Mida Reikalavimai

1

TURINYS

1. vadas ........................................................................................................................................... 2 2. Reikalavimai mediagoms. .......................................................................................................... 3 3. Konstrukciniai stogo element sprendimai. ................................................................................. 4

3.1 Gar izoliacija............................................................................................................................ 4 3.2 Termoizoliacija ...................................................................................................................... 5 3.3. Hidroizoliacins stogo dangos paklotai ................................................................................. 6 3.4. Hidroizoliacija ....................................................................................................................... 7 3.5. Stogo dangos rengimas prie vamzdi ............................................................................... 15 3.6. Pastat temperatrins - deformacins sils ......................................................................... 18 3.7. Vandens nuvedimo sistemos ............................................................................................... 20

4. Stogo konstrukcijos rengimas ................................................................................................... 21 4.1. Pakloto paruoimas rengiant gar izoliacijos sluoksn. ..................................................... 21 4.2. Gar izoliacijos rengimas ................................................................................................... 21 4.3. Termoizoliacinio sluoksnio rengimas ................................................................................ 22 4.4. Hidroizoliacinio sluoksnio pakloto paruoimas .................................................................. 26 4.5. Paruoiamieji darbai prie dengiant stogo dang ................................................................ 26 4.6. Prilydomosios ritinins stogo dangos klojimas ................................................................... 28 4.7. Stogo dangos sujungimas su vertikaliais paviriais ............................................................ 33 4.8. Stogo dangos remontas. ....................................................................................................... 42

5. Kokybs kontrol ir darb primimas ........................................................................................ 43 6. Defekt atsiradimas ir paprasiausi j paalinimo bdai ........................................................... 44

2

1. vadas

1.1. is leidinys nustato projektavimo ir statybos reikalavimus nauj, rekonstruojam ir kapitalikai remontuojam pastat ploktiesiems stogams vir gyvenamj ir negyvenamj pastat, kai stogo hidroizoliacija atliekama naudojant polimerines bitumines ritinines hidroizoliacines stogo dangas, pagamintas UAB GARGD MIDA ir kitose Kompanijos TechnoNIKOL monse. 1.2. Leidinys papildo statybos technin reglament STR 2.05.02:2008 Statini konstrukcijos. Stogai. 1.3. Kompanijos TechnoNIKOL prilydomj stogo dang klojimo sprendimai stogo konstrukcij rinkinys vairios paskirties pastatams pateikti 3 priede. 1.4. Projektuojant pastatus ir statinius stog nuolydiai turi bti parenkami pagal statybos techninius reglamentus. Siekiant maksimaliai padidinti stogo dangos tarnavimo laik, rekomenduojamas pagrindo nuolydis turi bti ne maiau 2,5% ( 1,4 ). Esant tokiam nuolydiui nuo stogo dangos vanduo pilnai paalinamas ioriniais ir vidiniais vandens surinkimo kanalais. 1.5. Stogo rengimo ir remonto darbus atlieka specializuotos organizacijos pagal paruotus darbo projektus.

1.6. Pagrindins svokos:

Naudojamos svokos ir j apibrimai:

Atbraila apatinis laitinio stogo kratas ar plokiojo stogo krato apatin dalis, pvz., emiausioje karnizo vietoje.

Atvirktinis stogas eksploatuojamasis stogas, kurio ilumin izoliacija rengiama vir hidroizoliacinio sluoksnio.

Hidroizoliacin stogo danga vandeniui nelaidi stogo danga i vieno arba keli sluoksni. Apsauginis hidroizoliacins stogo dangos sluoksnis pavirinis hidroizoliacins stogo dangos sluoksnis, saugantis j nuo atmosferos poveikio. Papildomasis hidroizoliacinis stogo sluoksnis pridtinis hidroizoliacinis sluoksnis vir hidroizoliacins stogo dangos arba po ja. laja vandens rinktuvas stogo dangoje. Stogo karnizas stogo dalis, isikianti u iorins sienos vertikaliosios ploktumos. Parapetas sienos tsinys vir stogo dangos. Plokiasis stogas stogas, kurio nuolydis nuo 0,7 iki 7 . Stogo latakas nuoulnus lovio pavidalo dviej stogo lait sankirtos ruoas arba pritvirtintas prie atbrailos pakabinamas latakas, taip pat stogo ploktumoje rengtas nuoulnus latakas. Stogo elementas vdinimo kanalas, kaminlis, alsuoklis, stoglangis, dmtraukis, deformacin sil, antena ar kita stoge ar vir stogo esanti konstrukcija. Paklotas stogo konstrukcijos sluoksnis, skirtas gar izoliacijos, termoizoliaciniam, hidroizoliaciniam arba kitokiam sluoksniui rengti. Stogas virutin pastat dengianti dalis, sauganti pastato vid nuo atmosferos poveikio. Stogo konstrukcija stoge panaudot statybos produkt ir j sluoksni struktra.

klaosHighlight

3

2. Reikalavimai mediagoms.

1.7. Mediagos, naudojamos dengiant stogus, turi atitikti techninius standart ar kit joms skirt normatyvini dokument reikalavimus. Siloma atlikti kiekvienos partijos, patekusios statybas patikrinimus atsitiktine tvarka (eitin kontrol). Esant mediag neatitikimams normatyvini dokument reikalavimams, partija brokuojama ir grinama tiekjui.

1.8. Gar izoliacijai naudojamos sekanios mediagos(1 lentel):

Mediagos pavadinimas Standartas

MIDA Bikroelast PV S3p

LST EN 13707

MIDA Bipol PV S3p

MIDA Unifleks PV S3p

MIDA Unifleks PV S3s

MIDA BALT PV S3s

MIDA Technolast PV S4s

MIDA Self PV S2,0s

MIDA Self V S3s

1.9. Rengiant ilumos izoliacij rekomenduojama naudoti didelio efektyvumo mediagas.

Termoizoliacini statybos produkt mechaninis atsparumas turi bti parinktas vertinus galim

apkrov poveik. Minimals reikalavimai termoizoliaciniams statybos produktams i mineralins

vatos ir polistireninio putplasio tokie:

1.9.1. Kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas i dviej ar daugiau mineralins vatos sluoksni,

arba termoizoliaciniam sluoksniui panaudota vienasluoksn mineralin vata su skirtingomis

virutini ir apatini sluoksni stipruminmis savybmis, apatini mineralins vatos sluoksni

gniudomasis tempis, kai produktai deformuojami 10 %, turi bti ne maesnis kaip 30 kPa, o

virutinio sluoksnio turi bti ne maesnis kaip 50 kPa, kai virutinis sluoksnis ne plonesnis kaip 40

mm. Kitais atvejais 60 kPa; ( ir.1 pav.)

2.3.2. Kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas i vieno mineralins vatos sluoksnio, tokio statybos

produkto i mineralins vatos gniudomasis tempis, kai produktai deformuojami 10 % , turi bti ne

maesnis kaip 50 kPa;

2.3.3. Kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas i dviej ar daugiau polistireninio putplasio (EPS

arba XPS) sluoksni, apatini polistireninio putplasio sluoksni gniudomasis tempis, kai

produktai deformuojami 10 % turi bti ne maesnis kaip 80 kPa, o virutinio sluoksnio ne

maesnis kaip 100 kPa;

2.3.4. Kai termoizoliacinis sluoksnis sudarytas i vieno polistireninio putplasio (EPS arba XPS)

sluoksnio, tokio statybos produkto i polistireninio putplasio gniudomasis tempis, kai produktai

deformuojami 10 % , turi bti ne maesnis kaip 100 kPa

2.3.5. Rekomenduojame naudoti Kompanijos TechnoNIKOLA gaminamas polistireninio

putplasio Technofleks EPS ar Technofleks XPS arba mineralins vatos Technoroof

ploktes.

2.4. Polistirenis putplastis Technofleks XPS naudojamas ilumos izoliacijai atvirktiniuose

stoguose.

4

2.5. Rengiant betoninius ilyginamuosius paklotus rekomenduojama naudoti cemento-smlio

skiedin arba miinius, kuri gniudomasis tempis ne maesne nei 15 kPa arba asfaltbetono

miinius, kuri gniudomasis tempis ne maesne nei 0,8 MPa.

2.6. Naudojant surenkamuosius ilyginamuosius paklotus rekomenduojama naudoti asbestcemenio ploktes arba cemento - droli ploktes ne plonesnes nei 10 mm, dedamas dviem sluoksniais.

2.7. Rengiant hidroizoliacin sluoksn rekomenduojama naudoti sekanias mediagas(2 lentel):

Mediagos pavadinimas Standartas

MIDA Technoelast

LST EN 13707 MIDA BALT

MIDA Unifleks

MIDA Bipol

MIDA Bikroelast

MIDA FIX TOP PV S5

2.8. Hermetizuojant stogo dang sandras su vertikaliais paviriais naudojami bitumo -polimeriniai hermetikai arba mastika Fikser. Hermetizuojant betonini paneli arba cinkuoto plieno juost sandras rekomenduojama naudoti vienkomponenius poliuretaninius arba polisulfidinius stogo hermetikus. Naudoti silikoninius hermetikus hermetizuojant stogo dang konstrukcijas ir sandr vietas nerekomenduojama .

2.9. Stogo dangos ir vamzdi sandr vietose rekuomenduojama naudoti pereinamuosius elementus i gumos (sandarinimo movas).

3. Konstrukciniai stogo element sprendimai.

3.1 Gar izoliacija.

1.9.2. Reikalinga hidroizoliacinio sluoksnio garin vara nustatoma taip, kad stogo konstrukcijoje nesikaupt drgm skaiiuojant per metin eksploatacijos period. Mediaga gar izoliavimo sluoksniui ir sluoksni kiekis nustatomas vertinus iors oro bei po stogu esani patalp temperatr ir oro santykin drgn, skaiiavimai atliekami pagal STR 2.05.02:2008 3 priedo slygas. 1.9.3. Jei stogo pagrindas - gelbetonio plokts gar izoliacijai naudojamos bitumins dangos su stiklno pagrindu arba polimerins - bitumins dangos su poliesterio pagrindu. 1.9.4. Profiliuotas laktas nra gar izoliatorius. Konstrukcijose, kuri stogo pagrind sudaro profiliuoti laktai, reikia naudoti gar izoliacin sluoksn. Gar izoliacinis sluoksnis montuojamas ant lygaus, kieto papildomo pakloto. Gar izoliavimui galima naudoti MIDA Unifleks PV S3s, Mida Self V 3s, priklijuojam ant papildomo pakloto. 1.9.5. Kai nuolydis yra daugiau nei 10 % (6), bitumines arba modifikuoto bitumo gar izoliavimo mediagas reikia klijuoti prie pagrindo. Esant maesniems nuolydiams gar izoliacijai galima naudoti ritinines dangas, dedamas be klijavimo.

1.9.6. Modifikuoto bitumo arba bitumin mediaga, naudojama gar izoliavimui, klojama su perdengimu: iilginiuose sudrimuose (80-100) mm ir skersiniuose 150 mm. Kai nuolydis nuo 0,7 iki 1,4, gar izoliavimo mediagos klojamos su perdengimu iilginiuose sudrimuose ne maesniu nei 100 mm. Ulaidos turi bti sulydomos dujiniu degikliu arba kartu oru. 1.9.7. Ant vertikali pagrind gar izoliacija klijuojama.

klaosHighlight

klaosHighlight

klaosHighlight

5

1.9.8. Stogo sandrose su sienomis, taip pat konstrukcij bei stogo element, pereinani per dengin, vietose (prie vieslangi, acht ir pan.) garo izoliacijos sluoksnis turi tstis iki ilumins izoliacijos sluoksnio viraus.

3.2 .Termoizoliacija

3.2.1. ilumos izoliacija parenkama pagal STR 2.01.04:2004 atsivelgiant esminius statinio reikalavimus gaisro atveju

3.2.2. Reikalingas ilumos izoliacijos storis parenkamas pagal STR 2.05.02:2008 2 pried Stogo ilumini var ir ilumos perdavimo koeficiento skaiiavimas. 3.2.3. Bendri sanitariniai - higieniniai reikalavimai pagal reglamento STR 2.01.01(3):1999 "Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga" reikalavimus.

3.2.4. Kai ant ilumos izoliacijos montuojamas betoninis paklotas arba surenkamas paklotas, tai naudojama termoizoliacija i mineralini mediag, kuri gniudomasis tempis, kai produktas deformuojamas 10 % , turi bti ne nemaesni 40 kPa ir tankiu ne maesnis nei 150 kg/m3. 3.2.5. rengiant stogus ant ant trapecini plieno lakt, pirmiausia montuojamas lygus tvirtas paklotas vandens gar izoliacijai.Tam rekomenduotina naudoti mineralins vatos ploktes, kuri gniudomasis tempis, kai produktas deformuojamas 10 % , ne ne maesnis 50 kPa (1pav). Galimas kitas montavimo metodas, kai trapecini lakt bangos upildomos mineralins vatos trapecinmis juostomis 20mm. storio. Tuo atveju, kai pakloto storis didesnis nei 20mm., reikalingas

skaiiavimas temperatrinei drgminei bklei(rasos takas) nustatyti. 3.2.6. Ant gar izoliacijos sluoksnio klojamas mineralins vatos termoizoliacinis sluoksnis, kurio gniudomasis tempis, kai produktai deformuojami 10 % ne maesnis nei 30 kPa. Virutinio sluoksnio gniudomasis tempis, kai produktai deformuojami 10 % ne maesnis nei 50 kPa . Modifikuoto bitumo mediag stogo danga klojama ant virutinio pagrindo i mineralins vatos su papildoma mechanine fiksacija prie pagrindo.

3.2.7. Vieno sluoksnio termoizoliacijai naudojama mineralins vatos plokt, kurios gniudomasis tempis kai produktas deformuojami 10 %, ne maesnis 50 kPa

1. pav. Konstrukcija i dviej sluoksni mineralins ilumos izoliacijos

3.2.8. Stogo danga tvirtinama apskaiiavus apkrovas pagal STR 2.05.02:2008 pried. 3.2.9. Termoizoliacins plokts ant profiliuoto lakto tvirtinamos atskirai nuo stogo dangos tvirtinimo. Ploktei arba jos daliai reikia ne maiau dviej tvirtinimo element.Tikslus tvirtinimo

Mineralins vatos termoizoliacija 0,05 MPa(50kPa)

Hirdoizoliacin stogo danga


Garo izoliacija

Kietas paklotas vandens gar izoliacijai. (Mineralins vatos plokt 20mm storio =50kPa)

Trapecinis plieno laktas

Gruntas

6

element kiekis nustatomas atliekant skaiiavim, vertinant pastato auktingum bei pagrind kur montuojamos tvirtinimo detals.

3.3. Hidroizoliacins stogo dangos paklotai

2pav. Paklotas - gelbetonio plokts arba cemento smlio denginys

3 pav. Paklotas - mineralins vatos plokts

3.3.1. Hidroizoliacins stogo dangos paklotais gali bti lygs paviriai: a) gelbetonio plokts, kuri sils, turi bti utaisytos betono skiediniu, kurio mark ne maesn 150.

b) mineralins vatos plokts, kuri gniudomasis tempis, kai produktai deformuojami 10 % ne maesniu nei 50 kPa. Prie montuojant hidroizoliacin sluoksn , termoizoliacinis sluoksnis gruntuojamas (2 pav. )

c) monolitin termoizoliacija i lengv beton, kuri gniudomasis tempis ne maiau 15kPa, taip pat mediag, kuri pagrind sudaro cementas arba bitumo riamoji mediaga su efektyviu upildu - perlitas, vermikulitas ir t.t.

Garo izoliacija

Neanioji konstrukcija

Cemento smlio paklotas



Geotekstile

Gruntas



Garo izoliacija

Kietas paklotas vandens gar izoliacijai. (Mineralins vatos plokt 20mm storio, =50kPa)

Neanioji konstrukcija

Gruntas

Hidroizoliacin stogo danga

Hirdoizoliacin stogo danga

7

d) ilyginamasis paklotas i cemento-smlio miinio ir asfaltbetonio, kuri gniudomasis tempis atitinkamai ne maiau 15MPa ir 0,8 MPa, o taip pat i sudedamj saus paklot i ploki asbestcemenio lap arba cemento - droli ploki, daugiau nei 10 mm storio. 3.32. Negalima naudoti ilyginamj paklot i cemento-smlio miini, ant profiliuot lakt. 3.33. Ant biri termoizoliacini mediag (keramzito, perlito ir t.t.) pilamas 50 mm storio paklotas i cemento-smlio miinio su armavimo tinklu. 3.34. Stogo sujungimo vietose su parapetais, ventiliavimo achtomis ir kitomis stogo konstrukcijomis, turi bti suformuota 100 mm aukio ir 450 nuoula, i cemento-smlio miinio ar asfaltbetonio. Naudojant surenkam ilyginamaj paklot arba kiet mineralins vatos plokt, nuoul galima gaminti i kietosios mineralins vatos. 3.35. Vertikals konstrukcij paviriai, isiki vir stogo dangos ir padaryti i vienetini mediag (plyt, duj silikato ir t.t.), turi bti nutinkuoti cemento-smlio miiniu M150 iki pastato viraus nuo stogo dangos, bet ne maesniu nei 350 mm aukiu. Analogikai turi bti nutinkuotos parapetins sienos i vienetini mediag.

3.4. Hidroizoliacija

3.4.1. Darant kapitalin remont arba dengiant nauj stogo dang, danga dedama 2 sluoksniais. Virutiniam sluoksniui naudojama mediaga, kurios pavirius padengtas stambiagrdiu mineraliniu pabarstu (4 pav.). Mediaga MIDA FIX TOP PV S5 galima dengti vienu sluoksniu.

4 pav. Mediaga su stambiagrdiu pabarstu

3.4.2. Dengiant stog vienasluoksne mediaga MIDA FIX TOP PV S5, stogo pagrindo nuolydis turi bti ne maesnis nei 2,5 %.(1,4) 3.4.3. Galimi hidroizoliacijos ir gar izoliacijos varijantai ant stogo konstrukcijos i gelbetonini ploki arba cemento smlio pakloto, pateikti 3 lentelje:

8

3 lentel Stogo dangos Gar izoliacija

Virutinis sluoksnis Apatinis sluoksnis

Dviej sluoksni hidroizoliacin stogo danga

MIDA Technoelast PV S5b

MIDA FIX TOP PV S5

MIDA Technoelast PV S5s


MIDA Bikroelast PV S3 p

MIDA Bipol PV S3p



MIDA BALT PV S3s


MIDA Technoelast PV S4p

MIDA Self PV S2.0s

MIDA Vent PV S3s


MIDA BALT PV S4b


MIDA BALT PV S3s



MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s


MIDA BALT PV S4b

MIDA BALT PV S3s



MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s

MIDA Bipol PV S3p


MIDA BALT PV S4b

MIDA Unifleks PV S4b



MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s

MIDA Bipol PV S3p


MIDA Bipol PV S 3,5b

MIDA Unifleks V S 4 b MIDA Unifleks PV S3s


MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s

MIDA Bipol PV S3p


MIDA Bikroelast PV S4b MIDA Bikroelast PV S3p

Vieno sluoksnio hidroizoliacin stogo danga

MIDA FIX TOP PV S5


MIDA Bipol PV S3p


MIDA Unifleks PV S 3p

MIDA BALT PV S3s


MIDA Self PV S2.0s

MIDA Vent PV S3s

3.4.4. Dengiant stog, kurio paklotas i mineralins vatos ploki, naudojamos tik bitumins- polimerins mediagos: MIDA Technoelast, MIDA BALT, MIDA Unifleks. Galima naudoti vienasluoksn mediag MIDA FIX TOP PVS5 be prilydimo, su mechaniniu fiksavimu ir sujungimo sili sandarinimu. 3.4.5. Prilydant dangas ant stogo konstrukcijos, kurios nuolydis didesnis nei 15%, rekomenduojama

apatinio sluoksnio dang papildomai mechanikai pritvirtinti. Esant nuolydiui nuo 15% iki 25% , danga tvirtinama ritinio pradioje. Kai nuolydis siekia nuo 25% iki 50%, danga tvirtinama ritinio pradioje ir pabaigoje.

9

3.4.6. Vandens gar slgio ilyginimas ir drgms paalinimas, panaudojant MIDA VENT PV S3s ir ventiliacinius kaminlius 3.4.6.1. Rudens - iemos metu, stogo pagrindas absorbuoja drgm. Uklojus hidroizoliacijos sluoksn ant drkusio pagrindo, vliau drgmei garuojant susidaro dangos ikilimai (psls), kurie maina stogo dangos patikimum. Tam, kad nesusidaryt stogo dangos ikilimai (psls), reikomenduojama stogo dang priklijuoti prie pagrindo nepilnai, pvz.: pertrauktomis juostomis. Norint prilydyti dang juostomis prie pagrindo naudojama stogo danga MIDAVENT PVS3s. Dengiant stogo paviri ia danga, mediaga priklijuojama prie stogo specialiai unetomis ant apatinio paviriaus polimerins - bitumins mass pertrauktomis juostomis. Tokiu bdu sudaromas tinklas tarpusavyje sujungt kanal, leidiani ilyginti vandens gar spaudim tarp po stogo danga esanio sluoksnio ir iors, todl nesusidaro dangos iklim. ie kanalai, rengus ventiliavimo kaminlius, leidia laisvai pasialinti susidariusiems po stogo danga garams. Tokios dangos vadinamos ventiliuojamomis arba kvpuojaniomis. 3.4.6.2. Remontuojant stogo dang patariama naudoti ventiliuojamas (kvpuojanias) dangas, kai klojami:

stogai, kurie praleido vanden;

stogai su sudrkusia termoizoliacija (jeigu termoizoliacijos paalinimas nepageidautinas);

stogai su nepakankama garus izoliuojanio sluoksnio vara arba su paeistu gar izoliacijos sluoksniu.

3.4.6.3. Dengiant naujas stogo dangas:

jeigu stogo konstrukcijoje yra drgm tarp garo izoliacijos ir hidroizoliacijos sluoksni;

patalpose, kai po stogo danga yra atviri rezervuarai su vandeniu (baseinai, galvanins vonios ir t.t.) arba gamyboje vyksta drgni procesai (pieno gamyklos, alaus gamyklos, tekstils fabrikai ir t.t.)

5 pav. MIDA VENT PV S3s apatinis sluoksnis dviej sluoksni kvpuojaniai dangai

klaosHighlight

klaosHighlight

klaosHighlight

klaosHighlight

10

3.4.6.4. Gar pasialinimui i stogo dang konstrukcij, rengiami ventiliatoriai (ventiliaciniai kaminliai) (r. 6 pav.).

6 pav. Ventiliacinis kaminlis

3.4.6.5. Remontuojant stogo dangas, kurios praleisdavo vanden, kaminlio rengimo vietoje, igriama skyl iki gar izoliacijos sluoksnio. Senas ilumos izoliacijos sluoksnis paalinamas, o susidariusi erdv upilama sausu keramzitiniu vyru. Tokios operacijos dka garai pasialina i stogo konstrukcijos ymiai greiiau. 80 m2 stogo plote turi bti rengtas ne maiau kaip vienas 110 mm diametro kaminlis. laitinio stogo dangoje kaminliai rengiami kas 10-12 m, ant stogo kraigo - kas 6-8 m.

Ventiliacinis kaminlis

Virutinio sluoksnio danga

MIDA VENT PVS3s

Cemento-smlio paklotas

Garo izoliacija

Perdangos plokt

Gruntas

Mineralins vatos termoizoliacija 0,05

MPa(50kPa)


MPa(30kPa)

klaosHighlight

11

3.4.7. Galimi stogo konstrukcijos variantai, dengiant dang ant mineralins vatos termoizoliacijos (r. 7 pav.).

`

7 pav. Dangos klojimas ant mineralins vatos termoizoliacijos

3.4.8. Galimi hidroizoliacijos ir gar izoliacijos variantai ant stogo konstrukcijos su termoizoliacija i mineralins vatos, dengiant dang betarpikai ant termoizoliacins mediagos sluoksnio pateikta 4 lentelje.

4 lentel Hidroizoliacin danga Garo izoliacija ant

gelbetonini ploki arba ant trapecinio lakto (kai po ja

dedamas lygus standus

paklotas)


Apatinio sluoksnio

danga



MIDA Technoelast PV S4b MIDA BALT PV S4b

MIDA Technoelast PV

S5s

MIDA Technoelast PV

S4s

MIDA Bipol PV S3p


MIDA Unifleks PV S 3s


MIDA BALT PV S3s


MIDA Self PV S2.0s

Vieno sluosnio hidroizoliacin stogo danga

MIDA FIX TOP PV S5

MIDA Bipol PV S3p


MIDA Unifleks PV S 3s


MIDA BALT PV S3s


MIDA Self PV S2.0s


Mineralins vatos termoizoliacija

0,05 MPa(50kPa)

Laikanti G/B konstrukcija

Mineralins vatos termoizoliacija

0,03 MPa (30 kPa)

Garo izoliacija

Apatinio sluoksnio danga

Gruntas

12

3.4.9. Dengiant stog, kurio paklotas i mineralins vatos ploki, naudojamos tik bitumins - polimerins mediagos MIDATechnoelast, MIDA BALT arba viensluoksn mediaga MIDA FIX TOP PV S5.

3.4.10. Stogo dang dengimo variantai ant pakloto, sudaryto i dviej ar daugiau mineralins vatos sluoksni, naudojant surenkamuosius ilyginamuosius paklotus i asbestcemenio ploki arba cemento-droli ploktes, ne plonesnes nei 10 mm, dedamas dviem sluoksniais (r. 8 pav.).

`

`

8 pav. Surenkamieji ilyginamieji paklotai

3.4.11. Galimi dang parinkimo variantai, rengiant hidroizoliacin dang kaip aprayta 3.4.10.p., parodyti 5 lentelje. 5 lentel

Stogo dangos Gar izoliacija

Virutinis sluoksnis Apatinis sluoksnis



MIDA FIX TOP PV S5




MIDA Bipol PV S3p



MIDA BALT PV S3s



MIDA Self PV S2.0s

MIDA Vent PV S3s


MIDA BALT PV S4b


MIDA BALT PV S3s



MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s


MIDA BALT PV S4b

MIDA BALT PV S3s



MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s

MIDA Bipol PV S3p


MIDA BALT PV S4b




MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s

MIDA Bipol PV S3p


Surenkamas paklotas


Garo izoliacija




Gruntas

Apatinio sluoksnio danga


13

MIDA Bipol PV S3.5s MIDA Unifleks PV S3s


MIDA Unifleks V S3s

MIDA Vent PV S3s

MIDA Bipol PV S3p


MIDA Bikroelast PV S4b MIDA Bikroelast PV S3p

Vieno sluoksnio hidroizoliacin stogo danga

MIDA FIX TOP PV S5


MIDA Bipol PV S3p


MIDA Unifleks PV S 3p

MIDA BALT PV S3s


MIDA Self PV S2.0s

MIDA Vent PV S3s

3.4.12. Dengiant stog, kurio paklotas i mineralins vatos ploki, naudojant surenkamuosius ilyginamuosius paklotus i asbestcemenio plokts arba cemento - droli ploktes, naudojamos tik modifikuoto bitumo mediagos MIDA Technoelast, MIDA BALT arba viensluoksn mediaga MIDA FIX TOP PV S5.

3.4.13. Hidroizoliacin stogo danga ant pakloto su dideliu nuolydiu klijuojama itisai. Be to stogo dang reikia papildomai mechanikai pritvirtinti prie pagrindo. Tvirtinamas pirmas sluoksnis. Mechanikas tvirtinimas neleidia stogo dangai pasislinkti ir susidaryti rauklms. Reikalavimai mechaniniam tvirtinimui idstyti 6 lentelje 6 lentel

Nuolydis Nuo 0 %(0 ) iki 15%(7 )

Nuo15%(7 ) iki 25%(12 )

Nuo 25%(12 ) iki 50%(27 )

SBS-modifikuotos

mediagos: MIDATechnoelast PVS4s

MIDA BALT PV S3s

MIDA Unifleks PVS3s

MIDA VENT PV S3s

Be tvirtinimo

Pritvirtinti mediag ritinio pradioje

Pritvirtinti mediag ritinio pradioje ir

viduryje

APP- modifikuotos

mediagos: MIDA Most C

Be tvirtinimo

Be tvirtinimo

Pritvirtinti mediag ritinio pradioje

3.4.14. Fiksavimas vykdomas oninje ulaidoje medsraigiais su 50 mm diametro poverlmis arba juosta i cinkuotos skardos. Ritinio pradia fiksuojama 4 takuose kas 200 mm. Ritinio vidurio fiksavimas vykdomas analogikai (r. 9 pav .)

klaosHighlight

14

9 pav. Ritinio vidurio fiksavimas.

3.4.15. Cemento - smlio skiedinio arba betoninio pagrindo aukio perkryio ar staigaus lio vietose reikia numatyti papildom stogo dangos sluoksn. Papildomam sluoksniui naudojama danga su poliesterio pagrindu.

3.4.16. Stogo sujungimo vietose su vertikaliais paviriais, pagrindiniai stogo dangos sluoksniai turi bti sustiprinami papildomais sluoksniais. Papildomi sustiprinimo sluoksniai turi bti naudojami atliekant stogo dangos prijungim prie vis isikiani vir stogo dangos konstrukcij parapet, sien, ventiliacini acht, laj ir kt. kaip parodyta 10 pav.

10 pav. Pagrindiniai stogo dangos sluoksniai ir papildomi sustiprinimo sluoksniai stogo dangos

sujungimo su isikianiais vir stogo dangos elementais (parapeto siena)

Virutinis stogo dangos sluoksnis

Apatinis stogo dangos sluoksnis

Cemento-smlio skiedinio paklotas

Skiriamasis sluoksnis

Termoizoliacija

Garo izoliacija

Perdangos plokt

200

150

100

250

300-500

3

2

1

1

2

Papildomos dangos sluoksnis

Lentjuost, tvirtinama savisriegiais kas 200 mm

2 Hermetikas

15

3.4.18. Mediagos papildomam sluoksniui stogo dangos sustiprinimui(7 lentel): 7 lentel

Virutinio stogo dangos sluoksnio mediaga

Stogo dangos mediagos papildomam virutiniam ir apatiniam sluoksniui sustiprinti sujungimo vietose, priklausomai nuo pakloto


Surenkamas paklotas Mineralins vatos paklotas

MIDA Technoelast PV

S4b

MIDA Technoelast PV

S5b

MIDA FIX TOP PV S5

MIDA Technoelast PV

S4p

MIDA Technoelast PV

S4s

MIDA Technoelast PV

S5s

MIDA Technoelast PV

S4p

MIDA Technoelast PV

S4s

MIDA Technoelast PV

S5s

MIDA Technoelast PV

S4p

MIDA Technoelast PV

S4s

MIDA Technoelast PV

S5s

MIDA BALT PV S4b

MIDA BALT PV S3 s

MIDA Technoelast PV

S4p

MIDA Technoelast PV

S4s

MIDA BALT PV S3 s

MIDA Technoelast PV

S4p

MIDA Technoelast PV

S4s

MIDA BALT PV S3 s

MIDA Technoelast PV

S4p

MIDA Technoelast PV

S4s


MIDA BALT PV S3 s



MIDA BALT PV S3 s



Nenaudojama

MIDA Bipol PV S3,5b



MIDA Bipol PV S3p

Nenaudojama

Nenaudojama

MIDA Bikroelast PV

S4b

MIDA Bipol PV S3p


Nenaudojama

Nenaudojama

3.4.19. Papildomas sluoksnis ant vertikali paviri uleidiamas ne maiau nei 300 mm. 3.4.20. Papildomas sluoksnis ant vertikalaus paviriaus mechanikai fiksuojamas prie pagrindo juosta arba 50 mm poverlmis. Tvirtinas atliekamas dubeliais arba savisriegiais vartais kas 200 mm.

3.4.21. Kai parapetas pilnai udengiamas stogo danga, virutinio sluoksnio sustiprinimas uleidiamas ant parapeto fasadins puss.

3.5. Stogo dangos rengimas prie vamzdi

3.6.1. Stogo dangos rengimas apie vamzdius - vamzdi sandarinimas, naudojant fasonines detales:

3.6.1.1. Vietose, kur stogo danga susijungia su antenomis, vamzdiais, reikia naudoti fasonines detales. Jeigu to padaryti nemanoma, tuomet plieniniai vamzdiai su ne maesniu nei 100 mm skersmeniu apklijuojami prilydomja danga, o sandarinimas vykdomas plieninins vors ir dvikomponenio hermetiko pagalba.

16

Fasonins detals gaminamos i EPDM gumos vamzdiams nuo (110 mm iki 250) mm skersmens (r. 11 pav.).

11 pav. Fasonin detal vamzdiams 110-125 mm skersmens.

3.6.1.2. Fasonin detal montuojama ant kartos modifikuoto bitumo mastikos, kuri uneama ant pirmo stogo dangos hidroizoliacinio sluoksnio. I viraus horizontali dalis upilama taip pat modifikuoto bitumo mastika ir udengiama virutinio sluoksnio danga. Virutin guminio elemento dalis apspaudiama cinkuoto metalo apkaba ir aptepama poliuretaniniu arba polisulfidiniu hermetiku (r. 12 pav.).

12 pav. Stogo dangos rengimas prie vamzdi naudojant fasonines detales

Apatinis dangos sluoksnsi


Upildyti montainmis putomis

Apkaba i cinkuoto plieno

Hermetikas

Vamzdis

Fasonin detal

Min

imal

us

vam

di

o a

uk

tis

50

0 m

m

Polimerin bitumin mastika

Perdengimo plokt

Garo izoliacija

Virutinis dangos sluoksnis

Betoninis paklotas su nuolydiu


MPa(50kPa)

Gruntas


MPa(30kPa)

17

3.6.2. Stogo dangos rengimas prie vamzdi - vamzdi sandarinimas, naudojant fasonines detales - plienin vor su hermetiku 3.6.2.1. Plienin vor, upildyta dvikomponeniu hermetiku, naudojama hermetizuojant:

standius mao diametro vamzdius,

vamzdi pluotus,

lanksius vamzdius,

neprastos formos atramas (konstrukcins sijos, kanalai ir t.t.),

ankeriai.

13 pav. Stogo dangos prijungimas prie mao diametro vamzdi ar vamzdi pluoto.

3.6.2.2. Naudojant vores su hermetiku rekomenduojama palikti ne maesn nei 25 mm tarp tarp sandarinam element ir vors sieneli. vors sienels apriboja hermetizuojanios mastikos itekjim, o metaliniai horizontals flanai reikalingi sujungimui su stogo danga (r. 13 pav.). 3.6.2.3. Vietoje, kur adama statyti metalin vor, ant stogo dangos sluoksnio uneamas karto modifikuoto bitumo mastikos sluoksnis. Metalin vor su flanu montuojama ant mastikos ir papildomai tvirtinama prie pagrindo su tvirtinimo elementais. Atstumas tarp vamzdi arba atstumas nuo vamzdio iki vors krato turi bti ne maesnis nei 25 mm. Dengiant du papildomus dangos stiprinimo sluoksnius, jie uleidiami ant flano priglaudiant prie metalins vors sieneli. Apatin vors dalis upildoma montainmis putomis, o i viraus upildoma dvikomponeniu polisulfidiniu arba poliurietaniniu hermetiku.

3.6.3. Karto vamzdio sandarinimui, aplink j statoma d, kuri upildoma mineraline vata, o stogo danga uleidiama ant ds. 3.6.4. Kart vamzdi pluoto sandarinimui aplinkui vamzdius taip pat statoma apiltinta d. Vamzdi ivedimas daromas per onin pus.

Montains putos

Dviej komponent polisulfidinis arba poliuretaninis hermetikas

vor, kurios auktis ne maiau 100 mm

Bituminis hermetikas

Montuoti ant bitumins-polimerins mastikos ir pritvirtinti prie pagrindo

Papildomas stogo dangos sluoksnis

Bituminis gruntas


Garo izoliacija

Perdengimo plokt


MPa(50kPa)


MPa(30kPa)

18

3.6. Pastat temperatrins - deformacins sils

3.7.1. Priklausomai nuo pastat geometrijos ir konstrukcijos atitinkamai parenkamos deformacins sils. 3.7.2. Deformacins sils visada bna stogo dangoje:

jeigu ioje vietoje praeina deformacin pastato sil;

jeigu pastato ilgis arba plotis daugiau nei 60 m;

pastato konstrukcij, su skirtingu linijinio pltimosi koeficientu, sudrimo vietose (pvz.: betonins perdangos plytos, gretinamos prie pagrindo i cinkuoto profiliuoto lakto);

stogo susijungimo su kitu pastatu vietose);

vietose, kur keiiama pastato karkas element kryptis, sijos, balkiai ir stogo pagrindas;

vietose kur keiiamas temperatrinis reimas pastato viduje. 3.7.3. Norint ivengti vandens pratekjimo per deformacin sil, reikia suformuoti nuolydius stogo dangoje taip, kad vanduo tekt skirtingas puses nuo deformacini sili. 3.7.4. Kaip gar izoliacin sluoksn deformacini sili konstrukcijose galima naudoti ritinin gum 3.7.5. rengiant deformacines siles stogo dang geriau perpjauti (r. 14 pav.).

14 pav. Deformacin sil

3.7.6. Jeigu deformacin sil rengiama vandenskyros vietose ir vandens srovs tekjimas iilgai sils nemanomas arba stogo nuolydis virija 15 %, tai galima rengti supaprastint deformacin sil (r. 15 pav.). Pastat deformacijas kompensuoja virutin mineralins vatos plokt. 3.7.7. Dangose su pagrindu i profiliuoto lakto pagrindinius dangos sluoksnius reikia pritvirtinti prie deformacins sils krat (r. 16 pav.).

Cemento droli plokt

250

788

8 150

100

Apskardinimas i cinkuoto plieno

Garo izoliacin danga

Tvirtinama stoginiais sraigtais

kas 300 mm

Stogo danga

Betoninis paklotas

Garo izoliacija

Perdangos plokt

Skiriamasis

sluoksnis

Kompensatorius


Metalinis profilis i

cinkuoto plieno

Papildomas dangos sluoksnis

300


MPa(50kPa)


19

15 pav. Supaprastinta deformacins sils konstrukcija

16 pav. Deformacin sil dangose su pagrindu i profiliuoto plieno lakto.

Stogo danga susukta vamzdel (50-70) mm

Mineralins vatos plokt klijuojama karta mastika

Metalin profilis tvirtinamas kniedmis

Kompensatorius

Garo izoliacinis sluoksnis



Apatinis dangos sluoksnis


MPa(50kPa)


MPa(30kPa) Garo izoliacija


Stogo danga susukta vamzd (50-70) mm

Mineralins vatos plokt klijuojama karta mastika

Plyt mrinys



Apatinis dangos

sluoksnis

Betoninis

paklotas

Garo izoliacija

Skiriamasis

sluoksnis

Perdangos plokt


Kompensatorius


MPa(50kPa)


MPa(30kPa)


20

3.7.2. Termodeformacines siles su sienelmis i lengvo betono arba vienetini mediag galima rengti stogo dangose su betonini arba gelbetonio ploki pagrindu. 3.7.3. Termodeformacins sils sienel montuojama ant neaniosios konstrukcijos. Termodeformacins sils sienels kratas turi bti aukiau 300 mm vir stogo ploktumos. Sil tarp sien turi bti nemaesn 30 mm. 3.7.4. Metalinis kompensatorius, montuojamas termodeformacine sile negali tarnauti kaip gar izoliacija. Reikalingi papildomi gar izoliacijos sluoksniai ant kompensatoriaus.

3.7. Vandens nuvedimo sistemos

3.7.1. Nuo apildom pastat su parapetais rekomenduojama projektuoti tik vidin vandens nuvedim per lajas. 3.8.2. Stogo dangos plotas, tenkantis vienai lajai ir lajos skersmuo turi bt parenkami pagal pastato projektavimo normas ir STR 2.05.02:2008 vandens nuvedimo nuo plokij stog reikalavimus. 3.8.2. lajos turi bti idstytos vienodai per vis stogo dangos plot, emiausiose stogo vietose iilgai stogo latak aiai. 3.8.3. Kiekvienam stogo dangos plote, atskirtame sienomis, parapetu arba deformacinmis silmis, turi bti ne maiau dvej laj. 3.8.4. lajos montavimo vietos paemjimas turi bti (20-30) mm 500 mm spinduliu, suformuojamas termoizoliacinio sluoksnio arba pakloto sskaita. 3.8.5. lajos turi bti rengtos ne ariau kaip 500 mm nuo stogo krato, parapeto, stoglangi, vdinimo ang ir vir stogo ikylani sien. Neleistinas laj montavimas sienos viduje. 3.8.6. lajos neturi keisti savo padties deformuojantis stogo dangos paklotui arba deformuojantis stogo pagrindui. laj kratai turi bti pritvirtinti prie pagrindo ir sujungti su paklotu per kompensatorius.

3.8.7. Palpse ir dangose su ventiliuojamais oro tarpais vidins vandens nuvedimo sistemos lietvamzdi dalys turi bti tinkamai apiltintos arba apildomos. 3.8.7. Vietos, kur hidroizoliacin danga priklijuojama prie lajos krat, turi bti sustiprintos papildomu prilydomosios dangos sluoksniu.

17 pav. Plastikin laja su prispaudiamu iedu

klaosHighlight

21

4. Stogo konstrukcijos rengimas

4.1. Pakloto paruoimas rengiant gar izoliacijos sluoksn.

4.1.1. Sils tarp gelbetonio ploki, itrupjimai ir plyiai utaisomi betono skiediniu, kurio mark ne maesn M150. 4.1.2. Profiliuoto lakto pavirius, prie gar izoliacijos sluoksnio rengim nuvalomas nuo dulki, metalo droli, tepal ir idiovinamas. Norint prailgint lakto eksploatacijos laik (i garo izoliacijos sluoksnio puss) laktas gali bti daomas. 4.1.3. Profiliuoto lakto sujungimo vietose su sienomis , balkiais, deformacinm silmis, lakto bang tutumas 250-500 mm ilgiu reikia upildyti kieta mineraline vata, su tankiu ne maesniu nei 120 kg/m

3. Analogikai upildomos stogo latako ir kraigo tutumos..

4.1.4. Profiliuotos plokts bang tutum upildymas biriu termoizoliaciniu produktu neleistinas.

4.2. Gar izoliacijos rengimas

4.2.1. Gar izoliacijos sluoksnis stog konstrukcijose i trapecinio plieno lakto rengiamas ant papildomos kietos mineralins vatos pakloto.

4.2.2. Stogo sandrose su sienomis, taip pat konstrukcij bei stogo element, pereinani per dengin, vietose garo izolizcijos sluoksnis turi tstis iki ilumins izoliacijos sluoksnio viraus.

4.2.3. Ant vis vertikali paviriu gar izoliacijos mediagas reikia priklijuoti itisine juosta, uleidiant aukiau termoizoliacijos sluoksnio. 4.2.4. Horizontaliame paviriuje bitumin arba modifikuoto bitumo gar izoliacijos danga suklijuojama uleidiant kratuose (80-100) mm, galuose 150 mm. 4.2.5. Dengiant gar izoliacij ant trapecinio lakto danga klojama iilgai lakto bang. Ulaida kratuose turi bti (80-100) mm ir sutapti su lakto banga (20 pav.). 4.2.6. Vandens gar slgio ilyginamojo sluoksnio tarpsluoksniai turi susisiekti su iore per parapetus, karnizus arba per vdinimo kaminlius.

20 pav. Gar izoliacijos sluoksnio rengimas ant profiliuoto lakto.

Garo izoliacija



klaosHighlight

22

4.3. Termoizoliacinio sluoksnio rengimas

4.3.1. Stog ilumos izoliacija gali bti klojama vienu, dviem, arba trimis sluoksniais. 4.3.2. iltinimo bdas, kai ilumos izoliacija yra klojama vienu sluoksniu, daniausiai taikomas, kai ilumos izoliacijos storis bna nedidelis nuo 20 iki 100mm. 4.3.3. iltinimo bdas, kai ilumos izoliacija klojama dviem sluoksniais, daniausiai naudojamas, kai ilumos izoliacijos storis virija 100mm. 4.3.4. Kai ilumos izoliacija yra klojama dviem arba daugiau sluoksni, virutiniai sluoksniai turi perdengti apatinio sluoksnio siles. 4.3.5. ilumos izoliacijai, kuri rengiama vienu sluoksniu gali bti naudojamos plokts, kuri gniudomasis tempis 50kPa. 4.3.6. ilumos izoliacijai, kuri rengiama dviem sluoksniais, apatiniam sluoksniui gali bti naudojamos plokts, kuri 30kPa, o virutiniam-plokts, kuri 60kPa arba 50kPa , kai virutinio sluoksnio storis ne maesnis u 40mm. 4.3.7. iltinimo bdas, kai ilumos izoliacija yra klojama trimis sluoksniais, daniausiai taikomas rengiant stogus ant trapecins skardos pakloto.Trij sluoksni ilumos izoliacijos apatiniam sluoksniui naudojamos plokts 20mm storio, kuri 60kPa, viduriniam sluoksniui- 30kPa, o virutiniam-plokts, kuri 60kPa arba 50kPa, kai virutinio sluoksnio storis ne maesnis u 40mm.

4.3.8. Termoizoliacinio sluoksnio rengim ir pakloto rengim rekomenduojama daryti t pai pamain. Ploktes rekomenduojama kloti einant save. Tai sumaina ploki paeidimus klojimo metu.

4.3.9. Prie renginjant monolitin termoizoliacij ant cementinio pakloto, reikia atlikti stogo niveliavim tam, kad nustatyti ymenis nurodanius termoizoliacinio sluoksnio stor. 4.3.10. Termoizoliacins plokts ant profiliuoto lakto klojamos taip, kad ilgoji plokts briauna bt statmena lakto briaunai. 4.3.11. rengiant termoizoliacin sluoksn i dviej ar daugiau sluoksni ploki sils tarp ploki rengiamos prasikeiiant (21 pav.), silse suleidiant ploktes vien prie kitos. Didesni kaip 5 mm tarpai tarp termoizoliacini ploki upildomi termoizoliacine mediaga.

21 pav. Termoizoliacini ploki slinktis klojant virutin ir apatin sluoksnius.

4.3.12. Termoizoliacinio sluoksnio rengim paprasiausia pradti nuo stogo kampo. Klojant termoizoliacines ploktes, jos turi bti pjaustomos taip, kad 1-o ir 2-o sluoksni sandros nesutapt (r. 22 pav.). Toks apiltinimo mediagos pjaustymas tinka apiltinimo mediagom (500x100) mm arba (600x1200) mm imatavim.

Virutinis termoizoliacijos sluoksnis

Apatinio sluoksnio

termoizoliacin

plokts

23

22 pav. Pirmojo termoizoliacinio sluoksnio klojimo schema

2a

4a

Ploktmis (500x1000) mm a = 250mm

Ploktmis (600x1200) mm a =300mm

a x 4a a x 4a

a x 4a

2a x 2a 2a x 4a 2a x 4a

2a x 4a

2a x 4a

2a x 2a

2a x 4a

2a x 4a

2a x 4a

24

22. pav. Antrojo termoizoliacinio sluoksnio klojimo schema

4.3.7. Esant tokiai klojimo schemai pirmojo ir antrojo sluoksnio sils nesutampa, o atliek kiekis yra praktikai lygus nuliui.

4.3.8. Termoizoliacinio sluoksnio klojimo palengvinimui nestaiuose kampuose, rekomenduojama naudoti sekant ploki pjaustymo bd (r. 23 pav.).

23 pav. ilumos izoliacijos ploki supjaustymas ir idstymas nelygiuosiuose stogo kampuose.

4.3.9. Mineralins vatos plokts prie trapecinio lakto tvirtinamos, naudojant special teleskopin element, susidedanti i plastikins smeigs ir plieninio savisriegio. Savisriegis lakt turi bti suktas (15-20) mm. Tvirtinimas daromas per apatin hidroizoliacin dang lakto virutin bang. (r. 24 pav.).

2a x 3a 2a x 4a 2a x 4a

2a x a 2a x 4a

2a x 4a

2a x 3a 2a x 4a

2a x a

2a x 4a

2a x 4a

#2

#2

#1

#1

#1

1 ingsnis termoizoliacine plokte padedama kamp. Ilgoji pus turi bti lygiagreti su vieno kampo kratine.

2 ingsnis Ant pirmosios plokts dedama antra plokt, taip kad ilgoji pus sutapt su kita kampo kratine. Perpjaunama apatin plokt kaip parodyti paveiksle.

3-4 ingsniai - Pirmosios ir antrosios eils klojimas i gaut termoizoliacini ploki element.

25

24 pav. Teleskopinis tvirtinimas.

4.3.10. Montuojant mineralins vatos ploktes ant trapecinio lakto, prie pagrindo tvirtinama ne maiau nei vienu tvirtinimo elementu. Tvirtinant mineralins vatos ploktes prie pagrindo per apatin stogo dangos sluoksn naudojama plastikin smeig 50 mm skersmens (25 pav.), tvirtinant tik mineralins vatos ploktes prie lakto naudojama 75 mm skersmens smeig su spygliais (27 pav.).

4.3.11. Termoizoliacins plokts tarpusavyje gali bti suklijuotos kartu bitumu arba bitumine mastika. Suklijavimas turi bti tolygus ir sudaryti ne maiau 30 % nuo suklijuojam paviri ploto. 4.3.12. Montavimo metu sudrks mineralins vatos apiltinimas turi bti paalintas ir pakeistas sausu.

4.3.13. Jei numatoma, jog eksploatacijos metu bus vaikiojama per ritinines stogo dangas(kad nebt gadinama ilumos izoliacija ir hidroizoliacija), reikia rengti vaikiojimo takelius.

25 pav. Savisriegis profiliuotam laktui

27 pav. Plastikin smeig su spygliais

26 pav. Plastikin smeig

Teleskopinis tvirtinimas

Garo izoliacija

Trapecinis plieno laktas (15-25) mm

Stogo danga




26

4.4. Hidroizoliacinio sluoksnio pakloto paruoimas

4.4.1. Klojant stogo dangas ant termoizoliacini ploki arba surenkamo pakloto, hidroizoliacinio pakloto rengimo darbai negali ymiai aplenkti apatinio dangos sluoksnio klojimo darbus. Apatinio stogo dangos sluoksnio klojimas turi bt vykdoma ta pai pamain kaip ir termoizoliacijos ploki arba surenkamo pakloto klojimas. 4.4.2. Naujai rengiamuose cemento smlio skiedinio paklotuose daromos deformacins 5 mm ploio sils, kurios paklot suskaido plotus ne didesnius negu (6x6) m, asfaltbetonio paklotams (4x4) m. Pakloto sils turi sutapti su neanij ploki galinmis silmis ir bti vir monolitins termoizoliacijos sili. 4.4.3. Cemento droli plokts, naudojamos kaip surenkamas paklotas, kad nesiriest turi bti gruntuojamos i dvej pusi. Plokts klojamos dviem sluoksniais. Lap sandros turi bti idstytos prasikeiiant, o virutinio ir apatinio sluoksni ploki sandros su poslinkiu viena kitos atvilgiu. 4.4.4. Ant hidroizoliacinio pakloto leistini tolygiai auktjantys (ar emjantys) nelygumai ne auktesni kaip 10 mm skersai nuolydio ir 5 mm iilgai. Nelygum kiekis neturi viryti dviej 4 m2 plote. Pakloto lygumo tikrinimas vykdomas kontroline dvimetrine liniuote. Pakloto i vienetini mediag nelygumai skersai ir iilgai nuolydio negali viryti 10 mm. 4.4.5. lajos turi bti idstytos emesnse stogo vietose pagal projekt ir mechanikai pritvirtintos prie pastato konstrukcij. 4.4.6. Stogo sujungimo su sienomis, parapetais, ventiliaciniais vamzdiais ir kitomis stogo konstrukcijomis vietose, turi bti i cemento-smlio skiedinio arba asfaltbetonio suformuotos 45 0 100 mm aukio nuoulos. Paklotui i surenkamo ilyginamojo sluoksnio arba i kiet mineralins vatos ploki, nuoulnum reikia suformuoti i kietos mineralins vatos. 4.4.7. Vertikalias stogo konstrukcijas, ikilusias vir stogo dangos ir padarytas i vienetini mediag (plyt, duj silikato blokeli ir t.t.), reikia nutinkuoti cemento-smlio skiediniu M 150 iki papildomo hidroizoliacinio sluoksnio uleidimo aukio, bet ne maiau nei 350 mm.

4.5. Paruoiamieji darbai prie dengiant stogo dang

4.5.1. Klojant stogo dang esant minusinei temperatrai, bitumin - polimerin ritinin stogo dang reikia paildyti iki pliusins temperatros per vis dangos tr. 4.5.2. Klojant hidrozoliacijos sluoksn, reikia atlikti paruoiamuosius darbus:

Pagrind nuvalyti nuo dulki, iukli, paalini daikt (iemos metu nuo apalo ir sniego);

Reikalui esant paalinti sen dang;

Uglaistyti CS skiediniu M 150, trkimus, nelygumus. 4.5.3. Gavus stogo dang, reikia patikrinti kokyb pagal technines charakteristikas. 4.5.4. Reikia patikrinti pakloto drgm. Cemento-smlio pakloto drgm neturi viryti 4 % pagal mas, o pakloto i asfaltbetonio 2,5 %. 4.5.5. Stogo hidroizoliacijos sluoksnio dengimo darbai pradedami tik po to, kai pasiraytas paslpt darb atlikimo aktas. 4.5.6. Hidroizoliacijos sluoksnis dengiamas pagal projekt, kur nurodomi mediag pavadinimai, j rys ir sluoksni kiekis, o taip pat stogo dangos prie pagrindo tvirtinimas. 4.5.7. Tam, kad pasiekti tinkam lydom ritinini dang suriim su paklotu, visi paklotai i cemento-smlio skiedinio ir betono turi bti impregnuoti bituminiu gruntu (praimeriu). Ant saus paviri kaip grunt rekomenduojama naudoti bitumin grunt, kuris gaminamas TechnoNIKOL kompanijojos monse. Gruntas gali bti gaminamas taip pat i bitumo (marks BN 70/30, BN 90/10, BNK 90/30) ir greitai garuojanio tirpiklio (benzinas, ibalas), praskiedus santykiu 1:3-1:4. pagal svor arba bitumini mastik su minktjimu daugiau nei 80 0C, itirpintus iki reikiamos konsistencijos.

klaosHighlight

klaosHighlight

klaosHighlightreikia itraukti

klaosHighlight

27

4.5.8. Gruntas uneamas teptukais, epeiais arba voleliais (r. 28 pav.).

28 pav. Gruntavimas

4.5.9. Stogo danga lydoma tik tada, kai gruntas pilnai idivs (pridjus prie idivusio grunto kempin, ant jos neturi likti bitumo ymi). 4.5.10. Negalima gruntuojant paviri tuo paiu metu lydyti ant jo stogo dang. 4.5.11. Prie lydant stogo dang ant paviri i mineralins vatos ploki, virutinis sluoksnis gruntuojamas karta bitumine mastika, kurios minktjimas ne maiau 85 0C arba bitumu BN 90/10, BNK 90/30. Ieiga (1,5-2) kg/m2. 4.5.12. Termodeformacines siles paklote reikia perdengti ritinins dangos (100-150) mm ploio juostomis.

4.5.13. Prie virutinio sluoksnio dengim, tos zonos kur bus montuojamos lajos, apklijuojamos papildomu apatins dangos sluoksniu, kurio imatavimai (700x700) mm. Virutinio ir papildomo sluoksni stogo dangos uleidiamos ant lajos lkts, prie kuriuos tvirtinamas prispaudiamuoju iedu, o lajos lkt tvirtinama prie pagrindo.

28

4.6. Prilydomosios ritinins stogo dangos klojimas

4.6.1. Kai nuolydis daugiau nei 15 % ritinins dangos klojamos iilgai laito, kai nuolydis maesnis lygiagreiai arba statmenai laitui (r. 29 pav.).

29 pav. Dengimas danga ant laito

4.6.2. Krymikas ritinini dang klojimas neleistinas. 4.6.3. Stogo dengimas danga pradedamas nuo emesni plot. 4.6.4. Klojant ritinines stogo dangas ritiniai klojami taip, kad gretimi ritinai perdengia vienas kit ne maiau nei 80 mm (iilginis perdengimas). Skersinis ritinini dang perdengimas turi sudaryti 150 mm (r. 30 pav.). Vienasluoksni mediag iilginis perdengimas turi bti nemaesnis nei 120 mm.

`

30pav. Ritinini dang perdengimas

Stogo dangos klojimas statmenai stogo

nuolydiui galimas esant ne didesniam negu 15% nuolydiui.

Iilginis ritini perdengimas

Skersinis ritini perdengimas

(80-100) mm

(120)

150 mm

29

4.6.5. Mechanikai tvirtinant ritinines dangas prie pagrind silse, suklijuot stogo dang iilginio perdengimo plotis turi bti ne maesnis nei 120 mm (r. 32 pav.).

32 pav. Ritinini dang perdengimas tvirtinant mediagas mechanikai

4.6.6. Atstumas tarp tvirtinimo element apskaiiuojamas atsivelgiant vjo, kuris veikia stogo dang, slg, bet negali bti daugiau nei 500 mm. 4.6.7. Atstumas tarp apatinio ir virutinio dangos sluoksni iilgini sili turi bti didesnis nei 300 mm. Gretim stogo dangos ritini skersiniai perdengimai turi turti poslink vienas kito atvilgiu 500 mm (r. 33 pav.).

33 pav. Poslinkis sutampaniuose stogo dang sluoksniuose

Nuolydis

(80-100) mm

>500 mm

150 mm

(30

0-7

00)

mm

Iilginis ritini perdengimas

Skersinis ritini perdengimas

(80-100) mm

(120)

150 mm

30

4.6.8. Prilydant ritinines dangas darbai atliekami sekania seka:

Ant paruoto pakloto ivyniojamas ritinys, pamatuojamas kit ritini atvilgiu, utikrinant reikiam mediag perdengim.

Vyniojama nuo abiej gal iki vidurio. Kaitinamas apatinis klijuojamo ritinio sluoksnis ir tuo paiu metu kaitinamas pagrindas arba i anksto priklijuoto sluoksnio virus. Ritinys palaipsniui ivyniojamas, papildomai prispaudiant voleliu. Ypatingai kruopiai prispaudiamos perdengimo vietos.

Analogikai priklijuojama antroji ritinio dalis. Lydant stogo dang stogdengys ivynioja ritin save (r. 34.)

34 pav. Stogdengio padtis dengiant stog.

Ritin reikia ivynioti ant pakaitinto apatinio paviriaus. ildym vykdo i lto su degikliu taip, kad utikrint tolyg paviriaus kaitinim. Praktika rodo, kad geriau vykdyti judesius raide papildomai paildant perdengimo mediagos sritis. Patariama nevaikioti ant k tik paklotos stogo dangos nes stogo danga praranda estetin ivaizd: pabarstas mindomas bitumin sluoksn ir ant paviriaus lieka tamsios dms. Gaminant polimerines bitumines dangas (MIDA Bipol, MIDA Unifleks, MIDA BALT, MIDA

Technoelast ir t.t.) i apatins puss naudojama speciali plvel su pieiniu. Pieinio deformacija rodo apie teising polimerinio - bituminio paviriaus i apatins ritinio puss paildym (r. 35 pav.).

klaosHighlight

klaosHighlight

31

35 pav. Pieinio dingimas apatinje ritinio pusje, teisingai kaitinant paviri.

Kokybikam mediagos prilydimui prie pagrindo arba anksiau pakloto dangos sluoksnio, reikia stengtis palaikyti nedidel bitumo bang slyio su pagrindu vietoje. (r. 36 pav.)

36 pav. Itirpintos polimerins - bitumins mass banga

Poymiu, kad mediaga tinkamai kaitinama, yra polimerins - bitumins mass itkjimas (3-15) mm pro iilgines ir onines ulaidas. Pro iilgin ulaid daugiau kaip 5 mm ploiu itekjusi polimerin - bitumin mas reikia pabarstyti pabarstu. i banga yra ulaidos hermetikumo garantas. (r. 37) pav. Priklijuojamos mediagos negali sudaryti raukli, bang. Kad mediaga gerai prisiklijuot pagal vis paviri ir neatsirast aukiau pamint defekt, dang reikia su minktu epeiu arba voleliu priglaust ir ilyginti, judesiai turi bti nuo ritinio vidurio aies ir statmeni link dangos krato. Ypatingai atidiai reikia prispausti ritini kratus.

klaosHighlightreikia itraukti

32

4.6.9. Dengiant pirm dangos sluoksn pirmu sluoksniu apklijuojamos isikiusios stogo konstrukcijos vietos ir parapetai. Toks dengimas apsaugo nuo vandens patekimo po stogo danga

sujungimo vietose.

37 Pav. Pro sil pratekjusi polimerin - bitumin mas (palyginimui - 10 cent moneta.)

33

4.7. Stogo dangos sujungimas su vertikaliais paviriais

4.7.1. Pagrindin stogo danga vertikaliose sujungimo vietose turi ueiti ant vertikalaus paviriaus aukiau nuoulos. Sujungimo vietose su vertikaliais paviriais priklijuojami du papildomi sluoksniai stogo dangos su pagrindu i poliesterio, uleidiant iki projektins yms ant vertikalaus paviriaus (r. 38 pav.).

38 pav. Stogo dangos sujungimas su vertikaliu paviriumi.

Vertikalus pavirius pirmuoju papildomu sluoksniu stogo dangos turi bti padengtas ne maiau kaip 250 mm. Antras sluoksnis, danga su pabarstu, turi perdengti ant vertikalaus paviriaus ulydyt pirmj sluoksn ne maiau 50 mm. Sujungimas su vertikaliais paviriais dirbant su dujiniais arba dizeliniais degikliais, atliekamas sekania tvarka:

1

2

Lentuojst i cinkuoto plieno tvirtinama kas 200 mm.

Bituminis hermetikas.

150

200

25

0

30

0-5

00

1

2





Termoizoliacija

Garo izoliacija

Perdangos plokt

34

po pirmojo sluoksnio stogo dangos udengimo nuo mediagos atpjaunamas gabalas, kuris turi bti 150 mm ilgesnis nei projektuojamas ulaidos ant vertikalaus paviriaus auktis;

mediaga padedama iilgai dangos 150 mm atstumu nuo krato ir pridedama prie sujungimo;

prilaikant mediagos apai, pradedama dang lydyti prie vertikalaus paviriaus;

prilydius virutin dal, apatin dalis prilydoma prie horizontalaus paviriaus;

udengus virutinio sluoksnio stogo dang, analogikai priklijuojamas virutinis papildomas sluoksnis su ulaida ant horizontalaus paviriaus 250 mm (100 mm perdengiamas pirmas stogo dangos sustiprinimo sluoksnis).

Jeigu ritinini dang pagrindiniai sluoksniai klojami lygiagreiai parapeto sienai, tai sluoksni padtis keiiasi (r. 39 pav.).

39 pav. Stogo dangos sujungimas su vertikaliu paviriumi (alternatyvus variantas).

1

2

3

Papildomas dangos sluoksnis prie sujungimo.

Cinkuoto plieno lentjuost tvirtinama kas 200 mm.

Bituminis hermetikas.

150

200

25

0

30

0-5

00

150

3

2

1





Termoizoliacija

Garo izoliacija

Perdengimo plokt

35

Pagrindiniai stogo dangos sluoksniai klojami glaudiai prie nuoulos. Papildomai ant nuoulos klojamas dar vienas sluoksnis stogo dangos, uleidiamas ant horizontalaus paviriaus 100 mm. 4.7.2. Klojant hidroizoliacij tiesiogiai ant mineralins vatos ploki stogo dangos sluoksniai klojami po nuoula ir tvirtinami prie pagrindo (r. 40 pav.).

40 pav. Stogo dangos prijungimas prie daugiasluoksns panels.



Kieta mineralins vatos plokt.

Termoizoliacija.

Garo izoliacijos sluoksnis.

Trapecinis plieno laktas.

1

2

3

4

5

6

Plokias iferis arba CDP

Parapeto apskardinimas i cink.plieno

Tvirtinimo elementas i plieno juostos t=3mm

Termozoliacija

Nuoula i mineralins vatos plots (100x100)mm

Daugiasluoksn plokt

7

8

9

Profilis i cinkuoto plieno, tvirtinamas kniedmis

Plieninis profilis

Teleskopinis tvirtumas

Nuolydis

200

150

150

250

1

2 3

4

5

6

7

8

9

36

Sujungiant dang su sienomis i trij sluoksni paneli (sendvi paneli) privalomas papildomas parapet sien apiltinimas mineralins vatos ploktmis. Prilydant papildomus stogo dangos sluoksnius prie sujungimo su parapetu, termoizoliacinis sluoksnis udengiamas plokiu iferiu arba CDP lapais (cementins - droli plokts). Nuoulos gaminos i kietos mineralins vatos plokts. Nuoula i mineralins vatos klijuojama kamp ant paildyto bitumo. Pirmas stogo dangos sluoksnis sujungimo vietoje uleidiamas ant horizontalaus paviriaus 150 mm, antras sluoksnis perdengia pirmj 50 mm. Juosta i cinkuoto plieno turi utikrinti lietaus vandens nuotk nuo stogo dangos paviriaus.

4.7.3. Stogo dangos krato tvirtinimo variantai ant vertikali paviri stogo dangos sujungimo vietose su parapetais, lift achtom: 4.7.3.1. Stogo dangos tvirtinimas prie sienos metalins juostos pagalba (r. 41, 42 pav.).

41 pav. Lentjuost (metalin juosta)

42 pav. Stogo dangos krato pritvirtinimas lentjuoste (metaline juosta)

1

2

3


Lentjuost tvirtinama savisreigiais kas 200 mm

Papildomas hidroizoliacins dangos sluoksnis

50

mm

2

50

mm

1

2

3

klaosHighlightcetris cemento droz plokst

37

Lentjuostje kas 100 mm turi bti ikaltos skyls. Virutinis juostos kratas turi atlenkim, kuris sudaro galimyb hermetizuoti sil, sandarinani sujungim tarp metalins juostos ir sienos. Lentjuost montuojama ant lygi vertikali paviri (nutinkuotos sienos, monolitinio betono, betonini plyt). Lentjuost negali bti montuojama ant medini paviri ir metalini karniz. Vidiniuose ir ioriniuose kampuose kratin lentjuost pjaustoma. Lentjuosts lankstyti kampuose negalima. Kratins lentjuosts kratas nuo dangos kampo turi bti tvirtinamas atstumu ne didesniu nei 50 mm (r. 43 pav.). Kampuose atstumas tarp pirmo ir antro savisriegio (skaiiuojant nuo kampo)- 100 mm, visi sekantys savisriegiai montuojami kas 200 mm.

43 pav. Lentjuosts montavimas dangos kampe. 44 pav. Dangos krato apipavidalinimas lentjuoste

Montuojant tarp kratini juost reikia ilaikyti (5-7) mm atstum. Visose vietose, kur baigiasi papildomi stogo dangos sluoksniai, lentjuost reikia sumontuoti vertikaliai. Sumontavus kratines juostas reikia plyius tarp juostos virutinio atlenkimo ir sienos upildyti bituminiu hermetiku. Sumontuotas vertikalias juotas aptepti polimeriniu - bituminiu hermetiku i abej pusi (r.44 pav.). Stogo dangose su parapetinmis sienomis i betonini paneli, paneli sudrimo vietose juosta perpjaunama. I viraus sumontuojama apsaugin skarda i cinkuoto plieno, perdengianti perpjovimo viet. Apsaugin skarda tvirtinama savisriegiais i vienos puss ir tepama poliuretaniniu arba kauiukiniu hermetiku, skirtu tarppanelinm silm (r. 45 pav.).

45 pav. Kratin juosta ant sienos i betonini ploki.

Pirmasis tvirtinimas

(30-50) mm nuo

kampo.

Atstumas nuo lentjuosts

iki kampo 5mm Kampuose lentjuost perpjaunama

Lentjuost

Tarpai 10 mm


Polisulfatinis arba poliuretaninis hermetikas

Lentjuost tvirtinama kas

200 mm

Papildomi stogo

dangos sluoksniai prie

sujungimo Jungtis i cinkuoto plieno tvirtinama i vienos puss

200

30-50

200

38

4.7.3.2. Sujungimas su stogo dangos krato nuleidimu lov (r. 46 pav.).

46 pav. Stogo dangos krato sujungimas parapeto sienos lovyje.

Stogo dangos sluoksniai sujungimo vietoje fiksuojami prie pagrindo lentjuoste arba savisriegiais su

50 mm skersmens poverle. Tvirtinimo element ingsnis 200 mm.

4.7.3.3. Stogo dangos sujingimas su plytine siena (r. 47 pav.)

47 pav. Stogo dangos krato sujungimas su plytine siena.

Au

kt

is n

uo

300

ik

i 50

0 m

m

1

2

3

4

Polisulfatinis arba poliuretaninis hermetikas.

Pritvirtinti savisriegiais su poverlmis 50 mm kas 250 mm.

Gaubtas i cinkuoto plieno.

Papildomas sluoksnis stogo dangos.

1

2

3

4


Pritvirtinti savisriegiais su poverlmis kas 200 mm.

Gaubtas i cinkuoto plieno.

Papildomas sluoksnis stogo dangos.

10

0

1

2

3

4

1

2

3

4

5

5 Tinkas

39

Jei nra galimybs pilnai nutinkuoti sienos ir rengti lov stogo dangos sudrime su siena, sienoje ipjaunamas griovys, kad bt rengta apsaugin skarda. emiau griovio siena nutinkuojama cemento-smlio skiediniu M150. Stogo dangos sluoksniai sujungimo vietoje uleidiami ne maesniu nei 300 mm aukiu ir pritvirtinami lentjuoste. Apsaugin skarda i cinkuoto plieno leidiamama griov ne maiau nei 50 mm ir i viraus utepta poliuretaniniu arba polisulfidiniu hermetiku.

4.7.3.4. Sujungimas su parapeto siena, emesne nei 500 mm. Jei sienos auktis yra maesnis nei 500 mm papildomi stogo dangos sluoksniai uleidiami ant parapeto viraus (r. 48, 49pav.). Virutinis papildomas dangos sluoksnis uleidiamas ant fasadins pastato dalies (50-100) mm (r. 50 pav.).

`

48 pav. Stogo dangos sujungimas su parapeto siena, emesne nei 500 mm.

Tvirtinant parapeto apskardinim atstumas tarp tvirtinimo element nustatomas atsivelgiant skardos tvirtum, bet negali bti didesnis nei 600 mm. Nerekomenduojama tvirtai tvirtinti apskardinimo lapus tarpusavyje. sekcijas tvirtinam lap ilgis ne daugiau nei 4 m.

Parapetini ploki sudrim siles reikia hermetizuoti polisulfidiniu arba poliuretaniniu hermetiku.

NUOLYDIS 5%

1

2

3

Mras nutinkuotas cemento-smlio skiediniu.

Apskardinimas i cinkuoto plieno.

Cinkuoto plieno skard tvirtinti

kniedmis prie tvirtinimo elemento.

10

0 50

-10

0

30

1

2

3

40

49 pav. Stogo dangos sujungimas su parapetu .

`

50 pav. Ritinini dang idstymas sudrimo su parapetu vietose. 1 variantas.

1

2

3

4

5


Tvirtinimas.

Parapeto plokt.

Latakis.

Cemento-smlio skiedinys.

6 Stogo dangos sluoksniai.

50-70

Virutinis stogo dangos sluoksnis su pabarstu

Ritinio plotis 300-700

300-700

150

150

100

200-300


1

1 2 3

4

5

6

41

`

51 pav. Ritinini dang idstymas sudrimo su parapetu vietose. 2 variantas.

Virutinis stogo dangos sluoksnis su pabarstu

Apatinis stogo dangos

sluoksnis Papildomas dangos

sluoksnis

Ritinio plotis 300-700

300-700

150

150

100

200-300

42

Papildomai fiksuojant stogo dang prie parapetins sienos kas 500 mm galima uleisti dang ant parapetini sien aukiu iki 1 m (r. 52 pav.). I viraus parapetin siena turi bti udengta skarda i cinkuoto plieno arba parapetine plyta.

52 pav. Stogo dangos prijungimas prie auktos parapetins sienos.

4.8. Stogo dangos remontas

Atsiradus stogo dangos mechaniniams paeidimams j galima lengvai suremontuoti. Nedideli stogo dangos paeidimai, tokie kaip pradrimai, pjovos utaisoma lopu ant stogo dangos paviriaus. Lopas turi turti uapvalintus kratus ir udengti paest paviri ne maiau nei 100 mm visomis kryptimis.

Dangos remonto tvarka:

Nuvalyti paeist viet nuo iukli ir dulki.

Ikirpti lop, 100 mm perdengiant paeist stogo dangos viet, ir suapvalinti lopo kampus.

Paildyti lopo djimo viet dujiniu degikliu ir su mentele paskandinti pabarst virutin polimerin -bitumin sluoksn.

Prilydyti lop ant paeistos vietos.




Skiriamasis sluoksnis.

Termoizoliacija.

Garo izoliacija.

Perdangos plokt

1

2

3

Papildomas dangos sluoksnis prie sujungim.

Lentjuost i cinkuoto plieno tvirtinama kas 200 mm.

Cinkuota skarda tvirtinama kniedmis prie tvirtinimo elemento.

150

200

25

0

50

0-7

00

100

50

0-7

00

1

2

3

klaosHighlight

klaosHighlight

43

53 pav. Stogo dangos remontas, esant mechaniniam paeidimui

5. Kokybs kontrol ir darb primimas

5.1 U naudojam statybini mediag eitin kokybs kontrol atsako rangovas; u tinkam darb atlikim rangovo darb vykdytojas.

5.2 Objekte pildomas Atlikt darb urnalas, kuriame kiekvien dien fiksuojama:

Atlikt darb data;

Darb slygos atskiruose etapuose;

Darb kokybs sistemini stebjim rezultatai. 5.3 Galimi hidroizoliacijos ir gar izoliacijos varijantai stogo dang konstrukcijoje 5.4 Uklojus kiekvien atskir sluoksn apirimas jo pavirius, patikrininamas dangos sukibimo su pagrindu bei sili sulydymo kokyb ir suraomas tarpini darb aktas. Hidroizoliacijos sluoksnio sukibimo stiprumas su pagrindu turi bti nemaesniu nei 1 kg/cm2. 5.5 Apiros metu aptikti defektai arba nukrypimai nuo projekto turi bti paalinti ir pataisyti iki tolimesni darb pradios dengiant sekanius dangos sluoksnius. 5.6 Darb primimas vykdomas dmiai apirint stogo dangos paviri, ypatingai prie laj, latak ir stogo konstrukcij isikiim vietose. Atskirais atvejais plokiojo stogo dang su vidiniu vandens nutekjimu tikrina apipilant j vandeniu. Bandymus galima vykdyti kai aplinkos temperatra nemaesn nei +5 0C. 5.7 Primant ubaigtus darbus turi bti patikrinti sekantys dokumentai:

Naudojam mediag pasai;

Laboratorini bandym rezultatai;

Stogo dangos dengimo darb urnalai;

Stogo ir stogo dangos briniai;

Tarpini atlikt darb primimo aktai.

100MM

100MM

100MM

100MM

44

6. Defekt atsiradimas ir paprasiausi j paalinimo bdai 8 lentel

Defektai Atsiradimo prieastis Paalinimo metodai

Pratekjimai, kurie atsiranda po lietaus.

Pratekjimai, atsirandantys po keli valand arba dien. Pratekjimai, kurie atsiranda po kakurio laiko, kai pradeda tirpti

sniegas ant stogo dangos

(antras tipas).

a)Mechaniniai paeidimai, stogo dangos pagrindo deformacija

arba brokas dengiant stog. Daniausiai defekt atsiradimo vietos bna ten, kur stogo danga susiduria su ininerinmis komunikacijomis ir pagrind deformacijos vietose.

b)Plyi atsiradimas sudrimo vietose prie on ir iilgini parapet, ventiliacijos acht, ijimo ant stogo dangos vietose, stogo dangos plyiai ploki sudrimo vietose, mikroplyiai stogo dangos mediagoje, o taip pat paeidimai stogo dangos ir lajos sudrimo vietose. Nepakankamai usandarintos aptvrimo laikikli perjimo vietose per stogo dang vietos.

Paeistose vietose dti lop, perdengianti vietas su defektu po

15 cm kiekvien pus.

Stogo

dangos isiptimas (vandens arba oro

ikeltos psls).

a) Drgms patekimas po ritinine stogo danga arba stogo ertm dangos klojimo metu arba eksploatuojant stogo

dang, stogo dangos klojimas ant drgno paviriaus (po lietaus).

b) Gar izoliacijos sluoksnio defektai (pradrimas gar izoliacijos sluoksnyje).

c)Termoizoliacijos sluoksnio

mirkimas, ko paskoje, intensyviai ildant stogo dang vasaros metu, susidaro kritinis

vandens gar spaudimas po stogo danga.

d)Oro psli atsiradimas ir termoizoliacijos mirkimas susidaro dl nepakankamo gar

a) Oro psl prapjauti peiliu, kampus atlenkti ir idiovinti. Vidines ir iorines kamp puses ir pagrind nuvalyti nuo nevarum. Kratus priklijuoti, pagrind paildyti dujinio degiklio liepsna ir prispausti

voleliu. I viraus priklijuoti lop, perdengiant prapjovimo vietas 100 mm i dangos su apsauginiu sluoksniumi.

b) Atverti stogo dang ten kur susidar oro psls. Paalint paklot ir termoizoliacij. Idiovinti paeist viet. Pataisyti garo izoliacijos

sluoksn pagal projekto reikalavim. c) Atstatyti termoizoliacijos sluoksn, paklot ir stogo dang. pjovas stogo dangoje uklijuoti juostomis dviem sluoksniais

ritinins dangos, perdengianios pjovas 100 mm.

45

izoliacijos sluoksnio atsparumo

garamas per vis dangos plot. d)Paalinti esani stogo dang. Ukloti nauja stogo danga, naudojant apatiniam sluoksniui

mediag su daliniu priklijavimu (pvz.: MIDA Vent

PV S3s).

rengti gar nuvedimo elementus (ventiliacinius

kaminlius).

Raukli atsiradimas stogo sujungimo vietose

su vertikaliais paviriais (dangos nusmukimas

nuo klijavimo viet).

Papildom stogo dang sluoksni ir apsaugini gaubt atsisluoksniavimas

sujungimo vietose nuo

isikiusi vertikali paviri.

Nepakankamas stogo dangos,

naudojamos papildomam

sluoksniui, atsparumas

nutekjimui padidintoje temperatroje.

Stogo dangos kratas mechanikai nepritvirtintas prie vertikalios sienos.

Ritinin stogo danga klijuojama prie neparuoto vertikalaus paviriaus (mrins sienos).

Stogo sujungimo su mru vietoje nuimti apsaugin gaubt. Paalinti papildom stogo dangos sluoksn. Ant nutinkuotos ir nugruntuotos

vertikalios sienos priklijuoti

papildom stogo dang su atsparumu nutekjimui ne maesniu nei 80 0C.

Papildomos stogo dangos

kratas turi bti mechanikai pritvirtintas prie vertikalaus

paviriaus lentjuoste arba apsauginiu gaubtu i cinkuoto plieno

ir sil usandarinta hermetiku.

Virutinio ritinins stogo dangos sluoksnio

suaijimas.

Stogo dangos suirimas veikiant

saules spinduliams. Pagrindin prieastis apsauginio sluoksnio nebuvimas.

Ant stogo dangos paviriaus uneti du sluoksnius polimerins - bitumins mastikos su atsparumu nutekjimui nemaesniu nei 90 0C. Dengiant antr sluoksn mastik dedami aliuminio milteliai, tokiu bdu sudarant atspindint sluoksn.

Laisvumas tarp stogo

dangos ir pakloto ritinins dangos sujungimo su

vertikaliais paviriais vietose.

Stogo dangos paklote

nesufuormuota nuoula sujingimo vietose su parapetais

ar kitais vertikaliais paviriais.

Paalinti papildom stogo dangos sluoksn. Padaryti (80-100) mm aukio nuoul i cementinio miinio, idiovinti, nugruntuoti.

I naujo priklijuoti mediagas ir pritvirtinti stogo dangos kratus kratine lentjuoste arba apsauginiu gaubtu i cinkuoto plieno. Virutin krat utepti hermetiku.

Termoizoliacinio sluoksnio

drkimas ir peralimas. Drgms atsiradimas ant virutinio aukto lub, esant nepaeistai stogo daingai.

Garo izoliacijos sluoksnio

paeidimas. Garo izoliacinis sluoksnis nra itisinis, yra paeistas atliekant stogo dangos klojimo darbus arba jo nra.

Paalinti stogo dang vir paeistos vietos. Nuimti paklot ir ilumos izoliacijos sluoksn. Idiovinti paeist viet ir termoizoliacijos sluoksnio

mediag. Pataisyti gar

46

izoliacijos sluoksn pagal projekto reikalavimus.

Atstatyti termoizoliacijos

sluoksn, paklot ir stogo dang. pjovas stogo dangoje uklijuoti juostomis dviem sluoksniais

ritinins dangos, perdengianiais pjovas 100 mm.

Pratekjimai prie lajos lajos padas prie klijavim nebuvo nuvalytas nuo rdi, ir danga atsisluoksniavo.

Stogo dangos paeidimas prie lajos.

Nuimti apsaugin dangtel ir prispaudiam ied. Itraukti laj ir nuvalyti j nuo rdi. Nuvalyti susidariusi ang, utepti cementiniu miiniu jos kratus ir sandariai dti laj ang ant skiedinio. Utepti ant lajos pado paildyt bitumin mas i ritinins stogo dangos apatins puss ir i naujo priklijuoti papildomus bei pagrindinius stogo dangos

sluoksnius.

Vandens telkini susidarymas ant stogo

tirpstant sniegui

lajos tinklelio ir lajos ualimas sugedus ildymo elementui (apildoma lajos vidin pus, jeigu is apildymas egzistuoja).

Patikrinti ildomojo elemento pajungim. Jeigu ildom elementas sugeds - pataisyti.

Ritinins stogo dangos pasislinkimas nuo stogo

paviriaus.

Naudojant mediagas su nepakankamu atsparumu

nutekjimui, ritinini dang slydimas iilgai kraig, turini nuolyd daugiau nei 10 %. Ritinins dangos mechanikai nepritvirtintos (kai stogo

nuolydis daugiau nei 15 %).

Paalinus suraukljusias dangos vietas, iauktas dangos pasislinkimo,

j viet priklijuojamos ritinins dangos iilgai nuolydio su atsparumu nutekjimui nemaesniu nei 80 0C. Atliekant kapitalin stogo remont reikia pilnai paalinti stogo dang ir dengiant nauja stogo danga su atsparumu

nutekjimui ne maesniu nei 80 0C.

Esant nuolydiui daugiau nei 15 % pagrindiniai hidroizoliacins dangos sluoksniai dengiami

iilgai nuolydio, taip, kad kiekvienas sluoksnis paeiliui

uleidiamas per kraig, perdengiant atitinkamus

sluoksnius ant kito laito 0,5 m ploiu.

Stogo dangos plyimai perdengimo ploki sudrimo arba deformacini sili cemento-smlio skiedinio

Dengiant stogo danga

deformacij zonose nebuvo rengti kompensatoriai i ritinini stogo dang.

Plyi vietose ukloti nelydant juost i prilydomos mediagos, pabarstu emyn. Juostos, perdengianios ply plotis, ne maesnis 200 mm. Atstatyti

47

paklote vietose. stogo dangos sluoksn polimerine-bitumine ritinine

danga su poliesterio pagrindu

(MIDA Technoelast),

perdengiant juost 200 mm bet koki pus.

Hidroizoliacini stogo dangos sluoksni trkimai sujungimo su atbrailom i cinkuoto plieno ir parapeto

betonine plokte vietose.

Ritinins dangos trkimai susidaro dl temperatrini skirtum, todl kad stogo pagrindo temperatra ir kraigo betonins plokts temperatra skirtinga, ko paskoje vyksta paslinkimas.

Stogo dangos sujungimo vietose

su atbrailomis i cinkuoto plieno pasislinkimai bna dl skirting termini plieno ir betoninio pagrindo isiplietimo. Plienins atbrailos ilimas ir atalimas bna ymiai greitesni, negu betoninio monolito ar plokts, kas iaukia atbrailos pasislinkim plokts atvilgiu.

Paalinti stogo dang nuo metalinio atbrailos paviriaus. Nuimti metalin atbrail. Prilydyti papildom mediagos juost, ukertani keli vandens pratekjimui po metaline atbraila.

Itaisyti atbrail, kad ji sandariai liestsi prie pagrindo ir pritvirtinti savisriegiais. Prilydyti

polimerin-bitumin ritinin dang su poliesteriniu pagrindu (MIDA Technoelast ) ant

atbrailos, perdengiant sudrimo viet ir stogo dang 200 mm. Susidarant trkimams sudrimo vietose su betonine kraigo

plokte reikia: trkimo susidarymo vietoje udti juost i prilydomosios mediagos, nelydant, pabarstu apai. Juostos plotis, perdengiantis ply, nemaiau 150 mm. Atstatyti stogo dangos

paviri polimerine-bitumine ritinine danga su poliesteriniu

pagrindu (MIDA Technoelast ),

perdengiant juostel 200 mm bet koki pus.

Stogo dangos

atsisluoksniavimas nuo

pagrindo arba vieno

sluoksnio nuo kito.

Nepakankamas mediagos sukibimas su pagrindu dl sekani prieasi: a) Cementinis paklotas arba

betoninis pagrindas nebuvo

nugruntuoti bituminiu gruntu.

b) Dangos dengimas buvo

vykdomas ant drgno paviriaus arba neivalyto nuo dulki ir purvo pagrindo.

c) Nepakankamas apatinio

sluoksnio kaitinimas lydant

mediag.

Ritinins dangos atsisluoksniavimo vietose reikia

kiek manoma atskirti stogo dangos sluoksnius, nuvalyti nuo

purvo ir prilydyti. Susidariusius

plyius stogo dangoje uklijuoti juostelmis ritinins dangos ploiu ne maesniu nei 20 cm. Jei defektas pleiasi ant didesnio ploto, arba sluoksniuose yra

papildomi defektai, tai

atsisluoksniavusius sluoksnius

reikia paalinti ir pakeisti naujais atitinkama tvarka. Nuvalyti ir

idiovinti pagrind, paskui nugruntuoti, po grunto

idivimo priklijuoti

48

prilydomus stogo dangos

sluoksnius. Naujas sluoksnis turi

perdengti atsisluoksniavusios

mediagos kratus 100 mm ploiu.

dubos ant stogo dangos paviriaus daugiau nei 10 mm gylio.

Ritinin stogo danga priklijuota ant paeisto pagrindo su dubimais.

dub upylimas mastikomis neleidiamas. Reikia ritinin stogo dang pjauti, atlenkti kampus,

itaisyti pagrind cemento-smlio miiniu, idiovinti, i naujo priklijuoti atlenktus

dangos kampus ir i viraus ioje vietoje priklijuoti dvisluoksn lop, perdengianti pjovas 100 mm.

Documents

Mida Reikalavimai