MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFAS

Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM

Medicinos technologijų skyriaus vyr. specialistė

Vaida Augaitytė

2011

2

Turinys

I. MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFO SAMPRATA .................................................................. 3

1. Apibrėţimas .......................................................................................................................................... 3

2. MRT veikimo principas, techninės galimybės, parametrai...................................................................... 3

3. Indikacijos (kontraindikacijos) .............................................................................................................. 5

4. Privalumai ir trūkumai ........................................................................................................................... 6

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS ..................................................................................................................... 6

III. LIETUVOS DUOMENYS: TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA, VASPVT 2010 M.

DUOMENYS ................................................................................................................................................. 11

1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka .......................................................................................................... 11

2. Indikacijos .......................................................................................................................................... 11

3. VASPVT 2010 m. duomenys .............................................................................................................. 12

3.1. Įrangos skaičius ir pasiskirstymas ................................................................................................ 12

LITERATŪRA ............................................................................................................................................... 16

3

I. MAGNETINIO REZONANSO TOMOGRAFO SAMPRATA

1. Apibrėžimas

Magnetinio rezonanso tomografas (toliau – MRT) – tai medicinos prietaisas neskaidriems

organizmo dariniams atvaizduoti bei jų patologiniams pokyčiams nustatyti magnetinio branduolių

rezonanso (MBR) būdu. Magnetinio rezonanso tomografija dar kitaip vadinama tiesiog magnetiniu

rezonansu (MR).1

Magnetinio rezonanso tomografija - tai neinvazinis tyrimo metodas, kurio metu, priešingai nei

kompiuterinės tomografijos metu, nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė.1

MRT gali pateikti detalų visų kūno audinių, išskyrus kaulus (čia protonai yra stipriai susiję

tarpusavyje ir dėl to atsparesni magnetinio lauko poveikiui), vaizdą. MRT technologija naudojama

norint diagnozuoti platų diapazoną įvairių patologijų visose kūno dalyse: vėţį, širdies ir kraujagyslių

ligas, insultą, sąnarių, raumenų ir kaulų ligas.1

2. MRT veikimo principas, techninės galimybės, parametrai

MRT veikimo principas paremtas stipraus magnetinio lauko naudojimu, kuris sąveikauja su

(daţniausiai) organizme esančiais vandenilio branduoliais.2 Suţadinti vandenilio branduoliai generuoja

atitinkamą signalą, kuris sugaunamas specialiais imtuvais ir apdorojamas kompiuteriu. Kompiuteris

suformuoja dvimatį arba trimatį vaizdą.

MRT aparatą sudaro kelios pagrindinės dalys. Svarbiausios jų:

labai stiprus magnetas;

radijo daţnio impulsų siųstuvas ir imtuvas;

gradientų ritės ir elektronika;

maitinimo ir aušinimo sistemos;

kompiuteris, kontroliuojantis tyrimą ir apdorojantis duomenis.

Daugelis šių dalių, įskaitant pagrindinę aparato dalį – magnetą, sumontuotą nejudriame didelio

cilindro formos rėme – gentryje. Gentrio viduje tyrimo metu yra pacientas3.

1 Canadian Institute for Health Information, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.: CIHI, 2008). P. 13. 2 Obyn C, Cleemput I, Leonard C, Closon J-P. Magnetic resonance imaging: cost analysis. Health technology assessment

(HTA). Brussel: Belgian health care knowledge centre (KCE); 2009. KCE reports 106A (D/2009/10.273/14) 3 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras,

Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 47

4

MRT aparatai gali būti uţdarojo tipo (tunelio pavidalo) ir atvirojo tipo. Uţdaro tipo MRT

aparatuose magnetinio lauko jėgų linijos būna nukreiptos išilgai paciento kūno ašies; atvirojo tipo

MRT aparatuose jos dar gali būti ir vertikalios, ir statmenos kūno ašiai. Uţdaro tipo MRT aparatų

konstrukcija sukuria stipresnį magnetinį lauką nei atvirojo tipo aparatuose, tačiau pastarieji įgalina

lengviau atlikti intervencines procedūras.

MRT aparatuose gali būti vartojami pastovūs magnetai, elektromagnetai ar superlaidūs magnetai.

Pastovūs magnetai sukuria silpną magnetinį lauką (0,2 – 0,3 T) ir paprastai vartojami atvirojo tipo

aparatuose. Panašaus stiprumo magnetinį lauką sukuria ir elektromagnetai. Stipriausią magnetinį lauką

generuoja superlaidūs magnetai. Juose magneto ritės vijos atšaldomos iki kelių kelvinų temperatūros

panaudojant aušinimui skystą helį. Tokioje temperatūroje labai sumaţėja varţa ir pasireiškia

superlaidumo fenomenas.4

Magnetas sukuria pastovų, stabilų ir homogenišką magnetinį lauką. Pagal magnetinio lauko

stiprumą MRT aparatai paprastai skirstomi į silpno (0,1 – 0,5 T), vidutinio (0,5 – 1,0 T), stipraus (1,0 –

2,0 T) ir ultrastipraus (daugiau kaip 2,0 T) lauko sistemas. Klinikiniams tyrimams dabar daţniausiai

vartojami iki 3,0 T magnetinį lauką generuojantys aparatai.

Vaizdas, kuris išgaunamas atliekant BMR tomografiją, priklauso tiek nuo paties tiriamojo objekto

fizikinių savybių, tiek nuo parametrų, kuriuos parenka tyrėjas, bei MRT charakteristikų.

Vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių BMR tomografijos metu išgaunamą audinių vaizdą, yra

protonų (vandenilio branduolių) tankis. Kiti svarbūs veiksniai yra T1 ir T2 relaksacijos laikai, kurie

apibūdina protonų magnetinės orientacijos kitimo greitį tyrimo metu. T1 ir T2 laikai, kaip ir protonų

tankis, yra pačių audinių charakteristika. Audiniai, kuriuose maţai vandenilio branduolių, beveik

visada atrodys tamsūs, tačiau audinių, kuriuose daug protonų, šviesumas priklauso nuo relaksacijos

laikų bei parinktų tyrimo parametrų. Dar vienas svarbus veiksnys, priklausantis nuo tiriamojo objekto,

yra judėjimas, pirmiausia – kraujo tėkmė.

Iš parametrų, kurie priklauso nuo tyrėjo, svarbiausi yra radijo daţnio impulsų sekos parametrai,

sekos tipas bei kontrastinės medţiagos panaudojimas.5

MRT gentris yra visiškai nejudrus. Skenavimo plokštuma parenkama programiškai (skirtingai nuo

kompiuterinio tomografo, kur skenavimo plokštumos parinkimą riboja gentrio palenkimo kampas).

Taip galima atlikti skenavimą bet kokioje plokštumoje ir geriau nustatyti patologinio proceso apimtį,

padėtį ir santykį su aplinkinėmis struktūromis. Daţniausiai skenavimas atliekamas ortogonalinėse

plokštumose.

4 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras,

Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 47 5 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras,

Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 48

5

Skenavimas atliekamas lygiagrečiais sluoksniais, kurie atvaizduojami dvimatėje plokštumoje.

Daţniausiai vartojami nuo 1 iki 10 mm storio sluoksniai, tarp jų paliekami siauri tarpeliai, norint

išvengti vaizdo iškraipymų.

Kontrastavimas. Tai papildomos informacijos apie patologiją gavimas panaudojant kontrastines

medţiagas. Daţniausiai naudojamos gadolino pagrindu sukurtos į veną leidţiamos kontrastinės

medţiagos. Jos kaupiasi įvairiose organizmo struktūrose ir dėl paramagnetinio poveikio keičia jų

signalo intensyvumą. Kai kurios anatominės struktūros, pvz., hipofizė, nosies gleivinė, kavernoziniai

sinusai ir kt., kaupia kontrastinę medţiagą ir nesant patologijos. Tačiau daţniausiai kontrastinės

medţiagos kaupimas būdingas įvairiems patologiniams procesams (navikai, ischeminiai insultai,

abscesai, uţdegimai ir kt.).6

3. Indikacijos (kontraindikacijos)

Kontraindikacijos. Šiuo metu galutinai nėra ţinomas joks MRT šalutinis poveikis ţmogaus

organizmui, išskyrus tai, kad ţmogaus kūnas tyrimo metu sugeria radijo bangų energiją, kuri gali

pakelti kūno temperatūrą iki maţdaug 1 laipsnio tyrimo metu (retais atvejais galimas paciento

perkaitinimas, lokalūs nudegimai dėl kontakto su elektrodais, priešinga galūne ar pan.).7 Kartais tyrimo

metu gali padidėti kraujospūdis arba svaigti galva, galimas pykinimas, metalo skonis burnoje, tačiau

šie reiškiniai nestiprūs. Tačiau, kai organizme yra feromagnetinių objektų, kuriuos labai veikia aparato

magnetinis laukas (protezai, kabutės, svetimkūniai), atsiranda potencialus pavojus sveikatai ir gyvybei.

Atskirais atvejais, kai šis pavojus ypač didelis, tyrimas kontraindikuotinas.

Prie absoliučių BMR tyrimo kontraindikacijų priskiriama:

implantuotas širdies stimuliatorius;

feromagnetiniai svetimkūniai organizme8;

nepatartina tyrimą atlikti nėščiosioms iki 12 nėštumo savaitės9.

6 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras,

Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 49 7 N. Valevičienė, D. Palionis, S. Glaveckaitė, M. Matačiūnas, Ţ. Petrulionienė, A. Tamošiūnas, A. Laucevičius, Pagrindinės

širdies magnetinio rezonanso tyrimo indikacijos, praktiniai pavyzdţiai. Medicinos teorija ir praktika; 2009. T.15 (Nr. 3),

266-275 p. 8 Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras,

Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 50 9 Atstupėnaitė V., Basevičius A., Magnetinio rezonanso tomografijos vertė diagnozuojant gimdos kaklelio vėţį. Medicinos

teorija ir praktika; 2009. T.15 (Nr. 3), 240-244 p.

6

4. Privalumai ir trūkumai

Didţiausias MRT privalumas, lyginant jį su kitais diagnostiniais metodais, tokiais kaip

kompiuterinė tomografija ar skaitmeninė substrakcinė angiografija, yra tas, kad tyrimo metu

nenaudojama jonizuojanti spinduliuotė10

, be to, gaunami ryškesni vaizdai. MRT turi didesnes

vaizdavimo galimybės – pacientą galima tirti ašine, priekine ir šonine plokštumomis, bei naudojamos

saugesnės kontrastinės medţiagos, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra ne jodas, o gadolinis11

.

MRT svarbiausi trūkumai: dėl ilgos tyrimo trukmės reikia daugiau paciento bendradarbiavimo nei

kituose radiologiniuose tyrimuose, tyrimas ilgas, brangus, reikalaujantis daug laiko sąnaudų12

, didelis

triukšmas skenavimo metu, dėl kvėpavimo ir stambiųjų kraujagyslių pulsacijos atsirandantys

artefaktai, sunkiai diferencijuojamos kaulines struktūros ir kalcinatai. Nors tyrimas jautrus, tačiau ne

visada pakankamai specifiškas. Dėl stipraus magnetinio lauko negalima naudoti įprastinės stebėjimo ir

gaivinimo technikos.13

MRT netinkamas sunkiems pacientams dėl nesuderinamumo su prijungta

papildoma medicinine įranga, sunkios būklės, spontaninių judesių.14

II. KITŲ ŠALIŲ DUOMENYS

Magnetinio rezonanso tomografų (MRT) kiekis nuolat didėja ne tik Europoje (1 pav., 1 lent.), bet

ir visame pasaulyje. Pagal valstybių ekonominį išsivystymo lygį daugiausiai MRT 1 mln. gyventojų

tenka aukšto ekonominio išsivystymo lygio valstybėse – 7,6. Aukštesnio ekonominio išsivystymo

lygio valstybėse šis skaičius maţesnis net iki 80 % – tik 1,5, tuo tarpu ţemo ekonominio išsivystymo

lygio valstybėse jis siekia tik 0,1.15

10 Demaerel P, Hermans R, Verstraete K, Bogaert J, Van Goethem M, Deblaere K, et al. Magnetische Resonantie

Beeldvorming. Health Technology Assessment (HTA). Brussel: Belgian health care knowledge centre (KCE); 2006. KCE

reports 37A (D/2006/10.273/32) 11 Atstupėnaitė V., Basevičius A., Magnetinio rezonanso tomografijos vertė diagnozuojant gimdos kaklelio vėţį. Medicinos

teorija ir praktika; 2009. T.15 (Nr.3), 240-244 p. 12 N. Valevičienė, D. Palionis, S. Glaveckaitė, M. Matačiūnas, Ţ. Petrulionienė, A. Tamošiūnas, A. Laucevičius,

Pagrindinės širdies magnetinio rezonanso tyrimo indikacijos, praktiniai pavyzdţiai. Medicinos teorija ir praktika; 2009.

T.15 (Nr. 3), 266-275 p. 13

Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia Kaškelytė, Evaldas Keleras,

Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A.

Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas : Vitae Litera, 2008. P. 49 14

N. Valevičienė, D. Palionis, S. Glaveckaitė, M. Matačiūnas, Ţ. Petrulionienė, A. Tamošiūnas, A. Laucevičius,

Pagrindinės širdies magnetinio rezonanso tyrimo indikacijos, praktiniai pavyzdţiai. Medicinos teorija ir praktika; 2009.

T.15 (Nr. 3), 266-275 p. 15

Atlas, Multiple Sclerosis Resources in the World. World Health Organization (WHO), 2008. URL:

http://www.who.int/mental_health/neurology/Atlas_MS_WEB.pdf

7

1 lentelė. MRT vnt./1 mln. gyventojų Lietuvoje ir kitose Europos šalyse

Lenkija Slovėnija Lietuva Čekija Didţioji

Britanija Latvija Prancūzija Estija Suomija Graikija

ES

vidurkis

MRT 3,7 4,5 4,9 5,7 5,9 6,6 7,0 7,5 19,4 22,6 9,5

*Šaltinis: OECD, 2011

**Duomenys pateikti 2010 m. (ar artimiausių jiems).

1 pav. MRT skaičius, tenkantis milijonui gyventojų Europos valstybėse (2008 m.)

ligoninės ne ligoninės bendras

*Šaltinis: OECD Health Data 2010

Nėra nustatytų standartų, koks turėtų būti idealus MRT skaičius, tenkantis gyventojams. Bet kuriuo

atveju, per maţas įrangos kiekis gali įtakoti problemas dėl pacientų prieinamumo tyrimams

geografiniu poţiūriu. Kitu atveju, dėl įrangos pertekliaus, gali būti atliekama daugiau nei būtina atlikti

MRT tyrimų, kurie yra pakankamai brangūs.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – EBPO (angl. Organisation

for Economic Co-operation and Development (OECD)) duomenimis, 2008 m. pasaulyje MRT

8

panaudojimas svyravo nuo 14,4 procedūrų 1,000 gyventojų Korėjoje iki 98,1 procedūrų 1,000

gyventojų Graikijoje.16

2 pav. MRT tyrimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų Europoje (2008 m.)

*Šaltinis: OECD Health Data 2010

BELGIJOS PATIRTIS:

Belgijoje MRT skaičius yra kontroliuojamas Vyriausybės, todėl ligoninės, norėdamos pradėti

naudoti naują MRT, prieš tai turi gauti leidimą.

Belgijoje daugiausia naudojami 1,5 T MRT. 3,0 T MRT yra brangesni, tačiau su jais išgaunamas

didesnės rezoliucijos vaizdas, be to, sutrumpėja tyrimo trukmė, tačiau pacientas veikiamas dvigubai

stipresniu magnetiniu lauku, todėl kūnas stipriau įkaista. Dėl minėtų savybių 3,0 T MRT instaliuojami

ligoninėse tik tada, kai ten jau naudojami 1,5 T MRT. Belgijoje 2008 m. pabaigoje buvo uţregistruoti

92 magnetinio rezonanso tomografai. MRT aparatų skaičius, tenkantis milijonui gyventojų, buvo 8,617

.

KANADOS PATIRTIS:

CIHI (Canadian Institute for Health Information) duomenimis, 2009 m. sausio 1 d. Kanadoje buvo

instaliuoti 266 MRT, o 80 % visų MRT – instaliuota ligoninėse.18

Bendras atliekamų su MRT tyrimų

skaičiaus vidurkis šalyje buvo lygus 5.750. 2008-2009 m. laikotarpiu vidutiniškai per metus buvo

16 OECD (2010), Health at a Glance: Europe 2010, OECD Publishing. http://dx.doi.org/10.1787/health_glance-2010-en 17

Obyn C, Cleemput I, Leonard C, Closon J-P. Magnetic resonance imaging: cost analysis. Health technology assessment

(HTA). Brussel: Belgian health care knowledge centre (KCE); 2009. KCE reports 106A (D/2009/10.273/14) 18 CIHI. Ottawa (ON): Canadian Institute for Health Information (CIHI). Medical imaging: use of MRI and CT exams

varies greatly among provinces; 2010. URL: http://www.cihi.ca/cihi-ext-

portal/internet/en/document/types+of+care/specialized+services/medical+imaging/release_22jul2010

9

atlikta 41,4 MRT procedūrų 1 tūkst. gyventojų. Tarp skirtingų provincijų šis skaičius svyruoja nuo

23,0 iki 54,0.19

Naujausiais CIHI duomenimis, 2009-2010 m. laikotarpiu Kanadoje pacientams buvo atlikta 1,4

milijonų MRT tyrimų, t.y. 6,9 % daugiau MRT tyrimų nei ankstesniais metais ir beveik du kartus

daugiau nei buvo atlikta 2003-2004 m. Nors atliekamų tyrimų 1 tūkst. gyventojų skaičius didėja visoje

šalyje, tačiau kai kuriose provincijose jų atliekama ţymiai daugiau. 2009-2010 m. MRT tyrimų

skaičius 1 tūkst. gyventojų buvo dvigubai didesnis Alberta ir Ontario provincijose (atitinkamai 51 ir 50

MRT tyrimų) negu Prince Edward Island ir Newfoundland bei Labradot provincijose (atitinkamai 26 ir

25 MRT tyrimai).

2010 m. sausio 1 d. Kanadoje buvo uţregistruoti 281 MRT, t.y. 15 MRT daugiau nei 2009 m.

Nepaisant nuolat didėjančio MRT aparatų ir su jais atliekamų tyrimų skaičiaus, Kanada yra ţemiau

EBPO šalių vidurkio.20

DIDŢIOSIOS BRITANIJOS PATIRTIS:

Didţiosios Britanijos NHS (National Health Service) duomenimis, šalyje per 10 metų su MRT

atliekamų tyrimų skaičius padidėjo beveik triskart. Iš viso šiuo metu šalyje uţregistruota 304 MRT

aparatai, iš kurių 267 instaliuoti per paskutinius 10 metų. Vidutinis MRT tarnavimo laikas yra 6,3

metų. Vidutinė MRT įsigijimo kaina – 895.000 £ (~3.556.000 Lt). 2007 m. sveikatos prieţiūros

komisija nustatė didelius MRT kainų svyravimus tarp skirtingų ligoninių ir pateikė rekomendacijas

kaip sumaţinti tokius skirtumus. Tačiau, nors įstaigos pateikė duomenis apie MRT kainas, jie buvo

registruojami skirtingai ir tokių duomenų buvo neįmanoma palyginti tarpusavyje. Nustatyta, kad

prieinamumas MRT tyrimams šalyje svyruoja nuo 40 iki 100 valandų per savaitę, įskaitant tas

sveikatos prieţiūros įstaigas (toliau – SPĮ), kurios paslaugas teikia 7 dienas per savaitę. MRT

paslaugas teikiančios SPĮ dirba apibrėţtu laiku, t.y. 8 val. per dieną, 5 dienas per savaitę, ir ne visada

gali patenkinti tyrimų poreikį, tokiu būdu, brangi įranga gali būti nenaudojama ilgiau kaip savaitę per

mėnesį, t.y. maţėja jos efektyvumas. 2009 metais MRT panaudojimo efektyvumas padidėjo iš esmės

sumaţinus laukimo tyrimams eilėje laiką. Vis dėlto 2009-2010 m. maţiau kaip 2 savaites skirtinguose

centruose tyrimo laukia 20-93 % pacientų. MRT prietaisų panaudojimo efektyvumo D. Britanijoje

negalima palyginti tarpusavyje, nes nėra sukurtos jokios duomenų bazės, kur būtų fiksuojami prietaisų

19 Wood R, Bassett K, Foerster V, Spry C, Tong L. 1,5 Tesla Magnetic Resonance Imaging Scanners Compared with 3,0

Tesla Magnetic Resonance Imaging Scanners: Systematic Review of Clinical Effectiveness [Internet]. Canadian Agency

for Drugs and Technologies in Health; 2011 (CADTH Rapid Response Report) 20 CIHI. Ottawa (ON): Canadian Institute for Health Information (CIHI). Medical imaging: use of MRI and CT exams

varies greatly among provinces; 2011. URL: http://www.cihi.ca/cihi-ext-portal/internet/en/document/types+of+care/specialized+services/medical+imaging/release_26may11

10

panaudojimo duomenys. Taigi, trūksta duomenų apie prietaisų panaudojimą bei išlaidas, kad būtų

galima palyginti jų panaudojimo efektyvumą tarpusavyje.21

ISPANIJOS PATIRTIS:

2009 m. duomenimis, Ispanijoje MRT skaičius, tenkantis 1 milijonui gyventojų, 2005-2008 metų

laikotarpyje pakito nuo 8 iki 9 vnt. Iš viso 2008 m. šalyje uţregistruota 438 MRT. Jų skaičiaus

pasiskirstymą tarp skirtingų regionų tik iš dalies lemia gyventojų skaičius juose. Pavyzdţiui, nors

Madridas pagal gyventojų skaičių uţima trečią vietą, tačiau čia instaliuota daugiausiai MRT. Tai lemia

ligoninių skaičius mieste bei privataus sektoriaus vaidmuo atitinkamai didinant sveikatos prieţiūros

technologijų prieinamumą gyventojams. Per paskutinį dešimtmetį (1997-2007 m.) beveik 5 kartus (nuo

8,1 iki 35,4) padidėjo su MRT atliekamų procedūrų skaičius, tenkantis 1 tūkst. Lyginant su kitomis

Europos valstybėmis pagal MRT skaičių, tenkantį milijonui gyventojų, EBPO duomenimis, 2007 m.

Ispanija (9,3) buvo ţemiau bendro vidurkio (11,8), tačiau pralenkė tokias valstybes kaip Prancūzija

(5,7), Vokietija (8,2) ir Švedija (7,9)22

.

KORĖJOS PATIRTIS:

2007 metų EBPO duomenimis Korėjoje MRT panaudojimas ţymiai padidėjo nuo 1994 m. iki 2005

m., t.y. nuo 1,8 iki 12,1 MRT aparatų skaičiaus, tenkančio 1 milijonui gyventojų. Lyginant šį rodiklį su

kitų EBPO šalių duomenimis, Korėjai tenkantis MRT skaičius atitinka bendrą šalių vidurkį23

.

21

National Audit Office, Managing high value capital equipment in the NHS in England, 2011. Internetinė prieiga:

http://www.nao.org.uk/publications/1011/nhs_high_value_equipment.aspx 22 García-Armesto S, Abadía-Taira MB, Durán A, Hernández-Quevedo C, Bernal-Delgado E. Spain: Health system review.

Health Systems in Transition, 2010, 12(4):1–295. Internetinė prieiga:

http://www.sespas.es/adminweb/uploads/docs/HIT2010English.pdf 23 I. Mathauer, K. Xu with G. Carrin, D. B. Evans, An analysis of the health financing system of the Republic of Korea and

options to strengthen health financing performance, Department of Health Systems Financing, WHO, 2009.

11

III. LIETUVOS DUOMENYS: TEISĖS AKTAI, APMOKĖJIMO TVARKA,

VASPVT 2010 M. DUOMENYS

1. Teisės aktai, apmokėjimo tvarka

Iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų apmokamų magnetinio rezonanso

tomografijos tyrimų sąrašas ir bazinės kainos24

pateiktos 2 lentelėje. Bazinių kainų taikymo tvarka yra

patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. geguţės 31 d. įsakymu Nr. V-

557 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodţio 31 d. įsakymo Nr. 721

„Dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto,

bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Ţin., 1998,

Nr. 25-652; 2004, Nr. 49-1618; 2006, Nr. 38-1352; 2007, Nr. 42-1600; 2008, Nr. 8-298; 2009, Nr. 23-

922, Nr. 58-2274, Nr. 159-7233; 2010, Nr. 72-3661, Nr. 109-5609; 2011, Nr. 14-606).

2. lentelė. MRT paslaugų bazinės kainos

Eil.

Nr. Paslaugos pavadinimas

Matavimo

vienetas

Bazinė kaina

(balais)

1. Magnetinio rezonanso tomografija: - -

1a. Magnetinio rezonanso tomografija (iki 1 teslos

magnetinio lauko stiprumo) vienas tyrimas 280,5

1b. Magnetinio rezonanso tomografija (1 teslos ir

daugiau magnetinio lauko stiprumo) vienas tyrimas 358,4

2. Indikacijos

Ligos ir parodymai, kuriems taikomi iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto apmokami

magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, patvirtinti sveikatos apsaugos ministro 1999 m. geguţės

10 d. įsakymu Nr. 229 „Dėl intervencinės radiologijos procedūrų bazinių kainų, ligų ir parodymų,

kuriems taikomos intervencinės radiologijos procedūros bei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio

24 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. geguţės 9 d. įsakymas Nr. V-426 „Dėl Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandţio 27 d. įsakymo Nr. V-304 „Dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo

biudţeto lėšų apmokamų brangiųjų tyrimų ir procedūrų sąrašo ir bazinių kainų patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 55-1890;

2007, Nr. 50-1959; 2008, Nr. 14-486) pakeitimo“

12

rezonanso tomografijos tyrimai, patvirtinimo“ (Ţin., 1999, Nr. 42-1348, Nr. 93-2718) ir 1999 m. liepos

22 d. įsakymu Nr. 340 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. geguţės 10 d.

įsakymo Nr. 229 2 priedo papildymo“ (Ţin. 1999, Nr. 65-2104).

MRT tyrimai atliekami, kai visi kiti tyrimo metodai yra nepakankamai informatyvūs ir būtina

patikslinti diagnozę.

3. VASPVT 2010 m. duomenys

Vadovaujantis VASPVT direktoriaus 2011 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. T1-224 „Dėl duomenų apie

naudojamus medicinos prietaisus registravimo ir pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Ţin., 2011,

Nr. 36-1753) iš Lietuvos sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – SPĮ) surinkti duomenys apie MRT

Lietuvoje.

3.1. Įrangos skaičius ir pasiskirstymas

VASPVT turimais duomenimis, 2010 m. Lietuvoje buvo naudojama 16 magnetinio rezonanso

tomografų (MRT) 13-oje sveikatos prieţiūros įstaigų (toliau – SPĮ). MRT pasiskirstymas Lietuvos

sveikatos prieţiūros įstaigose pateiktas 3 lentelėje. Pagal MRT skaičių vienam milijonui gyventojų

Lietuvoje šis rodiklis yra vienas ţemiausių tarp EBPO valstybių (1 lentelė). VASPVT turimais

duomenimis, Lietuvoje 2010 m. MRT skaičius vienam milijonui gyventojų buvo 4,9.

3 lentelė. MRT skaičius Lietuvoje

Eil

.

Nr.

Įstaigos pavadinimas MRT

skaičius

Kontaktai

1. VšĮ Alytaus apskrities

S. Kudirkos ligoninė

1 Ligoninės g. 12, Alytaus m., LT-62114 Alytaus m. sav.;

tel. 831556301, 831556306, 868688116; 831556371 fax.

831575530; el.p.: alytus@ligonine.lt

2. VšĮ Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto

ligoninė Kauno klinikos

2 Eivenių g. 2, Kauno m., LT-50009 Kauno m. sav.; tel.

837326360, 837326975; fax. 837326427; el.p.:

rastine@kmuk.lt

3. VšĮ Kauno ligoninė 1 Hipodromo g. 13, Kauno m., LT-45130 Kauno m. sav.; tel.

837342330, fax. 837342338; el.p.: info@kaunoligonine.lt

4. VšĮ Respublikinė

Klaipėdos ligoninė

1 S. Nėries g. 3, Klaipėdos m., LT-92231 Klaipėdos m. sav.;

tel. 846410711; fax. 846410716; el.p.: info@kal.lt

5 VšĮ Klaipėdos

universitetinė ligoninė

1 Liepojos g. 41, Klaipėdos m., LT-92288 Klaipėdos m. sav.;

tel. 846396502; fax. 846396625; el.p.: bendras@kul.lt

13

6. VšĮ Vilniaus

universiteto ligoninės

Santariškių klinikos

2 Santariškių g. 2, Vilniaus m., LT-08661 Vilniaus m. sav.;

2365000, 2365011, fax. 2365111, el.p.: info@santa.lt

7. VšĮ Vilniaus

universiteto vaikų

ligoninė

1 Santariškių g. 7, Vilniaus m., LT-08406 Vilniaus m. sav.;

tel. 2720606, 2720550, fax. 2720283; el.p.:

direktorius@vuvl.lt

8. VšĮ Kauno Šilainių

poliklinika

1 Baltų pr. 7, Kauno m., LT-48259 Kauno m. sav.; tel.

837301591; fax. 837301601; el.p.:

info@silainiupoliklinika.lt

9. VšĮ Centro poliklinika 1 Pylimo g. 3, Vilniaus m., LT-01117 Vilniaus m. sav.; tel.

2514016; fax. 2610002; el.p.: info@pylimas.lt

10. UAB ,,Panevėţio BMR

diagnostika"

2 Nemenčinės pl. 15A, Vilniaus m., LT-10105 Vilniaus m.

sav.; tel./fax. 845463443, 861451169; el. p.:

paneveziomrt@medea.lt

11. UAB ,,SK IMPEKS

medicinos diagnostikos

centras"

1 V. Grybo g. 32, Vilniaus m., LT-10318 Vilniaus m. sav.;

tel. 2709122, 2476385; fax. 2709127, mdc@medcentras.lt

12. UAB ,,Medea

diagnostika"

1 Nemenčinės pl. 15A, Šiltnamių g. 29 Vilniaus m., LT-

04130 Vilniaus m. sav.; tel./fax. 2461588,

registratura@medea.lt

13. UAB ,,Vilniaus Medea

klinika"

1 Nemenčinės pl. 15A, Vilniaus m., LT-10105 Vilniaus m.

sav.; tel. 837361113, 861239697/fax. 837360108 tel/faks.

Santariškių g. 1 8 5 2328435 el.p.

magnetinisrezonansas@gmail.com

*Šaltinis: VASPVT 2010

4 lentelė. Lietuvoje eksploatuojami MRT

Eil.

Nr.

Įstaigos pavadinimas

Apskritis MRT

skaičius

Pagaminimo

metai

Naudojimo

pradţios

data

Eksploata-

vimo

laikas

(~metais)*

Magnetinio

lauko

stiprumas

(T)

1. VšĮ Alytaus apskrities S.

Kudirkos ligoninė Alytaus 1 2007 2008.06 2,5 1,5

2. VšĮ Kauno Šilainių

poliklinika

Kauno 1 2008 2008 3,0 0,35

3. VšĮ Lietuvos sveikatos

mokslų universiteto ligoninė

Kauno klinikos

Kauno 2

4. 2008 2008.02.19 3,0 1,5

2009 2010.01.25 1,0 0,35

VšĮ Respublikinė Kauno

ligoninė

Kauno 1 2006 2006.09.11 4,25 0,2

5. VšĮ Respublikinė Klaipėdos

ligoninė

Klaipėdos 1 2004 2004 7,0 0,23

6. VšĮ Klaipėdos universitetinė

ligoninė

Klaipėdos 1 2000 2001 10,0 1,0

14

7. UAB ,,Panevėţio BMR

diagnostika"

Panevėžio 2

2004 2005.05.10 5,5 0,2

2007 2008.02.26 3,0 1,5

8. UAB „Vilniaus Medea

klinika“

Vilniaus 1 2008 2009.09.01 1,25 1,5

9. VšĮ Vilniaus universiteto

vaikų ligoninė Vilniaus 1 2008 2009 2,0 0,35

10. UAB ,,SK IMPEKS

medicinos diagnostikos

centras"

Vilniaus 1 2005 2005.05.02 5,5 1,5

11. UAB ,,Medea diagnostika" Vilniaus 1 2008 2008 3,0 1,5

12. VšĮ Centro poliklinika Vilniaus 1 2004 2004 7,0 0,2

13. VšĮ Vilniaus universiteto

ligoninės Santariškių

klinikos

Vilniaus 2

2008 2008.10.14 2,25 1,5

2000 2000.04.12 10,75 1,5

Iš viso: 16 - - - -

*eksploatavimo laikas skaičiuojamas nuo naudojimo pradţios datos iki 2011 m. sausio mėn. 1 d. Jei ţinomi tik naudojimo

pradţios metai, skaičiuojama nuo tų metų sausio 1 d.

3 pav. MRT skaičius Lietuvos ASPĮ pagal pagaminimo metus

*Šaltinis: VASPVT 2010

4 pav. MRT skaičius Lietuvos ASPĮ pagal įsigijimo metus

*Šaltinis: VASPVT 2010

Remiantis iš Lietuvos ASPĮ surinktais duomenimis apie MRT eksploatavimo Lietuvoje datą, buvo

apytiksliai apskaičiuotas naudojamų MRT eksploatacijos amţius.

23

1 12

6

1

0

2

4

6

8

2000 2004 2005 2006 2007 2008 2009

1 12 2

1 1

6

2

0

2

4

6

8

2000 2001 2004 2005 2005 2007 2008 2009

15

Vidutinis MRT eksploatacijos amţius Lietuvoje 2010 m. buvo 4,4 metai. Kanados ligoninėse

instaliuotų MRT vidutinis eksploatacijos amţius 2007 m. buvo 5,4 metai25

. Lietuvos ASPĮ daugiau

kaip 60 % naudojamų MRT eksploatavimo amţius yra trumpesnis nei 5 metai (5 pav.). Tik vienas

MRT aparatas Lietuvoje, įrengtas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose, 2010 m.

viršijo teisės aktų nustatytą maksimalų metinį nusidėvėjimo normatyvą.26

5 pav. MRT pasiskirstymas Lietuvoje pagal eksploatavimo metus

Metai <5 ≥5; ≤10 >10

MRT skaičius, vnt. 10 5 1

MRT skaičius, % 62,5 31,25 6,25

*Šaltinis: VASPVT 2010

Pagal Kanados radiologų asociacijos rekomendacijas (angl. Canadian Association of Radiologists),

pasenusi medicininė įranga gali įtakoti didesnę gedimų ar avarijų, galinčių pakenkti atliekamoms

procedūroms, tikimybę. Be to, asociacija įspėja apie galimas problemas norint gauti senai įrangai

atsarginių dalių. Tokiu būdu atsiranda papildomos išlaidos įrangos atnaujinimui bei neuţtikrinama

MRT procedūrų metu gaunamų vaizdų kokybė. Tuo tarpu įrangos atnaujinimas ar pakeitimas nauja

reikalauja didelių išlaidų. Asociacija teigia, kad MRT naudingas tarnavimo laikas yra 6 metai.27

Europos radiologijos, elektromedicinos ir medicinos IT industrijos koordinavimo komitetas (angl.

European Coordination Committee of the Radiological, Electromedical and Medical IT Industries -

COCIR) nustatė bendrus standartus elektromedicinos įrangai Europoje: kad maţiausiai 60 % įrangos

turėtų būti ne daugiau 5 metų senumo, 30 % - 6 – 10 metų senumo ir ne daugiau kaip 10 % - senesnė

nei 10 metų. Paţymima, kad pastarosios įrangos pakeitimas yra būtinas.28

Lietuvos ASPĮ naudojamų MRT amţius 2010 m. atitiko aukščiau minėtas COCIR rekomendacijas.

25 Canadian Institute for Health informatikon, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.: CIHI, 2008, p. 12). URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf 26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birţelio 10 d. nutarimas Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo

sektoriaus subjektams patvirtinimo“ (Ţin., 2009, Nr. 72-2921) 27

Canadian Institute for Health informatikon, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.: CIHI, 2008, p. 61). URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf 28 Foerster V, Murtagh J, Lentle BC, Wood RJ, Reed MH, Husereau D, Mensinkai S. CT and MRI for selected clinical

disorders: A systematic review of clinical systematic reviews [Technology report no 59]. Ottawa: Canadian Coordinating

Office for Health Technology Assessment; 2005. URL: http://cadth.ca/media/pdf/322_ctmri_tr_e.pdf

<5

≥5; ≤10

>10

0 2 4 6 8 10

16

LITERATŪRA

1. Canadian Institute for Health Information, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.:

CIHI, 2008). P. 13.

2. Obyn C, Cleemput I, Leonard C, Closon J-P. Magnetic resonance imaging: cost analysis.

Health technology assessment (HTA). Brussel: Belgian health care knowledge centre (KCE);

2009. KCE reports 106A (D/2009/10.273/14)

3. Centrinės nervų sistemos navikų vaizdinimas : mokomoji knyga / Kęstutis Skauminas, Dalia

Kaškelytė, Evaldas Keleras, Paulius Čikotas, Andrius Radţiūnas, Juozas Šidiškis, Vytenis

Pranas Deltuva, Arimantas Tamašauskas ; [recenzavo: A. Basevičius, A. Vaitkus]. - Kaunas :

Vitae Litera, 2008. P. 47

4. N. Valevičienė, D. Palionis, S. Glaveckaitė, M. Matačiūnas, Ţ. Petrulionienė, A. Tamošiūnas,

A. Laucevičius, Pagrindinės širdies magnetinio rezonanso tyrimo indikacijos, praktiniai

pavyzdţiai. Medicinos teorija ir praktika; 2009. T.15 (Nr. 3), 266-275 p.

5. Atstupėnaitė V., Basevičius A., Magnetinio rezonanso tomografijos vertė diagnozuojant

gimdos kaklelio vėţį. Medicinos teorija ir praktika; 2009. T.15 (Nr. 3), 240-244 p.

6. Demaerel P, Hermans R, Verstraete K, Bogaert J, Van Goethem M, Deblaere K, et al.

Magnetische Resonantie Beeldvorming. Health Technology Assessment (HTA). Brussel:

Belgian health care knowledge centre (KCE); 2006. KCE reports 37A (D/2006/10.273/32)

7. Atlas, Multiple Sclerosis Resources in the World. World Health Organization (WHO), 2008.

URL: http://www.who.int/mental_health/neurology/Atlas_MS_WEB.pdf

8. OECD (2010), Health at a Glance: Europe 2010, OECD Publishing.

http://dx.doi.org/10.1787/health_glance-2010-en

9. CIHI. Ottawa (ON): Canadian Institute for Health Information (CIHI). Medical imaging: use of

MRI and CT exams varies greatly among provinces; 2010. URL: http://www.cihi.ca/cihi-ext-

portal/internet/en/document/types+of+care/specialized+services/medical+imaging/release_22ju

l2010

10. Wood R, Bassett K, Foerster V, Spry C, Tong L. 1,5 Tesla Magnetic Resonance Imaging

Scanners Compared with 3,0 Tesla Magnetic Resonance Imaging Scanners: Systematic Review

of Clinical Effectiveness [Internet]. Canadian Agency for Drugs and Technologies in Health;

2011 (CADTH Rapid Response Report)

11. CIHI. Ottawa (ON): Canadian Institute for Health Information (CIHI). Medical imaging: use of

MRI and CT exams varies greatly among provinces; 2011. URL: http://www.cihi.ca/cihi-ext-

portal/internet/en/document/types+of+care/specialized+services/medical+imaging/release_26m

ay11

17

12. National Audit Office, Managing high value capital equipment in the NHS in England, 2011.

Internetinė prieiga: http://www.nao.org.uk/publications/1011/nhs_high_value_equipment.aspx

13. García-Armesto S, Abadía-Taira MB, Durán A, Hernández-Quevedo C, Bernal-Delgado E.

Spain: Health system review. Health Systems in Transition, 2010, 12(4):1–295. Internetinė

prieiga: http://www.sespas.es/adminweb/uploads/docs/HIT2010English.pdf

14. I. Mathauer, K. Xu with G. Carrin, D. B. Evans, An analysis of the health financing system of

the Republic of Korea and options to strengthen health financing performance, Department of

Health Systems Financing, WHO, 2009.

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. geguţės 9 d. įsakymas Nr. V-426

„Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandţio 27 d. įsakymo Nr.

V-304 „Dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudţeto lėšų apmokamų brangiųjų

tyrimų ir procedūrų sąrašo ir bazinių kainų patvirtinimo“ (Ţin., 2005, Nr. 55-1890; 2007,

Nr. 50-1959; 2008, Nr. 14-486) pakeitimo“

16. Canadian Institute for Health informatikon, Medical Imaging in Canada, 2007 (Ottawa, Ont.:

CIHI, 2008, p. 12). URL: http://secure.cihi.ca/cihiweb/products/MIT_2007_e.pdf

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birţelio 10 d. nutarimu Nr. 564 „Dėl minimalios

ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos)

minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“

(Ţin., 2009, Nr. 72-2921)

18. Foerster V, Murtagh J, Lentle BC, Wood RJ, Reed MH, Husereau D, Mensinkai S. CT and

MRI for selected clinical disorders: A systematic review of clinical systematic reviews

[Technology report no 59]. Ottawa: Canadian Coordinating Office for Health Technology

Assessment; 2005. URL: http://cadth.ca/media/pdf/322_ctmri_tr_e.pdf