Mokslinio darbo VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS .... BAIGIAMOJI ATASKAITA 2010.pdf · apskaičiuotos įvairių rodiklių skaitinės charakteristikos (pvz., procentinis pasiskirstymas

HIGIENOS INSTITUTAS SVEIKATOS POLITIKOS FORMAVIMO CENTRAS

SVEIKATOS STRATEGIJŲ SKYRIUS

Mokslinio darbo VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PLĖTROS SAVIVALDYBĖSE

2007–2010 METŲ PROGRAMOS VERTINIMAS 2009-2010m.

Baigiamoji ataskaita

Projekto vadovas: Dr. Vytautas Jurkuvėnas HI direktoriaus pavaduotojas

Atsakingi vykdytojai: Rasa Povilanskienė

Jaunesnioji mokslo darbuotoja

2

2010

TURINYS

I. Įvadas.................................................................................................................................... 3 II. Tyrimo medžiaga ir metodai............................................................................................... 4 III. Tyrimo rezultatai ................................................................................................................. 7 1. Programos tikslo, uždavinių, priemonių pagrįstumo ir tinkamumo įvertinimas...... 7 2. Programos priemonių įgyvendinamumo vertinimas .................................................. 14 3. Programos 2007-2009 m. įgyvendinimo priemonių poveikio vertinimas ................ 18 3.1. Gyventojų žinių vertinimas .................................................................................... 19 3.2. Gyventojų nuomonės ir požiūrio vertinimas......................................................... 25 3.3. Gyventojų elgsenos vertinimas .............................................................................. 33 IV. Išvados.................................................................................................................................. 45 V. Rekomendacijos................................................................................................................... 46 VI. Literatūros sąrašas ............................................................................................................... 47 VII. Priedai ............................................................................................................................... 48

3

I. ĮVADAS

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programa yra

tarpinstitucinė programa (horizontali), kurioje numatytus tikslus ir uždavinius įgyvendina kelios

institucijos, veikiančios skirtingose valdymo srityse ir atitinkamas priemones įtraukiančios į savo

strateginius veiklos planus [1].

Šios programos rengimą ir įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija – Sveikatos

apsaugos ministerija, su kuria kitos dalyvaujančios institucijos (savivaldybės, Lietuvos savivaldybių

asociacija, Švietimo ir mokslo ministerija) turi derinti bendrą veiklą.

Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007–2010 metų programa

siekiama plėtoti savivaldybėse visuomenės sveikatos priežiūrą – visumą organizacinių, teisinių,

ekonominių, techninių, socialinių ir medicinos priemonių, padedančių atlikti ligų ir traumų profilaktiką,

išsaugoti ir stiprinti visuomenės sveikatą, ypač gyventojų sveikatą savivaldybių teritorijose, gerinant

visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bendruomenėse, taip pat skatinti valstybės ir

savivaldybių institucijų partnerystę, bendruomenės dalyvavimą sprendžiant sveikos gyvensenos

klausimus [2]. Programos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija, veiksmus

derindama su Lietuvos savivaldybių asociacija bei savivaldybėmis.

Planuojama, kad, įgyvendinus Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse

2007-2010 m. programą, bus sudarytos visos prielaidos geresnei visuomenės sveikatos priežiūrai

savivaldybėse, bus geriau koordinuojama įvairių gyventojų grupių, o ypač – vaikų ir jaunimo sveikatos

priežiūra. Formuojant teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną, pagerės bendruomenės narių įtraukimas į

sveikatinimo procesą. Efektyvus konkrečių teritorijų visuomenės sveikatos problemų sprendimas leis

sumažinti regioninius sveikatos skirtumus [3].

Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programa ir

jos priemonių planas yra intervencijos, nes jos numato darbus, kuriais siekiama pakeisti esamą padėtį.

Vykdant intervencines programas turi būti atliekamas ir jų eigos vertinimas [1]. Siekiant nustatyti, kokių

pokyčių reikia, kad būtų užtikrintas visuomenės sveikatos programų efektyvumas, rezultatyvumas ir

naudingumas, bus atliekamas Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-

2010 metų programos vertinimas.

Programa pasirinkta vertinimui atsižvelgiant į jos aktualumą, svarbą šalies gyventojų sveikatos

būklei, įvairių grupių domėjimąsi visuomenės sveikatos programų teikiama nauda visuomenei.

4

Pasirinktas programos proceso vertinimas, nes tai turėtų padėti įsitikinti ar programa yra vykdoma, ar

vykdoma kokybiškai ir ar pastebimas jos poveikis. Programa yra vykdymo etape (2007-2010 m.), tai

palengvina bendradarbiavimą su programos vykdytojais, informacijos prieinamumą apie vykdomų

priemonių eigą.

Darbo tikslas – įvertinti vykdomą Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse

2007-2010 metų programą.

Uždaviniai:

1. Įvertinti programos tikslo, uždavinių, priemonių pagrįstumą ir tinkamumą

2. Įvertinti programos priemonių įgyvendinamumą

3. Įvertinti programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikį

II. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI

1. Programos tikslo, uždavinių, priemonių pagrįstumas ir tinkamumas:

Tikslo pagrįstumas ir tinkamumas buvo vertinamas lyginant jį su Nacionalinėje visuomenės

sveikatos priežiūros strategijoje (2006-2013m.) numatytais tikslais, uždaviniais ir priemonėmis, o taip

pat su bendrose programos nuostatose išsakytais teiginiais ir situacijos analizėje minimomis

problemomis. Buvo vertinama ar a) tikslas specifiškas ir logiškas, b) leidžia numatyti aiškų ir

išmatuojamą rezultatą, c) yra orientuotas į strategijos priemonių įgyvendinimą ir minimų visuomenės

sveikatos problemų sprendimą.

Uždavinių pagrįstumas ir tinkamumas buvo vertinami lyginant juos su programos tikslu ir žiūrint ar:

a) uždaviniai logiškai siejasi tarpusavyje ir su programos tikslu, b) uždaviniais siekiama programos

tikslo įgyvendinimo, c) uždaviniuose naudojami „stiprūs“ veiksmažodžiai (išreiškiantys konkrečius ir

išmatuojamus pokyčius), d) kiekvienas uždavinys turi pagrindinį išmatuojamą numatomą rezultatą.

Vertinant priemones buvo analizuojamas programos priemonių planas, priemonių formuluotės

lyginamos su programos uždaviniais, t.y. ar priemonės įvykdymas prisideda prie uždavinio

įgyvendinimo, taip pat ar a) priemonė logiškai siejasi su uždaviniu, b) priemonės racionalios ir

įgyvendinamos numatytais resursais, c) priemonės aiškiai suformuluotos, yra konkrečios ir suprantamos.

Vertinant programos tikslo, uždavinių, priemonių atitikimą vertinimo kriterijams, buvo pasirinkti

tokie įvertinimai: Taip – atitinka vertinimo kriterijų; Ne – ne atitinka vertinimo kriterijaus;

5

Nepilnai – atitinka vertinimo kriterijų tik iš dalies.

2. Programos priemonių įgyvendinamumas:

Buvo vertinamas programoje numatytų priemonių įgyvendinamumas 2007-2009 m. laikotarpiu.

Pagrindinis informacijos šaltinis buvo metinės Sveikatos apsaugos ministerijos, kaip

koordinuojančios institucijos, programos priemonių įgyvendinimo ataskaitos (2007-2009 m.), priemonių

atlikimą patvirtinantys dokumentai, taip pat prieinamos internetinės duomenų bazės, ieškant programos

priemonių įgyvendinimą patvirtinančių faktų ir dokumentų.

Priemonių įgyvendinamumas buvo vertinamas tokiais kriterijais:

Įvykdyta - priemonė įvykdyta laiku arba vėluojant ne daugiau nei 2 mėn.;

Įvykdyta, bet vėluota - priemonė įvykdyta, bet buvo vėluojama nuo 2 mėnesių iki 1 metų;

Neįvykdyta – priemonė neįvykdyta arba nėra informacijos;

Nepilnai įvykdyta – priemonė buvo vykdoma, tačiau įvykdyta nepilnai.

3. Programos 2007-2009 metų įgyvendinimo priemonių poveikis:

Galimas programos poveikis buvo vertinamas atliekant Klaipėdos raj., Kėdainių raj., Šiaulių m. ir

Vilniaus m. savivaldybių gyventojų apklausas. Poveikis buvo vertinamas per tokius indikatorius kaip:

poveikis gyventojų žinioms, požiūriui, supratimui bei poveikis gyventojų elgsenai.

Savivaldybės buvo pasirinktos atsižvelgiant į jų visuomenės sveikatos biurų įsteigimo datą: a)

vieni pirmųjų įsteigti ir ilgiausiai vykdantys veiklą Klaipėdos raj. (2006 m.), Šiaulių m. (2006 m.) ir

Kėdainių raj. (2007 m.) savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, ir b) nesenai pradėjęs vykdyti veiklą

Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (2008 m. II pusmetis). Šios savivaldybės ir jų

visuomenės sveikatos biurai pasirinkti siekiant įvertinti ne tik tai, kaip dėl vertinamos programos,

orientuotos į visuomenės sveikatos biurų plėtrą, tam tikrų priemonių ir įgyvendintų veiksmų pasikeitė

gyventojų elgesys ar požiūris, tačiau ir palyginti poveikio mastą tarp savivaldybių, kuriose biurai turi

daugiau patirties (Klaipėdos raj., Šiaulių m., Kėdainių raj.) su mažiau turinčiais (Vilniaus m.).

Savo savivaldybės gyventojų apklausas atliko Kėdainių raj., Klaipėdos raj., Šiaulių m. visuomenės

sveikatos biurai.

Informacija buvo renkama anoniminės anketinės apklausos metodu naudojant parengtas anketas (1

priedas). Anketoje pateikiami bendro pobūdžio klausimai apie pagrindinius respondento duomenis

(gimimo metai, išsilavinimas, profesija, lytis), taip pat klausimai atskleidžiantys respondentų žinias (1,

6

2, 3, 15, 18, 19 klausimai), požiūrį (7, 8, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23 klausimai), elgseną (4, 5, 6, 9, 11, 13,

14 klausimai) ir bendrą supratimą apie visuomenės sveikatos priežiūrą (17 klausimas).

Apklausiamieji gyventojai (18-69 m.) buvo atrinkti įvertinant savivaldybės gyventojų

pasiskirstymą, rajone apklausa buvo vykdoma X rajono miesto seniūnijoje ir penkiose atsitiktinai

pasirinktose rajono seniūnijose. Kiekvienoje iš penkių seniūnijų apklausa buvo vykdoma centrinėje

gyvenvietėje (daugiausiai gyventojų turinčiame miestelyje arba kaime) ir atsitiktinai pasirinktuose

kaimuose (gyvenvietėse). Miestuose buvo taikomas toks pats apklausos principas atsitiktinai pasirinkus

pusę miesto seniūnijų, 15 atsitiktinai pasirinktų gatvių, kiekvienoje apklausą pradedant nuo pirmo,

mažiausią nelyginį skaičių turinčio gyvenamojo namo. Daugiabučiuose namuose buvo apklausiama po

vieną butą kiekviename aukšte, apklausa vykdoma visose laiptinėse.

Toks pats principas taikytinas centrinėse seniūnijų gyvenvietėse ir kaimuose, jei tinkamas. Kitais

atvejais, tyrimas buvo pradedamas pirmame dešiniame gyvenamame name įvažiavus į gyvenvietę

(kaimą) iš rajono centro. Kiekviename bute (name) pildoma tik po vieną anketą. Esant nepakankamam

skaičiui respondentų gyvenvietėje (kaime), apklausa tokiu pat principu buvo tęsiama artimiausiame

kaime (gyvenvietėje).

Tvarkant apklausų duomenis nepilnai ar neteisingai užpildytos anketos buvo atmestos. Nepilnai

užpildytomis anketomis buvo laikomos tos, kurių 50 proc. ir daugiau klausimų buvo neatsakyti ir

neužpildyti.

Analizuojant duomenis buvo sudarytos dažnumų lentelės, aprašomosios statistikos metodu

apskaičiuotos įvairių rodiklių skaitinės charakteristikos (pvz., procentinis pasiskirstymas grupėse),

duomenų aibėje esant išskirčių apskaičiuota mediana, taip pat ir tipiškiausia nagrinėjamos duomenų

aibės reikšmė – moda; klausimams, kuriuose respondentas gali (arba turi) pažymėti kelis atsakymų į

vieną klausimą variantus, taikyta dichotominė duomenų analizė; dviejų ar daugiau nepriklausomų grupių

atsakymams palyginti buvo taikomi atitinkamai Mann-Whitney U arba Kruscal-Wallis H testai;

kintamųjų ryšio vertinimui buvo skaičiuojamas koreliacijos koeficientas.

Duomenų apdorojimui ir statistinei analizei buvo naudojama SPSS 15.0, WinPepi (2006 m.) ir

Microsoft Excel programos. Analizuojant duomenis vertintas lyginamųjų grupių požymių tarpusavio

priklausomybės statistinis reikšmingumas remiantis 2 (Chi Square) testu: skirtumas laikytas statistiškai

reikšmingu, kai p ≤ 0,05.

7

III. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APIBENDRINIMAS

1. Programos tikslo, uždavinių, priemonių pagrįstumo ir tinkamumo įvertinimas

Tarpinstitucinių programų rengimą, vykdymą, atsiskaitymą, koordinavimą ir vertinimą

reglamentuoja Strateginio planavimo metodika [1]. Strateginio planavimo metodikoje nustatyta, kad

programos tikslai turi būti aiškūs ir nusakyti rezultatą, kurį norima pasiekti per tam tikrą laikotarpį.

Tikslui pasiekti formuluojami uždaviniai, nustatantys kaip bus įgyvendinamas tikslas ir pasiektas

numatytas rezultatas. Uždavinys turi nurodyti bent vieną pagrindinį rezultatą, kuris turi būti pasiektas, jo

rezultatai turi būti išmatuojami, palyginami su objektyviais rodikliais, pasiekiami turimais ištekliais.

Kiekvienam uždaviniui įgyvendinti numatomos praktiškai įgyvendinamos priemonės, kurios turi būti

efektyvus ir racionalus rezultato siekimo ir uždavinio įgyvendinimo būdas.

Valstybinėje visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programoje

buvo suformuluotas 1 tikslas, iškelti 4 uždaviniai ir suformuluotos 24 priemonės.

Atliekant programos tikslo, uždavinių ir priemonių vertinimą nustatyta neatitikimų iškeltiems

vertinimo kriterijams (1, 2, 3 lentelės).

1 lentelė. Programos tikslo vertinimas Programos tikslas: Savivaldybių teritorijose stiprinti gyventojų sveikatą: gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bendruomenėje, skatinti savivaldybes teikti geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, organizuoti ligų prevencijos priemones. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos uždavinys: Įtvirtinti visuomenės sveikatos svarbą valstybės ir savivaldybių politikoje.

Vertinimo kriterijai Įvertinimas Pastabos ir komentarai Tikslas specifiškas (orientuotas į visuomenės sveikatos priežiūros strategijoje iškeltus visuomenės sveikatos prioritetus, tikslus ir uždavinius)

Nepilnai

Nėra rezultatyvaus programos siekiamo tikslo - veikimas yra tikslas; detalizuojant taip pat pateikiamos veikimo kryptys (būdai), o ne siekiami rezultatai.

VSP Strategijos uždavinys „Įtvirtinti...“ yra siekiantis konkretaus rezultato.

Tikslo pasiekimo rezultatas aiškus ir išmatuojamas

Nepilnai

Silpnų (eigos) veiksmažodžių naudojimas, kai programa siekiama „stiprinti“, „skatinti“, „organizuoti“ neleidžia numatyti aiškaus ir išmatuojamo galutinio rezultato.

8

Strategijos uždavinio įgyvendinimas gali būti išmatuojamas kokybiškai „Įtvirtinta arba neįtvirtinta“

Tikslas logiškas

Taip

Susijęs su VSP strategijos pirmu uždaviniu, konkrečiau su 2006-2008 priemonių plano 1.2. priemone ir 2009-2013 priemonių plano 1.1, 1.2, ir 1.4 priemonėmis

2 lentelė. Programos uždavinių vertinimas

Vertinimo kriterijai Uždaviniai

Siekiama programos

tikslo įgyvendinimo

Siejasi tarpusavyje

ir su programos

tikslu

Naudojami „stiprūs“

veiksmažodžiai

Numato pagrindinį

išmatuojamą rezultatą

Pastabos

1. Įtvirtinti savivaldybių politikoje visuomenės sveikatos svarbą;

Taip Taip Taip Taip

2. Plėsti visuomenės sveikatos biurų tinklą, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklos koordinavimą;

Taip Taip Nepilnai Nepilnai

- Nenusako pagrindinio rezultato, kuris turi būti pasiektas programai pabaigus; - Naudojamas veiksmažodis nusakantis procesą, tačiau ne išmatuojamą rezultatą, t.y. „plėsti“.

3. Užtikrinti geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje;

Taip Taip Taip Taip

Uždavinys dubliuoja tikslą.

4. Stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų gebėjimus ir įgūdžius.

Taip Taip Nepilnai Nepilnai

- Neapibrėžia siekiamo rezultato, neužtikrina galimybės palyginti su objektyviais rodikliais; - Naudojamas veiksmažodis nusakantis procesą, tačiau ne išmatuojamą rezultatą, t.y.

9

„stiprinti“.

3 lentelė. Programos priemonių vertinimas

Vertinimo kriterijai Priemonės

Konkrečios, aiškiai

apibrėžtos

Siejasi su uždaviniu

Racionalios ir įgyvendinamos Pastabos

1. Uždavinys: Įtvirtinti savivaldybių politikoje visuomenės sveikatos svarbą 1.1. Organizuoti apskrityse 10 susitikimų (diskusijų) svarbiais visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse klausimais Ne Taip Taip

Trūksta konkretumo, nes lieka neaišku ir neapibrėžta, kas bus laikoma „svarbiais visuomenės sveikatos priežiūros“ klausimais;

1.2. Organizuoti savivaldybių politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams seminarus svarbiomis visuomenės sveikatos priežiūros temomis, kasmetinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse konferenciją

Taip Taip Taip

2. Uždavinys: Plėsti visuomenės sveikatos biurų tinklą, gerinti visuomenės sveikatos priežiūros veiklos koordinavimą Vertinimo kriterijai Priemonės

Konkrečios, aiškiai apibrėžtos


Racionalios ir įgyvendinamos

Pastabos

2.1. Atlikti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrai reikalingų lėšų analizę, parengti ir patvirtinti lėšų apskaičiavimo metodiką

Taip Taip Taip

2.2. Parengti ir patvirtinti Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinius nuostatus

Taip Taip Taip

10

2.3. Parengti ir patvirtinti savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašą ir jų kvalifikacijos reikalavimus

Taip Taip Taip

2.4. Plėtoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų infrastruktūrą ES struktūrinių fondų lėšomis

Ne Taip Taip

Trūksta apibrėžtumo, suformuluota abstrakčiai, nenumatant aiškaus apibrėžto rezultato;

3. Uždavinys: Užtikrinti geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bendruomenėje



apibrėžtos



3.1. Vykdyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybėse

Taip Taip Taip

3.2. Vykdyti vaikų sveikatos priežiūrą mokyklose Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis

Ne Taip Taip

Priemonė orientuota į teisės aktais savivaldybėms pavestų funkcijos įgyvendinimą, t.y. vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimu „Dėl sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 5-96) vaikų sveikatos priežiūros finansavimas iš PSDF reglamentuotas ir vykdomas jau nuo 2004 m.;

3.3. Parengti ir patvirtinti savivaldybėms skirtas visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijas

Taip Taip Taip

3.4. Parengti sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-227 „Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių vykdymo ataskaitos formos, jos pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 50-1663)

Taip Nepilnai Taip

Siekiama įvertinti kaip naudojamos visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos, tačiau nėra aišku, kaip atskaitos formos papildymas ir ataskaitų teikimo

11

pakeitimo projektą, siekiant surinkti išsamesnę informaciją ir tiksliau įvertinti, kaip naudojamos savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos

taisyklių pakeitimas prisidės prie geros kokybės visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo bendruomenėje;

3.5. Parengti sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5657) pakeitimo projektą, siekiant nustatyti, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, etatai būtų steigiami savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir taip gerinamas mokinių sveikatos priežiūros koordinavimas ir veiksmingumas

Taip Taip Ne

Priemonėje minimas 2005 m. įsakymas leidžia visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatus steigti tiek savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigose, todėl ši priemonė nebuvo pagrįsta.

3.6. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 5-96) pakeitimo projektą – numatyti, kad vienam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, vykdančiam visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, tektų mažiau mokinių (miesto ir kaimo vietovėse – skirtingai)

Taip Taip Taip

3.7. Parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašą

Taip Taip Taip

3.8. Parengti ir patvirtinti vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijas

Taip Taip Taip

3.9. Parengti sveikatinimo darbo su bendruomene, šeima ir nevyriausybinėmis organizacijomis rekomendacijas

Taip Taip Taip

3.10. Parengti aplinkos sveikatinimo savivaldybėse rekomendacijas

Taip Taip Taip

12

3.11. Rengti medžiagą, skirtą visuomenei mokyti svarbiais užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais

Taip Taip Taip

3.12. Užtikrinti informacijos apie visuomenės sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos biurų veiklą pateikimą visuomenei per visuomenės informavimo priemones

Taip Taip Taip

4. Uždavinys: Stiprinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių specialistų gebėjimus ir įgūdžius.



apibrėžtos



4.1. Organizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros struktūrose dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą

Taip Taip Taip

4.2. Organizuoti konferenciją svarbiais visuomenės psichikos sveikatos priežiūros klausimais savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, savivaldybių politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams

Taip Taip Taip

4.3. Organizuoti konferenciją priklausomybės ligų ir ŽIV/AIDS prevencijos klausimais savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, savivaldybių politikams, valstybės tarnautojams bei kitiems darbuotojams

Taip Taip Taip

4.4. Organizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams seminarą pranešimų rengimo ir bendravimo su visuomenės informavimo priemonėmis klausimais

Taip Taip Taip

4.5. Organizuoti konferenciją „Sveikata ir fizinis aktyvumas“ savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių politikams, mokyklų vadovams

Taip Taip Taip

4.6. Organizuoti mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimą mokinių visuomenės sveikatos priežiūros klausimais

Taip Ne Taip

Mokyklų vadovai nėra visuomenės sveikatos paslaugas teikiantys specialistai.

13

Iš viso programoje buvo suformuluotos 24 priemonės. 4 lentelėje pateikiamas suvestinis

priemonių skaičius pagal atitikimą vertinimo kriterijams. Bent vieno vertinimo kriterijaus neatitiko 6

priemonės, kurioms trūko konkretumo, apibrėžtumo ar racionalumo.

4 lentelė. Priemonių pagrįstumo ir tinkamumo vertinimo suvestinė lentelė

Vertinimo kriterijai Iš viso

Uždaviniai

Numatytų įgyvendinti priemonių

skaičius


apibrėžtos


Racionalios ir įgyvendinamos

Neatitinka bent vieno vertinimo

kriterijaus 1 uždavinys

2 1 2 1 1

2 uždavinys 4 3 4 4 1

3 uždavinys 12 11 11 11 3

4 uždavinys 6 6 5 6 1

Iš viso: 24 21 22 22 6

14

2. Programos priemonių įgyvendinamumo vertinimas

Programoje buvo iškelti 4 uždaviniai ir numatytos 24 priemonės jiems įgyvendinti. Pirmam

uždaviniui pasiekti buvo numatytos 2 priemonės, antram uždaviniui – 4, trečiam – 12, ketvirtam – 6.

Beveik visos programoje numatytos 2007-2009 m. priemonės buvo įvykdytos, tačiau dalis jų nepilnai

arba pavėluotai. Kai kuriais atvejais priemonės buvo žymimos kaip neįgyvendintos dėl informacijos

trūkumo apie jų įgyvendinamumą (5, 6 lentelės).

5 lentelė. Programos priemonių įvykdymas 2007-2009 m.

Priemonės pavadinimas Priemonių įvykdymas

Įvykdymo terminas (metai)

Planuotas įvykdymo terminas (metai)

Pastabos

1.1. Organizuoti apskrityse 10 susitikimų (diskusijų) svarbiais visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse klausimais

Įvykdyta

Įvykdyta

2007

2008 2007–2008

Įvykdyta 2007

Įvykdyta

2008

1.2. Organizuoti savivaldybių politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams, savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams seminarus svarbiomis visuomenės sveikatos priežiūros temomis, kasmetinę visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse konferenciją

Nepilnai 2009

2007–2010

2007 m. nenurodytas seminarų, konferencijų skaičius; 2008 m. suorganizuota 12 seminarų, 1 konferencija; 2009 m. suorganizuotas 1 seminaras.

2.1. Atlikti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūrai reikalingų lėšų analizę, parengti ir patvirtinti lėšų apskaičiavimo metodiką

Įvykdyta 2007 2007

2.2. Parengti ir patvirtinti Savivaldybės visuomenės sveikatos biuro pavyzdinius nuostatus

Įvykdyta 2008 2007

2.3. Parengti ir patvirtinti savivaldybės visuomenės sveikatos biure privalomų pareigybių sąrašą ir jų kvalifikacijos reikalavimus

Įvykdyta 2007 2007

2.4. Plėtoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų infrastruktūrą ES

Nepilnai 2007 2007–2010 2008 m. parengtas tik LR SAM ministro įsakymas Nr.

15

struktūrinių fondų lėšomis Nepilnai

Įvykdyta

2008

2009

V-160 „Dėl sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programos patvirtinimo“, kuriuo buvo numatyta modernizuoti vs biurus, tačiau lėšos buvo skirtos ir modernizavimas pradėtas tik 2009 m.

Priemonės pavadinimas Priemonių įvykdymas

Įvykdymo terminas (metai)

Planuotas įvykdymo terminas (metai)

Pastabos

3.1. Vykdyti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatytas visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas savivaldybėse

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

2007

2008

2009

2007–2010

2007m. veikė 4 biurai; 2008 m. įsisteigė 20 biurų; Iki 2009 m. pab. iš viso buvo įsteigtas 31 biuras.

3.2. Vykdyti vaikų sveikatos priežiūrą mokyklose Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis

Įvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

2007

2008

2009

2007–2010

2007 m. skirta 7,89 mln. Lt iš PSDF; 2008 m. skirta 9,47 mln. Lt iš PSDF; 2009 m. 9,47 mln. Lt iš PSDF.

3.3. Parengti ir patvirtinti savivaldybėms skirtas visuomenės sveikatos stebėsenos atlikimo rekomendacijas

Įvykdyta 2009 2008

3.4. Parengti sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. V-227 „Dėl Savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių vykdymo ataskaitos formos, jos pildymo bei teikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 50-1663) pakeitimo projektą, siekiant surinkti išsamesnę informaciją ir tiksliau įvertinti, kaip naudojamos savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos

Įvykdyta 2009 2008

3.5. Parengti sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5657) pakeitimo projektą, siekiant nustatyti, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, vykdančių visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, etatai būtų steigiami savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose ir taip gerinamas mokinių sveikatos priežiūros koordinavimas ir veiksmingumas

Neįvykdyta 2007

Neparengtas pakeitimo projektas, nes 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. V-1035/ISAK-2680 „Dėl Sveikatos priežiūros mokyklose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 153-5657) 6 punktas leidžia visuomenės sveikatos priežiūros specialistų etatus steigti savivaldybių visuomenės sveiktos priežiūros įstaigose, kurioms

16

priskiriamas ir savivaldybių visuomenės sveikatos biuras

3.6. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 5 „Dėl Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 5-96) pakeitimo projektą – numatyti, kad vienam visuomenės sveikatos priežiūros specialistui, vykdančiam visuomenės sveikatos priežiūrą mokyklose, tektų mažiau mokinių (miesto ir kaimo vietovėse – skirtingai)

Įvykdyta, bet vėluota 2009 2007

3.7. Parengti ir patvirtinti Sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose tvarkos aprašą

Įvykdyta 2009 2008

3.8. Parengti ir patvirtinti vaikų sveikatos priežiūros ikimokyklinio ugdymo įstaigose rekomendacijas

Įvykdyta 2009 2008

3.9. Parengti sveikatinimo darbo su bendruomene, šeima ir nevyriausybinėmis organizacijomis rekomendacijas

Įvykdyta 2008 2008

3.10. Parengti aplinkos sveikatinimo savivaldybėse rekomendacijas Įvykdyta 2008 2008

3.11. Rengti medžiagą, skirtą visuomenei mokyti svarbiais užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais

Įvykdyta

Įvykdyta

2008

2009 2008–2010

3.12. Užtikrinti informacijos apie visuomenės sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatos biurų veiklą pateikimą visuomenei per visuomenės informavimo priemones

Neįvykdyta

Įvykdyta

Įvykdyta

2007

2008

2009

2007–2010

2007 m. informacijos nėra; 2008-2009 m. priemonių įgyvendinimo ataskaitose pateikiama labai abstrakti informacija apie šios priemonės įgyvendinimą.

4.1. Organizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros struktūrose dirbančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą

Įvykdyta 2007–2009 2007–2010

4.2. Organizuoti konferenciją svarbiais visuomenės psichikos sveikatos priežiūros klausimais savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, savivaldybių politikams, valstybės tarnautojams ir kitiems darbuotojams

Nepilnai

2008 2008

2008 m. buvo surengta ne konferencija, o seminaras; Seminare žinios buvo suteiktos tik visuomenės sveikatos biurų specialistams, tačiau priemonėje buvo numatyta konferencija surengti ir savivaldybių politikams, ir valstybės tarnautojams.

4.3. Organizuoti konferenciją priklausomybės ligų ir ŽIV/AIDS Įvykdyta 2009 2009

17

prevencijos klausimais savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems specialistams, savivaldybių politikams, valstybės tarnautojams bei kitiems darbuotojams 4.4. Organizuoti savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojams seminarą pranešimų rengimo ir bendravimo su visuomenės informavimo priemonėmis klausimais

Įvykdyta 2009 2009

4.5. Organizuoti konferenciją „Sveikata ir fizinis aktyvumas“ savivaldybių visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, savivaldybių politikams, mokyklų vadovams

Įvykdyta 2009 2009

4.6. Organizuoti mokyklų vadovų kvalifikacijos tobulinimą mokinių visuomenės sveikatos priežiūros klausimais Įvykdyta 2009 2009

Programos 2009 m. priemonių įgyvendinimo ataskaitoje nenurodyta ar surengtoje konferencijoje dalyvavo mokyklų vadovai

Iš viso programoje buvo suformuluotos 24 priemonės, tačiau 5 lentelėje pateikiamas suvestinis

visų priemonių, suplanuotų įgyvendinti tiek 2007, tiek 2008, tiek 2009 m., skaičius.

Iš 38 priemonių, kurios buvo numatytos įgyvendinti per 2007-2009 m. laikotarpį, neįvykdytos

buvo tik 2, nepilnai įvykdytos 4 priemonės, o 1 priemonės vykdymas vėlavo (6 lentelė). Priemonės,

kurios buvo nepilnai įvykdytos arba jų vykdymas vėlavo, buvo priskiriamos prie įvykdytų.

6 lentelė. Priemonių įgyvendinimo suvestinė lentelė

Įgyvendinimo vertinimo kriterijai

Uždaviniai Įgyvendinimo

laikotarpis (metais)

Numatytų įgyvendinti priemonių

skaičius Įvykdyta

Įvykdyta, bet

vėluota

Nepilnai įvykdyta Neįvykdyta

2007 2 2 - - - 2008 2 2 - - - 2009 1 1 - 1 -

1 uždavinys (2 priemonės)

2007-2009 5 5 - 1 - 2007 4 4 - 1 - 2008 1 1 - 1 - 2009 1 1 - - -


2007-2009 6 6 - 2 - 2007 5 3 1 - 2 2008 10 10 - - - 2009 4 4 - - -

3 uždavinys (12 priemonių)

2007-2009 19 17 1 - 2

18

2007 1 1 - - - 2008 2 2 - 1 - 2009 5 5 - - -


2007-2009 8 8 - 1 - 2007 12 10 1 1 2 2008 15 15 - 2 - 2009 11 11 - 1 - Iš viso:

2007-2009 38 (100%) 36 (95%) 1 4 2

3. Programos 2007-2009 m. įgyvendinimo priemonių poveikio vertinimas

Imties struktūra

Kėdainių rajone buvo apklausta 372 gyventojai (93 proc. atsako dažnis), Šiaulių mieste – 354 (

88,5 proc. atsako dažnis), Vilniuje anketas užpildė 285 respondentai (71 proc. atsako dažnis), tuo tarpu

Klaipėdos rajone buvo apklausta tik 78 gyventojai (19,5 proc.). Dėl ne reprezentatyvios imties

Klaipėdos raj. savivaldybė nebuvo įtraukta į tyrimo rezultatus.

Iš viso apklausti 1086 18-69 metų amžiaus Vilniaus m., Šiaulių m. ir Kėdainių raj. gyventojai, iš

jų 354 vyrai (32,6 proc.) ir 732 moterys (67,4 proc.) (1 pav.).

41.8

58.2

39.2

60.8

17.9

82.1

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Proc

enta

i

Vilniaus m. Kėdainių raj. Šiaulių m.

Vyrai Moterys

1 pav. Gyventojų pasiskirstymas pagal lytį

19

Pagrindiniai programos poveikio skirtumai tarp savivaldybių gyventojų žinių, požiūrio ir elgsenos

3.1. Gyventojų žinių vertinimas

Kėdainių raj. ir Šiaulių m. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai veiklą vykdo nuo 2006 m.,

tuo tarpu Vilniaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras savo veiklą pradėjo tik nuo 2008 m. Tai

rodo, jog Kėdainių raj. ir Šiaulių m. visuomenės sveikatos biurai turi didesnę veiklos patirtį ir indėlį į

bendruomenę nei Vilniaus m. Nepaisant to ir remiantis šių savivaldybių bei jų biurų metinėmis (2008

m.) visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo ataskaitomis, buvo vykdomos ir

įgyvendinamos pagrindinės numatytos funkcijos - visuomenės sveikatos stebėsena, visuomenės

sveikatos stiprinimas, visuomenės sveikatos programų įgyvendinimas ir t.t.

Siekiant išsiaiškinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-

2010 metų programos priemonių poveikį, tyrime buvo lyginama Vilniaus m. savivaldybės visuomenės

sveikatos biuro, kaip nesenai pradėjusio veiklą, ir Kėdainių raj. bei Šiaulių m. visuomenės sveikatos

biurų, kaip didesnę patirtį turinčių, veiklos poveikis gyventojų žinioms, požiūriui ir elgsenai bei

palyginti skirtumus tarp šių savivaldybių gyventojų.

Žinių apie sveikatą įtakojančius veiksnius vertinimas

Jau senai žinoma, jog didžiausią įtaką sveikatai turi : genetiniai ir biologiniai veiksniai (arba

prigimtis, 20 proc.), aplinkos veiksniai (20proc.), sveikatos priežiūra (arba medicininė pagalba, 10 proc.)

ir gyvenimo būdas (arba gyvensena ir elgsena, 50proc.) [4].

Buvo lyginama Vilniaus m., Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų žinios ir nuomonė apie tai,

kiek mūsų visų sveikata priklauso nuo šių veiksnių. 2 pav. pateikti duomenys rodo, jog tik mažiau nei

pusė apklaustų gyventojų priskyrė bent vieną teisingą procentinę išraišką veiksniui. Taip pat mažiau nei

trečdalis (Vilniaus m. – 16,6 proc., Šiaulių m. – 22,9 proc., Kėdainių raj. – 34,3 proc.) apklaustųjų žino,

jog gyvenimo būdas turi didžiausią reikšmę mūsų sveikatai (2 pav.).

20

2 pav. Gyventojų, bent vienam veiksniui priskyrusių teisingą procentinę išraišką, pasiskirstymas

3 pav. matyti apklaustų gyventojų, priskyrusių teisingas procentines išraiškas visiems

veiksniams, pasiskirstymas. Statistiškai reikšmingai (p<0,000) daugiau Kėdainių raj. gyventojų (50,9

proc.) ir beveik penkis kartus mažiau vilniečių (11,8 proc.) žino kiek kiekvienas veiksnys įtakoja mūsų

sveikatą.

11,8

50,9

32,7

0

10

20

30

40

50

60

Procentai


p<0.000

3 pav. Gyventojų, visiems veiksniams priskyrusių teisingas procentines išraiškas, pasiskirstymas

36 38.5

16.6

34.3

41.5 45.9

34.3

25

37.1

47.6

22.923.3

0 5

10 15 20 25 30 35 40 45 50

Prigimtis (20 proc.)

Aplinka (20 proc.)

Sveikatos priežiūra(10 proc.)

Gyvenimo būdas (50 proc.)

Proc

enta

i Vilniaus m. Kėdainių raj. Šiaulių m.

21

Taip pat buvo apskaičiuota gyventojų atsakymų apie sveikatą įtakojančius veiksnius mediana. 7

lentelėje pateikti duomenys rodo, jog teisingiausiai sveikatą įtakojančius veiksnius vertina Kėdainių raj.

gyventojai, tuo tarpu vilniečiai ir šiauliečiai mano, jog, pavyzdžiui, gyvenimo būdas sveikatą įtakoja tik

trečdaliu (30 proc.).

7 lentelė. Gyventojų nuomonės apie sveikatą įtakojančius veiksnius pasiskirstymas

Mediana (proc.) Prigimtis Aplinka Sveikatos

priežiūra Gyvenimo

būdas Teisinga proc. išraiška [4] 20 20 10 50

Vilniaus m. 30 20 15 30 Kėdainių raj. 20 20 10 40 Šiaulių m. 25 20 10 30

Taigi, rezultatai rodo, jog tiksliausias žinias apie sveikatą lemiančius veiksnius turi Kėdainių raj.

gyventojai ir žino, kokią reikšmę jie turi sveikatai.

Žinių apie sveikatos terminologiją vertinimas

Vertinant gyventojų žinias buvo vertinama ar gyventojai skiria ir supranta terminus „asmens

sveikatos priežiūra“ ir „visuomenės sveikatos priežiūra“ (4 pav.).

9.9

36.2

13.6

24.8

20.6

5.3

3.1

16.9

29.7

16

3.5

1.2

29.1*

16*

4.6*

4.3

32.632.7

0 5 10 15 20 25 30 35 40

Visiškai aiškus

Aiškus

Pakankamai aiškus

Nelabai aiškus

Neaiškus

Visiškai neaiškus

Procentai


*p≤0,05 (lyginant su kitų miestų/rajonų gyventojų atsakymais)

4 pav. Gyventojų supratimo apie sveikatos priežiūros terminus struktūra

22

Žiūrint į 4 pav. matyti, kad tik šiek tiek daugiau nei trečdaliui Kėdainių raj. (32,6 proc.) ir Šiaulių

m. (32,7 proc.) gyventojų ir tik 16 proc. vilniečių skirtumas tarp terminų yra aiškus, tuo tarpu 36,2 proc.

Vilniaus m. gyventojų – tik pakankamai aiškus. Statistiškai reikšmingai (p≤0,05) daugiau vilniečių

pažymėjo, jog skirtumas tarp šių terminų jiems visiškai neaiškus (4,6 proc.) arba nelabai aiškus (29,1

proc.).

Taigi, remiantis gautais duomenimis, Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojams terminai „asmens

sveikatos priežiūra“ ir „visuomenės sveikatos priežiūra“ yra statistiškai reikšmingai aiškesni nei Vilniaus

m. gyventojams.

Žinių apie rizikos veiksnius, turinčius įtakos mirtingumui, vertinimas

Lyginant. gyventojų žinias apie mirtingumą įtakojančius rizikos veiksnius, išaiškėjo, jog tiek

vienos, tiek kitos savivaldybės gyventojų žinios šiuo klausimu skiriasi (8 lentelė).

8 lentelė. Gyventojų nuomonės struktūra apie rizikos veiksnių išsidėstymą pagal svarbą

Rizikos veiksniai (gyv.sk. %) Gyventojų priskirtas

įvertinimas Šiaulių m. Vilniaus m. Kėdainių raj. Literatūros duomenys [5,6]

1 (svarbiausias)

Nesaikingas alkoholio vartojimas (30,5 proc.)

Rūkymas (29,5 proc.)


Nesubalansuota mityba

2 (svarbus)

Rūkymas (34,1 proc.)

Nesubalansuota mityba (23,7 proc.)

Rūkymas (31,9 proc.) Rūkymas

3 (vidutiniškai

svarbus)


(27,9 proc.)



(30,8 proc.)

Nesaikingas alkoholio vartojimas

4 (nelabai svarbus)

Fizinės veiklos stoka (29,4 proc.)



Fizinės veiklos stoka

5 (mažiausiai

svarbus)

Užterštas oras (44,7 proc.)

Užterštas oras (30,6 proc.)

Užterštas oras (35,3 proc.) Užterštas oras

8 lentelėje matyti, jog 29,5 proc. vilniečių kaip svarbiausią rizikos veiksnį pažymi rūkymą, tuo

tarpu 31,4 proc. kėdainiečių ir 30,5 proc. šiauliečių svarbiausiu rizikos veiksniu įrašo nesaikingą

alkoholio vartojimą. Tiek Kėdainių raj., tiek Šiaulių m. respondentų atsakymai apie mirtingumą

įtakojančius veiksnius yra panašūs, tačiau nesutampa su literatūros duomenimis. Remiantis PSO

išplatinta Europos sveikatos ataskaita, gyvensenos veiksnių įnašas į sveikatą yra apie 50 proc., iš jų

didžiausia reikšmė tenka nesveikai mitybai, rūkymui, alkoholio vartojimui, fizinės veiklos trūkumui ir

23

užterštam orui [5, 6]. Taigi, lyginant gyventojų atsakymus su literatūros duomenimis matyti, jog

respondentai nepakankamai įvertina nesubalansuotos mitybos įtaką jų sveikatai, taip pat tik trečdalis

Šiaulių m. ir Kėdainių raj. gyventojų rūkymą laiko svarbiu mirtingumą įtakojančiu veiksniu.

Tai leidžia daryti prielaidą, jog tiek vilniečiai, tiek kėdainiškiai, tiek šiauliečiai turi

nepakankamai žinių apie svarbiausius mirtingumą įtakojančius veiksnius.

Žinių apie sveiką gyvenseną poreikio vertinimas

Vertinant respondentų žinias, buvo klausiama, ar jiems pakanka žinių apie sveiką gyvenseną (5

pav.).

5 pav. pateikti rezultatai leidžia teigti, jog vilniečiai labiau jaučia sveikos gyvensenos žinių

trūkumą nei kėdainiškiai.

58.9

73.4 69.8

41.1*

26.630.2

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Proc

enta

i

Pakanka NepakankaAr pakanka žinių apie sveiką gyvenseną?


* p≤0.05 (lyginant su Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų atsakymais)

5 pav. Gyventojų nuomonės, apie sveikos gyvensenos žinių pakankamumą, pasiskirstymas

Remiantis gautais duomenimis, daugiau nei 2/3 Kėdainių raj. (73,4 proc.) ir Šiaulių m. (69,8

proc.) gyventojų jaučiasi turintys pakankamai žinių apie sveiką gyvenseną ir tik šiek tiek daugiau nei

pusė apklaustų vilniečių mano, jog žinių apie sveiką gyvenseną jiems pakanka.

24

Lyginant, kokių žinių labiausiai trūksta gyventojams, išaiškėjo, jog Vilniaus m. (73,5 proc.) ir

Šiaulių m. (71,6 proc.) gyventojams labiausiai trūksta informacijos apie sveiką mitybą, o Kėdainių raj.

gyventojams – apie sveiką gyvenseną (58,2 proc.) (9 lentelė).

9 lentelė. Žinių, kurių trūksta gyventojams, pasiskirstymas

Kokios informacijos nepakanka? % atsakymų nuo bendro visų atsakiusiųjų skaičiaus

Vilniaus m. Kėdainių raj. Šiaulių m. Apie sveiką mitybą 73.5 48,4 71,6 Apie narkomanijos, alkoholio, rūkymo prevenciją ir pasekmes 21.2 29,7 11,8

Susijusios su užkrečiamų ligų profilaktika 41.6 39,6 30,4 Apie sveiką gyvenseną 58.4 58,2 59,8 Susijusios su fiziniu aktyvumu 42.5 42,9 36,3 Apie asmens higieną 10.6 20,9 7,8 Susijusios su pirmosios pagalbos teikimu 45.1 35,2 37,3 Kita 1.8 7,7 4,9

Žinių apie visuomenės sveikatos biurus vertinimas

Remiantis Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m.

programa [2], kurioje viena iš numatytų priemonių buvo užtikrinti informacijos apie visuomenės

sveikatos biurų veiklą pateikimą visuomenei, buvo lyginama kiek apklaustųjų yra girdėję apie

visuomenės sveikatos biurą ir kiek iš jų žino, kokią veiklą vykdo biurai (10 lentelė).

10 lentelė. Gyventojų žinios apie visuomenės sveikatos biurą

Gyventojų sk. (proc.) Atsakymai Vilniaus m. Kėdainių raj. Šiaulių m. Yra girdėję apie VSB 14,7 62,1 60,3

Žino, kokią veiklą vykdo VSB 17,9 69,8 69,4

p<0.000

Rezultatai atskleidė (10 lentelė), jog beveik penkis kartus daugiau Kėdainių raj. (62,1 proc.) ir

Šiaulių m. (60,3 proc.) nei Vilniaus m. (14,7 proc.) gyventojų yra girdėję apie savivaldybės visuomenės

sveikatos biurą (p<0.000), ir beveik 2/3 kėdainiečių (69,8 proc.) bei šiauliečių (69,4 proc.) žino, kokią

veiklą vykdo biuras. Beveik visos Kėdainių raj. gyventojų įrašytos biurų veiklos kryptys buvo teisingos,

ir atsakymai gana išsamūs, t.y. respondentai dažniausiai įrašydavo 3-4 biurų veiklos kryptis. Tuo tarpu

Šiaulių m. gyventojai dažniausiai nurodė, jog visuomenės sveikatos biuras vykdo daugiau organizacines

25

funkcijas, t.y., organizuoja įvairius sveikatinimo renginius, kursus, praveda mokymus, taip pat

respondentai mano, kad biuras atlieka kontrolinę funkciją, pvz., „kontroliuoja higienos reikalavimų

laikymąsi“. Tokie rezultatai rodo, jog šiauliečių žinios apie biurų veiklos kryptis yra gana netikslios. Iš

17,9 proc. vilniečių pažymėjusių, jog žino kokią veiklą vykdo biuras, pagrindinėmis biuro veiklomis

nurodė visuomenės sveikatos stebėseną, konsultavimą, sveikatos mokymą, vaikų sveikatos stiprinimą.

Taigi, vertinant gyventojų žinias išaiškėjo, jog vilniečiai turi mažiau žinių apie visuomenės

sveikatos biurą ir jo vykdomą veiklą nei Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai, tačiau vilniečių ir

kėdainiečių žinios yra tikslesnės nei Šiaulių m. gyventojų.

3.2. Gyventojų nuomonės ir požiūrio vertinimas

Lyginant. gyventojų nuomonės ir požiūrio skirtumus buvo analizuojama kaip jie vertina savo

sveikatą, kaip vertina viešų sveikatinimo mokymų, seminarų, renginių reikalingumą, ar jie yra patenkinti

sveikatos ugdymu, mokymu, švietimu savo mieste, kaime ar rajone, taip pat kokia jų nuomonė apie

visuomenės sveikatos biurų vaidmenį jų asmeninei ir bendruomenės sveikatai bei koks jų požiūris į

biurų ir savivaldybės vykdomą visuomenės sveikatos veiklą.

Gyventojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas

Rezultatai parodė, jog daugiau nei pusė (56,7 proc.) Vilniaus m. gyventojų savo sveikatą vertina

gerai ir šis rezultatas statistiškai reikšmingai skiriasi nuo Kėdainių raj. gyventojų, kurių tik 43,9 proc.

savo sveikatą įvertino gerai (p<0.001). Tačiau daugiau Šiaulių m. gyventojų (43,8 proc.) nei Vilniaus m.

(32,3 proc.) vertina savo sveikatą vidutiniškai (6 pav.).

26

8.5

1.4 1.1

11.7

2.2 1.4 0.6

32.3**

56.7*

43.9*

0.3

42**43.8**

47.7

6.5

0.0

10.0

20.0

30.0

40.0

50.0

60.0

Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogai

Kaip vertinate savo sveikatą?

Pro

cent

aiVilniaus m. Kėdainių raj. Šiaulių m.

* p<0,001 ** p<0,01 6 pav. Gyventojų subjektyvus savo sveikatos vertinimas

Gyventojų nuomonės apie viešų sveikatos mokymų ir renginių reikalingumą vertinimas

Vertinant gyventojų nuomonę ir požiūrį apie sveikatinimo veiklos poreikį ir reikalingumą, buvo

klausiama ar Kėdainių raj. reikalingi vieši sveikatinimo mokymai (kursai, seminarai) (7 pav.) ir vieši

sveikatinimo renginiai (akcijos, mankštos, žygiai) (8 pav.). Išaiškėjo, jog daugiau nei 2/3 apklaustųjų

pažymi, jog vieši sveikatinimo mokymai bei renginiai yra reikalingi.

27

68.372.2

77.1

13*

7.6 4.5

18.7 20.218.4

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Proc

enta

i

Taip Ne NežinauAr reikalingi vieši sveikatinimo mokymai?


*p≤0,05 (lyginant gyventojų atsakymus tarp Vilniaus m., Šiaulių m. ir Kėdainių raj.)

7 pav. Gyventojų nuomonės apie viešus sveikatinimo mokymus pasiskirstymas

82.5 79.278.8

7.13.8 3.4

10.417 17.8*

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

Taip Ne NežinauAr reikalingi vieši sveikatinimo renginiai?


*p≤0,05 8 pav. Gyventojų nuomonės apie viešus sveikatinimo renginius pasiskirstymas

28

Gyventojų nuomonė apie sveikatos ugdymą mieste

Mažiau nei pusė apklaustų vilniečių (46,2 proc.) ir daugiau nei 2/3 Kėdainių raj. (79,3 proc.) ir

Šiaulių m. (67,4 proc.) respondentų yra patenkinti sveikatos ugdymu, mokymu ir švietimu mieste. Tai

rodo, jog daugiau nei pusei (53,8 proc.) apklaustų vilniečių trūksta gero, kokybiško sveikatos ugdymo

mieste (9 pav.).

46.2

53.8

79.3

20.7

67.4

32.6

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Procentai


Patenkintas Nepatenkintas

*p ≤ 0.05

9 pav. Gyventojų nuomonės apie sveikatos ugdymą pasiskirstymas

Lyginant nepatenkintų gyventojų nurodytas nepasitenkinimo sveikatinimo švietimu, mokymu

priežastis, vilniečiai savo įrašytuose atsakymuose akcentuoja tai, jog toks švietimas, ugdymas mieste

apskritai nevykdomas (pvz., „niekas nevyksta“, „jokio švietimo nėra“, „tokia veikla nematoma“ ir pan.),

tuo tarpu Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai pabrėžia, jog jų tiesiog per mažai, arba vyksta netinkamu

laiku, kaip, pavyzdžiui, „seminarai vyksta darbo metu“, „per mažai informacijos“, „per mažai renginių“,

„galėtų būti daugiau“ ir pan. Šiaulių m. gyventojai taip pat pažymi, jog „negauna informacijos iš šeimos

gydytojo“, „galėtų būti efektyvesni“.

Tai leidžia daryti prielaidą, jog Vilniuje tokių renginių vyksta labai mažai arba trūksta viešumo ir

informacijos apie juos.

29

Gyventojų nuomonė apie visuomenės sveikatos biurų veiklą

Analizuojant ar gyventojai jaučia pokyčius įsteigus savivaldybių visuomenės sveikatos biurus

išaiškėjo, jog tik mažiau nei trečdalis apklaustųjų pažymėjo juos jaučiantys (9 lentelė). Kėdainių raj.

gyventojai (27,3 proc.) pokyčius jaučia labiau nei Vilniaus m. (3 proc.) ir Šiaulių m. (22 proc.)

gyventojai (11 lentelė).

11 lentelė. Gyventojų nuomonės apie pokyčius pasiskirstymas

Ar jaučiate pokyčius įsteigus VSB? (gyv.sk. %) Gyventojai Taip Ne Nežinau Vilniaus m. 3 51,5 45,5 Kėdainių raj. 27,3 17,6 55,1 Šiaulių m. 22 27,8 50,2

p p≤0.05 p≤0.05 p>0.05

Aiškinantis ar biuras padeda gyventojams stiprinti sveikatą, t.y. ar turi įtakos jų asmeninei ir

bendruomenės sveikatai išryškėjo, jog Kėdainių raj. (41,5 proc.), priešingai nei Vilniaus m. gyventojai

(0 proc.), mano, jog visuomenės sveikatos biuras turi įtakos jų asmeninei sveikatai (p≤0.05) ir tik 1/3

šiauliečių (28,2 proc.) sutinka, jog biuras įtakoja jų asmeninę sveikatą (10 pav.).

Taip pat penkis kartus daugiau Kėdainių raj. gyventojų (61,7 proc.) statistiškai reikšmingai

dažniau nei vilniečiai (11,8 proc.) ir šiauliečiai (45,5 proc.) sutinka, jog biuras turi įtakos jų miesto ar

rajono bendruomenės sveikatai (p≤0.05) (11 pav.).

Taigi, Kėdainių raj. gyventojai statistiškai reikšmingai labiau nei vilniečiai ir šiauliečiai jaučia

įsteigto visuomenės sveikatos biuro įtaką jų sveikatai bei apskritai bendruomenės sveikatai ir mano, jog

biuro vykdoma veikla padeda jiems sveikiau gyventi, stiprinti savo sveikatą ir ugdyti sveiką gyvenimo

būdą.

30

41.5

28.2

44.1

33.8

55.9

31.4

38

0

27.1

0

10

20

30

40

50

60


Pro

cent

aiTaip Ne Nežinau

p ≤0.05 10 pav. Gyventojų nuomonės pasiskirstymas apie visuomenės sveikatos biuro įtaką asmeninei sveikatai

11.8

61.7

45.5

29.4

11.3

58.8

31.3

43.2

7

0

10

20

30

40

50

60

70


Proc

enta

i

Taip Ne Nežinau

p ≤0.05 11 pav. Gyventojų nuomonės pasiskirstymas apie visuomenės sveikatos biuro įtaką bendruomenės sveikatai

31

Vertinant ar skiriasi respondentų nuomonė apie savivaldybės ir visuomenės sveikatos biurų

veiklą, buvo klausiama ar jie sutinka su teiginiais, susijusiais su savivaldybės ir biuro veikla (12 lentelė).

12 lentelė. Gyventojų nuomonės apie savivaldybių ir VSB veiklą pasiskirstymas

Teiginiai Chi-sq p< Gyventojai Rangų vidurkis

Vilniaus m. 383 Kėdainių raj. 501 Visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra

labai svarbi 45,55 0.0001 Šiaulių m. 514 Vilniaus m. 333 Kėdainių raj. 532 Visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra

efektyvi 118,47 0.0001 Šiaulių m. 512 Vilniaus m. 333 Kėdainių raj. 536 Visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra

pakankama 115,97 0.0001 Šiaulių m. 508 Vilniaus m. 353 Kėdainių raj. 533 Savivaldybės vykdo efektyvią visuomenės

sveikatos priežiūrą 84,76 0.0001 Šiaulių m. 496 Vilniaus m. 384 Kėdainių raj. 502

Visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti tik visuomenės sveikatos biuras 41,57 0.0001

Šiaulių m. 504 Vilniaus m. 449 Kėdainių raj. 498 Visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti tik

savivaldybė 9,93 0.007

Šiaulių m. 440 Vilniaus m. 404 Kėdainių raj. 502 Visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti ir

savivaldybė, ir visuomenės sveikatos biuras 29,36 0.0001 Šiaulių m. 509

12 lentelėje matyti, jog buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp Vilniaus m., Šiaulių

m. ir Kėdainių raj. gyventojų nuomonės. Kėdainių raj. gyventojų nuomonė į daugelį teiginių dažniau yra

teigiama nei Vilniaus m. ir Šiaulių m. gyventojų. Kėdainių raj. gyventojai labiau nei vilniečiai ir

šiauliečiai yra linkę sutikti, jog biurų vykdoma veikla yra efektyvi, pakankama, jog savivaldybės vykdo

efektyvią visuomenės sveikatos priežiūrą, tuo tarpu Šiaulių m. respondentai labiau linkę sutikti, jog

biurų vykdoma veikla yra svarbi ir visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti ir savivaldybė, ir

visuomenės sveikatos biuras. Vilniaus m. gyventojai nelinkę sutikti su šiais teiginiais. Tokie rezultatai

leidžia daryti prielaidą, jog dėl vilniečių žinių apie biurą stokos, Vilniaus m. gyventojai nemano, jog

biurų vykdoma veikla yra svarbi ar pakankama.

Vertinant gyventojų bendrą supratimą ir nuomonę apie visuomenės sveikatą, jos veiklą, kaip

sąvoką, buvo klausiama, ką, jų nuomone, apima ši sąvoka. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis

visuomenės sveikata – tai mokslas ir menas organizuotomis visuomenės pastangomis išvengti ligų,

32

prailginti gyvenimą bei sustiprinti fizinę ir dvasinę sveikatą, rūpinantis aplinkos sauga, kontroliuojant

užkrečiamąsias ligas, mokant individualios higienos, organizuojant medicinos bei slaugos tarnybas,

anksti diagnozuojant ir gydant ligas, plečiant, tobulinant socialines tarnybas, garantuojančias, kad

kiekvieno individo gyvenimo standartai sudarytų jam galimybes stiprinti sveikatą, taigi suteiktų teisę į

sveikatą ir ilgą gyvenimą. Atsižvelgiant į šį apibrėžimą, gyventojų buvo klausiama ar jie sutinka, jog šie

išvardinti elementai įeina į visuomenės sveikatos sąvoką (13 lentelė).

13 lentelė. Gyventojų nuomonės apie visuomenės sveikatos sąvoką struktūra

Visuomenės sveikata tai... Chi-sq p Gyventojai Rangų vidurkis

Vilniaus m. 503 Kėdainių raj. 457 Ligų prevencijos vykdymas 10.36 <0.006 Šiaulių m. 437 Vilniaus m. 460 Kėdainių raj. 462 Fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimas 0.46 >0.794 Šiaulių m. 450 Vilniaus m. 511 Kėdainių raj. 430 Užkrečiamų ligų prevencija

18.19 <0.0001 Šiaulių m. 444 Vilniaus m. 462 Kėdainių raj. 466 Aplinkos apsauga 1.48 >0.477 Šiaulių m. 443 Vilniaus m. 420 Kėdainių raj. 487 Individualios higienos mokymas 11.01 <0.004 Šiaulių m. 460 Vilniaus m. 504 Kėdainių raj. 407 Ankstyva ligų diagnostika ir gydymas 22.56 <0.0001 Šiaulių m. 465 Vilniaus m. 515 Kėdainių raj. 410 Medicinos ir slaugos tarnybų plėtra 26.45 <0.0001 Šiaulių m. 442 Vilniaus m. 522 Kėdainių raj. 414 Socialinių tarnybų tobulinimas ir plėtra 30.31 <0.0001 Šiaulių m. 430

13 lentelėje matyti, jog vilniečiai labiau nei Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai linkę sutikti,

jog visuomenės sveikatos sąvoka apima ligų prevencijos vykdymą, užkrečiamų ligų prevenciją, ankstyvą

ligų diagnostiką ir gydymą, medicinos ir slaugos tarnybų plėtrą bei socialinių tarnybų tobulinimą ir

plėtrą. Tuo tarpu Kėdainių raj. gyventojai labiau nei Vilniaus m. sutinka, jog individualios higienos

mokymas įeina į visuomenės sveikatos sąvoką.

33

Taigi, daugiau Vilniaus m. nei Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų visuomenės sveikatos

sąvoką supranta platesne prasme ir dažniau sutinka, kad visuomenės sveikata – tai ir ligų prevencija, ir

sveikatos stiprinimas, ir užkrečiamų ligų prevencija, ir aplinkos apsauga, ir ankstyva ligų diagnostika,

medicinos ir socialinių tarnybų plėtra bei tobulinimas. Taip pat vilniečiai savo sveikatą vertina geriau nei

Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai, tačiau kėdainiškiai (79,3 proc.) ir šiauliečiai (67,4 proc.) labiau

patenkinti savo gyvenamosios vietos sveikatos ugdymu, mokymu, švietimu nei Vilniaus m. gyventojai

(46,2 proc.). Lyginant savivaldybių gyventojų nepasitenkinimo sveikatos ugdymu mieste priežastis,

išaiškėjo, jog vilniečiai savo atsakymuose dažniausiai akcentuoja, jog toks švietimas, ugdymas mieste

apskritai nevyksta, tuo tarpu kėdainiškiai ir Šiaulių m. respondentai įvardina kitokią priežastį ir pabrėžia,

jog tokios veiklos tiesiog yra per mažai arba ji vykdoma nepatogiu laiku. Skiriasi savivaldybių

gyventojų nuomonė ir apie visuomenės sveikatos biurų vykdomą veiklą, nes rezultatai rodo, jog ženkliai

daugiau kėdainiečių (41,5 proc.) nei vilniečių (0 proc.) jaučia biuro įtaką asmeninei ir bendruomenės

sveikatai (p≤0,05) , o taip pat Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai labiau linkę sutikti, jog biuro veikla

yra svarbi, efektyvi ir pakankama.

3.3. Gyventojų elgsenos vertinimas

Gyventojams būdingų įpročių analizė

Gyventojų elgsenos vertinimą sudarė klausimai apie jiems būdingus įpročius, bandymus juos

keisti, taip pat buvo vertinamas respondentų dalyvavimas sveikatinimo renginiuose, gautos informacijos

įtaka jų elgesio pokyčiams ir pan.

Vieni iš gyventojų elgsenos rodiklių buvo rūkymas, nesubalansuota mityba, alkoholio vartojimas

ir fizinės veiklos stoka. Rezultatai parodė, jog daugiau nei pusei respondentų būdinga nesubalansuota

mityba, fizinės veiklos trūkumą labiausiai jaučia vilniečiai (54,9 proc.), taip pat trečdalis (30,3 proc.)

apklaustų vilniečių pažymi, jog rūko (12 pav.).

34

30.3*28*

17.2*

64.4

54.6 54.3

9.2*6.9*

3.9*

54.9*

39.7*43*

0

10

20

30

40

50

60

70

Proc

enta

i

Rūkymas Nesubalansuotamityba

Nesaikingasalkoholio vartojimas

Fizinės veiklosstoka


*p≤0.05

12 pav. Gyventojams būdingų įpročių pasiskirstymas

35,4 proc. vilniečių ir 54,5 proc. kėdainiškių nebandė keisti įpročio rūkyti, tačiau 35,7 proc.

apklaustų šiauliečių bandė kelis kartus, tačiau nesėkmingai.

Beveik pusė apklaustų Kėdainių raj. gyventojų (46,1 proc.) nebandė keisti savo nesubalansuotos

mitybos, ir daugiau nei trečdalis Vilniaus m. (37,5 proc.) bei Šiaulių m. (37,3 proc.) gyventojų bandė

keisti nesubalansuotą mitybą, tačiau nesėkmingai.

Taip pat ir fizinės veiklos trūkumą vilniečiai (39,7 proc.) dažniau stengėsi keisti nei Kėdainių raj.

(21,2 proc.) bei Šiaulių m. (25,6 proc.) gyventojai (14 lentelė).

35

14 lentelė. Gyventojų mėginimų keisti įpročius pasiskirstymas

Įpročiai Savivaldybė Nebandžiau (%)

Bandžiau kartą, bet nesėkmingai

(%)

Bandžiau kelis kartus, bet

nesėkmingai (%)

Bandžiau ir man

pavyko (%)

Vilniaus m. 35,4* 15 25,9 23,8* Kėdainių raj. 54,5* 11,6 18,2 15,7*

Rūkymas

Šiaulių m. 25,7* 14,3 35,7 24,3* Vilniaus m. 33,5* 9,8 37,5 19,2 Kėdainių raj. 46,1* 14,8 25,9 13,1


Šiaulių m 28,8* 20,6 37,3 13,3 Vilniaus m. 45,9* 12,2* 11,2 30,6* Kėdainių raj. 63,7* 4,8* 9,6 21,9*

Nesaikingas alkoholio vartojimas

Šiaulių m 38,7* 3,2* 19,4 38,7* Vilniaus m. 23* 13,7 39,7* 23,5 Kėdainių raj. 44* 12,7 21,2* 22


Šiaulių m 29,4* 16,7 25,6* 28,3 *p ≤ 0.05 (lyginant Vilniaus m., Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų atsakymus)

Vilniečių (74,5 proc.) ir šiauliečių (72,2 proc.) rūkymą statistiškai reikšmingai (p≤0.01) dažniau

lemia pripratimas nei Kėdainių raj. gyventojų (58,2 proc.), taip pat fizinės veiklos stoka vilniečius (45,9

proc.) dažniau vargina dėl laiko trūkumo nei kėdainiečius (31,6 proc.) (p≤0.004). Tiek Vilniaus m. (48,7

proc.), tiek Kėdainių raj. (40,7 proc.), tiek Šiaulių m. (40,5 proc.) respondentai pažymėjo jog,

nesubalansuotą mitybą lemia pripratimas.

Taip pat respondentų buvo klausiama, kas atlieka didžiausią vaidmenį mažinant šiuos įpročius.

Lyginant gyventojų atsakymus išaiškėjo, jog visų apklaustų savivaldybių gyventojai linkę visą

atsakomybę priskirti sau (13 pav.). 13 paveiksle matyti, jog vilniečiai, mažinant įprotį rūkyti, dažniau nei

Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai prisiima svarbiausią vaidmenį sau.

36

Aš pats

70.6

80.6

60.1

64.3

70.8

71.4

72.3

80.5

81.5*

68.3

69.9*71.4*

0 10 20 30 40 50 60 70 80 90

Rūkymas


Nesaikingas alkoholiovartojimas


Procentai


* p ≤ 0.05

13 pav. Gyventojų, priskyrusių svarbiausią vaidmenį sau mažinant nesveikus įpročius,

pasiskirstymas

Taigi, daugiau vilniečių nei Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų turi nesveikus įpročius, tačiau

vilniečiai juos dažniau stengiasi keisti. Mažinant nesveikus įpročius tiek vieni, tiek kiti mano, jog

svarbiausią vaidmenį čia vaidina tik jie patys ir viskas priklauso daugiausiai nuo jų pačių.

Gyventojų dalyvavimas viešuose sveikatinimo mokymuose bei renginiuose

Vienas iš vertinamos programos numatomų rezultatų yra bendruomenių aktyvesnis įsitraukimas į

sveikatinimo veiklą, todėl buvo domėtasi ar gyventojai dalyvavo viešuose sveikatos mokymuose,

paskaitose, seminaruose, akcijose, mankštose, žygiuose ir kituose viešuose sveikatinimo renginiuose (13

lentelė).

Remiantis 2008 m. Vilniaus m. savivaldybės ataskaita, savivaldybė, pasaulyje minint

visuomenės sveikatos dienas, organizavo 6 renginius, juose dalyvavo 300 žmonių, organizuoti 2

seminarai, juose dalyvavusių skaičius siekia 100; taip pat viena iš veiklų buvo bendruomenės

dalyvavimo skatinimas ir įtraukimas į visuomenės sveikatos stiprinimo veiklą, t.y. pasirašytos 5

bendradarbiavimo su bendruomenėmis sutartys, bendrai organizuoti 7 renginiai, juose dalyvavo apie 350

asmenų [7].

2008 m. Kėdainių raj. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras organizavo ir vykdė privalomus

pirmosios pagalbos, higienos įgūdžių mokymus, organizavo 2 konferencijas (66 dalyviai), 20 seminarų

37

(709 dalyviai), suteiktos 2099 konsultacijos, taip pat organizavo 453 renginius (166 konkursai, 103

viktorinos, 184 akcijos), 1368 pokalbius-diskusijas. Kėdainių raj. savivaldybės visuomenės sveikatos

biuro organizuotuose renginiuose 2008 m. dalyvavo 22 441 rajono gyventojas [8].

Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuras 2008 m. organizavo 283 renginius,

kuriuose dalyvavo 19 136 šiauliečiai, pavieniams asmenims ir kolektyvams buvo suteikta 468

konsultacijos sveikatos išsaugojimo klausimais; buvo organizuoti 2 seminarai, taip pat savanoriams

pravesti 48 praktiniai seminarai, 186 gyventojai išklausė 4val. programą apie alkoholio ir narkotikų žalą

žmogaus organizmui, pravestos 39 diskusijos [9].

Per pastaruosius porą metų sveikatos mokymuose (paskaitose, seminaruose, kursuose)

nedalyvavo 90,5 proc. Vilniaus m., 61 proc. Kėdainių raj. ir 62 proc. Šiaulių m. gyventojų, tuo tarpu

viešuose sveikatinimo renginiuose (akcijose, mankštose, žygiuose, estafetėse) nedalyvavo– 92,2 proc.

Vilniaus m., 78,3 proc. Kėdainių raj. ir 80,7 proc. Šiaulių m. gyventojų (p<0.000) (15 lentelė).

15 lentelė. Gyventojų dalyvavimo viešuose sveikatinimo renginiuose per pastaruosius porą

metų pasiskirstymas

Gyventojai

Dalyvavo sveikatos mokymuose (paskaitose, seminaruose,

kursuose) (%)

Dalyvavo viešuose sveikatinimo renginiuose

(akcijose, mankštose, žygiuose, estafetėse)

(%) Vilniaus m. 9,5 7,8

Kėdainių raj. 39 21,7 Šiaulių m. 38 19,3

p p<0,000 p<0,000

Iš 9,5 proc. sveikatos mokymuose (paskaitose, seminaruose) dalyvavusių vilniečių beveik visi

nurodė, kur dalyvavo: higienos įgūdžių formavimo kursuose, paskaitose, priklausomybių įtakos

paskaitose ir seminaruose, sveikos mitybos ir gyvensenos paskaitose, jogos ir tai či seminaruose.

Sveikatos mokymuose dalyvavusių Kėdainių raj. gyventojų dažniausi atsakymai buvo “apie

alkoholio ir rūkymo žalą”, “apie sveiką mitybą”, “higienos įgūdžių”, “sveika gyvensena”, “psichikos

sveikata”, “pirmosios pagalbos mokymai”, “konferencija apie sveikatą ir fizinį aktyvumą”, “nerūkanti

klasė”, “apie lytiškumą” ir pan.

Šiaulių m. gyventojams teko dalyvauti sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, imuniteto

stiprinimo bei higienos mokymuose, taip pat pirmos pagalbos kursuose bei „sveika siela, sveikame

kūne“ seminaruose.

38

Domintis, kokiuose viešuose sveikatinimo renginiuose (akcijose, mankštose, žygiuose) teko

dalyvauti respondentams, išaiškėjo, jog vilniečiai dalyvavo masiniuose bėgimuose, maratonuose,

dviračių žygiuose, o taip pat tokiuose renginiuose kaip „Dieną be automobilio“, „Snaigės žygis“ ir pan.

Kėdainių raj. gyventojai nurodė tokius renginius kaip „Akcija – Vasaris sveikatingumo mėnuo“,

„Sveikos mitybos savaitė“, „Miesto sporto šventė“, „Diena be automobilio“, „Rudens krosas,

maratonas“, „Sporto diena“, „bėgimai“, „Sporto stovykla“, „Sveikatos mokykla“, „Sveikuolių žygiai“,

„mankštos“, „žygiai dviračiais“ ir pan. Kėdainių raj. savivaldybės ir visuomenės sveikatos biurų

ataskaitose pateikiama, jog buvo organizuoti tokie renginiai, akcijos kaip „Sveiko maisto diena“,

„Sveikatos savaitė“, „Nerūkanti klasė“, „Diena be tabako“ ir pan. [8,10].

Šiauliečiai dalyvavo bėgimo maratonuose, sporto šventėse, mankštose, orientacinėse varžybose,

išvykose pėsčiomis prie ežero, sveikatingumo dienose, taip pat tokiuose renginiuose kaip „Akcija –

šiaurietiškas ėjimas“, „Sveikatingumo diena“, „Sveikatinimo savaitė“, krūtų vėžio prevencijos akcijose

ir pan.

Aiškinantis priežastis, dėl kurių gyventojai nedalyvavo sveikatinimo renginiuose paaiškėjo, jog

beveik pusė respondentų norėtų, bet neturi tam laiko (14 pav.). Daugiausiai vilniečių (22,5 proc.)

lyginant su Šiaulių m. (12,2 proc.) ir Kėdainių raj. (18 proc.) gyventojais pažymi, jog jiems tai neįdomu.

Taip pat viena iš nedalyvavimo sveikatinimo renginiuose priežasčių yra tai, jog nedidelė dalis

gyventojų (apie 6-8 proc.), kurie pažymėjo „kita“, teigia besidomintys šiomis temomis savarankiškai ir

turintys pakankamai žinių, todėl dalyvavimas šiuose renginiuose jiems tampa neaktualus.

39

Nedalyvavimo sveikatinimo renginiuose priežastys

42.6

24.4

7.5

48.5

22.5*

8.1

26.7

50

18*

12.2*

6.3

33

0

10

20

30

40

50

60

Man tai neįdomu Norėčiau, betnegirdėjau apie tokius

renginius

Norėčiau, bet neturiutam laiko

Kita

Pro

cent

ai


*p≤0,05

14 pav. Priežasčių, dėl kurių gyventojai nedalyvavo renginiuose, struktūra

Priežastys, dėl kurių gyventojai nedalyvavo sveikatinimo mokymuose skiriasi nuo nedalyvavimo

viešuose renginiuose priežasčių (15 pav.).

Nedalyvavimo sveikatinimo mokymuose priežastys

29.2

5.4

37.1

5.6

36.5

6.6

19.1*

46.3*

25.9*

31.5*

16.1*

40.8*

0

5

10

15

20

25

30

35

40

45

50

Man tai neįdomu Norėčiau, betnegirdėjau apie tokius

renginius

Norėčiau, bet neturiutam laiko

Kita

Pro

cent

ai


*p≤0,05

15 pav. Priežasčių, dėl kurių gyventojai nedalyvavo mokymuose, struktūra

40

15 pav. matyti, jog daugiausiai vilniečių (46,3 proc.) norėtų sveikatinimo mokymų, bet negirdėjo

apie juos, tuo tarpu daugiausia Kėdainių raj. gyventojų (25,9 proc.) nurodo, jog jiems tai neįdomu

(p≤0,05).

Taip pat buvo analizuojama ar gyventojų žinojimas apie visuomenės sveikatos biurą įtakoja jų

dalyvavimą sveikatinimo mokymuose (16 lentelė). 51,7 proc. Kėdainių raj. gyventojų dalyvavo

sveikatos mokymuose ir buvo girdėję apie visuomenės sveikatos biurą, tuo tarpu negirdėjusių apie biurą

respondentų, bet dalyvavusių mokymuose buvo tik 18 proc. 16 lentelė. Gyventojų, dalyvavusių sveikatos mokymuose ir girdėjusių apie visuomenės sveikatos

biurą, pasiskirstymas

Ar esate girdėjęs (-usi) apie savivaldybės visuomenės

sveikatos biurą? (%)

Ar per paskutinius 2 metus esate dalyvavęs sveikatos mokymo paskaitose, seminaruose,

kursuose, vykusiuose jūsų mieste (kaime, rajone)? Taip Ne p

Taip 17.1 8.3 Vilnius

Ne 82.9 91.7 >0.05

Taip 51.7 18 Kėdainių raj.

Ne 48.3 82 <0.0001

Taip 49.5 20.7 Šiauliai

Ne 50.5 79.3 <0.0001

41

Siekiant įvertinti ryšį tarp respondentų subjektyvaus sveikatos vertinimo ir jų dalyvavimo

sveikatinimo mokymuose bei renginiuose išaiškėjo, jog Kėdainių raj. gyventojų savo sveikatos

vertinimas ir dalyvavimas sveikatinimo mokymuose koreliuoja tarpusavyje (p≤0.008), t.y. didėjant

gyventojų dalyvavimui sveikatinimo mokymuose, didėja ir jų geras sveikatos vertinimas, ir atvirkščiai

(17 lentelė).

17 lentelė. Ryšys tarp gyventojų dalyvavimo sveikatos mokymuose ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo

Kaip vertinate savo sveikatą? % (n) Gyvenamoji

vieta Atsakymas (n) Gerai Vidutiniškai Blogai

Taip (27)

66,7 (18)

33,3 (9)

0 (0)

Ne (254)

65 (165)

32,3 (82)

2,8 (7)

Ar per paskutinius 2 m. esate dalyvavęs sveikatinimo mokymuose (paskaitose, seminaruose)?

Iš viso (281)

65,1 (183)

32,4 (91)

2,5 (7)

Vilniaus m.

Spearman Correlation p

0.016 ≤0.788

Taip (144)

64,6 (93)

31,9 (46)

3,5 (5)

Ne (223)

49,3 (110)

48,9 (109)

1,8 (4)


Iš viso (367)

55,3 (203)

42,2 (155)

2,5 (9)

Kėdainių raj.


0.138 ≤0.008

Taip (133)

52,6 (70)

45,1 (60)

2,3 (3)

Ne (218)

55,5 (121)

42,7 (93)

1,8 (4)


Iš viso (351)

54,5 (191)

43,6 (153)

2 (7)

Šiaulių m.


-0.029 ≤0.587

42

Taip pat visose apklaustose savivaldybėse pastebėtas labai silpnas ryšys tarp sveikatos vertinimo ir

dalyvavimo viešuose sveikatinimo renginiuose(18 lentelė). Gautas teigiamas koreliacijos koeficientas

rodo, jog didėjant sveikatinimo renginių lankomumui, didėja ir gyventojų skaičius, vertinančių savo

sveikatą gerai, ir atvirkščiai.

18 lentelė. Ryšys tarp gyventojų dalyvavimo sveikatinimo renginiuose ir subjektyvaus savo sveikatos vertinimo

Kaip vertinate savo sveikatą? % (n) Gyvenamoji

vieta

Atsakymas (n) Gerai Vidutiniškai Blogai Taip (22)

90,9 (20)

9,1 (2)

0,0 (0)

Ne (258)

62,8 (162)

34,5 (89)

2,7 (7)

Ar per paskutinius 2 m. esate dalyvavęs viešuose sveikatinimo renginiuose (akcijose, mankštose, žygiuose)?

Iš viso (280)

65 (182)

32,5 (91)

2,5 (7)

Vilniaus m.


0.159 ≤0.008

Taip (80)

68,8 (55)

31,3 (25)

0,0 (0)


Ne (286)

51,7 (148)

45,1 (129)

3,1 (9)

Iš viso (366)

55,5 (203)

42,1 (154)

2,5 (9)

Kėdainių raj.


0.148 ≤0.004

Taip (68)

67,6 (46)

30,9 (21)

1,5 (1)


Ne (283)

51,2 (145)

46,6 (132)

2,1 (6)

Iš viso (351)

54,5 (191)

43,6 (153)

2 (7)

Šiaulių m.


0.129 ≤0.016

43

Sveikatinimo informacijos sklaidos mieste vertinimas

Gyventojų buvo klausiama ar per pastaruosius porą metų jie yra matę stendus, plakatus,

lankstinukus sveikatos tematika savo mieste, rajone ir kokia informacija juose buvo pateikta.

Išaiškėjo, jog 70,8 proc. vilniečių, 76,5 proc. Kėdainių m. ir 76,3 proc. Šiaulių m. gyventojų

tokią informaciją matė. Tiek vilniečiai (89 proc.), tiek kėdainiečiai (82,9 proc.), tiek šiauliečiai (88,7

proc.) dažniausiai matė informaciją susijusią su narkomanija, alkoholiu ar rūkymu, tačiau beveik visą

kitą su sveikata susijusią informaciją visos respondentų grupės matė skirtingai (p≤0.05) (19 lentelė).

19 lentelė. Gyventojų matytos informacijos pasiskirstymas

% atsakymų nuo bendro visų atsakiusiųjų skaičiaus Informacija

Vilniaus m. Kėdainių raj. Šiaulių m. Susijusi su sveika mityba 29,5* 73,2* 62,4* Susijusi su narkomanija, alkoholiu, rūkymu 89 82,9 88,7 Susijusi su užkrečiamomis ligomis ir jų profilaktika 54,5 48,4 53,4 Susijusi su sveika gyvensena 25* 52,3* 42,1* Susijusi su fiziniu aktyvumu 24,5* 43,6* 31,2* Susijusi su asmens higiena 15* 36,9* 27,1* Susijusi su pirmosios pagalbos teikimu 17,5* 31,7* 27,1* Susijusi su streso valdymu 20,5* 31* 31,2* Kita 2 7,3 4,1 *p ≤ 0.05 (lyginant Vilniaus m., Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojų atsakymus)

Taip pat respondentų buvo klausiama ar gauta informacija įtakojo jų elgesį sveikatos atžvilgiu.

Statistiškai reikšmingai (p≤0.05) daugiau Kėdainių raj. (47,9 proc.) ir Šiaulių m. (38 proc.) gyventojų

nei Vilniaus m. (16,4 proc.) pažymėjo, jog gauta informacija turėjo įtakos jų sveikatai.

Remiantis gyventojų atsakymais, gauta informacija juos privertė susimąstyti apie savo gyvenimo

būdą, atsakingiau žiūrėti į savo sveikatą, mėginti keisti savo mitybos ir žalingus įpročius, skirti daugiau

dėmesio sportui ir fiziniam aktyvumui, pradėti labiau domėtis sveika gyvensena, o taip pat stengtis

pritaikyti gautas žinias praktikoje. Tų, kurie pažymėjo, jog gauta informacija neįtakojo jų elgesio

sveikatos atžvilgiu, buvo prašoma nurodyti ir priežastis kodėl. Respondentų nurodytos priežastys buvo

panašios. 26,5 proc. vilniečių, 31,9 proc. kėdainiečių ir 34,7 proc. šiauliečių pažymėjo, jog gavo per

mažai informacijos, o taip pat 32,3 proc. Vilniaus m., 27,7 proc. Kėdainių raj., 35,3 proc. Šiaulių m.

gyventojų neįsiminė gautos informacijos. Respondentai, kurie priežastis nurodė kaip „kita“, dažniausiai

įrašydavo, jog gauta informacija jiems jau buvo žinoma, todėl jiems tai neaktualu.

44

Taigi, gyventojų elgsenos rezultatų analizė parodė, jog daugiau vilniečių nei Kėdainių raj. ir

Šiaulių m. gyventojų turi tokius nesveikus įpročius kaip nesubalansuota mityba ir fizinės veiklos stoka, o

tai gali būti rezultatas to, kad žymiai daugiau vilniečių (90,5 proc.) nei Kėdainių raj. (61 proc.) ir Šiaulių

m. gyventojų (62 proc.) per pastaruosius porą metų nedalyvavo viešuose sveikatinimo mokymuose,

kursuose bei renginiuose. Aiškinantis nedalyvavimo priežastis, taip pat rasta skirtumų – daugiausiai

vilniečių (46,3 proc.) tokių sveikatinimo mokymų, renginių norėtų, bet negirdėjo apie juos, tuo tarpu

Kėdainių raj. gyventojai (37,1 proc.) norėtų, bet neturi tam laiko.

45

IŠVADOS

1. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programos

tikslas įgyvendina Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros strategijos uždavinius, tačiau jo

formuluotė per plati, jai trūksta specifiškumo ir laukiamo rezultato konkretumo; uždaviniais

siekiama programos tikslo įgyvendinimo, jie yra pagrįsti, tačiau formuluotės nenumato

pagrindinio išmatuojamo rezultato; programos priemonės siejasi su uždaviniais, tačiau kai

kurioms iš jų trūksta racionalumo ir pagrįstumo.

2. Programos priemonių įgyvendinamumas siekia 95 proc. (iš 38 planuotų, 36 įgyvendintos).

3. Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai turi daugiau ir tikslesnes sveikatos žinias nei vilniečiai bei

aiškesnį visuomenės sveikatos suvokimą: dvigubai daugiau Kėdainių raj. (32,6 proc.) ir Šiaulių

m. (32,7 proc.) gyventojų nei Vilniaus m. (16 proc.) visuomenės sveikatos priežiūros terminas

yra aiškus; statistiškai reikšmingai (p≤0.05) daugiau Kėdainių raj. (62,1 proc.) ir Šiaulių m. (60,3

proc.) nei Vilniaus m. (14,7 proc.) gyventojų žino apie visuomenės sveikatos biurą ir turi žinių

apie biuro vykdomą veiklą.

4. Kėdainiškiai (79,3 proc.) ir šiauliečiai (67,4 proc.) labiau patenkinti savivaldybėje vykdomu

sveikatos ugdymu, mokymu, švietimu nei Vilniaus m. gyventojai (46,2 proc.) (p≤0.05), kurie

pagrindine nepasitenkinimo sveikatos ugdymu priežastimi nurodo, jog toks švietimas, ugdymas

mieste apskritai nevyksta, tuo tarpu kėdainiškiai ir Šiaulių m. gyventojai įvardina, jog tokios

veiklos yra per mažai arba ji vykdoma nepatogiu laiku.

5. Kėdainių raj. (41,5 proc.) ir Šiaulių m. (28,2 proc.) gyventojai jaučia žymiai didesnę biuro įtaką

asmeninei sveikatai nei Vilniaus m. gyventojai (0 proc.) (p≤ 0.05) ir žymiai daugiau kėdainiškių

(61,7 proc.) bei šiauliečių (45,5 proc.) nei vilniečių (11,8 proc.) jaučia biuro įtaką bendruomenės

sveikatai (p≤ 0.05). Taip pat Kėdainių raj. ir Šiaulių m. gyventojai labiau linkę sutikti, jog

savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veikla yra svarbi, efektyvi ir pakankama nei vilniečiai

(p≤ 0.05).

6. Daugiau Kėdainių raj. (39 proc.) ir Šiaulių m. (38 proc.) gyventojų dalyvavo sveikatinimo

mokymuose ir viešuose sveikatinimo renginiuose (atitinkamai 21,7 proc. ir 19,3 proc.) nei

Vilniaus m. gyventojų (9,5 proc. ir 7,8 proc.) (p<0,001). 46,3 proc. nedalyvavusių vilniečių ir

40,8 proc. šiauliečių tokiuose renginiuose norėtų dalyvauti, bet negirdėjo apie tokius renginius,

tuo tarpu Kėdainių raj. gyventojai (37,1 proc.) norėtų, bet neturi tam laiko arba jie vyksta

netinkamu laiku.

7. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 m. programos

įgyvendinimas teigiamai įtakojo gyventojų žinias, nuomonę ir elgseną, tačiau programos

46

poveikis labiau jaučiamas savivaldybėse, kuriose visuomenės sveikatos biurai buvo įkurti

anksčiau (Kėdainių raj. ir Šiaulių m.).

Pasiūlymai ir rekomendacijos Bendrieji:

1. Rengiant programų projektus daugiau dėmesio skirti tikslų, uždavinių ir priemonių turiniui ir

naudojamoms formuluotėms, kad būtų aiškus ir išmatuojamas siekiamas rezultatas, o veikiama

tikslingai.

2. Biurų veiklą planuoti įvertinant ir atsižvelgiant į savivaldybės gyventojų žinias, poreikius ir

elgseną, ypatingą dėmesį skiriant sritims, kuriose gyventojai turi mažiausiai žinių arba jaučia jų

trūkumą, pvz., sveikos gyvensenos, sveikos mitybos, veiksnių, įtakojančių sveikatą klausimais ir

pan.

3. Visuomenės sveikatos biurų veiklą, vykdomų priemonių laiką ir formą parinkti atsižvelgiant į

bendruomenės narių poreikius ir galimybes, apimant visus bendruomenės sluoksnius ir skatinant

jos aktyvumą, dalyvavimą ir biurų bendravimą su bendruomenėmis.

Konkretūs:

4. Visuomenės sveikatos biurai (ypač Vilniaus m. VSB) turėtų supažindinti visuomenę su jų veikla

organizuojant viešus seminarus, renginius savivaldybių gyventojams, siekiant pristatyti

savivaldybės gydytojo ir savivaldybės visuomenės sveikatos biuro veiklos pagrindinius

principus. Taip pat būtina skleisti informaciją internete (tinklapyje) gyventojams, darbuotojams ir

politikams apie visuomenės sveikatos priežiūros veiklą ir jos svarbą savivaldybėje.

5. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras turėtų organizuoti daugiau viešų sveikatinimo seminarų ir

renginių bei daugiau dėmesio skirti informacijos sklaidai apie tokius renginius, t.y. parengti ir

skleisti informaciją, prieinamą per populiarias informacijos sklaidos priemones, žiniasklaidą,

organizacijas ir pan.

6. Kėdainių raj. visuomenės sveikatos biuras turėtų įvertinti organizuojamų viešų sveikatinimo

mokymų, renginių vykdymo laiką ir pritaikyti jį pagal gyventojų poreikius.

47

Literatūros sąrašas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl strateginio planavimo metodikos

patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2312; Žin., 2007, Nr. 23-879, Žin., 2009, Nr. 6-167 )

2. Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros plėtros savivaldybėse 2007-2010 metų programa

(Žin., 2007, Nr, 122-5007)

3. Sveikatos Apsaugos Ministerija (http://www.sam.lt/lt/main/news/pranesimai_spaudai?id=69821)

4. Lalonde M. A New Perspective on the Health of Canadians. Ottawa. 1974.

5. WHO/Europe. European Health Report. 2005. Copenhagen.

6. WHO/Europe. Highlights on health in Lithuania 2005. Copenhagen. 2006.

7. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Vilniaus miesto savivaldybės vykdomų visuomenės

sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo 2008 metų ataskaita. 2009.

8. Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Savivaldybės visuomenės sveikatos

biuro visuomenės sveikatos priežiūros funkcijų vykdymo 2008 m. ataskaita. 2009.

9. Šiaulių miesto savivaldybės administracija. 2008 m. Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės

sveikatos priežiūros funkcijų įgyvendinimo ataskaita. 2009.

10. Kėdainių raj. savivaldybės administracija. Savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros

funkcijų įgyvendinimo 2008 m. ataskaita. 2009.

48

PRIEDAI

1 priedas

Gerb. ponia/Gerb. pone,

Ši anketa skirta išsiaiškinti gyventojų nuomonę, supratimą ir požiūrį į kai kuriuos asmens ir visuomenės sveikatos aspektus, savivaldybės vykdomą sveikatos priežiūros veiklą ir jos vaidmenį gerinant sveikatą. Atviri ir išsamūs Jūsų atsakymai padės geriau įvertinti situaciją ir tobulinti bendruomenės sveikatos priežiūros veiklą savivaldybėje.

Anketos pildymas savanoriškas, tačiau būsime labai dėkingi jei atsakysite į pateiktus klausimus. Dėkojame už jūsų supratimą.

Maloniai prašome atidžiai perskaityti anketos klausimus ir pažymėti ar įrašyti Jums tinkamus atsakymus. 1. Kiekvieno iš mūsų sveikata priklauso nuo prigimties (genetikos), aplinkos veiksnių poveikio, medicininės pagalbos ir mūsų gyvenimo būdo (elgesio). Kiek, jūsų nuomone, mūsų sveikata priklauso nuo kiekvieno iš jų? (Įrašyti skaičius, kurių suma turi būti 100%)

Mūsų sveikata priklauso nuo: Procentas Prigimties Aplinkos Medicininės pagalbos Gyvenimo būdo

Suma 100 2. Kalbant apie sveikatos priežiūrą, Lietuvoje yra naudojami terminai asmens sveikatos priežiūra ir visuomenės sveikatos priežiūra. Ar jums yra aiškus jų skirtumas? (Tinkamą pabraukti) Visai aiškus Aiškus Pakankamai aiškus Nelabai aiškus Neaiškus Visai neaiškus 3. Lietuvoje daugiausiai mirštama dėl kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, išorinių priežasčių (transporto įvykiai, nukritimai, savižudybės ir nužudymai, paskendimai), virškinimo sistemos ligų ir kvėpavimo takų sistemos ligų. Kurie iš išvardintų rizikos veiksnių, jūsų nuomone, turi didžiausią įtaką mirtingumui? (Sunumeruokite pagal svarbą nuo 1 (svarbiausia) iki 5 (mažiausiai svarbu)) Rūkymas-______ Nesubalansuota mityba-_______ Nesaikingas alkoholio vartojimas-______ Fizinės veiklos stoka-________ Užterštas oras-_________ 4. Ar jums asmeniškai būdingi šie įpročiai? (Tinkamą pažymėti X)

TAIP NE Nežinau Rūkymas Nesubalansuota mityba Nesaikingas alkoholio vartojimas Fizinės veiklos stoka

49

5. Ar bandėte keisti šiuos įpročius per pastaruosius 2 metus? (Tinkamą pažymėti X tik jums asmeniškai būdingiems įpročiams)

Nebandžiau Bandžiau kartą, bet nesėkmingai

Bandžiau kelis kartus, bet

nesėkmingai

Bandžiau ir man pavyko

Rūkymas Nesubalansuota mityba Nesaikingas alkoholio vartojimas Fizinės veiklos stoka

6. Kas lemia, kad šie įpročiai daro įtaką jūsų sveikatai? (Tinkamą pažymėti X tik tiems įpročiams, kurie jums būdingi)

Mano

nežinojimas kad tai

nesveika

Mano nežinojimas

kas yra sveika

Negaliu pakeisti -

pripratimas

Negaliu pakeisti – nėra lėšų

Negaliu pakeisti – nėra laiko

Negaliu pakeisti – tai

ne mano valioje

Rūkymas Nesubalansuota mityba Nesaikingas alkoholio vartojimas

Fizinės veiklos stoka 7. Jūsų nuomone, kieno vaidmuo svarbiausias mažinant šiuos veiksnius (įpročius)? (Tinkamą pažymėti X )

Masinės

informacijos priemonės

Šeima Mokykla Sveikatos priežiūra

Savivaldybės, visuomenės

sveikatos biurai

Aš pats

Rūkymas Nesubalansuota mityba Nesaikingas alkoholio vartojimas

Fizinės veiklos stoka 8. Kaip vertinate savo sveikatą?

□ Labai gerai □ Gerai □ Vidutiniškai □ Blogai □ Labai blogai

9. Ar per pastaruosius porą metų esate dalyvavęs sveikatos mokymo paskaitose, seminaruose, kursuose, vykusiuose jūsų mieste (kaime, rajone)?

□ Taip Jei TAIP, kokiuose? (įrašyti pavadinimą arba tematiką) __________________________________

□ Ne

50

Jei NE, kodėl? □ Man tai neįdomu □ Norėčiau, bet negirdėjau apie tokius renginius □ Norėčiau, bet neturiu tam laiko □ Kita (įrašyti)_____________________________________________________

10. Jūsų nuomone, ar reikalingi jūsų mieste (kaime, rajone) vieši sveikatinimo mokymai, kursai, seminarai?

□ Taip □ Ne □ Nežinau

11. Ar per pastaruosius porą metų dalyvavote viešose sveikatinimo akcijose, mankštose, žygiuose, estafetėse vykusiuose jūsų mieste (kaime, rajone)?

□ Taip □ Ne

Jei TAIP, kokiose? (įrašyti) Jei NE, kodėl?

□ Man tai neįdomu □ Norėčiau, bet negirdėjau apie tokius renginius □ Norėčiau, bet neturiu tam laiko □ Kita (įrašyti)_____________________________________________________

12. Jūsų nuomone, ar reikalingi jūsų mieste (kaime, rajone) vieši sveikatinimo renginiai?


13. Ar savo mieste, rajone esate matę stendus, plakatus ar lankstinukus sveikatos tematika per pastaruosius porą metų?

□ Taip □ Ne

Jei TAIP, kokią informaciją matėte juose? (galite pažymėti kelis variantus)

□ Susijusią su sveika mityba □ Susijusią su narkomanija, alkoholiu, rūkymu □ Susijusią su užkrečiamomis ligomis ir jų profilaktika □ Susijusią su sveika gyvensena □ Susijusia su fiziniu aktyvumu □ Susijusią su asmens higiena □ Susijusią su pirmosios pagalbos teikimu □ Susijusią su streso valdymu □ Kita (įrašyti) ________________________________________________________

51

14. Ar gauta informacija susijusi su sveikata įtakojo Jūsų elgesį sveikatos atžvilgiu?

□ Taip Jei TAIP, kaip įtakojo? (įrašyti) ____________________________________________________

□ Ne Jei NE, kodėl?

□ Gauta informacija nesuprantama □ Gauta informacija nenaudinga □ Per mažai informacijos □ Man tai neįdomu □ Neįsiminiau gautos informacijos □ Kita (įrašyti) _____________________________________________________

15. Ar Jums pakanka žinių apie sveiką gyvenseną?

□ Pakanka □ Nepakanka

Jei NEPAKANKA, ko trūksta? (galite pažymėti kelis variantus)

□ Informacijos apie sveiką mitybą □ Informacijos apie narkomanijos, alkoholio, rūkymo prevenciją ir pasekmes □ Informacijos susijusios su užkrečiamų ligų profilaktika □ Informacijos apie sveiką gyvenseną □ Informacijos susijusios su fiziniu aktyvumu □ Informacijos apie asmens higieną □ Informacijos susijusios su pirmosios pagalbos teikimu □ Kita (įrašyti)

__________________________________________________________________________

16. Ar esate patenkintas (-a) sveikatos ugdymu, mokymu, švietimu savo mieste (kaime, rajone)?

□ Patenkintas (-a) □ Nepatenkintas (-a)

Jei NEPATENKINTAS, kodėl? (įrašyti) ________________________________________________ 17. Kaip Jūs manote, ką apima visuomenės sveikatos veiklos sąvoka (apibraukite Jums tinkamą atsakymo variantą skalėje nuo 1 (visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku)): Visuomenės sveikata, tai... Visiškai

nesutinku Nesutinku Nežinau Sutinku Visiškai sutinku

Ligų prevencijos vykdymas 1 2 3 4 5 Fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimas 1 2 3 4 5 Užkrečiamų ligų prevencija 1 2 3 4 5 Aplinkos apsauga 1 2 3 4 5 Individualios higienos mokymas 1 2 3 4 5 Ankstyva ligų diagnostika ir gydymas 1 2 3 4 5 Medicinos ir slaugos tarnybų plėtra 1 2 3 4 5 Socialinių tarnybų tobulinimas ir plėtra 1 2 3 4 5

52

18. Ar esate girdėjęs (-usi) apie savivaldybės visuomenės sveikatos biurą?

□ Taip □ Ne (pereiti prie 23 klausimo)

Jei TAIP, kur girdėjote?

□ Per televiziją □ Skaičiau spaudoje □ Sužinojau iš draugų, artimųjų □ Internete □ Kita (įrašyti)_______________________________________________________

19. Ar žinote, kokią veiklą vykdo savivaldybių visuomenės sveikatos biurai?

□ Taip □ Ne

Jei TAIP, kokias veiklas? (įrašyti) 1. _____________________________________________

2. _____________________________________________

3. _____________________________________________

20. Ar jaučiate pokyčius įsteigus savivaldybės visuomenės sveikatos biurą?


Jei TAIP, kokius? (įrašyti) 1. _____________________________________________

2. _____________________________________________

3. _____________________________________________

21. Jūsų nuomone, ar savivaldybės visuomenės sveikatos biuras padeda jums stiprinti sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą, t.y. turi įtakos jūsų asmeninei sveikatai?


22. Jūsų nuomone, ar savivaldybės visuomenės sveikatos biuro vykdoma veikla turi įtakos jūsų miesto (kaimo, rajono) bendruomenės (visuomenės) sveikatai?


53

23. Ar sutinkate su teiginiais? (apibraukite Jums tinkamą atsakymo variantą skalėje nuo 1(visiškai nesutinku) iki 5 (visiškai sutinku)):

Teiginiai Visiškai nesutinku Nesutinku Nežinau Sutinku Visiškai

sutinku Visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra labai svarbi 1 2 3 4 5

Visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra efektyvi 1 2 3 4 5

Visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla yra pakankama 1 2 3 4 5

Savivaldybės vykdo efektyvią visuomenės sveikatos priežiūrą 1 2 3 4 5

Visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti tik Visuomenės sveikatos biuras 1 2 3 4 5

Visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti tik savivaldybė 1 2 3 4 5

Visuomenės sveikatos priežiūrą turėtų vykdyti ir savivaldybė, ir Visuomenės sveikatos biuras

1 2 3 4 5

Pildymo data 20__ m. ____ mėn. _____d. Miestas (kaimas arba rajonas) Gimimo metai 19______

Išsilavinimas □ Vidurinis □ Aukštesnysis □ Aukštasis □ Nebaigtas aukštasis □ Kita________________________________

Profesija □ Medicininės srities □ Visuomenės sveikatos srities □ Kita (įrašyti) ______________________________________

Lytis □ Vyras □ Moteris

Dėkojame už atsakymus!

Documents

Mokslinio darbo VALSTYBINĖS VISUOMENĖS SVEIKATOS .... BAIGIAMOJI ATASKAITA 2010.pdf · apskaičiuotos įvairių rodiklių skaitinės charakteristikos (pvz., procentinis pasiskirstymas