Mama ir vaikas - žiemos ligos

8/14/2019 Mama ir vaikas - iemos ligos

1/36

2012 m. iema Rpinkims vaiko sveikata

Vaiko iemosvaistinl

Kad ventsneapkarst

Ramiam pilveliui

Vaik gydytojasKazimieras Vitkauskas:

Natralusnujunkymas

tai siningimainai

Du mamos rpestliai

Kald dovanaipildo vaiko

svajon


2/36


3/36

Kdikio prieira

KELION STEBUKLINGO SODO ALJOMIS

ODA PUOIA, ODA SAUGO, ODA KENIA, ODA SPJA PASIRPINKIME JA!

altis, vjas, iors agresijos, amius ir net stresas prisideda prie to,kad oda tampa glenesn ir jautresn. LCbio produktuose yra ne maiau

kaip 98% natralios kilms ingredient, kurie velniai valo,puoselja jautri od, intensyviai j drkina ir lygina raukles.

Oda tampa velnesn, gaivesn ir spindinti.

Oficialioji atstov Lietuvoje UAB BaltoraS.Batoro g. 36, Vilnius. LT-01215Tel. 85 215 31 45, mob. tel. 8 687 85913El. patas: [email protected]. parduotuv: www.baltora.lt

Padovanokime vent odai!


4/36

Mam istorijos

Mam istorijosDu mamos rpestliai

iemos ligos

Vaiko iemos vaistinl Lengvas maylio kvpavimas

Vaikas negaluoja Ramiam pilveliui

Kaip padti dermatitu serganiam mayliui

Bkime sveikiFerment svarba mao ir didelio mogaus sveikatai

Pataria gydytojasNatralus nujunkymas tai siningi mainai

KdikisMa nosyi prieiros ypatumaiSveika odel nuo pirmj dien

Kdikis namuose

Mamyt

Kaip nubaidyti hemoroj

Ruoiams KaldomsKad vents neapkarst

Kald dovana ipildo vaiko svajon

Turinys

Kompiuterin lig diagnostika ir moderns klinikiniai tyrimai. Nij prieira, ginekologini lig gydymas, mikroabortai.

Konsultacijos kontracepcijos klausimais. Gydymas natraliais preparatais.Vilnius, Sporto g. 3-75 (eimyniks),Tel. (8 5) 210 86 87; 8 698 23 307 www.privatiklinika.lt

www.mamairvaikas.lt sveikatos urnalas internete

Virelio nuotraukojeJust Plytnikien su sneliu VincuNuotraukos autor

Jrat Ramanauskait

2012 m. Nr. 4 (13)Nemokamas leidinys

Leidin pareng: Dalia Petrutyt,Ieva Grabauskien, Undin Gil

Maketuotoja Graina Putelien

ReklamaIeva Tumnait, tel. 8 659 59596

El. patas [email protected]

Mama ir vaikas projektasvadov Neringa Grabauskien,tel. 8 659 58586

El. patas: [email protected],[email protected]

Dl vaist vartojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar vaistininku. U reklamos turin ir kalb neatsakome.

2012 m. iema Rpinkims vaiko sveikata

Vaiko iemos

vaistinl

Kad vents

neapkarst

Ramiam pilveliui

Vaik gydytojasKazimieras Vitkauskas:

Natralusnujunkymas

tai siningimainai

Du mamos rpestliai

Kald dovana

ipildo vaiko

svajon

5

812

1416

18

20

242628

30

3234


5/36

5

Gimus pirmam vaikeliui, po to antrjam tikriausiai abu patyrte naujusibandymus?

Gyvenimas pasikeit labai. Kol netur-

jome vaik, lankydavoms vakarliuose,savaitgaliais labai mgdavome ilgai pamie-goti, ramiai pairti film. Nereikdavo il-gai planuoti norint ilkti kur nors i miesto,neskubdavome namo i darb.

Gimus antrajam laiko sau dar labiausumajo. Pirmasis mnuo gimus Vincuibuvo ypa sunkus. Vyresnlis pratinosi eiti darel, reikjo padti jam adaptuotis naujo-

je aplinkoje. I darelio parne namo virus,kuriuo usikrtme visa eima. Maasissusirgo ausies udegimu... Atrod, kaddaugiau nieko su vyru ir nedarome tik vai-kais rpinams vien pamaitint, umigdyti,vaistus sugirdyti, po to kito eil... Ir patystaip pat sirgome...

Kaip seksi abiej ntum periodais,kokius spdius paliko gimdymas?

Kai laukiausi Herkaus, labai gerai jau-iausi. Nepatyriau joki ntumo sukelt ne-patogum. Tik ntumo pabaigoje truputkankino rmuo. Antrasis ntumas buvoymiai sunkesnis. Rmuo kankino nuo pir-mj savaii, ntumo antroje pusje pra-djo tinti kojos. Tyrimai parod, kad buvauusikrtusi citomegalo virusu, todl nuolatturjau lankytis pas infektolog. Dl io vi-ruso labai jaudinausi, bijojau: kad tik vaikelis

gimt sveikas.Po toki ibandym bent gimdymas pa-

sisek. Antrasis gimdymas buvo ymiai leng-vesnis: Herk gimdiau dvylika valand, oVincukas gim per dvi su puse.

Bene sunkiausias dar vienas jaunos

mamos ibandymas indymas. Kaipseksi veikti jo sunkumus. Gal gijuspatirties su pirmagimiu, vliau seksilengviau?

Pirmj snel krtimi maitinau iki vienerimet ir dviej mnesi. Antrj ketinu indytimadaug iki metuk.

Gimus Herkui indymo pradia buvoypa sunki. Tik mano usispyrimo ir vyro pa-laikymo dka pasisek nenutraukti indymo

jau pirmj mnes. Herkus gim trisdeimtseptintj ntumo savait. Nors tokie nau-

Just Plytnikien su bsimu vyru susipainoprie trylika met, bdama eiolikmetmoksleiv. Tuo metu niekas negaljo patikti,kad mokinuks ir penkeriais metais vyresniostudento draugyst tiek ilgai tsis. Prie ket-verius metus jie susituok ir dabar augina dusnus dvej met ir 9 mnesi Herk ir trijmnesi Vinc.

Du mamos rpestliai

Mam istorijos


6/36

6

jagimiai yra ineioti, ms maylis ilgai mie-godavo, neatsibusdavo net pavalgyti, labaisilpnai sdavo. Atrodo, kelis kartus patraukiapienuko ir umiega. Be to, Herkui nesisek tai-

syklingai sti, prireik antspeni.Dl vis i prieasi nepradjo gamintispakankamai pienuko ir Herkus per tris pirmassavaites priaugo tik vien imt penkiasdeimtgram. Pradjau primaitinti miinuku, taiaumiinuko duodavau tik po krties ir tik tada,kai matydavau, jog pavalgs jis neramus.Herkui paaugus, sustiprjus, madaug nuotreio mnesio pienuko gamyba susitvark irprimaitinti nebereikjo.

Su antruoju indymas sekasi ymiailengviau. Vincas jau nuo pat pirmj dien

taisyklingai india. Jam pavalgyti utenkakeletos minui, svoris puikiai auga.

Kaip vyresnlis sutiko maj broliuk,ar nepavydjo dmesio, kaip pavykstailaviruoti tarp abiej mayli poreiki?

I ties labai jaudinausi dl Herkaus reak-

cijos gimus Vincui. Pirmsias dienas Herkusvisikai nekreip dmesio brol. Elgsi taiplyg Vinco nebt. Tai mane labai neramino,taiau madaug po mnesio apsiprato. i-noma, kelet kart buvo taip, kad Herkuimano dmesio prireik btent tada, kai mai-tinau maj ir negaljau skirti dmesio jam.Buvo aar ir Herkaus, ir mano. Bet dabar

jau susitariame: kartais Vincui reikia palaukti,

kartais Herkui.

Ar neapmaudu vyresnliui keliauti darel, kai namie lieka mama subroliuku?

Vincas gim rugpjio pabaigoje, oHerkus nuo rugsjo pradjo eiti darel.inoma, jaudinausi, ar nebus per daugstreso vaikui. Mums pasisek, kad Herkausaukltojos labai geros, padjo jam lengviauadaptuotis darelyje. Aar buvo tik pirmjsavait, o dabar labai noriai eina darel,net sunku namo prisivilioti! Namie mumsdarelyje imoktas daineles dainuoja, okaaniuk ok.

Kaip susiklost kdikio dienotvark,ar daug pastang reikia j nuraminti,umigdyti, gal turi sav metod?

Vincas labai ramus kdikis. Maitina-mas krtimi visada nurimsta. Bet to, Vincaspripasta iulptuk, o Herkus uaugo beiulptuko. I tikro, iulptukas labai labai pa-lengvina vaiko auginim. Visom mamom re-komenduoju!

Vincas visus dienos miegelius miega arbabalkone, arba lauke. Namie niekaip nepa-vyksta umigdyti, o jei ir umiega, tai ilgiau-

siai pusvalandiui. I pradi dlto krimtausi:juk literatroje visi vaik auginimo eksper-

Mam istorijos


7/36

7

tai pataria vaikus migdyti savo lovelje. Betdabar jau nebesijaudinu. Jei Vincui gerai, taigerai ir man.

Kaip lavinate vyresnl. Gal usimimuslankote arba patys namuose mokote?

Kol Herkus njo darel, lankme Yama-hos muzikos mokykll. Dabar darelyjeaukltojos usiima lavinimu Herkus mokosi

daineli, eilratuk, oki, pieia, spalvina,lipdo. Herkus danai diugina savo padary-tais darbeliais tai vjo malnl sumeistrau-

ja, tai gryb i katono ir plastilino, tai vakidnulipdo. Jei Herkus nelankyt darelio, tikraitiek skirti laiko lavinimui negaliau. Juk irmaasis dmesio reikalauja kuo toliau, tuodaugiau, taip pat nam ruoa reikia usiimti.

Kaip rpinats, kad maylis nesirgtperalimo ligomis, ar geriate vitaminus?

Herkus per dvejus su puse met tik porkart sirgo peralimo ligomis. Labai vyliau-si, kad pradjus lankyti darel Herkus bus it ret vaik, kurie nepradeda sirgti, taiaususirgo prajus savaitei nuo pirmj diendarelyje. Teko jau ir pirm kart duoti

jam antibiotik. Per tris darelio lankymo

mnesius iuo metu serga jau trei kart...

Herkus geria uv taukus. Taip pati ryto ir grus i darelio profilaktikainuo vairi peralimo lig duodame

jam homeopatini vaistuk Influcido.

Ar randi laiko sau, kaip pailsi nuo

kasdieni nam rpesi rutinos...iuo metu visai nerandu laiko sau...Taiau nuo sausio, kai maajam jau busketuri mnesiai, noriau pradti spor-tuoti. Gyvename prie pat miko, todlsu draugmis galvojame imgintiiaurietik vaikiojim.

Kalbjosi Ieva Grabauskien

Nuotrauk autor -Jrat Ramanauskait

Mam istorijos


8/36

8

Iauginti vaik be sezonini lig praktikainemanoma, bet verta pasistengti, kad ma-ylis sirgt kiek manoma reiau. iema tikrasibandymas tvams: vaiko tyko vairios per-

alimo ligos ir virusai. J yra lauke, darelyje, namus j gali parneti mama, ttis, vyresnisbroliukas arba sesut.

Bet tai nra prieastis, dl kurios altuojumet periodu reikt kuo maiau bti lauke.iem vaikui taip pat reikalingas grynas orasir naudingi aidimai bei pasivaikiojimailauke. Tik reikia pasirpinti tinkama maylioapranga: jis neturi nei sualti, nei perkaisti. Ge-riausi lengvai nurengiami drabuliai: preky-

bos centre ar kitoje patalpoje maylis neturtvilkti lauko drabui. Vaikas greiiau susirgsperalimo liga, jeigu suals ir sulaps jo kojyts.

Vaikai perla daug greiiau u suaugu-siuosius, nes j imunitetas silpnesnis. Kuomaesnis vaikas, tuo silpnesn imunin siste-ma. Vaiko imunin sistema visikai susifor-muoja tik per kelet met. Palankesn viru-sams ir maylio anatomija. Vaiko nosyt maa,siauras perjimas nuo jos iki rykls. Todl net irnedaug paburkus gleivinei, kvpavimo takaiublokuojami.

Vaikas suserga netiktai ir tai gali atsitiktibet kuriuo paros metu, todl verta pasiruoti.iemos sezonui reikt pasirpinti specialiavaistinle vaikui, kurioje bt preparatai nuoslogos, temperatros, gerkls skausmo, taippat peralimo lig profilaktikos priemons.

Nosytei, gerklytei ir ausytmsSloga vienas peralimo poymi. Vaikui

sunku kvpuoti, jis iaudi, nosyt kutena irperti, aaroja akyts, gali pakilti temperatra.Slog pasigavusiam mayliui prireiks nosiesgleivins patinim mainani bei usikim-usios nosyts kvpavim lengvinani laiu-k. Taip pat pravers tirpalai nosyts ertmeiplauti. Sloguojaniam vaikui duokite daug iltskysi, arbat.

Gerkls udegimui gydyti prireiks vaikikopurkiklio arba iulpiam pastili. Maylis ne-

gali paaikinti, k jam skauda: galima tartigerkls udegim, jeigu vaikas verkia ry-

damas maist arba seiles. Sergant vaik gir-

dykite iltais velniais grimais. Jeigu vaikuiskauda gerkl, paraudusios ir apna nustostonzils, temperatra pakyla daugiau kaip iki38 laipsni, kvieskite gydytoj.

Prie i peralimo negalavim mayliamsdanai prisideda ir aus udegimas, todliemos vaistinlje reikia turti ir ausyiskausm bei udegim slopinani laiuk.Aus udegimu sergantis vaikas tampa nera-mus, verkia, ypa j dirgina mamos prisilieti-

mas prie ausyts. Paprastai pakyla tempera-tra. Vaik btinai turi apirti gydytojas.Jeigu jam vidurins ausies udegimas, reika-lingas skubus gydymas (gydytojas gali skirtiantibiotikus), nes antraip gali prisidti rimtoskomplikacijos. Serganio maylio ausyts turibti sausos, jo negalima maudyti.

LaringitasTai mi infekcin liga, gerkl udegimas. Pa-

prastai kyla sausas lojim panaus kosulys,ukimsta balsas, padidja temperatra ir vai-kui sunku kvpuoti. Kvpavim ar priepuolvaikui gali palengvinti gar inhaliacijos. Taigi,vaistinlje turkite joms reikaling vaistuk.inoma, tai tik pirmoji pagalba, o gydym turiskirti gydytojas.

BronchitasVaiko kvpavimo organai nra pakankamai

tobuli, todl virutini kvpavimo tak in-fekcija gali sukelti bronch udegim. Vaikas

Vaiko iemos vaisnl

iemos ligos


9/36

TRAVISILmt (apelsin, citrin, medaus,aviei, juodj serbent) skoniopastils gerklei

Net 15 augalini sudedamj mediag!

Pakuotje 16 pastili.

Maisto papildasSudtis: cukrus, gliukozs sirupas, ilgj

pipir vaisi ekstraktas, juodj pipirvaisi ekstraktas, didiosios alpinijos ak-nies ekstraktas, vaistinio abro skl eks-traktas, paprastojo pankolio vaisi eks-traktas, tanidins akacijos ievs ekstrak-tas, agrastinio lapainio vaisi ekstrak-tas, daini ciberoli akniastiebi eks-traktas, tikrojo imbiero aknies ekstrak-tas, pusdykuminio saldymedio ekstrak-tas, siauralapio baziliko ekstraktas, plau-kuotojo virklio vaisi ekstraktas, karpo-tojo virklio vaisi ekstraktas, rieutins

justicijos lap ekstraktas, mentolis, mt

(arba apelsin, arba citrin, arba medaus,arba aviei, arba juodj serbent) kva-pioji mediaga.Vartojimas: vaikams nuo 2 met am-iaus suiulpti po 1-2 pastiles tris kartusper dien, suaugusiesiems suiulpti po 2-3pastiles tris kartus per dien.

Atstovas Lietuvoje: SIA Meda Pharma

Tel. +370 37 33 05 09

Lainti aus 34 kartus perdien po 34 laus.

Otinum sudtyje yra cholino salicilato. 1 g preparato yra 200 mg cholino salicilato (Cholinisalicylas).Pagalbins mediagos yra glicerolis, 96 % etanolis, chlorbutanolis, igrynintasis vanduo.

Otinum vartojamas: Esant miam iorins, vidurins ausies ar bgnelio udegimui Sukietjusiems sieros kamiams suminktinti, prie alinant juos i i orins ausies landos.

Dozavimas:Sergant miniu iorins, vidurins ausies ar bgnelioudegimu:

34 preparato laai lainami iorin ausies land 34kartus per dien.Prie sieros kamio alinimo procedr:34 preparato laai lainami iorin ausies land 2kartus per dien 4 dienas.Laus reikia lainti ant ono guliniam pacientui.lainus preparato, mogus turi kelias minutes ramiaipagulti.

Speciali atsargumo priemoni reikia:Jaunesniems kaip 1 met vaikams preparato gali btiskiriama tik gydytojui priirint.

Kontraindikacijos:Padidjs jautrumas vaistui; bgnelio perforacija.

Otinum gerai toleruojamas preparatas.

Kartais gali parausti ir nieti ausies oda (alerginreakcija). Pacientams, kuri prakiurs ausies bgnelis,vaist vartojimo laikotarpiu gali sutrikti klausa.

Praome dmiai perskaityti pakuots lapel ir vaistusvartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado

alutinis poveikis, dl tolesnio vaist vartojimo btinapasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Sudtyje nra spirito, konservant,

todl tinka net ir maiems vaikams.

APROTUSINAS

natralimediagsirupasatsikosjimuipalengvinti.

Propolio ir iobre-lio ekstraktai, me-dus ir vitaminas Cyra nepakeiiamospriemons pera-

lus ir kosint. Propo-lis pasiymi prie-virusiniu ir prie-bakteriniu povei-

kiu, o derinyje su medumi palengvinakosul, aprpina biologikai aktyviomismediagomis, stiprinaniomis vis orga-nizm. iobrelio ekstraktas skystinaskreplius, lengvina atsikosjim, rami-

na ir maina kosulio priepuolius, veikiaantiseptikai. Vitaminas C - vienas isvarbiausi vitamin antioksidant, pa-laikani imuniteto funkcijas. is sirupaspadeda esant ir miam, ir ltiniam ko-suliui.


10/36

1010 iemos ligos

atsikosja skrepliais, gali prisidti voktimasir dusulys. Vaistinlje turkite garstyi la-peli: kosiniam vaikui kompresai atpalaiduoskvpavimo takus ir ivalys gleives. Prisimin-kite, jeigu kosulys vilpiamas, vaikas stipriaikariuoja, ant krtins dti kompres ne-galima. Bronchito poymiams palengvinti pri-

reiks atsikosjim lengvinani bei skrepliusskystinani vaist.

KariavimuiPersialdiusiam mayliui gali staiga pakiltitemperatra. Atsiminkite, kad kariavimas apsaugin organizmo reakcija. Esant maesneinegu 38,5 laispni temperatrai (iskyrus at-vejus, kai vaikui yra buv traukuli), pakankaliaudik priemoni. Pavyzdiui, liepiedi,

aviei ar kitos arbatls su medumi. Susido-roti su auktesne kaip 38,5 laipsni tempera-tra prireiks kariavim mainani ir ude-gim slopinani specialiai vaikams skirtvaistuk. Vaikams labiausiai tinka paracetamo-lis. Vaikui reikia daug gerti: duokite jampraskiest viei suli, vaistaoli arbat,kompot. Jei kno temperatra pakyla per 40laipsni, o oda vsi, skubiai kvieskite gydytoj.

Jeigu temperatra tsiasi tris paras, reikia

btinai kreiptis gydytoj, gali prireikti ir gy-dymo antibiotikais, kuriuos, inoma, gali skirtitik gydytojas. Todl vaiko iemos vaistinljegali praversti ir probiotikai, kuriuos btina gertivartojant antibiotikus.

Nuo gripoGripas ir virutini kvpavimo tak susirgimai tai virusins infekcijos. Pagrindiniai i ligpoymiai: kariavimas, snari skausmas, ko-

sulys, silpnumas. Vaiko vaistinlje esantysvaistukai nuo kariavimo gripo neigydys, nesjie nenaikina viruso, o tik palengvina peralimopoymius.

Todl ikvieskite gydytoj, nes tik spe-cialistas nustatys lig ir patars, kaip j gydyti.Nepirkite savarankikai antibiotik, nes parink-ti tinkamus gali tik gydytojas ir neduokitevaikui anksiau jam irayt i vaist, nes jiegaljo bti skirti kitos ligos gydymui.

RotavirusasRotavirusas vienas i daniausi virus, ku-

riuo usikreia kdikiai ir mai vaikai. is viru-sas sukelia viduriavim, vmim ir kariavim.Juo usikreiama per nevarias rankas, ser-ganio mogaus daiktus. Kdikiams ir vaikamsreikia duoti kuo daugiau skysi, nes vemiantir viduriuojant organizmas praranda daug van-dens. iemos vaistinlje pravers specials

vaistukai nuo viduriavimo.

Odels apsaugaiNuo sniego, alio ir vjo jautri vaiko odel galiparausti, erpetoti ir pertti. Todl iem vaikoodel svarbu apsaugoti. Prie ileisdami laukmayl, jo veiduk patepkite specialiu vaikikuapsauginiu kremuku. Lpytes nuo skilinjimoapsaugokite specialiu balzamu.

Stipriname imunitetI anksto reikt pasirpinti vaiko imunitetu.Stiprus imunitetas pads ivengti daugelioiemos lig arba greiiau su jomis susidoroti.Todl vaiko iemos vaistinlje turt btivitamin ir mineral kompleksas, kuriuo pa-pildysite vaiko mityb, kad jis gaut kuovairesni nauding mediag. Duokite vai-kui vitamino C, kurio yra kivio vaisiuose, apel-sinuose, citrinose, eivamedio ir altalanki

uogose. Nealergikam vaikui galima pasir-pinti ramunli, alavij, jonaoli, iobreli,eiuols ir raudonli vaistaolmis.

Rekomenduojama vartoti greipfrut sklekstrakt, kuris yra puikus antioksidantas irpuiki priemon esant peralimui, burnos arrykls infekcijoms. Jame esani vitamino Cbei bioflavonoid dka greipfrut skl ekst-raktas yra vienas stipriausi gamtos antiok-sidant.

Imunitetui stiprinti ir patalp dezinfekcijaipuikiai tinka eukalipt, iobreli bei kadagialiej aromaterapija.

iem sunku ivengti peralimo lig, ypavaikui, bet nuolat rpinantis visaverte ma-ylio mityba, fiziniu aktyvumu, tinkama higie-na, apranga, imuniteto stiprinimu vaikas sirgsreiau. Turdami iemos sezonui pritaikytnam vaistinl, staiga sunegalavusiam vaikuigalsite i karto suteikti pagalb, kol pasieksite

gydytoj. Pareng Undin Gil


11/36

11


12/36

12

Bronchito poymiaiBronch gleivin paburksta, padaugja glei-vi, gali spazmuoti bronch sieneli raume-nys. Gleivs kaupiasi vaiko kvpavimo takuoseir sukelia kankinam saus kosul, vaikui sunkukvpuoti. Ligos pradia panai peralimo ne-galavimus. Atsiranda sloga, vaikas kariuoja,skauda rykl. mus bronchitas sukelia i pra-

di saus kosul. Po keli dien kosulys pasi-daro drgnas ir vaikas atkosja gleivingusskreplius. Maylis jauiasi silpnas ir vangus.

Jeigu bronch gleivin labai paburkusi, jsieneli raumenys spazmuoja ir susidaro dauggleivi, kosulys tampa vokiamas, dusina irgali usikimti kvpavimo takai. Toks bronchi-tas vadinamas obstrukciniu.

Esant miam bronchitui vaikams iki vie-neri met gali labai pakilti kno temperatra,

bet daniausiai ji tebna kiek auktesn uprastin. Sunkesn i liga silpnesniems vai-kams ir turintiems kvpavimo tak vystymosisutrikim. Jiems gali isivystyti ltinis bronchi-tas, kuris lyds vis gyvenim.

Pavojingiausia bronchito ris bronchio-litas smulkij kvpavimo tak (bronchioli)udegimas. Jis sukelia kvpavimo sutrikimusbei deguonies trkum. Pgrindiniai ios li-gos poymiai: sunkus dusulys, padanjskvpavimas, traukti tarponkauliniai tarpai,

pamlynavs veidas. Pastebjus iuos poy-mius reikia skubiai kviesti greitj pagalb.

Tinkamai gydomas mus bronchitas vi-sikai praeina per 1-2 savaites. inoma, gydy-m turi skirti vaik gydantis pediatras. musbronchitas gali usitsti ir komplikuotis plau-i udegimu.

Bronchito gydymasPagrindins bronchito gydymo uduotys: su-sidoroti su j suklusia infekcija, kvpavimo

tak patinimu, paalinti gleivingus skreplius ikvpavimo tak, susilpninti saus kosul.

Svarbu serganiam vaikui duoti pakanka-

mai skysi. Jie skystina gleives, todl joslengviau paalinamos. Tinka ilta arbata su cit-rina, aviei uogiene ar medumi, vitienos sul-tinys. Naudingos kartos koj vonios priemieg. Galite dti garstyi kompresus antkrtins ir nugaros.

Ligoniuko bkl greitai palengvinsite inha-liacijomis. Atsiradus pirmiesiems peralimo li-

g poymiams, verta i karto imtis io gydy-mo bdo. Ypa pravers inhaliatorius danaikvpavimo tak ligomis serganiam vaikui.Inhaliatoriuje vaistins mediagos susmulkina-mos iki mayi laeli ir ligoniukas kvpuojaaerozolio pavidalo vaistais prisodrintu oru.Vaistai tiesiogiai patenka kvpavimo takgleivin ir pasklinda visame jos paviriuje. Todl

jie veikia greitai. Vaistukai pasiekia smulkiau-sius bronchus, todl inhaliacijos puikiai tinka

apatini kvpavimo tak infekcijoms gydyti.Tai puiki priemon suaugusiajam ir vai-kui nuo bronchito, laringito, astmos bei kitperalimo lig. Inhaliacija padeda paalintigleives i kvpavimo tak. Pakvpavus inha-liatoriumi, greitai sumaja bronch gleivinsdirglumas, suvelnja sergant vaik varginan-tis kosulys, palengvja kvpavimas.

Inhaliacijas galima atlikti ir lovoje guliniamvaikui, ir ant rank laikomam kdikiui. Ligoniu-kui atsipalaidavus, vaistai daug geriau pasisa-

vinami ir beveik nepatenka krauj.Naudojant elektrin aerozolinOmronin-

haliatori, nereikia daninti kvpavimo ir dide-lis vaist kiekis greitai purkiamas priepuo-lio metu. Inhaliatoriai vienintel priemon,padedanti vaistinei mediagai pasiekti alveo-les, vienintelis aerozolins terapijos metodas,tinkantis vaikams iki penkeri met. Omroninhaliatoriai turi V.V.T. (virtuali votuv tech-nologija) inhaliacijos komplekt, kuris atsiveria

ir usidaro pagal kvpavimo ritm. Tai sumainavaist nuostolius ikvpimo metu ir padidina jpasisavinim kvepiant.

Dalia Petrulyt

Lengvas maylio kvpavimas

iemos ligos

Net tinkamai gydomas paprasiausias peralimas vaikui gali komplikuotis bronchitu. Bronchitas viena labiausiai paplitusi vaik apatini kvpavimo tak lig. Tai mus bronch gleivinsudegimas. Pagrindiniai jo sukljai virusai (adenovirusai, gripo, rinovirusai), reiau bakterijos(daniausiai mikoplazmos ir chlamidijos). Bronchus gali paeisti ir kokliuo bakterijos.Palankios slygos bronchitui iem: jam patinka drgm, altis, nosiarykls infekcijos, juo greiiaususirgs kvpuojantis cigarei dmais vaikas. Bronchitas tyko ten, kur bna daugiau moni: vaikas

virus gali pasigauti darelyje, kieme arba drauge su tvais vaiktindamas prekybos centre. Ligperduoda kosintis ir iaudintis vaikas arba suaugusysis per or ir per virusais utertas rankas.


13/36

Galingaskompresorius

Maasgarsas

irlengvassvoris

Prisijunkite prie efektyvios

inhaliacins terapijos su

unikalia V.V.T. - technologija!

Danas kosulys, voktimas, dusulys, krtins skausmas, laringitas,astma ar ties iog peralote...

Omron inhaliatoriai CompAIR pads suvelninti iuos simptomus.Js visada tursite teising pasirinkim.

www.ringitas.lt

Kvpuoklengvai!

CompAIRTM

NE-C28

NE-C28-E

V.V.T.technologijaCompAIR

TM

NE-C801

NE-C801S-E

V.V.T. technologijaMicroAIRTM

NE-U22-E

Tinklelin technologija

Dl naujos V.V.T. Virtuali votuvtechnologijos vaistai iskaidomi maas da leles, kurios patenka reikiam kvpavimo tak viet. Dalelsdidesns nei 5 m pasiekia tik burnos,gerkls ir nosies ertmes. Maesns nei5 m dalels, gali pasiekti apatiniuskvpavimo takus. Jos yra btinosgydant bronch ir plaui ligas.

Neiojamas

irpraktikaibegarsis

PM

9330106/2011

Tik vaistinse

MA KAIN VAISTIN


14/36

14

Ramiam pilveliui

Bakterij karasmogaus organizme yra daugiau kaip 500ri bakterij. Dalis j gali sukelti vairiasligas, kitos gerosios saugo nuo infekcij.Naudingiausios bifido ir lakto bakterijos.

Dauguma arnyno bakterij yra naudin-gos, taiau pakeitus mityb, viduriuojant, ser-gant virkinamojo trakto ligomis, mikroflorospusiausvyra gali bti paeista.

Disbakterioz arnyno mikrofloros sutri-kimas, kai sumaja naudingj bakterijkiekis ir pagausja kenksming patogeninibakterij.

Vaisiaus arnynas yra sterilus. Gimus vaikuipirmosios bakterijos, taip pat ir lakto bakteri-jos, arnyn ir kitus organus patenka per ma-mos gimdymo takus ir storj arnyn, o pomnesio kdikio arnyne atsiranda bifidobakterijos. Jos drauge sudaro nuo 90 iki 95procent arnyno mikrofloros. ios bakterijossaugo nuo kenksming mikrob, patenkani organizm su oru, maistu ir vandeniu.

Gerj bakterij nauda

Gerosios bakterijos skatina vitamino K ga-myb, padeda gerai sisavinti maist ir stip-rinti imunitet. Vaiko organizmui visi iemikrobai yra gyvybikai reikalingi. Jie yra

barjeras, neleidiantis kenksmingoms bak-terijoms siskverbti organizmo vid beistabdo j augim, netgi iskiria ypatin-

gas, jas naikinanias mediagas. ios bak-terijos stimuliuoja imunitet ir yra tarsinatrali apsauga nuo infekcini susirgim.Jos padeda suvirkinti tuos maisto kompo-nentus, kuri negali suvirkinti fermentai,neutralizuoja toksikas mediagas, be to sintezuoja daug nepakeiiam amino rgiir praktikai visus vitaminus.

Sveika arnyno mikroflora neleidia vys-

tytis arnyno infekcijoms; daugintis dujasgaminanioms bakterijoms; palengvina ke-pen darb; saugo nuo maisto alergij.

Be naudingos mikrofloros arnynas negalisisavinti geleies, kalcio, taip pat vitaminD, K ir visos vitamino B grups. Todl netidealiai maitinamas sergantis vaikas negalii maisto gauti vis jo vystymuisi reikalingmediag. Kai arnynas negali kokybikai at-likti funkcij, susilpnja organizmo gebjimas

reaguoti neigiamus iors ir vidaus veiks-nius, pavyzdiui kovoti su ukreiam ligsukljais.

Kodl pritrksta gerj bakterij?

Naujagimi susirgimui disbakterioze turitakos ekologins aplinkos pablogjimas, tai,kad naujagimiai per anksti pradedami mai-tinti dirbtiniais miinliais, taip pat antibiotikvartojimas ntumo metu bei ntumo pa-

tologijos.Disbakterioz gali isivystyti, jeigu nau-jagimio organizme trksta bent vienos i

K tik i gimdymo nam atkeliavs namokdikis sveikas, linksmas ir inoma patsgraiausias pasaulyje. Pirmosiomis dienomisnamuose jis tylus ir ramus, saldiai miega,

o nubuds mielai geria pienuk. Bet staigamaylis pradeda blakytis, pasidaro irzlus, imaviduriuoti. Isausja, erpetoja ir parausta joodel. Ir pienuk geria nenoriai, net visikai

jo atsisako. Sulenkia kojytes, verkia palietusjo pilvuk. Tokiu atveju galima tarti, kad Jsmayliui arnyno disbakterioz, kuri labiausiaikankina naujagimius ir pagjusius mayliusiki trej metuk.

Vaikas negaluoja


15/36

151515

naudingj bakterij ri. Kada ,,ken-kjai laimi, organizme gali prasidtiudegimas, puola peralimo ligos,besitsianios alergins reakcijos, ar-nyno ir kepen funkcijos sutrikimai, taippat kdiki odos udegimai. Ilgainiuigali isivystyti ir ltins ligos gastritas,

bronchin astma.Disbakteriozs gydymas tai nor-malios arnyno mikrofloros atkrimas.Skiriama organizmui nauding bak-terij, vadinamj probiotik. Svei-kam vaikeliui probiotikus verta duotisiekiant ivengti lig. Ligoniukui reikialaikytis dar ir dietos, valgyti naudingbakterij augim skatinanius produk-tus (jogurtus, rgtaus pieno produk-

tus). Sunegalavus vaik maitinti sten-kits ekologikai variais maisto pro-duktais, kasdien duokite kuo vairesniovieio maisto. Reikt atsisakyti pramo-niniu bdu pagamint ilgai galiojanimaisto produkt ir patiekal.

Kaip atpainti disbakterioz?

Pagrindiniai io negalavimo poymiai:

Viduriavimas besikaitaliojantis su nor-

maliu pasitutinimu, kartais ir su vi-duri ukietjimais.

Puia pilvuk (meteorizmas).

Danas pilvuko gurgjimas ir pavalgiusatsirandantis arba sustiprjantis skaus-mas. Todl kdikis arba maas vaikasverkia, tampa neramus ir dirglus.

Maylis iblyks, tutinasi blizganio-mis imatomis.

Susilpnja vaiko imunitetas ir jis daniauserga peralimo ligomis.

Jei kdikis ar maas vaikas viduriuo-ja, vemia ir/arba pradjo psti pilvuk,nedelsiant kreipkits gydytoj, nes iepoymiai bdingi daugeliui lig. Tik gydy-tojas gali jas nustatyti ir suteikti reikiampagalb.

Pareng sveikos gyvensenos specialistIeva Grabauskien


16/36

16

Kodl vaikui atsiranda atopinisdermatitasParaudo vaiko andukai, jis kasosi kojytes, ran-kytes, upakaliuk susidrte su atopiniu der-matitu. io alerginio odos udegimo poymiai:paraudusi, sausa ir pleiskanojanti odel, rau-don takeli ir dmeli brimas, nieulys,trkiai ir opels. Nietinias vietas kdikis grei-tai nusikaso, todl od patenka infekcija, joje

atsiranda lapiuojani aeli. Maylis tampairzlus ir neramus.

Viena atopinio dermatito prieasi k-dikio permaitinimas. Kdikio virkinimo siste-ma negali susidoroti su gausiu maisto kiekiu.indomo kdikio alergij gali sukelti mamosmaistas. indanti mama neturt valgyti daugpieno produkt, kiauini, rieut, kviei pa-tiekal, medaus, uv, gryb, konservuot pro-dukt, vaisi, okolado, gerti kakavos, grim,

kuri sudt eina daikliai ir skonio stiprikliai.Papildomai maitinamam kdikiui nedera i kar-to duoti daug nauj patiekal. Netinkama mi-tyba gali sukelti viduri ukietjimus, kurie taippat gali tapti brim prieastimi.

Kita atopinio dermatito prieastis kon-taktin. Maylio odel gali sudirginti skalbiklimediagos. Jeigu ibr visur, iskyrus, pavyz-diui, sauskelni apsaugot upakaliuk, bri-m prieastis kontaktin alergija.

Atopiniu dermatitu vaikas gali susirgti prisi-

kvpavs, pavyzdiui, oro gaiviklio aromatoarba cheminio valiklio, kuriuo varinate namus,kit stipraus kvapo preparat, nam dulki,aerozolio nuo vabzdi, akavariumo uvyimaisto, nam gyvnli plauk.

K turt inoti tvaiJeigu vaik ibr, prisiminkite, k jis valg pas-tarj par: galbt pavyks nustatyti alergen.

Kai odels udegimo prieastis aiki, beliekalaikytis maitinimo ir prieiros taisykli.

Taigi, jeigu brimo kaltininkas maistas, mai-tinkite vaik paprastu maistu ir neduokite jamalergij sukeliani produkt: egzotini vaisi

ir darovi, citrusini, braki, okolado. Jokiubdu nepermaitinkite vaiko. Nesigundykite gra-ios ivaizdos obuoliais ir kitais vaisiais bei dar-ovmis, nes j kokyb ir ekologikumas paau-koti ioriniam patrauklumui.

Kontaktiniu dermatitu sergant vaik renkitetik natralaus ir minkto audinio drabuliais,pavyzdiui, medvilns (netinka vilna). Vaiko dra-bulius ir patalyn skalbkite specialiu vaikiku

skalbikliu, muilu arba skalbimo rieutais. Juosenra alergij galini sukelti mediag. Chloras irkitos kenksmingos mediagos igaruoja auktojetemperatroje. Todl alergiko vaiko drabuliuslyginkite. Prie aprengdami vaik nauju drabu-liu, btinai j iskalbkite ir ilyginkite.

Danai plaukite kambarius grind luota arbavalykite vanden dulkes susiurbianiu siurbliu,taip pat valykite baldus ir kilimus. Maiausiaikart per tris mnesius skalbkite uuolaidas.Geriausia, kad jos bt medvilnins. Idealiai va-rs turi bti ir alergiko vaiko aislai. Pirkite jamtik saugius, ekologikus patikimo gamintojoaislus.

Vaiko plauiai filtruoja alergenus, o jiemspadeda varus drgnas oras ir vaiktinjimaslauke.

Alergij gali sukelti vaistai ( taip pat ir augali-niai). Prie duodami vaikui vaistus, atidiai per-skaitykite instrukcij. Geriausia, jeigu vaistus skirsgydytojas.

Atopinio dermatito paeistos odelsprieiraAtopiniu dermatitu serganio maylio odele rei-kia ypatingai rpintis. Alergij vaikui gali sukeltivairs muilai, daikliai ir aromatins mediagos,kuri gali bti kosmetikoje. Todl pirkdami kremar prausikl vaikui atidiai skaitykite etiketes.

Ibertai odelei priirti tinka kremai, kurisudtyje yra cinko. Cinko oksidas puikus anti-septikas, jis gydo ir ramina paeist od. Sudir-

gusios vaiko odels netrinkite kempine, praus-kite velniu vaikiku muiliuku arba prausikliu, pa-vyzdiui, Uriage Cu-Zn valomuoju geliu. Po

Kaip pad dermatu serganiam mayliuialia daugybs kdikio auginimo rpestli, ugriuvusi jaun mam prisideda dar ir odelsproblemos. Kdikio odel labai jautri jau vien todl, kad ji keliasdeimt kart plonesn usuaugusij. Kai kuri kdiki oda sausa nuo pat gimimo, ji gali greitai isausti dl netinkamomaitinimo ir prieiros. Todl populiari kdikysts probleml odos udegimas (dermatitas)gali uklupti mayl jau pirmaisiais gyvenimo mnesiais. Dermatitais serga alergik tv vaikai,

turi takos ntumo metu persirgtos infekcins ligos bei bsimos mamos vartoti vaistai.

Vaikas negaluoja


17/36

maudyni nusausinkite vaik velniu rankluos-iu ir patepkite odel specialiu maitinamuoju kre-mu, pavyzdiui, Uriage Cu-Zn. Vaiko odel tep-kite 34 kartus per dien, palaukite, kol kremasgerai sigers, tuomet aprenkite vaik.

Vsus ir varus vanduo valo ir drkina odel.Todl kasdien maudykite vaik kokybikame: fil-truotame arba virintame vandenyje. Galite pridti

vairi oli bero lap tinktros, ugniaols,uolo ievs, nuoviro.Palanki terp alergijai perkaits organizmas,

o trkstant skysi maiau alergen paalinamasu lapimu. Todl kuo daugiau vaikas prakaituo-

ja, tuo stipresni dermatito poymiai. Renkite vai-k lengvai. Kad odel neust, pamirkite neper-lampamus vystyklus, klijuot ir polietileno plvel.

Svarbu, kad vaikas nesikasyt. Trumpai ap-kirpkite jo naguius ir valykite juos kelis kartus perdien. Kad kdikis netrint skruostuk pagalv,po galvute patieskite ivirint ir kartu lygintuvuilygint vystykl.

Atopinis dermatitas ltinis negalavimas,kurio poymiai sustiprja paatrjimo metu. Juoneusikreiama nuo kito mogaus. Daniausiai isodos udegimas iaikja pirmaisiais penkeriaisgyvenimo metais.

Uriage Cu-Zn kremas veidui ir knui 40 mlAtopikai, linkusiai sudirgimus odai

Stabdo bakterij dauginimsi Maina udegim Vario (Cu) ir Cinko (Zn) derinys padeda atstatyti

odos barjerines funkcijasNaudokite esant atopiniam dermatitui, iritaciniamdermatitui, perioraliniam dermatitui, seborjiniamdermatitui, vystykl dermatitui.Tinka vaikams ir suaugusiems. Veidui ir knui. Beparaben, kvapikli, daikli.

Uriage Cu-Zn valomasis gelis 200 mlFiziologinio pH gelis valo, ramina irdezinfekuoja

Sinergikas vario (Cu) ir cinko (Zn) poveikis neleidiaplisti bakterijoms, saugo odos hidrolipidin plvel.

Naudokite sudirgimus ir infekcij linkusiai odaiprausti, esant atopiniam dermatitui.

Tinka kdikiams, vaikams ir suaugusiems. Be pa-

raben, arm, kvapikli.

Sudirgusiai maylio odelei Uriage Cu-Zn

AKCIJA!Gruodio mnes Cu-Zn kremo ir

valomojo gelio galite sigyti 20%pigiau


18/36

18

Kas yra fermentai?Fermentai (enzimai) yra baltym molekuls,kurios dalyvauja visuose mogaus organizmobiocheminiuose procesuose.

Fermentai sujungia gyvybikai svarbius vi-taminus bei mineralus su lstele. Jie padedaatkurti lsteles ir paalinti nereikalingus me-tabolinius produktus. Fermentai taip pat at-lieka svarb vaidmen pasisavinant maist.Pavyzdiui, be ferment organizmas negalipasisavinti su maistu gaunam daugumosvitamin, mineral bei mikroelement. Beto, vairs fermentai yra btini kasdieniamms maistui suskaidyti. Visos hormoninsorganizmo funkcij reguliacijos priklauso nuoferment ir tikslaus j veikimo. Ferment pusiausvyra gali sutrikti vykstantorganizmo bei hormon pokyiams ntumometu. Ypa svarbs ie fermentai vaikams,

kuri imunin sistema yra daug silpnesnnegu suaugusij. Auganio maylio orga-nizmui svarbu gauti pakankamai mediag,reikaling jo vystymuisi, nerv sistemos for-mavimuisi. Gerai pasisavinamos maisto me-diagos padeda ivengti daugelio sveikatossutrikim bei vairi lig.

Kodl reikaling ferment negaunamesu maistu?

Kad ir tinkamai besimaitinanti mama nebti-nai gauna pakankamai gyvybikai svarbi me-

diag. Taip pat nors ir vair bei sveik mais-t ji gamina mayliui, jam gali neutektinaudingj mediag. Tai priklauso nuomaisto kokybs ir organizmo gebjimo j ap-doroti bei pasiimti reikiamas mediagas. Tamreikia vairiausi ferment. Ms maistas nra kokybikas: paprastainuimamas nesubrends derlius, kuris sterili-zuojamas, ildomas, konservuojamas, ilg lai-k laikomas. Dl to vaisiai ir darovs praran-

da nepaprastai didel kiek organizmui btinferment, vitamin ir mineralini mediag.Be to, vaisi ir darovi auginimui naudojamipesticidai bei sintetins chemins tros. Tai-gi, jau dirvoemyje bei dygstaniuose mais-tinguosiuose augaluose susiformuoja trapiosekosistemos disbalansas. Todl tokie maistoproduktai tik numalina alk ir suteikia orga-nizmo lstelms itin menk biologin vert.

Kai ferment pritrksta!Pirmieji signalai, kad trksta ferment blo-ga savijauta, susilpnjusi imunin sistema,nuovargis, kraujotakos sutrikimai, skausmai,pykinimas arba virkinimo sutrikimai bei neri-mas. Deja, juos pajuntame tik po kurio laiko,nes ferment stygius ilgai nepastebimas.

Ferment stygius susilpnina arnyno, atlie-kanio begal uduoi, funkcijas, toksin

paalinim, ltina mediag apykait bei silp-nina imunin sistem.

Ferment svarba mao ir dideliomogaus sveikatai

Bkime sveiki

Sveikata prasideda nuo maisto, o vaiko sveikata, jo vystymasis, imunitetas priklauso ne tik nuodabartinio maisto, bet ir nuo mamos mitybos ntumo metu. Sveikos mamos pilvelyje augan-

tis kdikis turi geresnes galimybes priaugti svorio, spariau vystosi jo smegenys bei sumajagimusio kdikio lig rizika. Netinkamai besimaitinanioms niosioms gresia maakraujyst,jos greiiau pavargsta, prastesn j emocin bkl, daniau vargina pykinimas, viduriukietjimas ir kiti nemalons poymiai. Gaunanti pakankamai vairaus maisto, kuriamegausu ferment (jie ypa svarbs organizmui ntumo metu), moteris ne tik gimdo sveikus vai-kus, bet ir greiiau atsistato po gimdymo. Ferment svarba labai didel, nes tik j pagalbavisos reikalingos mediagos pasiekia lstel. Nuo gimimo tinkamai maitinamas vaikas, kuriomaiste netrksta ferment, gerai auga, energingas ir atsparesnis ligoms.


19/36

191919

Vokietijoje pagamintas ferment grimasRegulat jau dvylika met yra vartotojmgstamas visame pasaulyje. Vaistininkas

bei maisto produkt chemikas Dr. Hansas Ny-dermajeris grim kr daugel met, reng-damas mokslin tiriamj darb. Tai aktyvsfermentai (enzimai) skysta forma. Grimas nor-malizuoja ir reguliuoja natralius mediagapykaitos procesus. Be teigiamo poveikiosveikatai ir imuninei sistemai, jis naudingassergant miomis ir ltinmis ligomis. Grimonauda rodyta klinikiniais tyrimais, atliktaisMiuncheno Technikos Universitete, taip pat

BioTeSys kompanijoje Esslingene, Vokietijoje. Regulat grimas pagamintas pagalunikali kaskadins fermentacijos techno-logij. Jis sudarytas i ekologiniuose kiuoseauginam vaisi, rieut ir darovi, turinididel ferment kiek.

Vienas svarbiausi grimo pranaum ferment vairov. Jame fermentai suskaidyti mikromolekules, todl organizmas juos grei-tai pasisavina ir j pagalba geriau pasisavi-

nami vitaminai, mikroelementai bei mineralai.Regulat grimo gamybos procese susidarodaug mediag, kuri nra prastuose maisto

produktuose. Joms yra priskiriami fermentai,amino rgtys, mums labai naudinga pienorgtis, specialios pieno rgties kultros, ku-rios stiprina imunin sistem ir labai svarbsbioreguliatoriai, kurie vadinami simbiontais. Vartojant grim subalansuojama visamogaus organizmo sistema, bei palaikomasveika organizmo bkl. Ligos atveju kaipgijim skatinanti priemon, nesvarbu koks taibt susirgimas.

KadangiRegulat preparato sudtyje nranei alkoholio, nei cukraus, nei konservant, jgali vartoti ir diabetikai, ir vaikai, ir niosios,kurioms reikia ypa gausaus ferment kiekio. Grim gali skmingai vartoti netole-ruojantys laktozs, nes fermentacijos metulaktoz visikai inyksta, taip pat ir sudtinsdalys netenka alergijos potencialo, todl j galivartoti ir mons netoleruojantys vienos arkitos produkto sudtins dalies.

REGULAT ferment

preparato poveikis:

Regeneruoja fermentsistem mogausorganizme.

Stabdo udegim. alina toksinus. Neutralizuoja rgtis Suteikia gyvybingumo. Pagerina arnyno

mikroflor. Veikia fungicidikai,

antibakterikai.

Fermentinis Regulat grimas maam ir dideliam

Gryna ir nedelsiant gaunama gyvenimo energija!

Bkime sveiki

Daugiau informacijos: tel. 8 693 96948 arba 8 629 68007, www.regulat.lt


20/36

20

Svarbiausias argumentas u ilg indym tai ypatingas, 23 metus po gimdymo vis

dar stiprjantis motinos ir vaiko ryys, kuriovystymsi staigus ir ankstyvas nujunkymasgali labai sutrikdyti. Motina privalo j kom-pensuoti ir stiprinti kitais bdais darbaisir odiais, i lto perimaniais indymopozicijas.

Natraliai nujunkant praveria prin-cipas nesilyk ir neatsisakyk. Tai reikia,kad vaikui leidiama sti, kai jis to prao,

bet nesiloma, jei paprayti umirta.Jeigu kuri dien nerasite laisvo laiko kartupieti, skaityti knygut su paveikslliais arkitaip dalyvauti vaiko veikloje, tuomet pri-imkite j savj. Pavyzdiui, pakvieskite,o daniausiai ir kviesti nereikia tiesiogleiskite dalyvauti kasdienje nam ruooje.Kas mums yra prasta ir nuobodu, trimeiuiar keturmeiui gali pasirodyti nepaprastai

domu. Beje, kaip tik darbas i bedionspadar mog! Taip ir js atala kada nors

itars: A jau didelis, inda tik maiukai.Taigi viskam savo laikas. Ir js, tveliai,dds ir seneliai, nepaiepkite vaiko, kad

jis maiukas induklis, geriau padkite

jam tapti dideliu, patys dalyvaudami tamejo augimo procese. gteljs vaikas priemotinos krties glaudiasi daniausiai nei alkio, o dl nuobodulio ar nuoskaudospajuts vienatv. Nuolat skubanios ir vis knors svarbaus ir rimto veikianios mamos,pagalvokite: gal snus ar dukra jau deimtiskart sitikino, jog praymas sti yra vien-intelis tikrai skmingas bdas laimti js

dmes? Ypa jeigu kaskart girdjo ne,kviesdamas jus, pavyzdiui, kartu paaisti,tai yra padti jam mokytis gyventi kitaip.

Vaikui augant, auga ir jo poreikiai. Ne-sijaudinkite, jei vaiko noras sti tsiasi il-gai. Tikrai rasis kit interes, vystysis naujigabumai, ir indymas darysis vis maiausvarbus. O maylio domjimsi kita veiklagalime skatinti mes patys. Mama, bendrau-

dama su vaiku, taip pat neturt pasilikti tikindymo lygmenyje. Jums irgi teks pamau

Natralus nujunkymas tai siningi mainai

gteljs vaikas prie motinoskrties glaudiasi daniausiaine i alkio, o dl nuobodulio arnuoskaudos pajuts vienatv.Nuolat skubanios ir vis k norssvarbaus ir rimto veikianiosmamos, pagalvokite: gal s-

nus ar dukra jau deimtis kar-t sitikino, jog praymas stiyra vienintelis tikrai skmingasbdas laimti js dmes?

Pataria gydytojas


21/36

212121Pataria gydytojas

nusijunkyti, imokstant vaiko problemasisprsti nebtinai jam duodant krt. Jeivaik mokysite vairios jo amiui tinkamosveiklos ir skatinsite smalsiai domtis aplin-ka ir jos reikiniais, sti jis paprays tik tada,kai jam labai reiks btent to. Beje, aidimir kitokios turiningos veiklos iniciatoriumitikt pabti ne tik mamai, bet ir tveliui,kitiems eimos nariams. Tiesiog nesiningasiekti atpratinti vaik nuo indymo, niekodomaus jam vietoj to nepasilant.

Vaikai, kurie indo po kdikysts, turisavo vystymosi tvarkaraius. Daugelisinda tik kelias minutes prie umigdami ar

pabud. Kai kurie gali praleisti dienas ar netsavaites, nepraydami krties. Kiti nusijun-kantys vaikai atnaujina indim tik stresinivyki metu, pavyzdiui, persikrausiusgyventi kit viet ar eimoje gimus an-tram vaikui. Daugelis motin pastebi, jogindym padaugja vaikui susirgus. Il-giausiai ilieka naktiniai indymai prieumiegant. Bet galbt js keturmeiam

snui ar penkiametei dukrelei tereikia tikusitikrinti, kad js tada bsite alia. Artu-mas tikslas, indymas priemon, kuri ilikusi kaipprotis, vaikui yra svarbiau-siojo mogaus, motinos, d-mesio garantija. Jei tvirtaipaadsite, kad bsite a-lia, kol vaikas umigs, gali

bti, kad jis sutiks indympakeisti kita artum ir nura-minim suteikiania veikla,pavyzdiui, mamos arba t-io prisdimu greta pasek-ti pasak, garsiai paskaitytiknyg, paniniuoti lopin,pakasyti nugaryt...

Nujunkymo pradia, taiyra papildomo tirto maisto

vedimas kdikio diet, kartais bna fizinproblema, o nujunkymo pabaiga visikasindymo ubaigimas gali tapti psicholo-gine dilema. Pasitaiko motin, skubaninujunkyti vaik anksiau, kad paaugsnepadaryt gdos vieumoje. inoma, vai-kas gali paprayti krties ir esant svetimiemsmonms, taiau tai pasitaiko labai retai.Dauguma pagjusi vaik patys nenori,kad svetimi matyt juos indanius, norsnesidrovi savo eimos nari. Didesnis vaikas

jau kantresnis, su juo galima susitarti, kadpalaukt. Be to, indymui galima sugalvotitik artimiausiems monms suprantam

slaptaod.Motin, kuri pasiryo patenkinti vi-sus savo vaiko poreikius ir laukti, kol

jis pats atjunks, gali apimti abejons.Dauguma iandienos moter niekadanemat ir nepatyr natralaus nujunky-mo. Kartais motinos nerimauja, jog in-dymas jau niekada nesibaigs ir vaikaspats neatsisakys to malonumo. Skubti

neverta. Jei, pavyzdiui, bandysite i-mokyti kdik vaikioti ir versite j tai


22/36

22 Pataria gydytojas

daryti anksiau, negu jis bus tam fizikaipasiruos, maylis griuvins, o jei ir pavyks

j idresuoti, silpni koj kaulai gali ikrypti menkas bus diaugsmas irint pasek-mes. Taip ir su maitinimu i krties: neteksmotinos pieno per anksti, kdikis kents

fizikai, nes jo organizmas negaus btingeram augimui ir vystymuisi mediag,ir psichikai, nes saugaus motinos glbioneteks pyplys augs baiktus ir neurotikas.Visai nepagrsti kartais pasigirstantysbgtavimai, kad ilgas indymas padarysvaik per daug priklausom nuo motinosir nesavarankik. Ities daug daniau atsi-tinka prieingai: per anksti nujunkytas vai-

kas gali ilgam likti nedrsus ir nepasitikintismonmis, net savo motina.

Kadaise, dar bibliniais laikais, nujunkytireik subrandinti, prinokinti. Panaiai kaipir vaisi dera nuskinti nuo medio tik tada,kai jis jau sunoks. Taiau vaiko nujunkymasnebuvo siejamas su neigiamais jausmaisdl praradimo ar atskyrimo. Tai bdavovisos genties vent. Bet ne dl motinosisivadavimo (pagaliau a laisva!), o dlvaiko, naujo mogaus, subrendimo engti nauj gyvenimo etap. Nujunkymas reik

jau pasiekt ryi su motina vystymosipilnatv ir pasiruoim umegzti naujusryius. Daugumoje primityvi kultr nu-

junkymas nuo krties usibaigia tada, kaivaikas jau turi pakankamus kalbos gdius,

drsiai bendrauja su kitais ir gerai orientuo-jasi aplinkoje.Gyvenimas yra tarsi nujunkym gran-

din: nuo virktels gimdoje, nuo motinoskrties, nuo nam mokykl, i mokyklos darb... Visi nujunkymai turi vykti laiku, betsvarbiausia ne per anksti! mogus, kurisper anksti, dar tam nepasiruos, nujunko-mas nauj gyvenimo etap, gali tapti ne-

atitikimo ligos auka: kamuojamas dideli

nuotaikos svyravim su baims ir lidesioepizodais ar, prieingai, maus pykioir nirio priepuoliais, itinkaniais dlmenknieki. Taip bna dl to, kad mogus

jauiasi nesaugus ir nekompetentingas situ-acijoje, kuriai dar nesubrendo. indymas

yra pirmasis natralus mogaus ugdymo pogimdymo etapas, kurio uduotis atliks vai-kas gali sklandiai pereiti kit savo gyveni-mo mokyklos skyri.

Diaukits nuostabia motinysts dova-na ir neskubinkite ateities.

Itrauka i vaik gydytojoKazimiero

Vitkauskoknygos Kdikio indymas:nepakeiiamas kaip motinos meil


23/36

232323


24/36

24

Peralimas ir nosies ugulimasJs maylis kol kas gali kvpuoti tik pernos, netgi tuomet, kai kvpavim apsunkinanosyts ugulimas. Todl usikimus nosyteisunku valgyti, miegoti ir pablogja bendramaylio savijauta. Kad kdikis galt jaustismaksimaliai patogiai, nosies takus reiktivalyti.

Nors peralimas yra labai nemaloni bkl,ypatingai maiesiems, danai jis nesuke-lia rimtesni sveikatos problem. Vis dlto,kdikius reikt atidiai stebti, nes kar-tais paprasta sloga gali komplikuotis ausudegim arba plaui udegim. Prasidjusisloga taip pat gali bti pirmas gripo simp-tomas.

Kaip padti mayliams?

Tiesa tokia nra stebuklingo vaisto, kuris

vienu mostu igydyt nuo peralimo ir/ar slo-gos. Bet yra keli paprasti ingsniai, kurie pads

js mayliui jaustis patogiau ir, tiktina, ap-saugos nuo rimtesni komplikacij:

Stenkits, kad maylis galt pakanka-mai ilstis leiskite jam ilgiau pamiegoti. Jeimaylis kariuoja, atidkite suplanuotas i-vykas ir pasivaikiojimus lauke.

Silykite kdikiui daniau atsigerti

(pvz., vandens), kad jis neprarast daugskysi; jei maitinate krtimi, daniau pa-silykite sti.

Nosies ugulim ir gleivins paburkimsumains jros vandens laai arba tirpalas irmaylis gals laisviau kvpuoti.

Sausa nosyt

Nosyt gali ugulti ne tik dl slogos. Nosiesugulimas yra vienas isausjusios gleivinssimptom.

Daniausiai nosyts isausja dl sausoaplinkos oro ir nepakankamo skysi vartoji-mo. Vliau gali atsirasti nosies a ar prasidtivandeninga sloga. Jei namuose yra maylisarba greitai gimdysite, btinai kambariuoseturi bti pakankamai drgms. Optimalusoro santykinis drgnumas yra 40-60%.

rodikl galite nusistatyti sigij drgmmat, oreikiam patalp drgm palaikysite jas papil-domai drkindami. Naudokite elektriniusar paprastus drkintuvus, danai patalposediaukite skalbinius.

Isausjus nosies gleivinei, pablogja josapsaugin funkcija. Gleivs tirtja ir nebegalinutekti skrand, nosies landose gali pradtikauptis nevarumai bei bakterijos. Todl

didja pavojus susirgti virutini ir apatinikvpavimo tak udegimu, sumaja orga-nizmo atsparumas.

Ma nosyi prieiros ypatumai

Naujagimio nosyt isivalo savaime: nereikiajokios specialios prieiros. Tiesiog velniainuvalykite nosyt, jei isiskiria sekretas. At-

sispirkite pagundai kas dien nosies angelesvalyti vatos pagaliuku arba pirtu, nes galitesueisti gleivin. Be to, tai visikai nebtina. Danai atrodo, kad naujagimiai sunkiaikvpuoja, taiau daniausiai taip yra todl,kad j nosies angos yra siauros. Paalintinosies nevarumus js mayliui padsiaudjimas.

Kdikis


25/36

2525

Jros vandens nosies purkalas

Tonimer Hypertonic baby

Maina nosies gleivinspaburkim bei skystinagleives, skirtas nosies takamsivalyti peralus bei sumaintinaujagimi, kdiki ir vaiknosies gleivins paburkim.

Jei maylio nosies gleivin jauisausjusi:

Kvpuokite kartu su mayliu iltaisgarais kelis kartus per dien. Paprasiausiaipaleiskite karto vandens srov ir pastovkiteabu su kdikiu apsigaub galv rankluosiu

vir kriaukls. Garai sudrkins nos ir apsau-gos nuo isausjimo. Bkite atsargs, kadmaylis nepasiekt karto vandens.

Nenaudokite nosies la ar purkalilgiau ir daniau negu nurodyta produkto ins-trukcijoje. Jokiu bdu nelainkite aliejaus,motinos pieno ar kit liaudik priemoni kdikio nosyt.

Pasilykite mayliui daniau atsigerti ir

gausiai drkinkite patalpas. Jei nervse atsirado aiuk, du

kartus per dien galite juos sudrkinti irvelniai paalinti iltu vandeniu suvilgytukosmetiniu vatos pagaliuku. Jokiu bdu

nekikite pagaliuko giliai nos, tik tiek, kiekpasiekia pus vatos galvuts.

Naudokite jros vanden arba gleivinssausum mainant drkinamj nosies gel.Ypa pravartu nosies gelius naudoti vyres-

niems vaikams j nosies gleivin nesaussdarelyje ar mokykloje.

Btinai pasikonsultuokite su gydytoju,jei sloga nepraeina, jei tariate kad mayliuigali bti alergija ar sinusitas.

Drkinamasis nosies gelis

Tonimer nose gel

Sudirgintai ir sausainosies gleivinei sudrkinti,alergins slogos ir sinusinfekcij simptomamspalengvinti. Esant sausaiaplinkai, sudrkinakvepiam or.

MA KAIN VAISTIN

Iekokite Camelia vaistinse


26/36

26

vara sveikos odels pagrindasKdikiai mgsta maudytis. iltas vanduo juosramina ir padeda umigti. Maudyti kdikreikia kasdien tuo paiu metu, geriausia priemaitinim. Tinkamiausia kambario, kuriamemaudysite vaik, oro temperatra 2224laipsniai, optimali vandenuko temperatra

3637 laipsni.velniais sukamaisiais judesiais imuilinki-te kdikio galv, kakl, paastis, rankas, kr-tin, pilv ir kojytes. Kai imuiluojate, kiekvienmaylio kno viet i karto nuplaukite van-deniu. Saugokite vaiko veiduk, kad aky-tes nepatekt muilo arba vandens. Kdikprauskite specialiu vaikiku prausiamuoju ge-liu. Nupraust vaik btinai reikia nuskalautivariu vandenuku.

Prie prausdami kdikio galvyt, api-rkite, galbt jos odelje yra gelsv aeliuspanai pleiskan luobeli: jas reikia btinaipaalinti. Likus dviems valandoms iki vakarinimaudyni, itepkite maylio galvyt vaikikualiejuku, o suminktjusi luobel paalinkitetankiomis ukomis. Po to iplaukite galvytvaikiku ampnu.

Parinkite tinkam vaikik kosmetikKdiki odos rgtingumas skiriasi nuo su-

augusij, todl suaugusiesiems skirta kos-metika netinka vaikams. Pirmaisiais gyve-nimo mnesiais naujagimi galva padengtapkeli, kurie, kaip ir vliau juos pakeiiantysplaukuiai, yra daug plonesni ir silpnesni negusuaugusij. Labai velnus ir paeidiamasbesiformuojantis virutinis galvyts odossluoksnis. Todl vaikikas ampnas neturiiplauti natralaus apsauginio odels sluoks-nio, todl turi bti neutralaus PH. Geras

vaikikas ampnas nesausina odels, lengvainuplaunamas ir nedirgina maylio akyigleivins.

Ne visa vaikika kosmetika tinka naujagi-mio odelei. Ypatingai plonai ir jautriai nau-jagimio odelei priirti reikia specialiai jamsukurt prausikli ir krem. Kdikius veikia irkosmetikos kvapas. Atrs sintetiniai aromataidirgina kdikius, jiems labiau prasti natralssubtils gamtos kvapai.

Naujos firmos muil, ampn arba krem

pirmiausia ibandykite ant nedidelio odelsploto. Jeigu po kurio laiko odel paraus, ne-naudokite ios kosmetikos.

Kdikio odel reikia drkinti irmaitinti

Kdikio odel sausesn negu suaugusij,nes silpnai funkcionuoja riebalins liaukos.Minktina ir drkina odel lengvos konsisten-cijos drkinamieji kremai, kurie greitai sigeria

ir nepalieka blizgesio. Kremu odel tepkite ke-lis kartus per dien.

Maitinamj krem sudtyje yra natraliir mineralini aliej, kurie padengia odelplonyiu apsauginiu sluoksniu. Tok krembtinai reikia tepti po maudyni dar labiauisausjusi kdikio odel.

Lengvai paeidiama kdikio odel linkusi udegimus ir paraudimus. Todl jai reikiair gydomj krem nuo udegim. Atidiai

apirkite kdikio odel u ausyi, alknse,keliukuose, kirkni raukles: iose vietoseodel gali bti paraudusi ir erpetoti.

Kiekvien kart keiiant sauskelnes vaikoupakaliuk tepkite specialiu apsauginiu kre-mu.

Atidiai rinkits vaikik kosmetik, pirkitespecialiai mayliams skirtus dermatologikaipatikrintus produktus. Atkreipkite dmes kremo ar prausiklio sudt bei galiojimo laik.

Dalia Petrutyt

Sveika odel nuo pirmj dienNuo pat pirmj dien svarbu tinkamai priirti odel: kdikystje pradeda formuotisodos sveikatos ir groio pagrindai. Plonoje kdikio odelje yra daug vandens ir beveik nraapsauginio sluoksnio. Todl pro odel gali patekti bakterijos, infekcijos ir kiti dirgikliai. Jgreitai sudirgina trynimas kempine, vystyklai, sauskelns, sintetiniai drabuliai. Sveika

maylio odel ne tik komfortas kdikiui, bet ir apsauginis barjeras nuo mikrob. Kaiptinkamai priirti velni kdikio odel?

Kdikis


27/36

27


28/36

28 Kdikis

Vaiko lovytLovyt geriausia medin, reguliuojamoaukio ir oninmis sienelmis. J statykitekuo viesesnje, skersvj nepasiekiamojevietoje. Rinkits gerai ventiliuojam ir paga-mint i ekologik mediag supam lop.

Geriausias iuinukas natraliu alergi-jos nesukelianiu, jros dumbli arba ko-koso plau upildu, medvilns arba vilnosuvalkalu. Jis turi bti kietas ir lygus, vietojepagalvs padkite kelis kartus sulankstytmedvilnin vystykl. iem kdikis nesualsuklotas natralios ekologikos vilnos u-klotliu.

Vystymo stalelisTai reikalingas baldas kdikio kambariui.inoma, kdik vystyti galima ir ant sofos,raomojo arba urnalinio stalo, bet specia-

lus stalelis labiausiai tinka ir vaikui, ir mamainereiks lankstytis.Ant io stalelio atliksite kdikiui higienos

procedras: karpysite naguius, valysite au-sytes, tepsite kremuku, barstysite vaikika pu-dra ir kt. Todl alia turi bti kdikio vaistinlsreikmenys, indai su vata, pudra, vandeniu,aliejuku, iulptukais.

Vaikik drabuli spintaSpint geriausia statyti netoli vystymo stalelio,kad lengvai pasiektumte kdikio drabulius,vystyklus ir prieiros reikmenis.

Kdikio drabuliai turi bti laisvi ir pa-togs, nudayti alergini reakcij nesuke-lianiais daais. Sveikiausi natralaus pluo-to: medvilns, bambuko drabuliai, o ie-m kdikius patariama rengti vilnoniais dra-buliais. Paruokite vilnon kepurait bei ko-jinytes, kelnytes, siaustinl.

Stebkite, kad kdikis neperkaist. Ge-riausia tai suinosite palietusi spranduk arba

tarp meni: pirmiausia suprakaituoja btentios vietos. Tikrinti, ar mayliui ne per alta,geriausia lieiant pdutes. Paliet alt nosyt,galite apsigauti, nes tai nereikia, kad kdikissualo.

Natralios vilnos drabuliais aprengtaskdikis ne tik nesuals, bet ir neprakaituos,nes i mediaga puikiai prisitaiko prie knotemperatros ir sulaiko reikiam ilumos kiek.

Kdikio drabulius ir patalyn skalbkite

kuo natralesniais skalbikliais, specialiai skir-tais kdiki drabuliams, skalbimo rieutais.

Kdikio kambaryje laikykite termometroro temperatrai matuoti ir hidrometr. Opti-mali kdikio kambario temperatra 18 22laipsniai. Santykinis oro drgnumas turtbti 50 60 proc. Taip pat pravers blankiosviesos naktinis viestuvas, kur prireikusgalsite greitai ir tyliai ijungti. Kdikio kam-barys turi bti kuo ariau tv miegamojo, kad

j galtumte patekti akimirksniu.

Ieva Tumnait

Kdikis namuoseKdikio kambarys tai atskiras pasaulis, kuriame turibti saugu ir jauku. Jeigu bute nra kambario kdikiui,reiks rengti atskir erdv tv miegamajame. I gim-dymo nam atvykstanio kdikio turi laukti kruopiaiiplautas, variais langais, ivdintas kambarys, ir ndulkels ant bald. Jame turi bti tik reikalingiausimayliui baldeliai, tvarkingai sudti jo rbeliai, lovosbaltiniai, prieiros reikmenys, aislai.

Uuolaidos vaiko kambaryje turt bti natralausbei tankaus audinio, kad ryki viesa nepaadintkdikio. Kambaryje neturi bti dulkes kaupiani kilim,nereikaling daikt ir bald. Btent kilimuose kaupiasi iritisus mnesius gyvena dauguma bakterij. Tinkamiau-sios lengvai valomos grindys ir sienos. Neturt ia bti irminkt aisl. Vaiko kambaryje esanius minktus bal-

dus, reikia nuolat siurbti.


29/36

Kontaktai:www.lanacare.com, El.p.: [email protected]

El.parduotuv: www.lanacare.lt

NATRALS, VELNS VILNOS GAMINIAI

Produkcija

kdikiams irvaikams i velniosorganins merinovilnos.

LANACare -

reikia velnum,minktum ir puikisavijaut.

LANACare- tai gaminiai i 100% merinosini avi vilnos.

Tai drabuliai, suteikiantys kdikiui saugumo ir ramybs pojt.

LANACare- tai vilna nepaveikta chemikai.

LANACare- gaminiai skirti kdikiams ir vaikams iki 4 met.

Taip pat turime kolekcij neineiotukams.


30/36

30

Moter hemorojusHemorojus moterims pasitaiko danai, kaip

ir vyrams. Tai aktuali problema dirbantiemssdim darb monms. Daugumai moterhemorojus atsiranda ntumo metu, po gim-dymo, indymo periodu. Tok hemoroj takojahormon, mitybos pokyiai ir nejudrus gyve-nimo bdas.

Moterys ypatingai jautrios stresams, kuriesilpnina vis organizm. Dl figros moterysdanai laikosi diet ir atlieka arnyno valymoprocedras, o jos sukelia virkinimo sutrikimusir arnyno mikrofloros pokyius. Hemoroj gali

sukelti analinis seksas ir oraliniai kontraceptikai.Viena i negalavimo prieasi kraujo

sstovis hemorojiniuose mazguose Todl he-morojaus profilaktikai arba poymiams palen-gvinti padeda fiziniai pratimai, kurie aktyvi-na arnyno veikl ir kraujo apytak dube-nyje. ie pratimai ypa tinka maai judan-tiems monms. Pratimai pagerina kraujocirkuliavim, be to, jie naudingi ir figrai, irsveikatai.

Pads tempimo pratimaiSpecialistai silo atlikti tempimo pratimus. Jiepagerins ir virkinimo sistemos darb. Tempi-mas maina kraujo spaudim tiesiojoje arnoje,atsirandant ilgai sdint, ir palengvina hemoro-

jaus poymius.Pirmas pratimas pilvo tempimas. Ran-

komis ir keliais remkits grindis, kaip darantatsispaudimus. kvpkite ir traukite pilv ma-daug 30-iai sekundi.

Antras pratimas nugaros itempimas.Atsigulkite ant nugaros, itieskite rankas priekpakeldamos galv ir peius nuo grind. Taippabkite 30 sekundi.

Tik nepamirkite iuos pratimus atlikti re-guliariai: kas 1-2 valandas. Stenkits daniaupasivaikioti.

Hemorojaus profilaktikai reikia laikytis itaisykli:

Jeigu darbe tenka ilgai sdti, minkt

kd pakeiskite puskiete. Kart per valand da-rykite 5-10 minui pertraukles: pavaiktin-kite arba pasimanktinkite.

Venkite daug atri ir sri patiekal,rkyt ir marinuot produkt, stiprios arbatos

ir kavos. Stebkite arnyno bkl ir stenkits i-vengti ir viduriavimo, ir viduri ukietjimo. To-dl valgykite daugiau augalini produkt. Mil-tinius patiekalus ir bulves keiskite kruopomis irdarovmis. Ypa naudingos griki kruopos. Jsudtyje yra natralus ven kraujotak aktyvi-nantis komponentas rutinas, kuris teigiamaiveikia hemoroidinius mazgus.

Kas dien vartokite rgtaus pieno pro-duktus.

Daugiau gerkite, nes skystis suteikia i-matoms pakankami minktumo ir apimties. To-dl lengviau pasitutinsite. arnyno peristaltikskatina mineralinis vanduo. Rekomenduojamistiprios ir vidutins mineralizacijos vandenys,skiriami gydomj kategorijai.

praskite prie tinkamos iangs higienos:apsiplaukite po kiekvieno pasitutinimo.

Garine pirtimi arba sauna mgaukitsne daniau kaip kart per mnes. Venkite

kart voni. Jums gali bti pavojingas irpersialdymas, nes gali sukelti kraujotakossutrikimus ir tapti hemorojaus arba jo poymipaatrjimo prieastimi.

Ilgai nevainkite dviraiu, motociklu,nejodinkite. Venkite didels tampos keliantar neant sunkius daiktus. Jeigu btinai turiteatlikti panaius darbus, stenkits tai daryti kuotrumpiau.

Hemorojaus poymiams palengvintipads Posterisan. Pagrindinis Posterisan

komponentas negyvosios arnyno bakterijos stiprina odos bei gleivins atsparum infekcijai,skatina audini atsinaujinim bei aizd gijim,malina udegim.

Posterisan (mlyna pakuot) yra visikainatralus ir j niosios, indyvs gali vartoti il-gai be joki apribojim. Pagimdius galima var-toti ir stipresn vaist Posterisan Forte(raudo-na pakuot), kurio sudtyje yra hidrokortizono.Vaistas vartojamas ne ilgiau kaip 3 savaites.

Daugiau informacijos apie hemoroj:www.hemorojus.ltSveikos gyvensenos specialist

Ieva Grabauskien

Mamyt

Kaip nubaidy hemorojHemorojus toks danas negalavimas, kad jau tapo civilizacijos liga. i nemaloni probleml galikilti ntumo periodu, ji gali atsirasti dl dano viduri ukietjimo, kur sukelia silpna arnyno

peristaltika. Viena i hemorojaus prieasi gali bti stiprus standinimasis tutinantis.


31/36


32/36

32

Kad vents neapkarst

Ruoiams Kaldoms

Patiekalai su siurprizais

Ypating pavoj kelia bakterijos maiste. Pa-kanka suvalgyti auktel tokio patiekalo, pa-vyzdiui konservuot gryb, ir pateksite li-gonin. Grybai yra pagrindinis botulizmo aneirobins infekcijos, altinis. i infekcija isi-vysto terpje be deguonies ir paeidia cen-trin nerv sistem mogus gali net mirti.

Apsinuodyti rizikuoja taupieji, besisten-giantys suvartoti visus ventinio stalo likuius.ventines dienas gali sugadinti apgedusiuo-se maisto produktuose esantys stafilokok

ir streptokok toksinai. Vmimas, atalusiosgalns ir staigus kraujospdio kritimas apsinuodijimo maistu poymiai. Pagrindinisarnyno infekcijos poymis stiprus viduria-vimas. iais atvejais gali prireikti ir greitosiospagalbos.

Virkinimo organai ir jiems pavojingiproduktai Skrandis, kasa prieskoniai, grybai, man-darinai, vynas, alus, rkyti produktai. Tulis riebus maistas (kiauliena, aviena,antis, sis, kremai), rkyti produktai, priesko-niai, majonezas, mandarinai, didelis kiauinikiekis. Kepenys stiprus alkoholis ir riebus mais-tas. Storasis arnynas duj sankaupas suke-liantys produktai: darovs (anktiniai, kops-tai, ridikliai, rops), vaisiai (vynuogs, obuo-liai, melionai), pyragaiiai ir marinuotos dar-

ovs, prieskoniai, rauginti agurkai, grybai,riebus maistas. Inkstai labai srus maistas.

Patarimai smaguriams

Atsisd u ventinio stalo, nelamkite maistolyg btumte badav itisus metus. Valgykiteltai, mgaukits patiekalais nedidelmis por-cijomis leiskite skrandiui ramiai suvirkintimaist.

Svarbu gerai sukramtyti ir gerti pakanka-mai vandens.

Nesivaikykite pigi produkt ventiniamstalui: pirkite kokybik maist patikimoseparduotuvse.

Padkite arnynui lengvai isitutinti.Gerkite daug skysi, valgykite daugiau dar-ovi, kit skaidulini mediag turini pro-dukt. Jeigu vien dien nepasitutinsite -nerimauti neverta, bet jei tai tsis 2 3 dienas,reikt imtis papildom priemoni.

Padkite arnynui natraliais vaistais, pa-vyzdiui, Mucofalk, kurie tinka ir niosioms.

Saugaus, natralaus augalinio preparatoMucofalksudtyje yra brinkstanij mediag(smulkint gysloi skl luobeli), sugeriani

40 kart daugiau vandens nei jos paios sveria.Taigi padidja imat tris, jos ilieka minktos,bet to, skatinamas arn turinio slinkimas.

Mucofalkapelsin skonio granuli geriamjtirpal gali vartoti ir nios, ir indanios mo-terys. Mucofalkpaketl suberiame skyst (nemaiau kaip 150 ml) ir imaiiusios igeriame.Esant viduri ukietjimui, suaugusiesiems irvyresniems negu 12 met vaikams utenka1 paketlio Mucofalk granuli 23 kartus per

dien. Vartodamos vaist, nepamirkite gertidaug skysi.

Pareng Dalia Petrutyt

Ki, Kald ir Naujj met ventiniai stalai lta nuo vairiausi patiekal, ir paragauti norisi viskulinarijos edevr. Taigi, ne tik prisivalgome daug skirting produkt, bet ir persivalgome. Msorganizmas nebegali susidoroti su dideliu maisto kiekiu: skrandis perpildytas, puia pilv , kankina kitinemalons pojiai. Per ventes ne tik sutrinka virkinimas, bet ir paatrja visi ltiniai negalavimai.Dana veni pasekm viduri ukietjimas, prisivalgius sunkiai virkinam baltymini produkt,

pavyzdiui kiaulienos, avienos; taip pat tort ir pyragaii. Vargina pilvo skausmai, sunkumo,pilnumo, tempimo skrandyje jausmas. Ypa sunks persivalgymo poymiai nepratusiems daug valgytimonms.Didel smg persivalgius patiria dvylikapirt arna, kepenys ir kasa. Kai skrandis nebegali susidorotisu gausiu maistu, iems organams tenka dirbti dvigubu pajgumu. Ypatingai sunku po ventinio stalomalonum sergantiesiems ltinmis virkinamojo trakto bei alerginmis ligomis. Maisto alergijas galisukelti apelsinai, kava, kiauiniai, rieutai, uvis, ikrai, okoladas. Iberti gali ir visikai nesiskundiantsveikatos sutrikimais mog. Iprovokuoti alergin reakcij gali krevets, midijos, austrs. Tiesa,

pavojingas tik didelis i delikatesini produkt kiekis.


33/36


34/36

34

Kald dovana ipildo vaiko svajon

Ruoiams Kaldoms34

iltos Kaldos su Meino meknais

WWW.WILDCAT.LT

Kaip renkate vaikui Kald dovan? Pasitel-kiate savo skon, vadovaujats sprendimu, kadio daikto jam reikia ir tikrai bus naudingas?Vaik psichologai pataria, kad dovana vaikuipirmiausia turi suteikti diaugsm, o ne btipraktika ir pasiymti kitomis suaugusij

vertybmis. Vadovaukits vaiko norais, po-mgiais ir svajone. Juk kaldin dovana ma-yliui jo nor isipildymo vent.

Nebandykite atsipirkti padovanodami vai-kui megztin ar striuk, nes tai kasdieniai daik-tai, kuriuos ir iaip jam nupirksite. Praktikidaiktai nesukurs vaikui, kad ir mayio, ventsstebuklo.

Dar neturintis trej metuk maylis da-niausiai nepasakys, ko trokta, bet vyresnis jau

turi asmenini interes ir vertybi.Aktualios dovanos mayliams iki trej me-t: lavinamieji aislai, kurie padeda vystytikoordinacij, vikrum, skatina mstym. Taippat doms mayliui aisliukai, supaindinantyssu odi reikme, spalvomis, skaiiais,gyvnais, melodijomis ir tt. Nepamirkite, kaddovana vaikui turi bti saugi. Mayliui netinkaaisliukai su smulkiomis detalmis, atriaiskampais, nes jis gali susieisti ar praryti smulkidetal.

Vyresniam kaip trej met vaikui patiks sta-lo aidimas arba kompiuterio aidimas, jo amiatitinkantis lavinamasis aislas, multiplikacinifilmuk diskas. Pradinukas diaugsis neiojamugrotuvu, mobiliuoju telefonu, kompiuteriu.

Viena i universali dovan knyga. Ma-

yliui galite padovanoti knyg su dideliaisspalvotais paveikslliais, spalvinimo knygel,knyg aisliuk. gteljusiam vaikui dova-nokite mylim heroj nuotyki knygut.

Rinkdami dovan, vadovaukits vaiko po-mgiais. Galbt vaikas mgsta lipdyti, pieti,savo rankomis daryti kitus darbelius j pra-diugins krybos rinkinys. Vaikikos kosme-tikos rinkinlis ar maosios princess atribu-tika suteiks diaugsmo dukrai, kuri tik ir taikosi

pasidayti mamos kosmetika arba pasipuikuotiprieais veidrod mamos autakulniais ar suk-nele.

Prisiminkime savo vaikysts svajones irtai, kad ir pagjusiam vaikui maloniau gautiisvajot dovan uuot vokel su pinigais,u kuriuos rinkdamasis dovan jis bus vis tiektakojamas tv.

Kald naktis vaiko svajons isipildymometas. Stebuklas turi vykti. Nesvarbu ar taitikras gyvas kaiukas, kurio vaikas seniai prao,

ar brangokas konstruktorius.


35/36

Antroji paslaptis.Raganiuksteatre iais metais apsigyvenolaplandikojo Senelio deiniojiranka Raganiuks teatro KaldSenelis, kuris pasiryo iais metaispadaryti labai didel darb, anketupildiusiam ir Kald laukianiam

teatro draugui parayti po kaldinlaik: ir ne ablonin, o pritaikytindividualiai. Kald ivakarse Jsvaikas sulauks laiko i tikriausioKald stebuklo Kald senelio.Paslaugos kaina 40 Lt.

SLAPTA INFORMACIJA TVELIAMS

Raganiuks teatro

Kald alies naujienos

Pirmoji paslaptis. Js vaikasilgai atsimins Kaldas, kur gavodovan i paties Kald seneliorank. Tad ateidami kaldinspektakl atsinekite dovanl(btinai uraykite vaiko vard irpavard, ami) ir paduokite teatro

administracijos darbuotojui priespektakl.Paslaugos kaina 5 Lt.

Mielieji Raganiuks teatro draugai,nelidkite dl alio arneinia i kur puianio vjo, kapionuose tirpstani snaigi. Jos adaKaldas, todl geriau pasinaudoti draugiku Raganiuks teatro patarimu atvykite teatr aplankyti Kald Senel ir pamatyti premjerin spektaklTikroji Kald Senelio istorija.

Spektaklyje linksmai ir domiai pasakojamaapie Kald Senelio istorij: nuo gimimo ikitapimo vaik laukiamiausiu sveiu kiekvienuosenamuose. Spektaklyje vaikai ir tveliai suinos,kaip Kald Senelis tapo Kald Seneliu,kokius nuotykius jam teko patirti iame kelyje.Spektaklyje skambs Kaldins dainos,

veiksm irovus trauks interaktyvs intarpai.

Dviej dali spektaklis. Trukm 60 min. Didioji sal.Rekomenduojame vaikams nuo 3 met.

Spektaklis vyks gruodio mnes: 8 d.(et.) 12 val.,9 d.(sekm.) 12 val., 15 d.(et.) 12 val., 16 d.(sekm.) 12 val.,22 d.(et.) 12 val., 23 d.(sekm.) 12 val., 29 d.(et.) 12 val.,30 d.(sekm.) 12 val.

Biliet galite sigyti Raganiuks teatreS.Staneviiaus g. 24, Vilniuje ir bilietai.lt.

Daugiau informacijos: www.raganiuke.lt

Informacija telefonu +370 677 19812 ir el. patu [email protected].


36/36

NAUJIENA!Naujausios kartos probiotini kultr kompleksas,

vartojamas tik 1 kart per dien

Viename paketlyje LACTOBEX yra ne maiau kaip 1,0 milijardas (1 x 109) KSV (kolonijas sudarani vienet) pienorgties bakterij ir bifidobakterij: Lactobacillus acidophilus, Bifidobacterium longum, Streptococcus thermophilus,Bifidobacterium lactis, Lactobacillus rhamnosus.

Viename paketlyje LACTOBEX BABY yra ne maiau kaip 1,0 milijardas (1 x 109) KSV (kolonijas sudarani vienet)i ti b kt ij i bifid b kt ij L t b ill id hil Bifid b t i l St t

Documents

Mama ir vaikas - žiemos ligos