M E T I N I S · 2019. 4. 2. · M E T I N I S KONSTITUCINIO TEISMO VEIKLOS PRANEŠIMAS 2 0 1 8 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Vilnius, 2019. PASTABA Šiame metiniame

M E T I N I SKONSTITUCINIO TEISMO

VEIKLOS PRANEŠIMAS2 0 1 8

M E T I N I SKONSTITUCINIO TEISMO

VEIKLOS PRANEŠIMAS2 0 1 8

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

Vilnius, 2019

PASTABA

Šiame metiniame pranešime pateikiamos neoficialios Konstitucinio Teismo aktų santraukos Konstitucinio Teismo nesaisto. Jame pateikiama informacija skirta tik visuomenei informuoti. Oficialius ir nesutrumpintus Konstitucinio Teismo aktų tekstus galima rasti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje (http://www.lrkt.lt) ir Teisės aktų registre.

Redaguoti baigta 2019 m. kovo 22 d.

© Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2019

TURINYS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO ĮVADINIS ŽODIS 51. APIE KONSTITUCINĮ TEISMĄ 8

1.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai 81.2. Bylų nagrinėjimas ir Konstitucinio Teismo aktų priėmimas 91.3. Konstitucinio Teismo sudėtis ir teisėjų skyrimo tvarka 91.4. Konstitucinio Teismo teisėjai nuo jo veiklos pradžios 151.5. Konstitucinio Teismo kanceliarija 161.6. Konstitucinio Teismo valdymo organizavimo schema 171.7. Konstitucinio Teismo pastatas 17

2. KONSTITUCINIAME TEISME GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI 182.1. Priimtų prašymų apžvalga 19

2.1.1. Asociacijų laisvė 192.1.2. Bedarbio statusas 192.1.3. Kriminalinė žvalgyba 202.1.4. Pensijų kaupimas 212.1.5. Priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų 212.1.6. Privačių interesų deklaravimas 222.1.7. Referendumų vykdymo tvarka 222.1.8. Seimo tyrimo komisijų sudarymas 232.1.9. Teisė į teisingą apmokėjimą už darbą 242.1.10. Teisėkūra 242.1.11. Teisė kreiptis į teismą 252.1.12. Ūkinės veiklos laisvė 252.1.13. Valstybės pareiga užtikrinti vaikystės apsaugą 26

2.2. Nepriimtų prašymų apžvalga 262.2.1. Prašymai, kuriuos atsisakyta nagrinėti 262.2.2. Prašymai, grąžinti pareiškėjams 28

3. KONSTITUCINIO TEISMO JURISPRUDENCINĖS VEIKLOS APŽVALGA 323.1. Konstitucinio Teismo aktai konstitucinių asmens teisių ir laisvių klausimais 32

3.1.1. Socialinės teisės 323.1.2. Nuosavybės teisės ir ūkinės veiklos laisvės apsauga 363.1.3. Teisė kreiptis į teismą 403.1.4. Teisė stoti į valstybės tarnybą 42

3.2. Konstitucinio Teismo aktai valstybės valdžios institucijų veiklos klausimais 443.2.1. Teisėkūros procese valstybės valdžios institucijas saistantys reikalavimai 44

3.2.1.1. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi Seimui priimant suaukštųjų mokyklų veikla susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus 443.2.1.2. Konstitucinis reikalavimas įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūrossubjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos 503.2.1.3. Reikalavimai Vyriausybės teisės aktams ir jų priėmimui 53

3.2.2. Kiti valstybės valdžios institucijų veiklos klausimai 564. KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ ĮGYVENDINIMAS 61

4

5. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS 665.1. Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos (BBCJ) veikla 665.2. Tarptautinių projektų įgyvendinimas 675.3. Kiti tarptautiniai renginiai ir vizitai 70

6. KONSTITUCINIO TEISMO RYŠIAI SU VISUOMENE 726.1. Konstitucinio Teismo 25-mečio minėjimas 736.2. Leidyba ir biblioteka 746.3. Lankytojų erdvė 75

PRIEDAI 781 priedas. GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI 78

1.1. 2018 M. GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI, JŲ PRIIMTINUMAS IR NAGRINĖJIMAS 781.2. 2016, 2017 IR 2018 M. GAUTŲ KREIPIMŲSI PRIIMTINUMAS 791.3. 2018 M. GAUTI KREIPIMAISI PAGAL SUBJEKTUS 791.4. 1993–2018 M. GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI 80

2 priedas. KONSTITUCINIO TEISMO AKTAI 812.1. 2018 M. PRIIMTI KONSTITUCINIO TEISMO AKTAI 812.2. KONSTITUCINIO TEISMO 1993–2018 M. AKTAI,KURIAIS PAREIŠKĖJŲ PRAŠYMAI IŠNAGRINĖTI IŠ ESMĖS 822.3. VIDUTINĖ KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS BYLŲ NAGRINĖJIMO TRUKMĖ 1993–2018 M. 822.4. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ ATSKIROSIOS NUOMONĖS 2008–2018 M. 832.5. KONSTITUCINIO TEISMO 2018 M. NUTARIMAI 842.6. TARPTAUTINĖ IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖ 2018 M.PRIIMTUOSE KONSTITUCINIO TEISMO AKTUOSE 87

3 priedas. NEIŠNAGRINĖTOS BYLOS (2018 m. gruodžio 31 d.) 904 priedas. KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI,ĮGYVENDINTINI POZITYVIAIS TEISĖKŪROS SUBJEKTŲ VEIKSMAIS 945 priedas. BALTIJOS IR JUODOSIOS JŪRŲ REGIONŲ VALSTYBIŲKONSTITUCINĖS JUSTICIJOS ASOCIACIJOS STEIGIMO DEKLARACIJA 966 priedas. BALTIJOS IR JUODOSIOS JŪRŲ REGIONŲ VALSTYBIŲKONSTITUCINĖS JUSTICIJOS ASOCIACIJOS STATUTAS 987 priedas. BALTIJOS IR JUODOSIOS JŪRŲ REGIONŲ VALSTYBIŲKONSTITUCINĖS JUSTICIJOS ASOCIACIJOS PAREIŠKIMAS 100

5

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMOPIRMININKO ĮVADINIS ŽODIS

2018-ieji – išskirtinių sukakčių metai. Lietuva minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį, Konstitucinis Teismas – veiklos 25-metį, o Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai sukako 70 metų. Konstituciniam Teismui svarbios visos šios datos, nes visus 25-erius veiklos metus viena pamatinių jo funkcijų buvo ir ateityje bus garantuoti šalies nepriklausomybės, demokratijos ir konstitucinių žmogaus teisių apsaugą. Prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, kaip ir demokratija bei valstybės nepriklausomybė, yra konstitucinės vertybės, sudarančios Konstitucijos ir pačios Lietuvos valstybės pamatą.

Kova dėl laisvės – tai ir kova dėl žmogaus teisių. Tai suvokdama Lietuva dar sovietinės okupacijos metais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija įsipareigojo laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, vėliau tai buvo patvirtinta ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 m. kovo 12 d. nutarimu.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos preambulėje pabrėžta, kad „visų žmonių giminės narių prigimtinio orumo ir lygių bei neatimamų teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo ir taikos pasaulyje pagrindas“. Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad tik besivadovaujanti pagarba kiekvieno žmogaus orumui valstybė gali būti laikoma iš tikrųjų demokratine, nes Konstitucija – tai antimažoritarinis aktas, ji gina individą. Pridurčiau, kad tik tokioje – stabilioje demokratinėje, veiksmingai kiekvieno žmogaus orumą saugančioje – valstybėje gali vystytis laisvų, aktyvių, savo teises žinančių ir nebijančių jas ginti žmonių pilietinė visuomenė. Kaip sakė filosofas Leonidas Donskis, „<...> į aktyvaus sąmoningo piliečio sąvoką įeina būtinybė netylėti, kai

kalbama apie tavo tėvynę. Yra iliuzija, kad civilizuotoje visuomenėje atsiras stebuklingų jėgų, kurios ims ir viską sutvarkys. Nesutvarko. Mano atsakymas: geriau jau netylėti. Tyloje gimsta monstrai.“

Netylėti, nebijoti, nevengti atsakomybės, sprendimus priimti vadovaujantis tik Konstitucija – tuo visus 25-erius metus vadovavosi Konstitucinis Teismas, suvokdamas, kad vertybės yra daugiau nei žodžiai, o jų apsauga – svarbiau nei kritikos baimė ar populiarumo siekis. Ši mintis taikliai atspindi Konstitucinio Teismo misiją ir jos įgyvendinimą, jo veiklos orientyrus ir rezultatus. Tai pasakytina ir apžvelgus praėjusius metus, ir atsigręžus į ankstesnius veiklos dešimtmečius.

Nuo pat įsteigimo pagal galiojančią Konstituciją Konstitucinio Teismo misija buvo ir yra platesnė nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Ši misija apima pareigą ne tik saugoti Konstitucijos raidę, bet ir vykdyti konstitucinį teisingumą, spręsti tiek valstybės sandarai, tiek kiekvienam piliečiui kasdieniame gyvenime svarbius klausimus. Kažin ar šiandien rastume daug visuomenės gyvenimo sričių, su kuriomis susijusio teisinio reguliavimo per 25-erius metus Konstituciniam Teismui nebūtų tekę nagrinėti.

Analizuojant Konstitucinio Teismo praėjusių metų veiklą ryškėja kelios tendencijos: per pastaruosius metus gaunamų prašymų skaičius stabilizavosi; nors tradiciškai daugiausia prašymų Konstituciniam Teismui pateikia teismai, pastaraisiais metais daugėja politikų (Seimo narių grupių) kreipimųsi; ženkliai sumažėjo vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė.

Palyginti su ankstesniais metais, padaugėjo bylų, kuriose konstatuotas tirtų teisės aktų (jų dalių) prieštaravimas Konstitucijai. Tikėtina, kad tai rodo prastėjančią šalies teisėkūros kokybę. Tai patvirtina kad ir byla, kurioje Konstitucinis Teismas pirmą kartą susidūrė su įstatymu, kurio neįmanoma įgyvendinti. Konstitucinis Teismas nutarime dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo priminė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali reikalauti neįmanomų dalykų, o teisės aktai, kuriais to reikalaujama, niekam nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Kaip ir kasmet, praėjusiais metais Konstitucinis Teismas nagrinėjo daug bylų, susijusių su asmenų nediskriminavimu ir lygiateisiškumu įvairiose srityse.

Kad Konstitucija yra piliečių lygybės, o ne privilegijų aktas, Konstituciniam Teismui teko

6

patvirtinti byloje dėl žalą padariusių valstybės pareigūnų materialinės atsakomybės. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ministrai turėtų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti valstybės pareigūnai, materialiai atsakyti už žalą valstybei padariusius savo veiksmus. Taigi ministrams negali būti taikomos kitokios teisinės atsakomybės taisyklės, išskyrus Konstitucijoje numatytą imunitetą taikant baudžiamąją atsakomybę ar suvaržant laisvę, negu kitiems asmenims.

Paminėtinas ir nutarimas dėl sportininkių, kurios dėl nėštumo turi stabdyti savo profesinę veiklą anksčiau nei kitos moterys, teisės gauti motinystės išmoką. Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai visas savarankiškai dirbančias moteris, įskaitant sportininkes, diskriminavusį teisinį reguliavimą, nustatytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Pagal šį teisinį reguliavimą darbą valstybės tarnyboje ar pagal darbo sutartį nutraukusios moterys dar metus galėjo pretenduoti į motinystės išmokas, o tokį pat socialinio draudimo stažą turinčios savarankiškai dirbančios moterys, taigi ir sportininkės, šios teisės netekdavo iškart, kai tik nutraukdavo darbinę (profesinę) veiklą.

Galiausiai kelias moterų ir neįgaliųjų diskriminacijai užkirstas išsprendus bylą dėl lygių galimybių užtikrinimo stojant į valstybės tarnybą. Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad teisiniu reguliavimu negalima suteikti pirmumo teisės būti priimtiems į pareigas asmenims, atlikusiems karo prievolę, palyginti su jos neatlikusiais vienodai įvertintais pretendentais.

Konstitucinis Teismas 2018-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, savo jurisprudencijoje nevengė matyti tarptautinio nagrinėtų klausimų aspekto. Konstitucija, kurioje įtvirtinti teisinės valstybės, atviros pilietinės visuomenės ir vakarietiškos geopolitinės orientacijos principai, negali būti suvokiama kaip izoliuojanti šalį nuo pažangios teisinės minties, grindžiamos universaliomis demokratinėmis vertybėmis. Priešingai, Konstitucija yra atvira tarptautinės teisės ir Europos Sąjungos teisės, taip pat geriausios Europos konstitucinės praktikos įtakai.

Tarp kasdienių darbų 2018-aisiais Konstitucinis Teismas nepamiršo ir savo veiklos 25-mečio. Rūpėjo apžvelgti reikšmingiausias ketvirčio amžiaus bylas, ne mažiau svarbu buvo ir su Konstitucinio Teismo veikla supažindinti visuomenę.

Norėdamas, kad žmonės kuo geriau suprastų, jog konstitucinės kontrolės mechanizmas yra būtinas

demokratinėje valstybėje, ir suvoktų, kaip jis veikia, Konstitucinis Teismas 2018 metais įgyvendino kelis projektus. Pirmąjį projektą – „25 Konstitucinio Teismo bylos, pakeitusios Lietuvą“ – Konstitucinis Teismas įgyvendino drauge su naujienų portalu 15min. Iš visų Konstitucinio Teismo per 25 metus išspręstų bylų buvo atrinktas simbolinis skaičius – 25 – ryškiausią įtaką valstybės gyvenimui turėjusių arba didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlusių bylų ir jos pristatytos naujienų portale. Tad skaitytojai turėjo galimybę sužinoti arba prisiminti, kad Konstitucinio Teismo nutarimais Lietuvoje panaikinta mirties bausmė, išaiškinta genocido samprata, įtvirtinta piliečių teisė kelti savo kandidatūrą rinkimuose nebūnant politinės partijos nariais, teisiškai sulyginta bažnytinė ir civilinė santuokos, apginta dirbančių mamų teisė į mokamas atostogas ir maksimalią motinystės pašalpą jų metu, dirbančių pensininkų teisė į visą senatvės pensiją. Konstitucinis Teismas yra apgynęs ir žiniasklaidos laisvę informuoti visuomenę apie viešo asmens privatų gyvenimą ar be teismo sprendimo neatskleisti informacijos šaltinio, įtvirtinęs valstybės ir bažnyčios atskirumą, patvirtinęs, kad seksualinis priekabiavimas yra diskriminacijos forma, orumo žeminimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas, ir pan.

Antrasis projektas – dokumentinis filmas „Konstitucinis Teismas: ketvirtis amžiaus su Konstitucija ir tauta“, juo pristatoma Konstitucinio Teismo 25 metų veikla. Filmą galima pažiūrėti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, o daugiau informacijos apie veiklą visuomenės informavimo srityje rasite šiame metiniame pranešime.

2018 metais Konstitucinis Teismas tradiciškai buvo aktyvus ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje. Kaip jau tapo įprasta, daugiausia dėmesio skirta ryšiams su Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių – Gruzijos (Sakartvelo), Moldovos ir Ukrainos – konstituciniais teismais. Kartu su šių šalių konstituciniais teismais Konstitucinis Teismas yra 2015 metais įsteigtos Baltijos ir Juodosios jūrų regionų konstitucinės justicijos asociacijos (BBCJ) narys. Prie BBCJ 2018 metais prisijungė Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas. 2019 metais pagal rotacijos principą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas perėmė pirmininkavimą šiai asociacijai.

Siekdamas savo patirtį perduoti Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalių konstituciniams teismams, kartu susipažinti su jų gerąja patirtimi ir sunkumais, 2018 metais Konstitucinis Teismas jau antrą kartą

7

įgyvendino dvejų metų trukmės bendradarbiavimo su Gruzijos (Sakartvelo), Moldovos ir Ukrainos konstituciniais teismais projektą, kuriuo buvo siekiama stiprinti šių šalių konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą.

2019 metais jau Konstituciniam Teismui gali tekti semtis patirties iš mūsų partnerių, nes prasideda naujas veiklos etapas – Lietuvoje įtvirtinamas individualaus konstitucinio skundo institutas. Apie asmenų teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą ir paduoti konstitucinį skundą diskutuojama jau daugiau kaip dešimtmetį. Toks skundas būtinas,

kad Lietuvos piliečiai galėtų visomis moderniomis europinėmis konstitucinių teisių gynimo priemonėmis savo teises ginti savo šalyje, o ne būtinai Europos institucijose.

Taigi, užbaigęs sukakčių kupinus metus, Konstitucinis Teismas antrąjį veiklos amžiaus ketvirtį pasitinka pasirengęs naujiems iššūkiams ir svarbiems darbams. Neabejoju, kad, kaip ir iki šiol, dirbsime vadovaudamiesi tik Konstitucija ir išliksime nepriklausomi nuo jokios išorinės įtakos.

Linkėdamas įdomaus skaitymo, kviečiu atsiversti penktąjį metinį Konstitucinio Teismo veiklos pranešimą.

Dainius Žalimas,Konstitucinio Teismo pirmininkas

8

1. APIE KONSTITUCINĮ TEISMĄ

1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) garantuoti jos viršenybę Lietuvos teisės sistemoje patikėta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas, Teismas). 1993 metais pradėjęs veikti Konstitucinis Teismas yra pirma per visą Lietuvos istoriją nepriklausoma konstitucinės justicijos institucija.

Konstitucinio Teismo statusas apibrėžtas atskirame Konstitucijos skirsnyje „Konstitucinis Teismas“ (VIII skirsnis, 102–108 straipsniai). Jame nustatyta Konstitucinio Teismo kompetencija, jo sudarymo tvarka, Teismo teisėjų statusas, subjektai, turintys teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, Teismo priimtų aktų padariniai ir kt.

1.1. Konstitucinio Teismo įgaliojimai

Teisės aktų konstitucingumo vertinimas. Konstitucinis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Prezidento ir Vyriausybės aktai – Konstitucijai ir įstatymams (102 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad Konstitucinis Teismas turi išimtinę kompetenciją tirti ir spręsti, ar bet kuris Seimo, Prezidento arba Vyriausybės išleistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja bet kuriam aukštesnės galios teisės aktui, būtent:

– ar bet kuris Konstitucijos keitimo įstatymas (jo dalis), taip pat konstitucinis įstatymas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai;

– ar bet kuris kitas įstatymas (jo dalis), taip pat Seimo statutas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai ir konstituciniams įstatymams;

– ar bet kuris Seimo poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams, Seimo statutui;

– ar bet kuris Prezidento aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams;

– ar bet kuris Vyriausybės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniams įstatymams ir įstatymams.

Konstitucinės justicijos bylose, kuriose yra vertinama teisės aktų atitiktis Konstitucijai (kitiems aukštesnės galios teisės aktams), priimami nutarimai.

Išvadų teikimas. Pagal Konstituciją (105 straipsnio 3 dalis) Konstituciniam Teismui taip pat yra suteikti įgaliojimai teikti išvadas:

– ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių rinkimus;

– ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti savo pareigas;

– ar Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai;

– ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Konstituciniam Teismui pateikus išvadą kuriuo nors iš nurodytų klausimų, ja remdamasis galutinį sprendimą priima Seimas (107 straipsnio 3 dalis).

Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų aiškinimas. Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus aiškinti savo nutarimus, išvadas, sprendimus. Šie jo įgaliojimai kyla iš Konstitucijos, juos lemia Konstitucinio Teismo konstitucinė paskirtis vykdyti konstitucinį teisingumą ir garantuoti Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje; jie yra įtvirtinti Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje.

Konstitucinio Teismo baigiamieji aktai aiškinami siekiant plačiau, išsamiau atskleisti jų nuostatų turinį, prasmę, jeigu to reikia, kad būtų užtikrintas deramas tų aktų vykdymas, kad jais būtų vadovaujamasi. Konstitucinio Teismo baigiamojo akto aiškinimas gali būti reikšmingas siekiant užtikrinti ne tik tinkamą to akto rezoliucinėje dalyje įtvirtinto sprendimo įgyvendinimą, bet ir tai, kad teisėkūros procese būtų deramai atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo formuojamą oficialiąją konstitucinę doktriną.

9

1.2. Bylų nagrinėjimas ir Konstitucinio Teismo aktų priėmimas

1 Daugiau apie subjektus, turinčius teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, žr. šio pranešimo 2 skyriuje.

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja pagal Konstitucijos 106 straipsnyje nurodytų subjektų pateiktus prašymus ir paklausimus1. Jos nagrinėjamos rašytinio arba žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka Konstitucinio Teismo posėdžiai paprastai yra vieši. Viešo bylų nagrinėjimo teisme principas įstatymu gali būti ribojamas privataus ar viešojo intereso apsaugos tikslais, be kita ko, siekiant apsaugoti žmogaus orumą, privataus gyvenimo neliečiamumą, kitas konstitucines vertybes. Per visus Teismo veiklos metus tik dvi bylos žodinio proceso tvarka išnagrinėtos uždaruose teismo posėdžiuose.

Visais atvejais bylos nagrinėjimas baigiamas Konstitucinio Teismo akto paskelbimu viešame posėdyje, kurį stebėti gali visi pilnamečiai asmenys ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.

Konstitucinio Teismo viešų posėdžių, Teismo priimto akto paskelbimo tiesiogines transliacijas galima stebėti internetu adresu www.lrkt.lt.

Konstitucinis Teismas bylas nagrinėja ir nutarimus, išvadas ar sprendimus priima kolegialiai, dalyvaujant

ne mažiau kaip 2/3 visų jo teisėjų. Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai dėl anksčiau priimtų jo baigiamųjų aktų nuostatų išaiškinimo ar peržiūrėjimo priimami visų Konstitucinio Teismo teisėjų balsų dauguma. Konstitucinio Teismo teisėjas, turintis kitą nuomonę dėl Konstitucinio Teismo priimto akto, turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po atitinkamo akto paskelbimo posėdžių salėje raštu išdėstyti motyvuotą atskirąją nuomonę.

Konstitucinio Teismo nutarimai, sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo oficialiai skelbiami Teisės aktų registre ir įsigalioja jų paskelbimo šiame registre dieną (šių aktų tekstai skelbiami ir Konstitucinio Teismo interneto svetainėje). Konstitucinio Teismo išvados ir kiti Konstitucinio Teismo aktai skelbiami Teismo interneto svetainėje ir įsigalioja jų paskelbimo joje dieną (išvadas Konstitucinis Teismas taip pat skelbia Teisės aktų registre, nors Konstitucinio Teismo įstatyme to nereikalaujama).

1.3. Konstitucinio Teismo sudėtis ir teisėjų skyrimo tvarka

Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu – tris kadenciją pabaigusius teisėjus pakeičia naujai paskirtieji. Taip užtikrinamas nuolatinis Konstitucinio Teismo sudėties atnaujinimas ir veiklos tęstinumas. Konstitucinio Teismo teisėjus skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pateikia visų trijų valstybės valdžios šakų atstovai: Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros turi būti pateiktos Seimui ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki eilinės teisėjų kadencijos pabaigos.

Konstitucinio Teismo teisėjais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą. Prieš pradėdami eiti pareigas Konstitucinio Teismo teisėjai prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Iš Konstitucinio Teismo teisėjų Seimas Prezidento teikimu paskiria Konstitucinio Teismo pirmininką, kuris vadovauja Konstitucinio Teismo darbui.

10

DAINIUS ŽALIMASPirmininkas

Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2011 m. kovo mėn., Konstitucinio Teismo

pirmininku – 2014 m. liepos 10 d.

Gimė 1973 m. gegužės 22 d. Vilniuje. 1996 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą (vienpakopes studijas). Nuo 1996 m. dėsto Vilniaus universitete, 2001–2003 m. dėstė Lietuvos karo akademijoje, 2002–2005 m. ir 2019 m. – Mykolo Romerio universitete. 2001 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. 1998–2011 m. – krašto apsaugos ministro patarėjas teisininkas. 2005–2011 m. buvo Nuolatinio arbitražo teismo narys. Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto profesorius. Mokslinių monografijų, vadovėlių, knygų ir mokslinių straipsnių tarptautinės

viešosios ir konstitucinės teisės klausimais autorius ir bendraautoris.

2018 m. D. Žalimui už reikšmingą indėlį tobulinant Lietuvos teisinę sistemą ir stiprinant konstitucinį teisingumą Lietuvoje skirtas Lietuvos Respublikos valstybinis apdovanojimas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius. 2016 m. D. Žalimui taip pat skirtas Moldovos Respublikos valstybinis apdovanojimas – garbės ordinas už svarų indėlį plėtojant ir stiprinant tarpinstitucinį Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimą konstitucinio teisingumo srityje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjai (iš kairės): Janina Stripeikienė, Daiva Petrylaitė, Vytas Milius, Gediminas Mesonis, Dainius Žalimas (pirmininkas), Danutė Jočienė, Vytautas Greičius, Gintaras Goda, Elvyra Baltutytė

11

ELVYRA BALTUTYTĖ

Konstitucinio Teismo teisėja paskirta 2014 m. kovo mėn.

GINTARAS GODA

Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2017 m. kovo mėn.

Gimė 1954 m. gruodžio 6 d. Šilutės r. 1977 m. su pagyrimu (cum laude) baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1977–1991 m. dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje juriskonsulte, 1991–1995 m. – tos pačios ministerijos Įstatymų rengimo skyriaus, vėliau – Tarptautinių ryšių skyriaus konsultante. 1995–2003 m. buvo Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė konsultantė,

2003–2005 m. – Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė, 2005–2014 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme. 1998–2012 m. – Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektorė. Mokslinių straipsnių, monografijų ir mokymo priemonių žmogaus teisių klausimais autorė ir bendraautorė.

Gimė 1965 m. birželio 13 d. Švenčionių r. 1990 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1990–1991 m. studijavo Johanno Wolfgango Goetheʼs universitete (Frankfurtas prie Maino, Vokietija), įgijo teisės mokslų magistro laipsnį. Nuo 1991 m. dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 1995 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. 1995–2002 m. taip pat buvo Teisės instituto mokslinis bendradarbis, Lietuvos apeliacinio teismo, Teisingumo ministerijos, Seimo

kanceliarijos Teisės departamento konsultantas, 1996–2002 m. – Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. 2002–2005 m. – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, nuo 2005 m. liepos mėn. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Dalyvavo rengiant Baudžiamojo proceso kodeksą, kitus įstatymus. Yra Vilniaus universiteto docentas. Mokslinių monografijų, vadovėlių, knygų ir mokslinių straipsnių baudžiamojo proceso teisės klausimais autorius ir bendraautoris.

12

VYTAUTAS GREIČIUS


DANUTĖ JOČIENĖ


Gimė 1949 m. gegužės 9 d. Tauragės r. 1975 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1976–1990 m. – Ukmergės apylinkės teismo teisėjas, 1990–2014 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas. 1995–1998 m. ėjo šio skyriaus pirmininko, 1998–2009 m. – Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininko pareigas. 2002–2006 m. – Teismų tarybos pirmininkas. Dalyvavo rengiant Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų, Teismų įstatymo, kitų įstatymų projektus. Mokslinių straipsnių teisės taikymo ir teismų veiklos klausimais autorius.

Gimė 1970 m. lapkričio 10 d. Mažeikių r. 1994 m. su pagyrimu (cum laude) baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1999 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją. 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, prodekanė. 1997–2001 m. – Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė. 2003–2004 m. buvo Lietuvos

Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitete. 2004–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėja, 2011–2013 m. – Europos Žmogaus Teisių Teismo II skyriaus pirmininko pavaduotoja. Yra Mykolo Romerio universiteto profesorė. Mokslinių monografijų, vadovėlių, knygų ir mokslinių straipsnių žmogaus teisių klausimais autorė ir bendraautorė.

13

GEDIMINAS MESONIS


VYTAS MILIUS

Konstitucinio Teismo teisėjupaskirtas 2013 m. gruodžio mėn.

Gimė 1968 m. lapkričio 9 d. Vilniuje. 1991 m. baigė Vilniaus pedagoginio instituto Fizikos fakultetą (vienpakopes studijas). 1996 m. įgijo teisės mokslų bakalauro, 1998 m. – teisės mokslų magistro laipsnį. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją. 2002–2004 m. buvo Lietuvos teisės universiteto (dab. Mykolo Romerio universitetas) Studijų centro direktorius, 2007–2011 m. – Mykolo

Romerio universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėjas. Yra Mykolo Romerio universiteto profesorius. Nuo 2014 m. – Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) narys nepriklausomas ekspertas. Mokslinių monografijų, vadovėlių, knygų ir mokslinių straipsnių konstitucinės teisės klausimais autorius ir bendraautoris.

Gimė 1949 m. vasario 21 d. Varėnos r. 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1980–1990 m. buvo Šilutės rajono apylinkės teismo teisėjas, šio teismo pirmininkas, 1990–1992 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, 1992–1994 m. – Druskininkų miesto apylinkės

teismo pirmininkas, 1995–2010 m. – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, 2010–2013 m. – šio teismo teisėjas. 2015 m. už reikšmingą indėlį į Lietuvos teismų sistemos kūrimą ir tobulinimą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

14

DAIVA PETRYLAITĖ


JANINA STRIPEIKIENĖ


Gimė 1977 m. rugpjūčio 23 d. Raseiniuose. 2000 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1999–2001 m. dirbo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiąja specialiste-teisininke, 2001–2005 m. – Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniąja teisės patarėja. 2005–2006 m. buvo Vidaus reikalų ministerijos Teisėkūros skyriaus vedėja.

2005 m. apgynė daktaro disertaciją. Nuo 2001 m. dėsto Vilniaus universiteto Teisės fakultete, yra šio universiteto profesorė. Mokslinių monografijų, vadovėlių ir mokslinių straipsnių darbo teisės, socialinės partnerystės ir viešosios tarnybos klausimais autorė ir bendraautorė.

Gimė 1955 m. kovo 8 d. Kelmės r. 1978 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1978–1980 m. dirbo apylinkės teismo konsultante, 1980–1990 m. – teisėja. 1990–1994 ir 1999–2017 m. – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, 2007–2012 m. buvo šio teismo Civilinių

bylų skyriaus pirmininkė. 1995–1999 m. – Lietuvos apeliacinio teismo teisėja, 2000–2009 m. – Mykolo Romerio universiteto lektorė. Vadovėlių ir mokslinių straipsnių šeimos, teismų organizavimo, civilinio proceso ir kitais klausimais autorė ir bendraautorė.

15

1.4. Konstitucinio Teismo teisėjai nuo jo veiklos pradžios

Juozas Žilys1993–1999 Vladas Pavilonis

1999–2002 Egidijus Kūris2002–2008 Kęstutis Lapinskas

2008–2011RomualdasKęstutis Urbaitis2011–2014

Algirdas GailiūnasStasys StačiokasStasys Šedbaras1993–1996

Kęstutis Lapinskas Pranas Vytautas Rasimavičius Juozas Žilys1993–1999

Zigmas LevickisVladas PavilonisTeodora Staugaitienė1993–2002

Egidijus JarašiūnasAugustinas NormantasJonas Prapiestis1996–2005

Egidijus KūrisVytautas SinkevičiusStasys Stačiokas1999–2008

Armanas AbramavičiusZenonas NamavičiusKęstutis Lapinskas2002–2011

Toma BirmontienėRamutė RuškytėRomualdas Kęstutis Urbaitis2005–2014

Pranas KuconisEgidijus ŠileikisAlgirdas Taminskas2008–2017

Egidijus Bieliūnas2011–2013

Gediminas MesonisDainius Žalimas2011–

Vytas Milius2013–

Gintaras GodaDaiva PetrylaitėJanina Stripeikienė2017–

Elvyra BaltutytėVytautas GreičiusDanutė Jočienė2014-

Dainius Žalimas2014–

16

1.5. Konstitucinio Teismo kanceliarija

Konstituciniam Teismui įgyvendinti jo įgaliojimus padeda kanceliarija (Konstitucinio Teismo įstatyme vadinama Konstitucinio Teismo aparatu). Konstitucinio Teismo kanceliarijai vadovauja kancleris, kuris organizuoja Konstitucinio Teismo kanceliarijos darbą, koordinuoja ir kontroliuoja struktūrinių padalinių veiklą. Kancleris taip pat atlieka generalinio sekretoriaus (Konstitucinio Teismo kanceliarijos aukščiausiojo valstybės tarnautojo, atsakingo už tarptautinių ryšių palaikymą) funkcijas. Nuo 2015 m. balandžio mėn. Konstitucinio Teismo kanceliarijai vadovauja Ingrida Danėlienė.

Konstitucinio Teismo kanceliarijoje taip pat dirba pirmininko patarėjai ir kiti pirmininkui arba kancleriui tiesiogiai pavaldūs valstybės tarnautojai, teisėjų padėjėjai. Kanceliarijai priklauso trys struktūriniai padaliniai: Teisės tyrimų skyrius, Administravimo ir protokolo skyrius ir Išteklių valdymo skyrius.

Teisės tyrimų skyrius teikia teisinę pagalbą rengiant konstitucinės justicijos bylas, atlieka teisės tyrimus, rengia teismų praktikos apžvalgas ir apibendrinimus, prisideda prie Konstitucinio Teismo vidaus dokumentų, sudaromų sutarčių ir kitų dokumentų projektų rengimo.

Administravimo ir protokolo skyrius prisideda prie Konstitucinio Teismo posėdžių organizavimo, užtikrina tinkamą asmenų priėmimą (aptarnavimą), Konstitucinio Teismo aktų ir kitų dokumentų kalbos redagavimą, jų vertimą, apskaitą, tvarkymą

ir saugojimą, yra atsakingas už leidybos veiklą ir su Konstitucinio Teismo veikla susijusių renginių organizavimą.

Išteklių valdymo skyrius yra atsakingas už Konstituciniam Teismui skirtų valstybės biudžeto asignavimų teisėtą, ekonomišką, efektyvų ir rezultatyvų naudojimą, Konstitucinio Teismo buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, viešųjų pirkimų planavimą ir apskaitą. Jis rūpinasi Konstitucinio Teismo informacijos ir ryšių technologijų sistemų palaikymu ir atnaujinimu užtikrinant tinkamą jų funkcionavimą ir saugumą, organizuoja Konstitucinio Teismo bibliotekos veiklą. Skyrius taip pat yra atsakingas už Konstitucinio Teismo pastato, kito turto, teritorijos eksploatavimą, priežiūrą ir apsaugą, priešgaisrinės, civilinės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą Konstituciniame Teisme ir užtikrina jų laikymąsi.

Rengiant konstitucinės justicijos bylas teisminiam nagrinėjimui Konstitucinio Teismo teisėjams pagalbą teikia teisėjų padėjėjai: jie padeda atlikti visus veiksmus dėl konkretaus kreipimosi priimtinumo, jo pagrindu rengti konstitucinės justicijos bylą, atitinkamą Konstitucinio Teismo aktą, renka ir analizuoja būtiną informaciją, rengia apibendrinimus, pažymas, aktų projektus, raštus, atlieka kitus veiksmus. Teisėjų padėjėjai tiesiogiai pavaldūs kancleriui, bendradarbiauja su Konstitucinio Teismo vyriausiuoju patarėju, Teisės tyrimų skyriaus vedėju.

2003 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 2003–2015 m. dirbo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (teisėjo padėjėja, pirmininko padėjėja, pirmininko patarėja). 2012 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultete apgynė daktaro disertaciją, yra šio universiteto dėstytoja. Nuo 2015 m. – Konstitucinio Teismo biuletenio „Konstitucinė jurisprudencija“ vyriausiojo

redaktoriaus pavaduotoja. Vadovavo Konstitucinio Teismo tarptautiniams projektams, Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongreso organizaciniam komitetui. Mokslinių monografijų, mokslo studijų ir mokslinių straipsnių konstitucinės teisės, administracinės teisės, žmogaus teisių apsaugos klausimais autorė ir bendraautorė.

INGRIDA DANĖLIENĖKanclerė

Konstitucinio Teismo kanceliarijaivadovauja nuo 2015 m.

17

1.6. Konstitucinio Teismo valdymo organizavimo schemaLietuvos Respublikos Konstitucinio Teismovaldymo organizavimo schema (struktūra)

Pirmininkas

Teisėjai

Kancleris

Vyriausiasis patarėjas

Teisės tyrimų skyrius Administravimo ir protokolo skyrius Išteklių valdymo skyrius

Teisėjų padėjėjai

Vyriausieji specialistai

Pirmininko patarėjai Pirmininko padėjėjai

1.7. Konstitucinio Teismo pastatas

Konstitucinis Teismas įsikūręs Vilniuje, Gedimino prospekte, 36 numeriu pažymėtame pastate. Šis pastatas, architekto Zygmunto Tarasino suprojektuotas Prekybos ir pramonės rūmams, pastatytas 1932 metais. Jis yra vienas iš nedaugelio ankstyvosios modernėjančios tarpukario Vilniaus architektūros pavyzdžių. Pastato eksterjeras nuosaikus ir kartu reprezentatyvus. Saikingi puošybos elementai ir aiški pastato tūrio geometrija yra pagrindiniai modernizmo

stiliaus bruožai. Pastatas išsiskiria tuo, kad įėjimo į jį portalą dengia atviros lodžijos su arkadomis, o virš jų – per du aukštus kylantys langai. Nuo 2017 m. spalio 25 d. dviejose fasado nišose kabo memorialinės lentos, kuriose įamžinti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktas, kuriomis Konstitucinis Teismas pagerbė Konstitucijos 25-metį.

18

2. KONSTITUCINIAME TEISME GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI

2 Žr. šio pranešimo 1 priedą.3 Atkreiptinas dėmesys, kad pateikiamame prašyme gali būti keliamas ir kelių teisės aktų, pavyzdžiui, tiek įstatymo, tiek Vyriausybės nutarimo, atitikties Konstitucijai klausimas.4 Penkių 2018 metų pabaigoje gautų prašymų priimtinumo klausimas 2018 metais išspręstas nebuvo, todėl apskaičiuojant priimtų ir nepriimtų prašymų, gautų 2018 metais, procentinę dalį į šiuos prašymus neatsižvelgiama.5 Iš jų 7 prašymai priimti ne visa apimtimi – šešių prašymų dalys, neatitinkančios Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų prašymo turiniui, grąžintos pareiškėjams; vieno prašymo dalį, kaip paduotą institucijos, neturinčios teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsisakyta priimti.

Konstitucinės justicijos bylos pradedamos nagrinėti ne paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, o tik pagal Konstitucijoje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į jį, prašymus ir paklausimus. Būtent pareiškėjams kylančios abejonės, jų formuluojamos problemos lemia konstitucinės justicijos bylų problematiką, atitinkamus jose reikalingo Konstitucijos aiškinimo aspektus, teisės aktų, kuriuos Konstitucinis Teismas pripažįsta prieštaraujančiais Konstitucijai, pašalinimą iš teisės sistemos, kitus teisinės sistemos pokyčius.

Pagal Konstitucijos 106 straipsnį ir Konstitucinio Teismo įstatymą į Konstitucinį Teismą gali kreiptis teismai, Seimas in corpore, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių (ne mažiau kaip 29 Seimo narių) grupė, Prezidentas ir Vyriausybė.

Seimas, Seimo narių grupė ir teismai gali kreiptis dėl visų konstitucinės kontrolės objektu esančių teisės aktų atitikties Konstitucijai ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams, Vyriausybė – dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų konstitucingumo, Prezidentas – dėl Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Prašyti Konstitucinio Teismo išvados gali Seimas, o dėl Seimo rinkimų ir tarptautinių sutarčių – ir Prezidentas.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių papildymo įstatymui, dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Prezidento aktų ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai į Konstitucinį Teismą kreiptis turės teisę kiekvienas asmuo, jeigu pažeistos jo konstitucinės teisės ar laisvės ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones.

Konstitucinis Teismas savo nutarimą, išvadą ar sprendimą oficialiai gali aiškinti savo iniciatyva arba pagal dalyvavusių byloje asmenų, Seimo, Prezidento, Vyriausybės, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, generalinio prokuroro ir teisingumo ministro prašymus.

Prašymą ar paklausimą Konstituciniam Teismui galima pateikti įprastu būdu (pateikiant popierines dokumentų versijas) ir elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma, juos pasirašius saugiu elektroniniu parašu. Prašymą ar paklausimą teikiant įprastu būdu turi būti pateiktos 9 prašymo ar paklausimo ir jo priedų kopijos. Šis reikalavimas netaikomas

elektroninių ryšių priemonėmis elektronine forma teikiamiems prašymams ar paklausimams.

2018 metais į Konstitucinį Teismą kreiptasi 27 kartus2: gauti 26 prašymai ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir kitiems aukštesnės galios teisės aktams, taip pat vienas prašymas išaiškinti anksčiau priimto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.

Iš 27 Konstituciniame Teisme gautų kreipimųsi 14 pateikė teismai, 11 – Seimo narių grupės, po vieną prašymą pateikė Vyriausybė ir Seimas in corpore. Palyginti su ankstesniais metais, pastebima tendencija, kad mažėja teismų ir daugėja politikų (Seimo narių grupių) kreipimųsi.

Dažniausiai Konstituciniame Teisme gautuose prašymuose3 abejota įstatymų atitiktimi Konstitucijai – toks klausimas keltas 18 prašymų; 5 prašymuose prašyta ištirti Seimo nutarimų atitiktį Konstitucijai ir (ar) įstatymams, taip pat 5 prašymuose abejota Vyriausybės nutarimų atitiktimi Konstitucijai ir (ar) įstatymams. Iš viso prašyta ištirti, ar Konstitucijai ir (ar) įstatymams neprieštarauja (neprieštaravo) 33-ų skirtingų teisės aktų nuostatos. Dar viename prašyme prašyta išaiškinti anksčiau priimto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas.

Konstitucinis Teismas nagrinėja ne visus gautus prašymus ir paklausimus, o tik tuos, kurie atitinka Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytus reikalavimus prašymo turiniui ir formai. Iš 2018 metais Konstituciniame Teisme gautų prašymų4 priimta nagrinėti 19 prašymų ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai ir (ar) įstatymams (jie sudaro apie 86 procentus visų gautųjų)5.

2018 metais Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti vieną prašymą išaiškinti anksčiau priimto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, taip pat atsisakė priimti nagrinėti vieną prašymą visa apimtimi ir vieno prašymo dalį, kuriuose buvo keliamas įstatymo atitikties Konstitucijai klausimas. Kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų prašymo turiniui pareiškėjui grąžintas vienas prašymas visa apimtimi, taip pat grąžintos trūkumų turėjusios šešių prašymų dalys.

19

2.1. Priimtų prašymų apžvalga

6 Prašymas Nr. 1B-11/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. balandžio 12 d. potvarkiu Nr. 2B-27.7 Prašymas Nr. 1B-10/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. balandžio 13 d. potvarkiu Nr. 2B-29.8 Prašymas Nr. 1B-13/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. balandžio 20 d. potvarkiu Nr. 2B-31.

2018 metais Konstituciniame Teisme priimti 11 Seimo narių grupių ir 7 teismų prašymai, taip pat vienas Seimo in corpore prašymas ištirti teisės aktų atitiktį Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas du 2018 metais gautus prašymus išnagrinėjo tais pačiais metais: išnagrinėtas Seimo narių grupės prašymas dėl Seimo nutarimo, kuriuo pritariama Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu6, ir Seimo narių grupės prašymas dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatų, kuriomis numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis7.

Kituose 2018 metais priimtuose, bet dar neišnagrinėtuose prašymuose keliamos šios konstitucinės problemos: dėl teisės tapti medžiotojų kolektyvo nariu; dėl bedarbio statuso įgijimo ir netekimo pagrindų; dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo; dėl automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą; dėl konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas pripažinimo

negaliojančiais; dėl reikalavimų švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijai ir tarnybinių patikrinimų inicijavimui; dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos; dėl privalomojo referendumo vykdymo dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka; dėl merų ir merų pavaduotojų pareiginių algų; dėl miškų urėdijų reguliavimo ir jį įtvirtinančio įstatymo priėmimo tvarkos; dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių; dėl teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo; dėl atliekų deginimo jėgainių; dėl vaikų išlaikymo išmokai gauti nustatyto reikalavimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Tris kartus kreiptasi dėl Seimo tyrimo komisijų sudarymo: gauti prašymai įvertinti Seimo nutarimą, kuriuo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) veiklai tirti, taip pat Seimo nutarimą, kuriuo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje, ir Seimo nutarimą, kuriuo buvo pakeista Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudėtis.

2.1.1. Asociacijų laisvė

Teisė tapti medžiotojų kolektyvo nariu. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitiktį Konstitucijai8. Pareiškėjo vertinimu, ginčijama nuostata, kuria asociacija įpareigojama priimti asmenį į asociaciją, apriboja konstitucinę jau esamų asociacijos narių laisvę nuspręsti, su kuo jie nori ar nenori vienytis į veikiančią asociaciją. Pareiškėjas nurodo, kad asmens priėmimas į asociaciją gali priklausyti tik nuo esamų narių valios, priešingu atveju būtų pažeistas asociacijos laisvės ir

savanoriškumo principas. Tuo tarpu pagal ginčijamą reguliavimą, esant tam tikroms sąlygoms, medžiotojų klubo nariai neturi galimybės laisvai balsuoti ir išreikšti valios dėl asmens narystės asociacijoje. Pareiškėjui kyla abejonė, ar Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nėra neproporcingai ir konstituciškai nepagrįstai apribojama Konstitucijos 35 straipsnyje įtvirtinta asociacijų laisvė siekiant sudaryti medžiotojui, nuosavybės teise valdančiam 100 ha žemės medžioklės plotų vienete, galimybę tapti medžioklės plotų naudotojo medžiotojų kolektyvo nariu.

2.1.2. Bedarbio statusas

Bedarbio statuso įgijimas ir netekimas. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus“, 52 straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių

apsaugos principui neprieštarauja Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ir šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda

20

studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas9. Pareiškėjas nurodo, kad dėl ginčijamo teisinio reguliavimo susidaro tokia situacija, kai asmuo, siekdamas įgyvendinti teisę į aukštąjį mokslą, netenka teisės į nedarbo draudimo išmoką, nors pagal visus kitus nustatytus kriterijus jis tokia teise galėtų pasinaudoti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad studijų programų formas nustato pačios aukštosios mokyklos, todėl asmuo gali net neturėti galimybės rinktis nenuolatinės formos studijų programos. Be to, pasak pareiškėjo, asmuo, mokantis socialinio draudimo įmokas, turi teisę pagrįstai tikėtis,

9 Prašymas Nr. 1B-15/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. birželio 26 d. potvarkiu Nr. 2B-38.10 Prašymas Nr. 1B-5/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. vasario 19 d. potvarkiu Nr. 2B-16. 11 Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo pirmininko 2017 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 2B-41 Konstituciniame Teisme yra priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 22 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalis tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą procedūra, be kita ko, kriminalinės žvalgybos informacijos, surinktos dėl kito asmens, o ne to, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, panaudojimas.

kad prireikus jam bus suteikta tam tikra parama (šiuo atveju – nedarbo draudimo išmoka) ir nebus sudaryta prielaidų neproporcingai apsunkinti teisės gauti šią paramą įgyvendinimą. Pareiškėjui kyla abejonių ir dėl to, ar asmenys, studijuojantys pagal nuolatinės formos studijų programas, palyginti su studijuojančiaisiais pagal kitokios formos (ištęstines) studijų programas, nėra diskriminuojami, kadangi šių studijų formų skirtumai nėra tokio pobūdžio ir apimties, kad nevienodas šių asmenų grupių traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

2.1.3. Kriminalinė žvalgyba

Kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 1 dalies ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatų atitiktį Konstitucijai10. Pareiškėjas šiuose įstatymuose įtvirtinto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai ginčija dviem aspektais. Pirmasis aspektas – ar Vidaus tarnybos statuto nuostatos, pagal kurias tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kriminalinės žvalgybos informaciją, ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostata, pagal kurią kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant tarnybinius nusižengimus, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Antrasis aspektas – ar tai, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą klausimą procedūra, neprieštarauja Konstitucijos 22 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio

1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pareiškėjo teigimu, teisinis reguliavimas, pagal kurį kriminalinės žvalgybos informacija gali būti išslaptinama ir pagal Vidaus tarnybos statutą panaudojama taikant tarnybinę atsakomybę, neatitinka asmens teisių, tarp jų asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą ir gerbimą, ribojimo sąlygų. Tarnybinė atsakomybė nėra baudžiamoji atsakomybė ir ją taikant nėra siekiama nubausti asmenis už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, todėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimas traukiant asmenis tarnybinėn atsakomybėn nėra būtina ir proporcinga valstybės priemonė šios atsakomybės tikslui pasiekti ir toks panaudojimas vertintinas kaip valstybės nustatyta priemonė, kuria ribojama asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į vidaus tarnybą ir išlaikyti vidaus tarnybos pareigūno statusą. Kadangi nei ginčijamuose įstatymuose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta, kaip, sprendžiant tarnybinės atsakomybės klausimą, turėtų būti naudojama kriminalinės žvalgybos informacija, pareiškėjo manymu, taip galbūt varžoma asmens teisė teisminiu būdu apginti savo pažeistas teises, kadangi asmuo neturi galimybių įvertinti valdžios veiksmų teisėtumo ir tinkamai įgyvendinti savo teisės į veiksmingą teisminę gynybą11.

21

2.1.4. Pensijų kaupimas

12 Prašymo Nr. 1B-18/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. KT19-S9/2018.13 Prašymas Nr. 1B-8/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. kovo 23 d. potvarkiu Nr. 2B-20.

Automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą. Konstituciniame Teisme priimtas Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims neprieštarauja Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“12. Pareiškėja nurodo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu neproporcingai varžoma asmenų (vartotojų), kurie iki šiol pensijų kaupime nedalyvavo, laisvė patiems savarankiškai priimti sprendimą, ar pradėti dalyvauti pensijų

kaupime, taip pat savarankiškai nuspręsti, kaip jiems disponuoti gaunamomis pajamomis. Pareiškėjos nuomone, ginčijami teisės aktai prieštarauja Konstitucijai ir dėl to, kad pensijų kaupimo sistemos dalyviai gali nedalyvauti pensijų kaupime tik nustatytąja tvarka atsisakę jame dalyvauti, priešingu atveju jie yra įtraukiami į pensijų kaupimą, vadinasi, taip jų atžvilgiu ribojama sutarčių laisvė. Be to, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos į pensijų kaupimą automatiškai įtraukti tik asmenis iki 40 metų, taip diskriminuojant juos dėl amžiaus. Tokiu atveju, pasak pareiškėjos, nustatant, kuriems asmenims yra ekonomiškai tikslinga papildomai kaupti senatvės pensijai, vieninteliu argumentu lieka asmens amžius, o jo pajamų dydis ir kiti aspektai nevertinami. Taip pažeidžiamas asmenų lygiateisiškumo principas.

2.1.5. Priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų

Konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas pripažinimas negaliojančiais. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos teismo prašymas ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2017 m. gegužės 11 d., 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo surengtas konkursas teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigoms laikomas negaliojančiu, jeigu konkurso nugalėtojas buvo nustatytas, tačiau nepradėjo eiti pareigų13. Pareiškėjas teigia, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu galimai pažeidžiami asmenų, iki šio įstatymo įsigaliojimo laimėjusių konkursą, teisėti lūkesčiai įsidarbinti ir dirbti pagal darbo sutartį einant pareigas, konkursą į kurias jie laimėjo. Konkurso galiojimas pagal ginčijamą įstatymo nuostatą yra susietas su pradėjimo eiti pareigas faktu, nors, pareiškėjo vertinimu, paties konkurso laimėjimas sukuria subjektines teises ir sudaro teisinę prielaidą atsirasti darbo santykiams. Vilniaus apygardos teismo nuomone, įstatymų leidėjas, įstatymu konkursą pripažinęs negaliojančiu po konkurso rezultatų nustatymo ir darbo sutarties sudarymo su konkurso nugalėtoju, suvaržė konkurso nugalėtojų įgytas teises. Be to, nors principas

lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) civiliniuose santykiuose nėra absoliutus, tokio principo išimties pritaikymas turi būti proporcingas ir pagrįstas reikšmingu visuomeniniu interesu. Todėl, pasak pareiškėjo, įstatymų leidėjas, vėliau priimtu įstatymu kitaip sureguliuodamas jau susiklosčiusius civilinius santykius, atsiradusius iš viešo konkurso, galėjo ir šiuo aspektu pažeisti teisinės valstybės principą.

Reikalavimai švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijai ir tarnybinių patikrinimų inicijavimui. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 6 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų ir nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai turi atitikti tokius pačius kvalifikacinius reikalavimus; taip pat priimtas pareiškėjos prašymas ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalis tiek, kiek pagal ją, gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo

22

dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų14. Pareiškėja nurodo, kad, nustačius skirtingus reikalavimus kandidatams į nevalstybinių švietimo įstaigų ir valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų vadovus, pastarieji yra diskriminuojami. Pareiškėja nurodo ir tai, kad pagal ginčijamą teisinį reguliavimą, gavus bet kokią, net ir nepatikimą ar akivaizdžiai melagingą informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos

14 Prašymo Nr. 1B-17/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 31 d. potvarkiu Nr. 2B-43.15 Prašymo Nr. 1B-19/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. KT18-S8/2018.16 Prašymas Nr. 1B-21/2018, priimtas Konstitucinio Teismo 2018 m. lapkričio 1 d. sprendimu Nr. KT21-S10/2018. Byla išspręsta Konstitucinio Teismo 2019 m. vasario 15 d. nutarimu.

vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ir privalomai pradėjus tarnybinį patikrinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, jo atlikimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas turi būti visais atvejais nušalintas nuo pareigų. Privalomas nušalinimas nuo pareigų net neišanalizavus gautos informacijos esmės ir jos pagrįstumo yra neproporcingas juo siekiamiems tikslams, neatitinka protingumo principo, kartu pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą.

2.1.6. Privačių interesų deklaravimas

Privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarka. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas ištirti, ar konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnis tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminais ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukme15. Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamo įstatymo 5 straipsnyje, kuriame įtvirtinta valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareiga deklaruoti privačius interesus pateikiant privačių interesų deklaraciją, nėra aiškiai nustatyta, kada

turi būti pateikiama asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracija. Pasak pareiškėjo, taip pat nėra nustatyta, kiek laiko trunka pareiga deklaruoti privačius interesus (iki procedūrų, susijusių su lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų gavimu, pabaigos, iki veiksmų, susijusių su šių lėšų panaudojimu, atlikimo pabaigos, visą laiką, jeigu viešoji įstaiga ar asociacija nuolat gauna lėšas iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ar pan.). Toks nenustatytas teisinis reguliavimas laikytinas legislatyvine omisija (teisės spraga, kurią draudžia Konstitucija), kuri prieštarauja iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantiems vidinės teisės sistemos darnos ir teisinio aiškumo reikalavimams.

2.1.7. Referendumų vykdymo tvarka

Privalomojo referendumo vykdymas dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Seimo prašymas ištirti, ar Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnyje suformuluota nuostata, kad privalomasis referendumas vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d., atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą, konstitucinį referendumo nepertraukiamumo principą ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą16. Pareiškėjas pažymi, kad Konstitucijoje nėra nurodyta, kiek laiko gali vykti rinkimai ar referendumai, tai

nustatyti yra įstatymų leidėjo prerogatyva. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucija buvo priimta referendume 1992 m. spalio 25 d., o 2004 metais priimto Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ preambulėje yra nurodyta, kad Seimas šį konstitucinį aktą priėmė „vykdydamas Lietuvos Respublikos piliečių valią, pareikštą 2003 m. gegužės 10 ir 11 dienomis įvykusiame referendume“, pareiškėjas daro išvadą, kad Konstitucijoje yra numatytas referendumo nepertraukiamumo principas, reiškiantis, kad referendumas gali vykti vieną arba dvi dienas iš eilės. Tuo tarpu referendumo organizavimas, kai jis vyktų dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, galėtų neatitikti konstitucinės

23

referendumo sampratos. Be to, ginčijama nuostata, pasak pareiškėjo, galėtų būti pažeistas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas, nes asmenys,

17 Prašymas Nr. 1B-3/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. potvarkiu Nr. 2B-9.18 Prašymo Nr. 1B-16/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. KT16-S6/2018.19 Prašymo Nr. 1B-20/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 2B-56.

kurie balsuotų referendume antrąją jo dieną po dviejų savaičių, galėtų turėti daugiau informacijos apie vykdomą referendumą.

2.1.8. Seimo tyrimo komisijų sudarymas

Seimo laikinosios tyrimo komisijos LRT veiklai tirti sudarymas. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“17. Pasak pareiškėjos, ginčijamu Seimo nutarimu sudaryta parlamentinė tyrimo komisija yra nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas. Pareiškėjos vertinimu, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo suformuluotą nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo doktriną, Seimo nariai negali dalyvauti valdant šį transliuotoją ir nuolatiniuose jo kontrolės instrumentuose ar atliekant atskirus kontrolės veiksmus, nes toks kontrolės būdas pažeistų nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Seimo specialiosios tyrimo komisijos sudėties pakeitimas. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ atitiktį Seimo statuto 232 straipsnio, reguliuojančio specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarką, 3 daliai, 71 straipsnio, skirto Seimo komisijų sudarymui reguliuoti, 3 daliai ir 5 dalies nuostatoms „Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama“18. Pareiškėja teigia, kad priėmus ginčijamą Seimo nutarimą pakito Specialiosios tyrimo komisijos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui A. Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai

dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudėtis. Iš šios komisijos buvo išbrauktas vienas jos narys. Į jo vietą kitas narys paskirtas nebuvo ir likusi minėtos komisijos sudėtis išliko nepakitusi. Pareiškėjos vertinimu, priimant ginčijamą Seimo nutarimą buvo pažeista Seimo statute nustatyta Seimo komisijų sudarymo tvarka; ši tvarka turėjo būti taikoma ne tik pirmą kartą sudarant minėtą komisiją, bet ir keičiant jos sudėtį.

Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje sudarymas. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, taip pat Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo nuostatoms19. Ginčijamu Seimo nutarimu buvo sudaryta Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo (toliau – Tyrimo komisija). Šio nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, ką Tyrimo komisija turi ištirti. Pareiškėja, atsižvelgdama į Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, teigia, kad ginčijamo Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas Tyrimo komisijos atliekamo tyrimo objektas tiek tyrimo atlikimo laiko, tiek klausimų apimties atžvilgiu apibrėžtas labai plačiai ir abstrakčiai. Pasak pareiškėjos, šiuo atveju nėra suformuluota vieno ar kelių konkrečių valstybinės svarbos klausimų, todėl Tyrimo komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai, nes numatoma tirti iš esmės viską, kas aštuonerius metus vyko politiniame procese. Be to, vienas iš ginčijamame Seimo nutarime

24

suformuluotų tikslų – gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis) – nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais. Tokie Seimo atliekami tyrimai, pareiškėjos manymu, kelią grėsmę teisinės valstybės

20 Prašymas Nr. 1B-2/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. sausio 30 d. potvarkiu Nr. 2B-7.21 Prašymo Nr. 1B-1/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. potvarkiu Nr. 2B-11.22 Prašymo Nr. 1B-14/2018 dalis, priimta Konstitucinio Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. KT17-S7/2018.

principui. Be to, Tyrimo komisijai suformuluoti uždaviniai neatitinka iš Konstitucijos kylančių reikalavimų klausimams, kuriems ištirti Seimas gali sudaryti laikinąsias tyrimo komisijas, taip pat reikalavimo tokias komisijas sudaryti tik pripažinus būtinybę ištirti valstybinės svarbos klausimą.

2.1.9. Teisė į teisingą apmokėjimą už darbąMerų ir merų pavaduotojų pareiginė alga.

Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto tiek, kiek jame nustatyta, kad merų ir merų pavaduotojų atlyginimai priklauso nuo savivaldybių suskirstymo į dvi rūšis pagal gyventojų skaičių, atitiktį Konstitucijai20. Pareiškėjos teigimu, merų ir merų pavaduotojų atlyginimo nustatymas vadovaujantis vos vienu kriterijumi – pagal savivaldybės gyventojų skaičių nėra objektyvus. Be to, nėra aišku, kodėl pasirinktas vos vienas gyventojų

skaičiaus slenkstis – 100 tūkst. gyventojų. Pareiškėja pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės, kurioje gyvena daugiau nei 0,5 mln. gyventojų, vadovams tenkanti atsakomybė yra daug didesnė nei Vilniaus rajono savivaldybės, kurioje gyvena apie 100 tūkst. gyventojų, vadovų. Lygiai taip pat sunku lyginti merų ir jų pavaduotojų darbą mažiausiose šalies savivaldybėse, kuriose gyvena vos per 3 tūkst. gyventojų. Taigi, pareiškėjos nuomone, ginčijamas teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatos „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“.

2.1.10. TeisėkūraMiškų urėdijų reguliavimas ir jį įtvirtinančio

įstatymo priėmimo tvarka. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti 2017 m. liepos 11 d. priimto Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) atitiktį Konstitucijai21. Pareiškėjos teigimu, šis įstatymas buvo priimtas nesilaikant įstatymuose numatytos teisėkūros procedūros, be kita ko, Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nustatyto reikalavimo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo atlikti teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą ir Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu pateikti aiškinamąjį raštą (Pakeitimo įstatymo projekte siūlyta visiškai naujai sureguliuoti žaliavinės medienos, miško kirtimo liekanų ir nenukirsto miško pardavimą). Be to, pareiškėjos manymu, Pakeitimo įstatyme įtvirtintas miškų urėdijų teisinis reguliavimas nėra aiškus, pavyzdžiui, neaišku, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas miškų urėdijų skaičius, taip pat nepakankamai aiški ir neleidžianti tinkamai taikyti

įstatymo yra formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“. Pareiškėjos vertinimu, ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendiniai. Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – Planas) kai kurių punktų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams22. Ginčijamuose Plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktuose nustatyta, kaip turi būti pašalinti konkretūs statybų, vykdytų Nidoje pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, padariniai. Pareiškėjos pozicija dėl minėtų Plano punktų prieštaravimo Konstitucijai ir įstatymams grindžiama teiginiu, kad šiuos klausimus gali spręsti tik teismas. Taigi, pareiškėjos teigimu, Vyriausybė negali spręsti klausimų, priskirtų teismo kompetencijai, kaip antai konstatuoti fakto, kad minėtuose Plano punktuose nurodytuose žemės sklypuose buvo vykdomos statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, taip pat numatyti, kaip konkrečiu atveju turi būti šalinami tokių statybų padariniai. Pareiškėjos

25

vertinimu, minėtos Plano nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai,

23 Prašymas Nr. 1B-4/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. sausio 24 d. potvarkiu Nr. 2B-5. Byla išspręsta Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu.24 Prašymas Nr. 1B-22/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. lapkričio 20 d. potvarkiu Nr. 2B-63.

konstituciniam valdžių padalijimo principui, taip pat Civilinio kodekso ir Statybos įstatymo nuostatoms.

2.1.11. Teisė kreiptis į teismąTeisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą

įgyvendinimas. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 3 dalis, pagal kurią apeliacinį skundą turi surašyti advokatas arba – nurodytais atvejais – asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai23. Pareiškėjas, remdamasis oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisminę gynybą yra absoliuti, jos negalima pernelyg apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo baigiamąjį

aktą turi būti galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui; taip pat turi būti nustatyta tokia apskundimo tvarka, kad aukštesnės instancijos teismas galėtų ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas. Pareiškėjo teigimu, apeliacijos teisė yra sudedamoji konstitucinės teisės į teisminę gynybą dalis, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas, įtvirtintas CPK 306 straipsnio 3 dalyje, minėtą asmens teisę pernelyg apriboja. Be to, jeigu asmuo neturi galimybės kreiptis į advokatą (neturi tam pakankamai lėšų), o valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba jam neteikiama, ginčijamas teisinis reguliavimas, kuriuo iš asmens atimama teisė pačiam surašyti apeliacinį skundą, paneigia asmens teisę į apeliaciją.

2.1.12. Ūkinės veiklos laisvėAtliekų deginimo jėgainių statymas.

Konstituciniame Teisme priimtas pareiškėjos Seimo narių grupės prašymas ištirti, ar Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai neprieštarauja Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnis tiek, kiek jame nustatyta, kad Vyriausybės pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, taip pat ar šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalis, pagal kurią Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės sveikatos interesus, gali priimti sprendimus ir dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtų atliekų deginimo įrenginių projektų tolesnio įgyvendinimo, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui24.

Pareiškėjos manymu, įstatyme įtvirtintas draudimas atliekų deginimo jėgaines statyti arčiau nei 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų neproporcingai riboja ar net paneigia pačią teisę vykdyti atliekų deginimo energijai gaminti ūkinę veiklą, nes, atsižvelgus į Lietuvos gyventojų tankumą ir pasiskirstymą šalyje, vadovaujantis

tokiu teisiniu reguliavimu atliekų deginimo jėgainių būtų neįmanoma statyti praktiškai visoje šalies teritorijoje. Pareiškėja nurodo ir tai, kad, Vyriausybei suteikus teisę priimti sprendimus dėl jau statomų atliekų deginimo jėgainių, Vyriausybė priimtą įstatymą gali taikyti atgaline data, o tai neatitinka konstitucinio teisinės valstybės principo reikalavimų. Pagal ginčijamą įstatymo nuostatą Vyriausybė gali nustatyti naujus ribojimus jau pradėtoms statyti atliekų deginimo jėgainėms remdamasi, be kita ko, deklaratyviu ir neapibrėžtu kriterijumi – visuomenės sveikatos interesu. Tokia nuostata sudaromos prielaidos Vyriausybės priimamais sprendimais sustabdyti vykdomus atliekų deginimo įrenginių projektus, kurių neįgyvendinus atliekų šalinimas į sąvartynus nebus sumažintas. Sustabdžius šiuo metu vykdomus didelių investicijų pareikalavusius atliekų deginimo įrenginių projektus, valstybė patirtų didelius finansinius nuostolius, o jų neįgyvendinus nebūtų galimybės mažinti šildymo kainas, dėl augančio atliekų šalinimo sąvartynuose kiekio didėtų aplinkos tarša, sąvartyno mokestis, taptų sunkiau užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą. Be to, Vyriausybei priėmus kokius nors sprendimus, galėtų būti pažeisti jau pradėtų projektų vykdytojų lūkesčiai užbaigti projektus taip, kaip planuota.

26

2.1.13. Valstybės pareiga užtikrinti vaikystės apsaugą

25 Prašymas Nr. 1B-12/2018, priimtas Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. balandžio 25 d. potvarkiu Nr. 2B-33.

Vaikų išlaikymo išmokai gauti nustatytas reikalavimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Konstituciniame Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalyse nustatyto teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai25. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu įstatymu Lietuvos valstybė prisiėmė subsidiariąją pareigą išlaikyti vaikus, kurie negauna teismo priteisto išlaikymo iš savo tėvų ar kitų asmenų, privalančių juos išlaikyti. Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalyse apibrėžiant vaiko sąvoką įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tam, kad gautų Vaikų išlaikymo fondo išmoką, pareiškėjui ir vaikui buvo nustatytas reikalavimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje. Taigi pagal jį Vaikų išlaikymo fondo išmokų mokėjimas galėjo būti nutraukiamas, jeigu vaikas ir (ar) pareiškėjas išvyksta nuolat gyventi į kitą valstybę. Teismo manymu, valstybei saugant ir globojant šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę bei teikiant joms paramą visų pirma turi būti vadovaujamasi vaiko interesais ir siekiama, kad valstybės parama pasiektų adresatą – konkretų vaiką, kuriam ši parama

skiriama. Ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį, pasikeitus vaiko ir (ar) pareiškėjo nuolatinei gyvenamajai vietai, iš nepilnamečio vaiko apskritai gali būti atimta galimybė naudotis teise į valstybės garantuojamą paramą (išlaikymą), neatitinka Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų užtikrinti vaiko interesų prioriteto principo laikymąsi ir darbuotojų bei jų šeimos narių teisę laisvai judėti, apsigyventi ir dirbti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, prieštarauja Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame naujos redakcijos Vaikų išlaikymo išmokų įstatyme vaiko sąvoka nebėra apibrėžiama, o įtvirtintoje pareiškėjo sąvokoje nebėra gyvenamosios vietos elemento, šio įstatymo 7 straipsnio 1, 3 punktuose gyvenamoji vieta – Lietuvos Respublika – įtvirtinta kaip viena iš vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygų. Tai reiškia, kad vaikams, kuriems dėl jų ar pareiškėjų išvykimo į kitą valstybę minėtų išmokų mokėjimas buvo nutrauktas, bet tokį veiksmą teismas pripažino nepagrįstu, pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą šios išmokos vėl gali būti nemokamos.

2.2. Nepriimtų prašymų apžvalgaIš 2018 metais gautų prašymų Konstitucinis

Teismas atsisakė nagrinėti vieną prašymą išaiškinti anksčiau priimto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas, taip pat atsisakė priimti nagrinėti vieną prašymą visa apimtimi ir vieno prašymo dalį, kuriuose buvo keliamas įstatymo atitikties

Konstitucijai klausimas. Kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo įstatyme nustatytų reikalavimų prašymo turiniui pareiškėjui grąžintas vienas prašymas visa apimtimi, taip pat grąžintos trūkumų turėjusios šešių prašymų dalys.

2.2.1. Prašymai, kuriuos atsisakyta nagrinėtiPagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnį

Konstitucinis Teismas motyvuotu sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu: 1) prašymas paduotas institucijos ar asmens, neturinčių teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą; 2) prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui; 3) prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas; 4) Konstitucinis Teismas yra pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties dalyko; 5) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.

Konstitucinio Teismo praktikoje pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą nežinybingais laikomi: 1) prašymai, kuriuose ginčijami teisės aktai, kurių atitikties aukštesnės galios teisės aktams vertinimas nepriskirtas Konstitucinio Teismo kompetencijai (pvz., savivaldybių institucijų, ministerijų, kitų valdymo institucijų, Seimo struktūrinių padalinių priimti teisės aktai); 2) prašymai išspręsti vienodos galios teisės aktų suderinamumo, normų konkurencijos klausimus; 3) prašymai išaiškinti, kaip turi būti aiškinamos ir taikomos įstatymo (ar kito teisės akto) nuostatos (Konstitucinis Teismas ne kartą yra

27

konstatavęs, kad pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą jis nesprendžia teisės aktų taikymo klausimų ir kad tokius klausimus sprendžia institucija, turinti įgaliojimus taikyti teisės aktus; jeigu įstatymuose yra neaiškumų, dviprasmybių, spragų, juos pašalinti yra įstatymų leidėjo pareiga, o įstatymų leidėjo neišspręsti teisės taikymo klausimai yra teismų praktikos dalykas); 4) prašymai įvertinti teisėkūros subjektų neveikimą (teisėkūros sprendimų nepriėmimą); 5) prašymai, kuriuose nėra tyrimo dalyko (t. y. kai pareiškėjo ginčijamoje teisės akto nuostatoje iš tiesų nėra nustatyta tai, ką jis teigia esant nustatyta); 6) fiktyvūs prašymai (grindžiami ne tais motyvais, kuriuos eksplicitiškai nurodo pareiškėjas); 7) savitiksliai prašymai ir kt.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ši Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata mutatis mutandis taikytina ir Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnyje numatytiems prašymams išaiškinti Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus.

2018 metais Konstitucinis Teismas Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu (prašymas paduotas institucijos, neturinčios teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą) atsisakė pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą nagrinėti Žvalgybos įstatymo 60 straipsnio 6 dalies nuostatos tiek, kiek joje nenustatytas senaties terminas nuobaudai skirti, siejamas su veiksmų padarymo momentu, atitiktį Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai26. Konstitucinis Teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendime Nr. KT5-S2/2018 pažymėjo, kad pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje tarnybinės atsakomybės senaties terminui taikytina ne Žvalgybos įstatymo 60 straipsnio 6 dalis, o Valstybės saugumo departamento statuto 34 straipsnio 2 dalis. Konstatuota, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi locus standi kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žvalgybos įstatymo nuostatos, kuri jo nagrinėjamoje administracinėje byloje neturi būti taikoma.

2018 metais Konstitucinis Teismas Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui) atsisakė pagal Vyriausybės prašymą aiškinti Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarimo nuostatas27. Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 17 d. 26 Prašymas Nr. 1B-6/2018.27 Prašymas Nr. 1B-9/2018.28 Prašymas Nr. 1B-19/2018.

sprendime Nr. KT8-S4/2018 pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarime nebuvo sprendžiama dėl toje byloje ginčyto teisės akto – Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo Nr. 1025, kuriuo Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyrius pripažintas netekusiu galios, panaikinimo kitu pačios Vyriausybės priimtu teisės aktu – Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 438 sukeltų teisinių padarinių. Minėtame nutarime nenagrinėtas ir pareiškėjos keliamas klausimas dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatų taikymo priėmus Vyriausybės 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 438, kuriuo minėto Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XVI skyriaus nuostatas panaikinęs ankstesnis Vyriausybės nutarimas pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis negali aiškinti to, ko toje konstitucinės justicijos byloje, kurioje buvo priimtas prašomas išaiškinti nutarimas, netyrė. Be to, Konstitucinis Teismas neaiškina, kaip konkrečiai jo nutarimas, kitas baigiamasis aktas turėtų būti įgyvendinamas, be kita ko, teisės taikymo srityje; teisės taikymo klausimus sprendžia institucijos, turinčios įgaliojimus taikyti teisės aktus, ir teismai, nagrinėjantys ginčus dėl atitinkamų teisės aktų (jų dalių) taikymo; pagal Konstitucinio Teismo įstatymą Konstitucinis Teismas teisinių konsultacijų nei dalyvavusiems byloje asmenims, nei kitiems asmenims neteikia.

Paminėtina, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais Konstitucinis Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymo dalį ištirti kai kurių Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai28. Dėl pareiškėjo prašymo ištirti šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje įtvirtinta, kad asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, priskiriami asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, atitiktį iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiam teisinio aiškumo principui Konstitucinis Teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendime Nr. KT18-S8/2018 pažymėjo, kad pareiškėjas prašo išaiškinti jam kilusius minėtos nuostatos aiškinimo ir taikymo klausimus, kurie gali būti išspręsti, be kita ko, teismams nagrinėjant konkrečias bylas. Taigi

28

Konstitucinis Teismas Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu atsisakė nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį. Konstitucinis Teismas nepriėmė nagrinėti ir tos šio prašymo dalies, kurioje prašyta ištirti, ar Konstitucijos 22 straipsniui, konstituciniam proporcingumo principui neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 10 straipsnio 1, 2 dalys tiek, kiek jose nustatyta, kad deklaracijų duomenys yra vieši ir skelbiami viešai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog iš

29 Prašymas Nr. 1B-7/2018.30 Prašymas Nr. 1B-1/2018.

pareiškėjo prašymo ir nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad joje nėra sprendžiamas asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pateiktos privačių interesų deklaracijos duomenų viešumo klausimas; šioje byloje aktualu nustatyti, ar asmuo konkrečiu atveju apskritai turėjo pareigą deklaruoti privačius interesus pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Kadangi ginčijamos nuostatos pareiškėjo nagrinėjamoje administracinėje byloje netaikytinos, Konstitucinis Teismas Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakė nagrinėti šią pareiškėjo prašymo dalį.

2.2.2. Prašymai, grąžinti pareiškėjams

Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas grąžinamas pareiškėjui, jeigu jis arba jo priedai neatitinka šio įstatymo 66, 67 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatyti reikalavimai teismų, o 66 straipsnyje – kitų subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašymams. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.

2018 metais vienas prašymas visa apimtimi ir penkių prašymų dalys grąžintos pareiškėjams dėl netinkamo teisinio argumentavimo (prašymas neatitiko Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte arba 67 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto reikalavimo). Taip pat vieno prašymo dalis grąžinta pareiškėjui, nes neatitiko tiek Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte, tiek šio straipsnio 1 dalies 9 punkte (turi būti suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui) nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grąžintas prašymas ištirti Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nuostatos, kurioje nenustatyta nuteistųjų teisė į ilgalaikius pasimatymus su šeimos nariais, be kita ko, su vaikais, konstitucingumą29. Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018 pažymėjo, kad iš pareiškėjo pateikiamų argumentų nėra aišku, kodėl iš Konstitucijos nuostatų valstybei turėtų kilti pareiga užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teises į privatų ir šeimos gyvenimą ne kitais būdais, o būtent leidžiant ilgalaikius pasimatymus ne tik su BVK 94 straipsnio 3 dalyje nurodytais asmenimis, bet ir su kitais šeimos nariais, taip pat su vaikais. Be to, Konstitucinis Teismas

pažymėjo, jog pareiškėjas nevertino to, kad pagal Konstituciją reguliuojant šeimos santykius turi būti atsižvelgiama į reguliuojamų santykių specifiką, ir nepateikė teisinių argumentų, kad, ginčijamu teisiniu reguliavimu nenustačius nuteistųjų teisės į ilgalaikius pasimatymus su kitais ginčijamoje BVK nuostatoje nenurodytais asmenimis, be kita ko, su vaikais, tačiau kitose BVK nuostatose nustačius kitas nuteistųjų bendravimo su šeimos nariais formas, yra pažeidžiama nuteistųjų teisės palaikyti šeimos ryšius esmė arba neproporcingai varžomas nuteistųjų privatus ir šeimos gyvenimas. Taigi šiame Konstitucinio Teismo sprendime konstatuota, kad pareiškėjas prašyme nepateikė teisinių argumentų savo abejonei dėl ginčijamos BVK nuostatos atitikties Konstitucijai pagrįsti.

Pareiškėjai Seimo narių grupei Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. vasario 6 d. potvarkiu Nr. 2B-11 grąžinta jos prašymo dalis, kurioje prašyta ištirti Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 647 „Dėl sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas“ atitiktį Konstitucijai ir įstatymams30. Vyriausybė ginčijamu nutarimu, įgyvendindama 2017 m. liepos 11 d. priimto Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatytą pavedimą priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus, davė sutikimą reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas, nurodė reorganizavimo tikslą ir būdą, po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomus veiklos tikslus, jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Pareiškėjos teigimu, prieš priimant ginčijamą Vyriausybės nutarimą turėjo būti atliktas būsimo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad

29

pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į Įstatymo ir ginčijamo reguliavimo priėmimo aplinkybes, jis turėjo būti atliktas. Pareiškėja taip pat teigė, kad nėra aišku, kurios redakcijos Miškų įstatymas įgyvendinamas ginčijamu Vyriausybės nutarimu, taip pat kad ginčijamas Vyriausybės nutarimas įsigaliojo anksčiau nei Įstatymas ir kad dar neįsigaliojus Įstatymu priimtiems pakeitimams ginčijamu Vyriausybės nutarimu buvo sumažintas miškų urėdijų skaičius. Šiuo aspektu Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog, atsižvelgiant į tai, kad galimybė reorganizuoti miškų urėdijas atsirado tik priėmus Įstatymą, akivaizdu, jog būtent Įstatymas buvo įgyvendintas ginčijamu Vyriausybės nutarimu. Pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl, atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas pavedė Vyriausybei iki 2017 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, ir į tai, kad ši straipsnio dalis, skirtingai nei visas Įstatymas, įsigaliojo 2017 m. liepos 15 d., Vyriausybė negalėjo ginčijamu Vyriausybės nutarimu duoti sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas. Pareiškėja taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad sutikimo reorganizuoti valstybės įmones miškų urėdijas davimas nėra reorganizacijos proceso pabaiga ir nepagrindė savo pozicijos, kad ginčijamu Vyriausybės nutarimu savaime buvo sumažintas miškų urėdijų skaičius. Įvertinus pareiškėjos prašymą, konstatuota, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai dėl ginčijamo Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 94 straipsnio 2 punktui, konstituciniams teisinės valstybės, teisinio aiškumo principams, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4, 7 punktams, 15 straipsniui, Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai pagrįsti.

Konstitucinio Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. KT17-S7/2018 pareiškėjai Seimo narių grupei grąžinta prašymo dalis, kurioje prašyta ištirti Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano (toliau – Planas) nuostatų atitiktį Konstitucijai ir įstatymams31. Dėl pareiškėjos prašymo ištirti Plano nuostatų, kuriose išskirtos tam tikros Kuršių nerijos nacionalinio parko gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonos, atitiktį Konstitucijai ir įstatymams Konstitucinis Teismas pažymėjo, 31 Prašymas Nr. 1B-14/2018.32 Prašymas Nr. 1B-16/2018.

kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl Vyriausybės patvirtintas Planas negali apimti Kuršių nerijoje esančių tam tikrų valstybės saugomų kultūros paveldo vietovių, nenurodė, kaip šių vietovių vertingosios savybės ginčijamu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiamos. Be to, pareiškėja, abejodama, ar Planas buvo parengtas ir priimtas laikantis įstatymo nustatytų teisės aktų priėmimo procedūrų ir įgaliotų subjektų, prašyme nepaaiškino, kokiomis jos cituojamomis įstatymų nuostatomis įtvirtintos Plano priėmimo procedūros, taip pat nepagrindė, kodėl Vyriausybė negalėjo įgalioti Aplinkos ministerijos ar jai atskaitingos institucijos parengti, suderinus su kitomis kompetentingomis institucijomis, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto. Dėl pareiškėjos prašymo ištirti Plano nuostatų, kuriuose nustatytas konkrečių teritorijų užstatymo tankis, leistinas pastatų aukštis, naudojimo būdai ir kt., atitiktį Teritorijų planavimo įstatymo nuostatoms, susijusioms su detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose įtvirtinamais teritorijų planavimo sprendiniais, Konstitucinis Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl Vyriausybės patvirtintame saugomos teritorijos specialiojo teritorijų planavimo dokumente – Plane negali būti įtvirtinti detalūs konkrečių Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijų planavimo sprendiniai, be kita ko, nustatantys konkrečias priemones gamtos ir (ar) kultūros paveldo teritoriniams kompleksams ir objektams (vertybėms) išsaugoti, atkurti ir racionaliai naudoti.

Pareiškėjai Seimo narių grupei taip pat grąžinta jos prašymo dalis, kurioje prašyta ištirti, ar Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ neprieštarauja Konstitucijai32. Konstitucinis Teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. KT16-S6/2018 nustatė, kad savo abejones dėl ginčijamo Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai pareiškėja grindė išimtinai įstatymų nuostatomis, tačiau nepateikė konstitucinių argumentų, kaip ginčijamu nutarimu yra pažeidžiama Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalis, pagal kurią pareigas eidami

30

Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų (Seimo nario laisvas mandatas). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją Seimas, turėdamas diskreciją nustatyti savo struktūrą, turi ir diskreciją sudaryti savo struktūrinius padalinius, nustatyti jų kompetenciją, sudėtį; tačiau pareiškėja prašyme nesusiejo Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principų su Seimo diskrecija nustatyti savo laikinų struktūrinių padalinių, tarp jų ir specialiųjų tyrimo komisijų, sudėtį, neatskleidė, kokią įtaką šie principai turi Seimo įgaliojimams nustatyti specialiųjų tyrimo komisijų sudėtį. Be to, Konstitucinio Teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl pagal Konstituciją Seimo nario laisvas mandatas ar Seimo narių lygybės principas turėtų būti aiškinamas kaip suteikiantis konkrečiam Seimo nariui teisę būti konkrečios specialiosios tyrimo komisijos nariu, taip pat kodėl, jos manymu, Seimo diskrecija nustatyti specialiosios tyrimo komisijos sudėtį yra nesuderinama su Seimo narių lygybės principu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kaip Seimas ginčijamu Seimo nutarimu pažeidė Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principus, taigi ir Konstitucijos 59 straipsnio 4 dalį.

Kaip neatitinkanti Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytų reikalavimų Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. rugpjūčio 31 d. potvarkiu Nr. 2B-43 pareiškėjai Seimo narių grupei grąžinta jos prašymo33 dalis, kurioje prašyta ištirti Švietimo įstatymo ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo (toliau – Pakeitimo įstatymas) nuostatų konstitucingumą. Pareiškėja kvestionavo Švietimo įstatymo nuostatą, kurioje, pasak jos, nustatyta, kad valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai į pareigas skiriami viešo konkurso būdu penkeriems metams ir kad ši nuostata taikoma tik valstybės ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovams, taip pat šio įstatymo nuostatą, kurioje nustatyta, kad švietimo ir mokslo ministras, nederindamas su savivaldybės institucijomis, nustato valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų kvalifikacinius reikalavimus ir įgalioja įstaigą, kurios teises ir pareigas įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerija, atlikti kandidatų kompetencijų 33 Prašymas Nr. 1B-17/2018.34 Prašymas Nr. 1B-20/2018.

vertinimą, ir Švietimo įstatymo nuostatą, kurioje, pasak pareiškėjos, nenustatyta, kad valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų ir nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai į pareigas turi būti skiriami tokiu pačiu būdu. Pareiškėja taip pat abejojo Pakeitimo įstatymo nuostata, kurioje nustatyti trumpesni nei penkerių metų terminai viešiems konkursams švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti įvykdyti, jeigu valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovai iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paskirti į pareigas neterminuotai ir jas ėjo ilgiau kaip penkerius metus. Įvertinus pareiškėjos prašymą konstatuota, kad pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kodėl ginčijamos įstatymų nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjai Seimo narių grupei Konstitucinio Teismo pirmininko 2018 m. spalio 19 d. potvarkiu Nr. 2B-56 grąžinta ta jos prašymo dalis, kurioje prašyta ištirti, ar Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1–5 punktuose Seimo laikinajai tyrimo komisijai nustatyti uždaviniai neprieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, 114 straipsnio 1 daliai34. Pareiškėjai kilo abejonių, ar Komisijai nėra pavestos Seimo konstitucinei kompetencijai nepriklausančios ikiteisminio tyrimo atlikimo ir teisingumo vykdymo funkcijos, taip sudarant prielaidas įsiterpti į kitų viešosios valdžios institucijų, kompetentingų kontrolės ir teisėsaugos institucijų įgaliojimus šioms veikiant pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytą kompetenciją. Įvertinus pareiškėjos pateiktus argumentus konstatuota, kad pareiškėja teisiškai nepagrindė, kad ginčijamo Seimo nutarimo 4 straipsnio 1–4 punktais jai pavesta įgyvendinti ikiteisminio tyrimo atlikimo ir teisingumo vykdymo funkcijas; prašyme taip pat nėra atskirai pateikta argumentų dėl ginčijamo Seimo nutarimo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. KT19-S9/2018, remdamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktais, grąžino pareiškėjai Seimo narių grupei jos prašymo dalį, kurioje prašyta ištirti, ar „2018 m. birželio 28 d. priimti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360 ir Lietuvos Respublikos pensijų sistemos

31

reformos įstatymo Nr. IX-1215 pripažinimo netekusiu galios įstatymas Nr. XIII-1362 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams“35. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pareiškėja nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos poziciją, kad Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas dėl asmenų iki 40 metų įtraukimo į pensijų kaupimo sistemą galimai pažeidžia konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjos prašyme nėra aiškiai ir tiksliai suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui dėl ginčijamų įstatymų atitikties

35 Prašymas Nr. 1B-18/2018.

Konstitucijos 23, 29, 46, 52, 70 straipsniams kitais aspektais (išskyrus dėl nurodytos Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos), t. y. nėra nurodyta, kokie konkretūs šių įstatymų straipsniai, jų dalys, punktai ar jų nuostatos yra ginčijami, jų atitiktį kokioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams) ir kiek ištirti prašoma, taip pat nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pareiškėjos pozicija šiuo požiūriu, t. y. nėra aiškiai išdėstyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys jos abejonę dėl konkrečių įstatymų straipsnių, jų dalių, punktų ar jų nuostatų atitikties konkrečioms Konstitucijos nuostatoms (normoms ir (ar) principams).

32

3. KONSTITUCINIO TEISMO JURISPRUDENCINĖS VEIKLOS APŽVALGA

2018 metais Konstitucinis Teismas priėmė 14 nutarimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai. Daugiausia nutarimų priimta išnagrinėjus teismų pateiktus prašymus (iš jų po 4 pateikė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, 1 – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas), 4 nutarimai priimti pagal Seimo narių grupių prašymus, 1 – pagal Vyriausybės prašymą. Vertinta ginčytų teisės aktų atitiktis 29-ioms Konstitucijos nuostatoms (arba principams), beveik visose (išskyrus dvi) bylose tirta teisės aktų atitiktis konstituciniam teisinės valstybės principui. Daugumoje nutarimų (vienuolikoje) konstatuotas tirtų teisės aktų (jų dalių) prieštaravimas Konstitucijai. Įvertinta 16-os teisės aktų (10 įstatymų, 5 Vyriausybės nutarimų ir 1 Seimo nutarimo) nuostatų atitiktis Konstitucijai (įstatymams); iš jų 13-os teisės aktų (10 įstatymų, 2 Vyriausybės nutarimų ir 1 Seimo nutarimo) nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai (įstatymams).

Kaip ir kasmet, didelę praėjusiais metais nagrinėtų konstitucinės justicijos bylų dalį sudarė bylos konstitucinių asmens teisių ir laisvių užtikrinimo

klausimais. Jose nagrinėti įvairūs nuosavybės teisės ir ūkinės veiklos laisvės apsaugos, asmens teisės kreiptis į teismą, teisės į tinkamą teismo procesą ir teisės į gynybą užtikrinimo, dirbančių moterų teisės į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, dirbančių tėvų teisės gauti valstybės paramą, konstituciškai garantuojamą vaikus namuose auginančioms ir auklėjančioms šeimoms, piliečių teisės stoti į valstybės tarnybą įgyvendinimo aspektai. Kitą didelę Konstitucinio Teismo 2018 metais spręstų bylų grupę vienijanti problematika – valstybės valdžios institucijas teisėkūros procese saistantys reikalavimai: dviejose iš šių bylų atskleisti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi Seimui priimant su aukštųjų mokyklų veikla susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus, kitose dviejose spręsti konstituciniai ginčai, susiję su konstituciniu reikalavimu įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos, dar dvi bylas siejanti tema – reikalavimai Vyriausybės teisės aktams ir jų priėmimui. Dar dviejose bylose spręsti klausimai, susiję su Vyriausybės narių materialine atsakomybe ir teismo įgaliojimais vykdyti teisingumą.

3.1. Konstitucinio Teismo aktai konstitucinių asmens teisių ir laisvių klausimais

3.1.1. Socialinės teisėsIš konstitucinio valstybės įsipareigojimo užtikrinti

šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugą kylančios socialinės teisės, įvairūs jų įgyvendinimo aspektai buvo ne vieno pastaraisiais metais Konstitucinio Teismo spręsto konstitucinio ginčo objektas (žr. 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. kovo 5 d., 2013 m. lapkričio 20 d., 2016 m. kovo 15 d. nutarimus). Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas taip pat nagrinėjo dvi bylas

šiais klausimais: vienoje jų sprendė, ar Konstitucija nepažeidžiama ribojant valstybės finansinės paramos, dirbantiems tėvams teikiamos vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, dydį, kitoje vertino moterų, nutraukusių darbinę (profesinę) veiklą iki teisės į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo įgijimo dienos, teisės gauti motinystės išmoką teisinio reguliavimo konstitucingumą.

Dėl maksimalaus motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio

Konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas Konstitucinio Teismo 2018 m. sausio 24 d. nutarimas, buvo vertinamas atostogų vaikui prižiūrėti metu mokamos išmokos dydžio ribojimo konstitucingumas (anksčiau ši išmoka vadinta motinytės (tėvystės) pašalpa, dabar – vaiko priežiūros išmoka). Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ankstesnės redakcijos Ligos

ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalis, pagal kurią maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti negalėjo viršyti teisės į ją atsiradimo mėnesį galiojusių Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio sumos, neprieštaravo Konstitucijai.

33

Pareiškėjas teigė, kad ginčytu teisiniu reguliavimu įtvirtintas motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimas buvo neproporcingas, nes socialinio draudimo įmokas asmenys mokėjo nuo visos pajamų sumos, be to, didesnes šio draudimo įmokas mokėjusiems asmenims pašalpos dydis buvo ribojamas, o mokėjusiems mažesnes – ne. Pareiškėjo manymu, įstatymų leidėjas turėtų nustatyti tokį atostogų vaikui prižiūrėti metu mokamų išmokų dydį, kuris atitiktų šių atostogų išėjusio asmens iki jų gauto atlyginimo vidurkį.

Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas nustatė vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui suteikiamų vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo, grindžiamo socialiniu draudimu, teisinį reguliavimą, pagal kurį už Darbo kodekse numatytų vaiko priežiūros atostogų laiką buvo skiriama ir mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta motinystės (tėvystės) pašalpa. Pagal ginčytą šio įstatymo nuostatą kompensuojamasis uždarbis šiai pašalpai apskaičiuoti buvo ribojamas, t. y. buvo nustatytas maksimalus šios pašalpos dydis, nors pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą didžiajai daliai apdraustųjų asmenų pajamų riba, nuo kurios nemokamos socialinio draudimo įmokos, be kita ko, ligos ir motinystės socialiniam draudimui, nebuvo taikoma (t. y. nebuvo taikoma viršutinė šių įmokų riba). Taigi, jeigu per tam tikrą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytą laiką iki vaiko priežiūros atostogų vieno iš tėvų (įtėvių) ar globėjo gauto atlyginimo vidurkis viršijo maksimalų kompensuojamąjį uždarbį motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti, jam vaiko priežiūros atostogų metu buvo skiriama ir mokama pagal ginčytą teisinį reguliavimą apskaičiuota motinystės (tėvystės) pašalpa, kurios dydis buvo tik iš dalies susietas su to tėvo (įtėvio) ar globėjo per nustatytą laiką iki atostogų gauto atlyginimo dydžiu ir galėjo būti gerokai mažesnis už jo vidurkį.

Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą vaiko priežiūros išmokos maksimalaus dydžio nustatymo kriterijus yra kitas (nebe Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų 3,2 dydžio suma, o 2 šalies vidutiniai mėnesiniai darbo užmokesčiai), tačiau esmė nepakito: šios išmokos dydis taip pat yra ribojamas.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje užtikrinama valstybės parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, kuri gali būti teikiama įvairiomis įstatymų leidėjo pasirinktomis formomis, be kita ko, numatant dirbantiems

tėvams atostogas, skirtas vaikams auginti ir auklėti namuose, ir jų metu teikiamą finansinę paramą, iš esmės skiriasi nuo šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantijos dirbančioms motinoms. Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjui neįtvirtinta pareiga nustatyti būtent tokią paramos formą, kaip vaikams auginti ir auklėti namuose skirtos atostogos, ir nenustatyti šių atostogų metu teiktinos finansinės paramos dydžiai. Aiškindamas Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją tik dirbančiai motinai iki gimdymo ir po jo yra garantuojamos mokamos atostogos, kurių konstitucinė paskirtis yra užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis; šių atostogų metu mokamų išmokų dydis turi atitikti per protingą laikotarpį iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Taigi įstatymų leidėjas, pasirinkęs vaikams auginti ir auklėti namuose skirtas atostogas kaip vieną iš Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojamos valstybės paramos šeimoms formų, pagal Konstituciją turi plačią diskreciją nustatyti šių atostogų teikimo pagrindus, sąlygas, trukmę, jų metu teikiamos finansinės paramos dydžius ir neprivalo nustatyti tokio šios paramos dydžio, kuris atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiamos finansinės paramos paskirtis – pagal valstybės galimybes kompensuoti visas prarastas pajamas ar jų dalį.

Nutarime pažymėta ir tai, kad įstatymų leidėjas turi diskreciją pasirinkti, iš kokių šaltinių bus finansuojama Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje garantuojama parama šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose, kad šios paramos teikimas gali būti grindžiamas socialiniu draudimu, taip pat kad ji gali būti teikiama kaip Konstitucijos 52 straipsnyje laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais. Šiame kontekste pabrėžta, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumą ir vadovaudamasis konstituciniu socialinio solidarumo principu, tam tikra apimtimi paskirstydamas iš Konstitucijos 52 straipsnio valstybei kylančių įsipareigojimų vykdymo naštą visuomenės nariams, turi pareigą nustatyti tokį šioje sistemoje dalyvaujančių asmenų indėlio (mokamų socialinio draudimo įmokų) ir asmenims teikiamos finansinės

34

paramos (išmokų) dydžio santykį, kad būtų užtikrinta asmenų, kurių įmokomis finansuojama valstybinio socialinio draudimo sistema, ir asmenų, gaunančių iš jos naudą, interesų pusiausvyra.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje pasirinktas toks valstybinio socialinio draudimo modelis, pagal kurį lėšomis, surenkamomis iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomųjų socialinio draudimo įmokų, yra finansuojamos ne būsimosios išmokos šias įmokas mokantiems asmenims, bet išmokos tuometiniams jų gavėjams. Pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą teisei į motinystės (tėvystės) pašalpą įgyti (be kitų nustatytų sąlygų) pakako turėti 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ir per šį laikotarpį būti mokėjus santykinai nedideles, palyginti su nustatytu bendruoju pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifu, socialinio draudimo įmokas ligos ir motinystės socialiniam draudimui. Taigi akivaizdu, kad asmuo per šiame įstatyme reikalautą minimalų socialinio draudimo įmokų ligos ir motinystės socialiniam draudimui mokėjimo laikotarpį (12 mėnesių) negalėjo sumokėti tiek įmokų (tokios jų sumos), kad jos kompensuotų jam skirtą motinystės (tėvystės) pašalpą, juo labiau visą šios pašalpos mokėjimo laikotarpį (vienus arba dvejus metus pasirinktinai, o tai yra gerokai ilgesnė nei Europos Sąjungos Tarybos 2010 m. kovo 8 d. direktyvoje 2010/18/ES nustatyta minimali atostogų vaikui prižiūrėti trukmė). Todėl nėra pagrindo tiesiogiai susieti mokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio su mokamų motinystės (tėvystės) pašalpų dydžiu.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme buvo nustatytas ne tik maksimalus, bet ir minimalus motinystės (tėvystės) pašalpos dydis – per mėnesį ji negalėjo būti mažesnė nei vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalis. Todėl toks teisinis reguliavimas, kuriuo nustatytas maksimalus motinystės (tėvystės) pašalpos dydis ir neribojamas socialinio draudimo įmokų dydis, sudaro daugiau galimybių suformuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, leidžiantį užtikrinti bent minimalaus dydžio

motinystės (tėvystės) pašalpas mažiausias pajamas gaunantiems asmenims.

Taigi įstatymų leidėjas, nustatęs maksimalų atostogų, skirtų vaikams auginti ir auklėti namuose, metu teikiamos finansinės paramos, grindžiamos socialiniu draudimu, dydį, įgyvendino iš Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies kylančią diskreciją pasirinkti, iš kokių šaltinių bus finansuojama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu teikiama finansinė parama, ir nustatyti šios paramos dydžius, taip pat ir tokius, kurie nebūtinai atitiktų jos gavėjo iki atostogų gauto atlyginimo vidurkį. Nustatęs maksimalų šios paramos dydį, kai nenustatyta pajamų riba, nuo kurios socialinio draudimo įmokos nemokamos, įstatymų leidėjas, vadovaudamasis konstituciniais valstybės socialinės orientacijos ir socialinio solidarumo principais (be kita ko, tuo, kad didesnį atlyginimą gaunantys asmenys gali daugiau prisidėti prie socialinei paramai reikalingų lėšų sukaupimo), siekė užtikrinti valstybinio socialinio draudimo sistemos finansinį stabilumą ir visų šioje sistemoje dalyvaujančių asmenų interesų pusiausvyrą, taip pat tam tikra apimtimi paskirstyti įsipareigojimų vykdymo naštą visuomenės nariams. Nėra pagrindo teigti, kad toks paskirstymas buvo konstituciškai nepagrįstas, neproporcingas ar paneigė valstybės socialinę orientaciją ir iš Konstitucijos valstybei kylančius įpareigojimus.

Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčyta Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata nebuvo pažeisti iš Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalių, 39 straipsnio 1 dalies įstatymų leidėjui kylantys šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugos reikalavimai, taip pat nepažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas.

Remiantis tais pačiais argumentais analogiškai įvertintas ir Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu patvirtintuose Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo taip pat buvo ribojamas kompensuojamojo uždarbio, pagal kurį apskaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, dydis.

Dar vienoje byloje pagal analogišką prašymą Konstitucinis Teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu nutraukė teiseną.

Dėl moterų, nutraukusių savo darbinę (profesinę) veiklą, teisės gauti motinystės išmoką

Kitoje byloje, išspręstoje 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu, vertinta, ar teisės gauti nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokamą motinystės

išmoką įgijimo sąlygų teisiniu reguliavimu nepažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Ligos ir

35

motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria teisė gauti motinystės išmoką suteikta tik tokiai reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą turinčiai moteriai, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, prieštaravo Konstitucijos 29 straipsniui ir konstituciniam teisingumo principui; prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta ir tokia pat galiojanti nuostata, įtvirtinta šio straipsnio 3 dalyje.

Šią bylą inicijavęs teismas sprendė ginčą dėl motinystės išmokos skyrimo moteriai, gavusiai pajamas iš sporto veiklos. Jo teigimu, ginčytu teisiniu reguliavimu nenustačius, kad motinystės išmoka mokama ir tokioms reikiamą stažą turinčioms moterims, kurios neteko pajamų iš sporto veiklos, pažeidžiama jų konstitucinė teisė į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, teisėti lūkesčiai, nesilaikoma teisingumo, protingumo, lygiateisiškumo reikalavimų.

Konstitucinis Teismas nutarime priminė, kad Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms atsižvelgiant į ypatingą moterų būklę ir sveikatos apsaugos poreikį tam tikrą laiką iki gimdymo ir po jo bei ypatingą motinos ir vaiko ryšį tam tikrą laiką po gimdymo; šios konstitucinės garantijos tikslas – užtikrinti nėščios ir pagimdžiusios moters fiziologinės būklės apsaugą, ypatingą motinos ir vaiko ryšį pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis, sudarius galimybę dirbančiai moteriai tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo atsitraukti nuo darbinės (profesinės) veiklos.

Nutarime konstatuota, kad konstitucinė mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija dirbančioms motinoms aiškintina atsižvelgiant ir į Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Ši Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį. Atsižvelgiant į tai, pagal Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalį mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo garantija gali būti taikoma ne tik toms motinoms, kurios, įgyvendindamos savo konstitucinę teisę į darbą, pasirinko darbą pagal darbo sutartį arba įstojo į valstybės tarnybą. Įstatymų leidėjas, pasirinkęs mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimo modelį, grindžiamą socialiniu draudimu, ir nustatęs, kad šiuo draudimu draudžiami ne tik darbo ar valstybės tarnybos santykius turintys, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys, pagal Konstitucijos

39 straipsnio 2 dalį privalo užtikrinti mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo ir savarankiškai dirbančioms motinoms.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas valstybės įsipareigojimas saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę suponuoja valstybės diskreciją, atsižvelgiant į savo materialines ir finansines galimybes, suteikti tokią pačią, kaip numatytoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, apsaugą kitoms nei dirbančios motinoms. Įstatymų leidėjui pasirinkus socialiniu draudimu grindžiamą mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimo modelį, tokia apsauga gali būti suteikta ir toms motinoms, kurios įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo (mokėjo arba už jas buvo mokamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos), tačiau yra nutraukusios savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įstatymų nustatyta tvarka įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks teisinis reguliavimas turi atitikti Konstitucijos normas ir principus, inter alia konstitucinius asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principus, iš kurių kyla draudimas skirtingai traktuoti darbo ar valstybės tarnybos santykius turinčias ir jų neturinčias, kaip antai savarankiškai dirbančias, motinas, kurios tokiu pačiu įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo; tai taikytina ir toms motinoms, kurios nutraukė savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, jeigu įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto valstybės įsipareigojimo saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę kylančią diskreciją, nustato joms tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją.

Pagal ginčytą teisinį reguliavimą moteriai, turėjusiai darbo ar tarnybos santykius, turinčiai reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą (ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius), motinystės išmoka buvo mokama, o šį stažą turinčiai moteriai, neturėjusiai darbo ar tarnybos santykių, kaip antai dirbusiai savarankiškai (pavyzdžiui, gavusiai pajamas iš sporto veiklos), motinystės išmoka nebuvo mokama.

Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo ir konstitucinio teisingumo principo kylančio draudimo

36

skirtingai traktuoti darbo ar valstybės tarnybos santykius turėjusias ir jų neturėjusias, kaip antai savarankiškai dirbusias, motinas, nutraukusias savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, kai jos tokiu pačiu įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo.

Įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, visos moterys, turinčios reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą (ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius), nutraukusios savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, turi teisę gauti motinystės išmokas.

3.1.2. Nuosavybės teisės ir ūkinės veiklos laisvės apsaugaNuosavybės teisė ir ūkinės veiklos laisvė yra

vienos iš tų konstitucinių asmens teisių, dėl kurių apsaugos konstituciniai ginčai kyla kur kas dažniau nei dėl daugumos kitų teisių ir laisvių užtikrinimo. Praėjusiais metais Konstitucinis Teismas taip pat

išsprendė keletą bylų, kurias inicijavę pareiškėjai abejojo šių teisių ribojimo konstitucingumu. Visose jose priimtais nutarimais pripažinta, kad ginčyti teisės aktai prieštarauja Konstitucijai.

Dėl patalpų savininko teisės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl jamnuosavybės teise priklausančiose patalpose įregistruotos juridinio asmens,

jo filialo ar atstovybės buveinės išregistravimo

Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarimu pripažinta, kad Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja (prieštaravo) Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 195 punktas, pagal kurį patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi (turėjo) teisę kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl šios buveinės išregistravimo tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“, „likviduojamas“, „bankrutuojantis“ arba „bankrutavęs“.

Pareiškėjo nuomone, ginčytu teisiniu reguliavimu buvo nepagrįstai apribotos patalpų savininko nuosavybės teisės. Savininkas, kurio patalpose įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė, nepriklausomai nuo to, ar juridinis asmuo tose patalpose vykdo veiklą, ar įmanoma susisiekti su jo valdymo organais, ar juridinis asmuo apskritai vengia bet kokių kontaktų su patalpų savininku, neturėjo galimybių kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl tos buveinės išregistravimo kitais pagrindais nei nustatytieji Juridinių asmenų registro nuostatuose, t. y. jei juridiniam asmeniui neįregistruotas nurodytas teisinis statusas.

Konstitucinis Teismas priminė, jog Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti

savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, siekiant veiksmingai įgyvendinti konstitucines teises ir laisves, inter alia įtvirtintąsias Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, gali būti steigiami teisinių santykių subjektai (asociacijos, politinės partijos, ūkio subjektai ir kt.), kurių teisinė forma yra juridinis asmuo ir kurių tikslai yra susiję su jų steigėjų interesų politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse įgyvendinimu. Juridinių asmenų specifiškumą atskleidžia, be kita ko, tai, kad nuo teisinės registracijos jie įgyja teisnumą ir veiksnumą, turi savarankišką struktūrą, jų teises ir pareigas įgyvendina tam įgalioti vienasmeniai ar kolegialūs valdymo organai.

Tokia juridinio asmens samprata ir viešasis interesas lemia tai, kad informacija apie juridinių asmenų steigimą, jų teisinę registraciją turi būti vieša.

Atsižvelgus į tai, nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, reguliuodamas juridinių asmenų steigimą ir atsižvelgdamas į viešojo intereso nulemtus reikalavimus, turi numatyti tam tikrus registruojant juridinius asmenis privalomus nurodyti duomenis; kad juridinio asmens valdymo organai, kurie įgyvendina juridinio asmens teises ir pareigas, būtų pasiekiami suinteresuotiems asmenims, vienas iš tokių duomenų gali būti juridinio asmens buveinė.

Pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, nustatant konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat ir įtvirtintųjų Konstitucijos

37

35 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo steigiant juridinius asmenis teisinį reguliavimą ir įtvirtinant viešojo intereso nulemtus tam tikrus registruojant juridinius asmenis privalomus nurodyti duomenis, turi būti paisoma reikalavimo užtikrinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą: šių konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimas steigiant juridinius asmenis turi būti derinamas su kitomis konstitucinėmis vertybėmis, be kita ko, su pagal Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalis ginama nuosavybės teise, reiškiančia savininko teisę su savo turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti jį ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu patalpų savininko teisė kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl šiose patalpose įregistruotos juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinės išregistravimo buvo apribota susiejus ją su tam tikru juridinio asmens teisiniu statusu; pagal šį teisinį reguliavimą patalpų savininkas neturėjo tokios teisės net ir tuo atveju, jeigu jis Civiliniame kodekse įtvirtintų sutarčių teisės normų nustatyta tvarka nutraukė susitarimą dėl sutikimo suteikti patalpas juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinei registruoti ir toks sutikimas baigė galioti. Taigi, siekiant užtikrinti Civiliniame kodekse nustatytą reikalavimą, kad juridinis asmuo veiktų tik turėdamas buveinę, ginčytu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos tam, kad, nepaisant savininko valios, jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose neribotą laiką būtų įregistruota juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinė.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog reguliuojant juridinių asmenų veiklą siekis užtikrinti, kad

juridinis asmuo veiktų tik turėdamas buveinę, gali būti įgyvendintas ir mažiau patalpų, kuriose tokia buveinė įregistruota, savininko nuosavybės teises ribojančiais būdais, kaip antai numatant tam tikrą protingą terminą patalpų savininkui įspėti apie susitarimo dėl sutikimo suteikti patalpas buveinei registruoti nutraukimą, taip sudarant galimybę juridiniam asmeniui, jo filialui ar atstovybei per tą laiką pakeisti buveinę.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančio reikalavimo užtikrinti konstitucinių vertybių pusiausvyrą, t. y. reikalavimo, nustatant konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat ir įtvirtintųjų Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje, 46 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo steigiant juridinius asmenis teisinį reguliavimą ir įtvirtinant viešojo intereso nulemtą registruojant juridinius asmenis privalomą nurodyti duomenį – juridinio asmens buveinę, šių konstitucinių teisių ir laisvių įgyvendinimą derinti, be kita ko, su pagal Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2 dalis ginama nuosavybės teise, reiškiančia savininko teisę su savo turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti jį ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės.

Nutarime taip pat pažymėta, kad ginčytu Juridinių asmenų registro nuostatuose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos juridiniams asmenims, jų filialams ir atstovybėms turėti fiktyvias buveines tokiu atveju, kai juridiniam asmeniui nebuvo įregistruotas nurodytas teisinis statusas, o patalpų, kuriose įregistruota buveinė, savininkas nutraukė susitarimą dėl sutikimo suteikti patalpas jai registruoti, t. y. toks sutikimas baigė galioti.

Dėl kriterijų, pagal kuriuos suteikiama teisė į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, nustatymo

Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu prieštaravusia Konstitucijai pripažinta Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 4 dalis tiek, kiek ja Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ūkio subjektams suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas pagrįstas principine nuostata, kad pagal Konstituciją ūkinės veiklos laisvės apribojimai, kuriais daromas esminis poveikis šiai veiklai, turi būti nustatyti įstatymu.

Nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 54 straipsnį, natūrali gamtinė

aplinka, įskaitant gyvūniją, yra visuotinę reikšmę turinti nacionalinė vertybė. Užtikrinti jos apsaugą ir racionalų išteklių naudojimą yra valstybės konstitucinė priedermė. Tuo tarpu pagal Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalį laiduojama ūkinės veiklos, taigi ir verslinės žvejybos, laisvė nėra absoliuti. Valstybė, vykdydama iš Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies ir 54 straipsnio kylančią pareigą reguliuoti su gamtos išteklių naudojimu susijusią ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, be kita ko, būtų užtikrinta natūralios gamtinės aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių, įskaitant gyvūniją,

38

naudojimas, gali nustatyti ir žvejybos kaip ūkinės veiklos apribojimus. Tačiau pagal Konstituciją apribojimai, kuriais daromas esminis poveikis žvejybai kaip ūkinei veiklai, turi būti nustatyti tik įstatymu.

Plačiau šis Konstitucinio Teismo nutarimas pristatomas 3.2.1.2 poskyryje „Konstitucinis reikalavimas įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos“.

Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo

Dar viena byla, kurioje nagrinėti su ūkinės veiklos laisvės užtikrinimu susiję klausimai, išspręsta 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu. Šioje byloje vertinta, ar asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, taip pat kitos konstitucinės vertybės, kuriomis grindžiamas šalies ūkis, nepažeidžiamos Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, kuriomis reguliuojamas leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią šis terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Kitos ginčytos šio įstatymo nuostatos, pagal kurias minėto leidimo galiojimo terminas nepratęsiamas, jeigu asmuo neįrodo, kad atlikti suplanuotus darbus vėluoja dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, t. y. nepateikia jokių šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų, Konstitucijai neprieštarauja.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir nustatant diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva gali būti ribojamos įstatymu, paisant konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia konstitucinio proporcingumo principo, suponuojamų reikalavimų teisės aktuose nustatyti tokias priemones, kurios atitiktų teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes; turi būti paisoma ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvo,

pagal kurį asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų teisėtai įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Pagal ginčytą Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą asmuo, turintis leidimą, kuriuo jam suteikta teisė plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių įstatyme nustatytą 36 mėnesių laikotarpį, galėjo prašyti pratęsti terminą šiai teisei įgyvendinti tik vieną kartą ir tik 6 mėnesių laikotarpiui, kai įgyvendinti šią teisę per 36 mėnesių terminą jam sutrukdo nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės – valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai ar nenugalimos jėgos aplinkybės, net ir tais atvejais, kai tos aplinkybės trunka ilgiau nei 6 mėnesius.

Konstitucinio Teismo vertinimu, toks teisinis reguliavimas, pagal kurį visais atvejais leidimo galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, trukdančios jam įgyvendinti teisėtai įgytą teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių, nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į tai, kiek laiko asmeniui buvo trukdoma naudotis šia teise dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat paneigė asmens teisėtą lūkestį, kad jo teisėtai įgyta teisė bus išlaikyta nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinama, netrukdant jos įgyvendinti dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, kurios nepriklauso nuo asmens valios.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog toks teisinis reguliavimas negalėjo būti konstituciškai pateisinamas vien tuo, kad pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra yra vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų.

Taigi tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo, inter alia konstitucinio proporcingumo principo, kylančių

39

reikalavimų nevaržyti asmens teisių ir laisvių labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, taip pat iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvo; vadinasi, nepagrįstai suvaržytos ir Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva.

Šioje byloje Konstitucinis Teismas tyrė ir Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje, 24 dalies 2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas nepratęsiamas, jeigu asmuo, vėluojantis atlikti suplanuotus darbus, nepateikia jokių dokumentų, pagrindžiančių, kad vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, atitiktį Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

Bylą inicijavusios Seimo narių grupės nuomone, pagal šį teisinį reguliavimą leidimo galiojimo terminą gali būti atsisakyta pratęsti net ir tada, kai reikalingų dokumentų asmuo negali pateikti dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, taip pažeidžiant konstitucinius teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, proporcingumo principus; tokiu teisiniu reguliavimu paneigiamos galimybės kiek įmanoma labiau atsižvelgti į individualią kiekvieno asmens situaciją ir visas svarbias aplinkybes, dėl kurių asmuo negali pateikti atitinkamų dokumentų; taip sudaromos dirbtinės, objektyviais kriterijais nepagrįstos kliūtys ūkio subjektams patekti į elektros energijos rinką, nepagrįstai ribojamos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva, sąžiningos konkurencijos laisvė.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nėra nustatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kuriais pagrindžiama, jog atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių.

Kaip pažymėta nutarime, leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis

faktas, išdavimas pagal Viešojo administravimo įstatymą yra viešojo administravimo subjektų teikiama administracinė paslauga. Viešojo administravimo subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas pratęsti leidimo galiojimo terminą arba išduoti dokumentus, įrodančius valstybės, trečiųjų asmenų veiksmus ar nenugalimos jėgos aplinkybes, privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatyme nustatytais principais, be kita ko, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, išsamumo principais. Pagal šiuos principus viešojo administravimo subjektas, įgaliotas pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminą, gavęs atitinkamą prašymą, privalo jį išnagrinėti objektyviai ir išsamiai, be kita ko, įvertindamas įrodymus, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, ar priežastis, dėl kurių šie įrodymai nepateikti; viešojo administravimo subjektas, įgaliotas išduoti dokumentus, įrodančius valstybės, trečiųjų asmenų veiksmus ar nenugalimos jėgos aplinkybes, gavęs atitinkamą prašymą, privalo teisės aktų nustatyta tvarka jį išnagrinėti ir išduoti valstybės, trečiųjų asmenų veiksmus ar nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus.

Taigi pagal ginčytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju Viešojo administravimo įstatyme, asmens, kuris kreipiasi dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo, pareiga pateikti bent vieną dokumentą, pagrindžiantį, kad atlikti suplanuotus darbus jis vėluoja dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, nėra tokia, kad asmuo negalėtų jos įvykdyti.

Kartu pažymėta, jog net ir tokiu atveju, kai asmuo negali pateikti įrodymų, kad atlikti suplanuotus darbus vėluoja dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, pagal ginčytą teisinį reguliavimą, aiškinamą kartu su nustatytuoju Viešojo administravimo įstatyme, jis turi teisę viešojo administravimo subjektui, įgaliotam pratęsti leidimo galiojimo terminą, pateikti argumentus, kodėl jis negali pateikti bent vieno tas aplinkybes pagrindžiančio dokumento, ir šie argumentai turi būti objektyviai ir išsamiai įvertinti.

40

3.1.3. Teisė kreiptis į teismąDviejose 2018 metų bylose Konstitucinis Teismas,

nagrinėdamas su išlaidų, patirtų dėl dalyvavimo teisiniame procese, apmokėjimu susijusius klausimus,

atskleidė tam tikrus naujus asmens teisės kreiptis į teismą, taip pat teisės į tinkamą teismo procesą ir teisės į gynybą aspektus.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose

Konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas 2018 m. spalio 11 d. nutarimas, vertinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamojoje byloje teisinio reguliavimo atitiktis Konstitucijai. Konstitucinis Teismas prieštaraujančiu Konstitucijai pripažino Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktą tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais.

Pagal ginčytą nuostatą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies. Šis atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą pagrindas netaikytinas tik tais atvejais, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamajame procese yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnį, kuriame nustatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas baudžiamajame procese yra būtinas, ar šio kodekso 55 straipsnį, kuriame reglamentuojamas, be kita ko, nepilnamečio nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamajame procese, nes pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pranešimą apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam būtinas įgaliotasis atstovas, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą.

Konstitucinio Teismo nutarime priminta, kad:– Konstitucija, be kita ko, jos 30 straipsnio 1 dalyje

įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvas, konstitucinis teisinės valstybės principas, suponuoja valstybės pareigą įstatyme nustatyta tvarka ir

sąlygomis, paisant valstybės finansinių išgalių, užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos, be kita ko, juridinio konsultavimo ir atstovavimo paslaugų, teikimą tiems socialiai jautriems (pažeidžiamiems) asmenims, kuriems ji kitaip įprastoje teisinių paslaugų rinkoje būtų fiktyvi ar itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, taip pat kitais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais; įstatymų leidėjas, reglamentuodamas valstybės biudžeto ar kitomis viešosiomis lėšomis finansuojamą ir specialiomis institucinėmis bei organizacinėmis priemonėmis užtikrinamą teisinę pagalbą (viešąją teisinę paslaugą), turi plačią diskreciją pasirinkti jos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, taip pat nustatyti šią teisinę pagalbą (paslaugą) administruojančius ir tiesiogiai teikiančius subjektus, jų veiklos formas ir apmokėjimo pagrindus; konstitucinė valstybės pareiga įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis užtikrinti teisinės pagalbos (viešosios teisinės paslaugos) teikimą reiškia ir priedermę atsakingai planuoti, kaupti ir naudoti tam reikalingas lėšas, taip pat įpareigojimą tos paslaugos teikimo, be kita ko, advokatų profesinės veiklos pagrindu, apmokėjimą reguliuoti taip, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami racionaliai, paskirstomi tolygiai, kad tokia teisinė pagalba būtų prieinama visiems, kuriems ji reikalinga, taip pat kad būtų skatinama siekti greito teisinio proceso, rinktis veiksmingiausius teisių gynybos būdus ir priemones;

– Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog valstybės pareiga užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, be kita ko, reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo numatyti tokį teisinės pagalbos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, pagal kurį ji asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių

41

priežasčių, būtų teikiama atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip bylos ar taikomos teisės sudėtingumas, galimos bausmės griežtumas, nusikalstamos veikos sunkumas, tam tikri asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumai, kitos reikšmingos aplinkybės. Iš konstitucinės valstybės pareigos užtikrinti veiksmingą teisinės pagalbos teikimą suponuojamos priedermės atsakingai planuoti, kaupti ir naudoti tam reikalingas lėšas kyla įstatymų leidėjo teisė nustatyti tokį teisinės pagalbos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, pagal kurį būtų reikalaujama, kad asmuo pasibaigus teismo procesui apmokėtų jam suteiktos viešosiomis lėšomis finansuojamos teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį, jeigu jo finansinė padėtis pagerėtų ir jis galėtų jas apmokėti. Taigi įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisinė pagalba tam tikrais atvejais būtų neteikiama asmenims, kurie neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apmokėti jiems kitose bylose suteiktos teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį. Tačiau jokiais atvejais tokiu teisiniu reguliavimu negali būti paneigtos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos asmens teisė kreiptis į teismą ir teisė į tinkamą teismo procesą, t. y. negali būti sudaryta prielaidų nepaisyti teisingumo interesų, be kita ko, kai tam tikram asmeniui teisinė pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal ginčytą teisinį reguliavimą, išskyrus BPK numatytus atvejus, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamajame procese yra būtinas, antrinė teisinė pagalba asmeniui, kuris neapmokėjo kitoje byloje jam suteiktos tokios pagalbos išlaidų arba jų dalies, neteikiama neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą,

galimos bausmės griežtumą, nusikalstamos veikos sunkumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus. Tokiu teisiniu reguliavimu nepaisyta Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvo, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamos valstybės pareigos užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, taip pat iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą kylančios valstybės institucijų pareigos užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Seimas 2018 m. birželio 30 d. pakeitė ginčytą įstatymą. Pagal pakeistą teisinį reguliavimą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (be kita ko, dėl to, kad pareiškėjas neapmokėjo jam kitoje byloje suteiktos teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies), pareiškėjas galės kreiptis į ją su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o ši tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais turės teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies.

Dėl teismo įgaliojimų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas

Kitoje byloje konstitucinis ginčas buvo kilęs dėl išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, paskirstymo bylos šalims teisinio reguliavimo. Ši byla išspręsta 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad CPK 93 straipsnio 6 dalis, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos, prieštarauja Konstitucijai, be

kita ko, jos 30 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog ši konstitucinė asmens teisė suponuoja teisėtą lūkestį, kad teismas teisingai ir objektyviai išnagrinės jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Tam, kad būtų veiksmingai įgyvendinta asmens teisė į teisminę jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą, būtina, kad teismas, siekdamas byloje priimti

42

teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, kilus abejonėms dėl byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams ar taikytinos Europos Sąjungos teisės aiškinimo ar galiojimo, tinkamai vykdytų konstitucinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Teisinis reguliavimas, pagal kurį paskirstomos bylos šalių išlaidos, atsiradusios dėl tokio teismo kreipimosi, negali sudaryti prielaidų nepagrįstai riboti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje

įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą dėl jo pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynimo.

Atsižvelgiant į tai, kad šio Konstitucinio Teismo nutarimo argumentacijos pagrindą sudaro argumentai dėl Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinti teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, ir konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų pažeidimo, šis nutarimas plačiau pristatomas skyriuje „Konstitucinio Teismo aktai valstybės valdžios institucijų veiklos klausimais“ („3.2.2. Kiti valstybės valdžios institucijų veiklos klausimai“).

3.1.4. Teisė stoti į valstybės tarnybą

Dėl karo prievolę atlikusių piliečių pirmenybės stoti į valstybės tarnybą

Įvairūs konstitucinės piliečių teisės lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą aspektai Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nagrinėti ne kartą. Konstitucinė problema, spręsta praėjusiais metais išnagrinėtoje byloje, buvo lygių sąlygų užtikrinimas įgyvendinant šią teisę. Konstitucinis Teismas 2018 m. birželio 6 d. nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažino Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies, 13 straipsnio 2 dalies ir Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias tuo atveju, jeigu keli konkurse į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, pirmenybė būti priimtam į šias pareigas buvo teikiama karo prievolę atlikusiam pretendentui.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą – konstitucinė piliečio teisė. Konstitucinis lygių sąlygų stojant į valstybės tarnybą imperatyvas suponuoja stojančiųjų konkurenciją, taip pat objektyvų, nešališką stojančiųjų į valstybės tarnybą vertinimą ir atranką. Nuo asmenų atrankos į valstybės tarnybą labai priklauso visos valstybės tarnybos sistemos funkcionavimas ir veiksmingumas. Valstybės tarnyba turi būti kvalifikuota, priimti dirbti joje asmenys turi sugebėti atlikti jai keliamus uždavinius; norintieji tapti valstybės tarnautojais, pareigūnais paprastai privalo turėti atitinkamą išsilavinimą, profesinę patirtį, kai kurias asmenines savybes, be to, kuo aukštesnės pareigos, kuo svarbesnė veiklos sritis, tuo didesni reikalavimai keliami šias pareigas einantiems asmenims.

Kai asmuo į valstybės tarnautojo pareigas yra atrenkamas konkurso būdu jį egzaminuojant, tokia procedūra negali būti vien formalus dalykas. Egzaminas turi būti tikslingas, orientuotas į žinių ir gebėjimų, reikalingų valstybės tarnautojui, patikrinimą ir įvertinimą. Pagal konkurse į tam tikras valstybės tarnautojo pareigas dalyvavusių pretendentų egzamino rezultatus nustatomas konkurso laimėtojas – asmuo, atliksiantis konkrečias valstybės tarnautojo funkcijas, todėl egzamino klausimai (užduotys) pirmiausia turi būti siejami būtent su tomis pareigomis valstybės tarnyboje, į kurias pretenduojama (vyksta konkursas).

Konstitucinė piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą sietina su Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu asmenų lygiateisiškumo principu. Piliečiai, siekiantys būti priimti į valstybės tarnybą, negali būti diskriminuojami ir jiems negali būti teikiama privilegijų nei Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje nurodytais, nei kitais konstituciškai nepateisinamais pagrindais.

Taigi vienas iš reikalavimų valstybės tarnybos teisiniam reguliavimui, kylančių iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies, kurioje piliečiams laiduojama teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, yra lygiateisė stojančiųjų konkurencija, kuri suponuoja, kad stojantieji į valstybės tarnybą būtų vertinami pagal jų žinias ir gebėjimus, būtinus atitinkamoms valstybės tarnautojo funkcijoms atlikti, taip pat kad būtų paisoma iš Konstitucijos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir privilegijų neteikimo imperatyvų.

43

Šiame kontekste Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta piliečių pareiga atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nėra savitikslė – ji yra tiesiogiai susijusi su šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Tačiau įstatymu gali būti nustatytos atleidimo nuo privalomosios karo tarnybos sąlygos, susijusios su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių piliečiai negali jos atlikti (amžius, sveikatos būklė ir kt.); be to, pagal Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalį įstatymų leidėjas gali numatyti galimybę atidėti konstitucinės piliečių pareigos atlikti karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą vykdymą, jeigu dėl įstatyme nustatytų priežasčių pilietis laikinai negali atlikti šios tarnybos arba jeigu jos tuo metu neatidėjus gali būti pakenkta svarbiems asmens, šeimos ar visuomenės interesams. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas Konstitucijos 139 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą diskreciją reguliuoti krašto apsaugos sistemos organizavimą, privalo įstatymuose nustatyti tokį krašto apsaugos sistemos, taigi ir karo tarnybos, organizavimo reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta vienų svarbiausių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybės, teritorijos vientisumo, konstitucinės santvarkos – apsauga ir tinkamas valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Šie įstatymų leidėjo įgaliojimai suponuoja tai, kad jis, atsižvelgdamas į karo tarnybos konstitucinę svarbą ir siekdamas nustatyti veiksmingą karo tarnybos organizavimą, be kita ko, užtikrinti reikiamą skaičių ginti valstybę tinkamai parengtų piliečių, gali nustatyti specialias garantijas piliečiams, atlikusiems karo tarnybą, kuriomis būtų skatinama atlikti tokią tarnybą ir palengvinti ją atlikusių piliečių socialinę ir ekonominę integraciją.

Kita vertus, reguliuodamas stojimo į valstybės tarnybą santykius įstatymų leidėjas turi paisyti iš Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti lygiateisę stojančiųjų į valstybės tarnybą konkurenciją, taigi atsižvelgti ir į tai, kad pagal Konstituciją įstatymu gali būti nustatyti atleidimo nuo pareigos atlikti karo prievolę pagrindai, taip pat privalomosios karo tarnybos ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atidėjimo ar paleidimo iš jos anksčiau laiko pagrindai.

Vadinasi, pagal Konstituciją piliečiams, kurie įstatymo nustatytais pagrindais dėl objektyvių aplinkybių atleisti nuo karo prievolės, taip pat kuriems įstatymo nustatytais pagrindais dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių asmeninių, šeimos

ar visuomeninių aplinkybių privalomoji karo tarnyba arba alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atidėta ar jie iš jos paleisti anksčiau laiko, įstatymu negali būti sudarytos mažiau palankios sąlygos stoti į valstybės tarnybą nei tiems piliečiams, kurie įstatymo nustatytą karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą yra atlikę.

Pagal šioje byloje ginčytas Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas pirmenybė būti priimtiems į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, kai keli konkurse į šias pareigas dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, teikta pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiems bazinius karinius mokymus ar atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau neteikta tiems nuo karo prievolės atleistiems pretendentams, kurie jos atlikti negali dėl objektyvių priežasčių, kaip antai dėl sveikatos būklės, amžiaus, arba buvo nuo jos atleisti dėl lyties, taip pat tiems pretendentams, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ar alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka buvo atidėta arba kurie iš šios tarnybos buvo paleisti jos neatlikę.

Be to, pagal šias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas konkurso į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas laimėtoją, kai keli jame dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, lėmė tai, ar konkurse dalyvavęs ir vienodą balų skaičių surinkęs pretendentas atitiko įstatymų leidėjo nustatytą sąlygą, susijusią su privalomosios pradinės karo tarnybos ar alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimu. Tai reiškia, kad, kelis šiame konkurse dalyvavusius pretendentus įvertinus vienodai, dėl objektyvių priežasčių nuo karo prievolės atleisti pretendentai, taip pat pretendentai, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba ar alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba buvo atidėta arba kurie iš šios tarnybos buvo paleisti jos neatlikę, nebeturėjo galimybių lygiomis sąlygomis konkuruoti su šią tarnybą atlikusiais pretendentais, nes laimėtoju ex lege buvo pripažįstamas tas vienodą balų skaičių surinkęs pretendentas, kuris atitiko minėtą įstatymų leidėjo nustatytą sąlygą.

Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, ginčytu teisiniu reguliavimu piliečiams, kurie įstatymo nustatytais pagrindais dėl objektyvių aplinkybių, kaip antai dėl sveikatos būklės (be kita ko, neįgalumo), amžiaus ar lyties, buvo atleisti nuo karo prievolės, taip pat kuriems dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių asmeninių, šeimos ar visuomeninių aplinkybių

44

privalomoji pradinė karo tarnyba ar alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba atidėta ar kurie iš jos paleisti anksčiau laiko, sudarytos mažiau palankios sąlygos stoti į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas valstybės tarnyboje negu tiems piliečiams, kurie yra atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą; tokiu teisiniu reguliavimu konstituciškai nepateisinamais pagrindais skirtingai traktuoti vienodoje padėtyje stojimo į valstybės tarnybą aspektu esantys piliečiai.

Atsižvelgus į tai pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias pirmenybė būti priimtam atitinkamai į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo pareigas, jeigu keli konkurse į šias pareigas dalyvavę pretendentai įvertinti

vienodai, buvo teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“. Remiantis tais pačiais argumentais prieštaraujančiu šioms Konstitucijos nuostatoms pripažintas ir Karo prievolės įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį pirmenybė būti priimtam į valstybės tarnautojo pareigas, kai keli konkurse į šias pareigas dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, buvo suteikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.

3.2. Konstitucinio Teismo aktai valstybės valdžios institucijų veiklos klausimaisDvi pagrindinės temos, siejančios septynis iš

aštuonių Konstitucinio Teismo 2018 metais priimtų nutarimų valstybės valdžios institucijų veiklos klausimais, buvo šias institucijas teisėkūros procese

saistantys reikalavimai ir įvairūs Vyriausybės ir jos narių veiklos aspektai (kai kurių bylų problematika apėmė abi šias temas).

3.2.1. Teisėkūros procese valstybės valdžios institucijas saistantys reikalavimai

3.2.1.1. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi Seimui priimant suaukštųjų mokyklų veikla susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus

Vieni svarbiausių praėjusių metų nutarimų priimti konstitucinės justicijos bylose, kuriose spręsti su aukštojo mokslo sistemos veiksmingumo užtikrinimu susiję klausimai. Šiuose nutarimuose Konstitucinis Teismas atskleidė iš Konstitucijos kylančius reikalavimus, kurių turi būti paisoma Seimui nustatant mokslo ir studijų institucijų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės standartus ir studijų kokybės vertinimo priemones, taip pat priimant sprendimus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos.

Byloje dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo priimtas nutarimas ypatingas tuo, kad ginčytą įstatymą Konstitucinis Teismas pirmą kartą įvertino kaip tokį, kuriuo reikalaujama neįmanomų dalykų, ir išaiškino, kad toks įstatymas negali sukelti teisinių padarinių jo reguliuojamų teisinių santykių subjektams, taip pat kad būtent Konstitucinis Teismas, vykdantis konstitucinį teisingumą, turi įgaliojimus konkrečiu atveju konstatuoti, jog įstatymas, pagal kurį reikalaujama neįmanomų dalykų, laikytinas nesukėlusiu teisinių padarinių teisinių santykių subjektams.

Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo

Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimu prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatos, kuriomis buvo numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosioms

mokykloms suteikiama autonomija tradiciškai suprantama kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktūrą, ryšius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, studentų priėmimo tvarką, spręsti kitus su tuo susijusius klausimus. Kita vertus, aukštosios mokyklos autonomijos principas turi būti derinamas su

45

atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei principu, kitomis konstitucinėmis vertybėmis, su aukštųjų mokyklų pareiga laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Autonomijos suteikimas aukštosioms mokykloms neatleidžia valstybės nuo konstitucinės priedermės užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą. Todėl aukštųjų mokyklų autonomija nereiškia, kad jų veikla negali būti valstybės reguliuojama. Priešingai, dėl to, kad yra susijusi su konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimu, taip pat su valstybės biudžeto lėšų naudojimu, ši veikla turi būti reguliuojama ir prižiūrima. Tai kyla ir iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies. Tačiau valstybės teisė reguliuoti išorinius aukštųjų mokyklų santykius neturi apriboti aukštosios mokyklos mokslinės ir pedagoginės veiklos laisvės.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, reiškianti jų teisę savarankiškai nustatyti, be kita ko, mokslo ir studijų tvarką, studijų programas, nepaneigia valstybės, formuojančios ir vykdančios aukštojo mokslo politiką ir turinčios iš Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies kylančią priedermę užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, teisės nustatyti mokslo ir studijų institucijų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės standartus, taip pat priemones, įgalinančias vertinti studijų ir jų vykdymo kokybę, jų atitiktį nustatytiesiems aukštojo išsilavinimo kokybės standartams, įskaitant periodiškai taikomas studijų kokybės vertinimo priemones. Keičiantis tam tikro laikotarpio valstybės ir visuomenės pažangios raidos poreikiams, pagal Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį atitinkamai turi būti keičiami ir mokslo ir studijų institucijų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės standartai, taip siekiant užtikrinti, kad aukštosios mokyklos veiksmingai įgyvendintų su jų autonomija siejamą misiją rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus ir joms tenkančią atsakomybę už aukštojo mokslo kokybę.

Nustatydamas ir keisdamas mokslo ir studijų institucijų teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės standartus, taip pat priemones, įgalinančias vertinti studijų ir jų vykdymo kokybę, jų atitiktį nustatytiesiems aukštojo išsilavinimo kokybės standartams, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, inter alia konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų suponuojamų reikalavimų, be kita ko, reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų

reikalaujama neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia), taip pat reikalavimo numatyti tinkamą vacatio legis – pakankamą laikotarpį nuo įstatymo, kuriuo nustatomi tokie nauji standartai, tokios naujos priemonės, oficialaus paskelbimo iki jo įsigaliojimo (taikymo pradžios), per kurį inter alia aukštosios mokyklos galėtų tinkamai pasirengti įgyvendinti iš jo kylančius pakitusius reikalavimus studijų ir jų vykdymo kokybei.

Ginčytoje Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje (2018 m. sausio 13 d. redakcija) buvo nustatyta: „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras.“

Apžvelgdamas šį ir su juo susijusį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas studijų kokybė užtikrinama, be kita ko, taikant išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą; 2016 m. birželio 29 d. redakcija išdėstytame Mokslo ir studijų įstatyme vietoj anksčiau buvusio studijų programų akreditavimo įtvirtinta nauja studijų kokybės užtikrinimo priemonė – studijų krypčių vertinimas ir akreditavimas; iki pradedant taikyti Mokslo ir studijų įstatyme (2016 m. birželio 29 d. redakcija) nustatytą bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką, ginčytu teisiniu reguliavimu įtvirtintos specialios nuostatos, kuriose nustatyta laikina (kitokia, nei Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta bendroji tvarka) išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarka, pagal kurią numatytas studijų krypčių vertinimas ir laikinas akreditavimas; neakreditavus studijų krypties pagal ginčytas nuostatas, numatyti tokie patys padariniai, kaip ir neakreditavus studijų krypties studijų bendrąja tvarka, – draudimas aukštajai mokyklai priimti studentus į tos krypties studijas. Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas ginčyto teisinio reguliavimo nevertino kaip tokio, kuriuo įtvirtintos pereinamosios nuostatos, skirtos pasirengti išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo procedūrų pagal Mokslo ir studijų įstatymą taikymui. Priešingai, ginčytomis nuostatomis įtvirtintas visiškai naujas,

46

nors ir laikinai taikytinas, studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo teisinis reguliavimas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytose nuostatose aukštosioms mokykloms buvo numatytas itin trumpas laikotarpis pasirengti būsimiems esminiams studijų akreditavimo pokyčiams; tiksli jo trukmė priklausė nuo švietimo ir mokslo ministrui suteiktų įgaliojimų patvirtinti studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo reikalavimus ir tvarką įgyvendinimo momento.

Švietimo ir mokslo ministras tik 2018 m. vasario 26 d. priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašą (šis įsakymas Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2018 m. vasario 27 d. ir įsigaliojo 2018 m. vasario 28 d.). Taigi šis aprašas galėjo būti taikomas tik dvi dienas, t. y. iki 2018 m. kovo 1 d., kai turėjo būti baigtas studijų krypčių vertinimas ir laikinas akreditavimas. Be to, švietimo ir mokslo ministras 2018 m. balandžio 27 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po galutinio termino, iki kurio turėjo būti įgyvendinti jam suteikti įgaliojimai patvirtinti studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo reikalavimus ir tvarką, patvirtino Rezidentūros studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašą; dalis studijų krypčių buvo vertinamos jau pasibaigus numatytam laikino akreditavimo terminui.

Atsižvelgęs į tai, kad ginčytomis nuostatomis, kuriomis įtvirtintas naujas, nors ir laikinai taikytinas, studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo teisinis reguliavimas (t. y. atlikti esminiai, nors ir laikini, aukštojo mokslo kokybės užtikrinimui skirto teisinio reguliavimo pakeitimai, lėmę (galėję lemti) aukštosioms mokykloms itin nepalankius padarinius), aukštosioms mokykloms numatytas itin trumpas laikotarpis pasirengti būsimiems esminiams studijų akreditavimo pokyčiams, taip pat į faktines šių nuostatų įgyvendinimo aplinkybes, Konstitucinis Teismas įvertino šias nuostatas kaip tokias, pagal kurias reikalauta neįmanomų dalykų, be kita ko, iš aukštųjų mokyklų reikalauta per tris dienas pasirengti studijų krypčių vertinimui ir laikinam akreditavimui, o iš Studijų kokybės vertinimo centro – per dvi dienas įvertinti ir laikinai akredituoti visų aukštųjų mokyklų visas studijų kryptis.

Taigi nustatydamas ginčytas nuostatas įstatymų leidėjas nesilaikė konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų suponuojamų reikalavimų nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia), taip pat numatyti tinkamą vacatio legis,

netinkamai įgyvendino Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalies suponuojamą pareigą reguliuoti aukštųjų mokyklų veiklą taip, kad būtų užtikrinta aukštojo mokslo kokybė, nepaisė pagal Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalį aukštosioms mokykloms laiduojamos autonomijos ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, pagal kurią valdžios galias riboja Konstitucija.

Apibrėždamas ginčytų nuostatų pripažinimo prieštaraujančiomis Konstitucijai teisinius padarinius, Konstitucinis Teismas akcentavo, kad, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, jis vykdo konstitucinį teisingumą, garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisėtumą. Iš Konstitucijos kylanti konstitucinio teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų konstitucinį teisingumą, o tokius Konstitucinio Teismo baigiamuosius aktus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Priešingu atveju, jeigu Konstitucinis Teismas negalėtų pagal jam suteiktus įgaliojimus priimti tokio baigiamojo akto, kuris atitiktų teisingumo kriterijus, nebūtų užtikrinta Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje, būtų užkirstas kelias vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą. Konstitucinio Teismo įgaliojimai vykdyti konstitucinį teisingumą ir užtikrinti konstitucinį teisėtumą yra neatskiriami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo imperatyvų, be kita ko, nuo teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, teisingumo, protingumo, impossibilium nulla obligatio est (niekas neįpareigojamas daryti to, kas neįmanoma) ir lex non cogit ad impossibilia (teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų) reikalavimų.

Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymas, pagal kurį reikalaujama neįmanomų dalykų, negali sukelti teisinių padarinių jo reguliuojamų teisinių santykių subjektams, nes jie būtų įpareigoti daryti tai, ko apskritai atlikti negalėtų. Teisinių padarinių šiems subjektams negali sukelti ir mėginimai poįstatyminiais, taip pat ir teisės taikymo, aktais įgyvendinti tokio įstatymo nuostatas.

Todėl konstatavęs, kad ginčytos nuostatos neatitiko iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nenustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų reikalaujama neįmanomų dalykų, Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad šių nuostatų taikymas, be kita ko, priimant poįstatyminius, tarp jų ir teisės taikymo, aktus, nesukelia teisinių padarinių teisinių santykių subjektams, įskaitant aukštąsias mokyklas. Pagal Konstituciją jokių

47

teisinių padarinių negali kilti ir iš mėginimų ginčytas nuostatas įgyvendinti pasibaigus nustatytam jų taikymo terminui – po 2018 m. kovo 1 d., t. y. nesant jokio teisinio pagrindo jas taikyti. Tai reiškia, kad švietimo ir mokslo ministro priimti įsakymai, kuriais patvirtinti Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašas, Rezidentūros studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašas, taip pat remiantis jais Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus priimti įsakymai dėl studijų krypčių laikino akreditavimo pagal Konstituciją laikytini nesukėlusiais jokių teisinių padarinių aukštosioms mokykloms. Kitoks aiškinimas neleistų įvykdyti konstitucinio teisingumo ir užtikrinti konstitucinio teisėtumo, nes Konstituciją atitinkančiais būtų pripažinti neigiami padariniai, teisinių santykių subjektams kylantys dėl to, kad jie nesilaikė tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį iš jų reikalauta daryti tai, ko apskritai jie atlikti negalėtų, ar kad buvo mėginama įgyvendinti tai, ko apskritai neįmanoma įgyvendinti.

Net ir iki priimant šį Konstitucinio Teismo nutarimą visų aukštųjų mokyklų studijų kryptys turėjo būti akredituojamos taikant Mokslo ir studijų įstatyme nustatytą bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką. Ji taikytina visoms aukštosioms mokykloms, nepaisant to, ar jų vykdomos studijų kryptys Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus

įsakymais buvo vertinamos ir laikinai akredituojamos iki 2018 m. kovo 1 d., ar po šios datos. Pagal galiojantį Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą aukštosios mokyklos gali vykdyti studijas pagal visas akredituotas studijų programas iki pirmojo studijų krypčių akreditavimo pagal šiame įstatyme nustatytą bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką.

Kadangi nei įsigaliojus 2016 m. birželio 29 d. redakcija išdėstytam Mokslo ir studijų įstatymui, nei suėjus terminui, nuo kurio turėjo būti pradėtos taikyti išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo procedūros pagal šį įstatymą, švietimo ir mokslo ministras nepatvirtino jų taikymui būtinų išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių, Konstitucinio Teismo nutarime pabrėžta, jog pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą švietimo ir mokslo ministras privalo tai padaryti per kiek įmanoma trumpiausią terminą, kad nebūtų kliūčių vykdyti studijų krypčių akreditavimą pagal bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką. Kitaip nebūtų sudaryta prielaidų užtikrinti ir tai, kad aukštosios mokyklos veiksmingai įgyvendintų su jų autonomija siejamą misiją rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių sričių specialistus ir joms tenkančią atsakomybę už aukštojo mokslo kokybę.

Dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Kita reikšminga su aukštųjų mokyklų veikla susijusi byla išspręsta Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms; prieštaraujančiomis Konstitucijai taip pat pripažintos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kuriomis valstybinių universitetų taryboms suteikta teisė inicijuoti Seimo sprendimų dėl valstybinių universitetų reorganizavimo ar likvidavimo priėmimą.

Argumentuojant šį Konstitucinio Teismo nutarimą pažymėta, kad Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje laiduojama aukštųjų mokyklų autonomija nepaneigia valstybės, pagal Konstituciją, inter alia jos 40 straipsnio 4 dalį, formuojančios ir vykdančios

aukštojo mokslo politiką ir turinčios pareigą nustatyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, teisės, atsižvelgiant į visuomenės interesus ir kintančius jos poreikius ir siekiant įgyvendinti konstitucinę priedermę užtikrinti aukštojo mokslo sistemos veiksmingumą, pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą, be kita ko, jas reorganizuoti ar likviduoti.

Kartu pažymėta, kad pertvarkant valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą turi būti paisoma iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalies kylančios aukštosios mokyklos akademinei bendruomenei tiesiogiai atstovaujančių ir jos savivaldą įgyvendinančių kolegialių institucijų teisės savarankiškai spręsti strateginius ir kitus svarbiausius aukštosios mokyklos valdymo klausimus. Tai reiškia, kad šioms valstybinės aukštosios mokyklos savivaldos institucijoms ir jų sudaromoms ar skiriamoms kitoms aukštųjų mokyklų valdymo funkcijas

48

vykdančioms institucijoms turi būti suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę ir pateikti pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, jų reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat rengti ar dalyvauti rengiant reorganizavimui ar likvidavimui vykdyti būtinus dokumentus. Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta aukštųjų mokyklų autonomija suponuoja valstybės valdžios institucijų, pagal įstatymus vykdančių valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos ir jos turto savininkės funkcijas, pareigą motyvuotai įvertinti šią valstybinės aukštosios mokyklos nuomonę ir pasiūlymus. Tačiau valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos funkcijas vykdanti valstybės valdžios institucija pagal Konstitucijos 40 straipsnio 4 dalį turi teisę priimti galutinį sprendimą dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, reorganizuoti ar likviduoti valstybinę aukštąją mokyklą, net jeigu aukštoji mokykla šiam sprendimui nepritaria.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, valstybei nusprendus vykdyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarką, be kita ko, reorganizuoti ar likviduoti valstybines aukštąsias mokyklas, įgyvendinant šiuos sprendimus privalu laikytis iš Konstitucijos, inter alia konstitucinių atsakingo valdymo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principų, kylančių reikalavimų, be kita ko, gerbti valstybinės aukštosios mokyklos bendruomenės narių, inter alia šioje aukštojoje mokykloje dirbančių ir studijuojančių asmenų, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.

Pagal Konstituciją, inter alia jos 5 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į konstitucinę Seimo prigimtį ir jo vykdomas funkcijas, tarp jų steigiamąją, ir Vyriausybės kaip valstybinį valdymą įgyvendinančios vykdomosios valdžios institucijos, tvarkančios krašto reikalus ir atsakingos už valstybės biudžeto planavimą ir vykdymą, konstitucinį statusą, įstatymuose gali būti nustatytas toks sprendimų dėl valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo priėmimo teisinis reguliavimas, pagal kurį šiuos sprendimus priima Seimas Vyriausybės teikimu.

Seimas ir Vyriausybė, kaip valstybės valdžios institucijos, kurios formuoja ir vykdo valstybės aukštojo mokslo politiką, įgyvendindamos įstatymų suteiktus įgaliojimus nustatyti ir pertvarkyti valstybinių aukštųjų mokyklų sistemą (be kita ko, priimdamos sprendimus steigti valstybines aukštąsias mokyklas ar kitus

lemiamą įtaką jų veiklai turinčius sprendimus, inter alia jas reorganizuoti ar likviduoti), privalo paisyti konstitucinio atsakingo valdymo principo, suponuojančio pareigą atsakingai įvertinti ir pasverti visuomenės ir atitinkamų aukštųjų mokyklų bendruomenių interesus ir galimybes, kad būtų užtikrintas ilgalaikis aukštojo mokslo sistemos veiksmingumas. Priimant šiuos sprendimus taip pat turi būti atsižvelgiama į konkrečios aukštosios mokyklos istorines tradicijas, poreikį išlaikyti jų tęstinumą.

Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai vertinimas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismas, vykdydamas teisingumą, negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, taip pat kad būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas turi atitikti antikonstitucinį įstatymą, nes ji paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos, kurios viršūnėje yra Konstitucija, sampratą, iškreiptų pačią konstitucinės justicijos esmę. Taigi, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja įstatymo, kurio atitikties Konstitucijai pareiškėjas neginčija, nuostatos, kurių atžvilgiu yra ginčijama poįstatyminio teisės akto atitiktis, Konstitucinis Teismas privalo tai konstatuoti. Konstitucinio teisingumo įgyvendinimas suponuoja, kad Konstitucijai prieštaraujantis teisės aktas (jo dalis) turi būti pašalintas iš teisės sistemos.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalį, kurios atžvilgiu šioje byloje buvo ginčijama Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo atitiktis, sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo priima Seimas universiteto tarybos teikimu arba Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Vertindamas šį teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas išplėtojo konstitucinės įstatymų leidybos iniciatyvos teisės aiškinimą.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus teisėkūros subjektams, tarp jų tai, kad leidžiant teisės aktus turi būti paisoma teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iniciatyvai. Pagal Konstituciją Seimo valia priimant sprendimus negali būti pareikšta kitaip, kaip tik Seimo nariams balsuojant Seimo posėdyje ir priimant atitinkamą teisės aktą. Seimo teisės akto priėmimas gali būti inicijuojamas tik pateikiant Seimui to teisės akto projektą. Pagal Konstitucijos 68 straipsnį įstatymų leidybos

49

iniciatyvos teisę turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, taip pat 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Konstitucijos 68 straipsnio nuostatų negalima aiškinti pažodžiui, esą nurodytieji subjektai gali inicijuoti tik įstatymo galią ir formą turinčių teisės aktų priėmimą Seime, ir konstatavo, jog tik šie subjektai turi įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisę, išskyrus pačioje Konstitucijoje nustatytus atskirus atvejus, kai kitų nei įstatymai Seimo teisės aktų projektus tam tikru klausimu Seimui gali pateikti kiti subjektai nei nurodytieji Konstitucijos 68 straipsnyje.

Valstybinės aukštosios mokyklos taryba nėra minima Konstitucijoje, inter alia jos 68 straipsnyje; vadinasi, pagal Konstituciją ji nėra įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės subjektas.

Taigi Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, įgaliojimai inicijuoti šio Seimo sprendimo priėmimą suteikti subjektui, pagal Konstituciją, inter alia jos 68 straipsnį, neturinčiam įstatymų ir kitų Seimo teisės aktų priėmimo iniciatyvos teisės. Tokiu teisiniu reguliavimu pažeistas ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas priimant teisės aktus paisyti teisėkūros procedūrinių reikalavimų, be kita ko, laikytis iš Konstitucijos kylančių reikalavimų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimo iniciatyvai.

Atsižvelgus į tai, Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima universiteto tarybos teikimu, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 68 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Remdamasis tais pačiais argumentais Konstitucinis Teismas pripažino, kad Konstitucijai prieštarauja analogiška Mokslo ir studijų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią valstybinio universiteto taryba turi teisę inicijuoti Seimo sprendimo dėl valstybinio universiteto likvidavimo priėmimą, ir šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostata, kuria valstybinės aukštosios mokyklos tarybai suteikti įgaliojimai inicijuoti aukštosios mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo plano tvirtinimą pateikiant Seimui atitinkamo teisės akto projektą, kurį Seimas turėtų svarstyti spręsdamas dėl šios aukštosios mokyklos reorganizavimo ar likvidavimo.

Seimo nutarimo atitikties Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymui vertinimas. Pagal Konstituciją atitinkantį Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą Seimas, priimdamas sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo, turi paisyti dviejų reikalavimų: jį Seimas gali priimti tik gavęs atitinkamą Vyriausybės teikimą ir tik įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Seimui priimant sprendimus dėl valstybinių universitetų reorganizavimo šių reikalavimų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to, kaip juose išreiškiamas Seimo sprendimas dėl reorganizavimo: pritariama valstybinio universiteto reorganizavimui, kartu numatant jam vykdyti reikalingus veiksmus (kaip antai parengti būtinus dokumentus), ar nusprendžiama valstybinį universitetą reorganizuoti, kartu patvirtinant reorganizavimui vykdyti būtinus dokumentus.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas, kuriame įtvirtintas sprendimas reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, kartu jame numatant šiam reorganizavimui reikalingus veiksmus – parengti jam vykdyti būtinus dokumentus ir atlikti nepriklausomą ekspertinį jų vertinimą, priimtas atsižvelgus į Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą „Dėl Valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“, kuriuo šiems universitetams pasiūlytas Lietuvos sporto universiteto integravimo į kitą mokslo ir studijų instituciją būdas – reorganizavimas prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, tačiau atitinkamas konkretus pasiūlymas (teikimas) dėl tokio reorganizavimo Seimui nepateiktas. Nei šiuo Vyriausybės nutarimu, nei kitais jos nutarimais Seimui nebuvo pateikta jokių teisės aktų dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo jį prijungiant prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto projektų. Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, Seimo nutarimas, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, priimtas nesant Vyriausybės teikimo dėl tokio reorganizavimo.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas priimtas neatsižvelgus į numatomo reorganizuoti Lietuvos sporto universiteto tarybos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą, kuriuo šio universiteto reorganizavimui nepritarta, pateiktą Švietimo ir mokslo ministerijai; kitų su numatomu reorganizavimu susijusių

50

sprendimų, kurie būtų pateikti Seimui, nuo Vyriausybės 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimo, kuriuo pasiūlytas Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo būdas, priėmimo iki Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo priėmimo Lietuvos sporto universiteto taryba ir senatas nepriėmė. Taigi šis Seimo nutarimas priimtas neįvertinus numatomo reorganizuoti Lietuvos sporto universiteto nuomonės.

Vadinasi, ginčytas Seimo nutarimas priimtas nesilaikant Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų: nesant atitinkamo Vyriausybės teikimo dėl tokio reorganizavimo ir neįvykdžius atsižvelgiant į šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje užtikrinamą aukštosios mokyklos autonomiją nustatyto reikalavimo įvertinti numatomo reorganizuoti universiteto nuomonę. Atsižvelgus į tai, pripažinta, jog šis Seimo nutarimas pagal priėmimo tvarką prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 1 daliai ir 38 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimą dėl valstybinio universiteto reorganizavimo Seimas priima Vyriausybės teikimu, įvertinęs universiteto tarybos nuomonę.

Mokslo ir studijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus, padarytus priimant ginčytą Seimo nutarimą, Konstitucinis Teismas įvertino kaip esminius. Taigi priimant šį

Seimo nutarimą kartu nesilaikyta Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo priimant Seimo teisės aktus laikytis įstatymo nustatytos procedūros, iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų leidžiant teisės aktus laikytis teisėkūros procedūrinių reikalavimų, paisyti teisės aktų hierarchijos.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad priimant Seimo nutarimą, kuriuo nuspręsta reorganizuoti Lietuvos sporto universitetą neįvertinus šio universiteto nuomonės, nepaisyta iš Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos aukštųjų mokyklų autonomijos kylančios valstybės valdžios institucijų, pagal įstatymus vykdančių valstybės kaip valstybinės aukštosios mokyklos steigėjos ir jos turto savininkės funkcijas, pareigos motyvuotai įvertinti valstybinės aukštosios mokyklos valdymo institucijų pareikštą nuomonę ir pateiktus pasiūlymus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų sistemos pertvarkos, be kita ko, jų reorganizavimo.

Suvaržius aukštųjų mokyklų autonomiją ir nesilaikius konstitucinio reikalavimo priimant Seimo teisės aktus laikytis įstatymo nustatytos procedūros, kartu nepaisyta ir iš Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalių kylančio reikalavimo neišplėsti valstybės valdžios institucijų galių, kurias riboja Konstitucija.

3.2.1.2. Konstitucinis reikalavimas įstatymų leidėjui ir kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos

Dėl teatrų ar koncertinių įstaigų laikinųjų vadovų skyrimo

Konstitucinio Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarime vertinta Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu patvirtinto Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 35 punkto, pagal kurį, jeigu dėl nenumatytų aplinkybių teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigybė tampa laisva, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija gali laikinai pavesti kitam asmeniui eiti įstaigos vadovo pareigas arba į jas priimti kitą asmenį pagal terminuotą darbo sutartį, iki bus priimtas ir pareigas pradės eiti konkursą laimėjęs naujas įstaigos vadovas, bet ne ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui, atitiktis Konstitucijai ir Teisėkūros pagrindų, Vyriausybės, Profesionaliojo scenos meno įstatymų nuostatoms. Konstitucinis Teismas pripažino, kad šis Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja.

Bylą inicijavusi Seimo narių grupė teigė, kad ginčytas teisinis reguliavimas konkuruoja su nustatytuoju Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai priimami į pareigas konkurso būdu. Vyriausybė, pasak pareiškėjos, galėjo nustatyti tik konkurso organizavimo tvarką, o ne tai, kad į teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas asmuo gali būti priimamas ir kitu būdu, t. y. be konkurso. Vyriausybės nutarimu nustačius tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjos nuomone, nesilaikyta Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto teisės aktų sistemiškumo principo, Vyriausybės įstatymo nuostatų, pagal kurias Vyriausybė turi vykdyti savo pareigas laikydamasi įstatymų ir nepriimti teisės aktų, prieštaraujančių įstatymams, nepaisyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančios teisės aktų hierarchijos, iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio

51

2 punkto kylančio reikalavimo Vyriausybei vykdant įstatymus nepriimti poįstatyminių teisės aktų, prieštaraujančių įstatymams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas tų teatrų ar koncertinių įstaigų vadovų priėmimo į pareigas būdas, kurie skiriami į pareigas penkerių metų kadencijai; šiame įstatyme nėra numatyta, kad su konkursą laimėjusiu teatro ar koncertinės įstaigos vadovu galėtų būti sudaryta kitokios trukmės terminuota darbo sutartis (kaip antai vienų metų trukmės). Pagal Konstituciją teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia); Konstitucija nereikalauja neracionalių dalykų. Vadinasi, šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostata negali būti aiškinama kaip nustatanti reikalavimą konkurso būdu priimti į pareigas ne tik tuos vadovus, kurie skiriami penkerių metų kadencijai, bet ir laikinuosius vadovus, skiriamus išimtiniais atvejais, iki bus priimtas ir pradės eiti pareigas konkursą laimėjęs vadovas, bet ne ilgiau negu vieniems metams, nes toks reikalavimas būtų neracionalus ir neįmanomas įvykdyti. Šioje nuostatoje nėra reglamentuojama, kaip turėtų būti parenkamas ir skiriamas laikinasis teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.

Taigi, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje ir Aprašo 35 punkte reglamentuojamos skirtingos teisinės situacijos – teatro ar koncertinės įstaigos vadovo, skiriamo penkerių metų kadencijai, priėmimas į pareigas konkurso būdu ir asmens, laikinai vadovausiančio teatrui ar koncertinei įstaigai, paskyrimas tais atvejais, kai teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigybė tapo laisva dėl nenumatytų aplinkybių. Pagal Aprašo 35 punktą nėra paneigiama teatro ar koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pareiga ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo dienos, kai vadovo pareigybė tapo laisva, rengti konkursą teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigoms užimti ir šios įstaigos vadovą parinkti konkurso būdu.

Pagal Biudžetinių įstaigų ir Viešųjų įstaigų įstatymus, siekiant užtikrinti teatro ar koncertinės įstaigos veiklos nepertraukiamumą, veiksmingą jai priskirtų funkcijų vykdymą ir jai iškeltų tikslų įgyvendinimą, racionalų įstaigos lėšų ir turto naudojimą, teatro ar koncertinė įstaiga negali neturėti vadovo. Tačiau paskelbus konkursą teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigoms užimti, iki bus pasirašyta darbo sutartis su konkursą laimėjusiu

vadovu, įstaiga dėl numatytos konkurso organizavimo tvarkos ir terminų gali neturėti vadovo 3–4 mėnesius arba net ilgiau, jei nepavyksta parinkti vadovo paskelbto konkurso metu; taigi siekiant, kad teatro ar koncertinė įstaiga visą šį laiką nebūtų be vadovo, pagal Aprašo 35 punktą gali būti skiriamas laikinasis vadovas.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Aprašo 35 punkte nustatytu teisiniu reguliavimu Vyriausybė sudarė prielaidas įvykdyti iš Biudžetinių įstaigų ir Viešųjų įstaigų įstatymų kylantį reikalavimą, kad teatro ar koncertinė įstaiga turėtų vadovą, kuris privalo užtikrinti jos veiklos nepertraukiamumą, veiksmingą jai priskirtų funkcijų vykdymą ir iškeltų tikslų įgyvendinimą, racionalų įstaigos lėšų ir turto naudojimą.

Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad Aprašo 35 punkte nėra nustatyta kitokio teisinio reguliavimo nei nustatytasis Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, Vyriausybės nustatytas teisinis reguliavimas nekonkuruoja su nustatytuoju šiame įstatyme ir jam neprieštarauja.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad Vyriausybė nepriėmė poįstatyminio teisės akto, prieštaraujančio aukštesnės galios teisės aktui, laikėsi galiojančių teisės aktų, vykdė įstatymus, priėmė jiems vykdyti reikalingus poįstatyminius aktus, taigi nepažeidė ir pareiškėjos nurodytų Teisėkūros pagrindų ir Vyriausybės įstatymų nuostatų.

Vertindamas Aprašo 35 punkto atitiktį Konstitucijai Konstitucinis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktą Vyriausybė, vykdydama savo įgaliojimus, gali priimti poįstatyminius aktus nepriklausomai nuo to, ar jai įstatymu buvo nustatytas pavedimas; pagal Konstitucijos 94 straipsnio 7 punktą ji privalo priimti poįstatyminį aktą, kad realizuotų pareigą, kurią jai paveda Konstitucija ir kiti įstatymai; iš Konstitucijos 94 straipsnio 2, 7 punktų, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų Vyriausybei kyla pareiga užtikrinti veiksmingą įstatymų vykdymą, taip pat ir tais atvejais, kai įstatymu jai nėra nustatyta konkretaus pavedimo; ši Vyriausybės pareiga, be kita ko, reiškia, kad ji privalo priimti poįstatyminius aktus, reikalingus iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamų įstaigų veiklos nepertraukiamumui ir tinkamam joms priskirtų funkcijų vykdymui užtikrinti; tai darydama Vyriausybė turi laikytis galiojančių įstatymų ir, vykdydama vienus įstatymus, negali pažeisti kitų.

52

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nustatydama ginčijamą teisinį reguliavimą Vyriausybė siekė įgyvendinti iš Konstitucijos, be kita ko, jos 94 straipsnio 2, 7 punktų, konstitucinių teisinės valstybės, atsakingo valdymo principų, kylančią pareigą priimti įstatymų įgyvendinimui reikalingus poįstatyminius aktus, kad būtų užtikrintas teatrų ar koncertinių įstaigų veiklos nepertraukiamumas ir tinkamas joms priskirtų funkcijų vykdymas. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė pažeidė teisės aktų hierarchijos principą ir nesilaikė iš Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo nepriimti poįstatyminių teisės

aktų, kurie prieštarautų įstatymams, keistų jų normų turinį ar konkuruotų su jais.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nors Aprašo 35 punkte nenustatyti reikalavimai asmeniui, skiriamam laikinai eiti teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigas, nėra pagrindo teigti, jog teatro ar koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, skirdama laikinąjį teatro ar koncertinės įstaigos vadovą, neturėtų jam taikyti Profesionaliojo scenos meno įstatyme nustatyto reikalavimo atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, taip pat teatro ar koncertinės įstaigos vadovui keliamų kvalifikacinių reikalavimų, kuriuos turi nustatyti kultūros ministras.

Dėl kriterijų, pagal kuriuos suteikiama teisė į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, nustatymo

Kaip minėta, Konstitucinio Teismo 2018 m. gegužės 24 d. nutarimas, kuriuo prieštaravusiu Konstitucijai pripažintas Žuvininkystės įstatyme nustatytas pavedimas Žemės ūkio ministerijai nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ūkio subjektams suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, grindžiamas principine nuostata, kad pagal Konstituciją apribojimai, kuriais daromas esminis poveikis žvejybai kaip ūkinei veiklai, turi būti nustatyti tik įstatymu.

Konstitucinis Teismas nutarime priminė, kad pagal konstitucinį teisinės valstybės principą ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies nuostatą „valdžios galias riboja Konstitucija“ neleidžiama poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymais, taigi Seimas negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms reguliuoti šių santykių poįstatyminiais teisės aktais.

Nutarime konstatuota, kad pagal ginčytą Žuvininkystės įstatymo nuostatą buvo ribojama ūkio subjektų verslinė žvejyba vidaus vandenų telkiniuose – suteikiama teisė į žvejybos kvotą, reiškianti leidimą ūkio subjektui tam tikrame vidaus vandenų telkinyje sugauti ribotą žuvų kiekį arba naudoti ribotą žvejybos įrankių skaičių arba žvejoti ribotą žvejybos dienų skaičių, arba naudotis ribotu žvejybos vietų skaičiumi. Šios teisės suteikimas buvo būtina verslinės žvejybos tam tikrame vidaus vandenų telkinyje sąlyga. Tačiau šioje įstatymo nuostatoje buvo nustatytas tik kriterijų, pagal kuriuos

suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje, pobūdis (aplinkosauginis, socialinis ir (ar) ekonominis) ir pateikti tokių kriterijų pavyzdžiai, o konkrečius kriterijus (baigtinį jų sąrašą) buvo pavesta nustatyti Žemės ūkio ministerijai.

Konstitucinio Teismo vertinimu, ginčytu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu nustatyti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje laiduojamos žvejybos kaip ūkinės veiklos laisvės apribojimus, kuriais daromas esminis poveikis šiai veiklai, ir taip nesilaikyta iš konstitucinio teisinės valstybės principo ir Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies kylančio reikalavimo poįstatyminiais teisės aktais nereguliuoti tų visuomeninių santykių, kurie pagal Konstituciją turi būti reguliuojami įstatymu. Atsižvelgiant į tai, pripažinta, kad ginčyta Žuvininkystės įstatymo nuostata prieštaravo Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reguliuojant ūkinę veiklą gali būti priimami poįstatyminiai teisės aktai, kuriais detalizuojamos ir sukonkretinamos įstatymų normos, reglamentuojamas jų įgyvendinimas. Taigi Žuvininkystės įstatyme nustačius kriterijus, lemiančius ūkio subjekto teisę užsiimti versline žvejyba vidaus vandenyse, atskirų kriterijų reikšmė gali būti sukonkretinama poįstatyminiuose teisės aktuose, laikantis įstatyme nubrėžtų ribų.

53

3.2.1.3. Reikalavimai Vyriausybės teisės aktams ir jų priėmimui

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus atleidimo

Konstitucinės justicijos byloje, išspręstoje Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarimu, nagrinėti iš Konstitucijos ir įstatymų kylantys reikalavimai Vyriausybės teisės aktų priėmimui. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo Jonas Milius atleistas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų Vyriausybei nepritarus jo veiklos ataskaitai, neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui. Tačiau prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Vyriausybės įstatymo 411 straipsnio 1 dalis, pagal kurią Vyriausybės sprendimai ir rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių, o ne visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Bylos dalis pagal pareiškėjo prašymą ištirti, ar Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui neprieštarauja Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokole įrašytas sprendimas „Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitos“, nutraukta konstatavus, kad šis sprendimas nėra Vyriausybės aktas, jame užfiksuota Vyriausybės pasitarime dalyvavusių Vyriausybės narių preliminari pozicija, neišreiškianti Vyriausybės, kaip kolegialios vykdomosios valdžios institucijos, valios, todėl pagal Konstituciją jis nėra Konstitucinio Teismo tyrimo dalykas.

Pareiškėjo abejonės iš esmės buvo grindžiamos tuo, kad, pasak jo, Vyriausybė, nepaisydama konstitucinio reikalavimo visus Konstitucijoje ir įstatymuose Vyriausybės kompetencijai priskirtus valstybės valdymo reikalus spręsti Vyriausybės posėdžiuose priimant nutarimus, o ne kitos rūšies aktus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai nepritarė ne Vyriausybės posėdyje priimdama atitinkamą nutarimą, o Vyriausybės pasitarimo protokole įrašydama sprendimą, todėl ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo J. Milius atleistas iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai, yra neteisėtas.

Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui vertinimas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Vyriausybės įstatyme ir Veterinarijos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, kaip šiai tarnybai vadovaujančio valstybės pareigūno, veiklos ataskaita laikytina

atsiskaitymu Vyriausybei, kaip jo vadovaujama Vyriausybės įstaiga dalyvauja formuojant valstybės politiką veterinarijos srityje ir ją įgyvendina, o šios ataskaitos vertinimas yra tiesiogiai siejamas su šio valstybės pareigūno – Vyriausybės įstaigos vadovo galėjimu eiti savo pareigas, todėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos vertinimas, kaip ir jo atleidimas iš pareigų, yra valstybės valdymo reikalas. Nutarime pažymėta ir tai, kad Vyriausybės įstaigų steigimas, jų vadovų skyrimas į pareigas ir atleidimas iš jų, kontroliavimas, kaip Vyriausybės įstaigos įgyvendina valstybės politiką joms pavestose valdymo srityse, inter alia Vyriausybės įstaigų vadovų veiklos ataskaitų vertinimas, pagal Konstituciją yra valstybės valdymo reikalas.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Vyriausybės įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo nekyla reikalavimo Vyriausybei dėl Vyriausybės įstaigos vadovo veiklos ataskaitos vertinimo ir jo atleidimo iš pareigų nepritarus jo veiklos ataskaitai būtinai priimti atskirus Vyriausybės nutarimus ir nėra draudžiama šiuos klausimus spręsti kartu viename Vyriausybės nutarime.

Vyriausybė, priimdama ginčijamą Vyriausybės nutarimą, atsižvelgė į preliminarią Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarime dalyvavusių Vyriausybės narių poziciją dėl neigiamo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitos vertinimo, kuri įrašyta šio Vyriausybės pasitarimo protokole. Konstitucinio Teismo vertinimu, ginčijamame Vyriausybės nutarime išreikšta Vyriausybės valia nepritarti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai ir dėl šios priežasties atleisti jį iš pareigų pagal Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalies 7 punktą, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai. Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo nutarime, ginčijamas Vyriausybės nutarimas Vyriausybės posėdyje priimtas visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Atsižvelgęs į šiuos argumentus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, priimdama ginčijamą Vyriausybės nutarimą, įgyvendino Vyriausybės įstatyme nustatytus įgaliojimus ir

54

laikėsi reikalavimų, nustatytų Vyriausybės įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės valdymo reikalus Vyriausybė sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, 41 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Vyriausybės nutarimai priimami Vyriausybės posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma, 291 straipsnio 9 dalies 7 punkte, pagal kurį Vyriausybės įstaigos vadovas atleidžiamas iš pareigų, kai Vyriausybė nepritaria jo veiklos ataskaitai. Todėl ginčijamas Vyriausybės nutarimas šioms Vyriausybės įstatymo nuostatoms neprieštarauja.

Taip pat nėra pagrindo teigti, kad Vyriausybė, priimdama ginčijamą nutarimą, nesilaikė iš konstitucinio teisinės valstybės principo, Konstitucijos 5 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 2 punkto kylančio reikalavimo priimti teisės aktus neviršijant Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytų įgaliojimų, Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo valstybės valdymo reikalus spręsti posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimant nutarimus.

Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta ir tai, kad Vyriausybės išreikšto nepritarimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitai pagrįstumo vertinimas nebuvo tyrimo dalykas šioje konstitucinės justicijos byloje. Faktinių aplinkybių ir duomenų, kurie yra pagrindas neskirti asmenų į tam tikras pareigas, atleisti juos iš tam tikrų pareigų, tyrimas, duomenų pagrįstumo, pakankamumo vertinimas pirmiausia priklauso atitinkamas bylas nagrinėjančių teismų kompetencijai. Konstatuota, kad ištirti, ar pagrįstai Vyriausybė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus J. Miliaus veiklos ataskaitą įvertino neigiamai, pirmiausia yra administracinę bylą nagrinėjančio teismo kompetencijos dalykas.

Vyriausybės įstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai vertinimas. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog jis, nustatęs, kad Konstitucijai prieštarauja pareiškėjo neginčijamos nuostatos, įtvirtintos tame pačiame teisės akte, kurio kitų nuostatų atitiktį Konstitucijai pareiškėjas ginčija, privalo tai konstatuoti; šiame nutarime pažymėta, kad tai taikytina ir pareiškėjo neginčijamoms nuostatoms, įtvirtintoms tame pačiame įstatyme, kurio kitų nuostatų atžvilgiu yra ginčijama poįstatyminio teisės akto atitiktis.

Aiškindamas Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalį, pagal kurią Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės

narių balsų dauguma priimdama nutarimus, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus, ir jie turi būti oficialiai paskelbti; valstybės valdymo reikalai, Konstitucijoje ir įstatymuose priskirti Vyriausybės kompetencijai, negali būti sprendžiami Vyriausybei priimant kitos rūšies aktą.

Vienintelė Konstitucijoje numatyta išimtis, kada Vyriausybei leidžiama nesilaikyti šių reikalavimų, yra įtvirtinta Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos.

Taigi, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatos, kad Vyriausybė, spręsdama valstybės valdymo reikalus, visada turi priimti nutarimus ir kad Vyriausybės teisės aktai turi būti oficialiai paskelbti, netaikytinos Vyriausybės sprendimams ir rezoliucijoms, kurie priimami pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnį.

Be to, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus gali būti leidžiama spręsti ne Vyriausybės posėdžiuose, o kitokia Vyriausybės veiklos organizacine forma (be kita ko, Vyriausybės pasitarimuose), dėl šių pasiūlymų priimamiems Vyriausybės sprendimams ir rezoliucijoms taip pat galima netaikyti Konstitucijos 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto Vyriausybės nutarimams keliamo reikalavimo, kad juos pasirašytų Ministras Pirmininkas ir tos srities ministras.

Tačiau atsižvelgiant į Vyriausybės, kaip kolegialios vykdomosios valdžios institucijos, konstitucinę prigimtį, taip pat į iš Konstitucijoje įtvirtinto demokratinio sprendimų priėmimo principo kylantį reikalavimą kolegialioms valstybės institucijoms priimti sprendimus balsų dauguma, pagal Konstituciją, inter alia jos 95 straipsnio 1 dalį, visi Vyriausybės aktai, kuriuos Vyriausybė priima spręsdama valstybės valdymo reikalus (taip pat ir pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 4 straipsnį tvirtindama Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus), turi būti priimami visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Taigi, Konstitucinio Teismo vertinimu, Vyriausybės įstatymo 411 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad

55

Vyriausybės sprendimai ir rezoliucijos priimami Vyriausybės pasitarime dalyvaujančių Vyriausybės narių balsų dauguma, prieštarauja Konstitucijos

95 straipsnio 1 daliai, pagal kurią valstybės valdymo reikalai turi būti sprendžiami visų Vyriausybės narių balsų dauguma.

Dėl reikalavimų Vyriausybės nutarimams, kuriais projektai pripažįstami valstybei svarbiais

Iš Konstitucijos kylančius reikalavimus Vyriausybės nutarimams Konstitucinis Teismas taip pat atskleidė 2018 m. balandžio 12 d. nutarime, kuriuo Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Pareiškėjo abejonės dėl šio Vyriausybės nutarimo atitikties Konstitucijai buvo grindžiamos, be kita ko, tuo, kad nors jis pats ir buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, nei jame, nei kitame viešai paskelbtame teisės akte nebuvo nurodytos esminės projekto, pripažinto valstybei svarbiu, sąlygos, taip pat tuo, kad jų nepaskelbus ir neidentifikavus, kokį būtent ekonominį projektą, vykdytiną Kariotiškių kadastrinėje vietovėje Trakų rajone, Moluvėnų kaimo teritorijoje, Vyriausybė pripažino valstybei svarbiu, nėra aišku, ar šis projektas vis dar atitinka viešąjį interesą ir tebetarnauja bendrai tautos gerovei.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis, konstitucinis teisinės valstybės principas, taip pat iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių ir konstitucinio atsakingo valdymo principo kylantis viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos skaidrumo principas suponuoja reikalavimą Vyriausybei, pripažįstant ekonominius, socialinius, kultūrinius ar kitus projektus valstybei svarbiais, Vyriausybės nutarime ne tik išreikšti formalų sprendimą pripažinti tam tikrą projektą valstybei svarbiu, bet ir šiame nutarime (arba jo sudedamosiose dalyse) arba kitame viešai paskelbtame teisės akte nustatyti esmines valstybei svarbaus projekto vykdymo sąlygas, kaip antai tikslą, objektą, įgyvendinimo terminus, finansavimo šaltinius, esminius projekto vykdytojo (vykdytojų) įsipareigojimus ir kt.

Nutarime konstatuota, kad esminės Kariotiškių kadastrinėje vietovėje Trakų rajone, Moluvėnų kaime, vykdytino valstybei svarbaus ekonominio projekto sąlygos buvo nurodytos tik Vyriausybės

2000 m. liepos 19 d. nutarimo projektą lydinčiuose dokumentuose; pačiame Vyriausybės nutarime šios sąlygos nebuvo nurodytos, taigi ir nebuvo paskelbtos; jos nebuvo nustatytos ir oficialiai paskelbtos jokiame kitame teisės akte.

Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčytame Vyriausybės nutarime nesilaikyta Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, taip pat iš Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalių ir konstitucinio atsakingo valdymo principo kylančio viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos skaidrumo principo.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį valstybės parama visuomenei naudingoms pastangoms ir iniciatyvai turi būti reguliuojama taip, kad atitiktų Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą tautos gerovės imperatyvą, inter alia neprieštarautų viešajam interesui; pagal Konstitucijos 46 straipsnio 2, 3 dalis valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, be kita ko, turi atsižvelgti į viešojo intereso dinamiškumą ir kintamumą, taigi atitinkamai koreguoti ir ūkinės veiklos reguliavimą. Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Atsižvelgus į tai, šios bylos kontekste pabrėžta, kad, teisės aktuose nustatyta tvarka pripažinus tam tikrus projektus valstybei svarbiais, Vyriausybei iš Konstitucijos 46 straipsnio 2, 3 dalių, konstitucinio atsakingo valdymo principo kyla pareiga vykdyti veiksmingą jų įgyvendinimo kontrolę, be kita ko, pripažinti Vyriausybės nutarimus, kuriais tam tikriems projektams suteiktas valstybei svarbaus projekto statusas, netekusiais galios, jeigu tie projektai nebeatitinka pripažinimo valstybei svarbiais projektais kriterijų.

56

3.2.2. Kiti valstybės valdžios institucijų veiklos klausimai

Dar dviejose praėjusiais metais išnagrinėtose bylose valstybės valdžios institucijų veiklos

klausimais spręsta dėl Vyriausybės narių materialinės atsakomybės ir teismo įgaliojimų vykdyti teisingumą.

Dėl materialinės ministrų atsakomybės

2018 m. kovo 8 d. nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad Vyriausybės įstatymas tiek, kiek jame nenustatyta materialinė ministro atsakomybė už įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus ministerijos, įstaigų prie ministerijos atžvilgiu, inter alia skiriant tarnybines nuobaudas, neteisėta kalta veika valstybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą, neprieštarauja Konstitucijai.

Nutarime pažymėta, kad ministerijos yra specialios kompetencijos valstybės valdymo institucijos. Ministerija vykdo įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir šioje srityje įgyvendina valstybės politiką. Vykdydamos savo funkcijas, ministerijos neišvengiamai dalyvauja ne tik valdymo, bet ir kituose įvairaus pobūdžio (turtiniuose, darbo ir kt.) teisiniuose santykiuose. Ministerijos, vykdančios jai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas ir šioje srityje įgyvendinančios valstybės politiką, veikloje esama ir veiklos, susijusios su vidaus administravimo funkcijų vykdymu.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ministro kompetencija vadovauti ministerijai apima ir tam tikrus vidaus administravimo įgaliojimus ministerijos, ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų (įstaigų prie ministerijos) atžvilgiu, įskaitant teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti ministerijos darbuotojus, ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų vadovus, priimti juos į darbą ir atleisti iš darbo, teisę taikyti jiems drausminio poveikio priemones, juos skatinti. Pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo apskritai būtų užkirstas kelias ministrui vykdyti iš Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalies nuostatos „ministras vadovauja ministerijai“ kylančius jo įgaliojimus, be kita ko, susijusius su ministerijos ir ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų vidaus administravimu, taip pat juo negali būti apribotos ministro, įgyvendinančio jam suteiktus konstitucinius įgaliojimus, galimybės veiksmingai kontroliuoti, kaip vykdomos ministerijai, kuriai jis vadovauja ir už kurios veiklą atsako, pavestos funkcijos, taip pat

kitokia veikla, susijusi su pavestomis funkcijomis, inter alia vidaus administravimas.

Konstitucija yra valstybės valdžią ribojanti aukščiausioji teisė, joje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas, kuris suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jie turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus. Iš Konstitucijos (be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių) kyla vienas iš viešosios valdžios institucijų ir pareigūnų veiklos principų – skaidrumo principas, suponuojantis atskaitingumą atitinkamai bendruomenei ir sprendimus priimančių pareigūnų atsakomybę už tuos sprendimus. Skaidrumas yra būtina prielaida užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, taigi ir būtina prielaida žmonėms pasitikėti viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe. Skaidrumas reiškia, be kita ko, tai, kad priimami sprendimai turi būti pagrįsti, aiškūs, kad juos, iškilus reikalui, būtų galima racionaliai motyvuoti; kiti asmenys turi turėti galimybę juos nustatytąja tvarka ginčyti. Taigi pagal Konstituciją (be kita ko, jos 5 straipsnio 2, 3 dalis, konstitucinį atsakingo valdymo principą) ministrai privalo tinkamai įgyvendinti Konstitucijos ir įstatymų jiems suteiktus vidaus administravimo įgaliojimus ministerijos, ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų atžvilgiu, be kita ko, priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.

Konstitucijoje yra įtvirtinta ministrų politinė atsakomybė Seimui, Respublikos Prezidentui, Ministrui Pirmininkui už vadovavimą jiems pavestoms valdymo sritims. Konstitucijos 100 straipsnyje yra numatytas jų imunitetas taikant baudžiamąją atsakomybę ar suvaržant laisvę. Konstitucijoje nėra įtvirtinta kitų nuostatų, kuriomis būtų nustatytas išskirtinis, palyginti su kitais subjektais, kuriems teisinė atsakomybė taikoma įstatymo nustatytais bendraisiais pagrindais, ministrų statusas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pagal Konstituciją ministrams taikytinos kitokios teisinės atsakomybės taisyklės (išskyrus imunitetą taikant baudžiamąją

57

atsakomybę ar suvaržant laisvę) negu kitiems asmenims. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas, esą ministrams pagal Konstituciją taikytinas ir kitoks imunitetas nuo teisinės atsakomybės (išskyrus numatytąjį Konstitucijos 100 straipsnyje), būtų nesuderinamas su Konstitucijoje įtvirtinta valdžios atsakomybe visuomenei, jos 5 straipsnio 2, 3 dalių nuostatomis, konstituciniais atsakingo valdymo, teisinės valstybės principais, taip pat suponuotų Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje draudžiamą privilegiją.

Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai suponuoja ministro asmeninę atsakomybę už ministerijos veiklą. Tokia atsakomybė reiškia jo asmeninę atsakomybę už visą savo veiklą, taigi ir už tinkamą jam suteiktų vidaus administravimo įgaliojimų ministerijos, ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų atžvilgiu (kaip antai atleisti ministerijos darbuotojus, taip pat ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų vadovus iš darbo) įgyvendinimą.

Iš Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies kyla asmens teisė reikalauti atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas – vienas pagrindinių pažeistų teisių ir laisvių gynimo būdų. Pagal Konstituciją (be kita ko, jos 5 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą) asmeniui, dėl valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrusiam materialinę ir (arba) moralinę žalą, ši žala privalo būti atlyginta atsižvelgiant į įstatyme apibrėžtus protingus ir pagrįstus kriterijus jos dydžiui nustatyti. Ši valstybės pareiga aiškintina kaip apimanti ir jos prievolę atlyginti asmeniui ministro neteisėtais veiksmais, atliktais įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus ministerijos, ministerijai pavestai sričiai priskirtų įstaigų atžvilgiu, padarytą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją, jeigu valstybės pareigūnai, įskaitant ministrus, netinkamai įgyvendindami Konstitucijos ir įstatymų jiems suteiktus įgaliojimus, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padaro materialinę ir (arba) moralinę žalą asmenims, tokie jų veiksmai negali būti tapatinami su pačios valstybės (jos institucijų) veikimu (neveikimu), žalą padarę valstybės pareigūnai, įskaitant ministrus, turi nustatytąja tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala. Šiame kontekste pažymėta ir tai,

kad pagal Konstituciją valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; iš Konstitucijos nuostatų kyla reikalavimas tausoti valstybės turtą, jo nešvaistyti ir jį racionaliai tvarkyti. Taigi pagal Konstituciją, užtikrinant tinkamą visos visuomenės interesų paisymą, turi būti sudarytos prielaidos valstybei, įvykdžiusiai (per savo institucijas) konstitucinę pareigą atlyginti asmeniui jos institucijų, pareigūnų, įskaitant ministrus, neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytą materialinę ir (arba) moralinę žalą, gauti dėl to savo patirtų (visų ar dalies) praradimų atlyginimą iš Konstitucijos ir įstatymų jiems suteiktus įgaliojimus netinkamai įgyvendinusių valstybės pareigūnų, įskaitant ministrus. Tik taip užtikrinama, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas tarnaus bendrai tautos gerovei. Tuo tarpu tokių prielaidų nesudarius nebūtų užtikrinta tai, kad žalą padarę valstybės pareigūnai, įskaitant ministrus, nustatytąja tvarka atsakytų už savo veiksmus, taigi ir tai, kad žmonės pasitikėtų viešosios valdžios institucijomis ir apskritai valstybe.

Pareiškėjas savo prašymą grindė iš esmės tuo, kad, atsižvelgiant į konstitucinį ministro statusą ir Konstitucijoje įtvirtintus jo įgaliojimus, įstatyme turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžti teisiniai santykiai dėl materialinės ministro atsakomybės už atliekant ministerijos vidaus administravimą, be kita ko, skiriant tarnybines nuobaudas, neteisėta kalta veika valstybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Toks teisinis reguliavimas, pareiškėjo nuomone, turėtų būti nustatytas Vyriausybės įstatyme, kuriame reglamentuojama ministrų kompetencija, atsakomybė ir atskaitomybė, tačiau jame tokio teisinio reguliavimo nėra įtvirtinta. Taigi pareiškėjas ginčijo ne Vyriausybės įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą, o tai, kad jame nėra nustatyta tai, kas, jo nuomone, turėtų būti, – buvo keliamas legislatyvinės omisijos klausimas.

Konstitucinis Teismas priminė, jog teisės spraga, įskaitant legislatyvinę omisiją, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalauja kuris nors aukštesnės galios teisės aktas,

58

be kita ko, pati Konstitucija. Tai, kad konkrečiame įstatyme (jo dalyje) nėra nustatyta specialaus tam tikriems santykiams reguliuoti skirto teisinio reguliavimo, anaiptol nebūtinai reiškia, kad šioje srityje esama teisės spragos, įskaitant legislatyvinę omisiją, nes šie santykiai gali būti sureguliuoti bendrosiomis eksplicitinėmis arba implicitiškai nustatytomis eksplicitinį teisinį reguliavimą papildančiomis ir pratęsiančiomis normomis.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės įstatyme įtvirtintu specialiuoju ministrų veiklos teisiniu reguliavimu nėra nustatyta materialinė ministrų atsakomybė, taip pat nenumatyta galimybė, sprendžiant klausimą dėl ministro neteisėtais veiksmais, atliktais įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus ministerijos, įstaigų prie ministerijos atžvilgiu, be kita ko, skiriant tarnybines nuobaudas, valstybės institucijai ar įstaigai padarytos tiesioginės materialinės žalos atlyginimo, taikyti Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą. Tačiau pagal Konstituciją privalomas nustatyti teisinis reguliavimas, kuriuo būtų įtvirtinta valstybės, atlyginusios minėtais ministro neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą, teisė gauti dėl to savo patirtų praradimų (visų ar dalies) atlyginimą iš savo įgaliojimus netinkamai įgyvendinusio ministro, taip pat kuriuo būtų sudarytos prielaidos valstybei įgyvendinti minėtą savo teisę ir būtų nustatytos jos įgyvendinimo sąlygos, yra įtvirtintas Žalos, atsiradusios dėl

valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatyme. Taigi pareiškėjo nurodytos legislatyvinės omisijos Vyriausybės įstatyme nėra. Konstatuota, kad ginčijamas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio 3 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams atsakingo valdymo, teisinės valstybės principams.

Kartu konstatuota ir tai, kad nėra argumentų teigti, jog pagal visuminį teisinį reguliavimą materialinės atsakomybės už įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus neteisėta kalta veika valstybės institucijai ar įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą aspektu ministrai yra nepagrįstai išskiriami iš kitų įstaigų vadovų, t. y. kad ginčijamu teisiniu reguliavimu pažeidžiama Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalis.

Nutarime taip pat pabrėžta, jog Vyriausybės konstitucinio statuso ypatumai, susiję su valdžios vykdymu ir valstybės valdžių padalijimu, lemia tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas kuo labiau užtikrinti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, savo diskreciją reguliuoti su Vyriausybės narių (Ministro Pirmininko ir ministrų) atsakomybe už jų veiksmais, atliktais įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus, asmeniui padarytą žalą susijusius visuomeninius santykius galėtų įgyvendinti atitinkamą teisinį reguliavimą nustatęs, pavyzdžiui, Vyriausybės veiklai reguliuoti skirtame specialiame teisės akte – Vyriausybės įstatyme.


Kaip minėta, konstitucinės justicijos byloje, kurioje priimtas Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas, vertinta CPK 93 straipsnio 6 dalies, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos, atitiktis Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripažino šią nuostatą prieštaraujančia Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Konstitucinio Teismo nutarime priminta, kad teisingumo vykdymas yra teismų funkcija, lemianti šios valdžios vietą valstybės valdžios institucijų sistemoje; jokia kita valstybės institucija ar pareigūnas negali vykdyti šios funkcijos.

Vykdyti teisingumą – teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija. Aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves. Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą. Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų neleidžiama teismui, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo

59

imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą. Antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, taip pat nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja teismo pareigą nagrinėjant bylą vadovautis teise ir tinkamai ją taikyti. Konstitucinis Teismas toliau aiškino šios teismo pareigos turinį.

Nutarime pabrėžta, kad pagal Konstitucijos 110 straipsnį teismai, suabejoję Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės išleisto arba referendumu priimto teisės akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, atitiktimi aukštesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai, ne tik gali, bet ir privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Iš Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies, Konstitucijos viršenybės ir konstitucinio teisinės valstybės principo kyla bylą nagrinėjančio teismo pareiga, kilus abejonėms, ar byloje taikytinas teisės aktas, kurio atitikties Konstitucijai ir įstatymams kontrolė Konstitucijoje nėra priskirta Konstitucinio Teismo jurisdikcijai, atitinka aukštesnės galios teisės aktus, kreiptis į teismą, kurio jurisdikcijai priskirta šio teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė.

Nutarime pirmą kartą konstatuota, kad teismo pareiga tinkamai taikyti teisę apima ir pareigą tinkamai taikyti Europos Sąjungos teisę.

Pagal Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis; jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Todėl teismo pareiga vadovautis teise ir tinkamai ją taikyti apima ir pareigą vadovautis Europos Sąjungos teise ir tinkamai ją taikyti.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad visateisis Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos narės, dalyvavimas joje yra Tautos suverenios valios pareiškimu grindžiamas konstitucinis imperatyvas, Lietuvos Respublikos visateisė narystė Europos

Sąjungoje yra konstitucinė vertybė; konstitucinis visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvas suponuoja ir konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus.

Šiuo aspektu aktualus Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1 straipsnis, kuriame nustatyta: „Lietuvos Respublika, būdama Europos Sąjungos valstybe nare, dalijasi ar patiki Europos Sąjungai valstybės institucijų kompetenciją sutartyse, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, numatytose srityse ir tiek, kad kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis bendrai vykdytų narystės įsipareigojimus šiose srityse, taip pat naudotųsi narystės teisėmis.“

Pagal Europos Sąjungos sutartį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas valstybių narių teismų prašymu priima prejudicinius sprendimus dėl Sąjungos teisės aiškinimo arba institucijų priimtų aktų galiojimo (19 straipsnio 3 dalies b punktas); pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo šio teismo jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo išaiškinimo ir Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų aktų galiojimo ir išaiškinimo (267 straipsnis).

Apibendrindamas Konstitucinis Teismas pirmą kartą konstatavo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo, konstitucinio visateisio Lietuvos Respublikos dalyvavimo Europos Sąjungoje imperatyvo, Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsnių kyla teismo pareiga, siekiant tinkamai aiškinti nagrinėjamoje byloje taikytinas Europos Sąjungos teisės nuostatas, kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, kai jam kyla abejonių dėl šių Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo ar galiojimo.

Iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą, be kita ko, apima pareigą teisingai išspręsti ir bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą. Šiuo atžvilgiu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylantis draudimas įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į

60

visas bylos aplinkybes, teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimo. Teisingas bylos šalių išlaidų paskirstymas priklauso nuo bylos šalių sąžiningumo, jų patirtų išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nuo to, kiek jų reikalavimai buvo patenkinti teismui išsprendus bylą, kitų reikšmingų aplinkybių, inter alia nuo to, kad tam tikrų išlaidų atsiradimo priežastis yra ta, kad teismas, siekdamas byloje priimti teisingą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, vykdė konstitucinę pareigą kreiptis į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Spręsdamas dėl bylos šalių išlaidų, atsiradusių šiam teismui vykdant konstitucinę pareigą, teisingo paskirstymo, teismas gali atsižvelgti į tai, kad teismo kreipimusi į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą siekiama ne tik teisingai išnagrinėti konkrečią bylą, bet ir teisės sistemoje užtikrinti Konstitucijos viršenybę ir konstitucinį teisės viešpatavimo imperatyvą, taip pat konstitucinį Lietuvos Respublikos įsipareigojimą tinkamai įgyvendinti Europos Sąjungos teisės reikalavimus. Atsižvelgdamas į tokią teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą svarbą teisės sistemai, įstatymų leidėjas gali numatyti, kad bylos šalių būtinos ir pagrįstos išlaidos, atsiradusios dėl šio teismo kreipimosi, ar jų dalis yra kompensuojama iš valstybės biudžeto.

Kaip konstatuota Konstitucinio Teismo nutarime, ginčyta CPK nuostata yra šiame kodekse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės, pagal kurią bylos šaliai,

kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš kitos šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, išimtis; pagal ją bylinėjimosi išlaidos, atsiradusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją ar administracinį teismą, lieka jas patyrusiam proceso dalyviui, nepaisant to, kiek jo reikalavimų teismas yra patenkinęs, taip pat neatsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Konstitucinio Teismo vertinimu, tokiu teisiniu reguliavimu teismui neleidžiama teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų, atsiradusių dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kitą teismą, kurio jurisdikcijai priskirta byloje taikytino teisės akto atitikties aukštesnės galios teisės aktams kontrolė, arba į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, paskirstymo klausimo, atsižvelgiant, be kita ko, į bylos šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes, kaip antai Europos Sąjungos Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą teisės sistemai ir prejudicinio sprendimo reikalingumą sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti.

Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčytu teisiniu reguliavimu nepaisyta iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančio draudimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų paneigiami teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, kartu paneigtas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių ar laisvių gynimo suponuojamas teisėtas lūkestis, kad teismas, teisingai ir objektyviai išnagrinėjęs jo bylą, priims motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, inter alia dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip sudarius prielaidas nepagrįstai riboti šią asmens konstitucinę teisę.

61

4. KONSTITUCINIO TEISMO AKTŲ ĮGYVENDINIMAS

36 Dar viename – 2018 m. gegužės 24 d. – nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijai prieštaravo Žuvininkystės įstatymo 142 straipsnio 4 dalis tiek, kiek ja Žemės ūkio ministerijai buvo pavesta nustatyti kriterijus, pagal kuriuos ūkio subjektams suteikiama teisė į žvejybos kvotą verslinei žvejybai tam tikrame vidaus vandenų telkinyje. Ginčytas teisinis reguliavimas buvo iš esmės pakeistas dar 2016 metais: Seimui priėmus Žuvininkystės įstatymo Nr. VIII-1756 6, 7, 8, 14, 141, 142, 143, 144, 15, 16 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymą, būtent įstatyme buvo įtvirtinti konkretūs kriterijai ir kiekvienam iš jų priskirta reikšmė (balai procentais), pagal kuriuos (balų sumą) nustatomas ūkio subjektas – aukciono laimėtojas, kuriam suteikiama teisė į žvejybos konkrečiame vidaus vandenų telkinyje kvotą, taip pat panaikintas pavedimas minėtus kriterijus ir jų reikšmes nustatyti žemės ūkio ministrui. Taigi, įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui, teisėkūros subjektams nekilo pareigos jį įgyvendinti.37 Žr. 2018 m. gegužės 31 d. priimtą Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 411 straipsnio pakeitimo įstatymą.38 Žr. 2018 m. rugpjūčio 8 d. priimtą Vyriausybės nutarimą Nr. 789 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime, ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“ pripažinimo netekusiu galios“.39 Žr. 2018 m. liepos 25 d. priimtą Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“.40 Žr. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą.

Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kurie pagal Konstituciją priskiriami jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami. Konstituciniam Teismui pripažinus teisės aktą prieštaraujančiu Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui), jis negali būti taikomas nuo tos dienos, kurią oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas. Toks teisės aktas yra visam laikui pašalinamas iš Lietuvos teisės sistemos. Šį teisės aktą priėmusiam teisėkūros subjektui kyla konstitucinė pareiga jį (jo dalį) panaikinti (pripažinti netekusiu galios) arba atitinkamai pakoreguoti (pakeisti, papildyti, nustatyti naują teisinį reguliavimą).

Priimant naujus, keičiant ir (arba) papildant jau priimtus teisės aktus (taip pat ir tada, kai naujas teisinis reguliavimas yra nustatomas tam, kad būtų vykdomi Konstitucijos reikalavimai, arba kai esamas teisinis reguliavimas yra koreguojamas tam, kad būtų suderintas su Konstitucija) visus teisėkūros subjektus saisto Konstitucinio Teismo jurisprudencija, jo aktų motyvuojamosiose dalyse suformuota oficialioji konstitucinė doktrina – oficialus Konstitucijos nuostatų išaiškinimas, kiti teisiniai argumentai.

Iš keturiolikos Konstitucinio Teismo 2018 metais priimtų nutarimų dešimtyje pripažinta, kad tirtas galiojantis teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai36. Pažymėtina, kad trys iš šių Konstitucinio Teismo nutarimų – 2018 m. kovo 2 d. (dėl Vyriausybės sprendimų ir rezoliucijų priėmimo Vyriausybės narių balsų dauguma)37, 2018 m. balandžio 12 d. (dėl reikalavimų Vyriausybės nutarimams, kuriais projektai pripažįstami valstybei svarbiais)38, 2018 m. gegužės 4 d. (dėl patalpų savininko teisės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose įregistruotos juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinės išregistravimo)39 – jau įgyvendinti pozityviais teisėkūros veiksmais.

Šiame kontekste taip pat paminėtinas Konstitucinio Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutarimas, kuriame pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostata, kuria ribojamas antrinės teisinės pagalbos teikimas baudžiamosiose bylose. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja minėto įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais. Šiame kontekste pažymėtina, kad Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2019 m. sausio 1 d.40. Pagal juos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – Tarnyba) atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (be kita ko, vadovaujantis konstitucinės justicijos byloje ginčyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostata), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų

62

arba jų dalies. Taigi įstatymų leidėjui nekyla pareigos įgyvendinti šį Konstitucinio Teismo nutarimą, nes šioje konstitucinės justicijos byloje tirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose aspektas buvo sureguliuotas nauju, 2018 m. birželio 30 d. įtvirtintu, teisiniu reguliavimu.

Pažymėtina, kad jeigu įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriuo pripažinta, kad tam tikras teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai, teisės spragų ar kitų neapibrėžčių teisės sistemoje neatsiranda, tą teisės aktą priėmusiai teisėkūros institucijai nereikia jo taisyti – Konstitucinio Teismo nutarimui įgyvendinti pakanka Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą panaikinti (pripažinti netekusiu galios). 2018 metais priimti 3 tokie nutarimai (2018 m. birželio 6 d., 2018 m. birželio 29 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d.).

Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarimu pripažinta, kad Konstitucijos 29 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „Piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“ prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo ir Karo prievolės įstatymo nuostatos, pagal kurias tuo atveju, jei keli konkurse į valstybės tarnautojo pareigas dalyvavę pretendentai įvertinami vienodai, pirmenybė būti priimtam į šias pareigas teikiama pretendentams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiems bazinius karinius mokymus ar atlikusiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarimu pripažinta, kad Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“ pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijai ir Mokslo ir studijų įstatymo nuostatoms. Prieštaraujančiomis Konstitucijai taip pat pripažintos Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos, kuriomis valstybinių universitetų taryboms suteikta teisė inicijuoti Seimo sprendimų dėl valstybinių universitetų reorganizavimo ar likvidavimo priėmimą.

Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu pripažinta, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams prieštarauja CPK 93 straipsnio 6 dalis, pagal kurią bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl teismo kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, taip pat dėl

kreipimosi į administracinį teismą dėl norminio teisės akto teisėtumo, proceso dalyviams nepaskirstomos.

Kai kuriems Konstitucinio Teismo nutarimams įgyvendinti teisėkūros subjektui nepakanka vien panaikinti prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintą teisės aktą (jo dalį), jis turi imtis pozityvių teisėkūros veiksmų ir atitinkamai pakoreguoti Konstitucijai prieštaraujantį teisinį reguliavimą – jį pakeisti, papildyti ar nustatyti naują. Ši pareiga ypač aktuali tada, kai įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, kuriuo teisės aktas (jo dalis) pripažįstamas prieštaraujančiu Konstitucijai, teisės sistemoje atsiranda neapibrėžčių, teisės spragų ar net atitinkamo teisinio reguliavimo vakuumas (tuomet būtina teisinį reguliavimą pataisyti taip, kad būtų pašalintos teisės spragos, kitos neapibrėžtys, kad jis taptų aiškus, darnus).

Vienas iš tokių pozityviais teisėkūros veiksmais įgyvendintinų Konstitucinio Teismo aktų yra 2018 m. birželio 19 d. nutarimas. Šiuo nutarimu pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo nuostatos, kuriomis buvo numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis.

Nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Mokslo ir studijų įstatyme (2016 m. birželio 29 d. redakcija), be kita ko, jo 48 straipsnyje (su 2018 m. sausio 12 d. pakeitimu), nustatytos bendrosios išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarkos taikymo būtina sąlyga – studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių patvirtinimas, t. y. Mokslo ir studijų įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje švietimo ir mokslo ministrui suteiktų įgaliojimų įgyvendinimas. Kadangi nei įsigaliojus 2016 m. birželio 29 d. redakcija išdėstytam Mokslo ir studijų įstatymui, nei suėjus terminui, nuo kurio pagal šį įstatymą turėjo būti pradėtos taikyti išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo procedūros, švietimo ir mokslo ministras studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašo, vertinamųjų sričių ir rodiklių nepatvirtino, šiame nutarime pabrėžtas pozityvių teisėkūros veiksmų būtinumas: pagal konstitucinį atsakingo valdymo principą švietimo ir mokslo ministras privalo tai padaryti per kiek įmanoma trumpiausią terminą, kad nebūtų kliūčių vykdyti studijų krypčių akreditavimą pagal bendrąją išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo tvarką. Kitaip nebūtų sudaryta prielaidų užtikrinti ir tai, kad aukštosios mokyklos veiksmingai įgyvendintų su jų autonomija siejamą misiją rengti aukštąjį išsilavinimą įgijusius įvairių

63

sričių specialistus ir joms tenkančią atsakomybę už aukštojo mokslo kokybę.

Šiame kontekste pažymėtina, kad studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašas, vertinamosios sritys ir rodikliai vis dar nėra patvirtinti. Todėl Konstitucinio Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutarimui įgyvendinti būtini pozityvūs teisėkūros veiksmai.

Siekdamas užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, du 2018 metais priimtus Konstitucinio Teismo nutarimus (2018 m. gruodžio 19 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d.) įstatymų leidėjas taip pat turėtų įgyvendinti imdamasis pozityvių teisėkūros veiksmų, t. y. pakoreguodamas teisinį reguliavimą41.

Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja (prieštaravo) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata, kuria teisė gauti motinystės išmoką suteikta tik tokiai reikiamą motinystės socialinio draudimo stažą turinčiai moteriai, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, įstatymų leidėjui pasirinkus Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje numatytų mokamų atostogų iki gimdymo ir po jo apmokėjimo modelį, grindžiamą socialiniu draudimu, ir nustačius, kad šiuo draudimu draudžiami ne tik darbo ar valstybės tarnybos santykius turintys, bet ir savarankiškai dirbantys asmenys, iš Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisingumo principo kyla draudimas skirtingai traktuoti darbo ar valstybės tarnybos santykius turinčias ir jų neturinčias, be kita ko, savarankiškai dirbančias, motinas, kurios tokiu pačiu įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo (mokėjo arba už jas buvo mokamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos); mutatis mutandis tai taikytina ir toms motinoms, kurios nutraukė savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įstatymų nustatyta tvarka įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, jeigu įstatymų leidėjas, įgyvendindamas iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto valstybės įsipareigojimo saugoti ir globoti motinystę ir vaikystę kylančią diskreciją, nustato joms tokią pačią, kaip įtvirtintoji Konstitucijos 39 straipsnio 2 dalyje, garantiją.

Nors įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas turėtų būti taikomas taip, kad būtų

41 Taip pat žr. šio pranešimo 4 priedą.

užtikrinta visų motinų, kurios įstatyme nustatytu mastu prisidėjo prie socialinio draudimo (ne trumpiau kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius mokėjo ar už jas buvo mokamos atitinkamos socialinio draudimo įmokos), tačiau nutraukė savo darbinę (profesinę) veiklą iki tos dienos, kurią jos įstatymų nustatyta tvarka įgytų teisę į mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo, teisė gauti motinystės išmoką, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisinį aiškumą, turėtų atitinkamai pakoreguoti šį įstatymą.

Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu pripažinta, kad Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Konstituciją reguliuojant ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, ir nustatant diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika, Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva gali būti ribojamos įstatymu paisant konstitucinio teisinės valstybės principo, be kita ko, konstitucinio proporcingumo principo, suponuojamų reikalavimų teisės aktuose nustatyti tokias priemones, kurios atitiktų teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus ir nevaržytų asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pat nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes; turi būti paisoma ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio teisėtų lūkesčių apsaugos imperatyvo, pagal kurį asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų teisėtai įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.

Taigi, nors įsigaliojus šiam Konstitucinio Teismo nutarimui Elektros energetikos įstatymas turėtų būti taikomas taip, kad leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos

64

išteklių galiojimo terminas galėtų būti pratęsiamas atsižvelgiant į tai, kiek trunka aplinkybės, trukdančios laiku atlikti suplanuotus darbus dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, įstatymų leidėjas, siekdamas teisinio aiškumo, turėtų atitinkamai pakoreguoti šį įstatymą.

Šiame kontekste paminėtina, kad pozityvių teisėkūros veiksmų įstatymų leidėjas galėtų imtis ir Konstitucinio Teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarimui įgyvendinti. Nors tokie veiksmai šiam nutarimui įgyvendinti nėra būtini, vis dėlto, kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, įstatymų leidėjas, siekdamas kuo labiau užtikrinti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, galėtų Vyriausybės narių atsakomybę už jų veiksmais, atliktais įgyvendinant vidaus administravimo įgaliojimus, asmeniui padarytą žalą sureguliuoti Vyriausybės veiklai reglamentuoti skirtame specialiame teisės akte – Vyriausybės įstatyme.

2018 metais Seimas priėmė tam tikrus įstatymus, siekdamas įgyvendinti keturis iki tų metų priimtus Konstitucinio Teismo nutarimus42: 2014 m. liepos 11 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Referendumo įstatymo 6, 14 straipsniai (dėl reikalavimų referendumui siūlomiems sprendimams ir pagrindo neskelbti referendumo)43; 2014 m. spalio 13 d. nutarimą, kuriuo prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 38 straipsnio 6 dalies nuostata (dėl visuomeninių rinkimų komitetų teisės pasirinkti pavadinimą)44; 2016 m. birželio 20 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punktas (dėl faktinio tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose vykdant Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos darbų įstaigų ir tardymo izoliatorių apsaugos ir kontrolės funkcijas laiko nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šių įstaigų apsaugą ir kontrolę perėmė Lietuvos Respublika įskaitymo į tarnybos laiką pensijai gauti)45; 2017 m. gegužės 19 d. nutarimą, kuriuo prieštaraujančia Konstitucijai pripažinta Fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalis (dėl nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimo)46.42 Pažymėtina, kad šie įstatymai gali būti atskiros konstitucinės justicijos bylos tyrimo dalykas, todėl šiame metiniame pranešime nedaroma išvadų, ar čia nurodyti Konstitucinio Teismo nutarimai įgyvendinti tinkamai.43 Žr. 2018 m. gruodžio 20 d. priimtą Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymą.44 Žr. 2018 m. spalio 25 d. priimtą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 5, 16, 17, 18, 28, 29, 33, 34, 35, 38, 39, 45, 52, 53, 54, 56, 57, 59, 61, 67, 68, 69, 70, 71, 72, 73, 74, 75, 78, 79, 80, 81 ir 83 straipsnių pakeitimo įstatymą.45 Žr. 2018 m. birželio 14 d. priimtą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 16 straipsnio pakeitimo įstatymą.46 Žr. 2018 m. gegužės 17 d. priimtą Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 12, 27, 29, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu įstatymą.47 Išsamiau apie šiuos Konstitucinio Teismo nutarimus žr. Konstitucinio Teismo 2014–2017 metų metiniuose pranešimuose, taip pat šio pranešimo 4 priede.

Tačiau vis dar neįgyvendinti aštuoni iki 2018 metų priimti Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriems įgyvendinti reikalingi pozityvūs atitinkamo teisėkūros subjekto teisėkūros veiksmai: 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1, 2 dalys (dėl reikalavimo nustatant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį atsižvelgti į atskirų teismų sistemos ypatumus); 2011 m. vasario 14 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (dėl teisėjų atlyginimo už viršvalandinį darbą, darbą švenčių ir poilsio dienomis); 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Seimo nutarimu patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos 1.6 punkte įtvirtintos šeimos sąvokos (dėl šeimos, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos); 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (dėl draudimo asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų už tokio nusikaltimo, kuriuo nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, būti renkamam Seimo nariu); 2014 m. kovo 18 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalis (dėl įstatymo, kuriuo nustatoma baudžiamoji atsakomybė už genocido nusikaltimą, grįžtamosios galios); 2016 m. spalio 5 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Seimo statuto 15 straipsnio 1 dalis (dėl Seimo nario atlyginimo mažinimo be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiesiems posėdžiuose); 2017 m. vasario 24 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja Seimo statuto 227 straipsnis (dėl Seimo statute įtvirtintos apkaltos proceso sąvokos); 2017 m. birželio 26 d. nutarimas, kuriuo pripažinta, kad Konstitucijai prieštarauja BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paaiškėjus iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms)47.

Vertinant Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo veiksmingumą pažymėtina, kad

65

pastaraisiais metais nutarimų, metų pabaigoje likusių neįgyvendintų, dalis iš esmės nesikeičia – kaip ir ankstesniais metais, šiemet neįgyvendinta liko nedidelė dalis Konstitucinio Teismo nutarimų: iš 197 Konstitucinio Teismo nutarimų, kuriais teisės aktai pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ir (arba) įstatymams, 2018 metų pabaigoje neįgyvendinta buvo 11 nutarimų (apie 6 procentai), iš jų trys

priimti 2018 metais. Taip pat pažymėtina, kad pastaraisiais metais priimtiems Konstitucinio Teismo nutarimams, kuriuose pripažintas ginčytų teisės aktų prieštaravimas Konstitucijai, įgyvendinti dažniausiai imamasi teisėkūros veiksmų, o didžioji dalis likusių neįgyvendintų nutarimų – tai nutarimai, priimti dar prieš kelerius metus.

66

5. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

48 Žr. šio pranešimo 7 priedą.

Konstitucinis Teismas, plėtodamas tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją įgyvendina konstitucinius Lietuvos užsienio politikos tikslus. Tarp jų – jau ne pirmus metus Konstitucinio Teismo veiklos tarptautinėje erdvėje prioritetu esantis bendradarbiavimas su Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalimis.

Su šių šalių konstituciniais teismais Konstitucinis Teismas aktyviai bendradarbiauja plėtodamas drauge įsteigtos Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos (BBCJ) veiklą. Svarbiausiu 2018 metų pasiekimu šioje srityje galima vadinti BBCJ plėtrą – prie 2015 metais ją įsteigusių Lietuvos Respublikos, Gruzijos (toliau – Sakartvelas), Moldovos Respublikos ir Ukrainos konstitucinių teismų prisijungė Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas.

Stiprinant santykius su Europos Sąjungos Rytų partnerystės šalimis Konstituciniam Teismui ne mažiau svarbu ir dalytis patirtimi – ją perduoti šių šalių konstituciniams teismams, kartu susipažįstant su jų gerąja patirtimi ir sunkumais. Todėl 2018 metais jau antrą kartą Konstitucinis Teismas įgyvendino dviejų metų trukmės bendradarbiavimo su Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstituciniais teismais projektą, kurio tikslas – stiprinti mūsų Teismo partnerių vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą.

Be to, vykdyta ir kita veikla, svarbi siekiant gerinti Konstitucinio Teismo baigiamųjų aktų kokybę, – dalyvauta tarptautiniuose teisininkų renginiuose, Europos Tarybos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) darbe.

5.1. Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybiųkonstitucinės justicijos asociacijos (BBCJ) veikla

BBCJ Lietuvos ir Moldovos konstitucinių teismų iniciatyva įkurta 2015 m. spalio 26 d. Vilniuje pasirašius BBCJ steigimo deklaraciją. Joje pabrėžiamas konstitucinių teismų vaidmuo užtikrinant konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą, pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms ir laisvėms, deklaruojamas įsipareigojimas gerbti valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Deklaraciją pasirašė Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinių teismų pirmininkai. 2018 metais prie BBCJ prisijungė Lenkijos Respublikos Konstitucinis Tribunolas.

BBCJ nariais gali būti Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės Baltijos ir Juodosios jūrų regionų suverenių valstybių konstituciniai teismai ar kitos konstitucinės justicijos institucijos, norinčios ir galinčios prisidėti prie BBCJ tikslų įgyvendinimo.

BBCJ veiklą organizuoja pagrindinės institucijos – Generalinė asamblėja ir generalinis sekretorius. Generalinę asamblėją sudaro konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų, BBCJ narių, pirmininkai ar jų deleguoti atstovai. 2018 m. spalio 25 d. Vilniuje vykusioje Generalinėje asamblėjoje, atsižvelgiant į BBCJ plėtrą ir siekiant efektyvesnės informacijos apie veiklą sklaidos, patikslintas BBCJ statutas ir susitarta dėl

dalijimosi informacija būdų. Generalinei asamblėjai pirmininkauja šios asociacijos nariai po vienus metus rotacijos tvarka pagal valstybių narių pavadinimus anglų kalbos abėcėlės tvarka. Jos posėdžius šaukia BBCJ pirmininkas – pirmininkaujančios šalies konstitucinio teismo pirmininkas. 2016 metais BBCJ pirmininkavo Moldovos, 2017 metais – Ukrainos, 2018 metais – Sakartvelo konstituciniai teismai. 2019 metais pirmininkavimą BBCJ perėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

2018 m. balandžio mėn. Tbilisyje (Sakartvelas) vyko BBCJ III kongreso parengiamasis darbo susitikimas ir Generalinės asamblėjos sesija. Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinių teismų vadovai pasirašė pareiškimą, kuriuo pasmerkta agresija ir pabrėžta būtinybė persekioti už ją atsakingus asmenis48. Visą pareiškimo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/04/bbcj.-statement.lt-2018-04-04.pdf.

2018 m. gegužės mėn. Tbilisyje vykusiame BBCJ III kongrese „Konstitucinių teismų vaidmuo Europos integracijos procese“ Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinių teismų atstovai diskutavo apie nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės suderinimą.

67

5.2. Tarptautinių projektų įgyvendinimas

Konstitucinis Teismas antrą kartą įgyvendino Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis finansuojamą projektą „Pagalba stiprinant Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą regiono iššūkių kontekste“.

Projekto tikslas – dalijantis Konstitucinio Teismo sukaupta patirtimi didinti Rytų partnerystės šalių Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinės justicijos institucijų vaidmenį užtikrinant teisinės valstybės principų įgyvendinimą ir apsaugą.

Įgyvendinant šį projektą 2018 m. spalio 25–26 d. Vilniuje vyko tarptautinė konstitucinių teismų teisėjų konferencija, vadinamasis Vilniaus forumas. Jame dalyvavo Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinių teismų pirmininkai, teisėjai, svečio teisėmis – Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo delegacija.

2017 metais Vilniuje susitikę projekto dalyviai apibrėžė Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstituciniams teismams aktualiausius klausimus. Pagal juos parengus klausimyną, projekto dalyviai atsakė į jį. Todėl Vilniaus forume, remiantis visų projekte dalyvaujančių konstitucinių teismų patirtimi, buvo diskutuojama jiems aktualiais klausimais.

Tarptautinė konstitucinių teismų teisėjų konferencija (Vilniaus forumas). 2018 m. spalio 25–26 d., Vilnius

BBCJ III kongresas „Konstitucinių teismų vaidmuo Europos integracijos procese“. 2018 m. gegužė, Tbilisis (Sakartvelas)

Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas kongrese perskaitė pranešimą „Europos integracija ir konstitucinė justicija: Lietuvos išmoktos pamokos“, teisėjo G. Mesonio pranešimo tema – „Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytos ribos ES integracijos procese“.

Galiojančios redakcijos BBCJ statutą ir BBCJ steigimo deklaraciją galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/data/ public/uploads/2019/03/deklracija-ir-statutas_ bbcj-su-pakeit.pdf, šio pranešimo 5 ir 6 priedus. Visa aktuali su BBCJ veikla susijusi informacija skelbiama interneto svetainėje http://www.bbcj.eu/.

68

Vilniaus forume buvo pristatyta jame dalyvaujančių teismų praktika pagrįsta išsami iššūkių konstitucinių teismų nepriklausomumui analizė. Kitos Vilniaus forumo temos – atsakingo valdymo principas, saviraiškos laisvės užtikrinimas šalių konstitucijose, demokratijos standartų naudojimo prieš demokratiją problema.

Vilniaus forume Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas perskaitė pranešimą „Konstituciniai teismų nepriklausomumo standartai: atsakas į kylančius iššūkius“, teisėjos J. Stripeikienės pranešimo tema „Konstitucinis pagarbos tarptautinei teisei principas kaip teisės viršenybės principo elementas“, teisėjos E. Baltutytės – „Konstituciniai atsakingo valdymo standartai“. Konstitucinio Teismo kanclerė I. Danėlienė ir teisėjo vyresnioji padėjėja Ieva Saudargaitė forumo dalyviams pristatė pranešimą „Teisės viršenybė konstitucinės dimensijos požiūriu: naujausi kokybiniai Gruzijos, Moldovos Respublikos, Ukrainos konstitucinių teismų praktikos pokyčiai“.

Vilniaus forume pranešimus skaitoteisėjos E. Baltutytė (viršuje) ir J. Stripeikienė

Vilniaus forumo leidinys „The Implementation and Protection of the Principles of the Rule of Law in the Context of Regional Challenges in

Georgia, the Republic of Lithuania, the Republic of Moldova, and Ukraine“

Įgyvendinant projektą parengtas leidinys „The Implementation and Protection of the Principles of the Rule of Law in the Context of Regional Challenges in Georgia, the Republic of Lithuania, the Republic of Moldova, and Ukraine“. Jame išspausdinti Vilniaus forumo pranešimai, kita aktuali medžiaga – atitinkama Konstitucinio Teismo doktrina, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinių teismų jurisprudencija, taip pat naujausia Konstitucinio Teismo jurisprudencija.

Leidinį galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/10/vilnius-forum-2018_vidiniai.pdf.

69

Tarptautinė konstitucinių teismų teisėjų konferencija (Vilniaus forumas). 2018 m. spalio 25–26 d., Vilnius

Tarptautinės konstitucinių teismų teisėjų konferencijos (Vilniaus forumo) dalyviai

70

5.3. Kiti tarptautiniai renginiai ir vizitai2018 metais Konstituciniame Teisme lankėsi

Europos Tarybos vietos ir regionų valdžios institucijų kongreso delegacija, Moldovos Respublikos teisingumo ministro, Ukrainos teisingumo ministro vadovaujamos delegacijos, vyko susitikimai su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Ukrainoje įgyvendinamo projekto „Žmogaus teisių apsaugos užtikrinimas per teismus“ dalyviais, Pasaulio ukrainiečių kongreso pirmininku, Ukrainos ombudsmene, Badeno-Viurtembergo federalinės žemės (VFR) parlamento Nuolatinio komiteto nariais, Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namų tinklo tarptautinės teisės programos dalyviais – Baltarusijos teisininkais, kitais svečiais.

Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova Konstitucinio Teismo muziejuje. 2018 m. liepa

Konstituciniame Teisme vieši Limburgo apygardos teismo (Nyderlandai) teisėjų delegacija. 2018 m. rugsėjis

Baryso Zvozskau Baltarusijos žmogaus teisių namų tinklo tarptautinės teisės programos dalyviai lankosi

Konstituciniame Teisme. 2018 m. lapkritis

Konstitucinis Teismas aktyviai bendradarbiavo su Ukrainos Konstituciniu Teismu ir kitais teisinės bei pilietinės visuomenės atstovais. Sausio ir gegužės mėn. Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas Kijeve su Krymo totorių Medžliso atstovais, Ukrainos pareigūnais ir Konstitucinio Teismo teisėjais kalbėjosi apie Krymo aneksiją ir Rusijos Federacijos Konstitucinio Teismo vaidmenį atveriant jai kelią, aptarė Krymo totorių žmogaus teisių padėtį okupuotoje Ukrainos teritorijoje.

D. Žalimo susitikimas su Krymo totorių Medžliso atstovais. 2018 m. sausis, Kijevas (Ukraina)

Birželio mėn. D. Žalimas dalyvavo Ukrainos Konstitucijos 22-ųjų metinių proga Ukrainos Konstitucinio Teismo surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Konstitucinės vertybės ir žmogaus teisės: XXI amžiaus iššūkiai“, VI tarptautiniame teisėjų ir teisininkų forume, taip pat tarptautinėje konferencijoje „Tarptautinės teisės tyrimų ir praktikos raida“. Pagrindinės pranešimų šiose konferencijose temos – Lietuvos patirtis Konstitucijoje įtvirtinant vakarietišką geopolitinę orientaciją, nacionalinio ir europinio konstitucinio identiteto santykis, aktualios Ukrainai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos nuostatos.

71

D. Žalimo susitikimas su Ukrainos Konstitucinio Teismo teisėjais. 2018 m. sausis, Kijevas

VI tarptautinis teisėjų ir teisininkų forumas. 2018 m. birželis, Kijevas

Lenkijos Respublikos Prezidentas A. Duda ir D. Žalimas per Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos

227-ųjų metinių minėjimą Varšuvoje (Lenkija)

D. Žalimas dalyvauja Lenkijos televizijos TVPinfo laidoje, skirtoje Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d.

Konstitucijos 227-osioms metinėms

Aktyviai bendradarbiauta ir su Lenkijos Respublikos Konstituciniu Tribunolu. Konstitucinio Teismo pirmininkas vasario mėn. Varšuvoje (Lenkija) dalyvavo konferencijoje „Konstitucinė tapatybė“, skirtoje buvusiam Lenkijos Respublikos Konstitucinio Tribunolo teisėjui prof. Lechui Morawskiui atminti, gegužės mėn. Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos kvietimu dalyvavo Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos 227-ųjų metinių minėjime, rugsėjo mėn. – 20-ajame Europos ir lyginamosios teisės tarptautiniame kongrese „Konstitucinės teisės plėtra per konstitucinį teisingumą: svarbūs sprendimai ir jų įtaka konstitucinei kultūrai“. Spalio mėn. D. Žalimas ir teisėjas V. Milius Varšuvoje dalyvavo Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Sakartvelo ir Ukrainos konstitucinių teismų vadovų susitikime ir viešoje diskusijoje apie konstitucinių teismų vaidmenį modernioje valstybėje.

Konstitucinio Teismo atstovai dalyvavo ir Venecijos komisijos veikloje. Venecijos komisija yra Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucinės teisės klausimais, teikianti rekomendacijas valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisę ir institucijų veiklą su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.

Lietuvos deleguotas Venecijos komisijos ekspertas Konstitucinio Teismo teisėjas G. Mesonis birželio mėn. dalyvavo šios komisijos 115-ojoje plenarinėje sesijoje ir pakomitečių posėdžiuose, spalio mėn. – 116-ojoje plenarinėje sesijoje.

Teisėjas G. Mesonis liepos mėn. dalyvavo Andoros Kunigaikštystės Konstitucinio Tribunolo įsteigimo 25-mečiui skirtoje tarptautinėje konferencijoje „Konstituciniai teismai: demokratinės visuomenių padėties garantija?“, joje perskaitė pranešimą „Teisinė valstybė: klasikiniai principai ir šiuolaikiniai iššūkiai“.

Konstitucinio Teismo teisėja D. Jočienė Strasbūre (Prancūzija) sausio mėn. dalyvavo Europos Žmogaus Teisių Teismo renginiuose, skirtuose oficialiai šio teismo darbo metų pradžiai. Vienas iš renginių – Europos Žmogaus Teisių Teismo suorganizuotas seminaras-diskusija, skirtas teisminės valdžios aktualijoms aptarti.

Konstitucinio Teismo teisėja J. Stripeikienė lapkričio mėn. dalyvavo Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suorganizuotame Europos Sąjungos valstybių narių teisėjų forume.

72

6. KONSTITUCINIO TEISMO RYŠIAI SU VISUOMENEViešumas, skaidrumas ir atvirumas visuomenei –

šie principai demokratinės teisinės valstybės institucijoms yra pamatiniai. Vadovaudamasis jais, Konstitucinis Teismas stengiasi žiniasklaidai ir visuomenei pateikti kuo daugiau informacijos apie savo veiklą, ypatingą dėmesį skirdamas švietimui. Siekiama, kad vis daugiau žmonių pažintų Konstituciją, suvoktų jos ir ją aiškinančio Konstitucinio Teismo veiklos svarbą kiekvieno iš mūsų gyvenime.

Konstitucinio Teismo 25-erių metų veikla 2018 metais visuomenei buvo plačiai pristatyta dviem išskirtiniais projektais: drauge su naujienų portalu 15min įgyvendintu bendru projektu „Bylos, pakeitusios Lietuvą“ ir dokumentiniu filmu „Konstitucinis Teismas: ketvirtis amžiaus su Konstitucija ir tauta“. Šie projektai priminė, kodėl Konstitucinis Teismas buvo įsteigtas, su kokiais iššūkiais jis susidūrė savo veikloje, kaip per 25-erius metus jo sprendimai pakeitė mūsų valstybės teisinę sistemą ir kaip tie pokyčiai paveikė mūsų gyvenimą.

Konstitucinis Teismas 2018 metais, kaip ir kasmet, aktyviai informavo visuomenę svetainėje www.lrkt.lt ir socialiniuose tinkluose, siekdamas kuo suprantamiau paaiškinti savo priimtus sprendimus. Per metus išplatinta per 130 informacinių pranešimų, susijusių su Konstitucinio Teismo veikla, paskelbta beveik 220 įrašų socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje komentuoti reikšmingiausi Konstitucinio Teismo sprendimai.

Metinio Konstitucinio Teismo veiklos pranešimo (2017 m.) pristatymas. 2018 m. kovas

Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė valstybės atkūrimo 100-mečio proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies

vardo garsinimą pasaulyje apdovanojo Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino

ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. 2018 m. vasaris

D. Žalimas tiesioginėje DELFI dienos laidoje

D. Žalimas diplomų įteikimo šventėje sveikina Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto absolventus

73

6.1. Konstitucinio Teismo 25-mečio minėjimas 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos nacionalinėje

Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Konstitucinio Teismo suorganizuotas renginys, skirtas jo veiklos 25-mečiui ir Konstitucijos dienai paminėti. Jame susirinkusiems svečiams buvo pristatyti 2018 metais įgyvendinti išskirtiniai projektai ir jų rezultatai.

Konstitucinio Teismo 25-mečio ir Konstitucijos dienos minėjimas2018 m. spalio 23 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

Siekiant parodyti, kaip Konstitucinis Teismas per 25-erius savo veiklos metus pakeitė valstybės – vadinasi, ir kiekvieno iš mūsų – gyvenimą, Konstitucinis Teismas ir naujienų portalas 15min praėjusiais metais įgyvendino bendrą projektą „Bylos, pakeitusios Lietuvą“. Penkis mėnesius – nuo 2018 m. birželio 4 d. iki spalio 25 d. – kiekvieną savaitę naujienų portale buvo pristatoma mažiausiai po vieną ryškiausią įtaką valstybės gyvenimui turėjusią arba didžiausią rezonansą visuomenėje sukėlusią bylą. Naujienų portalo skaitytojams pristatyta, kaip Konstitucinis Teismas nutarimais Lietuvoje panaikino mirties bausmę, išaiškino genocido sampratą, įtvirtino piliečių teisę kelti savo kandidatūrą rinkimuose nebūnant politinės partijos nariais, teisiškai sulygino bažnytines ir civilines santuokas, apgynė dirbančių mamų teisę į mokamas atostogas ir maksimalią motinystės pašalpą jų metu, dirbančių pensininkų teisę į visą senatvės pensiją. Konstitucinio Teismo veiklos 25-mečio datai paminėti pasirinktas simboliškas skaičius – 25 bylos, arba tiksliau – 25 temos. Projekto tekstai naujienų portale sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, skaitomumo skaičiai rodo, kad skirtingus tekstus skaitė nuo 7 iki 19 tūkstančių žmonių. Visos naujienų portale pristatytų bylų apžvalgos sudėtos į leidinį „25 Konstitucinio Teismo bylos, pakeitusios Lietuvą“.

2018 metais taip pat buvo sukurtas dokumentinis filmas „Konstitucinis Teismas: ketvirtis amžiaus su Konstitucija ir tauta“. Jame remiantis archyviniais dokumentais ir prie Konstitucinio Teismo steigimo prisidėjusių ir dabartinių teisėjų pasakojimais pristatoma Konstitucinio Teismo istorija ir dabartis: kalbama apie Teismo įsteigimą, darbo pradžią, pirmąsias bylas, jo sudarymo principus, teisėjų atrankos kriterijus, apžvelgiama šiandieninė veikla, vertinama reikšmė valstybės gyvenimui. Trumpąją dokumentinio filmo versiją galima rasti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje.

Siekiant visos Lietuvos moksleivius paskatinti daugiau domėtis Konstitucija ir Konstitucinio Teismo veikla, praėjusiais metais jie buvo pakviesti dalyvauti rašinių konkurse „Konstitucinis Teismas svarbus Lietuvai ir jos žmonėms, nes...“. Gimnazijų I–IV ir mokyklų 9–12 klasių moksleivių buvo paprašyta originaliai atsakyti į klausimus apie Konstitucinį Teismą: ar žinote, ką veikia Konstitucinis Teismas, kokias bylas jis gali nagrinėti, kas gali į jį kreiptis, kodėl Konstitucinis Teismas šaliai svarbus? Moksleivių rašinių konkurso prizininkais tapo Kostas Dulka (Radviliškio r. Pakalniškių pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinys), Martynas Mikučionis (Vilniaus r. Pagirių gimnazijos IIIb klasės mokinys), Gabija Vapsvaitė (Ignalinos gimnazijos IVc klasės mokinė), Austėja Vitolytė (Kauno „Saulės“ gimnazijos 11 klasės mokinė). Apdovanojimus jiems Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas įteikė Konstitucinio Teismo 25-mečio minėjimo renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Moksleivių rašinių konkurso „Konstitucinis Teismas svarbus Lietuvai ir jos žmonėms, nes...“ prizininkai, apdovanoti šventiniame

renginyje Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje

74

6.2. Leidyba ir bibliotekaPrie visuomenės informavimo 2018 metais

prisidėjo ir intensyvi Konstitucinio Teismo leidybos veikla.

Kaip minėta, praėjusiais metais Konstitucinis Teismas savo 25-erių metų veiklai pažymėti išleido knygą „25 Konstitucinio Teismo bylos, pakeitusios Lietuvą“, parengtą bendro projekto su naujienų portalu 15min pagrindu. Elektroninį leidinį galima rasti ir parsisiųsti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, skyrelyje „Informaciniai leidiniai apie Konstitucinį Teismą“ (http://www.lrkt.lt/lt/leidyba/kiti-leidiniai/informaciniai-leidiniai-apie-konstitucini-teisma/215).

Konstitucinio Teismo leidinys „25 Konstitucinio Teismobylos, pakeitusios Lietuvą“

2018 metais Konstitucinis Teismas taip pat išleido knygą „Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis“. Joje skaitytojams glaustai pristatoma Lietuvos konstitucionalizmo raida nuo visuotinio įstatymų kodifikavimo pradžios XVI a. – Pirmojo Lietuvos Statuto iki XXI a. galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kuri gali būti apibūdinta kaip šiuolaikiška jurisprudencinė Konstitucija, jungianti kelių šimtmečių konstitucionalizmo tradicijas su dabarties reikalavimais. Leidinyje žymūs Lietuvos istorikai ir konstitucininkai Algirdas Jakubčionis, Egidijus Jarašiūnas, Jevgenijus Machovenko, Mindaugas Maksimaitis, Vytautas Sinkevičius, Irena Valikonytė, Dainius Žalimas, Juozas Žilys apžvelgia svarbiausius šalies konstitucionalizmo raidos etapus ir šaltinius, šiuolaikinės jurisprudencinės Konstitucijos bruožus. Jų straipsniuose atlikta analizė padeda suprasti šios knygos prieduose pateikiamus Lietuvos konstitucinės teisės šaltinių tekstus – nuo reikšmingiausių 1529 m. Pirmojo Lietuvos Statuto ištraukų iki galiojančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos teksto. Leidinyje taip pat skelbiami pamatinių šiuolaikinės Lietuvos valstybės konstitucinių aktų – Lietuvos Tarybos

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ – tekstai. Šis leidinys lietuvių kalba parengtas pagal 2017 m. išėjusią Konstitucijos 25-mečio ir Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) IV kongreso proga Konstitucinio Teismo išleistą knygą „Lithuanian Constitutionalism: the Past and the Present“.

Prisimenant Konstitucinio Teismo bendradarbiaujant su Venecijos komisija prieš metus Vilniuje surengtą PKJK IV kongresą (jame dalyvavo atstovai iš 91-os įvairių pasaulio valstybių konstitucinės justicijos institucijos, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Sąjungos Bendrojo Teismo delegacijos, kiti svečiai), 2018 metais parengtas leidinys „Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas: Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“. Jo skaitytojai gali susipažinti su PKJK IV kongreso programa, jame perskaitytais pagrindiniais pranešimais ir priimtais dokumentais, pažvelgti į nuotraukose užfiksuotas įdomiausias renginio akimirkas. Elektroninę leidinio versiją galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. http://www.lrkt.lt/lt/leidyba/kiti-leidiniai/pkjk-iv-kongresas/1170.

2018 metais išleisti trys Konstitucinio Teismo biuletenio „Konstitucinė jurisprudencija“ numeriai. Šiame biuletenyje skelbiami naujausi Konstitucinio Teismo nutarimai, išvados ir sprendimai. Jame taip pat spausdinami moksliniai straipsniai, kuriuose nagrinėjamos konstitucinės justicijos problemos, įvairiose konferencijose teisėjų perskaityti pranešimai, teisės knygų recenzijos, Konstituciniam Teismui aktualūs užsienio valstybių konstitucinės justicijos institucijų, tarptautinių teismų sprendimai arba jų santraukos.

Konstitucinis Teismas, jausdamasis esąs atsakingas už žmogaus teisių apsaugą, siekia supažindinti visuomenę ir su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais. Šiuo tikslu lietuvių kalba išleistas iliustruotas Jungtinių Tautų parengtas Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos elektroninis leidinys. Jį galima rasti Konstitucinio Teismo interneto svetainėje, tituliniame puslapyje (https://www.lrkt.lt/data/public/uploads/2018/12/zmogaus-teises.pdf).

75

Konstitucinio Teismo biblioteka nuolat papildoma naujausia konstitucinės teisės ir kitų teisės sričių literatūra. Bibliotekos fonduose sukaupta apie 30 tūkst. leidinių. Nors biblioteka pirmiausia yra skirta

Konstitucinio Teismo teisėjų ir darbuotojų darbui, joje gali lankytis ir kitų teismų darbuotojai, teisininkai, dėstytojai ar studentai, besidomintys konstitucine teise. Bibliotekoje galima įsigyti Konstitucinio Teismo leidinių.

6.3. Lankytojų erdvėKonstitucinis Teismas yra atviras lankytojams.

Per kasmet rengiamas atvirų durų dienas pristatoma Konstitucinio Teismo veikla, supažindinama su istorinę reikšmę turinčiu pastatu, muziejaus eksponatais. Per Konstitucinio Teismo veiklos 25-mečiui skirtas atvirų durų dienas jame lankėsi ir gimnazijų moksleiviai, įvairių aukštųjų mokyklų studentai, kiti svečiai.

Konstituciniame Teisme vykusio ELSA Lietuva teisminės inscenizacijos konkurso STart 2018 finalo nugalėtojai. 2018 m. gegužė

2018 metais Konstitucinis Teismas pirmą kartą tapo festivalio „Open House Vilnius“ dalyviu ir atvėrė pastato duris lankytojams iš visos Lietuvos. Išskirtiniame 1932 metais suprojektuotame pastate lankytojai galėjo ne tik pasiklausyti retai girdimų istorijų apie Vilniaus tarpukario architektūrą, bet ir susipažinti su Konstitucinio Teismo istorija ir jo kasdienybe.

Susitikimas su Lietuvos verslo kolegijos teisės studijų programos studentais. 2018 m. spalis

VGTU studentams, studijuojantiems anglų kalba, pristatoma Konstitucinio Teismo veikla. 2018 m. lapkritis

2017 metais Konstituciniame Teisme įkurtame muziejuje eksponuojamos Lietuvos konstitucionalizmo raidai svarbių dokumentų kopijos, tarp jų – Pirmasis Lietuvos Statutas, 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija, 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės

76

Atkūrimo Aktas, Lietuvos konstitucijos. Muziejuje taip pat galima pamatyti dokumentus, leidinius, nuotraukas, kitą svarbią medžiagą, susijusius su Konstitucinio Teismo istorijai reikšmingais įvykiais (pvz., su BBCJ įsteigimu, Batumio iniciatyva dėl Krymo aneksijos pasmerkimo, Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimu, pirmuoju Konstitucinio Teismo teisminiu posėdžiu, Lietuvos įstojimu į Europos Sąjungą, asmenų apdovanojimu Lietuvos valstybės ordinais už nuopelnus konstitucinio teisingumo srityje) ir renginiais (pvz., su PKJK kongresais ir Europos konstitucinių teismų konferencijos kongresais, konstitucinių teismų bendradarbiavimo konferencijomis).

2018 metais Konstitucinio Teismo muziejaus kolekcija papildyta nauja informacija ir eksponatais. Atnaujinus muziejaus ekspoziciją, lankytojams pristatoma Konstitucinio Teismo teisėjo mantija ir ženklas, taip pat galima pamatyti 2008 metais dizainerės Jolantos Talaikytės sukurtų Konstitucinio Teismo teisėjo mantijos, teismo posėdžių sekretorės ir teismo tvarkdario kostiumų eskizus. Ekspozicijoje Konstitucinio Teismo pastato istorija gausiai iliustruota.

Muziejuje galima apsilankyti iš anksto susitarus. 2019 metais Konstituciniame Teisme bus galima aplankyti ir virtualiai – rengiama virtuali 360° ekskursija po visas Konstitucinio Teismo pastato erdves.

Teisėja D. Jočienė su Europos teisėjų tobulinimo tinklo surengto jaunųjų teisėjų konkurso dalyviais. 2018 m. gegužė, Vilnius

Konstitucinio Teismo muziejaus eksponatai

77

78

PRIEDAI

1 priedas

GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI

1.1. 2018 M. GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI, JŲ PRIIMTINUMAS IR NAGRINĖJIMAS

1. Gauta: 27

1.1. Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams 26 1.1.1. Dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams 21

1.1.2. Dėl Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai ir įstatymams 3 1.1.3. Dėl Prezidento dekretų atitikties Konstitucijai ir įstatymams –

1.1.4. Dėl įstatymų ir Vyriausybės nutarimų atitikties Konstitucijai ir įstatymams 2 1.2. Paklausimų dėl išvados teikimo –

1.3. Prašymų išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus 12. Grąžinta pareiškėjams (visa apimtimi): 1

2.1. Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams 1 2.2. Paklausimų dėl išvados teikimo –

3. Atsisakyta nagrinėti (visa apimtimi): 2 3.1. Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams 1

3.2. Paklausimų dėl išvados teikimo – 3.3. Prašymų išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus 1

4. Priimta: 19

4.1. Prašymų (ar jų dalių) ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams 19 4.2. Paklausimų dėl išvados teikimo –

4.3. Prašymų išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus –5. Iš priimtųjų išnagrinėta: 2


5.3. Prašymų išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus –6. Priimta ir nagrinėjimo laukia: 17


6.3. Prašymų išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus –

79

1.2. 2016, 2017 IR 2018 M. GAUTŲ KREIPIMŲSI PRIIMTINUMAS

86%

78%

72%

5%

14%

14%

4%

9%

4%

14%

0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100%

2018

2017

2016Priimta nagrinėti prašymų

Grąžinta pareiškėjams

Iš dalies grąžinta pareiškėjams,iš dalies atsisakyta nagrinėti

Atsisakyta nagrinėti

1.3. 2018 M. GAUTI KREIPIMAISI PAGAL SUBJEKTUS

1. Prašymų ištirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams gauta: 26 1.1. Iš teismų 14 1.2. Iš Seimo 1 1.3. Iš Seimo narių grupių 11 1.4. Iš Prezidento – 1.5. Iš Vyriausybės –2. Prašymų išaiškinti Konstitucinio Teismo aktus gauta: 1 2.1. Iš Vyriausybės 1 2.2. Kiti –

52 % Teismai41 % Seimo narių grupės

4 % Seimas

3 % Vyriausybė

80

1.4. 1993–2018 M. GAUTI PRAŠYMAI IR PAKLAUSIMAI

Kreipimaisi į Konstitucinį Teismą 1993–2018 m.

20

40

60

80

100

120

140

160

180

0

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Gauta prašymų ištirtiteisės aktųkonstitucingumą (1 116)

Gauta paklausimų dėlišvados (19)

Gauta prašymų išaiškintibaigiamųjų aktųnuostatas (50)

Prašymai ištirti teisės aktų konstitucingumą pagal subjektus 1993–2018 m.

883 (79,1 %) teismų prašymai

208 (18,6 %) Seimo nariųgrupių prašymai

17 Seimo prašymų

5 Vyriausybės prašymai

3 Prezidento prašymai

81

2 priedas

KONSTITUCINIO TEISMO AKTAI

2.1. 2018 M. PRIIMTI KONSTITUCINIO TEISMO AKTAI

14

1

3

1 1 1 1 10

2

4

6

8

10

12

14

16

Nutarimai Sprendimas dėlprašymopriėmimo

Sprendimai dėldalies prašymopriėmimo ir jo

dalies grąžinimo

Sprendimas dėldalies prašymo

priėmimo iratsisakymo

nagrinėti jo dalį

Sprendimas dėlprašymo

grąžinimo

Sprendimas dėlatsisakymo

nagrinėtiprašymą

Sprendimas dėlatsisakymo

aiškintiKonstitucinio

Teismobaigiamuosius

aktus

Sprendimas dėlteisenos byloje

nutraukimo

Nutarimai (14)

Sprendimas dėl prašymo priėmimo (1)

Sprendimai dėl dalies prašymopriėmimo ir jo dalies grąžinimo (3)

Sprendimas dėl dalies prašymopriėmimo ir atsisakymo nagrinėti jo dalį (1)

Sprendimas dėl prašymo grąžinimo (1)

Sprendimas dėl atsisakymonagrinėti prašymą (1)

Sprendimas dėl atsisakymo aiškintiKonstitucinio Teismo baigiamuosius aktus (1)

Sprendimas dėl teisenos byloje nutraukimo (1)

82

2.2. KONSTITUCINIO TEISMO 1993–2018 M. AKTAI, KURIAIS PAREIŠKĖJŲ PRAŠYMAI IŠNAGRINĖTI IŠ ESMĖS

Konstitucinio Teismo aktai, kuriais pareiškėjų prašymai išnagrinėti iš esmės

5

20

1013 13

15 1416 17 18

1316

14

22 21 20

13

20

1518

28

24 23

19

1214

5

10

15

20

25

30

0

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Konstitucinio Teismo nutarimai

5

10

15

20

25

30

0

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

5

19

912 12

14 14 1517 18

13 12 13

2220

18

10

1614

16

25

17

22

17

9

14

2.3. VIDUTINĖ KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS BYLŲ NAGRINĖJIMO TRUKMĖ 1993–2018 M.

0

200

400

600

800

1000

1200

1993

1994

1995

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

Vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė

92137

206 236 219302

368

546 559624 591

633

911 899

760

606

705

837786

997

1085

718

754803

460

356300

Die

nos

Metai

Pastabos.1. Pateikiama bylų, kurias išnagrinėjus priimti nutarimai, vidutinė nagrinėjimo trukmė.2. 2014 m. dviejų bylų pagal Seimo prašymus nagrinėjimas buvo paankstintas. Be šių dviejų bylų 2014 m. vidutinė bylų nagrinėjimo trukmė būtų 803 dienos.

83

2.4. KONSTITUCINIO TEISMO TEISĖJŲ ATSKIROSIOS NUOMONĖS 2008–2018 M.

Metai Atskirųjų nuomonių skaičius

Atskirųjų nuomonių dėl Konstitucinio Teismo akto

rezoliucinės dalies skaičius49

Atskirųjų nuomonių dėl Konstitucinio Teismo akto

motyvų skaičius50

Bendrų atskirųjų

nuomonių skaičius

Konstitucinio Teismo aktų, dėl kurių gali būti pateikiamos atskirosios

nuomonės, skaičius51

2008 1 1 – – – 52

2009 6 6 – 2 15

2010 8 8 – 1 20

2011 4 3 1 1 15

2012 8 7 1 – 21

2013 2 1 1 1 27

2014 1 1 – – 24

2015 2 2 – – 23

2016 2 2 – – 19

2017 2 1 1 1 12

2018 0 0 0 0 14

Iš viso: 36 32 4 6 190

Atskirųjų nuomonių rodiklis*

0

33,3

40

26,6

38,1

7,44,2

8,710,5

16,7

00

5

10

15

20

25

30

35

40

45

2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018

Procen

tai

Metai

* Rodiklį sudaro atskirųjų nuomonių procentinė dalis nuo atitinkamais metais priimtų Konstitucinio Teismo aktų, dėl kurių gali būti pateikiamos atskirosios nuomonės.

49 Atskirosios nuomonės tiek dėl viso Konstitucinio Teismo akto rezoliucinėje dalyje įtvirtinto sprendimo (visų rezoliucinės dalies nuostatų), tiek dėl jo dalies (atskirų rezoliucinės dalies nuostatų). 50 Atskirosios nuomonės tiek dėl visų, tiek dėl atskirų Konstitucinio Teismo akte išdėstytų Konstitucinio Teismo motyvų. Jei atskiroji nuomonė buvo pateikta tiek dėl Konstitucinio Teismo akto rezoliucinės dalies, tiek dėl jame išdėstytų Konstitucinio Teismo motyvų, ji nurodoma tik prie atskirųjų nuomonių dėl rezoliucinės dalies. 51 Atskirosios nuomonės gali būti pateiktos dėl šių Konstitucinio Teismo aktų: nutarimų, išvadų, sprendimų dėl konstitucinės bylos nutraukimo (po bylos teisminio nagrinėjimo Konstituciniame Teisme) ir sprendimų dėl Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ar sprendimo išaiškinimo ar peržiūrėjimo. 52 Konstitucinio Teismo įstatymo pataisos, kuriomis buvo įtvirtintas Konstitucinio Teismo teisėjo atskirosios nuomonės institutas, įsigaliojo 2008 m. lapkričio 22 d., todėl 2008 m. Konstitucinio Teismo aktų, dėl kurių gali būti pateikiamos atskirosios nuomonės, skaičius ir atskirųjų nuomonių rodiklis nenurodytas.

84

2.5. KONSTITUCINIO TEISMO 2018 M. NUTARIMAI

Eil. Nr.

Data, akto numeris

Bylos numeris

Neoficialus pavadinimas Pareiškėjas Vertintas teisės aktas

Nuostatos, kurių atžvilgiu ginčyta atitiktis

Rezoliucinės dalies esmė

1. 2018-01-24 KT1-N1/2018

4/2017 Dėl maksimalaus motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio

Teismas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai

Konstitucijos 38 str. 1, 2 d., 39 str. 1 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

6 str. 5 d. neprieštaravo Konstitucijai;

7 p. (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 p. (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) pirmoji pastraipaneprieštaravo Konstitucijai

2. 2018-03-02KT3-N2/2018

5/2017 Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus atleidimo

Teismas Vyriausybės įstatymas

Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 960 „Dėl J. Miliaus atleidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pareigų“

Konstitucijos 5 str. 2 d., 94 str. 2 p., 95 str. 1 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

411 str. 1 d. prieštarauja Konstitucijos 95 str. 1 d.,

neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymo nuostatoms

Bylos dalis dėl Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 15 d. pasitarimo protokole Nr. 52 įrašyto sprendimo „12. Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitos“ atitikties Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui nutraukta (KTĮ 69 str. 1 d. 2 p., 3 d.)

3. 2018-03-08KT4-N3/2018

2/2017 Dėl materialinės ministrų atsakomybės

Teismas Vyriausybės įstatymas Konstitucijos 5 str. 3 d., 29 str., konstituciniai teisinės valstybės, atsakingo valdymo, žalos atlyginimo principai

Neprieštarauja Konstitucijai

4. 2018-04-12KT6-N4/2018

14/2017 Dėl reikalavimų Vyriausybės nutarimams, kuriais projektai pripažįstami valstybei svarbiais

Teismas Vyriausybės 2000 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 865 „Dėl Kariotiškių kadastrinės vietovės Trakų rajone, Moluvėnų kaime ekonominio projekto pripažinimo valstybinės svarbos projektu“

Konstitucijos 7 str. 2 d., 23 str., 46 str. 2, 3 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

Prieštarauja Konstitucijos 5 str. 2, 3 d., 7 str. 2 d., konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams

85

Eil. Nr.

Data, akto numeris

Bylos numeris




5. 2018-04-27 KT9-N5/2018

18/2017 Dėl teatrų ar koncertinių įstaigų laikinųjų vadovų skyrimo

Seimo narių grupė

Vyriausybės 2017 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 326 patvirtintas Konkursų į nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas tvarkos aprašas

Konstitucijos 5 str. 2 d., 94 str. 2 p., konstitucinis teisinės valstybės principas, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p., Vyriausybės įstatymo 2 str. 2 d., 3 str., 22 str. 2 p., Profesionaliojo scenos meno įstatymo 11 str. 1 d.

35 p. neprieštarauja Konstitucijai ir įstatymams

6. 2018-05-04 KT10-N6/2018

6/2017 Dėl patalpų savininko teisės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose įregistruotos juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinės išregistravimo

Teismas Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtinti Juridinių asmenų registro nuostatai

Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

195 p. prieštaravo (prieštarauja) Konstitucijos 23 str. 1, 2 d., konstituciniam teisinės valstybės principui

7. 2018-05-24 KT12-N7/2018

15/2017 Dėl kriterijų, pagal kuriuos suteikiama teisė į žvejybos kvotą vidaus vandenyse, nustatymo

Teismas Žuvininkystės įstatymas

Konstitucijos 5 str. 2 d., 46 str. 1 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

142 str. 4 d. prieštaravo Konstitucijos 5 str. 2 d., 46 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui

8. 2018-06-06KT13-N8/2018

13/2017 Dėl karo prievolę atlikusių piliečių pirmenybės stoti į valstybės tarnybą

Vyriausybė Valstybės tarnybos įstatymas

Karo prievolės įstatymas

Konstitucijos 5 str. 2 d., 29 str., 33 str. 1 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

11 str. 2 d., 13 str. 2 d. prieštarauja Konstitucijos 29 str., 33 str. 1 d.;

41 str. 1 d. 3 p. prieštarauja Konstitucijos 29 str., 33 str. 1 d.

9. 2018-06-19KT14-N9/2018

8/2018 Dėl studijų krypčių vertinimo ir laikino akreditavimo

Seimo narių grupė

Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymas

Konstitucijos 5 str. 2 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

2 str. 26 d. prieštarauja Konstitucijos 5 str. 2 d., 40 str. 3, 4 d., konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams

86

Eil. Nr.

Data, akto numeris

Bylos numeris




10. 2018-06-29KT15-N10/2018

7/2018 Dėl Lietuvos sporto universiteto reorganizavimo prijungiant jį prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Seimo narių grupė

Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. XIII-1021 „Dėl pritarimo Lietuvos sporto universiteto reorganizavimui prijungimo prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto būdu“

Mokslo ir studijų įstatymas

Konstitucijos 5 str. 1, 2 d., 40 str. 3 d., 69 str. 1 d., konstitucinis teisinės valstybės principas, Mokslo ir studijų įstatymo 8 str. 1 d., 38 str. 1 d.

Pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 5 str. 1, 2 d., 40 str. 3 d., 69 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui, Mokslo ir studijų įstatymo 8 str. 1 d., 38 str. 1 d.

27 str. 2 d. 9 p., 38 str. 1 d., 39 str. 1 d. prieštarauja Konstitucijos 68 str., konstituciniam teisinės valstybės principui

11. 2018-10-11KT20-N11/2018

17/2017 Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose

Teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas

Konstitucijos 30 str. 1 d., 31 str. 6 d., konstitucinis teisinės valstybės principas

11 str. 7 d. 11 p. prieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., 31 str. 2, 6 d., konstituciniam teisinės valstybės principui

12. 2018-12-14KT22-N12/2018

16/2017 Dėl teismo įgaliojimų paskirstyti bylinėjimosi išlaidas

Teismas Civilinio proceso kodeksas

Konstitucijos 30 str. 1 d., 109 str. 1 d., konstitucinis teisingumo principas

93 str. 6 d. prieštarauja Konstitucijos 30 str. 1 d., 109 str. 1 d., konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams

13. 2018-12-19KT23-N13/2018

19/2017 Dėl moterų, nutraukusių savo darbinę (profesinę) veiklą, teisės gauti motinystės išmoką

Teismas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas

Konstitucijos 29 str., 39 str. 2 d.

16 str. 2 d. prieštaravo Konstitucijos 29 str., konstituciniam teisingumo principui;

16 str. 3 d. prieštarauja Konstitucijos 29 str., konstituciniam teisingumo principui

14. 2018-12-21 KT24-N14/2018

20/2017 Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo

Seimo narių grupė

Elektros energetikos įstatymas

Konstitucijos 5 str. 2 d., 29 str., 46 str. 1–4 d., konstituciniai teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principai

16 str. 6 d. 1 p. prieštarauja Konstitucijos 46 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui;

16 str. 7 d., 24 d. 2 p. neprieštarauja Konstitucijai

87

2.6. TARPTAUTINĖ IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖ 2018 M. PRIIMTUOSE KONSTITUCINIO TEISMO AKTUOSE

Eil. Nr.

Data, akto numeris

Neoficialus pavadinimas Tarptautinės arba ES teisės šaltinis Kontekstas

1. 2018-01-24 KT1-N1/2018

Dėl maksimalaus motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio

• Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 33 str. 2 d. • Europos Sąjungos Tarybos 2010 m. kovo 8 d. direktyvos 2010/18/ES, įgyvendinančios patikslintą BUSINESSEUROPE, UEAPME, CEEP ir ETUC sudarytą Bendrąjį susitarimą dėl vaiko priežiūros atostogų ir panaikinančios Direktyvą 96/34/EB, priedo „Bendrasis susitarimas dėl vaiko priežiūros atostogų (patikslintas)“ 1 str. 1, 2 d., 2 str. 1, 2 d., 5 str. 5 d. ir 8 str. 1 d.

Teisė į vaiko priežiūros atostogas ir jų suteikimo sąlygos

• Europos socialinės chartijos 16 ir 27 str.

• 1966 m. Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 10 str.

2. 2018-03-08KT4-N3/2018

Dėl materialinės ministrų atsakomybės

• 2013 m. kovo 8–9 d. vykusioje Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) 94-ojoje plenarinėje sesijoje priimtos Ataskaitos apie santykį tarp politinės ir baudžiamosios ministrų atsakomybės 5, 13, 80 ir 107 p.

Ministrų teisinė atsakomybė

3. 2018-03-22KT5-S2/2018

Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą

• EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimas byloje Scoppola prieš Italiją (Nr. 2) (peticijos Nr. 10249/03)• EŽTT 2013 m. sausio 9 d. sprendimas byloje Oleksandr Volkov prieš Ukrainą (peticijos Nr. 21722/11)

Senaties terminas tarnybinei nuobaudai skirti (principas lex benignior retro agit)

4. 2018-04-16KT7-S3/2018

Dėl prašymo grąžinimo

• EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Varnas prieš Lietuvą (peticijos Nr. 42615/06)

Nuteistųjų teisės

5. 2018-05-04KT10-N6/2018

Dėl patalpų savininko teisės kreiptis į Juridinių asmenų registro tvarkytoją dėl jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose įregistruotos juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinės išregistravimo

• 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės, siekdamos tokias priemones suvienodinti, reikalauja iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 54 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių, jų narių ir kitų interesų apsaugai, akcines bendroves steigiant, palaikant ir keičiant jų kapitalą, koordinavimo, 1 ir 3 str.

Juridinio asmens buveinės registravimas

6. 2018-10-11KT20-N11/2018

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose

• Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 str.• 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu• 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms 1, 25 konstatuojamosios dalys ir 4 str.• Komisijos 2013 m. lapkričio 27 d. rekomendacijos 2013/C 378/03 dėl įtariamųjų arba kaltinamųjų teisės į teisinę pagalbą baudžiamajame procese 2, 4, 6, 11, 12 ir 13 p.

Teisinė pagalbabaudžiamajame procese

• Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 ir 3 d. Teisinė pagalba baudžiamajame procese; kaltinamojo teisė į nemokamą advokato pagalbą

88

Eil. Nr.

Data, akto numeris


• EŽTT Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimas byloje Sakhnovskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 21272/03• EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. balandžio 4 d. sprendimas byloje Correia de Matos prieš Portugaliją, peticijos Nr. 56402/12• EŽTT Didžiosios kolegijos 2002 m. liepos 26 d. sprendimas byloje Meftah ir kiti prieš Prancūziją, peticijų Nr. 32911/96, 35237/97 ir 34595/97• EŽTT Didžiosios kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas byloje Simeonovi prieš Bulgariją, peticijos Nr. 21980/04• EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Dvorski prieš Kroatiją, peticijos Nr. 25703/11• EŽTT 2011 m. liepos 19 d. sprendimas byloje Jelcovas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16913/04• EŽTT 1983 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Pakelli prieš Vokietiją, peticijos Nr. 8398/78• EŽTT 1993 m. lapkričio 24 d. sprendimas byloje Imbrioscia prieš Šveicariją, peticijos Nr. 13972/88• EŽTT 2004 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Santambrogio prieš Italiją, peticijos Nr. 61945/00• EŽTT Didžiosios kolegijos 1996 m. birželio 10 d. sprendimas byloje Bentham prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19380/92• EŽTT 1991 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Quaranta prieš Šveicariją, peticijos Nr. 12744/87• EŽTT 1990 m. kovo 28 d. sprendimas byloje Granger prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11932/86

Garantijos baudžiamajame procese; kaltinamojo teisė į nemokamą advokato pagalbą

• EŽTT Didžiosios kolegijos 2001 m. liepos 12 d. sprendimas byloje Lichtenšteino Princas Hans-Adam II prieš Vokietiją, peticijos Nr. 42527/98• EŽTT 1979 m. spalio 9 d. sprendimas byloje Airey prieš Airiją, peticijos Nr. 6289/73• EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Švenčionienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 37259/04• EŽTT 2005 m. vasario 15 d. sprendimas byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 68416/01• EŽTT 2016 m. lapkričio 8 d. sprendimas byloje Urbšienė ir Urbšys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16580/09

Teisė į teisingą procesą; nemokama teisinė pagalba civilinėse bylose

• EŽTT 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Bellet prieš Prancūziją, peticijos Nr. 23805/94

Teisė kreiptis į teismą

• EŽTT 2009 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Anakomba Yula prieš Belgiją, peticijos Nr. 45413/07

Sąlygos nemokamai teisinei pagalbai gauti

7. 2018-12-14KT22-N12/2018


• Europos Sąjungos sutarties 19 str. 3 d.• Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 str.• Teisingumo Teismo procedūros reglamento 96 str. 1, 2 d., 97 str. 1 d., 102 str. ir 109 str. 2 d. • ESTT rekomendacijų nacionaliniams teismams dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą pateikimo 26 ir 27 p.

ESTT kompetencija priimti prejudicinius sprendimus;pagrindinės bylos šalių teisės prejudicinio sprendimo priėmimo ESTT procese; pagrindinės bylos šalių patirtų išlaidų, susidariusių kreipiantis su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, reglamentavimas

• ESTT 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo byloje C-210/06 Cartesio 90 p.• ESTT 2011 m. liepos 21 d. sprendimo byloje C-104/10 Kelly 62 p.• ESTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimo byloje C-136/12 Consiglio nazionale dei geologi ir Autorità garante della concorrenza e del mercato 25 ir 28 p.• ESTT 1978 m. kovo 9 d. sprendimas byloje 106/77 Simmenthal• ESTT 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje C187/00 KutzBauer 73 p.• ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje C314/08 Filipiak 81 p.• ESTT 1990 m. birželio 19 d. sprendimo byloje C213/89 Factortame 20 p.• ESTT 1997 m. lapkričio 4 d. sprendimo byloje C337/95 Parfums Christian Dior 26 p.• ESTT 1995 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje C415/93 Bosman 59 p.• ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje C459/07 Elshani 40 p.• ESTT 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje C568/08 Combinatie Spijker Infrabouw-De Jonge Konstruktie ir kt. prieš Provincie Drenthe 42 p.• ESTT 2001 m. gruodžio 6 d. sprendimo byloje C-472/99 Clean Car Autoservice GmbH prieš Stadt Wien ir Republik Ősterreich 32 p.

ESTT kompetencija priimti prejudicinius sprendimus; vienodas ES teisės aiškinimas valstybėse narėse; nacionalinio teismo pareiga užtikrinti visišką ES teisės nuostatų veikimą; nacionalinio teismo pareiga kreiptis į ESTT

89

Eil. Nr.

Data, akto numeris


8. 2018-12-21 KT24-N14/2018

Dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo

• 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, 1 str., 3 str. 1, 4 d., 4 str. 1 d., 13 str. 1 d. a p.

Skatinimas naudoti atsinaujinančių išteklių energiją

90

3 priedas

NEIŠNAGRINĖTOS BYLOS (2018 m. gruodžio 31 d.)

Eil.Nr. Bylos pavadinimas Prašymo

Nr.Bylos Nr.

Gavimo data Pareiškėjas

1. Dėl prekybos pienu reguliavimo ir jo priėmimo tvarkos53

Dėl:– Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pagal priėmimo tvarką tais aspektais, kad, pasak pareiškėjos, nebuvo atliktas privalomas numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas, taip pat buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Seimo statute nustatyti reikalavimai, kurių turi būti laikomasi svarstant įstatymų projektus ypatingos skubos tvarka, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, 76 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 4 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3, 5 straipsnių (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai;

– Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 3 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija), 4 straipsnio, 5 straipsnio (2015 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai

1B-16/2016 11/2016 2016-06-29 Seimo narių grupė

2. Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui šeimos susijungimo pagrindu54

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 43 straipsnio (2006 m. lapkričio 28 d. redakcija) 1 dalies 5 punkto tiek, kiek jame nenustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju ir tada, kai Lietuvos Respublikoje gyvena asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, su kuriuo užsieniečio kitoje valstybėje sudaryta santuoka arba registruotos partnerystės sutartis nėra pripažįstama Lietuvos Respublikoje dėl draudimo tuoktis ir sudaryti registruotos partnerystės sutartį tos pačios lyties asmenims, tačiau su kuriuo jis yra sukūręs santykius, savo turiniu atitinkančius šeimos sampratą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalims, 29 straipsnio 1 daliai, 38 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui

1B-22/2016 16/2016 2016-12-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

3. Dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo politinėms partijoms

Dėl Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo (2013 m. lapkričio 26 d. redakcija) 21 straipsnio tiek, kiek jame, pasak pareiškėjo, nėra nustatyta, kad kai tam tikru biudžetinių metų laikotarpiu įvyksta nauji Seimo rinkimai, valstybės biudžeto asignavimai politinių partijų veiklai finansuoti yra paskirstomi atsižvelgiant į ankstesnių ir naujų Seimo rinkimų rezultatus ir šie asignavimai apskaičiuojami proporcingai Seimo rinkimų rezultatų galiojimo ir Seimo narių įgaliojimų turėjimo laikotarpiui, atitikties konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, atsakingo valdymo principams

1B-11/2017 10/2017 2017-06-05 Vilniaus apygardos administracinis teismas

4. Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies (2012 m. spalio 2 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Valstybės tarnybos įstatymą klausimą procedūra, be kita ko, kriminalinės žvalgybos informacijos, surinktos kito asmens, o ne to, dėl kurio atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, atžvilgiu, panaudojimas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, 33 straipsnio 1 daliai


53 Rengdamas šią bylą teisminiam nagrinėjimui, Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, nuostatų aiškinimo. Bylai pagal šį kreipimąsi suteiktas numeris C-2/18.54 Byla išspręsta 2019 m. sausio 11 d. nutarimu.

91


Nr.Bylos Nr.


5. Dėl miškų urėdijų reguliavimo ir jo priėmimo tvarkos

Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2017 m. liepos 11 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui


6. Dėl merų ir merų pavaduotojų pareiginių algų

Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio I skirsnio 5 punkto tiek, kiek jame nustatyta, kad merų ir merų pavaduotojų atlyginimai priklauso nuo savivaldybių suskirstymo į dvi rūšis pagal gyventojų skaičių, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“


7. Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos LRT veiklai tirti

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. XIII-1022 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui


8. Dėl teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą įgyvendinimo55

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalies (2016 m. lapkričio 8 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai

1B-4/2018 1/2018 2018-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismas

9. Dėl kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo

Dėl:– Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija), 33 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatyta, kad „tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į <...> Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją“, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad „kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant <...> tarnybinius nusižengimus“, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies (2013 m. birželio 27 d. redakcija), 33 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. redakcija), Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalies tiek, kiek jose nenustatyta kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo sprendžiant tarnybinės atsakomybės pagal Vidaus tarnybos statutą klausimą procedūra, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsniui, 30 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, konstituciniam teisinės valstybės principui


10. Dėl konkursų į teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų pareigas pripažinimo negaliojančiais

Dėl Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 11 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo, priimto 2017 m. gegužės 11 d., 3 straipsnio 3 dalies tiek, kiek joje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo surengtas konkursas teatro ar koncertinės įstaigos vadovo pareigoms laikomas negaliojančiu, jeigu konkurso nugalėtojas buvo nustatytas, tačiau nepradėjo eiti pareigų, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui

1B-8/2018 6/2018 2018-03-09 Vilniaus apygardos teismas

11. Dėl vaikų išlaikymo išmokai gauti nustatyto reikalavimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje

Dėl Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 3, 5 dalių tiek, kiek jose buvo nustatytas reikalavimas pareiškėjui ir vaikui nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kad gautų Vaikų išlaikymo fondo išmoką, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 3 daliai


55 Byla išspręsta 2019 m. kovo 1 d. nutarimu.

92


Nr.Bylos Nr.


12. Dėl teisės tapti medžiotojų kolektyvo nariu

Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio (2013 m. birželio 18 d. redakcija) 1 dalies tiek, kiek joje medžioklės plotų naudotojui asociacijai nustatyta pareiga priimti į medžiotojų kolektyvą narius, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsniui

1B-13/2018 9/2018 2018-04-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas

13. Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano sprendinių

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano 9.2.1.7, 9.2.3.2 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam valdžių padalijimo principui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.93 straipsniui, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2016 m. birželio 30 d. redakcija) 33 straipsnio 2 daliai


14. Dėl bedarbio statuso įgijimo ir netekimo

Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2017 m. birželio 6 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, ir šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punkto (2017 m. birželio 6 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno žmogaus sugebėjimus“, 52 straipsniui, konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui


15. Dėl Seimo nutarimo, kuriuo sudaryta specialioji tyrimo komisija, pakeitimo

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsnio 3 daliai, 5 dalies nuostatoms „Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama“, 232 straipsnio 3 daliai


16. Dėl reikalavimų švietimo įstaigų vadovų kvalifikacijai ir tarnybinių patikrinimų inicijavimui

Dėl: – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 6 dalies (2017 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek joje, pasak pareiškėjos, nenustatyta, kad valstybinių ar savivaldybių švietimo įstaigų ir nevalstybinių švietimo įstaigų vadovai turi atitikti tokius pačius kvalifikacinius reikalavimus, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;

– Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 15 dalies (2017 m. birželio 30 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją, gavus bet kokią informaciją apie tai, kad švietimo įstaigos vadovas galimai padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą arba nėra nepriekaištingos reputacijos, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo dienos privalo būti pradėtas tarnybinis patikrinimas, o tarnybinio patikrinimo laikotarpiu švietimo įstaigos vadovas privalo būti nušalintas nuo pareigų, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui


17. Dėl automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą

Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostatos „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 46 straipsnio 1, 5 dalims


93


Nr.Bylos Nr.


18. Dėl privačių interesų deklaracijos pateikimo tvarkos

Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 5 straipsnio (su 2017 m. balandžio 27 d. pakeitimais) tiek, kiek jame nėra nustatyta teisinio reguliavimo, susijusio su asmenų, dirbančių viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turinčių administravimo įgaliojimus, deklaracijų pateikimo terminais ir pareigos deklaruoti privačius interesus trukme, atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui


19. Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos Lietuvos politikams ir kt. 2008–2016 m. sudarymo

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. XIII-1495 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ 4 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 67 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui, Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 2 straipsnio 1 daliai


20. Dėl privalomojo referendumo vykdymo dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka56

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. XIII-1537 „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ 2 straipsnyje suformuluotos nuostatos „Nustatyti, kad privalomasis referendumas vykdomas 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26 d.“ atitikties konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam referendumo nepertraukiamumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui

1B-21/2018 18/2018 2018-10-31 Seimas

21. Dėl atliekų deginimo jėgainių

Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio tiek, kiek jame nustatyta, kad Vyriausybės pripažinti atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai, kuriuose kaip kuras energijai gaminti gali būti naudojamos ar planuojamos naudoti po rūšiavimo likusios ir perdirbti netinkamos energinę vertę turinčios komunalinės atliekos, gali būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų atstumu nuo gyvenamosios teritorijos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 daliai, taip pat dėl šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1–3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui


56 Byla išspręsta 2019 m. vasario 15 d. nutarimu.

94

4 priedas

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI, ĮGYVENDINTINI POZITYVIAIS TEISĖKŪROS SUBJEKTŲ VEIKSMAIS

Eil. Nr.

Konstitucinio Teismo nutarimas ir jo rezoliucinės dalies nuostata, kuria pripažinta, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai

Pastaba apie nutarimo įgyvendinimą

1. 2010 m. birželio 29 d. nutarimas (byla Nr. 06/2008-18/2008-24/2010)

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nutarimo oficialus paskelbimas atidėtas iki 2010 m. lapkričio 16 d.

Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo nuostatos nepakeistos.

2. 2011 m. vasario 14 d. nutarimas (byla Nr. 27/2009-29/2009-30/2009-31/2010-53/2010-55/2010)

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostata nepakeista.

3. 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas (byla Nr. 21/2008)

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. X-1569 „Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 69-2624) tiek, kiek juo patvirtintos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos 1.6 punkto nuostatose yra įtvirtintos tik santuokos pagrindu sukurtos (buvusios sukurtos) darnios šeimos, daugiavaikės šeimos, išplėstinės šeimos, krizę išgyvenančios šeimos, nepilnos šeimos, socialinės rizikos šeimos ir šeimos sąvokos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalims.

Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos nepakeistos.

4. 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarimas (byla Nr. 8/2012)

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis (2012 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2012, Nr. 42-2042) tiek, kiek joje nustatyta, kad Seimo nariu negali būti renkamas asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą už tokio nusikaltimo, kuriuo nėra šiurkščiai pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija, sulaužyta priesaika, padarymą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1, 2 dalims, 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai, 34 straipsnio 2 daliai, 56 straipsnio 2 daliai, 74 straipsniui, 107 straipsnio 1, 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimo rinkimų įstatymo nuostata nepakeista.

5. 2014 m. kovo 18 d. nutarimas (byla Nr. 31/2011-40/2011-42/2011-46/2011-9/2012-25/2012)

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 3 dalis (2011 m. kovo 22 d. redakcija; Žin., 2011, Nr. 38-1805) tiek, kiek joje nustatytas teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo gali būti teisiamas pagal Baudžiamojo kodekso 99 straipsnį už veiksmus, kuriais buvo siekiama fiziškai sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai socialinei ar politinei grupei, atliktus tol, kol Baudžiamajame kodekse nebuvo nustatyta atsakomybė už žmonių, priklausančių socialinei ar politinei grupei, genocidą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Baudžiamojo kodekso nuostata nepakeista.

6. 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. KT26-N13/2016 (byla Nr. 12/2015)

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 151 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija; Žin., 2005, Nr. 153-5645) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Seimo statuto nuostata nepakeista.

7. 2017 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. KT3-N2/2017 (byla Nr. 4/2016)

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 227 straipsnis (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 165-6025) tiek, kiek pagal jį apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsniui.

Seimo statuto nuostata nepakeista.

8. 2017 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. KT8-N6/2017 (byla Nr. 9/2016)

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas (2007 m. birželio 28 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 81-3312) tiek, kiek jame nenustatyti apeliacinės instancijos teismo įgaliojimai, ištyrus įrodymus, kuriuos įvertinus galėtų būti padarytos išvados, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nustatytųjų pirmosios instancijos teismo ir tai gali lemti esminį nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimą, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostata nepakeista.

95

Eil. Nr.

Konstitucinio Teismo nutarimas ir jo rezoliucinės dalies nuostata, kuria pripažinta, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai

Pastaba apie nutarimo įgyvendinimą

9. 2018 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. KT14-N9/2018 (bylos Nr. 8/2018)

Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo (TAR, 2016-07-14, Nr. 20555) 2 straipsnio 26 dalies (2018 m. sausio 13 d. redakcija; TAR, 2018-01-23, Nr. 1033, identifikacinis kodas 2018-01033) nuostatos „Iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Studijų krypčių laikino akreditavimo terminą nustato švietimo ir mokslo ministras. Jeigu įvertintos krypties studijos neatitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytų reikalavimų, aukštoji mokykla negali priimti studentų į tos krypties studijas, o studijuojančiųjų tolesnes studijų galimybes nustato švietimo ir mokslo ministras“ tiek, kiek jose numatyta iki 2018 m. kovo 1 d. įvertinti ir laikinai akredituoti vykdomas studijų kryptis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 40 straipsnio 3, 4 dalims, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Išorinio studijų vertinimo ir akreditavimo taikymui būtini švietimo, mokslo ir sporto ministro aktai nepriimti.

10. 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. KT23-N13/2018 (bylos Nr. 19/2017)

2. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija; TAR, 2017, Nr. 2017-20050) nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį teisę gauti motinystės išmoką šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka turi tik moteris, turinti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriai pasibaigė darbo sutartis arba kuri buvo atleista iš tarnybos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisingumo principui.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostata nepakeista.

11. 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. KT24-N14/2018 (bylos Nr. 20/2017)

1. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio (2015 m. gegužės 7 d. redakcija; TAR, 2015-05-20, Nr. 07656) 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Elektros energetikos įstatymo nuostata nepakeista.

96

5 priedas

BALTIJOS IR JUODOSIOS JŪRŲ REGIONŲ VALSTYBIŲ KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS ASOCIACIJOS STEIGIMO DEKLARACIJA

Gruzijos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas,PABRĖŽDAMI konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų vaidmenį stiprinant teisės viešpatavimą, konstitucijos viršenybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat užtikrinant valstybės valdžių pusiausvyrą,ATSIŽVELGDAMI į būtinybę gerbti valstybių nepriklausomybę, suverenitetą ir jų teritorinį vientisumą,SUVOKDAMI konstitucinės jurisdikcijos sudėtingumą ir dinamiškumą teisinėje valstybėje,PATVIRTINDAMI savo ištikimybę ir įsipareigojimus Europos demokratinėms vertybėms,SIEKDAMI konstitucinius teismus ir kitas konstitucinės justicijos institucijas paskatinti intensyviau keistis patirtimi užtikrinant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų konstitucingumą,NORĖDAMI plėsti ir stiprinti bendradarbiavimą konstitucinio teisingumo srityje ir koordinuoti narių veiklą plėtojant abipusiškai naudingus įvairiapusius atitinkamų valstybių santykius,PAŽYMI, kad šis bendradarbiavimas yra atviras kitų Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės šalių, priklausančių Baltijos ir Juodosios jūrų regionams, konstituciniams teismams ir kitoms konstitucinės justicijos institucijoms, norinčioms pripažinti ir priimti šią deklaraciją, irŠIA DEKLARACIJAišreiškia ketinimą stiprinti konstitucinį teisingumą Baltijos ir Juodosios jūrų regionų šalyse,pripažįsta poreikį stiprinti konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų nepriklausomumą kaip ypač svarbų veiksnį užtikrinant demokratiją, teisės viešpatavimą bei konstitucijos viršenybę,siekia bendro tikslo skatinti keistis gerąja teisine patirtimi konstitucinės teisės srityje,susitaria sudaryti palankesnes sąlygas dialogui visais konstitucinės jurisdikcijos klausimais, susijusiais su instituciniais, struktūriniais ir veiklos aspektais,išreiškia pasirengimą kuo veiksmingiau išnaudoti visas galimybes ir progas plėsti ir gilinti bendradarbiavimą konstitucinio teisingumo srityje,pažymi, kad imsis konkrečių priemonių siekdami inicijuoti, plėtoti ir įgyvendinti, įtraukiant kompetentingas institucijas, bendrų interesų projektus,išreiškia pasiryžimą plėtoti ir stiprinti tradicinius bendradarbiavimo ryšius, užmegztus įvairiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose, irįsteigia Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociaciją. Ši asociacija vykdys numatytą veiklą vadovaudamasi principais, kurie skelbiami šioje deklaracijoje ir įtvirtinami Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos statute, priimtame šią deklaraciją pasirašiusių šalių.

Priimta Vilniuje 2015 m. spalio 26 d.

Gruzijos Konstitucinio Teismo pirmininkasGEORGE PAPUAŠVILI

Moldovos Respublikos KonstitucinioTeismo pirmininkas

ALEXANDRU TĂNASE

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas

DAINIUS ŽALIMAS

Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkasJURIJ BAULIN

97

98

6 priedas

BALTIJOS IR JUODOSIOS JŪRŲ REGIONŲ VALSTYBIŲ KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS ASOCIACIJOS STATUTAS*

Gruzijos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, Ukrainos Konstitucinio Teismo pirmininkas, pasirašę Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos deklaraciją, priimtą 2015 m. spalio 26 d.,

priima šį statutą:

I dalis. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. PavadinimasAsociacijos pavadinimas – Baltijos ir Juodosios jūrų

regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacija (toliau – Asociacija).

2 straipsnis. Veiklos laikotarpisAsociacija įkurta neribotam veiklos laikotarpiui.

3 straipsnis. Darbo kalbaOficiali Asociacijos darbo kalba yra anglų kalba.

Jei reikia, vertimu į kitas kalbas nariai pasirūpina savarankiškai.

II dalis. Asociacijos tikslai ir funkcijos

4 straipsnis. TikslaiAsociacija įkurta siekti šių tikslų:a) skatinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių

apsaugą;b) užtikrinti demokratinius principus ir vertybes;c) rūpintis teisės viršenybės principo įgyvendinimu;d) skatinti konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės

justicijos institucijų nepriklausomumą vykdant konstitucinį teisingumą;

e) intensyvinti narių bendradarbiavimą ir keitimąsi patirtimi.

5 straipsnis. FunkcijosAtsižvelgdama į 4 straipsnyje nustatytus tikslus,

Asociacija vykdo šias funkcijas:a) reguliariai rengia Generalinės asamblėjos posėdžius;b) organizuoja bendrą veiklą, kaip antai rengia

kongresus, konferencijas, seminarus arba forumus;c) sudaro sąlygas keistis patirtimi ir informacija

konstitucinio teisingumo klausimais;d) skatina dalytis nuomonėmis ir informacija apie

institucinius ir struktūrinius veiklos aspektus, taip pat apie konstitucinių teismų ir kitų valstybės institucijų santykių valdymą;

e) plečia Asociacijos narių dialogą;f) užtikrina bendradarbiavimą su tarptautinėmis

organizacijomis ir kitomis institucijomis, siekiančiomis panašių tikslų.

III dalis. Struktūra

6 straipsnis. Asociacijos institucijosAsociacijos veiklą vykdo Generalinė asamblėja ir

generalinis sekretorius.

7 straipsnis. Generalinės asamblėjos sudėtis1. Generalinę asamblėją sudaro konstitucinių teismų ir

kitų konstitucinės justicijos institucijų, esančių Asociacijos nariais, pirmininkai; prireikus pirmininkus keičia jų deleguoti atstovai.

2. Pirmininkus lydi generalinis sekretorius arba tam tikrais atvejais – konstitucinio teismo ar kitos konstitucinės justicijos institucijos narys (kitas atstovas).

8 straipsnis. Generalinės asamblėjos kompetencija1. Generalinė asamblėja turi kompetenciją:a) nustatyti Asociacijos veiklos planą;b) priimti sprendimus dėl narystės suteikimo, o

atitinkamais atvejais – dėl jos netekimo ar sustabdymo;c) priimti šio statuto pataisas;d) tvirtinti visas tarp Asociacijos ir kitų tarptautinių

institucijų pasirašytas sutartis;e) prireikus svarstyti bet kokius Asociacijos narių

pateiktus klausimus.2. Generalinė asamblėja svarsto klausimus dalyvaujant

Asociacijos narių daugumai. Generalinė asamblėja priima sprendimus dalyvaujančių narių balsų dauguma.

9 straipsnis. Generalinės asamblėjos posėdžiaiGeneralinę asamblėją kasmet šaukia Asociacijos

pirmininkas. Kitais atvejais Generalinė asamblėja gali rinktis

Asociacijos pirmininko ar kito nario siūlymu.

10 straipsnis. Pirmininkavimas Asociacijai1. Asociacijai vienus metus pirmininkauja kiekvieno

Asociacijos nario pirmininkas. Pirmininkaujama rotacijos tvarka pagal valstybių, kurioms atstovauja atitinkami Asociacijos nariai, pavadinimus abėcėlės tvarka.

2. Asociacijos pirmininkas turi šiuos įgaliojimus:a) atstovauti Asociacijai santykiuose su trečiosiomis

šalimis;b) pirmininkauti Generalinei asamblėjai.

* 2018 m. spalio 25 d. suvestinė redakcija.

99

11 straipsnis. Generalinis sekretorius1. Asociacijos generalinį sekretorių skiria Asociacijos

pirmininkas.2. Generalinis sekretorius turi šiuos įgaliojimus:a) vadovaujamas Asociacijos pirmininko, užtikrinti

Asociacijos veiklos administravimą;b) organizuoti Generalinės asamblėjos posėdžius, kai

juos šaukia Asociacijos pirmininkas;c) rengti konferencijas, seminarus ir diskusijų forumus;d) baigiantis pirmininkavimui, parengti pranešimą apie

Asociacijos veiklą.

IV dalis. Narystė

12 straipsnis. Narystės sąlygos1. Asociacijos nariais gali būti tik Europos Sąjungos ir

jos Rytų partnerystės Baltijos ir Juodosios jūrų regionų suverenių valstybių konstituciniai teismai ar kitos konstitucinės justicijos institucijos, norinčios ir galinčios prisidėti prie Asociacijos įsteigimo deklaracijoje įtvirtintų principų ir šio statuto 4 straipsnyje numatytų Asociacijos tikslų įgyvendinimo. Narystė suteikiama tik vienai atitinkamos valstybės institucijai.

2. Kad taptų Asociacijos nariu, kandidatas Asociacijos pirmininkui pateikia rašytinį prašymą ir motyvacinį laišką, pasirašytus atitinkamo konstitucinio teismo ar atitinkamos konstitucinės justicijos institucijos pirmininko. Asociacijos pirmininkas nedelsiant persiunčia prašymą visiems Asociacijos nariams.

13 straipsnis. Narystės netekimas ar sustabdymas1. Asociacijos nariai gali bet kada pareikšti, kad ketina

išstoti iš Asociacijos. Apie tokį ketinimą jie turi pranešti raštu Asociacijos pirmininkui.

2. Jei Asociacijos narys nesilaiko Asociacijos įsteigimo deklaracijoje įtvirtintų principų ir šio statuto 4 straipsnyje numatytų Asociacijos tikslų, Generalinė asamblėja vieno iš narių siūlymu vienbalsiai gali priimti sprendimą pašalinti tokį narį iš Asociacijos arba sustabdyti jo narystę. Narys, dėl kurio narystės netekimo ar sustabdymo priimamas sprendimas, balsavime nedalyvauja.

14 straipsnis. Garbės svečiaiAsociacijos pirmininkas, pasikonsultavęs su Generaline

asamblėja, kaip garbės svečius gali kviesti profesorius, valstybės institucijų, organizacijų, įstaigų ir kitokius atstovus į posėdžius, rengiamus pagal Statuto 5 straipsnio a punktą, ir į Asociacijos bendros veiklos renginius, organizuojamus pagal Statuto 5 straipsnio b punktą.

Asociacijos pirmininkas, pasikonsultavęs su Generaline asamblėja, kaip garbės svečius į minėtus renginius taip pat gali kviesti buvusius teisėjus, generalinius sekretorius ar kitus konstitucinės justicijos institucijų – Asociacijos narių atstovus, jei yra atitinkamo nario sutikimas.

Asociacijos pirmininkas, pasikonsultavęs su Generaline asamblėja, gali kviesti Deklaracijos signatarus į posėdžius, rengiamus pagal Statuto 5 straipsnio a punktą, jei yra atitinkamo Asociacijos nario sutikimas. Deklaracijos signatarai yra laikomi garbės svečiais visuose Asociacijos bendros veiklos renginiuose, organizuojamuose pagal Statuto 5 straipsnio b punktą.

15 straipsnis. Atstovavimas kitose konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų organizacijose

Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos Biure, Europos konstitucinių teismų konferencijoje, kitose konstitucinių teismų ir kitų konstitucinės justicijos institucijų organizacijose Asociacijai atstovaujama vadovaujantis atitinkamų organizacijų veiklą reglamentuojančiomis nuostatomis.

V dalis. Finansiniai klausimai

16 straipsnis. Asociacijos finansų tvarkymasFinansus, susijusius su Asociacijos organizaciniais

reikalais ir veikimu, tvarko Asociacijai pirmininkaujantis narys.

17 straipsnis. Išlaidų pasiskirstymasSu Asociacijos veikla susijusias kelionių ir

apgyvendinimo išlaidas paprastai apmoka patys Asociacijos nariai.

VI dalis. Baigiamosios nuostatos

18 straipsnis. Pirmasis Asociacijos pirmininkasPirmojo Asociacijos pirmininko pareigas eina Moldovos

Respublikos – Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos įsteigimo deklaraciją inicijavusios šalies – Konstitucinio Teismo pirmininkas.

19 straipsnis. Asociacijos paleidimasSprendimas paleisti Asociaciją gali būti priimtas

Generalinės asamblėjos vienbalsiu balsavimu.

20 straipsnis. ĮsigaliojimasŠis statutas įsigalioja Baltijos ir Juodosios jūrų regionų

valstybių konstitucinės justicijos asociacijos įsteigimo deklaracijos pasirašymo dieną.

Statuto pakeitimai:1. Asociacijos Generalinės asamblėjos 2016 m. liepos 1 d. sprendimas „Dėl 2015 m. spalio 26 d. priimto Asociacijos statuto techninio pobūdžio pakeitimo“.2. Asociacijos Generalinės asamblėjos 2018 m. spalio 25 d. sprendimas „Dėl 2015 m. spalio 26 d. priimto Asociacijos statuto pakeitimų“.

100

7 priedas

BALTIJOS IR JUODOSIOS JŪRŲ REGIONŲ VALSTYBIŲ KONSTITUCINĖS JUSTICIJOS ASOCIACIJOS PAREIŠKIMAS

PAREIŠKIMAS DĖL AGRESIJOS IR ŽMOGAUS TEISIŲ PAŽEIDIMŲ OKUPUOTOSE BBCJ ŠALIŲ TERITORIJOSE

PASMERKIMO IR PERSEKIOJIMO DĖL JŲ

Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacija,

SUSIPAŽINUSI su informacija, kad • 2018 m. kovo 21 d. Gruzijos Parlamentas

priėmė Rezoliuciją dėl šiurkštaus žmogaus teisių pažeidimo Rusijos Federacijos okupuotuose Gruzijai priklausančiuose Abchazijos ir Pietų Osetijos (Cchinvalio) regionuose ir dėl „Otkhozoria’os ir Tatunashvili’o sąrašo“, kurioje jis pasmerkė Rusijos Federacijos įvykdytą Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų okupaciją, taip pat šiukščius Gruzijos piliečių žmogaus teisių okupuotuose regionuose pažeidimus;

• 2018 m. kovo 6 d. Ukrainos prokuratūra pradėjo Rusijos Federacijos konstitucinio teismo teisėjų baudžiamąjį persekiojimą už dalyvavimą vykdant agresiją prieš Ukrainą;

• 2017 m. liepos 21 d. Moldovos Respublikos Parlamentas priėmė Deklaraciją dėl Rusijos kariuomenės išvedimo iš šalies teritorijos, kurioje inter alia pareiškė, kad nuolatinis Rusijos Federacijos kariuomenės buvimas pažeidžia Moldovos Respublikos Konstituciją, ypač konstitucines nuostatas dėl Moldovos Respublikos nepriklausomybės, suvereniteto, teritorinio vientisumo ir nuolatinio neutralumo, taip pat pažeidžia tarptautinę teisę. Ši deklaracija priimta vadovaujantis Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarimu Nr. 14;

VADOVAUDAMASI Baltijos ir Juodosios jūrų regionų valstybių konstitucinės justicijos asociacijos (toliau – Asociacija) steigimo deklaracijoje įtvirtintais principais, inter alia pagarba valstybių

nepriklausomybei, suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir teisės viršenybei;

PABRĖŽDAMA konstitucinių teismų išskirtinį vaidmenį užtikrinant teisės viršenybę, kuri yra neatskiriama nuo pagarbos tarptautinei teisei ir kitoms Europos demokratinėms vertybėms;

ATSIŽVELGDAMA į tai, kad Rusijos Federacijos įvykdyta Krymo aneksija ir Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijų okupacija yra sunkus tarptautinės teisės pažeidimas ir agresijos aktas, kurį ne kartą pasmerkė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėja, Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja ir kitos tarptautinės institucijos;

PATVIRTINDAMA Asociacijai priklausančių konstitucinių teismų įgaliotųjų atstovų pasirašytą Bendrą pareiškimą dėl pagarbos teritoriniam valstybių vientisumui ir tarptautinei teisei įgyvendinant konstitucinį teisingumą (Batumio rezoliuciją), kuriuo smerkiama Rusijos Federacijos konstitucinio teismo 2014 m. kovo 19 d. išvada, sudariusi prielaidas formaliai aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymą;

PAŽYMĖDAMA, kad negali būti didesnio konstitucinės justicijos kompromitavimo nei teisėjų priimamas žinomai nusikalstamas sprendimas, kurio pasekmė yra tarptautinės tvarkos griovimas ir tūkstančių žmonių žūtis;

PAKARTODAMA Asociacijos II kongrese priimtoje rezoliucijoje išreikštą poziciją smerkti naudojimąsi konstitucine justicija siekiant šalių viduje įteisinti sunkius tarptautinės teisės pažeidimus;

PABRĖŽDAMA, kad atsakomybės už agresiją neišvengiamumas yra esminė tarptautinės taikos ir

101

saugumo bei tarptautinių nusikaltimų prevencijos prielaida;

SVEIKINA IR TVIRTAI REMIA Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos valdžios institucijų veiksmus smerkiant Rusijos Federaciją už agresiją ir pasikėsinimą į Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos suverenitetą bei žmogaus teisių okupuotose

teritorijose pažeidimus, taip pat traukiant atsakomybėn asmenis, kurie atsakingi už šiuos nusikaltimus;

RAGINA kitas konstitucinės justicijos institucijas nelikti abejingoms agresijai ir kitiems tarptautiniams nusikaltimams.

2018 m. balandžio 4 d., Tbilisis

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS

METINIS KONSTITUCINIO TEISMO VEIKLOS PRANEŠIMAS2018

Nuotraukos Juditos Grigelytės, Dainiaus Stankaus,Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarijos,

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos,

Mykolo Romerio universiteto,Sakartvelo Konstitucinio Teismo,Ukrainos Konstitucinio Teismo

Documents

M E T I N I S · 2019. 4. 2. · M E T I N I S KONSTITUCINIO TEISMO VEIKLOS PRANEŠIMAS 2 0 1 8 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Vilnius, 2019. PASTABA Šiame metiniame