MIŠKO SAVININKOELEMENTORIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

2006

1. Bendros þinios apie miðkà ir pagrindinës sàvokos .....................5

Pagrindinës sàvokos .......................7

Miðkas ...................................................... 7

Miðko þemë ............................................ 7

Miðko valda ............................................ 7

Miðko iðtekliai ....................................... 7

Taksacinis sklypas ................................ 8

Medynas ................................................. 8

Medyno forma ....................................... 8

Medyno ardas ........................................ 8

Pavieniai medþiai .................................. 9

Pomiðkis .................................................. 9

Trakas ...................................................... 9

Gyvoji miðko paklotë ........................... 9

Negyvoji miðko paklotë ....................10

Medyno kilmë ......................................11

Medyno rûðinë sudëtis ......................11

Medynø amþius ..................................12

Medyno skalsumas ............................13

Medyno bonitetas ..............................14

Miðko augavietë ..................................14

Medþio aukðtis (h) Ir skersmuo (d) .......................................16

Medyno tûris ir prieaugis .................16

Miðkø grupës .......................................17

2. Tvaraus ir subalansuoto miðkø ûkio principai ir miðkø sertifikavimas .............................19

3. Miðkotvarkos projektas .............22

4. Miðko atkûrimas .........................24

4.1 Miðko daigynai ir medelynai ...........24

Sëjinukø bei sodinukø iðauginimas atvirame bei uþdarame grunte ................................26

4.2 Miðko þeldinimas ................................29

Miðko sodinimas .................................32

TURINYS

© Aplinkos ministerija

Leidinyje panaudotos Nerijaus Kupstaièio, Algirdo Masaièio, Gedimino Masaièio, Kæstuèio Jermalavièiaus, Sigito Girdziuðo ir Algirdo Kraujelio nuotraukos.

Miðko savininko elementorius – tai mokomasis leidinys apie miðkà, skirtas visiems, besidomintiems miðku ir norintiems ágyti apie já pradiniø þiniø.

ISBN 9955-499-19-2

UDK 630.2(474.5)

Mi344

5

Miðkas, ypaè Lietuvoje, neturtingoje kitø strateginiø gamtiniø energetiniø resursø, yra ne tik didelis nacionalinis turtas, bet ir ûkininkavimo objektas, uþimantis 2,07 mln. ha, arba 32 % sau-sumos teritorijos. Lietuvos teritorija nëra tolygiai apaugusi miðku. Miðkingiausia yra pietrytinë ðalies dalis, kurioje vyrauja nederlingi smëlingi dirvoþemiai. Maþiau-siai miðkinga Vidurio ir Vakarø Lietuva, nes èia derlingi priemolio dirvoþemiai labiau-siai tinka þemës ûkiui. Gana ðvelnus Lietuvos klimatas palankus tiek spygliuoèiams, tiek lapuoèiams me-dþiams augti. Mûsø miðkuose savai-me auga 25 rûðiø medþiai. Didþiausià miðkø dalá sudaro puðynai (36 %), eg-lynai (22 %) ir berþynai (20 %). Daug maþesniuose plotuose auga baltalks-

nynai (6 % visø miðkø), juodalksnynai (6 %), drebulynai (3 %), uosynai (3 %) ir àþuolynai (2 %). Miðkuose sukaup-ta apie 400 mln. m3 medienos, vidu-tiniðkai 200 m3/ha. Vidutiniðkai 1 ha auga 1500 medþiø. Tankiausi Lietuvos

miðkuose baltalksnynai (vidutiniðkai 2500 vnt./ha), kiti minkðtøjø lapuo-èiø medynai, maþiausias tankumas bûdingas àþuolynams ir uosynams (900-1600 vnt./ha) bei puðynams

1. BENDROS ŽINIOS APIE MIŠKĄ IR PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Miðko sëjimas ......................................34

Miðko þëlimas ir paramos priemonës miðkui atþelti ..................35

Þeldiniø ir þëliniø papildymas, prieþiûra ir apsauga ...........................37

Dirvos paruoðimas .............................39

Sodmenø iðkasimas ...........................39

Sodmenø veþimas ..............................40

Sodmenø laikymas iki sodinimo ....40

4.3 Miðko áveisimas ...................................41

Miðko áveisimo darbø technologija .........................................42

Trumpos apyvartos (plantaciniai) þeldiniai ......................44

5. Miðko kirtimai .............................46

5.1. Miðko kirtimø klasifikacija ..............46

5.2. Miðko ugdymo kirtimai ....................48

Miðko ugdymo kirtimø rûðys ..........48

Medþiø atrinkimas miðko ugdymo kirtimams ............................50

Miðko ugdymo kirtimø vykdymas .............................................53

5.3. Pagrindiniai miðko kirtimai .............55

Plyni pagrindiniai kirtimai ...............55

Atvejiniai kirtimai ...............................59

Atrankiniai kirtimai ...........................62

Pagrindiniø miðko kirtimø technologijos .......................................62

5.4. Sanitariniai miðko kirtimai ..............64

6. Prieðgaisrinë ir sanitarinë miðkø apsauga ............................66

6.1. Prieðgaisrinë miðkø apsauga ..........66

6.2. Sanitarinë miðkø apsauga ...............69

7. Nemedieniniai miðko iðtekliai ....73

8. Miðko infrastruktûra ..................78

8.1. Miðko sausinimas ...............................78

8.2. Miðko keliø tiesimas ir prieþiûra ....80

1 Priedas.

Perspektyvaus tolygiai iðsidësèiusio pomiðkio kiekis, pakankamas atkurti IV gr. miðkams ................................................82

2 Priedas.

Apvaliosios medienos matavimas ir tûrio nustatymas .....83

3 Priedas.

Vaistinës þaliavos surinkimo laikas .....................................................87

6 7

(1200 vnt./ha). Taèiau miðkas – tai ne vien jame augantys medþiai ir su-kaupta mediena, bet ir dirvoþemio bei medþiø, krûmø, þoliø, samanø, gyvû-nø, vabzdþiø, mikroorganizmø visuma (bendrija). Miðkuose sukoncentruota didþiausia biologinës ávairo-vës – augalø ir gyvûnø – da-lis. Miðkai saugo þemes nuo vëjo ir vandens erozijos, „re-guliuoja“ vandens lygá upëse ir eþeruose, valo orà, maþina triukðmà, suteikia þmogui estetiná pasitenkinimà.

Miðke medþiai gyvena tar-si vienoje ðeimoje: jie veikia vienas kità ir juos supanèià aplinkà – dirvoþemá, drëgmæ, apðvietimà ir pan. Lyginant tos paèios rûðies, vienodo amþiaus medþius, auganèius atviroje vietoje ir miðke, pir-miausia pastebimi jø lajø ir aukðèio skirtumai. Nuo pat jaunø dienø tankiame mið-ke augusiø medþiø laja yra glausta, nedideliø matmenø, esanti medþio virðûnëje, uþ-imanti treèdalá ar ketvirtadalá stiebo ilgio. Atviroje vietoje pavieniui au-ganèiam medþiui bûdinga plati laja, kuri uþima daugiau kaip pusæ stiebo aukðèio, o kartais nusileidþia iki pa-þemio. Tankiame miðke medþiai turi palyginti retà lajà, sudarytà ið plonø, jaunø ðakø. Pavieniui auganèiø me-

dþiø laja, prieðingai, bûna tanki, ðakos storos, lapija gausi. Miðko medþiai ið-auga aukðtesni, plonesni, tiesûs, su maþai nulaibëjusiu, cilindriðku stiebu. Atviroje vietoje augæ medþiai þemes-ni, storesni, turi nulaibëjusá, kûgio

formos stiebà. Taèiau jø atsparumas vëjui yra didesnis, negu miðke iðaugu-siø medþiø. Didelius miðke ir atviroje vietoje auganèiø medþiø lajos mat-menø, aukðèio ir stiebo formos skir-tumus, esant tai paèiai medþiø rûðiai ir vienodam amþiui, tokioms paèioms dirvoþemio, klimato ir augavietës sà-

lygoms, ið dalies galima paaiðkinti skirtingomis gyvenimo sàlygomis. At-viroje vietoje augantis medis visapu-siðkai naudojasi erdve, jam netrûksta ðviesos, drëgmës ir maisto medþiagø. Tankiai augdami miðke, medþiai daro átakà vienas kitam ir augdami bei vys-tydamiesi sukuria savotiðkà aplinkà.

Miðke taip pat nebûna dviejø visiðkai vienodø medþiø. Net ir vienos rûðies, tokio pat amþiaus ir augantys vieno-domis augavietës sàlygomis miðko medþiai skiriasi augimo energija, lajos ir stiebø forma, atsparumu aplinkos poveikiui. Medþiø ávairavimas miðke esti toks didelis, kad vienodo amþiaus vieni individai gali bûti smulkesni pa-gal tûrá ir kitus rodiklius keletà ar net keliolika kartø. Tokia medþiø ávairovë natûraliame miðko vystymosi pro-cese vadinama medþiø diferenciacija ir ji vyksta visà medynø egzistavimo laikà. Tokie skirtumai aiðkinami me-dþiø paveldëjimo savybiø ávairavimu ir iðorinës aplinkos, gyvenimo sàlygø poveikiu.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

MIÐKAS – ne maþesnis kaip 0,1 hektaro þemës plotas, apaugæs me-dþiais, kuriø aukðtis natûralioje au-gavietëje brandos amþiuje siekia ne

maþiau kaip 5 metrus, kita miðko augalija, taip pat iðretëjæs ar dël þmo-gaus veiklos bei gamtiniø veiksniø netekæs augalijos (kirtavietës, dega-vietës, aikðtës). Laukuose, pakelëse, prie vandens telkiniø, gyvenamosiose vietovëse bei kapinëse esanèios me-dþiø grupës, siauros – iki 10 metrø ploèio – medþiø juostos, gyvatvorës, pavieniai medþiai bei krûmai ir mies-tuose bei kaimo vietovëse esantys þmogaus áveisti parkai nelaikomi mið-ku. Ðiø þeldiniø prieþiûros, apsaugos ir naudojimo tvarkà nustato Aplinkos ministerija.

MIÐKO ÞEMË – apaugæs miðku (medynai) ir neapaugæs miðku (kirta-vietës, þuvæ medynai, miðko aikðtës, medelynai, daigynai, miðko sëklinës plantacijos ir þaliaviniai krûmynai bei plantacijos) plotas. Miðko þemei taip pat priskiriami tame paèiame plote esantys miðko keliai, kvartalø, tech-nologinës ir prieðgaisrinës linijos, me-dienos sandëliø bei kitø su miðku su-sijusiø árenginiø uþimti plotai, poilsio aikðtelës, þvëriø paðarø aikðtelës, taip pat þemë, skirta miðkui áveisti.

MIÐKO VALDA – nuosavybës teise valdomas miðko þemës sklypas (sklypai).

MIÐKO IÐTEKLIAI – nenukirs-tas miðkas, sakai, kelmai, dervuoliai, medþiø þievë, karnos ir toðys, medþiø

8 9

sula, kalëdiniai medeliai, kitos deko-ratyvinës miðko medþiagos, ðakelës, vytelës, grybai, rieðutai, uogos, vai-siai, vaistaþolës ir vaistinës þaliavos, miðko paklotë ir lapai bei miðko au-galija.

TAKSACINIS SKLYPAS. Miðko þemës plotas skirstomas á apaugusá miðku (medynai) ir neapaugusá miðku (aikðtës, kirtavietës, degavietës). Me-dynai vienas nuo kito skiriasi augan-èiø medþiø rûðimis, medþiø amþiumi, skalsumu, augavietëmis ir kt. rodik-liais. Pagal ðiuos rodiklius medynai skirstomi taksaciniais sklypais, kurie yra pirminis miðkø inventorizavimo, kadastro, ûkiniø priemoniø projekta-vimo ir ûkinës veiklos vienetas. Mi-nimalus taksacinio sklypo plotas yra 0,1 ha.

MEDYNAS – tai miðko dalis, apaugusi sumedëjusia augmenija; ku-

rioje vyrauja tam tikra medþiø rûðis, augalija yra panaðaus amþiaus, turi bendrà augavietæ ir ði miðko dalis ðiais rodikliais skiriasi nuo gretimø miðko daliø. Vienas medynas nuo kito gali skirtis kilme, rûðine sudëtimi, forma, skalsumu, bonitetu, augaviete, am-þiumi.

MEDYNO FORMA – tai jame auganèiø medþiø iðsidëstymas ardais. Pagal formà medynai skirstomi á pa-prastuosius (1 ardas) ir sudëtinius (2-3 ardai).

MEDYNO ARDAS. Daþniausiai medynuose iðskiriami du ardai (pir-mas ir antras) arba tik vienas (pirmas), trys ardai medynuose iðskiriami labai retai. Sudëtiniuose medynuose pir-mame arde paprastai auga ðviesinës rûðys (puðis, berþas, àþuolas), o ant-rame – unksminës (eglë, liepa, uosis, skroblas). Pirmas ardas (vyraujantis)

– tai vyraujantys pagrindiniai aukð-èiausi medþiai. Antras ardas (þemu-tinis) – tai medþiai, augantys þemiau pirmojo ardo. Antras ardas medyne ið-skiriamas tuo atveju, kai já sudaranèiø medþiø vidutinis aukðtis yra daugiau nei 4 m ir 25 % maþesnis uþ pirmo-jo ardo medþiø aukðtá, o antrojo ardo medþiø skalsumas turi bûti 0,3 ir di-desnis. Pirmojo ardo skalsumas taip pat turi bûti 0,3 ir didesnis. Jei skal-sumas maþesnis, tai jau nebe ardas, o pavieniai medþiai.

PAVIENIAI MEDÞIAI – kirta-vietëse arba jaunuolynuose augantys medþiai, taèiau augantys per retai, kad sudarytø ardà (skalsumas maþes-nis kaip 0,3). Pavieniø medþiø gali bûti ir vyresniuose medynuose, jø amþius, aukðtis ar skersmuo aiðkiai skiriasi nuo kitø medyne auganèiø medþiø.

POMIÐKIS – tai medyne po me-dþiø lajomis augantys perspektyvûs medeliai, ið kuriø gali susiformuoti antras, o vëliau net pirmas medyno ardas. Jei pomiðkis gausus, vadinasi, medyno augimo sàlygos yra norma-lios. Pagrindiniø medþiø rûðiø (puðies, eglës, àþuolo, uosio) pomiðkis labai vertinamas ir kertant miðkà patartina já iðsaugoti – sumaþës miðko atkûrimo iðlaidos, sutrumpës naujo medyno ið-auginimo laikas. Esant pakankamam pagrindiniø medþiø rûðiø medeliø skaièiui pomiðkyje, iðkirstas medynas gali bûti paliekamas savaiminiam þë-limui.

TRAKAS – tai medyne augantys krûmai ir neperspektyvûs medeliai, nepajëgûs suformuoti naujo medyno. Trake daþniausiai plinta ðaltekðnis, lazdynas, kadagys, ið medeliø – ðer-mukðnis, ieva. Trakas apsaugo miðko dirvoþemá nuo erozijos, gerina humu-sà, suteikia prieglobstá ir maistà miðko gyvûnijai. Retas ir vidutinio tankumo trakas sudaro palankias sàlygas mið-kui atþelti. Gausus trakas trukdo po-miðkio savaiminukams vystytis, stab-do medynø þëlimà. Trake gali augti rûðys, platinanèios grybines ligas ir rûgðtinanèios humusà.

GYVOJI MIÐKO PAKLOTË – tai samanø, þoliniø augalø, puskrûmiø, grybø, kerpiø visuma. Gyvosios paklo-tës augalai reikðmingi augavietës sà-

1.1 pav. Taksaciniø sklypø iðskyrimas

1.2 pav. Medyno ardø iðskyrimas

10 11

lygø indikatoriai. Uogas iðauginantys augalai bei grybai duoda tiesioginæ naudà þmonëms ir miðko gyvûnams. Ðioje paklotëje galima rasti nemaþai vaistiniø augalø. Taèiau ji gali daryti ir neigiamà átakà. Jos gausumas pa-deda suvelënëti dirvai, dël to sunkiai dygsta sëklos, þoliniai augalai daþnai tampa medeliø savaiminukø konku-rentais. Ankstyvà pavasará pernykðtë gausi sausa danga didina miðkø gais-ringumo pavojø. Tokia danga sudaro geras sàlygas veistis grauþikams, ku-rie naikina sëklas, þaloja pomiðká ar daigus.

NEGYVOJI MIÐKO PAKLOTË – tai ávairiø irimo stadijø augalinës pakritos ir nuokritos, esanèios dir-voþemio pavirðiuje. Tai nukritæ lapai, spygliai, þievë, iðvirtæ sausuoliai. Miðko paklotë sukaupia mineraliniø medþiagø atsargas, maþina vandens pavirðiná nuotëká, sudaro palankias sàlygas mikroorganizmø veiklai. Tam tikrais atvejais stora miðko paklotë trukdo savaiminiam miðko atþëlimui, didina gaisringumo pavojø, padeda þemutiniam gaisrui plisti.

MEDYNO KILMË.Medynai bûna savaiminës kilmës

(þëliniai) arba áveisti þmogaus(þeldi-niai).

MEDYNO RÛÐINË SUDËTIS – tai medþiø rûðiø, sudaranèiø medynà, tûrio santykio apibûdinimas. Pagal rûðinæ sudëtá, medynai bûna grynieji (sudaryti ið vienos rûðies medþiø arba turintys nedidelæ kitø medþiø prie-maiðà: iki 10 % tûrio vyresniuose me-dynuose ir iki 20 % tûrio – jaunuoly-

nuose) ir miðrûs (sudaryti ið dviejø ar daugiau medþiø rûðiø). Medyno rûði-në sudëtis apibûdinama formule, ku-rioje atskiros medþiø rûðies tûris (%) iðreiðkiamas koeficientais nuo 1 iki 10, o medþiø rûðys – santrumpomis.

Pvz., 10P – 100 % medynø tûrio suda-ro puðies medþiø tûris. Toks medynas vadinamas puðynu. Koeficientø suma visada lygi 10. Visos medþiø rûðys, ku-riø tûris sudaro iki 5 % medynø tûrio, raðomos be koeficiento. Pvz., uþraðy-mas 5E3B2D+Bt reiðkia, kad sklype pagal medienos tûrá yra 50 % egliø,

1.3 pav. Medyno sudedamosios dalys

1.4 pav. Ávairûs medynai

Spygliuoèiai Kietieji lapuoèiai Minkðtieji lapuoèiai

P – puðis

E – eglë

M - maumedis

À – àþuolasU – uosisK – klevasSb – skroblasG - guoba

B – berþasJ – juodalksnisD – drebulëBt – baltalksnisL –liepaGl – gluosnisBl - blindë

1.1 lentelë. Daþniausiai aptinkamø medþiø rûðiø santrumpos

12 13

30 % berþø, 20 % drebuliø ir maþiau kaip 5 % baltalksniø. Pirmoje vietoje raðoma medþiø rûðis, turinti didþiau-sià tûrá, o kelioms rûðims turint vieno-dà tûrá – vertingesnë medþiø rûðis.

tuojami visi kirtimai bei kitos ûkinës priemonës. Medynà sudaranèiø me-dþiø amþius nustatomas kiekvienai medþiø rûðiai. Tam tikrais atvejais uþ-tenka tik amþiaus klasës, kuri atitinka 10 metø. Lietuvoje amþiaus klasë vi-soms medþiø rûðims vienoda ir þymi-ma romëniðkais skaièiais:

I amþiaus klasë – 1-10 metø,

II amþiaus klasë – 11-20 metø,

III amþiaus klasë – 21-30 metø ir t.t.

Medynø amþius nusakomas am-þiaus periodais arba brandumo grupë-mis. Projektuojant ûkines priemones skiriamos ðios brandumo grupës:

1. Jaunuolynai

2. Pusamþiai medynai

Brandumogrupës

Amþius pagal medþiø rûðis

P, U, K E À B, J, L D Bt, Bl

Jaunuolynai 1-40 1-40 1-40 1-20 1-20 1-10

Pusamþiai 41-80 41-50 41-100 21-50 21-30 11-20

Pribræstantys 81-100 51-70 101-120 51-60 31-40 21-30

Brandûs 101-140 71-110 121-160 61-80 41-60 31-50

Perbrendæ 141 ir > 111 ir > 161 ir > 81 ir > 61 ir > 51 ir >

1.2. lentelë. Medynø suskirstymas brandumo grupëmis pagal amþiø

MEDYNØ AMÞIUS. Pagal am-þiø, medynai skirstomi á vienaamþius, sudarytus ið apytiksliai vienodo am-þiaus medþiø, ir ávairiaamþius. Atsi-þvelgiant á medynø amþiø, yra projek-

3. Pribræstantys medynai

4. Brandûs medynai

5. Perbrendæ medynai.

MEDYNO SKALSUMAS. Jis parodo apibûdinamo medyno tûrio (arba skersploèiø sumos) santyká su normalaus medyno tûriu (arba skers-ploèiø suma). Normalus medynas yra toks, kuriame medþiø lajos yra visið-kai susivërusios ir jø santykinis skal-sumas prilyginamas 1,0. Skalsumas iðreiðkiamas koeficientais nuo 0,3 iki 1,0. Nesant tuðèiø proðvaisèiø me-dyno lajose, medyno skalsumas bus lygus 1,0, jei proðvaistës uþima pusæ medyno lajø ploto, skalsumas bus lygus 0,5 ir t.t. Minimalus medyno skalsumas yra 0,3. Jei medyno skal-

1.5 pav. Medyno skalsumo ávertinimas

14 15

sumas maþesnis nei 0,3, apaugæs me-dþiais plotas sudaro retmæ ir sklypas laikomas miðku neapaugusia þeme, o jame augantys medþiai apraðomi kaip pavieniai. 0,3-0,5 skalsumo medynai priskiriami retiems, 0,6-07 – vidutinio tankumo ir 0,8-1,0 – tankiems. Medy-no skalsumas svarbus ûkiniu poþiûriu rodiklis, kuris labai lemia ugdymo kir-timø bûtinumà bei pagrindiniø kirti-mø bûdà.

MEDYNO BONITETAS. Tos paèios rûðies bei amþiaus medynai, augdami skirtingose augavietëse, pa-siekia nevienodà aukðtá ir tûrá. Todël miðko augimo sàlygoms ir naðumui apibûdinti medynai ávertinami boni-tetu (gerumu). Tai rodiklis, nustato-mas pagal tam tikro amþiaus medyno aukðtá.

Iðskiriamos septynios bonitetø kla-sës: 1A, 1, 2, 3, 4, 5 ir 5A. Geriausiai au-gantys medynai pasiekia 1A, 1 boni-tetà, o blogiausiai – 5A, 5. Pavyzdþiui, 100 metø amþiaus puðys, pasiekusios

28 metrø aukðtá, yra 1 boniteto, 22 m – 3, o pasiekusios tik 13 metrø – 5A boniteto (pelkiniame puðyne).

MIÐKO AUGAVIETË. Augavie-të parodo miðko augimo sàlygas. Jos labiausiai priklauso nuo dirvoþemio savybiø, todël augavietës kokybë charakterizuojama pagal dirvoþemio drëgnumà ir derlingumà. Ðie rodikliai nurodomi atitinkamais indeksais.

Dirvoþemio drëgnumo indeksai:

Ð – ðlaitø dirvoþemiai (daugiau kaip 15 laipsniø);N – normalaus drëgnumo dirvoþe- miai. Tai sausi, lygaus reljefo dirvoþemiai;L – laikino perteklinio drëgnumo dirvoþemiai. Juose lietingais per- iodais susiformuoja drëgmës per- teklius;U – pastoviai perteklinio drëgnumo, uþmirkæ dirvoþemiai;P – pelkiniai (durpiniai) nenusau- sinti dirvoþemiai;Pn– pelkiniai (durpiniai) nusausinti dirvoþemiai.

Dirvoþemio derlingumo indeksai:

a – labai nederlingi;

b – nederlingi;

c – derlingi;

d – labai derlingi;

f – ypaè derlingi.

1.6 pav. Medyno bonitetinës klasës

Dirvoþemio derlingumo ir drëgnu-mo indeksai kartu sudaro augavietës tipà, vadinamàjà dirvoþeminæ tipo-loginæ grupæ, pvz., Nb – normalaus drëgnumo nederlinga augavietë, Ld – laikinai perteklinio drëgnumo, labai derlinga augavietë. Dirvoþemis gali

bûti apraðytas smulkiai, nurodþius ir jo mechaninæ sudëtá, pvz., velëninis jaurinis glëjiðkas priesmëlis ant prie-molio, slûgsanèio 50 cm gylyje ir pan.

Kai kurie þoliniai augalai yra geri dirvoþemio drëgnumo ir derlingumo indikatoriai. Todël miðkininkai daþnai

Nb Lc Ld Uc Pc

Normalaus drëkinimo nederlingi jauriniai smëliai, smëliai su þvyru, reèiau priesmëliai. Þolinë danga — samanos, bruknës, mëlynës, kirtavietëse — virþiai, lendrûnai. Trakas retas — ðermukðniai su pavieniais kadagiais. Vyrauja brukniniai-mëlyniniai puðynai, reèiau eglynai, berþynai.

Brukniaðilis

Laikinai perteklingo drëkinimo derlingi velëniniai jauriniai glëjiðki smëliai arba priesmëliai, neretai ant priemoliø. Þolinëje dangoje mëlynës, þibuoklës, þliûgës, ðlamuèiai. Kirtavietëse gausu ðluotsmilgiø, vikðriø, avieèiø, lendrûnø. Trakas ávairiarûðis — ið lazdynø, ðermukðniø, sausmedþiø, kartais tankus. Vyrauja mëlyniniai kiðkiakopûstiniai eglynai, aþuolynai, drebulynai.

Mëlyngiris

Laikinai perteklingo drëkinimo labai derlingi velëniniai glëjiðki arba puveniniai glëjiniai, ávairios mechaninës sudeties — priemoliai, moliai daþnai ið virðaus pridengti 30-50 cm priesmëlio sluoksniu. Þolinæ dangà sudaro dilgëliø sàþalynai, po jomis bluþnutës, garðvos, purienos. Samanos auga tik ant kupstø. Medynai — labai miðrûs, naðûs eglynai, berþynai, aþuolynai, uosinai.

Þaliagiris

Álomës, silpnai nuotakios þemumos. Dirvoþemiai derlingi, puveniniai glëjiniais priemoliai ir priesmëliai. Formuojasi durpiðka 15-30 cm storio miðko paklotë. Gruntinis vanduo apie 1 m gylyje. Þolinë danga labai ávairi: vingiorykðtës, paparèiai, vëdrynai, purienos, sprigës, lendrûnai. Samanø nedaug. Vyrauja naðûs lendrûniniai juodalksnynai su eglëmis, uosiais, berþais.

Paraistis

Slëniai, álomës. Pelkiniai þemutinio arba tarpinio tipo durpiniai dirvoþemiai. Þolinëje dangoje — viksvos, gailiai, spanguolës, samanø dangoje — kiminai, ðilsamanës. Trakas retas — karklai, ðaltekðniai. Vyrauja nedidelio naðumo viksviniai berþynai, juodalksnynai, reèiau puðynai.

Raistas

1.7 pav. Miðko augavietës ir tipai

16 17

vartoja ir miðko tipo sàvokà, kuri nu-sakoma medþiø rûðies ir þolës – indi-katoriaus – pavadinimais, pvz., më-lyninis puðynas, kimininis puðynas, kiðkiakopûstinis eglynas, garðvinis àþuolynas ir kt. 1919 metais miðki-ninkas prof. P.Matulionis pasiûlë, o prof. S.Karazija iðtobulino miðko tipø klasifikacijà pagal liaudyje paplitusiø miðko tipø pavadinimus, tokius kaip brukniaðilis, mëlyngiris, raistas ir kt.

MEDÞIO AUKÐTIS (H) IR SKERSMUO (D).

Medþio aukðtis matuojamas nuo ðaknies kaklelio iki virðûnës aukðèiau-sio taðko, o skersmuo matuojamas 1,3 metro aukðtyje (þmogaus krûtinës ly-gyje). Aukðtis iðreiðkiamas metrais, o skersmuo – centimetrais: 8, 10, 12 ir t.t., lyginiais skaièiais.

MEDYNO TÛRIS IR PRIEAUGIS.

Tai pagrindiniai rodikliai, parodan-tys medyno naðumà. Tûris matuoja-mas kubinias metrais. Vieno hektaro tûris yra medþiø stiebø be ðakø tûriø suma. Auganèiø medþiø tûriui nusta-tyti naudojamos ávairios lentelës, ku-riose tûris pateikiamas pagal medþiø skersmená (1,3 m aukðtyje) ir aukðtá. Medienos tûrio apskaitoje naudojami dvejopi medienos tûrio matavimo vie-netai: kietmetris (ktm arba m3) ir erd-metris (erdm). Kietmetris – tai iðtisinë medienos masë, o kaþkurià erdmetrio dalá sudaro tarpai.

Perskaièiuojant tûrá ið erdmetriø á kietmetrius, naudojami glaudumo koeficientai. Jie priklauso nuo medþiø rûðiø ir sortimentø ilgio.

Medyno tûris nustatomas pagal vidutiná aukðtá ir skalsumà (skers-ploèiø sumà), naudojantis standar-tinëmis tûriø lentelëmis. Skalsumas nustatomas ið akies arba specialiu prietaisu. Norint tiksliau nustaty-ti tûrá, naudojamas iðtisinis medþiø skersmenø matavimas (taðkavimas).

Tûrio prieaugis parodo, kiek me-dienos priauga medyne per vienerius metus. Prieaugis priklauso nuo me-dþiø rûðiø, amþiaus, boniteto, skalsu-mo. Kasmet 1 ha vidutiniðkai priauga 5-7 m3 medienos, taèiau atskiruose

medynuose prieaugis gali bûti labai nevienodas. Jaunesniuose medynuose prieaugis didesnis. Miðkui senstant, jis po truputá maþëja. Ne visà prieaugá galima sunaudoti: apie 25 % prieaugio natûraliai iðkrinta ið medyno, 25 % ið-kertama tarpiniais kirtimais ir apie 50 % sukaupiama pagrindiniam kirtimui. Ûkininkavimo tikslas – kuo daugiau sunaudoti iðkrintanèio medynø tûrio ir kuo didesná tûrá sukaupti pagrindi-niam kirtimui. Apvaliosios medienos matavimas ir tûrio nustatymas apra-ðyti ðio leidinio 2 priede.

MIÐKØ GRUPËS – tai miðko þemës plotai, kuriuose panaðûs pa-grindiniai ûkininkavimo tikslai ir ûki-ninkavimo reþimas. Pagal tai miðkai skirstomi á 4 miðkø grupes.

I miðkø grupë – rezervatiniai miðkai. Tai valstybiniø rezervatø, valstybiniø parkø rezervatø ir rezervatiniø apyru-

biø miðkai. Ðiai grupei priskirti miðkai paliekami augti natûraliai, juose ûki-në veikla nevykdoma. Visi ðiai grupei priskirti miðkai priklauso valstybei.

II miðkø grupë – specialios paskir-ties miðkai. Joje skiriami:

A – ekosistemø apsaugos miðkai. Gyvosios gamtos draustiniø (kraðto-vaizdþio, telmologiniø (pelkiø), pedo-loginiø (dirvoþemio), botaniniø, miðko genetiniø, zoologiniø, botaniniø-zoo-loginiø) miðkai, saugomø gamtos ið-tekliø sklypø, prieðeroziniai ir kiti mið-kai. Ûkininkavimo tikslas – iðsaugoti arba atkurti miðko ekosistemas ar at-skirus jø komponentus. Stichiniø arba biotiniø veiksniø sudarkyti, blogos sanitarinës bûklës medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinæ brandà pasiekæ medynai gali bûti kertami pagrindi-niais neplynais kirtimais;

B – rekreaciniai miðkai. Tai miðko par-kai, miestø miðkai, valstybiniø parkø

1.8 pav. Medþio aukðtis ir skersmuo

1.9 pav. Medienos tûrio nustatymo vienetai

18 19

rekreaciniø zonø miðkai, rekreaciniai miðko sklypai ir kiti poilsiui skirti mið-kai. Ûkininkavimo tikslas – formuoti ir iðsaugoti rekreacinæ miðko aplinkà. Blogos sanitarinës bûklës, sudarkyti stichiniø arba biotiniø veiksniø me-dynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinæ bran-dà pasiekæ medynai gali bûti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Lei-dþiami visø rûðiø ugdymo, sanitariniai ir kraðtovaizdþio formavimo kirtimai. Kertama ne poilsiavimo sezono metu, iðskyrus stichiniø arba biotiniø veiks-niø sudarkytus medynus.

III miðkø grupë – apsauginiai mið-kai. Negyvosios gamtos draustiniø (geologiniø, geomorfologiniø, hidro-grafiniø, kultûriniø) miðkai, apsaugos zonø ir kiti miðkai. Ûkininkavimo tik-slas – formuoti produktyvius medy-nus, galinèius atlikti dirvoþemio, oro, vandens, þmogaus gyvenamosios ap-linkos apsaugos funkcijas. Leidþiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hek-tarø) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.

IV miðkø grupë – ûkiniai miðkai. Tai visi kiti miðkai, nepriskirti I–III miðkø grupëms. Ûkininkavimo tikslas – lai-kantis aplinkosaugos reikalavimø, formuoti produktyvius medynus, ne-nutrûkstamai tiekti medienà. Leidþia-mi visi kirtimai. Plynø kirtimø birþës negali bûti didesnës kaip 8 hektarø.

Tvaraus ir subalansuoto miðkø ûkio samprata atsirado siekiant atkreipti visuomenës dëmesá á miðkà ir jo nau-dojimo perspektyvas. Tvaraus ir sub-alansuoto miðkø ûkio prin-cipai suformuluoti Europos mastu dar 1993 metais Hel-sinkyje vykusioje konferen-cijoje, kurioje buvo susirinkæ beveik visø Europos valsty-biø ministrai, atsakingi uþ miðkø ûká. Tvarus ir sub-alansuotas miðkininkavi-mas reiðkia toká procesà ar toká ûkininkavimà, kai sub-alansuojamos ir suderina-mos tiek ekonominës, tiek ekologinës, tiek socialinës miðkø funkcijos. Kalbant paprasèiau, tai reiðkia, kad miðko iðtekliai turi bûti tausojami, naudojami racionaliai, medienos kas-met gali bûti iðkertama ne daugiau, negu priauga, privalu iðsaugoti miðkø

biologinæ ávairovæ ir drauge patenkinti visuomeninius rekreacijos bei poilsio gamtoje poreikius. Lietuvoje miðko ið-tekliø naudojimas atitinka tvaraus ir

subalansuoto miðkø ûkio principus, tai patvirtina tarptautiniø ekspertø vertinimai. Tvaraus ir subalansuo-to miðkø ûkio principus iliustruoja ir

2. TVARAUS IR SUBALANSUOTO MIŠKŲ ŪKIO PRINCIPAI IR MIŠKŲ SERTIFIKAVIMAS

20 21

valstybiniø miðkø sertifikavimas, ku-ris Lietuvoje uþbaigtas jau prieð keletà metø. Ðis procesas jau prasidëjo ir pri-vaèiuose miðkuose.

SERTIFIKAVIMASMaþdaug aðtuntajame praëjusio

ðimtmeèio deðimtmetyje Vakarø Eu-ropos ðaliø vartotojai pradëjo kaltinti medienos sektoriø, kuris naikina mið-kus ir juose esanèias vertybes. Prasi-dëjo medienos ir popieriaus gaminiais prekiaujanèiø ámoniø produkcijos boikotas, smuko tø ámoniø ávaizdis. Taèiau akcijø prieð miðkø naikinimà organizatoriai baiminosi, kad jø veik-

los rezultatai gali paskatinti ámones medienà keisti kitomis þaliavomis, kuriø naudojimas gali bûti kenks-mingesnis gamtai. Todël nuo siûlymo

nepirkti medienos buvo prieita prie siûlymo pirkti medienà tik ið tinkamai tvarkomo ir naudojamo miðko. Susi-rûpinæ dël medienos produktø boiko-to ir norëdami pagerinti savo ávaizdá, verslininkai pradëjo ieðkoti iðeities ið susiklosèiusios situacijos. Buvo prieita prie iðvados, kad tokia iðeitis – nepriklausomas savanoriðkas ap-linkosauginis sertifikavimas. Kadangi ávesti standartai ir sertifikavimas jau buvo pasiteisinæ kitose ûkio ðakose, buvo sukurtas tinkamai naudojamo miðko standartas. Standarto ávedi-mas ir sertifikavimas tapo naudingas visiems – miðkø naudotojai, turëda-

mi sertifikatà, gali árodyti, kad jø tiekiama þaliava yra ið tinkamai tvarkomo mið-ko; medienos ir popieriaus produktus gaminanèios ámonës gali rinktis, ið ko-kio miðko pirkti þaliavà, ir pasirinkdamos sertifikuotà medienà, taip apsaugo savo ávaizdá; ásigydami gaminius ið sertifikuotos medienos, vartotojai gali bûti tikri, kad jø pirkiniai kilæ ið tinkamai tvarkomø miðkø.

Sertifikavimas atsklei-dþia, kad miðkø tvarkymas

atitinka nustatytus kriterijus, parodo ûkinës veiklos pagrástumà, esamà miðkø bûklæ ir ástatymø efektyvumà bei jø laikymàsi, siekiant iðsaugoti vi-

sus ðalies miðkus ir visà juos supanèià ir juose esanèià gamtinæ ávairovæ. Jei mediena ar jos gaminiai atitinka mið-kø ir miðkø ûkio sertifikavimo krite-rijus, miðko savininkas ar valdytojas gauna tai patvirtinantá specialø paþy-mëjimà ir teisæ medienà ar medienos gaminius þenklinti specialiu þenklu (logotipu).

Sertifikavimo sistemø yra ávairiø (FSC, PEFC, SFI, ATFS, CSA) ir tos pa-èios valstybës miðkai daþnai sertifi-kuojami pagal dvi ar net tris skirtin-gas sistemas. Jø pasirinkimà apibrëþia valstybiø ekonominis lygis, gamtinës sàlygos, rinkos sàlygos. Labiausiai paplitusios FSC (Miðkø prieþiûros ta-ryba) ir PEFC (Miðkø sertifikavimo sistemø pripaþinimo programa) siste-mos. Ðiø sistemø kriterijai ir rodikliai, kuriais vertinama ûkinë veikla, pa-naðûs. Skirtumas tas, kad FSC savo veiklà pradëjo tropiniuose miðkuose ir visur taiko tuos paèius reikalavi-mus, FSC daþniausiai sertifikuojami itin dideli miðkø plotai, o PEFC ákur-ta Europos privaèiø miðkø savininkø asociacijø iniciatyva, prisitaikant prie atskirø ðaliø specifikos, ir labiau pri-taikyta smulkioms privaèioms miðko valdoms. Ðiuo metu visoje su mediena susijusioje veikloje galima sutikti du sertifikavimo tipus: miðkø tvarkymo sertifikavimas (Forest Managament (FM) Certification), kai pagal nusta-tytus principus ir kriterijus ávertina-

mas miðko tvarkymas ir naudojimas; ir kilmës patvirtinimo sertifikavimas (Chain-of-Custody (CoC) Certifica-tion), kai sertifikuojamos medienà perdirbanèios, medienos gaminius arba medþiø sëklas, sëjinukus ir pan. realizuojanèios pramonës bei preky-bos ámonës.

Visà sertifikavimo procesà bûtø ga-lima suskirstyti á tris stambias dalis: pirminá ávertinimà, pagrindiná áverti-nimà ir kasmetinius patikrinimus. Pir-minio ávertinimo metu sertifikuotojai ávertina sertifikavimo pretendento veiklà pagal miðkø tvarkymo serti-fikavimo standartus. Ðio ávertinimo metu nustatomas veiklos silpnumas ir neatitikimas, kuris turi bûti iðtai-sytas iki pagrindinio ávertinimo pra-dþios. Pagrindinis ávertinimas apima visapusiðkà miðkø tvarkymo ávertini-mà. Jo metu perþiûrimi dokumentai, analizuojama situacija pasirinktuose darbo objektuose, kalbamasi su suin-teresuotomis grupëmis ir pan. Vëliau pateikiamos vertinimo iðvados. Sertifi-katas galioja iki penkeriø metø, taèiau sertifikuotojas turi teisæ kartà per me-tus atvykti á kasmetinius patikrinimus miðke. Kasmetinës revizijos bûtinos, siekiant uþtikrinti, kad miðkai tvarko-mi ir toliau vadovaujantis tais paèiais principais, kaip ir sertifikato suteikimo momentu. Ðiø patikrinimø metu taip pat þiûrima, ar ávykdyti visi sertifikavi-mo metu nustatyti reikalavimai.

22 23

Miðkø sertifikavimo veikla Lietu-voje vykdoma nuo 2000 metø. Pagal FSC ðiuo metu jau yra sertifikuotos visos miðkø urëdijos ir visos jos turi FSC miðkø kontrolës kokybës þenklà.

Miðkai turi bûti tvarkomi, naudo-jami ir atkuriami pagal miðkotvarkos projektà, kuris yra miðkø ûkio orga-nizavimo pagrindas. Miðkotvarkos projektai rengiami privaèioms miðko valdoms, kuriø nuosavybë áteisinta bei áregistruota Nekilnojamojo turto registre ir vietoje paþymëta aiðkiomis ribinëmis linijomis. Aiðki ribinë linija – tai linija, paþymëta prakertant 1-1,5 m ploèio juostà á miðko savininko valdos pusæ arba iðkertant pomiðká ir trakà bei paþymint su ribine linija besiribojanèius medþius daþais ar þie-vës pataðymu ið ribinës linijos pusës. Miðkotvarkos projektus gali rengti tik specialistai, turintys atitinkamus kva-

3. MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

Taip pat atlikta daug darbø, siekiant ádiegti PEFC sistemà ir nuo 2003 metø Lietuva yra visateisë PEFC organizaci-jos narë.

lifikacijos atestatus, o pagrindas mið-kotvarkos projektui rengti yra miðko savininko sutartis su projekto ren-gëju. Prieð rengdamas miðkotvarkos projektà, projekto autorius supaþin-dina savininkà ar jo ágaliotà atstovà su esamais miðko valdos ankstesnës inventorizacijos duomenimis, mið-kø tvarkymo schemomis, projekto rengimo ir derinimo tvarka, iðklauso savininko pageidavimø. Projektas ga-lioja 10 metø, todël ðiam laikotarpiui ir projektuojamos ûkinës priemonës, pateikiamos rekomendacijos dël mið-ko tvarkymo, visø medþiø rûðiø, me-dynø amþiaus, ploto, tûrio, galimø kirtimø, miðkø þeldinimo, prieþiûros

ir kt. duomenys. Uþsakydamas mið-kotvarkos projektà, privataus miðko savininkas turi pateikti nuosavybës dokumentus: paþymëjimà apie Nekil-nojamojo turto registre áregistruotà þemës sklypà ir teises á já, laikinà þe-mës sklypo planà M 1:10000.

Miðkotvarkos projekto negalima parengti neturint tiksliø duomenø apie miðkø iðteklius, jø kokybæ, gam-tinæ, ûkinæ ir sanitarinæ bûklæ, medy-nø iðsidëstymà, amþiø, jø taksacinius rodiklius. Todël pirmiausia miðkai in-ventorizuojami. Lietuvoje yra vykdo-ma valstybinë miðkø inventorizacija, jos metu iðskiriami miðko sklypai, ku-riuose atliekami detalûs matavimai, jais remiantis vëliau numatomos ûki-nës priemonës konkreèiam medynui. Ði inventorizacija atliekama ir vals-tybinëse, ir privaèiose miðko valdose, todël rengiant privaèiø miðko valdø miðkotvarkos projektus galima nau-dotis paskutinës valstybinës invento-rizacijos duomenimis, taèiau projekto rengëjas, nuvaþiavæs á konkreèià mið-ko valdà, ávertina, gali patikslinti tak-sacinius duomenis ar naujai átaksuoti medynà.

Uþ miðkotvarkos projekto parengi-mà privataus miðko savininkas turi susimokëti savo lëðomis. Todël svarbu þinoti ir tai, kad kai kurie kirtimai gali-mi ir be miðkotvarkos projekto. Turint miðkotvarkos projektà paprasèiau

tvarkytis miðke, neturint jo – drau-dþiami pagrindiniai miðko kirtimai (iðskyrus keletà atvejø), bet ir be mið-kotvarkos projekto galimi jaunuolynø ugdymo, retinimo, einamieji miðko kirtimai. Taèiau miðko savininkams, norintiems aktyviau ûkininkauti, vyk-dyti pagrindinius kirtimus, tiesti mið-ko keliukus, rengti poilsiavietes, mið-kotvarkos projektas bûtinas.

24 25

Miðko atkûrimas – tai savaiminis miðko atsikûrimas (þëlimas) ar mið-ko þeldinimas (su þmogaus pagalba) sklypuose, kuriuose prieð tai miðkas augo.

Miðko atkûrimo tikslas – uþtikrinti nenutrûkstamà miðko gamtosauginæ funkcijà ir vertingos medienos augi-nimà bei kitos miðko produkcijos ga-vimà, sukuriat ûkiðkai vertingus, na-ðius, biologiðkai atsparius miðkus.

Miðkas atkuriamas ðiais pagrindi- niais bûdais:

• þeldinant;

• paliekant sklypà atþelti miðku;

• derinant þeldinimà su þëlimu.

Parenkant miðko atkûrimo ar áveisi- mo bûdà atsiþvelgiama á tokius veiksnius:

• miðko funkcinæ paskirtá (miðkø grupæ);

• auganèio (motininio) medyno se- lekcinæ vertæ;

• dirvoþemio sàlygas;

4. MIŠKO ATKŪRIMAS

• tiksliniø medþiø rûðiø savaiminu- kø kieká bei gyvybingumà;

• galimus paþeidimus;

• ekonomines sàlygas.

Rezervatø miðkuose galimas tik miðko þëlimas. Gyvosios gamtos draustiniø miðkuose (II A gr.) pirme-nybë teikiama þëlimui, o rekreaci-niuose miðkuose (II B gr.) galimi visi miðko atkûrimo bûdai. Apsauginiuose miðkuose (III gr.) pirmenybë teikiama þëlimui, o ûkiniuose miðkuose (IV gr.) galimi visi miðko atkûrimo bûdai.

4.1 MIŠKO DAIGYNAI IR MEDELYNAI

Miðkams veisti skirti sodmenys au-ginami daigynuose ir medelynuose.

Daigynai – tai vieta, kurioje ið miðko medþiø, krûmø, vaismedþiø ar uogak-

rûmiø sëklø bei auginiø (gyvaðakiø) iðauginami jauni augalai. Miðko dai-gynuose auginami pagrindiniø me-dþiø rûðiø (puðø, egliø maumedþiø,

àþuolø, berþø, juodalksniø, liepø, klevø ir kt.) sëjinukai. Miðkai veisiami sëjinukais ir sodinukais. Ið sëklos ið-augæs iðsiskleidusiais lapeliais auga-las, vadinamas daigu. Jaunas augalas iðaugintas ið sëklø ir nepersodintas, vadinamas sëjinuku. Sodinukas – tai jaunas medelis ar krûmas, iðaugintas ið sëjinuko, kuris 1-2 metø amþiaus persodinamas, siekiant suformuoti augalà su tankesne ðaknø sistema (pvz., eglës sodinukai 2+2 m. Reiðkia, kad persodintas dvimetis sëjinukas ir augintas dar dvejus metus).

Pagal naudojimo trukmæ, miðko dai-gynai bûna laikini ir nuolatiniai. Pagal sodmenø iðauginimo technologijas, skiriamos ðios miðko daigynø rûðys:

• daigynai atviruose plotuose;

• bioklimatiniai daigynai;

• ðiltnaminiai daigynai.

Ðiuo metu labiausiai paplitæ atvi-ruose plotuose áveisti daigynai. To-kiems nedideliems daigynams ypaè geros sàlygos bûna miðko aikðtëse.

Bioklimatiniai daigynai áveisia-mi miðke iðkirtus tam tikro ploèio ir krypties juostas. Jie gali bûti þiedi-niai, zigzaginiai ar juostiniai. Tokie daigynai áruoðiami pusamþiuose ar bræstanèiuose medynuose, sudarant palankias mikroklimatines sàlygas sëjinukams augti. Tokiuose daigynuo-se nebûna kraðtutiniø dirvos tempe-

Miðkà atkurti privalo jo savinin-kai, valdytojai ir naudotojai savo lëðomis. Miðko atkûrimo privalo-mumas reglamentuojamas Miðkø ástatyme, o atkûrimo bei áveisimo bûdai, metodai, darbø technologija bei reikalavimai apibûdinami Miðko atkûrimo ir áveisimo nuostatuose. Aukðèiau minëtuose teisës aktuo-se yra nustatyta, kad þeldintinose kirtavietëse ir degavietëse dirbtiniu bûdu miðkas atkuriamas ne vëliau kaip per trejus metus po jø atsira-dimo, o paliekant savaiminiam at-þëlimui – per ketverius metus. Þuvæ þeldiniai atkuriami ne vëliau kaip per dvejus metus. Taip pat þinotina, kad iðkirsti àþuolynai, klevynai, lie-pynai ir puðynai, augæ jiems tinka-mose augavietëse, turi bûti atkurti taip, kad vyrautø tø paèiø rûðiø medþiai. Miðko atkûrimo bûdas pa-renkamas prieð medyno iðkirtimà ir bûna nurodytas miðkotvarkos projekte. Miðko sëklinës medþia-gos rinkimà, sodmenø iðauginimà, prekybà bei sëklinës bazës naudoji-mà Lietuvoje reglamentuoja Miðko dauginamosios medþiagos nuosta-tai.

26 27

ratûrø, maþiau piktþoliø. Taèiau juos sunkiau suprojektuoti ir áveisti nei atvirame plote, sunkiau eksploatuoti (vëliau iðeina paðalas).

Ðiltnaminiai daigynai naudojami norint greitai iðauginti geros kokybës sëjinukus. Juose sëjinukø iðeiga bûna 2-3 kartus didesnë nei atviruose dai-gynuose, greièiau ásiðaknija vegetaty-viniu bûdu dauginami augalai.

Daigynuose sëjinukams auginti paprastai taikomos 3-4 laukø sëjo-mainos. Pvz., pûdymas, 1 ir 2 metø sëjinukai. Jie auginami 1-2 metus. Po sëjos iki sudygimo pasëliai voluojami, mulèiuojami, iðdygæ daigai laistomi, træðiami kalio, fosforo ir azoto tràðo-mis, 2-3 kartus per sezonà purenami tarpueiliai. Piktþolëms naikinti nau-dojami ir herbicidai.

Medelynai – tai þemës sklypai arba specializuoti ûkiai, kuriuose auginami medþiø ir krûmø sodinukai, sëjinukai, auginiai (gyvaðakës) miðko ar dekora-tyviniams þeldiniams ir sodams veisti.

Lietuvoje labai paplitæ miðrûs me-delynai, kuriuose auginami sodmenys miðkui atkurti ir dekoratyviniam þel-dinimui. Optimalus daigyno-medely-no plotas, kuriame auginami sodme-nys, turëtø bûti 50–100 ha. Sklypai sëjinukams ir sodinukams auginti su-skirstyti ávairaus dydþio (0,1-1,0 ha ir didesniais) staèiakampiais kvartalais.

Taip patogiau organizuoti darbus, tai-kyti sëjomainø sistemà ir panaudoti ávairius mechanizmus. Medelyno plo-tà bûtina aptverti vielos tinklo tvora.

SËJINUKØ BEI SODINUKØ IÐAUGINIMAS ATVIRAME BEI UÞDARAME GRUNTEMedþiø sëklos, skirtos miðko sod-

menims iðauginti, renkamos ir daugi-namoji medþiaga ruoðiama miðko sëk-linës bazës objektuose. Miðko sëklinæ bazæ sudaro sëkliniai ir I selekcinës grupës medynai, sëklinës plantacijos, klonø rinkiniai, bandomieji þeldiniai, miðko genetiniai draustiniai, pliusi-niai, elitiniai medþiai ir kiti vertingi medynai, áraðyti á ðiø objektø sàvadà. Paruoðta miðko dauginamoji medþia-ga (sëklos, augalø dalys ir sodmenys) naudojama nustatytuose (àþuolo, berþo, drebulës, eglës, juodalksnio, klevo, liepos, puðies ir uosio) kilmiø (provenencijø) rajonuose. 4.1 paveik-slëlyje pateiktas paprastosios eglës provenencijø (kilmiø) rajonø pavyz-dys. Trûkstant miðko dauginamosios medþiagos viename kilmës rajone, jà galima ásiveþti ið besiribojanèio kilmës rajono. Miðko sodinamoji medþiaga turi turëti kilmæ patvirtinanèius do-kumentus.

Paprastoji puðis ir eglë daigynuose daþniausiai sëjama padrikai, àþuolas ir uosis juostomis. Pasëliai mulèiuojami

smëliu, durpëmis, pjuvenomis, voluo-jami, kai reikia, laistomi, pavësinami skydais, vasarà træðiami azoto, kalio, fosforo tràðomis. Antraisiais metais, auginant atvirame grunte, puðies sëji-nukai persodinami ar patrumpinamos jø ðaknys ir iðretinami. Ðiltnamiuose standartiniai puðø sëjinukai iðauga per 1 metus.

Sumedëjusiø augalø sodinukai au-ginami medelynuose. Sodinukai mið-ko þeldiniams veisti auginami 2-4 m. Auginami sodinukai iki 3 kartø per-sodinami. Á medelynà sodinami 1-2 m. sëjinukai ar vegetatyviniu bûdu ið-auginti augûnai. Sodinimo tankumas

priklauso nuo rûðies biologiniø savy-biø ir laukiamo sodinukø dydþio. So-dinukø iðauginimo technologijos sëjo-mainoje taikomas juodasis (træðiama organinëmis tràðomis) ar sideralinis pûdymas (sëjami lubinai). Sodinukai visà vegetacijos periodà ravimi, træ-ðiami, esant reikalui, laistomi.

Kai kurie lapuoèiai medþiai ir krû-mai vegetatyviðkai dauginasi savai-me (drebulë, juodalksnis). Sumedëjæ augalai dirbtinai dauginami gyva-ðakëmis, gyvaðaknëmis, atlankomis, dalijant krûmus (autovegetatyvinis bûdas) ir skiepijimu (heterovegeta-tyvinis bûdas). Pirmu atveju ið vieno

4.1 pav. Paprastosios eglës provenencijø (kilmiø) rajonai

28 29

augalo dalies iðauginamas naujas au-galas, antruoju – ið keliø augalø daliø – vienas augalas.

Gyvaðakës – tai gyvybingos ûglio dalys, tinkamos naujam augalui iðau-ginti. Jos bûna sumedëjusios ir þalios (vegetacijos periodo pradþioje). Sume-dëjusios gyvaðakës ruoðiamos rudená ar anksti pavasará (spygliuoèiø – pa-vasará). Jomis dauginamos tuopos, gluosniai, eglës, kadagiai.

Gyvaðaknës – tai gyvybingos ðaknø dalys, tinkamos naujam augalui ið-auginti. Jomis dauginami augalai, ið kuriø atauga ðaknø atþalos (drebulë, tuopa, sausmedis).

Dauginimas atlankomis ir krûmø dalijimu paplitæs sodininkystëje ir de-koratyviniame apþeldinime.

Skiepijimas – tai dauginamo auga-lo dalies (áskiepio) prigydymas kitam augalui (poskiepiui). Skiepijama akia-vimu ar dviejø augalø áskiepiø (atskir-tø nuo motininio augalo ir neatskirtø) sujungimu su poskiepiu. Skiepijimas naudojamas miðko selekcijoje siekiant pagerinti genotipus. Pastaruosius ga-lima masiðkai dauginti ir naudoti mið-ko þeldiniams veisti.

Eglës standartiniai sodinukai ið-auga per 2-3 metus. Egliø dvejø metø sëjinukai daþniausiai per-sodinami arba patrumpinamos jø ðaknys ir iðretinami. Po to jie dar auginami 1-2 metus. Ávairûs, ypaè vertingø medþiø rûðiø sodinukai gali bûti auginami ir uþdarame grunte. Tuo atveju sëjinukai per-sodinami á substrato gumulà, su kuriuo vëliau perkeliami á nuola-tinæ augimo vietà. Tokiø sodinukø kokybë esti daug geresnë, negu auginamø atvirame grunte. Sodi-nukai uþdaromis ðaknimis augina-mi konteineriuose, polietileniniuo-se cilindruose, ritiniuose ar durpiø paketuose. Substratas ruoðiamas ið aukðtapelkës durpiø. Pasodinti sëjinukai laikomi atviroje vietoje ar ðiltnamyje. Tam, kad jø ðaknys ne-áaugtø á dirvà, paketai ar ritiniai su-statomi juostomis ant pakelto nuo þemës tinklo, plëvelës. Sëjinukai laistomi ir træðiami. Toks sodmenø auginimo bûdas labai pailgina þel-dinimo periodo laikà. Sodinukai, ið-auginti uþdaromis ðaknimis, miðke geriau prigyja, juos lengviau veþti, lengvesnë prieþiûra.

4.2 MIŠKO ŽELDINIMAS

Miðko þeldinimas – tai miðko me-dþiø sëklø sëjimas ar miðko sodmenø sodinimas áveisiant ir atkuriant miðkà. Daþniausiai miðkas sodinamas.

Kartais dël nepalankiø meteoro-loginiø sàlygø ar nepageidaujamos augalijos konkurencijos sunku sufor-muoti naðø atþëlusá medynà. Tuomet medynas atkuriamas dirbtiniu bûdu – þeldant. Labai svarbu kuo skubiau atkurti kirtavietæ derlinguose dirvoþe-miuose, t.y., kol nesuveðëjo þolinë au-galija bei nepageidaujamos medþiø ir

krûmø rûðys. Miðkas þeldomas dviem bûdais: sëjant miðko medþiø ir krûmø sëklas ir sodinant sodmenis.

Kai atkuriami dideli miðko plotai, þeldavietës miðkui þeldinti parenka-mos tokia eilës tvarka:

1. Nesuvelënëjusios kirtavietës, kuriose neatþelia tikslinës me dþiø rûðys;

2. Nesuvelënëjusios kirtavietës, kuriose tikslinës medþiø rûðys atþelia tik ið dalies;

3. Gaisravietës;

4. Suvelënëjusios kirtavietës, ku riose tikslinës medþiø rûðys ne atþelia;

5. Þuvusiø þeldiniø ir þëliniø plotai;

6. Eroduojamos þemës;

30 31

7. Þemës ûkiui naudotos þemës;

8. Þeldintini plotai rekreacinës ar kitos specialiosios paskirties te- ritorijose ir t.t.

Þeldinant parenkamos tos medþiø rûðys, kurios labiausiai tinka esamai augavietei. Derlingose augavietëse re-komenduojama þeldinti miðrø miðkà (sodinamos kelios medþiø rûðys). Daþ-niausiai parenkamos vietinës medþiø rûðys: puðys, eglës, àþuolai, uosiai, berþai, juodalksniai, liepos, klevai. Ið ne vietiniø rûðiø paprastai sodinama maumedþiai ar tuopos.

Miðko þeldiniø sodinimo (sëjimo) tankumas ir iðdëstymas priklauso nuo medþiø biologiniø savybiø, au-gavietës sàlygø, þeldiniø tikslinës paskirties, sodmenø tipo, parametrø ir miðrinimo ypatumø. Nustatant þel-diniø pradiná tankumà, atsiþvelgiama á esamà ir galintá atsirasti tiksliniø medþiø rûðiø gyvybingø savaiminukø skaièiø bei jø iðsidëstymo pobûdá. At-kuriant miðkà, tikslinës medþiø rûðys parenkamos atsiþvelgiant á augavie-tës sàlygas ir þeldiniø tikslinæ paskirtá. Pirmenybë teikiama þeldiniø funkcijas geriausiai atitinkanèioms medþiø rû-ðims. Todël prieð atkuriant ar áveisiant miðkà patartina pasikonsultuoti su miðkininkais-specialistais, kurie atsa-kys á visus rûpimus klausimus.

Pastaraisiais metais ið kasmet áveisiamø 7-8 tûkst. ha miðko þeldi-niø didþioji dalis yra miðrûs þeldiniai

(daugiau 50 %). Vienos rûðies (gryni) þeldiniai daþniausiai áveisiami neder-linguose (smëlio ar uþpelkëjusiuose) dirvoþemiuose. Sausuose smëliuose (Ða, Na) veisiami gryni puðies, uþmir-kusiuose (Uc) - juodalksnio þeldiniai. Gryni puðies medynai neatsparûs oro uþterðtumui, eglës – kenkëjø invazijai, audroms, stipriai paþeidþiami þvëriø, juose negausi bioávairovë. Vienarû-ðiai miðkai nualina dirvoþemá, blogiau iðnaudoja potenciná jo derlingumà. Taèiau nederlinguose dirvoþemiuose augimo sàlygos tëra tinkamos tik ne-daugeliui medþiø rûðiø, todël ten gry-ni þeldiniai yra perspektyvûs.

Miðrûs þeldiniai daþniausia veisiami derlingesniuose dirvoþemiuose. Juose sodinamos pagrindinës ir pagalbinës medþiø rûðys. Pagrindinës medþiø rûðys parenkamos atsiþvelgiant á mið-kø augavieèiø sàlygas, pagalbinës – á gamtines-ekologines sàlygas. Pagal-binës medþiø ir krûmø rûðys skatina pagrindiniø rûðiø augimà, didina me-dynø produktyvumà, gerina dirvoþe-mio sàlygas, gausina bioávairovæ. Mið-riuose miðkuose formuojasi sudëtiniai ávairiaamþiai medynai.

Rûðiø ávairovë ir jø kiekis bei tarpu-savio sàveika geriau uþtikrina miðko ekosistemos tvarumà ir savaiminá reguliavimà. Tokie miðkai maþiau pa-þeidþiami ligø ir kenkëjø, nepalankiø gamtiniø ir aplinkos veiksniø. Ypaè

efektyvûs miðrûs medynai apsaugi-niuose þeldiniuose.

Konkretaus þeldomo ploto rûðinë sudëtis parenkama atsiþvelgiant á bû-simo medyno paskirtá, vietines bei dir-voþemio sàlygas, tarprûðinæ sàveikà, þeldavietës kategorijà ir pan. Lietu-voje ðiam tikslui yra paruoðti tiksliniø medþiø rûðiø parinkimo normatyvai. Juose vadovaujamasi augavietës sàly-

gomis bei miðkø auginimo paskirtimi (4.1 lentelë).

Miðko þeldiniø pradinis tankumas priklauso nuo medþiø rûðiø biologiniø savybiø, augavietës, þeldiniø paskir-ties, miðrinimo ypatumø (4.2 lentelë).

Miðko sodinimui ir sëjimui pirme-nybë teikiama pavasará. Sodinama prieð pumpurø sprogimo pradþià. Jei

AugavietëVyraujanèios medþiø rûðys ir jø auginimo tikslingumo eilë

II A ir III miðkø grupë II B miðkø grupë IV miðkø grupë

Na P, B P, B, Pj, Pk P

Nb P, E, B P, B, E, Ek, Àr P, E, M

Lb P, E, B P, B, E, Pj, Àr P, E (B)

Nc P, E, À, B, K, L P, À, K, L, E, B, Pj, Àr E, P, M, À, B (K, L)

Lc P, E, À, B, K, L, D, J P, À, K, L, B, E, Pj, Àr E, P, B (À, D, K, L)

Nd À, E, U, L, K, B À, K, L, B, E, U, B À, E, M, U, K, L (B)

Ld À, E, U, B, L, K, J, D À, K, L, B, E, U, J E, B, U, À (J, D, K, L)

Nf, Lf À, U, K, L, G, E, J, B, D, À, K, L, U, B, E, G, Pc À, U, B, L, K, G, E (D, J)

Lf, Uf U, À, J, B, D, E À, U, B, E, J B, U, À, J, E (D)

Ua, Ub , Pan P,B, E, D, J P, B P (E, B), Pa-P

Uc J, P, E, B P, B J, B (P, E)

Ud J, U, E, P, B P, B J, U, B (E)

Uf J, U, E, P, B P, B, J, E J, U, B (E)

Pb, Ua, Ub P, B, E U, J, B, E, P P, B; Ua, Ub-P (E, B)

Pc, Pd J, P, E, U, B U, J, B, E, P J, B (P, E)

Pcn P, E, À, U, J, B P, B, E E, J, B (P)

Ud, Pdn J, U, À, P, E P, À, U, E, J J, U, B (E)

Ufn À, U, J, E, K, L P, B, J, E J, U, B (E)

4.1 lentelë. Tiksliniø medynø vyraujanèios rûðys atskirø grupiø miðkuose

32 33

naudojami sodmenys su apribota (uþ-dara) ðaknø sistema, galima sodinti ir vëliau.

Miðko þeldiniai gali bûti veisiami ir rudená. Spygliuoèiø rûðys sodinamos susiformavus sodmenø pumpurams ir sumedëjus stiebeliams (dar augant ðaknims). Lapuoèiø rûðys sodinamos tik pradëjus kristi lapams.

MIÐKO SODINIMASMiðko sodinimo ir sëjimo techno-

logija, árankiai bei mechanizmai pa-renkami, atsiþvelgiant á medþiø rûðis, sëklø bei sodmenø parametrus, au-gavietës sàlygas ir dirvos paruoðimo bûdà. Þeldiniai gali bûti áveisiami ran-kiniu bûdu ir mechanizuotai. Papra-stai miðkas áveisiamas rankiniu bûdu. Rankinio sodinimo metu naudojami sodikliai, specialûs kastuvai, gràþtai (4.2 pav.).

Medþiø rûðisTankumas tûkst. vnt./ha

Geras Patenkinamas

P (Nae, Na augavietëse) >7 6-7

P (kitose augavietëse) >5 4-5

E>3(<0,5 m)

>2.5(>0,5 m)2,2-2,5 (>0,5 m)>2,5 (< 0,5 m)

M >1,5 1-1,5

À>4 (sëjinukais)>3 (sodinukais)

>10 (sëjant.)

3 – 4 (sëjinukais)2 – 3 (sodinukais)

< 10 (sëjant)

U >4 3 – 4

J >3 2,5 – 3

B >4 3 – 4

L >3 2,5 – 3

K >4 3 – 4

4.2 lentelë. Þeldiniø pradinio tankumo ûkiniuose (IV gr.) miðkuose normatyvai

Stambesniems augalams sodinti yra naudojamas paprastas arba cilin-drinis kastuvas, Rozanovo gràþtas, o smulkesniems (puðies, eglës sëjinu-kams) – Kolesovo sodiklis. Prieð þel-dinimà sodmenys yra paruoðiami, patrumpinat ilgas pavienes ðaknis, ne daugiau kaip treèdalá visø ðaknø ilgio. Daug geriau augalus sodinti su patrumpintomis ðaknimis, negu sodinant uþlenkti. Pasodinti sodme-nys, ypaè puðys su uþlenktomis ðak-nimis, pirmais arba po keleto metø þûva. Kad medeliai geriau prigytø ir augtø, sodmenø ðaknis tikslinga pa-mirkyti molio ir karviø mëðlo (10:1) tyrëje. Paruoðti sodmenys sudedami á kibirus ar specialias dëþes ir neðami á þeldavietæ. Sodinimo sëkmæ daugiau-sia lemia taisyklingas augalo ðaknø sistemos áterpimas á dirvà. Sodmenys

turi bûti pasodinti reikiamame gylyje. Spygliuoèiø sëjinukø sodinimo gylis – iki pirmøjø spygliø, o spygliuoèiø ir lapuoèiø sodinukø – iki ðaknies kakle-lio. Puriose ir sausose dirvose gali bûti sodinama 2-3 cm giliau nurodytø pa-rametrø. Augalo ðaknys truputá giliau numatyto sodinimo gylio dedamos á sodinimo árankiu padarytà duobu-tæ. Prieð baigiant uþpilti ðaknis þeme, reikia augalà patraukti á virðø iki rei-kiamo sodinimo gylio. Sodinami sëji-nukai á kastuvu ar Kolesovo sodikliu padarytà plyðá taip pat dedami trupu-tá giliau ir prieð uþspaudþiant sëjinukø ðaknis þeme, patraukiami á virðø iki reikiamo sodinimo gylio. Apie paso-dintus medelius þemë turi bûti gerai apspaudþiama, kad prie ðaknø neliktø dirvoþemiu neuþpildytø oro tarpø.

4.2 pav. Miðko sodinimo árankiø pavyzdþiai

34 35

Ypaè sodinimo plotuose reikia sau-goti augalø ðaknis nuo saulës ir vëjo iðdþiovinimo. Jiems veikiant, ypaè sodi-nant pavasará, nepaprastai greitai gali þûti smulkiosios, siurbianèios maisto medþiagas, ðaknelës, daþniausiai le-mianèios pasodintø augalø prigijimo sëkmæ. Tinkami ir netinkami sodinimo pavyzdþiai pavaizduoti 4.3 pav.

MIÐKO SËJIMASMiðkø atkûrimas sëjant, Lietuvoje

nëra plaèiai taikomas. Taèiau nedide-lëse kirtavietëse miðkø atkûrimas së-jant àþuolo, puðies, eglës sëklas gali duoti gerø rezultatø. Sëti geriausia pirmàjá pavasará po medyno nukirti-mo (kovo – balandþio mënesiais). Tam reikëtø pasirinkti aikðteles, kuriose nëra varpiniø þoliø. Jose paklotæ su

virðutiniu dirvoþemio sluoksniu rei-kia supurenti. Sëklas rekomenduotina sëti nevëjuotà dienà, o pasëjus, dirvos pavirðiø aikðtelëje reikia dar kartà su-purenti.

Sëjant puðá, priklausomai nuo dirvos derlingumo, viename ha turëtø bûti 7-10 tûkst., o sëjant eglæ – 5-7 tûkst. sëjimo aikðteliø, kiekvienoje iðberiant po 10 sëklø. Viename ha sunaudoja-ma 0,5-0,6 kg sëklø.

Kiek plaèiau taikomas àþuolynø at-kûrimo bûdas sëjant giles. Prieð sëjant àþuolo gilës turëtø bûti stratifikuotos (pradëjusios dygti). Á dirvoþemyje nu-smailinta lazda padarytà duobutæ (1-e ha jø galëtø bûti iki 10 tûkst. vnt.) jos turëtø bûti áterpiamos maþdaug 5 cm gylyje uþberiant duobutes þeme. Nemaþà dalá pasëtø àþuolo giliø su-

4.3 pav. Sodmenø sodinimo kokybë

randa ir sunaikina ðernai bei peliniai grauþikai. Àþuolo giliø pasëjimo vie-tas reikëtø paþenklinti 0,5 m aukðèio kuoliukais, kad vëliau galëtume jas surasti ir àþuoliukø daigus apsaugo-ti nuo þolinës augmenijos, minkðtøjø lapuoèiø konkurencijos bei þvëriø pa-þeidimø.

MIÐKO ÞËLIMAS IR PARAMOS PRIEMONËS MIÐKUI ATÞELTI

Naujo miðko natûralus susiformavi-mas be þmogaus pagalbos ar taikant þëlimà skatinanèias priemones vadi-namas miðko þëlimu.

Miðko þëlimas skirstomas á sëkliná ir vegetatyviná. Pirmu atveju naujas miðkas uþauga ið nukritusiø ant þe-mës sëklø (eglë, puðis, berþas), antru – ið nukirstø medþiø kelmø ataugø (uosis, juodalksnis, baltalksnis) ar ðaknø atþalø (uosis, drebulë).

Sëklinës kilmës medynø amþius il-gesnis nei vegetatyvinës, juose bûna tiesesni medþiø stiebai, jie atsparesni ðerdies puviniui, medþiai tolygiau ið-sidëstæ sklype. Vegetatyvinës kilmës jauni atauginiai medynai auga spar-èiau nei sëkliniai, greièiau subræsta. Vegetatyvinis þëlimas bûdingas la-puoèiø rûðims, kaip antai: juodalks-niui, drebulei, uosiui, liepai. Spygliuo-èiai paprastai atþelia ið sëklø.

Medynø sëklinio þëlimo sëkmë pri-klauso nuo sëklø derliaus, jø kokybës, aplinkos sàlygø. Nustatyta, jog gau-siausias kokybiðkø sëklø derlius bûna pusamþiuose ir bræstanèiuose medy-nuose. Skirtingø medþiø rûðiø sëk-los dygsta ir daigai auga nevienodai. Daugumos medþiø rûðiø sëklos ima dygti 0 °C temperatûroje, o optimali dygimo temperatûra ~20 °C. Po me-dþiø lajomis paprastai temperatûros ir drëgmës reþimas svyruoja nedaug, todël miðke yra palankios sàlygos sëkloms sudygti. Tuo atveju, kai miðko paklotë stora, nemaþa savaiminukø dalis þûsta, nes daigø ðaknys nepasie-kia mineralinio dirvoþemio. Suvelënë-jusiame dirvoþemyje sëklos daþnai ir nesudygsta.

Iðdygæ savaiminukai jautrûs stai-giems temperatûros pokyèiams, saus-rai, þolinës augmenijos konkurencijai. Paûgëjusiems (5-10 metø) savaiminu-kams, kurie iki tol pakentë uþtamsini-mà, reikia geresniø apðvietimo sàly-gø. Berþo unksminë stadija tæsiasi 1 metus, puðies – 2-3 m., àþuolo – 2-4 m., eglës – 5-10 m. Vëliau, trûkstant ðviesos, medeliai lëèiau auga, þûsta ar tampa traku.

Vegetatyviniu bûdu miðkas atþelia ataugomis, atþalomis. Kelmo atau-gos iðauga ið pridëtiniø ar mieganèiø pumpurø, ðaknø atþalos – nuo pasi-likusiø þemëje ðaknø. Geriausiai ve-

36 37

getatyviðkai atþelia miðkas, kai sub-rendæ medþiai kertami þiemà. Kuo medþiai vyresni, tuo jø atþalinë galia maþesnë. Dël to medynai, kuriuos nu-matoma atkurti vegetatyviniu bûdu, kertami jaunesnio amþiaus. Vegeta-tyvinës kilmës medynuose medþiai paprastai bûna iðsidëstæ grupëmis. Palankiausios miðko atþëlimo sàly-gos bûna plynøjø kirtimø kirtavietë-se. Nors atauginiai jaunuolynai auga greièiau, taèiau jie daþniau paveldi motininiø medþiø grybines ligas. Ypaè nesveiki auga drebulynai ir uosynai.

Natûralus miðko atkûrimas turi ne-maþai privalumø: susidariusi nauja miðko karta atitinka esamos augavie-tës sàlygas, klimatà, dirvoþemá ir jo savybes. Be to, atþeliant miðkui ma-þiau reikia darbo sànaudø ir piniginiø lëðø, negu áveisiant miðkà dirbtiniu bûdu. Atþëlimo sëkmë priklauso nuo pakankamo geros kokybës sëklø kie-kio, deguonies, drëgmës joms sudygti, daigui augti ir vystytis. Gero savaimi-nio þëlimo galima tikëtis po sëkliniø metø.

Miðko þëlimas taip pat turi ir kele-tà trûkumø: sëkmingam miðko sa-vaiminiam atþëlimui didelæ átakà turi gamtiniai veiksniai (ðalia likusiø augti medþiø derëjimo periodiðkumas, oro sàlygos ir kt.), ne visada atþelia pa-geidaujamos medþiø rûðys, nenuspë-jamas medþiø ir krûmø tankumas bei

iðsidëstymas, daugiau darbo sànaudø bei piniginiø iðlaidø reikalaujantis tan-kiai suþëlusiø jaunuolynø ugdymas.

Miðko þëlimui skatinti naudojamos ðios priemonës:

• tinkamas kirtimo bûdo, metodo ir laiko parinkimas;

• tiksliniø rûðiø pomiðkio iðsaugoji- mas (60-70 %);

• trako, neperspektyvaus pomiðkio bei þolinës dangos ir paklotës ða- linimas;

• dirvos pavirðiaus purenimas;

• sëkliniø ir priedangos medþiø pa- likimas (20-50 vnt./ha);

• kirtavietës valymas;

• savaiminukø prieþiûros darbai;

• pavirðinio vandens nuleidimas;

• kitos priemonës (aptvërimas, træ- ðimas).

Palikti sëkliniai medþiai ne tik pa-deda miðkui atþelti, bet ir sumaþina neigiamus mikroklimato pakitimus, padeda iðsaugoti miðko apsaugines savybes. Paprastai sëkliniø medþiø viename hektare paliekama 20-50 vienetø. Jø skaièius priklauso nuo me-dþiø rûðiø sëklø pasiskleidimo spin-dulio, dirvoþemio savybiø, esamo po-miðkio.

Didelæ reikðmæ miðko atkûrimui turi pomiðkio iðsaugojimas kertamuose

medynuose. Birþëje bûtina iðsaugoti bent 70 % pomiðkio, kad ið jo bûtø ga-lima suformuoti naujà medynà. Iðsau-gotas pomiðkio kiekis priklauso nuo kirtimø intensyvumo, pomiðkio iðsi-dëstymo. Kertant miðkà þiemà, esant storai sniego dangai, jo iðsaugojama net 10 – 20 % daugiau. Geriausiai pomiðkis iðsilaiko kertant atvejiniais kirtimais, nes iðlikæ medeliai lengviau prisitaiko prie naujø mikroklimatiniø sàlygø. Kirtavieèiø valymas taip pat viena ið priemoniø, sudaranèiø pa-lankesnes sàlygas miðkui atþelti bei likusiam pomiðkiui augti. Sausuose ir nederlinguose dirvoþemiuose kirtimø liekanas geriausia susmulkinti ir pa-skleisti. Pûdamos jos patræðia þemæ, sumaþina drëgmës garavimà, apsau-go savaiminukus ar sodinukus nuo temperatûrø svyravimo.

Vykdant kirtimus, miðko þëlimà ga-lima paskatinti ir mechaninëmis prie-monëmis: aikðtelëse ar juostose suar-doma miðko paklotë bei gyvoji danga, supurenamas dirvoþemis.

Gera paramos priemonë miðkui at-þelti kirtavieèiø aptvërimas 2-4 m aukðèio tvoromis, kurios apsaugo au-gantá pomiðká nuo þvëriø.

Sklypas paliekamas savaiminiam þëlimui, jei tiksliniø medþiø rûðiø per-spektyviø savaiminukø kiekis atitinka normatyvus (1 priedas).

Savaiminiam miðko þëlimui daþ-niausiai paliekami uosynai, augantys derlingose Nd, Ld, Nf augavietëse, berþynai ar eglynai, augantys tiksli-nëse augavietëse. Taèiau parenkant þëlimo bûdà visuomet atsiþvelgiama á motininiame medyne esanèiø savai-minukø skaièiø bei jø kokybæ.

ÞELDINIØ IR ÞËLINIØ PAPILDYMAS, PRIEÞIÛRA IR APSAUGA

Pirmaisiais þeldiniø áveisimo metais sodmenims ypaè pavojingi þoliniai augalai, avietës, menkaverèiø rûðiø atþalos. Priþiûrint jaunus þeldinius, svarbu iðravëti 1-1,5 m skersmens plotelius apie sodinukus, juos saugoti nuo kenkëjø ir laukiniø gyvûnø.

Ypatinga áveistø þeldiniø prieþiûros rûðis – jø papildymas. Vadovaujantis rudeninës þeldiniø apskaitos duome-nimis, þeldiniai papildomi kitø metø pavasará arba tø paèiø metø rudená. Jei áveistø sodmenø prigijo maþiau nei 25 %, þeldiniai nuraðomi. Tuo atveju, kai þeldiniø prigijo 26-85 % ir nëra tik-sliniø medþiø rûðiø savaiminukø arba visas medeliø skaièius sudaro maþiau 85 % reikiamo tankumo, þeldiniai pil-domi.

Vertingø rûðiø þeldinius ir þëlinius ypaè derlingose augavietëse gali uþ-stelbti kita augmenija, todël apie me-

38 39

delius auganèias þoles, puskrûmius, krûmus ir nevertingø medþiø rûðiø savaiminukus bûtina sunaikinti. Þoles galima nurauti rankomis, nuðienauti, sunaikinti kauptuku, arba panaudoti herbicidus. Pirmaisiais þeldiniø augi-mo metais priklausomai nuo auga-vietës turtingumo ir sodmenø dydþio prieþiûros darbus gali tekti atlikti 1-3 kartus. Ypaè svarbu nepavëluoti at-likti pirmàjà þeldiniø prieþiûrà vasa-ros pradþioje, kai medeliai intensyviai auga. Paprastai þeldinius ir þëlinius nuo þolinës augmenijos ir minkðtøjø lapuoèiø stelbimo reikia priþiûrëti 2-3 metus.

Didelæ þalà kirtavietëse áveistiems spygliuoèiø þeldiniams ir þëliniams

gali padaryti straubliukai. Kovai su jais yra taikomos cheminës priemonës. Prieð sodinimà antþeminë medeliø da-lis mirkoma piretroidø (ðerpa, fasta-kas) tirpale, arba juo (berþø sprogimo metu) apipurðkiami jau pasodinti bei savaime atþëlæ medeliai. Efektyves-nis, pigesnis ir maþiau kenksmingas aplinkai yra pirmasis bûdas.

Peliniai grauþikai, kiðkiai ir kanopi-niai þvërys gali ne tik pakenkti, bet ir sunaikinti þeldinius bei þëlinius. Peli-niai grauþikai didþiausià pavojø kelia àþuolo, uosio, klevo ir kt. lapuoèiø þel-diniams ir þëliniams. Ðiuo metu efek-tyviø kovos priemoniø su jais nëra. Peliniø grauþikø daromà þalà galima sumaþinti, prieð þiemà paðalinant apie medelius þolæ bei sudarant palankias sàlygas jais mintantiems plëðrûnams. Kiðkiø daromà þalà galima sumaþinti, taikant ðias priemones:

• palaikant racionalø jø skaièiø;

• aptveriant apþeldintus plotus vielos tinklu;

• apsaugant þeldinius repelentais arba mechaninëmis apsaugos priemonëmis (plastmasiniais gaubtais, tinklu, impregnuotu po- pieriumi ir kt.).

Kanopiniai þvërys paþeidþia beveik visø medþiø rûðiø þeldinius ir þëlinius, o ypaè puðø ir kietøjø lapuoèiø mede-lius. Apsaugos priemonës yra pana-

ðios kaip ir nuo kiðkiø, tik tvora gali bûti karèiø ar vielos – karèiø, taèiau ne þemesnë kaip 2,5 m. Puðies þeldi-niø ir þëliniø virðûniniø ûgliø aptepi-mas repelentais (rugsëjo ar spalio më-nesiais) gerai apsaugo nuo kanopiniø þvëriø paþeidimø. Dël jø naudojimo reikia konsultuotis su miðkininkais-specialistais.

DIRVOS PARUOÐIMASDirvos miðko þeldiniams ruoðimo

tikslas – sumaþinti konkuruojanèios augmenijos átakà miðko þeldiniams ir pagerinti dirvos drëgmës reþimà bei jos struktûrà minimaliai paþeidþiant miðko ekosistemas. Ruoðiamas skly-pas miðkui áveisti visapusiðkai áverti-namas, iðmatuojamas. Kirtimo atlie-kos (ðakos, virðûnës) paskleidþiamos arba sukraunamos á krûvas ir gais-rams nepavojingu metu uþdegamos ar paliekamos pûti, esant reikalui, at-liekami sausinimo darbai, naikinamos nepageidaujamø rûðiø atþalos, atau-gos, sëjinukai ar þolinë augmenija, likviduojami kenkëjø bei ligø þidiniai, paskleidþiamas humusingo dirvoþe-mio sluoksnis, árengiamos prieðgais-rinës juostos. Dirva ruoðiama antroje vasaros pusëje arba rudená, sausose augavietëse galima pavasará, prieð miðko sodinimà. Neparuoðtoje dir-voje rekomenduotina sodinti tuoj po kirtimo. Tam tinka kirtavietës, esan-

èios nederlingose augavietëse, ir èia sodinti reikia stambesnius sodinukus gerai iðsivysèiusiomis ðaknimis. Kirta-vietës dirva ruoðiama ávairiais bûdais, priklausomai nuo jos drëgnumo, kel-mø skaièiaus. Ji gali bûti ariama, kul-tivuojama, frezuojama.

Dirva þëlimui skatinti ruoðiama prieð sëklø byrëjimà, àþuolo þëlimui – gilëms byrant arba iðbyrëjus. Turi bûti ádirbama ne maþiau kaip 20 % ploto, kuriame taikomos þëlimà ska-tinanèios priemonës.

Ruoðiant dirvà miðko þeldiniams þemës ûkiui naudotuose plotuose, su-plûktose dirvose atliekamas gilusis podirvio purenimas (40-60 cm).

Þeldavietëse atliekamas dalinis ar iðtisinis dirvos dirbimas. Dirvos ruo-ðimo bûdas priklauso nuo augavietës sàlygø, þeldomø plotø bûklës bei kil-mës. Iðtisai dirva ruoðiama ariant, fre-zuojant, kultivuojant ar lëkðèiuojant visà þeldavietæ, o ruoðiant dirvà ne ið-tisiniu bûdu, dirva ruoðiama iðariant vagas ar juostas, padarant aikðteles, kauburëlius, volus ar iðkasant duobu-tes sodinimo vietose.

SODMENØ IÐKASIMASSodmenys miðkams veisti turi bûti

iðkasami tik visiðkai baigæ arba dar ne-pradëjæ vegetuoti. Pavasará sodmenys pradedami kasti, kai ið dirvos visiðkai

40 41

iðeina paðalas. Prieð iðkasant sodme-nis rekomenduojama pakirsti ðaknis. Vëliau patrumpinamos tik ðoninës ðaknys. Ðaknys gali bûti trumpinamos ir sodmenis iðkasus. Iðkastus sodme-nis bûtina apsaugoti nuo saulës, vëjo ir ðalèio paþeidimø. Rudená lapuoèiø medþiø sodmenis galima iðkasti tik tuomet, kai jø lapai visiðkai pakeièia spalvà. Iðkastus sodmenis reikia tuo-jau pat sudëti á lauko konteinerius arba laikinai prikasti jø iðkasimo vie-tose. Lauko konteineriai turi bûti uþ-dengti drëgmæ sulaikanèia medþiaga (brezentu, veltiniu arba stora drobe). Prikastus spygliuoèiø sodmenis gali-ma laikyti ne ilgiau kaip vienà savaitæ. Ilgiau laikyti galima tik ðaldytuvuose, kuriuose reguliuojama drëgmë ir tem-peratûra, juose sodmenys turi bûti supakuoti specialioje taroje arba api-purkðti transpiracijà maþinanèiomis medþiagomis (antitranspirantais).

SODMENØ VEÞIMASSodmenys veþami specialiuose mai-

ðuose arba pakuotëse, apsauganèiuo-se juos nuo iðdþiûvimo. Sodmenys gali bûti veþami ir dëþëse, prieð tai jø dug-nà iðklojus drëgnomis pjuvenomis, durpëmis, kiminais ar kitomis drëgmæ sulaikanèiomis medþiagomis. Dëþës transportuojant gali bûti kraunamos viena ant kitos. Sodmenys taip pat gali bûti dedami tiesiai á transporto

priemonæ, apsaugant ðaknis nuo ið-dþiûvimo.

Veþami sodmenys uþdengiami bre-zentu arba kita panaðia medþiaga. Ve-þant ilgiau nei 6 valandas nesupakuo-tus á dëþes arba maiðus spygliuoèiø sodmenis, tarp jø turi bûti palikti oro kanalai, siekiant iðvengti suðutimo. Tam gali bûti naudojamos eglës ða-kutës, ðiaudai arba kitos medþiagos. Veþant bûtina stebëti, ar sodmenys nedþiûsta.

Sodmenys su uþdara ðaknø siste-ma veþami konteineriuose, kuriuose jie augo, taip pat sudëti á dëþes arba á maðinos këbulà. Maðinos këbule sod-menys turi bûti statomi vertikaliai. Nedideliais atstumais sodmenis su uþdara ðaknø sistema galima veþti ir suguldytus maðinos këbule, taèiau jie turi bûti apsaugoti nuo suþalojimo.

SODMENØ LAIKYMAS IKI SODINIMO

Sodmenø laikymas iðkasimo ir sodi-nimo vietose gali bûti trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis laikymas – tai iðkastø sodmenø laikymas sodmenø auginimo vietose iki 1 savaitës spyg-liuoèiø medþiø rûðims ir iki 2 savaièiø lapuoèiø medþiø rûðims, o sodinimo vietose – iki 2 savaièiø spygliuoèiø me-dþiø rûðims ir iki 4 savaièiø – lapuoèiø medþiø rûðims. Ilgalaikis laikymas

– tai sodmenø laikymas specialiose vietose visà rudens ir þiemos periodà iki kitos vegetacijos. Jei sodmenys lai-komi ilgiau nei 3 savaites, jie dedami á sniego ledo saugyklas, rûsius, ðaldy-tuvus.

Trumpalaikiam sodmenø laikymui parenkamos vietos, apsaugotos nuo tiesioginiø saulës spinduliø ir uþpy-limo vandeniu, sodmenys turi bûti apsaugoti nuo grauþikø ir þvëriø pa-þeidimø. Laikant sodmenis duobëse, jø gylis turi bûti toks, kad ne maþiau kaip 2/3 sodmenø aukðèio bûtø duo-bëje. Á jas sodmenys dedami palaidi arba suriðti á ryðulëlius, tarp ðaknø ne-gali likti dideliø tuðèiø erdviø, sodme-nø ðaknys uþpilamos 5-10 cm storio þemës sluoksniu. Lapuoèiø sodmenø stiebeliai ið dalies gali bûti uþpilti þe-mëmis. Sudëti á duobes sodmenys turi bûti uþdengiami egliðakëmis arba la-puoèiø medþiø paklote (lapais). Esant sausam orui, sudëti á duobes sodme-nys turi bûti palaistomi. Bûtina uþtik-rinti, kad laistant nebûtø nuplaunami þemës likuèiai nuo smulkiø sodmenø ðaknø. Specialiuose maiðuose sodme-nys gali bûti laikomi iki 2 savaièiø.

Sodmenys su uþdara ðaknø sistema laikomi pavësyje, drëgmës kiekis sub-strate turi bûti kontroliuojamas ir pa-gal poreiká palaistoma.

Ðaldytuvuose galima laikyti visø medþiø rûðiø sodmenis. Jie turi bûti

ramybës bûsenoje. Ðaldytuvuose san-tykinë oro drëgmë turi bûti ne maþes-në kaip 96 % (laikant sudëtus á spe-cialius maiðus, oro drëgmë gali bûti ir maþesnë), temperatûra artima 0 ºC (gali svyruoti nuo -2 iki +2 ºC). Sod-menys, laikomi ðaldytuvuose ilgiau kaip 8 savaites, turi bûti apipurkðti arba apdûminti fungicidais.

4.3 MIŠKO ĮVEISIMAS

Miðko áveisimas – tai miðko þeldini-mas sklypuose, kuriuose prieð tai mið-kas neaugo.

Daugelis savininkø turi þemæ, kuri yra nedidelio naðumo, netinkama þemës ûkiui plëtoti. Tokioje þemëje verstis þemës ûkio veikla daþnai yra nuostolinga. Lietuvoje tokiø plotø ga-lëtø bûti apie 400 tûkst. ha, o juos ap-þeldinus ðalies miðkingumas padidëtø 2-3 %.

Áveisiant naujus miðkus þemës ûkiui naudotose þemëse, susiduriama su ki-tokiomis, nei miðko þemëse, þëlimo ir þeldinimo sàlygomis. Þeldiniai áveisti þemës ûkiui naudotose þemëse daþ-niau nukenèia nuo staigiø tempera-tûrø svyravimø, nei augantys miðko þemëje, didesnë tikimybë jiems uþ-sikrësti grybinëmis ligomis, didesnë

42 43

þolinës augmenijos konkurencija ir kt. Ðie veiksniai sàlygoja þeldavietës par-uoðimo bûdà, áveisiamo miðko rûðinæ sudëtá bei þeldiniø prieþiûros ir apsau-gos priemones.

MIÐKO ÁVEISIMO DARBØ TECHNOLOGIJA

Miðko áveisimo bûdai ir metodai yra tokie pat, kaip ir miðko atkûrimo. Ko-kiu bûdu áveisti miðkà, priklauso nuo to, kokiai agrokraðtovaizdþio þeldiniø kategorijai jis bus priskiriamas. Skiria-mos ðios agrokraðtovaizdþio þeldiniø kategorijos:

• ûkinës paskirties þeldiniai;

• vandens telkiniø apsauginiai þel- diniai;

• laukø apsauginiai þeldiniai;

• rekreaciniai þeldiniai;

• pakeliø þeldiniai;

• sanitariniai-higieniniai þeldiniai;

• gyvenvieèiø-sodybø þeldiniai (ne- maþesni kaip 0,3 ha).

Ûkiniø miðkø áveisimas, skirtas me-dienos gavybai. Ðie þeldiniai bûna: analogiðki áprastiems ûkiniams bei trumpos apyvartos miðkams, planta-ciniai ar specialios paskirties.

Áprastuose ûkinës paskirties mið-kuose laikomasi daugiatikslio, tvaraus

miðko naudojimo principø, prioritetà teikiant kokybiðkos medienos iðaugi-nimui bei bioávairovës iðsaugojimui.

Ruoðiant dirvà atsiþvelgiama á dir-voþemio sluoksniø suplûkimà, erozijà, uþterðtumà. Þemës ûkiui naudotose þemëse daþniau taikomas iðtisinis dir-vos dirbimas. Sklypuose, kuriuose yra sutankintas poarmenio sluoksnis, nes buvo naudojama sunki þemës ûkio technika, bûtinas gilusis (iki 50-60 cm) arimas. Dirva ruoðiama rugpjû-èio antroje pusëje, spalio mënesá. At-liekant þeldinimo darbus, pirmenybë teikiama sodmenims, kurie iðauginti ið ðakninei pinèiai atspariø genotipi-niø medþiø sëklø. Þeldiniø ir þëliniø

tankumas spygliuoèiø medþiø rûðims dël galimø ligø ir kenkëjø iðplitimo, veisiant miðkà þemës ûkiui netinka-mose þemëse, rekomenduojamas 10-20 % maþesnis nei miðko þemëse. Re-tesniuose jaunuolynuose bus galima vëliau pradëti ir maþesniu intensyvu-mu atlikti ugdomuosius kirtimus. Tai sumaþins ðakninës pinties iðplitimo galimybes. Visais atvejais pirmenybë teikiama miðriems þeldiniams (spyg-liuoèiai su 30-50 % lapuoèiø medþiø ir krûmø priemaiða). Grynus spygliuoèiø þeldinius tikslinga veisti pamiðkëse, kur galima tikëtis savaiminio lapuo-èiø medþiø rûðiø þëlimo. Atskiros me-dþiø rûðys sodinamos atsiþvelgiant á reljefà ir augavietës sàlygas.

Veisiamø àþuolo þeldiniø tankumas turëtø bûti ne maþiau kaip 1000 vnt./ha. Àþuolai sëjami ir gilëmis.

Kai miðkas áveisiamas pamiðkëje arba iki 100 m atstumu nuo deranèiø geros kokybës rûðiø medþiø, tikslinga siekti savaiminio miðko þëlimo. Ðiam tikslui bûtina ádirbti dirvà ne maþiau kaip 20 % þeldavietës ploto.

Miðkas veisiamas daþniausiai sodi-nant pavasará, vos atsileidus dirvos áðalui (kovo-balandþio mën.). Sodme-nys turi atitikti miðko sodmenø koky-bës reikalavimus. Daþniausiai sodina-ma rankiniu bûdu, taèiau didesniuose plotuose ir lygaus reljefo þeldavietëse gali bûti naudojamos miðko sodinimo

maðinos. Labai svarbi sodmenø áveisi-mo kokybë (4.3 pav.).

Áveistiems miðko þeldiniams, vado-vaujantis norminiais dokumentais, at-liekamas þeldinimo darbø vertinimas, vëliau (1-3 augimo metais) atliekama jø apskaita bei inventorizacija. Galu-tinis þeldiniø ir þëliniø vertinimas at-liekamas 5-6 (minkðtøjø lapuoèiø) ir 7-8 (spygliuoèiø ir kietøjø lapuoèiø) jø áveisimo metais. Vertinami 5 pagrindi-niai rodikliai:

• ar medþiø rûðys atitinka augavie- èiø sàlygas;

• tiksliniø medþiø rûðiø gyvybingø medeliø skaièius 1 ha;

• tarpueiliø plotis arba augalo maitinimosi plotas;

• þeldiniø vidutinis aukðtis;

• nepageidaujamø rûðiø maksima- lus aukðtis.

Ávertinti dydþiai lyginami su norma-tyvais, þeldiniai ir þëliniai apibûdina-mi kaip geri ar patenkinami. Bendra jø kokybë nustatoma pagal naudojamø rodikliø maþiausià ávertinimo laipsná.

Þeldiniø prieþiûrai ir apsaugai sudë-tingiausias darbas buvusiuose ne mið-ko þemës plotuose – stelbianèios aug-menijos naikinimas. Tam naudojamos krûmapjovës, pjautuvai, purentuvai ir kiti padargai. Be to, áveisus miðkà bu-vusiuose þemës ûkio plotuose, ypaè

44 45

aktuali ligø ir kenkëjø plitimo preven-cija. Todël bûtina laikytis miðko áveisi-mo technologiniø reikalavimø.

TRUMPOS APYVARTOS (PLANTACINIAI) ÞELDINIAI

Plantaciniai þeldiniai veisiami pagal intensyvias technologijas, siekiant sparèiai iðauginti prekinæ medienà ar gauti kitokià produkcijà. Pagal pa-skirtá, jie skirstomi á plantacinius þel-dinius medienai auginti ir specialios paskirties – nemedieninei produkcijai gauti.

Trumpos apyvartos þeldiniai medie-nos þaliavai auginti, pagal apyvartos trukmæ, bûna:

• labai trumpos apyvartos (1-15 m.) þeldiniai (energetinës plantaci jos kurui, plantacijos medienos ma sei, perdirbimui ir pynimo bei raugi nei þaliavai gauti);

• vidutiniðkai trumpos apyvartos (15-30 m.) þeldiniai (smulkiai ir vi- dutinio stambumo medienai – po- piermedþiams ir pjautinei produkci- jai gauti);

• sutrumpintos apyvartos (30-50 m.) þeldiniai (vidutinio stambumo ir stambiai medienai - popierme- dþiams ir pjautinei produkcijai gau ti).

Veisiant trumpos apyvartos þeldinius bûtina:

• parinkti þeldavietes su derlingais dirvoþemiais;

• melioruoti teritorijà (hidrotech- niðkai, biologiðkai ar chemiðkai);

• kokybiðkai ádirbti (træðti) dirvà;

• naudoti geros kokybës, selekcinæ miðko dauginamàjà medþiagà;

• optimaliai iðdëstyti þeldinius;

• efektyvi sanitarinë ir prieðgaisrinë apsauga.

Labai trumpos apyvartos þeldiniuo-se auginami gluosniai (karklai), tuo-pos, berþai, alksniai ir kt., trumpos – greitai augantys lapuoèiai (tuopos, berþai, alksniai ir kt.), sutrumpintos

Veisiant trumpos apyvartos

þeldinius bûtina:

• parinkti þeldavietes su derlingais

dirvoþemiais;

• melioruoti teritorijà (hidrotech

niðkai, biologiðkai ar chemiðkai);

• kokybiðkai ádirbti (træðti) dirvà;

• naudoti geros kokybës, selekcinæ

miðko dauginamàjà medþiagà;

• optimaliai iðdëstyti þeldinius;

• efektyvi sanitarinë ir prieðgaisri-

në apsauga.

apyvartos – greitai jauname amþiuje augantys spygliuoèiai (eglës, puðys, maumedþiai, pocûgës ir kt.).

Plantacijos nemedieninei produkci-jai gauti skirstomos á:

• miðko sëklines plantacijas;

• maistiniø ir vaistiniø medþiø ir krûmø;

• techninës þaliavos;

• kalëdiniø medeliø;

• paðarinës – þvërims ir paukðèiams.

Plantacinius þeldinius rekomenduo-tina veisti ûkinës paskirties miðkuose ir þemës ûkiui naudotose þemëse.

Gluosniø ir greitai auganèiø me- dþiø plantacijø áveisimo techno- logija

Ðiuo metu aktualiausias biokuro plantacijø áveisimas naudojant grei-tai auganèiø medþiø ir krûmø rûðis. Veisiant gluosniø ir greitai auganèiø medþiø plantacijas bûtina parinkti derlingus ir talpius vandeniui dirvo-þemius. Daþniausiai plantaciniai þel-diniai áveisiami þemës ûkio naudme-nose, todël þemë ádirbama áprastiniais þemës dirbimo metodais. Jei sodinama blogesniame dirvoþemyje, reikia padi-dinti humuso kieki, kalkinti ir træðti. Sodinamàjà medþiagà daþniausiai su-daro karklø ir gluosniø klonø gyvaða-

kës (20-25 cm ilgio vienmeèiø stiebø atkarpos). Selekciðkai pagerinti klonai yra daug produktyvesni ir atsparesni ligoms bei kenkëjams, palyginti su natûraliai paplitusiomis gluosniø rû-ðimis. Plantaciniai þeldiniai sodinami pavasará daugiaeilëmis sodinimo ma-ðinomis apie 15-20 tûkst. gyvaðakiø á hektarà tankumu. Áveisimo metais plantacija turi bûti apsaugota nuo bet kokiø þoliø konkurencijos. Naudo-jamos mechaninës ir cheminës apsau-gos priemonës. Træðiama remiantis agrocheminiø analiziø duomenimis. Tràðø rûðis ir kiekis priklauso nuo dirvoþemio, plantacijos eksploatavi-mo laiko bei nuo to, kiek maisto me-dþiagø iðneðama su paimtu derliumi. Energetinës plantacijos pjaunamos þiemà, nukritus lapams, kas 3-4 me-tai. Nupjauti karklai surenkami á su-spaustus ryðulius specialiu pjovimo-rinkimo agregatu. Surinkti ryðuliai susmulkinami á skiedras, kurios vëliau iðveþamos vartotojams. Pavasará kar-klai gausiai atþelia ið likusiø kelmø. Taip energetinë plantacija gali bûti eksploatuojama 25-30 metø.

46 47

Miðkus Lietuvoje þmonës kerta nuo senø laikø. Taèiau tik nuo dvideðimto amþiaus pradþios mûsø ðalyje miðko kirtimai tapo sudedamàja miðkø ûkio veiklos dalimi, uþtikrinanèia nenu-trûkstamà medienos tiekimà gyven-tojø ir pramonës poreikiams tenkin-ti. Buvo sukurta visa miðko kirtimø sistema, skirta ne tik gamtos uþau-gintam medþiø derliui nuimti, bet ir kirtimais formuoti norimos rûðinës sudëties ir struktûros medynus. Taigi ðiandien miðkas vienokiais ar kitokiais kirtimais kertamas nuo pat jo susi-formavimo iki gamtinës brandos. Kir-timø rûðys ir jø bûdai priklauso nuo medyno amþiaus, rûðinës sudëties, miðko tipo ir kitø veiksniø.

5.1. MIŠKO KIRTIMŲ KLASIFIKACIJA

Visi Lietuvoje taikomi miðko kirti-mai yra skirstomi á 6 grupes:

• miðko ugdymo kirtimai

• pagrindiniai miðko kirtimai

• sanitariniai kirtimai

• rekonstrukciniai kirtimai

• kompleksiniai kirtimai

• miðko lydymas

Miðko ugdymo kirtimai – tai perio-diðkai, nustatytais laiko tarpais atlie-kamas dalies medþiø, kuriuos toliau palikti miðke yra netikslinga nei ûki-niu, nei biologiniu poþiûriu, iðkirtimas ið nebrandaus miðko. Ðie kirtimai tai-komi medynuose nuo jø susiformavi-mo iki brandos amþiaus. Ðiø kirtimø

5. MIŠKO KIRTIMAI

tikslas gerinti medynø rûðinæ sudëtá, iðkertant nepageidaujamø rûðiø me-dþius, sudaryti optimalias augimo sàlygas pagrindiniø rûðiø geriausiems medþiams, didinti medynø produkty-vumà ir laiku sunaudoti tà medienà, kuri supûtø miðke dël natûraliai vyks-tanèio savaiminio medynø iðsiretini-mo (plaèiau – 5.2 skyrelyje).

Pagrindiniai miðko kirtimai – tai brandaus miðko kirtimai, kuriø pa-grindinis tikslas paruoðti naudoti jau uþaugintà medienà ir sudaryti sàly-gas naujos miðko kartos auginimui. Ðie kirtimai vykdomi antros, treèios ir ketvirtos grupiø miðkuose. Priklauso-mai nuo vyraujanèios medþiø rûðies ir miðkø grupës, ðie kirtimai vykdomi skirtingo amþiaus sulaukusiuose me-dynuose (plaèiau – 5.3 skyrelyje).

Sanitariniai kirtimai skirti medynø sanitarinei bûklei pagerinti, jie vykdo-mi ávairaus amþiaus medynuose, jeigu tuo metu juose nevykdomi miðko ug-dymo ar kitokie kirtimai, kuriais taip pat bûtø galima pagerinti medynø sa-nitarinæ bûklæ. Sanitariniais kirtimais pirmiausia iðkertami ligoti bei miðko kenkëjø paþeisti, bedþiûvantys, nu-lauþti ar iðversti medþiai (plaèiau - 5.4 skyrelyje).

Rekonstrukciniai kirtimai skirti ið esmës pakeisti netinkamos rûðinës sudëties ar maþo skalsumo jaunuo-lynus ar krûmynus naujais vertin-

gesniais medynais. Ðie kirtimai daþ-niausiai vykdomi ûkinës paskirties (ketvirtos grupës) miðkuose tuomet, kai miðko ugdymo kirtimais negalima suformuoti vertingo pagal funkcinæ paskirtá medyno. Medynø ir krûmynø pertvarkymas (rekonstrukcija) gali bûti atlikta plynai nukertant nepa-geidaujamà medynà ar krûmynà ir jo vietoje þeldant naujà medynà, taip pat iðkertant koridorius ar lizdus ir juose sodinant naujus þeldinius.

Kompleksiniai kirtimai – tai tokie kirtimai, kai tame paèiame medyne vienu metu vykdomi keliø rûðiø kirti-mai, pvz., miðko ugdymo, pagrindiniai ir sanitariniai kirtimai. Tokie komplek-siniai kirtimai daþniausiai vykdomi ávairiaamþiame medyne, kuriame ga-lima sutikti visø augimo stadijø me-dþiø ir krûmø.

Miðko lydymas – tai yra galutinis miðko nukirtimas, po kurio miðkas ne-atkuriamas. Miðko lydymas taikomas tuomet, kai miðkà norima paversti kitos paskirties naudmenomis: pievo-mis, ariama þeme, pastatø, keliø ir ki-tos infrastruktûros statyboms skirta þeme ir pan. Vykdant ðiuos kirtimus miðkas paprastai nukertamas plynai, iðraunami kelmai.

Ið visø èia iðvardintø daþniausiai taikomi, privataus miðko savininkui svarbiausi ir daugiausia specialiø þi-niø reikalaujantys yra miðko ugdymo,

48 49

pagrindiniai ir sanitariniai kirtimai. Todël detaliau nagrinëjami bûtent ðie kirtimai ir jø taikymo specifika.

5.2. MIŠKO UGDYMO KIRTIMAI

Miðko ugdymo kirtimai yra viena ið svarbiausiø miðko ûkiniø priemoniø ûkiðkai vertingiems, aukðto produk-tyvumo medynams iðauginti. Medy-nui natûraliai formuojantis ið keliø, keliolikos ar keliasdeðimties tûkstan-èiø jaunø medeliø brandos amþiø pa-siekia vos keli ðimtai medþiø. Kiti ið medyno iðkrinta ir lieka nepanaudoti. Be to, natûraliai besiformuojanèiame medyne ne visi brandos amþiø pasie-kæ medþiai bûna norimø rûðiø ir gerø techniniø savybiø. Nemaþà jø dalá su-daro kreivi, ðakoti, nepageidaujamø (menkaverèiø) rûðiø medþiai. Todël norint uþauginti vertingà medynà, já bûtina kryptingai formuoti nuo pat jauno amþiaus, iðkertant medþius, ku-riø palikti netikslinga nei ûkiniu, nei biologiniu poþiûriu. Taip atsirado mið-ko ugdymo kirtimai.

Miðko ugdymo kirtimai vykdomi beveik viso medyno auginimo ciklo metu: paprastai kertama, kai jauni medeliai dar tik pradeda susisiekti la-

jomis ir baigiama, kai iki pagrindiniø miðko kirtimø lieka apie 10 metø arba kai medynas pasiekia 60-70 metø amþiø.

MIÐKO UGDYMO KIRTIMØ RÛÐYS

Kintant medyno amþiui, keièiasi ir ugdymo kirtimø tikslai bei reikalavi-mai. Priklausomai nuo medyno am-þiaus ir ûkiniø tikslø, Lietuvoje ðiuo

Pagrindiniai miðko ugdymo kir-timø tikslai yra:

• formuoti medynø rûðinæ sudëtá;

• reguliuoti medynø tankumà ir struktûrà, didinti bendrà medy- nø produktyvumà;

• laiku sunaudoti tà medyno dalá, kuri supûtø miðke savaiminio ið- siretinimo procese;

• gerinti medienos technines savybes, prekingumà, padarinës medienos iðeigà;

• sutrumpinti techniðkai branþios medienos iðauginimo laikà;

• padidinti medynø atsparumà vëjavartoms, snieglauþoms ir ki- tiems nepalankiems aplinkos faktoriams;

• iðsaugoti esamà biologinæ ávai- rovæ miðkuose ir sudaryti prie- laidas jà padidinti.

metu miðko ugdymo kirtimai skirs-tomi á tris rûðis: jaunuolynø ugdymo (ðviesinimas ir valymas), retinimus ir einamuosius kirtimus.

Jaunuolynø ugdymo (ðviesinimo ir valymo) kirtimai vykdomi jaunuoly-nuose iki 20 metø amþiaus. Pagrin-dinis jø tikslas yra formuoti medynø rûðinæ sudëtá, kad medyne bûtø kuo daugiau pagrindiniø (pageidaujamø) rûðiø medþiø. Jø metu ðalinami ne-pageidaujamø rûðiø, stelbiantys pa-grindines rûðis medþiai bei krûmai ir sudaromos optimalios sàlygos augti pagrindinëms medþiø rûðims. Jaunuo-lynø ugdymas vykdomas daugiausia miðriuose medynuose, nors pradedant 12-15 metais – ir grynuose medynuo-se, siekiant panaikinti ar susilpninti konkurencijà tarp tos paèios medþiø rûðies atskirø medeliø.

Jaunuolynø ugdymas – tai vienas ið svarbiausiø medynø ugdymo etapø, nes nuo jo priklauso medyno rûðinë sudëtis, o kartu ir bûsima vertë. Na-tûraliai besiformuojanèiuose medy-nuose, ypaè auganèiuose derlinguose dirvoþemiuose, menkavertës rûðys (baltalksnis, drebulë) daþnai praauga ir uþstelbia pagrindines rûðis (àþuolà, uosá, puðá, eglæ).

Kadangi jaunuolynø ugdymo kir-timai ið esmës neatneða tiesioginës finansinës naudos, tai gana daþnai miðko savininkai jø nevykdo. Taèiau

tuomet iðkyla grësmë pageidaujamo-mis medþiø rûðimis atsodinto jauno miðko likimui, o kartu ir miðko at-kûrimui ádëtoms investicijoms. Netgi labai gerai atsodinus iðkirstà miðkà, taèiau laiku neatlikus ðviesinimo ir valymo kirtimø, norimo miðko nebus – pasodinti medeliai greièiausiai su-nyks, o juos nustelbs nepageidaujami menkaverèiai medþiai ar krûmai.

Retinimai spygliuoèiø ir kietøjø la-puoèiø medynuose vykdomi 21-40 metø, o minkðtøjø lapuoèiø medy-nuose 21-30 metø amþiaus. Retinimø tikslas – reguliuoti medþiø tarpusa-vio santykius, uþtikrinti optimalias ar artimas joms augimo sàlygas ge-riausiems medþiams, tæsti medyno struktûros ir ið dalies rûðinës sudëties formavimà. Todël retinant pirmiausiai paðalinami visi likæ po jaunuolynø ugdymo nepageidaujamø rûðiø me-dþiai, jei jie trukdo augti pagrindiniø rûðiø medþiams, bei visi netinkamos formos, maþai gyvybingi, ligoti ir pa-þeisti medþiai. Paliekamas optimalus, tolygiai plote iðsidësèiusiø produkty-viausiø medþiø skaièius.

Einamieji kirtimai – tai paskutinioji ugdymo kirtimø fazë. Ðiø kirtimø pa-grindinis tikslas yra skatinti geriausiø medþiø tûrio prieaugá, siekiant su-kaupti kuo daugiau ir kuo geresnës medienos. Spygliuoèiø ir kietøjø la-puoèiø medynuose einamieji kirtimai

50 51

pradedami nuo 41 metø, o minkðtøjø lapuoèiø nuo 31 metø amþiaus ir bai-giami 70 metø amþiaus puðynuose, àþuolynuose ir uosynuose, 60 metø amþiaus eglynuose, 50 metø amþiaus berþynuose ir juodalksnynuose. Dre-bulynuose ir baltalksnynuose eina-mieji kirtimai ið viso nevykdomi.

MEDÞIØ ATRINKIMAS MIÐ- KO UGDYMO KIRTIMAMS

Atrenkant medþius miðko ugdymo kirtimams Lietuvoje daþniausiai va-dovaujamasi L.Kairiûkðèio sudaryta medþiø klasifikacija, kurioje visi me-

5.1 pav. Bendroji medþiø klasifikacijos schema: A1, A, B, C – medþiø klasës

MEDÞIØ KLASIFIKACIJA:A1 – stipriai besivystantys medþiai, visada pirmojo ardo, daþnai auga proðvaistëse, yra visiðkai apðviesti. Ðiø medþiø laja ilga (60-100 % eg-liø stiebo ilgio ir daugiau kaip 40 % lapuoèiø), egliø laja – parabo-loidinë, o lapuoèiø – rutulinë arba ovalinë. Stiebai drûti, gausiai ðakoti storomis ðakomis, labai nulaibëjæ.

A – gerai besivystantys medþiai. Eglës I, reèiau II ardo, lapuoèiai – I ardo, gerai apðviesti. Laja kom-paktiðka, smailiavirðûnë, ilga (50-90 % egliø stiebo ilgio ir 30-50 % - lapuoèiø), kûgiðka, verpstiðka ar kiauðiniðka. Stiebai aukðti, tiesûs, maþai nulaibëjæ.

B – silpnai besivystantys medþiai. Nepriklausomai nuo medþiø rûðies – tiek I, tiek ir II ardo, silpnai ap-ðviesti. Medþiø, auganèiø I arde, la-jos suspaustos, menkai iðvystytos, retos, vidutinio ilgio (30-50 % stie-bo ilgio), cilindriðkos arba siauro kûgio formos, auganèiø antrajame arde – retos, plataus kûgio formos, bukomis virðûnëmis, stiebai ploni, maþai nulaibëjæ, lapuoèiø – kreivo-ki, spygliuoèiø – tiesûs.

C – uþstelbti medþiai. Miðriuose medynuose yra þemutiniame arde, o grynuose – þemutinëje ardo da-lyje, uþtamsinti. Egliø lajos skëtið-kos, plaèiai iðsiðakojusios, trumpos (maþiau kaip 30 % stiebo ilgio), la-puoèiø – neiðsivysèiusios, ðluotos pavidalo, labai trumpos (maþiau kaip 25 % stiebo ilgio). Stiebai plo-ni, iðtásæ, daþnai kreivi.

dþiai yra skirstomi á keturias klases: A1, A, B ir C (5.1 pav.).

Medynø savaiminio iðsiretinimo procese daþniausia iðkrinta uþstelbti, augant atsilikæ medþiai, taèiau tam tikrus prieaugio nuostolius patiria ir

gerai iðsivystæ medþiai. Siekiant to ið-vengti, silpniau augantys, uþstelbti, ploniausi medþiai, kurie sudaro þe-mutinæ medyno dangos dalá, kertami miðko ugdymo kirtimais dar prieð ið-krentant ið medyno. Kartu panaudo-jama mediena, neleidþiama supûti miðke. Tai yra vadinamasis þemutinis medynø ugdymas. Þemutinis ugdy-mas paprastai taikomas grynuose medynuose. Ðiuo miðko ugdymo bûdu neámanoma ið esmës pakeisti medy-nø rûðinës sudëties, todël miðriuose medynuose jis taikomas retai. Tokiuo-se medynuose, ypaè, kai pagrindinës medþiø rûðys yra stelbiamos antraei-liø rûðiø, taikomas aukðtutinis medy-nø ugdymas. Tokio ugdymo metu me-dþiai kirtimui atrenkami ið virðutinës ardo dalies, daþniausiai tai yra minkð-tieji lapuoèiai, stelbiantys pagrindiniø rûðiø medþius. Taikant ðá bûdà galima ið esmës pagerinti medynø rûðinæ su-dëtá. Vis dëlto daþniausiai ðiandien Lietuvos miðkuose yra taikomas kom-binuotasis medynø ugdymas, kai me-dþiai kirtimui yra atrenkami ið ávairiø ardo daliø (5.2 pav.).

Miðke atrenkant medþius ugdymo kirtimams, visi ugdomame plote au-gantys medþiai yra skirstomi á tris ka-tegorijas:

• geriausi (iðrinktieji) medþiai, ið kuriø formuojamas brandus me- dynas;

52 53

• pagalbiniai (naudingi) medþiai, kurie yra paliekami augti;

• kirstini medþiai, kurie trukdo ge- riausiems medþiams augti ar ne- reikalingi medyno formavimui.

Prie geriausiø medþiø visø pirma priskiriami vertingiausiø rûðiø, sveiki, geros stiebo formos, su gerai iðvystyta laja, produktyviausi A klasës medþiai. Miðriuose ir sudëtiniuose medynuose, kur pagrindinës rûðys yra stelbiamos, prie geriausiø gali bûti priskiriami

5.2 pav. Kombinuotojo medyno ugdymo schema (I – geriausi medþiai, II – naudingi medþiai, III – trukdantieji kitiems augti (kirstini) medþiai)

ir silpnai besivystantys (B klasës), o kartais ir uþstelbti (C klasës) medþiai.

Prie pagalbiniø medþiø priskiriami pagrindiniø ir antraeiliø rûðiø me-dþiai, kurie savo padëtimi medyne padeda geriausiems medþiams augti, valyti ðakas, formuoti stiebus ir lajas, palaiko reikiamà medyno tankumà ar glaudumà. Tai daþniausiai augant at-silikæ pagrindiniø rûðiø medþiai, kurie gali pakeisti geriausius medþius, jeigu jie bûtø paþeisti. Prie pagalbiniø taip

pat priskiriami palydoviniai medþiai ir krûmai, uþtamsinantieji geriausius medþius ir padedantys jiems formuoti stiebà, nuo kurio gerai nusivaliusios ðakos.

Prie kirstinø priskiriami:

• sausi, dþiûvantys, pakenkti gry-biniø ligø ir kenkëjø, stipriai suþaloti þvëriø, vëjo ir sniego iðversti bei iðlau-þyti medþiai;

• medþiai ir krûmai, trukdantys ge-riausiems augti. Tai daugiausia stel-biantys ir èaiþantys pagrindiniø rûðiø medþius minkðtieji lapuoèiai;

• kreivi, dviðakiai, nenormaliai stip-riai iðsiðakojæ bei neperspektyvûs, au-gant atsilikæ medþiai, jei juos iðkirtus nesusidarys medyne dideliø proðvais-èiø;

• atskiri gerai augantys ir geros ko-kybës medþiai, jeigu yra bûtina prare-tinti tankiai auganèiø medþiø biogru-pes ir sureguliuoti medynø tankumà.

MIÐKO UGDYMO KIRTIMØ VYKDYMAS

Kirtimø pradþià miðriuose pagrin-diniø rûðiø su antraeilëmis rûðimis medynuose lemia pagrindiniø rûðiø stelbimo antraeilëmis laipsnis, o tai priklauso nuo antraeiliø ir pagrindiniø rûðiø kiekinio santykio, augavietës sà-lygø, þeldiniø áveisimo technologijos ir

kt. veiksniø. Pirmieji ugdymo kirtimai miðriuose medynuose pradedami jau-nuolynams dar nepasiekus 10 metø, remiantis tiesioginiais plotø apþiûrëji-mo rezultatais. Pvz., puðynai ar egly-nai su minkðtaisiais lapuoèiais prade-dami ugdyti nuo 5-8 metø amþiaus, o àþuolynai su minkðtaisiais lapuoèiais – netgi 3-5 àþuoliukø amþiaus metais, kai tik minkðtieji lapuoèiai pradeda juos stelbti. Paprastai ðviesiniø rûðiø medynuose (puðynuose, àþuolynuo-se) miðko ugdymo kirtimai pradeda-mi anksèiau, o unksminiø (eglynuose, uosynuose) ðiek tiek vëliau.

Pirmieji ugdymo kirtimai grynuo-se medynuose paprastai pradedami tuomet, kai prasideda ryðkesnë me-dþiø diferenciacija á klases, o tai bûna priklausomai nuo medþiø rûðies, au-gavietës sàlygø ir pradinio tankumo 12-15 jaunuolyno formavimo metais. Pvz., grynuose puðynuose ugdymo kirtimai pradedami vykdyti tik 15-20 jø amþiaus metais, kai tik prasideda ryðkesnë medþiø diferenciacija á kla-ses ar kai skalsumas tampa 0,8 ir di-desnis.

Bet koks pirmøjø ugdymo kirtimø laiko nukëlimas á vyresná amþiø lemia medynø produktyvumo ir stabilumo maþëjimà ir yra nenaudingas nei ûki-niu, nei biologiniu poþiûriu.

Miðko ugdymo kirtimø intensyvu-mas konkreèiame miðko sklype pri-

54 55

klauso nuo daugelio sàlygø: medyno rûðinës sudëties, amþiaus, jo tanku-mo ar skalsumo, pagrindiniø medþiø rûðiø stelbimo laipsnio, augavietës sàlygø ir kt. Paprastai intensyviau retinami miðrûs, dviardþiai, aukðtø bonitetø, jaunesni, gerose augavietë-se augantys medynai. Gryni, uþleisti, senesni medynai retinami maþesniu intensyvumu. Kirtimo intensyvumas daþniausiai yra nusakomas iðkirstos medienos tûrio procentu nuo buvusio iki kirtimo tûrio.

Tinkamai parinkti optimalø ar arti-mà jam kirtimø intensyvumà padeda paruoðti miðko ugdymo kirtimø nor-matyvai. Tokie normatyvai yra par-uoðti visoms pagrindinëms mûsø me-dþiø rûðims, juos galima rasti Miðko ugdymo kirtimø taisyklëse. Tinkamas kirtimo intensyvumo parinkimas ir geras kirstinø medþiø atrinkimas yra svarbiausi dalykai, lemiantys ugdymo kirtimø kokybæ. Bet koks nukrypimas nuo optimalaus kirtimo intensyvumo maþina bûsimo medyno produktyvu-mà.

Miðko ugdymo kirtimø kartojimas priklauso nuo medyno sudëties, am-þiaus, miðko tipo ir, svarbiausia, nuo ugdymo intensyvumo. Esant tam pa-èiam ugdymo intensyvumui, kirtimai turi bûti daþniau kartojami jaunes-niuose, miðriuose ir sudëtiniuose bei geresnëse augavietëse auganèiuose

medynuose. Bendra taisyklë: kuo di-desnis ugdymo intensyvumas, tuo kirtimus reikia kartoti reèiau. Apie bûtinybæ kartoti kirtimus sprendþia-ma pagal ðiuos poþymius: miðriuose medynuose antraeilës rûðys pradeda stelbti pagrindines rûðis, o grynuose medynuose prasideda ryðkesnë me-dþiø diferenciacija á klases ir atsiranda nustelbtø medþiø. Jaunuolynø ugdy-mo (ðviesinimo ir valymo) kirtimai miðriuose medynuose paprastai turi bûti kartojami kas 5 metai, o retinimai ir einamieji kirtimai – kas 10 metø.

Gryni ir miðrûs lapuoèiø jaunuo-lynai paprastai ugdomi vegetacijos periodo metu, o spygliuoèiø – iðtisus metus. Retinimai ir einamieji kirtimai daþniausiai gali bûti vykdomi iðtisus metus. Tankius spygliuoèiø jaunuo-lynus, kurie ugdomi pavëluotai ir turi iðstybusius stiebus, siekiant iðvengti snieglauþø, geriausia ugdyti pavasa-rá. Taèiau reikia nepamirðti, kad sau-gomose teritorijose esanèiuose mið-kuose kirtimus leidþiama vykdyti tik rudená ir þiemà. Tik þiemà, esant ne-igiamai oro temperatûrai, reikëtø vyk-dyti ugdymo kirtimus tuose spygliuo-èiø medynuose, kuriuose yra ðakninës pintainës plitimo pavojus.

5.3. PAGRINDINIAI MIŠKO KIRTIMAI

Pagrindiniai miðko kirtimai atlie-kami jau uþaugintame (brandþiame) miðke. Tai galima palyginti su uþau-ginto derliaus nuëmimu þemës ûky-je, po kurio tame paèiame plote ir vël sodinami nauji miðko medeliai ir auginama nauja miðko karta. Bran-dþiame miðke esanti sukaupta medie-na – ðiandien yra pagrindinis miðko produktas, teikiantis miðko savinin-kui tiesiogines pajamas. Todël norint, kad ðios pajamos bûtø kuo didesnës, svarbu tinkamai ir laiku atlikti pa-grindinius miðko kirtimus, o jø metu paruoðti kuo dagiau ir kokybiðkesnës apvaliosios medienos (kaip teisingai apmatuoti pagamintà apvaliàjà me-dienà ir suskaièiuoti jos tûrá, yra pa-teikiama ðio leidinio 2 priede).

Ðiuo metu teisës aktuose yra nu-statytas ir visø nuosavybës formø miðkuose taikomas minimalus pa-grindiniø miðko kirtimø ir gamtinës brandos amþius (5.1 lentelë). Tik ðá amþiø pasiekusius ir vyresnius medy-nus yra leidþiama kirsti pagrindiniais miðko kirtimais.

Lietuvoje taikomi trys pagrindiniø kirtimø bûdai: plyni, atvejiniai ir at-rankiniai kirtimai. Ðiuo metu daþniau-siai ðalyje vykdomi plyni pagrindiniai kirtimai, taèiau vis labiau populiarëja ir neplyni, ypaè atvejiniai miðko kirti-mai. Atskiruose maþo ploto (iki 10 ha) miðkeliuose pirmenybë teikiama at-vejiniams ir atrankiniams kirtimams, o kertant plynai vykdomi maþesnio ploto kirtimai.

PLYNI PAGRINDINIAI KIRTIMAI

Plynais kirtimais vadinami kirtimai, kai visas tam tikro ploto medynas, ið-

skyrus jame esantá gyvybingà pomiðká, paliekamus sëklinius bei gamtosauginiu poþiûriu vertingus medþius, iðkertamas vienu kirtimu. Ply-ni kirtimai turi savø privalumø: jø metu ið karto gaunamas maksimalus iðkerta-mas medienos kiekis,

56 57

o kartu ir didesnës pajamos, papra-stesnis ðiø kirtimø darbø organiza-vimas ir vykdymas. Taèiau po plyno kirtimo beveik visais atvejais reikës atsodinti iðkirstà miðkà, o tai reiðkia papildomas iðlaidas miðko savininkui, taip pat bus formuojamas vienaamþis medynas, kuriame „nuimti derliø” vël bus galima tik praëjus pusei ðimto ar daugiau metø.

Plynai paprastai kertami medynai, kuriuose nëra reikiamo kiekio pagrin-diniø rûðiø pomiðkio, polajiniø miðko þeldiniø ar antrojo ardo, uþtikrinanèio ûkiðkai vertingo kitos kartos medyno suformavimà. Yra kelios ðios bendros taisyklës iðimtys, kai ir esant reikiamam pagrindiniø rûðiø pomiðkiui ar antrajam ardui medynai kertami plynai:

a) plynai kertami visi juodalksny- nai;

b) plynai kertami visi pelkinëse augavietëse (P hidrotopas) au- gantys medynai;

c) U hidrotopo medynai, kai pastarøjø pomiðkyje vyrauja eglës arba virðutiniame arde egliø yra 3 ir daugiau vienetø;

d) plynai kertami Nb augavietës puðynai, kuriø pomiðkyje ar ant- rame arde vyrauja eglës savo brandos amþiuje nepasiekianèios I-II boniteto.

Plynø kirtimø birþës projektuoja-mos taksaciniais sklypais, o kai skly-pai dideli – jø dalimis. Kai birþës ribos sutampa su sklypø ribomis, kirtimai

Vyraujanèiø medþiø rûðys IV grupës miðkai

III grupës miðkai

II grupës miðkai(gamtinës brandos

amþius)

Puðis, maumedis, uosis, klevas, guoba, vinkðna 101 111 171

Eglë 71 81 121

Àþuolas 121 141 201

Berþas, liepa, juodalksnis, skroblas 61 61 91

Drebulë (miðrus medynas), tuopa, bankso puðis 41 41 61

Drebulë (grynas medynas) Kirtimo amþius nenustatomas 41 61

Baltalksnis, gluosnis, blindë Kirtimo amþius nenustatomas 31 51

5.1 lentelë. Minimalus pagrindiniø kirtimø ir gamtinës brandos amþius privaèiuose miðkuose

vadinami plynais sklypiniais, kitu at-veju – plynais birþiniais.

Plynais sklypiniais kirtimais papra-stai kertami netaisyklingos konfigû-racijos medynai, kuriø plotas ûkiniuo-se (IV grupës) miðkuose nevirðija 8 ha, o apsauginiuose (III grupës) miðkuo-se – 5 ha ir su sàlyga, kad kertamo sklypo plotis rytø-vakarø kryptimi plaèiausioje vietoje nevirðija tai auga-vieèiø grupei leistino 1,5 birþiø ploèio (5.2 lentelë). Jeigu skly-po dydis nevirðija 3 ha, tuomet tokie sklypai kertami ið-tisai, nepaisant jø ploèio rytø-vakarø kryptimi. Privaèiuo-se miðkuose plyni sklypiniai kirtimai yra vyraujantys.

Didesnio, negu aukðèiau nurodyto ploto sklypai ne-gali bûti nukertami plynai ið karto, todël jie skirstomi á birþes ir kirtimai tuomet vadinami plynais birþiniais kirtimais.

Nuo birþës krypties, t.y. jos ilgosios kraðtinës orientacijos pasaulio ðaliø atþvilgiu, priklauso vëjavartø pavojus gretimuose medynuose, savaiminio atþëlimo intensyvumas, mikrokli-

mato sàlygos ir jaunos miðko kartos augimas. Paprastai yra priimta, kad birþës kryptis bûtø statmena vyrau-janèiø vëjø krypèiai. Kadangi Lietuvo-je vyrauja vakarø ir pietvakariø vëjai, todël birþës mûsø ðalyje orientuoja-mos ðiaurës-pietø kryptimi. Atrëþiant birþes leidþiami tam tikri nukrypimai prisiderinant prie kvartaliniø linijø tinklo bei atsiþvelgiant á ðlaitus.

Maksimalus birþës plotis, t.y. jos trumposios kraðtinës ilgis, Lietuvoje yra grieþtai reglamentuotas Pagrin-diniø miðko kirtimø taisyklëse (5.2 lentelë). 25-100 metrø ploèio birþës laikomos siauromis, 101-150 metrø – vidutinëmis, o daugiau kaip 150 metrø – plaèiomis.

Projektuojant plynus kirtimus labai

58 59

svarbi yra ir birþiø ðliejimo kryptis, t.y. kryptis, pagal kurià birþës ðliejamos viena prie kitos. Ði kryptis turi bûti tokia, kad susidarytø geros sàlygos birþiø natûraliam apsisëjimui ir atsi-radusiø savaiminukø bei áveistø þel-diniø augimui. Medynø atsparumo poþiûriu pageidautina, kad vyresnius medynus dengtø jaunesni bei tai, kad iðkirtus naujà birþæ neatsirastø vëjo-vartø pavojus. Todël tinkamiausia birþiø ðliejimo kryptis yra ta, kuri eina prieð vyraujanèius vëjus ir yra statme-na birþës krypèiai. Lietuvoje priimta birþiø ðliejimo kryptis yra ið rytø á va-karus.

Po kiek laiko nauja birþë gali bûti ðliejama greta jau iðkirstosios, parodo birþiø ðliejimo laikas. Jeigu iðkirsta bir-þë yra tinkamai atkurta ir miðko þeldi-niai ar savaiminës kilmës jaunuolynas jau susivëræs, tuomet jau galima kirs-ti kità birþæ. Apytikriai ðis laikotarpis, kai iðkirstoje birþëje atkuriami minkð-

tøjø lapuoèiø medynai, yra 4 metai, o kai atkuriami spygliuoèiai ir kietieji lapuoèiai – 6 metai.

Kokiu bûdu naujai kertama birþë ðliejama prie jau iðkirstosios, parodo birþiø ðliejimo bûdas, kuris gali bûti tiesioginis, praþanginis ir kulisinis. Tiesioginis birþiø ðliejimo bûdas tai toks, kai kita birþë ðliejama prie jau iðkirstos birþës praëjus nustatytam birþës ðliejimo laikui. Ðliejant birþes praþanginiu bûdu tarp dviejø birþiø paliekama neiðkirsta miðko juosta, kurios plotis lygus birþës ploèiui. Ðlie-jant birþes kulisiniu bûdu tarp iðkirstø birþiø paliekama miðko juosta (kuli-sa), kurios plotis yra 2-3, o kartais ir daugiau kartø didesnis uþ birþës plotá. Medynø atsparumo poþiûriu geriau-sias yra tiesioginis birþiø ðliejimo bû-das. Taèiau esant dideliems brandþiø medynø plotams taikant ðá ðliejimo bûdà labai uþsitæsia brandþiø medy-nø iðkirtimas, dël to iðkirsta mediena,

Augavietë Atkuriami medynai Maksimalus leistinas birþës plotis, m

IV grupës miðkai III grupës miðkai

Na, Nb, Nc, Nd, Nf

Puðynai, minkðtieji lapuoèiai 150 100

Eglynai, kietieji lapuoèiai 100 75

Kitos augavietës

Juodalksnynai 150 100

Eglynai 75 75

Kitø medþiø rûðiø medynai 100 75

5.2 lentelë. Maksimalus plynø kirtimø birþiø plotis

ypaè minkðtøjø lapuoèiø, gali praras-ti savo vertæ, o miðko savininkai – pa-jamas. Taikant praþanginá ar kulisiná birþiø ðliejimà, brandþiø medynø ið-kirtimo laikas sutrumpinamas, taèiau padidëja vëjovartø pavojus paliktose juostose ar kulisose. Ðiuo metu pri-vaèiuose miðkuose, ypaè maþose ir besiribojanèiose miðko valdose, daþ-niausiai taikomas praþanginis birþiø ðliejimo bûdas.

ATVEJINIAI KIRTIMAIAtvejiniais kirtimais vadinami kirti-

mai, kai brandus miðkas iðkertamas per 2-3 (4) kirtimo atvejus, kartoja-mus kas 5-10 metø. Bendras bran-daus miðko nukirtimo periodas pa-prastai nevirðija 20 metø. Tik taikant vadinamuosius ilgalaikius atvejinius kirtimus medynas iðkertamas per 30-40 metø. Pagrindiniai atvejiniø kirti-mø tikslai yra naujo tikslinio medyno suformavimas atþëlimu, iðvengiant dirbtinio þeldinimo, medyno iðaugi-nimo laiko sutrumpinimas bei racio-nalesnis medienos panaudojimas, kai medynà sudaro nevienodo brandumo medþiai.

Atvejiniai kirtimai daþniausiai vyk-domi medynuose, kuriuose yra reikia-mas skaièius perspektyvaus pagrindi-niø rûðiø pomiðkio ar antrasis ardas, kurio skalsumas ne maþesnis kaip 0,4.

Be to, atvejiniai kirtimai taikomi me-dynuose, kurie susideda ið labai skir-tingo kirtimo amþiaus medþiø rûðiø, bei siekiant sumaþinti nepageidauja-mø medþiø rûðiø (pvz., baltalksnio ir drebulës) atþalinæ galià.

Pasaulinëje miðkininkystës prak-tikoje yra ávairiø atvejiniø kirtimø bûdø, taèiau Lietuvoje ðiuo metu tai-komi tokie:

• supaprastinti atvejiniai kirtimai;

• ilgalaikiai atvejiniai kirtimai;

• grupiniai atvejiniai kirtimai;

• dviejø ciklø atvejiniai kirtimai.

Supaprastinti atvejiniai kirtimai daþniausiai taikomi medynuose, ku-riuose yra pakankamas kiekis perspek-tyvaus tolygiai pasiskirsèiusio pagrin-diniø rûðiø pomiðkio arba po medyno danga yra ávesti þeldiniai (apie 3-6 tûkst. vnt./ha eglës ir àþuolo, apie 6-10 tûkst. vnt./ha puðies ir pan.).

Atvejiniø kirtimø atvejø skaièius priklauso nuo medyno rûðinës su-dëties, skalsumo, atsparumo vëjams, pomiðkio kiekio ir bûklës, augavietës sàlygø. Daþniausiai, taikant supapra-stintus atvejinius kirtimus, medynas iðkertamas per 2-3 atvejus. Jeigu me-dyno skalsumas yra 0,8 ir didesnis, re-komenduojami trijø atvejø atvejiniai kirtimai, jei skalsumas yra 0,6-0,7

60 61

– dviejø atvejø ir jei 0,5 ir maþesnis – medynas nukertamas vienu atveju. Taèiau trijø atvejø kirtimai taikomi retai, todël daþniausiai 0,6 ir didesnio skalsumo medynai nukertami per 2 atvejus. Vykdant atvejinius kirtimus pirmiausia iðkertami maþiau vertin-gø medþiø rûðiø, po to ligoti, paþeisti, atsilikæ augimu, neproduktyvûs bei stipriai iðsiðakojæ medþiai ( C, B, A1 klasës) (5.3 pav.). Taikant trijø atvejø kirtimus vidutiniðkai kiekvienu atveju iðkertama 30-40 % tûrio, o taikant dviejø atvejø - 40-50 % tûrio.

Supaprastintiems atvejiniams kirti-mams priskiriami ir kitokie atvejiniø kirtimø variantai – tai B.Labanausko pasiûlyti dviejø atvejø kirtimai puðy-

nuose, atvejiniai kirtimai pagrindiniø rûðiø medynuose, kuriuose yra 2-5 dalys baltalksnio ar drebulës.

B.Labanausko pasiûlytø supapra-stintø atvejiniø kirtimø esmë yra ta, kad pakankamai naðiuose (I-III bo-niteto) puðynuose pirmu kirtimo at-veju medynas iðretinamas iki 0,2-0,3 skalsumo, paliekant 80-100 geriausiø puðø viename hektare. Kartu mine-ralizuojamas dirvoþemis. Tai padeda geriau sudygti sëkloms. Praëjus 4-6 metams po pirmo kirtimø atvejo, ant-ru atveju nukertamos likusios puðys.

Taikant atvejinius kirtimus pagrin-diniø rûðiø medynuose, kuriuose yra 2-5 dalys drebulës ar baltalksnio, pirmuoju kirtimo atveju iðkertami

minkðtieji lapuoèiai. Tuo siekiama su-maþinti jø atþalinæ galià. Kai atþalø pavojaus jau nëra, antru, o kartais ir treèiu kirtimo atveju nukertama likusi medyno dalis.

Ilgalaikiai atvejiniai kirtimai at-liekami minkðtøjø lapuoèiø medy-nuose, kuriuose yra 4 ir daugiau daliø spygliuoèiø ar kietøjø lapuoèiø, me-dyno skalsumas yra 0,7 ir didesnis, o medynà sudaranèiø rûðiø kirtimo amþius skiriasi 20 metø ir daugiau. Minkðtieji lapuoèiai, sulaukæ 40-60 metø amþiaus, jau yra brandûs, tuo tarpu spygliuoèiai ir kietieji lapuoèiai dar ne. Todël kirsti juos plynai kartu su minkðtaisiais lapuoèiais yra netik-slinga. Kaip tik tokiuose medynuose pirmaisiais kirtimø atvejais iðkertami minkðtieji lapuoèiai, o po 20 metø ir daugiau, kai spygliuoèiai ir kietieji la-puoèiai irgi pasiekia brandos amþiø, nukertami ir pastarieji. Bûtina dar viena sàlyga – iðkirtus minkðtuosius lapuoèius medyno skalsumas turëtø likti ne maþesnis kaip 0,5.

Grupiniais atvejiniais kirtimais brandus miðkas kertamas lizdais, de-rinantis prie grupëmis iðsidësèiusio pomiðkio. Vienu metu nukertami visi virð pomiðkio grupiø esantys bran-dûs medþiai, o 10-20 m juostoje ap-link lizdus medynas praretinamas, kad susidarytø palankesnës sàlygos pomiðkio grupëms plëstis. Kitais kir-

timø atvejais lizdai pleèiami, o apie praplëstus lizdus vël praretinama 10-20 m juosta. Taip kertama tol, kol lizdai susijungia, ir iðkertamas visas brandus medynas. Lizdø skaièius ir jø dydis parenkamas toks, kad visas me-dynas bûtø iðkirstas ne ilgiau kaip per 4 kirtimø atvejus, kartojamus kas 4-6 metai (5.4 pav.).

Dviejø ciklø atvejiniai kirtimai. Ðie kirtimai taikomi dviardþiuose minkð-tøjø lapuoèiø su eglëmis medynuo-se, kur antro ardo skalsumas yra ne maþiau kaip 0,4. Ðiø kirtimø esmë yra ta, kad pirmu kirtimo ciklu per 2-3 at-vejus nukertamas virðutinis minkðtø-jø lapuoèiø ardas. Po 20-30 metø, ið antro ardo susiformavusiam medynui pasiekus brandos amþiø, ðis tai pat kertamas atvejiniais kirtimais, sie-kiant, kad atsirastø pomiðkis. Eglës ardas iðkertamas trimis kirtimo atve-jais, kartojamais kas 10 metø. Kadan-gi antrasis kirtimø ciklas beveik netai-komas, o virðutinio ardo nukirtimas nesiskiria nuo jo nukirtimo taikant supaprastintus atvejinius kirtimus, todël minkðtøjø lapuoèiø su antru eg-lës ardu medynø kirtimas daþniausiai priskiriamas aukðèiau apraðytiems supaprastintiems atvejiniams kirti-mams.

5.3 pav. Supaprastintø atvejiniø kirtimø schema(a – prieð kirtimà, b – po pirmojo kirtimø atvejo, c – po antrojo kirtimø atvejo)

62 63

ATRANKINIAI KIRTIMAIAtrankiniais vadinami kirtimai, kai

ið brandaus medyno iðkertama tam tikra dalis atitinkamø parametrø, amþiaus ar bûklës medþiø. Ðiø kirtimø ypatumas yra tas, kad jie vykdomi vi-same sklype, taèiau medynas visiðkai nenukertamas (visà laikà iðsaugoja-

ma medþiø danga). Nuo atvejiniø kirtimø jie pir-miausia skiriasi tuo, kad atrankiniø kirtimø inten-syvumas yra maþesnis – nevirðija 15-20 %, ir jie trunka ilgiau nei 20 metø. Plaèiausiai tokie kirtimai taikomi ávairiaamþiuose medynuose, nors gali bûti taikomi ir vienaamþiuose, ypaè ten, kur neleidþiami plyni kirtimai ir bûtina, kad teritorija visà laikà bûtø padengta miðku. Dël ðiø kirtimø formuojasi ávairiaamþiai medynai.

Yra skiriami keli atran-kiniø kirtimø bûdai, ta-èiau Lietuvoje plaèiausiai taikomi laisvieji atranki-niai kirtimai. Jø esmë yra ta, kad kirtimo metu visø pirma kertami technið-kai brandûs, maþo prie-augio, ligoti, pakenkti, blogø techniniø savybiø medþiai. Tolimesniam au-

gimui paliekami patys geriausi, pro-duktyviausi medþiai.

PAGRINDINIØ MIÐKO KIR- TIMØ TECHNOLOGIJOS

Atsiþvelgiant á suprojektuotà pa-grindiniø miðko kirtimø bûdà (ply-

5.4 pav. Grupiniø atvejiniø kirtimø schema

nas, atvejinis, atrankinis), dar prieð vykdant kirtimus svarbu pasirinkti tinkamà kirtimø technologijà, kuri priklauso nuo to, kokia miðko kirti-mo ir medienos ruoðos technika bus naudojama, kokie apvaliosios medie-nos sortimentai bus gaminami miðke. Visi medienos ruoðos darbai turi bûti vykdomi taip, kad bûtø maþiausias neigiamas kirtimo poveikis gamtinei aplinkai, ypaè miðko paklotei ir dir-voþemiui, perspektyviam pomiðkiui, miðko þëliniams ir þeldiniams, kirtimo plote paliekamiems augti medþiams. Birþes su perspektyviu saugotinu po-miðkiu rekomenduojama kirsti rudená arba þiemà.

Kai kertamas plotas yra didesnis nei 0,5 ha, nemaþai dëmesio reikia skirti valksmoms – tai yra medie-nos iðtraukimo ir iðveþimo keliams, árengiamiems birþëje. Pagrindiniams kirtimams naudojamos valksmos, árengtos vykdant ugdymo ar sanita-rinius kirtimus. Jei valksmø nëra, jos projektuojamos specialiai, taèiau taip, kad ateityje galëtø atlikti technolo-giniø koridoriø funkcijas, atkuriant ir ugdant miðkà, kovojant su miðko ken-këjais, ligomis ir gaisrais. Tarp naujai árengiamø valksmø iðlaikomas apie 25 metrø atstumas, árengiamos ne platesnës kaip 4,5 metro valksmos. Tuomet bendras valksmø uþimamas plotas sudaro apie penktadalá visos birþës ploto. Projektuojant valksmas,

jei tai ámanoma, perspektyvaus po-miðkio grupës turi bûti apeinamos, o valksmos per jas nekertamos. Be to, projektuojant valksmas svarbu nu-matyti tinkamà vietà bûsimam apva-liosios medienos sandëliui. Jis turi bûti kuo arèiau birþës, taèiau prie gerai ið-vaþiuojamo kelio, ið kur medienà gali-ma bûtø paimti miðkaveþiais.

Pirmiausia iðkertami valksmose au-gantys medþiai, vëliau kertami vieno-je ir kitoje valksmos pusëje esantys medþiai, jie verèiami á valksmà. Nu-genëjus medþius, ðakos sukraunamos valksmose. Ypaè tai aktualu kertant birþes ðlapiose augavietëse. Taip su-daromos sàlygos parankesniam sorti-mentø surinkimui ir iðveþimui ið bir-þës. Iðveþant paruoðtus sortimentus ar iðtraukiant stiebus, vaþinëjama tik árengtomis valksmomis.

Vykdant pagrindinius kirtimus, ypaè kertant plynai, susikaupia daug atlie-kø (ðakø, krûmø, medþiø virðûniø ir pan.), kurias bûtina tinkamai sutvar-kyti. Todël kirtavieèiø valymas svarbi miðko kirtimo darbø sudedamoji da-lis. Valant kirtavietes siekiama suda-ryti palankias dirvos ruoðimo, miðko þëlimo ir þeldinimo sàlygas, uþtikrinti prieðgaisriná saugumà, sanitarinæ ap-saugà, kartu racionaliai panaudoti smulkià medienà ir kirtimo atliekas. Kirtavietës valymo bûdas parenka-mas atsiþvelgiant á augavietës sàly-

64 65

gas, þmoniø lankymàsi miðke, gaisrø pavojø, miðko atkûrimo sàlygas, gali-mybæ panaudoti kirtimo atliekas ku-rui ir pan. Pvz., ðlapiose augavietëse didelë kirtimo atliekø dalis sukloja-ma á valksmas, sausose nederlingo-se augavietëse jas rekomenduojama susmulkinti ir paskleisti kirtavietëje. Deginti á krûvas sukrautas kirtimo at-liekas gaisrui nepavojingu laikotarpiu leidþiama, taèiau nerekomenduoja-ma, nes tai neigiamai veikia faunà, ypaè paukðèius ir vabzdþius.

5.4. SANITARINIAI MIŠKO KIRTIMAI

Sanitariniais vadinami miðko kirti-mai, kuriø metu, nepriklausomai nuo medyno amþiaus, iðkertami pavieniai, grupëmis ar iðtisai paþeisti, ligoti ir sausuoliai medþiai, vëjavartos, vëja-lauþos, snieglauþos. Tokiais kirtimais valomi audrø nuniokoti miðkai, stab-domas miðko kenkëjø plitimas, geri-nama medynø sanitarinë bûklë.

Daþniausiai taikomi atrankiniai sanitariniai kirtimai, kuriø metu ið-kertami pavieniai kenkëjø, ligø, þvë-riø, oro tarðos, audrø, gaisrø paþeisti medþiai arba jø grupës. Kenkëjø ir ligø bei þvëriø paþeistuose medynuose at-rankiniai sanitariniai kirtimai vykdo-

mi medyno skalsumà sumaþinant iki ne maþiau kaip 0,6. Pirmiausia iðker-tami sausomis virðûnëmis bei þaizdo-ti medþiai. Miðkotvarkos darbø metu atrankiniai sanitariniai kirtimai pro-jektuojami, kai pusamþiuose ir vyres-niuose medynuose (spygliuoèiø jau-nuolynuose) sausuoliø, dþiûstanèiø ir stipriai paþeistø medþiø, vëjalauþø tûris sudaro 5 m3/ha ir daugiau. Vyk-dant atrankinius sanitarinius kirti-mus, valksmos nekertamos, mediena iðtraukiama keliais, natûraliomis pro-skynomis, o, jei jø nëra, ji iðtraukiama vaþiuojant tarpais tarp medþiø, prisi-derinant prie reljefo, pomiðkio grupiø. Be to, galima iðkirsti medþius, truk-danèius iðtraukti iðkirstà medienà.

Kai medyno sanitarinës bûklës ne-ámanoma pagerinti atrankiniais sa-nitariniais kirtimais arba kai po tokio kirtimo 0,1 ha ir didesniame plote lik-tø 0,4 ir maþesnis medyno skalsumas, taikomi plyni sanitariniai kirtimai. Ðiais kirtimais medynas nukertamas plynai, paliekant medþius biologinei bei kraðtovaizdþio ávairovei iðsaugoti (1 ha turi bûti palikti ne maþiau kaip 7 sausuoliai, uoksiniai medþiai, pa-vieniai vyresni nei vidutinis kertamo medyno amþius medþiai), o iðkirstas plotas atkuriamas. Paþeistus, ligotus medynus, kuriuos numatoma iðkirs-ti plynais sanitariniais kirtimais ap-þiûri ir ávertina komisija. Ji ir priima sprendimà dël tokio kirtimo bûtiny-

bës. Tuo atveju, kai medynuose gausu vëjovartø, gaisro padariniø, kenkëjø ir kitø paþeistø medþiø, vykdant ply-nus sanitarinius kirtimus pirmiausiai iðkertami paþeisti, o po to sveiki me-dþiai. Vykdant plynuosius sanitarinius kirtimus, taikomos tos paèios kirtimø technologijos, kaip ir plyniems pa-grindiniams kirtimams.

Vertinant sanitarinæ medyno bûklæ, visi medþiai skirstomi á 6 grupes:I – sveiki medþiai be iðoriniø nusilpimo, paþeidimo poþymiø;II – nusilpæ medþiai su silpnai praretëjusia laja, sumaþëjusiu prieaugiu, laikinai paþeista iki 30 % spygliø (apgrauþti, apdegæ) arba iki 50 % lapø, su dþiûstanèiomis pavienëmis ðakomis, su paþeistomis atskiromis ðaknø priekelminëmis dalimis arba nedidelëmis apmirusio stiebo dalimis;III – stipriai nusilpæ medþiai – su iðretëjusia laja ir matiniais spygliais (lapais), stipriai sumaþëjusiu prieaugiu, laikinai paþeista iki 50 % spygliø ar iki 70 % lapø, sausavirðûniai, su nedideliais mechaniniais ðaknø ir stiebo paþeidimais;IV – stipriai paþeisti, dþiûstantys medþiai – negráþtamai pakenkta daugiau kaip 50 % spygliø ar daugiau kaip 70 % lapø, nulauþta arba negráþtamai nudþiûvæ (suþalota) daugiau kaip 30 % medþio lajos, po þieve vystosi medþiø liemenø pavojingi kenkëjai, nuo grybiniø ligø dþiûstantys medþiai, kamieno þaizdø plotis didesnis negu 5 cm arba þaizdos sudaro daugiau kaip 25 % (eglës – daugiau kaip 10 %) medþio perimetro (esant einamaisiais metais paþeistam brazdui), nuskabyti medþio virðûniniai ir daugiau kaip 50 % ðoniniø ûgliø;V – ðvieþi sausuoliai – medþiai, nudþiûvæ einamaisiais metais, ðvieþios vëjavartos, vëjalauþos, snieglauþos su gelsvais arba rudais spygliais (lapais) arba be jø, iðskrenda arba jau iðskridæ medþiø liemenø pavojingi kenkëjai;VI – seni sausuoliai – medþiai, nudþiûvæ ankstesniais metais, senos vëjavartos, vëjalauþos, snieglauþos, be spygliø, þievë ir smulkios ðakos nukritusios, medþiø liemenø pavojingi kenkëjai iðskridæ.

66 67

Visi miðkai, nepriklausomai nuo jø pavaldumo, turi bûti saugomi nuo gaisrø, ligø ir kenkëjø paplitimo, ne-igiamø aplinkos veiksniø, þvëriø pa-þeidimø.

6.1. PRIEŠGAISRINĖ MIŠKŲ APSAUGA

Lietuvos miðkuose taikoma vie-na prieðgaisriniø priemoniø sistema, apimanti stebëjimo, profilaktines ir prieðgaisrines saugos priemones. Pa-grindiniai ðios sistemos uþdaviniai:

• maþinti miðko gaisrø pavojø;

• gesinti gaisrus;

• didinti miðkø atsparumà gais- rams;

• stebëti ir prognozuoti gaisrø pli- timà.

6. PRIEŠGAISRINĖ IR SANITARINĖ MIŠKŲ APSAUGA

MIÐKO GAISRØ RÛÐYSGaisrai miðke kyla ir plinta nuo ug-

nies ðaltiniø, kai juose gausu sausø degiøjø elementø. Atsiþvelgiant á ug-nies plitimo pobûdá, skiriamos trys miðko gaisrø rûðys:

1. Þemutiniai. Jø metu dega miðko paklotë, puskrûmiai, krûmai, pomið-kis. Ugnis slenka 3-5 m/min. greièiu ir palyginti maþai paþeidþia medynà.

2. Virðutiniai. Jø metu dega medþiø kamienai bei lajos, ugnies slinkimo greitis iki 40 m/min. Ðiems gaisrams bûdinga didelë naikinanti jëga.

3. Poþeminiai. Jø metu dega gilu-miniai (0,3-1,5 m) durpiø sluoksniai. Gaisras plinta iki 7 m per parà greièiu ir já labai sunku gesinti.

Atsiþvelgiant á konkreèiø medynø poþymius bei galimà gaisro rûðá, vi-siems miðkams miðkotvarkos darbø metu nustatomos degumo klasës (6.1 lent.).

kasdien pagal krituliø kieká, dienø skaièiø be krituliø, oro temperatûrà ir apie tai skelbiama spaudoje bei per radijà.

PRIEÐGAISRINËS MIÐKØ APSAUGOS PRIEMONËS

Stengiantis iðvengti miðko gaisrø ar sumaþinti jø daromà þalà, taikomos perspëjamosios, prieðgaisrinës ir gais-rø gesinimo priemonës.

Profilaktinës-perspëjamosios prie-monës – tai prieðgaisrinë propagan-da, rekreacinis miðkø sutvarkymas, gaisrø stebëjimo organizavimas. Pro-pagandos priemonës: ruoðiami infor-maciniai leidiniai, stendai miðkuose, gyventojai supaþindinami su prieð-gaisrine apsauga. Be to, miðkuose árengiamos poilsiavietës, lauþavietës,

Didþiausias gaisrø pavojus esti sausuose spygliuoèiø (puðø) jaunuo-lynuose, maþiausias – ðlapiuose la-puoèiø miðkuose (III degumo klasë). Be gamtinio miðkø degumo, gaisrø plitimas glaudþiai susijæs su oro tem-peratûra, krituliø kiekiu, vëjo greièiu. Vadovaujantis minëtø klimatiniø ro-dikliø dydþiais, nustatomos 5 miðkø gaisringumo klasës :

I - nëra gaisrø pavojaus (gausu krituliø, þema oro temperatû- ra);

II - maþas gaisrø pavojus;

III - vidutinis gaisrø pavojus;

IV - didelis gaisrø pavojus;

V - labai didelis gaisrø pavojus.

Miðkø gaisringumo klasës pavasa-rio-vasaros laikotarpiu nustatomos

Degumo klasë Medynø charakteristika Galimo gaisro rûðis

I (didelio gamtinio degumo miðkai)

Spygliuoèiø jaunuolynai iki 40 metø, puðynai bei eglynai (Ða-b, Na-b, La-b augavietëse)

Galimi þemutiniai ir virðutiniai gaisrai visu jiems kilti palankiu laikotarpiu

II (vidutinio gamtinio degumo miðkai)

Spygliuoèiø jaunuolynai iki 40 m. (U, P augavietëse), puðynai ir eglynai (Ðc-d, Nc-d, Lc-d augavietëse), nusausintø augavieèiø medynai

Galimi þemutiniai gaisrai spygliuoèiø medynuose ir virðutiniai gaisrai nusausintø augavieèiø medynuose

III(maþo gamtinio degumo miðkai)

Lapuoèiø medynai (Ðc-d-f, Nc-d-f, La-d), visø rûðiø medynai (U, P augavietëse)

Galimi þemutiniai ir durpiniai poþeminiai gaisrai stichinës nelaimës ar uþsitæsusios sausros sàlygomis

6.1 lentelë. Miðkø skirstymas degumo klasëmis

68 69

trukdanèios galimiems gaisrams plisti á miðkà.

Gaisrø iðplitimas priklauso nuo jø pastebëjimo greièio. Lietuvos miðkuo-se 2005 m. buvo 121 gaisrø stebëjimo bokðtas. Juose budima jau esant II miðkø gaisringumo klasei. Tuo atve-ju, kai miðkø gaisringumas yra IV-V klasiø, bokðtuose budima visu ðviesiu paros metu.

Prieðgaisriniø priemoniø paskirtis – greitai (efektyviai) stabdyti atsiran-danèius gaisrø þidinius. Dël to per visà medynø augimo laikotarpá, atsiþvel-giant á jø degumo klasæ, árengiamos prieðgaisrinës juostos, valomos kirta-

vietës, árengiami vandens telkiniai, keliai.

Prieðgaisrinës juostos bûna trejopos:

• mineralizuotos juos-tos, kuriose bûna paðalin-tos degiosios medþiagos. Jos árengiamos 2-4 metrø ploèio ir atskiria miðkus nuo galimø ugnies þidiniø bei stabdo poþeminiø gais-rø plitimà. Jas gali atstoti miðko keliai;

• lapuoèiø medþiø juostos (10-50 m ploèio). Ðiø medþiø juostose paða-linamos iðvartos, surenka-mos ðakos;

• spygliuoèiø medþiø juostos (10-50 m ploèio), kuriose sumaþintas degiøjø medþiagø kiekis (iðkirstas spygliuoèiø trakas, nugenëtos ðakos).

Prieðgaisrinës juostos árengiamos prie geleþinkeliø, keliø, prie kvartali-niø linijø ar kvartalø viduje, prie kitø galimø gaisro kilimo vietø (prie sto-vyklavieèiø, sandëliø, ámoniø ir pan.).

Siekiant sumaþinti gaisrø kilimo pa-vojø, visi miðko naudotojai privalo ið-valyti kirtavietes leidime kirsti miðkà nurodytu bûdu ir laiku. Gaisrams kilti palankiu metu nuolatiniai miðko dar-buotojai privalo turëti bûtiniausias

gaisrø gesinimo priemones (kastuvus, kirvius, pjûklus).

Miðko gaisrams gesinti daþniausiai naudojamas vanduo. Gaisrø gesinimo efektyvumas priklauso nuo vandens ðaltiniø iðdëstymo tankumo, gero ke-liø tinklo, gaisro rûðies. Maþus þemu-tinio gaisro þidinius galima uþgesinti uþplakant ugná lapuoèiø ðluotelëmis, virðutiniai gaisrai gesinami ið ðonø, stabdant þemutinio gaisro plitimà. Miðko gaisrams gesinti naudojamos ir cheminës priemonës, nes putos la-biau slopina liepsnà nei vanduo. Va-saros sezono laikotarpiu sudaromi gaisrø gesinimo planai, urëdijose budi gesinti pasiruoðusios komandos.

Ðiltu ir sausringu laikotarpiu uþ-registruojama po 1000-4000 miðko gaisrø. 1992 m. uþfiksuotas Valkinin-kø gamtinis gaisro fenomenas, kai dideliame plote plintanèio virðutinio miðko gaisro metu iðgarintas gausus drëgmës kiekis padëjo susiformuoti lietaus debesiui, kurio lietus gaisrà ir uþgesino.

Tam, kad bûtø galima iðvengti gais-rø plitimo pavojaus, miðkuose bûtina laikytis prieðgaisrinës apsaugos tai-sykliø. Gaisrams kilti palankiu laiko-tarpiu draudþiama:

• kurti lauþus, deginti ðiukðles, nu-mesti deganèius daiktus miðke ir ar-èiau kaip 50 m iki jo ribos;

• deginti þolæ, ðiaudus miðko þemë-je ir þemës ûkio plotuose;

• vaþinëti miðko keliais transporto priemonëmis su vidaus degimo varik-liais bei pilti degalus miðke á maðinø bakus;

• stovyklauti, rengti masinius ren-ginius be miðko naudotojø raðtiðko sutikimo.

Miðke draudþiama palikti ðiukðles, statybines atliekas, árengti sàvarty-nus miðke ar arèiau kaip 100 m nuo jo ribos;

Miðko savininkai savo lëðomis ágy-vendina profilaktines prieðgaisrines priemones (árengia prieðgaisrines juostas ir lauþavietes, valo uþðlemð-tà miðkà). Savivaldybiø vykdomosios institucijos miðkø urëdijø, valstybiniø parkø ar miðko savininkø teikimu, kai yra didelis pavojus miðko gaisrams kilti, gali uþdrausti ar apriboti fiziniø asmenø lankymàsi visuose miðkuose.

6.2. SANITARINĖ MIŠKŲ APSAUGA

Miðko valdytojai, savininkai ir nau-dotojai turi laikytis teisës aktuose pa-tvirtintø miðko sanitarinës apsaugos reikalavimø.

70 71

PAGRINDINIØ MIÐKO KENKËJØ IR LIGØ KLASIFIKACIJA

Pagal paþeidimø pobûdá, miðko ken-këjai skirstomi á ðias grupes:

• vaisiø ir sëklø kenkëjai;

• ðaknø kenkëjai;

• spyglius bei lapus grauþiantys kenkëjai;

• liemenø kenkëjai.

Vaisiams ir sëkloms kenkia kai kurie drugiai ir vabalai. Jie paþeidþia spyg-liuoèiø kankorëþius, àþuolø giles, ávai-riø medþiø sëklas.

Ðaknø kenkëjai plinta daigynuose ir jaunuolynuose, ypaè tuose plotuose, kuriuose buvo auginamos þemës ûkio kultûros. Ðie kenkëjai priklauso vaba-lø (juodvabaliai), dvisparniø (ilgakojai uodai) bûriams. Ypaè daug þalos daigø ir medeliø ðaknims padaro grambuo-liai, kurkliai. Paþeidus ðaknis, augalai iðdþiûsta.

Spyglius ir lapus grauþiantys ken-këjai minta sveikø medþiø spygliais bei lapais, dël to sumaþëja medienos prieaugis, medþiai nusilpsta. Ið ðios kenkëjø grupës daþniausiai bûna pa-plitæ pjûkleliai, kirpikai, lapsukiai, þiemsprindþiai.

Liemenø kenkëjai didesnæ gyvavi-mo dalá praleidþia medþiuose (po þie-

ve, medienoje). Jie apsigyvena medþiø þievëje, medienoje, dël to sumaþëja prieaugis, medþiai nusilpsta ar ið-dþiûsta. Patys pavojingiausi spygliuo-èiø medþiø liemenø kenkëjai – vabalø bûrio atstovai – kinivarpos. Jø paþei-dimus galima atpaþinti ið apatinëje þievës pusëje iðgrauþtø takø, dël ku-riø þievë vëliau nukrinta, medþiai ima dþiûti. Didelæ þalà liemenø kenkëjai daro ir medienai. Lietuvos eglynuose nëra retas eglinis ûsuotis, kurio vaba-lø lervos daro takus medienoje, blo-gina jos kokybæ. Be minëtø liemenø kenkëjø, gana daþnai miðkuose ap-tinkami straubliukai, medgræþiai, þie-vëgrauþiai, ûsuoèiai.

Sumedëjusiø augalø ligos paþeidþia medþiø lapus bei spyglius, vaisius ir sëklas, ðakas, ðaknis bei kamienà. Nuo ligø labiau nukenèia jaunuolynai ir miðko daigynai. Ávairios ligos silpni-na augalø asimiliacijà, slopina augi-mà. Daþniausiai medþius puola ðios ligos: miltligës, rûdys, spygliakrièiai, kempiniai grybai, vëþys, maras.

MIÐKO APSAUGOS NUO LIGØ IR KENKËJØ METODAI

Apsisaugant nuo miðko ligø ir kenkë-jø taikomi miðko ûkiniai, cheminiai, me-chaniniai-fiziniai ir biologiniai metodai. Visø ðiø priemoniø pagrindinis tikslas – neleisti paþeidimø þidiniams iðplisti, t.y. taikyti jas kenkëjø veikimo pradþioje.

Miðko ûkiniø metodø taikymas sie-jamas su miðkø sanitarinës bûklës gerinimu, trukdanèiu atsirasti kenkë-jams ir ligoms, bei pastangomis laiku likviduoti paþeidimø þidinius.

Kad miðko kenkëjai neiðplistø, bûti-na laikytis miðkø sanitarinës apsau-gos taisykliø. Jose numatomos ðios privalomos miðko ûkinës-sanitarinës priemonës:

• kirtavieèiø valymas, atitinkantis leidime kirsti miðkà nurodytà laikà ir bûdà;

• kirtimo liekanø sutvarkymas ar paðalinimas ið kirtavieèiø;

• sausuoliø, vëjovartø, snieglauþø, dþiûstanèiø, kenkëjø bei ligø labai paþeistø medþiø paðalinimas ið medynø;

• reikiamu metu spygliuoèiø me- dienos iðveþimas ið miðko.

Cheminiai sanitarinës miðko apsau-gos metodai – tai paþeistø medþiø, jø vaisiø ar sëklø, iðkirstø bei laikomø miðke medþiø apdorojimas cheminiais preparatais. Tam naudojami kenkëjus bei ligas naikinantys beicai, insektici-dai ar fungicidai.

Ið mechaniniø-fiziniø kenkëjø ir ligø naikinimo metodø paþymëtinas vabz-dþiagaudþiø medþiø áruoðimas. Vabz-dþiagaudþiø medþiø kiekis priklauso nuo liemenø kenkëjø gausumo, jø

rûðies ir nustatomas atsiþvelgiant á miðko sanitarinës apsaugos taisykliø reikalavimus. Be to, vadovaujantis kenkëjø biologija bei paplitimu, kasa-mi grioveliai, duobutës, naudojamos ðviesos gaudyklës, t.y. renkami ir nai-kinami miðko kenkëjai.

Taikant biologines naikinimo prie-mones paþeistuose miðkuose daugi-nami ir aptveriami skruzdëlynai, pa-liekami drevëti medþiai (1-2 vnt./ha), keliami inkilai. Ðiø priemoniø tikslas – apsaugoti miðkus nuo galimø ken-këjø ir ligø iðplitimo, priviliojant kitø rûðiø gyvûnus (paukðèius, skruzdë-les), mintanèius kenkëjais.

Atpaþinti miðkuose plintanèius ken-këjus bei ligas ir patarti, kokias tai-kyti priemones, gali miðkø urëdijø, Miðko sanitarinës apsaugos tarnybos specialistai. Todël visada reikia jiems praneðti apie pastebëtus miðkuose gausius kiekius skraidanèiø vabzdþiø, nugrauþtø spygliø ar lapø, iðdþiûvu-sias medþiø grupes.

PAGRINDINIAI MIÐKØ SANITARINËS APSAUGOS REIKALAVIMAI

Sanitariniai reikalavimai miðko dauginamajai medþiagai. Medþiø sëk-los turi bûti renkamos tik nuo sveikø medþiø. Dauginamoji medþiaga prieð sandëliuojant, sëjant, sodinant turi bûti apsaugota nuo kenkëjø ir ligø su-

72 73

këlëjø. Nuo medelyno, kuriame augi-nami puðies sodmenys, pakraðèio 50 m atstumu turi bûti sunaikintos dre-buliø atþalos.

Sanitarinë apsauga kirtavietëse. Visose kirtavietëse kelmai turi bûti ne aukðtesni kaip 10 cm, jei skersmuo pjûvio vietoje yra iki 30 cm, storesniø medþiø kelmo aukðtis neturi virðyti 1/3 pjûvio skersmens. Visose kirtavie-tëse nuo balandþio 1 d. iki rugsëjo 1 d. negali bûti palikta þaliø spygliuoèiø kirtimo atliekø su þieve, kuriø skers-muo storiausioje dalyje didesnis kaip 8 cm ir ne ilgesniø kaip 1 m, iðskyrus panaudotas valksmoms bei skirtas medienos kuro ruoðai ar kitoms reik-mëms, jei jos sukrautos á krûvas.

Sanitarinës apsaugos reikalavimai atkuriant ir áveisiant miðkà. Áveisiant ar atkuriant miðkà spygliuoèiø medþiø rûðimis, ne maþiau kaip 1 % þeldavie-èiø ploto turi uþimti nektaringø me-dþiø ir krûmø rûðys. Iðkirtus ðakninës pinties paþeistus medþius puðynuose, miðkà reikia atkurti lapuoèiø medþiø rûðimis. Atkuriant eglynø kirtavietes, kur egliø kelmai su centriniu puviniu sudaro 30 % ir daugiau, tarp þeldiniø turi bûti ne daugiau kaip 50 % spyg-liuoèiø medþiø rûðiø.

Miðko þeldiniai, þëliniai ir jaunuoly-nai saugomi nuo laukiniø gyvûnø pa-þeidimø aptveriant tvoromis arba indi-vidualiai, naudojant repelentus ir kt.

Medþiø liemenø kenkëjø maþinimo priemonës. Siekiant sumaþinti medþiø liemenø pavojingø kenkëjø skaièiø, ið-kabinamos feromoninës gaudyklës, iðdëstomi vabzdþiagaudþiai medþiai ir vykdomi sanitariniai kirtimai.

Sanitarinë apsauga laikant medie-nà. Þalia spygliuoèiø mediena nuo balandþio 20 d. (puðies – nuo balan-dþio 1 d.) iki rugsëjo 1 d. per 10 die-nø nuo iðkirtimo privalo bûti iðveþta ne arèiau kaip 3 km nuo spygliuoèiø medyno, ji turi bûti apdorota insekti-cidais ar neþievëta. Á medienos perdir-bimo ámones bei sandëlius, esanèius arèiau kaip 3 km nuo medynø, su 20 % spygliuoèiø rûðiø nuo balandþio 1 d. iki spalio 1 d. draudþiama priimti ir laikyti medþiø liemenø kenkëjø uþ-pultà þievëtà medienà.

ypaè svarbûs buvo maistui naudojami laukiniø augalø iðtekliai. Laikui bë-gant laukinës augalijos naudojimas ir jo svarba nepranyksta. Taèiau ne visus augalus ir ne visur galima rink-ti. Ðiuo metu apribotø ar draudþiamø rinkti laukiniø augalø ir grybø sàraðà ir laukinës augalijos iðtekliø naudoji-mo tvarkà tvirtina Aplinkos ministe-rija. Nustatyta, kad valstybinëje þe-mëje kirsti kadagius, lupti þievæ, rauti ðaknis, pjauti ðakeles, kasti savaimi-

Nemedieniniai miðko iðtekliai – tai visi miðko iðtekliai, esantys miðke, ið-skyrus medienà. Ðiuos iðteklius suda-ro sakai, kelmai ir dervuoliai, medþiø þievë, karnos ir toðis, medþiø sula, kalëdiniai medeliai, kitos dekoratyvi-nës miðko medþiagos, medþiø ðakelës ir vytelës, grybai, rieðutai, vaisiai ir uogos, vaistaþolës ir vaistinë þaliava, miðko paklotë ir lapai, miðko augalija.

Augalijos naudojimo apribojimai. Nuo pat prieðistoriniø laikø þmogui

7. NEMEDIENINIAI MIŠKO IŠTEKLIAI

74 75

nukus, ðienauti, iðdëstyti avilius ir bi-tides galima tik turint miðko valdyto-jo iðduotà leidimà. Privaèioje þemëje laukinës augalijos iðteklius naudoja þemës savininkas arba suteikia teisæ kitiems naudotojams.

Svarbu þinoti ir tai, kad:

• renkant uogas draudþiama rauti, lauþyti ar kitaip niokoti augalus, nau-doti specialias ðukas ar kitas mecha-nines priemones;

• renkant daugiameèiø þoliniø augalø þolæ, lapus, þiedynus draudþiama juos rauti su ðaknimis (vienmeèiø augalø – iðrauti galima);

• lupti þievæ, toðá ir karnas nuo au-ganèiø augalø draudþiama;

• medþiø ir krûmø ðakeles leidþiama pjauti ne aukðèiau kaip iki 1/3 mede-lio nuo lajos apaèios ar krûmo aukð-èio. Nuo medeliø ðakeles leidþiama pjauti, jeigu jie ne þemesni kaip 2 m;

• miðko paklotæ leidþiama imti tar-puose tarp kelio ir prieðgaisrinës mi-neralizuotos juostos; ne toliau kaip 5 m nuo kelio, kvartalinës linijos; plyno kirtimo birþëse; 100 m zonoje apie sta-tinius (privaèiø miðkø savininkai miðko paklotæ savo reikmëms nuosavame miðke gali imti ir kitose vietose);

• sulà leisti galima ið tø medþiø, kurie bus kertami ne vëliau kaip po 5 metø ir ne plonesniø kaip 20 cm skersmens. Toje vietoje, kur bus græþiama sky-lë, leidþiama, nepaþeidþiant luobo, nudroþti þiauberá. Skylës sulai leisti

Eil. Nr.

Apribojimo ar draudimo forma Augalø ir grybø rûðys

1. Apribotas rinkimas ir prekyba Skëtinë marenikë; kvapioji stumbraþolë; pietinë stumbraþolë; graþioji ir skëtinë ðirdaþolës

2.Draudþiamas rovimas, skynimas ir prekyba pataisais, iðskyrus jø sporines varputes

Dviðakë padraika; trivarpë padraika; pataisas varinèius; vaistinis pataisas

3. Draudþiamas skynimas ir prekyba þiedais

Visø rûðiø vandens lelijos; visø rûðiø ðilagëlës; paprastoji pakalnutë (þiedai ir lapai, iðskyrus jø rinkimà vaistinei þaliavai)

4. Draudþiamas rinkimas, kasimas ir naikinimas

Paprastasis burbulis, miðkinë lelija; lieknoji plukë; pavasarinë raktaþolë; didþiaþiedë rusmenë

5. Draudþiamas rinkimas ir prekyba

Baravykai, kuriø kepurëlës skersmuo < 1,5 cm; voveraitës, kuriø kepurëlës skersmuo < 1,0 cm

7.1 lentelë. Apribotø ar draudþiamø rinkti augalø ir grybø sàraðas græþiamos ne aukðèiau kaip 1 m nuo þemës pavirðiaus. Skyliø skersmuo neturi virðyti 2 cm, o jø gylis medie-noje – 3 cm. Tarpai tarp iðgræþtø sky-liø turi bûti ne maþesni kaip 10 cm. Baigus leisti sulà, skylës turi bûti uþ-kemðamos. Privatiems savininkams, leidþiantiems sulà asmeniniam nau-dojimui, apribojimø nëra;

• grybaujant grybas iðraunamas ar nupjaunamas prie þemës. Draudþia-ma niokoti nerenkamus grybus ir ar-dyti miðko paklotæ;

• naminiø gyvuliø ganiava valstybi-niuose miðkuose draudþiama (leidþia-ma ne miðkui auginti skirtose vietose). Privaèiuose miðkuose ganiava leidþia-ma, iðskyrus plyno kirtimo kirtavietes bei jaunuolynus (iki 20 m.);

• savaiminukus galima iðkasti, eglu-tes bei kadagius kirsti tik tose vietose, kurias nurodo miðko savininkai ar val-dytojai;

• ðienauti leidþiama miðko aikðtëse, pelkëse, kitoje ne miðko auginimui skirtoje þemëje.

Prie nemedieniniø iðtekliø naudoji-mo priskiriamas ir kalëdiniø medeliø auginimas.

Kalëdiniai medeliai daþniausiai ruo-ðiami ið paprastøjø egliø, auganèiø per tankiame pomiðkyje ar specialiose plantacijose. Kalëdinëms ir kitokios

paskirties puokðtëms bei vainikams naudojamos spygliuoèiø ðakos.

Plantacijose auginamos kalëdi-nës eglutës uþauga per 9 - 11 metø. Medeliø kokybë labai priklauso nuo dirvos ádirbimo prieð ásteigiant plan-tacijà ir plantacijos prieþiûros. Blogai priþiûrimos plantacijos greitai apauga þoline augalija ir minkðtøjø lapuoèiø sàþalynu. Tai maþina egluèiø iðeigà ir blogina jø kokybæ.

Norint efektyviau panaudoti plan-tacijos plotà, galima joje drauge su kalëdinëmis eglutëmis auginti ir sod-menis miðko þeldinimui. Tuo atveju plantacija pamaþu retinama, kol joje lieka tik kalëdiniai medeliai. Kaip vie-nà ið galimø plantacijos auginimo variantø galima naudoti trijø periodø plantacijos schemà:

Pirmasis periodas. Jo trukmë - 2 metai. Sodinami dvejø metø eglës sëjinukai 5 eiliø juostomis. Atstumai tarp sodinukø eilëse ir tarp eiliø po 20 cm, o atstumas tarp juostø - 80 cm. Taip pasodinama 200 tûkst. sodinukø 1 hektare. Periodo pabaigoje sodinu-kai uþauga iki 20 cm aukðèio ir 4 mm skersmens (ðaknies kaklelyje). Pavasa-rá iðkasami visi antros ir ketvirtos eilës sodinukai, o likusiose eilëse iðkasamas kas antras sodinukas. Ið viso iðkasama 150 tûkst. sodinukø ið 1 hektaro plo-to. Jie panaudojami miðkui þeldinti.

76 77

Antrasis periodas. Jo trukmë 3 me-tai. Periodo pabaigoje eglutës pasiekia 1 m aukðtá, jos gali bûti realizuojamos kaip kalëdiniai medeliai ar pikirantai (stambûs sodmenys) miðkui þeldinti. Dalá medeliø pravartu palikti ilges-niam augimui, kad iðaugintø didesni. Todël iðkasama (ar iðkertama) visi vi-duriniosios eilës medeliai, o likusiose eilëse – kas antra eglutë. Taip gauna-ma 35 tûkst./ha stambiø miðko sod-menø ar nedideliø kalëdiniø medeliø.

Treèiasis periodas trunka dar 2 me-tus. Jo pabaigoje eglutës (jø bûna 15 tûkst./ha) uþauga iki 1,5 – 2,0 m ir rea-lizuojamos kaip kalëdiniai medeliai.

Atsiþvelgiant á medeliø augimo grei-tá, paklausà ar kitus veiksnius galima planuoti ir kitokias plantacijos veisi-mo ir auginimo schemas.

VAISTINIAI MIÐKO AUGALAI

Vaistiniai augalai plaèiai vartojami medicinoje. Beveik kas treèiam vaistiniam prepa-ratui pagaminti naudojamos augalinës kilmës medþiagos. Daugelis vaistiniø augalø auga miðkuose. Vaistø gamy-bai naudojamos ávairios au-galø dalys: pumpurai, lapai, þiedai, þievë ir kt.

• Pumpurai skinami anksti pavasará, kai jie pradeda brinkti, bet dar neiðsi-skleidæ. Tuo metu pumpurai turi dau-giausia veikliøjø medþiagø.

• Lapai skinami, kai jie esti pilnai iðsi-vystæ ir uþaugæ iki normalaus dydþio. Negalima rinkti pageltusiø, apdþiûvu-siø, pakenktø lapø. Renkant á maiðus, dëþutes ar kitas talpyklas negalima lapø suspausti, nes jie greitai pradeda kaisti, o dël to suyra veikliosios me-dþiagos.

• Þolë – tai stiebai su lapais ir þiedais. Nedideliø augalø stiebeliai pjaunami þemai, o stambesniø - skinama virðû-ninë lapuota stiebo dalis. Þolë renka-ma augalo butonizacijos ar þydëjimo metu.

• Þiedai skinami augalo þydëjimo pra-dþioje, taèiau jie turi bûti jau visiðkai iðsiskleidæ. Þiedus reikia rinkti giedrià

dienà. Þiedai – tai labai gleþna auga-lo dalis, kuri suspausta kaista, keièia spalvà. Jie renkami á pintines ar kar-tonines dëþes. Þiedø negalima dëti á plastikinius maiðelius.

• Vaisiai paprastai renkami, kai jie visiðkai prinoksta. Taèiau augalai su smulkiais byranèiais vaisiais gali bûti renkami dar neprinokæ. Tada surinkti

augalai riðami á nedidelius ryðulius ir dar kurá laikà laikomi sausoje vëdi-namoje patalpoje, iki jie visiðkai pri-noksta, tuomet iðkuliami ir iðvalomi. Sultingi vaisiai renkami á negilias pin-tinëles ar dëþutes.

• Þievë daugiausia veikliøjø medþia-gø turi rudená ir pavasará. Taèiau pa-togiau jà rinkti pavasará (lapams dar neiðsiskleidus), kai lengvai atsilupa nuo medienos. Þievë lupama nuo 3 - 4

metø amþiaus stiebø ar ðakø. Skersi-niai pjûviai daromi 20 - 30 cm atstu-mu vienas nuo kito, o po to - iðilginiai pjûviai. Nuo medienos þievë atlupama mediniu ar plastmasiniu peiliu.

• Ðaknys kasamos pavasará ar rudená. Daþniau rudená, nes tada bûna leng-viau jas surasti.

• Ðakniastiebiai – tai stiebo kilmës poþeminiai augalo organai, sudaryti ið bambliø ir tarpu-bambliø. Vaistinei þaliavai tinka ne senesniø kaip 3 - 5 metø augalø ðakniastiebiai.

VAISTINËS ÞALIAVOS RINKIMO TAISYKLËS

Renkant vaistinguosius augalus natûraliose auga-vietëse, reikia laikytis tam tikrø taisykliø, kad nepada-

rytume þalos gamtai. Vaisti-nius augalus galima rinkti tankiuose jø sàþalynuose, taèiau negalima vie-noje vietoje nurinkti visø augalø. Ren-kant antþemines þoliniø augalø dalis, privaloma palikti ne maþiau kaip 30 %, o kasant poþemines augalø dalis (ðaknis, ðakniastiebius) - 70 % nepa-þeistø augalø. Be to, iðkasus stambias ðaknis ar ðakniastiebius, smulkiàsias ðaknis reikia palikti dirvoje. Jeigu ka-samø augalø sëklos dar neiðbirusios,

78 79

jos surenkamos ir pasëjamos á iðkas-tas vietas. Skinti pumpurus galima tik nuo augalo ðoniniø ðakø ir ne aukð-èiau kaip iki 1/3 augalo aukðèio. Ski-nant lapus nuo sumedëjusiø augalø, reikia stengtis, kad nenukentëtø jø gyvybingumas. Leidþiama surinkti ne daugiau kaip 40 % lapø nuo vie-no medþio. Pjauti augalus ar jø dalis reikia aðtriu peiliu (taip maþiau nu-kenèia likusios augti augalø dalys).

8. MIŠKO INFRASTRUKTŪRA

Negalima vaistingøjø augalø rinkti uþterðtuose plotuose (prie pramonës ámoniø, pakelëse, herbicidais ar kitais chemikalais nupurkðtuose plotuose, prie fermø ir kitur). Tausojant gamtà, kai kuriuos vaistinguosius augalus (kmynus, pakalnutes, valerijonus ir kt.) galima uþsiauginti plantacijose. 3 priedo 1 lentelëje pateiktas miðko vaistiniø augalø sàraðas.

8.1. MIŠKO SAUSINIMAS

Miðkai pelkëja dël blogai supro-jektuotø ir atliktø plynø miðko kirti-mø, ðalia esanèiø þemës ûkio plotø sausinimo uþtvankø, statybø, blogai apþeldintø kirtavieèiø ir kt. Plynai ið-kertant birþæ, paðalinami visi medþiai, anksèiau iðgarindavæ didelá kieká drëg-mës. Per keletà ateinanèiø metø dirva,

ypaè derlinga, suplûkta, gali uþpelkë-ti. Nusausinus ðlapius miðko dirvoþe-mius, pagerëja jø aeracija, pasikeièia drëgmës reþimas, augalai geriau pasi-savina maisto medþiagas, miðkas gali pradëti akivaizdþiai geriau augti.

Pirmieji miðko sausinimo darbai mi-nimi 19 amþiaus pabaigoje, kai buvo nusausinti uþpelkëjæ Jurbarko – Vieð-vilës miðkø plotai. Grioviai buvo kasa-mi pagal kvartalines linijas, o iðkastos þemës panaudotos keliams árengti. Aktyviausiai miðko sausinimo darbai

buvo vykdomi tarybiniais metais, kai kasmet buvo nusausinama po 6-11 tûkst. ha ðlapiø miðkø, iðkasama po 200-300 km grioviø. Per pirmàjá de-ðimtmetá po Nepriklausomybës atkû-rimo buvo nusausinama po 400-2000 ha miðkø, o daugiausia dëmesio buvo skiriama nusausinamojo tinklo prie-þiûrai.

Labai nederlingø aukðtapelkiø nu-sausinimas medynø produktyvumui átakos neturi, taèiau atskirose auga-vietëse nusausintuose medynuose papildomas metinis tûrio prieaugis sudaro 3,2 – 3,6 m3/ha. Manoma, kad miðko sausinimui iðleistos lëðos atsiperka po keliolikos metø. Efek-tyviausias yra þemutinio ir tarpinio

tipo pelkiniø ir uþpelkëjusiø dirvo-þemiø nusausinimas (Pc, Pd, Uc, Ud augavietëse), nors kartais tikslinga sausinti ir esanèius laikinai pertekli-nio drëkinimo plotus, ypaè eglynuose. Miðko savininkui naudinga þinoti, kad efektyvus yra ir maþas griovys, kad nusausinti galima ir vienà ar keletà sklypø. Pavasará reikia paþymëti pa-virðiaus vandenø tëkmæ ir pagal tai iðkasti nedidelius griovelius. Uþdaros ádubos nusausinti neámanoma, todël labai svarbu yra vandens nuleidimas. Sprendþiant miðkø nusausinimo klau-simus, reikëtø tartis su kaimynais, kooperuotis.

Taèiau svarbu þinoti ir tai, kad ðla-piø miðkø bei natûraliø ir pusiau na-

80 81

tûraliø miðko pievø sausinimas bei ki-toks gerinimas ypaè neigiamai veikia daugumà nykstanèiø rûðiø. Bûtent periodiðkai uþliejami arba nuolat uþ-mirkæ brandûs miðkai yra viena re-èiausiø Lietuvos miðkø buveiniø, iðsi-skirianèiø rûðiø ávairove. Dël drëgmës pertekliaus juose vykdoma maþesnio intensyvumo ûkinë veikla, todël ið-lieka menkai naudojamø miðko plotø, kuriuose veisiasi reti plëðrieji paukð-èiai ir juodieji gandrai, juose yra dides-në tikimybë rasti biologinës ávairovës apsaugai, ypaè svarbiø kertiniø miðko buveiniø.

8.2. MIŠKO KELIŲ TIESIMAS IR PRIEŽIŪRA

Keliai, priklausomai nuo transporto priemoniø eismo pralaidumo, sociali-nës ir ekonominës jø reikðmës, skirs-tomi á valstybinës reikðmës ir vietinës reikðmës kelius. Miðkø keliai priskiria-mi vietinës reikðmës vidaus keliams, kurie apibûdinami kaip juridiniø ar fiziniø asmenø reikmëms naudojami

keliai, nuosavybës teise priklausantys valstybei, savivaldybei, juridiniams ar fiziniams asmenims.

Miðko keliai bûtini sanitarinei bei prieðgaisrinei miðkø apsaugai uþtik-rinti, paruoðtai medienai iðgabenti. Ðie keliai svarbûs atokiausiø kaimø bei vienkiemiø gyventojams, privaèiø miðkø savininkams, miðko lankyto-jams. Miðkø urëdijos priþiûri daugiau kaip 23 tûkst. km vietinës reikðmës vidaus keliø. Tik ketvirtadalis ðiø keliø yra su þvyro danga, kiti – natûralûs. Pavasará ir rudená jie daþnai tampa nepravaþiuojami, todël juos bûtina tinkamai priþiûrëti ir renovuoti. Nors Miðkø ástatymas numato, kad miðko kelius turi priþiûrëti tie valdytojai ir savininkai, kuriø valdomis eina kelias, miðko savininkai keliams skiria labai maþai dëmesio. Neretai dël to kyla ne-susipratimø, uþtveriami miðko keliai, siekiama apriboti jø eksploatavimà pavasario-rudens laikotarpiu. Priva-taus miðko savininkas turi teisæ pri-vaþiuoti miðko keliu prie savo miðko valdos, taèiau svarbu þinoti ir tai, kad kelio savininkas (miðkuose daþniau-siai tai – miðkø urëdijos) gali laikinai apriboti, nutraukti eismà ir uþdaryti kelià dël eismo ávykiø, stichiniø nelai-miø, per polaidá, esant itin karðtiems orams (25oC ir daugiau), jeigu dël to gali bûti sugadintas kelias, taip pat kelio prieþiûros darbø metu.

Keliai projektuojami remiantis pa-tvirtintais teritorijø planavimo doku-mentais. Todël miðko savininkas, no-rëdamas nutiesti savo miðko valdoje kelià, pirmiausia turi turëti patvirtin-tà valdos miðkotvarkos projektà, ku-riame bûtø numatytas kelio tiesimas, ir kelio projektà, suderintà su reikia-momis institucijomis.

82 83

1 PR

IED

AS.

PERS

PEK

TYVA

US

TOLY

GIA

I IŠS

IDĖS

ČIU

SIO

PO

MIŠ

KIO

KIE

KIS,

PA

KA

NK

AM

AS

ATKU

RTI I

V G

R. M

IŠK

AM

S

Auga

viet

ë (D

tg-m

iðko

tipø

serij

a)

Puði

sEg

lëÀþ

uola

sU

osis

Juod

alks

nis

Berþ

asLi

epa

Klev

asD

rebu

lë,

guob

inia

i

iki

0,5

mvi

rð0,

5 m

iki

0,5

mvi

rð0,

5 m

iki

0,5

m

virð

0,5 m

iki

1 m

virð

1 m

iki

0,5

mvi

rð0,

5 m

iki

0,5

mvi

rð0,

5 m

iki

0,5

mvi

rð0,

5 m

iki

1 m

virð

1 m

iki

1 m

virð

1 m

Nae

, Na-

kerp

ðilis

86

Na,

Nb-

bruk

niað

ilis

65

Nb-

þalia

ðilis

64

54

Lb-m

ëlyn

ðilis

64

44

75

Nc-

ðila

giris

64

43

43

64

43

64

Lc-m

ëlyn

giris

64

43

43

64

43

64

64

Nd-

saus

giris

43

43

64

64

43

64

Ld-þ

alia

giris

43

43

64

64

64

43

64

64

Nf,

Lf-b

altm

iðki

s4

34

36

46

46

44

36

46

4

Lf, U

f-ðl

apgi

ris4

34

36

46

46

46

4

Ua,

Ub-

bala

ðilis

64

43

64

Uc-

para

istis

64

43

64

64

Ud-

palie

knis

43

64

64

64

Uf-

juod

giris

43

64

64

64

Pa-t

yrað

ilis

10,

5

Pb-r

aist

ðilis

32

32

Pc-r

aist

as6

46

4

Pd-l

iekn

as6

46

4

Past

aba.

Lei

stin

a 10

% p

omið

kio

(sav

aim

inuk

ø) k

ieki

o pa

klai

da n

uo n

urod

yto

lent

elëj

e.

2 PRIEDAS. APVALIOSIOS MEDIENOS MATAVIMAS IR TŪRIO NUSTATYMAS

Apvalioji mediena – tai nukirstas bei nugenëtas medis be virðûnës, ku-ris gali bûti skersai supjaustytas arba nesupjaustytas (ràstai, kelmai, kar-tys, malkos, þabai, ðakos, kirtimo at-liekos).

Apvalioji mediena matuojama me-dienos priëmimo, pardavimo ir kon-trolinio matavimo vietose. Matavimai atliekami vienetiniu (kai matuojama kiekvieno sortimento (ràsto) ilgis ir skersmuo) bei grupiniu (kai matuoja-ma medienos rietuvë, ryðulys, pake-tas) metodais.

Vienetiniu metodu daþniausiai nu-statomas ràstø (stambiø ir vidutiniø pjautiniø ràstø, fanermedþiø, pabëgiø ràstø, stulpø ràstø), taip pat bevir-ðûniø stiebø tûris. Ðiuo metodu gali bûti matuojami ir smulkûs pjautiniai ràstai ir trumpuoliai (iki 3 metrø ilgio sortimentai).

Grupiniu metodu nustatomas po-piermedþiø, plokðèiø medienos, tar-medþiø ir malkø tûris. Smulkûs pjau-tiniai ràstai ir trumpuoliai gali bûti matuojami ir ðiuo metodu.

Atskirø sortimentø skersmuo ma-tuojamas paprastomis ar elektroni-nëmis þerglëmis, matuokle ar lazda 1 cm tikslumu. Rietuviø ir atskirø sorti-mentø ilgis matuojamas plienine ru-lete, matavimo juosta, matuokle 1 cm tikslumu ir iðreiðkiamas metrais.

Ràstø tûriui nustatyti vienetiniu me-todu matuojamas jo ilgis ir skersmuo plongalyje arba viduryje be þievës. Ilgis iðreiðkiamas metrais, apvalinant iki 2 þenklø po kablelio. Skersmuo ap-valinamas atmetant centimetro dalis. Ràstai iki 20 cm skersmens matuoja-mi matavimo priemonæ pridedant vie-nà kartà. Storesniø ir ovalaus skers-mens ràstø matuojamas maþiausias ir didþiausias skersmuo bei apskai-èiuojamas jø vidurkis. Tûriui nusta-tyti naudojamos ràstø tûrio lentelës (2 priedo 1 lentelë). Nukirstø medþiø bevirðûniø stiebø tûris nustatomas iðmatavus skersmená su þieve 1,2 m atstumu nuo storgalio ir ávertinant jø aukðtumo klasæ. Aukðtumo klasei nu-statyti matuojami ne maþiau kaip 10 vidutinio skersmens kiekvienos me-dþiø rûðies aukðèiø bei naudojamos aukðtumo klasiø lentelës. Tûris áver-tinamas naudojant bevirðûniø stiebø tûrio lenteles.

84 85

Grupiniu metodu tûris daþniausiai ávertinamas rietuvëse. Rietuvës tûris nustatomas þinant jos aukðtá (m), ilgá (m), plotá (m) bei glaudumo koefi-cientà. Pastarasis koeficientas padeda perskaièiuoti rietuvës tûrá ið erdmet-riø (erdm) á kietmetrius (m3) (1.9 pav. I skyriuje).

Rietuvës aukðtis nustatomas pa-dalijus rietuvæ á 1-3 m ilgio sekcijas, iðmatavus aukðtá sekcijø viduryje bei suradus aritmetiná vidurká (2 priedo 1 pav.). Rietuvës ilgis matuojamas kaip atstumas tarp rietuvës galø. Vardinis sortimentø ilgis atitinka rietuvës plotá, kai rietuvëje sukrauti vienodo ilgio sor-timentai. Jei sortimentø ilgis nevieno-das, rietuvës plotis nustatomas iðma-tavus tolygiai atrinktø ne maþiau kaip 25 sortimentø ilgius bei suradus jø aritmetiná vidurká (0,01 m tikslumu).

2 priedo 1 pav. Rietuvës aukðèio matavimas

2 priedo 1 lentelë. Kambliniø ir viduriniø ràstø tûris, m³

Ràsto be þievës

skersmuo plongalyje,

cm

Ràsto ilgis, m

2,4 3,0 3,6 4,0 4,8 5,0 5,4 6,0 6,5 7,0 7,5 8,0

14 0,044 0,057 0,069 0,078 0,097 0,102 0,112 0,128 0,142 0,157 0,172 0,188

15 0,051 0,065 0,079 0,089 0,110 0,116 0,127 0,145 0,161 0,177 0,194 0,210

16 0,058 0,074 0,090 0,101 0,125 0,131 0,144 0,164 0,181 0,199 0,220 0,240

17 0,065 0,083 0,101 0,114 0,140 0,147 0,161 0,183 0,200 0,220 0,240 0,270

18 0,073 0,093 0,113 0,127 0,156 0,164 0,179 0,200 0,220 0,250 0,270 0,290

19 0,081 0,103 0,126 0,141 0,173 0,182 0,199 0,230 0,250 0,270 0,300 0,320

20 0,090 0,114 0,139 0,156 0,191 0,200 0,220 0,250 0,270 0,300 0,330 0,360

21 0,099 0,126 0,153 0,172 0,210 0,220 0,240 0,270 0,300 0,330 0,360 0,390

22 0,108 0,138 0,168 0,188 0,230 0,240 0,260 0,300 0,330 0,360 0,390 0,420

23 0,118 0,150 0,183 0,210 0,250 0,260 0,290 0,320 0,350 0,390 0,420 0,460

24 0,129 0,163 0,199 0,220 0,270 0,280 0,310 0,350 0,380 0,420 0,460 0,500

25 0,140 0,177 0,220 0,240 0,290 0,310 0,340 0,380 0,410 0,450 0,490 0,530

26 0,151 0,191 0,230 0,260 0,320 0,330 0,360 0,410 0,450 0,490 0,530 0,570

27 0,163 0,210 0,250 0,280 0,340 0,360 0,390 0,440 0,480 0,520 0,570 0,620

28 0,175 0,220 0,270 0,300 0,370 0,380 0,420 0,470 0,510 0,560 0,610 0,660

29 0,187 0,240 0,290 0,320 0,390 0,410 0,450 0,500 0,550 0,600 0,650 0,700

30 0,200 0,250 0,310 0,350 0,420 0,440 0,480 0,540 0,590 0,640 0,690 0,750

31 0,210 0,270 0,330 0,370 0,450 0,470 0,510 0,570 0,620 0,680 0,740 0,800

32 0,230 0,290 0,350 0,390 0,480 0,500 0,540 0,610 0,660 0,720 0,780 0,850

33 0,240 0,310 0,370 0,420 0,500 0,530 0,570 0,640 0,700 0,770 0,830 0,900

34 0,260 0,330 0,390 0,440 0,540 0,560 0,610 0,680 0,740 0,810 0,880 0,950

35 0,270 0,350 0,420 0,470 0,570 0,590 0,640 0,720 0,790 0,860 0,930 1,000

36 0,290 0,360 0,440 0,490 0,600 0,620 0,680 0,760 0,830 0,900 0,980 1,060

37 0,300 0,390 0,470 0,520 0,630 0,660 0,720 0,800 0,880 0,950 1,030 1,110

38 0,320 0,410 0,490 0,550 0,670 0,690 0,750 0,840 0,920 1,000 1,090 1,170

39 0,340 0,430 0,520 0,580 0,700 0,730 0,790 0,890 0,970 1,050 1,140 1,230

40 0,360 0,450 0,540 0,610 0,740 0,770 0,830 0,930 1,020 1,110 1,200 1,290

41 0,370 0,470 0,570 0,640 0,770 0,810 0,870 0,980 1,070 1,160 1,250 1,350

42 0,390 0,500 0,600 0,670 0,810 0,840 0,920 1,020 1,120 1,210 1,310 1,420

43 0,410 0,520 0,630 0,700 0,850 0,880 0,960 1,070 1,170 1,270 1,370 1,480

44 0,430 0,540 0,660 0,730 0,890 0,930 1,000 1,120 1,220 1,330 1,440 1,550

45 0,450 0,570 0,690 0,770 0,930 0,970 1,050 1,170 1,280 1,390 1,500 1,620

46 0,470 0,590 0,720 0,800 0,970 1,010 1,090 1,220 1,330 1,450 1,560 1,690

47 0,490 0,620 0,750 0,840 1,010 1,050 1,140 1,270 1,390 1,510 1,630 1,760

48 0,510 0,650 0,780 0,870 1,050 1,100 1,190 1,330 1,450 1,570 1,700 1,830

49 0,530 0,670 0,810 0,910 1,100 1,140 1,240 1,380 1,510 1,630 1,770 1,910

50 0,550 0,700 0,850 0,940 1,140 1,190 1,290 1,440 1,570 1,700 1,840 1,980

51 0,580 0,730 0,880 0,980 1,190 1,240 1,340 1,490 1,630 1,770 1,910 2,060

52 0,600 0,760 0,920 1,020 1,230 1,280 1,390 1,550 1,690 1,830 1,980 2,140

53 0,620 0,790 0,950 1,060 1,280 1,330 1,440 1,610 1,750 1,900 2,060 2,220

54 0,650 0,820 0,990 1,100 1,330 1,380 1,500 1,670 1,820 1,970 2,130 2,300

55 0,670 0,850 1,020 1,140 1,380 1,430 1,550 1,730 1,890 2,040 2,210 2,380

86 87

Rietuviø glaudumo koeficientui nu-statyti vizualiai ávertinama medþiø bei sortimentø rûðis, vidutinis skers-muo ir ilgis, sukrovimo kokybë, sor-timentø nugenëjimo kokybë, jø krei-vumas, nulaibëjimas, þievës storis bei atliekø ir sniego (ledo) kiekis. Plokðèiø medienai, kartims, malkoms, tarme-

dþiams bei smulkiems pjautiniesiems ràstams gali bûti naudojamos atitin-kamos glaudumo koeficientø lentelës (2 priedo 3 ir 4 lentelës), o popierme-dþiams gali bûti nustatomi pastovûs glaudumo koeficientai. Popiermedþiø tûriui nustatyti matuojami ràstø skersmenys be þievës plongalyje (10

Malkø ràsteliø ilgis m

Glaudumo koeficientai

Spygliuoèiai Lapuoèiai

ApvalûsSkal-dyti

Apvalûs ir

skaldyti kartu

ApvalûsSkal-dyti

Apvalûs ir

skaldyti kartu

d<14 cm

d>14 cm

d<14 cm

d>14 cm

0,33 0,78 0,80 0,75 0,75 0,76 0,79 0,74 0,74

0,50 0,75 0,77 0,73 0,73 0,72 0,76 0,71 0,71

1,00 0,71 0,75 0,70 0,70 0,67 0,73 0,68 0,68

2,00 0,66 0,70 0,66 0,67 0,62 0,67 0,63 0,63

2,50 0,65 0,68 0,64 0,66 0,60 0,64 0,62 0,65

3,00 0,64 0,66 0,63 0,65 0,59 0,63 0,60 0,63

2 priedo 3 lentelë. Malkø ir plokðèiø medienos su þieve rietuviø glaudumo koeficientai

Medþiø rûðis

Ilgis, m

iki 3 nuo 3,1 iki 4 nuo 4,1 iki5 nuo 5,1 iki 6

Vidutinis skersmuo plongalyje be þievës, cm

3-4 5-6 3-4 5-6 3-4 5-6 3-4 5-6

Puðis 0,44 0,48 0,42 0,46 0,40 0,48 0,38 0,42

Eglë 0,48 0,52 0,46 0,50 0,44 0,48 0,42 0,46

Lapuoèiai 0,42 0,46 0,39 0,43 0,36 0,40 0,33 0,37

2 priedo 4 lentelë. Karèiø su þieve erdvinio tûrio perskaièiavimo á medienos tûrá (be þievës) glaudumo koeficientai

cm atstumu nuo skersgalio) ir storga-lyje. (10 cm atstumu nuo skersgalio, jei ràstai be kamblio, ir 45 cm atstu-mu, jei ràstai su kambliu). Karèiø tûris

nustatomas matuojant skersmená be þievës plongalyje (arba su þieve 1 m atstumu nuo storgalio) bei karèiø ilgá ir naudojant karèiø tûrio lenteles.

3 PRIEDAS. VAISTINĖS ŽALIAVOS SURINKIMO LAIKAS

3 priedo 1 lentelë. Lietuvos miðkø augalai, tinkantys vaistinës þaliavos paruoðoms.

Vaistinis augalas

Vaistinë þaliava

pum-purai lapai þolë þiedai vaisiai þievë ðaknys ðaknia-

stiebiai

Medþiai

Alksnis + 5-6 + 10-12 + 3

Paprastasis àþuolas + 10-11 + 4-5 Karpotasis ir plaukuotasis berþas + 2-3 + 5

Maþalapë liepa + 7

Miðkinë obelis + 6-7 + 10

Paprastoji puðis + 2-3

Krûmai

Paprastasis amalas + 11-4

Juodavaisë aronija + 8-9

Blindë + 4

Paprastasis erðkëtis + 8-9

Vienapiestë gudobelë + 5 + 8-9

Paprastoji ieva + 8

Paprastasis kadagys + 10

Paprastasis putinas + 8-9 + 4

Paprastasis raugerðkis + 7 + 8-9 + 4-5 + 9

Juodasis serbentas + 6-7 + 7-8

Dygliuotasis ðaltalankis + 8-9

Paprastasis ðaltekðnis + 4-5

Juoduogis ðeivamedis + 5-6 + 8-9

Paprastasis ðermukðnis + 8-9

Þenklu „+“ nurodyta, kurios augalo dalys naudojamos vaistinës þaliavos par-uoðoms. Skaièiais, kurie reiðkia mënesius, nurodyta þaliavos rinkimo laikas.

88

Vaistinis augalas

Vaistinë þaliava

pum-purai lapai þolë þiedai vaisiai þievë ðaknys ðaknia-

stiebiai

Puskrûmiai

Meðkauogë + 4-5, 8-10

Paprastoji avietë + 6-9 + 7–8

Bruknë + 9-10 + 4-5

Paprastasis èiobrelis + 6-8

Pelkinis gailis + 7–9

Mëlynë + 5-7 + 7-8

Paprastoji spanguolë + 9-11

Ðilinis virþis + 8–9 + 8-9

Þoliniai augalai

Balinis ajeras + 4, 9

Vaistinë baltaðaknë + 5-6 + 5-6 + 9-10

Didþioji dilgëlë + 6-8 + 7-8 + 4,10

Paprastoji jonaþolë + 6

Paprastasis kmynas + 6-7

Paprastoji pakalnutë + 5-7 + 5 + 5

Europinë pipirlapë + 4-5 + 3, 9

Tamsioji plautë + 4-5

Pavasarinë raktaþolë + 5-6 + 5-6 + 9-10, 4

Vaistinë ramunë + 5

Apskritalapë saulaðarë + 7-8

Miðkinë sidabraþolë + 9-10

Kvapioji stumbraþolë + 7-9

Pievinë ðilagëlë + 5-6

Aitrusis ðilokas + 6-7

Vaistinis valerijonas + 10, 3-4 + 10, 3-4

Vaistinë veronika + 6-8

Geltonasis vilkdalgis + 8,4

Paprastoji þemuogë + 5-6, 6-8 + 6-7, 6-8

Kininis þenðenis + 9-10 + 9-10

Geltonoji þiognagë + 9-10

Pataisas ðarkakojis + 5

Be lentelëje paminëtos vaistinës þaliavos, dar renkamas berþinis juod-grybis, berþo sula, apynio strobilai

(spurgai), pataisø sporos, islandinës kerpenos antþeminë dalis ir kiti vais-tingieji augalai.