Žmogaus raida - RITA ŽUKAUSKIENĖrzukausk.home.mruni.eu/wp-content/uploads/RP-IVADINE-PASKAITA-rz.pdf · ©R.Žukauskienė, 2008 Raida Terminas “RAIDA” apibūdina procesą,

© R.Žukauskienė, 2008

Žmogaus

raida

Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai


Raida

Terminas “RAIDA”

apibūdina procesą, kurio metu vaikas, nuo gyvybės užsimezgimo pradžios, auga ir keičiasi viso gyvenimo bėgyje. Dramatiškiausi raidos pokyčiai vyksta prenatalinės raidos

metu, kūdikystėje ir vaikystėje, kai naujagimis tampa jaunu suaugusiuoju, sugebančiu tapti tėvu ar motina.

Todėl RAIDOS psichologija glaudžiai susijusi su kita psichologijos šaka, VAIKO psichologija, o taip pat su PAAUGLIO psichologija ir SUAUGUSIO psichologija


Paskaitos struktūra

Raidos psichologų

tikslai

Svarbūs raidos psichologijos klausimai

Požiūriai į

raidos procesą

Raidos psichologijos tyrimo metodai


Raidos

psichologija

Raidos

psichologija

analizuoja

kaip

žmonės vystosi ir keičiasi laikui bėgant

Pokyčiai gali vykti viso gyvenimo bėgyje

Raidos psichologija: nuo gyvybės užsimezgimo iki mirties

Daro prielaidą

kad pokyčiai neišvengiami

Pokyčiai gali būti tęstiniai arba su pertrūkiais

Raidos psichologai -

psichologai, siekiantys suprasti žmogaus raidos procesą


Gyvenimo periodaiGyvenimo periodas Apytikslės amžiaus ribos

Prenatalinis

periodas Nuo gyvybės užsimezgimo iki gimimo

Kūdikystė

& pirmi du gyvenimo m. (toddlerhood)

Pirmi

2 gyvenimo metai

Ikimokyklinis periodas Nuo 2

iki 6 metų

Vidurinė

vaikystė ~ 6 -

12 metų

arba iki brendimo pradžios

Paauglystė ~12-20 arba iki nepriklausomybės

Jaunystė 20-40 metų

Vidutinis amžius 40-65 metų

Seantvė 65+ metų


3

raidos psichologų

tikslai:

1.

Apibūdinimas

–

aprašyti, kaip žmonės su laiku keičiasi, tiek normatyviai, tiek ideografiškai

Normatyvinė

raida:

bendri raidos dėsningumai, pobūdis

Ideografinė

raida: individualios variacijos


Raidos psichologų

tikslai (tęs.)

2. Paaiškinti – ką

jie stebi, kad nuspręstų

kodėl:

Individai vystosi taip, kaip paprastai, kaip kiti

Kodėl yra individualių

raidos skirtumų

3. Optimizuoti

raidą-

taikant žinias, gautas savo tyrimuose, kad padėtų

individams vystytis pozityvia linkme


Pagrindiniai raidos psichologijos klausimai

Apibrėžti prigimties ir auklėjimo vaidmenį raidos procese

Brendimas: biologiškai

nulemti pokyčiai, vykstantys tam tikra seka

Nustatyti

ankstyvos patirties svarbą

“Kritinių

periodų” supratimas

Įvertinti, ar pokyčiai yra tolydūs ar vyksta kokybiškai skirtingomis stadijomis


Raidos psichologija

Fundamentalus klausimas: kas lemia tai, kaip mes su laiku keičiamės?

Domisi psichologiniais

pokyčiais viso gyvenimo bėgyje

Kiekvieną

psichologinė

sritis

gali būti nagrinėta iš

tokių

perspektyvų:

biologinė

raida

socialinė

raida

kognityvinė

/ percepcinė

raida

asmenybės raida


Fundamentiniai

klausimai: prigimtis ar auklėjimas?

Koks yra paveldimumo, o koks-aplinkos vaidmuo, lemiant mūsų

psichines savybes?

Ar

IQ yra įgimtas, ar jį

lemia

mityba ir ankstyva aplinka?

Ar asmuo

turi ‘kriminalinį’ geną, ar skurdas lemia nusikalstamą

elgesį?

Ar seksualinė

orientacija yra asmens pasirinikimas, ar tai nulemta genetiškai?

Šie

klausimai kelia daugiausia diskusijų visuomenėje

Klaidinga klausimus

formuluoti “kuris iš

jų” /

“arba arba”


Pokyčių

pobūdis

Raidos psichologijos tyrimų

objektas-

pokyčiai gyvenimo bėgyje

Pokyčiai gali būti susiję

su elgesio ar funkcijų įgijimu

arba praradimu

Pvz.,

Penkių

metų

amžiuje vaikas įgyja gerus kalbinius sugebėjimus

95

m. amžiuje praranda atmintį


Fundamentiniai

klausimai: ar raida tolydus

procesas?

Raida reiškia

pokyčius

–

pokyčiai gali būti netolygūs

arba laipsniški

Du požiūriai į

asmens raidą:

Stadijų

teorijos: intelekto ir asmenybės raidoje galima skirti atskiras stadijas

nenutrūkstanti: raida vyksta nuolatos, tolydžiai

Šie požiūriai gali būti pritaikyti socialinei, asmeninei ir intelektualinei raidai


Nuolatinė: pokyčiai

pastovūs ir laipsniški

Stadijų

teorija:

pokyčiai gali būti greiti, per

kokybiškai skirtingas stadijas, aiškiai matomas gyvenimo bėgyje

Nuolatinė

raida ar raida stadijomis?


Fundamentiniai

klausimai: kritiniai periodai

Kritinis

periodas

–

ar yra tam tikras laikotarpis, periodas, kada asmuo ypač

jautrus (senzityvus) tam tikram poveikiui, tam tikrai patirčiai iš

aplinkos?

Ar pirmos valandos po gimimo yra kritinis periodas vaikų-tėvų

prisirišimo formavimesi?

Ar pirmi gyvenimo metai yra kritinis periodas, vaikui įgyjant saugumo/nesaugumo jausmus?

Ar gimtąją

kalbą

lengviau išmokti iki 10

metų

amžiaus, ar vėliau?

Ar pasireiškia individualūs skirtumai stadijų

ir kritinių

periodų

atžvilgiu?


Kritinis

periodas

Kritinių

periodų

samprata reiškia, kad smegenys yra pasirengę įsisavinti vieną

ar kitą

funkciją

ribotame laiko laikotarpyje.

Jei svarbiausia patirtis, įvykiai nepasireiškia kritiniu laiko periodu, funkcija gali neišsivystyti arba išsivystyti nepilnai.

Genie

atvejis:

mergaitė

augo izoliuota iki 13m. amžiaus. Nors

Genie vėliau šiek tiek pramoko kalbą, jos sintaksė

niekada nepasiekė

normalaus lygio.

Genie atvejis patvirtina, jog kalbos įsisavinimui yra kritiniai periodai (nors dalinis įsisavinimas įmanomas vėliau)


Raidos charakteristikos

Tęstinis

& kumuliatyvus

procesas

Nuolatinė

konstanta (nesikeičiantis aspektas) yra pokytis

Pokyčiai, kurie įvyksta tam tikroje didelėje gyvenimo fazėje/stadijoje, gali įtakoti tolesnė

raidą

(E. Erikson

ir kt.)

Holistinis

procesas

Pokyčiai

vienoje raidos srityje –

ar tai būtų fizinė, protinė, socialinė

ar emocinė- yra

tarpusavyje susiję

ir daro poveikį

viena kitai


Raidos charakteristikos (tęs.)

Plastiškumas

Sugebėjimas keistis tiek dėl pozityvių, tiek dėl negatyvių

gyvenimo patirčių

Istorinis

& Kultūrinis

aspektas

Raidą įtakoja tiek pokyčiai visuomenėje (pvz., akseleracija)

tiek kultūrinė

aplinka (pvz., individualistinė, kolektyvistinė

visuomenės)


Požiūrio į

raidą

keitimasis

Ankstesnė

vaikystės samprata

Vaikai beveik neturėjo jokių

teisių

Vaikas laikomas “mažu suaugusiu”

Vaikų

gyvybės ne visais laikais buvo vertinamos

Dabartiniu metu

Vaikystė

laikoma svarbiu gyvenimo etapu (S. Freud

įtaka)

Tėvams neleidžiama smurtauti prieš

savo vaikus

Tėvai skatinami auklėti vaikus, reiškiant jiems meilę

ir prieraišumą


Ankstesniuose darbuose:

Tabula rasa

(švari lenta)-vaikai:

Iš

prigimties

nėra nei geri, nei blogi

Jų

raidą

lemia išimtinai patirtis iš aplinkos

(John Locke)

vaikai vertinami, matomi kaip pasyvūs socialinių įtakų

priėmėjai


Vaikai kaip subjektai:

Vaikų

biografijos-

Nuo 19-o amžiaus pabaigos tyrėjai stebėjo savo vaikus ir publikavo gautus duomenis

Gauti duomenys buvo naudojami atskleisti raidos dėsningumus

Skirtingų

vaikų

biografijose dėmesys kreipiamas į

skirtingus ir

nepalyginamus raidos komponentus


Raidos psichologijos kaip mokslo ištakos

G. Stanley Hall-

raidos psichologijos pradininkas, -“tėvas”; be to, pirmas konceptualizavo paauglystės fazę

Hall pirmas pradėjo naudoti klausimynus, siekdamas nustatyti, kaip vaikai galvoja, ir duomenis panaudojo savo teorijos formulavimui

Teorija: sąvokų/teiginių

rinkinys, kuris leidžia teoretikui paaiškinti fenomeną

Hipotezė: žiniomis pagrįstas spėjimas apie ateities įvykius, kuri tikrinama papildomai renkant duomenis


Tyrimų

metodai raidos psichologijoje

Skersinio pjūvio

metodas

Longitudiniai

tyrimai

Nuoseklūs (angl. Sequential)

tyrimai –

derina skersinio pjūvio

ir longitudinį

tyrimą

toje pačioje

studijoje


Tyrimų


Skersinio pjūvio

metodas

lygina skirtingo amžiaus grupes tuo pačiu metu

groups

Naudingas vertinant amžiaus skirtumus

Nėra naudingas vertinant pokyčius, atsirandančius su amžiumi

Problema ta, kad kiekviena amžiaus grupe (kohorta) turi skirtingą

gyvenimišką

patirtį

Longitudinias

metodas

lygina tą

pačią

grupę atskiruose matavimuose, gali matuoti daugybę

kartų

Nuoseklūs (palaipsniai) tyrimai tyrinėja skirtingas amžiaus grupes daugybę

kartų, kad

sumažintų

kohortos efektą


Tyrimų



Kohortos efektas

Skersinio pjūvio metodas

tyrinėja

su amžiumi susijusius pokyčius skirtingose kohortose

Longitudiniai tyrimai tyrinėja tą

pačią

kohortą daugelį

metų


Tarpkultūriniai palyginimai

Tyrimai, kurie lygina elgesį

ar raidą žmonių

iš

skirtingų

kultūrų

ar

subkultūrų:

Apsaugo nuo per didelio tyrimų

rezultatų generalizavimo

Išaiškina, ar tikrai yra universalūs raidos pokyčiai

Ieško, kokie yra raidos skirtumai


Renkant duomenis:

Matavimo instrumentai turi būti:

Patikimi: gauna pastovius, nuoseklius rezultatus skirtinguose matavimuose ir kai naudoja skirtingi stebėtojai/tyrėjai

Validūs: matuoja tai, ką

ir buvo ketinta matuoti


Savistata

paremti (self-report) duomenų

rinkimo metodai

Interviu

& klausimynai:

struktūruotas

interviu/klausimynas-

Kiekvieną

individą

laiko lygiu kitiems

palyginimo tikslais

minusai

Negali būti naudojamas su labai mažais vaikais

Dalyviai gali meluoti

pliusai

Galima per trumpą

laiką

surinkti daug duomenų


•

Klinikinis metodas:

Toks interviu, kur subjekto (dalyvio) atsakymas į

kiekvieną

tolesnį

klausimą

lemia, ko tyrėjas paklaus toliau

minusai

Sunku palyginti vienus dalyvius su kitais

leidžia pasireikšti tyrėjo subjektyvumui

pliusai

Galima per trumpą

laiką

surinkti daug duomenų

Leidžia surinkti daug turtingos ir specifinės informacijos


Stebėjimo

metodas


Stebėjimo

metodas:

Natūralistinis stebėjimas:

Žmonės stebimi jų

kasdienėje aplinkoje

pliusai

Galima lengvai panaudoti su kūdikiais ir labai mažais vaikais

Suteikia informacijos, kaip žmonės iš

tiesų

elgiasi jiems įprastoje aplinkoje

minusai

Tam tikras elgesys pasireiškia taip retai ar yra toks netinkamas, kad labai mažai tikėtina kad stebėtojas turės galimybė

juos pastebėti

Vienu metu gali pasireikšti per daug įvykių/apraiškų

Stebėtojo įtaka

Dalyviai reaguoja į

stebėtojo buvimą, elgdamiesi jiems neįprastu būdu


Stebėjimo

metodas

(tęs.):

Stebėjimas t.t. laiko atkarpose

Procedūra, kur tyrėjas fiksuoja kiek dažnai pasireiškia tam tikras tiriamojo elgesys tam tikruose trumpuose intervaluose, kai tiriamasis yra stebimas

Struktūruotas

stebėjimas :

Dominantis elgesys įššauktas

ir stebimas laboratorijoje

pliusai

Tinkamas stebėti elgesį, kuris pasireiškia nedažnai arba yra netinkamas

standartizuotas

minusai

Dalyviai gali laboratorijoje nesielgti taip, kaip jie elgiasi kasdieninėje aplinkoje


Atvejų

analizė:

Tyrėjas renka labai išsamią

informaciją apie vieną

dalyvį

ir tyrinėja raidos

hipotezes, analizuodamas tiriamojo asmeninio gyvenimo praeities įvykius.

pvz. savo vaikų

biografijos

minusai

Sunku atskirus atvejus palyginti, nes duomenys nestruktūruoti

Išorinio validumo

trūkumas


Ethnografiniai

tyrimai:

Tyrėjas siekia suprasti kultūros ar subkultūros vertybes, tradicijas, socialinius procesus gyvendamas toje bendruomenėje.

pliusai

Gaunama daug turtingos informacijos apie t.t. kultūrą

suteikia informacijos apie skirtingų

mažumų

grupių

raidos pobūdį

ir

problemas

minusai

Labai subjektyvu

Trūksta galimybės

generalizuoti


Psichofiziologiniai

metodai:

Metodai,kurie

tyrinėja ryšius tarp fiziologinių

procesų

ir vaiko fizinės, kognityvinės, socialinės ar emocinės raidos ir reakcijų.

Psichofiziologinių

procesų

pavyzdžiai

Širdies plakimo dažnis

Smegenų

bangų

aktyvumas

pliusai

Naudinga tyrinėjant biologinius raidos pagrindus

Naudinga suprantant kūdikių

emocijas

minusai

Negali tvirtai garantuoti, ką

jaučia tiriamasis

Fiziologinius efektus, reakcijas gali iššaukti kiti kintamieji


Ryšių

nustatymas

Koreliacinis dizainas-

suteikia informaciją apie ryšius tarp dviejų

ar daugiau

kintamųjų, neatliekant tyrimo intervencijos

pliusai

Įvertina ryšių

tarp kintamųjų

natūralioje aplinkoje stiprumą

ir kryptį

koreliacinio koeficento

pagalba

minusai

Neatskleidžia priežasties ir pasekmės ryšių


Kiti veiksniai, tokie kaipGenetinis polinkis, skurdasSociokultūrinės aplinkybės,

Vaikų

savikontrolės trūkumą

Viską

leidžiantįtėvų

elgesį

Vaikų

savikontrolės trūkumas

Viską

leidžiantystėvai

Viską

leidžiantįtėvų

elgesį

Vaikų

savikontrolės trūkumą

ir

lemia

abu

lemia

lemia

Galimi koreliacinių

duomenų

paaiškinimai

Nustatytos koreliacijos: didėjant tėvų nuolaidumui, vaikų

savikontrolė

mažėja


Koreliacinių

koeficientų

pavyzdžiai


Experimentinis

tyrimas:

Leidžia tiksliai įvertinti priežasties- pasekmės ryšį, kurie gali egzistuoti tarp

dviejų

kintamųjų

apima:

Manipuliaciją

su nepriklausomu kintamuoju

Eksperimentinė

kontrolė

Atsitiktinis paskirstymas į

grupes

pliusai

Nustato priežastį

minusai

Gali būti sunku generalizuoti


Naujagimio kvėpavimo ir miegojimo ypatumai

Kontrolinė

grupė(nelanko aerobikos

pratybų)

Tiriamieji atsitiktinai priskirti eksperimentinei ir kontrolinei grupėms

Priklausomas kintamasis

Nepriklausomas kintamasis Eksperimentinė

grupė(aerobikos pratybos)

Eksperimentinio tyrimo principai


2 grupėVideo

žaidimai

:6 val.

kasdien

Daugiau agresyvaus

irasocialaus

elgesio

Daugiaužaidimų

irsocialaus

elgesio

Video žaidimai:2 val. kasdien

:

1

grupė

Eksperimentinio tyrimo pavyzdys


Kvazi

(Quasi)

eksperimentai:

Gauna informacijos apie individus, kur vyksta natūralūs pokyčiai jų

aplinkoje

pliusai

Leidžia studijuoti natūralių įvykių

ar

sudėtingų

patirčių

poveikį

Leidžia spręsti apie priežasties ir pasekmės ryšius

minusai

Negalima eksperimentinė

kontrolė

dėl

etinių

priežasčių


Etiniai raidos psichologijos tyrimų aspektai

Tiriamieji informuoti ir sutinka

Tyrimų

pliusai ir minusai (rezultatai ir rizika)

Konfidencialumas

Svarbu nepakenkti

Documents

Žmogaus raida - RITA ŽUKAUSKIENĖrzukausk.home.mruni.eu/wp-content/uploads/RP-IVADINE-PASKAITA-rz.pdf · ©R.Žukauskienė, 2008 Raida Terminas “RAIDA” apibūdina procesą,