7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

2013 m. vasario 8 d., penktadienis Nr. 6 (1020) | Kaina 2,50 Lt

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | K i n a s | F o t o g r a f i j a

7md

3Pokalbis su kompozitoriumi Gintaru Sodeika

4Tarptautinis Roterdamo kino festivalis

6Eugenijaus Varkulevièiaus-Varkalio tapyba

8Apie kavà ir Kavafá

Laima Lauèkaitë

Kamerinis Baþnytinio paveldomuziejus paskutiniu metu traukiaitin aktyvia, visapusiðka – edukaci-ne ir dailëtyrine veikla. Vienas nau-jausiø jo renginiø – 2012 m. gruo-dþio pabaigoje muziejuje atidarytaparoda „Lentvario baþnyèia ir josdekoras 1905–1943“ su ðûkiu „At-raskime savàjá paveldà“. GausûsLietuvos baþnytinio meno turtai, ið-skyrus paèià vertingiausià dalá – Ka-tedros lobyno bei Vilniaus ir kitøsenø baþnyèiø kolekcijà, saugomàBaþnytinio paveldo muziejuje,menkai paþástami platesnei publi-kai. Apie provincijos baþnyèiose su-kauptas meno vertybes iðmano tikspecialistai. Lietuvos kultûros tyri-mø institute mokslininkø grupelëleidþia daugiatomá iðsamø veikalà„Lietuvos sakralinës dailës katalo-gas“, pristatantá baþnyèiose esan-èias dailës vertybes ir sudarytà geo-grafiniu principu. Taèiau kol kasiðtirti tik pietø Lietuvos, pradëtiðiaurës Lietuvos regionai, tad vi-sos ðalies baþnyèiø paveldo panora-mos teks gerokai palaukti. O provin-cijos baþnyèiose slypinèiø ádomybiødar daug: vienos ið jø, Lentvariobaþnyèios, paveldo staigmenas kaiptik ir pristato paroda muziejuje.Netikëti menotyriniai atradimai –neþinoma dokumentinë, meninëmedþiaga ið Lentvario baþnyèios ar-chyvo, Torunës Mikalojaus Koper-niko universiteto bibliotekos beiVarðuvos nacionalinio muziejausatvërë intriguojanèià baþnyèios sta-tymo ir jos puoðybos istorijà. Daláparodos eksponatø, liturgijoje ne-benaudojamus baþnytinius reikme-nis, baþnyèios architektûros, deko-ro projektus ir dokumentacijàLentvario baþnyèios klebonas ku-nigas Gintaras Petronis perleidoBaþnytinio paveldo muziejui, nespati baþnyèia neturi sàlygø tinka-mai juos saugoti.

Kas yra Lentvaris? Koks jis ðian-dien ir koks buvo prieð ðimtà metø?Lentvario dvaro savininkas grafasVladislovas Tiðkevièius (1865–1936)

Istorijos staigmenosParoda „Lentvario baþnyèia ir jos dekoras 1905–1943“

sumanë plataus uþmojo vizijà. Tei-sininkas, visuomenës veikëjas, ko-lekcininkas, meno þinovas, jis buvone tik aristokratas, bet ir apsukrusverslininkas. Paveldëjæs Lentvariodvarà, rûpinosi juo ne tik savo ðei-mos, bet ir visuomenës labui. Dëlmodernios susisiekimo priemonës,geleþinkelio, nutiesto pro Lentva-rá, tuometinis kaimas (net ne baþ-nytkaimis) iðaugo iki miestelio. Okoks miestelis be baþnyèios? Gele-þinkeliu miestelis buvo lengvai pa-siekiamas ið Vilniaus, tad grafasnusprendë paversti Lentvará vilnie-èiø rekreacijos vieta. XX a. pradþio-je Lentvaryje buvo rûmai, Eduar-do André projektuotas parkas,greta iðkastas dirbtinis eþeras, jopakrantëje iðkilo restoranas „Riv-jera“, pastatytas sekant Prancûzi-jos Rivjeros kurorto pavyzdþiu. Èiabuvo visas pramogø kompleksas –restoranas, kavinës, prieplauka suvaltimis, kuriomis galëjai irstytiseþere, sporto ir þaidimø aikðtelës;vyko koncertai, kaukiø baliai. XX a.pradþioje tai buvo moderni ir po-puliari vilnieèiø poilsio vieta, skirta

viduriniajai klasei, vasarà traukusipasiturinèius gyventojus.

Keletà metø praleidæs VakarøEuropoje, Tiðkevièius gerai jà pa-þinojo, tad jo Lentvaris turëjo vi-lioti vakarietiðka vizija: kurortinepoilsiaviete, primenanèia garsiàjàprancûzø Rivjerà, angliðkais Tiu-dorø stiliaus rûmais, italiðka Lom-bardijos gotikos baþnyèia. Aistrin-gas senosios dailës kolekcininkas,istorizmo gerbëjas, gotikos mëgë-jas, jis Lentvaryje norëjo matyti neo-gotikos ðedevrus: 1899 m. baigë rû-mø perstatymà anglø gotikos –Tiudorø stiliumi, o XX a. pradþio-je sumanë Lentvario baþnyèià pa-statyti pagal garsiosios Milano ka-tedros pavyzdá. Ði katedra, þymintigotikos perëjimà á renesansà, þa-vëjo Milane 1905–1906 m. gyvenuságrafà, tad pagal jà uþsakë Lentva-rio baþnyèios projektà italø archi-tektui Orsino Bongi. Iki Pirmojopasaulinio karo padëti VieðpatiesApreiðkimo Ðvè. Mergelei Marijaibaþnyèios pamatai, nupirktos me-

N U K E L T A Á 7 P S L .

A . B A L T Ë N O N U O T R .

„Kareivë Þana“

Brangûs skaitytojai,Brangûs skaitytojai,Brangûs skaitytojai,Brangûs skaitytojai,Brangûs skaitytojai,

Kvieèiame tapti kultûros rëmëjais!Kvieèiame tapti kultûros rëmëjais!Kvieèiame tapti kultûros rëmëjais!Kvieèiame tapti kultûros rëmëjais!Kvieèiame tapti kultûros rëmëjais!Skirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –Skirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –Skirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –Skirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –Skirkite 2 proc. savo pajamø mokesèio „7 meno dienoms“ –

leidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.leidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.leidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.leidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.leidiniui, pelniusiam iðrankiø skaitytojø dëmesá.

Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,Pildydami Valstybinës mokesèiø inspekcijos formà FR0512,nurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodànurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodànurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodànurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodànurodykite VðÁ „7 meno dienos“ ámonës kodà

302725178.302725178.302725178.302725178.302725178.

Reikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete MokesèiøReikalingà formà galima uþpildyti internete Mokesèiøinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje wwwinspekcijos tinklalapyje www.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuor.vmi.lt (nuorodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ árodoje „Formos“ áraðykiteaðykiteaðykiteaðykiteaðykite

FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).FR0512 ir uþpildykite PDF formato blankà).

Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.Dëkojame visiems, praëjusiais ir ankstesniais metais mus palaikiusiems.

Jurgis Hopenas. Lentvario baþnyèios apsidës dekoro projektas. 1924 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020)

Ð o k i s

Monika Jaðinskaitë

Dar negirdëta lietuviø choreografëLondone pristato naujà ðokiospektaklá – prieð kelias savaitesmirgëjo Lietuvos þiniasklaida.Taip buvo praneðta apie Vilniujegimusios ir augusios, dabar Jungti-nës Karalystës sostinëje gyvenan-èios Ievos Kuniskis (g. 1982)premjerà „Iðëjau pieno“ („Gone toGet Milk“). Kadaise taupiusi pini-gus, kad tik galëtø pamatyti festi-valio „Naujasis Baltijos ðokis“spektaklius, ðiandien ji jau baigusiMidlesekso universiteto ðokiostudijø programà ir þengia áprofesionalià ðokio scenàðiuolaikinio ðokio centre„The Place“.

Judesio menas Tau paþástamas nuovaikystës. Tavo tëtis vadovavopantomimos bûreliui, pati lankeiJekaterinos Deineko ðokio pamo-kas. Vis dëlto atvykusi á Londonà iðpradþiø studijavai grafiná dizainà irfotografijà. Kodël galiausiai pasi-rinkai ðoká?

Kitas specialybes studijavau ieð-kodama savo vietos. Nors man vi-sada labai patiko ðokis, nemaniau,kad galëèiau já studijuoti. Atrodë,kad jei neðokau baleto nuo 3 metø,tai jau niekada ðokëja nebûsiu. Esulabai laiminga, kad klydau!

Dirbti fotostudijoje sunku. Më-gau savo darbà, bet pritrûkdavaumotyvacijos. Ðokio studijoje irgi nevisada lengva. Bûna sunku ir fizið-kai – nuolatos esi nusëtas mëlynë-mis, maudþia raumenis, ir kûrybið-kai – pasitaiko dvejoniø, netikrumoakimirkø, kartais atsitrenki á aklinàsienà (tokiais atvejais niekas negelbstitaip, kaip ðokëjø, su kuriais dirbu,tikëjimas). Bet ðokyje man niekadanetrûksta motyvacijos, kad ir kaipbûtø sunku. Ðis jausmas – árody-mas, kad tikrai radau savo vietà.

Lietuvoje vis daugëja ðokëjø irchoreografø, studijas baigusiøuþsienyje. Agnija Ðeiko mokësiRoterdamo ðokio akademijoje,Loreta Juodkaitë, Austëja Vilkaitytë –Zalcburgo eksperimentinëje ðokiomokykloje. Kodël pasirinkai ðokiostudijas Londone? Kaip Tau atrodo,koks yra svarbiausias studijø tenprivalumas?

Kad pasirinkau Londonà – atsi-tiktinumas. Jau tada buvau iki au-

Londonas – puiki vieta „kempinëms“Pokalbis su choreografe Ieva Kuniskis

sø ásimylëjusi ðá miestà ir nenorë-jau vykti kitur. Studijoms iðsirinkaupusiau akademiná kursà (jei tiks-liau, jis buvo 60% praktinis ir 40%teorinis), nes norëjau susipaþintine vien su ðiuolaikinio ðokio tech-nikomis, bet ir su kontekstu. Taippat daþnai vaikðèiojau á pamokas„The Place“ ir kitur, kad ágyèiaunaujø ágûdþiø.

Ðiame mieste viskas yra antslenksèio. Gali rasti (beveik) bet ku-rios metodikos ir lygio pamokas.Èia atradau ir savo mëgstamà Ga-ga metodà (dabar svajoju vykti á TelAvivà ir mokytis jo ið „Batsheva“kolektyvo). Yra gausybë gerø kon-taktinës improvizacijos grupiø, ga-li rinktis, kuris vadovas tau labiaupatinka. Prieð porà metø atsiradopirmoji Flying Low technikos mo-

guose pasaulio kraðtuose. Kaipsekasi su jais susikalbëti?

Esu ðokusi savo pastatyme – kar-tu su choreografe Anuska Fernan-dez sukûrëme „Clothes“ („Drabu-þiai“). Kûrybinis procesas buvosunkus – neámanoma bûti ðokëjuir stebëtoju vienu metu. Po spek-taklio abi dievagojomës, kad savodarbuose daugiau niekada neðok-sime. Nors kartais galvodama apie„Gone to Get Milk“ pasvarstau,kurios ið merginø vaidmená norë-èiau perimti – þinau, kad atlikèiautiksliai taip, kaip ásivaizduoju. Betbe kitø ðokëjø niekad nepasiekèiautokio rezultato. Todël kol kas ðokutik kitø choreografø kûriniuose.

Spektakliui ðokëjus suradau peratrankà. Vedþiau kûrybines dirbtu-ves, daviau uþduotis ir þiûrëjau,

Jungtinëje Karalystëje ðokëjø pasi-rinkimas gerokai platesnis neiLietuvoje – daugiau þmoniø, dau-giau fiziniø tipaþø, didesnë ávaldytøtechnikø ávairovë... Ar pakanka, kadatlikëjai bûtø techniðki?

Technika man turbût nëra tieksvarbi, kiek charakteringumas irkûno iðraiðka. Ádomu, kai ðokëjai ápastatymà gali áneðti kà nors uni-kalaus, savito. Þiûriu, kaip jie in-terpretuoja judesá, kaip improvi-zuoja, ar kuria patys. Svarbus jøekspresyvumas – visi trys „Gone toGet Milk“ ðokëjai yra puikûs akto-riai.

Ðokëjai turi pajausti, kà ir kodëljie atlieka, pavirðutinis judesio atli-kimas neturi prasmës. Didþiausiaskomplimentas, kurá esu gavusi iðZoe, Charlie’o ir Helen – kad aðiðtraukiau á pavirðiø jø tikruosiusbûdo bruoþus, pasirodymo metujie jauèiasi savimi, neapsimetinëja.Vadinasi, per atrankà pasirinkauteisingai ir studijoje sugebëjau vis-kà paaiðkinti.

Kokiomis temomis ádomiausiakalbëti per kûno judesá? Kas atrodoaktualu, ið ko semiesi medþiagos,ákvëpimo?

Viskas, kà darau, remiasi emoci-ja. Pradinë idëja gali kilti ið bet kur,tuomet jà gliaudau tol, kol iðtrau-kiu pagrindines emocines sàsajas.Pavyzdþiui, „Gone to Get Milk“pradëjo megztis þiûrint á tapytojoFranciso Bacono paveikslus. Paskuiilgai neðiojausi jausmà, kol iðsiaiðki-nau, kuo jis man artimas. Tada jauëjau á studijà.

Scenoje abstrakèià emocijà jun-giu su buities temomis, nes tai vi-siems atpaþástama. Taip pat manádomu, kaip kûnas reaguoja ir ið-reiðkia emocijà. Kokiu judesiu tam-pa neviltis, irzlumas, apatija. Dar-buose vengiu judesiø, galinèiøatsirasti vien estetikos sumetimais.Turiu jiems rasti pateisinimà, o jeinerandu – tenka iðmesti.

Þinoma, vaizdinës estetikos ne-atmetu – ðokis juk yra vaizdinis me-nas. Jauèiu ir fotografijos átakà –galvoje kaip maþytes nuotraukaskuriu vaizdus, juose ieðkau simbo-likos, o kartais – tiesiog groþio (þi-noma, já turiu pateisinti!). Taipspektaklyje „Gone to Get Milk“ at-sirado apelsinai.

Lietuvoje vis labiau ðaknis leidþiaVakaruose populiarus konceptua-

lusis menas, kuris apeliuoja á þmo-gaus loginá màstymà. Kodël emocijatokia svarbi?

Uþkabindamas emocijà paliekigilesnæ þymæ. Mëginu kurti taip,kad ne visos kortos bûtø iðkart at-verstos, o þiûrovas galëtø semtis iðsavo patirties ir sukurti savo turiná.Po „Gone to Get Milk“ premjerosgirdþiu labai ádomiø atsiliepimø irávairiø interpretacijø. Vadinasi, ið-ëjæ ið salës þmonës galvoja apiespektaklá, jis juos palietë.

Þinoma, man ir paèiai emocijayra svarbi. Praeities ávykius labiaupamenu kaip pojûèius, iðgyveni-mus: galiu neprisiminti laiko, vie-tos, bet iðgyventa emocija iðliekaryðki.

Kuo ypatinga britø ðokio scena,kokios jos tendencijos? Kokiekûrëjai Tau ádomiausi? Kur reiktøeiti þiûrëti ðokio Londone?

Su draugais daþnai juokaujame,kad ðokis yra benamis: eksperimen-tai ir naujausi atradimai vyksta ma-þuose nepriklausomuose teatruo-se (vadinamuose „fringe theatre“),apleistose gamyklose, kavinëse, ku-riø savininkai mëgsta ðoká, gatvëse,po tiltais ir t.t. Vienas svarbiausiøeksperimentinio darbo centrø yra„Chisenhale Dance Space“, jo is-torija siekia jau 40 metø. Þinoma,yra tokie ðokio namai kaip „Sad-lers Wells“, „The Place“, ðiuolaiki-nio meno erdvë „Barbican“. Bet vi-sada ieðkoma naujø bûdø, kaippritraukti þiûrovà, pasidalinti savoidëjomis. Tai yra nuostabu!

Kokie artimiausi planai? Esi uþsimi-nusi apie naujà projektà. Kas taibus?

Dabar visa energija sutelkta á„Gone to Get Milk“. Po premje-ros iðkilo daugybë klausimø. Vël le-kiame su ðokëjais á studijà, ið naujonarpliojame, nagrinëjame, ar tais„þodþiais“ viskà iðsakëme. Pasiro-dymo metu iðlindo detalës, kuriøiki tol nepastebëjau. Jas dabar rei-kia ðlifuoti. Tad premjera – dar nedarbo pabaiga.

Naujam projektui renku medþia-gà, tyrinëju, ieðkau ðokëjø. Tai busintymus darbas, kurio pagrindas –ðokëjø autobiografija, tarsi jø die-noraðèiai. Spektaklis bus sudary-tas ið solo pasirodymø. Galbût irman atsiras proga ðokti savo pa-èios darbe.

Kronika

Lietuvos þydø kultûraJeruzalës knygø mugëje

Nuo 2009-øjø, kai Lietuva buvopakviesta á 26-àjà tarptautinæ Je-ruzalës knygø mugæ garbës vieðniosteisëmis, ði kas dveji metai rengia-ma knygø mugë tapo strategiðkaisvarbia vieta Lietuvai pristatyti sa-vo daugiakultûræ knygø pasauliopanoramà.

Ðiais metais ið Lietuvos á Jeruza-

læ bus nuskraidinta kelios deðimtysnaujausiø knygø, o dviejose apskri-to stalo diskusijose (vasario 11 ir12 d.) apþvelgti svarbiausi neseniaiLietuvoje paskelbti leidiniai, susijæsu gausiu kultûriniu þydø paveldu,Lietuvos þydø istorija ir þmoniø li-kimais – nuo solidþios istorinësakademinës studijos „Lietuvos þy-dai“ („Baltos lankos“, 2012) iki gro-þinës kûrybos, kurià vainikuoja Gri-gorijaus Kanovièiaus knygos –„Debesis, vardu Lietuva“ (Lietu-vos raðytojø sàjungos leidykla,

2009) ir „Miestelio romansas“ („Ty-to alba“, 2013). Nuo plikø „Holo-kausto atlaso“ faktø (ValstybinisVilniaus Gaono þydø muziejus,2011) iki ðirdá verianèiø Kazimie-rzo Sakowicziaus, Valdemaro Ginz-burgo, Mirono Ginko liudijimø arpramoniniame Niujorko peizaþeþvilganèiø þydø folkloro ir Kabalosperlø Menkes Katzo poezijoje –prieð penkerius metus iðleistas josdvikalbis rinkinys „Rinktiniai eilë-raðèiai / Selected poems“ („Versusaureus“) Jeruzalës knygø mugës

proga ágis elektroniná pavidalà. Tarpknygø bus ir naujasis Sigito Paruls-kio romanas „Tamsa ir partneriai“(„Alma littera“, 2012), kuriamejauno fotografo, netikëtai tapusioðiurpiø ávykiø liudininku, lûpomisatskleidþiama negailestinga tiesaapie masines þydø þudynes Lietu-voje, apie kurias iki ðiol nedráso pra-bilti në vienas ne þydø kilmës Lie-tuvos raðytojas.

T A R P T A U T I N I Ø K U L T Û R O SP RO G RAMØ CENTRO INF.

kytoja. Vardinu tai, kas man artimair ádomu, bet ið tiesø Londone ga-lima rasti labai daug visko!

Jei kûrybai pritrûksta ákvëpimo,èia ir parodos, pasirodymai, kito-kie renginiai, kursai, paskaitos – tikspëk! Ir kad tik piniginë atlaikytø!Be to, Londonas – toks miestas,kuriame yra vietos visokio plaukoþmonëms, ávairiems pomëgiams irstiliams. Susiburia nuostabûs þmo-nës, jie tave ákvepia, iðmoko kaþkonaujo, palaiko. Net ir tie, kurie ne-supranta tokios estetikos, kokià aðkuriu, vis tiek paremia, paskatina.Èia visi visada kaþko ieðko ir kaþkàatranda. Londonas – pati puikiau-sia vieta „kempinëms“.

Paprastai choreografai pradeda nuosolo projektø, daþnai pasirodoscenoje patys. Debiutuoji dirbdamasu trimis ðokëjais, kurie kilæ iðávairiø kultûrø, yra studijavæ skirtin-

kaip reaguoja, kaip improvizuoja,kaip interpretuoja mano medþia-gà. Helen Aschauer, Zoe Georgal-lis ir Charlie’s Cooperis Fordas ið-siskyrë emocijø perteikimu – visitrys ið karto suprato, pajuto, ko aðpraðau. Mane ákvepia ávairi jø pa-tirtis, skirtingos kultûros. Scenojetai suteikia iðskirtinumo ir dinami-kos. Mëgstu dirbti su ekspresyviaisðokëjais, stipriomis asmenybëmis.Scenoje man tai ádomiau nei tech-niðkai iðtobulinti kûnai.

Dirbdama skatinu ðokëjø inicia-tyvà. Kartais ðis metodas kertasi sulabai tiksliomis uþduotimis, kuriasjie turëtø atlikti. Tada – dilema. Kasman svarbiau: judesio iðraiðka, bû-tent tokia, kokià að sukûriau, ar ðo-këjø charakteris? Kartais sëdimeir aiðkinamës, kokia kiekvieno ju-desio prasmë, o kartais iðmetamevisà mano medþiagà ir ðokëjai pa-tys lipdo choreografinæ frazæ.

„Iðëjau pieno“ N U O T R A U K A I Ð W W W. J U D I T A K U N I S . C O M

7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020) 3 psl.

Lietuvos nacionaliniame dramosteatre vyksta intensyvios FerencoMolnãro (1878–1952) dramos„Lilijomas“ repeticijos (numatomapremjera – vasario 28 d.). Ðá kûrináreþisuoja Lãszló Bagossy – vienasgarsiausiø viduriniosios kartosVengrijos reþisieriø. Spektakliomuzikà kuria Gintaras Sodeika.Kompozitorius maloniai sutikopasidalinti mintimis ne tik apie ðákûriná, bet ir apie teatro muzikàapskritai.

Pastaruoju metu vis reèiau raðaimuzikà teatrui. Kodël?

Pastaraisiais metais muzikos ra-ðau tiek pat, kiek visada, gal net ðiektiek daugiau. Darbas valstybës tar-nyboje tiesiog reikalauja papildo-mo deguonies, kurá man suteikiabûtent kûryba. Bet tai daugiau mu-zika ávairiems kitiems atvejams(kûriniai atliekami tarptautiniuoseðiuolaikinës muzikos festivaliuose).O dël muzikos teatrui – sunku pa-sakyti. Matyt, turëjo ateiti laikas te-atrui pagyventi be manæs. Pastarø-jø deðimties metø mûsø dramosteatro muzikos istorija buvo mar-ga. Teatrui tebekuria þmonës, ku-rie yra suaugæ su teatru, uþaugæteatre, o tuo pat metu vyksta eks-perimentai, kaip kompozitoriaiprofesionalai pasakytø, su atsitik-tiniais þmonëmis. Ir tai yra norma-lu. Ateina nauji, jauni reþisieriai.Jie bando dirbti kitaip. Tas „kitaip“daþniausiai bûna su kitø þmoniøpagalba ieðkant naujo poþiûriokampo. „Kitoks“ poþiûris daþniau-siai gimsta pasikvietus þmones iðkito „þanro“. Tarkim, dþiazo impro-vizatoriai, be jokios abejonës, á spek-taklá atneða savo spalvà, savo laikoþenklus, garsus. Bet ði deðimtiesmetø patirtis parodë, kad svarbiau-sia vis dëlto – profesionalumas irgilus poþiûris á tai, kà darai. Ma-nau, teatre galioja savi dësniai, at-paþinti ne ðiandien ir ne vakar, okur kas seniau. Atrodytø, dramosteatras, kaip reiðkinys, ðiuo metulabai kinta, atsiranda kaþkas visið-kai naujo, já veikia ðiandieninë ko-munikacija, ávairios vieðøjø ryðiøpriemonës, bet savo esme tikrasisteatras lieka tikruoju teatru, ir vi-sus tuos rûbelius, popierëlius nuojo nuvyniojus esmë lieka ta pati.

Ferenco Molnãro „Lilijomà“ statovengras Lãszló Bagossy. Kaip susi-kirto jûsø keliai?

Nors nesu artimai paþástamas suLãszló kûryba, þinau já kaip reþisie-riø. Jo vardas gerai þinomas Euro-pos teatro pasaulyje. Labai apsi-dþiaugiau gavæs ðá pasiûlymà irentuziastingai já priëmiau.

Kartu su Oskaru Korðunovu esatepastatæ ávairiausiø spektakliø. Kuoðiame kontekste iðsiskiria „Lilijomas“?

Kai kûrinys dar nebaigtas, á to-kius klausimus atsakyti sunku. Betstebint vengrø reþisieriaus darbà sulietuviø aktoriais, atmintyje iðkyladaugybë panaðiø situacijø. Teko

dirbti su Oskaru Korðunovu, kurissvetimose ðalyse bûdavo tokiojepadëtyje kaip dabar Lãszló, kaireþisierius negali bendrauti su ak-toriais jø kalba.

Dabar stebiu Lãszló, kuris nega-li bendrauti su mûsø aktoriais lie-tuviðkai, ir man ði situacija yra labaipaþástama: á prieká judama labai at-sargiai ir lëtai. Dabar dar negalë-èiau pasakyti, kad tos reþisieriausir aktoriø, reþisieriaus ir mano þai-dimo taisyklës visiðkai nustatytos.Mes turime bendrà savo spektak-lio vizijà ir bandome kiekvienas sa-vo pastangomis prie jos artëti.

Dabar pats repeticijø ákarðtis, todëlsunku kalbëti apie muzikà – kuriantspektaklá muzika gali atsirasti netpaskutinëmis minutëmis. Bet tik-riausiai jau þinomos tam tikrosreþisieriaus sàlygos. Kaip formuojiðio spektaklio „garso takelá“?

Nesu „paskutinës dienos“ kom-pozitorius ir niekada juo nebuvau.Manau, kad ir ðiuo atveju taip ne-bus. Mes su reþisieriumi esame ap-taræ, kuriuo keliu eisime kurdamimuzikà ðiam spektakliui. Ðiandienteatre atsiranda „gyvos“ muzikosmada. Paskutiniai pavyzdþiai – „Ið-varymas“, „Kovos klubas“. „Lilijo-me“ mes taip pat kuriame „gyvà“muzikà. Gal kiek neáprastu bûdu, galtai ðiek tiek susiðauks su spektaklio„Vaidinant aukà“ estetika. Paslaptágaliu atskleisti tik ið dalies, nes noriunetikëtumo efektà palikti þiûrovui.Reþisierius turëjo tam tikrø minèiøir liko joms iðtikimas. Jis ið pat pra-dþiø norëjo, kad spektaklyje bûtø„gyva“ muzika. Tai, matyt, buvo jovizijoje. Bet man prisijungus viskaspakrypo mano, o ne reþisieriaus kryp-timi. Buvo nuspræsta „Lilijomà“ per-kelti keliais deðimtmeèiais arèiau –ne á amþiaus pradþios Budapeðtà,bet maþdaug á 6-àjá deðimtmetá kaþ-kokioje neapibrëþtoje Rytø blokoðalyje. Vadinasi, muzika rezonuossu tuo laikotarpiu.

„Lilijomà“ galima traktuoti ávairiau-siai. Ar stengsiesi ágyvendinti savosumanymà, ar daugiau paklusireþisieriaus sprendimams?

Kol kas að ne iki galo suprantupagrindinæ ðios pjesës mintá, betkartu tai mane intriguoja. Gal tai iryra kûryba, kai ágyvendinamas nekaþkoks sugalvotas kûrinys, bet kaijá, kaip reþisierius mëgsta kartoti, „ku-riame visi kartu“. Taigi að vis ieðkauatsakymø á klausimus, kuriuos Mol-nãras kelia pjesëje. Þinau, kad jiVengrijoje gerai þinoma, jà daþnai sta-to ávairûs reþisieriai. Todël daugelisdalykø reþisieriui yra savaime supran-tami. Bet taip nëra èia, Lietuvoje. Mesdar tebeðifruojame pagrindines pras-mes. Kai jà perskaitëm, buvo viskaslyg ir aiðku, bet po kai kuriø reþisie-riaus sprendimø viskas pasikeitë,atsirado klaustukø, pradëjome gal-voti ir apie kitokias prasmes.

Kiek Tavo muzikà veikia konkretûsaktoriai?

Aktoriø á turinèius ir neturinèiusmuzikiniø pagrindø neskirstau. Jiedaþniausiai yra gabûs þmonës ir galisukurti labai muzikalaus þmogausiliuzijà. Nors paprastai aktoriai turiir muzikiná iðsilavinimà. Stebëdamasrepeticijas, að tiesiog „kolekcionuo-ju“ galvoje gimstanèias mintis. Kaistebiu aktorius, pradedu girdëtijuos dainuojanèius vienà ar kità mo-tyvà arba kitaip muzikine prasmebesielgianèius. Konkretûs þmonësinspiruoja konkreèius dalykus.

Tavo pirmasis spektaklis – „Ten bûtièia“ pagal Daniilà Charmsà (prem-jera 1990 metais). Ðis OskaroKorðunovo spektaklis – bene ryð-kiausias lietuviø modernaus teatropavyzdys, já be Tavo muzikos sunkuásivaizduoti. Kà apie teatro muzikàmàstei tuomet ir kaip tos mintysatrodo ðiandien?

Tà laikà atsimenu labai gerai.Jaunas, ambicingas kompozitorius,norintis ásitvirtinti teatre: bûti ryð-kus, matomas, iðgirstas. Tuomet taibuvo labai svarbu. Ðiandien esu kiekkitos nuomonës: kompozitoriusyra ryðkus, gerai atlieka savo funk-cijà ne tada, kai viskà spektaklyje„uþgoþia“, bet kai po spektaklio galipasakyti, kad negirdëjai muzikos.Kai muzika bûna taip áausta á kûri-nio visumà, kad jos atskirai net irnegali prisiminti.

Originali muzika dramos teatrotradicijoje Lietuvoje yra nelabai ið-analizuota. O tema ádomi. Teko ne-maþai keliauti, dirbti ávairiuose te-atruose, ir esu ásitikinæs, kad niekurpasaulyje á muzikà dramos spek-takliuose nëra taip atsakingai þiû-rima, kaip Lietuvoje. Daugybëje pa-saulio teatrø muzikà spektakliuipagal sàraðà parenka garso opera-torius. O Lietuvoje beveik kiekvie-nam spektakliui kvieèiamas kom-pozitorius, jis daþniausiai kuriaoriginalià, specialià muzikà. Ir spek-taklis jau tuo tampa vertingas.

Sukûrei muzikà keturiasdeðimtdviem spektakliams. Kurie ið jø Taubrangiausi?

Man brangûs visi spektakliai,tarp jø „Oidipas karalius“, „Tosakys“ – spektaklis, kurio nematëLietuvos publika.

Seki ðiuolaikinio teatro procesà.Kokias bendras teatro tendencijaspastebi?

Man ádomûs ne vien ðiandienvykstantys teatro, bet ir dailës, mu-zikos, operos procesai. Norint su-prasti tai, kas ðiandien vyksta dra-mos teatre, turi bûti smalsus visaispoþiûriais, nes jei atsilieki kuriojenors ið minëtø srièiø, toje mozaiko-je trûksta kokio nors komponento,pradedi jausti, kad ne viskà þinai, otai reiðkia, kad ne viskà teisingai su-pranti. Þmogui smalsumas yra bû-tinas. Ne veltui sakoma: „Þmogusjaunas tol, kol yra smalsus.“

Daug neskaitau nei teorinës, neikritinës medþiagos apie teatrà, to-dël laisvai negaliu manipuliuoti ko-kiais nors „vakar“ atsiradusiais ter-minais apie teatro reiðkinius. Yrateoriniai ðiandieniø reiðkiniø pava-dinimai, bet visada atskirsime talen-tingai sukurtus kûrinius nuo jovalo.Niekada eksperimentinis jovalas dëltalentingø kritikø netaps meno kû-riniu, o talentingai sukurtà scenosveikalà þiûrovai visada pastebës irávertins, net ir be terminø. Að me-no kûrinius skirstau á talentingaisukurtus ir ne.

Kodël vis dëlto iðkeitei teatrà ápolitikà?

Neiðkeièiau. Kaip tik daugiau te-atro pradëjau matyti politikoje irlabiau suvokti politikà kaip teatrà.Man tai leidþia bûti þmogumi, lei-dþia jaustis menininku. Þinoma, èiatik laiko klausimas, kada að „tech-niðkai“ ið tos vadinamosios politi-

kos iðeisiu. Labai atsakingai sakauTau ir visiems penkiems þmonëms,kurie skaitys ðá interviu: að – meni-ninkas, ir niekada kitkuo nebûsiu.

Ar domiesi kitø kompozitoriø dar-bais? Kà manai apie Sauliaus Prû-saièio muzikà „Iðvarymui“?

Kitø kompozitoriø muzika tikraidomiuosi. Kiekvienam kompozito-riui jo kolegø darbai yra ir smalsu-mo patenkinimas, ir tam tikrasmaistas, vitaminai, dopingas. „Ið-varymas“ muzikiniu poþiûriu – la-bai sëkmingas spektaklis, nes tiks-liai, nedirbtinai ir giliai iðreiðkia,komentuoja, stiprina dramaturgoir reþisieriaus idëjà, per visà spek-taklá jà nuosekliai, kokybiðkai ir ta-lentingai ryðkina. Jeigu paklaustummanæs, ar bûèiau galëjæs ðiamespektaklyje kà nors geresnio pada-ryti, atsakyèiau, kad ne.

Ar ketini kada nors visai gráþti áteatro pasaulá?

Tikrai taip.

Tavo sûnus Vainius, talentingasaktorius, vis dar blaðkosi sudëtin-game teatro pasaulyje, nors buvopuikus muzikantas. Kaip vertini jopasirinkimà?

Kai stebiu Vainiø, matau visiðkainesiblaðkantá þmogø, kuris jauèiasitikras dël savo pasirinkimo. Di-dþiuojuosi jo tvirtumu ir nuosek-lumu. Jo atsakomybë man tikrai ke-lia didþiulæ pagarbà ir að labaivertinu jo pasirinkimà. Kai kadaisejá perspëjau, kad renkasi labai sun-kià duonà – duonà menininko, ku-ris yra priklausomas nuo kito me-nininko, jis man atsakë: „Taip, tëti,suprantu, bet turbût pamirðai, kadað esu uþaugæs teatre.“ Ir tai, ma-tyt, nulëmë ne tik meilæ teatrui, betir savo gyvenimo neásivaizdavimà bejo. Kartà juokëmës prisiminæ: spek-taklá „Ten bûti èia“ Vainius matëlabai daug kartø. Tada jis dar buvokokiø 5–6 metø. Kai jis vël ruoðësieiti þiûrëti ðio spektaklio su mani-mi, paklausiau: „Kodël, juk matei játiek daug kartø?“ Jis man nuoðir-dþiausiai prisipaþino, kad tikisi, jogspektaklis gal kaip nors kitaip baig-sis. Jis ðventai tikëjo, kad spektaklisnebûtinai vyksta „visada taip pat“.

P A R E N G ËD A I V A Ð A B A S E V I È I E N Ë

Sugráþimas á teatràSu kompozitoriumi Gintaru Sodeika kalbasi Daiva Ðabasevièienë

P a ð n e k e s i a i

„Ten bûti èia“

N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O

4 psl. 7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020)

K i n a s

Linas Vildþiûnas

Roterdamo kino festivalá, pasi-þymëjusá aukðta publikos kultûra,ðiemet staiga uþtvindë alus ir spra-gësiai. Kitaip tariant, nugalëjokompleksinis multipleksø verslas.Matyt, tereikëjo „liberalizuoti“ þiû-rovams galiojusias festivalio taisyk-les, „atverti ðliuzus“, ir jau sufor-muoti áproèiai plûstelëjo á kinosales, kuriose ëmë poðkëti alaus bu-teliø kamðèiai. Galima daryti iðvadà,kad pats þiûrovas èia niekuo dëtas irið esmës nesiskiria nei Lietuvoje, neiOlandijoje. Juk „Forum Cinemas“&Co ilgai pluðëjo, kol áskiepijo jambûtent toká kino vartojimo sàlyginárefleksà, siunèiantá smegenø þieveine tik fiziologiná, bet ir socialinásignalà, skatinantá „atitikti stan-dartus“.

Uþtat meniniai ðiemetinio IFFR(Internacional Film Festival Rotter-dam) standartai buvo pastebimaiaukðtesni nei keletà paskutiniøjømetø. Panaðu, kad naujoji festiva-lio komanda pasimokë ið pernykð-tës nesëkmës, persirgo vaikiðkaeksperimentavimo liga ir gráþo priegerai subalansuotos programos.IFFR vizitinë kortelë tebëra jaunøreþisieriø ir Azijos bei Lotynø Ame-rikos ðaliø kinas, o já þiûrëti – ganaspecifinis uþsiëmimas, bet ðiemetpakako ir þinomø kûrëjø pavar-dþiø, parodyta pilna Kiros Mura-tovos filmø retrospektyva, specia-li programa buvo skirta Irano kinuiir t.t.

Pastarasis renginys gal net kiekpavëluotas, nes Irano kinas jau se-niai yra pasaulio dëmesio centre,taèiau IFFR programø sudarytojaisavo sumanymà imtis ðios progra-mos bûtent dabar pagrindë taip:kino festivalius pasiekia vis maþiaufilmø ið Irano, kinas èia patiria visgrieþtesnius cenzûros suvarþymus,valdþia griebiasi net atvirø represi-jø prieð kûrëjus, teisiðkai susido-rota su Jafaru Panahi, jam skirtasnamø areðtas ir uþdrausta kurti fil-mus, vis daugiau reþisieriø emig-ruoja, todël ir nuspræsta pasido-mëti, kas gi ðiuo metu vyksta uþ ðiosuþdaros ðalies sienø. Þinoma, beuþsienyje darytø filmø neapsieita.Antai kurdø kilmës reþisierius Bah-manas Ghobadi paskutiná savo fil-mà filmavo Turkijoje. Dokumenti-ninkë Nahid Person Sarvestani darprieð trisdeðimt metø gavo prie-globstá Ðvedijoje, kur ir pradëjokurti kinà. „Atimta mano revoliu-cija“ („My Stolen Revolution“) –tai politiniø protestø bangos prieðprezidento Ahmadinejado perrin-kimà inspiruotas karèiø prisimini-mø filmas. 1979 m. prasidëjusià Ira-no revoliucijà entuziastingai palaikëkairiøjø paþiûrø studentai, netru-kus sukiðti á naujojo reþimo kalëji-mus. Daugelis dingo be þinios, tarpjø buvo ir Nahid Sarvestani brolis.Autorë nusprendë ieðkoti iðlikusiøgyvøjø ir drauge sugráþti á þlugusiølûkesèiø jaunystæ.

Islamo revoliucijai pritarë ir vie-

Vieno medþio lapaiBaigësi Tarptautinis Roterdamo kino festivalis

nas þymiausiø, ðalia Abbaso Kia-rostami, Irano kino kûrëjø Moh-senas Makhmalbafas, galiausiai taippat turëjæs apleisti tëvynæ. Jo ne-priklausomoje studijoje „Makhmal-baf Film House“ sukurtas „Sodinin-kas“ („Bagheban“) – tai filosofinisdisputas apie religinæ netoleranci-jà, kontrasto principu pasitelkiantnepaprastos harmonijos vaizdus,nufilmuotus bahajø soduose Hai-foje. Reþisierius, ávardijantis savekaip filmus kuriantá agnostikà, susûnumi Maysamu, prodiuseriu beikino operatoriumi, vyksta á Izraelá,didþiausià ðiuolaikinio Irano prie-ðà, kad papasakotø apie prieglobs-tá èia radusá bahajø tikëjimà, prasi-dëjusá Irane prieð 170 metø, taèiauiðguità ið ðalies, galutinai – po isla-mo revoliucijos. Bahajai pripaþástavisas religijas, teigia, kad Dievas, su-kûræs amþinà ir tobulà pasaulá, ap-sireiðkia per pranaðus Zaratustrà,Jëzø Kristø, Mahometà, bahaizmopradininkà Baha Ullah, tad jø tikë-jimas esàs universalus, jie neturiðventikø ir religiniø apeigø, pasisa-ko uþ socialinæ, rasinæ, lyèiø lygybæ,visuotiná ðvietimà, tiki bûsima pa-saulio taika ir klestëjimu. Þmo-nës – tai vieno medþio lapai, sie-kiantys ðviesos, jie visi skirtingi, betmedis nuo to tik graþesnis, veðles-nis, brandinantis vaisius. Ðtai ko-dël sodø kûrimas yra neatskiriamabahajø dvasinio pasaulio praktika.

Esu þiûrëjæs á Haifos bahajø so-dus nuo virðutinës terasos, bettuomet nesusimàsèiau apie jø me-

vui imponuoja bahajø pacifizmas,skelbiantis individo unikalumà irþmonijos vienumà, á kà sûnus at-kerta, kad tai esà tik tol, kol tai ne-didelës bendruomenës tikëjimas(pasaulyje yra apie 7 mln. bahaiz-mo iðpaþinëjø). Gyvendamas Pa-ryþiuje Chomeini taip pat kalbëjoapie laisvæ, o vëliau jà kuo þiauriau-siai pamynë. Tëvas sako, kad bahajøpavyzdys rodo, jog tikëjimà galimaatnaujinti ir, atmetus neapykantà,paversti gërio troðkimu. Sûnus at-remia, kad tikëjimas yra blogio ðal-tinis, kad jis visad buvo karø prie-þastis, o jei taip, tai verèiau neturëtijokio tikëjimo.

Taip ir neiðsprendæ ginèo, juoduiðsiskiria: Mohsenas lieka su sodi-ninku, o Maysamas iðsirengia ap-lankyti Jeruzalës, ðventojo trijø re-ligijø miesto, kuris yra tarsi bahajøsodø harmonijos prieðingybë.Vaikðèiodamas po Kristaus Kapobaþnyèià, stovëdamas prie Raudøsienos, Maysamas svarsto, kodëlDievas nusprendë Jo vardu vyks-tanèià nesantaikà sutelkti vienojevietoje. Jeigu Iranas, tarkim, ávyk-dytø savo paþadà nuðluoti nuo þe-mës pavirðiaus Raudø sienà, tai ne-beliktø ir virð jos stovinèios al Aksosmeèetës. Kita vertus, neapykantàvisuomet kursto ne paprasti, betiðsilavinæ þmonës. Gráþæs atgal, sû-nus randa tëvà rieðkuèiomis lais-tantá gëles sodo terasoje. Paskuti-niai reþisieriaus tremtinio þodþiai,paliekant iðtremto tikëjimo buvei-næ, yra ðie: „Að esu krikðèionis, mu-

visuomenës ir autoritarizmo alego-rijà, taèiau, man regis, tai gerokaipritempta. Akivaizdu, kad Irano ki-nas turi griebtis perkeltiniø pras-miø, mums kadaise taip gerai paþi-notos Ezopo kalbos, bet ne ðiuoatveju. Teherane madingas video-menininkas Shirvani veikiau þaidþiaabsurdo stilistikos beprasmybe irsocialiniø poteksèiø èia ieðkoti ne-verta. Psichologiniø – taip. Karið-kio ðeimoje iðaugæs reþisierius pri-paþásta, kad stengësi iðsivaduoti iðtëvo priklausomybës. Taèiau ádo-mesnis jo poþiûris á Irano kinà:„Daugelá metø festivaliai kviesda-vosi tik realistinës pakraipos persøfilmus. Kinui atëjo laikas iðeiti iðtëvø ðeðëlio.“ Regis, tam „tëvø ðe-ðëliui“ Shirvani pirmiausia ir turë-tø dëkoti uþ savo prizà.

Kiti du „Tigro“ apdovanojimaiteko slovakø ir èekø bendros ga-mybos filmui „Mano ðuo Kileris“(„Moj pes Killer“, reþ. Mira For-nay) ir austrø juostai „Kareivë Þa-na“ („Soldate Jeannette“, reþ. Da-niel Hoesl). Gaila, kad nepavykopamatyti pirmojo, – socialinës ap-linkybës, atvedanèios jaunà vyrukàpas neonacius, manau, aktualios irLietuvai, tik pas mus jø niekas ne-nagrinëja. „Kareivë Þana“ (aliuzijaá Jeanne’à d’Arc) – labai neáprastaslaisvës manifestas. Vienos aukðtuo-menei priklausanti Fani gyvena nie-kieno nevarþoma, nuomojasi didþiulásenoviná butà, perkasi nereikalingustualetus aukðtosios mados parduo-tuvëse, pietauja prabangiuose res-toranuose, ir në vienas veido rau-menø krustelëjimas neiðduoda,kad ji artëja prie finansinio þlugi-mo. Taèiau ta diena iðauðta. Ta pa-èia neáþvelgiama veido iðraiðka Fa-ni pasiima ið banko visus likusiuspinigus ir su kuprine patraukia ákalnus, kur tiesiogine prasme su-degina visus tiltus (graþiai kadre at-rodo á lauþà metami stambiø eurobanknotø pakeliai), kad pradëtønaujà gyvenimà kaip samdinë fer-moje, ið kur galës keliauti toliau,kada tik panorëjusi. Labai patrauk-lia forma perteikdamas vidinæ sa-vo herojës laisvæ, Danielis Hoesliskvestionuoja pinigø galià ir èia jampuikiai talkina neprofesionali ak-torë Johanna Orsini-Rosenberg,beje, senos giminës palikuonë.

Pilnametraþiø filmø konkursoþiuri ðiemet posëdþiavo mums ne-blogai paþástamas reþisierius Ser-gejus Loznica, jau patekæs á kino„istebliðmentà“, tad keletas þodþiøapie jo antrà vaidybiná filmà „Rû-ke“ („V tumane“), apdovanotàFIPRESCI prizu Kanuose, juo la-biau kad finansavimo jam Loznicaieðkojo ir Lietuvoje, o titruose ne-maþai lietuviðkø pavardþiø, prade-dant montaþo reþisierium DanieliumKokanauskiu. Filmas neabejotinaigeresnis uþ pirmà vaidybiná „Manolaimë“, kuris buvo Vakarams skirtakonjunktûra apie laukinës Rusijosbaisybes. Gelbsti autentiðka, skau-dþiai iðgyventa Vasilio Bykavo kari-në proza – jos pagrindu paraðytasscenarijus, – atskleidusi neiðpasa-kytà baltarusiø tautos, Antrojo pa-saulinio karo metais atsidûrusiostarp dviejø ugniø, situacijos tragiz-mà. Filmo herojus, melagingai ap-kaltintas kolaboravimu su vokie-èiais, turi tik toká pasirinkimà: arbatikrai tapti iðdaviku, nes vis vien bussuðaudytas partizanø, arba pats pa-sirinkti mirtá. Taèiau ði egzistencinëdilema perteikiama vangiai, racio-naliai, be krislo emocijos. Jauti, kadreþisieriø psichologiðkai slegia pri-siminimai apie Larisos Ðepitko fil-mà „Pakilimas“, sukurtà pagal By-kavo apysakà „Sotnikovas“, pakëlæspanaðià kolizijà iki antikinës trage-dijos aukðtumø. Reþisieriaus laimë,kad jo neprisimena ðiuolaikiniaivertintojai.

Ta proga vienas festivalio anek-dotas. Naujame rusø „èernuchos“klasiko Aleksejaus Balabanovo fil-me „Að irgi noriu“ („Ja toþe cho-èu“) yra padidintos radiacijos zo-na, saugoma kariuomenës, kuriojegalima rasti laimæ. Susitikime suþiûrovais paklaustas, ar èia nesa-ma sàðaukø su Tarkovskio „Stalke-riu“, Balabanovas atsakë nepaþiû-rëjæs jo iki pabaigos, nes tai labainuobodus filmas. Þinoma, Balaba-novo zona kitokia, bet apie tai darbus progos pakalbëti.

Su savaitraðèio skaitytojais no-riu pasidalyti áspûdþiais, kurie no-rom nenorom priminë man ðlykð-èià valstybinæ „Vilniaus – Europoskultûros sostinës“ aferà. Pernai

ditatyviàjà prasmæ. MohsenasMakhmalbafas taip pat ateina èiatarsi nieko neþinantis, tiesiog gro-þëdamasis sodø simetrija, tiesiomispelargonijø ir naðlaièiø linijomis, ta-ko þvirgþdo árëmintu alyvmedþiu,medþio ðakø ir saulëlydþio grafika,paukðèio akimi (nespalvoti kadrai)aprëpdamas sodus ið oro. Taèiaunorint suprasti jø paskirtá, reikiaásiþiûrëti ið arti. Stebint, kaip kiek-vienà þiedà, tarsi atlikdamas ðven-tà ritualà, delnais apkaupia sodi-ninkas Eona ið Naujosios Gvinëjos,radæs èia egzistencijos pilnatvæ,kaip jis rieðkuèiomis neða vandenákiekvienam daigui, tarsi kviesdamaslietø. Anot Eonos, þmonës yra kaipðalia auganèios skirtingos gëlës, betjie to nesupranta. Taèiau þmogaussiela – jo veidrodis, reikia tik nu-ðluostyti nuo jo dulkes.

Lygiagreèiai vyksta tëvo ir sûnauspokalbis apie tikëjimo misijà. Të-

sulmonas, budistas, judëjas, zoro-astrizmo iðpaþinëjas, netikintisþmogus, að – jie visi kartu.“

Irane toks filmas ðiandien nega-lëtø bûti sukurtas. Ðalies kinema-tografo vidinë situacija gerokai pa-sikeitusi ir sunkiai nusakoma.Pavyzdys galëtø bûti vienu ið trijølygiaverèiø IFFR konkursinës pro-gramos prizø apdovanotas Mo-hammado Shirvani filmas „FatShaker“, kurio pavadinimà vers-èiau „Storasis ðeimininkas“. Pasi-telkæs absurdà, groteskà ir ðlykðtu-mo estetikà reþisierius vaizduojaklaikiai nutukusá tëvà, besiverèiantátuo, kad pakiða savo sûnø kaip jau-kà ir apsimetæs pareigûnu ðanta-þuoja emancipuotas merginas ne-va dël nepilnameèiø viliojimo, kà,beje, alogiðkoje vaizdø sekoje netaip jau lengva suprasti. Parodþiusfilmà Sandanso festivalyje kritikaisuskato kalbëti apie patriarchalinës N U K E L T A Á 5 P S L .

„Kareivë Þana“

„Sodininkas“

7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020) 5 psl.

M u z i k a

Laimutë Ligeikaitë

Pirmasis ðiais metais kompakti-nës plokðtelës sutiktuviø vakarasVilniaus rotuðëje sausio 28 d. – tikpradþia ne vienai panaðiai progai,nes CD leidyba smarkiai suaktyvë-jusi. Taèiau „sutiktoji“ kompaktinëplokðtelë „Yiddish songs – a letterfrom the past (Laiðkai ið praei-ties)“, kurià áraðë Rafailas Karpis(tenoras) ir Darius Maþintas (for-tepijonas), neabejotinai iðsiskiria iðvisø iðleistø áraðø ne vien muziki-niais, bet ir svarbiais mikroistori-niais þenklais. Ðiose balsui ir forte-pijonui aranþuotose þydø liaudiesir autorinëse dainose, atliekamosejidið kalba, atsispindi iki Antrojopasaulinio karo Lietuvoje gyvenu-siø þmoniø buitis, socialiniai ryðiai,iðgyvenimai ir kiekvieno asmeninëtragedija uþklupus karui. Ávairiønuotaikø dainos, tarp kuriø yra irpasodrintø ðmaikðèia autoironija(þydø liaudies daina „Freilechs It-cik“ – „Iciko vestuvës“), persmelk-tø skausmingais gimtojo miesto,geto prisiminimais (AlexanderioOlshanetskio „Vilne“ – „Vilnius“),kupinø raudos dramatizmo (Mau-rice’o Ravelio „Kaddish“), – tarsinuo laiko pageltæs ðeimos albumas,ðiandien jau tapæs istorine ir kul-tûrine vertybe.

Daugelio dainø tekstø autoriaibuvo aktyvûs kultûros veikëjai, glau-dþiai susijæ su Vilniumi ir Lietuva.Nors litvakai, viena ið gausiausiøtautiniø bendrijø, tarpusavyje pa-prastai bendravo jidið kalba, daug

Nesvetimos istorijosNauja kompaktinë plokðtelë „Yiddish songs – a letter from the past (Laiðkai ið praeities)“

jø mokëjo ir lietuviðkai, nesunkiaiintegravosi á Lietuvos kultûrà. Tie-sa, mûsø seneliai ir proseneliai pri-simena abiejø tautø viena kità pa-ðiepianèio folkloro, taèiau tai mûsøbendram bûviui tik suteikia sodres-niø spalvø. Neabejojama, kad irmuzikinis þydø tautos paveldas,nors iðsiskiriantis savitu koloritu,neiðvengiamai buvo paveiktas kar-tu gyvenusiø tautø (lenkø, rusø)ir, be abejo, lietuviø muzikinës kul-tûros. Kompozitorius AnatolijusÐenderovas, Leipcige vartydamasþydø muzikos tyrinëtojo Abraha-mo Idelsono daugiatomá (iðleistà3–4-ajame deðimtmetyje), yra atra-dæs ádomià sàvokà – „lietuviðka der-më“ („lithuanian mode“). Tai der-minis savitumas, kuris iðskiria kaiptik Lietuvos þydø muzikà. Taigi pla-èiai þinomi faktai byloja ir apie per-sipynusias muzikinës kalbos gijas,kà jau kalbëti apie kitas kultûrinesbendrybes.

Nematoma, bet svarbi aplinkybëyra ta, kad plokðtelës radimosi pro-cesà nuoðirdþiai asmeniðkai iðgyve-no patys atlikëjai. Ilgai brandinta

plokðtelë tapo ne tik dviejø talen-tingø muzikø veiklos faktu, bet irsvarbia jø gyvenimo bei pasaulëþiû-ros dalimi. Rafailas Karpis prasi-tarë, jog dainas jidið kalba kaupiaseniai (nuo vaikystës ðia kalba dai-nuoja), taip pat ieðko jø visuoseámanomuose ðaltiniuose. M. Maþ-vydo bibliotekoje netgi rado Rieta-ve 1921 m. iðleistas unikalias kom-pozitoriaus litvako GabrieliausGrado dainø natas (plokðtelëje pa-teikiamas jo dainø ciklas). Plokðte-lës pavadinimas taip pat atspindiasmeniðkà santyká su savo ðakni-mis, atgaivintais prisiminimais ir gi-minystës ryðiais. „Pavadinimas„Laiðkai ið praeities“ galvoje mansuskambo tuomet, kai giminës iðuþsienio atsiuntë senelio vestuvinænuotraukà, darytà 1931 metais“, –sakë R. Karpis. „O mano ðeimojevisuomet buvo skiepijama toleran-cija kitoms tautoms. Lietuvoje gy-vena daug ávairiø tautiniø kultûrøir man jos labai ádomios“, – sakoDarius Maþintas. Pianistas dþiau-giasi, kad prieð trejus metus prasi-dëjæs sceninis bendradarbiavimassu R. Karpiu atneðë ne tik daugpuikiø koncertø, bet ir nykstanèiounikalaus kultûros klodo paþinimà.Beje, abiem atlikëjams reiktø pa-reikðti komplimentà uþ neper-spaustà, perdëtai nesureikðmintà,o subtiliai ir skoningai perteikiamàdainø skambesá, intonacinius niu-ansus, nuotaikas, stilistikà. Tarsi su-skamba CD lankstinuke tos nespal-votos, „smetoniðkos“ nuotraukos,ið kuriø þvelgia gausios ðeimos, jau-

navedþiai, smalsus vaikas... Koks jølikimas? Sutiktuviø vakarui einantá pabaigà buvo atlikta ir liûdniausiaáraðyta daina – Ðiauliø gete Ch. Chay-tin sukurta „A Yiddish kind“ – „Þy-dø vaikas“ (aranþavo Vytautas Mið-kinis) apie motinos pas svetimusþmones slepiamam vaikui iðsakytàpriesakà uþmirðti savo ðaknis, tau-tybæ, kalbà, kad tik iðliktø...

Ádëjus ðià plokðtelæ, ið grotuvosuskambës savitos kultûros, kuri irnatûraliai nyko, ir smarkiai buvonaikinama, sentimentai. Beje, pa-naðiø sentimentø turi ir lietuviø tau-ta. Nedaug teiðleista ir atliekamapartizanø dainø, vis dar nustumtasá paraðtes miesto romanso þanras,kurio ryðkiausias raðytinis ðaltinistaip ir liko kadaise Zitos Kelmic-kaitës sudaryta knygelë „Að ið mei-lës gavau dþiovà“. Profesionaliaiaranþuoto ir pritaikyto scenai to-kio repertuaro – vienas kitas fakte-lis. Maþai þinoma vokalinë lietuviø

iðeiviø kûryba, kà jau kalbëti apietai, kad visuomenë iki ðiol nëra su-paþindinta su originaliomis ir ver-tingomis, tarkime, Stasio Vainiûno,Vlado Jakubëno, Juliaus Gaideliodainomis. Ar galime tikëtis, kadjauni atlikëjai imtøsi tokios misijos?

Rafailas Karpis ir Darius Maþin-tas (jo vadovaujama VðÁ „CultureLive“ ðá CD iðleido bei platina) pa-rodë puikø pavyzdá ir norà nuoðir-dþiai prisidëti prie þydø muzikosgaivinimo, skleisti jà plaèiau. Plokð-telëje áraðytos dainos jau reprezen-tuoja ðá mûsø paveldo klodà ir uþLietuvos ribø. Pernai vasaros pra-dþioje kompaktinës plokðtelës re-pertuarà jie pristatë Briuselyje vy-kusiame Lietuvos þydø kultûrosdienø programos uþdaryme, kurbuvo labai ðiltai priimti vietinës ben-druomenës. Beje, kaip ir þvarboka-me Vilniuje, kur jau pasklido þiniaapie jø papasakotà istorijà, muzi-kos garsuose atgimusià ið praeities.

ðios sostinës vardà dalijosi Slovë-nijos Mariboras ir Portugalijos Gi-marainsas. Apie pastaràjá vos 40tûkst. gyventojø turintá miestà ikiðiol net nebuvau girdëjæs, nors jisyra pirmoji Portugalijos sostinë irpasaulio paveldo paminklas. Ir kàgi? IFFR buvo parodyti net du ðiamávykiui skirti filmai, dabar garsinan-tys já pasauliui. „Bokðtai ir kome-tos“ („Torres & cometas“, reþ.Gonšalo Tocha) – tai bendra pa-þintis su miestu, jo þmonëmis, ar-chitektûra, ðventaisiais, senaisiaisamatais, istorinëmis ambicijomis.Suþinome, kad èia, ðalies ðiaurëje,grafas Alfonsas Henrikas, vëliau ta-pæs karaliumi Alfonsu I Uþkariau-toju, 1128 m. birþelio 24 d. sumuðëKastilijos ir Leono kariuomenæ irtapo savarankiðku valdovu, todëltrumpiausia metø diena laikomaPortugalijos gimimo diena, o Gi-marainsas yra jos lopðys. Apie taikalba á iðkilmes atvykæs ðalies prezi-dentas, beje, pasitiktas protestuo-tojø. Senukai kavinëje aptarinëjapolitikà ir juokauja, kad Portugali-jos atstovai Europos Taryboje, re-gis, jau pamirðo portugalø kalbà,keistuoliai miesto patriotai svajojapristatyti prieð 200 metø neuþbaig-tai baþnyèiai bokðtà, o tempera-

mentingas akordeonistø ansamblisdainuoja kupletus apie kultûrossostinæ. Pasidairymas po Gimarain-sà nestokoja humoro ir giedrosnuotaikos.

Taèiau ðis nedidelis miestas ini-cijavo ir ambicingesná kino projek-tà: pasikvietë þinomus reþisieriusAki Kaurismäki, Pedro Costà, Vic-torà Erice bei Manoelá de Oliveiràir papraðë sukurti trumpas istori-

laike ástrigusá baro savininkà, kurioástaiga ir baldais, ir valgiaraðèiu pri-mena gal kokio 5-ojo deðimtmeèiokaimo snarglinæ. Nesulaukdamasklientø, jis nuseka paskui juos á mo-dernø restoranà ir ásitikina, kad tentikrai skaniau. O nusiþiûrëjæs mer-ginà supranta, kad yra ir geresniøkavalieriø.

Pedro Costa daro ekskursà á ne-senà kolonijinæ ðalies praeitá ir mez-

150 metø veikusá Gimarainsoaudimo fabrikà. Dabar jis stovi ap-leistas, tuðèiomis langø kiaurymë-mis, nes tekstilës pramonë persi-këlë á Azijà. Vienoje patalpojepakabinæs ant sienos XX a. pra-dþios fotografijà, kurioje uþfiksuo-ti pietûs fabriko valgykloje, ir pa-statæs këdæ paðnekovui Ericeklausosi buvusiø darbininkø pasa-kojimø. Su fabriku buvo susijæs ið-tisø kartø gyvenimas, jis nebuvolengvas, kà liudija veidai fotografi-joje. Neþinome, apie kà galvoja ðieþmonës, bet jø akyse atsispindi kaþ-koks amþinas liûdesys. Taèiau taibuvo besisukantis ratas, – moterys,kurias kûdikystëje motinos þindëper pietø pertraukà, vëliau èia pa-èios þindë savo kûdikius. Dabar tasratas sustojæs. Tai tipiðkas „kalban-èiø galvø“ filmas, kuris dar kartàpatvirtina, kaip daug ir kaip jaut-riai galima pasakyti apie þmogø pa-sirinkus tokià asketiðkà formà. Vie-toj paskutinio paðnekovo ant këdëspastatytas akordeonas. Jis priklau-so muzikantui, pirmos fabrike ne-bedirbusios kartos atstovui. Tëvaipaaukojo viskà, kad tik jam nerei-këtø stoti prie stakliø. Jis ima in-strumentà á rankas ir ekranà uþlie-ja virtuoziðkai atliekama ilgesingaatsisveikinimo melodija.

Paskutinis noveliø filmo ðtrichaspriklauso ðimto ketveriø metø Ma-noeliui de Oliveirai. Beveik neáti-

këtina, bet jo braiþas tvirtas ir ener-gingas. Festivalyje parodytas ir darvienas reþisieriaus darbas – sàmo-ningai teatraliðka 1923 m. paraðytosRaulio Brandåo sentimentaliospjesës „Þebo ir ðeðëlis“ („Gebo ea sombra“) ekranizacija, kur jis ákal-bëjo nusifilmuoti legendomis tapu-sius kino „aukso amþiaus“ aktoriusClaudià Cardinalæ, Jeanne’à Mo-reau ir Michaelá Lonsdale’à. Tai sti-lingas, bet akademiðkas filmas, otrumpoje novelëje „Nugalëtas uþ-kariautojas“ akivaizdus ironiðkasde Oliveiros poþiûris á dabartá ir ko-ne jaunatviðkas improvizatoriaustalentas. Taigi, koks mûsø ryðys supraeitimi pagal de Oliveirà? Á visið-kai tuðèias Gimarainso senamies-èio gatves ið autobusø pasipila mi-nia turistø. Bet jie labai klusnûs irorganizuoti. Eina vora ir në perþingsná nenukrypsta nuo tako, ku-riuo juos veda nuobodþiaujantis gi-das. Þiûri tik ten, tiksliau, fotogra-fuoja tik tà, kà gidas jiems parodopirðtu. Priëjæ prie Alfredo Henri-ko paminklo visi kaip vienas nukrei-pia savo aparatus á karaliø uþka-riautojà, ir jis akimirksniu tampanugalëtas.

„Kinas – tai tikrovës santykis suakimi, ne su objektyvo stiklu“, – sa-ko savo filme Mohsenas Makhmal-bafas. Deja, ðiandieninë tikrovë visdaþniau matoma vien tik per stiklà.

A T K E L T A I Ð 4 P S L .

gà ásivaizduojamà disputà tarp iðli-kusio gyvo ir seniai þuvusio karei-vio. Jo estetikai bûdingi vaizdo mi-nimalizmas ir teksto gausa.

Sveèias ið kaimyninës Ispanijos,garsus, bet mums neþinomas reþi-sierius Victoras Erice sukûrë maþàdokumentinio kino ðedevrà apie

jas, kuriose atsispindëtø santykissu praeitimi. Taip atsirado labai skir-tingø noveliø filmas „Istorinis cen-tras“ („Centro histórico“). Kauris-mäki atvaþiavo su nuolatiniu savoaktoriumi Ilkka Koivula ir sauáprasta maniera nufilmavo melan-choliðkà komedijà be teksto apie

Manoelio de Oliveiros novelë „Nugalëtas uþkariautojas“ ið filmo„Istorinis centras“

6 psl. 7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020)

D a i l ë

Monika Kalinauskaitë

Pamënkalnio galerijoje mane pa-sitiko keli dar pilkesni nei pakeliui,tik daug þemiau nusileidæ debesys.Karinos Lukauskaitës instaliacija„Jo spalva kaip debesies prieð lie-tø“ ákurdinta tiesiai prieðais duris.Neaiðku, kas turëtø bûti tas jis, o aðprisibijau aiðkintis – tegu meninin-kë iðsaugo ðià paslaptá. Jau ið paro-dos pavadinimo ir apraðymo, ku-riame kalbama apie menininkëssaviieðkos ir jausmo kelius, aiðku,kad èia teks klausytis iðpaþinties. Oiðgirsti per daug beveik taip pat bai-su, kaip neiðklausyti iki galo.

Apeidama ðá debesynà prisime-nu pastaruoju metu daugelyje sti-lingø ir madingø tinklaraðèiø aptin-

Bermudø trikampisKarinos Lukauskaitës paroda „Ðirdies koordinatës“ Pamënkalnio galerijoje

kamà olando Berndnaut Smilde’skûriná. Ðis menininkas, atsargiai re-guliuodamas patalpos temperatû-rà bei drëgmæ, o galiausiai papurð-kæs neaiðku kokio miðinio, sukuriakambaryje tikrà debesá. Toká tikrà,kad visi jo laðeliai netrukus iðsisklai-do, palikdami tik siurrealias nuo-traukas. Neneigsiu, kad graþu. Sun-ku nesistebëti, o pasidavus áspûdþiuiir nepagalvoti: kas gi galëtø su tuovarþytis? Kas tie veltiniai begemotaiðalia tikro, nusileidusio dangaus?Áspûdþio ir poveikio geidþianèiosakys sunkiai priimtø tikrovæ ir dar-bà, kai galima groþëtis iðsisklaidan-èia akimirka. Karinos Lukauskaitësdebesys sunkûs ir beveik neestetið-ki, kaip nekirptos avys. Kol tolimo-je Olandijoje kaþkas kolonizuoja

orà ir telkia já laðeliais á laikinybæ,menininkë su adata kuria kaþkàðiurkðtesnio ir truputá liûdno. Taigerokai grubesnis magiðkasis rea-lizmas, bet ir didesnis krûvis to, konesuteiksi orui – spalvos, struktû-ros. Apèiuopiamumo. Maþi pilki de-besys maþoj ðaly papasakoja kerte-lëse liekanèio ir veðanèio rankødarbo istorijà technologizuotamepasaulyje.

Vis dar sklaidydama tokius ap-màstymus apeinu debesis ir atsi-duriu prieðais monumentus. Vilnaapdurtas porolonas ágauna ak-mens duobëtumà ir tûrá. Jame ið-kylantys reljefai atrodo tinkamesnikietam granitui. Dideli ir didingikojø pirðtai („Guru“) kelia asocia-cijas su kaþkuo ðventu, mazgojimuplaukais ir basais pamokslininkais...Basais guru. Apdengtos, apipintosrankos („Paskalauti ðirdá“) irgi ið-skëstos maþutëliams priimti – tik-riausiai iki ðirdies, kaip suprantu.„Geismø sode“ stovi moteris su au-galais ir paukðèiu, iðdidi kaip dar ne-nusidëjusi Ieva. Gal ið to paties so-do nukirsta ir vieniða roþë, kuriaiduotas vardas – „Ego“. Savo paèiossiaubui suprantu, kad nebegaliu þiû-rëti á tokià kûrybà be tam tikro ci-nizmo, kad ir besigrumianèio su su-sidomëjimu. Jau tiek tø moters,roþës ir pirðtø vaizdiniø, kuriuosnorisi atiduoti estetams þavëtis ireiliuoti. O dar ta balta spalva, pri-vedanti iki nepakeliamos paminkloðvaros... Kita vertus, toks pamin-kliðkumas ir gelbëja. Negaliu nu-vertinti technikos ádomumo – taibûtø nuodëmë. Pats kûriniø stam-bumas ádomus.

Nukreipiu akis á „Kirtanà“, be-jausmá veidà, þvelgiantá nei priekin,nei þemyn. Personifikuota induiz-

mo meditacijos praktika iðnyra kaipið èakros, nerodydama jokiø ant-þeminës ekstazës þenklø. Meninin-kës giedojimas neprasiþiojant vosegzotiðka nata papildo lyriðkà eks-pozicijos skambesá, kurá uþbaigia„Ðirdies koordinatës“, brëþiamostaip pat sunkiai, kaip ir randamos.Juodi ir grubûs veltinio plotai kero-jasi ant – ko gi daugiau – raudonio,lyg kas bûtø tiesiai á kûnà gesinæscigaretes. Susidëlioja gremëzdiðkasþemëlapis, kuriame menininkë ran-da ðirdá tarp þaizdø ir randø. Ðitamvilnijanèiam jausmø vandenynekliuvinëju uþ uolø. Kodël?

Kaltinu pavadinimus. Pradedumanyti, kad ðiems kûriniams jø ne-reikia, norisi juos plëðti ir paliktigrynà kalbà, kurios, tikiu, uþtektø.Nuo pavadinimø lyrizmo uþplûstajausmas kaip þiupsneliu padaugi-nus druskos ar acto, visa ekspozi-cija sutirðtëja ir persisotina. Gal jautiek kartø matyta ðvara ir koncep-cijos sukietino mano þvilgsná ir ne-beleidþia gilintis á kiekvienà velto ak-mens duobelæ? Bet vis tiek galiausiaisusidomiu tik roþe praþydusiu „Ego“ir tais paèiais nelemtais debesimis. Jievieninteliai iðplëðia ið svetimos ðir-

Kristina Budrytë-Genevièë

Ðia paroda, kurià kuravo menotyri-ninkë Lolita Vyþintienë, „Kaunomodernaus meno fondas“ pradedaávairiø XX a. ir ðiuolaikiniø meninin-kø dailës parodø ciklà naujojemiesto erdvëje – „Þalgirio“ arenoje(Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kau-nas). 2012 m ákurto Fondo vadovas –meno mëgëjas ir kolekcionieriusdr. Giedrius Andziukevièius.

„Jeigu raðyèiau prisiminimus, taitik apie tuos laikus. O dabar manoapraðymai ant plokðtumos, ant dro-bës...“ – taip kalba tapytojas, video-menininkas Eugenijus Varkulevi-èius-Varkalis (g. 1956) apie savogyvenimà ir kûrybà po dailës studi-jø Vilniuje (1975–1981 m.) ávairiuo-se Lietuvos kaimeliuose ir vienkie-miuose (Dovainonyse, Berþore,

Labirinto paslaptys ir vingiaiEugenijaus Varkulevièiaus-Varkalio paroda „Peizaþas“ Kauno „Þalgirio“ arenoje

Ðarnelëje). Varkalis prisimena kiek-vienà nuotykinæ istorijà: kaip já pri-ëmë laikinai pagyventi vienuolë July-të ið Berþoro ir kaip ten „prisigyvenoturto“, kaip Vilius Orvydas oþkà pir-ko arba kaip teko keliauti klaidþio-jant per pelkes ir kemsynus á Þe-maièiø Kalvarijà ir pan. Visos ðitosir panaðios istorijos nutiko seniai,dar prieð 1990 metus, dar prieð ið-vaþiuojant á uþsiená.

Matyt, daþni klausinëjimai apieBerlyno ir Niujorko meno pasaulá(1990–1994 m. jis gyveno Vokieti-joje, o 1994–2005 m. – JAV) priver-të dailininkà trumpam uþmirðti netokias tolimas patirtis ir atsigræþti ásenesnius prisiminus, kurie taippat formavo dabartinæ jo kûrybà:„Tuo metu kaime dariau stacijas(dabar jau visi jø prisipirkæ), keletàesu radæs ir peizaþø ið gamtos ste-bëjimø (...). Geri laikai buvo. Sigi-tas Geda sakë, kad reikëjo man ten

pasilikti. Ið tikrøjø, buvau jau ir tro-bà susiradæs (...). Jau ir apie kuni-gystæ galvojau... Baþnyèioje su var-gonais grodavau.“

Ne veltui menininkas pasakojakonkreèias istorijas ið praeities, jukilgëliau ásiþiûrëjus á jo paskutiniømetø abstrakcijas (daþnai pavadi-namas peizaþais) galima pamatytine tik pasaulio magistraliniø keliøþemëlapá, bet ir sugráþimo atgal, á sa-vas, ilgesá pritraukianèias vietas. Artai bûtø gimtasis Kaunas su skirtin-gais rajonais ir jø detalëmis (Þalia-kalnio funikulierius, senamiesèiosantaka, Panemunës takeliai paleiupæ), ar Èepkeliø raistas, apþëlæs þo-liø kuokðtais ir krûmais, styranèiaisklaidþioje erdvëje – visa tai susilieja(ne visada, jei leidþia autoriaus ran-ka) á amorfiniø, bandanèiø atsikar-toti ir tàsiai nusvyranèiø á beveik vi-sas keturias puses linijø labirintà.Ðio labirinto paslaptys ir vingiai ne-

dirbtiniai: nors pagrindinës dëmësspecialiai prisotintos poskysèiø da-þø, ið jø iðtekanèiø daugybës linijøkeliai neþinomi niekam. Autoriuslaiko ne teptukà, o paveikslo kryp-tis; pasukdamas tai á vienà, tai á kitàpusæ, ant grindø palikdamas dro-bæ su besiliejanèiais daþais, dailinin-kas kuria pasaulio planà ið atsitik-tinumø, netyèiniø uþlaðëjimø irnegeometriniø atkarpø.

Paveiksle ypaè svarbi daþø pri-sodrinta linija (dël to tokia ilga,daþnai gal net nesibaigianti) tam-pa panaði á Ariadnës siûlà, kol kasdar tik pasakojantá patá nuotyká –dar nëra nei apviltøjø, nei nugalë-tojø, dar yra „tik“ istorijos sekimas,smalsumas, atradimas. Ði veiksmopradþia pati áspûdingiausia, kau-pianti tiek galimybiø, tiek linijos iðsi-ðakojimø ir kai kuriø jø susijungimø,kad daþnai jai gali pritrûkti net dvi-metrinës drobës dydþio. Taip didþiu-

lë drobës forma tampa maþu mozai-kos fragmentu, ið kurio galimaspræsti apie begalybës nuojautà.

Kà gali apimti ði nuojauta? Visaiprieðingus dalykus – uþfiksuoti tiks-lø peizaþà ir perteikti abstrakcijà (bepavidalø ir prasmiø) su neiðsiplë-tusia, ið þemës grunto nuþiûrëtaspalvø gama. Darbø autorius savoatspalviø paletæ aiðkina labai pa-prastai: „Mûsø gamtoj viskas juo-da, balta su niuansais. Ið tikrøjø,lietuviðka gamta – labai santûri dëlspalvø... Visas ryðkias spalvas An-tanas Gudaitis ið Paryþiaus atve-þë.“ Taip pat paprastai ir aiðkiaigalima apibrëþti ir formø atsiradi-mà: „Jau paprasèiau að negaliukalbëti kaip ðita iðsirangiusi viela,kurià radau suvyniotà ant kuoloprie Nemuno. Kaip ta linija vienojvietoj prasideda, kitoj baigiasi! Jei

dies, ið nepakeliamo graudaus josplakimo ir leidþia pasivaikðèioti dil-gëlëtais, bet ádomiais aplinkkeliais.Að suprantu, kad ði kûryba yra ke-lias, ðvarinimasis ir savæs grynini-mas, todël nereikëtø stebëtis, kadèia kas nors kraujuoja ir tvinksi. Betman vis tiek per daug to atviro gro-þio, nuo kurio norisi suktis kaip nuoátartinai tobulo þmogaus. Tai per-nelyg dieviðka.

Turbût taip jau atsitinka perdo-zavus visø bûsenø, neturinèiø gry-no pavidalo, bet ásigerianèiø á rû-bus – ar tai bûtø meilë, ar tikëjimas,ar tikrumas. Mintyse lygindama„Ðirdies koordinaèiø“ parodos kû-rinius su kitais Karinos Lukauskai-tës darbais pasiilgstu juose aptin-kamo netikëtumo, ne tik formos,bet ir kalbos ieðkojimo. Èia esamadaug iðtikimybës emocijai ir sau, ne-galiu tuo nesiþavëti ir linkiu puoselë-ti. Taèiau galø gale dël tokio jausmøkoncentrato pamaþu iðsibalansuoju,debesys uþstoja kelià ir klupinëda-ma pasijuntu kaip vieniðas cinikølaivas Bermudø trikampyje. Èia nemano ðirdies koordinatës.

Paroda veikë iki sausio 30 d.

N U K E L T A Á 7 P S L .

Karina Lukauskaitë. „Paskalauti ðirdá“

Karina Lukauskaitë. „Jo spalva kaip debesies prieð lietø“. Fragmentas

A U T O R Ë S N U O T R A U K O S

7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020) 7 psl.

dþiagos. Taèiau baþnyèios statomosdeðimtmeèius, o XX amþius to-kioms statyboms buvo nepalankus.Lentvario baþnyèia galëtø bûti tønepalankø aplinkybiø pavyzdys, ta-èiau jai pasisekë labiau nei jos ben-draamþei, Antano Vivulskio projek-tuotai Ðvè. Jëzaus Ðirdies baþnyèiaiVilniuje.

Pirmojo pasaulinio karo metaisvokieèiai nusavino Lentvario baþny-èios medþiagas, pradingo net pro-jektas, tad po karo Orsino Bongi„atkûrinëjo“ já ið naujo: ðá projektàir matome parodos ekspozicijoje.Karas nualino kraðto ûká, sumen-ko grafo Vladislovo Tiðkevièiaus fi-nansinës galimybës, uþtat tarpukariuá statybas ásitraukë naujos uþsakovøpajëgos, tikinèiøjø bendruomenë,kunigai. Jø pastangomis baþnyèiaLentvaryje iðkilo 3-iajame deðimt-metyje, o parodoje eksponuojamibaþnyèios archyve iðsaugoti auten-tiðki dokumentai – aukø rinkimolapai, aukojimo atvirukai, sàskaitos,kvitai, laiðkai – pasakoja apie staty-bos eigà ir jos dalyvius. Ðie efeme-riðki objektai, kurie retai iðlieka, nesanksèiau niekas jø nevertino, ðian-dien ádomûs kaip praëjusio ðimt-meèio taikomosios grafikos pavyz-dþiai, pasiþymintys savita ðrifto,kompozicijø, poligrafijos kultûra.

Paskutinis baþnyèios árengimoveiksmas – jos vidaus puoðyba – vy-ko jau visai nepalankiu, tragiðku lai-ku, vokieèiø okupacijos metais. Tadaá scenà iðëjo „neáprasta“ komanda –Lentvario kunigo Kazimiero Kulo-ko iniciatyva Lentvaryje dirbusi lie-tuviø akcinë bendrovë „Statyba“baþnyèios vidaus dekorui ádarbinoVilniaus lenkø dailininkus JurgáHoppenà ir grupæ buvusiø Stepo-no Batoro universiteto dailës sky-riaus absolventø. Karo metais dai-lininkams tai reiðkë iðsigelbëjimà –maisto korteles, legalø darbà ir bentminimalø atlyginimà. Ekstremalio-mis sàlygomis tarpukario tautinis

skilimas, lietuviø ir lenkø susiprieði-nimas uþleido vietà solidarumui, pa-laikymui. Tad ði paroda rodo, kadXX a. bûta ir kitokiø tautø tarpu-savio santykiø strategijø, nei mesápratæ þinoti.

Parodoje eksponuojami Lentva-rio baþnyèios archyve ir TorunësMikalojaus Koperniko universite-to bibliotekos fonduose iðlikæ sub-tilaus pieðinio, jautriai paspalvintiJurgio Hoppeno projektai. Pagaljuos sausos freskos technika baþ-nyèioje buvo nutapytos figûrinëskompozicijos, o sgrafito technikapanaudota ornamentinei puoðy-bai. Iðlakûs geltonos, raudonosochros renesansiniai sgrafito or-namentai iðtisai dengia baþnyèiosnavas, apsidæ, galerijas, skliautus,nepalikdami në lopinëlio tuðèiosplokðtumos. Tapytojas, grafikas Jur-gis Hoppenas buvo dailës istorijosþinovas, Vilniaus baþnyèiø sieninëstapybos restauratorius, ir visoje sa-vo kûryboje rëmësi retrospektyviz-mo principais, klasikiniø stiliø ir mo-tyvø interpretacijomis. Tad Lentvariobaþnyèios dekoratyvinë tapyba vai-nikavo ne tik Hoppeno, bet ir dau-gumos tarpukario Vilniaus lenkødailininkø klasikos pomëgá, jø kon-servatyvià laikysenà mene ir pagar-bà dailës istorijai, kurios nejautëradikaliø XX a. modernizmo kryp-èiø atstovai.

Nuotraukos, atrastos Varðuvosnacionaliniame muziejuje, perke-lia mus á karo metø Lentvará ir baþny-èià dekoravusiø dailininkø pavardespaverèia gyvais to meto þmonëmis. Jiesëdi apsivilkæ statybininkø kombi-nezonais ar avikailiø skrandomisneðildomoje baþnyèioje 1943 m. þie-mà, o pavasará elegantiðkasis eru-ditas Jurgis Hoppenas su kostiu-mu ir varlyte po kaklu pozuojauþsilipæs ant vargonø balkono pa-rapeto ar prie masyviø baþnyèiosdurø. Jis dar neþino, kuo baigsiskaras, neþino, kad turës palikti Vil-

niø, neþino, kad jo namais taps To-runë, bet þino, kad Lentvaryje Die-vo namai jau iðpuoðti.

Parodà „Lentvario baþnyèia ir josdekoras 1905–1943“ kuravo dailë-tyrininkë Giedrë Jankevièiûtë. JiLietuvoje iðsiskiria ið dailës tyrinë-tojø tuo, kad nuolat sugeba savomokslinius tyrimus ir atradimus pa-rodyti platesnei publikai, paverstiintriguojanèiomis dailës ekspozici-jomis. Paskutiniais metais ávairiosemuziejinëse, parodinëse erdvëseGiedrë Jankevièiûtë surengë dau-gybæ parodø: „Po raudonàja þvaigþ-de: Lietuvos dailë 1940–1941 m.“(Kauno istorinëje prezidentûroje2011 m.), „Illustrarium: Sovietø Lie-tuvos vaikø knygø iliustracijos“ (Bo-lonijos ir Vilniaus knygø mugëse2011 ir 2012 m.), „Ne vien groþis.Moters atvaizdas LAWIN kolekci-joje“ (Nacionalinë dailës galerija,2012 m.), dabar – „Lentvario baþ-nyèia ir jos dekoras 1905–1943“. Joskuruotos parodos pasiþymi taikliudailës kûriniø ápynimu á vizualiná na-ratyvà, mokëjimu konstruoti vaizdi-ná pasakojimà. Ir, þinoma, profesio-naliu sugebëjimu kontekstualizuoti,áraðyti kûrinius á to meto kultûriná,socialiná, politiná gyvenimà, kasdie-nybës istorijà. Tad nekeista, kad sa-vo kuruotoms parodoms G. Janke-vièiûtë parengia tokius katalogus,kurie perþengia tradicinius katalo-go rëmus ir paskirtá, tampa naujuþanru, kurá galima ávardinti „paro-dos knyga“.

Kaip ir paèios ekspozicijos, „pa-rodos knygos“ sudarytos ne tik iðdailës kûriniø reprodukcijø, bet irávairios papildomos kontekstinësvizualinës medþiagos – fotografijø,dokumentø, spaudiniø. Tai pasa-kytina ir apie katalogo „Lentvariobaþnyèia ir jos dekoras 1905–1943“vaizdinæ pusæ. Teksto dalyje vietojeáprastinio kûriniø sàraðo ir ávadi-nio straipsnio randame studijà suchronologine lentele, kûriniø ko-

mentarais, trumpais tekstais apiebaþnyèios dekoro istorijà, ikonog-rafijà, stilistikà, kûrëjø biografijasir kt. Tai knyga, kurioje susilydomoksliniai, ðvietëjiðki, paþintiniai,enciklopediniai tikslai. O trikalbis(lietuviø, anglø, lenkø) katalogotekstas ne tik padarys Lentvariobaþnyèios ádomybes prieinamas uþ-sienieèiui, bet gal prisidës ir priedarnesnio tautiðkai suskilusiø mies-telio gyventojø dialogo. Ir dar.Giedrë Jankevièiûtë turi talentà su-telkti nedidelæ vieningai dirbanèiàkomandà, ðiuo atveju bûtina pami-nëti dailëtyrininkiø Dalios Vasiliûnie-nës bei Ritos Paliukevièiûtës pareng-tà Lentvario baþnyèios liturginiø indøir tekstilës pristatymà, puikø dizai-nerio Gedo Èiuþelio katalogo ma-ketà, iðmoningà architektës JulijosReklaitës ekspozicijà, profesionaliasArûno Baltëno fotografijas. Ðitaipdirbant, dailëtyros atradimai tam-pa þavingi.

Ðiandien retam vilnieèiui ðautø ágalvà mintis vaþiuoti pailsëti á Lent-vará. Prieð keletà metø vienà vasa-ros dienà atsitiktinai ten patekau:miestelis skurdus, liûdnas ir pavar-gæs nuo sovietmeèio bei posovieti-nës tikrovës, kiekviename þingsnyjesutinki asocialius þmones, agresyvøjaunimà, nejauku po miestelá kla-

D a i l ë

Istorijos staigmenosA T K E L T A I Ð 1 P S L .

minimalioje erdvëje sukuri peizaþà,tai, aiðku, jis bus dramatiðkas kaipfragmentas didelio kosmoso (...).“

Dramatiðkumà autorius mëgsta –tà galime suprasti paþiûrëjæ jo eks-pozicijà ne galerijoje, o arenoje. Jukparodø salëje kabanèios iðtapytosdrobës yra áprastas, pasiteisinantisreiðkinys, o netradicinëje erdvëjesukurti parodos atmosferà ir nesi-gailëti dël savo darbø vietos galimatik puikiai sukomponavus architek-tûriná ir ekspoziciná deriná. Daili-ninko kalba parodos atidaryme tàpatvirtino: jis ðmaikðtavo, kad jodraugas Simas (arenos architektasEugenijus Miliûnas) þino, kà reið-kia Nemunas, ir rankos mostu su-jungë savo sukabintø darbø linijà sutoliau, per stiklo sienà-vitrinà nu-tolstanèia uþðalusios upës juosta.

Galbût ir tikrai ði paroda nepra-nyksta didþiuliame pastate dël ke-liø prieþasèiø: pavyzdþiui, cementoar kelio dangos parinktø atspalviø

aplinkai (sienos, grindys, kolonos,vamzdþiai vietoj lubø). Ypatingi irmanieþiniai (tokie ilgi, kad pësèio-mis ilgai trunka apvaikðèioti) sta-èiakampiai plotai, pakylantys ir nu-sileidþiantys, su perskyrimais iraikðtelëmis; jie visi jungiasi á ben-

joti. Kas ðiandien liko ið senosiosLentvario topografijos? Pamaþutvarkomas Eduardo André projek-tuotas angliðkas parkas, eþero pa-krantëje stovi tuðèias „Rivjeros“restoranas su apdauþytomis atlan-tø skulptûromis, tvora aptverti ap-leisti Tiðkevièiø rûmai uþkaltais lan-gais. Taèiau baþnyèia atvira irðiandien: Dievo namai iðliko nepa-kitæ. Italiðka salelë, ðventovë sukampanile tebestebina ir dabar.Nes tai viena ið dviejø sgrafito tech-nika dekoruotø baþnyèiø Lietuvo-je; antroji yra Perlojoje, kur dirbota pati dailininkø komanda, taèiaumeniniu poþiûriu Lentvario ðven-tovë vientisesnë. Viduramþiðkà áspû-dá palieka baþnyèios architektûra irsunkus, sgrafito prisodrintas josinterjeras, áspûdingas akmens pa-naudojimas, ypaè masyvios akme-ninës kolonos interjere, tokios ne-áprastos Lietuvos baþnyèioms. Tadverta aplankyti ne tik parodà Baþ-nytinio paveldo muziejuje. Vertanuvykti ir á Lentvará.

Paroda veikia iki kovo 5 d.

Baþnytinio paveldo muziejus

(Ðv. Mykolo g. 9, Vilnius)

Dirba antradiená–ðeðtadiená 11–18 val.

A . B A L T Ë N O N U O T R .

drà galingà konstrukcijà, ið kurioskelios pailgos plokðtumos iðsiski-ria sodriø, þemës spalvø prisodrin-tomis drobëmis. Ne tik drobëjeesanti ávairialypë linija, bet ir ið ta-pybos darbø susidedanti ir besitæ-sianti keliasdeðimt metrø horizon-

A T K E L T A I Ð 6 P S L . tali kompozicija tarsi pasakoja èiapat esanèius gamtos procesus: nen-driø geltoniu iðsipûkavusá orà, sume-dëjusiø stagarø kaligrafijà ant sniego,po ledu susikaupusius vandens þoly-nus. Tarsi visai nebûtø nuobodulio irreiðkiniø pasikartojimo aplinkui.

Varkalis, pristatydamas savo dar-bus, nuolat pasakoja nenuobodþiasgyvenimo istorijas: kartais tai lite-ratûrinës fantazijos arba egzisten-ciniai, paveikti apsisprendimø ga-lios, bet be aiðkios pabaigos, t.y. nedidaktiniai, nuotykiniai pavyzdþiai.Visa tai transformuojasi ir á jo tapo-mà (kaip pabrëþia pats autorius – beteptuko) plokðtumà. Ði neperspek-tyvinë begylë plokðtuma turi nemaþaikontrastuojanèiø, bet susiliejanèiø,prieðtaraujanèiø, bet susikertanèiøtarpusavyje (asmeniniø?) keliø irklystkeliø, net aklavieèiø (greitai ar-tëjama prie drobës ribos, bet ne prielinijos pabaigos), kuriø neámanomatiksliai susekti akimis nei áspëti jøpaskirtá. Galima tik kaþkiek numa-nyti jø baigmæ, kaip pasakë pats au-torius, netradicinio peizaþo tyrinë-tojas.

Paroda veikia iki kovo 15 d.

„Þalgirio“ arena (Karaliaus Mindaugo pr. 50,

Kaunas)

www.zalgirioarena.ltA . K A P È I A U S N U O T R .

Lentvario baþnyèios fragmentas

Ekspozicijos fragmentas

8 psl. 7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020)

T a r p d i s c i p l i n ø

Agnë Naruðytë

Turiu paraðyti apie Kiprà.– Kà toká?– Kiprà, valstybæ, kurioje kà tik

buvau.Visi mano, kad kalbu apie kaþ-

koká vyriðká. Niekam þodis „Kipras“nekelia asociacijø su valstybe. To-dël ir turiu paraðyti, kol nenutirposniegas.

Buvau ten paèiam þiemos vidury –iðsiuntë á komandiruotæ visai neti-këtai. Ið miesto, panirusio á beveikdvideðimties laipsniø ðalèio nirva-nà, skridau á Frankfurtà, ið ten – áAtënus (tai – atskira istorija), o iðjø – á Larnakà. Paskutiniame lëktu-ve ðalia manæs sëdëjæs vyras papra-ðë espreso kavos. „Bet mes turimetik graikiðkos“, – sako stiuardesë.Kai jau pagaliau nulipau ant þemës,ðvietë saulë. Dar nespëjau ásijaustiá neþinomybæ, o jau atsidûriau Ni-kosijoje – mieste, kur vietoje liepøauga apelsinmedþiai, jø sodriai þa-liuose vainikuose vaisiai kabo lygeglutës þaisliukai. Skinti nedrásau –kà þinosi, kokie ten ástatymai? Mû-sø tarptautinæ kompanijà pasvei-kinusi vietos menininkë SophiaHadjipapa-Gee (toliau – Sofija) sa-kë, kad geriau nerizikuoti, bet dëlkitos prieþasties – yra ir tokia apel-sinø rûðis, kuri baisiai neskani, to-kia rûgðti, tokia... ji pritrûko þodþiøpaaiðkinti. Sofijos motina bulgarë,tad á Kiprà ji þiûri ðiek tiek ið ðalies.

Bet apelsinø ir palmiø vaizdasbuvo apgaulingas, nes ir Kipre tuometu buvo pasibaisëtini ðalèiai – be-veik deðimt laipsniø ðilumos. Ma-no atsiveþtos pirðtinës vakaraispraversdavo. Tai raðau tiems, ku-rie, susigaudæ, apie koká Kiprà kal-bu, ásivaizduoja blizganèià jûrà irmane giria, kad graþiai ádegiau. Nie-ko að neádegiau, vaikðèiojau ne pa-plûdimiais, bet miesto gatvëmis, së-dëjau Kipro Europos universitetokonferencijø salëje ir tik ið ten prolangà maèiau þydrà kalnà. O mies-te niekas nepranaðavo nei jûros,nei bûsimø viso pasaulio poilsiau-tojø. Miestas atrodë kaip po karo.Dar nebuvau jokiame kitame mies-te, kuriam taip akivaizdþiai tiktø ði-ta kalbinë kliðë. Paieðkojæ Nikosi-jos vaizdø internete, to nerasite –„rojus ðiame pasaulyje“ bus para-ðyta po fotografija, kur pavaizduo-ti ákalnëje ir slëniuose graþiai su-krauti namukai, pagelsvinti saulës.Vaikðèiodama po miesto centràmaèiau kà kita: kad namai – tarsiviena ant kitos sukrautos tuðèiosprekiø dëþës, skirtingø spalvø, ap-lauþytais kraðtais, apraðinëtos ávai-riausiø firmø uþraðais graikiðkomisir lotyniðkomis raidëmis. Neeuro-pietiðkas jausmas, visai kitoks mies-tas. Vienoje parduotuvëje pastebiuranka raðytà skelbimëlá: „nuolati-niam darbui ieðkome graþiø euro-pieèiø merginø“. Norëjau nufotog-rafuoti, bet á mane ið vidaus tamsosátariai þvelgë vyriðkio veidas. Apsi-meèiau, kad susidomëjau rûdþiø

spalvos ortakiu, kyðanèiu ið kito na-mo sienos. Bet nueidama pagalvo-jau – juk èia lyg ir Europos Sàjunga,kodël „europietës“ skamba kaip pasmus – „azijietës“? Kita rasë, gyvaprekë turguje.

Senamiestyje (jis vadinasi Lefko-sija) – skylës, iðgriauti namai ir net-gi aikðtës, kurios radikaliai persta-tomos. Namø sienose – duobës,tinkas nubyrëjæs, daþø seniai nëra.Vaizdas primena Vilniaus stotiesprieigas, kur pro skylanèiø sienøplyðius tuoj pamatysiu tekanèiàsaulæ. Tiktai Nikosijà, kitaip nei Vil-niø, ið tikrøjø sudauþë karas. Atro-do, kad daugelis pastatø taip ir li-ko nepaliesti nuo tada, kai 1974 m.Turkija okupavo ðiaurës Kiprà. Ájuos taip seniai neuþeita, kad jø du-ris aklinai uþraizgë pilkðvai rudosmedþiø ðakos. Langai arba ið visotuðti, arba uþdengti baigianèiomisiðtrupëti þaliuzëmis. Siauri suiræ ða-ligatviai iðstumia mane á gatvæ, oten bûtinai atlekia automobilis, irdar – ne ta puse. Tai – britø valdy-mo laikotarpio palikimas. Jis bai-gësi 1960-aisiais, kai trys ðalys (Tur-kija, Graikija ir Didþioji Britanija)pasiraðë taikos sutartá ir atsiradoKipro Respublika.

Visos nepriklausomybës sukûri-mo, atkûrimo ar praradimo istori-jos kaþkuo panaðios, suartina jasiðgyvenusius. Nes visos jos trapios,vos iðtveria dvideðimt metø ir vëlkas nors kësinasi, tampo á skirtin-gas puses, plëðo valstybës kûnà.Paskui pastatoma kokia nors sie-na, iðtisas gatves ir pastatus paver-èianti nebûties zona. Nikosijoje ap-tikau lauko kavinæ, pavadintà„Berlin Wall No 2“. Uþëjau ten ið-gerti kavos – ðákart kiprietiðkos. Pa-saulis neseniai atðventë Berlyno sie-nos griuvimo dvideðimtmetá. Daugprikalbëta apie tai, kaip ðis ávykispakeitë pasaulá – ir á geràjà, ir á blo-gàjà pusæ. Bet tos kalbos nutyli, kadmaþytëse, karo uþantspauduotosenikosijose dar tebestovi berlynø sie-nos, kurios niekam nerûpi. Didie-siems Europos bastûnams jos tu-rëtø painiotis po kojomis, netikëtaiiðdygti miesto skveruose kaip ko-kie ledø kioskai.

Uþ tø sienø – neþinoma þemë.Ar bent jau taip atrodo atsivertusNikosijos planà. Senamiesèio ra-tas, apjuostas dailia geltonø plytøsiena, þemëlapyje nupjautas lyg cit-rinos skiltelë. Uþ pilkos linijos nu-sitæsianèios baltos gatvës neturi pa-vadinimø: „Nuo 1974 m. Turkijosokupuota teritorija“, paraðyta ten.Ir viskas. „Taip oficialiai priimta va-dinti“, – sako Sofija. Bet mus ve-dþiodama po miestà ji vis mini „Anàpusæ“. Ið ten visà miestà uþplûstakvietimas musulmonø maldai – tik-riausiai taip turkai kasdien kanki-na kiprieèius sienø nebijanèiu gar-su. Tarsi jam paklususi, Sofija musnuvedë á arabiðkà restoranà, kurgatvëje galima rûkyti kaljanà, o val-gymà vis pertraukia ukrainietës gra-þuolës atliekami pilvo ðokiai. Para-gavæ kokiø devyniolikos patiekalø

ið bulviø, mësos, darþoviø, grybø,ryþiø, iðgëræ baltos degtinës, pri-menanèios aguonø pienà, nu-sprendëme naktá patyrinëti mies-tà. Sofija mus nuramino: „Ðiojepusëje galite vaikðèioti nieko nebi-jodami, bet jei pereisite á anà pusæ,neþinia, kas jums gali atsitikti.“

Þinoma, perëjome. Tai papras-ta, bet tik nuo 2003 metø. Iki tolsiena buvo uþdaryta. Dabar në ne-pastebëjau, kaip pagrindine sena-miesèio gatve iðëjau ið Kipro terito-rijos. Sustabdë turkai – pareikalavopaso, já iðtyrinëjo, ant atskiro lape-lio uþdëjo antspaudà ir davë bro-ðiûrà „Ðiaurës Kipras. Istorija“. Jipradedama ðalies pavadinimais,kurie keitësi priklausomai nuo sa-là valdþiusiø tautø: Alasia, Asi, Khit-tim, Yadnana, Ya, Hettim. Paga-liau – Kipras, ið lotyniðko „cyprum“ –varis. O gal – ið chna augalo Lawso-nia alba, kuris taip pat vadinamas„kypros“. Kad èia viena kità keitëklestinèios kultûros, jau maèiau Ar-cheologijos muziejuje, kuris yra ki-toje anoje (þvelgiant jau ið turkið-kos dalies) pusëje. Buvo ádomustebëti, kaip Egipto, finikieèiø, asi-rø, persø, graikø, vël egiptieèiø, ro-mënø kultûros keitë vazø formasir pieðiná. Tai ne tie nuobodûs puo-dai mûsø muziejuose, ðiaip ne taipsulipdyti ið smulkiø ðukeliø. Tai –tiesiog skulptûros, papuoðtos þmo-niø ir gyvûnø figûromis, kartais –regis, nebe naudojimui skirti indai(apie funkcijas muziejus informa-cijos neteikia), pavyzdþiui, smailia-kaklis àsotis, ðaknimis sujungtas sutrimis kolbomis. Ir vis keièiasi pie-ðiniai. Man labiausiai patiko ant ið-pûsto vazos ðono vaikiðkai nutapy-ti aðtuonkojai – gal todël, kad jielabiausiai nutolæ nuo lietuviø pro-tëviams bûdingo màstymo. Taigi se-nasis Kipras buvo klestinèios kultû-ros sala – tokia prieðingybë dabartiesgriuvësiø vaizdui. Taèiau turkiðkaKipro istorija toje praeityje akcen-tuoja pranaðo Mahometo þindyvësÜmmü Haram nukankinimo vietà,esanèià netoli Larnakos – treèià pagalreikðmæ musulmonø piligrimystëscentrà.

Ir ðtai að esu toje nepaþymëtojeteritorijoje, kur gali bet kas atsitik-ti. Ið paþiûros – viskas taip pat, tokspats apskuræs miestas, tik nebëragraikiðkø uþraðø, eurus pakeitë li-ros, o prekës ið parduotuviø virstaá gatves. Bet prekës ið esmës pana-ðios: tie patys nëriniai, apyrankëssu amuletais ir variniai indeliai ka-vai virti, tik daugiau pilvo ðokiamsskirtø sijonø su metaliniais dzin-guliukais. Nors pagrindinis turistøtraukos objektas yra buvusi Ðv. So-fijos katedra, dar XVI a. paverstameèete (dabar pavadinta Selimiyesultono Selimo II garbei), ið tenprisimenu tik niekada nebaigtø go-tikinës baþnyèios sienø liûdesá – tar-si musulmonams nuplëðus skulp-tûras, freskas ir vitraþus, ji nuogagëdytøsi pajudëti ið vietos, stovi lygvergë, prirakinta grandinëmis. Tai,aiðku, tik mano áspûdis. Iðëjus pro

vartus, já tuètuojau iðsklaido vienaskità vejantys automobiliai.

Ið anos pusës iðsineðiau ne me-èetæ, o neáprastø suvenyrø parduo-tuvëlæ. Ðalia jos ant ðaligatvio gulë-jo dvi vienodai susirietusios katës.Pagalvojau – þaislinës, tokias ma-èiau anos pusës parduotuvëse. Betstaiga viena prasimerkë, kita atsi-duso. Viduje, tamsiame kambarë-lyje, ant sienø, palubëse, tarpdu-riuose ir lentynose sukabinëtimenininkø sukurti papuoðalai irdrabuþiai. Kol pirðtais narðiau ko-ralø, turkiø, ametistø ir odiniø,kauliniø, metaliniø juosteliø ant-kaklius, parduotuvëlës savininkasvirë kavà man ir mano bendrake-leiviui ið Slovënijos Alenui Oþbol-tui. „Kuo turkiðka kava skiriasi nuograikiðkos?“ – paklausiau. „Mums,turkams, patinka duoti, ne imti, –sako jis, – tai dykumos vëjas.“ Kavàgërëme ið maþyèiø storasieniø puo-deliø, kuo lëèiau, kad spëtume pa-justi skoná, o turkas á tà laikà sutal-pino ðiaurës Kipro istorijà. Juosgraikai terorizavæ, norëjæ ið jø atim-ti namus, þemes, tikëjimà, kalbà –visos konfliktø istorijos panaðios.„O jûs ið kur? – staiga paklausë jis.„Ið Lietuvos“, – atsakiau, ruoðda-masi aiðkinti, kas tai yra. „O kaipnuostabu! Mano draugo þmonakilusi ið Vilniaus, jie gyvena Stam-bule. Sakau jiems – kodël gi jûs gy-venat ðitame baisiame mieste, ko-dël nesikraustote á Vilniø, kur taipgraþu?“

Gráþtant á kità anà pusæ, pasie-nietë Alenà praleido greitai, o ma-no pasà vartë, vartë, kol, paþvelgu-si á mane grësmingai juodomisakimis, paklausë: „O kaip jûs pra-ëjote be antspaudo?“ Jau pama-niau, kad man bus taip, kaip per-spëjo Sofija. Bet nieko, parodþiaulapelá, uþdëjo ant jo antrà antspau-dà ir praleido atgal á Europos Sà-jungà. Ten nuëjome á tarptautinæparodà „Terra Mediterranea – kri-zë“, surengtà Kipro pirmininkavi-mo ES Tarybai proga. Tarptautinæ,bet sudarytà vien ið menininkø, at-stovaujanèiø Vidurþemio jûros ða-lims. Jau ne pirmà kartà pasijuntutaip, lyg þemë bûtø iðcentruota.Menininkø pavardës man neþino-mos, nors meno kalba – ðiuolaiki-në (daugiausia instaliacijos, video-menas ir postkonceptualizmas),

problemos – lyg ir svetimos, betkartu ir tokios paèios kaip visur.Tik á vietinius kontekstus nurodan-tys þenklai man neperskaitomi. Galtodël, praëjus dviem savaitëms, iðvisos parodos prisimenu tik trum-pà filmukà (autoriaus pavardës ne-uþsiraðiau). Jame arabiðkai skaito-mas Konstantino Kavafio eilëraðtis„Miestas“, o kamera lëtai slankio-ja po apleistas laiptines: „...Tu ne-rasi kitø vietø, tu nerasi kitø jûrø. /Miestas seks paskui tave. Visos gat-vës, kuriomis tu eini / liks tos paèios.Ir tu sensi tuose paèiuose rajonuo-se; ir tuose paèiuose namuose tupraþilsi...“. „Matai, Kavafis raðëgraikiðkai, bet gyveno Aleksandri-joje, kur buvo kalbama arabiðkai, –pradëjo aiðkinti ið kaþkur atsiradu-si Sofija. – Tai mums nepaprastasávykis – girdëti, kaip jis skambëtøsavo vietos kalba.“ Linktelëjau jaiir nusiðypsojau, apsimesdama, kadsupratau. Bet man to paaiðkinimoir nereikëjo. Ir jums nereikia. „Pa-stebëjau, kad èia visur – kiprietiðkakava. Kuo ji skiriasi nuo graikið-kos?“ – paklausiau Sofijos. „Nie-kuo“, – atsakë ji ir nusijuokë.

Kelias namo buvo trumpesnis –tik du lëktuvai: Larnaka – Viena,Viena – Vilnius. Landþiojant poVienos oro uosto kepyklëles, kavi-naites ir parduotuvëles, atrodë,kad Kipro niekada nebuvo. Tiktaivisokie austriðki skanëstai – ðoko-ladukai su Mozarto portretais, mig-doliniai sausainiai ir obuoliø pyra-gai – mano vaizduotëje maiðësi sukiprietiðkame restorane keturias-deðimt penkiuose dubenëliuosepatiektais grybais, þuvimis, sûriais,ðpinatais, mësos gabaliukais ir srai-gëmis. Jas valgëme tik að ir latvisAndris – ið pagarbos nuþudyto-sioms dël mûsø. Uþsikandomecukruje apvirtais rûgðèiaisiais apel-sinais. O Vilniuje... O Vilniuje vëlsniegas. Ðaltose oro uosto platy-bëse girdþiu Kavafio eilëraðtá, ku-ris baigiasi ne visai taip, kaip reikia:

Visada tu atsidursi ðitame mieste. Nesitikëk ir nesiilgëk.Nëra laivo tau, nëra gatvës.Kaip tu sumovei savo gyvenimà ir nepritapaiÐiame kampelyje, visoje ðioje þemëje tu já sugriovei.

Apie kavà ir Kavafá

A U T O R Ë S N U O T R .

7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020) 9 psl.

K i n a s

Þivilë Pipinytë

Kai ðis „7md“ numeris atsidursspaustuvëje, Berlinalë dar nebusprasidëjusi. Kino áspûdþius raðysiujau savaitës pabaigoje, kai paþiûrë-siu pirmuosius festivalio, kurá ati-daro beveik deðimt metø WongKar-wai kurtas „Didis meistras“,filmus. Filmas – nekonkursinis, nesWong Kar-wai ðiemet didþiojo þiu-ri pirmininkas.

Tai, kà raðau dabar, yra bandy-mas paèiai susigaudyti, kà bûtinapaþiûrëti. Bet filmø anonsai daþ-nai apgaulingi, jie masina garsio-mis pavardëmis ir aliuzijomis á kinoistorijà, o, þiûrëk, koks nors debiu-tantas netikëtai ima ir parodo kànors ádomesnio. Berlinalëje sten-giuosi pamatyti visà konkursinæprogramà, nes ji ne tik yra festiva-lio veidrodis, bet ir atspindi, kà fes-tivalio rengëjai labiausiai vertina ðiødienø kine, kà iðskiria, kà siûlo at-rasti kartu su jais. Pasirinkimas daþ-nai þadina ir norà polemizuoti, nesrengëjai paprastai renkasi ne uni-kalius meninius pasaulius, o aktua-lias problemas ir idëjas. Bet ðiø me-tø konkurse vis dëlto pirmiausiamasina garsûs kino paraðèiø vardai.

Ðiemet Berlinalëje bus gausu irdebiutantø, ir garsiø kûrëjø, kuriø,prisipaþinsiu, nesitikëjau pamatytipagrindinëje Berlinalës programo-je. Kad ir naujausio prancûzø reþi-sieriaus Bruno Dumont’o filmo„Camille Claudel 1915“.

Dumont’as visada buvo ne pa-grindinës krypties, o pakraðèiø re-

þisierius. Ðis filosofijos dëstytojas1997 m. Kanuose apdovanotas uþdebiutiná „Jëzaus gyvenimà“. Jautada provokavo ne tik pasakojimoapie jaunà epileptikà, gyvenantáPrancûzijos Ðiaurëje, pavadinimas,bet ir Dumont’o nenoras kurti tra-diciná kinà, sekti siuþetà, groþëtisPrancûzijos provincijos dvasia. Ki-tas Dumont’o filmas, taip pat Ka-nuose apdovanotas „Þmogiðkumas“tik patvirtino Dumont’o nuoseklu-mà: ðis reþisierius realistas, kuriametafiziðkus pasakojimus apieþmogaus prigimtá ir joje koegzis-tuojanèius meilës, Dievo ir prievar-tos troðkimus. Dumont’o filmø he-rojai – daþniausiai ðiuolaikiniaiprancûzai. Toks buvo ir pernai Vil-niuje rodytas „Po ðëtono“, todël ádo-mu, kaip jam pavyks bene pirmàkartà atkurti praeitá.

Filmo pavadinimas „CamilleClaudel 1915“ iðkart nusako filmotemà. 1915-aisiais skulptorë ir Au-guste’o Rodino mûza buvo psi-chiatrinëje gydykloje, á kurià jà uþ-darë brolis – garsus religinis poetasPaulis Claudelis. Ji nebekuria skulp-tûrø. Skaièiau, kad net gydytojai josnelaikë beprote, bet brolis (ir kar-tu – globëjas) norëjo, kad sesuoliktø gydykloje. Filme bus parody-tas brolio ir sesers susitikimas. Meni-ninkæ Dumont’o filme vaidina Juliet-te Binoche. Kai 9-ajame deðimtmetyjeCamille Claudel tapo viena femi-nizmo ikonø, Bruno Nuyttenas su-kûrë populiarø filmà „Camille Clau-del“ (1988), spalvingà pasakojimàapie kûrybos ir fizinæ aistrà. Meilu-

þius vaidino Isabelle Adjani ir Ge-rard’as Depardieu. Ádomu, koká sti-liø ir spalvas pasirinko Dumont’as.

Boriso Chlebnikovo kûrybà se-ku nuo pat pirmo filmo „Koktebe-lis“, kurto dar kartu su AleksejumiPopogrebskiu. Lietuvoje rodyti kelibuvusio kino kritiko Chlebnikovofilmai – joselianiðkos intonacijos„Laisvas plaukiojimas“ ir savito hu-moro „Beprotiðka pagalba“ apieapsnûdusá baltarusá uþdarbiauto-jà, ieðkanti laimës ðiø dienø Mask-voje. Chlebnikovas – taip pat ið tøreþisieriø, kuriø nepriskirsi pagrindi-nei krypèiai. Bet konkurse rodomasjo naujausias filmas „Ilgas laimingasgyvenimas“ („Dolgaja sèastlivajaþizn“) – visai ne Genadijaus Ðpaliko-vo, o Fredo Zinnemano filmo per-dirbinys, tiksliau, garsiojo 1952 m.vesterno „Lygiai vidurdiená“ su Ga-ry Cooperiu ir Grace Kelly pagrindi-niuose vaidmenyse parafrazë. Zinne-mano filme ðerifas vienas gynëmiestà nuo banditø gaujos, Chleb-nikovo filme jaunas fermeris atsi-sako palikti iðsinuomotà þemæ, ne-paisydamas vietos valdþios, milicijosir nusikaltëliø spaudimo.

Dukart Kanø „Auksinës palmësðakelës“ laureatas Bille Augustasðiemet á Berlynà gráþta su filmu„Naktinis traukinys á Lisabonà“(„Night Train to Lisbon“). Tai – ðvei-carø raðytojo ir filosofo PascalioMercier populiarios knygos ekra-nizacija, o geriausi Augusto filmaijuk taip pat ekranizacijos: „Pelë uþ-kariautojas“ (pagal Martinà Ander-senà-Nex¸) ir „Geri ketinimai“

(pagal Ingmarà Bergmanà).Filmai apie knygas, ypaè tas, ku-

rios keièia gyvenimà, visada þadanetikëtà kinà. „Naktinis traukinys áLisabonà“ – tai pasakojimas apielotynø kalbos mokytojà ið Berno.Susidomëjæs portugalø poeto ir gy-dytojo knyga, jis nusprendþia viskàmesti ir sësti á naktiná traukiná, vyks-tantá á Lisabonà. Mokytojas svajojasusitikti su knygos autoriumi, kuris,regis, apsëstas tø paèiø fundamen-taliø klausimø. Pagrindinius vaidme-nis filme kuria Jeremy Ironsas, Bru-no Ganzas ir Lena Olin.

Taip pat dukart Kanø laureatas,nepaprastai produktyvus StevenasSoderberghas Berlyne pristatys„Ðalutiná efektà“ („Side Effects“),kurio tema – kova su depresija. Fil-me vaidina Jude’as Law, Catheri-ne Zeta-Jones, Channingas Tatu-mas ir Rooney Mara.

Berlinalë parodys ir treèiàjà aust-rø reþisieriaus Ulricho Seidelio tri-logijos dalá „Rojus: viltis“ (pirmoji –„Rojus: meilë“ pernai rodyta Ka-nuose, antroji „Rojus: tikëjimas“ –Venecijoje, visas tris þada „Kino pa-vasaris“). Kaip visada, konkursebus filmø ið Pietø Korëjos, LotynøAmerikos, ðiemet nepaðykðtëtavietos bei laiko ir Vidurio Europai –

ávyks Maùgorzatos Szumowskos fil-mo „...vardu“ („W imiæ...) apie pro-vincijos kunigà (Andrzej Chyra),kurio geismus paþadina jaunas vai-kinas (Maciej Kosciuszkiewicz), pa-saulinë premjera, rumunø kinui at-stovaus Calino Peterio Netzerio„Vaiko poza“ („Pozitia Copilului“).

Pirmà kartà Berlinalës konkur-se (lietuviðko filmo iki ðiol taip irnebuvo) bus rodomas Kazachsta-no filmas. Dvideðimt aðtuoneriøEmiro Baigazino „Harmonijos pa-mokos“ („Uroki garmonii“) pasa-koja apie prievartà mokykloje, o pa-grindiná vaidmená filme sukûrëketuriolikmetis vaikø namø auklë-tinis. Daug dëmesio jau spëjo su-laukti Jafaro Panahi filmas „Parde“.Reþisierius nuteistas Irane, jamdraudþiama kurti filmus, o prieð ke-lerius metus jo neiðleido á Berlynàdalyvauti þiuri darbe, todël ir ðie-met neaiðku, ar jis galës atvykti.

Þinoma, laukia ir atradimai, ir nu-sivylimai, ir dar neþinia, ko bus dau-giau. Bet gal verta iðkart prisiminti jauminëto Pascalio Mercier þodþius:„Nusivylimas laikomas blogiu. Tai –neiðmintingas prietaras. Kaip, jei nenusivildami, galime atrasti, ko lau-këme ir ko vylëmës? Ir kas, jei netas atradimas, padës paþinti save?“

Rodo TV

Televizija netelpa ákuprinæ

Rajanas Batleris – nemalonus ti-pas. Jis dirba korporacijoje, kuriverèiasi þmoniø atleidinëjimu. Ra-janas (George Clooney) sugeba áti-kinti atleidþiamà þmogø, kad visospermainos tik á gerà nors tas netu-ri jokiø perspektyvø. Rajanas gyve-na ore – jis skraido ið vieno JAVkampo á kità ir á namus uþsuka re-tai. Vesdamas seminarus jis aiðki-na klausytojams, kad gyvenime ver-ta skirti tai, kas svarbu, ir tai, kasnelabai bûtina. Tai, kas bûtina, turitilpti vienoje kuprinëje. Ði metodi-në priemonë filmo „Viskas ore!“(TV3, 9 d. 22.25) reþisieriui JasonuiReitmanui yra metafora, apibûdi-nanti ne tik Rajanà, bet ir visuome-næ, kurià staiga iðtiko ekonominëkrizë ir kuri turi ið naujo atsirinkti,kas jai svarbiausia. Bet „Viskas ore“nëra ir krizæ iðgyvenanèios visuo-menës satyra, nors reikëtø visai ne-daug, kad filmas toks taptø. Visainedaug reikëtø ir tam, kad filmastaptø romantine komedija. BetReitmanas puikiai iðlaviravo tarptradiciniø þanrø spàstø ir þiûrovølûkesèiø. „Viskas ore“ provokuoja:personaþø poelgiai, pagaliau ir jiepatys, – gana dviprasmiðki, jie ne-sutelpa á tradicinius vertinimus. Galtik iðskyrus jaunà ir gabià Natali

(Anna Kendrick), kuri nori pato-bulinti atleidimø sistemà (viskas turivykti internetu), bet ið pradþiø iðsi-rengia á savotiðkà iniciacijos kelio-næ kartu su Rajanu.

Natali tiksliai suplanavo savo ide-alø gyvenimà, ji gerai þino, ko nori,koks turi bûti vyras, atlyginimas, na-mai. Taèiau bûtent ði idealiai prieðiuolaikinio gyvenimo sàlygø prisi-taikiusi herojë palûð pirmoji, taipir nepasiekusi tos lenktyniø atkar-pos, kurioje komfortiðkai jauèiasiRajanas ir oro uoste sutikta kitaciniðka profesionalë Aleks (VeraFarmiga). Reitmanas meistriðkaipasinaudoja ðiais personaþais, jøsocialinës padëties ir asmeninio gy-venimo santykiu, kad suformuluo-tø vienà svarbiausiø filmo idëjø. Ra-janas ir Aleks atskleidþia savo slaptàjàpusæ nuvykæ á vos neþlugusias Raja-no sesers vestuves. Provincialusmiestelis, negraþûs þmonës, sena-madiðka jø buitis kontrastuoja suspindinèiose oro uostø erdvëseástrigusiu Rajano gyvenimu. Tai rea-lybë, nuo kurios jis taip atkakliai bë-ga. Akistata su ja priverèia Rajanàsuformuluoti ir reþisieriui, matyt,vienà svarbiausiø teiginiø, kodëlþmogui geriau bûti kartu su kaþ-kuo kitu ir atsisakyti racionaliø vie-natvës argumentø. Suvokæs pa-prastà, bet sunkiai ágyvendinamàtiesà, Rajanas pabandys kà norskeisti. Tik Reitmanas ne toks nai-

vus, kad pasiûlytø mums tradicinæatomazgà.

Kitokius nuotykius ore pasiûlyspernykðtis Brandono Nutto filmas„Lëktuvo uþgrobimas“ (LNK, 13 d.22.35). Jo herojus specialusis agen-tas Rosas suþino, kad lëktuvà, kuria-me atsidûrë jo buvusi þmona, taiki-niu pasirinko teroristø organizacija.

Specialieji agentai jau tapo nau-josios mitologijos dalimi, todël taipdaþnai tampa filmø herojais. Clar-ko Johnsono filme „Sargybinis“(LNK, 12 d. 22.35) Michaelo Doug-laso herojus kadaise iðgelbëjo JAVprezidento gyvybæ. Dabar jis saugoPirmàjà damà. Bet ir ðio agento gy-venimas apsiverèia aukðtyn kojom,kai ið nuþudyto kolegos jis suþinoslaptà informacijà. Apie slaptøjøtarnybø manipuliacijas D.J. Caru-so 2008 m. filmas „Sakalo akis“ (TV3,10 d. 22.15). Jo herojus Dþerá (ShiaLaBeouf) ir Reièel (Michelle Mo-naghan) „supaþindina“ bendraskoðmaras – jie suþino, kad yra pa-skelbti teroristais, ir per prievartà

atsiduria pavojingoje grupuotëje,planuojanèioje þmogþudysèiø seri-jà. „Sakalo akis“ puikiai perteikiakeistà jausmà, kai kartais pasijuntitaip, lyg tave visàlaik kas nors stebë-tø. Ir tai jokia persekiojimo manija.Juk mobilieji telefonai kiekvienamsuinteresuotam gali pasakyti, kurdabar esi, be to, þmonës patys su-deda visà informacijà apie save á„Facebook’à“.

Uþtat kartu su LRT (9 d. 23 val.)siûlau trumpam persikelti á 4-àjápraëjusio amþiaus deðimtmetá irpasiþiûrëti Jee-woon Kimo vester-nà „Geras, blogas, trenktas“ (2008)....Korëjos pusiasalis uþgrobtas ja-ponø, korëjieèiai nuo okupantø bë-ga á Mandþiûrijos stepes netoli Ki-nijos sienos. Dauguma pabëgëliøneiðvengiamai tampa banditais.Toks ir filmo herojus Tche-Gu. Kar-tà plëðiant japonø traukiná jo ran-kose atsiduria þemëlapis, vedantisprie Mandþiûrijoje paslëptø vienoskinø dinastijos lobiø. Þemëlapis rû-pi ir kitiems filmo herojams, todëlgaudyniø, susiðaudymø ir panaðiøatrakcijø tikrai nepristigs.

Neseniai pasiþiûrëjæs kelias lie-tuviðkas laidas nusprendþiau, kaddidþiausià grësmæ televizijoms visdëlto kelia ne prasti filmai ar „popsi-niai“ koncertai, o savimi patenkintiir savo lietuviðku humoro jausmu be-siþavintys laidø vedëjai. Pirmadienáásijungæs „Áþvalgas“, uþuot iðgirdæs

þadëtà diskusijà apie nacionaliniussimbolius, daugiau nei valandà klau-siausi laidos vedëjo iðvedþiojimø irbejëgiðkø klausimø dalyviams – ra-dikaliems nacionalistams ir tole-rantiðkiems demokratams. Taip irnesupratau, ar kelis kartus klaus-damas abiejø pusiø, ar jie turi ko-kiø nors bendrø sàlyèio taðkø, patslaidos vedëjas nesupranta, kad tøtaðkø negali bûti, ar jis tiesiog ma-no, jog laidos dalyviai nesupras su-dëtingesniø klausimø? Gal jis nuo-ðirdþiai tiki, kad gali bûti pilnavertëdiskusija tarp intelektualo demok-rato ir politiko radikalo? Tarp skus-tagalvio nacionalisto ir Lietuvos gë-jø lyderio? Ar vedëjas tiesiog darosavo ðou? Turiu já nuliûdinti: nacio-nalistai visai nejuokingi. Jie baisûs.Pritariu profesoriui Bielskiui, kad sa-ve gerbianti televizija neturëtø kvies-ti á savo laidà radikalø. Pasiteisini-mai apie demokratijà ir skirtingasnuomones èia visai netinka. Nesan-taikà ir ksenofobijà kurstantiemspersonaþams, kaip ir serijiniams þu-dikams ar teroristams, televizija ne-turi teikti tribûnos. Yra toks rusið-kas terminas: „nerukopoþatnyj“(susikompromitavæs þmogus, ku-riam negalima paspausti rankos).Bijau, kad netrukus gali taip atsi-tikti, kad ir LRT bus nemalonu ið-tiesti rankà.

Jûsø –

J O N A S Û B I S

Didieji paþadaiPrasideda 63-iasis Tarptautinis Berlyno kino festivalis

„Geras, blogas, trenktas“

„Camille Claudel 1915“

10 psl. 7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020)

V a s a r i o 8 – 1 7

Nuoðirdþiai uþjauèiame kolegæÞIVILÆ PIPINYTÆmirus mamai.

„7 MENO DIENOS“

P a r o d o s

V I LN IUS

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

iki 17 d. — paroda „Minios“

Paroda „Marðas. Iljos Fiðerio 1946—1953

metø fotografijos“

Paroda „Apie praeivius ir kaimynus“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

iki 17 d. — paroda „Jonas Rustemas —

dailininkas ir pedagogas“, skirta dailininko

250-osioms gimimo metinëms

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës istorija

Lietuva carø valdþioje

Lietuvos valstieèiø buities kultûra

Kryþdirbystë

„Lietuvos diplomatinë tarnyba 1918–1940 m.“

Primityviosios tapybos paroda

Paroda „Lietuviø ðvietimo draugija „Rytas“

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Paroda „Atraskime savàjá paveldà: Lentvario

baþnyèia ir jos dekoras. 1905—1943“

Paroda „Lukiðkiø Dievo Motina. Kad bûtø

atvilgytos sudirþusios ðirdys...“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

nuo 8 d. — Donato Jankausko paroda

„Sekmadienis“

Modernaus meno centrasLiteratø g. 8

Scenografijos paroda „Ant ribos“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

iki 16 d. — Lino Blaþiûno darbø ciklas

„Baltas drugelis“

Lauros Selmistraitytës medþio raiþiniø ciklas

„Tai audinys“

Galerija „Vartai“Vilniaus g. 39

Nerijaus Ermino paroda

Lino Jusionio paroda „Tik sniege liko þymës“

iki 13 d. — Ketvirtadienio perþiûra. Algirdo

Jaruðevièiaus instaliacija

„Prospekto“ fotografijos galerijaGedimino pr. 43

iki 15 d. — Audriaus Zavadskio fotografijø

paroda

Pamënkalnio galerijaPamënkalnio g. 1/13

Tapybos paroda „ad ORIGINEM”

Marijos ir Jurgio Ðlapeliø muziejusPilies g. 40

iki 12 d. — Arvydo Markevièiaus retrospektyvi-

në tapybos ir juvelyrikos paroda „Fantazijos“

Galerija „Katinëlis &&&&& gaidelis“www.katinelis-&-gaidelis.com

Dainiaus Liðkevièiaus pieðiniø paroda „Pradþia“

„The Gardens“Konstitucijos pr. 12A

iki 15 d. — Laros Favaretto paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

iki 16 d. — Sigitos Dackevièiûtës skulptûros

paroda

Algio Kasparavièiaus paroda „Ákandin savæs“

iki 9 d. — Eriko Daugulio skulptûros ir

medaliø paroda „Maþoji plastika“

Þydø kultûros informacijos centrasMësiniø g. 3A

Fotografijø paroda „Litvakø paveldas

Baltarusijoje“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

iki 9 d. — Felikso Jakubausko tekstilës darbø

paroda „Ðvytëjimai“

Irinos Dangvetskenës-Roskoshnayos paroda

„Sielos spalvø virpesiai“

Viaèeslavo Sokoleckio jubiliejinë retrospekty-

vinë kûrybos paroda „Þingsnis po þingsnio“

Dailës galerija-studija „Ra“Pranciðkonø g. 8

iki 9 d. — Vido Poðkaus tapyba ir pieðiniai

Galerija „Kunstkamera“Ligoninës g. 4

Vladislovo Þiliaus paroda „Ðvytëjimai“

Lietuviø kalbos institutasP. Vileiðio g. 5

Elvyros Kairiûkðtytës pieðiniai

Vilniaus vaikø ir jaunimo menogalerijaVilniaus g. 39/6

Paroda „Spalva ðviesoje (Malvina ir vaikai)“

Prancûzø institutasDidþioji g. 1

Fotografijø paroda „Kaunas—Grenoblis.

Susikirtæ þvilgsniai“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

iki 13 d. — paroda „Þinutë ateièiai“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Vlado Braziûno fotoparoda „pa(si)matymai“

Beatrièës Grincevièiûtës butas-muziejusA. Vienuolio g. 12/1

Eglës Ulèinskaitës paroda „Neregëto laiko

dabartyje“

K A U N A S

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

iki 15 d. — paroda „Geriausias 2012-øjø

kûrinys“

Þmuidzinavièiaus kûriniø ir rinkiniømuziejusV. Putvinskio g. 64

Auðros Barzdukaitës-Vaitkûnienës paroda

„4Istorijos“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Grupës „Archyvas“ paroda „Netobulumas“

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

Raimundo Eimonto vaizdo ir muzikos darbø

perþiûra-perklausa „Raimundas Eimontas:

Vaizdagarsiai“

„Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Sauliaus Treinio juvelyrikos paroda „Organiðka“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

Romualdo Poþerskio fotografijø paroda

„Maþasis Alfonsas“

Galerija „Aukso pjûvis“K. Donelaièio g. 62 / V. Putvinskio g. 53

Þivilës Navikaitës stiklo papuoðalø paroda

„Angelø medþioklë“

iki 10 d. — „Dailininkas Stasys Sèesnulevi-

èius: ðeðëlyje palikta kûryba“

„Þalgirio“ arenaKaraliaus Mindaugo pr. 50

Eugenijaus Varkulevièiaus-Varkalio tapybos

paroda „Peizaþas“

K L A I P Ë D A

Lietuvos dailës muziejaus PranoDomðaièio galerijaLiepø g. 33

Prano Domðaièio tapybos, dailininko mari-

nisto Èeslovo Januðo (1907–1993, JAV)

kûriniø „Prie Baltijos ir prie Atlanto“ ekspozi-

cijos, Vytauto Kaðubos kûrybos ekspozicija

„Þmogaus misterija“

Paroda „Arbit Blatas. Sugráþimas á tëvynæ“

Laimos Gedvilaitës-Sakalauskienës grafikos

darbø paroda „Kasdienybës valandos“

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

Ðiuolaikinio Ðvedijos meno paroda „Falling

from Grace“

Ð IAUL IA I

„Laiptø galerija“Þemaitës g. 83

Gintaro Palemono Janonio tapybos darbø

paroda „Ilga istorija“

Ðiauliø universiteto dailës galerijaVilniaus g. 141

Simonos Bagdonaitës grafikos paroda

,,Gyvenimo karnavalas“

Giedriaus Ðèiukèiaus fotografijos paroda

,,Reportaþai ið Europos gatviø“

S p e k t a k l i a i

V I LN IUS

Nacionalinis operos ir baletoteatras8 d. 18.30 — P. Èaikovskio „GULBIØ

EÞERAS“. Dir. — R. Ðervenikas

9 d. 18.30 — J.F. Halévy „ÞYDË“.

Dir. — M. Staðkus

10 d. 12 val. — S. Prokofjevo „PELENË“.

Dir. — A. Ðulèys (Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos Baleto skyrius)

13 d. 18.30 — G. Donizetti „MEILËS

ELIKSYRAS“. Dir. — M. Pitrënas

14 d. 19 val. — Nacionalinio Tulûzos Kapito-

lijaus orkestro koncertas. Solistë E. Leonskaja

(fortepijonas). Dir. — T. Sokhievas. Programo-

je H. Berliozo, R. Schumanno, M. Musorgs-

kio-M. Ravelio kûriniai

15 d. 18.30 — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — M. Staðkus

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

8 d. 17 val. — M. Ivaðkevièiaus

„IÐVARYMAS“. Reþ. — O. Korðunovas

12, 13 d. 18.30 — Dante‘s Alighieri „ROJUS“.

Reþ. — E. Nekroðius

14 d. 18.30 — A. Schnitzlerio „10 DIALOGØ

APIE MEILÆ“. Reþ. — Y. Ross

15 d. 18.30 — Just. Marcinkevièiaus

„KATEDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

Studija

9 d. 16 val. — „MURKÐLINAS IR

TURKÐLINAS“ (pagal U. Starko apysakà).

Reþ. — E. Jaras

14 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ

EUROPOS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio

romanà „Nusikaltimas ir bausmë“).

Reþ. — K. Smedsas (Suomija)

15 d. 19 val. — „POETË (S. Nëries poezijos ir

dienoraðèiø motyvais). Reþ. — R. Garuolytë

Vilniaus maþasis teatras8 d. 18.30 — E. Albee’io „TRYS AUKÐTOS

MOTERYS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë

9 d. 18.30 — „ANTIGONË“ (Sofoklio trage-

dijos motyvais). Scen. aut. ir reþ. — B. Mar

10 d. 12 val. — „BRANGUSIS ATRAKCIONØ

PARKO DËDE“. Reþ. — O. Lapina

13 d. 18.30 — „SELAVY!“ N. Narmontaitës

muzikinis spektaklis („Rûtos“ draugijos

renginys)

14 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus

„MADAGASKARAS“. Reþ. statytojas —

R. Tuminas, reþ. — A. Dapðys

15 d. 18.30 — PREMJERA! H. Ibseno

„HELGELANDO KARÞYGIAI“.

Reþ. — R. Cicënas

17 d. 12 val. — „ANË IÐ ÞALIASTOGIØ“

(pagal L.M. Montgomeri romanà).

Reþ. — A. Gluskinas

20 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADA-

GASKARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

OKT/Vilniaus miesto teatras8 d. 19 val. Ûkio banko teatro arenoje —

W. Shakespeare’o „HAMLETAS“.

Reþ. — O. Korðunovas

9, 10 d. 19 val. OKT studijoje — F. Kafkos

„NUOSPRENDIS — METAMORFOZË“.

Reþ. — P. Ignatavièius

Valstybinis jaunimo teatras8 d. 18 val. — D. Wassermano „SKRYDIS

VIRÐ GEGUTËS LIZDO“. Reþ. — V. Griðko

9 d. 12 val. — J. Erlicko „BILIETAS IÐ DAN-

GAUS“. Reþ. — D. Jokubauskaitë (Salë 99)

9 d. 18 val. — A. Juozaièio „ÐIRDIS VIL-

NIUJE“. Reþisieriai — J. Vaitkus, A. Vidþiûnas

10 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

12 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

13 d. 18 val. — „UÞSISPYRËLËS TRAMDY-

MAS“ (pagal W. Shakespeare’à).

Reþ. — C. Grauþinis

14 d. 18 val. — P.E. Landi „STRIP MAN

SHOW — VISKAS APIE VYRUS“.

Reþ. — P.E. Landi

15 d. 18 val. — A. Anros „BESTIJA ÞYDROM

AKIM“. Reþ. — G. Makarevièius

Rusø dramos teatras8 d. 18 val. — I. Vyrypajevo „ILIUZIJOS“.

Reþ. — O. Kovrikovas

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Aldonos Keturakienës paroda „Ritmai“

Romualdo Inèirausko metalo plastikos

paroda „Durbë, Þalgiris ir dar kai kas...“

iki 9 d. — VDA studentø 2012 m. rudens

semestro darbø paroda

Galerija „Akademija“Pilies g. 44/2

iki 15 d. — Pauliaus Juðkos paroda „Kûnai ir

þemës“

Raimundo Sliþio tapybos paroda

Tekstilës galerija „Artifex“Gaono g. 1

iki 9 d. — Dainiaus Liðkevièiaus paroda

„Trylikto taðko projekcijos“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija„Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

9 d. 18 val. — J.J. Bricaire, M. Lasaygues

„DIDYSIS ZEBRAS“. Reþ. — A. Girba

10 d. 12 val. — J. Ðèiuckio „MOROZKO“.

Reþ. — J. Ðèiuckis

10 d. 18 val. — A. Krogerus „IÐ MEILËS

MAN“. Reþ. — A. Dilytë

12 d. 18 val. — „MANO SIELOS NETY-

LANÈIOS STYGOS“... (P. Meðkëla, A. Latënas

ir „Rojaus Tûzai“). Reþ. — A. Latënas

Teatras „Lëlë“Didþioji salë

8 d. 18 val. — „GELEÞIS IR SIDABRAS“

(pagal V. Ðimkaus eiles). Insc. aut ir reþ. —

R. Kazlas

9 d. 12 val. — PREMJERA! „BAISIAI GRAÞI

PASAKA“ (pagal lietuviø liaudies pasakas ir

másles). Scen. aut., reþ. ir dail. — A. Bago-

èiûnaitë-Paukðtienë

10 d. 12 val. — J. Maèiukevièiaus „BITË

MAJA“ (V. Bonzelso knygos „Bitë Maja ir jos

nuotykiai“ motyvais). Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

Maþoji salë

9 d. 14 val. — „AUKSO OBELËLË, VYNO

ÐULINËLIS“ (pagal lietuviø liaudies pasakà).

Scen. aut. ir reþ. — R. Drieþis

10 d. 14 val. — „RAUDONKEPURË“ (pasakø

apie Raudonkepuraitæ motyvais). Reþ. ir dail. —

V. Mazûras

15 d. 18 val. — V.V. Landsbergio „VILIS“.

Reþ. — V.V. Landsbergis

Menø spaustuvë8 d. 19 val. Juodojoje salëje — „FEEL

LINK“. Kûrëjai ir atlikëjai L. Þakevièius ir

A. Gudaitë (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë“)

8 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „BRAN-

GIOJI MOKYTOJA“. Reþ. — I. Stundþytë

9 d. 12 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„SUPERAGENTAS 000“. Reþ. — A. Gluskinas

(teatras „cezario grupë“)

9 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — PREM-

JERA! „GAIDELIS PINIGAUTOJAS“.

Reþ. — Ð. Datenis (jaunøjø scenos menininkø

programa „Atvira erdvë“)

9 d. 19 val. Juodojoje salëje —

„ARABIÐKA NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

10 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „EGLË

ÞALÈIØ KARALIENË“. Reþ. — S. Degutytë

(„Stalo teatras“)

10 d. 19 val. Juodojoje salëje —

PREMJERA! „TIKSINTI BOMBA“.

Reþ. — G. Varnas (teatras „Utopia“)

11 d. 12 val. Kiðeninëje salëje — „Pasakø

pirmadieniai maþyliams“. Statybininkø

pasakos. Pasakas seka S. Degutytë („Stalo

teatras“)

Teatras

Vasario 9 d. 19 val. LNDT Maþojoje salëje vyks susitikimas su vienuiðkiliausiø Rytø Europos teatro màstytojø – lenkø reþisieriumi, scenog-rafu ir pedagogu Krystianu Lupa. Per susitikimà-diskusijà K. Lupa pasi-dalins mintimis apie naujausius savo spektaklius, teatro vietà ðiuolaikinia-me pasaulyje, tikrovës ir fikcijos ribas teatre, aktoriaus kûrybà. Diskusijàmoderuos Nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga.Áëjimas á renginá laisvas.

Muzika

Vasario 9 d. 19 val. Nacionalinës filharmonijos Didþiojoje scenoje –reta proga iðgirsti 2012 m. tarptautinio Yehudi Menuhino smuikininkøkonkurso Pekine nugalëtojà Kennethà Renshaw, kurá átakingi kritikaivienbalsiai vadina ðiø laikø smuikininku vunderkindu.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos Jorge Uliarte(Austrija, Argentina). Programoje G. Bizet Siuita Nr. 1 ið operos „Kar-men“, C. Saint-Saenso Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3 h-moll, op.,C. Francko Simfonija d-moll.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

MENAS . FOTOGRAF I JA

Lietuvos tautinis paveldas = The national heritage of Lithuania : tradiciniai amatai :

[albumas / sudarytojos Violeta Dubnikienë, Elvyda Lazauskaitë ; vertëja Auðra Simanavièiûtë]. –

Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, [2012] (Vilnius : Petro ofsetas). – 287, [1] p. : iliustr. –

Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas 800 egz. – ISBN 978-609-8039-26-9 (ár.)

Ne vien groþis = More than just beauty : [moters atvaizdas LAWIN kolekcijoje : dailës

albumas] / sudarytoja [ir tekstø autorë] Giedrë Jankevièiûtë ; [vertëja Irena Paðkauskienë]. –

Vilnius : Advokatø kontora “LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiûnas ir partneriai” : R. Valiûnas, 2012

(Vilnius : Petro ofsetas). – 255, [73] p. : iliustr. – (LAWIN meno kolekcija). – Virð. antr. nenurodyta. –

Gretut. tekstas liet., angl. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-609-95084-4-3 (ár.)

Raktai á Lietuvos miestus = Keys to the cities of Lithuania : [albumas]. – Kaunas [i.e.

Vilnius] : Miesto IQ, 2010- . – (Ár.)

[Kn.] 2 / Margarita Matulytë, Kæstutis Navakas, Viktoras Rudþianskas … [et al.] ; [fotografas

Gintaras Èesonis ; vertëjai Laima Vincë Sruoginis, Zuzana Ðiuðaitë ; sudarytoja Ina

Þurkuvienë]. – 2012 ([Kaunas] : Kopa). – 175, [1] p. : iliustr. – Gretut. tekstas liet., angl. –

Tiraþas 500 egz. – ISBN 978-609-8043-03-7

Ðv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovës / Ingrida Tamoðiûnienë ; Lietuvos nacionalinis

muziejus, Vilniaus dailës akademija. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2012- . –

Virð. aut. nenurodyta. – ISBN 978-609-8039-31-3

Kn. 1: 1817-1875. – 2012 (Vilnius : BALTO print). – 111, [1] p. : iliustr., faks. – (Vilniaus

sàsiuviniai / Lietuvos nacionalinis muziejus ; 2). – Santr. angl. – Tiraþas 700 egz. – ISBN

978-609-8039-32-0

Tyli naktis. Aktas : [fotoalbumas] / Algimantas Aleksandravièius ; [tekstø autorius Povilas

Ðarmavièius]. – Vilnius : Sofoklis [i.e. Metodika], 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 143, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas [200] egz. – ISBN 978-609-444-101-1 (ár.)

Tylusis teatro metraðtininkas : aktoriaus Jono Lalo atsiminimai: ne tik apie teatrà / [sudarë

Diana Gancevskaitë]. – [Kaunas : Spindulio spaustuvë, 2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 572

p. : iliustr., faks., portr. – Tiraþas [400] egz. – ISBN 978-9955-466-46-8 (ár.)

Vilnius : [fotoalbumas] / Jan Buùhak ; sudarytoja Jûratë Gudaitë ; [á anglø kalbà vertë Auðra

Simanavièiûtë]. – Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011- . – Virð. aut. nenurodytas. –

ISBN 978-609-8039-29-0 (ár.)

Kn. 1. – [2012] (Vilnius : BALTO print). – 559, [1] p. : iliustr., faks. – (Lietuvos fotografijos

istorija / Lietuvos nacionalinis muziejus, ISSN 1392-9003 ; 4). – Gretut. tekstas liet., angl. –

Tiraþas 1100 egz. – ISBN 978-609-8039-30-6

GROÞ INË L I TERATÛRA . L I TERATÛROS MOKSLAS

Ana Karenina : romanas / Lev Tolstoj ; ið rusø kalbos vertë Pranas Povilaitis. – Kaunas :

Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012]. – (Geriausia ið geriausiø literatûros klasika). – ISBN

978-609-403-433-6 (ár.)

Kn. 1. – [2012] (Kraków : Skleniarz). – 523, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-

403-431-2

Kn. 2. – [2012] (Kraków : Skleniarz). – 459, [2] p. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-432-9

Apie mus – didelius ir maþus : apsakymai / Jûrë Bulavaitë ; [dailininkë Herta Matulionytë]. –

Kaunas : [Spindulio spaustuvë], 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 451, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-466-47-5 (ár.)

Atodrëkis gruody : eilëraðèiai / Janina Parutienë. – Ðiauliai : Titnagas, 2012 (Ðiauliai :

Titnagas). – 117, [1] p. – Tiraþas 100 egz. – ISBN 978-9955-613-46-6

Kelioniø uþraðai / Pulgis Andriuðis ; [sudarytojas Remigijus Misiûnas]. – Vilnius : Bonus

animus, [2012] (Vilnius : BALTO). – 502, [1] p. – (Egzodo biblioteka). – Tiraþas [500] egz. –

ISBN 978-9955-754-27-5

Koriko duktë ir juodasis vienuolis : romanas / Oliver Pötzsch ; ið vokieèiø kalbos vertë Rûta

Jeþak. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 584,

[2] p. : þml. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-398-8 (ár.)

Miræs ðeimoje : romanas / Charlaine Harris ; ið anglø kalbos vertë Rûta Steponavièiûtë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012] (Kraków : Skleniarz). – 410, [1] p. – Ciklo

“Sukë Stekhaus” 10-oji knyga. – Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-438-1 (ár.)

Naktys Rodantëje : romanas / Nicholas Sparks ; ið anglø kalbos vertë Greta Margevièienë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012] (Kaunas : Indigo print). – 282, [2] p. –

Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-390-2

Paþadëtoji þemë : [romanas] / Sebastian Barry ; ið anglø kalbos vertë Vidas Morkûnas. –

Vilnius : Metodika, 2012 (Kaunas : Spindulio sp.). – 207, [1] p. – Tiraþas [1200] egz. – ISBN

978-609-444-097-7 (ár.)

Pribuvëjos prakeiksmas : romanas / Sabine Ebert ; ið vokieèiø kalbos vertë Inga Stanèikaitë. –

Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO, 2012] (Kaunas : Spindulio sp.). – 570, [1] p. –

Tiraþas [2000] egz. – ISBN 978-609-403-386-5 (ár.)

Tomas Venclova : bibliografijos rodyklë, 1956-2011 / Lietuvos nacionalinë Martyno Maþvydo

biblioteka ; [sudarytojos Jolanta Budriûnienë, Jolanta Garlaitë]. – Vilnius : Lietuvos

nacionalinë Martyno Maþvydo biblioteka, 2012 (Vilnius : Standartø sp.). – 532 p., [8] iliustr.

lap. : faks. – Tiraþas 400 egz. – ISBN 978-609-405-072-5 (ár.)

Þibintas : [romanas] / Deborah Lawrenson ; ið anglø kalbos vertë Kristina Lukoðienë. –

Vilnius : Metodika, 2012 (Vilnius : BALTO print). – 399, [1] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN

978-609-444-073-1 (ár.)

12 d. 11 val. Juodojoje salëje —

PREMJERA! „MOZAIKA“. Choreogr. —

B. Banevièiûtë (teatras „Dansema“)

13 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

„ATVIRAS RATAS“. Reþ. — A. Giniotis (teatro

laboratorija „Atviras ratas“)

14 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „TETOS“.

Reþ. — J. Javaitis (aktoriø ansamblis „Degam“)

15 d. 18 val. Juodojoje salëje —

PREMJERA! „TËÈIO PASAKA“.

Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis (teatro labora-

torija „Atviras ratas“ ir kûrybinë studija)

15 d. 19 val. Kiðeninëje salëje —

N. Gogolio „PAMIÐËLIO UÞRAÐAI“. Reþ. —

V. Sodeika (teatro judëjimas „No Theatre“)

Vilniaus kamerinis teatrasKonstitucijos pr. 23

9 d. 12 val. — „KELIONË Á AFRIKÀ ARBA

DAR KUR NORS“ (pagal K. Kasparavièiaus

pieðinius ir L. Kavolës tekstus).

Reþ. — Þ. Ramanauskas

14 d. 18.30 — „MEILË BE AKCENTO“ (pagal

A.R. Burnettà). Reþ. — A. Gian (JAV)

Raganiukës teatras9 d. 12 val. — „MAÞOJO DINOZAURIUKO

ISTORIJA“. Reþ. — R. Urbonavièiûtë

9 d. 16 val. — „KAIP EÞIUKAS NORËJO

TAPTI ÞVAIGÞDE“ (Maþøjø Akademijos

spektaklis)

10 d. 12 val. — ,,BATUOTAS KATINAS“.

Reþ. — R. Urbonavièiûtë

K A U N A S

Kauno dramos teatras8 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —

PREMJERA! A. Ðkëmos „BALTA DROBULË“.

Reþ. — J. Juraðas

9 d. 19 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

10 d. 12 val. Didþiojoje scenoje —

I. Paliulytës „ASTRIDA“ (A. Lindgren biogra-

fijos ir pasakø motyvais). Reþ. — I. Paliulytë

10 d. 18 val. Ilgojoje salëje — B. Srbljano-

viè „SKËRIAI“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

12 d. 12 ir 18.30 Didþiojoje scenoje —

„MODERATORIAI“. Reþ. — A. Kurienius

13 d. 19 val. Tavernos salëje — T. Guerra

„KETVIRTOJI KËDË“. Reþ. — R. Atkoèiûnas

13 d. 18.30 Didþiojoje scenoje — PREM-

JERA! „JERUZALË“ (pagal J. Butterworth).

Reþ. — R. Atkoèiûnas

14 d. 18 val. Rûtos salëje — F. von Schille-

rio „PLËÐIKAI“. Reþ. — A. Areima

15 d. 18 val. Maþojoje scenoje — J. Smuulo

„SVEÈIUOSE PAS PULKININKO NAÐLÆ“.

Reþ. — D. Juronytë

15 d. 18.30 Didþiojoje scenoje —

E. Scribe’o „PRIEÞASTYS IR PASEKMËS“.

Reþ. — R. Banionis

Kauno muzikinis teatras8 d. 18 val. — C. Porterio „BUÈIUOK MANE,

KEIT“. Dir. — J. Geniuðas

10 d. 18 val. — G. Donizetti „LIUÈIJA DI

LAMERMUR“. Muzikos vad. ir dir. — J. Geniuðas

14, 17 d. 18 val. — PREMJERA!

„NOTRDAMO LEGENDA“. Insc. aut. ir

choreogr. — A. Jankauskas, komp.

A. Jasenka, dir. — J. Janulevièius, scenogr. —

A. Ðimonis, kost. dail. — R. Biliûnaitë

15 d. 18 val. — J. Strausso „VIENOS

KRAUJAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno kamerinis teatras8 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „BE GALO

ÐVELNI ÞMOGÞUDYSTË“. Reþ. — S. Rubinovas

9 d. 18 val. — F. Rabelais „GARGANTIUA IR

PANTAGRIUELIS“. Reþ. — S. Rubinovas

10 d. 18 val. — M. Walczako „PIRMASIS

KARTAS“. Reþ. — S. Rubinovas

14 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

15 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „DIENA IR

NAKTIS“. Reþ. — S. Rubinovas

Kauno lëliø teatras9 d. 12 val. — „ÞALIAS ÞALIAS

OBUOLIUKAS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

10 d. 12 val. — „ÐEIMYNËLË IÐ DIDÞIOSIOS

GIRIOS“. Reþ. — O. Þiugþda

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras10 d. 17 val. — PREMJERA! Z. Liepinio

„ADATA“

14 d. 18.30 — „SAPNAI APIE BRODVËJØ“

Klaipëdos lëliø teatras9 d. 12 val. — „BAUBAS“. Reþ. — J. Jauðke-

vièiûtë

10 d. 12 val. — PREMJERA! „RAUDON-

KEPURAITË“. Reþ. — G. Radvilavièiûtë

Ð IAUL IA I

Ðiauliø dramos teatras8 d. 18 val. — PREMJERA! N. Leskovo „LEDI

MAKBET IÐ MCENSKO APSKRITIES“.

Reþ. — R. Banionis

9 d. 18 val. — T. Williamso „IGUANOS

NAKTIS“. Reþ. — G. Padegimas

10 d. 12 val. — V. Ludwigo „BELA, BOSAS

IR BULIS“. Reþ. — A. Gluskinas

10 d. 18 val. — C. Goldoni „VIEÐBUÈIO

ÐEIMININKË“. Reþ. — R. Steponavièiûtë

12 d. 19 val. — „VYRAI IR MOTERYS“.

Choreogr. — A. Cholina (A. Cholinos teatras)

14 d. 16 val. — R. Lamoureux „SRIUBINË“.

Reþ. — N. Mironèikaitë

15 d. 18 val. — PREMJERA! V. Verðulio

„UÞ DURØ“. Reþ. — I. Jarkova

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras9 d. 17 val. — I. Abele „JAZMINAS“.

Reþ. — M. Kimele

10 d. 17 val. — L. Tolstojaus „KREICERIO

SONATA“. Reþ. — S. Varnas

15 d. 17 val. — J. Tatte „SANKIRTA SU

PAGRINDINIU KELIU“. Reþ. — A. Vidþiûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija9 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Di-

dþiojoje salëje, — Lietuvos nacionalinis

simfoninis orkestras. Solistas K. Renshawas

(smuikas, JAV). Dir. — J. Uliarte’as (Austrija,

Argentina). Programoje G. Bizet, C. Saint-

Saenso, C. Francko kûriniai

10 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos

Didþiojoje salëje, — koncertas visai ðeimai

„Kaip Ðarka ir Pelëdþiukas dûdø klausë“.

Aktorius L. Zubë. Klaipëdos brass kvintetas:

V. Bruþas (meno vadovas, trimitas),

A. Maknavièius (trimitas), S. Sugintas

(trombonas), A. Ulteravièius (valtorna),

J. Dargis (tûba). Programoje H. Purcellio,

S. Scheidto, J.S. Bacho, Ch. Gounod,

C.M. von Weberio, V. Trojano ir kt. kûriniai

10 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

IV J.S. Bacho muzikos festivalis. Prancûziðkos

siuitos. Ansamblis „Musica humana“.

Festivalio meno vad. ir dir. — A. Vizgirda.

Solistës S. Liamo (sopranas), U. Èaplikaitë

(fleita). Programoje J.S. Bacho kûriniai

12 d. 18 val. Kupiðkio kultûros centre —

Valstybinis Vilniaus kvartetas. Solistas

L. Mikalauskas (bosas). Programoje

J. Naujalio, J. Gaiþausko, V. Bagdono,

M.K. Èiurlionio, G. Kuprevièiaus, J. Pakalnio,

A. Braþinsko, K. Vasiliauskaitës ir kt. kûriniai

12 d. 18 val. Marijampolës kultûros

centre, 14 d. 19 val. Vilniuje, Filharmoni-

jos Didþiojoje salëje, — J. Leitaitë (meco-

sopranas), M. Safarjanc (smuikas, Rusija),

S. Malcevas (fortepijonas, Rusija). Progra-

moje J. Brahmso, J. Massenet, C. Debussy ir

kt. kûriniai

V I LN IUS

Kongresø rûmai9 d. 12 val — koncertas visai ðeimai „Cirkas

atvaþiavo!“

14 d. 19 val. — koncertas „Ar jauti mano

meilæ?“ Lietuvos valstybinis simfoninis orkest-

ras. Solistai J. Milius, S. Song, E. Saðenko,

R. Èivilytë, R. Karpis. Dir. — R. Ðumila

Taikomosios dailës muziejus17 d. 16 val. — koncertas „Þiemos divertis-

mentas“. Kamerinis ansamblis „Vilniaus

arsenalas“, solistai R. Ðilinskaitë, T. Girininkas

Lietuvos muzikos ir teatroakademija8 d. 21 val. muzikos klube „Tamsta“ —

„Nordplus“ intensyvus dþiazo projektas

„Nomazz ir Baltijos ðalys“

11 d. 18 val. Didþiojoje salëje — V. Vitaitës

fortepijono klasës vakaras. Dalyvauja

A. Burytë, M. Darþinkevièiûtë, D. Kislovskaja,

I. Maknickas, E. Matulaitytë, I. Naujikaitë,

G. Rimkutë, P. Rudokas, L. Sergijenko,

S. Slavinskaitë, J. Ðervenikas, I.M. Ubaitë,

A. Bûrë (muðamieji)

12 d. 18 val. Didþiojoje salëje — LMTA

meno doktorantai. Koncertmeisterë E. Kiþytë-

Ramonienë

12 d. 18 val. Klaipëdos koncertø salëje —

„Muzika jums“. Dalyvauja R. Beinaris (obo-

jus), G. Beinarytë (altas), Lietuvos muzikos ir

teatro akademijos studentø septetas:

V. Kaziulytë (fleita), U. Dièiûnas (obojus),

G. Vaznys (klarnetas), T. Girskis (fagotas),

A. Dudaitë (valtorna), A. Avdejeva (fortepijo-

nas), V. Matijoðaitis (muðamieji)

14 d. 18 val. Didþiojoje salëje — jaunøjø

smuiko virtuozø koncertas. Dalyvauja

R. Maþolytë, K. Narkeviè, B. Petrauskas,

M. Ðernaitë, S. Tankevièius, K. Tumosa,

G. Þarnaitë

Lietuvos muzikø rëmimo fondas10 d. 14 val. Vilniaus arkikatedroje

bazilikoje — „Inmezzo“: R. Janutënaitë

(mecosopranas), L. Urnieþiûtë (mecosopra-

nas), I. Pliavgo (sopranas), vad. — A. Stasiû-

naitë (mecosopranas); R. Marcinkutë-Lesieur

(vargonai)

13 d. 17 val. S. Vainiûno namuose —

operos solistë J. Vaðkevièiûtë (mecosopra-

nas). Koncertmeisteris A. Vizbaras

V a k a r a i

V I LN IUS

Raðytojø klubas12 d. 17.30 — vakaras, skirtas raðytojo

V. Tamulaièio 100-osioms gimimo metinëms.

Dalyvauja literatûrologë L. Jakonytë, literatû-

ros tyrinëtojas A. Vaièiûnas, V. Tamulaièio

premijos laureatë G. Adomaitytë, Ðakiø r.

savivaldybës Kultûros ir turizmo skyriaus

vedëja A. Kasparevièienë, Ðakiø kraðto

þmonës. Raðytojo kûrybà skaito aktorë

R. Paliukaitytë

14 d. 17.30 — vakaras „Egzodo raðytojai:

Broniu Railà ir Alæ Rûtà kalbina ir filmuoja

Kazys Saja 1992 metais Santa Monikoje“.

Filmuotà medþiagà pristatys raðytojas K. Saja

Vilniaus paveikslø galerija8 d. 17 val. — E. Gedgaudo knygos „Ona

Narbutienë. Gyvenimo preliudai“ pristatymas.

Dalyvauja E. Gedgaudas, literatûrologë

V. Daujotytë, kompozitorë O. Narbutaitë,

pianistë G. Ruèytë-Landsbergienë, dainininkë

R. Maciûtë, pianistø R. ir Z. Ibelhauptø

duetas, pianistas P. Geniuðas. Vakarà veda

muzikologë D. Sverdiolienë

Mokytojø namai11 d. 18 val. Svetainëje — vakaras ið ciklo

„Paþinkime Vilniø“. Tema „Vilniaus netektys”.

Vakaro sveèias S. Þvirgþdas

12 d. 10 val. Kiemelyje — Maþøjø Uþgavë-

nës. Parodos „Sveikuolë Morë“ atidarymas

12 d. 18 val. Kiemelyje — Uþgavëniø

ðëlsmas. Dalyvauja kapelija „Ratilai“ bei

Vilniaus mokytojø namø folkloro kolektyvai.

13 d. 17 val. Svetainëje — Vilniaus vegetarø

klube. Praneðëjas D. Kunèienë

15 d. 17 val. Maþojoje salëje — fotoparo-

dos „Ástrigæ atmintin: geriausi 2012 m. klubo

„Fotokablys“ kadrai“ atidarymas

12 psl. 7 meno dienos | 2013 m. vasario 8 d. | Nr. 6 (1020)

V a s a r i o 8 – 1 4

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia LR Kultûros rëmimo fondas,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

Redaktorë – Monika KrikðtopaitytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, Ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda Èemerkaitë

Iðtrûkæs Dþango ****Ekscentriðkas „galvø medþiotojas“ Ðulcas (Christoph Waltz) gaudo

paèius pavojingiausius laukiniø Vakarø nusikaltëlius. Darbelis ne ið leng-vøjø, todël be gero pagalbininko neapsieisi. Bet kaip rasti toká, kuris bûtøir patikimas, ir nelabai brangus? Juodaodis vergas bëglys Dþango (JamieFoxx) – puikus kandidatas. Juolab kad jis turi ir savo motyvø – nori iðgelbë-ti vergijoje likusià þmonà Brumhildà (Kerry Washington) ir atkerðyti sa-distui plantatoriui (Leonardo DiCaprio). Naujas Quentino Tarantino fil-mas – fantazija spageèiø vesternø ir 5-ojo deðimtmeèio Holivudo filmøapie JAV Pietus tema. Kraujas liejasi gausiai, kitø tarantiniðkø triukø taippat nepristigs (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Meilë kaip nuodai ****...Ði vasara keturiolikmetei Anai pilna maþø ir dideliø atradimø. Grá-

þusi vasaros atostogø ið katalikiðkos internatinës mokyklos ji suþino, kadtëvas paliko ðeimà. Mama ieðko nusiraminimo jaunystës draugo kunigodraugijoje. Ana rûpinasi seneliu ir ruoðiasi sutvirtinimo sakramentui.Taèiau bendraamþis Pjeras paþadina paauglës seksualumà. Nauji poty-riai su Pjeru, daugybë neatsakytø klausimø priverèia Anà suabejoti tikë-jimu, savimi, ðeima. Reþisierë Katell Quillévéré uþ ðá debiutiná filmà pelnëJeano Vigo prizà. Vaidina Clara Augarde, Lio, Michel Galabru, StefanoCassetti, Thierry Neuvic, Franšois Bernard (Prancûzija, 2010). (Vilnius)

Provokuojantys uþraðai ****Ðeðiolikmetis vaikinas mëgsta lankytis savo bendramokslio namuose.

Jis stebi draugo ðeimos gyvenimà, o vëliau já apraðo savo raðiniuose.Prancûzø kalbos mokytojas supranta, kad vaikinas ið paskutinio suolotalentingas. Bet svetimo gyvenimo stebëjimas iðprovokuoja nekontro-liuojamus ávykius. Filmà sukûræs prancûzø reþisierius Franšois Ozonastvirtina, kad ispanø dramaturgo Juano Mayorgos pjesë, tapusi filmo pa-grindu, leido jam prabilti apie savo darbà, apie kinà, apie tai, ið kur ateinaákvëpimas. Vaidina Fabrice’as Luchini, Ernstas Umhaueris, Kristin ScottThomas, Emmanuelle Seigner (Prancûzija, 2012). (Vilnius)

Skrydis ***Naujame Roberto Zemeckio filme Denzelas Washingtonas vaidina pa-

tyrusá pilotà Vipà Vaitekerá, kuris iðvengë avarijos ir sëkmingai nutupdëlëktuvà. Vipas iðgelbëjo ðimtus gyvybiø ir visi já vadina didvyriu. Taèiau kuodaugiau aiðkëja katastrofos detaliø, tuo daugiau kyla klausimø, kas ið tik-røjø ávyko lëktuve. Taip pat vaidina Don Cheadle, Kelly Reilly (JAV, 2012).(Vilnius, Kaunas)

Taikinys #1 ****Teroristo Nr. 1 – Osamos Bin Ladeno medþioklë naujame „Oskaro“

laureatës Kathryn Bigelow filme parodyta jaunos CÞV agentës Majos(Jessica Chastain) akimis. Nepaisant kolegø nepasitikëjimo, biurokratijosir daugybës kliûèiø, agentei pavyksta átikinti Pentagonà, kad reikia atakuotislaptavietæ, kur galimai slepiasi teroristas. Filmas sulaukë ir prestiþiniønominacijø, ir JAV karinës vadovybës kritikos. Originalus jo pavadinimas„Zero Dark Thirty“ – tai karinis terminas, þymintis tikslø operacijos pra-dþios laikà. Bûtent tokiu laiku JAV jûros pëstininkø bûrys pradëjo vykdytiuþduotá, netrukus Bin Ladenas jau buvo negyvas. Taip pat vaidina JasonClarke, Kyle Chandler, Scott Adkins (JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Vargdieniai ***Victoro Hugo romano pagrindu sukurto miuziklo ekranizacija. Veiks-

mas nukelia á XIX amþiø, o socialinës neteisybës prislëgtà prancûzø liau-dies likimà ákûnija katorgininkas Þanas Valþanas (Hugh Jackman). Suge-bëjæs gráþti á doros kelià ir praturtëjæs, Valþanas padeda visiems vargdieniams.Taèiau já persekioja Paryþiaus policijos inspektorius Þaveras (Russell Cro-we). Valþanas jauèiasi atsakingas uþ Fantinos (Anne Hathaway) mirtá, todëlprisiekia globoti jos dukterá Kozetæ (Amanda Seyfried). Filmà kûræs TomasHooperis neslepia miuziklo sàlygiðkumo, greièiau atvirkðèiai (D. Britanija,JAV, 2012). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I LN IUS

Forum Cinemas Vingis8—13 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

11.20, 14, 17, 19.20, 21, 22 val.; 14 d. — 11,

13.30, 16.30, 19.15, 20.30, 22 val.

8—13 d. — Þuviukas Nemo (3D, JAV) — 13.15,

16, 18.30; 14 d. — 11, 13.40 (lietuviø k.);

8—13 d. — 16.40, 19 val.; 14 d. — 16.20

(originalo k.)

8—13 d. — Þuviukas Nemo (JAV) — 11.20,

14 val.; 14 d. — 11.20, 13.50

8—13 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 12,

14.45, 17.45, 20.45; 14 d. — 11.40, 14.45,

17.45, 20.45

8—13 d. — Argo (JAV) — 12.15, 15.15, 18,

21.15; 14 d. — 14.40, 18, 20.40

14 d. — Rusø nuotykiai Las Vegase (Rusija) —

16, 18.15

14 d. — Kietas rieðutëlis. Puiki diena mirti

(JAV) — 21.40

16 d. — G. Verdi „Rigoletas“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19.55

13 d. — Nemirtingøjø kronikos: nuostabûs

sutvërimai (JAV) — 18.20; 14 d. — 12, 15,

18, 21 val.

8—13 d. — Jonukas ir Grytutë. Raganø

medþiotojai (JAV) — 14.20, 16.30, 19, 21.30;

14 d. — 11.20, 16.10, 21.20

8—13 d. — Dubleris (Rusija) — 15, 17, 19.20,

21.30; 16.30, 21.45

8, 11, 12 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 17.30,

20.50; 9, 10 d. — 13.40, 17.30, 20.50; 14 d. —

13, 17, 21 val.

8, 11—13 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 13.20,

15.40; 9, 10 d. — 11, 13.20, 15.40 — 12 val.;

14 d. — 12 val.

8—12 d. — Skrydis JAV) — 18.20, 21.15;

13 d. — 21.15; 14 d. — 13.20, 18.20

8—13 d. — „Saulës cirkas“: visatos pakraðty

(3D, JAV) — 11 val.

8—13 d. — Hobitas. Nelaukta kelionë (JAV) —

11.40

8—13 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) —

22 val.; 14 d. — 18.45, 21.20

9, 10 d. — Legendos susivienija (JAV) — 12 val.;

14 d. — 11.15

8, 11—13 d. — Populiari mergina (Prancûzi-

ja) — 18.30; 9, 10 d. — 12.30, 18.30; 14 d. —

11.30, 17.30

8—13 d. — Taikinys #1 (JAV) — 15, 21 val.;

14 d. — 14, 20.10

9, 10 d. — Vargdieniai (D. Britanija) — 12.15,

18.15; 14 d. — 13.15, 18.30

8—13 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 15.30; 14 d. —

12.15, 15.15, 18.30

8—13 d. — Gangsteriø medþiotojai (JAV) —

21.30

Forum Cinemas Akropolis8—11, 13 d. — Valentinas vienas (reþ.

D. Ulvydas) — 11.30, 13.30, 16.15, 19, 21.40;

12 d. — 11.30, 16.15, 19, 21.40; 14 d. — 10.15,

12.45, 15.45, 18.15, 20.45

8—12 d. — Þuviukas Nemo (3D, JAV) — 10.15,

12.45, 15.15, 18.45; 13 d. — 15.15, 18.45;

14 d. — 10.30, 13 val.

8—11, 13 d. — Þuviukas Nemo (3D, JAV) —

11, 16 val.; 12 d. — 16 val.

8—13d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 11.45,

14.45, 18, 21 val.; 14 d. — 13.15, 18 val.

13 d. — Nemirtingøjø kronikos: nuostabûs

sutvërimai (JAV) — 18.15; 14 d. — 16.15,

19, 21.40

14 d. — Rusø nuotykiai Las Vegase (Rusija) —

15.15, 17.45, 20.15

14 d. — Kietas rieðutëlis. Puiki diena mirti

(JAV) — 19.45

8—13 d. — Jonukas ir Grytutë. Raganø medþio-

tojai (JAV) — 13.45, 17.45, 19.50, 21.50;

14 d. — 11.30, 15.30, 19.30

8—13 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 12.30,

16.30, 20 val.; 14 d. — 14, 20.30

8, 11—13 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 13,

15.30; 9, 10 d. — 10.45, 13, 15.30; 14 d. —

11.15, 13.45

8—13 d. — Dubleris (Rusija) — 12, 18.30;

14 d. — 11, 16, 21 val.

8—13 d. — Taikinys #1 (JAV) — 14.30, 20.45;

14 d. — 15, 21.30

8—13 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 11.15, 17.15;

14 d. — 14.15, 21.50

8—13 d. — Vargdieniai (D. Britanija) — 14,

20.15; 14 d. — 10.45, 17.15

8—12 d. — Skrydis (JAV) — 18.15, 21.15;

13 d. — 21.15; 14 d. — 11.45, 18.30

8—13 d. — Legendos susivienija (JAV) — 10.30;

14 d. — 12.15

8—13 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) —

21.30; 14 d. — 13.30, 17.30, 21.50

14 d. — Kietaðikniai (JAV) — 17 val.

„Skalvijos“ kino centras8 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) — 17 val.;

9 d. — 18.10; 11 d. — 19.10; 12 d. — 17 val.

8 d. — Provokuojantys uþraðai (Prancûzija) —

18.50; 9 d. - 20 val.; 10 d. — 18.20; 11 d. —

21 val.; 12 d. — 18.50; 13 d. — 21.20

8 d. — Medþioklë (Danija) — 20.50; 9 d. —

15.50; 10 d. — 20.10; 11 d. — 17 val.; 12 d. —

20.50; 13 d. — 19.10; 14 d. — 21.15

10 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 15.50;

14 d. — 19 val.

11 d. — Seansas senjorams. Á Romà su meile

(Ispanija, Italija, JAV) — 15 val.

9 d. — ciklas „Karlsono kinas“. Krokodilai 2

(Vokietija) — 14 val.; 10 d. — 14 val.

10 d. — Animacijos dirbtuvëlës — 13 val.

13 d. — Specialûs seansai. Tylos metai

(Vengrija) — 17 val.

14 d. — Namie vieni (reþ. S. Berþinis) — 17.30

Pasaka8 d. — Gangsteriø medþiotojai (JAV) — 17 val.

8 d. — Tyli naktis (reþ. M. Martinsonas) — 19.15;

9 d. — 19.30; 10 d. — 17.15; 11 d. — 18 val.

8 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 21.15; 9,

10 d. — 21.15; 11 d. — 20 val.; 12 d. — 20.30;

13 d. — 18 val.

8 d. — Provokuojantys uþraðai (Prancûzija) —

16.30; 9, 10 d. — 17 val.; 11 d. — 20.30;

12 d. — 18.15; 13 d. — 20.30; 14 d. — 22.30

8 d. — Karaliðkas romanas (JAV) — 18.30;

9 d. — 19 val.; 11, 13 d. — 18.15; 12 d. —

20.15; 14 d. — 15 val.

9 d. — Medþioklë (Danija) — 15 val.; 10 d. —

21.30; 14 d. — 18 val.

9 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

17.15; 10 d. — 15.15; 10 d. — 19.15; 12 d. —

18 val.; 13 d. — 21 val.; 14 d. — 20.15, 22 val.

9 d. — Monstrø vieðbutis (JAV) — 15.15

9, 10 d. — Kuosvarnis (Olandija) — 16 val.

9 d. — Dviraèiais per Altajø (reþ. A. Gurevi-

èius) — 18 val.; 12 d. — 18.30

9 d. — Magiðkas Paryþius 3 (Prancûzija) —

20 val.; 10 d. — 18.15; 12 d. — 21 val.;

13 d. — 18.30; 14 d. — 20 val.

9 d. — Optimisto istorija (JAV) — 22 val.; 11 d. —

18.30; 13 d. — 20.15; 14 d. — 17.30, 21.30

10 d. — Piratai! Nevykëliø kompanija (JAV) —

15 val.

10 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) — 19 val.;

14 d. — 17.15

10 d. — Savaitgalis su Pasaka. Laukiant

Uþgavëniø kartu su menø mokyklële „Debe-

sëliai“ — 14 val.

10 d. — Paslëptas veidas (Ispanija, Kolumbi-

ja) — 20 val.; 11 d. — 21 val.

14 d. — Debesø þemëlapis (Vokietija, JAV,

Honkongas, Singapûras) — 19.30

14 d. — Meilë kaip nuodai (Prancûzija) — 15.30

Ozo kino salë8, 13, 14 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) —

18 val.; 9, 12 d. — 16 val.

8 d. — Igruðki (reþ. L. Luþytë) — 16 val.

8 d. — Bandymas iðsiaiðkinti (reþ. A. Grikevi-

èius) — 17 val.

12 d. — Kvëpavimas (Korëja) — 18 val.

13 d. — Tëvas (reþ. M. Sargsyan) —16 val.

13 d. — Juozas Miltinis. Neþinomas interviu

(reþ. R. Banionis) —17 val.

9 d. — Jausmø galia (JAV) — 18 val.; 14 d. —

16 val.

K A U N A S

Forum Cinemas8, 9 d. — Valentinas vienas (reþ. D. Ulvydas) —

11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30, 23.50; 10—

13 d. — 11.30, 16.30, 17.45, 19, 21.30; 14 d. —

11.45, 14, 16.15, 18.45, 21.30, 23.59

8—13 d. — Þuviukas Nemo (3D, JAV) — 10.15,

12.30, 15, 17.15; 14 d. — 10.15, 12.45

8—13 d. — Þuviukas Nemo (JAV) — 11.15,

13.30

8, 9 d. — Ana Karenina (D. Britanija) — 11.45,

14.45, 17.30, 20.15, 22.50; 10—13 d. — 11.45,

14.45, 17.30, 20.15; 14 d. — 15.15, 18, 20.30

14 d. — Rusø nuotykiai Las Vegase (Rusija) —

13.30, 21.30; 14 d. — Kietas rieðutëlis. Puiki

diena mirti (JAV) — 19.15

16 d. — G. Verdi „Rigoletas“. Tiesioginë

premjeros transliacija ið Niujorko Metropoli-

tano operos — 19.55

12 d. — Subtilumas (Prancûzija) — 18 val.

13 d. — Nemirtingøjø kronikos: nuostabûs

sutvërimai (JAV) — 18.15; 14 d. — 11.30,

14.15, 19.30, 22.15

8—13 d. — Jonukas ir Grytutë. Raganø

medþiotojai (JAV) — 13.45, 15.45, 19.45,

21.45; 14 d. — 15.15, 19.45, 22 val.

8, 9 d. — Kietaðikniai (JAV) — 14, 18.30, 23 val.;

10—13 d. — 14, 18.30; 14 d. — 20 val.

8, 11—13 d. — Ralfas Griovëjas (JAV) — 13, 15.30;

9, 10 d. — 10.30, 13, 15.30; 14 d. — 11.15

8, 9 d. — Skrydis (JAV) — 18, 20.45, 23.30;

10, 11, 13 d. — 18, 20.45; 12 d. — 20.45;

14 d. — 11, 17 val.

8, 9 d. — Iðtrûkæs Dþango (JAV) — 20, 23.15;

10—13 d. — 20 val.; 14 d. — 15, 21.45

8—13 d. — Pi gyvenimas (JAV) — 11, 20.30;

14 d. — 12.30, 23.30; 14 d. — Pi gyvenimas

(3D, JAV) — 18.15

8—13 d. — Vargdieniai (D. Britanija) — 12.45,

21.20; 14 d. — 15.45, 23.45; 8—13 d. —

Populiari mergina (Prancûzija) — 16 val.

8—12 d. — Taikinys #1 (JAV) — 18.15; 14 d. —

13.45, 23.15; 8, 9 d. — Tyli naktis (reþ.

M. Martinsonas) — 23.40; 14 d. — 13, 17.30

8—13 d. — Legendos susivienija (JAV) — 10.45;

14 d. — 10.30; 8—13 d. — Gangsteriø medþio-

tojai (JAV) — 16.15

14 d. — Dubleris (Rusija) — 17.15

14 d. — „Saulës cirkas“. Visatos pakraðty

(3D, JAV) — 10.45

Romuva8 d. — Tabu (Portugalija, Vokietija, Brazilija,

Prancûzija) — 17 val.; 10 d. — 20 val.

8 d. — Veidas uþ balso — Virgilijus Kæstutis

Noreika (reþ. V. Vareikytë) — 19 val.; 10 d. —

14 val.; 8 d. — Aurora (reþ. K. Buoþytë) —

21 val.; 10 d. — 16 val.; 9 d. — Vëþliuko Semio

nuotykiai (Belgija) — 14 val.; 10 d. — Septyni

psichopatai (JAV, D. Britanija) — 18 val.

14 d. — koncertas „Juokais ir rimtai apie

meilæ“ — 18 val.

14 d. — Jausmø galia (JAV) — 21 val.

„Taikinys #1“