196

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Ramutė Rimkienė, el.p: ramute.rimkiene@fc.kauko.lt

Raktažodžiai: praktikos vadovas (mentorius), psicho-loginė darbo aplinka, praktinis mokymas, baigiamoji praktika.

SantraukaKoleginėse biomedicinos ir socialinių mokslų sričių studijų programose praktinis mokymas/is sudaro pusę studijų laiko, kurio didelė dalis rea-lizuojama įvairiose sveikatos priežiūros ir socia-linio darbo įstaigose. Aktyvus mentorių dalyvavi-mas praktinio mokymo procese užtikrina geresnį studentų praktinių įgūdžių įgijimą bei padeda lengviau jiems socializuotis naujoje aplinkoje. Siekiant užtikrinti praktinio mokymo/si kokybę, būtina stebėti ir vertinti profesinės veiklos praktikų realizavimo efektyvumą, praktinio mokymo/si bazių atitikimą studijų programų tikslus.­Tyrimo tikslas – atskleisti psichosocialinės aplin-kos ir praktinio mokymo tikslų pasiekimo sąsajas praktikos vietose. Tyrime dalyvavo 213 X kolegijos sveikatos priežiūros ir socialinio darbo studijų programų baigiamojo kurso studentų. Tyrimas atliktas 2009-2011 metais.Praktikos metu vyravusi pozityvesnė psichologi-nė aplinka teigiamai sąlygojo studentų praktikų realizavimą, sudarė prielaidas konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi) ar kitais darbuo-tojais, didėjo apklaustųjų studentų pasitenkini-mas praktine patirtimi, geriau jiems sekėsi atlikti praktikos užduotis ir pasiekti praktikų programose numatytus tikslus. Analizuojant tyrimo rezultatus pagal studijų programas nustatyta, jog vyravusią psichologinę aplinką pozityviausiai vertino kine-ziterapijos, kosmetologijos, farmakotechnikos ir burnos higienos studijų programų studentai.

ĮVADASPraktinis mokymas užima didelę dalį rengiant

šiuolaikinius sveikatos priežiūros ir socialinio darbo specialistus. Kolegijinės studijos – į praktinę veiklą orientuotos aukštosios profesinės studijos. Kai kurių

studijų programų, tokių kaip bendrosios praktikos slauga, akušerija, praktinio mokymo trukmę reglamentuoja ne tik LR švietimo normatyviniai aktai, bet ir Europos Sąjun-gos direktyvos [3]. Kaip pavyzdį pateiksime bendrosios praktikos slaugos studijų programą, kurioje praktinis mokymas turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. bendros studijų trukmės. Minėti faktai leidžia įžvelgti edukacinių aplinkų svarbą įstaigose, kuriose vykdomas studentų praktinis mokymas.

Jau praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje galima aptikti darbų, kuriuose išsamiai analizuojami sveikatos priežiūros specialistų socializacijos procesai ligoninėse. D.C.Feldman (1976), remdamasis ne tik savo, bet ir kitų mokslininkų įžvalgomis, išskiria tris socializacijos eta-pus. Pirmas etapas – išankstinė socializacija, kuriai labai svarbūs naujo nario ir organizacijos lūkesčiai vienas kito atžvilgiu. O tai reikštų, jog kuo didesnis skirtumas tarp šių lūkesčių, tuo sunkiau tapti „savu žmogumi“ organi-zacijoje. Antrasis etapas – prisitaikymas, trečiasis etapas – įsitvirtinimas organizacijoje [4].

Remiantis Vakarų šalių mokslininkų, nagrinėjusių socializacijos procesus, mintimis, galima įžvelgti apibrė-žimų įvairovę. Taormina (1997) socializaciją apibūdina kaip procesą, kurio metu asmuo sustiprina darbui reika-lingus įgūdžius, įgyja esminį supratimą apie organizaciją, bendraudamas perima tai organizacijai priimtiną elgesio būdą. [23]. Wanous J.P. (1992) socializaciją skirsto į ke-turis etapus. Pirmas – organizacijos realybės suvokimas ir priėmimas; antras - išryškėja vaidmens aiškumas; trečias ir ketvirtas etapai siejami su aukščiausia socializacijos raiška - išryškėja vykdomų veiklų ir organizacijos porei-kių dermė, pasiekiama aukščiausio lygmens motyvacija darbui [22]. Šiuolaikiniuose tyrėjų darbuose socializacija suprantama kaip neatsiejama organizacijos kultūros dalis, asmens įgalinimas ir pačio jo saviveiksmingumo didinimas, t.y. tikėjimas savo jėgomis [7].

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio Vakarų šalyse siste-mingai vykdomi praktinio mokymo tyrimai, leidžiantys vertinti klinikines mokymo/-si aplinkas ir tiesiogiai už studentų praktinį mokymą atsakingo asmens vaidmenį (ang. Clinical Learning Environment and Supervision, CLES). Specialisto praktiko, dirbančio studentų prak-

PSICHOSOCIALINĖS­APLINKOS­IR­MOKYMO­TIKSLŲ­PASIEKIMO­SĄSAJOS­PRAKTINIO­MOKYMO­VIETOJE­

RAMUTĖ RIMKIENĖ, VIKTORIJA PIŠČALKIENĖ, JULIUS DOVYDAITISKauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakultetas

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 5, p. 196-203

197

tinio mokymo vietose, pagalba – viena iš svarbiausių sėkmingo praktinio mokymo sąlygų. Mokslinėje litera-tūroje galima rasti nemažai ir įvairių šiuos specialistus apibūdinančių sąvokų „supervizorius“, „mentorius“, „klinikinis pagalbininkas“, „klinikinis instruktorius“, „slaugos mokytojas“, „tutorius“, „praktikos mokytojas“ ir kt. [15,16].

Klinikinių mokymo/-si aplinkų vertinimas Lietuvo-je yra naujas dalykas. Saarikoski (1998) klausimynas diegiamas vertinant įvairių šalių sveikatos specialistų (ypač slaugytojų) praktinio mokymo rengimo procesus (ang. Clinical Learning Environment Inventory). Šis klausimynas įvairiose pasaulio šalyse sulaukė didelio populiarumo, kadangi plačiai yra verčiamas į įvairias kalbas, atliekama tarpkultūrinė šio testo adaptacija bei validacija [6,11]. Šį klausimyną sudaro 42 pirminiai po-žymiai, atspindintys įvairius praktinio mokymo konteks-tus: asmenybės, studentų įtraukimo, užduočių skyrimo, inovatyvumo, pasitenkinimo veikla, veiklos individuali-zavimo vertinimą. Naudojant šį standartizuotą klausimy-ną vykdomi tarpkultūriniai studentų praktinio mokymo lyginamieji tyrimai. Vienas iš pavyzdžių iliustruojantis šalių skirtumus – Suomijoje studentai palankiau linkę vertinti klinikines mokymo/-si aplinkas nei studentai iš Jungtinės Karalystės [17].

Analizuojant užsienio autorių mokslinę literatūrą išryškėjo, jog asmenų, tiesiogiai atsakingų už studentų praktinį mokymą (toliau mentoriai), dalyvavimas prak-tinio mokymo procese yra naudingas ne tik besimokan-tiesiems, bet ir patiems praktikams.

Mentorių dalyvavimas praktinio mokymo procese užtikrina geresnį studentų praktinių įgūdžių įgijimą bei padeda lengviau jiems socializuotis naujoje aplinkoje, psichologiškai jaustis „tvirčiau“ [1,17,18].

Tyrimai rodo, jog mentorystė pasižymi šiais privalu-mais: vysto bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, leidžia pademonstruoti, perteikti turimą patirtį, didina profesinį prestižą tarp kolegų, pacientų, įgalina vertinti (reflektuoti) savo ir kitų kolegų veiklą, padeda įžvelgti egzistuojančias problemas praktikoje, skatina ieškoti šių problemų sprendimo galimybių, didina savivertę bei leidžia sužinoti apie būsimų specialistų rengimo sistemą [1,10].

Mentorystės efektyvumą lemia įvairios prielaidos. Vienos atliktos studijos rezultatai rodo, jog studentai, ku-riems praktiniam mokymui vadovavo slaugytojai, baigę specialias programas, visos praktikos metu jautė mažesnį su praktikos įgūdžių stoka susijusį stresą [21].

Praktinio mokymo efektyvumui reikšmės turi siste-mingai vykdomi susitikimai, kuriuose aptariami įvairūs

praktinio mokymo metu iškilę klausimai [16]. Siekiant vieningų praktinio mokymo pasiekimų vertinimų svarbus bendradarbiavimas tarp dėstytojų ir praktikų, dalyvau-jančių studentų praktinio mokymo procese [12,13].

Klinikinių situacijų įvairovė, ypač galimybė daug lai-ko praleisti su sunkiai sergančiais ligoniais, skatina emo-cinių jausmų išgyvenimą bei profesinį tobulėjimą [9].

Pasak M. Saarikoski (2002), neabejotinos reikšmės supervizijai ir praktinio mokymo kokybei turi aukšta slaugytojų profesinė kompetencija. Praktinio mokymo metu išryškėjusios problemos gali būti sprendžiamos pasitelkiant individualizuotą - į kiekvieno studento po-reikius orientuotą supervizijos praktiką [16,17].

Ieškant atsakymo į klausimą, kokios priežastys lemia sėkmingą/nesėkmingą socializaciją, vertėtų prisiminti A. Banduros socialinę pažintinę teoriją, kurioje netiesiogi-nė patirtis yra įprastas būdas elgesiui keisti. Jis naudoja terminą „modeliavimas“ ir skelbia, kad modeliavimas gali turėti tokios pat įtakos elgesiui kaip ir tiesioginė pa-tirtis. Autorius išskyrė keturias mokymosi stebint stadijas: dėmesio stadija; išlaikymo atmintyje stadija; atgaminimo stadija; motyvacijos stadija. Tikėjimas asmenine kompe-tencija (ang. Self-efficacy) išsivysto socialiai sąveikaujant su kitais ir iš asmeninės patirties, gaunant (atgalinį) grįž-tamąjį ryšį iš kitų [5,24]. A.Banduros socialinė pažinimo teorija visame pasaulyje sėkmingai pritaikoma aiškinant įvairius socialinius reiškinius. Ši teorija taikoma tarpdi-cipliniškai – psichologijos, edukologijos, sociologijos, vadybos moksluose.

Visame pasaulyje ne mažesnio psichologų, eduko-logų ir kt. sričių mokslininkų pripažinimo sulaukė L.S. Vygotsky teorija, kurioje aprašoma artimiausia vysty-mosi zona (ang. Zone of proximal development). Šios teorijos akcentas – mokymasis, vykstantis per socialinę interakciją. Artimiausia vystymosi zona– tai potencialios ugdytinio galimybės, kurių ribose jis gali suvokti ugdo-mąją medžiagą ir pasinaudoti ugdytojo (mediatoriaus) pagalba [20]. Vygotsky teigimu, mokymas turi paveikti aukštųjų psichinių funkcijų vystymą, asmens aktyvumą, o intelekto plėtotė prasideda tuomet, kai besimokantysis, sąveikaudamas su labiau patyrusiu asmeniu, įvedamas į kultūros kontekstą ir baigiasi, kai sukuriama artimiausia vystymosi zona.

Įdomių įžvalgų apie besimokančiojo asmenybės vys-tymą galima rasti ir humanistinės psichologijos klasiko K. Rogers darbuose [14]. Jis vienas iš pirmųjų pasaulyje akcentavo, jog svarbiausias studijų procese – mokinys, o tai reiškia, jog produktyvesnių rezultatų pasiekti ga-lima tuomet, jeigu dėmesys sutelkiamas į individualius besimokančiojo poreikius. Toks humanistinis požiūris

198

leidžia besimokančiajam visiškai save realizuoti ir tapti gerai funkcionuojančiu asmeniu.

Ieškant būdų, kaip pagerinti studentų praktinio mokymo kokybę, trumpai pristatytos teorijos įgauna išskirtinę reikšmę. L.S.Vygotsky, A.Banduros, K.Rogers originalios idėjos glaudžiai siejamos ne tik su vaikų, bet su suaugusiųjų mokymu. Todėl kalbant apie studentų kompetencijų vystymą, pozityvių mokymo/-si aplinkų kūrimą studentų praktinio mokymo metu, šių klasikų idėjos išlieka aktualios ir šių dienų aukštajame moksle.

Lietuvoje studentų praktinio mokymo vertinimas sąlyginai naujas dalykas. Socialinio darbo specialis-tai, psichologai prieš gerą dešimtmetį vieni iš pirmųjų pradėjo skleisti supervizijos idėjas. Supervizijos tai-kymo galimybes socialinio darbo srityje analizavo I. Dirgelienė, A. Kiaunytė, O. Grincevičius, I. Skridlaitė, R.Jurkuvienė, I. Kupčikienė ir kt. [8]. Tačiau sveikatos priežiūros specialistų praktinis mokymas mažai tyrinėtas. Faktą, jog nėra pakankamai išnaudotos mokslinių tyrimų galimybės iliustruoja šie pavyzdžiai. Galima pastebėti, jog tyrimai, susiję su studentų praktiniu mokymu, yra vykdomi fragmentiškai, tarpinstituciniu požiūriu nea-tliekama tyrimo rezultatų palyginamoji analizė. Nėra parengtų ir/arba tarpkultūriškai adaptuotų bei validuotų tyrimo instrumentų, leidžiančių identifikuoti studentų praktinio mokymo sunkumus, privalumus, fiksuoti kryp-tingus studentų praktinio mokymo/-si pokyčius. Viena iš svarbiausių šio tyrimo instrumento galimybių – vykdyti palyginamuosius, multidisciplininius, tarpdisciplininius bei tarptautinius tyrimus.

Tyrimo­tikslas – atskleisti psichosocialinės aplinkos ir praktinio mokymo tikslų pasiekimo sąsajas praktikos vietose.

TYRIMO OBJEKTAS IR METODOLOGIJATyrimo objektas­–­psichosocialinės aplinkos ir prakti-

nio mokymo tikslų pasiekimo sąsajos praktikos vietose. Tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė, apklausa

raštu, statistinė duomenų analizė, naudojant statistinį duomenų analizės paketą SPSS 17 (Statistical Package for the Social Sciences) ir Windows Microsoft office programinę įrangą. Aprašomosios statistikos metodais apskaičiuotos įvairių rodiklių skaitinės charakteristikos – dažniai, vidurkiai (V) ir standartinis nuokrypis (SN) bei realizuoti neparametrinės statistikos metodai: kintamųjų skirsnių normalumui nustatyti naudotas Kolmogorovo – Smirnovo testas, koreliacinei analizei taikytas statistinis ryšio stiprumą ir pobūdį nusakantis Spearman‘o kore-liacijos koeficientas (R2), kuris yra ranginis koreliacijos koeficientas, vertinant tiesioginį (teigiamą) arba netie-

sioginį (neigiamą) ryšį tarp kintamųjų. Kuo Spearman‘o koreliacijos koeficiento reikšmė artimesnė -1 arba 1, tuo ryšys tarp kintamųjų stipresnis. Koreliacijos koefici-ento reikšmių tarp dviejų požymių apibūdinimas: labai silpnas ryšys, jei Rs ≤ 0,3 arba -0,3; silpnas ryšys, jei –0,5 < Rs ≤ –0,3 arba 0,3 < Rs ≤ 0,5; vidutinio stiprumo ryšys, jei –0,7 < Rs ≤ –0,5 arba 0,5 < Rs ≤ 0,7; stiprus ry-šys, jei –0,9 < Rs ≤ –0,7 arba 0,7 < Rs ≤ 0,9; labai stiprus ryšys, jei –1,0 < Rs ≤ –0,9 arba 0,9 < Rs ≤ 1,0. Naudotas ANOVA testas nepriklausomų grupių kiekybinių para-metrų statistiškai reikšmingiems vidurkių skirtumams vertinti.­Statistiškai patikimas ryšys laikomas tada, kai p reikšmė lygi ar yra mažesnė už pasirinktą reikšmingumo lygmenį α 0,05.

Apklausai atlikti buvo sudarytas klausimynas, lei-džiantis vertinti: psichologinę aplinką darbo vietoje; praktikų pagalbą studentams; technologinį aprūpinimą. Tyrime naudota 4 verčiamų balų Likert skalė, apdorojant duomenis, reikšmės verstos į absoliučius skaičius – kur 4 yra pozityviausias, o 1 – negatyviausias vertinimas.

Tyrimo imtis. X kolegijos sveikatos priežiūros ir so-cialinio darbo studijų programų 213 baigiamojo kurso studentų. Tyrimas atliktas 2009/2010 pavasario semes-tre, o socialinio darbo, akušerijos ir bendrosios prakti-kos slaugytojų studijų programų studentų – 2010/2011 m.m. rudens semestre, po baigiamųjų ar specializacijos praktikų.

Pagal studijų programas respondentų pasiskirstymas: akušerijos studijų programos studentų 20, bendrosios praktikos slaugos – 31, biomedicinos diagnostikos – 13, burnos higienos – 20, dantų technologijos – 20, ergo-terapijos – 20, farmakotechnikos – 16, kineziterapijos – 20, kosmetologijos – 22, odontologinės priežiūros – 15, socialinio darbo – 16.

REZULTATAI IR JŲ APTARIMASRespondentų buvo prašoma įvertinti (1 lentelė) prak-

tikos vietos darbo organizavimą, susijusį su praktikos užduočių atlikimu siekiant programos tikslų, galimybę konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi), psicho-loginę aplinką, vyravusią praktikos vietoje.

Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad studentai palankiausiai vertina praktikų pagalbą ir galimybę konsultuotis. Dauguma apklaustųjų (77,5%) – verti-no labai gerai, o penktadalis - gerai (19,2%, V=3,50, SN=0,67). Įvairių mokslininkų nuomone, praktikos vadovas (mentorius) studentams klinikinėje praktikoje padeda plėtoti profesines ir bendrąsias kompetencijas, vysto bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, leidžia pademonstruoti, perteikti turimą patirtį, didina profesinį

199

prestižą tarp kolegų ir kt. [1,10]. Praktikos vietoje vyra-vusią psichologinę aplinką, kuri svarbi siekiant praktikos tikslų, respondentai vertino ne taip palankiai: beveik šeši dešimtadaliai - labai gerai (56,8%), kiek daugiau nei trečdalis – gerai (31,9%), bet vienuolika nuošimčių (10,8%, V=3,45, SN=0,71) apklaustųjų studentų vertino vidutiniškai ar blogai. M. Saarikoski (2002) teigimu, vie-na iš svarbiausių palankių klinikinių mokymo/-si aplinkų prielaidų – užtikrintas studentų psichologinio saugumo jausmas [15, 17].

Nagrinėjant respondentų atsakymus vertinant prak-tikos vietoje darbo organizavimą, kuris laiduoja prakti-kos programoje numatytų užduočių atlikimą ir leidžia pasiekti programos tikslus, nustatyta, kad dešimtadalis (9,9%, V=3,5, SN=0,67) respondentų vidutiniškai ver-tino darbo organizavimą praktikos bazėje, todėl galima daryti prielaidą, kad kas dešimtas apklaustasis studentas dėl netinkamo darbo organizavimo negalėjo gerai at-likti praktikos užduotis ir pasiekti praktikos programoje numatytus tikslus. Sudarant praktinio mokymo sutartį priimančios organizacijos įsipareigojimuose yra nu-matyta, kad organizacija įsipareigoja „suteikti studentui praktinio mokymo vietą, sudaryti sąlygas praktikos plano (programos) įgyvendinimui, aprūpinti praktikos plano (programos) įgyvendinimui reikalinga informacija ir neatitraukti studento nuo praktinio mokymo užduočių vykdymo“ (Žin. 2011, Nr.491-2383). Atlikto tyrimo re-zultatai rodo, kad dalis sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigų nesilaiko šios nuostatos, todėl studentų profesinės veiklos praktikų realizavimo kokybė nėra tinkamai užtikrinama.

Analizuojant koreliacinį ryšį tarp kintamųjų, rasta, kad teiginys „Kaip vertinate praktikos vietoje vyravusią psichologinę aplinką” silpnai teigiamai koreliuoja su visais teiginiais, o koreliacija yra statistikai reikšminga.­Su teiginiu ­„Praktikos bazėje darbas buvo organizuotas taip, kad galėjote atlikti praktikos programoje numatytas užduotis ir pasieti programos tikslus”­ stebėtas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys (Rs = 0,335, p = 0,00), su

teiginiu „Iškilus problemai galėjote konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi) ar kitais darbuotojais?“ stebėtas silpnas teigiamas koreliacinis ryšys (Rs = 0,364, p = 0,00), o su teiginiu „Ar esate patenkinti praktikos metu įgyta patirtimi“ koreliuoja silpnai teigiamai (Rs = 0,389, p = 0,00). Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad praktikos metu vyravęs geresnis psichologinis klimatas kolektyvuose teigiamai sąlygojo studentų praktikų re-alizavimą, sudarė prielaidas konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi) ar kitais darbuotojais, didėjo apklaustųjų studentų pasitenkinimas praktine patirtimi, geriau jiems sekėsi atlikti praktikos užduotis ir pasiekti praktikų programose numatytus tikslus.

1 paveiksle pateikta respondentų atsakymų įverčių balų vidurkių reitingas pagal studijų programas. Visos imties respondentai palankiausiai vertino praktikos vadovo ar kitų darbuotojų pagalbą (V=3,74, SN=0,59), o psichologinę aplinką vyravusią praktikos vietoje (V=3,45, SN=061) ir darbo organizavimą (V=3,50, SN=0,60) vertino ne taip palankiai. Nagrinėjant ap-klaustųjų studentų nuomonę pagal studijų programas, nustatyta, kad pozityviausiai visus veiksnius vertino ki-neziterapijos, kosmetologijos, farmakotechnikos, odon-tologinės priežiūros ir burnos higienos (praktikos vadovo pagalbos įverčių balų vidurkis nuo V=3,95 iki V=3,79, standartinis nuokrypis nuo SN=0,49 iki SN=0,22; darbo organizavimo įverčių balų vidurkis nuo V=3,80 iki V=3,50, standartinis nuokrypis nuo SN=0,61iki SN=0,5; psichologinės aplinkos įverčių balų vidurkis nuo V=3,82 iki V=3,53, standartinis nuokrypis nuo SN=0,65 iki SN=0,39) studijų programų respondentai. Biomedicinos, akušerijos, socialinio darbo studijų pro-gramų respondentų (praktikos vadovo pagalbos įverčių

1 lentelė. Respondentų atsakymų dažnių procentinis pasi-skirstymas, įverčių vidurkiai ir standartiniai nuokrypiai.

* Labai gerai– 4, gerai – 3, vidutiniškai – 2, blogai– 1. Įverčių vidurkis – V, standartinis nuokrypis – SN

3,00

3,40

3,00

3,25

3,71

3,50

3,50

3,79

3,63

3,59

3,80

3,50

3,62

3,50

3,63

3,85

3,68

3,60

3,85

3,79

3,88

3,82

3,95

3,74

2,92

3,15

3,60

3,40

3,13

3,60

3,65

3,53

3,69

3,82

3,55

3,45

0 2 4 6 8 10 12

Biomedicinos diagnostika (n=13)

Socialinis darbas (n=16)

Ergoterapija (n=20)

Bendrosios praktikos slauga (n=31)

Burnos higiena (n=20)

Farmakotechnika (n=16)

Kosmetologija (n=22)

Kineziterapija (n=20)

Visa imtis (n=213)

Darbo organizavimas

1 pav. Praktikos vertinimo įverčių balų vidurkiai pagal stu-dijų pobūdį.

200

įverčių balų vidurkis nuo V=3,63 iki V=3,50, standartinis nuokrypis nuo SN=0,62 iki SN=0,5; darbo organizavimo įverčių balų vidurkis nuo V=3,40 iki V=3,00, standartinis nuokrypis nuo SN=0,70 iki SN=0,58; psichologinės aplinkos įverčių balų vidurkis nuo V=3,60 iki V=2,92, standartinis nuokrypis nuo SN=0,761iki SN=0,6) visų veiksnių vertinimas nepalankiausias. Galima daryti prie-laidą, kad biomedicinos, akušerijos ir socialinio darbo studijų programų apklaustiesiems studentams atliekant baigiamąją praktiką buvo mažesnė galimybė pasiekti praktikos programoje numatytus tikslus.

2 paveiksle pavaizduota apklaustųjų biomedicinos ir socialinių mokslo sričių studentų psichologinės aplinkos, vyravusios praktikos vietose, vertinimas pagal studijų programos pobūdį. Nagrinėjant visos imties atsakymus išryškėjo, jog didžioji dauguma (89%) respondentų labai gerai ar gerai vertina praktikos vietų darbo kolektyvuo-se vyravusią psichologinę aplinką, bet dešimtadalis apklaustųjų nurodo (11%), kad psichologinė aplinka praktikos vietose buvo vidutinė ar bloga. Analizuojant respondentų atsakymus pagal studijų programos pobūdį, nustatyta, kad palankiausiai psichologinę aplinką, vyra-vusią praktikos vietose, vertino kosmetologijos studijų programos apklaustieji studentai, daugiau nei aštuoni de-šimtadaliai (82%) apklaustųjų vertina labai gerai, o kiek mažiau nei penktadalis (18%) gerai. Farmakotechnikos, dantų technologijos, burnos higienos ir socialinio darbo studijų programų didžioji dalis respondentų (75-67%) realiose darbinėse aplinkose vyravusią psichologinę at-mosferą vertina labai gerai, tik dantų technologijos stu-dijų programos respondentų vertinimai gana prieštaringi, net dešimtadalis (10%) apklaustųjų teigia, kad praktikos vietose vyravo bloga ar vidutinė psichologinė atmosfera. Nepalankiausiai apie psichologinę atmosferą vyravusią

praktikos vietose atsiliepė biomedicinos diagnostikos (31%), bendrosios praktikos slaugos (22%) ir akušerijos (20%) studijų programų respondentai.

Siekiant nustatyti, kaip reikšmingai skiriasi psicho-loginės aplinkos, galimybė konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi), darbo organizavimas praktikos vietose, panaudota dispersinės analizės ANOVA testas (4 pav.) Analizuojant respondentų atsakymų balų įverčių kintamųjų vidurkius pagal studijų programas, vertinant galimybę konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi) ar kitais darbuotojais (ANOVA F=3,80 p=0,06) nerasta statistikai reikšmingo skirtumo, todėl nagrinėjami tik darbo organizavimo ir ­psichologinės aplinkos, vyravu-sios praktikos vietose, veiksnių įverčių balų vidurkiai. 2 paveiksle pateikta pagal studijų programas dispersinė psichologinės aplinkos vyravusios praktikos vietose, analizė (ANOVA F=3,149 p=0,00). Tyrimas parodė, kad nepalankiausiai psichologinę aplinką praktikos vietose vertina biomedicinos diagnostikos studijų programos respondentai (V=2,92) bei bendrosios praktikos slau-gos (V=3,13) ir akušerijos (V=3,15) studijų programų respondentai. Palankiausiai įvertino kosmetologijos (V=3,82) ir farmakotechnikos (V=3,69), burnos higienos (V=3,65), socialinio darbo (V=3,60) ir dantų technolo-gijos (V=3,60) studijų programos apklaustieji studentai. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad biomedicinos di-agnostikos, bendrosios praktikos slaugos ir akušerijos (V=3,15) studijų programų respondentai baigiamosios praktikos metu patyrė daugiau psichologinių darbo aplinkos trikdžių nei kitų studijų programų apklaustieji studentai.

Mokslininkų nuomone – kuo pozityvesnis bendravi-mas tarp pacientų ir skyriaus personalo, kuo skyriuje pa-lankesnis psichologinis klimatas, tuo studentai palankiau vertina įgytus įgūdžius bei kt. praktinio mokymo charak-teristikas [2,19]. 4 paveiksle parodyta, kaip pasiskirsto

2 pav. Psichologinės aplinkos vertinimas praktikos vietose.

3 pav. Psichologinės aplinkos vyravusios praktikos vietoje įverčių balų vidurkiai pagal studijų programas.

201

respondentų darbo organizavimo praktikos vietose įverčių balų vidurkiai pagal studijų programas (ANOVA F=3,31 p=0,00). Nagrinėjant respondentų atsakymus iš-ryškėjo, kad labiausiai nepatenkinti darbo organizavimu praktikos vietose socialinio darbo (V=3,0), biomedicinos diagnostikos (V=3,0) bei ergoterapijos (V=3,25) studijų programų apklaustieji studentai. Pozityviausiai darbo organizavimą praktikos metu vertino kineziterapijos (V=3,80), odontologinės priežiūros (V=3,79) ir bendro-sios praktikos slaugos (V=3,71) respondentai. Darbo kolektyve vyraujant teigiamai psichologinei atmosferai, studentams lengviau adaptuotis, jie tampa giliau moty-vuoti, pradeda tapatintis su profesija, sėkmingiau geba atlikti praktikos programos užduotis bei vystyti profesines kompetencijas.

5 paveiksle pavaizduotas psichologinės aplinkos, vy-ravusios praktikos vietoje, įverčių balų vidurkių ryšys su įstaigose dirbančiųjų skaičiumi. Analizuojant duomenis išryškėjo, kad įstaigose, kuriose dirba žmonių mažiau, psichologinė atmosfera yra palankesnė, o įstaigose, kuriose dirba daugiau nei du šimtai penkiasdešimt ir daugiau darbuotojų, psichologinė aplinka mažiau pa-lanki studentams, atliekantiems praktikas.

Svarbus veiksnys, sąlygojantis profesinės veiklos praktikų kokybę, studentų pageidavimas įsidarbinti įstaigose, kur atliko praktikas. Analizuojant responden-tų atsakymus nustatyta (6 pav.), jog dauguma (86,4%) respondentų norėtų dirbti įstaigose, kuriose atliko baigia-mąją praktiką. Penki nuošimčiai (4,7%) apklaustųjų stu-dentų teigia, kad nenorėtų įsidarbinti įstaigose, kuriose praktikavosi, dar devyni nuošimčiai (8,9%) liko abejingi.

Siekiant išsiaiškinti, kaip statistikai reikšmingai siejasi psichologinės aplinkos, galimybė konsultuotis su prakti-kos vadovu (mentoriumi), darbo organizavimas praktikos vietose su respondentų noru įsidarbinti įstaigose, kuriose atliko praktiką, panaudota dispersinės analizės ANOVA testas. 7 paveiksle pateiktas apklaustųjų biomedicinos ir socialinių mokslo sričių studentų noro įsidarbinti įstaigose, kuriose praktikavosi įverčių balų vidurkių ryšys su psichologine aplinka, darbo organizavimu, praktikos vadovo pagalba. Tyrimo rezultatai rodo, kad stipriausiai respondentų norą dirbti įstaigose, kuriose

4 pav. Darbo organizavimo praktikos vietoje įverčių balų vi-durkiai pagal studijų programas.

5 pav. Psichologinės aplinkos vyravusios praktikos vietoje įverčių balų vidurkių ryšys su dirbančiųjų skaičiumi.

6 pav. Respondentų pageidavimas įsidarbinti įstaigose, ku-riose atliko praktikas.

7 pav. Respondentų pageidavimas įsidarbinti įstaigose, ku-riose praktikavosi įverčių balų vidurkių ryšys su psichologine aplinka, darbo organizavimu, praktikos vadovo pagalba.

202

atliko baigiamąją praktiką, sąlygojo praktikos vadovo (mentoriaus) ar kitų darbuotojų pagalba (V=3,80). Kuo blogiau respondentai vertina psichologinę aplinką ir darbo organizavimą praktikos vietose, tuo mažesnis respondentų noras dirbti tose įstaigose.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad apklaustieji biome-dicinos srities studentai palankiausiai vertino praktikos vadovo (mentoriaus) ar kitų darbuotojų paramą bai-giamosios praktikos metu. Praktikos vietoje vyravusią psichologinę aplinką, darbo organizavimą, kurie svarbūs siekiant praktikos tikslų, vienuolika nuošimčių res-pondentų vertino vidutiniškai ar blogai. Galima daryti prielaidą, jog kas dešimtas apklaustasis studentas dėl nepalankaus psichologinio klimato kolektyve, netin-kamo darbo organizavimo negalėjo kokybiškai atlikti baigiamosios praktikos programoje numatytas užduotis ir pasiekti praktikos tikslus. Tyrimo rezultatai liudija, kad profesinės veiklos praktikų realizavimo kokybei labiausiai turi įtakos netinkamas darbo organizavimas ir nepalankus psichologinis klimatas, vyravęs praktikos vietoje.

Apklaustieji biomedicinos ir socialinių mokslo sričių studentai nori dirbti įstaigose, kuriose atliko baigiamąją praktiką, ten, kur sulaukė didesnės pagalbos iš praktikos vadovo (mentoriaus) ar kitų darbuotojų. Kuo blogesnė psichologinė aplinka ir darbo organizavimas praktikos vietose, tuo mažesnis respondentų noras dirbti tose įs-taigose. Tyrimo rezultatai liudija, kad įstaigose, kuriose dirbančiųjų skaičius mažesnis, psichologinė atmosfera kolektyve yra palankesnė, todėl galima daryti prielaidą, jog tose įstaigose studentams geriau sekėsi pasiekti prak-tikų programose numatytus tikslus.

IŠVADOS1. Palankiau baigiamąją praktiką vertina biome-

dicinos ir socialinių mokslo sričių studentai tuomet, kai sulaukia paramos bei gali konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi) ar kitais darbuotojais, tada didė-ja studentų pasitenkinimas praktine patirtimi, geriau jiems sekasi atlikti praktikos užduotis. Studentai savo įgytą patirtį vertina menkiau ten, kur praktikos vietoje nepalankus psichologinis klimatas kolektyve. Tyrimo rezultatai rodo, kad kas dešimtas apklaustasis studentas dėl netinkamo darbo organizavimo negalėjo kokybiškai atlikti praktikos užduotis ir pasiekti praktikos programoje numatytus tikslus.

2. Analizuojant tyrimo rezultatus pagal studijų pro-gramas nustatyta, jog vyravusią psichologinę aplinką pozityviausiai vertino kineziterapijos, kosmetologijos, farmakotechnikos ir burnos higienos studijų programų

studentai. Darbo organizavimą - kineziterapijos, odon-tologinės priežiūros ir bendrosios praktikos slaugos, o praktikos vadovo (mentoriaus) pagalbą - kineziterapijos, farmakotechnikos ir ergoterapijos studijų programų studentai. Kolektyve vyraujant teigiamai psichologinei atmosferai, studentams lengviau adaptuotis ir atlikti praktikos programos užduotis bei ugdyti profesinius gebėjimus.

3. Rasti ryšiai tarp kintamųjų leidžia daryti prielaidas, jog praktikos metu vyravusi pozityvesnė psichologinė aplinka teigiamai sąlygojo studentų praktikų realizavi-mą, sudarė prielaidas konsultuotis su praktikos vadovu (mentoriumi) ar kitais darbuotojais, didėjo apklaustųjų studentų pasitenkinimas praktine patirtimi, geriau jiems sekėsi atlikti praktikos užduotis ir pasiekti praktikų pro-gramose numatytus tikslus.

4. Nustatyta, kad studentai pageidauja dirbti įstaigose, kuriose sulaukė visavertės praktikos vadovo (mentoriaus) ar kitų darbuotojų paramos. Kuo blogesnė psichologinė aplinka ir darbo organizavimas praktikos vietose, tuo mažesnis respondentų noras dirbti tose įstaigose. Tyrimo rezultatai rodo, kad įstaigose, kuriose dirbančiųjų skaičius mažesnis, psichologinė atmosfera kolektyve yra palankesnė, todėl galima daryti prielaidą, jog tose įstaigose studentams geriau sekėsi pasiekti prak-tikų programose numatytus tikslus.

Literatūra1. Busen N., Engebretson J. Mentoring in Advanced Practice

Nursing: The Use of Metaphor in Concept Exploration. The Internet Journal of Advanced Nursing, 1999, 2 (2). Prieiga per internetą http://www.ispub.com/journal/the_internet_journal_of_advanced_nur-sing_practice/volume_2_number_2_6/article/

2. Crawford M J, Dresen S E & Tschikota S E. From‚ getting to know you‘ to ‚soloing‘: The preceptor-student relationship. NtRese-arch, 2000; 5: 5-19.

3. Europos bendrijų oficialus leidinys. 77/452/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifika-ciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo. 341/30, 1989 11 23.

4. Feldman D C A practical programme for employee socializa-tion. Organizational Dynamics 1976; 5(2):65–80.

5. Gage N., Berliner D. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994. 6. Jahansson U, Kaila P, Ahlner-Elmqvist M, Leksell J, Isoaho H,

Saarikoski M. Clinical learning environment, supervision and nurse teacher evaluation scale: psychometric evaluation of Swedish version. Journal advance of Nursing 2010; 66 (9):2085-2093.

7. Kammeyer-Mueller J D, Wanberg C R. Unwrapping the or-ganizational entry process: Disentangling multiple antecedents and their pathways to adjustment. Journal of Applied Psychology 2003; 88(5):779–794.

8. Kupčikienė I. Supervizijos svarba sveikatos priežiūros sistemos specialistų veiklai. Sveikatos mokslai, 2010; 3 (20):3175-3179.

9. Loftus LA. Student nurses‘ lived experience of the sudden death of their patients. Journal of Advanced Nursing 1989; 27: 942-949.

10. Nelson D, Godfrey L, Purdy J. Using a Mentorschip Program

203

To Recruit and Retain Student Nurse. Journal of Nursing Administration 2004; 34 (12): 551-553.

11. Newton JM, Jolly BC, Ockerby CM, Cross WM. Clinical Learning Environment Inventory: factor analysis. Journal of Advanced Nursing 2010; 66 (6):1371-1381.

12. Palmer SP, Cox AH, Callister LC Johnsen V, Matsumura G. Nursing Education and sevice collaboration: making a difference in the clinical learning environment. Jounal of Nursing Education 2005; 36 (6): 271-276.

13. Papp I, Markkanen M, Bonsdorff M. Clinical environment as a learning environment: student nurses perceptions concerning clinical learning experiences. Nurse Education Today 2002; 23 (4): 262-268.

14. Rogers C. Client – centered therapy. Boston 1951.15. Saarikoski M. Clinical learning environment and supervision:

testing a research instrument in an international comparative study. Nurse Education Today 2001; 22 (4): 340-349.

16. Saarikoski M. Clinical learning environment and supervison. Development and validation of the CLES evaluation scale. Doctor disertation, Turku University, Findland 2002.

17. Saarikoski M. The clinical learning environment and super-vision by staff nurses: developing the instrument. International Journal of Nursing Studies 2002; 39 (3): 259-267.

18. Sprengel A, Job L. Reducing Student Anxiety by using Clinical Peer Mentoring With Beginning Nursing Students. Nurse Education 2004; 6 (29): 246-250.

19. Stark S, Stronach I, Warne T, Skidmore D, Cotton A & Mont-gomery M. Teamworking in mental health: zones of comfort and challenge. ENB Research Report Series, ‘Researching Professional Education’ ENB, London, 2000.

20. Vygotsky L. Mind in Society. The Development of Higher Psychological Processes. – London: Harvard University Press 1978.

21. Wang L, Lin YH, Lee I. The effect of a peer-mentoring strate-gy on student nurse stress reduction in clinical practice. Internation Nursing Review 2011; 58 (2): 203-210.

22. Wanous J P. Organizational entry: Recruitment, selection, orientation and socialization 1992.

23. Žukauskienė I. Naujų darbuotojų socializacijos organiza-cijoje veiksniai:mentoriaus vaidmuo. Daktaro disertacija. Vilniaus universitetas, 2009.

24. Бандура­A.­Теория­социального­научения.­–­Санкт-Петербург:­Евразия,­2000.­

THE CORRELATION BETWEEN PSYCHOSOCIAL ENVIRONMENT AND STUDY OBJECTIVES IN THE PRACTICAL TRAINING SETTINGS

Ramutė Rimkienė, Viktorija Piščalkienė, Julius DovydaitisSummaryKey words: mentor, practical training, psychosocial environ-

ment.Practical training takes half the study time in biomedical and social

sciences degree programs. The most part of practical training is realized in institutions of health care and social work. Active participation of mentors in the practical training process provides a better students; practical skills and helps them to socialize in a new environment. It is necessary to monitor and evaluate practices effectiveness if we need in order to ensure practical training quality. The aim of research – to disclosure connection between psychosocial environment and achievement of the practical training objectives in the practical trai-ning settings. 213 final-year students of health care and social work education programs were participating in this reseach. The reseach was conducted in the 2009-2011 year. Results showed that positive psychological climate in the organizations allows to achieve practical training goals. The analysis of the reseach results by the study programs showed that the psychological climate prevailing in the most positive assessment students of physical therapy, cosmetology, pharmacy, and oral hygiene education programs.

Correspondence to: ramute.rimkiene@fc.kauko.lt

Gauta 2011-06-03

204

Raktažodžiai: nėščia darbuotoja, socialinės garantijos, darbo teisiniai santykiai, Darbo kodeksas.

SantraukaDarbo tikslas – įvertinti Lietuvoje galiojančias tei-

sės normas, numatančias garantijas nėščioms moterims darbo teisiniuose santykiuose. Tyrime taikyta Lietuvos teisės aktų aprašomoji analizė ir kitų valstybių – Vokie-tijos, Austrijos, Šveicarijos bei Rusijos lyginamoji anali-zė. Tyrime naudotas loginės analizės metodas, remtasi tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisiniais dokumen-tais bei Lietuvos teismų praktika.

Straipsnyje akcentuojama, kad Lietuvoje nėščių darbuotojų teisių ir garantijų išdėstymas Darbo kodek-se yra sudėtingesnis, negu analogiškus santykius regla-mentuojančiose kitų, tyrime analizuotų valstybių, tei-sės normose. Analizuojama nėščios darbuotojos sam-prata teisės aktuose. Pabrėžiama, kad Lietuvoje nėščios darbuotojos statusas įgyjamas tik po to, kai pateikiama medicininė pažyma apie nėštumą. Toks apibrėžimas kritikuotinas ir todėl siūloma nėščia darbuotoja laikyti darbuotoją, informavusią darbdavį apie nėštumą, pa-liekant darbdaviui teisę pareikalauti šį faktą patvirti-nančios medicininės pažymos. Straipsnyje gilinamasi į atostogų, suteikiamų nėščiai darbuotojai, statusą ir apmokėjimą, kuomet nėra galimybių dirbti saugiomis sąlygomis. Atostogos nėštumo metu, esant kenksmin-goms darbo sąlygoms, yra atostogų rūšis, kuri Darbo kodekse nėra įvardinta šalia kitų tikslinių atostogų rū-šių. Atsižvelgiant į Lietuvoje esamą ekonominę padėtį, svarstoma, ar pareiga darbdaviams mokėti 100 pro-centų vidutinio darbo užmokesčio nėščiai darbuotojai šių atostogų metu neišprovokuoja neigiamo darbdavio požiūrio besilaukiančių darbuotojų ir joms skiriamų garantijų atžvilgiu. Daroma išvada, kad ši pareiga netu-rėtų būti paliekama tik darbdavio atsakomybei.

ĮVADASGimstamumui šalyje turi įtakos daugybė faktorių –

ekonominė padėtis, migracija, tėvų fizinė sveikata ir kitos. Per pastarąjį dešimtmetį gimstamumas Lietuvo-je ėmė augti nuo 2007 m., po to, kai 2006 m. buvo

įteisintos tėvystės atostogos ir nuo 2007 m. liepos 1 d. imtos didinti motinystės (tėvystės) pašalpos išmokos (1 lentelė). Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad vienas iš faktorių, galinčių turėti įtakos gimstamumui, yra teisi-nis reglamentavimas, numatantis palankias sąlygas dar-buotojoms lauktis, gimdyti bei auginti vaikus. Be vals-tybės finansinės paramos, ne mažiau svarbios ir kitos garantijos bei lengvatos darbuotojams, ketinantiems turėti ir auginti vaikus. Viena iš aplinkybių, lemiančių pilnavertę besilaukiančios moters padėtį, yra teisės normomis nustatytos optimalios darbo sąlygos. Tokios sąlygos gali būti sudaromos ir taikomos tik tuomet, kai garantijos darbuotojams teisės aktuose yra įvardintos aiškiai ir konkrečiai bei atitinka realias jų suteikimo galimybes. Priešingu atveju yra tikimybė, kad teisės aktų normos bus interpretuojamos vienai darbo sutar-ties šaliai palankia linkme, iškreipiant garantijos esmę arba mėginant išvengti darbdaviui numatytų pareigų. Atkreiptinas dėmesys į pastarųjų metų tendenciją Lie-tuvoje, kai nėščios darbuotojos vis dažniau skundžiasi lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai, jog sužinoję apie jų nėštumą darbdaviai nėščiosioms savavališkai mažina atlyginimus, spaudžia savo noru išeiti iš dar-bo, neišleidžia atostogų, nemoka priedų ir premijų [6]. Didelė dalis nėščių darbuotojų nesiryžta pateikti ofici-alaus skundo [6]. Tai parodo teisės aktų tobulinimo bū-tinybę, atkreipiant dėmesį į galimas teisės aktų spragas, leidžiančias aiškinti teisės normas nevienareikšmiškai.

Darbo­ tikslas – įvertinti Lietuvoje galiojančias tei-sės normas, numatančias garantijas nėščioms moterims darbo teisiniuose santykiuose.

TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAITyrime taikyta Lietuvos teisės aktų aprašomoji ana-

lizė ir kitų valstybių – Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos bei Rusijos lyginamoji analizė. Tyrime naudotas logi-nės analizės metodas, remtasi tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisiniais dokumentais bei Lietuvos teismų praktika – analizuotos civilinės bylos, susijusios su ga-rantijomis nėščioms darbuotojoms. Atkreipiamas dė-mesys į analogiškų darbo teisinių santykių teisinį regla-mentavimą istoriniu aspektu.

DARBO­SANTYKIŲ­SU­NĖŠČIOMIS­DARBUOTOJOMIS­TEISINIO­REGULIAVIMO­PROBLEMOS

AUŠRA TARTILAITĖKauno technologijos universiteto Teisės katedra

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Aušra Tartilaitė, el.p: ausra.tartilaite@ktu.lt

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 5, p. 204-209

205

Garantijø­ nėščioms­ darbuotojoms­ išdėstymas­ tei-sės­aktuose­ir­nėščios­darbuotojos­sampratos­proble-matika. Pagrindinis įstatymas Lietuvoje, numatantis asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises, parei-gas ir garantijas yra Lietuvos Respublikos darbo ko-deksas (toliau – Darbo kodeksas) [7]. Šiame įstatyme yra išdėstytos pagrindinės garantijos darbo teisiniuose santykiuose tiek visiems darbuotojams bendrai, tiek di-ferencijuojamos darbuotojų kategorijoms, įskaitant ir nėščias darbuotojas. Šioms darbuotojoms numatomos tam tikros lengvatos nustatant darbo ir poilsio laiką, suteikiant saugią darbo aplinką, garantijos darbo sutar-ties nutraukimo atveju ir kt. Pabrėžtina, kad garantijos šioms darbuotojoms nėra išdėstytos paeiliui, vienas po kito sekančiuose straipsniuose, o yra įtvirtintos pagal darbo teisės institutus, tai yra įvairiuose Darbo kodek-so skyriuose (2 lentelė). Atkreiptinas dėmesys, kad kai kuriose valstybėse darbo santykių specifika su diferen-cijuojamomis darbuotojų kategorijomis yra numatyta atskiruose teisės akto skyriuose, pvz., Rusijos federa-cijos darbo kodekso 41 skyrius skirtas darbo santykių ypatumams su moterimis bei darbuotojais, turinčiais šeimyninių įsipareigojimų, 42 skyriuje įtvirtinti darbo sąlygų ypatumai darbuotojams iki aštuoniolikos metų [21]. Vokietijoje būsimų mamų ir darbuotojų, augi-nančių vaikus darbo sąlygų ypatumus numato atskiras Motinystės apsaugos įstatymas (Mutterschutzgesetz – MuSchG), Austrijoje šios kategorijos asmenų darbo santykių reguliavimui taip pat skirtas specialus įstaty-mas, Šveicarijoje Darbo įstatymo IV skyrius įtvirtina specialios apsaugos priemones tam tikroms katego-rijoms darbuotojų, kurio antra dalis skirta nėščiųjų ir maitinančių moterų darbo santykių reglamentavimui

[3, 15, 1]. Manytina, kad toks normų išdėstymas yra aiškesnis tiek pačioms darbuotojoms, tiek darbdaviams ir geriau užtikrina sisteminį garantijų taikymą.

Garantijos besilaukiančioms darbuotojoms yra nu-matytos darbo teisės šaltinių „pamatuose“ – darbo tei-sės principuose. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyti atvejai, dėl kurių draudžiama darbuo-tojus diskriminuoti. Tai, kad draudžiama diskriminuoti darbuotojas dėl jų nėštumo, ilgą laiką buvo galima aiš-kinti šia principo formuluote: „darbo teisės subjektų ly-gybė nepaisant jų šeiminės padėties“. Tačiau terminas „šeiminė padėtis“ netiksliai apibūdina besilaukiančios moters statusą: tai yra asmens būklė kitų šeimos narių atžvilgiu [17]. Siekiant sustiprinti nėščių darbuotojų ap-saugą nuo galimo diskriminavimo darbe, išvengti darb-davių atsisakymų priimti į darbą moterį dėl jos nėštu-mo, nuo 2011 balandžio 12 d. įsigaliojo Darbo kodek-so pakeitimas, papildantis savybių, kurioms esant drau-džiama diskriminuoti darbuotojus, sąrašą, kuriame tarp kitų pagrindų, draudžiančių diskriminuoti, įtrauktas ketinimas turėti vaiką (vaikų) [8]. Konkretumas ne ma-žiau svarbus ir apibrėžiant pačią nėščios darbuotojos sąvoką. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 dalies 23 punktą, nėščia moterimi darbo santykiuose vadinama darbuotoja, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą [9]. Pagal Darbo kodekso 132 straipsnio 1 dalį, darbo su-tartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažy-ma apie nėštumą ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštu-mo ir gimdymo atostogoms, išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat laiki-nąją darbo sutartį (nuo 2011 12 01 – trumpalaikę darbo sutartį) pasibaigus jos terminui. Taigi, pagal šias teisės normas, lengvatos ir garantijos nėščioms darbuotojoms imamos taikyti tik tuomet, kai darbdaviui pateikiama atitinkama pažyma. Tokia nėščios darbuotojos sampra-

1 lentelė. Gimstamumas ir motinystės (tėvystės) pašalpos dydis bei trukmė Lietuvoje 2004 – 2011 metais (parengta re-miantis Statistikos departamento duomenimis ir Ligos ir mo-tinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais) [14, 10].

2 lentelė. Garantijų ir lengvatų nėščioms darbuotojoms iš-dėstymas Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

206

ta darbo santykiuose sukelia nevienareikšmiškų inter-pretacijų tiek teorijoje, tiek praktikoje. Vienų autorių nuomone, įmanoma, kad darbdavys liktų teisus, atlei-dęs iš darbo moterį, kurios nėštumas kad ir akivaizdus, bet negavęs iš jos medicininės pažymos apie nėštumą [20]. Darbo kodekso komentaro autorių manymu, ga-rantijų nėščioms darbuotojoms taikymas turėtų būti siejamas su faktinėmis aplinkybėmis, o ne atitinkamos pažymos pristatymo diena [16]. Teismų praktikoje šiuo klausimu taip pat galima rasti nevieningą išaiškinimą dėl besilaukiančios darbuotojos pažymos apie nėštu-mą pristatymo būtinybės siekiant atitinkamų garantijų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje pabrėžiama, kad darbuotojos teisiškai reikšmingi veiksmai garantijai gauti yra atitinkamo turinio pažymėjimo pateikimas [5]. Ar darbuotoja naudosis įstatymo suteikta garantija, pa-likta jos nuožiūrai. Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymima, kad darbuotojai raštu nurodžius aplinkybę apie nėštumą, darbdavys turi pareigą šią aplinkybę aiš-kintis [22]. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje teigia-ma, kad teisės aktai nenumato specialios informacijos dėl nėštumo pateikimo formos ir daroma išvada, kad darbdaviui šią informaciją galima pateikti ir žodžiu, o kilus abejonių dėl darbuotojos nėštumo, darbdavys turi teisę pareikalauti pateikti medicininę pažymą, kurioje būtų nurodytas nėštumas [4]. Visose šiose bylose buvo sprendžiamas nėščių darbuotojų atleidimo neteisėtu-mo klausimas. Esant nevienodiems vertinimams teismų praktikoje, nuo kurio momento – pažymos pateikimo ar informavimo bet kokiu kitu būdu apie nėštumą dar-buotojos įgyja teises į atitinkamas garantijas, negali būti ir darbdavių vienareikšmiško ir tinkamo teisės nor-mų interpretavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nėščios darbuotojos api-brėžimas sietinas ne tik su garantija darbo sutarties nutraukimo atveju. Vadovaujantis Darbuotojų saugos ir sveikatos nuostata, kad nėščia darbuotoja yra tik ta darbuotoja, kuri pristatė atitinkamą medicininę pažy-mą, darbdavys, gavęs žodinį arba rašytinį darbuotojos pareiškimą, neprivalo nustatyti pavojingų veiksnių be-silaukiančios darbuotojos darbo vietoje bei taikyti kitų motinystės saugos garantijų.

Pabrėžtina, kad pagal ES teisinius dokumentus „nėš-čia moteris“ – tai nėščia darbuotoja, kuri praneša apie savo padėtį darbdaviui pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką [2].

Rusijosfederacijos darbo kodekse numatyta, kad priemonių nėščiosios sveikatai apsaugoti imamasi po to, kai darbuotoja pateikia medicinos išvadą bei pareiš-kimą [21].

Priešingai Lietuvos ir Rusijos teisiniam reglamenta-vimui, Vokietijoje ir Austrijoje pranešti darbdaviui apie savo nėštumą yra darbuotojos ne teisė, o pareiga [3, 15]. Šių valstybių įstatymuose imperatyviai nereikalau-jama, kad informacija būtų pateikiama medicininėje pažymoje. Vadovaujantis Šveicarijos teisės normomis, šioje valstybėje nėščios darbuotojos apsauga nuo atlei-dimo iš darbo prasideda jau tada, kai darbuotoja dar nežino apie savo nėštumą [18].

Atostogos­ nėščiai­ darbuotojai,­ nesant­ galimybiø­dirbti­saugiomis­sąlygomis. Svarbios motinystės saugos garantijos yra išdėstytos Darbo kodekso 278 straipsny-je. Nėščias, neseniai pagimdžiusias moteris ar krūtimi maitinančias moteris (toliau – nėščios moterys)nega-lima įpareigoti dirbti esant tokioms darbo sąlygoms ir veiksniams, kurie gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai. Kenksmingų darbo sąlygų bei pa-vojingų veiksnių besilaukiančios darbuotojos sveikatai sąrašas yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu [13]. Pa-gal šį nutarimą, nėščios moters sveikatai yra pavojin-gas darbas metalo, kailio apdirbimo pramonėje, dažų, fotografijos, parfumerijos, valymo priemonių, juvely-rinių dirbinių gamyboje ir kt., jeigu dirbama su nuta-rime išvardintomis medžiagomis. Kenksmingais fiziki-niais veiksniais nėščioms moterims pripažįstama visą kūną veikianti vibracija, jonizuojančioji spinduliuotė, triukšmas, elektromagnetinis laukas, šiluminė aplinka. Nėščioms moterims taip pat pavojinga dirbti darbus, kurie susiję su krovinių nešimu, kėlimu ir fizine įtam-pa. Pavojingais įvardinti judesiai ir padėtys, keliavimas (įstaigoje ir už jos ribų), protinis ir fizinis nuovargis, kiti fiziniai sunkumai, susiję su nėščių moterų veikla ir kiti veiksniai.

Pagal Darbo kodekso 278 str. darbdavys, vadovau-damasis kenksmingų darbo sąlygų sąrašu bei darbo aplinkos įvertinimo rezultatais, privalo nustatyti gali-mo poveikio pobūdį ir trukmę nėščios moters saugai ir sveikatai. Nustatęs galimą poveikį, darbdavys privalo imtis laikinų priemonių tokiai rizikai pašalinti. Jeigu pavojingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys įgyvendina darbo sąlygų gerinimo priemones, kad nėš-čia moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jei-gu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią moterį (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonė-je (įstaigoje, organizacijoje) bei mokėti jai ne mažesnį kaip iki perkėlimo į kitą darbą gautą vidutinį darbo už-mokestį. Atkreiptinas dėmesys į šio straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją tuo atveju, jei nėra galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą. Šiuo atveju nėščiai mote-

207

riai privalo būti jos sutikimu suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų ir jų metu mokamas jai priklausantis vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Pirmiausiai kyla klausimas – kokiai atostogų rūšiai šios atostogos priklauso? Pagal Darbo kodekso 164 straips-nį, tai turėtų būti tikslinės atostogos, tačiau tarp tiksli-nių atostogų rūšių (Darbo kodekso 178 straipsnis) šios atostogos nėra numatytos. Pagal Darbo kodekso 185 straipsnį, kuris numato papildomas atostogų lengvatas, kolektyvinėse arba darbo sutartyse gali būti nurodytos kitų rūšių atostogos, išskyrus kolektyvines ir darbo su-tartis, sudaromas sudaromose įstaigose, organizacijo-se, kurios yra išlaikomos iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, taip pat sutartyse, su-daromose Lietuvos banke. Kadangi atostogos nėščiajai numatytos įstatyminiu lygmeniu, šių atostogų negalima įvardinti kaip papildomų, galimų numatyti kolektyvinė-se arba darbo sutartyse. Taip pat pabrėžtina, kad teisės aktais įtvirtintos garantijos nėščioms darbuotojoms pri-valo būti vienodai taikomos visų rūšių įmonėse. Taigi šios atostogos nėra įvardintos Darbo kodekso skyriuje, kuris nustato nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, o paminėtos skyriuje, reglamentuojančiame dar-buotojų saugą ir sveikatą.

Ne mažiau svarbus klausimas yra vidutinio darbo užmokesčio mokėjimas nedirbančiai nėščiajai minėtu laikotarpiu. Galima situacija, kai darbdavys privalės mokėti nedirbančiai darbuotojai vidutinį darbo užmo-kestį penkis- šešis mėnesius. Žvelgiant į kitas valstybes, vienose taikomos analogiškos garantijos tokioje situ-acijoje (Vokietija), kitose, nors ir ekonomiškai stiprio-se, darbdaviai privalo mokėti 80 proc. vidutinio dar-bo užmokesčio (Austrija). Atkreiptinas dėmesys į šios garantijos redakciją Žmonių saugos darbe įstatyme: „Nesant galimybės nėščią moterį perkelti į jos sveikatai nekenksmingą darbą arba kol sprendžiamas klausimas dėl nėščios moters perkėlimo į lengvesnį ar nekenks-mingą jos sveikatai darbą, ji turi būti palaisvinta nuo darbo, paliekant už visas palaisvintas nuo darbo dienas vidutinį darbo užmokestį, skirtumą mokant iš sociali-nio draudimo lėšų“ [12]. Ši nuostata galiojo šiek tiek ilgiau negu metus laiko, vėliau išbraukiant įpareigoji-mą mokėti skirtumą iš socialinio draudimo lėšų. Darb-daviams palankus sprendimas buvo numatytas Žmonių saugos darbe įstatymo pakeitimo įstatyme, galiojusia-me iki 2003 m. liepos 15 d.: „nesant galimybės nėščią moterį perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, nėščiai moteriai jos su-

tikimu suteikiamos nemokamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų. Šių atostogų laikas neįskaitomas į draudimo stažą ir apskaičiuojant vidutinį kompen-suojamąjį uždarbį“. Pabrėžtina, kad pastaroji nuostata neatitiko 2000 m. Motinystės apsaugos konvencijai nr. 183, kuri numatė, kad tokiu atveju piniginės išmokos turi būti tokio dydžio, kad užtikrintų reikiamą moters bei jos vaiko sveikatos būklę ir tinkamą gyvenimo lygį (6 straipsnio 2 dalis). Lietuvoje ši konvencija įsigaliojo 2004 m. rugsėjo 23 d. [19]. Atkreiptinas dėmesys į šios konvencijos nuostatą, kad darbdavys, jei nesutinka, ne-privalo padengti tiesioginių piniginių išmokų, skiriamų jo įdarbintai moteriai, išlaidų, išskyrus tuos atvejus, kai tai buvo numatyta valstybės narės nacionalinėje teisėje ar praktikoje iki tol, kol Tarptautinė darbo organizaci-ja priėmė šią Konvenciją; arba dėl to vėliau valstybės lygiu susitaria vyriausybė ir darbdaviams bei darbuoto-jams atstovaujančios organizacijos.

Taigi, galima teigti, kad ankstesnėse šių teisės aktų redakcijose buvo mažiau ekonominių problemų darb-davio atžvilgiu.

GAUTI REZULTATAITeisės normos Lietuvoje įtvirtina nemaža garantijų

nėščioms darbuotojoms, tačiau teisės aktai tebėra to-bulintini. Pastebėtina, kad esamas nėščių darbuotojų teisių ir garantijų išdėstymas Darbo kodekse yra sudė-tingesnis, negu analogiškus santykius reglamentuojan-čiose kitų, tyrime analizuotų, valstybių teisės normose. Apibrėžiant nėščios darbuotojos sampratą teisės aktuo-se, praktikoje kyla nesklandumų atsižvelgiant į forma-liai taikomas garantijas. Teismų praktika patvirtina, kad darbuotoja ne visuomet turi galimybę laiku pristatyti pažymą apie nėštumą ir darbdaviai, nepaisydami kitais būdais pateikiamos informacijos apie nėštumą, nutrau-kia su besilaukiančiomis darbuotojomis darbo sutartis. Manytina, kad garantijų taikymas nėščioms darbuoto-joms turėtų būti siejamas su nėštumo faktu, o ne pažy-mos pateikimu.

Atostogos nėščiai moteriai nesant galimybių dirbti saugiomis sąlygomis – vienintelė atostogų rūšis, Darbo kodekse neįvardinta šalia kitų atostogų rūšių. Manytina, kad įvardinus šias atostogas šalia kitų tikslinių atostogų rūšių, būtų užtikrintas Darbo kodekso vientisumas, aiš-kesnis šių atostogų teisinis reglamentavimas bei nebūtų palikta galimybių šių atostogų ignoruoti, traktuoti kaip kasmetines ir panašiai.

Atsižvelgiant į Lietuvoje esamą ekonominę padė-tį, svarstytina, ar pareiga darbdaviams mokėti vidutinį darbo užmokestį nėščiai darbuotojai aukščiau minė-

208

tų atostogų metu neišprovokuoja negatyvaus efekto besilaukiančių darbuotojų garantijų atžvilgiu, tai yra, vietoje suteiktos garantijos darbdavys ieško būdų, kaip nutraukti darbo sutartį su nėščia darbuotoja. Manyti-na, kad šį klausimą reikėtų iškelti Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje, pateikiant svarstyti galimus proble-mos sprendimo būdus: papildyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktą [11], numatant šalia kitų pajamų, nuo kurių ne-skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, atostogas, suteikiamas nėščiai darbuotojai esant kenksmingoms darbo sąlygoms; tarpininkaujant darbo biržai ieškoti nėščiai moteriai laikinos darbo vietos pagal jos sveika-tos galimybes; svarstyti galimybę dalį vidutinio darbo užmokesčio kompensuoti iš socialinio draudimo lėšų.

IŠVADOSGaliojančiuose Lietuvos teisės aktuose nėščios dar-

buotojos apibrėžimas yra keistinas: nėščia darbuotoja siūlytina laikyti darbuotoja, informavusi darbdavį apie nėštumą, paliekant darbdaviui teisę pareikalauti šį fak-tą patvirtinančios medicininės pažymos.

Atostogos nėštumo metu, esant kenksmingoms dar-bo sąlygoms, yra atostogų rūšis, kuri Darbo kodekse nėra įvardinta šalia kitų tikslinių atostogų rūšių. Toks šių atostogų rūšies atskyrimas nuo kitų tikslinių atos-togų neužtikrina Darbo kodekso vientisumo. Siūlytina papildyti Darbo kodekso 178 straipsnį 8 punktu, ku-riame būtų numatytos atostogos nėščiai darbuotojai, suteikiamos esant kenksmingoms darbo sąlygoms ir pavojingiems veiksniams.

Pareiga suteikti garantijas nėščiai darbuotojai dėl pavojaus jos ir (arba) būsimo kūdikio sveikatai, kuri nebegali toliau dirbti iki nėštumo buvusiomis darbo sąlygomis, neturėtų būti paliekama tik darbdavio at-sakomybei. Siūlytina, kad Trišalė taryba šiuo klausimu pateiktų konstruktyvius pasiūlymus.

Literatūra1. Bundesgesetz über die Arbeit in Industrie, Gewerbe und

Handel (Arbeitsgezetz, ArG) (1964) http://www.admin.ch/ch/d/sr/822_11/index.html

2. Europos Tarybos 1992m. spalio 19 d. direktyva 92/85 EEB „Dėl priemonių, skirtų skatinti, kad būtų užtikrinta geresnė nėščių ir neseniai pagimdžiusių arba maitinančių krūtimi darbuotojų sauga ir sveikata, nustatymo“. [1992] OL L 348, 1992.

3. Gesetz zum Schutz der erwerbstätigen Mutter (Mutter-schutzgesetz – MuSchG) (2002) http://www.gesetze-im-internet.de/bundesrecht/muschg/gesamt.pdf

4. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutar-tis civilinėje byloje Nr. 2A-790-360/2009.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2005.

6. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2010 m. ataskaita.7. Lietuvos Respublikos darbo kodeksas. Valstybės žinios.

2002; Nr. 64-2569.8. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnio pakeiti-

mo įstatymas. Valstybės žinios. 2011; Nr. 49-2370.9. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos

įstatymas. Valstybės žinios. 2003; Nr. 70-3170.10. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudi-

mo įstatymas. Valstybės žinios. 2000; Nr. 111-3574.11. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymas.

Valstybės žinios. 1991; Nr.17-447.12. Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymas.

Valstybės žinios. 1993; Nr.55-1064.13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 19 d. nu-

tarimas Nr. 340 „Dėl nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms moterims kenksmingų darbo sąlygų ir pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“. Valstybės žinios. 2003; Nr. 29-1184.

14. Lietuvos statistikos departamentas. Gimusieji ir natūrali gyventojų kaita . Požymiai: administracinė teritorija, statistiniai rodi-kliai ir metai (1994 – 2010).

http://db1.stat.gov.lt/statbank/selectvarval/saveselections.asp?MainTable=M3010501&PLanguage=0&TableStyle=&Buttons=&PXSId=3215&IQY=&TC=&ST=ST&rvar0=&rvar1=&rvar2=&rvar3=&rvar4=&rvar5=&rvar6=&rvar7=&rvar8=&rvar9=&rvar10=&rvar11=&rvar12=&rvar13=&rvar14=;

15. Mutterschutzgesetz – MSchG (1979) http://www.jusline.at/Mutterschutzgesetz_(MSchG).html

16. Nekrašas V., Nekrošius I., Davulis T., Koverovas P., Vėgelis V., Maculevičius J., Grubliauskas P., Bužinskas G. Lietuvos Respubli-kos darbo kodekso komentaras. III dalis. Individualūs darbo santyki-ai. Vilnius: Justitia, 2004; 483.

17. Socialinės apsaugos terminų žodynas. http://www.sec.lt/pages/zodynas/index_.html

18. Staatssekretariat für Wirtschaft. Direktion für Ar-beit – Arbeitsbedingungen. Mutterschaft Schutz der Arbeitneh-merinnen. http://www.seco.admin.ch/dokumentation/publikati-on/00035/00036/01563/index.html?lang=de

19. Tarptautinės darbo organizacijos 2000 m. Konvencija Nr. 183 dėl 1952 m. Motinystės apsaugos konvencijos (su pakeitimais) pakeitimo. Valstybės žinios. 2003; Nr. 49-2162.

20. Tiažkijus V. Darbo teisė: teorija ir praktika. Vilnius: Justitia, 2005; 452.

21. Трудовой­ Кодекс­ Российской­ Федерации (2002) http://www.trkodeks.ru/

22. Vilniaus apygardos teismo 2010m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-726-516/2010.

LEGAL REGULATION PROBLEMS IN EMPLOYMENT RE-LATIONS WITH PREGNANT EMPLOYEES

Aušra TartilaitėSummaryKey words: pregnant employee, social guarantees, employment

legal relations, Labour Code.The goal of this work is to estimate legal regulations existing in

Lithuania, assuring guarantees for pregnant woman in employment legal relations.

The research implemented Lithuanian Legal Acts descriptive analysis and comparative analysis in other states – Germany, Austria, Switcherland and Russia. The method of logical analysis was applied in the research, referring to international and European Union legal documents, Lithuanian Courts practice – civil cases related to the guarantees of pregnant women were analyzed. Special interest was

209

paid to historical aspect of analogical employment relations legal re-gulations.

The article focuses on the fact that in Lithuania pregnant women rights and guarantees established in Labour Code are more compli-cated than analogical relations, established in other countries legal regulations. Pregnant women conception in legal acts is analyzed. In Lithuania pregnant employee’s status is defined only when medical statement on pregnancy is submitted. Such definition is criticized, thus, it is proposed that pregnant woman has to inform an employer on this and an employer reserves the right to ask for such medical statement as a proof. The article deals with the payment issues and status of maternity holidays when there exist no possibilities to have safe working environment. Maternity leave for employees working in hazardous conditions is the kind of holidays which is not defined in Labour Code alongside with other purposeful holidays. Such separa-

tion of this kind of holidays does not assure the integrity of the Labour Code. It is offered to supplement the Labour Code article 178 with paragraph 8, which should establish the right to holidays for pregnant woman working in hazardous surroundings or with hazardous fac-tors. Considering the existing economical situation in Lithuania, it is debated if the duty of employers to pay 100 % of average salary du-ring these holidays would not cause negative employer’s attitude to pregnant employees and their guarantees. The conclusion is drawn that such duty should not be left exclusively for employers.

Correspondence to: ausra.tartilaite@ktu.lt

Gauta 2011-07-22

210

Burnos vėžys apibrėžiamas kaip burnos ertmės, bur-naryklės ar lūpų plokščiųjų ląstelių karcinoma. Kasmet pasaulyje diagnozuojama per 400 000 naujų šio vėžio atvejų, tai 6-ta pagal dažnumą onkologinė liga, kasmet nusinešanti apie 262 000 žmonių gyvybių [1,2]. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje 2006 m. buvo užregistruota 300 naujų atvejų tarp vyrų ir 67 nauji atvejai tarp moterų.

Dažniausiai (90 proc.) pasitaikanti vėžio forma yra plokščialąstelinis vėžys, nesunkiai diagnozuojamas pasireiškus simptomatikai.Paciento nusiskundimai dėl skausmo, kraujavimo, patinimo, ausų skausmo ar pasun-kėjusio rijimo leidžia gydytojui lengvai nustatyti pirminį židinį, kuris 50 proc. atvejų (Lietuvoje 75-83 proc.) būna ne ankstesnės kaip 3 stadijos ir išplitęs į sritinius limf-mazgius, o tai rodo prastą prognozę, sudėtingą ir brangų gydymą. Nepaisant tobulėjančio chirurginio, spindulinio bei medikamentinio gydymo, plastinės rekonstrukcijos, 5 metus išgyvena tik apie 40-50% sirgusiųjų ir šis santykis ryškiai nekinta jau kelis dešimtmečius [4] (1 pav.).

Ankstyvoji gleivinės malignizacijos diagnostika yra svarbiausias veiksnys norint pagerinti išgyvenamumo prognozę. Įprastinis burnos ištyrimas (apžiūra ir palpa-cija) išlieka pagrindiniais metodas ikivėžinių pakitimų diagnostikoje.

Norint efektyviai diagnozuoti ikivėžinius pakitimus, reikia žinoti: dažniausias ikivėžinių pakitimų zonas; rizikos veiksnius; dažniausius ikivėžinius procesus; klinikinius simptomus; klinikinės apžiūros metodiką.

Dažniausios­ ikivėžiniø­ pakitimø­ zonos.­ Tyrimų duomenimis, yra trys specifinės burnos vietos, kurios dažniausiai supiktybėja į plokščialąstelinę karcinomą. Tai burnos dugnas, ventrolateraliniai liežuvio paviršiai ir minkštojo gomurio kompleksas (liežuvėlis, retromo-liarinio trikampio liežuvinė pusė, priekinis ir užpakalinis žiočių lankai) (2 pav.).

Manoma, jog burnos dugne ir ypač distaliniuose jo šonuose dažniausiai užsilieka nesuskaidytų, nenurytų maisto likučių bei įvairių karcinogenų, kurie kontaktuoja

AKSTYVOJI­BESIMPTOMIŲ­VĖÞINIŲ­LIGŲ­DIAGNOSTIKAMINDAUGAS LEVICKAS, REGIMANTAS SIMUNTIS

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

Žurnalo tinklalapis: http://sm-hs.eu Adresas susirašinėti: Mindaugas Levickas, el.p: mindaugas@live.com

INFORMACIJA

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 5, p. 210-212

1 pav. Standartizuotas sergamumas atv./100000 1978-2005 m.2 pav. A - ventrolateralinis liežuvio kraštas, B - retromoliarinė sritis, C - burnos dugnas, D - gomurio lankas, E - liežuvėlis.

211

su gleivine ilgesnį laiką. Minkštojo gomurio komplekso rizikos zona susijusi daugiau ne dėl maisto „rezervuaro“ principo, o dėl dūmų ar kitų teršalų koncentravimosi šioje srityje (ypač rūkantiems). Histologiškai šios zonos taip pat mažiausiai apsaugotos, jų paviršių dengia plonas epitelis ir beveik nėra keratinizuoto sluoksnio. Negana to, šios vietos yra rečiau apžiūrimos tiek pačio paciento, tiek odontologinių procedūrų metu dėl sunkiau pasie-kiamos anatominės lokalizacijos [6].

Rizikos­veiksniai.­Visų formų tabako vartojimas (ypač kartu su alkoholio dažnu vartojimu) yra pagrindinė burnos vėžio atsiradimo priežastis (75 proc.). Dažnai rūkantys pacientai (daugiau negu cigarečių pakelį per dieną) turi 24 kartus didesnę tikimybę susirgti burnos vėžiu. Tarp rizikos veiksnių didelę reikšmę turi mityba, žmogaus papilomos virusas, saulės spindulių poveikis, dantų akmenys, etilo alkoholio turintys skalavimo skys-čiai bei kenksmingos darbo sąlygos. Tačiau 25 proc. on-kologinių pacientų neturėjo nei vieno rizikos faktoriaus, todėl reikia kas pusę metu profilaktiškai apsilankyti pas odontologą burnos apžiūrai, pastebėti pakitimus [6,7].

Dažniausi­ikivėžiniai­pakitimai­burnos­ertmėje.­Erit-roplazija (eritroplakija) – ankstyviausias pastoviausias ir dažniausias plokščialąstelinės karcinomos pasireiškimas.­Tai dažniausiai nepranykstantis, besimptomis, „nekenks-mingos“ išvaizdos, rausvas, atrofiškas, pažeista gleivine, su ar be keratinizacijos, pažeidimas.Negydant supikty-bėja apie 100 proc.­Leukoplakia - tai baltos keratozinės dėmelės ant burnos gleivinės.Nors nusistovėjusi paradig-ma, jog leukoplakija yra ankščiausias ir reikšmingiau-

sias klinikinis priešvėžinis pakitimas, tačiau tik 5-25% leukoplakijų supiktybėja.­Tarp gydytojų leukoplakijos reikšmė vėžiui atsirasti yra sureikšminta tiek, jog neretai nepastebimas šalia esantis „nekaltai“ atrodantis raudonas židinys, o tai neretai būna eritroplakija. Tai jokiu būdu nereiškia, jog į leukoplakiją nereikia kreipti dėmesio. Visi gleivinės pakitimai turėtų būti sekami ir ištirti atliekant citologinį ar histologinį tyrimą (3 pav.) [6,8].

Klinikiniai­simptomai. Burnos vėžys ir priešvėžiniai pakitimai burnos ertmėje gali pasireikšti įvairiais plika akimi matomais pakitimais, paviršiaus struktūriniais po-kyčiais, tokiais kaip sukietėjimas, jaučiamas palpuojant, audinio trapumas atliekant nedideles manipuliacijas. Labiau pažengęs pažeidimas dažniausiai būna susijęs su aplinkiniais ir gilesniais audiniais, dažniausiai be klinikinių simptomų. Dažniausiai ankstyvųjų stadijų burnos vėžys kliniškai atrodo „nekaltas“ darinys, turintis paviršiaus pakitimų: keratozė 80%; grūdėtas, įtrūkęs pa-viršius 60%; 90% atvejų būna raudonos ir baltos spalvos kombinacija.

Toliau progresuojant ankstyvajam burnos vėžiui, atsiranda papildomi simptomai – opėjimas, suaugimas su gretimais audiniais, infiltracija, kaulo įtraukimas į procesą, dantų paslankumas ir skausmas. Regioninių limfmazgių įtraukimas į procesą atsiranda vėliau dėl invazyvaus naviko prasiskverbimo pro limfagysles [6].

Pagrindiniai aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėme-sį: balti/ raudoni pažeidimai ant gleivinės; pažeidimai,

3 pav. Leukoplakia ir eritroplakia.

4 pav. Vizualinė apžiūra.

5 pav. Kaklo limfmazgiai.

212

kurių būklė negerėja praėjus 14 dienų po pastebėjimo; padidėję kaklo limfmazgiai.

Klinikinis­paciento­ištyrimas.­Paciento apsilankymo metu pirmiausia būtina surinkti išsamią anamnezę. Išsiaiškinti sveikatos problemas, bendrą būklę, vėžines ligas šeimoje ir burnos vėžio rizikos veiksnius. Dažnai pacientas nepasako visos reikiamos informacijos sąmo-ningai ar nesuprasdamas jos svarbos, todėl reikalingas kruopštus anamnezės rinkimas.

Apžiūros metu, norint gerai ištirti besimptomį pa-cientą, būtinas geras apšvietimas, gleivinė turi būti nu-sausinta.Ypač gerai apžiūrimos visos labiausiai linkusios supiktybėti vietos. Daugelis pažeidžiamiausių vietų yra sunkiai matomos, todėl būtina naudoti veidrodėlį.

Apžiūrint priekinį ir vidurinį burnos dugno bei lie-žuvio trečdalius, ventralinį jo paviršių, pacientas turi išsižioti bei siekti liežuvio galiuku kietojo gomurio už-pakalinę dalį.

Norint ištirti galinę burnos dugno dalį, retromoliarinio trikampio liežuvinę pusę bei galinį ventralinį liežuvio paviršių, reikia suimtį liežuvį už galiuko su gaziuku ir traukti link priešingo lūpų kampo. Tuo pat metu nau-dojant veidrodėlį apžiūrima retromoliarinio trikampio liežuvinė pusė. Ekstraoraliai spaudžiant požandikaulinę sritį pakeliamas užpakalinis burnos dugno trečdalis ir jis tampa geriau matomas. Minkštasis gomurys ir liežuvėlis apžiūrimas paspaudus vidurinį liežuvio trečdalį žemyn bei paprašius giliai įkvėpti (4 pav.).

Visuomet reikia patikrinti, ar nėra limfmazgių padi-dėjimo pažandinėje bei kaklo srityje.

Pastebėjus gleivinės pakitimus, reikia išsiaiškinti galimus rizikos veiksnius (rūkymas, aštrūs dantų, dantų šaknų kraštai, nekokybiški protezai, cheminių medžiagų, vaistų vartojimas) ir, jei įmanoma, juos pašalinti. Pacien-

tui paskiriamas apsilankymas po 14 dienų, pažeidimui nemažėjant tikslinga atlikti citologinį/histologinį tyrimą (5 pav.).

Išvados.­Kiekvienais metais didėjant vėžinių burnos ligų, išliekant dideliam mirtingumui, ankstyvoji burnos ikivėžinių ligų diagnostika yra efektyviausia priemonė norint sumažinti burnos vėžio sergamumą, pagerinti ser-gačiųjų gydymo kokybę, sutaupyti lėšų. Norint užtikrinti efektyvų pacientų stebėjimą, ikivėžinių ligų diagnostika turi būti vykdoma kiekvienoje odontologijos klinikoje, o joje dirbantys spiacialistai turi būti susipažinę su dia-gnostikos aktualumu ir metodika.

Literatūra1. S.Y. Kao,Y.W. Chu, Y.W. Chen, K.W. Chang,T.Y.Liu. Detection

and Screening of Oral Cancer and Pre-cancerous Lesions. J Chin Med Assoc 2009;72(5):227–233.

2. Mark W. Lingen, John R. Kalmar, Paul M. Speight. Critical Evaluation of Diagnostic Aids for the Detection of Oral Cancer. Oral Oncology 2008; 44(1): 10–22.

3. G.Smailytė,B.Aleknavičienė.Vėžys Lietuvoje 2006 metais.Redagavo G.Pruskuvienė. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vėžio kontrolės ir profilaktikos centras.Informacinis leidinys.

4. E.AllEgrA,N.Lombardo, L.Puzzo,A.Garozzo. The usefulness of toluidine staining as a diagnostic tool for precancerous and cancerous oropharyngeal and oral cavity lesions. Acta Otorhinolaryngologica Italica 2009;29:187-190.

5. S.Lestón, D.Dios. Diagnostic clinical aids in oral cancer. Oral Oncology 2010;46(6):418-22

6. A. Mashberg, A. Samit. Early Diagnosis of Asymptomatic Oral and Oropharyngeal Squamous Cancers. CA Cancer J Clin 1995;45:328-351.

7. James.J.Sciubba. Oral cancer and its detection. JADA 2001;132:12-18.

8. A.Mashberg.Erythroplasia vs. Leukoplakia in the Diagnosis of Early Asymptomatic Oral Squamous Carcinoma. N Engl J Med 1977; 297:109-110.

213

REIKALAVIMAI­MOKSLINIAM­STRAIPSNIUI­ÞURNALE­„SVEIKATOS­MOKSLAI“

Tai medicinos mokslo ir medicinos praktikos žurnalas gydytojams ir medicinos darbuotojams, kitiems specia-listams.

Moksliniai straipsniai, siunčiami mūsų žurnalui, privalo atitikti nustatytus reikalavimus. Pageidautina, kad autorius pradžioje nurodytų, kuo reikšmingas straipsnis, kam jis skirtas, kas jame nauja. Po lietuviško rašomas angliškas pavadinimas. Autorių pavardės rašomos mažosiomis raidėmis, pvz., A.Jonaitis. Straipsniuose­turi­būti­mokslo­darbui­būtinos­dalys:­raktažodžiai;­trumpa­santrauka;­įvadas;­darbo­tikslas;­tyrimo­medžiaga­ir­metodas,­tyrimø­aprašymas,­gauti­rezultatai;­numeruotos­išvados;­panaudotos­literatūros­sąrašas;­straipsnio­pavadinimas,­raktažodžiai­ ir­ išsami­ santrauka­anglø­kalba. Literatūros apžvalgoms, praktiniams straipsniams, kazuistiniams atvejams struktūra skiriasi. Nuorodos į autorius iš literatūros sąrašo dedamos po minimo autoriaus pavardės arba sakinio gale. Jei nurodoma daug šaltinių, kurių numeriai eina vienas po kito, šaltiniai rašomi per brūkšnelį, pvz.: [4,7,9-12]. Vertėtų atsiminti, kad dešimtainėse trupmenose rašomas ne taškas, o kablelis, pvz., 17,5 ir pan.

Straipsniai pateikiami dviem egzemplioriais, autoriaus pasirašyti, jų apimtis – iki 6-8 psl. Lotyniški ir kitų kalbų žodžiai rašomi kursyvu. Pridedamas ir diskelis (su populiaria tekstine programa).

Straipsniai neturi būti kur nors kitur anksčiau skelbti, rankraščiai atspausdinti aiškiai, per pusantro intervalo.Iliustracijos pateikiamos atskirais lapais, po piešiniais, lentelėmis rašomas eilės numeris, pavadinimas. Jeigu

pateikiama nuotrauka – jos kitoje pusėje nurodomas autorius, straipsnio pavadinimas, numeris ir iliustracijos pa-vadinimas. Spalvoti paveikslai negali būti susieti kartu su tekstu. Tekste nurodoma, kur turi būti dedama lentelė ar iliustracija. Dėl spalvotų iliustracijų tariamasi atskirai. Siūloma laikytis priimtos Tarptautinės SI vienetų sistemos. Jeigu straipsnis nevisiškai atitinka moksliniam straipsniui keliamus reikalavimus, jis spausdinamas kaip aprašomasis, informacinis arba kaip tezės.

Visi moksliniai ir teoriniai praktiniai straipsniai recenzuojami.Autorių, kuriais remiamasi straipsnyje, pavardės rašomos taip: a) straipsnyje – pirma vardo raidė(s), po to – pa-

vardė; b) literatūros sąraše – atvirkščiai. Atkreiptinas dėmesys: tarp vardo raidės ir pavardės paliekamas tarpelis.Ypatingą dėmesį prašytume atkreipti į literatūros sąrašą. Redakcijos nuomone, literatūros sąrašas neturėtų būti

ilgas: trumpo straipsnio – iki 10, ilgo – iki 20, literatūros apžvalgų – iki 40 šaltinių. Jie negali būti senesni kaip penkerių metų.

Literatūros sąrašas turi būti parengtas taip, kaip yra įprasta šiuo metu Lietuvoje daugelyje mokslo sričių:pirmiausia rašoma autoriaus pavardė, po to jo vardo (vardų) pirmoji raidė; jei autorių yra keli, po kiekvieno

autoriaus rašomas kablelis. Toliau rašomas straipsnio pavadinimas, po jo dedamas taškas, žurnalo ar knygos pa-vadinimas, po jo – taškas. Jei nurodoma leidykla, leidinio vieta ar leidėjas, toliau rašoma leidimo metai, tomas (numeris), puslapiai nenurodant metų, tomo ar numerio ir puslapio santrumpų. Po metų dedamas kabliataškis, o po tomo (numerio) – dvitaškis. Pvz., 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis me-dia with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guidelines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflammatory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

214

Tekste pavartotos literatūros šaltinis rašomas to paties dydžio raidėmis, paprastuose skliausteliuose nurodant eilės numerį.

Priimami straipsniai, parašyti anglų, prancūzų, rusų kalbomis, tačiau autorius atsako už angliško teksto kalbą ir straipsnio redagavimą. Būtina kartu pateikti ir reziumė lietuvių kalba.

Pirmumas spausdintis mūsų žurnale teikiamas mūsų rėmėjams ir tiems, kurie iš anksto sumoka už savo straips-nio išspausdinimą.

Tiek mokslo, tiek praktikos, tiek mokslo populiarinimo straipsnių tekstas turi būti parašytas sklandžia bendrine lietuvių kalba.

Autorius savo straipsnį redakcijai gali siųsti ir el. paštu: zsveikata@takas.lt.Straipsnio­gale­lietuviø­ir­anglø­kalbomis­turi­būti­nurodytas­adresas­susirašinėti­(paprastai­nurodomas­vienas­

iš­straipsnio­autoriø).­Nurodoma­tikslus­adresas­(su­pašto­indeksu),­taip­pat­el.­paštas.Dėl­ straipsniø­ spausdinimo­ tartis­ redakcijos­ adresais­ arba­mob.­ tel.:­ 8­ 618­ 24712,­ 8­ 687­ 20248,­

8­612­41252.

SCIENTIFIC­ARTICLES­MUST­MEET­THE­REQUIREMENTS­OF­THE­JOURNAL­„HEALTH­SCIENCES“

„Health Sciences“ is a journal of medicine science and practice for medical practitioners and scientific work-ers, other specialists.

Scientific articles posted to our journal should meet certain requirements. We want the authors to begin their writings with pointing out the significance and purpose of the article, its novelty. The title in English follows the title in Lithuanian. The (sur)name of the author is written by small letters, e. g. A. Jonaitis. A­writing­must­consist­of­the­parts­specific­for­a­scientific­article:­key­words,­a­summary,­an­introduction,­indications­for­what­purpose­an­article­is­written,­sources­and­a­method­of­research­work,­a­description­of­investigations,­results­of­scientific­activities,­sequential­conclusions,­a­list­of­literature­dealing­with­the­article,­the­name­of­an­article,­key­words­and­a­detailed­summary­in­English.

As far as reviews, articles on medical practice and casuistical cases are concerned the structure of an article is different: references to authors follow their names or end of a sentence. If one has to deal with several sources in sequence, one source is separated from another by a dashed stroke, e. g. 4, 7, 9–12. If decimal fractions are used, the comma is a punctuation mark, e. g. 17,5.

Articles are signed by their authors and posted in duplicate. The volume of a writing consists of 6–8 pages. Words in Latin and other foreign language are written in italics. A parcel includes a magnetic tip as well with a popular version of the text.

We impose a ban on articles that have been published already. Manuscripts must be printed clearly, lines ar-ranged at certain intervals (1,5).

Illustrations should be presented on separate lists, their names and current numbers are specified below paint-ings or tables. Coloured paintings cannot be mixed up with the text.

There may be indications in the text pertinent to the desirable places of published numbers or illustrations. The author ought to have told us beforehand about the wish to have coloured illustrations. We advise you to follow the internationally accepted SI system of measurement.

If an article does not fully meet the requirements for a scientific article, it may be published as a descriptive piece, an information or theses.

All scientific and practical articles come under review.The names of the authors who are referred to are written in this way: a. the first capital letter of the name gooes

first of all; b. the surname follows the name.If the author deals with the list of literature referred to he (she) should write the other way. We ask you not to

mix up the name and surname of an author, to separate them by a gap.

215

We call your attention to the list of literature. The editorial staff is of the opinion that the list should be as short as possible: if one deals with a short article, the list must not exceed 10 sources; in case of articles of great size – up to 20 sources and literature reviews – up to 40 sources. The sources referred to cannot be old-time (published 5 or more years ago).

The list of literature must be prepared according to the order nowadays used in Lithuania by representatives of various branches of science. It begins with the surname of an author. The first capital letter of his name follows it. If there are some co-authors, their names are separated by a comma. Later on the name of an article is written, followed by a full stop, the name of a journal or book referred to, the year of publication, the number of a vol-ume, the page without reference to abbreviations dealing with the date of publication, a volume or a number, a chapter of the page and so on. The date of publications is followed by a semicolon and the reference to a volume or a number – by a colon. For example, 15. Bernstein JM. Role of allergy in eustachian tube blockage and otitis media with effusion: a review. Otolaryngology - Head & Neck Surgery, 1996;114(4):562-568. 16. Mogi G, Chaen T, Tomonaga K. Influence of nasal allergic reactions on the clearance of middle ear effusion. Arch Otolaryngol. Head NeckSurg. 1990;116:331-334... 1. Šatkauskas B. Bronchoskopija: dabartis ir ateitis. Medicina. 1997;33(6):3-10. 2. Danila E., Šatkauskas B., Petrauskas A. Bronchoalveolinis levažas – informatyvus plaučių ligų diagnostikos metodas. Medicina. 1997; 33(6):44-47. 3. Klech H, Pohl W. Technical recommendations and guidelines for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1989;2:561-585. 4. Klech H, Hutter C, Costabel U. Clinical guide-lines and indications for bronchoalveolar lavage (BAL). Eur Respir J. 1992;2(8):1-130. 5. Jacobs DS, DeMott WR, Grady HJ, Horvat RT, Huestis DW, Kasten BL. Laboratory Test Handbook, 4th Edition. Lexi-Comp INC, Hudson (Cleveland), 1996... 9. Kimura K, Stoopen M, Reeder MM, Moncada R. Amebiasis: Modern diagnostic imaging with pathological and clinical correlation. Semin Roentgenol. 1997;32(4):250-275. 10. Ralls PW. Focal inflam-matory disease of the liver. Radiol Clin. N. Amer., 1998;36(2):377-389. 11. Mergo PJ, Ros PR. Benign lesions of the liver. Radiol Clin. N. Amer. 1998;36(2):319-331. 12. Valantinas J., Buivydienė A., Bernotienė E., Denapienė G. Daugiakamerinė cistinė alveolinio echinokoko (Echinococcus alveolahs) sukelta kepenų infiltracija. Medicinos teorija ir praktika, 1998;(2):81-83.

In the reference to a source of literature letters of the same size are used. The current number of a source is taken in brackets.

One may post articles in English, French or Russian under condition that the author takes the responsibility for editing a manuscript and its correct language. An article in a foreign language should include its summary in Lithuanian. The proceeds of publishing are distributed according to priority given to our sponsors and the authors who cover the expanses of publishing their articles in advance.

Both scientific articles or writings dealing with popular science or medical practice should be written in smooth and modern Lithuanian (English, French or Russian).

Authors may use our website as well: zsveikata@takas.lt.The­reference­to­your­address­should­be­included­in­order­to­apply­to­you­(if­there­are­some­co-authors,­we­

are­interested­in­one­of­them).­We­ask­you­to­inform­us­about­your­website­or­mail­address­and­dial.

216

SVEIKATOS MOKSLAI

HEALTH SCIENCES

2011’5

TURINYS

ISSN 1392-6373SVEIKATOS MOKSLAI

2011, Volume 21, Number 5, p. 216-218

TURINYS

VISUOMENĖS SVEIKATAV.­Šokelienė,­G.­Adomavičienė.­Šiaurietiško ėjimo po-veikis vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybei ...5J.­ Kirvaitienė,­ V.­ Batulevičienė,­ I.­ Leščinskienė,­Þ.­ Mickienė,­ A.­ Vaičiulevičienė.­ Kauno kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto I ir II kursų studentų mi-tybos įpročių sąsajos su kraujo morfologiniais pakiti-mais.........................................................................12D.­Verbylė. Vertybių refleksija kaip prasmingo gyve-nimo paieškos metodas šiuolaikinėje visuomenėje...18O.­ Grincevičius.­ Savanoriškos socialinės veiklos galimybės vaikų dienos centruose ...........................26I.­Skridlaitė,­L.­Stumbraitytė.­Dramos terapijos metodų taikymas socialiniame darbe su laikinos globos namuo-se gyvenančiomis motinomis ...................................32P.­ Šerpytis,­ L.­ Ciparytė,­ R.­Gaidelytė,­ R.­Gurevičius.­Moterys ir kardiovaskulinės ligos .............................38I.­ Genytė,­ A.­ Juozulynas.­ Visuomenės sveikatos ir architektūros savasties aspektai ................................44M.­Pečiulienė,­R.­Morkūnienė,­A.­Girgždys.­Žmogaus apšvitos dėl gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės antropogeninių pokyčių Kuršių Nerijoje įvertinimas 48R.­Morkūnienė,­M.­Pečiulienė.­Kuršių Nerijos valgomųjų grybų ir uogų radiacinės taršos 137Cs vertinimas 51R.­Šukys,­P.­Čyras,­J.­Šakėnaitė.­­Profesinių ligų ekono-minių ir socialinių pasekmių analizė statybos sektoriuje 2005-2010 m. .........................................................54M.­Grigonis,­V.­Praniauskas,­R.­Mačiulaitis,­D.­Lipins-kas,­ V.­ Jocius,­ Þ.­ Kuodis.­Priešgaisrinių dangų, skirtų plieninių ir medinių konstrukcijų apsaugai nuo ugnies nuodingų dūmų susidarymo, tyrimai ........................60L.­Kubilienė,­V.­Skyrius,­R.­J.­Gerbutavičienė,­J.­Dauk-šienė,­J.­Grincevičius,­R.­Radžiūnas.­Lietuvos farmaci-jos specialistų veiksmai nustačius netikslumus recep-tuose .......................................................................66G.­ Kuncaitė,­ R.­ Radžiūnas,­ ­ J.­ Daukšienė. Paciento ieškoma sveikatos informacija internete, požiūris į ją ir bandymas pritaikyti .................................................70S.­ Pajaujienė,­ R.­ Jankauskienė,­ K.­ Visagurskienė,­D.­Vizbaraitė,­A.­Griciūtė.­Ryšys tarp IX klasių berniukų ir mergaičių fizinio aktyvumo, valgymo sutrikimų rizikos

ir požiūrio į mankštinimosi elgseną mažinant svorį ..74A.­Daunaravičienė,­D.­Styra,­R.­Morkūnienė.­Baltijos jūros Lietuvos priekrantės vandens tarša 137Cs, 90Sr, 40K ir jų sąlygojamos apšvitos dozės ..............................81V.­Þydžiūnaitė.­Reflections on possible issues for peo-ple with AIDS / HIV (plhiv) in educational sector: fears, demands, needs and factors ....................................84D.­Aškinytė,­A.­Pūrienė,­S.­Daugirdaitė. Vyrų ir moterų lygių galimybių odontologijoje vertinimas. Studentų požiūris ...................................................................93

BIOMEDICINAP.­Šerpytis,­P.­Semėnienė,­I.­Alitoit. Pacientų, operuotų dėl infekcinio endokardito, ligos etiologiniai, epide-miologiniai, klinikiniai, mikrobiologiniai rodikliai ir jų įtaka mirštamumui ...................................................98A.­Kibarskis,­P.­Šerpytis,­L.­Ciparytė.­Klinikinių simp-tomų, nespecifinių laboratorinių ir instrumentinių tyrimų reikšmė miokarditų diagnostikoje ir prognozėje 104P.­Šerpytis,­R.­Katliorius,­R.­Palšauskaitė,­S.­Glaveckaitė,­A.­Pileckij.­Ūminio dekompensuoto širdies nepakanka-mumo, atsparaus diuretikams, gydymas nesiritidu: kli-nikinis atvejis ........................................................111P.­Šerpytis,­R.­Katliorius,­V.­Abraitis,­R.­Kūgienė,­V.­Bil-kis,­l.­Ciparytė,­A.­Pileckij.­Kontrapulsacijos intraaorti-nių balionėlių naudojimas kardiologijos intensyvios te-rapijos skyriuje ......................................................117P.­Šerpytis,­­M.­Kalvaitytė,­K.­Jakubauskaitė,­V.­Bilkis,­R.­ Katliorius,­ R.­ Palšauskaitė.­ Trumpesnis laikas iki reperfuzinės terapijos yra susijęs su mažesniu mirtingu-mu ........................................................................122D.­Proškutė,­T.­Poškus,­V.­Jovaišas.­Videoasistuojamo-sios mediastinoskopijos panaudojimas ir reikšmė nu-statant skrandžio kardialinės dalies adenokarcinomos priešoperacinę stadiją: 2 klinikinių atvejų analizė ..125A.­ Arlauskienė,­ I.­ Kairienė,­ M.­ Rachlevičiūtė.­ Hor-moninės kontracepcijos vartojimo įtaka pastojimui 131I.­ Vaitkevičienė,­ R.­ Vaitkevičius,­ E.­ Jagelavičienė,­G.­Urnikienė.­Sergančiųjų sunkiu lėtiniu periodontitu padidinto jautrumo dantų pulpos nervinių strūktūrų ypatumai ...............................................................135D.­ Bilskienė,­ I.­ Šuškevičienė,­ A.­ Macas.­ Anestezijos ir pooperacinio paciento gydymo ypatumai sergant

217

įgimta (Thomsen’o) miotonija: klinikinio atvejo aptari-mas .......................................................................139A.­Vilkė,­D.­Bieliauskaitė,­S.­Baužaitė,­D.­Bilskienė,­A.­Macas,­E.­Širvinskas,­A.­Tamašauskas.­Artimo infrarau-doniesiems spinduliams diapazono spektroskopija – smegenų ir audinių oksigenacijos rodiklis ..............143

SLAUGAV.­Piščalkienė. Pooperacinio skausmo ypatumai pagal operacijos pobūdį bei sociodemografines pacientų gru-pių charakteristikas ................................................152G.­Garbenienė,­L.­Balčiūtė.­Kauno kolegijos studenčių plantografinis pėdų ištyrimas .................................158B.­ Zachovajevienė,­ E.­ Lapinskienė,­ P.­ Zachovajevas,­l.­ Rutkauskienė,­ D.­ Baltaduonienė.­ Pacientų, persir-gusių galvos smegenų insultu, eisenos lavinimo įtaka pusiausvyrai ..........................................................162R.­ Česnauskienė,­ M.­ Gintilienė. Studentų praktinės veiklos ir bendravimo ypatumai dirbant su vaikais, turinčiais fizinę negalią .........................................166V.­Stankevičiūtė,­E.­Machtejevienė,­N.­Skorobogatova,­M.­ Kliučinskas.­ Akušerių pasitenkinimo darbu porei-kiai ........................................................................171I.­ Mikutavičienė,­ V.­ Rastenienė.­ Diabeto slaugytojų edukacinių kompetencijų tobulinimas. E. mokymo efektyvumo vertinimas ..........................................176I.­Kupčikienė,­A.­Vaicekauskienė.­Psichikos sveikatos centre taikomos dailės terapijos naudingumas asme-nims, sergantiems šizofrenija .................................182E.­Lamsodienė,­A.­Nariūnas.­Sveikatos būklės ir sava-rankiškumo pokyčiai patyrus galvos smegenų traumą: klinikinio atvejo pristatymas ..................................186D.­ Zagurskienė,­ I.­Misevičienė.­ Slaugytojų nuomonė apie pacientų sveikatos mokymą ir savo žinių sveikatos klausimais vertinimą ..............................................191

SVEIKATOS EKONOMIKA IR VADYBAR.­ Rimkienė,­ V.­ Piščalkienė,­ J.­ Dovydaitis.­Psichoso-cialinės aplinkos ir mokymo tikslų pasiekimo sąsajos praktinio mokymo vietoje .....................................196A.­Tartilaitė.­Darbo santykių su nėščiomis darbuotojo-mis teisinio reguliavimo problemos ........................204

INFORMACIJAM.­ Levickas,­ R.­ Simuntis.­ Akstyvoji besimptomių vėžinių ligų diagnostika .........................................210

CONTENTSPUBLIC HEALTHV.­Šokelienė,­G.­Adomavičienė.­The influence of nor-

dic walking on quality of life of elderly people ..........5J.­Kirvaitienė,­V.­Batulevičienė,­I.­Leščinskienė,­Þ.­Mic-kienė,­A.­Vaičiulevičienė.­Habits and blood morpho-logical changes in Kaunas college faculty of health 12D.­Verbylė. Reflection of values as meaninful search in contemporary society................................................18O.­ Grincevičius.­ Opportunities of voluntary social work for children in day care centers .......................26I.­Skridlaitė,­L.­Stumbraitytė.­Drama therapy methods using in social work with mothers that lives in foster home ......................................................................32P.­ Šerpytis,­ L.­ Ciparytė,­ R.­Gaidelytė,­ R.­Gurevičius.­Women and cardiovascular diseases ........................38I.­Genytė,­A.­ Juozulynas.­The own aspects of public health and architecture ............................................44M.­Pečiulienė,­R.­Morkūnienė,­A.­Girgždys.­Assessment of the human exposure due to anthropogenic variations of the natural ionizing radiation in the Curonian Spit 48R.­Morkūnienė,­M.­Pečiulienė.­Assessment of the ra-dioactive contamination by 137Cs of the edible mush-rooms and berries in the Curonian Spit ....................51R.­Šukys,­P.­Čyras,­J.­Šakėnaitė.­Analysis of economical and social consequences of occupational diseases in Lithuanian construction sector for the period of 2005 – 2010 year ................................................................54M.­Grigonis,­V.­Praniauskas,­R.­Mačiulaitis,­D.­Lipins-kas,­V.­Jocius,­Þ.­Kuodis.­Investigation of disposed haz-ardous combustion materials of fire protective coatings for steel and wood constructions .............................60L.­Kubilienė,­V.­Skyrius,­R.­J.­Gerbutavičienė,­J.­Dauk-šienė,­ J.­Grincevičius,­ R.­ Radžiūnas.­ ­The actions of pharmaceutical specialists in the cases of prescription inaccuracies in Lithuania .........................................66G.­Kuncaitė,­R.­Radžiūnas,­­J.­Daukšienė. Patient‘s at-titude towards health information found on internet. Its practical implementation .........................................70S.­ Pajaujienė,­ R.­ Jankauskienė,­ K.­ Visagurskienė,­ D.­Vizbaraitė,­ A.­ Griciūtė.­ The relationship between physical activity, risk of eating disorders and attitude towards weight loss behavior among 9th grade boys and girls ..................................................................74A.­Daunaravičienė,­D.­Styra,­R.­Morkūnienė.­Contami-nation of the Lithuanian coastal waters of the Baltic sea with 137Cs, 90Sr and 40K and doses due to this contami-nation .....................................................................81V.­Þydžiūnaitė.­Reflections on possible issues for peo-ple with AIDS / HIV (plhiv) in educational sector: fears, demands, needs and factors .....................................84D.­Aškinytė,­A.­Pūrienė,­S.­Daugirdaitė.­Equal gender rights in dentistry: students’ approach ......................93

218

BIOMEDICINEP.­Šerpytis,­I.­Alitoit,­R.­Čypienė,­P.­Sėmėnienė,­A.­Gre-belis. Surgically treated infective endocarditis: etiologi-cal, epidemiological, clinical, microbiological factors, influencing mortality ...............................................98A.­Kibarskis,­P.­Šerpytis,­L.­Ciparytė. The importance of clinical symptoms, non-specific laboratory and instru-mental research in diagnosing and prognosing myocar-ditis .......................................................................104P.­Šerpytis,­R.­Katliorius,­R.­Palšauskaitė,­S.­Glaveck-aitė,­A.­Pileckij. The treatment of acute decompensat-ed heart failure, resistant to diuretics with nesiritide: a clinical case ..........................................................111P.­ Šerpytis,­ R.­ Katliorius,­ V.­ Abraitis,­ R.­ Kūgienė,­ V.­Bilkis,­ l.­Ciparytė,­A.­ Pileckij.­The use of intra-aortic counterpulsation balloon pump in the cardiologic in-tensive care department .........................................117P.­Šerpytis,­­M.­Kalvaitytė,­K.­Jakubauskaitė,­V.­Bilkis,­R.­Katliorius,­R.­Palšauskaitė.­How fast is the help pro-vided to the patient suffering from acute myocardial in-farction and does it corresponds to the “golden hour” rule .......................................................................122D.­Proškutė,­T.­Poškus,­V.­Jovaišas. The aim of the ar-ticle is to present two cases of cancer of the cardia of the stomach with proximal mediastinal spread and to review the treatment of the cancer of the cardia .....125A.­Arlauskienė,­­I.­Kairienė,­M.­Rachlevičiūtė.­The im-pact of hormone contraception on subsequent concep-tion .......................................................................131I.­Vaitkevičienė,­R.­Vaitkevičius,­E.­Jagelavičienė,­G.­ Urnikienė. Morphological peculiarities of nerves structures in the hypersensitive teeth with severe chron-ic periodontitis ......................................................135D.­ Bilskienė,­ I.­ Šuškevičienė,­ A.­Macas.­Anaesthesia management and postoperative treatment of myotonia congenita (Thomsen‘s myotonia): a case report .....139A.­Vilkė,­D.­Bieliauskaitė,­S.­Baužaitė,­D.­Bilskienė,­A.­Macas,­ E.­ Širvinskas,­ A.­ Tamašauskas. Near-infrared spectroscopy as an index of brain and tissue oxygen-ation .....................................................................143

NURSINGV.­Piščalkienė.­Peculiarities of post operation pains ac-cording to surgery type and sociodemographic charac-teristics of patients groups ......................................152G.­Garbenienė,­L.­Balčiūtė. Plantographic feet testing among female at Kaunas college ............................158B.­Zachovajevienė,­E.­Lapinskienė,­P.­Zachovajevas,­l.­Rutkauskienė,­D.­Baltaduonienė.­Impact of gait train-ing for balance to patients after stroke ...................162R.­Česnauskienė,­M.­Gintilienė.­The features of students practical work and communication skills in working with children with physical disabilities ..................166V.­Stankevičiūtė,­E.­Machtejevienė,­N.­Skorobogatova,­M.­Kliučinskas. Aspects of midwife job satisfaction 171I.­Mikutavičienė,­ V.­ Rastenienė. Educational compe-tences improvement of diabetes nurses: e- learning ef-ficiency assessment ...............................................176I.­Kupčikienė,­A.­Vaicekauskienė.­The use of art thera-py, that is being used in psychical health center to cure people with schizophrenia disorder .......................182E.­Lamsodienė,­A.­Nariūnas.­Changes in health status and independence after traumatic brain injury: clinical case ......................................................................186D.­ Zagurskienė,­ I.­ Misevičienė.­ Nurses’ opinions on self-evaluation of their knowledge about health issues and patients’ health education ...............................191

HEALTH ECONOMICS AND MANAGEMENTR.­Rimkienė,­V.­Piščalkienė,­J.­Dovydaitis. The correla-tion between psychosocial environment and study ob-jectives in the practical training settings ................196A.­Tartilaitė. Legal regulation problems in employment relations with pregnant employees ........................204

INFORMATIONM.­Levickas,­R.­Simuntis. Early diagnosis of cancer in asymptomatic ........................................................210