7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105) 1 psl.

V i l n i a u s k u l t û r o s s a v a i t r a ð t i s „ 7 m e n o d i e n o s “ | w w w . 7 m d . l t

D a i l ë | M u z i k a | T e a t r a s | Ð o k i s | K i n a s

7md

3Antonio Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“

5Apie projektà „Kritikai vs. choreografai“

7Paroda „Monolitas“ kultûros bare „Kablys“

9Nauji filmai – „Amþinai stilingos“

Nr. 44 (1105) Kaina 2,80 Lt / 0,81 Eur2014 m. gruodþio 12 d., penktadienis

Agnë Naruðytë

Dainiaus Liðkevièiaus kûriná „La-byrinthus“ geriausia patirti ir nie-ko nepasakoti. Pastebëjau, kad visitaip ir daro. Didþiojoje Ðiuolaikiniomeno centro salëje aptikæ tamsiaipilkà statiná, áeina pro artimiausiàangà ir sustoja prie pirmojo ekspo-nato. Kai kurie já atpaþásta ið per-nykðtës parodos „Trylikto taðkoprojekcija“ (galerija „Artifex“). Taibraiþomosios geometrijos vadovëlis,ant kurio stovi kaubojus ir guli nu-rauta galva. Ið jos trykðtantis krau-jas jau iðliejo skritulá virðelio iliust-racijai, galva ðypsosi. Aplink antsienø kaba trys kalnø fotografijos.Jose nubrëþtas raudonas brûkðnysið kalno veda á dangø ir atvirkðèiai.Labirinto plane ðis kambarys ávar-dytas taip: „Jûs esate èia / Ten galitepasiklysti“. Naivu manyti, kad toliaulabirinte tyko tikri pavojai. Todëlniekas ið èia nepasuka atgal.

Áëjus ima veikti tamsiai pilka sie-nø spalva – ji praryja gylius ir atstu-mus, kuria iliuzijas. Angos atrodokaip veidrodþiai, o vienas uþ kitostovintys daiktai – kaip netikslûs vie-nas kito atspindþiai. Baisu tuose„veidrodþiuose“ sutikti save, bet perjuos kiaurai perëjus tavo kûno da-lys iðnyra netikëtose vietose, susi-jungia su perpjautu kamuoliu, o tasjau spokso á tave savo vidiniais ta-petais. Baltos grindys virsta á tamsàbesileidþianèiais laiptais ir sienospakimba ore. Todël nekeista, kadkai kuriuose kambariuose kalnø,vandenynø ir interjerø fotografijoskaba atvirkðèiai – taip ir turi bûti,nes tai jau nebëra kasdienë trimatëerdvë, kurioje esi ápratæs valdyti sa-vo geismø, baimiø, prisiriðimø pro-jekcijas. Labirinte iðorinis pasaulisprivalo liautis egzistavæs, laikas tu-ri sustoti, atpalaiduodamas logikà ir

Niekam nesakyk, kurveda LabirintasDainiaus Liðkevièiaus paroda „Labyrinthus“ Ðiuolaikinio meno centre

fizikos dësnius. Pasijutau lyg TvinPykso raudonajame kambaryje, ku-rá sapnuoja agentas Deilas Kuperis:ten jis dvideðimt penkeriais metaisvyresnis, jam á ausá kaþkà sako nu-þudyta mergina, o raudonu kostiu-mu vilkintis nykðtukas máslingai pa-aiðkina esmæ ir pradeda ðokti. Dabarsuprantu, kodël parodos „Tryliktotaðko projekcijos“ atidarymo metuLiðkevièius tik ðnabþdëjo á ausá „me-diumui“. Pagal nustatytà marðrutà

vaikðèiojant nuo fotografijos priefotografijos reikëjo rasti duris á ðálabirintà, o èia – iððifruoti daiktø at-sakymus.

Daiktai kartais kasdieniðki, kar-tais egzotiðki, bet ið ðiø res(es) su-kurti dariniai yra rebusai: ant pieð-tukø smaigaliø pasistiepæs oþiotrikojis baigiasi riestomis lemputë-mis, kurias galima uþdegti; sustojæs

N U K E L T A Á 6 P S L .

Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,Mieli skaitytojai,

Iki laikrIki laikrIki laikrIki laikrIki laikraðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø praðèiø ir þurnalø prenumerenumerenumerenumerenumeratos 20atos 20atos 20atos 20atos 2015 metams liko savaitë!15 metams liko savaitë!15 metams liko savaitë!15 metams liko savaitë!15 metams liko savaitë!NeprNeprNeprNeprNepraleiskite praleiskite praleiskite praleiskite praleiskite progos skaityti „7 meno dienas“,ogos skaityti „7 meno dienas“,ogos skaityti „7 meno dienas“,ogos skaityti „7 meno dienas“,ogos skaityti „7 meno dienas“,

kurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namuskurios paèios ateis á Jûsø namus.....SavaitrSavaitrSavaitrSavaitrSavaitraðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,8aðèio kaina kioskuose – 2,80 Lt / 0,81 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur,,,,,

o pro pro pro pro prenumerenumerenumerenumerenumeratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Euratoriams – 2,20 Lt / 0,64 Eur.....PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Euratos kaina 1 mën. – 9,50 Lt / 2,75 Eur,,,,,

6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur6 mën. – 57 Lt / 16,50 Eur, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,5, metams – 95 Lt / 27,51 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur.....

„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio pr„Kino“ þurnalo 1 numerio prenumerenumerenumerenumerenumeratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Euratos kaina – 7 Lt / 2,03 Eur,,,,,pusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eurpusmeèiui – 14 Lt / 4,05 Eur, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,1, metams – 28 Lt / 8,11 Eur1 Eur1 Eur1 Eur1 Eur.....

PrPrPrPrPrenumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.enumeruodami mûsø leidinius palaikote mûsø darbà.PrPrPrPrPrenumerenumerenumerenumerenumeratà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.atà galite uþsisakyti ir internetu.

A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .Dainius Liðkevièius, „Labyrinthus“, fragmentas. 2014 m.

2 psl. 7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105)

M u z i k a

Ðiandien pas mus gausëjantbaroko muzikos puoselëtojøgretoms, kaip pastovus irautentiðkas dëmuo vis dëltoiðlieka Prahos mûzø menøakademijos profesorës klave-sinininkës Giedrës Lukðaitës-Mrãããããzkovos nuolat rengiamikoncertai, kuriuose ji pasta-ruosius deðimtmeèius iðtiki-mai ir garbingai pristatosavàjá instrumentà. Mûsøkoncertø praktikoje itin retiklavesino reèitaliai profesorësdëka jau tapo savastimi. Juo-se skleidþiasi ðios muzikëssubrandinta patirtis, estetinësnuostatos, vertybinis pasaulis,atsiveria iki tol nepaþintiopusai. Gruodþio 17 d. jubi-liejø ðvenèianti G. Lukðaitë-Mrãããããzkovããããã patyrë ið tiesøspalvingà, permainø ir atra-dimø kupinà muzikinæ kelio-næ, kurios marðrutais ðia pro-ga siûlome kartu su japasivaikðèioti.

Apþvelgæ Jûsø rimtai studijuotøinstrumentø visumà, matysimegana netipiðkà mûsø muzikø biog-rafijoms ávairovæ: fortepijonas,modernieji vargonai, barokiniaivargonai, modernus klavesinas,istorinis klavesinas, hamerklavy-ras... Ar ir dabar atrodo, kad turëjosusiklostyti toks kelias, kad visi ðieinstrumentai pareikalautø paþini-mo laiko, idant pagaliau suvoktu-mëte savo, kaip muzikës, tapatybæ?Kaip ðie visi instrumentai bièiulia-vosi su Jûsø veikla ir tarpusavyje?

Kai kiekvienas ðiø instrumentøásiliedavo á mano kelià, juos tiesiogpriimdavau savaime. Fortepijonas,aiðku, lydëjo nuo pat vaikystës, netnuo kûdikystës. Ir jis buvo didþiau-sia meilë, taèiau nujauèiau, kad tur-bût normalia pianiste nebûsiu. Maþ-daug nuo 15 metø pradëjo trauktivargonai. Juos tuomet suvokiaukaip tikrà savàjá kelià. Modernusisklavesinas tapo grynu smalsumo ob-jektu, ieðkant tam tikrø argumen-tø. Taèiau kai pirmàkart iðgirdaumodernøjá klavesinà koncerte, manbuvo gal 10 metø – tàsyk koncerta-vo pirmàkart á Lietuvà atvykusi ma-no bûsimoji profesorë Zuzana Ru-þièkovã, su savim atsiveþusi irinstrumentà (Lietuvoje tokio darnebuvo). Po koncerto pareiðkiau,kad niekada negrosiu klavesinu. Pokokiø 20 metø, kai jau staþavausiPrahos mûzø menø akademijoje pasvargonininkà prof. Jirþi Rheinber-gerá, jis mane nuvedë á prof. Ruþiè-kovos klasæ ir sako jai: gausi darvienà mokinæ. Jis visai manæs ne-klausë, ar að noriu. Tiesiog pasakë:reikia ðá instrumentà paþinti. Prof.Ruþièkovã kaip pedagogë labai ati-tiko mano lûkesèius, turëjo daug þi-niø, buvo átaigi, mokëjo formuluotiir ið jos kaip tik gavau pirmuosiuspatarimus senosios muzikos srityje.Taèiau garso atþvilgiu modernusisklavesinas manæs niekad neþavëjo,

nes jis stokoja galimybiø kurti gar-sà. Reikia labai daug galvoti, kaipgroti, kad tas instrumentas skambë-tø. Ir ðtai atsiranda senøjø klavesi-nø kopijos. Prof. Ruþièkovã buvo irliko prieð kopijas. Taèiau tuomet pa-sakiau, kad norëdama ir að bûtiprieð „kaþkà“, turiu suþinoti – prieð„kà“. Tada iðvaþiavau á Olandijà irsëdau prie barokinio klavesino. Ikiðiol manau, kad tikras klavesinas iryra kaip tik tas barokinis, nes pasiþy-mi nuostabiu garsu, su kuriuo galimaádomiai ir kûrybingai dirbti. Kaþku-ria prasme gal ir esi apribotas, bet átai-ga, energija, màstymu galima daug kàpridëti. Ðiuo poþiûriu tai vienas su-dëtingiausiø instrumentø, nes jeigulieki tik pavirðiuje, jei neádedi savofantazijos, energijos, grojimas tampanuobodus ir vienodas.

Na, o kai tik pirmàkart pagrojausenuoju fortepijonu – hamerklavy-ru, apëmë jausmas, kad pagaliauesu namuose. Faktiðkai juo specia-liai nesimokiau groti. Tiesiog atsi-sëdau ir man buvo aiðku. Apiben-drindama sakyèiau: vargonai labaipadëjo klavesinui, klavesinas padë-jo senajam fortepijonui ir baroki-niams vargonams.

Sakëte, kad fortepijonas buvodidþiausia meilë, kad buvo visiðkaiaiðku, jog ðis instrumentas atsidûrëkelio pradþioje. Ar tai nulëmëaplinkybës – Jûsø mamos prof.Meilës Lukðienës skambinimas,girdimas dar kûdikystëje?

Viena vertus, taip, turbût. Kitavertus, fortepijonas man iðkartskambëjo taip, kaip turi skambëti.Ið pradþiø mama mane pabandëleisti á smuikà, bet po 6 mënesiøtrenkiau ðá instrumentà á ðonà, nesnorëjau iðkart girdëti tai, kà ásivaiz-duoju. Bet juk smuiku tai pasiektiið pradþiø labai sunku, ypaè kai tau6–7 metai. O fortepijonas jau buvoásigyvenæs pasàmonëje, nes mamanuolat skambino pagrindiná reper-tuarà – Chopinà, Mozartà, Bachà.Paskiau mes su mama grodavomeketuriomis rankomis simfonijas – vi-sà Beethovenà. Pamenu, dar septy-neriø bûdama grodavau su ja lëtà-sias dalis, nes skaityti ið lapo manlabai gerai sekësi.

Fortepijonas tad radosi kaip natû-rali, ið namø ateinanti reikmë. Ovargonai 7-ajame XX a. deðimtme-tyje sovietø okupuotoje Lietuvoje –tik bundantis instrumentas, baþny-èiose bemaþ visai nutilæs. Ir ðtaituo metu iðkyla talentinga jaunølietuviø vargonininkø karta, á kuriàásiliejate ir Jûs.

Pirmas mano girdëtas koncertasbuvo Filharmonijoje, sukiuþusiaisvargonais. Tàkart grieþë prof. JirþiRheinbergeris su savo mokine. Pa-darë didþiulá áspûdá, nes juk vargo-nai faktiðkai yra kaip orkestras, onuo maþens turëjau potrauká diri-guoti, bet þinojau, kad moteris diri-gentë yra nesàmonë, ypaè Lietuvo-je. Uþ tai labai gerbiau MargaritàDvarionaitæ, ðito nebijojusià.

Kai baigiau M.K. Èiurlionio me-nø mokyklà, iðstudijavæs vargonusMaskvoje gráþo Leopoldas Digrys.Man jau paskutinëje mokyklos kla-sëje buvo aiðku, kad atsidarius var-gonø katedrai konservatorijojerinksiuosi dvi specialybes – forte-pijonà ir vargonus. Jas ir pabaigiaupas L. Digrá. Sakyèiau, mes visi tuo-met perëjome netipiðkà kitø kraðtøvargonininkams ieðkojimø kelià: tu-rëjome maþus vargonëlius, grojomemaþose klasëse arba vargonai skam-bëjo koncertø salëse, kur nëra jo-kios akustikos. Tad vargonø ávaiz-dis, su kuriuo baigiau aukðtàjàmokyklà, nuo to, kurá patyriau vë-liau, labai skyrësi.

Mano gyvenime buvo viena labaididelë krizë, bûtent po Èiurlioniokonkurso, kai suvokiau, jog að, kon-kurso laureatë, faktiðkai groju nevargonais. Tàsyk vienas þiuri nariø,Talino konservatorijos dëstytojas,Talino katedros vargonininkas, begalo subtilus þmogus, per JadvygàÈiurlionytæ (kuri irgi buvo þiuri na-rë, o jis þinojo, kad Èiurlionytë ma-ne paþásta nuo gimimo) papraðëperduoti man, kad vargonai – ne ka-merinis instrumentas, kad tai yraerdvës instrumentas, kad vargonømuzikai bûdinga visai kitokia laikotëkmë. Tad pusæ metø vargonais ne-grojau. Bet tuo metu L. Digrio rû-pesèiu Vilniaus katedroje pastatëgerus vargonus. Tada pradëjau patimokytis jais groti – erdvëje, pilnuskambëjimu, gludindama prasmi-nius ávaizdþius. Man labai padëjoprofesoriai Scheteligas ið Leipcigoir èekas Rheinbergeris.

Visi Jûsø studijuoti instrumentai –klaviðiniai, bet turbût tarp jø netapatumø daugiau, o skirtumø?

Klaviðai panaðûs, bet principai,tono iðgavimas, rankø laikysena –labai skirtingi. Skirtingas ir menta-linës energijos naudojimas. Kai mo-kau studentus, kurie á klavesinà at-eina daþniausiai po fortepijono, opastaruoju metu daugiau po vargo-nø, tai, viena vertus, man padedatai, kad visus tuos instrumentus þi-nau. Kita vertus, pirmiausiai turiuiðaiðkinti grojimo klavesinu psicho-logijà. Reèitalá klavesinu yra daug

sunkiau pagroti nei fortepijonu. Irne tiek dël fizinio, kiek dël psicho-loginio aspekto. Grojanèiajam rei-kia daug átaigos, jis turi net hipno-tizuoti klausytojus, nes klavesinasnegali tiek daug padaryti, bet atli-këjas gali áteigti, kad padaroma la-bai daug.

Grojimas klavesinu, regis, labaisusijæs ne tik su atlikëjo fantazija,bet ypaè su preciziðku stilistikos,artikuliacijos paþinimu, XVII–XVIII a.traktatø skaitymu. Tai tarsi nuola-tinis tiriamasis darbas, kuris darnuolat pasipildo naujø ðaltiniøatvërimø rezultatais?

Taip, nes mes pernelyg jau nuto-læ nuo to laiko, ir norëdamas bentkiek prie jo priartëti turi þinoti apiejá. Kiekvienas „skaito“ natas pagalsavo patyrimà, suvokimà. Ir toji te-orinë perskaitymo dimensija labaiskiriasi. Kad ir Prahos mûzø menøakademijoje – mes esame Klaviði-niø instrumentø katedra (fortepijo-no, vargonø, klavesino), taèiau mû-sø diplominiai darbai (bakalauro,magistro) labai skirtingo lygio, nes,tarkime, klavesinininkai visàlaik tu-ri analizuoti, argumentuoti. Pusëmano darbo, kai kà nors aiðkinuspecialybës pamokose, turi bûti pa-remta istoriniais ðaltiniais, nes ki-taip neárodysiu, kodël turi bûti ði-taip. Juk tø senøjø tradicijø mûsøausyse nebëra. Mûsø specialybëjesvarbus teorinis aspektas.

Taèiau, regis, svarbu ir dar vienasdalykas – mëgavimasis?

Taip, bet tada þmogus viduje turibûti visai laisvas, o tai Dievulis ma-þai kam duoda nuo vaikystës, tadpaskui þmogui tenka su savimi dirb-ti, save laisvinti.

Kai þmogus jau sàmoningai suvo-kia, kad pasiekë tà vidinæ laisvæ,tuomet jis turi þinoti ir ðaltinius,kurie já stiprina. Kas yra tie Jûsøðaltiniai?

Manau, kad kûrybiðkai dirbantisþmogus turi iðmokti bûti pats su sa-vimi. Ir surasti save, iðsiaiðkinti sa-vo stiprybes, silpnybes. O jas iðsiaið-kinti labai sunku, netgi turint ðalianors vienà þmogø. Bent man bûti-

na pabûti visiðkai vienai, kad savesustyguoèiau, surasèiau. O kai su-randu savo aðá, ir muzika lengviauateina. Dël to ir savo studentamspatariu: nebijokite bûti vieni, nesvienatvë yra labai turtinga, daug kàduoda.

Man regis, daþnai mûsø gyvenimelemia kontekstai: pasirenkame netai, kà norime, o kà galime pasi-rinkti. Ko gero, tai, kà dabar darote,dirbate Prahoje, yra gero kontekstorezultatas – turite studentø, yranuolatinis senosios muzikos intere-sas, yra puikiø senosios muzikosatlikëjø, senosios muzikos traktatø,iðverstø á èekø kalbà. Ar tai Jumspadeda?

Aiðku, taip. Ðámet jau sukanka 30metø, kai Prahos mûzø menø aka-demijoje buvo ásteigta klavesinospecialybë, nors Ruþièkovã koncer-tavo nuo 1954 metø. Man teko lai-më, kad nors pas jà studijavau mo-dernøjá klavesinà, pradþioje patekauá senosios muzikos ansamblá „ArsRediviva“, vadovaujamà fleitininkoir muzikologo Milano Munclinge-rio. Tuo metu nebuvo barokiniø in-strumentø, grojome moderniais, ta-èiau man tai buvo didþiausia barokomuzikos mokykla. 1989-aisiais, po-litinio lûþio metais, pati nesupran-tu kaip tapau katedros vedëja (ma-ne iðrinko studentai). Pajutau, kadgalima daug kà keisti. Ir tada áve-dëme baroko klavesinà, pradëjaumokyti ðios specialybës (vargðai ma-no studentai, nes su jais bandþiauviskà ir kartu pati mokiausi). Kla-vesino specialybë labai keitësi ir pa-galiau dabar, pastaruosius 10 me-tø, studentai ateina þinodami, kadnori klavesino, o ne todël, kad ne-pavyko su vargonais ar fortepijonu.Dabar ateina þmonës, kurie noristudijuoti senàjà muzikà. Suskaièia-vau, kad iðauklëjau 30 klavesininin-kø (per 30 metø). Maþai kas ið jøkoncertuoja – gyvenimas daro savo.Bet dalis jø moko ðios specialybësmuzikos mokyklose, repetuoja,akompanuoja. Pamaþu senoji mu-zika daug kà keièia.

PARENGËVYTAUTË MARKEL IÛNIENË

Átaigumo menasKlavesinininkæ Giedræ Lukðaitæ-Mrãzkovà kalbina muzikologë Vytautë Markeliûnienë

Giedrë Lukðaitë-Mrãzkovã ir Balys Vaitkus R . M A R K E L I Û N O N U O T R .

7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105) 3 psl.

M u z i k a

Jûratë Katinaitë

Lapkrièio 26-àjà Baroko operosteatras pakvietë á antràjà premjerà –Antonio Vivaldi oratorijà „Juditostriumfas“ (pilnas pavadinimas –„Juditos triumfas prieð Holofernobarbarus“) Lietuvos rusø dramosteatre. Pirmoji tik ásteigto teatropremjera – kovo mënesá Valdovø rû-muose atlikta Georgo FriedrichoHändelio oratorija „Prisikëlimas“,vëliau pakartota Ðiauliuose ir Plun-gëje. Toks aktyvumas teikia vilèiø,kad pagaliau ir senosios muzikos gy-venimas ágaus ávairovës ir taps vi-savertis. Iðtisus deðimtmeèius baro-ko ir ankstesnæ muzikà propagavoAlgirdas Vizgirda su savo suburtuansambliu „Musica humana“. Atsi-vërus sienoms, pasklidus þiniomsapie Vakaruose jau kelis deðimtme-èius vykstantá autentiðko atlikimosàjûdá, entuziastø pastangomis ban-dyta aktyvinti panaðià veiklà ir Lie-tuvoje. Taip radosi ansamblis, vëliaufestivalis „Banchetto musicale“, ta-èiau nuolat koncertuojanèiø, ambicin-gà repertuarà kaupianèiø muzikantøtaip ir nëra. „Banchetto musicale“festivalyje koncertuojantis DariausStabinsko vadovaujamas konsortas,kad ir patraukia savo profesionalu-mu, vis dëlto yra tik proginis pro-jektas, á kurá muzikantai atvyksta iðkeliø ðaliø. Bandymø aktyvinti se-nosios muzikos atlikimus bûta, ta-èiau jie niekada neturëjo instituciniopalaikymo, nuoseklaus finansavimo,adekvataus mokslo ir kultûros ástai-gø vadovø poþiûrio. Lietuvos mu-zikos ir teatro akademijoje nëra se-nosios muzikos katedros, pedagogø,instrumentø... Tad ið kur rasis tra-dicijos?

Taèiau prieð kelerius metus de-biutavusi trisdeðimtmeèiø karta at-sineðë kitoká meno funkcionavimosupratimà ir lauþo standartus. Jau-nieji menininkai buriasi á neforma-lius kûrybinius judëjimus, inicijuojanaujas veiklas, patys imasi organiza-toriø, kûrëjø ir atlikëjø funkcijø.Taip atsirado NOA, Baltijos kame-rinis operos teatras, Baltijos baletoteatras, o ðámet debiutavo Barokooperos teatras. Pirmieji bandymainuteikia optimistiðkai ir veikalø, ir

kûrybinës komandos pasirinkimopoþiûriu. Nors senosios muzikosterpë Lietuvoje maþytë ir trapi, visdëlto Baroko operos teatro vadovaisugebëjo suburti pajëgiausius staty-tojus, artistus, angaþuoti ir moty-vuoti maþiau patirties turinèius at-likëjus. O juk patirtis kaupiasidirbant su patyrusiais meistrais.

Vien tai, kad Gintaras Varnas su-tiko imtis „Juditos triumfo“ reþisû-ros, garantavo sëkmingà rezultatà.G. Varnas ne tik garsëja konceptu-aliais, originaliais operø pastaty-mais Lietuvoje ir uþsienyje, bet irypatinguoju operos genu, kuris ið-duoda reþisieriaus jautrumà þan-rui, muzikos kalbai. Bûna talentin-gø reþisieriø, kurie sukuria ádomiusoperø pastatymus, taèiau jie ne-skamba, nors tu kà! Taip nutinka,jei reþisierius neturi to operos ge-no, nejauèia ið prigimties nelogiðkooperos þanro magijos. Tai sunku ra-cionaliai paaiðkinti, taèiau operosreþisûra yra ánoringas ir klastingasmenas.

Ðákart G. Varnas lyg ir neiðradonieko naujo, pasitelkë daug metøkultivuotà savo reþisûriniø priemo-niø arsenalà – lëliø teatrà, videopro-jekcijas, ðeðëliø teatrà. Taèiau visu-ma, proporcijos, atlikimo kokybë –aukðèiausios klasës! Ausá ir aká glos-to spektaklio ritmo ir muzikinio vyks-mo darna. Estetiðkos, stilingos, tie-siog labai graþios vaizdo projekcijos,kurias sukûrë dailininkas Rimas Sa-kalauskas, perteikia, komentuoja,kuria asociacijas oratorijos turiniui(tekstui). O jø ritmà diktuoja muzi-ka. Panaðø ðiø menininkø bendra-darbiavimo rezultatà regëjomeOnutës Narbutaitës operoje „Korne-tas“ (LNOBT), tik „Juditos trium-fe“ jis asketiðkesnis, tikslesnis. Re-giná stiprina puikus ðviesø dailininkoViliaus Viluèio darbas. Scenografijàir kostiumus sukûrë dailininkë Juli-ja Skuratova. Protagonistai laiko sa-vo ávaizdá – statiðkà kostiumà-lëlæ begalvos, atspindintá jo tipaþà, o vei-das – gyvo dainuojanèio artisto, per-teikianèio emocijà. Puiki lëliø teat-ro versija operai.

Muzikiniam vyksmui vadovavodirigentas Juozas Mantas Jauniðkis.Jam teko spræsti kai kuriuos partitû-

ros rebusus. Antai neturint specifinioinstrumento, klarneto pirmtako ðaliu-mo, skleidþianèio paslaptingà lyg vë-jo plazdenimas garsà ir nuostabiainuspalvinanèio Juditos pirmos da-lies arijà, reikëjo já imituoti kitaisinstrumentais, vietoj keturiø ten-kintis viena teorba (Klaudyna Þol-nierek), apsieti be mandolinos. Tai,þinoma, keièia skambesá, taèiaubent jau ðiø eiluèiø autorë tokiems„pavadavimams“ yra atlaidi. Baro-ko laikais kompozitoriai taip pat bu-vo labai praktiðki, naudojosi esamo-mis priemonëmis, tad, jei nëragalimybiø viskà atlikti tiksliai, rei-kia ieðkoti alternatyvø. Dirigentasir jo suburtas orkestras átikino savoversija. Galbût retkarèiais norëjosiverþlesniø tempø (matyt, daininin-kams buvo techniðkai sudëtinga dai-nuoti greièiau) arba subtilesnës ly-rikos, taèiau dirigento pasirinkimaibuvo apgalvoti, todël uþtikrinti ir áti-kinantys. Kitaip tariant, J.M. Jau-niðkis þino, kà daro, todël jo trak-tuotë gana sklandi. Muzikanto keliàjis pradëjo kaip dþiazo atlikëjas.Manyèiau, toji muzikavimo laisvë,neáverþta, bet tiksli muzikos tëkmësàlygota anos patirties. Puiki, eks-presyvi orkestro koncertmeisterëAgata Daraðkaitë, virtuoziðkai kla-

vesinu skambino Balys Vaitkus.Ryðkiausia spektaklio þvaigþdë –

Juditos vaidmens atlikëja Nora Pet-roèenko (mecosopranas). Patyrusisenosios muzikos atlikëja ðákart pa-demonstravo plaèià dramatinæ skalæ.Pirmoje dalyje jos Judita kenèianti,svajojanti, lyriðka, o antroje – ryþtin-ga, tvirta. Atitinkamai iðryðkinami irtembriniai niuansai, dinaminiai ak-centai. Puiku, kad Lietuvoje turimetalentingà, originalaus tembro,tarptautinio lygio senosios (beje, irðiuolaikinës) muzikos atlikëjà.

Maloniai nuteikë ir Renatos Du-binskaitës (Holofernas) vokalas.Dainininkës mecosopranas sutvir-tëjo, ágijo jëgos ir spalvø. Ðis vaid-muo – jos stiprus koziris ieðkantnaujø pasiûlymø tarptautinëje seno-sios muzikos rinkoje. Gerà áspûdápaliko Rûta Vosyliûtë (Arba). Josaksominis sopranas teisingame glu-dinimo kelyje. Skaidrus ir trapusDianos Tiðkovaitës sopranas, josVagantui dar reikëtø vokalinës ið-tvermës, kurià dainininkë ðiuokartkompensavo artistiðkumu. Jossmulkiøjø puoðmenø atlikimo tech-nika ávaldyta sëkmingiau. Puikiaiskambëjo Eglës Ðidlauskaitës me-cosopranas. Nors jos Ozijas – ma-þiausias vaidmuo vokalinës partijos

apimtimi, dvi antràjà dalá árëminan-èios arijos skambëjo monumentaliai.Puiki dainininkë, kurios kûrybiná ke-lià ádomu stebëti po sëkmingo de-biuto O. Narbutaitës „Kornete“.

Komplimentai skrieja „Liepai-èiø“ chorui ir jø vadovei Jolitai Vait-kevièienei. Gana sudëtingi choraiatlikti sklandþiai, raiðkiai. Galbûtnorëtøsi subtilesnio pirmosios da-lies finalinio choro, visgi tai malda.Atkreipèiau á tai dirigento J.M. Jau-niðkio dëmesá.

Linkiu sëkmës Baroko operos te-atrui, ypaè jei pavyktø ne tik inici-juoti ádomius projektus, bet ir kon-soliduoti senàjà muzikà norinèiuspuoselëti atlikëjus nuoseklesneiveiklai. Vertinga ir muzikantø pa-tirtis, ágyta Vakaruose, ir jos sklaidaèia tarp entuziastø. Pamaþu bræstan-tys atlikëjai subrandins ir senosiosmuzikos klausytojø terpæ. Taip pattikiuosi, kad neiðriedëjusi Putinogalva pamokë teatro vadovus ne-þaisti su degtukais tiek tiesiogine,tiek perkeltine prasme. Menininkasturi teisæ ágyvendinti savo sumany-mà, kad ir koks jis netinkamas kamnors atrodytø. Já vertina – iðteisinaar pasmerkia – þiûrovai.

Senosios muzikos genasBaroko operos teatro pastatyta Antonio Vivaldi oratorija „Juditos triumfas“

D. K U È I O N U O T R .Nora Petroèenko oratorijoje „Juditos triumfe“

2014 metais Lietuvos nacionalinës kultûros ir menopremijos laureatais tapo:

1. Aktorius Regimantas Adomaitis – uþ legendinius vaidmenis teatre irkine.

2. Raðytojas Jakovas Grigorijus Kanovièius – uþ humanistiniø vertybiøsklaidà literatûroje, uþ istorinës atminties jautrumà.

3. Architektas Rolandas Palekas – uþ miesto ir gamtos darnà architek-tûroje.

4. Fotomenininkas Algirdas Ðeðkus – uþ originalià ðiuolaikinës foto-grafijos socialumo ir estetikos jungtá.

5. Raðytojas ir literatûros kritikas Eimutis Valentinas Sventickas – uþaktyvø ðiuolaikinio literatûros proceso formavimà ir kritiná vertinimà.

6. Aktorë Nelë Savièenko – uþ iðkilius moterø vaidmenis, uþ iðtikimybæteatro menui.

Anonsai

Kalëdinis „Kultûrø dialogas“

Þiemos ðvenèiø proga tarptauti-nës programos „Kultûrø dialogas“XI Kalëdinis festivalis kvieèia á trisiðskirtinius klasikinës muzikos kon-certus, kurie vyks Lietuvos naciona-linëje filharmonijoje.

Gruodþio 17 d. 19 val. koncertuosRusijos valstybinis akademinis ka-merinis orkestras. Nuo 2010-øjø or-kestro meno vadovas yra garsusobojininkas ir dirigentas, MaskvosP. Èaikovskio valstybinës konserva-torijos profesorius Aleksejus Utki-nas. Repertuaras aprëpia visø mu-zikos epochø ir stiliaus kûrinius,kasmet orkestras surengia apie 100–

150 koncertø. Kolektyvo vadovoAleksejaus Utkino vardas gerai þi-nomas Rusijoje ir Europoje.

Festivalis tæsis 2015 m., sausio 8dienà. Scenoje karaliaus Maskvoskamerinis orkestras „Musica Viva“ –universalus kolektyvas, atliekantis irkamerinæ, ir simfoninæ, ir operinæmuzikà. Pasirinkta programa lemiaorkestro muzikantø sudëtá – nuo ba-roko ansamblio iki Beethoveno,Mendelssohno, Schumano laikøsimfoninio orkestro. Orkestro menovadovas – pasaulyje garsus muzikan-tas Aleksandras Rudinas. Orkestras,ávaldæs ávairius muzikos atlikimo sti-lius, visada siekia maksimaliai priar-tëti prie kûrinio iðtakø, kartais sun-kiai pasiekiamø dël per ilgus metussusiformavusiø jo atlikimo ðtampø.

Sausio 10 d. reèitalá surengs Mask-vos ir Bostono konservatorijø pro-fesorius Pavelas Nersesianas – vie-nas ádomiausiø savo kartos pianistø,iðgarsëjæs talentu átikinamai ir savi-tai atlikti bet kokio stiliaus fortepi-joniná repertuarà. Subtilus ir jautrusmuzikantas virtuoziðkai atskleidþiafortepijono galimybes, pavergia aris-tokratiðku atlikimu – meniðkomiskûrinio frazuotëmis, dinamikos niu-ansais – nuo vos girdimo piano iki ga-lingo, skvarbaus forte... „Uþsiimti ávai-raus pobûdþio kûrybiniu darbu manádomiau, negu daryti vis tà patá“, – vie-name savo interviu sakë pianistas.

Festivalá inicijavo ir organizuojaSlavø tradicinës muzikos mokykla.

ORGANIZATOR IØ INF.

4 psl. 7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105)

Ð o k i s

Ugnë Dievaitytë, gyvenanti ir dir-banti Madride, per pastaruosiusmetus tapo ásimintina ir palankiaivertinama kûrëja Europos ðiuolai-kinio ðokio þemëlapyje. Ji ðokaávairiuose projektuose, ágyvendinasavo choreografinius sumanymus,veda ðokio technikos bei kûrybinësimprovizacijos seminarus. Dvejusmetus ið eilës Naujojo Baltijosðokio festivalyje su kolege PolianaLima pristatë savo solinius pasiro-dymus bei bendrà debiutà. Rudenámenininkiø spektaklis „It stebëtumdebesis“ („Es como ver nuber“)apdovanotos festivalyje „Vila-realen Dansa“ uþ geriausià choreo-grafiniø sumanymø realizavimà.Gruodþio 17 d. Vilniuje ávyks spek-taklio „Alkis“ premjera. Su Ugnesusitikome pasikalbëti apie aktua-liausius jos kûrybinës biografijosávykius ir kelià á link jø.

Kada ir kaip pradëjai ðokti?Turiu dvi vyresnes seseris dvynes,

ið kuriø viena pieðë, o antroji ðokoKauno ðokio teatre „Aura“. Kai ðo-këja namie repetuodavo, daþnaiátraukdavo mane á savo uþsiëmimus.Nuo maþens lankiau meninæ gim-nastikà, bet paauglystëje suvokiau,kad tai ne man, ir sesuo atvedë ma-ne á „Auros“ trupæ. Ið pradþiø buvosunku persilauþti, pakeisti labai dis-ciplinuotà ir statiðkà sportiná men-talitetà. Gimnastikoje dominuojalabai aiðki struktûra, beveik nëraimprovizacijos. Nebuvo lengva iðtai-syti svetimus ðokiui fizinius áproèius,tarkim, gimnastikai bûdingus „kapo-tus“ judesius, bet per keletà metø su-gebëjau „persilauþti“, nes mano ge-ri fiziniai duomenys ir plastiðkaskûnas.

Kûnà lavinai jau nuo maþens, kodëlnepasirinkai ðokio arba choreo-grafijos studijø?

Norëjau, bet man baigus mokyk-là buvo tik dvi galimybës – choreo-grafijos studijos Klaipëdos univer-sitete arba Andþelikos Cholinos kasdvejus metus renkamas ðokëjø kur-sas Lietuvos muzikos ir teatro aka-demijoje. Ðios programos neatitikomano poreikiø. Iðvykti studijuoti áuþsiená tuo metu dar nebuvo ápras-ta. Prieð deðimtá metø trûko reikia-mos informacijos, þiniø ir asmeni-nës patirties. Be to, nuolat girdëjaukomentarus, kad „ið ðokio duonosnevalgysi“. Baigusi psichologijosstudijas gyvenu ir uþsidirbu tik iðveiklø, susijusiø su ðokiu. Studija-vau psichologijà Vytauto Didþiojouniversitete ir toliau ðokau „Auros“bei Vyèio Jankausko teatruose, ávai-riuose vienkartiniuose projektuosebei seminaruose, kurie buvo rengia-mi Lietuvoje.

Gyvenimui ir kûrybai pasirinkaiIspanijà, kodël?

Susidomëjimas Ispanija, tos ða-lies kalba ir kultûra prasidëjo nuogana banalios vaikystës patirties –su moèiute per televizijà þiûrimøPietø Amerikos serialø. Bestudijuo-

Analizuojant judesáPokalbis su ðokëja ir choreografe Ugne Dievaityte

dama VDU pasirinkau ispanø kal-bos paskaitas ir geriausiai iðlaikiusiegzaminà gavau galimybæ mënesiuinuvykti á Ispanijà patobulinti ispa-nø kalbos ágûdþiø. Taip ir iðvykau,nusipirkusi bilietà tik á vienà pusæ.Jau prieð tai man buvo tekæ pake-liauti po Pietø Europà ir paþinti tøkraðtø mentalitetà, kuris mane ypaè

moms choreografinëms kompozici-joms.

Kiek þmoniø sudaro kûrybinæ ko-mandà?

Esame keturi ðokëjai ir videoins-taliacijø kûrëja. Mûsø spektaklá su-daro keturi soliniai numeriai irjungtinës kompozicijos, kuriose ma-

neiðnaudota. Dueto kûryba prasidë-jo nuo elementariø kalbiniø galvosapibûdinimø arba skirtingose kul-tûrose nusistovëjusiø idiomø ar fra-zeologizmø, tokiø kaip „ið proto(galvos) iðsikraustei“, „pametei gal-và“, „ðeimos galva“. Ðiuolaikinëjevisuomenëje þmogaus juslinis kûnasnukenèia, gauna per maþai dëme-sio, nes vertinamos intelekto savy-bës. O ðiuolaikinio ðokio kontekstegalva, kaip savarankiðka fizinë kû-no dalis, pamirðtama. Daþnai pasi-duodama aðinei judëjimo trajekto-rijai, kur galva su stuburu sudaronedalomà linijà. Mëginome sulau-þyti nusistovëjusius kriterijus, tà li-nijiná tiesumà ir grakðtumà. Ypaèðokyje, kur galva pratæsia tam tik-ras linijas. Mes siekëme galvà pri-statyti kaip savarankiðkai judanèiàkûno dalá.

Baigtiná spektaklio „Flesh“ va-riantà sudaro trys tiriamosios dalys:kaip atrodo savarankiðkai judantigalva, kokius áspûdþius kelia be gal-vos judantis kûnas ir kas nutinkasudëjus dualiuosius þmogaus seg-mentus. Sujungus þmogiðkàjá sà-moningumà ir pasàmonæ, kuriepriskiriami galvos, t.y. smegenø ar-ba proto, sferai, ir visus instinkty-viuosius, juslinius, kûniðkus porei-kius, kurie bûdingi þmogui, iðsivystëþmogaus-gyvûno hibridas.

Ar galima teigti, kad psichologijosstudijos veikia tavo kûrybà?

Jos padeda man stebint þmones,renkant tam tikrà informacijà, ana-lizuojant jà. Pavyzdþiui, kai mataujudantá kûnà, analizuoju, kokiasemocijas ar asociacijas man jis su-kelia. Savo soliniame darbe tyriau,kaip juda iðsitempusio kûno raume-nys. Pradëjau eksperimentuoti at-likdama judesius, kurie bûdingi psi-chinës átampos, streso, baimës arkitø sukaustanèiø sàlygø paveiktamkûnui. Daþnai ákvepia tiesiog atsi-tiktiniai judesiai arba sumanymai.Savo dëmesá daþniausiai fokusuojuá patá kûnà. Treniruoèiø metu fil-muotà medþiagà perþiûriu ir imuanalizuoti konkretø judesá, bandauávertinti, kaip já supras þiûrovas.Man svarbu, kà jis mato ir gali su-vokti.

Raðiau magistriná darbà apie ðo-kio terapijà. Meditacinëmis ðokioformomis domëjausi ir teoriðkai, irpraktiðkai, lankiau ðokio-judesio te-rapijos vedanèiojo kursus, tad tojimetodologija turbût nevalingai per-sikëlë á mano praktikà vedant ðokiouþsiëmimus. Stengiuosi koncen-truotis ne tik á judesio technikà arnaujø kompozicijø kûrimà, bet ir ákûno judesiais iðgaunamus emoci-nius atspalvius.

Kokià þinià sieki perduoti þiûrovui?Man rûpi, kad po spektaklio pub-

lika neliktø abejinga ir nepasiten-kintø vien replika „buvo graþu“.Nors estetinis vaizdas scenoje mantaip pat svarbus. Daþnai renkuosineáprastus vaizdinius, jais þaidþiu.Transformuoju þmogaus kûnà taip,

kad jis taptø neatpaþástamas, sukur-tø neáprastas formas. Manau, kadmano judesiai ir jais kuriami vaiz-diniai transliuoja tam tikrà emoci-ná krûvá, ir man svarbu, kad jis pa-siektø publikà. Prieð savo spektakláþiûrovui patarèiau „iðjungti protà“ir neieðkant aiðkaus naratyvo lais-vai (angl. free flow) priimti siunèia-mus vaizdinius, jø keliamas emoci-jas ar mintis. Ðiuolaikinis þmogusper daug racionaliai reaguoja á in-formacijà, siekia viskà suprasti, pa-aiðkinti ir sudëlioti á dëþutes.

Papasakok apie savo artëjanèiàpremjerà Vilniuje ir kaip vykopasirengimas?

Meno agentûros „Artscape“ pa-ragintos gavome Lietuvos kultûrostarybos paramà ir ðiemet kartu suoperos dainininke Rosa MirandaFernãndez pradëjome repetuotinaujà projektà „Alkis“. Labai dþiau-giuosi mudviejø bendradarbiavimu.Tikrai nedaug tokiø profesionaliøir kartu atvirø, besidominèiø ðiuo-laikinio ðokio procesais ir pasiryþu-siø eksperimentuoti þmoniø (ypaèoperos dainininkø!).

Mintis kilo prieð metus, kai ëmiaudomëtis balso ir jo pokyèiø ar mu-tacijos poveikiu þmogaus judesiamsbei fiziologijai, – stebint judantá irskirtingus aplinkos dirgiklius pati-riantá kûnà balsas gali pakisti. Pir-miausia su viena atlikëja áraðinëjo-me savo improvizacijas ir vaizdomedþiagoje pastebëjome labai ádo-miø sàveikø, inspiracijø tarp balsoir judesio. Taip pat man buvo ádo-mu jungti lyriná, labai statiðkà dai-navimo þanrà su ðiuolaikiniu ðokiu.Rinkdamasi ðokio ir muzikos iðraið-kas lieku prie savo uþsibrëþtø gai-riø, todël savo kûrybà galëèiau ávar-dinti kaip grynojo, minimalistinioðokio paieðkas.

Kodël pasirinkai toká abstraktøpavadinimà?

Daugelis iðgirdæ spektaklio pava-dinimà nustemba ir sako, kad tai –labai stipri ir paveiki tema. Alkis,apie kurá siekiu kalbëti, neturi sà-sajø su maistu. Ðis pavadinimas ki-lo natûraliai dar pirmaisiais manoðokio laboratorijos etapais, kai iðfilmuotos medþiagos atsirinkinë-jau ádomiausias judesiø ir balsokombinacijas. Fizinës kûno iðraið-kos mane iðprovokavo analizuotine tik asmenines alkio formas, betir abstrakèià ðios sàvokos reikðmæ.Tai tyrimas apie þmogiðkà alká, ska-tinantá eiti á prieká, ieðkoti, medþio-ti. Galimos ávairiausios alkio for-mos – identiteto ir egzistenciniøpaieðkø, veiklos, þiniø, meilës ar ki-tø emocijø alkis. Tai tuðèios erdvës,kurias þmogus siekia uþpildyti.Man pasirodë ádomi ne pilnatvë, opildymas. Ieðkau ávairiausiø pasi-sotinimo, alkio numalðinimo formøir galimybiø.

KALBËJOS I AKV I LË EGL INSKA I TË

traukia. Tarkim, Lietuvoje, kol ási-lieji á naujà grupæ ar kolektyvà, uþ-trunka nemaþai laiko. Madride jaunuo pirmøjø bendravimo akimirkøpajutau þmoniø dëmesá, susidomë-jimà ir tapau visaverte kompanijosnare. Madridà pasirinkau ir todël,kad ten labai ávairi kultûrinë irmeninë terpë. Þinoma, kol pati ási-liejau á Madrido ðokio scenà, tekolankyti ávairiausius kursus bei semi-narus, domëtis, kuriø dëstytojø ve-dami uþsiëmimai vertingiausi. Pokeliø mënesiø buvau pakviesta da-lyvauti vienos choreografës, vedu-sios pirmuosius mano lankytus uþ-siëmimus, kuriamame projekte.

Ispanijos ðokio trupës „Babirusadanza“ projekto nuotrauka ðiemettapo tarptautinës ðokio mugës,vykusios Diuseldorfe, vizitine kor-tele. Tiksliau, renginio plakatuosebei katalogo virðelyje buvo ekspo-nuojamas tavo siluetas. Papasakokplaèiau apie ðá projektà.

Projektas ispaniðkai vadinasi„M.R.U.M.?“ („Me Regalas UnMovimiento?“) – lietuviðkai tai bû-tø „padovanok man judesá“. Projek-to idëjinë aðis – þmoniø ryðiai, socia-liniai santykiai, tinklai didþiuosiuosemiestuose, ðiuo atveju Madride. Sa-votiðka ðokio laboratorija prasidë-jo nuo antropologiniø tyrinëjimø.Kûrybinë komanda, pasidalijusi ágrupes, keliaudavo po skirtingøMadrido rajonø gatves ir praðyda-vo þmoniø padovanoti judesá ar ges-tà kuriamam ðokio spektakliui. Ka-dangi su savimi turëjome vaizdokamerà, daþnai sulaukdavome ga-na santûrios reakcijos. Þmonës ið-sigàsdavo arba kuklinosi teigdami,kad nëra gabûs ðokiui ar ganëtinaikûrybiðki sugalvoti choreografiná ju-desá spektakliui. Mums tekdavo il-gai ákalbinëti paðnekovus pasidalin-ti bent minimaliu gestu ar judesiu.Vëliau teko atsirinkti ir analizuotiMadrido gyventojø judesius, gestus,nuotaikas bei reakcijas savo kuria-

tomas Madrido choreografinis ju-desiø katalogas nuo ankstyvo rytoiki vëlaus vakaro. Ið labai maþø in-dividualiø istorijø jungiamos ávai-rios kolektyvinës interakcijos. Pa-grindinis ðokio laboratorijos tikslasbuvo iðanalizuoti ir perteikti, kaipjauèiasi, juda, veikia individas tarpdaugybës svetimø, nepaþástamøþmoniø. Tai tam tikros socialinës,psichologinës choreografijos ið Eu-ropos didmiesèio metro, poþeminiøperëjø, gatviø ir kitø vieðøjø erdviø.Premjera ávyko 2012-øjø vasará, oðiemet ðio spektaklio videoinstalia-cijos buvo rodomos ðiuolaikinio ðo-kio mugës Diuseldorfe programoje.

Kada pati pradëjai kurti arba kasákvëpë choreografijai?

Niekada neturëjau tokiø ketini-mø arba pakankamai pasitikëjimo.Labiau norëjau ðokti, todël sten-giausi tobulinti save kaip atlikëjà.Po Ispanijoje ávykusios premjerospajutau kolegø palaikymà, paskati-nimà dalintis mintimis. Intensyviaitobulinausi lankydama ávairiausiusseminarus. Viename improvizaci-nës technikos seminare susipaþinausu Poliana Lima, ji man pasiûlë su-dalyvauti soliniø debiutø vakare, oabi kartu pradëjome svarstyti apiegalvà, kaip ðokyje neiðnaudotà kû-no dalá.

Kodël galva? Kaip pasirenkamostemos ðiuolaikinio ðokio choreo-grafijai kurti?

Mus galva domino ir fizine, irmentaline prasme. Norëjome paty-rinëti þmogaus dualumà bei kûnoir galvos santyká, ar jie gali egzistuo-ti vienas be kito. Daþnai galva ir kû-nas suprieðinami kaip du poliai.Galva yra proto, màstymo, logikos,racionalumo buveinë, o þemiauesantis kûnas tapatinamas su juslë-mis ir emocijomis. Kûnas traktuoja-mas tik kaip galvos transportavimoaparatas. Galva kaip savarankiðkaijudanti kûno dalis daþniausiai lieka

Ugnë Dievaitytë spektaklyje „M.R.U.M.“ N U O T R A U K A I Ð A S M E N I N I O A R C H Y V O

7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105) 5 psl.

Ð o k i s

Projekto „Kritikai vs. choreografai“treèiasis sezonas jau eina á pabaigà,bet apie já vieðumoje kalbamaganëtinai maþai. Nors pavadinimeir naudojamas suprieðinimas vs.,vis dëlto tai yra bendradarbiavimoprojektas, Lietuvoje po truputáátvirtinantis ðokio dramaturgofigûrà. Apie projektà, jo tikslus irpaèià ðokio dramaturgijà kalbamëssu „Kritikai vs. choreografai“ koor-dinatore ir dalyve Ingrida Gerbuta-vièiûte, jau nebe pirmus metusprojekte dalyvaujanèiomis ðokio irteatro teoretikëmis Sigita Ivaðkaite,Monika Jaðinskaite, Silvija Èiþaite-Rudokiene.

Trumpai papasakokite, koks taiprojektas, kas jame dalyvauja?

Ingrida Gerbutavièiûtë: Projektàsumanë Lietuvos ðokio edukacijosir informacijos centras, buvau pa-kviesta já kuruoti. Uþsienyje toksmodelis, kai ðokio teoretikas ar kri-tikas prisijungia prie kûrëjø koman-dos ir padeda kurti spektaklio struk-tûrà, jungti jo dalis, yra paplitæs.Vieni tokià funkcijà atliekantá as-mená vadina dramaturgu, kiti asis-tentu, treti – þvilgsniu ið ðono: prak-tikø yra ávairiø.

Ðie metai projektui treti. Ið pra-dþiø jis buvo maþulytis: dalyvavomedviese su Sigita. Pernai pasikvietëmMonikà ir Silvijà. O ðiais metais pri-sijungë dar ir Agnë Biliûnaitë.

Sigita Ivaðkaitë: Manau, projek-tas atsirado paèiu laiku, pajutus, kadðokyje, beje, ir teatre, reikia þmo-gaus ið ðalies. Puikus pavyzdys – pa-pasakojusi, kà veikiu su ðokiu YanaiRoss prieð „Contemporary?“ prem-jerà, dabar bendradarbiauju bûsi-mame jos spektaklyje.

Sigita, statai treèià spektaklá, Silvi-ja ir Monika jau dalyvavo statantdu, Ingrida – keturis. Pasidalinkitedarbo su kûrëjais patirtimi.

S. I.: Net ir pirmà kartà dideliøsunkumø nekilo: esu ðokusi, dirbu-si su spektakliais, turiu nemaþaipraktinës teatro gamybos patirties.Tad didelio ðoko atëjus á repeticijànebuvo. Pirmasis projektas „Diag-nozë: krepðinis“ vyko smagiai. Norsne viskas buvo lengva: susidûriau susituacija, kai choreografas nëra tiks-liai suformulavæs temos. Tai apsun-kino mano darbà, nes nesinorëjoprimesti savø idëjø: turëjau tik pa-dëti, o ne sukurti spektaklá. Tadëmiausi skatinti diskusijas, ieðkotiávairiø ákvëpimo ðaltiniø ir lipdytikaþkà bendra.

Dramaturgo darbo sunkumas yratas, kad reikia jausti, kiek galimakiðtis. Kai choreografas neturi te-mos, darosi sunku neperþengti ri-bos ir nepradëti reþisuoti. Todël ðo-kio spektaklio dramaturgas galiperimti ir reþisieriaus funkcijas.

Dirbdama su antruoju spektakliu„Contemporary?“ taip pat susidû-riau su klausimu, kaip nepradëti re-þisuoti. Maèiau, kad viskas gerai,bet norëjosi vis kà nors patvarkyti.Prasidëjus repeticijoms pasijutauesanti savo vietoje. Diskutuodavom,

ko reikia, ko ne, kas veikia, kalbë-jomës apie dramaturginæ linijà.

Apie treèià darbà su Laurynu Þa-kevièium ir Airida Gudaite dar sun-ku kalbëti. Bet dþiugu, kad nestaty-sime tradicinio spektaklio – tai bustarpdisciplininis projektas.

Silvija Èiþaitë-Rudokienë: Manopatirtis kitokia. Pasimokæ ið praëju-siø metø klaidø, kai atëjus dirbti suAuðros Krasauskaitës „Akvariu-mais“ nei að, nei kûrëjai neþinojo,ko ið manæs galima tikëtis, ðá kartàpirmiausia iðsiaiðkinome idëjà. Eri-kos Vizbaraitës suburta komandamane nustebino, didelëje kûrybinë-je grupëje visi þinojo savo vietà, bu-vo paruoðtas scenarijus. Kalbëdavo-mës apie koncepcijà, nors, þinoma,manæs buvo praðoma nuomonësapie kai kurias kompozicijas. Svar-bus buvo ir þmogiðkas santykis:sprendëme problemas, susijusias nevien su ðokiu. Nesistengiau primestisavo idëjø.

I. G.: Paantrinsiu ir að. Nesinoribûti statanèiuoju reþisieriumi arkaþkuo kitu, kas priima sprendimus.Mes prisijungiame prie komandos,kai jau yra suformuota pirminë min-tis. Ji, þinoma, gali kisti, bet svarbuturëti pradinæ idëjà, molá, kurá gali-ma minkyti.

Esu labai smulkmeniðka. Per re-peticijas kabinëjuosi prie smulkme-nø, kodël jos veikia arba neveikia.Kai pasirodo spektaklis, jos pade-da sudaryti siuþetà, siunèiamà min-tá: smulkmenos atskleidþia spektak-lio esmæ. Mano darbas, manau, yrapastebëti nieko nesakanèias smul-kmenas ir paieðkoti tokiø, ið kuriøbûtø galima kà nors iðauginti. Taipir baksnoju: tas veikia, o tas ne. Ir aið-kinu kodël. Visiems choreografams,su kuriais dirbau, tai patiko. Þino-ma, pamëginus daryti kitaip ne vi-sada bûna geriau, tada gráþtam at-

gal. Kartais ásileidþiam á filosofiniuspaðnekesius, bet ið jø pasisemiamenaujø minèiø.

Monika Jaðinskaitë: Pirmà kartàdirbau su dviem patyrusiais ðokëjaisMantu Stabaèinsku ir Marium Pi-nigiu, kuriems tai buvo vienas pir-møjø choreografijos darbø. Kitamespektaklyje, prieðingai, teko dirbtisu dviem jaunom, nedaug patirtiesturinèiomis Sigita Juraðkaite ir Ag-niete Lisièkinaite. Jos puikiai þino-jo, apie kà nori kalbëti, bet neþino-jo kaip. Tad dirbant su pirmuojuspektakliu mano uþduotis buvo ste-bëti, kaip kuriamas darbas, ir padë-ti. O antrà kartà paèioms kûrëjomsne viskas buvo aiðku, tad teko ieðko-tis, kà galiu veikti kaip ðokio drama-turgë. Nereikia bijoti neapibrëþtumoir galima rasti daugybæ skirtingø bû-dø dirbti kartu.

Silvija sakë, kad statant spektaklá iðpat pradþiø nei jai, nei kûrëjamsnebuvo iki galo aiðku, kà ðokyjeveikia dramaturgas. Kaip jumsvisoms sekësi tiek paèioms sau,tiek ir kûrëjams iðaiðkinti, kas yraðokio spektaklio dramaturgas? Arkartais choreografai ið jûsø nesiti-këjo reþisûros, vadybos – visai neto, kà daryti jûs atëjote?

I. G.: Kai pasakai baleto ðokë-jams, kad yra þmogus, kuris galëtøbûti ramstis statant spektaklá, jieklausia, ar tas þmogus paraðys lib-retà. O ðiuolaikinio ðokio kûrëjamsnereikia aiðkinti, kad ateis þmogusið ðono stebëti, kas spektaklyje ge-rai ar blogai. Èia atsiskleidþia poþiû-rio á ðokio dramaturgijà skirtumai.Turbût nesumeluosiu sakydama, kadpasaulyje ðokio dramaturgas nëravienareikðmiðkai apibrëþtas. Todëlmes negalime apriboti savæs ir sa-kyti, kad darome tik A ir B, o C –jau reþisieriaus darbas. Ðiame pro-jekte pirmais metais ðokëjams pa-

sakiau, kad galiu pasidalinti savo ðo-kio teorijos ir istorijos þiniomis, pa-siþiûrëjusi spektaklio fragmentà,scenà, galiu pasakyti, kas paveiku,o kas ne. Siûlau tokias sàlygas ir ar-ba susiðnekame, arba nedirbamekartu. Kadangi tai buvo nauja, visidþiaugsmingai sutiko. Jei ðokio kri-tikai neatlieka ðios funkcijos, paþiû-rëti ið ðono kvieèiami broliai, sesës,draugai. Bet kur kas geriau kviestiprofesionalus.

Be to, norëjosi sugriauti sienastarp kritikø ir kûrëjø. Norëjosi for-muoti bendruomenæ, kurioje suvo-kiama, kad visi yra kûrëjai: vieni ku-ria tekstus, kiti ðoká.

S. I.: Patirtis su ðiuo projektu sie-jasi su mano teatro praktika: patsnieko nekuri, bet padedi kurian-tiems þmonëms laikyti keturis kam-pus.

O kalbant apie sienas tarp kriti-kø ir praktikø, tiek ðokyje, tiek te-atre turbût kalbëèiau labiau apiekartø skirtumus nei apie sienas tarpkûrëjø ir teoretikø.

Galbût galëtumëte pamëgintiapibrëþti ar bent paaiðkinti, kas yrata ðokio dramaturgija?

S. I.: Nuo ðokio dramaturgijos,kaip ir nuo dramaturgijos apskritai,priklauso, kaip pasakojama istori-ja. Dirbant su kûrëjais svarbu ste-bëti, ar viskas visur veikia. Jei ne,siûlau taisyti. O po premjeros sten-giuosi bûti kaip metronomas, kuris

Kritiko ir choreografo pas de deuxo ateitø þmogus ið ðokio arba teatrolauko. Projektui treji metai, todël, ti-kiuosi, jau ákalëme á galvà reikia ðaliaturëti iðmanantá þmogø.

Pradëjote pasakoti apie projektotikslus. Kadangi dirbate nebe pir-mus metus, jau turbût galima maty-ti, kaip sekasi juos ágyvendinti.

I. G.: Manau, kad projekto sëk-më pasimatys tada, kai choreografaistatydami spektaklius patys imsiskviesti teoretikus. Tada sakysiu, kadprojektas pataikë á deðimtukà. Odabar dþiaugiuosi, kad visiems sma-gu, gautas „Auksinis scenos kry-þius“. Ko dar reikia.

O kaip teoretikui sekasi þiûrëti áspektaklá, kurá kartu kûrë? Arnesunku iðlikti kritiku?

S. È.-R.: Bûnu gal net kritiðkes-në, nes prisideda ir savikritika. Norspirmasis darbas buvo maþiau savas,visø pirma dël atstumo (spektaklisbuvo statomas Klaipëdoje, o gyve-nau Kaune). Su antru spektakliusantykis kur kas artimesnis, todël at-siriboti, þinoma, kiek sunkiau.

I. G.: Kai pirmà kartà þiûrëjauRûtos Butkus „Nubëgusias akis“,susuko skrandá ið jaudulio, kai þiû-riu „Mozaikà“, man labai smagu irkrykðtauju kartu su vaikais, An-driaus Katino premjeroje jausmøbuvo visokiø, nes statant spektakládaug diskutavome ir sunkiai rado-me sàlyèio taðkus. Apskritai labai

mëgina palaikyti reikiamà ritmà.I. G.: Að priþiûriu, kaip veikia

perëjimai. Gali bûti, kad scenos ide-alios, bet jei perëjimai ið vienos á ki-tà neveikia, tuomet nesuveiks visasspektaklis. Todël svarbu, kad jie bû-tø sklandûs ir logiðki. Net ir raðyda-ma apie spektaklius prie to labiau-siai kabinëjuosi.

Nors su kompozicija turi dirbtichoreografas, reþisierius, neretaièia nagus prikiða ir ðokio dramatur-gas. Taigi gráþtu prie projekto idë-jos: jis gimë norint padëti jauniems,pradedantiems kûrëjams rasti tin-kamà þmogø ið ðalies, kad jø spek-takliai bûtø pastatyti ir gyvuotø. Pro-jektas „Kritikai vs. choreografai“apmoka kritiko darbà su spektakliu,todël choreografai neturi papildo-mø iðlaidø. Paèiam samdytis drama-turgà dël lëðø stygiaus daþnai nepa-vyksta. Todël norëjome padëti, kadnereikëtø kviestis giminiø ar draugø,

smagu, laukiu, jaudinuosi ir þiûriu ávisumà, rezultatà, kas ið viso ádëtodarbo iðëjo.

S. I.: Yra nervø, jaudulio. Bûda-ma su spektakliu, já stebëdama, pra-dedu matyti, kaip spektaklis gyve-na, kaip reaguojama á publikà, kaippublika reaguoja. Bet kad bûtø ga-lima kalbëti apie spektaklá kritiðkai,po premjeros turi praeiti ðiek tieklaiko.

M. J.: Premjeros virpulio yra. Irnors spektaklá þiûriu sëdëdama tarppublikos, vis dëlto esu su ðokëjais.Stebëdama spektaklá ið ðalies ir þi-nodama, kaip jis buvo sukurtas, ma-tau, kaip kas veikia, ir daug mokau-si. Ádomu, kaip spektaklá pakeièiaþiûrovai. Dirbant su spektakliais pa-sikeitë mano poþiûris á kritikà, á tai,kà kritikas gali dirbti.

KALB INO

KR IST INA STE IBLYTË

„Contemporary?“ D . M A T V E J E V O N U O T R A U K O S

„Mozaika“

6 psl. 7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105)

D a i l ë

þadintuvas puikuojasi briedþio ra-gais; prie gaublio pritvirtinta dag-tis, o virð jo pavojaus neátariantislaukinis saugo dangaus kolbà su ro-þiniu maiginiu, kol papëdëje suli-niuotu lapu á pagalbà skubëjæs kau-bojus sutrikæs sprendþia biurokratinæmáslæ... Po labirintà geriausia vaikð-èioti pamaþu auginant vaizduotæ.Taèiau laikraðèiui reikia þodþiø.Koks tekstas labiausiai tiktø ðiamkûriniui? Charles’is Baudelaire’asyra pasakæs, kad geriausia paveiks-lo recenzija yra jo „atvaizdas skvar-biame ir jautriame prote“, o geriau-sia jo þodinë forma – „sonetas arbaelegija“. Ar tai reiðkia, kad geriau-sia daiktø labirinto recenzija bûtøtekstø labirintas?

...Tai jau padaryta – pats meninin-

kas iðleido knygelæ „Labyrinthus“.Iðsprendus virðelyje pateiktà kryþia-þodá, iðryðkëja lietuviø raðytojø pavar-dës, kai kurios paraðytos atvirkðèiai.Jas apibrëþus, tituliniame puslapyjeatsispaudþia pastato plano, o galgriuvësiø, gal pamatø pieðinys. Ðiaipar taip, lietuviø literatûra yra þemë,pagrindas. Toliau – po kalnus, þe-mës gelmes, pomirtiná pasaulá, am-þinybæ ir kitus matavimus vedþio-jantis pasakojimas, kuriam pradþiàpamëtëjo atsitiktinumas. Tas pasa-kojimas sudëliotas ið tekstø: moks-liniø (Alberto Einsteino minèiø, ti-kimybiø teorijos ir þemës istorijos),filosofiniø ir semiotiniø (MartinoHeideggerio, Friedricho Nietzsche’s,Felixo Thürlemanno), religiniø(Ðventojo Raðto, Tibeto mirusiøjøknygos, ezoterikos, jogos), literatû-riniø fikcijø (Jorge Luiso Borgeso,Kobo Abës, Flanno O’Brieno (...)Grahamo Greene’o, Euripido), pra-neðimø þiniasklaidoje, receptø kny-gø, paties Dainiaus dienoraðèio ir„pamestø citatø“. Tekste atpaþástupersonaþus, kuriems galëtø priklau-syti labirinte matyti daiktai: gaðlumosimbolá Satyrà, gulbæ, kurios plunks-na paþadino ið sapno, vidaus degi-mo variklá, turintá kristalo-fakelo-le-dø porcijos formà, ir raudona striukevilkintá lietuvá alpinistà, kalne iðsi-kasusá sniego duobæ... Randu irBorgeso vienos linijos labirintà...

Ir tekstinis, ir daiktinis labirintopavidalas gali atrodyti kaip takeliøraizgalynë, kur tegalima „anemiðkaiir anonimiðkai“ klajoti it „padrika-me sapne“, þvilgtelint á citatà, nuo-traukà ar daiktà kaip á „kupinà ne-artikuliuotos nostalgijos“ þenklà,praradusá ryðá su gyvenimu, uþsuktiá kambarius kaip á „tuðèias mizan-scenas, kuriose susitinka atmintis irvaizduotë“ (Tautvydas Bajarkevi-èius, „Uþuominø alchemija“, art-news.lt, 2013 m. vasario 7 d.). Tokslabirintas patenkina norà pasiklys-ti, gimstantá tada, kai kasdienybëima per daug akivaizdþiai kartotis.Pasiklysti ir atrasti kaþkà netikëto.Nebeaprëpti erdvës. Pamaþu virstiiðëjimo taku. Ar ne ðá norà kasdientenkina internetas? Ar nepanaðusjis á labirintà, á kurá patekus galimakeliauti nuo vaizdo prie vaizdo, nuonuorodos prie nuorodos, nuo teks-

to prie teksto, pamirðus iðankstinátikslà ir fizinæ tikrovæ, klaidþioti bepabaigos po erdvæ, kurioje nëra ho-rizonto? Ar nesmagu kaip teksti-niam laðui susilieti su þiniø okeanu?

Taèiau tai – tik viena labirinto pu-së. Kyðtelëjusi samtelá á minëtà teks-tø okeanà, radau rimtai nusiteikusiotinklaraðtininko, kunigo Peregrinoperspëjimà: „Daugeliui gyvenimasyra labirintas kaip raizginys (maze),„nieko nereiðkianti idioto pasaka“.Bet tikinèiam þmogui gyvenimas tu-ri bûti labirintas (labyrinth), mus ve-dantis á piligriminæ kelionæ neþino-mais takais ir kartais stebinanèiaiskeliais.“ Jis per daug supaprastina.Juk pirminis pasiklydimas prieðta-ravimuose ir yra gilesnio þinojimosàlyga, idiotas veda piligrimà. Lið-

kuriuos valdo „atsitiktiniai proce-sai“. Paskui susigrupavo ant hori-zontaliø plokðtumø pagal asociaci-jø magneto lauko linijas. Ið pradþiøtie ryðiai atrodo absurdiðki – pavyz-dþiui, kà bendro turi plunksnomisaplipusi ðlepetë, prigrûsta laikrað-èiø, ir þaislinë greitosios pagalbosmaðina, ant kurios ji padëta? Bale-rina, kietasis diskas, ant kurio ji ðo-ka, jo plastikinio dëklo pataluose gu-lintis kosmonautas ir iðsiverþusiougnikalnio pieðinys? Naftos produk-tø pavyzdþiai, natrio chlorido mode-lis, plastmasiniai triuðiai ir BroniausMaigio akiniai ið „Muziejaus“ pro-jekto? Bet kylanèià prieðtaravimøbangà atlaiko vertikalûs objektai. Jøgroþis atrodo apgaulingai logiðkas,skleiste skleidþia kaþkoká tikëjimà.

tas kaþkieno ankstesnis kûrinys.Nors galima èiupti bet kurià de-

talæ ir ásitvërus asociacijø siûlo ke-liauti á neþinià, ðis Labirintas turi sa-vo gerai apgalvotà logikà. Verta jápereiti ir menininko numatytu marð-rutu, sekant skaièiais kaip ir „Try-likto taðko projekcijos“ parodoje.Tuomet erdvë ið tiesø taps labirin-tiðka – spræsdama rebusus uþmirð-ti, ið kurios pusës atëjai, ir tenka pa-klaidþioti, kol supranti, kokiamebrëþinio taðke esi ir kur reikia pa-sukti. Tai savaime smagu. Bet iðaið-këja ir naujas pasakojimas, naujadaiktø sankaupø prasmë. Ið geo-metrinio þemës centro, kur kraujuo-ja besiðypsanti galva, iðkart patenkiá tropikø rojø, kurio saulëtas kièasslepia ginkluoto kareivio buvimà.

rûmø menës fotografija – raudona-linijinio labirinto projekcija, kal-nuose suðalusio alpinisto (karðtaiaptarinëjant pasaulio þiniasklaidai)urvas. Galbût esu jo laukimo kris-tale. Tokioje bûsenoje sustojus lai-kui, pasikartojimø simetrija veikiakaip minties stingdymo árankis: ne-rasdama iðëjimo ji vis atsitrenkia ásavo paèios atspindþius, gráþta ir vëlatsitrenkusi á jà nuo tikrovës skirian-tá stiklà lekia prieðinga kryptimi tiktam, kad vël atsitrenktø á pradþià,ir taip be galo.

Ðitaip vienas kitame atsispindë-dami daiktø dariniai – ðis totalinisrebus rerum – animuoja atmintá irjoje uþdaro. Mintis susipainioja tarpasmeniniø prisiminimø, ðventybësliudijimø, meditacijos árankiø, relik-vijø, archeologiniø radiniø, mokslotiesø árodymø. Kad neiðprotëtø,minèiø savininkas viskà vienodaitvarkingai sukataloguoja, plastiki-nius griauèius dëdamas ðalia geolo-giniø pavyzdþiø ir dulkiø maiginiø,bet taip, kad aiðkiausiai matytøsitryliktu numeriu paþymëtas stiklorutuliukas. Pastebëjæs ryðá tarp ato-lo, þmoniø bûriavimosi struktûrø,automobilio ratø ir ritës, jis mëgi-no viskà paaiðkinti vienu dësniu. Betnebaigë. Kaþkas atsitiko – jis braidëpo plunksnas, nupeðtas nuo ðvento-sios dvasios, tada suskliaudë kalnusir dangø. Jo alcheminiai bandymailiko uþkonservuoti kolbose. Viskasvyko seniai. Ðie paslaptingi dariniaistovi jau visà amþinybæ – vidinësdulkës rodo, kad niekas neliesta. Taimirusiø vilèiø kûnai. Susivokiuvaikðtanti tikëjimo muziejuje jau popasaulio pabaigos. „O ar bus gali-mybë gráþti ið ten?“ – suðnabþdëjau.„Þinoma. Ten yra liftas.“

...Stikliniu stulpu kartu su civiliza-

cijos atliekomis pakylu á palubæ. Iðten þiûriu á labirintà ið virðaus ir vëlmatau kà kita.

Ið ten matau ne kambarius, ne ta-kus, ne vaikðtinëjanèius þmones(nors matau ir juos), bet bendresnæstruktûrà. Ðeðiolika kambariø ástri-þai skrodþia dvi magistralës – juk þe-mëje tëra dvi kryptys, „kadangi ðiau-rë ir pietûs yra beprasmës sàvokossteroido atveju, ir gali netiesiogiaireikðti tik judëjimà viena kryptimi“.Susikirtimo taðke paþiûrëjæs vienakryptimi, pamatai kristalines struk-tûras su rutuliais ant tamsiai pilkøpostamentø, paþiûrëjæs kita – ragus,oþio kojas, garso kolonëlæ su jûrosþvaigþde ir stikliná stulpà ant rudømediniø postamentø. Pirmosiosmagistralës spalva ir figûros, prade-dant geometrijos vadovëliu ir bai-giant gaublio bomba, rodo, kad tai –erdvës dimensija. Rudosios magist-ralës objektai yra bent ið dalies or-ganiniai. Tai laiko dimensija, kuriosciklus þymi briedþio kasmet meta-mi ragai. Pirmoji kryptis veda nuoiðrautos galvos per kalnuose paslëp-tà stebuklà link skilusios Dievo ðir-dies ir atgal. Antroji – nuo raguotoþadintuvo skambuèio per Satyro

Niekam nesakyk, kur veda LabirintasA T K E L T A I Ð 1 P S L .

N U K E L T A Á 7 P S L .

kevièiaus labirintas veikia abiemkryptimis: klaidþiodamas be tiksloneiðvengiamai kà nors atrasi. Teks-tynas èia yra ir mintá skraidinantisketvirtas matavimas, ir tekstinis siû-las, vedantis iðëjimo link. Rodantis,kur veda visi pasaulio tekstai. Pilig-rimai daþniausiai tetrokðta gráþti„namo“, idiotai – neþinau, gal pasi-likti labirinte? O koks jûsø tikslas?

Klausiu, nes ðis labirintas nëra tiktai, kas atrodo ið pirmo þvilgsnio.Atkreipkime dëmesá á raðybà – Lið-kevièius kûriná pavadino ne graikið-ku þodþiu labyrinthos, o labyrinthus.Ði forma turi ir kità reikðmæ – taioru kvëpuojanti sraigë, taip pat – vi-dinë ausies dalis, susidedanti ið srai-gës, prieangio ir trijø pusratiniø ka-nalø. Tai yra ir pusiausvyros jutimoorganas. Kitaip tariant, á ÐMC in-terjerà áterptas ne tik klaidus stati-nys, bet ir vidinë ausis – kanalas, ku-riuo keliaujanèios garso bangos darnëra interpretuotos, nëra virtusiosprasmingu tekstu. Taip kalba daik-tai: svarbiausios tiesos sakomos nonverbis, sed rebus. Jø skleidþiamasbangas gaudantis þiûrovas turi su-sikaupti, nes nuo sprendimø pri-klauso, kaip veiks ðis vestibuliarinisaparatas, pakylëtas virð þemës.

Gaudau. Daiktø èia daug. Jiekaupësi pagal gyvenimo dësnius,

Juos pamaèius, palietus, uþuodus„fizinis pasaulis sustoja“.

Man sustojo tada, kai pamaèiauðlepetæ, uþspringusià þiniomis iðpraeities – kaþkas kà tik vaikðèiojodebesimis, kitaip ið kur tos plunks-nos? Dráso pasprukti ið sveiko pro-to ligoninës á kità pusæ nuo mirties?Pamirðo, kas paraðyta visuose vado-vëliuose? Per tà laikà jø tiesos, jøtvirtaþiniðkas kalbëjimas apie pa-saulio sandarà, gyvenimo esmæ,auksà ir atolà jau smuktelëjo laikosluoksniu þemyn. Nuo aðarø sustik-lëjæs Kristaus kûnas suskilo á bega-lybæ veidrodþio fragmentø. O að, ási-kûnydama á þaislinius þmoguèius,þvelgiau á audenio koðiamà pasauláið svaiginanèio aukðèio. Kol dangøuþliejo vandenynas ir kalnai. Nepa-stebëjau, kada tai atsitiko, bet aki-vaizdu, kad áþengiau á veidrodþiozonà, kur þemæ laikantys atlantaistovi ant galvos („Pasaulio centrai“,nuo 1999), priëjus durys uþsidaro(„In/Out“, 1998), palubëje ðvytintyspatalø kalnynai sapnuoja aukðtàjàkultûrà („High Culture UnexploredDream“, 2004), o pro Maigio akiniustikrovæ stebintis muziejininkas per-kuria jau nebe sovietmeèio, o kos-moso istorijà. Labirinte klaidþiojan-tys ankstesni Dainiaus kûriniaiapmàsto save. Tà patá darau ir að –

Masinë vaizduotë èia ir baigiasi, betið ðio kambario iðëjimo nëra. Skai-èiai veda link dviejø baltø plastiki-niø figûrø, kuriø viena yra tik kaþkonuolauþa, kita – pilna, bet neatpa-þástama. Jos manajame scenarijujenieko nereiðkë. Ðiame jos þymi tik-rosios kelionës pradþià, nes tai –Sapnuotojas, ir vandenyno fotogra-fija apvirsta bûtent èia. Tada laikassustoja ties be trijø minuèiø dvyli-ka: „Takas, kuriuo tu ëjai / veda ákalnus, ir tavo siela visà laikà klam-pojo per sniegà ðalia (kartu su ta-vim)...“ (D. L.). Kaip Rilke’s per-sonaþai nusilupusi kaukæ, keliauji ápirmykðtá chaosà, kai þemë buvo tik„sunki krûva susimaiðiusiø sëklø, tu-rinèiø jungtis vëliau á visokiø pavi-dalø daiktus“ (Ovidijus), bet jau ryð-këjo bûsimos Baþnyèios kristalas,gaubiantis sprogusio gaublio griu-vësius. Pradþioje slypi pabaiga, iðþmonijos liks tik meilës iðskyrøDNR pavyzdþiai, bet ið koðmaro pa-þadina praskrendanèios ðlepetësplunksna ir Dievo paveikslas skylapusiau, atverdamas iðëjimà.

Taèiau ten nieko nëra, tik tuðèiabaltos salës erdvë, tad labirintasátraukia atgal: ásiþiûrëti á skilusioKristaus atspindþiø atspindþius, ákanèià ir pajuokà. Tik dabar pama-tau, kad ant sienos kaba raudona

Dainius Liðkevièius, „Labyrinthus“, fragmentas. 2014 m. A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R .

7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105) 7 psl.

D a i l ë

geiduliø kanopas, jûros þvaigþdëscypimà á kasdien byranèiø kûno da-leliø laikrodá ir atgal.

Ið èia þiûrint, Labirinto prieðta-ravimø chaosas pasirodo besàs kos-mosas. Taigi pirmojo kambario(taip pat ir trylikto taðko) þodþiai„Jûs esate èia / Ten galite pasiklys-ti“ þymi ne tik erdvës, bet ir laikoperskyrà. Gal èia slypi kelias á atei-tá? Jo struktûrinis vienetas – daik-tas – yra ne tik objet trouvé, kaþkodidesnio nuolauþa, praeities griu-vësiai, bet ir projektas, kurá Fried-

Aleksandra Fomina

Nors kultûros baro „Kablys“ sve-èiø namuose ásikûrusios parodos„Monolitas“ atidarymo metu skam-bëjo repas, mano mintyse vis suko-si SEL dainos „Kiemas“ pradþia:„Èia stoviu að, èia stovi tu / Èia sto-vim mes, mes visi kartu / Kai mûsødaug, mes tvirti kaip plienas / Vie-nas uþ visus ir visi uþ vienà“. Kaipir SEL fenomenas, paroda yra ryð-kus 10-ojo deðimtmeèio atmosferosatspindys ir rezultatas. Kaip ir SEL,jos autoriai priklauso tai kartai, ku-rios kûrybinës ambicijos prasidëjomiestø blokiniø daugiaaukðèiø(„monolitø“) kvartaluose, tarsi vë-jaraupiø þymës nusëjusiuose RytøEuropos platybes nuo Bulgarijos ikiEstijos. Tiksliau – jø kiemuose, kur,galima sakyti, gimë vieni ið pirmøjønepriklausomos ðalies miestø getøir pogrindþiø, tapæ atskirais antro-pologiniais reiðkiniais.

Apie 10-ojo deðimtmeèio ir jøkiemø estetikà jau galima bûtø ra-ðyti daktaro disertacijas, taèiau iðkarto norëtøsi atkreipti dëmesá, kad„Monolito“ idëjos akivaizdþiai gimëne ið sentimentø ir nostalgijos ðlo-vingam laikotarpiui. Ðios nostalgijosapraiðkø yra pilni interneto forumai,o parodos koncepcijoje persipynækeli svarbûs aspektai iðryðkina, tarpkitø klausimø, augantá nepasitenki-nimà bûtent pogrindþio nykimu ar-ba, kà jau èia slëpti, tyliu ir sistemin-gu naikinimu. Pavyzdþiui, Vilnius jaunebetenka undergroundo, nes jampalankios teritorijos pamaþu priva-tizuojamos, paverèiamos kûrybiniopotencialo neturinèiomis ástaigomisar tiesiog uþdaromos, kaip kad nu-tiko legendinei „Sattai“ ar „Fluxusministerijai“. „Commune Art“ kre-èia kone kriminaliniai skandalai,„Psichbaryje“ renkasi skustagalviai,nors apie tai garsiai nekalbama, lof-tai darosi vis brangesni ir vis labiauposh – tokiu bûdu ið centro ir sena-miesèio tyliai „iðspaudþiama“ viskas,kas pagal estetikà netinka prie lakuo-tø ar smailianosiø batø, kuriuosmëgsta ir verslininkai, ir mafukai.„Kablys“ liko viena ið erdviø, turin-èiø ðansø minëtà kûrybiná potencia-là iðsaugoti. Todël geresnæ vietà to-kiai parodai sunku ir sugalvoti, juolabiau kad ir rinktis nelabai yra ið ko.

Tam tikra prasme ir pats „Mono-litas“, ir kiemas kaip reiðkinys yraperiferijos zonoje: kiekvieno mies-

to stoties rajone tvyro kitokia atmo-sfera nei centre ir senamiestyje. Èia,sveèiø namuose, kur uþ sienos gy-vena þmonës, susirinko „savi“, ku-riems nereikia nei kuratoriø, nei rë-mëjø, nei pseudointelektualiøfilosofavimø ávykiui surengti. Tokieèia atrodytø tiesiog juokingai. Juksvarbiausios ið 10-ojo deðimtmeèioir daugiaaukðèiø kiemuose jo iðryð-kintø vertybiø – autentiðkumas, at-viras konformizmo niekinimas, dvi-veidiðkumo ir kitø suaugusiøjøpasauliui bûdingø elgesio strategi-jø kritika, pasireiðkianti atviru sar-kazmu, ðarþavimu, iðsiðaipymu ið sie-

savo þaidimo kûrimà. Þaidimas yravisai „Monolito“ autoriø pasaulë-þiûrai bûdinga strategija ir ðiaip jauneatsiejama kiemo dalis. Jà prisi-imanèiam bûdingi þaismingumas,ironija, savarankiðkumas, savo teri-torijos apsibrëþimas ir nuoðirdus rû-pinimasis ja, „pasidaryk pats“ prin-cipas ir kiti svarbûs nepriklausomoegzistavimo elementai, kai savo pa-saulá susikuri ne tik fizinëje, bet irmentalinëje erdvëje. Tuomet tampinenugalimas: gali susikurti kà tiknori, tai vis tiek bus vertingiau uþkitø demonstruojamas brangeny-bes. Taip Ingra Miler eksponuojaauksu þibanèius þiedus, ginklus irmilþiniðko dydþio „brangakmenius“(„Untitled goes golden“), Egyboy –erotika ir farsu pulsuojanèius pop-kultûros „simbolius“ („My flag is“)bei savo „didvyrio“ skulptûrà („Nin-ja“), Justë Vazgytë, savotiðkai tæs-dama Martos Vosyliûtës darbà, ku-ria jau trimatá „paminklà“ pilkammonolitiniam namui („9 aukðtai“),o Asylum áamþina totalitarinæ erà at-spindinèius vaikø þaidimø aikðtelësárenginius („Vaivorykðtë“, „Èiuoþyk-lë“), kuriuos apþiûrinëdama pirmàkartà suvokiau, kad kosmonautusþaidëme laipiodami po metalinánarvà („Gaublys“). Kûriniai ákaino-ti solidþiomis pinigø sumomis, taippasityèiojant ið oficialiai propaguo-jamo meno „parsidavëliðkumo“ irpabrëþiant jø emocinæ vertæ pa-tiems menininkams. Tokia preten-zinga poza yra ðio þaidimo dalis. Ki-taip nei suaugusieji, èia niekas niekoneverèia þaisti, o nepatenkintiemstokia padëtimi Ingra Miler skiria for-tepijono pjesæ „Fuck you and go“.Ið tikrøjø, kodël vienø þmoniø nu-statytos taisyklës turëtø bûti svar-besnës uþ kitø? Èia nelaukiama neivertinimø, nei apskritai praðalaièiønuomoniø: „suaugusiø suformuotosribos, kaip ir kà daryti, buvo [ir yra]nuolat iðbandomos“, didþiausias au-toritetas yra „savas“ kiemo draugas,o savarankiðkai kuriama realybë ga-liausiai susilieja su kasdienybe ir jànustelbia, nes turi lygiai tiek pat tei-siø egzistuoti: „Nepamenu, kas to-je mokykloje vyksta – þvilgsnis skæs-ta languose – bet suaugusieji sako,kad ji yra svarbi. Matyt, jie teisûs,taèiau mano gyvenimas vyksta va-sarà, èia“ („Uogos“).

Fragmentiðkumas yra neatsieja-ma tokio þaidimo dalis: savo atski-rà erdvæ ámanoma susidëlioti net ið

detaliø ar trumpø akimirkø, taip da-romi ir zinai – svarbi „Monolito“ irviso undergroundo dalis. AkvilëMagicdust savo leidybos knygutëjeleidþiasi á utopiðkà kelionæ, kuriojegelbëja niokojamà gamtà („Lieps-nos“), ið paauglystës áspûdþiø kon-struoja didelio formato paveikslus.Egyboy, eksperimentuodamas suðtampavimo technologija, neatsieja-ma nuo þaidimø su popso ir „main-stream’o“ reiðkiniais, savo malonu-mui „kepa“ pastarøjø ðarþus, o jobrolis R. Praspaliauskas ðaiposi iðtotalitarinei ekonomikai bûdingo ne-sirûpinimo individo poreikiais, siûly-damas savo gamybos „baldà“ („Kë-dë“). Tokiu bûdu galima rasti netjaukumà ten, kur jo, rodos, visai në-ra, sureikðminant tik sau svarbiasrealybës detales, meiliai pieðiantkasdieniø daiktø „portretus“, ko-miksus ir karikatûras, juodojo humo-ro estetikà paverèiant tokiu savaimesuprantamu gyvenimo elementu,kad net pakaruokliai nesukelia ypa-tingø emocijø, tik primena filmà„Jaunosios saviþudës“ („Virgin Sui-cides“, 1999), kuriame grieþtø taisyk-liø, apribojimø ir kontrolës kupinaspuritonø tëvø pasaulis iðprovokuojavaikø saviþudybes.

Bûtent suaugusiøjø tyliai toleruo-jamas daugiaveidiðkumas, áprotisapsimetinëti, meluoti net ir sau pa-tiems tampa pretekstu siurrealizmoir deformuotø vaizdø kupiniemsA. Bran pieðiniams, tiesa, ðiek tiekdvelkiantiems moralizavimu, taèiaunuo ðtampø, ydingø mechaniðkai at-kartojamø áproèiø ir masinio privers-tinio suvienodinimo pavargusiai sà-monei svarbiau juos uþfiksuoti neiieðkoti ámantriø raiðkos priemoniø.Èia naudojama 10-ajame deðimtme-tyje leistiems þurnalams (sunku pa-tikëti, bet tada ir „Panelë“ dar buvoádomus, jautrus, subtiliai apipavida-lintas leidinys) bûdinga pieðiniø sti-listika, taip pat pastebima ir IngrosMiler keraminiuose „pliûpsniuose“,tarkim, „Have a nice day and go ho-me“. Ðios frazës nereikëtø suvoktikaip agresijos: taip paprasèiausiai

saugomos teritorijos ribos. Maiðtasprieð taisykles nepamirðtamas në se-kundei: net ir maþa detalë keièia vi-sà vaizdà, ir rimèiausiam dalykui su-teikia komiðkumo, „iðleidþia“ ið jopatosà tarsi orà ið baliono. Jei jauklasikiniame mene naudojama fa-linë simbolika, kam reikia tai taipuoliai slëpti, kodël falo nenupieðusatvirai? Tam skirtos ir Copmulsiv„Birkos“, ir jø pieðimas ant sienø,pro kurias bus vaikðtoma „akmeni-ne“ veido iðraiðka, apsimetinëjant,kad nieko ten ir nëra, ir milþiniðkabesiðypsanti skulptûra salës vidury-je. Tai tarsi tyras, apsimetinëjimostrategijø nesugadintas vaiko þvilgs-nis, matantis, kad „karalius nuogas“ir tai skelbiantis bûtent tà akimir-kà, kai susidariusios sàlygos leidþiakaraliø pagaliau nuversti.

Beje, vaikiðkumas anaiptol netu-rëtø bûti siejamas su naivumu, pa-klusnumu ir primityvia, „tuðèia“ sà-mone, kurià galima uþpildyti betkokiomis màstymo kliðëmis. Ðiamekieme gyvena ir þaidþia tyliai gud-rûs vaikai – tokie kaip pagarsëjæsEgyboy’aus Minskas ar ant popie-riniø rankðluosèiø H2Chaos nupieð-tas personaþas, lyg ir primenantisStasio Eidrigevièiaus iðpopuliarin-tas kaukes, tik neturintis pastarøjøveidams bûdingo pasyvumo. Galøgale, argi ne atvirumas, autentiðku-mas, laisvë bûti ir daryti taip, kaippatinka, nëra labiausiai vertinamosir su nostalgija prisimenamos to pa-ties 10-ojo deðimtmeèio skiriamo-sios savybës? Daugeliu atþvilgiutuomet laisvës buvo daugiau, o tai-syklës ir apribojimai daugumai rû-pëjo maþiau nei praëjus dvideðimèiaimetø, kai progø maiðtauti, protes-tuoti ir patiems nustatinëti savo ri-bas pasitaiko, deja, vis daþniau irdaþniau. Galima tikëtis, kad „Mono-lito“ autoriai per daug „neuþsiþais“su ðios parodos idëjomis ir savo ty-liai gudraus maiðtininko dvasià taippat atskleis kituose kontekstuose.

Paroda veikë iki gruodþio 11 d.

Kultûros baras „Kablys“ (Kauno g. 5, Vilnius)

richas Schlegelis pavadino „ateitiesfragmentu“, o Robertas Smithsonas –„atvirkðtiniais griuvësiais“. Jis ið-plëðtas ið savojo konteksto, bet jauieðko kaþko naujo. Liðkevièiaus la-birintà sudaranèiø daiktø neiðbaig-tumas, vis dar kraujuojanèios ðak-nys tiesiasi ateities link, pakeliuisuaugdamos su kitø labirinto daik-tø ðaknimis. Taip susidaro virtualustebekonstruojamø galimybiø tin-klas, sugavæs neþinomybæ ðiapus ho-rizonto. Galbût jos groþis, kurio es-më – pusiausvyros praradimas, iryra ðitos kelionës po labirintà tiks-las, vienintelis likæs tikëjimas.

Èia yra mano kiemasParoda „Monolitas“ kultûros bare „Kablys“

...Gráþtu á Þemæ. Gal tai ir per

skambu, bet Liðkevièiaus kûrinys„Labyrinthus“ ið tiesø skatina susi-màstyti, kà reiðkia iðtrûkti kitur in-ternetinës begalybës, vietos dvasiànaikinanèios globalizacijos ir ðàlan-èiø socialiniø kontaktø laikais. Permaþa pasakyti, kad galime pabëgtiá vaizduotæ, kuriai nereikia jokiøypatingø technologijø, pakanka pra-eitimi átvinkusiø daiktø ir veidro-dþiø, jø absurdiðkø sandûrø, kuriøprieðtaravimai neleistø nurimti, ma-sintø nesuplanuotais atsitiktinu-mais. Apversti kalnai, kambariai ir

vandenynai, atspindþiai ir kartais su-trinkantis pusiausvyros jausmas pri-mena, kad norint kà nors suprasti rei-kia apversti visus ásitikinimus, kad iriki koktumo verslo nublizgintà kalë-dinæ pasakà: tamsiausià metø naktáDievas pasirodo ne kaip didingas kal-nas ar okeanas, o kaip vargðas. Labi-rinto rebusai iðsklaido aiðkiø naraty-vø sankaupas ir apvaisina fragmentusnaujomis mintimis. Ateitis ima atro-dyti nenuspëjama, o dabartyje mato-mi ne (tik) praeities fragmentai, betir ateities projektai (gemalai). Sustin-gæs labirinto laikas yra tapsmo bran-duolys. Pirmojo kambario pavadi-

A T K E L T A I Ð 6 P S L .

kio kontroliuoti, riboti, apibrëþti ki-to erdvæ dël egoistiðko patogumo:„Þaidimø aikðtelës niekada nesi-baigdavo vidinio kiemo apibrëþtoseribose, daþniausiai jos ten në nepra-sidëdavo“ (parodos manifesto au-toriai Akvilë Magicdust ir VladasSuncovas). Parodos autoriø „mies-to gatvëse prasidëjusios „monoliti-nës draugystës“ yra ne tik solidariosiðtikimybës ðioms nuostatoms pa-grindas ir „cementas“, bet ir vienasið nedaugelio dalykø, leidþianèiø ið-likti savimi ir nesunykti ðiose „be-tono dþiunglëse“, kur 10-ajame de-ðimtmetyje galëjai girdëti ðûvius,matyti vietiniø „klanø“ santykiø pa-siaiðkinimus, kur kaimynai, iki tolkukliai dirbæ nykius darbus, staigapavirto „pasikëlusiais“ verslininkais,besipuikuojanèiais aukso papuoða-lais, „importiniais“ drabuþiais irblizgiais automobiliais.

Tokiame kieme, kur belieka „vie-niems ið kitø mokytis“ sveiko ciniz-mo ir tam tikro neagresyvaus „kie-tumo“, iðaugusi menininkø kartakaip atspirties taðkà pasirinko nuo-

Parodos vaizdas A . N A R U Ð Y T Ë S N U O T R A U K O S

Copmulsiv, „Apie birkas“. 2014 m.

nimo prasmë ir vël apsiverèia kitaip:„Jûs esate èia / Ten galite pasiklys-ti“. Jei ið pradþiø atrodë, kad pasi-klysti gali labirinte, tai dabar aiðku –pasiklysti gali iðëjæs ið jo.

...Radus iðëjimà, áprasta ÐMC tik-

rovë su kampuose sëdinèiomis pri-þiûrëtojomis, baltomis grindimis irvidinio kiemelio stiklais atrodo kaipkosminis vakuumas. Bet Labirintasjau vibruoja mano vidinëje ausyjebarbendamas iðaiðkinimà, kurio ge-riau niekam nesakyti.

Paroda veikia iki 2015 m. sausio 4 d.

8 psl. 7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105)

K i n a s

Aistë Raèaitytë

Luaros upës slënyje, Prancûzijosvakaruose, ásikûræs Nantas XVIII a.buvo svarbiausias uostas Atlantopakrantëje, jungæs Vakarø Afrikà suEuropa. Á já iki pat XIX a. pradþiosið Pietø plaukë laivai, pilni vergø,cukraus ir visokiø kitø gërybiø. Sim-boliðka, kad jame jau 36 metus vyks-tantis Nanto Trijø þemynø kino fes-tivalis (Festival de 3 continents),rodantis filmus ið Afrikos, LotynøAmerikos ir Azijos, imperializmopasaulá saisèiusias grandis atkuriajau visai kitokia forma.

Festivalio aðis – konkursinë pro-grama, kurioje dël „MontgolfiereD’or“ („Auksinio skraidanèio balio-no“) apdovanojimo varþosi filmai iðPietø Amerikos, Afrikos ir Azijos.Já laimëjo patirtimi kitus konkursodalyvius gerokai pranokusio PietøKorëjos reþisieriaus Wang Sang-soofilmas „Laisvës kalva“ („Jayueui on-duk“). Filme justi reþisieriaus kû-rybai bûdingi lengvumas ir subtiliironija, þiûrëti já – tikras malonu-mas. „Laisvës kalvos“ siuþetà kurianechronologiðka seka herojës Kvonskaitomi laiðkai, kuriuos ji randagráþusi namo po gydymosi kalnuo-se. Juos paraðë ið Japonijos keliomssavaitëms atvykæs Mori, buvæs Kvonvaikinas. Filmas ironiðkai akcentuo-ja kultûrinius stereotipus, þaismin-gai vaizduoja þmoniø bendravimobanalybes ir kuriozus.

Vienas ásimintiniausiø, savo ener-gija ir gaivumu nustebinusiø ðiø me-tø programos filmø – „Mylëk tà, ku-rá myli“ („Love the one You Love“) –tai Pietø Afrikos Respublikos reþisie-rës Jennos Cato Bass debiutas. Ji sa-ko, kad PAR visuomenëje – visi aut-saideriai, o filmas apie tai, kasatsitinka juos uþdarius viename kam-baryje. Reþisierë seka ið paþiûrosidealios Teri ir Sandilio poros sky-rybas. Ji teigia, kad PAR kultûra –kur kas daugiau nei apartheidas,kad Afrika – ne tik badaujantys vai-kai ir egzotika. Ðis filmas pelnë jau-nojo þiuri prizà. Antràjà vietà kon-kurse ir þiûrovø simpatijas laimëjoturkø filmas „Mano motinos dainos“(„Klama dayika min“, reþ. Erol Min-tas), kuriame alegoriðkai pasakoja-ma nesena kurdø istorija. Tai filmasapie senatvæ, nesusikalbëjimà ir pa-ðaukimà. Specialøjá þiuri prizà pelnëjaunos vietnamietës Nguyen HoangDiep debiutas „Plasnojant vidur nie-kur“ („Dap cãnh giua khong trung“).Tai dekoratyvus, magiðko realizmoelementø turintis filmas apie jaunàstudentæ, kuri suþino, kad laukiasinuo nevykëlio vaikino. Nors apie sek-so turizmà po Ulricho Seidlo „Ro-jaus“ trilogijos ir sunku pasakyti kànors naujo, „Smëlio doleriai“ („Dóla-res de arena“, reþ. Israel Cardenas,Laura Amelia Guzman, Argentina,Meksika, Dominikos Respublika)daug kam iðliks atmintyje dël nuo-stabaus aktorës Geraldine Chaplinvaidmens.

Atrodo, kad kuruoti kino rengi-ná Prancûzijoje – tikras malonumas,

Kaip patenkinti sinefilàÁspûdþiai ið Trijø þemynø festivalio Nante

þiûrovai èia pasirengæ uþpildytikiekvienà festivalio seansà, net ir ta-da, kai jis didþiàjà dalá savo progra-mos skiria seniems arba bent jau nenaujausiems filmams. Programojekiekvienas filmas turi savo svarbøir nepakeièiamà vaidmená. Koncep-tualiausia ir laisviausia festivalio da-lis pasirodë Honkongo operatoriuiir reþisieriui Yu Lik-wai skirta pro-grama „Modernaus pasaulio ir skait-meninës realybës chimeros“. Pro-gramos atspirties taðkas – ypatingasreþisieriaus Jia Zhang-ke ir Yu Lik-wai duetas, kurio filmuose atsisklei-dþia esminis perëjimas ið kino juos-tos á skaitmeninæ kino kûrimo erà.Jø filme „Platforma“ („Zhantai“,2000) – grûdëtoje kino juostos ma-terijoje – ilgais panoraminiais kad-rais buvo uþfiksuotas komunistinësKinijos posûkis link kapitalizmo.Filme „Nepaþástami malonumai“(„Ren xiao yao“, 2002) reþisieriusir operatorius pirmà kartà bendra-darbiavo filmuojant videokamera:iðbandë kino kameros „neapdoro-to“, ið realybës iðkirpto vaizdo ðo-kiruojanèià galià. Filmuose „Tykusgyvenimas“ („Sanxia Haoren“,2006) ir „24 miestas“ („Er shi sicheng ji“, 2008) kûrëjø duetas at-skleidë skaitmeniniø technologijøgalimybes áamþinti reikðmingastransformacijas iðgyvenanèios Kini-jos kraðtovaizdá ir þmones, kurie,nors ir yra tø pokyèiø varomoji jë-ga, su jais vargiai suspëja. Ðioje pro-gramoje greta keliø Yu Lik-wai re-þisuotø filmø, Tsai Ming-liango„Upës“ („He liu“, 1997), DarrenoAronofsky „Imtynininko“ („TheWrestler“, 2008), Kiyoshi Kurosa-wos „Tokijo sonatos“ („Tokyo sona-ta“, 2008) buvo parodytas ir Ðarû-no Barto „Koridorius“ (1995).Labai skirtingus filmus jungia spar-èiai nykstantis kino juostos forma-tas, kuris labai ilgai buvo pagrindi-në laiko ir viso to, kas já apibrëþia irapibûdina, áamþinimo priemonë.

Þiûrëdamas ið skirtingø, bet vie-nodai tolimø kraðtø atkeliavusiusfestivalio filmus supranti, kad isto-rijos, kurias jie pasakoja, – ðiek tiekpaþástamos, o herojø jausmai – ar-timi. Nors Ðarûno Barto filmas irnetelpa á trijø þemynø geografijà, ðisfilmas uþèiuopë besikeièianèios pa-ribiø ðalies savijautà, nepaliaujamàistorijos tëkmæ su ja nesuspëjanèiøherojø akyse.

Programa „Vidinës Khady Syllakelionës, arba atgautas balsas“ pri-statë maþai kam þinomà Senegalokultûros asmenybæ. Khady Sylla –viena ið retø moterø Afrikos kine,kuri keliuose vaidybiniuose, betdaugiausia dokumentiniuose fil-muose uþfiksavo jà supanèià Afri-kos kasdienybæ, kupinà ne tik gro-þio, bet ir daugybës ligø. KhadySylla filmuose þodis suteikiamastiems, kurie niekad nebuvo girdimi,jos filmø herojø balsai daþniausiaipilni poezijos, abstrakèiø politiniøkomentarø ir pokolonijiniø ðmëklønualintos iðminties. Programojekartu su reþisierës filmais parodyti

keli vieno þymiausio Afrikos reþi-sieriø Ousmane’o Sembene’o 7-ojodeðimtmeèio filmai ir dokumentinisprancûzo Joris Lachaise’o filmas„Kas lieka ið beprotybës“ („Ce qu’ilreste de la folie“). Lachaise’o ka-merai slenkant Dakaro psichiatri-nës ligoninës koridoriais, KhadySylla kalba apie gyvenimà ligoninë-je, Senegalo istorijà ir þmogaus psi-chikà, kurios dekolonizacija – dartoli graþu nepasibaigæs procesas.

Kiekvienais metais skirtingà ðalápristatanti festivalio tema ðiemetnagrinëja Kolumbijos kino situaci-jà. Daugiau nei ið 30 filmø sudary-toje retrospektyvoje áraðyta ðalies is-torinë, ekonominë ir moralinë raidabei daugiakultûrë sudëtis. Progra-mos laiko juosta prasideda pirmuo-ju antiimperialistiniu filmu „Auksi-niai nagai“ („Garras de Oro“, reþ.P.P. Jambrina, 1926), perðoka kelisdeðimtmeèius á prieká, diagnozuo-dama Kolumbijos kino krizæ, ið ku-rios kinas iðsikapstë tik gerokai po5-ajame deðimtmetyje vykusio Pilie-tinio karo. Jis ðalyje paliko daugátampos ir atvirø klausimø, á kuriuosbandyta atsakyti ir vieninteliame fil-me, kurá kartu su Alvaro CepedaSamudio, Enrique Grau, Luisu Vi-censu sukûrë Gabrielis Garcîa Mãr-quezas. „Mëlynasis omaras“ („LaLangosta Azul“, 1954) – eseistinisfilmas su magiðkais elementais apiespecialøjá agentà ið JAV, tyrinëjantáradiacijos poveiká Karibø jûrosomarø populiacijai. XX a. 7-ojo de-ðimtmeèio pabaigoje ið kino klubøir kitø kultûriniø bei intelektualiniøsluoksniø atëjæ reþisieriai CarlosasMayolo, Luisas Ospina, Amiro Ar-belãezas, Andrêsas Caicedo, kiekvëliau ir Jorge’s Silvos bei MartosRodrîguez kûrybinis duetas, ákvëp-ti dokumentinio kino tradicijos, at-sigræþæ á socialines ðalies realijas,palengva ásuko nacionaliná kinà. To-kiame kontekste subrendo XXI a.pradþios Kolumbijos kino bumas,prie kurio prisidëjo kardinaliai pa-sikeitæs valstybinis kino finansavimomodelis. Ðiandien Oscaras RuizasNavia, Rubénsas Mendoza, JuanasAndrésas Arango ir Nicolas Rinco-nas Gille’is – tik keli vardai ið ðalies,kurios filmai vis rodomi uþsienio ki-no festivaliuose ir kino teatruose.

Kita festivalio programa „Pava-sariø procesija: istorijos, vizijos irmintys ið arabø pasaulio“ pristatëdaugiausia dokumentiná kinà, kuris,tik pajutæs visuomenës átampas,bandë uþfiksuoti per du þemynusneátikëtinu greièiu nusiritusias re-voliucijas. Ðios programos filmaidaþniausiai kurti namø sàlygomis,jø autoriai atvirai þvelgia á sukilusáir kupinà didþiø ateities lûkesèiø pa-saulá. Vienas ásimintiniausiø – irakie-èio Kasimo Abido filmas „Miestøðnabþdesiai“ („Hams al moodun“,2013), filmuotas daugiau nei deðimtmetø ið trijø miestø – Bagdado, Ra-malos ir Arbilio – balkonø. Abidaslaisvai dëlioja fragmentiðkus kasdie-nybës siuþetus, apie karinæ átampàuþsimenama tik keliuose kadruose,

kur ðmësteli ginklai ar suskamba si-renos. Taèiau „Miestø ðnabþdesiai“tikriau ir atviriau uþ kitus panaðiostemos filmus prabyla apie þmones,jø bendrystæ, nepatikimas valstybi-nes sistemas. Libanieèio KarimoB. Harouno filmas „Mistinë masë“(„Masse mystique“, 2014) – tai Li-bane vykstanèios Asðuros ðventës,kasmet kruvinoje procesijoje minin-èios treèiojo ðiitø imamo mirtá, at-vaizdas. Efektingame ritualiniø ak-tø, ðûksniø ir spalvø ritme palengvaatsiskleidþia bauginanti þmoniø ma-sës magija ir galia, kuri ir yra esmi-në Arabø pavasario sàlyga.

Dar viena ypatinga festivalio da-lis – programa „Melodramos ki-birkðtys“. Ji priminë, kad paprastas,bet kartu ir labiausiai á þiûrovø jaus-mus apeliuojantis þanras kino kû-rëjams daþnai yra bûdas kalbëti apieesminius gyvenimo dësnius, indivi-do ir visuomenës susidûrimà, kriti-kuoti socialinæ nelygybæ, moralináskurdà ir t.t. Gal todël per daugiaunei ðimtmetá kino istorijos melod-rama iðliko pats populiariausiasþanras. Melodramos kodai univer-salûs, nesvarbu, ið kur filmas: Indi-jos, Kolumbijos ar Pietø Afrikos,þiûrovai braukia aðaras bet kuria-me pasaulio kraðte. Juk ið melodra-mos iðaugo daug kitø kino þanrø, jiákûnija svarbiausius þiûrovo ir ek-rane projektuojamo vaizdo santykiødësnius. Ðiemet Nante buvo ávai-riais metais sukurtø filmø – ðaliameksikieèiø kino klasiko EmilioFernandezo 1946 m. filmo „Myli-moji“ („Enamorada“), 2009-aisiaissukurtos Yusry Nasrallacho „Ðach-razados istorijos“ („Ehky ya Schehe-razade“) ið Egipto, Li Han-hsiang,Guru Dutto, Kenji Mizoguchi, Mi-kio Naruse, Lino Brockos ir kitøgarsiø reþisieriø filmø, iðteisinanèiømelodramos þanrà net ir didþiausiøsnobø akyse. Dideliame ekrane pa-

matyti restauruotus filmus „Scenosseserys“ („Wutai jiemei“, reþ. XieJin, 1965) ar Stanley’io Kwano„Raudona“ („Yin ji kau“, 1987) –neapsakomas malonumas.

Trijø þemynø festivalis orientuo-jasi á aktyvø, intelektualø ir iðrankøþiûrovà. Sinefilijos vedami festiva-lio organizatoriai lieka iðtikimi ori-ginaliam filmo formatui – didþiojidalis retrospektyvø filmø rodyti ið35 mm kino juostos kopijø. Apskri-tai festivalyje nepaliauja stebinti at-sakingas susidomëjimas kinu – ei-lës prie kino teatrø, pilnutëlës salës,iðsamûs filmø pristatymai, nepa-prastai margas þiûrovø socialiniø iramþiaus grupiø miðinys. Prancûzi-joje nuo maþø dienø vaikai moko-mi mylëti ir vertinti kinà. Net irvaikðèiojant Nanto gatvëmis á akiskrinta daugybë kino þenklø, pavyz-dþiui, vienas nedaugelio siurrealis-tiniø pastatø Europoje „PassagePommeraya“, á kurá uþëjus apimalengvas svaigulys, sukuriantis buvi-mo kitame pasaulyje jausmà. Bû-tent èia savo vaikystës konstrukto-riø Jacques’as Demy iðkeitë á pirmàjàkino kamerà. Vëliau netoliese esan-èioje legendinëje art nouveau stiliausaludëje „La Cigale“, ákurtoje taismetais, kai Paryþiuje gimë kinas, re-þisierius filmavo savo garsøjá filmà„Lola“ (1961). Visame mieste iðdë-liotos rodyklës veda á miesto ðirdá –Jacques’o Demy vardu pavadintàmediatekà. Trijø kontinentø festiva-lis labai paprastas ir jaukus, èia në-ra nei raudonø kilimø, nei sureþi-suotø ceremonijø, taèiau ore sklandomeilë kinui. Netrûksta ir stebuklin-gø akimirkø – atsiimdama Specialø-já þiuri prizà, Nguyen Hoang Diepvietoj padëkos þodþiø padainavovietnamieèiø liaudies dainà apie ne-turtingà gatvës muzikantà, kuris,net ir neturëdamas duonos, niekadneparduos savo gitaros.

„Mylimoji“

„Laisvës kalva“

7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105) 9 psl.

K i n a s

Mantë Valiûnaitë

Debiutiniame Linos Plioplytësfilme „Amþinai stilingos“ („Advan-ced Style“, JAV, 2014) Niujorko gat-vës rodomos kaip podiumas da-moms, neþadanèioms iðsiþadëti savostiliaus. Filmas kalba bûtent apie in-dividualø stiliø ir jo svarbà. Dar apiemadà, tinklaraðtininkus ir senëjimoprocesus. Bet svarbiausia – apie ver-þlumà ir energijà, nepaisant nieko.

Lina Plioplytë pradëjo kaip þur-nalistë, vëliau pasiëmë kamerà irëmë kalbinti jai ádomius þmones.Dabar ji taip pat kuria muzikiniusklipus ir reklaminius trumpametra-þius filmus kompanijoms „UrbanOutfiters“, TOD’s ir kitoms. Susi-domëjimas mada, matyt, ir suvedëPlioplytæ su tinklaraðtininku ir fo-tografu Ari Sethu Cohenu. Pasta-rasis kaip tik tada ëmë fotografuotiNiujorko gatvëse stilingas damas,kurioms per penkiasdeðimt. Origi-nalus filmo pavadinimas „Advan-

Paþangi senatvëNauji filmai – „Amþinai stilingos“

ced Style“ pakartoja jo tinklaraðèiopavadinimà ir iðleistà nuotraukø al-bumà. Gaila, kad lietuviðkas varian-tas prarado originale akivaizdþiànuorodà á paþangà. Þmogus, kurioanglø kalbos lygis nusakomas kaippaþangus (advanced), juk nebus va-dinamas amþinu anglakalbiu. Norsgal nuoroda á amþinumà èia ir nëraið pirðto lauþta.

Filmas prasideda gan áspûdingaiir valingai, bet á pabaigà vis silpnë-ja. Kas tinklaraðtyje ar nuotraukøalbume galbût atrodo iðraiðkingai,filme nebûtinai veikia. Iðlaikyti dë-mesá ir vis dar bûti ádomios, iðraið-kingos ir pritrenkianèios damos galinebent ágaudamos ryðkesnius veikë-jø bruoþus ir iðties papasakodamossavo istorijas. Juk antraip uþtektøtik pavartyti nuotraukø albumà irpaskaityti auksines damø frazes – jøfilme tikrai gausu ir jos ðmaikðèios.Èia gal ir buvo reþisierës klaida, kadji trumpai pristato filmo veikëjas,paskui konceptuali tema supinama

su herojø istorijomis, bet aiðkauskonkreèiø istorijø pasakojimo pri-stinga. Trumpai pristatoma kiekvie-nos veikla, santykiai su vyrais ar vai-kais, senëjimo sukeliamos bëdos,taèiau në á vienà neásigilinama. Ka-mera tarsi ðmurkðteli á damø spin-tas, bet nepasilieka ilgëliau në prievienos ið jø gyvenimo istorijos, o fil-mo herojës tikrai gali daug papasa-koti, jø atvykimo á Niujorkà istori-jos neabejotinai vertos daugiaudëmesio ir laiko.

Kartkartëmis dar kadre atsiran-da Ari Sethas Cohenas su savo fo-toaparatu, jis lydi herojes á susitiki-mus su televizijos prodiuseriais ar áfilmavimo aikðteles. Mat tinklarað-èiui iðpopuliarëjus stilingosios damossulaukë ávairiø pasiûlymø filmuotisarba pristatyti garsiø dizaineriø ko-lekcijas. Ðie niuansai vis ápinami pa-raleliai – uþsimenama apie stiliaus tin-klaraðèius, gatvës madø medþiotojusir ið to iðsukamà verslà. Bûtent ði li-nija tarsi ðeðëlis lydi visà filmà ir vis

pasikartoja áspûdis, kad filmas –klubo ar tinklaraðèio reklama.

Stipriausias „Amþinai stilingø“aspektas – klausimas, kodël madosir stiliaus epicentre vyrauja jauni-mas. Amþinai stilingosios turi ener-gijos uþ tai pakovoti ir priminti, kadgyvenimas baigiasi tada, kai iðtiesbaigiasi. Viena ið jø puikiai apibû-dina savo amþiø – tarp penkiasde-ðimties ir mirties. Filmo veikëjomssvarbu gerai atrodyti, daryti tai, kàjos labiausiai mëgsta, bet nuosta-biausia, kad jos gali tai sau leisti. Jøstilius varijuoja nuo ryðkiaspalviopankiðko iki iðgrynintos klasikinëselegancijos. Visos damos iðties spin-duliuoja vidinæ laisvæ, vaikiðkà en-

tuziazmà, o kartu – brandø susitai-kymà su savimi.

Vis dëlto „Amþinai stilingos“ la-biau paveikus kaip ryðkiø asmenybiønuotraukø albumas, o ne dokumen-tinis filmas. Taèiau Lina Plioplytë èiaiðties þmogus-orkestras: ji filmavo,montavo, o biudþetas buvo iðtiesmenkas. Energija, kuri jauèiama irkadre, ir uþ kadro, daugeliui lietu-viø þiûrovø, ypaè dabar, matyt, buslabai reikalinga – lyg vaistai nuo per-ðalimo ar pervargimo. Tik kalbëtiapie „Amþinai stilingas“ kaip apiedokumentiná kinà sudëtinga, nes taipir nesukurta nieko daugiau nei jauágyvendinta tinklaraðtyje ar trum-puose youtube klipuose.

Ilgai buvusi pamirðta, paskuti-niais XX a. deðimtmeèiais CamilleClaudel tapo romantiðko mito apiepamiðusius menininkus dalimi ir fe-minisèiø árodymu, kad moterys iðmeno istorijos buvo trinamos. Pran-cûzø poeto, dramaturgo ir diploma-to Paulio Claudelio vyresnioji sesuoCamille gimë 1864 metais. Ji buvoAuguste’o Rodino mokinë ir myli-moji, bet paliko já po penkiolikosmetø, kad pasiðvæstø menui. Iðsi-gandusi dailininkës keistenybiø,1913 m. ðeima uþdarë jà á vienuoliøglobojamà psichiatrinæ ligoninæPrancûzijos Pietuose. Ið ten Clau-del nebesugráþo ir mirë nuo bado(kaip ir dauguma to meto panaðiøástaigø gyventojø) 1943 metais. Dargyva bûdama palikta artimøjø, dai-lininkë nesulaukë jø dëmesio ir pomirties, todël buvo palaidota ben-drame kape. (Beje, kai Claudel at-sidûrë gydykloje, Rodinas ëmësi su-pirkinëti visas jos skulptûras.)

2013 m. sukurtame filme „Kami-lë Klodel, 1915“ (LRT Kultûra, 17 d.22 val.) vienas radikaliausiø ðiø die-

Pabaigos ðviesaKrësle prie televizoriaus

nø prancûzø kino kûrëjø Bruno Du-mont’as, iki tol savo filmuose stebë-jæs amþininkus, pirmàkart perkëlëveiksmà á praeitá, bet liko iðtikimassavo minimalistiðkam stiliui. Veiks-mas vyksta vienuolyne Prancûzijospietuose, kur iki ðiol veikia psichiat-rijos gydykla – joje buvo uþdarytaCamille Claudel, o dar anksèiaukaþkur netoliese gydësi ir Vincen-tas Van Goghas. Dabartiniai gydyk-los pacientai ir juos globojanèiosvienuolës vaidina save, todël filmedaug akimirkø, kai fikcijos ir realy-bës ribos nusitrina.

„Kamilë Klodel, 1915“ veiksmasapima kelias dienas, bet jos nulëmëvisà tolesná menininkës, kurià tobu-lai suvaidino Juliette Binoche, liki-mà. 1915-øjø þiemà ji nekantriailaukë atvykstant brolio ir tikëjo, kadðis leis jai gráþti á Paryþiø. Juolab kadiðmintingi herojës laiðkai, jos susi-raðinëjimas su broliu (jais ir gydyk-loje aptiktais dokumentais ir remia-si Dumont’o paraðytas scenarijus)nesukelia minèiø apie ðizofrenijà.Jos gal ir nebuvo – tik ekscentrið-

kos menininkës elgesys, jos fobijos,kurios dabar bûtø palaikytos ne-kenksmingomis. Per kelias laukimodienas Kamilë, regis, atsigauna,pradeda bendrauti su kitais ligo-niais ir átikina save, kad gali vël im-tis kûrybos, gyventi tarp þmoniø.

Brolio ir sesers susitikimas ir tam-pa filmo kulminacija. Tai ne tik dis-kusija apie kûrybà, bet ir apie Dievà.Polis (Jean-Luc Vincent) yra apakin-tas tikëjimo, jis groþisi savimi ir noritapti ðventuoju. Todël jam sesers li-kimas – tik priemonë to siekti. Ðven-teiviðkumas iðkreipia elementarøþmogiðkumà, brolis – tiesiog pozuo-tojas, save apgaudinëjantis pasipû-tëlis. Jo monologas apie religiná nu-ðvitimà – apgailëtinas. Polis nematoðviesos, sklindanèios ið sesers akiø.Jis gyvena iðgalvotame tikëjimodogmø pasaulyje, kuriuo neabejo-ja. Kamilë kupina dvejoniø, bet jipaþásta tikrovës kanèias ir neviltá.

Iki ðio filmo Dumont’as stengësineturëti nieko bendra su kino þvaigþ-dëmis. Nuo pirmojo filmo „Jëzausgyvenimas“ Dumont’as mëgina liktiiðtikimas savo mokytojo Robert’oBressono kino koncepcijai, gilinasiá þmogaus sielà, moralæ ir apvaiz-dà, rodo atstumtuosius, pamiðëlius,nusikaltëlius, fanatikus, kuriø isto-rijø atranda Prancûzijos uþkam-piuose. Ðákart pati Juliette Binochesusirado reþisieriø ir átikino, kad jieturi dirbti kartu. Tada Dumont’assugalvojo filmà, kurio herojë nepri-mins jokiø paskutiniais metais itingausiø akademiðkø ir melagingøbiografiniø filmø.

„Kamilë Klodel, 1915“ – taupus,lëtas, beveik statiðkas filmas, reika-laujantis susikaupimo ir atsparios

psichikos, nes Dumont’as ið tø reþi-sieriø, kurie mëgsta bauginti þiûro-vus metafizikos gelmëmis. Vienameepizode Binoche herojë pratrûksta:„Daugiau nebegaliu! Að lioviausibûti þmogumi!“ Ið esmës filmas apietai, kas priverèia likti þmogumi. Re-gis, tam Dumont’as ir paskyrë ási-mintinà filmo pabaigà, kai Kamilë,iðsiskyrusi su broliu, sëdi prie sie-nos ir ðypsosi, ar kai kartu su kitaisligoniais kopia á kalnus.

Suprantu, kad kartais panaðiusfilmus þiûrëti sutrukdo nuovargis,kurio metø pabaigoje susikaupiaitin daug. Tada praverèia tiesiogpaprasti filmai. Pavyzdþiui, JoeJohnstono „Hidalgas“ (LNK, 18 d.22.10) – pasakojimas apie tai, kaip1890 m. turtingas arabø ðeichas pir-màkart pakvietë dalyvauti arkliølenktynëse uþsienietá. Juo tapo ge-riausias laukiniø Vakarø raitelisFrenkas (Viggo Mortensen). Sumustangu Hidalgo jie turës nujoti3000 myliø Saudo Arabijos dyku-moje, Irake ir Sirijoje. Filme suþavineaprëpiamos erdvës ir, þinoma, ar-kliai.

Michaelo Daviso „Susiðaudymas“(LNK, 14 d. 23 val.) – Clive’o Owe-no, Monicos Bellucci ir Paulo Gia-matti gerbëjams. Tiesa, aktoriai at-sidûrë gana kvailoje valstybëssàmokslo istorijoje, á kurià ápainio-tas prisiminimais apie tragiðkà pra-

eitá gyvenantis nevykëlis, prostitutëir piktadarys.

Pierre’o Morelio filmo „Linkëji-mai ið Paryþiaus“ (LNK, ðávakar,12 d. 22.40) personaþui Dþeimsui(Jonathan Rhys-Meyers) galima tikpavydëti. Jis – JAV pasiuntinio Pa-ryþiuje padëjëjas, susitikinëja sugraþuole paryþiete (Kasia Smut-niak) ir visai nepersidirba. Taèiauvaikinas svajoja apie tikrus nuoty-kius ir likimas jam nusiðypso: kartusu CÞV agentu Èarliu (John Tra-volta) jie turës sustabdyti pavojin-gus teroristus. (Beje, bus galima pa-matyti, kaip Èarlis valgo karaliðkàjámësainá, apie kurá pasakojo Travol-tos personaþas „Bulvariniame skai-tale“.)

Bet, ko gero, labiausiai pasisekëRichardo Gere’o personaþui ið Pe-terio Chelsono filmo „Paðoksime?“(TV3, 13 d. 22 val.). Kaskart gráþda-mas ið darbo Èikagos teisininkasDþonas lange mato moterá. Vyrasnusprendþia su ja susipaþinti. Pau-lina yra ðokiø mokyklos mokytoja.Dþonas pradeda lankyti ðokiø pa-mokas ir ið naujo atranda save, su-sidraugauja su naujais þmonëmis,pabëga nuo gyvenimo monotonijos.Kad ir koks kvailas bûtø ðitas bû-das, bëgti nuo monotonijos verta.

Jûsø –

JONAS ÛB IS

„Kamilë Klodel, 1915“

„Paðoksime?“

10 psl. 7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105)

G r u o d þ i o 1 2 – 2 1

P a r o d o s

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerijaKonstitucijos pr. 22

XX a. Lietuvos dailës ekspozicija

Kazimieros Zimblytës (1933—1999) anksty-

vosios kûrybos paroda

Teodoro Kazimiero Valaièio (1934—1974)

kûrybos retrospektyva

Paroda-rekonstrukcija „Aleksandra Kaðuba.

Spektro uþuomina. 1975 metø projektas

Nacionalinëje dailës galerijoje“

Vilniaus paveikslø galerijaDidþioji g. 4

Chodkevièiø rûmø klasicistiniai interjerai

Lietuvos dailë XVI—XIX a.

Jurgio Baltruðaièio memorialiniai baldai

Paroda „Ið ðalèiausio kraðto: Ðiaurës ðaliø

juvelyrika“

Radvilø rûmaiVilniaus g. 24

Europos dailë XVI—XIX a.

Dubingiø ir Birþø kunigaikðèiai Radvilos

Rytø Azijos, Naujosios Gvinëjos ir Australijos

aborigenø menas

Taikomosios dailës muziejusArsenalo g. 3A

Paroda „Maiðtas buduare“ (XX a. aðtunto

deðimtmeèio mada ið Aleksandro Vasiljevo

kolekcijos)

Vytauto Kasiulio dailës muziejusA. Goðtauto g. 1

Retrospektyvinë Vytauto Kasiulio kûrybos

ekspozicija

Telesforo Valiaus (1914—1977) gimimo

ðimtmeèiui skirta paroda

Lietuvos nacionalinis muziejusNaujasis arsenalasArsenalo g. 1

Senosios Lietuvos istorija XIII—XIX a.

Lietuviø liaudies menas

Kryþdirbystë

Paroda „Lietuvos paviljonà 1939 m. Niujorko

pasaulinëje parodoje prisimenant“

Paroda „Neþinomas þinomas architektas“,

skirta architekto Romualdo Ðilinsko

80-osioms gimimo metinëms

Kazio Varnelio namai-muziejusDidþioji g. 26

K. Varnelio kûrybos ir kolekcijos ekspozicija

Lankymas antradiená–ðeðtadiená ið anksto

susitarus tel. 279 16 44

Baþnytinio paveldo muziejusÐv. Mykolo g. 9

Baþnytinio paveldo muziejaus ekspozicija

Aleksandro Ðepkaus juvelyrikos paroda

Paroda „Abrozdëliai. Ið kun. Mozës Mitkevi-

èiaus rinkinio“

Andriaus Kviliûno „Gyvieji paveikslai“

Vilniaus BastëjaBokðto g. 20

„Kvadrienalë 2014 — dailë ant vëliavos

stiebo“ (Q14)

Valdovø rûmø muziejusKatedros a. 4

iki 14 d. — paroda „Europos Viduramþiø ir

Renesanso gobelenai. Gijomis iðausta istorija“

Ðiuolaikinio meno centrasVokieèiø g. 2

XII Baltijos trienalës projektas „Prototipai“

Dainiaus Liðkevièiaus paroda „Labyrinthus“

Paroda „Kitas matymas“

Paroda „Parazitavimas ir mimikrija“

Galerija „Kairë–deðinë“Latako g. 3

Paroda „Postidëja III. Plotas“

LTMKS projektø erdvë „Malonioji 6“Malonioji g. 6

iki 16 d. — S&P Stanikø paroda „Kelionë á Marsà“

Galerija „Aidas“Trakø g. 13

nuo 12 d. — Ksenijos Jaroðevaitës paroda

Ðv. Jono gatvës galerijaÐv. Jono g. 11

Evaldo Pauzos ir Vytauto Umbraso darbø

paroda „Evaldas Pauza & Vytautas Umbra-

sas: skulptûros retrospektyva“

Popieriaus liedinimo simpoziumo paroda

„3D ir kitaip“

Galerija „Arka“Auðros Vartø g. 7

„Kvadrienalë 2014 — dailë ant vëliavos

stiebo“ (Q14)

Galerija „Meno niða“J. Basanavièiaus g. 1/13

Ðarûnës Vaitkutës paroda „Pamesta, rasta“

Lietuvos dailininkø sàjungos galerijaVokieèiø g. 2

„Kvadrienalë 2014 — dailë ant vëliavos

stiebo“ (Q14)

Galerija AV17Auðros Vartø g. 17

nuo 16 d. — Andriaus Ermino paroda

„Þmogiðkasis faktorius. Karuselë“

Lietuvos nacionalinës UNESCOkomisijos galerijaÐv. Jono g. 11

Aretos Didþionienës tapybos paroda „Trans-

formacija“

Guillaume’o Vallvé fotoparoda „Skardþiø ðalis“

Kultûros ministerijaJ. Basanavièiaus g. 5

Þidinio fojë — Juozapo Miliûno kûrybos

paroda „Tylos garsai“

Raðytojø klubasK. Sirvydo g. 6

Arvydo Kaðausko tapyba

Gintaro muziejus-galerijaÐv. Mykolo g. 8

nuo 12 d. — Eglës Èëjauskaitës-Gintalës

autorinës juvelyrikos paroda „Apsisukimai“

Pylimo galerijaPylimo g. 30

Tapybos paroda „Tëvynëje ir svetur“

Galerija „Menø tiltas“Uþupio g. 16

iki 20 d. — Kristinos Norvilaitës paroda

„Tik niekam nesakyk“

KAUNAS

Nacionalinis M.K. Èiurlionio dailësmuziejusV. Putvinskio g. 55

Fotografijø paroda „Ið neþinios á neþinià:

Antrojo pasaulinio karo atbëgëliai Lietuvoje“

M. Þilinsko dailës galerijaNepriklausomybës a. 12

Paroda „Nuo fiordø iki Alpiø virðukalniø:

Europos peizaþai ið Mykolo Þilinsko (1904—

1992) kolekcijos“

Paroda „Pokarinës Japonijos metamorfozës:

1945—1964“

Kauno paveikslø galerijaK. Donelaièio g. 16

Þivilës Minkutës instaliacija „Jungtys“

Tekstilës paroda „Laiko drobulë“

A. Þmuidzinavièiaus kûriniø irrinkiniø muziejusV. Putvinskio g. 64

Antano Gudaièio (1904–1989) pieðiniø ir

estampø paroda „Þmonës þiûri á þvaigþdes“

Keramikos muziejusRotuðës a. 15

Daivos Loþytës skulptûriniø kompozicijø

paroda „Jausenos“

Adelës ir Pauliaus Galauniø namaiVydûno al. 2

Zitos Levickienës grafika

Galerija „Meno parkas“Rotuðës a. 27

iki 17 d. — Mildos Gailiûtës tapyba

Galerija „Kauno langas“M. Valanèiaus g. 5

Roy’aus Coheno (Izraelis) kaleidoskopø

ekspozicija „Pasukti tikrovæ“

Vido Bizausko juvelyrikos paroda „13“

Kauno fotografijos galerijaRotuðës a. 1 / Vilniaus g. 2

iki 15 d. — fotografijø paroda „Pokario istorijos“

K L A I P Ë D A

KKKC parodø rûmaiAukðtoji g. 1 / Didþioji Vandens g. 2

iki 21 d. — Bärbelio Prauno (Vokietija) ir

Gabrielës Jogëlaitës paroda „zero in on“

iki 14 d. — Liudviko Natalevièiaus tapybos

paroda „Pradþiapabaiga“

Klaipëdos kultûrø komunikacijøcentrasBaþnyèiø g. 4

Meno kieme — projekto „Dizaino manufak-

tûra-2014“ paroda

„Herkaus galerija“Herkaus Manto g. 22

Dailininkës Saré (Evgenijos Sarkisian)

tapybos darbø paroda „Prancûzija, Paryþius“

S p e k t a k l i a i

V I L N I U S

Nacionalinis operos ir baletoteatras12 d. 18.30 — F. Lehãro „LINKSMOJI NAÐLË“.

Dir. — J. Geniuðas

13 d. 12 val. — J. Gaiþausko „BURATINAS“ .

Dir. — J.M. Jauniðkis

13, 18 d. 18.30, 14 d. 12 val., 21 d. 12,

18 val. — P. Èaikovskio „SPRAGTUKAS“.

Dir. — M. Staðkus

17 d. 18.30 — G. Verdi „ERNANI“.

Dir. — M. Staðkus

19 d. 18.30 — G. Verdi „TRAVIATA“.

Dir. — R. Ðervenikas

Nacionalinis dramos teatrasDidþioji salë

12 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „DIEVIÐKOJI

KOMEDIJA“. Reþ. — E. Nekroðius („Meno fortas“)

13 d. 17 val. — Dante’s Alighieri „ROJUS“.

Reþ. — E. Nekroðius

16 d. 18.30 — H. Ibseno „VISUOMENËS

PRIEÐAS“. Reþ. — J. Vaitkus

18 d. 18.30 — T. Sùobodzianeko „MÛSØ

KLASË“. Reþ. — Y. Ross

19 d. 18.30 — F. Molnãro „LILIJOMAS“.

Reþ. — L. Bagossy (Vengrija)

Maþoji salë

12 d. 19 val. — C. Grauþinio „DRÀSI ÐALIS

(LIETUVOS DIENA)“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

13 d. 16 val. — J. Balodþio, G. Dapðytës

„BARIKADOS“. Reþ. — V. Silis

14 d. 16 val. — M. Nastaravièiaus „DEMO-

KRATIJA“. Reþ. — P. Ignatavièius

15 d. 19 val. — PREMJERA! P. Makausko

„YOLO“. Reþ. — P. Makauskas

16 d. 19 val. — B. Mar „UNË“. Reþ. — B. Mar

17 d. 19 val. — S. Turunen „BROKEN HEART

STORY (SUDAUÞYTOS ÐIRDIES ISTORIJA)“.

Reþ. — S. Turunen

18 d. 19 val. — P. Marivaux „DAR VIENA

MEILËS STAIGMENA“. Reþ. — C. Grauþinis

(teatras „cezario grupë“)

Studija

12 d. 19 val. — „LIÛDNOS DAINOS IÐ EURO-

POS ÐIRDIES“ (pagal F. Dostojevskio romanà

„Nusikaltimas ir bausmë“). Reþ. — K. Smed-

sas (Suomija)

13 d. 19 val. — T. Kavtaradzës „KELETAS

POKALBIØ APIE (KRISTØ)“. Reþ. — T. Montrimas

19 d. 19 val. — „POETË“. Reþ. — R. Garuolytë

Vilniaus maþasis teatras12 d. 18.30 — J. Tumo-Vaiþganto „DËDËS IR

DËDIENËS“. Reþ. — G. Tuminaitë

14 d. 18 val. — M. Zalytës „MARGARITA“.

Reþ. — A. Këleris (Panevëþio J. Miltinio

dramos teatras)

17 d. 18.30 — I. Margalit „TRIO (J. Bramso,

R. Ðumano ir K. Ðuman meilës istorija)“.

Reþ. — P. Galambosas (Vengrija)

18 d. 18.30 — M. Ivaðkevièiaus „MADAGAS-

KARAS“. Reþ. statytojas — R. Tuminas,

reþ. — A. Dapðys

19 d. 18.30 — A. Èechovo „TRYS SESERYS“.

Reþ. — R. Tuminas

Valstybinis jaunimo teatras12 d. 18val. — PREMJERA! P. Zelenkos „NYKS-

TANÈIOS RÛÐYS“. Reþ. — R.A. Atkoèiûnas

13 d. 12 val. — I. H. Verburg „PINGVINAI IR

KIAUÐINIS“. Reþ. — R. Kudzmanaitë (Salë 99)

13 d. 18 val. — M. Frayn „TRIUKÐMAS UÞ

KULISØ“. Reþ. — P.E. Landi

14 d. 12 val. — V.V. Landsbergio „ANGELØ

PASAKOS“. Reþ. — V.V. Landsbergis (Salë 99)

14 d. 16 val. — dokumentinio filmo „Valsty-

binio jaunimo teatro metraðtis 1995—2005 m.

IV dalis“ pristatymas. Reþ. — R. Karvelis

16 d. 18 val. — A. Èechovo „DËDË VANIA“.

Reþ. — A. Latënas

17 d. 18 val. — „KETURIAIS VËJAIS“.

Reþ. — T. Jaðinskas (Salë 99)

18 d. 18 val. — A. Èechovo „VYÐNIØ SODAS“.

Reþ. — A. Latënas

Oskaro Korðunovo teatras12, 14, 18 d. 19 val. OKT studijoje —

A. Èehovo „ÞUVËDRA“. Reþ. — O. Korðunovas

13, 21, 22 d. 19 val. OKT studijoje — M. Gorkio

„DUGNE“. Reþ. — O. Korðunovas

Rusø dramos teatras12 d. 18.30 — A. Puðkino „EUGENIJUS

ONEGINAS“. Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 11, 13 val. — Z. Hopp „STEBUKLINGOJI

KREIDELË“. Reþ. — O. Lapina

VILNIAUS DAILËS AKADEMIJOSGALERIJOS

Parodø salës „Titanikas“Maironio g. 3

Arvydo Ðaltenio kûrybos paroda „Gyvenimo

paveikslëliai“

Vytauto Kibildþio paroda „Virsmai“

A. ir A. Tamoðaièiø galerija „Þidinys“Dominikonø g. 15

Dailininkø Tamoðaièiø kûryba

XIX—XX a. pirmos pusës liaudies meno

rinkiniai

13 d. 18.30 — G. Gorino „JUOKDARYS

BALAKIREVAS“. Reþ. — A. Latënas

14 d. 12 val. — „LINKSMOJI EINÐTEINO

LABORATORIJA“. Reþ. — S. Pikturnaitë

14 d. 18.30 — J.M. Chevret „SVEIKI, EMI-

GRANTAI! (SQUAT) “. Reþ. — M. Poliðèiukas

17 d. 15 val., 20 d. 10, 12 val. — ðventinë

eglutë vaikams „NAUJIEJI METAI CIRKE“.

Reþ. — O. Lapina

18 d. 18.30 — Agulianskio „ÞVIRBLIO

LIZDAS“. Reþ. — V. Serovas

19 d. 18.30 — PREMJERA! W. Shakespeare’o

„KARALIUS LYRAS“ (su lietuviðkais titrais).

Reþ. — J. Vaitkus

Teatras „Lëlë“Maþoji salë

14, 20, 21 d. 14 val. — N. Indriûnaitës

„BALTOS PASAKOS“. Reþ. — N. Indriûnaitë

„Menø spaustuvë“13 d. 16 val. Juodojoje salëje — „TËÈIO

PASAKA“. Reþ. — A. Kirvela ir J. Tertelis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“ ir kûrybi-

në studija)

14 d. 12, 16.30, 16, 18 d. 10, 12 val. Kiðeninë-

je salëje — „SENELËS PASAKA“. Reþ. — A. Giniotis

(teatro laboratorija „Atviras ratas“)

14 d. 19 val. Juodojoje salëje — „ARABIÐKA

NAKTIS“. Reþ. — C. Grauþinis (teatras „cezario

grupë“)

17 d. 19 val. Kiðeninëje salëje — „59’ONLINE“.

Idëjos aut. L. Vaskova ir R. Maèiliûnaitë (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë’13“)

17 d. 19 val. Juodojoje salëje — PREMJERA!

„ALKIS“. Choreogr. — U. Dievaitytë (menø

agentûra „Artscape“)

18 d. 18.30 Juodojoje salëje — akustinis

koncertas „Juodraðtis“ (teatras „Atviras ratas“)

19 d. 19 val. Stiklinëje salëje — J. Paðkevi-

èiaus „RIBOS“. Reþ. — T. Montrimas (jaunøjø

scenos menininkø programa „Atvira erdvë“)

19 d. 19 val. Juodojoje salëje — „MIRANDA“.

Reþ. — O. Korðunovas (OKT/Vilniaus miesto

teatras)

Keistuoliø teatras14 d. 12 val., 16, 17, 19 d. 11, 14 val., 18 d.

14 val., 20 d. 15 val. — PREMJERA! „KURMIS

IR RAMUNË“ (Z. Milerio ir H. Doskoèilovos

knygutës motyvais). Reþ. — V. Raðimas

KAUNAS

Kauno dramos teatras12 d. 19 val. Rûtos salëje — T. de Fombelle’io

„ÐVYTURYS“. Reþ. — G. Varnas

13 d. 18 val. Maþojoje scenoje — J. Tumo-

Dailë

Nacionalinëje dailës galerijoje atidaryta JAV gyvenanèios menininkësAleksandros Kaðubos paroda (kuratorë Elona Lubytë, paroda veikia iki2015 m. vasario 15 d.) yra ne tik puiki proga pamatyti unikalø kûriná, bet irvaizdingas segmentas, papildantis dabar galerijoje veikianèiose parodosepristatomà 6–7-ojo deðimtmeèiø meno panoramà. Galime ásitikinti, kad prie-ðingose Atlanto ir Ðaltojo karo pusëse kuriantys menininkai sprendë pana-ðias plastines problemas. Kazimiera Zimblytë (kuratorë Milda Þvirblytë) so-vietmeèio kultûros „pilkoje monotonijoje“ ieðkojo individualios raiðkos, visdràsiau kalbindama paveikslo plokðtumà. Teodoras Kazimieras Valaitis (ku-ratorë Giedrë Jankevièiûtë) sudurdamas prieðingas formas kûrë abstrakèiusþenklus Lietuvos vieðosioms erdvëms, o apipavidalindamas interjerus tauri-no kasdienybæ. Panaðø norà kilstelti suvokëjà virð þemës galima pastebëti irAleksandros Kaðubos tampraus audinio bei neono ðviesos instaliacijoje „Spek-tro uþuomina“. Taèiau akivaizdu ir tai, kad jos polëkio nestabdë dirbtinëskliûtys, kurias reikëjo áveikti sovietinëje sistemoje kûrusiems menininkams.

Muzika

Kiekvienas þymaus pianisto Gabrieliaus Aleknos koncertas Lietuvoje –ðventë melomanams. Gruodþio 14 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejujepianistas muzikuoja su penktà kûrybinës veiklos deðimtmetá skaièiuojan-èiu Nacionalinës premijos laureatu Èiurlionio kvartetu. Jie ðákart atliekaretai mûsø scenose skambantá lietuviø kilmës lenkø kompozitorës GraýynosBacewicz Fortepijoniná kvintetà Nr. 2 ir èekø folkloro dvasios persmelktà,á kamerinës muzikos aukso fondà áraðytà Antonîno Dvorþako Fortepijo-niná kvintetà A-dur. Èiurlionio kvartetas pateiks premjerà Lietuvoje – ame-rikieèiø kompozitoriaus Rodney’o Rogerso kûriná „Pernambuco“. Tai „pa-sakojimas“ apie Pietø Amerikoje augantá medá pernambuco (dygliuotàjàcezalpinijà), ið kurio gaminami strykai styginiams instrumentams.

„7md“ rekomenduoja

7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105) 11 psl.

Bibliografinës þinios

P A R E N G Ë A L D O N A B A R O D I C A I T Ë . R E D A G A V O G R A Þ I N A K U B I L I E N Ë .L I E T U V O S N A C . M . M A Þ V Y D O B - K A . B I B L I O G R A F I J O S I R K N Y G O T Y R O S C E N T R A S

GROÞ INË L I T ERATÛRA . L I T ERATÛROS MOKSLAS

Altoriø ðeðëly : romanas / Vincas Mykolaitis-Putinas. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014]

(Gargþdai : Print-it). – 714, [1] p. – (Maþos didelës knygos). – Tiraþas 3500 egz. – ISBN 978-

9955-23-790-7

Ezopo pasakëèios / ið senosios graikø kalbos vertë Leonas Valkûnas ; [panaudotos dailininko

Ernest Henry Griset (1844-1907 m.) iliustracijos]. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO],

[2014] (Kaunas : Spindulio sp.). – 204, [2] p. : iliustr. – (Auksinio Obuolio serija). – Tiraþas

3000 egz. – ISBN 978-609-403-718-4 (ár.)

Hemingvëjaus þmonos : romanas / Naomi Wood ; vertë Emilija Ferdmanaitë. – Vilnius :

Sofoklis, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 311, [1] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-444-

132-5 (ár.)

Jëzaus vaikystë : [romanas] / J.M. Coetzee ; ið anglø kalbos vertë Ona Daukðienë. – Vilnius :

Sofoklis, 2014 (Vilnius : BALTO print). – 302, [2] p. – Tiraþas [1500] egz. – ISBN 978-609-444-

134-9 (ár.)

Kaðmyro ðalis : [romanas] / Rosie Thomas ; ið anglø kalbos vertë Antanina Banelytë. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 518, [1] p. – Tiraþas 2500 egz. – ISBN

978-9955-23-765-5 (ár.)

Kelionë á Rytø ðalá / Hermann Hesse ; ið vokieèiø kalbos vertë Silvestras Gaiþiûnas. – Kaunas :

Trigrama, [2014] (Vilnius : BALTO print). – 104, [2] p. – Tiraþas [3000] egz. – ISBN 978-9955-

477-24-2 (ár.)

Liepsnok, ðirdie! : poezija / Birutë Kemeþaitë. – Kaunas : [B. Kemeþaitë], 2014 (Kaunas :

Spindulio sp.). – 222, [2] p. : iliustr. – Tiraþas [300] egz. – ISBN 978-609-408-669-4 (ár.)

Likimo iðbandymai : [atsiminimai] / Joana Ulinauskaitë-Mureikienë ; [sudarytojas Juozas Mureika]. –

3-ioji laida. – Vilnius : Versmë, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 407, [1] p. : iliustr., faks., portr. –

(Neparklupdyta Lietuva ; kn. 1). – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-9955-589-96-9 (ár.)

Palaiminti griuvësiai : romanas / Jess Walter ; ið anglø kalbos vertë Gabrielë Virbickienë. –

Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 399, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-9955-23-786-0 (ár.)

Palata Nr. 6 : apysakos ir apsakymai / Anton Èechov ; ið rusø kalbos vertë Juozas Paukðtelis. –

2-oji laida. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 317, [1] p. – (Maþos

didelës knygos). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-787-7

Paskutinë kamelija : romanas / Sarah Jio ; ið anglø kalbos vertë Rita Pilkauskaitë. – Vilnius :

„Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 390, [1] p. – Virð. antr. ir aut. nenurodyti. –

Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-9955-23-776-1 (ár.)

Pirmykðtë moteris. Kelionë per lygumas : romanas / Jean M. Auel ; ið anglø kalbos vertë

Giedrë Tartënienë. – Kaunas : Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014] (Kaunas : Spindulio

sp.). – 829, [2] p. – (Þemës vaikai ; kn. 4). – Tiraþas 2500 egz. – ISBN 978-609-403-680-4 (ár.)

Plaðtakës sala : romanas / Corina Bomann ; ið vokieèiø kalbos vertë Zita Baranauskaitë-

Danielienë. – Vilnius : Sofoklis, 2015 (Vilnius : EuropaPrint). – 430, [2] p. – Tiraþas 1500 egz. –

ISBN 978-609-444-135-6 (ár.)

Praþuvëlis (Amerika) : [romanas] / Franz Kafka ; ið vokieèiø kalbos vertë Teodoras Èetrauskas. –

2-oji laida. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 307, [1] p. – (Maþos

didelës knygos). – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-9955-23-718-1

Robokalipsë : romanas / Daniel H. Wilson ; ið anglø kalbos vertë Astra Alba. – Kaunas :

Obuolys [i.e. MEDIA INCOGNITO], [2014] (Kaunas : Indigo print). – 492, [1] p. – Tiraþas 1500

egz. – ISBN 978-609-403-711-5

Senis ir jûra : apysaka / Ernest Hemingway ; ið anglø kalbos vertë Romualdas Lankauskas. –

Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] (Gargþdai : Print-it). – 106, [1] p. – Tiraþas 2000 egz. –

ISBN 978-9955-23-712-9 (ár.)

G R O Þ I N Ë L I T E R AT Û R A V A I K A M S

Að esu Stiltonas, Dþeronimas Stiltonas / Dþeronimas Stiltonas ; [ið italø kalbos vertë Lina

Gauèytë] ; [iliustracijos: Roberto Ronchi, Andrea De Negri ir Valentina Grassini]. – [Vilnius] :

„Baltø lankø“ leidyba, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 111, [15] p. : iliustr. – (Ûsuotos

istorijos, ISSN 2351-5538 ; 11). – Tiraþas 3500 egz. – ISBN 978-9955-23-771-6

Dþiungliø knyga / Rudyard Kipling ; dailininkas Robert Ingpen ; ið anglø kalbos vertë Saulius

Repeèka. – Vilnius : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). – 191, [1] p. : iliustr. –

Tiraþas 3500 egz. – ISBN 978-9955-23-735-8 (ár.)

Pasakos apie gëles / Anna Sakse ; ið latviø kalbos vertë Renata Zajanèkauskaitë. – Vilnius :

Alma littera, 2014 (Vilnius : Petro ofsetas). – 251, [5] p. : iliustr. – Tiraþas 2000 egz. – ISBN

978-609-01-1627-2 (ár.) : [19 Lt 39 ct]

Rainiukës paslaptis : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë ;

[Sophy Williams iliustracijos]. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – 125, [2] p. :

iliustr. – Tiraþas 3000 egz. – ISBN 978-609-01-1638-8 (ár.) : [8 Lt 51 ct]

Rebekos salos : [romanas] / Renata Ðerelytë. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Kaunas : Spindulio

sp.). – 185, [4] p. – Tiraþas 1500 egz. – ISBN 978-609-01-1641-8 (ár.) : [16 Lt 57 ct]

Ðilakalnio þirgynas : Grytë mokosi joti / Reetta Niemelä, Salla Savolainen ; [ið suomiø kalbos

vertë Aida Krilavièienë]. – [Vilnius] : „Baltø lankø“ leidyba, [2014] ([Vilnius] : BALTO print). –

35, [2] p., ásk. virð. : iliustr. – Tiraþas 1700 egz. – ISBN 978-9955-23-703-7 (ár.)

Vieniðos Oskaro Kalëdos : [apysaka] / Holly Webb ; ið anglø kalbos vertë Simona Kaziukonytë

; [Sophy Williams iliustracijos]. – Vilnius : Alma littera, 2014 (Vilnius : Spauda). – 126, [1] p. :

iliustr. – Tiraþas 1000 egz. – ISBN 978-609-01-1263-2 (ár.) : [8 Lt 47 ct]

Vaiþganto „ÞEMËS AR MOTERS“.

Reþ. — T. Erbrëderis

14 d. 12, 14 val. Ilgojoje salëje — I. Paliulytës

„ANDERSENO GATVË“. Reþ. — I. Paliulytë

16 d. 18 val. Tavernos salëje — „TEISI“ (pagal

H. Wassmo „Dinos knyga“). Aut. ir reþ. —

I. Bogdonavièiûtë

19—21 d. 18 val. Didþiojoje scenoje — PREM-

JERA! M. Frischo „BIOGRAFIJA: VAIDINIMAS“.

Reþ. — G. Varnas

Kauno valstybinis muzikinis teatras12 d. 18 val. — I. Kãlmãno „GRAFAITË

MARICA“. Dir. — J. Janulevièius

13 d. 18 val. — „ZYGFRYDO VERNERIO

KABARETAS“. Dir. — J. Janulevièius

14, 18 d. 12 val. — E. Chagagortiano

„AUSINË KEPURË“. Dir. — V. Visockis

14 d. 18 val. — J. Strausso „ÐIKÐNOSPARNIS“.

Dir. — J. Geniuðas

16 d. 12 val. — „SNIEGO KARALIENË“.

Choreogr. — A. Jankauskas

16 d. 19 val. — koncertas A. Ðabaniauskui

atminti

17 d. 12 val. — T. Kutavièiaus, V. Palèinskai-

tës „NYKÐTUKAS NOSIS“. Dir. — V. Visockis

17 d. 18 val. — E. Johno, T. Rice’o „AIDA“.

Dir. — J. Janulevièius

18 d. 18 val. — J. Strausso „ÈIGONØ

BARONAS“. Dir. — V. Visockis

Kauno kamerinis teatras13—17 d. 18 val. — D. Èepauskaitës „KAVINË

„PAS BLEZÀ“. Reþ. — S. Rubinovas

13, 14, 20, 21 d. 12, 14 val., 15—19 d. 10,

12 val. — PREMJERA! D. Èepauskaitës „TRYS

NARSÛS PARÐIUKAI“. Reþ. — A. Rubinovas

18—22 d. 18 val. — G. Boccaccio

„DEKAMERONAS“. Reþ. — A. Rubinovas

Kauno lëliø teatras13, 21 d. 11 val. — D. Èepauskaitës „KAI

KRENTA ÞVAIGÞDË“ (H.K. Anderseno kûriniø

motyvais). Reþ. — A. Þiurauskas

14, 20, 21 d. 12 val. — ðventinis spektaklis ir

susitikimas su Kalëdø Seneliu. „STEBUKLINGA

PUSNYNØ PASAKA“. Reþ. — A. Stankevièius

K L A I P Ë D A

Klaipëdos valstybinis dramos teatras13 d. 18 val. Þvejø rûmuose — K. Draguns-

kajos „LUNAÈIARSKIO LUNAPARKAS“.

Reþ. — D. Rabaðauskas

17 d. 18 val. Þvejø rûmuose — I. Turgenevo

„ÁNAMIS“. Reþ. — A. Lebeliûnas

Klaipëdos valstybinis muzikinisteatras14 d. 13 val. — PREMJERA! A. Kuèinsko

„MAKARONØ OPERA“

18 d. 18.30 — J. Strausso „VIENOS KRAUJAS“

19 d. 18.30 — „ALTORIØ ÐEÐËLY“ (pagal

V. Mykolaièio-Putino romanà)

Ð I A U L I A I

Valstybinis Ðiauliø dramos teatras12 d. 18 val. — „NEBYLYS“ (pagal J. Tumà-

Vaiþgantà). Reþ. — J. Vaitkus

13 d. 18 val. — M. Pagnolio „DUONKEPIO

ÞMONA“. Reþ. — A. Lebeliûnas

14 d. 12 val. — S. Kozlovo „EÞIUKAS RÛKE“.

Reþ. — P. Ignatavièius

14 d. 18 val. — PREMJERA! V. Zabalujevo,

A. Zenzinovo „GRAÞUOLËS“. Reþ. — A. Dilytë

19 d. 19 val. — PREMJERA! A. Tarn „DIBU-

KAS“. Reþ. — R. Banionis

P A N E V Ë Þ Y S

Juozo Miltinio dramos teatras13 d. 17 val. — PREMJERA! M. Meterlinko

„NEKVIESTOJI VIEÐNIA“. Reþ. — M. Meilûnas

13 d. 18 val. — Moliêre’o „TARTIUFAS“.

Reþ. — D. Kazlauskas

14 d. 12 val. — „7 NYKÐTUKAI IEÐKO

SNIEGUOLËS“. Reþ. — E. Jaras (Valstybinis

Vilniaus maþasis teatras)

14 d. 18 val. — J.L. Lagarce’o „AÐ BUVAU

NAMUOSE IR LAUKIAU, KOL ATEIS LIETUS“.

Reþ. — R. Morkûnas

16 d. 12 val. — D. Rodario „SIDABRINËS

STRËLËS KELIONË“. Reþ. — D. Skamarakas

16 d. 18 val. — PREMJERA! A. Èechovo

„ROTÐILDO SMUIKAS“. Reþ. — M. Cemnickas

18 d. 18 val. — S. Povilaièio koncertas

19 d. 18 val. — PREMJERA! K. Sajos

„DEVYNBËDÞIAI“. Reþ. — M. Meilûnas

K o n c e r t a i

Lietuvos nacionalinë filharmonija13 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — simfoninës muzikos koncertas

„Lenkø kompozitoriø ðedevrai“. Lietuvos

nacionalinis simfoninis orkestras. Solistas

E. Indjicas (fortepijonas). Dir. — M. Blaszczy-

kas. Programoje F. Chopino, S. Moniuszkos,

W. Lutosùawskio kûriniai

14 d. 12 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — teatralizuotas koncertas visai

ðeimai „Kalëdoms artëjant“. Lietuvos kameri-

nis orkestras, M.K. Èiurlionio mokyklos

jaunosios smuikininkës: P. Jankovskytë

(mokyt. I. Armonaitë-Galinienë), A. Razgutë

(mokyt. U. Jagëlaitë-Lipinaitienë), E.I. Erikso-

naitë (mokyt. G. Vitënaitë), M. Èepytë

(mokyt. I. Gylytë). Dir. — M. Pitrënas. Akto-

riai A. Pukelytë, A. Kazanavièius. Dalyvauja

Vilniaus vaikø ir jaunimo dailës mokyklos

jaunieji dailininkai (vad. — J. Stauskaitë).

Programoje A. Vivaldi „Metø laikai“

14 d. 16 val. Taikomosios dailës muziejuje —

kamerinës muzikos koncertas „Muzikiniai

dialogai“. Solistas G. Alekna (fortepijonas),

Èiurlionio kvartetas. Programoje G. Bacewicz –

R. Rogerso, A. Dvorþako kûriniai

15 d. 13.50 val. Prienø „Þiburio“ gimnazijo-

je, 15 d. 18 val. Kudirkos Naumiesèio

kultûros centre — kamerinës muzikos

ansamblis „Musica humana“ (meno vad. ir

dir. — A. Vizgirda), ansamblis „Duo barocco“:

R. Dubinskaitë ir S. Ðerytë (mecosopranai)

15 d. 14 val. Raseiniø kultûros centre —

Kristupo mediniø puèiamøjø instrumentø

kvintetas: G. Gelgotas (fleita), U. Dièiûnas

(obojus), A. Þiûra (klarnetas), A. Puplauskis

(fagotas), P. Lukauskas (valtorna)

17 d. 18 val. Þieþmariø kultûros centre —

Valstybinis vilniaus kvartetas. Solistas

L. Mikalauskas (bosas). Programoje

M.K. Èiurlionio, J. Naujalio, J. Tallat Kelpðos,

G. Kuprevièiaus, V. Bagdono ir kt. kûriniai

17 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — tarptautinë programa „Kultûrø

dialogas“. Kalëdinis festivalis. Rusijos valsty-

binis akademinis kamerinis orkestras (meno

vad., vyr. dir. ir solistas A. Utkinas (obojus).

Programoje J.S. Bacho, B. Britteno,

M. Brucho, J. Brahmso kûriniai

18 d. 15 val. Pakruojo J. Pakalnio muzikos

mokykloje, 18 d. 18 val. Pakruojo kultûros

centre — styginiø kvartetas „Mettis“:

K. Tumosa (smuikas), B. Petrauskas (smui-

kas), K. Rudokas (altas), R. Vaitkevièius

(violonèelë). Programoje poetø P. Norvilos,

D. Kajoko, D. Èepauskaitës, W. Szymborskos

eilës; J. Haydno, C. Debussy, J. Pakalnio

kûriniai

19 d. 18 val. Panevëþio dailës galerijoje —

kamerinës muzikos koncertas „Pasiklydusios

meilës dainos“. Trio „RAMuzika“: A. Ðirvins-

kaitë (sopranas), R. Blaðkytë (fortepijonas),

M. Dikðaitienë (smuikas). Dalyvauja S. Buðma

(gitara). Programoje E. Granados, M. Mar-

qués, F. Soro, J. Mieþelytës, I. Albénizo,

M. de Fallos, H. Villa-Loboso ir kt. kûriniai

20 d. 19 val. Vilniuje, Filharmonijos Didþio-

joje salëje, — Lietuvos nacionalinis simfoni-

nis orkestras. Solistas ir dir. — Ch. Lindbergas

(trombonas). Programoje Ch. Lindbergo,

I. Stravinskio kûriniai

V I L N I U S

Kongresø rûmai12 d. 19 val. — simfoninis koncertas „Ale-

xander Paley groja Chopinà“. A. Paley

(fortepijonas). Lietuvos valstybinis simfoni-

nis okrestras. Dir. — G. Rinkevièius. Progra-

moje F. Chopino, S. Rachmaninovo kûriniai

20 d. 12 val. — koncertas vaikams „Kalëdinës

giesmës“. Atlieka Lietuvos valstybinis simfo-

ninis orkestras (dir. — G. Rinkevièius),

„Liepaièiø“ chorinës dainavimo mokyklos

chorai

Lietuvos muzikø rëmimo fondasS. Vainiûno namuose

12 d. 18 val. — Koncertuoja jaunieji vilnie-

èiai. Vilniaus „Lyros“ muzikos mokyklos

mokytojos A. Ruzgienës fortepijono klasës

mokiniai

13 d. 12 val. — muzikos mokyklos „Lyra“

mokytojos R. Bagotyrienës fortepijono

klasës mokiniai. Programoje L. van Beetho-

veno, R. Schumanno, E. Griego, S. Hellerio ir

kt. kûriniai

13 d. 14.30 — Algirdo muzikos mokyklos

mokytojos A. Kontautienës mokiniø koncer-

tas. Koncertmeisterë E. Meiluvienë

14 d. 12 val. — Nacionalinës M.K. Èiurlionio

menø mokyklos mokytojos A. Jurkûnienës

mokiniø koncertas. Dalyvauja D. Cicënaitë

(fleita), B. Èiuprinskaitë, J. Dambrauskas,

I.E. Eriksonaitë (smuikas), K. Jonuðas,

J. Jurkûnaitë, I. Jurkûnaitë, S. Mazûraitë,

E. Nekroðiûtë, D. Volodzko

15 d. 18 val. — Vilniaus muzikos mokyklos

„Lyra“ mokytojos R. Kulikauskienës fortepi-

jono klasës moksleiviø Kalëdinis koncertas

16 d. 18 val. — Vilniaus B. Dvariono deðimt-

metës muzikos mokyklos mokiniai

17 d. 17 val. — Treèiadienio vakaras koncer-

tas su aktore ir dainininke A. Lukaite

18 d. 17 val. — Koncertuoja jaunieji vilnie-

èiai. Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos

mokytojos A. Dainienës mokiniø koncertas

„Þiemos mozaika“

14 d. 14 val. Vilniaus Arkikatedroje bazili-

koje — tarptautiniø konkursø laureatas

Vilniaus B. Dvariono deðimtmetës muzikos

mokyklos choras „Viva voce“ (vad. —

V. Katinienë ir R. Katinas), D. Ðakenytë ir

A. Telksnytë (vargonai). Koncerte dalyvauja

N. Kazlaus (sopranas), U. Bakanauskaitë

(vokalas)

17 d. 12 val. Naujosios Vilnios kultûros

centro didþiojoje salëje — Vilniaus Karolinið-

kiø muzikos mokyklos pedagogai–solistai:

M. Pogrebniakas (tenoras), V.M. Zabrodaitë

(fleita), E. Èiplys (birbynë), V. Vaièiulienë,

(fortepijonas), muzikos mokyklos mokslei-

viai. Koncerto vedëjas muzikologas

V. Juodpusis

Ðv. Kotrynos baþnyèia15 d. 18 val. — koncertas „Trimito Kalëdos“.

Atlikëjai I. Anankaitë-Kalaðnikovienë (sopra-

nas), V. Malinauskas (baritonas). Valstybinis

puèiamøjø orkestras „Trimitas“ (vad. —

D. Staponkus, vyr. dir. — U. Vaiginis)

16 d. 19 val. — kalëdinës muzikos vakaras

„Po angelo sparnu“. Atlikëjai Èiurlionio

kvartetas, kamerinis choras „Draugiðki

projektai“, A. Kisieliûtë (fortepijonas),

D. Bagurskas (kontrabosas), K. Stonkus

(akordeonas), A. Krikðèiûnaitë (sopranas)

18 d. 18 val., 20 d. 19 val. — M. Pedro

(vokalas, Portugalija). Dalyvauja M. Henriques

(portugališkoji gitara, Portugalija), B. Brãs(fado gitara, Portugalija)

20 d. 16 val. — Kalëdinis atvirukas. Solistë

E. Saðenko (vokalas), instrumentinë grupë:

P. Zdanavièius (fortepijonas), E. Kanevièius

(kontrabosas), M. Lukoðevièius (muðamieji)

Baþnytinio paveldo muziejus18 d. 19 val. — koncertas „Barokinio smuiko

ðedevrai“. Û. Kinderytë (smuikas)

V a k a r a i

V I L N I U S

Nacionalinë dailës galerija17 d. 20 val. — Architektûros [pokabiø]

ciklas „Koks miestas?“. L. Donskio paskaita

„Atminties karai mieste: utopijos, eutopijos

ir distopijos“

12 psl. 7 meno dienos | 2014 m. gruodþio 12 d. | Nr. 44 (1105)

7md

Savaitës filmai

****** – ðedevras, ***** – pasiþiûrëti bûtina, **** – geras filmas, *** – bûna ir geriau,** – jei turite daug laiko, * – niekalas

Redaktorë – Agnë NaruðytëAtsakingoji sekretorë – Rûta JakimavièienëKinas – Þivilë Pipinytë | Teatras, ðokis – Milda BrukðtutëMuzika – Laimutë Ligeikaitë | Stilius – Rita MarkulienëDizainas – Jokûbas Jacovskis | Maketas – Vanda ÈemerkaitëFinansininkë – Brigita Misiuvienë

© „7 meno dienos“. Kultûros savaitraštis. Išeina penktadieniais.

Leidþiamas nuo 1992 m. sausio 10 d. Leidëjas VðÁ „7 meno dienos“,

Maironio g. 6, 01124 Vilnius. Tel.: 2613039, 2611926.

El. paðtas 7md@takas.lt. ISSN 1392-6462. 3 sp. l. Tiraþas 900 egz.

Spausdino UAB „Ukmergës spaustuvë“, Vasario 16-osios g. 31, Ukmergë

Remia Lietuvos kultûros taryba,

Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas

G r u o d þ i o 1 2 – 1 8

Egzodas. Dievai ir karaliai ***Ridley Scottas naujai pasakoja biblinæ pranaðo Mozës, kuris iðlaisvino

þydus ir iðvedë juos ið Egipto vergovës, istorijà. Per 74 dienas Meksikoje,Ispanijoje, Kanarø salose ir garsiuosiuose „Pinewood“ paviljonuose ne-toli Londono nufilmuotas milþiniðko biudþeto reginys pasiûlys visko, kolauki ið panaðiø filmø – tûkstanèius statistø, áspûdingas dekoracijas beikostiumus (jø autoræ Janty Yates ákvëpë Andrejaus Tarkovskio „AndrejusRubliovas“ ir Leni Riefienstahl Sudane darytos nuotraukos), tikrus dram-blius, 120 þirgø, galvijus, asilus, pitonà, 600 rupûþiø ir pirmo ryðkumoþvaigþdes Christianà Bale’à, Joelá Edgertonà, Sigourney Weaver, AaronàPaulà, Benà Kingsley, Maria Valverde, Johnà Turturro (Ispanija, JAV,D. Britanija, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Geriausia, kà turiu *Dar viena Nicholaso Sparkso romano ekranizacija. Ðákart Michaelo Hof-

fmano filmo herojai yra Amanda ir Dousonas, kurie negali pamirðti pir-mosios paaugliðkos meilës. Draugo laidotuvëse jie susitinka po ilgos per-traukos. Jausmai ir pamirðti konfliktai vël atgyja... Yra kritikø, kurie siûloSparkso kûrybà vadinti nusikaltimu þmogiðkumui. Dauguma þmoniø mei-lës pavyzdþiø semiasi ið populiariosios kultûros, kuriai ir atstovauja Spark-sas, bet raðytojas daro viskà, kad romantiðka meilë sietøsi su skausmu, tra-gedija, mirtimi ir praradimu. Þinoma, tuo remiasi visa vakarietiðka kultûra,bet Sparksas viskà taip hiperbolizuoja, kad skaitytojai ir þiûrovai yra pa-smerkti murkdytis beribiame kièe. Ðiame suvaidino Michelle Monaghan,Jamesas Marsdenas, Luke’as Bracey’is, Liana Liberato, GeraldasMcRaney’s, Caroline Goodall (JAV, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Robotø þemë **Pagrindinis ispanø reþisieriaus Gabe Ibã¹ezo filmo herojus yra robotus

gaminanèios kompanijos draudimo agentas Þakas Vokanas (Antonio Ban-deras). Jis suþino, kad robotai kuriami ne eksploatavimui, o naikinimui. Ðisfilmas – antiutopija, bet ið tø, kurios pagamintos ið ne vienà kartà kine naudotømotyvø. Po globalios katastrofos Þemë virto radioaktyvia dykuma, iðgëræs Ban-deraso herojus labiau primena film noir detektyvà. Todël filmo kûrëjai pasiren-ka melodramatiðkà posûká – herojus turi pamilti graþuolæ robotæ, kuri dirbavieðnamyje... Taip pat vaidina Birgitte Hjort S¸rensen, Dylanas McDermottas,Melanie Griffith (Ispanija, Bulgarija, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Sen-Loranas. Stilius – tai að ****Dar vienas filmas apie didájá madø kûrëjà Yves’à Saint-Laurent’à. ...

Septintojo deðimtmeèio pradþioje dizaineris ieðko ákvëpimo ir atsakymø ákankinanèius klausimus Paryþiaus bohemos vakarëliuose, Marakeðo vilo-je, narkotikuose, uþmezga santykius su Pierre’u Bergé. Vienas paèiø ta-lentingiausiø ðiø dienø prancûzø kino kûrëjø Bertrand’as Bonello ne tikpapasakojo deðimties unikalaus menininko gyvenimo metø istorijà, nes 1965–1976 m. – didþiausio jo karjeros triumfo, o kartu didþiausiø asmeninio gyve-nimo nelaimiø laikotarpis. Bonello, kurio filme pagrindinius vaidmenis su-vaidino Gaspard’as Ullielis, Jérémie Renier, Louis Garrelis, Léa Seydoux,o Helmutas Bergeris ákûnijo Saint-Laurent’à 1989-aisias, taip pat sukûrëásimintinà svaigios epochos portretà. Gal todël Bergé kategoriðkai prieði-nosi ðiam filmui ir palaimino kità, Lietuvoje jau rodytà filmà, kurá sukûrëJalilas Lespert’as (Prancûzija, 2014). (Vilnius)

Serena ***Graþuolë Serena iðteka uþ sëkmingo verslininko Dþordþo Pembertono.

Laiminga pora valdo medienos imperijà ir, regis, niekas negali sugriautilaimingos santuokos bei aistros. Taèiau praeities paslaptys ir pavydas visa-da kelia pavojø. Pagal Rono Rasho romanà sukurtas danø reþisierës Susan-ne Bier filmas nukels á Didþiosios depresijos laikus. Jennifer Lawrence vai-dina lemtingà moterá, kuri negali susitaikyti su vyro (Bradley Cooper)praeitimi. Taèiau uþsimojusi sukurti kaþkà panaðaus á epiðkà melodramà,„Oskaro“ laureatë Bier ið tikrøjø pagamino dar vienà moterø romanus pri-menantá filmà, tad vienintelë viltis – „Optimisto istorijoje“ iðbandytas pa-grindiniø aktoriø duetas (JAV, Prancûzija, Èekija, 2014). (Vilnius, Kaunas)

Kino repertuaras

V I L N I U S

Forum Cinemas Vingis12—18 d. — Aukso þirgas (reþ. V. Aðkinis,

R. Kalnaellis) — 11.30, 13.45, 15.50, 18.20, 20.20

12—17 d. — Egzodas. Dievai ir karaliai

(D. Britanija, JAV, Ispanija) — 11.10, 14.20,

17.30, 18.10, 21 val.; 18 d. — 11.10, 14.20,

17.30, 21 val.

12—16, 18 d. — Ðventa karvë (reþ. D. Ulvy-

das) — 11.45, 14, 16.10, 18.30, 21.30; 17 d. —

11.45, 14, 16.10, 21.30

12—18 d. — Geriausia, kà turiu (JAV) — 13.15,

16, 18.40, 21.20

16 d. — Arvydas Sabonis. 11 (reþ. R. Èekavi-

èius) — 19 val.

16—18 d. — Asteriksas. Dievø þemë (Prancû-

zija) — 11.30

13 d. — R. Vagnerio „Niurnbergo meisterzin-

geriai“. Tiesioginë premjeros transliacija ið

Niujorko Metropoletano operos — 19 val.

18 d. — Hobitas. Penkiø armijø mûðis (HFR,

3D, JAV) — 18.20

12, 14—18 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

11.30, 13.40, 15.50, 18, 21.40; 13 d. — 11.30,

13.40, 15.50, 21.40

12, 13, 15—18 d. — Madagaskaro pingvinai

(3D, JAV) — 12.20, 14.40; 14 d. — 14.40

(lietuviø k.); 16.50 (originalo k.)

12, 14—18 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija,

JAV) — 11, 16.20, 20.15; 13 d. — 16.20

12, 14—17 d. — Kaip atsikratyti boso 2 (JAV) —

15.40, 21.50; 13, 18 d. — 21.50

12, 14—17 d. — Amþinai stilingos (dok. f.,

reþ. L. Plioplytë) — 14.30, 19.50; 13 d. — 19.50

12—16, 18 d. — Serena (JAV, Prancûzija,

Èekija) — 14, 19 val.; 17 d. — 14 val.

12—15, 17 d. — Robotø þemë (Ispanija,

Bulgarija) — 16.30, 21.20; 16 d. — 21.20

12, 15—18 d. — Bado þaidynës. Strazdas

giesmininkas. 1 dalis (JAV) — 18.50; 13, 14 d. —

11.15, 18.50

12, 15—17 d. — Ánirðis (D. Britanija, JAV, Kinija) —

12.15, 18 val.; 13 d. — 12.15; 14 d. — 12.15,

18 val.

12, 14—18 d. — Kol nenuëjau miegoti

(D. Britanija, Prancûzija, Ðvedija) — 15.15,

21 val.; 13 d. — 21 val.

13, 14 d. — Dþesis ir Petas (D. Britanija) — 11 val.

12—18 d. — Dëþinukai (JAV) — 13.10

Vaikystë (JAV) — 15.25

12—16, 18 d. — Kaip Hektoras laimës ieðkojo

(D. Britanija, Vokietija, Kanada, Pietø Afrika) —

18.50

12—16, 18 d. — Dingusi (JAV) — 20.45

12, 15 d. — Redirected (reþ. E. Vëlyvis) — 21.30

16, 18 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) — 21.30

14, 17 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 21.30

12—14 d. — Bjaurusis að 2 (JAV) — 11 val.

12—14 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 13.30

15—19 d. — Ledo ðalis (JAV) — 11 val.

15—19 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 13.30

Forum Cinemas Akropolis12—18 d. — Aukso þirgas (reþ. V. Aðkinis,

R. Kalnaellis) — 10.10, 12.10, 14.10, 16.20,

17.20, 19.20

Egzodas. Dievai ir karaliai (D. Britanija, JAV,

Ispanija) — 11.20, 14.30, 18.20, 20.30, 21.20

Ðventa karvë (reþ. D. Ulvydas) — 11, 13.35,

15.10, 19.10, 21.40

Geriausia, kà turiu (JAV) — 10.40, 13.20, 16,

18.50, 21.50

16—18 d. — Asteriksas. Dievø þemë (Prancû-

zija) — 13.10

18 d. — Hobitas. Penkiø armijø mûðis (HFR,

3D, JAV) — 18.20

12—18 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

10.20, 12.50, 14.50, 17 val.; Madagaskaro

pingvinai (3D, JAV) — 11.30, 13.50, 16.10

12—17 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britanija,

JAV) — 18.30, 21 val.; 18 d. — 21 val.

12—18 d. — Bado þaidynës. Strazdas giesmi-

ninkas. 1 dalis (JAV) — 10.50, 15.30

Kaip atsikratyti boso 2 (JAV) — 15.40, 21.45

Robotø þemë (Ispanija, Bulgarija) — 18, 20.45

12—18 d. — Serena (JAV, Prancûzija, Èekija) —

13.10, 18.10; 16—18 d. — 18.10

Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) — 18.40 (N-16)

15, 18 d. — John Wick (JAV) — 21.30

12—14 d. — Redirected (reþ. E. Vëlyvis) — 21.30

16, 17 d. — Kol nenuëjau miegoti (D. Brita-

nija, Prancûzija, Ðvedija) — 21.30

12—14 d. — Ledo ðalis (JAV) — 10 val.

12—14 d. — Monstrø universitetas (JAV) — 12.30

15—19 d. — Krudþiai (JAV) — 10 val.

15—19 d. — Turbo JAV) — 12.30

„Skalvijos“ kino centras12 d. — Amþinai stilingos (dok. f., reþ. L. Plioply-

të) — 16.30; 15 d. — 21.30; 16 d. — 19.30;

18 d. — 21 val.

15 d. — Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys) — 15.20

(seansas senjorams); 17 d. — 17 val.; 18 d. —

17 val.

12 d. — Vaikystë (JAV) — 18 val.; 14 d. — 15 val.;

15 d. — 18.30; 16 d. — 16.30; 17 d. — 20.10;

18 d. — 18 val.

12 d. — Kaip Hektoras laimës ieðkojo (D. Britanija,

Kanada, P. Afrikos Respublika, Vokietija) —

21 val.; 14 d. — 20.20; 15 d. — 16.20; 16 d. —

20.50; 17 d. — 18 val.

13 d. — Ida (Lenkija, Danija) — 15.10

13 d. — Nimfomanë: I dalis (Danija, Vokieti-

ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 16.40

13 d. — Nimfomanë: II dalis (Danija, Vokieti-

ja, Prancûzija, Belgija, D. Britanija) — 19 val.

13 d. — ciklas „Karlsono kinas“. Aukso þirgas

(reþ. V. Aðkinis, R. Kalnaellis) — 13.30; 14 d. —

13.20

14 d. — Kino klasikos vakaras. Pusryèiai pas

Tifaná (JAV) — 18 val. (filmà pristatys kino

kritikë N. Kaþukauskaitë)

Pasaka12 d. — Mënesienos magija (JAV) — 18 val.

12 d. — Amþinai stilingos (dok. f., reþ.

L. Plioplytë) — 20 val.; 13 d. — 14.15, 19 val.;

14 d. — 15.30; 15, 16 d. — 19 val.; 17 d. —

16.30; 18 d. — 15 val. (senjorø arbatëlë), 17.45

12 d. — Sen Loranas. Stilius — tai að (Prancû-

zija) — 21.30; 13 d. — 15.45; 14 d. — 21 val.;

16 d. — 18.15; 17 d. — 20.30

12 d. — Ðventa karvë (reþ. D. Ulvydas) — 20.30;

13 d. — 13.15; 14 d. — 17 val.; 15, 18 d. — 17.15;

16 d. — 21.15; 17 d. — 21.30

12 d. — Kol nenuëjau miegoti (D. Britanija,

Prancûzija, Ðvedija) — 22.15; 13 d. — 17.15;

15 d. — 21.15; 17 d. — 17 val.; 18 d. — 21.45

12 d. — Dviraèiais per Gruzijà (dok. f., Lietuva) —

17.30; 13 d. — 11.15; 15 d. — 19.45; 16, 17 d. —

16.45

12 d. — Geriausia, kà turiu (JAV) — 22.30;

13 d. — 14.45; 16 d. — 21 val.; 18 d. — 21.30

13 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) — 11.30;

14 d. — 12 val.

13 d. — Serena (JAV, Prancûzija, Èekija) — 15 val.;

15 d. — 19.15; 16 d. — 17 val.

13 d. — Tarp þvaigþdþiø (JAV) — 21 val.; 15,

16 d. — 20.30

13, 14 d. — Kalëdinis „Tindirindis“ — 11 val.

13, 14 d. — Aukso þirgas (reþ. V. Aðkinis,

R. Kalnaellis) — 12.45

13 d. — geriausios 2014 metø „Kanø liûtø“

reklamos — 18.45; 14 d. — 18 val.

13 d. — Vaikystë (JAV) — 21.15; 14 d. — 20.30

13 d. — Ida (Lenkija, Danija) — 13 val.; 15 d. —

18 val.

13 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 17 val.;

15 d. — 21 val.

13 d. — Robotø þemë (Ispanija, Bulgarija) —

19.15

13 d. — Po oda (D. Britanija, JAV, Ðveicarija) —

21.30

14 d. — Avinëlio vartai (reþ. A. Stonys) —

14 val.; 16 d. — 18 val.; 18 d. — 16.45, 20.30

14 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) — 19 val.

(N-16)

14 d. — Maþylis Nikolia (Prancûzija) — 11.30

15 d. — Kaip Hektoras laimës ieðkojo (D. Britanija,

Vokietija) — 17 val.

16 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) — 16.30

18 d. — Atkirtis (JAV) — 19.30

Ozo kino salë12 d. — Radviliada (reþ. R. Rakauskaitë) — 16 val.

12 d. — Ida (Lenkija, Danija) — 17.40; 16 d. —

15.30; 17 d. — 16.20

12 d. — Geriausia, kà turiu (JAV) — 19val.;

13 d. — 14 val.; 18 d. — 18 val.

13 d. — Loðëjas (reþ. I. Jonynas) — 16 val.;

16 d. — 18 val.; 17 d. — 18.50

13 d. — Uþstrigusi paauglystëje (JAV) — 18 val.;

18 d. — 16 val.

16 d. — Semme (reþ. E. Samsonas) — 16.50;

17 d. — 17.50

KAUNAS

Forum Cinemas12—18 d. — Aukso þirgas (reþ. V. Aðkinis,

R. Kalnaellis) — 10.15, 12.15, 14.10, 16.20, 19.45

12 d. — Egzodas. Dievai ir karaliai (D. Britani-

ja, JAV, Ispanija) — 11, 12.45, 15.50, 18.20,

21.20, 23.20; 13 d. — 11, 12.45, 15.50, 18,

21.20, 23.20; 14—18 d. — 11, 12.45, 15.50,

18.20, 21.20

12 d. — Ðventa karvë (reþ. D. Ulvydas) — 10.40,

16.10, 19.10, 21.30, 23.45; 13 d. — 10.40, 14,

16.10, 19.10, 21.30, 23.45; 14—18 d. — 10.40,

14, 16.10, 19.10, 21.30; 17 d. — 10.40, 14, 16.10,

21.30

12 d. — Geriausia, kà turiu (JAV) — 18, 20.40,

23.15; 13 d. — 12, 18, 20.40, 23.15; 14, 15 d. —

12, 18, 20.40; 16—18 d. — 18, 20.40

17 d. — Arvydas Sabonis. 11 (reþ. R. Èekavi-

èius) — 19 val.

16—18 d. — Asteriksas. Dievø þemë (Prancû-

zija) — 12.30

13 d. — R. Vagnerio „Niurnbergo meister-

zingeriai“. Tiesioginë premjeros transliacija

ið Niujorko Metropoletano operos — 19 val.

18 d. — Hobitas. Penkiø armijø mûðis (HFR,

3D, JAV) — 18.20

12—18 d. — Madagaskaro pingvinai (JAV) —

10.20, 12.30, 14.40, 17 val.; Madagaskaro

pingvinai (3D, JAV) — 11.10, 13.20, 15.30

12, 14—16, 18 d. — Tarp þvaigþdþiø (D. Britani-

ja, JAV) — 17.35, 21 val.; 13, 17 d. — 21 val.;

Bado þaidynës. Strazdas giesmininkas. 1 dalis

(JAV) — 15.20, 21.15; Amþinai stilingos (dok.

f., reþ. L. Plioplytë) — 18 val.

12—17 d. — Robotø þemë (Ispanija, Bulgari-

ja) — 18.30

12—17 d. — Kaip atsikratyti boso 2 (JAV) —

20.50, 21.50; 18 d. — 21.50

12—18 d. — Pakeliui (reþ. R. Marcinkus) —

19 val. (N-16); 12, 14—18 d. — Serena (JAV,

Prancûzija, Èekija) — 15 val.; 12 d. — Redi-

rected (reþ. E. Vëlyvis) — 21.40, 23.50; 14,

15 d. — 21.40; 16—18 d. — Kol nenuëjau

miegoti (D. Britanija, Prancûzija, Ðvedija) —

21.40

12—14 d. — Paslaptinga karalystë (JAV) — 10.30

12—14 d. — Sparnai: ugnies tramdytojai

(JAV) — 13 val.

15—19 d. — Ledo ðalis (JAV) — 10.30

15—19 d. — Monstrø universitetas (JAV) —

13 val.

„Egzodas. Dievai ir karaliai“