modulis_2

Turinio lentelė

2 Modulis. Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai ir jų statistinis tyrimas

Tikslai

2.1.Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai ir jų skaičiavimo metodai

2.1.1.Rinkos statistikos rodiklių sistema. Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai

2.1.2.1.Rinkos konjunktūros informacijos šaltiniai

2.1.2.2. Kai kurie ekonomikos tyrimų pasauliniu mastu informacijos šaltiniai ir rezultatų publikavimo

2.1.3. Veiklos aktyvumo rodikliai ir indeksai

2.1.4. Rinkos kokybinės būklės charakteristika

2.1.5. Rinkos potencialas. Potenciali pasiūla

2.1.6. Rinkos imlumo apskaičiavimas (principai)

2.1.7. Paklausos klasifikavimas konjunktūros tyrimo aspektu

2.2. Ekonominės konjunktūros statistinis tyrimas

2.2.1. Raidos tendencijų nustatymo metodai

2.2.2. Ekonominių ciklų statistinis tyrimas

Užduotys

Literatūra

Page 1 of 1Turinys: 2 Modulis. Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai ir jų statistinis tyrimas

2008.10.06http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/serve_tree.pl?114781505...

2 modulio temų nagrinėjimo tikslai yra įgyti žinių ir sugebėjimų, kurie leistų: Suprasti konjunktūros rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje; jų skirtingumą nuo ilgo laikotarpio ir struktūrinių rodiklių; būtinumą naudoti specialius dinamikos eilučių tyrimo metodus; Pateikti apibrėžimus nusakančius rinkos būklę, pagrindinius raidos tendencijų nustatymo metodus; Paaiškinti sampratas rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai; rinkos potencialas; rinkos imlumas; sezoniškumas; cikliškumas; ilgalaikis trendas; Nustatyti tiriamo dalyko ir konkrečių rodikliu sąsajas; objekto lygmens ir tyrimo metodų sąsajas; Išaiškinti kokie metodai naudotini raidos tendencijų nustatymui; kokie svarbiausi konjunktūros tyrimui naudotini rodikliai; kokie pagrindiniai jų šaltiniai; Diskutuoti raidos tendencijų nustatymo metodų ir jų praktinio taikymo klausimais, ūkio ciklų statistinės analizės būtinumo bei pagrindinių metodų klausimais.

Page 1 of 1Tikslai

2008.10.06http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/2...

2.1.1. Rinkos statistikos rodiklių sistema. Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai Rinkos statistikos rodikliai grupuojami į 5 stambius blokus, kiekvienas kurių charakterizuoja ttikrą rinkos procesą (2.1 pav.):

1. Rinkos būklė ir formavimasis (rinkos konjunktūra). Jo rodikliai kompleksiškai charakterizuoja rinkos būklę. Rodikliai apima svarbiausias rinkos kategorijas –paklausą ir pasiūlą, atspindi rinkos mastus ir svarbiausias proporcijas, jostendencijas ir svyravimus.

2. Kainos, jų būklė ir elgsena. Tai svarbiausias rinkos mechanizmo elementas. 3. Prekių masė ir judėjimas (prekių apyvarta, atsargos, apyvartumas). Jis yra

pagrindinis rinkos rodiklių sistemoje, kadangi atspindi prekių mainų procesą. 4. Rinkos infrastruktūra. Jis taip pat yra kompleksinis, charakterizuoja rinkos proceso

aprūpinimą materialiniais, techniniais, informaciniais, transporto ir darbo jėgos ištekliais.

5. Rinkos funkcionavimo socialinis-ekonominis efektyvumas.

2.1 pav. Rinkos statistikos rodiklių sistema

Kiekviename bloke yra tam tikras skaičius rodiklių, atspindinčių įvairias rinkos procesų puses. Kai kurie rodikliai aptarnauja keletą blokų, atspindėdami skirtingas proceso puses. Pavyzdžiui, kainos charakterizuoja ne tik kainų formavimosi ir elgsenos procesus, bet ir rinkos konjunktūrą, o taip pat kai kuriuos efektyvumo reiškinius.

Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai sudaro vieną iš šių rinkos statistikos rodiklių blokų. Jame išskiriamos 9 rodiklių grupės. Pagrindiniai rodikliai yra pasiūla ir paklausa. Kitos septynios rodiklių grupės charakterizuoja rinkos būklę.

1. Prekių pasiūla (produktų ir paslaugų): viso ir pagal atskiras prekes, pardavėjus

(gamintojus, prekybos tarpininkus ir kitus rinkos dalyvius), regionus. 1.1. Pasiūlos apimtis, struktūra ir dinamika; 1.2. Pasiūlos gamybinis ir aprūpinimo žaliavomis potencialas; 1.3. Pasiūlos elastingumas.

2. Prekių paklausa: viso ir paskirstant pagal prekes, pirkėjus (masinius ir asmeninius

vartotojus), regionus. 2.1. Paklausa diferencijuojant pagal šitokius požymius: patenkinimo laipsnį, kitimo kryptį, susiformavimo formas, pasirengimą pirkti, rinkos būklę ir pirkimo vietą;

2.2. Perkamasis potencialas (viso ir pagal prekes ir paslaugas): gamybos priemonių rinkos imlumas, vartojimo reikmenų rinkos imlumas ir paslaugų rinkos imlumas;

2.3. Paklausos elastingumas. 3. Rinkos proporcingumas.

3.1. Paklausos ir pasiūlos santykis;

Page 1 of 32.1.1. Rinkos statistikos rodiklių sistema. Rinkos konjunktūros statistiniai rodikliai


3.2. Gamybos priemonių, vartojimo prekių ir paslaugų rinkų santykis; 3.3. Prekių apyvartos prekinė struktūra; 3.4. Rinkos pasidalinimas: gamintojų, didmenininkų ir mažmenininkų rinkos dalys; 3.5. Pardavėjų struktūra pagal nuosavybės formas; 3.6. Pirkėjų struktūra (didmenininkų – pagal nuosavybės formas, mažmenininkų –

pagal socialinius-demografinius ir kitokius požymius); 3.7. Regioninė rinkos struktūra;

4. Rinkos plėtros tendencija.

4.1. Augimo tempai, pardavimo, kainų ir prekių atsargų, investicijų ir pelno tendencijų (trendų) kryptis ir parametrai;

5. Rinkos svyravimas, pastovumas ir cikliškumas. 5.1. Pardavimų, kainų ir prekių atsargų variacijos koeficientai laike ir erdvėje

(ekonominėje ir geografinėje); 5.2. Rinkos plėtros sezoniškumo ir cikliškumo modelių parametrai.

6. Rinkos būklės ir išsivystymo regioniniai skirtumai. 6.1. Paklausos ir pasiūlos santykio ir kitų rinkos proporcijų regioninė variacija;

6.2. Paklausos lygio (skaičiuojant vienam gyventojui) regioninė variacija; 6.3. Rinkos plėtros pagrindinių parametrų dinamikos tempų regioninė variacija.

7. Verslo aktyvumas.

7.1. Užsakymų portfelis, jo sudėtis, pilnumas ir dinamika; 7.2. Sandorių skaičius, dydis, dažnumas ir dinamika; 7.3. Gamybinių (prekybos) pajėgumų apkrovimo laipsnis.

8. Komercinė (rinkos) rizika.

8.1. Investicinė rizika; 8.2. Marketingo sprendimų priėmimo rizika; 8.3. Atsitiktinių rinkos svyravimų rizika.

9. Rinkos dydis, monopolizavimo ir konkurencijos lygis.

9.1. Kiekvienos prekės rinkoje veikiančių firmų skaičius, jų pasiskirstymas pagal nuosavybės formas, organizacines formas ir specializaciją;

9.2. Prekių pardavimo rinkoje bendra apimtis ir firmų pasiskirstymas pagal pardavimo apimtis;

9.3. Privatizavimo lygis; privatizuotų įmonių skaičius ir dalis, jų organizacinė forma, jų dalis bendroje rinkos apimtyje;

9.4. Rinkos pasidalinimas (firmų grupavimas pagal jų užimamą dalį bendroje pardavimų apimtyje);

9.5. Mažų, vidutinių ir stambių firmų dalis bendroje rinkos apimtyje.

Ši rodiklių sistema apima ne tik specifinius konjunktūros rodiklius, bet ir rodiklius iš kitų rinkos statistikos blokų. Galima dar kartą pabrėžti konjunktūros rodiklių ryšį su marketingo tyrimų charakteristikomis. Konjunktūros rodiklių ypatingumą sudaro tai, kad jų tarpe yra statistinių modelių parametrai, atspindintys rinkos tendencijas ir cikliškumą.

Pažymėtina, kad, skirtingai nuo kitų prekių ir paslaugų statistikos rodiklių blokų, konjunktūros rodiklių bloke daugelis svarbių rodiklių atspindi ne statinius reiškinius, o dinaminį ar variacinį procesą, kiti charakterizuoja reiškinio struktūrą, santykius ir jų poslinkius. Kai kurios konjunktūros charakteristikos, pvz. tendencijos ir jų stabilumas, gali būti gautos tik atitinkamai apdorojus trendo modelius. Vienas iš pagrindinių apimties rodiklių, paklausa, nėra realus, tiesiogiai išmatuojamas dydis, o parodo potencialą ir dėl to



negali būti apskaitomas, o įvertinamas tik netiesiogiai. Kitą apimties rodiklį, rinkos dydį, charakterizuoja kitų blokų rodiklių rinkinys: pardavimų apimtis, sandorių skaičius, pardavėjų ir pirkėjų skaičius ir t.t. Kadangi konjunktūra – sudėtingas tarpusavio ryšių ir sąveikos kompleksas, todėl vertinama, kad paklausos ir pasiūlos elastingumo rodikliams svarbi vieta rodiklių sistemoje išskirta pagrįstai.



2.1.2.1. Rinkos konjunktūros informacijos šaltiniai

Rinkos konjunktūros informacijos šaltiniai yra pirminiai ir antriniai Pirminiai informacijos šaltiniai yra specialaus prekybos korespondentų tinklo informacija (žinutės, pranešimai) apie konjunktūrinę situaciją, taip vadinama pavaldžių padalinių signalinė informacija, specialistų kryptingų apklausų duomenys, apatinių valdymo grandžių vadovų ir specialistų konjunktūros žinios, parodų ir mugių duomenys, vidaus operatyvinės atskaitomybės rodikliai, kainų ir biržų kotiruočių operatyviniai duomenys. Gali būti organizuojamas specialus monitoringas konjunktūrinės analizės tikslu. Konjunktūros analizei naudojami duomenys gaunami:

1) iš prekybos korespondentų tinklo (firmos darbuotojų, kurie už mokestį ar pagal tarnybines pareigas sistemingai teikia informaciją apie rinkos būklę pagal iš anksto sudarytą programą);

2) iš į atrankos grupę (panelę) patekusių vartotojų, teikiančių informaciją pagal specialią programą;

3) iš vienkartinės apklausos (anketavimo) dalyvių; 4) iš firmos vidaus apskaitos ir atskaitomybės; 5) iš specialių marketingo firmų, valstybinės statistikos tarnybų ir kitų informacijos

turėtojų. Informacija gaunama komerciniu pagrindu; 6) iš publikacijų; 7) iš ekspertinių vertinimų.

Paprasčiausia rinkos būklės vertinimo forma yra alternatyvūs atsakymai į klausimus: ar yra, ar nėra paklausos prekei; paklausos kokybinė gradacija: intensyvi, pasyvi, auganti, gęstanti. šiuo atveju vertinimo kriterijumi yra informatoriaus profesinės savybės ir jo intuicija. Rinkos konjunktūros antriniai informacijos šaltiniai yra palyginti pigi informacija. Naudojamasi jau atlikto pirminio tyrimo medžiaga. Šaltinių daug, yra pasirinkimo problema. publikuojami specialūs leidiniai, teikiantys informaciją apie informacijos šaltinius. Per pastaruosius penketą metų informacijos pateikimo forma labai keitėsi. IT plėtra leido greičiau ir pilnesne apimtimi pateikti ekonominius rodiklius. Pavyzdžiui, Sources of European Economic and Business Information. 6th Edition. Edited by The British Library Business Information Research Service, 1995. 338 p. Jamepateikiama 32 Europos valstybių svarbiausių ekonomikos ir verslo statistinės informacijos šaltinių sąrašas. Į sąrašą įtraukti labiausiai naudojami ekonominių ir statistinių rodiklių šaltiniai. Leidiniai apima platų dalykų ratą, įskaitant ekonomines sąlygas, socio-ekonominius rodiklius, valstybės finansus, pramonę, verslą ir prekybą. Leidinius leidžia įvairūs organai: tarptautinės organizacijos, valstybinės statistikos tarnybos, vyriausybių departamentai, bankai ir finansinės institucijos, profesinės ir prekybos asociacijos ir t.t. Šių visų organizacijų leidiniai, surinkti į vieną vietą, surūšiuoti įvairiai pjūviais, yra unikalus praktinis informatyvus produktas. Apie kiekvieną leidinį nurodoma: pavadinimas, išleidimo dažnumas, kalba, kaina, turinys, informacija apie leidėją. Ekonominės konjunktūros tyrimui vertinga informacija, t.t. priskirta BUSINESS ENVIRONMENT ir ECONOMIC CONDITIONStemoms, yra gausi. Kitu aspektu skiriami konjunktūros ir ilgo laikotarpio bei struktūriniai rodikliai, kurie ir pateikiami atitinkamuose skirtinguose leidiniuose. 2.1.1 lentelėje pateiktas ES struktūrinių rodiklių sąrašas. Kai kurie pagrindiniai rodikliai patenka į visas grupes, skiriasi tik informacijos periodiškumas: struktūriniams rodikliams pakanka metinio periodiškumo,

Page 1 of 32.1.2.1.Rinkos konjunktūros informacijos šaltiniai


tačiau apimamas laikotarpis ilgesnis – dešimt ir daugiau metų. Jie reikalingi rengiamų strategijų ir programų pagrindimui; svarbus jų bruožas yra sąrašo stabilumas, kas turi įgalinti matuoti pažangą. Pažymėtina, kad struktūrinės problemos, kurių sprendimui rengiamos strategijos, taip pat yra nuolatinės ar ilgalaikės.

2.1.1 lentelė. ES struktūriniai rodikliai

Europos Komisijos siūlomi 42 rodikliai

kasmetinei ataskaitai Europos Tarybai (2003 m. pavasario ataskaitai)

The 42 structural indicators proposed for the Spring Report

2003

Bendrieji ekonominiai rodikliai 1. BVP vienam gyventojui (pagal PGP) ir realaus BVP augimo tempas 2. Darbo našumas 3. Užimtumo didėjimas 4. Infliacijos tempas 5. Darbo sąnaudų produkcijos vienetui didėjimas 6. Biudžeto balansas 7. Valstybės skola (Centrinės valdžios sektoriaus skola)

General economic background 1. GDP per capita (in PPS) and real GDP growth rate 2. Labour productivity 3. Employment growth* 4. Inflation rate 5. Unit labour cost growth 6. Public balance 7. General government debt

I. Užimtumas 1. Užimtumo lygis 2. Faktinis vidutinis išėjimo iš darbo amžius 3. Vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas 4. Mažų pajamų mokesčio tarifas 5. Mokymasis visą gyvenimą 6. Nelaimingi atsitikimai darbe 7. Nedarbo lygis

I. Employment 1. Employment rate* 2. Effective average exit age* 3. Gender pay gap 4. Tax rate on low-wage earners 5. Life-long learning 6. Accidents at work* 7. Unemployment rate*

II. Inovacijos ir tyrimai 1. Išlaidos žmogiškiesiems ištekliams

(viešosios išlaidos švietimui) 2. Išlaidos moksliniams tyrimams ir

eksperimentinei plėtrai (pagal finansavimo šaltinius)

3. Interneto prieigos lygis 4. Baigusių aukštojo mokslo gamtos,

technikos ir taikomuosius mokslus specialistų skaičius

5. Patentai 6. Rizikos kapitalas 7. Išlaidos IT

II. Innovation and research 1. Spending on human resources (public expenditure on education) 2. R&D expenditure (by source of finance) 3. Level of Internet access 4. Science and technology graduates* 5. Patents 6. Venture capital 7. ICT expenditure

III. Ekonomikos reforma 1. Santykinis kainų lygis ir kainų

konvergencija 2. Kainos infrastruktūros šakose 3. Rinkos struktūra infrastruktūros šakose 4. Viešieji pirkimai 5. Sektorinė ir ad hoc valstybės parama

III. Economic Reform 1. Relative price levels and price

convergence 2. Prices in the network industries 3. Market structure in the network

industries 4. Public procurement



Šaltinis: COMMUNICATION FROM THE COMMISSION Structural indicators. COM (2002) 551(01) 12 p. (http://europa.eu/eur-lex/en/com/cnc/2002/com2002_0551en01.pdf)

Šalių ūkio konjunktūrą charakterizuojančių rodiklių sąrašas trumpesnis. Trumpiausiame variante išskirti šeši svarbiausieji kiekybiniai rodikliai. Labai svarbu operatyvumas, todėl naudojama daug kokybinių rodiklių, kurie gali būti surenkami labiau savalaikiai, nei kiekybiniai statistiniai rodikliai. Sekančiame skirsnyje aptariami leidiniai ir juose publikuojamirodikliai priskirtini ūkio konjunktūros rodikliams.

6. Palūkanų normos konvergencija 7. Bendrovių registravimas

5. Sectoral and ad hoc State aid 6. Convergence of interest rates 7. Company registration

IV. Socialinė sanglauda 1. Nelygybė ir pajamų pasiskirstymas 2. Skurdo rizikos lygis 3. Skurdo rizikos lygio pastovumas 4. Užimtumo lygio regioninė dispersija 5. Metusieji mokslus pradinėse klasėse ir

toliau nesimokantys 6. Ilgalaikis nedarbas 7. Gyventojų skaičius bedarbių šeimose

IV. Social Cohesion 1. Inequality of income distribution 2. Risk-of-poverty rate* 3. Persistent-risk-of-poverty rate* 4. Dispersion of regional employment

rates* 5. Early school-leavers not in further

education or training* 6. Long term unemployment* 7. Population living in jobless

households

V. Aplinkosauga 1. Dujų, sukeliančių šiltnamio reiškinį, emisija

(įskaitant planinę) 2. Ekonomikos energetinis intensyvumas 3. Pervežimų apimties (tonos ar keleivių km)

santykis su BVP 4. Transporto modališkumas 5. Miesto atmosferos kokybė 6. Komunalinės atliekos 7. Atnaujinamų šaltinių dalis

V. Environment 1. Greenhouse gases emissions (including targets) 2. Energy intensity of the economy 3. Volume of transport (tonne- and

passenger-km) relative to GDP 4. Modal split of transport 5. Urban air quality 6. Municipal waste 7. Share of renewables



2.1.2.2. Kai kurie ekonomikos tyrimų pasauliniu mastu informacijos šaltiniai ir rezultatų publikavimo pavyzdžiai A. EBPO darbai (leidiniai)

1. OECD Economic Outlook (pranc. Perspectives économiques de l’OCDE ) – EBPO ekonomikos prognozė (perspektyvos vertinimas). Darbe periodiškai vertinama EBPO šalių ekonominės tendencijos, perspektyva (prospects) ir politika. Rengiamas du kartus per metus, birželį ir gruodį. Kiekvienas leidinys apima visapusišką naujausių ekonominių tendencijų analizę ir trumpalaikę prognozę (projections). Analizė yra bendras Ekonomikos departamento narių darbas. Kartais leidinys talpina specialias Departamento ar kitų EBPO padalinių narių studijas, skirtas ekonominių tendencijų interpretavimui. Pateikiami statistiniai duomenys. Leidinys spausdinamas EBPO generalinio sekretoriaus atsakomybe; prognozės atskiroms šalims nebūtinai atitinka šių šalių valdžios vertinimus. EBPO sekretoriato Ekonomikosdepartamentas leidinyje pateikia savo išankstinę prognozę pagal gamybos apimtis (output), užimtumą, kainas ir mokėjimų balanso einamąją sąskaitą dvejiems metams. Prognozė remiasi kiekvienos šalies narės apžvalga (review) ir tarptautinės plėtros poveikiu joms. Ypatingas dėmesys skiriamas vyriausybių vykdomai plitikai sprendžiant esamas ekonomines problemas.

Tipiškas analizės turinys:

1. Iššūkiai ir ekonominės politikos prioritetai (įvertinama bendraekonominė konjunktūra, vidutinės trukmės problemos/iššūkiai, reikalavimai makroekonominei politikai, pagrindiniai struktūrinės (rinkų) reformos rezultatai); 2. EBPO šalių ekonomikos prognozė (outlook) ir politika;

2.1. Bendras ekonominės situacijos vertinimas; 2.2. Tuo laikotarpiu ar permanentiškai aktualių specialių studijų medžiaga.

Pavyzdžiui,

Investicijos dabartiniu pakilimo / nuosmukio laikotarpiu ir ilgesnės trukmės kontekste;

Gyventojų senėjimo poveikis vyriausybės biudžetui.

3. Konkrečių EBPO šalių plėtra (paprastai pateikiama svarbiausių rodiklių kitimas paskutiniuoju laikotarpiu, charakterizuojama ekonominė politika ir kitos veikiančios jėgos, pateikiama prognozė ); 4. Atskirų šalių, nepriklausančių EBPO, plėtra;

5. Priedai, t.t.gausūs statistiniai duomenys už pereitą maždaug 18 m. laikotarpį ir prognozė dvejiems metams pagal 54 rodiklius. Jie pateikiami lentelėse ir grafiškai. Nurodomi duomenų šaltiniai ir skaičiavimo metodika.

2. OECD Economic Studies – EBPO ekonominiai tyrimai. Šį pusmetinį leidinį leidžia EBPO sekretoriato Ekonomikos departamentas. Straipsniuose pateikiama taikomojimakroekonominė ir statistinė analizė, dažniausiai tarptautiniu ar keleto šalių mastu.

3. OECD Economic Surveys of individual Member countries – konkrečios EBPO šalies ekonomikos apžvalga (pagal konkrečias šalis nares). EBPO Ekonomikos ir plėtros apžvalgos komitetas reguliariai publikuoja kiekvienos EBPO šalies ekonominių tendencijų ir

Page 1 of 82.1.2.2. Kai kurie ekonomikos tyrimų pasauliniu mastu informacijos šaltiniai ir rezulta...


politikos apžvalgą. Apžvalgos yra detalesnės nei tai įmanoma EBPO ekonomikos prognozėje. EBPO taip pat publikavo panašias apžvalgas pagal šalis partneres Pereinamojo laikotarpio partnerystės programoje (Transition Programme): Čekijos Respubliką, Vengriją, Lenkiją ir Slovakijos Respubliką.

4. EBPO metodinė medžiaga šalies ekonomikos analizei ir apžvalgos rengimui pateikiama leidinyje Sources and Methods: OECD Economic Outlook (http://www.oecd.org/document/14/0,2340,en_2649_33733_1847822_1_1_1_1,00.html). 2006 rugpjūčio versija http://www.oecd.org/dataoecd/54/59/37380381.pdf. Tai EBPO Sekretoriato tyrimo metodų ir pagrindinių statistinių metodų koncepcijų aprašymai (http://www.oecd.org/eco/out/source.htm). Papildomas dokumentas OECD Economic Outlook Database Inventory (http://www.oecd.org/dataoecd/47/9/36462096.pdf), kuriame aprašomi informacijos šaltiniai ir skaičiavimo metodai. B. Mėnesiniai EBPO statistiniai leidiniai (http://www.oecd.org/topicstatsportal/0,2647,en_2825_495677_1_1_1_1_1,00.html)

1. Main Economic Indicators (MEI)– pagrindiniai ekonominiai indikatoriai – mėnesinis, spausdintas ir on line (www.oecd.org/std/mei; statusas Subscription, bet yra daug ir laisvai prieinamų trumpo laikotarpio indikatorių). Leidinyje pateikiama lyginamoji statistika, išsamiai apžvelgianti paskutiniojo laikotarpio pasaulinės ekonomikos raidą pateikiant platų trumpo laikotarpio ekonominių indikatorių asortimentą pagal 30 EBPO šalių, suminius rodiklius pagal 5 zonas ir pagal kai kurias ne EBPO šalis (Kiniją, Indoneziją, Indiją, Pietų Afriką ir Rusiją). Kiekviename kasmėnesiniame leidinyje pagal kiekvieną šalį pateikiami mėnesiniai duomenys už paskutinius 12 mėnesių, ketvirtiniai duomenys už dvejus metus ir metiniai už ketverius metus. Grafikų ir lentelių pavidale pateikiami tokie rodikliai:

1) ketvirtinės nacionalinės sąskaitos; 2) tendencijų versle tyrimo rezultatai (business surveys) 3) mažmeniniai pardavimai; 4) pramonės produkcija; 5) statyba; 6) vartojimo prekių kainos; 7) užimtųjų skaičius; 8) nedarbo lygis; 9) palūkanų normos; 10) pinigai ir vidaus finansai; 11) užsienio finansai; 12) užsienio prekyba; 13) mokėjimų balansas.

On-line ir CD-ROM šie ir dar kiti duomenys (tendencijų ne versle tyrimo rezultatai, orientuojančių indikatorių sekos) pateikiami nuo 1960 m.

Su Main Economic Indicators– MEI – susiję detalesni elektroniniai variantai yra:

1. OECD Composite Leading Indicators (CLIs); 2. Business Tendency and Consumer Opinion Indicators; 3. OECD Main Economic Indicators.

(Anksčiau buvo Leading Indicators And Business Surveys).



Pirmajame dviem variantais (su atstatytu trendu ir į metinius tempus perskaičiuoti šešių mėnesių rodiklių pokyčių tempai) pateiktos tokių tipų sekos:

Bazinė seka (pramonės produkcija); Suvestiniai orientuojantys rodikliai; Konkretūs orientuojantys rodikliai.

Antrajame pateikiami visi vartotojų nuomonės ir visi visų ekonomikos sektorių verslo tendencijų indikatoriai pagal visas EBPO šalis, Kiniją, Indoneziją, Indiją, Pietų Afriką ir Rusiją. Trečiajame kas mėnesį pagal visas EBPO šalis atnaujinami tokie duomenys: Nacionalinių sąskaitų rodikliai (BVP ir pagrindiniai išlaidų komponentai); pramonės produkcija; sudėtiniai orientuojantys rodikliai; statyba; keleivinių automobilių registracija; mažmeninė prekyba; gamintojų kainų indeksai; vartotojų kainų indeksai; valandinis darbo užmokestis; standartizuoti nedarbo rodikliai; užimtumas civiliniame sektoriuje; trumpalaikės palūkanos; ilgalaikės palūkanos; akcijų kainos; pinigų kiekio rodikliai; realūs efektyvūs valiutos kursai; valiutos kursai; pasaulinė prekyba; tarptautinė prekyba; mokėjimų balansas (einamoji sąskaita).

2. Be MEI, yra daug kitų publikacijų su trumpo laikotarpio ekonominiais indikatoriais ir su tuo susijusia informacija. Žemiau pateiktos nuorodos parodo jų turinį. (http://www.oecd.org/document/54/0,2340,en_2649_34265_15569334_1_1_1_1,00.html):

Balance of Payments Composite Leading Indicators (http://www.oecd.org/dataoecd/55/13/36884425.pdf) Financial Statistics Industry and Services International Trade Labour Force Statistics Purchasing Power Parities (PPP) Quarterly National Accounts Statistics for Non-member Countries Business Tendency and Consumer Opinion Surveys

3. Atskirai kas mėnesį už paskiausiąjį laikotarpį pagal iš anksto suderintą grafiką skelbiami šeši svarbiausieji indikatoriai (Latest Key Short-Term Indicators for OECD Countries; http://www.oecd.org/dataoecd/16/23/18628648.pdf). Šie rodikliai tai BVP, sudėtiniai orientuojantys indikatoriai, vartojimo kainų indeksai, einamoji sąskaita, nedarbo lygis ir palūkanų norma. Trumpo laikotarpio ekonominiai rodikliai pagal EBPO šalis ir eurozoną pateikiami ir grafikų pavidale (http://www.oecd.org/dataoecd/47/55/18632002.pdf) C. ES Oficialių leidinių tarnyba Europos Komisijos Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas (The Directorate General for Economic and Financial Affairs (DG ECFIN) reguliariai atlieka ES šalių ir aplikančių įvairių ekonomikos sektorių harmonizuotą tyrimą (konjunktūros tyrimą). Šie sektoriai: apdirbamoji pramonė; paslaugos; mažmeninė prekyba; statyba; vartotojai. Tyrimai leidžia palyginti skirtingų šalių verslo ciklą, jie tapo nepakeičiama ES, Eurozonos šalių ir šalių aplikančių ekonomikos kaitos monitoringo priemone.



Iki neseniai konjunktūros rodikliai būdavo pateikiami tokiuose mėnesiniuose leidiniuose:

Results of the Business Survey Carried out Among Management in the Community..

European Economy. Supplement A. European Economy. Supplement B. Business and Consumer Survey Results. European Economy. Supplement C. Standart Eurobarometer. Leidžiamas du kartus per metus. Central and Eastern Eurobarometer (pradėtas leisti 1990 m. rudenį).

Vėliau šie leidiniai kiek keitėsi ir jų informacija pradėta pateikti on–line. Dabartiniu metu konjunktūros tyrimų informacija pateikiama tokiuose leidiniuose ir tokiais adresais http://ec.europa.eu/economy_finance/indicators_en.htm :

Business and consumer surveys Business climate Key indicators for the euro area Euro area GDP growth projection Monetary conditions index BACH database Labour market reforms database LABREF Candidate countries' economies quarterly CCEQ General government data Annual macroeconomic database AMECO

Būdinga tai, kad medžiaga pateikiama kompleksiškai ir įvairia forma, tuo būdu tenkinant įvairaus vartotojo poreikius: glaustai pateikiamos išvados ir tinkamai agreguoti duomenys; detalūs pradiniai duomenys; metodinė medžiaga; konkretizuotų tyrimų konkrečiais ekonomikos klausimais rezultatai/ataskaitos (studies); mokslinių tyrimų metodologijos srityje rezultatai (working papers). 1. Skyriuje Konjunktūros tyrimo versle ir vartotojų nuomonės apklausos rezultatai(Business and Consumer Survey(http://ec.europa.eu/economy_finance/indicators/businessandconsumersurveys_en.htm) glaustai pateikiami tyrimų suminiai rezultatai ir išvados ir atskirai pateikiamos kas mėnesį papildytos atsakymų į anketų klausimus sekos nuo 1985 m. sausio mėnesio pagal visas šalis, ES, Eurozoną pagal visus rodiklius visose srityse, kuriose atliekamas konjunktūros tyrimas. Šių tyrimų mastas, metodologija ir turinys nagrinėjami 4 modulyje. 2. Tikslu geriau suprasti Eurozonos visumoje verslo ciklą, suformuotas mėnesinis Eurozonos verslo klimato indikatorius (Business Climate indicator for the euro areahttp://ec.europa.eu/economy_finance/indicators/businessclimate_en.htm). Šio indikatoriaus paskirtis – aiškiai ir anksti įvertinti ciklo situaciją. Indikatorius formuojamas iš penkių rodiklių, gaunamų konjunktūros tyrimo pramonėje (viename iš penkių sektorių, kuriuose atliekami konjunktūros tyrimai) metu. Aukšta indikatoriaus reikšmė reiškia, kad visumoje šie konjunktūros tyrimai rodo gerą ciklinę situaciją, ir priešingai, žema reikšmė reiškia priešingą verslo klimatą. Indikatoriaus didėjimas (mažėjimas) rodo aktyvumo kilimą (kritimą) ir klimato gerėjimą (blogėjimą).

3. Skyriuje Svarbiausieji Eurozonos indikatoriai (Key euro area indicators; http://ec.europa.eu/economy_finance/indicators/key_euro_area/keyeuroarea_en.htm) pateikia labiausiai tinkamą, labiausiai reikalingą statistiką. Rodikliai pateikiami lentelėse ir grafiškai, komentuojami. Šis dokumentas skirtas analizuoti pokyčius Eurozonoje per paskiausiąjį laikotarpį. Jis atnaujinamas prieš ECFIN‘o ministrų susitikimus (http://ec.europa.eu/economy_finance/indicators/key_euro_area/key_euro_en.pdf



4. Skyriaus Bendrieji vyriausybės rodikliai (General Government Data;

http://ec.europa.eu/economy_finance/indicators/generalgovernmentdata_en.htm ) duomenys užtikrina ES šalių biudžeto ir viešųjų finansų politikos monitoringą:

šalių reguliariai pateikiamų Stabilumo ir konvergencijos programų vertinimą; vyriausybių perteklinių deficitų identifikavimą; viešųjų finansų indėlio ekonomikos augimui ir užimtumui vertinimą.

Bendrieji vyriausybės rodikliai gyvybiškai svarbūs šiems uždaviniams spręsti, nes šių rodiklių pagrindu rengiamos rekomendacijos, jais grindžiamas atviras šalių dialogas. Bendrųjų vyriausybės rodiklių statistinėse lentelėse pateikiamos sekos už pereitą laikotarpį ir naujausios Europos Komisijos prognozės. Lentelės parengtos naudojant DG ECFIN‘omakroekonominių rodiklių duomenų bazės duomenis. Pirminis svarbiausias duomenų šaltinis yra Eurostat“as. Poskyryje General government data pateikiamos vyriausybės pajamų, išlaidų, balanso ir bendrosios skolos rodiklių sekos pagal ES šalis ir pagal ES bei Eurozoną visumoje. Duomenys pateikiami objekto (šalies) ir rodiklių pjūviais. Poskyryje Cyclical adjustment of budget balances pateikiami vyriausybės bendrųjų pajamų, bendrųjų išlaidų, grynojo skolinimo ir skolinimosi rodikliai. Kiekvienai šių sąskaitų pateikiami faktiniai duomenys, ciklinė komponentė, cikliškai perskaičiuoti duomenys. Taip pat pateikiami faktinis BVP, potencialus BVP, BVP trendas, nukrypimas nuo potencialaus BVP (output gaps). Svarbiausias DG ECFIN‘ui skyrius yra Makroekonominių rodiklių duomenų bazė (Annual macro-economic database AMECO http://ec.europa.eu/economy_finance/indicators/annual_macro_economic_database/ameco_Ši duomenų bazė pastoviai cituojama DG ECFIN‘o publikacijose ir yra nepakeičiamas atliekant tyrimus ir rengiant ataskaitas. Nekomerciniam vartojimui ji prieinama nemokamai. Bazėje laikomi duomenys pagal ES-25, Eurozoną, ES šalis, kitas EBPO šalis (JAV, Japonija, Kanada, Šveicarija, Norvegija, Islandija, Meksika, Korėja, Australja, ir Naujoji Zelandija). D. Eurostat‘o duomenys Konjunktūros statistika pateikia daug svarbių rodiklių, labai reikalingų naujausiems ekonomikos įvykiams analizuoti ir vertinti pinigų ir ekonominę politiką. Rodiklių sekos apima Europos šalis ir visumą jų kaip ES ir Eurozoną. Rodiklių skaičius ir jų panaudojimas sparčiai plečiasi, kadangi informacijos srautai tapo globaliais, ir naujausias kokio nors indikatoriauspaskelbimas gali turėti reikšmingą poveikį globaliai rinkai ar centrinio banko ir verslo lyderių priimamiems sprendimams. Šie indeksų forma pateikiami indikatoriai leidžia greitai įvertinti ekonominį verslo klimatą.

Konjunktūros statistika (trumpo laikotarpio statistika) rengiama sutinkamai su Tarybosreglamentu No 1165/98 of 19 May 1998. Toliau – STS reglamentas (jį galima rasti tinklapyje http://europa.eu.int/eur-lex/en/index.html.) Ji apima daug ekonomikos sričių, jos periodiškumas mėnesinis, ketvirtinis ir metinis. Duomenys pateikiami indeksų forma (dabartiniu metu bazė yra 2000 = 100) arba augimo rodiklių forma (skaičiuojami lyginant su prieš einančiu periodu ar su tuo pačiu pereitų metų periodu). STS reglamentas identifikuoja situaciją keturiose pagrindinėse ekonominės veiklos srityse įvairiais indeksais:



Pramonė: gamybos apimties indeksas, viso apyvarta, apyvarta vidaus rinkoje, apyvarta nevidaus rinkoje, paklausa (nauji užsakymai viso), vidaus paklausa, ne vidaus paklausa,užimtųjų skaičius, dirbtos valandos, darbo užmokestis, produkcijos kainos, produkcijos vidaus rinkai kainos, produkcijos ne vidaus rinkai kainos;

Statyba: gamybos apimties indeksas, pastatų statybos apimtys, civilinių įrengimų statybos apimtys, naujai gauti užsakymai, naujai gauti užsakymai pastatų statybai, naujai gauti užsakymai civilinių įrengimų statybai, užimtųjų skaičius, dirbtos valandos, darbo užmokestis, statybos sąnaudos, medžiagų sąnaudos, darbo sąnaudos, statybos leidimai (pastatų skaičius ir naudingas plotas);

Mažmeninė prekyba: apyvartos vertine išraiška indeksai (perskaičiuotomis kainomis (deflated)), apyvartos natūrine išraiška indeksai (ne perskaičiuotomis kainomis), užimtųjų skaičius;

Kitos paslaugos: apyvartos indeksai ir užimtųjų skaičius.

Informacija Eurostat‘o tinklapyje pateikiama dviem būdais: per medį jau parengtų lentelių forma, o specialiems poreikiams detalesnę informaciją galima gauti įvairiais formatais. Lentelės parengtos labiausiai naudojamiems duomenims, agreguota forma apima daugumą indikatorių. 1. Eurostat‘o mėnesiniai duomenys Pagrindinis leidinys yra Konjunktūros rodikliai (Eurostatistics - Data for short-term economic analysis) – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-BJ-06-007/EN/KS-BJ-06-007-EN.PDF Leidinio duomenys rodo ekonominio aktyvumo kitimą ES, Eurozonoje ir šalyse narėse. Ši mėnesinė apžvalga pateikia sintetinį paskutinio laikotarpio makroekonomikos vaizdą. Joje mėnesiniai ir ketvirtiniai duomenys pateikiami pagal ekonominį klasifikavimą: produkcija (output), paklausa, pajamos, kainos, darbo rinka, atsiskaitymai su užsieniu, pinigų ir finansinės rinkos (2.2 pav.).



2.2 pav. Leidinio Eurostatistics - Data for short-term economic analysis turinys

2. Eurostat‘o ketvirtiniai duomenys

Informacija apie konjunktūros statistikos ketvirtinius leidinius pateikiama tinklapyje SHORT-TERM BUSINESS STATISTICS DEDICATED SECTIONhttp://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=2493,58414221,2493_58418765&_dad=portal&_schema=PORTAL ). Šie leidiniai yra:

Konjunktūros aktualijos (newsletter) (pvz. Statistics Issue 1-2006) – http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_DS_QPEB/PGE_DS_QPE-2006EN.PDF). Ketvirtinis, jo turinys įtraukiamas ir į leidinį Ketvirtinė Europos įmonių statistikos panorama;

Ketvirtinė Europos įmonių statistikos panorama (Quarterly panorama of European business statistics(QPEB) http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-DL-06-001/EN/KS-DL-06-001-EN.PDF. Be šio ketvirtinio leidinio išsamūs ir informatyvūs tyrimai skelbiami rinkinio Panorama of the EU pavadinimu. Jų tematika gana plati;

Pranešimai spaudai (news releases), pavyzdžiui http://epp.eurostat.ec.europa.eu/pls/portal/docs/PAGE/PGP_PRD_CAT_PREREL/PGE-22092006-EN-AP.PDF). Jie rengiami kas mėnesį ir ketvirtį. Stengiamasi, kad jie sutaptų su naujausių duomenų pagal EA-25 ir Eurozoną paskelbimu;

Nenuolatinės (ad-hoc) publikacijos (STS (short-term business statistics) publications), skelbiamos rinkinio Statistics in focus pavadinimu. Tai tyrimų įvairia



tematika rezultatai, pavyzdžiui, kainų pokyčio įtaka pramonės grandinėje; kokia statybos aktyvumo pokyčiai kitoms ekonomikos sritims? ir pan. Šie tyrimai atliekami naudojant konjunktūros statistiką. Jų sąrašą galima rasti adresu http://epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1090,30070682,1090_31583003&_dad=portal&_schema=PORTAL;

Nuorodos į kitų ES institucijų publikacijas. Nurodomi keturi šaltiniai (2006 m.) kurių informacija gali dominti konjunktūros tyrėjus:

1) European Commission Directorate-General Economic and Financial Affairs - key indicators;

2) European Commission Directorate-General Economic and Financial Affairs -business and consumer surveys;

3) European Central Bank - latest monthly bulletin;

4) European Central Bank - statistics pocketbook. Pagrindinis, centrinis iš jų yra Ketvirtinė Europos įmonių statistikos panorama. Jame pateikiama informacija apie Europos įmonių ekonomikos kaitą praėjusiu trumpu laikotarpiu. Leidinys koncentruojasi į pagrindinių Europos ekonominių rodiklių rinkinį (Principle European Economic Indicators (PEEIs)), kurį naudoja Europos Centrinis Bankas, tarp kitų tikslų, sprendimų priėmimui monetarinės politikos srityje. Duomenys pateikiami indeksų pavidalu, o tai leidžia atspindėti įmonių ekonominį aktyvumą. Klasifikavimas pagal NACE, su duomenų agregavimu pagal pramonę viso (be statybos), pagrindinį šakinį grupavimą (MIGs), statybą, mažmeninę prekybą ir kitas paslaugas. Kiekvienas leidinys skirstomas į penkias dalis. Pirmojoje komentuojami ES-25 ir Eurozonos ekonomikos vėliausieji įvykiai, pavaizduojant ir grafiškai; antrojoje lentelių ir grafikų pavidale pateikiama pramonės informacija (grupuojant pagal NACE Division lygį); trečiojoje pateikiama statybos informacija pagal statybos klasifikavimą (CC); ketvirtojoje pateikiama mažmeninės prekybos informacija; penktojoje pateikiama kitų paslaugų informacija, grupuojant taip pat pagal NACE Division lygį. Informacija pateikiama pagal ES-25; Eurozoną, ES šalis nares, Bulgariją, Rumuniją, Norvegiją ir Šveicariją.



2.1.3. Veiklos aktyvumo rodikliai ir indeksai

Vienas iš praktikams prieinamų rinkos konjunktūros analizės metodų yra veiklos aktyvumo rodiklių (1) ir indeksų (2) skaičiavimas. Iš svarbiausių konjunktūros įmonės lygyje charakteristikų (rodiklių) yra užsakymų portfelis, t.y. kontraktų, sutarčių, užsakymų ir pan. skaičius ir apimtis, užtikrinanti tam tikrą įmonės apkrovimą ir garantuotą produkcijos pardavimą arba prekių apyvartos apimtį kažkuriam laiko tarpui. Šiuo atveju užsakymo (kontrakto, sutarties) apimtis – gamyba, tiekimas, pardavimas ir pan. – lyginami su įmonės potencialiu pajėgumu. Santykis rodo įmonės apkrovimo lygį tam tikram laikotarpiui. Pavyzdžiui, įmonė gali turėti užsakymų metų daliai, visiems metams, keleriems metams. Šis rodiklis rodo įmonės padėties rinkoje stabilumą, tvirtumą. Atitinkamas biržos konjunktūros rodiklis yra paraiškų brokeriams paketas: prekių biržose – paraiškų pirkti ar parduoti prekes paketas; fondų biržose – paraiškų pirkti ar parduoti vertybinius popierius paketas. Rodiklis, parodantis biržos ar įmonės padėtį rinkoje yra jos dalis bendroje prekės pardavimo apimtyje. Pavyzdys. Įmonė, kurios potencialus pajėgumas yra 5 mln. gaminių per metus, gavo užsakymą ir sudarė kontraktą 3 mln. gaminių. Įmonės apsirūpinimas užsakymais ir įmonės apkrovimo laipsnis – 60 proc., t.y., maždaug 8 mėn. darbo. Kita įmonė, gaminanti tą pačią, bet geresnės kokybės produkciją, sudarė kontraktus pateikti 14 mln. gaminių, o jos pajėgumas 7 mln. gaminių. Apkrovimo lygis 200 proc., įmonė apsirūpinusi užsakymais dvejiems metams. Bendroje 10 mln. prekių didmeninės apyvartos apimtyje per metus (3 + 7) pirmoji įmonė užima 30 proc., antroji – 70 proc. Kita svarbi rinkos konjunktūros rodiklių grupė yra veiklos aktyvumo indeksai. Jiems priskiriama užsakymų (kontraktų ir pan.) augimo tempai pagal skaičių ir apimtį. Toks rodiklis biržai gali būti sandorių skaičiaus ir apimties indeksai. Platesne prasme prie veiklos aktyvumo indeksų priskiriama didmeninės ir mažmeninės prekių apyvartos indeksai ir kainų indeksai, t.t. biržų kainų indeksai, o taip pat diskonto normų indeksai, užimtumo ir nedarbo indeksai, piniginių pajamų ir santaupų indeksai ir kai kurie kiti indeksai. Konjunktūros analizėje naudojami taip pat ekonominių barometrų tipo modeliai, t.t. modeliai, naudojantys socialinės-ekonominės raidos svarbiausius makro rodiklius: BVP augimas, užimtumo didėjimas, infliacijos lygis ir tempai, vartojimo lygio ir dinamikos,santaupų, valiutų kursų, diskonto normos, bankrotų skaičiaus, biržų kursų ir kiti rodikliai. (Nuo 1994 m. Lietuvos bankas pradėjo oficialiai skelbti nominaliųjų ir realiųjų efektyviųjų lito kursų indeksus; makroekonominės aplinkos tyrimui skaičiuoja realiojo sektoriaus aktyvumo LBIX_R ir bankų sektoriaus aktyvumo LBIX_B indeksus). Ekonominiai barometrai sudaromi kaip taisyklė makrolygyje. Šie barometrai tai dinaminiai daugelio lygių regresiniai modeliai, apimantys minėtus makro ir mikro lygio indeksus. Korporacijos lygyje paprastai sudaromi paprastesni modeliai, apimantys ribotą veiksnių skaičių, pavyzdžiui, pardavimų apimties ir kainų lygio modelis. Viena svarbiausių rinkos konjunktūros apibūdinimų yra pagrindinių raidos tendencijų charakteristika. Tai svarbiausias tyrimų dalykas. Jos tikslas yra išryškinti plėtros kryptį, jos greitį, greitėjimą ar lėtėjimą, plėtros pastovumo laipsnį. Šis uždavinys gali būti sprendžiamas įvairiai, bet yra trys pagrindiniai būdai. (kita tema) Svarbi konjunktūrinės analizės statistinės metodologijos problema yra komercinės rizikos įvertinimas ir numatymas. Nagrinėjamos ir lyginamos įmonės galimybės su konkurento galimybėmis. Rengiami strateginių ir taktinių sprendimų galimumo scenarijai įvertinant galimą konkurento elgseną. Čia gali būti panaudotos statistinių sprendimų teorijos galimybės tikslu minimizuoti riziką ir pasirinkti optimalų sprendimą.

Page 1 of 22.1.3. Veiklos aktyvumo rodikliai ir indeksai


Page 2 of 22.1.3. Veiklos aktyvumo rodikliai ir indeksai


2.1.4. Rinkos kokybinės būklės charakteristika Rinkos (t.t. ir biržos) kokybinė būklė vertinama pardavimų, kainų, prekių atsargų augimo tempų palyginimo pagrindu. Operatyviam rinkos vertinimui naudojamos tokioscharakteristikos:

stipri rinka – kai pagrindiniai parametrai – sutarčių skaičius, jų apimtis, kainos – turi ryškią didėjimo tendenciją, paklausa auga;

pastovi, stabili rinka – kai pagrindiniai parametrai yra aukšti ir mažai svyruoja (mažiau nei 5 – 10 proc.);

nepastovi rinka – kai nėra išreikštos tendencijos, parametrai stipriai svyruoja; mažėjanti rinka – paklausa turi tendenciją mažėti, pagrindiniai parametrai mažėja; tingi (stagnuojanti) rinka – prekybos praktiškai nėra (pavyzdžiui, akcijų rinka).

Pagrindinė konjunktūros charakteristika yra pasiūlos ir paklausos subalansuotumo laipsnis (arba priešingai, nesubalansuotumo). Jis veikia kainų elgseną, prekių ir paslaugų pardavimo apimčių tendencijas, prekių apyvartumą ir t.t. Kitaip tariant, nulemia kitų rodiklių lygį ir dinamiką. Trumpu laikotarpiu skiriama:

Palankia arba ”aukšta” konjunktūra vadinama situacija, kuriai esant susiklosto sąlygos palengvinančios prekių pardavimą, užtikrinančios pelno didėjimą. Paklausa subalansuota su pasiūla, kainos išsilaiko stabiliame lygyje, pastebimas veiklos aktyvumo augimas.

Nepalankia, arba “žema” konjunktūra laikoma paklausos atsilikimas nuo pasiūlos. Tai veda prie prekių atsargų didėjimo, veiklos aktyvumo kritimo.

Ilgesniu laikotarpiu, priklausomai nuo konjunktūros ir kitų veiksnių (potencialios pasiūlos ir potencialios paklausos santykio), rinka vadinama pardavėjo arba pirkėjo rinka:

Pardavėjo rinka – kai pardavėjas gali diktuoti savo sąlygas pirkėjams. Kai paklausa smarkiai viršija pasiūlą, pirkėjui tenka būti aktyviam ieškant reikiamos prekės ir sudarant sandorį. Rinkai būdingos tokios proporcijos: D > S Ip > 1, kur Ip – kainų kitimo indeksas;

Pirkėjo rinka – kai sandorio sąlygų pasirinkimo teisė ir iniciatyva priklauso pirkėjui. Pasiūla subalansuota (netikslinga gaminti į sandėlį) arba lenkia paklausą. Pardavėjas ieško pirkėjo, stengiasi jį sudominti. Rinkos proporcijos: D S Ip 1

Page 1 of 12.1.4. Rinkos kokybinės būklės charakteristika

2008.10.06http://distance.nsc.vu.lt/SCRIPT/Barzdenyte/scripts/student/button_bar/Barzdenyte/2....

2.1.5. Rinkos potencialas. Potenciali pasiūla

Rinkos būklė tam tikru laipsniu priklauso nuo jos potencialių galimybių (rinkos būklė = f(potencialios galimybės, konjunktūra)). Rinkos potencialas – tai visuma sąveikaujančių, vienas kitą įtakojančių gamybinių ir vartojimo jėgų, sąlygojančių paklausą ir pasiūlą. Gamybinis potencialas – tai galimumas pagaminti ir pateikti rinkai tam tikrą kiekį prekių (produktų ir paslaugų). Vartojimo potencialas – rinkos galimybės priimti, t.y. nupirkti tam tikrą produktų ir paslaugų kiekį. Suprantama, kad analizuoti gamybinį potencialą (konkurentus) yra pirkėjo "marketinginiai" interesai, o vartojimo potencialas domina visų pirma gamintoją. Pasiūla – tai produkcijos apimtis (kiekis, apimtis vertine išraiška), kuri parduodama arba gali būti parduota per tam tikrą laikotarpį. Tai svarbiausia rinkos kategorija. Faktinę pasiūlącharakterizuoja gamintojų ir kitų prekių turėtojų tiekimo apimtys. Potenciali pasiūla gali būti nustatoma pagal prekių tiekimo sutartis. Prekių pasiūlos prognozė – tai gamybinio potencialo apskaičiavimas. Rinkos gamybinis potencialas Q (prekių kiekis, kuris gali būti patiektas rinkai per tam tikrą laikotarpį) gali būti apskaičiuojama vadovaujantis tokia logika:

čia: n – įmonių skaičius; Wi – i įmonės gamybinis pajėgumas;

Ri – (1) įmonės i aprūpinimo ištekliais (žaliavomis, medžiagomis, darbo jėga)

koeficientas; arba (2) – įmonės i gamybinių plotų panaudojimo laipsnis; Ep – pasiūlos elastingumo žaliavų, gatavos produkcijos kainoms poveikis;

B – vidaus gamybinis vartojimas (pagal normatyvus). Pastebėkime, kad formulė nepriimtina tiesiogiai, nes nepakankamai apibrėžta, bet galima vadovautis joje sukoncentruota logika, galima naudoti koreliacinės analizės metodą. Interpretuokime taip: WiRi qi – produkcijos (paslaugų) kiekis, planuojamas pagaminti sutinkamai su užsakymų

kiekiu (portfeliu); {Ri} – tai veiksnių visuma, kurių sąveikoje formuojasi tam tikras gamybinių pajėgumų panaudojimo laipsnis (be kainų poveikio); Ep – gamybinių pajėgumų panaudojimo pokytį (pasiūlos pokytį) dėl kainų pokyčio

išreiškiantis koeficientas Gamybinis potencialas (Q) taip pat nustatomas ekspertiniu vertinimu, pagal publikacijų, biuletenių ir pan. duomenis.

BERWQn

ipii

Page 1 of 12.1.5. Rinkos potencialas. Potenciali pasiūla


2.1.6. Rinkos imlumo apskaičiavimas (principai) Vartojimo potencialą apsprendžia rinkos imlumas, kurio pagrindą sudaro pirkėjų paklausa. Tai antra svarbiausioji rinkos kategorija (šalia pasiūlos). Pirkėjų paklausa – tai potencialus prekių poreikis, aprūpintas atitinkama pinigų suma, kurią pirkėjas pasirengęs išleisti prekių įsigijimui. Rinkos imlumas – tai galima prekių pirkimo apimtis per atitinkamą laikotarpį. Rinkos imlumas (M) apskaičiuojamas pagal tokią principinę schemą:

M = V q k (Ep ΔIp + 1) (Er ΔIr + 1) – P – A ,

čia: V – vartotojų skaičius; q – vartotojų struktūros poveikio paklausai koeficientas; k – vartojimo normatyvas (vidutinis vieno gyventojo suvartojimas); Ep , Er – paklausos elastingumas kainoms (p) ir (r);

ΔIp – kainos santykinis pokytis;

ΔIr – pajamų santykinis pokytis;

P – rinkos prisotinimas; A – alternatyvūs vartojimo šaltiniai. Rinkos imlumas konkretaus pardavėjo prekėms: Mi = M(1 – d),

kur d – vartotojų rinkos (rinkos imlumo) dalis, į kurią pretenduoja konkurentai. Rinkos prisotinimas (P) – tai prekių kiekis, kuriuo disponuoja vartotojai konkrečiu laikotarpiu. Jis nustatomas a) pagal specialių tyrimų ir apklausų duomenis (t.t. pagal šeimos biudžetų statistikos duomenis); b) – pagal tokią skaičiavimo schemą:

Ppab = Tpr + Tg – Nf – Nm,

kur P pab – rinkos prisotinimas laikotarpio pabaigai;

Tpr – prekių kiekis laikotarpio pradžioje. Jis nustatomas pagal specialių momentinių tyrimų

duomenis, arba jis lygus pereito laikotarpio Ppab, jei skaičiavimai atliekami nuolatos (ar yra

statistiniai duomenys); Tg – prekių gavimas per laikotarpį. Nustatomas pagal prekybos ir vartojimo statistikos

duomenis kaip prekių apyvartos per laikotarpį ir neprekinio panaudojimo suma (natūriniai vartojimo šaltiniai, negražintina pagalba ir pan.); Nf – fizinis prekių nusidėvėjimas, nustatomas pagal prekių tarnavimo laiko techninius

normatyvus. Tačiau faktiškai jis priklauso ir nuo pajamų – mažų pajamų šeimose stengiamasi prailginti prekių tarnavimo laiką. Todėl rekomenduojama jį koreguoti pagal specialių tyrimų duomenis; Nm – funkcinis vartojime esančių prekių nusidėvėjimas, prekių išėmimas iš naudojimo dėl

funkcinio senėjimo (išėjimas iš mados, naujos, patrauklesnės prekės atsiradimas). Į jį smarkiai veikia pajamų veiksnys, socialiniai-kultūriniai, vartotojų amžiaus ir kiti veiksniai. Jis nustatomas specialių marketingo tyrimų pagrindu, naudojant grupavimą ir koreliacinę-regresinę analizę.

Page 1 of 42.1.6. Rinkos imlumo apskaičiavimas (principai)


Pavyzdys. Rinkos prisotinimo skaičiavimas (Ppab = Tpr + Tg – Nf – Nm,). Regiono gyventojai (120

tūkst. šeimų) metų pradžioje turėjo 100 tūkst. vnt. televizorių (apsirūpinimo koeficientas 83,3%). Per metus buvo nupirkta 27 tūkst. vnt. Pagal normatyvus TV tarnavimo laikas 10metų ir tyrimo duomenys rodo, kad 25% televizorių viršija tarnavimo laiką, t.y. 25 tūkst. vnt. TV yra fiziškai nusidėvėję. Tačiau mažų pajamų šeimų grupėje 1/4 šeimų TV tarnavimo laikas siekia vidutiniškai 15–18 metų. Todėl fizinį nusidėvėjimą reikia sumažinti 1/4, t.y. priimti, kad dėl fizinio nusidėvėjimo bus išimta 19 tūkst. vnt. TV (25 x 3/4 18,75). Pagal apklausos duomenis 10 % šeimų šiais metais pakeis pasenusius modelius naujais. Taigi,moralinis (funkcinis) nusidėvėjimas sudarys 12 tūkst. vnt. (120 x 10%). Rinkos prisotinimas metų pabaigai lygus 100 + 27 – 19 – 12 96 tūkst. vnt. Įvertinant, kad šeimų skaičius per metus padidės iki 125 tūkst., apsirūpinimo koeficientas metų pabaigai sudarys 76,8%. Rinkos imlumas (M) kitiems metams. Metų pradžioje buvo 125 tūkst. šeimų, per metus padaugėjus 5,6%, metų pabaigoje bus 132 tūkst. šeimų. Taigi vidutinis vartotojų skaičius 128,5 tūkst. šeimų. Siekiant išryškinti struktūros kitimo veiksnius, toliau skaičiavimai pateikiami lentelėje.



2.1.1 lentelė Rinkos imlumo skaičiavimas

M = V q k (Ep ΔIp + 1) (Er ΔIr +

1) – P – A

I grupė – pajamos

aukštesnės už vidutines

II grupė –

pajamos vidutinės

III grupė – pajamos

žemesnės už

vidutines

IV grupė –

pajamos žemiau skurdo ribos

Viso

1. Šeimų skaičius – viso

128,5

2. Šeimų skaičius grupėse, %

V0 12 48 30 10 100%

3. Vartojimo normatyvai (TV šeimai), vnt.

k0 1,6 0,96 0,85 0,3

4. Pajamų padidėjimas, %

ΔIr 20 10 4 –5

5. Paklausos elastingumas pajamoms

Er 0,7 0,7 0,7 0,7 Ar nėra pastabų?

6. Vartojimo lygis, įvertinant pajamų padidėjimą, vnt.

k1 1,6 x (0,7 x 0,20 + 1) 1,824

1,027 0,874 0,29 Ar taip pat?

Pastaba: dėl skaičiavimo supaprastinimo neįvertinamas paklausos pokytis dėl kainų pokyčio (Ep). Techniškai skaičiavimas būtų analogiškas, sudėtingiau įvertinti

elastingumo konkrečias reikšmes. 7. Šeimų skaičius grupėse, tūkst.

V1 128,5x0,1215,42 61,68 38,4 12,85 128,5

8. Potencialus poreikis TV, tūkst.vnt. (6x7)

28,1 63,3 33,6 3,7

128,7 arba 100,3 TV 100 šeimų

9. Rinkos prisotinimas, apskaičiuotas metų pradžiai, tūkst.vnt.

P 96

10. Naujų TV poreikis, tūkst. vnt.

32,7

11. Alternatyvūs vartojimo šaltiniai,

3 0,5



Galimi klausimai: Kaip padidinti imlumą? Kokie veiksniai veikia imlumą? Kas pasikeis, jei sumažinsime kainą 5 %?

tūkst.vnt.: – juodoji rinka – atvežimas iš užsienio asmeniniam naudojimui

A

12. Rinkos imlumas, tūkst.vnt.

M 29,2

13. Konkurentų rinkos dalis, %

d 50

14. Konkretaus pardavėjo rinkos imlumas, tūkst.vnt.

Mi 14,6



2.1.7. Paklausos klasifikavimas konjunktūros tyrimo aspektu

Paklausą veikia eilė veiksnių. Išryškinus jų poveikį, atsiranda galimybė reguliuoti paklausą. Rinkos tyrimai tam ir atliekami, kad 1) būtų galima priderinti pasiūlą prie pirkėjų norų ir 2) pastebėti rinkų tendencijas su tikslu geriau panaudoti potencialą. Paklausa – sudėtingas ir daugiastruktūrinis reiškinys. Įvairių paklausos rūšių išskyrimas įgalina lanksčiau įvertinti rinką ir prognozuojant naudoti atitinkamus veiksnius. Paklausosrūšies įvertinimas orientuoja marketingo politiką ir strategiją. Paklausą galima skirstyti pagal:

tendencijas; pirkėjų ketinimus; formavimosi formas; patenkinimo laipsnį; pirkimo vietą.

Paklausos skirstymas pagal tendencijas atspindi rinkos būklę ir formuoja prekių judėjimo valdymo politiką. Įvardinama:

1. Auganti arba intensyvi paklausa.

1.1. Paklausa, paprastai atitinkanti pradinį prekės išėjimo į rinką etapą. Jai būdinga teigiamas prekių apyvartos trendas, spartinimo parametrai dinaminiame modelyje,aukšti augimo tempai, kainų polinkis didėti. Grafiškai ją atitiktų laipsninė ar rodiklinė kreivė ar 2os eilės parabolė , kai b1 < b2.

1.2. Ciklo fazės pabaigos artėjimas dažnai pasireiškia augimo sulėtėjimu: sumažėja prekių apyvartos augimo tempai, sulėtėja kainų didėjimas ar jos nustoja didėti. Tendenciją galima išreikšti pusiau logaritminės lygybės kreive arba 2os eilės parabole, kai b1 > b2 .

2. Stabili, susiformavusi paklausa. Paprastai atitinka prekių masinės gamybos ir

pardavimo etapą. Nėra aiškių pardavimo augimo ar sumažėjimo tendencijų, kainos turi tendenciją stabilizuotis. Išskiriamos dvi tokios rinkos rūšys:

2.1. Pastovi rinka su nežymiais apimties ir kainų svyravimais ir neturinti perėjimo į kitą ciklo fazę požymių. Grafiškai ir modelyje išreiškiama horizontaliai linijai artima kreive;

2.2. Nepastovi rinka su nežymiais apimties ir kainų svyravimais. Ji gali signalizuoti apie artėjimą prie ciklo fazės pabaigos. Tendenciją išreiškia tiesės lygtis su nežymia augimo ar mažėjimo dedamąją.

3. Gęstanti, mažėjanti paklausa. Išryškėja augimo tempų lėtėjimas arba net paklausos

sumažėjimas, kainos taip pat mažėja, dažnai aplenkdamos prekių apyvartos mažėjimo tempus, išryškėja atsargų didėjimo tendencijos. Procesas gali vykti sulėtintai. Tendenciją būtų galima atvaizduoti hiperbole ar pusiau logaritmine funkcija ar kartais parabole su neigiamomis parametrų reikšmėmis.

4. Paklausos nebuvimas. Prekė praktiškai neišperkama, didėja atsargos.

Gęstanti ar nesanti paklausa kartais gali būti atstatyta (remarketinguota) sumažinus kainas, modernizavus prekę reklamos priemonėmis. Paklausos rūšių klasifikavimas kyla iš prekės gyvavimo ciklo teorijos, pagal kurią kiekviena prekė praeina pakilimo, stabilumo ir mažėjimo stadijas. Marketinge šios stadijos sudaro

221 tbtbay

Page 1 of 32.1.7. Paklausos klasifikavimas konjunktūros tyrimo aspektu


kainų reguliavimo pagrindą. Ciklą ir paklausos tendencijas reikia įvertinti norint lanksčiai valdyti atsargas. Pavyzdžiui, gali būti organizuojamas prekių išpardavimas paskutinėje ciklo stadijoje, mažinama ar nutraukiama gamyba prekių, kurių paklausa gęstanti. Paklausos skirstymas pagal pirkėjų ketinimus. Specialūs tyrimai išryškina pakankamai stabilią pirkėjų struktūrą su tam tikrais ketinimais:

1. Tvirtai susiformavusi paklausa, kai pirkėjas nori pirkti būtent tam tikrą prekės rūšį su norimais parametrais;

2. Alternatyvi paklausa, kai pirkėjas yra lankstus ir, pardavėjo konsultanto arba reklamos paveiktas, pasirengęs pakeisti vieną prekės rūšį kita arba netgi kita preke;

3. Spontaniška (impulsyvi) paklausa, kai pirkėjas neketino pirkti prekės, bet staiga nusprendžia pirkti matydamas ją vitrinoje, reklamoje ar pan.

Ši klasifikacija labai svarbi prekybos organizavimui. Prekių išpardavimas, prekių išdėstymas, parodos-pardavimai, reklama turi maksimaliai skatinti spontanišką paklausą ir iššaukti alternatyvią paklausą. Pagal vertinimus, spontaniška paklausa gali siekti iki 1/3 prekių apyvartos. Paklausos vertinimui pagal pirkėjų ketinimus daromos specialios apklausos ir kuriami psichografiniai modeliai. Tvirtai susiformavusią paklausą turėtų įvertinti gamybininkai ir prekybininkai, kadangi ji garantuoja pardavimus ir tam tikro pelno gavimą. Pagal formavimosi būdus skiriama:

1. Potenciali paklausa, kylanti dar iki prekės išleidimo. Ji gali susiformuoti pagal vartotojo suvokiamą įvaizdį reklamos pagrindu, pagal analogiškas, bet mažiau tobulas prekes ir pan. Šią paklausą reikia išryškinti prekės kūrimo ir pozicionavimo stadijoje, išleidžiant bandymines prekių partijas, rengiant parodas-pardavimus, pavyzdžių demonstravimą kartu su apklausomis ir anketavimu;

2. Besiformuojanti paklausa naujoms prekėms. Ji gali būti intensyvi arba vangi. Tai galima nustatyti pagal pardavimo apimtis, pagal konjunktūrinę informaciją ir pan. Taip pat nustatomi jos veiksniai: kaina, kokybė, konkurencija, silpna reklama;

3. Susiklosčiusi paklausa – tai masinis prekės pirkimas. Pagal patenkinimo laipsnį įvardinama:

1. Patenkinta paklausa – tai nupirkta prekių apimtis. Ji nustatoma pagal prekybos statistikos duomenis, šeimos biudžetų statistiką, vartotojų panelę;

2. Sąlyginai patenkinta paklausa – tai priverstinis prekės pirkimas su kitokiomis, dažnai blogesnėmis, vartojimo savybėmis ir kokybe dėl to, kad nėra norimų prekių pasirinkimo. Patenkintos ir sąlyginai patenkintos paklausos suma (1 + 2) atitinka mažmeninės prekių apyvartos apimtį. Todėl apie paklausos dėsningumus galima spręsti pagal prekių apyvartos duomenis;

3. Nepatenkinta paklausa – kai pardavime nėra turinčių paklausą prekių; 4. Atidėta paklausa (kaupiama paklausa) – kai pirkimas atidėtas iki bus sukaupta

reikiama pinigų suma ar pirkimas priderintas prie sezono, žymios datos ir pan. Ši problema reguliuojama kredito sistema ir valdant kainas, kai prieš šventes kainos smarkiai padidinamos, o po jų dar labiau sumažinamos. Praktikoje ji dar vadinama prieššventine arba pošventine paklausa;

5. Paniška arba infliacinė paklausa. Ji kyla deficito ir hiperinfliacijos sąlygomis, kai įsigyjamos prekės viršijant protingą poreikį, sudaromos atsargos. Valdyti šią paklausą beveik neįmanoma, bet lengva ją iššaukti, kadangi ji jautriai reaguoja į bet kokius gandus.

Pagal pirkimo vietą skiriama:



1. Bazinė paklausa pagal vartotojo gyvenamąją vietą priklauso nuo gyventojų

skaičiaus, sudėties, jų perkamosios galios ir tam tikru mastu nuo aprūpinimo prekybos infrastruktūra, nuo prekybos sąlygų;

2. Mobili (migruojanti) paklausa – tai pirkimas ne gyvenamojoje vietoje. Jis susijęs su prekių deficitu gyvenamojoje vietoje, blogu prekybos organizavimu, švytuokline migracija (kaimo gyventojų kelionės į darbą mieste ir priešingai), rekreacine migracija (kelionėmis į poilsio ir turizmo vietas).

Regioninės rinkos imlumo nustatymui labai svarbu įvertinti šias paklausos rūšis. Jos įvertinamos šeimos biudžetų statistikos ir specialių tyrimų pagrindu.



2.2.1. Raidos tendencijų nustatymo metodai

Vienas iš svarbiausių ir paprasčiausių rinkos konjunktūros vertinimo metodų yra pagrindinių raidos tendencijų charakteristika. Siekiama išryškinti plėtros kryptį, greitį, pagreitėjimą ar sulėtėjimą, plėtros stabilumo laipsnį. Tam reikalingos rodiklių dinamikos eilutės (sekos); jos gali būti analizuojamos trimis būdais:

1) skaičiuojant dinamikos eilučių indikatorius ir juos analizuojant; 2) grafiniu; 3) matematiniu statistiniu.

Pirmuoju būdu analizuojant tendencijas naudojami tradiciniai, visiems žinomi baziniai ir grandininiai dinamikos eilučių indikatoriai:

absoliutus padidėjimas; didėjimo, padidėjimo tempas; vidurkiniai dinamikos eilučių rodikliai.

Tačiau vidurkinių rodiklių skaičiavimo principai nėra tobuli. Kadangi vidutinis tempas ir vidutinis absoliutus prieaugis praktiškai skaičiuojami iš kraštinių dinaminės eilutės narių ir realiai nepriklauso nuo tarpinių eilutės lygių, todėl bendroji reiškinio dinamika lieka neįvertinta, o kartu padidėja įtaka atsitiktinių veiksnių, lemiančių kraštinių eilutės lygių reikšmes. Dėl šios priežasties gali būti taikomi kiti vidurkinių rodiklių skaičiavimo principai. Pavyzdžiui, skaičiavimas gali būti grindžiamas bendra dinaminės eilutės lygių suma, analitiniu eilučių išlyginimu. Tačiau šiais metodais įvertinti dinamikos eilučių rodikliai oficialiuose statistikos leidiniuose nėra pateikiami. Jie gali būti taikomi rengiant analitines medžiagas. Tarptautinių organizacijų (TVF, PB, EBPO) ekonomikos apžvalgose, analitiniuose darbuose skaičiuojant vidutinius augimo tempus esti naudojamas mažiausių kvadratų metodas. Šis metodas įvertina visus apimamo laikotarpio duomenis (stebėjimus), todėl išskirtinės reikšmės per daug neiškreipia vidutinės reikšmės. Siekiant išvengti infliacijos poveikio, augimo tempo skaičiavimuose naudojami rodikliai pastoviomis kainomis (tai būtina sąlyga visiems tempų skaičiavimams). Aaugimo tempas 1+r randamas išskaičiavus kintamojo metinių reikšmių logaritmo tiesinės regresijos lygtį mažiausių kvadratų metodu. Dažniausiai naudojama regresinės lygties forma

logXt a + bt + εt ,

kuri yra ekvivalentiška skaičiuojamo augimo tempo išraiškos Xt Xo (1 + r)t

logaritmui. Šiose lygtyse X yra kintamasis, t – laikas, skaičiuojamieji parametrai a logXo , ir b log(1 + r);

εt – paklaidos reikšmė.

Mažiausių kvadratų metodu išskaičiavus b reikšmę, vidutinis metinis prieaugio tempas r, išreikštas procentais, randamas kaip [antilog (b) – 1] 100. Šaltinis: World Development Report 1994. Infrastructure for Development, p. 230.

Arba tas pats, gal būt aiškiau:

Page 1 of 42.2.1. Raidos tendencijų nustatymo metodai


Xt X0 ( 1+ r)t , kur Xt – kintamasis, r – ieškomas metinis prieaugio tempas.

Tuomet logXt log X0 + tlog (1 + r).

Pažymėjus log X0 a; log (1 + r) b, gauname:

logXt a +b t + εt, kur εt – paklaida.

Suradę b reikšmę mažiausių kvadratų metodu, iš lygybės b log (1 + r) randame metinį prieaugio tempą procentais: r [antilog (b) – 1 ] 100. Sudarius dinamikos eilutes, skaičiuojami grandininiai ir baziniai augimo tempai. Šių tempų įvertinimas leidžia daryti išvadas apie raidos kryptį ir pobūdį. Vidutinis augimo tempas (bazinio augimo tempo geometrinis vidurkis, ar kitais būdais nustatytas vidutinis augimo tempas) rodo kitimo greitį. Tai bene pagrindinis, bet nepakankamas rodiklis procesų analizei, įvairių kitimo aspektų įvertinimui. Žemiau pateikiamu pavyzdžiu parodoma, kad konjunktūros įvertinimas nebūtinai reiškia labai sudėtingus skaičiavimus, atliekamus naudojant specialius modelius ir programas.

2.2.1 lentelė. Prekių pardavimo, atsargų ir kainų dinamika

88,8%; 111,1%; 115,4%.

Apskaičiuotų dinamikos eilučių indikatorių pagrindu galima daryti išvadą, kad konjunktūra šios prekės vartotojų rinkoje nepalanki. Pardavimų apimtys mažėja, kainos auga, dėl paklausos ir pasiūlos nesubalansuotumo didėja prekių atsargos. Per šešis laikotarpius parduotų prekių apimtis sumažėjo beveik du kartus – augimo tempas 0,49, o apyvarta vertine išraiška sumažėjo 8% (0,49 1,879 0,92). Vidutinis augimas per laikotarpį (dieną, mėnesį) yra 88,8%, t.y. per kiekvieną laikotarpį pardavimai sumažėdavo 11,2%, o tai labai daug. Be to, sumažėjimas greitėja – tą rodo grandininiai indeksai. Kaina taip pat augo labai sparčiai, maždaug 11,1% per periodą, o per visą laikotarpį padidėjo 1,879 karto. Grandininiai augimo tempai rodo, kad kainų didėjimas ženkliai spartėja. Prekių atsargos (dienomis) didėjo labai sparčiai – vidutiniškai po 15,4% kiekvieną periodą.

Laikotarpis

Parduotų prekių kiekis q Mažmeninė kaina p Prekių

tūkst.t. % lyginant su pereitu laikotarpiu

Vidut. metinis augimo tempas

Lt/kg

% lyginant

su pereitu laikotarpiu


dienomis %sl

1 400 - 88,8% 69,5 - 111,1% 3,32 390 97 71,6 103 4,23 372 95 75 105 5,24 340 91 82,5 110 6,25 300 88 92,6 112 7,06 246 82 107,4 116 7,57 196 80 130,6 122 7,8

Per visą laikotarpį

0,49

7 1/qI q q

1,879

7 1/Ip p p

67 1/qI q q 6

7 1/pI p p 67 1/aI a a



Prekių atsargų padidėjimas tiesiogiai rodo didėjantį atotrūkį tarp paklausos ir pasiūlos. Tačiau laikotarpio pabaigoje atsargų didėjimas sulėtėjo.

Galimi klausimai:

Ar atsargų didėjimo sulėtėjimas laikotarpio pabaigoje rodo prekių pardavimų stabilizavimąsi, ar reiškia tik tai, kad pasiūla labiau prisiderino, ar bent reagavo į paklausos sumažėjimą?

Kokie kiti dinamikos eilučių indikatoriai galėtų sumažinti neapibrėžtumą šioje situacijoje?

Ar šiuo atveju papildomos informacijos gali suteikti absoliutaus padidėjimo rodikliai?

Antrasis tendencijų išryškinimo būdas – grafinis. Dinamikos eilučių pagrindu sudaromas grafikas vaizdžiai atspindi pokyčių pobūdį. Paprasčiausias techninis tendencijų išryškinimo būdas, kai išvedama tolydi linija galimai vienodžiau atitolusi nuo visų taškų. Būdas gali būti naudojamas kaip savarankiškas, arba kaip pirmojo ar trečiojo būdų dalis ar papildymas. Trečiasis būdas – matematinis statistinis. Naudojami trendo modeliai. 2.2.1 lentelėje pateikto pavyzdžio atveju parduotų prekių kiekiui pavaizduoti galima

pasirinkti parabolės lygtį kuri įgalina įvertinti

pagreitėjimą (sulėtėjimą).

Išlyginta funkcija

Kainų augimas spartus – tą rodo ir augimo tempai, ir grafinis vaizdas. Aproksimavimui

tiktų eksponentinė kreivė

Atsargų tendenciją galima atspindėti pusiau logaritmine funkcija

Jeigu priimtina prielaida, kad buvusios sąlygos tęsis ir ateityje, galima išlygintas eilutes pratęsti – ekstrapoliuoti. Jei prielaida nepriimtina, tenka naudoti sudėtingesnius prognozavimo būdus. Neužtenka tik konstatuoti konjunktūros kitimo procesus (nustatyti konjunktūros rodiklių tendenciją), bet reikia juos paaiškinti.

Deramai atliktoje analizėje, nustatant trendą matematiniu statistiniu metodu turi būti pateikiami ir surastų parametrų patikimumo rodikliai. Gali būti skaičiuojamas plėtros pastovumo rodiklis, t.y. faktinių duomenų nukrypimo nuo apskaičiuotos tendencijos lygis –aproksimacijos koeficientas ir kiti reikiami parametrai. Kai analizei naudojama mėnesinė informacija, dinamikos eilutėse atsiranda sezoniniai svyravimai. Esant sezoniškumui, rodiklio kitimo charakteristikų vertinimui variacijos koeficientas netinka, reikia skaičiuoti aritmiškumo koeficientą:

Kar |qf/qp|,

čia qf – faktinė rodiklio reikšmė, qp – planinė, pagal sutartis ar pan. rodiklio reikšmė

Dinamikos eilučių analizei būtina sąlyga yra rodiklių palyginamumas. Turi būti palyginamas objektas (vienoda imtis, tiriamų objektų aibė), vienodi matavimo vienetai ir turi būti užtikrinti kiti palyginamumui reikalingi parametrai, pavyzdžiui, kainos. Konjunktūros analizė apima rinkos ryšių modeliavimą. Tarp kainų elgseną veikiančių

21 2 2ˆ , 0.ty a b t b t kai b

2ˆ 400 5,538 5,131 .ty t t

ˆ tty ab ˆ 57,8 1,11.tty

ˆ lgty a b t ˆ 2,892 5,661lg .ty t



veiksnių galima įvardinti: paklausos ir pasiūlos santykis, prekių pardavimo apimtis, pirkėjų pajamų pasikeitimas ir jų santaupų didėjimas, bendra situacija rinkoje, kuri iš dalies pasireiškia nacionalinės valiutos perkamąja galia. Pavyzdžio sąlygomis paprasčiausias kainų dinamikos modelis galėtų įvertinti vieną veiksnį – prekių pardavimo apimtį, o visų kitų veiksnių veikimas tokiu atveju būtų akumuliuotas laiko veiksnyje.



2.2.2. Ekonominių ciklų statistinis tyrimas

Viena iš pagrindinių hipotezių tiriant verslo ciklus yra tai, kad gamybos apimties ir užimtumo rodiklių dinamiką sąlygoja ekonominis augimas, suprantamas kaip didėjimo tendencija (trendas), o aktyvumo ciklas yra svyravimai aplink trendą. Atskiru grafiku pavaizduoti vertikalūs nukrypimai nuo trendo linijos parodo ekonominio ciklo (tiksliau, augimo ciklo)vaizdą. Tokia procedūra reikalinga visų pirma greitai augančių rodiklių dinamikos eilutės svyravimų analizei. Pavyzdžiui, analizuojant elektros energijos sunaudojimą, kuris absoliutiniu dydžiu nežymiai sumažėja netgi recesijos laikotarpiu. Statistinius duomenis reikia pakoreguoti ir sezoninių svyravimų poveikiu, t.y. išeliminuoti jį. Taigi, ciklinių svyravimų analizei reikia gebėti nustatyti skirtingų veiksnių sąlygojamus rodiklių pokyčius. Procedūrų technika yra statistikos mokslo dalykas ir pateikiamastandartiniuose statistikos vadovėliuose. Konkrečiose tyrimų programose naudojami specialūs programiniai modeliai, pavyzdžiui:

EBPO naudojama specialiai verslo ciklų analizei parengta analizės technika. Tai modifikuotas JAV NBER‘o parengtas fazės vidurkio trendo metodas (angl. Phase-Average-Trend Method (PAT), pranc. Tendance des moyennes de phase). Metodas buvo specialiai sukurtas tam, kad būtų galima atskirti ilgalaikį trendą nuo vidutinės trukmės ciklo (žr. Cyclical Indicators and Business Tendency Surveys. // OECD Working paper 1997. Vol. V, No 28; http://www.oecd.org/pdf/M00025000/M00025934.pdf );

Daugelyje Eurostat‘o leidinių pateikiamos specialiomis programomis perskaičiuotos dinamikos eilutės. Pavyzdžiui, Panorama of EU Industry pateikiamos trend cycle eilutės, t.y. desezonuotos, be ireguliarių svyravimų eilutės. Gamybos apimčių indeksai perskaičiuojami (adjusted) dviem etapais – pirmiausia eliminuojama mėnesio darbo dienų skirtingumas ir antru etapu naudojant programą TRAMO/SEATS išeliminuojamas sezoniškumas ir papildomai išeliminuojami ireguliarūs svyravimai. TRAMO/SEATS metodą naudojant eliminuojami ir ypatingi, vienkartiniai nukrypimai.

Verslo įmonių (pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų) bei vartotojų apklausų rodikliai, renkami vykdant Bendrą harmonizuotą ES ūkinės veiklos konjunktūros tyrimo (apžvalgos) ir vartotojų apklausos programą, perskaičiuojami naudojant specialų Eurostat'o parengtą sezoniškumo eliminavimo metodą Dainties (žr. The Joint Harmonised EU Programme of Business and Consumers Surveys. //European Economy. Reports and Studies 1997 No.6/ (http://www.europa.eu.int/comm/economy_finance/indicators/business_consumer_su

Naujausi darbai sezoniškumo eliminavimo problematika buvo pristatyti bendroje EuroposKomisijos ir EBPO darbinėje konferencijoje ekonominės konjunktūros tyrimo klausimais Briuselyje 2005 m. lapkričio mėn. http://www.oecd.org/document/45/0,2340,en_2649_33715_35304301_1_1_1_1,00.html. Šioje konferencijoje pirmą kartą buvo pristatyta trijų metodų: Census X12-ARIMA, TRAMO/SEATS ir Dainties lyginamoji analizė (žr. Philip Hans Franses, Richard Paap, and Dennis Fok1 Performance of Seasonal Adjustment Procedures:Simulation and empiricalresults. Economic Institute, Erasmus University Rotterdam.http://www.oecd.org/dataoecd/61/57/35525423.pdf This is the final report of the study on “Seasonal adjustment of business and consumer survey data”. Contract number ECFIN-195-2004/SI2.385615).

Page 1 of 32.2.2. Ekonominių ciklų statistinis tyrimas


Žemiau pateikiama principinė ūkio ciklų statistinės analizės metodika, vadovaujantis pagrindinai prof. S. Martišiaus darbu (Martišius S. Ūkio ciklai ir jų statistinis tyrimas. //Ūkio statistika (Teorijos ir praktikos apybraižos). Vilnius, 1995. P. 64-103.)

Ūkinių procesų rodikliai (Y) sumos ar sandaugos būdu gali būti suskaidyti į keturias komponentes: trendą (T), sezoniškumą (S), cikliškumą (C) ir ireguliarų dydį (I) naudojant multiplikatyvųjį modelį: YTSCI, arba adityvųjį modelį: YTSCI. Konkretaus rodiklio dinamiką labiau atitinka vienas ar kitas modelis; praktikoje multiplikatyvusis modelisnaudojamas dažniau. Rodiklio kitimo komponentės išskiriamos tokiu nuoseklumu.

1. Pirmiausia apskaičiuojami sezoniškumo indeksai S ir eliminuojamas sezoniškumo poveikis: Y / S TCI;

2. Apskaičiuojamas trendas T ir jis eliminuojamas iš eilutės, iš kurios jau eliminuota sezoniškumo komponentė: (TCI) / (T) CI;

3. Eliminuojami ireguliarūs svyravimai (atsitiktiniai, neesminiai nukrypimai). Jų dydį galima eliminuoti slenkamojo vidurkio būdu. Po šios procedūros dinamikos eilutės reikšmės rodo vien ciklinę svyravimų komponentę C;

4. Norint nustatyti ireguliarių svyravimų dydį, iš eilutės, iš kurios jau eliminuotos sezoniškumo ir trendo komponentės, eliminuojama ciklinė svyravimų komponentė: (CI) / C I.

Daugelio verslo sričių veiklos aktyvumas priklauso nuo sezono, ir šio veiksnio negalima ignoruoti. Sezoniniai svyravimai (nuokrypiai) matuojami sezoniškumo indeksais. Sezoniškumo indeksai – tai rodikliai, parodantys mėnesių arba ketvirčių santykinius nukrypimus nuo vidurkio (arba nuo lygių, atitinkančių pagrindinę reiškinio vystymosi tendenciją – trendo). Sezoniškumo indeksus tenka skaičiuoti, kai reikia analizuoti dinamikos eilutes, kurių reikšmės – ketvirtiniai, mėnesiniai ar dekadiniai duomenys. Dažniausiai naudojami mėnesiniai duomenys. Kai nėra bendrojo trendo (ciklinio ir ilgalaikio), t.y. kai nėra aiškios reiškinio didėjimo ar mažėjimo tendencijos, sezoniškumo indeksai gali būti skaičiuojami paprastųjų vidurkių būdu:

čia i – mėnuo, j – metai, zi – sezoniškumo indeksas.

Kai reiškinio kitimo tendencija ryškesnė, sezoniškumo svyravimai matuojami ne vidurkio, o trendo linijos atžvilgiu. Svyravimų matavimas vidutinio lygio atžvilgiu, tokioms situacijoms esant iškreiptų sezoniškumo vaizdą, sezoniškumas nebūtų atskirtas nuo trendo. Todėl ryškesnio kitimo dinamikos eilutėse trendas pirmiausiai ir turi būti nustatytas bei atskirtas nuo sezoninių svyravimų. Tuomet sezoniškumo indeksas skaičiuojamas:

: ,i ij jj j

z y y

ˆ: .i ij ijj j

z y y



čia – išlyginta reikšmė.

Trendas (sezoniškumo išskyrimui) gali būti nustatomas įvairiais metodais, bet standartinėse statistinės analizės programų paketuose trendas bei ciklo komponentė šiame etape (siekiant atskirti sezoniškumą nuo trendo) dažniausiai eliminuojami slenkamųjų vidurkių būdu. Šiuo atveju, skaičiuojant sezoniškumo indeksus, faktines mėnesinės (ketvirčių) rodiklio reikšmes lyginamos su gautomis slenkamųjų vidurkių reikšmėmis. Skaičiuojant slenkamųjų vidurkių reikšmes gali būti imami trejų, penkerių, septynerių metų vidurkiai (nelyginis skaičius). Išlyginimo žingsnis (slenkamojo vidurkio dėmenų skaičius) turi atitikti ar būti artimas svyravimų ciklo periodui. Dažniausiai sezoniškumo periodas yra 12 mėnesių arba 4 ketvirčiai. Slenkamųjų vidurkių būdas yra paprastas ir gana efektyvus sezoniškumo ir atsitiktinės komponenčių atskyrimo nuo trendo būdas. Tik reikia turėti mintyje, kad dinamikos eilutės slenkamųjų vidurkių būdu sutrumpėja, todėl rekomenduojamas eilutės narių skaičius turėtų būti ne mažesnis kaip 48 mėnesiai (esant mėnesių duomenų eilutei). Esant šiam minimaliam pradinės eilutės ilgiui, vidurkių eilutė sutrumpėja iki 36, ir sezoniškumo indeksas gali būti išskaičiuotas kaip trijų metų vidurkis, kai pageidautinas būtų penkerių, septynerių vidurkis. Prof. S.Martišiaus pateiktame pavyzdyje sezoniškumo indeksas skaičiuojamas tokiu nuoseklumu:

1) nustatomos dvylikos mėnesių tiriamo rodiklio apimtys (mažiausiai už 4 metus); 2) apskaičiuojamos dvejiems gretimiems mėnesiams metinės slenkamos sumos; 3) apskaičiuojami mėnesių vidurkiai: gautos dvi metų sumos dalijamos iš 24 (tokio

rezultato prasmė – modifikuotas slenkamasis mėnesio vidurkis, kai imama po pusę 1-jo ir 13-jo mėnesių rodiklio reikšmės);

4) dalijant faktines mėnesines reikšmes iš gautų vidutinių mėnesinių vidurkių, nustatomi mėnesiniai sezoniškumo koeficientai;

5) remiantis aritmetinio vidurkio, medianos ar modifikuoto vidurkio formulėmis, apskaičiuojama kiekvieno to paties pavadinimo mėnesio sezoniškumo koeficientų vidurkinės reikšmės, kurias pakoregavus (sunorminus), gaunamosgalutinės mėnesinės sezoniškumo indekso reikšmės.

Dinamikos eilutės, iš kurių eliminuotas sezoniškumas, labiausiai tinka konjunktūros tyrimams. Tokios eilutė turi trendą, cikliškumą ir ireguliarumą: Y / STCI. Ilgalaikis trendas skaičiuojamas įvairiai. Dažniausiai naudojant mažiausių kvadratų metodas. Kaip minėta, tam naudojami ir specialūs programiniai modeliai. Kaip žinome, dinamikos eilutės komponentų išskyrimui dažniau naudojamas multiplikatyvusis modelis. Čia tik trendas nusakomas absoliutiniu dydžiu (pavyzdyje 612,9 tūkst. automobilių 1963 m. sausio mėn.), o visos kitos komponentės išreiškiamos kaip trendo procentas (pavyzdyje 1963 m. sausio mėn. sezoniškumas 92,2% nuo trendo, ciklinė komponentė 100,5%, ireguliarūs svyravimai – 97,5%. Visų komponenčių suminis rezultatas yra 612,9 0,922 1,005 0,975 553,72 tūkst. automobilių. Jis labai artimas faktinei reikšmei – 554 tūkst.) Globaliu, šalies ar šakos/rinkos mastu tyrimus atlieka ir kitos tarptautinės organizacijos ar komerciniai vienetai., Jų darbų galima ieškoti, pavyzdžiui, www.eiu.com; www.iea.com ; www.ciret.org ir kt.

ˆijy



Užduotys Visiems studentams 1 Užduotis Naudojant lentelės 2.2.1 pradinius duomenis paskaičiuoti parduotų prekių kiekio, mažmeninė kainos ir prekių atsargų vidutinius metinius augimo tempus mažiausių kvadratų metodu, palyginti su lentelėje paskaičiuotaisiais ir pateikti išvadas.

2.2.1 lentelė. Prekių pardavimo, atsargų ir kainų dinamika

88,8%; 111,1%; 115,4%.

2 Užduotis Pasirenkantiems seminaro-referato dalyku skaičiavimų pristatymą iš temos 2.2.2. Ūkio ciklų statistinė analizė. Galimi variantai: 1. Išryškinti investicinių fondų kainų kitimo sezoniškumą (pagal rodiklį „Pokytis per dieną, proc.“; tirti savaitės, mėnesio, metų sezoniškumą. Galimas šaltinis: http://www.seb.lt/vbfin/funds/investmentFunds.fw?op=n

1) Pagal valdytoją SEB VB investicijų valdymas investiciniai fondai SEB investiciniai fondai

2) Pagal fondų rūšį: Akcijų fondai Obligacijų fondai

2. Lietuvos, Latvijos ir Estijos BVP kitimo cikliškumas; 3. Lietuvos BVP ir pramonės produkcijos kitimo cikliškumo palyginimas; 4. Lietuvos BVP, būtinų vartojimo prekių, ilgo naudojimo prekių, investicijų kitimo cikliškumo išryškinimas; 5. Ir t.t.

Laikotarpis

Parduotų prekių kiekis q Mažmeninė kaina p Prekių

tūkst.t. % lyginant su pereitu laikotarpiu


Lt/kg

% lyginant

su pereitu laikotarpiu


dienomis %sl

1 400 - 88,8% 69,5 - 111,1% 3,32 390 97 71,6 103 4,23 372 95 75 105 5,24 340 91 82,5 110 6,25 300 88 92,6 112 7,06 246 82 107,4 116 7,57 196 80 130,6 122 7,8

Per visą laikotarpį

0,49

7 1/qI q q

1,879

7 1/Ip p p

67 1/qI q q 6

7 1/pI p p 67 1/aI a a

Page 1 of 1Užduotys


Documents

modulis_2