Upload
ngocong
View
245
Download
8
Embed Size (px)
Citation preview
ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS
TVIRTINU: ………………………
Prorektorė
Laima Taparauskienė
2013 m. spalio mėn. 15 d.
ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR
TAIKOMOJI VEIKLA (MTTV)
MOKSLINĖS REKOMENDACIJOS DĖL ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS
IR KAIMO PLĖTROS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI INOVACIJŲ
PLĖTROS 2014-2020 M.
2013 M. GALUTINĖ ATASKAITA
Tyrimo vadovas
(Egidijus Šarauskis)
Akademija, Kauno r.
2013
2
Projekto vykdytojai:
Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU)
Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centras (LAMMC)
Agrarinių mokslų ir miškų institutų asociacija (AMMIA)
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT)
Tyrimo grupių vadovai, grupių tyrimo sritys:
dr. Violeta Juškienė, (LSMU VA GI) Žemės ūkis (gyvulininkystė)
prof. dr. Vaidas Oberauskas (LSMU VA) Veterinarija
doc. dr. Vytautas Ruzgas, (LAMMC ŽI) Žemės ūkis (augalininkystė)
prof. habil. dr. Pavelas Duchovskis (LAMMC SDI) Žemės ūkis (sodininkystė ir daržininkystė)
dr. Audrius Sasnauskas (LAMMC SDI);
prof. dr. Elvyra Jarienė (ASU) Maisto ūkis
dr. Vytautas Kesminas (GTC EI) Žuvininkystė
doc. dr. Eglė Sendžikienė (ASU) Bioenergetika
doc. dr. Antanas Dumbrauskas (ASU) Hidrotechnika ir žemėtvarka
prof. dr. Egidijus Šarauskis (ASU) Žemės ūkio inžinerija
prof. dr. Laima Česonienė (ASU) Agroaplinkosauga
prof. dr. Vilija Aleknevičienė (ASU);
dr. Virgilijus Skulskis (LAEI) Kaimo plėtra
prof. dr. Vilija Aleknevičienė (ASU);
dr. Virgilijus Skulskis (LAEI)
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros
ekonominis pagrindimas
Asta Šakickienė (LŽŪKT) respondentų apklausa, projekto informacijos
sklaida
dr. Zita Kriaučiūnienė (ASU) projekto administravimas
3
PAGRINDINĖS SANTRUMPOS IR JŲ PAAIŠKINIMAI
Sutrumpinimas Paaiškinimas
AM LR Aplinkos ministerijos
ASU Aleksandro Stulginskio universitetas
BŽP Bendroji žuvininkystės politika
BŽŪP Bendrosios žemės ūkio politikos
ES Europos sąjunga
EK Europos komisija
GTC EI Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas
LAEI Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas
LAMMC Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras
LAMMC SDI Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės
institutas
LAMMC ŽI Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutas
LMT Lietuvos mokslo tarybos
LSMU VA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija
LSMU VA GI Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės institutas
LŽŪKT Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba
MITA Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
MTTV Mokslinių tyrimų taikomoji veikla
MTEP Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
NMA Nacionalinė mokėjimo agentūra
ŠESD Šiltnamio efektą sukeliančios dujos
VMSF Valstybinio mokslo ir studijų fondas
ŽŪM LR žemės ūkio ministerija
4
TURINYS
ĮVADAS .......................................................................................................................................... 5
1 Teisinių, normatyvinių, strateginių dokumentų ir studijų apžvalga .......................................... 6
1.1 Europos dokumentų apžvalga ............................................................................................ 6
1.2 Lietuvos dokumentų apžvalga .......................................................................................... 11
2 Žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų bei inovacijų
plėtros praktika kitose šalyse ................................................................................................... 14
3 Lietuvoje kaimo plėtros programos lėšomis finansuotų inovacijų sklaidos projektų ir
Lietuvos institucijų užsakymu vykdytos mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos analizė .... 17
4 Galimi poreikiai ir prioritetinės kryptys taikomiesiems tyrimams ir inovacijoms žemės,
maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros srityje ................................................................. 22
5 Apklausos „dėl mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos plėtros“ rengimas, vykdymas ir
analizė ...................................................................................................................................... 29
5.1 Bendroji apklausos dalis .................................................................................................. 29
5.2 Specialioji apklausos dalis ............................................................................................... 35
5.3 Apklausos rezultatai, pagrindžiantys žemės, maisto ūkio, žuvininkystės kaimo plėtros ir
kitų sričių taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikius ........................................ 36
6 Ilgalaikiai bei trumpalaikiai taikomieji moksliniai tyrimai iki 2020 metų, jų uždaviniai,
numatomi tyrimai ir lėšų poreikis ............................................................................................ 40
6.1 Augalininkystė .................................................................................................................. 40
6.2 Gyvulininkystė .................................................................................................................. 46
6.3 Sodininkystė ir daržininkystė ........................................................................................... 51
6.4 Veterinarija ....................................................................................................................... 55
6.5 Maisto ūkis ....................................................................................................................... 59
6.6 Žuvininkystė ..................................................................................................................... 64
6.7 Bioenergetika .................................................................................................................... 66
6.8 Hidrotechnika ir žemėtvarka ............................................................................................ 72
6.9 Žemės ūkio inžinerija ....................................................................................................... 75
6.10 Agroaplinkosauga .......................................................................................................... 82
6.11 Kaimo plėtra ................................................................................................................... 87
7 Lėšų poreikio apibendrinimas ilgalaikiams ir trumpalaikiams taikomiesiems moksliniams
tyrimams iki 2020 metų ........................................................................................................... 94
IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS ........................................................................................... 95
LITERATŪRA .............................................................................................................................. 99
PRIEDAI ..................................................................................................................................... 100
5
ĮVADAS
Europos Sąjunga žemės ūkiui skiria didelį dėmesį, nes žemės ūkio gamyba sudaro
pagrindą vystytis perdirbamajai pramonei ir užtikrina aprūpinimą maisto produktais. „Europa
2020“ strategijoje suderinti paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. tikslai apibrėžiami tokiais
prioritetais: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo
vietovėse; didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą; skatinti
maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių
naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose. Pabrėžiama, kad
kiekviena valstybė narė turi nusistatyti savo nacionalinius sričių tikslus. Komisijos
komunikatuose Europos parlamentui ir Tarybai nurodoma, kad Europos pajėgumas užtikrinti
aprūpinimą maistu yra svarbus ilgalaikis Europos tikslas. Didinant žemės ūkio sektoriaus
gamybos apimtis, būtina užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami veiksmingai ir tvariai. Taikant
mažų sąnaudų gamybos sistemas siekiama tvariai naudoti maistingąsias medžiagas, optimaliai
naudoti energiją, vandenį ir genetinius išteklius ir sumažinti priklausomybę nuo išorės sąnaudų.
Ypatingas dėmesys skiriamas integruotoms žemės ūkio ir ekologinėms sistemoms bei tiksliojo
ūkininkavimo sistemų taikymui. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos gairėse keliami
panašūs pagrindiniai uždaviniai: didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinti inovacijas,
bendradarbiavimą ir restruktūrizaciją, sudaryti sąlygas ūkio sektoriams produktyviau naudoti
išteklius, planuoti darnų teritorinį vystymąsi.
Lietuvos žemės ūkio plėtros po 2013 metų strateginio tikslo įgyvendinimo pagrindiniai
uždaviniai yra: smulkiųjų ir vidutinių šeimos ūkių gyvybingumo didinimas bei kooperacijos
plėtra; gyvulininkystės plėtojimas, žemės ūkyje racionaliau panaudojant šalies gamtinius ir
žmogiškuosius išteklius; žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų
integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas; darbo vietų ūkininkų ūkiuose kūrimas ir
išsaugojimas, įvairinant veiklą; ūkiuose sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, diegiant
inovacijas ir skatinant žinių perdavimą.
Įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos strategines nuostatas, būtina tinkamai
nusistatyti ir augalininkystės, gyvulininkystės, sodininkystės ir daržininkystės, maisto ūkio,
kaimo plėtros, žuvininkystės, bioenergetikos, agroaplinkosaugos, hidrotechnikos, žemės ūkio
inžinerijos ir kitų kaimo sektoriui svarbių sričių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros
(MTEP) prioritetus. Būtina sutelkti Lietuvos mokslinį potencialą, koncentruoti žmogiškuosius ir
finansinius išteklius svarbių žemės ūkiui klausimų sprendimui. Tinkamai parinkti MTEP
prioritetai, pagrįsta mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtra gali ženkliai prisidėti užtikrinant žemės
ūkio sektoriaus konkurencingumą, ekonominę ir socialinę pažangą. Pažangiausios mokslinių
tyrimų žinios ir technologijos turi būti prieinamos ūkininkams, žemės ūkio ir kitų sričių įmonėms
bei konsultacinėms tarnyboms.
Projekto tikslas – parengti pasiūlymus programai, kurioje atsižvelgiant į ūkio poreikius
būtų nustatyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetai, tyrimų ilgalaikės bei
trumpalaikės programos, numatomi jų finansavimo šaltiniai (valstybės biudžeto lėšos, verslo
investicijos) iki 2020 metų.
Numatomi spręsti uždaviniai:
1. Nustatyti poreikius inovacijoms žemės, maisto ūkio žuvininkystės ir kaimo plėtros
srityse, atsižvelgiant į šio sektoriaus plėtros perspektyvas.
2. Pateikti moksliškai pagrįstus siūlymus:
2.1. dėl mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros prioritetinių
krypčių iki 2020 metų;
2.2. kokios galėtų būti įgyvendinamos ilgalaikių bei trumpalaikių taikomųjų tyrimų
programos iki 2020 metų, jų uždaviniai, numatomi tyrimai ir lėšų poreikis;
6
2.3. dėl taikomųjų tyrimų finansavimo modelio ir verslo lėšų pritraukimo MTEP
veikloms finansuoti: valstybės finansuojami tyrimai ir verslo finansuojami tyrimai
bei finansavimo galimybės.
Rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus MTTV projektą – bus parengtos
rekomendacijos dėl žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros taikomųjų mokslinių
tyrimų bei inovacijų plėtros 2014–2020 m.
1. TEISINIŲ, NORMATYVINIŲ, STRATEGINIŲ DOKUMENTŲ IR STUDIJŲ
APŽVALGA
1.1. Europos dokumentų apžvalga
XXI amžius yra labai sparčios technologijų, ekonomikos ir klimato kaitos amžius. Todėl
būtina greitai reaguoti į permainas, išnaudoti visas galimybes ir keistis prisitaikant prie pokyčių.
Mūsų kuriamos visuomenės gyvenimas ir ekonomika turi būti pagrįsti principais, leidžiančiais
mums drąsiai sutikti naujus iššūkius.
Europos Komisijos parengtoje strategijoje „Europa 2020“ numatoma, kad bus siekiama
pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo. Strategijoje suformuoti penki dideli tikslai:
naujų darbo vietų sukūrimas užimtumui padidinti,
inovacijų plėtra, investuojant lėšas į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą,
efektyvus energetikos vystymas iš atsinaujinančiųjų šaltinių,
klimato kaitos problemų sprendimas, siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų
kiekį,
švietimo vystymas ir skurdo mažinimas socialiai atskirtų žmonių tarpe.
Europos Sąjunga pasiryžo šiuos tikslus pasiekti iki 2020 m. Dokumente pabrėžiama, kad
kiekviena valstybė narė turi nusistatyti savo nacionalinius šių sričių tikslus. Su strategija „Europa
2020“ suderinti platūs paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. tikslai išsamiau apibrėžiami šiais ES
lygmens prioritetais: skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir
kaimo vietovėse; didinti visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumą ir ūkių perspektyvumą;
skatinti maisto grandinės organizavimą ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių
naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.
Strategijoje „Europa 2020“ siekiama teritorinės sanglaudos, kuri susijusi su darnia
regionine plėtra ir tai tolimesnis ES plėtros pagrindas. „ES 2020 teritorinėje darbotvarkėje“,
teigiama, kad yra būtinas didesnis ryšys tarp miesto ir kaimo teritorijų, kas turi įtakos integruotai
teritorinei plėtrai, jos įvairovei ir kokybei:
- pabrėžiama, kad miesto ir kaimo bendruomenėms priskirti skirtingi vaidmenys siekiant
bendrų tikslų. Šie santykiai labai sudėtingi ir sieja įvairias grandines tarp medžiagų, žmonių ir
finansų srautų. Skirtingų tipų kaimiškųjų regionų struktūra, charakteristika ir vaidmuo
integruotuose kaimo-miesto ryšiuose turi būti identifikuojami ir vertinami kaip dalis mokslinių
tyrimų programos. Integruotų kaimo ir miesto santykių savybės Europos regionų įvairovėje turi
būti tarp mokslinių tyrimų prioritetų;
- būsimi moksliniai tyrimai turi remtis žiniomis, kurios padėtų apibrėžti strateginį vaidmenį
kaimo vietovėse, atsižvelgiant į kaimo ir miesto gyventojų ir suinteresuotųjų šalių lūkesčius tų
kaimo ir regioninės politikos sričių, kurios įtakoja pokyčius. Kaimo ir miesto santykiai yra labai
sudėtingi ir yra veikiami skirtingų procesų, bendradarbiavimo ir daugiapakopio valdymo formų;
- požiūris, jog visi regionai susiduria su tomis pačiomis vystymosi kliūtimis ir
galimybėmis, yra pasenęs. Šis supratimas netinkamas norint realiai suvokti ES kaimiškuose
regionuose vykstančius pokyčius. Dalis Europos kaimo vietovių yra apibūdinamos kaip turinčios
struktūrinių problemų ir silpnos ekonomikos veikėjai. Kai kurias atvejais tai susiję su kaimo
vietovių atokumu, nes atstumas yra viena iš svarbiausių kliūčių tokių kaimo vietovių vystymuisi;
7
- visų ūkinių veiklų diversifikacija laikoma kaip Europos kaimo vietovių plėtros pagrindas.
Veikimo priemonės turi būti kompleksinės ir negali būti išskirstomos pagal vieną dimensiją, nes
kaimo vietovių potencialas turi būti plėtojamas įvairiuose lygiuose. Reikalingas holistinis
požiūris;
- ekosistemų paslaugų ir viešųjų gėrybių tyrimų sritys koncentruojasi keliomis kryptimis ir
yra susijusios su šiais veiksniais: žemės naudmenos, ūkininkavimas, ryšiai tarp kaimo ir miesto
vietovių, aukštą pridėtinę vertę kuriantys produktai.
Europos Sąjungos kaimo plėtros prioritetuose greta kitų sakoma, kad reikia skatinti žinių
perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio
skiriant šioms sritims: inovacijų skatinimui kaimo vietovėse, žemės ūkio bei miškininkystės ir
mokslinių tyrimų bei inovacijų ryšių stiprinimui. Pažangiausios mokslinių tyrimų žinios ir
technologijos turi būti prieinamos ūkininkams, įmonėms ir konsultacinėms tarnyboms. Antra
vertus, mokslininkų bendruomenė turi būti informuota apie tai, kokie moksliniai tyrimai
reikalingi ūkininkavimo praktikai.
Siekiant MTTV iki 2020 m. rekomendacijų, reikalinga ilgalaikė perspektyva. Europos
strategijoje „Europa 2020“ akcentuojamas naujų darbo vietų sukūrimas ir geresnės gyvenimo
kokybės užtikrinimas. Tuo būdu, EK siūlo į nacionalines šalių programas perkelti ES tikslus
užimtumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, klimato kaitos ir energetikos, švietimo ir kovos su
skurdu srityse. Šių tikslų įgyvendinimui didelę įtaką turi kryptingas šalies verslo, mokslo ir
valdžios institucijų bendradarbiavimas.
Strategijoje „Europa 2020“ tvarus augimas apibrėžiamas kaip tausaus išteklius
naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas. ES verslas turi būti
pažangus, tvarus, skatinti žmonių užimtumą, mažinti socialinę atskirtį. Naujų ekonomikos
modelių kūrimas, turi būti grindžiamas žiniomis, mažiau aplinką teršiančiomis technologijomis
ir dideliu užimtumu.
Analogiški žemės ūkiui keliami tikslai įvardijami ir kituose Europos Sąjungos rengiamuose
dokumentuose. Europos Komisijos komunikate ,,BŽŪP artėjant 2020“ skelbiama, jog vienas iš
šešių ūkių plėtros prioritetų yra – išteklių naudojimo efektyvumo ir perėjimo prie mažai anglies
dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos skatinimas. Valstybės narės savo Kaimo
plėtros finansinio paketo 25 proc. privalo skirti klausimams, susijusiems su žemės valdymu bei
klimato kaitos mažinimu ir prisitaikymu prie jos. Žemės ūkio konkurencingumo didinimas
skatinant inovacijas ir restruktūrizaciją, taip pat sudarant sąlygas ūkių sektoriuje produktyviau
naudoti išteklius. Tausus gamtos išteklių valdymas – rūpinantis aplinka, žemės ūkio sektoriaus
pasirengimu spręsti klimato kaitos keliamas problemas, taip pat išlaikant žemės, kurioje
ūkininkaujama, gamybos pajėgumą. 2012 m. Europos Komisijos komunikatas dėl Europos ž. ū.
našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės numato, jog siekiant padidinti žemės ūkio sektoriaus
našumą ir konkurencingumą, visų pirma būtina veiksmingiau naudoti išteklius: gamyboje turi
būti naudojama mažiau vandens, energijos, trąšų (pvz. fosforo ir azoto) ir pesticidų, turi būtina
ištirtos ekologiškų technologijų, tokių, kaip tiksliojo ūkininkavimo ir kenkėjų įspėjimo sistemų
taikymo galimybės“ ir pan.
Europos Komisijos komunikatuose Europos parlamentui ir Tarybai nurodoma, kad
Europos pajėgumas užtikrinti aprūpinimą maistu yra svarbus ilgalaikis Europos tikslas. Didinant
žemės ūkio sektoriaus gamybos apimtis, būtina užtikrinti, kad ištekliai būtų naudojami
veiksmingai ir tvariai. Taikant mažų sąnaudų gamybos sistemas siekiama tvariai naudoti
maistingąsias medžiagas, optimaliai naudoti energiją, vandenį ir genetinius išteklius ir sumažinti
priklausomybę nuo išorės sąnaudų. Ypatingas dėmesys skiriamas integruotoms žemės ūkio ir
ekologinėms sistemoms bei tiksliojo ūkininkavimo sistemų taikymui. Inovaciniai sprendimai
turėtų būti pritaikyti visai tiekimo grandinei.
Europos Komisijos Komunikate (KOM(2010) 2020 galutinis) rašoma, jog greta kitų akcijų
reikia paskatinti prioritetinę temą „Inovacijų sąjunga“, t. y. sudaryti geresnes vykdymo ir
finansavimo sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų užtikrinta, jog novatoriškos
idėjos virstų prekėmis ir paslaugomis, kurios skatintų augimą ir naujų darbo kūrimą.
8
Europos parlamento ir Tarybos reglamentas dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos
žemės ūkio fondo kaimo plėtrai 2011/0282 (COD) (KOM(2011) 627 galutinis) akcentuoja, kad
kaimo plėtros politika išlaiko ilgalaikius strateginius tikslus remti žemės ūkio konkurencingumą,
tausų gamtos išteklių valdymą bei klimato politiką ir subalansuotą teritorinę kaimo vietovių
plėtrą. Kaip nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, siekiama patenkinti piliečių
poreikį gauti saugius, sveikus ir įperkamus maisto produktus, bei tenkinti pageidavimą, kad
maisto produktų apdirbimas ir jų paskirstymas būtų tvaresni, o maisto produktų sektorius –
konkurencingesnis. Maisto produktų apdirbimo metodai turi būti konkurencingi, kuriems reikia
mažiau išteklių ir kuriuos gaminant gaunama mažiau šalutinių produktų, susidaro mažiau atliekų
bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Siekiant užtikrinti tvarią kaimo vietovių plėtrą, planuojama
didelį dėmesį skirti žinių perteikimui ir moksliniams tyrimams.
ES žemės ūkio mokslo organizacija EURAGRI sklebia strateginę mokslinių tyrimų
darbotvarkę (Strategic Research Agenda), kurioje nurodomi moksliniai prioritetai, koncentruoti į
ekosistemas, žemės naudojimą, ūkininkavimo praktiką, naujų, novatoriškų, aukštos pridėtinės
vertės galutinių produktų kūrimą. Pabrėžiama, kad žinios apie regionų skirtumus padės rasti
naujas galimybes išspręsti naujus iššūkius. Mokslas reikalingas ištirti ir įvertinti žemės
naudojimo ir valdymo praktiką, identifikuojant geriausią patirtį naudojant gamtos išteklius ir
sprendžiant didėjančius poreikius. Jis turi rasti efektyvius mechanizmus valdyti ekosistemas,
bioproduktyvią žemę ir gamtos gėrybes.
ES iniciatyvoje „Inovacijų sąjunga“ nustatyti svarbiausi uždaviniai – stiprinti Europos
žinių bazę ir mažinti susiskaidymą skatinant pažangų švietimą ir įgūdžių tobulinimą, geras idėjas
paversti paklausiais produktais, panaikinti socialinius ir geografinius skirtumus, priimant
pažangios specializacijos strategijas bei siekiant didesnės socialinės naudos, telkti pastangas
siekiant laimėjimų.
Naujojoje Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „HORIZONTAS 2020“
keliami pagrindiniai uždaviniai: padaryti Europos mokslą pirmaujančiu pasaulyje, pašalinti
kliūtis inovacijų patekimui į rinką, ir iš pagrindų pakeisti viešo ir privataus sektorių
bendradarbiavimą, diegiant inovacijas. Europos Komisija pristatė moksliniams tyrimams,
inovacijoms ir konkurencingumui Europoje skatinti skirtų priemonių paketą. Programoje
akcentuojamos naujos ir rizikingos idėjos, galinčios užtikrinti mokslinį proveržį, ypatingai
svarbiu laikomas tarpdiscipliniškumas tiek vietiniu, tiek regioniniu aspektais, kas leistų skatinti
judumą, visapusišką turimų mokslo išteklių išnaudojimą, bendros Europos tyrimų erdvės
sukūrimą. Tai 80 mlrd. EUR vertės programa, skirta investicijoms į mokslinius tyrimus ir
inovacijas. Įgyvendinant programą „Horizontas 2020“ pirmą kartą vienoje vietoje sutelkiamas
visas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimas. Labiau nei bet kada orientuojamasi į tai,
kad mokslo laimėjimai virstų naujoviškais produktais ir paslaugomis, kurie teiktų verslo
galimybių ir gerintų žmonių gyvenimą. Kartu paprastinant taisykles ir procedūras iš esmės
mažinama administracinė našta siekiant pritraukti daugiau aukščiausio lygio mokslininkų ir
įvairesnių novatoriškų įmonių. Pagal programą „Horizontas 2020“ finansavimas bus paskirstytas
trims pagrindiniams tikslams. Bus stiprinamos ES kaip pasaulinės lyderės mokslo srityje
pozicijos – tam bus skirta 24,6 mlrd. EUR, įskaitant 77 % didesnį finansavimą labai sėkmingai
veikiančiai Europos mokslinių tyrimų tarybai (EMTT). 17,9 mlrd. EUR bus skirta užtikrinti
pirmavimą diegiant inovacijas pramonės srityje. Tuo tikslu 13,7 mlrd. EUR bus investuota į
pagrindines technologijas, finansavimo galimybių didinimą ir MVĮ rėmimą. Be to, 31,7 mlrd.
EUR bus skirta visiems europiečiams aktualioms svarbiausioms problemoms spręsti
pagrindinėse šešiose srityse: sveikatos, demografinių pokyčių ir gerovės; maisto tiekimo
užtikrinimo, tvaraus žemės ūkio, jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų ir bioekonomikos;
saugios, švarios ir efektyviai naudojamos energijos; išmanaus, netaršaus ir integruoto transporto;
veiksmų klimato kaitos srityje, išteklių veiksmingumo ir žaliavų; ir įtraukios, novatoriškos bei
saugios visuomenės.
Analizuojant ES teisinius ir strateginius dokumentus, susijusius su atskiromis žemės ūkio,
maisto ir žuvininkystės sritimis, pastebima, jog atskiros teminės sritys turi bendrų sąlyčio taškų.
9
ES šalių sodininkystės mokslo įstaigų (EUFRIN, www.eufrin.org) vadovai savo pranešime
“Europos sodininkystės sektoriaus vaidmuo iki 2030 m.“ konstatuoja, kad sodininkystės ir
daržininkystės verslo plėtotė pilnai atitinka 2020 ES strategijoje numatytus verslo vystymo
kriterijus ekonomine, socialine, gamtosaugine ir kt. prasmėmis. Šiuo metu ES šalys ruošia žemės
ūkio, tame tarpe ir vaisių ir daržovių sektoriaus, plėtros strategijas iki 2020 metų laikotarpiui.
Dabar veikiančių 2009–2013 metų laikotarpio ES šalių vaisių ir daržovių sektoriaus plėtros
strategijų analizė rodo, kad kiekviena ES šalis vaisių ir daržovių gamybą plėtoja atsižvelgiant į
savo šalies ar atskiro šalies regiono agroklimato bei ekonomines sąlygas ir nuo seno
nusistovėjusias tradicijas. Stengiamasi ne tik kuo geriau aprūpinti savo šalies gyventojus vietoje
išaugintais vaisiais ir daržovėmis, bet ir kuo plačiau išvystyti šviežios bei perdirbtos vaisių ir
daržovių produkcijos eksportą. Šios šakos labiausiai išvystytos Vokietijoje, Olandijoje,
Lenkijoje, Airijoje. ES komisija savo direktyvomis reglamentuoja vaisių ir daržovių rinką ES
šalyse, skatinant vienarūšės vaisių ir daržovių sektoriaus produkcijos pasiūlos koncentraciją,
įsteigiant augintojų organizacijas, skatinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę gamybą (2011
m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos
išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių
bei daržovių sektoriuose taisyklės), užtikrinant vaisių ir daržovių kokybės standartų laikymąsi
ES rinkoje (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007). ES direktyvose numatytas priemones
šalys narės įgyvendina ne vienodai intensyviai, priklausomai nuo ekonominių sąlygų ir tradicijų.
ES šalyse senbuvėse kreipiamas dėmesys į per gausią ir nesubalansuotą žmonių mitybą, ko
pasėkoje sparčiai didėja nutukusių žmonių kiekis ir plinta širdies, alerginės ir kitokio pobūdžio
ligos. Dėl to ES Komisija skatina kuo gausesnį natūralių bei biologiškai vertingų medžiagų
naudojimą vaisių, uogų ir daržovių forma. Viena svarbiausių sveikos mitybos įgyvendinimo
programų ES šalyse yra vaikų ir paauglių mitybos raciono papildymas šviežiais vaisiais. (2009
m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 288/2009 kuriuo nustatomos išsamios
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklės dėl Bendrijos pagalbos tiekiant
vaisius ir daržoves (taip pat ir perdirbtus produktus) vaikams į švietimo įstaigas įgyvendinant
vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programą). Tuo pačiu atskirose ES šalyse numatomos ir
kitos vaisių vartojimo skatinimo programos. Prie sveiko ir saugaus augalinio maisto gamybos
priskirtina 2009 m. spalio 21 d. patvirtinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva
2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo.
Vien šių programų visuotinas įgyvendinimas rodo šakos išskirtinę svarbą ES šalių gyventojų
sveikam ir pilnaverčiam gyvenimui.
Pagrindiniai aspektai bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) pateikiami dokumente
“Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos“
(KOM(2011) 425). Pagrindiniai šio dokumento akcentai yra šie. 2009 m. Komisija, remdamasi
žaliąja knyga dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos, ištyrė, kaip veikia bendra
žuvininkystės politika. Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant po 2002 m. reformos padarytos
pažangos, tikslas užtikrinti tausią žuvininkystę visais aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir
socialiniu) neįgyvendintas, ir žaliojoje knygoje nurodyta nemažai struktūrinių dabartinės BŽP
trūkumų. Europos Parlamentas ir ES Ministrų Taryba pritarė šiai išvadai. Per 2009 m. balandžio
mėn. – 2010 m. lapkričio mėn. viešus debatus pateiktos nuomonės ir konkretūs tyrimai bei
vertinimai taip pat patvirtino bendrąjį vertinimą žaliojoje knygoje ir padėjo nustatyti trūkumus,
spręstinus vykdant reformą. Pasiūlymo pagrindinis tikslas yra tas, kad bendrą žuvininkystės
politiką reikia reformuoti iš esmės – panaikinti šiuo metu galiojantį 2002 m. gruodžio 20 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo
pagal BPŽ ir 2013 m. sausio 1 d. pakeisti jį nauja BŽP, kurią Europos Parlamentas ir Taryba
priims remdamiesi šiuo pasiūlymu. Bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti ilgalaikes tausias
aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią žvejybos ir akvakultūros veiklą.
Šia politika siekiama gyvuosius jūrų biologinius išteklius naudoti taip, kad ne vėliau kaip
2015 m. būtų atkurti ir išlaikomi tokie žuvų išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio
10
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Pagal BŽP žuvininkystės valdymui taikomas
atsargumo principas ir ekosisteminis metodas (KOM(2011) 425 ).
Kita labai svarbi tiek energetinio saugumo užtikrinimo, tiek ir aplinkos išsaugojimo
aspektais yra energijos gamyba iš biomasės. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos
(FAO) skaičiavimais Žemėje yra 10 mln. km2 žemės ūkio naudmenų, 40 mln. km
2 dengia
miškas, dykumos ir pusiau dykumos užima apie 49 mln. km2. Kasmet fotosintezės būdu
pasaulyje pasigamina apie 220 mlrd. tonų biomasės (sausosios medžiagos), 80 % jos tenka
miškams, t. y. daugiau kaip 170 mlrd. t. Dviejų tonų biomasės energija atitinka maždaug vienos
tonos naftos energiją. Metinis miškų prieaugis 25 kartus viršija metinį naftos gavybos energijos
ekvivalentą, kuris sudaro 3,2 mlrd. t, kitaip tariant, iš 2 mln. m2 miško gauta biomasė, esant
pastoviam ūkininkavimui, galėtų pakeisti metinį naftos poreikį. Maistui, pašarams ir techninėms
reikmėms per metus sunaudojama apie 6 mlrd. t biomasės, tai sudaro apie 3 % nuo bendros jos
gamybos. Perskaičiuojant sunaudotų per metus naudingų iškasenų (nafta, dujos ir anglis) kiekį į
naftos ekvivalento vienetus (7,3 mlrd. t naftos ekvivalento vienetų) galima teigti, kad jų
panaudojimas apytiksliai toks pat, kaip ir atsinaujinančios žaliavos, skirtumas tik toks, kad jų
ištekliai ribojami. Atsinaujinančios augalinės žaliavos privalumas yra neutralus CO2 arba klimato
balansas ir teigiamas energetinis balansas – bioenergijos išskyrimas gaminant ir naudojant
augalinę žaliavą viršija energijos iš naudingų iškasenų gavimo sąnaudas 5–10 kartų
(priklausomai nuo bioenergijos tipo). Naudojant miško medieną, lyginant su nafta, šiluminėse
elektrinėse šiltnamio efektą sukuriančių dujų išmetimas sumažėja 90 %, deginant šiaudus ir
nendres – 80 %, o kvietrugius arba kitų, specialiai užaugintų augalų, biomasę – 70 %. Biomasėje
yra mažai sudedamųjų kurios po sudeginimo neigiamai veikia aplinką.
ES teisės ir norminiai dokumentai skatina naudoti kuo daugiau biologinės kilmės degalų,
gautų iš atsinaujinančių išteklių, jais pakeičiant atitinkamus mineralinius produktus. Vieni
svarbesnių su tuo susijusių ES teisės aktų yra Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos
2003/30/EB ir 2009/28/EB [Directive 2003/30/EC; 2009/28EB] dėl skatinimo naudoti biokurą ir
kitą atsinaujinantį kurą transporte. Naujų rūšių žaliavų biodegalų gamybai panaudojimą skatina
ir naujoji strategija, pateikta Biodegalų mokslinių tyrimų priežiūros tarybos ataskaitoje
„Biodegalai Europos Sąjungoje. Vizija iki 2030 ir vėliau“ bei Europos Komisijos pranešime „ES
biodegalų strategija“ [ES biodegalų strategija]. Šiuose dokumentuose pabrėžiama biodegalų
gamybos savikainos mažinimo svarba ir skatinama ieškoti naujų technologinių sprendimų bei
naujų rūšių žaliavų biodegalų gamybai. Europos Komisija parengė naują reglamentą 2009/28EB.
Pagal jį valstybės narės turės parengti veiksmų planą, numatantį biodegalų gamybos ir vartojimo
plėtros gaires, už kurio vykdymą turės kasmet atsiskaityti, be to, numatyta būtinybė biodegalų
gamyboje naudoti ne maistui skirtas žaliavas, o ypač didelis dėmesys antros kartos biodegalams.
Tiek žemės ūkis tiek ir pramonė jaučia vis didesnį inovatyvių sprendimų poreikį
efektyvesniam vandens naudojimui. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
(OECD) nuolatiniame dėmesio centre buvo ir išlieka tvarus vandens išteklių naudojimas,
vandens perteklius ir potvyniai. Ypatingai pabrėžiami šios problemos regioninis pobūdis, t.y.
labai didelė įvairovė įvairiuose upių baseinuose bei klimatinėse zonose tiek vietiniu, tiek
tarptautiniu masteliu. Nesant vandens perskirstymo laike sistemų, daug vandens prarandama
potvynių metu (tada jis dar pridaro ir nemažai nuostolių) ir labai jo trūksta sausrų metu
(Directive 2003/30/EC of the European Parlament and the Council). Vanduo yra neatskiriama
dirvožemio dalis, tad ne paslaptis, jog neteisingai naudojant vandenį arba jo kiekio dirvožemyje
reguliavimo priemones „...didėja dirvožemio degradacija, mažėja biologinė įvairovė...“
(Directive 2009/28/EC of the European Parlament and the Council). Atliekami tyrimai daug
mažiau efektyvūs, kuomet jie atliekami vienoje atskiroje šalyje arba net tos pačios šalies
institucijoje, tačiau izoliuotoje nuo giminingus tyrimus atliekančių institucijų. Tikslas – siekti
didesnės koordinacijos tarp šalių partnerių nacionalinių mokslo programų formuojant gilesnį
supratimą tarp žemės ūkio gamybos ir kitų su žemės naudojimu susijusių šakų bei išryškinant
ekologinius bei tvarios plėtros aspektus, intensyvinant bendradarbiavimą išvengti dubliavimo bei
išryškinti neaprėptas mokslo sritis. Ypatingas dėmesys skiriamas žemės ūkio adaptavimuisi prie
11
intensyvios klimato kaitos. Tvarus dirvožemio ir vandens naudojimas ir toliau išlieka prioritetas,
tad labai svarbu kaip šios ekosistemos dalys reaguos į klimato pokyčius ir kaip tai galutinai
paveiks žemės ūkio produkciją. Todėl optimalaus dirvožemio drėgmės režimo užtikrinimas
išlieka labai svarbiu uždaviniu. Užtikrinti ekosistemos gyvybingumą ir bioįvairovę gali tik
naujos ūkininkavimo formos, leidžiančios optimizuoti biogeninių medžiagų ir vandens tvarų
naudojimą.
Žemės ūkiui tinkamų žemių išsaugojimas ir jų tinkamas naudojimas yra pasauliniu mastu
keliamas uždavinys. 2008 m. liepos 3–5 dienomis Jungtinių Tautų žemės ūkio ir maisto
organizacijos (FAO) konferencijoje konstatuota, kad maisto problema pasaulyje aštrėja.
Rekomenduojama, kad rengiamose darnios plėtros strategijose turi būti daugiau dėmesio
skiriama žemės kaip neatsikuriančio gamtos ištekliaus išsaugojimui. Žemės naudojimas turi būti
planuojamas teikiant prioritetą visuomenės interesams. Žemės ūkio bei miškų ūkio veiklai
naudojama žemė – tai ypatingas gamtos išteklius, pasižymintis derlingojo dirvožemio sluoksniu.
Ši žemė, tinkamai ją naudojant, nepraranda savo savybių. Tai – pagrindinė gamybos priemonė,
akumuliuotas kapitalas, kurį sukaupė ir turi kaupti praėjusios, esamos ir būsimos žmonių kartos.
Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje Rio de Žaneire priimtame dokumente
„Darbotvarkė 21: Subalansuotos plėtros veiksmų programa“ pabrėžtas darnaus, subalansuoto
žemės išteklių planavimo ir naudojimo poreikis. Nurodyta, kad, siekiant racionaliai planuoti
žemės išteklių naudojimą, būtina patikima informacinė sistema ir žemės apskaita; ypač svarbus
teritorijų planavimo vaidmuo; būtina rengti žemėtvarkos planus, numatančius žemės išteklių
racionalų naudojimą; būtina išsaugoti ir pagerinti žemės ūkiui tinkamas žemes, užtikrinti
dirvožemio derlingųjų savybių apsaugą.
Agrarinė aplinkosauga yra žmonių veikla, kuria siekiama, plėtojant žemės ūkį, palaikyti
geros kokybės aplinką. 1992 metais Rio de Žaneire pasaulinėje Jungtinių Tautų aplinkos
apsaugos ir ekonominės raidos konferencijoje buvo pasirašyta konvencija dėl biologinės
įvairovės išsaugojimo. Šiame dokumente buvo įteisintas darnios plėtros principas. Šiuo metu
agrarinė aplinkosauga yra ES bendrosios žemės ūkio politikos dalis. Vertinant ES politikų viešai
išsakomas mintis, tarptautinius susitarimus bei šios politikos pastarųjų metų pokyčius, daroma
išvada, kad agrarinė aplinkosauga ES žemės ūkio politikoje užims vis svarbesnę vietą. Žemės
ūkio sukeliama aplinkos tarša nėra esminė ir neišvengiama žemės ūkio gamybos dalis, ją galima
kontroliuoti ir mažinti turint detalias agrarinės aplinkosaugos žinias.
Visi šie dokumentai parodo, kad greta skambių strateginių frazių ir iššūkių, reikalingi
įvairūs moksliniai tyrimai, savo rezultatais galintys pagrįsti tvarią žemės ūkio, maisto ūkio ir
žuvininkystės produkcijos gamybą, švaresnią aplinką. Greta globalių mokslinių tyrimų, ypač
reikia tokių tyrimų ir inovacijų, kurios konkrečiai būtų diegiamos žemės ūkio įmonėse ir
ūkininkų ūkiuose.
1.2. Lietuvos dokumentų apžvalga
Lietuva negali išvengti pasaulinių pokyčių įtakos. Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva
2030“ pažymima, kad šalies gerovės ir raidos procesų pagrindas yra nacionalinis saugumas ir tik
jį užtikrinus galima siekti šalies darnios pažangos. Strategijoje užsibrėžta pasiekti energetinę
nepriklausomybę ir nuosekliai plėtoti aplinką tausojančių išteklių panaudojimą. Strategijoje
siekiama pažadinti visuomenės ir kiekvieno jos nario kūrybiškumą, susitelkti prie idėjų, kurios
padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui, puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą
šalimi. Valstybės pažangos strategijoje ,,Lietuva 2030“ sakoma, jog turime plėtoti tokias
technologijas, kurios darytų kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai ir užtikrintų darnų išteklius
tausojantį augimą. Būtina ugdyti aplinkai palankią verslo kultūrą ir skatinti „žaliosios“
ekonomikos vystymąsi, diegti pažangias aplinkos taršą bei klimato kaitą mažinančias
technologijas. Turi būti siekiama, kad pagal išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių
12
dujų kiekis CO2 ekvivalentu mln. tonų BVP vienetui pakiltume iš 12 vietos ES (2010 m.) į ne
mažesnę kaip 7 vietą 2030 metais.
Lietuvos pažangos strategijoje pabrėžiama, kad šalies situacija palankiai vertinama
aukštojo mokslo ir profesinio mokymo srityse. Tačiau bendra mokslo kokybė, vadovų rengimo
kokybė ir darbuotojų mokymas nėra vertinami gerai, o paslaugų ir prekių rinkos veiksmingumas,
finansų rinkos plėtra, rinkos dydis vertinami prastai.
Lietuvoje rengiami ir priimti kaimo plėtros bei mokslo vystymo dokumentai taip pat nuolat
akcentuoja darnaus išteklių naudojimo klausimus. Nacionalinėje atsinaujinančių energijos
išteklių plėtros strategijoje ir LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (Nr. XI-1375),
numatoma atsinaujinančių energijos išteklių dalį iki 2020 m. padidinti iki 23 %, o:
atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su transporto sektoriaus galutiniu energijos
suvartojimu, visų rūšių transporte padidinti ne mažiau kaip iki 10 %; elektros energijos,
pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu
elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 20 %; centralizuotai tiekiamos
šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį šilumos energijos
balanse padidinti ne mažiau kaip iki 60 %, o namų ūkiuose atsinaujinančių energijos išteklių dalį
šildymui sunaudojamų energijos išteklių balanse padidinti ne mažiau kaip iki 80 %. Lietuvos
planai ir įsipareigojimai, susiję su bioenergetika, dideli, tačiau ir biomasės potencialas didelis.
Didžiausia plėtra prognozuojama vėjo ir biomasės energetikos srityse.
Lietuvos žemės ūkio ekonomikos instituto paruoštos Žemės ūkio sektoriaus plėtros
perspektyvos (Krikščiukaitienė, Andrikienė, Galnaitytė, Jedik, 2010) prognozuoja, kad kviečių,
rugių, miežių plotai iki 2020 m. didės apie 11 proc., o derlingumas 17–18 proc. Rapsų plotai
padidės 1,3 karto, o derlingumas beveik 2 kartus. Cukrinių runkelių plotas padidės nežymiai,
prognozuojamas ir bulvių plotų didėjimas, nes numatomas didesnis bulvių eksportas.
Planuojamas kiaulių bandos didėjimas iki 38 proc., 24 proc. didės paukštienos gamybos apimtys,
7 proc. augs jautienos ir veršienos gamyba, bus gaminama daugiau sūrių ir sviesto. Tai reiškia,
kad šalyje reikės geros kokybės pašarų, o jiems pagaminti – žaliavų.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos gairėse keliami pagrindiniai uždaviniai
didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinant inovacijas, bendradarbiavimą ir restruktūrizaciją,
sudarant sąlygas ūkio sektoriuje produktyviau naudoti išteklius. Gairės numato, kad reikia
užtikrinti tausų gamtos išteklių valdymą rūpinantis aplinka, žemės ūkio sektoriaus pasirengimu
spręsti klimato kaitos keliamas problemas, taip pat išlaikant žemės, kurioje ūkininkaujama,
gamybos pajėgumą. Užtikrinti darnią teritorinę plėtrą visose kaimo vietovėse, suteikiant vietos
gyventojams daugiau galimybių, didinant pajėgumą ir gerinant vietos sąlygas bei kaimo ir miesto
vietovių sąsajas. Svarbus uždavinys – aplinką tausojančios veiklos praktika, neigiamo klimato
kaitos poveikio mažinimas, biologinės įvairovės ir žemės ūkio gyvybingumo didelės gamtinės
vertės agrarinėse teritorijose išsaugojimas. Didėjant maisto poreikiui, Lietuvos žemės ūkio
produkcijos eksportuotojams susidaro palankios sąlygos didinti produkcijos eksporto apimtis į
ES ir trečiąsias šalis, taip pat pasiūlyti šių rinkų vartotojams ekologiškų, aukštos kokybės
produktų. Augant pajamoms, Lietuvos vartotojai pirmenybę teiks aukštos kokybės,
ekologiškiems žemės ūkio ir maisto produktams. Visi šie uždaviniai reikalauja mokslinio
pagrindimo, kad ne tik resursų plėtra, bet ir racionalus jų panaudojimas bei suformuotos ir
įdiegtos mokslo naujovės kurtų pridėtinę vertę.
2014–2020 m. kaimo plėtros vienas svarbiausių tikslų – skatinti efektyvų išteklių
naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios, mažo anglies dioksido kiekio
technologijų ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose, daugiausia dėmesio skiriant
tokioms sritims: energijos vartojimo žemės ūkyje ir maisto perdirbimo sektoriuje efektyvumo
didinimui; atsinaujinančiųjų energijos išteklių, šalutinių produktų, atliekų, liekanų ir kitų ne
maistinių žaliavų tiekimo ir naudojimo palengvinimui bioekonomikos tikslais; žemės ūkyje
išmetamo azoto oksido ir metano kiekio mažinimui, anglies dioksido sekvestracijos žemės ūkyje
ir miškininkystėje skatinimui. („Paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. reglamentavimas“).
13
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014–2020 metų strategijos kryptyse teigiama, kad
naujų technologijų taikymas augalininkystės sektoriuje leidžia mažinti produkcijos savikainą ir
didinti jos konkurencingumą, tausoti išteklius. Joje pabrėžiama sodininkystės ir daržininkystės
šakų plėtotės svarba. Analizuojant žemės ūkio ir kaimo plėtros stiprybės pabrėžiamas išplėtotas
mokslinių institucijų tinklas, o analizuojant silpnybės – nepakankamas MTEP, inovacijų lygis ir
neefektyvus jų pritaikymas praktikoje.
Lietuvos inovacijų 2010-2020 strategijoje, patvirtintoje LR Vyriausybės 2010 02 17
nutarimu Nr.163, sakoma, kad Lietuvos ekonomikos pagrindas – didelės pridėtinės vertės
produktų gamyba ir paslaugos. Apie žemės ūkį konkrečiai užsimenama, kad reikia gaminti
ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus, kad reikia bendradarbiauti su verslu ir aktyviai
dalyvauti kuriant Europos mokslinių tyrimų erdvę, kas su inovacijomis, kurios kaip taisyklė
sprendžia konkrečius klausimus, susiję nedaug. Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategijoje
minima, kad Lietuvos ūkio struktūra nėra moderni, o žemės ūkyje sukuriama daugiau pridėtinės
vertės, skaičiuojant nuo bendro vidaus produkto nei daugumoje ES valstybių. Mūsų šalis
atsilieka ir pagal darbo našumą. Pažymima, kad žemi pridėtinės vertės rodikliai iš dalies yra
susiję su menkai išplėtotu šalies pažangiųjų ir vidutiniškai pažangiųjų technologijų sektoriumi.
ES inovacijų švieslentėje Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2008 m. buvo tik 0,29. Kai tuo
tarpu ES vidurkis – 0,47. Pagal šį indeksą Lietuva lenkia tik Rumuniją, Bulgariją ir Latviją.
Strategija akcentuoja mokslinių tyrimų fragmentaciją ir ekstensyvumą, kas neduoda reikiamo
gaunamų rezultatų efekto.
Lietuvos ekonomikos pagrindas ir siekiamybė – didelės pridėtinės vertės produktų gamyba
ir paslaugos. Ypač daug dėmesio Lietuva turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims,
kurios ateityje galėtų lemti šalies gerovę: švariosioms technologijoms, ateities energetikai,
kūrybinei industrijai, gerovės ir sveikatingumo sritims (farmacija, medicinos ir sveikatingumo
paslaugos, medicinos ir sveikatingumo įrangos, technikos ir reikmenų, ekologiškų žemės ūkio ir
maisto produktų gamyba ir kita). Tai akcentuota ir pasiūlymuose dėl paramos kaimo plėtrai
2014–2020 m. reglamentavimo (V. Daugalienė, 2012 kovo 30 d.) siūlomo dokumento 4 ir 5
prioritetai, kur matome tiek vandentvarkos, tiek žemės naudojimo bei dirvožemio degradacijos
mažinimo problemas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarimu
paaiškinta, jog: „Žemė yra svarbi ekosistemos dalis, lemianti ir kitų gamtos išteklių (vandenų,
augalijos, gyvūnijos) egzistavimą bei kitimą. Žemė yra ypatingas gamtos išteklius ir tuo aspektu,
kad ji negali būti pakeista kuo nors kitu, iš naujo sukurta ar kaip nors kitaip padidinta. Žemės,
kaip riboto ištekliaus, tinkamas naudojimas yra žmogaus ir visuomenės išlikimo ir raidos sąlyga,
tautos gerovės pagrindas; jos, kaip gamtos ištekliaus, racionalaus naudojimo užtikrinimas yra
viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Pažymėtina, kad
racionalus žemės naudojimas yra neatsiejamas nuo jos apsaugos, inter alia nuo derlingos
dirbamos žemės, kraštovaizdžio išlaikymo“.
Lietuvoje ekologinis žemės ūkis įteisintas oficialiai, taisyklės parengtos vadovaujantis
Europos Tarybos reglamentu Nr. 2092/91/EEC.
Lietuvos mokslo ir studijų ateities vizijoje „Mokslioji Lietuva 2030“ teigiama, kad gamtos
ir technikos moksluose svarbų vaidmenį vaidina sritys, kuriose šalis turi dešimtmečiais kurtą
potencialą, t. y. biomedicininiai tyrimai, biotechnologijos, nanotechnologijos ir žemės ūkio
tyrimai. Jų svarbą palaiko sąsajos su globaliais apsirūpinimo maistu, energetikos, visuomenės
senėjimo, klimato kaitos iššūkiais, informacinių technologijų proveržiais, į šiuos iššūkius bei
proveržius atsakančiomis tarptautinėmis pramonės šakomis. Randasi nenumatytų atradimų ir
technologinių naujovių, iš esmės keičiančių mokslo pasaulį ir mokslo atradimų taikymą.
Inovacijų plėtrą turi skatinti šiuo metu kuriami integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai
(slėniai). Įgyvendinant 4 jungtinių tyrimų programas, tikimasi koordinuoti mokslinių tyrimų
plėtrą tam tikruose sektoriuose: gamtos išteklių ir žemės ūkio, biomedicinos ir biotechnologijų,
medžiagų mokslo ir fizikinių bei cheminių technologijų, inžinerijos ir informacinių technologijų.
2012 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje (Valstybinė studijų ir mokslinių tyrimų ir
eksperimentinės plėtros 2013–2020 metų plėtros programa) numatyta modernizuoti studijų
14
infrastruktūrą, kuri įgalintų plėtoti didelio poveikio technologijas ir kitas perspektyvias MTEP
kryptis ir ūkio sektorius; stiprinti šalies konkurencingumą, kelti gerovę, plėtojant studijų, MTEP
ir inovacijų sistemas. Numatoma, kad iki 2020 metų Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir
eksperimentinę plėtrą turėtų padidėti iki 1,9 procento, visų pirma sudarant geresnes sąlygas
privačiam sektoriui investuoti į MTEP. Be to, itin svarbu numatyti tolesnes investicijas į MTEP
2014–2020 metų ES paramos periodu, kitaip gerokai padidės rizika, kad užsibrėžtas siekis nebus
pasiektas.
Lietuvoje žuvininkystės sektorių reglamentuoja LR žuvininkystės įstatymas, LR
mėgėjiškos žūklės įstatymas ir kiti teisės aktai. Žuvininkystės politiką formuoja ŽŪM. AM
vykdo žuvininkystės sektoriaus valstybinį valdymą vidaus vandenyse. Žuvininkystės tarnyba
prie ŽŪM atsakinga už žuvų išteklių atkūrimą ir gausinimą vidaus vandens telkiniuose. Aplinkos
apsaugos kontrolę regione atlieka AM regionų aplinkos apsaugos departamentai.
2. ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS IR KAIMO PLĖTROS TAIKOMŲJŲ
MOKSLINIŲ TYRIMŲ BEI INOVACIJŲ PLĖTROS PRAKTIKA KITOSE ŠALYSE
Lenkija, pagal istoriškai susiklėsčiusius privačius ir visuomeninius (valstybinius)
santykius, tai mums viena iš artimiausių šalių. Šios šalies žemės ūkio tyrimai sukoncentruoti į
tvarios žemės ūkio praktikos vystymą, biotechnologiją ir genetinę inžineriją, kokybišką ir saugų
maistą, funkcionalų maistą, alternatyvius ir atsinaujinančius energijos resursus, gyvūnų sveikatą
ir gerovę, kraštovaizdžio ir vandens apsaugą, kaimo infrastruktūrą. Dalis žemės ūkio mokslo yra
koordinuojama per Švietimo ir mokslo ministeriją. Dalį tyrimų koordinuoja Žemės ūkio ir kaimo
vystymo ministerija. Tai: biologinis progresas, genetiniai ištekliai, selekcija ir vertingumo
tyrimai; žemės, vandens, augalų kokybės monitoringas, žemės ūkio ir maisto praktika;
ekonominė analizė ir žemės ūkio rinkos monitoringas; gyvulių ligų kontrolė; ekologinis žemės
ūkis, kiti žemės ūkio politikos įgyvendinimo klausimai. Šios ministerijos mokslinių tyrimų
užsakymus vykdo 22 institutai, jų tarpe Dirvožemio ir augalininkystės, Selekcijos ir
aklimatizacijos, Augalų apsaugos, Žemės ūkio biotechnologijos it kiti. Institutai finansuojami iš
valstybės biudžeto ir nuosavų, uždirbtų lėšų.
Vokietija turi daug mokslo tyrimo institucijų, kurios finansuojamos iš Federalinio, Žemių
(regionų) jungtinio fondo, sudaryto iš abiejų biudžetų. Taip finansuojami 34 institutuose
vykdomi moksliniai tyrimai. Dar 11 institutų tyrimai finansuojami iš projektinių lėšų.
Stambiausias Federalinės ministerijos institutas Federalinis Centras kultivuojamiems augalams –
Julius Kühn institutas. Jungtinis biudžetas finansuoja 5 stambius centrus, kurių kiekvienas dar
jungia nuo 4 iki 9 institutų. Agronominiai tyrimai vykdomi Daržo ir dekoratyvinių augalų
institute, Leibnico centro Žemdirbystės ir landšafto institute, Augalų genetikos ir augalininkystės
institute, Biotechnologijos centre, Max Plank Augalų selekcijos tyrimų institute. Institutų tyrimų
tematika labai plati, apima praktiškai visus aktualius šiuolaikinės agronomijos klausimus.
Augalų selekcija išdėstyta per du lygmenis. Genetiniai ištekliai, atsparumo ligoms, abiotiniams
stresams ir pradinės išeitinės selekcinės medžiagos kūrimas daromas biudžetiniame Augalų
selekcijos tyrimų institute, kur dirba apie 200 darbuotojų. Veislių kūrimo darbus pabaigia
privačios nedidelės ar vidutinės selekcijos-sėklininkystės kompanijos, daugumos kurių įkurtos
dar XIX-ame amžiuje. Kai kuriuos konsultacinio pobūdžio tyrimus daro Žemių (regionų) tyrimų
institucijos.
Suomija. Žemės ūkio mokslinius tyrimus užsako Žemės ūkio ir miškų ministerija.
Agronominius tyrimus vykdo valstybinis Suomijos žemės ūkio ir maisto tyrimų centras
(Agrifood Research Finland). Finansavimą sprendžia ministerija. Prie ministerijos sukurta
“Žemės ir maisto mokslo tyrimų taryba”, kuri formuoja aktualius tyrimų klausimus ir teikia juos
ministerijai. Žemės ir maisto tyrimų centras apima biologinius, aplinkos, ekonomikos ir
technologinius tyrimus žemės ūkio ir maisto grandinėje. Jų tikslas, kad tyrimai būtų orientuoti į
vartotoją, būtų profesionalūs ir inovatyvūs. Tyrimai turi didinti žemės ūkio produktyvumą ir
15
pajamingumą, skatinti sveiko ir kokybiško maisto gamybą, užtikrinti saugų maisto tiekimą.
Akcentuojama baltymingų augalų svarba, pažangiausių selekcijos metodų naudojimas. Tiriami
klimato kaitos poveikiai, augalų įvairovės ir apsaugos klausimai. Augalų selekciją vykdo
Borealo selekcijos kompanija, kurią dalinai finansuoja valstybės biudžetas.
Moksliniai tyrimai kaimo plėtros srityje, Suomijoje, iki 2017 metų nukreipti trimis
pagrindinėmis kryptimis: 1) politikos efektyvumas, jos prognozavimas ir scenarijai; 2)
ekonominių veiklų tvarus konkurencingumas, pelningumas ir našumas; 3) rizikos vertinimas,
numatymas ir valdymas. Suomijos žemės ūkio ir maisto ūkio mokslinių tyrimų institutas,
būdamas vedančiuoju institutu plėtojant darnią ir konkurencingą maisto sistemą, dabartiniu metu
mokslinius tyrimus atlieka pagal penkias kryptis/sritis: 1) tvari ir konkurencinga maisto produktų
gamyba; 2) atsakinga maisto grandinė – geresnė vartotojų gerovė; 3) draugiškas aplinkai žemės
ūkis; 4) „Žaliosios“ ekonomikos galimybės; 5) atsinaujinantys ištekliai.
Plėtojant sodininkystės ir daržininkystės verslą ES šalyse lygiagrečiai vystomas ir
taikomasis sodininkystės ir daržininkystės mokslas. Lenkijoje, Vokietijoje, Airijoje yra
numatoma plėtoti taikomuosius tyrimus kuriant naujas veisles, tobulinant esamas bei kuriant
naujas vaisių ir daržovių auginimo technologijas didžiausią dėmesį kreipiant į produkcijos
kokybę bei saugą. Ypač didelis dėmesys kreipiamas į vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo
technologijų tobulinimą. Daugelyje šalių kuriama, tobulinama ir pritaikoma pažangi draugiška
aplinkai atitinkanti ES gamtosauginius reikalavimus vaisių ir daržovių auginimo bei perdirbimo
technologija. ES valstybių teisės aktų, strategijų ir kitų dokumentų analizė rodo, kad tolimesnė
šio specifinio ir labai svarbaus vaisių ir daržovių sektoriaus plėtra labai priklausys nuo taikomojo
mokslo išvystymo kiekvienoje ES šalyje, kurios viena nuo kitos skiriasi savo klimatinėmis
sąlygomis, ekonominiu išsivystymu ir tradicijomis.
Daugelyje Europos šalių pastaruoju metu plėtojami moksliniai tyrimai, kuriais tobulinamos
ūkinių gyvūnų auginimo technologijos didžiausią dėmesį kreipiant gyvūnų sveikatingumo
stiprinimui, gyvūnų gerovės užtikrinimui bei aplinkos taršos mažinimui. Ypač daug dėmesio
skiriama išauginamos gyvūninės produkcijos kokybei bei saugai, nepamirštant savikainos
mažinimo ir darbo našumo gerinimo. Racionalus resursų panaudojimas, taikant aplinką
tausojančius gamybos būdus išlieka vienu svarbiausiu uždaviniu, kuri privalės išspręsti
gyvulininkystės mokslas ateityje.
Maisto ūkio sektorius yra didžiausias Europos ekonominis sektorius pagal apyvartą (800
mlrd. eurų/metus), eksportą ir darbuotojų skaičių. Įvairūs gyvenimo stiliai, senstanti Europos
visuomenė, neteisingos mitybos keliamos ligos ir kiti iššūkiai suformuoja įtampos lauką,
kuriame Europos maisto sektoriaus vieši ir privatūs dalyviai, investuodami į mokslinius tyrimus,
eksperimentinę plėtrą ir inovacijas, turės surasti būdus, kaip patenkinti daugiaplanius vartotojų
poreikius. ES erdvėje vienas iš svarbiausių maisto produktų gamybos sektoriaus tikslų yra
užtikrinti vartotojų sveikatą ir gerovę, sukuriant aplinką tausojančią saugaus, sveikatą gerinančio
ir įvairesnio maisto gamybos ir paskirstymo grandinę. Žemės ūkio produkcijos ir pramoninės
žaliavos kokybės ir saugos gerinimui, naujų augalinės ir gyvūninės žaliavos panaudojimo
pramonėje technologijų įsisavinimui reikalingi agrotechnologijos ir biotechnologijos moksliniai
tyrimai, nustatant žemės ūkiui ir pramonei reikšmingų sodo, daržo ir lauko augalų genetinį
potencialą, vykdant biotechnologinius augalų adaptyvumo, produktyvumo ir metabolizmo
tyrimus, kuriant harmoningas aplinkai ir išteklius tausojančias agrotechnologijas, konkurencingo
ir saugaus maisto bei inovatyvių pramonės produktų žaliavos gamybai. Būtina ne tik parinkti
auginimui tinkamiausias tam tikram regionui bei konkrečioms agroklimatinėms sąlygoms augalų
ir gyvūnų veisles, bet ir išsaugoti jų kokybę laikymo ir perdirbimo metu.
Moksliniai tyrimai parodė, kad maisto žaliavos ir produktai yra ne tik žmogaus maisto
šaltinis, bet gali būti ir nepageidaujamų cheminių medžiagų bei mikroorganizmų šaltinis. Todėl
maisto gamintojų ir mokslinių tyrimų institucijų dėmesio centre yra maisto žaliavų ir produktų
mikrobiologinės saugos klausimai. Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje intensyviai vystėsi maisto
mokslo ir technologijų sritis, skirta teigiamą įtaką sveikatai turinčio maisto (dar vadinamo
„funkcionaliuoju maistu“) tyrimams. Be to iki šiol atlikta nedaug tyrimų apie biologiškai aktyvių
16
junginių išlikimą maiste jo perdirbimo metu, jų stabilumą, įtaką produkto struktūrai bei juslines
savybes. Taip pat ypač trūksta tyrimų apie biologiškai aktyvių junginių pasisavinamumą
organizme po produkto suvartojimo. Šiuo metu ES šalyse (ypač Vokietijoje, Lenkijoje, Airijoje)
didėja visuomenės dėmesys sveikai gyvensenai, ekologiškiems maisto produktams, augalinės
kilmės vaistams ir maisto papildams. Be to, vis didėja visuomenės informuotumas apie
galimybes pagerinti gyvenimo kokybę per sveiką mitybą ir apie indėlius (pastangas), kad tvari
gamyba gali gerinti bendrąją aplinką. Vartotojų pasirinkimas aukštos kokybės, patogios, įvairios
ir sveikos produkcijos ir jų lūkesčių pateisinimas apie saugią, atitinkančią etikos sampratą ir
tvarią maisto gamybą tarnauja inovacijų galimybių pabrėžtinumui. Kai kuriuose sektoriuose,
pavyzdžiui, maisto sauga, gamybos procesai ir tvarumas, Europa jau pirmauja pasaulyje –
inovacijoms bei investicijoms skiriamas didelis dėmesys. Taigi, iškyla labai akivaizdus tikslas
naujovių plėtojimui. Didėjantis susidomėjimas augalinėmis ir gyvulinėmis žaliavomis plečia jų
panaudojimo medicinoje, kosmetikos ir maisto pramonėje galimybes, skatina šiuolaikiniais
metodais įvertinti ir aprašyti augalinių ir gyvulinių žaliavų išteklius, analizės metodus, poveikį
žmogaus organizmui ir pateikti vartojimo rekomendacijas (2011 m. birželio 25 d. Komisijos
įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento
(EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose
taisyklės).
Bioenergetikoje viena iš pirmaujančių ES šalių – Vokietija. 2010 metais atsinaujinantys
energijos šaltiniai (bioenergija) sudarė 9,4 % visos energijos sunaudojimo (biomasė sudarė 7,7
%, vėjo energija – 1,5 % hidroenergija – 0,8 %, kita atsinaujinantys šaltiniai (saulės,
geoterminė,..) – 0,9 %) [Bioenergy in Germany: Facts and Figures, 2012]. Atsinaujinančių
energijos išteklių naudojimas Vokietijoje auga, per 10 metų atsinaujinančių energijos išteklių
panaudojimas šiluminės energijos gamyboje padidėjo 2 kartus, elektros – 2,5 karto, biodyzelino
– 5 kartus, bioetanolio – 10 kartų, biodujų jėgainių skaičius išaugo – 4,3 karto, o biodujų
jėgainių, gaminančių biometaną, skaičius per 5 metus padidėjo nuo 3 iki 107, kieto kuro gamyba
per 5 metus išaugo – 8,7 karto, o vartojimas – 6 kartus.
Kanados mokslinių tyrimų prioritetuose paskelbtuose 2010 m., tvarus žemės, vandens ir
miškų naudojimas užtikrinant ekosistemų gyvybingumą ir bioįvairovę taip pat išlieka vienas iš
kertinių uždavinių, tačiau čia akcentuojamas tyrimų kompleksiškumas siekiant išsiaiškinti
nuolatinių energijos išteklių poreikio augimą ir ryškaus disbalanso tarp poreikio ir galimybių
priežastis. Siekti harmoningo žemės ūkio visose šalyse ir visuose regionuose tuo pačiu
užtikrinant adaptaciją prie klimato pokyčių, efektyvesnį vandens išteklių tvarkymą, gamtai
draugišką ūkininkavimą, ekologinį ūkininkavimą bei gyvulių sveikatą (Rural Research Priorities,
Canada).
Žemės ūkio inžinerijos srityje, daugelyje šalių, greta tobulinamų konstrukcinių ir
technologinių procesų tradicinėms augalininkystės ir gyvulininkystės technologijoms, ypač
didelis dėmesys skiriamas tiksliajam ūkininkavimui ir su juo susijusiems žemės ūkio inžinerinių
sprendimų moksliniams tyrimams. Nagrinėjamos atskirų žemės ūkio technologinių operacijų
automatizavimo ir robotizavimo galimybės, automatinis traktorių ir kitų žemės ūkio mašinų
vairavimas, dirvožemio, tręšimo, purškimo ir derliaus nuėmimo žemėlapių suderinamumas bei
panaudojimas praktikoje. Nemažas dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams, susijusiems su
mašinų darbo eksploatacija ir servisu.
Apžvelgiant vieną iš labiausiai agroaplinkosaugoje pažengusių šalių, tokių kaip Švedija,
pastebima, kad nuo įstojimo į ES, Švedijos vyriausybė siekia įgyvendinti žemės ūkio politiką,
kuri skatina konkurencingos produkcijos gamybą, remiantis darnios gamybos principais siekiant
pasiekti didesnės ekonominės naudos su mažesnėmis biudžeto išlaidomis. Bendrosios žemės
ūkio politikos reforma vykdoma ir toliau, propaguojami šie principai: žemės ūkio ir maisto
produktų gamybą turėtų lemti vartotojų paklausa, gamyba turi būti ekologiška ir ekonomiškai
tvari, ES turėtų palengvinti visuotinį aprūpinimą maistu. Švedijos parlamentas priėmė 16 tikslų
aplinkos kokybės srityje, ir 72 susijusius tarpinius tikslus. Aplinkos kokybės tikslai ir tarpiniai
tikslai nukreipti į Švedijos nacionalines ir tarptautines aplinkos apsaugos iniciatyvas, kuriomis
17
siekiama pasiekti tvarią visuomenę kryptį. Kaip visuma, jie sudaro sistemą laikantis Biologinės
įvairovės konvencijos. Kai kurie iš aplinkos kokybės tikslų yra tiesiogiai prijungti prie žemės
ūkio: įvairi žemės ūkio kraštovaizdžio, nulinės eutrofikacijos ir netoksiška aplinka. Kiti aplinkos
kokybės tikslai yra susiję su žemės ūkio produktų gamyba, siekiant sumažinti klimato kaitos
poveikį, geros kokybės požeminio vandens, šlapžemių, augalų ir gyvūnų įvairovės išsaugojimą.
Švedijoje žemės ūkio moksliniai tyrimų temos: tvari gamyba, mityba, maisto sauga,
miškininkystė, žvejyba, ekologija, kaimo ir regioninė plėtra ir kraštotvarka. Žemės ūkio mokslo
ir studijų sistemai vadovauja penkios ministerijos. Ministerijos yra palyginti mažos, skirtos
politikos formavimui. Ministerijos, atsakingos už žemės ūkio mokslinių tyrimų vykdymą yra:
Švietimo, mokslo ir kultūros ministerija; Žemės ūkio, maisto ir vartotojų reikalų ministerija;
Darnaus vystymosi ministerija; Pramonės, užimtumo ir susisiekimo ministerija; Užsienio reikalų
ministerija. Kitos institucijos, kurios vienaip arba kitaip susijusios su moksliniais tyrimais yra:
Švedijos aplinkos, žemės ūkio mokslų ir erdvinio planavimo mokslo taryba; Švedijos mokslo
taryba; VINNOVA – Švedijos vyriausybės inovacijų agentūra; Viešosios R&D finansavimo
agentūros: AAA – Švedijos aplinkos apsaugos agentūra; SIDA – Švedijos tarptautinio vystomojo
bendradarbiavimo agentūra; STEM – Švedijos energetikos agentūra. Viešas ir privatus tyrimų
finansavimas vykdomas per: Mistra – Strateginis aplinkos tyrimų fondas; NPS – Švedijos
strateginių tyrimų fondas; Östersjösttiftelsen – Baltijos ir Rytų Europos studijų fondas; SLF –
Švedijos ūkininkai; Žemės ūkio mokslinių tyrimų fondas; Sektorių vyriausybinės agentūros.
Institutai, kuriuose daugiausiai atliekama žemės ūkio aplinkosauginių mokslinių tyrimų yra:
IVL – Švedijos aplinkos tyrimų institutas; BTI – Švedijos žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos
institutas; SIK – Švedijos Maisto ir biotechnologijos institutas; Skogforsk – Švedijos Miškų
tyrimų institutas; SLI – Maisto ekonomikos institutas, SMHI – Švedijos meteorologijos ir
hidrologijos institutas; STFI-Packforsk AB, SVA – Nacionalinis veterinarijos institutas, SEI –
Stokholmo aplinkos institutas; Švedijos gamtos istorijos muziejus ir kt.
3. LIETUVOJE KAIMO PLĖTROS PROGRAMOS LĖŠOMIS FINANSUOTŲ
INOVACIJŲ SKLAIDOS PROJEKTŲ IR LIETUVOS INSTITUCIJŲ UŽSAKYMU
VYKDYTOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS ANALIZĖ
Lietuvoje taikomuosius mokslinius tyrimus augalininkystės srityje daugiausia finansavo
ŽŪM, VMSF, o pastaruoju metu – LMT. Daugiausia darbų užsakė ŽŪM, kuri per 5 metus
finansavo virš 60 mokslo tiriamųjų darbų, aktualių žemės ūkio gamybos plėtrai. Pagrindinės
finansuojamų darbų sritys – augalininkystės aktualūs tyrimai, augalų biomasė energetikos
reikmėms, ekologinių ūkių problemos, augalų veislių kūrimas ir introdukcija, dirvožemio
savybių išsaugojimas ir gerinimas ir kiti klausimai. Pagrindiniai vykdytojai – LAMMC filialai
bei ASU. Kai kuriuos tiriamuosius darbus, teorinės-praktinės krypties finansavo VMSF. VMSF
2007–2009 metais (vėliau mokslo tiriamieji darbai buvo organizuojami per LMT) finansavo virš
10 mokslinių darbų, kurie gali būti pilnai ar dalinai priskirti taikomiesiems tikslams. Fondas
finansavo projektą „Kviečiai specialios paskirties polimerams“, kenksmingų medžiagų žemės
ūkio produkcijoje tyrimus, sunkiaisiais metalais užteršimo dirvožemio atkūrimo, agroekosistemų
produktyvumo ir stabilumo, dirvožemio tvarumo palaikymo ir gerinimo klausimus. LR Švietimo
ir mokslo ministerija (ŠMM) kaip specialias programas finansavo 3 augalų genetinių išteklių
tyrimo projektus, Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra (TMTPPA) iki
2009 m. finansavo kelis projektus agronomijos klausimais – ekologinei žemdirbystei
tinkamiausios veislės, tausojantis, mažai sąnaudų reikalaujantis javų auginimas, pašarinių ir vejų
žolių genetinių išteklių tyrimai ir kt. LMT 2011 metais atrinko tik vieną žemdirbystės krypties
tyrimą „Segetalinės floros pokyčių kintant klimatui tyrimai“. Šios institucijos finansuojami
darbai labiau orientuoti į teorinių klausimų sprendimą, reikalaujama, kad darbų vadovai turėtų
daug publikacijų teoriniuose mokslo leidiniuose. Agronominiai tyrimai susiję su eksperimentais
natūraliose lauko sąlygose, kurie kasmet labai skiriasi. Todėl, kad gauti patikimus rezultatus,
18
eksperimentus reikia vykdyti ne mažiau, kaip 3 metus. Deja, šiuo metu ne visi tiriamieji darbai
tiek trunka.
Pastaraisiais metais gyvulininkystės šakos mokslininkai vykdė nemažai reikšmingų
MTEP projektų finansuojamų iš ŽUM, Lietuvos mokslo tarybos, Mokslo, inovacijų ir
technologijų agentūros, LR Aplinkos ministerijos, Valstybinio mokslo ir studijų fondo. Buvo
atliekami Lietuvoje veisiamų ūkinių gyvūnų ūkinių-biologinių savybių tyrimai, įvairių faktorių
įtakos nustatymo gyvūnų produktyvumui ir produkcijos kokybei tyrimai, tiriamos Lietuvoje
auginamų gyvūnų fenotipinės bei genotipinės savybės, atliekami gyvūnų reprodukcijos
biologijos tyrimai, kriokonservavimo procesų įtakos gyvūnų spermos kokybei tyrimai bei
atliekami gyvūnų ovocitų vystymosi kompetencijos tyrimai. Taip pat buvo atliekami skirtingų
mitybinių faktorių įtakos produktyvumui bei produkcijos kokybei tyrimai, įvairių
biotechnologijos produktų, panaudojimo galimybių gyvūnų racionuose bei gyvūnų mitybos
pilnavertiškumo gerinimo tyrimai, naudojant vietines pašarines žaliavas. Nemažai tyrimų atlikta
nustatant aplinkos faktorių įtaka žemės ūkio paskirties gyvūnų fiziologiniai būklei ir
produktyvumui. Tirta įvairių aplinkos sąlygų įtaka gyvūnų produktyvumui, gerovei ir elgsenai
bei nagrinėtos aplinkosauginės problemos gyvulininkystės ir paukštininkystės fermose.
Paskutiniais metais vykdyta eilė mokslinių projektų finansuojamų LMT pagal nacionalinės
programas „Sveikas ir saugus maistas“. Mokslininkai taip pat dalyvavo MITA finansuojamuose
inovaciniuose bei ūkio subjektų užsakymu vykdomuose projektuose. Vykdoma daug ŽŪM ir
NMA finansuojamų mokslo sklaidos ir mokymo projektų. Reikia paminėti, kad ES paramos
bitininkystės sektoriui programoje numatyta taikomosios krypties tyrimų, kaip pavyzdžiui
pramoninio bitininkavimo technologijų, medaus ir kitų produktų savybių, jų poveikio žmogaus
sveikatai, bičių sanitarijos ir kiti tyrimai. Didžioji dalis šių tyrimų tęsiami 2–3, o vienas darbas
“Krajinos bičių higieninės elgsenos tyrimai” planuojamas vykdyti 5 metus.
Per pastaruosius 7 metus sodininkystės ir daržininkystės šakos mokslininkai vykdė daug
reikšmingų MTEP projektų, finansuojamų iš ŽŪM, AM, VMSF, LMT, MITA. Buvo vykdomi
VMSF finansuojami prioritetinės mokslo krypties “Genomika ir biotechnologijos sveikatai ir
žemės ūkiui”, Aukštųjų technologijų plėtros, Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje
2007–2010 metų programų projektai, sprendžiantys sodo ir daržo augalų adaptyvumo biotiniams
ir abiotiniams veiksniams klausimus, tiriantys daržovių fotofiziologinių efektų panaudojimą
kuriant naujo tipo lempas šiltnamiams, didinant augalinio maisto saugą bei kokybę. Vykdant
VMSF Prioritetinių krypčių programos projektus buvo sprendžiami agroekosistemų tvarumo
kintančio klimato sąlygomis, sveiko ir saugaus augalinio maisto klausimai. Šiuos darbus, pagal
atskiras programas taip pat kofinansuodavo ir ŽŪM bei AM. Vykdant projektus, finansuojamus
iš ŽŪM lėšų buvo sprendžiami intensyvių sodo bei modernių daržininkystės technologijų, augalų
integruotos apsaugos klausimai. Vykdyti tarptautiniai EUREKA projektai tiriant bei kuriant
naujus inovatyvius vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo technologinius elementus o taip pat
produktų prototipus. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės ir apskritai maisto mokslui ir
verslui sujungus jėgas ir įsteigus Nacionalinį maisto ūkio klasterį vykdyti ne tik keturi
nacionaliniai projektai, bet ir labai reikšmingas ir didelis BaltFood projektas, kuriame dalyvavo
12 Europos šalių Baltijos regiono mokslo įstaigų bei maisto klasterių. Pagrindiniai šio projekto
tikslai buvo inovacijų kūrimas ir platinimas Baltijos jūros regione, inovacijų šaltinių ir jų sąsajų
nukreipimas į smulkias ir vidutines įmones bei pagalba perduodant technologijas ir žinias tarp
šalių Baltijos jūros regione. Pastaruoju metu vykdoma eile mokslinių projektų finansuojamų
LMT pagal nacionalinės programas „Sveikas ir saugus maistas“ ir „Lietuvos ekosistemos:
klimato kaita ir žmogaus poveikis“ bei kitas kryptis. Mokslininkai taip pat pastoviai dalyvauja
MITA finansuojamuose inovaciniuose bei ūkio subjektų užsakymu vykdomuose projektuose.
Vykdomi svarbūs sodininkystės ir daržininkystės plėtotei ŽŪM NMA finansuojami mokslo
sklaidos ir mokymo projektai.
Maisto mokslo ir technologijų srities projektai sudaro apie 15% visų Lietuvoje vykdomų
ES lėšomis finansuojamų projektų. Tačiau veiklą stabdo ribota Lietuvos maisto produktų rinka,
nes gyventojų skaičius nedidėja. Visa tai paverčia maisto sektorių unikaliu, kuriam reikia
19
netradicinių sprendimų. Nors maisto sektorius Lietuvos ūkyje sudaro didelę dalį (maisto
pramonės dalis šalies BVP – 3,5%; maisto pramonės dalis apdirbamojoje pramonėje – 15,8 %),
jame vyrauja mažos įmonės. Maisto pramonės įmonėse gaminami labai įvairūs produktai,
gamybos būdai dažnai būna paremti profesiniais įgūdžiais, o ne pažangiomis technologijomis.
Pramonei iškylančios technologinės problemos yra taip pat įvairialypės ir tiesiogiai priklauso
nuo visuomenės sveikatos bei saugos. Maisto perdirbimo įmonės dažnai nesupranta ir
nesinaudoja maisto mokslo ir technologijų laimėjimais ir neįvertina, kokios naudos jų gamybai
galėtų duoti inovacijos. Lietuvoje atliekamų maisto mokslo ir technologijų srities mokslinių
tyrimų skirtumas nuo ES šalyse atliekamų darbų – ribotas MTEP darbų rezultatų diegimas į
Lietuvos maisto pramonę. Taip yra todėl, kad dauguma šiandien vykdomų MTEP darbų
nesiejami su taikomąja veikla, atliekami neturint tinkamos technologinės įrangos, reikalingos
technologiniam sumodeliavimui ir galutiniam rezultatui pasiekti. Maisto srityje dirbančių
Lietuvos mokslo institucijų uždirbamos lėšos tarp maisto pramonės subjektų sudaro tik apie 10
proc. nuo bendro jų finansavimo sumos. Tokią situaciją galima paaiškinti egzistuojančiomis
dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirmoji: daugelis Lietuvos maisto pramonės įmonių yra per
smulkios ir jų produkcija – žemos pridėtinės vertės, kad rinkai pateiktų aukštos kokybės gatavą
produkciją, kuri leistų sukaupti pridėtinių išteklių inovacijų diegimui, modernių technologijų
įsigijimui, infrastruktūrai atnaujinti ir reikiamos kokybės personalui samdyti. Antroji: ribotas
maisto pramonės įmonėse dirbančių tyrėjų skaičius ir nepakankama specialistų kompetencija
MTEP srityje. Tačiau yra ir teigiamų poslinkių, pirmiausia: pastebimai padidėjo lėšos, kurias
institucijos gauna per užsakomuosius darbus, programas ir įvairius projektus. Pastaraisiais metais
jos jau viršijo tiesioginius biudžetinius asignavimus ir sudarė 40–45 proc. Tačiau maisto srityje
dirbančių Lietuvos mokslo institucijų iš maisto pramonės subjektų uždirbamos lėšos sudaro tik
apie 10 proc. jų bendro finansavimo sumos. Tai tik apytikslis institucijų lėšų suskirstymas,
kadangi šiandien Lietuvoje naudojama mokslinių tyrimų finansavimo vertinimo metodika nėra
tiksli – kai kurios lėšos gali būti užskaitomos kelis kartus, o kitos – visai neįvertinamos.
Europos Tarybos patvirtintoje ES 7-ojoje (2007–2013 m.) mokslinių tyrimų ir
technologijų plėtros programoje su maistu susijusiems tyrimams priskirta 2-ji Tema: Maistas,
žemės ūkis ir žuvininkystė bei biotechnologijos, kurios veikla „Nuo lauko iki stalo. Maistas,
sveikata ir gerovė“ formuoja mokslinių tyrimų prioritetus saugaus ir sveiko maisto srityje. Jau
įgyta tarptautinio bendradarbiavimo patirtis bei ilgamečiai ryšiai su kolegomis iš didžiųjų
Europos maisto mokslo kompetencijos centrų yra naudingi mokslininkams dalyvaujant ES 7-oje
bendrojoje programoje, kurioje išskiriama, kaip jau buvo minėta, inovatyvaus maisto ir maisto
technologijų kryptis. Per pastaruosius 7 metus Lietuvos mokslininkai dalyvauja 7BP („Safe Food
for Europe – Coordination of research activities and Dissemination of research results of EC
funded research on food safety“, „Low cost technologies and traditional ingredients for the
production of affordable, nutritionally correct foods improving health in population groups at
risk of poverty“) ERA-NET „EMIDA" (Pagrindinių ir naujai atsirandančių gyvulininkystėje
infekcinių ligų tyrimai), „ERA-ARD II" (žemės ūkio moksliniai tyrimai besivystančioms
šalims), „Ruragri" (žemės ūkio tyrimų programų koordinavimas), „CORE Organic" (ekologiško
maisto ir ūkininkavimo projektų koordinavimas) EUREKA („Nauji inovatyvūs vaisių ir daržovių
laikymo bei perdirbimo technologiniai elementai bei produktų prototipai”, „Eureka“ E! 4449
„AKTINIDIA“, „Eureka“ E! 6855 „ECORAW“), COST, EUROSTAR, „ECOTROPHELIA
EUROPE 2011“ ir kitose projektuose bei veiklose. Be to mokslininkai vykdė daug svarbių
MTEP projektų, finansuojamų iš LR ŽŪM, LR ŽŪM NMA, LR AM, LVMSF, LMT
(Nacionalinė programa „Sveikas ir saugus maistas“, „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir
žmogaus poveikis“), MITA („BALTVEGSTOR Baltijos regione auginamų daržovių laikymo
kontroliuojamoje atmosferoje parametrų optimizavimas ir naujų technologinių elementų
kūrimas“, „POULTRY NUTRITION Naujos paukščių lesinimo technologijos sukūrimas, kad
pagaminti pagerintos kokybės paukštieną ir kiaušinius“ ir kt.). Įsteigus Nacionalinį maisto ūkio
klasterį vykdyti keturi nacionaliniai projektai bei tarptautinis BaltFood projektas.
20
Žuvininkystės MTTV analizė per pastaruosius 5–7 metus parodė, kad su žuvų apsauga ir
žuvininkyste susijusius projektus Lietuvoje pagrinde rėmė ŽŪM ir AM Aplinkos apsaugos
agentūra. Kitų institucijų vaidmuo žuvininkystės plėtros procese buvo nežymus. ŽŪM rėmė
žuvininkystės srityje taikomuosius mokslinius tyrimus susijusius su Baltijos jūros ir Kuršių
marių žuvų išteklių raconalių naudojimu, lašišinių žuvų, karpių, vėžių auginimo technologijų
tobulinimu bei veisimo, jauniklių auginimo technologijų parengimu. Taip pat buvo atliekami
moksliniai tyrimai ir remiami projektai su praeivėmis ir pusiau praeivėmis žuvų rūšimis jų
migracijos ypatumais bei perspektyvių žuvininkystei žuvų rūšių (stintų, sterkų, otų ir kt.)
biologijos, neršto aspektų, populiacinės būklės įvertinimo ir kt. klausimais. Nuo 2008 m šie
tyrimai buvo apjungti į 4 programas: 1. Vidaus vandens telkinių žuvų racionalus naudojimas ir
gausinimas; 2. Baltijos jūros, Kuršių marių, Nemuno deltos žuvų racinalus naudojimas ir
gausinimas; 3. Akvakultūros plėtra; 4. Žuvininkystės sektoriaus plėtra ir jos tyrimai. AM
Aplinkos apsaugos agentūra pagrinde rėmė valstybinių vidaus vandenų retų ir saugomų žuvų ir
nėgių tyrimus: NATURA 2000 rūšių tyrimus ir monitoringą, praeivių žuvų būklės monitoringo
vykdymą Lietuvos upėse, vykdė ichtiofaunos tyrimus Lietuvos upėse ir ežeruose bei verslinių
žuvų populiacijų būklės ir kt. tyrimus. Suintensyvėjus žuvų išteklių naudojimui ypatingą svarba
tenka moksliniams tyrimams, monitoringui bei ilgalaikėms programoms bei strategijoms.
Pastaruoju metu Žuvų ir vėžių išteklių atkūrimas valstybinės reikšmės vandens telkiniuose
Lietuvos Respublikoje vykdomas pagal žuvininkystės parengtas programas. Programos ir
strategijos yra rengiamos 5 m. laikotarpiui mokslininkų bei žuvininkystės srities specialistų.
Tokios programos buvo parengtos 2006–2010 m. ir 2011–2015 m. laikotarpiui. Programa apima:
mėgėjiškos, licencinės, verslinės žvejybos vystymosi perspektyvas Lietuvos vandens telkiniuose,
žuvų išteklių reguliavimą ir biomelioracijos priemonės, vietinių, perspektyvių žuvų rūšių
žuvivaisos ir veisimo darbus.
Lietuvoje bioenergetika vystoma, tačiau vangiai, neišnaudojamas turimas potencialas.
Buitiniai Lietuvos vartotojai per metus sunaudoja 187 mln. m3 gamtinių dujų. ŽŪM
skaičiavimais, jeigu biodujoms gaminti būtų panaudota tik trečdalis šalyje auginamų gyvulių ir
paukščių mėšlo, tai sudarytų 25 % buitiniam vartojimui reikalingų dujų kiekio, t. y. 50 mln. m3,
dideli kiekiai susidaro komunalinių, augalinės kilmės atliekų, nutekamųjų vandenų, tai tinkamos
žaliavos biodujų gamybai. 2004–2010 m. laikotarpiu Lietuvoje 15,3–22,3 % žemės ūkio
naudmenų (be sodininkų bendrijų valdomos žemės) buvo nenaudojama, joje būtų galima auginti
energetinius ar aliejinguosius augalus, skirtus energetinėms reikmėms. Didelis energetinis
potencialas – šiaudai, kelmai. Per pastaruosius 5–7 metus Lietuvoje užsakomuosius mokslinius
tyrimus vykdė ŽŪM, AM, MITA, VMSF, LMT ir kitos. Vykdyta nemažai MTTV projektų,
susijusių su bioenergetika. Tirta biodujų gamyba iš įvairių žaliavų bei atliekų, bei jų kokybės
gerinimas siekiant panaudoti transporto reikmėms ar tiekimui į gamtinių dujų tinklus. Buvo
atlikti tyrimai ir įvertinta iš įvairių aliejingųjų žaliavų ir riebalinių atliekų gauto biodyzelino
kokybė ir parinkta optimali žaliavų kompozicija bei atitinkami priedai kokybei gerinti. Ištirtos
galimybės biodyzelino sintezėje naudojamą metanolį pakeisti bioetanoliu, optimizuotas aliejaus
peresterinimo etanoliu procesas. Įvertintos bioetanolio įterpimo į daugiakomponenčius degalus,
susidedančius iš biodyzelino ir mineralinio dyzelino, galimybės, sudarytos trikomponenčių
degalų diagramos, pagal kurias, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, galima parinkti degalų
sudėtį. Taip pat analizuoti daugiakomponenčiai degalai, susidedantys iš mineralinio dyzelino ir
įvairios prigimties riebalų rūgščių metilesterių mišinių. Atlikta išsamių mokslinių tyrimų,
susijusių su biodyzelino šalutinių produktų (glicerolio, išspaudų, žlaugtų, laisvųjų riebalų
rūgščių) panaudojimu.
Hidrotechnika ir žemėtvarka. Lietuvoje vandentvarkos ir dirvožemio drėgmės režimo
tematika vykdytų tyrimų pastarąjį dešimtmetį nepaprastai sumažėjo. Nekalbant apie menkas
sumas skiriamas šiai tematikai, reikia pasakyti, kad tyrimai gana fragmentiški, skirti smulkiai
konkrečiai problemai spręsti. Bent keletą kartų buvo vykdomi užsakomieji tyrimai susiję su
Nemuno deltos polderiais, tačiau ir jiems vis trūkdavo kompleksiškumo. Tuo tarpu mikrobaseinų
(t.y. labai mažų upelių baseinų) kaip vandens ekosistemų vandens režimo poveikis tiek
21
auginamoms kultūroms, tiek ir biogeninių medžiagų apykaitai tokiose sistemose pastaruoju metu
visai nebetiriamas. LMT pagaliau suteikė paramą tiriant sausrų prognozavimo galimybes
Lietuvoje. Žemės naudojimo ir žemėtvarkos klausimais šalyje atlikta gana nedaug tyrimų. Buvo
analizuoti atskiri žemės naudojimo ir tvarkymo aspektai, tirtas žemės konsolidacijos poreikis,
tačiau sparčiai keičiantis sąlygoms kaimo vietovėse, reikalingi išsamūs ir kompleksiniai šios
srities tyrimai, atlikti panaudojant naujausias technologijas.
Žemės ūkio inžinerija. Žemės ūkio technikos registro duomenimis, kiekvienais metais
sparčiai atnaujinamas žemės ūkio technikos parkas. Mašinos modernizuojamos, jų darbo
technologinių procesų valdymas, kontrolė ir priežiūra automatizuojama, į augalininkystės ir
gyvulininkystės gamybos procesus diegiami robotai. Pastaruoju metu ypač didelis dėmesys
skiriamas dirvožemį, energetinius išteklius ir aplinką tausojančioms tiksliojo ūkininkavimo
(precision agriculture), globalios padėties nustatymo ir automatinio vairavimo inžinerinėms
sistemoms. Jų diegimas į žemės ūkio gamybą yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug
mokslinių žinių ir eksperimentinių taikomųjų tyrimų. Šiuo metu žemės ūkio inžinerijos srities
taikomuosius tyrimus plačiausiai vykdo Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio
inžinerijos fakulteto mokslininkai. Iki 2010 m. šios tematikos tyrimus vykdė dvi institucijos, t. y.
ASU (tuomet LŽŪU) Žemės ūkio inžinerijos fakultetas ir Žemės ūkio inžinerijos institutas
Raudondvaryje. 2010 m. Žemės ūkio inžinerijos institutas integravosi į Universiteto struktūrą.
Pagrindiniai agroinžinerinių taikomųjų tyrimų užsakovai buvo ir yra Lietuvos ūkio subjektai,
ŽŪM, LVMSF, MITA, LMT. LVMSF šiuo metu nebefinansuoja tokių projektų, o iki 2009 metų
buvo finansuojama po 2–3 mokslinius žemės ūkio inžinerinio profilio projektus. LMT 2012
metais pradėjo finansuoti vieną žemės ūkio inžinerijos srities projektą „Dirvą, aplinką ir energiją
tausojančių žemės dirbimo mašinų technologinių procesų tyrimai“. ŽŪM, ASU ir Slėnio
„Nemunas“ iniciatyva, be mokslinių taikomųjų tyrimų, taip pat vykdomi ir 3 žemės ūkio
inžinerijos tematikos parodomųjų bandymų projektai, tokie, kaip: „Perspektyvių vaistinių augalų
auginimo ir inovatyvių vaistinės augalinės žaliavos ruošimo technologijų, naudojant Saulės
energiją, sklaida“, „Aplinką ir energiją tausojanti technika žemdirbystėje“, „Piktžolių terminio
naikinimo drėgnuoju vandens garu įrenginio paruošimo bandymams, bandymų vykdymo,
analizės ir priežiūros paslaugos“, 2013 metais pradedami vykdyti nauji su gyvulininkystės
inžinerija ir tiksliuoju ūkininkavimu susiję projektai. MITA keletą pastarųjų metų inicijuoja
konkursinius kvietimus, kuriais verslo subjektai gali gauti inovacinį čekį, taikomųjų mokslinių
tyrimų paslaugoms iš universitetų ir institutų įsigyti. Pagal šiuo metu veikiančią sistemą dalį
finansavimo skiria ūkio subjektas, kitą dalį – MITA. Iki 2013 m. spalio buvo vykdyti 4 projektai,
susiję su žemės ūkio inžinerija.
Lietuvoje užsakomuosius mokslinius tyrimus agroaplinkosaugos srityje vykdė ŽŪM,
VMSF, o pastaruoju metu – LMT. Daugiausia darbų vykdė ŽŪM. 2007 metais iš specialiosios
kaimo rėmimo programos finansuoti žemės, maisto ūkio ir žuvininkystės tyrimai ir taikomoji
veikla bei mokslo sklaidos priemonės finansuota 11 priemonių pagal programą Ekologijos ir
aplinkosaugos moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla; 2008 metais 7 priemonės pagal programą
,,Ekologinio ūkininkavimo plėtra“, ir 1 priemonė pagal programą ,,Agroaplinkosauga“. 2009
metais 7 priemonės pagal programą ,,Ekologinio ūkininkavimo plėtra“ ir 1 priemonė pagal
programą ,,Agroaplinkosauga“; 2010 metais 4 priemonės pagal programą ,,Agroaplinkosauga“;
2011 metais 2 priemonės pagal programą ,,Ekologinio ūkininkavimo plėtra“ ir 4 priemonės pagal
programą ,,Agroaplinkosauga“. VMSF 2007–2009 metais (vėliau mokslo tiriamieji darbai buvo
organizuojami per LMT) finansavo virš 10 mokslinių darbų, kurie gali būti pilnai ar dalinai
priskirti taikomiesiems tikslams. Fondas finansavo projektą „Kviečiai specialios paskirties
polimerams“, kenksmingų medžiagų žemės ūkio produkcijoje tyrimus, sunkiaisiais metalais
užteršimo dirvožemio atkūrimo, agroekosistemų produktyvumo ir stabilumo, dirvožemio
tvarumo palaikymo ir gerinimo klausimus. LR ŠMM kaip specialias programas finansavo 3
augalų genetinių išteklių tyrimo projektus. TMTPPA iki 2009 m. finansavo kelis projektus
agronomijos klausimais – ekolologinei žemdirbystei tinkamiausios veislės, tausojantis, mažai
sąnaudų reikalaujantis javų auginimas, pašarinių ir vejų žolių genetinių išteklių tyrimai ir kt.
22
Kaimo plėtra. Siekiant parengti mokslines rekomendacijas dėl žemės, maisto ūkio,
žuvininkystės ir kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų bei inovacijų plėtros 2014–2020 m.,
buvo analizuojami LR Vidaus reikalų ministerijos, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teisiniai, normatyviniai ir strateginiai dokumentai, studijos bei kiti 2007–2013 m. vykdyti Kaimo
plėtros programos lėšomis finansuojami inovacijų sklaidos projektai: jų turinys, pagrindiniai
tikslai ir uždaviniai, pasiekti rezultatai bei poreikis naujiems tyrimams. Analizuojamų institucijų
įgyvendinamų projektų sričių įvairovė labai didelė, tačiau novatoriškų tyrimų, susijusių su kaimo
plėtros procesais, žemės ūkiu, maisto ir žuvininkystės sektoriais vis dar trūksta, todėl išryškėja
poreikis naujoms mokslinėms įžvalgoms suformuluoti. Analizuojamu laikotarpiu, LR Vidaus
reikalų ministerijos ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Aplinkos bei Ūkio
ministerijų iniciatyvomis, daugiausia tyrimų atlikta susijusių su kaimiškųjų vietovių/regionų
vystymo procesų tobulinimu.
Svarbus momentas – mokslinio potencialo panaudojimo efektyvumas ir kryptingumas.
Dabartinė kategoriška mokslinės veiklos orientaciją į teorinę pusę tikslu paskelbti aukšto lygio
publikacijas ir iš kitos pusės duoti konkrečius atsakymus “žinioms imliai” ekonomikai ir
inovacijoms, sulaukti verslo paramos tyrimams, kurie, kaip taisyklė finansuoja tik konkrečią
naudą duodantį mokslą, prieštarauja viena kitai. Tai turi būti išspręsta valstybiniu lygiu ir
įtvirtinta netrumpalaikiam periodui.
4. GALIMI POREIKIAI IR PRIORITETINĖS KRYPTYS TAIKOMIESIEMS
TYRIMAMS IR INOVACIJOMS ŽEMĖS, MAISTO ŪKIO, ŽUVININKYSTĖS IR
KAIMO PLĖTROS SRITYJE
Augalininkystė. Žemės ūkiui, tame tarpe ir augalininkystei laikotarpiui iki 2012 Europos
Sąjunga skiria didelį dėmesį, nes augalininkystės produkcija, gaunama žemės ūkio įmonėse
sudaro pagrindą vystytis perdirbamajai pramonei ir užtikrina šalies aprūpinimą maisto
produktais. Atsižvelgiant į esamą situaciją šalies žemės ūkio augalininkystės sektoriuje,
numatomą gamybos, vidaus rinkos ir eksporto plėtrą, galime prognozuoti, kad augalų struktūra
laikotarpyje iki 2020 bus panaši, kaip ir šiuo metu. Ūkiai orientuosis į kviečių, miežių, rapsų ir
cukrinių runkelių auginimą. Didėjant šalies žmonių bei potencialių eksporto rajonų gyventojų
supratimui apie sveiką mitybą, išaugs avižų bei baltyminių augalų vartojimas, palyginti su
dabartimi, gali padidėti dėmesys netradiciniams augalams, kaip burnočiai, lęšiai bei mažiau
vartojamiems grikiams. Didės poreikis tikslių parametrų žaliavai, įvairios technologinės
paskirties kviečiams, miežiams, bulvėms. Iškils žaliavos kokybinių savybių svarba, tiek maisto,
tiek pašarų ar neperdirbto maisto reikmėms. Koncentruojantis ir modernėjant ūkiams, bus svarbu
kuo daugiau atpiginti produkcijos gamybą, didinti derlingumus, taikyti precizinę agrotechniką.
Didinant sveikatingumo ir gamtos švaros reikalavimus bus svarbus augalų natūralus atsparumas
žalingiems organizmams ar maksimaliai saugus ir minimalus cheminių preparatų vartojimas.
Maisto saugos samprata apima ir tai, kad šalis kasmet gautų stabilius derlius, išvengiant
nepalankių augimo sąlygų nuostolių. Visada liks taupaus gamtinių resursų naudojimo klausimas,
galimybė su mažiau resursų gauti didesnę naudą augintojams ir valstybei, stebint ir didinant
dirvožemių potencialų bio-pajėgumą bei nacionalinių konkurencingų augalų veislių kūrimas.
Perspektyvios mokslinių taikomųjų tyrimų kryptys laikotarpiui iki 2020 metų tokiose
augalininkystės tematikose:
1. Agrotechnika. Dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, dirvožemio kokybės nustatymo,
pagerinimo, sėjomainų ir kiti klausimai.
2. Augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų vystymosi biologijos, cheminių ir kitų priemonių
panaudojimo ir kiti aktualūs augalų apsaugos klausimai.
3. Augalų mityba. Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis
ir organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas.
4. Žolininkystė. Žolinių augalų panaudojimas pašarų gamybai, bioenergetikai, apželdinimui.
Pievų ir ganyklų įrengimas ir naudojimas. Daugiamečių žolių auginimas sėklai.
23
5. Sėklininkystė ir selekcija. Augalų veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems
rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo tyrimai.
6. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai. Augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimai ir
gerinimas, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymas.
Gyvulininkystė. Augant žmonių populiacijai pasaulyje, kasmet didėja ir maisto produktų
poreikis. Gyventojai pradeda domėtis aukštesnės kokybės, ekologiškais, didesnės maistinės
vertės produktais. Didėjant žmonių skaičiui ir kylant gyvenimo lygiui, didėja ir poreikis
gyvūninės kilmės maisto produktams. Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje visada buvo ir yra
labai svarbi žemės ūkio sritis. Šio sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos,
susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos, sukaupta patirtis. Sektorius yra reikšmingas,
aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis.
Tačiau pastaraisiais metais gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų.
Mažėjantis gyvulių skaičius, neracionali ūkių struktūra rodo, kad mažėja suinteresuotumas
plėtoti gyvulininkystę. Naujų ir pažangių technologijų diegimas gyvulininkystės sektoriuje gali
būti svarbiausias veiksnys, siekiant gyvulininkystės plėtros. Produktyvumo didinimas, modernių
gyvulių šėrimo ir laikymo technologijų taikymas leidžia sumažinti sąnaudas gyvulininkystės
ūkiuose, padidinti konkurencingumą, padėti išspręsti taršos problemas ir sukurti papildomą
pridėtinę vertę. Informacinės ir komunikacinės technologijos suteikia naują impulsą. Daug
dėmesio turėtų būti skiriama gyvulininkystės produktų kokybei, nes aukštesnės produkcijos
kokybė yra vienas iš tam tikrą pranašumą rinkoje suteikiančių veiksnių. Labai svarbu palaikyti ir
išsaugoti gyvūnų genetinių išteklių potencialą. Inovacijų diegimą gyvulininkystėje skatina ne tik
konkurencija, bet ir šiam sektoriui būdingų problemų sprendimų paieška.
Apibendrinant apžvelgtus Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginius dokumentus,
atsižvelgiant į esamą situaciją šalies gyvulininkystės sektoriuje, bei naujas plėtros gaires ir
uždavinius, galime prognozuoti, kad ateityje išlieka svarbūs klausimai, kuriuos būtina išspręsti,
stiprinant ir plėtojant mokslinius tyrimus gyvulininkystės srityje. Gyvulininkystės mokslinius
tyrimus tikslinga plėtoti šiose tematikose:
1. Ūkinių gyvūnų veisimas ir genetiniai tyrimai. Genetinių selekcijos metodų tobulinimas,
funkcinių požymių (ilgaamžiškumo, rezistentiškumo, tešmens sveikatos ir kt.) gerinimas,
gyvūnų potencialių galimybių gerinimas ir veisimo schemų optimizavimas. Gyvūnų
genetinių išteklių saugojimas ir kaupimas bei platesnio panaudojimo būdų paieška.
2. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų
tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų
pašarinių žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.
3. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo priežasčių
tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių bandų
reprodukcijos organizavimas ir valdymas.
4. Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga. Gyvūnų gerovės ir auginimo aplinkos optimizavimas,
gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas ūkio sąlygomis, technologinių procesų
optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, mėšlo
šalinimo ir kaupimo technologijų tobulinimas.
5. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybė. Gyvūninės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių
veiksnių įtakos produkcijos kokybei nustatymas, saugios produkcijos gamybos schemų
kūrimas, naujos kokybės gyvūninių žaliavų kūrimas.
6. Bitininkystė. Bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių veislininkystė,
bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimai, naujų produktų su bičių
produktais kūrimas.
Sodininkystė ir daržininkystė. Mokslinių tyrimų galimos kryptys sodininkystės ir
daržininkystės šakose artimiausiu laikotarpiu: stabilios, šiuolaikinius rinkos reikalavimus
24
atitinkančios, konkurencingos ir aplinką tausojančios verslinės bei daugiafunkcinės mėgėjiškos
sodininkystės ir modernios daržininkystės plėtojimas, tyrimai sodo ir daržo augalų apsaugos bei
vaisių ir daržovių prekinio paruošimo, perdirbimo ir laikymo srityse. Sodininkystės ir
daržininkystės taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:
1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo ir derėjimo bei derliaus nuėmimo laiko
optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui
komplekso sudarymas.
2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių – poskiepių derinių tyrimas,
optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos.
3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių
panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai.
4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.
Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas.
5. Daržininkystė. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir
optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio
auginimo technologijos.
6. Laikymas. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties ir fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu.
Vaisų ir daržovių laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir ultra žemo deguonies kiekio
atmosferoje parametrų modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių
tyrimai ir optimizavimas.
Veterinarija. Veterinarijos fundamentiniai moksliniai tyrimai – gyvūnų fiziologinių ir
patologinių procesų tyrimai. Veterinarijos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga
plėtoti šiose tematikose:
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Gyvūnų užkrečiamų ligų prevencija, diagnostika bei jų
likvidavimo priemonių klausimai.
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei
priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės gerinimui.
3. Smulkių gyvūnų ligos. Smulkių gyvūnų ligų diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei
gerovės klausimai.
4. Biologiškai aktyvūs komponentai. Gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir
maistinės vertės didinimo klausimai.
5. Veterinarinė maisto sauga. Maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai
(cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio patekimo į
maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,
technologinių priemonių ir metodų kūrimas).
Maisto ūkio taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:
1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje
žaliavoje.
2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas.
3. Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais
elementais.
4. Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir
nišinių produktų kūrimui.
5. Nauji produktai. Naujų biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų
maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.
6. Tausojanti gamyba. Perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas beatliekinei gamybai,
naujų produktų kūrimui.
25
7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų augalinėje žaliavoje
identifikavimas ir jų išskyrimo bei panaudojimo galimybių tyrimas.
8. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose.
9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir gatavuose
kepiniuose.
10. Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių sudėties
gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių specifinių
produktų kūrimas.
Žuvininkystė. Tyrimų apžvalga leidžia padaryti išvadą, kad moksliniai tyrimai
žuvininkystės srityje Lietuvos vidaus vandenyse yra nepakankami ir turi būti pastoviai
stiprinami. Ypač tai pasireiškė krizės laikotarpiu, kai buvo nutrauktas daugelis su žuvininkyste
susijusių projektų finsavimas. Trumpai apibendrinant apžvelgtus dokumentus galima daryti
išvadą, kad ateityje išlieka svarbūs tokie tyrimai, kurie bus susiję su vandens telkinių geros
ekologinės būklės palaikymu ir žuvų išteklių būklės vertinimu bei žuvų išteklių verslinės ir
mėgėjiškos žūklės tausojamu naudojimu įvairaus tipo ir produktyvumo Lietuvos vandenyse.
Žuvininkystės aspektu, moksliniai tyrimai nepakankamai yra vykdomi ežerų ekosistemose,
tyrimų apimtys reikėtų ženkliai padidintį bei atlikti įvairaus dydžio ežerų tyrimus rotacijos
principu. Šie darbai prisidėų prie žuvų išteklių būklės gerinimo ežerų ekosistemose. Pastaruoju
metu Žuvininkystės tarnyba įžuvina nemažai Lietuvos vandens telkinių, tačiau įžuvinimo
efektyvumas moksliškai yra įvertinamas tik viename kitame vandens telkinyje. Manau, kad
siekiant geresnių rezultatų, įžuvinimo efektyvumas turėtų būti atliekamas pastoviai dalyje
vandens telkinių, kuriuose atliekami įžuvinimo darbai. 2010 m. baigėsi lašišų išteklių atkūrimo
programa. Taip pat greitai turėtų pasirodyti ES "Lašišų reglamentas", kurį reikės Lietuvai
įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai būtų tikslinga parengti naują “Lašišinių žuvų veisimo
populiacijoms palaikyti bei pagausinti programą 2014–2020 metams bei strategijos metmenys“.
Tyrimai susiję su objektyvių žvejybos laimikių apskaitos sistemos parengimu (tiek mėgėjiškos
tiek verslinės žuvininkystės srityje) ir racionalesnį žuvų laimikių panaudojimu. Taip pat labai
svarbu mokslinių tyrimų tęstinumas ir koordinacija (tarp įvairių žinybų). Neatsiejama optimalaus
žuvų išteklių naudojimo dalis – tiksliniai moksliniai tyrimai, išteklių monitoringas ir kvotų
prognozavimas. Būtina labiau koordinuoti įvairių mokslinių organizacijų atliekamus tyrimus.
Žuvininkystės taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:
1. Žuvų išteklių tyrimai.
2. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas.
3. Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai.
4. Žuvų ligos ir jų prevencija.
5. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba.
6. Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.
Bioenergetika. Šiuo metu perspektyviausi tyrimai yra susiję su žaliavų, skirtų antrosios
kartos biodegalams paieška, analize, bei antrosios kartos biodegalų technologijų tobulinimu bei
sintetinių gamtinių dujų (SGD) gamyba iš iškastinio kuro ir atsinaujinančių išteklių.
Atsinaujinančios SGD turi daug privalumų CO2 mažinimo požiūriu ir jų naudojimas būtų
ryžtingas žingsnis plėtojant kitus dujinius degalus. Lietuvoje atlikti tik pirminiai apžvalginiai
tyrimai, susiję su antros kartos biodegalais, juos būtina tęsti, ypač siekiant jų gamyboje naudoti
nemaistines žaliavas ir atliekas. Taip pat reikėtų skatinti įvairių žaliavų tobulinimą ir tęsti
tyrimus, siekiant padidinti biodegalų gamybai skirtų žaliavų asortimentą. Aktualūs tyrimai, susiję
ir su kietojo biokuro gamyba. Anksčiau atliktuose tyrimuose analizuota glicerolio panaudojimo
galimybės medžio ir šiaudų briketų ir granulių gamyboje. Šie tyrimai aktualūs ir būtini, nes net
2012–2014 metų strateginiame veiklos plane žemės ūkio ministerija numato biokuro gamybos
plėtrą, skatinti šiaudų, žolių, medžio granulių gamybą, numato pagaminti apie 170 tūkst. t.
26
biodegalų ir suteikti paramą 3 biodujų jėgainėms (gaminančioms biodujas iš mėšlo ir kitos
biomasės) ir 10 šiaudų granulių gamybos projektams, kuriuose energijai gaminti naudojama
atliekinė biomasė.
Bioenergetikos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:
1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas
skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės nustatymo
ir kiti klausimai.
2. Biodujos. Biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų valymas, panaudojimas ir kiti
klausimai.
3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų
gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.
4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai.
5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.
Hidrotechnika ir žemėtvarka. Trumpai apibendrinant apžvelgtus dokumentus galima
daryti išvadą, kad ateityje išlieka svarbūs tokie klausimai, susiję su potencialiais tyrimais
gamtinių ekosistemų srityje, t. y.: žemės ūkio gamybos prisitaikymas prie intensyviai
besikeičiančio klimato; tausus/darnus gamtinių išteklių (dirvožemio ir vandens) naudojimas
užtikrinantis ekosistemos tvarumą ir gyvybingumą žemės ūko gamybos plotuose; efektyvi
vandentvarka bei žemės naudojimas kaimo vietovėse; tyrimų integracija ir kompleksiškumas tiek
sisteminiu, tiek regioniniu aspektais; dirvožemio drėgmės režimo prognozė galimų klimato
kaitos pokyčių fone, šių pokyčių poveikis žemės ūkio kultūroms bei žemės dirbimo
technologijoms, galimi adaptacijos būdai; hidrologinio režimo bei agrarinės veiklos įtaka
skirtingų dirvožemių agrocenozių aktyvumui; daugiakriterinės erdvinės analizės metodų
taikymas kompleksiškai vertinant bei optimizuojant žemės naudojimo, žemės ūkio gamybos ir
ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus; uždaro ciklo nuotėkų utilizavimo pilnai
išgaunant ir panaudojant energiją sistemų kūrimas; išplėtoti pasklidosios upių taršos tyrimus
agroekosistemose, esančiose skirtingose fizinėse – geografinėse sąlygose, nustatant
ūkininkavimo intensyvumą ir pobūdį bei pasiūlyti apsaugos priemones nuo pasklidosios taršos
azoto ir fosforo junginiais; erdvinės analizės ir ŽIS duomenų efektyvus panaudojimas kaimiškųjų
teritorijų ir miestelių optimaliam infrastruktūros išplanavimui ir žemės ūkio bei kaimo plėtros
optimizavimui, pritaikant kaimo teritorijas besikeičiančiam gyvenimo būdui, atsirandant
naujoms verslo šakoms.
Hidrotechnikos ir žemėtvarkos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti
šiose tematikose:
1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės. Galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir
prognozuoti dirvos drėgmės ręžimą ir galimų pokyčių poveikį žemės ūkio kultūroms bei
žemės dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės ūkio technikos
pravažumui.
2. Melioracijos sistemos. Besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų (dėl klimato kaitos) bei
sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems
procesams ir šių procesų poveikis derlingumui.
3. Žemės naudojimo optimizavimas. Aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant žemės
naudmenų optimalaus išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei
optimizuojant žemės ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus.
4. Nuotėkų utilizavimo inžinerija. Uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai
išgaunant ir panaudojant energija sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas
kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas.
5. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo patekimą į
vandens šaltinius tyrimai.
27
6. Melioracijos sistemų priežiūra. Reguliuotų upelių ir griovių savireguliacijos procesų
tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo padidinimui ir priežiūros išlaidų
sumažinimui. Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas operatyviai nustatant drenažo
gedimus.
Žemės ūkio inžinerija. Atsižvelgiant į Europos šalių ir Lietuvos žemės ūkio perspektyvas,
žemės ūkio inžinerinių sistemų modernėjimą, žemės ūkio technikos augalininkystėje,
gyvulininkystėje, sodininkystėje ir daržininkystėje, maisto gamybos sektoriaus robotizaciją,
neabejotinai iškils nauji poreikiai žemės ūkio inžinerinėms inovacijoms ir moksliniams
tyrimams. Viena iš mokslinių tyrimų programų galėtų būti: aplinką ir išteklius tausojančios
žemės ūkio inžinerijos inovacijos. Tokios programos tikslas būtų kurti ir diegti inžinerinius
sprendimus žemės ūkyje, kurie leistų mažintų gamtinių išteklių sąnaudas, neigiamą poveikį
žmogui, gyvūnui, aplinkai bei klimato kaitai, užtikrintų našią ir saugią žemės ūkio produktų
gamybą, perdirbimą, laikymą ir naudojimą. Kita programa galėtų būti atsinaujinančios
energetikos inovacijos žemės ūkyje.
Žemės ūkio inžinerijos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose
tematikose:
1. Augalininkystės inžinerija. Žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus
nuėmimo ir kitų mašinų inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.
2. Pašarų ruošimo inžinerija. Pjovimo, smulkinimo, presavimo, krovimo, transportavimo,
džiovinimo, laikymo ir kiti inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų
mažinimas.
3. Gyvulininkystės inžinerija. Mažaatliekinė gamyba, aplinkos taršos ir energijos sąnaudų
mažinimas, organinių atliekų surinkimas ir panaudojimas, automatizavimas-robotizavimas,
palankių gyvuliams sąlygų sukūrimas, technologinių procesų kontrolė ir valdymas, kiti
inžineriniai klausimai.
4. Tiksliojo ūkininkavimo inžinerija. Automatinis mašinų vairavimas, palydovinės sistemos
diegimas dirvos ruošimo, sėjos, tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo mašinose. ISOBUS
sistema. Dirvožemyje esančių medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai bei kiti aktualūs
klausimai.
5. Biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija. Energetinių augalų auginimo,
nuėmimo, smulkinimo, džiovinimo, laikymo, granuliavimo, briketavimo, transportavimo,
deginimo ir kiti inžineriniai klausimai.
6. Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas. Traktorių, kombainų ir kitų mašinų
eksploatacinių sąnaudų mažinimas, ilgaamžiškumo didinimas, tepimo sistemų kūrimas ir
diegimas, žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas.
Agroaplinkosauga. Agrarinės aplinkosaugos uždaviniai yra orientuoti į visos aplinkos,
ypač vandens, dirvožemio, oro geros kokybės palaikymą bei turtingos bioįvairovės užtikrinimą.
Lietuvoje trūksta kompleksinių mokslinių tyrimų kurie galėtų įvertinti kaip įvairios
ūkininkavimo sistemos veikia ekosistemos komponentų kokybę ir turi poveikį bioįvairovei.
Agroaplinkosaugos taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose
tematikose:
1. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.
Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus.
2. Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė
ir prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir
upių bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas
eutrofikacijos vertinimui.
28
3. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu
užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai.
4. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas,
šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga.
5. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir
dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei
produkcijai.
6. Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai mažinimas;
anglies balanso optimizavimas agroekosistemose.
7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos priemonių (ekologinių, cheminių) poveikis
gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą,
agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę.
8. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė
agroekosistemose.
Kaimo plėtra. Atsižvelgiant į atliktą Europos Sąjungos teisinių, normatyvinių ir
strateginių dokumentų analizę siūlomos tokios patikslintos prioritetinės kryptys kaimo plėtros
srityje iki 2020 m. ir pagrįstas poreikis moksliniams tyrimams ir inovacijoms:
Kaimo plėtros taikomuosius mokslinius tyrimus būtų tikslinga plėtoti šiose tematikose:
1. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse:
1.1. Tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos priemonių ekonominio ir socialinio poveikio
vertinimas
1.2. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi
potencialą, nustatymas ir vertinimas
1.3. Ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, inovacijų
agrariniame sektoriuje sistemos diegimo būdai ir priemonės
1.4. Inovacijų skleidėjų kvalifikacijos tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų
gerosios patirties sklaidos poreikio tyrimai
1.5. LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo
didinimas
2. Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas:
2.1. Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir kooperacijos vystymas
2.2. Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena
bei vertinimas.
2.3. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant
nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas kaimiškosiose vietovėse, tyrimai.
2.4. Žemės ūkio verslo rizikos veiksnių nustatymas, rizikos vertinimas ir valdymo būdų bei
priemonių parinkimas.
3. Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas:
3.1. Žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto
tiekimo grandinę skatinimas bei atsakomybės didinimas.
3.2. Aukštos pridėtinės vertės, vietos ir ekologiškų maisto produktų tvarumas ir
konkurencingumas.
3.3. Žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų nuomonių tyrimai.
3.4. Racionalus žemės ūkio ir maisto produktų gamybos intensyvinimas bei kokybės
didinimas maisto ir ne maisto produktų grandinėje.
3.5. Tvaria maisto produktų gamyba pagrįsto verslo skatinimo priemonių pagrindimas.
4. Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir
stiprinimas:
4.1. Žaliosios ekonomikos verslininkystė ir atsinaujinančių išteklių naudojimas.
4.2. Žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės išsaugojimas ir stiprinimas.
29
4.3. Įvairių ekosistemų tipų ir jų paslaugų kokybės skirtingose kaimo vietovėse nustatymas
ir vertinimas.
5. Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos
žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose:
5.1. Darnios atsinaujinančių biologinių medžiagų ir energijos gamybos, perdirbimo ir
panaudojimo rinkodarinis bei ekonominis pagrindimas.
5.2. Racionalių žemės ūkio ir maisto gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis
ir aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių naudojimo skatinimas žemės ūkio ir
maisto produktų gamyboje.
5.3. Viešųjų gėrybių kaimo vietovėse kūrimo skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų
kūrimą nustatymas.
6. Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis:
6.1. Gyventojų gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-
ekonominės sąveikos.
6.2. Kaimo vietovių tapatumo (identiteto) ir įvaizdžio vertinimas.
6.3. Kaimo gyventojų užimtumo ir darbo vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos
diversifikavimo tyrimai.
6.4. Kliūčių, trukdančių įdiegti socialines inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas ir gerosios
praktikos sklaida.
6.5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi
potencialą, nustatymas bei įvertinimas.
6.6. Vietos ekonomikos vystymo modelių formavimas skirtingų tipų kaimo vietovėse.
6.7. Socialinės infrastruktūros vystymo modeliavimas skirtingo tipo kaimo vietovėse.
5. APKLAUSOS „DĖL MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS
PLĖTROS“ RENGIMAS, VYKDYMAS IR ANALIZĖ
Pagal atliktą strateginių dokumentų apžvalgą, taikomųjų mokslinių tyrimų analizę ir
atskirų sričių darbo grupių numatytus taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriuos būtų tikslinga
plėtoti įvariose žemės, maisto ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros tematikose 2014–2020 m.,
buvo parengta apklausos anketa (Priedas A).
Ši apklausa yra mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto dalis, kuria siekiama
išsiaiškinti bendrąjį taikomųjų mokslinių tyrimų poreikį ir galimas žemės, maisto ūkio,
žuvininkystės ir kaimo plėtros sričių problemas, kurias padėtų spręsti numatyti taikomieiji
moksliniai tyrimai. Kitas apklausos aspektas buvo tas, jog buvo siekiama kartu įtraukti ir
potencialius mokslo rezultatų vartotojus į sprendimų priėmimą bei paskatinti juos glaudžiau
bendradarbiauti ateityje.
Apklausa buvo anoniminė ir vykdoma nuo 2013-04-11 iki 2013-05-19 visoje šalies
teritorijoje. Apklausos anketą sudarė dvi didelės dalys: bendroji dalis – duomenys apie
respondentus ir specialioji dalis – klausimai dėl atskirų mokslinių taikomųjų tyrimų tematikos.
Apklausoje dalyvavo virš 800 respondentų (863), tačiau dalis anketų buvo atmestos, kaip
netinkamos (neužpildytos, nepatvirtintos), todėl atrinkti 489 respondentai, iš kurių 393
užsiimantys žemės ūkio veikla. Remiantis jų pateikta informacija ir atlikta analizė.
Atsakyti į anketoje pateiktus klausimus buvo pakviesti LR Žemės ūkio rūmai, su žemės
ūkiu ir kaimo plėtra susijusios asociacijos (33), LŽŪKT konsultantai ir specialistai.
5.1. Bendroji apklausos dalis
Respondentų pasiskirstymas pagal veiklas pateiktas 5.1 pav. Didžiąją dalį respondentų
sudarė žemdirbiai, tai yra 78 procentai nuo bendro dalyvavusių skaičiaus.
30
5.1. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal veiklas
38 procentai apklaustųjų priklauso visuomeninėms organizacijoms, daugiausiai kaimo
bendruomenėms, ūkininkų ir kt. sąjungoms. 46 procentai respondentų tokiom organizacijom
nepriklauso, 16 procentų nurodė kita, tačiau daugelis jų ir įrašė, kad priklauso neformaliems
klubams, rateliams, draugijoms.
Nurodydami savo darbo patirtį žemės ūkio ar kaimo plėtros srityje pagal trukmę
respondentai pasiskirstė taip (5.2 pav.):
5.2. pav. Respondentų patirtis žemės ūkio ar kaimo plėtros srityje
Žemės ūkio veikla užsiimančių respondentų pasiskirstymas pagal ūkio EDV (393
respondentai) pateiktas 5.3 pav.
5.3. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ūkio dydį
31
Žemės ūkio veikla užsiimančių respondentų pasiskirstymas pagal ūkio tipą (393
respondentai) (5.4 pav.):
5.4. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal ūkio tipą
Kai kurie respondentai nurodė „kita“ konkrečiai, tai: aplinkos tvarkymas, bitininkystė,
ožkininkystė, avininkystė, paukštininkystė, sodininkystė, daržininkystė ir pan.
41 procentas ūkininkaujančių respondentų teigė, kad ūkininkauja mažiau palankiose
ūkininkauti vietovėse, 39 procentai, kad ne, o 20 procentų neatsakė.
74 procentai iš 393 žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų teigė, kad užsiima tik pirmine
žemės ūkio produkcijos gamyba, 20 procentų neatsakė, 2 procentai nurodė kita, tačiau tai
sėklininkystė, paslaugos arba namų ruoša.
Kas dirba ūkiuose, respondentų atsakymai pateikti 5.1 lentelėje ir 5.5 pav.
5.1. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą, kokie darbuotojai dirba ūkyje
8 klausimas. Jeigu ūkininkaujate, ar ūkyje dirba: Procentas Skaičius
Tik šeimos nariai 42 167
Šeimos nariai ir laikinai samdomi darbuotojai 16 63
Šeimos nariai ir pastoviai samdomi darbuotojai 19 76
Tik samdomi darbuotojai 4 15
Kita 1 3
Neatsakė 18 69
Iš viso: 393
5.5. pav. Darbuotojai, dirbantys respondentų ūkiuose
32
Respondentų (489) pasiskirstymai pagal amžių ir išsilavinimą pateikti 5.6 pav. ir 5.7 pav.
5.6. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių
5.7. pav. Respondentų pasiskirstymas pagal išsilavinimą
54 procentus respondentų sudarė vyrai, 38 procentus – moterys, 8 procentai respondentų
lyties nenurodė.
45 procentai apklausoje dalyvavusių asmenų turi aukštąjį išsilavinimą. 9 procentai
respondentų savo išsilavinimo aiškiai neidentifikavo iš siūlomų rinktis, todėl arba neatsakė, arba
nurodė kita ir įrašė (pvz., nebaigtas aukštasis, pagrindinis ir pan.).
Atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės žemės ūkiui skirta informacija?“ pateikti 5.8 pav.
5.8. pav. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės žemės ūkiui skirta
informacija?“
Atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės taikomaisiais moksliniais tyrimais?“ pateikti 5.9
pav.
33
5.9. pav. Respondentų atsakymai į klausimą „Ar Jūs domitės taikomaisiais moksliniais
tyrimais?“
5.2. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą dėl naujovių diegimo ūkyje
14 klausimas. Ar jūsų ūkyje, žemės ūkio bendrovėje (įmonėje)
taikomos naujovės (inovacijos)?* Proc.
Skaičiu
s
Nuolatos 32 124
Tik esant konkrečiam poreikiui 22 85
Kartais (bendras domėjimasis) 21 81
Ne 8 30
Kita arba neatsakė 18 69
Iš viso: 389 *- tai gali būti įsigyjama nauja technika, rekonstruojami pastatai, keičiama technologija ar jos dalis,
įsigyjamos naujos veislės, naudojami nauji produktai (pvz., augalų apsaugos, tręšimo), taikomi valdymo,
produkcijos realizavimo ar kiti metodai ir t.t.
5.10. pav. Inovacijų diegimas respondentų ūkiuose
34
5.3. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą kokios inovacijos diegiamos ūkyje
15 klausimas. Išvardinkite, kokio pobūdžio inovacijos pas Jus yra
diegiamos? Proc. Skaičius
Produkto (naujų prekių/paslaugų ūkyje sukūrimas, gaminimas arba
naudojimas) 29 112
Ttechnologinės (naujų technologijų sukūrimas ar taikymas įvairiose
ūkio veiklos srityse) 47 181
Socialinės (naujų valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų
sukūrimas ir diegimas įvairiose ūkio veiklos srityse) 7 27
Kompleksinės (produktų, technologinių ir socialinių inovacijų
kompleksas) 11 43
Kita arba neatsakė 7 26
Iš viso: 389
5.11. pav. Inovacijų diegimas respondentų ūkiuose
5.4. lentelė. Respondentų atsakymai į klausimą kokios pagrindinės kliūtys inovacijų diegiamui
žemės ūkyje ar kaimo vietovėse
16 klausimas. Nurodykite pagrindines kliūtis inovacijų
kūrimui ir diegimui žemės ūkyje ar kaimo vietovėse: Procentas Skaičius
Nepakankamas mokslo ir agroverslo bendradarbiavimas 12 90
Žemas mokslo komercializacijos (technologijų perdavimo) lygis 5 38
Finansinių išteklių stoka 37 270
Kvalifikuotų mokslininkų (tyrėjų) trūkumas 4 31
Kvalifikuotų specialistų trūkumas 10 73
Ilgas naujovių pripažinimo (įdiegimo į gamybą) kelias 11 84
Mokslas nepakankamai orientuotas į konkrečių ūkių/įmonių
problemų sprendimą 12 85
Ūkininkai/įmonės nepasirengę taikyti naujoves 8 57
Kita 1 6
Iš viso: 734
*- respondentai galėjo žymėti kelias priežastis.
35
5.12. pav. Inovacijų diegimo kliūtys žemės ūkyje ar kaimo vietovėse
Kita respondentų pareikšta nuomonė: per didelis mokslininkų atstovavimas vienai kuriai
įmonei. Visos galimybės tik stambiems ūkiams. Mažesniems šeimos ūkiams nei pasiūlos nei
galimybių. Nėra kliūčių inovacijų kūrimui. Korupcija ir apgavystės naudojant ES paramą.
Neteikiama parama smulkesniems ūkiams, pvz., technikos įsigijimui. Per dideli reikalavimai
pagal pajamas.
Įvertinus atsakymų pasiskirstymą galima teigti, kad pagrindinė kliūtis inovacijų kūrimui ir
diegimui yra finansinių išteklių stoka (37 proc.). Po 12 procentų balsų surinko teiginiai
„Nepakankamas mokslo ir agroverslo bendradarbiavimas“ ir „Mokslas nepakankamai
orientuotas į konkrečių ūkių/įmonių problemų sprendimą“. 11 procentų atsakymų nurodyta, kad
yra ilgas naujovių pripažinimo (įdiegimo į gamybą) kelias, 10 procentų, kad trūksta kvalifikuotų
specialistų. 8 procentai respondentų nurodo, kad ūkininkai/įmonės nepasirengę taikyti naujoves.
5.2. Specialioji apklausos dalis
Į specialiosios dalies klausimus atsakinėjo skirtingas skaičius respondentų. Konkretūs
duomenys pateikti 5.5 lentelėje.
Eil. Nr. Grupės pavadinimas Atsakinėjusių respondentų skaičius
1 Augalininkystė 317
2 Gyvulininkystė 242
3 Sodininkystė ir daržininkystė 131
4 Veterinarija 147
5 Maisto ūkis 124
6 Žuvininkystė 100
7 Bioenergetika 128
8 Hidrotechnika ir žemėtvarka 136
9 Žemės ūkio inžinerija 155
10 Agroaplinkosauga 161
11 Kaimo plėtra 174
Detalios suvestinės pagal atskiras tematikas pateiktos atskiruose prieduose.
36
5.3. Apklausos rezultatai, pagrindžiantys žemės, maisto ūkio, žuvininkystės kaimo plėtros
ir kitų sričių taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikius
Atliktos respondentų apklausos atsakymų apibendrinti rezultatai pateikiami 5.6 lentelėje.
Detalesnė kiekvienos srities vykdytos apklausos informacija pateikiama atsikirų sričių tematikų
pagrindimuose (6 skyriuje) ir prieduose.
5.6 lentelė. Apibendrinti apklausos rezultatai, pagrindžiantys taikomųjų mokslinių tyrimų ir
inovacijų poreikius žemės, maisto ūkio, žuvininkystės, kaimo plėtros ir kitose srityse
Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų
skaičius
iš viso Skai-
čius
% Skai-
čius
% Skai-
čius
%
Augalininkystė
Augalų apsauga 263 85 33 11 13 5 309
Agrotechnika 254 81 44 14 15 5 313
Augalų mityba 239 78 53 17 13 4 305
Sėklininkystė ir selekcija 222 74 51 17 29 9 302
Augalinės medžiagos kokybės tyrimai 201 68 63 21 34 11 298
Žolininkystė 201 65 55 18 42 13 298
Gyvulininkystė
Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba 194 81 33 14 15 6 242
Gyvūnų reprodukcija 182 76 39 16 19 8 240
Gyvūnų gerovės ir aplinkos apsauga 170 72 46 19 21 8 237
Gyvūninės kilmės produkcijos kokybės
gerinimas
158 70 47 21 22 10 227
Genetinių selekcijos metodų
tobulinimas
160 68 48 21 26 11 234
Bitininkystė 133 62 40 19 42 19 215
Sodininkystė ir daržininkystė
Daržininkystė 96 74 21 16 13 10 130
Sodo ir daržo augalų apsauga 88 70 27 22 10 8 125
Sodininkystė 89 68 29 22 13 10 131
Uoginių augalų auginimas 82 66 27 22 16 13 125
Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties,
fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu
81 65 30 24 14 11 125
Sodų veislės ir poskiepiai 81 64 26 21 18 15 125
Veterinarija
Gyvūnų užkrečiamosios ligos 111 76 21 14 14 10 146
Gyvūnų neužkrečiamosios ligos 106 74 23 16 14 10 143
Veterinarinė maisto sauga 102 72 25 18 15 11 142
Smulkių gyvūnų ligos 88 62 31 22 21 15 140
Biologiškai aktyvūs komponentai 83 60 29 21 26 19 138
Maisto ūkis
Technologinio proceso veiksnių įtaka
nitritų kiekiui mėsos gaminiuose
73 64 27 24 13 11 113
Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai 69 62 26 24 15 13 110
Tausojanti gamyba 73 61 32 27 15 13 120
Inovatyvios technologijos 67 60 30 27 15 13 112
Biologiškai aktyvūs komponentai 69 60 23 20 22 19 114
„Bemielės“ duonos rauginimo
mikroorganizmų sudėtis
70 59 33 28 15 13 118
Nauji produktai 63 56 31 27 19 17 113
Produktų maistinės vertės gerinimas 80 55 23 16 14 11 117
37
5.6 lentelės tęsinys
Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų
skaičius
iš viso Skai-
čius
% Skai-
čius
% Skai-
čius
%
Biomaistas 60 53 34 30 18 16 112
Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka
bioaktyviųjų komponentų stabilumui
augalinėje žaliavoje
53 46 37 33 23 21 113
Žuvininkystė
Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo
nustatymas
57 59 22 23 18 18 97
Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai 56 56 26 26 18 18 100
Žuvų išteklių tyrimai 53 55 23 24 21 21 97
Žuvų ligos ir jų prevencija 53 55 29 30 15 15 97
Verslinė ir mėgėjiška žvejyba 51 53 25 26 22 22 97
Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo
sistemos
47 49 24 25 26 25 96
Bioenergetika
Biodujos 101 79 15 12 12 10 128
Biodyzelinas 97 78 16 13 11 9 124
Kietasis biokuras 99 77 20 16 9 7 128
Bioalkoholiai 83 67 24 19 17 14 124
Antros kartos biodegalai 81 66 27 22 15 12 123
Hidrotechnika ir žemėtvarka
Melioracijos sistemų priežiūra 99 80 19 15 15 12 133
Dirvožemio drėgmės režimo prognozės 95 77 18 15 17 13 130
Melioracijos sistemos 103 76 22 16 10 7 135
Žemės naudojimo optimizavimas 92 74 23 18 10 8 125
Taršos prevencija 93 73 23 18 12 9 128
Nuotekų utilizavimo inžinerija 92 72 25 20 11 9 128
Žemės ūkio inžinerija
Augalininkystės inžinerija 120 79 21 14 10 7 151
Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir
servisas
108 75 26 18 10 7 144
Pašarų ruošimo inžinerija 102 75 21 15 13 9 136
Tiksliojo ūkininkavimo inž. 107 74 27 19 10 6 144
Gyvulininkystės inžinerija 99 71 26 19 13 9 138
Biomasės paruošimo energetinėms
reikmėms inžinerija
96 69 26 19 16 12 138
Agroaplinkosauga
Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos
zonose
125 77 24 15 12 7 161
Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti
ekologinėje žemės ūkio gamyboje
119 77 23 15 12 8 154
Ekologinis žemės ūkis 117 74 28 18 13 8 158
Klimato kaita 110 70 28 18 19 12 157
Augalinės žaliavos kokybės tyrimai 104 68 32 21 16 11 152
Bioįvairovės apsauga 97 64 36 24 18 12 151
Žaliojo tinklo formavimas 93 62 38 26 17 11 148
Eutrofikacija (vandens žydėjimas) 84 58 35 24 27 19 146
38
5.6 lentelės tęsinys
Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų
skaičius
iš viso Skai-
čius
% Skai-
čius
% Skai-
čius
%
Kaimo plėtra
Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse
Ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos
pridėtinės vertės didinimas
105 60 27 16 13 7 174*
Inovacijų skleidėjų kvalifikacijos
tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros
subjektų gerosios patirties sklaidos
poreikio tyrimai
105 60 27 16 13 7 174*
Tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos
priemonių ekonominio ir socialinio
poveikio vertinimas
102 59 31 18 16 9 174*
Ž. ū. ir kaimo plėtros krypčių, siekiant
tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi
potencialą, nustatymas ir vertinimas
99 57 32 18 14 8 174*
LEADER metodo kaimo vietovėse
įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas
ir jo didinimas
88 51 16 21 18 11 174*
Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas
Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų
bendradarbiavimo ir kooperacijos
vystymas
115 66 28 16 13 7 174*
Naujų investavimo, finansavimo ir verslo
organizavimo formų, įtraukiant nevyriau-
sybines ir bendruomenines organizacijas
108 62 27 16 14 8 174*
Žemės ūkio verslo rizikos veiksnių
nustatymas, rizikos vertinimas ir
valdymo būdų bei priemonių parinkimas
107 61 30 17 16 9 174*
Žemės ir maisto ūkio subjektų
ekonominio gyvybingumo ir
konkurencingumo stebėsena bei
vertinimas
100 57 34 20 17 10 174*
Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas
Žemės ūkio ir maisto produktų
tiesioginių pardavimų ir gamintojų
integracijos į maisto tiekimo grandinę
skatinimas bei atsakomybės
104 60 37 21 11 6 174*
Racionalus žemės ūkio ir maisto
produktų gamybos intensyvinimas bei
kokybės didinimas maisto ir ne maisto
produktų grandinėje
99 57 32 18 15 9 174*
Aukštos pridėtinės vertės, ekologiškų ir
vietos maisto produktų tvarumas ir
konkurencingumas
96 55 39 22 12 7 174*
Tvaria maisto produktų gamyba pagrįsto
verslo skatinimo priemonių pagrindimas
91 53 37 21 14 8 174*
Žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų
nuomonių tyrimai
85 49 45 26 18 11 174*
Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir stiprinimas
Žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės
išsaugojimas ir stiprinimas
109 62 19 11 18 10 174*
*Pastaba. Dalis respondentų nevertino.
39
5.6 lentelės tęsinys
Sritys ir tematikos Pritariu Iš dalies pritariu Nepritariu Respondentų
skaičius
iš viso Skai-
čius
% Skai-
čius
% Skai-
čius
%
Žaliosios ekonomikos verslininkystė ir
atsinaujinančių išteklių naudojimas
106 61 26 15 15 9 174*
Įvairių ekosistemų tipų ir jų paslaugų
kokybės skirtingose kaimo vietovėse
nustatymas ir vertinimas
90 52 30 17 21 12 174*
Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos žemės ūkio ir
miškininkystės
Darnios atsinaujinančių biologinių
medžiagų ir energijos gamybos,
perdirbimo ir panaudojimo rinkodarinis
bei ekonominis
110 63 35 20 9 5 174*
Racionalių žemės ūkio ir maisto
gamybos intensyvinimo krypčių
ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis
pagrindimas, tausaus išteklių
103 59 32 18 14 8 174*
Viešųjų gėrybių (prieinamų visuomenei)
kaimo vietovėse kūrimo skatinimo
principai, būdai ir atlygio už jų kūrimą
nustatymas
94 54 32 18 15 9 174*
Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis
Gyventojų gyvenimo kokybė kaimo
vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-
ekonominės sąveikos
128 74 20 11 15 8 174*
Kaimo gyventojų užimtumo ir darbo
vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos
diversifikavimo tyrimai
115 72 22 13 13 7 174*
Kliūčių, trukdančių įdiegti socialines
inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas
ir gerosios praktikos sklaida
120 69 22 13 15 9 174*
Socialinės infrastruktūros vystymo
modeliavimas skirtingo tipo kaimo
vietovėse
112 64 6 3 22 12 174*
Kaimo vietovių tapatumo (identiteto) ir
įvaizdžio vertinimas
108 62 30 17 30 17 174*
Vietos ekonomikos vystymo modelių
formavimas skirtingų tipų kaimo
vietovėse
108 62 31 18 17 10 174*
Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių,
siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų
vystymosi potencialą, nustatymas bei
įvertinimas
105 61 34 20 29 17 174*
*Pastaba. Dalis respondentų nevertino
40
6. ILGALAIKIAI BEI TRUMPALAIKIAI TAIKOMIEJI MOKSLINIAI
TYRIMAI IKI 2020 METŲ, JŲ UŽDAVINIAI, NUMATOMI TYRIMAI
IR LĖŠŲ POREIKIS
6.1. AUGALININKYSTĖ
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams augalininkystės srityje
Mokslo tyrimo darbai ir jais parengtos inovacijos stimuliuoja augalininkystės vystymą. Tą
parodė šiame darbe vykdyta ūkio subjektų apklausa. 81 proc. respondentų pritarė, kad reikalingi
agrotechnikos, 85 – augalų apsaugos, 78 – augalų mitybos, 65 – žolininkystės, 73 – selekcijos ir
sėklininkystės, 68 – augalinės medžiagos kokybės tyrimams. Tobulėjantis žemės ūkio technikos,
chemijos ir kitų agrotechninio serviso dalių progresas pastoviai reikalauja naujų, didesnio
tikslumo žinių apie augalų auginimą ir aplinką, kurioje auga augalai, naujų augalų genotipų,
geriau atitinkančių pramonės, aplinkos ir ekonomikos reikalavimus. Tyrimų ir inovacijų tematika
augalininkystėje turėtų apimti visus aktualius agronomijos klausimus, skelbiant konkursus
kiekvienais metais. Čia pateikiamos tyrimų temos, kurios galėtų būti įtrauktos į tyrimų ratą
artimiausiu laikotarpiu, ar pagal galimas lėšas, išdėstytos 7 metų laikotarpyje, neužkertant kelio
pateikti finansavimui ir kitus darbus.
Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos ir jų pagrindimas
1. Žiemos įšalas – dirvų purenimui. Žiemos įšalo gylio įtaka sutankėjusių dirvožemių
sluoksnių supurenimui, taikant inovatyvias žemės dirbimo technologijas Vakarų, Vidurio ir
Šiaurės Lietuvos agroklimatinėse zonose.
Tikslas – atpiginti suspaustų (suslėgtų) dirvų gilų supurenimą pasinaudojant žiemos įšalo
gyliu armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo
intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose
dirvose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Neariminis žemės dirbimo būdas taikomas visoje Lietuvoje. Paskutiniu metu pastebėta, kad be
teikiamų savo pranašumų lyginant su ariminiu žemės dirbimu, ilgalaikis beariminio žemės
dirbimo taikymas turi ir didelę nepageidaujamą pasekmę – didėja dirbamų dirvų suslėgimas.
Kadangi tikimasi skirtingo įšalo gylio atskirose šalies agroklimatinėse zonose, todėl svarbu
nustatyti tokį žemės dirbimą, kuris derinyje su žiemos įšalu, labiausiai purentų sutankėjusius
dirvožemio sluoksnius.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Žemės dirbimo lauko bandymai LAMMC
Žemdirbystės institute vykdomi jau ne vieną dešimtį metų. Ilgamečiai tyrimai parodė, jog
sukultūrintose, nepiktžolėtose, gerai įtręštose dirvose, galima sėkmingai taikyti minimalų žemės
dirbimą, purenant žemę kasmet pusės armens gyliu. Ilgamečiai tyrimai Dotnuvoje parodė, jog
taikant tiesioginę sėją bei seklų kasmetinį dirvų dirbimą, dirvų tankis bei kietumas didėja,
poringumas mažėja, didėja tokių dirvų suslėgimas. Žemės dirbimo bandymų, kuriuose būtų tirtos
skirtingos žemės dirbimo sistemos, Lietuvoje yra atlikta, tačiau tyrimų, kuriuose suspaustų
(suslėgtų) dirvų supurenimas būtų tiriamas pasinaudojant žiemos įšalo gyliu armeniniame ir
poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio
žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose, iki šiol Lietuvoje
nebuvo daryta.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus parengti technologiniai pasiūlymai ir
rekomendacijos gamybai dėl suslėgtų dirvų purenimo. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi
41
tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse bei gamybinėse konferencijose, rašomi mokslo
populiarinimo straipsniai.
2. Integruotos piktžolių kontrolės strategijos, mažinančios aplinkos taršą ir atsparumo
herbicidams atsiradimą, kūrimas.
Tikslas – darnios plėtros principų taikymas piktžolių kontrolės sistemoje, siekiant
efektyviai panaudoti aplinkai draugiškus metodus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Piktžolių rūšinė sudėtis Lietuvos žemės ūkio pasėliuose paskutiniaisiais dešimtmečiais labai
pasikeitė. Tam įtakos turėjo klimato pokyčiai ir naudojamos technologinės priemonės – augalų
apsaugos produktai, supaprastintas žemės dirbimas, varpinių javų atsėliavimas. Pasėliuose
sumažėjo dviskilčių piktžolių, pradėjo plisti vienskiltės (varpinės) piktžolės (dirvinės smilguolės,
tuščiosios avižos, ruginės dirsės, peliniai pašiaušėliai). Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat
auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies
augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos piktžolės tapo atsparios herbicidams. Sistemingas
laukų piktžolėtumo vertinimas, rūšinės sudėties ir gausumo nustatymas bei vykstančių
pasikeitimų išaiškinimas yra viena svarbiausių sąlygų kuriant naujas bei tikslinant jau sukurtas
piktžolių kontrolės rekomendacijas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Nėra nė vieno darbo, kur tie veiksniai būtų integruoti
į visumą ir nukreipti herbicidų naudojimo mažinimo linkme. Mažai žinoma apie naujų piktžolių
rūšių atsiradimo ir jų žalingumo žemės ūkio augalams mastus. Jau dabar nemažai nusiskundimų
dėl menko kai kurių herbicidų efektyvumo ir nežinia, ar tai atsparumas ar tiesiog netinkamas
naudojimo laikas ir normos. Mūsų siūlomi testiniai bandymai ūkininkų laukuose padėtų atsakyti
į šį klausimą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos
pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą.
Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse
konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos, kurios bus
naudingos ūkininkams ir visiems, kas domisi piktžolių flora. Bus parengti straipsniai
populiariojoje spaudoje, teikiamos konsultacijos ūkininkams, konsultantams žemės ūkio
mokyklų dėstytojams ir kt. seminarų metu.
3. Kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo panaudojimas žemės ir
miškų ūkyje
Tikslas. nustatyti kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo kokybę
įvertinti galimą riziką bei parengti naudojimo technologijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Lietuvoje per metus biodegraduojančių atliekų susidaro įspūdingas kiekis – virš 7 mln. t. Iš jų
apie 3 mln. t yra žemės ūkio augalinės atliekos – šaudai, rapsų kūlenos, cukrinių runkelių lapai,
bulvienojai, vaisių ir daržovių atliekos ir kt. Didelę, tačiau šiek tiek mažesnę dalį jų sudaro
maisto pramonės atliekos: cukraus gamybos – kalkių purvas, etilo alkoholio – žliaugtai, alaus –
saladynai ir mielių atliekos, biodyzelino – išspaudos, bioetanolio – digestatas ir kt. Daug atliekų
susikaupia pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse, tačiau čia taikomi gyvulinės kilmės atliekų
apdorojimo reikalavimai. Maisto kilmės atliekos, skirtingai nuo žemės ūkyje susidarančių,
koncentruojasi mažoje gamybinės įmonės teritorijoje ir tai kelia ekologines bei ekonomines
problemas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje mokslinių tyrimų apie biodegraduojančias
atliekas, jų kompostavimą, kokybę ir naudojimą nėra daug, didžioji dalis jų vykdyti paskutiniųjų
5 metų laikotarpiu. Šiai dienai didžiausi spraga ta, jog neturime kompleksinių tyrimų, apimančių
visas ar bent kuo didesnį ratą biodegraduojančių atliekų bei kompostų rūšių, platų jų kokybės
42
rodiklių variacijos įvertinimą, įtaką įvairiems augalams skirtinguose dirvožemiuose, vertinant ją
agronominiu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Atliktų mokslinių tyrimų pagrindu bus įvertinti iš
žemės ūkio, miesto žaliųjų, maisto, biodegraduojančių komunalinių, mėšlo, bioetanolio bei
biodujų gamybos, nuotekų dumblo atliekų sudaryti kompostai nustatant: skirtingų rūšių
bioskaidžių atliekų susidarymo vietoves ir kiekius Lietuvos Respublikoje; kompostų tręšiamąją
vertę – bendrą bei judrių makro ir mikroelementų kiekį, organinę medžiagą, druskų
koncentraciją, C:N santykį, susiskaidymo laipsnį ir kt.; kompostų saugą – sunkiuosius metalus
(Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As), fitotoksiškumą, patvarius organinius teršalus (PCB, PAH,
PCDD ir kt.), mikrobiologinę taršą; skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų kompostų normų
eutrofikacijos rizikos vertinimą ir kt.
4. Ligų ir kenkėjų plitimo protrūkiai, jų daroma žala žemės ūkio augalams ir tausių
aplinkai kontrolės priemonių tyrimai
Tikslas įvertinti ligų ir kenkėjų protrūkių priežastis šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis,
nustatyti ligų ir kenkėjų žalingumo mažinimo galimybes žemės ūkio augaluose naudojant
kontrolės priemones, suderinant ekonominę naudą su saugumu gamtai, žmonėmis bei
produkcijos sveikatingumo gerinimu; Nustatyti ligų ir kenkėjų ekonomiškai efektyviausius bei
saugiausius aplinkai ir žmonėms integruotosios kenksmingųjų organizmų kontrolės metodus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Monokultūrų, supaprastinto žemės dirbimo dominavimas žemdirbystės praktikoje, ne visada
atsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas, klimato pokyčiai lemia naujų kenksmingų
organizmų, tarp jų ir ligų bei kenkėjų, atsiradimą ar net protrūkius, jau esamų vis didesnį
agresyvumą bei daromą žalą, kenkėjų ir ligas sukeliančių grybų atsparumą pesticidams, todėl
kenksmingųjų organizmų tyrimai, įvertinant jų ryšius su gamtiniais ir antropogeniniais
veiksniais, yra svarbūs kenksmingų organizmų protrūkių, daromos žalos prevencijai ir kontrolei.
Diegiant ir plėtojant tausiąją žemdirbystę būtina įvertinti visas galimas priemones, kurios skatina
dirvožemio mikroorganizmų gausumą ir gyvybingumą. Retesnių vertingų augalų, tokių kaip
lubinai, pupos, grikiai ir kt., nei fitosanitarinė būklė, nei augalų apsaugos sistema šalies
sąlygomis netirta.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pastaraisiais metais stebimi kai kurių ligų ir kenkėjų
sezoniniai protrūkiai, pokyčiai fitopatogenų ir fitofagų bendrijose, geografinis persiskirstymas,
kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Pastaraisiais metais klasikiniais ir
molekuliniais metodais buvo identifikuotos kai kurios patogeninių grybų ir kenkėjų rūšys,
nustatytas jų pasiskirstymas populiacijose bei lytinio dauginimosi tipai. Tokie fundamentiniai
tyrimai padeda suprati problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu reikalauja išplėstinių
taikomųjų tyrimų. Dirvožemio sveikata yra svarbi sudedamoji tausios žemdirbystės dalis ir
apima įvairius auginimo metodus ir principus. Lietuvoje dirvožemio mikrobiotos aktyvumas ir
poveikis dirvožemiui taikant šiuolaikines auginimo technologijas bei naudojant dirvožemio
savybes gerinančias priemones kol kas mažai tyrinėtas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Gauti tyrimų rezultatai padėtų Lietuvos
ūkininkams, konsultantams, agronomams ir kitiems žemės ūkio specialistams papildyti turimas
žinias. Sukaupti tyrimų duomenys bus publikuojami įvairiuose leidiniuose, pristatyti
seminaruose ir konferencijose.
5. Lauko augalų mitybos optimizavimas aukšto derlingumo potencialo pasėliuose.
Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis ir
organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas.
Tikslas – optimizuoti lauko augalų mitybą ir maisto medžiagų balansą, bei padidinti
mineralinių ir organinių trąšų efektyvumą aukšto derlingumo potencialo pasėliuose skirtingose
43
dirvožemio ir agroklimatinėse šalies zonose, ištirti aukšto derlingumo potencialo maistinių ir
pašarinių miglinių javų, žolių mitybos makro ir mikroelementais ypatumus; Atlikti makro-
elementų balanso skaičiavimus įvairios technologinės paskirties aukšto derlingumo potencialo
lauko augalų pasėliuose skirtingose dirvožemio ir agroklimatinėse šalies zonose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Siūlomų darbų aktualumas yra tas, kad aukšto lauko augalų derlingumo bus siekiama ne
maksimaliomis trąšų normomis, bet tiksliau jas pritaikant prie konkrečių dirvožemio savybių ir
augalų poreikių – taip tausojant brangstančias trąšas ir mažinant aplinkos taršą. Siūlomo tyrimo
naujumą sudaro tai, kad aukšto šiuolaikinių veislių derlingumo potencialo realizavimo ir trąšų
efektyvumo bus siekiama kompleksiškai optimizuojant augalų mitybą - priderinant ją prie
derliaus formavimosi proceso. Nors bendrieji svarbiausių lauko augalų derliaus formavimosi
dėsningumai ir maisto medžiagų poreikis yra išsamiai ištirti, nepavyksta pasiekti, kad trąšos būtų
naudojamos efektyviai, o augalai derėtų stabiliai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Subalansuota augalų mityba yra pagrindinė derliaus
didinimo ir dirvožemio derlingumo išsaugojimo sąlyga, tą įrodė daug tyrimų. Lietuvoje,
pasikeitus pasėlių struktūrai, sutrumpėjus sėjomainų rotacijoms, mažai liko arba visai nebeliko
ankštinių augalų. Šalyje neproporcingai daug naudojama azoto trąšų, palyginus su fosforo ir
kalio. Todėl, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, itin svarbus tampa augalų maisto medžiagų
balanso įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas apie subalansuotą tręšimą. Planuojamuose
tyrimuose su naujų, didelio derlingumo potencialą turinčių veislių javais, kaupiamaisiais augalais
ir žolėmis organinių ir mineralinių trąšų derinimas leistų išvengti maisto medžiagų trūkumo bei
antagonizmo dirvožemyje, o tai suteiktų galimybę suformuoti ir išauginti maksimalų derlių,
užtikrinantį maksimalų pelningumą ploto vienetui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Planuojama parengti naujas maistinių ir pašarinių
miglinių javų veislių bei kaupiamųjų augalų tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis
rekomendacijas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio konsultantams. Tyrimų
rezultatai bus skelbiami mokslinėse publikacijose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, jie bus
aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose,
seminaruose, žemės ūkio parodų metu. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, bus parengti
mokslo populiarinimo straipsniai.
6. Javų ir daugiamečių žolių veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems
rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo ir sėklininkystės tyrimai.
Tikslas: Javų ir daugiamečių žolių rūšių genotipų įvairovės plėtra, įvairios krypties
selekcija ir sėklinės medžiagos gerinimo tyrimais užtikrinti specializuotus rinkos poreikius.
Uždaviniai: Plėsti ir tirti javų ir daugiamečių žolių genetines kolekcijas; Kurti javų ir žolių
veisles, išsiskiriančias atsparumu abiotiniams ir biotiniams veiksniams ir produktyvumu;
Vykdyti mažiau naudojamų ar iki šiol nenaudojamų daugiamečių žolių bei javų įvairios krypties
selekciją (pašarui, biokurui, specialių medžiagų pramonei ir kt.). Tobulinti javų ir daugiamečių
žolių veislių palaikomosios selekcijos metodus ir pirminę sėklininkystę.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Selekcija, tobulinama augalų genotipus ir sėklininkystė, lemdama veislių arealo kitimą, lemia
šalies ekonomiką ir stabilumą. Lietuva yra rizikingo žiemkenčių auginimo zonos valstybė, dėl to
būtina turėti žiemkenčių veisles, atsparias galimoms nepalankioms sąlygoms, ką parodė 2010-
2011 metų žiemos. Vasaros mūsų šalyje yra palankios augalų ligų plitimui, o chemikalų
naudojimas vis labiau ribojamas. Dėl to būtina kurti augalų veisles, pasižyminčias natūraliu
atsparumu ligoms. Reikalavimai augalinėms žaliavoms, augalų atsparumui, derlingumui pagal
atitinkamą agrotechnikos progresą laikmetyje visada kinta. Dėl to augalų selekcija, savo pradžią
skaičiuodama šimtmečiais, visada aktuali. Gyvulininkystė yra svarbi žemės ūkio šaka Lietuvoje,
todėl išlieka kokybiškų, pilnaverčių pašarų poreikis. Žoliniai pašarai yra viena iš pagrindinių
galvijų raciono dalių. Sukūrus geros kokybės, produktyvias bei prisitaikiusias prie vietinių
44
sąlygų javų ir žolių veisles bei patobulinus palaikomosios selekcijos metodus būtų užtikrinti
specializuoti rinkos poreikiai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Augalų veislės turi atitikti esamą agrotechnikos
lygmenį, rinkos poreikius, ekonominę šalies situaciją ir kitus reikalavimus. Efektyvus vienos
žemės ūkio augalų veislės auginimo laikotarpis būna nuo 5 iki 10 metų. Todėl veislių kaita
Lietuvoje ir kitose šalyse vyksta nuolat. Didele dalimi selekcijos sėkmė priklauso nuo
genetinėse kolekcijose tiriamų genotipų požymių genetinės variacijos lygio. Ypatingai į
genetinių kolekcijų plėtros svarbą atkreiptas dėmesys pastaruoju metu, kai vis labiau mažėja
genotipų, turinčių atsparumo genus. LAMMC ŽI Javų ir daugiamečių žolių genetinių kolekcijų
atnaujinimas (donorų paieška) vykdomas nuolat.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Vykdant selekcijos darbus bus sukurtos augalų
veislės, adaptuotos vietinėms sąlygoms bei padarytas paruošiamasis darbas ir prielaidos naujoms
veislėms kurti bei vykdyti efektyvią naujų veislių inovaciją ir plėsti sėklininkystės sistemą. Tai
sumažins derliaus netekimo problemą. Nacionalinės selekcijos plėtra leis išvengti nuostolių ir
padidinti žemės ūkio augalų derlingumą.
7. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai: augalų maistinės ir pašarinės kokybės
tyrimų ir gerinimo, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymo tyrimai
Tikslas – įvertinti maistinių, pašarinių ir energetinių ir kitoms reikmėms skirtų augalų
derliaus kokybę, ją lemiančius veiksnius, cheminės sudėties rodiklius, vertingas ir
nepageidautinas natūraliai susikaupusias biologines medžiagas, siekiant užtikrinti žemės ūkio
produkcijos gerą kokybę, ekonominį naudingumą.
Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Žaliavų kokybės tyrimai
aktualūs tiek pašarų, tiek maisto, tiek kitokiai perdirbimo pramonei. Pagaminti sveiką,
kokybišką, ekologišką maistą galima tik iš švarių teisingai pagamintų žaliavų. Programos
įgyvendinimas užtikrins žolinių augalų panaudojimą ekologiškiems, aukštos kokybės pašarams
ruošti, javų – maisto ir pašarų gamybai. Pramoniniam perdirbimui reikia turėti reikalingos
cheminės sudėties žaliavą, o jos užauginimui, tyrimams, veislių kūrimui - šiuolaikiniais metodais
pagrįstų tyrimų. Energetinių augalų biomasės tinkamumo biokurui ir biodujoms tyrimai svarbūs
įvertinant energetinių augalų biomasės cheminę sudėtį ir tinkamumą konversijai į naudingą
energiją.
8. Dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemos ir ilgalaikės augalų kaitos
efektyvumo, siekiant mažinti dirvožemio degradaciją ir didinti dirvožemio
derlingumą, tyrimai ir strategijos kūrimas
Tikslas – įvertinti dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą, nustatyti ilgalaikės
augalų kaitos ir įvairių sėjomainų bei jų grandžių efektyvumą, sukurti strategiją dirvožemio
degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui didinti šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis.
Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Europos Komisija nurodo,
kad žemės ūkio gamyba turi išaugti naudojant mažiau vandens, pesticidų ir mažinant šiltnamio
efektą sukeliančių dujų emisijas. FAO teigia, kad 2015–2030 m. maždaug 80% reikalingo maisto
gamybos augimo turi būti iš žemės ūkio intensyvinimo ir derliaus prieaugio, tačiau bet koks
produktyvumo didinimas turi būti tvarus. Sprendžiant minėtus iššūkius Lietuvoje visų pirma
būtina stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti dirvožemio kokybę. Visuotinai pripažinta, kad
dirvožemio degradacijos mastai Lietuvoje ypač dideli. Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai
bei siekis išlikti konkurencingais su Lietuvoje išauginta augalininkystės produkcija dar labiau
aštrina dirvožemio kokybės gerinimo problemą. Taikomojo pobūdžio informacijos apie
dirvožemio kokybės gerinimą poreikis yra didžiulis, tačiau tokių tyrimų atliekama mažai, jie yra
fragmentiški, nepakankamai ištirtos integruoto dirvožemio derlingumo valdymo priemonės.
Būtina sukurti tokią dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą, kurioje pirmenybė būtų
45
teikiama kompleksiniam biologinių ir agrotechninių priemonių taikymui bei parengti gaires
dirvožemio degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui atstatyti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje yra vykdyti įvairaus intensyvumo
žemdirbystės sistemų palyginimo tyrimai, tirtas žemdirbystės sistemų liekamasis poveikis
pasėliams ir dirvožemio savybėms, skirtingų tarpinių pasėlių rūšių ir jų įterpimo žaliajai trąšai
laiko įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui, sėjomainų su skirtinga pupinių augalų dalimi ir
tarpinių pasėlių bei tręšimo mėšlu įtaka ekologinėje žemdirbystėje ir pan. Tirta mulčiavimo
augalinėmis liekanomis poveikis dirvožemio kokybei, įvertinti rapsų ir kitų augalų liekanų
skaidymosi dirvožemyje ypatumai, atlikti dirvožemio humuso kiekio ir kokybės tyrimai auginant
skirtingą rapsų kiekį sėjomainose, vykdyti augalų šaknų biomasės ir dirvožemio biologinio
aktyvumo tyrimai skirtingo tankumo vasarinių rapsų agrocenozėse, nustatyta tręšimo
organinėmis ir mineralinėmis trąšomis reikšmė, atliktas glėjiškų išplautžemių pagrindinių
savybių ir našumo taikant skirtingas tręšimo sistemas integruotas vertinimas. Atliekami ypatingai
vertingi ilgamečiai lauko eksperimentai siekiant nustatyti skirtingo žemės dirbimo intensyvumo
įtaką pasėliams ir dirvožemio savybėms, žemės dirbimo ir šiaudų įterpimo įtaką pasėliams,
ilgalaikės augalų kaitos įtaką dirvožemio kokybei.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Nors atlikta daug dirvožemio derlingumo gerinimo
tyrimų, tačiau paskelbtos publikacijos nesuteikia visų reikiamų dirvožemio kokybės gerinimo
žinių, tyrimai fragmentiški, neapima visų galimų dirvožemio kokybės gerinimo priemonių,
trūksta kompleksiškumo ir sistemiškumo. Ūkinės veiklos įtaka dirvožemyje pasireiškia tik per
ilgą laiką, todėl reikalingi ilgamečiai tyrimai ir lėšos. Aukščiau minėti fundamentiniai tyrimai
padeda suprasti problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu reikalauja išplėstinių
taikomųjų tyrimų. Gavus šiems tyrimams lėšų bei panaudojant jau vykdomus ilgamečius ir
įrengus naujus lauko eksperimentus būtų ištirta ilgalaikės ūkinės veiklos poveikis dirvožemio
kokybės pokyčiams, numatytos priemonės dirvožemio derlingumui atstatyti ir didinti. Su
taikomųjų tyrimų rezultatais būtų supažindinami Lietuvos žemdirbiai, ūkininkai, žemės ūkio
konsultantai, agronomai ir kiti žemės ūkio specialistai.
6.1 lentelė. Augalininkystės taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei pagrindimas
Eil.
nr.
Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 1095,98 1089,85 1068,09 627 627 4507,92
2. Socialinio draudimo įmokos 340,88 339,01 332,27 194,18 194,18 1400,52
3. Išlaidos paslaugoms 149 153 160,5 61,5 64,5 588,5
4. Išlaidos autoriniams
darbams 10 6,6 6,6 5 5 33,2
5. Išlaidos prekėms 287,54 269,14 223,64 127,02 124,02 1031,36
6. Išlaidos komandiruotėms 21 18,3 17,3 18 12 86,6
7. Išlaidos transportui 20 20 20 15 15 90
8. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 15 510 510 107,5 7,5 1150
9. Pridėtinės išlaidos 449,5 370 422,5 232 230 1704
10. Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti 28 20 20 12 12 92
Iš viso 2416,9 2795,9 2780,9 1399,2 1291,2 10684,1
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) Didžiąją dalį
projekto turėtų finansuoti valstybė – LR žemės ūkio ministerija, pritraukiant LR Aplinkos
ministeriją. Galėtų prisidėti Regioniniai aplinkos tvarkymo centrai. Verslo finansuojami tyrimai
46
galėtų sudaryti apie 10 proc. Augalų veislės, sėklininkystės bei technologinių tyrimų rezultatus
naudoja tūkstančiai ūkininkų, todėl lėšos tam turi būti centralizuotos. Pagal apklausas, ūkininkai
prie tyrimų prisidėti nepageidauja, nori, kad jo būtų „apmokėtos“ iš savo mokesčių, jau
sumokėtų valstybei.
6.2. GYVULININKYSTĖ
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams gyvulinininkystės srityje
Apibendrinant taikomųjų mokslinių tyrimų gyvulininkystėje apkausos rezultatus galima
teigti, kad visos siūlomų tyrimų tematikos buvo įvertintos gerai, kaip svarbios ir aktualios.
Respondentai geriausiai įvertino pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos srityje planuojamus atlikti
tyrimus, kuriems net 81% respondentų pritarė (arba visiškai pritarė) ir tik 6 % nepritarė. Kaip
labai svarbūs įvertinti ir gyvūnų reprodukcijos tyrimai, kuriems 76 % pritarė ir tik 8 % nepritarė,
bei gyvūnų gerovės ir apsaugos tyrimai, kuriems 72 % pritarė ir 8 % nepritarė. Mažiausiai
aktualūs respondentams pasirodė bitininkystės tyrimai, kuriems pritarė 62 %, o 19 % nepritarė.
Dalis respondentų paminėjo, kad reikėtų atlikti ir tyrimus žvėrininkystėje .
Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 m.
1. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų
tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų pašarinių
žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.
2. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo
priežasčių tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių
bandų reprodukcijos organizavimas ir valdymas.
3. Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga. Gyvūnų gerovės ir auginimo aplinkos
optimizavimas, gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas ūkio sąlygomis, technologinių
procesų optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir dujų emisijas, mėšlo šalinimo ir kaupimo
sistemų tobulinimas.
4. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių veiksnių įtakos produkcijos
kokybei nustatymas, saugios produkcijos schemų kūrimas, naujos kokybės gyvūninių žaliavų
kūrimas
5. Genetinių selekcijos metodų tobulinimas, funkcinių požymių, gyvūnų potencialių
galimybių gerinimas ir veisimo schemų optimizavimas. Gyvūnų genetinių išteklių saugojimas ir
kaupimas, panaudojimo būdų paieška.
6. Bitininkystė. Bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių veislininkystė,
bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimais, naujų produktų su bičių
produktais kūrimas.
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,
pagrindimai
Gyvulininkystės sektorius Lietuvoje visada buvo ir yra labai svarbi žemės ūkio sritis. Šio
sektoriaus plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo
tradicijos, sukaupta patirtis. Sektorius yra reikšmingas, aprūpinant Lietuvos vartotojus įvairiais
maisto produktais bei svarbus Lietuvos eksporto šaltinis. Tačiau pastaraisiais metais
gyvulininkystės sektoriuje atsiskleidė tam tikrų neigiamų tendencijų. Mažėjantis gyvulių
skaičius, neracionali ūkių struktūra rodo, kad mažėja suinteresuotumas plėtoti gyvulininkystę.
Naujų ir pažangių technologijų diegimas gyvulininkystės sektoriuje gali būti svarbiausias
veiksnys, siekiant gyvulininkystės plėtros. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. politikos
gairėse keliami pagrindiniai uždaviniai didinti žemės ūkio konkurencingumą, skatinant
47
inovacijas, bendradarbiavimą ir restruktūrizaciją, sudarant sąlygas ūkio sektoriuje produktyviau
naudoti išteklius. Atkreipiamas dėmesys į tausų gamtos išteklių naudojimą ir darnų teritorinį
vystymąsi. Lietuvos ekonomikos pagrindas ir siekiamybė – didelės pridėtinės vertės produktų
gamyba ir paslaugos.
Maisto saugumą ir gyvulių sveikatą daugiausia nulemia ūkiuose išaugintų ir paruoštų
pašarų kokybė. Kokybiškų pašarų gamyba šalyje yra viena aktualiausių mokslo problemų,
siekiant sukurti pažangią gyvūnų mitybos sistemą ES šalių pavyzdžiu. Pašarų biologinę vertę
sąlygoja jų maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas. Šių procesų normalizavimas gyvūnų
organizme, sudarant optimalią davinių struktūrą, pašarų sušėrimo tvarką, taikant efektyvius
pašarų parošimo būdus, įgalina pasiekti didžiausia pašarų konversiją. Tik moksliniais tyrimais
pagrindus įvairių pašarų ruošimo technologijų įtaką gyvulininkystės produkcijai ir jos kokybei
galima tikėtis sukurti pažangias pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos priemones bei gaminti
kokybišką gyvūninę produkciją. Šiuo metu pašaruose yra tiriama cheminė sudėtis, bet nėra
įvertinama pašarų pasisavinimas gyvūnų organizme. Todėl, taikant pažangiausius tyrimo
metodus būtina visaverčiai įvertinti pašarų maisto medžiagų virškinamumą ir įsisavinimą in vitro
ir in vivo. Labai svarbu normalizuoti mikrobiologinius-biocheminius procesus gyvūnų
virškinamajame trakte, toliau tobulinti pašarų paruošimo ir gamybos technologijas. Tyrimai
paremti šiuolaikine analitine chemine, biotechnologine ir mikrobiologine įranga leis nustatyti ir
įvertinti rizikos faktorius, galimą neigiamą poveikį pašarams, gyvūnų produktyvumui,
sveikatingumui, maisto produktų vartotojų sveikatos saugai. Gautos naujos mokslo žinios leis
gyvulininkystės ūkiuose dirbantiems asmenims prisitaikyti prie besikeičiančios technologinės
aplinkos ir būti konkurencingiems. Todėl pašarų gamybos ir gyvūnų mitybos srityje keliamas
pagrindinis tikslas – naujų pašarų gamybos ir paruošimo technologijų tobulinimas, gyvūnų
mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, panaudojant naujas pašarines žaliavas,
biotechnologijos produktus ir priedus. Siekiant šio tikslo turi būti sprendžiami uždaviniai:
tobulinti ir įgyvendinti naujas pašarų konservavimo technologijas; nustatyti pašarų biologinę
vertę ir maisto medžiagų įsisavinimą; gerinti pašarų konversiją; tobulinti gyvulių šėrimo
technologijas ir kurti naujas.
Keletą pastarųjų dešimtmečių gyvulininkystėje selekcija buvo vykdoma pagrindinių
produktyvumo požymių didinimo kryptimi siekiant sukurti didesnės genetinės vertės gyvulį,
kuris būtų efektyvesnis ir duotų didesnę naudą ateities kartoms. Ypač ženklus produktyvumo
padidėjimas pasiektas pieninėje galvijininkystėje. Pastaraisiais metais sukaupta nemažai faktų,
kurie įrodo, kad vykdant selekciją tik produktyvumo požymių gerinimo kryptimi, nukenčia
bandų sveikatingumas, sutrumpėja produktyvaus gyvulio amžius bei suprastėja reprodukcijos
rodikliai. Pablogėjusi reprodukcija gerokai padidina išlaidas, reikalingas užauginti gyvulius
bandos pakaitai bei padidėja gyvulių, išbrokuojamų dėl nevaisingumo ar lyties organų ligų,
skaičius. Dėl šių priežasčių ekonominė nauda, gaunama dėl produktyvumo didėjimo, gali
visiškai sumažėti. Todėl tyrimai, skirti reprodukcinių problemų išaiškinimui ir sprendimui buvo
ir išliks labai aktualūs. Efektyvi bandų reprodukcija būtina užtikrinti selekcinio proceso
tęstinumui. Naujausių reprodukcinių biotechnologijų panaudojimas prisidės prie efektyvaus
gyvulių genetinio potencialo panaudojimo. Geriausi rezultatai gaunami ir plačiausiai praktikoje
reprodukcinės technologijos naudojamos galvijininkystėje, nors ir čia dar lieka nemažai
problemų, tokių kaip: individualių kriokonservavimo režimų parinkimas skirtingiems buliams,
prastėjantys karvių reprodukciniai rodikliai. Kiaulininkystėje plačiai naudojamas sėklinimas
atvėsinta sperma, tačiau kriokonservuotos spermos naudojimas nėra pakankamas, kadangi iki
šiol nėra parengti kriokonservavimo metodai, kurie nesumažintų paršelių skaičiaus vadoje. Tai
riboja geriausių kuilių efektyvų panaudojimą, turi įtakos tarptautinei prekybai. Daugelis spermos
atskiedimui bei kriokonservavimui naudojamų skiediklių yra brangūs ir saugomi patentų.
Kadangi yra sukaupta nemaža patirtis reproduktorių spermos kriokonservavimo srityje, Lietuvos
mokslininkai, atlikę specifinius tyrimus, pajėgūs sukurti reikalingus skiediklius. Avininkystėje
Lietuvoje šiuo metu naudojamas tik kergimas. Patiriamos nemenkos išlaidos avinų reproduktorių
išlaikymui, iškyla didelė ligų išplatinimo grėsmė, ypač nedideliuose ūkininkų ūkiuose keičiantis
48
avinais. Pasaulyje plačiai taikomas avių sėklinimas šviežia sperma, tačiau optimalių
kriokonservavimo metodų kol kas dar nėra sukurta. Nemažai problemų išlieka ir nustatant bei
reguliuojant avių lytinį ciklą. Iki šiol nėra parengtas efektyvus avių sėklinimo kriokonservuota
sperma metodas. Aktualūs yra patelių nevaisingumo tyrimai. Gyvūnų spermos kokybės tyrimai,
patelių nevaisingumo priežasčių išaiškinimas užtikrina efektyvesnę gyvūnų bandų reprodukciją
ir leidžia taikyti būtinus gydymo metodus, parinkti atitinkamas laikymo, šėrimo technologijas.
Parengtos gyvulių bandų reprodukcijos valdymo ir organizavimo programos leidžia laiku
išaiškinti specifines, su reprodukcija susijusias, problemas atskiruose ūkiuose, padeda jas spręsti
bei taupyti lėšas, kuilių ir avinų spermos šaldymo metodų kūrimas ir sėklinimo technologijų
tobulinimas įtakos platesnį šių technologijų taikymą ir tuo būdu bus iš esmės pagerintas
geriausių reproduktorių panaudojimas, gaunama daugiau aukštos vertės palikuonių kas
pagreitins genetinį progresą. Todėl pagrindinis tikslas yra užtikrinti efektyvią žemės ūkio
paskirties gyvūnų bandų reprodukciją, spartinti genetinį progresą, didinant genetiniu požiūriu
vertingiausių gyvūnų palikuonių skaičių. Siekiant šio tikslo reikia išspręsti tokius uždavinius:
tirti gyvulių spermos kokybinius rodiklius; tirti patelių nevaisingumo priežastis; tobulinti
spermos šaldymo metodus ir sėklinimo technologijas; parengti gyvulių bandų reprodukcijos
organizavimo ir valdymo priemones.
Klimato kaitos problema yra viena svarbiausių aplinkos apsaugos problemų pasaulyje.
Europos Sąjunga įgyvendina klimato kaitos švelninimo politiką ir įsipareigojo iki 2020 metų
sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas 20%. Gyvulininkystės sektoriuje
susidaro apie 18 % ŠESD emisijų. Todėl šiandieninė situacija pasaulyje diktuoja naujus iššūkius:
gamyba turi būti vystoma darniai, racionaliai panaudojant resursus ir taikant aplinką tausojančius
gamybos būdus. ŠES dujų emisijų mažinimas ir gyvūnų gerovės užtikrinimas išlieka vienu
svarbiausiu uždaviniu, kurį privalo išspręsti gyvulininkystės mokslas artimiausiu metu. Todėl šie
tyrimai ypač aktualūs ir perspektyvūs. Tik optimizuojant auginimo aplinką, adaptuotą
konkrečioms ūkio sąlygoms, galima užtikrinti gyvūnų gerovę, o tobulinant technologinius
procesus, mėšlo šalinimo ir kaupimo sistemas, sumažinti ŠES dujų emisijas ir optimizuoti
teršalų, sklidimą. Išplėtojus gyvūnų gerovės ir aplinkos apsaugos tyrimus, būtų ištirtas aplinkos
sąlygų poveikis gyvūnų sveikatai, gerovei ir produktyvumui, patobulintos ir sukurtos aplinkai
draugiškos technologijos, kurios leistų išauginti sveikesnius žemės ūkio paskirties gyvūnus, gauti
aukštesnės kokybės produktus. Nustatyta dujų emisijos nuo aplinkos sąlygų priklausomybė ir
patikslinti esami bei nustatyti trūkstami nacionaliniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (metano,
diazoto suboksido) emisijų faktoriai leistų sumažinti aplinkos taršą ir padėtų spręsti kvapų
sklidimo problemas. Todėl šioje srityje keliamas pagrindinis tikslas – žemės ūkio gyvūnų
auginimo aplinkos optimizavimas, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę bei sumažinti neigiamą
poveikį aplinkai. Siekiant šio tikslo reikės išspręsti tokius uždavinius: ištirti įvairių aplinkos
sąlygų ir technologinių elementų įtaką žemės ūkio paskirties gyvūnų elgsenai bei jų organizmo
fiziologiniams rodikliams, sveikatai ir produktyvumui; tirti šiltnamio efektą sukeliančių ir kitų
kenksmingų dujų emisijas ir kvapų sklidimą; optimizuoti gyvulininkystės technologinius
procesus, siekiant sumažinti teršalų emisijas ir užtikrinti gyvūnų gerovę.
Didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje didėja didelės biologinės vertės baltymų: mėsos,
pieno ir kitų gyvūninės kilmės produktų poreikis. Tam būtina ne tik intensyvinti tradicinę
gamybą, bet ir tinkamai panaudoti visus biologinius išteklius. Vykdant vienpusišką ūkinių
gyvūnų selekciją, pagrindinių ekonominių rodiklių kryptimi, pastebėtas gyvūninės produkcijos
kokybės prastėjimas. Daugelyje šalių pastebimas kai kurių produktų vartojimo mažėjimas ir
vartotojų nusiteikimas ieškoti sveikesnių, įvairesnių produktų. Daugelyje šalių populiarėja
įvairios alternatyvios ūkinių ir laukinių gyvūnų auginimo sistemos, tenkinančios dalies vartotojų
poreikius. Šios vartojimo tendencijos plinta ir Lietuvoje. Europos maisto išteklių informacijos
tinklo EuroFIR antrajame kongrese buvo akcentuotas didėjantis informacijos poreikis apie
kokybinę maisto sudėtį, turinčią įtakos vartotojų sveikatai ir maisto duomenų banko sistemų
mokslinio ir technologinio stiprinimo svarbai. Todėl, labai aktualu tirti ir įvertinti įvairių gyvūnų
rūšių, porūšių ir veislių bei skirtingo selekcijos lygmens genotipų biologiškai vertingų medžiagų
49
pokyčius auginant gyvūnus maistui bei įvertinti produkciją, gauta iš įvairių ūkinių gyvūnų,
išaugintų skirtingomis stambios industrinės gamybos ir alternatyvių auginimo sistemų
sąlygomis. Ypač aktualu ištirti išaugintos skirtingomis sąlygomis gyvūninės produkcijos savybes
(riebalų rūgštis, cholesterolį), kurios turi didelę įtaką vartotojų sveikatai. Gauti rezultatai padėtų
tiksliau įvertinti įvairių gyvūnų ir jų įvairių auginimo sistemų naudą Lietuvoje ir įneštų savo
indėlį į maisto duomenų banką, praplėstų kai kurių gyvūnų panaudojimo nišas ir papildytų
saugios produkcijos gamybos schemas. Todėl mokslinių tyrimų šioje srityje pagrindinis tikslas –
gerinti Lietuvoje auginamų ūkinių gyvūnų produkcijos kokybę. Įvertinti auginimo technologijų,
selekcijos lygmens, naudojamų pašarų įtaką gyvūninės produkcijos kokybinėms savybėms.
Siekiant šio tikslo tektų išspręsti šiuos uždavinius: ištirti cheminę produkcijos sudėtį, ypatingą
dėmesį skiriant riebalų rūgščių, cholesterolio, kolageno ir kt. rodikliams; palyginti produkcijos,
gautos iš skirtingomis sąlygomis augintų įvairių rūšių ir veislių gyvūnų, savybes ir jų atitikimą
sveikos mitybos reikalavimams; kurti saugios produkcijos gamybos schemas; išsaugoti ir
adaptuoti šiandieniniams poreikiams originalias produkcijos sistemas.
Iki šiol ūkinių gyvūnų selekcija buvo vykdoma produktyvumo didinimo kryptimi ir pagal
tai buvo nustatoma gyvūno veislinė vertė, tačiau nukentėdavo gyvūnų sveikatingumo,
ilgaamžiškumo, vaisingumo ir kiti funkciniai požymiai. Todėl pastarųjų požymių gerinimas šiuo
metu tapo pagrindiniu veislininkystės programų tikslu. Naujausias užsienio šalių mokslininkų
laimėjimas – genominė selekcija, kuri atveria žymiai platesnes ir įvairesnes selekcijos galimybes,
sutrumpina gyvūnų veislinės vertės nustatymo laiką bei sąnaudas. Atrankos bei populiacinės
genetikos pasiekimų pritaikymas gyvulių selekcijoje lėmė pastarųjų dešimtmečių gyvulių
produktyvumo didėjimo tempus ES. Lietuva šioje srityje atsilieka nuo kitų Vakarų Europos
šalių. Lietuvos gyvulių populiacijų produktyvumo genetinio potencialo skirtumų sumažinimas,
lyginant su išvystytų gyvulininkystės šalių, yra prioritetinis šalies gyvulininkystės tikslas.
Gyvulininkystės intensyvinimas galimas tik kuriant progresyvius selekcinius metodus ir diegiant
juos į gamybą. Tai leistų optimizuoti gyvulių veisimo schemas, racionaliau naudoti genetinius
išteklius, efektyviau gerinti gyvulių produktyvumą ir produkcijos kokybę. Mokslininkai turi
didelį dėmesį skirti gyvūnų produktyvumo didinimui, sveikatingumo ir ilgaamžiškumo
užtikrinimui, darbinių ir kitų funkcinių požymių gerinimui ir platesniam panaudojimui. Ūkinių
gyvūnų genetinių tyrimai padėtų įvertinti, identifikuoti ir charakterizuoti atskirus individus,
veislines grupes ar atskiras gyvūnų populiacijas, jų gyvybingumą, heterozigotiškumą bei kitus
selekcijai reikalingus parametrus. Todėl mokslinių tyrimų tikslas šioje srityje – pažangių
genetinių ir selekcinių tyrimų metodų paieška bei diegimas siekiant pagerinti, išsaugoti ir
veiksmingai panaudoti ūkinių gyvūnų išteklius bei išryškinti atskirų rūšių ir veislių potencialias
galimybes. Tyrimų uždaviniai: gerinti ūkinių gyvūnų veislines ir produktyviąsias savybes; diegti
naujausius genetinių tyrimų metodus; kurti pažangias gyvūnų produktyvumo vertinimo
metodikas; nustatyti skirtingų genetinių struktūrų įtaką įvairiems požymiams, išsaugoti ir plėtoti
genetinius išteklius; teikti siūlymus gyvūnų veislininkystės sistemos tobulinimui; ieškoti
veiksmingiausių būdų genetinių išteklių integracijai į žemės ūkio produkcijos rinką.
Paskutiniu metu nemažai problemų kyla ir bitininkystėje. Stebimas masinis bičių kolonijų
žuvimas. Daugiau nei trečdalis komercinių bitynų 2008 metų žiemą Jungtinėse Amerikos
Valstijose išnyko dėl vadinamojo kolonijų žlugimo sindromo (CCD). Šis sindromas išplito ir į
kitas valstybes: Prancūziją, Belgiją, Italiją, Portugaliją ir Ispaniją. Pastaraisiais metais Vakarų bei
Vidurio Europoje žuvo apie 40 % bičių šeimų. Ištisų bitynų neteko dalis Pietryčių Lietuvos
bitininkų. Manoma, jog yra keletas kolonijų žlugimo sindromą sukeliančių priežasčių: Varroa
destructor erkės, pesticidai, klimato kaita, elektromagnetiniai laukai, tačiau nė viena iš šių
priežasčių nėra galutinai įrodyta. Kelerius pastaruosius metus Lietuvoje bičių šeimos sunkiai
žiemojo, daugelis bitininkų patyrė nuostolius, išmirus ištisoms bičių šeimoms. Dėl to blogėja ne
tik bitininkų ekonominė situacija, bet prasčiau apdulkinami augalai. Augalų apdulkinimas, kurį
atlieka bitės, pasaulyje įvertintas maždaug 20 kartų brangiau, nei kainuoja medus ir kiti bičių
produktai. Bitėms apdulkinant augalų žiedus, gaminama apie 30 % maisto produktų ir palaikoma
planetos biologinė įvairovė. Dėl bičių populiacijos mažėjimo ir besikeičiančio klimato kai kurių
50
rūšių augalų apdulkinimas sumažėjo 50 %. Net 76 % maisto produktų gamybos ir 84 % augalų
yra priklausomi nuo bičių apdulkinimo. Nepaisant kasmet Europos Sąjungos skiriamos 1,64
milijardo litų paramos bitėms ir kitiems augalų apdulkintojams auginti, bitės žemyne nyksta
bauginančiais tempais. Todėl tyrimai susiję su bičių (Apis mellifera) reprodukcinių ir
produkcinių savybių bei jų kolonijų žlugimo sindromo (CCD) prevencija, bitynų infekcinių bei
invazinių apsaugos priemonių organizavimu bei valdymu ir ateityje išliks labai aktualūs. Kova su
varoozės erkėmis yra sudėtinga, nes šie kenkėjai yra prisitaikę prie bičių vystymosi ciklo. Imtis
priemonių prieš erkių plitimą būtina. Dabartiniu metu didelis dėmesys skiriamas ekologiškai
švariai produkcijai gauti. Bičių produktai naudojami ne tik maistui, bet ir įvairių susirgimų
gydymui, todėl paruošti ekologiškai švarius bičių produktus ypatingai svarbu. Perspektyvūs
turėtų būti ir biologiniai kovos su erkėmis metodai. Geriausiai bičių gydymui nuo varoozės
naudoti tokias chemines medžiagas (skruzdžių, oksalo bei pieno rūgštis), kurios aplinkoje
suskyla ir neturi neigiamos įtakos aplinkai. Kovojant su bičių varooze problema išlieka ir tai, jog
erkutės gali įgyti atsparumą organiniams chemikalams. Gydomosios priemonės turi būti
netoksiškos bitėms ir jų produktams, efektyviai veikti ligos sukėlėjus. Bičių kolonijų tyrimai, jų
žuvimo priežasčių išaiškinimas užtikrintų efektyvesnę bičių kolonijų reprodukciją, leistų taikyti
būtinus gydymo metodus, parinkti atitinkamas laikymo, žiemojimo bei pavasarinio bičių
apsiskraidymo technologijas. Paruoštas bitynų prieš infekcinių bei invazinių ligų apsaugos
priemonių kompleksas bičių Apis mellifera kolonijose, turėtų įtakoti šios šakos
konkurencingumą. Todėl pagrindinis tikslas šioje srityje yra bičių (Apis mellifera)
reprodukcinių ir produkcinių savybių bei jų kolonijų žlugimo sindromo (CCD) tyrimai, bitynų
infekcinių bei invazinių apsaugos priemonių organizavimas bei valdymas. Uždaviniai, kuriuos
teks išspręsti: tirti bičių kolonijų nykimo priežastis; tirti avilio tipo įtaką bičių šeimų žiemojimui;
tirti kolonijų stiprumo įtaką bičių produkcijai bei reprodukcijai; ruošti tranų spermos šaldymo
metodą; tirti erkių Varroa destructor įtaką bičių lervučių masei; nustatyti efektyviausias bičių
varoozės gydymo priemones ir parengti prevencijos ir valdymo priemones.
6.2 lentelė. Gyvulininkystės taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas
Eil.
Nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
VI-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 1274,2 1246,2 1200,0 1180,0 850,0 540,0 6290,4
2. Socialinio draudimo įmokos 396,4 386,5 371,8 365,6 338,3 167,4 2026,0
3. Išlaidos paslaugoms
150,0 98,0 106,0 80,0 80,0 60,0 574,0
4. Išlaidos autoriniams darbams 50,0 60,0 65,0 60,0 50,0 50,0 335,0
5. Išlaidos prekėms 390,0 346,0 390,0 392,0 350,0 300,0 2168,0
6. Išlaidos komandiruotėms 30,5 45,5 44,5 40,0 40,0 30,0 230,5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 950,0 840,0 650,0 385,0 120,0 0 2945,0
8. Pridėtinės išlaidos2 640,0 600,0 560,0 500,0 360,0 220,0 2880,0
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti
0 0 0 0 0 0 0
Iš viso: 3881,1 3622,2 3387,3 3002,6 2188,3 1367,4 17448,9
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Taikomųjų tyrimų finansavimo modelio ir verslo lėšų pritraukimo MTEP veikloms
finansuoti galimybių pagrindimas. Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai turėtų sudaryti
apie 90–95 proc. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5–10 proc. Verslo lėšos galėtų būti
gaunamos sukūrus Kaimo pažangos, taikomųjų tyrimų ir inovacijų skatinimo fondą. Į šį fondą
51
verslas mokėtų privalomas įmokas nuo pagaminamos produkcijos kiekio (pvz. pienas, mėsa,
javai ir t. t.), kaip daroma daugelyje vakarų Europos šalių. Fondo lėšos galėtų būti panaudojamos
taikomųjų tyrimų finansavimui, žemės ūkio savivaldos saviorganizacijoms ir konsultavimui. Jei
pavyktų sukurti tokį fondą, verslo finansuojami moksliniai tyrimai galėtų sudaryti žymiai
didesnę dalį. Tokiam siūlymui yra pritarusi Žemės ūkio mokslo tarybą 2013 m. sausio 15 d.
posėdyje.
6.3. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams sodininkystės ir daržininkystės srityje
Atliktos apklausos duomenimis sodininkystės ir daržininkystės srities tematikai yra
pakankamai didelis poreikis žemės ūkio subjektų tarpe. Skirtingų temų klausimams atsakymų
„pritariu“ arba „visiškai pritariu“ buvo nuo 65 iki 75 procentų. Nepritariančių pasiūlytai
tematikai buvo iki 10 procentų.
Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 metų
1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo, derėjimo ir derliaus nuėmimo laiko optimizavimas,
pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui komplekso
sudarymas.
2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių - poskiepių derinių tyrimas,
optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos.
3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių
panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai.
4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.
Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas.
5. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir optimizavimas.
Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo technologijos.
6. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu. Laikymo
modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje parametrų
modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių tyrimai.
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,
pagrindimai
Mokslinių tyrimų tikslai ir uždaviniai:
- sodo augalų veislinių auginimo technologijų kūrimas, jų elementų tyrimai bei tobulinimas.
Sodo augalų mineralinės mitybos, piktžolių kontrolės, derėjimo optimizavimas.
Agrobiologinių priemonių bei dirvos priežiūros sistemų modeliavimas.
- sėklavaisinių ir kaulavaisinių sodo augalų veislių introdukcija. Kompleksinis jų savybių
ištyrimas ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms augti nustatymas.
- geriausių veislių derinimas su šiuolaikinės sodininkystės reikalavimus atitinkančiais
poskiepiais. Optimaliausių veislės – poskiepio derinių biologinis ir fiziologinis
pagrindimas.
- intensyvaus obelų ir kriaušių sodo konstrukcijų tyrimai, pritaikant jas naujoms veislėms.
- žemaūgių slyvų ir trešnių sodų konstrukcijų tyrimai, auginant tradiciniu būdu ir po
priedangomis.
- sukurti modernias, ekonomiškai pagrįstas uoginių augalų auginimo technologijas.
- kurti, tobulinti ir įdiegti intensyvias, integruotas ir ekologines daržovių auginimo
technologijas bei jų elementus atsižvelgiant į šalies agroklimato bei ekonomines sąlygas,
didinti daržininkystės šakos konkurencingumą, produkcijai užtikrinant stabilią rinką.
52
- integruotos sodo ir daržo augalų apsaugos sistemos sukūrimas ir įdiegimas: įvertinti augalų
fitosanitarinė būklę sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose taikančiuose integruoto,
tausojančiojo ir ekologinio auginimo technologijas. Nustatyti daugiausiai žalos darančius
kenkėjus ir ligas pagal atskirus Lietuvos regionus. Ištirti integruotos augalų apsaugos
taikymo galimybės, nustatyti reikalingus ir trūkstamus pesticidus atskirų sodo ir daržo
augalų auginimui. Optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį vaisių ir
daržovių sektoriuje.
- plėtoti ligų ir kenkėjų prognozavimo modelių adaptavimo mokslinius tyrimus, diegti ligų ir
kenkėjų prognozavimo sistemas sodininkystėje ir daržininkystėje.
- išplėsti sodo ir daržo augalų bazę registraciniams eksperimentams vykdyti pagal ES
standartus.
- nustatyti vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu
dėsningumus ir sukurti mokslinius bei technologinius pagrindus užtikrinančius maksimalų
vaisių ir daržovių biocheminės sudėties bei fizikinių savybių išsaugojimą laikymo metu
siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus vaisius ir daržoves ištisus
metus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Vienas iš lietuviškos vaisių ir daržovių produkcijos konkurencingumo didinimo veiksnių yra
aukštos kokybės produktų pateikimas į rinką. Tai įmanoma pasiekti tik moksliškai pagrindus,
ištyrus ir sumodeliavus Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis sodo ir daržo augalų auginimo
technologijas, išauginamų vaisių, uogų ir daržovių išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinių
parametrų (audinių bei odelės tvirtumas, lemiantys šviežių sodininkystės produktų
transportabilumą), skirtingų veislių fiziologinių parametrų (kvėpavimo intensyvumas, etileno
išskyrimas, lemiantys vaisių ir uogų išsilaikymą) rodiklius, sukūrus ir įdiegus naujas, inovatyvias
vaisių ir daržovių laikymo technologijas. Naujų veislių ir poskiepių paieška, įvertinimas ir
optimalių jų derinių sukūrimas lemia šiuolaikinės sodininkystės pažangą ir konkurencingumą
vidaus bei eksporto rinkose. Visose pasaulio šalyse su išvystyta sodininkyste tokie tyrimai yra
aktualūs ir pastoviai vykdomi, todėl siekiant pažangos Lietuvoje tokie tyrimai taip pat yra būtini.
Pagal ES direktyvą 2009/128/EC Europos sąjungos šalys narės nuo 2014 m. turi įdiegti
integruotą augalų apsaugos sistemą, sumažinti pesticidų naudojimą ir jų poveikio žalą žmogui
bei aplinkai. Šios sistemos įdiegimas šalies mastu garantuoja produkto vidinę kokybę, saugų
maistą, aplinkos bioįvairovės saugojimą ir plėtojimą. Labai svarbus žaladarių žalingumo
slenksčių ir infekcijos rizikos nustatymas, pagrįstas prognozavimo modeliais. Integruotoje
augalų apsaugos sistemoje svarbią vietą užima ligų ir kenkėjų monitoringas bei jų išplitimo
prognozavimas, kuris sudaro prielaidas panaudoti augalų apsaugos produktus tada, kai liga ar
kenkėjas pasiekia žalingumo slenkstį. Kintant klimato sąlygoms, kinta ir kenkėjų ir ligų
pasirodymo laikas bei jų žalingumas. Šiltėjant klimatui, vieni žaladariai gali pasidaryti mažiau
žalingi, kitų daroma žala gali dar labiau išaugti. Kai kurios žaladarių rūšys gali pasislinkti iš
vienų regionų į kitus, išsivystyti daugiau negu įprasta generacijų. Klimato rodiklių kaita sukelia
dažnesnius ir intensyvesnius kenkėjų ir ligų protrūkius. Įvertinus žaladarių populiacijų genetinę
įvairovę, plitimo pobūdį bei biologines savybes galima formuoti adekvačias prevencijos
priemones ir apsaugos strategijas bei parengti optimizuotas augalų apsaugos sistemas sodo ir
daržo augalams. Taikant modernias, inovatyvias vaisių ir daržovių laikymo technologijas,
produkciją galima būtų išlaikyti ištisus metus. Vykdant šią tematiką planuojama ištirti ir sukurti
naują, aplinkai draugišką etileno šalinimo iš saugyklų technologiją. Laikant produkciją
kontroliuojamoje atmosferoje sprendžiami ekologiniai klausimai. Esant padidintam anglies
dioksido kiekiui žūna daugelis mikroorganizmų, taigi, nereikia daržovių apdoroti
antimikrobinėmis cheminėmis medžiagomis. Laikyti kontroliuojamoje bei modifikuotoje
atmosferoje leidžiama ir išskirtinės kokybės vaisius bei daržoves. Mokslinių tyrimų rezultatai
paskatins sodininkystės ir daržininkystės ūkių gyvybingumą; sumažins produkcijos savikainą ir
padidins pridėtinę vertę; padidės produkcijos sauga; pagerės agroaplinkosauga.
53
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Vaisių ir daržovių auginimo bei laikymo klausimais
pasaulyje vykdoma daug tyrimų, tačiau problemų ir spręstinų klausimų nemažėja. LAMMC
Sodininkystės ir daržininkystės institute plačiai tirti įvairių sodo ir daržo augalų veislių
intensyvaus, integruoto bei ekologinio auginimo technologijų elementų klausimai. Tačiau
optimalių technologinių elementų parametrų besikeičiančio klimato sąlygomis vis dar nėra
nustatyti. Pasaulyje ir Lietuvoje iki šiol nežinomos trumpai laikomų daržovių (žalumyninės
daržovės, salotos, svogūnų laiškai, kai kurie prieskoniniai augalai) laikymo kontroliuojamoje ir
modifikuotoje atmosferoje optimalios sąlygos (deguonies bei anglies dioksido kiekis,
temperatūra, atmosferos drėgnis). Laikant kontroliuojamoje atmosferoje susiduriama su
problemomis, nes nežinoma nei optimali kontroliuojamos atmosferos ar modifikuotos
atmosferos sudėtis, temperatūra ir atmosferos drėgnis, leistina etileno koncentracija saugyklose.
Pasaulyje dar tik pradedamos kurti aktyvios vaisių ir daržovių pakuotės, o Lietuvoje tokių tyrimų
iš viso nevykdyta. LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami sodo ir daržo
augalų ligų bei kenkėjų rūšinės įvairovės, jų žalingumo, biologijos bei ekologijos ypatybių
tyrimai. Besikeičiančio agroklimato sąlygomis tiriami atsirandantys, santykinai nauji kenkėjai ir
ligos. Kuriamos ir įdiegiamos integruotos augalų apsaugos sistemos sodininkystėje ir
daržininkystėje. Nuo 2007 m. įdiegtas meteorologinių stotelių, su integruotais ligų ir kenkėjų
prognozavimo modeliais, tinklas. Siekiant optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą
laboratorijos mokslininkai adaptuoja sodo ir daržo augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo
modelius, koordinuoja šiuolaikinės prognozavimo sistemos diegimą Lietuvos sodininkystės ir
daržininkystės sektoriuje. Laboratorijoje nuo 2001 m. augalų apsaugos produktų biologinio
efektyvumo tyrimai vykdomi prisilaikant Geros Eksperimentinės Praktikos (GEP sertifikatas)
reikalavimų, užtikrinančių aukštą bandymų kokybę ir gautų duomenų pripažinimą kitose
Europos sąjungos šalyse. Naujas iššūkis – įvertinus fitosanitarinę sodo ir daržo augalų būklę,
naudojamų augalų apsaugos produktų efektyvumą, optimizuoti pesticidų poreikius Lietuvos
vaisių ir daržovių sektoriuje tausaus pesticidų naudojimo kontekste, įgyvendinant ES direktyvą
2009/128/EB. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Planuojama, kad per 5 metus bus pasiekti
pagrindiniai aukščiau išvardyti tikslai. Iš projekto rezultatų bus parengti 10 mokslinių straipsnių
leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį (ISI Web of Knowledge), parengtos aštuonios
rekomendacijos augintojams, gauti apibendrinti rezultatai bus pristatyti 10 mokslinių
konferencijų, parengti ir išleisti dešimt informacinių lapelių, parašyta penkiolika straipsnių
populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami radijo ir televizijos laidose.
6.3 lentelė. Sodininkystės ir daržininkystės taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo
pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 400,0 400,0 400,0 400,0 400,0 2000,0
2 Socialinio draudimo įmokos 123,92 123,92 123,92 123,92 123,92 619,6
3 Išlaidos paslaugoms1 53,5 52,2 52,5 53,5 53,5 265,2
4 Išlaidos autoriniams darbams 36,0 26,0 30,0 28,0 33,0 153,0
5 Išlaidos prekėms 222,0 220,0 212,0 211,0 200,0 1065,0
6 Išlaidos komandiruotėms 28,0 31,0 32,0 23,5 31,5 146,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 185,0 155,0 136,0 145,0 68,0 689,0
8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 37,0 37,0 41,0 28,0 180,0
9 Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0
Iš viso: 1145,42 1105,12 1083,42 1085,92 997,92 5417,8
54
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: pirmais ir antrais metais – 95 %; kitais metais
–90 %. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: pirmais ir antrais metais – 5 %; kitais metais –
10 %. Verslo finansavimą galėtų pakeisti ŽŪM įkurtas fondas.
Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei įrangai eksploatuoti Išlaidų pagrindimas.
Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu tyrimams,
laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje parametrų
modeliavimui ir optimizavimui vaisiai, uogos ir daržovės bus laikomos turimuose šaldytuvuose
ir kontroliuojamos atmosferos kamerose. Laikymo tyrimai bus atliekami ištisus metus.
Šaldytuvai ir kontroliuojamos atmosferos palaikymo įranga naudoja daug elektros energijos.
Keturių šaldytuvų, skirtų vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių
pokyčių laikymo metu tyrimams, laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui laikant vaisius
ir daržoves, tame tarpe trumpai laikomas žalumynines daržoves, nominalus šaldymo
kompresorių galingumas 16 kW. Paprastai nusistovėjus darbo režimui kompresoriai dirba
išsijungdami, maždaug pusę laiko, t.y. pvz. 10 min. dirba, 10 min. būna išsijungę. Taigi, per parą
kompresoriai dirbs 12 val. ir sunaudos 12x16=192 kWh elektros energijos, kurios kaštai
192x0,45=86,4 Lt. Per mėnesį išlaidos elektros energijai sudarys 86,4x30=2592 Lt, o per metus
2592x12=31104 Lt.
Keturios kontroliuojamos atmosferos kameros sunaudos elektros energijos:
Nominalus galingumas 9 kW
Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko 12x9=108 kWh
Per mėnesį suvartos elektros energijos 108x30=3240 kWh
Per metus suvartos elektros energijos 3240x12=38880 kWh
Per metus išlaidos elektros energijai 38880x0,45=17496 Lt.
Laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui ultražemo deguonies kiekio bandyminių
kamerų nominalus galingumas 12 kW. Dirbs kameros ištisus metus, tačiau darbo režimas
kompresorių yra periodinis, t.y. pusę laiko dirbs, pusę laiko „ilsėsis“. Elektros energijos
sąnaudos:
Nominalus galingumas 12 kW
Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko 12x12=144 kWh
Per mėnesį suvartos elektros energijos 144x30=4320 kWh
Per metus suvartos elektros energijos 4320x12=51840 kWh
Per metus išlaidos elektros energijai 51840x0,45=23328 Lt.
Iš viso elektros energijos kaštai bus: 31104+17496+23328=71928 Lt.
Kadangi dalį elektros kaštų galima bus dengti iš pridėtinių išlaidų eilutės, tai dalį reikėtų
skirti papildomų pridėtinių išlaidų mokslinei įrangai eksploatuoti – apie 60,0 tūkst. per metus.
55
6.4. VETERINARIJA
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams Veterinarijos srityje
Įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos strategines nuostatas, veterinarijos srityje
numatomi sekantys mokslinių tyrimų prioritetai: produkcijos gyvūnų užkrečiamųjų ir
neužkrečiamųjų ligų tyrimai gerinant produkcijos kokybę bei kiekybę, smulkių (kompanijos)
gyvūnų ligų tyrimai bei gerovės užtikrinimas, maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimas
bei funkcionaliųjų produktų kūrimas ir maistinės vertės didinimas. Buvo atlikta žemės ūkio
specialistų apklausa apie taikomųjų mokslinių tyrimų reikalingumą ir jų naudą Lietuvos
valstybei. Apklausoje dalyvavę žemės ūkio specialistai vidutiniškai 70 proc. pritaria taikomųjų
tyrimų veterinarijos srityje būtinumui. Daugiausia (apie 75 proc. pritaria taikomiesiems
tyrimams) ūkininkams reikalingi moksliniai tyrimai bei pagrįstos mokslininkų rekomendacijos
produkcijos gyvūnų užkrečiamųjų bei neužkrečiamųjų ligų atžvilgiu. Tai susiję su jų verslo
plėtros perspektyvomis, didėjančiu konkurencingumu. Kiek mažiau ūkininkus domina (63 proc.
apklaustųjų tam pritaria) smulkių arba kompanijos gyvūnų ligų bei jų gerovės užtikrinimo
moksliniai tyrimai. 72 proc. apklaustųjų mano, kad moksliniai tyrimai reikalingi maisto saugos ir
kokybės užtikrinimo klausimais, kad išvengti cheminių ir biologinių pavojų, užtikrinti saugumą
visose maisto grandinės dalyse, bei tobulinti gamybos technologijas.
Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 metų
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Gyvūnų užkrečiamų ligų prevencija, diagnostika bei jų
likvidavimo priemonių klausimai.
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei
priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės gerinimui.
3. Smulkių gyvūnų ligos. Smulkių gyvūnų ligų diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei
gerovės klausimai.
4. Biologiškai aktyvūs komponentai. Gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir
maistinės vertės didinimo klausimai.
5. Veterinarinė maisto sauga. Maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai
(cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio patekimo į
maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,
technologinių priemonių ir metodų kūrimas).
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,
pagrindimai
Ankstyvas gyvūnų ligų nustatymas ir jų likvidavimas yra viena iš pagrindinių veterinarijos
užduočių ir ES gyvūnų sveikatos strategijos užduočių. Rimti ligų protrūkiai daro ūkininkams,
visuomenei, ekonomikai didžiulį neigiamą poveikį, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai.
Europoje šiuo metu labai akcentuojama užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų gyvūnų ligų stebėsena,
siekiama į rinką pateikti kuo saugesnį maistą. Dėl gyvūnų susirgimų (pavyzdžiui, tokių kaip:
paukščių gripas, galvijų spongiforminė encefalopatija, pasiutligė) ūkininkai ir įmonės patiria ne
tik didelius ekonominius nuostolius, bet gresia realus pavojus ir žmonių sveikatingumui.
Mažinant ekonominės reikšmės užkrečiamųjų ligų sukeliamus nuostolius per rizikos veiksnių
valdymą ir kontrolę įmanoma didinti Lietuvos ūkių konkurencingumą. Vienas svarbiausių
veterinarijos tikslų – greitai ir tiksliai nustatyti gyvūnų susirgimų priežastis, rekomenduoti
tinkamas kovos priemones, kurios užkirstų kelią ligoms plisti ir sumažintų galimus ekonominius
nuostolius.
56
Produkcijos gyvūnų užkrečiamosios ir neužkrečiamosios ligos:
Ištirti mišrių ir monoinfekcijų paplitimą skirtingo amžiaus kiaulių grupėse, specifinės ir
nespecifinės kontrolės, antimikrobinės terapijos ir profilaktikos priemonių efektyvumą įvairaus
dydžio Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose panaudojant naujus molekulinės biologijos metodus.
Tyrimų rezultatai leis kiaulininkystės ūkiams tiksliai parinkti efektyviausias gydymo ir
profilaktikos priemones, o įsisavinti metodai galėtų būti pritaikyti arklių ir šunų ligų diferencinei
diagnostikai.
Didinti galvijų ir avių ūkių konkurencingumą per ekonomiškai svarbių užkrečiamųjų
ligų rizikos veiksnių identifikavimą ir jų kontrolę. Uždaviniai: galvijų ir avių ekonominės
reikšmės užkrečiamųjų ligų prioritetinio sąrašo sudarymas remiantis atliktų epidemiologinių
duomenų rezultatais; ekonominės svarbos užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių identifikavimas
galvijų ir avių ūkiams; pasirinktų aktualių užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimas; rekomendacijos
galvijų ir avių ūkiams dėl užkrečiamųjų ligų kontrolės. Gauti rezultatai leis efektyviau
kontroliuoti vienas svarbiausių ekonominius nuostolius sukeliančių užkrečiamųjų ligų, padės
nustatyti rizikos veiksnius įtakojančius šių ligų epizootologinius ypatumus Lietuvoje ir padės
nustatyti šių ligų sukėlėjų ypatumus Europiniu ar pasauliniu atžvilgiu.
Nustatyti įvairių veiksnių įtaką virusinių ir asocijuotų ligų plitimui galvijininkystės,
kiaulininkystės, paukštininkystės ūkiuose, bei parengti prevencines priemones. Lietuvoje atlikti
tyrimai rodo, kad yra labai išplitę gyvūnų (ypač galvijų) virusinės ligos, kuriomis kai kuriose
bandose perserga visi, o nugaišta iki 50 proc. individų. Gauti rezultatai leis peržiūrėti ir
moksliškai pagrįsti ž. ū. gyvulių specifinės profilaktikos priemonių taikymo strategiją;
gyvulininkystės ūkiai bus įvertinti ekonomiškai svarbių ligų atžvilgiu ir leis optimizuoti gyvūnų
judėjimą tarp ūkių ar ūkių viduje; bus kompleksiškai ištirtos pagrindinės mišrios ir vektorių
pernešamos virusinės gyvūnų ligos bei bus parengtos rekomendacijos tų ligų kontrolei; bus
pateiktos moksliškai pagrįstas rekomendacijos pagrindinių užkrečiamųjų ligų diagnostikos,
imunoprofilaktikos ir likvidavimo programų įgyvendinimui, kas leis sumažinti antimikrobinių
vaistų naudojimą ir pagerins produkcijos, ypač pieno, kokybę.
Įvertinti paukščiuose paplitusių ir paukštieną kontaminuojančių bakterijų atsparumą
antibiotikams panaudojant šiuolaikinius, tikslius molekulinės diagnostikos metodus. Šiuo metu,
bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena opiausių problemų medicinoje ir veterinarijoje. Dėl
to darosi sudėtingesnis gyvūnų gydymas, atsiranda ekonominiai nuostoliai ypač paukščių
augintojams. Tyrimais bus išaiškinta kokios bakterijos dažniausiai kontaminuoja paukštieną ir
jos produktus, koks šių bakterijų ir paukštynuose laikomuose paukščiuose paplitusių bakterijų
atsparumas antibiotikams; bus gauti tiek fundamentiniai molekulinės epidemiologijos, tiek ir
praktiniai duomenys, reikalingi paukščių sveikatingumui gerinti.
Padidinti embrionų transplantacijos technologijos efektyvumą, optimaliai parenkant
donores, gerinti gautų embrionų kokybę ir didinant jų prigijimą. Embrionų transplantacija leidžia
ženkliai pagerinti pieno ir mėsos kokybę. Tyrimų rezultatai – bus sukurtos veterinarinės sąlygos,
kurioms remiantis galima parinkti karvę kaip embrionų donorę ir prognozuoti embrionų
transplantacijos rezultatą; Lietuvoje bus sukurta karvių embrionų rinka; padidinta veislinių
bandų pridedamoji vertė pagerinus genofondą.
Sukurti karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos
efektyvumo vertinimo modelį. Šis modelis yra aktualus ne tik moksline prasme, bet ir
ekonomine. Įdiegtą modelį galės naudoti veterinarijos gydytojai – praktikai stebėdami gyvulių
sveikatą, vertindami profilaktiką, ar paskirtą gydymą.
Diagnozuoti gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius
patologinius anatominius, histopatologinius, citologinius ir kt. specialiuosius tyrimus, nustatyti
susirgimų priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir
gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Tyrimo rezultatai vertingi Valstybinės maisto ir
veterinarijos specialistams, veterinarijos gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine
praktika, žemės ūkio bendrovėms, ūkininkams.
57
Smulkių gyvūnų / kompanijos gyvūnų ligos:
Įvertinti naujus išoriškai naudojamus medikamentus nuo dermatofitijos. Atlikti klinikinį
skriningą ir saugumo monitoringą. Sukurti naujas vietiškai naudojamų vaistų formas, įvertinti jų
farmakologines, toksikologines savybes, atlikti klinikinius bei saugumo vertinimus. Nauji
sisteminio poveikio veterinariniai preparatai dermatofitijai, artritui, miozitui, tendovaginitui ir
panašioms ligoms gydyti galės būti naudingi veterinarams – praktikams, gyvūnų laikytojams,
ūkininkams, nes bus paprasti ir saugūs naudoti, gaminami Lietuvoje, skatins Lietuvos
ekonomikos plėtrą. Bus parengtos naujųjų preparatų naudojimo instrukcijos ir rekomendacijos.
Diagnozuoti smulkių gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius
patologinius anatominius, histopatologinius, citologinius ir kt. specialiuosius tyrimus, nustatyti
susirgimų priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir
gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Tyrimų rezultatais naudotųsi veterinarijos gydytojai ir
smulkių gyvūnų augintojai, būtų nustatomos susirgimų priežastys, rekomenduojamos gydymo ir
profilaktinės kovos priemonės prieš susirgimus ir gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdai.
Mokslinių tyrimų rezultatai, paruoštos metodinės priemonės būtų naudojamos ir studijų procese.
Remiantis moksliniais tyrimais parengti „Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų)
gerovės užtikrinimo kaimiškose savivaldybėse praktinių įgūdžių formavimo metodologiją“.
Tyrimo rezultatai vertingi Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistams, veterinarijos
gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine praktika, žemės ūkio bendrovėms,
ūkininkams, produkcijos gyvūnų laikytojams.
Įvertinti sportinių arklių anatominius defektus, nustatyti jų įtaka sportiniam
pasirengimui, pritaikyti diagnostinius tyrimus ankstyvai defektų diagnostikai. Įvertinti šalčio ir
šilumos įtaką ristūnų veislės žirgams intensyvaus krūvio metu bei paruošti rekomendacijas
ristūnų varžybų organizatoriams. Tyrimų rezultatas – kokybiškiau vykdoma veterinarinė apžiūra
sportiniams arkliams, anksti pastebimi defektai iš bandoje, augintojų ir trenerių švietimas bei
konsultavimas, būtų kokybiškiau vykdomas varžybų organizatorių švietimas bei konsultavimas,
užtikrinama žirgo gerovė.
Biologiškai aktyvūs komponentai:
Taikyti biologiškai aktyvias medžiagas padidintos biologinės ir maistinės vertės mėsos
gaminių gamyboje. Tyrimai atvers naujas galimybes kurti padidintos biologinės ir maistinės
vertės mėsos gaminius smulkiuose ir vidutiniuose ūkiuose. Planuojami tyrimai perspektyvūs ir
konkurencingi – parengus principines technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio
subjektams kaip naudoti daugiakomponenčių biologiškai aktyvių medžiagų mišinius mėsos
gaminių gamyboje, atsivers naujos galimybės kurti padidintos biologinės ir maistinės vertės
mėsos gaminius, didins Lietuvos mokslo konkurencingumą, galimybes įsijungti į šia tematika
planuojamus tarptautinius mokslo projektus.
Užtikrinti gyvūninės kilmės maisto produktų saugą, panaudojant vietinius resursus ir
biotechnologijos mokslo pasiekimus. Bus sukurti gyvūninės kilmės funkcionalių produktų
gamybos technologijų prototipai, užtikrinant gyvūninės kilmės maisto produktų saugą
inovatyviais sprendimais, t. y., panaudojant vietinius augalinės žaliavos resursus (vaistinius -
prieskoninius augalus, baltymingus augalus ir augalus su dideliu fitoestrogenų kiekiu) taip
skatinant netradicinės žemdirbystės plėtrą ir biotechnologijos mokslo pasiekimus – pieno
rūgšties bakterijas, produkuojančias bakteriocinus, išskirtas iš vietinės ruginės žaliavos. Kuriant
technologijų prototipus, ypatingas dėmesys būtų skiriamas padidintos rizikos žmonių mitybai.
Padidinti pieno produktų biologinę vertę, panaudojant geromis juslinėmis,
antioksidacinėmis bei antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčius augalų ekstraktus. Tyrimų
rezultatai – nauji padidintos biologinės vertės natūralūs pieno produktai.
Veterinarinė maisto sauga:
Įvertinti technologinių priemonių ir metodų poveikį patogeninėms zoonozes
sukeliančioms bakterijoms mėsos ir kiaušinių gaminiuose ir jų laikymo metu. Planuojama
sukurti naujas technologines priemones ir metodus zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei
58
mėsos ir kiaušinių gaminių gamyboje. Tyrimai labai aktualūs ir svarbūs, nes bus kompleksiškai
išanalizuojamas visas gamybos procesas, siekiant kuo efektyviau panaudoti ekonomiškai
efektyviausias ir aplinką tausojančias technologines priemones. Bus priimti optimaliausi
moksliniais tyrimais pagrįsti sprendimai dėl zoonozes sukeliančių bakterijų mažinimo mėsoje ir
kiaušiniuose, pateiktos rekomendacijos gamybininkams, orentuojantis į smulkius ir vidutinius
ūkius. Tokie tyrimai būtų savalaikiai, turėtų praktinį pritaikomumą ūkiuose didintų gamybos
ekonominius rodiklius.
Natūraliomis priemonėmis sukurti saugias padidintos vertės miltinės konditerijos
kepinių gamybos technologines schemas pritaikant biotechnologinius sprendimus akrilamido
kiekio mažinimui galutiniuose produktuose. Bus gauti svarbūs praktiniai rezultatai – sukurti
naujų padidintos vertės ir saugių akrilamido aspektu miltinės konditerijos kepinių gamybos
technologijų prototipai. Tai didins Lietuvos mokslo ir pramonės konkurencingumą, sudarys
pagrindą tolimesniems darbams ir jungimuisi į tarptautines tyrimų programas.
Nustatyti žuvies ir mėsos įmonių aplinkos užterštumą ir įvertinti cheminių medžiagų bei
fizinių priemonių panaudojimo galimybes L. monocytogenes nukenksminimui. Pasaulyje
įvairios L. monocytogenes nukenksminimo priemonės tiriamos pakankamai plačiai, nes ši
problema atneša šalims didelius ekonominius nuostolius. Todėl tikslingi nauji, kombinuoti,
įvairių cheminių medžiagų ir fizikinio poveikio priemonių bendri tyrimai, kurių deriniai leistų
sumažinti ar visiškai eliminuoti L. monocytogenes mėsos ir žuvies produkcijos gamybos
grandinėje.
Visų tyrimų rezultatai bus vertingi Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistams,
veterinarijos gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine praktika, žemės ūkio
bendrovėms, ūkininkams, gyvūnų laikytojams, verslo ir ūkio subjektams, visuomenei. Bus
paskelbtos mokslinės publikacijos, kurios įrodys mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir
pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi užsienio ir šalies mokslinėse, gamybinėse
konferencijose, seminaruose, bus viešinami universiteto tinklapyje. Remiantis mokslinių tyrimų
rezultatais bus parengti ir mokslo populiarinimo straipsniai. Mokslinių tyrimų rezultatai,
paruoštos metodinės priemonės bus naudojamos ir studijų procese.
Veterinarijos taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas. Planuojamų
visų mokslinių tyrimų trukmė svyruoja nuo 2 iki 4 metų. Lėšos 6.4 lentelėje pateiktos ne per visą
2014–2020 m. laitkotarpį, bet pagal planuojamų atskirų tyrimų trukmę (žr. Veterinarijos srities
priedą).
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 641,5 637,8 329 45,6 1654
2. Socialinio draudimo įmokos 170,88 169,89 69 18,5 428
3. Išlaidos paslaugoms1
17 16 7 40
4. Išlaidos autoriniams darbams 52 42 0 94
5. Išlaidos prekėms 222,3 219,1 82 15 538
6. Išlaidos komandiruotėms 42,6 42,6 14 12 111
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 655 68 21 2 746
8. Pridėtinės išlaidos2 231,66 183,76 99 18,62 533
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3 5 5 0
10
Iš viso: 2037,94 1384,15 621 111,72 4155
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės
finansuojami moksliniai tyrimai sudarytų apie 90 proc. vertė. Verslo finansuojami moksliniai
tyrimai – 10 proc. visos išlaidų vertės.
59
6.5. MAISTO ŪKIS
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams maisto ūkio srityje
Apibendrinant maisto ūkio apklausos rezultatus galima teigti, kad visos taikomųjų
mokslinių tyrimų tematikos iš esmės buvo teigiamos. Labiausiai respondentai domėjosi produktų
maistinės vertės gerinimu, tausojančia gamyba, nitritiniu kiekiu mėsos gaminiuose ir „bemielės“
duonos rauginimu. Pagal pateiktus respondentų pasiūlymus, papildomai parengta antialerginėmis
savybėmis pasižyminčių maisto produktų tema.
Ilgalaikės ir trumpalaikės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos iki 2020 metų
1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje
žaliavoje.
2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas.
3. Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais
elementais.
4. Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir
nišinių vaisių ir daržovių produktų kūrimui.
5. Nauji produktai. Naujų biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų
maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.
6. Tausojanti gamyba. Vaisių ir daržovių perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas
beatliekinei gamybai, naujų produktų kūrimui.
7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų vaisiuose, daržovėse,
aromatiniuose augaluose identifikavimas ir jų išskyrimo bei panaudojimo galimybių
tyrimas.
8. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose.
9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir
gatavuose kepiniuose.
10. Antialerginėmis savybėmis pasižymintys maisto produktai. Padidintos biologinės vertės
antialerginėmis savybėmis pasižyminčių plataus vartojimo pieno produktų su sinbiotikais
tyrimai (pagal apklausos respondentų pageidavimą). 11. Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių sudėties
gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių specifinių
produktų kūrimas.
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,
pagrindimai
Racionalus ir pagrįstas maisto ūkio problemų sprendimas įgauna vis didesnę reikšmę. LR
Žemės ūkio ministerijos „Maisto saugos strategijoje“ pabrėžiama, kad pastaraisiais metais
Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, maisto kokybė bei sauga tapo vienu svarbiausiu veiklos
prioritetu. Nuo tolesnės žemės ūkio plėtros krypties priklauso ne tik krašto gerovė, bet ir šalies
ekologinė situacija. Sparčiai besikeičianti visuomenė taip pat kelia naujus reikalavimus žaliavų ir
maisto produktų kokybei, saugai bei jų gamybos būdo poveikio aplinkai. Maisto produktai gali
tapti funkciniais padidinant natūralaus maisto komponento kiekį (pvz., padidinant mineralinių
medžiagų kiekį ir kt.), papildant komponentais, kurių maiste natūraliai nėra, bet pasižyminčiais
naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikais), pašalinant žalingą komponentą (pvz., sukeliantį
alergiją baltymą), pakeičiant komponentą, paprastai makroelementą, kurio suvartojama per daug
ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį, sočiąsias riebalų rūgštis), komponentu, galinčiu
pasižymėti gydomosiomis savybėmis (pvz., gliukozaminu, cikorijos, topinambų inulinu ir kt.),
pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą arba modifikuojant maisto komponentus, kurių
60
naudingas poveikis yra žinomas. Biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintų maisto
produktų kūrimas – viena iš sparčiai tobulėjančių ir besivystančių sričių. Nacionalinės maisto
ūkio technologijų platformos strateginių tyrimų plane, Nacionalinio maisto ūkio klasterio bei
Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos planuose išskirtinės kokybės produktų
kūrimas pateikiamas kaip prioritetinė kryptis. Siekiant garantuoti maisto produktų saugą ir
kokybę, kuriamos inovatyvios perdirbimo ir saugos užtikrinimo technologijos ar atskiri jų
elementai, nanotechnologijos, leidžiančios gaminti naujus, specifinius, išskirtinės kokybės bei
tekstūros ir/ar struktūros naujus bei nišinius produktus.
Pasaulyje vystomos žaliosios, aplinką tausojančios ir aplinkai draugiškos perdirbimo
technologijos. Kartu siekiama ir vystyti beatliekines technologijas, maksimaliai perdirbti ir
panaudoti šalutinius perdirbimo produktus ar atliekas. Iš augalų išskirta ir identifikuota
tūkstančiai junginių, kurie pasižymi įvairiomis savybėmis: pvz. suriša laisvuosius radikalus
maiste ir gyvūnų organizme (in vitro ir in vivo), slopina bakterijų (pvz. ligas sukeliančių ir
maisto gedimo) bakterijų ir kitų mikroorganizmų vystymąsi, pasižymi originaliomis juslinėmis
(skoniu ir aromatu), savybėmis. Tokių augalų ekstraktai, jų frakcijos ar atskiri junginiai plačiai
išbandomi modulinėse bei realiose (maiste, kosmetikos preparatuose, maisto papilduose)
sistemose. Vyksta intensyvi tokių tyrimų plėtra ir gaunama vis daugiau informacijos,
padedančios suskurti naujas medžiagas ir technologijas. Stebimas aiškus tokių tyrimų poreikis,
pirma, dėl gamtoje augančių augalų bioįvairovės, antra, dėl vis didėjančio funkcinių maisto
ingredientų bei maisto produktų ir natūralių maisto priedų populiarumo vartotojų tarpe ir trečia,
dėl neabejotinų įrodymų apie glaudų ryšį tarp žmonių mitybos ir visuomenės sveikatos.
Sparčiai besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus žaliavų ir maisto produktų
kokybei, saugai bei jų gamybos būdo poveikio aplinkai. Kadangi šių dienų mitybos racione
dominuoja „chemizuoti“ maisto produktai, jų skurdi maistinė vertė sudaro prielaidas civilizacijos
ligoms vystytis. Vis dar nepakankamai dėmesio skirta moksliniams tyrimams, susijusiems su
maisto alergenais, naujų nealergiškų vartotojui produktų kūrimu. Lietuvos gyventojai
nepakankamai vartoja natūralių vitaminų, preparatų, tačiau pernelyg daug suvartoja menkai
vitaminais, biologiniais junginiais ir pasižyminčiais antioksidaciniu aktyvumu, maisto produktų.
Todėl labai svarbu formuoti aiškų ir teisingą požiūrį į mitybą ir aprūpinti gyventojus geros
(išskirtinės) kokybės maisto produktais. Tam būtini kompleksiniai rečiau kultivuojamų augalinės
kilmės žaliavų, iš jų pagamintų maisto produktų bei jų sudėtinių dalių kaitos perdirbimo
technologinių procesų metu tyrimai. Siekiant ištirti gyvūninės kilmės produktų kokybę ir
nustatyti subalansuotus ir optimalius būdus jos maistinei vertei pagerinti, būtų tikslinga plėsti
šios srities tyrimus, apimant visus gyvūninės kilmės produktus – pieną, kiaulieną, viščiukų
broilerių mėsą, kalakutieną, jautieną, triušieną ir kt. Būtinos naujos mokslo žinios, kuriomis būtų
pagrįstos rekomendacijos maisto gamintojams, vartotojams ir visuomenės sveikatos
specialistams. Europos šalių ekonominė problema, turinti įtakos ekologinės ir alternatyvios
augalinės žaliavos bei produktų gamybai – perteklinės žemės ūkio produkcijos realizacija.
Lietuva taip pat pagamina žemės ūkio produkcijos daugiau negu suvartoja. Kuomet ES šalyse
žemės ūkio produkcijos gamyba ribojama kvotomis, biologiškai vertingų produktų paieška ir
asortimento plėtotė galima tik auginant aukštos kokybės tinkamą perdirbti į netradicinius maisto
produktus žaliavą. Tai nustatyta ir numatyta Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigų pasirašytoje
(2007) „Nacionalinės maisto ūkio technologijų platformos“ sutartyje. Jos tikslas suvienyti
Lietuvos maisto ūkio sektoriaus verslo ir mokslo subjektų pastangas mokslo ir technologijų
plėtroje tam, kad būtų pasiektas technologinis proveržis, įsilieti į ES inovacinę ir ūkinę erdvę,
skatinti Lietuvos maisto ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą. Pastaruoju metu dažnai
kalbama apie saugių ir konkurencingų žaliavų ir produktų „nuo lauko iki stalo“ gamybos
vystymą, tačiau trūksta praktinių patarimų, kaip tai sėkmingai būtų galima išspręsti. Šiuo metu
problema yra ta, kad ūkiuose, ar įprastiniuose, ar ekologiniuose, auginamos produkcijos
asortimentas panašus ir labai tradicinis. Todėl reikia skatinti žemdirbius gaminti ir siūlyti
vartotojams mažiau paplitusią, bet mitybiniu aspektu vertingą, funkcinėmis savybėmis
pasižyminčią augalinę produkciją. Klasikinis tokių produktų pavyzdys – duona su grūdais,
61
sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų, sezamo sėklomis ir pan. Maisto
produktų sudėties keitimas būtų efektyvus, jeigu būtų: pasirinkti kasdieninio vartojimo maisto
produktai (duona, makaronai, konditerijos gaminiai ir kt.); išsaugotos/išlikę mitybinės maisto
produkto savybės; pagerintos maisto produkto juslinės savybės; produktas patrauklus galutiniam
vartotojui; maisto produktas saugus; prieinama maisto produkto kaina. Vis dažniau kalbama apie
kiekvieno individo poreikiams pritaikytus maisto produktus, ypač vaikams ir pagyvenusiems
žmonėms, sergantiems diabetu, „žaliavalgiams“, jiems skirtų vaisių ir daržovių produktų kūrimą,
minimalių perdirbimo procesų, leidžiančių išsaugoti biologiškai vertingas maisto medžiagas,
kūrimą, naujų (natūralių) maisto dažų paiešką, siekiant sumažinti kenksmingų sintetinių priedų
naudojimą, naujų struktūrų kūrimą, taikant mikro- ir nanotechnologijas. Būtina atlikti
kompleksinius svarbiausių maisto žaliavų, produktų ir jų sudėtinių dalių cheminės ir genetinės
sudėties bei tos sudėties kaitos maisto gamybos technologinių procesų metu tyrimus ir parengti
naujomis mokslo žiniomis pagrįstas rekomendacijas ir maisto gamintojams, ir vartotojams, ir
sveikatos apsaugos specialistams. Lig šiol vis dar mažai tirtos ir dažnai labai neracionaliai
panaudojamos kai kurios vietinės mažiau paklausios ekologinės augalinės žaliavos. Gamtoje
biosintetinama tūkstančiai vertingų įvairiomis funkcijomis pasižyminčių cheminių medžiagų,
kurios gali būti sėkmingai panaudotos įvairiais tikslais. Netirta elego rūgšties bei likopeno
ekstrakcija superkritiniais skysčiais ir pan. Tik tikslus cheminės struktūros ir fizikinių bei
cheminių savybių žinojimas atveria galimybes optimaliai panaudoti augalinės kilmės žaliavas.
Todėl iškyla būtinybė moksliškai vertinti maisto sudėtį, maisto komponentų
funkcionalumą, kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius jame technologinių procesų ir
saugojimo metu, taikant naujausius maisto mokslo ir technologijos principus, leisiančius
tinkamai užtikrinti tradicinių maisto produktų kokybės gerinimą, naujų funkcionaliųjų maisto
gaminių sukūrimą ir saugaus ir sveiko maisto pasiūlą vartotojams.
Tyrimų tikslai:
1. Įvertinti ir modeliuoti biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką bioaktyviųjų komponentų
stabilumui augalinėje žaliavoje.
2. Plėsti biomaisto asortimentą, kuriant inovatyvius, funkcionalius augalinės/gyvūninės kilmės
produktus.
3. Gerinti produktų maistinę vertę, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais
elementais.
4. Kurti inovatyvių technologijų prototipus ar jų elementus ir aukštesnės pridėtinės vertės bei
nišinius produktus siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus
produktus.
5. Sukurti naujų, biologiškai vertingų produktų prototipus.
6. Vystyti beatliekines gamybos technologijas, panaudojant perdirbimo šalutinius produktus, ir
iš šalutinių perdirbimo produktų išgautus biologiškai aktyvius ir vertingus komponentus
panaudoti naujų maisto produktų kūrimui.
7. Identifikuoti biologiškai aktyvius komponentus augalinėje žaliavoje, kurti jų išskyrimo ir
panaudojimo metodus, ieškoti natūralių antioksidantų bei antimikrobinių medžiagų.
8. Nustatyti pagamintuose mėsos gaminiuose nitritų kiekius priklausomai nuo žaliavos,
technologinio proceso, šiluminio apdorojimo, konservuojančių medžiagų kiekio, brandinimo
sąlygų, brandinimo trukmės ir laikymo trukmės.
9. Nustatyti sinbiotinio probiotikų bei prebiotinių medžiagų komplekso panaudojimo įtaką
plataus vartojimo pieno produktų (jogurto, kefyro, rūgpienio, grietinės, raugintų pasukų,
varškės, varškės sūrių, raugintos grietinėlės sviesto) kokybei, siekiant gauti didesnės
biologinės vertės žmogaus sveikatai palankius, antialerginėmis savybėmis pasižyminčius
produktus. 10. Ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtį duonos pusgaminiuose ir
gatavuose kepiniuose, įvertinti gatavo produkto kokybę pagal technologinius ir juslinius
rodiklius.
62
11. Nustatyti gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir identifikuoti būdus jos maistinės vertės
pagerinimui. Sukurti gyvūninės kilmės specifinius produktus, panaudojant originalias
gamybos sistemas.
Uždaviniai:
Ištirti biotinių ir abiotinių veiksnių, įvertinant ir galimus klimato pokyčius, bei
agrotechnologinių elementų (intensyvi, integruota, ekologinė, biodinaminė auginimo
technologija, atskiri technologiniai elementai ir pan.) įtaką biologiškai aktyvių medžiagų
kiekiui augalinėje žaliavoje; optimizuoti augalinės žaliavos laikymo režimą (parinkti
optimalią temperatūrą ir trukmę, dujų sudėtį bei ramybės būsenos pailginimo priemones).
Žaliavų, turinčių antioksidacinių savybių, panaudojimas naujų funkcionaliųjų maisto
produktų kūrimui; žaliavų, turinčių fitochemikalų, panaudojimas inovatyvių maisto
produktų kūrimui; antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų panaudojimas
funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; vietinės žaliavos, gerinančios virškinimo trakto
funkciją, panaudojimas funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; ekologiškai užaugintų
vietinių žaliavų, turinčių imuninę sistemą stiprinančių medžiagų, panaudojimas naujų
funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; eteriniais aliejais turtingų augalų panaudojimas
funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui; hipocholesteroleminių maisto komponentų
panaudojimo funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui.
Mažiau paklausioje regioninėje žaliavoje identifikuoti biologiškai aktyvių medžiagų
(inulino, antocianų, karotenoidų, sacharidų, vitaminų, tirpių sausųjų medžiagų, kalio,
nitratų) kiekius, antioksidacinį aktyvumą, pH, rūgštingumą, mikrobiologinę saugą, spalvos
intensyvumą ir pan.; bandomųjų (pilotinių) tyrimų metu sudaryti aukštesnės pridėtinės
vertės produktų, pagamintų iš pasirinktų žaliavų, bandinius; įvertinti pagerintų produktų
biologiškai aktyvių medžiagų kiekių pokyčius, maistinę vertę, antioksidacinį aktyvumą,
mikrobiologinę saugą ir kt. rodiklius; rekomenduoti tinkamiausius aukštos maistinės vertės
eksperimentinius produktus konkurencingai gamybai; ištirti kuriamiems produktams rinkos
poreikį, apibendrinti vartotojų apklausos informaciją ir išanalizuoti šiuos tyrimus.
Ieškoti, kurti ir plėtoti bionanotechnologines priemones maisto technologijose; sukurti
inovatyvių technologijų ar jų elementų specifinės tekstūros ir/ar struktūros vaisių bei
daržovių produktų gamybai prototipus; sukurti aukštesnės pridėtinės vertės bei nišinių
produktų prototipus; modeliuoti, optimizuoti ir plėtoti inovatyvių technogijų elementus
siekiant užtikrinti vaisių ir daržovių bei jų produktų kokybę bei saugą; sukurti mokslinius-
technologinius pagrindus elektroporacijos panaudojimui perdirbant vaisius ir daržoves bei
kuriant naujų produktų prototipus.
Ištirti minimaliai perdirbtų vaisių ir daržovių fermentinio (polifenoloksidazė) rudavimo
inaktyvavimo procesą ir rekomenduoti priemones bei technologinius elementus, maksimaliai
apsaugančius nuo rudavimo; ištirti pektinesterazės įtaką vaisių ir daržovių sulčių stabilumui,
kokybei, biocheminei sudėčiai, sedimentacijai bei CIELab spalvų koordinatėms; sukurti
naujų produktų, tinkančių sergantiems cukriniu diabetu, prototipus; sukurti naujų produktų
„žaliavalgiams“ prototipus; sukurti naujus biologiškai vertingus vaisių ir daržovių
produktus, praturtintus vaisių ir daržovių šalutinių perdirbimo produktų biologiškai
aktyviomis medžiagomis; ištirti superkritinio anglies dioksido įtaką inaktyvuojant
šakniavaisiuose esančius mikroorganizmus; sukurti natūralių maisto dažų iš vaisių, uogų bei
daržovių gamybos technologijų, panaudojant superitinių skysčių ekstrakciją, elektroporaciją
bei sublimaciją, prototipus.
Ištirti augalinės kilmės šalutinių perdirbimo produktų cheminę sudėtį ir įvertinti jų
tinkamumą biologiškai vertingų komponentų išgavimui; ištirti, modeliuoti ir optimizuoti
elago rūgšties bei elagotaninų ekstrakcijos procesą iš augalinės kilmės šalutinių perdirbimo
produktų; ištirti ir įvertinti elago rūgšties biologinį aktyvumą (priešuždegimines,
antioksidantines savybes ir poveikį ląstelių proliferacijai ir gyvybingumui); ištirti,
63
modeliuoti ir optimizuoti likopeno ekstrakcijos procesą iš augalinės kilmės šalutinių
perdirbimo produktų; ištirti likopeno izomerizacijos procesą, įvertinti likopeno biologinį
aktyvumą ir antioksidacines savybes; sukurti naujų produktų, praturtintų iš šalutinių
perdirbimo produktų išgautais biologiškai aktyviais ir vertingais komponentais, prototipus.
Ištirti įvairių Lietuvoje augančių aromatinių, prieskoninių, medicininių ir kai kurių kitų
augalinių žaliavų (vaisių, uogų, daržovių) antioksidacines, antimikrobines, juslines ir
kitokias funkcines savybes ir atrinkti perspektyviausius perdirbimui ir panaudojimui
augalus; iš atrinktų augalų ekstraktų išskirti aktyviąsias frakcijas, o kai kuriais atvejais
išgryninti ir identifikuoti biologiškai aktyvius junginius, pasižyminčius įvairiomis maisto
kokybę, saugą ir funkcines savybes pagerinančiomis savybėmis, ir įvertinti jų chemines,
toksikologines ir technologines savybes; nustatyti perspektyviausias atrinktų augalų
ekstraktų, frakcijų ir atskirų junginių panaudojimo maisto produktų, maisto priedų,
funkcinių maisto produktų, maisto papildų ir farmacinių preparatų gamybai sritis; sukurti
natūralių maisto priedų, funkcionaliojo maisto produktų, maisto papildų prototipus.
Atlikti mokslinę paiešką parenkant prebiotinėmis savybėmis pasižyminčius maisto veikliųjų
medžiagų preparatus bei tinkamas probiotines kultūras plataus vartojimo pieno produktams.
Nustatyti optimalius technologinius kompleksinių sinbiotinių sistemų naudojimo parametrus
plataus vartojimo pieno produktų gamyboje; ištirti sinbiotinių sistemų įtaką plataus
vartojimo plataus vartojimo pieno produktų fizikiniams cheminiams, mikrobiologiniams,
jusliniams rodikliams bei jų pokyčiams laikymo metu; atlikti medicininius tyrimus nustatant
plataus vartojimo pieno produktų, pagamintų su sinbiotinėmis sistemomis, mitybos įtaką
žmogaus virškinamojo trakto mikrofloros pokyčiams.
Ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų kiekybinę sudėtį skirtinguose duonos
gamybos technologinio proceso etapuose; nustatyti savaiminio rūgimo ir kultūrinių duonos
raugų mielių ir pieno rūgšties bakterijų kiekybinį santykį duonos pusgaminiuose ir
gatavuose kepiniuose; atlikti palyginamąjį „bemielės“ ir duonos, fermentuotos raugu,
mikrobiologinių, technologinių ir juslinių kokybės rodiklių įvertinimą; įvertinti mielių
skaičių iškeptos „bemielės“ ir tradicinės technologijos duonos sudėtyje; parengti
rekomendacijas „bemielės“ ir „sumažinto mielių priedo“ duonos gamybai.
Ištirti skirtingais būdais išaugintos gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir maistinę vertę.
Gerinti gyvūninės kilmės produkcijos (kiauliena, jautiena, paukštiena, pienas, kiaušiniai ir
kt.) maistinę vertę, panaudojant naujos kartos mikroelementus, vitaminus, probiotikus,
prebiotikus, fitobiotikus, organines rūgštis, antioksidantus bei aliejus. Identifikuoti
optimaliausius būdus produkcijos maistinei vertei pagerinti. Ištirti lipidų oksidacijos
procesus gyvūninės kilmės produkcijoje, ją sandėliuojant. Kurti gyvūninės kilmės vietinius
specifinius produktus, panaudojant originalias gamybos sistemas.
6.5 lentelė. Maisto ūkio taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 1391,2 1391,2 1363,2 1250,0 540,0 5935,6
2. Socialinio draudimo įmokos 432,6 432,6 422,7 387,4 167,4 1842,7
3. Išlaidos paslaugoms1
77,1 100,2 111,2 79,4 24,0 391,6
4. Išlaidos autoriniams darbams 0 39,0 39,0 34,5 0 112,5
5. Išlaidos prekėms 593,7 548,8 592,8 593,6 225,0 2553,9
6. Išlaidos komandiruotėms 9,8 47,5 48,1 51,5 16,0 172,9
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 987,5 648,8 555,2 585,0 0 2776,5
8. Pridėtinės išlaidos2 411,0 386,8 369,7 322,0 96,0 1585,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
0 0 0 0 0 0
Iš viso: 3902,9 3594,8 3501,9 3303,4 1068,4 15371,2
64
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės
finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.
6.6. ŽUVININKYSTĖ
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams žuvininkystės sektoriuje
Suintensyvėjus žuvų išteklių naudojimui ypatingą svarba tenka taikomiesiems moksliniams
tyrimams ir monitoringui. Pastaruoju metu tik remiantis moksliniais duomenimis mes galime
užtikrinti vandens ekosistemų, vertingų ir saugomų žuvų rūšių apsauga bei efektyviai naudoti jų
išteklius. Pastoviai moksliniai tyrimai yra vykdomi tik tuose vandens telkiniuose, kuriuose yra
vykdoma intensyvi verslinė žvejyba. Tačiau, kaip pastebėjome, kitose žuvininkystės sektoriaus
šakose moksliniai tyrimai yra visai nevykdomi ar nepakankami. Žuvininkystės sektoriuje
siūlomų taikomųjų tyrimų vidaus vandenyse tematika parengta remiantis respondentų apklausos,
analizės ir atliktais reitingavimo rezultatais 5.6. lentelėje. Aklausos tyrimas parodė, kad siūlomai
žuvininkystės tematikai pilnai pritarė nuo 59 iki 49 % apklaustų respondentų. Taip pat, šiai
tematikai iš dalies pritarė dar apie 23–30 % apklaustų respondentų. Iš šio tyrimo seka, kad
vidutiniškai apie 80 % apklaustų respondentų palankiai vertina pateiktą žuvininkystės sektoriaus
mokslinių tyrimų tematiką. Siūlomai tematikai nepritarė nuo 18 iki 26 % apklaustų respondentų.
Viso buvo apklausta 100 respondentų.
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų žuvininkystės tematikų tikslai,
uždaviniai, pagrindimai Lietuvos vidaus vandenyse
1. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas. Žuvų bendrijų struktūrą bei išteklių
dydį vidaus vandenyse lemia eilė gamtinių veiksnių. Yra nustatyta, kad įvairios žuvų rūšys, tame
tarpe – verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektai yra paplitę bei pasižymi didžiausiais ištekliais tik
tam tikro tipo vandens telkiniuose. Žinant minėtus dėsningumus galima įvertinti potencialią
vandens telkinių vertę, įvairiais žuvininkystės aspektais ir padidinti jų gausumą. Šioje srityje
labai svarbus vaidmuo tenka žuvivaisos darbams. Pagal respondentų nuomone aktualiausia
tematika yra “Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas” už kuria pasisakė (59 + 23) %
respondentų. Be abejo, ši tematika yra svarbi, aktuali ir turi būti vykdoma ateityje, siekiant
užtikrinti aukštą vandens telkinių produktyvumą. Iki šiol Lietuvoje įžuvinimo efektyvumas yra
įvertintas tik kelioms veisiamoms žuvų rūšims – lašišai ir šlakiui. Pastaruoju metu daugeliui ir
ypač gausiai veisiamų žuvų rūšių (pvz. lydeka, starkis, šamas, sykas ir kt.) įžuvinimo
efektyvumas buvo nustatomas tik fragmentiškai, kai kuriuose vandens telkiniuose. Kadangi
žuvivaisai yra išleidžiama nemažai lėšų, todėl yra svarbu žinoti ar lėšos panaudojamos
racionaliai ir efektyviai. Ar veisiamų žuvų rūšių įžuvinimo efektyvumas yra pakankamas ir ar
pasiekiami numatyti žuvų veisimo tikslai.
2. Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai. Tai svarbi tematika akvakultūros plėtrai už jos
vykdymą pasisakė (59 + 23) %, pakankamai didelis kiekis respondentų. Šiai tematikai vykdyti
planuojamas 30–50 tūkst. Lt. į metus finansavimo poreikis.
3. Žuvų išteklių tyrimai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. valstybė turi
rūpintis natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų, ypač
vertingų vietovių apsauga, prižiūrėti, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir
gausinami gamtos ištekliai. Todėl Valstybės biudžetas buvo ir yra pagrindinis žuvų išteklių
atkūrimo darbų finansavimo šaltinis. Vertingų žuvų išteklių atkūrimo ilgalaikiai planai kuriami
65
nuo pirmųjų šalies nepriklausomybės atkūrimo metų. Žuvininkystės ekspertu nuomone ir
remiantis LR Žuvininkystės (Įstatymas Nr. XII – 397, 2013.06.20) bei Mėgėjiškos žūklės
įstatymais (Įstatymas Nr. IX – 2389, 2004.07.17) ateityje prioritetinė tematika išlieka “Žuvų
išteklių tyrimai”. Šiai tematikai vykdyti numatomas didžiausias finansavimo poreikis – 600
tūkst. Lt. į metus. Pagal žuvininkystės įstatymą numatyta, kad žuvų išteklių tyrimai Baltijos
jūroje ir Kuršių mariose atliekami kiekvienais metais, o didesniuose kaip 500 ha vandens
telkiniuose (ežeruose ir vandens saugyklose), kuriose leidžiama užsiimti versline žvejyba – ne
rečiau kaip kas 2 metai. Kadangi šio tipo vandens telkinių yra 40, vadovaujantis žuvininkystės
įstatymu ir atliekant mokslinius tyrimus rotacijos principu preliminarus lėšų poreikis sudaro –
117 tūkst. Lt į metus. Likusiuose valstybiniuose vandens telkiniuose t. y. didesniuose, kaip 100
ha žuvų išteklių tyrimai atliekami ne rečiau kas 10 m. Kadangi šio tipo vandens telkinių yra
priskaičiuojama apie 155, vadovaujantis “Žuvininkystės įstatymu” moksliniams žuvų išteklių
tyrimams rotacijos principu preliminarus lėšų poreikis gali siekti 75 tūkst. Lt. į metus. Kuršių
marių žuvų išteklių tyrimams kas metai yra panaudojama apie 150–200 tūkst. Lt. Likusi
planuojamų lėšų dalis butų panaudota upių ichtiofaunos tyrimams, retų ir nykstančių žuvų rūšių
programų vykdymui ir monitoringo darbams finansuoti.
4. Žuvų ligos ir jų prevencija. Lietuvoje pagal dabar galiojančią įžuvinimo tvarką
įžuvinimo medžiaga (žuvų mailius ir jaunikliai) įsigyjami tiek iš Lietuvos žuvų augintojų, tiek iš
kitų ES šalių (ypač Lenkijos). Todėl didėja pavojus, kad bus atvežti nauji žuvų ligų sukėlėjai.
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų kai žuvis dėl ligų ir jų sukeltų epizotijų krito ne tik
žuvininkystės tvenkiniuose, bet ir natūraliuose vandens telkiniuose. Viena sparčiausiai šiuo metu
plintančiu ligų yra karpių raudonligė ir jos įvairios formos. Labai dideli nuostoliai buvo dėl
kritusių ungurių nuo invazinių ligų sukėlėjų. Atsižvelgiant į šiuos ir kitus paminėtus atvejus
būtina užtikrinti žuvų ligų profilaktiką ir numatyti apsaugos priemones, bei ruošti specialistus.
Už šios tematikos vykdymą pasisakė (55 + 30) %, pakankamai didelis kiekis respondentų. Šiai
tematikai vykdyti planuojamas 70 tūkst. Lt. į metus finansavimo poreikis.
5. Verslinės ir mėgėjiškos žvejybos. Verslinė žuvininkystė turi senas tradicijas. Daugelį
amžių verslinė žuvininkystė buvo viena iš svarbių žmonių pragyvenimo šaltinių. Žuvys buvo
gaudomos įvairiais būdais maistui – upėse, ežeruose, Kuršių mariose. Verslinė vidaus vandenų
žuvininkystė istorijos bėgyje, tiesiogiai koreliavo su gyventojų skaičiaus ir ekonomikos augimu
ir atvirkščiai, su žuvų išteklių gausumu. Tam, kad žuvų ištekliai būtų optimaliai eksploatuojami,
visų pirma būtina sudaryti prielaidas korektiškai verslinės ir mėgėjiškos žvejybos žuvų laimikių
apskaitai. Mėgėjiškos žūklės laimikių vidaus vandenyse apskaitos duomenys šiuo metu suteikia
patikimesnės informacijos tik apie laimikių struktūrą, bet ne apie jų dydį. Tačiau mėgėjiškos
žvejybos poveikis žuvų ištekliams vis labiau didėja, o šių laimikių apskaita praktiškai
nevykdoma. Todėl manome, kad yra būtina sukurti mėgėjiškos žūklės poveikio žuvų
populiacijoms ir bendrijoms įvertinimo metodiką, kuri leistų įvertinti disproporciją tarp žūklės
plotų naudotojų pateikiamos žūklės laimikių apskaitos, įveisiamų žuvų kiekio ir realios išteklių
būklės. Tai būtų efektyvi priemonė mėgėjiškos žūklės laimikių apskaitos patikimumo
įvertinimui, žuvivaisos ir žuvų išteklių naudojimo optimaliam suderinimui. Tokiu būdu,
racionalus išteklių panaudojimas galimas tik optimaliai suderinus žuvivaisą ir žuvų išteklių
eksploataciją, o realus ekonominis šios veiklos efektas gali būti įvertintas tik esant korektiškai
žuvų laimikių apskaitai. Be to neįmanoma tiksliai įvertinti žuvivaisos darbų efektyvumo ir
deramai įvertinti žuvų bendrijų parametrų. Už “Verslinės ir mėgėjiškos žvejybos” tematiką
pasisakė (53 + 26) % respondentų. Šiai tematikai vykdyti planuojamas 90 tūkst. Lt. į metus
finansavimo poreikis.
6. Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos. Lietuvoje akvakultūra dešimtmečiais
buvo suprantama tik kaip žuvų auginimas tvenkiniuose. Lietuvoje yra veisiamos ir pramoniniu
būdu auginamos tradicinės žuvų rūšys, turinčios paklausą rinkoje. Pastaruoju metu vis plačiu
akvakultūroje įsigali naujos, pažangios technologijos, kaip uždarosios recirkuliacinės žuvų
auginimo sistemos (URS). Lietuvoje yra keletas privačių įmonių, kurios turi uždaras sistemas,
tačiau augina pramonines žuvų rūšis (pvz. Afrikietiškus šamus ir kt.). Ateityje numatoma URS
66
plėtra bei naujų žuvų ir vėžiagyvių rūšių skaičius augimas. Ryšium su tuo išaugs poreikis naujų
auginimo ir veisimo technologijų. Už „Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos”
tematikos vykdymą pasisakė (49 + 25) % respondentų. Šiai tematikai vykdyti planuojamas 100
tūkst. Lt. finansavimo poreikis į metus.
Žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. vidaus vandenų ir Kuršių marių mokslinių tyrimų
tematikoms finansuoti preliminarus lėšų poreikis gali siekti apie 1020–1080 tūkst. Lt į metus.
6.6. lentelė. Žuvininkystės taikomųjų mokslinių tyrimų tematikos preliminarus lėšų
poreikis tūkst. Lt. 2014–2020 m. Kuršių marioms ir kitiems vidaus vandenims. Temos pagal reitingavimą Preliminarus lėšų poreikis tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
VI-ais
metais
VII-ais
metais
Iš viso
Žuvivaisa ir įžuvinimo
efektyvumo nustatymas 130 150 170 130 150 170 130 1030
Žuvų mityba ir pašarų
kokybės tyrimai 50 50 50 30 30 30 30 270
Žuvų išteklių tyrimai 600 600 600 600 600 600 600 420
Žuvų ligos ir jų prevencija 70 70 70 70 70 70 70 490
Verslinė ir mėgėjiška
žvejyba 90 90 90 90 90 90 90 630
Uždaros recirkuliacinės
žuvų auginimo sistemos 100 100 100 100 100 100 100 700
Viso lėšų: 1040 1060 1080 1020 1040 1060 1020 7300
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) 100 procentų
taikomųjų žuvininkystės mokslinių tyrimų turėtų finansuoti valstybė.
6.7. BIOENERGETIKA
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams bioenergetikos srityje
Buvo atlikta apklausa, įvertinanti bioenergetikos siūlomų taikomųjų mokslinių tyrimų
tematikų poreikį, apklausose dalyvavo 124 korespondentai. 40–49 % visiškai pritarė tyrimų
poreikiams, 25–36 % pritarė, tik nedidelė dalis apklaustųjų 2–6 % visiškai nepritarė ir 4–8 %
nepritarė. Išanalizavus šių tyrimų naujumą, perspektyvumą bei mokslinių problemų ištyrimo lygį
bei įvertinus, kad Didžioji dalis apklaustųjų 65–85 % pritarė bioenergetikos siūlomų tematikų
poreikiui, manoma, kad šie tyrimai yra būtini, o jų gauti rezultatai bus realiai pritaikomi ir
įdiegiami.
Ilgalaikės ir trumpalaikės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros
prioritetinės kryptys bioenergetikos srityje iki 2020 metų.
1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas skystųjų
biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės nustatymo ir kiti
klausimai.
2. Biodujos. Biodujų gamybai tinkamų žaliavų paieška, žaliavų logistikos, laikymo, perdirbimo
ir paruošimo technologijos. Biodujų gamybos proceso tyrimas ir optimizavimas. Biodujų
sudėtis, priemaišų valymas ir anglies dioksido atskyrimas. Biodujų panaudojimas ir
energetinės konversijos efektyvumas. Perdirbtų substratų laikymas, perdirbimas, logistika ir
panaudojimas. Biodujų gamybos tvarumo rodiklių nustatymas. Biodujų jėgainių projektavimo
ir kiti klausimai.
3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų
gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.
67
4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai,
5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.
6. Mikrodumbliai – trečios kartos biodegalai. Auginimas, panaudojimas biodyzelino ir biodujų
gamybai.
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,
pagrindimai
1. Biodyzelinas. Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodyzelino gamyboje,
siekiant kuo efektyviau panaudoti aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei šalutinius
gamybos produktus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: ištirti bioetanolio,
biobutanolio ir maistui netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo biodyzelino gamyboje
galimybes taikant biotechnologinius metodus; ištirti bioetanolio, biobutanolio ir maistui
netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes taikant
heterogeninę katalizę; ištirti vienalaikio aliejaus išgavimo iš rapsų sėklų ir peresterinimo
butanoliu procesą in-situ, panaudojant biokatalizatorius ir mineralinį dyzeliną kaip ekstrahentą,
nustatyti optimalias riebalų rūgščių butilesterių sintezės sąlygas; ištirti gautų biodegalų savybes
ir jų atitikimą biodegalams keliamiems reikalavimams; atlikti biodegalų eksploatacinius
bandymus ir įvertinti eksploatacines bei aplinkosaugines naujų rūšių degalų savybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Didėjančios biodyzelino gamybos apimtys ir su tuo susijęs didėjantis žaliavų poreikis turi įtakos
žemės ūkio produktų kainų augimui ir konkuruoja su maisto sektoriumi. Siekiant sumažinti
neigiamą biodyzelino gamybos poveikį maisto sektoriui, ieškoma alternatyvių žaliavų
biodyzelino gamybai, potencialiai išnaudojant naujų rūšių aliejinguosius augalus ir įvairias
riebalines atliekas bei bioalkoholius (bioetanolį ar biobutanolį), pagamintus iš nemaistinių
žaliavų. ES dokumentai taip pas skatina biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų ir planuoja
riboti subsidijas biodegalų gamybai iš maistinių kultūrų. Aktualumą sudaro tai, kad įprastinių
biodegalų dyzeliniams varikliams savikaina yra palyginti aukšta, o šiuose tyrimuose bus
naudojamos maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Taip pat bus siekiama sumažinti
energijos ir materialines sąnaudas biodyzelino gamyboje atsisakant vienos gamybos stadijos:
aliejaus išgavimo, šį procesą vykdant kartu su peresterinimo procesu toje pačioje įrangoje, kai
naudojamos aliejingųjų augalų sėklos; rūgštinio esterinimo stadijos, kai naudojamos maistui
netinkami aliejai ir riebalai, turintys didesnį laisvųjų riebalų rūgščių kiekį bei biokatalizatoriai.
Naujumą sudaro tai, kad biodyzelino gamybos procesas in-situ pasaulyje yra mažai tirtas. Atlikti
tyrimai peresterinimui naudojant metanolį rodo, kad toks procesas mažai efektyvus. Metanolį
pakeitus butanoliu ar bioetanoliu, kurie gali būti gaunamas iš atsinaujinančių energijos išteklių,
tikėtinas geresnis rezultatas. Mineralinio dyzelino panaudojimas siūlomame biodyzelino
gamybos metode leidžia iš karto gaminti biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinį siekiant
gauti šiuo metu transporte naudojamus įteisintus mišinius. Aplinkosauginiu požiūriu jie
patrauklūs tuo, kad, esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose, mažėja aplinkos tarša šiltnamio
efektą sukeliančiomis dujomis. Ne mažiau aktualu ir tai, kad biodyzelino gamybos procesuose
numatoma naudoti biokatalizatorius. Tai leistų kartu vykdyti esterinimo ir peresterinimo
procesus tuo atveju, kai žaliavoje yra didelis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis. Nors įprastinio
biodyzelino sintezei laboratoriniu būdu jau bandoma panaudoti fermentinius preparatus, kol kas
toks gamybos metodas nėra įdiegtas. Tyrimai perspektyvūs, nes, optimizavus biotechnologinį
biodyzelino gamybos procesą, galėtų būti panaudoti lietuviški fermentiniai preparatai ir
naudojamos blogos kokybės maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Numatomi moksliniai
tyrimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu ir gali būti tarptautinių patentų objektu. Nauja ir
perspektyvu – gamtinių vietinės kilmės mineralų (dolomito, opokos, serpentinitų) panaudojimas
heterogeninėje biodyzelino sintezėje. Svarbu išanalizuoti gamtinių katalizatorių paruošimo būdus
68
ir optimizuoti biodyzelino gamybos procesą juos naudojant. Parinkus efektyviausius lietuviškus
katalizatorius ir optimalias proceso sąlygas, turėtų mažėti ir biodyzelino gamybos savikaina.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pasaulyje didžioji dalis tyrimų biodyzelino gamybos
srityje yra susijusi su įprastinių gamybos technologijų tobulinimu taikant cheminį iš aliejingųjų
sėklų ar nemaistinių žaliavų, riebalingųjų atliekų ir atliekinių aliejų išgauto aliejaus esterinimo ir
peresterinimo procesus metanoliu. Tačiau nėra atlikta išsamesnių tyrimų naudojant
biokatalizatorius ir riebalingąsias žaliavas turinčias didesnį laisvųjų rūgščių kiekį. Yra ištirta
daug įvairių heterogeninių katalizatorių, kurie greitina augalinio aliejaus peresterinimo procesą.
Biodyzelinas gaminamas katalizatoriais naudojant metalų oksidus, silikatus, jonitus, o
planuojamame tyrime bus naudojami vietinės kilmės gamtiniai mineralai (dolomitas, opoka,
serpentinitai) ir riebalingosios nemaistinės žaliavos.
2. Biodujos. Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodujų gamyboje ir gryninime,
siekiant kuo efektyviau panaudoti atliekas ir aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei
šalutinius gamybos produktus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Ištirti įvairių žaliavų ir
atliekų panaudojimo biodujų gamyboje galimybes. Optimizuoti biodujų gamybos procesus,
naudojant įvairias žaliavas ir jų kompozicijas. Ištirti biodujų valymo nuo sieros vandenilio,
anglies dioksido ir kitų priemaišų technologijas, siekiant jas panaudoti tiekimui į gamtinių dujų
tinklus ar transporte. Ištirti po biodujų gamybos liekančio substrato panaudojimo trąšų gamyboje
galimybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos
išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos ir kad transporte minimalus privalomas
biodegalų rodiklis, kurį turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė, būtų 10 %. Ieškoti alternatyvų
mineraliniam kurui, naudojamam transporte, skatina ne tik teisės aktai, bet ir brangstanti
energija. Iškastines gamtines dujas Lietuva importuoja, yra priklausoma nuo jų tiekėjų, jas bent
dalinai būtų galima pakeisti išgrynintomis biodujomis. Viena iš alternatyvų – biodujų gamyba ir
naudojimas. Lietuvoje biodujų gamybos žaliavų potencialas didelis, o biodujų gamybos įmonių
nedaug. Tyrimai aktualūs, ypač siekiant parinkti optimalius šalutinių produktų ir atliekų kiekius,
didinančius biodujų išeigą. Biodujų panaudojimas šilumos ir elektros energijai gauti bei
automobilių degalams gaminti turi įvairiapusę naudą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu
požiūriu. Biodujas naudojant kaip biodegalus transportui, tiesiogiai tiekiant dujų tiekimo tinklais,
galima sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti atsinaujinančių
išteklių dalį transporto sektoriuje arba iš gautų biodujų galima gaminti antros kartos biodegalus.
Tačiau, siekiant biodujas naudoti transporto sektoriuje ar tiekti į gamtinių dujų vamzdynus, jas
būtina išgryninti iki 96 % metano. Aplinkosauginiu požiūriu naudinga atsisakyti biodujų valymo
cheminiais sorbentais, kurie gali būti pakeisti sorbcijai tinkamomis vietinės kilmės
mineralinėmis medžiagomis. Tyrimai nauji, nes kompleksiškai išanalizuojamas ne tik biodujų
gamybos procesas, parenkamos biodujų gamybos žaliavos, siekiant kuo daugiau panaudoti
atliekų ir šalutinių produktų, padidinant biodujų išeigą ir metano koncentraciją; išanalizavus ir
parinkus efektyviausius sorbentus biodujų gryninimui ir valymo technologijas, biodujas būtų
galima tiekti į gamtinių dujų tinklus ar naudoti transporto sektoriuje, o gautą substratą panaudoti
trąšų gamyboje.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Analizuojant biodujų gamybos procesus dažniausiai
naudojamos monožaliavos ar kukurūzų siloso-mėšlo mišiniai, nėra atlikta išsamių mokslinių
tyrimų naudojant nuotekų dumblo ar mėšlo mišinius su kitomis atliekomis ar šalutiniais
produktais. Skirtingos žaliavos įtakoja procesą, gali kisti substrato pH, C:N santykis, todėl
išsamūs tyrimai labai aktualūs ir svarbūs. Ypač svarbu parinkti ekonomiškai efektyviausią ir
aplinką tausojančią biodujų valymo technologiją, sorbentus, bei efektyviai panaudoti po biodujų
gamybos liekantį substratą.
69
3. Kietasis biokuras. Tikslas – ištirti būdus, leidžiančius sumažinti kietojo biokuro
savikainą, racionaliai panaudojant atliekas ir šalutinius produktus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Nustatyti žaliavų, tinkančių
kietojo biokuro granulių ir briketų gamybai, potencialą; Nustatyti optimalias kietojo biokuro
granulių ir briketų kompozicijas; Įvertinti gautų granulių ir briketų savybes; Įvertinti kietųjų
granulių panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes. Įvertinti kietojo kuro granulių poveikį
aplinkai nustatant kenksmingų komponentų koncentracijas deginiuose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos
išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos. Atsinaujinančių ir vietinių energijos
išteklių – biomasės, biokuro – gamybos ir naudojimo vystymas yra vienas pagrindinių Lietuvos
energetikos tikslų. Iki šiol atsinaujinančių energijos išteklių balanse aiškiai dominuoja malkos ir
mediena (įskaitant miško paruošų ir medžio apdirbimo atliekas (žievę, spyglius, pjuvenas,
pjuvenų briketus, nendres, šiaudus ir kitas žemės ūkio gamybos atliekas ir kt.). Briketai ir
granulės gaminami iš medienos apdirbimo atliekų – pjuvenų, šiaudų. Tačiau kietojo biokuro
gamyboje galima būtų panaudoti ir kitas atliekas ar šalutinius produktus, turinčius didesnį
šilumingumą, tai galėtų atpiginti produkciją bei padidinti jos kaloringumą tai būtų ir aktualu ir
perspektyvu. Būtina įvertinti žaliavų, tokių kaip techniniai riebalai, šalutinis biodyzelino
gamybos produktas – glicerolis. Paukštidėse, kaip atliekos/šalutiniai produktai susidaro paukščių
mėšlo ir kraiko mišinys, kuris galėtų būti panaudojamas kaip žaliava kietojo kuro gamyboje.
Nauja – yra įvertinti gautų granulių ar briketų panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes,
siekiant gauti sintezės dujas, kurios tiktų antros kartos biodegalų gamybai
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Mokslininkų tyrimai daugiausiai susiję su medienos,
šiaudų briketų ir granulių gamyba, jų panaudojimu kietojo kuro katiluose ir sudujinimo
reaktoriuose. Šių žaliavų sudėtis žinoma, o svarbu Lietuvoje susidarančių ar pagamintų techninių
riebalų savybes ir įterpimo į granules ar briketus galimybes. Gaminant granules ar briketus
didelę įtaką turi pradinis žaliavų drėgnis, todėl svarbu parinkti optimalias jų kompozicijas,
siekiant gauti kuo didesnį šilumingumą.
4. Antros kartos biodegalai. Tikslas – kompleksinis biomasės ir biodujų panaudojimas
antros kartos biodegalų (Fisher-Tropsh) sintezei
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Ištirti žaliavų, skirtų
antrosios kartos biodegalų gamybai, potencialą. Nustatyti optimalius dyzeliniams varikliams
skirtų Fisher-Tropsh biodegalų sintezės proceso parametrus ir parinkti efektyviausius
katalizatorių. Ištirti gauto produkto savybes ir poveikį aplinkai nustatant kenksmingų
komponentų koncentracijas deginiuose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Rapsų sėklos kuro gamybai, kaip ir kviečiai (kvietrugiai) bioetanolio gamybai, reikalauja geros
kokybės žemės ir daug trąšų. Be to, rapsų sėklų auginimas pasiekė jų potencialų auginimo ribas
kai kuriose šalyse, ir negali būti padidintas, nesukeliant praradimų maisto sektoriuje. Europos
Komisija ragina pradėti tyrimus bei palaipsniui diegti antrosios kartos biodegalų gamybą iš
nemaistinių žaliavų, tokie tyrimai ne tik aktualūs, bet ir nauji. Antros kartos degalai savo
savybėmis labai panašūs į mineralinius ir nesukelia jokių problemų juos naudojant įprastiniuose
varikliuose. Viena tokių degalų rūšių yra Fisher-Tropsh dyzelinas. Fisher-Tropsh dyzelino
sintezė apima du procesus – biomasės pirolizę ir degalų sintezę, papildomai kaip sintezės dujos
galėtų būti panaudotos atitinkamai išvalytos ir paruoštos biodujos. Tyrimai aktualūs ir
perspektyvūs, toks procesas sumažintų sintetinių degalų savikainą, nes biodujų gamyba
reikalauja daug mažesnių energijos sąnaudų nei tiesioginė biomasės pirolizė aukštoje
temperatūroje. Tyrimai perspektyvūs, nes plečiantis tokių biodegalų gamybai didės
atsinaujinančios energijos sunaudojimo apimtys šalyje, mažės šiltnamio efekto dujų emisijos į
atmosferą, didės užimtumas žemės ūkio ir pramonės sektoriuose, mažės šalies priklausomybė
nuo importuojamų naftos produktų.
70
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Mokslininkai analizuoja biomasės panaudojimo
Fisher-Tropsh dyzelino sintezėje galimybes, tačiau ypač svarbu ištirti biomasės pirolizės proceso
efektyvumą priklausomai nuo naudojamos biomasės rūšies, parinkti optimalų variantą. Svarbu
atlikti iš drėgnos biomasės ir kitų tinkamų žaliavų gautų biodujų kokybės ir išeigos priklausomai
nuo naudojamos žaliavos tyrimus, parinkti biodujų valymo nuo kenksmingų antros kartos degalų
sintezei komponentų tyrimus. Išanalizuoti Fisher-Tropsh dyzelino sintezės procesą priklausomai
nuo sintezės dujų sudėties, sintezės sąlygų, sukurti principinę technologiją.
5. Bioalkoholiai. Tikslas – biodegalams skirtų alkoholių (bioetanolio ir biobutanolio)
gamybos technologijų tobulinimas ir šalutinių produktų racionalaus panaudojimo tyrimai
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Ištirti žaliavų, turinčių
lignoceliuliozės, panaudojimo bioetanolio ir biobutanolio gamyboje galimybes. Ištirti bioetanolio
ir biobutanolio panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes. Ištirti bioalkoholių panaudojimo
mišiniuose su benzinu galimybes. Ištirti bioetanolio ir biobutanolio gamybos šalutinių produktų
panaudojimo galimybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
ES biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 % ir didinti paramą vadinamųjų antros
ir trečios kartos biodegalų, gaminamų iš atliekų ir nemaistinių žaliavų, gamintojams. Tradiciškai
biodyzelinas gaminamas iš augalinio aliejaus ar riebalų, juos peresterinant metanoliu, išgaunamu
iš mineralinių išteklių. Šiuo metu aktualūs biodyzelino tyrimai, naudojant biokatalizatorius.
Tačiau, lipazėms yra nuodingas metanolis. Šią problemą galima išspręsti metanolį pakeičiant
etanoliu ar butanoliu. Jų panaudojimas biodyzelino gamyboje yra naudingas tuo, kad, etanolis ir
butanolis nedenatūruoja lipazių, tačiau jie tiktų ir tradicinėje biodyzelino gamyboje.
Bioalkoholiai gali būti naudojami gaminant daugiakomponenčius dyzelinių degalų mišinius,
kurių sudedamosios dalys būtų riebalų rūgščių metil- (etil-, butil-) esteriai, bioetanolis
(butanolis) ir mineralinis dyzelinas. Šiuo metu naudojamas benzinas su etanolio priedu, nauja
būtų ištirti butanolio ir benzino mišinių panaudojimo Otto varikliuose galimybes.
Aplinkosauginiu požiūriu tyrimai aktualūs tuo, kad, esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose,
mažėja aplinkos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis. Pasaulyje milijonai žmonių
kenčia nuo maisto produktų nepritekliaus, mūsų šaliai, kaip ir kitoms ES šalims, būtina
orientuotis į biodegalų gamybą iš maistui netinkamų žaliavų. Bioetanolio ir biobutanolio
gamybai skirtingai nuo biodyzelino gamybos galima naudoti nemaistines lignoceliuliozės
turinčias žaliavas – medieną ir medienos atliekas, greitai augančius sumedėjusius augalus, javų ir
rapsų šiaudus ir pan.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Šiuo metu bioetanolis gaunamas iš grūdų.
Biobutanolis ir bioetanolis gali būti gaminami metabolitiniais keliais (acetonas-butanolis-
etanolis), fermentuojant celiuliozę turinčias medžiagas. Fermentaciją vykdo anaerobinės
heterotrofinės bakterijos, pavyzdžiui, Clostridium acetobutylicum. Fermentacijos proceso metu
iš gliukozės per 2-ketobutiratą, susidaro 2-ketovalerijono rūgštis, kurią fermentas 2-ketorūgštinė
dekorbaksilazė paverčia į 1-butanolį, taip pat susidaro etanolis ir acetonas. Gautame mišinyje
produktų (butanolis, acetonas ir etanolis) santykis yra, atitinkamai, 6:3:1. Tyrimai yra tik
pradedami ir perspektyvūs. Apie trikomponenčių degalų, susidedančių iš riebalų rūgščių
etilesterių, mineralinio dyzelino ir etanolio ar riebalų rūgščių butilesterių, mineralinio dyzelino ir
butanolio, savybes ir panaudojimą duomenų nerasta. Taip pat svarbu ištirti optimalias benzino -
bioetanolio benzino – biobutanolio kompozicijas ir tinkamumą benzininiams varikliams.
6. Mikrodumbliai - trečios kartos biodegalai. Tikslas – sukurti akvakultūrų auginimo ir
biodyzelino gamybos technologiją taikant cheminius ir biocheminius metodus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai: Parinkti optimalias
akvakultūrų rūšis ir nustatyti optimalias auginimo sąlygas gėlame ir jūros vandenyje. Ištirti
riebalinių medžiagų pašalinimo iš akvakultūrų mechaniniais ir cheminiais metodais procesą.
Ištirti vienalaikį ekstrakcijos ir peresterinimo metanoliu procesą naudojant biokatalizatorius,
71
nustatyti optimalias proceso sąlygas Ištirti gautų biodegalų savybes ir poveikį aplinkai nustatant
kenksmingų komponentų koncentracijas deginiuose. Įvertinti biodujų gamybos metu
susidarančio CO2 bei atidirbusio substrato panaudojimo akvakultūrų auginimui galimybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Biokuras plačiąja prasme gali būti apibrėžiamas kaip kietas, skystas ar dujinis kuras, gaunamas
iš įvairių rūšių biomasės. Atsižvelgiant į tai, kad esami biomasės gavybos būdai biokurui gauti
gali sukelti neigiamas ekonomines, socialines bei ekologines pasekmes, mokslininkai ėmė
ieškoti naujų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biokurui gauti reikalingą biomasę, gaunamą iš
žemės ūkio kultūrų, galėtų pakeisti biomasė, gaunama iš akvakultūrų – dumblių. Priklausomai
nuo ląstelėse kaupiamų medžiagų, dumbliai gali būti naudojami skirtingoms biokuro rūšims
gauti: biodyzelinui, bioetanoliui, biovandeniliui ar biodujoms. Pagrindiniai privalumai gaminant
energiją iš dumblių: sparčiai auganti biomasė, biomasės sudėtyje nėra sieros, todėl naudojant
energiją į amosferą neišsiskiria sieros junginiai, dumblių biomasė – netoksinė ir lengvai
biodegraduojanti, CO2 naudojimas dumblių auginimui, tai leidžia sumažinti šiltnamio dujų
koncentracijas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių. Be to, ES skatina plėtoti vadinamųjų
antros ir trečios kartos biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų, o biodegalai, pagaminti iš
aliejingų dumblių priskirtini trečios kartos biodegalams. Dumblių panaudojimas energetinėms
reikmėms turi nemažai privalumų: dumblių biomasė gali būti paskirstyta dideliuose žemės
plotuose, ir jos perdirbimui nereikėtų papildomų išteklių, didinančių CO2 lygį; jie auga greičiau
nei įprastiniai aliejingieji augalai, lyginant tarpusavyje tame pačiame plote išaugintus augalus ir
dumblius, iš pastarųjų galima išgauti apie 200 kartų daugiau energijos. Dumbliai gali būti
auginami specialiuose vandens rezervuaruose, taigi nebūtinai reikės panaudoti žemės ūkio
naudmenų plotus, kurie šiuo metu naudojami maisto gamybai. Todėl, tyrimai, susiję su dumblių
auginimu bei panaudojimu biodegalų gamyboje, yra aktualūs ir perspektyvūs.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pastaruoju metu tyrimai susiję biodegalų gamyba iš
aliejingųjų dumblių vykdomi daugelyje šalių. Vieni mokslininkai tiria dumblių genetiką,
siekdami išvesti dumblių rūšis, kaupiančias savo ląstelėse kuo didesnį aliejaus kiekį, kiti gi,
ieško būdų optimizuoti sąlygas dumblių auginimui, biomasės sukoncentravimui, tiria galimybes
optimizuoti biodyzelino gamybą. Mokslinėje literatūroje paskelbta palyginti nedaug tyrimų
rezultatų, susijusių tiek su grynų dumblių aliejaus metilesterių panaudojimu dyzeliniame
variklyje tiek su jų mišinių su mineraliniu dyzelinu eksploatacinėmis bei aplinkosauginėmis
savybėmis. Tačiau nėra atliekami kompleksiniai mikrodumblių auginimo, biodyzelino gamybos
technologijų sukūrimo, jo eksploatacinių ir aplinkosauginių savybių įvertinimo bei šalutinių
produktų panaudojimo tyrimai. Likusi po aliejaus išskyrimo dumblių biomasė naudojama taip
pat biodegalų, tik dujinių, gamybai. Kitų mokslininkų atlikti preliminarūs tyrimų rezultatai rodo,
kad biodujų, pagamintų iš dumblių biomasės, išeiga ir kokybė labai priklauso nuo dumblių
rūšies ir biomasės paruošimo būdo, prieš patenkant šiai į biodujų gamybos reaktorius, todėl
svarbu išanalizuoti Lietuvoje galinčių augti dumblių tinkamumą biodujų gamybai. Dumbliai
auginami įvairiais komerciniais tikslais: pašarų gamybai, kosmetikos, farmacijos pramonėms ir
kt. Tikslinga ištirti dumblių kaip pašarų panaudojimo galimybes, įvertinant jų priedus į kitus
pašarus ir poveikį gyvūnams.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės
informacijos instituto (ISI Web of Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose
tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus
aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose,
tarptautinių žemės ūkio parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje. Remiantis
mokslinių tyrimų rezultatais bus parengti mokslo populiarinimo leidiniai, kuriuose pateikti
apibendrinti tyrimų rezultatai. Šie leidiniai galės būti naudingas ūkininkams, verslininkams ir
visiems, kas domisi bioenergetika, taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.
72
6.7 lentelė. Bioenergetikos taikomųjų tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
VI-ais
metais
VII-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 252,0 372,0 588,0 464,0 344,0 344,0 216,0 2580,0
2. Socialinio draudimo
įmokos 78,0 115,2 182,3 143,7 106,6 106,7 67,0 799,5
3. Išlaidos paslaugoms1
4,0 8,0 11,5 10,5 8,0 8,0 5,0 55,0
4. Išlaidos autoriniams
darbams
5. Išlaidos prekėms 31,0 48,0 76,2 65,5 47,0 45,0 28,3 341,0
6. Išlaidos
komandiruotėms 7,0 10,5 9,5 14,5
11,0
11,5 8,0 72,0
7. Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti 278,0 116,0 196,0 368,0 16,0 16,0 990,0
8. Pridėtinės išlaidos2 216,6 222,6 355,2 355,4 177,5 177,1 108,1 1612,5
9.
Papildomos išlaidos
m. įrangai
eksploatuoti3
Iš viso: 866,6 892,3 1418,7 1421,6 710,1 708,3 432,4 6450
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės
finansuojami moksliniai tyrimai 95 proc., verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5 proc.
6.8. HIDROTECHNIKA IR ŽEMĖTVARKA
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams hidrotechnikos ir žemėtvarkos srityje
Nekartojant ankstesnėje ataskaitoje pateiktos analizės, čia glaustai pateikiame analizės
eigoje susiformavusią tematiką, kuri maksimaliai tenkintų tiek ES tiek ir Lietuvos pagrindiniuose
strateginiuose dokumentuose 2013–2020 metams išdėstytas gaires. Vandens ir žemės naudojimo
srityje siūloma mokslinių tyrimų tematika maksimaliai integruojasi su kitomis šioje ataskaitoje
siūlomomis temomis ir numato tokių svarbių klausimų kaip žemės ūkio gamybos prisitaikymas
prie intensyviai besikeičiančio klimato, tausus/darnus gamtinių išteklių (dirvožemio ir vandens)
naudojimas užtikrinantis ekosistemos tvarumą ir gyvybingumą žemės ūko gamybos plotuose,
efektyvi vandentvarka bei žemės naudojimas kaimo vietovėse. Atlikus išsamią tematikos ir
tyrimų poreikio analizę bei įvertinus naudos gavėjų apklausos rezultatus galutinai suformuotos
šio klausimo tokios tematikos ateinančiam finansavimo laikotarpiui.
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų tematikų tikslai, uždaviniai,
pagrindimai
1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės.
Tyrimų tikslas – galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir prognozuoti dirvos
drėgmės rėžimą ir sudaryti galimybes išsamiai įvertinti dirvožemio drėgmės balanso įtaką žemės
ūkio kultūroms bei žemės dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės
ūkio technikos pravažumui.
Uždaviniai:
73
1. Naudojant šiuolaikinius tyrimo metodus ir technologijas nustatyti dirvožemio drėgmės kitimo
tendencijas galimų klimato kaitos pokyčių fone.
2. Naudojant įvairius dirvožemio drėgmės judėjimo ir kaitos modelius atlikti dirvos drėgmės
dinamikos modeliavimą ir prognozavimą skirtingą vandens akumuliacinę gebą turintiems
dirvožemių grupėms ir skirtingoms žemės ūkio kultūroms pagal galimus klimato kaitos
scenarijus.
3. taikant erdvinės analizės metodus parengti dirvožemio drėgmės žemėlapius
4. Nustatyti kaip dirvožemio drėgmės kaita besikeičiančio klimato sąlygomis įtakoja dirvožemio
struktūros pokyčius ir žemės ūkio technikos pravažumą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai: sudaryti skaitmeniniai žemėlapiai kurie leis
efektyviau atlikti žemės ūkio naudmenų planavimą, technikos poreikį žemės dirbimui, bei
efektyviai panaudoti. Ši tema glaudžiai siejasi su dirvožemio bei žemės ūkio inžinerijos srityse
numatomais vystyti tyrimais.
2. Melioracijos sistemų susidėvėjimo problemos. Besikeičiančių dėl klimato kaitos
hidrometeorologinių sąlygų ir sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose
dirvožemiuose vykstantiems procesams, šių procesų poveikis derlingumui. Ši tema glaudžiai
siejasi su pirma tema, kadangi melioracijos sistemos būtent ir skirtos dirvožemio drėgmės
optimizavimui. Tai vienas kitą veikiantys procesai. Yra labai gerai ištirta, kokį poveikį žemės
ūkio kultūroms turi naujai įrengtos ir gerai prižiūrimos sistemos, tačiau niekas neprognozuoja,
koks poveikis dirvožemio drėgmės ręžimui, kai drenažo sistemos visiškai susidėvės.
Tyrimų tikslas – nustatyti besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų ir melioracijos
sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams bei
šių procesų poveikį derlingumui.
Uždaviniai:
1. Nustatyti melioracijos sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose
vykstantiems procesams.
2. Nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų įtaką įvairių tipų
drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams.
3. Nustatyti neveikiančių sausinimo sistemų poveikį derlingumui.
4. Nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų poveikį derlingumui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai: Skaitmeniniai žemėlapiai leis efektyviau atlikti
žemės ūkio naudmenų planavimą, technikos poreikį žemės dirbimui, bei efektyviai panaudoti
3. Melioracijos sistemų priežiūra. Reguliuotų upelių ir griovių savireguliacijos procesų
tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo padidinimui ir priežiūros išlaidų sumažinimui.
Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas operatyviai nustatant drenažo gedimus.
Tyrimų tikslas – remiantis pasirinktais upės vagos hidrodinaminio pastovumo kriterijais
atlikti reguliuotų ir natūralių lygumų upių vagų pastovumo lyginamąją analizę.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti vaginius procesus natūraliose ir reguliuotose upelių vagose.
2. Nustatyti pagrindinius kriterijus, lemiančius pusiausvyros dėsningumus natūraliose ir
reguliuotose vagose.
3. Įvertinti vagų stabilumo kriterijų pritaikomumą Lietuvos gamtinėmis sąlygomis.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:
1. Natūraliose ir reguliuotose upelių vagose vykstančių procesų įvertinimas.
2. Nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys pusiausvyros dėsningumus natūraliose ir
reguliuotose vagose.
3. Įvertintas vagų stabilumą įvertinančių kriterijų pritaikomumas Lietuvos gamtinėmis
sąlygomis.
74
4. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo
patekimą į vandens šaltinius, tyrimai. Melioracijos sistemos turi daug privalumų, tačiau yra ir
trūkumų, kurie susiję su tam tikra įtaką pasklidajai taršai, todėl ši tema glaudžiai siejasi su antra
ir trečia.
Tyrimų tikslas – parengti gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo
patekimą iš žemės ūkio plotų į vandens šaltinius, taikymo rekomendacijas
Uždaviniai:
1. Atlikti analizę ir nustatyti prioritetinius žemės ūkio objektus bei teritorijas, teršiančias
vandens šaltinius fosforo junginiais ir parengti taršos žemėlapį.
2. Atlikti esamų ir šiuo metu taikomų gamtosauginių priemonių efektyvumą sulaikant fosforo
patekimą iš žemės ūkio plotų.
3. Tirti fosforo junginių patekimo į drenažo vandenis procesus.
4. Ištirti naujų konstrukcijų filtrų, skirtų fosforo sulaikymui, efektyvumą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:
1. Parengtas vandenų taršos fosforo junginiais iš žemės ūkio veiklos plotų žemėlapis.
2. Naujos žinios apie fosforo junginių migraciją į drenažą, moksliniai straipsniai.
3. Nustatytas esamų ir naujų gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo
junginių patekimą į paviršinius vandenis, efektyvumas.
4. Parengtos gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo junginių patekimą į
paviršinius vandenis taikymo rekomendacijos
5. Nuotėkų utilizavimo inžinerija. Uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai
išgaunant ir panaudojant energiją sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas
kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas.
Tyrimų tikslas – parengti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų beatliekinio panaudojimo
technologines schemas uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkininkavimo ir pirminės žemės ūkio
gamybos sistemoms, kurios šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai apsirūpintų šilumos ir
elektros energija.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios
produkcijos pirminio perdirbimo įmonėse susidarymo tendencijas, kiekius, jų sudėtį,
užterštumą.
2. Ištirti biodujų išeigos priklausomybę nuo pūdomo mišinio sudėties, hidraulinės apkrovos,
organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų proporcijų.
3. Atlikti veiksnių ir parametrų, įtakojančių nuotekų dumblo ir organinių atliekų
nukenksminimo lygį anaerobiniuose pūdytuvuose, dirbančiuose mezofiliniame ir
termofiliniame rėžimuose;
4. Atlikti išpūdyto dumblo kompostavimo metodų tyrimus, siekiant gauti geros kokybės
biohumusą.
5. sudaryti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų perdirbimo į biohumusą technologines
schemas, užtikrinančias geriausią biodujų išeigą ir biohumuso kokybę.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:
1. Bus nustatyti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios produkcijos
pirminio perdirbimo įmonėse kiekiai, jų sudėtis ir biodujų išeiga.
2. Tyrimais bus nustatyta biodujų išeigos priklausomybė nuo pūdomo mišinio sudėties,
hidraulinės apkrovos, organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų
proporcijų. Taip pat bus nustatyti išpūdyto dumblo ir biohumuso nukenksminimo lygiai.
3. Bus parengtos nuotekų ir gamybinių atliekų beatliekinio panaudojimo technologinės schemos
uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkiams ir pirminės žemės ūkio gamybos įmonėms, kurios
šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai apsirūpintų šilumos ir elektros energija.
75
6. Žemės naudojimo optimizavimas. Aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant
žemės naudmenų optimalaus išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai
vertinant bei optimizuojant žemės ūkio gamybą.
Tyrimų tikslas – žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumo galimybių Lietuvoje
nustatymas, įvertinant natūralių gamtos išteklių ir ekosistemų apsaugos reikalavimus.
Tyrimų uždaviniai:
1. Žemės ūkio veiklai tinkamų žemės plotų naudojimo intensyvumo analizė Lietuvos
Respublikos gamtinėse ekonominėse zonose.
2. Priežasčių, turinčių įtakos žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimui, nustatymas, naudojant
tradicinius ir naujausius nuotolinių tyrimų metodus, jų statistinė ir kartografinė išraiška.
3. Racionalaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo krypčių nustatymas taikant erdvinės
analizės metodus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai:
1. Sukurta GIS duomenų bazė su išsamiais duomenis apie Lietuvos Respublikos kaimiškųjų
vietovių žemės naudojimo tendencijas, naudojimo žemės ūkio veiklai intensyvumą, ekologinę
įvairovę, gyventojų ir dirbančiųjų pasiskirstymą, ūkinės veiklos specifiką ir intensyvumą.
2. Parengtos rekomendacijas atskirų šalies regionų, administracinių ir lokalinių teritorijų žemės
naudojimo kryptims, reikalingas rengiant strategijas, programas ir bendruosius teritorijų
planavimo dokumentus. Šios rekomendacijos apimtų gamtines sąlygas geriausiai atitinkantį
specializuotų gamybos šakų suderinimą, optimalų miškų ir žemės ūkio naudmenų balansą,
taip pat intensyviai naudojamų, sąlyginai natūralių (ekstensyviai naudojamų) ir natūralių
žemės naudmenų balansą.
6.8 lentelė. Taikomiesiems tyrimams reikalingas lėšų poreikis ir jo pagrindimas.
Eil.
nr.
Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt
I-ais metais II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
Iš viso
1 Darbo užmokestis 160,800 176,800 171,800 176,800 122,600 808,800
2 Socialinio draudimo įmokos 49,848 54,808 53,258 54,808 38,006 250,728
3 Išlaidos paslaugoms1
50,768 110,680 50,680 50,680 32,948 295,756
4 Išlaidos autoriniams darbams 35,000 35,000 25,000 15,000 15,000 125,000
5 Išlaidos prekėms 23,660 33,360 33,360 34,360 24,520 149,260
6 Išlaidos komandiruotėms 9,900 10,900 9,400 9,400 5,800 45,400
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
223,000 179,000 116,000 25,000 18,000 561,000
8 Pridėtinės išlaidos2
158,364 168,005 136,134 91,510 102,165 656,178
9 Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 711,340 768,553 595,632 457,558 359,039 2.892,122 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės
finansuojami moksliniai tyrimai 95 proc., verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5 proc.
6.9. ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJA
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams žemės ūkio inžinerijos srityje
Atsižvelgiant į žemės ūkio perspektyvas, žemės ūkio inžinerinių sistemų modernėjimą,
neigiamo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimą, žemės ūkio technikos ir atskirų jos darbo
technologinių procesų augalininkystėje, gyvulininkystėje, sodininkystėje ir daržininkystėje,
76
maisto ir pašarų gamyboje bei biomasės panaudojime energetikai srityse automatizacija,
robotizacija, tikslusis ūkininkavimas ir kitos šiuolaikinės inžinerinės inovacijos neabejotinai
kelia naujus poreikius žemės ūkio inžinerijos moksliniams tyrimams. Atlikta ūkio subjektų
apklausa parodė, kad 79 proc. respondentų pritarė, jog reikalingi augalininkystės inžinerijos, 75
– pašarų ruošimo inžinerijos, 71 – gyvulininkystės inžinerijos, 74 – tiksliojo ūkininkavimo
inžinerijos, 69 – biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerijos, 75 – žemės ūkio
mašinų eksploatacijos ir serviso taikomieji moksliniai tyrimai (6.10 lentelė).
Ilgalaikės ir trumpalaikės mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros
prioritetinės kryptys žemės ūkio inžinerijos srityje iki 2020 metų.
1. Augalininkystės inžinerija. 3 temos: Juostinio žemės dirbimo mašinos kūrimas, tobulinimas,
tyrimai ir vertinimas. Organinių medžiagų granuliavimo technologinio proceso modeliavimas,
granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje techninių priemonių kūrimas ir tobulinimas.
Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo javų kombainais technologinis kompleksinis
modernizavimas.
2. Pašarų ruošimo inžinerija. 1 tema – Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybių
studija, džiovinant grūdus šiluminėmis džiovyklomis.
3. Gyvulininkystės inžinerija. 1 tema – Karvių ilgaamžiškumo didinimas ir oro taršos
mažinimas, optimizuojant gyvulininkystės inžinerines sistemas
4. Tiksliojo ūkininkavimo inžinerija. 3 temos: Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų
įtaka mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei
pagerinti. Mobilaus agroroboto kūrimas ir tyrimas. ISOBUS naudojimo komunikavimui tarp
traktoriaus ir padargo tyrimas.
5. Biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija. 1 tema – Augalinės biomasės
gamybos, paruošimo ir naudojimo energetinėms reikmėms technologijų inžinerija.
6. Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas. 2 temos: Žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros
sistemos, didinančios ilgaamžiškumą bei mažinančios žalingą poveikį žmogui ir aplinkai.
Traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos informacijos panaudojimo ekonominių ir
ekologinių darbo rodiklių gerinimui tyrimas.
Ilgalaikės ir trumpalaikės žemės ūkio inžinerijos mokslinių tyrimų tematikos iki 2020
metų ir jų pagrindimas
Čia pateikiamos tyrimų temos, kurios galėtų būti įtrauktos į ateinančio 2014–2020 m.
finansavimo laikotarpio skelbiamus konkursus, neužkertant kelio pateikti ir naujas temas.
1. Juostinio žemės dirbimo mašinos kūrimas, tobulinimas, tyrimai ir vertinimas
Tikslas – išanalizuoti, suprojektuoti, pagaminti, ištirti ir įvertinti juostinio žemės dirbimo
technologijai tinkančios mašinos darbo technologinius procesus, pagrįsti mašinos sąveiką su
dirvožemiu ir augalinėmis liekanomis. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas. Juostinis žemės dirbimas (ang. STRIPTILL) – tai neariminės žemdirbystės
technologija, tarpusavyje derinanti tiesioginės sėjos ir ištisinio žemės dirbimo technologijų
privalumus. Pagal tokią technologiją įvairūs augalai (kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai ir kt.)
sėjami tik į įdirbtas dirvos juostas, o tarpuose tarp įdirbtų dirvos juostų lieka ražiena ir augalinės
derliaus liekanos, kurios kintančio klimato sąlygomis saugo dirvą nuo išdžiūvimo, vėjo ir
vandens erozijos ir kitų nepageidautinų klimatinių veiksnių. Taikant juostinį žemės dirbimą ir
sėją vienu metu galima ženkliai sumažinti energijos, darbo sąnaudas ir taip sumažinti žemės ūkio
produktų gamybos savikainą. Šio metu sudėtinga prognozuoti kokie plotai galėtų būti užsėjami
naudojant šią perspektyvią technologiją. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Jeigu
agronominiais aspektais kai kurių palyginimų tarp juostinės žemės dirbimo technologijos ir kitų
žemdirbystės technologijų dar kai ką galima rasti užsienio mokslinėje literatūroje, tai inžinerinių
mokslinių tyrimų, ypač sąveikoje su Lietuvos klimato sąlygomis auginamais augalais bei
77
dirvožemiais, praktiškai visiškai nėra. Tai būtų naujas mokslinis darbas, kurio vykdymui būtų
pasitelkiami žemės ūkio inžinerijos ir agronomijos sričių mokslininkai, panaudojama slėnio
„Nemunas“ mokslinė infrastruktūra ir mokslinė įranga. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Bus planuojama sukurti, patobulinti ir išbandyti juostinio žemės dirbimo mašiną, kuri vienu
važiavimu galėtų įdirbti dirvoje juostas ir jas įterpti augalų sėklas. Atlikus naujos mašinos
mokslinius tyrimus Lietuvos dirvožemių ir klimato sąlygomis, būtų rengiamos technologinės
rekomendacijos Lietuvos žemdirbiams, konsultantams ir mokslininkams, pateikiant
tinkamiausius mašinos darbo technologinius procesus, leidžiančius mažinti gamtinių išteklių
sąnaudas, neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai, užtikrinant optimalias sėklų įterpimo ir augalų
augimo sąlygas.
2. Organinių medžiagų granuliavimo technologinio proceso modeliavimas, granuliuotų
organinių trąšų paskleidimo dirvoje techninių priemonių kūrimas ir tobulinimas. Tikslas – ištirti įvairių organinių medžiagų granuliavimo galimybes, gaminant granuliuotas
organines trąšas, modeliuojant technologinį gamybos procesą ir nustatant veiksnius, įtakojančius
gaminamo produkto savybes. Ištirti pagamintų granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje
parametrus, kuriais remiantis kurti ir tobulinti technines priemones trąšų paskleidimui.
Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Griežtėjant aplinkosauginiams
ir ekologiniams reikalavimams, didėja dėmesys ž. ū. gamybos procese susidarančių atliekų
utilizavimui. Viena iš tokių organinių atliekų tvarkymo krypčių yra antrinių žaliavų
panaudojimas perdirbant (granuliuojant) į ekologiškai švarius produktus – granuliuotas organines
trąšas. Granulių susidarymo dinamikai, granulių kaip tikslinio produkto reikiamoms savybėms
įtakos turi granuliuojamos medžiagos sudėtis, plastiškumas, rišlumas ir kitos fizikinės bei
mechaninės savybės. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Granuliavimo proceso optimalios
technologinės schemos sudarymas ir tinkamas proceso valdymas lieka rimtu spręstinu klausimu
mokslui ir pramonei. Norint išsamiau suprasti granuliavimo procesą, būtina vykdyti
granuliuojamos medžiagos dalelių fundamentalius tyrimus ir sukurti adekvačius modelius. Taip
pat labai svarbus granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje technologinių parametrų
pagrindimas. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus ištirtos įvairių organinių medžiagų
granuliavimo galimybės, gaminant granuliuotas organines trąšas, modeliuojant technologinį
gamybos procesą ir gaminamo produkto savybes. Bus nustatyti pagamintų granuliuotų organinių
trąšų paskleidimo dirvoje parametrai, kuriais remiantis bus kuriamos ir tobulinamos techninės
priemones trąšų paskleidimui. Tyrimų rezultatai bus skelbiami moksliniuose leidiniuose ir
populiariojoje spaudoje, pristatomi mokslinėse ir gamybinėse konferencijose, praktiniuose
seminaruose, bus rengiamos rekomendacijos ūkininkams ir kitiems, besidomintiems šiais
klausimais.
3. Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo javų kombainais technologinis kompleksinis
modernizavimas
Tikslas – siekiant sumažinti žemės ūkio produkcijos savikainą, padidinti gamybos
konkurencingumą, reikia pagrįsti, sukurti ir kompleksiškai ištirti įvairių žemės ūkio kultūrų
derliaus nuėmimo modernias technologijas ir technines priemones javų kombainais, kurių
laidumas iki 10–12 kg s-1
kuliamos masės. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas. Energetinių išteklių taupymas, produkcijos savikainos mažinimas yra ir bus
aktualūs žemės ūkio gamybai ir mokslui. Ekonominiu ir konkurencingumo požiūriais žemdirbiai
vis dažniau augina naujus žemės ūkio augalus. Jų derliui nuimti specialių kombainų arba kitų
mašinų nėra, todėl derliaus nuėmimo metu tenka naudoti turimus javų kombainus, kurie ne
visada tam tinka. Kol kas žinoma ir kita problema – nuperkamų našių, tobulesnės konstrukcijos
kombainų žemės ūkio augalų derliui nuimti dar ilgokai nepakaks, todėl tinkamą dėmesį reikia
skirti ir didesnę dalį kombainų parke užimantiems naudotiems kombainams, kurie ir toliau
sensta. Dėl to didėja degalų sąnaudos, derliaus nuėmimas nusitęsia į vėlyvą rudenį, kai oro
sąlygos dažnai tampa nepalankios. Tuo pačiu didėja nuimamų augalų derliaus nuostoliai, o ir
nuimamas derlius esti didesnio drėgnio, kuriam išdžiovinti vėl reikalingos energinės sąnaudos.
Todėl žemės ūkio produkcijos savikainai mažinti, derliaus nuėmimo agroterminams trumpinti,
78
javų kombainų stokos problemai spręsti, reikia sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais pagrįstas
modernias technologijas ir technines priemones. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje
mokslinių tyrimų apie naujų augalų derliaus nuėmimą nėra daug, didžioji dalis tyrimų atliktą su
javų ir rapsų derliaus nuėmimu. Todėl trūksta kompleksinių tyrimų, apimančių kitus naujus
Lietuvos žemės ūkyje pradedamus auginti augalus. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Tyrimų rezultatų pagrindu bus skelbiami moksliniai straipsniai tarptautiniu mastu įvertintuose
leidiniuose, pristatomi tarptautinėse ir valstybinės reikšmės mokslinėse, gamybinėse
konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos gamybai
bei kita informacinė medžiaga seminarams, lauko dienoms ir kitoms propagavimo priemonėms,
skirtoms ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, agroserviso, konsultavimo tarnybų specialistams.
4. Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo galimybių studija, džiovinant grūdus
šiluminėmis džiovyklomis Tikslas – išanalizuoti, sukurti ir išbandyti grūdų džiovyklos modulį, kūrenamą šiaudais,
sudaryti ir išbandyti šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso džiovykloje valdymo
algoritmą, pagaminti ir išbandyti grūdų džiovinimo proceso valdiklį. Aktualumas, naujumas ir
laukiamų rezultatų perspektyvumas. Atsinaujinantys vietiniai energijos šaltiniai svarbūs
aplinkosauginiu požiūriu ir ekonomikos augimui. Lietuvoje plėtojant grūdų gamybą, šiaudai tai
neišnaudoti rezervai energijos gamybai. Šiluminės energijos gamyba deginant šiaudus ypač
didelę perspektyvą turi ūkiuose besispecializuojančiuose grūdų gamyboje, kaip taisyklė, tokiuose
ūkiuose šiaudų poreikis tiesioginėje žemės ūkio gamyboje yra menkas, dalį jų skiriant energijos
gamybai, transportavimo išlaidos tampa niekinės. Šiluminės energijos gamyba iš vietinių
atsinaujinančių energijos šaltinių ir jos racionalus vartojimas gamybiniuose procesuose yra nauja
perspektyvi kryptis. Dėl aukštų grūdų džiovinimo procesams keliamų reikalavimų – griežto
temperatūrinio režimo ir grūdų bei oro srautų valdymo sudėtingumo. Tam reikalingi moksliniai
tyrimai, kad racionaliai panaudoti pagamintą energiją ir užtikrinti džiovinamų produktų kokybę.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Grūdų džiovinimas šiluminėse džiovyklose deginant
gamtines dujas ar skystą kurą yra pakankamai gerai ištirtas, tačiau keičiant importuojamą kurą į
vietinį atsinaujinantį (šiaudus) iškylą daug neišspręstų neapibrėžtumų į kuriuos atsakymą galima
rasti tik modeliuojant laboratorijose ir atliekant tyrimus gamybinėse sąlygose. Pasaulinė patirtis
šioje srityje yra menka, bandomi tik kai kurie eksperimentiniai vienetiniai egzemplioriai.
Serijinės gamybos grūdų džiovinimo įrengimų, deginant šiaudus, kur būtų išspręstas kuro
degimo ir džiovinimo procesų valdymas nepavyko rasti. Atliekant tyrimus ir kuriant
eksperimentinį, grūdų džiovinimo modulį, bus panaudota sukaupta patirtis Universiteto ir kitų
šalių mokslininkų bei gamybininkų eksperimentinė patirtis. Laukiami mokslinių tyrimų
rezultatai. Bus sukurtas ir išbandytas eksperimentinis grūdų džiovinimo modulis, šilumos šaltinį
biokurą (šiaudus) naudojantis pečius – šiluminė grūdų džiovykla, džioviklio ruošimo ir grūdų
džiovimo procesą valdant valdikliu. Apibendrinant eksperimentinio grūdų džiovinimo modulio
tyrimų rezultatus bus sudarytas šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso valdymo
algoritmas, pagamintas ir išbandytas grūdų džiovinimo proceso valdiklis. Įvertintas
eksperimentinio modulio energetinis efektyvumas, pateiktos rekomendacijos gamybai.
5. Karvių ilgaamžiškumo didinimas ir oro taršos mažinimas, optimizuojant
gyvulininkystės inžinerines sistemas Tikslas – kurti, tobulinti ir diegti naujus technologinius procesus gerinančius gyvulių
laikymo sąlygas ir didinančius karvių ilgaamžiškumą bei leidžiančius mažinti energijos sąnaudas
ir aplinkos taršą gyvulininkystėje. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas. Numatomi uždaviniai glaudžiai siejasi su ES bei Lietuvos strateginiuose
dokumentuose iškeltais tikslais ir uždaviniais. Atliktų tyrimų rezultatai padės diegti pažangius,
išteklius tausojančius ir aplinkos taršą mažinančius technologinius procesus pieno ūkiuose ir taip
didins ūkių konkurencingumą. Modernėjant ūkiams ir intensyvinant pieno gamybą, didėja karvių
produktyvumas, tačiau mažėja jų ilgaamžiškumas. Tą įtakoja daug veiksnių: tvartų
mikroklimatas, tinkamų sąlygų sudarymas karvių poilsiui, higienos sąlygų užtikrinimas tvarte
(mėšlo šalinimas), teisingas melžimas, šėrimas ir kt. Sprendžiant gyvūnų gerovės problemas,
79
reikia kompleksiškai vertinti ir optimizuoti visus veiksnius, o gautus rezultatus susieti su
aplinkos tarša. Nes gerinant gyvulių laikymo sąlygas, dažniausiai didėja aplinkos tarša. Pvz.,
intensyvinant tvartų vėdinimą, didėja kenksmingų dujų išmetimai į aplinką. Todėl kuriant darnų
ūkį, labai svarbu surasti optimalius sprendimus tarp ekonominių, gyvūnų gerovės ir aplinkos
apsaugos kriterijų. Atliktų tyrimų rezultatai padės diegti inovatyvias technologijas – integruotą
pieno ūkio valdymą, kai technologinių procesų valdymas atliekamas remiantis iš visų ūkio
sistemų gaunamais duomenimis. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Yra atlikta daug tyrimų
apie įvairių veiksnių įtaką karvių sveikatingumui, produktyvumui. Tačiau atliekami tyrimai
dažniausia apsiriboja analizuojant atskirus veiksnius. Pvz., kaip guoliavietės grindų dangos
įtakoja karvės produktyvumą; kaip robotizuotas melžimas įtakoja pieno kokybę; kaip tvarte
formuoti optimalų mikroklimatą ir t.t. Tačiau visi šie veiksniai ne tik įtakoja gyvulio savijautą
bei produktyvumą, bet yra tarpusavyje susiję. Todėl norint sukurti geras sąlygas karvėms, kurios
užtikrintų jų aukštą produktyvumą ir gerą savijautą, reikia kompleksiškai vertinti visus
veiksnius. Juos apjungiant ir siejant su aplinkos oro tarša. Kokie kiekiai ir kokios dujos sklinda iš
tvartų seniai žinoma. Tačiau nepakankamai ištirta integracinė įvairių faktorių, apsprendžiančių
dujų sklidimo ir koncentracijos procesus, įtaka. Mokslininkų parengti dujų prognozavimo
modeliai gerai tinka uždariems, priverstinę vėdinimo sistemą turintiems tvartams. Tačiau
šaltuose arba atviruose tvartuose seniau sukurtų dujų emisijos modelių panaudoti negalima, nes
juose labiau kinta temperatūra, oro greitis, sunkiau reguliuoti ir tiksliai nustatyti oro apykaitą.
Tyrimais bus nustatyta integracinė mikroklimatinių veiksnių įtaka dujų emisijos intensyvumui.
Šiuo klausimu tyrimai bus sukoncentruoti į vieną iš svarbiausių veiksnių įtakojančių dujų emisiją
iš mėšlo – tai mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos susidarymą. Laukiami mokslinių tyrimų
rezultatai. Atlikti tyrimų rezultatai padės efektyviai diegti inovatyvias technologijas pieno
ūkiuose ir surasti kompromisą tarp gyvūnų gerovės ir aplinkos taršos. Tai padės sukurti efektyvų
modelį kaip valdyti karvidėje technologinius procesus. Tyrimų rezultatai bus skelbiami
straipsniuose mokslo populiarinimo žurnaluose, mokslo leidiniuose bei pristatomi konferencijose
ir seminaruose.
6. Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka mažinant poveikį aplinkai bei
sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti
Tikslas – pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus, ištirti jų efektyvumą,
mažinant poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei
pagerinti. Aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Padidinti žemės ūkio
gamybos apimtis ir pasiekti, kad ji būtų tvari galima tik diegiant naujas tikslaus ūkininkavimo
inovacijas, grįstas moksliniais tyrimais. Šiuo metu nauji tikslaus ūkininkavimo metodai
gamyboje diegiami per lėtai. 2012 m. Europos Komisijos komunikate „dėl Europos ž. ū. našumo
ir tvarumo inovacijų partnerystės“ (COM(2012) 79) teigiama, kad „turėtų būti ištirtos ekologiškų
technologijų, pavyzdžiui, IRT, tiksliojo ūkininkavimo ir kenkėjų įspėjimo sistemų taikymo
galimybės“, o „siekiant padidinti žemės ūkio sektoriaus našumą ir konkurencingumą, visų pirma
būtina veiksmingiau naudoti išteklius: gamyboje turi būti naudojama mažiau vandens, energijos,
trąšų (visų pirma fosforo ir azoto), ir pesticidų“. Tiksliosios žemdirbystės dėka galima
minimizuoti gamybos kaštus ir padidinti produkcijos derlingumą. Mokslinės problemos ištyrimo
lygis. Tiksliosios žemdirbystės tematika pasaulyje yra gana nauja, jos pradžia yra apie 1990
metus, kai buvo pradėta naudoti sparčiai tobulėjanti kompiuterinė ir kita karo bei pramonės
technika (GPS, lazeriai, įvairūs jutikliai bei valdikliai). Lietuvoje tikslioji žemdirbystė, dėl
naujausios technikos priemonių trūkumo, iki šiol praktiškai netyrinėta. Būtų atliekami pirmieji
kompleksiniai dirvos elektrinio laidumo, pH ir chlorofilo kiekio augaluose nustatymo tyrimai in
situ naudojant mobilias tyrimo priemones (dirvos pH nustatymo spektrometrus, optinius dirvos
organinių medžiagų kiekio nustatymo jutiklius, elektromagnetinius dirvos elektrinio laidumo
jutiklius bei optinius augalų analizės jutiklius) sumontuotas vienoje platformoje su įrengta
navigacijos sistema. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Įgyvendinus projektą, būtų galima
nustatyti tikslų trąšų, kalkių ir pesticidų poreikį augalų vegetacijos metu. Būtų rengiamos ir
tobulinamos tikslaus ūkininkavimo technologijos. Gauti tyrimų rezultatai būtų skelbiami
80
mokslinėje ir populiarioje spaudoje, pristatomi, konferencijose ir seminaruose, teikiamos
rekomendacijos.
7. Mobilaus agroroboto kūrimas ir tyrimas
Tikslas – sukurti autonominio mobilaus agroroboto platformą, ištirti jos panaudojimo
galimybes įvairiems žemės ūkio darbams atlikti. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų
perspektyvumas. Jau daugiau kaip pusę amžiaus robotai ir automatizacija vaidina fundamentalų
vaidmenį didinant našumą pramonėje ir mažinant gamybos išlaidas bei produkcijos savikainą.
Pastaruosius du dešimtmečius panaši tendencija stebima ir žemės ūkio gamyboje. Traktoriai ir
kombainai su autonominėmis vairavimo sistemomis, naudojančiomis GPS ir vaizdo sistemas jau
yra serijinėje gamyboje. Daugelyje išsivysčiusių šalių atliekami eksperimentai su autonominėmis
sistemomis, kurios automatizuoja ar papildo tokias operacijas kaip augalų retinimas ir derliaus
nuėmimas, šienavimas, purškimas bei piktžolių ravėjimas. Pažanga jutiklių technologijose ir
valdymo sistemose sudaro prielaidas optimaliai valdyti resursus ir integruotą apsaugą nuo
kenkėjų ir ligų. Sukurta mobilaus agroroboto platforma leistų plėtoti šios naujos perspektyvios
mokslo krypties tyrimus, tirti naujų jutiklių ir valdymo algoritmų panaudojimo galimybes
įvairiems žemės ūkio darbams atlikti. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Žemės ūkio robotų
naudojimas žemės ūkio gamyboje yra nauja tyrimų kryptis. Laukiami mokslinių tyrimų
rezultatai. Bus atlikta įvairiose šalyse mokslininkų kuriamų robotų koncepcijų apžvalga,
pagrįstas kuriamo agroroboto struktūros, atliekamų funkcijų pasirinkimas. Mobilaus agroroboto
platformą bus galima naudoti plėtojant tiksliąją žemdirbystę, tiriant įvairių jutiklių ir algoritmų
tinkamumą ir panaudojimo galimybes augalams ar jų pažeidimams atpažinti, augalų priežiūros ar
derliaus nuėmimo darbams atlikti.
8. ISOBUS naudojimo komunikavimui tarp traktoriaus ir padargo tyrimas
Tikslas – sudaryti prielaidas Lietuvoje gaminamoje ir naudojamoje žemės ūkio technikoje
diegti ISOBUS sistemą, atlikti jos naudojimo galimybių ir patikimumo tyrimus, plėtojant
inovatyvias žemės ūkio technologijas. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų
perspektyvumas. Platus tarpusavyje sujungtų elektronikos elementų, jutiklių ir programinės
įrangos, instaliuotų darbo mašinose ir traktoriuje, naudojimas yra pagrindinė inovacijų kryptis
žemės ūkio inžinerijoje. ISOBUS sistema sudaro galimybę šiems standartizuotiems elektronikos
komponentams keistis informacija ir užima centrinę vietą mobiliose sistemose. Naujovių
perkėlimą į žemės ūkio gamybą stabdo tai, kad prieiga prie ISOBUS-platformos galima tik turint
didelę patirtį. Siekiant patenkinti ISOBUS sistemų kvalifikuoto personalo poreikį ir su ISOBUS
suderinamas inovacijas, yra būtina didesnė ISOBUS technologijų integracija į mokslinius
tyrimus. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Bendro ISOBUS standarto kūrimas prasidėjo tik
2001 m, o nuo 2006 m. gamintojai pradėjo šią ryšio tarp prikabintos/pakabintos darbo mašinos ir
traktoriaus sistemą diegti masinėje gamyboje. Taigi, sistema yra nauja, sparčiai besivystanti.
Kasmet rinkoje atsiranda nauji produktai su įdiegtomis ISOBUS sistemomis. Kaip ir kiekvienos
sistemos pradinėje kūrimo ir diegimo stadijoje išryškėja nemažai problemų: funkcionalumo,
patikimumo, atskirų gamintojų suderinamumo ir kt. Kadangi pati sistema yra nauja, šių
problemų ištyrimo lygis yra nepakankamas. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Bus atlikta
ISOBUS panaudojimo galimybių Lietuvoje gaminamoje žemės ūkio technikoje analizė, sukurta
laboratorinė bazė šioms sistemoms testuoti, parengtos rekomendacijos žemės ūkio technikos
gamintojams.
9. Augalinės biomasės gamybos, paruošimo ir naudojimo energetinėms reikmėms
technologijų inžinerija
Tikslas – kompleksiškai įvertinti bei pagrįsti energetiniu požiūriu efektyviausias augalinės
biomasės rūšis bei pasiūlyti optimalias jų gamybos, paruošimo ir panaudojimo deginimui
technologijas bei techniką. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Biomasės rūšių įvairovė žemės ūkyje (tradiciniai ir netradiciniai įvairios rotacijos energetiniai
augalai, žemės ūkio gamybos atliekos ir kt.) įpareigoja racionaliai, atsižvelgiant į vietines
sąlygas, pasirinkti tinkamą biomasės rūšį bei jos auginimo, paruošimo ir naudojimo
energetinėms reikmėms technologiją. Numatoma tirti naujų netradicinių augalų panaudojimo
81
galimybes energetinėms reikmėms Lietuvoje. Tai įtakotų naujų energetinių plantacijų plėtrą
Lietuvoje panaudojant mažai derlingus bei apleistus žemės ūkio paskirties plotus. Todėl labai
aktualu išanalizuoti ir pagrįsti biomasės rūšių panaudojimo energetinėms reikmėms palyginamąjį
efektyvumą kompleksiškai įvertinant darbo ir energijos sąnaudas augalų išauginimui ir jų
technologiniam paruošimui bei deginimui. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Pastaruoju metu
ypatingai didelis dėmesys skiriamas vidutinės rotacijos, didelės augimo energijos plantaciniams
augalams (pseudoakacijoms, hibridinėms drebulėms, laukinėms trešnėms ir t.t.). Moksliniai
tyrimai šioje srityje jau vykdomi Vokietijoje, Lenkijoje ir kt. Šių augalų panaudojimo galimybės
Lietuvos klimato sąlygomis neištirtos, neįvertintas jų energetinis potencialas gaminant biokurą.
Trūksta duomenų apie šių augalų biometrinius rodiklius, jų smulkinimo, presavimo, tiekimo-
transportavimo bei deginimo šiluminius-technologinius-techninius parametrus. Laukiami
mokslinių tyrimų rezultatai. Mokslinių tyrimų rezultatai bus skelbiami moksliniuose žurnaluose
ir populiariojoje spaudoje. Apibendrinus gautų daugiamečių tyrimų rezultatus, numatoma
paruošti rekomendacijas ūkininkams, augalininkystės, inžinerijos ir energetikos specialistams.
Numatoma teikti konsultacijas energetinius augalus auginantiems ūkininkams, konsultavimo
tarnybų specialistams ir kt.
10. Žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemos, didinančios ilgaamžiškumą bei
mažinančios žalingą poveikį žmogui ir aplinkai
Tikslas – kurti ir tobulinti traktorių ir žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemas,
leidžiančias didinti ilgaamžiškumą, gerinti eksploataciją, mažinti žalingą poveikį žmogui ir
aplinkai. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Šiuo metu žemės ūkyje
yra naudojama sudėtinga ir brangi technika. Trintis ir dilimas žemės ūkyje ir kt. ūkio šakose daro
milžiniškus nuostolius. Britai, amerikiečiai ir kt. šalių mokslininkai šiuos nuostolius vertina 4%
BVP dydžiu. Žemės ūkio mašinų darbo aplinka yra labai užteršta abrazyvinėmis dalelėmis, todėl
abrazyvinis dilimas pasireiškia mašinų mechanizmuose, sujungimuose. Dėl to aktualu naudoti
biologines tepamąsias medžiagas iš vietinių žaliavų. Tai padėtų mažinti aplinkos taršą ir išplėtotų
vietinių riebalinių ir aliejinių žaliavų panaudojimą. Reikalinga ištirti vietinių aliejinių augalų
veislių ypatumus ir tinkamumą pagal tepamąsias ir korozines savybes naudoti tepamųjų
medžiagų gamybai. Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Biologinių tepamųjų medžiagų kūrimo
ir jų naudojimo tyrimai pasaulyje pastaruoju metu intensyvėja. Tepamųjų medžiagų funkcinės
savybės mašinos naudojimo metu kinta priklausomai nuo naudojimo sąlygų ir pačių medžiagų
bei funkcinių priedų. Prekyboje esančios tepamosios medžiagos, priklausančios tai pačiai
kategorijai, neretai esminiai skiriasi savo savybėmis ir suderinamumu su funkciniais priedais.
Šios tepamųjų medžiagų savybės yra netirtos, arba neskelbiamos vartotojams, todėl ūkininkams
yra aktualu žinoti pagrindinių tiekėjų tiekiamų medžiagų savybes, bei jų kitimą naudojimo metu.
Aktualu sukurti žemės ūkio mašinų darbo dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodiką
bei atlikti palyginamąjį atrinktų tiekėjų dalių vertinimą. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Bus sukurtas ir pritaikytas naudojimui biologinės kilmės apsauginis tepalas, skirtas naudoti
ruošiant mašinas laikymui. Bus ištirta tepamųjų medžiagų, skirtų naudoti žemės ūkio technikai,
bei įvairių tepamąsias savybes gerinančių priedų efektyvumas bei šių medžiagų savybių kitimas
mašinos eksploatacijos metu, įvertinant darbą lauko sąlygomis, t.y. veikiant drėgmei ir dulkėms.
Bus sukurta žemės ūkio mašinų darbo dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodika bei
atliktas palyginamasis atrinktų dalių vertinimas.
11. Traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos informacijos panaudojimo
ekonominių ir ekologinių darbo rodiklių gerinimui tyrimas
Tikslas – ištirti vidutinės galios traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos
informacijos panaudojimo galimybes siekiant sumažinanti degalų sąnaudas ir žalingą poveikį
aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose. Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų
perspektyvumas. Žemės ūkio gamybos procese sunaudojami dideli degalų kiekiai, kurie degdami
išskiria į atmosferą didelius teršalų kiekius. Nustatyta, kad degalų sąnaudos, deginių emisija
priklauso nuo variklio greitinių ir apkrovos rėžimų. Racionaliai panaudojant traktorių galią ir
greitį, traktorių degalų sąnaudos ir žalingas poveikis aplinkai būna mažesni. Dabar daugelyje
82
ūkių, sudarant traktorinius agregatus, neįvertinami naudojamų traktorių konstrukciniai ypatumai,
naudojami netinkami darbo režimai, todėl traktorių variklių apkrova neracionali, daug laiko
traktoriai dirba tuščiąja eiga arba netinkamai apkrauti. Nors traktoriaus mikroprocesoriai gali
laikmenose sukaupti variklio veikimo informaciją, tačiau duomenys nepanaudojami variklio
apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti ir pateikti vartotojui.
Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų ūkininkams geriau parinkti traktorių
darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų parinkimą. Mokslinės problemos
ištyrimo lygis. Šiuolaikiniuose traktoriuose įdiegtos automatinės valdymo sistemos gali
optimizuoti variklio darbo rėžimą sudarytam agregatui. Tačiau jei agregatas sudarytas
netinkamai tai rėžimai nebus optimalūs nei ekonominiu nei ekologiniu požiūriu. Variklio
apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti mažai nagrinėjami.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų
ūkininkams geriau parinkti traktorių darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų
parinkimą. Visa tai leistų sumažinti traktorių degalų sąnaudas ir žalingą poveikį aplinkai žemės
ūkio ir transporto darbuose.
6.9 lentelė. Žemės ūkio inžinerijos taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo
pagrindimas Eil.
nr.
Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
VI-ais
metais
VII-ais
metais
Iš
viso
1. Darbo užmokestis 380 400 440 400 390 280 265 2555
2. Socialinio draudimo
įmokos 118 124 137 124 122 87 83 797
3. Išlaidos paslaugoms 25 40 30 30 15 15 6 161
4. Išlaidos autoriniams
darbams 4 10 5 5 5 5 5 35
5. Išlaido prekėms 50 45 42 30 21 16 16 220
6. Išlaidos komandiruotėms 28 35 38 47 36 20 19 223
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 260 90 42 28 0 0 0 420
8. Pridėtinės išlaidos 210 186 180 170 145 115 100 1106
9. Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti
7 12 12 10 1 0 0 42
Iš viso 1082 939 926 845 735 538 494 5559
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis) Didžiąją dalį
(apie 90 proc.) projekto turėtų finansuoti valstybė. Verslo finansuojami taikomieji moksliniai
tyrimai galėtų sudaryti apie 10 proc.
6.10. AGROAPLINKOSAUGA
Poreikiai inovacijoms ir moksliniams tyrimams agroaplinkosaugos srityje
Agroaplinkosauga yra viena iš prioritetinių krypčių Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.
Europos Sąjungos institucijose (Europos Komisijoje, ES Ministrų Taryboje, Europos Parlamente
ir kt.), taip pat ES valstybėse narėse vyksta diskusijos dėl Bendrosios žemės ūkio politikos
(BŽŪP) ateities po 2013 metų. Lietuva dalyvauja minėtose diskusijose. Parengta horizontalaus
pobūdžio pozicija pristatyta ir patvirtinta š. m. spalio 12 d. šios darbo grupės posėdyje.
Pagrindiniai derybiniai aspektai dėl BŽŪP ateities po 2013 m. yra tokie: didesnis dėmesys turi
būti skiriamas aplinkosaugos aspektams (gamtinių išteklių tausus naudojimas, bioįvairovės,
kraštovaizdžio, ekosistemų išsaugojimas), taip pat klimato kaitos poveikio mažinimo
priemonėms panaudojant aplinką tausojančias „žaliąsias“ technologijas, tuo užtikrinant žemės ir
83
miškų ūkio, miškininkystės ir kaimo vietovių „žaliąjį“ augimą; inovacijos, moksliniai tyrimai
turėtų užimti svarbią vietą siekiant išspręsti aplinkosaugos, produktyvumo ir išteklius
tausojančios gamybos plėtojimo uždavinius; žeemdirbiai ir kiti kaimo gyventojai turėtų būti
nuolat mokomi siekiant didinti jų gebėjimus dirbti rinkos sąlygomis, skatinti aktyvų
bendruomeninių problemų sprendimą, plėsti žinias. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2014–
2020 metų politikos tiksluose ir strateginėse kryptyse taip pat akcentuojamas tausus gamtos
išteklių valdymas, rūpinimasis aplinka, kaimo vietovėmis, žemės ūkio sektoriaus pasirengimas
spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir išlaikyti žemės, kurioje ūkininkaujama, gamybos
pajėgumą. Ateityje būtina didesnė orientacija į ūkininkavimo atkūrimą blogos būklės pusiau
natūraliose buveinėse, kurių išlikimui yra būtinas tausojantis ūkininkavimas. Specialieji tikslai
yra: skatinti aplinką tausojančią veiklą; mažinti neigiamą klimato kaitos poveikį ir prisitaikyti
prie klimato kaitos; išsaugoti biologinę įvairovę ir žemės ūkio gyvybingumo didelę gamtinę
vertę agrarinėse teritorijose.
Atlikta respondentų apklausa, taip pat parodė, kad agroaplinkosauga yra labai aktuali.
Respondentų nuomone, temos pagal aktualumą išsidėsto sekančiai:
1. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas,
šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga. Pritariu – 78%, pritariu iš dalies – 15%, nepritariu – 7%
2. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir dirvos
gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei produkcijai –
pritariu – 77%, pritariu iš dalies – 15%, nepritariu – 5%.
3. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.
Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus – pritariu – 74%, pritariu iš dalies – 18%,
nepritariu – 8%
4. Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai mažinimas;
anglies balanso optimizavimas agroekosistemose – pritariu – 70%, pritariu iš dalies – 18%,
nepritariu – 12%.
5. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu
užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai – pritariu – 68%, pritariu iš
dalies – 21%, nepritariu – 11%.
6. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė agroekosistemose
– pritariu – 64%, pritariu iš dalies – 24%, nepritariu – 12%.
7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis gerinant
žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą, agroekosistemų bioįvairovę
ir žmogaus aplinkos kokybę – pritariu – 63%, pritariu iš dalies – 26%, nepritariu – 11%.
8. Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė ir
prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių
bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos
vertinimui, pritariu – 58%, pritariu iš dalies – 24%, nepritariu – 18%.
Ilgalaikių ir trumpalaikių mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos bei inovacijų plėtros
tematikos iki 2020 metų.
Kaimo plėtros reglamento projekte numatyta, kad kaimo plėtros tikslai, susiję su strategija
„Europa 2020“, bus įgyvendinami atsižvelgiant į 6 ES kaimo plėtros prioritetus:
1. Žinių perdavimo ir inovacijų skatinimas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse.
Siūloma tema – „Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos
būdas. Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus“
2. Visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumo ir ūkių perspektyvumo didinimas. Siūloma
tema – „Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir
dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei
produkcijai“
84
3. Maisto grandinių organizavimo ir rizikos valdymo žemės ūkyje skatinimas. Siūloma tema –
„Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu
užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai“.
4. Nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausomų ekosistemų atkūrimas, apsauga ir
puoselėjimas. Siūlomos temos – „Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose.
Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas, šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga“;
„Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė
agroekosistemose“; „Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos ekologinių ir cheminių
priemonių poveikis gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.)
tinklą, agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę“ , „Eutrofikacija (vandens
žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė ir prevencija. Žemėnaudos
ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių bei kitų vandens telkinių
baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos vertinimui“.
5. Efektyvaus išteklių naudojimo skatinimas ir parama žemės ūkio ir maisto bei miškininkystės
sektoriams pereiti prie mažesnių anglies dvideginio emisijų bei klimato pokyčiams atsparios
veiklos. Siūloma tema – „Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio
klimato kaitai mažinimas; anglies balanso optimizavimas agroekosistemose“
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų iki 2020 metų, tikslai, jų uždaviniai,
pagrindimas Pagrindinis agroaplinkosaugos taikomųjų programų tikslas – optimatizuoti tausojantį
gamtos išteklių valdymą, mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai, skatinti žemės ūkio
sektoriaus pasirengimą spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir išlaikyti žemės, kurioje
ūkininkaujama, gamybos pajėgumą.
Uždaviniai:
1. uždarojo ciklo ekologinio žemės ūkio gamybos centro pritaikymas sisteminei edukacinei
veiklai;
2. įvertinus ekosistemų pokyčius, prognozuoti eutrofikacijos procesus, sukurti prevencijos
programą;
3. įvertinti bei aprobuoti įvairius ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos metodais
užaugintos augalinės žaliavos palyginamosios analizės metodus;
4. įvertinti šachtinių šulinių vandens taršos lygį ir jį lemiančių natūralių bei antropogeninių
veiksnių įtaką ir šių tyrimų rezultatus panaudoti taršos lygio prognozei ir taršos mažinimui;
5. nustatyti ir įvertinti medžiagų ir produktų leidžiamų ekologinėje žemės ūkio gamyboje įtaką
maisto medžiagų migracijai sistemoje: augalai – dirvožemis – vanduo;
6. įvertinti skirtingai tręšiamų ir tvarkomų ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų
agroekosistemose biogeninių mikrodujų srautus tarp biosferos ir atmosferos, siekiant mažinti
agroekosistemų indėlį klimato kaitai; įvertinus ŠESD srautus pasėliuose ir žalienose,
rekomenduoti tyrimais pagrįstas ir aplinkai saugias jų tvarkymo priemones;
7. įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikį ekologiškai svarbių žaliųjų
plotų bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui, saugant ir gerinant žmogui bei vietinei
bioįvairovei tvarią ir saugią aplinką, siekiant įgyvendinti ES Bendrosios žemės ūkio politikos
reikalavimus (BŽŪP, 2011);
8. ištirti žalingų ir naikintinų invazinių augalų paplitimą agroekosistemose, įvertinti užimamus
plotus, nustatyti efektyvias kontrolės priemones, stabdant naikintinų invazinių augalų rūšių
plitimą.
Baltijos jūros ekosistema yra ypač pažeidžiama dėl nedidelės vandens kaitos ir dėl to, kad
paviršinis vanduo priteka iš baseino, kuriame gyvena 85 milijonų žmonių. Metinės azoto ir
fosforo apkrovos 2000 m. Baltijos jūros baseino teritorijoje buvo – 822250 ir 41200 tonų. Didelė
taršos dalis susidaro toli nuo jūros dėl žemės ūkio veiklos. Fosforo ir azoto koncentracijos
Baltijos jūroje šiuo metu yra 8 ir 4 kartus didesnės, nei buvo 1900 (Enell, 1996). Šis taršos
augimas yra žmogaus veiklos aplink Baltijos jūrą rezultatas. Žemės ūkis yra atsakingas už dalies
maistingųjų medžiagų išplovimą į vandentakius (ežerus, upes ir gruntinius vandenis), ir
85
galiausiai į jūra. Švedijoje apie 50% azoto antropogeninės apkrovos (53% bendrojo apkrovos) ir
beveik 50% antropogeninės fosforo (46% bendrojo apkrova), gali būti priskiriamas žemės ūkiui.
Dėl ūkinės veiklos Lietuvoje į Baltijos jūrą patenka 5% bendrojo azoto ir 7% bendrojo fosforo.
Pasaulyje didėjant ekologinės žemės ūkio gamybos plėtrai ir jos produkcijos paklausai, atsiranda
mokslinių tyrimų poreikis, kurio tikslas įvairiais aspektais (kokybės rodikliai) moksliškai pagrįsti
ekologinės gamybos augalinės produkcijos kokybę. Ekologinis žemės ūkio gamybos būdas yra
draugiškas aplinkai, todėl gali sumažinti maisto medžiagų išsiplovimo srautus per gruntinius
vandenis į Baltijos jūrą. Ekologinės trąšos – tai sertifikuotos trąšos, kurias galima naudoti
sertifikuotose ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad naudojant
ekologiškas trąšas padidėja žemės ūkio augalų derlius, gerėja išaugintos produkcijos kokybė.
ASU Agroekologijos centre yra daug atlikta įvairių ekologiškų trąšų įtakos lauko ir daržo
augalams tyrimų. Tyrimai vykdomi tiek su biriomis tiek su skystomis trąšomis. Intensyvios
žemės ūkio gamybos metu į aplinką išsiskiria teršalai, kurie įtakoja klimato kaitos ir
eutrofikacijos procesų intensyvumą. Ekologinio ūkininkavimo sąlygomis aplinkos tarša mažėja.
Ilgalaikiai ekologinės gamybos monitoringo tyrimai atlikti Šveicarijoje, Suomijoje, Švedijoje
parodė, kad ekologinė gamyba gerina dirvožemio gyvybingumą, mažina azoto nuostolius,
cheminių teršalų emisijas į aplinką, įgalina auginti aukštos kokybės neužterštus maisto
produktus. Kompleksinio ekologinės gamybos vertinimo tyrimai atliekami nuo 1997 m.
vieninteliame Baltijos šalyse ASU Agroekologiniame centre parodė, kad būtina plėtoti
ekologinės gamybos mokslinius tyrimus, kuriuose kompleksiškai būtų vertinama naujų
technologijų įtaką produktų kokybei bei jų įtaka aplinkos taršai.
Žemės ūkio veikla (žemės dirbimas, tręšimas, dirvožemio bei augalinės dangos
pažeidimai) tiesiogiai skatina atmosferos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, CO2, CH4)
emisijas. N2O, CO2, CH4 ir kt. dujų emisijos ES ir Lietuvos agrosektoriuje yra antroje vietoje
pagal dydį po energetikos sektoriaus (EuroStat, 2009). Apie 60% žemės ūkyje susidarančių
ŠESD yra N2O dujos, kurios maždaug 300 kartų aktyvesnės, negu CO2. N2O daugiausia susidaro
nitrifikacijos ir denitrifikacijos procesų metu, o šie procesai agroekosistemose ypač suaktyvėja
gausiai tręšiant azotinėmis trąšomis. ŠESD apykaita tarp biosferos ir atmosferos yra netirta šalies
žemės ūkio ekosistemose. Todėl aktualu įvertinti ŠESD emisijų dydį ir riziką bei pasirinkti
alternatyvias, švelninančias klimato kaitą agroekosistemų tvarkymo priemones. Gauti rezultatai
aktualūs ir svarbūs Lietuvai įgyvendinant tarptautinius ratifikuotus aplinkosauginius dokumentus
(Kioto protokolas, 1997; JT BKKK, 2008; ES Tausojančio vystymo strategijas, 2001; 2002),
nukreiptus švelninti klimato kaitą. Analizuojant maisto medžiagų koncentracijos mažose upėse
dinamiką pastebėta, kad upių ruožuose šalia kurių vyksta žemės ūkio veikla, azoto ir fosforo
randama daugiau negu per miškus tekančiose upėse. Minėtų medžiagų koncentracija yra
proporcinga žemės ūkyje naudojamų žemių kiekiui baseine. Pasaulinė praktika rodo, kad
geriausiai nitratinį azotą akumuliuoja pievos ir ganyklos. Tuo tarpu jas suarus dėl organinio
azoto mineralizacijos nitratinio azoto išsiplauna žymiai daugiau. Dėl to svarbu palikti neartas
daugiamečių žolių apsaugines juostas prie griovių ir upelių. Be to ūkiuose turėtų būti išlaikytas
optimalus pievų – ganyklų ir sėjomainos laukų plotų santykis. Ekologinė žemės ūkio gamyba
mažina azoto medžiagų išsiplovimą. Lietuvoje ir užsienyje yra atlikta daug maisto medžiagų
išsiplovimo ir paviršinio vandens kokybės tyrimų, tačiau duomenys neapibendrinti, nenustatyti
eutrofikacijos procesų dėsningumai bei įvairių veiksnių įtaka jiems. Lietuvoje yra apie 300
tūkstančiai šachtinių šulinių, jais naudojasi trečdalis šalies gyventojų. Šachtiniai šuliniai
paprastai yra negilūs, vanduo į juos patenka iš seklių gruntinio vandens išteklių, todėl gruntinis
vanduo ypač jautrus cheminei bei mikrobiologinei taršai. Labai svarbu įvertinti taršos lygį ir šių
veiksnių įtaką šachtinių šulinių vandens taršai, nes tik tuomet galėsime priimti sprendimus taršos
lygio mažinimui. Nors ir yra atlikta daug gruntinio arba seklių šulinių vandens kokybės tyrimų,
tačiau trūksta kompleksinių tyrimų įvertinančių antropogeninių bei natūralių veiksnių įtaką
vandens taršai, įgalinančių pateikti siūlymus vandens kokybei prognozuoti ir taršai mažinti.
Agroaplinkosaugos taikomųjų programų mokslinių tyrimų laukiami rezultatai padės
optimatizuoti tausojantį gamtos išteklių valdymą, mažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai,
86
skatinti žemės ūkio sektoriaus pasirengimą spręsti klimato kaitos keliamas problemas ir išlaikyti
žemės, kurioje ūkininkaujama, gamybos pajėgumą. Parengtos uždarojo ciklo ekologinio žemės
ūkio gamybos būdo mokymo programos ir metodinė medžiaga ūkininkams, studentams ir
moksleiviams. Pagal parengtas programas – pravesti mokymai. Tyrimai leis įvertinti skirtingų
gamybų augalinės produkcijos derlingumo pokyčius, nustatyti augalinės produkcijos kokybės
rodiklius, įvertinti jų biocheminę sudėtį po derliaus nuėmimo ir sandėliavimo laikotarpiu,
sudaryti ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės produkcijos
cheminės sudėties duomenų bazę, kuri leis pagal cheminę sudėtį identifikuoti auginimo būdą.
Bus nustatyta ekologiškų trąšų veikimo trukmė, atskirų trąšų formų, pagamintų iš skirtingų
medžiagų, irimo dirvožemyje ir maisto medžiagų išsiplovimo procesai, įtaka dirvožemio
agrocheminių savybių rodikliams, dirvožemio degradacijos procesams. Įvertinta ekologiškų trąšų
biodegradacijos dirvožemyje procesai, galimas įvairių elementų išsiplovimas į gilesnius
dirvožemio sluoksnius bei galima gruntinio vandens tarša. Tyrimai sudarytų prielaidas upių
baseinų mastu įvertinti eutrofikacijos proceso dėsningumus bei antropogeninės veiklos įtaką
šiems procesams pirmą kartą tam tikslui kompleksiškai naudojant kosminio zondavimo vaizdų ir
natūrinių stebėjimų informaciją, nustatyti ir įvertinti veiksnius, turinčius didžiausią įtaką
šachtinių šulinių vandens kokybei, suteiktų galimybės mažinti neigiamą poveikį. Sudarytomis
tiesinėmis ir tiesinėmis daugialypėmis regresinės analizės lygtimis galima prognozuoti šachtinių
šulinių vandens taršą, priklausomai nuo kritulių kiekio, aplinkos apie šulinį, šulinio įrengimo,
ūkininkavimo intensyvumo. Bus apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (N2O, CO2, CH4)
emisijų srautai bei jų kitimas įvairiose agroekosistemose; įvertintos ŠESD emisijos ekologiškai ir
chemizuotai tvarkomuose įvairiuose pasėliuose; įvertintas klimatinių (temperatūros, kritulių) ir
agroekosistemų abiotinių veiksnių (dirvožemio drėgmės ir suslėgtumo) poveikis ŠESD
emisijoms; ištirta derlių formuojančių biogeninių rodiklių įtaka ŠESD emisijai; pagrįstos gautais
duomenimis bus parengtos rekomendacijos optimizuoti ŠESD emisijas ir C balansą
agroekosistemose, įvertintas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis žaliųjų plotų
bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui. Žaliųjų plotų apsauga yra svarbi žmogaus bei vietinės
bioįvairovės ekologiškai saugios aplinkos užtikrinimui, įgyvendinant BŽŪP žemės ūkio žalinimo
reikalavimus, ištirtas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių ekologinis poveikis žaliųjų
plotų aplinkai; ištirtas ir nustatytas žalingiausių miško ir agroekosistemose aptinkamų invazinių
augalų rūšių floristinė sudėtis; nustatytas žalingų invazinių žolinių (Sosnovskio barštis
Heracleum sosnowskyi Manden., gausialapis lubinas Lupinus polyphyllus Lindl., vėlyvoji
rykštenė Solidago gigantea; aukštoji rykštenė Solidago altissima) bei medžių rūšių (uosialapis
klevas Acer negundo L., baltažiedė robinija Robinia pseudoacacia L. ir kt.) paplitimas; ištirtas ir
įvertintas agroekosistemose aptinkamų žalingų invazinių rūšių sėklų produktyvumas bei
plitimas.
6.10 lentelė. Agroaplinkosaugos taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo
pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais II-ais metais
III-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 312,546 312,546 266,81 891,902
2. Socialinio draudimo įmokos 97,454 97,454 83,19 278,098
3. Išlaidos paslaugoms1
110 110 90 310
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -
5. Išlaidos prekėms 115,5 115,5 98 329
6. Išlaidos komandiruotėms 17 17 17 51
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 120 150 20 290
8. Pridėtinės išlaidos2 217,5 217,5 185 620
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - -
Iš viso: 990 1020 760 2770
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
87
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Taikomųjų tyrimų finansavimo modelio ir verslo lėšų pritraukimo MTEP veikloms
finansuoti galimybių pagrindimas. Tyrimai labai aktualūs, tačiau neturintys pridedamosios
gamybinės vertės, todėl verslas finansuoti nesuinteresuotas. Tyrimai 100 proc. turėtų būti
finansuojami valstybės.
6.11. KAIMO PLĖTRA
Ilgalaikių ir trumpalaikių taikomųjų tyrimų ir inovacijų iki 2020 metų tematikos, tikslai,
uždaviniai ir pagrindimas
1 tematika. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse
1 tema. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, pagal kaimiškų vietoves (regionų) ir jų
vystymosi potencialą, nustatymas ir vertinimas
2 tema. LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo
didinimas
Tyrimų tikslai – 1) suformuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis pagal kaimiškų vietovių
(regionų) tipus ir jų vystymosi potencialą; 2) įvertinti LEADER metodo kaimiškose vietovėse
įgyvendinimo rezultatyvumą ir numatyti rezultatyvumo didinimo priemones.
Uždaviniai (1): įvertinti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemonių panaudojimo tikslingumą ir nustatyti jų koreliaciją su kaimiškųjų vietovių (regionų)
ekonominių vystymusi; atlikti kaimiškųjų vietovių (regionų) vystymosi potencialo kiekybinį ir
kokybinį vertinimą; parengti kaimiškųjų vietovių (regionų) tipologiją; nustatyti žemė ūkio ir
kaimo plėtros vystymosi kryptis (scenarijus) pagal regionų potencialo tipus; parengti
rekomendacijas žemė ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimui.
Uždaviniai (2): atlikti kaimo vietovių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos
diegiant LEADER metodo principus Lietuvoje kiekybinę ir kokybinę analizę; nustatyti
LEADER metodo taikymo poveikį vietos plėtrai; nustatyti Lietuvos kaimo vystymo atrankos ir
įgyvendinimo bei VVG organizacinių struktūrų tobulintinas sritis; parengti VVG veiklos
savianalizės ir išorinio vertinimo metodiką; numatyti LEADER metodo principų diegimo
tobulinimo galimybes; pateikti rekomendacijas kaimiškų vietovių strateginio planavimo
metodikai tobulinti.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
(1) Didėjantis erdvinių, socialinių ir ekonominių duomenų prieinamumas regiono mastu
reikalauja sudėtingesnių regionų tipologizacijos metodologijų. Gerai parengtos ir nuolatos
taikomos tipologinės politikos padeda užtikrinti, kad planavimo sistema teigiamai veiktų
gyvenimo kokybės gerinimą kaimiškose vietovėse. (2) Tyrimų rezultatai sudarys galimybes
kaimo plėtros veikėjams: sumažinti LEADER metodo principų diegimo savaimingumo riziką,
padės užtikrinti VVG veiklos rezultatyvumą, nešališkas ir tinkamai dokumentuotas projektų
atrankos ir įgyvendinimo, VVG akreditacijos (pagal VVG savianalizės rezultatus) procedūras,
padės sukurti LEADER metodo pridėtinę vertę, sustiprins LEADER metodo principų raiškos
poveikį kaimiškų vietovių vystymuisi; padidins LEADER metodo kaimiškose vietovėse
įgyvendinimo rezultatyvumą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Mokslininkai pateikia skirtingas metodologijas,
taikomas ES-27 regionų kaimiškų vietovių tipologijai sudaryti, bando integruoti geografinius,
socioekonominius bei demografinius duomenų šaltinius siekiant nustatyti kaimo vietovių
tipologiją, tačiau kaimiškos vietovės nėra homogeniškos ir būtina taikyti skirtingas žemės ūkio ir
kaimo plėtros priemones. (2) Baigiant įgyvendinti Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą
Lietuvoje, pastebėta, kad daugiausia projektų pagal LEADER metodą remiama kaimo
88
bendruomenės materialinei bazei sukurti, renginiams ir verslumui ugdyti. Projektų nauda
apčiuopiama ir materialiai naudinga kaimo gyventojams, tačiau kiek projektų veiklos atitiko
LEADER metodo principus, darnios kaimo plėtros principus, koks jų poveikis kaimiškų vietovių
vystymuisi, ar taikytos valdymo priemonės buvo kompleksinės ir integruotos, koks sinerginis bei
multiplikacinis efektas sukurtas – atviri klausimai mokslinių diskusijų erdvėje.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Parengtos rekomendacijos ir priemonės žemės
ūkio bei kaimo plėtros įgyvendinimui užtikrinant gyvenimo kokybę kaimiškuose vietovėse. (2)
Pateiktos rekomendacijos LEADER metodo principų diegimui bei kaimiškų vietovių strateginio
planavimo metodikai tobulinti.
2 tematika. Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas
1 tema. Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir gamintojų organizacijų
kūrimosi aktyvinimas
2 tema. Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo
stebėsena bei vertinimas
3 tema. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant
nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas, ekonominio pagrindimo tyrimai
Tyrimų tikslai – 1) ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį,
stiprinant žemdirbių rinkos galią maisto grandinėje; 2) pateikti žemės ūkio ir maisto pramonės
įmonių kaip vientisos tiekimo grandinės konkurencinius pranašumus ES rinkoje, jų pokyčius ir
produktų rinkodaros silpnąsias ir stipriąsias puses; 3) ištirti investavimo, finansavimo galimybių
ir verslo organizavimo formų įvairovę bei parengti naujų verslo organizavimo formų vadybos
modelius ir jų veiklos reglamentavimo pagrindimą.
Uždaviniai (1): įvertinti žemdirbių formalių ir neformalių gamintojų grupių organizacinę
būklę; ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį, didinant jiems
tenkančios pridėtinės vertės dalį realizuojamojoje produkcijoje; įvertinti gamintojų kooperuotos
veiklos plėtotės sąlygas ir kliūtis; parengti pasiūlymus efektyviai panaudoti ES finansinę paramą
šioms organizacijoms kooperacijos kaime plėtotei.
Uždaviniai (2): pasirinkti metodiką ūkių ir įmonių kaip vientisos grandinės gyvybingumo
ir konkurencingumo stebėsenai ir vertinimui; įvertinti maisto tiekimo grandinių gyvybingumą;
įvertinti ūkių ir ž. ū. produktų perdirbimo įmonių tarptautinį konkurencingumą; numatyti žemės
ūkio ir maisto pramonės įmonių tiekimo grandinės gamybos ir realizavimo kryptis.
Uždaviniai (3): ištirti investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų įvairovę
Lietuvoje bei išskirti veiksnius, lemiančius kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą; penkiuose šalies
etnokultūriniuose regionuose, pasirinktoje vienoje iš kaimiškųjų savivaldybių atlikti veiksnių,
lemiančių kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą, patikros prognostinę analizę; numatyti tokios
plėtros scenarijus bei parengti verslo organizavimo formų sisteminę sąrangą kaimiškųjų vietovių
vystymo perspektyvumo kontekste; parengti rekomendacijas naujų verslo organizavimo formų
steigimo, partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų formavimo ir plėtros bei kaimiškųjų
vietovių gyvybingumo ir teritorinio konkurencingumo stiprinimo kryptimis.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
(1) Šalyje ž.ū. produkcijos gamintojams tenkanti pridėtinės vertės dalis turi tendenciją mažėti,
suvienytos jų ūkinės veiklos trūkumas yra viena iš didžiausių žemės ūkio silpnybių. Įvertinant
žemdirbių gamintojų organizacijų kūrimosi potencialą, ž.ū. kooperatyvų atitikimą pripažinimo
gamintojų organizacijomis reikalavimus, bus parengti pasiūlymai šių organizacijų rėmimo
strategijai sukurti, efektyviau panaudoti teikiamą ES finansinę paramą, žemdirbiams ir kaimo
gyventojams tenkančios pridėtinės vertės didinimui. (2) Žemės ir maisto ūkio subjektai vis dar
yra nepakankamai konkurencingi, kad galėtų lygiaverčiai konkuruoti su užsienio bendrovėmis
produktų sektoriuose. Tai sąlygoja ir mažas produktų žinomumas rinkose, neefektyvi eksporto
strategija, mažas užsienio rinkų žinomumas ir pan. Šio mokslinio darbo naujumas – remiantis
tyrimais nustatyti įmonių/sektorių ekonominį gyvybingumą, nustatyti sektorius, kuriems
89
labiausia reikalingos investicijos tapti pakankamai gyvybingais ir konkurencingais, o ne
pakankamai gyvybingiems dar kartą suteikti ES paramą. (3) Įgyvendinant ES ir Lietuvos kaimo
plėtros naujojo laikotarpio programines gaires, bus privalu derinti verslo, valstybinio ir
visuomeninio/bendruomeninio sektorių interesus. Naujumas – problematika nagrinėjama
visuminiu-sisteminiu požiūriu. Numatoma parengti organizacinių veiklos formų, lemiančių
kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą, linkmių sisteminę sąrangą, kuri siejama su nauja
sociokultūrinės veiklos forma, grindžiama dialogu, partneryste ir bendradarbiavimu atsakingai
socialinei elgsenai, kaip adaptacijos instrumentui, užtikrinančiam sąryšį tarp investicijų ir
teritorinės plėtros.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Kooperacijos plėtros žemės ūkyje situacija,
veiklos dinamika, kooperatyvų susikūrimo tikslai, patirti sunkumai ir kliūtys, pagrindiniai
kooperacijos plėtros trukdžiai, priemonės kooperacijai skatinti, ES ir nacionalinės paramos
teikiama nauda nagrinėjama D.Vidickienės, L.Pareigienės, G.Kuliešio, J.Ramanausko ir kitų
darbuose. Žemdirbių gamintojų organizacijų vaidmens ir jų rėmimo strategijos formavimo
klausimai nagrinėjami J.Ramanausko ir V.Vaznonio tyrimuose, tačiau jie apima tik vaisių ir
daržovių sektorių. (2) Žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo procesai glaudžiai susiję,
todėl žemdirbių ir ž.ū. produktų perdirbėjų gyvybingumas tarpusavyje susijęs. Žemės ūkio
subjektų gyvybingumą tyrinėję mokslininkai nenagrinėjo konkurencingumo įtakos.
Mokslininkai, tyrinėję šalies maisto produktų gamybos pramonės konkurencingumą, jo nesiejo
su įmonių gyvybingumo rezultatais, ūkių konkurencingumu. (3) Ilgą laikotarpį Lietuvoje kaimo
problematika buvo nagrinėjama tik agrariniu aspektu. Naujas požiūris į kaimą siejamas su
eurointegraciniais procesais, orientuotais į darnų ir subalansuotą kaimo vystymą. Ankstesni
mokslininkų darbai atskleidė socialinių, kultūrinių ir aplinkosauginių aspektų vietą kaimo plėtros
procesuose. Kompleksinių, organizacinių veiklos formų, susietų su visuminiu-sisteminiu kaimo
vietovių teritoriniu vystymu, tyrimų nėra.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Pateikti pasiūlymai žemdirbių gamintojų
organizacijų rėmimo strategijai sukurti. (2) Pateikti pasiūlymai ž. ū. produktų gamybos ir
perdirbimo grandžių priklausomumo laipsnio tobulinimui, tolesnės plėtros kryptims nustatyti. (3)
Pateiktos rekomendacijos dėl naujų verslo organizavimo formų vadybos modelių steigimo,
partnerystės ir bendradarbiavimo ir naujų teisės aktų projektai dėl šių formų veiklos
reglamentavimo.
3 tematika. Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas
1 tema. Žemės ūkio ir maisto produktų trumpųjų maisto grandinių (TMG) vystymas,
skatinant gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimą
2 tema. Rinkodaros priemonių, stiprinančių lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų
konkurencingumą eksporto rinkose, sistemos tobulinimas
3 tema. Aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto (jo gamyba pagrįsta vietos
ištekliais: žaliavomis, veislėmis, tradicijomis, žiniomis ir kt.) tvarumas ir konkurencingumas
Tyrimų tikslai – (1) nustatyti TMG galimybes, aprūpinant vartotojus sveikais maisto
produktais bei užtikrinant ilgalaikes maisto produktų įvairovės tiekimo schemas palaipsniui
kuriant mažuosius prekybos klasterius regioniniu mastu; (2) sukurti moksliškai pagrįstą šių
produktų rinkodaros priemonių planą, nukreiptą konkurencingumui stiprinti eksporto rinkose; (3)
ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto tvarumo ir konkurencingumo
veiksnius Lietuvoje.
Uždaviniai (1): identifikuoti prielaidas/galimybes, kurios lemia gamintojų skaičiaus
didėjimą TMG kūrimo ar plėtros procese; identifikuoti veiksnius, lemiančius TMG gamintojų
potencialą vykdyti maisto produktų diferenciaciją; nustatyti prielaidas, kurios leistų sukurti TMG
valdymo schemą ir TMG struktūros ir veikimo efektyvumo palaikymo priemonių planą; įvertinti
gamintojų ūkinės veiklos potencialą dalyvauti TMG schemoje ir jos plėtros procese; atlikti
rinkodaros tyrimą, skirtą atskleisti TMG gamintojų galimybes didinti pirkėjų skaičių.
90
Uždaviniai (2): nustatyti žemės ūkio ir maisto produktų gamybos bei pardavimo
pasaulinėse rinkose tendencijas ir šių produktų vartotojų paklausos formavimosi ypatumus;
apibūdinti susiklosčiusią šių produktų prekybos dinamiką ir struktūrą tarp šių produktų šalių–
gamintojų; nustatyti šalies ir pasaulio žemės ūkio bei maisto produktų gamintojų konkurencinius
pranašumus ir atlikti jų lyginamąją analizę; įvertinti taikomas šių produktų gamintojų rinkodaros
strategijas ir apibrėžti jų adaptacijos galimybes; pateikti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų
konkurencingumo didinimo vidaus ir pasaulio rinkose bei šių produktų eksporto skatinimo
rekomendacijas.
Uždaviniai (3): nustatyti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto svarbą,
siekiant tvarios maisto sistemos bei rinkos specifiką ir plėtros tendencijas Lietuvoje; išskirti
veiksnius, didinančius ir mažinančius aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto
tvarumą bei konkurencingumą Lietuvoje; pateikti pasiūlymus dėl aukštos pridėtinės vertės,
ekologiško ir vietos maisto rinkos plėtros skatinimo Lietuvoje.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
(1) Lietuvoje nėra identifikuoti trumposios maisto grandinės struktūrą apibūdinantys parametrai,
todėl sudėtinga atsakyti į klausimą, kodėl ūkininkai, vykdantys perdirbimo funkciją ūkio mastu,
susiduria su daugybe produkcijos pardavimo sunkumų, nors maisto produktų paklausa rinkoje
yra didesnė už pasiūlą. TMG veikimo efektyvumo didinimas leidžia aktyviai modernizuoti
ūkininkavimo aplinką siekiant vartotojų aprūpinimo sveikais, biologiškai vertingais, išskirtinės
kokybės ir/ar šviežiais lietuviškais maisto produktais. (2) Atlikto tyrimo rezultatai aktualūs
vertinant žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumą Lietuvos ir tarptautinėse rinkose,
įgyvendinant ŽŪM strateginio plano uždavinį – padidinti žemės ūkio ir maisto produktų
eksportą, tačiau šalyje kol kas neatlikta lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rinkų plėtros
studija, nenustatytos šių produktų populiarinimo ir eksporto skatinimo priemonės. (3) Viena iš
paskutiniuoju metu atsiradusių maisto vartojimo tendencijų – aukštos pridėtinės vertės,
ekologiškų, vietos maisto produktų paklausos didėjimas. Pirmenybės teikimas šių produktų
vartojimui yra svarbus, siekiant tvarios maisto gamybos ir vartojimo. Didėjant aukštos pridėtinės
vertės, ekologiškų ir vietos maisto produktų paklausai bei būtinybei skatinti jų gamybą ir
vartojimą, svarbu ištirti šių produktų tvarumo ir konkurencingumo sąlygas bei tinkamą rinkos
plėtros strategiją.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Ūkininkai, kurie savo ūkyje gali perdirbti
žaliavinę produkciją, menkai tesinaudoja prekybos tinklų paslaugomis, daugiau ieško būdų
vykdyti savarankišką prekybą; (2) šalyje kol kas neatlikta lietuviškų žemės ūkio ir maisto
produktų rinkų plėtros studija; (3) klausimai, susiję su aukštos pridėtinės vertės ir vietos maisto
rinka Lietuvoje, iki šiol yra mažai nagrinėti.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Tiesioginio pardavimo sistemos atsiradimas
Lietuvoje priklauso nuo TMG gyvybingumo. Galimi keli scenarijai restruktūrizuoti veikiančias
prekybos schemas: skatinti diegti inovatyvias prekybos organizavimo formas; siekti sukurti
nacionalinę TMG ar jų tinklo funkcionavimo schemą – mažąjį prekybos klasterį, skirtą žemės
ūkio sektoriaus gamintojas lengvai patekti į rinką be šios veiklos papildomo subsidijavimo.
(2) Nustatytos potencialios šių produktų pardavimo rinkos bei įvertinta vartotojų elgsena
lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų atžvilgiu; nustatytas šių produktų prekinių ženklų
žinomumas ir jo didinimo galimybės taikant rinkodaros priemones; numatytos šių produktų
eksporto skatinimo rinkodaros priemonės. (3) Ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir
vietos maisto tvarumo bei konkurencingumo veiksniai Lietuvoje, pateikti siūlymai kaip
paskatinti šio maisto pasiūlą ir paklausą.
4 tematika. Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir
stiprinimas
1 tema. Žaliosios ekonomikos integravimas į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo
rezultatų vertinimo sistemą
91
Tyrimų tikslas – nustatyti subjektyvias ir objektyvias galimybes žaliosios ekonomikos
(ŽE) koncepcijai integruoti į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo stebėsenos sistemas.
Uždaviniai: atskleisti ŽE ir socialinės atsakomybės koncepcijų sąsajas darnaus vystymosi
požiūriu; identifikuoti ŽE matavimo dimensijas ir nustatyti jų dermę su gamtinių išteklių
pagrindu vystomo verslo rezultatyvumo vertinimo indikatoriais bei socialinės atsakomybės (3P)
dimensijomis; įvertinti objektyvių duomenų šaltinių tinkamumą ekonomikos žalinimo
matavimui; nustatyti, kokios yra ŽE kriterijų integravimo į agroverslo rezultatyvumo vertinimo
ir socialinės atsakomybės stebėsenos sistemas subjektyvios galimybės; parengti išvadas dėl
žaliosios ekonomikos koncepcijos integravimo į agroverslo rezultatyvumo ir, atitinkamai,
socialinės atsakomybės vertinimą/ stebėseną.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
Pirma, politinėmis agrarinės aplinkosaugos priemonėmis nebuvo pasiekta laukiamų darnaus
vystymosi rezultatų, o joms išleistos didelės lėšos nebuvo adekvačios rezultatams. Antra,
darnaus vystymosi konferencijoje „Rio+20“ iškelta ŽE, kaip pagrindinės priemonės darniam
vystymuisi siekti, idėja įgalina naujai pažvelgti į gamtos išteklių tausų naudojimą, taršos
mažinimą, kovą su skurdu, ekonomikos vystymąsi. Ekonomikos žalinimo koncepcijos
integravimas į verslo rezultatų vertinimo sistemą bei perkėlimas į socialinės atsakomybės plotmę
skatintų darnaus vystymosi iniciatyvas “iš apačios”. Pastarųjų stoka yra vienas pagrindinių
barjerų darniam gamybos sferos vystymuisi, o kartu vienas iš trukdžių planuotam aplinkosaugos
politikos rezultatyvumui pasiekti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Nuo XX a. 9–10-ojo dešimtmečių verslo
organizacijos bei valdžios institucijos vis dažniau visas tris tarpusavyje susijusias darnaus
vystymosi dimensijas (žinomas kaip J. Elkingtono 3P arba 3E sistema) ar analogiškas darnumo
vertinimo/ apskaitos sistemas taiko kaip sprendimų priėmimo ir kokybės kontrolės priemones.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. ŽE koncepcijos integravimas į gamtinių išteklų
pagrindu vystomo verslo rezultatyvumo vertinimo sistemą bei perkėlimas į socialinės
atsakomybės plotmę.
5 tematika. Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios
ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės
1 tema. Viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų
kūrimą nustatymas
2 tema. Racionalių žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis ir
aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių panaudojimo skatinimas žemės ūkio gamyboje
3 tema. Biomasės panaudojimo energijos reikmėms pagrindimas lokalios ekonomikos
požiūriu
Tyrimų tikslai – (1) sukurti viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse ir atlyginimo už jų
teikimą sistemą; (2) identifikuoti racionalias Lietuvos žemės ūkio gamybos intensyvinimo
kryptis, atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus ir pateikti pasiūlymus ūkininkavimui šiomis
kryptimis skatinti; (3) atskleisti šalies regionų palankumą energijos gamybai iš biomasės ir
identifikuoti stiprybes bei silpnybes bioenergijos tiekimo grandinėse tuose regionuose, apimant
biomasės gamybą, jos apdorojimą ir pateikimą vartotojui.
Uždaviniai (1): apibrėžti viešųjų gėrybių vietą darnaus kaimo vystymosi koncepcijoje;
pagrįsti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo poreikį, atlyginimo už
jų teikimą būdus ir priemones; išnagrinėti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominį
reguliavimą ES; sukurti atlyginimo už viešųjų gėrybių teikimą kaimo vietovėse sistemą, paremtą
jų ekonominės vertės nustatymu; parengti viešųjų gėrybių poveikio kaimo vystymuisi vertinimo
metodiką.
Uždaviniai (2): išanalizuoti intensyvinimo plėtrą Lietuvos žemės ūkyje ir identifikuoti jo
kryptis; identifikuoti atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus žemės ūkio gamybos
intensyvinimo kryptis; įvertinti veiksnius tvariai žemės ūkio gamybos plėtrai užtikrinti ir
92
suformuluoti pasiūlymus, kaip skatinti tvarios plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio
gamybos intensyvinimo krypčių vystymą.
Uždaviniai (3): suskirstyti šalies regionus pagal jų palankumą biomasės gamybai ir jos
panaudojimui; identifikuoti, kokias stiprybes ir silpnybes tuose regionuose gali įgauti esamos
ir/arba būsimos bioenergijos tiekimo grandinės; pasiūlyti galimas priemones identifikuotų
bioenergijos tiekimo grandinės silpnybėms regionuose pašalinti bei stiprybėms išplėtoti.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
(1) Atliktų tyrimų teoriniai ir praktiniai rezultatai taps pagrindu racionalios žemės ūkio ir kaimo
plėtros politikos formavimui bei tolesniems moksliniams ir taikomiesiems tyrimams viešųjų
gėrybių teikimo tematika. Tyrimas sudarys prielaidas objektyviau ir tiksliau įvertinti viešųjų
gėrybių teikimo skatinimo efektus. (2) Esant ribotiems žemės ūkiui tinkamos žemės plotams
žemės ūkio intensyvinimas yra pagrindinė priemonė gausėjančios žmonijos poreikiams maistui
patenkinti, tačiau ne visos žemės ūkio gamybos intensyvinimo kryptys, didindamos
produktyvumą, yra palankios aplinkos išsaugojimui ar harmoningam visuomenės socialiniam
vystymuisi. Lietuva ne tik apsirūpina daugeliu maisto produktų, bet nemažai jų eksportuoja.
Lietuvoje žemės ūkio gamyba dar nėra tokia intensyvi, kaip ES-15 šalyse, tad intensyvinimo
galimybės yra didesnės nei minėtose šalyse, todėl jai reikėtų įvertinti, ar žemės ūkio tolesnis
intensyvinimas, siekiant ekonominės naudos, nepakenks šios ir ateinančių kartų gyvenimo
kokybei. (3) Žemės ūkis, kaip pagrindinis maisto produktų ir jų žaliavų teikėjas, yra orientuotas į
maisto pramonės aprūpinimą, tačiau jam atsiveria vis didesnės galimybės dalyvauti teikiant
biomasę ne maisto pramonei. Ne kiekviena žemės ūkio struktūra regione yra palanki šioms
funkcijoms atlikti, todėl būtina išsiaiškinti, ar yra galimybių žemės ūkiui dalyvavimui teikiant
biomasę ne maisto gamybai. Visų šių aplinkybių aiškesnis suvokimas prisidėtų pagrindžiant
sprendimus dėl mažiau taršios lokalios ekonomikos vystymo.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Dauguma mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjama
viešųjų gėrybių teikimo poveikio darniam kaimo vystymuisi problematika, vis dar yra
fragmentinio pobūdžio, neatskleidžiamos viešųjų gėrybių teikimo ekonominio reguliavimo ir
poveikio kaimo vietovių vystymuisi sąsajos. (2) Lietuvoje žemės ūkio gamybos intensyvinimo
krypčių kompleksinis ekonominis, aplinkosauginis ir socialinis vertinimas dar neatliktas. Be to,
dėl pastaraisiais metais sparčiai vykstančio intensyvinimo bei naujų mokslo ir technikos
pasiekimų situacija nuolat kinta. (3) Vienas iš esminių kritinių veiksnių, kuris yra svarbus
užtikrinant tvarų bioenergijos tiekimo grandinės funkcionavimą, yra integracija su kitomis
ekonominėmis veiklomis. Tyrėjai akcentuoja žemės ūkio ir susijusių veiklų indėlį į kaimo
ekonomiką, kuris sustiprinamas plėtojant bioenergijos gamybą ir kitas panašias veiklas.
Biomasės gamybos sąveika su kitomis veiklomis matoma kaip tvarios ir efektyvios biomasės
gamybos bei jos naudojimo garantas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Sukurtos rekomendacijos atlyginimo už viešųjų
gėrybių kūrimą kaimo vietovėse sistemai tobulinti. (2) Identifikuotos atitinkančios ir
neatitinkančios tvarios plėtros reikalavimus žemės ūkio gamybos intensyvinimo kryptys bei
paruošti pasiūlymai, kaip skatinti tvarios plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio gamybos
intensyvinimo krypčių vystymą. (3) Modeliuojant bioenergijos tiekimo grandinę, gautos įžvalgos
pasitarnautų sprendimų priėmimui dėl šalies regionų energetinės nepriklausomybės stiprinimo,
atsižvelgiant į gyvenimo kokybę.
6 tematika. Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis
1 tema. Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių poveikis gyvenimo
kokybei kaimo vietovėse
2 tema. Darbo vietų kūrimo potencialo kaimiškose vietovėse vertinimas
Tyrimų tikslai – 1) nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių
stiprinimo galimybes gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti; 2) įvertinti darbo vietų kūrimo
šalies kaimiškuose regionuose potencialą siekiant efektyviau panaudoti vietos išteklius.
93
Uždaviniai (1): nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių
formavimosi prielaidas penkiose užsienio šalyse; parengti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių
integracinių ryšių ir jų stiprinimo potencialo vertinimo rodiklių sistemą; įvertinti šių ryšių būklę
Lietuvoje ir nustatyti jų stiprinimo galimybes gyvenimo kokybės gerinimo aspektu; parengti
rekomendacijas šiems ryšiams stiprinti Lietuvoje.
Uždaviniai (2): parengti darbo vietų kūrimo kaimiškuose regionuose teorinį modelį;
sudaryti darbo vietų kaimiškuose regionuose kūrimo potencialo vertinimo kriterijų ir rodiklių
sistemą; atlikti darbo vietų būklės ir jų kūrimą įtakojančių veiksnių kaimiškuose regionuose
analizę; parengti mokslines rekomendacijas darbo vietų kūrimui ir gyvybingumo palaikymui
kaimiškuose regionuose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas.
(1) Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių stiprinimas lemia teritorijos plėtrą,
kuri yra svarbi vieningos sistemos funkcionavimui, ir efektyvų išteklių naudojimą, kurie yra
aktualūs ateities kartoms. (2) Pastaruoju metu tiek ES, tiek Lietuvoje parengta eilė strateginių
dokumentų, reglamentuojančių kaimiškų vietovių plėtrą bei darbo rinkos vystymo tendencijas,
tačiau numatytos darbo rinkos vystymo gairės pasižymi vienodumu, bendromis nuostatomis ir
tikslais. Mokslinėje literatūroje siūlomos ir praktiškai taikomos įvairios darbo rinkos vystymo
priemonės, strategijos, modeliai, koncepcijos, tačiau trūksta visas šias koncepcijas apjungiančio
požiūrio, kuris leistų nustatyti darbo vietų kūrimo kaimiškose vietovėse potencialą ir jį įvertinti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. (1) Kaimo ir miesto integracinių ryšių stiprinimo
principus, vystymo modelius nagrinėja Lietuvos ir užsienio mokslininkai, tačiau skirtingas
regionų urbanizacijos laipsnis, miesto ir kaimo erdvinė struktūra bei strateginės regionų vystymo
tendencijos suponavo naujo požiūrio į kaimo-miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių
stiprinimo modeliavimą gyvenimo kokybės gerinimo aspektu atsiradimą. (2) Atlikti tik
fragmentiniai moksliniai tyrimai darbo rinkos vystymo priemonių, strategijų, modelių ir
koncepcijų klausimais.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai. (1) Parengtos rekomendacijos ir priemonės kaimo
ir miesto socialiniams-ekonominiams integraciniams ryšiams stiprinti Lietuvoje. (2) Parengtos
rekomendacijos, kurios padės suformuoti Valstybės ir vietos savivaldos institucijoms geresnes
prielaidas naujų darbo vietų kūrimui, visų pirma panaudojant vietos išteklius.
6.11 lentelė. Kaimo plėtros taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikis bei jo pagrindimas
Eil.
Nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
VI-ais
metais
VII-ais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 196,0 196,0 162,0 250,0 239,0 183,0 187,0 1413,0
2 Socialinio draud. įmokos 59,8 59,8 49,3 75,0 74,2 56,6 57,9 432,6
3 Išlaidos paslaugoms1 0,0 0,0 0,0 40,0 5,0 31,0 5,0 81,0
4 Išlaidos autor.darbams 0,0 0,0 0,0 0,0 5,0 4,0 5,0 14,0
5 Išlaidos prekėms 14,0 0,0 7,0 8,0 19,0 10,0 22,4 80,4
6 Išlaidos komandiruotėms 30,0 15,2 13,0 26,0 10,0 11,0 6,0 111,2
7 Išlaidos ilgal. turtui įsigyti 12,0 0,0 14,0 10,0 0,0 0,0 0,0 36,0
8 Pridėtinės išlaidos2 26,8 54,2 54,4 111,8 70,0 83,8 56,7 457,7
9
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3 0,0 0,0 4,8 0,0 0,0 0,0 0,0 4,8
Iš viso 338,6 325,2 304,5 520,8 422,2 379,4 340,0 2630,7 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Institucijos išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato vykdanti institucija);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis). Valstybės
finansuojami moksliniai tyrimai 98 proc. Verslo subjektų finansuojami tyrimai 2 proc.
94
7. LĖŠŲ POREIKIO APIBENDRINIMAS ILGALAIKIAMS IR
TRUMPALAIKIAMS TAIKOMIESIEMS MOKSLINIAMS TYRIMAMS
IKI 2020 METŲ
Įvertinus taikomųjų mokslinių tyrimų poreikius ateinančiam 2014 – 2020 metų laikotarpiui
ir jiems įvykdyti reikalingas lėšas, sudaryta taikomųjų mokslinių tyrimų pagal atskiras tematines
sritis lėšų poreikio suvestinė, kuri pateikta 7.1 lentelėje.
7.1 lentelė. Taikomųjų mokslinių tyrimų lėšų poreikio pagal atskiras sritis suvestinė
Taikomųjų mokslinių
tyrimų tematinė sritis
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
VI-ais
metais
VII-ais
metais Iš viso
Augalininkystė 2416,9 2795,9 2780,9 1399,2 1291,2 10684,1
Gyvulininkystė 3881,1 3622,2 3387,3 3002,6 2188,3 1367,4 17448,9
Sodininkystė ir
daržininkystė 1145,4 1105,1 1083,4 1085,9 997,9 5417,8
Veterinarija 2037,9 1384,1 621 111,7 4154,7
Maisto ūkis 3902,9 3594,8 3501,9 3303,4 1068,4 15371,4
Žuvininkystė 1040 1060 1080 1020 1040 1060 1020 7320
Bioenergetika 866,6 892,3 1418,7 1421,6 710,1 708,3 432,4 6450
Hidrotechnika ir
žemėtvarka 711,3 768,5 595,6 457,6 359,0 2892
Žemės ūkio inžinerija 1082 939 926 845 735 538 494 5559
Agroaplinkosauga 990 1020 760 2770
Kaimo plėtra 338,6 325,2 304,5 520,8 422,2 379,4 340,0 2630,7
Iš viso: 18412,7 17507,1 16459,3 13167,8 8812,1 4053,1 2286,4 80698,5
2014–2020 metų laikotarpiui visų tematinių sričių taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymui
reikalingas lėšų poreikis yra apie 80 mln. Lt arba vidutiniškai po 11,4 mln. Lt kiekvieniems
metams.
Įvertinus atskirų sričių darbo grupių siūlymus, kiek procentų prie taikomųjų mokslinių
tyrimų galėtų prisidėti verslas ir kiek turėtų finansuoti valstybė, nustatyta, kad verslo subjektai
galėtų finansuoti apie 6,3 proc. visų taikomųjų mokslinių tyrimų. 2014–2020 metų laikotarpiu tai
sudarytu maždaug 5,04 mln. Lt (7.2 lentelė).
7.2 lentelė. Taikomųjų mokslinių tyrimų finansavimas iš valstybės biudžeto ir verslo Taikomųjų mokslinių tyrimų
tematinė sritis
Lėšų poreikis iš
viso tūkst. Lt
Lėšos iš
verslo %
Lėšos iš verslo
tūkst. Lt
Valstybės lėšos
tūkst. Lt
Augalininkystė 10684,1 10 1068,4 9615,7
Gyvulininkystė 17448,9 5–10 1308,7 16140,2
Sodininkystė ir daržininkystė 5417,8 5–10 406,3 5011,4
Veterinarija 4154,7 10 415,5 3739,2
Maisto ūkis 15371,4 5 768,6 14602,8
Žuvininkystė 7320 0 0,0 7320,0
Bioenergetika 6450 5 322,5 6127,5
Hidrotechnika ir žemėtvarka 2892 5 144,6 2747,4
Žemės ūkio inžinerija 5559 10 555,9 5003,1
Agroaplinkosauga 2770 0 0,0 2770,0
Kaimo plėtra 2630,7 2 52,6 2578,1
Iš viso: 80698,5 5043,1 75655,4
95
Projekto vykdytojų grupė, atsižvelgdama į atsikirų tematinių sričių darbo grupių
pasiūlymus, rekomenduoja, jog didžiąją dalį projektų turėtų finansuoti valstybė – LR žemės ūkio
ministerija, pritraukiant LR Aplinkos ir kitų ministerijų lėšas. Taip pat galėtų prisidėti regioniniai
aplinkos tvarkymo centrai. Verslo finansuojami taikomieji moksliniai tyrimai galėtų sudaryti
apie 5–10 proc. Daugiau verslo lėšų galėtų būti gaunama sukūrus Kaimo pažangos, taikomųjų
tyrimų ir inovacijų skatinimo fondą, į kurį verslas mokėtų privalomas įmokas nuo pagaminamos
produkcijos kiekio (pvz. pieno, mėsos, javų ir t. t.), kaip daroma kitose Vakarų Europos šalyse.
Fondo lėšos galėtų būti panaudojamos taikomųjų tyrimų finansavimui, žemės ūkio savivaldos
saviorganizacijoms ir konsultavimui. Jei pavyktų sukurti tokį fondą, verslo finansuojami
moksliniai tyrimai galėtų sudaryti žymiai didesnę dalį. Tokiam siūlymui yra pritarusi ir Žemės
ūkio mokslo tarybą 2013 m. sausio 15 d. posėdyje.
IŠVADOS
Respondentų apklausa parodė, kad visos mokslininkų suformuluotos taikomųjų mokslinių
tyrimų kryptys ir tematikos yra aktualios šiandieniniam žemės ūkiui. Respondentų, kurie
pritaria arba iš dalies pritaria pateiktų taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymui pagal atskiras
kryptis buvo nuo 70 iki 96 proc., o nepritariančių tik nuo 4 iki 20 proc.
2014–2020 metų laikotarpiui visų prioritetinių tematinių sričių taikomųjų mokslinių tyrimų
vykdymui reikalingas lėšų poreikis yra apie 80 mln. Lt arba vidutiniškai po 11,5 mln. Lt
kiekvieniems metams.
Augalininkystės sektoriaus taikomųjų mokslinių tyrimų tematikoms įgyvendinti 2014–2020 m
laikotarpyje reikia apie 10,7 mln. Lt, gyvulininkystės – 17,4 mln. Lt, sodininkystės ir
daržininkystės – 5,4 mln. Lt, veterinarijos – 4,2 mln. Lt, maisto ūkio – 15,4 mln. Lt,
žuvininkystės – 7,3 mln. Lt, bioenergetikos – 6,5 mln. Lt, hidrotechnikos ir žemėtvarkos – 2,9
mln. Lt, žemės ūkio inžinerijos – 5,6 mln. Lt, agroaplinkosaugos – 2,8 mln. Lt, kaimo plėtros
– 2,8 mln. Lt.
REKOMENDACIJOS
Didžiąją dalį (90–95 %) taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšų poreikio turėtų
finansuoti valstybė – LR Žemės ūkio ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija,
pritraukiant LR Aplinkos ir kitų ministerijų, agentūrų ir fondų lėšas, taip pat inicijuojant
taikomųjų mokslinių tyrimų programas LMT, MITA ir kt.
Apie 5–10 % visų reikalingų lėšų taikomiesiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms galėtų
finansuoti verslas. Daugiau verslo lėšų galėtų būti pritraukiama sukūrus Kaimo pažangos,
taikomųjų tyrimų ir inovacijų skatinimo fondą, į kurį verslas mokėtų privalomas įmokas nuo
pagaminamos arba parduodamos produkcijos kiekio (pvz. pieno, mėsos, javų ar pan.), kaip tai
daroma kai kuriose kitose Vakarų Europos šalyse. Fondo lėšos galėtų būti panaudojamos
taikomųjų tyrimų finansavimui ir kitoms veikloms (žemės ūkio savivaldos saviorganizacijoms
ir konsultavimui ar pan.). Jei pavyktų sukurti tokį fondą, verslo finansuojami moksliniai
tyrimai galėtų sudaryti žymiai didesnę dalį (20–25 % ir daugiau).
Atsižvelgiant į atskirų sektorių plėtros perspektyvas, nustatyti prioritetiniai taikomųjų
mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikiai, kurie rekomenduojami ateinančiam 2014–2020 metų
laikotarpiui:
Augalininkystės sektoriuje. Augalų apsauga (augalų ligų ir kenkėjų vystymosi biologijos,
cheminių ir kitų priemonių panaudojimo ir kiti aktualūs augalų apsaugos klausimai);
Agrotechnika (dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, dirvožemio kokybės nustatymo, pagerinimo,
sėjomainų ir kiti klausimai); Augalų mityba (augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai,
tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas);
96
Sėklininkystė ir selekcija (augalų veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems rinkos
poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo tyrimai); Augalinės medžiagos kokybės
tyrimai (augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimai ir gerinimas, cheminės sudėties,
technologinių parametrų nustatymas); Žolininkystė (žolinių augalų panaudojimas pašarų
gamybai, bioenergetikai, apželdinimui. Pievų ir ganyklų įrengimas ir naudojimas. Daugiamečių
žolių auginimas sėklai).
Gyvulininkystės sektoriuje. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba (aukštos kokybės pašarų
gamybos technologijų tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos
gerinimas, naujų pašarinių žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo
gerinimui); Gyvūnų reprodukcija. (gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo
priežasčių tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių
bandų reprodukcijos organizavimas ir valdymas); Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga (gyvūnų
gerovės ir auginimo aplinkos optimizavimas, gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas
ūkio sąlygomis, technologinių procesų optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir šiltnamio
efektą sukeliančių dujų emisijas, mėšlo šalinimo ir kaupimo technologijų tobulinimas);
Gyvūninės kilmės produkcijos kokybė. (gyvūninės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių
veiksnių įtakos produkcijos kokybei nustatymas, saugios produkcijos gamybos schemų kūrimas,
naujos kokybės gyvūninių žaliavų kūrimas); Gyvūnų veisimas ir genetiniai tyrimai (genetinių
selekcijos metodų tobulinimas, funkcinių požymių (ilgaamžiškumo, rezistentiškumo, tešmens
sveikatos ir kt.) gerinimas, gyvūnų potencialių galimybių gerinimas ir veisimo schemų
optimizavimas. Gyvūnų genetinių išteklių saugojimas ir kaupimas bei platesnio panaudojimo
būdų paieška); Bitininkystė (bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių
veislininkystė, bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimai, naujų produktų su
bičių produktais kūrimas).
Sodininkystės ir daržininkystės sektoriuje. Daržininkystė (daržo, prieskoninių ir vaistinių
augalų technologinių elementų tyrimas ir optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės
mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo technologijos); Sodo ir daržo augalų apsauga
(augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių panaudojimo tyrimai, registraciniai
eksperimentai); Sodininkystė (sodų agrotechnika, augimo ir derėjimo bei derliaus nuėmimo laiko
optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui
komplekso sudarymas); Uoginių augalų auginimas (auginimo technologijų elementų tyrimai ir
optimizavimas. Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas); Laikymas (vaisių
ir daržovių biocheminės sudėties ir fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu. Vaisų ir daržovių
laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir ultra žemo deguonies kiekio atmosferoje parametrų
modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių tyrimai ir optimizavimas);
Sodų veislės ir poskiepiai (veislių introdukcija bei veislių – poskiepių derinių tyrimas, optimalių
derinių atranka, sodų konstrukcijos).
Veterinarijos sektoriuje. Gyvūnų užkrečiamosios ligos (gyvūnų užkrečiamų ligų
prevencija, diagnostika bei jų likvidavimo priemonių klausimai); Gyvūnų neužkrečiamosios ligos
(produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės
gerinimui); Veterinarinė maisto sauga (maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo
klausimai, cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio
patekimo į maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,
technologinių priemonių ir metodų kūrimas); Smulkių gyvūnų ligos (smulkių gyvūnų ligų
diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei gerovės klausimai); Biologiškai aktyvūs
komponentai (gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir maistinės vertės didinimo
klausimai).
Maisto ūkio sektoriuje. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos
gaminiuose; Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai (maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių
sudėties gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių
specifinių produktų kūrimas); Tausojanti gamyba (perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas
beatliekinei gamybai, naujų produktų kūrimui); Inovatyvios technologijos (inovatyvios
97
technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir nišinių produktų kūrimui); Biologiškai
aktyvūs komponentai (biologiškai aktyvių komponentų augalinėje žaliavoje identifikavimas ir jų
išskyrimo bei panaudojimo galimybių tyrimas); „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų
sudėtis duonos pusgaminiuose ir gatavuose kepiniuose; Nauji produktai (naujų biologiškai
vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų maistinės vertės ir biocheminės sudėties
nustatymas); Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai
būtinais elementais; Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės
produktas; Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje
žaliavoje.
Žuvininkystės sektoriuje. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas; Žuvų mityba ir
pašarų kokybės tyrimai; Žuvų išteklių tyrimai; Žuvų ligos ir jų prevencija; Verslinė ir mėgėjiška
žvejyba; Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.
Bioenergetikos sektoriuje. Biodujos (biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų
valymas, panaudojimas ir kiti klausimai); Biodyzelinas (naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių
aliejų ir riebalų panaudojimas skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto
produkto kokybės nustatymo ir kiti klausimai); Kietasis biokuras (įvairių atliekų ir šalutinių
produktų panaudojimas granulių ir briketų gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai);
Bioalkoholiai (žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai); Antros kartos
biodegalai (žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai).
Hidrotechnikos ir žemėtvarkos sektoriuje. Melioracijos sistemų priežiūra (reguliuotų
upelių ir griovių savireguliacijos procesų tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo
padidinimui ir priežiūros išlaidų sumažinimui. Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas
operatyviai nustatant drenažo gedimus); Dirvožemio drėgmės režimo prognozės (galimų klimato
kaitos pokyčių fone modeliuoti ir prognozuoti dirvos drėgmės ręžimą ir galimų pokyčių poveikį
žemės ūkio kultūroms bei žemės dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams,
žemės ūkio technikos pravažumui); Melioracijos sistemos (besikeičiančių hidrometeorologinių
sąlygų (dėl klimato kaitos) bei sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose
dirvožemiuose vykstantiems procesams ir šių procesų poveikis derlingumui); Žemės naudojimo
optimizavimas (aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant žemės naudmenų optimalaus
išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei optimizuojant žemės
ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus); Taršos prevencija
(gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo patekimą į vandens šaltinius
tyrimai); Nuotėkų utilizavimo inžinerija (uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai
išgaunant ir panaudojant energija sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas
kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas).
Žemės ūkio inžinerijos sektoriuje. Augalininkystės inžinerija (žemės dirbimo, sėjos,
sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo ir kitų mašinų inžineriniai klausimai, darbo laiko
ir energijos sąnaudų mažinimas); Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas (traktorių,
kombainų ir kitų mašinų eksploatacinių sąnaudų mažinimas, ilgaamžiškumo didinimas, tepimo
sistemų kūrimas ir diegimas, žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas); Pašarų ruošimo
inžinerija (pjovimo, smulkinimo, presavimo, krovimo, transportavimo, džiovinimo, laikymo ir
kiti inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas); Tiksliojo ūkininkavimo
inžinerija (automatinis mašinų vairavimas, palydovinės sistemos diegimas dirvos ruošimo, sėjos,
tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo mašinose. ISOBUS sistema. Dirvožemyje esančių
medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai bei kiti aktualūs klausimai); Gyvulininkystės inžinerija
(mažaatliekinė gamyba, aplinkos taršos ir energijos sąnaudų mažinimas, organinių atliekų
surinkimas ir panaudojimas, automatizavimas-robotizavimas, palankių gyvuliams sąlygų
sukūrimas, technologinių procesų kontrolė ir valdymas, kiti inžineriniai klausimai); Biomasės
paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija (energetinių augalų auginimo, nuėmimo,
smulkinimo, džiovinimo, laikymo, granuliavimo, briketavimo, transportavimo, deginimo ir kiti
inžineriniai klausimai).
98
Agroaplinkosaugos sektoriuje. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose
(vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas, šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga); Medžiagos ir
produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje (trąšų ir dirvos gerinimo bei
augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei produkcijai); Ekologinis žemės
ūkis (uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas. Ūkininkavimas pagal žemės ūkio
našumo balus); Klimato kaita (agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai
mažinimas; anglies balanso optimizavimas agroekosistemose); Augalinės žaliavos kokybės
tyrimai (ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės maisto žaliavos
kokybės palyginamieji tyrimai); Bioįvairovės apsauga (svetimžemių invazinių augalų paplitimas
ir kontrolė agroekosistemose); Žaliojo tinklo formavimas (agroveiklos priemonių (ekologinių,
cheminių) poveikis gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.)
tinklą, agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę); Eutrofikacija (vandens
žydėjimas) (ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė ir prevencija. Žemėnaudos ir
koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių bei kitų vandens telkinių
baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos vertinimui).
Kaimo plėtros sektoriuje. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo
vietovėse (ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, inovacijų
agrariniame sektoriuje sistemos diegimo būdai ir priemonės; inovacijų skleidėjų kvalifikacijos
tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų gerosios patirties sklaidos poreikio tyrimai;
tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos priemonių ekonominio ir socialinio poveikio vertinimas;
žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi potencialą,
nustatymas ir vertinimas; LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo
vertinimas ir jo didinimas); Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir
perspektyvumas (žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir kooperacijos vystymas;
naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant nevyriausybines ir
bendruomenines organizacijas kaimiškosiose vietovėse, tyrimai; žemės ūkio verslo rizikos
veiksnių nustatymas, rizikos vertinimas ir valdymo būdų bei priemonių parinkimas; žemės ir
maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena bei vertinimas);
Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas (žemės ūkio ir maisto
produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto tiekimo grandinę skatinimas
bei atsakomybės didinimas; racionalus žemės ūkio ir maisto produktų gamybos intensyvinimas
bei kokybės didinimas maisto ir ne maisto produktų grandinėje; aukštos pridėtinės vertės, vietos
ir ekologiškų maisto produktų tvarumas ir konkurencingumas; tvaria maisto produktų gamyba
pagrįsto verslo skatinimo priemonių pagrindimas; žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų
nuomonių tyrimai); Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir
stiprinimas (žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės išsaugojimas ir stiprinimas; žaliosios
ekonomikos verslininkystė ir atsinaujinančių išteklių naudojimas; įvairių ekosistemų tipų ir jų
paslaugų kokybės skirtingose kaimo vietovėse nustatymas ir vertinimas); Efektyvus ir tausus
išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos žemės ūkio ir miškininkystės
sektoriuose (darnios atsinaujinančių biologinių medžiagų ir energijos gamybos, perdirbimo ir
panaudojimo rinkodarinis bei ekonominis pagrindimas; racionalių žemės ūkio ir maisto gamybos
intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis ir aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių
naudojimo skatinimas žemės ūkio ir maisto produktų gamyboje; viešųjų gėrybių kaimo vietovėse
kūrimo skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų kūrimą nustatymas); Darbo vietų kūrimo
potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis (gyventojų gyvenimo kokybė kaimo
vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-ekonominės sąveikos; kaimo gyventojų užimtumo ir
darbo vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos diversifikavimo tyrimai; kliūčių, trukdančių įdiegti
socialines inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas ir gerosios praktikos sklaida; socialinės
infrastruktūros vystymo modeliavimas skirtingo tipo kaimo vietovėse; kaimo vietovių tapatumo
(identiteto) ir įvaizdžio vertinimas; vietos ekonomikos vystymo modelių formavimas skirtingų
tipų kaimo vietovėse; žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų
vystymosi potencialą, nustatymas bei įvertinimas.
99
LITERATŪRA
1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 3D-869.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros po 2013 metų strateginės kryptys.
2. Directive 2003/30/EC of the European Parlament and the Council of 8 May 2003 on the
promotion of the use of biofuels or the other renewable fuels for transport. OJ L 123, 2003, p.
42–46.
3. Directive 2009/28/EC of the European Parlament and the Council of 23 April 2009 on the
promotion of the use of energy from renewable sources. 2009, p. 16–62.
4. ES biodegalų strategija, 2006 02 08 KOM (2006) 34 galutinis.
5. KOM(2008) Pasiūlymas Europos parlamento ir tarybos direktyva dėl skatinimo naudoti
energiją iš atsinaujinančių šaltinių / KOM(2008)19 galutinis, Briuselis, 23.1.2008.
6. Bioenergy in Germany: Facts and Figures, 2012. Federal Ministry of Food, Agriculture ans
Consumer Protection. p.25. http://www.biodeutschland.org/tl_files/content/dokumente
/biothek/Bioenergy_in-Germany_2012_fnr.pdf žiūrėta 2012 10 30
7. Brussels, 10.5.2012 COM(2012) 216 final communication from the commission to the
european parliament, the council, the european economic and social committee and the
committee of the regions on the European Innovation Partnership on Water.
8. Gamtos išteklių komisijos projektas – Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų
partnerystė. Pranešėja Anne Bliek – de Jong (NL / LDAE) Flevolando provincijos
vykdomosios tarybos narė
9. Rural Research Priorities. Results Summary Observations Reflections. University of Guelph.
School of Environment Design and Rural Development. Canada.
10. RURAGRI Deliverable 3.2 Strategic Research Agenda 2012
11. OCED (http://www.oecd.org/). Žiūrėta 2012-11-06
12. Towards a New Common Agricultural Policy. Comments from the Danish Government to
the Commission’s Public Debate. Ministry of Food, Agriculture and Fisheries.2010
13. Sustainable Management of Water Resources in Agriculture. Corrigenda to OECD
publications may be found on line at: www.oecd.org/publishing/corrigenda. © OECD 2010.
14. Paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. Reglamentavimas. Pasiūlymas dėl Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos Žemės
ūkio Fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis esminės nuostatos.
15. Lietuvos Respublikos vyriausybė nutarimas dėl Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų
strategijos 2010 m. vasario 17 d. Nr. 163 Vilnius.
16. Lietuvos pažangos strategija „LIETUVA 2030“.
17. Jungtinių tautų aplinkos ir plėtros konferencijoje Rio de Žaneire (1992 m. birželio 3–14 d.)
priimti dokumentai // http://www.am.lt/LSP/files/Agenda21.pdf.
18. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. kovo 30 dienos nutarimas // Valstybės
žinios, 2006, Nr. 37-1319.
19. JRC European Soil Portal – Soil Data and Information Systems.
(http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/Documents.html ) Žiūrėta 2012-11-06.
SUDERINTA: ………………………
Kaimo plėtros tyrimų priežiūros komisijos
pirmininkė
Jurgita Stakėnienė
2013 m. .................. mėn. ..... d.
100
PRIEDAI
101
PRIEDAS A
APKLAUSOS ANKETA
DĖL MOKSLINIŲ TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PLĖTROS
Ši apklausa yra Mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos projekto dalis, kuriame siekiama
išsiaiškinti taikomųjų mokslinių tyrimų poreikį (bendrai) bei problemas, kurias padėtų spręsti
atlikti tyrimai.
Anketa sudaryta iš 2 dalių: bendroji dalis – duomenys apie respondentus ir specialioji
dalis – klausimai dėl atskirų mokslinių taikomųjų tyrimų.
Ši anketa yra anoniminė.
Prašome atidžiai perskaityti klausimus ir pažymėti Jums tinkantį atsakymą. Jeigu Jums
tinka keli atsakymai - prašome pažymėti visus tinkančius. Jeigu turite atskirą nuomonę,
pasiūlymą, pastabą – prašome parašyti, būsime labai dėkingi.
Iš anksto dėkojame už atsakymus!
I. BENDROJI DALIS
1. Jūs esate (galite žymėti kelis):
○ Ūkininkas (ūkio savininkas);
○ Partneris;
○ Šeimos narys;
○ Dirbantis ūkyje (darbuotojas);
○ Žemės ūkio bendrovės (įmonės) vadovas;
○ Dirbantis žemės ūkio bendrovėje (įmonėje) (darbuotojas);
○ Savivaldos atstovas;
○ Žemės ūkio konsultantas;
○ Kaimo plėtros konsultantas;
○ Savivaldybės administracijos darbuotojas;
○ Kita (įrašykite).............................................................................................
2. Jūs esate žemdirbių, kaimo bendruomenės ar kitos asociacijos narys:
○ Taip (įrašykite) ..............................................................................................
○ Ne.
3. Jūsų darbo patirtis žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse:
○ 1–2 metai;
○ 3–5 metai;
○ 6–9 metai;
○ 10–15 metų;
○ 16 metų ir daugiau.
4. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, nurodykite ūkio ekonominį dydį (EDV):
○ iki 2 EDV;
○ nuo 2,01 iki 4 EDV;
○ nuo 4,01 iki 14 EDV;
○ nuo14,01 iki 40 EDV;
○ nuo 40,01iki 100 EDV;
○ nuo 100,01 iki 200 EDV;
○ virš 200 EDV;
102
5. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, nurodykite ūkio tipą:
○ Augalininkystės (įrašykite)...............................................................................
○ Gyvulininkystės (įrašykite)...............................................................................
○ Mišrus (įrašykite).............................................................................................
○ Kita (įrašykite).............................................................................................
6. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, nurodykite, ar ūkininkaujate mažiau palankiose
ūkininkauti vietovėse:
○ Taip
○ Ne
7. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą, tai užsiimate:
○ Tik pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba;
○ Pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba ir perdirbimu;
○ Kita (įrašykite)...........................................................................................
8. Jeigu ūkininkaujate, ar ūkyje dirba:
○ Tik šeimos nariai;
○ Šeimos nariai ir pastoviai samdomi darbuotojai;
○ Šeimos nariai ir laikinai samdomi darbuotojai;
○ Tik samdomi darbuotojai;
○ Kita (įrašykite) ............................................................................................................
9. Jūsų
Amžius: Lytis: Išsilavinimas:
○ iki 30 metų; ○ Vyras ○ Vidurinis;
○ 31 – 40 metų; ○ Moteris ○ Profesinis;
○ 41 –50 metų; ○ Aukštesnysis (buvę technikumai);
○ 51–65 metai; ○ Aukštasis;
○ 66 metai ir daugiau. ○ Kita (įrašykite)........................................
10. Pažymėkite Jums labiausiai tinkantį atsakymą:
Klausimas/atsakymai Nuolatos
Nepastoviai,
esant
konkrečiam
poreikiui
Kartais Ne Kita
(įrašykite)
Ar Jūs domitės žemės
ūkiui skirta informacija?
Ar Jūs domitės
taikomaisiais
moksliniais tyrimais?
Ar jūsų ūkyje, žemės
ūkio bendrovėje
(įmonėje) taikomos
naujovės (inovacijos)?*
*- tai gali būti įsigyjama nauja technika, rekonstruojami pastatai, keičiama technologija ar
jos dalis, įsigyjamos naujos veislės, naudojami nauji produktai (pvz., augalų apsaugos,
tręšimo), taikomi valdymo, produkcijos realizavimo ar kiti metodai ir t.t.
11. Jeigu vykdote žemės ūkio veiklą arba dirbate ūkyje/žemės ūkio įmonėje, išvardinkite,
kokio pobūdžio inovacijos pas Jus yra diegiamos:
o Produkto (naujų prekių/paslaugų ūkyje sukūrimas, gaminimas arba naudojimas);
103
o Technologinės (naujų technologijų sukūrimas ar taikymas įvairiose ūkio veiklos
srityse);
o Socialinės (naujų valdymo, organizacinių ir kitų struktūrų bei formų sukūrimas ir
diegimas įvairiose ūkio veiklos srityse);
o Kompleksinės (produktų, technologinių ir socialinių inovacijų kompleksas);
o Kita (įrašykite)....................................................................
12. Nurodykite pagrindines kliūtis inovacijų kūrimui ir diegimui žemės ūkyje ir kaimo
vietovėse:
o Nepakankamas mokslo ir agroverslo bendradarbiavimas;
o Žemas mokslo komercializacijos (technologijų perdavimo) lygis;
o Finansinių išteklių stoka;
o Kvalifikuotų mokslininkų (tyrėjų) trūkumas;
o Kvalifikuotų specialistų trūkumas;
o Ilgas naujovių pripažinimo (įdiegimo į gamybą) kelias;
o Mokslas nepakankamai orientuotas į konkrečių ūkių/įmonių problemų sprendimą;
o Ūkininkai/įmonės nepasirengę taikyti naujoves.
o Kita (įrašykite)....................................................................
II. SPECIALIOJI DALIS Prašome pateikti savo nuomonę dėl konkrečių siūlomų mokslinių taikomųjų tyrimų
tematikų.
Siūlomi taikomieji tyrimai yra suskirstyti į atskiras grupes.
Galite pasirinkti vieną, kelias arba visas grupes ir įvertinti pateiktus teiginius.
Žymėkite (X) artimiausią jūsų nuomonei skaičių nuo 1 iki 5 (skaičių reikšmės: 1 –
visiškai nepritariu, 2 - nepritariu, 3 – iš dalies pritariu, 4 – pritariu, 5 – visiškai pritariu).
Būtume Jums labai dėkingi, jeigu pareikštumėte savo nuomonę, pastabas, pasiūlymus.
Prašome pasirinkti grupę (-es):
Eil.
Nr. Grupės pavadinimas
Pasirinkta grupė
(žymėti X)
1 Žemės ūkio (augalininkystė)
2 Žemės ūkio (gyvulininkystės)
3 Žemės ūkio (sodininkystė ir daržininkystė)
4 Veterinarija
5 Maisto ūkio
6 Žuvininkystės
7 Bioenergetika
8 Hidrotechnikos ir žemėtvarkos
9 Žemės ukio inzinerijos
10 Agroaplinkosaugos
11 Kaimo plėtros
1. ŽEMĖS ŪKIO (AUGALININKYSTĖS) SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ
TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Agrotechnika. Dirvos paruošimo, pasėlių priežiūros, dirvožemio kokybės nustatymo,
pagerinimo, sėjomainų ir kiti klausimai.
1 2 3 4 5
104
2. Augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų vystymosi biologijos, cheminių ir kitų priemonių
panaudojimo ir kiti aktualūs augalų apsaugos klausimai
1 2 3 4 5
3. Augalų mityba. Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo
mineralinėmis ir organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas
1 2 3 4 5
4. Žolininkystė. Žolinių augalų panaudojimas pašarų gamybai, bioenergetikai, apželdinimui.
Pievų ir ganyklų įrengimas ir naudojimas. Daugiamečių žolių auginimas sėklai.
1 2 3 4 5
5. Sėklininkystė ir selekcija. Augalų veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems
rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo tyrimai.
1 2 3 4 5
6. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai. Augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimai ir
gerinimas, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymas
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai augalininkystėje.
2. ŽEMĖS ŪKIO (GYVULININKYSTĖS) SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ
TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Gyvūnų veisimas ir genetiniai tyrimai. Genetinių selekcijos metodų tobulinimas,
funkcinių požymių (ilgaamžiškumo, rezistentiškumo, tešmens sveikatos ir kt.) gerinimas, gyvūnų
potencialių galimybių gerinimas ir veisimo schemų optimizavimas. Gyvūnų genetinių išteklių
saugojimas ir kaupimas bei platesnio panaudojimo būdų paieška.
1 2 3 4 5
2. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų
tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų pašarinių
žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.
1 2 3 4 5
3. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo priežasčių
tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas, gyvulių bandų
reprodukcijos organizavimas ir valdymas.
1 2 3 4 5
4. Gyvūnų gerovė ir aplinkos apsauga. Gyvūnų gerovės ir auginimo aplinkos optimizavimas,
gyvūnų gerovės indikatorių tyrimai ir adaptavimas ūkio sąlygomis, technologinių procesų
optimizavimas siekiant sumažinti teršalų ir ŠES dujų emisijas, mėšlo šalinimo ir kaupimo
technologijų tobulinimas.
1 2 3 4 5
105
5. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybė. Gyvūninės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių
veiksnių įtakos produkcijos kokybei nustatymas, saugios produkcijos gamybos schemų kūrimas,
naujos kokybės gyvūninių žaliavų kūrimas.
1 2 3 4 5
6. Bitininkystė. Bitininkavimo problemos, bičių sveikatingumas, bičių veislininkystė,
bitininkavimo technologijos bičių produktų kokybės klausimai, naujų produktų su bičių
produktais kūrimas.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai gyvulininkystėje.
3. ŽEMĖS ŪKIO (SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ) SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo ir derėjimo bei derliaus nuėmimo laiko
optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui
komplekso sudarymas
1 2 3 4 5
2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių – poskiepių derinių tyrimas,
optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos
1 2 3 4 5
3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių
panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai
1 2 3 4 5
4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.
Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas
1 2 3 4 5
5. Daržininkystė. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir
optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo
technologijos
1 2 3 4 5
6. Laikymas. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties ir fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu.
Vaisų ir daržovių laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir ultra žemo deguonies kiekio
atmosferoje parametrų modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių
tyrimai ir optimizavimas.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai sodininkystėje ir daržininkystėje.
106
4. VETERINARIJOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. Gyvūnų užkrečiamų ligų prevencija, diagnostika bei jų
likvidavimo priemonių klausimai.
1 2 3 4 5
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika, gydymas bei
priemonės produkcijos kiekybės ir kokybės gerinimui.
1 2 3 4 5
3. Smulkių gyvūnų ligos. Smulkių gyvūnų ligų diagnozavimo, gydymo ir laikymo sąlygų bei
gerovės klausimai.
1 2 3 4 5
4. Biologiškai aktyvūs komponentai. Gyvūninės kilmės funkcionaliųjų produktų kūrimo ir
maistinės vertės didinimo klausimai.
1 2 3 4 5
5. Veterinarinė maisto sauga. Maisto grandinės saugos ir kokybės užtikrinimo klausimai
(cheminių ir biologinių pavojų atsiradimo, išlikimo, sunaikinimo ir pakartotinio patekimo į
maisto grandinę tyrimai, nuolatinio gamybos bei tiekimo procesų saugumo sistemų,
technologinių priemonių ir metodų kūrimas).
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji moksliniai
tyrimai veterinarijoje. _____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
_____________________________________________________________________________
5. MAISTO ŪKIO SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui augalinėje
žaliavoje
1 2 3 4 5
2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas.
1 2 3 4 5
3. Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais
elementais.
2 3 4 5
4. Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir
nišinių produktų kūrimui.
1 2 3 4 5
5. Nauji produktai. Naujų biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas, jų
maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.
1 2 3 4 5
107
6. Tausojanti gamyba. Perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas beatliekinei gamybai,
naujų produktų kūrimui.
1 2 3 4 5
7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų augalinėje žaliavoje
identifikavimas ir jų išskyrimo bei panaudojimo galimybių tyrimas.
1 2 3 4 5
8. Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose.
1 2 3 4 5
9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir gatavuose
kepiniuose.
1 2 3 4 5
10. Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių
sudėties gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių
specifinių produktų kūrimas.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai maisto ūkyje.
6. ŽUVININKYSTĖS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Žuvų išteklių tyrimai.
1 2 3 4 5
2. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas.
1 2 3 4 5
3. Žuvų mityba ir pašarų kokybės tyrimai.
1 2 3 4 5
4. Žuvų ligos ir jų prevencija.
1 2 3 4 5
5. Verslinė ir mėgėjiška žvejyba.
1 2 3 4 5
6. Uždaros recirkuliacinės žuvų auginimo sistemos.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai žuvininkystėje.
108
7. BIOENERGETIKOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas
skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės nustatymo ir kiti
klausimai
1 2 3 4 5
2. Biodujos. Biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų valymas, panaudojimas ir kiti
klausimai
1 2 3 4 5
3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų
gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.
1 2 3 4 5
4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai
1 2 3 4 5
5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai bioenergetikoje.
8. HIDROTECHNIKOS IR ŽEMĖTVARKOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ
TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės. Galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir
prognozuoti dirvos drėgmės ręžimą ir galimų pokyčių poveikį žemės ūkio kultūroms bei žemės
dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės ūkio technikos pravažumui.
1 2 3 4 5
2. Melioracijos sistemos. Besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų (dėl klimato kaitos) bei
sausinimo sistemų susidėvėjimo įtaka įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems
procesams ir šių procesų poveikis derlingumui.
1 2 3 4 5
3. Žemės naudojimo optimizavimas. Aerofotografavimo technologijų vystymas siekiant žemės
naudmenų optimalaus išdėstymo. Erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei
optimizuojant žemės ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus.
4.
1 2 3 4 5
109
5. Nuotėkų utilizavimo inžinerija. Uždaro ciklo lokalinių nuotėkų utilizavimo pilnai
išgaunant ir panaudojant energija sistemų kūrimas. Gamtinių savivalos procesų taikymas
kompleksiškai tvarkant fermos ūkio nuotekas.
1 2 3 4 5
6. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo patekimą į
vandens šaltinius tyrimai.
1 2 3 4 5
7. Melioracijos sistemų priežiūra. Reguliuotų upelių ir griovių savireguliacijos procesų
tyrimai siekiant pritaikyti juos vagų stabilumo padidinimui ir priežiūros išlaidų sumažinimui.
Nuotolinių tyrimo metodų adaptavimas operatyviai nustatant drenažo gedimus.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai hidrotechnikoje ir žemėtvarkoje.
9. ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ
TEMATIKOS
1. Augalininkystės inžinerija. Žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių priežiūros, derliaus
nuėmimo ir kitų mašinų inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.
1 2 3 4 5
2. Pašarų ruošimo inžinerija. Pjovimo, smulkinimo, presavimo, krovimo, transportavimo,
džiovinimo, laikymo ir kiti inžineriniai klausimai, darbo laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.
1 2 3 4 5
3. Gyvulininkystės inžinerija. Mažaatliekinė gamyba, aplinkos taršos ir energijos sąnaudų
mažinimas, organinių atliekų surinkimas ir panaudojimas, automatizavimas-robotizavimas,
palankių gyvuliams sąlygų sukūrimas, technologinių procesų kontrolė ir valdymas, kiti
inžineriniai klausimai
1 2 3 4 5
4. Tiksliojo ūkininkavimo inžinerija. Automatinis mašinų vairavimas, palydovinės sistemos
diegimas dirvos ruošimo, sėjos, tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo mašinose. ISOBUS
sistema. Dirvožemyje esančių medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai bei kiti aktualūs
klausimai.
1 2 3 4 5
5. Biomasės paruošimo energetinėms reikmėms inžinerija. Energetinių augalų auginimo,
nuėmimo, smulkinimo, džiovinimo, laikymo, granuliavimo, briketavimo, transportavimo,
deginimo ir kiti inžineriniai klausimai.
1 2 3 4 5
6. Žemės ūkio mašinų eksploatacija ir servisas. Traktorių, kombainų ir kitų mašinų
eksploatacinių sąnaudų mažinimas, ilgaamžiškumo didinimas, tepimo sistemų kūrimas ir
diegimas, žalingo poveikio žmogui ir aplinkai mažinimas.
110
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai žemės ūkio inžinerijoje.
10. AGROAPLINKOSAUGOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ
TEMATIKOS
1. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.
Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus.
1 2 3 4 5
2. Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė
ir prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose ir upių
bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas eutrofikacijos
vertinimui.
1 2 3 4 5
3. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu
užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai.
1 2 3 4 5
4. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų
įrengimas, šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga.
1 2 3 4 5
5. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir
dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei
produkcijai.
1 2 3 4 5
6. Klimato kaita. Agroekosistemų (žemės ūkio veiklos) poveikio klimato kaitai mažinimas;
anglies balanso optimizavimas agroekosistemose.
1 2 3 4 5
7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos priemonių (ekologinių, cheminių) poveikis
gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą, agroekosistemų
bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę.
1 2 3 4 5
8. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė
agroekosistemose.
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai agrarinėje aplinkosaugoje.
111
11. KAIMO PLĖTROS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ
TEMATIKOS
1. Žinių kaupimas ir sklaida žemės, maisto ūkyje bei kaimo vietovėse:
11.1.1. Tarptautinės ir ES žemės ūkio politikos priemonių ekonominio ir socialinio poveikio
vertinimas
1 2 3 4 5
11.1.2. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi
potencialą, nustatymas ir vertinimas
1 2 3 4 5
11.1.3. Ūkiuose ir kaimo vietovėse sukuriamos pridėtinės vertės didinimas, inovacijų
agrariniame sektoriuje sistemos diegimo būdai ir priemonės
1 2 3 4 5
11.1.4. Inovacijų skleidėjų kvalifikacijos tobulinimo bei ūkio ir kitų kaimo plėtros subjektų
gerosios patirties sklaidos poreikio tyrimai
1 2 3 4 5
11.1.5. LEADER metodo kaimo vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo
didinimas
1 2 3 4 5
2. Žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkių gyvybingumas ir perspektyvumas:
11.2.1. Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir kooperacijos vystymas
1 2 3 4 5
11.2.2. Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena
bei vertinimas
1 2 3 4 5
11.2.3. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant
nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas kaimiškosiose vietovėse, tyrimai
1 2 3 4 5
11.2.4. Žemės ūkio verslo rizikos veiksnių nustatymas, rizikos vertinimas ir valdymo būdų bei
priemonių parinkimas
1 2 3 4 5
3. Tvarios, konkurencingos ir atsakingos maisto grandinės organizavimas:
11.3.1. Žemės ūkio ir maisto produktų tiesioginių pardavimų ir gamintojų integracijos į maisto
tiekimo grandinę skatinimas bei atsakomybės didinimas
1 2 3 4 5
11.3.2. Aukštos pridėtinės vertės, vietos ir ekologiškų maisto produktų tvarumas ir
konkurencingumas
1 2 3 4 5
11.3.3. Žemės ūkio ir maisto produktų vartotojų nuomonių tyrimai
1 2 3 4 5
112
11.3.4. Racionalus žemės ūkio ir maisto produktų gamybos intensyvinimas bei kokybės
didinimas maisto ir ne maisto produktų grandinėje
1 2 3 4 5
11.3.5. Tvaria maisto produktų gamyba pagrįsto verslo skatinimo priemonių pagrindimas
1 2 3 4 5
4. Ekosistemų, priklausomų nuo žemės ūkio ir miškininkystės, išsaugojimas ir
stiprinimas:
11.4.1. Žaliosios ekonomikos verslininkystė ir atsinaujinančių išteklių naudojimas
1 2 3 4 5
11.4.2. Žemės ūkio aplinkos biologinės įvairovės išsaugojimas ir stiprinimas
1 2 3 4 5
11.4.3. Įvairių ekosistemų tipų ir jų paslaugų kokybės skirtingose kaimo vietovėse nustatymas ir
vertinimas
1 2 3 4 5
5. Efektyvus ir tausus išteklių naudojimas bei perėjimas prie mažiau taršios ekonomikos
žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose:
11.5.1. Darnios atsinaujinančių biologinių medžiagų ir energijos gamybos, perdirbimo ir
panaudojimo rinkodarinis bei ekonominis pagrindimas
1 2 3 4 5
11.5.2. Racionalių žemės ūkio ir maisto gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis
ir aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių naudojimo skatinimas žemės ūkio ir maisto
produktų gamyboje
1 2 3 4 5
11.5.3. Viešųjų gėrybių kaimo vietovėse kūrimo skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų
kūrimą nustatymas
1 2 3 4 5
6. Darbo vietų kūrimo potencialo didinimas ir kaimo vietovių darnus vystymasis:
11.6.1. Gyventojų gyvenimo kokybė kaimo vietovėse bei kaimo ir miesto socialinės-ekonominės
sąveikos
1 2 3 4 5
11.6.2. Kaimo vietovių tapatumo (identiteto) ir įvaizdžio vertinimas
1 2 3 4 5
11.6.3. Kaimo gyventojų užimtumo ir darbo vietų gyvybingumo bei ūkinės veiklos
diversifikavimo tyrimai
1 2 3 4 5
11.6.4. Kliūčių, trukdančių įdiegti socialines inovacijas kaimo vietovėse, nustatymas ir gerosios
praktikos sklaida
1 2 3 4 5
113
11.6.5. Žemės ūkio ir kaimo plėtros krypčių, siekiant tipizuoti kaimo vietoves ir jų vystymosi
potencialą, nustatymas bei įvertinimas
1 2 3 4 5
11.6.6. Vietos ekonomikos vystymo modelių formavimas skirtingų tipų kaimo vietovėse
1 2 3 4 5
11.6.7. Socialinės infrastruktūros vystymo modeliavimas skirtingo tipo kaimo vietovėse
1 2 3 4 5
Jūsų pasiūlymai, pageidavimai, nuomonė arba problema, kurią padėtų spręsti taikomieji
moksliniai tyrimai kaimo plėtroje.
114
PRIEDAS B
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO
GALIMYBIŲ PAGRINDIMAS
AUGALININKYSTĖ
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. „Žiemos įšalas – dirvų purenimui“. Žiemos įšalo gylio įtaka sutankėjusių dirvožemių
sluoksnių supurenimui, taikant inovatyvias žemės dirbimo technologijas Vakarų, Vidurio ir
Šiaurės Lietuvos agroklimatinėse zonose.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai:
Tikslas – atpiginti suspaustų (suslėgtų) dirvų gilų supurenimą pasinaudojant žiemos įšalo gyliu
armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo
neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Nustatyti maksimalaus žiemos įšalo gylio priklausomybę nuo dirvų purenimo gylio taikant
tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus skirtingos
granuliometrinės sudėties Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose.
Nustatyti dirvožemio kietumo (suslėgimo) pokyčius įvykusius per žiemą 0-50 cm sluoksnyje,
taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų,
Vidurio ir Šiaurės Lietuvos dirbamose dirvose.
Tirti dirvožemio kietumo dinamiką 0-50 cm sluoksnyje nuo sėjos iki javų krūmijimosi
pabaigos bei po derliaus nuėmimo taikant tradicinį-ariminį bei skirtingo intensyvumo
neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės Lietuvos skirtingos
granuliometrinės sudėties dirbamose dirvose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. neariminis žemės dirbimas,
įskaitant tiesioginę sėją į nedirbtą dirvą, Lietuvoje buvo taikytas 166,6 tūkst. ha. Šiuos žemės
dirbimo būdus praktikavo 3249 ūkiai.
Neariminis žemės dirbimo būdas taikomas visoje Lietuvoje. Ypač ten, kur vystoma intensyvi
augalininkystė, naudojama moderni žemės dirbimo-sėjos technika.
Paskutiniu metu pastebėta, kad be teikiamų savo pranašumų (darbų spartos išaugimas,
energetinių sąnaudų sumažėjimas) lyginant su ariminiu žemės dirbimu, ilgalaikis beariminio
žemės dirbimo taikymas turi ir didelę nepageidaujamą pasekmę – didėja dirbamų dirvų
suslėgimas. Tai aiškiai pastebima ankstyvą pavasarį, kuomet dirvų paviršiuje stovi vandens
telkiniai, vėluoja dirvų džiūvimas, o tuo pačiu ir sėja. Dėl didelio dirvų kietumo ir tankumo,
augalų šaknys nesugeba pasisavinti maisto medžiagas esančias gilesniuose dirvos sluoksniuose,
neretai augalai prasčiau aprūpinami drėgme.
Dabartinės techninės galimybės leidžia supurenti ne tik armenį, bet ir poarmeninį sluoksnį.
Neretai, dirvos, kurios eilę metų buvo neartos, sutankėję dirvožemio sluoksniai randami ir
armenyje (12-17 cm sluoksnyje) bei poarmeniniame (32-35-40 cm) dirvos sluoksniuose. Tokių
sluoksnių kietumas yra didesnis nei 1,5 MPa. Giliam beverstuviniam purenimui naudojami
giluminiai purentuvai (čizelinio arba paraplau tipo). Energetinės sąnaudos, priklausomai nuo
purenimo gylio, dirvožemio drėgmės bei granuliometrinės sudėties, gali ženkliai viršyti
energetines sąnaudas, reikalingas tokių dirvų arimui tradiciniu 20-22 cm gyliu. Jei dirvų arimui
20 cm gyliu tradiciškai sunaudojama 18-20 l degalų, tai giliam 1 ha dirvų supurenimui 40 cm
gyliu gali tekti sunaudoti 30 ir daugiau litrų degalų. Be to, gilaus purenimo padargų darbinės
dalys labai intensyviai dyla. Naujos atsarginės dalys yra brangios.
Kaip rodo 2000-2012 metų žiemos įšalo gylio dirvožemyje stebėjimai atlikti Dotnuvos
meteorologijos stotyje, pats mažiausias įšalo gylis buvo 2007 metais – 24 cm, o pats didžiausias
115
– 2010 m. – 80 cm. Tikėtina, kad žiemos įšalo gylis skirtingose Lietuvos zonose bus skirtingas:
didžiausias jis turėtų būti šiaurės, mažesnis – vidurio, o mažiausias – vakarų Lietuvoje. Kadangi
tikimasi skirtingo įšalo gylio atskirose šalies agroklimatinėse zonose, todėl svarbu nustatyti tokį
žemės dirbimą, kuris derinyje su žiemos įšalu, labiausiai purentų sutankėjusius dirvožemio
sluoksnius.
Tikimasi įrodyti, kad vidutinio klimato zonoje, kurioje randasi Lietuva, įšalo gyliui didelę
įtaką turi mechaninis žemės dirbimo būdas ir jo gylis. Tikimasi nustatyti, kad dirvų suspaudimas
ir armenyje, ir poarmenyje bei technologinėse vėžėse, gali būti sumažintas panaudojant įšalo
purenamąją jėgą, tačiau prieš tai būtina sudaryti palankias sąlygas tai jėgai dirvožemyje
pasireikšti, taikant inovatyvias žemės dirbimo technologijas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Žemės dirbimo lauko bandymai LAMMC Žemdirbystės institute vykdomi jau ne vieną
dešimtį metų. Ilgamečiai tyrimai parodė, jog sukultūrintose, nepiktžolėtose, gerai įtręštose
dirvose, galima sėkmingai taikyti minimalų žemės dirbimą, purenant žemę kasmet pusės armens
gyliu. Ilgamečiai tyrimai Dotnuvoje parodė, jog taikant tiesioginę sėją bei seklų kasmetinį dirvų
dirbimą, dirvų tankis bei kietumas didėja, poringumas mažėja, didėja tokių dirvų suslėgimas.
Žemės dirbimo bandymų, kuriuose būtų tirtos skirtingos žemės dirbimo sistemos, Lietuvoje yra
atlikta LAMMC ŽI (V. Feiza, D. Feizienė, D. Šimanskaitė, M. Arlauskas), LAMMC Vėžaičių
filiale (D. Karčauskienė, S. Čiuberkis, J. Vyšniauskas) ir Joniškėlio bandymų stotyje (S.
Maikštėnienė, A. Velykis, A. Satkus) bei ASU (V. Bogužas, K. Romaneckas, D. Jodaugienė, A.
Stancevičius). Tačiau tyrimų, kuriuose suspaustų (suslėgtų) dirvų supurenimas būtų tiriamas
pasinaudojant žiemos įšalo gyliu armeniniame ir poarmeniniame sluoksniuose, taikant tradicinį-
ariminį bei skirtingo intensyvumo neariminio žemės dirbimo būdus Vakarų, Vidurio ir Šiaurės
Lietuvos dirbamose dirvose, iki šiol Lietuvoje nebuvo daryta.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 122,16 122,16 122,16 366,48
2. Socialinio draudimo įmokos 37,84 37,84 37,84 113,52
3. Išlaidos paslaugoms
10 10 10 30,00
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 30 30 30 90,00
6. Išlaidos komandiruotėms
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 50 50 50 150,00
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 250 250 250 750 - išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus; 2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas); 3 skiriama atskirai pagrindus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus parengti technologiniai pasiūlymai ir rekomendacijos gamybai dėl suslėgtų dirvų
purenimo. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse bei
gamybinėse konferencijose, rašomi mokslo populiarinimo straipsniai.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
116
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo panaudojimas
žemės ir miškų ūkyje
Tikslas: nustatyti kompostų iš biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo kokybę įvertinti
galimą riziką bei parengti naudojimo technologijas
Uždaviniai:
1. Nustatyti iš žemės ūkio ir miesto žaliųjų atliekų, maisto atliekų bei mėšlo sudarytų kompostų
kokybę, įvertinti galimą taršą ir įtaką dirvožemiui bei augalams.
2. Įvertinti iš komunalinių biodegraduojančių atliekų susidarančio techninio komposto,
techninio raugo ir stabilato kokybę, nustatyti galimą taršą ir įtaką dirvožemiui bei augalams.
3. Nustatyti šalyje susikaupiančio nuotekų dumblo ir iš jo pagamintų kompostų kokybę,
įvertinti galimą taršą ir įtaką dirvožemiui bei augalams.
4. Įvertinti bioetanolio ir biodujų gamybos atliekos digestato kokybę, įvertinti galimą taršą ir
įtaką dirvožemiui bei augalams.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Lietuvoje per metus biodegraduojančių atliekų susidaro įspūdingas kiekis – virš 7 mln. t. Iš
jų apie 3 mln. t yra žemės ūkio augalinės atliekos – šaudai, rapsų kūlenos, cukrinių runkelių
lapai, bulvienojai, vaisių ir daržovių atliekos ir kt. Didelę, tačiau šiek tiek mažesnę dalį jų sudaro
maisto pramonės atliekos: cukraus gamybos – kalkių purvas, etilo alkoholio – žliaugtai, alaus –
saladynai ir mielių atliekos, biodyzelino – išspaudos, bioetanolio – digestatas ir kt. Daug atliekų
susikaupia pieno ir mėsos perdirbimo įmonėse, tačiau čia taikomi gyvulinės kilmės atliekų
apdorojimo reikalavimai. Maisto kilmės atliekos, skirtingai nuo žemės ūkyje susidarančių,
koncentruojasi mažoje gamybinės įmonės teritorijoje ir tai kelia ekologines bei ekonomines
problemas.
Jei žemės ūkio ir didelė dalis maisto atliekų bei iš jų pagaminti kompostai santykinai
vadinami „švariais“, tai nuotekų dumblas ir komunalinės bioskaidžios atliekos lygiagrečiai su
augalams būtinomis maisto medžiagomis turi sunkiųjų metalų (Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As),
patvarių organinių teršalų (PCB, PAH, PCDD ir kt.), jų kokybė ne visada atitinka
mikrobiologinius-parazitologinius parametrus, todėl gali būti pavojingi aplinkai, užteršti
dirvožemį ir gruntinius vandenis. Lietuvoje kasmet susikaupia daugiau kaip 0,5 mln. m3 nuotekų
dumblo ir 0,7 mln. t komunalinių bioskaidžių atliekų. Nors šių atliekų kokybė, saugojimas ir
naudojimas apibrėžtas teisiniais dokumentais, tačiau gyvenimo būtinybė verčia šias atliekas
išvežti iš jų kaupimosi vietų. Todėl jos kompostuotos arba nekompostuotos skleidžiamos ant
dirvožemio, miško paklotės ar rekultivuojamuose plotuose.
Šiuo metu stokojama moksliškai pagrįstų rekomendacijų, apie įvairių bioskaidžių atliekų
bei nuotekų ir iš jų pagamintų kompostų naudojimą ir galimą riziką. Dar nėra atliktas išsamus
naudos ir rizikos santykio įvertinimas. Nors pradiniai mokslo darbai apie bioskaidžių atliekų ir
kompostų sudėtį bei kokybę LAMMC mokslininkų padaryti, bet jie nepakankami kad
visapusiškai įvertinti kompostų panaudojimą žemės ir miškų ūkyje. Šiandien būtina turėti
duomenis kiek kompostuose yra makro ir mikroelementų, sunkiųjų metalų, kokie jų tirpūs
kiekiai, kiek yra organinės medžiagos ir patvarių kenksmingų organinių teršalų, koks C:N
santykis, kompostų susiskaidymo laipsnis, kokie yra kompostų mikrobiologiniai parametrai ir kt.
O svarbiausia: kaip iš bioskaidžių atliekų pagaminti kompostai veikia įvairius augalus
skirtinguose dirvožemiuose, kokiomis normomis įvairios kokybės ir prigimties kompostais
optimaliausia tręšti prisilaikant gamtosauginių reikalavimų. Į šiuos klausimus turėtų atsakyti
planuojami tyrimai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. Lietuvoje mokslinių tyrimų apie biodegraduojančias
atliekas, jų kompostavimą, kokybę ir naudojimą nėra daug, didžioji dalis jų vykdyti paskutiniųjų
117
5 metų laikotarpiu. Biodegraduojančių atliekų kompostavimo tyrimus vykdė Vilniaus Gedimino
technikos universiteto dėstytojai, kompostų kokybę ir naudojimą – LAMMC ir A. Stulginskio
universiteto mokslininkai. Pavieniai darbai siaurais šios srities klausimais pateikiami ir kitų
mokslo bei mokymo institucijų bei ekspertų. Dažniausiai pateikiama:
ataskaitos apie vienų ar kitų atliekų susikaupiančius kiekius, problemas bei siūlymai;
pavienių komposto rūšių įtaką kai kurioms augalų rūšims;
kai kurių biodegraduojančių atliekų kompostavimo procesų aprašymai;
kai kuriose kompostuose pavienių kokybės rodiklių analizė.
Šiai dienai didžiausi spraga ta, jog neturime kompleksinių tyrimų, apimančių visas ar bent
kuo didesnį ratą biodegraduojančių atliekų bei kompostų rūšių, platų jų kokybės rodiklių
variacijos įvertinimą, įtaką įvairiems augalams skirtinguose dirvožemiuose, vertinant ją
agronominiu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu.
Užsienyje mokslinės literatūros šiuo klausimu publikuota daug, tačiau labai skirtingos
kompostų ruošimo technologijos, įvairiose šalyse yra labai nevienodos kokybės
biodegraduojančios atliekos bei nuotekų dumblas, kurie priklauso nuo ten esamos pramonės
šakos išvystymo bei vietos sąlygų, nevienodi siekiami tikslai, todėl moksliniu požiūriu
dažniausiai mums tinkama yra tik metodinė tokių tyrimų dalis. Europos Sąjungoje
biodegraduojančių atliekų ir nuotekų dumblo kompostavimo, naudojimo ir teisinio
reglamentavimo srityse pirmauja Vokietija, Austrija, Didžioji Britanija. Labai įdomūs tyrimai
apie patvarius organinius teršalus bedegraduojančiuose kompostuose ir nuotekų dumbluose
vykdomi Šveicarijoje. Šių minėtų šalių atliktus mokslinius tyrimus galima suskirstyti į keletą
etapų, kur matosi nuosekli mokslinių tyrimų eiga 20-30 metų laikotarpiu. Deja, tačiau mes daug
kur šioje srityje esame atsilikę 15-20 metų. Į mūsų šalies teisinius dokumentus įrašyti didžiausi
leistini sunkiųjų metalų ar kitų teršalų kiekiai paprastai būna nurašytos nuo kitų šalių galiojančių,
kurie mums dažniausiai nėra tinkami bei nėra pagrįsti jokiais moksliniais tyrimais mūsų
agroklimatinėmis sąlygomis.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Atliktų mokslinių tyrimų pagrindu bus įvertinti iš žemės ūkio, miesto žaliųjų, maisto,
biodegraduojančių komunalinių, mėšlo, bioetanolio bei biodujų gamybos, nuotekų dumblo
atliekų sudaryti kompostai nustatant:
skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų susidarymo vietoves ir kiekius Lietuvos Respublikoje;
kompostų tręšiamąją vertę – bendrą bei judrių makro ir mikroelementų kiekį, organinę
medžiagą, druskų koncentraciją, C:N santykį, susiskaidymo laipsnį ir kt.
kompostų saugą – sunkiuosius metalus (Cd, Pb, Hg, Cr, Zn, Cu, Ni, As), fitotoksiškumą,
patvarius organinius teršalus (PCB, PAH, PCDD ir kt.), mikrobiologinę taršą;
įvairių kompostų ir jų normų įtaką augalams skirtinguose dirvožemiuose;
skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų kompostų normų rizikos vertinimą, atsižvelgiant į
sunkiųjų metalų ir patvarių organinių teršalų koncentracijos didėjimą dirvožemyje,
lyginant su foniniais lygiais, ir galimą kaupimąsi pagal HN 60:2004 didžiausias
leidžiamas koncentracijas;
skirtingų rūšių bioskaidžių atliekų kompostų normų eutrofikacijos rizikos vertinimą.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt Pirmaisiais
metais Antraisiais
metais Trečiaisiais
metais Ketvirtaisiais
metais Penktaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 274,7 274,7 274,7 274,7 274,7 1373,5
2. Socialinio draudimo
įmokos 85,1 85,1 85,1 85,1 85,1 425,5
3. Išlaidos paslaugoms 20,0 30,0 30,0 30,0 30,0 140,0
4. Išlaidos autoriniams
darbams
118
5. Išlaidos prekėms 32,0 44,0 44,0 44,0 41,0 205,00
6. Transporto išlaidos 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 15,0
7. Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos 77,0 84,0 84,0 84,0 82,0 411,0
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 491,8 520,8 520,8 520,8 515,8 2570,0
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Didžiąją dalį projekto galėtų finansuoti valstybė – LR žemės ūkio ministerija, pritraukiant
LR Aplinkos ministeriją. Galėtų prie projekto prisidėti Regioniniai aplinkos tvarkymo centrai,
nes jie yra vieni didžiausių kompostų gamintojų šalyje.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Ligų ir kenkėjų plitimo protrūkiai, jų daroma žala žemės ūkio augalams ir tausių
aplinkai kontrolės priemonių tyrimai
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas
Įvertinti ligų ir kenkėjų protrūkių priežastis šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis, nustatyti ligų ir
kenkėjų žalingumo mažinimo galimybes žemės ūkio augaluose naudojant kontrolės priemones,
suderinant ekonominę naudą su saugumu gamtai, žmonėmis bei produkcijos sveikatingumo
gerinimu.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Nustatyti ligų ir kenkėjų protrūkius bei naujų kenksmingųjų organizmų atsiradimo priežastis
ir jų plitimą lemiančius veiksnius pagrindiniuose žemės ūkio augaluose
Įvertinti kukurūzų, grikių, pupų, lubinų, ir kitų mažais plotais auginamų augalų fitosanitarinę
būklę jų augimo bei derliaus nuėmimo metu bei parengti kontrolės priemonių sistemą nuo šių
augalų kenksmingųjų organizmų.
Nustatyti augalininkystės produkcijos mikotoksikologinį užterštumą lemiančius veiksnius;
Ištirti dirvožemio mikrobiotos, lemiančios dirvos sveikatingumą, pokyčius įtakojančias
priemones;
Įvertinti įvairių kenksmingųjų organizmų prognozavimo indikatorių bei modelių tinkamumą
Lietuvos sąlygomis;
Nustatyti ekonomiškai efektyviausius bei saugiausius aplinkai ir žmonėms integruotosios
kenksmingųjų organizmų kontrolės metodus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Monokultūrų, supaprastinto žemės dirbimo dominavimas žemdirbystės praktikoje, ne visada
atsakingas augalų apsaugos produktų naudojimas, klimato pokyčiai lemia naujų kenksmingų
organizmų, tarp jų ir ligų bei kenkėjų, atsiradimą ar net protrūkius, jau esamų vis didesnį
agresyvumą bei daromą žalą, kenkėjų ir ligas sukeliančių grybų atsparumą pesticidams, todėl
kenksmingųjų organizmų tyrimai, įvertinant jų ryšius su gamtiniais ir antropogeniniais
veiksniais, yra svarbūs kenksmingų organizmų protrūkių, daromos žalos prevencijai ir kontrolei.
Diegiant ir plėtojant tausiąją žemdirbystę būtina įvertinti visas galimas priemones, kurios skatina
dirvožemio mikroorganizmų gausumą ir gyvybingumą, padedančius sušvelninti kenksmingųjų
organizmų žalą. Retesnių vertingų augalų, tokių kaip lubinai, pupos, grikiai ir kt., didesnį
119
išplitimą šalies ūkiuose stabdo jų nestabilus derlingumas, kurio viena iš galimų priežasčių yra
ligos ir kenkėjai. Tačiau nei šių augalų fitosanitarinė būklė, nei augalų apsaugos sistema šalies
sąlygomis netirta.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo
pabrėžiama, kad ateities augalų apsauga bus pagrįsta integruotąja kenksmingųjų organizmų
kontrole, pirmenybę teikiant tiems metodams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir
aplinkai. Didžiausias integruotos augalų apsaugos siekis yra suprasti ir matyti visumą, sukurti
tokias kenksmingųjų organizmų kontrolės sistemas, kuriose pirmenybė būtų teikiama
biologinėms ir agrotechninėms priemonėms, chemines sumažinant iki būtino minimalaus kiekio.
Taikomojo pobūdžio augalų apsaugos informacijai poreikis yra didžiulis, tačiau tokių
tyrimų atliekama mažai, jie yra fragmentiški. Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai bei siekis
išlikti konkurencingais su Lietuvoje išauginta augalininkystės produkcija suformuoja tyrimų,
nukreiptų tausaus resursų naudojimo linkme, poreikį. Tokie tyrimai ne tik atsakytų į aktualius
žemdirbių klausimus, bet ir padėtų užtikrinti sveikesnę gyvenamąją aplinką, kokybiškesnę
žaliavą maisto produktų bei pašarų gamybai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis.
Ligos ir kenkėjai gali sunaikinti per 50 proc. svarbių žmogui žemės ūkio augalų
produkcijos (Oerke, 2006). Įvertinus praradimus dėl suprastėjusios kokybės, suniokotos
aplinkos, nuostoliai dar išauga. Pastaraisiais metais stebimi kai kurių ligų ir kenkėjų sezoniniai
protrūkiai, pokyčiai fitopatogenų ir fitofagų bendrijose, geografinis persiskirstymas,
kenksmingųjų organizmų agresyvumo ir žalingumo didėjimas. Pastaraisiais metais klasikiniais ir
molekuliniais metodais buvo identifikuotos kai kurios patogeninių grybų ir kenkėjų rūšys,
nustatytas jų pasiskirstymas populiacijose bei lytinio dauginimosi tipai (Brazauskienė ir kt.,
2011; Bernotienė ir kt., 2010; Gaurilčikienė ir kt., 2010; Statkevičiūtė ir kt., 2010). Tokie
fundamentiniai tyrimai padeda suprati problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu
reikalauja išplėstinių taikomųjų tyrimų. Mokslinių žinių apie Lietuvoje auginamų kukurūzų,
grikių, lubinų ir kitų mažiau populiarių augalų fitosanitarinę būklę, mikotoksikologinį potencialą
ir problemų sprendimus taip pat nepakanka. Keletas publikacijų minėtu klausimu (Mankevičienė
ir Auškalnienė, 2004; Mankevičienė irk t. 2005; Lugauskas, 2006, Semaškienė, 2013) toli gražu
nesuteikia reikiamų žinių. Dirvžemio sveikata yra svarbi sudedamoji tausios žemdirbystės dalis
ir apima įvairius auginimo metodus ir principus. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad tausios
žemdirbystės sąlygomis išauginti augalai yra turtingesni makro ir mikro medžiagomis, ir tą
įtakoja sveikas dirvožemis (Halweil B., 2007), tuo tarpu Lietuvoje dirvožemio mikrobiotos
aktyvumas ir poveikis dirvožemiui taikant šiuolaikines auginimo technologijas bei naudojant
dirvožemio savybes gerinančias priemones kol kas mažai tyrinėtas.
Atliekant šiuos tyrimus bus galima patikslinti ekonomiškai reikšmingų ligų ir kenkėjų plitimą
ir jų protrūkių priežastis lemiančius veiksnius, nustatyti jų žalingumą, įvertinti žemės ūkio
augalų fitosanitarinę būklę Lietuvos sąlygomis. Tyrimų duomenų pagrindu bus adaptuojami ligų
ir kenkėjų prognozavimo indikatoriai bei modeliai. Sukaupti šių tyrimų rezultatai leis pasirinkti
ekonomiškai efektyviausius bei saugiausius aplinkai ir žmonėms integruotosios kenksmingųjų
organizmų kontrolės metodus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Gauti tyrimų rezultatai padėtų Lietuvos ūkininkams, konsultantams, agronomams ir kitiems
žemės ūkio specialistams papildyti turimas žinias. Sukaupti tyrimų duomenys bus publikuojami
įvairiuose leidiniuose (Mano ūkis, Žemės ūkis, Ūkininko patarėjas ir kt.). Tyrimų rezultatai bus
pateikti internetinėje erdvėje - LAMMC Žemdirbystės instituto internetiniame puslapyje,
Informacijos agroverslui ir ūkiui portale „Agroakademija“ (LŽŪKT). Pavasario-vasaros-rudens
laikotarpiu bus organizuojamos įvairios lauko dienos, žiemos laikotarpiu mokslininkai duomenis
pristatys įvairiuose LŽŪKT, ūkininkų, verslo įmonių organizuojamuose seminaruose. Apie
taikomųjų tyrimų pritaikomumą praktikoje bus diskutuojama kasmetinės parodos „Agrovizija“
metu organizuojamuose seminaruose. Aktualiausiais augalų apsaugos klausimais bus išleidžiami
informaciniai lapeliai, rengiamos brošiūros. Taikomųjų tyrimų rezultatai bus skelbiami
120
konferencijų leidiniuose, baigus tyrimą bus rengiamos rekomendacijos augalininkystės
produkcijos augintojams, kurios bus publikuojamos LAMMC kasmetiniame leidinyje.
Lėšų poreikio pagrindimas
Ligų ir kenkėjų kontrolės tyrimai yra gana komplikuoti, nes jų plitimas, gausumas ir žala yra
glaudžiai susijęs su sezono metrologinėmis sąlygomis. Tyrimų trukmė iškeltiems uždaviniams
atsakyti turėtų būti ne trumpesnė kaip 3 metai, o reikalui esant ir pratęsta.
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 100,0 100,0 100,0 300
2. Socialinio draudimo įmokos 30,98 30,98 30,98 92,94
3. Išlaidos paslaugoms1
8 8 3 19
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 66,02 50,02 32,02 148,06
6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 2 8
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 52,0 48,0 42,0 142,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 260,0 240,0 210,0 710,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 90 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 10 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4. Lauko augalų mitybos optimizavimas aukšto derlingumo potencialo pasėliuose.
Augalų mitybos makro ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis ir
organinėmis trąšomis optimizavimas, maisto medžiagų balansas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai Ūkiai orientuojasi ir prognozuojama, kad ir ateityje orientuosis į kviečių, miežių, rapsų,
cukrinių runkelių auginimą. Svarbu šią plėtrą paremti rekomendacijomis pagrįstomis moksliniais
eksperimentiniais tyrimais ir pritaikytomis naujoms įvairios technologinės paskirties žemės ūkio
augalų veislėms. Tarp pagrindinių taikomųjų tyrimų krypčių turėtų būti ir augalų mitybos makro
ir mikroelementais ypatumai, tręšimo mineralinėmis ir organinėmis trąšomis optimizavimas,
maisto medžiagų balansas.
Tikslas – optimizuoti lauko augalų mitybą ir maisto medžiagų balansą, bei padidinti
mineralinių ir organinių trąšų efektyvumą aukšto derlingumo potencialo pasėliuose
skirtingose dirvožemio ir agroklimatinėse šalies zonose.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
121
ištirti aukšto derlingumo potencialo maistinių ir pašarinių miglinių javų mitybos makro ir
mikroelementais ypatumus;
nustatyti skirtingos vegetacijos trukmės kukurūzų mitybos makroelementais poreikius;
įvertinti kaupiamųjų augalų – bulvių, cukrinių runkelių ir kukurūzų tręšimo optimizavimo
derinant organines ir mineralines trąšas galimybes ir tikslingumą;
atlikti makro-elementų balanso skaičiavimus įvairios technologinės paskirties aukšto
derlingumo potencialo lauko augalų pasėliuose skirtingose dirvožemio ir agroklimatinėse
šalies zonose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Siūlomų darbų aktualumas yra tas, kad aukšto lauko augalų derlingumo bus siekiama ne
maksimaliomis trąšų normomis, bet tiksliau jas pritaikant prie konkrečių dirvožemio savybių ir
augalų poreikių – taip tausojant brangstančias trąšas ir mažinant aplinkos taršą. Pasaulio
gyventojų skaičiaus augimas, klimato kaita ir kiti globaliniai veiksniai formuoja palankias rinkos
sąlygas grūdams ir kitiems augalininkystės produktams. Selekcijos dėka šiuolaikinės javų, rapsų,
cukrinių runkelių, bulvių veislės turi labai didelį derlingumo potencialą, kuris lauko sąlygomis
ne visada tinkamai išnaudojamas, o tarp svarbiausių to priežasčių – nepakankamos žinios apie
naujausių veislių derliaus formavimosi proceso ypatumus ir maisto medžiagų poreikį. Iš kitos
pusės, senkantys mineralinių trąšų žaliavų ištekliai ir kylančios trąšų kainos, įvairūs
aplinkosauginiai apribojimai labai sumažina maksimalių trąšų normų taikymo galimybes.
Siūlomo tyrimo naujumą sudaro tai, kad aukšto šiuolaikinių veislių derlingumo potencialo
realizavimo ir trąšų efektyvumo bus siekiama kompleksiškai optimizuojant augalų mitybą -
priderinant ją prie derliaus formavimosi proceso. Nors bendrieji svarbiausių lauko augalų
derliaus formavimosi dėsningumai ir maisto medžiagų poreikis yra išsamiai ištirti, nepavyksta
pasiekti, kad trąšos būtų naudojamos efektyviai, o augalai derėtų stabiliai. Trūksta žinių, patirties
ir ypač eksperimentinių tyrimų rezultatų, kaip šiuos dėsningumus efektyviai pritaikyti
konkrečiose pedo-klimatinėse sąlygose.
Siūlomi tyrimai perspektyvūs, nes leis eksperimentiškai įvertinti šiuolaikinių lauko augalų
veislių, tarp jų „lietuviškų“, derliaus formavimosi ypatumus šalies pedo-klaimtinėse sąlygose, jų
poreikį maisto medžiagoms, įvertinti organinių ir mineralinių trąšų derinimo tikslingumą bei
apskaičiuoti maisto medžiagų balansą skirtino augalų aprūpinimo maisto medžiagomis lygyje.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Pasaulyje padaryta didžiulė pažanga didinant žemės ūkio augalų derlingumo potencialą,
tačiau nepakanka eksperimentinių tyrimų nukreiptų riboto šio potencialo panaudojimo
efektyvumo problemai spręsti. Naujosios miglinių javų veislės turi aukštą derliaus indeksą,
palankiomis meteorologinėmis sąlygomis sugeba suformuoti daug grūdų ploto vienete tačiau tam
reikalingas geras aprūpinimas drėgme, maisto medžiagomis (Bingham et al., 2012; Sadras ir
Lawson, 2013). Subalansuota augalų mityba yra pagrindinė derliaus didinimo ir dirvožemio
derlingumo išsaugojimo sąlyga (Vaišvila, 1996; Švedas, 1999, Potarzycki, 2010). Optimali
tręšimo sistema turi užtikrinti ne tik stabilų ir aukštą augalų produktyvumą, bet ir gerinti
dirvožemio derlingumą (Mašauskas ir kt., 2003; Mažvila ir kt., 2006; Jate, 2010). Mineralinių ir
organinių trąšų naudojimas tiriamas įvairiose šalyse įvairiems augalams (Gutser et al., 2005;
Purakayastha et al., 2008; Marinari et al., 2010; Myint A.K., et al. 2010; Hejcman et al., 2012).
Lietuvoje žemės ūkio augalų mitybos optimizavimo klausimais taip pat atlikta daug tyrimų
(Vaišvila et al., 2005; Janušauskaitė, 2004, 2008, 2009; Feizienė 2008, 2010). Teigiamas
organinių – mineralinių trąšų efektas sėjomainos augalų derlingumui bei dirvožemio našumo
išsaugojimui Lietuvoje buvo tirtas skirtingos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose
(Krikštaponytė, 2002; Repšienė, Čiuberkis, 2005; Mašauskas, Mašauskienė, 2005; Tripolskaja,
2005). Lietuvoje, pasikeitus pasėlių struktūrai, sutrumpėjus sėjomainų rotacijoms, mažai liko
arba visai nebeliko ankštinių augalų. Šalyje neproporcingai daug naudojama azoto trąšų,
palyginus us fosforo ir kalio. Todėl, keičiantis ūkininkavimo sąlygoms, itin svarbus tampa
122
augalų maisto medžiagų balanso įvertinimas ir rekomendacijų pateikimas apie subalansuotą
tręšimą.
Planuojamuose tyrimuose su naujų, didelio derlingumo potencialą turinčių veislių javais ir
kaupiamaisiais augalais organinių ir mineralinių trąšų derinimas leistų išvengti maisto medžiagų
trūkumo bei antagonizmo dirvožemyje, o tai suteiktų galimybę suformuoti ir išauginti
maksimalų derlių, užtikrinantį maksimalų pelningumą ploto vienetui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Planuojama parengti naujas maistinių ir pašarinių miglinių javų veislių bei kaupiamųjų
augalų tręšimo organinėmis ir mineralinėmis trąšomis rekomendacijas ūkininkams, žemės ūkio
bendrovėms, žemės ūkio konsultantams. Tyrimų rezultatai bus skelbiami mokslinėse
publikacijose tarptautiniuose mokslo leidiniuose, jie bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, seminaruose, žemės ūkio parodų metu.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, bus parengti mokslo populiarinimo straipsniai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 114,52 146,59 124,83 385,94
2. Socialinio draudimo įmokos 35,48 45,41 38,67 119,56
3. Išlaidos paslaugoms
1
(cheminių ir kitų analizių kaina) 75 70 82,50
227,50
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 9 12 12 33,00
6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 2 6,00
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 20 proc. 60 20 proc. 70 20 proc. 66 196,00
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
4 4 4 12,00
Iš viso: 300 350 330 980
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato institutas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Augalinės medžiagos kokybės tyrimai: augalų maistinės ir pašarinės kokybės tyrimų ir
gerinimo, cheminės sudėties, technologinių parametrų nustatymo tyrimo
Tyrimų tikslas- įvertinti maistinių, pašarinių ir energetinių ir kitoms reikmėms skirtų
augalų derliaus kokybę, ją lemiančius veiksnius, cheminės sudėties rodiklius, vertingas ir
nepageidautinas natūraliai susikaupusias biologines medžiagas, siekiant užtikrinti žemės ūkio
produkcijos gerą kokybę, ekonominį naudingumą. Žemės ūkio gamybos efektyvumui didinti
reikalinga įsavinti ir taikyti naujus instrumentinius augalų kokybės nustatymo metodus, tirti
naujus rodiklius, atlikti augalininkystės produkcijos kokybės monitoringą.
Mokslinių tyrimų uždaviniai:
1. Augalininkystės produkcijos tinkamumas, sveikiems, natūraliems, ekologiškiems
džiovintiems ir konservuotiems pašarams ruošti, jų kokybę gerinantys veiksniai.
123
- Ištirti šalyje išaugintus aukštos pašarinės vertės augalus - didelio baltymingumo (ankštinės
žolės, lubinai, soja) ir kitų svarbių jų vertę parodančių rodiklių, susiejant kokybę su
derlingumu, derliaus formavimosi elementais. -Ištirti augaluose nepageidaujamų junginių kiekius, priežastingumą, įvairavimą: nitratus-
žoliniuose pašaruose; alkaloidus- lubinų pašare (biomasė, grūdai, grūdainis); gliukozinolatus-
rapsų išspaudose ir kt. -Ištirti naujus alternatyvius pašarinius augalus ir jų cheminę sudėtį- baltymų, energiniu
požiūriu svarbių angliavandenių ir inulino kiekį pvz., topinambuose pašarui. Pasiūlyti naujas
analizes užsakovams- ūkininkams, ūkio subjektams, pageidaujantiems įvertinti pašarų
kokybę instrumentiniais metodais.
-Atlikti naujų ir alternatyvių pašarinių augalų kokybės monitoringą 2014-2020m.
- Parengti rekomendacijas kaip išauginti kuo didesnės pašarinės vertės ir didelio
baltymingumo, energinės vertės ir saugius tradicinius ir alternatyvius pašarus.
2. Augalininkystės produkcijos tinkamumas žmonių mitybai, sveikatinantiems,
natūraliems, funkciniams produktams, tokiems kaip su padidintu ląstelienos kiekiu,
skaidymui atspariu krakmolu, padidintu beta gliukanų kiekiu, natūraliai mažinančiu
cholesterolį, ir kt.
3. Augalininkystės produkcijos tinkamumas pramoniniam perdirbimui. Tirti krakmolo
fiziko-chemines ir funkcines savybes bei krakmolo panaudojimą skirtingose perdirbimo
srityse (maisto, popieriaus, vaistų, kosmetikos ir kt. pramonėje).
4. Augalininkystės produkcijos panaudojimas gauti naudingą energiją iš biomasės. Tirti
augalininkystės produkcijos panaudojimo galimybes energijai gauti per naujas
technologijas, pagrįstas moksliniais tyrimais, skatins žemės ūkio verslo plėtrą, gali
sukurti pagrindą perspektyvaus šalies ūkio sektoriaus plėtrai ir tarptautinio
konkurencingumo didinimui bei mokslo ir verslo ryšių stiprėjimui.
Aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas. Pašarai - tai gyvulininkystės produkcijos gamybos potencialas, užimantis deramą ir
reikšmingą vietą kokybiško ir saugaus maisto grandinės formavime. Nuo pašaro kokybės
priklauso ne tik produkcijos kiekis, bet ir mėsos, pieno savybės, sudėtis, t. y. kokybė. Pagaminti
sveiką, kokybišką, ekologišką maistą galima tik iš švarių teisingai pagamintų žaliavų, kurioms
reikalavimai apibrėžti įstatymais (Pašarų įstatymas, Žin., 2010, Nr.12-560). Programos
įgyvendinimas užtikrins žolinių augalų panaudojimą ekologiškiems, aukštos kokybės pašarams
ruošti, ją įvertinus tarptautinius standartus atitinkančiais metodais.Lietuvoje didėja žemės ūkio
produkcijos, naudojamos pašarams ruošti, įvairovė. Pašarų gamybai pasirenkamos įvairios,
anksčiau nenaudotos žaliavos. Tačiau stokojama duomenų apie realią situaciją, pašarams
naudojamos žaliavos vertę, energetinius rodiklius, nėra palyginimo su tradiciniais pašarais ir jų
kokybe. Visame pasaulyje, ES šalyse ir Lietuvoje pagrindinis tikslas yra užtikrinti maisto ir
pašarų kokybę ir saugą, skiriant didelį dėmesį maisto ir pašarų kokybei visose gamybos
grandinėse. Ūkininkai nori žinoti jų išaugintos produkcijos kokybę, pageidauja praktinių
patarimų naudojant įvairios rūšies žaliavas pašarams ruošti ar tiesiai naudoti. Pašarų kokybės
nustatymui tikslinga taikyti naujus modernius ir ekspres instrumentinius tarptautinių organizacijų
pripažintus tyrimo metodus ir informacines sistemas, kurias galima panaudoti šiam mokslinio
tyrimo tikslui pasiekti.
Šiuo metu faktinė žmogaus mityba yra nekokybiška ir nesubalansuota. Per daug
vartojama riebalų ir angliavandenių bei druskos, tačiau nepakankamai gaunama vitaminų,
ląstelienos, mineralinių medžiagų, antioksidantų, polinesočiųjų rūgščių, maistinių skaidulų.
Nepakankamo fizinio aktyvumo ir nekokybiškos, nesubalansuotos mitybos pasekmės –
didėjantis sergančiųjų chroniškomis neinfekcinėmis ligomis skaičius. Pasaulio mokslininkai jau
įrodė, kad su mityba yra susijusios tokios ligos, kaip širdies ir kraujagyslių, antrojo tipo diabetas,
osteoporozė. Su mityba, kaipo vienu iš rizikos veiksnių, siejamas ir vėžinių susirgimų
daugėjimas. Javai- svarbus žmonių populiacijos maisto šaltinis, aprūpinantis didžia dalimi
124
angliavandenių, baltymų, B vitaminų ir mineralinių medžiagų; t.p. turintys eilę fitomedžiagų,
galinčių teigiamai veikti sveikatą bei dominuojantys dietose. Gaminant rūšinius miltus, luobelę ir
gemalą nuo endospermo stengiamasi atskirti. Grūdo luobelę sudaro vaisinė ir sėklinė plėvelės,
kuri atsiskiria tik malant. Dėl nevienodos grūdo anatominių dalių cheminės sudėties ir struktūros
skiriasi įvairių grūdų fizinės ir biocheminės savybės: stiprumas, kietumas, plastiškumas,
reologinės savybės, galėjimas sugerti vandenį, sudaryti tarpinius produktus malant ir kt.
Ląsteliena, vitaminai ir mineralinės medžiagos koncentruotos grūdų aleurono sluoksnyje, malant
patenka į sėlenas, todėl kuo labiau perdirbti grūdai, tuo šių medžiagų kiekiai miltuose lieka
mažesni. Dėl pastarųjų medžiagų teigiamos įtakos žmonių sveikatai jaučiama didesnė viso grūdo
žaliavų ir skaidulinių medžiagų ingriedientų naudojimo tendencija grūdų produktuose.
Pramoniniam perdirbimui svarbaus augalininkystės produkcijos komponento- krakmolo
kokybė siejama su krakmolo dalelių dydžiu ir gliukozės polimerais (amiloze ir amilopektinu),
įtakojančiais krakmolo fiziko-chemines ir funkcines savybes bei krakmolo panaudojimą
skirtingose perdirbimo srityse.
Energetinių augalų biomasės tinkamumo biokurui ir biodujoms tyrimai svarbūs
įvertinant energetinių augalų biomasės cheminę sudėtį ir tinkamumą konversijai į naudingą
energiją.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr.
Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtai
s metais
Penktais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 114,6 76,4 76,4 57,3 57,3 382
2. Socialinio draudimo įmokos 35,4 23,6 23,6 17,7 17,7 118
3. Išlaidos paslaugoms 3 2 2 1,5 1,5 10
4. Išlaidos autoriniams darbams 10 6,6 6,6 5 5 33,2
5. Išlaido prekėms 30 20,1 20,1 15 15 100,2
6. Išlaidos komandiruotėms 8 5,3 5,3 4 4 26,6
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 15 10 10 7,5 7,5 50
8. Pridėtinės išlaidos 60 40 40 30 30 200
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti 24 16 16 12 12 80
Iš viso 300 200 200 150 150 1000
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 90 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 10 proc.
125
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6. Integruotos piktžolių kontrolės strategijos, mažinančios aplinkos taršą ir atsparumo
herbicidams atsiradimą, kūrimas
Tikslas – darnios plėtros principų taikymas piktžolių kontrolės sistemoje, siekiant efektyviai
panaudoti aplinkai draugiškus metodus.
Uždaviniai:
ištirti aplinkos veiksnių įtaką agrofitocenozėms, jų fotosintetiniam biopotencialui bei
morfometriniams rodikliams.
ištirti technologinių priemonių įtaką (augalų sėjos vėlinimas, konkurencingų veislių
paieška ir tyrimai, sėjomainų rotacijų parinkimas, žemės dirbimo būdai) piktžolių floros
pokyčiams ir plitimui.
bandymais įvertinti atsiradusį atsparumą herbicidams ūkininkų laukuose.
herbicidų kiekio mažinimo, rotacijos principų mokslinis pagrindimas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Piktžolėtumo kontrolė pasėliuose – viena iš pagrindinių grandžių daugelio žemės ūkio augalų
auginimo technologijose. Kiekvieną darbą, kuris užtikrina tolygų ir greitą kultūrinių augalų
dygimą ir augimą, kartu didina jų gebėjimą konkuruoti su piktžolėmis, galima laikyti
piktžolėtumo kontrole. Pagal augalų sugebėjimą konkuruoti su piktžolėmis, jas stelbti, jie
skirstomi į 3 grupes: gerų konkurencinių galimybių – žieminiai javai, daugiametės žolės;
vidutinių galimybių – miežiai, avižos, kukurūzai ir menkų – cukriniai runkeliai, žirniai, linai,
bulves. Augalų konkurencingumas priklauso ne tik nuo biologinių savybių (greito dygimo,
pradinio aukščio) bet ir nuo taikomos agrotechnikos. Augalų savybę konkuruoti su piktžolėmis
lemiantys auginimo technologiniai parametrai yra veislės parinkimas, sėjos laikas ir normos, taip
pat sėklos stambumas. Dotnuvoje atliktais tyrimais nustatyta, kad piktžolių plitimas labai
priklauso nuo pasėlių struktūros ir priešsėlių. Geriausi miežių priešsėliai, neleidžiantys vešėti
piktžolėms, yra dobilai ir cukriniai runkeliai, po jų seka miežiai, kviečiai, žirniai. Runkeliai po
miežių pavasarį buvo mažiau piktžolėti negu po kviečių.
Segetalinių augalų (piktžolių) tyrimas svarbus įvairiais aspektais: jos kaip ir kiti augalai turi
didelę reikšmę natūralios augalinės dangos susiformavimui ir funkcionavimui, piktžolių rūšinės
sudėties keitimasis parodo žemdirbystės intensyvumo lygį. Modernus žemės ūkis veda prie
biologinės įvairovės mažėjimo- gamtinę įvairovę pakeičia mažas skaičius žmogaus auginamų
augalų rūšių.
Piktžolių rūšinė sudėtis Lietuvos žemės ūkio pasėliuose paskutiniaisiais dešimtmečiais labai
pasikeitė. Tam įtakos turėjo klimato pokyčiai ir naudojamos technologinės priemonės - augalų
apsaugos produktai, supaprastintas žemės dirbimas, varpinių javų atsėliavimas. Pasėliuose
sumažėjo dviskilčių piktžolių, pradėjo plisti vienskiltės (varpinės) piktžolės (dirvinės smilguolės,
tuščiosios avižos, ruginės dirsės, peliniai pašiaušėliai).
Taikant supaprastintą žemės dirbimą, piktžolėtumo problemą gali išspręsti herbicidai arba
gali būti taikomas mišrus kontrolės būdas, kai žemės dirbimas derinamas su herbicidų
naudojimu: ražienos purškiamos glifosatais, o pasėliai - jiems skirtais herbicidais /Torresen,
Skuterud, 2002/. Kaltinėnų bandymų stotyje buvo nustatyta, kad utalas, sunaikindamas piktžoles,
gali pakeisti kone visas rudeninio žemės dirbimo operacijas /Feiza, 1995/. Tačiau randama
duomenų, kad ne tik minimalios, bet ir kitų (nulinė, apsauginė mulčiavimas) žemės dirbimo
sistemų problema yra daugiametės piktžolės, kurių gausumas priklauso nuo įvairių veiksnių
/Moyer ir kt., 1994/. Ekstensyvinant dirvos dirbimą yra sunaudojama 20 % daugiau herbicidų,
palyginus su tradiciniu dirbimu /Derksen ir kt., 1996/.
Besikartojantis purškimas herbicidais su tuo pačiu veikimo mechanizmu kartu su netinkamu
ūkininkavimo priemonių ir piktžolėtumo kontrolės strategijos pasirinkimu sąlygoja atsparumo
herbicidams atsiradimą. Herbicidai, kuriems piktžolės tampa atsparios greičiau – labai efektyvūs
126
tam tikrai piktžolių rūšiai kai naudojamos rekomenduojamos normos bei turintys vieną veikimo
mechanizmą (Gressel, Segel, 1990). Tai ypač pasakytina apie A ir B grupių herbicidus
(Lichtenhaler, 1990, Ray, 1984). Iš kitos pusės, didžiausią potencialą tapti atspariomis turi
piktžolės, kurios išaugina didelį kiekį sėklų ir pakartotinai naikinamos vieno veikimo pobūdžio
herbicidu (Heap, 1994). Tokios yra vienametės, genetiškai labai įvairios, plačiai paplitę,
keliančios problemų, kai lieka nesukontroliuotos, piktžolės: žaliosios šerytės, tuščiosios avižos,
garstukai, daržinės žliūgės.
Atsparumo herbicidams grėsmė nuolat auga, atsiranda kai kuriuose ūkiuose laukų, kur
visiškai negalima auginti vienos ar kitos rūšies augalų, dėl to, kad tai agrocenozei būdingos
piktžolės tapo atsparios herbicidams.
Sistemingas laukų piktžolėtumo vertinimas, rūšinės sudėties ir gausumo nustatymas bei
vykstančių pasikeitimų išaiškinimas yra viena svarbiausių sąlygų kuriant naujas bei tikslinant jau
sukurtas piktžolių kontrolės rekomendacijas. Tam būtina įvertinus laukų piktžolėtumą išryškinti
vyraujančias piktžolių rūšis, o taip pat identifikuoti galimai atsiradusias naujas. Būtina
alternatyvių priemonių piktžolių kontrolei arba integruotos augalų apsaugos nuo piktžolių
strategijos kūrimas.
Siūlomi tyrimai nauji, juose kompleksiškai analizuojami ne tik piktžolių floros pokyčiai, bet
tiriamos technologinės priemonės, įgalinančios efektyvią, draugišką aplinkai piktžolių kontrolę.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Segetalinės floros išplitimas tirtas lauko augalų auginimo technologijų atskirose grandyse -
skirtingose sėjomainose, žemės dirbimo ir herbicidų naudojimo įtakoje. Tirtas tarpinių pasėlių
auginimo, mulčiavimo, pasėlio tankumo ir kitų priemonių poveikis piktžolių paplitimui
pasėliuose ir jų konkurencijai su kultūriniais augalais. Visgi, nėra nė vieno darbo, kur tie
veiksniai būtų integruoti į visumą ir nukreipti herbicidų naudojimo mažinimo linkme. Mažai
žinoma apie naujų piktžolių rūšių atsiradimo ir jų žalingumo žemės ūkio augalams mastus. Jau
dabar nemažai nusiskundimų dėl menko kai kurių herbicidų efektyvumo ir nežinia, ar tai
atsparumas ar tiesiog netinkamas naudojimo laikas ir normos. Mūsų siūlomi testiniai bandymai
ūkininkų laukuose padėtų atsakyti į šį klausimą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo
mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi
tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose. Remiantis mokslinių
tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos, kurios bus naudingos ūkininkams ir visiems,
kas domisi piktžolių flora.
Bus parengti straipsniai populiariojoje spaudoje, teikiamos konsultacijos ūkininkams,
konsultantams žemės ūkio mokyklų dėstytojams ir kt. seminarų metu.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 75,0 75,0 75,0 225,0
2. Socialinio draudimo įmokos 24,7 24,7 24,7 74,1
3. Išlaidos paslaugoms1
5,0 5,0 4,0 14,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
- - - -
5. Išlaidos prekėms 15,0 15,0 10,0 40,0
6. Pridėtinės išlaidos2 20,0 20,0 20,0 55,0
7. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - -
Iš viso: 139,7 139,7 133,7 413,1
127
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato institutas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
7. Javų ir daugiamečių žolių veislių, pritaikytų vietos sąlygoms ir specializuotiems
rinkos poreikiams kūrimas, sėklinės medžiagos gerinimo ir sėklininkystės tyrimai.
Tikslas: Javų ir daugiamečių žolių rūšių genotipų įvairovės plėtra, įvairios krypties selekcija
ir sėklinės medžiagos gerinimo tyrimais užtikrinti specializuotus rinkos poreikius.
Uždaviniai:
Plėsti ir tirti javų ir daugiamečių žolių genetines kolekcijas.
Kurti javų ir žolių veisles, išsiskiriančias atsparumu abiotiniams ir biotiniams veiksniams ir
produktyvumu.
Vykdyti mažiau naudojamų ar iki šiol nenaudojamų daugiamečių žolių bei javų įvairios
krypties selekciją (pašarui, biokurui, specialių medžiagų pramonei ir kt.).
Tobulinti javų ir daugiamečių žolių veislių palaikomosios selekcijos metodus ir pirminę
sėklininkystę.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Lietuvoje auginama apie 1 mln. ha javų, kurie naudojami šalies vidaus rinkos bei eksporto
tikslams, yra pagrindas vystyti perdirbamąją pramonę. Tobulėjanti pramonė reikalauja žaliavų,
turinčių atitinkamas kokybines savybes, kurioms reikalavimai, pagal rinkos situaciją
nepaliaujamai kinta. Šalies grūdų aruodo vertė, priklausomai nuo surenkamo derliaus ir kainų
svyruoja 2-3,5 mlrd. Lt ribose. Selekcija, tobulinama augalų genotipus ir sėklininkystė,
lemdama veislių arealo kitimą, lemia šalies ekonomiką ir stabilumą. Lietuva yra rizikingo
žiemkenčių auginimo zonos valstybė, dėl to būtina turėti žiemkenčių veisles, atsparias galimoms
nepalankioms sąlygoms, ką parodė 2010- 2011 metų žiemos. Vasaros mūsų šalyje yra palankios
augalų ligų plitimui, o chemikalų naudojimas vis labiau ribojamas. Dėl to būtina kurti augalų
veisles, pasižyminčias natūraliu atsparumu ligoms. Reikalavimai augalinėms žaliavoms, augalų
atsparumui, derlingumui pagal atitinkamą agrotechnikos progresą laikmetyje visada kinta. Dėl
to augalų selekcija, savo pradžią skaičiuodama šimtmečiais, visada aktuali.
Gyvulininkystė yra svarbi žemės ūkio šaka Lietuvoje, todėl išlieka kokybiškų, pilnaverčių
pašarų poreikis. Žoliniai pašarai yra viena iš pagrindinių galvijų raciono dalių.
Raudonieji dobilai ir liucernos yra vieni iš svarbiausių pupinių augalų, gebančių praturtinti
dirvą biologiniu azotu, tačiau jautrūs grybinėms šaknų ir pašaknio ligoms. Dėl šios priežasties
nėra ilgaamžiai. Atsparių vėžiui (Sclerotinia trifoliorum Eriks.) raudonųjų dobilų ir liucernos
genotipų atranka laboratorinėse sąlygose pagreitintų atsparių veislių sukūrimą.
Didelis dėmesys, tiek Lietuvoje tiek ir ES, skiriamas žolių panaudojimui netradicinėms
reikmėms – biokuro gamybai, antieroziniams, rekreaciniams ir kt. tikslams. Iš Lietuvoje mažai
naudojamų pupinių žolių rūšių selekcininkų akiratyje – sėjamasis esparcetas (Onobrychis
viciifolia), o iš viso nenaudojamų miglinių - rykštėtoji sora (Panicum virgatum). S. esparcetas –
vienas iš nektaringiausių, užauginančių pastovų sėklų derlių pupinių augalų, todėl pastaruoju
128
metu susilaukia ūkininkų bei bitininkų susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ši rūšis
gali būti panaudota ir biokuro/biodujų gamybai. Rykštėtoji sora yra daugiamečių miglinių žolių
rūšis, pasižyminti biomasės naudojimo įvairumu: pašarams, įvairios rūšies biokuro bei
pramonės/statybos produktų gamybai.
Sėklinės medžiagos gryninimas – viena iš opiausių pirminės sėklininkystės problemų. Todėl
būtų ieškoma būdų, kaip išlaikyti sukurtoms veislėms būdingų požymių homogeniškumą bei
užtikrinti pakankamą selekcinių sėklų kiekį superelitinių sėklų gamybai.
Sukūrus geros kokybės, produktyvias bei prisitaikiusias prie vietinių sąlygų javų ir žolių
veisles bei patobulinus palaikomosios selekcijos metodus būtų užtikrinti specializuoti rinkos
poreikiai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Augalų veislės turi atitikti esamą agrotechnikos lygmenį, rinkos poreikius, ekonominę šalies
situaciją ir kitus reikalavimus. Efektyvus vienos žemės ūkio augalų veislės auginimo laikotarpis
būna nuo 5 iki 10 metų. Todėl veislių kaita Lietuvoje ir kitose šalyse vyksta nuolat.
Didele dalimi selekcijos sėkmė priklauso nuo genetinėse kolekcijose tiriamų genotipų
požymių genetinės variacijos lygio. Ypatingai į genetinių kolekcijų plėtros svarbą atkreiptas
dėmesys pastaruoju metu, kai vis labiau mažėja genotipų, turinčių atsparumo genus (European
Plant Genetic Resources Conference, 2013 ). LAMMC ŽI Javų ir daugiamečių žolių genetinių
kolekcijų atnaujinimas (donorų paieška) vykdomas nuolat.
Žymius derliaus nuostolius ir pasėlių išretėjimą kelia raudonųjų dobilų bei liucernos veislėse
aptinkamas šaknų puvinys (vėžys). Ši problema gali būti efektyviai sprendžiama sukuriant kuo
atsparesnes veisles, nes cheminių ir agrotechninių priemonių panaudojimas teikia ribotą efektą
(Hwang et al., 2006).
Sėjamasis esparcetas pasižymi kai kuriomis išskirtinėmis savybėmis. Yra žinoma, kad
gyvulių šėrimas s. esparceto augalų žole, nesukelia dujų kaupimosi jų žarnyne, o taip pat
sumažina nematodų (pvz. Haemonchus contortus) vaisingumą ir kiaušinių kiekį atrajotojų
žarnyne (Barrau, 2005, Heckendom, 2006). Užsienyje daug dėmesio skiriama šios rūšies augalų
fermentų aktyvumo, polifenolių kaupimosi ir antioksidacinio aktyvumo tyrimams (Stringano et
al., 2012; Thill et all., 2012; Mueller-Harvey, 2013). Literatūroje rūšis nurodoma ir kaip
atsinaujinantis nemaistinės kilmės augalas, tinkantis biokuro gamybai (Xiong, 2007; Šlepetys et
al,. 2012).
Šiuo metu jau yra atlikti preliminarūs rykštėtosios soros tyrimai Lietuvoje (Lemežienė et al.,
2013). Šių tyrimų duomenimis r. sora Lietuvoje žiemoja ir subrandina sėklas. R. sora priklauso
C4 tipo augalams. Tai augalai, gebantys efektyviai išnaudoti saulės šviesą fotosintezės eigoje ir
turi ženkliai mažesnį vandens poreikį. Be to, r. sora yra labai derlinga, ilgaamžė, atspari
sausroms (Vogel, 1996; Alxopoulou et al., 2008).
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Vykdant selekcijos darbus bus sukurtos augalų veislės, adaptuotos vietinėms sąlygoms bei
padarytas paruošiamasis darbas ir prielaidos naujoms veislėms kurti bei vykdyti efektyvią naujų
veislių inovaciją ir plėsti sėklininkystės sistemą. Tai sumažins derliaus netekimo problemą.
Pavyzdžiui, 2010 m. šalis dėl neadaptuotų veislių auginimo prarado 27 proc. žiemkenčių arealo
ir patyrė virš 80 mln. Lt nuostolį. 2011 metais dėl tos pačios priežasties buvo prarasta 41 proc.
žiemkenčių, nuostolis 133 mln. Lt. Nacionalinės selekcijos plėtra leis tokių nuostolių išvengti ir
padidinti žemės ūkio augalų derlingumą.
Panaudojus ankstyvosios diagnostikos metodą nustatant šaknų puvinius, būtų sukurta
kokybiška liucernos ir raudonųjų dobilų selekcinė medžiaga.
Ištyrus didžiulę (103 genotipai) s. esparceto kolekciją pagal cheminius bei agrobiologinius
rodiklius, bus padėtas pagrindas naujų įvairios paskirties veislių kūrimui bei praplėstas
baltymingų pupinių rūšių asortimentas.
R. sora bus įvertinta, kaip perspektyvus daugiafunkcinis augalas, praplečiantis žemės ūkio
nemaistinės paskirties augalų įvairovę vėsiojo vidutinio klimato zonoje. Bus atrinkti
129
perspektyviausi ekotipai , kurie Lietuvos agroklimatinėse sąlygose išaugina stabiliai didelį
biomasės derlių, t. y. atrinkta teikianti vilčių pradinė selekcinė medžiaga.
Bus rašomi populiarūs ir moksliniai straipsniai Lietuvoje ir užsienyje bei skelbiama tyrimų
medžiaga mokslinėse konferencijose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 195,0 195,0 195,0 195,0 195,0 975,0
2. Socialinio draudimo įmokos 60,4 60,4 60,4 60,4 60,4 302,0
3. Išlaidos paslaugoms 20,0 20,0 21,0 22,0 25,0 108,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0
6. Išlaidos komandiruotėms 5,0 5,0 5,0 5,0 5,0 25,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 0,0 500,0 500,0 100,0
0,0 1100,0
8. Pridėtinės išlaidos 68,0 68,0 68,0 68,0 68,0 340,0
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
Iš viso: 408,4 908,4 909,4 510,4 413,4 3150,0
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
Augalų veislės, sėklininkystės bei technologinių tyrimų rezultatus naudoja tūkstančiai
ūkininkų, todėl lėšos tam turi būti centralizuotos. Pagal apklausas, ūkininkai prie tyrimų prisidėti
nepageidauja.
Selekcijos ir kiti agronominiai tyrimai yra tęstiniai, todėl dabar vyraujantis traktavimas,
kad visos pagrindinės priemonės turi nusidėvėti per tyrimo laikotarpį, yra neteisingas ir
neekonomiškas.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
8.Dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemos ir ilgalaikės augalų kaitos efektyvumo,
siekiant mažinti dirvožemio degradaciją ir didinti dirvožemio derlingumą, tyrimai ir
strategijos kūrimas
Tikslas - Įvertinti dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą, nustatyti ilgalaikės
augalų kaitos ir įvairių sėjomainų bei jų grandžių efektyvumą, sukurti strategiją dirvožemio
degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui didinti šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Įvertinti įvairių galimų dirvožemio kokybės gerinimo priemonių efektyvumą ir palyginti
dirvožemio derlingumo didinimo galimybes kompleksiškai taikant priemonių sistemą;
Nustatyti ir ištirti ekonomiškai efektyvius veiksnius, kurie padidina įneštos organinės
medžiagos naudą (organinės medžiagos įterpimo laikas, kiekis, dažnumas ir kt.)
Nustatyti ilgalaikės augalų kaitos bei įvairių sėjomainų ir jų grandžių poveikį dirvožemio
organinės medžiagos kiekiui bei įvertinti kitus dirvožemio kokybės gerinimo aspektus;
130
Įvertinti dirvožemio kokybės gerinimo galimybes naudojant įvairius biologinius preparatus ir
nustatyti jų efektyviausius derinius neigiamų javų atsėliavimo pasekmių šalinimui;
Ištirti ir palyginti įvairaus intensyvumo žemės dirbimo ir sėjos į visiškai neįdirbtą dirvą
poveikį organinės medžiagos nuostoliams ir dirvožemio mikrobiotos pokyčiams;
Pasiūlyti priemonių sistemą dirvožemio degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui
didinti šiuolaikinės žemdirbystės sąlygomis.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Europos Komisija nurodo, kad žemės ūkio gamyba turi išaugti naudojant mažiau vandens,
pesticidų ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. FAO teigia, kad 2015–2030 m.
maždaug 80% reikalingo maisto gamybos augimo turi būti iš žemės ūkio intensyvinimo ir
derliaus prieaugio, tačiau bet koks produktyvumo didinimas turi būti tvarus. Sprendžiant minėtus
iššūkius Lietuvoje visų pirma būtina stabdyti dirvožemio degradaciją ir gerinti dirvožemio
kokybę.
Dirvožemio degradacijos mastai Lietuvoje dideli. Labai mažo ir mažo humusingumo
(humuso kiekis iki 2,0%) dirvožemių plotai Vidurio Lietuvoje užima 20,1 %, Rytų Lietuvoje –
73,5 %. Šalyje yra tik 10% humusingų dirvožemių. Sąlygiškai rūgščių (pH<5,5) dirvožemių
plotai padidėjo daugiau kaip iki 25%. Pastaraisiais metais pradėjo ryškėti naujos netvaraus
dirvožemio naudojimo problemos. Įsivyrauja žemdirbystės praktika, kai atsisakoma sėjomainų,
naudojama vis daugiau nesubalansuotų mineralinių trąšų bei cheminių augalų apsaugos
priemonių ir dirvos nebekalkinamos, dažnai tinkamai neįvertinamos intensyvaus žemės dirbimo
pasekmės ir klimato pokyčiai. Tai spartina tolesnę dirvožemio degradaciją ir dirvožemio
derlingumo mažėjimą.
Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai bei siekis išlikti konkurencingais su Lietuvoje
išauginta augalininkystės produkcija suformuoja tyrimų, nukreiptų tausaus dirvožemio išteklių
naudojimo linkme, poreikį. Taikomojo pobūdžio informacijos apie dirvožemio kokybės gerinimą
poreikis yra didžiulis, tačiau tokių tyrimų atliekama mažai, jie yra fragmentiški. Nepakankamai
ištirtos integruoto dirvožemio derlingumo valdymo priemonės, kurios apimtų organinių ir
neorganinių trąšų naudojimą, kad padidėtų derlingumas ir kartu pagerėtų dirvožemio kokybė.
Dirvožemį reikia vertinti kaip gyvą organizmą, visokeriopai skatinti dirvožemio mikroorganizmų
gausumą ir gyvybingumą. Būtina sukurti tokią dirvožemio kokybės gerinimo priemonių sistemą,
kurioje pirmenybė būtų teikiama kompleksiniam biologinių ir agrotechninių priemonių taikymui
bei parengti gaires dirvožemio degradacijai mažinti ir dirvožemio derlingumui atstatyti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Didėjant globalinio klimato atšilimo pavojui vis labiau akcentuojama, kad dirvožemis yra ne
tik žemės ūkio gamybos objektas, bet ir planetos ekosistemos dalis, aktyviai dalyvaujanti Žemės
klimato formavimosi procesuose. Ūkininkaujant darnaus vystymosi kontekste ypač aktualus
dirvožemio derlingumo išsaugojimas ir jo didinimas, organinės medžiagos kiekio ir kokybės bei
kitų maisto medžiagų išteklių užtikrinimas.
Įvairaus intensyvumo žemdirbystės sistemų palyginimo tyrimus vykdė A. Stancevičius ir
kiti: A. Gavenauskas (1998), D. Baltramaitytė (2001), o šių žemdirbystės sistemų liekamąjį
poveikį pasėliams ir dirvožemio savybėms 1999-2002 m. tyrė R. Pupalienė (2004). Skirtingų
tarpinių pasėlių rūšių ir jų įterpimo žaliajai trąšai laiko įtaką dirvožemio biologiniam aktyvumui
nustatė A. Marcinkevičienė ir V. Bogužas (2006). Sėjomainų su skirtinga pupinių augalų dalimi
ir tarpinių pasėlių bei tręšimo mėšlu įtaką ekologinėje žemdirbystėje tyrė S. Balnytė, R.
Pupalienė, V. Bogužas (2009). ASU Bandymų stotyje nuo 1988 m. vykdomas ilgametis lauko
eksperimentas siekiant nustatyti skirtingo žemės dirbimo intensyvumo įtaką pasėliams ir
dirvožemio savybėms (D. Jodaugienė, 2002). V. Bogužas, A. Kairytė, D. Jodaugienė (2010) tyrė
žemės dirbimo ir šiaudų įterpimo įtaką pasėliams. Pastarasis lauko eksperimentas atliekamas nuo
1999 m. ir tęsiamas iki šiol. Pasinaudojant minėtais lauko eksperimentais ir turint lėšų būtų
galima plačiau įvertinti ilgalaikius dirvožemio kokybės pokyčius. Atliekant dirvožemio kokybės
tyrimus ypatingai vertingi 1966 m. ASU Bandymų stotyje prof. A. Stancevičiaus įrengti ir iki
131
šiol vykdomi augalų kaitos eksperimentai. Šis eksperimentas taip pat gali būti panaudotas
įvertinant ilgalaikės augalų kaitos įtaką dirvožemio kokybei. Tokios trukmės eksperimentas yra
vienas seniausių Lietuvoje ir unikalus. Labai svarbi priemonė dirvožemio kokybės gerinimui yra
mulčiavimas augalinėmis liekanomis. ASU atlikti organinių mulčių palyginimo tyrimai bei
įvertintas jų liekamasis poveikis dirvožemio agrofizikinėms, agrocheminėms ir biologinėms
savybėms (A. Sinkevičienė, D. Jadaugienė ir kt., 2012). Buvo tirta rapsų ir kitų augalų liekanų
skaidymosi dirvožemyje ypatumai (Z. Kriaučiūnienė ir kt., 2008 ). Dirvožemio humuso kiekio ir
kokybės tyrimai auginant skirtingą rapsų kiekį sėjomainose tirti R. Veličkos (2004). I.
Pranckietienė savo publikacijose ne kartą pabrėžė tręšimo organinėmis trąšomis svarbą (2011),
R. Mikučionienė atliko glėjiškų išplautžemių pagrindinių savybių ir našumo taikant skirtingas
tręšimo sistemas integruotą vertinimą (2010). Augalų šaknų biomasės ir dirvožemio biologinio
aktyvumo tyrimus skirtingo tankumo vasarinių rapsų agrocenozėse vykdo R. Čepulienė ir kt.
(2013).
Nors atlikta daug dirvožemio derlingumo gerinimo tyrimų, tačiau paskelbtos publikacijos
nesuteikia visų reikiamų dirvožemio kokybės gerinimo žinių, tyrimai fragmentiški, maža
kompleksinių tyrimų, neapima visų galimų priemonių ir jų sistemos tyrimų. Aukščiau minėti
fundamentiniai tyrimai padeda suprati problemos mąstą ir įvardinti priežastis, bet tuo pačiu
reikalauja išplėstinių taikomųjų tyrimų. Daugelio veiksnių įtakos dirvožemyje negalima įvertinti
per trumpą laiką, reikalingi ilgamečiai tyrimai. Lietuvoje kol kas mažai tyrinėtas dirvožemio
mikrobiotos aktyvumas ir poveikis dirvožemiui naudojant dirvožemio savybes gerinančias
priemones. Šiuo metu rinkoje didelė pasiūla įvairių biologinių preparatų, kurių poveikis
dirvožemio kokybei visiškai netirtas. Nuo 2012 m. pradėti žieminių ir vasarinių rapsų auginimo
ekologinėje žemdirbystėje tyrimai, kuriuose tiriama ir biologinių preparatų įtaka dirvožemiui.
UAB „Grūdlita“ užsakymu 2013 m. įrengtas naujas lauko eksperimentas biologinių preparatų
palyginimo tyrimams, tačiau vykdant minėtus eksperimentus nepakanka lėšų dirvožemio
kokybės įvertinimui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Gauti tyrimų rezultatai padėtų Lietuvos žemdirbiams, ūkininkams, žemės ūkio
konsultantams, agronomams ir kitiems žemės ūkio specialistams papildyti turimas žinias.
Sukaupti tyrimų duomenys bus publikuojami įvairiuose žemės ūkio srities leidiniuose
(Mano ūkis, Ūkininko patarėjas, Valstiečių laikraštis ir kt.). Aktualiausiais dirvožemio kokybės
gerinimo klausimais bus išleidžiami informaciniai lapeliai, rengiamos brošiūros.
Tyrimų rezultatai bus pateikti internetinėje erdvėje - ASU internetiniame puslapyje,
Informacijos agroverslui ir ūkiui portale „Agroakademija“ (LŽŪKT).
Augalų vegetacijos laikotarpiu bus organizuojamos įvairios lauko dienos, kitu metų laiku
mokslininkai duomenis pristatys įvairiuose ASU, ūkininkų, verslo įmonių organizuojamuose
seminaruose. Apie taikomųjų tyrimų pritaikymo galimybes praktikoje bus diskutuojama
kasmetinių parodų „Ką pasėsi...“ ir „Sprendimų ratas“ metu organizuojamuose seminaruose.
Taikomųjų tyrimų rezultatai bus skelbiami įvairių konferencijų leidiniuose, baigus tyrimą bus
pateiktos rekomendacijos augalininkystės produkcijos augintojams.
Lėšų poreikio pagrindimas
Dirvožemio kokybės tyrimai yra gana komplikuoti, nes dirvožemio kokybės pokyčiai
pasireiškia tik per ilgą laiką ir yra glaudžiai susijęs su sezono metrologinėmis sąlygomis. Todėl
tyrimų trukmė iškeltiems uždaviniams atsakyti turėtų būti ne trumpesnė kaip 5 metai.
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 500
2. Socialinio draudimo įmokos 30,98 30,98 30,98 30,98 30,98 154,9
3. Išlaidos paslaugoms1
8 8 8 8 8 40
132
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 45,52 38,02 15,52 8,02 8,02 115,10
6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 3 3 3 15
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 (25 %) 62,5 60,0 52,5 50 50 275
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
Iš viso: 250,0 240,0 210,0 200 200 1100,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 Išskyrus autorinius darbus;
2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas);
3 Skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 90 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 10 proc.
133
PRIEDAS C
GYVULININKYSTĖ
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ
PAGRINDIMAS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Pašarų gamyba ir gyvūnų mityba. Aukštos kokybės pašarų gamybos technologijų
tobulinimas, gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų
pašarinių žaliavų, biotechnologijos produktų panaudojimas virškinamumo gerinimui.
Darbo tikslas- naujų pašarų gamybos ir paruošimo technologijų diegimas ir tobulinimas,
gyvūnų mitybos pilnavertiškumo ir pašarų konversijos gerinimas, naujų pašarinių žaliavų,
biotechnologijos produktų panaudojimas gyvulininkystėje.
Uždaviniai: Tobulinti ir įgyvendinti naujas pašarų konservavimo technologijas. Nustatyti
pašarų biologinę vertę ir maisto medžiagų įsisavinimą. Tobulinti gyvulių šėrimo technologijas.
Pademonstruoti naujas pašarų gamybos ir paruošimo technologijas. Mokyti žemės ūkyje
dirbančius asmenis tinkamai kontroliuoti pašarų kokybę.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
(iki 2000 spaudos ženklų).
Apie 70 proc. gyvulininkystės produktų savikainos sudaro išlaidos pašarams, jų gamybai ir
paruošimui. Naujomis šėrimo technologijomis siekiama padidinti pašarų ėdamumą, produkcijos
kiekį ir pagerinti kokybę, sumažinti pašarų sąnaudas. Taikant tradicines šėrimo technologijas,
gyvuliai gali pasirinkti ir suėsti skanius, mėgstamus pašarus, todėl taip šeriant sunku kontroliuoti
pašarų ėdamumą, neužtikrinamas tolygus gyvulio organizmo aprūpinimas maisto medžiagomis.
Maisto saugumą ir gyvulių sveikatą daugiausia nulemia ūkiuose išaugintų ir paruoštų pašarų
kokybė. Kokybiškų pašarų gamyba šalyje yra viena aktualiausių mokslo problemų, siekiant
sukurti pažangią gyvūnų mitybos sistemą ES šalių pavyzdžiu. Pašarų biologinę vertę sąlygoja jų
maisto medžiagų virškinamumas ir įsisavinimas. Šių procesų normalizavimas gyvūnų
organizme, sudarant optimalią davinių struktūrą, pašarų sušėrimo tvarką, taikant efektyvius
pašarų parošimo būdus, įgalina pasiekti didžiausia pašarų konversiją. Visose gyvulininkystę
plėtojančiose šalyse didelis dėmesys skiriamas produkcijos kokybės gerinimui. Gyvūnų mitybos
pokyčiai susiję su plintančiomis, naujomis pašarų gamybos technologijomis, betarpiškai veikia
produkcijos kokybę. Tik moksliniais tyrimais pagrindus įvairių pašarų ruošimo technologijų
įtaką gyvulininkystės produkcijai ir jos kokybei galima tikėtis sukurti pažangias pašarų gamybos
ir gyvūnų mitybos priemones bei gaminti ekologišką gyvūninę produkciją.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų) Šiuo metu pašaruose yra
tiriama cheminė sudėtis, bet nėra įvertinama pašarų pasisavinimas gyvūnų organizme. Todėl
įkūrus integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ Gyvūnų mitybos ir
biotechnologijų centro ,,Gyvūnų pašarų maisto medžiagų virškinamumo tyrimų“ ir ,,Pašarų
gamybos ir šėrimo technologijų vertinimo“ laboratorijas, panaudojus gyvūnų mitybos
specialistus ir taikant pažangiausius tyrimo metodus bus galima visaverčiai įvertinti pašarų
maisto medžiagų virškinamumo ir įsisavinimo in vitro ir in vivo, normalizuoti mikrobiologinius-
biocheminius procesus gyvūnų virškinamajame trakte, tobulinti pašarų paruošimo ir gamybos
technologijas.
2. Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų). Įgyvendinant
projekte numatytas veiklas bus galima visaverčiai įvertinti pašarų maisto medžiagų
virškinamumo ir įsisavinimo in vitro ir in vivo, mikrobiologinių-biocheminių procesų
normalizavimą gyvūnų virškinamajame trakte ir gyvūnų produkcijos kokybę. Tyrimai paremti
šiuolaikine analitine chemine, biotechnologine ir mikrobiologine įranga leis nustatyti ir įvertinti
134
rizikos faktorių galimą neigiamą poveikį pašarams, gyvūnų produktyvumui, sveikatingumui,
maisto produktų vartotojų sveikatos saugai. Vykdant šiuos tyrimus bus įdiegti naujausi tyrimo
metodai, užtikrintas jų tikslumas. Bus taip pat vykdoma mokslo žinių ir inovacinės praktikos
sklaidą tarp žemės ūkyje dirbančių asmenų, kad jie prisitaikytų prie besikeičiančios
technologinės aplinkos, užsitikrintų didesnį konkurencingumą bei ekonominę naudą.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I metais II metais III metais
IV metais
V metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 102,00 108,00 113, 00 118, 00 123,00 564,00
2. Socialinio draudimo įmokos 46, 00 49,00 51, 00 53, 00 56,00 255,00
3. Išlaidos paslaugoms1
10,00 11,00 11,00 12,00 12,00 56,00
4. Išlaidos autoriniams darbams 8, 00 8,00 9,00 9,00 10,00 44,00
5. Išlaidos prekėms 25, 00 26,00 28,00 29,00 30,00 138,00
6. Išlaidos komandiruotėms 4, 00 4,00 4,00 4,00 4,00 20,00
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 25,00 26,00 27,00 29,00 30,00 137,00
8. Pridėtinės išlaidos2 47,00 50,00 53,00 55,00 57,00 262,00
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
18,00 19,00 20,00 21,00 22,00 100,00
Iš viso: 285,00 301,00 316,00 330,00 344,00 1576,00
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
135
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Gyvūninės kilmės produkcijos kokybės gerinimas, įvairių veiksnių įtakos produkcijos
kokybei nustatymas, saugios produkcijos schemų kūrimas, naujos kokybės gyvūninių
žaliavų kūrimas
Didėjant gyventojų skaičiui pasaulyje didėja didelės biologinės vertės baltymų: mėsos, pieno
ir kitų gyvūninės kilmės produktų poreikis. Tam būtina ne tik intensyvinti tradicinę gamybą, bet
ir tinkamai panaudoti visus biologinius išteklius. Vykdant vienpusišką ūkinių gyvūnų selekciją
pagrindinių ekonominių rodiklių kryptimi pastebėtas gyvūninės produkcijos kokybės
prastėjimas.
Todėl mokslinių tyrimų tikslas - gerinti Lietuvoje auginamų ūkinių gyvūnų produkcijos
kokybę. Įvertinti auginimo technologijų, selekcijos lygmens, naudojamų pašarų įtaką gyvūninės
produkcijos kokybinėms savybėms.
Uždaviniai: Ištirti cheminę produkcijos sudėtį, ypatingą dėmesį skiriant riebalų rūgščių,
cholesterolio, kolageno ir kt. rodikliams.
Palyginti produkcijos, gautos iš skirtingomis sąlygomis augintų įvairių rūšių ir veislių gyvūnų,
savybes ir jų atitikimą sveikos mitybos reikalavimams.
Saugios produkcijos gamybos schemų kūrimas. Originalių produkcijos sistemų išsaugojimas
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Daugelyje šalių pastebimas kai kurių produktų vartojimo mažėjimas ir vartotojų nusiteikimas
ieškoti sveikesnių, įvairesnių produktų. Visuomenėje plinta įvairios ir dažnai nepagrįstos
nuomonės apie netinkamą ūkinių gyvūnų auginimą ir prastą mėsos kokybę. Nors tyrimais
neįrodyta, visuomenėje plinta nuomonė, kad intensyviai industriniu būdu auginamu būdu mėsa
yra prastesnės kokybės. Daugelyje šalių populiarėja įvairios alternatyvios ūkinių ir laukinių
gyvūnų auginimo sistemos, tenkinančios dalies vartotojų poreikius. Šios vartojimo tendencijos
plinta ir Lietuvoje. Europos maisto išteklių informacijos tinklo EuroFIR (European Food
Information Resource Network of Excellence) antrajame kongrese buvo akcentuotas didėjantis
informacijos poreikis apie kokybinę maisto sudėtį, turinčią įtakos vartotojų sveikatai ir maisto
duomenų banko sistemų mokslinio ir technologinio stiprinimo svarba. Todėl, labai aktualu tirti ir
įvertinti įvairių gyvūnų rūšių, porūšių ir veislių bei skirtingo selekcijos lygmens genotipų
biologiškai vertingų medžiagų pokyčius auginant gyvūnus maistui bei įvertinti produkciją, gauta
iš įvairių ūkinių gyvūnų, išaugintų skirtingomis stambios industrinės gamybos ir alternatyvių
auginimo sistemų sąlygomis. Mažėjant gamtiniams ištekliams ir plintant kai kurių laukinių
gyvūnų auginimui dirbtinėmis sąlygomis taip pat aktualu tirti ir laukinių gyvūnų, išaugintų
skirtingomis dirbtinėmis ir užaugusių laisvėje mėsos kokybę. Ypač aktualu ištirti išaugintos
skirtingomis sąlygomis gyvūninės produkcijos savybes (riebalų rūgštis, cholesterolį), kurios turi
didelę įtaką vartotojų sveikatai. Gauti rezultatai padės tiksliau įvertinti įvairių gyvūnų ir jų
įvairių auginimo sistemų naudą Lietuvoje ir įneš savo indėlį į maisto duomenų banką, praplės kai
kurių gyvūnų panaudojimo nišas ir papildys saugios produkcijos gamybos schemas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Lietuvoje dažniausiai tiriama tik pagrindinių ūkinių gyvūnų rūšių (galvijų, kiaulių)
produkcija ir jos sudėtis. Tačiau trūksta duomenų ne tik apie alternatyviomis skirtingo
intensyvumo auginimo sąlygomis išaugintų ūkinių gyvūnų produkcijos kokybę, bet ir jos
palyginimą su pagrindinės gamybos pramoninėmis sąlygomis išaugintų gyvūnų mėsos kokybe ir
galimu poveikiu vartotojų sveikatai. Taip pat trūksta duomenų apie rečiau vartojamų gyvūnų
produkciją. Be to, užsienyje tiriami ne tik nuo seno plačiau maistui naudojamų gyvūnų žaliava,
bet ir kai kurių rūšių bei porūšių gyvūnai, kurių vartojimas maistui buvo mažiau įprastas ar
paplitęs. Atlikta 15 įvairių skirtingų gyvūnų rūšių mėsos sensorinė analizė (Rødbotten et al.,
136
2004) parodė, kad skirtingų rūšių mėsa savo požymiais labai skiriasi. Mažėjant natūraliems
gamtiniams ištekliams plinta įvairių gyvūnų rūšių (žuvų, moliuskų, žinduolių) veisimas ir
auginimas dirbtinėmis sąlygomis Todėl išryškėjo ir naujų mokslinių tyrimų kryptis. Mokslinėje
literatūroje yra nemažai duomenų apie įvairiais pašarais ir jų priedais šertų ūkinių gyvūnų
produktyvumą ir produkcijos kokybę. Taip pat literatūros duomenys rodo, kad įvairių veislių
deriniai skirtingomis auginimo ir klimato sąlygomis duoda labai skirtingus rezultatus. Net
skirtinguose ūkiuose išaugintų gyvūnų produkcija labai skiriasi. Skirtingomis sąlygomis
auginamų gyvūnų produkcija gali skirtis tiek nuo taikomų auginimo sistemų, naudojamų pašarų
ir veislių bei jų selekcijos lygio, tiek ir nuo kitose šalyse įvairiomis sąlygomis išaugintų gyvūnų
mėsos ir pieno kokybės. Be to, Lietuva savo gamtinėmis sąlygomis labai skiriasi ne tik nuo kitų
žemynų, bet ir nuo daugelio Europos šalių gamtinių ir auginamiems gyvūnams sudaromų sąlygų.
Todėl būtina ištirti Lietuvoje auginamos gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir numatyti
priemones jos gerinimui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Išplėtojus šią tyrimų tematiką būtų įvairiapusiškai įvertinta ne tik įvairių gyvūnų rūšių, bet ir
skirtingai išaugintų ūkinių ir laukinių gyvūnų mėsos ir kitos produkcijos kokybė. Gauti rezultatai
praplės žinias apie ne tik plačiausiai vartojamą produkciją, tiekiamą iš pagrindinės gamybos, bet
ir alternatyvios produkcijos, gaunamos taikant tiek alternatyvias auginimo sistemas, tiek ir
retesnes, bet labai paklausias gyvūnų rūšis ir jų produkcijos maistinę vertę ir galimą jų indėlį į
sveiko maisto įvairovę ir papildys maisto duomenų banką. Gauti rezultatai praplės ir
sukonkretins žinias apie spėjamą poveikį pagal cholesterolio kiekį ir riebalų kokybės indeksus
vartotojų sveikatai ir leis atlikti palyginamąjį vertinimą.
Be privalomų metinių ir baigiamosios ataskaitų, tyrimų rezultatai bus paviešinti
mokslinėje ir populiarioje nacionalinėje spaudoje bei parengtos rekomendacijos.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
Nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 58,0 80,0 80,0 70,0 51,0 339,0
2
Socialinio draudimo
įmokos 18,1 24,9 24,9 21,8 15,9 105,7
3 Išlaidos paslaugoms 0 0 0 0 0 0
4
Išlaidos autoriniams
darbams 0 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 54,0 75,0 70,0 60,0 45,0 304,0
6 Išlaidos komandiruotėms 1,0 3,0 3,0 3,0 1,5 11,5
7
Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 0 0 0 0 0 0
8 Pridėtinės išlaidos 26,2 36,6 35,6 31,0 22,7 152,0
9
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti 0 0 0 0 0 0
Iš viso: 157,3 219,5 213,5 185,8 136,1 912,2
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
137
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Gyvūnų reprodukcija. Gyvulių spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo
priežasčių tyrimai, spermos šaldymo metodų ir sėklinimo technologijų tobulinimas,
gyvulių bandų reprodukcijos organizavimas ir valdymas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai
Pagrindinis tikslas yra užtikrinti efektyvią žemės ūkio paskirties gyvūnų bandų reprodukciją,
spartinti genetinį progresą didinant genetiniu požiūriu vertingiausių gyvūnų palikuonių skaičių.
Uždaviniai:
Tirti gyvulių spermos kokybinius rodiklius;
Tirti patelių nevaisingumo priežastis;
Tobulinti spermos šaldymo metodus ir sėklinimo technologijas;
Parengti gyvulių bandų reprodukcijos organizavimo ir valdymo priemones.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Lietuvos Respublikos ilgalaikės plėtros strategijos iki 2020 metų koncepcijoje numatyta, kad
gyvulininkystės sektorius išliks viena svarbiausių žemės ūkio sričių, kadangi šio sektoriaus
plėtrai šalyje yra palankios gamtinės sąlygos, susiformavusios gyvulių auginimo tradicijos,
sukaupta patirtis. Kaip visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje gyvulininkystės sektorius yra
reikšmingas, aprūpinant vartotojus įvairiais maisto produktais. Gyvulininkystės produktai sudaro
apie pusę žemės ūkio produkcijos (2010 m. - 47,6%). Keletą pastarųjų dešimtmečių
gyvulininkystėje selekcija buvo vykdoma pagrindinių produktyvumo požymių didinimo kryptimi
siekiant sukurti didesnės genetinės vertės gyvulį, kuris būtų efektyvesnis ir duotų didesnę naudą
ateities kartoms. Ypač ženklus produktyvumo padidėjimas pasiektas pieninėje galvijininkystėje.
Pastaraisiais metais sukaupta nemažai faktų, kurie įrodo, kad vykdant selekciją tik
produktyvumo požymių gerinimo kryptimi, nukenčia bandų sveikatingumas, sutrumpėja
produktyvaus gyvulio amžius bei suprastėja reprodukcijos rodikliai. Pablogėjusi reprodukcija
gerokai padidina išlaidas, reikalingas užauginti gyvulius bandos pakaitai bei padidėja karvių,
išbrokuojamų dėl nevaisingumo ar lyties organų ligų, skaičius. Dėl šių priežasčių ekonominė
nauda, gaunama dėl produktyvumo didėjimo, gali visiškai sumažėti. Todėl tyrimai, skirti
reprodukcinių problemų išaiškinimui ir sprendimui buvo ir išliks labai aktualūs. Efektyvi bandų
reprodukcija būtina užtikrinti selekcinio proceso tęstinumui. Naujausių reprodukcinių
biotechnologijų panaudojimas prisidės prie efektyvaus gyvulių genetinio potencialo
panaudojimo.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Geriausi rezultatai gaunami ir plačiausiai praktikoje reprodukcinės technologijos naudojamos
galvijininkystėje, nors ir čia dar lieka nemažai problemų tokių kaip: individualių
kriokonservavimo režimų parinkimas skirtingiems buliams, prastėjantys karvių reprodukciniai
rodikliai. Kiaulininkystėje plačiai naudojamas sėklinimas atvėsinta sperma, tačiau
kriokonservuotos spermos naudojimas nėra pakankamas, kadangi iki šiol nėra parengti
kriokonservavimo metodai, kurie nesumažintų paršelių skaičiaus vadoje. Tai riboja geriausių
kuilių efektyvų panaudojimą. Avininkystėje Lietuvoje šiuo metu naudojamas tik kergimas.
Patiriamos nemenkos išlaidos avinų reproduktorių išlaikymui. Pasaulyje plačiai taikomas
avių sėklinimas šviežia sperma, tačiau optimalių kriokonservavimo metodų kol kas dar nėra
sukurta. Nemažai problemų išlieka ir nustatant bei reguliuojant avių lytinį ciklą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
138
Gyvūnų spermos kokybės tyrimai, patelių nevaisingumo priežasčių išaiškinimas užtikrins
efektyvesnę gyvūnų bandų reprodukciją, leis taikyti būtinus gydymo metodus, parinkti
atitinkamas laikymo, šėrimo technologijas. Kuilių ir avinų spermos šaldymo metodų kūrimas ir
sėklinimo technologijų tobulinimas įtakos platesnį šių technologijų taikymą kiaulininkystėje ir
avininkystėje. Taip bus iš esmės pagerintas geriausių reproduktorių panaudojimas, gaunama
daugiau palikuonių, pagreitės genetinis progresas, sumažės laiko intervalas tarp kartų.
Parengtos gyvulių bandų reprodukcijos valdymo ir organizavimo programos leis laiku
išaiškinti specifines, su reprodukcija susijusias, problemas atskiruose ūkiuose, padės jas spręsti
bei taupyti lėšas.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 70,00 75,00 80,00 85,00 90,00 400,00
2. Socialinio draudimo
įmokos 21,83 23,38 24,94 26,50 28,06 124,71
3. Išlaidos paslaugoms1
25,00 30,00 30,00 30,00 35,00 150,00
4. Išlaidos autoriniams
darbams 11,00 12,00 15,00 16,00 16,00 70,00
5. Išlaidos prekėms 60,00 65,00 65,00 70,00 80,00 340,00
6. Išlaidos komandiruotėms 7,00 8,00 8,00 8,00 9,00 40,00
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 200,00 100,00 -- -- -- 300,00
8. Pridėtinės išlaidos2 75,00 60,00 45,00 47,00 52,00 279,00
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
--- --- --- ---- ---- ----
Iš viso: 469,83 373,38 267,94 282,50 310,06 1703,71
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
139
PRIEDAS D
SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ
PAGRINDIMAS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Sodininkystė. Sodų agrotechnika, augimo, derėjimo ir derliaus nuėmimo laiko
optimizavimas, pramečiavimo eliminavimas, priemonių uogų ir vaisių kokybės užtikrinimui
komplekso sudarymas
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai Modeliuoti agrobiologinių priemonių sistemą kasmetiniam aukštos kokybės vaisių ir uogų
derliui išauginti
Optimizuoti sodo augalų mitybą.
Modeliuoti dirvos priežiūros sistemą soduose, nepakenkiant vaismedžiams ir optimizuojant
piktžolių kontrolę pomedžiuose.
Modeliuoti vaismedžių derėjimo gausumą, eliminuojant pramečiavimą ir užtikrinti
optimalią vaismedžių augimo ir derėjimo pusiausvyrą bei puikią vaisių kokybę.
Optimizuoti vaisių skynimo laiką, atsižvelgiant į veislės ir poskiepio derinį bei taikytų
sodo priežiūros priemonių spektrą.
Kurti sodo augalų veislines auginimo technologijas, taikant tausojančią aplinką ar
ekologinę auginimo sistemas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Labai svarbu išauginti gausius aukštos kokybės sodo augalų derlius ir užtikrinti, kad derliai
būtų stabilūs kasmetiniai. Siekiama optimizuoti vaismedžių augimo ir derėjimo pusiausvyrą. Bus
duotas mokslinis pagrindimas kaip besikeičiančio klimato sąlygomis agrobiologinėmis sodų
priežiūros priemonėmis užtikrinti stabilų aukštos kokybės vaisių derlių. Darbai perspektyvūs nes
Lietuvoje ne tik vystosi verslinė ir mėgėjiška sodininkystė bet ir kinta sodininkystės verslo
aplinka, kuriamos naujos pesticidų bei trąšų formos, išvedamos bei introdukuojamos naujos sodo
augalų veislės ir t.t. todėl būtinas nuolatinis mokslinis įdirbis (progresas) tobulinant obuolių
auginimo technologijas ir kuriant naujas kriaušių, slyvų, vyšnių ir trešnių auginimo
technologijas. Ypač tai aktualu taikant saugią tausojančia aplinką vaisių auginimo sistemą, kuri
užtikrina žmogui saugesnius maisto produktus ir švaresnę aplinką. Be to, technologiniai
sprendimai turi turėti ir ekonominį pagrindimą, nes realizuojant vaisius ir uogas susiduriama su
didžiule konkurencija tiek vietinėse tiek ir užsienio rinkose.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Suformuotas kompleksinis požiūris į sodo augalų ir ypač
obelų mitybą. Jis paremtas sodo dirvos agrochemine bei lapų chemine analizėmis ir sodo augalų
būklės įvertinimu. Ištirtas pagrindinių obelų veislių skynimo laikas. Atlikti kai kurie derliaus
normavimo darbai.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus biologiškai ir ekonomiškai pagrįstas
agrobiologinių priemonių kompleksas leidžiantis užtikrinti gausius, puikios kokybės ir
kasmetinius vaisių derlius besikeičiančio klimato sąlygomis.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
1 metais 2 metais 3 metais 4 metais 5 metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 60 60 60 60 60 300
2. Socialinio draudimo įmokos 18,59 18,59 18,59 18,59 18,59 92,95
3. Išlaidos paslaugoms1
20 20 20 20 20 100
4. Išlaidos autoriniams darbams 5 5 5 5 5 25
5. Išlaidos prekėms 30 30 30 30 30 150
140
6. Išlaidos komandiruotėms 6 6 6 6 6 30
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 - - - - - -
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
5,41 5,41 5,41 5,41 5,41 27,05
Iš viso: 145 145 145 145 145 725
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus,
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai - 100%
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Sodų veislės ir poskiepiai. Veislių introdukcija bei veislių poskiepių derinių
tyrimas, optimalių derinių atranka, sodų konstrukcijos.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai.
Sėklavaisinių ir kaulavaisinių sodo augalų veislių introdukcija. Kompleksinis jų savybių
ištyrimas ir tinkamumo Lietuvos sąlygoms augti nustatymas.
Geriausių veislių tyrimas su šiuolaikinės sodininkystės reikalavimus atitinkančiais
poskiepiais. Optimaliausių veislės – poskiepio derinių biologinis ir fiziologinis pagrindimas.
Intensyvaus obelų ir kriaušių sodo konstrukcijų tyrimai, pritaikant jas naujoms veislėms.
Žemaūgių slyvų ir trešnių sodų konstrukcijų tyrimai, auginant tradiciniu būdu ir po
priedangomis.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų).
Naujų veislių ir poskiepių paieška, įvertinimas ir optimalių jų derinių sukūrimas lemia
šiuolaikinės sodininkystės pažangą ir konkurencingumą vidaus bei eksporto rinkose. Visose
pasaulio šalyse su išvystyta sodininkyste tokie tyrimai yra aktualūs ir pastoviai vykdomi, todėl
siekiant pažangos Lietuvoje tokie tyrimai taip pat yra būtini. Gautus rezultatus bus galima
naudoti tolimesniems fundamentiniams tyrimams, taip pat jų pagrindu tiesiogiai diegti inovacijas
versle.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Tyrimai bus atliekami apjungiant biologinius, fiziologinius, agrotechninius ir augalų
apsaugos mokslo tyrimus. Kompleksinis tyrimų atlikimas leis iškeltas mokslines problemas
įvertinti taikomąja ir fundamentine prasme.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų).
Įvertintos naujų obelų, kriaušių, slyvų, trešnių ir kt. sodo augalų veislių bei poskiepių
savybės.
Įvertintas veislės poskiepio derinių tinkamumas intensyviai sodininkystei
Sukurtos ir pagrįstos šiuolaikinių sodų konstrukcijos atskiriems veislės poskiepio
deriniams.
Sukurtos ir pagrįstos inovatyvios kaulavaisių auginimo po priedangomis technologijos.
141
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
1
metais 2 metais 3 metais
4 metais 5 metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 50 50 50 50 50 250
2. Socialinio draudimo
įmokos 15,49 15,49 15,49 15,49 15,49 77,45
3. Išlaidos paslaugoms1
10 10 10 30
4. Išlaidos autoriniams
darbams 3 3 6
5. Išlaidos prekėms 22 30 20 10 10 92
6. Išlaidos komandiruotėms 6 4 4 - - 14
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti - - - - - 0
8. Pridėtinės išlaidos2 13,1 13,1 13,1 13,1 13,1 65,5
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
- - - - - -
Iš viso: 109,59 125,59 112,59 98,59 88,59 534,95
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus,
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 100%
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Sodo ir daržo augalų apsauga. Augalų ligų ir kenkėjų, cheminių ir kitų priemonių
panaudojimo tyrimai, registraciniai eksperimentai
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai
Integruotos sodo ir daržo augalų apsaugos sistemos sukūrimas ir įdiegimas:
o įvertinti augalų fitosanitarinė būklę sodininkystės ir daržininkystės ūkiuose
taikančiuose integruoto, tausojančiojo ir ekologinio auginimo technologijas;
o nustatyti daugiausiai žalos darančius kenkėjus ir ligas pagal atskirus Lietuvos
regionus
o ištirti integruotos augalų apsaugos taikymo galimybės, nustatyti reikalingus ir
trūkstamus pesticidus atskirų sodo ir daržo augalų auginimui;
o optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimo poreikį vaisių ir daržovių
sektoriuje.
Plėtoti ligų ir kenkėjų prognozavimo modelių adaptavimo mokslinius tyrimus, diegti ligų
ir kenkėjų prognozavimo sistemas sodininkystėje ir daržininkystėje
Išplėsti sodo ir daržo augalų bazę registraciniams eksperimentams vykdyti pagal ES
standartus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Pagal ES direktyvą 2009/128/EC Europos sąjungos šalys narės nuo 2014 m. turi įdiegti
integruotą augalų apsaugos sistemą, sumažinti pesticidų naudojimą ir jų poveikio žalą žmogui
142
bei aplinkai. Šios sistemos įdiegimas šalies mastu garantuoja produkto vidinę kokybę, saugų
maistą, aplinkos bioįvairovės saugojimą ir plėtojimą. Labai svarbus žaladarių žalingumo
slenksčių ir infekcijos rizikos nustatymas, pagrįstas prognozavimo modeliais. Integruotoje
augalų apsaugos sistemoje svarbią vietą užima ligų ir kenkėjų monitoringas bei jų išplitimo
prognozavimas, kuris sudaro prielaidas panaudoti augalų apsaugos produktus tada, kai liga ar
kenkėjas pasiekia žalingumo slenkstį. Kintant klimato sąlygoms, kinta ir kenkėjų ir ligų
pasirodymo laikas bei jų žalingumas. Šiltėjant klimatui, vieni žaladariai gali pasidaryti mažiau
žalingi, kitų daroma žala gali dar labiau išaugti. Kai kurios žaladarių rūšys gali pasislinkti iš
vienų regionų į kitus, išsivystyti daugiau negu įprasta generacijų. Klimato rodiklių kaita sukelia
dažnesnius ir intensyvesnius kenkėjų ir ligų protrūkius. Įvertinus žaladarių populiacijų genetinę
įvairovę, plitimo pobūdį bei biologines savybes galima formuoti adekvačias prevencijos
priemones ir apsaugos strategijas bei parengti optimizuotas augalų apsaugos sistemas sodo ir
daržo augalams.
Projektas paskatins sodininkystės ir daržininkystės ūkių gyvybingumą; sumažins
produkcijos savikainą ir padidins pridėtinę vertę; padidės produkcijos sauga; pagerės
agroaplinkosauga. Projekto novatoriškumas, remiantis tiksliaisiais tyrimais ir gamybine
patirtimi, skatina diegti ligų ir kenkėjų prognozavimo sistemas sodininkystėje ir daržininkystėje
siekiant įgyvendinti saugias, atitinkančias ES reikalavimus augalų apsaugos produktų naudojimo
sodininkystėje ir daržininkystėje strategijas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
LAMMC sodininkystės ir daržininkystės institute atliekami sodo ir daržo augalų ligų bei
kenkėjų rūšinės įvairovės, jų žalingumo, biologijos bei ekologijos ypatybių tyrimai.
Besikeičiančio agroklimato sąlygomis tiriami atsirandantys, santykinai nauji kenkėjai ir ligos.
Kuriamos ir įdiegiamos integruotos augalų apsaugos sistemos sodininkystėje ir daržininkystėje.
Nuo 2007 m. įdiegtas meteorologinių stotelių, su integruotais ligų ir kenkėjų prognozavimo
modeliais, tinklas. Siekiant optimizuoti augalų apsaugos produktų naudojimą laboratorijos
mokslininkai adaptuoja sodo ir daržo augalų ligų bei kenkėjų prognozavimo modelius,
koordinuoja šiuolaikinės prognozavimo sistemos diegimą Lietuvos sodininkystės ir
daržininkystės sektoriuje. Laboratorijoje nuo 2001 m. augalų apsaugos produktų biologinio
efektyvumo tyrimai vykdomi prisilaikant Geros Eksperimentinės Praktikos (GEP sertifikatas)
reikalavimų, užtikrinančių aukštą bandymų kokybę ir gautų duomenų pripažinimą kitose
Europos sąjungos šalyse. Naujas iššūkis - įvertinus fitosanitarinę sodo ir daržo augalų būklę,
naudojamų augalų apsaugos produktų efektyvumą, optimizuoti pesticidų poreikius Lietuvos
vaisių ir daržovių sektoriuje tausaus pesticidų naudojimo kontekste, įgyvendinant ES direktyvą
2009/128/EB.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Augalų apsaugos produktų kiekio sumažinimas ir naudojimo taktika, pagrįsta integruotos
augalų apsaugos sistemos principais, leis iki minimumo sumažinti aplinkos taršą cheminiais
augalų apsaugos produktais bei jų metabolitais. Turės teigiamą poveikį žmonių sveikatai ir
gyvenimo kokybei, nes sudarys sąlygas visuomenei vartoti sveikesnius ir aukštos kokybės
sodininkystės produktus bei atitiks tarptautinėse rinkose produkcijos kokybei keliamus
reikalavimus.
143
Lėšų poreikio pagrindimas
eil.
Nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais
Trečiaisiais
metais
Ketvirtaisiais
metais
Penktaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 54 54 54 54 54 270
2. Socialinio draudimo
įmokos 16,73 16,73 16,73 16,73 16,73 83,65
3. Išlaidos paslaugoms1
5 5 5 5 5 25
4. Išlaidos autoriniams
darbams 3 3 3 3 3 15
5. Išlaidos prekėms 20 20 20 20 20 100
6. Išlaidos
komandiruotėms 5 5 5 5 5 25
7. Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 2,27 2,27 2,27 2,27 2,27 11,35
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
14 14 14 14 14 70
iš viso: 120 120 120 120 120 600
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai sudaro 80 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai sudaro 20 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4. Uoginių augalų auginimas. Auginimo technologijų elementų tyrimai ir optimizavimas.
Veislių tyrimai ir parinkimas. Braškių konvejerio sudarymas
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Sukurti modernias, ekonomiškai pagrįstas uoginių augalų auginimo technologijas.
Uoginių augalų agrobiologiniai tyrimai ir naujų priežiūros technologinių elementų
optimizavimas.
Tradiciniu ir ne sezono metu derančių aviečių, braškių ir kitų uoginių augalų biologiniai
tyrimai bei naujų auginimo technologijų kūrimas bei modernizavimas.
Naujų lietuviškų ir introdukuotų uoginių augalų veislių tyrimas ir atranka auginant pagal
tausojančią aplinką bei ekologines auginimo sistemas ir taikant tradicines ir naujas auginimo ir
priežiūros technologijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Pastaraisiais metais iškyla didelis puikios kokybės desertinės uoginių augalų produkcijos
poreikis. Ypač svarbu desertines uogas patiekti rinkai ne tik trumpai sezono metu, bet ir
išplečiant uogų derėjimo sezoną kuo ilgiau. Iki šiol dažniausiai taikomas intensyvus uoginių
augalų auginimas. Taip pat, tiek augintojai tiek ir vartotojai domisi ir taiko ekologinės uogų
produkcijos auginimo technologijomis. Jos kaip tik yra netobulos ir ištisos technologinės
grandys reikalauja mokslinio sprendimo. Pastaraisiais metais ypač susidomėta Tausojančia
144
aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema, kurios dėka griežtai reglamentuotas ir sumažintas
pesticidų naudojimas racionalizuota augalų mityba ir įgyvendinti kiti gamtosauginiai
reikalavimai uogų ar vaisių auginimo metu. Taikant šią auginimo sistema produkcija nuolat
kontroliuojama auginimo ir tiekimo į rinka metu ir svarbiausia dėka šios sistemos išauginta
produkcija bus aukštesnės vidinės kokybės bei saugi vartotojui. Taikant šią auginimo sistemą
labai svarbu ištirti ir įvertinti augalų veisles bei optimizuoti priežiūros technologinių elementų
grandis kurios užtikrintų puikius ekonomiškai pagrįstus rezultatus auginimo metu naudojant
ribotą pesticidų kiekį bei optimizuojant tręšimą bet ribojant azoto panaudojimą.
Bus padėtas mokslinis pagrindas saugios uogų produkcijos išauginimu tradiciniu bei ne
sezono metu, taikant draugišką aplinkai uoginių augalų auginimo sistemą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Nuolat vykdomas tiek lietuviškų tiek ir introdukuotų uoginių augalų veislių tyrimas. Jis bus
tęsiamas ir toliau nes pasaulyje nuolat sukuriamos naujos produktyvios veislės kurios pakeičia
senesnes mažiau produktyvias ar morališkai pasenusias veisles. Toliau progresuojant pesticidų
bei trąšų gamybos pramonei ieškoma vis pažangesnių racionalių mitybos bei piktžolių ligų bei
kenkėjų kontrolės priemonių bei būdų. Epizodiškai ištirtos technologinės priemonės leidžiančios
gauti uogų derlius ne sezono metu. Būtina duoti kompleksinį šios problemos ūkinį-biologinį
sprendimą ir užtikrinti racionalų biologiškai ir ekonomiškai pagrįstą sezoninių ir nesezoninių
uogų auginimo konvejerio sudarymą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus ištirtos ir atrinktos uoginių augalų veislės auginimui, taikant tausojančią aplinką ar
ekologinę auginimo sistemą. Bus ištirtas ir moksliškai pagrįstas biologinių ir technologinių
priemonių kompleksas užtikrinantis optimalius ekonomiškai pagrįstus uogų derlius sezono ir
ne sezono metu.
5. Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr.
Išlaidų
pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
1 metais 2 metais 3 metais 4 metais 5 metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 70 70 70 70 70 350
2. Socialinio draudimo
įmokos 21,69 21,69 21,69 21,69 21,69 108,45
3. Išlaidos paslaugoms1
20 20 20 20 20 100
4. Išlaidos autoriniams
darbams 5 5 5 5 5 25
5. Išlaidos prekėms 35 35 35 35 35 175
6. Išlaidos
komandiruotėms 6 6 6 6 6 30
7. Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 - - - - - -
9.
Papildomos
pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai
eksploatuoti3
2,31 2,31 2,31 2,31 2,31 11,55
Iš viso: 160 160 160 160 160 800
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus,
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai - 100 %
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
145
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Daržininkystė. Daržo, prieskoninių ir vaistinių augalų technologinių elementų tyrimas ir
optimizavimas. Veislių parinkimas. Mineralinės mitybos optimizavimas. Ekologinio auginimo
technologijos.
Mokslinių tyrimų tikslas – kurti, tobulinti ir įdiegti intensyvias, integruotas ir ekologines
daržovių auginimo technologijas bei jų elementus atsižvelgiant į šalies agroklimatines bei
ekonomines sąlygas ir nuo seno nusistovėjusias tradicijas, didinti daržininkystės šakos
konkurencingumą tarp kitų žemės ūkio veiklos sričių, šios srities produkcijai užtikrinant stabilią
rinką
Remiantis mokslo pasiekimais bei žiniomis, bandymų įvairiuose šalies regionuose
duomenimis ir patirtimi, skatinti dirbančius žemės ūkio daržininkystės šakoje asmenis sparčiau
diegti naujoves ir kurti konkurencingus arba pertvarkyti esamus į konkurencingus bei verslius
ūkius.
Mokslinių tyrimų uždaviniai: atlikti lauko ir šiltnamio daržovių, prieskoninių, vaistinių
augalų ir ekologinio daržovių auginimo technologinių elementų tyrimus.
Sukurti naujas, užtikrinančias saugią produkciją, daržo augalų auginimo tausojančias
aplinką ir išskirtinės kokybės produkcijos gamybos technologijas, įgalinančias sukurti papildomą
daržininkystės produkcijos pridėtinę vertę.
Sukurti pilnavertę daržo augalų mineralinės mitybos sistemą.
Parinkti tinkamiausias auginti Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis, atsparias ligoms ir
kenkėjams, lauko ir šiltnamio daržovių, vaistinių ir prieskoninių augalų veisles.
Sukurti ir tobulinti daržovių ekologinio auginimo technologijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas. Tyrimų aktualumas yra tas, kad bus paruoštos ir įdiegtos į gamybą naujos pažangios
tausojančios aplinką lauko ir šiltnamio daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų auginimo
technologijos, paremtos integruotos augalų apsaugos ir agroaplinkosaugos principais, šalies
regionuose. Naudojant įvairias žinių sklaidos priemones bus supažindinti su jomis, bei atskirais
naujais technologiniais auginimo elementais betarpiškai daržovių augintojai. Siekiant apsaugoti
aplinką, išplėsti rinką, populiarinti lietuviškas daržoves bus diegiamos intensyvios, tausojančios
aplinką daržovių auginimo ir išskirtinės kokybės daržininkystės produkcijos ir ekologinio
daržovių auginimo technologijos. Daržininkystės produkcija galės būti ženklinama specialiais
ženklais. Tai padės daržovių augintojams išlikti konkurentabiliais sudėtingomis labai
nestabilios rinkos sąlygomis. Tyrimai labai artimai susiję su žemės ūkio sektoriaus prioritetais,
strateginiais uždaviniais ir iššūkiais. Mokslinius tyrimus įgyvendinus ir paskleidus žinias bei
patirtį, įdiegus pažangias technologijas į gamybą bus ženkliai sumažintas rinkos nestabilumas,
auginama aukšto derlingumo, kokybiška ir saugi produkcija, saugojama aplinka ir tausojama
dirva. Daržovių augintojai, ūkių specialistai ir darbuotojai įgis naujų vertingų žinių ir įgūdžių,
pakels savo kvalifikaciją.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis. 2020 m. Europos strategijos „Europa 2020“ pagrindą, sudaro trys prioritetai: 1) pažangus
augimas, tai yra žiniomis ir inovacijomis pagrįsto ūkio vystymas; 2) tvarus augimas, tai yra
tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurentabilaus ūkio skatinimas ir 3)
integracinis augimas – didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta ekonominė, socialinė ir
teritorinė sanglauda, skatinimas.
Programos „Horizontas 2020“ pagrindinis tikslas – tvarus vystymasis, tai yra tvaraus ir
konkurencingo ūkio kūrimas ir plėtra, naujų, įskaitant ir ekologiškas, tausojančių dirvožemį ir
aplinką technologijų kūrimas ir esamų tobulinimas, dėmesį skiriant klimato kaitos ir
aplinkosaugos tikslų suderinimui.
Valstybė turės pasiekti, kad vidaus rinka būtų aprūpinta aukštos kokybės konkurencinga
šalies gamintojų produkcija ir mažėtų importas tų produktų, kuriuos galima pagaminti šalyje, nes
146
geografinė Lietuvos padėtis, klimatinės sąlygos ir tradicijos sudaro geras prielaidas
daržininkystei plėtoti.
Sodininkystės ir daržininkystės institute bus atliekami tikslieji, gamybiniai ir parodomieji
bandymai tobulinant intensyvias, integruotas ir ekologinio auginimo daržo augalų auginimo
technologijas bei jų elementus. Tyrimai atliekami laboratorijose, lauke, šiltnamyje ir
gamybiniuose ūkiuose. Bus atliekami dirvožemio agrocheminiai, augalų biometriniai,
fiziologiniai ir produkcijos kokybės tyrimai bei derliaus apskaita.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Daržininkystės ūkiuose, atsižvelgiant į regionų agroklimatines sąlygas, ekonominį
išsivystymą bei daržininkystės tradicijas bus įdiegtos naujos pažangios tausojančios aplinką
lauko ir šiltnamio daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų auginimo technologijos,
užtikrinančios saugią aplinką ir saugią bei konkurencingą produkciją, tenkinančią visuomenės
poreikius ir užimamčią aukštą vietą ES rinkoje.
Naujai kuriamų ir (arba) patobulintų pagrindinių ir retesnių lauko daržovių integruotų
(tausojančių) auginimo technologijų ir jų elementų rekomendacijų paruošimas, diegimas į
gamybą. Trijų tyrimo metų duomenų apibendrinimas, mokslinių straipsnių paruošimas.
Patobulintų ir pritaikytų daržovių ekologinio auginimo technologijų rekomendacijų
paruošimas. Trijų tyrimo metų duomenų apibendrinimas, mokslinių straipsnių paruošimas.
Prieskoninių ir vaistinių augalų auginimo technologinių elementų tyrimo išvadų ir
rekomendacijų paruošimas. Diegimas į gamybą.
Daržo augalų mineralinės mitybos sistemos sukūrimas. Rekomendacijų paruošimas ir
diegimas į gamybą.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr.
Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 46,00 46,00 46,00 46,00 46,00 230,00
2. Socialinio draudimo
įmokos
14,2508 14,2508 14,2508 14,2508 14,2508 71,254
3. Išlaidos paslaugoms 19,00 20,00 21,00 15,00 15,00 90,00
4. Išlaidos autoriniams
darbams
20,00 15,00 17,00 15,00 20,00 87,00
5. Išlaidos prekėms 30,00 25,00 21,00 28,00 30,00 134,00
6. Išlaidos
komandiruotėms
5,00 5,00 6,00 7,00 5,00 28,00
7. Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti
60,00 70,00 66,00 70,00 68,00 334,00
8. Pridėtinės išlaidos -
9. Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti
-
Iš viso: 194,2508 195,2508 191,2508 195,2508 198,2508 974,254
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai I-ieji m.- 80 %; II-ieji m. - 80 %; III-ieji m.-
75%; IV-ieji m. - 75%.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai I-ieji m.- 20 %; II-ieji m. - 20 %; III-ieji m.- 25%;
IV-ieji m. - 25%.
147
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6. Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčiai laikymo metu.
Laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje
parametrų modeliavimas ir optimizavimas. Aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių tyrimai
Tikslas – nustatyti vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių
laikymo metu dėsningumus ir sukurti mokslinius bei technologinius pagrindus užtikrinančius
maksimalų vaisių ir daržovių biocheminės sudėties bei fizikinių savybių išsaugojimą laikymo
metu siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus vaisius ir daržoves
ištisus metus.
Uždaviniai:
Ištirti vaisių ir daržovių biocheminės sudėties bei fizikinių savybių (tekstūra, odelės ir
minkštimo tvirtumas, CIELab bei XYZ spalvų koordinatės, užšalimo taškas) pokyčius
laikymo metu.
Sumodeliuoti ir optimizuoti vaisių ir daržovių laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje
ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje parametrus.
Sukurti ir ištirti vaisių ir daržovių aktyvių pakuočių modelius ir sudaryti mokslines ir
technologines prielaidas aktyvių vaisių ir daržovių pakuočių kūrimui bei naudojimui.
Nustatyti ozono įtaką endogeninio etileno inaktyvavimui.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Vienas iš lietuviškos vaisių ir daržovių produkcijos konkurencingumo didinimo veiksnių
yra aukštos kokybės produktų pateikimas į rinką. Tai įmanoma pasiekti tik moksliškai pagrindus,
ištyrus ir sumodeliavus Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis išauginamų vaisių, uogų ir
daržovių išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinių parametrų (audinių bei odelės tvirtumas,
lemiantys šviežių sodininkystės produktų transportabilumą), skirtingų veislių fiziologinių
parametrų (kvėpavimo intensyvumas, etileno išskyrimas, lemiantys vaisių ir uogų išsilaikymą)
rodiklius, sukūrus ir įdiegus naujas, inovatyvias vaisių ir daržovių laikymo technologijas.
Vaisių, uogų ir daržovių išsilaikymą įtakoja jų cheminė sudėtis, kokybė, derliaus nuėmimo
laikas bei laikymo sąlygos. Laikant vaisius optimaliomis sąlygomis galima išlaikyti produkciją,
priklausomai nuo veislės, daugiausiai iki gegužės mėnesio. Tuo tarpu taikant modernias,
inovatyvias vaisių ir daržovių laikymo technologijas, produkciją, pvz. obuolius, galima būtų
išlaikyti ištisus metus.
Vaisių laikymąsi didele dalimi apsprendžia etileno, endogenio hormono, skatinančio
nokimą, koncentracija saugyklose. Vykdant šią tematiką planuojama ištirti ir sukurti naują,
aplinkai draugišką etileno šalinimo technologiją.
Laikant kontroliuojamoje atmosferoje sprendžiami ir ekologiniai klausimai. Esant
padidintam anglies dioksido kiekiui žūna daugelis mikroorganizmų, taigi, nereikia daržovių
apdoroti antimikrobinėmis cheminėmis medžiagomis. Laikyti kontroliuojamoje bei
modifikuotoje atmosferoje leidžiama ir išskirtinės kokybės vaisius bei daržoves.
Tik ištyrus šviežių vaisių ir daržovių fiziologinių ir biocheminių procesų bei cheminės
sudėties kitimus laikant šviežius vaisius ir daržoves įvairiomis sąlygomis galima optimizuoti
laikymo sąlygas įvairiems vaisiams ir daržovėms, maksimaliai išsaugant jų natūralią biocheminę
sudėtį, užtikrinant jų kokybę bei išsilaikymą, minimizuoti natūralius masės nuostolius laikymo
metu.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Vaisių ir daržovių laikymo klausimais pasaulyje vykdoma daug tyrimų, tačiau problemų ir
spręstinų klausimų nemažėja. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute plačiai tirti
įvairių obelų veislių vaisių optimalus skynimo laikas ir jo įtaka produkcijos išsilaikymui
(Kviklienė N., Viškelis P., 2008; Kvikliene ir kt., 2011). Tirta modifikuotos atmosferos įtaka
148
obuolių išsilaikymui bei cheminei sudėčiai (Viškelis P. ir kt., 2011), tačiau optimali
kontroliuojamos atmosferos sudėtis lietuviškų veislių obuolių laikymui dar nėra nustatyta.
Pasaulyje ir Lietuvoje iki šiol nežinomos trumpai laikomų daržovių (žalumyninės daržovės,
salotos, svogūnų laiškai, kai kurie prieskoniniai augalai) laikymo kontroliuojamoje ir
modifikuotoje atmosferoje optimalios sąlygos (deguonies bei anglies dioksido kiekis,
temperatūra, atmosferos drėgnis). Laikant kontroliuojamoje atmosferoje susiduriama su
problemomis, nes nežinoma nei optimali kontroliuojamos atmosferos ar modifikuotos
atmosferos sudėtis, nežinomi nuo tos sudėties priklausomi kiti laikymo parametrai, kaip
temperatūra ir atmosferos drėgnis, leistina etileno koncentracija saugyklose. Pasaulyje dar tik
pradedamos kurti aktyvios vaisių ir daržovių pakuotės, o Lietuvoje tokių tyrimų iš viso
nevykdyta.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti trys
informaciniai lapeliai, parašyti trys straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami
radijo ir televizijos laidose (3 interviu).
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmai-
siais
metais
Antrai-
siais*
metais
Tre-
čiai-
siais
metais
Ketvir-
taisiais
metais
Penktai-
siais
metais
Iš viso
1 Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 120,0 600,0
2 Socialinio draudimo
įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 37,2 186,0
3 Išlaidos paslaugoms1 8,5 7,2 7,5 8,5 8,5 40,2
4 Išlaidos autoriniams
darbams 0 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 75,0 414,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 5,0 5,5 5,5 21,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
125,0 85,0 70,0 75,0 0 355,0
8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 37,0 37,0 41,0 28,0 180,0
9
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0
Iš viso: 472,7 431,4 423,7 434,7 333,7 2096,2
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
7. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.
149
Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei įrangai eksploatuoti
Išlaidų pagrindimas
Vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu
tyrimams, laikymo modifikuotoje, kontroliuojamoje ir labai mažo deguonies kiekio atmosferoje
parametrų modeliavimui ir optimizavimui vaisiai, uogos ir daržovės bus laikomos turimuose
šaldytuvuose ir kontroliuojamos atmosferos kamerose. Laikymo tyrimai bus atliekami ištisus
metus. Šaldytuvai ir kontroliuojamos atmosferos palaikymo įranga (azoto generatorius,
kompresoriai, skruberiai, drėkintuvai ir pan.) naudoja daug elektros energijos, kurios kaštai
nepasidengia pridėtinėmis išlaidomis ir todėl prašoma papildomų pridėtinių išlaidų mokslinei
įrangai eksploatuoti.
Keturių šaldytuvų, skirtų vaisių ir daržovių biocheminės sudėties, fizikinių savybių
pokyčių laikymo metu tyrimams, laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui laikant vaisius
ir daržoves, tame tarpe trumpai laikomas žalumynines daržoves, nominalus šaldymo
kompresorių galingumas 16 kW. Paprastai nusistovėjus darbo režimui kompresoriai dirba
išsijungdami, maždaug pusę laiko, t.y. pvz. 10 min. dirba, 10 min. būna išsijungę. Taigi, per parą
kompresoriai dirbs 12 val. ir sunaudos 12x16=192 kWh elektros energijos, kurios kaštai
192x0,45=86,4 Lt. Per mėnesį išlaidos elektros energijai sudarys 86,4x30=2592 Lt, o per metus
2592x12=31104 Lt.
Keturios kontroliuojamos atmosferos kameros, kurios bus naudojamos vaisių ir daržovių
biocheminės sudėties, fizikinių savybių pokyčių laikymo metu tyrimams, laikymo procesų
modeliavimui ir optimizavimui laikant vaisius ir daržoves kontroliuojamoje atmosferoje,
sunaudos elektros energijos:
Nominalus galingumas 9 kW
Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko
12x9=108 kWh
Per mėnesį suvartos elektros energijos 108x30=3240
kWh
Per metus suvartos elektros energijos 3240x12=38880
kWh
Per metus išlaidos elektros energijai 38880x0,45=17496
Lt.
Laikymo procesų modeliavimui ir optimizavimui ultražemo deguonies kiekio bandyminių
kamerų nominalus galingumas 12 kW. Dirbs kameros ištisus metus, tačiau darbo režimas
kompresorių yra periodinis, t.y. pusę laiko dirbs, pusę laiko „ilsėsis“. Elektros energijos
sąnaudos:
Nominalus galingumas 12 kW
Per dieną suvartos elektros energijos, dirbdami pusę laiko
12x12=144 kWh
Per mėnesį suvartos elektros energijos 144x30=4320
kWh
Per metus suvartos elektros energijos 4320x12=51840
kWh
Per metus išlaidos elektros energijai 51840x0,45=23328
Lt.
Iš viso elektros energijos kaštai bus: 31104+17496+23328=71928 Lt.
Kadangi dalį elektros kaštų galima bus dengti iš pridėtinių išlaidų eilutės, tai prašome skirti
papildomų pridėtinių išlaidų mokslinei įrangai eksploatuoti 60,0 tūkst. per metus.
150
PRIEDAS E
VETERINARIJA
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ
PAGRINDIMAS
VETERINARIJOS SIŪLOMOS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. 1.1. Realaus laiko PGR pritaikymas Lawsonia intracellularis ir Brachyspira hyodysenteriae
infekcijų diferenciacijai.
1.2. Gyvulių virusinių ir asocijuotų ligų paplitimo nustatymas ir prevencijos priemonių
paruošimas.
1.3. Naminiuose paukščiuose ir paukštienoje paplitusių bakterijų atsparumo antibiotikams
tyrimai.
1.4. Lietuvos galvijininkystės ir avininkystės ūkių svarbiausių ekonominių užkrečiamųjų
ligų rizikos veiksnių tyrimai
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. 2.1. Arklių anatominiai defektai, jų įtaka sportiniam pasirengimui, ankstyva diagnostika,
defektų eliminavimas.
2.2. Šalčio ir šilumos įtaka ristūnų veislės arkliams intensyvaus krūvio metu.
2.3. Embrionų transplantacijos technologijos efektyvumo didinimas.
2.4. Karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos efektyvumo
vertinimo modelio sukūrimas.
2.5. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika.
3. Smulkių gyvūnų ligos. 3.1. Naujų išoriškai naudojamų preparatų nuo dermatofitijos efektyvumo įvertinimas.
3.2. Vietiškai naudojamų vaistų formų antibakterinis ir priešgrybinis veiksmingumo
tyrimas, naudojant skirtingus vaistines formas suteikiančius pagrindus.
3.3. Smulkių gyvūnų ligų diagnostika.
3.4. Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose
savivaldybėse.
4. Biologiškai aktyvūs komponentai. 4.1. Biologiškai aktyvių medžiagų taikymas padidintos biologinės ir maistinės vertės
mėsos gaminių gamyboje.
5. Veterinarinė maisto sauga. 5.1. Technologinių priemonių ir metodų kūrimas zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei
mėsos ir kiaušinių gaminių gamyboje.
5.2. Fermentuotų augalinių produktų taikymas miltinių konditerijos kepinių vertei padidinti
ir akrilamido formavimosi kepiniuose prevencijai.
5.3. Listeria monocytogenes paplitimo žuvies ir mėsos įmonėse bei cheminių medžiagų ir
užšaldymo įtakos listerijų nukenksminimui žuvies ir mėsos žaliavose tyrimai.
151
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos. 1.1. Realaus laiko PGR pritaikymas Lawsonia intracellularis ir Brachyspira
hyodysenteriae infekcijų diferenciacijai.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – įvertinti L. intracellularis ir B. hyodysenteriae svarbą, išanalizuoti mišrių ir
monoinfekcijų paplitimą skirtingo amžiaus kiaulių grupėse, specifinės ir nespecifinės kontrolės,
antimikrobinės terapijos ir profilaktikos priemonių efektyvumą įvairaus dydžio Lietuvos
kiaulininkystės ūkiuose panaudojant naujus molekulinės biologijos metodus.
Uždaviniai:
1. Atlikti kiaulininkystės ūkių epizootologinius, klinikinius ir patologinius anatominius
tyrimus ir rezultatų analizę bei įvertinti sergamumą ir gaištamumą įvairaus amžiaus kiaulėms
nuo L. intracellularis ir B. hyodysenteriae mono ar mišrių infekcijų.
2. Pritaikyti realaus laiko PGR metodą L. intracellularis ir B. hyodysenteriae
diagnostikai ir atlikti diagnostikos metodų palyginamąjį ivertinimą.
3. Įvertinti L. intracellularis ir B. hyodysenteriae infekcijų paplitimą taikant įvairias
kiaulių auginimo technologijas bei antimikrobinių preparatų naudojimo įtaką L. intracellularis ir
B. hyodysenteriae paplitimui.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Kiaulininkystės ūkuose nuolat pasitaiko atjunkytų ir penimų kiaulių įvairios kilmės
virškinamojo trakto susirgimų, kurie pasireiškia skirtingais klinikiniais požymiais ir sukelia
didelius ekonominius nuostolius. Kiaulių susirgimai sukeliami L. intracellularis (kiaulių
proliferuojanti enteropatija (PE)) ir B. hyodysenteriae (kiaulių dizenterija (KD)) nustatomi
dažnai, tačiau taip pat svarbios kitos infekcinės ligos ir mikotoksinai. PE ir KD epizootijų
atvejais padidėja 1-6 mėnesių amžiaus kiaulių sergamumas (iki 50-100 proc.) ir gaištamumas (iki
50 proc.). Vienuose ūkiuose jie pasireiškia dažniau, kituose rečiau. Kiaulių viduriavimams
gydyti yra naudojama daug ir skirtingų antibiotikų, net ir tais atvejais kai susirgimus sukelia ne
bakterijos ar virusai. Nuo PE yra pagaminta vakcina, kuri yra pradėta naudoti Lietuvoje. L.
intracellularis ir B. hyodysenteriae paplitimo įvertinimas leis prognozuoti specifinės ir
nespecifinės profilaktikos priemonių pasirinkimą.
PE yra klinikinė ir subklinikinė formos. Klinikinė forma gali pasireikšti ūmia ar lėtine
formomis. Ūmi forma paprastai yra retesnė ir dažnai gali būti panaši į KD. Kai kurios
brachyspiros gali pasižymėti rezistentiškumu antibiotikams. Tokiais atvejais gali būti naudojami
neefektyvūs antibiotikai. Vienas iš būdų įvertinti antibotikų veiksmingumą yra palyginti
išskiriamų bakterijų kiekį su fekalijomos gydytų, negydytų ir gydomų kiaulių grupėse. Taikant
paprastą PGR metodą, tai įvertinti neįmanoma, o tuo tarpu įsisavintas realaus laiko PGR metodas
leistų įvertinti sukėlėjų kiekio dinamiką ligos eigoje bei naudojant ir nenaudojant skiritngus
antibiotikus. Lavsonijų nuostoliams išvengti yra taip pat taikoma vakcinos. Įvertinus antibiotikų
veiksmingumą, bus galima tikėtis, kad ūkiai išanalizuos gydymo antibiotikais schemas ir
strategiją, to pasekoje sumažės antibiotikų naudojimas. Įsisavinti realaus lauko PGR metodai leis
tiksliau įvertinti specifinių sukėlėjų etiologinį vaidmenį įvairios kilmės susirgimų atvejais.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Lietuvoje laboratoriniai tyrimai PE ir KD atžvilgiu atliekami eilę metų tik MVI-e, tuo tarpu
komerciniai ir nekomerciniai tyrimai kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose neatliekami.
Per eilę metų yra sukaupti duomenys apie klinikinius ir epizootologinius požymius bei
patologinius anatominius pakitimus būdingus KD ir PE, tačiau išsamesnei analizei reikalingas
tikslinis finansavimas. Iki šiol moksliniai tyrimų projektai skirti šiai tematikai nebuvo finansuoti
nei iš valstybės, nei privačių Lietuvos ar užsienio lėšų.
152
Nustatėme, kad dažnai esant panašiems klinikiniams ir epizootologiniams požymiams bei
patologiniams anatominiams pakitimams gali būti diagnozuojamos PE ir KD mono- ar mišrios
infekcijos. Teigiami gydytų ir negydytų, sergančių ar nugaišusių kiaulių patologinės medžiagos
mėginiai sudaro iki 100%. Tačiau kitais panašiais atvejais teigiami mėginiai dažnai neaptinkami.
Kodėl taip atsitinka, ar tai antimikrobinių medžiagų poveikis mums neišaiškinta.
PE dažniausiai diagnozuojamas 2-5 mėnesių amžiaus kiaulėms. Šis susirgimas paprastai
gydomas taikant antimikrobines medžiagas. Pastaruoju metu Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse
diegiamos neseniai sukurtos vakcinos, kurios, tikimasi, gali apsaugoti nuo PE ar sumažinti
kiaulių sergamumą ir gaištamumą, bei taip sumažinti kiaulininkystės ūkių antimikrobinių vaistų
poreikį ir naudojimą specifinei ir nespecifinei profilaktikai bei gydymui.
PE ir KD sukėlėjai sunkiai kultivuojami ir įprastiniais paprastais bakteriologijos metodais
nėra išskiriamos. L. intracellularis yra viduląstelinis parazitas, kuris gali būti išskirtas
panaudojant tik ląstelių kultūras. Todėl šiuo metu diferencinei diagnostikai PE ir KD atžvilgiu
yra taikomi PGR metodai. KD diagnostikai yra įsisavinti ir taikomi paprastos PGR metodai, o
PE diagnostikai - paprastos ir lizdinės PGR metodai. Pasaulyje pastaruoju metu yra įsisavinti šie
šių ligų realaus laiko PGR metodai naudojant įvairių firmų pagamintus reagentus. Mes darbo
metu pritaikytume Lietuvoje pagamintus realaus laiko PGR skirtus reagentus.
Šiuo metu PE atžvilgiu nemažai mokslinių publikacijų, projektų ir tyrimų yra skirta arklių
ligų diagnostikai.
Nemažai projektų JAV ir Europos sąjungos šalyse yra vykdyti paskutiniais metais. Šiuo
metu vykdomi ar neseniai įvykdyti projektai: Kanadoje "B. hyodysenteriae detection", Control of
haemorrhagic colitis associated with Brachyspira species), „Is Lawsonia intracellularis infection
associated with disease in selected populations of New Zealand foals?“.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Realaus laiko PGR metodas leistų nustatyti sukėlėjų svarbą mišrių ir mono infekcijų
procesui, įvertinti patogenų kiekio svarbą susirgimų patologijai ir eigai, ūkiuose įprastinėse
schemose profilaktikai ir gydymui naudojamų antimikrobinių medžiagų poveikį.
Įsisavinti metodai galėtų būti pritaikyti arklių ir šunų ligų diferencinei diagnostikai.
Bus apibendrinami analizuojami nauji tyrimų duomenys, kaupiami tyrimų rezultatai,
atliekama statistinė analizė, parengtos publikacijos tyrimų tema.
Tyrimų metu bus įvertinta L. intracellularis ir B. hyodysenteriae svarba, išanalizuotas
mišrių ir monoinfekcijų paplitimas skirtingo amžiaus kiaulių grupėse, specifinės ir nespecifinės
kontrolės, antimikrobinės terapijos ir profilaktikos priemonių efektyvumas įvairaus dydžio
Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose. Tai leis kiaulininkystės ūkiams tiksliai parinkti efektyviausias
gydymo ir profilaktikos priemones.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 49,9 46,2 96,1
2. Socialinio draudimo įmokos 15,4 14,3 29,7
3. Išlaidos paslaugoms1
0,0 0,0 0,0
4. Išlaidos autoriniams darbams 0,0 0,0 0,0
5. Išlaidos prekėms 24,3 16,1 40,5
6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 0,0 0,0 0,0
8. Pridėtinės išlaidos2 16,4 14,0 30,4
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
0,0 0,0 0,0
Iš viso: 109,0 93,6 202,6
153
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos.
1.2. Gyvulių virusinių ir asocijuotų ligų paplitimo nustatymas ir prevencijos priemonių
paruošimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – veiksnių, darančių įtaką gyvulių virusinių ir asocijuotų ligų paplitimui
nustatymas ir prevencijos priemonių paruošimas.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Atlikti epidemiologinius tyrimus bei įvertinti virusinių ir asocijuotų ligų ypatumus
Lietuvos galvijininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose.
Atlikti tyrimus (statistinius, virusologinius, imunologinius ir molekulinės biologijos),
siekiant nustatyti pagrindinius ligų etiologinius veiksnius ir sukėlėjus.
Pateikti moksliškai pagrįstas rekomendacijas užkrečiamųjų ligų prevencijai ir
likvidavimui.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad gyvūnų (ypač galvijų) virusinės ligos, kuriomis kai
kuriose bandose perserga visi, o nugaišta iki 50 proc. individų, yra labai išplitę. Preliminarūs
2012 metais atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvos atrajotojų populiacijoje pradėjo plisti mėlynojo
liežuvio liga (MML) ir Šmalenbergo (ŠM) virusų infekcija. Šios ligos mūsų šalyje nėra tyrinėtos,
todėl numatoma atlikti MML, ŠM ir kitų ligų paplitimo kompleksinius tyrimus naminių ir
laukinių atrajotojų populiacijose; nustatyti ir įvertinti šių ligų sukėlėjų plitimo rizikos faktorius,
atsižvelgiant į gyvūnų rūšį, amžių, vektorių paplitimą, gyvūnų laikymo sąlygas ir technologijas.
Nors nuo kai kurių virusinių ligų nuo 2007 metų galvijininkystės ūkiuose profilaktikai pradėta
naudoti vakcinacija, tačiau kai kurie duomenys rodo, kad vakcinacija ne visada efektyvi, nes
nėra ištirtas natūralus pasyvus ir povakcininis šių ligų imunitetas, galintis daryti įtaką
vakcinacijos kokybei, neįvertintas ir vakcinacijos poveikis produktyvumui, nėra pakankamai
duomenų apie cirkuliuojančių virusų biologines ir genetines savybes.
Tyrimams bus naudojami šiuolaikiniai metodai: antikūnams nustatyti bus naudojami
imunofermentinės analizės (ELISA) ir virusų neutralizavimo testai. Virusų išskyrimui bus
naudojama ląstelių kultūrų technologijos, virusų ir parazitinių pirmuonių identifikavimui
numatoma pritaikyti polimerazės grandininę reakciją. Patogenų genetinis palyginimas bus
atliekamas klasikiniu ir (arba) pirosekvenavimo metodais, statistinė duomenų analizė bus
atliekama naudojant Clustal X ir Mega 4 programas. Tyrimus numatoma atlikti Lietuvos galvijų,
avių ir ožkų ūkiuose ir laukinių atrajotojų populiacijoje. Tyrimai bus atliekami bendradarbiaujant
Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutu,
užsienio tyrimo institucijomis ir Lietuvos medžiotojų draugijomis. Nustačius patogenų plitimo
154
kelius ir ligų pasireiškimo rizikos veiksnius, numatoma parengti rekomendacijas diagnostikai ir
kontrolės priemonėms.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pastaruoju metu iš kitų ES šalių įvežama daug veislinių gyvulių. Tačiau į bandą įvedus
naujus individus, neretai pasireiškia ligų protrūkiai, ženkliai pablogėja bendras bandos
sveikatingumas. Tokių protrūkių priežastys dažniausiai lieka neaiškios, nors yra žinoma, kad
gyvulininkystėje didžiausią žalą padaro galvijų herpesvirusų, virusinės diarėjos, respiraciniai
sincitiniai virusai bei kiaulių reprodukcijos ir kvėpavimo sindromo virusai (Kęstatitienė et al.,
2008; Jacevičius et al., 200; Stankevičius et al., 2009). Tai galima paaiškinti tuo, kad iki šiol nėra
atlikta Lietuvoje cirkuliuojančių patogenų paplitimo ir jų savybių kompleksinės analizės. Todėl
prieš ruošiant ir įgyvendinant gyvulių užkrečiamųjų ligų kontrolės programas būtina atlikti
mokslinius tyrimus panaudojant šiuolaikinius naujausius diagnostikos ir kitus metodus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
1. Tyrimo metu gauti duomenys leis peržiūrėti ir moksliškai pagrįsti ž. ū. gyvulių
specifinės profilaktikos priemonių taikymo strategiją.
2. Gyvulininkystės ūkiai bus įvertinti ekonomiškai svarbių ligų atžvilgiu ir leis optimizuoti
gyvūnų judėjimą tarp ūkių ar ūkių viduje.
3. Bus kompleksiškai ištirtos pagrindinės mišrios ir vektorių pernešamos virusinės gyvūnų
ligos bei bus parengtos rekomendacijos tų ligų kontrolei.
4. Bus pateiktos moksliškai pagrįstas rekomendacijos pagrindinių užkrečiamųjų ligų
diagnostikos, imunoprofilaktikos ir likvidavimo programų įgyvendinimui, kas leis sumažinti
antimikrobinių vaistų naudojimą ir pagerins produkcijos, ypač pieno, kokybę.
Tyrimo rezultatai bus skelbiami mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)
pagrindinio sąrašo leidiniuose. Taip pat rezultatai bus pristatomi užsienio ir šalies mokslinėse,
gamybinėse konferencijose ir seminaruose, bus viešinami universiteto tinklapyje. Remiantis
mokslinių tyrimų rezultatais bus parengti ir mokslo populiarinimo straipsniai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 360,0
2. Socialinio draudimo įmokos 37,1 37,2 37,2 111,5
3. Išlaidos paslaugoms1
4,0 3,0 3,0 10,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 18,0 18,0 17,5 53,5
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 100,0 20,0 10,0 130,0
8. Pridėtinės išlaidos2 94,2 67,2 63,6 225,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 376,8 268,9 254,3 900,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
155
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos.
1.3. Naminiuose paukščiuose ir paukštienoje paplitusių bakterijų atsparumo antibiotikams
tyrimai.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tyrimų tikslas – įvertinti paukščiuose paplitusių ir paukštieną kontaminuojančių bakterijų
atsparumą antibiotikams.
Uždaviniai:
1. Išskirti sąlyginai patogenines bakterijas paplitusias Lietuvos paukštynuose ir paukštienos
produktuose, realizuojamuose mažmeninėje rinkoje.
2. Nustatyti šių bakterijų atsparumą antibiotikams klasikiniais metodais.
3. Išskirti bakterijų DNR ir molekuliniais metodais nustatyti bakterijų atsparumą
antibiotikams koduojančius genus.
4. Įvertinti atsparumo antibiotikams situaciją paukštynuose ir potencialią riziką vartotojams
užsikrėsti atspariomis antibiotikams bakterijomis per vietinės gamybos ir importuotus
paukštienos produktus.
5. Pateikti veterinarijos specialistams duomenis apie tai, kokių klasių antibiotikams
dažniausiai atsparios paukščiuose paplitę bakterijos.
6. Palyginti atsparumą antibiotikams koduojančias genetines determinantes su kitose šalyse
paplitusiomis genetinėmis determinantėmis atitinkamose bakterijų rūšyse, įvertinant
lietuviškos paukštienos kokybę užterštumo atspariomis bakterijomis kontekste.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Šiuo metu, bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena opiausių problemų medicinoje ir
veterinarijoje, nes bakterijų atsparumas nuolat auga, o naujų antibiotikų sukuriama vis mažiau.
To pasekoje, ilgėja ir darosi sudėtingesnis gyvūnų gydymas, atsiranda ekonominiai nuostoliai
paukščių augintojams. Paukštininkystė yra viena svarbiausių žemės ūkio sričių, duodanti didelę
naudą valstybei. Sprendžiant uždavinius, bus gauti bakterijų, paplitusių naminių paukščių
pulkuose atsparumo antibiotikams duomenys, įvertinta kokie antibiotikai yra veiksmingiausi, o
kokiems yra besivystantis ar išsivystęs atsparumas, kas padės teisingiau ir protingiau naudoti
antibiotikus paukštynuose, dėl ko padidės gydymo efektyvumas. Numatyti tyrimai yra palyginti
nauji, nes apie bakterijų atsparumo situaciją paukštynuose žinoma nedaug, nors aišku, jog
antibiotikų naudojimas paukščiams yra vienas didžiausių. Preliminariai atlikti pradiniai tyrimai
rodo, jog bakterijos paplitę paukščiuose pasižymi dideliu atsparumu kai kuriems, o tiksliau ilgai
ir neracionaliai paukštynuose naudotiems antibiotikams. Tačiau norint gauti sistemingus ir
pagrįstus duomenis, reikalingi nauji, išsamesni tyrimai, be to, ir pagrįsti šiuolaikiniai, tiksliai
molekulinės diagnostikos metodais. Manome, jog ištyrus situaciją paukščiuose sumažės kai
kurių antibiotikų naudojimas, jie bus parenkami racionaliau, todėl tiek pagerės ligų situacija, tiek
ir sumažės atsparių bakterijų paplitimas maisto produktuose.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Prieš keletą metų Lietuvoje buvo atliekami prioritetinių krypčių projektai, kurių metu buvo
tiriamos žmonėse ir gyvūnuose paplitusios bakterijos ir jų genetinės determinantės koduojančios
atsparumą antibiotikams. Tuo metu, didžiausias dėmesys buvo kreipiamas žmonių bakterijų
tyrimams, o taip pat ištirta nemažai kiaulių, galvijų ir tik nedidelis kiekis paukščių. Maisto
156
produktuose (žalioje vištienoje, kalakutienoje) paplitusių bakterijų tyrimai praktiškai neatlikti,
todėl šią spragą reikėtų užpildyti. Ankstesniųjų tyrimų duomenys, tiriant paukščiuose paplitusias
bakterijas dažniausiai apsiribodavo klasikiniais bakteriologiniais tyrimais, tačiau šiandieninis
mokslas reikalauja naudoti naujus, tikslesnius molekulinės biologijos metodus, kurie būtų
taikomi kartu su klasikiniais metodais.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Atlikus tyrimus bus išaiškinta kokios bakterijos dažniausiai kontaminuoja paukštieną ir jos
produktus, koks šių bakterijų ir paukštynuose laikomuose paukščiuose paplitusių bakterijų
atsparumas antibiotikams; bus gauti tiek fundamentiniai molekulinės epidemiologijos, tiek ir
praktiniai duomenys, reikalingi paukščių sveikatingumui gerinti. Vienas iš įdomesnių aspektų
tas, jog tyrimų metu būtų palyginta Lietuvoje pagamintos ir eksportuotos paukštienos produktų
kontaminacija atspariomis antibiotikams bakterijomis, įvertinant lietuviškų produktų kokybę
(pirminiai, preliminarūs tyrimo duomenys rodo, kad kai kurių šalių importuotuose produktuose
dažniau aptinkamos atsparios antibiotikams bakterijos).
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 35 35 70
2. Socialinio draudimo įmokos 10,5 10,5 21
3. Išlaidos paslaugoms1
- - -
4. Išlaidos autoriniams darbams - - -
5. Išlaidos prekėms 40 35 75
6. Išlaidos komandiruotėms - -
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 - 10
8. Pridėtinės išlaidos2 15 13 28
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
- - -
Iš viso: 110,5 93,5 204,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
157
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Gyvūnų užkrečiamosios ligos.
1.4. Lietuvos galvijininkystės ir avininkystės ūkių svarbiausių ekonominių užkrečiamųjų
ligų rizikos veiksnių tyrimai.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tyrimų tikslas: galvijų ir avių ūkių konkurencingumo didinimas per ekonomiškai svarbių
užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių identifikavimą ir jų kontrolę.
Uždaviniai: galvijų ir avių ekonominės reikšmės užkrečiamųjų ligų prioritetinio sąrašo
sudarymas remiantis atliktų epidemiologinių duomenų rezultatais; ekonominės svarbos
užkrečiamųjų ligų rizikos veiksnių identifikavimas galvijų ir avių ūkiams; pasirinktų aktualių
užkrečiamųjų ligų sukėlėjų tyrimas; rekomendacijos galvijų ir avių ūkiams dėl užkrečiamųjų ligų
kontrolės. Iškelti uždaviniai yra labai svarbūs šioms gyvulininkystės šakoms ir Lietuvoje jie dar
nebuvo nagrinėti kompleksiškai mokslinių metodikų pagalba.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
2014-2017m. Lietuvos galvijininkystės ir avininkystės ūkiuose bus tiriami svarbiausių
ekonominių užkrečiamųjų ligų rizikos veiksniai ir gautų epidemiologinių duomenimų pagrindu
kuriamas šių ligų valdymas ir kontrolė. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja
beveik išimtinai tik labai pavojingas gyvūnų užkrečiamąsias ligas (snukio ir nagų liga, galvijų
maras ir kt.), tuo tarpu kasdieninėje ūkių veikloje didžiausius nuostolius sukelia taip vadinamos
ekonominės užkrečiamosios ligos (paratuberkuliozė, infekcinis rinotracheitas, galvijų virusinė
diarėja, neosporozė ir kt.). Būtent mažinant ekonominės reikšmės užkrečiamųjų ligų sukeliamus
nuostolius per rizikos veiksnių valdymą ir kontrolę įmanoma padidinti Lietuvos ūkių
konkurencingumą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Gauti rezultatai leis efektyviau kontroliuoti vienas svarbiausių ekonominius nuostolius
sukeliančių užkrečiamųjų ligų, padės nustatyti rizikos veiksnius įtakojančius šių ligų
epizootologinius ypatumus Lietuvoje ir padės nustatyti šių ligų sukėlėjų ypatumus Europiniu ar
pasauliniu atžvilgiu. Mokslinių tyrimų rezultatai bus paskelbti tarptautinėje mokslinėje spaudoje
su svorio koeficientu.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais*
metais
Trečiais*
metais
Ketvirtais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 91,2 91,2 68,4 45,6 296,4
2. Socialinio draudimo įmokos 37,0 37,0 27,75 18,5 120,25
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 30,0 60,0 40,0 15,0 145,0
6. Išlaidos komandiruotėms 8,0 8,0 8,0 12,0 36,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 5,0 15,0 5,0 2,0 27,0
8. Pridėtinės išlaidos2 34,24 42,24 29,83 18,62 124,93
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 205,44 253,44 178,98 111,72 749,58
158
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.
2.1. Arklių anatominiai defektai, jų įtaka sportiniam pasirengimui, ankstyva diagnostika,
defektų eliminavimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas: Įvertinti dažniausiai pasitaikančius anatominius defektus arkliams.
Uždaviniai:
Įvertini defektų įtaką sportiniam arklio pasirengimui ir rezultatui.
Pritaikyti diagnostinius tyrimus ankstyvai defektų diagnostikai. Atlikti
tyrimus jauniems arkliams, siekiant eliminuoti arklius su anatominiais defektais dar
prieš pradedant treniruotes ir sportinę karjerą.
Informuoti žirgų augintojus, veisėjus ir pirkėjus apie galimus defektus ir ankstyvą
jų diagnostiką, siekiant sumažinti defektų pasireiškimą ir sukčiavimą arklio pirkimo
– pardavimo metu.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, bus įvertinti dažniausiai pasitaikantys anatominiai
defektai arkliams, kurių stipri įtaka jo sportiniam pasirengimui ir rezultatui dažnai nuvilia
trenerius, savininkus. Arklio paruošimas nuo kumeliuko iki suagusio sportinio žirgo apima apie
5 metus kasdienio darbo, daugybės išlaidų inventoriui, kalviui ir kt. Didelės investicijos ir
sunkus trenerio darbas, šiuo metu dažnai baigiasi ganykloje, kuomet 5 metus treniruotas arklys,
po pirmųjų varžybų jau nebegali sportuoti ir tik dėl mažyčio defekto, kuris trukdo jam
intensyvaus krūvio metu pasiekti tinkamą greitį, pašokti ar net tinkamai kvėpuoti.
Šio tyrimo metu bus siekiama informuoti žirgų augintojus ir veisėjus apie galimus defektus
ir rekomenduoti kuo anksčiau atlikti diagnostinius tyrimus arkliams, eliminuoti defektus ir tik
tuomet siekti sportinių aukštumų.
Tyrimo metu diagnostiniai tyrimai bus atliekami sportiniams žirgams, kuriems jau
pasireiškė pagrindiniai klinikiniai simptomai ir sportinių žirgų jaunikliai nuo 2 metų amžiaus,
fiziologiškai ir anatomiškai subrendę prieš pradedant juos treniruoti pilnu krūviu.
Tyrimams naudojama įranga: Lankstus endoskopas; mobili rentgeno įranga.
Atlikus visus tyrimus, bus vertinami, skaičiuojami ir lyginami rezultatai, rašomos
ataskaitos, rekomendacijos ir išvados.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Visgi dažnai arklius tenka gydyti dėl ligų, kurias tiesiogiai sukelia žmogaus padarytos
klaidos. Neteisingas laikymas arklidėse ištisus metus, jiems sukeliamas nuolatinis stresas,
netinkamas šėrimas, neteisingos treniruotės ir daugybė kitų eksploatavimo klaidų arklius pavertė
kasdieniais pacientais įvairiose pasaulio klinikose. Naujausia diagnostinė įranga pritaikyta arklių
ligų diagnostikai, siekiant pagreitinti diagnostiką, gydymą.
159
Lietuvoje taip pat daugėja arklių šeimininkų ir trenerių, kurie susimąsto ir pastebi
pirmuosius ligų simptomus, vis anksčiau kreipiasi prašydami gydytojų pagalbos. Kiekvienais
metais klinikoje daugėja pacientų, kuriems atliekami endoskopiniai tyrimai, gaila, bet daugėja ir
rimtesnių diagnozių, jau pažengusių ligų ir sindromų. Ambulatorinių išvykų metu šeimininkai
informuojami apie naujausias ligas, būdingus simptomus, siekiama kuo platesnio
bendradarbiavimo.
Dažniausiai klinikiniame darbe pastebėtos šios sportiniams arkliams pasitaikančios
patologijos apima galūnių ligas ir sindromus: OCD, taip pat viršutinių kvėpavimo takų
patologijos – balso stygų paralyžius.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus įvertinti dažniausiai klinikiniame darbe sutinkami anatominiai defektai, kurie turi
didelės įtakos sportiniam arklio pasirengimui ir rezultatui.
Siekiama informuoti augintojus ir pirkėjus, trenerius apie anatominius defektus, kurie gali
įtakoti prastą arklio fizinį pasirengimą. Planuoti ir organizuoti pirkimo-pardavimo tyrimus
arkliams. To pasėkoje būtų kokybiškiau vykdoma veterinarinė apžiūra sportiniams arkliams,
siekiama anksti eliminuoti defektus iš bandos, augintojų ir trenerių švietimas bei konsultavimas,
užtikrinama žirgo gerovė.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 4,0 4,0 8,0
2. Socialinio draudimo įmokos 2,0 2,0 4,0
3. Išlaidos paslaugoms1
3,0 3,0 6,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 2,0 2,0 4,0
6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 70,0 0 70,0
8. Pridėtinės išlaidos2 7,6 7,6 15,2
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 97,8 17,8 115,6
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
160
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos. 2.2. Šalčio ir šilumos įtaka ristūnų veislės arkliams intensyvaus krūvio metu.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas: Įvertinti šalčio ir šilumos įtaką ristūnų veislės žirgams intensyvaus krūvio metu.
Uždavinys: Paruošti rekomendacijas ristūnų varžybų organizatoriams.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Siekiant įgyvendinti iškeltus tikslus, bus įvertinta aplinkos temperatūros įtaka arkliams.
Bus tiriami 10 kliniškai sveikų arklių. Kontrolė – aplinkos temperatūra ~ 15ºC; Šiluma - ~ 20ºC;
Šaltis – (- 25ºC). Esant skirtingai aplinkos temperatūrai arkliai bus tiriami prieš intensyvų fizinį
krūvį, iš kart po jo ir praėjus 60 minučių. Bus sekami arklių kraujo mėginių morfologiniai ir
biocheminiai parametrai, užrašomi EKG duomenys ir skaičiuojamas širdies ritmo dažnumas
siekiant palyginti gautus rezultatus atliekant vienodą fizinį krūvį, tačiau veikiant skirtingai
aplinkos temperatūrai.
Tyrimams naudojama įranga: TeleVet 100; ABACUS Junior Vet; HITACHI 705; EPOC.
Atlikus visus tyrimus, bus vertinami, skaičiuojami ir lyginami rezultatai, rašomos
ataskaitos, rekomendacijos ir išvados.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Nei Lietuvos, nei Europos sąjungos žirginio sporto federacijose nėra patvirtinti nuostatai ar
reikalavimai, draudžiantys rengti lenktynes esant žemai oro temperatūrai. Galime rasti tik
pasiūlymų ar rekomendacijų, kaip derėtų rūpintis žirgu šaltais žiemos mėnesiais. Kanados žirgų
lenktynių komisija teigia – arklys, puikiai sutvertas šaltoms oro sąlygoms. Žirgai gyveno
kalnuotose, vėjo prapučiamose vietovėse, todėl evoliucijos metu puikiai prisitaikė palaikyti savo
kūno temperatūrą, net jei termometro stulpelis yra žemiau nulio. Oras patenka pro nosies landą,
toliau gerklas, keliauja žemyn, o dėl gleivinės savybių ir takų ilgumo, plaučius pasiekia
pakankamai sušildytas. Žirgas geriau pakelia šaltį, nei jo partneris – žmogus.
Tačiau vykstant varžyboms ekstremaliai šaltu oru kyla grėsmė raumenims, kvėpavimo
sistemai, bei imuninei sistemai, būtina stebėti arklio būklę ne tik prieš varžybas ar tik varžybų
metu.
Arkliai rečiau, nei žmonės kenčia sušalimą, jie sutverti šaltam orui. Jų bukas snukis taip
gerai aprūpintas krauju, kad jis gali pakelti net ekstremalius šalčius. Arklio kojos puikiai atlaiko
šaltį, net jei jis ir stovi sniege iki čiurnų. Tos vietos sausos, ten tik sausgyslės ir kaulai, kuriems
reikia mažesnio aprūpinimo krauju, nei raumenims, todėl jos mažiau linkusios į nušalimą.
(http://www.thoroughbredtimes.com/horse-health/news-story.aspx?value=Designed-for-cold-
weather&xml_id=759375&type=hhgroom; 2012 m).
Švedijoje žirgų varžybų sezonu temperatūra svyruoja nuo 30◦C iki - 25◦C. Nėra jokių
pranešimų apie šalčio ar šalčio streso įtaką arklių kvėpavimo sistemai, raumenims.
(http://www.iceep.org/pdf/iceep2/_1129101021_001.pdf; 2012 m).
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus įvertintas žirgų kraujo morfologinių ir biocheminių parametrų bei širdies būklės
(matuojant EKG ir ritmo dažnumą) kitimas skirtingomis oro sąlygomis, esant tokiam pačiam
fiziniam krūviui.
Bus paruoštos ir pateiktos ataskaitos Žemės ūkio ministerijai. VMVT gaus informaciją apie
šalčio ir šilumos įtaką arkliams, galės efektyviau vykdyti priežiūrą ir kontrolę. Taip pat bus
161
efektyviai sprendžiami visi klausimai. To pasėkoje būtų kokybiškiau vykdomas varžybų
organizatorių švietimas bei konsultavimas, užtikrinama žirgo gerovė.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 9,0 9,0 18,0
2. Socialinio draudimo įmokos 3,6 3,6 7,2
3. Išlaidos paslaugoms1
3,0 3,0 6,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 7,8 7,8 15,6
6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 30,0 0 30,0
8. Pridėtinės išlaidos2 8,28 8,28 16,56
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 64,68 34,68 99,36
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.
2.3. Embrionų transplantacijos technologijos efektyvumo didinimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – padidinti embrionų transplantacijos technologijos efektyvumą, optimaliai
parenkant donores, gerinti gautų embrionų kokybę ir didinant jų prigijimą.
Uždaviniai:
Ištirti ryšį tarp beta hidroksibutiratų koncentracijos donorių kraujo serume ir
embrionų kokybės prigijime.
Ištirti ryšį tarp donorių progesterono koncentracijos superovuliacijos sukėlimo metu
ir embrionų kokybės.
Sukurti donorių veterinarinio paruošimo ir tinkamumo procedūrai vertinimo
kriterijus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
162
Embrionų transplantacija, kaip pagreitintas ūkiniu požiūriu vertingų karvių veisimo būdas,
per gyvūnų pagreitintą selekciją, leidžia ženkliai pagerinti gerinti pieno ir mėsos kokybę.
Pieninių karvių embrionų transplantacijos kaina nurodoma vidutiniškai 250 $ (646.30 Lt) vienam
veršingumui. Procedūros kainą didina tinkamų transplantacijai embrionų išeigos
nenuspėjamumas ir sąlyginai žemas embrionų prigijimas. Embrionų kokybė ir prigijimas
priklauso nuo donorės sveikatingumo. Pagrindinis produktyvių karvių sveikatos sutrikimų
etiologinis faktorius – neigiamas energijos balansas. Tik itin aukštos produkcijos pieninę karvę
tikslinga naudoti kaip embrionų donorę. Dėl hiperagalaktijos joms būdingas skirtingo laipsnio
energijos trūkumas. Energijos trūkumas per neuroendokrinę sistemą veikia reprodukcinę
funkciją. Kai kuriais duomenimis iki 40 proc. ankstyvųjų embrionų žūsta. To priežastis -
nepilnaverčiai embrionai ir reprodukcinių organų negebėjimas palaikyti prasidėjusį veršingumą.
Šiuolaikinės mitybos technologijos labiau padidinti energinių pašarų suvartojamumą neleidžia.
Karvė paprastai negali tiek suvartoti pašaro kiek gali produkuoti pieno. Trūkstant kraujyje
gliukozės, stimuliuojama lipolizė, perkraunama kepenų funkcija. Kraujyje padidėja
neesterifikuotų riebalų rūgščių, ketoninių kūnų; šlapalo koncentracija sumažėja insulininio
augimo faktoriaus atžvilgiu. Taip trikdoma hipotaliamo – hipofizės reguliacinė funkcija,
slopinama steroidų sintezė.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Publikuoti straipsniai, susiję su tematika: Kutra J., Kaščionis P., Žilaitis V. Donorių sėklinimas transplantacijai //Genetikos ir
selekcijos būklė bei perspektyvos Lietuvoje// Respublikinė konferencja. Vilnius, 1989 p. 51-52
(Rusų k.).
Stegniako V., Proskura V., Žilaitis V. Karvių superovuliacija, panaudojant įvairius
hormonus// Žemes ūkio gyvulių embrionų transplantacija// 1988.T 2 p.40 (Rusų k.).
Zacharčenko V., Proskura V., Žilaitis V. Ikiimplantacinių embrionų, padalintų pusiau,
reparacijos tyrimas //Žemės ūkio gyvulių embrionų transplantacija// 1988. T 2 p.103 (Rusų k.).
Aniulis E., Žilaitis V. Deembrionų kai kurių prigijimo sąlygų nustatymas //Karvių
embrionų transplantacija// Visasąjunginė konferencija. Žodino, 1989 p.40 (Rusų k.).
Karvių monozigotinių dvynių gavimas ir vystymasis //Gamtos mokslų daktaro disertacija//
Maskva, 1990 (Rusų k.)
Žilaitis V., Aniulis E., Uchodskienë D. Practical substantiatio of microsurgical methods on
cow embryos //Progress in embryo technology and genetic engineering in cattle and scheep
breeding// Krakow,Poland, 1994. p. 260-261.
Leiputė K., Gedgaudas E., Žilaitis V. Dujinės aplinkos ir kraujo serumo įtaka kiaušialąstės
brendimui ir apvaisinimui in vitro //Veterinarija ir zootechnija// ISSN 1392-2130. 2000. T 8(30)
p.27.
Leiputė K., Gerulis G., Žilaitis V. Karvių zigotoms gauti in vitro naudojamų terpių
įvertinimas //Veterinarija ir zootechnija// ISSN 1392-2130. 2001 T.16(38) p. 54-58.
Žilaitis V., Banys A., Maruška R., Vorobjovas G., Žiogas V. Ryšys tarp karvių
ginekologinės būklės, kraujo serumo biocheminių rodiklių ir pieno sudėties //Veterinarija ir
zootechnika// ISSN 1392-2130, Kaunas, Kandela 2006.T. 33(55), p. 22-26.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Sukurtos veterinarinės sąlygos, kurioms remiantis galima parinkti karvę kaip
embrionų donorę ir prognozuoti embrionų transplantacijos rezultatą.
Lietuvoje sukurta karvių embrionų rinka.
Padidinta veislinių bandų pridedamoji vertė pagerinus genofondą.
163
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 25 25 50
2. Socialinio draudimo įmokos 7,745 7,745 15,490
3. Išlaidos paslaugoms1
- - -
4. Išlaidos autoriniams darbams - - -
5. Išlaidos prekėms 20 10 30
6. Išlaidos komandiruotėms 5 5 10
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 75 10 85
8. Pridėtinės išlaidos2 - - -
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
5 5 10
Iš viso: 137,745 62,745 200,490
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.
2.4. Karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos efektyvumo
vertinimo modelio sukūrimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas: sukurti karvių bandos sveikatingumo stebėjimo, ligų gydymo ir profilaktikos
efektyvumo vertinimo modelį
Uždaviniai:
Kompiuterinės bandos valdymo programos pagalba bus atlikta ankstyvoji karvių ligų
diagnostika ikiklinikinių simptomų pasireiškimo.
Bus atliekama ligų gydymas ir profilaktika pagal specialius protokolus.
Gydymo ir profilaktikos metu, vertinanat fiksuojamus parametrus, bus stebimas gydymo ir
profilaktikos efektyvumas.
Gydymo ir profilaktikos metu, vertinanat fiksuojamus parametrus, bus stebimas gydymo ir
profilaktikos efektyvumas.
Siekiant pagerinti karvių neužkrečiamųjų ligų diagnostikos, gydymo ir profilaktikos
efektyvumą, bus naudojami ir analizuojami šie duomenys:
- kompiuterunių bandos valdymo pragramų fiksuojami duomenys kiekvieno melžimo metu
- pieno kiekis (kg), elektrinis pieno laidumas (mS/cm), gyvulio aktyvumas (žngsk./val.),
kūno svoris (kg);
- VĮ „Pieno tyrimai“ kontroliuojamų karvių duomenų bazė – pieno riebumas (proc.),
baltymingumas (proc.), laktozė (proc.), somatinių ląstelių skaičius (tūkst./ml).
- VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazė bus perkelta į kompiuterines bandos valdymo
programas, tokias, kaip „GEA Dairy plan C21“, „De Laval Alpro“, „Afimarm“, ar kitas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
164
Pieninės gyvulininkystės ūkiuose yra daug ligų, sukeliančių nemažai ekonominių
nuostolių. Dauguma ligų, tokios kaip acidozė, ketozė, hipokalcemija, mastitai, šliužo
dislokacijos ir kitos, būdingos produktyvioms karvėms. Todėl susirgus karvei, patiriami dideli
ekonominiai nuostoliai dėl pieno produkcijos netekimo, gydymo išlaidų, o neretai ir dėl gyvulio
brokavimo ar gaišimo. Todėl siūlomas sveikatingumo stebėjimo, gydymo ir profilaktikos
vertinimo modelis yra aktualus ne tik moksline prasme, bet ir ekonomine. Lietuvoje atliktais
tyrimais, nustatyta, kad yra būdingas tam tikra rodiklių (pieno kiekio, elektrinio pieno laidumo,
gyvulio aktyvumo, kūno svorio ir kt.) kaita prieš pasireiškiant ligoms. Ši kaita yra specifinė
atskiriems susirgimams (Antanaitis R. ir kt. 2009, Antanaitis R. ir kt. 2010, Antanaitis R. ir kt .
2012). Todėl remiantis minėtų tyrimų duomenismis, bus sudaromi specialūs ligų stebėjimo
modeliai, įvertinant jau minėtus rodiklius. Pastebėjus fiksuojamų rodiklių pokyčius, nelaukiant,
kol pasireikš klinikiniai ligų simptomai, bus atliekamas gydymas, ar profilaktika pagal specialius
protokolus. Toliau stebint rodiklius, bus vertinamas parinkto gydymo ir profilaktikos
efektyvumas. Tokiu būdu bus siekiama ligą diagnozuoti dar iki klinikinių simptomų
pasireiškimo, o atlikus gydymą, ar profilaktiką, bus įvertintas jų efektyvumas. Anksti
diagnozavus ligą ir pritaikius efektyvų gydymą ar profilaktiką bus sumažinti ekonominiai
nuostoliai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Daug tyrimų yra atlikę Izraelio moklsininkai, kaip kinta bandos valdymo programa
fiksuojami rodikliai įvairių ligų atvėjais. Nemažai tyrimų atlikta ir Lietuvoje. Tačiau mažai
informacijos yra apie tai kaip fiksuojamus rodiklius galima panaudoti ligų gydymo ir
profilaktikos vertinimui. Todėl šis mokslinis tyrimas bus vykdomas dviem etapais:
2. Pagal turimus mokslinių tyrimų duomenis bus sudarytas modelis, leisiantis stebėti
karvių sveikatingumą;
3. Pastebėjus ankstyvus pokyčius, būdingus ligoms, bus atliekamas, bei įvertinamas
gydymas, ar profilaktika.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Įdiegtą modelį galės naudoti veterinarijos gydytojai – praktikai stebėdami gyvulių sveikatą,
vertindami profilaktiką, ar paskirtą gydymą. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos leidiniuose,
pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą.
Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse
konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto
tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis. Remiantis mokslinių tyrimų
rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame pateikti apibendrinti tyrimų
rezultatai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 128 128 128 384
2. Socialinio draudimo įmokos 39.6 39.7 39.7 119
3. Išlaidos paslaugoms1
2 2 2 6
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -
5. Išlaidos prekėms 15 14 12 41
6. Išlaidos komandiruotėms 3.5 3.5 3.0 10.0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 - - - -
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - -
Iš viso: 174.1 187.2 184.7 560
165
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Gyvūnų neužkrečiamosios ligos.
2.5. Produkcijos gyvūnų ligų diagnostika.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Diagnozuoti produkcijos gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius
patologinius anatominius, histopatologinius ir citologinius tyrimus, nustatyti susirgimų
priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir gyvūnų
sveikatingumo gerinimo būdus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Ankstyvas gyvūnų ligų nustatymas ir jų likvidavimas yra viena iš pagrindinių veterinarijos
užduočių ir ES gyvūnų sveikatos strategijos užduočių. Rimti ligų protrūkiai daro ūkininkams,
visuomenei, ekonomikai didžiulį neigiamą poveikį, patiriami dideli ekonominiai nuostoliai.
Europoje šiuo metu labai akcentuojama užkrečiamųjų ir neužkrečiamųjų gyvūnų ligų stebėsena,
siekiama į rinką pateikti kuo saugesnį maistą. Dėl gyvūnų susirgimų (pavyzdžiui, tokių kaip:
paukščių gripas, galvijų spongiforminė encefalopatija, pasiutligė) ūkininkai ir įmonės patiria ne
tik didelius ekonominius nuostolius, bet gresia realus pavojus ir žmonių sveikatingumui. Dėl
gyvūnų susirgimų ūkininkai ir įmonės patiria didelius ekonominius nuostolius. Todėl vienas
svarbiausių veterinarijos uždavinių - greitai ir tiksliai nustatyti gyvūnų susirgimų priežastis,
rekomenduoti tinkamas kovos priemones, kurios užkirstų kelią ligoms plisti ir sumažintų
galimus ekonominius nuostolius. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse veikia pavojingų ligų
atsiradimo “ankstyvo perspėjimo sistema”, kuri turi įtakos eksportui, ūkių pelningumui ir
valstybės biudžeto išlaidoms gyvūnų ligų protrūkio atvejais. Ligų diagnostikoje svarbią vietą užima moksliniai patologiniai morfologiniai tyrimai
(patologinis anatominis, citologinis, histopatologinis, histocheminis, imunohistocheminis ir kt.
tyrimai). Patologinis anatominis, citologinis ir histopatologinis tyrimas yra vieni iš pagrindinių
(tame tarpe ir pigiausių) metodų, kurių pagalba, komplekse su kitais tyrimais, galima tiksliai ir
greitai diagnozuoti gyvūnų susirgimus. Atliekant šiuos tyrimus galima anksti įtarti bei
diagnozuoti infekcinę ligą arba apsinuodijimą. Tai sudaro sąlygas nedelsiant imtis ligos
likvidavimo priemonių ir užkirsti kelią didelių nuostolių atsiradimui, taip pat apsaugoti žmonių ir
gyvūnų sveikatą bei eksporto interesus, išpildyti tarptautinius įsipareigojimus prekybos srityje.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Moksliniai patologiniai morfologiniai tyrimai atliekami LSMU VA Patologijos centre.
Mokslinių patologinių morfologinių tyrimų pagalba yra greitai ir tiksliai diagnozuojamas
166
susirgimas. Tai ypač svarbu veterinarijos gydytojams ir produkcijos gyvūnų augintojams, nes
neleidžiama ligai išplisti, padeda pasirinkti tinkamas gydymo, profilaktikos ir kovos priemones
prieš susirgimus, patiriami mažesni ekonominiai nuostoliai. Patologinio morfologinio tyrimo
atlikimo kokybė turi didelę įtaką klinikinių ligos požymių, bakteriologinių, serologinių ir
virusologinių tyrimų rezultatų aiškinimui, teisingos susirgimo diagnozės nustatymui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Šio tyrimo rezultatai būtų vertingi Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistams,
veterinarijos gydytojams besiverčiantiems privačia veterinarine praktika, žemės ūkio
bendrovėms, ūkininkams, produkcijos gyvūnų laikytojams. Būtų nustatomos susirgimų
priežastys, rekomenduojamos gydymo ir profilaktinės kovos priemonės prieš susirgimus ir
gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Būtų paskelbtos mokslinės publikacijos, kurios įrodo
mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi
mokslinėse, gamybinėse konferencijose, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje.
Mokslinių tyrimų rezultatai, paruoštos metodinės priemonės būtų naudojamos ir studijų procese.
1.Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 20 20 40
2. Socialinio draudimo įmokos 7 7 14
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams 25 25 50
5. Išlaidos prekėms 5 5 10
6. Išlaidos komandiruotėms 5 5 10
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 8 8 16
8. Pridėtinės išlaidos2
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 70 70 140
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
167
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Smulkių gyvūnų ligos.
3.1. Naujų išoriškai naudojamų preparatų nuo dermatofitijos efektyvumo įvertinimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas: naujai sukurtų išoriškai naudojamų medikamentų nuo dermatofitijos klinikinis bei
saugumo vertinimas.
Uždaviniai:
Atlikti naujai sukurtų skirtingų koncentracijų kremų veiksmingumo klinikinį skriningą;
Atlikti naujai sukurtų skirtingų koncentracijų priešgrybinių kremų klinikinį bei saugumo
monitoringą.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Dermatofitija išlieka viena dažniausių infekcinių ligų veterinarinėje dermatologijoje, jau
sukurta pakankamai veiksmingų preparatų, tačiau galima pritaikyti naujas gydymo galimybes.
Dermatofitija greitai plinta ir yra lengvai užkrečiama, todėl jos gydymas turi būti efektyvus,
saugus, patogus ir nebrangus. Išoriškai naudojami vaistai yra populiarūs veterinarinėje
medicinoje. Gydant dermatomikozes šiems vaistams teikiama pirmenybė prieš sistemiškai
naudojamus vaistus.
LSMU VA mokslininkų yra sukurti ir ikikliniškai ištirti kremai E-1 (veiklioji medžiaga – 1
proc. ekonazolio nitratas) ir T-1 (veiklioji medžiaga – 1 proc. terbinafino hidrochloridas). Kremų
sudėtyje panaudotas inovatyvus pagrindas, todėl prieš siūlant preparatą gamintojams, nustatant
optimalaus naudojimo rekomendacijas, būtina atlikti klinikinius tyrimus ir įvertinti terapinį
efektyvumą bei preparato saugą.
Visapusiškai ištyrus ir įvertinus naująjį preparatą, būtų galima gaminti Lietuvos farmacijos
įmonėse.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
LSMU VA mokslininkų yra sukurti ir ikikliniškai ištirti kremai E-1 (veiklioji medžiaga – 1
proc. ekonazolio nitratas) ir T-1 (veiklioji medžiaga – 1 proc. terbinafino hidrochloridas),
preliminarūs tyrimų duomenys yra publikuoti mokslinėje spaudoje, tačiau pagal ES teisę būtinas
klinikinis tyrimas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus visapusiškai kliniškai ištirti veterinariniai preparatai gyvūnams sergantiems
dermatofitija gydyti. Šie preparatai galės būti naudingi veterinarams-praktikams, gyvūnų
laikytojams, ūkininkams, nes bus paprasti ir saugūs naudoti, gaminami Lietuvoje skatins
Lietuvos ekonomikos plėtrą. Bus parengtos naujųjų preparatų naudojimo instrukcijos ir
rekomendacijos. Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI
Web of Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo
mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi
tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio
parodų metu.
168
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 18 18 36
2. Socialinio draudimo įmokos 5,4 5,4 10,8
3. Išlaidos paslaugoms1
– –
4. Išlaidos autoriniams darbams – –
5. Išlaidos prekėms 2,1 2,1 4,2
6. Išlaidos komandiruotėms – –
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti – –
8. Pridėtinės išlaidos2 4,5 4,5 9
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
– – –
Iš viso: 30 30 60
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Smulkių gyvūnų ligos.
3.2. Vietiškai naudojamų vaistų formų antibakterinis ir priešgrybinis veiksmingumo
tyrimas, naudojant skirtingus vaistines formas suteikiančius pagrindus.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas: naujų vietiškai naudojamų vaistų formų kūrimas, jų farmakologinis,
toksikologinis, klinikinis bei saugumo vertinimas.
Uždaviniai:
Vietiškai naudojamų vaistų formų transderminės skvarbos vertinimas, esant
skirtingiems vaistines formas suteikiantiems pagrindams;
Vietiškai naudojamų vaistų formų su skirtingais vaistines formas suteikiančiais
pagrindais antibakterinio ir priešgrybinio veiksmingumo įvertinimas in vitro;
Su skirtingais vaistines formas suteikiančiais pagrindais vietiškai naudojamų vaistų
formų veiksmingumo įvertinimas in vivo;
Naujų sukurtų vietiškai naudojamų vaistų formų toksikologinis, klinikinis bei
saugumo vertinimas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
169
Pastaruoju metu, siekiant mažinti injekcinių vaistų formų naudojimą gyvūnams dėl galimo
gausaus nepalankaus poveikio (infekcijos pavojus, skausmas, tromboflebitas, švirkštimo
keliamas stresas ir kt.) siūloma vaistinėms veikliosioms medžiagoms įvesti į organizmą naudoti
transderminio poveikio vaistų formas – tepalus, linimentus, kremus ar gelius. Pastarųjų vaistų
formų terapinis veiksmingumas priklauso ne tik nuo veikliųjų medžiagų, bet ir nuo vaistinės
formos pagrindo, kuris turi skatinti veikliųjų medžiagų absorbciją į gilesnius audinių sluoksnius
ar sisteminę kraujotaką.
Mokslininkų grupė kuria naujos kartos vietiškai naudojamas įvairaus galimo terapinio
poveikio vaistų formas, joms pritaikant iki šiol terapijoje nenaudotus (inovatyvius) pagrindus.
Žinia, nei gyvūnams nei žmonėms gydymui negalima naudoti neištirtų, neadaptuotų
medikamentų, todėl norima farmakologiškai, toksikologiškai, kliniškai bei saugiai įvertinti su
nauju polimero pagrindu sukurto antiseptinio vietinio veikimo preparatą (-us).
Parinkus efektyviausius pagrindus ir optimalias gamybos proceso sąlygas, turėtų būti
sukurtos veiksmingos lietuviškos vaistų formos gyvūnams (gal žmonėms). Visapusiškai ištyrus ir
įvertinus naujas vaistų formas, jas būtų galima gaminti Lietuvos farmacijos įmonėse.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulyje didžioji dalis tyrimų vietiškai naudojamų vaistų formų gamybos ir naudojimo
srityje yra susijusi su įprastinių technologijų tobulinimu taikant farmakologinį, cheminį ištyrimą
[Tianwei Tan et el., 2010]. Yra pakankamai nemažai pastarųjų metų tyrimų dėl medžiagų
transderminės skverbties. Tačiau mokslinio pažinimo procesas plėtojasi, įvairioms vaistų
formoms siūlomos naudoti naujos medžiagos, tačiau pastarosioms nėra atlikta išsamesnių
tyrimų.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Naudojant tyrėjų grupės siūlomus vaistinius pagrindus bus sukurti sisteminio poveikio
veterinariniai preparatai artritui, miozitui, tendovaginitui ir panašioms ligoms gydyti. Šie
preparatai galės būti naudingi veterinarams - praktikams, gyvūnų laikytojams, ūkininkams, nes
bus paprasti ir saugūs naudoti, gaminami Lietuvoje, skatins Lietuvos ekonomikos plėtrą. Bus
parengtos naujųjų preparatų naudojimo instrukcijos ir rekomendacijos. Bus paskelbtos mokslinės
publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science) pagrindinio sąrašo
leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir
pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse,
gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 18 18 36
2. Socialinio draudimo įmokos 5,4 5,4 1,8
3. Išlaidos paslaugoms1
– –
4. Išlaidos autoriniams darbams – –
5. Išlaidos prekėms 2,1 2,1 4,2
6. Išlaidos komandiruotėms – –
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti – –
8. Pridėtinės išlaidos2 4,5 4,5 9
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
– – –
Iš viso: 30 30 60
170
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Smulkių gyvūnų ligos.
3.3. Smulkių gyvūnų ligų diagnostika.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Diagnozuoti smulkių gyvūnų ligas ir atlikti jų paplitimo stebėseną atliekant mokslinius
patologinius anatominius, histopatologinius ir citologinius tyrimus, nustatyti susirgimų
priežastis, rekomenduoti gydymą ir profilaktines kovos priemones prieš susirgimus ir gyvūnų
sveikatingumo gerinimo būdus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Pastaraisiais dešimtmečiais labai stipriai pasikeitė žmonių požiūris į smulkius
(kompanijos) gyvūnus, kurių priežiūrai, sveikatai ir gerovei skiriamas vis didesnis dėmesys.
Todėl ankstyvas smulkių gyvūnų ligų (pavyzdžiui, onkologinių ar infekcinių) ar gyvūnų gaišimo
priežasties nustatymas yra svarbi veterinarijos užduotis, kurią įgyvendinus greitai ir tiksliai būtų
nustatomos smulkių gyvūnų susirgimų priežastys, rekomenduojamos tinkamos profilaktikos
priemonės, kurios užkirstų kelią ligoms plisti ir sumažintų galimus ekonominius nuostolius.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Mokslinių patologinių morfologinių tyrimų pagalba yra greitai ir tiksliai diagnozuojamas
susirgimas. Tai ypač svarbu veterinarijos gydytojams ir smulkių gyvūnų augintojams, nes
neleidžiama ligai išplisti, padeda pasirinkti tinkamas gydymo, profilaktikos ir kovos priemones
prieš susirgimus, patiriami mažesni ekonominiai nuostoliai. Patologinio morfologinio tyrimo
atlikimo kokybė turi didelę įtaką klinikinių ligos požymių, bakteriologinių, serologinių ir
virusologinių tyrimų rezultatų aiškinimui, teisingos susirgimo diagnozės nustatymui.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Patologinių morfologinių tyrimų rezultatais naudotųsi veterinarijos gydytojai ir smulkių
gyvūnų augintojai, būtų nustatomos susirgimų priežastys, rekomenduojamos gydymo ir
profilaktinės kovos priemonės prieš susirgimus ir gyvūnų sveikatingumo gerinimo būdus. Bus
paskelbtos mokslinės publikacijos, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir
pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi mokslinėse, gamybinėse konferencijose, taip
pat bus viešinami universiteto tinklapyje. Mokslinių tyrimų rezultatai, paruoštos metodinės
priemonės būtų naudojamos ir studijų procese.
171
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 15 15 30
2. Socialinio draudimo įmokos 5 5
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams 15 15 30
5. Išlaidos prekėms 3 3 6
6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 6
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 9 9 18
8. Pridėtinės išlaidos2
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 50 50 100
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Smulkių gyvūnų ligos.
3.4. Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose
savivaldybėse.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Parengti „Gyvūnų augintinių (kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose
savivaldybėse praktinių įgūdžių formavimo metodologiją“.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Atsižvelgiant į ES struktūrinės paramos iki 2020 metų prioritetą „Visuomenės švietimas ir
žmoniškųjų išteklių potencialo didinimas“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. strategijoje
siekiant užtikrinti, kad gyvūnų gerovės įsipareigojimai atitiktų bendrą Europos Sąjungos šios
srities politiką, bei siekiant tinkamai įgyvendinti 2013 sausio 1 d. įsigaliojusio „Gyvūnų gerovės
ir apsaugos įstatymo“ vykdimą, remiantis moksliniais tyrimais bus parengta „Gyvūnų augintinių
(kitaip kompanijos gyvūnų) gerovės užtikrinimo kaimiškose savivaldybėse praktinių įgūdžių
formavimo metodologija“.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
172
Europos Sąjungos strategijoje dėl gyvūnų gerovės apsaugos didelis dėmesys skiriamas
visuomenės ir vartotojų švietimo ir informavimo apie gyvūnų gerovę tyrimams. Lietuvos
Respublikoje teisinių aktų įgyvendinimo teigiamam rezultatui pasiekti labai trūksta visuomenės
švietimo gyvūnų gerovės klausimais metodikų.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Remiantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės teisiniu
reglamentavimu bei moksliniais tyrimais ir atsižvelgiant į kaimiškose savivaldybėse privačiose
valdose gyvūnų augintinių laikymo tradicijas bus parengtos rekomendacinės:
1. Adaptuotos laikymo gyvūnų higienos metodikos;
2. Subalansuotos šėrimo schemos;
3. Socializacijos programos;
4. Profilaktinių sveikatos priemonių įgyvendinimo planas;
5. Gyvūnų ženklinimo, registracijos bei administracinės atsakomybės įgyvendinimo
tvarkos.
Gautais rezultatais tikimasi pagerinti gyvūnų augintinių gerovę bei didinti informacinę
sklaidą apie gyvūnų gerovę kaimiškose savivaldybėse.
1.Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 25,2 25,2 50,4
2. Socialinio draudimo įmokos 8,058 8,058 16,116
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams 4 - 4
5. Išlaidos prekėms 7 5 12
6. Išlaidos komandiruotėms 3 3 6
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 40 40
8. Pridėtinės išlaidos2 3 3 6
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 90,258 44,258 134,516
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
173
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4. Biologiškai aktyvūs komponentai.
4.1. Biologiškai aktyvių medžiagų taikymas padidintos biologinės ir maistinės vertės mėsos
gaminių gamyboje.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – ištirti eterinių aliejų (timolio, cinamaldehido, linalolio ir kt.) ir Lietuvoje auginamų
prieskoninių augalų mišinių panaudojimo mėsos pusgaminių gamyboje galimybes, taikant
saugius technologinius sprendimus, kuriant padidintos biologinės ir maistinės vertės mėsos
gaminius.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
parinkti tinkamus biologiškai aktyvių komponentų (timolio, cinamaldehido, linalolio ir kt.) ir
Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų, turinčių biologiškai veikliųjų medžiagų, mišinius
mėsos gaminių gamyboje ir nustatyti jų panaudojimo galimybes mėsos gaminių gamyboje.
ištirti kenksmingų biologiškai aktyvių komponentų (biogeninių aminų, trans riebalų rūgščių
izomerų, riebalų oksidacijos produktų) susidarymą kuriamo produkto gamybos ir laikymo
metu, nustatyti optimalius prieskoninių augalų, biologiškai veikliųjų medžiagų priedus,
sukurti produkto receptūrą, optimalias gamybos sąlygas, pritaikant tinkamiausią
technologinį sprendimą bei pakavimo būdą.
ištirti gautų mėsos gaminių, maistinę ir biologinę vertę (omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių,
timolio, karvakrolio ir kt. biologiškai veiklių komponentų kiekį), įvertinti naudotų eterinių
aliejų prieskoninių augalų mišinių įtaką gaminio biologinei ir maistinei vertei;
įvertinti gautų mėsos gaminių kokybę ir saugą, jų atitikimą keliamiems reikalavimams,
juslines savybes.
parengti principines technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams,
daugiakomponenčių biologiškai aktyvių medžiagų mišinių naudojimo mėsos gaminių
gamyboje rekomendacijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Lietuvos mėsos perdirbėjai neišnaudoja Lietuvoje auginamų prieskoninių augalų
panaudojimo mėsos gaminių gamyboje galimybių, o padidintos biologinės vertės gaminius
gamina vos kelios stambios mėsos įmonės. Dauguma smulkių mėsos gamintojų, bei ūkininkų yra
lankstūs, linkę naudoti lietuviškus prieskoninius augalus, tačiau mažai žino apie jų sudėtyje
esančius biologiškai aktyvius komponentus, bei jų panaudojimo galimybes mėsos gaminių
gamyboje.
Daugelis aromatinių ir vaistinių augalų turi savyje cheminius junginius, kurie pasižymi
skirtingomis biologinėmis ypatybėmis ir veiksmingumu. Šiuo metu eteriniai aliejai yra siūlomi
kaip alternatyva cheminėms medžiagoms pakeisti maisto pramonėje. Literatūroje vis plačiau
aprašomos eterinių aliejų antibakterinės savybės prieš daugelį per maistą plintančių patogenų,
tokių kaip Salmonella, Campylobacter spp. E. coli O157:H7, S. aureus ir kt. (Shin et al., 2009;
Djenane et al., 2011). Biologinės priemonės (probiotinės bakterijos, augaliniai preparatai ir kt.)
gali veikti ne tik bakteriocidiškai, bet ir mobilizuoja gyvūninių maisto žaliavų vartotojo
organizme svarbias savigydos sistemas: imuninę, endokrininę, nervų. Iš augalų išgauti, pvz.,
linalolis, cinamaldehidas, timolis, karvakrolis ir kt., pasižymi ne tik specifiniu antibakteriniu,
antioksidaciniu, bet ir farmakologiniu poveikiu, vykdo imunomoduliaciją, koordinuoja
homeostazės procesus, medžiagų metabolizmą. Tarp biologiškai aktyvių komponentų ir kitų
174
sudėtinių medžiagų, naudojamų kuriamo gaminio receptūroje, galima sąveika, kurią būtina
įvertinti. Sąveika gali būti palanki – sinergetiškai gali veikti maistinių zopnozių sukėlėjus, bet
gali būti ir nepalanki, todėl būtina įvertinti kenksmingų medžiagų susidarymą.
Planuojamų tyrimų eigoje bus sukurti nauji, padidintos biologinės ir maistinės vertės
mėsos gaminiai, jų receptūros, nustatytos optimalios gamybos sąlygos, pritaikytas tinkamiausias
technologinis sprendimas bei pakavimo būdas. Planuojami tyrimai perspektyvūs ir
konkurencingi - parengus principines technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio
subjektams kaip naudoti daugiakomponenčių biologiškai aktyvių medžiagų mišinius mėsos
gaminių gamyboje, atsivers naujos galimybės kurti padidintos biologinės ir maistinės vertės
mėsos gaminius, didins Lietuvos mokslo konkurencingumą, galimybes įsijungti į šia tematika
planuojamus tarptautinius mokslo projektus.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Palyginus su sintetiniais priedais, natūralūs augalų ekstraktai gali būti priimtinesni mėsos
perdirbimo įmonėms ir vartotojams, o taip pat potencialiai duoti naudos žmogaus sveikatai.
Todėl natūralūs augalų ekstraktai galėtų būti naudojami kaip daugiafunkcinės priemonės mėsos
pramonėje (Nannapaneni et al., 2009). Nors daugelis prieskoninių ir vaistinių augalų jau yra
naudojami maisto pramonėje, tačiau yra būtini tolimesni tyrimai, atkreipiant dėmesį į saugą ir
priimtinumą naudoti juos mėsoje ir jos produktuose. Literatūroje plačiai aprašoma atskirų
augalinių ekstraktų ir prieskoninių žolelių antibakterinis aktyvumas. Tačiau iki šiol yra atlikti tik
pavieniai tyrimai, kurie nustatytų šių augalinių ekstraktų sinergetinį poveikį (Weerakkody et al.,
2010). Naudojant kelis augalų ekstraktus jų bendras veikimas viršija kiekvieno jų veikimą
atskirai, todėl pasiekiami efektyvesni rezultatai. Tai būdinga šalavijui, rozmarinui (Marino et al.,
2001), tam tikros rūšies čiobreliui, bei raudonėliui (Fyfe et al., 1998). Zhang ir kt. (2009)
tyrimuose naudojo rozmarinų ir saldymedžio (Glycyrrhiza glabra) etanolio ekstrakto derinį
(1:1). Sinergetinis poveikis taip pat buvo nustatytas tarp augalinių aliejų ir cheminių medžiagų,
naudojamų maisto pramonėje. Pvz. naudojant 2−3% natrio chloridą, bei 0,5% gvazdikėlių
miltelius (kurių sudėtyje yra eugenolio ir eugenolio acetato) buvo visiškai sustabdyta biogeninio
amino histamino gamybą. Taip pat sinergiškai natrio chloridas veikia su mėtų aliejumi prieš S.
enteritidis ir L. monocytogenes (Van Houteghem et al., 2008). Nustatyta, kad didelis riebalų ir /
arba baltymų kiekis maisto produktuose slopina eterinių aliejų antibakterinį veiksmingumą.
Pavyzdžiui, jei eteriniai aliejai ištirpsta mėsos lipidų fazėje tai jų veikliosios medžiagos silpniau
veiks antibakteriškai (Mejlholm ir Dalgaard, 2002). Norint sudaryti nepalankias sąlygas bakterijų
vystymuisi, nuolat tobulinamos mėsos ir jos produktų pakavimo technologijos, taikant
modifikuotą atmosferą. Rajkovic ir kt. (2010) atliktame tyrime buvo nustatyta, kad mėsos
pavyzdžius pakuojant į polietileninę pakuotę su dideliu deguonies kiekiu, anaerobinių bakterijų
kiekis žymiai sumažėjo. Šiuo bandymu patvirtinta, kad taikant bakterijų kontrolę biologiškai
aktyviomis medžiagomis, nepakenktų papildomai naudoti modifikuotos atmosferos pakavimo
technologiją. Lietuvoje reikalingi išsamūs tyrimai, kurie šiandieną labai aktualūs ir svarbūs.
Ypač svarbu parinkti ekonomiškai efektyviausią technologiją.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of
Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių
tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,
taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje. Planuojama parengti principines technologines
schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos daugiakomponenčių
biologiškai aktyvių medžiagų mišinių naudojimo rekomendacijos. Remiantis mokslinių tyrimų
rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame bus pateikta bioaktyviųjų
175
komponentų naudojimo mėsos gaminių gamyboje galimybės. Šis leidinys galės būti naudingas
ūkininkams, verslininkams ir visiems, kas domisi mėsos gaminių gamyba ir naudojimu, taip pat
naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 25,200 25,200 50,400
2. Socialinio draudimo įmokos 8,058 8,058 16.117
3. Išlaidos paslaugoms1 - - -
4. Išlaidos autoriniams darbams 3,0 - 3,0
5. Išlaidos prekėms 8,0 5,0 13,0
6. Išlaidos komandiruotėms 0,80 0,80 1,6
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 70,0 70,0
8. Pridėtinės išlaidos2 3,0 3,0 6,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 118,058 42,058 160,118
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5.Veterinarinė maisto sauga.
5.1.Technologinių priemonių ir metodų kūrimas zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei
mėsos ir kiaušinių gaminių gamyboje.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – įvertinti technologinių priemonių ir metodų poveikį patogeninėms zoonozes
sukeliančioms bakterijoms mėsos ir kiaušinių gaminiuose ir jų laikymo metu.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Įvertinti bakterinių kultūrų ir jų metabolitų, cheminių antibakterinių medžiagų
panaudojimo zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei mėsos ir kiaušinių gaminiuose.
Nustatyti apsauginių bakterinių kultūrų ir jų metabolitų (organinių pieno, acto, propiono
rūgščių, vandenilio peroksido, diacetilo, etanolio, fenolinių komponentų, bakteriocinų ir
kt.) antibakterinį aktyvumą, poveikį zoonozes sukeliančioms bakterijoms.
Optimizuoti gamybos procesus, naudojant biologines ir chemines antibakterines
medžiagas ir jų kompozicijas.
Ištirti pakavimo į skirtingas atmosferas poveikį zoonozes sukeliančioms bakterijoms
gyvūninėse maisto žaliavose.
176
Priimti optimaliausius moksliniais tyrimais pagrįstus sprendimus dėl zoonozes
sukeliančių bakterijų mažinimo mėsoje ir kiaušiniuose, pateikti rekomendacijas
gamybininkams.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Kampilobakterijos yra dažniausiai nustatoma žmonių ūmaus žarnyno infekcinio susirgimo
priežastis Europos Sąjungos (ES) šalyse, vien 2011 m. patvirtinti 220,209 žmonių susirgimo
atvejai. Salmoneliozė yra antra labiausiai paplitusi zoonozė ES. Per paskutinius penkerius metus
salmoneliozės paplitimas gerokai sumažėjo. Tačiau Salmonella spp. daugiausiai sukelia per
maistą plintančių ligų protrūkių atvejų (26,6% protrūkių), tuo tarpu Campylobacter spp. sudarė
12,9%. Kitų zoonotinių patogenų užregistruotų susirgimų atvejų kasmet mažėja, tačiau didėja jų
atsparumas antibiotikams ir pavojingumas žmonių sveikatai. Nustatyta, kad dažniausiai žmonės
zoonozes sukeliančiomis bakterijomis užsikrečia vartodami nepakankamai termiškai apdorotus
kiaušinius bei mėsą (EFSA, 2013). Maistinių zoonozių profilaktika problematiška,
bakteriologiniai ir serologiniai tyrimai ilgai užtrunka, nėra efektyvių kovos priemonių. Per
pastarąjį dešimtmetį antibiotikų naudojimas zoonozių prevencijai buvo kritikuojamas dėl
patogenų prisitaikymo antibiotikams ir jų likučio maisto produktuose. Cheminėmis medžiagomis
nepaveikto maisto poreikis padidėjo ir dėl pastaruoju metu pasireiškusio cheminių medžiagų
toksiškumo (Veschetti et al., 2011). Dėl šių priežasčių natūralių ir saugių antibakterinių
medžiagų paieškoms yra skiriamas vis didesnis dėmesys. Lietuvoje būtina plėsti zoonozių
sukėlėjų nustatymą maisto gamybos grandinėje ir kurti efektyvias poveikio priemones, derinant
antibakterines medžiagas, siekiant moksliniu pagrindu sukurti prevencinių priemonių planą.
Mėsos gaminių gamyba šiuo metu yra pilnai automatizuota tik stambiose mėsos įmonėse, todėl
ten, kur mėsos gamybos linija pusiau automatizuota pasireiškia didesnė rizika kryžminei taršai.
Norint jos išvengti kritiniuose kontrolės taškuose turi būti taikomas mikrobiologinis
nukenksminimas antibakterinėmis medžiagomis, pavyzdžiui 3% L pieno rūgšties tirpalu, kuris
jau naudojamas galvijų skerdenoms apdoroti. Taigi, tiek eteriniai aliejai mažomis
koncentracijomis (0,0015 – 0,005%), tiek pieno rūgšties tirpalas gali būti naudojamas
paukštienos ir kiaušinių perdirbimo technologijose biologinių rizikos veiksnių mažinimui. Tokie
tyrimai būtų savalaikiai, turėtų praktinį pritaikomumą tiek smulkiose, tiek stambiose įmonėse,
didintų gamybos ekonominius rodiklius.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Lietuvoje iki šiol atlikti pavienių antibakterinių medžiagų poveikio zoonozių sukėlėjams
tyrimai gyvūninės kilmės žaliavose, todėl biologinių ir cheminių antibakterinių medžiagų
derinimas ir taikymas zoonozes sukeliančių bakterijų kontrolei gyvūninėse maisto žaliavose būtų
savalaikė ir perspektyvi studija, ieškant maistinių zoonozių prevencijos, ne tik nacionaliniu bet
ir tarptautiniu lygiu. Tyrimai nauji, nes kompleksiškai išanalizuojamas visas gamybos procesas,
siekiant kuo efektyviau panaudoti technologines priemones.
Biologinių ir cheminių antibakterinių medžiagų priedai įtakoja gaminio kokybę, gali kisti
pH, susidaryti palankesnės sąlygos vartojimo terminui prailginti, bet gali susidaryti ir
nepageidaujamos medžiagos, todėl išsamūs tyrimai labai aktualūs ir svarbūs. Ypač svarbu
parinkti ekonomiškai efektyviausią ir aplinką tausojančią technologiją.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama parengti mėsos ir kiaušinių gaminių principines technologines schemas ir
rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams.
Gauti planuojamo mokslinio darbo duomenys bus aktualūs visuomenei, nes bus sukurti
saugūs ir veikmingi zoonozes sukeliančioms bakterijoms antibakterinių medžiagų mišiniai, kurių
sauga bus pagrįsta moksliniais tyrimais. Bus pateiktos rekomendacijos gyvūninių žaliavų
gamintojams. Duomenys numatomi publikuoti referuojamuose mokslo leidiniuose, įrašytuose į
Mokslinės informacijos instituto duomenų bazę „ISI Web of Science“, tarptautines duomenų
177
bazes, numatoma aktyviai dalyvauti tarptautinėse konferencijose, publikuoti rezultatus
populiariuose žurnaluose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 12,80 12,80 12,80 38,40
2. Socialinio draudimo įmokos 3,96 3,97 3,97 11,90
3. Išlaidos paslaugoms1 2,0 2,0 2,0 6,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 15,0 14,0 12,0 41,0
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 148,0 6,0 6,0 160,0
8. Pridėtinės išlaidos2 27,80 6,3 6,0 40,1
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 213,10 48,60 45,70 307,40
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5.Veterinarinė maisto sauga.
5.2.Fermentuotų augalinių produktų taikymas miltinių konditerijos kepinių vertei
padidinti ir akrilamido formavimosi kepiniuose prevencijai.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – natūraliomis priemonėmis sukurti saugias padidintos vertės miltinės konditerijos
kepinių gamybos technologines schemas (mažinant cukraus kiekį kepiniuose, didinant kepinių
baltymingumą, didinant kepiniuose biologiškai aktyvių medžiagų – lignanų – kiekį) pritaikant
biotechnologinius sprendimus akrilamido kiekio mažinimui galutiniuose produktuose.
Uždaviniai:
1. Atrinkti augalinius produktus, tinkamus padidintos vertės miltinės konditerijos kepinių
gamybai su sumažintu cukraus kiekiu, padidintu baltyminių ir biologiškai aktyvių
medžiagų kiekiu bei pritaikyti atrinktiems augaliniams produktams fermentacijos
schemas (tradicinę fermentaciją ir fermentaciją kietoje fazėje) skirtingomis pieno rūgšties
bakterijomis;
2. Įvertinti gautų fermentuotų augalinių produktų saugą biogeninių aminų ir D-(-) pieno
rūgšties izomerų aspektu;
3. Nustatyti gautuose fermentuotuose produktuose pieno rūgšties bakterijų fermentų
aktyvumus (amilolitinį ir proteolitinį), fermentuotų produktų fizikines chemines savybes
178
ir pieno rūgšties bakterijų kolonijas sudarančių vienetų skaičių grame fermentuoto
produkto;
4. Atlikti gamybinius bandymus pritaikant fermentuotus augalinius produktus miltinės
konditerijos kepinių su sumažintu cukraus, padidintu baltyminių ir biologiškai aktyvių
medžiagų kiekiu gamybai bei įvertinti jų įtaką kepinių kokybės rodikliams;
5. Įvertinti akrilamido kiekį padidintos vertės miltinės konditerijos kepiniuose ir nustatyti
koreliacinius ryšius tarp akrilamido kiekio bei fizikinių cheminių fermentuotų augalų
priedų rodiklių ir kepinių spalvos koordinačių;
6. Pateikti padidintos vertės miltinių konditerijos kepinių su sumažintu cukraus kiekiu,
padidintu baltyminių ir biologiškai aktyvių medžiagų kiekiu technologijų prototipus ir
rekomendacijas gamintojams.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) dokumente „Mityba, fizinis aktyvumas ir
sveikata“ (2004) suformuoti pagrindiniai uždaviniai - saugoti ir stiprinti žmogaus sveikatą;
mažinti dažniausiai pasitaikančių ligų kartojimąsi. Sprendžiant šias problemas svarbus vaidmuo
tenka saugiam ir kokybiškam maistui, todėl būtina ieškoti naujų biotechnologinių sprendimų
maisto produktų kokybei ir saugai užtikrinti, skiriant ypatingą dėmesį padidintos rizikos žmonių
grupių sveikai mitybai.
Projektas skirtas šios aktualios problemos sprendimui. Projekte sprendžiamų uždavinių
aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas glūdi trijuose pagrindiniuose
veiksniuose – Lietuvoje auginamų augalų kaip biologiškai aktyvių medžiagų šaltinio
panaudojimo (I), jų fermentuotų produktų padidintos vertės miltinės konditerijos kepinių
pritaikyme (II), fermentuotų augalų produktų kaip prevencinės priemonės akrilamido
formavimuisi kepiniuose realizavime (III).
Didesnės vertės ir saugių maisto produktų kūrimas be sintetinių antioksidantų ir
konservantų, pritaikant fermentuotus pieno rūgšties bakterijomis augalinius produktus yra naujas
ir perspektyvus. Fermentuoti augalų produktai ne tik galėtų būti kepinių vertės padidinimo
šaltinis, bet ir dėl savo išskirtinių savybių, įgytų fermentacijos metu, mažinti akrilamido kiekį
kepiniuose. Projekto tematika atitinka prioritetines mokslinių tyrimų kryptis: biotechnologijos
vystymo ir taikymo, atsinaujinančių žaliavų šaltinių panaudojimo, netradicinės žemdirbystės
vystymo.
Bus gauti svarbūs praktiniai rezultatai – sukurti naujų padidintos vertės ir saugių
akrilamido aspektu miltinės konditerijos kepinių gamybos technologijų prototipai. Projekto
rezultatai bus paskelbti tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir žurnaluose. Tai didins
Lietuvos mokslo ir pramonės konkurencingumą, sudarys pagrindą tolimesniems darbams ir
jungimuisi į tarptautines tyrimų programas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Miltinės konditerijos kepinių vertės padidinimo srityje yra atliekama ir publikuojama daug
mokslinių tyrimų (Sridevi Stivakami ir Sarojini, 2013; Tosh ir Yada, 2010; Seker et al., 2010).
Šie tyrimai aktualūs, nes miltinės konditerijos kepiniai yra populiarus užkandis, ypač mėgstamas
vaikų ir senyvo amžiaus žmonių grupių. Pastaruoju metu, išryškėjus padidinto kūno masės
indekso (KMI) problemai ir su ja susijusiomis ligomis, ypač aktuali tampa naujų maisto
produktų gamybos technologijų paieška, siekiant ne tik padidinti maisto produktų funkcionaliąją
vertę, bet ir siekiant sumažinti su maistu gaunamos energijos kiekį. Dėl šių priežasčių ieškoma
naujų sprendimų. Tačiau, reikia įvertinti, kad naujų žaliavų diegimas kepinių technologijose gali
būti siejamas su padidinta akrilamido formavimosi rizika kepiniuose. 2002 metais Švedijos
nacionalinė maisto administravimo tarnyba paskelbė, kad akrilamido yra maisto produktuose.
Dėl šios priežasties buvo pradėti tyrimai visame pasaulyje, kurių tikslas buvo išsiaiškinti ir
geriau suprasti akrilamido formavimosi maisto produktuose mechanizmus bei sumažinti jo
179
susidarymo galimybes. Didelis akrilamido kiekis buvo nustatytas nemažoje grupėje maisto
produktų, bet pagrinde augalinės kilmės, apdorotuose virš 100-120° C temperatūroje.
Didžiausias akrilamido kiekis nustatytas gruzdintose bulvytėse, bulvių traškučiuose, kavoje bei
traškiuose grūdų produktuose (Tareke ir kt., 2002; Svensson ir kt., 2003; Matthys ir kt., 2005).
Europos maisto produktų ir gėrimų pramonės konfederacija 2005 metais pradėjo sisteminti ir
2006 metų spalio mėnesį publikavo leidinį “Akrilamido žinynas”, kuriame buvo nurodyta
kokiuose produktuose yra didžiausias šio kancerogeno kiekis ir kokiomis priemonėmis galima jį
sumažinti (Fink, 2006). Pastarąjį dešimtmetį buvo puplikuota keletas mokslinių darbų, kuriuose
buvo išnagrinėtos akrilamido mažinimo maisto produktuose galimybės (Haase ir kt., 2003;
Springer ir kt., 2003; Fredriksson ir kt., 2004). Tačiau kompleksiškai šis uždavinys nagrinėtas
nebuvo, t.y., naudojant fermentuotus augalinius produktus padidinti kepinių vertę ir pritaikant jų
unikalias fizikines chemines savybes, įgytas fermentacijos metu, sumažinti akrilamido kiekį
kepiniuose.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Sukurti padidintos biologinės ir sumažintos energinės vertės saugūs miltinės konditerijos
kepinių technologijų prototipai, panaudojant jų gamybai ir akrilamido formavimosi prevencijai
pažangius biotechnologinius sprendimus – fermentuotus unikaliomis bakteriocinus
produkuojančiomis pieno rūgšties bakterijomis, išskirtomis iš vietinės ruginės žaliavos, augalų
priedus. Bus periodiškai teikiamos mokslinės ataskaitos pagal reikalavimus ir rengiami
seminarai. Projekto rezultatai bus pristatyti pranešimuose respublikinėse ir tarptautinėse
mokslinėse konferencijose, projekto tematika bus pateiktas 1 straipsnis tarptautinei spaudai ISI
Web of Science žurnaluose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 25,2 25,2 50,4
2. Socialinio draudimo įmokos 8,059 8,059 16,118
3. Išlaidos paslaugoms1 - - -
4. Išlaidos autoriniams darbams 3,0 - 3,0
5. Išlaidos prekėms 8,0 5,0 13,0
6. Išlaidos komandiruotėms 0,80 0,80 1,60
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 70,0 70,0
8. Pridėtinės išlaidos2 3,0 3,0 6,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 118,059 42,059 160,118
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
180
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5.Veterinarinė maisto sauga.
5.3. Listeria monocytogenes paplitimo žuvies ir mėsos įmonėse bei cheminių medžiagų ir
užšaldymo įtakos listerijų nukenksminimui žuvies ir mėsos žaliavose tyrimai.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas - nustatyti žuvies ir mėsos įmonių aplinkos užterštumą Listeria monocytogenes (L.
monocytogenes) bakterijomis ir įvertinti cheminių medžiagų bei fizinių priemonių panaudojimo
galimybes L. monocytogenes nukenksminimui.
Darbo uždaviniai:
1. Ištirti L. monocytogenes paplitimą ant maisto (mėsos, žuvų) perdirbimo įrenginių
kontaktinių ir nekontaktinių paviršių;
2. Nustatyti L. monocytogenes paplitimą perdirbimui skirtose žaliavose;
3. Nustatyti chloro dioksido, įvairių koncentracijų pieno rūgšties, cinamaldehido poveikį
L. monocytogenes mėsos žaliavose ;
4. Nustatyti chloro dioksido, įvairių koncentracijų acto rūgšties, cinamaldehido poveikį
L. monocytogenes žuvų žaliavose;
Nustatyti šaldymo įtaką L. monocytogenes bakterijų išgyvenamumui paveiktose
cheminėmis medžiagomis mėsos ir žuvies žaliavose ir palyginti su duomenimis, gautais mėsos
ir žuvies žaliavas apdorojus cheminėmis medžiagomis be šaldymo.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Listeria monocytogenes - zoonozes sukelianti bakterija (Hald, 2012). Įvairių šaltinių
duomenimis apie 20-30 % žmonių listerijozės atvejų baigiasi mirtimi (Rebliati et al., 2009,
Oevervam, 2009). Pagrindinis produktų užterštumo listerijomis šaltinis yra nepakankamai
termiškai apdoroti maisto - mėsos ir žuvų produktai.
Produktų užterštumas listerijomis sukelia ekonominius nuostolius, nes dalis eksportuotos
produkcijos grąžinama gamintojui ir trukdo lietuviškos produkcijos eksportą į užsienio šalis.
Lietuvoje iki šiol L. monocytogenes paplitimas maisto perdirbimo įmonėse ir jose produkcijai
ruošiamose mėsos ir žuvų žaliavose bei įprastinių cheminių medžiagų ir šaldymo paveikis
listerijomis nebuvo plačiau nagrinėtas.
Darbo naujumas yra tai, kad bus nustatytas cheminių medžiagų, nekeičiančių mėsos ir
žuvų žaliavų juslinių savybių, bei saugių žmogui, poveikis L. monocytogenes išgyvenamumui
mėsos ir žuvies žaliavose.
Projektas perspektyvus, nes gauti mokslinio tyrimo rezultatai galės būti panaudojami
praktikoje kuriant maisto technologijas, leidžiančias saugiai nukenksminti L. monocytogenes
užterštas mėsos ir žuvies žaliavas įmonėse, nekeičiant galutinio produkto juslinių savybių ir
nesukeliant pavojaus vartotojo sveikatai.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulyje įvairios L. monocytogenes nukenksminimo priemonės tiriamos pakankamai
plačiai, nes ši problema atneša šalims didelius ekonominius nuostolius. Iki šiol vykdyti
moksliniai tyrimai rodo, kad L. monocytogenes bakterija yra atspari aplinkos veiksniams ir
įprastų cheminių medžiagų naudojimas maisto perdirbimo įmonėse nėra pakankamai efektyvus
(Huffman, 2002) , todėl tikslingi nauji, kombinuoti, įvairių cheminių medžiagų ir fizikinio
181
poveikio priemonių bendri tyrimai, kurių deriniai leistų sumažinti ar visiškai eliminuoti L.
monocytogenes mėsos ir žuvies produkcijos gamybos grandinėje.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Atlikus tyrimus bus nustatytas L. monocytogenes paplitimas ant mėsos ir žuvies įmonių
kontaktinių ir nekontaktinių paviršių, mėsos ir žuvies žaliavose, bus įvertintas įmonių sanitarijos
lygis, dezinfekcijos efektyvumas, kurie leis nustatyti produktų užkrėtimo listerijomis kelius.
Gauti cheminių medžiagų ir fizinių veiksnių mokslinio tyrimo rezultatai padės sumažinti listerijų
kiekį mėsos ir žuvų produktuose ar jas visiškai eliminuoti iš maisto gamybos grandinės.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 20 20 40
2. Socialinio draudimo įmokos 6,6 6,6 13,2
3. Išlaidos paslaugoms1
3 3 6
4. Išlaidos autoriniams darbams 2 2 4
5. Išlaidos prekėms 15 15 30
6. Išlaidos komandiruotėms 1 1 2
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 20 - 20
8. Pridėtinės išlaidos2 10,14 7,14 17,28
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
- - -
Iš viso: 77,74 54,74 132,48
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2.Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai sudarytų 90 proc. projekto vertės
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai.
Dalį išlaidų padengtų AB „Utenos Mėsa ir UAB „Vičiūnai group“. Tai sudarytų 10 proc. visos
išlaidų vertės.
182
PRIEDAS F
MAISTO ŪKIS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ
PAGRINDIMAS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Biotinių ir abiotinių veiksnių įtaka bioaktyviųjų komponentų stabilumui
augalinėje žaliavoje
Tikslas –įvertinti ir modeliuoti biotinių ir abiotinių veiksnių įtaką bioaktyviųjų
komponentų stabilumui augalinėje žaliavoje.
Uždaviniai:
Ištirti biotinių ir abiotinių veiksnių, įvertinant ir galimus klimato pokyčius, bei
agrotechnologinių elementų (intensyvi, integruota, ekologinė, biodinaminė auginimo
technologija, atskiri technologiniai elementai ir pan.) įtaką biologiškai aktyvių medžiagų kiekiui
augalinėje žaliavoje. Optimizuoti augalinės žaliavos laikymo režimą (parinkti optimalią
temperatūrą ir trukmę, dujų sudėtį bei ramybės būsenos pailginimo priemones);
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų).
Racionalus ir pagrįstas augalinių žaliavų gamybos problemų sprendimas įgauna vis didesnę
reikšmę. Lietuvos žemės ūkio ministerijos patvirtintoje „Maisto saugos strategijoje“ pabrėžiama,
kad pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir Europos Sąjungoje, maisto kokybė bei sauga tapo
vienu svarbiausiu veiklos prioritetu. Nuo tolesnės žemės ūkio plėtros krypties priklauso ne tik
krašto gerovė, bet ir šalies ekologinė situacija. Sparčiai besikeičianti visuomenė taip pat kelia
naujus reikalavimus žaliavų ir maisto produktų kokybei, saugai bei jų gamybos būdo poveikio
aplinkai.
Europos šalių ekonominė problema, turinti įtakos ekologinės ir alternatyvios augalinės
žaliavos bei produktų gamybai – perteklinės žemės ūkio produkcijos realizacija. Lietuva taip pat
pagamina žemės ūkio produkcijos daugiau negu suvartoja. Kuomet ES šalyse žemės ūkio
produkcijos gamyba ribojama kvotomis, biologiškai vertingų produktų paieška ir asortimento
plėtotė galima tik auginant aukštos kokybės tinkamą perdirbti į netradicinius maisto produktus
žaliavą. Tai nustatyta ir numatyta Lietuvos mokslo ir mokymo įstaigų pasirašytoje (2007)
„Nacionalinės maisto ūkio technologijų platformos“ sutartyje. Jos tikslas suvienyti Lietuvos
maisto ūkio sektoriaus verslo ir mokslo subjektų pastangas mokslo ir technologijų plėtroje tam,
kad būtų pasiektas technologinis proveržis, įsilieti į ES inovacinę ir ūkinę erdvę, skatinti
Lietuvos maisto ūkio konkurencingumą, ekonominį augimą.
Pastaruoju metu dažnai kalbama apie saugių ir konkurencingų žaliavų ir produktų „nuo
lauko iki stalo“ gamybos vystymą, tačiau trūksta praktinių patarimų, kaip tai sėkmingai būtų
galima išspręsti.
Šiuo metu problema yra ta, kad ūkiuose, ar įprastiniuose, ar ekologiniuose, auginamos
produkcijos asortimentas panašus ir labai tradicinis. Todėl reikia skatinti žemdirbius gaminti ir
siūlyti vartotojams mažiau paplitusią, bet mitybiniu aspektu vertingą, funkcinėmis savybėmis
pasižyminčią augalinę produkciją.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulyje ir Europoje daug dėmesio skiriama visos maisto grandinės (nuo žaliavos
auginimo sąlygų iki vartojimo) tyrimams įvairiais žaliavų, maisto kokybės bei įvairovės, mitybos
183
įpročių ir kitais aspektais, tačiau daugumoje labai bendrais bei naudingais visiems vartotojams
maisto saugos klausimais.
Nepilnai atlikta augalų mitybos diagnostikos eksperimentų, augalų, skirtų maistui bei jų
žaliavos, išaugintos įvairiuose auginimo intensyvumo parametrų lygmenyse, kokybinių rodiklių
įvertinimo tyrimų, simboliškai vykdyti kai kurie kenksmingų medžiagų kaupimosi augaluose,
pašaruose ir maisto produktuose tyrimai. Taip pat trūksta tyrimų apie optimalų derliaus nuėmimo
laiką, apie optimizuotą augalinės žaliavos laikymo režimą (patalpos temperatūra ir laikymo
trukmė, dujų sudėtis bei ramybės būsenos pailginimo priemones).
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 480,0
2 Socialinio draudimo įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 148,8
3 Išlaidos paslaugoms1 8,5 7,2 7,5 8,5 31,7
4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 339,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 16,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 125,0 85,0 70,0 75,0 355,0
8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 33,0 32,0 33,0 135,0
9
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
0 0 0 0 0
Iš viso: 412,7 367,4 358,7 366,7 1505,5
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 5 proc.
184
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Biomaistas – inovatyvus, funkcionalus augalinės/gyvulinės kilmės produktas
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – plėsti biomaisto asortimentą, kuriant inovatyvius, funkcionalius
augalinės/gyvūninės kilmės produktus.
Uždaviniai:
Žaliavų, turinčių antioksidacinių savybių, panaudojimas naujų funkcionaliųjų maisto
produktų kūrimui;
Žaliavų, turinčių fitochemikalų, panaudojimas inovatyvių maisto produktų kūrimui;
Antimikrobinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų panaudojimas funkcionaliųjų
maisto produktų kūrimui;
Vietinės žaliavos, gerinančios virškinimo trakto funkciją, panaudojimas funkcionaliųjų
maisto produktų kūrimui;
Ekologiškai užaugintų vietinių žaliavų, turinčių imuninę sistemą stiprinančių medžiagų,
panaudojimas naujų funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui;
Eteriniais aliejais turtingų augalų panaudojimas funkcionaliųjų maisto produktų kūrimui;
Hipocholesteroleminių maisto komponentų panaudojimo funkcionaliųjų maisto produktų
kūrimui.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Maisto produktai, be savo pagrindinės funkcijos, gali atlikti ir profilaktinę-gydomąją
funkciją. Tai funkcinės paskirties maisto produktai (toliau – funkcionalusis maistas (FM)),
praturtini priedais, turinčiais biologiškai aktyvių medžiagų.
Maisto produktas gali tapti funkciniu padidinant natūralaus maisto komponento kiekį (pvz.,
padidinant mineralinių medžiagų kiekį ir kt.), papildant komponentais, kurių maiste natūraliai
nėra, bet pasižyminčiais naudingomis savybėmis (pvz., prebiotikais), pašalinant žalingą
komponentą (pvz., sukeliantį alergiją baltymą), pakeičiant komponentą, paprastai
makroelementą, kurio suvartojama per daug ir kuris pasižymi žalingu poveikiu (pvz., natrį,
sočiąsias riebalų rūgštis), komponentu, galinčiu pasižymėti gydomosiomis savybėmis (pvz.,
gliukozaminu, cikorijos, topinambų inulinu ir kt.), pagerinant maisto medžiagų pasisavinimą
arba modifikuojant maisto komponentus, kurių naudingas poveikis yra žinomas.
Lietuvoje mokslininkai, kooperuodamiesi su gamybininkais, vis daugiau dėmesio skiria
naujiems FM produktams kurti ir gaminti. Ypatingai daug dėmesio skiriama produktams,
praturtintiems maistinėmis skaidulomis, mažinančioms cholesterolio koncentraciją kraujyje,
saugančioms organizmą nuo aterosklerozės, reguliuojančioms puvimo procesus ir
aktyvinančioms žarnyno veiklą, detoksikuojančioms organizmą – sujungiančioms sunkiuosius
metalus ir juos pašalinančioms. Klasikinis tokių produktų pavyzdys – duona su grūdais,
sėlenomis, džiovintais vaisiais, saulėgrąžomis, moliūgų, sezamo sėklomis ir pan.
Maisto produktų sudėties keitimas būtų efektyvus, jeigu būtų: pasirinkti kasdieninio
vartojimo maisto produktai (duona, makaronai, konditerijos gaminiai ir kt.); išsaugotos/išlikę
mitybinės maisto produkto savybės; pagerintos maisto produkto juslinės savybės; produktas
patrauklus galutiniam vartotojui; maisto produktas saugus; prieinama maisto produkto kaina.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Perpildyta maisto produktų rinka, pasikeitęs vartotojų požiūris į maisto produktų kokybę,
padidėjęs rūpinimasis sveikata verčia gamintojus ir verslininkus ieškoti naujų/saugių
maisto
185
produktų, pagerintų biologiškai vertingomis medžiagomis. Tiek Lietuvos, tiek ES šalių
gyventojų mitybos ir gyvensenos ypatumai rodo, kad maistas turėtų būti turtingas skaidulinėmis
medžiagomis, nesočiosiomis riebalų rūgštimis, probiotikais, prebiotikais, vitaminais,
mineralinėmis medžiagomis. Vartotojai besidomintys sveika gyvensena bei maisto nauda
sveikatai, noriai perka naujus produktus, kurių didesnė maistinė vertė. Būtina skatinti kurti
naujus, pakeistos sudėties, padidintos maistinės vertės produktus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos trys rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti du
informaciniai lapeliai, parašyti du straipsniai populiarioje spaudoje.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais*
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 720,0
2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 223,2
3 Išlaidos paslaugoms1 10,0 9,0 10,0 12,0 41,0
4 Išlaidos autoriniams
darbams 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 80,0 70,0 80,0 80,0 310,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 7,0 6,0 10,0 23,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 90,0 90,0 80,0 90,0 350,0
8 Pridėtinės išlaidos2 41,0 41,0 41,0 42,0 165,0
9
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
0 0 0 0 0
Iš viso: 456,8 452,8 452,8 469,8 1832,2
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai - 5 proc.
186
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS:
3.Produktų maistinės vertės gerinimas, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai
būtinais elementais
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – gerinti produktų maistinę vertę, praturtinant juos žmogaus mitybai/sveikatai būtinais
elementais.
Uždaviniai:
mažiau paklausioje regioninėje žaliavoje identifikuoti biologiškai aktyvių medžiagų
(inulino, antocianų, karotenoidų, sacharidų, vitaminų, tirpių sausųjų medžiagų, kalio,
nitratų) kiekius, antioksidacinį aktyvumą, pH, rūgštingumą, mikrobiologinę saugą,
spalvos intensyvumą ir pan.;
bandomųjų (pilotinių) tyrimų metu sudaryti aukštesnės pridėtinės vertės produktų,
pagamintų iš pasirinktų žaliavų, bandinius;
įvertinti pagerintų produktų biologiškai aktyvių medžiagų kiekių pokyčius, maistinę
vertę, antioksidacinį aktyvumą, mikrobiologinę saugą ir kt. rodiklius;
rekomenduoti tinkamiausius aukštos maistinės vertės eksperimentinius produktus
konkurencingai gamybai;
ištirti kuriamiems produktams rinkos poreikį, apibendrinti vartotojų apklausos
informaciją ir išanalizuoti šiuos tyrimus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Europoje ir visame Pasaulyje daug dėmesio skiriama netradicinių vietinių/regioninių
žaliavų auginimui, maisto kokybės gerinimo tyrimams, maisto funkcionalumo didinimui ir pan.
Įvairių sričių Europos bendrijos mokslininkai, kurdami, tirdami ir tobulindami įprastus,
specifinėmis savybėmis pasižyminčius produktus, galėtų padėti nors dalinai išspręsti aukščiau
minėtų tyrimų poreikį. Biologiškai aktyviomis medžiagomis praturtintų maisto produktų kūrimas
– viena iš sparčiai tobulėjančių ir besivystančių sričių. Lig šiol vis dar mažai tirtos ir dažnai labai
neracionaliai panaudojamos kai kurios vietinės mažiau paklausios ekologinės augalinės žaliavos.
Todėl šios srities tyrimų poreikis išlieka ir, manoma, ateityje išliks dar labai aktualus.
Siekiant darnios valstybės socialinės ir ekonominės plėtros, su netinkama mityba susijusių
problemų sprendimui būtinos naujos mokslo žinios, be kurių jau negalima pasiūlyti naujų sveiko,
saugaus ir pagal kainą prieinamo maisto gaminių bei jų gamybos technologijų. Būtina atlikti
kompleksinius svarbiausių maisto žaliavų, produktų ir jų sudėtinių dalių cheminės ir genetinės
sudėties bei tos sudėties kaitos maisto gamybos technologinių procesų metu tyrimus ir parengti
naujomis mokslo žiniomis pagrįstas rekomendacijas ir maisto gamintojams, ir vartotojams, ir
sveikatos apsaugos specialistams. Todėl iškyla būtinybė moksliškai vertinti maisto sudėtį, maisto
komponentų funkcionalumą, kiekybinius ir kokybinius pokyčius, vykstančius jame
technologinių procesų ir saugojimo metu, taikant naujausius maisto mokslo ir technologijos
principus, leisiančius tinkamai užtikrinti tradicinių maisto produktų kokybės gerinimą, naujų
funkcionaliųjų maisto gaminių sukūrimą ir saugaus ir sveiko maisto pasiūlą vartotojams.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Kadangi šių dienų mitybos racione dominuoja „chemizuoti“ maisto produktai, jų skurdi
maistinė vertė sudaro prielaidas civilizacijos ligoms vystytis. Lietuvos gyventojai nepakankamai
vartoja natūralių vitaminų, preparatų, tačiau pernelyg daug suvartoja menkai vitaminais,
biologiniais junginiais ir pasižyminčiais antioksidaciniu aktyvumu, maisto produktų. Supratimas
apie pilnavertę ir sveiką mitybą ne dogma, o labai intensyviai kuriama ir nuolat tikslinama
problema. Ji yra susijusi su kiekvienos šalies mitybos tradicijomis, kurias lemia ir geografinė
187
padėtis, ir žemės ūkis, ir maisto pramonė, ir ekonominis šalies lygis, ir visuomenės žinios apie
sveikos mitybos reikšmę. Todėl labai svarbu formuoti aiškų ir teisingą požiūrį į mitybą ir
aprūpinti gyventojus geros (išskirtinės) kokybės maisto produktais. Todėl būtini kompleksiniai
rečiau kultivuojamų augalinės kilmės žaliavų, iš jų pagamintų maisto produktų bei jų sudėtinių
dalių kaitos perdirbimo technologinių procesų metu tyrimai. Būtinos naujos mokslo žinios,
kuriomis būtų pagrįstos rekomendacijos maisto gamintojams, vartotojams ir visuomenės
sveikatos specialistams. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama ne tik žaliavų kokybei, jos
kontrolei, bet ir saugai. Ji turi atitikti maisto tvarkymo reikalavimų visumą, užtikrinti, kad nebūtų
rizikos vartotojų sveikatai ar gyvybei. Šiuo metu mokslininkai ypač domisi biologiškai aktyviais
junginiais, pasižyminčiais antioksidaciniu aktyvumu ir jų taikymu maisto produktų kokybei
gerinti (Tomczak, 2007; Costa and Mondello, 2013). Tyrimais nustatyta, kad, vartojant daugiau
daržovių ir vaisių, sumažėja rizika susirgti pagrindinėmis civilizacijos ligomis: vėžio, širdies ir
kraujagyslių bei cukriniu diabetu (Ozgen et al., 2009; Zdunek, 2013). Siekiant garantuoti maisto
produktų kokybę ir saugą, ypač aktuali kokybiškos žaliavos problema, kurią galima sėkmingai
spręsti, diegiant šiuolaikines technologijas pirminėje maisto grandinės „nuo lauko iki stalo“
dalyje. Lietuvoje dar daug augalinės kilmės žaliavų, kurios lig šiol mažai tirtos, be to, labai
dažnai panaudojamos neracionaliai. Todėl šios srities tyrimų poreikis Lietuvoje būtų
šiuolaikiškas neabejotinas ir labai aktualus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 5 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti keturi
informaciniai lapeliai, parašyti trys straipsniai populiarioje spaudoje.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 180,0 900,0
2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 55,8 279,0
3 Išlaidos paslaugoms1 9,5 8,5 12,0 12,0 8,0 50,0
4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 75,0 414,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 5,0 21,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 180,0 95,0 80,0 85,0 0 440,0
8 Pridėtinės išlaidos2 51,0 42,0 41,0 42,0 32,0 208,0
9 Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
0 0 0 0 0 0
Iš viso: 561,3 466,3 460,8 467,8 355,8 2312,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 5 proc.
188
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4.Inovatyvios technologijos. Inovatyvios technologijos naujų, aukštesnės pridėtinės
vertės ir nišinių produktų kūrimui.
Tikslas – kurti inovatyvių technologijų prototipus ar jų elementus ir aukštesnės pridėtinės
vertės bei nišinius produktus siekiant tiekti vartotojams aukštos kokybės biologiškai vertingus
produktus.
Uždaviniai:
Ieškoti, kurti ir plėtoti bionanotechnologines priemones maisto technologijose.
Sukurti inovatyvių technologijų ar jų elementų specifinės tekstūros ir/ar struktūros vaisių
bei daržovių produktų gamybai prototipus.
Sukurti aukštesnės pridėtinės vertės bei nišinių produktų prototipus.
Modeliuoti, optimizuoti ir plėtoti inovatyvių technogijų elementus siekiant užtikrinti
vaisių ir daržovių bei jų produktų kokybę bei saugą.
Sukurti mokslinius-technologinius pagrindus elektroporacijos panaudojimui perdirbant
vaisius ir daržoves bei kuriant naujų produktų prototipus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Europos Sąjungos ir Lietuvos maisto pramonės ateitis – didelės pridėtinės vertės kokybiška
ir saugi produkcija, pagaminta pagal modernias technologijas, taikant žinias ir naujoves. Naujų
kokybiškų ir saugių maisto produktų kūrimas yra ir vienas strateginių žemės ir maisto ūkio
plėtros tikslų. Nacionalinės maisto ūkio technologijų platformos strateginių tyrimų plane,
Nacionalinio maisto ūkio klasterio bei Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos
planuose išskirtinės kokybės produktų kūrimas pateikiamas kaip prioritetinė kryptis.
Siekiant garantuoti maisto produktų saugą ir kokybę, kuriamos inovatyvios perdirbimo ir
saugos užtikrinimo technologijos ar atskiri jų elementai, nanotechnologijos, leidžiančios gaminti
naujus, specifinius, išskirtinės kokybės bei tekstūros ir/ar struktūros naujus bei nišinius
produktus. Aktualūs, nauji ir perspektyvūs elektroporacijos tyrimai perdirbant vaisius ir
daržoves.
Lietuvoje didelę dalį ūkio sudaro maža pridėtine verte ir daug darbo jėgos
reikalaujančiomis technologijomis pasižymintys ūkio sektoriai, savo konkurencinį pranašumą
daugiausia grindžiantys ne žiniomis ir inovacine veikla, bet žemesniu darbo užmokesčiu ir
kitomis santykinai pigesnėmis veiklos sąnaudomis.
Siekiant efektyvinti antibakterinį poveikį pasaulyje vystoma kelių technologijų derinimo
koncepcija (hurdle concept): kelių subletalių mažesnio intensyvumo poveikių derinimas yra
ypatingai perspektyvus, nes indukuoja mikroorganizmų metabolinį išsekimą, rezistentiškumo
sumažėjimą ir žūtį, minimaliai pažeidžiant maisto matricos fiziko-chemines ir biologines
savybes. Todėl inovatyvi fotosensibilizacijos technologija (Lukšienė, Buchovec, 2009) derinama
su kita netermine technologija – galinga impulsine šviesa (Barbosa-Canovas ir kt., 2005;
Luksiene, Buchovec, Viskelis, 2013). Preliminarūs gauti tyrimų rezultatai rodo, kad galinga
impulsinė šviesa sinergetiškai sąveikauja su fotosensibilizacija, nes antibakterinis kombinuoto
poveikio efektyvumas išauga iki 99.99%. Taigi, dviejų neterminių technologijų derinys didžiulį
praktinį potencialą naujai iškylančioms maisto saugos problemoms spręsti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Inovatyvių technologijų bei naujų, aukštesnės pridėtinės vertės ir nišinių produktų kūrimas
yra Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos prioritetinė kryptis. Pasaulyje šia
kryptimi vykdyta ir vykdoma labai daug MTEP darbų, tačiau problemų nemažėja, vis ieškoma
189
naujų, neterminių, inovatyvių, saugių ir aplinkai draugiškų perdirbimo technologijų (Barbosa-
Canovas ir kt., 2005; Lukšienė, Buchovec, 2009; Viškelis, 2013). Vystomos tokios inovatyvios ir
aplinkai draugiškos technologijos, kaip biologiškai aktyvių medžiagų ekstrakcija superkritiniu
anglies dioksidu (Mukhopadhyay, 2010; Viškelis ir kt., 2013, pranešimas „10th
Conference on
Supercritical Fluids and Their Applications“), specifinės tekstūros produktų kūrimas vystant
sublimacinę technologiją (Rey, May, 2010; Viškelis ir kt., 2012), minimaliai perdirbtų produktų
padengimas valgomosiomis plėvelėmis (Leskauskaitė ir kt., 2013), elektroporacija (Grimi ir kt.,
2011; Bobinaitė ir kt., 2013).
Nuo 2005 metų ES mastu buvo vykdomi ir šiais metais užbaigiami didelės apimties
moksliniai BP6 projektai skirti mikrobiologinės maisto saugos tyrimams (PathogenCombat,
ProBeefSsafe, BioTracer, MedVetNet ir kt., apimantys daugiau kaip 160 partnerių iš ES ir kitų
šalių). Tokio masto mokslinių tyrimų projektai išryškino kai kurias bendras mikrobiologinės
maisto saugos problemas ir tendencijas maisto gamybos grandinėje, tačiau tuo pačiu metu ir
atskleidė būtinybę moksliniais tyrimais įvertinti maisto saugos problemas konkrečiose šalyse
atsižvelgiant į šalies ar regiono ypatumus.
Fotosensibilizacija, kaip galima antibakterinė technologija maisto saugai užtikrinti, pradėta
taikyti pirmą kartą pasaulyje Lietuvoje (Lukšienė, Buchovec, 2009). Šis novatoriškas maisto
patogenų inaktyvacijos požiūris susilaukė didelio dėmesio pasaulio mokslininkų bendruomenėje:
po eilės įtikinamų publikacijų pirmą kartą istorijoje fotosensibilizacija buvo įtraukta į JAV
leidžiamą Maisto technologijų ir biotechnologijų enciklopediją kaip naujas neterminis
antibakterinis maisto saugos metodas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 5 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti keturi
informaciniai lapeliai, parašyti trys straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami
radijo ir televizijos laidose (2 interviu).
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 180,0 900,0
2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 55,8 279,0
3 Išlaidos paslaugoms1 9,5 8,5 12,0 12,0 8,0 50,0
4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 75,0 414,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 5,0 21,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 180,0 95,0 80,0 85,0 0 440,0
8 Pridėtinės išlaidos2 51,0 42,0 41,0 42,0 32,0 208,0
9 Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
0 0 0 0 0 0
Iš viso: 561,3 466,3 460,8 467,8 355,8 2312,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
190
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Nauji produktai. Naujų ir biologiškai vertingų vaisių ir daržovių produktų kūrimas,
jų maistinės vertės ir biocheminės sudėties nustatymas.
Tikslas – sukurti naujų, biologiškai vertingų produktų prototipus.
Uždaviniai:
Ištirti minimaliai perdirbtų vaisių ir daržovių fermentinio (polifenoloksidazė) rudavimo
inaktyvavimo procesą ir rekomenduoti priemones bei technologinius elementus,
maksimaliai apsaugančius nuo rudavimo.
Ištirti pektinesterazės įtaką vaisių ir daržovių sulčių stabilumui, kokybei, biocheminei
sudėčiai, sedimentacijai bei CIELab spalvų koordinatėms.
Sukurti naujų produktų, tinkančių sergantiems cukriniu diabetu, prototipus.
Sukurti naujų produktų „žaliavalgiams“ prototipus.
Sukurti naujus biologiškai vertingus vaisių ir daržovių produktus, praturtintus vaisių ir
daržovių šalutinių perdirbimo produktų biologiškai aktyviomis medžiagomis.
Ištirti superkritinio anglies dioksido įtaką inaktyvuojant šakniavaisiuose esančius
mikroorganizmus.
Sukurti natūralių maisto dažų iš vaisių, uogų bei daržovių gamybos technologijų,
panaudojant superitinių skysčių ekstrakciją, elektroporaciją bei sublimaciją, prototipus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Siekiant darnios valstybės socialinės ir ekonominės plėtros, su nesaugiu maistu susijusių
problemų sprendimui būtinos naujos mokslo žinios, be kurių negalima pasiūlyti naujų sveiko,
saugaus maisto gaminių bei jų gamybos technologijų.
Vis dažniau kalbama apie kiekvieno individo poreikiams pritaikytus maisto produktus,
ypač vaikams ir pagyvenusiems žmonėms, sergantiems diabetu, „žaliavalgiams“), jiems skirtų
vaisių ir daržovių produktų kūrimą, minimalių perdirbimo procesų, leidžiančių išsaugoti
biologiškai vertingas maisto medžiagas, kūrimą, naujų (natūralių) maisto dažų paiešką, siekiant
sumažinti kenksmingų sintetinių priedų naudojimą, naujų struktūrų kūrimą, taikant mikro- ir
nanotechnologijas.
Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų ir nė vienas maisto produktas absoliučiai
visų jų neturi. Maisto įvairovę galima užtikrinti plečiant vaisių ir daržovių produktų asortimentą,
suteikiant maistui kryptingą teigiamą fiziologinį poveikį žmogaus organizmui. Būtina kurti ir
taikyti tokias perdirbimo technologijas, kurios leistų maksimaliai išsaugoti biologiškai aktyvias
medžiagas, tame tarpe polifenolius, kurių degradacijos produktai menkina ir išorinį produkto
patrauklumą.
Maistas turi būti ne tik biologiškai vertingas, bet ir išoriškai patrauklus. Vartotojams
pageidaujant natūralaus maisto, labai aktuali tampa natūralių maisto dažų gamybos ir
panaudojimo problema. Tam planuojama sukurti natūralių maisto dažų iš vaisių, uogų bei
daržovių gamybos technologijų, panaudojant superitinių skysčių ekstrakciją, elektroporaciją bei
sublimaciją, prototipus.
191
Didžiulė problema konditerijos pramonėje šakniavaisių panaudojimas, nes jie natūraliai
agrobiocenozės poveikyje yra užteršti mikroorganizmais, kuriuos inaktyvuoti nepaprastai sunku
ir sudėtinga, nes jie randasi ne paviršiuje, bet šakniavaisių viduje. Šį uždavinį spręsti numatoma
panaudojant superkritinį anglies dioksidą.
Aktualūs, nauji ir perspektyvūs elektroporacijos tyrimai perdirbant vaisius ir daržoves,
kuriant natūralių maisto dažų gamybos technologijas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Naujų, biologiškai vertingų, aukštesnės pridėtinės vertės ir nišinių produktų kūrimas yra
Europos technologinės platformos „Food for life“ veiklos prioritetinė kryptis. Pasaulyje šia
kryptimi vykdyta ir vykdoma labai daug MTEP darbų, pastoviai kuriami nauji vaisių ir daržovių
produktai, tačiau spręstinų klausimų ir neapibrėžtumų nemažėja.
Minimaliai perdirbant vaisius ir daržoves jie tamsėja, ruduoja veikiant polifenoloksidazėms.
Pasaulyje atlikta daug polifenoloksidazių aktyvumo tyrimų, tačiau nėra iki galo aišku, kaip
konkrečiu atveju apdoroti produktą siekiant išvengti rudavimo ir polifenolių kiekio sumažėjimo
(Soliva-Fortuny ir kt., 2001; Pilizota, Sapers, 2004; Corbo ir kt., 2010).
Pektinesterazės įtaka vaisių ir daržovių sulčių kokybei, cheminei sudėčiai, CIELab spalvų
koordinatėms, sedimentacijai mažai ar kai kurie klausimai, kaip CIELab spalvų koordinatės, iš
viso netyrinėti. Plačiau ištirta tik pektinesterazės įtaka morkų sulčių skaidrumui (Reiter ir kt.,
2003).
Nors ir plačiai tyrinėjas, tačiau išlieka labai aktualus specialiosios paskirties vaisių ir
daržovių produktų klausimas. Manoma, kad žmogus yra genetiškai užprogramuotas toleruoti
vaisius ir daržoves to krašto, kuriame jis užaugo ir gyvena (Petkevičienė, 2003). Kitų atvežtų
vaisių tyrių kūdikiams duoti nerekomenduojama (Metodiniai nurodymai, 2003). Trūksta įvairių
ir biologiškai vertingų produktų sergantiems diabetu bei „žaliavalgiams“, kurių gretos gausėja.
Natūralūs maisto dažai kaip biologiniai pigmentai gan gerai ištirti, tačiau vis ieškoma
naujų jų šaltinių, tiriamas jų stabilumas (Ames, Hofmann, 2001; Socaciu, 2010; Rubinskienė ir
kt., 2005; Viškelis ir kt., 2009). Tačiau gaminant sausus natūralius maisto dažus ir juos naudojant
maisto pramonėje iškyla dar labai daug neapibrėžtumų, todėl pasaulyje vis tyrinėjami
technologiniai aspektai (MacDougall, 2002). Lietuvoje stabilumo ir kiti technologiniai aspektai
pradėti nagrinėti vykdant Pramoninės biotechnologijos projektą „Vaisiniai augalai – natūralių
antocianinų producentai” (Šikšnianas, Viškelis ir kt., 2007-2010).
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama, kad per 5 metus iš projekto rezultatų bus parengti 4 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos trys rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti keturi
informaciniai lapeliai, parašyti du straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami
radijo ir televizijos laidose (2-3 interviu).
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmai-
siais
metais
Antrai-
siais*
metais
Trečiai-
siais
metais
Ketvir-
taisiais
metais
Penktai-
siais
metais
Iš viso
1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 180,0 900,0
2 Socialinio
draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 55,8 279,0
3 Išlaidos
paslaugoms1
9,5 8,5 12,0 12,0 8,0 50,0
4 Išlaidos
autoriniams 0 0 0 0 0 0
192
darbams
5 Išlaidos prekėms 75,0 70,0 80,0 80,0 75,0 380,0
6 Išlaidos
komandiruotėms 0 4,0 5,0 10,0 6,0 25,0
7 Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti 140,0 90,0 80,0 85,0 0 395,0
8 Pridėtinės išlaidos2 46,0 40,0 41,0 42,0 32,0 201,0
9
Papildomos
pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai
eksploatuoti3
0 0 0 0 0 0
Iš viso: 506,3 448,3 453,8 464,8 356,8 2230,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6. Tausojanti gamyba. Perdirbimo šalutinių produktų panaudojimas beatliekinei
gamybai, naujų produktų kūrimui.
Tikslas – vystyti beatliekines gamybos technologijas, panaudojant perdirbimo šalutinius
produktus, ir iš šalutinių perdirbimo produktų išgautus biologiškai aktyvius ir vertingus
komponentus panaudoti naujų maisto produktų kūrimui.
Uždaviniai:
Ištirti augalinės kilmės šalutinių perdirbimo produktų cheminę sudėtį ir įvertinti jų
tinkamumą biologiškai vertingų komponentų išgavimui.
Ištirti, modeliuoti ir optimizuoti elago rūgšties bei elagotaninų ekstrakcijos procesą iš
augalinės kilmės šalutinių perdirbimo produktų.
Ištirti ir įvertinti elago rūgšties biologinį aktyvumą (priešuždegimines, antioksidantines
savybes ir poveikį ląstelių proliferacijai ir gyvybingumui).
Ištirti, modeliuoti ir optimizuoti likopeno ekstrakcijos procesą iš augalinės kilmės
šalutinių perdirbimo produktų.
Ištirti likopeno izomerizacijos procesą, įvertinti likopeno biologinį aktyvumą ir
antioksidacines savybes.
Sukurti naujų produktų, praturtintų iš šalutinių perdirbimo produktų išgautais biologiškai
aktyviais ir vertingais komponentais, prototipus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Sprendžiami uždaviniai aktualūs, nes pasaulyje vystomos žaliosios, aplinką tausojančios ir
aplinkai draugiškos perdirbimo technologijos (Sinha ir kt., 2012). Kartu siekiama ir vystyti
beatliekines technologijas, maksimaliai perdirbti ir panaudoti šalutinius perdirbimo produktus ar
atliekas. Dažnai šalutiniuose perdirbimo produktuose yra labai vertingų medžiagų, kurių
žmogaus organizmas paprastai mažai arba ir iš viso neįsisavina (Urbonavičienė ir kt., 2012).
Pvz., serbentų bei aviečių išspaudose yra natūralios elago rūgšties bei alagotaninų, tačiau
193
valgydami šviežias uogas mes jų neįsisaviname. Gaminant pomidorų sultis ar kečupus bei kitus
produktus išspaudose lieka odelė, kurioje yra apie 85 proc. pomidore buvusio likopeno kiekio
(Preedy, Watson, 2008; Viskelis ir kt., 2012). Maža to, likopenas pomidoruose yra trans izomero
pavidale, o žmogaus kraujuje randamas pagrinde cis-likopenas, t.y. žmogaus organizmas geriau
įsisavina cis izomerus. Tam būtina ištirti likopeno izomerizacijos procesą ir kurti naujus
produktus, į kuriuos būtų pridėta cis likopeno iš šalutinių perdirbimo produktų. Nauja ir tai, kad
būtų ištirtas elago rūgšties bei elagotaninų, o taip pat likopeno biologinis aktyvumas ir
antioksidacinės savybės, kurios yra mažai tyrinėtos. Laukiami rezultatai būtų perspektyvūs,
kadangi būtų siekiama tausoti aplinką, kurti beatliekines technologijas, o taip pat kurti naujus
biologiškai vertingus produktus panaudojant iš šalutinių perdirbimo produktų/atliekų išskirtus
biologiškai aktyvius komponentus.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulyje vystomos žaliosios, aplinką tausojančios ir aplinkai draugiškos perdirbimo
technologijos (Sinha ir kt., 2012). Kartu siekiama ir vystyti beatliekines technologijas,
maksimaliai perdirbti ir panaudoti šalutinius perdirbimo produktus ar atliekas. Tyrimai šia
linkme pradėti neseniai, tačiau vykdomi intensyviai. Šia kryptimi dirba ir LAMMC
Sodininkystės ir daržininkystės institutas, KTU, LSMU (Urbonavičienė ir kt., 2012; Bartkienė ir
kt., 2011).
Perdirbant augalinę žaliavą lieka nemažai šalutinių perdirbimo produktų ir atliekų, kurias
siekiama perdirbti toliau ir/ar išgauti biologiškai vertingas medžiagas maisto bei kosmetikos ar
farmacijos pramonei (Watson, Preedy, 2011). Tačiau perdirbimo atliekų įvairovė yra labai didelė
ir visi atliekami tyrimai neapima visumos, išlieka daug mokslinių ir technologinių
neapibrėžtumų. Netirta elego rūgšties bei likopeno ekstrakcija superkritiniais skysčiais, kas
planuojama atlikti šiame darbe.
Biologiškai aktyvių junginių (elago rūgšties ir likopeno bei jo izomerų) biologinis
aktyvumas (priešuždegiminių, antioksidantinių savybių ir poveikio ląstelių proliferacijai ir
gyvybingumui) mažai ar epizodiškai tirtas pasaulyje, daugiau tirtas jų priešvėžinis poveikis
(Palozza, Simone et all., 2011; Bell, Hawthorne, 2008). Pastaruoju metu intensyviai tiriami
likopeno izomerizacijos procesai tiek pasaulyje (Preedy, Watson, 2008), tiek ir Lietuvoje
(Urbonaviciene ir kt., 2012).
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos trys rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose, parengti ir išleisti du
informaciniai lapeliai, parašyti du straipsniai populiarioje spaudoje, rezultatai bus skleidžiami
radijo ir televizijos laidose (2interviu).
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmai-
siais
metais
Antrai-
siais*
metais
Trečiai-
siais
metais
Ketvir-
taisiais
metais
Iš viso
1 Darbo užmokestis 180,0 180,0 180,0 180,0 720,0
2 Socialinio draudimo įmokos 55,8 55,8 55,8 55,8 223,2
3 Išlaidos paslaugoms1 10,0 9,0 10,0 12,0 41,0
4 Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 80,0 70,0 80,0 80,0 310,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 7,0 6,0 10,0 23,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 90,0 90,0 80,0 90,0 350,0
194
8 Pridėtinės išlaidos2 41,0 41,0 41,0 42,0 165,0
9 Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
0 0 0 0 0
Iš viso: 456,8 452,8 452,8 469,8 1832,2
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
7. Biologiškai aktyvūs komponentai. Biologiškai aktyvių komponentų augalinėje
žaliavoje identifikavimas, jų išskyrimo ir panaudojimo galimybių tyrimas.
Tikslas – identifikuoti biologiškai aktyvius komponentus augalinėje žaliavoje, kurti jų
išskyrimo ir panaudojimo metodus, ieškoti natūralių antioksidantų bei antimikrobinių medžiagų.
1. Sukurti efektyvius natūralius funkcinius maistinius ingredientus bei priedus iš vietinių
augalinių žaliavų, skirtus apsaugoti maisto produktus nuo mikrobiologinio gedimo ir
oksidacijos, pagerinti jų juslines ir funkcines savybes.
2. Kurti ir tobulinti natūralių funkcinių maistinių ingredientų bei priedų gamybos
technologijas, siekiant išsaugoti jų biologiškai vertingas savybes ir komponentus.
3. Kurti kokybiškus saugius ir ekologiškus maisto produktus panaudojant natūralius
funkcinius maistinius ingredientus bei priedus. augalinės kilmės bioaktyvių komponentų identifikavimas, jų išskyrimo ir panaudojimo metodų
sukūrimas, naujų, natūralių antioksidantų ir antimikrobinių medžiagų paieška
Uždaviniai:
Ištirti įvairių Lietuvoje augančių aromatinių, prieskoninių, medicininių ir kai kurių kitų
augalinių žaliavų (vaisių, uogų, daržovių) antioksidacines, antimikrobines, juslines ir
kitokias funkcines savybes ir atrinkti perspektyviausius perdirbimui ir panaudojimui
augalus.
Iš atrinktų augalų ekstraktų išskirti aktyviąsias frakcijas, o kai kuriais atvejais išgryninti ir
identifikuoti biologiškai aktyvius junginius, pasižyminčius įvairiomis maisto kokybę,
saugą ir funkcines savybes pagerinančiomis savybėmis, ir įvertinti jų chemines,
toksikologines ir technologines savybes.
Nustatyti perspektyviausias atrinktų augalų ekstraktų, frakcijų ir atskirų junginių
panaudojimo maisto produktų, maisto priedų, funkcinių maisto produktų, maisto
papildų ir farmacinių preparatų gamybai sritis.
Sukurti natūralių maisto priedų, funkcionaliojo maisto produktų, maisto papildų
prototipus.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
195
Sprendžiami uždaviniai aktualūs, nes augalai yra neišsenkantis biologiškai vertingų
mitybos medžiagų šaltinis. Gamtoje biosintetinama tūkstančiai vertingų įvairiomis funkcijomis
pasižyminčių cheminių medžiagų, kurios gali būti sėkmingai panaudotos įvairiais tikslais.
Tokios medžiagos galėtų pagerinti maisto produktų saugą ir kokybę, funkcines savybes. Kasmet
yra identifikuojama daug naujų gamtinių junginių, ištiriamos jų savybės, išaiškinamos praktinio
pritaikymo galimybės. Kadangi augalai biosintetina labai įvairios struktūros junginius
pasižyminčius skirtingomis cheminėmis, fizikinėmis ir funkcinėmis savybės, tų junginių
frakcionavimas ir gryninimas yra labai svarbus uždavinys. Nefrakcionuotuose ekstraktuose gali
būti antagonistinėmis savybėmis pasižyminčių junginių ar jų grupių, todėl tokių ekstraktų
panaudojimas tampa nenaudingu ar mažai efektyviu. Tik tikslus cheminės struktūros ir fizikinių
bei cheminių savybių žinojimas atveria galimybes optimaliai panaudoti augalinės kilmės
žaliavas. Gamtinių junginių frakcionavimui planuojama kurti ekstrakcijos skystu ir superkriziniu
anglies dvideginiu technologijas. Tokios technologijos sudaro sąlygas gauti žymiai
ekologiškesnius ekstraktus ar jų frakcijas (nereikalingi organiniai tirpikliai).
Siekiant panaudoti gamtinės kilmės medžiagas, būtina ištirti jų toksikologines savybes.
Gerai žinoma, kad gamtinės medžiagos gali būti labai nuodingos. Neištyrus tokių savybių,
gamtinių medžiagų panaudojimo žmonių mitybai perspektyvos lieka visiškai neaiškiomis.
Kaip rodo atlikti tyrimai, tokiuose augaluose galima rasti labai perspektyvių bioaktyvių
junginių, pvz. dihidroksikumarino dariniai iš strumbražolių, kurie buvo išskirti ir identifikuoti
pirmą kartą pasaulyje. Tokių junginių antioksidacinis pajėgumas yra ypač didelis ir anksčiau
nebuvo žinomas. Nemaža dalis šiame projekte numatytų tirti augalinių žaliavų pasaulyje buvo
labai mažai tirtos, todėl informacijos įvairiuose šaltiniuose apie jų cheminę sudėtį ir
technologines bei funkcines savybes yra labai mažai.
Laukiami rezultatai būtų perspektyvūs, kadangi žinant natūralių ekstraktų, jų frakcijų ir/ar
išgrynintų junginių chemines bei funkcines savybes, galima sėkmingai kurti tokių medžiagų
panaudojimo konkrečių produktų ar maisto papildų gamybai technologijas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Augalai yra labai svarbus natūralių maisto medžiagų maisto priedų (antioksidantų,
antimikrobinių medžiagų, kvapiųjų preparatų), funkcinių maisto produktų, maisto papildų
(gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų), kosmetikos, parfumerijos,
buitinės chemijos ir farmacijos preparatų šaltinis. Todėl biologiškai aktyvių preparatų ir atskirų
junginių paieškos, išsamaus ištyrimo ir jų panaudojimo tyrimai yra labai plačiai vykdomi visame
pasaulyje. Tokie tyrimai labai pasitarnavo naujų efektyvių produktų sukūrimui ir pramoninei
gamybai. Natūralių maisto priedų, funkcinių maisto produktų, maisto papildų ir kitokių
biologiškai veiklių preparatų asortimentas ir gamybos apimtys sparčiai didėja visame pasaulyje
(Watson, Preedly, 2011; De la Rosa ir kt., 2010). Tokių produktų gamybą ir platų paplitimą
rinkoje visų pirma nulėmė per pastaruosius kelis dešimtmečius atlikti moksliniai tyrimai. Taip
pat reikia pažymėti, kad Europa šioje srityje atsilieka nuo JAV ir Japonijos.
Iš augalų išskirta ir identifikuota tūkstančiai junginių, kurie pasižymi įvairiomis
savybėmis: pvz. suriša laisvuosius radikalus maiste ir gyvūnų organizme (in vitro ir in vivo),
slopina bakterijų (pvz. ligas sukeliančių ir maisto gedimo) bakterijų ir kitų mikroorganizmų
vystymąsi, pasižymi originaliomis juslinėmis (skoniu ir aromatu), savybėmis. Tokių augalų
ekstraktai, jų frakcijos ar atskiri junginiai plačiai išbandomi modulinėse bei realiose (maiste,
kosmetikos preparatuose, maisto papilduose) sistemose. Apibendrinant tyrimų būklę pasaulyje
galima išskirti 2 svarbiausius bruožus:
vyksta intensyvi tokių tyrimų plėtra ir gaunama vis daugiau informacijos, padedančios
suskurti naujas medžiagas ir technologijas;
stebimas aiškus tokių tyrimų poreikis, pirma, dėl gamtoje augančių augalų bioįvairovės,
antra, dėl vis didėjančio funkcinių maisto ingredientų bei maisto produktų ir natūralių
maisto priedų populiarumo vartotojų tarpe ir trečia, dėl neabejotinų įrodymų apie
glaudų ryšį tarp žmonių mitybos ir visuomenės sveikatos.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
196
Planuojama, kad per 4 metus iš projekto rezultatų bus parengti 3 moksliniai straipsniai
leidiniuose, turinčiuose citavimo indeksą (ISI WOS), parengtos dvi rekomendacijos, gauti
apibendrinti rezultatai bus pristatyti 4 mokslinėse konferencijose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmai-
siais
metais
Antrai-
siais*
metais
Trečiai-
siais
metais
Ketvir-
taisiais
metais
Iš viso
1 Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 480,0
2 Socialinio draudimo įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 148,8
3 Išlaidos paslaugoms1 8,5 7,2 7,5 8,5 31,7
4 Išlaidos autoriniams
darbams 0 0 0 0 0
5 Išlaidos prekėms 85,0 80,0 86,0 88,0 339,0
6 Išlaidos komandiruotėms 0 5,0 6,0 5,0 16,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 125,0 85,0 70,0 75,0 355,0
8 Pridėtinės išlaidos2 37,0 33,0 32,0 33,0 135,0
9
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
0 0 0 0 0
Iš viso: 412,7 367,4 358,7 366,7 1505,5
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 5 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
8.Technologinio proceso veiksnių įtaka nitritų kiekiui mėsos gaminiuose
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Nustatyti laboratorinėmis sąlygomis pagamintuose mėsos gaminiuose nitritų kiekius
priklausomai nuo žaliavos; technologinio proceso; šiluminio apdorojimo; konservuojančių
medžiagų kiekio; brandinimo sąlygų; brandinimo trukmės; laikymo trukmės
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Pastaraisiais metais Maisto institute buvo atliekami plataus atgarsio tarp gamintojų,
kontroliuojančių institucijų darbuotojų, visuomenės susidomėjimo sulaukę darbai apie produkte
natūraliai susidarančias organines rūgštis, ir kitus junginius, kurie yra identiški maisto priedams,
buvo gauti reikšmingi rezultatai. Svarbia problema išlieka nitratų dinamika produktuose,
tikslinga būtų atlikti platesnius šios problemos tyrimus, įvertinant natūralią nitratų redukciją,
šalutinių produktų susidarymą, sukeltą mikroorganizmų, nes tai tiesiogiai įtakoja maisto saugą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Moksliškai pagrįstos išvados apie veiksnius, lemiančius nitritų kiekius ir dinamiką mėsos
gaminiuose, priklausomai nuo technologinių ir laikymo veiksnių.
197
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 19 19 38
2. Socialinio draudimo įmokos 5,9 5,9 11,8
3. Išlaidos paslaugoms1
4,1 4,1 8,2
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 5 5 10
6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 4
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 9,0 9,0 18
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 45,00 45,00 90
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
9. „Bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtis duonos pusgaminiuose ir
gatavuose kepiniuose
Darbo tikslas – ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų sudėtį duonos
pusgaminiuose ir gatavuose kepiniuose, įvertinti gatavo produkto kokybę pagal technologinius ir
juslinius rodiklius.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
1. Ištirti „bemielės“ duonos rauginimo mikroorganizmų kiekybinę sudėtį skirtinguose duonos
gamybos technologinio proceso etapuose;
2. Nustatyti savaiminio rūgimo ir kultūrinių duonos raugų mielių ir pieno rūgšties bakterijų
kiekybinį santykį duonos pusgaminiuose ir gatavuose kepiniuose;
3. Atlikti palyginamąjį „bemielės“ ir duonos, fermentuotos raugu, mikrobiologinių,
technologinių ir juslinių kokybės rodiklių įvertinimą;
4. Įvertinti mielių skaičių iškeptos „bemielės“ ir tradicinės technologijos duonos sudėtyje;
5. Parengti rekomendacijas „bemielės“ ir „sumažinto mielių priedo“ duonos gamybai.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Duonos gamyba yra pagrįsta fermentavimo technologija: alkoholiniu ir pienarūgščiu
rūgimu. Gatavo produkto specifinį skonį lemia technologinio proceso metu raugo mikrofloros
produkuojami skonio ir aromato junginiai. Pagal tradicinę Lietuvoje paplitusią technologiją,
gaminant ruginę ir mišią ruginę-kvietinę duoną naudojami kultūriniai ir savaiminio rūgimo
raugai. Kultūriniai raugai gaunami kultivuojant žinomos rūšinės sudėties pieno rūgšties
bakterijas ir kepimo mieles ruginių miltų ir vandens suspensijos terpėje iki optimalios aktyviojo
rūgštingumo (pH 3,5) vertės. Savaiminio rūgimo raugai gaunami išvestiniu būdu iš augalinės
kilmės žaliavos, turinčios savo sudėtyje pieno rūgšties bakterijų ir laukinių mielių, kurių rūšinė
sudėtis gali būti labai įvairi. Pieno rūgšties bakterijos fermentavimo metu gamina įvairias
198
organines rūgštis ir kitus junginius, lemiančius specifinio duonos skonio ir aromato susidarymą
(pienarūgštis rūgimas). Mielėms fermentuojant cukrus, susidaręs anglies dioksido turi įtakos
tešlos struktūrinėms mechaninėms savybėms ir gatavo kepinio kokybės rodikliams (minkštimo
poringumui, tūriui, formos išlaikymo rodikliui), kiti mielių metabolizmo produktai turi reikšmės
gatavo kepinio skonio ir aromato formavimuisi (alkoholinis rūgimas).
Dauguma pieno rūgšties bakterijų rūšių fermentavimo metu išskiria nedidelius dujų
kiekius, kurie technologinės reikšmės duonos poringumui neturi. Kepimo mielės fermentavimo
metu duonos pusgaminiuose išskiria didelį dujų kiekį, kuris sąlygoja poringos duonos struktūros
susidarymą. Jei į duonos tešlą kepimo mielės nėra dedamos kaip receptūrinis komponento, jos
gali būti patekę iš savaiminio rūgimo raugo. Tokiu būdu, tikslinga atlikti išsamius
mikrobiologinius ir technologinius tyrimus, kad patvirtinti arba paneigti duonos apibūdinimą
kaip „bemielė duona“
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Apie šios problemos tyrimus moksliniu lygiu duomenų nedaug. Tiek klasikiniai, tiek ir
nauji skelbiami tyrimai rodo, kad duonos gamyboje , kaip fermentuoto produkto, vyksta
alkoholinis ir pienarūgštis rūgimas. Juos sukelia mielės ir pieno rūgšties bakterijos. Ši duonos
rauginimo mikroflora nulemia specifinį produkto skonį ir aromatą. Pieno rūgšties bakterijų rūšių
fermentavimo metu išskiria nedidelius dujų kiekius, kurie technologinės reikšmės duonos
poringumui neturi, o kepimo mielės fermentavimo metu duonos pusgaminiuose išskiria didelį
dujų kiekį, kuris sąlygoja poringos duonos struktūros susidarymą. Pagal literatūroje skelbiamus
tyrimų rezultatus duonos kaip „bemielės“ apibūdinimas būtų nepagrįstas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus parengtos rekomendacijas „bemielės“ ir „sumažinto mielių priedo“ duonos gamybai.
Paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)
pagrindinio sąrašo leidiniuose. Planuojama remiantis mokslinių tyrimų rezultatais parengti
informacinį leidinį, kuriame pateikti apibendrintus tyrimų rezultatus. Šis leidinys galės būti
naudingas duonos gamintojams, mitybos specialistams, ūkininkams ir visiems, kas domisi
sveikatai palankia mityba ir produktų gamyba, taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė
studentams.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 9 9 18
2. Socialinio draudimo įmokos 4 4 8
3. Išlaidos paslaugoms1
- - -
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 5 5 10
6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 4
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 5 5 10
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
- - -
Iš viso: 25 25 50
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
199
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
10.Gyvūninės kilmės produkcijos tyrimai. Maistinės vertės gerinimas (riebiųjų rūgščių
sudėties gerinimas), originalių produkcijos sistemų išsaugojimas ir adaptavimas, vietinių
specifinių produktų kūrimas.
Tikslas: Nustatyti gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir identifikuoti būdus jos
maistinės vertės pagerinimui. Sukurti gyvūninės kilmės specifinius produktus, panaudojant
originalias gamybos sistemas.
Uždaviniai:
1. Ištirti skirtingais būdais išaugintos gyvūninės kilmės produkcijos kokybę ir maistinę
vertę.
2. Gerinti gyvūninės kilmės produkcijos (kiauliena, jautiena, paukštiena, pienas, kiaušiniai
ir kt.) maistinę vertę, panaudojant naujos kartos mikroelementus, vitaminus, probiotikus,
prebiotikus, fitobiotikus, organines rūgštis, antioksidantus bei aliejus. Identifikuoti
optimaliausius būdus produkcijos maistinei vertei pagerinti.
3. Ištirti lipidų oksidacijos procesus gyvūninės kilmės produkcijoje, ją sandėliuojant.
4. Kurti gyvūninės kilmės vietinius specifinius produktus, panaudojant originalias
gamybos sistemas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
(iki 2000 spaudos ženklų)
Dabartiniu metu yra pasiektas aukštas kiaulių, paukščių, galvijų, triušių ir kt. gyvūnų
produktyvumas. Tačiau yra nepakankamai kreipiamas dėmesys į produkcijos maistinę vertę.
Gyvūninės kilmės produktai praturtinti vitaminais, mikroelementais, subalansuotomis optimaliu
santykiu omega-6 ir omega-3 riebalų rūgštimis, teigiamai sąlygoja žmonių sveikatingumą.
Analizuojant pasaulinę praktiką, nustatyta, kad pagerintos maistinės vertės produktai yra ne tik
patrauklūs vartotojui, bet ir padeda išvengti tokių žmogaus susirgimų kaip, diabetas, trombozė,
hipertenzija, koronarinės ligos, insultas ir CNS sutrikimai.
ES valstybėse, JAV ir kt. yra gaminama daug produktų, kurie padeda gerinti žmonių
sveikatingumą. Lietuvoje šie tyrimai yra tik pradedami vykdyti. Dalis tyrimų buvo vykdomi
Nacionalinės maisto programos „Sveikas ir saugus maistas“ rėmuose, tačiau nedidele apimtimi.
Siekiant ištirti gyvūninės kilmės produktų kokybę ir nustatyti subalansuotus ir optimalius būdus
jos maistinei vertei pagerinti, būtų tikslinga plėsti šios srities tyrimus, apimant visus gyvūninės
kilmės produktus - pieną, kiaulieną, viščiukų broilerių mėsą, kalakutieną, jautieną, triušieną ir
kt.
Vakarų Europos šalys daug dėmesio skiria ir specifinių produktų kūrimui. Šių produktų
kūrimui jie panaudoja praeityje taikytas gamybos sistemas, kurias adaptuoja pagal šiandieninius
poreikius. Specifiniai produktai, kurių gamyba paremta giliom tradicijom ir originaliom
gamybos sistemomis, yra labai paklausūs vartotojų tarpe. Lietuvoje, deja, šioje srityje yra
padaryta labai nedaug. Todėl reikėtų sukoncentruoti mokslininkų ir gyvulininkystės specialistų
jėgas ir skirti ypatingą dėmesį specifinių produktų kūrimui iš vietinių gyvūninių žaliavų,
panaudojant originalias produkcijos sistemas, kurias tektų pritaikyti šiandieniniams poreikiams.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulio šalių mokslininkai atlieka įvairius tyrimus, siekdami nustatyti skirtingų faktorių
įtaką produkcijos kokybei ir pagerinti jos maistinę vertę, įtakojančią žmogaus sveikatą. Fabien
De Meester, Ronald Ross Watson ir Sherma Zibadi (2013 m.) savo tyrimais nustatė, kad esant
maiste nepakankamai riebalų rūgščių koncentracijai bei išbalansuotam omega-6 ir omega-3
riebalų rūgščių santykiui, sutrinka žmonių smegenų ir regėjimo funkcijos, koronarinių ir
laisvaradikalinių ligos ir kt. R. D. Miazzo, M. F. Peralta, A. J. Nilson, M. L. Picco (2013 m.)
200
nustatė, kad gyvūnų mityboje naudojant mielių ir vitamino E priedus, pagerėja ne tik gyvūnų
produktyvumo parametrai bet ir skerdenos kokybė.
Lietuvos mokslininkai tyrė įvairių biotechnologijos produktų, priedų poveikį gyvūnų
produktyvumui, pašarų įsisavinimo efektyvumui ir gaminamos produkcijos kokybei. Buvo atlikti
tyrimai, siekiant išsiaiškinti seleno ir vitamino E priedo panaudojimo įtaką gyvūninei produkcijai
ir mėsos oksidaciniam stabilumui. Tačiau iki šiol menkai tirta mikroelementų, kitų vitaminų,
įvairių aliejų bei antioksidantų įtaka gyvūninės produkcijos kokybei. Netirta ir mažiau
paplįtusios gyvūninės produkcijos kokybė vartotojų sveikos mitybos aspektu.
Daugelis vakarų Europos šalių yra pažengę specifinių produktų kūrime, saugo ir adaptuoja
originalias produkcijos gamybos sistemas. Ypač sėkmingai šioje srityje darbuojasi Italijos,
Prancūzijos, Olandijos mokslininkai ir gyvulininkystės specialistai. Tuo tarpu naujosios Europos
Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, tik pradeda žengti pirmuosius žingsnius. Todėl ypatingą
dėmesį reikėtų skirti specifinių produktų kūrimui iš vietinių žaliavų, kurie būtų patrauklūs
vartotojams ir užtikrintų tam tikrą nišą rinkoje.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Įvykdžius programoje numatytus uždavinius, būtų nustatyta įvairių faktorių poveikis
gyvūninės kilmės produkcijos kokybei, naujos kartos mikroelementų, vitaminų, probiotikų,
prebiotikų, fitobiotikų, organinių rūgščių, antioksidantų bei įvairių aliejų įtaka produkcijos
maistinei vertei, bei identifikuoti optimaliausi būdai jos pagerinimui. Būtų pateiktos
rekomendacijos ūkiniams subjektams, kaip padidinti gyvūninės kilmės produkcijos maistinę
vertę. Taip pat būtų pateiktos rekomendacijos stabilizuoti lipidų oksidacinius procesus,
sandėliuojant produkciją įvairiais laikymo laikotarpiais. Gauti rezultatai praplėstų žinias apie
gyvūninės produkcijos maistinę vertę ir galimą jos indėlį į sveiko maisto įvairovę.
Specifinių gyvūninės kilmės produktų sukūrimas iš vietinių žaliavų, pritaikant originalias,
adaptuotas pagal šiandieninius poreikius, produkcijos gamybos sistemas, leistų būti
patraukliems vartotojams ir tuo būdu augintojams išlikti konkurencingiems ir užsitikrinti
patikimą nišą rinkoje.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst., Lt Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 117,0 117,0 117,0 110,0 461,0
2. Socialinio draudimo įmokos 36,2 36,0 36,2 34,0 142,4
3. Išlaidos paslaugoms1
2,5 2,5 4,5 2,4 11,9
4. Išlaidos autoriniams darbams 0 39,0 39,0 34,5 112,5
5. Išlaidos prekėms 2,5 2,5 2,5 1,6 9,1
6. Išlaidos komandiruotėms 2,3 2,0 3,6 1,5 9,4
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 47,5 8,8 5,2 0 61,5
8. Pridėtinės išlaidos2 52,0 52,0 52,0 46,0 202,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
0 0 0 0
Iš viso: 260,0 260,0 260,0 230,0 1009,8
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
201
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
11.Antialerginėmis savybėmis pasižymintys maisto produktai. Padidintos biologinės vertės
antialerginėmis savybėmis pasižyminčių plataus vartojimo pieno produktų su sinbiotikais
tyrimai
Tikslas – nustatyti sinbiotinio probiotikų bei prebiotinių medžiagų komplekso panaudojimo įtaką
plataus vartojimo pieno produktų (jogurto, kefyro, rūgpienio, grietinės, raugintų pasukų, varškės,
varškės sūrių, raugintos grietinėlės sviesto) kokybei, siekiant gauti didesnės biologinės vertės
žmogaus sveikatai palankius, antialerginėmis savybėmis pasižyminčius produktus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti bus sprendžiami šie uždaviniai:
atlikti mokslinę paiešką parenkant prebiotinėmis savybėmis pasižyminčius maisto veikliųjų
medžiagų preparatus bei tinkamas probiotines kultūras plataus vartojimo pieno produktams,
nustatyti optimalius technologinius kompleksinių sinbiotinių sistemų naudojimo parametrus
plataus vartojimo pieno produktų gamyboje;
ištirti sinbiotinių sistemų įtaką plataus vartojimo plataus vartojimo pieno produktų
fizikiniams cheminiams, mikrobiologiniams, jusliniams rodikliams bei jų pokyčiams laikymo
metu;
atlikti medicininius tyrimus nustatant plataus vartojimo pieno produktų, pagamintų su
sinbiotinėmis sistemomis, mitybos įtaką žmogaus virškinamojo trakto mikrofloros
pokyčiams.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
(iki 2000 spaudos ženklų)
Yra nustatyta, jog net apie 20 Vakarų šalių gyventojų yra alergiški ir šis skaičius turi
tendenciją augti (Ouwehand, 2007). Alergija maistui šiame segmente užima didžiąją dalį ir yra
viena iš rimtesnių nūdienos problemų. Vartojant alergizuojantį maistą, pasireiškia odos alergijos
simptomai (pasikartojantys bėrimai, kurie, plečiasi, odos plotai pradeda šlapiuoti, stiprėja
niežulys, gali sutrikti miegas). Daliai žmonių pasireiškia virškinamojo trakto sutrikimai (šių
simptomų būna 20 proc. alergijos maistui atvejų), kvėpavimo sutrikimai (kvėpavimo takų
simptomai sudaro 20 proc.), kraujotakos sistemos sutrikimai ir kt.
Pieno produktai yra vieni populiariausių maisto produktų. Pažymėtina, jog kai kurie
vartotojai yra alergiški pieno cukrui arba taip vadinamai laktozei, dalis jų – ir pieno baltymams.
Pieno rauginimas, gaminant pieno produktus, dalinai hidrolizuoja pieno baltymus bei ženkliai
sumažina laktozės kiekį šiuose produktuose (apie 25-30 ), tačiau pilnai problemos
neišsprendžia. Pieno produktų papildymas praturtinimas probiotinėmis kultūromis bei
prebiotinėmis savybėmis pasižyminčiomis maisto medžiagomis (fruchtooligosacharidais,
inulinu, laktuloze ir kt.) galėtų pagerinti pieno produktų vartotojų virškinamojo trakto
probiotinės mikrofloros kiekybines charakteristikas ir turėti teigiamą antialerginį poveikį. Šią
prielaidą galima daryti todėl, jog pastaraisiais metais nustatytas tiesioginis ryšys tarp probiotinės
mikrofloros kiekio žmogaus žarnyne ir individo atsparumo alergijai bei sinbiotikų kaip
antalerginio faktoriaus žmogaus organizmui (M.A.van de Pol et al., 2010; Osborn, Sinn, 2013;
Doyle, 2013; Almendarez 2013).
Naujumą ir perspektyvumą sudaro tai, jog sinbiotinių sistemų ,t.y. probiotikų
(Lacttobacillus acidophilus, Bifidobacterium lactis BB ir kt.) ir šiuolaikinių prebiotikų, tokių
FOS, laktulozė, inulinas ir kt. panaudojimas populiarių plataus vartojimo pieno produktų
matricose yra nauja tyrimų kryptis pasaulio maisto moksle. Bus gauta nauja mokslinė
informacija apie šių sinbiotikų įtaka maisto matricų kokybės rodikliams, tarp jų priimtinumui bei
maisto saugai. Medicininiai šių produktų tyrimai įgalins gauti naują informaciją apie sinbiotinio
maisto vartojimo įtaką vartotojų žarnyno mikrofloros sudėčiai, ypač probiotinės mikrofloros
pokyčiams bei antialerginėms reakcijoms.
202
Tyrimų rezultatų pagrindu bus sukurti naujos kartos vartotojams priimtini, sveikatai palankūs
antialergiški pieno produktai. Šie produktai turės pridėtinę vertę ir bus konkurencingi pasaulio
maisto rinkose.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Augant pragyvenimo lygiui aukštos kokybės sveikatai palankių, neiššaukiančių maisto
alergijos simptomų produktų paklausa vartotojų tarpe pastoviai auga. Pastaraisiais metais didelis
dėmesys buvo kreipiamas maisto ekologijai, išskirtinei kokybei, naujų gaminių su
funkcionaliaisiais priedais kūrimui. Tačiau per mažai dėmesio skirta moksliniams tyrimams,
susijusiems su maisto alergenais, naujų nealergiškų vartotojui produktų kūrimu. Moksliniai
straipsniai, liečiantys probiotikų naudojimą maisto produktų receptūrose ar prebiotikus sutinkami
mokslinėje literatūroje. Pristatomi tyrimų rezultatai apie probiotinių kultūrų atskirų padermių
įtaką mažinant cholesterolio kiekį kraujyje, slopinant nepakantumą laktozei, mažinant žarnų
vėžio riziką, stabdant patogeninių mikroorganizmų vystymąsi, dalyvaujant mikotoksinų bei
bakterinės kilmės toksinų skaidymo procese (Richardson D. P. The scientific substantiation of
health claims with particular reference to the grading of evidence. European Journal of
Nutrition. 2005. 44 (5). P. 319-324. Mohan R., Koebnick C. et al. Effects of Bifidobacterium
lactis Bb-12 supplementation on intestinal microbiota of preterm infants: a double-blind,
placebo-controlled, randomized study. Journal of Clinical Microbiology. 2006. 44 (11). P.4025-
4031). Teigiama (Osborn ir Sinn, 2013), jog prebiotikai (galakto- ir fruktooligosacharidai), įdėti
į kūdikių maistą sumažina kūdikių jautrumą maisto alergijoms. Tuo pat metu autoriai savo
išvadose teigia, jog mokslinius tyrimus šia kryptimi yra būtina tęsti. Informacija apie sinbiotinių
maisto sistemų, kaip antialerginio faktoriaus, tyrimų rezultatus mokslinėje spaudoje yra negausi
ir tik pastarųjų metų.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus paskelbta 1 mokslinė publikacija mokslinės informacijos instituto (ISI Web of
Science) pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurie įrodo mokslinių
tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu, taip pat
paviešinti universiteto tinklapyje. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus suorganizuoti 2
seminarai maisto produktų gamintojams, visuomenės sveikatos specialistams bei
kontroliuojančių organizacijų specialistams, kuriuose bus pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai.
Bus parengtos rekomendacijos verslo ir ūkio subjektams naujos kartos padidintos pridėtinės
vertės plataus vartojimo raugintų pieno produktų su sinbiotiniais kompleksais gamybai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 106,2 106,2 106,2 372,0
2. Socialinio draudimo įmokos 33,1 33,1 33,1 115,3
3. Išlaidos paslaugoms1
5 35,7 35,7 5,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 6,2 6,3 6,3 45,2
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,5 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10,0 10,0 10,0 150,0
8. Pridėtinės išlaidos2 41 48,7 48,7 232,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 205,0 243,5 243,5 692
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai. Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
203
PRIEDAS G
ŽUVININKYSTĖ
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Žuvivaisa ir įžuvinimo efektyvumo nustatymas
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Atlikti Lietuvoje veisiamų žuvų rūšių analizę ir poreikį, įvertinti įžuvinimo efektyvumą,
parengti rekomendacijas.
o Atlikti Lietuvoje veisiamų žuvų rūšių analizę.
o Įvertinti pagrindinių veisimų rūšių žuvų rūšių įžuvinimo efektyvumą skirtingo tipo
vandens telkiniuose.
o Nustatyti pagrindinių veisimų žuvų rūšių poreikį.
o Pakoreguoti žuvų įveisimo normas ir parengti rekomendacijas dėl veisiamų žuvų rūšių
sudėties, periodiškumo atsižvelgiant į realias vandens telkinių ekologines sąvybes ir žuvų
populiacijų būklę.
o Įvertinti natūraliems vandens telkiniams ir žuvų bendrijoms įžuvinimo poveikį.
o Parengti rekomendacijas dėl žuvivaisos sistemos optimizavimo ir monitoringo.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų).
Dirbtinis veisimas – tai vienas iš pagrindinių būdų gausinti ir atkurti žuvų išteklius iki
natūralaus jų dydžio ribos, kurią apsprendžia kiekvieno vandens telkinio ekologinė talpa. Žuvų ir
vėžių išteklių atkūrimas Lietuvoje yra vykdomas dviem kryptimis: 1- praeivių žuvų rūšių
veisimas; 2- vietinių žuvų rūšių išteklių atkūrimas ir veisimas. Įvairių veisiamų žuvų rūšių
apimtys ir kiekiai per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė. Šiuo metu prioritetas yra teikiamas
vertingų ir plėšrių žuvų rūšių (lydekų, starkių, šamų bei ungurių) įveisimui. Lietuvos
valstybinės žuvininkystės įmonės veisia apie 17 žuvų rūšių, kurių tarpe yra 13 vertingų vietinių
žuvų rūšių: Vištyčio, Platelių, Lūšių sykai, seliava, lydeka, lynas, ungurys, vėgėlė, starkis,
šamas, lašiša, šlakis, margasis upėtakis, kiršlys, auksinis karosas. Iš introdukuotų žuvų rūšių yra
veisiamos 3 rūšys - peledė, karpis ir sidabrinis karosas. 2010 m. buvo parengta atlantinio eršketo
(Acipenser oxyrhynchus oxyrhynchus Mitchill) populiacijos atkūrimo Lietuvos vandenyse
programa, eršketų veisimas ir išleidimas pradėtas 2011 metais (Žuvų ir vėžiagyvių išteklių
atkūrimo valstybinės reikšmės vandens telkiniuose programa 2011-2015 metams ir veiklos
strategija).
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pastaruoju metu Žuvininkystės tarnyba (prie ŽŪM) įžuvina nemažai Lietuvos vandens
telkinių, tačiau įžuvinimo efektyvumas moksliškai yra įvertinamas tik nedaugelyje vandens
telkinių. Šiuo aspektu geriausiai ištirtas lašišų ir šlakių įžuvinimo efektyvumas Lietuvos
lašišinėse upėse (Praeivių žuvų būklės tyrimai Lietuvos upėse, 2012). Kitų svarbių ir gausiai
veisiamų žuvų rūšių įžuvinimo efektyvumo ištirtumas yra labai žemas. Atsižvelgiant į Lietuvos
vandens telkinių žuvų bendrijų būklę, įžuvinimo strategiją, bei žuvininkystės vystymo
tendencijas 2000-2012 metais, galima teigti, kad žuvų išteklių panaudojimas bei atkūrimas šalies
vandens telkiniuose ne visuomet buvo racionalus (Valstybinio audito atskaita ar užtikrinamas
žuvų išteklių atkūrimas ir apsauga vidaus vandenyse?, 2012). Žuvivaisa turi būti derinama pagal
vandens telkinių naudojimo kategorijas (vandens telkinio tvarkymo tipinius planus). Žuvų rūšys
(pvz. seliavos, peledės ir kt.), kurios gali būti efektyviai išgaudomos tik versliniais žūklės
įrankiais, turi būti leidžiamos tik į verslinei žūklei ar specializuotai verslinei žūklei skirtus
vandens telkinius. Unguriai – tik į tuos telkinius, iš kurių gali laisvai migruoti. Karpiai, kurie
labai pageidaujama žvejų mėgėjų, turėtų būti veisiami tik vandens saugyklose ar pakeisto
204
hidrologinio režimo vandens telkiniuose. Žuvivaisoje prioritetas turėtų būti teikiamas didesniems
vandens telkiniams, kurie yra intensyviai naudojami verslininkų ir žvejų mėgėjų. Būtina
koreguoti žuvų įveisimo normas, įveisiamų žuvų rūšinę sudėtį bei periodiškumą, atsižvelgiant į
realias vandens telkinio ekologines savybes ir žuvų populiacijų būklę. Kaip rodo praktika,
perteklinė žuvivaisa ar įveisimas tų žuvų rūšių, kurios dėl netinkamų aplinkos sąlygų negali
telkinyje natūraliai veistis, dažnai neduoda norimo efekto. Siekiant geresnių rezultatų, įžuvinimo
efektyvumas turėtų būti atliekamas pastoviai, rotacijos principu dalyje vandens telkinių, kuriuose
atliekami įžuvinimo darbai.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tyrimo rezultatai padės atkurti žuvų išteklius iki natūralaus jų dydžio ribos, kurią
apsprendžia kiekvieno vandens telkinio ekologinė talpa. Užtikrins racionalų ir subalansuotą žuvų
išteklių naudojimą ir atkūrimą vidaus vandenys telkiniuose. Nustatys prioritetus, kuriais
vadovaujantis vandens telkiniai būtų įtraukiami į valstybini žuvų įveisimo planą. Tai inicijuos
naujų žuvų rūšių, kurios turi ypač didelę paklausą žvejų-mėgėjų tarpe, tačiau iki šiol nebuvo
dirbtinai veisiamos (salatis, kiršlys, ūsorius), žuvivaisą.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 29 27 56
2. Socialinio draudimo įmokos 13 12 25
3. Išlaidos paslaugoms1
7 8 15
4. Išlaidos autoriniams darbams 20 20 40
5. Išlaidos prekėms 7 8 15
6. Išlaidos komandiruotėms 20 30 50
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 15 25
8. Pridėtinės išlaidos2 24 30 54
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 130 150 280
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Mokslinės tematikos - 6.1, 6.3, 6.4, kurių vykdymas siejamas su Žuvininkystės įstatimo
nuostatomis turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
Mokslinės tematikos – 6.2, 6.5, 6.6, kurios siejamos su verslo partneriais, ir gauti rezultatai po to
gali būti įdiegiami į gamybą turi būti finansuojami biudžetinėmis ir verslo partnerių lėšomis
(valstybės lėšos - 70 %, verslo partnerių lėšos – 30%). Pastaba: procentinė lėšu dalis gali būti ir
kitokia, kaip bus numatyta visame projekte).
205
PRIEDAS H
BIOENERGETIKA
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Biodyzelinas. Naujų rūšių aliejingųjų sėklų, atliekinių aliejų ir riebalų panaudojimas
skystųjų biodegalų gamybai, gamybos proceso tyrimai, gauto produkto kokybės
nustatymo ir kiti klausimai.
Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodyzelino gamyboje, siekiant kuo efektyviau
panaudoti aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei šalutinius gamybos produktus. Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
ištirti bioetanolio, biobutanolio ir maistui netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo
biodyzelino gamyboje galimybes taikant biotechnologinius metodus;
ištirti bioetanolio, biobutanolio ir maistui netinkamų riebalingųjų žaliavų panaudojimo
biodyzelino gamyboje galimybes taikant heterogeninę katalizę;
ištirti vienalaikio aliejaus išgavimo iš rapsų sėklų ir peresterinimo butanoliu procesą in-situ,
panaudojant biokatalizatorius ir mineralinį dyzeliną kaip ekstrahentą, nustatyti optimalias
riebalų rūgščių butilesterių sintezės sąlygas;
ištirti gautų biodegalų savybes ir jų atitikimą biodegalams keliamiems reikalavimams;
atlikti biodegalų eksploatacinius bandymus ir įvertinti eksploatacines bei aplinkosaugines
naujų rūšių degalų savybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Didėjančios biodyzelino gamybos apimtys ir su tuo susijęs didėjantis žaliavų poreikis turi įtakos
žemės ūkio produktų kainų augimui ir konkuruoja su maisto sektoriumi. Siekiant sumažinti
neigiamą biodyzelino gamybos poveikį maisto sektoriui, ieškoma alternatyvių žaliavų
biodyzelino gamybai, potencialiai išnaudojant naujų rūšių aliejinguosius augalus ir įvairias
riebalines atliekas bei bioalkoholius (bioetanolį ar biobutanolį), pagamintus iš nemaistinių
žaliavų. ES dokumentai taip pas skatina biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų ir planuoja
riboti subsidijas biodegalų gamybai iš maistinių kultūrų.
Aktualumą sudaro tai, kad įprastinių biodegalų dyzeliniams varikliams savikaina yra palyginti
aukšta, o šiuose tyrimuose bus naudojamos maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Taip pat
bus siekiama sumažinti energijos ir materialines sąnaudas biodyzelino gamyboje atsisakant
vienos gamybos stadijos:
aliejaus išgavimo, šį procesą vykdant kartu su peresterinimo procesu toje pačioje
įrangoje, kai naudojamos aliejingųjų augalų sėklos;
rūgštinio esterinimo stadijos, kai naudojamos maistui netinkami aliejai ir riebalai, turintys
didesnį laisvųjų riebalų rūgščių kiekį bei biokatalizatoriai.
Naujumą sudaro tai, kad biodyzelino gamybos procesas in-situ pasaulyje yra mažai tirtas. Atlikti
tyrimai peresterinimui naudojant metanolį rodo, kad toks procesas mažai efektyvus. Metanolį
pakeitus butanoliu ar bioetanoliu, kurie gali būti gaunamas iš atsinaujinančių energijos išteklių,
tikėtinas geresnis rezultatas. Mineralinio dyzelino panaudojimas siūlomame biodyzelino
gamybos metode leidžia iš karto gaminti biodyzelino ir mineralinio dyzelino mišinį siekiant
gauti šiuo metu transporte naudojamus įteisintus mišinius. Aplinkosauginiu požiūriu jie
patrauklūs tuo, kad, esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose, mažėja aplinkos tarša šiltnamio
efektą sukeliančiomis dujomis.
Ne mažiau aktualu ir tai, kad biodyzelino gamybos procesuose numatoma naudoti
biokatalizatorius. Tai leistų kartu vykdyti esterinimo ir peresterinimo procesus tuo atveju, kai
žaliavoje yra didelis laisvųjų riebalų rūgščių kiekis. Nors įprastinio biodyzelino sintezei
206
laboratoriniu būdu jau bandoma panaudoti fermentinius preparatus, kol kas toks gamybos
metodas nėra įdiegtas. Tyrimai perspektyvūs, nes, optimizavus biotechnologinį biodyzelino
gamybos procesą, galėtų būti panaudoti lietuviški fermentiniai preparatai ir naudojamos blogos
kokybės maistui netinkamos riebalingosios žaliavos. Numatomi moksliniai tyrimai yra
konkurencingi tarptautiniu mastu ir gali būti tarptautinių patentų objektu.
Nauja ir perspektyvu – gamtinių vietinės kilmės mineralų (dolomito, opokos, serpentinitų)
panaudojimas heterogeninėje biodyzelino sintezėje. Svarbu išanalizuoti gamtinių katalizatorių
paruošimo būdus ir optimizuoti biodyzelino gamybos procesą juos naudojant. Parinkus
efektyviausius lietuviškus katalizatorius ir optimalias proceso sąlygas, turėtų mažėti ir
biodyzelino gamybos savikaina.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Pasaulyje didžioji dalis tyrimų biodyzelino gamybos srityje yra susijusi su įprastinių gamybos
technologijų tobulinimu taikant cheminį iš aliejingųjų sėklų ar nemaistinių žaliavų, riebalingųjų
atliekų ir atliekinių aliejų išgauto aliejaus esterinimo ir peresterinimo procesus metanoliu
[Tianwei Tan et el., 2010]. Tačiau nėra atlikta išsamesnių tyrimų naudojant biokatalizatorius ir
riebalingąsias žaliavas turinčias didesnį laisvųjų rūgščių kiekį.
Kai kurie autoriai tyrė galimybes taikyti biodyzelino gamybos procesą in-situ naudodami
metanolį ir biokatalizatorius – pramonines lipazes, tačiau kol kas nepasiekė rezultatų, leidžiančių
tokį procesą diegti gamyboje, nes jis reikalauja didelio metanolio pertekliaus, kuris inaktyvuoja
lipazes. Butanolis ir etanolis mažiau kenksmingi lipazėms, todėl ekstrahavimui ir peresterinimui
gali būti naudojami didesni jų kiekiai. Paprastai kaip degalai šiuo metu naudojamas mineralinio
dyzelino ir biodyzelino mišinys [Pidol et al., 2012, Rakopoulos et al., 2008, Cenk Sayin 2010],
gaunamas atitinkamu santykiu sumaišant grynus produktus. Trikomponenčiai degalų mišiniai,
susidedantys iš riebalų rūgščių butilesterių, mineralinio dyzelino ir butanolio taip pat mažai tirti:
nėra duomenų apie jų fizikines ir chemines, eksploatacines bei aplinkosaugines savybes.
Yra ištirta daug įvairių heterogeninių katalizatorių, kurie greitina augalinio aliejaus peresterinimo
procesą [Claire et al., 2007; Arzamendi et al., 2007]. Biodyzelinas gaminamas katalizatoriais
naudojant metalų oksidus [Kajornsak Faungnawakij et al., 2012], silikatus [Yun-Duo Long et
al., 2011], jonitus [Naomi Shibasaki-Kitakawa et al., 2007], o planuojamame tyrime bus
naudojami vietinės kilmės gamtiniai mineralai (dolomitas, opoka, serpentinitai) ir riebalingosios
nemaistinės žaliavos.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)
pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų
svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,
taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame
pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,
verslininkams ir visiems, kas domisi biodegalų gamyba ir naudojimu, taip pat naudojamas kaip
metodinė priemonė studentams.
Planuojama parengti naujų rūšių aliejingųjų sėklų aliejaus bei atliekinių aliejų ir riebalų
peresterinimo procesų taikant biotechnologinius metodus ir heterokatalizę principines
technologines schemas ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos
daugiakomponenčių degalų naudojimo rekomendacijos.
207
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 124,0 124,0 124,0 372,0
2. Socialinio draudimo įmokos 38,4 38,4 38,5 115,3
3. Išlaidos paslaugoms1
2,0 2,0 1,0 5,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 16,0 16,0 13,2 45,2
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
130,0
10,0 10,0 150,0
8. Pridėtinės išlaidos2 104,6 64,0 63,9 232,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 418,5 257,9 253,6 930
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Biodujos. Biodujų gamybos žaliavos, procesai. Biodujų valymas, panaudojimas ir kiti
klausimai
Tikslas – darnios plėtros principų taikymas biodujų gamyboje ir gryninime, siekiant kuo
efektyviau panaudoti atliekas ir aplinkai draugiškus produktus ir metodus bei šalutinius gamybos
produktus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Ištirti įvairių žaliavų ir atliekų panaudojimo biodujų gamyboje galimybes.
Optimizuoti biodujų gamybos procesus, naudojant įvairias žaliavas ir jų kompozicijas.
Ištirti biodujų valymo nuo sieros vandenilio, anglies dioksido ir kitų priemaišų
technologijas, siekiant jas panaudoti tiekimui į gamtinių dujų tinklus ar transporte.
Ištirti po biodujų gamybos liekančio substrato panaudojimo trąšų gamyboje galimybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas
Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos
išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos ir kad transporte minimalus privalomas
biodegalų rodiklis, kurį turėtų pasiekti kiekviena valstybė narė, būtų 10 %. Ieškoti alternatyvų
mineraliniam kurui, naudojamam transporte, skatina ne tik teisės aktai, bet ir brangstanti
energija. Iškastines gamtines dujas Lietuva importuoja, yra priklausoma nuo jų tiekėjų, jas bent
dalinai būtų galima pakeisti išgrynintomis biodujomis. Viena iš alternatyvų – biodujų gamyba ir
naudojimas.
208
Lietuvoje biodujų gamybos žaliavų potencialas didelis, o biodujų gamybos įmonių nedaug.
Tyrimai aktualūs, ypač siekiant parinkti optimalius šalutinių produktų ir atliekų kiekius,
didinančius biodujų išeigą. Biodujų panaudojimas šilumos ir elektros energijai gauti bei
automobilių degalams gaminti turi įvairiapusę naudą ne tik ekonominiu, bet ir aplinkosauginiu
požiūriu. Biodujas naudojant kaip biodegalus transportui, tiesiogiai tiekiant dujų tiekimo tinklais,
galima sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti atsinaujinančių
išteklių dalį transporto sektoriuje arba iš gautų biodujų galima gaminti antros kartos biodegalus.
Tačiau, siekiant biodujas naudoti transporto sektoriuje ar tiekti į gamtinių dujų vamzdynus, jas
būtina išgryninti iki 96 % metano. Aplinkosauginiu požiūriu naudinga atsisakyti biodujų valymo
cheminiais sorbentais, kurie gali būti pakeisti sorbcijai tinkamomis vietinės kilmės
mineralinėmis medžiagomis.
Tyrimai nauji, nes kompleksiškai išanalizuojamas ne tik biodujų gamybos procesas, parenkamos
biodujų gamybos žaliavos, siekiant kuo daugiau panaudoti atliekų ir šalutinių produktų,
padidinant biodujų išeigą ir metano koncentraciją; išanalizavus ir parinkus efektyviausius
sorbentus biodujų gryninimui ir valymo technologijas, biodujas būtų galima tiekti į gamtinių
dujų tinklus ar naudoti transporto sektoriuje, o gautą substratą panaudoti trąšų gamyboje.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Analizuojant biodujų gamybos procesus dažniausiai naudojamos monožaliavos ar kukurūzų
siloso-mėšlo mišiniai, nėra atlikta išsamių mokslinių tyrimų naudojant nuotekų dumblo ar mėšlo
mišinius su kitomis atliekomis ar šalutiniais produktais. Skirtingos žaliavos įtakoja procesą, gali
kisti substrato pH, C:N santykis, todėl išsamūs tyrimai labai aktualūs ir svarbūs. Ypač svarbu
parinkti ekonomiškai efektyviausią ir aplinką tausojančią biodujų valymo technologiją,
sorbentus, bei efektyviai panaudoti po biodujų gamybos liekantį substratą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)
pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų
svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,
taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame
pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,
verslininkams ir visiems, kas domisi biodujų gamyba ir naudojimu, taip pat naudojamas kaip
metodinė priemonė studentams.
Planuojama parengti biodujų gamybos ir gryninimo procesų principines technologines schemas
ir rekomendacijas verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos biodujų naudojimo rekomendacijos.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 128,0 128,0 128,0 384,0
2. Socialinio draudimo įmokos 39,6 39,7 39,7 119,0
3. Išlaidos paslaugoms1
2,0 2,0 2,0 6,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 15,0 14,0 12,0 41,0
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 148,0 6,0 6,0 160,0
8. Pridėtinės išlaidos2 112,0 64,4 63,6 240,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 448,1 257,6 254,3 960,0
209
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Kietasis biokuras. Įvairių atliekų ir šalutinių produktų panaudojimas granulių ir briketų
gamyboje. Jų savybių tyrimai ir kiti klausimai.
Tikslas – ištirti būdus, leidžiančius sumažinti kietojo biokuro savikainą, racionaliai panaudojant
atliekas ir šalutinius produktus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Nustatyti žaliavų, tinkančių kietojo biokuro granulių ir briketų gamybai, potencialą;
Nustatyti optimalias kietojo biokuro granulių ir briketų kompozicijas;
Įvertinti gautų granulių ir briketų savybes;
Įvertinti kietųjų granulių panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes.
Įvertinti kietojo kuro granulių poveikį aplinkai nustatant kenksmingų komponentų
koncentracijas deginiuose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas
Europos Sąjungos direktyva 2009/28/EB nustatė, kad iki 2020 m. atsinaujinančių energijos
išteklių dalis sudarytų 20 % visos suvartotos energijos. Atsinaujinančių ir vietinių energijos
išteklių – biomasės, biokuro – gamybos ir naudojimo vystymas yra vienas pagrindinių Lietuvos
energetikos tikslų. Iki šiol atsinaujinančių energijos išteklių balanse aiškiai dominuoja malkos ir
mediena (įskaitant miško paruošų ir medžio apdirbimo atliekas (žievę, spyglius, pjuvenas,
pjuvenų briketus, nendres, šiaudus ir kitas žemės ūkio gamybos atliekas ir kt.). Briketai ir
granulės gaminami iš medienos apdirbimo atliekų – pjuvenų, šiaudų. Tačiau kietojo biokuro
gamyboje galima būtų panaudoti ir kitas atliekas ar šalutinius produktus, turinčius didesnį
šilumingumą, tai galėtų atpiginti produkciją bei padidinti jos kaloringumą tai būtų ir aktualu ir
perspektyvu. Būtina įvertinti žaliavų, tokių kaip techniniai riebalai, šalutinis biodyzelino
gamybos produktas – glicerolis. Paukštidėse, kaip atliekos/šalutiniai produktai susidaro paukščių
mėšlo ir kraiko mišinys, kuris galėtų būti panaudojamas kaip žaliava kietojo kuro gamyboje.
Nauja – yra įvertinti gautų granulių ar briketų panaudojimo sudujinimo reaktoriuose galimybes,
siekiant gauti sintezės dujas, kurios tiktų antros kartos biodegalų gamybai
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Mokslininkų tyrimai daugiausiai susiję su medienos, šiaudų briketų ir granulių gamyba, jų
panaudojimu kietojo kuro katiluose ir sudujinimo reaktoriuose. Šių žaliavų sudėtis žinoma, o
svarbu Lietuvoje susidarančių ar pagamintų techninių riebalų savybes ir įterpimo į granules ar
briketus galimybes. Gaminant granules ar briketus didelę įtaką turi pradinis žaliavų drėgnis,
todėl svarbu parinkti optimalias jų kompozicijas, siekiant gauti kuo didesnį šilumingumą.
210
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)
pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų
svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,
taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame
pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,
verslininkams ir visiems, kas domisi kietojo kuro gamyba ir naudojimu, taip pat naudojamas kaip
metodinė priemonė studentams.
Planuojama parengti kietojo biokuro gamybos principinę technologinę schemą ir rekomendacijas
verslo ir ūkio subjektams. Bus parengtos biodujų naudojimo rekomendacijos.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 360,0
2. Socialinio draudimo įmokos 37,1 37,2 37,2 111,5
3. Išlaidos paslaugoms1
4,0 3,0 3,0 10,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 18,0 18,0 17,5 53,5
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
100,0 20,0 10,0 130,0
8. Pridėtinės išlaidos2 94,2 67,2 63,6 225,0
9.
Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai
eksploatuoti3
Iš viso: 376,8 268,9 254,3 900,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
211
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4. Antros kartos biodegalai. Žaliavos, potencialas, gamybos procesai ir kiti klausimai
Tikslas – kompleksinis biomasės ir biodujų panaudojimas antros kartos biodegalų (Fisher-
Tropsh) sintezei
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Ištirti žaliavų, skirtų antrosios kartos biodegalų gamybai, potencialą.
Nustatyti optimalius dyzeliniams varikliams skirtų Fisher-Tropsh biodegalų sintezės
proceso parametrus ir parinkti efektyviausius katalizatorių.
Ištirti gauto produkto savybes ir poveikį aplinkai nustatant kenksmingų komponentų
koncentracijas deginiuose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Rapsų sėklos kuro gamybai, kaip ir kviečiai (kvietrugiai) bioetanolio gamybai, reikalauja geros
kokybės žemės ir daug trąšų. Be to, rapsų sėklų auginimas pasiekė jų potencialų auginimo ribas
kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, Lietuvoje), ir negali būti padidintas, nesukeliant praradimų
maisto sektoriuje. Europos Komisija ragina pradėti tyrimus bei palaipsniui diegti antrosios kartos
biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų (šiaudų ar medienos atliekų) , tokie tyrimai ne tik
aktualūs, bet ir nauji. Antros kartos degalai savo savybėmis labai panašūs į mineralinius ir
nesukelia jokių problemų juos naudojant įprastiniuose varikliuose. Viena tokių degalų rūšių yra
Fisher-Tropsh dyzelinas.
Fisher-Tropsh dyzelino sintezė apima du procesus – biomasės pirolizę ir degalų sintezę,
papildomai kaip sintezės dujos galėtų būti panaudotos atitinkamai išvalytos ir paruoštos
biodujos. Tyrimai aktualūs ir perspektyvūs, toks procesas sumažintų sintetinių degalų savikainą,
nes biodujų gamyba reikalauja daug mažesnių energijos sąnaudų nei tiesioginė biomasės pirolizė
aukštoje temperatūroje. Tyrimai perspektyvūs, nes plečiantis tokių biodegalų gamybai didės
atsinaujinančios energijos sunaudojimo apimtys šalyje, mažės šiltnamio efekto dujų emisijos į
atmosferą, didės užimtumas žemės ūkio ir pramonės sektoriuose, mažės šalies priklausomybė
nuo importuojamų naftos produktų.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Mokslininkai analizuoja biomasės panaudojimo Fisher-Tropsh dyzelino sintezėje galimybes,
tačiau ypač svarbu ištirti biomasės pirolizės proceso efektyvumą priklausomai nuo naudojamos
biomasės rūšies, parinkti optimalų variantą. Svarbu atlikti iš drėgnos biomasės ir kitų tinkamų
žaliavų gautų biodujų kokybės ir išeigos priklausomai nuo naudojamos žaliavos tyrimus, parinkti
biodujų valymo nuo kenksmingų antros kartos degalų sintezei komponentų tyrimus. Išanalizuoti
Fisher-Tropsh dyzelino sintezės procesą priklausomai nuo sintezės dujų sudėties, sintezės
sąlygų, sukurti principinę technologiją.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo
mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi
tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio
parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus
atnaujinant duomenis. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo
populiarinimo leidinys, kuriame pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti
naudingas ūkininkams, verslininkams ir visiems, kas domisi biodegalų gamyba ir naudojimu,
taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.
212
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktai
s
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 120,0 120,0 120,0 120,0 120,0 600,0
2. Socialinio draudimo įmokos 37,2 37,2 37,2 37,2 37,2 186,0
3. Išlaidos paslaugoms1
2,5 2,5 3,0 3,0 3,0 14,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 18,0 18,0 18,0 18,0 16,0 88,0
6. Išlaidos komandiruotėms - 4,5 4,0 4,5 4,0 17,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
10,0 200,0 - 10,0 - 220,0
8. Pridėtinės išlaidos2 62,6 127,4 60,7 64,2 60,1 375,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 250,3 509,6 242,9 256,9 240,3 1500
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Bioalkoholiai. Žaliavos ir metodai bioetanolio ir biobutanolio gamybai.
Tikslas – biodegalams skirtų alkoholių (bioetanolio ir biobutanolio) gamybos
technologijų tobulinimas ir šalutinių produktų racionalaus panaudojimo tyrimai
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Ištirti žaliavų, turinčių lignoceliuliozės, panaudojimo bioetanolio ir biobutanolio
gamyboje galimybes.
Ištirti bioetanolio ir biobutanolio panaudojimo biodyzelino gamyboje galimybes.
Ištirti bioalkoholių panaudojimo mišiniuose su benzinu galimybes.
Ištirti bioetanolio ir biobutanolio gamybos šalutinių produktų panaudojimo galimybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas
ES biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 % ir didinti paramą vadinamųjų antros
ir trečios kartos biodegalų, gaminamų iš atliekų ir nemaistinių žaliavų, gamintojams. Tai
įtvirtinančios direktyvos turės būti priimtos Lietuvos.
Tradiciškai biodyzelinas gaminamas iš augalinio aliejaus ar riebalų, juos peresterinant metanoliu,
išgaunamu iš mineralinių išteklių (gamtinių dujų). Šiuo metu aktualūs biodyzelino tyrimai,
naudojant biokatalizatorius. Tačiau, lipazėms yra nuodingas metanolis. Šią problemą galima
išspręsti metanolį pakeičiant etanoliu ar butanoliu. Jų panaudojimas biodyzelino gamyboje yra
naudingas tuo, kad, kaip buvo minėta, etanolis ir butanolis nedenatūruoja lipazių, tačiau jie tiktų
ir tradicinėje biodyzelino gamyboje. Bioalkoholiai gali būti naudojami gaminant
daugiakomponenčius dyzelinių degalų mišinius, kurių sudedamosios dalys būtų riebalų rūgščių
metil- (etil-, butil-) esteriai, bioetanolis (butanolis) ir mineralinis dyzelinas. Šiuo metu
naudojamas benzinas su etanolio priedu, nauja būtų ištirti butanolio ir benzino mišinių
213
panaudojimo Otto varikliuose galimybes. Aplinkosauginiu požiūriu tyrimai aktualūs tuo, kad,
esant didesnei biodegalų daliai mišiniuose, mažėja aplinkos tarša šiltnamio efektą sukeliančiomis
dujomis. Pasaulyje milijonai žmonių kenčia nuo maisto produktų nepritekliaus, mūsų šaliai, kaip
ir kitoms ES šalims, būtina orientuotis į biodegalų gamybą iš maistui netinkamų žaliavų. Iki šios
Lietuvoje gaminamas bioetanolis iš maistinių produktų, daugiausiai iš kvietrugių. Tačiau
bioetanolio ir biobutanolio gamybai skirtingai nuo biodyzelino gamybos galima naudoti labai
platų žaliavų spektrą o taip pat nemaistines lignoceliuliozės turinčias žaliavas – medieną ir
medienos atliekas, greitai augančius sumedėjusius augalus, javų ir rapsų šiaudus ir pan. [Festel
Capital, 2006; David Ramey and Shang-Tian Yang, 2004]. Todėl tyrimai susiję su bioetanolio ir
biobutanolio gamyba naudojant nemaistines lignoceliuliozės turinčias žaliavas aktualūs ir nauji.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Šiuo metu bioetanolis gaunamas iš grūdų. Biobutanolis ir bioetanolis gali būti gaminami
metabolitiniais keliais (acetonas-butanolis-etanolis), fermentuojant celiuliozę turinčias
medžiagas. Fermentaciją vykdo anaerobinės heterotrofinės bakterijos, pavyzdžiui, Clostridium
acetobutylicum. Fermentacijos proceso metu iš gliukozės per 2-ketobutiratą, susidaro 2-
ketovalerijono rūgštis, kurią fermentas 2-ketorūgštinė dekorbaksilazė paverčia į 1-butanolį, taip
pat susidaro etanolis ir acetonas. Gautame mišinyje produktų (butanolis, acetonas ir etanolis)
santykis yra, atitinkamai, 6:3:1 [Inui et al., 2008]. Tyrimai yra tik pradedami ir perspektyvūs.
Kiti mokslininkai tyrė dvikomponenčius degalus [Pidol et al., 2012, Rakopoulos et al., 2008,
Cenk Sayin 2010], riebalų rūgščių metilesterių, mineralinio dyzelino ir etanolio mišinius [Shi et
al., 2005, Lebedevas and Lebedeva, 2009]. Tačiau apie trikomponenčių degalų, susidedančių iš
riebalų rūgščių etilesterių, mineralinio dyzelino ir etanolio ar riebalų rūgščių butilesterių,
mineralinio dyzelino ir butanolio, savybes ir panaudojimą duomenų nerasta. Taip pat svarbu
ištirti optimalias benzino - bioetanolio benzino – biobutanolio kompozicijas ir tinkamumą
benzininiams varikliams.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos mokslinės informacijos instituto (ISI Web of Science)
pagrindinio sąrašo leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų
svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir
respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio parodų metu,
taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus atnaujinant duomenis.
Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo populiarinimo leidinys, kuriame
pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti naudingas ūkininkams,
verslininkams, biodegalų gamintojams, taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams.
Planuojama parengti bioalkoholių gamybos principinę technologinę schemą ir rekomendacijas
verslo ir ūkio subjektams.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 128,0 128,0 128,0 384,0
2. Socialinio draudimo įmokos 39,6 39,7 39,7 119,0
3. Išlaidos paslaugoms1
2,0 2,0 2,0 6,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 15,0 14,0 12,0 41,0
6. Išlaidos komandiruotėms 3,5 3,5 3,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 148,0 6,0 6,0 160,0
8. Pridėtinės išlaidos2 112,0 64,4 63,6 240,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 448,1 257,6 254,3 960,0
214
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6. Mikrodumbliai - trečios kartos biodegalai
Tikslas – sukurti akvakultūrų auginimo ir biodyzelino gamybos technologiją taikant cheminius ir
biocheminius metodus.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti sprendžiami šie uždaviniai:
Parinkti optimalias akvakultūrų rūšis ir nustatyti optimalias auginimo sąlygas gėlame
ir jūros vandenyje.
Ištirti riebalinių medžiagų pašalinimo iš akvakultūrų mechaniniais ir cheminiais
metodais procesą.
Ištirti vienalaikį ekstrakcijos ir peresterinimo metanoliu procesą naudojant
biokatalizatorius, nustatyti optimalias proceso sąlygas
Ištirti gautų biodegalų savybes ir poveikį aplinkai nustatant kenksmingų komponentų
koncentracijas deginiuose.
Įvertinti biodujų gamybos metu susidarančio CO2 bei atidirbusio substrato
panaudojimo akvakultūrų auginimui galimybes.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Biokuras plačiąja prasme gali būti apibrėžiamas kaip kietas, skystas ar dujinis kuras, gaunamas
iš įvairių rūšių biomasės. Atsižvelgiant į tai, kad esami biomasės gavybos būdai biokurui gauti
gali sukelti neigiamas ekonomines, socialines bei ekologines pasekmes, mokslininkai ėmė
ieškoti naujų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biokurui gauti reikalingą biomasę, gaunamą iš
žemės ūkio kultūrų, galėtų pakeisti biomasė, gaunama iš akvakultūrų - dumblių. Priklausomai
nuo ląstelėse kaupiamų medžiagų, dumbliai gali būti naudojami skirtingoms biokuro rūšims
gauti: biodyzelinui, bioetanoliui, biovandeniliui ar biodujoms. Pagrindiniai privalumai gaminant
energiją iš dumblių: sparčiai auganti biomasė, biomasės sudėtyje nėra sieros, todėl naudojant
energiją į amosferą neišsiskiria sieros junginiai, dumblių biomasė - netoksinė ir lengvai
biodegraduojanti, CO2 naudojimas dumblių auginimui, tai leidžia sumažinti šiltnamio dujų
koncentracijas į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių. Be to, ES skatina plėtoti vadinamųjų
antros ir trečios kartos biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų, o biodegalai, pagaminti iš
aliejingų dumblių priskirtini trečios kartos biodegalams. Dumblių panaudojimas energetinėms
reikmėms turi nemažai privalumų: dumblių biomasė gali būti paskirstyta dideliuose žemės
plotuose, ir jos perdirbimui nereikėtų papildomų išteklių, didinančių CO2 lygį; jie auga greičiau
nei įprastiniai aliejingieji augalai, lyginant tarpusavyje tame pačiame plote išaugintus augalus ir
dumblius, iš pastarųjų galima išgauti apie 200 kartų daugiau energijos. Dumbliai gali būti
auginami specialiuose vandens rezervuaruose, taigi nebūtinai reikės panaudoti žemės ūkio
naudmenų plotus, kurie šiuo metu naudojami maisto gamybai. Todėl, tyrimai, susiję su dumblių
auginimu bei panaudojimu biodegalų gamyboje, yra aktualūs ir perspektyvūs.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Pastaruoju metu tyrimai susiję biodegalų gamyba iš aliejingųjų dumblių vykdomi daugelyje
šalių. Vieni mokslininkai tiria dumblių genetiką, siekdami išvesti dumblių rūšis, kaupiančias
savo ląstelėse kuo didesnį aliejaus kiekį, kiti gi, ieško būdų optimizuoti sąlygas dumblių
215
auginimui, biomasės sukoncentravimui, tiria galimybes optimizuoti biodyzelino gamybą.
Mokslinėje literatūroje paskelbta palyginti nedaug tyrimų rezultatų, susijusių tiek su grynų
dumblių aliejaus metilesterių panaudojimu dyzeliniame variklyje tiek su jų mišinių su
mineraliniu dyzelinu eksploatacinėmis bei aplinkosauginėmis savybėmis. Tačiau nėra atliekami
kompleksiniai mikrodumblių auginimo, biodyzelino gamybos technologijų sukūrimo, jo
eksploatacinių ir aplinkosauginių savybių įvertinimo bei šalutinių produktų panaudojimo tyrimai.
Likusi po aliejaus išskyrimo dumblių biomasė naudojama taip pat biodegalų, tik dujinių,
gamybai. Kitų mokslininkų atlikti preliminarūs tyrimų rezultatai rodo, kad biodujų, pagamintų iš
dumblių biomasės, išeiga ir kokybė labai priklauso nuo dumblių rūšies ir biomasės paruošimo
būdo, prieš patenkant šiai į biodujų gamybos reaktorius, todėl svarbu išanalizuoti Lietuvoje
galinčių augti dumblių tinkamumą biodujų gamybai.
Dumbliai auginami įvairiais komerciniais tikslais: pašarų gamybai, kosmetikos, farmacijos
pramonėms ir kt. Tikslinga ištirti dumblių kaip pašarų panaudojimo galimybes, įvertinant jų
priedus į kitus pašarus ir poveikį gyvūnams.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus paskelbtos mokslinės publikacijos leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo
mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi
tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose, tarptautinių žemės ūkio
parodų metu, taip pat bus viešinami universiteto tinklapyje, mažiausiai du kartus į metus
atnaujinant duomenis. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtas mokslo
populiarinimo leidinys, kuriame pateikti apibendrinti tyrimų rezultatai. Šis leidinys galės būti
naudingas ūkininkams, verslininkams ir visiems, kas domisi biodegalų gamyba ir naudojimu,
taip pat naudojamas kaip metodinė priemonė studentams. Taip pat rezultatai galėtų būti įdiegti
biodyzeliną ir biodujas gaminančiose įmonėse.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtai
s metais
Penktai
s metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 96,0 96,0 96,0 96,0 96,0 480,0
2. Socialinio draudimo įmokos 29,7 29,7 29,7 29,8 29,8 148,7
3. Išlaidos paslaugoms1
3,0 3,0 3,0 3,0 2,0 14,0
4. Išlaidos autoriniams
darbams
5. Išlaidos prekėms 15,0 15,0 15,0 15,0 12,3 72,3
6. Išlaidos komandiruotėms - 3,5 3,5 4,0 4,0 15,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti
150,0 10,0 10,0 -
- 170,0
8. Pridėtinės išlaidos2 97,9 52,4 52,4 49,3 48,0 300,0
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
Iš viso: 391,6 209,6 209,6 197,1 192,1 1200
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
216
PRIEDAS I
HIDROTECHNIKA IR ŽEMĖTVARKA
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1. Dirvožemio drėgmės režimo prognozės.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai. Galimų klimato kaitos pokyčių fone modeliuoti ir
prognozuoti dirvos drėgmės rėžimą ir galimų pokyčių poveikį žemės ūkio kultūroms bei žemės
dirbimo technologijoms, dirvožemio struktūros pokyčiams, žemės ūkio technikos pravažumui.
Šio tyrimo tikslas nustatyti kaip dirvožemio drėgmės kaita įtakoja įvairių žemės ūkio
kultūrų derlingumą.
Uždaviniai: Naudojant skirtingus dirvožemio drėgmės matavimo prietaisus nustatyti dirvožemio
drėgmės kitimo tendencijas galimų klimato kaitos pokyčių fone.
Naudojant įvairius dirvožemio drėgmės judėjimo ir kaitos modelius parengti žemėlapį,
vizualizuojantį dirvožemio drėgmės kaitą priklausomai nuo besikeičiančio klimato prognozių.
Naudojant įvairius dirvožemio drėgmės judėjimo ir kaitos modelius parengti žemėlapį,
vizualizuojantį dirvožemio drėgmės kaitą priklausomai nuo žemės dirbimo technologijos ir
technikos.
Nustatyti kaip dirvožemio drėgmės kaita besikeičiančio klimato sąlygomis įtakoja
dirvožemio struktūros pokyčius ir žemės ūkio technikos pravažumą.
Sprendžiami uždaviniai aktualūs nes dažnėjančios sausros ir perteklinės drėgmės
laikotarpiai įtakoja žemės ūkio teritorijų našumą, apdirbimo terminus, kokybę. Dažniausiai buvo
analizuojama ir tiriama tik atskirų žemės ūkio kultūrų vandens poreikiai nesigilinant į aplinkos
veiksnių globalią įtaką. Tyrimo rezultatai leistų patekti žemėlapius kurių pagalba ūkininkai ir
žemės ūkio bendrovės galėtų stebėti, planuoti savo vandens poreikius taip juos taupydami.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Pasaulyje trūkstant maisto ir vandens išteklių tačiau atskiri regionai gali kompensuoti jų
trūkumą. Tam reikia racionalizuoti ir darniai naudoti turimus gamtos išteklius –vandenį ir
dirvožemį. Pasaulyje yra sukurta visa eilė dirvožemio drėgmės kaitos modelių, dalis jų patvirtinti
FAO (Cropvat, Dailylet). Šie modeliai dažnai apima klimato, augalo, dirvožemio savybes, bet
neįvertina konkrečios šalies specifikos, auginamų kultūrų ir vandens išteklių. Todėl tokio tyrimo
darbai turėtų būti naudingi ne tik Lietuvai bet ir visam Baltijos jūros regionui dėl dažnėjančių
sausrų patiriančiam didelių produkcijos nuostolių.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Mokslinio tyrimo rezultatai duos aiškų vaizdą kaip
dirvožemio drėgmės režimo prognozės padėtų įvairias žemės ūkio kultūras auginantiems
ūkininkams darniai naudoti visus turimus (vandens , dirvožemio, technikos) išteklius.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais
Išviso
išlaidų
1. Darbo užmokestis 50 000 50000 50000 50000 50 250
2. Socialinio draudimo įmokos
3. Išlaidos paslaugoms1
25000 25000 10000 10000 10000 80000
4. Išlaidos autoriniams darbams 35000 35000 25000 15000 15000 125000
5. Išlaidos prekėms 10000 10000 10000 10000 10000 50000
6. Išlaidos komandiruotėms 25000 15000 10000 10000 10000 80000
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 100000 100000 100000 10000 10000 320000
8. Pridėtinės išlaidos2 55120 58750 51250 26250 26250 217620
217
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso:
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 75 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 25 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Hidrologinio rėžimo pokyčių poveikis žemės ūkio augalams.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų).
Tikslas – nustatyti besikeičiančių hidrometeorologinių sąlygų ir melioracijos sistemų
susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams bei šių
procesų poveikį derlingumui.
Uždavinai:
1. nustatyti melioracijos sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose
dirvožemiuose vykstantiems procesams;
2. nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų įtaką įvairių
tipų drenuotuose dirvožemiuose vykstantiems procesams;
3. nustatyti neveikiančių sausinimo sistemų poveikį derlingumui
4. nustatyti besikeičiančių dėl klimato kaitos hidrometeorologinių sąlygų poveikį
derlingumui
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Valstybės ūkio sektoriai skirtingai reaguoja į aplinkos pokyčius. Vienas jautriausių ir
labiausiai pažeidžiamų sektorių, kuriam svarbu kuo greičiau prisitaikyti, yra žemės ūkis. Lietuva
turtinga gamtiniais ištekliais, kurie sudaro galimybes efektyviai plėtoti žemės ūkio gamyba ir
taip aktyviai jungtis į ES žemės ūkio produktų rinką. Daugelyje rytų Europos šalių sausinimo
sistemos yra labai svarbios agropramoninei plėtrai, kaip sudėtinė vandens ūkio dalis. Lietuvoje
nusausinta beveik 3 mln. ha žemių, iš jų 2,5 mln. ha – drenažu, iš jų blogos melioracinės būklės
plotai sudaro apie 7 proc. Lietuvos melioruotų. Dabar drenuotuose žemėse gaunama apie 90%
žemės ūkio augalininkystės produkcijos. Pagal kilmę, Lietuvoje drėgnos ir pelkėtos žemės
sudaro apie 3,5 mln. ha, arba 86 proc. bendrojo žemės ūkio paskirties ploto - per 60 proc.
sausinimo sistemų nuleidžiamojo tinklo vyksta natūralizacijos procesai. Blogėjant melioracijos
statinių būklei, keičiasi ir įprastos žemdirbystės sąlygos: didėja produkcijos savikaina, žemių
naudotojai praranda didelę derliaus, o kartu ir pelno dalį. Dėl drėgmės pertekliaus vėliau
prasideda žemės dirbimo darbai pavasarį, o rudenį yra sunkiau nuimti derlių. Susidėvėjus
melioracijos sistemoms, drenuotuose dirvožemiuose procesai vyksta ne iš karto, o palaipsniui, ir
priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo klimatinių sąlygų.
Kaip greitai vyksta pelkėjimo procesai drenuotuose plotuose ir kokią tai turi įtaką
derlingumui, nėra ištirta.
Atlikus dirvožemio drėgmės režimo prognozę galimų klimato kaitos pokyčių fone, bei
nustačius melioracijos sistemų susidėvėjimo įtaką įvairių tipų drenuotuose dirvožemiuose
vykstantiems procesams, bei šių pokyčių poveikį derlingumui, bus galima pagrįsti melioracijos
218
darbų finansavimą, numatyti adaptacijos būdus. Norint kurti efektyvesnius (visapusiškesnius)
adaptacijos prie klimato kaitos bei vandens resursų valdymo planus, reikia nepamiršti jų
kompleksiškumo ir ekosistemų bei biologinės įvairovės pažeidžiamumo.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Lietuvos gamtinės sąlygos nėra labai palankios žemės ūkiui. Drėgmei pašalinti būtina
melioracija – sausinimas. Sausinamų dirvožemių vandens režimas yra vienas iš labiausiai
valdomų hidrotechninėmis ir agrotechninėmis priemonėmis dirvožemio derlingumo rodiklių ir iš
dalies faktoriumi, lemiančiu melioruojamų žemių produktyvumą. Moksliniais tyrimai nustatyta,
kad tarp pagrindinių globalinės klimato kaitos veikiamų sričių, tokių kaip žemės ūkio, žmonių
sveikatos, ekosistemų, biologinės įvairovės bei vandens resursų, pastaroji yra pažeidžiamiausia
klimato svyravimų atžvilgiu.Oro temperatūra ir drėgmės kiekis dažniausiai lemia augalų
vegetacijos ir vystymosi tarpsnių trukmę, derliaus dydį. Sunkiuose dirvožemiuose nuo gausybės
lietaus dažnai laikosi drėgmės perteklius, todėl augalų šaknims trūksta deguonies. Esant
dirvožemyje oro, yra (pūva) organinė dirvožemio medžiaga. Jos irimas turi dvejopą naudą –
nesikaupia organinės augalų liekanos, bet puvimo metu atsilaisvina augalų maisto medžiagos,
esančios organiniuose junginiuose. Oro ir vandens pasiskirstymas dirvožemyje priklauso nuo
porų dydžio ir išsidėstymo (geometrijos), gruntinio vandens gylio bei vandens kiekio
dirvožemyje. Nuo dirvožemio gebos praleisti orą priklauso augalų aprūpinimas deguonimi, kuris
svarbus augalų mitybos ir kituose fiziologiniuose procesuose. Sėkmingam žemės ūkio augalų
augimui didelę įtaką turi dirvožemio drėgmė
Mūsų šalies klimato sąlygomis dirvožemio pelkėjimą dažniausiai lemia hidrologinio
rėžimo pokyčiai. Dėl drėgmės pertekliaus dirvožemyje susidaro aerobinės sąlygos, sustiprėja
mineralinių uolienų glėjėjimas, formuojasi pelkiniai dirvožemiai. Pelkėjimas pablogina bendras
vietovės sanitarines ir higienines sąlygas, beto, gali sukelti erozinius procesus ir tolesnį jų
vystymąsi. Drėgmės perteklius apsunkina įvairios paskirties teritorijų sutvarkymą ir eksplotaciją,
juose esamų statinių priežiūrą, blogina augimo sąlygas žemės ūkio kultūroms.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Parengti 5 seminarus ūkininkams, 3 mokslinius straipsnius, 4 populiarinimo straipsnius, 4
pranešimus tarptautinėse konferencijose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiai
s metais
Ketvirtaisiais
metais
Penktaisiais
metais Iš viso
1
.
Darbo užmokestis
(4x1200ltx6men) 28.800
28.800 28.800
28.800 28.800 144.000
2
.
Socialinio draudimo
įmokos ? nežinau, kiek
%
?
?
3
. Išlaidos paslaugoms
1 2.000
2.000 2.000
2.000 2.000 10.000
4
.
Išlaidos autoriniams
darbams
5
. Išlaidos prekėms 3.000
2000 500 500 500 6.500
6
.
Išlaidos
komandiruotėms 1.000
1.000 1.000
1.000 1.000 5.000
7
.
Išlaidos ilgalaikiam
turtui įsigyti 10.000
10.000
8
. Pridėtinės išlaidos
2
9
.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 180.500
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
219
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3.Daugiakriterinės erdvinės analizės metodų taikymas kompleksiškai vertinant bei
optimizuojant žemės ūkio gamybos ir ekosistemų tvarumo bei gyvybingumo parametrus.
Tyrimų tikslas: žemės ūkio paskirties žemės naudojimo intensyvumo galimybių Lietuvoje
nustatymas, įvertinant natūralių gamtos išteklių ir ekosistemų apsaugos reikalavimus.
Tyrimų uždaviniai:
- Žemės ūkio veiklai tinkamų žemės plotų naudojimo intensyvumo analizė Lietuvos
Respublikos gamtinėse ekonominėse zonose;
- Priežasčių, turinčių įtakos žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimui, nustatymas, naudojant
tradicinius ir naujausius nuotolinių tyrimų metodus, jų statistinė ir kartografinė išraiška;
- Racionalaus žemės ūkio paskirties žemės naudojimo krypčių nustatymas taikant
daugiakriterinės analizės metodus;
- Žemės ūkio gamybos intensyvinimo bei ekosistemų tvarumo parametrų optimizavimas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas:
Tyrimai ir jų pagrindu parengti pasiūlymai bus aktualūs rengiant kokybiškesnius
administracinių teritorijų bendruosius planus ir įgyvendinant Teritorijų planavimo įstatyme
iškeltus teritorijų planavimo tikslus, jų tarpe: sudaryti sąlygas racionaliam šalies gamtinių
išteklių naudojimui ir atkūrimui; numatyti ekologinei pusiausvyrai būtino gamtinio karkaso
formavimą; sudaryti sąlygas racionaliam žemės naudojimui ir žemės ūkio veiklai skatinti.
Rezultatų naujumą sudaro tai, kad tyrimams bus panaudota naujausia žemės vertinimo ir
erdvinio geoinformacinių duomenų nustatymo medžiaga. Tai užtikrins didesnę priimamų
sprendinių racionalaus kaimiškųjų teritorijų naudojimo klausimais kokybę, sudarys galimybę
reguliuoti žemės naudojimą taip, kaip to reikalauja Rio de Žaneire priimta „Darbotvarkė 21:
Subalansuotos plėtros veiksmų programa.“ Šiame dokumente nurodoma, kad: siekiant integruoto
žemės išteklių planavimo ir valdymo, turi būti atsižvelgta į aplinkosaugos, socialinius ir
ekonominius aspektus. Būtina taikyti ekonomines priemones, skirtas palaikyti optimalų žemės
naudojimą ir subalansuotą žemės išteklių valdymą; sukurti bendrą žemės naudojimo ir fizinio
(teritorijų) planavimo struktūrą, tobulinti informacijos, sisteminio stebėjimo ir įvertinimo
sistemas aplinkos, ekonominiams ir socialiniams duomenims, susijusiems su žemės ištekliais.
Siekiant subalansuotos žemės ūkio ir kaimo plėtros, veiksmų programoje rekomenduojama imtis
priemonių žemdirbystei tinkamiems plotams išsaugoti ir atkurti: ištirti valstybės mastu žemės
išteklius. Atsižvelgiant į tai laukiama, kad atlikti tyrimai turės svarbią reikšmę šalies žemės
fondo perspektyvoms nustatyti ir racionalaus žemės naudojimo politikai įgyvendinti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis:
Numatoma tirti mokslinė problema buvo nagrinėta šiuose darbuose ir straipsniuose:
ALEKNAVIČIUS, A., ALEKNAVIČIUS, P. Žemės ūkio naudmenų ploto pokyčių perspektyvos
Lietuvoje. Iš: Vagos: LŽŪU mokslo darbai. 2010, T. 86 (39), p. 28–36.
ALEKNAVIČIUS, P., STRAVINSKIENĖ, V. Žemės savybių įtaka žemės ūkio plėtrai Lietuvoje.
Iš: Kaimo raidos kryptys žinių visuomenėje. 2011, T. 2, p. 188–198.
ČIEGIS, R. Darnaus žemės ūkio plėtra Lietuvoje Iš: Vadybos mokslas ir studijos – kaimo verslų
ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009, Nr. 16 (1), p. 30–37.
220
JONAUSKIENĖ, I. DEMČIUK, S. Daugiakriterinės analizės taikymas žemės sklypų kadastro
duomenų kokybei vertinti. Iš: Geodezija ir kartografija. 2009, T. 35(2), p. 66–71.
Žemės naudojimo priemonių mokslinis pagrindimas. 2011 m. galutinė ataskaita. Tyrimo vadovas
V. Gurklys. Kaunas, 2011.
Tačiau minėtų literatūros šaltinių tyrimai neapima visos Lietuvos Respublikos teritorijos arba
viso komplekso žemės naudojimą įtakojančių veiksnių, juose nėra panaudoti naujausio
distancinio tyrimo duomenys ir daugiakriterinės analizės metodai.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai apimtų:
- išsamius duomenis apie Lietuvos Respublikos kaimiškųjų vietovių žemės naudojimo
tendencijas, naudojimo žemės ūkio veiklai intensyvumą, ekologinę įvairovę, gyventojų ir
dirbančiųjų pasiskirstymą, ūkinės veiklos specifiką ir intensyvumą. Šie duomenys bus išreikšti
kartografiškai, GIS duomenų bazėje, bei analitinėse lentelėse ir diagramose;
- žemės ūkio ir kitos veiklos įtaką žemės naudojimo būklei ir gamtinei aplinkai, išreikštą
kartografiškai ir analitiškai;
- žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimo pokyčius įtakojančias priežastis, nustatytas
daugiakriterinės analizės metodu;
- rekomendacijas atskirų šalies regionų, administracinių ir lokalinių teritorijų žemės naudojimo
kryptims, reikalingas rengiant strategijas, programas ir bendruosius teritorijų planavimo
dokumentus. Šios rekomendacijos apimtų gamtines sąlygas geriausiai atitinkantį specializuotų
gamybos šakų suderinimą, optimalų miškų ir žemės ūkio naudmenų balansą, taip pat intensyviai
naudojamų, sąlyginai natūralių (ekstensyviai naudojamų) ir natūralių žemės naudmenų balansą.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
2014 m. 2015 m. 2016 m. 2017 m. Iš viso
1. Darbo užmokestis 40 45 40 45 170
2. Socialinio draudimo įmokos 3,6 4,05 3,6 4,05 15,3
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams
darbams
5. Išlaidos prekėms 1 0,45 1 0,45 2,9
6. Išlaidos komandiruotėms 3 2,5 3 2,5 11
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 6,4
2 6,4
2 16,8
8. Pridėtinės išlaidos2 6 6 6 6 24
9.
Papildomos pridėtinės
išlaidos mokslinei įrangai
eksploatuoti3
Iš viso: 60 60 60 60 240
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
2 Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
221
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS, LĖŠŲ POREIKIO IR FINANSAVIMO GALIMYBIŲ
PAGRINDIMAS
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4.Uždaro ekologinio gamybos ciklo lokalinių nuotekų nuotekų dumblo ir žemės ūkio
gamybos atliekų utilizavimo pilnai išgaunant ir panaudojant energiją sistemų kūrimas.
Tyrimų tikslas - parengti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų beatliekinio
panaudojimo technologines schemas uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkininkavimo ir
pirminės žemės ūkio gamybos sistemoms, kurios šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai
apsirūpintų šilumos ir elektros energija.
Tyrimo uždaviniai:
a) išnagrinėti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios
produkcijos pirminio perdirbimo įmonėse susidarymo tendencijas, kiekius, jų sudėtį,
užterštumą;
b) ištirti biodujų išeigos priklausomybę nuo pūdomo mišinio sudėties, hidraulinės
apkrovos, organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų proporcijų;
c) atlikti veiksnių ir parametrų, įtakojančių nuotekų dumblo ir organinių atliekų
nukenksminimo lygį anaerobiniuose pūdytuvuose, dirbančiuose mezofiliniame ir
termofiliniame rėžimuose;
d) atlikti išpūdyto dumblo kompostavimo metodų tyrimus, siekiant gauti geros
kokybės biohumusą;
e) sudaryti nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų perdirbimo į biohumusą
technologines schemas, užtikrinančias geriausią biodujų išeigą ir biohumuso kokybę.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki 2000 spaudos ženklų)
Valant kaimo gyvenviečių, žemės ūkio gamybos įmonių, ūkininkų ūkių, buitines ir
gamybines nuotekas, priklausomai nuo valymo technologijos, susidaro neapdorotas dumblas
(iš pirminių nusodintuvų), dalinai apdorotas dumblas (iš skeptikų, dviaukščių nusodintuvų,
metantankų) ir apdorotas dumblas (pūdytas, sausintas, išlaikytas dumblo aikštelėse ir pan.).
Neapdorotas ir dalinai apdorotas dumblas be parengtinio apdorojimo (pūdymo, sausinimo,
ilgesnio išlaikymo) negali būti panaudotas tręšimui, nors turi daug maistinių medžiagų azoto ir
fosforo.
Žemės ūkio gamybos įmonėse, ūkininkų ūkiuose susidaro daug organinių atliekų, todėl
šių biologiškai skaidžių augalinės ir gyvulinės kilmės atliekų maišymas su nuotekų dumblu ir
jų panaudojimas elektros ir šilumos gamybai išspęstų pagrindines uždaro ekologinio ciklo
problemas.
Uždaro ekologinio gamybos ciklo modeliai – naujas reiškinys aplinką tausojančių
technologijų srityje. Pasaulinėje praktikoje daugiau žinomi ,,SymbioCity“ koncepcijos
pavadinimu. Ji įdomi tuo, kad jos siūloma planavimo metodologija gali būti lanksčiai
pritaikomi tiek miestų lygmenyje, tiek vieno ūkio ar įmonės lygmenyje. Projekto mastelis nėra
tiek svarbus, nes pagal šią koncepciją gali būti efektyviai tvarkoma vieno ūkio inžinerinė
sistema, apimanti jo gamybinę sritį, vandenį, nuotekas, atliekas, energiją ir kitas dedamąsias.
Nagrinėjama sistema organiškai apjungs vandenį, nuotekas, atliekas ir energiją. Nuotekų
valymo metu susidarantis dumblas, o taip pat organinės atliekos bus perdirbamos išgaunant
biodujas, kurios bus panaudotos elektros arba šilumos gamybai. Mineralizuotas buitinių ir
gamybinių nuotekų dumblas, ir gamybinės atliekos, praėjusios nukenksminimo ir
kompostavimo etapus bus, kaip organinė trąša, naudojamos žemės ūkio kultūrų tręšimui. Tuo
tarpu buitinės ir gamybinės nuotekos, praėjusios biologinio valymo kelią, bus panaudotos
žemės ūkio kultūrų drėkinimui.
222
Bus sukurtos technologinės schemos pagrindinėms žemės ūkio gamybos šakoms, kurios
leidžia mažinti gamybos sąnaudas, energijos vartojimą, aplinkos taršą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Pasaulinėje praktikoje nuotekų valymo, nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų
panaudojimo biodujų gamybai, nuotekų dumblo kompostavimo ir jo panaudojimo augalų
tręšimui klausimai buvo sprendžiami atskirai.
Tyrimais nustatyta, kad biodujų gamybos procesas yra vertingas ne tik energetiniu, bet taip pat žemdirbystės ir aplinkosaugos požiūriais: bioreaktoriuje apdorojant gyvulių ir paukščių
mėšlą, dalis organiniuose junginiuose esančio azoto pervedama į amoniakinę formą, kurią
lengvai įsisavina augalai. Danų tyrėjų duomenimis degazuotame mėšle amoniakinio azoto kiekis
padidėja 10-15 % [1].
Be to, apdorojant organines atliekas bioreaktoriuje sumažėja jų užterštumas pagal
biocheminį (BDS) ir cheminį deguonies sunaudojimą (ChDS) atitinkamai iki 80 ir 50 % [2],
mikrobiologinis užterštumas bei aplinkai žalingas poveikis.
Nuotekų dumblo anaerobinio pūdymo proceso bakteriocidinį efektą tyrė daugelis
mokslininkų [3,4]. Tyrimai atlikti laboratoriniuose įrenginiuose ir tik atskirais atvejais
pasinaudota gamybinėmis sąlygomis veikiančiais biodujų reaktoriais. Nagrinėti biodujų išeigos,
dumblo nukenksminimo klausimai, tačiau tolimesnis dumblo panaudojimas biohumuso
gamybai netyrinėtas.
Septikų dumblo apdorojimo - perdirbimo į biohumusą sistemą nagrinėjo Neman[5],
tirdamas iš septikų ir mažų NVĮ surinkto dumblo apdorojimą specialiame biohumuso
gamybos įrenginyje - nendrių filtre. Tačiau čia tirtas nuotekų dumblas iš skeptikų, bet ne iš
bioreaktorių, tyrimuose nebuvo naudotos gamybinės atliekos.
Apibendrinant
Įvairių tipų įrenginių - septikų, augalinių filtrų, tvenkinėlių ir grunto filtracijos įrenginių
– derinimo technologinė schema gali būti vienu iš perspektyvių kaimo nuotekų valymo ir
dumblo apdorojimo sprendimų.
Galutiniai produktai: išvalytas žemės ūkio kultūrų drėkinimui tinkamas vanduo, šilumos
ir elektros energija, tinkamas laukų tręšimui biohumusas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Bus nustatyti susidarančių nuotekų dumblo ir gamybinių atliekų ūkiuose bei šios
produkcijos pirminio perdirbimo įmonėse kiekiai, jų sudėtis ir biodujų išeiga.
Tyrimais bus nustatyta biodujų išeigos priklausomybė nuo pūdomo mišinio sudėties, hidraulinės
apkrovos, organinių atliekų rūšies, nuotekų dumblo ir organinių atliekų proporcijų. Taip pat
bus nustatyti išpūdyto dumblo ir biohumuso nukenksminimo lygiai.
Bus parengtos nuotekų ir gamybinių atliekų beatliekinio panaudojimo technologinės schemos
uždaro ekologinio gamybos ciklo ūkiams ir pirminės žemės ūkio gamybos įmonėms, kurios
šių atliekų perdirbimo pagrindu pilnai apsirūpintų šilumos ir elektros energija.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr.
Išlaidų pavadinimas Lėšos tūkst. Lt
Pirm.
metais
Antr.
metais
Treč.
metais
Ketvirt.
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 20 20 20 20 80,0
2. Socialinio draudimo įmokos 6,2 6,2 6,2 6,2 24,8
3. Išlaidos paslaugoms1
4,0 4,0 4,0 4,0 16,0
4. Išlaidos autoriniams darbams 30 30 30 30 120,0
5. Išlaidos prekėms 4,0 4,0 4,0 4,0 16,0
6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 4,0 4,0 4,0 16,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 3,0 - - - 3,0
8. Pridėtinės išlaidos2 21,3 20,5 20,5 20,5 82,8
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 92,5 88,7 88,7 88,7 358,6
223
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 70-75 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 25-30 proc.
Literatūra:
1. Jens Bo Holm-Nielsen. The future of biogas in Europe: Visions and Targets 2020
//European Biogas Workshop and Study Trip “The Future of Biogas in Europe III”, 14-16.
June 2007. University of Southern Denmark, Esbjerg, Denmark
2. Wellinger A. Process design of agricultural digesters. In:Ortenblad, H. (Ed.), Anaerobic
Digestion: Making Energy and SolvingModem Waste Problems. 2000. P. 18−21.
3. Paluszak Z. The influence of anaerobic fermentation on the
survival of microorganisms. Electronics Journal of Polish Agricultural Universities.
Veterinary Medicina. V. 1. 1996. P. 1–9.
4. Stankevičienė M. ir kt. Bioterminio biomasės apdorojimo įvertinimas. Veterinarija ir
zootechnika, 2003, T.23(45), p. 28-35.
5. Neemann G. Decentralizuotas nuotekų valymas ir decentralizuotos nuotekų apytakos
koncepcija, įgyvendinta Ofenzeno, Švachhauseno ir Nordburgo gyvenvietėse - EXPO-
2000 projektas. Apžvalga. Tarptautinė konferencija ir paroda. ,,Mažos nuotekų valyklos”.
Kaunas, 2002 m. birželio 6-7 d. - Kaunas - Akademija, 2002.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Taršos prevencija. Gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo
patekimą į vandens šaltinius, tyrimai.
Darbo tikslas – parengti gamtosauginių ir inžinerinių priemonių, mažinančių fosforo
patekimą iš žemės ūkio plotų į vandens šaltinius, taikymo rekomendacijas
Darbo uždaviniai: • Atlikti analizę ir nustatyti prioritetinius žemės ūkio objektus bei teritorijas, teršiančias
vandens šaltinius fosforo junginiais ir parengti taršos žemėlapį
• Atlikti esamų ir šiuo metu taikomų gamtosauginių priemonių efektyvumą sulaikant fosforo
patekimą iš žemės ūkio plotų
• Tirti fosforo junginių patekimo į drenažo vandenis procesus
• Ištirti naujų konstrukcijų filtrų, skirtų fosforo sulaikymui, efektyvumą
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Vandens eutrofikacija, kurią sukelia fosforas, išplaunamas iš tręšiamų žemdirbystės
laukų, yra didžiulė aplinkosaugos problema. Didelės fosforo atsargos dirvožemyje reiškia, kad,
esant tam tikroms hidrologinėms sąlygoms, daug jo bus išplauta (McDowell et al., 2004). Nors
pastaruoju metu gerokai sumažėjo pasklidoji tarša, tačiau, kaip rodo paviršinio vandens kokybės
monitoringo duomenys, santykinai aukštas vandens telkinių trofiškumas tebėra pagrindinė
vandens kokybės problema. Tyrimais nustatyta, kad 10–15 % fosforo, patenkančio į paviršinio
vandens telkinius, yra iš žemės ūkio (Staniszewska, Shung, 2002).
224
Remiantis Nitratų direktyva, organinio azoto kiekis, leidžiamas naudoti žemdirbystės
laukams tręšti, yra reglamentuojamas. Tačiau užsienio mokslininkai jau įsitikino, kad reikėtų
riboti ir fosforo kiekį, nes daugelyje Europos valstybių dirvožemiai pertręšti šiuo elementu, todėl
labai padidėja fosforo nuostoliai dėl išplovimo ir dirvožemio erozijos (Sibbesen, Runge-Metzger,
2001). Pastaruoju metu griežtinami reikalavimai siekiant mažinti Baltijos jūros taršą fosforu ir jo
junginiais. Ataskaitoje “Lietuvos vandens išteklių vizija 2025 metams” rašoma, kad iki 2025 m.
žemės ūkis tūrėtų tapti ekologiškai švaria žmogaus veiklos šaka, kurioje išsklaidyta ir
koncentruota tarša bus minimizuota iki leidžiamų aplinkosauginių reikalavimų.
Naujų ištirtų fosforo sulaikymo priemonių taikymas leis sumažinti fosforo patekimą iš
žemės ūkio plotų į paviršinius vandens telkinius ir tuo pačiu sumažės Baltijos jūros tarša.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Antropogeninė veikla agrariniame sektoriuje atsigauna po nuosmukio paskutiniajame 20
amžiaus dešimtmetyje (Bučienė, 2009). Nors tręšiama mėšlu, tačiau ir toliau naudojami labai
dideli kiekiai mineralinių trąšų (BŽŪP priemonių..., 2010).
Vieni iš pavojingiausių taršos židinių yra intensyvios gamybos gyvulininkystės objektai,
kurie yra potencialūs taršos židiniai, nes šių objektų gamybos atliekų poveikis dirvožemiui ir
vandens kokybei yra neigiamas. Tręšimas mėšlu didina humuso ir maisto medžiagų kiekį
dirvožemyje, o gausiai tręšiant intensyvėja pastarųjų išplovimas. Todėl, siekiant sumažinti
fosforo išplovimą, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp įnešamo su trąšomis į lauką ir paimamo iš jo
su produkcija fosforo kiekio (Sharpley et al., 2004). Didžiausias fosforo išplovimas vyksta
pradinėje drenažo nuotėkio formavimosi stadijoje pavasarį ir rudenį, vėliau koncentracijos
mažėja ir ryšys su drenažo nuotėkiu silpnėja (Wesström, Messing, 2007). Nustatyta, kad kuo
didesnės P2O5 koncentracijos dirvožemyje šiltuoju metų laiku, tuo mažesnė Pbendr. koncentracija
drenažo vandenyje. Tai paaiškinama tuo, kad fosforas yra mažai tirpus, todėl ištirpusią jo dalį
pavasarį ir vasarą sunaudoja augalai, o rudenį ir žiemą, kai laukai jau lieka be augalinės dangos,
didesni jo kiekiai yra išplaunami į drenažo vandenį (Misevičienė, 2013).
Gana plačiai tyrinėtas tvenkinių poveikis, sulaikant biogenines medžiagas iš žemės ūkio
veiklos plotų. Tačiau platus jų taikymas gali būti ribotas dėl vietos, ar geologinių sąlygų. Jiems
įrengti reikalingas didesnis plotas. Kad išvengti tokių problemų, tikslinga fosforo sulaikymą
planuoti drenažo sistemose, t.y. įrengiant įvairius drenažo užpildus, prie žiočių įrengiant filtrus
su užpildais, gerai absorbuojančiais fosforo junginius arba tam tikslui panaudoti esamus griovius.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
• Parengtas vandenų taršos fosforo junginiais iš žemės ūkio veiklos plotų žemėlapis
• Naujos žinios apie fosforo junginių migraciją į drenažą, moksliniai straipsniai
• Nustatytas esamų ir naujų gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo
junginių patekimą į paviršinius vandenis, efektyvumas
• Parengtos gamtosauginių bei inžinerinių priemonių, sumažinančių fosforo junginių patekimą
į paviršinius vandenis taikymo rekomendacijos
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr.
Lėšos tūkst. Lt
Išlaidų pavadinimas Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 12,00 18,00 18,00 18,00 18,00 84,0
2. Socialinio draudimo įmokos 3,72 5,58 5,58 5,58 5,58 26,04
3. Išlaidos paslaugoms1
8,28 16,42 8,42 8,42 8,42 49,96
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms, transportui 2,00 3,00 3,00 3,00 3,00 14,0
6. Išlaidos komandiruotėms 1,00 2,00 1,00 1,00 1,00 6,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 10% 3,00 5,00 4,00 4,00 4,00 20,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 30,00 50,00 40,00 40,00 40,00 200,00
225
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai - 100%
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6. Lygumų reguliuotų upelių vaginių procesų ir jų hidrodinaminės pusiausvyros
atkūrimo tyrimai
Darbo tikslas - remiantis pasirinktais upės vagos hidrodinaminio pastovumo kriterijais
atlikti reguliuotų ir natūralių lygumų upių vagų pastovumo lyginamąją analizę.
Darbo uždaviniai:
- Išnagrinėti vaginius procesus natūraliose ir reguliuotose upelių vagose,
- Nustatyti pagrindinius kriterijus, lemiančius pusiausvyros dėsningumus natūraliose
ir reguliuotose vagose,
- Įvertinti vagų stabilumo kriterijų pritaikomumą Lietuvos gamtinėmis sąlygomis.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Žemės ūkio intensyvinimas vos prieš keletą dešimtmečių Lietuvoje buvo labai svarbus.
Todėl sausinimo tikslais daugelis Lietuvos upelių buvo reguliuoti, t. y. pagilinti ir ištiesinti,
įrengti dideli drėkinimo tvenkiniai. Tačiau tokių upelių priežiūra ar tolesnis projektinės būklės
palaikymas reikalavo ir tebereikalauja vis daugiau darbo ir lėšų, (pavyzdžiui, šlaitų bei dugno
augalijai ir dumblui šalinti), nes reguliuojant pakeitus natūralių upelių vagas pasikeitė ir jų
hidrodinaminis režimas bei nusistovėjusi vaginių procesų pusiausvyra. Be to, tokiuose upeliuose
labai monotoniškos gamtinės bioįvairovės sąlygos vandens gyvūnams ir žuvims, intensyvesnės
šlaitų nuošliaužos, pablogėjo šlaitų pastovumas. Todėl norint nors iš dalies atstatyti šią pažeistą
hidrodinaminę pusiausvyrą svarbu tirti, analizuoti ir vertinti tokių vagų deformacijų sąlygas ir
priežastis bei jų vaginių procesų eigą ir intensyvumą. Reikia pasirinkti upės vagos
hidrodinaminio pastovumo kriterijus bei jais remiantis atlikti reguliuotų ir natūralių vagų
pastovumo lyginamąją analizę. Dirbtinai reguliuodami upes neišvengiamai susiduriame ir su jų
vagų pastovumo bei vaginio proceso dinamikos pažeidimais. Šių pažeidimų atsistatymo laipsnis
būna skirtingas ir priklauso nuo vaginio proceso intensyvumo. Todėl vaginių procesų
intensyvumo tyrimai svarbūs tiek siekiant ekonomiškomis priemonėmis palaikyti esamas
pastovias upių ir upelių su nuolatine tėkme vagas, tiek ir siekiant jas dalinai ar pilnai atstatyti,
t.y. natūralizuoti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Vagų pusiausvyros dėsningumai, apibrėžiami Lane dėsniu, pastebimi natūraliose vagose,
kai tuo tarpu reguliuotose vagose ši pusiausvyra yra sutrikdyta. Natūraliai gamtinėje aplinkoje
susiformavusių upių ir upelių tėkmių savireguliacijos bei jų sąveikos su upių vagomis teorija
teigia, jog formuodamos savo vagas jos visos paklūsta mažiausio energijos sunaudojimo
(entropijos) dėsniui (Leopold, Rosgen, 1991). Tai reiškia, jog šių upių tėkmių ir jų vagų
tarpusavio sąveika per istoriškai ilgą laiką evoliucionuoja dinaminės pusiausvyros linkme taip,
jog esamomis sąlygomis tėkmių potencinės energijos lyginamieji nuostoliai vandens ir nešmenų
transportui būtų mažiausi (Stream..., 1998). Todėl, dėl kokių nors priežasčių pasikeitus vandens
ar nešmenų srautams gamtinės tėkmės irgi keičia savo vagas ar jas pritaiko naujomis sąlygomis
(River..., 1998; Newsletter..., 1998). Tai pasireiškia tiek upės dugno ir nešmenų formų
226
prisitaikymu, tiek ir vagos formos bei vingių (meandrų) pokyčiais ar periodiškai užliejamų slėnio
vietų augalinės dangos kaita (Schumm, 1997). Šie natūralių upių vagų pastovumo, vystymosi ir
prisitaikymo prie pasikeitusių tėkmės bei nešmenų transporto sąlygų dėsningumai JAV buvo
ištirti dar praeitame šimtmetyje, tačiau ištirtos daugiausia vidutinės arba didelės upės. (Lane,
1955; Schumm, 1977). Todėl svarbu toliau tirti ir analizuoti įvairių, ypač mažesnių natūralių bei
reguliuotų vagų deformacijų naujai susidariusias sąlygas bei priežastis, įvertinti jų vaginių
procesų eigą ar intensyvumą, pagal upės vagos hidrodinaminio pastovumo kriterijus įvertinti
reguliuotų ir natūralių vagų pastovumą ir atsistatymo galimybes.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
- Natūraliose ir reguliuotose upelių vagose vykstančių procesų įvertinimas
- Nustatyti pagrindiniai kriterijai, lemiantys pusiausvyros dėsningumus natūraliose ir
reguliuotose vagose,
- Įvertintas vagų stabilumą įvertinančių kriterijų pritaikomumas Lietuvos gamtinėmis
sąlygomis.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr.
Lėšos tūkst. Lt
Išlaidų pavadinimas Pirmais
metais
Antrais
metais
Trečiais
metais
Ketvirtais
metais
Penktais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 10,00 15,00 15,00 15,00 15,00 70,00
2. Socialinio draudimo įmokos 3,10 4,65 4,65 4,65 4,65 21,70
3. Išlaidos paslaugoms1
4,60 6,90 6,90 6,90 6,90 32,20
4. Išlaidos autoriniams darbams 0 0 0 0 0 0
5. Išlaidos prekėms, transportui 2,00 3,00 3,00 3,00 3,00 14,00
6. Išlaidos komandiruotėms 1,00 2,00 2,00 2,00 2,00 9,00
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui
įsigyti 3,00 3,00 2,00 1,00 1,00 10,00
8. Pridėtinės išlaidos2 10% 2,30 3,45 3,45 3,45 3,45 16,10
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 26,00 38,00 37,00 36,00 36,00 173,00
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: – proc.
227
PRIEDAS J
ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJA
1 AUGALININKYSTĖS INŽINERIJA. Žemės dirbimo, sėjos, sodinimo, pasėlių
priežiūros, derliaus nuėmimo, laikymo ir kitų mašinų naudojimo inžineriniai klausimai, darbo
laiko ir energijos sąnaudų mažinimas.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1.1.Juostinio žemės dirbimo mašinos kūrimas, tobulinimas, tyrimai ir vertinimas
Mokslinių tyrimų tikslas – išanalizuoti, suprojektuoti, pagaminti, ištirti ir įvertinti juostinio
žemės dirbimo technologijai tinkančios mašinos darbo technologinius procesus, pagrįsti mašinos
sąveiką su dirvožemiu ir augalinėmis liekanomis.
Tyrimų uždaviniai: • Išanalizuoti juostinio žemės dirbimo technologijai taikomų mašinų konstrukcinių ir
technologinių parametrų ypatumus, darbo technologinius procesus ir pagrįsti labiausiai
tinkančius Lietuvos dirvožemių ir klimato sąlygoms.
• Suprojektuoti ir pagaminti moksliniams tyrimams reikalingą juostinio žemės dirbimo
mašiną-įrenginį.
• Ištirti juostinio žemės dirbimo mašinos-įrenginio darbo technologinius procesus ir
sąveikos su skirtingomis augalinėmis derliaus liekanomis įvairių savybių dirvožemiuose
ypatumus.
• Pagrįsti galimybes vienu važiavimu įdirbti dirvoje juostas ir jas pasėti cukrinių runkelių
arba kukurūzų sėklas.
• Energetiniais ir ekonominiais rodikliais įvertinti juostinio žemės dirbimo technologiją,
palyginti ją su tradicine ir tiesiogine sėja.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Gyventojų skaičiui pasaulyje didėjant, vis didesni maisto poreikiai. Todėl norint pagausinti
kultūrinių žemės ūkio augalų derlių būtina ieškoti naujų būdų, kaip optimizuoti žemės ūkio
gamybos technologinius procesus. Norint gauti ne tik gausų ir kokybišką, o tuo pačiu ir pigesnį
maisto produktą, būtina taikyti kompleksines žemės ūkio inžinerines per agronomines
priemones. Būtinos naujos žemdirbystės technologijos ir joms pritaikytos žemės ūkio mašinos.
Mažinant žemės dirbimo intensyvumą, mažinamas technologinių operacijų ir važinėjimų
po dirvą skaičius, taupomas žemdirbių darbo laikas ir pastoviai brangstantys energijos šaltiniai,
mažinama neigiama įtaka dirvožemio degradacijai, tausojama aplinka. Juostinis žemės dirbimas
(ang. STRIPTILL) – tai neariminės žemdirbystės technologija, tarpusavyje derinanti tiesioginės
sėjos ir ištisinio žemės dirbimo technologijų privalumus. Pagal tokią technologiją įvairūs augalai
(kukurūzai, cukriniai runkeliai, rapsai ir kt.) sėjami tik į įdirbtas dirvos juostas, o tarpuose tarp
įdirbtų dirvos juostų lieka ražiena ir augalinės derliaus liekanos, kurios kintančio klimato
sąlygomis saugo dirvą nuo išdžiūvimo, vėjo ir vandens erozijos ir kitų nepageidautinų klimatinių
veiksnių. Be to, iškritus didesniam kritulių kiekiui, tarp įdirbtų juostų likusi ražiena ir augalų
liekanos gali absorbuoti didesnius vandens kiekius.
Taikant juostinį žemės dirbimą ir sėją vienu metu galima ženkliai sumažinti energijos,
darbo sąnaudas ir taip sumažinti žemės ūkio produktų gamybos savikainą. Šio metu sudėtinga
prognozuoti kokie plotai galėtų būti užsėjami naudojant šią perspektyvią technologiją.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Juostinio žemės dirbimo technologija Europoje dar gana nauja, nors pasaulyje ja jau
domimasi seniai. Ši technologija išsivystė iš tiesioginės sėjos technologijos, bandant išspręsti jos
228
pagrindines problemas, kaip pašalinti augalines derliaus liekanas, kad jos netrukdytų sėklų
įterpimui į neįdirbtą dirvą, kaip sušildyti dirvos paviršių, į kurį įterpiamos sėklos ir t.t.
Jeigu agronominiais aspektais kai kurių palyginimų tarp juostinės žemės dirbimo
technologijos ir kitų žemdirbystės technologijų dar kai ką galima rasti užsienio mokslinėje
literatūroje, tai inžinerinių mokslinių tyrimų, ypač sąveikoje su Lietuvos klimato sąlygomis
auginamais augalais bei dirvožemiais, praktiškai visiškai nėra. Tai būtų naujas mokslinis darbas,
kurio vykdymui būtų pasitelkiami žemės ūkio inžinerijos ir agronomijos sričių mokslininkai,
panaudojama slėnio „Nemunas“ mokslinė infrastruktūra ir mokslinė įranga.
Juostinio žemės dirbimo technologijai tinkančias mašinas jau pradeda gaminti kai kurie
žemės ūkio mašinų gamintojai (pvz. Kuhn, Yetter, Horsch ir kt.). Netrukus jos pasirodys ir
Lietuvos rinkoje. Neturint jokių išsamesnių mokslinių tyrimų Lietuvos žemdirbiams bus
sudėtinga apsispręsti. Be to, kas galbūt gerai tinka kitose šalyse, dar ne visada gali būti pritaikyta
mūsų dirvožemiams. Todėl būtina jau dabar atlikti mokslinius tyrimus, kuriais būtų įvertinta ši
technologiją, nustatyti darbo technologiniai procesai, pagrįsti privalumai energetiniais ir
ekonominiais aspektais.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Planuojama sukurti, patobulinti ir išbandyti juostinio žemės dirbimo mašiną, kuri vienu
važiavimu galėtų įdirbti dirvoje juostas ir jas įterpti augalų sėklas. Atlikus naujos mašinos
mokslinius tyrimus Lietuvos dirvožemių ir klimato sąlygomis, būtų rengiamos technologinės
rekomendacijos Lietuvos žemdirbiams, konsultantams ir mokslininkams, pateikiant
tinkamiausius mašinos darbo technologinius procesus, leidžiančius mažinti gamtinių išteklių
sąnaudas, neigiamą poveikį žmogui ir aplinkai, užtikrinant optimalias sėklų įterpimo ir augalų
augimo sąlygas. Tyrimų rezultatai bus skelbiami tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo
leidiniuose, pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse, gamybinėse konferencijose,
seminaruose. Bus parengti mokslo populiarinimo straipsniai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 50,0 50,0 50,0 50,0 200,0
2. Socialinio draudimo įmokos 15,6 15,6 15,6 15,6 62,4
3. Išlaidos paslaugoms1
3,4 3,4 3,4 3,4 13,6
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - -
5. Išlaidos prekėms 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0
6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 3,0 3,0 12,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - 30,0 - - 30
8. Pridėtinės išlaidos2 20,0 25,0 20,0 20,0 85,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - - -
Iš viso: 95,0 130,0 95,0 95,0 415,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
229
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1.2.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas: Organinių medžiagų granuliavimo
technologinio proceso modeliavimas, granuliuotų organinių trąšų paskleidimo dirvoje
techninių priemonių kūrimas ir tobulinimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai
Tikslas: Ištirti įvairių organinių medžiagų granuliavimo galimybes, gaminant granuliuotas
organines trąšas, modeliuojant technologinį gamybos procesą ir nustatant veiksnius,
įtakojančius gaminamo produkto savybes. Ištirti pagamintų granuliuotų organinių trąšų
paskleidimo dirvoje parametrus, kuriais remiantis kurti ir tobulinti technines priemones trąšų
paskleidimui.
Uždaviniai:
- atlikti analizę, paiešką ir tyrimus įvairių organinių medžiagų, susidarančių žemės ūkyje ir
pramonėje, kurias būtų galima granuliuoti ir iš jų gaminti aukštos kokybės granuliuotas
organines trąšas;
- atlikti granuliavimo proceso technologinių bei techninių parametrų analizę, įvertinti ir
parinkti technines priemones;
- parinkti tyrimo metodikas ir tyrimų įrangą;
- nustatyti granuliuojamos medžiagos savybes ir technologinius parametrus norimam
produktui su užsiduotomis charakteristikomis gauti;
- ištirti granuliatoriaus matricos įtaką granuliavimo proceso dinamikai ir produkto
savybėms;
- ištirti granuliuoto produkto fizikines ir mechanines savybes;
- paruošti ir pateikti granuliavimo proceso energetinį ir aplinkosauginį vertinimą;
- atlikti granuliuoto produkto išbarstymo technologijų ir tolygumo įvertinimą;
- parinkti ir tobulinti technines priemones granuliuotų organinių trąšų išbarstymui;
- kurti naujas technines priemones granuliuotų organinių trąšų išbarstymui;
- paruošti ir pateikti rekomendacijas praktikai.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Atliekų ir įvairių organinių medžiagų utilizavimo problemos, jas perdirbant tolesniam
racionaliam panaudojimui (energetikai, ekologiškoms trąšoms, pašarams ir kt.) aktyviai
sprendžiamos visame pasaulyje. Lietuvoje šis mokslinių tyrimų reikalaujantis klausimas tik
pradedamas spręsti. Todėl moksliniams tyrimams tai nauja ir plati erdvė.
Atliekų tvarkymo ir perdirbimo problema charakteringa visoms gamybos sferoms.
Griežtėjant ES, tuo pačiu ir Lietuvos aplinkosauginiams ir ekologiniams reikalavimams didėja
dėmesys perdirbimo pramonės, taip pat ž. ū. gamybos procese susidarančių atliekų utilizavimui.
Viena iš tokių organinių atliekų tvarkymo krypčių yra jų, kaip antrinių žaliavų panaudojimas
perdirbant į ekologiškai švarius produktus granuliuojant.
Granulių susidarymo dinamikai, granulių kaip tikslinio produkto reikiamoms savybėms
įtakos turi granuliuojamos medžiagos sudėtis (plastiškumas, rišlumas), fizikinės ir mechaninės
savybės. Granuliavimo proceso optimalios technologinės schemos sudarymas ir tinkamas
proceso valdymas lieka rimtu spręstinu klausimu mokslui ir pramonei. Norint išsamiau suprasti
granuliavimo procesą, būtina vykdyti fundamentalius tyrimus žaliavos (granuliuojamos
medžiagos dalelių) ir gaunamo produkto (granulių) lygyje ir sukurti adekvačius modelius, juos
tikslinant laboratorijose ar tiesiog gamyboje gaunama informacija. Reikia pažymėti, kad
granuliavimo procesas modeliavimo atžvilgiu yra „daugiamatis“.
Bus ištirta ir įvertinta granuliavimo proceso dinaminių parametrų įtaką produkto fizikinėms
ir mechaninėms savybėms (teoriniai tyrimai lygiagrečiai juos lyginant su eksperimentiniais),
230
ištirtos tikslinio produkto (granulių) fizikinės ir mechaninės savybės, atlikta granuliuoto
produkto efektyvaus panaudojimo galimybių analizė, granuliuoto produkto išbarstymo dirvoje
technologijų ir tolygumo įvertinimas.
Bus pateikti siūlymai tikslinio produkto kokybės kontrolės ir reguliavimo metodams, pateikti
siūlymai ir rekomendacijos tikslinio produkto efektyviam panaudojimui, pateiktas granuliavimo
proceso energetinis ir aplinkosauginis vertinimas; paruoštos ir pateiktos rekomendacijas
praktikai.
Antrinių žaliavų tvarkymo, perdirbimo ir panaudojimo aktualijos atitinka Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB tikslus dėl atliekų perdirbimo.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus ištirtos įvairių organinių medžiagų granuliavimo galimybės, gaminant granuliuotas
organines trąšas, modeliuojant technologinį gamybos procesą ir nustatant veiksnius,
įtakojančius gaminamo produkto savybes. Ištirti pagamintų granuliuotų organinių trąšų
paskleidimo dirvoje parametrai, kuriais remiantis bus kuriamos ir tobulinamos techninės
priemones trąšų paskleidimui. Tyrimų rezultatai bus paskelbti mokslinės publikacijos
leidiniuose, pripažintuose tarptautiniu mastu, kurios įrodo mokslinių tyrimų svarbą, naujumą ir
pripažinimą. Rezultatai bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse,
gamybinėse konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos
rekomendacijos, kurios bus naudingos ūkininkams ir visiems, kas domisi šiais klausimais. Taip
pat bus parengti straipsniai populiariojoje spaudoje, teikiamos konsultacijos ūkininkams,
konsultantams žemės ūkio mokyklų dėstytojams ir kt. seminarų metu.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
Iš
viso
1. Darbo užmokestis 35,0 35,0 35,0 35,0 35,0 175,0
2. Socialinio draudimo įmokos 10,8 10,8 10,8 10,8 10,8 54,0
3. Išlaidos paslaugoms1
2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 10,0
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -
5. Išlaidos prekėms 2,0 2,0 2,0 2,0 2,0 10,0
6. Išlaidos komandiruotėms 1,2 1,2 1,2 1,2 1,2 6,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 13,0 13,0 13,0 13,0 13,0 65,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - - - -
Iš viso: 64,0 64,0 64,0 64,0 64,0 320,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
231
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
1.3.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas „Žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo javų
kombainais technologinis kompleksinis modernizavimas“
Tikslas – siekiant sumažinti žemės ūkio produkcijos savikainą, padidinti gamybos
konkurencingumą, reikia pagrįsti, sukurti ir kompleksiškai ištirti įvairių žemės ūkio kultūrų
derliaus nuėmimo modernias technologijas ir technines priemones javų kombainais, kurių
laidumas iki 10 – 12 kg s-1
kuliamos masės.
Mokslinio tyrimo tikslui pasiekti reikia išspręsti šiuos uždavinius:
– ištirti oro srauto, sukeliamo besisukančio kūlimo būgno, judėjimo tendencijas javų
kombaino kūlimo aparate;
– sukurti ir ištirti 10 – 12 kg s-1
laidumo javų kombainams modernias augalų derliaus
kūlimo- separavimo technines priemones;
– analitiškai ir eksperimentiniais tyrimais ištirti racionalų javų kombainų darbinį greitį
(optimalų laidumą) nuimant įvairių tradicinių ir rečiau auginamų žemės ūkio augalų
derlių;
– analitiniu ir eksperimentiniu būdais ištirti pakartotinio augalų masės kūlimo variantus
javų kombainuose ir sukurti modernesnes technines priemones;
– ištirti javų kombaino kuliamosios laidumo didinimo būdus mažinant kuliamos masės
drėgnį bei kūlimo aparato apkrovimą;
– ištirti įvairių žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo būdų poveikį dirvai ir aplinkai;
– eksperimentinių ir analitinių tyrimų rezultatais pagrįstą medžiagą publikuoti
tarptautiniu mastu pripažintuose mokslo bei populiariuose, gamybininkams skirtuose,
leidiniuose, parengti pagrįstas įvairių žemės ūkio augalų grūdų arba sėklų derliaus
nuėmimo rekomendacijas gamybai.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų
perspektyvumas
Energetinių išteklių taupymas, produkcijos savikainos mažinimas ir ateityje bus aktualūs
žemės ūkio gamybai ir mokslui. Ekonominiu ir konkurencingumo požiūriais žemdirbiai pastoviai
pagal galimybes didina ne tik įprastų, tradicinių, bet ir rečiau auginamų arba dėl įvairių
priežasčių primirštų, tačiau pelningų žemės ūkio augalų plotus. Jų derliui nuimti specialių
kombainų arba kitų mašinų nėra, todėl derliaus nuėmimo metu tenka naudoti turimus javų
kombainus, kurie ne visada tam tinka. Kol kas žinoma ir kita problema – nuperkamų našių,
tobulesnės konstrukcijos kombainų žemės ūkio augalų derliui nuimti dar ilgokai nepakaks, todėl
tinkamą dėmesį reikia skirti ir didesnę dalį kombainų parke užimantiems naudotiems
kombainams, kurie ir toliau sensta. Dėl to didėja degalų sąnaudos, javapjūtė nusitęsia į vėlyvą
rudenį, kai oro sąlygos dažnai tampa nepalankios. Tuo pačiu didėja nuimamų augalų derliaus
nuostoliai, o ir nuimamas derlius esti didesnio drėgnio, kuriam išdžiovinti vėl reikalingos
energinės sąnaudos. Todėl žemės ūkio produkcijos savikainai mažinti, javapjūtės agroterminams
trumpinti, javų kombainų stokos problemai spręsti, reikia sukurti ir įdiegti moksliniais tyrimais
pagrįstas modernias technologijas ir technines priemones.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Tyrimų rezultatų pagrindu bus skelbiami moksliniai straipsniai tarptautiniu mastu
įvertintuose leidiniuose, pristatomi tarptautinėse ir valstybinės reikšmės mokslinėse, gamybinėse
konferencijose. Remiantis mokslinių tyrimų rezultatais bus parengtos rekomendacijos gamybai
bei kita informacinė medžiaga seminarams, lauko dienoms ir kitoms propagavimo priemonėms,
skirtoms ūkininkams, žemės ūkio bendrovių, agroserviso, konsultavimo tarnybų specialistams.
232
Naujausių tyrimų medžiaga bus panaudota ir mokomųjų knygų ir kitos medžiagos I ir II pakopų
studentams rengti.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 50,0 50,0 50,0 150,0
2. Socialinio draudimo įmokos 15,6 15,6 15,6 46,8
3. Išlaidos paslaugoms1
3,4 3,4 3,4 10,2
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -
5. Išlaidos prekėms 3,0 3,0 3,0 9,0
6. Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 3,0 9,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 25,0 25,0 25,0 75,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - -
Iš viso: 100,0 100,0 100,0 300,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 %.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 %.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2. Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas „Alternatyvių energijos šaltinių panaudojimo
galimybių studija, džiovinant grūdus šiluminėmis džiovyklomis“
Mokslinių tyrimų tematikos pagrindimas
Grūdų derliaus popjūtiniam dorojimui, priklausomai nuo gamtinių sąlygų derliaus brendimo-
nuėmimo laikotarpiu, sunaudojama nuo 20 iki 50 procentų energijos išteklių reikalingų grūdų
auginimo – paruošimo technologijose.
Lietuvoje nuimamų grūdų drėgnis kaip taisyklė būna didesnis nei grūdų skirtų ilgalaikiam
laikymui. Grūdų sampilas yra gyva sistema. Javų derliaus nuėmimo metu nukulti grūdai
sandėliuojant pilami į tam paruoštas talpas, kurių dydis ir formą priklauso nuo sandėlio tipo ir
sandėliuojamų grūdų kiekio bei taikomų transportavimo sistemų. Grūdų sampilas, tai žmogaus
suformuota, gyva termodinaminė ekosistema. Ji apima tarpusavyje sąveikaujančių gyvų
organizmų grupę ir jų aplinką, kurioje vyksta būdingi biofizikiniai, biocheminiai,
mikrobiologiniai procesai. Šią gyvų organizmų sistemą visada sudaro bent du gyvi subjektai: tai
grūdai ir juose esantys mikroorganizmai, o dažnai ir su tuo susiję vabzdžiai ir kiti aruodiniai
kenkėjai. Svarbiausias gyvas šios ekosistemos organizmas yra patys grūdai. Kuliant, perkraunant
ir transportuojant grūdai pažeidžiami mechaniškai, kuo didesnis grūdų drėgnis tuo didesnis
pažeistų grūdų kiekis sampilo, pažeistų grūdų luobelės dalelės papildo grūdų sampile esančias
šiukšles, kurių drėgnis visada yra didesnis už pagrindinės grūdų masės drėgnį. Taigi tokius
grūdus reikia nedelsiant ruošti ilgalaikiam sandėliavimui t.y. džiovinti arba kitais būdais
konservuoti.
233
Grūdų džiovinimas yra energijai imlus ir brangus procesas. Atsinaujinančių energijos šaltinių
(šiaudų) naudojimas aprūpinant grūdų džiovyklas šilumine energija didintų šalies ūkių
konkurencingumą.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai: - atlikti galimybių studiją išanalizuojant šalies ir užsienio patirtį, įvertinti džiovinimo proceso
valdymo galimybes;
- parinkti katilo kūrenamo šiaudais prototipą ir pritaikyti jį šiluminės energijos tiekimui bei
džioviklio reikalingo grūdų džiovinimui ruošimui;
- sukurti katilo kūrenamo šiaudais ir grūdų džiovyklos modulį, išbandyti eksperimentinį
modulį gamyboje;
- sudaryti ir išbandyti šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso džiovykloje
valdymo algoritmą, pagaminti ir išbandyti grūdų džiovinimo proceso valdiklį;
- paruošti rekomendacijas gamybai.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Žmonių veiklos sukelta klimato kaita yra didžiausia grėsmė mūsų planetai. Besaikis ir
netaupus anglies, naftos naudojimas sukelia neprognozuojamas klimato kaitos pasekmes. Dėl
šios priežasties būtina plėtoti technologijas, kurios įgalintų kaip galima daugiau ir efektyviau
naudoti atsinaujinančius vietinius energijos šaltinius – vėją, saulę, vandenį, biomasę ir
geoterminę energiją.
Atsinaujiantys vietiniai energijos šaltiniai svarbūs ir ekonomikos augimui, importuojami
pirminės energijos ištekliai sudaro – apie 95% visų energijos išteklių Lietuvoje. Ekspertai
apskaičiavo, kad padidinus vietinių atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, tokie ištekliai
gali sudaryti 14–15% viso Lietuvoje naudojamo kuro, ir taip pasiekti numatytas Europos
Sąjungos atsinaujinančiųjų energijos išteklių panaudojimo normas kiekvienai ES narei (tai
padaryti Lietuva turi iki 2020 m.).
Atsinaujinantieji energijos ištekliai Suvartojimas MWh Potencialas, MWh/metus
2002 m. 2010 m. 2020 m. 2020 m.
Mediena 7670 9500 9800 9800
Šiaudai 50 500 1500 3590
Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, Lietuvoje plėtojant grūdų gamybą, šiaudai tai
neišnaudoti rezervai energijos gamybai. Šiluminės energijos gamyba deginant šiaudus ypač
didelę perspektyvą turi ūkiuose besispecializuojančiuose grūdų gamyboje, kaip taisyklė, tokiuose
ūkiuose šiaudų poreikis tiesioginėje žemės ūkio gamyboje yra menkas, dalį jų skiriant energijos
gamybai, transportavimo išlaidos tampa niekinės.
Šiluminės energijos gamyba iš vietinių atsinaujinančių energijos šaltinių ir jos racionalus
vartojimas gamybiniuose procesuose yra nauja perspektyvi kryptis. Dėl aukštų grūdų džiovinimo
procesams keliamų reikalavimų – griežto temperatūrinio režimo ir grūdų bei oro srautų valdymo
sudėtingumo. Tam reikalingi moksliniai tyrimai, kad racionaliai panaudoti pagamintą energiją ir
užtikrinti džiovinamų produktų kokybę.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis.
Grūdų džiovinimas šiluminėse džiovyklose deginant gamtines dujas ar skystą kurą yra
pakankamai gerai ištirtas, tačiau keičiant importuojamą kurą į vietinį atsinaujinantį (šiaudus)
iškylą daug neišspręstų neapibrėžtumų į kuriuos atsakymą galima rasti tik modeliuojant
laboratorijose ir atliekant tyrimus gamybinėse sąlygose. Pasaulinė patirtis šioje srityje yra
menka, bandomi tik kai kurie eksperimentiniai vienetiniai egzemplioriai. Serijinės gamybos
grūdų džiovinimo įrengimų, deginant šiaudus, kur būtų išspręstas kuro degimo ir džiovinimo
procesų valdymas nepavyko rasti. Atliekant tyrimus ir kuriant eksperimentinį, grūdų džiovinimo
234
modulį, bus panaudota sukaupta patirtis Universiteto ir kitų šalių mokslininkų bei Lietuvos
gamybininkų eksperimentavimo patirtis.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus sukurtas ir išbandytas eksperimentinis grūdų džiovinimo modulis, šilumos šaltinį
biokurą (šiaudus) naudojantis pečius – šiluminė grūdų džiovykla, džioviklio ruošimo ir grūdų
džiovimo procesą valdant valdikliu.
Apibendrinant eksperimentinio grūdų džiovinimo modulio tyrimų rezultatus bus sudarytas
šiaudais kūrenamo katilo ir grūdų džiovinimo proceso valdymo algoritmas, pagamintas ir
išbandytas grūdų džiovinimo proceso valdiklis.
Įvertintas eksperimentinio modulio energetinis efektyvumas, pateiktos rekomendacijos
gamybai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
Nr. Išlaidų klasifikacija
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 25,0 25,0 50,0
2 Socialinio draudimo įmokos + garantinis mokestis
(31,15%)
7,8 7,8 15,6
3 Autorinis atlyginimas 4,0 10,0 14,0
5 Komandiruotės 2,0 2,0 4,0
6 Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimas (visos kitos
prekės ir inventorius, kainuojantis daugiau kaip 1000
Lt be PVM) :Šiaudų deginimo krosnis.
250,0 0 250,0*
7 KITOS PREKĖS (Deguonis, azotas, CO2 dujos,
Cheminės medžiagos, hermetinė tara pavyzdžiams,
etaloninės dujos ir kitos montavimo medžiagos)
11,4 5,4 16,8
8 KITOS IŠLAIDOS (išlaidos apmokėti laboratorines
paslaugas nustatant išmetamų dujų cheminę sudėtį ir
poveikį aplinkai)
1,0 1,0 2,0
9 Transporto išlaikymas (kuras) 0,6 0,6 1,2
10 Ryšių paslaugos 0,2 0,2 0,4
11 Sutarties aptarnavimo išlaidos (20%) 13,0 13,0 26,0
IŠ VISO 65,0 65,0 130,0
Pastaba. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO ĮSIGIJIMAS (VISOS KITOS PREKĖS IR INVENTORIUS,
KAINUOJANTIS DAUGIAU KAIP 1000 Lt BE PVM) :Šiaudų deginimo krosnis* Ši eilutė į bendrą sąmata
neįtraukta. Tai galėtų būti finansuojama iš kooperuotų lėšų (Verslo ir Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai).
3 Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 130,0 tūkst. Lt
Iš verslo ir valstybės kooperuotų lėšų finansuojami moksliniai tyrimai – 250,0 tūkst. Lt.
235
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3.1.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas „Karvių ilgaamžiškumo didinimas ir oro
taršos mažinimas, optimizuojant gyvulininkystės inžinerines sistemas“
Mokslinių tyrimų tikslas - kurti, tobulinti ir diegti naujus technologinius procesus
gerinančius gyvulių laikymo sąlygas ir didinančius karvių ilgaamžiškumą bei leidžiančius
mažinti energijos sąnaudas ir aplinkos taršą gyvulininkystėje.
Uždaviniai:
• Parengti ir moksliškai pagrįsti metodus kaip mažinti sklindančių dujų (NH3 ir kt.) kiekius
iš mėšlo ir kitų organinių atliekų bei jas surinkti ir racionaliai panaudoti.
• Ištirti automatizuotų – robotizuotų technologinių procesų karvidėse įtaką gyvulių elgsenai
bei sveikatingumui ir aplinkos taršai.
• Pagrįsti efektyvias integruotas pieno ūkio valdymo sistemas.
• Parengti optimalaus mikroklimato formavimo modelį karvidėje pagal schemą: tvartas-
gyvulys-įranga-atmosferos tarša.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Darbe numatyti uždaviniai glaudžiai siejasi su ES bei Lietuvos strateginiuose dokumentuose
iškeltais tikslais ir uždaviniais (Paramos kaimo plėtrai 2014–2020 m. reglamentavimas; Europa
2020, strategija; Valstybės pažangos strategija ,,Lietuva 2030“ ir kt.). Atliktų tyrimų rezultatai
padės diegti pažangius, išteklius tausojančius ir aplinkos taršą mažinančius technologinius
procesus pieno ūkiuose ir taip didins ūkių konkurencingumą.
Siekiant didinti pieno ūkių konkurencingumą, šiandien susiduriama su viena svarbiausių
problemų – kaip prailginti karvių produktyvųjį laikotarpį. Modernėjant ūkiams ir intensyvinant
pieno gamybą, didėja karvių produktyvumas, tačiau mažėja jų ilgaamžiškumas. Tą įtakoja daug
veiksnių: tvartų mikroklimatas, tinkamų sąlygų sudarymas karvių poilsiui, higienos sąlygų
užtikrinimas tvarte (mėšlo šalinimas), teisingas melžimas, šėrimas ir kt. Sprendžiant gyvūnų
gerovės problemas, reikia kompleksiškai vertinti ir optimizuoti visus veiksnius, o gautus
rezultatus susieti su aplinkos tarša. Nes gerinant gyvulių laikymo sąlygas, dažniausiai didėja
aplinkos tarša. Pvz., intensyvinant tvartų vėdinimą, didėja kenksmingų dujų išmetimai į aplinką.
Todėl kuriant darnų ūkį, labai svarbu surasti optimalius sprendimus tarp ekonominių, gyvūnų
gerovės ir aplinkos apsaugos kriterijų.
Atliktų tyrimų rezultatai padės diegti inovatyvias technologijas – integruotą pieno ūkio
valdymą, kai technologinių procesų valdymas atliekamas remiantis iš visų ūkio sistemų
gaunamais duomenimis. Tai sudarys geresnes sąlygas karvių laikymui ir taip prailgins jų
produktyvųjį laikotarpį bei diegiamos tvartuose biopriemonės ne tik pagerins tvartų
mikroklimatą, bet ir sumažins aplinkos oro taršą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Yra atlikta daug tyrimų apie įvairių veiksnių įtaką karvių sveikatingumui, produktyvumui.
Tačiau atliekami tyrimai dažniausia apsiriboja analizuojant atskirus veiksnius. Pvz., kaip
guoliavietės grindų dangos įtakoja karvės produktyvumą; kaip robotizuotas melžimas įtakoja
pieno kokybę; kaip tvarte formuoti optimalų mikroklimatą ir t.t. Tačiau visi šie veiksniai ne tik
įtakoja gyvulio savijautą bei produktyvumą, bet yra tarpusavyje susiję. Todėl norint sukurti geras
sąlygas karvėms, kurios užtikrintų jų aukštą produktyvumą ir gerą savijautą, reikia
kompleksiškai vertinti visus veiksnius. Juos apjungiant ir siejant su aplinkos oro tarša.
Kokie kiekiai ir kokios dujos sklinda iš tvartų seniai žinoma. Yra nustatyti bendrieji NH3 bei
kitų dujų emisijos ir koncentracijos tvarte dėsningumai, tačiau nepakankamai ištirta integracinė
įvairių faktorių, apsprendžiančių tuos procesus, įtaka. Mokslininkų parengta modelių
prognozuoti amoniako emisijai. Šie modeliai gerai tinka uždariems, su priverstine vėdinimo
236
sistema tvartams. Tačiau šiandien pagrindinė galvijų laikymo technologijų plėtros tendencija –
statyti šaltus arba net visai atvirus tvartus. Seniau sukurtus dujų emisijos modelius panaudoti
šiuose tvartuose, negalima, nes juose labiau kinta temperatūra, oro greitis, sunkiau reguliuoti ir
tiksliai nustatyti oro apykaitą. Tyrimais bus nustatyta integracinė mikroklimatinių veiksnių įtaka
dujų emisijos intensyvumui. Šiuo klausimu tyrimai bus sukoncentruoti į vieną iš svarbiausių
veiksnių įtakojančių dujų emisiją iš mėšlo – tai mėšlo paviršiaus džiūvimą ir plutos susidarymą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Atlikti tyrimų rezultatai padės efektyviai diegti inovatyvias technologijas pieno ūkiuose ir
surasti kompromisą tarp gyvūnų gerovės ir aplinkos taršos. Tai padės sukurti efektyvų modelį
kaip valdyti karvidėje technologinius procesus. Tyrimų rezultatai bus skelbiami straipsniuose
mokslo populiarinimo žurnaluose (ne mažiau kaip 2 straipsniai kasmet), mokslo žurnaluose
referuojamuose įvairiose tarptautinėse duomenų bazėse (2 straipsniai kasmet) bei pristatomi
konferencijose ir seminaruose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 110,0 100,0 105,0 95,0 85,0 495,0
2. Socialinio draudimo įmokos 34,3 31,2 32,7 29,6 26,5 154,3
3. Išlaidos paslaugoms1
4,7 5,8 4,8 3,4 2,0 20,7
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -
5. Išlaidos prekėms 19,0 16,0 9,5 7,0 6,5 58,0
6. Išlaidos komandiruotėms 8,0 7,0 8,0 9,0 8,0 40,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 44,0 40,0 40,0 36,0 32,0 192,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - - - -
Iš viso: 220,0 200,0 200,0 180,0 160,0 960,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
237
4. TIKSLIOJO ŪKININKAVIMO INŽINERIJA. Automatinis mašinų vairavimas,
palydovinės sistemos diegimas dirvos ruošimo, sėjos, tręšimo, purškimo, derliaus nuėmimo
mašinose. ISOBUS sistema. Dirvožemyje esančių medžiagų, tręšimo ir purškimo žemėlapiai ir
kitos aktualios temos.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4.1. Tiksliojo ūkininkavimo technologinių procesų įtaka mažinant poveikį aplinkai bei
sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti
Mokslinių tyrimų tikslas
Pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus, ištirti jų efektyvumą, mažinant
poveikį aplinkai bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti.
Uždaviniai:
- teoriniais ir eksperimentiniais tyrimais ištirti ir pagrįsti tiksliojo ūkininkavimo
technologinius procesus bei jų tarpusavio sąsajas;
- ištirti įvairių tiksliojo ūkininkavimo techninių priemonių įtaką mažinant poveikį aplinkai
bei sąnaudas žemės ūkio produkcijai pagaminti ir jos kokybei pagerinti;
- įvertinti tiksliojo ūkininkavimo technologinius procesus energetiniais ir ekonominiais
rodikliais.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Remiantis Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, iki 2050 m. maisto
poreikis pasaulyje išaugs maždaug 70%. Smarkiai išaugus maisto poreikiui, pasaulyje
atitinkamai išaugs pašarų, pluošto, biologinės masės ir biologinės medžiagos poreikis. Dėl to
neišvengiamai padidės žemės ūkio sektoriaus produkcijos poreikis.
Padidinti žemės ūkio gamybos apimtis ir pasiekti, kad ji būtų tvari bus galima tik jei visais
lygmenimis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje bus dedama daug pastangų. Mokslininkai ir
suinteresuotieji subjektai ne kartą pabrėžė, kad tarp mokslinių tyrimų rezultatų teikimo ir
inovacijų metodų taikymo ūkininkavimo praktikoje yra susidariusi spraga. Nauji metodai
diegiami per lėtai, o mokslininkai nėra išsamiai informuojami apie praktinio ūkininkavimo
poreikius. Todėl svarbios inovacijos nėra diegiamos reikalingu mastu, o susijusioms mokslinėms
sritims ne visada skiriamas toks dėmesys, kokio reikėtų. Gairėse „BŽŪP artėjant 2020 m.“
nurodoma, kad rengiant Europos Sąjungos žemės ūkį ateičiai inovacijų reikšmė yra labai svarbi.
Strategijos „Europa 2020“ biudžete numatyta 4,5 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir
inovacijoms maisto saugos, bioekonomikos ir tvaraus žemės ūkio srityse. 2012 m. Europos
Komisijos komunikate „dėl Europos ž. ū. našumo ir tvarumo inovacijų partnerystės“
(COM(2012) 79) teigiama, kad „turėtų būti ištirtos ekologiškų technologijų, pavyzdžiui, IRT,
tiksliojo ūkininkavimo ir kenkėjų įspėjimo sistemų taikymo galimybės“, o „siekiant padidinti
žemės ūkio sektoriaus našumą ir konkurencingumą, visų pirma būtina veiksmingiau naudoti
išteklius: gamyboje turi būti naudojama mažiau vandens, energijos, trąšų (visų pirma fosforo ir
azoto), ir pesticidų“.
Apsirūpinimas žemės ūkio produkcija kaip energijos medžiagomis yra pagrindinis žmogaus
fiziologinis poreikis. ES rūpinasi tvaria žemdirbyste, o esantis maisto produkcijos trūkumas
pasaulyje verčia ieškoti naujų priemonių derliui gausinti. Tiksliosios žemdirbystės dėka galima
minimizuoti gamybos kaštus ir padidinti produkcijos derlingumą. Mokslininkams tenka didelis
iššūkis tirti nuolatos kintančius žemės ūkio produktų gamyboje vykstančius procesus ir juos
tobulinti. Tiksliosios žemdirbystės tematika pasaulyje yra gana nauja, jos pradžia yra apie 1990
metus, kai buvo pradėta naudoti sparčiai tobulėjanti kompiuterinė ir kita karo bei pramonės
technika (GPS, lazeriai, įvairūs jutikliai bei valdikliai).
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Tiksliojo ūkininkavimo elementai ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių žemės ūkio
įmonėse ir ūkininkų ūkiuose iki šiol taikomi tik fragmentiškai. Dažniausiai yra sudaromi laukų ir
238
dirvos agrocheminių savybių žemėlapiai ir pagal juos, atskirais atvejais, atliekamas tikslusis
tręšimas, t.y., atskiros lauko vietos tręšiamos skirtingomis trąšų normomis. Žemdirbiai susiduria
su gautos informacijos pvz., derlingumo, tręšimo, purškimo, dirvos agrocheminių savybių
žemėlapių, interpretavimo ir panaudojimo problemomis.
Tikslioji žemdirbystė Lietuvoje iki šiol yra ypač mažai tyrinėta dėl naujausios technikos
priemonių trūkumo. Yra nustatyta, kad produkcijos augimą lemia daugybė veiksnių. Žemės ūkio
augalai maisto medžiagas gauna iš dirvos, todėl ji bei joje esančios maisto medžiagos sudaro
pagrindą jų augimui. Dirvožemio tinkamumas augalų auginimui vertinamas pagal agrochemines
dirvožemio savybes: dirvos tipą, dirvos granuliometrinę sudėtį, dirvos fizikines savybes
(struktūra, tankis, poringumas ir kt.) bei kitas savybes (turtingumas maisto medžiagomis,
humuso kiekis ir dirvožemio reakcija).
Tiek Lietuvos, tiek ir užsienio šalių tyrėjai naudoja daug būdų nustatyti dirvos agrochemines
savybes laboratorinėse sąlygose, tačiau esant didelei nuolatos besikeičiančiai augalų, techninių
priemonių bei parametrų gausai, sudėtinga sudaryti priklausančius ryšius bei pateikti galutines
rekomendacijas augintojams. Todėl labai svarbu yra įvairius matuojamus parametrus tiesiogiai
susieti su derliaus kiekiu, kokybe bei kaina.
Dirva nėra vienalytė, todėl ir augalai skirtinguose ploteliuose auga nevienodai. Amerikiečių
mokslininkai teigia, kad sudarius žemėlapius pagal keletą parametrų bei atskiriems dirvos
ploteliams parenkant tręšimo, purškimo ir nukalkinimo normas galima sutaupyti net iki 20%
sunaudojamo medžiagų kiekio. Kuo tiksliau norint nustatyti daugelio savybių nevienodumus, tuo
daugiau dirvos mėginių reikia ištirti laboratorijose, o tai yra labai brangu ir praktinė tiksliojo
ūkininkavimo nauda mažėja.
Vienas iš perspektyviausių ir naujausių būdų tirti dirvos mechaninę sudėtį bei drėgmę yra
nepertraukiamas dirvos elektrinio laidumo matavimas, kur yra nustatyta tiesioginė
priklausomybė su dirvos granuliometrine sudėtimi. Tikėtina, kad elektrinis laidumas turėtų
koreliuoti ir su augalų biomasės keikiu, o kartu ir derliumi. Tačiau tikslių rekomendacijų įvertinti
dirvos elektrinį laidumą nėra dėl didelės įtakojančių parametrų gausos. Be to, minėtų tyrimų
pagrindu galima būtų sumažinti atskirų dirvos plotelių žemėlapių sudarymo kaštus bei pateikti
praktines rekomendacijas augintojams. Vokietijos mokslininkai teigia, kad ilgalaikis TŪ metodų
poveikis yra ne tik degalų ir medžiagų ekonomija, bet ir dirvos suslėgimo bei erozijos mažinimas
o taip pat floros bei faunos žemės ūkio kraštovaizdyje gausinimas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Projekto naujumą sudaro tai, kad siekiant nustatyti tikslų trąšų, kalkių ir pesticidų poreikį
augalų vegetacijos metu bus kompleksiškai atliekami dirvos elektrinio laidumo ir pH bei
chlorofilo kiekio augaluose nustatymo tyrimai in situ naudojant mobilias tyrimo priemones
(dirvos pH nustatymo spektrometrus, optinius dirvos organinių medžiagų kiekio nustatymo
jutiklius, elektromagnetinius dirvos elektrinio laidumo jutiklius bei optinius augalų analizės
jutiklius) sumontuotas vienoje platformoje su įrengta navigacijos sistema.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
Iš
viso
1. Darbo užmokestis 75,0 75,0 75,0 75,0 75,0 375,0
2. Socialinio draudimo įmokos 23,4 23,4 23,4 23,4 23,4 117,0
3. Išlaidos paslaugoms1
6,0 6,0 6,0 6,0 6,0 30,0
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -
5. Išlaidos prekėms 4,1 4,1 4,1 4,1 4,1 20,5
6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 20,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 37,5 37,5 187,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos - - - - - -
239
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 150,0 150,0 150,0 150,0 150,0 750,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4.2. Mobilaus agroroboto kūrimas ir tyrimas
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai
Tikslas: Sukurti autonominio mobilaus agroroboto platformą, ištirti jos panaudojimo
galimybes įvairiems žemės ūkio darbams atlikti.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Jau daugiau kaip pusę amžiaus robotai ir automatizacija vaidina fundamentalų vaidmenį
didinant našumą pramonėje ir mažinant gamybos išlaidas bei produkcijos savikainą. Pastaruosius
du dešimtmečius panaši tendencija stebima ir žemės ūkio gamyboje. Traktoriai ir kombainai su
autonominėmis vairavimo sistemomis, naudojančiomis GPS ir vaizdo sistemas jau yra serijinėje
gamyboje. Daugelyje išsivysčiusių šalių atliekami eksperimentai su autonominėmis sistemomis,
kurios automatizuoja ar papildo tokias operacijas kaip augalų retinimas ir derliaus nuėmimas,
šienavimas, purškimas bei piktžolių ravėjimas. Pažanga jutiklių technologijose ir valdymo
sistemose sudaro prielaidas optimaliai valdyti resursus ir integruotą apsaugą nuo kenkėjų ir ligų.
Sukurta mobilaus agroroboto platforma leistų plėtoti šios naujos perspektyvios mokslo
krypties tyrimus, tirti naujų jutiklių ir valdymo algoritmų panaudojimo galimybes įvairiems
žemės ūkio darbams atlikti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Žemės ūkio robotų naudojimas žemės ūkio gamyboje yra nauja kryptis.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai.
Bus atlikta įvairiose šalyse mokslininkų kuriamų robotų koncepcijų apžvalga, pagrįstas
kuriamo agroroboto struktūros, atliekamų funkcijų pasirinkimas. Mobilaus agroroboto platformą
bus galima naudoti plėtojant tiksliąją žemdirbystę, tiriant įvairių jutiklių ir algoritmų tinkamumą
ir panaudojimo galimybes augalams ar jų pažeidimams atpažinti, augalų priežiūros ar derliaus
nuėmimo darbams atlikti.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil
.
nr.
Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
Iš
viso
1. Darbo užmokestis 30,0 60,0 60,0 60,0 60,0 270,0
2. Socialinio draudimo įmokos 9,4 18,7 18,7 18,7 18,7 84,2
3. Išlaidos paslaugoms1
5,0 15,0 10,0 5,0 35,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 1,0 1,3 1,3 1,3 1,3 6,2
6. Išlaidos komandiruotėms 4,6 15,0 15,0 15,0 15,0 64,6
240
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10,0 50,0 30,0 20,0 110,0
8. Pridėtinės išlaidos2 15,0 32,0 32,0 30,0 24,0 133,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
2,0 2,0 2,0 2,0 8,0
Iš viso: 75,0 194,0 169,0 152,0 121,0 711,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 80%
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 20%
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4.3.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas. ISOBUS naudojimo komunikavimui tarp
traktoriaus ir padargo tyrimas
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai
Sudaryti prielaidas Lietuvoje gaminamoje ir naudojamoje žemės ūkio technikoje diegti
ISOBUS sistemą, atlikti jos naudojimo galimybių ir patikimumo tyrimus, plėtojant inovatyvias
žemės ūkio technologijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Ekonominės, ekologinės ir įstatyminės sąlygos lėmė didėjantį elektroninės ir programinės
įrangos naudojimą žemės ūkio inžinerijoje per pastaruosius metus. Platus tarpusavyje sujungtų
elektronikos elementų, jutiklių ir programinės įrangos, instaliuotų darbo mašinose ir traktoriuje,
naudojimas yra pagrindinė inovacijų kryptis žemės ūkio inžinerijoje. ISOBUS sistema sudaro
galimybę šiems standartizuotiems elektronikos komponentams keistis informacija ir užima
centrinę vietą mobiliose sistemose. Naujovių perkėlimą į žemės ūkio gamybą stabdo tai, kad
prieiga prie ISOBUS-platformos galima tik turint didelę patirtį. Siekiant patenkinti ISOBUS
sistemų kvalifikuoto personalo poreikį ir su ISOBUS suderinamas inovacijas, yra būtina didesnė
ISOBUS technologijų integracija į mokslinius tyrimus ir specialistų ruošimą. Tai leis Lietuvos
žemės ūkio technikos gamintojus savo produkcijoje diegti šias technologijas.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Bendro ISOBUS standarto kūrimas prasidėjo tik 2001 m, o nuo 2006 m. gamintojai pradėjo
šią ryšio tarp prikabintos/pakabintos darbo mašinos ir traktoriaus sistemą diegti masinėje
gamyboje. Taigi, sistema yra nauja, sparčiai besivystanti. Kasmet rinkoje atsiranda nauji
produktai su įdiegtomis ISOBUS sistemomis. Kaip ir kiekvienos sistemos pradinėje kūrimo ir
diegimo stadijoje išryškėja nemažai problemų: funkcionalumo, patikimumo, atskirų gamintojų
suderinamumo ir kt. Kadangi pati sistema yra nauja, šių problemų ištyrimo lygis yra
nepakankamas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus atlikta ISOBUS panaudojimo galimybių Lietuvoje gaminamoje žemės ūkio technikoje
analizė, sukurta laboratorinė bazė šioms sistemoms testuoti, parengtos rekomendacijos ž.ū.
technikos gamintojams.
241
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 30,0 50,0 50,0 130,0
2. Socialinio draudimo įmokos 9,4 15,6 15,6 40,6
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams 7,0 7,0 7,0 21,0
5. Išlaidos prekėms 1,6 1,4 1,4 4,4
6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 6,0 6,0 16,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 13,0 20,0 20,0 53,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 65,0 100,0 100,0 265,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 90 %.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 10 %.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5.Mokslinių tyrimų tematikos pavadinimas. Augalinės biomasės gamybos, paruošimo ir
naudojimo energetinėms reikmėms technologijų inžinerija
Mokslinių tyrimų tikslas
Kompleksiškai įvertinti bei pagrįsti energetiniu požiūriu efektyviausias augalinės biomasės
rūšis bei pasiūlyti optimalias jų gamybos, paruošimo ir panaudojimo deginimui technologijas bei
techniką.
Uždaviniai
• Įvertinti daugiamečių žolių, netradicinių žolinių augalų bei žemės ūkio produkcijos atliekų
paruošimo ir efektyvaus panaudojimo biokurui technologijas ir pateikti racionalius
technologinius-techninius sprendimus.
• Išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti trumpos rotacijos (3–5 m) energetinių augalų
(gluosnių, tuopų, trumpos rotacijos drebulių) auginimo, nuėmimo, paruošimo ir
panaudojimo energetinėms reikmėms technologijas ir efektyvią techniką.
• Išanalizuoti naujų ir perspektyvių vidutinės rotacijos (12–18 m) energetinių augalų
(hibridinių drebulių, pseudoakacijų, laukinių trešnių) auginimo Lietuvoje galimybes bei
kompleksiškai (kokybiniu, energetiniu ir aplinkosauginiu požiūriu) įvertinti jų auginimo ir
priežiūros bei paruošimo biokurui technologijas.
• Atlikti įvairių augalinės biomasės rūšių paruošimo ir naudojimo energetinėms reikmėms
technologijų palyginamąjį energetinį-aplinkosauginį įvertinimą.
242
• Pagrįsti energetiniu požiūriu efektyviausias augalinės biomasės rūšis ir jų auginimo,
nuėmimo, paruošimo ir panaudojimo energetinėms reikmėms technologijas bei pasiūlyti
energijos efektyvumą didinančias priemones.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Pastaruoju metu augalinės biomasės naudojimas energetinėms reikmėms ir jos plėtra tampa
viena iš prioritetinių apsirūpinimo vietiniais energijos šaltiniais krypčių. Biomasės rūšių įvairovė
žemės ūkyje (tradiciniai ir netradiciniai žoliniai augalai, žemės ūkio produkcijos atliekos,
trumpos ir vidutinės rotacijos energetiniai augalai, mediena...) įpareigoja racionaliai,
atsižvelgiant į vietines sąlygas, pasirinkti tinkamą biomasės rūšį bei jos auginimo, paruošimo ir
naudojimo energetinėms reikmėms technologiją. Darbe numatoma ištirti naujų netradicinių
Lietuvoje augalų (pseudoakacijų, hibridinių drebulių, laukinių trešnių) panaudojimo galimybes
energetinėms reikmėms. Tai įtakotų naujų energetinių plantacijų plėtrą Lietuvoje panaudojant
mažai derlingus bei apleistus žemės ūkio paskirties plotus. Todėl labai aktualu išanalizuoti ir
pagrįsti biomasės rūšių panaudojimo energetinėms reikmėms palyginamąjį efektyvumą
kompleksiškai įvertinant darbo ir energijos sąnaudas augalų išauginimui ir jų technologiniam
paruošimui bei deginimui.
Atliekant šį darbą svarbu įvertinti atskirų augalų tinkamumą energetinėms reikmėms, ištirti
biometrinius rodiklius, nustatyti energetinių augalų paruošimo biokurui – smulkinimo bei
presavimo racionalius technologinius-techninius parametrus, paruošto biokuro svarbiausias
fizikines-mechanines savybes, turinčias įtakos jo laikymui ir deginimui, įvertinti biokuro
šilumingumą bei emisijas į aplinką jį deginant. Atlikus šiuos tyrimus bus kompleksiškai
įvertintos ir pagrįstos energetiniu požiūriu efektyviausios augalinės biomasės rūšys bei
pasiūlytos optimalios jų paruošimo ir panaudojimo deginimui technologijos bei technika.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Šiuo metu Lietuvos žemės ūkyje egzistuoja augalinės biomasės rūšių įvairovė – tradiciniai ir
netradiciniai žoliniai augalai, žemės ūkio produkcijos atliekos, trumpos ir vidutinės rotacijos
energetiniai augalai, mediena...). Dažniausiai atliekami moksliniai tyrimai įvertinant atskiros
augalų rūšies tam tikrus technologinius-techninius, energetinius bei aplinkosauginius parametrus,
tačiau nėra atlikti tyrimai kompleksiškai įvertinant įvairių energetinių augalų rūšių auginimo,
nuėmimo, paruošimo ir panaudojimo energetinėms reikmėms technologijas ir efektyvią techniką,
taip pat tikslinga pasiūlyti energijos efektyvumą didinančias priemones. Tikslinga toliau tęsti
LŽI LAMMC bei ASU pradėtus tyrimus įvertinant daugiamečių žolių, netradicinių žolinių
augalų bei žemės ūkio produkcijos atliekų paruošimo ir efektyvaus panaudojimo biokurui
technologijas, pateikti racionalius technologinius-techninius sprendimus. Taip pat būtina giliau
išanalizuoti ir kompleksiškai įvertinti trumpos rotacijos (3–5 m) energetinių augalų (gluosnių,
tuopų, trumpos rotacijos drebulių) auginimo, nuėmimo, paruošimo ir panaudojimo energetinėms
reikmėms technologijas ir efektyvią techniką. Šis klausimas aktualus, nes šiuo metu gluosnių
plantacijų plotai Lietuvoje siekia 3000 ha ir vis didėja.
Išanalizavus biomasės rūšių panaudojimo galimybes nustatyta, kad pastaruoju metu ypatingai
didelis dėmesys skiriamas vidutinės rotacijos, didelės augimo energijos plantacijiniams augalams
(pseudoakacijoms, hibridinėms drebulėms, laukinėms trešnėms), juos naudojant kaip energijos
šaltinius. Moksliniai tyrimai šioje srityje aktyviai vykdomi Vokietijoje, Lenkijoje, Vengrijoje.
Šių augalų panaudojimo galimybės Lietuvos klimato sąlygomis nepakankamai ištirtos, bei
neįvertintas jų energetinis potencialas. Neištirtos šių naujų augalų rūšių mišrių plantacijų
auginimo ir panaudojimo galimybės gaminant biokurą. Atsižvelgiant į Lietuvos klimatines
sąlygas trūksta duomenų apie šių augalų biometrinius rodiklius, jų smulkinimo, presavimo,
tiekimo-transportavimo bei deginimo technologinius-techninius parametrus.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Atliktų mokslinių tyrimų rezultatai bus paskelbti tarptautiniu mastu pripažintuose
prestižiniuose moksliniuose žurnaluose, Lietuvos moksliniuose ir gamybiniuose leidiniuose bei
243
populiariojoje spaudoje. Spausdintuose straipsniuose bus išryškintas mokslinių tyrimų
aktualumas, jų naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas bei pripažinimas. Bus
dalyvaujama tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse bei gamybinėse konferencijose ir
seminaruose, kur bus pristatomi, aptariami ir analizuojami svarbiausi gautų tyrimų rezultatai.
Apibendrinus gautų daugiamečių tyrimų rezultatus, numatoma paruošti rekomendacijas
ūkininkams, augalininkystės, inžinerijos ir energetikos specialistams, bei visiems, kurie domisi
augalinės biomasės gamybos, paruošimo bei naudojimo energetinėms reikmėms klausimais. Taip
pat numatoma teikti konsultacijas energetinius augalus auginantiems ūkininkams, konsultavimo
tarnybų specialistams, žemės ūkio mokymo įstaigų dėstytojams ir kt.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
V-ais
metais
Iš
viso
1. Darbo užmokestis 60,0 60,0 60,0 60,0 60,0 300,0
2. Socialinio draudimo įmokos 18,7 18,7 18,7 18,7 18,7 93,5
3. Išlaidos paslaugoms1
4,3 4,3 4,3 4,3 4,3 21,5
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - - - -
5. Išlaidos prekėms 3,0 3,0 3,0 3,0 3,0 15,0
6. Išlaidos komandiruotėms 4,0 4,0 4,0 4,0 4,0 20,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti - - - - - -
8. Pridėtinės išlaidos2 30,0 30,0 30,0 30,0 30,0 150,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
- - - - - -
Iš viso: 120,0 120,0 120,0 120,0 120,0 600,0
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6.1. Žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemos, didinančios ilgaamžiškumą bei
mažinančios žalingą poveikį žmogui ir aplinkai
Mokslinių tyrimų tikslas: kurti ir tobulinti traktorių ir žemės ūkio mašinų darbo ir
priežiūros sistemas, leidžiančias didinti ilgaamžiškumą, gerinti eksploataciją, mažinti žalingą
poveikį žmogui ir aplinkai.
Uždaviniai: • Tirti naujas medžiagas, taikomas mašinų priežiūrai. Plėtoti vietines žaliavas biologinių
tepamųjų medžiagų kūrimui.
• Kurti naujas ir tobulinti esamas traktorių ir žemės ūkio mašinų darbo ir priežiūros sistemas,
leidžiančias didinti mašinų ilgaamžiškumą.
• Gerinti žemės ūkio mašinų darbinių dalių ir jų paviršių charakteristikas, mažinant trinties
ir dilimo nuostolius,
244
• Modernizuoti traktorių ir žemės ūkio mašinų priežiūrą, mažinant žalingą poveikį žmogui ir
aplinkai.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas Trintis ir dilimas žemės ūkyje ir kt. ūkio šakose daro milžiniškus nuostolius. Britai,
amerikiečiai ir kt. šalių mokslininkai šiuos nuostolius vertina 4% BVP dydžiu. Dominuojanti
dilimo nuostolių dalis yra žemės ūkyje. 2010 metais Lietuvos BVP siekė 94 mlrd. Lt, o tai
reiškia, kad apytikriai nuostoliai dėl dėvėjimosi sudarytų apie 3,8 mlrd. Lt. Tai rodo, kad dilimo
padaryti nuostoliai yra milžiniški ir būtina juos mažinti.
Šiuo metu žemės ūkyje yra naudojama sudėtinga ir brangi žemės ūkio technika. Deja, įvairių
šalių mokslininkų tyrimų duomenimis traktorių ir kt. sudėtingos žemės ūkio technikos
darbingumui palaikyti ir atstatyti per jos resursą išleidžiama pinigų tiek pat, o neretai ir daugiau,
kiek kainuoja techniką įsigyti. Tai liudija apie būtinumą ieškoti galimybių mažinti šias išlaidas,
šalinant gedimų priežastis bei parenkant ir naudojant efektyvias mašinų priežiūros ir remonto
medžiagas ir technologijas.
Naudojant žemės ūkio techniką tampa aktualu naudoti biologines tepamąsias medžiagas iš
vietinių žaliavų. Tai padėtų mažinti aplinkos taršą ir išplėtotų vietinių riebalinių ir aliejinių
žaliavų panaudojimą. Todėl reikalinga ištirti vietinių aliejinių augalų (pvz. rapsų) veislių
ypatumus ir tinkamumą pagal tepamąsias ir korozines savybes naudoti tepamųjų medžiagų
gamybai. Perspektyviomis biologinių tepamųjų medžiagų kūrimo kryptimis dėl padidintos
aplinkos taršos yra: biologinės kilmės apsauginiai tepalai, skirti mašinų paruošimui laikymui
(konservavimui); biologinės alyvos, skirtos medžio pjovimo pjūklų grandinių tepimui;
hidraulinės alyvos.
Žemės ūkio mašinų darbo aplinka yra labai užteršta abrazyvinėmis dalelėmis, todėl
abrazyvinis dilimas pasireiškia ne tik mašinų darbo elementuose tiesiogiai sąveikaujančiuose su
dirva, bet ir kituose mašinų mechanizmuose, sujungimuose. Detalėms dylant, didėja tarpai
sujungimuose, mašinos darbas tampa nepastovus, atsiranda vibracijos, didėja įvairių gedimų –
strigimų, lūžimų tikimybė, taip mažindama visos mašinos patikimumą. Intensyviausiai dyla
mašinų elementai darbo metu esantys dirvoje. Tai plūgų noragai, kultivatorių noragėliai,
sėjamųjų diskai, akėčių virbai ir kt. dalys. Kai kuriuos šiuos elementus kartais net kelis kartus
metuose tenka pakeisti naujais.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Biologinių tepamųjų medžiagų kūrimo ir jų naudojimo tyrimai pasaulyje pastaruoju metu
intensyvėja. Šių medžiagų naudojimo intensyvinimą lemia mažėjantys naftos resursai ir didėjanti
aplinkos tarša. Lietuvoje šie tyrimai pradėti praeitame dešimtmetyje. Pagrindinis dėmesys buvo
sutelktas tiriant šių medžiagų senėjimo (oksidacijos) procesus, o taip pat plastinių tepamųjų
medžiagų iš vietinių augalinės ir gyvulinės kilmės medžiagų kūrimui ir tyrimui. Atlikti tyrimai
parodė, kad iš vietinių žaliavų gali būti pagamintos kokybiškos tepamosios medžiagos. Tikslinga
tyrimus plėtoti, tiriant vietinių aliejinių augalų (rapsų ir kt.) veislių savybių ypatumus, šių
savybių kitimą, bei įvairių funkcinių priedų, tame tarpe natūralių vietinės kilmės antioksidantų
įtaką.
Tepamųjų medžiagų funkcinės savybės mašinos naudojimo metu kinta priklausomai nuo
naudojimo sąlygų ir pačių medžiagų bei funkcinių priedų. Prekyboje esančios tepamosios
medžiagos, priklausančios tai pačiai kategorijai, neretai esminiai skiriasi savo savybėmis ir
suderinamumu su funkciniais priedais. Šios tepamųjų medžiagų savybės yra netirtos, arba
neskelbiamos vartotojams, todėl ūkininkams yra aktualu žinoti pagrindinių tiekėjų tiekiamų
medžiagų savybes, bei jų kitimą naudojimo metu.
Trintis ir dilimas yra didelių nuostolių šaltinis ir pramoninėms, ir agrarinėms šalims.
Pagrindiniai nuostoliai yra išlaidos mašinų atsarginėms dalims ir įrenginių prastovoms.
Abrazyvinis dilimas yra intensyviausia ir nuostolingiausia mechaninio dilimo rūšis. Grunte
dirbančių mašinų elementų dilimo greitis gali siekti 12.7 mm/h. Abrazyviniam dilimui tirti ir
245
mažinti skiriama daug dėmesio todėl, kad tai labiausiai paplitus ir intensyvi dilimo rūšis,
nesunkiai prognozuojama, bet labai nuostolinga. Itin abrazyvi darbo terpė yra žemės dirbimo
operacijose, sąveikoje „mašina – gruntas“, nes čia vyrauja abrazyvi aplinka, intensyviai veikianti
mašinų detales: kaltus, noragus, diskus ir kt. Dylant kinta mašinų detalių matmenys ir forma.
Išlaidos darbo dalims gali siekti 2–3 Eur/ha. Todėl yra aktualu sukurti žemės ūkio mašinų darbo
dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodiką bei atlikti palyginamąjį atrinktų tiekėjų
dalių vertinimą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai Bus sukurtas ir pritaikytas naudojimui biologinės kilmės apsauginis tepalas, skirtas naudoti
ruošiant mašinas laikymui. Bus ištirta tepamųjų medžiagų, skirtų naudoti žemės ūkio technikai,
bei įvairių tepamąsias savybes gerinančių priedų efektyvumas bei šių medžiagų savybių kitimas
mašinos eksploatacijos metu, įvertinant darbą lauko sąlygomis, t.y. veikiant drėgmei ir dulkėms.
Bus sukurta žemės ūkio mašinų darbo dalių atsparumo abrazyviniam dėvėjimuisi metodika bei
atliktas palyginamasis atrinktų dalių vertinimas.
Bus paskelbti moksliniai straipsniai pripažintuose bei mokslo populiarinimo leidiniuose. Bus
padaryti pranešimai tarptautinėse ir respublikinėse konferencijose bei seminaruose, parengtos
rekomendacijos ūkininkams ir visiems besidomintiems žemės ūkio mašinų eksploatacija ir
servisu.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais
metais
II-ais
metais
III-ais
metais
IV-ais
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 65,0 75,0 75,0 60,0 275,0
2. Socialinio draudimo įmokos 20,13 23,24 23,24 18,58 85,19
3. Išlaidos paslaugoms1
4,5 3,0 3,0 4,0 14,5
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 10,0 15,0 12,0 10,0 47,0
6. Išlaidos komandiruotėms 5,0 3,0 5,0 5,0 18,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 21,0 24,0 24,0 20,0 89,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
7,0 10,0 10,0 8,0 35,0
Iš viso: 132,63 153,24 152,24 125,58 563,69
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
246
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6.2.Traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos informacijos panaudojimo
ekonominių ir ekologinių darbo rodiklių gerinimui tyrimas.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai. Tikslas – ištirti vidutinės galios traktorių valdymo mikroprocesoriuose naudojamos
informacijos panaudojimo galimybes siekiant sumažinanti degalų sąnaudas ir žalingą poveikį
aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose.
Uždaviniai:
- Atlikti mokslinės literatūros analizę tikslu nustatant mikroprocesoriuose naudojamos
informacijos panaudojimo galimybes siekiant sumažinanti degalų sąnaudas ir žalingą
poveikį aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose.
- Nustatyti traktorių variklių valdymo mikroprocesoriais kontroliuojamas apkrovos ribas
ir jų dinamiką.
- Nustatyti variklio apkrovos diapazonų degalų sąnaudas ir deginių emisiją.
- Traktorių apkrovos stendu nustatyti variklio apkrovų kitimo įtaką degalų sąnaudoms ir
palyginti su nustatytomis pagal traktoriaus mikroprocesoriuose kaupiamus duomenis.
- Traktorių apkrovos stendu ir deginių analizatoriumi nustatyti variklio apkrovos ir jos
kitimo įtaką deginių emisijai ir palyginti su nustatytomis pagal mikroprocesoriuose
naudojamą informaciją.
- Įvertinti variklio apkrovos, sukimosi dažnio, degalų sąnaudų ir deginių emisijos kitimo
sąveiką žemės ūkio ir transporto darbuose sąlygose.
- Pagrįsti vidutinės galios traktorių variklių apkrovos tarpsnių dinamikos monitoringo
priemones ir metodiką eksploataciniu laikotarpiu.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas, laukiamų rezultatų perspektyvumas
Daugelis ūkių naudoja pažangias technologijas ir didelės galios žemės ūkio techniką.
Gamybos procese sunaudojami dideli degalų kiekiai, kurie degdami išskiria į atmosferą didelius
teršalų kiekius. Nustatyta, kad degalų sąnaudos, deginių emisija priklauso nuo variklio greitinių
ir apkrovos rėžimų. Racionaliai panaudojant traktorių galią ir greitį, traktorių degalų sąnaudos ir
žalingas poveikis aplinkai būna mažesni. Dabar daugelyje ūkių, sudarant traktorinius agregatus,
neįvertinami naudojamų traktorių konstrukciniai ypatumai, naudojami netinkami darbo režimai,
todėl traktorių variklių apkrova neracionali, daug laiko traktoriai dirba tuščiąja eiga arba
netinkamai apkrauti. Ūkininkai neturi pakankamai informacijos, kokią darbo laiko dalį užima
traktorių tušti važiavimai, darbas esant nepakankamai variklio apkrovai ar viršijus leistinas
apkrovas. Neturi informacijos apie degalų sąnaudų ir žalingo poveikio aplinkai sumažinimo
galimybes atliekant realius žemės ūkio ir transporto darbus.
Naujausiuose traktoriuose yra daug elektronikos prietaisų, kontroliuojančių variklio veiklą ir
vizualiniu ar garso signalu informuojančių traktorininką apie atsiradusį trukdį. Tačiau
nepateikiama informacija apie variklio apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionalią
sąveiką darbo metu bei per traktoriaus eksploatacinį periodą. Nors traktoriaus mikroprocesoriai
gali laikmenose sukaupti variklio veikimo informaciją, tačiau duomenys nepanaudojami variklio
apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti ir pateikti vartotojui.
Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų ūkininkams geriau parinkti traktorių
darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų parinkimą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Šiuolaikiniuose traktoriuose įdiegtos automatinės valdymo sistemos gali optimizuoti variklio
darbo rėžimą sudarytam agregatui. Tačiau jei agregatas sudarytas netinkamai tai rėžimai nebus
optimalūs nei ekonominiu nei ekologiniu požiūriu. Nors traktoriaus mikroprocesoriai gali
247
laikmenose sukaupti variklio veikimo informaciją, tačiau duomenys nepanaudojami variklio
apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai sąveikai nustatyti ir pateikti vartotojui.
Literatūroje mažai sutinkama straipsnių skirtų šiai problemai spręsti. Respublikinėse bei
tarptautinėse mokslinėse konferencijose taip pat šie klausimai mažai nagrinėjami. Sukūrimas
metodikos ir priemonių variklio apkrovos, degalų sąnaudų ir deginių emisijos racionaliai
sąveikai nustatyti ir informaciją perduoti apie traktorių neracionalų darbą vartotojui klausimas
yra mažai ištirtas, naujas Lietuvos ir pasauliniu mastu.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Informacija apie traktorių neracionalų darbą motyvuotų ūkininkams geriau parinkti traktorių
darbo rėžimus, tobulinti agregatų sudarymą ir technologijų parinkimą. Visa tai leistų sumažinti
traktorių degalų sąnaudas ir žalingą poveikį aplinkai žemės ūkio ir transporto darbuose.
Tyrimų rezultatai bus skelbiami mokslinėse publikacijose tarptautiniuose mokslo
leidiniuose, jie bus aptariami ir pristatomi tarptautinėse ir respublikinėse mokslinėse,
gamybinėse konferencijose, seminaruose, žemės ūkio parodų metu. Remiantis mokslinių tyrimų
rezultatais, bus parengti mokslo populiarinimo straipsniai.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
I-ais metais II-ais
metais III-ais metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 45,9 45,9 43,2 135,0
2. Socialinio draudimo įmokos 14,68 14,68 13,81 43,17
3. Išlaidos paslaugoms1
2,1 - - 2,1
4. Išlaidos autoriniams darbams - - - -
5. Išlaidos prekėms 8,0 7,0 5,0 20,0
6. Išlaidos komandiruotėms 2,0 3,0 8,0 13,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10,0 12,1 7,8 29,9
8. Pridėtinės išlaidos2 17,0 17,0 16,0 50,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 99,7 99,7 93,8 293,2
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
1. Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
248
PRIEDAS K
AGROAPLINKOSAUGA
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS .
1. Ekologinis žemės ūkis. Uždarojo ciklo ekologinis žemės ūkio gamybos būdas.
Ūkininkavimas pagal žemės ūkio našumo balus.
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Tikslas – uždarojo ciklo ekologinio žemės ūkio gamybos centro pritaikymas sisteminei
edukacinei veiklai.
Uždaviniai:
1.Vykdant Baltic sea region programme projektą „BERAS implementation“ įrengtame BIC
centre (dalyvavo 8 Baltijos šalys) edukacinės veiklos vykdymas.
2. Parengti edukacines programas pradedantiesiems ūkininkauti ekologiškai, pažengusiems, ir
įvairių amžiaus grupių moksleiviams.
3. Parengti mokomųjų praktikos programas Universitetinių ir kolegijų agrarinių programų
studentams.
4. Pagal parengtas programas paruošti metodines medžiagas.
4. Pravesti mokymus BIC centre pagal paruoštas programas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Baltijos jūros ekosistema yra ypač pažeidžiama dėl nedidelės vandens kaitos ir dėl to, kad
paviršinis vanduo priteka iš baseino, kuriame gyvena 85 milijonų žmonių. Metinės azoto ir
fosforo apkrovos 2000 m. Baltijos jūros baseino teritorijoje buvo - 822 250 ir 41 200 tonų.
Didelė taršos dalis susidaro toli nuo jūros dėl žemės ūkio veiklos. Fosforo ir azoto koncentracijos
Baltijos jūroje šiuo metu yra 8 ir 4 kartus didesnės, nei buvo 1900 (Enell, 1996). Šis taršos
augimas yra žmogaus veiklos aplink Baltijos jūrą rezultatas. Žemės ūkis yra atsakingas už dalies
maistingųjų medžiagų išplovimą į vandentakius (ežerus, upes ir gruntinius vandenis), ir galiausiai
į jūra. Švedijoje apie 50% azoto antropogeninės apkrovos (53% bendrojo apkrovos) ir beveik
50% antropogeninės fosforo (46% bendrojo apkrova), gali būti priskiriamas žemės ūkiui. Dėl
ūkinės veiklos Lietuvoje į Baltijos jūrą patenka 5% bendrojo azoto ir 7% bendrojo fosforo
(HELCOM 2010. ) Bloga ekologinė situacija Baltijos jūroje yra žemės ūkio bei pramonės veikos,
neteisingo atliekų valdymo ir netvaraus gyvenimo būdo vyraujančio šalyse aplink Baltijos jūrą (ty
jos baseine). pasekmė. Analizuojant maisto medžiagų koncentracijos mažose upėse dinamiką
pastebėta, kad upių ruožuose šalia kurių vyksta žemės ūkio veikla, azoto ir fosforo randama
daugiau negu per miškus tekančiose upėse. Minėtų medžiagų koncentracija yra proporcinga
žemės ūkyje naudojamų žemių kiekiui baseine. Pasaulinė praktika rodo, kad geriausiai nitratinį
azotą akumuliuoja pievos ir ganyklos. Tuo tarpu jas suarus dėl organinio azoto mineralizacijos
nitratinio azoto išsiplauna žymiai daugiau. Ekologinė žemės ūkio gamyba mažina azoto medžiagų
išsiplovimą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Šiuo metu kyla daug diskusijų ir ūkininkų nepasitenkinimo dėl ūkininkų mokymų lygio. Tik
panaudojus tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, turint ilgametę mokslinių tyrimų patirtį,
galima rengti aukšto lygio mokymo programas. Šio metu vykdomi mokymai neišnaudoja
turimos bazės privalumus. BIC centras įrengtas pagal teigiamus Baltijos šalių pavyzdžius,
pritaikius Lietuvos sąlygoms.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Parengtos programos ir metodinė medžiaga ūkininkams, studentams ir moksleiviams. Pagal
parengtas programas, antrais – trečiais pravesti mokymai.
249
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 53,362 53,362 53,362 160,086
2. Socialinio draudimo įmokos 16,638 16,638 16,638 49,914
3. Išlaidos paslaugoms1 20 20 20 60
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 20 20 20 60
6. Išlaidos komandiruotėms 2,5 2,5 2,5 7,5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 100 10 10 120
8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 75
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 250 160 160 570
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2.Eutrofikacija (vandens žydėjimas). Ekosistemų pokyčių tyrimai, eutrofikacijos prognozė
ir prevencija. Žemėnaudos ir koncentruotos taršos šaltinių pokyčių atskiruose regionuose
ir upių bei kitų vandens telkinių baseinuose įvertinimas. Nuotolinių tyrimų taikymas
eutrofikacijos vertinimui.
Tikslas - įvertinus ekosistemų pokyčius, prognozuoti eutrofikacijos procesus, sukurti
prevencijos programą.
Uždaviniai:
1. Įvertinti ūkinės veiklos pastaraisiais dešimtmečiais pokyčius skirtingo intensyvumo žemės
ūkio veiklos regionuose ir šių pokyčių poveikį paviršinių ir požeminių vandenų eutrofikacijai.
2. Maisto medžiagų migracijos, transformacijos ir kaupimosi procesų agroekosistemoje: vanduo
- dirvožemis – augalai vertinimas ir prognozė.
3. Intensyvios ir ekologinės žemės ūkio gamybos įtakos azoto ciklo pokyčiams palyginamoji
analizė.
4. Azoto ir fosforo apykaitos dinamika ir ūkinės veiklos poveikio išskyrimas iš natūralių
ilgalaikių klimato svyravimų.
5. Ekosistemos komponentų Geografinės informacinės sistemos (GIS) sukūrimas (apimančios
informaciją apie reljefą, žemės naudojimą, hidrografiją, baseinų ribas, kritulius, sniego dangą, ir
kt.) ir jų taikymas kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir vandens kokybės kaitos prognozėms.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Ekosistemų pokyčių tyrimai, kurių tikslas yra eutrofikacijos prognozė ir prevencija, yra aktuali
nūdienos mokslo problema. Šios problemos sprendimui būtina įvertinti žemėnaudos ir
koncentruotos taršos šaltinių pokyčius atskiruose regionuose ir upių bei kitų vandens telkinių
baseinuose, kuriuose vyksta intensyvi gamyba ir vandenų eutrofikacija. Tam reikia ištirti
250
ekosistemų dirvožemis – vanduo būseną, galimų kitimų tendencijas ir priežastis, azoto ir fosforo
apykaitos dinamiką bei ūkinės veiklos ir natūralių klimato svyravimų įtaką. Ekosistemų tyrimų
analizė leistų nustatyti maisto medžiagų išsiplovimo ir eutrofikacijos proceso dėsningumus ir
padėtų parengti priemones jo prevencijai.
Užsienio šalių ir Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad daugelį agroaplinkosaugos
priemonių galima įgyvendinti be didelių investicijų. Ryškų efektą galima gauti pertvarkius ūkių
žemėnaudos struktūrą, pakoregavus tręšimo normas ir terminus.
Analizuojant maisto medžiagų koncentracijos mažose upėse dinamiką pastebėta, kad upių
ruožuose šalia kurių vyksta žemės ūkio veikla, azoto ir fosforo randama daugiau negu per miškus
tekančiose upėse. Minėtų medžiagų koncentracija yra proporcinga žemės ūkyje naudojamų
žemių kiekiui baseine. Pasaulinė praktika rodo, kad geriausiai nitratinį azotą akumuliuoja pievos
ir ganyklos. Tuo tarpu jas suarus dėl organinio azoto mineralizacijos nitratinio azoto išsiplauna
žymiai daugiau. Dėl to svarbu palikti neartas daugiamečių žolių apsaugines juostas prie griovių
ir upelių. Be to ūkiuose turėtų būti išlaikytas optimalus pievų – ganyklų ir sėjomainos laukų
plotų santykis. Ekologinė žemės ūkio gamyba mažina azoto medžiagų išsiplovimą.
Lietuvoje ir užsienyje yra atlikta daug maisto medžiagų išsiplovimo ir paviršinio vandens
kokybės tyrimų, tačiau duomenys neapibendrinti, nenustatyti eutrofikacijos procesų dėsningumai
bei įvairių veiksnių įtaka jiems.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Maisto medžiagų balanso, kurių svarbiausia – azotas, jų nuostolių tyrimai, atlikti Lietuvos
mokslo institucijose, pilnai neaprėpė bendrųjų tendencijų, būtinų diegiant geriausias gamybos
praktikas, skatinant kryptingą žemės ūkio vystymą, rengiant Nacionalinę darnaus žemės ūkio
plėtros strategijas. Gyvulininkystės fermose vykdoma veikla susijusi su gyvūninių atliekų,
mėšlo susidarymu ir neišvengiamais maisto medžiagų nuostoliais bei lokalios ir globalios
aplinkos taršos pasekmėmis. Apskaičiuota, kad gyvulininkystėje į aplinką išskiriama iki 88 proc.
amoniako suminės emisijos Žemėje. Net iki trečdalio su pašarais gyvūnams sušeriamo azoto
fermų aplinkoje išgaruoja į atmosferą amoniako forma. Pasaulinių vandenų eutrofikacijos
pagrindinė priežastis yra žemės ūkio veikla. Nustatyta, kad Baltijos jūrą teršia: 2 proc. pramonė,
15 proc. – komunalinis ūkis, 41 proc. – žemės ūkis, tame tarpe Lietuva – 4,8 proc.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Siūlomas projektas padėtų upių baseinų mastu įvertinti eutrofikacijos proceso dėsningumus bei
antropogeninės veiklos įtaką šiems procesams pirmą kartą tam tikslui kompleksiškai naudojant
kosminio zondavimo vaizdų ir natūrinių stebėjimų informaciją.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 53,362 53,362 53,362 160,086
2. Socialinio draudimo įmokos 16,638 16,638 16,638 49,914
3. Išlaidos paslaugoms1
20 20 20 60
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 20 20 20 80
6. Išlaidos komandiruotėms 2,5 2,5 2,5 7,5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 100 110
8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 112,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 160 250 150 560
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
251
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3. Augalinės žaliavos kokybės tyrimai. Ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu
užaugintos augalinės maisto žaliavos kokybės palyginamieji tyrimai.
Tyrimų tikslas – įvertinti bei aprobuoti įvairius ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos
metodais užaugintos augalinės žaliavos palyginamosios analizės metodus.
Uždaviniai :
1. Ištirti ekologiškų augalinių žaliavų cheminę sudėtį, naudojant elektrocheminius, cheminius,
biocheminius ir holistinius kokybės tyrimo metodus;
2. Ištirti hiperspektrinio skenavimo echnologijos naudojimo įprastinės ir ekologinės žemės ūkio
gamybos augalinės produkcijos kokybei palyginti galimybes bei pateikti praktinius pasiūlymus
dėl šios technologijos naudojimo praktikoje.
3.Ištirti įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės žaliavos kokybę, naudojant
elektrocheminius, cheminius, biocheminius ir holistinius kokybės tyrimo metodus ir palyginti su
ekologiškų produktų kokybe.
4. Sudaryti ekologinės ir įprastinės žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės produkcijos
cheminės sudėties duomenų bazę, kuri leis pagal cheminę sudėtį identifikuoti auginimo būdą.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Pasaulyje didėjant ekologinės gamybos plėtrai ir jos produkcijos paklausai, atsiranda mokslinių
tyrimų poreikis, kurio tikslas įvairiais aspektais (kokybės rodikliai) moksliškai pagrįsti
ekologinės gamybos augalinės produkcijos kokybę. Augalinės produkcijos kokybė bus vertinta
įprastiniais agrocheminiais rodikliais ir holistiniais - elektrocheminiais ir pirmą kartą Lietuvoje
užaugintų javų grūdų ir daržovių biokristalizacijos metodu atliktų tyrimų rezultatais.
Elektrocheminių tyrimų rezultatai vertina dirvožemio oksidacijos – redukcijos sistemą ir rodo
kokie procesai vyksta jo aplinkoje. Biokristalizacijos tyrimo metodo taikymas leidžia nesuardant
medžiagos ląstelės, gauti teorinį augalinės produkcijos vaizdo modelį ir jį vertinti skaitinėmis
vertėmis. Kartu su įprastiniais tyrimo metodais šie metodai papildo dirvožemio ir augalinės
produkcijos vertinimo galimybes ir sudaro sąlygas išsamiau vertinti ekologinės gamybos įtaką
aplinkai.
Hiperspektrinis skenavimas integruoja skaitmeninės nuotraukos ir spektrometrijos technologijas.
Įprastiniai maisto produktų stebėsenos metodai, tokie kaip chromatografija ar masės
spektrometrija yra brangūs, nepakankamai operatyvūs bei paprastai susiję su bandinio suardymu.
Artimosios infraraudonosios spinduliuotės spektroskopijos metodas, pasiūlytas naudoti maisto
produktų kokybei nustatyti prieš porą dešimtmečių, dalį šių problemų pašalino, tačiau negali
įvertinti savybių vidinio kintamumo, o tai sąlygoja prognozuojamų bei kontrolės rezultatų
neatitikimą. Šis metodas, pateikdamas taško charakteristikas, neatspindi šių charakteristikų
kintamumo erdvėje, kuris labai svarbus tiriant maisto produktų kokybę.
Hiperspektrinio skenavimo technologija grindžiama jutiklio, kuris, suderintas su prizmėmis,
difrakcine gardele ir specialiais lęšiais, į labai platų elektromagnetinių bangų diapazoną
išskaidytą šviesą fiksuoja keliuose šimtuose labai siaurų elektromagnetinio spektro juostų,
paprastai 1nm eilės ir dar siauresnių, naudojimu. Hiperspektrinis skeneris pateikia didelį objekto
"kadrų paketą", kuriame kiekvienas kadras (vaizdas) reprezentuoja atskirą labai siaurą
elektromagnetinio spektro juostą.
252
Hiperspektrinis skenavimas puikiai tinka nustatyti maisto produktų sudėčiai bei jų užterštumui
sveikatai kenksmingomis medžiagomis. Moksliniai tyrimai bei praktinis taikymas šioje srityje
dažniausiai siejami su pramoniniu maisto produktų apdorojimu, bet praktiškai nėra atliktų
tyrimų, kuriuose būtų nagrinėjami hiperspektrinio skenavimo taikumai ekologinės žemės ūkio
gamybos augalinės produkcijos kokybės tyrimuose. Keliama hipotezė, kad ekologinėje
gamyboje išauginta daržovių produkcija turės didesnę mitybinę vertę negu įprastinė produkcija,
skirsis didesniu cukraus ir mažesniu nitratų kiekiais.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Hirperspektrinis skanavimas užsienyje taikomas maisto produktų kokybės tyrimuose, tačiau
neakcentuojant produkcijos gamybos būdų (ekologinės ar įprastinės). Tradiciškai žemės ūkio ir
maisto produktų kokybė vertinama pagal produkto sudedamųjų dalių kiekius. Naudojant šį
metodą ekologiškų produktų kokybės vertinimui dažniausiai analizuojama maisto medžiagų,
naudingų ir kenksmingų žmogui kiekiai (Lundegardh, Martinsson, 2003). Istoriškai susiformavęs
cheminės analizės kokybės vertinimo metodas yra vienpusiškas, nes atspindi tik įvairių
komponentų sudėtį, tačiau nesuteikia informacijos apie vykstančius medžiagų apykaitos ir
fiziologinius procesus (Hunt et al., 1999). Vienas iš naujesnių kokybės vertinimo metodų yra
elektrocheminė analizė. Roujon paskelbė bioelektroninę teoriją, kurios pagrindą sudaro pH
vertės, redokso potencialo ir elektrinio laidumo (varžos) įvairiose (organinėse ir neorganinėse)
vandeninėse terpėse matavimai. pH vertė augaluose parodo protonų aktyvumą ir atspindi
energetinius kitimus. Vandenilio jonų koncentacija keičia ląstelės aplinką, o nuo to priklausantis
redokso potencialas keičia elektrinę ląstelės energiją (Goldin et al., 2007). Išmatuotas elektrinis
laidumas rodo ląstelės jonų koncentracijas, taip pat ir ląstelės osmosinio slėgio charakteristikas.
Atskirai aiškinti minėtų trijų elektrocheminių parametrų reikšmės sąsajas su produkto kokybe yra
gana sunku. Kadangi visi trys parametrai reiškiami elektros srovės dydžiais, tai naudojantis
NERST'o lygtimi galima surasti išvestinį dydį energijos vertę P (Rutkovienė ir kt., 2004). Šie
matavimai teikia informaciją apie produkto energetinę vertę ir tinkamumą žmogaus organizmui,
sveikumo būklę, amžių, subrendimo laipsnį, priklausomai nuo klimato sąlygų bei fiziologinių
ypatybių. Nors šis metodas yra informatyvus, tačiau sudėtingas interpretuojant gautus duomenis.
pH vertės reikšmė, esant ir statistiškai patikimiems skirtumams, nedidelė, nes pH vertės
skirtumai dažnai pasireiškia tik šimtosiomis sveiko skaičiaus dalimis. rH vertės reikšmė
proporcinga P vertei, savitasis elektros laidis atvirkščiai proporcingas rH ir P vertėms.
Vertingesni tie produktai, kurių P vertė ir rH vertė yra žemos, o rho vertė aukšta. Ekologiškų
produktų vertinimui vis plačiau naudojami holistiniai metodai. Parenkant metodus atsižvelgiama
į jų tinkamumą vertinti skirtingose ūkininkavimo sistemose išaugintų produktų kokybę.
Dažniausiai buvo naudojami biokristalizacijos metodai, kurie labiausiai išryškino produktų
gamybos kilmę (vidutiniškai keturi iš šešių atvejų), tuo tarpu produkcijos kokybės
elektrocheminių rodiklių tyrimuose dažniausiai skirtumai tarp ūkininkavimo sistemų nenustatyti.
Biokristalizacijos metodo esmė – kristalogramos, gautos iš augalinių ekstraktų ir druskų tirpalų.
Augalinis ekstraktas kryptingai perima struktūras, kurias būtų sudaręs neorganinis reagentas
(Balzar-Graf, 1991). Lietuvoje tokie tyrimai neatliekami, mokslo, studijų ir verslo centre "Slėnis
Nemunas" numatyti vykdyti nuo 2013 metų .
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Šiame projekte numatyta įvertinti skirtingų gamybų augalinės produkcijos derlingumo pokyčius,
nustatyti augalinės produkcijos kokybės rodiklius, įvertinti jų biocheminę sudėtį po derliaus
nuėmimo ir sandėliavimo laikotarpiu. Daržovėms auginti bus parinktos skirtingos auginimo
technologijos (ekologinė ir įprastinė) bei daržovių veislės. Bus sudaryta ekologinės ir įprastinės
žemės ūkio gamybos būdu užaugintos augalinės produkcijos cheminės sudėties duomenų bazė,
kuri leis pagal cheminę sudėtį identifikuoti auginimo būdą.
253
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 53,362 53,362 53,362 160,086
2. Socialinio draudimo įmokos 16,638 16,638 16,638 49,914
3. Išlaidos paslaugoms1
20 20 20 60
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 20 20 20 60
6. Išlaidos komandiruotėms 2,5 2,5 2,5 7,5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 10 10 10 30
8. Pridėtinės išlaidos2 37,5 37,5 37,5 112,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 160 160 160 480
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4. Geriamasis vanduo agrarinės aplinkos zonose. Vandenviečių sanitarinių zonų įrengimas,
šachtinių šulinių įrengimas ir apsauga.
Tikslas - Įvertinti šachtinių šulinių vandens taršos lygį ir jį lemiančių natūralių bei
antropogeninių veiksnių įtaką ir šių tyrimų rezultatus panaudoti taršos lygio prognozei ir taršos
mažinimui.
Uždaviniai:
• Įvertinti šachtinių šulinių vandens taršos lygį Lietuvoje.
• Nustatyti natūralių veiksnių (kritulių kiekio, vandens lygio pokyčio) įtaką šachtinių šulinių
vandens taršai.
• Nustatyti antropogeninių veiksnių (aplinkos apie šulinį, šulinio įrengimo, ūkininkavimo
intensyvumo) įtaką šachtinių šulinių vandens taršai.
• Atlikti modelinius taršos migracijos ir teršalų virsmų tyrimus.
• Modeliuojant teršalų judėjimą ūkininko sodyboje prognozuoti šachtinio šulinio vandens taršą
ir pateikti siūlymus taršos mažinimui.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Lietuvoje yra apie 300 tūkstančiai šachtinių šulinių, jais naudojasi trečdalis šalies gyventojų.
Šachtiniai šuliniai paprastai yra negilūs, vanduo į juos patenka iš seklių gruntinio vandens
išteklių, todėl gruntinis vanduo ypač jautrus cheminei bei mikrobiologinei taršai. Kai kurių
mokslininkų teigimu, tarša azoto junginiais ir organinėmis medžiagomis gruntiniame vandenyje
per pastaruosius 40 metų ypač padidėja. Ryškus gruntinio vandens taršos lygio didėjimas
pastebimas ir išsivysčiusiuose, ir besivystančiuose šalyse. Teršalų judėjimas gruntiniame
vandenyje ir šachtinių šulinių vandens kokybė priklauso nuo klimatinių, hidrologinių,
254
geologinių sąlygų, žemės ūkio intensyvumo bei dirvožemio savybių. Labai svarbu įvertinti
taršos lygį ir šių veiksnių įtaką šachtinių šulinių vandens taršai, nes tik tuomet galėsime priimti
sprendimus taršos lygio mažinimui. Įvairūs antropogeniniai veiksniai: šachtinio šulinio vietos
parinkimas, įrengimas, gylis, šulinio aplinkos charakteristikos, taip pat gali lemti vandens
kokybės kaitą. Vieni mokslininkai nustatė tiesioginę vandens kokybės priklausomybę nuo
šulinio gylio, treti - kad šulinio gylis neturi įtakos vandens kokybės kaitai. Bloga šulinio
konstrukcija ir netinkamai parinkta vieta sudaro sąlygas teršalams patekti į šulinio vandenį.
Nepaisant atstumo, potencialūs teršalai gali patekti į šulinį, jei jie yra aukščiau šachtinio
šulinio. Nustatyta, kad gruntinis vanduo teršiamas net 250 m nuo galvijų fermos gruntinio
vandens tekėjimo kryptimi. Nors ir yra atlikta daug gruntinio arba seklių šulinių vandens
kokybės tyrimų, tačiau trūksta kompleksinių tyrimų įvertinančių antropogeninių bei natūralių
veiksnių įtaką vandens taršai, įgalinančių pateikti siūlymus vandens kokybei prognozuoti ir
taršai mažinti.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Nustatyti ir įvertinti veiksniai, turintys didžiausią įtaką gruntinio vandens kokybei suteiks
galimybės mažinti neigiamą poveikį. Sudarytos tiesinės ir tiesinės daugialypės regresinės
analizės lygtys, kuriomis bus galima prognozuoti šachtinių šulinių vandens taršą, priklausomai
nuo kritulių kiekio, aplinkos apie šulinį, šulinio įrengimo, ūkininkavimo intensyvumo.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 38,116
38,116
38,116
114,348
2. Socialinio draudimo įmokos 11,884 11,884 11,884 35,652
3. Išlaidos paslaugoms1
10 10 10 30
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 14 14 14 28
6. Išlaidos komandiruotėms 1 1 1 3
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 30 30
8. Pridėtinės išlaidos2 25 25 25 50
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 100 130 100 330
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
255
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Medžiagos ir produktai leidžiami naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje. Trąšų ir
dirvos gerinimo bei augalų apsaugos produktų poveikis agroekosistemai ir augalinei
produkcijai.
Tikslas - Nustatyti ir įvertinti medžiagų ir produktų leidžiamų ekologinėje žemės ūkio gamyboje
įtaką maisto medžiagų migracijai sistemoje: augalai – dirvožemis – vanduo.
Uždaviniai:
1. Maisto medžiagų migracijos tyrimai dirvožemyje, augaluose ir vandenyje prieš ir po
ekologiškų trąšų panaudojimo.
2. Nustatyti medžiagų ir produktų leidžiamų naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje azoto
junginių tirpumo intensyvumą vandenyje.
5. Nustatyti medžiagų ir produktų leidžiamų naudoti ekologinėje žemės ūkio gamyboje tirpumą
dirvožemyje natūraliomis sąlygomis.
6. Nustatyti maisto medžiagų migracijos procesus nejudinto grunto modelinėse sistemose
naudojant ekologiškas trąšas, skirtingus jų kiekius.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Baltijos jūra viena iš labiausiai užterštų jūrų. Bendrojo azoto kiekis patenkantis į Baltijos jūrą
iš žemės ūkio veiklos 59%, bendrojo fosforo - 55%. Ekologinis žemės ūkio gamybos būdas yra
draugiškas aplinkai, todėl gali sumažinti maisto medžiagų išsiplovimo srautus per gruntinius
vandenis į Baltijos jūrą. Ekologinės trąšos - tai sertifikuotos trąšos, kurias galima naudoti
sertifikuotose ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad naudojant
ekologiškas trąšas padidėja žemės ūkio augalų derlius, gerėja išaugintos produkcijos kokybė.
Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekologijos centre yra daug atlikta įvairių ekologiškų
trąšų įtakos lauko ir daržo augalams tyrimų. Tyrimai vykdomi tiek su biriomis tiek su skystomis
trąšomis. Intensyvios žemės ūkio gamybos metu į aplinką išsiskiria teršalai, kurie įtakoja klimato
kaitos ir eutrofikacijos procesų intensyvumą. Ekologinio ūkininkavimo sąlygomis aplinkos tarša
mažėja. Ilgalaikiai ekologinės gamybos monitoringo tyrimai atlikti Šveicarijoje, Suomijoje,
Švedijoje parodė, kad ekologinė gamyba gerina dirvožemio gyvybingumą, mažina azoto
nuostolius, cheminių teršalų emisijas į aplinką, įgalina auginti aukštos kokybės neužterštus
maisto produktus. Kompleksinio ekologinės gamybos vertinimo tyrimai atliekami nuo 1997m.
vieninteliame Baltijos šalyse LŽŪU Agroekologiniame centre parodė, kad būtina plėtoti
ekologinės gamybos mokslinius tyrimus, kuriuose kompleksiškai būtų vertinama naujų
technologijų įtaką produktų kokybei bei jų įtaka aplinkos taršai.
Yra ištirta atskirų trąšų įtaka žemės ūkio augalų derliui, jo kokybei, augalų biometriniams
rodikliams, pasėlio piktžolėtumui, augalų ligotumui. Yra tirta skystų organinių trąšų įtaka sėklų
priešsėjiniam apdorojimui. Labai mažai tirta ekologiškų trąšų veikimo trukmė, atskirų trąšų
formų, pagamintų iš skirtingų medžiagų, irimo dirvožemyje ir maisto medžiagų išsiplovimo
procesai, įtaka dirvožemio agrocheminių savybių rodikliams, dirvožemio degradacijos
procesams. Netirta ekologiškų trąšų biodegradacijos dirvožemyje procesai, galimas įvairių
elementų išsiplovimas į gilesnius dirvožemio sluoksnius bei galima gruntinio vandens tarša. Visa
tai būtina ištirti, nes žinodami vykstančius procesus dirvožemyje su įterptomis trąšomis, jų
skaidymasi, maisto medžiagų atsipalaidavimą, galima sėkmingiau ir efektyviau jas panaudoti
augalų aprūpinimui maisto medžiagomis, sumažinti galimos taršos pavojų bei išlaikyti ir didinti
dirvožemio derlingumą, mažinant dirvožemio degradacijos procesų intensyvumą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Nustatyta ekologiškų trąšų veikimo trukmė, atskirų trąšų formų, pagamintų iš skirtingų
medžiagų, irimo dirvožemyje ir maisto medžiagų išsiplovimo procesai, įtaka dirvožemio
agrocheminių savybių rodikliams, dirvožemio degradacijos procesams. Įvertinta ekologiškų trąšų
256
biodegradacijos dirvožemyje procesai, galimas įvairių elementų išsiplovimas į gilesnius
dirvožemio sluoksnius bei galima gruntinio vandens tarša.
Lėšų poreikio pagrindimas
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6. Klimato kaita. Agroekosistemų poveikio klimato kaitai mažinimas: C balanso
optimizavimas agroekosistemose
Mokslinių tyrimų tikslas ir uždaviniai (iki 1000 spaudos ženklų)
Lietuvoje žemės ūkio antropogeninės ir pusiau natūralios (pievos, ganyklos) ekosistemos sudaro
apie 3,3 mln. ha, kurių produkcija sukuria ženklią eksporto bei pridėtinės vertės dalį šalyje (AEI,
2010). Dėl agrosektoriaus plėtros ir intensyvinimo didėja įvairių biogeninių, tarp jų ir šiltnamio
efektą sukeliančių dujų (ŠESD): CH4, CO2, N2O ir kt. srautai. Mažinant agrosektoriaus poveikį
oro taršai, labai svarbu pasirinkti aplinkai palankias pasėlių ir žalienų tvarkymo technologijas.
Tikslas: skirtingai tręšiamų ir tvarkomų ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų
agroekosistemose tirti ir įvertinti biogeninių mikrodujų srautus tarp biosferos ir atmosferos,
siekiant mažinti agroekosistemų indėlį klimato kaitai; įvertinus ŠESD srautus pasėliuose ir
žalienose, rekomenduoti tyrimais pagrįstas ir aplinkai saugias jų tvarkymo priemones.
Uždaviniai:
• Įvertinti ekologinio ir chemizuoto tręšimo įtaką ŠESD emisijoms įvairiuose sėjomainos
pasėliuose ir žalienose;
• Ištirti ir apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (N2O, CO2, CH4) biogeninių dujų emisijų
srautus ir jų dinamiką vegetacijos metu ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų
agroekosistemose.
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 38,116 38,116 38,116 114,348
2. Socialinio draudimo įmokos 11,884 11,884 11,884 35,652
3. Išlaidos paslaugoms1
10 10 10 30
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 14 14 14 42
6. Išlaidos komandiruotėms 1 1 1 3
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 25 25 25 75
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 100 100 100 300
257
• Įvertinti aplinkos abiotinių veiksnių (temperatūros, kritulių, dirvožemio drėgmės ir suslėgtumo)
įtaką ŠESD emisijoms įvairiai tręšiamose pasėliuose ir žalienose;
• įvertinti pasėlių produktyvumo ir derlių formuojančių augalų fiziologinių-morfologinių rodiklių
rodiklių koreliaciją;
• pagrįsti ŠESD emisijų ir C balansą optimizuojančias priemones įvairių technologijų pasėliuose
ir žalienose.
• parengti pasėlių ir žalienų dujų emisijos modelį, optimizuojant pasėlių technologinius
veiksnius.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Žemės ūkio veikla (žemės dirbimas, tręšimas, dirvožemio bei augalinės dangos pažeidimai)
tiesiogiai skatina atmosferos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (N2O, CO2, CH4) emisijas. N2O,
CO2, CH4 ir kt. dujų emisijos ES ir Lietuvos agrosektoriuje yra antroje vietoje pagal dydį po
energetikos sektoriaus (EuroStat, 2009). Apie 60% žemės ūkyje susidarančių ŠESD yra N2O
dujos, kurios maždaug 300 kartų aktyvesnės, negu CO2. N2O daugiausia susidaro nitrifikacijos ir
denitrifikacijos procesų metu, o šie procesai agroekosistemose ypač suaktyvėja gausiai tręšiant
azotinėmis trąšomis.
ŠESD apykaita tarp biosferos ir atmosferos yra netirta šalies žemės ūkio ekosistemose. Todėl
aktualu įvertinti ŠESD emisijų dydį ir riziką bei pasirinkti alternatyvias, švelninančias klimato
kaitą agroekosistemų tvarkymo priemones. Gauti rezultatai aktualūs ir svarbūs Lietuvai
įgyvendinant tarptautinius ratifikuotus aplinkosauginius dokumentus (Kioto protokolas, 1997; JT
BKKK, 2008; ES Tausojančio vystymo strategijas, 2001; 2002), nukreiptus švelninti klimato
kaitą.
Vykdant šį projektą bus įvertintas agrosektoriaus tvarkymo priemonių efektyvumas svarbių
biogeninių šiltnamio efektą sukeliančių mikrodujų srautams ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei
žalienų agroekosistemose; bus nustatyti ŠESD emisijų balanso dėsningumai agroekosistemose ir
pagrįstos priemonės, mažinančios klimato kaitą sukeliančių dujų emisijas. ŠESD emisijų iš
intensyvių chemizuotų ir ekologinių pasėlių mažinimui ir jų indėlio klimato kaitai švelninimui
bus parengti optimizavimo modeliai. Tyrimų duomenys bus prieinami ne tik šalies, bet ir
Europos klimato prognozių sudarymui, integruojant į Europos metaduomenų klasterį.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Agroekosistemos dengia apie 57% sausumos teritorijos, todėl yra ženklūs atmosferos ŠESD
emisijų produkuotuojai ir klimato kaitos dalyviai (JT FAO, 2010; IPCC), 2007). Dėl
susikaupiančios dirvožemio organinės medžiagos (iki 10%) agroekosistemos yra svarbios
globaliai C apykaitai ir tvarios aplinkos palaikymui (Eswaran et al.,1993).
Globaliu mastu CO2, vandens garų ir energijos apykaita tarp biosferos ir atmosferos, naudojant
unikalią įrangą yra matuojami 420 punktų. Šie punktai įrengti 5 kontinentuose tarp 70–30o
platumos, apimančios įvairias ekosistemas, ir sudaro pasaulinį stočių tinklą (FLUXNET),
kuriame dalyvauja beveik visos Europos valstybės.
Planuojami ŠESD emisijų tyrimai agroekosistemose yra svarbūs Lietuvai integruojantis, vykdant
ir įgyvendinant bendruosius globalius JT ir ES aplinkosauginius reikalavimus. Regioniniai
Lietuvos ŠED ir kitų biogeninių dujų emisijų tyrimai agroekosistemose nėra išvystyti. Lietuvoje
žemės ūkio naudmenos (pasėliai, žalienos ir kt.) užima apie 3,3 mln. ha, todėl agroekosistemos
yra svarbūs atmosferos ŠESD emisijų produkuotuojai ir klimato kaitos dalyviai nacionaliniu
mastu. Dėl aplinkai agresyvaus ir žalingo poveikio yra aktualu mažinti įvairių biogeninių dujų
(N2O, CO2, CH4) emisijas agroekosistemose. Pasirenkant pasėlių ir žalienų tvarkymo
technologijas, galima daryti ženklią įtaką biogeninių ŠESD emisijai, tuo pačiu ir klimato kaitai.
LAMMTC LŽI yra vykdomi fragmentiški dirvožemio heterotrofinio kvėpavimo ir anglies
kaupimosi dirvožemyje tyrimai (S. Marcinkonis, E. Šlepetienė, D. Feizienė, S. Lazauskas).
Tačiau nėra vykdomi kitų biogeninių ŠESD emisijų bei C balanso kitimo agroekosistemose
tyrimai įvairiose agroekosistemose. Lietuvoje nebuvo tirti biogeninių ŠESD emisijų srautai
ekologinių ir chemizuotų pasėlių bei žalienų agroekosistemose bei nėra apskaičiuotas ŠESD
258
balansas jose. Taip pat netirtas ir neįvertintas klimatinių (temperatūros, kritulių) ir
agroekosistemų abiotinių veiksnių (dirvožemio drėgmės ir suslėgtumo) poveikis ŠESD
emisijoms. Nėra ištirta derlių formuojančių biogeninių rodiklių įtaka ŠESD emisijai.
Detalesni ir platesni ŠESD emisijų tyrimai pradėti vykdyti Aleksandro Stulginskio universitete
dalyvaujant COST ES0804 veikloje (2009-2013). 2009-2012 m. buvo tirtas įvairios
kompozicijos trąšų poveikis ŠESD emisijoms žalienų ekosistemose. Vykdant projektą
„Produktyvių sėtinių žalienų įrengimas ir tvarkymas pieno ūkyje“ (NMA, 2011-2013, vadovas
ASU doc. E. Klimas), ŠESD emisijos buvo tirtos įvairiai tręšiamose žalienose bei žieminių
kviečių ir kukurūzų pasėliuose, įvertinant klimatines ir dirvožemio sąlygas (L. Baležentienė, E.
Klimas, A. Užupis). Tyrimų rezultatai paskelbti 3 moksliniai straipsniai tarptautiniuose
žurnaluose turinčiuose citavimo indeksą bei kituose leidiniuose, yra pristatyti tarptautinėse ir
Lietuvos konferencijose. Siekiant švelninti agroekosistemų poveikį klimato kaitai yra aktualu
ištirti ir optimizuoti pasėlių ir žalienų technologijų (ekologinės ir chemizuotos) įtaką biogeninių
ŠESD emisijai bei įvertinti jų balansą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Vykdant projektą bus gauti rezultatai:
ištirti ir apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių (N2O, CO2, CH4) emisijų srautai bei jų kitimas
įvairiose agroekosistemose;
įvertintos ŠESD emisijos ekologiškai ir chemizuotai tvarkomuose įvairiuose pasėliuose;
įvertintas klimatinių (temperatūros, kritulių) ir agroekosistemų abiotinių veiksnių (dirvožemio
drėgmės ir suslėgtumo) poveikis ŠESD emisijoms;
ištirta derlių formuojančių biogeninių rodiklių įtaka ŠESD emisijai;
pagrįstos gautais duomenimis bus parengtos rekomendacijos optimizuoti ŠESD emisijas ir C
balansą agroekosistemose.
Tyrimų tematika bus rengiamos publikacijos ir vykdoma duomenų sklaida konferencijose bei
seminaruose
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais
metais
Trečiaisiais
metais* Iš viso
1. Darbo užmokestis 30,492 30,492 30,492 91,476
2. Socialinio draudimo įmokos 9,508 9,508 9,508 28,524
3. Išlaidos paslaugoms1
10 10 10 30
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 10 10 10 30
6. Išlaidos komandiruotėms 7,5 7,5 7,5 22,5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 22,5 22,5 22,5 67,5
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 90 90 90 270
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
259
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
7. Žaliojo tinklo formavimas. Agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis
gerinant žaliųjų plotų (sodo bendrijų, apsauginių juostų, želdinių ir kt.) tinklą,
agroekosistemų bioįvairovę ir žmogaus aplinkos kokybę.
Tikslas – tirti ir įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikį ekologiškai
svarbių žaliųjų plotų bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui, saugant ir gerinant žmogui bei
vietinei bioįvairovei tvarią ir saugią aplinką, siekiant įgyvendinti ES Bendrosios žemės ūkio
politikos reikalavimus (BŽŪP, 2011).
Uždaviniai:
ištirti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių ekologinį poveikį ekologiškai svarbių
žaliųjų plotų aplinkai;
suformuoti integruotų aplinkos indikatorių sistemą agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių
ekologinio poveikio žaliųjų plotų aplinkos įvertinimui;
įvertinti cheminių bei alternatyvių agropriemonių (mulčų naudojimas, kompostavimas, biotrąšos
ir pan.) poveikį žaliųjų plotų bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;
įvertinti biologinės ligų ir kenkėjų kontrolės priemonių (biologinės prevencijos priemonės,
naudingųjų mikroorganizmų skatinimas, atsparių augalų pasirinkimas ir pan.) įvertinti žaliųjų
plotų būklės poveikį bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;
įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių įtaką svetimžemių rūšių plitimui žaliųjų
plotų aplinkoje;
įvertinti agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikį vandens telkinių užterštumui
nitratais.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Per pastaruosius 50-60 metų dėl intensyvėjančios žemės ūkio gamybos, didėjančių žemės ūkio
naudmenų plotų ir ten naudojamų įvairių technologinių bei cheminių priemonių keičiasi žaliųjų
plotų būklė agroaplinkoje. Taip pat didėja teritorijų apgyvendinimo tankėjimas ir prarandamos
žaliosios infrastruktūros. Žalieji plotai atlieka nemažai ekologinių funkcijų: palaiko ekosistemų
funkcionavimą ir bioįvairovę, užtikrina tvarų mikroklimatą bei hidrologinį reguliavimą. Žalieji
plotai taip pat atlieka svarbias socialines funkcijas: rekreaciją, socialinę integraciją ir tvarumą.
Todėl visame pasaulyje ir Europoje vyksta judėjimai, skatinantys žinias apie daugiafunkcinius
žaliuosius plotus, jų svarbą bioįvairovei, o taip pat ir žmogaus gyvenamosios aplinkos kokybei.
Europos Sąjungoje subalansuotos agroaplinkos palaikymą reglamentuoja ankstesnė (2004) ir
atnaujinta (2011) ES Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP). Laikantis šio reglamento
reikalavimų yra skirstomos ES investicijos veiksmingų ir tinkamų priemonių bioįvairovės
apsaugos vykdymui žemės ūkyje.
Lietuvoje agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis, vykstant žemės panaudos
konkurencijai ir intensyvinimui, nėra tirtas. Todėl šio poveikio tyrimas bioįvairovei, žmogaus
gyvenamosios aplinkos ir žaliųjų plotų kokybei yra gyvybiškai aktualus.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Nors vadovaujantis Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999, visos ES šalys nares yra
juridiškai ipareigotos rengti ir igyvendinti agrarines aplinkosaugos programas ir vykdyti
agroaplinkosaugos reikalavimus, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, tačiau moksliniai tyrimai
apsiriboja įvairių priemonių poveikio ekologiškos produkcijos kokybei (Šlepetienė ir kt., 2006;
Pekarskas, Šlekys, 2012), piktžolėtumui ir augalų ligų plitimui, dirvožemio agrocheminėms
savybėms (Pekarskas ir kt., 2013), šachtinių šulinių vandens kokybei (Česonienė ir kt., 2004),
tręšimo įtaka bioįvairovei ir emisijoms (Baležentienė, 2007; 2012). Aleksandro Stulginskio
universiteto (ASU) mokslininkai yra įvertinę ekologinės ir intensyvios žemdirbystės poveikį
pasėlių ir palaukių bioįvairovei ir dirvožemio bioaktyvumui (Baležentienė, 2008; 2012;
260
Pekarskas, Zakarauskaitė, 2007), agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių svarbą bei
poveikį tvarios aplinkos vystymui, kurį garantuoja žaliųjų plotų išsaugojimas.
Tvarios aplinkos vystymui būtinų žaliųjų plotų išsaugojimas Lietuvoje mažai tirtas, todėl
planuojami tyrimai nauji ir aktualūs.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Vykdant projektą bus įvertintas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis žaliųjų
plotų bioįvairovei ir tvarios aplinkos vystymui. Žaliųjų plotų apsauga yra svarbi žmogaus bei
vietinės bioįvairovės ekologiškai saugios aplinkos užtikrinimui, įgyvendinant BŽŪP žemės ūkio
žalinimo reikalavimus.
Bus ištirtas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių ekologinis poveikis žaliųjų plotų
aplinkai;
Bus suformuota integruotų aplinkos indikatorių sistema agroveiklos ekologinių ir cheminių
priemonių ekologinio poveikio žaliųjų plotų aplinkos vertinimui;
Bus įvertintas cheminių bei alternatyvių agropriemonių (mulčų naudojimas, kompostavimas,
biotrąšos ir pan.) poveikis žaliųjų plotų bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;
Bus įvertinti biologinės ligų ir kenkėjų kontrolės priemonių (biologinės prevencijos priemonės,
naudingųjų mikroorganizmų skatinimas, atsparių augalų pasirinkimas ir pan.) poveikis žaliųjų
plotų bioįvairovei ir žmogaus aplinkos kokybei;
Bus įvertintas agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių poveikis svetimžemių rūšių plitimui
žaliųjų plotų aplinkoje;
Bus įvertinta agroveiklos ekologinių ir cheminių priemonių įtaka vandens telkinių užterštumui
nitratais.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 15,246 15,246 30,492
2. Socialinio draudimo įmokos 4,754 4,754 9,508
3. Išlaidos paslaugoms1
10 10 20
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 7,5 7,5 15
6. Išlaidos komandiruotėms
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 12,5 12,5 25
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 50 50 100
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
261
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
8. Bioįvairovės apsauga. Svetimžemių invazinių augalų paplitimas ir kontrolė
agroekosistemose.
Tikslas – ištirti žalingų ir naikintinų invazinių augalų paplitimą agroekosistemose, įvertinti
užimamus plotus, nustatyti efektyvias kontrolės priemones, stabdant naikintinų invazinių augalų
rūšių plitimą.
Uždaviniai:
ištirti ir nustatyti žalingiausių miško ir agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių floristinę
sudėtį;
nustatyti žolinių rūšių (Sosnovskio barštis Heracleum sosnovskyi Manden., gausialapis lubinas
Lupinus polyphyllus Lindl., vėlyvoji rykštenė Solidago gigantea; aukštoji rykštenė Solidago
altissima) ir medžių rūšių (uosialapis klevas Acer negundo L., baltažiedė robinija Robinia
pseudoacacia L. ir kt.) paplitimą miško ir agroekosistemose;
ištirtas ir nustatytas dažniausių ir žalingiausių agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių sėklų
produktyvumas bei plitimas;
nustatytas agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių bioaktyvumas ir fitotoksiškumas;
įvertinti dažniausi augaluose alelopatiniai junginiai - bendras fenolių kiekis;
parengti kontrolės priemonės metodines rekomendacijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas (iki
2000 spaudos ženklų)
Nors žemės ūkis sukūrė sąlygas susiformuoti unikalioms, o kartais ir rūšių turtingoms augalų ir
gyvūnų bendrijoms, tačiau bioįvairovė Europoje mažėja, tame tarpe ir agrobuveinėse. Todėl
metai iš metų daugėja aplinkos reglamentų (ES Bendroji žemės ūkio politika, 2004; 2011) bei
investicijų veiksmingų ir tinkamų priemonių bioįvairovės apsaugos vykdymui žemės ūkyje.
Žemės ūkio naudmenos Europos Sąjungoje sudaro apie 44% teritorijos (FAOSTAT, 2013), kuri
yra ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis resursas bioįvairovei. Įvairios aplinkybės veda į bendrą
bioįvairovę mažėjimą. Viena iš to priežasčių yra globaliu mastu kylanti svetimžemių rūšių
plitimas naujose teritorijose. ES invazinių augalų problema įvertinta EK išvadose (COM 2009).
Svetimžemių rūšių (SR) problema yra tarp svarbiausių žemės naudojimo, augalų introdukcijos
(tikslinės ir netikslinės), kylančios demografijos ir klimato globalios kaitos neigiamų pasekmių.
Kai kurios svetimžemės rūšys sėkmingai plinta naujose teritorijose ir tampa invazinėmis
svetimžemėmis rūšimis (ISR). Dauguma invazinių augalų ne tik sparčiai plinta, bet įsikuria
įvairiose buveinėse, jas smarkiai pakeičia arba net visai sunaikina. Apie 80 % dabartinių ISR
Europoje buvo introdukuotos kaip dekoratyviniai ar žemės ūkio augalai. Dabar šios rūšys
sėkmingai plinta, įsikuria vietinėse ekosistemose ir tampa piktžolėmis arba kenkėjais (Vilà et al.
2006). Svetimžemės rūšys visame pasaulyje sukelia ne tik didelių biologinių, bet taip pat
ekonominių ir socialinių problemų (Heywood, Brunel, 2009). Europoje žinomos 10 961 SR ES
ekonomikai ISR kainuoja 12 mlrd. eurų kasmet. Todėl svarbu ne tik suprasti šiuos neigiamus
aplinkoje vykstančius antropogeninius procesus, bet ir surasti SR kontrolės priemones.
Norint spręsti invazinių rūšių sukeltas problemas, būtina sukurti efektyvią jų kontrolės sistemą,
kuri užkirstų kelią ISR plitimui. Invazinių rūšių kontrolė reikalauja ypatingų priemonių ir kartais
labai skubių sprendimų. Jau esančių invazinių rūšių kontrolei vykdyti būtinos išsamios žinios
apie kiekvienos rūšies populiacijų sudėtį, dinamiką, buveines (augavietes), poveikį aplinkai ir
plitimo būdus bei kelius. Taip pat svarbu aktyvinti nacionalines mokslininkų-administratorių-
ūkio subjektų pajėgas ir bendradarbiavimą, siekiant sustabdyti agroekosistemoms, bioįvairovei ir
kraštovaizdžiui žalingų svetimžemių augalų plitimą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis (iki 2000 spaudos ženklų)
Intensyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (prekyba, turizmas ir prekių eksportas ir kt.) 20a. sukėlė
rimtą ekologinę problemą - spartų svetimžemių organizmų plitimą naujose teritorijose. Jos
262
konkuruoja su vietinėmis rūšimis, dažnai jas išstumdomos ir užimdamos jų vietą ekosistemose.
Šiuo metu visuotinai yra pripažįstama, kad invazinės svetimžemės rūšys yra antra didžiausia
grėsmė, sekanti po ekotopų sunaikinimo ar keitimo, kylanti įvairių pasaulio regionų, tarp jų ir
Europos biologinei įvairovei. Invazinėmis rūšimis laikomi tokie svetimžemiai organizmai, kurie
sparčiai plinta, įsikuria natūraliose, bet dažniausiai pažeistose buveinėse, įsitvirtina naujoje
aplinkoje, ir kelia pavojų aplinkai, ekonomikai ar žmonių sveikatai (pvz., Sosnovskio barštis).
Svetimžemių rūšių kontrolė yra labai svarbus žingsnis, siekiant vieno iš didžiausių ES tikslų –
sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Didžiuliai ekonominių nuostoliai kyla dėl to, kad
svetimžemiai organizmai pridaro žalos žemės ūkio gamybai, žuvininkystei, žmonių sveikatai ir
kitoms sritims. Lietuvoje svetimžemių organizmų daroma žala ekonominiu požiūriu iki šiol nėra
įvertinta. Ankstyvoji prevencija ir galimos žalos numatymas galėtų reikšmingai padėti sustabdyti
svetimžemių organizmų plitimą. Visuomenės sąmoningumas ir žinojimas apie svetimžemes rūšis
taip pat padėtų spręsti šią problemą, todėl aktualu ne tik tirti ISR, bet ir skleisti visuomenėje
informaciją apie jas.
Lietuvoje, kartu su kultūriniais, arba žemės ūkio augalais, yra priskaičiuojama apie 500 rūšių
svetimžemių augalų rūšių. Tarp jų apie 46 yra invazinės rūšys ir dar apie 70 rūšių – potencialiai
invazinės, ateityje galinčios kelti rimtų ekologinių problemų. Tarp Lietuvoje aptinkamų ISR, 18
rūšių yra žalingos ekosistemoms, tame tarpe ir agroekosistemos, bei paskelbtos naikintinos (LR
AM Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, D1-726/2012-09-10). Pažymėtina, kad kai kurios
Lietuvoje plintančios svetimžemės rūšys įtrauktos ir EPPO sąrašą, pvz., Sosnovskio barštis nuo
2009 m. (EPPO A2 List: A2/355). Įvertinant ISR žalingumą ir siekiant stabdyti jų plitimą ir
daromą poveikį, ES skatina šių rūšių kontrolę skiriant išmokas ( pvz. Sosnovskio barščio
kontrolei skiriama 450 eurų / ha nuo 2008 m.). Išmokoms gauti, reikia įvertinti ISR gausumą ir
paplitimą. ISR išplitimas nėra įvertintas Lietuvos agroekosistemose. SR atsiradimą, plitimą ir
stebėjimą fragmentiškai vykdo atskiri mokslininkai (Gudžinskas, V. Rašomavičius). L.
Baležentienė tiria ISR (Heracleum sosnovskyi it kt.) biocheminį poveikį kitoms augalų rūšims
ekosistemose, tame tarpe agroekosistemose.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai (iki 1000 spaudos ženklų)
Vykdant projektą agroekosistemose bus atlikta:
ištirtas ir nustatytas žalingiausių miško ir agroekosistemose aptinkamų invazinių augalų rūšių
floristinė sudėtis;
nustatytas žalingų invazinių žolinių (Sosnovskio barštis Heracleum sosnowskyi Manden.,
gausialapis lubinas Lupinus polyphyllus Lindl., vėlyvoji rykštenė Solidago gigantea; aukštoji
rykštenė Solidago altissima) bei medžių rūšių (uosialapis klevas Acer negundo L., baltažiedė
robinija Robinia pseudoacacia L. ir kt.) paplitimas;
ištirtas ir įvaertintas agroekosistemose aptinkamų žalingų invazinių rūšių sėklų produktyvumas
bei plitimas;
nustatytas agroekosistemose aptinkamų invazinių rūšių bioaktyvumas ir fitotoksiškumas;
įvertinti dažniausius augaluose alelopatinius junginius - bendrą fenolių kiekį žalingose ir
naikintinose invazinėse augalų rūšyse, kurios aptinkamos agroekosistemose;
parengtos žalingų ir naikintinų invazinių augalų rūšių kontrolės priemonės metodinės
rekomendacijos. Tyrimų duomenys bus skelbiami įvairiuose leidiniuose.
263
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 30,49 30,49 60,98
2. Socialinio draudimo įmokos 9,51 9,51 19,02
3. Išlaidos paslaugoms1
10 10 20
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 10 10 20
6. Išlaidos komandiruotėms
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 20 20 40
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 80 80 160
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai – 0 proc.
264
PRIEDAS M
KAIMP PLĖTRA
KAIMO PLĖTROS TAIKOMŲJŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMOS
1. ŽEMĖS ŪKIO IR KAIMO PLĖTROS KRYPČIŲ, PAGAL KAIMIŠKŲ VIETOVES
(REGIONŲ) IR JŲ VYSTYMOSI POTENCIALĄ, NUSTATYMAS IR VERTINIMAS
Tyrimų tikslas – suformuoti žemės ūkio ir kaimo plėtros kryptis pagal kaimiškų vietovių
(regionų) tipus ir jų vystymosi potencialą.
Uždaviniai:
1) Įvertinti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių
panaudojimo tikslingumą erdviniu, socialiniu ir ekonominiu aspektu.
2) Nustatyti žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių koreliaciją
su kaimiškųjų vietovių (regionų) ekonominių vystymusi.
3) Atlikti kaimiškųjų vietovių (regionų) vystymosi potencialo kiekybinį ir kokybinį
vertinimą.
4) Parengti kaimiškųjų vietovių (regionų) tipologiją.
5) Nustatyti žemė ūkio ir kaimo plėtros vystymosi kryptis (scenarijus) pagal regionų
potencialo tipus.
6) Parengti rekomendacijas žemė ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimui.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Žemės ūkio ir kaimo plėtros politika yra įgyvendinama įvairiomis priemonėmis, kurios
yra bendros ir neatsižvelgiama į konkrečius kaimiškos vietovės vystymosi ypatumus ar turimą
potencialą. Alternatyva - tikslingesnis politikos taikymas ir konkrečių politikos priemonių
nustatymas pagal kaimiškų vietovių tipus. Tokios politikos vykdymas labiau patenkina vietos
poreikius, todėl yra efektyvesnė, nors reikalauja geresnio politikos priemonių administravimo.
Vertinant pagal erdvinius, socialinius ir ekonominius aspektus kaimo vietovės labai
skiriasi. Mokslinėje literatūroje pateikiama daugiau nei 60 skirtingų tipologijų, kurios padeda
nustatyti kaimo vietovės charakteringus bruožus bei užtikrinti įvairios plėtros politikos
įgyvendinimą.
Kaimiškųjų vietovių tipologizacija yra sudėtinga dėl keleto priežasčių: 1) nėra bendros
„kaimo“ apibrėžties; 2) kaimiškos vietovės tarpusavyje skiriasi ir jų negalima vertinti pagal
vieną kiekybinį kriterijų; 3) vietos ypatumai (potencialai) skirtinguose regionuose skiriasi. Todėl
mažai tikėtina, jog įgyvendinant žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos tikslus pagal vieningus
principus bus pasiekti panašūs rezultatai, skirtingiems politikos tikslams įgyvendinimui būtina
įvesti ir keletą apribojimų.
Didėjantis erdvinių, socialinių ir ekonominių duomenų prieinamumas regiono mastu
reikalauja sudėtingesnių regionų tipologizacijos metodologijų. Gerai parengtos ir nuolatos
taikomos tipologinės politikos padeda užtikrinti, kad planavimo sistema teigiamai veiktų
gyvenimo kokybės gerinimą kaimiškose vietovėse.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Vis daugiau Lietuvos ir užsienio mokslininkų, susijusių su strateginiu kaimiškųjų
vietovių (regionų) vystymu, domisi: abstrakčiais kaimo plėtros politikos modeliais; tipologijų
kūrimo metodologija; įvairiapusių statistinių analizių taikymu kuriant kaimo vietovių tipologiją;
kaimo vietovių charakteristikomis ir jų rodikliais.
Tarptautinėse organizacijose (EBPO, EUROSAT ir kitose) buvo nustatyti kaimo regiono
apibrėžties kriterijai, kurie yra ypač naudingi tarpregioniniam ar tarpvalstybiniam palyginimui.
Galima ginčytis, jog nedidelis gyventojų skaičius ir (arba) žemės ūkio svarba kaimo
ekonomikoje, yra bendras Europos kaimo regionų bruožas ir atspindi Lietuvos kaimiškųjų
265
vietovių skirtumus (ypatumus). Svarbu pažymėti tai, jog iki šiol apibūdinant kaimo vietoves
Europoje, tradiciškai buvo vertinamas gyventojų tankis NUTS2 lygmenyje.
Mokslininkai pateikia skirtingas metodologijas, taikomas ES-27 regionų kaimiškų
vietovių tipologijai sudaryti, bando integruoti geografinius, socioekonominius bei demografinius
duomenų šaltinius siekiant nustatyti kaimo vietovių tipologiją, tačiau kaimiškos vietovės nėra
homogeniškos ir būtina taikyti skirtingas žemės ūkio ir kaimo plėtros priemones.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Laukiami rezultatai: atlikta žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013 metų programos
priemonių panaudojimo tikslingumo analizė; nustatyta žemės ūkio ir kaimo plėtros 2007-2013
metų programos priemonių koreliaciją su kaimiškųjų vietovių (regionų) ekonominių vystymusi;
parengta kaimiškų vietovių tipologija pagal vietos potencialą; parengtos rekomendacijos ir
priemonės žemės ūkio ir kaimo plėtros įgyvendinimui užtikrinant gyvenimo kokybę kaimiškuose
vietovėse.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 48 48 96
2. Socialinio draudimo įmokos 14,4 14,4 28,8
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 2 2 4
6. Išlaidos komandiruotėms 5 5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 12,9 13,9 26,8
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 77,3 83,3 160,6
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
2.Leader metodo kaimiškose vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas ir jo
didinimas
Mokslinių tyrimų tikslas - įvertinti LEADER metodo kaimiškose vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumą
ir numatyti rezultatyvumo didinimo priemones.
Uždaviniai:
1. Atlikti kaimo vietovių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos diegiant LEADER
metodo principus Lietuvoje kiekybinę ir kokybinę analizę.
2. Išanalizuoti Lietuvos kaimo vystymo projektų, pagal LEADER metodą, atrankos ir įgyvendinimo
tvarką/procedūras, vietos veiklos grupių (toliau VVG) organizacines struktūras, LEADER
metodo principų raiškos įgyvendinant vietos plėtros strategijas pobūdį ir stiprumą, principų
raiškos poveikį vietos plėtrai.
266
3. Nustatyti Lietuvos kaimo vystymo projektų pagal LEADER metodą atrankos ir įgyvendinimo,
VVG organizacinių struktūrų tobulintinas sritis.
4. Parengti VVG veiklos savianalizės ir išorinio vertinimo metodiką
5. Numatyti LEADER metodo principų diegimo tobulinimo galimybes.
6. Pateikti rekomendacijas kaimiškų vietovių strateginio planavimo metodikai tobulinti.
Tyrimo objektai – 2007-2013 m. kaimo vystymo projektai įgyvendinti pagal LEADER metodą, VVG
organizacinės struktūros ir veikla, LEADER metodo principų raiška.
Mokslinis tyrimas atliekamas pagal sisteminį holistinį principą. Naudojami tyrimo metodai:
VVG veiklą reglamentuojančių dokumentų, kaimo vystymo projektų ir vietos plėtros strategijų
įgyvendinimo ataskaitų, statistinių duomenų analizė ir sintezė, sociologinė apklausa ir giluminis interviu,
SSGG analizė ir kt.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Palyginti su tradiciniais finansavimo būdais, LEADER metodas reikalauja didesnių sąnaudų ir
yra didesnės rizikos nei tradiciniai finansavimo metodai, kadangi prisideda papildomas įgyvendinimo
lygmuo, ES biudžeto dalies kontrolė patikima daugybei į VVG susibūrusių partnerių. Papildomas
LEADER metodo sąnaudas ir didesnę riziką pateisina pridėtinė vertė sukuriama taikant partneryste
pagrįstus LEADER principus.
Vadovaujantis partnerystės ir kitais LEADER metodo principais į VVG įeina ir kartu dirba įvairių
socialinių ir ekonominių grupių atstovai (vietos valdžios, verslo, kaimo bendruomenių ir kitų
nevyriausybinių organizacijų, socialinės infrastruktūros institucijų darbuotojai ir kt.), todėl galima daryti
prielaidą, kad VVG rengiami ir įgyvendinami sprendimai yra kokybiškesni, pagrįsti vietos/regioninėmis
žiniomis ir kompetencija, realios ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos analize, poreikiais,
vietos bendruomenės iniciatyvomis. Vietos partnerių dalyvavimas sprendimų rengime ir įgyvendinime
taip pat sąlygoja tų sprendimų tvarumą ir kaimiškų vietovių vystymosi darnumą, atsiranda didesnės
inovacijų galimybės, kaupiamos ir skleidžiamos žinios.
Europos audito rūmai dar 2010 m. atliko Kaimo plėtros LEADER metodo įgyvendinimo analizę
ir vertinimą (Kaimo plėtros LEADER metodo įgyvendinimas, Specialioji ataskaita Nr. 5, Europos
Sąjunga, 2010) ir nustatė, kad LEADER metodo diegimo rezultatyvumas yra nepakankamas, sukurta
nevisa potenciali partnerystės pridėtinė vertė, vietos plėtros strategijos nėra novatoriškos, neužtikrinta
įvairių sektorių sąveika.
Tyrimų rezultatai sudarys galimybes kaimo plėtros veikėjams: sumažinti LEADER metodo
principų diegimo savaimingumo riziką, padės užtikrinti VVG veiklos rezultatyvumą, nešališkas ir
tinkamai dokumentuotas projektų atrankos ir įgyvendinimo, VVG akreditacijos (pagal VVG savianalizės
rezultatus) procedūras, padės sukurti LEADER metodo pridėtinę vertę, sustiprins LEADER metodo
principų raiškos poveikį kaimiškų vietovių vystimuisi; padidins LEADER metodo kaimiškose vietovėse
įgyvendinimo rezultatyvumą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
LEADER (liet. veiksmų, skatinančių kaimo ekonomikos plėtrą, tarpusavio ryšys) metodas yra
inovatyvi ir dinamiška ES kaimo plėtros politikos įgyvendinimo priemonė, kurios pagalba, laikantis
skirtingų partnerių partnerystės ir bendradarbiavimo, iniciatyvos „iš apačios į viršų“, teritorijos
vientisumo, integruotumo, inovatyvumo principus tikimasi didesnės pridėtinės vertės nei taikant
tradicinius politikos įgyvendinimo būdus. Tačiau tai, kad Lietuva vėliau įstojo į Europos Sąjungą ir
įsitraukė į LEADER programos vykdomą veiklą nei ji buvo pradėta įgyvendinti Vakarų Europoje,
sąlygojo, kad Lietuvos kaimo plėtros veikėjams (nacionalinio, regioninio, vietos lygmens) trūksta teorinių
ir praktinių žinių apie LEADER metodo principų diegimą, integruotų vietos plėtros strategijų turinio
elementus ir jų išpildymą.
LEADER metodo kaimiškose vietovėse įgyvendinimo rezultatyvumo vertinimas, jo didinimas
Lietuvos mokslininkų tiriamas retai. Dažniau analizuojami atskiri LEADER metodo principai netaikant
sisteminio holistinio požiūrio.
Baigiant įgyvendinti Kaimo plėtros 2007–2013 m. programą Lietuvoje, pastebėta, kad daugiausia
projektų pagal LEADER metodą remiama kaimo bendruomenės materialinei bazei sukurti, renginiams ir
verslumui ugdyti. Projektų nauda apčiuopiama ir materialiai naudinga kaimo gyventojams, tačiau kiek
projektų veiklos atitiko LEADER metodo principus, darnios kaimo plėtros principus, koks jų poveikis
267
kaimiškų vietovių vystimuisi, ar taikytos valdymo priemonės buvo kompleksinės ir integruotos, koks
sinerginis bei multiplikacinis efektas sukurtas – atviri klausimai mokslinių diskusijų erdvėje.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Kaimo vietovių ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės situacijos diegiant LEADER metodo
principus Lietuvoje kiekybinis ir kokybinis vertinimas; VVG veiklos savianalizės ir išorinio vertinimo
metodika; rekomendacijos LEADER metodo principų diegimo tobulinimui; rekomendacijos kaimiškų
vietovių strateginio planavimo metodikai tobulinti.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 50 50 100
2. Socialinio draudimo įmokos 15,5 15,5 31
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 5 5 10
6.
Išlaidos komandiruotėms
51 VVG, 10 fokus grupių interviu regionų
centruose kviečiant vidutiniškai po 2 atstovus
iš kiekvienos VVG
20 5 25
7.
Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
4 nešiojami kompiuteriai sociologinėms
apklausoms atlikti???
6 6 12
8. Pridėtinės išlaidos2
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 96,5 81,5 178 *- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
3.Žemės ūkio ir kitų kaimo subjektų bendradarbiavimo ir gamintojų organizacijų
kūrimosi aktyvinimas
Tyrimo tikslas – ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį,
stiprinant žemdirbių rinkos galią maisto grandinėje, didinant jiems tenkančios pridėtinės vertės
dalį realizuojamojoje produkcijoje, pagrįsti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų
kūrimosi aktyvinimo uždavinius ir priemones.
Tyrimo uždaviniai:
1) įvertinti žemdirbių formalių ir neformalių gamintojų grupių organizacinę būklę;
2) ištirti žemdirbių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų vaidmenį, didinant jiems
tenkančios pridėtinės vertės dalį realizuojamojoje produkcijoje;
3) įvertinti gamintojų kooperuotos veiklos plėtotės sąlygas ir kliūtis;
4) parengti pasiūlymus efektyviai panaudoti ES finansinę paramą žemdirbių gamintojų
organizacijoms kooperacijos Lietuvos kaime plėtotei.
268
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Sprendžiamų uždavinių aktualumą lemia šie veiksniai:
- parduodami savo produkciją neorganizuotai, žemdirbiai yra silpniausia maisto
grandinės dalis;
- žemės ūkio produkcijos gamintojams tenkanti pridėtinės vertės dalis turi tendenciją
mažėti;
- žemdirbių suvienytos ūkinės veiklos trūkumas yra viena iš didžiausių Lietuvos
žemės ūkio silpnybių, ribojanti žemdirbiams ir kaimo gyventojams tenkančios pridėtinės vertės
didinimą;
- 2014–2020 m. programiniu laikotarpiu ES numatoma taikyti įvairių žemdirbystės ir
gyvulininkystės produkcijos rūšių gamintojų organizacijų pripažinimą ir finansinį jų veiklos
rėmimą.
Tyrimo naujumas:
- bus įvertinta, koks yra žemdirbių gamintojų organizacijų kūrimosi potencialas,
didinant žemdirbiams tenkančios pridėtinės vertės dalį realizuojamojoje produkcijoje;
- bus įvertinta, kokiu laipsniu veikiantys žemės ūkio kooperatyvai atitinka pripažinimo
gamintojų organizacijomis reikalavimus;
- bus įvertinta, kokios yra sąlygos ir kliūtys kurtis naujiems žemdirbių organizaciniams
dariniams, atitinkantiems pripažinimo gamintojų organizacijomis reikalavimus.
Atlikto tyrimo pagrindu bus parengti pasiūlymai žemdirbių gamintojų organizacijų
rėmimo strategijai sukurti – kaip žemdirbių gamintojų organizacijoms teikiamą ES finansinę
paramą efektyviai panaudoti kooperacijos Lietuvos kaime plėtotei, žemdirbiams ir kaimo
gyventojams tenkančios pridėtinės vertės didinimui, darniam kaimo ir žemės ūkio vystymuisi.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis Kooperacijos plėtros žemės ūkyje situacija, veiklos dinamika, kooperatyvų susikūrimo
tikslai, patirti sunkumai ir kliūtys, pagrindiniai kooperacijos plėtros trukdžiai, priemonės
kooperacijai skatinti, Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos teikiama nauda nagrinėjama D.
Vidickienės, Ž. Gedminaitė, L. Pareigienės, E. Ribašauskienės, G. Kuliešio, J. Ramanausko, V.
Vaznonio ir kitų atliktuose tyrimuose. Autoriai pateikia pasiūlymus, kokių priemonės turėtų būti
taikomos kooperatinio judėjimo Lietuvoje reguliavimui ir plėtros skatinimui.
Žemdirbių gamintojų organizacijų vaidmens ir jų rėmimo strategijos formavimo
klausimai nagrinėjami J. Ramanausko ir V. Vaznonio tyrimuose, tačiau jie apima tik vaisių ir
daržovių sektorių.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai – pasiūlymai žemdirbių gamintojų organizacijų
rėmimo strategijai sukurti.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 50 50 100
2. Socialinio draudimo įmokos 15,5 15,5 31,0
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms
6. Išlaidos komandiruotėms 2,0 8,0 10,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 13,5 14,7 28,2
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 81,0 88,2 169,2
269
Išlaidų komandiruotėms pagrindimas
Pirmaisiais metais – komandiruotės Lietuvoje, siekiant įvertinti žemdirbių formalių ir
neformalių gamintojų grupių organizacinę būklę.
Antraisiais metais – komandiruotės į užsienio šalis (Daniją, Švediją ir Lenkiją), siekiant
ištirti jų patirtį, organizuojant žemdirbių gamintojų organizacijų rėmimo sistemą.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.)
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
4.Žemės ir maisto ūkio subjektų ekonominio gyvybingumo ir konkurencingumo stebėsena
bei vertinimas
Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbimo pramonė perdirba beveik visus (išskyrus
grūdus) šalyje užaugintus žemės ūkio produktus, o beveik pusė mėsos, pieno perdirbimo įmonių
pagamintos produkcijos eksportuojama. Nuo jų gyvybingumo ir tarptautinio konkurencingumo
priklauso ir žemdirbių darbo rezultatai. Akivaizdžiai tą įrodo šalies linininkystės sektorius, kur
dėl netinkamos žaliavos kokybės, linų perdirbimo įmonės tapo nekonkurencingos.
Mokslinių tyrimų tikslas – išanalizuoti žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių kaip
vientisos tiekimo grandinės konkurencinius pranašumus ES rinkoje, jų pokyčius ir produktų
rinkodaros silpnąsias ir stipriąsias puses, numatyti gamybos ir realizavimo kryptis.
Vienas iš svarbiausių veiksnių, paskutiniais metais lėmusių Lietuvos žemės ūkio produktų
perdirbimo pramonės vystymosi pokyčius, buvo įstojimas į ES 2004 metais. Ūkis pradėjo
funkcionuoti daugelyje sričių pasikeitusiomis sąlygomis. Vieningos ekonominės erdvės
išsiplėtimas ir ES rinkos reguliavimo bei paramos priemonės suteikė galimybę didinti Lietuvos
gamintojų eksportą. Todėl svarbi Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbimo pramonės produktų
gamybos ir rinkų raidos, struktūros keitimosi, gyvybingumo ir konkurencingumo, palyginti su
kitomis ES šalių įmonėmis, analizė. Kadangi nemaža perdirbtų produktų dalis yra eksportuojama
ne tik į kitas ES, bet ir į trečiąsias šalis, tampa aktualu apžvelgti ir Lietuvos tarptautinį
konkurencingumą.
Uždaviniai:
1. Metodikos pasirinkimas ūkių ir įmonių kaip vientisos grandinės gyvybingumo ir
konkurencingumo stebėsenai ir vertinimui;
2. Maisto tiekimo grandinių (pieno, mėsos, duonos, grūdų produktų, konservų) gyvybingumo
vertinimas;
3. Ūkių ir žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių tarptautinis konkurencingumo vertinimas;
4. Žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių kaip vientisos tiekimo grandinės gamybos ir
realizavimo kryptys.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Žemės ir maisto ūkio subjektų (ūkininkai, bendrovės, perdirbimo įmonės) vis dar yra
nepakankamai konkurencingi, kad galėtų lygiaverčiai konkuruoti su užsienio kompanijomis
produktų sektoriuose. Daugumoje eksportuojami žemos pridėtinės vertės, kaip galvijų ir kiaulių
skerdenos, grūdai, arba aukštos pridėtinės vertės, kaip sūriai, kurie tinkami tolesniam
pramoniniam perdirbimui. Tai rodo nepakankamą įmonių konkurencingumo lygį, kuri lemia
mažas produkcijos žinomumas tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, neefektyvi eksporto
strategija, mažas užsienio rinkų žinomumas ir pan. Tinkamiausias tokios situacijos sprendimas
yra įmonių aktyvus produkcijos pristatymas užsienio parodose, konferencijos, reikalingas
konkurencingumui didinti. Tačiau esminiai konkurencingumo didinimo veiksniai susiję su
investavimu į naujas technologijas. SAPARD, BPD ir KP 2007-2013 m. paramos patirtis parodo,
270
kad svarbu tinkamai įvertinti paraiškos į ES struktūrinių fondų ūkinio subjekto finansinę būklę,
taip pat – jo galimybę įsisavinti numatytą negrąžintiną paramą investiciniams projektams,
susijusiems su žemės ūkio gamyba ir jo produktų perdirbimu, alternatyviomis veiklomis kaimo
vietovėje, kaimo ir miškų infrastruktūros tobulinimu. Įgyvendinant naują ES fondų įsavinimo
etapą, būtina parengti ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti būsima parama. Norint nustatyti
pagrįstus ir optimalius ekonominio gyvybingumo kriterijus, siekiant, kad kuo daugiau įmonių
galėtų pasinaudoti parama, galima tik žinant realią Lietuvos žemės ūkio subjektų finansinę
padėtį.
Šio mokslinio tiriamojo darbo naujumas – remiantis tyrimais nustatyti įmonių arba
sektorių ekonominį gyvybingumą, nustatyti sektorius, kuriems labiausia reikalingos investicijos
tapti pakankamai gyvybingomis ir konkurencingomis, o ne pakankamai gyvybingoms dar kartą
suteikti paramą.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo procesai Lietuvoje glaudžiai susiję. Šalies
žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonė iš esmės perdirba vietinių žemdirbių užaugintą
produkciją. Šių dviejų gamintojų subjektų rezultatas – gaunami aukštesnės pridėtinės vertės
produktai. Todėl tiek žemdirbių ir žemės ūkio produkcijos perdirbėjų gyvybingumas tarpusavyje
susijęs. Ūkių ir įmonių gyvybingumo bei konkurencingumo stebėsena ir vertinimas yra aktualus
tiek bankams, kredituojantiems gamybą, tiek valstybei, teikiančiai paramą verslo plėtotei. Šio
klausimo probleminis aspektas – ūkių, įmonių statistinių duomenų surinkimas, jų
palyginamumas su analogiškomis įmonėmis, gyvybingumui nustatyti charakteringų rodiklių
nustatymas, konceptualių schemų sudarymas, išvadų pagrindimas.
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto, A. Stulginskio universiteto mokslininkai N.
Jurkėnaitė, J. Savickienė, A. Slavickienė tyrinėjo žemės ūkio gyvybingumą, tačiau
konkurencingumo įtaka liko netirta. Analogiškai Kauno technologijos universiteto Verslo
strategijos institutas (R. Jucevičius) tyrė Lietuvos maisto produktų gamybos pramonės
konkurencingumą, tačiau nesiejo su įmonių gyvybingumo rezultatais, ūkių konkurencingumu.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Tai mokslo studija, kurioje žemės ūkio produktų gamybos ir perdirbimo grandys bus
išanalizuotos kompleksiškai: gyvybingumo ir konkurencingumo aspektais. Išvadose bus pateikta
abiejų grandžių priklausomumo laipsnis, plėtros kryptys, kitų šalių įtaka grandies gyvybingumui.
Spaudos lankai – 6.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos, tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 48 48 96
2. Socialinio draudimo įmokos 14,4 14,4 28,8
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms
6. Išlaidos komandiruotėms 2,6 2,6 5,2
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 13 13 26
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 78 78 156
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus;
271
1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
5. Naujų investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų, įtraukiant
nevyriausybines ir bendruomenines organizacijas, ekonominio pagrindimo tyrimai
Mokslinių tyrimų tikslas – ištirti investavimo, finansavimo galimybių ir verslo
organizavimo formų įvairovę Lietuvoje bei parengti naujų verslo organizavimo formų vadybos
modelius ir jų veiklos reglamentavimo pagrindimą.
Uždaviniai:
1. Ištirti investavimo, finansavimo ir verslo organizavimo formų įvairovę Lietuvoje bei
išskirti veiksnius lemiančius kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą.
2. Penkiuose Lietuvos etnokultūriniuose regionuose, atsižvelgiant į šių regionų ypatumus,
pasirinktoje vienoje iš kaimiškųjų savivaldybių, atlikti veiksnių, lemiančių kaimiškųjų vietovių
teritorinę plėtrą, patikros prognostinę analizę, ES ir Lietuvos kaimo plėtros ir žemės ūkio
vystymo 2014-2020 m. programinių prioritetų kontekstuose.
3. Numatyti kaimo teritorinės plėtros scenarijus bei parengti verslo organizavimo formų
sisteminę sąrangą kaimiškųjų vietovių vystymo perspektyvumo kontekste.
4. Suformuluoti išvadas bei parengti rekomendacijas naujų verslo organizavimo formų
(tiek pelno, tiek ne pelno) steigimo, partnerystės ir bendradarbiavimo tarp organizacijų pagrindų
formavimo ir plėtros bei kaimiškųjų vietovių gyvybingumo ir teritorinio konkurencingumo
stiprinimo kryptimis.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Kaimo plėtros programinių nuostatų įgyvendinimas 2007-2013 metų laikotarpiu parodė,
kad realizuoti ar dar realizuojami projektai, finansuojami iš ES struktūrinių fondų, leido
atnaujinti, pagerinti ar sustiprinti verslo ir viešojo administravimo (tiek valstybinio, tiek
visuomeninio) sektorių materialinę bazę ir infrastruktūrą kaimo vietovėse. Tačiau ženkliausią
pasiekimą galima sieti su vietos kaimo bendruomenių plėtra ir sustiprėjimu, kurios prisiėmė ar
imasi šeimininko gyvenamojoje vietovėje vaidmens, reikšminančio visuomeninio (
bendruomeninio) sektoriaus svarbą, kaip lygiaverčio veikėjo statusą kaimo plėtroje.
Naujasis 2014-2020 m. programinis laikotarpis kaimo plėtros dalyviams kelia naujus
iššūkius, kurie susiję su inovacijomis ir restruktūrizacija didinant verslo apimtis (dominuoja
verslo sektoriaus interesai), su tausiu išteklių valdymu ir klimato kaitos mažinimu (dominuoja
valstybinio sektoriaus interesai), su gyvensenos sąlygų gerinimu bei vietos kraštovaizdžio ir
tradicijų išsaugojimu (dominuoja visuomeninio (bendruomeninio) sektoriaus interesai) ir pan.
Todėl įgyvendinant ES ir Lietuvos kaimo plėtros naujojo laikotarpio programines gaires, bus
privalu derinti verslo, valstybinio ir visuomeninio/bendruomeninio sektorių interesus, kad jie
atitiktų atskirų sektorių poreikius ir tarnautų kaimo vietovės teritorinei plėtrai.
Tam numatoma parengti organizacinių veiklos formų, lemiančių kaimiškųjų vietovių
teritorinę plėtrą, linkmių sisteminę sąrangą, kuri siejama su nauja sociokultūrinės veiklos forma,
grindžiama dialogu, partneryste ir bendradarbiavimu atsakingai socialinei elgsenai, kaip
adaptacijos instrumentui, užtikrinančiam sąryšį tarp investicijų ir teritorinės plėtros.
Sprendžiamų uždavinių naujumas grindžiamas tuo, kad problematika analizuojama
visuminiu-sisteminiu požiūriu iš vadybos mokslo erdvės pozicijų kompleksiškai.
272
Atliktų tyrimų rezultatų perspektyvumas siejamas su visuminio-sisteminio požiūrio į
kaimo vietovių teritorinę plėtrą formavimu, turinčiu konkretų pritaikomumą. Vieną kartą
rengiant reikalavimus kaimo plėtros projektų (tiek verslo, tiek socialinių) pagrindimui, veiklų ir
išlaidų finansavimo pagrįstumui, antrą kartą numatomų įgyvendinti konkrečių projektų kaimo
vietovėse poreikio pagrindimui ir išlaidų optimizavimui bei projektų pasiekimų tęstinumo
numatymui, trečią kartą partnerystės ir bendradarbiavimo pagrindų formavimui tarp kaimo
plėtros dalyvių tiek horizontalėje, tiek vertikalėje, ir pan.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Ilgą laikotarpį Lietuvoje kaimo problematika buvo nagrinėjama tik agrariniu aspektu. Tai
agrarinės politikos Lietuvoje formuotojų P. Šalčiaus, J. Aleksos, F. Kemėšio, V. Gaigalaičio, J.
Krikščiūno, V. Mališausko, B. Poškaus, K. Jasiūno, P. V. Raulinaičio, V. Manelio ir kitų
mokslininkų darbai. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų agrarinės ekonomikos srityje leidžiančių
įvertinti žemės ūkio ir verslo veiklų efektyvumą bei perspektyvumą kaime, jų svarbą žmogaus
gyvensenai, šalies ekonomikai ir pan.
Naujas požiūris į kaimą, jo kaip tyrimo objekto problematiką, ne vien agrarinės, bet ir
socialiniu, kultūriniu bei aplinkosauginiu aspektu, siejamas su eurointegraciniais procesais,
orientuotais į darnų ir subalansuotą kaimo vystymą Lietuvoje. Šiai krypčiai priskirtini M.
Treinio, R. Grigo, J. Čapliko, L. Milčiaus, A. Baleženčio, M. Dargvainio, M. Genienės, A.
Poviliūno, R Melnikienės, J. Vainausko, D. Skarbaliaus ir panašaus pobūdžio moksliniai
tiriamieji darbai. Moksliniai tyrimai susiję su darniu ir subalansuotu kaimo vystymu, atskleidžia
socialinių, kultūrinių ir aplinkosauginių aspektų vietą kaimo plėtros procesuose bei leidžia
atskleisti jų svarbą Lietuvoje kaimo vietovių perspektyvai ir pan.
Kompleksinių, organizacinių veiklos formų, susietų su visuminiu-sisteminiu kaimo
vietovių teritoriniu vystymu, tyrimų nėra.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Atlikus numatytus mokslinius tyrimus, numatomi šie rezultatai:
- atlikta veiksnių, lemiančių kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą, patikros prognostinė
analizė;
- ištirta verslo organizacijų investavimo, finansavimo ir organizavimo formų įvairovė
Lietuvoje, įvardintos šių formų veiklos problemos ir perspektyvos;
- parengta organizacinių veiklos formų, lemiančių kaimiškųjų vietovių teritorinę plėtrą,
sisteminė sąranga;
- parengtos rekomendacijos dėl naujų verslo organizavimo formų vadybos modelių steigimo,
partnerystės ir bendradarbiavimo;
- parengti nauji teisės aktai dėl naujų verslo organizavimo formų veiklos reglamentavimo.
Lėšų poreikio pagrindimas
Pirmaisiais metais Antraisiais* metais Iš viso
1 Darbo užmokestis 36,0 36,0 72,0
2 Socialinio draudimo įmokos 11,2 11,2 22,3
3 Išlaidos paslaugoms(1)
4 Išlaidos autoriniams darbams
5 Išlaidos prekėms 0,5 0,5 1,0
6 Išlaidos komandiruotėms 3,0 3,0 6,0
7 Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 4,0 4,0
8 Pridėtinės išlaidos (2) 13,7 12,7 26,4
9
Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti (3) 2,4 2,4 4,8
Iš viso: 70,8 65,8 136,5
Lėšos (tūkst. Lt)
Eil. nr. Išlaidų pavadinimas
273
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai: 85
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai: 15
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
6.Žemės ūkio ir maisto produktų trumpųjų maisto grandinių vystymas, skatinant
gamintojų ir vartotojų bendradarbiavimą
Tyrimo tikslas – trumpųjų maisto grandinių (TMG) veikimo prielaidų/galimybių nustatymas,
įvertinant žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gamintojų gamybinės ir komercinės veiklos
plėtros potencialą, pasitelkiant šiuolaikinių rinkodaros priemonių sistemą, skirtą orientuoti TMG
gamintojus siekti bendradarbiavimo su vartotojais, aprūpinant juos sveikais maisto produktais
bei užtikrinant ilgalaikes maisto produktų įvairovės tiekimo schemas palaipsniui kuriant
mažuosius prekybos klasterius regioniniu mastu.
Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1) identifikuoti prielaidas/galimybes, kurios lemia TMG gamintojų skaičiaus didėjimą TMG
kūrimo ar plėtros procese:
- atlikti TMG aplinkos SSGG analizę ir parametrinį/pokyčių vertinimą;
- nustatyti veiksnius, lemiančius žemės ūkio produkcijos ir maisto produktų gamintojų
dalyvavimą TMG valdymo schemoje;
- atskleisti galimybes kurtis A ir B lygio TMG.
2) identifikuoti veiksnius, lemiančius TMG gamintojų potencialą vykdyti maisto produktų
diferenciaciją:
- atlikti rinkos segmentaciją (pagal Lietuvos rajonus) ir identifikuoti TMG gamintojų
potencialą užtikrinti produktų įvairovės didinimo ir diferenciacijos procesą pagal
gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijos perdirbimo lygį (pirminį ir antrinį);
- atlikti rinkodaros tyrimą siekiant atskleisti rinkodaros priemonių (ne) efektyvumo sritis.
3) nustatyti prielaidas, kurios leistų sukurti TMG valdymo schemą ir TMG struktūros ir
veikimo efektyvumo palaikymo priemonių planą, siekiant užtikrinti laisvą gamintojų
patekimo ir pasitraukimo laisvę;
4) įvertinti gamintojų ūkinės veiklos potencialą dalyvauti TMG schemoje ir jos plėtros procese,
siekiant:
- vykdyti gamintojų ūkinės veiklos (ypatingai finansinių ir investicinių) rezultatų statistinių
duomenų stebėseną ir jų vertinimą;
- vykdyti nuoseklią gamintojų investicinės galios paramos politiką;
- numatyti TMG veikimo palaikymo priemones agresyvėjančios rinkos konkurencijos
sąlygomis.
5) atlikti rinkodaros tyrimą, skirtą atskleisti TMG gamintojų galimybes didinti pirkėjų skaičių:
- įvertinti galimybę, ar galima parengti TMG schemos veikimo “žemėlapį”, t. y. nustatyti
Lietuvos rajonų mastu GIS taškus, kuriuose vykdoma TMG veikla – nurodyti produktų
pavadinimus, kainas, pardavimo kiekius, taikomą produktų pristatymo būdą ir terminus;
- nustatyti, kokias rinkodaros priemones turėtų taikyti TMG gamintojai, siekiantys
aptarnauti HoReCa sistemą ir perdirbimo įmones;
274
- atskleisti veiksnius, kurie skatina taikyti TMG veikimo efektyvumo palaikymo priemones
– vidaus kainodarą, didesnę asortimento diferenciaciją, didinti pirkėjų skaičių taikant
tiesioginės rinkodaros priemones ir SMART technologiją.
- identifikuoti rinkodaros priemonių sistemą dėl TMG veiklos populiarinimo (reklamos ir
RsV) tarp Lietuvos gyventojų pritaikant vartojimą didinančias ir ugdančias media
priemones.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Vartotojams sudėtinga įsigyti šviežių, sveikų ir išskirtinės kokybės produktų. Jų
įvairovė supermarketuose nėra didelė. Čia siūlomi standartizuoti, masinės gamybos maisto
produktai, kurių paklausos didinimo galimybės ribotos. Supermarketų lentynose tarpusavyje
konkuruoja žinomus prekių ženklus valdančios stambios Lietuvos ir užsienio maisto pramonės
įmonės. Lietuvos ir užsienio maisto produktų gamintojai bando skatinti naujų produktų įvedimą
būtent per mažmeninės prekybos tinklų sistemas.
Lietuvoje nėra identifikuoti trumposios maisto grandinės struktūrą apibūdinantys
parametrai, todėl sudėtinga atsakyti į klausimą, kodėl ūkininkai, vykdantys perdirbimo funkciją
ūkio mastu, susiduria su daugybe produkcijos pardavimo sunkumų, nors maisto produktų
paklausa rinkoje yra didesnė už pasiūlą.
Iškyla dvejopo pobūdžio problema: 1) kaip orientuoti ūkininkus, besirengiančius plėtoti
perdirbimo funkciją žemės ūkio plėtros atveju naujuoju Kaimo plėtros 2014-2020 programos
periodu; 2) kokių reikia sprendimų, siekiant didinti TMG gyvybingumą (vartotojus skatinti pirkti
Lietuvos ūkininkų pagamintus maisto produktus).
Praktinė problema: trumpųjų maisto grandinių (TMG) gyvybingumas siekiant didinti
gamintojų įtaką jose.
Palankesnių sąlygų sudarymas ūkininkams, siekiantiems intensyvinti žaliavinės
produkcijos perdirbimą, yra svarbus Lietuvos maisto produktų trumposios grandinės koncepcijos
restruktūrizacijos etapas. Perdirbimo funkcijos aktyvinimas siejamas su smulkiosios
perdirbamosios gamybos technologijų perkėlimu į Lietuvos ūkininkų ūkius skatinant juos
investuoti ir užsitikrinti finansinį veiklos stabilumą.
TMG veikimo efektyvumo didinimas leidžia aktyviai modernizuoti ūkininkavimo
aplinką siekiant vartotojų aprūpinimo sveikais, biologiškai vertingais, išskirtinės kokybės ir/ar
šviežiais lietuviškais maisto produktais.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Žinant užsienio šalių patirtį, kokia maisto produktų įvairovė galima ir kokie įvairūs
vartotojams patrauklūs pardavimo būdai yra taikomi, būtina įvertinti faktą, kad Lietuvoje
paklausą šviežių produktų įsigijimui galima diferencijuoti atsižvelgiant į susiformavusius
vartotojų segmentus ir regionuose gyventojų pajamas. Kol kas vartotojams sudarytos per menkos
sąlygos įsigyti kokybiškų maisto produktų už patrauklią kainą. Supermarketai neužtikrina
Lietuvos ūkininkams palankių sąlygų tiekti jų ūkiuose pagamintus maisto produktus, todėl
didesnę maistinę vertę, tačiau trumpą galiojimo terminą turinčių maisto produktų įvairovė juose
yra menka.
Ūkininkai, kurie savo ūkyje gali perdirbti žaliavinę produkciją, menkai tesinaudoja
prekybos tinklų paslaugomis, daugiau ieško būdų vykdyti savarankišką prekybą.
Lietuvoje vyrauja kelių tipų maisto produktų pardavimo schemos, kai ūkininkai gali
savo produkciją parduoti:
1) maisto pramonės arba didmeninės prekybos įmonėms, kurios superka sezoninę žaliavinę
po pirminio apdorojimo produkciją, tačiau taiko blogesnes atsiskaitymo sąlygas tiekiant
mažesnius produkcijos kiekius;
2) mažmeninės prekybos įmonėms, taikančioms savitarną, kur maisto produktų įvairovė
priklauso nuo tiekėjo derėjimosi galių, todėl ūkininkams sudarytos sudėtingos sąlygos
275
tiekti maisto produktus prekybos tinklui, kadangi būtinas didelis kiekis ir vienoda kokybė
bei griežtas tiekimo terminas, o atsiskaitymai vyksta ne tiekėjo naudai;
3) įprastuose turguose – kur sudarytos dalinės sąlygos prekiauti maisto produktais
ūkininkams; tam numatytas plotas ir ribotas prekybos taškų skaičius, be to nėra palankių
sąlygų “paleisti kainas” norintiems greičiau parduoti produkciją;
4) mobiliuosiuose turguose – ūkininkų komercinės kooperacijos iniciatyva, orientuota
pateikti Lietuvos gyventojams šviežių maisto produktų, užtikrinti didesnę jų įvairovę,
tačiau jų veikla apręsta griežtu grafiku, t.y. jie veikia ribotą laiką ir tam tikromis savaitės
dienomis, atsižvelgiant į ūkininkų interesus – jiems reikia dalyvauti gamyboje ir vykdyti
pardavimus patiems;
5) specializuotuose turguose – ekologiškų ar ūkiuose užaugintų produktų pardavimo vietos,
kurių skaičius mažas ir jų veikla populiari tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose;
6) vykdant e-prekybą su teikiama nuoroda į stacionarias prekybos vietas, kuriose galima
įsigyti šviežių, sveikų ar ekologiškų produktų, sveikų produktų, ženklinamų “IKP”;
7) vykdant e-prekybą per nuosavą e-parduotuvę, kuri paprastai skirta didmeniniams
pirkėjams arba ieškantiems įvairovės vartotojams;
8) vykdant savarankišką prekybą pagal e-skelbimą, kai užsakymus ūkininkai gauna
telefonu, tačiau ateityje užsakymų skaičius stabilizuojasi, kadangi e-skelbimų galiojimo
trukmė ribota;
9) tiekiant specializuotoms sveiko maisto parduotuvėms, HoReCa sistemai, mokykloms,
darželiams, sanatorijoms ir pan., kai sudaromos ilgalaikės tiekimo sutartys ir griežtai
atliekama jų vykdymo kontrolė;
10) vykdant savarankišką prekybą “iš kiemo”, kai ūkininkai savo produkciją parduoda
asmeniškai tiesiai iš namų;
11) vykdant savarankišką prekybą steigiant privačią parduotuvę, tačiau šiuo atveju būtina
atskirai vykdyti ir administruoti prekybos įmonės veiklą.
Visos šios prekybos schemos gali būti priskirtos trumposios maisto grandinės (TMG)
koncepcijai.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Trumposios maisto grandinės reikalingos labiau gamintojams, norintiems pateikti
vartotojams maisto produktus, jiems patogiu būdu ir laiku už konkurencingą kainą. Priklausomai
nuo maisto produkto savybių – žaliavos kiekio, žaliavos kokybės, žaliavos perdirbimo trukmės,
produkto galiojimo laiko, produkto gabaritų, pakuotės, laikymo sąlygų ir pan., ne visi gamintojai
gali patys vykdyti prekybą savarankiškai, t. y. būti trumposios maisto grandinės dalyviais.
Bet kuris trumposios grandinės dalyvis gali naudotis paslaugomis – mokslo ir tyrimų,
mokymo, konsultacinėmis, teisinėmis, finansų valdymo ir apskaitos, nuomos, draudimo, statybų
ir techninės rangos, ir t. t., kurias teikia įprastai konkretaus ekonomikos sektoriaus įmones
aptarnaujančios paslaugų įmonės ir valstybės institucijos bei jų interesus atstovaujančios
organizacijos – verslo teisės, verslo finansų maklerio ir apskaitos įmonės, draudimo bendrovės ir
komerciniai bankai, regionų verslo plėtros agentūros, Lietuvos pramonės ir prekybos amatų
rūmų bei prekybos atstovybės, Žemės ūkio rūmai, specializuotos asociacijos ir pan.
Tiesioginio pardavimo sistemos atsiradimas Lietuvoje priklauso nuo TMG
gyvybingumo. Galimi keli scenarijai restruktūrizuoti veikiančias prekybos schemas: 1) skatinti
diegti inovatyvias prekybos organizavimo formas; 2) siekti sukurti nacionalinį TMG ar jų tinklo
funkcionavimo schema – mažąjį prekybos klasterį, skirtą žemės ūkio sektoriaus gamintojas
lengvai patekti į rinką be šios veiklos papildomo subsidijavimo.
276
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 30 60 90
2. Socialinio draudimo įmokos 9 18 27
3. Išlaidos paslaugoms1
0
4. Išlaidos autoriniams darbams 0
5. Išlaidos prekėms 4 2 6
6. Išlaidos komandiruotėms 3 4 7
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 4 6 10
8. Pridėtinės išlaidos2 10 18 28
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 60 108 168
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 80 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 20 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
7.Rinkodaros priemonių, stiprinančių lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų
konkurencingumą eksporto rinkose, sistemos tobulinimas
Mokslinė problema. Kaip padidinti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų (saugių,
kokybiškų) eksportą rinkodaros priemonėmis?
Tyrimų tikslas – ištyrus lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rinkos potencialą,
sukurti moksliškai pagrįstą šių produktų rinkodaros priemonių planą, nukreiptą
konkurencingumui stiprinti eksporto rinkose.
Tyrimo uždaviniai:
1) nustatyti susiklosčiusias ekonominės krizės poveikyje žemės ūkio ir maisto
produktų gamybos ir pardavimo pasaulinėse rinkose tendencijas, taip pat šių
produktų vartotojų paklausos formavimosi ypatumus;
2) apibūdinti susiklosčiusią žemės ūkio ir maisto produktų prekybos dinamiką ir
struktūrą tarp šių produktų šalių–gamintojų;
3) nustatyti šalies ir pasaulio žemės ūkio bei maisto produktų gamintojų
konkurencinius pranašumus ir atlikti jų lyginamąją analizę;
4) įvertinti taikomas žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų rinkodaros strategijas ir
apibrėžti jų adaptacijos galimybes bei sąlygas;
5) pateikti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumo didinimo vidaus
ir pasaulio rinkose bei šių produktų eksporto skatinimo praktines rekomendacijas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Atlikto tyrimo rezultatai aktualūs vertinant žemės ūkio ir maisto produktų
konkurencingumą Lietuvos ir tarptautinėse rinkose, įgyvendinant ŽŪM strateginio plano
uždavinį – padidinti žemės ūkio ir maisto produktų eksportą. Remiantis kompleksiniu tyrimu
nustatytos pagrindinės pasaulinės žemės ūkio ir maisto produktų rinkos plėtros tendencijos, taip
pat įvertintos galimybės panaudoti Lietuvoje užsienio žemės ūkio ir maisto produktų kompanijų–
277
gamintojų patirtį formuojant ir įgyvendinant šiuolaikinėmis sąlygomis savo produkcijos
konkurencinių pranašumų užtikrinimo strategijas pasaulinėje rinkoje. Pirmą kartą šalyje bus
atlikta lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų rinkų plėtros studija, nustatytos šių produktų
populiarinimo ir eksporto skatinimo priemonės.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Mokslinėje studijoje sukaupta informacija apie tarptautinių rinkų paklausą lietuviškiems
žemės ūkio ir maisto produktams perspektyvi šiais požiūriais: nustatytos potencialios šių
produktų pardavimo rinkos, įvertinta vartotojų elgsena lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų
atžvilgiu; nustatytas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų prekinių ženklų žinomumas ir jo
didinimo galimybės taikant tam tikras rinkodaros priemones; numatytos žemės ūkio ir maisto
produktų eksporto skatinimo rinkodaros priemonės.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 50 80 130
2. Socialinio draudimo įmokos 15 24 39
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 3 5 8
6. Išlaidos komandiruotėms 10 12 22
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 4 6 10
8. Pridėtinės išlaidos2 16,4 25,4 41,8
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 98,4 152,4 250,8
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 95 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 5 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
8.Aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto (jo gamyba pagrįsta vietos
ištekliais: žaliavomis, veislėmis, tradicijomis, žiniomis ir kt.) Tvarumas ir
konkurencingumas
Mokslinių tyrimų tikslas – ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto
tvarumo ir konkurencingumo veiksnius Lietuvoje.
Uždaviniai:
Išanalizuoti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto svarbą, siekiant
tvarios maisto sistemos.
Apžvelgti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto rinkos specifiką ir
plėtros tendencijas Lietuvoje.
Išskirti pagrindinius veiksnius, didinančius ir mažinančius aukštos pridėtinės vertės,
ekologiško ir vietos maisto tvarumą ir konkurencingumą Lietuvoje.
278
Pateikti pasiūlymus dėl aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto rinkos
plėtros skatinimo Lietuvoje.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Maisto vartojimas, veikiamas daugelio veiksnių ir sudėtingų sąveikų, kinta laikui bėgant.
Vykstant globalizacijos procesams maisto sistemose, vartotojai pradėjo daugiau vartoti maisto,
kuris yra pagamintas toli nuo jų gyvenamosios vietos ir skiriasi nuo tradicinio maisto, kurį jie
buvo įpratę vartoti. Tačiau pastaruoju metu vartotojai vis labiau susirūpina maistu, kurį jie
vartoja, ir, rinkdamiesi jį, atkreipia dėmesį į maisto saugumą, kokybę, o taip pat ir į kitus
aspektus, susijusius su poveikiu sveikatai ir aplinkai, socialiniu poveikiu, gyvūnų gerove. Viena
iš paskutiniuoju metu atsiradusių maisto vartojimo tendencijų – aukštos pridėtinės vertės,
ekologiškų, vietos maisto produktų paklausos didėjimas. Šie produktai, palyginti su įprastiniais,
turi daug privalumų: yra tinkami ir palankūs žmonių sveikatai, natūralūs, maistingi, pasižymi
geru skoniu ir aromatu, juos gaminant tausojama aplinka, užtikrinama gyvūnų gerovė,
skatinamas vietos ekonomikos augimas. Pirmenybės aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir
vietos maisto produktų vartojimui teikimas yra labai svarbus, siekiant tvarios maisto gamybos ir
vartojimo, todėl klausimai, susiję su jų gamybos ir vartojimo skatinimu, yra plačiai diskutuojami
mokslininkų ir politikos formuotojų tarpe. Didėjant aukštos pridėtinės vertės, ekologiškų ir
vietos maisto produktų paklausai bei būtinybei skatinti jų gamybą ir vartojimą, labai svarbu yra
ištirti šių produktų tvarumo ir konkurencingumo sąlygas bei tinkamą rinkos plėtros strategiją.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Ekologiškų maisto produktų rinkos moksliniai tyrimai Lietuvoje pradėti 1996 – 1997
metais. Bendrąsias ekologiškų produktų rinkos plėtros problemas nagrinėjo, rinkos veiksnius
tyrė Aleksandravičius (1999), R. Zemeckis ir E. Ribašauskienė (2004), M. Eidukevičienė ir A.
Bučienė (2005), V. Rutkovienė ir G. Abraitytė (2005), V. Rutkovienė ir G. Garliauskienė (2007),
J. Ramanauskienė ir A. Gargasas (2008), V. Skulskis ir V. Girgždienė (2008), J. Ramanauskienė
ir M. Arys (2009) bei kiti.
Klausimai, susiję su aukštos pridėtinės vertės ir vietos maisto rinka Lietuvoje, iki šiol yra
mažai nagrinėti.
Prie aukštos pridėtinės vertės maisto produktų galėtų būti priskiriami pramoniniu būdu
mažais kiekiais gaminami tradiciniai maisto produktai, išskirtinės kokybės produktai (IKP),
produktai, įtraukti į Europos Sąjungos saugomos kilmės vietos nuorodos (SKVN), saugomos
geografinės nuorodos (SGN), garantuotų tradicinių gaminių (GTG) registrus.
Iki šiol nėra teisiškai priimto vietos maisto apibrėžimo, nėra ir nustatytos geografinės
aprėpties šiam maistui. Prie vietos maisto produktų galėtų būti priskiriami produktai, kurių
gamyba pagrįsta vietos ištekliais: žaliavomis, veislėmis, tradicijomis, žiniomis ir kt. Vietos
maistas yra susijęs su vietos maisto sistema, kurioje, palyginti su įprasta maisto sistema, dalyvių,
įtrauktų į maisto gamybos, perdirbimo, paskirstymo, vartojimo ir atliekų šalinimo procesus,
skaičius, o tai pat atstumai erdvėje ir laike yra žymiai mažesni.
Laukiami mokslinio tyrimo rezultatai
Atlikus mokslinį tyrimą, jo rezultatai bus paskelbti 3 moksliniuose straipsniuose,
kuriuose bus ištirti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto tvarumo ir
konkurencingumo veiksniai Lietuvoje, pateiktos bendrosios išvados ir pasiūlymai, siekiant
paskatinti aukštos pridėtinės vertės, ekologiško ir vietos maisto pasiūlą ir paklausą.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos, tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 60 60 120
2. Socialinio draudimo įmokos 18 18 36
3. Išlaidos paslaugoms
20 20 40
4. Išlaidos autoriniams darbams
279
5. Išlaidos prekėms
6. Išlaidos komandiruotėms 2 2 4
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos 35 35 70
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti
Iš viso: 135 135 270
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
9.Žaliosios ekonomikos integravimas į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo rezultatų
vertinimo sistemą
Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyvias ir objektyvias galimybes žaliosios ekonomikos
koncepcijai integruoti į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo stebėsenos sistemas.
Tikslui pasiekti iškelti uždaviniai:
1) atskleisti žaliosios ekonomikos ir socialinės atsakomybės koncepcijų sąsajas darnaus
vystymosi požiūriu;
2) identifikuoti žaliosios ekonomikos matavimo dimensijas ir nustatyti jų dermę su
gamtinių išteklių pagrindu vystomo verslo rezultatyvumo vertinimo indikatoriais bei
socialinės atsakomybės (3P) dimensijomis;
3) įvertinti objektyvių duomenų šaltinių tinkamumą ekonomikos žalinimo matavimui;
4) nustatyti, kokios yra žaliosios ekonomikos kriterijų integravimo į agroverslo
rezultatyvumo vertinimo ir socialinės atsakomybės stebėsenos sistemas subjektyvios
galimybės;
5) parengti išvadas dėl žaliosios ekonomikos koncepcijos integravimo į agroverslo
rezultatyvumo ir, atitinkamai, socialinės atsakomybės vertinimą/ stebėseną.
Tyrimo aktualumas ir savalaikiškumas determinuotas dvejopai. Viena vertus,
iniciatyvomis „iš viršaus“, t. y. politinėmis agrarinės aplinkosaugos priemonėmis nebuvo pasiekta
laukiamų darnaus vystymosi rezultatų, o joms išleistos milžiniškos lėšos nebuvo adekvačios
rezultatams. Vieną iš priežasčių galima įvardinti tai, kad agrarinės aplinkosaugos priemonės
nukreiptos tik į tam tikrus pavienius ūkinius veiksmus. Dėl to gamtosaugininkai pradėjo kelti
naujas iniciatyvas, ypač didelį dėmesį skiriant savanoriškai vykdomoms biologinės įvairovės
išsaugojimo programoms ir švietimui. Antra vertus, JT darnaus vystymosi konferencijoje
„Rio+20“ iškelta žaliosios ekonomikos, kaip pagrindinės priemonės darniam vystymuisi siekti,
idėja įgalina naujai pažvelgti į gamtos išteklių tausų naudojimą, taršos mažinimą, kovą su skurdu,
ekonomikos vystymąsi.
Tad keliama idėja – ekonomikos žalinimo koncepcijos integravimas į verslo (ypač
vystomo gamtinių išteklų pagrindu, pavyzdžiui, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės,
vandentvarkos ir pan.) rezultatų vertinimo sistemą bei perkėlimas į socialinės atsakomybės
plotmę skatintų darnaus vystymosi iniciatyvas “iš apačios”. Pastarųjų stoka yra vienas
pagrindinių barjerų darniam gamybos sferos vystymuisi, o kartu vienas iš trukdžių planuotam
aplinkosaugos politikos rezultatyvumui pasiekti.
Reikia pastebėti, kad nuo XX a. 9-10-ojo dešimtmečių verslo organizacijos bei valdžios
institucijos vis dažniau visas tris tarpusavyje susijusias darnaus vystymosi dimensijas (žinomas
kaip J. Elkingtono 3P arba 3E sistema) ar analogiškas darnumo vertinimo/ apskaitos sistemas
taiko kaip sprendimų priėmimo ir kokybės kontrolės priemones. Pastarosios atsispindi „gero
280
korporatyvinio pilietiškumo“ bei „įmonių/organizacijų socialinės atsakomybės“ koncepcijose.
Praktikoje tai pasireiškia tuo, jog organizacijos savanoriškai prisiima tam tikrą ekonominę,
socialinę bei ekologinę atsakomybę už bendruomenių, kuriose vykdo verslą, gerovę.
Laukiamų rezultatų perspektyvumas ir naujumas – žaliosios ekonomikos koncepcijos
integravimas į gamtinių išteklų pagrindu vystomo verslo (žemės ūkio, miškininkystės,
žuvininkystės, vandentvarkos ir pan.) rezultatyvumo vertinimo sistemą bei perkėlimas į
socialinės atsakomybės plotmę, skatintų darnaus vystymosi iniciatyvas „iš apačios”. Pastarųjų
stoka yra vienas pagrindinių darnaus vystymosi barjerų, lauktam aplinkosaugos priemonių
rezultatyvumui pasiekti.
Lėšų poreikis
Eil. Išlaidų pavadinimas
I II Visam
projektui Nr. metais metais
1. Darbo užmokestis 45 90 135
2. Socialinio draudimo ir kitos teisės aktais numatytos
įmokos 14 28 42
3. Išlaidos paslaugoms (tarp jų ir autorinėms sutartims)
5 5
4. Išlaidos prekėms 3 2 5
5. Išlaidos komandiruotėms
15 15
6. Išlaidos rezultatams viešinti 0 5 5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti 0 0 0
8. Pridėtinės išlaidos (projektą vykdančios institucijos
sąnaudos; iki 30 proc. lėšų, nurodytų 1–3 eilutėse) 12 29 41
Iš viso: 74 174 248
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.)
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
10.Viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse skatinimo principai, būdai ir atlygio už jų
kūrimą nustatymas
Tyrimo tikslas – sukurti viešųjų gėrybių kūrimo kaimo vietovėse ir atlyginimo už jų teikimą
sistemą, kuri užtikrintų ne tik visuomenės pageidaujamą viešųjų gėrybių apimtį, bet ir skatintų sinergijos
efektus darnaus kaimo vystymo kontekste – kaimo gyventojų užimtumo ir pajamų augimą, skurdo
mažėjimą, kaimų apgyvendinimą ir gyvybingumą bei geresnę aplinką naujų verslų (ypač susietų su
turizmu, rekreacija) steigimuisi kaimo vietovėje.
Tyrimo uždaviniai:
1) apibrėžti viešųjų gėrybių vietą darnaus kaimo vystymosi koncepcijoje;
2) pagrįsti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo poreikį, atlyginimo už jų
teikimą būdus ir priemones, užtikrinančias visuomenės pageidaujamą jų apimtį;
3) išnagrinėti viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominį reguliavimą ES, įvertinant naujojo
programinio laikotarpio (2014-2020 m.) Bendrosios žemės ūkio politikos priemonių reikšmę
skatinant viešųjų gėrybių kūrimą;
4) sukurti atlyginimo už viešųjų gėrybių teikimą kaimo vietovėse sistemą, paremtą jų ekonominės vertės
nustatymu;
5) parengti viešųjų gėrybių poveikio kaimo vystymuisi vertinimo metodiką.
281
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
ES bendrosios žemės ūkio politikos modelis palaipsniui orientuojamas į darnaus žemės ūkio ir
kaimo vietovių vystymąsi bei politikos priemonių, neiškreipiančių tarptautinės prekybos, sistemą. BŽŪP
reforma siekiama palaipsniui atsisakyti pirmojo ramsčio, skirto ūkių pajamų palaikymui ir produkcijos
gamybos rėmimui, priemonių, paramą nukreipiant į antrojo ramsčio priemones, t.y. kaimo plėtrai ir
viešųjų gėrybių teikimui skatinti. Taip siekiama kaimo gyventojams kompensuoti už jų indėlį saugant ir
prižiūrint gamtinius išteklius, kraštovaizdį, užtikrinant maisto saugumą Europoje.
Viešųjų gėrybių teikimas lemia didesnius ūkinės veiklos kaštus, todėl siekiant užtikrinti viešųjų gėrybių
teikimą, valstybės parama žemės ūkiui bei darniai kaimo plėtrai yra būtina. Darnaus vystymosi požiūriu
ekonomiškai efektyviau remti aplinkosaugines technologijas ir ūkininkavimo būdus nei leisti lėšas
degradavusiems gamtiniams ištekliams atstatyti. Tiesioginių išmokų už viešąsias gėrybes mechanizmas,
jo galimi rezultatai ir poveikiai, perėjimo prie tokios sistemos modeliai moksliniuose tyrimuose yra nauji
ir mažai išanalizuoti.
Tyrimo naujumas:
1) atlyginimo už viešųjų gėrybių teikimą kaimo vietovėse sistemos kūrimas pagrįstas jų ekonominės
vertės nustatymu, kaštų ir naudos analize;
2) parengta viešųjų gėrybių poveikio kaimo vystymuisi vertinimo metodika;
3) atskleistas tiesioginių išmokų, susietų su viešųjų gėrybių teikimu, poveikis darniam kaimo
vystymuisi.
Atliktų tyrimų teoriniai ir praktiniai rezultatai taps pagrindu racionalios žemės ūkio ir kaimo
plėtros politikos formavimui bei tolesniems moksliniams ir taikomiesiems tyrimams viešųjų gėrybių
teikimo tematika. Tyrimas sudarys prielaidas objektyviau ir tiksliau įvertinti viešųjų gėrybių teikimo
skatinimo efektus.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo klausimai plačiau pradėti
nagrinėti tik XX a. paskutinį dešimtmetį, susirūpinus dėl neigiamų visuomeninių intensyvaus žemės ūkio
efektų, plėtojantis žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcijai. Šiuo požiūriu reikšmingiausi M. Bohman
(1999), J. Pretty (2001), P. Paarlberg (2002), J. M. Peterson (2002), A. Vatn (2002), V. Krumalova
(2003), J. Lankoski (2003), L. Casini (2004), S. Prestegard (2004), G. Boody (2005), R. J. Brunstad
(2005), A. Randall (2007) darbai.
Viešųjų gėrybių vertės ir jų poveikio darniam kaimo vystymuisi vertinimo klausimus vieni pirmųjų
nagrinėjo G. J. Pruckner (1995), G. L. Poe (1998), R.J. Johnston (2001), C.T. Bastian (2002), V.
Krumalova (2002), J. Lankoski (2003), T. Yrjola, J. Kola (2004). Vėliau šiuos tyrimus išplėtojo S.
Kubičkova (2004), H. Aizaki (2006), S. Yong-Kwang (2006),
Z. Kallas (2007), A. B. Nielsen (2007), A. McVittie (2009), D. Moran (2009), S. Thomson (2009), Y.
Wang (2010), D. Baldock (2011), K. Hart (2011).
Minėtuose tyrimuose viešųjų gėrybių teikimo skatinimas iš esmės buvo grindžiamas rinkos
ribotumų teorija ir žemės ūkio daugiafunkciškumo koncepcija. Žemės ūkio daugiafunkciškumas –
skirtingų žemės ūkio sistemos funkcijų realizavimas, siekiant pageidautino ekonominio, gamtosauginio,
socialinio bei kultūrinio efekto (Lankoski, 2003; Prestegard, 2003; Yrjola, Kola, 2004; Kallas, 2007;
Mann, 2007; Randall, 2007; Viaggi, 2011). Tokiu būdu kaip žemės ūkio veiklos rezultatai sukuriami ne
tik prekiniai, bet ir neprekiniai produktai, kuriems yra būdingos viešųjų gėrybių savybės.
Dauguma mokslinių darbų, kuriuose nagrinėjama viešųjų gėrybių teikimo poveikio darniam
kaimo vystymuisi problematika, vis dar yra fragmentinio pobūdžio, neatskleidžiamos viešųjų gėrybių
teikimo ekonominio reguliavimo ir poveikio kaimo vietovių vystymuisi sąsajos.
Lietuvoje kai kuriuos viešųjų gėrybių teikimo kaimo vietovėse ekonominio reguliavimo aspektus
nagrinėjo M. Treinys, V. Vinciūnienė, V. Vitunskienė, tačiau detaliau jų teikimo racionalizavimo ir
poveikio kaimo vietovėms klausimai nėra nagrinėti. Šių Lietuvos mokslininkų tyrimų rezultatai pateikti
taikomojo mokslinio tyrimo „Žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos modeliavimas“ (2004-2006)
ataskaitose, moksliniuose straipsniuose.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai - sukurtos rekomendacijos atlyginimo už viešųjų gėrybių kūrimą
kaimo vietovėse sistemai tobulinti.
282
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 52 52 104
2. Socialinio draudimo įmokos 16,1 16,1 32,2
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 2 2 4
6. Išlaidos komandiruotėms 5 5
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 14 15 29
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 84,1 90,1 174,2
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.)
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
11.Racionalių žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių ekonominis, socialinis ir
aplinkosauginis pagrindimas, tausaus išteklių panaudojimo skatinimas žemės ūkio
gamyboje
Mokslinių tyrimų tikslas – identifikuoti racionalias Lietuvos žemės ūkio gamybos
intensyvinimo kryptis, atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus ir pateikti pasiūlymus, kaip
galima būtų skatinti ūkininkavimą šiomis kryptimis.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti intensyvinimo plėtrą Lietuvos žemės ūkyje ir identifikuoti jo kryptis.
2. Parengus metodiką, identifikuoti atitinkančias tvarios plėtros reikalavimus žemės ūkio
gamybos intensyvinimo kryptis.
3. Įvertinti veiksnius tvariai žemės ūkio gamybos plėtrai užtikrinti ir suformuluoti pasiūlymus,
kaip gali būti skatinamas tvarios plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio gamybos
intensyvinimo krypčių vystymas.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Intensyvus žemės ūkis reikalauja žymių įdėjimų, siekiant padidinti produktyvumą. Esant
ribotiems žemės ūkiui tinkamos žemės plotams žemės ūkio intensyvinimas yra pagrindinė
priemonė gausėjančios žmonijos poreikiams maistui patenkinti. Tačiau ne visos žemės ūkio
gamybos intensyvinimo kryptys, didindamos produktyvumą, yra palankios aplinkos
išsaugojimui ar harmoningam visuomenės socialiniam vystymuisi. Dažnai intensyvinimo
pasekmės, nepadarydamos pastebimos žalos esančiai kartai, kaupia neigiamas pasekmes ir
atsiliepia tik ateinančioms kartoms. Dėl to Europoje nuo XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vis
daugiau dėmesio kreipiama į tvarų žemės ūkio vystymąsi, kuris tenkintų dabartinius visuomenės
poreikius, nemažinant ateinančių kartų galimybių tenkinti savuosius. Tvarus vystymasis turi būti
pagrįstas ekonominių ir aplinkosauginių interesų derinimu ir garantuoti socialinį teisingumą.
283
Lietuva ne tik apsirūpina daugeliu maisto produktų, bet nemažai jų eksportuoja.
Lietuvoje žemės ūkio gamyba dar nėra tokia intensyvi, kaip ES-15 šalyse, tad intensyvinimo
galimybės yra didesnės nei minėtose šalyse. Todėl jai reikėtų įvertinti, ar žemės ūkio tolesnis
intensyvinimas, siekiant ekonominės naudos, nepakenks šios ir ateinančių kartų gyvenimo
kokybei. Tam reikia identifikuoti tas žemės ūkio gamybos intensyvinimo kryptis, kurios atitinka
tvarios plėtros reikalavimus, o kurios - ne. Jeigu tam tikros gamybos intensyvinimo kryptys
sukelia aplinkosaugines ar socialines problemas, turėtų būti svarstoma jas spręsti per ekstensyvią
žemdirbystę. Šiems procesams didelę įtaką gali daryti valstybės politika, skatindama tvarią plėtrą
atitinkančias intensyvinimo kryptis ar ribodama neigiamas pasekmes sukeliančias. Tik tokiu
būdu gali būti sukurta palanki visuomenės gyvenimo aplinka, kadangi atskiri ūkio subjektai
grėsmių identifikuoti dažniausiai nepajėgūs ir nesuinteresuoti.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Žemės ūkio gamybos intensyvinimo klausimai yra tyrinėti daugelio Lietuvos ir užsienio
autorių. Atskirų intensyvinimo priemonių įtaka aplinkai daug nagrinėta, sprendžiant klimato
kaitos problemas. XX a. pabaigoje atkreiptas dėmesys į tvarų ekonomikos vystymąsi, kas davė
postūmį vertinti žemės ūkio gamybos intensyvinimą sąryšyje ne tik su aplinkosaugos, bet ir su
socialinėmis problemomis. Kiekvienoje šalyje šios problemos, nors ir turi kai kurių bendrų
bruožų, bet turi ir savo ypatumų, priklausomai nuo jau pasiekto žemės ūkio gamybos
intensyvumo, nuo šalyje vyraujančios socialinių klausimų sprendimo krypties ir kitų veiksnių.
Lietuvoje žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių kompleksinis ekonominis,
aplinkosauginis ir socialinis vertinimas dar nėra plačiai išanalizuotas, juo labiau, kad dėl
pastaraisiais metais sparčiai vykstančio intensyvinimo bei naujų mokslo ir technikos pasiekimų
situacija nuolat kinta.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Bus identifikuotos atitinkančios ir neatitinkančios tvarios plėtros reikalavimus žemės
ūkio gamybos intensyvinimo kryptys bei paruošti pasiūlymai, kaip gali būti skatinamas tvarios
plėtros reikalavimus atitinkančių žemės ūkio gamybos intensyvinimo krypčių vystymas. Apie tai
bus parašyti 3 straipsniai moksliniuose leidiniuose.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos, tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 54,0 54,0 108,0
2. Socialinio draudimo įmokos 16,7 16,7 33,4
3. Išlaidos paslaugoms1
10,0 10,0 20,0
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms
6. Išlaidos komandiruotėms
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 28,0 28,0 57,0
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 108,7 108,7 218,4
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Instituto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Institutas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai – 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
284
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
12.Biomasės panaudojimo energijos reikmėms pagrindimas lokalios ekonomikos požiūriu
Mokslinių tyrimų tikslas - atskleisti šalies regionų palankumą energijos gamybai iš
biomasės ir identifikuoti stiprybes bei silpnybes bioenergijos tiekimo grandinėse tuose
regionuose, apimant biomasės gamybą, jos apdorojimą ir pateikimą vartotojui.
Tyrimų uždaviniai:
1) suskirstyti šalies regionus pagal jų palankumą biomasės gamybai ir jos panaudojimui,
išskiriant lokaliam apsirūpinimui energija tinkamiausius regionus;
2) identifikuoti, kokias stiprybes ir silpnybes tuose regionuose gali įgauti esamos ir/arba
būsimos bioenergijos tiekimo grandinės;
3) pasiūlyti galimas priemones identifikuotų bioenergijos tiekimo grandinės silpnybių
regionuose pašalinimui bei stiprybių išplėtojimui.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Pereinant prie mažiau taršios ekonomikos reikalinga vystyti atsinaujinančių medžiagų ir
energijos tausojančią gamybą bei panaudojimą. Kadangi vis aiškiau suvokiama, kad būtent
vietinė (lokali) ekonomika yra išteklius tausojančio vystymosi garantas, mokslinių tyrimų
dėmesys nukreiptinas į regioną, kaip pakankamai erdvią teritoriją, kurioje galima sutalpinti
įvairias, viena kitą papildančias ekonomines veiklas. Pastaruoju metu daugėja tyrimų, kuriuose
analizuojamas atskiro regiono arba miesto gebėjimas apsirūpinti maistu, energija ar kitomis
pirmojo būtinumo prekėmis, kurių gamyba, dėl vis didėjančio poreikio, siejama su pakankamai
didele našta aplinkai. Biomasės, kurios didžioji dalis gali būti panaudota ir energijai gauti,
gamyba yra grindžiama gamtinių išteklių naudojimu, todėl orientacija į miestą, stokoja
racionalumo. Vietoje to, siūlytina sutelkti dėmesį į regionų ekonomikas, kaip šalies ūkio
dedamąsias, kurios dažnai turi tam tikrą gamtos išteklių ir ūkio infrastruktūros potencialą
biomasės gamyboje.
Skirstant šalies regionus pagal jų palankumą biomasės gamybai ir jos panaudojimui
energetikoje atsižvelgiama į papildančių ir ribojančių ekonominių veiklų bei išteklių susitelkimą
šalies regionuose. Papildančių veiklų egzistavimas regione teikia pagrindą įvairiems proveržiams
ir teigiamiems išorės efektams. Tuo tarpu ribojančios veiklos turi potencialią grėsmę
konkurencijos dėl pagrindinių gamybos išteklių susiformavimui. Modeliuojant bioenergijos
tiekimo grandinę pagrindinis dėmesys skiriamas žemės ūkiui. Žemės ūkis, kaip pagrindinis
maisto produktų ir jų žaliavų teikėjas, yra orientuotas į maisto pramonės aprūpinimą, tačiau
žemės ūkiui atsiveria vis didesnės galimybės dalyvauti teikiant biomasę ne maisto pramonei. Ne
kiekviena žemės ūkio struktūra regione yra palanki šioms funkcijoms atlikti, todėl būtina
išsiaiškinti ar yra galimybių žemės ūkiui dalyvavimui teikiant biomasę ne maisto gamybai. Visų
šių aplinkybių aiškesnis suvokimas prisidėtų pagrindžiant sprendimus dėl mažiau taršios lokalios
ekonomikos vystymo.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Mažiau taršios ekonomikos vystymosi srityje pastaruoju metu atliekama įvairių studijų,
kuriose analizuojamas atsinaujinančių išteklių panaudojimo potencialas, jų faktinis
panaudojimas, sėkmės istorijos susijusios su šiuo panaudojimu bei atsinaujinančius išteklius
naudojančių veiklų plėtojimosi veiksniai ir prielaidos. Pasitaiko gana sėkmingų bandymų
įvertinti atskiro miesto galimybes pačiam apsirūpinti maistu ar energija (Grewal, Grewal, 2012a,
2012b). Nors mieto atveju gaunami neigiami rezultatai, tai dar nereiškia, kad apsirūpinimas
energija yra iš principo nepasiekiamas. Galima daryti prielaidą, kad miestas yra per menka
teritorija lokalaus apsirūpinimo energija įgyvendinimui. Šalies regionas, gali būti vienas iš tų
teritorinių darinių, kuriame lokalaus apsirūpinimo energija strategijos gali pasiteisinti. Didelio
mokslininkų dėmesio taip pat susilaukia tyrimų sritys aprėpiančios bioenergijos, tame tarpe ir
biodegalų gamybą, o taip pat su medienos ištekliais grįstą pramonę. Tyrimai apimantys
medienos pramonės klasterių formavimąsi, šios pramonės pritraukimo į atskiras šalies teritorijas
285
veiksnius bei preferencijas investuoti į miško ištekliais grįstą energetiką pastaruoju metu
atliekami JAV (Aguilar, Vlosky, 2006; Aguilar, 2009a; Aguilar, 2009b). Atsinaujinančių
išteklius naudojančių veiklų, tokių kaip bioenergijos/biodegalų gamyba, pritraukimas į atskiras
vietoves taip pat dažniausiai analizuojamas JAV Dhuyvetter, Kastens, Boland, 2005; Eathington,
Swenson, 2007; Lambert, Wilcox, English, Stewart, 2008; Stewart, Lambert, 2011).
Bioenergijos ir panašių veiklų plėtojimosi barjerai ir veiksniai šalies lygmeniu nagrinėjami
pasitelkiant ne tik JAV atvejus, bet sutelkiant dėmesį ir į Europos bei EBPO šalių atvejus (Roos,
Graham, Hektor, Rakos, 1999; Adams, Hammonda, McManus, Mezzullo, 2011; Gan, Smith,
2011). Vienas iš esminių ir dažniausiai įvardinamų kritinių veiksnių, kuris yra svarbus
užtikrinant tvarų bioenergijos tiekimo grandinės funkcionavimą, yra integracija su kitomis
ekonominėmis veiklomis, t.y. su likusia nacionaline ekonomika. Tyrėjai taip pat akcentuoja
žemės ūkio ir susijusių veiklų indėlį į kaimo ekonomiką, kuris sustiprinamas plėtojant
bioenergijos gamybą ir kitas panašias veiklas. Būtent biomasės gamybos sąveika su kitomis
veiklomis ir matoma, kaip tvarios ir efektyvios biomasės gamybos bei jos naudojimo garantas.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Lokalios ekonomikos plėtojimas yra racionalus ir praktikoje pritaikomas būdas
užsitikrinti labiau tausojančios ekonomikos vystymąsi. Tyrimo metu sutelkiamas dėmesys į
galimus ilgalaikius biomasės tiekimo šaltinius, t.y. į kultivuojamus energetinius augalus. Mažiau
taršių vietinių energijos išteklių naudojimo augimas retai būna savaiminis. Jis dažniausiai
įmanomas esant pamatuotiems valdžios sprendimams ir po jų sekantiems racionaliems
žingsniams. Tyrimo metu, modeliuojant bioenergijos tiekimo grandinę, gautos įžvalgos
pasitarnautų sprendimų priėmimui dėl šalies regionų energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Identifikuotos bioenergijos tiekimo grandinės silpnybės dažnai persipina su platesnėms aplinkos
ir ekonominės problemomis, kurios yra svarbios ne tik regionų energetinei nepriklausomybei, bet
ir visai gyvenimo kokybei.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais
Iš viso
1. Darbo užmokestis 40,0 35,0 75,0
2. Socialinio draudimo įmokos 12,4 10,8 23,2
3. Išlaidos paslaugoms1
6,0 5,0 11,0
4. Išlaidos autoriniams darbams 4,0 4,0
5. Išlaidos prekėms 8,0 2,0 10,0
6. Išlaidos komandiruotėms 9,0 2,0 11,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 15,9 11,0 26,8
9. Papildomos pridėtinės išlaidos
mokslinei įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 95,3 65,8 161,1
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai 100 proc.
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai 0 proc.
286
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
13.Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių poveikis gyvenimo kokybei
kaimo vietovėse
Tyrimų tikslas – nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių
stiprinimo galimybes gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti.
Uždaviniai:
1) išnagrinėti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių vystymo modelius;
2) nustatyti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių formavimosi prielaidas
penkiose užsienio šalyse;
3) parengti kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių ir jų stiprinimo
potencialo vertinimo rodiklių sistemą;
4) įvertinti kaimo ir miesto integracinių ryšių būklę Lietuvoje ir nustatyti ryšių stiprinimo
galimybes gyvenimo kokybės gerinimo aspektu.
5) parengti rekomendacijas kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integraciniams ryšiams
stiprinti Lietuvoje.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Nors kaimas ir miestas yra kaip atskiros veikiančios sistemos, bet įvairių autorių nuomone
pabrėžiamas jų neatskiriamumas, vaizduojantis kaip vieningą erdvę. Jų sąveika yra grindžiama
principu, kad miestas negali visapusiškai funkcionuoti be kaimo, o kaimas – be miesto.
Išskiriamos šios miesto ir kaimo sąveikos sritys:
1) gyventojų migraciniai srautai tarp miesto ir kaimo;
2) miesto ir kaimo erdvinės struktūros pokyčiai;
3) ekonominė sąveika, kuri dažniausiai modeliuojama pagal prekių bei paslaugų srautus tarp
miesto ir kaimo apimtis ir jų pokyčius;
4) socialinė sąveika. Jos pagrindiniai elementai yra socialinė infrastruktūra (mokyklų,
sveikatos priežiūros įstaigų, kitų infrastruktūros objektų išdėstymo požiūriu) ir viešosios
paslaugos (jų teikimo vietos požiūriu).
Kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių stiprinimas lemia teritorijos plėtrą,
kuri yra svarbi vieningos sistemos funkcionavimui, ir efektyvų išteklių naudojimą, kurie yra
aktualūs ateities kartoms.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Kaimo ir miesto integracinių ryšių stiprinimo principus, vystymo modelius nagrinėja
Lietuvos ir užsienio mokslininkai, tačiau skirtingas regionų urbanizacijos laipsnis, miesto ir
kaimo erdvinė struktūra bei strateginės regionų vystymo tendencijos suponavo naujo požiūrio į
kaimo-miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių stiprinimo modeliavimą gyvenimo
kokybės gerinimo aspektu atsiradimą.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Atlikta kaimo ir miesto socialinių-ekonominių integracinių ryšių vystymo modelių teorinė
analizė; palygintos penkių užsienio šalių kaimo ir miesto integracijos prielaidos ir kryptys;
įvertintas Lietuvos miestų ir kaimo socialinių-ekonominių integracijos lygis ir nustatytas ryšių
stiprinimo potencialas; parengtos rekomendacijos ir priemonės kaimo ir miesto socialiniams-
ekonominiams integraciniams ryšiams stiprinti Lietuvoje.
287
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 40,0 80,0 120,0
2. Socialinio draudimo įmokos 12,4 24,8 37,2
3. Išlaidos paslaugoms1
5,0 5,0
4. Išlaidos autoriniams darbams 3,0 2,0 5,0
5. Išlaidos prekėms 20,0 20,0
6. Išlaidos komandiruotėms 5,0 5,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 11,1 27,4 38,4
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 66,5 164,1 230,6
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
3 skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Valstybės finansuojami moksliniai tyrimai (100 proc.).
Verslo finansuojami moksliniai tyrimai
MOKSLINIŲ TYRIMŲ TEMATIKOS PAVADINIMAS
14.Darbo vietų kūrimo potencialo kaimiškose vietovėse vertinimas
Mokslinių tyrimų tikslas – įvertinti darbo vietų kūrimo šalies kaimiškuose regionuose
potencialą siekiant efektyviau panaudoti vietos išteklius.
Uždaviniai:
1) parengti darbo vietų kūrimo kaimiškuose regionuose teorinį modelį;
2) sudaryti darbo vietų kaimiškuose regionuose kūrimo potencialo vertinimo kriterijų ir
rodiklių sistemą;
3) atlikti darbo vietų būklės ir jų kūrimą įtakojančių veiksnių (pvz., kaimo vietovės
identitetas, patrauklumas) kaimiškuose regionuose analizę;
4) parengti mokslines rekomendacijas darbo vietų kūrimui ir gyvybingumo palaikymui
kaimiškuose regionuose.
Sprendžiamų uždavinių aktualumas, naujumas ir laukiamų rezultatų perspektyvumas
Darbo vietų kūrimas ir vystymas kaimiškose vietovėse – yra vienas iš svarbiausių
uždavinių įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos
strategines nuostatas 2014-2020 m. laikotarpiu.
Pastaruoju metu tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje parengta eilė strateginių
dokumentų, reglamentuojančių kaimiškų vietovių plėtrą bei darbo rinkos vystymo tendencijas.
Tačiau numatytos darbo rinkos vystymo gairės pasižymi vienodumu, bendromis nuostatomis ir
tikslais. Mokslinėje literatūroje siūlomos ir praktiškai taikomos įvairios darbo rinkos vystymo
priemonės, strategijos, modeliai, koncepcijos. Tačiau didėjant šiai mokslinių požiūrių ir įžvalgų
įvairovei trūksta visas šias koncepcijas apjungiančio požiūrio, kuris sukurtų bendrą vaizdą apie
288
darbo vietų kūrimo kaimiškose vietovėse potencialą ir jo vertinimą, t.y. kiek ir kokių darbo vietų
kaimiškose vietovėse būtų galima sukurti, pvz., efektyviai panaudojant turimus vietos išteklius.
Mokslinės problemos ištyrimo lygis
Teorinių darbo vietų kūrimo ir vystymo Lietuvos kaimiškuose regionuose prielaidų
(potencialo) tyrimai grindžiami ES strateginio planavimo dokumentinių (OECD, 1994;
Įgyvendinant Bendrijos..., Komisijos personalo darbinis…, 2020 m. Europa... ir kt.), mokslinės
literatūros (Zack, 1999; Michlitsch, 2000; Grigaliūnienė, 2000; Bhatt, 2001; Ballas ir kt., 2003;
Coile, Courtney, 2004;) šaltinių bei mokslinių tyrimų (Kaimiškųjų vietovių įtaka…, Terluin,
Post, 1999; Laužackas ir kt., 2004; Lin, 2006; Peredo ir kt., 2006; Davis ir kt., 2007; Daniel,
2010; ir kt.) analize.
Laukiami mokslinių tyrimų rezultatai
Atlikus mokslinius tyrimus bus gauti šie rezultatai
išanalizuoti Lietuvos ir užsienio šalių darbo vietų kūrimo kaimiškuose regionuose
gerosios praktikos pavyzdžiai;
parengtas darbo vietų kūrimo potencialo vertinimo kaimiškuose regionuose teorinis
modelis;
parengta darbo vietų kaimiškuose regionuose kūrimo potencialo vertinimo kriterijų ir
rodiklių sistema;
išanalizuota esamų darbo vietų būklė ir atliktas naujų darbo vietų kūrimą įtakojančių
veiksnių (pvz., kaimo vietovės identitetas, patrauklumas) vertinimas kaimo vietovėse;
parengtos moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos, kurios padės suformuoti
Valstybės ir vietos savivaldos institucijoms geresnes prielaidas naujų darbo vietų
kūrimui panaudojant, visų pirma, vietos išteklius.
Lėšų poreikio pagrindimas
Eil.
nr. Išlaidų pavadinimas
Lėšos tūkst. Lt
Pirmaisiais
metais
Antraisiais*
metais Iš viso
1. Darbo užmokestis 32,0 35,0 67,0
2. Socialinio draudimo įmokos 9,9 10,8 20,7
3. Išlaidos paslaugoms1
4. Išlaidos autoriniams darbams
5. Išlaidos prekėms 0,35 02 2,35
6. Išlaidos komandiruotėms 0,5 0,5 1,0
7. Išlaidos ilgalaikiam turtui įsigyti
8. Pridėtinės išlaidos2 8,6 9,7 18,3
9. Papildomos pridėtinės išlaidos mokslinei
įrangai eksploatuoti3
Iš viso: 51,3 58,0 109,3
*- išlaidos planuojamos tiek metų, kiek metų numatoma vykdyti mokslinius tyrimus; 1 išskyrus autorinius darbus;
2 Universiteto išlaidos moksliniams tyrimams vykdyti (procentinę dalį nustato Universitetas);
skiriama atskirai pagrindus.
Finansavimo galimybių pagrindimas (procentinė visų reikiamų lėšų dalis)
Tyrimas apimtų visų šalies kaimiškų savivaldybių teritoriją, todėl moksliniai tyrimai pagal šią
temą turėtų būti finansuojami 100 proc. iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų ŽŪM taikomojo
pobūdžio moksliniams tyrimams vykdyti. Finansiškai stiprių asocijuotų kaimo verslų
organizacijų, kurios galėtų taip pat finansiškai prisidėti prie tokio pobūdžio tyrimų praktiškai
nėra.