Mažųjų vaidinimai. Literatūriniai tekstai ir komentarai

„Mažųjų vaidinimai“ – tai knyga tėvams, priešmokyklinių grupių

pedagogams, pirmokų ir antrokų mokytojams, kurie mėgsta ir norėtų daugiau užsiimti su vaikais vaidybine veikla.

Knygoje pateikiami trumpi, mažiems vaikams vaidinti tinkami, jų patirtį, suvokimą, kūrybines galias atitinkantys literatūriniai

tekstai (pasakaitės) ir jų komentarai.

Į viską stengiamasi pažvelgti mažųjų akimis, kad jie teksto turinį galėtų kuo lengviau ir kūrybiškiau išreikšti vaidybinėmis priemonėmis.

Daug dėmesio skiriama veikėjų vidiniams išgyvenimams, siekiams, norams, jausmams, geriems ir ne visai geriems poelgiams atskleisti.

Vaizduojama, kaip mažieji pažįsta save ir kitus, mokosi ir tampa geresni. Ir, žinoma, nepamirštama juokų, pokštų!

Tad naudodamiesi šia knyga žaiskite ir vaidinkite kuo dažniau – jei patinka, nors ir kiekvieną dieną.

Juk vaidinti – tai mokytis, bendrauti šiltai ir nuotaikingai!

V i d a K a z r a g y t ė

MAŽŲJŲ VAIDINIMAI

• • • • • • • • •

Literatūriniai tekstai ir komentarai

Ugdymas namie, priešmokyklinėje grupėje, pirmoje ir antroje klasėje

Vaikystėje nepaprastai mėgau įsivaizduoti ir persikūnyti, vaidinti. Bet juk tai mėgsta visi! Būsiu laiminga, jei ši knyga padės įgyvendinti mažųjų norus vaidinti ir kurti. Ir ne bet kaip, o gražiai, jautriai, išmintingai. Galbūt tai yra būdas išsaugoti svajonių ilgesį visą gyvenimą.

Vida Kazragytė

Vid

a K

az

ra

gy

tėM

AŽ

ŲJŲ

VA

IDIN

IMA

I

3




Ugdymas namie , pr iešmokykl inė je grupėje , p i rmoje i r antro je k lasė je

V i l n i u s 2 0 1 1

4

V i d a K a z r a g y t ë • M A Ž Ø J Ø V A I D I N I M A I

Knyga išleista Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondui parėmus

UDK 821.172-93Ka694

© Vida Kazragytė, 2011© Ilona Kukenytė, dizainas, 2011© „Tyto alba“, 2011

ISBN 978-9986-16-821-8

5

Skiriu Eleonorai

6


Turinys

Pratarmė .......................................................................................................... 9

Apie mažų vaikų vaidinimusVaikų kūrybiškumo link ............................................................................12Nuo žaidimo prie vaidinimo .....................................................................16Vaikų vaidybos pasiekimai .......................................................................19Emocinis nusiteikimas, laisvumas, pasitikėjimas ..................................24Improvizaciniai vaidinimai pagal pasakaitės pradžią ..........................25Improvizaciniai vaidinimai pagal pasakaitę ..........................................29Į kitą veiklą integruoti vaidinimai ...........................................................34Šventiniai vaidinimai ................................................................................35

Pasakaičių Pradžios imProvizaciniams vaidinimamsLabas! ...........................................................................................................40Pasakyk „ne“! ..............................................................................................42Ką apie mane žinai? ..................................................................................44Kas už durų? ................................................................................................46Žvaigždelės ..................................................................................................48Pelytės viliojimas .......................................................................................50Kas atėjo į darželio kiemą? ........................................................................52Garny, garny! ...............................................................................................54Piešimas ore .................................................................................................56Manų košė ...................................................................................................58Pievų puokštė ..............................................................................................60Piešinių teatras ...........................................................................................62Kaip nykštukai sekė meškiukui pasakėlę ...............................................64Suvaidinkime žodžius ................................................................................66Kas? Ką veikia? ............................................................................................68

7

Mano rytelis ................................................................................................70Burtininkai ..................................................................................................72Sraigė ............................................................................................................74Kas po lapu? .................................................................................................76Mįslės keturgyslės ......................................................................................78Labai labai... geras .....................................................................................80Įsitrauk ir tu! ................................................................................................82

Pasakaitės imProvizaciniams vaidinimamsŽirniai ..........................................................................................................86Namelio statymas .......................................................................................88Zuikis lipdo senį besmegenį ......................................................................90Voriukai .......................................................................................................92Rudenėlis, Rudenio anūkas .......................................................................94Vėžliukas .....................................................................................................96Aš nemoku! ..................................................................................................98Atsitūpk! Atsigulk! Atnešk! .....................................................................100Žmogeliukai ..............................................................................................102Kiškio lūpos ...............................................................................................104Žvirbliai .....................................................................................................106Maži gaidžiai .............................................................................................108Pupa ir žirnis ............................................................................................. 110Šnekučiai ....................................................................................................112Kodėl genelis nemėgsta bėginėti žeme? ................................................114Sauja rožių žiedlapių ...............................................................................116Vėjai ...........................................................................................................118Žibuoklės .................................................................................................. 120Liūdesys .................................................................................................... 122Kai aš užaugsiu ........................................................................................ 124Grybai pulkaunykai ................................................................................. 126Du ožiukai ................................................................................................ 128Kačiukai .................................................................................................... 130

8


Pasakaitės į kitą veiklą integruotiems vaidinimamsPingvinų šeimynėlės ................................................................................ 134

I dalis. Pas pingvinus! ................................................................................ 134II dalis. Ledynai tirpsta ............................................................................... 135

Nuvykime nelaimę .................................................................................. 138Laužas ir skruzdėliukas .......................................................................... 140Pempės ir vilkas ....................................................................................... 142Lietuvos miškas ....................................................................................... 143Bėda smėlio dėžėje .................................................................................. 145Uodas ir tyla ............................................................................................. 147Veidrodžių karalystėje ............................................................................ 149

Pasakaitės šventiniams vaidinimamsKalėdų naktį .............................................................................................. 152

Smuiko muzika .......................................................................................... 152Gyvulėliai (pagal sakmę) ............................................................................. 152Kūčių stalas .............................................................................................. 153Įžiebta šviesa ............................................................................................ 153Dovanų kojinė .......................................................................................... 153Tėviškė ..................................................................................................... 154

Mamai ....................................................................................................... 155Mažas vaikelis .......................................................................................... 155Boružėlė našlaitėlė .................................................................................... 155Gėlių pieva ............................................................................................... 156Kartos ...................................................................................................... 156Pasodink dailiai ......................................................................................... 157

Literatūra .....................................................................................................159

9

Pratarmė

Knyga skiriama tėvams, priešmokyklinių grupių pedagogams, pirmokų ir an-trokų mokytojams, kurie mėgsta ir norėtų daugiau užsiimti su vaikais vaidy-bine veikla.

Didžiąją knygos dalį sudaro vaidinimams skirti literatūriniai tekstai (pa-sakaitės), išdėstyti pagal sudėtingumą. Ugdymo pradžioje, kai vaikai dar tik mokosi vaidinti, siūlomos pasakaičių pradžios, pagal kurias vaikai improvi-zuoja kartu su suaugusiuoju. Tai tik kryptis, todėl ją keisti, rutulioti savaip – kūrybingų skaitytojų reikalas. Kai vaikai įgyja tvirtesnių gebėjimų, galima pereiti prie trumpų, siužetą turinčių pasakaičių, pagal kurias jie kuria impro-vizacinius vaidinimus savarankiškai. Pasakaitė leidžia mažiesiems kūrėjams jaustis ramiai, laisvai, nes suteikia jų improvizacijai aiškius rėmus. Knygos pabaigoje rasite pasakaičių, skirtų integruoti į kitą ugdomąją veiklą (kalbos ugdymo, pasaulio pažinimo, kūno kultūros, muzikinę ir pan.) ir įkomponuoti į šventinius vaidinimus.

Kadangi pasakaitės skiriamos vaidinti palyginti mažiems, penkerių–sep-tynerių metų vaikams, jos sukurtos kaip galima paprastesnės. Ir, žinoma, jų turinys skiriasi nuo įprastų vaikų literatūros pasakų. Vienu tokių skirtumų laikytume tai, kad išorinis epinis suaugusiųjų pasaulis čia tartum visiškai iš-dilęs. Net ir suaugusieji čia – kaip vaikai. Apskritai į viską stengiamasi pa-žvelgti mažųjų akimis, kad jie teksto turinį galėtų kuo lengviau ir kūrybiškiau išreikšti vaidybos priemonėmis. Na, o kadangi tai scenos kūriniai, daugiausia dėmesio skiriama vidiniams veikėjų išgyvenimams, siekiams, norams, jaus-mams, geriems ir ne visai geriems poelgiams atskleisti. Vaizduojama, kaip mažieji pažįsta save ir kitus, mokosi ir tampa geresni. Kartu įterpiama senųjų lietuviškų žodžių, lietuvių tautosakos pavyzdžių, – kaip svarbu, kad jie taptų gyva mūsų vaikų kultūros dalimi! Ir, žinoma, nepamirštama juokų, pokštų.

10


Knygoje taip pat rasite paaiškinimų, kodėl svarbu ugdyti vaidybos ge-bėjimus nuo pat mažens, kaip išsaugoti žaidimo elementus ir kaip vis dėlto palengva tolti nuo žaidimo, kaip bendrauti su vaidinančiais vaikais, kad pa-skatintume visokeriopą jų asmenybės brandą. Tikimės, kad šie paaiškinimai ir patarimai bus Jums vertingi.

Tad naudodamiesi šia knyga žaiskite ir vaidinkite kuo dažniau – jei pa-tinka, nors ir kiekvieną dieną. Juk vaidinti – tai mokytis, bendrauti šiltai ir nuotaikingai!

39

Pasakaičių pradžios

improvizaciniams vaidinimams

40


Labas!

U Ž D A V I N y S

Pasakyti linkėjimą palenkiant žaisliuko galvytę.

Į g y V E N D I N I M A S

Rankose visi laikome po nedidelį, minkštą, lengvai valdomą žaislinį gyvūnėlį. Palenkiame žaisliuko galvytę ir vėl pakeliame, paskui ištariame: „Labas, vaikai.“ Vaikai kurį laiką mokosi palenkti savo žaisliuko galvytę ir pasakyti draugui „labas“.

Prisimename, kokių esame girdėję linkėjimų. Pasamprotaujame, kodėl žmonės linki vienas kitam gero ir kodėl į linkėjimus svarbu atsakyti. Paprašome vaikų trumpai pagalvoti, ko šiandien jie norėtų palinkėti šalia sėdinčiam draugui.

Pasukame žaisliuko galvytę į šalia esantį vaiką ir sakome: „Linkiu geros dienos“ arba „Linkiu būti linksmam“. Šis palenkdamas žaisliuko galvytę padėkoja ir palinki kitam vaikui: „Noriu, kad nesirgtum.“ Taip vaikai linki vienas kitam „gražiai nupiešti“, „suvalgyti visus pietus“, „gauti dovanų mašinytę“ ir pan. Pabaigę vienas kitam paplojame.

41

I N t E r P r E t A V I M A S I r V E r t I N I M A S

Koks linkėjimas buvo ypač malonus? Netikėtas? Ar malonu išgirsti linkėjimą? Ar sunku linkėti? Kaip elgtis su žaisliuku, kad jis atrodytų kaip gyvas?

I D ė J o S K I t A M K A r t U I

• Palinkėti iš visos širdies, pavyzdžiui, pašokti į viršų, apkabinti draugo žaisliuką, kt.

• Sukurti proginių linkėjimų artinantis Kalėdoms, švenčiant draugo gimimo dieną, išlydint į mokyklą, kt.

• Palinkėti ramaus miego:– Saldaus miego!– Elniukus sapnuoki!

• Palinkėti vaikui, padariusiam gerą darbą:– Užauk didžiulis didžiulisKaip tavo diedulis!

P A S A K A I Č I Ų P r A D Ž I o S I M P r o V I Z A c I N I A M S V A I D I N I M A M S

42


Pasakyk „ne“!

U Ž D A V I N y S

Papurtant žaisliuko galvytę, išreikšti nesutikimą.


Vaikai pasiima mėgstamus žaislinius gyvūnėlius, pedagogas – painiavų mėgėją lėlę Raganą. Ši Ragana mėgsta, prisigalvojusi nebūtų dalykų, painioti mažus žaisliukus. Bet vos pasakius „ne“, ji susigėsta ir kurį laiką sako teisybę. Bet paskui neiškentusi ima ir vėl tiesą su melu supainioja. Toks jau jos būdas. Vaikai, išgirdę Raganą pinkles rezgant, savo žaisliukų lūpomis linksmai, nepiktai pasako „ne“ ir atskleidžia tiesą.

Valdydami lėlę Raganą, imame pasakoti: „Ar žinote, žiemą iškrenta daug sniego, kartais iš dangaus leidžiasi geltonos snaigės.“ Palaukiame vaikų reakcijos. Kai vaikai, purtydami, pavyzdžiui, žirafos galvutę į šonus, ima sakyti „Ne, ne! Taip nebūna, tu meluoji!“, Ragana nustebusi klausia: „O kodėl?“ Tada kuris nors paaiškina: „Geltono sniego nebūna. Sniegas yra baltas.“

Lėlė Ragana sutinka, kad susipainiojo, ir pasakoja toliau: „Na, kai iškrenta baltas sniegas, visi vaikai bėga į lauką. Bėgant į

43

lauką visai nereikia apsirengti, nei kepurės užsimauti, nei batų apsiauti, nieko...“ Tada vėl laukia, kad kuris vaikas žaisliuko vardu paprieštarautų, paaiškintų, kaip reikia elgtis, kad nesušaltum ir nesusirgtum.

Toliau lėlės Raganos vardu vėl rutuliojame kokią nors nebūtą mintį ir laukiame, kad vaikai ją paneigtų. Baigiame truputį anksčiau, nei vaikams pabosta. Lėlė Ragana atsisveikina ir išskrenda.


Kodėl kartais sakome netiesą? Ar lėlė Ragana iš tiesų melavo, ar tik norėjo papokštauti, patikrinti vaikų akylumą? Ar prieštaraudami žaisliukai nepamiršo papurtyti galvytės?


• Paprieštarauti tada, kai lėlė Ragana neigiamus bendravimo pavyzdžius (prasivardžiavimą, stumdymąsi, nesidalijimą) bando pateikti kaip teigiamus.

• Išreikšti nepritarimą, kai lėlė Ragana apie rizikingą savo elgesį pasakoja kaip apie nepavojingą („bėgau per gatvę degant raudonai šviesai“, „palikau neišjungtą lygintuvą“, „rašiau žinutes mobiliuoju telefonu nepažįstamiems žmonėms“ ir t. t.).

• Pasakyti „ne“, kai daroma lietuvių kalbos klaida.


44


Ką apie mane žinai?

U Ž D A V I N y S

Papasakoti apie save ne tik žodžiais, bet ir judesiais, veiksmais.


Aiškinamės, ką apie mus žino draugai. Žino vardą, ūgį, pažįsta paltą, balsą. O ar žino, kaip mums patinka ploti? Parodykime! Sakome „Man patinka taip“ ir vieną kartą pliaukštelime delnais. Kad prisimintume, visi pakartojame „Man patinka taip“ ir suplojame. Kitas vaikas sako „Man patinka taip“ ir suploja laikydamas rankas už nugaros. Vėl visi pakartojame. Stengiamės sugalvoti kuo įvairesnių mums patinkančių plojimų: virš galvos, į grindis, du kartus, atsitūpus, į draugo nugarą, kt.

O ar kiti žino, ką aš mėgstu? Vienas vaikas sako „Aš mėgstu saldainius“ ir ištiesia delną su įsivaizduojamais čiulpinukais. Visi pasivaišiname. Kitas vaikas sako „Aš mėgstu žiūrėti televizorių“ ir įjungia menamą televizorių. Visi žiūrime, komentuojame tai, ką matome.

Dabar leiskime kitiems sužinoti, ko nemėgstame, tada galėsime visi dėl to paaimanuoti. Pedagogas sako: „Aš nemėgstu stovėti

45

eilėse, taip sunku laukti, kai norisi greičiau namo“, o vaikai pratęsia: „Kartais tenka visą valandą stovėti! Visą valandą!“ Tada kitas vaikas sako: „Aš nemėgstu miegoti po pietų“, o kiti aimanuodami jam pritaria: „Viską galėčiau daryti, tik ne miegoti!“, „Aš nemiegu, tik paguliu paguliu, o paskui auklėtoja leidžia keltis“.


Ar prisimenate, kam patinka ploti kita plaštakų puse? O ko nemėgsta Tomas? Ar pasijutome drąsesni? Draugiškesni? Kokie posakiai labiausiai patiko? O judesiai?


• Pasakyti, apie ką svajoji, ir visiems kartu pasvajoti.

• Nusakyti, koks pasakos ar filmo herojus patinka, žodžiais ir judesiais, pavyzdžiui: „Man patinka Batuotas Katinas“ – ir nusilenkti, „Man patinka princesė“ – ir tūptelti.


46


Kas už durų?

U Ž D A V I N y S

Įsivaizduoti, kad už durų tupi kiškis, ir tuo įtikinti kitus – judesiais, veiksmais, žodžiais, intonacijomis.


Atsargiai praveriame duris, apsidairome ir, greit jas uždarę, paslaptingai ištariame: „Ką aš ten mačiau... Ogi kiškutis tupėjo prie durų, tik strykt ir nubėgo...“ Dar kartą praveriame duris, pasižiūrime ir patvirtiname: „Oho, kaip skuodžia. Tik baltos letenėlės švyti. Palaukime, gal kiškutis įsidrąsins ir vėl atskubės.“ Visi nuščiūva, suklūsta.

Po minutėlės pasižiūrime pro durų plyšį ir džiugiai pašnibždom pranešame: „Kiškutis! Kiškutis tupi!“ Vaikai atstypčioja ant pirštų galiukų, tyliai praveria duris ir vėl jas uždaro, žiūri pro durų plyšį, išeina į koridorių, paskui fantazuoja, ką pamatė: „Mačiau baltą kiškio uodegėlę...“, „Mačiau kiškio ausis. Kiškis sako: „Labas, vaikai“. Jei kuris vaikas teigia, jog kiškio nėra, paaiškiname, kad tikro kiškio, žinoma, nėra. Mes jį tik įsivaizduojame ir vaidiname „taip tyčia“, kad jis yra.

47

Baigiame, kai vaikai iki soties prisifantazuoja apie kiškutį, atkeliavusį į darželį: „Kažin, kur jis dabar? Gal nudūmė į mišką ar į kopūstų daržą? Kada vėl pasirodys?..“


Ko kiškis galėjo ateiti į darželį? Kas gali nutikti mieste tikram triušiui? Kas įdomaus yra nutikę namie auginamiems triušiukams? Nupieškime kiškutį!


• Susieti vaidybinę improvizaciją su pasakų, grožinių kūrinių apie kiškį skaitymu.

• Įsivaizduoti, kad už durų tupi... siaubūnas. Vaidinti, kaip gąsdinantis bėgama prie durų ir sprunkama atgal, kaip siaubūnas nuvejamas kuo toliau, kad nedrįstų kelti kojos į darželį. Mokytis išreikšti baimę ir ją įveikti juoku, apsiginti rasti tinkamų, mandagių žodžių ir intonacijų.


48


Žvaigždelės

U Ž D A V I N y S

Įsivaizduoti nakties dangų, žvaigždeles, jas parodyti judesiais, apibūdinti žodžiais ir intonacijomis.


Pakeliame galvą, išvystame įsivaizduojamą žvaigždėtą dangų ir sakome: „Atėjo vakaras. Danguje suspindo daug žvaigždelių…“ Žvalgydamiesi tęsiame: „Šviesus dangus. Žvaigždelės žybsi, mirga.“

Supratę, ką įsivaizduojame, įsitraukia vaikai: „Kiek daug žvaigždžių... Mažyčių ir didelių, ryškių.“

Klausiame: „Kuri tavo žvaigždelė?“ Vaikai ieško savo žvaigždelės, suradę rodo ranka ir sako: „Mano ta – raudona“, „Aš tai išsirinkau geltoną“.

„Suskaičiuokime žvaigždeles!“ Vaikai pasistiebia, kad geriau matytų, vedžioja pirštu po dangų ir skaičiuoja: „Viena, dvi, trys, keturios, penkios, dešimt, tūkstantis...“

49

„Žiūrėkite, žvaigždė nukrito!“ – ir mostelime ranka parodydami jos skrydį. Vaikai sako, kad ir jie mato krintančių žvaigždučių.

Pasigrožime mėnuliu. Aptariame, ar mėnulis jaunas, ar pilnatis, ar dyla ir greit taps nematomas.

Pereiname prie minties, jog aušta diena, žvaigždelės blykšta ir išblykšta dangaus skliaute. Vos viena kita žvaigždutė matyti. O kuri matoma ilgiausiai? Kuriame dangaus pakraštyje vis dar mirksi Aušrinė? Vaikai rodo vis dar mirksinčias žvaigždes. Kas žino, parodo Aušrinę.


Ar smagu žiūrėti į nakties dangų? Kas pamatė daugiausia žvaigždžių? O kas tik keletą? Kodėl dieną žvaigždžių nematyti? Ką čia vaikai darė – žaidė ar vaidino?


• Susieti vaidybinę improvizaciją su sakmių apie dangaus kūnus skaitymu, dainelėmis apie žvaigždeles, pasakojimais apie Kalėdų žvaigždę.

• Suskaičiuoti įsivaizduojamus debesėlius.

• Įsivaizduoti ir papasakoti apie debesėlius – baltas avytes arba laivus, milžiniškus kalnus.


50


Pelytės viliojimas

U Ž D A V I N y S

Įsivaizduoti urvelį, jame pelytę ir išvilioti ją judesiais, žodžiais ir intonacijomis.


Aplink susispietusiems vaikams imame pasakoti, jog viename kambaryje tarp grindų žiojėjo skylė. Ten apsigyveno pelytė. Buvo girdėti, kaip pelytė cypsi ir krebžda grindyse, bet niekas nebuvo jos matęs. Vieną kartą vaikai nutarė išvilioti pelytę iš urvelio ir ja pasigrožėti. Tyliai prisiartiname prie urvelio, atsitupiame ir imame vilioti: „Ci ci ci, pelyte, išlįsk! Ci ci ci, pelyte, pasirodyk!“

Vaikai taip pat kviečia pelytę pasirodyti: „Na, kur tu? Išlįsk. Va, tau sūrio gabalėlis!“

Einame palei sieną ir rodome pirštu į įsivaizduojamą pelytę: „Štai pelytė vir vir vir ir nuvirveno per kambarį.“ Vaikai paknopstom bėga paskui, bando nutverti už uodegytės, bet... pelytė aplėkusi visą kambarį šmurkšt atgal į urvelį. Tiek ją ir matėme.

51


Prisimename, kur, kokiomis kambario vietomis pelytė prabėgo, kur buvo trumpai sustojusi, pasislėpusi. Kaip ji atrodė? Kodėl pelytės patinka? Kokiose pasakose vaizduojamos pelytės? Kodėl jų kartais bijomasi? Kaip kovojama su namuose ar kitose patalpose apsigyvenusiomis pelytėmis?


• Išvilioti menamą pelytę ir bandyti ją sučiupti (įsivaizduoti save esant katiną, vartoti katinui būdingus garsažodžius, žodžius ir intonacijas, judesius, veiksmus).

• Susieti vaidybinę improvizaciją su dainomis, eilėraščiais, mįslėmis apie pelytę.


„Mažųjų vaidinimai“ – tai knyga tėvams, priešmokyklinių grupių

pedagogams, pirmokų ir antrokų mokytojams, kurie mėgsta ir norėtų daugiau užsiimti su vaikais vaidybine veikla.

Knygoje pateikiami trumpi, mažiems vaikams vaidinti tinkami, jų patirtį, suvokimą, kūrybines galias atitinkantys literatūriniai

tekstai (pasakaitės) ir jų komentarai.

Į viską stengiamasi pažvelgti mažųjų akimis, kad jie teksto turinį galėtų kuo lengviau ir kūrybiškiau išreikšti vaidybinėmis priemonėmis.

Daug dėmesio skiriama veikėjų vidiniams išgyvenimams, siekiams, norams, jausmams, geriems ir ne visai geriems poelgiams atskleisti.

Vaizduojama, kaip mažieji pažįsta save ir kitus, mokosi ir tampa geresni. Ir, žinoma, nepamirštama juokų, pokštų!

Tad naudodamiesi šia knyga žaiskite ir vaidinkite kuo dažniau – jei patinka, nors ir kiekvieną dieną.

Juk vaidinti – tai mokytis, bendrauti šiltai ir nuotaikingai!



• • • • • • • • •


Ugdymas namie, priešmokyklinėje grupėje, pirmoje ir antroje klasėje

Vaikystėje nepaprastai mėgau įsivaizduoti ir persikūnyti, vaidinti. Bet juk tai mėgsta visi! Būsiu laiminga, jei ši knyga padės įgyvendinti mažųjų norus vaidinti ir kurti. Ir ne bet kaip, o gražiai, jautriai, išmintingai. Galbūt tai yra būdas išsaugoti svajonių ilgesį visą gyvenimą.

Vida Kazragytė

Vid

a K

az

ra

gy

tėM

AŽ

ŲJŲ

VA

IDIN

IMA

I

Documents

Mažųjų vaidinimai. Literatūriniai tekstai ir komentarai