė Ironija, ramybė, kurios neturi būti.

Pandoros skrynia Nelaimių, vargų šaltinis.

Prometėjo ugnis Neblėstančios pastangos siekti aukštų tikslų.

Sizifo darbas Nepabaigiamas, beprasmis darbas.

Tantalo kančios Nepakeliamos kančios dėl to, kad siekiamas tikslas arti, tačiau jo pasiekti neįmanoma.

Titano ištvermė Stiprios valios, nepaprastai ištvermingas žmogus.


2 SKYRIUS. Epas – tautinę bendruomenę vaizduojantis, ugdantis ir telkiantis pasakojimas

1 UŽDUOTIS

Perskaitykite tekstą apie graikų kultūros požymius. Kas, jūsų nuomone, galėtų būti įrašyta teiginiuose apie senovės graikų kul-tūrą? Atkreipkite dėmesį į skliaustuose esan-čius paaiškinimus.

1. Senovės graikų kultūra buvo atvira. (Graikai su kitais kraštais keitėsi materialiomis ir dvasinėmis vertybėmis bei infor-macija, netroško kitų užkariauti, domėjosi barbarais, jų kraštais, papročiais, gamta, tikėjimu ir pan., perėmė kai kuriuos Egipto meno, Babilono astrologijos principus, finikiečių raštą.)

2. Graikų kultūra pasižymėjo įvairove. (Išmanė visas ūkio sritis, politiką, intelektualią ir meninę veiklą; graikų polio pilie-tis galėjo atlikti įvairius vaidmenis: būti ir pirklys, ir karys, ir žemdirbys, ir choro dainininkas, ir politikas, ir filosofinio pokalbio dalyvis.)

3. Graikai mėgo varžytis. (Vykdavo dramaturgų, poetų, muzikantų, skulptorių, dainininkų, epo deklamuotojų, šokėjų, įvairių amatininkų varžybos; labai populiarios sporto varžybos, garsiausios jų – olimpinės.)

4. Graikai brangino laisvę. (Laisvi piliečiai saugomi įstatymų, garantavusių asmens ir turto neliečiamumą.)5. Graikai vertino saiką. (Išskirtas ir apibrėžtas reiškinys įgyja ribas. Peržengęs numatytas sienas, išėjęs iš jų daiktas ar reiš-

kinys praranda savo paskirtį ir savitumą. Tokias pat ribas turint graikai įsivaizdavo ir etinius reiškinius, todėl jiems labai rūpėjo klausimai: kiek žmogui leista? kas atsitinka peržengus leistiną ribą?)

1. Pasvarstykite, kurie jūsų įvardyti graikų kultūros požymiai labai svarbūs ir mū-sų laikais. Atsakymą pagrįskite keletu argumentų.

Galimi įvairūs atsakymai: svarbiausia, kad būtų pateikti tinkami argumentai, kodėl tai aktualu ir svarbu šiais laikais.

2 UŽDUOTIS

1. Įrodykite, kad tekste susipina dvi laiko perspektyvos.

Pasakojama esamuoju laiku: mes stebime Atėnuose gyvenančio berniuko vienos dienos epizodą. Tačiau šalia, kai vaikas stebi vazos piešinius, veriasi amžinybės laikas, mitinis dievų ir deivių pasaulis. Yra realus laikas ir mitinis laikas.

2. Apolodoras yra berniukas, lankantis mo-kyklą, Brigas – puodžius. Ką turi bendra šie skirtingo amžiaus veikėjai? Pateikite du argumentus.

Abu meniškos sielos: juos vienija meilė poezijai (Brigas prašo berniuko deklamuoti Homero eiles, vaikas mielai tai da-ro, abu pritaria nuomonei, kad Homeras iškiliausias poetas), Brigas puikiai dekoruoja savo nužiestas vazas, jomis žavisi Apolodoras.

3. Kaip ir kodėl Brigas vertina Homerą? Įvar-dykite ir pacituokite meninės raiškos priemones, kurios nusako jo požiūrį į le-gendinį dainių.

Brigui tai geriausias poetas, jis laikomas pirmuoju, bet nepralenktu kūrėju. „Kaip kiparisai savo viršūnes iškelia virš kitų medžių, taip Homero poemos „Iliada“ ir „Odisėja“ amžinai bus didesnės už kitų poetų kūrinius.“ (Palyginimas)

4. Ką iš šio teksto sužinojote apie Homerą? Homeras – iškiliausias Antikos poetas, apie kurio gyvenimą žinoma labai nedaug, nes net septyni graikų miestai ginči-jasi, kuris yra poeto tėvynė.


5. Kodėl galima teigti, jog senovės graikai ti-kėjo, kad žmonių ir dievų gyvenimai yra glaudžiai susipynę? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais iš teksto.

Graikams atrodė, kad visa, kas nutinka jų gyvenime, nutinka dievų valia: dievai dalyvauja Žemės gyventojų vestuvėse, deivė Atėnė išmokė labai svarbių dalykų, dievų ginčą sprendžia žmogus Paris.

6. Remdamiesi Apolodoro pasakojimu ir sa-vo žiniomis apie graikų dievus užpildykite lentelę. Apibendrindami lentelę pasam-protaukite, kodėl graikai svarbiausiems dievams skyrė globoti įvardytas žmonių gyvenimo sritis.

Olimpo kalno dievai (deivės) Sritis, už kurią buvo atsakingi

Dzeusas Dangaus valdovas

Poseidonas Vyriausiasis jūrų dievas

Hadas Požemio pasaulio valdovas

Hera Santuokos globėja

Hestija Šeimos židinio deivė

Demetra Žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė

Afroditė Meilės ir grožio deivė

Atėnė Išminties, strategijos ir karo deivė

Apolonas Saulės šviesos dievas, muzikos, poezijos globėjas

Artemidė Medžioklės deivė

Arėjas Karo dievas

Hefaistas Ugnies ir kalvystės dievas

Hermis Dievų pasiuntinys, sielų palydovas į mirusiųjų pasaulį, prekybos, keleivių ir pir-klių, taip pat vagių globėjas

Dionisas Vynuogių, vyndarystės, ekstazės dievas

Eridė Nesantaikos deivė

7. Nesantaikos deivė Eridė gerai išmanė mo-terų (tiek mirtingųjų, tiek nemirtingųjų) silpnybes. Kodėl ji buvo tikra, kad Nesan-taikos obuolys sukiršins viešnias?

Kiekviena moteris nori būti graži, ne išimtis ir deivės.

8. Dzeuso vardu papasakokite incidentą Pe-lėjo ir Tetidės vestuvėse. Būtinai nurody-kite priežastis, kodėl ne pats vyriausiasis dievas, o mirtingasis Paris sprendė deivių ginčą.

Dzeusas svarbų sprendimą priimti liepė mirtingajam, nes gerai suvokė, kad bet kuris pasirinkimas užtrauks kitų deivių pyktį. Dzeusui rūpėjo taika Olimpo kalne, o ne Žemėje.


9. Apolodoras nesupranta, kodėl Paris priė-mė Afroditės, o ne Atėnės pasiūlymą. Kaip jūs vertinate tokį Pario sprendimą? Atsa-kymą pagrįskite dviem argumentais.

Svarbiausia, kad mokiniai pabrėžtų, jog Pario pasirinkimą lėmė noras mylėti, ir savarankiškai pagrįstų, kodėl jie pritaria ar nepritaria.

10. Nurodykite priežastį, dėl ko kilo karas tarp achajų ir trojėnų.

Dėl moters.

11. Kare viena pusė dažniausiai yra agreso-riai, kita pusė – auka, kurią užpuolė. Pa-samprotaukite, kuriai pusei Trojos kare atstovauja trojėnai, o kuriai – graikai.

Ir viena, ir kita grupė yra savotiškos aukos ir savotiški agresoriai. Paris (Trojos karalius) pagrobė Spartos karaliaus Mene-lajaus žmoną Heleną. Vyras keršydamas už tokią piktadarystę suburia visus graikų miestų karius kovoti su Troja. Graikų kariuomenė 10 metų laikė apgultą Troją, karas buvo žiaurus, žuvo geriausi ir vienos, ir kitos pusės kariai.

12. Pasvarstykite, kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą. Atsakymą pagrįs-kite turinio ir kalbinės raiškos analize.

Publicistiniam stiliui, nes kalbama visuomenę dominančia istorine tema, siekiama sudominti, pasirenkama intriguojanti forma: kurti pasakojimą su veikėjais, įvykiais kartu perteikiant istorinius faktus, žaismingai mokant pažinti Antikos pa-saulį. Dalykiškumas derinamas su meniškumu.

3 UŽDUOTIS

1. Paaiškinkite, kuo skiriasi sąvokos legendinė figūra ir alegorinė figūra.

Alegorinė figūra – tai kultūros simbolis, kurio reikšmė tarsi savaime suprantama (sakydami apie asmenį: „Jis – Homeras“, teigiame išskirtinį asmens poetinį talentą). Legendinė figūra – neaišku, ar asmuo realiai egzistavo. Taip pat tai gali bū-ti susiję ir su visuotiniu žinomumu.

2. Ko, pasak autoriaus, tikisi kiekvienas žmo-gus pradėdamas skaityti Homero poemas?

Tikisi, kad knygos bus artimos, kad atskleis tai, kas būdinga kiekvienam žmogui.

3. Paaiškinkite mėlyna spalva išskirtą Alberto Manguelo mintį.

3.1. Kaip suprantate pasakymą, kad „vi-sas žmogaus gyvenimas – tai kova ir kelionė“?

Žmogaus gyvenimas apibūdinamas kelionės metafora (judame iš gimties taško į mirties tašką), šioje kelionėje susidu-riame su daugybe kliūčių, kurias privalome įveikti, turime vertybių, kurias privalome ginti, ir t. t.

3.2. Apie kokį žinojimą kalba autorius? Apie filosofinį suvokimą, kad visas gyvenimas yra kova ir kelionė.

3.3. Raskite sakinyje paradoksą ir remdamie-si visu tekstu jį paaiškinkite.

„<...> galiausiai tampa nesvarbu, ar „Iliada“ ir „Odisėja“ atsirado iš šio žinojimo, ar šis žinojimas atsirado iš „Iliados“ ir „Odi-sėjos“ <...>“ – paradoksali mintis apie knygos poveikį visam pasaulio suvokimui.

3.4. Tame pačiame sakinyje raskite kitas me-ninės raiškos priemones, jas pacituokite ir aptarkite jų prasmę.

Metafora („visas gyvenimas – tai kova ir kelionė“).

3.5. Paaiškinkite ypatingą knygos ir žmogaus ryšį, nusakytą žodžiais „knygos ir skaity-tojai nuolat vieni kitus atspindi“.

Rašytojai idėjų semiasi iš gyvenimo, jie rašo apie tai, kas žmonėms yra įdomu, kita vertus, knygos gali keisti žmones ir pasaulį.


4. Užpildykite schemą ir padarykite prielai-dą, kokias temas ir problemas nagrinėsi-me skaitydami Homero „Iliadą“ ir „Odisėją“.

Panašumai: 1. Poemos, sukurtos to paties autoriaus; 2. Kalbama apie senovės Graikijos laikus. Skirtumai: „Iliada“ – 1. Kal-bama apie daug vyrų; 2. Karas. Odisėja – 1. Pagrindinis veikėjas – vienas vyras; 2. Kelionė namo. Kalbėdami apie kūrinius nagrinėsime karo, klajonių temas, žmogaus heroizmo, pasiryžimo aukotis, atkakliai siekti savo tikslo problemas.

5. Raskite dvi citatas, kurios pagrįstų mintį, kad Homero „Iliada“ ir „Odisėja“ iš tiesų yra nepralenkiami pasauliniai šedevrai.

„Laikui bėgant jis virto abstrakčia, įkvėpimo kupina dvasia, iš dalies legendine, iš dalies alegorine figūra.“„Būsimiems Homero skaitytojams Troja pradėjo reikšti bet kurį miestą, o Odisėjas – kiekvieną žmogų.“

4 UŽDUOTIS

1. Kodėl piešinyje vaizduojami tik vyrai? Todėl, kad poemoje kalbama apie Trojos karo kovas, kuriose kovėsi vyrai.

2. Panagrinėkite piešinyje vaizduojamų vyrų veidų išraiškas ir paaiškinkite, kokius jausmus išgyvena šie žmonės. Kokios detalės atskleidžia jų nuotaiką?

Vyrai ryžtingi, energingi, kartu lyg ir sunerimę dėl laukiančių kovos išbandymų – tai rodo jų akys, sučiauptos lūpos, į tolį nukreiptas žvilgsnis.

3. Ar visi jie vienodai nusiteikę? Kodėl taip manote? Ne, Menelajas ir Agamemnonas atrodo gana pikti – tai rodo surauktos kaktos, raukšlės apie akis.

4. Kas rodo, kad visi šie vyrai yra kariai? Karo šalmai.

5 UŽDUOTIS

1. Pirmoji poemos eilutė nurodo viso kūrinio temą. Apie ką bus kalbama „Iliadoje“? „Iliadoje“ bus kalbama apie Achilo pyktį, užtraukusį graikams daug nelaimių.

2. Įrodykite, kad poemoje veiksmas vyksta dviem kryptimis – tai karas su trojėnais ir karas Olimpo kalne.

Kalbama apie Trojos apgultį ir apie tarpusavyje nesutariančius Olimpo kalno die-vus ir deives, nes vieni palaiko trojėnų pusę, o kiti graikų.

3. Epas – tai tautinę bendruomenę telkiantis ir ugdantis pasakojimas. Pateikite ketu-ris penkis faktus iš senovės graikų gyvenimo (papročiai, tradicijos, santykiai ben-druomenėje ir t. t.) ir pasvarstykite, kurie dalykai išlikę iki mūsų laikų, o kurie tėra jau seniai pamiršta praeitis.

Kviečiama kariuomenės taryba, kurioje galima išsakyti savo nuomonę; yra žyniai; žynius privalu gerbti visiems, net valdovams; aukojamos aukos dievams; belaisviai paverčiami vergais; vergą galima išpirkti.Iki mūsų dienų išlikęs kolegialus tarimasis sprendžiant svarbius klausimus.

4. Senovės Graikijoje į dievą būdavo kreipiamasi laikantis tam tikrų taisyklių: pir-miausia jį pavadindavo vardu, nurodydavo jo galybę (tada dievas negali atsikal-binėti, esą jis nepajėgus išpildyti besimeldžiančiojo prašymo), paskui primindavo, kaip būdavo išreiškę jam pagarbą, nes taip įpareigodavo jį atsilyginti patarnavimu už patarnavimą, ir galiausiai prašydavo. Pateiktoje ištraukoje raskite tokio kreipi-mosi pavyzdį, išnagrinėkite, ar jis atitinka visus kreipimosi į dievą reikalavimus.

Tai žynio Chriso kreipimasis į Apoloną: kreipiamasi vardu Smintėjau, nurodomas jo požymis – sidabralankis, galybė nusakoma įvardijant vietoves, kurias Apolonas globoja. Žynys primena apie dievui paaukotas aukas, apie savo tarnystę ir tik tada prašo, kad Apolonas atsiųstų graikams marą.

5. Ką iš šių poemos eilučių sužinome apie garsiausius graikų karius Achilą ir Aga-memnoną? Kuris ir kodėl jums pasirodė patrauklesnis?

Agamemnonas negerbia žynio, yra užsispyręs, nepaiso graikų karių nuomonės, kad Chriso dukterį reikia atiduoti tėvui.Achilas šioje ištraukoje atrodo labai susirūpinęs dėl graikų likimo, yra pakankamai išmintingas, kad prašytų dievų užtarimo, tačiau poemos pradžioje paminėta, kad būtent dėl jo pykčio žuvo daug graikų karių.


6. Pirmas šešias eilutes atidžiau panagrinėkite kalbinės raiškos aspektu.6.1. Užrašuose užpildykite lentelę. Meninės raiškos

priemonės Citatos Citatų paaiškinimas

Epitetai „Baisų piktumą“ Nurodoma, kad pyktis buvo di-dis, gąsdinantis.

„dievui prilygstąs Achilas“ Nurodoma nežemiška kario kil-mė (deivės ir žmogaus sūnus).

„sielas galingas“ Nurodoma, kad žuvę kariai bu-vo išskirtiniai, ypatingi.

Hiperbolė „Tūkstančių vyrų sielas ga-lingas nuvaręs į Hadą“

Nurodomas nelaimės mastas.

Retorinis klausimas

„Kokis gi dievas juos taip supykdė ir vaidą sukėlė?“

Klausimu nurodoma, kad konf-likto priežasties reikia ieškoti ne tarp žmonių, kad tai dievų užmačia.

6.2. Padarykite dviejų trijų sakinių išvadą, kokią nuotaiką sukuria jūsų aptartos me-ninės raiškos priemonės.

Nuotaika, nors ir yra iškilminga, kupina liūdesio dėl karo padarinių.

6 UŽDUOTIS

1. Kas sieja jūsų skaitytą Homero poemos „Iliada“ pirmos giesmės pradžią ir knygos „Heladės šviesa“ ištrauką?

„Iliados“ pradžioje kalbama apie Achilo pyktį, sukėlusį daug nelaimių, o „Heladės šviesoje“ mokytojas prabyla apie tai, kad tarpusavio nesantaika yra pražūtinga.

2. Remdamiesi žiniomis apie epą savais žodžiais apibūdinkite, kodėl heg-zametras – tinkamiausia herojinio epo eilėdara.

Epas apdainuoja labai svarbius istorinius ar legendinius įvykius, kurie reikšmingi visai tautai. Visi pasakojimai apie vyrų ir dievų darbus vaizduojami ne kaip prasimanymai, o kaip tiesa, tikra istorija. Mitologinė praeitis – dabarties pagrindas, tad epo atlikėjas ne tiek linksmindavo, kiek auklėdavo klausytojus. Tam geriausiai ir tiko hegzametras, nes skamba iškilmingai, skaitoma ramiai, sukuriama didinga nuotaika.

4. Pasak Dalios Dilytės, graikai buvo įsitikinę, kad darnus žodžio ir muzikos sąskambis žmogaus sieloje žadina harmonijos jausmą. Ko, jūsų nuomo-ne, siekiama apdainuojant Trojos karą net 15 700 eilučių, kurias vėliau Antikos mokslininkai suskirstė į 24 giesmes?

Siekiama žadinti pagarbą istorinei praeičiai, meilę kraštui, norą aukotis dėl to ir pan.

5. Pasvarstykite, kokiais tikslais senovės Graikijos mokyklose galėjo būti mokomasi hegzametru deklamuoti Homero poemas.

Ugdant grožio pajautą, lavinant estetikos pojūtį, taip pat nemažą įtaką galėjo turėti ir au-klėjamieji tikslai.

6. Kodėl hegzametro atsiradimas sietinas su mitiniu herojumi? Norima pabrėžti tikėjimą, kad hegzametras yra nežemiškos kilmės, kad tai dievų dovana.

7. Kokio lietuvių autoriaus kūrinį, parašytą hegzametru, nagrinėjote devin-toje klasėje? Pasakykite, koks kūrinys parašytas taikant šį eiliavimo būdą.

Nagrinėjo Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.


7 UŽDUOTIS

1. Deivė Tetidė nemirtinga, tačiau jai nesvetimi Žemės moterų rūpesčiai. Kokios bėdos prislėgė jai širdį?

Pirmiausia Dzeuso valia ji turi gyventi su nemylimu vyru, ji jaudinasi dėl savo sū-naus gyvybės, jaučia, kad jis nebegrįš iš Trojos karo, nori jį apsaugoti. Tetidei plyšta širdis matant sielvarto dėl žuvusio draugo palaužtą savo sūnų.

2. Šioje giesmėje matome konflikto, kilusio tarp Achilo ir Agamemnono, pada-rinius. Dėl moters Achilas pasitraukia iš karo, palieka achajus vienus kautis su trojėnais. Įvertinkite tokį karžygio poelgį, tačiau nebūkite kategoriški: pateikite vieną argumentą „už“ ir vieną „prieš“, ir tik tada darykite išvadas.

Atsakymai gali būti įvairūs, tačiau būtina polemika.

3. Pagrįskite poemos medžiaga prielaidą, kad Achilo likimas iš anksto nulemtas. „Su lenktaisiais laivais aš pasiunčiau į IlionąGrumtis su Trojos kariais ir jau niekada nesulauksiuJo besugrįžtant namo į Pelėjo rūmus aukštuosius.“„Puolu todėl prie kelių aš tau: gal pasigailėsiMano sūnaus trumpaamžio <...>.“

4. Svarbiausias dalykas šioje giesmėje yra Achilo skydas. Kodėl jam skiriama tiek daug dėmesio?

Skydas saugojo karį nuo priešo smūgių, tad jam buvo suteikiama ir magiškos reikš-mės: skydo vaizdų magiškoji galia turi ne tik apsaugoti karį, bet ir paveikti priešą.

5. Seniausiais laikais, kai kiekvienas bendruomenės narys ginkluodavosi kaip iš-manydavo ir skydus užsisakydavo patys, jų apdaila, be abejo, būdavo individu-ali. Atidžiai perskaitykite skydo aprašymą (nuo 480 eilutės) ir atsakykite, kuo Achilo skydas ypatingas: atkreipkite dėmesį į tai, kurie pasaulio elementai jame vaizduojami.

Hefaistas iškalė skyde viską, ką suvokė ir matė pasaulyje žmonės: dangaus sferą su saule, mėnuliu ir žvaigždėmis ir žemę su miestais, juose gyvenančiais žmonėmis. Skydas padalytas į penkis apskritimus. Viduryje vaizduojama žemė, dangus ir jūra. Tai yra pasaulio centras, turintis mitologinę prasmę. Kitame apskritime vaizduoja-mi du miestai: viename taika, o antrame – apsiaustis. Trečiame vaizduojami keturi metų laikai, ketvirtame – apeiginis šokis, penktame – Okeanas – upė, kuri Homero laikais buvo pasaulio pakraštys.

6. Pratęskite sakinį: Achilo skydo vaizdiniai susiję su ... . Achilo skydo vaizdiniai susiję su tuo, kaip senovės graikai įsivaizdavo visatą, pasau-lį ir visavertį žmogaus gyvenimą.

7. Kuo skiriasi du skyde pavaizduoti miestai? Vaizduojami miestai skiriasi tuo, kad viename yra taika, o kitas kariauja. Kadangi Olimpo dievai aktyviai kišosi į žmonių gyvenimą, nenuostabu, kad karo dievas ir karo meno deivė vaizduojami mieste, besiruošiančiame kovai.

8. Ką nauja sužinojote apie senovės graikų gyvenimą perskaitę Achilo skydo aprašymą?

Sužinojome, kaip švenčiamos vestuvės, kaip vyko teismai nusikaltus miesto pilie-čiui, sužinojome apie garbių vyrų tarybą ir apie kitas kovas, dėl ko buvo kovojama.


9. Perskaitykite Achilo skydą apibūdinančias citatas, užpildykite lentelę ir padaryki-te išvadą, kodėl kario skyde daug taikaus valstiečių gyvenimo vaizdų. Citatos Citatose

esančiosmeninės priemonės

Citatų analizė: ką sužino-me apie graikų gyvenimą, meninės raiškos priemo-nių paskirtis

„Iškalė ir vynuogyną skyde, ap-karusį vaisiais, / Gražų, auksinį, kur vynuogių kekės juodavo pri-sirpę / Ant sidabrinių paramsčių, bestovinčių vienas prie kito.“

Epitetai Matome labai svarbią grai-kų gyvenimo dalį – vynuo-gynus. Epitetais sukuriamas gausos, turtingumo įspūdis.

„Iškalė ten ir kaimenę jau-čių šėmų, stačiaragių.“ „Iškalė ir ganyklas auksarankis kalvis šlovingas / Klony be galo gra-žiam, su sidabravilnėmavelėm.“

Epitetai Nurodoma, kad graikai užsi-ėmė gyvulininkyste, augino jaučių ir avių. Epitetais nu-sakomas santykis su apra-šomais objektais – gyvuliai verti pasididžiavimo.

„Ir marguliuojančią aikštę iška-lė ten auksarankis, <...> / Sma-gūs vaikinai aikštėj, taip pat didžiakraitės mergaitės / Ėjo ra-telio, vieni su kitais pasiėmę už rankų.“

Epitetai Rodoma šventė, laimingi ir turtingi jaunuoliai.

Išvada Svarbiausios profesijos senovės Grai-kijoje buvo žemdirbio, kario ir politiko. Žemdirbystė buvo laikoma visos šalies gerovės pamatu, tad nenuostabu, kad vaizduodamas turtingą kraštą Homeras tiek daug dėmesio skiria žemdirbiams.

10. Hefaistas pažadėjo Tetidei, kad nukals skydą, saugosiantį jos sūnų nuo žūties. Skaitydami aprašymą suprantame, kad šis skydas turi ir magiškų savybių. Kas turi apsaugoti Achilą nuo galimų nelaimių?

Achilą nuo nelaimių turi saugoti visos dangaus ir žemės jėgos.

11. Kurias vertybes šioje giesmėje apdainuoja Homeras? Apdainuoja taiką, grožį, motinos meilę, tėvynę.


8 UŽDUOTIS

1. Prisiminę įvado pasakojimą apie Trojos karo priežastis paaiš-kinkite, kodėl trojėnus palaiko Afroditė, o graikus – Hera ir Atėnė.

Ginče dėl „gražiausiosios“ karalaitis Paris obuolį atidavė Afroditei, o Hera ir Atėnė liko nuskriaustos.

2. Kodėl, jūsų manymu, Trojos karas užsitęsė net dešimt metų? Pirma, ir vienoje, ir kitoje pusėje buvo daug narsių, talentingų karių ir karvedžių, antra, į kariaujančių žmonių reikalus nuolat kišosi patys galingiausi dievai.

3. Ką apie graikų ir trojėnų papročius sužinojote perskaitę gies-mių santraukas?

Tiek graikams, tiek trojėnams labai svarbu iškilmingai palaidoti savo herojus, po laidotuvių vyksta sporto varžybos mirusio herojaus garbei.

4. Homeras savo istoriją pradėjo Trojos apsiaustimi – dešimties metų karo kančios perteikiamos pasakojant tik apie keturias-dešimt dienų vykusius įvykius. Kuo šios dienos ypatingos? Atsakymą pagrįskite remdamiesi visu kūriniu.

Šios dienos yra karo finalas, konflikto atomazga, žūva iškiliausi tiek vienos, tiek kitos pusės kovotojai.

5. Kai kurių tyrinėtojų nuomone, Homero populiarumą senovės Graikijoje lėmė tai, kad jo poemose buvo du elementai, ben-dri visiems išsibarsčiusiems Homero epochos graikų mies-tams. Vienas – tai bendri pasakojimai. Koks, jūsų manymu, galėtų būti antrasis elementas? Atsakymą pagrįskite vienu dviem argumentais.

Galimi įvairūs atsakymai, svarbu, kad mokiniai pateiktų savo argumentus.Mokslininkų nuomone, tai bendri dievai. Olimpo dievai nebuvo vienos genties ar miesto dievai, jie bendri visiems graikams, šie dievai aktyviai dalyvauja tiek trojėnų, tiek achajų gyvenime.

6. Dievai su žmonėmis elgiasi dažniausiai negarbingai. Šį teiginį pagrįskite remdamiesi konkrečiu „Iliados“ epizodu.

Įrodant šią mintį galima remtis Dzeuso sprendimu patikėti lažybų baigtį Pariui arba Afroditės sprendimu pagrobti Menelajaus žmoną.


7. Remdamiesi skaitytų „Iliados“ ištraukų analize užpildykite lentelę ir ją apibendrinkite – pasamprotaukite, kokiais tiks-lais kuriami herojiniai epai.

Herojinio epo ypatybės

Tinka (+), ne-tinka (–) poe-mai „Iliada“

Kodėl?

Eiliuotas kūrinys + Visos 24 giesmės parašytos hegzametru.

Įvykiais grįstas siužetas

+ Konfliktas tarp Achilo ir Agamemnono, maras, kautynės, žūtys ir t. t.

Istorinė tematika + Trojos karo įvykiai.

Tėvynės didvyris + Vyriausiasis Trojos kariuomenės vadas Hektoras. Iki pa-skutinio atodūsio jis gina savo piliečius.

Idealizuotas herojus – Nors visi poemos herojai narsūs, stiprūs, galingi, nė vieno nėra absoliučiai teigiamo ir tobulo.

Aktyvus herojus + Achilas aktyviai dalyvauja graikų kariuomenės gyvenime, kviečia į tarybą, ginčijasi su vyriausiuoju vadu, vėliau iš vi-so pasitraukia iš kovos lauko, o žuvus geriausiam draugui nuožmiai kaunasi, atmeta ir priima sprendimus.

Panoraminiai vaizdai + Laivų katalogas, mūšio lauko aprašymas, Achilo skydas.

Tautinei bendruome-nei svarbios vertybės

+ Meilė tėvynei, jos gynimas.

8. Kuriuos Homero „Iliados“ veikėjus galima vadinti herojais? At-sakymą pagrįskite keliais argumentais.

Diomedą, kuris narsus ir drąsus, vienintelis susikauna su dievais, išdrįsta pulti Arėją. Taip pat Hekto-rą, Achilą.

9 UŽDUOTIS

1. Pasak Antikos rašytojo ir biografo Plutarcho, didysis pasaulio užkariautojas Aleksandras Makedonietis savo žygiuose nesiskyrė su „Iliada“, šią knygą laikė didžiausia vertybe. Taip pat iki šių dienų žinomas Antikos oratoriaus Cicerono pasakojimas apie tai, kaip prie Achilo kapo stovėdamas Aleksandras Makedonietis pasakė, kad jam pavydi, – ta-čiau ne dieviškos kilmės, ne didvyriškų žygių, o Homero. Parašykite tris argumentus, kodėl Aleksandras Makedonietis galėjo žavėtis Homeru.

1. Homeras aprašė Achilą poemoje, kuri laikoma geriausiu ir garsiausiu pa-saulinės literatūros kūriniu.

2. Homero sukurtas Achilo paveikslas labai įtaigus.3. Achilo darbai nepamiršti būtent todėl, kad tai įamžino genialus autorius.

3. Projektinis tiriamasis darbas „Kario skydas Antikos herojiniame epe“.3.3. Palyginkite Enėjo ir Achilo skydus: jų kilmė, vaizdai, aprašymas – kas labiausiai akcen-

tuojama viename kūrinyje, kas – kitame, kokie kalbinės raiškos ypatumai.Abiejų kilmė nežemiška (nukalė dievai), Achilo skyde matoma visata, žemė, Graikijos žemė, o Enėjo skyde iškalti tik kai kurie svarbiausi romėnų istorijos momentai. Aprašant skydus vyrauja panašūs epitetai.


3 SKYRIUS. Garbės ir šlovės samprata. Epinio pasakojimo poetika1 UŽDUOTIS

Prisiminkite antro skyriaus medžia-gą apie Homerą ir pasvarstykite, ar jums pateikti tei-giniai yra teisingi. Apibendrindami lentelę užpildykite schemą: žinojau – sužinojau dabar – noriu sužinoti.

Teiginiai Teisingi (+) arba neteisingi (–)

Kodėl taip manau?

Homeras buvo aklas poetas. + Išlikusiuose biustuose Homeras vaizduojamas kaip aklas poetas.

Apie Homero gyvenimą nieko nežinome. + Iki šiol ginčijamasi, ar jis gyveno iš tiesų. Senovės Graikijoje net sep-tyni miestai ginčijosi, kuris yra jo gimtinė.

Senovės graikai Homerą labai gerbė. + Graikijoje jis buvo laikomas nepralenkiamu poetu, jo poemas min-tinai deklamuodavo mokyklose.

„Iliada“ ir „Odisėja“ sukurtos hegzametru, kurio pagrindas – kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitaliojimasis.

– Pagrindinė hegzametro pėda yra daktilis, kurį sudaro vienas ilgas ir du trumpi skiemenys (– v v).

Herojus – tai pusdievis, galintis atliktižmonėms neįmanomus žygdarbius.

+ Herojumi graikų mitologijoje vadinami pusdieviai – dievo ir mirtin-gos moters arba deivės ir mirtingo vyro sūnus.Herojumi vadinamas ir už nuopelnus aukštesne būtybe, bet dar ne dievu tapęs mirusysis, taip pat gyvas sudievintas didvyris.

Herojinis epas – tai pasakojimas apienepaprastus dievų nuotykius.

– Herojinis epas – plačios apimties kūrinys, dažniausiai eiliuotas, pa-sakojantis apie legendinių arba istorinių herojų žygius tautai svar-biu istorinių lūžių laikotarpiu.


2 UŽDUOTIS

1. Pasakykite teksto temą. Homero kūrybos unikalumas.

2. Savais žodžiais pasakykite, kodėl dažnas šiuo-laikinis žmogus nesidomi senųjų laikų kultūra.

Šiuolaikinis žmogus mano, kad senovė – tai barbarų laikai, kurie nieko negali duoti ir negali būti naudingi mūsų dienų asmeniui.

3. Rašytojas bando įminti mįslę, kodėl Homero poemos net po dviejų su puse tūkstančių me-tų tebejaudina žmones. Kokią prielaidą atsaky-damas į šį klausimą jis suformuluoja?

„<...> prieš tokią galybę laiko mes jau turėjome žodžius, kuriais galėjome įvardyti mus labiausiai gluminančias pa-tirtis ir giliausias bei sunkiausiai suprantamas emocijas.“

4. Kokios bendražmogiškos situacijos atsklei-džiamos pavyzdžiais iš poemų? Pacituokite jas ir paaiškinkite, ką įvardyti epizodai sako apie žmogų, jo prigimtį.

Citatos Paaiškinimai

„<...> Atėnė, žinodama, kad Odisėjas patyrė nesibaigian-čias kančias dešimtį ilgų metų, beširdiškai sako jo sūnui, jog „Dievas, kai nori, lengvai išgelbsti žmogų iš tolo“ <...>.“

Lemtis abejinga žmogaus kančioms.

„<...> karys Achilas prakeikia karą po Patroklo mirties <...>.“ Achilui šlovę pelno karo žygiai, jis nieko nemoka geriau, tačiau kai prarandama tai, kas brangiausia, šlovė ir garbė tampa bereikšmės.

„<...> siaubingasis kiklopas, pamelžęs avis ir ožkas, duoda pažįsti jaunikliams <...>.“

Net siaubingiausias padaras ką nors myli ir tuo rūpinasi.

„<...> plyšta ištikimo šuns Argo širdis, išvydus sugrįžusį šei-mininką po tiek laiko <...>.“

Ir gyvūnai turi jausmus.

„<...> Odisėjas ir Penelopė pasakoja vienas kitam sa-vo istorijas, vyras ir žmona negali užmigti, kol visko neišpasakoja <...>.“

Vyro ir moters santykių pagrindas – draugystė ir meilė.

„<...> Priamas ir Achilas kartu valgo ir stebisi vienas kitu: vienas – jaunojo vyro grožiu, kitas – senio kilnumu <...>.“

Garbingi priešai vienas kitą gerbia.

5. Ištraukos pradžioje užsimenama, kad „Home-ras yra šifras“. Kokia meninės raiškos priemonė yra pabrauktas žodis ir kaip jį reikėtų suprasti?

Tai metafora. Homero kūryba sudėtinga ir jos negalima perskaityti vienareikšmiškai, kiekvienu laikotarpiu jis „šif-ruojamas“ skirtingai.

6. Kurio funkcinio stiliaus yra pateiktas tekstas? Atsakymą pagrįskite turinio ir kalbinės raiškos aspektu.

Tekstas yra publicistinio stiliaus. Kalbama žmonėms svarbiais klausimais, reiškiamas savitas požiūris, kalboje dera dalykiškumas ir vaizdingumas.


3 UŽDUOTIS

Perskaitykite Kęstučio Urbos straipsnį „Odisėjos“ pasakojimo ypatumai“ ir išrinkite 5–8 daiktavardžius, apibūdinančius „Odisėjos“ pasakojimo savitumą. Padarykite iš-vadą, kuri sąvoka ir kodėl yra svarbiausia.

Dvilypumas, fantastika, realumas, kryptingumas, monumentalumas, konkretumas, detalumas, smulkmeniškumas.

4 UŽDUOTIS

1. Kuo panašios ir kuo skiriasi pirmosios poemų eilutės (atkreipkite dėmesį į reto-rinio kreipinio adresatą, veiksmažodį ir tai, kaip įvardijamas objektas ir prašymo priežastis)?

Abiejose eilutėse kreipiamasi į deivę, tik skiriasi prašymo veiksmažodžiai: „Iliado-je“ prašoma tik apdainuoti („giedoki“), nes giesmės objektas – Achilo pyktis ir to pykčio pasekmės. „Odisėjoje“ prašoma šlovinti vyrą, kuris iš karto neįvardijamas, tačiau įvardijama, kad jo darbai nusipelno didelės pagarbos.

2. Abiejuose tekstuose pristatoma susiklosčiusi situacija. Pasamprotaukite, kodėl „Iliadoje“ nurodoma priežastis ir padarinys, o „Odisėjoje“ gana plačiai pristato-mi herojaus vargai.

Todėl, kad Achilo pyktis turėjo tragiškų pasekmių jo bendražygiams, o Odisėjo kla-jonės ir kančios nesusijusios su vyro elgesiu.

3. Ištraukose matome pasakotojo santykį su aprašomais herojais. Pacituokite fra-zes, kuriomis išsakomas požiūris į pagrindinius veikėjus. Kuriomis meninės raiš-kos priemonėmis sukuriamas įspūdis?

„Pyktį Pelėjo sūnaus Achilo, deive, giedoki, / Baisų piktumą <...> / Kai susibarę tuomet pikti iš vyrijos išėjo / Vadas vyriausias Atreidas ir dievui prilygstąs Achi-las <...>“ – epitetu piktas nusakomas Achilo nuožmumas, nesugebėjimas tvardytis.„Vyrą pašlovinki, Mūza, per negandus ėjusį drąsiai. / Vėtrų blaškytą ilgai, kai šven-tąją Troją išgriovė“ – epitetai pabrėžia Odisėjo drąsą ir tai, ką jam teko patirti.

4. Paaiškinkite, kodėl Helijo jaučius suvalgiusius vyrus Homeras įvardija kaip baisius kvailius. Atsakymą pagrįskite keletu argumentų.

Jų neapdairus elgesys visiems užtraukė didžiulį vargą, jie nepakluso dievų valiai.

5. Pasamprotaukite, kodėl abi ištraukos baigiasi nežemiškų būtybių minėjimu. Todėl, kad abiejose poemose dievai aktyviai kišasi į žmonių gyvenimą.

5 UŽDUOTIS

1. Prisiminkite skyriaus įvade skaitytą medžiagą apie „Odisėjos“ pasakojimo ypaty-bes. Kurios minėtos ypatybės ryškios šioje ištraukoje? Atsakymą pagrįskite kon-krečiais pavyzdžiais.

Vyrauja monologas, kalbama pirmuoju asmeniu, kelionės nuotykis (lotofa-gų šalis) yra fantastinis, panašus į pasaką, pirmoje ištraukos dalyje kalbama pla-čiai, niekas nedetalizuojama, antroje atsiranda konkretumo, aprašinėjimo, netgi smulkmeniškumo.

2. Pacituokite žodžius, kuriais prisistato Odisėjas, ir juos įvertinkite: koks yra Odisė-jas – kuklus, savimi pasitikintis, orus ar pernelyg gerai apie save galvojantis žmo-gus, pasipūtėlis. Atsakymą argumentuokite.

„Esmi Odisėjas, / Tėvo Laerto sūnus: tarp žmonių aš visokia gudrybe / Jau pagarsė-jau seniai, ir garbė mano jau dangų pasiekė.“Orus ir savimi pasitikintis žmogus. Argumentų gali būti pateikta įvairių.


3. Odisėjas su ilgesiu kalba apie savo klajonių tikslą – Itakę. Kuriomis meninės raiš-kos priemonėmis sukuriamas krašto įspūdis? Užrašuose užpildykite lentelę ir apibendrinkite, kuo ypatinga Odisėjo tėvynė.

Meninės raiškos priemonės

Citatos Kokį įspūdį kuria?

Epitetai „Žemė Itakės menka, akmeninga <...>.“

Kraštas nėra turtingas.

Epitetas „<...> nėra juk meilesnioDaikto už gimtąją šalį ir tėvus <...>.“

Už viską svarbiau yra tėvynė.

Nors Itakė yra (apibūdinkite ją) maža ir skurdi, tačiau Odisėjui ji (nusakykite herojaus santykį su tėvyne) brangiausias kraštas Žemėje, nes (paaiškinkite, kodėl vyras taip veržiasi į savo kraštą) tai jo tėvynė ir ten jo šeima.

4. Pasamprotaukite, kodėl labai praktiškas, sau naudos niekada nepamirštantis ir jos siekiantis Itakės karalius atsisako turtų, laimingo gyvenimo, amžinos jaunys-tės ir veržiasi į neturtingą akmenuotą gimtinę.

Atsakymai gali būti įvairūs, svarbiausia, kad mokiniai nepamirštų kalbėti apie tėvy-nę ir meilę – vertybes, reikšmingesnes už materialinius dalykus, taip pat pabrėžtų tokį jausmą kaip ilgesys.

5. Itakė, kaip ir Homero herojai Achilas ir Odisėjas, yra simbolis. Kas žmonijai yra Itakė? Kodėl ji tokia?

Gimtojo krašto simbolis. Į ją nugalėdamas net neįmanomas kliūtis veržiasi Odisėjas.

6. Kas sieja Odisėjo pasakojimus apie Itakę ir lotofagus? Lotofagų šalies lotoso vaisiai pavojingi tuo, kad jų paragavęs žmogus pamiršta tė-vynę, pamiršta, kas jis yra.

7. Kuo pavojingas lotosų vaisių sukeltas užsimiršimas? Užmirštami žmogui patys svarbiausi dalykai.

8. Panagrinėkite ukrainiečių dailininkės Oksanos Chaus paveikslą „Lotofagai“ ir at-sakykite į klausimus.

8.1. Kaip žmones veikia šie stebuklingi žiedai? Jie užsimiršę, apimti palaimos, nori vaisių taip, kad nieko daugiau aplink nemato.

8.2. Kodėl paveiksle pavaizduoti žmonės klūpo? Jie nebėra savo valios šeimininkai, tapo malonumų vergais.

8.3. Pasamprotaukite, kodėl paveiksle tiek daug geltonos šviesos. Šiuolaikinėje dailėje geltona spalva reiškia ne tik gyvybingumą, bet ir priešingą dalyką – mirtį.

9. Homero žodžiai apie gimtąjį kraštą, ištarti Odisėjo lūpomis, neprarado aktualu-mo ir mūsų laikais. Pasamprotaukite, kaip bėgant amžiams keitėsi žmonių ver-tybės: kas svarbiausia buvo Odisėjui ir kas labai svarbu nemažai daliai nūdienos žmonių.

Odisėjui svarbiausia buvo šeima ir tėvynė, šiuolaikiniams žmonėms labiau rūpi as-meninė gerovė.


6 UŽDUOTIS

1. Jums pateiktas pavyzdys, kaip samprotaujant šiuolaikinio gyvenimo temo-mis galima remtis Antikos kultūros pavyzdžiais. Kokia problema nagrinėjama Gintaro Grajausko esė „Apie teisingą atmintį“ ir kodėl ją analizuojant remia-masi Homero poema „Odisėja“?

Kalbama apie tai, kad mūsų sąmonė „užkimšta“ begale įvairiausių (ir reikalingų, ir ne-reikalingų) prisiminimų, tačiau būdų, kaip užmiršti ar pasirinkti, ką prisiminti, o ką pa-miršti, nėra daug. „Odisėjos“ epizodas prisimenamas parodant, kad noras užsimiršti yra labai senas žmonijos troškimas.

2. Kaip turėtume paaiškinti šiame tekste prisimintas sirenų viliones ir lotofa-gų lotosų vaisius? Kodėl lotosų žiedų ragavimas vadinamas intelektualine savižudybe?

Sirenos – tai moterų vilionės, mėgavimasis intymiais malonumais, lotosų žiedai – svai-ginimasis. Bet kokios rūšies kvaišalai (narkotikai, alkoholis) naikina kūrybinį poten- cialą, pražudo talentą.

3. Konstatuodamas, kad užmarštis yra palaiminga, Gintaras Grajauskas lengvai ironizuodamas vardija dalykus, kuriuos jis mielai painiotų, primirštų. Apiben-drintai atsakykite, kokie dalykai komplikuoja šiuolaikinio žmogaus gyvenimą.

Komplikuoja visa, kas susiję su privalomais, o ne trokštamais dalykais.

4. Aptarkite esė pasakotoją: ką galima pasakyti apie jo amžių, pomėgius, san-tykį su pasauliu.

Esė pasakotojas – jau nemažai gyvenime patyręs vyras, kuriam nebuvo svetimos visos žmogiškos silpnybės, jis intelektualus. Santykis su pasauliu ironiškas.

5. Ko siekia autorius vartodamas anglišką frazę „reset to factory“? Išverskite šiuos žodžius ir paaiškinkite jų prasmę tekste.

Tiesioginis vertimas – „grąžinti į gamyklą, atkurti gamyklinius parametrus“. Tekste šiuos žodžius reikėtų suprasti kaip pageidavimą atsikratyti įvairių patirčių, nuostatų ir pan.

6. Pasakykite, kokios šioje esė vertybės yra teigiamos. Kurios iš jų ir kodėl yra svarbios visų laikų žmonėms, o kurios labiau sietinos su šiuolaikiniu gyveni-mu? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.

Pagrindinė vertybė – gyventi autentišką, savo, o ne kitų primestą gyvenimą, buvimas savimi – šiuolaikinio žmogaus vertybės. Laisvė, sielos ramybė, grožis svarbu visų lai-kų žmonėms.

7. Paskutinė pastraipa – tarsi vieno gyvenimo tarpsnio apibendrinimas, branda („Sirenas praplaukėm, artinamės prie lotofagų salos...“). Joje teigiama, kas iš tiesų yra tikra gyvenime. Savais žodžiais suformuluokite pagrindinę paskuti-nės pastraipos mintį.

Gyvenime svarbiausia tai, ką prisiminę įvardijame žodžiu gražu.

8. Raskite tekste ironijos pavyzdį, pacituokite ir aptarkite, kodėl pasakotojas taip vertina pasakojamuosius dalykus.

Ironijos pavyzdžių tekste labai daug, svarbu, kad būtų suprasta frazių reikšmė.

9. Apie kokį paradoksą kalbama antroje pastraipoje? Kodėl kartais pamiršti sun-kiau nei prisiminti?

Kalbama apie atmintį kaip gebėjimą pamiršti. Tai, ką įsimename kaip nesėkmes, nuos-kaudas, praradimus, labai sunku pamiršti, kartais net neįmanoma.

10. Pasakykite kūrinio funkcinį stilių ir pagrįskite savo nuomonę turinio ir kal-binės raiškos aspektais.

Publicistinis. Kalbama visuomenei aktualia tema, reiškiama asmeninė nuomonė, daly-kiškumas derinamas su vaizdingumu.


7 UŽDUOTIS

1. Kuo skaitytas pasakojimas primena liaudies pasakas? Pasakykite vieną–tris panašumus.

Kalbama apie sunkiai prieinamus rūmus, burtininkę – raganą, stebuklingą pagal-bininką, stebuklingą priemonę, padedančią kovoti su ragana, herojų, išvaduojantį savo draugus iš burtų.

2. Kas iš Kirkės namų aplinkos kėlė baimę ir įtarimą? Tai, kad laukiniai plėšrūs žvėrys elgėsi kaip naminiai šunys.

3. Kodėl Odisėjo vyrai pasidarė nebeatsargūs (Antano Dambrausko „Odisėjos“ ver-time jie netgi vadinami begalviais)?

Juos gundė deivės grožis.

4. Apibūdinkite skaitytos ištraukos pasakotoją: objektyvus – subjektyvus, kuriuo asmeniu kalbama, kaip vertina vaizduojamus įvykius.

Piešiamas platus vaizdas, detaliai vaizduojami įvykiai, pasakojimas yra objektyvus, nors ir kalbama pirmuoju asmeniu.

5. Tėvynę užmiršusius žmones ištinka didelės nelaimės. Kodėl susigundę Kirkės vaišėmis vyrai virsta ne šunimis, ne liūtais, o kiaulėmis?

Šuo yra ištikimas, mylintis, sargus, o kiaulėms svarbu paėsti ir turėti gardą miegoti.

6. Kaip galima paaiškinti tai, kad Odisėjo bendražygiai tapo gyvuliais tik kūnu, o protas ir jausmai liko žmogiški?

Netekus proto ir jausmų nebesuvokiamas padėties beviltiškumas, tai jau gyvulio gyvenimas. Kirkei reikėjo, kad jos vaišių neatsisakę vyrai kentėtų dvasines kančias.

7. Gresiant baisiam pavojui yra dvi galimybės: drąsiai jį pasitikti arba stengtis iš-vengti nemalonumų. Abu elgesio modeliai atskleisti Kirkės epizode. Užpildykite schemą ir apibendrindami nurodykite, kokie motyvai vyrus skatino elgtis visiš-kai skirtingai.

Eurilochas: labai išsigandęs, nori kuo greičiau sprukti iš pavojingos vietos. „Ge-riausia netrukdami bėkim / Mes kuo greičiausiai iš čia. Gal dienos dar žuvimo išvengsim.“Tinka visi argumentai, kurie leidžia vertinti, tinkamai ar netinkamai elgiasi Eurilochas.Odisėjas: ryžtingai nusiteikęs išgelbėti savo draugus, nubausti burtininkę. „Aš gi nueisiu ir vienas, kai mirtinas reikalas verčia.“ Tinka visi argumentai, kurie leidžia vertinti, tinkamai ar netinkamai elgiasi Odisėjas.

8. Pasamprotaukite, kodėl Odisėjui reikalinga dievo Hermio pagalba. Todėl, kad mirtingas žmogus negali įveikti nemirtingos deivės.

9. Ypatinga antikinio graikų epo savybė – sudurtiniai epitetai. Raskite, pacituokite ir paaiškinkite vieną du sudurtinius epitetus.

Gražplaukė – deivės puošmena buvo gražūs plaukai. Auksblauzdis – Hermio apa-vas buvo auksinės spalvos, be to, su sparneliais. Sudurtiniais epitetais apibūdina-mi dievai ir deivės.

10. Pasakykite pagrindinę nagrinėtos giesmės mintį. Susižavėjęs materialiais dalykais, pasidavęs gundymui asmuo praranda savo žmogiškumą.


8 UŽDUOTIS

1. Antikinės literatūros idealai – ginti savo artimuosius, savo tautos laisvę, nebijoti kančios, kovoti dėl teisybės. Kurias vertybes aukš-tina Homeras herojiniame epe „Odisėja“? Savo prielaidas pagrįs-kite kūrinio medžiaga.

Pirmiausia aukština meilę tėvynei: Odisėjas atsisako turtingo gyvenimo, nemirtingumo, kad pamatytų neturtingos Itakės krantus; ištikimybę – Penelopė ištikimai laukia grįžtančio savo vyro; drąsą, nes Itakės karalius drąsiai plaukė per jūros pabaisas ir t. t.

2. Odisėjo vardu užpildykite anketą (remkitės kūriniu). Vardas Odisėjas

Amžius apie 40

Pareigos karalius

Gyvenamoji vieta Itakės sala

Šeiminė padėtis vedęs, žmona Penelopė, sūnus Telemachas

Silpnybės smalsus, mėgstantis riziką, išdidus, kerštingas

Dorybės drąsus, atsakingas, sumanus, mylintis tėvynę ir šeimą, iškalbus

Ar turite priešų? Poseidonas

Koks kvailiausias jūsų poelgis? Pasakiau kiklopui Polifemui savo vardą.

Koks svarbiausias jūsų gyvenimo tikslas? Grįžti į tėvynę.

3. Raskite argumentų teiginiams:a) Odisėjas gerai pažįsta žmones ir moka juos palenkti į savo pusę.b) Odisėjas – praktiškas žmogus.c) Itakės karalius – labai smalsus asmuo.d) Trojos karo dalyvis Odisėjas – išradingas žmogus.

a) Į kiekvieną sutiktą žmogų kreipiasi taip, kad pelnytų jo palankumą (Nausikaja, fajakų karalius).b) Žvelgdamas į negyvenamą salą galvoja, kad čia augtų geri javai ir vynuogės, sumąsto, kaip iš-

likti gyvam ir išgirsti sirenų dainas ir t. t.c) Nori išgirsti sirenų dainas, išlipa negyvenamoje saloje, eina į kiklopo urvą ir t. t.d) Sumąsto, kaip apgauti kiklopą, kaip išgirsti sirenas, kaip palenkti į savo pusę fajakų karalių, kaip

išsiaiškinti, ar savo namuose dar yra laukiamas ir t. t.

4. Parinkite personažui būdingą savybę. Savo sprendimą pagrįskite keletu argumentų.

Ištikimybė – Penelopė; vienišumas – Kalipsė; dora ir skaistumas – Nausikaja; klasta – Kirkė; gudru-mas, išmintis – Odisėjas.


5. Norėdamas grįžti namo Odisėjas turi įveikti fizines ir dvasines kliūtis. Remdamiesi perskaitytomis giesmėmis užpildykite len-telę ir padarykite išvadą, kurios kliūtys ir kodėl buvo sunkesnės.

Įvairūs pavojai Svetimų kraštų žadamas turtingas ir laimingas gyvenimas

Žmogėdros laistrigonai Sotus gyvenimas Kirkės saloje.

Audros jūroje Kalipsės siūlomas amžinas gyvenimas.

Kiklopų saloje susiduria su žmogėdra Polifemu.

Sotus, turtingas ir nieko nestokojantis gyvenimas fajakų žemėje.

6. Remdamiesi Homero poema „Odisėja“ sudarykite Odisėjo klajo-nių sekos schemą ir pasakykite, dėl kokių priežasčių Itakės kara-lius pelnė visuotinę šlovę. Savo atsakymą pagrįskite vienu dviem argumentais.

Išvykimas iš Trojos → lotofagų kraštas → kiklopų sala → Ajolo sala → laistrigonų žemė → Kirkės sala → Skila ir Charibdė → Saulės dievo Helijo sala → deivės Kalipsės sala → fajakų kraštas → Itakė.Visuotinę šlovę pelnė dėl savo gebėjimo įveikti fizines kliūtis ir atsispirti dvasinėms pagundoms.

9 UŽDUOTIS

1. Raiškiai perskaitykite Kazio Bradūno eilėraštį ir atsakykite į klausimus.1.1. Pasakykite eilėraščio temą. Kuo ji siejasi su Homero poema „Odisėja“?

Tremtinio kančia. Tiek Odisėjas, tiek eilėraščio lyrinis subjektas kentėjo atskirti nuo tėvynės.

1.2. Kuo panašus ir kuo skiriasi Odisėjo ir lyrinio subjekto likimas? Abu ne savo valia atskirti nuo tėvynės, abu kenčia, ilgisi, trokšta grįžti, tačiau Odisėjas turi galin-gą užtarėją Olimpo kalne, tad ir viltį grįžti, o eilėraščio lyrinis subjektas tokią viltį lyg ir praradęs, nes tremtyje praleido jau 31 metus.

1.3. Apie kuriuos Homero poemos epizodus užsimenama eilėrašty-je? Kodėl jie svarbūs atskleidžiant lyrinio subjekto būseną?

Apie grįžimą į Itakę ir kerštą namuose šeimininkaujantiems jaunikiams. Lyrinis subjektas nebenori niekam keršyti, jis su viskuo susitaikytų, kad tik išvystų gimtąjį kraštą.

1.4. Kas, eilėraščio žmogaus nuomone, skatino Itakės karalių verž-tis namo?

Keršto troškimas.

1.5. Tiek lyrinio subjekto, tiek Odisėjo priešas yra laikas. Pagrįskite šią mintį remdamiesi antru ir ketvirtu posmais.

Laiku negrįžus namo Penelopė ištekėtų už kito, šis taptų teisėtu Itakės karaliumi. Lyrinis subjektas sensta, jėgos eina silpnyn, bijo, kad mirs taip ir neišvydęs gimtinės.

1.6. Apibūdinkite eilėraščio nuotaiką. Kurios meninės raiškos prie-monės padeda ją sukurti?

Liūdna, skausminga. Ją kuria palyginimai („kaip kaliniui grandinės“), retorinis kreipinys, metaforos.

1.7. Paaiškinkite paskutinės eilėraščio eilutės prasmę: įvardykite pa-vartotą meninę priemonę ir paaiškinkite, kaip ją supratote.

Metafora. Perkirstas gyvenimas – tai gyvenimas iki tremties ir po jos, kuris nėra visavertis, lyriniam subjektui jis siejasi su kančia.


4 SKYRIUS. Laisvo žmogaus laikysena1 UŽDUOTIS

1. Kas sieja šias keturias citatas? Laisvės tema.

2. Paaiškinkite, kodėl laisvės suvokimas susijęs su orumu, savitvarda, kilniais tiks-lais. Atsakymą pagrįskite trimis argumentais.

Sąmoningas žmogus nesivadovauja žemaisiais potraukiais. Moralus žmogus jau-čia atsakomybę už savo veiksmus, elgesį. Tikroji laisvė susijusi su valia, disciplina.

3. Pateikite nūdienos laisvo žmogaus pavyzdžių. Savo pasirinkimą pagrįskite ke-liais argumentais.

Tai turėtų būti gerai visuomenei žinomi pasaulio ar Lietuvos laisvos laikysenos žmonės.

2 UŽDUOTIS

1. Literatūros mokslininkė Dalia Dilytė kelis kartus pabrėžia, kad senovės graikų laisvė nėra anarchinio pobūdžio. Pasvarstykite, ko siekiama vadovaujantis saiko ir kalokagatijos principais?

Siekiama kūno ir dvasios vienovės, harmonijos darnos.

2. Kokios pagrindinės laisvo žmogaus savybės išryškėja pateiktoje iliustracijoje? Jaučiantis savivertę, savimi pasitikintis, harmoningas žmogus ir pan.

3. Remdamiesi perskaitytais tekstais ir istorijos žiniomis pasakykite, kuo didžiavo-si senovės graikai.

Demokratine santvarka.

4. Kas būdinga laisvai visuomenei? Gerbia asmens orumą ir teises, yra atsakinga.

5. Kodėl laisvai įsipareigojama rūpintis bendruomenės reikalais? Kaip atsiranda laisva asmens valia?

Jaučiamas ryšys su bendruomene, mat senovės graikai sąmoningai save laikė polio dalimi. Laisva asmens valia atsiranda iš pagarbos įstatymams.

6. Iš devintos klasės literatūros kurso prisiminkite, kuris legendinis karalius sukūrė lietuvių ir prūsų Respubliką ir jos gyventojus išmokė laikytis įstatymų

Vaidevutis.

3 UŽDUOTIS

1. Prisiminkite diskusijos taisykles ir surenkite diskusiją, ar menas privalo ugdyti sąmoningą pilietį. Savo mintis pagrįskite žemesnėse klasėse skaitytais literatū-ros kūriniais.

Diskusija – dialoginės kalbos žanras, artimas pokalbiui ir interviu. Diskusijos tikslas – rasti, išsiaiškinti tiesą logiškai argumentuojant, pateikiant įrodymų.

Diskusijos reikalavimai pateikti 9 (1 gimn.) klasėje, V. Dumčiuvienės ir V. Dulevičie-nės Literatūros vadovėlio I dalyje (Kaunas: Šviesa, 2017, p. 40).

2. Nuspręskite, kuri, jūsų manymu, grožinės literatūros rūšis (lyrika, epika ar drama) yra paveikiausia ugdant pilietišką asmenybę.

Atsakymai turėtų būti argumentuoti, pagrįsti ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir pavyzdžiais.


4 UŽDUOTIS

1. Iš kokių faktų sprendžiate, kad teatras Periklio laikais prily-go šventei?

Teatro vaidinimai vykdavo tris Dioniso šventės dienas. Graikams tai ypatingas įvykis, sutampan-tis su gamtos atgimimu, pavasario pradžia. Tai laisvos dienos. Į teatrą buvo einama pasipuošus, gerai nusiteikus. Tomis dienomis norėjosi būti geresniems.

2. Ką apie antikinio teatro struktūrą sužinojote perskaitę Da-lios Dilytės knygos ištrauką ir panagrinėję amfiteatro Akro-polyje nuotrauką?

Antikinio teatro struktūra: pusapvalė aikštelė – orchestra, kur vykdavo vaidinimas; už orchestros – skė-nė (palapinė).

3. Pasvarstykite, kodėl teatras buvo svarbus graikų polio gy-ventojams, kaip laisviems piliečiams.

Atspindėjo polio gyventojų gyvenimą, aktualijas, veikė moralines žmonių vertybes, padėjo spręsti etinius, socialinius klausimus.

5 UŽDUOTIS

1. Iš ko sprendžiate, kad atėniečiai vertino Sofoklį? Atėniečiai domėjosi dramaturgų varžybomis ir buvo suvokiama, kad Sofoklis kaip nugalėtojas yra aukš-to lygio kūrėjas. Su jo kūryba iš anksto susipažįstama.

2. Kaip nusiteikę žiūrovai rinkdavosi į vaidinimus? Žiūrovai būdavo nusiteikę pakiliai, susidomėję būsimu spektakliu.

3. Prisiminkite, kokį jums įspūdį daro lankymasis teatre ir spektaklio žiūrėjimas. Kas sieja šiuolaikinį ir senovės Grai-kijos žiūrovą? Pateikite keletą argumentų.

Atsakant į klausimą būtinas asmeninis mokinio santykis su teatru. Šiuolaikinį ir senovės Graikijos žiūrovą sieja kultūrinių ir pilietinių kompetencijų ugdymas.

4. Kodėl atėniečiai nekantriai laukdavo Sofoklio tragedijos „Antigonė“, nors fabula jiems jau žinoma?

Atėniečiams būdavo įdomus pats vaidinimas, svarbi aktorių vaidyba.

6 UŽDUOTIS

2. Kas yra pagrindiniai šios tragedijos veikėjai? Protagonistai. Antagonistai.

Protagonistė – Antigonė.Antagonistas – Kreontas.

3. Apibūdinkite tragiškąją kūrinio situaciją – koliziją. Kreontas įsakė Eteoklį palaidoti atliekant visas apeigas, o Polineiką palikti nelaidotą. Su tokiu karaliaus nuosprendžiu nesutinka Antigonė. (Lavono išniekinimą klasikinių laikų helėnai laikė barbarų papročiu.) Ir Kreontas, ir Antigonė atsiduria tragiškoje situacijoje. Sofoklis išryškina amžinųjų žmonių giminės nor-mų ir valdžios išleistų įsakymų susidūrimą.

4. Kodėl šis kūrinys pavadintas pagrindinės veikėjos Anti-gonės vardu? Papildykite sakinį, jūsų manymu, tinkamais žodžiais.

Antigonė yra pagrindinė veikėja, tai laisva asmenybė, meta iššūkį likimui ir tvirtai gina savo įsitikinimus.


7 UŽDUOTIS

1. Paaiškinkite, kodėl svarbus šis tragedijos prologas.

Antigonės ir Ismenės pokalbis yra viena iš tragedijos draminės situacijos grandžių. Atskleidžiami du skirtingi cha-rakteriai: Antigonės ryžtingumas ir jos sesers Ismenės baimė.

2. Kodėl Ismenė ragina Antigonę atsisakyti sumany-mo palaidoti Polineiką? Pacituokite.

Moterys per silpnos kovoti su vyrais. „Tu pamiršti, kad gimėm mudvi moterim / ir stot į grumtynes su vyrais negi mums.“

3. Kas Antigonę ir Ismenę sieja, o kas skiria? Bendra: seserys, abi myli brolius, abi yra jautrios. Antigonė – drąsi, pasitikinti savo jėgomis, priešinasi įstatymams, yra laisvesnė negu Ismenė. Ismenė – paklusni, priklausoma nuo valdovo valios, silpna, nepasitikinti savo jėgomis.

4. Paaiškinkite Antigonės žodžius: „Tu gali, jei nori, / Verst niekais pareigą, uždėtą dievų.“ Apie kokią prigimtinę pareigą kalba Antigonė?

Antigonė lyg ir daro prielaidą, kad gali būti ir kitoks kelias: Ismenė galinti eiti prieš dievų valią, bet iš potekstės aiškėja, kad yra didelis nusikaltimas išduoti tokią prigimtinę pareigą kaip ištikimybė savo artimam – savo broliui. Ir tai būtų buvęs šeimos ryšių išniekinimas.

5. Išrinkite Antigonės ir Ismenės frazes, kurios in-tensyvina išorinį konfliktą bei draminį veiksmą. Paaiškinkite, kuriomis meninės raiškos priemo-nėmis tai kuriama.

Antigonės frazės: „<...> ir matysim greit, ar tu / Garbinga, ar menka gerų tėvų duktė.“ (Antitezė)„Tu ryšies veikt ir kęsti su manim, sakyk?“ (Retorinis klausimas) ir t. t.Ismenės frazės: „Manai tu jį palaidot?“ (Retorinis klausimas)„Beprote tu! Kai taip Kreonto uždrausta?“ (Retorinis sušukimas ir klausimas)„Tu pamiršti, kad gimėm mudvi moterim / Ir stot į grumtynes su vyrais negi mums“ ir t. t.

6. Kokiu tikslu į tragediją įtraukiamas Ismenės vaidmuo?

Norima pabrėžti Antigonės drąsą.

8 UŽDUOTIS

1. Kas, be Ismenės, tragedijoje padeda išryškinti mo-ralines Antigonės nuostatas?

Tragedijos veiksme aktyviausiai dalyvauja Tėbų karalius Kreontas.

2. Tragedijoje ryškios dvi stiprios asmenybės: Anti-gonė (protagonistė) ir Kreontas (antagonistas). Nurodykite tris jų panašumus.

1. Ryžtingai, nieko nepaisydami, drąsiai siekia savo tikslo. 2. Maksimalistai. 3. Abu yra įsipareigoję.


3. Anot literatūros tyrinėtojos Dalios Dilytės, „susidu-ria amžinuosius žmonių giminės papročius ginan-ti Antigonė ir valdovas Kreontas, savo nuožiūra skelbiantis įsakymus“.

3.1. Užpildykite lentelę: išryškinkite skirtingas vei-kėjų nuostatas kaip nesutaikomų vertybių pagrindą.

Pagrindinių veikėjų nuostatos

Antigonė Citatos Kreontas Citatos

Ypač reikšmin-gas kraujo ryšys kaip prigimtinė duotybė.

„Jokios nėr gėdos kraujo gi-minės mylėt.“ „Ne vergas žu-vo koks, o tikras brolis man.“

Negali atleis-ti suklydusiam Polineikui.

„Ir po mirties man priešas bičiuliu netaps.“

Gerbia gyvybę. „Bet Hado nuostatai vienodi jiems abiem.“

Reikalau-ja iš žmonių paklusnumo.

„<...> tik burna jiems užčiaupta.“

Nebijo aukotis dėl artimo žmogaus.

„Betgi jei / Prieš laiką gausiu mirt – laikysiu laime sau.“

Įtarinėja ap-linkinius maištavimu.

„Ir ta [Ismenė] vienodai bus kalta, / Kad brolio kapo supylimui pritarė.“ „Dvasia mat linkus greit kaltybę išsiduoti, / Kai būsi pikta ką sumanęs paslapčiom.“

3.2. Remdamiesi lentelės medžiaga pagrįskite teigi-nį: abu pagrindiniai veikėjai yra tragiško likimo herojai, bet į tragišką baigtį eina skirtingai.

Antigonė drąsiai gina savo nuostatas. Ji nebijo Kreonto rūstybės, yra laisva asmenybė, galinti paaukoti gyvybę dėl artimo žmogaus. Jos stiprybė yra meilė žmonėms.Kreontas fanatiškai saugodamas valstybės tvarką tampa tironu. Jis nepasitiki aplinkiniais, jam visur vaidenasi maištas ir t. t.

4. Palyginkite paskutinius Antigonės ir Kreonto dia-logo sakinius. Kurios meninės priemonės paryški-na dramatišką veikėjų opoziciją?

Paskutiniai dialogo sakiniai patvirtina, kad Kreontas niekada negalės atleisti Polineikui, o Antigonės gyvenimas grįstas meile, ištikimybe artimam. Visa tai išryškina antitezė.

5. Kodėl Antigonė nebijo aukotis dėl artimo žmo-gaus? Savais žodžiais nusakykite, kas įkvepia lais-vą Antigonės apsisprendimą ginti prigimtines vertybes.

Antigonės drąsa, išdidumas ir meilė žmonėms, ištikimybė artimam žmogui. Kraujo ryšys, kuris yra svarbesnis už įstatymus.


9 UŽDUOTIS

1. Klausimo forma suformuluokite Sofoklio tragedijos „Antigonė“ problemas. Kodėl svarbu aukotis dėl šeimos?Kodėl politiniai įstatymai gali kelti abejonių?Kaip atskirti tikrąją ištikimybę žmonėms?

2. Prisiminkite skyriaus įvade aptartus laisvo graikų piliečio principus. Padiskutuo-kite pasirinkta tema ir suformuluokite atsakymą – pagrindinę mintį ir tris teigi-nius, kuriais pagrįstumėte savo nuomonę.

Įvade aptarti laisvo graikų piliečio principai: tikroji laisvė susijusi su valia, disciplina. Laisvas žmogus yra savimi pasitikintis, bet atsakingas, sąmoningas ir harmoningas.Svarbiausia diskusijos mintis: laisvas žmogus yra atsakingas. Tikroji laisvė nėra anarchinio pobūdžio.

3. Personažų aistros tragedijoje labai stiprios, kraštutinai įtemptos, įvykiai pasibai-gia vieno ar kelių personažų mirtimi. Pasvarstykite, kaip žiūrovų ar skaitytojų iš-gyvenimus veikia tragedijos žanras.

Sukrečiantis tragedijos konfliktas, veikėjų žūtis kelia jaudulį, kuris tarsi apvalo žiū-rovus, padeda išgyventi katarsį.

10 UŽDUOTIS

1. Kodėl eilėraštyje prisiimtas sesers Antigonės vaidmuo? Lyrinis subjektas prisiima sesers vaidmenį, nes Antigonės dėmesys nukreiptas į brolius, kurie asocijuojasi su Lietuvos partizanais (broliais) arba visos žmonijos broliais.

2. Janina Degutytė – išpažintinės impresionistinės lyrikos kūrėja maksimalistė, pri-pažinusi orią laikyseną, – yra užsiminusi, kad kūrybos impulsas yra skausmas. Raskite tekste aliteracijos pavyzdžių, kurie paryškina dramatišką situaciją. Kokią reikšmę turi skyrybos ženklai?

tironiškos rankos, jūrą, vergo vardas, kartų, kardąEilėraštyje daug brūkšnių. Jais žymimas netikėtas minties posūkis, kontrastas, išva-da. Pasigirsta aiškios, kategoriškos lyrinio subjekto tonacijos. Daugtaškiai kaip nu-tylėjimų ženklai reiškia begalinį skausmą, sunkiai išreiškiamą žodžiais.

3. Nusakykite XX a. vidurio Lietuvai svarbią istorinę situaciją, atpažįstamą eilėraš-tyje. Kaip ją paryškina brolių įvaizdžiai?

Lietuvos pokaris, partizanų kovos. Broliai partizanai paaukoję savo gyvybę dėl Lie-tuvos laisvės.

4. Kaip šias eilėraščio eilutes būtų galima sieti su dvasinėmis Antigonės vertybė-mis? „Meilė mane čia atvedė – meilė išves. <...> / Aš ateisiu basa. / Mano rankos beginklės ir tuščios.“

Antigonė stipri, laisva, jos didysis ginklas – meilė žmonėms.

5. Raskite veiksmažodžių, nusakančių einančiosios sesers atkaklumą, ryžtą būti kartu su pasmerktaisiais.

Grįšiu, ateisiu, eisiu.

6. Prisiminkite lietuvių liaudies dainas, pasakas, kuriose ryški sesers ir brolių ištiki-mybės idėja.

Lietuvių liaudies karo dainos „Oi lekia lekia gulbių pulkelis“, „Anoj pusėj Nemu-nėlio“, sutartinė „Ne taip man gaila...“ ir kt., stebuklinės pasakos „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“, „Devyni broliai ir jų sesuo Elenytė“, „Devyniabrolė ir de-vyniagalvis“ ir kt.

7. Paaiškinkite, kas sieja vertybių požiūriu nagrinėtą tragediją, eilėraštį ir jūsų žinomus tautosakos kūrinius.

Sesers ištikimybės, aukojimosi, pareigos idėja.


12 UŽDUOTIS

1. Perskaitykite filosofo Naglio Kardelio recenzijos ištrauką ir atlikite užduotį, atsa-kykite į klausimus.

1.1. Ką turi omeny filosofas Naglis Kardelis sakydamas, kad „be Antigonės Vakarų apskritai nebūtų“?

Antigonė yra laisvo, sąmoningo europiečio tipas. Tai individualybė, galinti kovoti su komformizmu, gebanti ginti aukštuosius savo idealus.

1.2. Parinkdami tris argumentus nusakykite Sofoklio tragedijos „Antigonė“ reikšmę. 1. Sofoklis sukūrė Antigonės personažą – būdingą laisvo, garbingo žmogaus tipą.2. Tai civilizacijos pradžios ženklas. 3. „Antigonė“ yra drama, atspindinti universalias problemas ir vertybes.

1.3. Kurios keturios etinės laisvo žmogaus nuostatos pastebėtos tekste? Drąsa, sąmoningas apsisprendimas, įsipareigojimas, orus idealų gynimas.

2. Perskaitykite tekstą apie disidentę Nijolę Sadūnaitę, jos gynimosi teisme kalbos, pasakytos 1975 m. teisme, ištraukas ir pamąstykite, kodėl ši moteris gali būti ly-ginama su Antigone.

2.1. Vokiečių rašytojas ir mąstytojas Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs, kad „pa-reiga – tai meilė tam, ką pats sau įsakai“. Remdamiesi 1 ir 2 ištraukomis pasaky-kite, kaip meilė žmonėms susijusi su pilietiniu įsipareigojimu.

Mylintis žmogus yra atsakingas žmogus. Jis sąmoningai įsipareigoja ginti ne tik sa-vo, bet ir kitų laisvę ir garbę.

2.2. Pacituokite ir pakomentuokite 3 ištraukos mintį, artimą Sofoklio „Antigonės“ tragedijoje keliamai problemai.

„Reikia atskirti tai, kas parašyta žmogaus, nuo to, kas įsakyta Dievo.“ („Tad leiskite įstatymus, kiek tik jums patinka, bet pasilaikykite juos sau.“) Nuskamba mintis, ar-tima Antigonės nuostatoms, kurios kertasi su Kreonto įstatymais. Antigonei svar-biausi dievų įstatymai, reiškiantys šventą prigimties balsą.

2.3. Raskite Nijolės Sadūnaitės kalbos tekste retorinių meninių priemonių. Kokia jų paskirtis?

„Tegul ji [meilės daina] skamba visų širdyse, tegul niekados nenutyla!“; „Mano bausmė bus mano triumfas!“; „Šiandieną aš atsistoju šalia amžinosios Tiesos – Jė-zaus Kristaus ir prisimenu Jo ketvirtąjį palaiminimą: „Palaiminti, kurie trokšta tei-sybės, nes jie bus pasotinti!“ Kaip nesidžiaugti, kad visagalis Dievas garantavo, jog šviesa nugalės tamsą, o tiesa – klaidą ir melą!“ Retoriniai sušukimai daro kalbą įtai-gią. Išryškėja įsakmus, drąsus Nijolės Sadūnaitės kalbos tonas.

2.4. Baikite sakinį: Trijų skirtingų žanrų kūrinių seserystės idėja yra grįsta _________ . Trijų skirtingų žanrų kūrinių seserystės idėja yra grįsta ištikimybe, meile žmonėms.

2.5. Kuris, jūsų manymu, skaitytų ir nagrinėtų skyriaus tekstų funkcinis stilius (gro-žinis ar publicistinis) įtaigiausiai perteikė orios ir laisvos asmenybės laikyseną? Pasirinkimą pagrįskite.

Atsakymai turėtų būti pagrįsti teorinėmis žiniomis ir pavyzdžiais.


5 SKYRIUS. Viešo žodžio svarba ir galia1 UŽDUOTIS

1. Skliaustuose pateiktas veiksmažodžių bendratis, būdvardžius pakeiskite nurody-tomis kalbos dalimis ir formomis.

1. Ir Antigonė, ir lietuvių disidentė Nijolė Sadūnaitė kalba įtikinamai, nes sako tai, kuo tiki. 2. O tikima nerašytais įsakymais, tuo, ką diktuoja sąžinė, širdies balsas, moteriškoji prigimtis. 3. Pozicija yra išsakoma viešai. 4. Viešas žodis, sakomas ben-druomenei, turėtų ją paveikti. 5. Antikos žmogus puikiai suvokė žodžio galią bei ryšį tarp meno kalbėtis ir meno valdyti. 6. Jau prie graikų poezijos ištakų stovė-jęs Hesiodas tvirtina, kad net pats valdovų pajėgumas valdyti kyla iš jų gebėjimo įtikinamai kalbėti.

2. Romėnai teigė: „Poetais gimstama, oratoriais tampama.“ Perskaitykite pateiktus tekstus ir atlikite užduotis, atsakykite į klausimus.

1. Kodėl, mokslininkės Reginos Koženiauskienės manymu, kinta oratorinio stiliaus kriterijai? Oratoriams keliami vis nauji reikalavimai yra susiję su besikeičiančių epochų

savitumu.

2. Kodėl totalitarinei visuomenei retorika nėra svarbi? Tokiai visuomenei kritiškai mąstanti, laisvai ir atvirai kalbanti asmenybė kelia pavojų.

3. Kokia meninė priemonė yra žodžiai „su įšalu oratorių burnoje“? Nusakykite jos prasmę.

Tai metafora. Ji reiškia trafaretiškumą, sąmonės ribotumą.

4. Iškelkite keturias penkias nūdienos viešojo kalbėjimo problemas, aptariamas mokslininko Justino Dementavičiaus straipsnyje.

Kalbėjimui būdingas technokratinis pobūdis, įmantrios abstrakcijos, tuščiažodžia-vimas, žodyno neturtingumas.

5. Kaip kalbėjimą veikia naujosios technologijos? Kalba darosi negyva, paviršutiniška, neįdomi, netaisyklinga.

6. Kuriomis dviem šio sakinio retorinėmis priemonėmis išsakomas susirūpinimas kalbėjimo prasmingumu: „Ir vis dėlto, Perikli, jei prabilsi, ar tikrai dar bus su kuo bendrauti?“

Retoriniu kreipiniu ir retoriniu klausimu.

7. Kodėl šiandien svarbu įsiklausyti, kaip kalbama ir kas kalbama? Reikia būti budriems, kad vartotojiškoje visuomenėje sklindančios populistinės kalbos, tuščiažodžiavimas neužgožtų tikro, prasmingo komunikavimo.

8. Pasvarstykite ir trimis keturiais rišliais sakiniais parašykite, kodėl, anot mokslinin-kės Zitos Nauckūnaitės, inteligentas turi mokėti tinkamai kalbėti.

Kalbėjimas yra žmogaus kultūros pagrindas. Inteligentiškas žmogus turi gebėti vartoti sakytinę ir rašytinę kalbą, kad suvoktų kalbėjimo ir rašymo tikslus, paskir-tį, adresatą. Svarbu mokėti taip komunikuoti, kad adresatai suprastų kalbos turinį.

9. Pasvarstykite, ko galima pasimokyti iš gerų oratorių (politikų, laidų vedėjų ir kt.) įtaigių kalbų. Pateikite jums žinomų pavyzdžių, juos pakomentuokite.

Būtinas ne tik asmeninis mokinio santykis, bet ir teorinis išmanymas. Reikėtų pri-siminti R. Koženiauskienės, J. Dementavičiaus, Z. Nauckūnaitės įžvalgas, pakartoti graikų ir romėnų oratorystės reikalavimus (p. 83–91).


2 UŽDUOTIS

2. Kokia intencija Periklis sako kalbą? Siekiama įtikinti, paskatinti veikti, sužadinti jausmus.

3. Kuo Periklis kaip oratorius savo kalba turėjo patraukti klausytojus: žodžių ar frazių puošnumu, patriotinėmis idėjomis, meile poliui, argumentų tvirtumu ar dėstymo aiškumu?

Patriotinėmis idėjomis, meile poliui, argumentų tvirtumu, dėstymo aiškumu.

4. Užbaikite sakinius, kad paaiškėtų Periklio kalbos tikslai. 1. Siekiama atėniečiams grąžinti pusiausvyrą (saiko principas) netekus artimųjų, nes sielvartas pažeidžia vieną iš graikų vertybių – saiką, kaip vieną iš graikų siekiamų vertybių. 2. Primenant de-mokratines vertybes keliama žmonių savivertė, nes tik pozityvumas guodžia ir ramina, optimiz-mas skatina veikti. 3. Raginama tęsti tradicijas, nes jos susieja kartas. 4. Pasakojama apie žuvusių atėniečių aukos prasmę, tad sužadinamas pasididžiavimas tėvynės gynėjais. 5. Stengiamasi įti-kinti, kad vienintelė tiesa yra ištikimybė poliui.

5. Pasvarstykite, kodėl išaukštindamas žuvusiuosius Periklis siekia paaiškinti, „kokiu būdu, kokios valstybinės santvarkos padedami ir kokiais keliais pasiekėme“ valstybės didybę.

Perikliui svarbi tobula valstybinė santvarka, demokratija. Taip skiepijama ištikimybė savo poliui. Tad ginti Respublikos tvarką yra garbinga. Taip atėniečiams grąžinama pusiausvyra primenant orią laisvų piliečių savivertę. Ji įgyjama per pagarbų santykį su demokratine valstybės tvarka. Štai kodėl ją sąmoningai ginti yra prasminga.

6. Apibūdinkite oratoriaus stovėjimo vietą. Kodėl ji svarbi? Kalva. Norima paveikti klausytojus.

7. Raskite ir apibūdinkite įvardį, nusakantį oratoriaus ir klausytojų santykį.

Mes, mūsų. Emocinis kalbos poveikis. Ištikus didelei netekčiai nėra įtampos ir priešiškumo, nes karvedžio laikysena ir elgsena yra demokratiška.

8. Apibendrindami Periklio kalbą keturiais penkiais sakiniais inter-pretuokite jo pasakytą frazę: „<...> laisvė yra tikroji laimė, o narsu-mas yra tikroji laisvė.“

Laimingi žmonės, kai gali būti savarankiški, laisvai gali kurti tėvynėje gyvenimą. O narsiai ginti savo kraštą pasiryžti pirmiausia gali tik tie, kurie yra sąmoningi, jaučiantys savo tautinę tapatybę. Tokie piliečiai būna laisvi apsispręsti. Jie gali oriai įsipareigoti ir aukotis ir pan.


3 UŽDUOTIS

1. Kokia intencija sieja Periklio ir Justino Marcinkevičiaus kalbas?

Intencija pagerbti žuvusiuosius, kurie aukojosi už tėvynę, ir nuteikti susirinkusiuosius rimčiai.

2. Pagrįskite teiginį, kad aptariamos kalbos skiriasi kompo-zicija, stilistine raiška ir poveikiu.

Periklio kalba dalykiška ir veikia valią, sąmonę. Justino Marcinkevičiaus kalba poetiška, veikianti jausmus.

3. Panagrinėkite poetinės kalbos paveikumo priemones.3.1. Paaiškinkite šiuos metaforiškus Justino Marcinkevi-

čiaus kalbos sakinius: „Mūsų Nepriklausomybės au-galas gausiai palaistytas šventu jos gynėjų krauju. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jų širdys.“

Dėl atkurtos valstybės nepriklausomybės paaukota gyvybių. Nebijota aukotis dėl tėvynės. Patvirtinta pras-mingo aukojimosi idėja, ji yra amžina ir pan.

3.2. Raskite kalboje meninės raiškos priemones ir aptarkite jų paskirtį tekste. Citatos Meninės raiškos

priemonėsJų paskirtis tekste

„didžiaisiais mūsų tautos vyrais“;„amžiną šlovę“

Epitetai Tekstui suteikia vaizdingumo.

„pasaulis mato“;„jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę“

Sinekdocha Metonimija padeda glausčiau, ekspresyviau, įtaigiau išsakyti mintį, išreikšti jausmą.

„Nedidelė Lietuva šiomis dieno-mis vėl tapo didelė.“

Antonimai Pabrėžiamas dvasinis tokio mažo krašto kaip Lietuva tvirtumas.

3.3. Kurie pirmoje pastraipoje kartojami įvardžiai patvirti-na žuvusiųjų ir Tėvynės ryšį?

„Savo rankomis jie laikė apglėbę ne svetimą, ne užgrobtą, o SAVO žemę, jų akys buvo pakeltos į SAVO dangų.“

4. Remdamiesi šiais sakiniais palyginkite Justino Marcin-kevičiaus ir Nijolės Sadūnaitės nuostatas: „Ne keršto šaukiasi mūsų širdys. Teisingumo šaukias, jeigu jis dar yra šiame pasaulyje. Žmogiškumo, jeigu jis dar visiškai nesutryptas.“

Oratoriai nejaučia keršto, neapykantos.

5. Kurios kalbos frazės patvirtina bendruomeniškumo, tau-tos vienybės svarbą?

„<...> mūsų žuvusieji niekada neapleidžia mūsų, jie pasilieka kartu su mumis, jie paremia ne tik mus, jie paremia laisvę, teisingumą, demokratiją, visuotinius tiesos ir humanizmo principus. Sakau, kokie mes sti-prūs, kai mano ranka tavo rankoje, o tavo ranka – jo rankoje. Šitoje visą Lietuvą apkabinusioje rankų gran-dinėje amžinai jausime ir jų, žuvusiųjų, rankas, jie stovės kartu su mumis kaip tą sausio 13-osios naktį <...>.“

6. Pasvarstykite, kurios išsakytos Justino Marcinkevičiaus idėjos, artimos Periklio kalbai, galėjo paveikti žmones, susirinkusius į Katedros aikštę?

Gyviesiems įteigiama, kad tikrasis patriotizmas yra subrandinamas per ryšį su žeme, todėl sąmoningai au-kojamasi už savo tėvynę. Antiką primenanti valstybingumo, demokratijos svarba gyviesiems suteikia sa-vivertės, pasitikėjimo ir rimties.


4 UŽDUOTIS

1. Palyginkite Sigito Gedos ir Vytauto Landsbergio kalbų adresatus.

Sigito Gedos – Lietuvos žmonės, Vytauto Landsbergio – Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 46-osios sesijos dalyviai.

2. Sigito Gedos kalba pasakyta 1988 m., o Vytauto Landsber-gio – 1991 m. Kodėl šie tekstai, kaip ir Periklio, yra įtikinimo kalbos?

Sigitas Geda siekia įtikinti Lietuvos žmones, kad jau būtina telktis, vienytis ir atkurti nepriklausomybę. Vytautas Landsbergis praneša pasauliui apie mažo krašto didį tikėjimą būti valstybe ir siekia įtikinti, kad Lietuva yra verta būti nepriklausoma.

3. Raskite kalbose pasitelktus antikinį ir biblinį įvaizdžius ir ap-tarkite panašią jų paskirtį. Įvaizdžiai Reikšmė Kalbos autorius ir citatos Panaši paskirtis tekstuose

Antikinis Feniksas Vytautas Landsbergis: „Taip Lietuva <...> vėl pasirodo kaip mitų paukštis Feniksas, dar kartą gimusi iš savo pačios Pelenų.“

Žmonių gyvybingumas, prisikė limas, gebėjimas „išplaukti“ yra nepriklau so-mybės atkūrimo impulsas.

Biblinis Nojaus laivas

Sigitas Geda: „ <...> kaip garbinga tauta, kaip nepanikuojantys paskutiniai skęstan-čios Nojaus arkos plaukikai.“

4. Kokios Lietuvos žmonių dvasinės vertybės minimos abiejo-se kalbose?

Darbštumas, santūrumas, vaišingumas ir t. t.

5. Kuo, anot oratorių, grindžiamas valstybingumas? Laisvų žmonių valia, apsisprendimu gyventi savarankiškai.

6. Koks abiejų kalbų tekstų funkcinis stilius? Pasirinkimą argumentuokite.

Publicistinis. Įtaigiai kalbama aktualia tema – Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo situacija. Keliamos problemos. Siekiama paveikti adresatus.

7. Apibendrindami istorines kalbas padiskutuokite, kodėl ir moderniam jaunimui būtina susipažinti su tokiais tekstais kaip Nijolės Sadūnaitės, Justino Marcinkevičiaus, Sigito Ge-dos ir Vytauto Landsbergio kalbos.

Atsakymai turėtų sietis su mokinių kultūrinių ir pilietinių kompetencijų ugdymusi.


6 UŽDUOTIS

1. Kas ir kodėl, jūsų manymu, autoriui yra svarbesnis – skaityto-jas ar klausytojas?

Klausytojas.

2. Atkreipkite dėmesį, kad apeliatyvusis odės pobūdis primena vieną iš retorikos funkcijų – įkvėpti kitus žodžiu. Kam skirta ši odė?

Jaunimui.

3. Apibūdinkite pirmoje ir antroje strofose keturis kartus pasi-kartojančią dalelytę: kokia tai meninės raiškos priemonė ir koks jos retorinis vaidmuo.

Lai yra anafora. Ji išryškina pabrėžiamą dalyką. Sustiprina įspūdį. Įtvirtina svarbią mintį.

4. Padiskutuokite, kuo netikėtos šios eilutės: „Lai mokos kęsti skurdo suvaržymus / jaunuolis tvirtas, <...> ir be pastogės įvy-kių sūkury / gyvent lai pranta.“ Kas jaunuolį itin užgrūdina?

Patogumų atsisakymas.

5. Šias reikšmes susiekite su šaunaus jaunuolio savybėmis, su-reikšmintomis Horacijaus, ir užpildykite lentelę. Šaunumas Veikla, elgsena Citatos

Galintis garbingai aukotis, todėl gina tėvynę nuo priešų. Iš 1–3 strofų.

Yra kilnus ir drąsus, todėl nebijo mirti mūšio lauke. „Kilnu ir gera, ginant tėvynę, mirt.“

Užgrūdintas sunkumų, todėl nevengia išbandymų. „ieško kelio nevaikščioto“

Vertinantis saiką, todėl nesureikšmina nuopelnų.

„nuopelnų šlovėje, / nei ima jis, nei meta valdžią / pagal minios nepa-stovią valią.“

Patikimas, todėl gali saugoti paslaptį. „o kas Cereros šventąją paslaptį / visiems pagarsins, tam uždrausiu / būt su manim“

6. Kurie du teiginiai tinka pagrindinei odės minčiai nusakyti? A. Aukštinamas ir šaunumo, arba „virtus“, idealas. B. Garbingas tas jaunuolis, kurio siekiai yra didingi, kurio sprendimai yra drąsūs.

8 UŽDUOTIS

1. Perskaitykite filosofo Naglio Kardelio mintį ir pasvarstykite, kodėl Antika padeda žmogui dvasiškai bręsti.

Antika prisideda prie mūsų kultūrinės brandos. Kanonas padeda ugdyti sąmoningumą, kritinį mąsty-mą, padeda suvokti savo vietą dabartyje. Ypač svarbu, kad Antikos kultūra formuoja harmoningas in-dividualybes, turinčias aiškią vertybių sistemą.


II CIKLAS. BIBLIJA IR JOS TRADICIJA1 SKYRIUS. Senojo Testamento gyvenimo išmintis ir etinės nuostatos

1 UŽDUOTIS

1. Pasakykite teksto temą. Biblijos svarba.

2. Pasamprotaukite, kodėl Biblija išsiskiria iš kitų šventųjų raštų. Samprotauti apie Biblijos svarbą šiuolaikinio žmogaus gyvenime – galimi įvairūs atsakymai.

3. Daugelį amžių Biblija buvo didžiulės žmonių grupės gyvenimo pagrindas. Dėl kokių priežasčių pastaraisiais šimtmečiais jos įtaka kasdieniam žmogaus gyve-nimui mažėjo?

Žmones vis labiau veikia mokslo pažanga, racionalumu besiremianti kultūra.

5. Nurodykite, kuriam funkciniam stiliui priskirtumėte šį tekstą, ir savo pasirinkimą pagrįskite turinio bei kalbinės raiškos aspektu.

Publicistiniam stiliui. Kalbama žmonėms aktualia tema, reiškiama sava nuomonė, bandoma sudominti, kalbos vaizdingumas derinamas su dalykiškumu.

2 UŽDUOTIS

1. Kaip – tiesiogiai ar netiesiogiai – turime suprasti pasakymą, kad Biblija yra bib-lioteka? Atsakymą pagrįskite keletu argumentų.

Netiesiogiai, nes paprastai biblioteka yra vieta, kur saugomos knygos ir kiti spau-diniai, rankraščiai. Biblioteka kartu yra žmonijos išminties saugykla, tai ir sieja ją su Biblija, kurioje užfiksuota viskas, kas žmonėms yra svarbiausia.

2. Kokiais faktais galima pagrįsti teiginį, kad Biblija yra literatūros tekstų, o ne do-kumentų rinkinys? Atsakydami remkitės ne tik tekstu, bet ir savo žiniomis apie Šventąjį Raštą.

Istoriškai ne taip lengva patvirtinti visus įvykius, minimus Šventajame Rašte. Ne-mažai dalykų turime suvokti perkeltine prasme, o dokumentai taip nerašomi. Ga-liausiai joje randame poezijos rinkinių, maldų, trumpų pasakojimų ir apmąstymų apie didžiąsias būties problemas.

3. Kodėl autorius sieja Biblijos kaip bibliotekos sampratą su Izraeliu? Biblija pasakoja Izraelio tautos istoriją.

4. Pasamprotaukite, kodėl žydai nevadina savo Šventojo Rašto Senuoju Testamentu. Todėl, kad jie nepripažįsta Jėzaus Kristaus kaip mesijo.

5. Padarykite išvadą, dėl kokių priežasčių krikščionys į šventųjų knygų kanoną įtraukė ir Senąjį Testamentą.

Todėl, kad Senajame Testamente nemažai kalbama apie ateisiantį mesiją.


3 UŽDUOTIS

1. Pasakykite pagrindinį pirmojo pasakojimo veikėją ir jį charakterizuokite. Pagrindinis veikėjas yra Dievas, tai kupinas meilės, pasigėrėjimo tuo, ką sukūrė, asmuo.

2. Remdamiesi skaityta Biblijos ištrauka paaiškinkite žodžius „Dievas tarė“: kokia reikšmė suteikiama žodžiui, kas rodo ypatingą jo svarbą.

Žodis yra kūrimo pagrindas.

3. Raskite kitą frazę, nuolat besikartojančią visame pasakojime, ir ją interpretuokite: kodėl nuolat kartojami tie patys žodžiai, kokį Kūrėjo ir kūrinijos ryšį jie atskleidžia.

„Ir Dievas matė, kad tai gera.“ Nusako didžiulę meilę, gėrėjimąsi tuo, kas atsirado. Žodis gera rodo, kad sukurtas pasaulis nuostabus.

4. Užpildykite lentelę apie pasaulio kūrimą ir padarykite išvadą, apie kokį kūrimo etapą nekalbama detaliau.

Dienos Dievo atlikti darbai

1 diena Šviesa atskiriama nuo tamsos, atsiranda diena ir naktis.

2 diena Dangaus ir žemės atsiradimas.

3 diena Vandenų ir sausumos atskyrimas. Augalų sukūrimas.

4 diena Sukurti dangaus šviesuliai.

5 diena Vandens gyvūnų ir dangaus sparnuočių sukūrimas.

6 diena Žemės gyvūnų, žmogaus sukūrimas.

Detaliau nekalbama apie žmogaus sukūrimą.

5. „Biblijos žinyne“ teigiama, kad „dienas geriausia suprasti kaip vaizdingą Dievo ku-riamosios energijos priemonę, kaip kūrimo tvarkos ir paprastos didybės ženklą. Jų paminėjimas moko“. Ko žmones gali mokyti dienų ir didžių darbų vardijimas?

Saugoti ir gerbti visa, ką Dievas sukūrė ir patikėjo globoti žmogui.

6. Trimis keturiais argumentais įrodykite teiginį, kad žmonėms Dievo sukurtame pa-saulyje skirta ypatinga vieta.

Žmogus buvo sukurtas galiausiai, kai buvo įsitikinta, kad viskas paruošta jo visa-verčiam gyvenimui.Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą.Dievas sukurtus žmones palaimino.Pavedė valdyti žemę, globoti kitus savo kūrinius.

7. Kokią svarbią žinią siunčia žmogui Biblija pasakojimu apie pasaulio sukūrimą? Žmogus yra atsakingas už žemę ir visa, kas joje gyva.

8. Kuo šis pasakojimas panašus į sakmes apie pasaulio sukūrimą? Prisiminkite že-mesnėse klasėse skaitytas etimologines sakmes ir raskite keletą panašumų ir skirtumų.

Panašumai: iš pradžių buvo tamsa ir vandenys, Dievas sukūrė žemę, ją apgyven-dino. Skirtumai: sakmėse nekalbama apie Dievo pasitenkinimą atliktu darbu, apie tai, kad jis paskyrė žmogų būti žemės valdovu.

9. Dar kartą atidžiai perskaitykite pasakojimą apie pasaulio sukūrimą ir baikite sakinius.

1. Pasaulis ir gyvybė atsirado ne atsitiktinai, o yra Dievo kūrinys. 2. Viskas, ką sukū-rė Dievas, yra verta pasigėrėjimo. 3. Žmonės yra ypatingi, nes yra žemės valdovai, atsakingi už visa, kas joje gyva ir negyva.


5 UŽDUOTIS

1. Kaino ir Abelio istorija, aprašyta ketvirtame Pradžios knygos skyriuje, yra esminė Pirmojo pasakojimo apie kūrimą priešingybė. Palyginkite šiuos tekstus ir pasa-kykite tris keturis jų skirtumus.

Pirmasis pasakojimas kalba apie Dievo tikėjimą žmogumi, jo gerumu. Pasaulis har-moningas, jame gera visiems. Pasakojime apie Kainą ir Abelį matome puolusius žmones, bandančius atkurti per aukas prarastą ryšį su Dievu, tačiau nuodėmė Kai-ną paverčia brolžudžiu.

2. Kodėl galima teigti, kad ketvirtame skyriuje pasirodo žmonės, kurie yra nusiteikę atkurti žmonijos santykius su Dievu?

Žmonės aukoja Dievui aukas, stengiasi vykdyti jo valią, tikisi Viešpaties palankumo.

3. Remdamiesi savo žiniomis apie Adomą ir Ievą paaiškinkite, kodėl Dievo ir žmo-nių ryšys buvo prarastas.

Žmonės pasidavė piktosios dvasios gundymams, nepaisė vienintelio draudimo ir už tai buvo išvaryti iš rojaus.

4. Atidžiai įsiskaitykite į tekstą ir padarykite prielaidą, kodėl Dievas nepriėmė Kai-no aukos.

Pirmagimis Kainas troško pirmauti, būti geresnis už Abelį, jam trūko nuoširdumo.

5. Pradžios knygos pasakojimu apie Kainą ir Abelį nusakyta žmogaus egzistencijos prasmė: „Bet jei gero nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė. Ji geidžia ta-vęs, bet tu gali ją įveikti.“ Paaiškinkite šį sakinį.

5.1. Ką reiškia „daryti gera“? Mylėti savo artimą, nuolankiai priimti savo likimą.

5.2. Kas atsitinka žmogui, kuris sąmoningai ar nesąmoningai nenori būti geras? Vietoj gerumo atsiranda blogis.

5.3. Kokia meninės raiškos priemonė pavartota teigiant, kad „prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė“? Paaiškinkite jos prasmę. Kaip turime suprasti durų įvaizdį?

Metafora, ji reiškia, kad žmogus, jeigu sąmoningai nesistengia būti geras, atsiduo-da į blogio rankas. Durys – vidinio ir išorinio pasaulio riba.

5.4. Šiuolaikinis pasaulis nuolat kartoja, kad žmogus iš prigimties yra dvilypis: jo sieloje nuolat grumiasi gėris ir blogis. Pasamprotaukite, pagrindžia ar paneigia šią mintį pasakojimas apie Kainą ir Abelį.

Paneigia – žmogaus prigimtis tyra, blogis ateina iš pasaulio, kai asmuo sąmonin-gai nestoja gėrio pusėn.

6. Šventasis Raštas, pasakodamas apie Kainą, nužudžiusį savo brolį Abelį, atskleidžia nuo žmonijos pradžios žmogui būdingus netinkamus polinkius: puikybę, pavy-dą, gobšumą, pyktį. Kurie pasakojimo epizodai rodo, kad išvardytos blogybės būdingos Kainui?

Kainas nori pirmauti, todėl niršta ir pavydi Abeliui, kad šio aukos malonesnės Die-vui, jis nepaiso ir Dievo įspėjimo apie tykantį blogį, pasiduoda pykčiui ir nužudo savo brolį.

7. Remdamiesi pasakojimu dviem argumentais pagrįskite mintį, kad Kainas vengia prisiimti atsakomybę už savo piktadarystę.

Dievui paklausus, kur jo brolis, meluoja, priekaištauja, kad jam skirta bausmė yra per didelė.

8. Kodėl, jūsų nuomone, Dievas nepareikalavo paties Kaino gyvybės už pralietą jo brolio kraują, bet dargi davė žymę, kad jį apsaugotų?

Galimi įvairūs atsakymai, svarbu, kad mokiniai samprotautų apie atsakomybę.


7 UŽDUOTIS

1. Apibūdinkite Biblijos Pradžios knygos pasakojimo „Abraomo išbandymas“ pa-grindinius veikėjus ir jų tarpusavio santykius.

Sūnus ir tėvas, juos sieja pagarba, pasitikėjimas, meilė, taip pat yra tarnai, pade-dantys pasiekti kelionės tikslą.

2. Sudarykite skaityto pasakojimo sekos schemą ir padarykite išvadą, kaip (ramiai ar neramiai, piktai, sunerimęs, smalsiai ir t. t.) elgėsi pagrindinis pasakojimo vei-kėjas Abraomas.

Abraomas išgirsta Dievo balsą. → Abraomas su sūnumi ir keletu tarnų iškeliauja į Morijos kalną. → Sukrauna aukojimo laužą, suriša Izaoką. → Iškelia virš jo peilį. → Išgirsta angelo balsą, draudžiantį aukoti sūnų. → Paaukoja krūmuose įstrigusį aviną.Abraomas ramus, įtikėjęs Dievo valia ir teisumu.

3. Kodėl Abraomo elgesys mums atrodo keistas ir nesuprantamas? Mums nesuprantamas toks paklusnumas, kad net galima aukoti tai, kas brangiausia – sūnų.

4. Pasamprotaukite, kodėl aukomis šiame tekste galime laikyti ir Izaoką, ir Abraomą. Šiame pasakojime aukos yra ir tėvas, ir sūnus, nes aukoti mylimiausią sūnų, kurio laukei visą gyvenimą, yra didžiulis išbandymas.

5. Pasidomėkite Abraomo gyvenimo istorija (medžiagos ieškokite internete) ir pa-sakykite, kokia šio žmogaus užduotis.

Galimi įvairūs atsakymai, susiję su tuo, kad Abraomas – išrinktosios tautos pradininkas.

6. Remdamiesi pirmiau nagrinėtomis Biblijos ištraukomis nuspręskite, kodėl Die-vas, pasirinkęs Abraomą išrinktosios tautos tėvu, pirmiausia siekia išbandyti jo tikėjimą.

Dievas jau buvo nuviltas Adomo ir Ievos nuopuolio, tad nori įsitikinti, ar Abraomo tikėjimas toks stiprus, kad gali būti išrinktosios tautos pradininku.

7. Paanalizuokite paties Izaoko elgesį ir jį įvertinkite: kas yra Abraomo sūnus – be-valė auka ar sąmoningai savo likimą pasitinkantis žmogus.

Jis taip pat nesipriešina jam skirtam likimui, pasitiki savo tėvu. Tai ne bevalės au-kos elgesys. Jis neprašo pasigailėti, neapeliuoja į tėviškus Abraomo jausmus.

8. Kokį Naujojo Testamento asmenį primena Izaokas? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.

Jėzų Kristų, kurį Dievas paaukoja žmonijos nuodėmėms atpirkti, Kristus, kaip ir Iza-okas, nesipriešina savo dangiško tėvo valiai.

9. Istorija baigiama laimingai – peilis nepalietė Abraomo sūnaus, Dievas įverti-no pasirinkto žmogaus tikėjimo stiprumą ir pakartojo savo pažadą: „<...> aš tikrai laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausius, kaip dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys. Tavo palikuonys užims savo priešų vartus, ir visos tautos žemėje gaus palaiminimą per tavo palikuonis <...>“.

9.1. Savais žodžiais paaiškinkite, ką Dievas pažadėjo Abraomui. Pažadėjo, kad Abraomas taps galingos tautos patriarchu.

9.2. Raskite citatoje palyginimą ir jį paaiškinkite. „Kaip dangaus žvaigždės ir pajūrio smiltys“ – žvaigždės ir smiltys nesu skai čiuojamos.

9.3. Tiesiogine ar perkeltine prasme turime suprasti frazę „užims savo priešų var-tus“? Ką ji reiškia?

Frazę turėtume suprasti perkeltine prasme – išrinktosios tautos vyrai ir moterys gyvens žemėse, kurios priklausė svetimiems, kito tikėjimo žmonėms.


9 UŽDUOTIS

1. Kas dailininkui Loranui de La Hirui, jūsų nuomone, buvo svarbiausia vaizduojant šį Biblijos epizodą?

Pavaizduoti Abraomo ryžtą vykdyti Dievo valią.

2. Kodėl Abraomas apsisiautęs raudonos spalvos mantija? Raudona spalva ikonografijoje yra gyvybės, karaliavimo ir dieviškumo spalva. Ka-dangi Abraomui lemta tapti didžios tautos tėvu, tai nenuostabu, kad dailininkas jį nutapė su raudona mantija.

3. Izaoko, Abraomo sūnaus, kūnas itin šviesus. Pamąstykite, kodėl dailininkas Lora-nas de La Hiras būtent taip nutapė aukojamą berniuką.

Balta spalva siejama su nekaltybe, tyrumu, skaistybe, jis toks pat šviesus kaip ir ap-sireiškęs angelas.

4. Kas Lorano de La Hiro paveiksle rodo, kad Abraomas išgyvena didžiulę įtampą? Stipriai sugniaužtas peilis, suraukta kakta, nenoras žiūrėti į savo vaiką.

5. Kodėl, jūsų nuomone, Sigitos Maslauskaitės paveiksle nėra gamtos peizažo, o prancūzų dailininko Lorano de La Hiro darbe jį matome?

Loranas de La Hiras tapė realistine maniera, jam svarbus vietos autentiškumas, o šiuolaikinei tapytojai Sigitai Maslauskaitei svarbiau perteikti idėją, o ne vietos ar laiko koloritą.

6. Vienas iš paveikslų pavadintas „Abraomas aukoja Izaoką“, kitas – „Abraomo auka“. Pabandykite pavadinimus susieti su žmonių vaizdavimo perspektyva: kaip išdės-tytos trys figūros, kaip tai būtų galima interpretuoti.

Paveiksle „Abraomas aukoja Izaoką“ ryškiai atskirtos sūnaus ir tėvo figūros, aiškiai matyti, kas auka, o kas budelis. Sigitos Maslauskaitės paveiksle visos trys figūros vaizduojamos kaip neišnarpliojamas kamuolys, nesuprasi, kur kas yra.

7. Kas Sigitos Maslauskaitės paveiksle išduoda Abraomo įtampą? Iškritęs peilis, dėmė kaktoje, tamsus veidas.

8. Nors darbų stilistika labai skirtinga, abu paveikslai turi ir tam tikrų panašumų. Pa-sakykite juos ir paaiškinkite.

Trys figūros, angelo ir Izaoko figūros labai šviesios, Abraomas abiejuose paveiks-luose niaurus, labai įsitempęs, abiejų fono spalvos prislopintos, rusvų tonų. Ir vie-nas, ir kitas paveikslas pasakoja apie tėvo ir sūnaus pasiryžimą dėl Dievo aukotis.


10 UŽDUOTIS

1. Į kuriuos klausimus, neduodančius ramybės tūkstančius metų žmonijai, atsako šis Biblijos tekstas?

Kodėl Žemėje tiek daug skirtingų tautų ir kalbų, jeigu visų bibliniai protėviai tie patys? Kodėl žmonėms trūksta vienybės?

2. Palyginkite pirmiau nagrinėtų Biblijos tekstų veikėjus su pasakojimo apie Babelio bokštą žmonėmis – raskite keletą esminių skirtumų.

Babelio bokšto žmonės nori prilygti Dievui, jie įsitikinę savo darbų galybe, apimti puikybės, jiems trūksta pagarbos ir paklusnumo Dievui.

3. Šventajame Rašte gana dažna miesto – dykumos priešprieša: miestas yra vieta, kurią sukūrė pats žmogus, dykuma, kaip ir visa gamta, – Dievo kūrinys. Mieste žmogus jaučiasi didis, galįs nuveikti neįmanomus darbus ir be Dievo pagalbos. Kurie ir kodėl viena kalba kalbančių žmonių sumanymai kelia nuostabą?

Noras prilygti Dievui, pasiekti dangų. Tai paprasčiausia puikybė, nes žmogus, nors sukurtas panašus į Dievą, nėra Viešpats.

4. Kaip suprantate frazę „pasidarykime sau vardą“? Tai suprantame kaip norą išgarsėti.

5. Perskaitykite dvasininko Džonatano Sakso straipsnio ištrauką ir pasampro-taukite, kodėl žmonių pastangos pastatyti bokštą iki dangaus yra puikybės demonstravimas.

Tai pasakojimas apie žmonių puikybę, tikrai negalima manyti, kad Dievas sąmo-ningai supainiojo kalbas: tai veikiau pavyzdys, kaip žmonės per savo puikybę ne-susišneka vieni su kitais.

6. Pradžios knygos pasakojimas apie Babelio bokštą yra alegorija. Prisiminkite, ką reiškia ši sąvoka, ir dviem trimis argumentais įrodykite, kad šio pasakojimo ne-galima suprasti pažodžiui.

Alegorija – meninė priemonė, konkretus vaizdas ar pasakojimas, turintis abstrak-čią, perkeltinę prasmę. Nors kalbama apie konkrečius įvykius (bokšto statybą), vis-ko negalima suvokti pažodžiui, tai pasakojimas apie žmogaus bandymus prilygti Dievui.

12 UŽDUOTIS

1. Visos psalmės skirtos konkrečiam laikui ir progai. 8 psalmė, kaip daugelis kitų, yra skirta Dievo garbei. Kuriomis kalbinės raiškos priemonėmis šlovinamas Kūrėjas?

Retoriniais sušukimais, išvardijimu.

2. Aptarkite psalmės kompoziciją: kuo panašios ir kuo skiriasi 2–5 ir 6–10 eilutės. 2–5 eilutės – Dievo galybės ir jo darbų šlovinimas, 6–10 eilutėse kalbama apie žmogų ir jo vaidmenį Dievo sukurtame pasaulyje.

3. „Dangaus kūnai ano meto Artimųjų Rytų religijose laikyti amžinybės simboliu, bėgančio laiko valdovais, tegu pati Biblija jų ir neapdovanoja dieviškumo aura. Jų akivaizdoje žmogus tik nereikšminga dulkė, pats silpnumas ir laikinumas“, – tei-gė Julius Sasnauskas. Koks Dievo ir žmogaus santykis giesmės autorių stebina? Atsakymą pagrįskite citata.

Kad žmogus tik truputį skiriasi nuo savo kūrėjo. „Tu padarei jį tik truputį žemesnį už save / ir apvainikavai jį garbe ir didybe.“

4. Kodėl psalmę galime laikyti himnu žmogaus didybei? Psalmėje teigiama, kad jis artimas Dievui, yra visų jo darbų tęsėjas, žemės gyvybės šeimininkas ir saugotojas.

5. Kurį jau anksčiau skaitytą Biblijos tekstą primena psalmė? Atsakymą pagrįskite dviem argumentais.

Pasakojimą apie pasaulio sukūrimą. Kaip ir pasakojime, psalmėje vardijami Dievo darbai ir jo begalinė meilė savo kūrybos vaisiams, žmogaus vaidmens iškėlimas.

6. Remdamiesi psalme pagrįskite arba paneikite teiginį, kad žmogus yra Žemės valdovas.

„Tu padarei jį savo rankų darbų šeimininku, / padėjai visa prie jo kojų <...>.“


13 UŽDUOTIS

1. Paaiškinkite kunigo Juliaus Sasnausko biblinės meditacijos ištrauką 8 psalmės tema: „Anas mažytis skirtumas, išliekąs tarp Jo ir mūsų, per amžius bus žmogiš-kosios tragedijos šaltinis.“ Apie kokį skirtumą kalbama ir kodėl jis yra nelaimių priežastis?

Dievas yra tobulybė, meilė. Žmogus netobulas, jį dažnai apninka blogis.

2. Užbaikite sakinį: Psalmės pavadinimas „Kūrėjo didybė ir žmogaus orumas“ nusako ne tik jos temą, bet ir atskleidžia ________ .

Psalmės pavadinimas „Kūrėjo didybė ir žmogaus orumas“ nusako ne tik jos te-mą, bet ir atskleidžia, kokia atsakomybė tenka žmogui rūpinantis Dievo sukurtu pasauliu.

14 UŽDUOTIS

1. Kurie teksto vaizdiniai leidžia mums daryti prielaidą, kad giesmės autorius – tremtinys?

Žmogus, netekęs tėvynės, atsidūręs svetur, ilgisi ne tik savo namų, jis kreipiasi į Dievą, nes tik Jis sunkią valandą padeda išsaugoti ramybę.

2. Psalmės vyksmą galima skirstyti į dvi dalis: čia ir dabar bei ten ir tada. Užpildyki-te pačių sugalvotą schemą ir ją apibendrinkite nusakydami kalbančiojo dvasinio skausmo priežastis.

Tinka visos schemos, atspindinčios psalmės esmę. Žmogus liūdi praradęs laisvę ir tėvynę, brangius žmones.

3. Kokias simbolines reikšmes kūrinyje įgyja vanduo? Vanduo yra Dievo, dieviškos galios simbolis.

4. Kas lieka žmogui, kai iš jo atimami svarbiausi dalykai? Dievas ir viltis.

5. Pasakykite pagrindinę psalmės idėją. Netgi sunkiausiomis akimirkomis žmogui stiprybės teikia tikėjimas.

6. Pacituokite keletą retorinių kalbos priemonių ir aptarkite jų svarbą psalmės idė-joms reikšti.

„Kurgi tavo Dievas?“ – keletą kartų pakartotas retorinis klausimas išreiškia sve-timųjų norą sunaikinti tremtinio tikėjimą, tai savo tariamo pranašumo demons-travimas. Retorinis sušukimas „Turėk viltį Dievè!“ stiprina visų kankinių tikėjimą Viešpaties valia.

7. Ši psalmė yra atrama kenčiantiesiems. Kurie jos vaizdiniai galėtų būti aktualūs bet kurių laikų nelaisvę išgyvenančiam žmogui?

Bet kuriam nelaisvę išgyvenančiam žmogui svarbu neprarasti vilties, tikėjimo ir stiprybės iškęsti visas kančias. Tik jausdamas ryšį su Viešpačiu žmogus atlaiko sun-kiausius išbandymus.


15 UŽDUOTIS

1. Atidžiai panagrinėkite Mikalojaus Konstantino Čiurlio-nio paveikslus „Pasaulio sutvėrimas XIII“, „Scherzo“ ir pa-sakykite, kurias nagrinėtas Senojo Testamento ištraukas galima iliustruoti šiais dailininko paveikslais. Atsakymą pagrįskite dviem trimis argumentais.

Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslas „Pasaulio sutvėrimas XIII“ sietinas su Pirmuoju pasakojimu apie kūrimą, o paveikslas „Scherzo“ – su Biblijos pasakojimu apie Babilono bokštą.Tinka įvairūs argumentai, pagrindžiantys mokinio pasirinkimą.

2. Užpildykite lentelę ir ją apibendrinkite: sukurkite trijų–penkių sakinių išvadas apie tai, kad Senojo Testamento pamokos nepraranda savo vertės ir mūsų laikais.

Senojo Testamento tekstas

Tema Idėjos

„Kainas ir Abelis“ Brolžudystė Pavydas, puikybė ir pyktis yra didžiulis blogis.

„Abraomo išbandymas“ Tikėjimo patikrinimas

Žmogus turi pasikliauti Dievo valia bet kokiomis aplinkybėmis.

„Babelio bokštas“ Bokšto iki dangaus statyba

Dievui juokingos žmonių pastangos pasijusti die-vais, žmogaus puikybė yra priežastis, kodėl žmonija negali susikalbėti ir bendrai veikti.

8 Dovydo psalmė Žmogaus vieta Dievo sukurtame pasaulyje

Žmogaus padėtis Žemėje ypatinga, jis atsakingas už visa, kas yra sukurta Dievo.

42 Dovydo psalmė Kančia netekus tėvynės

Žmogui, praradusiam viską, stiprybės teikia viltis ir tikėjimas Dievu.


2 SKYRIUS. Biblija kaip literatūros ir kultūros tekstas: jos svarba Europos tapatybei1 UŽDUOTIS

1. Prisiminkite Senojo Testamento ypatumus, jį palyginkite su Nau-juoju Testamentu.

Senasis Testamentas Naujasis Testamentas

Biblinio pasakojimo laikas Maždaug 1200–400 m. pr. Kr. Apie 100 metų, I a. po Kr.

Kam skirta? Daugeliui tautų, bet pagrindinis dėmesys Izraeliui. Tik vienam Izraelio atstovui Jėzui Kristui.

Kalba Hebrajų, aramėjų, senoji graikų. Senoji graikų, koinė dialektas.

2. Kas yra Evangelija? Žr. ABC, p. 116.

3. Kokias žinote Evangelijas? Pagal Matą, pagal Morkų, pagal Luką, pagal Joną.

4. Kas pasakojama Evangelijose? Pasakojama apie paskutinius Jėzaus gyvenimo metus, kai jis keliavo mokydamas ir gydydamas žmones, paskutinės savaitės įvykius ir nukryžiavimą.

5. Kas aprašoma Apaštalų darbuose?

Pirmieji krikščionybės įsitvirtinimo pasaulyje įvykiai, jie ypač susiję su apaštalų Petro ir Pauliaus gyvenimu.

6. Naujasis Testamentas, kaip ir Senasis, verčiamas į daugelį pasaulio kalbų, yra studijuoja-mas taikant įvairius metodus. Pasvarstykite, kodėl žmonija domisi Naujojo Testamento tu-riniu, pasakojimų prasmių visu-ma? Kuo Naujosios Sandoros išmintis gali būti įdomi moder-niajai jaunuomenei?

NT, kaip ir ST, yra tarsi gyvenimo vadovėlis, kuris įkvepia žmoniją tobulėti abejojant, ieškant, analizuojant ir galų gale darant gerus darbus. Modernioji jaunuomenė per Evangelijas gali atpažinti save kaip ieškančius žmones ir atrandančius laiko patikrintas tiesas: atlaidumą, gailestingumą, meilę žmonėms ir pan.


2 UŽDUOTIS

1. Kodėl etinis Kristaus mokymas yra neįprastas, sunkiai suvokiamas? Mokymą, perteiktą metaforomis ir kitomis stilistinėmis priemonėmis, reikia su-prasti perkeltine prasme.

2. Kas būdinga poetiniam Evangelijų stiliui? Nurodykite keturias penkias ypatybes. Poetinio Evangelijų stiliaus požymiai: gyvumas, metaforų gausa, hiperbolizuota forma, potekstė.

3. Kaip reikėtų vertinti Evangelijų priesakus, kurių lyg elgesio vadovėlio neįmano-ma taikyti tikrovėje?

Vertinti kaip asmens tobulumo orientyrus, įkvepiančius iš savęs reikalauti dau-giau, kaip saviugdos pagrindus.

4. Koks perskaityto teksto funkcinis stilius? Argumentuokite. Mokslinis stilius. Svarstomas Kristaus etinių principų suvokimo klausimas. Būdin-gi terminai, konstatuojamieji sakiniai, mintys dėstomos nuosekliai, logiškai.

5. Padiskutuokite, kodėl Naujojo Testamento tiesos yra visuotinės. Naujojo Testamento tiesos yra visuotinės, nes jos susijusios su doros principais. Jie yra universalūs visais laikais.

3 UŽDUOTIS

1. Iš pirmo žvilgsnio palyginimų turinys yra aiškus, gyvenimiškas. Tačiau jis yra pa-slaptingas. Paaiškinkite šį ypatumą, Kristaus nusakytą oksimoronu: „Jo mokiniai paklausė, ką reiškiąs tasai palyginimas. „Jums duota pažinti Dievo karalystės pa-slaptis, o kitiems jos skelbiamos palyginimais, kad regėdami nematytų ir girdėda-mi nesuprastų.“

Palyginimai skatina apsispręsti.

2. Pasvarstykite, kada „grūdai duoda derlių“. Kai tikime, kai mylime artimą, kai esame kantrūs, aklai nepasiduodame gyveni-mo malonumams.

3. Išsiaiškinkite palyginimų tikslus ir vienu žodžiu baikite sakinius. 1. Norima atkreipti dėmesį į kokią nors tiesą. 2. Perskaitęs ar išklausęs palyginimą žmogus atpažįsta save. 3. Skelbdamas Gerąją Naujieną Kristus žmones skatina išsivaduoti iš stereotipinio mąstymo.

4. Pasvarstykite, kam skirti palyginimai: galingiesiems, išminčiams, „mažutėliams“. „Mažutėliams“.


4 UŽDUOTIS

1. Panagrinėkite, kaip šeimininkas elgėsi su dviem „palū-kanų“ uždirbusiais tarnais.

1.1. Pažvelgę į iliustraciją prisiminkite, kurį epikos žanrą jums primena archetipinė palyginimo pradžia.

Išėjo į kelią („iškeliavo“) trys tarnai, gavę užduotį.

1.2. Kam prilygsta talentai? Duotybėms iš Dievo malonės, slypinčioms prigimties galioms, pašaukimui.

1.3. Ką reiškia tarnams duodami šeimininko pinigai? At-sakykite pagrįsdami trimis argumentais.

Tai išbandymų įveikimas. Tai įpareigojimas pritaikyti slypinčias prigimties galias. Iš žmonių tikimasi kūrybin-gumo ir pan.

1.4. Kodėl tarnams šeimininkas duoda laiko ir laisvę? Jiems yra duodami talentai, kad jais pasinaudotų taip, kaip gali, kaip išmano. Jie yra laisvi rinktis.

1.5. Kaip pasielgia du tarnai su duotais šeimininko pinigais?

Du tarnai pinigus realizavo, gavo pelno.

1.6. Kodėl šeimininkas ne tik pagiria tuos du tarnus, bet skiria dar didesnių įpareigojimų?

Pinigai leidžiami į apyvartą, nebijoma rizikuoti. Tokie žmonės ir toliau turi būti veiklūs, atsakingi.

1.7. Kas šeimininkui rūpi? Paaiškinkite kaip „palūkanos“ metaforiškai susijusios su Kristaus skelbiama žinia apie Dievo karalystę Žemėje.

Rūpi, kad patys žmonės darydami gerus darbus Dievo karalystę Žemėje stiprintų, tobulintų. Patikėtas tur-tas turi augti.

2. Panagrinėkite šeimininko ir trečio tarno santykį.2.1. Ką reiškia šeimininko metafora? Reiškia Dievą.

2.2. Kodėl trečiasis tarnas talentą užkasė į žemę? Jis yra tingus, bijo rizikuoti, pasirenka lengviausią būdą – užkasa pinigus į žemę.

2.3. Pasvarstykite, kodėl šeimininkas yra reiklus, kietas. Gyvenimas iš žmogaus labai daug reikalauja. Dažnai tenka įveikti iššūkius.

2.4. Dar kartą perskaitykite 29 eilutę ir ją paaiškinkite. Duota yra visiems, bet nereikėtų kaltinti Dievo, kitų žmonių, kad esama daug nesėkmių. Jeigu nerodysime iniciatyvos, jei būsime pasyvūs, nedirbsime gerų darbų, tai paskleisime dar daugiau tamsos. Atlyginama tiems, kurie yra... ir pan.

2.5. Kodėl šis parabolinis pasakojimas įpareigoja ir nū-dienos jaunuolius būti budrius, skatina nuolat savęs klausti? Parašykite jums svarbius klausimus, kurie ki-lo skaitant palyginimą apie talentus. Juos aptarkite su kitomis grupėmis.

Kodėl kai kurie žmonės nerealizuoja savęs kaip asmenybės – užkasa savo talentus į žemę? Kodėl mūsų pasi-rinkimai yra skirtingo lygio? Ką reiškia eiti prieš Dievą? Ką reiškia toks pasakymas: „Turime pasirinkimo lais-vę.“ Kodėl slunkiai nedidina Dievo karalystės lauko čia, Žemėje? Kas yra mūsų teisėjas: mūsų pačių sąžinė ar Dievas? Ką reiškia gyventi tik sau? Kaip įveikti gyvenimo iššūkius? ir kt.


5 UŽDUOTIS

1. Paaiškinkite teiginį: žmogus tiek vertas, kiek jis myli. Žmogus tiek vertas, kiek jis myli, tiek jis ir kilnus, stiprus, nepalaužiamas, ištvermingas, ramus, pasiauko-jantis ir pan.

2. Kodėl artimo meilė nesiderina su egoizmu, išskaičiavimu?

Egoizmas, praktiškumas uždaro kelią meilei, žmogus pasidaro nelaisvas.

3. Pagrįskite šią mintį: kai dalijamasi meile, laimi abi pusės. Gėrį, šviesą pajunta abi pusės. Randasi didesnis laimės laukas.

4. Kokia yra meilės svarba? Pacituokite. „Be meilės neturi prasmės nei geri darbai, nei didžiausias heroizmas.“

5. Kuo grįsta meilė artimajam? Gailestingumu, supratingumu, aukojimusi.

6 UŽDUOTIS

1. Aptarkite pirmąją teksto dalį (Mt 5 38–42).1.1. Kokia šios dalies tema? Atpildas.

1.2. Kuo grįstas Mozės įsakymas (ST): „Akis už akį ir dantis už dantį“?

Grįstas kerštu.

1.3. Kodėl tikrovėje nuskriaustasis dažnai siekia kerštauti? Mat pajuntamas pažeminimas, emocingai sureaguojama.

1.4. Ši Kalno pamokslo, kaip didaktinio žanro, dalis grįsta antitezėmis. Pakomentuokite nagrinėjamos dalies an-titezes. Ar stebina jų prasmė? Kodėl?

Mokinius stebina paradoksai, sudėtingos situacijos. Pasirenkami antitezių pavyzdžiai.

1.5. Tekste raskite lentelėje nurodytas menines priemones, nusakykite jų vaidmenį 39–49 sakiniuose. Meninės

priemonėsCitatos Vaidmuo 39–49 sakiniuose

Antitezė „<...> jei kas tave užgautų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.“

Išryškina išgyvenimų sudėtingumą, žadina kon-trastiškus įspūdžius.

Metonimija „<...> bet jei kas tave užgautų per de-šinį skruostą, atsuk jam ir kitą.“

Metonimijos padeda glausčiau ir ekspresyviau nusakyti mintį. Užgauti skruostą – patį asmenį užgautų, pažemintų. Atiduoti apsiaustą, netekus marškinių dalytis savo meile, supratingumu. Metonimija „<...> paimti tavo marškinius, atiduok

jam ir apsiaustą.“

1.6. Kodėl verta dalyti savo meilę priešams? Nugalima nuskriaustojo puikybė.


2. Aptarkite antrąją teksto dalį (Mt 5 43–48).2.1. Kokia šios dalies tema? Artimo meilė.

2.2. Aptarkite iliustraciją: kodėl pamokslui sakyti Kristus pasirenka kalno erdvę? Ją siedami su Kristaus žo-džiais „o aš jums sakau“ pasvarstykite, kas galėtų būti Kalno pamokslo adresatai.

Kristaus sekėjai, krikščionys, visi tie, kurie tiki Kristaus mei-le, priešai, pagonys. Kalnas ypatinga vieta, aukštesnė negu buities erdvė, tinkanti žmonėms pranešti labai svarbius bū-ties dalykus.

2.3. Kunigas, vienuolis pranciškonas Julius Sasnauskas yra pastebėjęs, jog „Evangelija nėra tam, kad su-kurtų ramią ir saugią būseną“. Kaip jūs vertinate netikėtą Kristaus patarimą: „mylėkite savo priešus“?

Gali būti patys įvairiausi vertinimai. Bet būtina komentuoti ir J. Sasnausko įžvalgą.

2.4. Kalno pamokslui būdingas stiliaus gyvumas. Raiškiai perskaitykite sakinius, kuriuose akivaizdi retori-kos įtaiga. Kokios tai retorinės priemonės? Pasirinkite vieną sakinį ir jį interpretuokite.

Retoriniai klausimai, sušukimai.

2.5. Pabaikite formuluoti nagrinėto Kalno pamokslo ištraukos problemas. 1. Kodėl taip sunku atleisti? 2. Kodėl nelengva kilti dieviškos tobulybės link? 3. Kodėl nėra paprasta įgyvendinti Kristaus mokymą?

2.6. Kodėl Kristus reikalauja: „<...> būkite tokie tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas“? Skatina žmogų tobulėti, įkvepia mylėti, suprasti, išsilaisvinti iš ST keršto teisės.

2.7. Pasvarstykite, kokių vertybių skatina siekti Kalno pamokslo dalis „Priešų meilė“. Sakinį baikite įrašy-dami 4 siekiamybes.

Iš krikščionių tikimasi meilės artimam, pykčio, keršto su-tramdymo; gailestingumo; aukojimosi; supratingumo.

7 UŽDUOTIS

1. Kodėl galima daryti prielaidą, kad abu tekstus sieja egoizmo problema?

Ir Kalno pamoksle, ir palyginime apie talentus ryški užuomina apie žmones, kurie nenorėdami tobulėti, keistis galvoja tik apie save: Kalno pamoksle smerkiami tie, kurie neįstengia suprasti kito ir yra apimti puikybės, o palyginime apie talentus trečiasis tarnas užkasa pinigus, nes jam taip atrodo patogiau, jis dėl kitų negyvena.

2. Kaip abi parabolės padeda puoselėti ben-drystės vertybę?

Abiejose parabolėse skatinama plėsti Dievo karalystę, į ją įtraukiant ne tik save, bet ir kitus: ir atleisdamas, ir realizuoda-masis gyveni dėl kitų.

3. Sudarykite abiejuose tekstuose pastebė-tas vertybių ir antivertybių priešpriešas.

Veiklumas – tinginystė, neveiklumas.Kerštas – atlaidumas.

4. Kodėl Kalno pamokslas ir palyginimas apie talentus gali būti tinkama jauno žmogaus saviugdos priemonė?

Jaunuoliai įpareigojami vengti pykčio, keršto, skatinami atsisakyti savo puikybės, neveiklumo, tinginystės ir pan. Abi pa-rabolės galėtų išlaisvinti jaunus žmones iš egoizmo.


8 UŽDUOTIS

1. Kodėl jaunesnysis brolis panoro išeiti iš namų?

Nori būti laisvas, nepriklausomas nuo tėvo, yra lengvabūdiškas, apimtas puikybės.

2. Kaip gyvena iš namų išėjęs sūnus? Gyvena nerūpestingai, nuodėmingai: iššvaisto tėvo palikimą.

3. Pasvarstykite, kodėl laisvė žmogui gali at-verti kelią ir į nuodėmę?

Pajutus laisvę neretai prarandamas atsakomybės jausmas, sąžinė, tampama egoistu, tarnaujama malonumams, praran-damas orumas.

4. Aptarkite dramatišką grįžtančio pas tėvą sūnaus situaciją ir baikite sakinius.

1. Sunku pateisinti nuodėmingąjį jaunėlį, nes jis savo būseną matuoja materialinėmis gėrybėmis: „Kiek mano tėvo sam-dinių apsčiai turi duonos, o aš čia mirštu iš bado!“ 2. Žydui kiaules ganyti reiškia didžiausią pažeminimą. 3. Sūnus supran-ta, kad įskaudino tėvą, todėl yra pasiryžęs išgyventi gėdą ir pažeminimą: „Nesu vertas vadintis tavo sūnumi. Priimk mane bent samdiniu!“ 4. Nuodėmingojo sūnaus atsivertimą reiškia žodis „kelsiuos“.

5. Pacituokite antrą 20 eilutės sakinį. Kodėl tėvas pamatęs grįžtantį sūnų džiaugiasi? Parinkite tinkamus atsakymus.

„Tėvas pažino jį iš tolo, labai susigraudino, pribėgo prie jo, puolė ant kaklo ir pabučiavo.“B. Kad atsirado.C. Kad prisikėlė.D. Kad suprato.

6. Paaiškinkite simbolines drabužių, žiedo, apavo prasmes. Kaip jos susijusios su visa-verčio sūnaus situacija?

Drabužis – pagarba, saugumas, švara, grožis; žiedas – galia ir valdžia; apavas – sūnaus teisės, laisvė. Tėvo sūnus vėl yra visavertis, paveldėtojas, laisvas, orus.

7. Ar Jėzus kalbėjo apie žemiškąjį tėvą? Ne, kalbėjo apie Dievą.

8. Prisiminkite nagrinėtą Kalno pamokslo dalį „Priešų meilė“ ir pasvarstykite, kodėl tėvas nusidėjėlį priima kaip visavertį sūnų.

Besąlygiška Dievo meilė yra be išlygų, ji tobula. Tai artimo meilė neskirstant žmonių į gerus ir blogus.

9. Kokia yra pagrindinė sūnaus palaidūno palyginimo mintis, susijusi su dvejopa gailestingumo svarba?

Gailestingumą iš kito patyręs žmogus gali toliau gyventi, jis gauna moralinį impulsą, o gailestingas žmogus, būdamas kilnus ir supratingas, geba atleisti. Tėviška meilė sustiprina puolusio sūnaus savivertę.

10. Nusakykite tris keturias pasakojime „Sū-nus palaidūnas“ keliamas problemas <...>.

Kas verčia žmogų atsiversti? Kokia yra moralinio atsivertimo svarba? Kodėl nelengva dalytis gailestingumu ir meile arti-mam? Kodėl taip sunkiai kalasi bendrystės daigai?


9 UŽDUOTIS

Pasidomėkite, kaip palyginimas apie sūnų palaidūną virsta kultūros ženklu ne tik dailėje, bet ir grožinėje literatūroje. Savarankiškai perskaitykite Vytauto Mačernio 29-ąjį „Žiemos sonetą“ arba Donaldo Kajoko esė „Apie palaidūną ir paklydėlį“ ir pa-aiškinkite sūnaus palaidūno kaip poetinio įvaizdžio vaidmenį tekste.

Tai, kad palyginimas apie sūnų palaidūną domina visų laikų menininkus, rodo, jog šis kultūros ženklas yra įdomus, aktualus, įvairiai interpretuojamas ir gali virsti kie-kvieno žmogaus išgyventa patirtimi.

10 UŽDUOTIS

1. Aptarėte Kalno pamokslo ištrauką, palyginimą apie sūnų palaidūną ir perskaitėte „Himną meilei“, tad pasvarstykite, kodėl verta išaukštinti meilę. Atsakykite savais žodžiais ir pagrįskite pasirinkta 1–3 eilučių citata.

Žr. ABC, p.125. Mokiniai gali pasirinkti 1–3 „Himno meilei“ eilučių citatą. Svarbu ją pakomentuoti.

2. Paaiškinkite, kuriomis 4–7 eilučių meninėmis priemonėmis išaukštinama meilė.2.1. Pacituokite ir grupėse pasirinkę po 1–2 teiginius juos paaiškinkite. Personifikacijos: 4 „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; / meilė nesididžiuo-

ja ir neišpuiksta. / 5 Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, / nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, / 6 nesidžiaugia neteisybe, / su džiaugsmu pri-taria tiesai. / 7 Ji visa pakelia, visa tiki, / viskuo viliasi ir visa ištveria.“

3. Kodėl meilė asocijuojasi su šviesa (palyginkite su iliustracija)? Kokia pagrindinė 8–13 eilučių mintis?

Tikima, kad meilė yra amžina.

4. Kodėl himnas, kaip literatūros žanras, primenantis religinę giesmę, itin tinka mei-lei idealizuoti?

Patetiška nuotaika, jaučiama pagarba.

5. Pasvarstykite, kaip krikščioniškosios meilės absoliutas tęsia antikinį kalokagatijos principą.

Siekiama kūno ir dvasios vienovės.


3 SKYRIUS. Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje

1 UŽDUOTIS

2. Nurodykite, kokius Senojo ir Naujojo Testamentų motyvus at-pažinote pateiktame tekste.

„sodomos ir gomoros“; „tvanai bei gąsdinamai apokaliptiniai šou“; „Iš ko mokytis atlaidumo, jeigu tas, pagal kurio atvaizdą aš nulipdytas, toksai kerštingas <...>“; „tas pats Kristus, tik prikaltas veidu į kryžių <...>“

3. Paaiškinkite atpažintų motyvų prasmę Biblijoje. Tai įvaizdžiai, žymintys žmogaus nuopuolius ir pakilimus, nuodėmę ir atgailą.

4. Pasvarstykite, kodėl autorius panaudojo šiuos motyvus, kokios problemos jais atskleidžiamos Sigito Parulskio tekste?

Jie padeda atskleisti modernios visuomenės krizę, žmogų, patyrusį vertybių krizę: netikintį, nusivylusį, įskaudintą ir pan.

5. Nurodykite, anot teksto kalbančiojo, žmonių gedimo priežastis.

Suvokimas, kad sakyti tiesą visiškai nieko nereiškia.Kai neatsiprašoma už klaidingą apkaltinimą.Nebesugeba būti atlaidūs.Sužinoma vis daugiau kiaulysčių, būdingų ir netgi privalomų šiam pasauliui.Atsakomybės stoka.

6. Pasvarstykite, kodėl, anot autoriaus, „siela vis tokia pat“. Siela vis dar yra kažkas tarp: „<...> ji ir nėra aukščiausia gera, kas visai negali gesti, nors ji nėra ne ge-ra, kas negali gesti, nes nėra kam genda.“

7. Suformuluokite pagrindinę teksto mintį. Siela tarsi lakmuso popierėlis, parodantis, ko vertas žmogus.

8. Pasakykite šio teksto funkcinį stilių. Meninis – publicistinis.

9. Paaiškinkite, kaip meninė teksto raiška priklauso nuo jo funkci-nio stiliaus. Pacituokite tris pasirinktas skirtingas meninės raiš-kos priemones, įvardykite jas ir aptarkite jų paskirtį tekste.

Citatos Meninės raiškos priemonės

Paskirtis tekste

„praranda tiesos nekaltybę“ Metafora Teikia įtaigumo.

„Iš ko mokytis atlaidumo, jeigu tas, pagal kurio atvaizdą aš nulipdytas, toksai kerštingas ir sklidi-nas perrūgusios pagiežos?“

Retorinis klausimas Sustiprina nevilties, nusivylimo pojūtį.

„šventoji kanalizacija, skleidžianti bedieviškus kvapus iš tupyklos“

Ironija Aliuzija į gyvenimo absurdą.

Kalbama apie aktualius dalykus, meninės raiškos priemonės subtiliai aktualina teksto problematiką.


2 UŽDUOTIS

1. Kokie laikai vaizduojami novelėje? Baudžiava ir laikai po jos.

2. Pasvarstykite, kokius žmonių santykius lėmė socialiniai konfliktai.

Lėmė didelę socialinę atskirtį, nepagarbą, netoleranciją žemesnio socialinio sluoksnio žmonėms, susvetimėjimą, šaltumą.

3. Nurodykite tris Dumbraucko būdo savybes, jas pagrįski-te pavyzdžiais iš kūrinio.

Dumbrauckas yra atsakingas prievaizdas (būdo savybė), nes griežtai baudžia neatsakingai besielgiančius baudžiauninkus: „<...> šaukė Dumbrauckas, pildamas man lazda per nugarą“ (pagrįsti citata iš kūrinio).Kitas savybes (ir jas pagrindžia) mokiniai renka savo nuožiūra.

4. Apibūdinkite pasakotojo santykius su Dumbraucku. Iš-rinkite keletą meninės raiškos priemonių, nusakančių šių santykių esmę.

Tai nebuvo priešiški santykiai, greičiau baimės, nepasitikėjimo kupini: „<...> žiūrėdavom į jį kaip į kokią ypatingą, mums nesuprantamą ir nelabai gerą žmogystą ir bijodavom prie jos prisiartinti.“ Kadangi Dum-brauckas buvo pasakotojo mokytoju, bijojo jo rūstybės („net mane visą prakaitas išmušdavo ir turėdavau akis pilnas ašarų“), tačiau kai Dumbrauckas išvažiavo iš jų namų, „man pasidarė liūdna, gaila jo“.

5. Apibūdinkite tėvą.5.1. Kokie jo santykiai su ponais? Tai pagrįskite pacituo-

dami keletą meninės raiškos priemonių. Įvardykite jas. Nuolankus, neprieštaraudavo ponams („nusiėmė už šimto žingsnių kepurę ir, visas susilenkęs, išsigandęs ir nelaimingas, puolė ponui rankos bučiuotų“). „Tėvas visados kaip ir mėgindavo užstoti ponus prieš motiną, bet darydavo tą taip nedrąsiai ir taip liūdnai visados nusijuokdavo <...>.“ „<...> paėmęs knygą, pradėdavo visiems balsu skaityti Kristaus gyvenimą.“

5.2. Kodėl tėvas suteikė pastogę Dumbrauckui? Kokiais ar-gumentais jis gina Dumbraucką?

Pirma, ko gero, iš pagarbos šiam ponui prievaizdui. Antra, pagailėjo jo, nes Dumbrauckas nebeturėjo, kur gyventi.Primena karčią prievaizdo patirtį („<...> tik nereikia ant jo pykti: jį patį maišto metais kazokai taip buvo pri-mušę, kad tris mėnesius visas kraujuos išgulėjo...“). Svarsto, kad fizinė bausmė irgi gali būti reikšminga („Gal ir mus ponai baudė dėl mūsų gero?..“).

5.3. Kaip į tėvo elgesį reaguoja kiti šeimos nariai? Kodėl? Kiti norėtų būti griežtesni negu tėvas, jie nelinkę toleruoti nepagarbaus, žeminančio, žiauraus elgesio.

5.4. Tėvas nuolat skaito apie Kristaus gyvenimą. Atskleiski-te, kokios žmogiškosios vertybės iškeliamos Biblijoje. Kokiomis iš tų vertybių vadovaujasi tėvas?

Neminėti pikta, nekerštauti, atleisti, mylėti artimą, gyventi be išskaičiavimų, būti dvasiškai tyram ir pan. Ko gero, visomis šiomis vertybėmis ir vadovaujasi tėvas.

6. Suformuluokite pagrindinę šios novelės mintį. Žmogus savo kelyje turi vadovautis žmogiškumu, krikščionišku atlaidumu, būti dvasiškai tyras.


4 UŽDUOTIS

1. Užpildykite lentelę: nurodykite, kokius bi-blinio pasakojimo motyvus, vaizdinius at-pažinote eilėraščio tekste.

Biblinio pasakojimo motyvai Citatos

Dievas sukūrė žmogų. „Vardą vieno iš visų dievų, / Kurs, sukūręs mus kvapu savu <...>.“

Dovydo ir Galijoto istorija. „Ir išdidęs milžinas pakilo, / <...> Nuo svaidyklės vieno smūgio skilo.“

2. Paaiškinkite, kodėl, pasak Senojo Testa-mento, Dovydas ryžtasi stoti į kovą su prie-šų karžygiu Galijotu.

Jam nepatiko, kad Izraelio vyrai pamatę Galijotą bėgo nuo jo klaiko apimti. Dovydas tiki, kad Viešpats padės įveikti priešą.

3. Ar eilėraščio Dovydas panašus į Bibli-jos Dovydą? Atsakymą pagrįskite tekstų pavyzdžiais.

Biblijos Dovydas Eilėraščio Dovydas

Abu„Dovydas nueidavo nuo Sauliaus ir vėl grįž-davo prie Betliejaus ganyti savo tėvo avių.“Pasiryžę nugalėti„VIEŠPATS, kuris išgelbėjo nuo liūto ir meš-kos, išgelbės ir nuo to filistino.“

piemenys.„Kalnuose palikęs savo bandą,Į stovyklą karo ateinu <...> / girdėjau tą gėdingą gandą <...>.“padedami Dievo.„O Jehova, stiprink ranką kario, / Kurs galingas vien Tavu vardu!“

4. Bronius Krivickas pasirinko Dovydo ir Gali-joto istoriją kaip Lietuvos partizanų kovos alegoriją. Prisiminę istorinį kontekstą paaiš-kinkite, kaip ją suprantate.

Galijotas – sovietų sistemos simbolis, Dovydas – lietuvių partizaninio pasipriešinimo, trukusio beveik dešimtmetį (1944–1953 m.), simbolis. Partizaninio karo dalyvių jėgos buvo nelygios, primenančios Dovydo ir Galijoto kovą, tačiau partizanai stojiškai kovojo iki galo.

5. Paaiškinkite, kas eilėraščio lyriniam subjek-tui neleidžia pasiduoti.

Tikėjimas, kad gina taurius idealus.

6. Nurodykite abiejų tekstų funkcinį stilių. Meninis ir publicistinis.


7. Paaiškinkite, kaip šių tekstų meninė raiška susijusi su funkciniu stiliumi. Savo nuomo-nę pagrįskite tekstų pavyzdžiais.

Eilėraštyje daugiau įvairių meninės raiškos priemonių, dėl to tekstas emocingesnis.

Senojo Testamento pavyzdžiai Broniaus Krivicko eilėraščio pavyzdžiai

Meninė priemonė Jos paskirtis Meninė priemonė Jos paskirtis

Retorinis sušukimas: „Tu negali eiti prieš tą filistiną ir su juo kovoti, nes esi tik vaikas, o jis yra kareivis nuo pat savo jaunystės!“

Rodo valdovo susirūpi-nimą, nusiminimą, gal net nusivylimą dėl esa-mos padėties.

Metonimija: „šarvo žvynas ant manęs nešvyti“.

Rodo subjekto pažeidžiamu-mą, jis mažiau ginkluotas nei jo priešininkas.

Retorinis sušukimas: „Visa ši ben-drija žinos, kad VIEŠPATS gali išgel-bėti be kalavijo ir ieties, nes mūšis yra VIEŠPATIES, ir jis atiduos jus mums į rankas!“

Atskleidžiamas veikėjo pasiryžimas, narsa.

Hiperbolė: „Miesto mūrus persmeigti įstengia / Tavo ran-koj geležis baisi.“

Atskleidžiama priešininko ga-lia, jis ginkluotas, priešingai nei subjektas.

5 UŽDUOTIS

Remdamiesi sukauptomis žiniomis apie Broniaus Krivicko eilėraštį „Dovydas prieš Galijotą“, pasvarstykite, kas eilėraštyje apdainuojama kaip tikroji galia, atvedanti į pergalę. Kaip tai susiję su Biblijos tekste skelbiamomis vertybėmis?

Herojiška žmogaus laikysena – moralinės pergalės įrodymas. Žmogaus oru-mas, savigarba, teisingumas, gebėjimas likti ištikimam sau, net jei visa vertin-ga žlunga.Biblijoje skelbiamas teisingumas, sąžiningumas, moralumas, vadinasi, sąsajos tiesioginės.


6 UŽDUOTIS

1. Remdamiesi nagrinėtų Senojo ir Naujo-jo Testamentų idėjomis nusakykite krikš-čionio sampratą.

Tai žmogus, kuriam svarbi meilė artimui, laisvė, laimės troškimas, viltis, pagarba Dievui, Bažnyčiai, tėvams, klusnumas, ku-klumas, savo vertės menkinimas, materialinių gėrybių atsisakymas, socialinis teisingumas, susivaldymas, santūrumas ir kt.

2. Apibūdinkite eilėraščio lyrinį subjektą kaip krikščionį: palyginkite, kaip jis ver-tina save, kaip jį vertina kiti.

Mūrininkas apie save Citatos Kitų nuomonė apie mūrininką

Citatos

Nesistengia meluoti, dangs-tyti savo paklydimų, pri-pažįsta nusikaltęs. Nors ir nusidėjęs, tikisi išgany-mo, nes nuoširdus ir sau, ir Dievui.

„Aš viską, aš viską pralaku, / Kaip alkanas šuo, / Ir naktų nevalyvų keletą / Nesulaukia manęs mano lova.“„Aš alkoholikas, cinikas, latras (teisybė, teisybė), / ir vis tiek aš krikščionis.“

Niekina, peikia, lai-ko sau nelygiu, že-mesniu, nieko vertu, nebando jo suprasti, jam padėti.

„Nes, sako, aš šunimi smirdu / Ir nieko neturiu tau pasakyti.“„– Kiaulė tas mūrininkas, – kalbėjo / kartą kunigas piktas <...>!“

3. Remdamiesi užpildyta lentele pasvarsty-kite, ar kiti krikščioniškai elgiasi su mūri-ninku. Padarykite išvadą, kodėl kiti taip elgiasi.

Kiti pamiršta svarbiausią krikščionybės principą – mylėk savo artimą kaip pats save. Jie nevertina mūrininko ne tiek dėl jo moralės nuopuolių, kiek dėl to, kad jis žemesnio socialinio sluoksnio, vargingai gyvena ir t. t.

4. Kaip jaučiasi mūrininkas? Išrinkite tris meninės raiškos priemones, kuriomis tiksliausiai atskleidžiama lyrinio subjek-to būsena.

Jam skaudu ne tiek dėl savęs, kiek apmaudu, kad tie žmonės apsimeta esą geresni, nors tokie nėra. Jie nenuoširdūs.„Dieve, ar taip galima elgtis: / prie komunijos eiti ir keiktis?“„Eikit jūs, žmonės, žmonės <...>...“

5. Nusakykite mūrininko santykį su Dievu. Kodėl lyrinis subjektas mano nusipelnąs atlaidumo?

Atviras, nuoširdus, pripažįsta, kad jam Dievas svarbus. („O aš taip buvau pasiilgęs tavęs, / šventasis berneli...“ Apeliuoja į krikščionišką atlaidumą, meilę, supratingumą. Paklydęs turi teisę pasitaisyti („aš žinau, tu nemoki rūstauti“).

6. Bernardo Brazdžionio eilėraštyje yra pa-kartojimų, anaforų. Nurodykite juos ir aptarkite, kokias funkcijas jie atlieka.

Pakartojimas: „Aš viską, aš viską pralaku <...>.“Anafora: „<...> Ir neturi jie ko padėt ant Kalėdų stalo, / Ir neturėjo šį vakarą plotko.“Siekiama sustiprinti kalbos raiškumą, pabrėžti būsenos, veiksmo intensyvumą.

7. Paaiškinkite eilėraščio pavadinimą.7.1. Apie ką mūrininkas kalbėjo Jėzui? Išpažino savo jausmus, tai savotiška jo savianalizė, adresuota Jėzui, tikintis, kad Jis išgirs, supras, nes niekas kitas nesisten-

gia jo suprasti.

7.2. Kodėl kalbėjo Jėzui naktį? Laikas, kai nusiimamos kaukės, būnama savimi, atviraujama.


7 UŽDUOTIS

Remdamiesi skaitytais Biblijos tekstais aptarkite, kokios krikščioniškosios vertybės įprasminamos šiame eilėraštyje.

Meilės artimui svarba, atlaidumas, teisingumas.

8 UŽDUOTIS

1. Pasakykite šio eilėraščio temą. Žmonių kultūros raida: nuo pradžios (pagonybės) iki krikščionybės.

2. Kurių kultūrų ženklus atpažinote eilėraštyje? Pagoniškosios ir krikščioniškosios.

3. Aptarkite eilėraščio kompoziciją siedami ją su turinio prasmėmis. Pirmas

posmasVisko pradžia gamta. Žmogus prisijaukina gamtą. Išmoksta joje išgyventi – žemdirbystė, užauginama duona.

Antras posmas

Namai, kuriuose gyventa pagal pagonybės tradicijas, įsileidžia krikščionybę.

Trečias posmas

Žmogui primenama krikščioniška priedermė, būti atpirktam reiškia turėti atleidimą, būti šventam, teisiam, laisvam ir pan.

4. Atskleiskite, kaip lyrinis subjektas vertina šių kultūrų poveikį žmogui. Kuri iš jų atrodo svarbesnė eilėraščio žmogui?

Tolerantiškai priima neišvengiamą kultūrų kaitą. Remiantis paskutiniu posmu – krikščioniška.

5. Paaiškinkite eilėraščio pavadinimą. Pasvarstykite, ką sim-bolizuoja krikštasuolė.

Krikštãsuolė – garbingiausia lietuvių (ypač aukštaičių, suvalkiečių) trobos vieta, užstalės kampas ties na-mo šoninės ir galinės sienų sandūra. Krikštasuolėje būdavo sodinami garbingi svečiai, jaunieji, kūmai, ten sėdėdavo šeimininkas. Tai galima aliuzija į atsakomybę už tai, kas sukurta, ką reikia perduoti ateities kartai.

9 UŽDUOTIS

Remdamiesi sukauptomis žiniomis apie eilėraštį nusakykite, kurios biblinės vertybės įprasminamos šiame eilėraštyje, kas sieja pagrindinę eilėraščio mintį ir biblines vertybes.

Atlaidumas, pakantumas, teisingumas. Kultūros progresui būtina nuolatinė kaita, o ją žmogus, kad prasmingai gyventų, turi priimti puoselėda-mas pamatines krikščioniškas vertybes.


PRIVALOMOS IR REKOMENDUOJAMOS LITERATŪROS SĄRAŠAS

Tema Privalomi kūriniai Kontekstiniai kūriniai

Antika ir jos ženklai literatūroje

Graikų mitai („Prometėjas“, „Sizifas“, „Narcizas“, „Orfėjas ir Euridikė“, „Dedalas ir Ikaras“)

Ovidijus „Metamorfozės“. V. Mykolaitis-Putinas „Prometėjas“. H. Radauskas „Afroditė ir Narcizas“.J. Vaičiūnaitė „Orfėjas ir Euridikė“, „Keturi portretai“.

Homeras „Iliada“ (pasirinktos giesmės; siūloma: I. 1–445, 488–530; VI. 238–529; XVI. 257–868; XVIII. 468–617; XXIV. 322–804), „Odisėja“ (pasirinktos giesmės; siūloma: I. 1–95; V. 92–224, 366–493; VI. 110–250; IX. 82–115; X. 210 – 309; XII. 166–259; XIII. 352–411; XXI. 51–433).

Vergilijus „Eneida“. V. Janavičius „Pakeliui į Atėnus“. K. Bradūnas „Odisėjas buvo nekantrus“. A. Nyka-Niliūnas „Laivų katalogas“. H. Radauskas „Homero jaunystė“, „Tėvynės vėjas“. A. A. Jonynas, M. Vilutis „Paskutinės dienos Itakėje“.

„Periklio kalba laidojant atėniečius“ iš Tukidido „Peloponeso karo“ (ištraukos).Sofoklis „Antigonė“. Horacijus „Jaunimui“. Kalbos, telkiančios bendruomenę:N. Sadūnaitės kalba teisme (ištraukos), 1975.S. Geda „Žodis Lietuvai: kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge Vingio parke“ (198-07-09).Just. Marcinkevičius „Kalba laidojant sausio 13 d. žuvusiuosius“. V. Landsbergis „Kalba Jungtinėse Tautose“ (1991-09-17).

Sokrato kalba teisme iš Platono „Sokrato apologijos“. Ciceronas „Prieš Marką Antonijų“ (XIV filipika), „Apie bičiulystę“. P. Karpavičius „Pamokslas, sakytas minint piliečius, paaukojusius gyvybę už laisvę ir tėvynę“ (ištraukos su Periklio ir Cicerono citatomis).Plutarchas „Biografijos“ („Periklis“, „Ciceronas“, „Julijus Cezaris“ ir kitos).Markas Aurelijus „Sau pačiam“. Lucijus Anėjus Seneka „Laiškai Lucilijui“. J. Basanavičius „Priekalba“ („Auszra“, 1883, Nr. 1).A. Mickevičius „Jono Čečioto, kaip tikrojo nario, pasveikinimas“, 1819. S. Stanevičius „Šlovė žemaičių“.J. Degutytė „Antigonė“.



Biblija ir jos tradicija

Senasis ir Naujasis Testamentai (ištraukos: „Pirmasis pasakojimas apie kūrimą“ (Pr 1,1–31; 2, 1–4), „Kainas ir Abelis“ (Pr 4, 1–16), „Abraomo išbandymas“ (Pr 22, 1–19), „Babelio bokštas“ (Pr 11). Dovydo psalmės: Ps 8 ir Ps 42. Kalno pamokslas. „Prešų meilė“ (Mt 5, 38–48), „Dešimt talentų“ (Mt 25, 14–30), „Sūnus palaidūnas“ (Lk 15, 11–32), „Himnas meilei“ (1 Kor 13).

Ekleziastas „Giesmių giesmė“ (ištraukos).Evangelija pagal Morkų.Ė. Auerbachas (E. Auerbach) „Odisėjo randas“ (iš „Mimezio“).K. Donelaitis „Metai“ („Žiemos rūpesčių“ pabaiga).J. Biliūnas „Lazda“, „Ubagas“.M. K. Čiurlionis „Psalmė“.Partizanų maldos.A. Miškinis „Psalmės“ („Pasaulis be Dievo“, „Rūpintojėlis“ ir kt.).V. Mykolaitis-Putinas „Rūpintojėlis“. B. Brazdžionis „Ką sakė mūrininkas Jėzui tą naktį“.B. Krivickas „Dovydas prieš Galijotą“.K. Bradūnas „Krikšto vanduo“, „Joninių naktį“ (pasirinkti eilėraščiai).S. Geda „Iš Testamento I“, „Iš Testamento II“.D. Kajokas „Apie palaidūną ir paklydėlį“.J. Sasnauskas „Pasmerkti gailestingumui“.

Viduramžiai ir jų vaizdavimas literatūroje

Dantė (Dante) „Dieviškoji komedija“ (ištraukos).T. Meloris (T. Malory) „Pasakojimas apie karalių Artūrą“ (ištraukos) arba kitas pasirinktas riterinis romanas ar herojinis epas.M. de Servantesas (M. de Cervantes) „Don Kichotas“ (ištraukos).

„Rolando giesmė“ (ištraukos). K. de Trua (C. de Troyes) „Persevalis, arba Pasakojimas apie Gralį“. Ž. Bedjė (J. Bédier) „Romanas apie Tristaną ir Izoldą“.„Carmina burana“: vagantų poezija.F. Rablė (F. Rabelais) „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (ištraukos).J. Aistis „Persevalis“.V. Mačernis „Don Quijote“, „Zancho Panza“, „Don Kichoto ir Sančo Pansa pokalbis“. J. Vaičiūnaitė „Lyg pėsčias karžygys“.

Didžiųjų kunigaikščių laiškai (ištraukos iš: Gediminas „Laiškas Liubeko, Rostoko ir kitų miestų piliečiams, 1323 m. gegužės 26 d.“, Vytautas „Laiškas Šv. Romos imperijos imperatoriui Zigmantui, 1420 m. kovo 11 d.“, Vytautas „Laiškas Jogailai po Lucko suvažiavimo, 1429 m. vasario 17 d.“).Just. Marcinkevičius „Mindaugas“.

„Didžiojo kunigaikščio Vytauto pagyrimas“ (iš „Trumpojo metraščių sąvado“). K. Būga „Apie lietuvių asmens vardus“. K. Bradūnas „Pokalbiai su karaliumi“.B. Sruoga „Milžino paunksmė“.J. Grušas „Herkus Mantas“.



Santykis su tradicija XX–XXI a. literatūroje

I. Meras „Lygiosios trunka akimirką“. J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“.V. Goldingas (W. Golding) „Musių valdovas“.Dž. Orvelas (G. Orwell) „Gyvulių ūkis“.

A. Šlepikas „Mano vardas – Marytė“.M. Bulgakovas „Šuns širdis“. Dž. D. Selindžeris (J. D. Salinger) „Rugiuose prie bedugnės“.Dž. Ešer (J. Asher) „Trylika priežasčių kodėl“.

K. Ostrauskas „Jūratė ir Kastytis“ arba kita pasirinkta pjesė. K. Binkis „100 pavasarių“ (3 pasirinkti eilėraščiai).

„Keturių vėjų manifestas“.S. Gedos eilėraščiai.S. T. Kondrotas „Įvairių laikų istorijos“, „Žalčio žvilgsnis“.G. Beresnevičius „Tikrasis istorijos veidas“, „Iš gyvenimo rašytojų Lietuvos“ (ištraukos iš „Pabėgęs dvaras“).G. G. Markesas (G. G. Márquez) „Šimtas metų vienatvės“.U. Eko (U. Eco) „Rožės vardas“.

Serija „Era“

Violeta Dumčiuvienė, Vilma Dulevičienė,Laima Skabickienė

LITERATŪRA 10Metodinės rekomendacijos

I dalis

Leidinio vadovė Ingrida NavalinskienėRedaktorė Lina Kaminskienė

Dizainerė Jurga ŽelvytėMaketuotoja Laima Prialgauskaitė

Uždaroji akcinė bendrovė leidykla „Šviesa“Vytauto pr. 29, LT-44352 Kaunas

El. p. [email protected] puslapis www.sviesa.lt

Documents

LITERATŪRAªRA. Metodinės rekomendacijos. I...LIETUVIŲ LITERATŪROS PAMOKŲ ILGALAIKIS PLANAS, 10 KLASĖ VERTINIMAS / 4 „LITERATŪRA 10 KLASEI“ (I dalis) METODINĖS REKOMENDACIJOS