LIETUVOS SVEIKATOS MOKSL UNIVERSITETAS

Visuomens sveikatos fakultetas

Sveikatos vadybos katedra

Milda Matiukait

PRIVAIOS KINEZITERAPEUTO VEIKLOS POREIKIO IR GALIMYBI VERTINIMAS

Magistro diplominis darbas

(Visuomens sveikatos vadyba)

Mokslinis vadovas

doc. dr. Laimonas iupinskas 2013.05.15

KAUNAS, 2013

2

SANTRAUKA

Visuomens sveikatos vadyba

PRIVAIOS KINEZITERAPEUTO VEIKLOS POREIKIO IR GALIMYBI

VERTINIMAS

Milda Matiukait

Mokslinis vadovas doc. dr. Laimonas iupinskas

Lietuvos Sveikatos moksl universitetas, Visuomens sveikatos fakultetas, Sveikatos vadybos

katedra. Kaunas; 2013. 82 p.

Darbo tikslas. vertinti privaios kineziterapeuto veiklos poreik ir galimybes Lietuvoje.

Udaviniai: 1. Apvelgti ir ianalizuoti kineziterapeuto veikl reglamentuojani teisin baz

bei oficiali statistik apie privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje. 2. Nustatyti

privaios kineziterapeuto veiklos poreik bei vertinti kineziterapeut poir tai. 3. vertinti

pagrindinius privaiai kineziterapeuto veiklai Lietuvoje kliudanius veiksnius.

Tyrimo metodika. Atlikta mokslins literatros ir dokument analiz, anonimin anketin

apklausa. Respondentai, Lietuvos Sveikatos moksl universiteto ir Lietuvos Sporto

universiteto kineziterapijos bakalauro ir magistratros studij studentai. Apklausos metu

idalinta 115 anket, i kuri 105 sugrintos teisingai upildytos. Atsako danis 91,3 proc.

Statistin analiz atlikta programos SPSS 20.0 paketu.

Rezultatai. Kineziterapijos paslaugos priskiriamos prie licencijuojam asmens sveikatos

prieiros paslaug, todl esmin slyga verstis privaia kineziterapeuto veikla yra asmens

sveikatos prieiros staigos licencija teikti kineziterapijos paslaugas. Kineziterapeuto

profesija yra traukta Lietuvos Respublikos reglamentuojam profesij sra, taiau

specialistai yra nelicencijuojami, o esmin slyga verstis privaia kineziterapeuto veikla yra

kineziterapeuto profesin kvalifikacija. Respondentai 100 proc. pasisako u tai, kad Lietuvoje

kineziterapeutams turi bti sudaromos slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla.

Asmenikai usiimti privaia kineziterapeuto veikla nort 87 proc. respondent, 13 proc.

nenort usiimti privaia kineziterapeuto veikla. Labiausiai kineziterapijos ir privaios

kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje kliudantys veiksniai yra nesudarytos slygos tiesiogiai

kreiptis kineziterapeut (5,010,4), nepakankamas kineziterapeuto veiklos teisinis

reglamentavimas (5,290,4), kineziterapeut licencijavimo nebuvimas (5,810,4),

nepakankamas reabilitacijos ir kineziterapijos sektoriaus finansavimas (5,990,3), teisins

bazs susijusios su privaia kineziterapeuto veikla ir reikalavim kineziterapijos kabinetui

stoka (6,320,4), ribota galimyb pacientui pasirinkti kineziterapijos paslaug privaioje

3

kineziterapijos klinikoje/kabinete ir gauti apmokjim i PSDF (6,340,3), nepakankamas

kineziterapijos vertinimas gydytoj tarpe (6,350,3) bei sunkios darbo slygos ir menki

kineziterapeut atlyginimai (6,500,4).

Ivados. 1. Lietuvoje kineziterapijos paslaugas teikia nelicencijuojami kineziterapeuto

profesin kvalifikacij turintys specialistai, tuo tarpu asmens sveikatos prieiros staiga turi

gauti licencij teikti kineziterapijos paslaugas. 2. Visi apklausoje dalyvav respondentai

pasisako u slyg privaios kineziterapeuto veiklos vykdymui sudarym Lietuvoje. Beveik 90

proc. respondent asmenikai nort usiimti privaia kineziterapeuto veikla. 3. Labiausiai

kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje kliudantis veiksnys yra

nesudarytos slygos tiesiogiai kreiptis kineziterapeut (p

4

SUMMARY

Public Health

THE EVALUATION OF THE DEMAND AND OPPORTUNITIES OF PRIVATE

PHYSICAL THERAPY PRACTICE

Milda Matiukait

Scientific adviser doc. dr. Laimonas iupinskas

Lithuanian University of Health Sciences, Faculty of Public Health, Department of Health

Management. Kaunas; 2013. 82 pg.

The aim of the thesis. To evaluate the demand and opportunities of private physical therapy

practice in Lithuania.

Objectives: 1. To review and analyse the legal base regulating physical therapy practice and

official statistics concerning the opportunities of private physical therapy practice in

Lithuania. 2. To assess the demand of a private physical therapy practice and to evaluate the

attitude of physical therapists towards this matter. 3. To evaluate the main factors hindering

private physical therapy practice in Lithuania.

Methods of the research. The analysis of scientific literature and documents and an

anonymous questionnaire survey have been carried out. The respondents were the students of

Bachelors and Masters Physical Therapy studies of Lithuanian University of Health

Sciences and Lithuanian Sports University. During the survey 115 questionnaires were

handed out, 105 of which were returned correctly filled in. The response rate was 91.3 %.

Statistical analysis has been carried out with the program package SPSS 20.0.

Results. Physical therapy services are classified as licensed services of personal healthcare

therefore an essential condition to practise physical therapy privately is the license of a

personal healthcare institution to provide physical therapy services. The profession of a

physical therapist is included in the list of professions regulated by the Republic of Lithuania,

however, specialists are not licensed whereas an essential condition to practise physical

therapy privately is the professional qualification of a physical therapist. 100 %. of the

respondents give their voice for the idea that the conditions under which physical therapists

could practice physical therapy privately have to be established in Lithuania. 87 %. of the

respondents would like to practise physical therapy personally and 13 %. would not like to

practise physical therapy privately. The most important factors hindering the development of

physical therapy and private physical therapy practice are unfavourable conditions to consult

a physical therapist directly (5,010,4), insufficient legal regulation of physical therapy

5

practice (5,290,4), the absence of the licensing of physical therapists (5,810,4), insufficient

financing of the rehabilitation and physical therapy sector (5,990,3), the absence of the legal

base related to private physical therapist practice and requirements for a physical therapy

consulting-room (6,320,4), limited opportunity for the patient to choose a physical therapy

service in a private physical therapy clinic/consulting-room and to receive a coverage from

PSDF (6,340,3), insufficient appreciation of physical therapy among doctors (6,350,3),

poor working conditions and low salaries of physical therapists (6,500,4).

Conclusions. 1. In Lithuania physical therapy services are provided by non-licensed

specialists who have a professional qualification of a physical therapist, whereas a personal

healthcare institution has to obtain a license to provide physical therapy services. 2. All the

respondents of the survey give their voice for ensuring the conditions of practicing physical

therapy privately in Lithuania. 3. The factor that hinders the development of physical therapy

and private physical therapy practice is unfavourable conditions to consult a physical therapist

directly (p

6

SANTRUMPOS

AB akcin bendrov.

HN higienos norma.

I individuali mon.

KT kineziterapija.

LRS Lietuvos Respublikos Seimas.

LR Lietuvos Respublika.

LENT lentel.

LT litai.

ND nra duomen.

PAV paveikslas.

PSDF privalomasis sveikatos draudimo fondas.

PROC procentai.

UAB udaroji akcin bendrov.

V vieoji staiga.

VASPVT Valstybin akreditavimo sveikatos prieiros veiklai tarnyba.

7

SVOKOS IR TERMINAI

Asmens sveikatos prieira - valstybs licencijuota fizini ir juridini asmen veikla, kurios

tikslas laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir ukirsti jiems keli, padti atgauti ir

sustiprinti sveikat [54].

Fizinis asmuo teiss subjektas, kuris nra juridinis asmuo [4].

statymas - aukiausi teisin gali turintis norminis teiss aktas, ileistas Seimo arba

priimtas referendumu [4].

statinis kapitalas - minimali suma, kuri akcininkai perduoda bendrovs nuosavybn prie

pradedant veikl [59].

Juridinis asmuo savo pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu

gyti ir turti teises bei pareigas [4,56].

Ligotumas - serganij skaiius, tenkantis 100 000 gyventoj, ataskaitini met pabaigoje

[40].

Licencijavimas nustatymas, kad staigos veikla atitinka teiss akt reikalavimus, staigos

teiss teikti paslaugas pripainimas ir licencijos idavimas [10,57].

Reglamentavimas tam tik taisykli nustatymas [80].

Sveiki gyvenimo metai metai, kuriuos asmuo tikisi nugyventi bdamas sveikas,

kokybikai, be lig ir negalios [37,38].

Sveiko senjimo rmimas sveikatos ugdymas vis gyvenim siekiant ivengti sveikatos

problem ir negalumo ankstyvame amiuje [35,39].

Sergamumas - ataskaitiniais metais uregistruot nauj susirgim skaiius, tenkantis 100 000

gyventoj [40].

Teiss aktas tautos, valstybs institucij, pareign ar pavieni asmen tam tikra tvarka

priimtas oficialus raytinis dokumentas, kuriame yra suformuluotos teiss normos [4,56,80].

Teisnumas galjimas turti teises ir pareigas pripastamas visiems fiziniams asmenims

[56].

Vidutin tiktina gyvenimo trukm tikimybinis rodiklis, rodantis, kiek vidutinikai met

gyvens kiekvienas gims arba sulauks tam tikro amiaus mogus [40].

Veiksnumas fizinio asmens galjimas savo veiksmais gyti teises ir susikurti pareigas [56].

mogikasis kapitalas individo isilavinimas, gdiai bei sveikata [3,41].

8

TURINYS

VADAS................................................................................................................................9/10

1. LITERATROS APVALGA ......................................................................................... 11

1.1. mogikasis kapitalas ir sveiki gyvenimo metai ....................................................... 11

1.2. Reabilitacija ir kineziterapija kaip ekomomikai naudingos sritys ........................... 13

1.3. Kineziterapeut mogikj itekli planavimas ir licencijavimas .......................... 18

1.4. Kineziterapija kaip savarankika profesija ................................................................ 20

1.5. Juridinio asmens steigimas ........................................................................................ 22

1.6. Juridini asmen licencijavimas ................................................................................ 26

1.7. Fizini asmen licencijavimas................................................................................... 29

1.8. Asmens sveikatos prieiros staigoms keliami reikalavimai ................................... 31

1.9. Reabilitacijos ir kineziterapijos paslaug apmokjimas ............................................ 35

2. TYRIMO METODIKA .................................................................................................... 38

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS ............................................................................... 41

3.1. Apklaustj amius ir lytis ........................................................................................ 41

3.2. Apklaustj darbin veikla ir darbo staas ................................................................ 42

3.3. Apklaustj amius ir darbo sektorius ...................................................................... 43

3.4. Kineziterapeut darbo umokestis............................................................................. 44

3.5. Kineziterapeut darbo sektorius ir darbo vieta .......................................................... 46

3.6. Slygos usiimti privaia kineziterapeuto veikla Lietuvoje ...................................... 49

3.7. Apklaustj poreikis ir prieastys usiimti privaia kineziterapeuto veikla ............. 52

3.8. Privaios kineziterapeuto veiklos taka ..................................................................... 56

3.9. Kineziterapeut licencijavimas ir privalomi kompetencijos klimo kursai .............. 58

3.10. Kineziterapijos ateitis Lietuvoje ............................................................................ 61

3.11. Veiksniai, labiausiai kliudantys kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos

pltrai Lietuvoje .................................................................................................................... 62

IVADOS.................................................................................................................................66

PRAKTINS REKOMENDACIJOS.......................................................................................67

LITERATRA.........................................................................................................................68

PRIEDAI...................................................................................................................................75

9

VADAS

Medicinin reabilitacija, o ypa ambulatorin reabilitacija minima kaip prioritetas

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime 2011 2020 metams, Valstybini ligoni kas

direktoriaus sakyme 2012 metams medicinin reabilitacija minima kaip prioritetin kryptis,

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakyme teigiama, kad btina prioritet

teikti nepriklausom rangov privaiai veiklai, pltoti ambulatorines reabilitacijos paslaugas

[15,16,30,34].

Temos aktualumas ir naujumas. 2005 metais Vilniuje buvo steigtas privatus

kineziterapijos centras turintis asmens sveikatos prieiros staigos licencij teikti

kineziterapijos paslaugas [68]. Lietuvoje formuojasi privatus sektorius teikiantis reabilitacijos,

o tame tarpe ir kineziterapijos paslaugas [50]. Kineziterapeutai vis daniau dirba ne tik

tradicinse darbo vietose tokiose kaip ligonin, poliklinika ar sanatorija, bet usiima ir

individualia kineziterapeuto veikla [63,68,74]. Vis dlto kineziterapeutai pirmiausiai

suprantami, kaip reabilitacijos komandos nariai, o norintys verstis individaulia kineziterapeuto

veikla ir gauti licencij vykdyti i veikl, neretai susiduria su nepakankamai aikiu ios

srities regalmentavimu, nepakankama teisine baze bei sveikatos politikos aikumo ir

nuoseklumo trkumu.

Daugelyje pasaulio ali kineziterapeut veikla yra detaliai apibrta ir grietai

reglamentuojama, kineziterapija yra pripastama kaip savarankika profesija, kineziterapeutai

yra licencijuojami, o alyse, kuriose kineziterapeutai yra prilyginami specialistams pacientai

gali kreiptis tiesiogiai, o u paslaugas yra apmokama [89]. Lietuvoje kineziterapija ir privati

kineziterapeuto veikla susiduria su nepakankamu teisiniu reglamentavimu, kineziterapeutai

yra nelicencijuojami, daugeliu atvej pacientai neturi galimybs tiesiogiai kreiptis

kineziterapeut usiimant privaia kineziterapeuto veikla ir gauti apmokjim i privalomojo

sveikatos draudimo fondo [89].

Lietuvos mokslinink darbuose plaiai nagrinjami reabilitacijos ir kineziterapijos

metodai, j efektyvumas, analizuojami kineziterapeut rengimo ir karjeros klausimai,

kineziterapijos paslaug kokyb, kineziterapeut pasitenkinimas darbu ir darbo slygomis,

taiau pasigendama kineziterapijos ekonominio efektyvumo vertinimo, pavyko rasti tik kelet

darb isamiau nagrinjani kineziterapeut profesinio savarankikumo, privaios

kineziterapeuto praktikos, licencijavimo klausimus. Taigi, privaios kineziterapeut veiklos

10

pltra, nepakankamai aikus ios srities teisinis reglamentavimas ir mokslini darb ia tema

stoka rodo io darbo temos aktualum ir naujum.

Darbo tikslas - vertinti privaios kineziterapeuto veiklos poreik ir galimybes

Lietuvoje.

Udaviniai:

1. Apvelgti ir ianalizuoti kineziterapeuto veikl reglamentuojani teisin baz bei

oficiali statistik apie privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje.

2. Nustatyti privaios kineziterapeuto veiklos poreik bei vertinti kineziterapeut poir

tai.

3. vertinti pagrindinius privaiai kineziterapeuto veiklai Lietuvoje kliudanius

veiksnius.

11

1. LITERATROS APVALGA

1.1. mogikasis kapitalas ir sveiki gyvenimo metai

XXI amiuje lemiamu ekonominio augimo veiksniu tapo protinio darbo darbuotojai,

kito protins ir fizins veiklos element santykis moni darbe. iuolaikinje informacinje

visuomenje mogus turi mokytis vis gyvenim, o tai danai slygoja pasyv gyvenimo bd

[3,8]. mogikojo kapitalo teorija kiekvieno mogaus sveikat laiko turtu arba sveikatos

kapitalu. Dalis io turto yra paveldima, t.y. dalinai sveikata priklauso nuo i tv gauto tam

tikro gen rinkinio, kita dalis gyjama [3]. Sveikatos kapitalas susideda i nesirgimo laiko,

kuris panaudojamas darbui, vartojimui, laisvalaikiui [3,8,41]. Nuo sveikatos bkls i dalies

priklauso ir tokie faktoriai, kaip darbingumas, darbo efektyvumas, konkurencingumas,

sugebjimas prisitaikyti prie besikeiiani gyvenimo slyg, atsparumas stresui [3,8]. Kuo

anksiau pradedama investuoti mogaus sveikat, tuo greiiau ios investicijos duoda

apiuopiamus rezultatus. Europos Komisija prognozuoja, kad jeigu mons ilikt sveikesni

ilgiau gyvendami, ilaidos sveikatos prieirai bt per pus maesns [35]. Taiau kaip ir

kiekvienas turtas, taip ir sveikata laikui bgant nepriirima prastja, o kalbant apie mogaus

sveikat prastjimas yra akivaizdus. Sveikatos problemos yra viena pagrindini njimo

darb ir ankstyvo ijimo pensij prieasi [38]. Vidutin tiktina gyvenimo trukm

Europos Sjungoje, pastaraisiais deimtmeiais ilgja spariai, taiau sveik gyvenimo met

skaiiaus vidurkis didja ymiai liau [8,37,39]. Taigi, vis dar didesn ilgjanio gyvenimo

dalis praeina esant blogai sveikatos bklei, gyvenant pasyv gyvenimo bd, o tai ilgainiui

slygoja sveikatos prieiros ilaid augim, sukelia sunkumus dalyvauti darbo rinkoje,

neigiamai veikiama mogikojo kapitalo pltra [8,37,38,39].

Populiacijos kaita ir struktra gyja vis didesn svarb priimant politinius,

ekonominius, socialinius sprendimus. alies gyventoj kaita daro tiesiogin tak alies

ekonomikai ir gebjimams veikti pasaulio ekonomikos kontekste [38]. Remiantis Europos

Sjungos 2012 met duomenimis, vidutin tiktina gyvenimo trukm Lietuvoje buvo 72,9

metai [37,39,66]. Vis dar ilieka didelis skirtumas tarp moter vidutins tiktinos gyvenimo

trukms 78,4 metai ir vyr 67,3 metai [37,39,66]. 2012 met Eurostat duomenimis,

vidutin tiktina gyvenimo trukm tarp Europos Sjungos moter pasiek 81,7 metus, vyr

75,3 metus [37,39,66]. Taigi, nors vidutin tiktina gyvenimo trukm Lietuvoje ilgja,

taiau vis dar ilieka daugiau nei 11 met skirtumas tarp Lietuvos moter ir vyr vidutins

tiktinos gyvenimo trukms ir daugiau nei 3 met skirtumas tarp Lietuvos ir Europos

12

Sjungos ali moter vidutins tiktinos gyvenimo trukms bei 8 met skirtumas tarp

Lietuvos ir Europos Sjungos vyr vidutins tiktinos gyvenimo trukms.

Kitas Lietuvai ir Europos Sjungos alims aktualus klausimas progresuojantis

alies gyventoj senjimo procesas ir kintanti populiacijos amiaus piramids struktra.

Europos Sjungoje ir Lietuvoje darbingo amiaus moni santykis, lyginant su vyresnio

amiaus monmis maja. 2012 met Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 0-14

met amiaus grup sudar 15 proc. gyventoj, 15-64 met amiaus grup 68,3 proc. ir 65

met bei vyresni moni amiaus grup sudar 16,7 proc. gyventoj [73]. Europos Sjungos

statistikos tarnybos, Eurostat, prognozmis Lietuvai ir toliau numatomas spartus gyventoj

senjimas. Skaiiuojama, kad 2060 met pradioje beveik 37 procentai Lietuvos gyventoj

bus pagyven mons. Europos Sjungoje 65-79 met amiaus grup sudarys 17,8 proc., 80

bei vyresni asmen grup - 12,1 proc. [37,38,73].

Dabartiniu laikotarpiu europiei vidutin tiktina gyvenimo trukm yra kur kas

ilgesn u ankstesni kart, taiau sveiki gyvenimo metai Lietuvoje ir Europos Sjungoje vis

dar yra nepakankami [37,38]. Sveiki gyvenimo metai metai, kuriuos asmuo tikisi nugyventi

bdamas sveikas, kokybikai, be lig ir negalios [37,38]. Europos Sjungoje numatomi sveiki

gyvenimo metai moterims 62,6 metai, vyrams 61,7 metai. Lietuvoje numatomi sveiki

gyvenimo metai moterims 62,3 metai, vyrams 57,7 metai [37,38,66,73]. Taigi, Lietuvos

moter sveiki gyvenimo metai yra artimi Europos Sjungos moter numatomiems sveikiems

gyvenimo metams, tuo tarpu Lietuvos vyrams dar trksta 4 met iki Europos Sjungos ali

vyr sveik gyvenimo met skaiiaus. Svarbu paminti, kad tarp Lietuvos moter ir vyr

sveik gyvenimo met yra vienas didiausi met skaiiaus skirtum tarp Europos Sjungos

ali [66].

Prailginti sveikus ir aktyvius gyvenimo metus, skatinti sveikatingum yra vienas i

Europos Sjungos prioritetini sveikatos politikos tiksl, atsispindini Europa 2020

dokumente [36,66]. Siekiama, kad 20-64 met amiaus gyventoj uimtumo lygis bt 75

proc. ir bt ivengta ankstyvo ijimo pensij dl lig [38]. Vyresni nei 65 metai amiaus

moni ilaikymas sveikais ir aktyviais, gali turti teigiamos takos j dalyvavimui darbo

rinkoje ir padti reikmingai sutaupyti sveikatos prieiros biudeto l [8,38]. Gera sveikata

ir ilgas gyvenimas yra ir turi bti fundamentals mogaus veiklos tikslai. Jeigu sveiki

gyvenimo metai spariau ilgt nei vidutin tiktina gyvenimo trukm, mons bt ne tik

laisvi nuo sveikatos problem, bet tai turt takos l paskirstymui sveikatos sistemai [37,

38]. Taigi, atsivelgiant Europos Sjungos sveikatos politik, vienas pagrindini Lietuvos

sveikatos politikos tiksl turt bti sveiko senjimo rmimas. Sveiko senjimo rmimas

13

sveikatos ugdymas vis gyvenim siekiant ivengti sveikatos problem ir negalumo

ankstyvame amiuje [35,39].

Kineziterapeuto veikla apima sveikatos stiprinim, prevencij, gydym ir

reabilitacij, o kineziterapeutas savo praktikoje dirba su vaikais, darbingo amiaus

suaugusiaisiais ir pagyvenusiais monmis, todl kineziterapija yra universali priemon, kuri

gali padti efektyviai sprsti iuolaikines sveikatos problemas bei prisidti prie sveiko ir

aktyvaus senjimo skatinimo [39,63,89]. Nekyla abejoni, kad sveikas, usigrdins, aktyvus

mogus lengviau prisitaiko prie kintani ekonomini socialini slyg, lengviau pernea

vairius sukrtimus, todl natraliai turt atsirasti paskata investuoti prevencij, aktyv

poils ir sport, vairias sveikatingumo programas, reabilitacij [44]. Kineziterapija, kaip viena

pagrindini reabilitacijos sudedamj grandi, gali bti efektyvi priemon mainant

Lietuvos moter daugiau nei 16 met ir Lietuvos vyr 10 met trukm esant blogai sveikatos

bklei ir dl to gyvenant pasyv gyvenimo bd [39,44,66].

Apibendrinant galima teigti, kad artimiausiais deimtmeiais Europa, kaip ir Lietuva,

susidurs arba jau susiduria su demografijos pokyi sukeltomis pasekmmis darbo rinkos,

sveikatos prieiros, socialini paslaug srityse. Ilgjant vidutinei tiktinai gyvenimo trukmei,

augant pensinio amiaus moni skaiiui, o darbingo amiaus moni pamau majant arba

jiems negalint bti aktyviais darbo rinkos dalyviais dl sveikatos problem, svarbu imtis

veiksm, utikrinani i moni sveikatos kapitalo nuvertjimo sumainim. Atsivelgiant

kintanius lig ypatumus, skatinti sveik bei aktyv senjim. Sveikatos prieiros sistemos

prioritetus ir las nukreipiant tas sritis, kurios utikrina efektyv iuolaikini sveikatos

problem sprendim ir racional itekli panaudojim, padt ne tik sutaupyti, bet ir skatint

i sveikatos prieiros sektori pltr.

1.2. Reabilitacija ir kineziterapija kaip ekomomikai naudingos sritys

Lietuvos Respublikos Seimo nutarime (LRS) 2011 2020 metams minima, kad

btina skatinti sveikatos ugdym, stiprinim bei prevencij, pltoti sveikatos prieiros

paslaug rink siningomis konkurencijos slygomis, skatinti racional ir efektyv sveikatos

prieiros itekli naudojim [15,16]. Sveikatos sistemoje svarbiausias pacientas, o sveikatos

sistema turi bti organizuojama atsivelgiant kintanius, individualius paciento ir bendrus

visuomens poreikius [15,16]. LRS nutarime taipogi minima btinyb optimizuoti sveikatos

prieiros paslaug spektr, skatinti ambulatorini paslaug pltr, mainti nepagrst

stacionarini paslaug skaii, priartinti sveikatos prieiros paslaugas prie gyventoj, pltoti

14

alternatyvias sveikatos prieiros organizavimo formas. Kaip viena i alternatyvi sveikatos

prieiros organizavimo form minima ambulatorin reabilitacija [15,16].

Demografiniai pokyiai, didjantis ligotumas ir sergamumas bei ltini lig

paplitimas, igyvenamumas po sunki lig ar traum, su gyvenimo bdu susijusi sveikatos

sutrikim paplitimas didina reabilitacijos poreiki apimt, kartu yra ikis kineziterapeutams

[1]. Pagrindin finansini itekli praradim sudaro ne ilaidos asmens sveikatos prieirai,

bet nesukurtas produktas dl to, kad asmenys dl ligos ar negalumo nedirbo ar nedirbs iki

pensinio amiaus [1]. Reabilitacija iuo atveju anksiau padt grinti asmen darb, bt

ivengiama komplikacij, sumat slaugos ar kit sveikatos sprieiros paslaug poreikis bei

apimtis, sumat laiko snaudos, skiriamos veiklai neduodaniai ekonomins gros.

Reabilitacija, ypa ambulatorin reabilitacija, yra viena efektyviausi kio ak [1,5,62].

rodyta, kad vienas piniginis vienetas, skirtas reabilitacijai, atsiperka devynis kartus [63,87].

Taigi, reabilitacija yra ta sritis, kurios veikla apima ne tik LRS nutarime minimus siekius bei

poreik racionaliai ir efektyviai panaudoti sveikatos prieiros iteklius, bet yra iskiriama

kaip prioritetas Lietuvos sveikatos politikoje [15,16].

Itekliai visuomet riboti ir yra daugiau nauding srii nei itekli joms finansuoti,

todl tenka rinktis i keli galimybi. Dl ios prieasties svarbu nustatyti prioritetus ir rinktis

tas sveikatos prieiros sritis, kurios yra ekonomikai efektyviausios [5]. Vertinant tam tikros

sveikatos prieiros programos ar metodo vert svarbu atsivelgti kain ir vertinti, ar

ilaidos atitinka laukiamus rezultatus [5]. Lietuvos Respublikos (LR) Sveikatos apsaugos

ministro sakymu V-50 yra patvirtintos reabilitacijos bei sveikatos grinimo bazins kainos

[27] (r. PRIEDAS Nr.4).

15

Reabilitacijos bei sveikatos grinimo bazins kainos yra pateikiamos atsivelgiant

reabilitacijos etapus [27] (1 pav.).

1 pav. Reabilitacijos etapai [27]

Taigi, i sakyme pateikt duomen matyti, kad ambulatorins reabilitacijos I bazin

kaina suaugusiam asmeniui 48,2 Lt, ambulatorin reabilitacija II suaugusiam asmeniui

57,8 Lt, vaikui 58,9 Lt [27]. Kainos skaiiuotos vienam asmens apsilankymui ar

lovadieniui. Reabilitacija II ir pakartorin reabilitacija II vertintos 134,2 Lt suaugusiems

asmenims ir 136,6 Lt vaikams. Reabilitacija III ir pakartotin reabilitacija III suaugusiems

asmenims ir vaikams vertintos po 246,3 Lt [27]. A. Kriinas silo, kad lovadienio kainoje

atskira eilute turi bti iskirta reabilitacijos paslaug kaina, kuri turi sudaryti 3-4 proc. kainos

[43]. Sveikatos apsaugos ministro sakyme V-50 kainos yra pateikiamos bendros, traukiant

visas reabilitacijos proceso metu atsirandanias ilaidas [27]. Taiau kyla klausimas, kokia

dalis i reabilitacijos paslaug kaini tenka kineziterapijos procedroms, kaip vienoms

pagrindini reabilitacijos procese. Remiantis L. Brazdionyts atliktu tyrimu, kurio metu buvo

vertintos darbdavio socialinio draudimo mokos, komunalini patarnavim ilaidos,

kineziterapijos priemoni nusidvjimas ir pridta kineziterapeuto darbo umokesio dalis,

16

tenkanti vienam pacientui, buvo gauta, kad neurologijos skyriuje vieno paciento, serganio

galvos smegen insultu, vieno lovadienio kineziterapija kainuoja 3,62 Lt, fizins medicinos ir

reabilitacijos skyriuje 16,7 Lt, ambulatorins reabilitacijos skyriuje 14,65 Lt. [5].

Kineziterapijos kainis buvo gautas susumavus visas ilaidas, atsirandanias teikiant

kineziterapijos paslaug galvos smegen insultu sergantiems pacientams. Lauros

Brazdionyts tyrimo rezultatai apibendrintai pateikiami lentelje [5] (1 lent.).

1 lentel. Neurologijos, fizins medicinos ir reabilitacijos bei ambulatorins reabilitacijos

skyriuose taikomos kineziterapijos kainio sudtins dalys [5]

Svarbu paminti, kad tyrimas buvo atliktas 2006 metais, o 2008 metais Sveikatos

apsaugos ministro sakyme V-50 buvo idstytos naujos reabilitacijos bei sveikatos

grinamojo gydymo paslaug bazins kainos, todl kainiai iuo metu yra pasikeit. Vis

dlto akivaizdu, kad kineziterapijos kainis yra didiausias fizins medicinos ir reabilitacijos

skyriuje, o maiausiai kainuoja kineziterapijos procedros neurologijos skyriuje ir

ambulatorijoje [5]. Panaios tendencijos yra ir Sveikatos apsaugos ministro sakyme V-50, kur

ambulatorins reabilitacijos kaina yra maiausia, kas paaikina siek pltoti ambulatorins

reabilitacijos paslaugas, kaip bd taupyti ir racionaliai panaudoti sveikatos prieiros

sistemos las [27]. Apibendrinus autors tyrimo rezultatus, matyti, kad, skaiiuojant

kineziterapijos procedros kainius, nepakankamai vertinama kineziterapeuto, kaip

specialisto, vert, jo inios, patirtis, krybin ir intelektin darbo pus [5].

17

2013 metais, pateikus uklausim Valstybinei Ligoni kasai prie Sveikatos apsaugos

ministerijos dl to, kokia dalis kainos nuo bazini Sveikatos apsaugos ministro sakymu V-50

patvirtint reabilitacijos bei sveikatos grinimo kain tenka kineziterapijos paslaugai, buvo

gautas atsakymas, kad skaiiuojant paslaugos reabilitacija III bazin kain yra traukta 1,5 val.

kineziterapijos paslaug. Atskirai kineziterapijos paslaugos kaina yra neskaiiuojama. Taigi,

skaiiuojant reabilitacija III bazin kain, buvo traukta 1,5 val. kineziterapeuto atlyginimas,

mokesiai sodrai. Taip pat traukiama naudojam medikament kaina, kitos priemons. Apie

kineziterapijos kainos dal nuo bazins reabilitacijos bei sveikatos grinimo kainos, teikiant

paslaug ambulatorin reabilitacija I, ambulatorin reabilitacija II bei reabilitacija II ir

pakartotin reabilitacija II, duomen negauta. L. Brazdionyt teigia, kad Sveikatos apsaugos

ministerija nenustat n vieno kineziterapijos reabilitacijos bazini kain lygio, iskyrus

ambulatorinio gydymo etapu. Vienos kineziterapijos procedros kaina yra vertinta 13,90 Lt

[5].

Nors Lietuvos sveikatos politika yra pltojama atsivelgiant Pasaulio sveikatos

organizacijos rekomendacijas ir Europos Sjungos standartus, o daugelyje alies dokument

yra akcentuojama lig profilaktika, sveikas senjimas, fizinio aktyvumo skatinimo svarba, o

specialistai Lietuvoje ir usienyje pripasta reabilitacij kaip efektyvi, ekonomikai

nauding ir las taupani srit, taiau reabilitacijai Lietuvoje vis dar skiriamas

nepakankamas dmesys ir finansavimas. Kineziterapijai, kaip pagrindinei medicinins

reabilitacijos priemonei, kuri apima ne tik baigiamj sveikatos prieiros sistemos etap, bet

ir sveikatinim, prevencij bei gydym taip pat vis dar neskiriama derama vieta sveikatos

prieiros sistemoje, o statymai ir teiss aktai nepakankamai aikiai reglamentuoja

kineziterapeut, kaip pagrindini ios paslaugos teikj, veikl ir finansavim, susiduriama su

daugybe ios sritries pltojimo problem [44,45,68,77,88,89,93]. Trksta mokslini tyrim,

susijusi su ekonomine kineziterapijos verte [5]. I atlikto Lauros Brazdionyts tyrimo ir

apibendrinus Sveikatos apsaugos ministro sakymu patvirtintas reabilitacijos bei sveikatos

grinimo bazines kainas galima daryti ivad, kad ambulatorins paslaugos yra vienos

pigesni paslaug, taiau savo efektyvumu nenusileidia stacionare teikiamoms paslaugoms ir

leidia ias paslaugas suteikti didesniam pacient skaiiui [5]. Paslaugomis gali pasinaudoti

dirbantys asmenys, paslaugos teikiamos ariau nam bei yra minimos kaip prioritetas

sveikatos politikos dokumentuose ir apima daugel LRS nutarime, 2011 2020 metams

minim tiksl [15,16,43,49].

18

1.3. Kineziterapeut mogikj itekli planavimas ir licencijavimas

Sveikatos prieiros specialist itekliai yra svarbiausia sveikatos sistemos

sudedamoji dalis ir funkcionavimo slyga, o mogikj itekli planavimas yra sudtingas

udavinys, reikalaujantis nuoseklumo ir aikios sveikatos politikos strategijos [30,75],

Sveikatos prieiros specialist itekliai susideda i gydytoj, odontolog, slaugytoj,

kineziterapeut, visuomens sveikatos specialist ir kit sveikatos prieiros sistemos atstov

[30,64,75]. Prognozuojant sveikatos prieiros specialist skaii, pirmiausia yra vertinamas

paslaug poreikis prognozuojamuoju laikotarpiu pagal gyventoj amiaus, lyties grupes,

sergamumo ir mirtingumo rodiklius [7].

Remiantis Europos Sjungos standartais buvo didinamas reabilitacijos specialist,

tarp j ir kineziterapeut, skaiius Lietuvoje, tenkantis 10 000 tkstani gyventoj [68,89].

Buvo prognozuojama, kad Lietuvai kineziterapijos specialist reikt apie 5000 [43,44].

Lietuvos Kineziterapeut draugijos duomenimis, draugijoje yra uregistruota apie 700

kineziterapeut [89]. A.Kriino duomenimis, 2002 metais Lietuvoje kineziterapeut

skaiius, tenkantis alies gyventoj skaiiui buvo 1:6333 [43,44,78]. O Mildos ukauskiens

2011 metais paskelbtoje disertacijoje skaiiuojama, kad Lietuvoje kineziterapeut skaiius,

tenkantis alies gyventoj skaiiui yra 1:4700 [89]. Estijoje is skaius yra 1:3500, Italijoje

1:1450, Danijoje 1:610, vedijoje 1:600, Suomijoje 1:450, Belgijoje 1:355, Etiopijoje 14

kineziterapeut tenka 60 milijon gyventoj [89]. Skirtumai tarp autori pateikiam duomen

apie Lietuvos kineziterapeut skaii liudija, kad Lietuvoje trksta tikslios su kineziterapeut

skaiiumi susijusios informacijos, nra tiksliai inoma, kiek kineziterapeut yra

praktikuojani, o tai turi takos ios srities specialist poreikio planavimui. Profesijos nari

skaiius lemia ir paios profesijos vystymsi bei tobuljim [89,64], o lyginant su kitomis

isivysiusiomis alimis, kineziterapeut skaiius Lietuvoje yra nepakankamas, taiau jis turi

bti planuojamas atsivelgiant individualius alies ypatumus bei tradicijas. Taigi, Lietuvoje

nra pakankamai vieningo, isamaus ir reguliariai atnaujinamo duomen altinio, kuriame

bt visa btina informacija apie sveikatos prieiros sistemos mogikuosius iteklius, o apie

tam tikrus sveikatos prieiros specialistus informacija alies mastu nra renkama arba ji yra

nepakankama. Dl ios prieasties sveikatos prieiros specialist pasilos ir poreikio

planavimas yra sudtingas ir fragmentikas [75]. Sveikatos prieiros paslaug skaiius yra

ribojamas, todl suteikt paslaug skaiius ne visada parodo j poreik, neatsivelgiama

paslaug kokybinius aspektus, nevertinama ekspert ir Lietuvos piliei, kaip paslaug

19

vartotoj, nuomon [7,30,75]. Lietuvoje kryptingas sveikatos prieiros mogikj itekli

planavimas pradtas 2000 metais, taiau informacija buvo renkama daugiausia apie gydytojus

ir odontologus [7,30,75].

Pasaulio sveikatos organizacija Europos regiono leidinyje ,,Sveikata visiems

pabria btinyn ne tik utikrinti tinkam sveikatos prieiros specialist pasil, bet ir

suteikti slygas optimaliai veiklai [30]. LRS nutarime 2011 2020 metams minima, kad

btina skatinti sveikatos prieiros paslaug rinkos pltr siningomis konkurencijos

slygomis, sudaryti lygias slygas ir vienodas galimybes teikti sveikatos prieiros paslaugas

valstybinio ir privataus sektoriaus sveikatos prieiros paslaug teikjams, diegti vairias

valstybinio ir privataus sektori bendradarbiavimo formas, mainti verslo pltr ribojanias

slygas sveikatos prieiros sektoriuje. Kaip viena i prioritetini krypi yra minima

ambulatorins reabilitacijos paslaug pltra [15,16]. Kalbant apie reabilitacijos specialistus,

tarp j ir kineziterapeutus, slygos optimaliai veiklai yra nepakankamos [44,68,88]. Neretai

dl sveikatos prieiros specialist poreikio planavimo klaid ar nesudarom optimali

slyg specialistui pltoti veikl, tokios alys, kaip Jungtin Karalyst, Norvegija, Vokietija

sudaro palankias slygas Lietuvos sveikatos specialist integracijai savo sveikatos prieiros

sistemas. Taigi, sveikatos prieira praranda ne tik specialistus, be ir las, kurios buvo

investuotos specialisto parengim [5,30,41].

Lietuvoje kineziterapeutus rengia auktosios universitetins ir auktosios

neuniversitetins vietimo staigos. Kasmet kineziterapeuto profesin kvalifikacij gyja

nemaas brys absolvent, taiau neretai yra skiriamas nepakankamas dmesys LR Sveikatos

apsaugos ministro sakyme isakytam teiginiui, kad rengiant aukiausios kvalifikacijos

specialistus btina atsivelgti, jog studentai pagal atskiras studij kryptis bt priimami

remiantis specialist sidarbinimo tyrimais, alies ir Europos darbo rinkos tendencijomis [30].

Taip pat trksta aikumo, kaip kineziterapeut teiss ir pareigos, kompetencija, veikla ir dl

jos atsirandanti atsakomyb priklauso nuo gyto isilavinimo laipsnio: bakalauras, magistras

[89]. Kineziterapeuto normoje yra pasakyta, kad kineziterapeutas asmuo, gijs

kineziterapeuto profesin kvalifikacij [18]. Baigus studijas auktojoje universitetinje ir

auktojoje neuniversitetinje vietimo staigoje yra suteikiama ta pati profesin kvalifikacija

reabilitacijos kvalifikacinis laipsnis, profesin kvalifikacija kineziterapeutas [89].

Kineziterapija ir kineziterapeuto padjjo praktika priskiriamos prie licencijuojam asmens

sveikatos prieiros paslaug, nors kineziterapeut padjjai yra neberengiami [22]. Taigi,

asmenys, gij auktj universitetin ir auktj neuniversitetin isilavinim, pretenduoja ne

tik tas paias darbo vietas, bet ir turi teis gauti kineziterapeuto spaudo numer, j veikl

20

reglamentuoja ta pati kineziterapeuto norma, kurioje esmin slyga, leidianti verstis

kineziterapeuto praktika, yra gyta profesin kvalifikacija [18,89].

Kaip jau buvo minta, kineziterapijos paslaugos priskiriamos prie licencijuojam

asmens sveikatos prieiros paslaug, taiau kineziterapeutai, kaip specialistai, yra

nelicencijuojami [22,89]. Taip pat nepevyko aptikti joki statymais ar kitais teiss aktais

numatyt apribojim, susijusi su gytu isilavinimu, jo laipsniu ir vykdoma individualia

kineziterapeuto veikla, nra keliama joki speciali su isilavinimu susijusi reikalavim

steigiant kineziterapijos paslaugas teiksiani asmens sveikatos prieiros staig. Juntinse

Amerikos Valstijose kineziterapeutams, norintiems usiimti privaia veikla, yra keliamas

reikalavimas turti daktaro laipsn [89]. Lietuvoje kineziterapijos doktorantros studijos yra

nevykdomos, ios srities specialistai doktorantros studijas renkasi i kit biomedicinos srities

krypi [44, 89].

Apibendrinant galima teigti, kad specialist licencijavimas ir dirbani pagal gyt

profesin kvalifikacij asmen registras leidia planuoti mogikuosius iteklius, paslaug

pasil ir poreik. Nepaisant to, kineziterapijos specialistai Lietuvoje yra nelicencijuojami, o

tiksli duomen apie kineziterapeut skaii Lietuvoje aptikti nepavyko, todl greiiausiai

informacija apie ios srities specialistus yra renkama fragmentikai [30]. Pagrindine slyga

teikti kineziterapijos paslaugas laikant kineziterapeuto profesin kvalifikacij inyksta

auktojo mokslo ir gyto isilavinimo laipsnio vert, nesudaromos optimalios slygos ios

srities specialistams verstis kineziterapeuto praktika, usiimti individualia veikla [89].

1.4. Kineziterapija kaip savarankika profesija

Daugelyje pasaulio ali kineziterapija yra traktuojama kaip savarankika profesija

[89]. Kineziterapeutai turi profesin autonomij ir remdamiesi savo kompetencijomis teikia

gydymo, sveikatinimo bei sveikatos prevencijos paslaugas [89]. Kineziterapijos specialyb

yra traukta LR reglamentuojam profesij sra [17]. Reglamentavimas iuo atveju turi

bti suprantamas, kaip tam tik taisykli nustatymas [80]. traukus specialyb LR

reglamentuojam specialybi sra reikia remtis LR Sveikatos sistemos statymo 50 str.,

kuriame pasakyta, kad specialistai gali praktikuoti tik gav licencij [54].

Medicinos normoje MN 124:2004, reglamentuojanioje kineziterapeut veikl, yra

teigiama, kad Lietuvoje kineziterapeutai savarankikai arba su kitais reabilitacijos

specialistais dirba sveikatos prieiros staigoje, turinioje licencij teikti medicinins

21

reabilitacijos paslaugas [18]. Taigi, i ios normos galima suprasti, kad kineziterapeutas turi

teis praktikuoti kineziterapij savarankikai arba dirbti kartu su reabilitacijos specialist

komanda, o esmin slyga tokiai veiklai asmens sveikatos prieiros staigos licencija teikti

reabilitacijos paslaugas. Taiau toki licencij, vodovaujantis LR Sveikatos prieiros staig

statymu ir Asmens sveikatos prieiros staig licencijavimo taisyklmis, gali gauti tik

juridiniai asmenys [10,55]. LR Civiliniame kodekse raoma, kad juridinis asmuo - tai savo

pavadinim turinti mon, staiga ar organizacija, kuri gali savo vardu gyti ir turti teises bei

pareigas [56]. Nepavyko rasti statym ar teiss akt, draudiani kineziterapeutui, turiniam

kineziterapeuto profesin kvalifikacij ir gavusiam licencij teikti atitinkamas asmens

sveikatos prieiros paslaugas, verstis individualia kineziterapeuto praktika, taiau

kineziterapijos paslauga gali bti teikiama tik sveikatos prieiros staigose, turiniose

staigos asmens sveikatos prieiros licencij iai veiklai, nepaisant j teisins formos, o

fiziniai asmenys, nesteigdami juridinio asmens, ia veikla kaip individualia verstis negali

[10,55].

Kaip jau buvo minta, daugelyje ali kineziterapija yra traktuojama kaip

savarankika profesija, o kineziterapeutai gali dirbti valstybiniame, privaiame sektoriuose ar

usiimti individualia praktika [89]. Kiekvienoje alyje yra susiklosiusios tam tikros su

reabilitacijos sistema susijusios tradicijos. Lietuvoje kineziterapijos specialist poreikis

atsirado, kuriant daugiaprofilin reabilitacijos sistem ir ilg laik kineziterapeutai dirbo tik

valstybinse sveikatos prieiros staigose, reabilitacijos specialist komadoje [46,60,68].

2005 metais Vilniuje buvo staigas privatus Kineziterapijos centras, turintis asmens sveikatos

prieiros staigos licencij teikti kineziterapijos paslaugas [68]. Remiantis Lietuvos

medicinos katalogu iuo metu Lietuvoje, o ypa didiuosiuose miestuose, yra nemaas

skaiius fizins medicinos ir reabilitacijos paslaugas teikiani gydymo staig, taiau

gydymo staig, teikiani tik kineziterapijos paslaugas vis dar nra daug. Daniausiai

kineziterapijos paslaugos yra teikiamos kaip viena i paslaug greta kit specialist

konsultacij, masao ar groio bei sveikatinimo procedr. Pradtos teikti kineziterapijos

paslaugos paciento namuose [50].

LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme yra teigiama, kad Lietuvoje turi bti siekiama pltoti

ambulatorines asmens sveikatos prieiros paslaugas, didinti j apimtis, asortiment,

prioritet teikti nepriklausom rangov privaiai veiklai, pltoti ambulatorines reabilitacijos

paslaugas [30].

Taigi, Lietuvos sveikatos politikos dokumentuose privati veikla yra skatinama, o

ambulatorins reabilitacijos pltra yra laikoma vienu i prioritet, taiau asmenys, norintys

22

verstis individaulia kineziterapeuto praktika ir gauti licencij vykdyti i veikl, neretai

susiduria su nepakankamai aikiu ios srities teisiniu reglamentavimu ir nepakankama teisine

baze bei sveikatos politikos aikumo ir nuoseklumo trkumu [68,89]. Nors kineziterapija

usienio alyse yra pripastama kaip savarankika profesija, o Lietuvoje pradedamas kurti

privatus sektorius, teikiantis kineziterapijos paslaugas, taiau vis dar vyrauja poiris, kad

kineziterapeutas vis pirma yra reabilitacijos komandos narys, o individualios kineziterapeuto

veiklos klausimai nra plaiai nagrinjami.

1.5. Juridinio asmens steigimas

Juridinio asmens steigimo dokumentuose nra privaloma tiksliai nurodyti veiklos

ries, taiau ji gali bti nurodoma pasirinktinai i Statistikos departamento prie LR

Vyriausybs pateikiamo ekonomins veiklos ri klasifikatoriaus [13]. Sveikatos prieira

priskiriama N sekcijai sveikatos prieira ir socialinis darbas. Dokumente iskiriamos ios

sritys: reabilitacijos ligonini veikla, kita gydytoj veikla fizioterapija, kita moni

sveikatos prieiros veikla, viduriniojo medicinos personalo paslaugos teikiamos ligoniams

ne ligoninse [13]. Kineziterapijos paslaugas teikianio juridinio asmens veiklos ris

priskiriama prie kitos moni sveikatos prieiros veiklos. Steigiant juridin asmen, jo

statuose trumpai nurodomas veiklos pobdis. Dokumentus, skirtus juridinio asmens steigimui

ir j atitikties statym reikalavimams patvirtinim, bei patvirtinim, kad juridin asmen

registruoti galima, nes statymuose ar steigimo dokumentuose nustatytos prievols yra vykdytos,

tvirtina notaras, teiss akt nustatyta tvarka [29]. Prie pateikiant dokumentus notarui yra

privaloma atidaryti banke sskait, kuri bus mokamas juridinio asmens steigimo statinis

kapitalas [29,58].

Juridiniai asmenys yra vairi form ir kiekviena j pasiymi tik jai bdinga specifika.

Pagal veiklos tikslus juridiniai asmenys yra skirstomi vieuosius ir privaius juridinius asmenis

[4]. Vieieji juridiniai asmenys tai valstybs ar savivaldybs, j institucij arba kit asmen,

nesiekiani sau naudos, steigti juridiniai asmenys, kuri tikslas tenkinti vieuosius arba

visuomens interesus. O privai juridini asmen tikslas yra tenkinti privaius interesus [4].

Taigi, esminis skirtumas tarp viej ir privai juridini asmen naudos siekimas ir pelnas.

Nauda iuo atveju turi bti suprantama kaip materiali, piniginio ar turtinio pobdio [4]. Viej

juridini asmen tikslas tenkinti visos visuomens ar bent didiosios jos dalies interesus, o

privai juridini asmen tikslas - materialios naudos sukrimas juridinio asmens dalyviams,

23

valdymo organams ar kitoms interes grupms [4]. Lietuvoje reabilitacijos, kineziterapijos,

masao paslaugas teikianios gydymo ir sveikatinimo staigos daugiausiai yra pasirinkusios

udarosios akcins bendrovs (UAB), akcins bendrovs (AB), individualios mons (I) ir

vieosios staigos (V) teisinius statusus [50]. Juridinio asmens teisins formos pasirinkim lemia

dalyvi atsakomyb, dalyvi skaiius, dalyvi dalyvavimas valdant mon, juridinio asmens

veiklos tikslas, ketinamos vykdyti veiklos pobdis, pradinio kapitalo dydis ir kita [4,58].

Akcin bendrov ir udaroji akcin bendrov

Pagrindinis statymas, reguliuojantis akcini (AB) ir udarj akcini bendrovi (UAB)

veikl yra Akcini bendrovi statymas ir Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas [56,59]. i

teisini form bendrovi statinis kapitalas yra padalytas dalis, akcijas. Bendrovs veikla

reglamentuojama steigimo dokumento, stat pagrindu. Taigi, steigiant juridin asmen, statai yra

btini. i teisini form juridiniai asmenys yra privats ir ribotos atsakomybs. Ribota

atasakomyb reikia, kad juridinio asmens dalyvis atsako u juridinio asmens prievoles tik ta

suma, kuri jis sumokjo kaip savo na juridin asmen [4,56,58]. Taiau administracin,

baudiamoji atsakomyb nepaisant to, ar juridinio asmens atsakomyb yra ribota ar ne, visada yra

neribota [4,59]. Pagrindinis i teisini form juridini asmen tikslas yra pelno siekimas vykdant

statym neudraust veikl. Steigiant i form juridin asmen, jo steigjai sujungia savo turimas

las, statin kapital [4,59]. Remiantis LR Akcini bendrovi statymo 2 ir 4 str. akcins

bendrovs statinis kapitalas turi bti ne maesnis kaip 150 tkst. Lt, o udarosios akcins

bendrovs ne maesnis kaip 10 tkst. Lt. Udarojoje akcinje bendrovje maksimalus akcinink

skaiius 250. Kiekvienas akcininkas turi sigyti ir apmokti bent vien bendrovs akcij.

sigytos akcijos suteikia atitinkamas teises bendrovje. Akcin ir udaroji akcin bendrov turi

turti akcinink susirinkim ir vienasmen valdymo organ bendrovs vadov [4,59]. Visuotinis

akcinink susirinkimas sprendia svarbiausius bendrovs gyvavimo klausimus. Kasdienius

bendrovs veiklos klausimus sprendia ir u juos yra atsakingas vadovas. Jis turi iimtin teis

veikti bendrovs vardu ir organizuoti jos darb [4,58,59].

Kitas svarbus aspektas yra buhalterin apskaita. Bendrovs buhalterin apskait tvarko

buhalteris ar buhalterins apskaitos paslaugas teikianios firmos. Finansiniams metams pasibaigus

pateikiama metin finansin atskaitomyb, atliekamas auditas [4,58,59].

Individuali mon

Remiantis LR Individuali moni statymu, individuali mon yra neribotos civilins

atsakomybs privatus juridinis asmuo [52]. Individualios mons steigju gali bti tik vienas

veiksnus fizinis asmuo. Nuo mons registravimo fizinis asmuo laikomas mons savininku ir

pagrindiniu valdymo organu, taiau nuostatuose nurodius, savininkas gali paskirti mons

24

direktori [4,52]. Individuali mon yra neribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo, todl

individualios mons savininkas atsako u individualios mons prievoles visu savo turtu. mons

ir jos savininko turtas nra formaliai atskirtas. Individualios mons pagrindinis veiklos tikslas

pelno siekimas, o veikiama vadovaujantis steigimo dokumentu nuostatais. Prireikus galima

keisti individualios mons teisin status akcin, udarj akcin bendrov, viej staig

[4,52].

Individuali mon tvarko supaprastint buhalterin apskait, pildo mokesi deklaracij,

o individualios mons savininkas tai gali atlikti pats ir dirbti vienas [4,52].

Vieoji staiga

Vieoji staiga yra pelno nesiekiantis, ribotos civilins atsakomybs juridinis asmuo,

kurio tikslas tenkinti vieuosius interesus [4,61]. Vieoji staiga gali vykdyti tik jos statuose

nurodyt veikl. Viej staig veikl reglamentuoja viej staig statymas, o veikla vykdoma

remiantis statais. Vieosios staigos dalininkas gali bti fizinis ar juridinis asmuo, nes na, o

dalinink skaiius yra neribojamas. Vieoji staiga turi turti visuotin dalinink susirinkim ir

valdymo organ vadov [61]. Vieosios staigos gautas pelnas gali bti naudojamas tik vieosios

staigos statuose nurodytiems veiklos tikslams. Vieosios staigos likvidavimo atveju,

dalininkams grinamas tik tas turtas, kuris liko patenkinus kreditori reikalavimus. Visas kitas

turtas perduodamas kitoms vieosioms staigoms. Vieoji staiga negali bti pertvarkoma privat

juridin asmen, tik biudetin staig ar labdaros bei paramos fond [4,61].

Taigi, siekiant pradti inviduali veikl pirmiausia turi bti pasirenkama naujo juridinio

asmens teisin forma ir naujas juridinis asmuo registruojamasValstybinje monje Registr

centras [4,58] (2 pav.).

25

2 Pav. Juridinio asmens teisiniai statusai

Pasirinkus reabilitacijos paslaugas teikianiam juridiniam asmeniui tinkamiausi

juridin status, svarbu atsivelgti, ar jo steigjas bus vienas fizinis asmuo, ar steigjas bus

vienas juridinis asmuo, ar bus daugiau nei vienas steigjas [85].

Juridinio asmens steigimas esant vienam steigjui fiziniam asmeniui:

Juridinio asmens steigjas Valstybinei monei Registr centras turi pateikti

bendrovs steigimo akt, forma JAR AF. Bendrovs steigimo aktas yra sudaromas, kai j

steigia vienas steigjas. Steigimo akte juridinio asmens steigjas nurodo juridinio asmens

pavadinim, kod ir fizinio asmens duomenis [14,58,85,86]. Kaip buvo minta anksiau,

juridinio asmens steigimo forma suteikia teis atidaryti steigiamos bendrovs kaupiamj

sskait banke [4,85,86]. Steigjas gali pateikti juridini asmen registro tvarkytojui praym,

forma JAR -5, dl juridinio asmens laikino pavadinimo traukimo registr [14,58,85,86].

Juridinio asmens steigimas esant ne vienam juridinio asmens steigjui:

Juridinio asmens steigjas Valstybinei monei Registr centras turi pateikti sudaryt

bendrovs steigimo sutart. Steigimo sutartis yra sudaroma, kai bendrov steigia du ar daugiau

steigj [85,86].

Bendrovs steigimo sutartyje turi bti nurodyta:

Steigjai ir j asmens duomenys. Jeigu juridinio asmens steigime dalyvauja juridinis

asmuo, btina nurodyti io juridinio asmens pavadinim, teisin form, kod, buvein

bei juridinio asmens atstovo asmens duomenis;

Steigiamo juridinio asmens pavadinimas ir buvein;

26

Asmenys, kurie turi teis atstovauti steigiamam juridiniam asmeniui, bei j teiss ir

pareigos;

Juridinio asmens statinio kapitalo dydis, akcij vert ir j suteikiamos teiss;

Kiekvieno steigjo gyjam akcij skaiius, gijimo tvarka ir apmokjimas. Jeigu yra

neamas nepiniginis naas, tai turi bti taip pat ufiksuota;

Jeigu yra aukiamas steigiamasis susirinkimas, nurodomi jo suaukimo terminai,

informacijos ir dokument pateikimo kitiems steigjams tvarka;

Juridinio asmens steigimo ilaid kompensavimo ir apmokjimo tvarka;

Sandori steigiamo juridinio asmens vardu sudarymo ir j tvirtinimo tvarka bei

pradini na grinimo tvarka, jei juridinis asmuo nebt registruotas;

Steigimo sutarties sudarymo data.

Juridinio asmens steigimo sutartyje gali bti ir kit statymams neprietaraujani

nuostat, o steigimo sutart pasirao visi steigjai arba j galioti asmenys [85].

steigus nauj juridin asmen ir j uregistravus Valstybinje monje Registr

centras reikia kreiptis Valstybin mokesi inspekcij dl mokesi moktojo

indentifikacinio numerio priskyrimo. Pagrindins mokesi inspekcijai pateikiamos formos:

FR0791, FR0791A, FR0791B [26].

Apibendrinant galima teigti, kad siekiant steigti nauj juridin asmen teiksiant

reabilitacijos, kineziterapijos, masao ar kitas asmens sveikatos prieiros paslaugas yra

svarbu pasirinkti tinkamiausi juridinio asmens teisin form ir vertinti, kokios teiss ir

pareigos dl to atsiras. Priklausomai nuo pasirinkto juridinio asmens teisins formos

priklausys ir atsakingoms institucijoms reikaling pateikti dokument pobdis, taiau iame

etape visa naujo juridinio asmens steigimo tvarka yra tokia pati, nepaisant to, kokio pobdio

veikl is juridinis asmuo vykdys.

1.6. Juridini asmen licencijavimas

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos statyme asmens sveikatos prieira yra

apibriama kaip valstybs licencijuota fizini ir juridini asmen veikla, kurios tikslas laiku

diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir ukirsti jiems keli bei padti atgauti ir sustiprinti

sveikat [54]. Asmens sveikatos prieiros apibrime yra minima licencijavimo slyga, kuri

riboja juridinio asmens teisnum papildomais kvalifikaciniais reikalavimais, nustatytais tam

tikrai veiklai vykdyti. Tokia veikla yra vadinama licencijavimu [4,10,54]. Neatitikdamas

27

nustatyt kvalifikacini reikalvim ir neturdamas atitinkamos licencijos, juridinis asmuo

negali gyti joki teisi ir prisiimti pareig, susijusi su licencijuojama veikla. mons ar

staigos vykdoma asmens sveikatos prieiros veikla neturint licencijos yra laikoma neteista

[4,10,54]. Licencijavimas nustatymas, kad staigos veikla atitinka teiss akt reikalavimus,

staigos teiss teikti paslaugas pripainimas ir licencijos idavimas [57]. Lietuvoje mones ar

staigas asmens sveikatos prieiros veiklai licencijuoja Valstybin akreditavimo sveikatos

prieirai tarnyba (VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Licencij idavimo tvark

ir reikalavimus licencijai gauti nustato Vyriausybs ar jos galiotos institucijos patvirtintos

Sveikatos prieiros licencijavimo taisykls. Gavus licencij verstis asmens sveikatos

prieiros veikla mons ar staigos turi bti registruojamos Valstybiniame Sveikatos

prieiros staig registre [10,54,57].

Taigi, veiklos ribojimas licencijomis nra absoliutus, nes gavus atitinkamos ries

licencij teisnumas yra prapleiamas [4]. statymais ir licencijomis juridinio asmens teisnumas

ribojimas ir veiklai keliami papildomi kvalifikaciniai reikalavimai dl to, kad manoma, jog

usiimti tam tikra specifine veikla gali ne bet kuris, bet tik atitinkamos patirties, gdi,

materialini itekli, personalo ir kit reikaling priemoni turintis juridinis asmuo [4]. Taiau,

reikalavimas gauti licencij bet kokiai veiklai labai apsunkint verslo santykius, todl

licencijuojama tik ta veikla, kuri gali daryti esmin neigiam poveik aplinkai, moni sveikatai ir

gyvybei arba dl vieojo intereso ribojamas dalyvi, turini tokio pobdio licencij, skaiius

[4]. Kad licencijavimas netapt diskriminavimo prielaida, reikalavimai licencijai gauti ir licencij

idavimo tvarka turi bti aikiai reglamentuota ir prieinama visiems juridiniams asmenims. Taigi,

licencij idavimo ir licencijuojamos veiklos slygos negali priklausyti nuo licencij

gyjanios mons ar staigos ries [4]. Turi bti utikrinta teis visiems juridiniams asmenims,

atitinkantiems licencijai gauti nustatytus reikalavimus, teis kreiptis dl licencijos, j gauti arba

gauti motyvuot atsisakym j iduoti. Konkrets reikalavimai licencijoms gauti priklauso nuo

licencijos ries ir yra nustatomi konkrei teiss akt [4,57]. Civiliniame kodekse yra tvirtinta

nuostata, kad yra draudiama nustatyti licencijos galiojimo termin, taiau dl to licencija neturi

bti laikoma absoliuia [56]. Licencijos iduodamos neribotam laikotarpiui, taiau licencijos

galiojimas gali bti sustabdytas ar jos galiojimas panaikintas, jeigu yra nevykdomos licencijavimo

taisykli nustatytos slygos. Licencijos galiojimo ir veiklos atitikim nustatytiems reikalavimams

vykdo atitinkam veikl priirinios institucijos [4,10]. Licencijos turtojas turi grietai laikytis

licencijuojamai veiklai keliam reikalavim ir utikrinti atsaking institucij prijim prie

informacijos apie vykdom veikl. Informacija surenkama per teikiamas ataskaitas ar patikrinim

metu. Juridini asmen registras kaupia ir vieina informacij apie juridiniams asmenims iduotas

28

licencijas, j galiojimo sustabdym ar panaikinim [4,57]. Lietuvoje nra vieno statymo, kuriame

bt ivardintos visos licencijuojamos veiklos. Daniausiai licencijavimo reikalavimas yra

nustatomas atitinkam veikl reglamentuojaniuose statymuose [4,10].

LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme V 364 ir V - 273 yra pateikiamas

licencijuojam ambulatorini ir stacionarini asmens sveikatos prieiros paslaug sraas.

Prie licencijuojam ambulatorini asmens sveikatos prieiros paslaug grups medicinos

paslaugos yra priskiriama fizin medicina ir reabilitacija, manualin terapija ir refleksoterapija

[23,24]. Kineziterapija, ambulatorin reabilitacija, vaik raidos sutrikim ankstyvoji

reabilitacija, masaas, kineziterapeuto padjjo praktika priskiriamos prie kit paslaug

grups, taiau joms licencija taip pat yra privaloma [23,24]. Remiantis LR Sveikatos apsaugos

ministro sakymo V-273 priedu, prie licencijuojam stacionarini asmens sveikatos prieiros

paslaug priskiriama medicinin reabilitacija II, antirecidyvinis vaik gydymas II, sveikat

grinamasis gydymas II, palaikomoji reabilitacija II, medicinin reabilitacija III, vaiko raidos

sutrikim ankstyvoji reabilitacija IIIA, vaiko raidos sutrikim ankstyvoji reabilitacija IIIB

[23]. Asmens sveikatos prieiros staiga gali teikti tik licencijoje nurodytas paslaugas, kurios

yra nurodomos pagal asmens sveikatos prieiros staigos organizavimo lyg: pirmins,

antrins, tretins. Paslaugos skirstomos ambulatorines ir stacionarines bei atsivelgiant

licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug sraus [10,23,24,27]. Taigi, licencijoje

bus nurodoma, kad licencij idav VASPVT prie Sveikatos apsaugos ministerijos. staigos

asmens sveikatos prieirai licencijoje nurodoma licencijos idavimo data, licencijos numeris

ir nurodoma, koki asmens sveikatos prieiros veikl yra suteikiama teis vykdyti. Tai gali

bti viena paslauga kineziterapija arba keletas paslaug: kineziterapija ir gydomasis

masaas. Tai reikia, kad i gydymo staiga turi teis teikti tik licencijoje nurodytas paslaugas,

vis kit paslaug teikimas yra laikomas neteistu.

Taigi, jeigu juridinio asmens ketinama vykdyti asmens sveikatos prieiros veikla

traukta licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug sra, yra privaloma iai

veiklai vykdyti gauti licencij [10,23,24]. Juridiniam asmeniui suteikta licencija rodo, kad

vykdoma veikla atitinka teiss akt reikalavimus ir atitinkama mon ar staiga turi teis

vykdyti licencijoje nurodyt veikl. Tokiu bdu yra apsaugomas vieasis interesas.

29

1.7. Fizini asmen licencijavimas

Teis verstis tam tikros ries sveikatos prieiros veikla pripastama fiziniams

asmenims, statymo nustatyta tvarka gavusiems licencij ir sertifikat. Fizini asmen veikla

neturint licencijos ar leidimo yra laikoma neteista [4,54]. Fiziniai asmenys, kurie nra

sveikatos prieiros specialistai ar neatitinka Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyt

reikalavim, neturi teiss verstis sveikatinimo veikla. Sveikatos prieiros specialistai gali

praktikuoti tik pagal gyt specialyb, o statym nustatytais atvejais specialistai gali

praktikuoti tik gav licencij [4,54].

Lietuvoje kineziterapeut veikla yra nelicencijuojama, taiau remiantis VASPVT

prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kineziterapeutams yra suteikiami spaudo

numeriai [89]. Lietuvos Kineziterapeut draugija siekdama, kad kineziterapija bt

registruojama profesija, inicijavo kineziterapeut registravim bei spaudo numerio idavim

[68]. Sveikatos prieiros specialistas, siekiantis gauti spaudo numer, turi pateikti

dokumentus, patvirtinanius gyt kineziterapeuto profesin kvalifikacij. Nepaisant to,

kineziterapeutais Lietuvoje dirba skirtingo lygmens isilavinim gij, turintys skirtingas

profesines kvalifikacijas ir darbo patirt asmenys [89]. Remiantis LR Sveikatos apsaugos

ministro sakymu Nr. 61 ir V - 402, kineziterapija yra priskiriama prie grups - kitas auktasis

isilavinimas, o licencij idavim asmens sveikatos prieiros specialistams pavedama

vykdyti atsivelgiant patvirtint asmens sveikatos prieiros specialybi ir subspecialybi

sra [9,54]. Pagal tarptautin profesij klasifikacij International Classification of

Occupation, ISCO, kuria pagrsta ir Lietuvos profesij klasifikacija, kineziterapeuto

klasifikacija yra priskiriama specialist grupei ir yra viename pogrupyje su tokiomis

profesijomis kaip gydytojas, gydytojas odontologas, vaistininkas ir kt. [22,89]. Kineziterapija

yra tarptautiniu mastu pripainta sveikatos prieiros profesija, kuria gali usiimti tik

kompetentingi ir, kur to reikalauja valstybiniai statymai, registruoti ir licencijuoti

kineziterapeutai [89].

Kineziterapeuto norma yra pagrindinis dokumentas Lietuvoje, juridikai

apibriantis kineziterapeuto veikl [18]. iame dokumente yra pasakyta, kad kineziterapeutas

turi teis tobulinti profesin kvalifikacij LR teiss akt nustatyta tvarka, i nuostata yra

minima ir prie pareig [18]. Kineziterapeutas nuolat turi tobulinti gyt profesin

kvalifikacij, atsivelgdamas nuolatin medicinos mokslo ir praktikos paang [18]. Taigi,

teisin prielaida kineziterapeuto kompetencijai kelti yra sudaryta, tai yra numatyta

30

kineziterapeuto normoje, taiau pasigendama detalesnio ir aikesnio regalmentavimo, kas

neretai nea neaikumus ir sukelia netikrum dl specialist kompetencijos ir jos tobulinimo

[89]. Lietuvoje nesukurta ir kineziterapeut pakartotins atestacijos sistema [89]. Taip pat

kineziterapeuto normoje trksta detalaus Lietuvoje teisint kineziterapijos metod apraymo.

Nevardijama, kokius diagnostinius pacient bkls vertinimo bei gydymo metodus savo

darbe gali taikyti kineziterapeutai [18,89].

Didiojoje Britanijoje kineziterapeutai yra registruojami Sveikatos profesij taryboje,

the Health Professions' Council; HPC. i tarnyba yra atsakinga u studij akreditavim bei

tobulinim, todl ilaikomas glaudus ryys tarp kineziterapeut rengimo teorijos ir j

profesins veiklos praktikos [89]. Tuo tarpu vedijoje, kur 9,1 mln. gyventoj tenka apie

16000 kineziterapeut, i j apie 12000 yra vedijos kineziterapeut asociacijos nariai.

sidarbinti kineziterapeutu galima tik baigus studijas ir usiregistravus Nacionalinje

sveikatos ir socialinio aprpinimo tarnyboje, The National Board of Health and Welfare [89].

Kiti Europos Sjungos gyventojai privalo rodyti savo kineziterapeuto kvalifikacij

pateikdami galiojant savo alies universitetinio isilavinimo diplom, o tarnyba vertina

kineziterapeut diplomus ir laipsnius [89]. Naujojoje Zelandijoje usiimti kineziterapeuto

praktika gali tik Kineziterapijos taryboje, Physiotherapy Board, registruoti kineziterapeutai

[76,89]. Taigi, daugelyje ali kineziterapeut veikla yra detaliai apibrta, pastebima

reikminga kineziterapeut profesini draugij taka rengiant kineziterapeutus ir priirint j

veikl nuo studij iki aktyvios profesins veiklos.

Siekiant visuomen apsaugoti nuo nekvalifikuot specialist, Lietuvoje ir usienyje,

kineziterapeutai yra registruojami. Daniausiai registruojami visi kineziterapijos studijas

baig studentai, taiau kai kuriose alyse priimta praktika kineziterapeutus registruoti tik

ilaikius kompetencij rodant egzamin ar kitais numatytais bdais [89]. alyse, kur

kineziterapeutai taiko manualin manipuliacij ar skiria medikamentus, vertis kineziterapeuto

praktika yra leidiama tik licencijavimo egzamin ilaikiusiems ir registruotiems

kineziterapeutams. Vienose alyse licencija yra iduodama visam laikui, kitur licencijavimo

egzamin periodikai reikia perlaikyti [89].

Taigi, visose mintose alyse yra keliamas kineziterapeuto profesins kvalifikacijos

ir registracijos reikalavimas, siekiant visuomen apsaugoti nuo nekvalifikuot specialist ir

galimos alos, ypa grietai vertinami tie specialistai, kurie savo darbe taiko manualin

terapij, medikamentus. O Lietuvoje kineziterapeut veikla nra aikiai apibrta, vis dar

neteisinti Lietuvos kineziterapeut taikomi kineziterapijos metodai, diagnostiniai pacient

31

bkls vertinimo metodai [89]. Kineziterapeutai negali atlikti kai kuri elektroterapijos ar

hidroterapijos procedr, nes jas atlieka gydytojai fizioterapeutai ar slaugytojos, nors

kineziterapeuto normoje MN:124:2004 yra pasakyta, kad kineziterapeutai turi inoti fizikins

terapijos metodus ir priemones bei gebti taikyti fizioterapijos priemones. Kineziterapijos

paslaugos yra licencijuojamos, taiau i paslaug teikiantys kineziterapeutai yra

nelicencijuojami. Specialist registravimas ir spaudo numerio idavimas pradtas vykdyti

neseniai [18,68,89]. Dirbani specialist tobulinimuisi yra sudaryta teisin prielaida, taiau

jis daugiau yra rekomendacinio pobdio, Lietuvoje nesukurta pakartotins kineziterapeut

atestacijos sistema. Kineziterapeuto normoje taip pat yra pasakyta, kad kineziterapeutai turi

teis dalyvauti rengiant statymus ir kitus norminius aktus, taigi kineziterapeutams ir

kineziterapeut draugijoms yra sudarytos teisins galimybs dalyvauti profesijai svarbi

klausim sprendime ir tobulinime, o tai yra visuotinai priimta praktika daugelyje Europos

valstybi [18,89].

1.8. Asmens sveikatos prieiros staigoms keliami reikalavimai

Greta licencijos atitinkamai veiklai reikalingi vairs leidimai, sertifikatai, paymjimai

[4], tokiu bdu siekiama utikrinti visuomens sveikatos saug ir kontroliuoti juridini ir fizini

asmen veikl bei atitikim teiss aktuose numatytiems reikalavimams. Vis dlto specialistai

kritikuoja, kad neretai Lietuvos teiss aktuose nepagrstai nustatomas reikalavimas gauti vairius

leidimus ir tokiu bdu papildomai ribojama veikla, apsunkinami verslo santykiai [4].

Pagrindinis teiss aktas, kuriuo yra remiamasi rengiant asmens sveikatos prieiros

staig, yra LR Sveikatos apsaugos ministro sakymas Dl Lietuvos Higienos Normos HN

47:2011 Asmens sveikatos prieiros staigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai [19]. ia

norma turi remtis kineziterapeutai ar kiti fiziniai asmenys, siekiantys steigti juridin asmen,

teiksiant licencijuojamas asmens sveikatos prieiros paslaugas. Kaip jau buvo minta anksiau,

fizin medicina ir reabilitacija, kineziterapija, manualin terapija, refleksoterapija, ambulatorin

reabilitacija, masaas yra priskiriami prie licencijuojam asmens sveikatos prieiros paslaug,

todl steigiant juridin asmen, teiksiant ias paslaugas yra privaloma vykdyti normos HN

47:2011 keliamus reikalavimus [19,23,24]. Taigi, i norma nustato asmens sveikatos prieiros

staig rengimo sveikatos saugos reikalavimus [19].

staigos teikti asmens sveikatos prieiros paslaugas gali tik teiss akto nustatyta

tvarka gavusios leidim-higienos pas, kuris liudija, kad veiklos slygos atitinka visuomens

32

sveikatos saugos teiss akt reikalavimus ir suteikia jo turtojui teis verstis dokumente

nurodyta kine komercine veikla [25]. Leidimus higienos pasus iduoda, atsisako iduoti,

sustabdo j galiojim tos teritorijos, kurioje veikia juridinis asmuo, Visuomens Sveikatos

prieiros centras. Leidimas-higienos pasas iduodamas prie pradedant vykdyti kin

komercin veikl 5 metams, iskyrus atvejus, kai pareikjas paraikoje gauti leidim-

higienos pas nurodo, kad jis kin komercin veikl vykdys trumpesn laikotarp [19,25].

Prie kins komercins veiklos ri, kurioms btinas leidimas hiegienos pasas, yra priskiriama

ligonini veikla, medicinins praktikos veikla, stomatologins praktikos veikla ir masao kabinet

veikla. Taigi, kineziterapija turt bti priskiriama prie medicinins praktikos grups [19,25].

Atsakingos institucijos turi teis patikrinti ir vertinti, ar vykdomos veiklos slygos atitinka

higienos normas ir kitus visuomens sveikatos saug reglamentuojanius teiss aktus. Radus

neatitikimus jie turi bti paalinami, kitu atveju atsakinga institucija turi teis sustabdyti,

panaikinti leidimo higienos paso galiojim [19,25].

Kad steigiama asmens sveikatos prieiros paslaugas teiksianti staiga atitikt visus

reikalavimus, turi bti remiamasi i ir kit norm reikalavimais (2 lent.).

33

2 lentel. Asmens sveikatos prieiros staigoms keliamus reikalavimus reglamentuojanios

normos ir reglamentas [19]

Kad Valstybin Visuomens sveikatos prieiros tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos iduot leidim higienos pas, privaloma pateikti juridinio asmens registravimo

paymjimo kopij, naudojimosi patalpomis teistum rodanius dokumentus, patalp brinius.

Jeigu numatoma tuo paiu adresu vykdyti kelias kins komercins veiklos ris, kiekvienai

i j pateikiama atskira paraika [25]. Gavus visus reikiamus dokumentus ne vliau kaip per

10 darbo dien pradedamas kins komercins veiklos slyg vertinimas. Vertinimas

atliekamas kins komercins veiklos vykdymo vietoje [25]. iuo metu yra priimtas statymo

nutarimas, kad asmens sveikatos prieiros paslaugos gali bti vykdomos tik medicinins

gydomosios paskirties patalpose [84]. Reikalavimus tokio pobdio patalpoms nustato LR

Sveikatos Apsaugos Ministras, tvirtindamas higienos normas. Higienos normose tvirtinti

34

reikalavimai yra privalomi asmens sveikatos prieiros staigas projektuojantiems, statantiems,

rengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems fiziniams asmenims [25,84].

Vertintojams taip pat turi bti pateikiami steigiamo juridinio asmens savikontrols

dokumentai: hospitalini infekcij prevencijos, geros higienos praktikos. Turi bti pateikiamos

vidaus tvarkos taisykls, specialist, dirbsiani steigiamoje asmens sveikatos prieiros staigoje

profesini kvalifikacij sraas, darbuotoj asmens medicinins knygels.

Privaloma pateikti medicinini prietais, kurie bus naudojami veiklos metu sraas, o

esant reikalui turi bti vertinamas i prietais poveikis aplinkai, atliekami laboratoriniai tyrimai,

kins komercins veiklos slygoms vertinti [20]. Remiantis Valstybins ne maisto produkt

inspekcijos prie kio ministerijos duomenimis, prietaisai naudojami asmens sveikatos

prieiros staigos veiklos metu turi bti paenklinti CE enklu [20]. CE enklinimas yra

pagrindinis gaminio atitikties Europos Sjungos teisei rodiklis, utikrinantis laisv gamini

judjim Europos rinkoje. Ddamas CE enkl ant gaminio ir prisiimdamas vis atsakomyb,

gamintojas pareikia, jog vykd visus teisinius reikalavimus, taikomus CE enklinimui [20].

Asmens sveikatos prieiros staigos veikloje naudojami prietaisai, priemons turi atitikti

Metrologijos statyme tvirtintas nuostatas [53]. Prietaisai yra tiriami, enklinami specialiais

enklais ir (arba) iduodamas patikros sertifikatas, kuriuo konstatuojama bei patvirtinama, kad

priemon atitinka teiss akt reikalavimus [53]. Speciali reikalavim kineziterapijoje

naudojamiems prietaisams nepavyko rasti, taiau kiekvieno sigyto medicininio prietaiso,

priemons techninis pasas turi bti saugomas ir prireikus pateikiamas atitinkamoms

institucijoms.

Pateikiamas procedr, utikrinani paslaug kokyb sraas: vadybins procedros,

medicinos dokumentacijos ir informacins bazs valdymo pagal veikianius norminius teiss

aktus sraas, pacient skund ir pareikim nagrinjimo, lokalaus (vidaus) medicininio

audito, miri atvej nagrinjimo tvarka. Btina parengti vidaus tvarkos taisykles remiantis

Lietuvos Respublikos sveikatos prieiros staig statymu [10,31,55].

Taip pat yra keliamas reikalavimas, kad pirmosios medicinos pagalbos vaistinls

bt staigose, monse, sveikatos tarnybose, sveikatos prieiros staigose [32].

Kineziterapeuto kompetencijas apibrianioje kineziterapeuto normoje MN124:2004 yra

pasakyta, kad kineziterapeutas turi mokti suteikti pirmj medicinos pagalb, taiau i

nuostata nra detalizuojama ir neaiku, ar kineziterapeutas turi teis atlikti vaist injekcijas,

pacientui duoti medikament [18,32]. O asmens sveikatos prieiros staigai privalomoje

pirmosios medicinos pagalbos vaistinls sudtyje yra nemaa dalis leidiam vaist, todl

kyla klausimas, ar visi ie medikamentai yra privalomi ir kineziterapijos paslaugas

35

teiksianiai staigai, ar kineziterapeutas turi teis pasinaudoti vaistinlje esaniais

medikamentais [32].

Apibendrinant galima teigti, kad VASPVT prie Sveikatos apsaugos ministerijos

reikia pateikti nustatytos formos praym, juridinio asmens steigimo dokumentus,

registaravimo paymjim ir status, dokument, rodant, kad patalpos, kuriose bus vykdoma

licencijuojama veikla, paskirtis atitinka Sveikatos apsaugos ministro sakymu nustatytus

reikalavimus. Privaloma pateikti vykdomos veiklos leidim higienos pas, vidaus veiklos

taisykles, sveikatos prieiros specialist, kurie reikalingi numatomoms paslaugoms teikti,

profesini kvalifikacij sra ir asmeniui iduotos licencijos verstis atitinkama praktika ar

kito kvalifikacij rodanio dokumento duomenis [10,55,82,86]. Pateikiamas medicinos

prietais, privalom paraikoje nurodytoms paslaugoms teikti sraas su detaliu apraymu,

sutari su kitomis staigomis, jeigu planuojama pirkti i j asmens sveikatos prieiros

paslaugas sutartys. Asmens sveikatos prieiros paslaugas teiksianioms staigoms privaloma

pateikti dokumentus, rodanius, kad gydymo staiga yra apdrausta civilins atsakomybs

draudimu u pacientams padaryt al [6,69]. Teikiami dokumentai, rodantys, kad pareikjo

norimos teikti paslaugas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymu

patvirtintus atitinkam licencijuojam paslaug teikimo reikalavimus [82].

Taigi, norint, kad asmens sveikatos prieiros staiga, teiksianti kineziterapijos ar

kitas reabilitacijos paslaugas, atitikt normose tvirtintus reikalavimus, btina vykdyti

daugyb reikalavim, kurie yra skirti bendrai visoms asmens sveikatos prieiros staigoms.

Odontologijos paslaugas teikianioms gydymo staigoms yra numatyta speciali higienos

norma HN 74:2011, kurioje tvirtinti reikalavimai skirti tik odontologins prieiros paslaugas

teiksianios staigos rengimui [21]. Kyla klausimas, kodl nra numatyt speciali

reikalavim, skirt reabilitacijos, kineziterapijos paslaugas teiksianioms asmens sveikatos

prieiros staigoms atsivelgiant ias paslaugas teiksiani juridini asmen specifik.

1.9. Reabilitacijos ir kineziterapijos paslaug apmokjimas

Pasaulio sveikatos organizacija paangiausiomis laiko tas sveikatos prieiros

sistemas, kuriose ipltotas valstybini ir privai gydymo staig bendradarbiavimas. Privati

medicina didina konkurencij, gerja paslaug kokyb ir efektyvumas [51]. Lietuvos pilieiai,

mokantys mokas privalomj sveikatos draudimo fond (PSDF), turi teis pasirinkti asmens

sveikatos prieiros staig ir gydytoj, o los gydymo stagoms yra skirstomos pagal sutartis

su Valstybine ligoni kasa [42,54]. Valstybinse gydymo staigose yra apmokamos beveik

36

visos gydymo snaudos, o privaios gydymo staigos isilaiko i pacient mok, jeigu nra

sudariusios sutari su Valstybine ligoni kasa [51]. O Vokietijoje kiekviena ligos gydymui

skirta kvota juda paskui pacient, tokiu bdu sveikatos prieiros staigos konkuruoja

paslaug kokybe, siekdamos pritraukti pacientus. Gerai ir skaidriai sutvarkyta sistema skatina

privaius investuotojus investuoti ioje srityje [51]. Lietuvoje, jeigu pacientas nort gauti

paslaugas privaioje asmens sveikatos prieiros staigoje, o gydymo staiga nebt sudariusi

sutarties su Valstybine ligoni kasa, pacientas u paslaug turt susimokti pats. Dl ios

prieasties privaios gydymo staigos neretai sudaro sutartis su draudimo kompanijomis dl

paslaug apmokjimo [51,71].

Valstybin ligoni kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos suteikia spaudo numer

asmenims, kurie teikia asmens sveikatos prieiros paslaugas, apskaitomas privalomojo

sveikatos draudimo informacinje sistemoje Sveidra ir apmokamas i PSDF [33]. Remiantis

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro sakymu V-1153, kineziterapeutai privalo

gyti spaudo numerius iki 2013 m. lapkriio 1 d., taiau ie privalomi spaudo numerio gijimo

terminai netaikomi, kai specialistas siekia teikti asmens sveikatos prieiros paslaugas,

apmokamas i PSDF [33]. Taigi, spaudo numerio gijimas yra privaloma slyga prie

pradedant teikti asmens sveikatos prieiros paslaugas, neapmokamas i PSDF. i nuostata

daugiausiai apima privaius asmens sveikatos prieiros paslaug teikjus, nes tik nedidel

dalis privai juridini asmen, teikiani reabilitacijos, kineziterapijos paslaugas, turi

galimyb sudaryti sutartis su Valstybine ligoni kasa dl paslaug apmokjimo i PSDF [33].

Pasak G. Krutulyts, Higgs ir kit autori, kineziterapeutai daugelyje pasaulio ali

turi ne tik profesin autonomij kaip specialistai, taiau ir j teikiamos prevencijos,

sveikatinimo ir gydymo paslaugos yra apmokamos i valstybs biudeto [2,47,89]. Tuo tarpu

M. ukauskien teigia, kad u kineziterapijos paslaugas nra mokama i PSDF, taiau is

teiginys prietarauja LR Sveikatos apsaugos ministro sakymuiV-50, kur yra pasakyta, kad

reabilitacijos specialist teikiamos paslaugos sveikatos prieiros staigose yra apmokamos i

PSDF biudeto, taiau tam turi bti sudarytos sutartys su Valstybinmis arba Teritorinmis

ligoni kasomis [27,89]. Lietuvoje reabilitacijos ir sanatorinio gydymo organizavimo ir

apmokjimo tvarka yra tvirtinta LR Sveikatos apsaugos ministro sakyme V - 50 [27], o

pagrindine slyga apmokjimui u teikiamas rebailitacijos ar kineziterapijos paslaugas reikia

laikyti sutart su Valstybinmis arba Teritorinmis ligoni kasomis.

Usienio alyse, kuriose sveikatos prieiros sistemos finansavimas yra didesnis,

kineziterapijos paslaugos taip pat yra labiau ivystytos, o specialist paslaugos apmokamos i

PSDF fondo, sveikatos prieirai skirt valstybs l, tiek ir i privai asmen mok

37

[27,89]. Kai kuriose Europos Sjungos alyse kineziterapeutai negali paciento priimti be

gydytojo siuntimo, tokia praktika yra ir Lietuvoje, kur reabilitacijos paslaugos yra skiriamos

pacientui bendrosios praktikos gydytojo, gydytojo specialisto arba fizins medicinos ir

reabilitacijos gydytojo, o Jungtinse Amerikos Valstijose u kineziterapijos paslaugas yra

mokama, kaip u bet kurio kito specialisto konsultacijas. kineziterapeutus pacientai gali

kreiptis tiesiogiai ir be gydytojo siuntimo [27,89].

Taigi, fiziniai asmenys, teikiantys kineziterapijos ar kitas reabilitacijos paslaugas

privaioje asmens sveikatos prieiros staigoje ir nesudar sutarties su Valstybine ar

Teritorine ligoni kasa, dl paslaug apmokjimo i PSDF turi galimybes isilaikyti i

pacient mok arba sudaryti sutartis su draudimo kompanijomis dl paslaug apmokjimo.

Nra aikiai reglamentuota tvarka dl paciento kreipimosi tiesiogiai kineziterapeut, teikiant

kineziterapijos ar kitas reabilitacijos paslaugas ir i paslaug apmokjimo tvarkos i PSDF.

38

2. TYRIMO METODIKA

Visa tyrimo eiga buvo suskirstyta keturis etapus (3 pav.).

3 pav. Tyrimo vykdymo etapai

Pirmasis etapas.

Siekiant isiaikinti privaios kineziterapeuto veiklos poreik ir galimybes Lietuvoje

parengta anonimin anketin apklausa, remiantis Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais

kineziterapijos srityje (r. PRIEDAS Nr.2). Anket sudar 18 atviro ir udaro tipo

klausim.

Pirmoji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti respondent demografinius ir

socio-ekonominius duomenis: lytis, amius, isilavinimas, darbin veikla, darbo

staas, pajamos.

Antroji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti respondent priklausym darbo

sektoriui (valstybinis, privatus) ir konkrei darbo viet.

Treioji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti respondent poir privaios

kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje bei prieastis kodl Lietuvoje turi

arba neturi bti sudaromos slygos privaiai kineziterapeuto veiklai.

39

Ketvirtoji grup klausim. Buvo siekiama suinoti respondent poreik usiimti

privaia kineziterapeuto veikla bei to prieastis.

Penktoji grup klausim. Buvo siekiama isiaikinti koki tak privati

kineziterapeuto veikla gali turti vairiems veiksniams bei respondent nuomon

apie kineziterapijos specialybei aktualius licencijavimo, kompetencijos klimo

kurs klausimus ir bendr respondent nuomon apie kineziterapijos ateit

Lietuvoje.

etoji grup klausim. Buvo siekta isiaikinti veiksnius labiausiai kliudanius

kineziterapijos ir privaios kineziterapeuto veiklos pltrai Lietuvoje.

Gautas Bioetikos centro leidimas atlikti respondent anketin apklaus (r.

PRIEDAS NR.1).

Antrasis etapas.

Anketin apklausa vykdyta 2012 met gegus birelio mnesiais. Apklausoje

dalyvavo Lietuvos Sveikatos moksl universiteto ir Lietuvos Sporto universiteto

kineziterapijos bakalauro ketvirto kurso studij studentai bei Lietuvos Sveikatos moksl

universiteto ir Lietuvos Sporto universiteto kineziterapijos magistro pirmo kurso studentai.

Respondentams buvo idalinta 115 anket. Patikrinus grintas anketas, paaikjo, kad 10

anket upildyta netiksliai, neatsakyta kai kuriuos klausimus. Atrinktos ir analizuotos 105

anketos, atsako danis 91,3 proc.

Apklaustj amiaus vidurkis buvo 23,7 0,2 metai, moterys sudar 77 proc., vyrai

23 proc. apklaustj.

Treiasis etapas.

Siekiant apvelgti ir ianalizuoti kineziterapeuto veikl reglamentuojani teisin

baz bei oficiali statistik apie privaios kineziterapeuto veiklos galimybes Lietuvoje atlikta

i altini analiz:

1. Analizuota mokslin literatra, vadovliai, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.

2. Analizuoti statymai, sakymai, nutarimai, normos.

3. Lietuvos ir Europos sjungos statistikos departement ir tarnyb ataskaitos.

4. 2013 metais pateiktas oficialus uklausimas Valstybinei Ligoni kasai prie Sveikatos

apsaugos ministerijos.

40

5. Konsultuotasi su Vilniaus ir Kauno privai kineziterapijos klinik vadovais.

Ketvirtasis etapas.

Statistin analiz atlikta programos SPSS 20.0 paketu. Kiekybiniai kintamieji

aprayti kaip aritmetinis vidurkis standartin paklaida (VSP) bei pateikti procentine

iraika. Analizuojant duomenis buvo skaiiuojamos apraomosios statistikos, tikrinamos

statistins hipotezs apie skirtumus tarp vidurki danum bei poymi tarpusavio

priklausomum. Tikrinat statistines hipotezes, statistinio reikmingumo lygmuo pasirinktas

0,05.

Dviej grupi vidurkiams palyginti taikytas parametrinis Stjudento t-testas ir

neparametrinis Mano-Vitnio testas.

Kokybini poymi tarpusavio priklausomumui vertinti pasirinktas chi kvadrato (2)

kriterijus. Priklausomai nuo imi dydio buvo taikytas tikslus (maoms imtims) ir

asimptominis 2 kriterijus.

Ryiui tarp poymi nustatyti buvo vertinamas Spirmeno koreliacijos koeficientas.

Analizs rezultatai pateikiami lentelse ir grafikuose.

41

3. REZULTATAI IR J APTARIMAS

3.1. Apklaustj amius ir lytis

Remiantis anketins apklausos metu gautais duomenimis apklaustj amiaus

vidurkis buvo 23,7 0,2 metai. Jauniausias apklaustasis buvo 20 met, vyriausias 35 met.

Mediana 23 metai. Gauti rezultatai yra artimi kit Lietuvoje atlikt mokslini tyrim

rezultatams, kur kineziterapeutai iki 30 met sudar nuo 48 iki 57 proc. [63,68,88]. E.

emaitiens tyrime respondent amiaus vidurkis buvo 22 metai [88]. Apibendrinant galima

teigti, kad Lietuvoje tarp kineziterapeut yra daug jaun specialist, kas rodo, kad

kineziterapija turs gausius mogikj itekli resursus ateityje ir yra vykdomos primimo

kineziterapijos studijas politikos rezultatas.

Apklausoje dalyvavusi