Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija Draugija aliuojanti Vilnija

MEDI IR KRM GENJIMO PAGRINDAIVilnius, 2002 1

UDK

631.54 Me 48

Aplinkos ministerijos usakomasis darbas. Pareng doc. dr. Evaldas Navys

Darb recenzavo: Vilniaus universiteto Botanikos sodo Dendrologijos skyriaus vedjas dr. Audrius Skridaila, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos itekli skyriaus vyriausiasis specialistas Rimantas Grikeviius

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Draugija aliuojanti Vilnija ISBN 9955-499-02-8 2

TURINYS Pratarm .................................................................................................. 5 1. Leidinio sandara ................................................................................. 6 2. Sumedjusi augal vairov ............................................................. 8 2.1. Sumedjusi augal gyvenimo formos ................................ 8 2.2. ak sistemos .................................................................... 10 3. Bendrosios nuostatos ........................................................................ 13 3.1. Genti? Itin saugoti? Persodinti? Kirsti? ................................ 13 3.2. Genjimo tikslai ir udaviniai ................................................ 14 3.3. Genjimo ABC ........................................................................ 16 3.4. Genjimo rankiai ................................................................... 18 3.5. Genjimo technika .................................................................. 20 4. Pradinis genjimo etapas .................................................................. 21 4.1. Genjimas medelyne ............................................................... 21 4.2. Genjimas sodinant medius nuolatin viet ...................... 23 4.3. Krm genjimas persodinant ................................................ 24 5. Medi genjimo bdai .................................................................... 24 5.1. Laj retinimas ......................................................................... 24 5.2. Laj paklimas ........................................................................ 27 5.3. Laj paeminimas ................................................................... 29 5.4. Laj apipjaustymas ................................................................. 30 5.5. Medi genjimo klaid taisymas .......................................... 33 6. Sumedjusi augal genjimo ypatybs .......................................... 35 6.1. Svarbesni lapuoiai ................................................................. 35 6.2. Svarbesni spygliuoiai ............................................................ 48 6.3. Svarbesni krmai .................................................................... 50 6.4. Svarbesns lianos .................................................................... 54 7. Gyvatvori genjimas ....................................................................... 56 7.1. Naujai pasodint gyvatvori genjimas ................................. 56 7.2. Netinkamai gent gyvatvori atitaisymas ir atjauninimas .... 57 8. Medi ir krm genjimo laikas .................................................... 58 9. Genjimo specifika vairios paskirties eldynuose .......................... 59 9.1. Gatvse ir kiemuose auginami mediai .................................. 59 9.2. Park, miko park, miest mik ir sanitarini zon mediai .......................................................................................... 60 9.3. Skver ir miest sod mediai ............................................... 61 9.4. Visuomenini pastat aplinkos ir privai nam vald mediai .......................................................................................... 62 Literatra .............................................................................................. 64 3

4

PRATARMNatralioje aplinkoje mikuose, krmynuose, retmse ir vietiniai sumedjusieji augalai normaliai auga ir vystosi n karto negenti per vis gyvenimo cikl. Taiau atidiau pasivalgius mik bendrijose net ir ne specialistui matyti, kad medynuose kasmet dalis medi sta. Neitvr gretim medi konkurencijos ir stelbimo, mediai sta, savo trump gyvenimo tarpsn prasmin varovo misija, t. y. veria stiebtis auktyn ir valytis nuo ak kitus, kuri tik nedidel dalis pasieks brandos ami. Net ir konkurencin kov laimj mediai neivengia praradim. Vargu ar ms kratovaizdyje rasime fiziologins brandos sulaukus med, kurio lajoje ypa jos apatinje dalyje, o ir viduje nebt saus ak. Bet urbanizuotoje aplinkoje neturi bti nei nudivusi, nei distani, nei gyvybing, taiau sausomis akomis medi, nes jie neestetiki ir kelia pavoj praeiviams. Miestuose ir miesteliuose, teisingai parenkant augal asortiment ir tinkamai suplanuojant eldomus sklypus, mediai ir krmai neturt vieni kit stelbti. Taip galima iki minimumo sumainti medi genjimo darbus. Todl ypa aktualu laiku pastebti dl stelbimo, mitybos trkumo ar dl taros silpstanias akas ir suskubti jas igenti, kol dar neidivusios. inotina, kad tankjant lajoms pirmiausia dista plonosios akels, esanios j viduje, ir pagrindins akos, esanios laj apatinje dalyje. Todl gentojo sprendimas turi bti adekvatus savaime vykstantiems procesams ir genint turi bti alinamos tik tos akos, kuri tis artimiausioje ateityje ir iaip neivengiama. Deja, Lietuvoje retai sigilinama medi augimo, vystymosi ir senjimo eig, augal prigimtines savybes ir nepalanki aplinkos faktori sukelt pasekmi savitum. Griebiamasi pjaustyti stambisias akas ir net virnes. Dl to, o ir neinant esmini genjimo metodikos reikalavim, dauguma medi paiais grubiausiais metodais alojami. Dl to daug kur, o ypa miest ir miesteli, gatvse styro parad sveikat pasibaistini invalidai, kurie uuot puo aplink ir adin moni teigiamas emocijas, demonstruoja ne tik vykdytoj, bet ir su j drastikais veiksmais besitaikstanios visuomens dalies em aplinkosaugins kultros lyg, nepakankam kratovaizdio estetikos suvokim. ie medi ir krm genjimo pagrindai skiriami medi genjimus vykdani institucij vadovams ir specialistams, savivaldos pareignams, privai vald savininkams ir naudotojams, gatves ir kelius eksploatuojanioms 5

ir energetines linijas aptarnaujanioms monms bei kontroliuojanioms aplinkosaugos tarnyboms. Siekta, kad Medi ir krm genjimo pagrindai galt bti panaudoti kaip mokymo priemon rengiant atestavimui genjimo darb vykdytojus ir specialistus. Genjimo darbai specifiki tuo, kad juos vykdo ne tik specializuotos organizacijos, bet ir dauguma ems savinink bei naudotoj. Todl io darbo tikslas taip pat yra viesti visuomen, kad bt ivengta niekuo nepateisinamo medi alojimo. gyvendinus pateiktus reikalavimus, turt i esms pagerti ne tik eldini bei itis eldyn bkl, bet ir bendrasis urbanizuot teritorij iraikingumas.

1. LEIDINIO SANDARAStruktra ir metodiniai pagrindai idstyti taip, kad bt patogu naudoti kaip mokymo priemon rengiant sumedjusi augal genjimo specialistus. iam atvejui rekomenduojame informacij klausytojams perteikti prisilaikant turinyje ir tekste duoto eilikumo. Nereti atvejai, kai sklypo ar eldyno savininkui, valdytojui ar naudotojui ikyla btinumas genti vien ar kit med. iais atvejais taip pat naudinga susipainti su visa pateikta informacija, taiau tam danai stokojama laiko. Tad atskiri asmenys (bet ne eldyn tvarkymo organizacijos) lengvai gali surasti tik jo suplanuotam darbui reikalingus metodinius pagrindus. Vis tik ir iam operatyviniam epizodiniam nedidels apimties genjimui nepakanka perskaityti kur vien skyri ar skirsn. Antai, kai apsisprendiama genti sodyboje augant med, minimalius io darbo reikalavimus galima rasti Bendrj nuostat skyriaus 3.5 skirsnyje Genjimo technika ir i penktojo skyriaus pasirinkti tinkamiausi genjimo bd. Be to, dar naudinga susipainti su specialiomis rekomendacijomis pasirinktajai riai i skyriaus 6. Sumedjusi augal genjimo ypatybs ir i skirsnio 9.4. Visuomenini pastat aplinkos ir privai nam vald mediai bei i skyriaus 8. Medi ir krm genjimo laikas. Norint sodyboje genti vien kit krm gali pakakti susipainti su skirsniais: 3.5. Genjimo technika, 6.3. Svarbesni krmai ir skyriumi 8. Medi ir krm genjimo laikas. Neprofesionalas pagal sien ar tvor ivejusi lian gali bandyti genti susipains su skirsniais 3.5. Genjimo technika ir 6.4. Svarbesns lianos. 6

Nurod paspartinto naudojimosi i dalies bdus vis tik net ir mgjams rekomenduojame istudijuoti visus skyrius ir skirsnius. Antai vadiniai skyriai 2. Sumedjusi augal vairov ir 3. Bendrosios nuostatos galins geriau ir giliau suvokti genjimo tikslus ir pasirinkti optimalius j gyvendinimo bdus. Be to, mintuose skyriuose bei skyriuje Leidinio sandara esantys vartot termin paaikinimai naudingi teisingam kit skyri tekst supratimui. Neabejojame, kad ms pateiktos informacijos kai kuriems genjimo atvejams gali nepakakti. Tuomet galima i dalies pasinaudoti literatriniais altiniais. Deja, n vienas i mums inom specialiosios literatros altini itisai netinka naudoti. Taip yra todl, kad vieni j nagrinja genjim nesusietai su eldyno paskirtimi, kiti propaguoja pasenusius genjimo bdus, dar kiti yra i kit klimatini zon. Todl literatros srae esaniais altiniais silome naudotis tik iame leidinyje apraytos metodins informacijos papildymui. ia neapraytos ir prietaringos metodikos netaikytinos. Pateikiame taksonomini vienet ir kitus apibrimus. Ris (species) yra sisteminis vienetas, kur sudaro gimining augal visuma, uimanti gamtoje tam tikr teritorij (savaimin areal), atliekanti savo vaidmen biologinje mediag apykaitoje ir sudaranti tam tikr gyvosios gamtos pltots (evoliucijos) grand. Varietetas (var.) emesnio u r rango taksonominis vienetas, siejantis individus, keletu poymi besiskirianius nuo tipinio to paties rango taksono. Anksiau buvo manoma, kad varietetai neturi savaiminio arealo. Vliau kruopiais tyrimais atskleista, kad, nors ir nedidelius, ribotus arealus jie vis dlto turi. Forma (f.) taksonominis vienetas, sudarytas i individ, besiskiriani nuo auktesnio rango tipini individ vienu poymiu. Tai emiausia botanins klasifikacijos kategorija. Veisl sodininkystje taikoma nebotanins nomenklatros kategorija, apibrianti mogaus sukurt individ grup. Kai botanins formos dauginamos ir taikomos eldynuose, jos taip pat tampa veislmis. Epikorminiai pumpurai aplink pjvio viet po ieve sukrauti atsijauninimo pumpurai. Habitas bdinga riai ivaizda. Krm atjauninimas tai staigus, ne maiau kaip 1/3 ar 1/2 (o kai kuri ir vis) stieb paalinimas, paskatinant iauginti nauj akn sistem ir antemin dal. Vilkgliai vertikaliai augantys gliai. 7

Leidinyje aprayti tik eldyn bei pavieni medi ir krm genjimo bdai. Vaismedi genjimo paskirtis yra specifin, o svarbiausias tikslas gauti kuo didesn derli ir j patogiai surinkti. Todl vaismedi genjimo bdai yra visikai kiti, o ir pats genjimas vadinamas kitu, dehorningo (de horning) vardu. Dehorningas ems kio gamybos, o ne urbanizuot teritorij eldini tvarkymo problema, todl jis neapraytas.

2. SUMEDJUSI AUGAL VAIROV2.1. Sumedjusi augal gyvenimo formos Botanikoje sumedjusieji augalai dar vadinami medieniniais. Taiau ir kai kuri olini augal stiebai i dalies sumedja. Be to, is terminas tarytum apibria augalo paskirt medienos iauginim, todl dendrologijoje ir dekoratyvinje sodininkystje jis netaikomas. Sumedj augalai pagal gyvenimo form skirstomi medius, krmus, krmoknius ir lianas. Taikomojoje botanikoje ir ems kyje ios svokos grindiamos iek tiek skirtingais poymiais. Mediai yra aukiausi augalijos pasaulyje. Dendrologijoje mediais laikomi sumedj augalai, turintys vien aikiai ireikt stieb (liemen), o sodininkystje turintys kamien. Kamienas tai stiebo dalis nuo aknies kaklelio iki pirmj gyv ak. Dendrologijoje kartais dar skiriama mediakrmi svoka. Jais laikomi sumedj augalai, turintys kelet, t. y. daugiau kaip du, lygiaverius (panaaus dydio) stiebus. Jie bna emesni u daugum medi ir auktesni u krmus. Krmai. Dendrologijoje krmais laikomi sumedj augalai, turintys kelet arba daugiau stieb. Dalis stieb paprastai bna lygiaveriai (panaaus dydio) ir kita dalis skirtingo dydio. Sodininkystje krmais vadinami sumedj augalai, neturintys kamieno. Krmokniai. Botanikoje krmokniais vadinami augalai, kuri sumedjusi tik priekelmin (emutin) stiebo dalis, o auktesnioji stiebo dalis ir laja olin, kasmet atsinaujinanti. Sumedjusioje dalyje iemoja vegetatyviniai atsinaujinimo (atsijauninimo) pumpurai, i kuri kiekvien pavasar iauga nauja antemin dalis. Prie krmokni priskiriami taip pat augalai, kuri stiebai kasmet subrandin derli mirta, o gyvenimo cikl tsia t pat vasar iaug nauji akn ataliniai arba kelmelio atauginiai stiebai, 8

kurie dar vadinami pavaduojamaisiais. Dendrologijoje krmoknio terminas nevartojamas, o ie augalai skirstomi dvi grupes. Augalai, kuri iemoja tik sumedjusi apatin dalis, vadinami puskrmiais. Lianos turi lanksius stiebus. Tos lianos, kurios vyniojasi apie medi, krm stiebus ar atramas, vadinamos vijokliais, o kurios kyla auktyn specialiomis iaugomis, seliais, lapkoiais, orinmis aknimis, ar iulptukais prisitvirtindamos prie kit medi kamien, atram, tvor ar sien, vadinamos laipiojaniomis. Literatroje kartais vartojamas besidriekiani (em dengiani) augal terminas. Besidriekiani ri yra palyginti nedaug. Besidriekianiomis danai bna lianos ir kai kuri medi bei krm ri morfologins formos ir veisls, todl iskirti jas atskir grup netikslinga. Medi ir krm parinkim kiekvienai konkreiai vietai, o vliau prieir, ypa genjimo bd ir intensyvum, danai lemia j gabaritai (urbanizuotose teritorijose stokojama emesni ir siauresnmis lajomis), augimo sparta, pobdis ir kitos biologins savybs bei ekologins slygos. Deja, nra ir negali bti apibendrintos pagal grupes prieiros ir genjimo metodikos. iuo poiriu reikalavimai skirtingi ne tik atskiroms gentims, bet ir rims, formoms bei veislms. Augal asortimento parinkimui atskir kategorij eldynams ypa svarbu inoti, ar tai miko mediai bei krmai, ar prastin j augimo vieta nesusieta su dendrocenozmis ir jie natraliai paplit laukuose bei pievose pavieniui bei nedidelse grupse. Kadangi mike yra specifins augimo ir vystymosi slygos, miko mediai ir krmai sunkiau adaptuojasi urbanizuotoje, j prigimties neatitinkanioje aplinkoje. Ne miko mediai paprastai kiek geriau auga gatvse ir kiemuose, taiau visikai netinka park ir kit eldyn masyvams bei didelms grupms formuoti. eldyn krjams ir eldintojams danai tenka sprsti nelengv udavin, kokius medius vietinius ar svetimemius, kitaip dar vadinamus introdukuotaisiais (kartais maiau tinkaniu vardu egzotiniais) taikyti. iuo klausimu visuotinai pripainta nuomon, kad bet kurioje urbanizuotoje teritorijoje vyraujant prie aplinkos pritapusiems vietiniams mediams ivengiama disharmonijos su prastins, prigimtins aplinkos kratovaizdiais. Taiau ivengti monotonijos, padidinti vairov, formuoti patraukli, neretai net siurprizin aplink galima tik eldyn struktr papildius svetimemiais augalais. Juo labiau, kad j tarpe yra daug toki, kurie puikiai itveria ekstremalias miest slygas, atspars oro ir dirvoemio tarai. 9

2.2. ak sistemos Medi antemins dalies esminiai bruoai ir akojimosi pobdis yra gimtos augal savybs. Taiau ak sistemos savo gabaritus, kontrus ir struktr formuoja per vis aktyvios gyvybins veiklos laikotarp, skaitant brandos ami. Medio kamienas tai beak stiebo (liemens) dalis. Vir kamieno esanti isiakojusi stiebo dalis dar vadinama pirmos eils aimi, i jos iaugusios akos su lapija, pumpurais, iedais ir vaisiais sudaro laj. Sodininkystje genjimais lajos bna i pagrind pakeistos ir gav sodininko ugaidas atitinkani form bei struktr, todl ir vadinamos kitu vainiko vardu.

1 pav. Medio antemin dalis: a stiebas lyderis, b kamienas, d laja.

2 pav. Medio stiebas ir ak sistema: a stiebas pirmos eils ais, b pagrindins akos antros eils ays, c pirmos eils alutins akos treios eils ays, d antros eils alutins akos ketvirtos eils ays, a, b, c lajos skeletas.

I stiebo, tai yra i pirmos eils aies iaugusios akos, dendrologijoje ir sodininkystje vadinamos pagrindinmis (kartais antros eils aimis). I i iaugusios vadinamos pirmos eils alutinmis (treios eils aimis). 10

i trij kategorij ai visuma vadinama lajos (vainiko) skeletu, arba skeletinmis akomis. Kitos alutins akos, kurios bna dar 35 eili danai apibendrintai vadinamos alutinmis arba oninmis, nurodant eil. Vienmet akos dalis vegetacijos periodu vadinama gliu (augliu), o vegetacijai pasibaigus belapje bklje metgliu. Kai kuri medi ir krm, ypa vaisini, ant alutini vainiko ak dar susiformuoja vaisins akuts. Pavyzdiui, sklavaisi vaisins akuts bna maosios, smailiosios ir vytelins. Maosios vaisins akuts esti 15 cm ilgio, turi nuo dviej iki deimties tankiai iaugusi lap ir vien virnin iedin pumpur. Smailiosiomis vadinamos 515 cm ilgio vaisins akuts, kuri virninis pumpuras yra iedinis, o oniniai vegetatyviniai. Sklavaisi vytelin vaisin akut, turinti virninius iedinius pumpurus, bna ilgesn kaip 15 cm. Mediai ir krmai, kuri lajose vyrauja vytelins vaisins akuts, yra labai puons (iedynai ir vaisynai iorje). J net nedidels dalies onini gli patrumpinimas genint gali i esms sumainti iedyn ir vaisyn kiek ir estetin iraikingum. Krmai akojasi nuo pat ems paviriaus, leisdami akas ir naujus stiebus i aknies kaklelio ir i stiebo, skaitant emutin dal. Mediai daniausiai akojasi aukiau, vir kamieno, kurio ilgis bna labai vairus, o ems paviriuje paprastai akojasi tik tie mediai, kuri stiebas jaunatvje ials arba dl kit prieasi uvs. Medi ak sistemos bdingiausias bruoas gimtasis akojimosi bdas. Jis lemia kiekvieno medio ar visos genties savitum, nuo jo labai priklauso bsimojo genjimo metodo parinkimas. akojimasis bna monopodinis, simpodinis ir pseudodichotominis. Monopodinis akojimasis yra toks, kai i vieno virninio pumpuro vis ami nuo pirmj gyvenimo met iki vegetacijos pabaigos auga tiesus, tolygiai laibjantis, ymiai storesnis u pagrindines akas stiebas (pirmos eils ais). Pagrindins akos (antros eils ays) kiekvienais metais iauga i lap (spygli) paastyse stiebo paviriuje susiformavusi ir vienodame auktyje iedikai j juosiani vegetatyvini pumpur. Pirmos ir emesni eili akos iauga taip pat viename bamblyje, taiau daniausiai ne visose, o tik dviejose (kartais trijose keturiose) akos pusse, sudarydamos beveik plunksnikai plokias (reiau su smulkesnmis akelmis kitomis kryptimis) akas. Tipikai monopodikai akojasi egls, kniai ir sedulos, o tik jaunuolyn ir kartyn amiuje puys ir maumediai. 11

Simpodinis akojimasis yra toks, kai virninis pumpuras, iaugins virnin metgl, nebesivysto ir kitais metais augim tsia ariausiai virns susiformavs oninis vegetatyvinis pumpuras. Vegetatyvini pumpur pakaitinis augimas bdingas ne tik stiebui, bet ir visoms akoms. Todl stiebas, skeletins ir kitos onins akos bna iek tiek isikraip. Visos akos, ypa skeletins, bna labai storos ir ilgos, o lajos plaios. Dauguma lapuoi medi, pavyzdiui, liepos, guobos, skroblo, alksnio, rieutmedio, gudobels, obels, kriaus, slyvos, vynios ir lazdyno, geni rys akojasi btent simpodikai. Pseudodichotominis akojimasis nuo apraytj skiriasi tuo, kad metgli virnse susiformuoja iediniai pumpurai, o kitais metais augim tsia nebe vienas, o du prieiniai, ariausiai virni lap paastyse susiformav vegetatyviniai pumpurai. ie pumpurai nra tokie patvars kaip virnse susiformav monopodikai besiakojani medi. Pasitaiko, kad vienas i j (o kartais ir vienas jaunas glis) neisivysto. Todl ne visas stiebas ir akos isiskaido dviakius, o dalis auga tarytum akotsi simpodikai. iuo bdu akojasi katono, klevo, uosio, alyvos, sausmedio geni rys. J skeletins akos yra storos ir ilgos, o lajos plaios, kartais net platesns nei simpodikai besiakojani medi. Simpodikai ir pseudodichotomikai isiakoj mediai gentojams kelia daugiausia rpesi.

a

b

c

3 pav. Medi akojimosi bdai: a monopodinis, b simpodinis, c pseudodichotominis 12

3. BENDROSIOS NUOSTATOS3.1. Genti? Itin saugoti? Persodinti? Kirsti? Nereti atvejai, kai sodinant nepakankamai atsivelgiama bsimus suaugusi medi gabaritus ir ilgainiui jie iauga auktesni ir platesni, nei buvo tiktasi. Todl nelaukdami, kol medis uaugs ir taps klitimi, miest ir miesteli savivaldos tarnyb pareignai privalo pakartotinai atidiai perirti j inioje esanius eldinius ir atrinkti iaugsianius didesnius nei juos supanti erdv. Kuo anksiau vertinta esama padtis, tuo paprasiau sprsti medi likim. Apsisprendimui ypa svarbi reikm turi medio fiziologin bsena. i bsen geriausiai charakterizuoja brandos: lytin, kiekin, rekreacin, sanitarin-higienin, vandens apsaugin, technin, gamtin. Laikotarpis, kol medis dar neydi ir nedera, laikomas jaunyste. Jaunyst yra genjimui ir persodinimui tinkamiausias laikas. Lytin branda tai amius, kai medis pradeda derti. Lytin brand ne tik skirting ri, bet ir tos pat ries mediai pasiekia labai nevienodame amiuje. Atskirai augantieji derti pradeda daug anksiau nei esantys medynuose arba park masyvuose. Pavyzdiui, puis paprastai derti pradeda 1035 met, o lapuoiai 1025 (40) met. Lytins brandos amiaus medius dar galima vidutinikai intensyviai genti, taiau persodinti tikslinga tik vertingiausiuosius ir retuosius svetimemius medius. Kiekin branda tai amius, kai medio trio prieaugis bna didiausias. Kiekins brandos amiuje ypa aktyvs pasiekia maksimum medi gyvybiniai procesai. Tad kiekins brandos amius sutampa su rekreacine branda. Kiekins ir rekreacins brandos amiaus puis bna 3045 met, egl 5060 met, baltalksnis 1520 met. Tuo metu labiausiai pasireikia vadinamosios nesveriamos eldini savybs ir urbanizuotose teritorijose jie ypa saugotini. Po kiekins brandos 1020 met tsiasi laikotarpis, kai medi biomas pasiekia maksimum ir lapijos pakrit bna daugiausia. is amius laikomas sanitarine-higienine branda, kadangi gausi lapija daug akumuliuoja anglies dvideginio, sulaiko dulki, ypa slopina vj ir triukm. Sanitarinshigienins brandos amius sutampa su vandens apsaugine branda, kadangi lajose sulaikoma daugiausia krituli, o pavirinis vandens nuotkis bna 13

maiausias, nes j stabdo itin gausi negyvoji lap paklot. Sanitarinshigienins ir vandens apsaugins brandos sulaukusius medius btina ypa saugoti, lygiai kaip kiekins brandos amiaus medius. Technin branda yra medi amius, kuomet jie daugiausiai teikia alies kiui reikaling sortiment. Lietuvoje i brand puis ir egl pasiekia 70110 met, beras ir drebul 4060 met, uolas 120140 met. Remiantis ia branda, nustatytas kirtimo amius III ir IV grups mikuose. Jei technins brandos amiaus mediai tampa kliuviniais miest ir miesteli komunikacijoms arba urbanizacijos pltrai, juos persodinti ir intensyviai genti netikslinga. Niekam nekliudanius medius technins brandos amiuje galima neintensyviai genti, ypa retinant lajas (ipjaustant distanias ir sausas, praeiviams pavoj kelianias akas). Ikilus btinybei technins brandos amiaus medius btina alinti, taiau po to, kai artimoje j aplinkoje pasodinami nauji jauni medeliai. Gamtin branda prasideda tuomet, kai medi prieauga lygi nuliui arba tampa neigiama (dl iltani saus akeli). Gamtins brandos laikomi 200 met uolai, 170 met amiaus puys, uosiai, klevai, guobos, maumediai, 120 met egls, 90 met berai, liepos, juodalksniai, skroblai, 60 met tuopos, drebuls, 50 met baltalksniai, blinds, gluosniai. Urbanizuot teritorij eldynuose, skaitant ir j mikus, btina atrinkti saugotinus dl dideli gabarit, iskirtini form ir egzotini ri bei kitais aspektais unikalius medius, kuriuos btina saugoti. Kartais saugojimo btinumas grindiamas toki medi auginimo vieta (rekreacins zonos, archeologijos ir architektros paminkl bei stilistini eldyn teritorijos). inotina, kad i medi gyvybiniai procesai ypa lti ir j naudingos funkcijos labai menkos. Todl j neikirtimas neduoda galimybs j augavietse auginti nauj jaunj medi kart. Gamtin branda tai signalas, kad urbanizuot teritorij mikuose ir park masyvuose laikas pradti atrankinius kirtimus. Atrankiniai kirtimai ypa reikmingi tuo, kad jais sudaromos slygos dendrovairovei patvariems vairiariams ir vairiaamiams medynams formuotis. 3.2. Genjimo tikslai ir udaviniai Vienas i svarbiausi ir sudtingiausi, o kartais vienintelis medi ir krm prieiros darbas yra genjimas. is darbas savitas tuo, kad kiekvienai medi riai ir eldyno paskiriai turi bti taikomi skirtingi genjimo bdai 14

ir jie turi bti atlikti tinkamiausiu metu. Genti bet kaip ir pavluotai reikia neatitaisomai suluointi ir nusilpninti medius, o save pasmerkti dar didesniems papildomiems genjimo darbams. Apskritai miest ir miesteli eldinimui auginam ir juose jau augani medi genjimas danai yra neivengiamas ir periodinio pakartojimo reikalaujantis darbas. Jo svarbiausi tikslai yra ie: 1. Paalinti sausus, distanius ir dl lig, kenkj, alio, aln, oro taros ar kit prieasi nusilpusius medius. 2. Paalinti vjo ir sniego lautus, iki 60? kampu pasvirusius ir pavoj praeiviams bei pastatams kelianius stiebus ir akas. 3. Reguliuoti, tiksliau pagausinti ydjim ir derjim ir pagerinti ied bei vaisi kokyb, ypa juos sustambinant. 4. Palaikyti pusiausvyr tarp antemins dalies ir akn sistemos, kuomet anteminei daliai ekstremaliomis slygomis pradeda nepakakti maisto mediag. Veli laja svarbi visiems mediams, o ypa turintiems ryki spalv lapij. 5. Padidinti vyresnio amiaus medi ir ypa krm gyvybingum, laj velum ir iraikingum, juos atjauninant. Atjauninimo esm yra ta, kad staiga daug sumainus antemin dal stimuliuojamas atitinkamos akn sistemos naujos dalies susidarymas. 6. Ilaikyti laj gimt form, kai prarasta virn arba gretimos akos su ja konkuruoja, o taip pat kai medis vystosi nenormaliai (kai tampa vienpusis, isikreivina ar lajose susidaro tutumos). 7. Iretinti pernelyg sutankjusias lajas, kuriose vienos akos stelbia kitas, o medis arba krmas tamsina langus ar meta el ant kit nauding augal. 8. Sumainti medi gabaritus, kai dl neapgalvoto asortimento parinkimo sodinant arba pakitus erdvei mediai joje nebetelpa, akomis pernelyg priartja prie pastat ir statini arba remiasi juos, trukdo psij ir transporto eismui, kai apsunkina realizuoti racionalius urbanistinius projektus, atitaisyti ankstesni genjim klaidas. eldyn planuotoj ir eldintoj svarbiausias udavinys sukurti toki erdvin struktr ir parinkti tok sumedjusi augal asortiment, kad ateityje nekilt poreikio genti 7 ir 8 punktuose nurodytais tikslais arba bt apsiribota minimaliais epizodikais genjimais 16 punktuose nurodytais motyvais. O geriausia jei medi visikai nereikt genti. 15

3.3 Genjimo ABC Unifikuot reikalavim, diferencijuot vien tik pagal medi ris, negali bti. Kiekvienai medi riai ie reikalavimai skiriasi priklausomai nuo eldyn, kuriems jie taikomi, paskirties ir vietos slyg. Taiau visais atvejais btina atminti, kad genjimo pagrindin paskirtis isaugoti ir palaikyti kiekvieno medio ir krmo gimt lajos struktr ir kontr plastikos savitum. Antra vertus, grietai laikantis io reikalavimo, genjimu reikia pasiekti, kad augalai gerai tikt kuriamai aplinkai. Ne maiau svarbu, kad jie atitikt naujas urbanizuotos aplinkos estetins bkls gerinimo ir sanavimo funkcijas. Jeigu sumedj augalai tampa klitimi, reikia, kad tai vietai parinkta netinkama ris arba nekvalifikuotais genjimais augalas buvo netinkamai formuotas. inotina, kad jaun medi ir krm genjimas medelyne ir pirmaisiais auginimo metais nuolatinje augimo vietoje yra ymiai lengvesnis ir efektyvesnis, medi lengvai toleruojamas. Jaun medi sveikatai genjimas maiau pavojingas (pjviai uauga labai greitai), todl kenksmingo ukrato patekimo ir pltros audiniuose tikimyb yra nedidel. Labai svarbu, kad nedideli aizd randai gali ugyti visikai ir sudaryti tiesiogin nauj ir sen ak jungt. Dekoratyvij augal iauginimo skmei ypa svarbs pradiniai genjimo darbai medelyne. Dalies onini akeli paalinimas jau antraisiais auginimo metais medelyne skatina spariau augti virnin gl ir galina suformuoti aukt galing stieb lyder. onini ak palaipsnis alinimas vlesniais metais neleidia silpnti lyderiui, o virninms akoms su juo konkuruoti. Laiku nepaalintos virnins akos konkuruodamos neretai nustelbia lyder, perima stiebo funkcijas. Genjimu sumainamas vegetatyvini augimo pumpur skaiius ir sumin einamoji antemins dalies ir akn prieauga, taiau pagerinamas palikt augimo tak aprpinimas azotu ir kitais vegetacijai reikalingais elementais. Labiausiai paspartja augimas t ak, kurios yra ariausiai paalintj. Maiau kinta augimo sparta ak, labiausiai nutolusi nuo paalintj. Dar akivaizdesn, kaip minjome, onini pumpur ir ak paalinimo taka stiebo virnini pumpur augimui. Botanikos institute atlikti bandymai su trimeiais abrikosais parod, kad medis, kurio pavasar buvo nugentos visos akos, palikus tik beak stieb, vir isistieb bema 1,5 karto daugiau nei visikai negentas. 16

a

b

c

d

4 pav. ak ipjovimo pavyzdiai: a ir b blogai, c ir d teisingai

a

b5 pav. ak karpymo pavyzdiai: a blogai, b gerai 17

Ir atvirkiai, paalinus virn pradeda ymiai spariau augti onins akos ir medio laja isipleia alis, o is reikinys urbanizuotoje aplinkoje ypa nepageidautinas. Dl i medi biologini savybi neinojimo msuose daroma daugiausia klaid. Neteisingas genjimas, deja, gana danai duoda atvirktinius rezultatus bei sukomplikuoja galimyb ateityje gyvendinti keliamus tikslus. Btina atsikratyti ydingo manymo, kad genjimas lieia tik alinamj medio dal ir suvokti, kad kiekviena invazija keiia viso augalo augimo pobd. 3.4. Genjimo rankiai iuolaikiniais sekatoriais ir ilgakotmis irklmis kerpamos akos iki 3,23,5 cm skersmens. Tad jauniems mediams genti ir nuolatos gent, neapleist senesni medi lajoms retinti paprastai kit ranki nereikia. Sekatoriai bna prasislenkaniais amenimis ir besiremianiais amenimis. Pirmasis tipas yra danesnis ir populiaresnis dl to, kad prasilenkdami amenys ne taip atimpa ir todl galsti pakanka reiau. io tipo sekatoriais nukirpti pjviai bna lygs, o akos nesutraikomos. Ant ranken rengti ribotuvai apsaugo rank nuo sugnybimo. Besiremianiais amenimis sekatori kerpamai aka remiasi iplatint ir plastiku padengt pagalvl, o vienu atriu ameniu nupjaunama. Perpjovs ak amuo remiasi plastiko pagalvl, todl greiiau atimpa. Tok sekatori btina danai galsti, kad jis netraikyt pjvio vietos. Kai kuri besiremianiais amenimis sekatori pagalvlse bna grioveliai sultims itekti. Prasislenkaniais amenimis sekatorius tinka vairaus storio (iskyrus storesnes kaip 2 cm skersmens) akoms, o sekatorius besiremianiais amenimis geriau tinka ploniems, gleniems (dar nespjusiems sumedti) gliams ir plonoms akutms karpyti. Labai patogs lajoms retinti prasislenkaniais amenimis sekatoriai ant kartels, vadinamieji gaidukai. Jais kerpama patraukus virvel. Ilgakots irkls. Storesnms (nuo 2j iki 3,5 cm skersmens) akoms genti naudojamos vadinamosios ilgakots irkls. I esms tai tie patys prasislenkaniais amenimis sekatoriai, tik tvirtesni ir ymiai ilgesnmis rankenomis. iomis irklmis ir sekatoriais prasislenkaniais amenimis patogu ikarpyti tanki laj akas. Ilgakots irkls u sekatorius pranaesns kerpant sunkiai prieinamas ir pasiekiamas vairaus storio akas ir jomis kirpti ypa lengva. 18

Gyvatvori irkls. Vienmeiams gliams ir plonoms akelms karpyti, kai formuojamas laj kontras, gyvatvor ar gyvoji siena, naudojamos specialios gyvatvori irkls. J amen suverimas reguliuojamas vartu, todl kai blogai kerpa reikia ne tik galsti abu amenis, bet ir suverti vart. Lankenos. Jaun spygliuoi medi emutinms sausoms ir nusilpusioms alioms akelms paalinti nuo kamieno seniau mikinink buvo naudojamos lankenos. Verta jas prisiminti ir gyvenamosios aplinkos eldyn prieiros specialistams. Gyvatvori karpymo maina. I nedideli benzinini ir elektrini prietais gentojui btina gyvatvori karpymo maina. Daniausiai j peiliai bna su vienpusiais amenimis. Taiau geresns mainos, kuri amenys i abiej pusi ir pjauna abiem kryptimis, be to, maiau vibruoja. Kuo daugiau dant yra peilio amenyje, tuo dailiau apkerpama gyvatvor. Kuo ilgesnis jos karpymo peilis, tuo naumas didesnis, nors dirbti sunkiau. Tinkamiausias ms slygomis peilio ilgis yra nuo 40 iki 60 cm. Benzininis pjklas. Keliant vyresni medi lajas ir ypa taisant ankstesniais genjimais akivaizdiai suluointus medius, tenka naudoti benzinin pjkl ir motorin strlin ak genjimo rengin. Krmapjovs. Krm sen stieb ipjaustymui naudojamos benzinins arba elektrins krmapjovs (karpytuvai, dar vadinami trimeriais). Peiliai. Genjimui skirti peiliai bna lenktomis priek virnmis. Jie tinka pjauti iki 5 mm skersmens akoms. Pjkleliai. Genjimui tinkamiausi smulkiadaniai ir siaurajuosiai pjkleliai. Urbanizuotose teritorijose aktualus atliek sudorojimas. Tam tikslui gaminami portatyviniai ak smulkintuvai. Susmulkintos akels yra naudojamos pomediams muliuoti. Turint mintus rankius ir prietaisus bei naudojantis automobiliniu keltuvu galima skmingai visais bdais genti medius. Tik nepasisekusioms pjvi vietoms (atplaioms, stagarams) paalinti gali prireikti panaudoti kirv ir pjklel. Kirvio koto ilgis parenkamas toks, kad darbininkui laikant u kirvakoio, kirvis liest em.

19

3.5. Genjimo technika Tie gentojai, kurie laiku patrumpina ar nukerpa jaunas akeles ir ypa glius, ivengia daug darbo reikalaujanio ir medius alojanio storj ak pjaustymo. Todl pirminio genjimo kokybei btina skirti daug dmesio. Deja, karpant glius ir plonas akeles daroma daugiausia klaid. O taip yra todl, kad jauna mediena vegetacijos metu aizdas uaugina labai greitai. Pagrindiniai teisingo karpymo reikalavimai yra ie: aizd pavirius turi bti lygus, todl kerpama tik atriais sekatoriais arba irklmis. Galima naudoti ir atrius sodininko peilius; kirpti (pjauti) geriau ne statmenai gliui ar akelei, bet iek tiek striai. Pjvio ploktuma turi prasidti viename lygyje su pumpuro pamatu ir baigtis 45 mm vir virns. Tik pjvis daromas prieingoje pumpurui glio (akels) pusje; kirpti reikia vir vegetatyvinio (ne iedinio) pumpuro. Jaunatvje tinkamai gent medi storas alias akas ipjauti prireikia, kai jos vtr aplauomos, pernelyg isistiebusios trukdo eismui ir ininerinms komunikacijoms arba kai medis tiek ivei, kad nebetelpa jam skirtoje erdvje. Prie ipjaustant sunkias skeletines akas tikslinga jas palengvinti nupjaunant j virnes ir stambisias akas. Po to pasiliks stuobrys alinamas dalimis. Pasitaiko, kad pagrindini ak atsiakojimai nuo kamieno bna labai sustorj. Tais atvejais rekomenduotina pjvio viet parinkti ten, kur sustorjimas baigiasi ir prasideda normalus akos skersmuo. Ne tik storj sunki ak, bet vis, kurios pjaunamos, o ne kerpamos, visais atvejais daromi trys pjviai. Pirmiausia 30 cm atstumu nuo atsiakojimo vietos i apaios pjaunama iki 1/41/3 stiebo skersmens (praktikai kol sugnyba grandin). Antrojo pjvio, kuris daromas i viraus, vieta 2,55 cm toliau akos pamato nei pirmojo pjvio vieta. Pasiliks 32,535,0 cm kelmelis alinamas i apaios, prilaikant ranka ir apipjaunant aplink iedikai. itaip apsisaugoma nuo medius alojani atplai, kurios neivengiamos, kai akos ipjaunamos vienu pjviu. Beje, paskutinysis pjvis daromas ne lygiagreiai stiebui (stambiajai paliekamai akai), bet statmena pjaunamai akai kryptimi. Paastinje pusje pjvis turi bti viename lygyje su stiebo (paliekamos stambios akos) paviriumi, o prieingoje pusje jis iek tiek atitolsta. Taip pjaunant aizdos skerspjvis 20

bna maesnis nei pjaunant lygiagreiai stiebui ar paliekamai stambiajai akai. Jokiu bdu neleistina palikti ipjaut ak kelmeli stagar, kurie yra blogai aprpinami maisto mediagomis ir idista arba sukrauna gausyb epikormini pumpur, o be to, darko medio pavidal. Deja, Lietuvoje dar danai visos akos pjaunamos vienu pjviu i viraus ir po tokio apipjaustymo iojja aizdos iplt ievs ir net medienos juost vietoje. Btina neatidliotinai nustatyti atsakomyb u medi alojim. Specialioje literatroje aptinkamos rekomendacijos pjvi aizdas utepti sodo tepalu. Manome, kad to daryti neverta, nes sodo tepalas izoliuoja aizd ne ilgiau nei metus, o neretai suyra dar greiiau. sitikinome, kad greiiausiai medien izoliuoja ir nuo ukrato apsaugo nelaids vandeniui aliejiniai daai, skirti iors daymui, su nedidele (0,53 %) fungicido priemaia. Gaminamos ir specialios mastikos (daniausiai bitumins). Tepti reikia atidiai, kad drauge nebt uteptas kambis (brazdas), kur reikia palikti atvir, kad galt apaugti aizd. Isaugotas atviras kambis stambias aizdas apaugina ilgai (per metus 12 cm). Plonesni kaip 0,51 cm ak aizdas nuo lig suklj saugo augal apipurkimas fungicidais. Miestuose, daniausiai vengiant moni apsinuodijim, vartojami vario preparatai (vario sulfatas). Svarbu aizdas aptepti tuojau pat ipjovus ak ar baigus genti med, nelaukiant kol visi mediai t dien bus baigti genti. Ypa aktualu dezinfekuoti formalinu ar spiritu rankius ir benzininio pjklo grandin. Btina pakartotinai dezinfekuoti kiekvien kart pereinant prie kito medio ar krmo. Dl io reikalavimo nepaisymo gantinai daug medi stieb apnikti puvinio. Btina pasekti Vakar ir Vidurio Europos ali patirtimi ir principingai laikytis io reikalavimo.

4. PRADINIS GENJIMO ETAPAS4.1. Genjimas medelyne Teiginius, idstytus skirsniuose 3.2. Genjimo tikslai ir udaviniai ir 3.3. Genjimo ABC, galima sutrauktai formuluoti taip: nuo aknies kaklelio visame numatomo kamieno ilgyje laipsnikai alinamos arba trumpinamos silpnosios akos, ipjaunami i ak besiformuojantys antrieji 21

stiebai ir trumpinamos virnins akos gresianios konkurencija pagrindiniam ir vieninteliam stiebui lyderiui. Medelyne suformuoti lapuoi medi sodmenys: turi turti vien ties, neturint konkurent (giu aikiai lenkiant visas akas) stieb, bti kuo siauresnmis lajomis, turti beak kamien, kurio ilgis priklausomai nuo taikymo eldynuose paskirties kist nuo 2-j iki 3,6 metr. Danai yra realizuojami emesni medeliai nei ms nurodytas kamieno ilgis. J kamienas gali bti atitinkamai trumpesnis, taiau turi sudaryti ne maiau kaip 1/3 lajos ilgio. Toki medi genjim btina tsti nuolatinio augimo vietose, formuojant kamien iki anksiau nurodyto ilgio (t. y. 23,6 m). Monopodinio akojimosi spygliuoiai retai augina konkuruojant stieb, nebent tuomet, kai pagrindinis stiebas praranda virn arba virnin augimo pumpur ir nustoja augs. Tuomet pirmum reikia teikti konkurentui, formuojant i jo lyder, o paeist pagrindin stieb paalinti. Daniau spygliuoiai ir reiau lapuoiai, prarad lyderio virn, patys nepajgs j pakeisti. iais atvejais prie em smeigtos arba prie paeisto stiebo sveikosios dalies priritos kartels vertikalia kryptimi pririama tviriausia ir daugiausia vir pakilusi aka, kuri netrukus sutvirtja, tarytum pratsia stiebo augim auktyn, ilgainiui pakeiia prarast pagrindinio stiebo virn ir pavaduoja lyder. Daugumos spygliuoi negalima trumpinti onini ak, nes sunaikinus virnin pumpur visikai sustabdomas j augimas ir lajos iorje styro stagarai. ksmini spygliuoi paprastai formuojamos ilgos, nuo pat apaios aliuojanios lajos. Todl genti net ir emutini ak daniausiai nereikia, nes savaime formuojasi kgikos, virnje nusmailjusios, o apaioje iplatjusios ir dl to visame ilgyje pakankamai apviestos lajos. Negalima formuoti vertikali onini kontr, nes apatins akos dl menko apvietimo ilgainiui sta. viesomgi spygliuoi apatini ak isaugoti nemanoma, jos iki medio gyvenimo pabaigos dl viesos trkumo laipsnikai sta ir lajos kyla auktyn. Todl naudinga jau nuo pat pirmj ak pasirodymo met alinti po 12 apatini ak eiles. Kai kuri medi ri vairiu atstumu nuo medio, akn sistemos iplitimo spinduliu ems paviriaus lygyje iauga atalini gli. Juos reikia ikirsti kaip galima ariau kilms tako. Tam atkasama iaugimo i aknies vieta. 22

Laiku nepaalintos atalos ilgainiui gali suformuoti papildomus stiebus. Jauname amiuje prasikalusios ir ilgesn laik neikirstos atalos kartais net konkuruoja su lyderiu, j silpnindamos ir stelbdamos. Su vienu lyderiu, kur visais atvejais btina isaugoti, kartais konkuruoja ir viena (reiau 23) smailu kampu iaugusi ir lygiagreiai stiebui besistiebianti aka. Ir lyderio konkurent btina neatidliojant paalinti. Apskritai emutini ak paalinimas visada pageidautinas, nes jos, bdamos ariau akn sistemos, pirmosios pasisavina stiebu auktyn kylanias maisto mediagas, sumaindamos galimyb tvirtti stiebeliui ir augti aukt. Ipjovus emutines akas suformuojamas beakis kamienas, kuris btinas visoms medi rims, o nuo bdingos paskirties gali kisti tik jo auktis. Daugumai eldyn vertingiausiais laikomi siauralajai mediai. O paprastai plaiausiai alis driekiasi emutins ir vidurins lajos dalies akos, todl jauname amiuje pradtas ir vliau pratstas emutini ak alinimas padeda suformuoti btent tokius medius. 4.2. Genjimas sodinant medius nuolatin viet Daugumos medi genjimas medelyne tai tik io darbo pradia, o ne pabaiga. Todl persodinimas yra itin patogus metas pratsti darbus apraytus skirsnyje Genjimas auginant sodmenis medelynuose. Persodinant patartina genti ymiai intensyviau, nes ikasant prarandama dalis akn, todl reikia atkurti j pusiausvyr su antemine dalimi. Deja, persodinimo metu padaroma gana daug klaid, kuri esm nesilaikymas teisingos genjimo metodikos. Ypa danai be reikalo trumpinamos daugumos ak virns. O pagal metodik persodinimo metas ypa palankus kamienui formuoti, alinant apatines akas, ir lajos struktrai pagerinti, j iretinant. Persodinant jau baigtus formuoti lapuoius medius, pusiausvyrai tarp ak ir akn ilaikyti ir lajai pasiaurinti galima patrumpinti onines akas, bet ne daugiau kaip 1/3 j ilgio. Berai persodinant negenimi. Ltai aknis atauginanius spygliuoius (pvz., puis, paprastj kadag), o ir visus kitus medius geriausia auginti konteineriuose. iuo atveju ir persodinant su ems gumulais intensyviau genti nei prasta medelyne nereikia, galima ir visikai negenti. Persodinus ikastus i medelyno lapuoius medius kartais aknies 23

kaklelyje formuojasi miegantieji pumpurai, i kuri iauga vilkgliai. Juos reikia neatidliojant alinti. Ikasant augalus medelyne danai paeidiama akn iev, o kastuvu nukirst akn aizdos bna nelygios, erpetotos. Lengviau ir greiiau ugyja lygiu paviriumi aizdos ir statmeni pjviai. Todl storesni kaip 5 mm skersmens akn aizdas btina atnaujinti atriu rankiu. Tuo pat metu tikslinga patrumpinti aknis, ilgesnes nei sodinimo duob, kad sodinant nereikt uraityti. Pasodinti uraitytomis aknimis mediai ir krmai sunkiau prigyja ir pirmuosius 36 metus blogiau auga. 4.3. Krm genjimas persodinant Persodinant konteineriuose augintus krmus i medelyno nuolatin viet isaugoma visa akn sistema, todl nra btinumo sumainti antemin dal. Tad iuo atveju genima tik norint paskatinti krmo isiakojim arba pakoreguoti pavidal. Krmas gausiau akojasi, kai patrumpinama pagrindinio stiebo (jei toks yra) arba vis stieb virns. Paprastai trumpinama paalinant iki 1/3 ilgio, taiau dauguma krm itveria ir intensyvesn genjim, kai stiebai sutrumpinami 1/2 arba net 2/3 ilgio, o kai kuri galima i karto paalinti visus stiebus paliekant tik 1020 cm ilgio kelmelius. Toks genjimas daniau taikomas persodinant ne konteineriuose, bet grunte augintus krmus, kai tenka ilaikyti pusiausvyr tarp sumajusios akn sistemos ir antemins dalies. Kadangi lapija ne tik garina vanden, bet ir sintetina organin mediag, kai kuriais atvejais rekomenduojama persodinant palikti vis antemin dal, kuri galint augal greiiau regeneruoti prarastas aknis ir ivystyti akn sistem. Taiau apkapotomis aknimis pasodint ir negent krm antemin dalis pirmj vegetacijos period gali atrodyti skurdokai, o dalis ak kartais net idista.

5. MEDI GENJIMO BDAI5.1. Laj retinimas Tai pagrindinis ir daniausiai taikomas genjimo bdas. Kartais net optimalioje aplinkoje nepalankiais periodais aknys nepajgia aprpinti derani medi maisto mediagomis ir vandeniu. Mediams augant 24

pagausjusi ir ivejusi lapija pradeda stelbti emutines ir lajos viduje esanias akas ir jos atsidrusios nepalankiausioje situacijoje nusilpsta ir idista. Lajos viduje beveik visuomet galima rasti saus plonj ak. Daugumos pagrindini ir kit skeletini ak virns bna paviriuje ir formuoja lajos kontr, todl bent minimal viesos kiek gauna ir daniausiai ties ivengia. Kitoks likimas apatini, net ir pagrindini ak, kurios, atsidrusios elyje, sta visos nuo atsiakojimo i stiebo vietos iki virns. Sausos, net ir smulkiosios, akels krisdamos lauia kitas akas ir kelia pavoj monms. Ypa tai aktualu gatvse, nes judantys automobiliai, ypa sunkusis krovininis transportas, veikia vibruojaniai ir sukelia skurines vjo sroves bei skurius. Todl reikia stengtis, kad saus ak nebt, padidt medi atsparumas vjui ir jie demonstruot prigimtins struktros lajas. Todl periodikai lajas reikia retinti ipjaunant iki 20 % smulkesnij treiosios eils ir emesniojo rango alutini ak, isaugant skeletines, jei tarp j nra nusilpusi arba stani. Tuo pat metu ipjaunamos nuo pat kamieno, nepaliekant isiovusi dali (stagar), nudivusios, distanios ir emutins pagrindins akos ir visos pernelyg nusvirusios, susikryiavusios ir besitrinanios akos. Laj retinimas dar vadinamas viesinimu, nes ikarpius pavsyje esanias plonsias iki 5 cm skersmens akas ir pagerinus apvietim akos ilgai ilieka gyvybingos. Tokiu pat bdu itisai paalinamos ir idivusios bei distanios skeletins akos, jei toki yra, stengiantis, kad lajose nebt padaryta tutum. Pagal bd paalinus emiau esanias akas pagerja aukiau esani ak ir stiebo virns maitinimas ir jos net bdamos silpnos bkls netrukus atsigauna ir suvei. inotina, kad kylant i akn vanden su maisto mediagomis pirmosios pasisavina ariausiai j esanios akos. Todl btina atsisakyti ydingos praktikos virn nupjauti, sunaikinant lyder, motyvuojant jos nusilpimu. Taip pat btina iretinti lajas, kai labai paeistas kamienas gali neilaikyti jos svorio ir kai sualota akn sistema nepajgi aprpinti jos maisto mediagomis. Iretintomis lajomis mediai gausiai ydi ir dera. Retesns lajos yra arikos. Taikant genjimo bd galima isaugoti gyvybingus gimtos formos medius ir patenkinti danus miestiei praymus dl lang apvietimo pagerinimo. Taip pat retinti tenka medius, kuriuose dl nekvalifikuot ir per intensyvi genjim iauga daug vilkgli. Visi vilkgliai, susidar lajose ir aknies kaklelyje, alinami vienu etapu. 25

Laj retinimas kartais dar vadinamas laj siaurinimu, kadangi retkariais tenka paalinti (visu ilgiu nuo pat pamat) vien kit nusilpusi ir bloginani medio form ak (bet ne trumpinant). Taiau termino laj siaurinimas geriau nevartoti, kad nebt bandoma j tapatinti su medi apipjaustymu. Retinant patrumpinti leidiama tik veliau auganius ir alis isistiebusius vienmeius glius, taip iek tiek pasiaurinant laj. Pakerpant glius reikia dmiai stebti, kad ariausiai pasilikusio stagarlio virns esanio pumpuro kryptis atitikt pageidaujam i jo iaugsianio naujo glio krypt. iuo motyvu daniausiai kerpama vir glio virutinje dalyje esanio pumpuro, kad naujasis glis krypt auktyn. Retinamos tik genjimui pakani lapuoi lajos. Jautriai genjim itveriani lapuoi, pvz., bero ir spygliuoi, pvz. puies, lajos paprastai neretinamos, o ir poreikio daniausiai nebna. Pabriame: retinimas jaun, spariai augani, derani ir senstani medi yra vienas i pai efektyviausi ir daniausiai taikom genjimo bd. Taiau retinant jokia dingstimi prisidengus neleistina ipjaustyti arba patrumpinti gyvybingas skeletines ir kitas storsias akas.

a

6 pav. Laj retinimas (kairje prie genjim, deinje - po genjimo); a- paprastasis uolas, b - paprastasis bukas,

b26

c

c - paprastasis klevas, d - kanadin tuopa Moench.

d5.2. Laj paklimas Tai visuotinai pripaintas genjimo bdas. Laj paklimu vadinamas medi genjimas, kai laipsnikai alinamos emutins akos, kol beakis kamienas iki pirmj gyv ak isistiebia ne maiau kaip iki 3,2 m, o geriau 3,6 m aukio. Esant reikalui, lajos keliamos net iki 78 m aukio. Pakeltos lajos netrukdo pstiesiems ir transportui, maina lauko viestuv metam el tamsiuoju paros metu, o svarbiausia pagerina gretim pastat emutini aukt apvietim. Mediai pakeltomis lajomis nesudaro problem miestieiams, padeda keisti negatyv poir eldinius, susidarius tais atvejais, kai emos lajos buvo kliuviniai. Todl is bdas aktualus ne tik medi gyvybingumui ir estetiniam iraikingumui didinti, bet ir visuomens aplinkosauginei, augalij tausojaniai pasaulirai ugdyti. is bdas ypa skmingas, kai genimi jauno amiaus mediai, kuomet pagrindins akos dar plonos ir jas ipjaunant atsiveria nedidels aizdos. Lajos keliamos kas antri metai itisai nuo pat stiebo alinant pagrindines akas, 27

ne daugiau kaip 1/81/10 lajos ilgio. Toks emutini ak alinimas spartina medio augim auktyn, todl lajos pakyla vir 13 aukt pastat. is bdas ypa aktualus maaaukts statybos miest kvartaluose ir miesteliuose, kur nuolat keliamos gyventoj pretenzijos dl to, kad mediai ugoia langus. Lietuvos miestuose ir miesteliuose yra labai daug emomis ir pernelyg ivejusiomis lajomis medi, ugousi itisas gatves. Kai susiduriama su dilema, kok sprendim dl j likimo priimti alinti ar genti tikslinga pasirinkti laj klimo bd. Vyresni medi ak aizdos stiebe didels, jos gyja ltai ir ilgai. Todl palankiausio genjimui laikotarpio jaunatvje nereikt praleisti, taiau esamoje situacijoje ir vyresni medi laj paklimas danai neivengiamas ir i esms pasiteisina. iuo bdu keliamos nejautri genjimui lapuoi (dauguma) ir jautri spygliuoi (pu, maumedi geni) ri lajos. Ypa gerus rezultatus is metodas duoda, kai genint jauname amiuje pavyksta suformuoti ne tik aukt, bet ir glaust, auktyn kylani ak sistem. 7 pav. Laj paklimas (kairje prie genjim, deinje po genjimo); a juodalksnis,

a

b28

b maalap liepa

5.3 Laj paeminimas is genjimo bdas dar vadinamas virni poliardiravimu (pollarding). Intensyvus vis arba daugumos pagrindini ak paalinimas nuo pat kamieno taip pat vadinamas poliardiravimu. Bet toks poliardiravimas tai laj apipjaustymas, o ne eminimas. Lajas eminti tenka tais atvejais, kai gatvse ir kiemuose buvo parinktos netinkamos, erdvs dydio neatitinkanios, per dideli medi rys. Mediams augant paaikja, kad lajomis jie dengia antrj ar treij aukt langus, o jas dar auktinti nra galimybi dl ribot gimt gabarit. Lietuvoje danai tokie mediai virnmis neleistinai priartja arba, dar blogiau, perpina elektros ir ryi oro linijas. Ekonomikai ivystytose alyse ios problemos beveik nekyla, nes energijos tiekimo sistema patalpinta poeminiuose kolektoriuose. Ten laj paeminimas taikomas tik tais atvejais, kai beviltikai nusilpsta medi virns. Elektros energijos tiekimo ir ryi oro linij kanalizavimo kelias bt tinkamiausias ir ms alies miestams ir miesteliams, taiau iekoti blogesns, bet pigesns ieities veria ekonomin negalia. Ta blogesnioji ieitis yra medi virni paeminimas. Nesilaikant visuotinai pripaint genjimo princip dl lyderio isaugojimo iuo bdu patrumpinamos virns, taiau ne daugiau kaip 1,52,0 metrus. emiau paemintos virns ipjaunamos i pagrindo nuo pat stiebo visos akos 1/51/3 lajos ilgyje. Vengiant gausaus ir velaus epikormini gli pasirodymo i mieganij pumpur, paliktj ak geriau negenti. Reikia, kad ios akos pasisavint kuo daugiau i akn kylani maisto mediag (augimui, iedams sukrauti ir derliui brandinti) ir todl j kuo maiau pasiekt itisai apipjaustyt virutin stiebo dal. Nors neilg, stiebe ak pjvi aizdas juosiani epikormini gli (vilkgli) kuokt pasirodymas neivengiamas. Kuoktas toki gli i paalinto stiebo aizdos pakraio tiesis auktyn. Todl jau pirmos vasaros pabaigoje tiek alutines akas, tiek virn pavaduojantys gliai trumpinami 1/22/3 ilgio, kad kiekvienas isiskirstyt nauj antros eils kuokt. Antrj met vasarai baigiantis, esant reikalui, galima vl 1/22/3 ilgio patrumpinti antros eils kuoktus ir sulaukus j isiakojimo turti suformuot tanki, i gausybs smulki trump ak suformuot, luotik virutin lajos dal be aikaus lyderio. Taip apgento medio tik virutin, maiau pastebima lajos dalis praranda gimt akojimosi pobd, o emiau esanti dalis pasilieka nepaliesta. Utat laj virus tampa emesnis ir 29

aptakesnis, be smails. iuo bdu paemintomis luotikomis virnmis medi augimas aukt ymiai sultja ir galima negenti deimt ir daugiau met, nebijant, kad sipins energetini oro linij laidus ar kitaip kels problem. Laj eminimas aplinkos situacijos padiktuotas sprendimas, taiau jam alternatyva yra tik viena medio ikirtimas. eminamos pakani genjimui lapuoi medi lajos, o spygliuoiams is bdas netaikomas.

a

8 pav. Laj paeminimas virni poliardiravimas; a 12 etapai, b 34 etapai.

b

5.4. Laj apipjaustymas Tai medio skeletini, taip pat ir pagrindini ak grubus apipjaustymas, kartais dar vadinamas laj redukavimu. Pastarajam terminui daniau teikiama kita prasm: lajos dalinis pakeitimas retinant, kai papildomai 30

paalinamos itisos arba patrumpinamos nuo 1/4 iki 1/3 ilgio keletas (daniausiai 23) storj ak. Taiau net ir tuo atveju, kai numatoma alinti kelet ak itisai, rekomenduotina pirmajame etape jas patrumpinti 1/4 1/3 ilgio, o galutinai ipjauti po met. iuo atveju pjviai daromi kiek galima priartinant prie paliekamos vyresniosios akos arba stiebo. itoks redukavimas pasiteisina, kai paisoma reikalavimo neipjaustyti daugiau kaip 23 stambi ak ir genima ne itin intensyvaus (mao arba vidutinio intensyvumo) retinimo metu. Jeigu medis iretinamas intensyviai ir dar papildomai ipjaunama kiek daugiau nei minjome storj ak, paskatinamas epikormini pumpur susiformavimas, o i j gausus vilkgli kuokt susidarymas, kurie ikelia nauj, dar sudtingesni genjimo problem ateityje. Blogai apipjaustytus ir dl to nedovanotinai sualotus medius (Lietuvoje toki daug) galima suskirstyti dvi grupes. Tipikos ias grupes charakterizuojanios genjimo klaidos yra ios: 1. Viename lygyje nuo 1 iki 5 m auktyje vir emutini ak nupjauti stiebai ir visos akos. iuo atveju gausyb vilkgli i pjvi viet pasipyl vertikalia kryptimi. Vietoje vienos virns susiformav nuo keliolikos iki keli deimi virni, o medis prarads bdingus bruous. 2. Dar nemokikesnis ir netoleruotinas, med alojantis ir alinantis daugelio skeletini ak apipjaustymas, paliekant styroti i stiebo ar senesnij ak isiovusius 0,31,5 m ilgio kelmelius (stagarus). Nors po ios drastikos invazijos medis nesta, taiau neivengiama itin sunki pasekmi, btent: Medis ne tik praranda savitus bruous, bet ir smunka jo estetin vert. Nemanoma vykdyti medi chirurgijai keliamo reikalavimo, kad pjvi vietos bt paslptos, tai yra pridengtos kit sveik ak arba lapijos. Taigi, demonstruojamas invalidumas yra pasibaistinas. Pabloginama medi sveikata. Staigus ir ymus organini mediag sintezs sumajimas neigiamai takoja akn sistem. Nors lajoje atvertos aizdos gydomos (t.y., padengiamos), taiau tai nra patikima, nes kaliusas susidaro ltai. aizdos, kuri skersmuo didesnis kaip 16 20 cm gyja ilgai (618 met). Dar ilgiau gyja net ir gerokai maesnis pjvis, esantis paalintos virns vietoje. Ilgainiui paeistose didelse akose bei kamiene iplinta puvinys ir atskirose vietose atsiveria drevs. Keleriems metams nutraukiamas arba sutrikdomas ydjimas, siveliama daugel met truksianius didels apimties darbus, nes antrasis genjimas ir bsimieji kiti bus ymiai sunkesni ir sudtingesni. Be to, pakartotinas genjimas, kol neugij senosios aizdos, dar labiau luoina medius, 31

jis galutinai pablogina j formas ir yra ymiai alingesnis augalo sveikatai. Apskritai bsim medio reakcij drastik genjim gali prognozuoti tik labai kvalifikuotas ir patyrs specialistas. Deja, daugelis besiimani io darbo medio ateit numato klaidingai. Danai i vieno tako vertikalia kryptimi iauga du ar daugiau gli. Tarp toki kuoktikai iaugusi epikormini gli susidaro nepageidautinai smails kampai. Normaliai suformuotuose mediuose toki gli neturi bti. Taip augantiems gliams nuolat gresia ilimas. Dl puvinio paeist stambi ak ir kamieno medis kelia grsm praeiviams. Net ir tais retais atvejais, kai aizdos visikai ugyja, o medis suformuoja nauj skelet, nors tas procesas tsiasi kelet ar keliolika met, medis niekuomet neatstato pradins lajos struktros, kuri demonstruoti yra jo paskirtis. Daugel met po pirmojo intensyvaus apipjaustymo kvalifikuotas specialistas privalo medius nuolat stebti ir numatyti bsim genjim laik bei bdus. Toks medi stebjimas turi inspektavimo status, po kurio privalu gyvendinti inspektavimo reikalavimus. Vienas i svarbiausi darb, kur vykdyti turt pareigoti inspektorius, yra atstatomosios lajos formavimas. Btina nusprsti ir i gausybs epikormini gli (iaugusi i mieganij pumpur) atrinkti tuos, kuriuos reikia formuoti kaip skeletines akas ir kuriuos paalinti kaip perteklinius. Dalis medi dl struktr ardani apipjaustym labai nusilpsta, nepajgia atsistatyti ir skursta, o kartais idista. Inspektuojant paprastai nusprendiama skurdius ir distanius medius paalinti ir parenkamos vietos naujiems sodiniams. Taigi, medi apipjaustymo bdas yra blogas ir netoleruotinas. Naujausios ilga inspektavimo Didiojoje Britanijoje praktika paremtos rekomendacijos kaip alternatyv silo taikyti laj retinim (r. 5.1. poskyr) ir laj paklim (r. 5.2. poskyr). Be to, tais atvejais, kai btina padidinti medi atsparum vjui ir sumainti maskavimo funkcij viena kryptimi, pateisinamas nedidelio ak kiekio 23 vnt. dalinis patrumpinimas ne daugiau kaip 1/41/ 3 ilgio arba ipjovimas i pagrindo. Toks genjimo bdas, kaip minjome, vadinamas redukavimu. Iimtinais atvejais, kai medis aikiai per platus j supaniai aplinkai, taiau yra prieasi btinai isaugoti, inspektavimo sprendimu gali bti apipjaustytas. Apipjaustant btinai paliekama virn, o onins akos ipjaunamos itisai, 32

pjv priartinant kuo ariau kamieno. Vlesniais metais i pjvi vietose iaugusi epikormini gli kuokt atrenkami paliktini bsimajam skeletui formuoti, o visi kiti paalinami. Toks genjimo bdas yra jau pradiniame etape brangus, pavojingas medio sveikatai bei pareigojantis sudtingiems, varginantiems ir ilgai truksiantiems darbams ateityje. Laj apipjaustymui yra dar viena alternatyva, taiau ji retai rekomenduojama ir dar reiau taikoma tai kiekvien ak pritraukti ariau stiebo ir pririti pakeiiant augimo krypt i artimos horizontaliai artim vertikaliai. Pradioje, kol mediai jauni, iuo bdu gauti rezultatai diugina, taiau mediui uaugus akas priverti pasidaro nemanoma. Tuomet akos pradeda skleistis alis ir medio lajos kontras, vlai pereinantis i glausto plat, tampa neivaizdus. Dar kai kur bandoma medio akas suspausti ir apjuosti plastikiniu ar vielos tinklu. iuo atveju medis ilgam praranda vaizd, o numus tinkl ar kt. vl pradeda plstis alis. Nepageidautin plai laj neivysto mediai, augantys belangi pastat sien ir tvor kampuose. Taiau jo ak augimas stabdomas tik apribotose lajos pusse. Lietuvoje intensyvus, drastikas apipjaustymas beatodairikai taikomas tik pakantiems sueidimams lapuoiams, sukraunantiems daug mieganij pumpur ir per 35 artimiausius metus atkuriantiems pusiausvyr tarp augimo slyg ir asimiliacinio lapijos paviriaus. is bdas nenaudojamas net nekvalifikuot specialist tik spygliuoiams. Deja, nra medi, kurie po gausi apipjaustym ataugint pradin ak struktr ir lajos form. Todl u drastik medi apipjaustym turi bti baudiama lygiai taip kaip ir u savavalik kirtim. 5.5. Medi genjimo klaid taisymas Daniausiai aptinkamus neleistinai apipjaustytus medius Lietuvoje galima apibdinti taip: Nupjautas stiebas su virutine lajos dalimi 15 m auktyje nuo emutini ak. Nupjautos visos akos su virne paliekant 0,31,5 m kelmelius stagarus. ia neminime t, deja, dar neret atvej, kai paalinama visa laja, paliekant tik trumpesn ar ilgesn stieb. Taiau tai ne genjimas, o medio kirtimas ir u j turi bti atitinkamai baudiama. Lietuvos miesteliuose yra 2050% gatvi medi, kuriems taikyti Vakar Europoje prie 5560 met 33

udrausti apipjaustymo bdai. Visi praeityje netinkamai apipjaustyti mediai neturi tiesi, stor vir iaugusi stieb su ritmikai, prastais intervalais iaugusiomis pagrindinmis akomis ir viena ikila virne lyderiu. J laj struktra praradusi gimtj savitum. Pagal tokio sualojimo pasekmes medius galima suskirstyti 3 grupes: 1. Turintys vertikal, ne itin ikreivint, virijant visas akas, taiau trump stieb su gimt bruo neatitinkaniu epikormini ak atsiakojimu. 2. Nupjauto stiebo tsinyje iaugusios akos sustorjusios, isikraipiusios vairiomis kryptimis ir nra n vienos stieb pavaduojanios aikiai vertikalios. 3. Medis nevienkartiniais apipjaustymais nusilpnintas, jo skeletins akos arba kamienas pakenkti puvinio (yra atsivrusi puvening aizd ar drevi, kamienai kempinti). Norint priimti sprendim, kok tolimesn genjimo bd taikyti, btina sudaryti dendrologin plan ant topografinio pagrindo paymti kiekvieno medio r ir nurodyti, kuriai grupei jis priskirtas. Tuomet, kai gatvje vyrauja pirmos grups mediai, tikslingiausias j genjimo bdas laj paklimas. Laipsnikai alinant nuo pat stiebo emutines ikraipytas, danai su niekad neugysianiomis ankstesni apipjaustym aizdomis akas, paskatinama stiebo virn spariai augti vir ir normaliai akotis. Tokiu bdu ilgainiui gali pavykti visikai arba i dalies (kai apaioje liks dalis anksiau pjaustymo sualot ak) atkurti medio riai bding prigimtin laj. Antrosios grups medius atitaisyti nemanoma. Belieka figrinio formuojamojo genjimo bdas, kai saikingai patrumpinamos 13 met plonj akeli, esani lajos iorje, virnls. Tokiu kruopiu kasmetiniu (13 kartus per vegetacijos period) apkarpymu, galima suformuoti taisyklingos geometrins formos (rutulio, kgio, piramidin) laj. Taikant metod, apraytus rezultatus pasiekti nesunku, ir geometrini form laj mediai gerai dera alies miestuose dominuojanio perimetrinio statymo gatvse. Taiau pradjus taikyti laj figrinio formavimo bd, privalu inoti, kad prisiimamas sipareigojimas iki medi gyvenimo pabaigos kiekvien pavasar ir vasar 23 kartus karpyti, nes neivengiamai teks ilaikyti pasirinkt dirbtin lajos form. Gatves, kuriose vyrauja treiosios grups mediai, reikia planuoti apeldinti naujais sodmenimis, nes esam alinimui alternatyv nra. Taiau yra daug gatvi, kuriose nevyrauja n viena i mint medi grupi. Galima priimti sprendim alinti medius ir tose gatvse bei kiemuose, kuriuose 34

daugum sudaro bent mint dviej grupi mediai. Pavyzdiui, vyraujant antros ir treios grups mediams, galima visus juos formuoti geometriniais principais arba alinti ir j vietas sodinti naujus. Toks gyv medi alinimas yra drastikas, todl pasinaudojant spauda ir elektroninmis informacijos priemonmis reikia iaikinti visuomenei apie tai, kad priemon neivengiama ir kad teritorija bus apsodinta jaunais ir sveikais mediais.

6. SUMEDJUSI AUGAL GENJIMO YPATYBS6.1. Svarbesni lapuoiai uolas (Quercus L.) Lietuvoje savaiminis paprastasis uolas Quercus robur L. yra danai auginamas parkuose, miest soduose ir kitur, kur pakanka erdvs iam dideliam, storakamieniam ir plaialajam mediui. Kitas uolo genties ris eksperimentuojama auginti ir tarp j yra dvi rys bekotis uolas Q. petraea Liebl., ir raudonasis uolas Q. rubra L., skmingai auginamos miestuose, miesteliuose ir kaimuose. Raudonasis uolas neiauga toks stambus kaip paprastasis ir skirtingai nuo jo auginamas vairiausiuose eldynuose, taip pat ir miest gatvse. uolai yra tvirti mediai, gerai atsispiriantys vtroms ir prisidedantys prie kit medi stabilumo. Labai tvirti ne tik j stiebai, bet ir skeletins akos. Didesnis kiekis distani ir saus ak atsiranda tik visikai negent, nepriirim, apleist gamtins brandos amiaus medi lajose. uol naujai nudivusios akos net kelet met nekelia praeiviams pavojaus, nes ilgai nepsta, ilieka tvirtos, nelta net stipriam vjui puiant. Todl skubti alinti ne tik distanias, bet ir idivusias akas aktualu nebent estetiniais motyvais. Sen uol tikslinga ipjaustyti tik sausas akas, nelieiant ali, nes didesni aizd ugydyti jie nepajgia ir sunkiai sudaro epikorminius glius. Net ir jauni mediai didesnes aizdas ugydo sunkiai ir ltai. Taiau gli ir dvimei akui ikarpym ir patrumpinim uolai itveria labai gerai, o jauni tuojau pat ugydo aizdas. Todl ypa aktualu uolus formuoti jau antraisiais amiaus metais. Pasinaudojant ia savybe, gera gli ataugine galia ir gebjimu ant j bei ant jaun akeli greitai sukrauti epikorminius pumpurus, i uolo galima formuoti tankias, tvirtas ir ilgaames gyvatvores. Jie puikiai tinka figriniam karpymui, taiau 35

numatyt geometrin form pradioje reikia ikirpti mao dydio, o vliau kasmet po truput didinti tiek, kad kerpami bt gliai, o ne vyresns akos, ir kad nebt atveriamos uaugusios ankstesnij genjim aizdos. Kadangi suaug derantys uolai iaugina maai epikormini gli ir danai genjimo pasekms ilieka akivaizdios vis medio gyvenimo trukm, akas retinti reikia labai ekstensyviai, nepaeidiant laj struktros, formos ir pusiausvyros. Reikalui esant, genint senus medius geriausia ikirpti arba patrumpinti tik pernelyg ivejusius glius ir plonas akutes. Dar geriau emutines akeles (keliant kamien), kol dar jaunos, ipjaustyti nuo pat kamieno. Urbanizuotoje aplinkoje nedidelse erdvse augintinos Q. robur formos: Q. r. Cristata, nedidelis medis, taiau jo lajoje danai neirykja aikus lyderis (kaip tipins ries) ir alinti arba trumpinti konkurentus (taip pat tik jauno amiaus) reikia atidiai, kad lyderis bt isaugotas; Purpurascens iauga dar maesnis, kartais nyktukinis medelis, taiau ir is jauname amiuje intensyviai igentas iaugina itin daug epikormini gli; Q. r. Fastigiata reikia palikti augti laisvai ir savaime formuoti glaust laj. Tinkamiausias uolo genjimo laikas ankstyvas pavasaris, taiau skmingai galima genti iki vasaros pabaigos. Beras (Betula L.) Lietuvoje savaime labiausiai paplitusios dvi ber rys: karpotasis Betula pendula Roth. ir plaukuotasis Betula pubescens Ehrh. Gyvenamosiose vietovse daniausiai auginamas nereiklus dirvoemiui karpotasis beras. Ber daugeliu atveju visikai nereikia genti. Tik vienai ms vietini ri berui keruiui B. nana L. labai svarbu isaugoti lyder, jei norime auginti ma medel, nes jis bna tik nuo 0,6 iki 1,2 m aukio ir links krmytis bei kerotis. Karpotasis beras vos idygs auga labai spariai, istiebdamas auktyn ryk lyder virn. Pagrindins akos, nuo kuri priklauso bsimoji medio lajos struktra, intensyviausiai formuojasi ir auga, kai sodinukai medelyne bna 1,51,6 m aukio. Todl iuo metu reikia ypa atidiai stebti augim ir vystymsi ir esant reikalui vasar, ruden ir iem iki vasario pabaigos alinti pernelyg ivejusias ir ekscentrik laj formuojanias bei i apaios elianias akas. Kai kurie gamybininkai geriausiu ber genjimo laiku laiko rugpjio mnes. Jauni medeliai neintensyviam genjimui gantinai pakants. Vliau 36

augani nuolatinje vietoje koreguoti laj arba kelti stieb yra sudtinga, nes genjimui mediai yra labai jautrs ir vienu etapu galima alinti tik vien kit ak. Jauni berai medelyne ne tik itveria silpn ir net vidutinio intensyvumo genjim, bet ir sukrauna epikorminius pumpurus, iaugina glius ir ugydo aizdas. Toki gali vyresni, derantys, o ypa technins brandos mediai neturi. Lajas kelti ir 1,22,5 m aukio kamien suformuoti reikia suspti per 25 metus. Tai galina isaugoti balt, itisai toimi padengt kamien. Jeigu berai auginami didelse grupse ar masyvuose, dl vairovs dal j rekomenduojama palikti visikai negent su viena kita emai iaugusia pagrindine aka, taiau turini aik vien stieb lyder. Atskirais atvejais, kai jaunas medis praranda (nulauus ar kitaip paeidus) lyder, j gali pavaduoti stipriausia, ariausiai virns esanti aka, o kitas su ja konkuruojanias btina patrumpinti. Berai gerai auga i vis pusi apviestose vietose, todl el duodanius gretimus medius tenka kruopiai genti iretinant lajas. Genint jokiu bdu neleistina alinti fiziologins brandos amiaus medi virnes, nes medis danai nepajgia sukrauti epikormini pumpur ir iauginti j pakaital. Gerai, kad beras paprastai auga vienu tvirtu kamienu, nesudarydamas dviakumo, o jo pagrindins ir emesniojo rango akos yra plonos, jo neslegia, neikraipo ir nelauo. inotina, kad beras igarina labai daug vandens, o jo akn sistema pavirin, todl po jo laja nedera auginti kit augal (krm, lian). Be to, beras yra alelopatikas (veikia neigiamai, iskirdamas atitinkamas mediagas) puiai, aio ir kitaip udaniai veikia jos akas, todl reprezentaciniuose eldynuose ios gretimybs reikia vengti. Lietuvoje parkuose dar auginamas popierievis beras Betula papyrifera Marshall. Jis ypa puonus dl nesueijusia balta ieve padengto kamieno. Todl medelyne, kol iauga iki 2,5 m aukio, tikslinga formuoti atvir beak kamien. Gudobel (Crataegus L.) Urbanizuotose teritorijose i ios genties daniausiai pasirenkamos emesns ir siauresnmis lajomis mediais auganios rys: vienapiest gudobel Crataegus monogyna Jacq. ir grauelin gudobel C. laevigata (Poir.) DC. Kadangi ios gudobels rys yra dygliuotos, ymiai geriau auginti bedygle forma. Ypa puonios ir perspektyvios vis paskiri urbanizuotose teritorijose, skaitant gatves, C. laevigata formos Pauls Scarlet, Rubra Plena, Candidoplena, Gireoudii, Inermis. 37

Gudobeles medelynuose prasta auginti sutankintomis, isiakojusiomis lajomis, be lyderio, kad geriausiai tikt nepraeinamoms utvaroms. Natraliai gudobels turi stieb, ant kurio formuojasi laja. Todl reikt auginti daugiau medeli, tinkani miest gatvms, pakelms, skverams, kiemams (pavieniui ir nedidelms grupelms) btinai isaugant stieb lyder. Tam tikslui laipsnikai genimos apatins akos. Centrinis lyderis labai svarbus, nes senesni medi lajos bna ilgos, tankios, todl sunkios, o stiebai liekni. alinant virn, mediai i epikormini pumpur gausiai isiakoja tam tikruose takuose ir senstant gali ilinti bei kelti pavoj. Pasitaiko atvej, kad grubiai apgent medi kamienai, kuoktikai iaugus velioms akoms, kamienai skyla iki pat ems paviriaus. Gudobels palyginti jautrios ir intensyv genjim vlesniame amiuje sunkiai itveria. I medelynuose auginam vienapiesi ir grauelini gudobeli bei j form galima atrinkti individus, kurie saugant lyder auga glausti. ia savybe ypa pasiymi C. laevigata Compacta. Gatvms ir kiemams j lajos pakeliamos 3,23,6 m aukt, o augani pavieniui ir grupse vejose paliekamos akotos nuo pat apaios. Dygliuotas gudobeles labai svarbu formuoti vertikaliai, pradioje riant prie atram, nes pasvirusios ir su vertikaliomis kuoktikomis akomis yra pavojingos praeiviams. Gudobels linkusios auginti liemenines aknis, kuri ym sutrumpinim taip pat sunkiai itveria. Todl nuolatin viet reikt sodinti jaunus, 23 met sodmenis. Guoba, skirpstas, vinkna (Ulmus L.) Lietuvos mikuose praeityje augo daug gigantik kalnini guob Ulmus glabra Huds., retesni ir kiek maesni paprastieji skirpstai Ulmus minor Mill., o drgnesnse vietose savaimin paprastoji vinkna Ulmus laevis Pall. Kalnins guobos tiek stiebas, tiek pagrindins ir kitos skeletins akos labai storos, tvirtos. Veli laj gali ilaikyti tik tvirtas stiebas, bet jis toks susiformuoja, kai neturi antro, konkuruojanio, todl neleistina palikti dvikamieni individ. Kalnin guoba neelia i akn. Jos auktyn kylanios akos kartais konkuruoja lyderiui ir iki brandos amiaus suformuoja beveik taisykling rutulik arba kgik laj. Dideli Ulmus genties medi genjimas yra sudtingas, brangus ir augalams alingas. Todl iuos medius genti tikslinga jauname amiuje, ypa medelyne, kai galima ipjaustyti i pamato pagrindines apatines akas, patrumpinti virutines, gresianias konkuruoti su lyderiu, bei iek tiek iretinti lajas. Guobieiai sukrauna daug epikormini pumpur ir iaugina kuoktus gli, todl j nedera intensyviai genti, nors 38

jauname amiuje medeliai itveria net vis ak paalinim, paliekant tik stieb. i procedr tenka taikyti, kai ruoiami poskiepiai kalnins guobos svyruoklinei formai Camperdown. Kamieno aizdas guobieiai taip pat greitai ugydo, tik reikia suskubti igenti, kol medelis iauga iki 3,55 m aukio. Tuo metu ne tik lajos virnje, bet ir emutinje stiebo dalyje pasirodo lyderio konkurentai, kuriuos itin svarbu paalinti. Paprastasis katonas (Aesculus hippocastanum L.) Tankiaakis, ovalikos arba kgikos lajos medis. emutins akos danai svyranios. Auktis 1225 m, kinta priklausomai nuo dirvoemio derlingumo. Kadangi laja yra taisyklinga, jos kontrus retai tenka koreguoti. Nors genjim katonas itveria patenkinamai, taiau jam taikyti specifinius bdus nereikalinga. Kartais tenka neintensyviai praretinti arba pakelti laj 5.1. ir 5.2 skirsniuose nurodytais bdais. Prie pradedant genti kiekvien med btina ypa kruopiai spiritu ar formalinu dezinfekuoti darbo rankius (pjklus, sekatorius), nes katonas i vis urbanizuot teritorij gatvse auginam medi labiausiai imlus puviniui. Dl tos pat prieasties nerekomenduotina pjauti ak, storesni kaip 56 cm, ir nedideli pjvi vietas btina tuojau pat padengti aliejiniais daais su fungicid priedu. Nors genint reikia isaugoti vis medi lyder, taiau katonui tai ypa svarbu. Pasitaiko, kad is medis virnje sukrauna iedin pumpur. iedui isiskleidus 820 met amiaus katon virnse, nepakartojamo groio regin dar sustiprina siurprizinis emocinis efektas. Klevas (Acer L.) Klev geniai bdinga ri su skirtingais poymiais vairov. Gentyje yra labai dideli ir ma medi, o taip pat krm, tarpusavyje besiskiriani ne tik dydiu, bet habitu, reiklumu dirvoemio derlingumui, drgnumui ir viesai bei tinkamumu eldynams. Todl bet kuriam sklypui ar paskiriai galima rasti tinkam klevo r. Vietinis, paprastasis klevas Acer platanoides L. labiausiai tinka masyv pirmajam ardui. Trakinis klevas Acer campestre L., nedidelis medelis, taiau Ryt Lietuvoje nukeniantis nuo aln ir alio, pajrio zonoje plaiai augintinas miest gatvi eldiniuose. Totorinis A. tatricum L. ir ginalinis klevas A. ginnala Maxim., (A. tataricum ssp. ginnala) tai krmai (totorinis danai iauga nedidelis medelis, taiau jo stiebas retai bna tiesus) tinka vis paskiri eldynams, iskyrus gatves, o uosialapis A. negundo L. pramons moni sanitarinms zonoms ir izoliacinms bei maskavimo juostoms, sidabrinis klevas A. sacharinum L., ten, kur yra jam reikalinga didel erdv. Raudonasis klevas A. rubrum L. labai tinka auginti kaip pavienis medis, dar vadinams 39

soliteras, park ir skver vejoje, platakikasis klevas A. palmatum Thunb., ypa jo forma f. atropurpureum (Vanh.) Schwer. maas medelis (kuri labai trksta maoms erdvms), yra vienas i graiausi medi, tinkani sodyb ir visuomenini pastat artimiausiai aplinkai, taiau jis neatsparus aliui. Klevus genti galima vis vasar, taiau Georgeas E. Brownas (1996) teigia, kad geriausias laikas vasaros pabaiga ir rudens pradia. Manau, kad velniame Didiosios Britanijos klimate galimas ir rudeninis genjimas, kaip teigia mintas autorius, taiau Lietuvoje ruden geriau negenti (kol neibandyta). Visikai netinkamas klev genjimo laikas pavasaris, net ir ankstyvas, nes itin anksti prasideda j akn vegetacija ir gausiai teka sula, dl to paeisti mediai gali ne tik nusilpti, bet ir ti. Paprastasis klevas turi galing miri akn sistem, pritaikyt augti staiuose iki 60 laituose, todl ir taikytinas raikaus reljefo, skaitant daub, grau ir upi krant laitus, vietovse. Auginam laitams medel geriausia formuoti auktai pakelta laja, kad ji maiau tamsint ems paviri ir jame galt augti varpins ols. Park masyvuose, pakelse ir ems kio gamybini pastat aplinkoje iki 7080 met amiaus klevai gerai auga neprarasdami ak. Todl daug kur iki brandos amiaus galima apskritai negenti vis klev ri, iskyrus tik uosialap klev. is auga labai netolygiai, staiga isistiebdamas auktyn arba alis, todl kiekvieno individo bsimas habitas neprognozuojamas. Tad paprastj ir kai kuriuos kitus klevus genint svarbiausia neleisti susidaryti lyderio konkurentui (dl pseudodichotominio akojimosi jie tam link) ir laiku j alinti, iaip genint retai ir neintensyviai, o uosialap klev reikia genti kiekvienos vasaros pabaigoje, jei norime palaikyti taisykling lajos form. Genint patrumpinamos pernelyg isikerojusios akos (alinant 1/51/3 ilgio). Be to, uosialapis klevas savaime plinta nualintose mik bendrijose, yra agresyvus medis, griaunantis savaimins kilms medynuose vyraujani pusiausvyr. Manome, kad praeityje platinto dl spartaus augimo, nereiklumo aplinkai uosialapio klevo auginim urbanizuotoje aplinkoje reikt riboti. Trakinis klevas neuaugina aukto ir storo stiebo, o laja nors ir taisyklingo kontro, bna veli, sunki ir kelianti pavoj stiebui. Todl sutankjusias lajas vasar tenka praretinti, kartais net i pagrindo ipjaunant kai kurias skeletines akas. Ginalinis klevas yra geras vidutinio dydio medis, tinkantis auktoms gyvatvorms. iuos klevus, auginamus gatvms medelyne btina formuoti kaip medelius kuo auktesniais kamienais ir su vienu lyderiu. Medelyne gyvatvorms auginam ginalini klev trumpinamos iki ilgio onins akos ir virns jau antrj amiaus met vasar. velnesnio klimato kratuose, ypa stepse, trakinis klevas genimas iem. Paprastasis klevas dl dideli gabarit ir plai (iki 30 m skersmens) laj gatvms netinka. Taiau Amerikoje yra atrinktos veisls kompaktikomis 40

lajomis ir tinkanios auginti gatvi eldiniuose. Ten platinamos ios veisls: Armstrong Red Maple ir Columnar Norway, bet Lietuvoje jos dar neibandytos. Lietuvos miestuose ir miesteliuose, plaiose magistralinse gatvse galt bti auginamos veisls taisyklingomis rutulikomis (kartais pusrutulio formos) lajomis Globosum ir Schwedleri, jei medelynuose iaugintos skiepijant auktus (ne emesnius kaip 3,6 m aukio) kamienus. Beje, A. p. Schwedleri auktas kamienas gali bti kaip atrama kai kuriems vijokliams (pvz., raganms). Platakikj klev A. palmatum rekomenduotina auginti ne kaip krm, bet ma medel, taiau akot nuo apaios (0,51,0 m vir aknies kaklelio), kadangi jo emyn svyranios apatins akos atrodo labai efektingai. Sidabrinis klevas A. sacharinum ir raudonasis klevas A. rubrum savaime akojasi 1,82,5 m auktyje, taiau juos formuoti reikia ne emesniais kaip 3,24,6 m kamienais, nors bt auginami didelse ir atokesnse nuo gatvi ir pastat erdvse. Tai daroma todl, kad emakamieni apatins akos nusvyra emyn iki pat ems paviriaus. Paliekant lyder reikia sudaryti galimyb iauginti ilg laj, nes trumpinant i medi akos labai isiplst alis (o jos ir iaip gana plaiai isidraik). Uosialapis klevas A. negundo ne tik nupjauto stiebo, bet ir patrumpint horizontali ak zonoje iaugina daug epikormini vertikali gli (tiksliau vilkgli). Iaug smailu kampu gliai vliau danai lta, nes uosialapio klevo mediena yra trapi. Todl genint geriau netrumpinti isistiebusi ak, o jas i pamat ipjauti. Taip ivengiama itin gausaus vilkgli susidarymo (nors i kamieno irgi elia nemaai) ir palengvinama laja. Palengvinti uosialapi klev lajas yra labai aktualu, nes j stiebai dl didelio svorio ir netolygaus apvietimo slyg nuo pat apaios isikraipo. Lietuvoje plintanti forma Variegatum yra dar labiau viesomg, todl tiek ji, tiek tipins ries individai augintini tik itis dien gerai apviestose erdvse. Medelyne auginamus medelius rekomenduojama riti prie kuoliuk ir nuolat alinti apatines akas, suformuojant (skaitant genjim nuolatinje augimo vietoje) ne emesn kaip 3,6 m, o geriau 4,2 m kamien. Liepa (Tilia L.) Daniausiai miest ir miesteli gatvse ir park aljose auginamas Lietuvos mik medis yra maalap liepa Tilia cordata Mill. Bet maalap liepa yra miko medis, kuri sunkiai adaptuojasi jai neprastoje aplinkoje. Tankiaakio habito ir velesns lajos yra Vidurio ir Piet Europoje kilusi didialap liepa T. platyphyllos Scop. Nemaai j auginama Vilniaus ir kit miest gatvse ir pastebjome, kad pastaroji imunesn lapus alojaniai ligai ir gerai pritampa ekstremaliose uterto oro, suplkto ir sauso 41

dirvoemio slygose. Taiau i liepa, kaip ir ms vietin T. cordata, nuolat genint ukreiama kamieno puviniu, kuriame ilgainiui atsiveria aizdos ir ertms. Europin liepa T. europaea L. ypa gyvybinga, geriausiai itveria net daugkartin plonj ak karpym. Veliai ji auga ne tik kai kuri provincijos dvar (pvz., Uutrakio) parteriuose, bet ir miestuose (pvz., Vilniaus centre). Gali gerai augti sausame dirvoemyje. Taiau i liepa geromis slygomis iauga didingas medis, o plati laja isivysto net ir ekstremaliomis miest gatvi slygomis. Lietuvos urbanizuotose teritorijose ji retai auginama ir visikai netinka siauroms ir vidutinio ploio gatvms ir nerekomenduotina plaioms gatvms. Viena i tinkamiausi miest gatvse yra sidabrin liepa T. tomentosa Moench., kadangi jos laja palyginti siaura, o akos kyla auktyn. Plat jos taikym riboja egzotika ivaizda ir dulkmis bei suodiais usiterianti pkuota lapija. Prisiminkime: kit liep, ypa T. cordata, auktyn kyla tik virutins lajos dalies akos, vidurins horizontalios, o emutins nusvirusios emyn. Todl norint, kad jos nekliudyt transportui ir praeiviams, beak kamien reikia formuoti ne emesn kaip 3,6 m aukio. Apskritai liepos ypa gerai itveria genjim, ir tai nulm j paplitim Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Be to, liep brazdas yra itin storas ir jame sukaupiama daug atsargini maisto mediag ir todl net grubiai apkapotomis aknimis pasodintos jos pirmaisiais metais sualiuoja. Tai buvo paranku eldinimo darbus vykdiusioms organizacijoms, o kai dalis medi vliau nudidavo, eldintojo atsakomybs u prigijim terminai jau bdavo praj. Be to, pastebjus stipri liep ataugin gali Lietuvoje jos itin danai negailestingai apipjaustomos. Nesilaikant genjimo metodikos ir technikos, nedezinfekuotais rankiais atveriamos didels pjvi aizdos ir dl to daugel gatvi medi pdo medien gadinantis grybas paprastoji alksniabud Schizophyllum commune Fr. Dl dideli, plai ir tanki laj, kuriose negenint atsiranda daug saus plonj ak ir gli, keliani pavoj praeiviams, i aknies kaklelio gausiai eliani vilkgli bei polinkio sirgti liepos Europoje ir Amerikoje nelaikomos tinkamiausiu gatvi mediu. Kaip argumentas iekoti geresni alternatyv nurodomas ir ied medingumas, priviliojantis daug bii, kurios moni lankomose vietose nepageidautinos. Liepos laikomos nepopuliariomis, taiau visikai atsisakyti j nesiloma. Vakar Europos alyse yra atrinkti ir dauginami siauralajai individai. Vien toki liep Girioni gyvenviets (Kauno raj.) aljoje yra pastebjs dendrologas Stasys Tuminauskas. Manau, kad tai turt sudominti sodmen augintojus. prastinis darbas yra nuolat eliani vilkgli operatyvus alinimas per vis vegetacijos period. Ypa svarbu, kaip minta, pakelti jaun medi 42

lajas. O nuo jaunysts iki pat gamtins brandos neivengiama btinyb laj retinimas. Be to, liepoms bdinga formuoti antruosius stiebus lyderio konkurentus. Todl vengti dviakumo ir alinti konkuruojanius stiebus bei trumpinti linkusias konkuruoti akas btina pradti jau pirmajame medelyno lauke. Spariai augani medelyne liepaii virns danai svyra, todl jas tenka riti prie kuol. Tinkamiausias liep genjimo laikas prasideda ankstyv pavasar ir su pertrauka tsiasi iki liepos pabaigos rugpjio pirmosios dekados. Vengiant suli nutekjimo pumpur sprogimo metu bei vasaros pabaigoje ir ruden genti nerekomenduotina, nes iki iemos mediai nespja igydyti pjv juosiani kambio (brazdo) aizd. Robinija (Robinia L.) Baltaied robinija Robinia pseudoacacia L. yra pupini eimos medis patrauklus dl viesios lapijos ir arikos lajos. Taiau baltaieds robinijos net ir gyva mediena yra trapi. Pasitaiko, kad esant stipriam vjui akos i pat stiebo lta ir kelia pavoj praeiviams. Tai atsitinka seniems mediams, kuri sveikata pablogja. Norint ivengti pavojingos situacijos kartais tenka patrumpinti stiebus, nesilaikant visuotinai pripainto medi genjimo reikalavimo isaugoti lyder. Atsiradus pavoj keliani robinij, geriausia jas genti vidurvasar arba vasarai baigiantis. Tuo metu genimos ne tik gyvos, bet ir idivusios akos, nes pavasar genint mediai netenka daug suli ir nusilpsta. Baltaied robinija yra viesomg, todl augani atviroje, sauls vis dien apviestoje vietoje metgliai anksiau sumedja ir geriau pasiruoia iemai. Medelyne mediai formuojami pakeliant lajas ir vienakamieniais, kad sustiprt stiebas ir ilaikyt laj. Gatvse auginam medi beakis kamienas turi bti ne emesnis kaip 3 m, park ir skver maose grupse ir soliter bent 1,82,5 m, masyvuose 4,56 m. Neformuojant robinijos linkusios isiakoti su lyderiu konkuruojanius stiebus ir tokie mediai moni susitelkimo vietose yra itin pavojingi. Todl dvikamienius medius eldynuose, jei jie gyvybingi ir nenumatomi alinti, rekomenduojama profilaktikai suvaryti isiakojimo vietose, taip apsaugant nuo skilimo. Baltaied robinija po stipraus genjimo arba med visikai nupjovus duoda daug atal ir ataug, todl vienu etapu paalinti daug ak nerekomenduojama. Be to, pro ret baltaieds robinijos laj prasiskverbia tiek sauls spinduli, kad j pakanka kamienais besivyniojantiems sausmediams Lonicera periclymenum L., Lonicera caprifolium L. ir kt. arba vijokliniam smaugikui Celastrus scandens 43

L. Todl jei yra i vijokli, mediai formuojami auktais 4,56,5 m kamienais ir ypa saugomi. Lietuvoje reikt plsti baltaieds robinijos veisl Robinia pseudoacacia Inermis, kuri yra bedygl ir gali bti be pavojaus auginama ne tik bendros paskirties eldynuose, bet ir vaik staig teritorijose. emesnis medeliu, o negenima danai ir krmu uauga rausvais iedais ydinti puonioji robinija R. luxurians (Dieck.) C. K. Schneid. Jos lyderis maiau rykus nei baltaieds robinijos, j nebtina ypatingai saugoti, nes medelis neauktas, laja nra labai sunki ir kamienas j ilaiko. i ris ypa verta miest ir miesteli eldintoj dmesio, kaip tinkanti nedidelms erdvms ir gatvms. Verta bandyti gatvse auginti neauktas, rausvaiedes R. viscosa Vent. ir R. hispida L. Jos iem maiau itvermingos nei R. luxurians, bet Lenkijos eldynuose danesns. ermuknis (Sorbus L.) Atskir ri ir veisli ermukni auginimo pobdis labai skirtingas. Todl negali bti visai geniai vienod genjimo taisykli. Paymsime tik tai, kad ermukniai nepakants intensyviems genjimams ir priskiriami maiausiai genim medi grupei. Jeigu auginami sklins kilms medeliai gatvi eldiniams, pradti genti reikia jau treiaisiais metais, persodinant i daigyno augyn. Siekiant pakelti laj, per vis auginimo medelyne laik kasmet kuo anksiau pavasar (tinkamiausias laikas kovo mnesio antroji pus), kol nepradj brinkti pumpurai, nupjaunamos apatins akos ir patrumpinama viena kita pernelyg isiovusi al. Ne tik medelyne, bet ir nuolatinje augimo vietoje reikia kasmet alinti greta kamieno elianias akn atalas. Taiau, ms nuomone, gatvms skirtus medelius geriau iauginti skiepijant veisles kgikomis lajomis beakius miltingojo ermuknio S. aria (L.) Crantz., vedinio ermuknio S. intermedia (Ehrh.) Pers. arba iaurinio ermuknio S. hybrida L. kamienus 1,51,8 m auktyje. ie poskiepiai geresni nei S. aucuparia, nes beveik neduoda akn atal. Pridursime, kad paprastojo ermuknio dauguma veisli auga nedideli medeliai iki 6 m aukio, kuri savaime formuojasi taisyklingos, piramidins ir net glaustai piramidins lajos. J akos glaustos, smailiu kampu kyla vir. Rekreaciniuose eldynuose tokie medeliai net visikai negenti labai gras. inotina, kad ipjovus arba patrumpinus jaun augal storsias akas, i mieganij pumpur iauga daug nauj gli, kurie stelbia vieni kitus ir temdo emesnisias akas. Svarbu, kad pradedantis ydti medelis turt taisykling piramidin ir pervieiam laj. Todl tik pernelyg sutankjusiose lajose ikerpamos plonos, nustelbtos akels, o isiovusios trumpinamos ne daugiau kaip ilgio. 44

Perdaug sutankjusias lajas birelio pabaigoje (kai baigiasi intensyvus augimas) naudinga nedaug praretinti, ipjaunant kai kurias plonsias akas. Vliau kas 23 metus trumpinamos besiformuojanios pavaduojanios virns. Taip genimi jauni derantys mediai. Dauguma paprastj ermukni veisli, ypa Edulis ir Rossica grupi, iedinius pumpurus krauna akui virnse ant prajusi met gli. Derani medi akeli geriau netrumpinti, o ipjaustyti itisai nuo pagrindo, jei btina. Kai vainikai reti ir augimas sultjs metgliai bna trumpesni kaip 56 cm (tai danai atsitinka kai kuri ri vyresniems mediams), rekomenduojamas atjauninamasis genjimas: dauguma ak trumpinama kerpant ak virnes. Kerpama 25 met mediena. iuo atveju i mieganij pumpur iauga kuoktai jaun gli. Nors intensyviai apgentas medis pirmaisiais po genjimo metais maai dera, taiau antraisiaistreiaisiais 1,5 2 kartus gausiau ydi nei iki genjimo. Kai vainikai tanks, taip intensyviai genti nerekomenduotina, nes po genjimo jie dar sutankja. Kai kurios ermukni rys, o ypa Rossica Major grups veisls, iedinius pumpurus krauna ant vairaus amiaus maj vaisini akeli. i galima ipjaustyti vainik tankinanias ar susikryiavusias skeletines akas iki 22,5 cm storio, o taip pat patrumpinti alis isiovusias. Toks genjimas neturi bti intensyvus. Kai genima anksti pavasar, nauji metgliai auga spariai, taiau ruden spja sumedti ir gerai iemoja. Suaugusi derani medi intensyvus genjimas pavojingas tuo, kad apnuoginus saulkaitoje apdega skeletins akos ir stiebai. aizdos liau gyja nei obel, kriaui ir slyv, todl po genjimo ikyla grybini lig pavojus. Todl pjvius geriausia utepti specialiomis emulsijomis. Kai genimos smulkios akels, vis vainik reikia apipurkti fungicidais. Paprastasis skroblas (Carpinus betulus L.) Savaime links augti nuo pat ems paviriaus akotas medis. Paprastasis skroblas lengvai itveria karpym ir yra geras 15 m aukio gyvatvori bei 8 m aukio alij sien medis. Auginant iems tikslams medelyne, tik k pasirodiusios akos vasar trumpinamos paliekant tik 1/ 31/2 j pirmykio ilgio stagarlius. Gyvatvorms medelyne auginam medeli, auktesni kaip 1,8 metro, nukerpamos ir virns. Taip medelis paskatinamas dar daugiau isiakoti nuo pat apaios iki viraus. Galimas ir kitas gyvatvori genjimo bdas: 23 metus leidiama laisvai augti ir tik po to genima trumpinant onines akas ir virnes. Tik inotina, kad skroblo aknys gana anksti pavasar pradeda vegetacij, todl pavasaris yra netinkamas laikas jam genti, nes i paeist viet teka sultys. Kartais aaroja ir didels senesns (prajusi met) 45

aizdos, todl genint reikt vengti senos medienos. O vasar apkarpyt jaun gli pjviai greitai ugyja, juos nepatenka grybini lig ukratas, todl mediai ilieka sveiki, nepaeisti puvinio. Medi pavidalo skroblai labai tinkami auginti pakelse, ypa pagal greitkelius, sanitarinms apsauginms zonoms, izoliuojant pramons mones nuo gyvenamj nam, mokyklas juosianioms eldini juostoms ir eilms bei kitur. Skver ir park soliterams ir nedidelms grupms medelyne auginam skrobl lyder btina isaugoti ir neleisti su juo konkuruoti virninms akoms. iai paskiriai jau medelyne kasmet ipjaunamos emutins akos, kad sodinant nuolatin viet kamienas bt ne trumpesnis kaip 1,8 m, o geriau 2,5 m aukio. Mat skroblo iilgai vagot kamien dengia nesueijusi, viesiais lopais dmta iev, kelianti pasigrjim. Suaugusieji mediai ivysto, nors nestor ir smailjant, taiau tvirt kietmedio stieb ir taip pat tvirtas, danai horizontaliai isistiebusias alis arba net nedaug svyranias akas. Todl danai ilg laik visikai nereikia genti, o tuomet, kai laja pernelyg ivei, gali tekti j nedaug praretinti, ikerpant nustelbtas plonsias akeles. Tuopa (Populus L.) Dauguma ios genties ri ir hibrid yra greitai augantys, dideli, drtais kamienais ir plaiomis lajomis mediai. Tik kai kurios kvapiosios tuopos, pavyzdiui, balzamin tuopa Populus balsamifera L. ir kvapioji tuopa Populus suaveolens Firsh. yra vidutinio dydio ir todl geriau tinka miest eldinimui. Tuopos itin atsparios oro ir dirvoemio tarai, todl jos gerai tinka pramons moni sanitarinms-apsauginms zonoms ir teritorijoms eldinti. Gatvms