MoLeYa - Socialinių mokslų kolegija | smk.lt · PDF file1.3 Motyvacija 1.3.1 Motyvacijos apibrėžimas remiantis litaratūros analize 1.3.2 Motyvacijos svarba jaunų asmenų mokymosi

MoLeYaMotivating and Encouraging Young Adults to Learn

Moleya – 3.1 Austria Example of good practice

1

Motyvacijos vadovas

MoLeYaJaunų žmonių motyvavimas ir skatinimas mokytis

2

Disclaimer

DISCLAIMER

Projekto pavadinimas: Jaunų žmonių motyvavimas ir skatinimas mokytis (MoLeYa)Projekto numeris: 142115-LLP-1-2008-1-DE-GRUNDTVIG-GMP

Redagavimas: NIACEAutoriai: TVV.e.V.; AGORA; IIZ/DVV; Socialinių mokslų kolegija; E.N.T.E.R.; ‘EUROED’ Asociacija;

Vengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenė; NIACE.

Visa leidinyje pateikta informacija atspindi tik autorių nuomonę.Autoriai atsakingi už leidinio turinį.

Metai: 2010Autorinės teisės: Grundtvig projekto partnerystė

Maketas/dizainas/spausdinimas: www.dieGra� kZone.at


3

MoLeYa – Jaunų žmonių motyvavimas ir skatini-mas mokytis

Motyvacijos vadovas


4


5

Padėka

Padėka

Dvejus metus Europos partneriai dalyvavo daugiašaliame Grundtvig projekte “MoLeYa – jaunų žmonių motyvavimas ir skatinimas mokytis”. Šis projektas buvo � nansuojamas Europos Komisijos lėšomis ir sudarė galimybes projekto partneriams rinkti ir dalintis informacija, žiniomis bei ištekliais ir kontaktais siekiant parengti šį Motyvacijos vadovą.

Pastaruosius dvejus metus partneriai iš Austrijos, Bulgarijos, Anglijos, Prancūzijos, Vengrijos, Vokie-tijos, Lietuvos ir Rumunijos įgyvendino šią mokslinių tyrimų plėtros veiklą:

Literatūros analizę.• Interviu su jaunais suaugusiais besimokančiaisiais. • Interviu ir diskusijos su praktikais, kurie dirba raštingumo bei pagrindinio išsilavinimo • srityje. Konferenciją tema “Jaunų neraštingų/nemotyvuotų asmenų motyvavimas”.•

Pagrindinis šio tyrimo ir veiklos tikslas buvo sužinoti, kas motyvuoja jaunus asmenis dalyvauti raštingumo mokymo procese, ką galima padaryti siekiant informuoti šiuos asmenis apie galimybę dalyvauti tolimesniame mokymosi procese ir didinti informuotumą apie konkrečius šios grupės poreikius ir patirtį.

Projekto partneriai nori padėkoti visiems jauniems asmenimis ir ekspertams, kurie dalyvavo inter-viu ir diskusijose.

Ypatinga padėka reiškiama projekto partneriams:

Petra Kampf ir Nina Reiter (E.N.T.E.R. / Austrija), • Maria Todorova ir Denica Angelova (IIZ/DVV So� ja/ Bulgarija), • Francis Laveaux (AGORA/ Prancūzija), • Julianna Szabó (Vengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenė/ Vengrija),• Reda Mikalauskaite (Socialinių mokslų kolegija/ Lietuva), • Mariana Matache (‘EUROED’ asociacija) ir • Jo Booth ir Nicola Aylward (NIACE/ Anglija). •

Originalus Motyvacijos vadovo tekstas parengtas anglų kalba ir išverstas į vokiečių, lietuvių, prancūzų, bulgarų, rumunų bei vengrų kalbas.

Margit Kreikenbom (Thuringian suaugusiųjų mokymo centro asociacija e.V., Vokietija) Jena, Rugsėjis 2010


6

Turinys

Turinys

Įvadas1 Skyrius Pagrindinės sąvokos 1.1 Jauni neraštingi asmenys – speci� nė tikslinė grupė Europoje 1.1.1 Funkcinio neraštingumo, jaunų suaugusiųjų tarpe, Europoje lygis– galimas spėjimas 1.1.2 Veiksniai prisidedantys prie funkcinio neraštingumo 1.1.3 Speci� nės jaunų neraštingų asmenų charakteristikos 1.1.4 Poveikis funkciniam neraštingumui 1.1.5 Išvados

1.2 Neraštingumo sąvoka Europoje 1.2.1 UNESCO apibrėžimas 1.2.2 Projekte dalyvaujančiose šalyse egzistuojanti neraštingumo ir

raštingumo koncepcija a) AT – Austrija b) BG – Bulgarija c) DE – Vokietija d) FR – Prancūzija e) HU – Vengrija f ) LT – Lietuva g) RO – Rumunija h) UK – Anglija

1.2.3 Užsienio ir antrosios kalbos mokymasis bei ryšys su raštingumu 1.2.4 Raštingumas jaunų asmenų mokymosi visą gyvenimą procese

1.3 Motyvacija 1.3.1 Motyvacijos apibrėžimas remiantis litaratūros analize 1.3.2 Motyvacijos svarba jaunų asmenų mokymosi procese 1.3.3 Pagrindiniai veiksniai slopinantys jaunų asmenų motyvaciją 1.3.4 Pagrindiniai veiksniai padedantys motyvuoti jaunus asmenis 1.3.5 Išvados

2 Skyrius Tyrimas 2.1 Metodologijos aprašymas ir jos ryšys su trimis tyrimo dalimis2.2 Interviu su jaunais suaugusiais asmenimis santrauka 2.2.1 Apžvalga, biogra� jos faktai ir gyvenimo sąlygos 2.2.2 Pagrindiniai veiksniai turintys įtakos motyvacijos vystymuisi 2.2.3 Išvados


7

Turinys

2.3 Ekspertų diskusijos/interviu išvados 2.3.1 Ekspertų charakteristikos 2.3.2 Išvadų santrauka 2.3.2.1 Jauni neraštingi asmenys 2.3.2.2 Jaunų neraštingų asmenų mokymosi motyvacija 2.3.2.3 Parama mokytojams/ugdytojams 2.3.3 Išvados2.4 Besimokančiųjų interviu ir ekspertų konsultacijų rezultatų palyginimas 2.4.1 Bendri sąlyčio taškai ir skirtumai tarp aštuonių šalių

3 Skyrius Gerosios patirties pavyzdžiai a) AT – Austrija b) BG – Bulgarija c) DE – Vokietija d) FR – Prancūzija e) HU – Vengrija f ) LT – Lietuva g) RO – Rumunija h) UK – Anglija

4 Skyrius Išvados ir rekomendacijos4.1 Įvadas4.2 Jaunų suaugusiųjų asmenų ppritraukimas naudojant marketingą ir skatinimą4.3 Jaunų suaugusiųjų asmenų įtraukimas ir motyvavimas mokyme ir mokymesi 4.3.1 Pritraukti besimokančiuosius 4.3.2 Besimokančiųjų įtraukimas 4.3.3 Palaikyti dalyvavimą 4.3.4 Pradinis įvertinimas 4.3.5 Individualus mokymosi planas 4.3.6 Formuojantis vertinimas ir grįžtamasis ryšys 4.3.7 Mokymosi ir pasiekimų skatinimas 4.3.8 Mokymosi nuostatos naudojant multi-sensorinį požiūrį 4.3.9 Patarimai, kaip naudoti rašymą dirbant su jaunais asmenimis 4.3.10 Patarimai, kaip naudoti skaitymą dirbant su jaunais asmenimis 4.3.11 Patarimai, kaip naudoti kalbėjimą ir klausymą dirbant su jaunais asmenimis

4.4 Mokytojų rengimo rekomendacijos

Priedai Priedas Nr. 1 Žodynas Priedas Nr. 2 Tyrimo dokumentai Priedas Nr. 3 Partnersytė Priedas Nr. 4 Bibliogra� ja


8

Įvadas

Įvadas

MoLeYa Partneriai

MoLeYa projekto partnerystę sudaro aštuonios organizacijos iš aštuonių skirtingų šalių:

E.N.T.E.R. - ES projektų rezultatų perkėlimo ir naudojimo europinis tinklas Austrija

IIZ/DVV - Vokietijos suaugusiųjų švietimo asociacijos tarptautinio bendradar-biavimo institutas Bulgarija

AGORA PrancūzijaThüringer Volkshochschulverband e.V. (Thuringian suaugusiųjų mokymo centro asociacija) Vokietija

Vengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenė Vengrija Socialinių mokslų kolegija Lietuva ‘EUROED’ Asociacija Rumunija

NIACE – Nacionalinis suaugusiųjų tęstinio švietimo institutas Anglija

Išsamesnė informacija apie kiekvieną partnerinę organizaciją bei kontaktinė informacija pateikia-ma 3 priede.

Aprašymas

21 amžius visoje Europoje ir kiekvienoje Europos šalyje apibūdinamas kaip žymių pokyčių ekonomikoje ir visuomenėje amžius.

Kintančios demogra� nės charakteristikos, globalizacija, technologijų kaita, nesaugumas dėl darbo ir nuolatinis perėjimas iš pramoninės visuomenės į „žinių visuomenę“ sukelia iššūkius darbdaviams, darbuotojams, mokiniams ir piliečiams visoje Europoje. Atsižvelgiant į dabartinę ekonominę padėtį, šių problemų poveikis yra padidėjęs; jauni suaugę asmenys pasižymintys žemais raštingumo įgūdžiais (kurie dažnai apibūdinami „funkciškai neraštingais“) ir turintys pagrindinį išsilavinimą, susiduria su didelėmis kliūtimis:

Kvali� kacijos neturėjimas arba žema kvali� kacija;• Bedarbystė ir priėjimo prie darbo rinkos stoka;• Žemos pajamos ir skurdas; • Žemas pragyvenimo lygis ir prasta sveikata;• Struktūros kasdieniame gyvenime trūkumas, galinčios turėti įtakos antisocialiam elgesiui • ir/arba atsitiktiniams darbams šešėlinėje ekonomikoje; irIškritimas iš visuomenės ir galimybių, kurias ji siūlo.•

Šie sunkumai veikia ne tik jaunus suaugusius, jie taip pat turi įtakos jų vaikams, šeimoms, vietos bendruomenei ir platesnei visuomenei, kurioje jie gyvena.


9

Įvadas

Tyrimai1 rodo, kad visoje Europoje yra daug jaunų žmonių su žemais raštingumo įgūdžiais ir ri-botu pagrindiniu išsilavinimu. Daugelis šių jaunuolių paliko formaliojo švietimo sistemą būdami labai jauni, dažniausiai taip ir neįgiję kvali� kacijos bei su neigiama patirtimi ir neigiamu moky-mosi suvokimu. Tokia patirtis reiškia, kad jie dažnai nenori iš naujo pradėti mokytis, tobulinti savo raštingumo įgūdžius bei bazinio išsilavinimo lygį. MoLeYa projekto tikslas - prisidėti prie neraštingų jaunų asmenų motyvacijos didinimo grąžinant juos į mokymosi procesą.

MoLeYa Projekto tikslai

MoLeYa projekto pagrindinis tikslas - pagerinti jaunų neraštingų asmenų mokymosi sąlygas bei mo-kymosi adaptaciją. Šio tikslo buvo siekiama:

Gerinant specialistų, dirbančių su jaunais neraštingais suaugusiais, supratimą ir žinias. • Specialistai apima mokytojus, instruktorius, dėstytojus, profesinio orientavimo darbuoto-jus, ekspertus ir kitus specialistus. Gerinant specialistų supratimą ir žinias apie neraštingų jaunuolių poreikius, patirtį ir motyvaciją jtikėtina, kad jie geriau pasirengs įtraukti ir skatinti bei remti šiuos jaunuolius, gerinant jų raštingumo įgūdžius;Gerinant jauniems neraštingiems asmenims prieinamą mokymo aplinką ir kursus. Šio pro-• jekto dėka, vadovai ir specialistai ugdys savo žinias kaip teikti tinkamesnius ir efektyvesnius kursus jauniems neraštingiems asmenims naudojant tinkamesnes priemones;Sustiprinant ryšius tarp specialistų grupių, dalyvaujančių palaikant jaunus neraštingus • asmenis. Tokie specialistai dirba įvairiuose sektoriuose; jiems bus suteikta galimybė mo-kytis vieniems iš kitų, ieškoti veiksmingų būdų dalintis ištekliais, siekiant pagerinti jaunų suaugusiųjų raštingumo įgūdžius.

Pagrindiniai darbo metodai, kurie buvo taikomi tikslams pasiekti:

Interviu ir fokus grupės susitikimai su ekspertais, mokytojais ir kitais specialistais, kurie • dirba su jaunais neraštingais asmenimis. Šio tyrimo duomenys buvo analizuojami siekiant nustatyti jaunų žmonių mokymosi ir motyvacijos poreikius bei specialistų, dirbančių su šia grupe, patirtį ir motyvaciją. Fokus grupė taip pat sudarė galimybę ekspertams bendradar-biauti, dalintis patirtimi ir mokytis vieniems iš kitų;Interviu su jaunais neraštingais asmenimis. Šių apklausų duomenys buvo išanalizuoti, kad • būtų galima pateikti išsamią informaciją apie jaunų žmonių poreikius, patirtį ir motyvaciją įsitraukti į mokymąsi, jų ateities lūkesčius, kliūtis, su kuriomis susiduria ir kai kuriuos veiks-nius, kurie prisideda prie veiksmingo mokymosi;Europos konferencija. Ši konferencija padėjo ekspertams ir specialistams iš visos Europos • dalintis ir keistis informacija, sukurti svarbius tinklus ir pasikeisti kontaktais bei mokytis vi-eniems iš kitų.

Šio projekto metu gauti duomenys buvo išanalizuoti, apibendrinti ir pateikti šiame vadove.

1 www.unesco.org/en/education


10

Įvadas

Vadovo tikslas

Šis Vadovas siekia remti praktikus, ekspertus ir specialistus iš visos Europos motyvuoti jaunus žmones įsitraukti į mokymosi procesą ir pagerinti savo raštingumo įgūdžius. Šito siekiama:

Pateikiant pagrindinių sąvokų apibrėžimus (1 skyrius);• Apibendrinant tyrimo metodologiją bei pagrindius tyrimo rezultatus (2 skyrius);• Pateikiant kiekvienos, projekte dalyvavusios šalies, gerosios patirties pavyzdžius (3 skyri-• us);Pateikiant išvadas, rekomendacijas bei naudingus patarimus (4 skyrius).•

Kam skirtas šis Vadovas?

Šis Vadovas skirtas su jaunais neraštingais asmenimis dirbantiems praktikams, ekspertams ir spe-cialistams visoje Europoje:

Formalaus ir neformalaus mokymo mokytojams;• Konsultavimo specialistams;• Dėstytojams;• Tutoriams;• Jaunimo darbuotojams;• Profesinio orientavimo specialistams;• Darbo biržų personalui;• Politikos kūrėjams;• Bibliotekininkams;• Tyrėjams;• Kitiems specialistams.•


11

Pagrindinės sąvokos

1 skyrius Pagrindinės sąvokos1.1 Jauni neraštingi asmenys – speci� nė tikslinė grupė Europoje

21 amžius apibūdinamas kaip perėjimas iš pramoninės visuomenės į „žinių visuomenę“. Europoje vy-rauja akivaizdi vadinamųjų „aukštų įgūdžių“ darbuotojų ir jų aukštesnės kvali� kacijos tendencija ir po-reikis. Taigi šių dienų ir ateities jaunimui reikia gero pagrindinio išsilavinimo, jog galėtų pateikti į darbo rinką bei dalyvauti visą gyvenimą trunkančiame mokymosi procese.

Visoje Europoje, jauni žmonės, kurie meta mokyklą neįgiję pagrindinio išsilavinimo, diplomo ar serti� -kato, susiduria su neproporcingai aukštu nedarbo lygiu ir socialine atskirtimi. Įgyta neigiama mokymosi patirtis labai dažnai nulemia tai, kad formalaus ir neformalaus mokymo paslaugų teikėjams yra labai sunku pasiekti ir įtraukti šias grupes, taigi jų patiriamas neraštingumas ir socialinė atskirtis dar labiau didėja.

Kai Europoje pirmą kartą buvo pripažintas neraštingumo reiškinys, buvo teigiama, kad su juo daugiau-sia susiduria vyresnio amžiaus žmonės, vyresni kaip 30 metų amžiaus, kurie negalėjo tęsti mokslo dėl antrojo Pasaulinio karo arba ankstyvame amžiuje buvo priversti mesti mokyklą, todėl, kad turėjo eiti dirbti. Jauni, pokario eros suaugusieji nebuvo laikomi esantys didelėje rizikoje susidurti su neraštingumu. Tačiau per pastaruosius du dešimtmečius vis labiau pripažįstama, kad jauni, 16-25 metų suaugusieji vi-soje Europoje, palieka mokyklas įgiję tik labai žemus raštingumo įgūdžius. MoLeYa projektas daugiausia dėmesio skyrė šiai grupei. Šiame projekte jie vadinami jaunais neraštingais/nemotyvuotais asmenimis. Šiame Motyvacijos vadovo skyriuje daugiausia dėmesio skiriama tikslinės grupės apibūdinimui, sieki-ant sudaryti aiškesnį paveikslą apie jaunus suaugusius, susiduriančius su neraštingumu.

1.1.1 Funkcinio neraštingumo, jaunų suaugusiųjų tarpe, Europoje lygis– gali-

mas spėjimas

Kiek Europoje yra neraštingų jaunų asmenų? Tai geras klausimas, bet į jį labai sunku atsakyti. Dauguma dabartinių skaičiavimų koncentruojasi į suaugusius (tai, be abejo, apima ir suaugusius jaunus asmenis), tačiau nėra konkrečių statistinių duomenų ar skaičių, sutelktų į jaunus suaugusius, taigi negalima suda-ryti aiškaus paveikslo apie jaunų žmonių raštingumo lygį. Tai lemia keletas priežasčių:

Kai kuriose šalyse nėra aiškiai apibrėžta kada asmuo laikomas raštingu, o kada neraštingu a. – dažniausiai tarp šių dviejų grupių nėra aiškios ribos. Tyrimuose taikomos įvairios metodikos ir apklausiamos įvairios grupės, todėl surenkami b. skirtingi duomenys ir rezultatai.Neraštingus žmones stengiamasi paslėpti nuo o� cialios statistikos (kartais jie jaučiasi sutrikę c. arba yra socialiai atskirti), taigi jie dažniausiai savanoriškai nedalyvauja raštingumo tyrimuose.2

Nepaisant to, galima įvertinti kai kuriuos rodiklius, leidžiančius nagrinėti funkcinio neraštingumo, tarp jaunų žmonių Europoje, mastą:

Mokinių, anksti paliekančių mokyklą, skaičius;• Jaunų suaugusiųjų asmenų, nedalyvaujančių tolesniame privalomame švietime, profesi-• niame mokymesi ar gamybinėje praktikoje, skaičius;

2 c.f. DÖBERT/HUBERTUS 2000, p.28


12


Jaunų suaugusiųjų asmenų, anksti paliekančių privalomą švietimą, profesinį mokymą ar • gamybinę praktiką, skaičius;PISA• 3 ar IALS4 tyrimų duomenys.

Pirmieji trys rodikliai yra šiek tiek neaiškūs, kadangi dažnai jie yra skirtingai aiškinami ar interpre-tuojami. Yra žinoma, kad jauniems žmonėms su žemais raštingumo įgūdžiais sunku užbaigti savo mokymąsi ir todėl jie gali įgyti žemesnį kvali� kacijos lygmenį, nei jauni suaugusieji, kurie pasižymi aukštais raštingumo įgūdžiais. Statistika rodo, kad:

2008• 5 metais 15% 18 - 24 metų amžiaus asmenų Europoje metė mokyklas neįgiję kvali� -kacijos;2006• 6 metais Vokietijoje 76,000 jaunų asmenų metė mokyklas neįgiję kvali� kacijos;Anglijoje, 1 iš 4 jaunų asmenų palieka mokyklą neįgiję matematikos ir anglų kalbos• 7 GCSE (angl. General Certi� cate of Secondary Education/ bendras vidurinio išsilavinimo pažymėjimas).

Jei pagrindinė, mokyklą paliekančio asmens, kvali� kacija vertinama kaip atitinkanti tik minimalius raštingumo įgūdžių reikalavimus visuomenėje, tai logiška manyti, kad šie jauni žmonės paliekantys mokyklą neįgiję šios kvali� kacijos gali pasižymėti žemais raštingumo įgūdžiais. Taigi, anksti mokyklą metusių žmonių, ar tų, kurie palieka mokyklą neįgiję pagrindinės kvali� kacijos skaičius, gali būti vertinamas kaip naudingas funkcinio neraštingumo tarp jaunų suaugusiųjų Europoje rodiklis.

Be to, mes galime peržvelgti PISA arba IALS duomenis. Nors PISA tiria asmenų iki 15 m. amžiaus skaitymo ir rašymo įgūdžius, IALS tiria 16-65 m. amžiaus asmenų raštingumą:

PISA-tyrimas atskleidė, kad Vokietijoje 10% 15 metų amžiaus asmenų nebuvo įgiję 1 • kompetencijų lygio ir tik 23% asmenų buvo pasiekę aukščiausią8 1 kompetencijų lygį;Austrijoje 5% penkiolikmečių patenka į rizikos grupę. Taigi, vienas iš penkių moksleivių • Austrijoje baigę privalomą švietimą nemoka deramai skaityti9;“[…] 9% moksleivių Anglijoje buvo priskirti 1 lygmeniui: • jie sugebėjo atlikti tokias užduotis, kurios reikalauja vienetinės informacijos – nurodyti pagrindinę teksto temą arba atrasti ryšį pritaikant kasdienes žinias. Maža 15 metų amžiaus moksleivių dalis negalėjo įrodyti žemiausio lygio kvali� kacijos: Anglijoje, 4% moksleivių priklauso šiai kategorijai”10.

Be to, kai kurios šalys pateikia formalius jaunų suaugusių raštingumo poreikių vertinimus:

Rumunijoje apie 50% jaunų asmenų laikomi funkciškai neraštingais• 11;Prancūzijoje 9% visos populiacijos yra neraštingi (įskaitant 9% 18-25 m. amžiaus asmenis)• 12.

Nors tokie duomenys rodo tik funkcinio neraštingumo mastą tarp jaunų suaugusiųjų Europoje, galima daryti išvadą, kad šis reiškinys ir toliau veikia nemažai 16-25 metų jaunuolių.

3 http://www.pisa.oecd.org4 http://www.oecd.org5 http://www.wienerzeitung.at6 http://www.reticon.de7 BOOTH 2010, http://www.moleya.eu8 cf. BAUMERT et al 2002, p.69/939 http://www.bi� e.at10 http://www.statistics.gov11 http://www.wienerzeitung.at12 http://www.anlci.gouv


13


13 cf. DÖBERT/NICKEL 2000, S.52; EGLOFF 1997; PASS ALPHA 2006 etc.

1.1.2 Veiksniai prisidedantys prie funkcinio neraštingumo

Tyrimai rodo, kad daug veiksnių prisideda prie funkcinio neraštingumo. Tokie veiksniai gali apimti asmens mokymosi sąlygų, nepalankių šeimyninių socialinių-kultūrinių ir akademinių sąlygų derini-us, taip pat bendras vystymosi tendencijas visuomenėje.

Šie veiksniai neturėtų būti vertinami atskirai, nes jie vienas kitą veikia. Be to, svarbu pažymėti, kad atsiradus vienam iš šių rizikos veiksnių, nebūtinai reiškia, kad asmuo taps funkciškai neraštingas. Sunku išmatuoti arba įvertinti, kiek įtakos turi kiekvienas veiksnys, tačiau galima teigti, kad atsira-dus tokiems veiksniams funkciškai neraštingų skaičius didėja.

Įvairiuose biogra� niuose moksliniuose tyrimuose13 apklaustieji išskiria šiuos veiksnius, kurie prisi-deda prie funkcinio neraštingumo:

Šeimos socialinės-ekonominės sąlygos;a. Individualios mokymosi sąlygos; b. Mokslo (akademinės) sąlygos;c. Diskriminacijos,/ patyčių/ mobingo patirtis;d. Bendros vystymosi tendencijos visuomenėje/ socialiniai – kultūriniai reikalavimai ir lūkesčiai.e.

Lentelėje pateikiama glausta šių veiksnių įtakos apžvalga:


14


1.Šeimos socialinės - kultūrinės sąlygosŠeima yra suprantama kaip visuomenės pagrindas. Jos tikslai yra skirtingi:

Vaiko � zinis ir psichologinis vystymasis; • Pagrindinis socializacijos tarpininkas;• Tėvų, kaip teigiamų modelių pavyzdys; • Patirtis lemia charakterį, o vėliau ir vaiko vystymąsi ir socializaciją; • Kalbos įgūdžių plėtojimo pamatai, raštingumo tikslo ir svarbos supratimas. •

Taigi šeimos socializacija yra svarbiausias dalykas vaiko vystymęsi. Nepalanki socializacija gali turėti neigiamą poveikį vaikų vystymuisi. Tai gali lemti neraštingumą.1a) Neigiama šeimos socializacija:

aplaidumas/ tėvų susidomėjimo nebuvimas- emocinis partnerių nesidomėjimas- supratimo stoka- neigiama bendravimo patirtis (šaukimas, klykimas, tyla...)- teigiamo bendravimo stoka (garbinimas ir kt.)- demoralizavimas/ žeminimas naudojant įvairius išsireiškimus, pvz.: - “Tu esi kvailas!”, “Tu niekada to neišmoksi!”paramos, dėl konkrečių problemų (pvz. nesėkmės mokykloje) - sprendimo trūkumasdegradacija/atmetimas šeimoje- � zinio ir psichologinio smurto, kaip bausmės įrankio naudojimas, - pvz. už nesėkmes mokyklojeprievarta- kritiniai įvykiai vykstantys vienu metu, pvz.: priėmimas į mokyklą/- darželį, skyrybosnetektis/ artimo asmens nebuvimas-

1b) Neigiamos šeimos socializacijos veiksniai:

vaikų smalsumo ir tyrinėjančio elgesio draudimas- ego vystymosi ir pasitikėjimo savimi blokavimas- socialinių ir bendravimo įgūdžių slopinimas- žema koncentracija- kalbos sutrikimai- vystymosi sutrikimai-

1c) Socialinė-ekonominė kaita: ekonominio nesaugumo patirtis-

prastos kokybės būstas- papildomos paramos trūkumas (švietimas, logopedas ir kt.) - stresinis šeimos gyvenimas- ribotos rekreacinės veiklos galimybės- gyvenimas apleistose vietovėse - rūpinimasis jaunesniais broliais ir seserimis- situacija šeimoje nėra orientuota į vaiką – kai tėvai stengiasi pa-- didinti šeimos pajamas

1d) Žemas šeimos išsilavinimas:

žema raštingumo svarba šeimoje - nepakankamos galimybės gauti knygų, laikraščių ir kt. - Nepakankama tėvų parama, dėl žemo tėvų išsilavinimo- tėvų, turinčių žemus raštingumo įgūdžius, pavyzdys-


15


2. Individualios mokymosi sąlygosVeiksniai, skyriuje „Šeimos socialinės ir kultūrinės sąlygos“ yra laikomi rizikos veiksniais, ku-rie gali turėti įtakos vaiko vystymuisi. Šalia šių veiksnių, kai kurie vaikai patiria kitų problemų, nesusijusių su šeimos socializacija. 2a) Individualios problemos:

mokymosi negalia - kalbos sutrikimai- vystymosi sutrikimai- koncentracijos nebuvimas- dėmesio sutrikimai (hiperaktyvumas) -

3. Mokslo (akademinės) sąlygosVeiksniai, įvardinti aukščiau, nurodo, kad kai kurie vaikai patiria daugybę įvairių sunkumų. Mokyk-loje jie sąveikauja su kitais vaikais, dažnai iš skirtingų aplinkų, iš kurių daugelis gali skaityti ir rašyti, ir suvokia raštingumo įgūdžių tikslą. Todėl svarbu, kad švietimo sistema būtų pajėgi teikti paramą siekiant patenkinti įvairius poreikius ir patirtį.3a) Mokyklos sistemos sunkumai, galintys turėti nei-giamos įtakos vaikų raštingumo vysty-muisi:

nėra individualizuotų mokymosi galimybių- netinkama mokomoji medžiaga/priemonės- motyvacijos stoka- Nėra galimybių baigus pradinę mokyklą, mokytis tinkamai - skaityti ir rašyti bendraamžių grupės patyčios-

4. Diskriminacijos/patyčių patirtisDaug neraštingų jaunų suaugusiųjų atskleidė, kad savo gyvenime, o ypač mokykloje, jie patyrė patyčias ir diskriminaciją. Tai gali turėti įtakos asmens savigarbos vystymuisi, pasitikėjimui savimi bei norui mokytis (motyvacijai).

5. Bendros vystymosi tendencijos visuomenėjeFunkcinis neraštingumas yra ne tik individualių asmenų problema, bet taip pat socialinė-struktūrinė problema. Šiuolaikinė visuomenė vis labiau remiasi žiniomis, kuriai reikalingi aukšto lygio gebėjimai. Tai lemia įvairias pasekmes:

Vis daugėja darbo vietų, reikalaujančių aukšto lygo žinių• Nekvali� kuotą darbą siūlančių darbdavių mažėja• Raštingumo įgūdžiai tampa vis svarbesni darbe ir kasdieniniame gyvenime (pvz.: • naudojimasis bankomatais, apsipirkimas internetu, el. paštas)

Be to, raštingumo įgūdžiai visuomenėje yra vertinami kaip vienas sugebėjimo ir intelekto rodiklių. Žmonės, pažymėti „neraštingųjų“ etikete, dažnai yra stigmatizuojami ir laikomi neprotingais.

1.1.3 Speci� nės jaunų neraštingų asmenų charakteristikos

Kodėl jauni neraštingi suaugusieji skiriasi nuo vyresnio amžiaus neraštingų asmenų? Siekiant atsakyti į šį klausimą, nagrinėjamos konkrečios, jauniems suaugusiesiems asmenims būdingos savybės:


16


14 HAVIGHURST 197215 PERKINS 200716 OERTER/DREHER 1998, p. 32917 cf. SCHENK-DANZINGER 198818 PERKINS 2007

Pagal Havighurst14 siūlomą sistemą, visi jaunų suaugusieji patiria du itin svarbius vystymosi eta-pus - paauglystę (13-18 metų) ir ankstyvąją pilnametystę (19-20 metų). Šiuose etapuose iš jaunų suaugusių asmenų tikimasi, kad jie „sukurs stabilią tapatybę ir taps subrendusiais, pilnaverčiais ir produktyviais suaugusiais“15.

PaauglystėPaauglystėje atsižvelgiant į jaunų funkciškai neraštingų asmenų poreikius ir patirtį svarbiausiais laikomi šie konkretūs įvykiai:

Ekonominės nepriklausomybės užtikrintumo pasiekimas ir pasirengimas ekonominei karje-• rai;Ateities perspektyvos plėtra: gebėjimas planuoti savo gyvenimą ir nustatyti tikslus, kuriuos • įmanoma pasiekti16 Tapatybės vystymasis.•

Rengimasis karjerai ir karjeros kelio pasirinkimas vertinamas kaip vienas svarbiausių įvykių paauglystėje:17

“Mūsų visuomenėje paaugliai pasiekia suaugusiųjų statusą, kai jis ar ji gali � nansiškai save išlaikyti. Ši užduotis tapo sunkesnė nei buvo anksčiau, nes darbo rinkos poreikiai reikalauja išsilavinimo ir įgūdžių. Šiandien šio vystymosi uždavinio negalima pasiekti iki vėlyvos paauglystės ar ankstyvos pilnametystės, kol asmuo baigia ugdymo instituciją ir įgyja pradinę darbo patirtį“.18

Dalyvavimas mokymesi yra pagrindinė fazė šiame asmens vystymosi etape, turinti didelės įtakos jauniems žmonėms, susiduriantiems su funkciniu neraštingumu ir turintiems žemą pagrindinį išsilavinimą.

Šis etapas pasižymi perėjimu iš mokyklos į darbinę veiklą, ir žymi perėjimą iš paauglystės į pilnametystę.

Ankstyva pilnametystėŠiame laikotarpyje lemiamais jaunimo funkcinio neraštingumo pokyčiais laikomi:

Įsidarbinimas;• Rūpinimasis savo šeima;• Emancipacija per profesinį mokymąsi/ kolegiją ir/ar darbą.•

Taigi, remiantis pagrindiniais vystymosi etapais jaunų suaugusieji pereina paauglystę ir ankstyvąją pilnametystę, kurių metu susiduria su įvairiomis atsakomybėmis ir lūkesčiais. Sėkmingas tokių įvykių perėjimas lemia vėlesnius pasiekimus, laimę ir siekius. Nesėkmingas perėjimas gali lemti nesugebėjimą veiksmingai vystytis vėlesniuose etapuose, taip pat nelaimingumą, socialinius, eko-nominius ir teisinius sunkumus ir socialinę atskirtį.


17


1.1.4 Funkcinio neraštingumo poveikis

Duomenys rodo, kad funkcinis neraštingumas ir žemas pagrindinis išsilavinimas turi įvairių pasekmių. Funkciškai neraštingi asmenys visuomenėje marginalizuojami, jie susiduria su didesniu nedarbu, prasčiau apmokamu darbu, dažnai susiduria su � nansiniu skurdu19. Pagal WAGNER, jie dažniau nei kitos grupės patiria rimtų problemų visuomenėje20.

Visuomeninis aspektas Asmeniui būdingi sunkumaiFinansinis aspektas Lėšų stoka, žemos pajamos, žemas darbo prestižas; ne-

darbas, priklausomybė nuo trečiųjų šalių dėl pinigų.Socialinio aprūpinimo sistemos as-pektas

Minimalus socialinis draudimas; didelė prastos sveika-tos rizika; prastos gyvenimo sąlygos.

Socialinis aspektas Aukštas diskriminacijos lygis, minimalus socialinės infrastruktūros naudojimas, ribotas dalyvavimas kultūrinėje ir rekreacinėje veikloje ir kt.

1.1.5 Išvados

Nėra tiksliai žinoma, kiek Europoje yra jaunų funkciškai neraštingų asmenų; skaičius galima įvertinti tik remiantis tokių studijų, kaip PISA ir IALS išvadomis ir statistiniais duomenimis apie an-ksti mokyklą (ar kitas švietimo, mokymo galimybes suteikiančias institucijas) metančių jaunuolių skaičių.

Funkcinio neraštingumo vystymosi priežastys įvairios, jos apima įvairias individualias mokymo-si sąlygas, nepalankias šeimynines socialines-kultūrines ir akademines sąlygas, taip pat bendras visuomenės vystymosi tendencijas.

Jauni funkciškai neraštingi asmenys susiduria su keliais iššūkiais ir vystymosi etapais, kurie daro jų padėtį unikalią ir skirtingą nuo vyresnio amžiaus besimokančių asmenų. Stabilios asmenybės vystymasis yra svarbus; žemi raštingumo įgūdžiai, gali tapti rimta kliūtimi tokios asmenybės vysty-muisi. Perėjimas iš mokyklos į darbinę veiklą žymi perėjimą nuo paauglystės į pilnametystę. Tačiau pakankamų skaitymo ir rašymo įgūdžių neturintys jaunuoliai dažnai susiduria su darbo rinkos ats-kirtimi, socialinio ir kultūrinio gyvenimo atskirtimi. Diskriminacija ir drovėjimasis dėl savo įgūdžių, dažnai lemia neigiamą savęs suvokimą ir neigiamą tapatybę.

Žemi raštingumo įgūdžiai sumažina asmens galimybę aktyviai dalyvauti kultūriniame, politinia-me, profesiniame, ekonominiame ir socialiniame gyvenime21. Todėl funkciškai neraštingi asmenys paprastai susiduria su rimtomis problemomis - nedarbu, � nansiniais sunkumais, psichologinėmis problemomis, sveikatos problemomis ir atskirtimi.

19 HUBERTUS 200220 cf. WAGNER 2008, p.2421 cf. SZABLEWSKI-CAVUS 1999, p.239


18


1.2 Neraštingumo sąvoka Europoje

1.2.1 UNESCO apibrėžimas

UNESCO suteikia naudingą raštingumo apibrėžimą, nors apibrėžia ir spausdintus tekstus (tačiau neapima paveikslų, vaizdo medžiagos ir t.t.); pasak UNESCO, raštingumas yra „gebėjimas atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose. Raštingumas apima mokymosi galimybę leidžiančią asmenims pasiekti savo tikslų, tobulinti savo žinias ir galimybes, ir visapusiškai dalyvauti savo bendruomenėje ir plačiojoje visuomenėje“22

“Raštingumas yra daugiau nei mokėjimas skaityti ir rašyti – jis lemia tai, kaip mes veikiame visuomenėje. Raštingumas yra apie socialines praktikas ir santykius, žinias, kalbą ir kultūrą. Raštingumas - rašytinės komu-nikacijos naudojimas - suranda savo vietą mūsų gyvenime šalia kitų bendravimo būdų. Iš tiesų raštingumo formos yra labai įvairios: popieriuje, kompiuterio ekrane, per televiziją, plakatuose ir ženkluose”23.

Kintanti raštingumo sąvokaPrieš UNESCO apibrėžiant raštingumą, jis buvo apibūdinamas kaip skaitymo, rašymo ir aritmetikos įgūdžiai – vadinamasis „trys R“. Raštingumo skatinimo tikslas buvo sudaryti sąlygas asmenims įgyti kalbos iššifravimo ir užšifravimo raštu įgūdžius. Su suaugusiais dažnai buvo elgiamasi panašiai kaip su vaikais ir mokymosi procesas atspindėdavo mokyklos klasės praktiką: hierarchinius santykius tarp mokytojo ir mokinio. Kai atitikimo stoka tarp raštingumo mokymo ir suaugusiųjų poreikių tapo aki-vaizdi, 1960 metais vyriausybė ir UNESCO perėjo prie funkcinio požiūrio į raštingumą. Raštingumas buvo plačiai reklamuojamas kaip atsakas į ekonomikos poreikius, kur pagrindinis dėmesys skiriamas skaitymo ir rašymo įgūdžiams, kurie reikalingi siekiant padidinti našumą.

Pastaraisiais metais raštingumas vis dažniau suvokiamas kaip daugialypis, socialinis-kultūrinis ir poli-tinis reiškinys. Nuo 2002 m. UNESCO raštingumą apibūdino daugiskaitos terminu (angl. „literacies“) ir kaip įtvirtintas įvairiose gyvenimo situacijose. Taigi, raštingumas skiriasi atsižvelgiant į paskirtį, turinį, naudojimą ir institucinę sistemą.

Suaugusiųjų raštingumasRaštingumas, plačiai suprantamas kaip pagrindinės žinios ir įgūdžiai reikalingi sparčiai besikeičiančiame pasaulyje ir yra laikomas pagrindine žmogaus teise. Kiekvienoje visuomenėje raštingumas yra būtinas įgūdis padedantis pagrindą kitiems gyvenimo įgūdžiams. Raštingumas yra dalyvavimo socialiniame, kultūriniame, politiniame ir ekonominiame gyvenime ir veiklose bei mokymosi visą gyvenimą varomoji jėga24.

RaštingumasSocialinis fenomenas kuris negali būti ugdomas tuščioje erdvėje;• Žinios - jų kūrimas, saugojimas, paieška, perdavimas ir naudojimas - žinios iš vietos aplin-• kos ir žinios iš kitur, susijusios su globaline komunikacija; Tai kalba pagrįsta veikla, taigi kalbos ir raštingumo pasirinkimas išplės ar apribos prieigą • prie raštingumo; raštingumo naudojimas skatins arba ribos kalbos vartojimą; Laikomas vienu iš įrankių, galinčių suteikti daugiau balso ir dalyvavimo politiniuose proce-• suose ir prisidėti prie taikos, demokratijos ir aktyvaus pilietiškumo;

22 UNESCO 2004, p. 1323 KDICHIRO MATSUURA 2003 in KDICHIRO, M. 200324 Hamburg declaration. 1997 in UNESCO 1997.


19


Dvasinės ir religinės išraiškos dalis, o dvasingumas dažnai būna galingas veiksnys formuo-• jant sprendimus ir veiksmus, suteikiant galios ir vilties jausmą.

Reklamos kampanijos EuropojeTarptautinė raštingumo diena (Rugsėjo 8) – švenčia ir skatina raštingumąhttp://www.unesco.org/en/literacy/advocacy/international-literacy-day/

Suaugusių mokinių savaitė – švenčia ir skatina suaugusiųjų mokymosi pasiekimus http://www.adult-learnersweek.org/about/international.html

1.2.2 Projekte dalyvaujančiose šalyse egzistuojanti neraštingumo ir

raštingumo koncepcija

Žemiau pateikta kiekvienoje projekto šalyje partnerėje dominuojanti raštingumo neraštingumo samprata.

a) AT – Austrija Neraštingumo ir raštingumo koncepcija ir supratimas daugiausia remiasi UNESCO pateikta sąvoka. Tačiau „funkcinis neraštingumas“ šiuo metu retai Austrijoje vartojama sąvoka. Ši sąvoka buvo pakeista terminu „žmonės, turintys pagrindinio išsilavinimo poreikių“. Šis naujas terminas apibrėžia skirtingus aspektus ir siekia pašalinti gėdos, susijusios su „funkciškai neraštingas“ termi-nu, jausmą.

Šis pagrindinio išsilavinimo terminas yra labai lankstus. Nėra sunorminto pagrindinio išsilavinimo apibrėžimo. Šio termino nauda ta, kad sąvoka yra pakankamai pritaikoma, kad patenkintų skirtingų tikslinių grupių, įvairiuose jų gyvenimo etapuose, aplinkybėse ir aplinkoje, poreikius ir reikalavimus.

b) BG – Bulgarija Bulgarijoje, nacionaliniai teisės aktai švietimo srityje konkrečiai nesprendžia neraštingumo prob-lemos, nepaisant to, šioje šalyje, buvo įgyvendinta keletas bandomųjų projektų, skirtų šio klausimo nagrinėjimui ir daugelyje šių projektų dalyvavo Švietimo ministerija. Užimtumo skatinimo aktas vis dėlto raštingumo klausimą laiko tapimu raštingu. Šis procesas aiškinamas kaip bazinių žinių ir įgūdžių skaityti, rašyti ir skaičiuoti, taip pat ir humanitarinių bei gamtos mokslų žinių, įgijimas.

Bulgarų mokslinė literatūra, raštingumą apibūdina kaip gebėjimą skaityti ir rašyti, taip pat konkrečiai ir abstrakčiai suvokti informaciją ir reikšti idėjas25.

c) DE – VokietijaRemiantis vokiečių literatūra išskiriami 3 neraštingumo tipai:

Pirminis neraštingumas (“primärer Analphabetismus” (vok.)/ primary illiteracy (angl.))• Terminas susijęs su � ziniu asmeniu, kuris vaikystėje ir paauglystėje neišmoko skaityti ir rašyti. Remiantis LINDE taip “dažniausiai atsitinka dėl veikiančios mokyklos sistemos trūkumo“26 ar neegzistuojančios mokyklos sistemos. Profesinėje literatūroje, pirminis neraštingumas kartais taip pat vadinamas „natūraliu neraštingumu“27.

25 http://www.clio.uni-so� a.bg26 LINDE 2007, p. 23827 LINDE 2007, p. 238


20


Antrinis neraštingumas (“sekundärer Analphabetismus” (vok.)/ secondary illiteracy (angl.))• Jis apibūdina asmenis, kurie vaikystėje ir paauglystėje įgijo skaitymo ir rašymo įgūdžių, tačiau per tam tikrą laiką šiuos įgūdžius prarado, nes neturėjo galimybės jais naudotis ir juos taikyti. Kartais šis reiškinys vadinamas “apleistu poveikiu”.

Funkcinis neraštingumas (“funktionaler Analphabetismus” (vok.)/ (functional illiteracy (angl.))• Terminas “funkcinis neraštingumas” apibūdina skirtumus tarp individo esamo ir reikiamo (arba tikėtino) skaitymo ir rašymo įgūdžių lygio tam tikru metu. Asmuo laikomas funkciškai neraštingu, jei jo individualūs skaitymo ir rašymo įgūdžiai yra gerokai žemesni nei tikimasi ar reikalaujama konkrečioje visuomenėje, kurioje asmuo gyvena28.

Vokietijos neraštingumo ekspertai sutinka su UNESCO 1978 metais pateiktu apibrėžimu.

d) FR – PrancūzijaNeraštingumo terminas taikomas tiems, kurie įgijo išsilavinimą Prancūzijoje, bet neįgijo pakank-amai skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių paprastam, kasdieniam naudojimui gyvenime.“Analphabetisme” terminas taikomas tiems žmonėms, kurie niekada nelankė mokyklos. Galiausiai, naujai į šalį atvykusiems asmenims, kurie nekalba prancūziškai, taikomas “prancūzų kaip užsienio kalbos” terminas.

Tačiau šios sąvokos ir išsireiškimai apibūdina labai skirtingas situacijas ir aplinkybes29.

e) HU – VengrijaAnalfabétizmus (neraštingumas)30

Vengrijoje, neraštingumas apibūdinamas kaip rašymo, skaitymo ir skaičiavimo įgūdžių stoka. Neraštingumas, kaip nacionalinis klausimas pirmą kartą buvo pripažintas 1990 metais. Piliečiai – bet kurios socialinės grupės – negalėjo prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės, naujų reikalavimų ir poreikių. Per šiuos perėjimo metus suaugusiųjų švietimo sistema ir darbo rinka patyrė dramatiškų pokyčių. Neraštingumo problema tapo sudėtinė: atsirado funkcinio neraštingumo sąvoka. Be to, įvairios socialinio ir švietimo sektoriaus suinteresuotosios šalys pradėjo kurti ir įgyvendinti sprendi-mus, skirtus mažinti aukštam nedarbo lygiui. Tačiau raštingumo poreikiai buvo ignoruojami, taigi daugelis gyventojų negalėjo prisitaikyti prie naujų darbo reikalavimų dėl žemų rašymo ir skaitymo įgūdžių31.

Remiantis UNESCO statistika (2000), 80% suaguusių vengrų populiacijos turi silpnus ir žemo lygio skaitymo įgūdžius.Be to:

Šalyje nėra visuotinai pripažintos neraštingumo ir funkcinio neraštingumo sąvokos;• Nuo 1996 šia tema nebuvo jokios platformos;• Funkcinis neraštingumas svarstomas tik iš formalaus švietimo perspektyvos. Vyriausybės ir • valstybės institucijos neatsižvelgia neformaliojo švietimo strategijas.

28 www.alphabetisierung.de29 www.anlci.frBackground and de� nition by the Felnőttoktatási és -képzési lexikon, Budapest 2002. (Adult Education Encyclo-pedia) in Felnőttoktatási és -képzési lexikon, 200231 CSOMA/LADA 2002


21


f) LT – Lietuva Tarptautinių žodžių žodyne (1985) nėra neraštingumo termino, vietoj jo naudojamas “analfabetizmo” terminas, kuris apibrėžiamas kaip:

Neraštingumas, nemokėjimas nei skaityti, nei rašyti; • Nemokšiškumas kurioje nors srityje• 32.

Pedagoginėje literatūroje raštingumas apibrėžiamas kaip asmens gebėjimas bendrauti pagal visuomenės socialinę aplinką. Taigi kalbinis raštingumas (kiek siauresnė sąvoka už kalbinę kompetenciją) yra gebėjimas skaityti, suprasti, rašyti ir kurti tekstą raštu bei žodžiu33.

Lietuvoje skirtini trys vienas kitą papildantys raštingumo lygmenys – bazinis, funkcinis ir kritinis:

Bazinis raštingumas - gebėjimas skaityti ir suprasti tekstą, taisyklingai rašyti ir kalbėti;• Funkcinis raštingumas - gebėjimas tinkamai vartoti sakytinę bei rašytinę kalbą, atsižvelgiant • į situaciją (adresatą, paskirtį, intencijas ir kt.). Taip pat funkcinis neraštingumas gali būti apibūdinamas kaip gebėjimai, reikalingi skaityti ir rašyti, įskaitant techninį ir kompiuterinį raštingumą bei tiesioginis šių žinių pritaikymas;Kritinis raštingumas - gebėjimas analizuoti, vertinti bei kurti įvairius rašytinius bei sakytinius • tekstus34.

g) RO – Rumunija Tradiciškai neraštingas asmuo (‘analfabetas’) buvo apibrėžiamas kaip asmuo nemokantis skaityti, rašyti ir atlikti paprastų užduočių. Dabar vis dažniau vartojamas funkcinio neraštingumo terminas. Žmogus laikomas “funkciškai neraštingu” jeigu jis negali pasiekti ar apdoroti informacijos skirtingose kasdienėse situacijose. Todėl funkcinis neraštingumas apibūdina asmens negalėjimą kasdienėse situacijose naudotis skaitymo, rašymo, skaičiavimo bei naudojimosi kompiuteriu įgūdžiais. Tai nėra nesugebėjimas perskaityti, tai nesugebėjimas suvokti, kas buvo perskaityta. Funkciškai neraštingam asmeniui sunku užpildyti formas, jis nesupranta rašytinių instrukcijų, jam sunku perskaityti laikraštį ar kelio ženklus, jam būtų sunku naudotis žodynu ar autobuso tvarkaraščiu.

h) UK - AnglijaAnglijoje nenaudojamas “funkcinio neraštingumo” terminas. Toks žmogus būtų apibūdinamas kaip “turintis skaitymo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių poreikių”. Šis terminas nukreipia dėmesio trūkumą ir stigmą, kuri dažnai siejama su žemais raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžiais.

Susirūpinimas dėl suaugusiųjų raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių lygio lėmė Gyvenimo įgūdžių Strategijos 2001 metais atsiradimą. Ši strategija pabrėžė jaunų suaugusiųjų, kaip vienos iš pagrindinių tikslinių grupių Vyriausybės planuose gerinti raštingumo, kalbos ir mokėjimo skaičiuoti įgūdžius.

32 Tarptautinių žodžių žodynas. KVIETKAUSKAS, V., 1985.33 Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo mokyklose strategija (2004-2009). Lietuvos švietimo ir mokslu ministerija, 2003.34 CEPAITIENE/PALUBINSKIENE 2008


22


35 National literacy Trust –UK in Prince’s Trust, 2007

1.2.3 Užsienio ir antrosios kalbos mokymasis bei ryšys su raštingumu

Organizuojant raštingumo kursus ir siūlant raštingumo programas, svarbu atsižvelgti ir mokytis iš esamos užsienio kalbų mokymo patirties ir ypač - darbo su migrantais, mokant priimančios šalies kalbą, patirties.

Daugelyje Europos šalių pastaraisiais metais buvo sukurtos specialios, integraciją skatinančios, užsienio kalbos programos ir su tuo susijusi mokymosi ir pagalbinė medžiaga. Tokios plėtros idėja yra užtikrinti imigrantų ir kitų žmonių, kurie negali kalbėti priimančiosios šalies kalba, mokymosi galimybes. Papildomas tokių programų teigiamas rezultatas – ugdomas pilietiškumas, kuris glaudžiai susijęs besimokančiųjų parengimu socialinei integracijai priimančiojoje šalyje.

Šiuo atžvilgiu svarbūs šie veiksniai:

Plėtoti tikslinei grupei skirtą mokymosi medžiagą ir programas - mokymosi medžiaga skir-• ta vaikams netinkama naudoti jauniems suaugusiems; lyginant su vaikais jauni suaugu-sieji turi kitokios socialinės patirties, skirtingus interesus ir skirtingą motyvaciją dalyvauti raštingumo kursuose. Tai turėtų atsispindėti tiek didaktiniame turinyje, tiek organizuojant mokymo programas;Kursų turinys ir mokomoji medžiaga turėtų būti susijusi su kasdieniu gyvenimu ir praktiniu • pritaikymu;Raštingumo ir mokėjimo skaičiuoti kursų turinys turėtų būti glaudžiai susijęs su kitų • pagrindinių kompetencijų plėtojimu, pavyzdžiui, aktyvaus pilietiškumo ir socialinės inte-gracijos kompetencijomis (kaip buvo aptarta dėl kalbų integracijos kursų imigrantams). Šitokiu būdu raštingumas atlieka svarbų vaidmenį ne tik kaip priemonė remianti žinių įgijimą, bet ir kaip socialinė priemonė, suteikianti papildomų tikslų pasiekimą, kaip antai įsidarbinimą ir socialinę integraciją.

1.2.4 Raštingumas jaunų asmenų mokymosi visą gyvenimą procese

Žemi raštingumo įgūdžiai reiškia, kad jauni žmonės dažniausiai neturi galimybės prieiti prie mokyklų mokymo programų ir todėl labiau tikėtina, kad mokymasis nepasiseks. Jie turėjo galimybę pasiekti mokymąsi, tačiau atsiliko dėl įvairių priežasčių - prastos sveikatos, sutrikusio švietimo, nestabilumo namuose, prasto mokymo. Jei jie negali pasivyti taikant papildomas mokyklos intervencijas, arba, jei jie turi tėvus, kurie nežino, kaip jiems padėti, jauni žmonės gali tapti pasyviais ir nesuinteresuotais mokytis; mokyklose jie gali demonstruoti neigiamą elgesį ar tiesiog likti nuošalyje. Yra įrodymų, kad tie, kurie praleidinėja pamokas ar nelanko mokyklos patenka į didesnę probleminio ar nusikalstamo elgesio rizikos grupę35.

Daugelyje šalių raštingumo problemos kartojasi per visus mokyklos metus. Šie modeliai gali būti pakeisti tik Europos ir nacionalinės švietimo politikos formuotojams pripažinus raštingumą kaip esminį visuose švietimo proceso etapuose. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo sektorių požiūriu, dėmesio centras turėtų būti nukreiptas į galimas priežastis, tai yra, kodėl kai kurie jauni suaugusieji nepasiekia funkcinių skaitymo ir rašymo įgūdžių. Tikėtinos priežastys gali būti:


23


36 Based on the recommendations of the National Illiteracy Conference 1996, Illyefalva, Hungary37 http://www.askoxford.com38 BUTKIENĖ/KEPALAITĖ 1996

Jauni suaugusieji neturi žinių arba suvokimo, kad žemi raštingumo įgūdžiai yra problema. • Jų manymu, gyvenimas įmanomas be šių įgūdžių tobulinimo ir jų aplinka neišryškina jų žinių spragų;Jauni suaugusieji gali neturėti patirties dėl savo žinių tobulinimo; daug jaunų žmonių su • žemais raštingumo įgūdžiais nežino kaip mokytis, todėl jiems sunku prisitaikyti prie naujų mokymosi situacijų; Jauniems suaugusiems gali būti sunku veikti kaip „visam individui“, nes jų bendravimo ir • sprendimo įgūdžiai nėra gerai išvystyti;Trūksta informacijos apie galimybes pagerinti savo raštingumo įgūdžius.•

Labai svarbu, kad mokyklos, bendruomenės, skirtingi visuomenės sektoriai ir suinteresuotos šalys suvoktų, kad:

Neraštingumas ir funkcinis neraštingumas yra problemos, apie kurias turėtų diskutuoti • mokyklų valdžia, mokymo paslaugų teikėjai, tėvai ir tėvų asociacijos, vietinės valdžios or-ganizacijos ir vietinių kultūros institucijų atstovai (bibliotekų, bendruomenės centrų, liau-dies aukštųjų mokyklų). Labai svarbu viešinti informaciją apie raštingumą: neraštingumas turi būti pripažįstamas kaip išsprendžiama problema, o ne kaip tabu dalykas;Neformalių ir formalių priemonių naudojimas turėtų būti mokymo ir socialinio dar-• bo programų dalis, kad neraštingumas ir funkcinis neraštingumas būtų pripažintas ir sprendžiamas;Dėstytojų / profesijos mokytojų rengimas yra viena iš pagrindinių sprendimo dalių, • tačiau tokie mokymai turėtų būti skirtingais lygiais ir įvairiais metodais įtraukti į visų rūšių socialinių ir švietimo specialistų mokymo planus;Suaugusiųjų švietimo organizacijos turėtų plėtoti ir remti neformalius metodus, pavyzdžiui, • tarpusavio patarėjų grupes ir savanorišką veiklą, kadangi tarpusavio paramos grupių povei-kis gali būti ypač svarbus siekiant paskatinti jaunus žmones, siekti gerinti savo raštingumo įgūdžius36.

1.3 Motyvacija

1.3.1 Motyvacijos apibrėžimas remiantis literatūros analize

Motyvacija yra sudėtinga sąvoka, kurią sunku apibrėžti. Atsižvelgiant į MoLeYa projektą, motyvacijos termino diskusijos ir apibrėžimai (kaip pateikiama šiame Motyvacijos vadove) yra grindžiami švietimo požiūriu. Visoje Europoje yra daug pagrindinių motyvacijos sąvokų. Tokie apibrėžimai apima:

“Savo veiksmų ar elgesio priežastį arba priežastis”37 (Anglija)“Tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas vykstantis žmogaus psichikoje”38 (Lietuva)

Todėl galima sakyti, kad remiantis mokymosi kontekstu, motyvacija remiasi psichikos procesais, kurie stimuliuoja ir skatina asmenis dalyvauti mokymesi.


24


Pagrindinės motyvacijos sąvokos yra nulemtos detalesnių šios sąvokos tyrinėjimų. Pavyzdžiui, Rumunijoje egzistuoja dvi plačios motyvacijos kategorijos: pirmiausia „nuolatinė“ motyvacija, kuri reiškia individo požiūrį, ir, antra „dabartinė / faktinė“ motyvacija, kuri reiškia praktinius as-mens dabartinius/aktualius aspektų motyvus, pavyzdžiui, noras gauti darbą. Motyvacija dalyvauti mokymesi atsiranda, kai teigiamas požiūris susiejamas su pajėgumais veikti pagal apibrėžtas ir pripažintas normas ir tikslus.

Austrijoje, galima identi� kuoti keturis kriterijus39 detalizuojančius motyvacijos sąvoką:

Vizualizacija: • Motyvacija visada yra elgesio žadinamas procesas. Kryptis:• Vykdoma veikla visada remiasi apibrėžtu tikslu. Todėl veikla išlieka tol, kol pasieki-amas tikslas ar kitas, svarbesnis motyvas. Intensyvumas: • Veikla gali būti atliekama su aukšta arba žema energija.Tvarumas: • Apsibrėžtas elgesys / veiksmas tęsiamas net tada, kai kyla sunkumų.

Visoje Europoje, bendras požiūris apibrėžiant motyvaciją yra “vidinės motyvacijos” ir “išorinės motyvacijos“ identi� kavimas. „Vidinė motyvacija“ atsiranda tada, kai asmuo iš vidaus yra motyvuotas dalyvauti mokymesi, nes jam tai patinka, nes mano kad tai yra svarbu ir todėl, kad jaučia, kad mokymasis yra reikšmingas. „Išorinė motyvacija“ atsiranda tada, kai individas yra priverstas dalyvauti mokymesi, ar veikti tam tikru būdu, dėl išorinių veiksnių, pavyzdžiui, siekiant įgyti kvali� kaciją ar gauti � nansinių lengvatų.

1.3.2 Motyvacijos svarba jaunų asmenų mokymosi procese

1.3.1 skyriuje paremtais ir aptartais motyvacijos apibrėžimais galima daryti išvadą, kad motyvacija yra pagrindinė jauno suaugusio asmens sąlyga dalyvauti mokymesi. Be pradinės motyvacijos jaunas suaugęs nebus skatinamas įsitraukti ir dalyvauti mokymesi. Be nuolat besitęsiančios motyvacijos, ir / arba tam tikrais atvejais panaudotos prievartos elementų per socialinių išmokų reikalavimus, jauni suaugusieji nebūtų skatinami palaikyti dalyvavimą mokymesi.

Nagrinėjant motyvacijos svarbą mokymesi, vokiečių psichologas Hansas Löwe (Hans Löwe) motyvaciją laiko:

“Būtina mokymosi visą gyvenimą sąlyga ir prielaida”.

Lowe‘s (Löwe’s) perspektyva, mokymosi procesas yra neabejotinai nulemtas motyvacijos: joks mokymasis (išskyrus atsitiktinį mokymąsi) neįmanomas be motyvacijos. Iš Lietuvos perspektyvos, motyvacija yra svarbus, veiksmus skatinantis, veiksnys (t.y. dalyvavimą mokymesi). Tačiau jis taip pat yra svarbus veiksmingo dalyvavimo mokymosi procese rezultatas. Žemiau pateiktoje schemoje pavaizduotas motyvacijos svarbos schema apimanti tiek mokymosi proceso indėlį, tiek rezultatą:

39 http://arbeitsblaetter.stangl-taller.at


25


SėkmęVertinimą Savirealizaciją Atsakomybę

Šie dalykai padeda pasiekti

Ji padeda pasiekti

TIKSLUS NORUS POREIKIUS

Progresą

MOTYVACIJA

MOTYVACIJA

1 pav.: Motyvacija

1.3.3 Pagrindiniai veiksniai slopinantys jaunų asmenų motyvaciją

Išskiriama daug veiksnių, kurie stabdo jaunuolių motyvaciją įsitraukti, dalyvauti mokymosi procese. Šiuos faktorius galima suskirstyti į tris kategorijas – individualius, kontekstinius ir socialinius - ekonominius faktorius.

Individualūs faktoriai, trukdantys motyvacijai, apima:

Spaudimą, nesėkmių baimę ir mokymosi baimę (ypač tai susiję su neigiama mokyklos pa-• tirtimi);Žemą pasitikėjimą ir savigarbą;• Protinius ar � zinius sveikatos sunkumus;• Perspektyvos/krypties trūkumą;• Tikslų/siekių ir gairių trūkumą;• Dėmesio sutelkimo ir įsitraukimo į kursus/mokymąsi sunkumus;• Sunkų elgesį;• Žemą įgūdžių lygį;• Žemą kvali� kacijos lygį;• Suvokiamų gebėjimų stoką.•


26


Kontekstiniai faktoriai, galintys trukdyti motyvacijai, apima:

Empatijos tarp mokytojo ir mokinio trūkumą, kuris lemia neefektyvius mokymosi santykius;• Netinkamą mokymosi aplinką, pvz.: triukšmingas klases, prastą apšvietimą, nepatogias ar • netinkamas kėdes ir stalus (ypač jai jos nesaugios ar kenkiančios sveikatai);Nereikšmingus ar neįkvepiančius mokymosi/mokymo metodus;• Įvairovės trūkumą ir/ar galimus mokymosi galimybių tempus;• Šeimos aplinkybes, ypač sunkumus ar pasikeitimus šeimoje, pvz.: didelį spaudimą, tėvų • skyrybas, brolių/seserų gimimą, staigią šeimos nario ligą ar mirtį;Laiko mokymuisi stoką (dažniausiai tai įvyksta kai egzistuoja kiti prioritetai – būtinybė • rūpintis vaikais ar uždirbti pinigų);Netinkamą kursų/mokymosi gra� ką, nepritaikytą prie jaunuolių įsipareigojimų ir • atsakomybių.

Socialiniai - ekonominiai faktoriai, galintys trukdyti motyvacijai:

Finansinių galimybių ir tinkamos socialinės-ekonominės aplinkos stoka (prastos darbo rin-• kos patirtys ir perspektyvos, materialinės ir � nansinės aplinkybės, prasta sveikata, sociali-nio ir politinio dalyvavimo stoka);Socialinė padėtis, etninė/kultūrinė patirtis gali lemti mokymosi diskriminaciją ir motyvaci-• jos įsitraukti į mokymąsi diskriminaciją;Bendraamžių spaudimas; • Sudėtingas gyvenimo būdas, įskaitant būsto nesaugumą, skolas, piktnaudžiavimą • kvaišalais, antisocialų ir/ arba nusikalstamą elgesį;Nedarbo ir žemų pasiekimų priskyrimas gyvenimo būdui, kurį lemia turima patirtis (ypač • tarp jaunų vyrų);Transporto problemos;• Žemas tėvų išsilavinimas ir kvali� kacija lemianti kartų nepagarbą / vertės nebuvimą mo-• kymuisi.

Rumunijoje svarbiu veiksniu stabdančiu motyvaciją dalyvauti mokymesi įvardinamas - iš karto gaunamo rezultato/apdovanojimo nebuvimas, kai tuo tarpu apmokamas darbas yra suvokiamas kaip iš karto gaunamas apdovanojimas.

Kai kuriems jaunuoliams motyvacijai trukdantys veiksniai gali būti vienetiniai ir nuolatiniai. Tačiau kitiems jaunuoliams šie veiksniai gali būti įvairūs ir sudėtingi, patenkantys į visas aukščiau įvardintas tris kategorijas. Tokiu atveju, tokius veiksnius gali būti itin sudėtinga pašalinti. Tokiais atvejais dar svarbiau, kad visų, jaunuoliui būtinų paslaugų teikėjai dalintųsi informacija ir dirbtų drauge kurdami tvarią kaitą, nuolatinį tobulėjimą ir sėkmę.

1.3.4 Pagrindiniai veiksniai padedantys motyvuoti jaunus asmenis

Motyvacija yra svarbus veiksnys įgalinantis jaunuolius toliau mokytis, likti mokymesi bei jame tobulėti. Europos tyrimai ir literatūra atskleidžia, kad daugelis veiksnių yra svarbūs padedant motyvuoti jaunuolius mokytis:


27


Veiksniai Aprašymas

Atmosfera ir aplinka Tyrimas40 parodė, kad teigiamos ir neformalios aplinkos vystymas, skirtingos, nuo buvusios mokykloje ir siejamos su neigiamais jaus-mais, sustiprina jaunuolių motyvaciją dalyvauti ir siekti mokymo-si. Laisva, neformali aplinka padeda jaunuoliams jaustis patogiai, pasitikinčiai ir laimingai. Šie jausmai yra svarbūs motyvacijai ir mo-kymosi sėkmei.Aplinka taip pat labai svarbi. Kambarys, pertraukų erdvės turėtų būti patogios, gerai apšviestos, šiltos, gerai ventiliuojamos ir vaiz-dingos. Brošiūros, lankstinukai, plakatai, muzika, socialinė veikla pa-deda motyvuoti jaunuolius ir skatinti jų domėjimąsi mokymu.

Patyrę praktikai “Mokytojai ir geras mokymas yra svarbiausias veiksnys lemiantis suaugusiųjų pasitenkinimą mokymusi bei išlikimą jame”41 Praktikų (ypač mokytojų ir tutorių) įgūdžiai, asmeninės savybės, el-gesys ir būdas yra lemiamas veiksnys, turintis įtakos besimokančiojo motyvacijai ir įsipareigojimui. Specialistų įgūdžiai ir žinios yra svarbios sudarant specialistams ga-limybes kurti veiksmingas mokymosi programas, kurios yra diferen-cijuojamos pagal nevienalyčius mokinių poreikius.Mokiniams, kurie turėjo neigiamos mokymosi patirties, pasitikėjimo ir pozityvių santykių su specialistais formavimas dažnai būna lemi-amas motyvacijos veiksnys. Asmeninės specialistų savybės, kurios yra ypač svarbios apima - empatiją, neformalumą ir kantrybę. Bu-vimas palaikančiu, atsipalaidavusiu ir draugišku bei padrąsinančiu gali turėti didelės įtakos besimokančiojo motyvacijai, pažangai ir pasiekimams.

Įtraukimas į mokymo programų planavimą

Faktai42 rodo, kad jauni žmonės yra motyvuoti, kai būna tiesiogiai įtraukti į tai ką, kada ir kaip jie mokosi. „Patarėjų“ procesas, kur be-simokantieji yra įtraukti ir jiems suteikiama tam tikra kontrolė savo mokymesi dažnai leidžia jiems pasijusti įgalintais ir motyvuotais. Tai, taip pat padeda įveikti neigiamus jausmus, susijusius su mokykla - besimokančiųjų atsiliepimai rodo, kad jauni žmonės nori būti trak-tuojami kaip brandūs suaugusieji.

40 AYLWARD 200340 Quality Improvement Agency 2008, p.942 AYLWARD/JACKSON/MERTON 2002


28


Džiaugsmingas ir įtraukiantis mokyma-sis

Daugelis jaunų žmonių nurodo turėję neigiamos patirties moky-kloje, kuri dažniausiai susijusi su nesėkmėmis, nepakankamumu, nereikšmingumu ir nuoboduliu. Jei mokymosi programos išvengia šių išankstinių nuostatų ir motyvuoja jaunus suaugusius, mokymasis turėtų tapti malonus ir patrauklus:“Tyrimai parodė, kad mokymosi patirtis jauniems žmonėms turėtų būti maloni, patraukli ir ugdanti pasitikėjimą savimi. Mokslininkai patvirti-na, kad mokymosi procese kuriame naudojama drama, dailė, debatai ir diskusijos, o ne rašymu pagrįsta veikla, egzistuoja didesnis įsitraukimo ir dalyvavimo lygis”43.Praktikai turėtų apsvarstyti novatoriškų ir kūrybiškų metodų taikymą skatinant jaunų žmonių dalyvavimą ir motyvaciją. Tai gali apimti ban-domuosius projektus, mokymąsi iš esamų sėkmingų praktikų.

Lankstumas Daugelis jaunų suaugusiųjų turi įvairių įsipareigojimų, pavyzdžiui – darbas, rūpinimasis vaikais. Todėl labai svarbu, kad mokymosi pro-cese vyrautų lankstumas susietas su besimokančiųjų poreikiais ir atsakomybėmis.

Aktualios mokymo programos – indivi-dualizuoti, konteks-tiniai ir su darbiniais įgūdžiais susieto mokymo modeliai

Individualizuotas požiūris yra nukreiptas į besimokantįjį, kur mo-kymasis yra lanksčiai pritaikytas prie skirtingų jaunų suaugusiųjų interesų, patirties, poreikių, mokymosi stilių ir mokymosi motyva-cijos: “Teikėjai orientuoti į bendruomenę, savo vertybes perkelia į prakti-nius motyvacijos skatinimo metodus. Tokie paslaugų teikėjai siekia pritaikyti mokymąsi prie besimokančiųjų gyvenimų ir interesų. Jų visapusiškas rūpestis besimokančiaisiais apima būdą, kuriuo yra tei-kiamas mokymas, tutoriai pritaiko mokymosi planus siekdami paten-kinti besimokančiųjų poreikius ir skatinti juos plėtotis savo tempu”44.Individualizuotas požiūris taip pat apima sutikimą dėl aiškių moky-mosi tikslų ir mokymosi planų (su aiškiomis gairėmis, savęs vertini-mo ir išorės vertinimo veiklomis). Tokie veiksniai gerina mokymosi rezultatus, atitinkamai ir mokinio motyvaciją.Visoje Europoje vis labiau pripažįstama, kad mokymosi programos turi būti susijusios su jaunų suaugusiųjų poreikiais ir interesais, jei norima skatinti juos dalyvauti mokymosi procese.“Praktikai, dirbantys su jaunais suaugusiais žino, kad motyvacija ir dalyvavimas yra labai svarbus ir gali būti nuolatinis iššūkis. Didėja supratimas, jaunų suaugusiųjų amžiaus grupės svarbos pripažinimas, jų vertybių ir kultūrų pripažinimas ir įvertinimas lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. Jauni suaugusieji nėra atsparūs pačiam mokymosi procesui, jie aiškiai žino kaip ir ko nori išmokti”45.

43 www.s� qi.org.uk44 www.s� qi.org.uk45 www.s� qi.org.uk


29


Nuveikta daug darbo dėl profesiškai orientuoto ir / arba su darbini-ais įgūdžiais susieto mokymosi taikymo, kur drauge su profesiniais įgūdžiais plėtojami ir raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžiai. Su darbiniais įgūdžiais susietas mokymasis apibrėžiamas kaip:„Su darbiniais įgūdžiais susietas mokymas ir mokymasis apima raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių ugdymą kartu su profesiniais ir kitais įgūdžiais. Gebėjimais, kurie mokiniams suteikia pasitikėjimo, kompetencijos ir motyvacijos siekti pažangos, įgyti kvali� kaciją ir siekti sėkmės gyvenime ir darbe“46.Tyrimai rodo, kad su darbiniais įgūdžiais susietas mokymosi požiūris gali būti ypač efektyvus motyvuojant besimokančiuosius:“Gerai aprūpinti ir vedami profesiniai kursai, kur įtrauktas ir raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių ugdymas gali motyvuoti mokinius, pasiūlydamas jiems tiek naujus praktinius įgūdžius, tiek profesinę tapatybę. Ši tapatybė jauniems žmonėms dažnai siejasi su jų kaip “mokyklos moksleivių” patirtimi”47.Įvairūs įrodymai rodo, kad tam, kad mokymosi programos galėtų skatinti jaunus žmones nepaprastai svarbu, kad paslaugų teikėjai pripažintų ir remtųsi jų patirtimi, įgūdžiais, interesais, siekiais ir kultūra. Toks mokymas turi būti svarbus jų gyvenimui ir tiesiogiai nukreiptas į jų poreikius:“Raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių aktualumas besimokančiojo gyvenimui, viltims ir siekiams yra vienas svarbiausių veiksnių prisidedančių prie jo motyvacijos ir dalyvavimo”48.

Tinkami ir įdomūs ištekliai bei medžiaga

Skirtingi, įdomūs ir atitinkantys jaunuolių amžių, interesus ir moky-mosi tikslus ištekliai ir medžiaga yra svarbūs motyvuojant juos da-lyvauti ir palaikyti jų dalyvavimą mokymosi procese. Medžiaga turi būti geros kokybės, lengvai įskaitoma ir lengvai suprantama.Atsižvelgiant į tai, informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimas gali būti svarbus veiksnys, motyvuojantis jaunus žmones ir išlaikyti susidomėjimą mokymusi. Tačiau ne visi jauni su-augusieji yra motyvuojami IKT, o kai kuriems žmonėms reikės pa-pildomos paramos naudotis IKT (pvz., tais atvejais, kai asmuo turi � zinių ar mokymosi sunkumų / negalių). Todėl svarbu, kad kitos veiklos rūšys ir ištekliai taip pat būtų prieinami ir galėtų patenkinti skirtingus asmenų poreikius.

Holistinė parama Daugelis jaunų asmenų turi begalę poreikių. Pavyzdžiui, jiems gali reikėti paramos susijusios su apgyvendinimu, � nansais, sveikata ar santykiais. Labiausiai tikėtina, kad efektyviausios bus tos moky-mo programos, kurios gali pasiūlyti paramą įvairiems sunkumams su kuriais susiduria jauni suaugusieji, spręsti. Tokią paramą gali pasiūlyti akademinis personalas, platesnės paramos personalas ar bendraamžių paramos tinklai. Kur įmanoma ir yra tinkama, svarbu asmenis nukreipti pas specialistus, kad patenkintų speci� nius porei-kius, tokius kaip skola, � zinė/protinė sveikata, mokymosi sunkumai, prastos kokybės būstas, santykių sunkumai.

46 www.s� qi.org.uk47 www.s� qi.org.uk48 www.s� qi.org.uk


30


Kvali� kacija ir įsidarbinimas

Geresnės darbo perspektyvos yra pagrindinis tikslas motyvuojantis daugelį (bet ne visus) jaunuolių įsitraukti į mokymąsi. Tyrimai49 rodo, kad daugelį jaunų žmonių motyvuoja kvali� kacija, ypač ta, kuri yra sus-ijusi su darbu, įsidarbinimu. Tai ypač taikoma jauniems žmonėms, kurie mano esą labiausiai atsiliekantys nuo prasmingo, naudingo ir stabilaus darbo.Kur kvali� kacija ir įsidarbinimas yra svarbus veiksnys motyvuojantis jaunus žmones įsitraukti į mokymąsi, svarbu, kad specialistai teiktų informaciją, konsultacijas ir patarimus, padedančias jaunimui tobulėti ir eiti jiems tinkamu keliu. Tačiau, atsižvelgiant į pasaulinę recesiją taip pat svarbu pripažinti, kad tik kvali� kacijos įgijimas dar negarantuoja darbo.

Finansinės lengvatos Finansinės lengvatos, pavyzdžiui, priežiūros pašalpa, kelionės, ma-isto ir gėrimų parama, gali būti svarbus veiksnys, skatinantis jaunus suaugusius dalyvauti mokymosi procese. Pavyzdžiui, Anglijoje, reikalavimus atitinkantys 16-18 metų amžiaus asmenys turi teisę prašyti švietimo išlaikymo pašalpos (EMA), kuri siekia 30 svarų per savaitę, jei jie nuolat lanko mokymosi programą. Daugelyje Mo-LeYa partnerių šalių, jauniems suaugusiems gaunamos socialinės išmokos yra sumažinamos, jeigu jie nedalyvauja mokymosi pro-cese.

1.3.5 Išvados

Jauni suaugusieji, kurie nedalyvauja švietime, nedirba ir nesimoko dažnai gyvena sudėtingus gy-venimus ir gali susidurti su daugybe sunkumų. Ankstesnė neigiama patirtis mokykloje gali trukdyti mokymosi motyvacijai, ypač raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių plėtojime, kurie dažnai su-vokiami kaip o� cialūs ir nereikšmingi. Plataus masto moksliniai tyrimai vis dėlto parodė, kad egzis-tuoja metodai ir intervencijos, kurie gali turėti teigiamos įtakos jaunų žmonių motyvacijai mokytis. Tyrimai50 ypač rekomenduoja taikyti su darbiniais įgūdžiais susieto mokymo požiūrį, kuris laikomas pačiu efektyviausiu įtraukiant jaunus suaugusius, palaikant jų dalyvavimą ir leidžiantį jiems siekti rezultatų ir tobulėti.

49 MERTON 200650 www.s� qi.org.uk


31

Tyrimas

2 skyrius Tyrimas 2.1 Metodologijos aprašymas ir jos ryšys su trimis tyrimo dalimis

MoLeYa siekia pagerinti jaunų neraštingų asmenų mokymosi sąlygas bei mokymosi motyvaciją. Metodologinis principas buvo padalintas į tris dalis: sužinoti daugiau apie „motyvacijos“ terminą; sužinoti daugiau apie jaunų suaugusiųjų besimokančiųjų požiūrį; surinkti svarbią informaciją iš specialistų dirbančių raštingumo srityje.

Detali literatūros apie “Motyvaciją” analizėa. Pasakojamieji interviu su jaunais suaugusiais besimokančiaisiaisb. Ekspertų diskusijos/ interviu su ekspertais c.

a) Literatūros analizėLiteratūros analizės tikslas buvo parengti bendrą partnerystėje suprantamą „motyvacijos“ terminą ir apibrėžimą. Mokslinės literatūros analizė buvo pirmasis žingsnis gilinant partnerių žinias, prieš atliekant pasakojamuosius interviu su jaunais suaugusiais besimokančiaisiais ir ekspertų diskusijas (fokus grupes) / interviu su ekspertais.

Mokslinės literatūros analizė buvo skirta esamos medžiagos ir tyrimų apie mokinių motyvaciją in-formacijai surinkti. Pagrindiniai klausimai į kuriuos buvo orientuojamasi:

Kas yra motyvacija? • Kodėl motyvacija yra svarbi? • Kokie veiksniai stabdo motyvaciją? • Kokie veiksniai stiprina motyvaciją? •

Kiekvienas partneris turėjo atlikti išsamų tyrimą išsiaiškinant šiuos klausimus, o taip pat nustatyti literatūros šaltinius, kurie aptaria motyvaciją, raštingumą ir tikslinę grupę (16-25 m. amžiaus jauni suaugę). Antrajame etape kiekvienas partneris pateikė savo analizės santrauką.

b) Pasakojamieji interviuPasakojamieji interviu su jaunais suaugusiais besimokančiaisiais buvo skirti pažvelgti į unikalią jaunų neraštingų asmenų situaciją. Interviu metu buvo nustatyti bendri biogra� niai aspektai, taip pat mokymosi biogra� jos ir asmens (de)motyvaciniai veiksniai.

Pasakojamieji interviu yra kokybinių tyrimų metodas, kuris leidžia nestruktūrinių, gilinamųjų pokalbių metu nustatyti speci� nius ypatumus, tai yra speci� nis tyrimo metodas, kuris skatina ir stimuliuoja apklaustuosius pasakoti istoriją apie reikšmingus jų gyvenimo įvykius. Šios technikos pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio „narrare“ (= pranešti, papasakoti istoriją). Pagrindinė pasako-jamojo interviu idėja - atkurti socialinius įvykius iš tiesioginės apklausiamojo perspektyvos51.

51 CHENGELOVA 2008


32

Tyrimas

52 Please � nd a copy of the � eld manual in the appendix53 CHENGELOVA 200854 FLICK 2009

Pasirengimas Antrojo MoLeYa projekto susitikimo metu buvo parengtas interviu vadovas. Tai buvo svarbus įrankis, nes jis padėjo užtikrinti, kad apklausiamieji visose partnerėse šalyse bus apklausti naudo-jant tuos pačius klausimynus52 (žr. 3 priedas). Be to, projekto komandai buvo ypač svarbu diferenci-juotai ir konkrečiai apibrėžti tikslinę grupę. Buvo sutarta dėl šių tikslinės grupės charakteristikų:

16-25 metų amžiaus;• Gimtoji kalba – šalies, kurioje gyvena kalba;• Išsilavinimą įgijęs šalyje, kurioje gyvena švietimo sistemoje; • Ne jaunesnis nei trečios kartos migrantas arba vietinis gyventojas;• Įsitraukęs į mokymosi procesą (neformalią ar formalią pagrindinių įgūdžių ugdymo • programą);Pripažįstantis turintis skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių sunkumų. •

Interviu vykdymasPasakojamieji interviu su jaunais suaugusiais besimokančiaisiais buvo atlikti siekiant išgirsti jaunų neraštingų asmenų nuomonę. Kiekvienas partneris atliko interviu su apibrėžta tiksline grupe. Siekiant išlaikyti lyčių pusiausvyrą, dauguma partnerių pasiekė 3:2santykį.Interviu duomenys buvo analizuojami naudojant matricą. Kito etapo metu kiekvienas partneris pateikė statistinės medžiagos santrauką, taip pat pagrindinių išvadų santrauką.

c) Fokus grupės/ interviu su ekspertaisFokus grupių/interviu su ekspertais tikslas buvo daugiau sužinoti apie raštingumo srityje dirbančių asmenų patirtį, padėtį ir sunkumus. Ši metodika buvo parengta siekiant išryškinti bendras žinias, prieštaringas perspektyvas, naujus metodus ir kitus būdus, kaip spręsti tikslinės grupės problemas.

MetodaiEkspertų diskusija yra fokus grupės diskusijos forma su tam tikromis speci� nėmis ypatybėmis. Di-delis dėmesys skiriamas atskirų asmenų pateikiamai informacijai. Nors kokybiniai metodai gali būti naudojami atliekant atvejų tyrimus arba atliekami grupių ir bendruomenių stebėjimai, fokus grupė leidžia sutelkti dėmesį į kiekvieno individo pateikiamą informaciją. Šis požiūris leidžia užduoti daug jautresnius ir draudžiamus klausimus, į kuriuos žmonės gali nenorėti atsakyti viešoje erdvėje.

PasirengimasAntrojo MoLeYa projekto susitikimo metu taip pat buvo aptarti ir parengti fokus grupės klausi-mai. Siekiant gauti daugiau informacijos apie individualias raštingumo sąvokas skirtingose šalyse, kiekvienas partneris individualiai parengė speci� nius, šalies situaciją atspindinčius klausimus. Kaip atsakas į šią situaciją buvo parengtos ekspertų diskusijos vykdymo gairės (kai kurie speci� niai punktai suformuluoti kaip atviri klausimai)53.

Fokus grupių/interviu su ekspertais vykdymasSiekdami surinkti patikimą informaciją, kai kurie partneriai vietoj fokus grupės, pasirinko interviu su ekspertais. Ekspertų interviu yra speci� nė pusiau struktūruoto interviu forma. Skirtingai nuo biogra� nių interviu (pavyzdžiui, pasakojamųjų interviu) daugiausia dėmesio yra skiriama apklau-siamojo, kaip tam tikros veiklos eksperto, pajėgumams. Todėl ekspertai į tyrimą įtraukti ne kaip individualūs asmenys, bet kaip apibrėžtos grupės atstovai54.


33

Tyrimas

Kiekvienas partneris apklausė 8-10 raštingumo srityje dirbančius ekspertus. Apklausiamuosius sudarė mokytojai ir dėstytojai, tiesiogiai dirbantys su šia tiksline grupe, taip pat pagrindiniai as-menys ir valstybės tarnautojai (pvz.: profesijos konsultantai, politikos kūrėjai). Šis požiūris leido projekto komandai surinkti įvairios informacijos/žinių nagrinėjama tema.

2.2 Interviu su jaunais suaugusiais asmenimis santrauka

2.2.1 Apžvalga, biogra� jos faktai ir gyvenimo sąlygos

Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie tikslinės grupės jaunuolius, dalyvaujančius raštingumo kursuose ar tęsiančius mokslus:

Šalis

Apklausti jaunuoliaiSkaičius

Vyras Moteris

AT5 jaunuoliai

vyrai 3 moterys

BG5 jaunuoliai

1 vyrai 4 moterys

DE3 jaunuoliai

2 vyrai 1 moterys

FR6 jaunuoliai

4 vyrai 2 moterys

HU5 jaunuoliai

3 vyrai 2 moterys

LT5 jaunuoliai

2 vyrai 3 moterys

RO6 jaunuoliai

3 vyrai 3 moterys

UK5 jaunuoliai

3 vyrai 2 moterys

2 pav.: Apklausti jaunuoliai


34

Tyrimas

Priežastys dėl kurių paliko mokyklą

Apklaustų asmenų išskirtos priežastys, dėl kurių buvo priversti palikti mokyklą:

Šeimos išsiskyrimas (jie turėjo pakeisti vieną iš tėvų, todėl negalėjo - toliau lankyti mokyklos);

Finansiniai sunkumai (sunku pasiekti mokyklą, tolimas atstumas);-

Tėvų emigracija į kitą šalį;-

Rūpinimasis jaunesniais šeimos nariais;-

Nesugebėjimas susidoroti su mokyklos reikalavimais (daugelis pasi-- likdavo antrais metais ir galiausiai atsisakė mokyklos);Įvairios socialinės ir asmeninės problemos;-

Draudimas eiti į mokyklą.-

Tuo metu, kai buvo vykdoma apklausa, dauguma apklaustųjų gyveno su vienu iš tėvų, seneliais arba kitais giminaičiais. Maža dalis apklaustųjų gyveno su abiem tėvais, vienas gyveno su gyve-nimo draugu(-e) ir vaiku, vienas apklaustasis gyveno vienas. Tėvai/šeimos nariai buvo pagrindinis pajamų šaltinis, tačiau, tėvų išsilavinimo lygis buvo žemas ir daugumoje atvejų šeimos nariai/tėvai dirbdavo nepilnu etatu/prastai apmokamą darbą.

Rumunijoje ir Bulgarijoje apklaustieji gauna � nansinę paramą už dalyvavimą raštingumo kursu-ose. Prancūzijoje, Austrijoje ir Vokietijoje apklaustieji gaudavo mokinio, dalyvaujančio dviguboje programoje, stipendijas, taip pat gaudavo kitų rūšių valstybės pagalbą. Tie, kurie prieš tai buvo dirbę ir tam tikrą laiką mokėjo mokesčius taip pat gaudavo nedarbo išmokas (tačiau interviu metu, tokioje situacijoje buvo tik du apklaustieji).

Nors apklaustųjų ir jų šeimos vidutinės pajamos buvo gana mažos, teiraujantis, ar jie yra paten-kinti savo dabartiniu gyvenimu, dauguma apklaustųjų atsakė teigiamai. Tik tada, kai buvo teirau-jamasi apie konkrečius ateities tikslus ir svajones jie kaip siekį identi� kuodavo turtingesnį/sotesnį gyvenimą.

Patirtis mokyklojeVisose aštuoniose šalyse dauguma apklaustųjų išsakė panašias neigiamas patirtis mokykloje:

Patirtis mokykloje“Mano mokytojas neturėjo su manim pakankamai kantrybės, todėl negalėjau sulaukti iš jo pagalbos ir namie man niekas negalėdavo padėti”;“Man buvo nuobodu ir aš nieko nesupratau.”;

“Mokytojai mus mušo”;

“Aš turėjau problemų su mokytojais, kolegomis ir niekas man nepadėjo”;

“Mūsų mokytojai mus bausdavo ir išvarydavo mus iš klasės”


35

Tyrimas

Ką` dabar tau reiškia išsilavinimas ir mokymai?Dauguma apklaustųjų pripažino mokymosi svarbą:

Išsilavinimo ir mokymosi svarba

“Dabar man tai svarbu”“Nes tu kažko išmoksti”“Nes tu išmoksti skaityti ir rašyti”“Labai daug mokymosi, skaitymo ir rašymo”

Apklausos duomenų analizė atskleidė skirtumus tarp Vakarų Europos apklaustųjų (Anglija, Prancūzija, Vokietija ir Austrija) ir Vidurio bei Rytų Europos apklaustųjų (Rumunija, Bulgarija, Lietuva ir Vengrija). Vakarų Europos šalyse apklaustieji tikėjosi didesnių lūkesčių iš mokymosi lyginant su Vidurio bei Rytų Europos apklaustaisiais. Bulgarijos ir Rumunijos apklaustieji teigė, kad jie yra patenkinti mokykla ir entuziastingi dėl savo esamos patirties mokymosi procese. Tokie atsakymai gali būti nulemti šių šalių švietimo vystymosi per pastaruosius 10 metų – ypač dėl pagerėjusio mokytojų ir ugdytojų požiūrio į besimokančiuosius bei jų speci� nius poreikius bei sumažėjusio mokinių skaičiaus klasėje, kai kuriose Vidurio bei Rytų Europos šalyse.

Nauda ir tikslaiPagrindiniai, apklaustųjų išskirti, dabartinio dalyvavimo mokymosi procese, nauda ir tikslai, api-ma:

Dabartinio dalyvavimo mokymosi procese nauda ir tikslai

“Būti nepriklausomu (sugebėti skaityti laikraščius/sutartis)”;

“tapti saugiu, neturėti problemų ir užsidirbti pinigų”;“Turėti geresnę ateitį”;“Gauti darbą”;“Susipažinti su naujais suaugusiais ir susirasti draugų”;“Pagerinti darbo komandoje ir bendradarbiavimo įgūdžius”;“Pakelti pasitikėjimą”;“Noriu būti nepriklausomu ir pasitikinčiu dėl ateities”;“Noriu gauti diplomą, kvali� kaciją”;

“Noriu gauti gerą darbą, kad galėčiau padėti savo broliams ir seserims, kuriuos pats užauginau”.

Daugelis apklaustųjų nurodė, kad jų dalyvavimas dabartiniame mokymosi procese padės jiems gauti geresnį darbą. Tai susiję su siekiu pagerinti savo ir savo šeimos gyvenimo sąlygas ir užtikrinti geresnę ateitį savo vaikams. Viena jauna apklausta moteris paaiškino, kad ji nori tapti geru pavyzdžiu savo vaikams.

Kai kurie apklaustieji mokymąsi suvokia kaip labai svarbų žingsnį siekiant ateities svajonių ir troškimų:


36

Tyrimas

Mokymasis > žingsnis siekiant ateities svajonių ir troškimų

“Aš noriu tapti geriausia kirpėja”“Man patinka automobiliai, aš gerai nusimanau apie variklius ir aš nesustosiu, kol netapsiu mechanikos inžinieriumi ir kol neturėsiu nuosavo verslo”

Tapti restorano vadovu (tačiau šis apklaustasis nurodė, kad pirmiau-- sia reikia pagerinti raštingumo įgūdžius);

Tapti socialiniu darbuotoju;-

Tapti okulistu;-

Tapti auksakaliu;-

Tapti apmokyta mažmeninės prekybos darbuotoja.-

Sunkumai ir motyvacijaDauguma apklaustųjų galėjo nurodyti ir sunkumus, susijusius su dalyvavimu kursuose ir ateities tiks-lus ir viltis. Jie taip pat pripažino mokymosi svarbą (ypač raštingumo įgūdžių) siekiant tikslų (o tai yra svarbus veiksnys motyvuojantis tęsti mokymąsi).

Dalyvavimo kursuo-se sunkumai

Didelis atstumas tarp namų ir kursų vietos;-

Laiko stoka dėl kitų įsipareigojimų (rūpinimasis vaikais, darbas);-

Fiziniai ir protiniai sveikatos sutrikimai;- Mokymosi sunkumai;-

Kalbos sunkumai;-

Ypatingas drovumas;-

Pasitikėjimo stoka;-

Mokymosi baimė;- Veiksniai motivuojantys mokytis

Tapti teigiamu pavyzdžiu vaikams;- Socialiniai kontaktai – susipažinimas su naujais žmonėmis;-

Klasės draugai, padedantys kai iškyla sunkumų;- Tėvų didžiavimasis;-

Perspektyva, kad galės šeimai užtikrinti saugią � nansinę ateitį;-

Perspektyva, kad galės tęsti mokymąsi toliau;-


37

Tyrimas

Veiksniai, lemiantys jaunuolius likti mokymesi

“Kasdienis progresas kurį aš padarau”;

“Aš išmokau skaityti ir rašyti ir dėl to esu laimingas, todėl man lengva judėti pirmyn”;“Kai būna sunku – mums padeda mokytojai”;“Aš susitinku su kolegomis, kurie susiduria su tomis pačiomis problemomis”;“Kiekvieną dieną aš sužinau kažką naujo, ir man smalsu”;

“Geresnės kvali� kacijos ir geresnio darbo viltis”;“Mokytojų palaikymas ir paskatinimas”;“Man suteikiama � nansinė parama”;“Aš susiradau naujų draugų ir labiau pasitikiu savimi”;

“Kai viskas gerai sekasi, aš jaučiuosi optimistiškai ir esu laimingas”.

Pasitenkinimas Dauguma apklaustųjų nurodė, kad yra patenkinti kursais, kuriuose šiuo metu dalyvauja ir nenorėtų juose nieko keisti. Visų pirma dauguma apklaustųjų pažymėjo teigiamus santykius su savo moky-tojais ir tutoriais, jie buvo ypač dėkingi už nuolatinę pagalbą ir paramą, kurią jie teikė. Keli respon-dentai nurodė, kad jiems kartais būna nuobodu per pamokas, ypač, kai informaciją reikia pakar-toti. Keli taip pat nurodė, kad mokymo programos nėra glaudžiai susijusios su gyvenimiškomis situacijomis.

Patarimai bendraamžiamsPasiteiravus, ką jie galėtų patarti kitiems jaunuoliams, atsidūrusiems panašioje situacijoje paaiškėjo, kad:

Patarimas “Kaip galima greičiau grįžti į mokyklą””“Paprašyti pagalbos, išdrįsti susidurti su ja”“Nustoti būti išdidžiu, pasitikėti”“Bendradarbiauti su kolegomis”.

2.2.2 Pagrindiniai veiksniai turintys įtakos motyvacijos vystymuisi

Surinkti interviu duomenys parodė, kad pagrindiniai veiksniai, prisidėję prie motyvacijos vysty-mosi yra:

Susiję su besimokančiuoju

Viltis įgyti kvali� kaciją ir susirasti darbą;• Padėti šeimai;• Būti teigiamu pavyzdžiu vaikams.•


38

Tyrimas

Susiję su kursais

Mokymo teikėjai supranta besimokančiųjų poreikius;• Mokytojai/tutoriai individualiai pažįsta jaunuolius, žino jų mokymosi stilių ir tempą;• Mokymosi teikėjai sujungia individualius interesus ir pageidavimus su mokymusi ir • praktinėmis situacijomis;Bet kokio progreso skatinimas, nesvarbu, koks mažas jis bebūtų;• Problemų ar klausimų, neaiškių besimokantiesiems sprendimas;• Nuolatinės pastangos siekti individualių tikslų; • Įvairūs mokymo ir vertinimo metodai ir priemonės;• Mokytojų kūrybiškumas įtraukiant studentus į aktyvias mokymosi formas. •

2.2.3 Išvados

Interviu dalyvavo 40 jaunuolių – po 20 moterų ir vyrų, nuo 16 iki 25 m. amžiaus.

Besimokančiųjų interviu duomenys rodo, kad šeimos nestabilumas/tėvų paramos trūkumas yra bendras ir svarbus veiksnys, kuris prisideda prie žemų raštingumo įgūdžių ir ankstyvo mokyklos ir mokymosi palikimo. Kiti svarbūs veiksniai yra � nansiniai sunkumai, atsakomybė už brolių ir seserų priežiūrą.

Po mokyklos baigimo, jauniems žmonėms dažnai sunku grįžti į mokymąsi, tačiau yra veiksnių, kurie motyvuoja juos tai daryti - siekis gauti darbą, išlaikyti šeimą ir būti sektinu pavyzdžiu savo vaikams.Svarbus veiksnys, kuris lemia daugelio jaunų žmonių sprendimus negrįžti į mokyklą yra ankstesnė patirtis mokykloje. Daugelis apklaustųjų turėjo neigiamą nuostatą mokyklos ir ypač mokytojų atžvilgiu. Todėl jiems reikalinga parama, laikas ir padrąsinimas skatinant suvokti, kad suaugusiųjų mokymosi programos skiriasi nuo mokyklos.


39

Tyrimas

2.3 Ekspertų diskusijos/interviu išvados

2.3.1 Ekspertų charakteristikos

Fokus grupės diskusijos ar ekspertų interviu buvo atlikti visose 8 projekto partnerėse šalyse – Ang-lijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje, Austrijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje.

3 pav.: Demogra� nės ekspertų charakteristikos

Ekspertų, dalyvavusių fokus grupės diskusijose/interviu skaičius

4 pav. Ekspertų pasiskirstymas pagal lytį

Kaip parodyta 4 pav. fokus grupės diskusijose/interviu dalyvavo daugiau moterų nei vyrų. Visi apklaustieji dirbo neraštingumo su jaunais asmenimis srityje; šie ekspertai dirbo formaliame


40

Tyrimas

ir neformaliame švietime, tutoriais, jaunimo darbuotojais, švietimo koordinatoriais, darbo biržų atstovais, mokytojais bei suaugusiųjų mokymo centruose. Pagrindinis fokus grupės/ekspertų interviu tikslas buvo:

Nustatyti 16-25 metų amžiaus funkciškai neraštingiems asmenims būdingas problemas;• Nustatyti ir atkreipti dėmesį į jaunų neraštingų asmenų mokymosi motyvacijos žinias;• Sužinoti apie mokytojams/dėstytojams, dirbantiems su funkciškai neraštingais asmenimis • prieinamą paramą;Sužinoti apie raštingumo kursuose taikomus metodus, kursų turinį bei pateikimą besimo-• kantiesiems.

2.3.2 Išvadų santrauka

2.3.2.1 Jauni neraštingi asmenys

Vienas tyrimo tikslų buvo sužinoti ekspertų nuomonę apie funkciškai neraštingus asmenis, jų gyvenimą ir savybes. Rezultatai rodo, kad yra daug bendrų bruožų. Daugelis ekspertų teigė, kad jauni funkciškai neraštingi asmenys patiria daugialypes problemas (psichologines, � zines, � nansi-nes, socialines ir t.t.), tačiau didžiausią įtaką turi šeima, daugeliu atvejų, jaunų funkciškai neraštingų asmenų tėvai taip pat nedalyvavo mokymesi ir baigė mokyklą neįgiję kvali� kacijos.Pagrindiniai veiksniai, apibūdinantys bendrą ekspertų išreikštą nuomonę apie jaunus funkciškai neraštingus asmenis, pateikta lentelėje.

Kategorija Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Jauni suaugusieji su konkrečiomis problemomis ir kliūtimis

Sunkumai susirandant saugų, nuolatinį ir gerą darbą

“Daugelis iš jų patiria įvairių problemų: sunkumai gauti darbą ir jame išsilaikyti, socialinė atskirtis, žemas pasitikėjimas savimi” (UK).

Susiduriantys su � nansinėmis problemomis

Funkciškai neraštingi “yra neturtingi; � nansinės problemos dažnai būna kliūtis eiti į mokyklą” (RO); Tėvai liepė eiti dirbti “Kadangi mokykla algos nemoka” (LT).

Susiduriantys su psichologinėmis problemomis

Didžioji dalis funkciškai neraštingų asmenų pasižymi: “Žemu pasitikėjimu ir savigarba” (UK); “Motyvacija dažniausiai pasireiškia vaikuose, kai jie pradeda lankyti mokyklą, bet nesėkmės padaro juos iš pradžių tylius ir drovius, o vėliau jie nebenori šito patirti“ (HU).


41

Tyrimas

Susiduriantys su kultūrinėmis/tradicijų problemomis

“Priežastis, dėl kurios tėvai neleisdavo savo vaikų į mokyklas – mokyklos igno-ravimas, taip pat etninei grupei būdinga kultūra, kuri nustato, kad reikia pažadėti savo dukras būsimiems vyrams, kai jos būna labai jaunos, o mokyklos lankymas lemtų šių įsipareigojimų praradimą“ (RO).

Susiduriantys su sveikatos problemomis

“Jiems dažnai būdingos įvairios negalios”(LT).

Jauni suaugusieji su ateities lūkesčiais

Darbo perspektyva “Vieną iš besimokančiųjų grupių sudarė beveik vien tik bedarbės jaunos mote-rys, kurioms kursai buvo labai svarbūs, leidžiantys joms geriau prieiti prie darbo rinkos, jos neturi jokio darbo, bet moky-mosi dėka tikisi iš esmės pakeisti padėtį“ (RO).

Įgyti diplomą/kvali� kaciją „Gautas diplomas gali būti žingsnis į

geresnį profesinį realizavimą ateityje“ (RO).

Noras gyvenime kažko pasiekti

„Juos veikia daugelis priežasčių; jie negali gauti kvali� kacijos; jie nori turėti vai-ruotojo teises ir daugelis kitų priežasčių, kurios iš pirmo žvilgsnio gali neatrodyti labai svarbios“ (RO), „Jie suvokia, kad “dėl savo įgūdžių yra neįgalūs” (DE).

Buvimas pavyzdžiu savo vaikui

„Jie nori, kad jų vaikai jais didžiuotųsi, jie nori padėti savo vaikams ruošiant namų darbus“ (LT).

Šeimos pagrindas Etniškumas Daugelis funkciškai neraštingų „priklauso įvairioms etninėms grupėms: rumunai, romai ir vengrai-romai“(RO), taip pat „emigrantų vaikai“(LT).

Santykiai šeimoje„Šeimoje vyrauja sudėtingi santykiai; jie dažnai būna atsakingi už jaunesnių brolių ir seserų auginimą“(RO).

Šeimos išsilavinimo pagrindas

„Šitie moksleiviai ateina iš šeimų, kuriose švietimas nėra pirmasis prioritetas”, „Jei tėvai yra nemotyvuoti ir jų išsilavinimo lygis yra žemas, mažai tikėtina, kad vaikas ištrūks iš šito rato“ (HU).


42

Tyrimas

Šeimos struktūra „Šeimoje nebuvo tėvų, juos augi-no seneliai, arba vienas iš tėvų”; „Dažniausiai jie kilę iš išsiskyrusių šeimų, kur žemas išsilavinimo lygis, trūksta stabilumo“(RO).

Švietimo sistema Mokykloje vyraujantis konservatyvus stilius

„Mokykloje jiems nepatiko ir jie ten jautėsi marginalizuojami“ (RO); „Mokykla nebėra įdomi socialinė vieta, ji nebežadina moksleiviuose smalsumo“(HU).

Spaudimas dalyvauti formaliame švietime

„Spaudimas pasiekti aukštumas forma-lioje švietimo sistemoje nepadeda moks-leiviams pamėgti mokymosi “ (HU).

Mokyklos lankymas “Daugelis iš moksleivių nelankė mo-kyklos, kai buvo vaikai” (RO), “Dažnai nelankymą nulėmė mokyklos aplinka” (DE).

Psichologinė atmosfera mokykloje

“Kai kurie moksleiviai iškrito iš mokyklos dėl ten patiriamų patyčių, jie mokykloje nesijautė saugūs, bijojo klasės draugų” (LT).

Sunkumai grįžti į švietimo sistemą

“Jiems buvo sunku pradėti lankyti “Antro-jo šanso” programą, bet ją tęsti yra dar sunkiau” (RO).

Spragos tarp vidurinio ir profesinio švietimo sistemų

„Būti dirbančiu yra logiškesnis sprendi-mas iš � nansinės pusės, tai kodėl jiems turėtų rūpėti mokymasis?“; „Takoskyra tarp “madingų” darbų ir profesijos yra milžiniška. Jie nori būti vadybininkais, pardavėjais, mes negalime jų įtikinti, kad mokytųsi tradicinių profesijų, kurios vertingos darbo rinkoje. Jų atveju, kur kas paprasčiau išvykti dirbti į užsienį staty-bininkais už trigubai didesnį atlyginimą, kur nereikalingi jokie žodyno įgūdžiai “ (HU).

Galima daryti išvadą, kad daugumai specialistų nebūdingas neigiamas požiūris į jaunus funkciškai neraštingus asmenis: jie pripažįsta, kad dauguma jaunų funkciškai neraštingų asmenų patiria daug problemų ir gyvena nepalankioje padėtyje, dėl kurios jie tampa socialiai atskirti.

2.3.2.2 Jaunų neraštingų asmenų mokymosi motyvacija

Ekspertų diskusijų / interviu metu paaiškėjo, kad egzistuoja poreikių ir patirties skirtumai tarp jaunų funkciškai neraštingų asmenų (16-25 m. amžiaus) ir vyresnių funkciškai neraštingų asmenų (25 m. ir vyresnių).


43

Tyrimas

Anot ekspertų, jauni, funkciškai neraštingi asmenys yra „labiau pažeidžiami, nes jiems trūksta gy-venimo įgūdžių, patirties ir įveikimo strategijų“ (UK). Ekspertai sutaria, kad jaunuoliai susiduria su kitokio pobūdžio problemomis lyginant su suaugusiais: „Jiems būdingos kitokios problemos nei suaugusiems: šeimos problemos, mokyklos problemos, karjeros pasirinkimas, egzaminų baimė“ (DE). Be to, buvo nurodyta, kad jų ateities viltys taip pat skiriasi - jauni funkciškai neraštingi as-menys dažnai susiduria su „nežinios baime, nežinia dėl ateities“ (FR, LT), tuo tarpu vyresniems, funkciškai neraštingiems asmenims, sunkiau rasti laiko kursams dėl darbo ir šeimos įsipareigojimų. Vyresniems funkciškai neraštingiems asmenims labiau būdingas „aukštesnio lygio neraštingumas (gali šiek tiek skaityti, bet ne tiek, kad pajėgtų mokytis)“ (BG), jie „lėčiau įsisavina informaciją“ (LT), „turi daug neigiamos mokymosi patirties ir ši patirtis sukuria kliūtis motyvacijai“ (HU). Daugelis ekspertų teigia, kad jauniems funkciškai neraštingiems asmenims „mažiau svarbu laikytis tradicijų, kultūros“ (BG), jie yra „didesni materialistai“ (LT).

Pagrindinis, ekspertų nurodytas skirtumas tarp šių dviejų grupių – jauni neraštingi asmenys yra la-biau pažeidžiami, jie labiau nepatyrę, neturi aiškių ateities planų. Tačiau ekspertai sutiko, kad jauni žmonės yra kur kas optimistiškesni, labiau tiki, kad viskas įmanoma, tuo tarpu vyresnio amžiaus neraštingi asmenys dažniau jaučiasi atsakingi ne tik už save, bet ir už savo šeimą.

Ekspertai sutiko, kad dažnai skiriasi ir šių grupių motyvacijai būdingi veiksniai – jauni žmonės grįžta į mokymosi procesą, nes jie privalo, tuo tarpu vyresni grįžta, todėl, kad jiems reikia išsilavinimo, jie nori įgyti kvali� kaciją, žinių ir nori padėti savo vaikams.

Remdamiesi savo darbo patirtimi, ekspertai išskyrė keletą veiksnių, kurie svarbūs dirbant su jau-nais funkciškai neraštingais asmenimis motyvuojant juos dalyvauti mokymosi procese. Šie veiks-niai gali būti skirstomi į kelias grupes:

Aplinka: Ji turėtų būti pažįstama, raminanti ir taiki.•

Individualus požiūris:Besimokančiojo įvairiapusiškų poreikių pripažinimas – žinoti ir suprasti asmens mokymosi • poreikius ir turimą mokymosi patirtį.

Bendravimas:Šiltas ir drąsinantis bendravimas;• Palaikymas – atkreipti dėmesį į mažas sėkmes, o ne nesėkmes; • Skirti dėmesio dalykams, kurie įdomūs besimokančiajam.•

Kursų stilius:Aiškumas – struktūros, turinio, tikslų ir uždavinių. Suaugę geriau mokosi kai žino tikslus, • reikalavimus ir mokymosi pasiekimus;Įdomus turinys;• Galimybė besimokančiajam suteikti grįžtamąjį ryšį apie mokymosi procesą; • Turinio ir tvarkaraščio lankstumas; • Kursų pritaikymas prie besimokančiojo poreikių ir patirties;• Mokymosi veikla atitinkanti poreikius ir interesus;• Praktinės veiklos;•


44

Tyrimas

Įtraukiančių mokymosi strategijų naudojimas: pajėgumo kūrimas kasdienėms gyvenimo • situacijoms; dalinimasis patirtimi, eksperimentais, skatinimas mąstyti ir atspindėti tai, ko išmoko, mokymasis iš klaidų, galerijų lankymas ir kt.

Mokytojo asmenybė ir padėtis Mokytojas turėtų būti entuziastingas ir kūrybingas – tai padės vystyti entuziazmą tarp • besimokančiųjų. Santykiai tarp mokinio ir mokytojo: susidomėjimo rodymas, rūpestis besimokančiaisiais;•

Anot ekspertų, egzistuoja ir kiti veiksniai kurie skatina neraštingų asmenų motyvaciją ir norą mo-kytis. Tačiau dirbant su jaunais funkciškai neraštingais asmenimis egzistuoja ir speci� niai barjerai. Šie barjerai pateikiami 5 pav.

5 pav.: Barjerai, trukdantys besimokančiajam grįžti į mokymosi procesą

Psichologiniai veiksniai apima:Pasitikėjimo trūkumą – po ilgos pertraukos sunku grįžti į mokymąsi; besimokantieji mano, • kad jie klasėje bus patys silpniausi;Žemą savigarbą;• Atkaklumo trūkumą;• Nesėkmių baimę;•


45

Tyrimas

Mokymosi naudos suvokimo trūkumą – kai kurie besimokantieji nežino, kokios teigiamos • naudos mokymasis gali turėti jų gyvenimui; besimokantieji dažnai mano, kad jie gali susi-rasti gerą darbą ir gerai uždirbti neturėdami jokio išsilavinimo (pvz.: “kiti turi nuosavus ver-slus”, “neturintys išsilavinimo dirba užsienyje ir uždirba daug pinigų”, “žmonės, kuriuos aš pažįstu ir kurie yra baigę universitetus uždirba mažiau nei tie, kurie neturi jokio išsilavinimo, tai kodėl aš turėčiau mokytis?“ ir kt.);Gėdą – kai kuriems besimokantiesiems gali būti gėda prisipažinti, kad jiems trūksta • raštingumo įgūdžių.

Finansinės problemos – daugelis jaunų, funkciškai neraštingų asmenų yra iš neturtingų, žemas pajamas turinčių šeimų. Ekspertai sutinka, kad skurdas pagrindinis mokymosi barjeras.

Kai kuriose šalyse tarp tam tikrų etninių grupių egzistuoja įstatyminės bazės problemos – jie neturi asmens dokumentų (pvz.: kai kurie romų bendruomenės nariai, imigrantai, pabėgėliai gali neturėti gimimo liudijimų) ir tai riboja patekimą į mokyklas.

Švietimo sistema gali lemti besimokančiojo nenorą grįžti į mokyklą dėl daugelio priežasčių:

Neigiama mokymosi patirtis – daugelis besimokančiųjų turi neigiamos mokyklos patir-• ties, jiems nesisekė mokytis, mokytojai jų nedrąsino ir nepadėjo, jie jautėsi atstumti, iš jų būdavo tyčiojamasi;Nepakankama reklama – daugelis ekspertų pabrėžė, kad dėl nepakankamos arba netinka-• mos reklamos daugelis jaunų neraštingų asmenų nežino apie egzistuojančias mokymosi galimybes. Efektyviausias būdas – tiesioginis kontaktas, tačiau daugelyje šalių nėra sukur-tos struktūros, leidžiančios teikti informaciją tokiu būdu; Daugelis ekspertų pabrėžė švietimo institucijų pasiekimo problemą (ypač mažesniuose • miesteliuose ir kaimo vietovėse);Švietimas nepritaikytas visuomenės poreikiams – žinios dažniausiai būna „nenaudingos“, • „nuobodžios“. Kai kuriems per greitas mokymosi tempas; besimokantieji nežino, kaip praktiškai pritaikyti įgytas žinias;Efektyvios mokymosi medžiagos trūkumas – dažnai mokymosi medžiaga būna netinkama, • sena arba jos trūksta.

Ekspertai pabrėžė, kad besimokančiojo padėtis dažnai gali tapti kliūtimi mokytis: laiko stoka dažnai užkerta kelią besimokančiajam grįžti į mokymosi procesą.

Šeimos įtaka – anot ekspertų šeima gali būti didžiausia kliūtis dalyvauti mokymesi. Jei šeimos nariai nepalaikys besimokančiojo, jam bus labai sunku įsitraukti į mokymąsi. Daugelio jaunų neraštingų asmenų šeimose švietimas nelaikomas vertybe; neegzistuoja mokymosi kultūra.

Kultūriniai/ tradiciniai veiksniai – taip pat gali turėti didelės įtakos, ypač mažumų grupėse, to-kiose kaip romų bendruomenės, kur egzistuoja gilios kultūrinės tradicijos. Dėl šių veiksnių (ypač moterys) dažniausiai negrįžtama į švietimo sistemą.

Ekspertai sutiko ir dėl mokytojo asmenybės, kuri gali būti grįžimo į mokymąsi kliūtis. Pagarbos besimokančiojo asmenybei stoka, empatijos jo poreikiams ir patirčiai nebuvimas gali atstumti besimokantįjį. Dirbant su jaunais neraštingais asmenimis reikia skirti dėmesio ne tik mokymosi procesui, bet ir besimokančiojo motyvacijos kėlimui.


46

Tyrimas

2.3.2.3 Parama mokytojams/ugdytojams

Mokytojų gaunamos paramos dydis ir tipas darbe su jaunais neraštingais asmenimis yra labai svar-bus, nes jis lemia mokytojų entuziazmą, motyvaciją ir gebėjimą veiksmingai dirbti; mokytojų ir kitų darbuotojų požiūris į savo darbą gali atlikti svarbų vaidmenį tolimesnei žmonių motyvacijai tęsti mokymąsi ir suvokti švietimo vertę.

Anglija, Prancūzija ir Vokietija turi didelę patirtį kuriant raštingumo programas, todėl šių šalių pa-tirtis gali būti naudinga kitoms šalims. Šiose šalyse daug specialistų dalyvauja neraštingų asmenų mokymo procese. Anglijoje ir Prancūzijoje mokytojai ir darbuotojai dirbantys su neraštingu jauni-mu sulaukia gana daug pagalbos lyginant su kitomis šalimis. Kitose šalyse, ekspertai pabrėžė, kad dirbant su jaunais neraštingais asmenimis jie jaučia bendradarbiavimo trūkumą, dažnai šis darbas būna tik mokytojo atsakomybė.

Šalys, turinčios daugiau patirties neraštingumo srityje, dažniausiai mokymosi procesą pradeda nuo pradinio, besimokančiojo įgūdžių vertinimo. Tai ekspertams padeda planuoti kursus, kurie atitin-ka besimokančiojo poreikius ir lygį. Pradinis vertinimas yra naudingas abiems pusėms - mokytojui ir besimokančiajam. Kai kuriose šalyse, papildomą paramą klasėje teikia savanoriai, tai užtikrina individualų darbą ir pagalbą besimokančiajam. Be to, iškilus sunkumams papildomą paramą tei-kia vadovai (arba socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai). Kai kuriose šalyse kursų medžiagą parengia administracinis personalas (tuo tarpu kitose šalyse už šį darbą atsakingi patys mokytojai). Efektyvi parama mokytojams (kai kuriose šalyse) įmanoma dėl geros vertinimo sistemos, kuri nuk-reipta į ekspertų stipriąsias ir silpnąsias puses. Efektyvi vertinimo sistema padeda mokytojams ir dar-buotojams išvengti perdegimo sindromo, mėgautis savo darbu ir siekti geriausių rezultatų. Skirtingų institucijų bendradarbiavimas taip pat gali padėti užtikrinti veiksmingą paslaugų teikimą jauniems neraštingiems asmenims.

Tačiau ne visose šalyse ši gera praktika egzistuoja. Pavyzdžiui, Rumunijoje ir Lietuvoje mokytojai ir personalas sulaukia labai mažai paramos iš valstybės, visuomenė neigiamai žiūri į antro šanso mo-kyklas ir raštingumo kursus. Todėl ekspertai, dirbantys suaugusiųjų švietimo srityje, dažnai pabrėžia valstybės paramos trūkumą. Kai kuriose šalyse ekspertai jaučiasi, tarsi jų darbas nėra vertinamas ir laikomas svarbiu. Nors ekspertai pabrėžė, kad sulaukia paramos iš kolegų, šeimos ir draugų, kurie žavisi ir jiems pavydi.

Ne tik mokiniams reikia motyvacijos, jos reikia ir mokytojams bei kitam personalui, kuris dirba su jaunais neraštingais asmenimis. Tyrimo metu išryškėjo dvi motyvuojančių veiksnių grupės:

Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Tikėjimas mokiniu “Tikėjimas jaunimo galimybėmis”

Mokinio motyvacija mokytis

“Man nesunku dirbti šį darbą. Aš jaučiuosi laimingas, po kiekvienos valandos aš nustembu dėl jų reakcijų; jiems taip lengva ką nors pasiūlyti. Jie domisi tokiais dalykais, kuriuos mes laikome savaime suprantamais, nes jie apie juos nėra nieko girdėję; jie visada turi klausimų ir yra labai dėmesingi“.


47

Tyrimas

Mokinio parama ir grįžtamasis ryšys

“Kai mes susitinkame, jie pasisveikina; jie gerbia mus ir tai motyvuoja“; „Teigiamas grįžtamasis ryšys yra pagrindinis mano motyvacijos šaltinis. Kiekvieną kartą baigiant pamoką mokiniai negali sulaukti užbaigimo žaidimo. Kiekvienos blizgančios akys man yra sėkmė“.

Santykiai tarp mokytojų ir mokinių

“Labai svarbūs santykiai tarp mokytojo ir mokinio. Jie yra laimingi, kai tu rodai susidomėjimą jais. Jiems malonu matyti, kad tu rūpiniesi jais, jų poreikiais, padedi susidoroti su sunkumais“.

Mokinio pasiekimai ir sėkmė “Mano motyvacija yra matyti, kad mokiniai pabaigę kursą, išlaikė egzaminus ir gyvena kitokį gyvenimą“.

Subkategorija Patvirtinantis teiginys

Pagarba darbui

“Tai mūsų darbas, mums už jį moka ir mes jį dirbame su malonumu”; “Ta diena, kai aš pradėjau dirbti neformaliame švietime pakeitė mane visam gyvenimui. Man patinka tai daryti, todėl aš tikrai galiu džiaugtis mokymu”.

Tikėjimas darbo nauda

“Pradžioje man buvo baisu. Kai aš pamačiau, kad jie nori mokytis ir nori mano pagalbos, aš jaučiau, kad jie nusipelnė pagalbos. Mokinius reikia „stumti“; o suaugę žino ir pripažįsta savo spragas. Jie nesimoko dėl pažymių, jie mokosi dėl judėjimo į priekį”.

Pasitenkinimas darbu“Šis darbas mane pažadina, aš negaliu tingėti ir man tai padeda išlikti vaiku; Man tai didžiausias pasitenkinimas“; “Mokykla yra mano gyvenimo centras. Man lengva dirbti šį darbą”

Iššūkiai darbe“Man sunku dirbti dviejuose darbuose. Namo visada grįžtu pavargęs, bet man visada smalsu pamatyti savo darbo rezultatus ir kaip aš juos galiu pagerinti; tai nuolatinis iššūkis”

Remiantis tyrimo rezultatais išskiriami šie veiksniai, lemiantys mokytojų motyvaciją darbe su jau-nais neraštingais asmenimis:

Mokinio sėkmė ir pasiekimai bei jų įtaka pagerėjusiam mokinio gyvenimui; • Mokinio entuziazmas ir noras mokytis;• Teigiamas grįžtamasis ryšys iš mokinių;• Teigiami mokytojų ir mokinių santykiai;• Tikėjimas, kad jų atliekamas darbas yra svarbus besimokančiajam ir visuomenei.•

Tačiau tyrimo rezultatai atskleidė, kad norint sėkmingų rezultatų gerinant raštingumo įgūdžius reikalinga tolimesnė parama raštingumo kursams.


48

Tyrimas

Ši parama apima:

Teigiamą visuomenės požiūrį į raštingumo kursus (ypač iš institucijų, teikiančių formalųjį • mokymą);Finansinę paramą kursų planavimui r vykdymui;• Didesnę valstybės tarnautojų partnerystę; • Formalių ir neformalių tinklų kūrimą, kurie leistų ekspertams dalintis patirtimi ir gerąją • praktika;Valstybės ir politikos kūrėjų paramą.•

Tyrimo rezultatai rodo, kad kai kurios šalys sukūrė plačią ir veiksmingą politiką, programas ir metodus kaip įtraukti jaunus funkciškai neraštingus asmenis ir padėti jiems tobulinti raštingumo įgūdžius. Tačiau daugelyje šalių požiūris į jaunų funkciškai neraštingų asmenų raštingumo įgūdžių tobulinimą yra nenuoseklus, pasižymi valdžios ir institucinės paramos trūkumu, visuomenės informuotumo ir supratimo stoka ir mažu � nansavimu.

d) Idealūs raštingumo kursaiVisų ekspertų buvo prašoma nurodyti, kaip turėtų atrodyti idealūs raštingumo kursai, skirti jau-niems neraštingiems asmenims.

Pagrindiniai, ekspertų išskirti veiksniai, dėl idealių kursų:

Būti individualūs, atitikti mokinio poreikius, patirtį ir viltis; • Nukreipti į jauno asmens interesų sritį;• Naudojantys įvairią ir įdomią medžiagą, šaltinius ir mokymo stilius; • Turintys praktinį pobūdį, kad mokinys galėtų įgytas žinias pritaikyti savo gyvenime;• Pasižymintys tęstinumu: besimokantieji turi turėti galimybę judėti į priekį ir įgyti daugiau • žinių, įgūdžių ir patirties;Laiko atžvilgiu suderinti su besimokančiojo gyvenimu;• Vykdomi saugioje ir prieinamoje vietoje;• Užtikrinantys, kad su mokiniais elgiamasi kaip su suaugusiais;• Vykdomi atpalaiduojančioje ir malonioje aplinkoje, kur su kiekvienu besimokančiuoju el-• giamasi pagarbiai.

2.3.3 Išvados

Daugelis jaunų neraštingų asmenų patiria įvairių problemų ir sunkumų. Veiksniai, kurie turi ypač didelės įtakos mokinių gyvenimui apima etniškumą, šeimos struktūrą, dydį ir santykius, šeimos išsilavinimo pagrindą. Daug jaunų funkciškai neraštingų asmenų anksti palieka mokyklą dėl švietimo sistemos problemų. Tyrimas atskleidė, kad egzistuoja skirtumai tarp jaunų ir vyresnio amžiaus funkciškai neraštingų asmenų, skiriasi jų motyvacija dalyvauti mokymesi.

Efektyviausi metodai dirbant su jaunais neraštingais asmenimis – teigiama ir tinkama mokymosi aplinka, praktinio pobūdžio kursai, teigiamas mokytojų ir mokinių bendravimas.


49

Tyrimas

Speci� nės jaunų neraštingų asmenų mokymosi kliūtys apima psichologinius veiksnius, � nansines problemas, įstatymus, švietimo sistemos struktūrą, besimokančiojo padėtį, šeimos įtaką, kultūrinius/tradicinius veiksnius, su mokytojo asmenybe susijusius veiksnius. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad kai kurios šalys sukūrė plačią ir veiksmingą politiką ir programas kaip įtraukti jaunus funkciškai neraštingus asmenis ir padėti jiems tobulinti raštingumo įgūdžius; tuo tarpu kitos šalys dar tik pra-deda šį procesą.

Tyrimo metu buvo išskirtos dvi mokytojus motyvuojančių veiksnių grupės – veiksniai susiję su besimokančiuoju ir veiksniai susiję su darbu.

Ekspertai išskyrė keletą veiksnių, kuriais turėtų pasižymėti „idealūs“ raštingumo kursai. Šie kur-sai turėtų būti pritaikyti individualiai, naudoti įdomią ir įvairią medžiagą bei šaltinius, orientuoti į praktiką, su mokiniais turi būti elgiamasi kaip su suaugusiais.

2.4 Besimokančiųjų interviu ir ekspertų konsultacijų rezultatų

palyginimas

Kiekvienas partneris pateikė interviu su besimokančiaisiais ir interviu (ekspertų grupės susitikimų) išvadų santraukas. Šios santraukos buvo analizuojamos siekiant nustatyti bendrus sąlyčio taškus ir skirtumus tarp šių dviejų grupių ir aštuonių šalių.

2.4.1 Bendri sąlyčio taškai ir skirtumai tarp aštuonių šalių

Tarp aštuonių šalių nebuvo rasta vienos bendros tendencijos, tačiau buvo įmanoma nustatyti tam tikras stiprias tendencijas. Pavyzdžiui, kalbant apie veiksnius, kurie prisideda prie motyvacijos sti-prinimo žemiau pateiktoje lentelėje matyti, kad pirmieji šeši veiksniai, buvo dažniausiai minimi (šešiose iš aštuonių šalių), o paskutiniai keturi veiksniai buvo rečiau paminėti (atitinkamai 3 ir 2 šalyse).

Motyvuojantys veiksniai AT BG DE FR HU LT RO UK

Pagerinti darbo susiradimo galimybes/profesinį gyvenimą ir susikurti geresnį gyvenimą

X X X X X X

Gauti kvali� kaciją/diplomą X X X X X XPagerinti šeimos gyvenimą X X X X X XAsmeninis tobulėjimas X X X X X X

Teigiamas mokytojo padrąsinimas X X X X X XTeigiamas ir tinkamas andragoginis požiūris/pagarba besimokančiajam

X X X X X X

Tikėjimas mokymosi svarba X X X

Susirasti draugų/plėtoti socialinius kontaktus X X X


50

Tyrimas

Įdomus kursų turinys X X X

Galimybė naudoti IT ir kitas naujas medijos formas

X X

6 pav.: Aštuonių šalių bendri sąlyčio taškai ir skirtumai

Nustatyti ir analizuoti atsakymų iš aštuonių šalių skirtumus, yra sudėtingiau, tačiau taip pat svarbu, nes tai leidžia atkreipti dėmesį į punktus, kurie yra svarbūs konkrečiomis aplinkybėmis.

Toliau pateikiama kiekvienos dalyvaujančios šalies tyrimų rezultatų santraukos analizė apie pag-rindinius sąlyčio taškus ir skirtumus.

a) AT – Austrija Bendri sąlyčio taškaiAustrijos ekspertai ir besimokantieji pažymėjo kad labai svarbus mokytojų skatinimas, požiūris ir empatija. Siekis gyventi geresnį gyvenimą, jaustis gerbiamu, įgyti pasitikėjimo savo jėgomis ir susitikti su naujais žmonėmis / susidraugauti taip pat laikomi svarbiais motyvuojančiais veiksniais. Ir besimokantieji ir ekspertai sutiko, kad ankstesnė neigiama mokymosi patirtis turėjo poveikį besimokančiojo motyvacijai - ypač ankstesnis pasirinkimo ir kontrolės ką jie gali mokytis, trūkumas, kuris dažnai lėmė moksleivių jausmus lyg jų nuomonė nebūtų gerbiama ir vertinama.

SkirtumaiApklausti Austrijos ekspertai pabrėžė, kad dauguma besimokančiųjų nemano, kad jiems trūksta žinių ar įgūdžių. Tačiau, jie mano, kad nepriklausomybės įgijimas yra stipri motyvacija grįžti į mo-kymosi sistemą. Besimokantieji dažnai mokymąsi mato, kaip socialinės veiklos sritį. Mokyklose jie dažnai jautėsi neadekvačiai ir nesėkmingi, jie norėjo tai įveikti, kad ateityje galėtų rūpintis savo šeima, tačiau jie dažnai nemato, kur mokymasis gali nuvesti.

b) BG – Bulgarija Bendri sąlyčio taškaiBulgarijoje veiksniai, kurie buvo ypač svarbūs skatinantys neraštingus jaunuolius dalyvauti moky-mesi buvo: pagerėjusi prieiga prie darbo; galimybė įgyti kvali� kaciją; pagerinti šeimos gyvenimą; asmeninis tobulėjimas ir ateities profesinių pasiekimų siekis. Kiti veiksniai, pavyzdžiui, mokytojo vaidmuo skatinant ir sudarant sąlygas iš naujo įsitraukti į mokymosi procesą, jaunų moterų su vai-kais priežiūra ir informavimas apie mokymosi svarbą, tiek ekspertų, tiek besimokančiųjų taip pat buvo laikomi svarbiais.

SkirtumaiBulgarijos ekspertai iš esmės pabrėžė institucinių procesų ir mokymosi aplinkos svarbą motyvu-ojant jaunuolius mokytis. Tačiau, mokiniai identi� kavo pagrindinės informacijos apie raštingumo kursus stoką. Be to, besimokantieji dažnai manė, kad kursų trukmė yra netinkama, jie taip pat siūlė, kad už dalyvavimą mokymesi būtų teikiama � nansinė parama.

c) DE – Vokietija Bendri sąlyčio taškaiVokietijoje, besimokantieji ir ekspertai sutiko, kad pagrindinai motyvuojantys veiksniai yra: teigiamas mokytojo padrąsinimas; tinkama ir įtraukianti aplinka bei požiūris; įdomus kursų turinys bei galimybė naudotis IT/nauja medija. Ekspertai ir besimokantieji sutiko, kad dauguma neraštingų jaunuolių pasižymi neigiama mokyklos patirtimi; ypač sunkiai įveikiamas barjeras – mokytojo paramos trūkumas.


51

Tyrimas

SkirtumaiEkspertai Vokietijoje daugiausia dėmesio skyrė svarstymams apie asmeninį mokinių tobulėjimą ir pasirengimą egzaminams. Ekspertai bendrai sutarė, kad besimokantiems labai svarbu saugiai jaustis. Jie pabrėžė, kad besimokantiesiems dažnai būna sunku susikaupti.Besimokantieji norėjo tapti labiau nepriklausomais, susikurti geresnę ateitį ir gauti darbą. Jie pripažino, kad iš mokymosi pasiekimų galima gauti daug naudos.

d) FR – Prancūzija Bendri sąlyčio taškaiPrancūzijoje ir besimokantieji ir ekspertai sutiko, kad dažnai asmenų mokymosi poreikiai ir stiliai mažai gerbiami. Manoma, kad taip yra dėl administracinės veiklos ir sistemos rigidiškumo. Kiti veiksniai svarbūs motyvuojant neraštingus jaunuolius dalyvauti mokymesi yra: grupės sąveika kaip mokymo/si proceso dalis; pozityvi aplinka; įdomių dalykų mokymasis; galimybė patiems savimi pasirūpinti ir kelti savigarbą; tinklų plėtra (bet kokio tinklo), taip pat profesinių ir asmeninių pasiekimų galimybė.

SkirtumaiPrancūzijoje ekspertai atkreipė dėmesį į institucinius veiksnius bei prieigą prie technologijų, taip pat andragogiką ir mokymo/si procesą. Holistinis požiūris buvo laikomas svarbiu, tačiau ekspertai manė, kad besimokantieji neturi pakankamai žinių apie mokymo sistemą, tam, kad galėtų veiks-mingai ja naudotis. Ekspertų nuomone, svarbu plėtoti stiprią kompetenciją ir siekti, kad švietimo sistema labiau atitiktų besimokančiųjų poreikius

Besimokantieji nurodė, kad jie nori išmokti pagrindus (prancūzų kalbos ir matematikos). Jie taip pat nori daugiau dėmesio kasdienio gyvenimo pagrindams ir todėl, šiame kontekste, nemanė, kad andragogikos klausimai yra svarbūs. Skirtingai nuo ekspertų nuomonės, mokiniai manė, kad švietimo sistema yra visiškai pritaikyta jų poreikiams – todėl nėra reikalo jos keisti.

e) HU - Vengrija Bendri sąlyčio taškaiVengrijoje besimokantieji ir ekspertai dažniausiai išskyrė veiksnius, susijusius su mokykla, asmeninį gyvenimą, tinklus bei andragogiką. Abi grupės sutarė, kad mokykla dažniausiai suvoki-ama kaip nuobodi, pasenusi ir griežta, tačiau, neraštingus jaunuolius ypač motyvuoja noras tap-ti savarankiškais ir pagerinti šeimos gyvenimą. Teigiama mokytojų įtaka ir tinkama andragogika (ypač mažos klasės ir interaktyvumas) buvo laikomi svarbiais veiksniais, skatinančiais jaunuolių įsitraukimą į mokymąsi.

SkirtumaiEkspertai manė, kad svarbu kurti tvirtus ryšius tarp mokytojų ir mokinių. Jie taip pat pasisakė už socialinį mokymosi pripažinimą.

Besimokantieji pabrėžė kvali� kacijos įgijimo svarbą, geresnį darbą ir gerą atlyginimą. Tačiau jie taip pat pripažino, kad daugeliui jaunuolių sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį į mokymąsi.

f) LT - LietuvaBendri sąlyčio taškaiEkspertai ir besimokantieji pabrėžė, kad svarbūs motyvacijos proceso veiksniai: grupinio darbo ir klasėje egzistuojančių vidaus santykių svarba; savarankiški mokinio pasiekimai (gauti teigiamų rezultatų iš mokymosi, pavyzdžiui, diplomą ir kvali� kaciją); teigiamas savo įvaizdis kitiems,


52

Tyrimas

gebėjimas teikti paramą šeimai ateityje. Lietuvoje, taip pat labai svarbiais buvo laikomi mokytojų/mokinių santykiai ir pozityvus elgesys bei teigiamas požiūris.

SkirtumaiLietuvoje ekspertai pabrėžė mokymosi metodų svarbą motyvuojant jaunuolius mokytis. Jie taip pat manė, kad ankstyvą iškritimą iš mokyklos lemia prasta � nansinė padėtis, šeimyninė padėtis ir šeimos paramos stoka. Jie pabrėžė psichologinius ir � nansinius veiksnius, kaip pagrindines priežastis, kurios skatintų jaunuolius grįžti į mokymąsi.

Besimokančiųjų manymu, svarbiausi veiksniai, susiję su mokyklos nutraukimu, yra, neigiama patirtis mokykloje ir nepasitenkinimas dabartine sistema. Jie norėjo kad kursai būtų interaktyvesni, o klasėse būtų mažiau moksleivių. Jie manė, kad mokytojai turėtų skirti individualų dėmesį tiems, kam reikalinga papildoma pagalba.

g) RO - RumunijaBendri sąlyčio taškaiRumunijoje mokiniai ir ekspertai sutarė, kad svarbiausi veiksniai, kurie motyvuotų neraštingus jau-nuolius vėl įsitraukti į mokymąsi yra nori gauti darbą, užsidirbti pinigų ir įgyti kvali� kaciją. Taip pat sutariama dėl mokymosi svarbos suvokimo, artimųjų ir šeimos paramos, sunkumų, kylančių ban-dant sugrįžti į mokymąsi, teigiamo požiūrio ir šeimos bei draugų pripažinimo / pagarbos.

SkirtumaiEkspertų nuomone besimokantieji nori išmokti skaityti ir rašyti, besimokantieji pasižymi socialine motyvacija siekdami pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Daugelis ekspertų mano, kad besimokan-tieji dažnai nepasitiki savo gebėjimu mokytis ir, kad sistema nėra pakankamai pritaikyta jų porei-kiams.Tačiau, Rumunijoje apklausti besimokantieji išryškino blogą patirtį mokykloje kaip pagrindinę kliūtį grįžtant į švietimo sistemą. Jie taip pat pabrėžė didelį norą keistis, surasti naujų draugų, įgyti bendravimo įgūdžių ir naudotis internetu.

h) UK - AnglijaBendri sąlyčio taškaiPagrindiniai veiksniai, kurie buvo identi� kuoti kaip svarbi neraštingų jaunuolių motyvacija daly-vauti mokymesi buvo kvali� kacijos įgijimo būtinybė ir noras gauti gerą darbą. Siekiant šito, svarbi mokytojų (kursų tutorių) ir šeimos aplinkos pagalba, taip pat pasitikėjimo ir savigarbos vystymasis ir mokymosi teikėjų galimybė mokymosi programas pritaikyti taip, kad atitiktų besimokančiųjų poreikius.

SkirtumaiEkspertai Anglijoje teigė, kad besimokantieji nori efektyviau dalyvauti kasdieniame gyvenime. Svarbu su jais elgtis kaip su suaugusiais. Jie nurodė daugybę mokymosi kliūčių, pavyzdžiui, trūksta mokytojo para-mos, prasta mokymosi aplinka, standartizuoti mokymo metodai ir prasta mokymosi medžiaga. Ekspertų nuomone, svarbu sudaryti ir mokymosi „akis į akį“ galimybes, naudojant papildomą paramą (į pagalbą pasitelkiant savanorius) ir pritaikyti mokymų programas prie besimokančiųjų poreikių.Daugelis besimokančiųjų kalbėjo apie neigiamą patirtį mokykloje; teigdami, kad mokymasis nebuvo susijęs su jų poreikiais ir patirtimi, ir kad jie nesulaukė paramos iš mokytojų. Stiprus besimokančiųjų mo-tyvacijos veiksnys - susirasti naujų draugų. Darbas mažose grupėse ir bendravimo įgūdžių vystymasis taip pat buvo laikomi svarbiais.


53

Gerosios patirties pavyzdžiai

3 Skyrius Gerosios patirties pavyzdžiai

a) AT - Austrija

Projekto pavadinimas JUMP (Perspektyvūs jaunuoliai / Jugendliche mit Perspektive / Young adults with prospects)

PristatymasAustrijoje raštingumo svarba per pastaruosius metus išaugo. Dėl to buvo įgyvendinta daug projektų, naujovių ir patobulinimų, ypač informuotumo didinimo veiklose. To pasekmė – Austri-joje yra daug įvairių veiklų, kurias galima apibūdinti kaip gerąją praktiką skatinant ir motyvuojant jaunuolius mokytis. JUMP projektas buvo pasirinktas, nes tai yra puikus projektas, susijęs su MoLeYa projekto tiksline grupe ir todėl, kad jis atlieka ambicingą darbą, įtraukdami jaunuolius į pakartotinį mokymąsi. Austrijoje darbdaviai teigia, kad jie negali rasti kvali� kuotų pagalbinių, nes jiems trūksta pagrindinių įgūdžių, tuo remiantis, vykdant projektą buvo sukurta mokymo programa, skirta pagrindinio ug-dymo poreikių jaunuoliams kuri buvo pritaikyta ir integruota kaip pilotinis kursas į egzistuojančią dvigubą mokyklos sistemą. JUMP - Perspektyvūs jaunuoliai (Jugendliche mit Perspektive / Young adults with prospects) projektą koordinuoja ir vykdo Karintijos tęstinio mokymo centras (Austrijos apylinkės). Projektas remia neraštingų moksleivių pasirengimą baigiamiesiems egzaminams. JUMP yra besivystančios partnerystės “In.Bewegung II – Netzwerk Basisbildung und Alphabetisierung” pa-projektis, � nansuojamas ESF (Europos Socialinio fondo) ir Federalinės Austrijos Švietimo, menų ir kultūros ministerijos.

Projekto tikslaiJUMP tikslai ir uždaviniai yra: pirmiausia, remti jaunuolius siūlant tinkamą ir aktualų švietimą, antra, parengti dėstytojus ir mokytojus tikslinės grupės ir jos poreikių atžvilgiu (dėl informuotumo didi-nimo veiklos ir diagnostikos); kurti patraukliai parengtą mokymosi medžiagą ir metodus. Dėl to, tikslinė JUMP grupė yra pagrindinio ugdymo poreikių mokiniai, taip pat dėstytojai ir instruktoriai, kurie dirba su šiais jaunuoliais teikdami profesinį ir praktinį mokymą.

Tikslinė grupėMoksleiviai JUMP siekia remti Karintijos pagrindinio ugdymo poreikių moksleivius. To siekiama, vystant mokymų programas, skirtas šiems jaunuoliams, kurios yra įgyvendinamos kartu su profesiniu mokymu. Tai reiškia, kad jaunuoliai dalyvauja specializuotose mokymo programose, kur jie gali pasivyti ir įgyti papildomų įvairių temų įgūdžių.

Mokytojai ir dėstytojaiKita svarbi JUMP projekto grupė – mokytojai ir dėstytojai, kurie moko profesiniame mokyme dalyvaujančius jaunuolius. Mokytojams ir dėstytojams buvo organizuojami seminarai. Šių seminarų metu dėmesys buvo skiriamas informavimui kalbant apie pagrindinį išsilavinimą; metodiniams ir didaktiniams aspektams; mokymosi medžiagos neraštingiems moksleiviams sukūrimui (kuri at-spindi darbo rinkos situaciją) ir tinklų kūrimui.


54


Struktūra ir poveikisĮ kurso turinį, kuris buvo plėtojamas JUMP projekte įeina skaitymo ir rašymo, skaičiavimo ir IKT įgūdžių ugdymas. Ji taip pat orientuotas į konkrečias, su darbu susijusias temas, asmenybės ugdy-mo programas ir laiką, skirtą „išmokti mokytis“. Per 2008 ir 2009 m. maždaug 193 mokinių dalyvavo JUMP individualizuotuose mokymuose.

JUMP kurso mokymosi turinys grindžiamas apibrėžtais didaktiniais principais: dalyvių poreikiais, savanorių darbu, praktine reikšme, savarankišku mokymusi ir įgalinimu. Be to, savo atmosfera šis kursas sukurtas taip, kad neprimena jaunuoliams jų buvusios mokymosi patirties mokykloje. Kur-sas vyko sklandžiai. Pagrindinė priežastis ta, kad medžiaga, kuri buvo siūloma ir plėtojama savo stiliumi yra patraukli jaunuoliams.Seminarai mokytojams ir dėstytojams buvo sukurti ir suskirstyti pagal konkrečius dalyvių porei-kius. Iki šio atvejo tyrimo dienos, buvo suorganizuoti šeši seminarai įvairiomis temomis, kuriuose dalyvavo 43 mokytojai ir dėstytojai.

JUMP vertinimas parodė, egzistuoja didelė paramos pagrindinio ugdymo poreikių moksleivių pa-klausa ir poreikis. Vis didėjantis JUMP populiarumas lėmė bendrą šių kursų lygio paklausą.

Dėl šių priežasčių (be JUMP) buvo sėkmingai suformuotos kitos pagrindinio ugdymo iniciatyvos mokiniams.

JUMP projektą Vokietijos raštingumo ir pagrindinio ugdymo asociacija pripažino geriausiu praktikos pavyzdžiu, kuris remia pagrindinio ugdymo poreikių jaunuolių perėjimą iš mokyklos į darbinę veiklą.

Kontaktinė informacijaMag.a Isabella Penz Villacherstraße 3 A-9560 Feldkirchen Tel. +43 (0) 50 477 7601 Fax +43 (0) 50 477 5610 El. paštas: [email protected] Tinklalapis: www.vhsktn.at

Šaltiniai: Wieser, Cornelia: Kurzbericht JUMP – „Jugendliche mit Perspektive“. Kärntner Volkshochschulen. Penz, Isabella: Jump – Jugendliche mit Perspektive. Basisbildung für Lehrlinge im betrieblichen Kontext. Nepublikuota medžiaga. Kärntner Volkshochschulen.

b) BG – Bulgarija

Projekto pavadinimas “Integracija per švietimą” 2006-2007) (‘Integration through Education’ 2006-2007)

Turinys Šio projekto partneriai - KCO Stolipinovo, Fondas “Roma”, Plovdiv savivaldybė, Plovdiv mokyklos, So� jos Universitetas “ St. Kl. Ohridski”.


55


Tikslinė grupėŠio projekto tikslinė grupė jaunuoliai – ypač Plovdiv esančios romų bendruomenės nariai ir jų ska-tinimas dalyvauti mokymesi. Keletas šio projekto tikslinės grupės jaunuolių dirbo, tačiau didžiąją dalį sudarė bedarbiai.

Projekto tikslai ir uždaviniaiŠio projekto tikslas parodyti ir pasisakyti už veiksmingą bandymą viename mieste, kad teigiamus rezultatus būtų galima pasiekti įgyvendinant programą šalies mastu. Pagrindinis projekto tikslas pabrėžė suaugusiųjų mokymosi srities mokytojų poreikius kaip veiksmingiau nukreipti švietimo ir mokymo poreikius. Projekto požiūris buvo grindžiamas įsitikinimu, kad nacionaliniai reikalavimai ir programos turėtų būti pirmiausia parengti suaugusiems ir vėliau pritaikyti specialiųjų poreikių jaunuoliams iš romų mažumos.

Turinys Projektas parengė modulį “Parenk mokytoją” ir raštingumo, socialinės komunikacijos, įgūdžių ir kitų tematinių sričių mokymo programą. Naudojant modulį “Parenk mokytoją” mokytojai, iš formalios švietimo sistemos buvo apmokomi dirbti suaugusiųjų švietimo srityje, siekiant spręsti darbo su suaugusiais problemas. Bulgarijoje nėra jokių specialių mokymo priemonių suaugusių raštingumo kursams; todėl mokymai dėstytojams ir mokytojams buvo būtinas žingsnis kuriant kursus suaugusiems. Baigus kursą, mokytojams buvo suteikta galimybė dirbti tolesniame projekte, skirtame anksti paliekančiųjų mokyklą asmenų ska-tinimui įgyti vidurinį išsilavinimą.

Mokymo programa, skirta jauniems žmonėms buvo sutelkta į tris sritis:Raštingumą;• Socialinę komunikaciją;• Įgūdžius ir kitas susijusias temas – dalyviams įdomias temas – pvz.: kaip susirasti darbą, • kaip naudotis konsultacijų paslaugomis ir kt.

Poveikis/naudaVisi dalyviai baigė kursus ir buvo pakeltas jų sąmoningumo apie švietimo svarbą lygis. Poreikių analizė atskleidė, kad tolesni žingsniai turėtų būti - apjungti raštingumą ir profesinį mokymą.

Kontaktinė informacijaProjekto vadovė: Maria TodorovaEl. paštas: [email protected], So� ja, BulgarijaTel. +359 (0)2 9442254Fax: +359 (0)2 9461737Pašto adresas:Shejnovo 13A, Ap. 31504 So� ja, Bulgarijahttp://www.dvv-international.org


56


c) DE – Vokietija

Projekto pavadinimas “F.A.N. -Fußball.Alphabetisierung.Netzwerk“(futbolas, neraštingumas, bendradarbiavimas)

Pristatymas Vokietijoje daugiau nei keturi milijonai žmonių, dėl žemo skaitymo ir rašymo gebėjimų lygio laiko-mi funkciškai neraštingais. Kai kurie supranta raides, bet nemoka skaityti. Kitiems sunku suprasti paprastą tekstą ir sunku rašyti. Daugelis funkciškai neraštingų žmonių paliko švietimo sistemą dėl asmeninių ir socialinių priežasčių, nepaisant privalomojo išsilavinimo, taip ir neįgiję pagrindinių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių. Nerimą kelia tai, kad kiekvienais metais beveik 80.000 jaunuolių palieka mokyklas taip ir neįgiję šių įgūdžių. Šie jauni žmonės patenka į rizikos, tapti funkciškai neraštingais, grupę.

Žmonės, turintys disleksiją taip pat įtraukiami į rizikos, tapti funkciškai neraštingais, grupę.

Tikslinė grupėAsmenys, nemokantys pakankamai skaityti ir rašyti ir nežinantys kaip pagerinti savo raštingumo įgūdžius.

Projekto tikslai ir uždaviniaiSkiriami šie projekto tikslai:

Visuomenės informuotumo apie neraštingumą didinimas ir su tuo susijusios stigmos • įveikimas;Funkciškai neraštingų asmenų motyvavimas;• Veikiančių skaitymo ir rašymo kursų viešinimas;• Kvali� kacijos kėlimas;• Mokomosios medžiagos, susijusios su futbolu vystymas ir platinimas;• Nacionalinių ir vietinių tinklų kūrimas.•

Pagrindiniai projekto partneriai yra futbolo klubai. Projektas suvokia futbolo socialinės įtakos svarbą, kadangi tai yra populiariausia sporto šaka Vokietijoje, pritraukianti žmonių iš įvairių socialinių sluoksnių ir įvairių švietimo sričių. Vokietijos „Bundesliga“ vienija virš 320,000 narių organizacijų. Šie nariai tapo pagrindiniais partneriais šiame projekte.

Projekto turinys/struktūra F.A:N. projektą, kuris prasidėjo 2005 m. birželį ir baigėsi 2007 m. gruodį rėmė Vokietijos švietimo ir mokslų ministerija. Projekto “F.A.N.” koordinatorius buvo “Bundesverband Alphabetisierung und Grundbildung e.V.“ (Vokietijos raštingumo ir pagrindinio išsilavinimo asociacija) kuri bendradar-biavo su „BR-alpha“(„Bayerische Rundfunk“ mokomuoju kanalu) ir „Deutsche Volkshochschulver-band“ (Vokietijos suaugusiųjų mokymo centrų asociacija). Kitas partneris buvo „Ernst Klett Spra-chen GmbH“(organizacija pardavinėjanti mokomąją medžiagą – vadovėlius, audio knygas).

Skirtingų žiniasklaidos priemonių panaudojimas (Televizija, internetas, spausdintinė medžiaga) ir futbolo tema leido projektui pasiekti plačią auditoriją ir informuoti visuomenę apie funkcinio neraštingumo fenomeną.


57


Be to, buvo transliuojama TV programa, kurioje buvo tiesiogiai pažvelgta į funkciškai neraštingų asmenų gyvenimą. Buvo transliuotos šešios laidos (kiekviena 30 minučių trukmės), kur žiūrovai galėjo suprasti ir pažvelgti ką reiškia beveik neturėti arba turėti tik labai žemus skaitymo ir rašymo įgūdžius. Programa rėmėsi autentiškomis istorijomis, kurias scenarijaus autorius sukūrė iš interviu su funkciškai neraštingais asmenimis.

Projekto poveikis/nauda jaunuoliamsF.A.N. užmezgė kontaktus su futbolo ir tęstinio mokymosi įstaigomis, klubais ir individualiais as-menimis siekdami sukurti „Fußball und Alphabetisierung“ (futbolo ir raštingumo) tinklą.

Žinomiausi futbolininkai ir valdininkai skatino raštingumo darbą. Futbolo klubai ir jų gerbėjai buvo informuoti apie projekto tikslus ir integruoti į vietinius tinklus. Su kitomis mokymo įstaigomis buvo susisiekta, patarta ir jos buvo remiamos savo raštingumo veikloje.

Informacija apie F.A.N. projektą ir funkcinį neraštingumą buvo pristatyta visuomenei. Buvo pa-rengtas bukletas, kuriame buvo pateiktos kursų dėstytojų, konsultantų ir mokinių (per įvertinimo anketas) mintys, taip pat pagrindinės sąvokos ir tolimesnė darbo medžiaga. Bukletas yra multime-dija pagrįsta priemonė, sukurta specialistų siekiui tobulinti praktiką. Jį galima parsisiųsti adresu: http://www.alphabetisierung.de/projekte/fan/fan-handreichung.html

Kiti šio projekto rezultatai specializuotos knygos ir DVD. Nors projektas baigėsi 2007 m. „Bundesverband Alphabetisierung und Grundbildung eV“ ir toliau siūlo medžiagą ir informaciją apie šių priemonių naudojimą raštingumo kursuose.

Kontaktinė informacija Bundesverband Alphabetisierung und Grundbildung e.V.Berliner Platz 8-10D-48143 MünsterTel.: +49 (0)2 51.49 09 96-0Fax: +49 (0)2 51.49 09 96-86http://www.alphabetisierung.de/projekte/fan.html

d) FR – Prancūzija

Projekto pavadinimas Motyvacijos integracija į mokymąsi

PristatymasŠis gerosios praktikos pavyzdys yra apie jauno prancūzo, kuris susidūrė su sunkumais mokymosi procese, mokymo(si) būdus. Šiuo metu jis mokosi Kvimperio (Quimper) (Bretanė, Vakarų Prancūzija) „Bazinių žinių Mokymo centre“ (“Basic Knowledge Training centre”).

Tikslinė grupėŠis jaunuolis priklauso romų bendruomenei ir jis priskiriamas keliautojų grupei. Jis supranta prancūziškai, yra motyvuotas mokytis ir pagerinti savo pagrindinius įgūdžius. Jis taip pat gerai sup-ranta romų bendruomenės poreikius. Šis gerosios praktikos pavyzdys atskleidžia jauno individualaus besimokančio asmens vystymąsi bei atskleidžia kitų asmenų požiūrį į šias struktūras ir procesus.


58


Mokymosi būdo aprašymasD yra jaunas 24 m. vyras iš romų bendruomenės. Jis negalėjo reguliariai lankyti mokyklos, nes jis yra keliautojas, jis tik po kelias dienas išbūdavo kai kuriose mokyklose. Jis jautėsi atstumtas dau-gelio mokytojų bei mokinių, dėl nuolatinio keliavimo savo šeimoje jautė nestabilumą. Seniau, Prancūzijoje, romai dažnai keliaudavo: priklausomai nuo savivaldybės jie galėdavo kur nors apsis-toti kelioms dienoms, bet niekada negalėdavo išbūti ilgiau nei dvi savaites.

Tačiau dabar viskas yra kitaip, jei romų šeimoje yra vaikų lankančių mokyklą, savivaldybės neturi teisės išsiųsti romų. Todėl romų šeimos gali ilgiau likti vienoje vietoje ir džiaugtis didesniu pastovu-mu. Augant D, noras ir poreikis skaityti ir rašyti augo. Jis dažnai žiūrėdavo į socialinio centro įėjimą, tačiau jautėsi negalintis ten patekti - „Aš nedrįsau, aš gal kokį 50 kartų stovėjau priešais duris, bet neturėjau drąsos jų atverti ir įžengti į vidų“. Kartais jis nuvykdavo į biurą, tačiau nedrįso prašyti pa-galbos: bijojo žmonių reakcijos ir manė, kad jam nenorės padėti. Tačiau D motyvacija buvo didesnė nei jo baimė ir jis išdrįso socialinio darbuotojo paprašyti pagalbos ... ir jis buvo šiltai sutiktas.D buvo sunku vėl mokytis. Jis bijojo, kad kiti jį teis: kad žmonės tyčiosis iš jo, nes jis romas. Jis taip pat bijojo savo šeimos reakcijos. Pasak D dauguma romų bijo leisti savo vaikus į mokyklą.Dalyvaujant raštingumo kursuose, D siekti pažangos padeda santykiai su mokytojais. Jei jie būtų autoritariški, garsiai kalbėtų – jam būtų sunku dalyvauti. D pradėjo mokytis dėl kelių priežasčių: kad jaustųsi geriau ir galėtų įrodyti, kad romai yra pajėgūs kaip ir kiti žmonės ir kad jiems taip pat gali sektis! Bet viena iš priežasčių buvo susijusi su jo tėvais. Jo tėvai nenorėjo, kad jis iš naujo pradėtų mokytis: jie bijo, kad jis pamirš savo romų kultūrą ir taps sėslus. Jie taip pat buvo susirūpinę dėl aplinkinių reakcijos. Tačiau, nuo tada, kai D pradėjo mokytis tėvai suprato, kad jis gauna nau-dos iš mokslo: dabar jis efektyviau bendrauja, jis susitiko kitų jaunų žmonių ir dalyvauja įvairiose socialinėse ir mokymosi veiklose. Jis nori pasiekti sėkmės ir jam patinka mokytis, net jei pačioje pradžioje tai nebuvo lengva. Toliau D norėtų išmokti naudotis kompiuteriu. Jis taip pat nori tapti virėju, nes jam patinka kitus žmones daryti laimingais “kai aš gaminu maistą ir kai kas nors pasako, kad jis labai skanus, aš būnu laimingas. Tai yra mano tikslas ir mano svajonė”.

Mokymosi poveikis/naudaD istorija parodo, kad grįžti į mokymąsi gali būti labai sunku. Nepaisant to, jo atvejis nėra išimtis. Mokyklos vadovybė ir D socialinė aplinka nebuvo empatiška jo poreikiams ir norams, bet mokymo centras padėjo jam įveikti patiriamus sunkumus. Tai jam labai padėjo: jis greitai progresavo ir turėjo galimybę dalyvauti socialiniame eksperimentiniame projekte „Maine et Loire“. Kartą per savaitę dėstytojai vyksta į romų bendruomenes, kad galėtų tiesiogiai vesti kursus - įtraukti romus jų pačių aplinkoje, kas jiems padeda iš naujo pradėti mokymąsi.Šis gerosios praktikos pavyzdys parodo, kad D sugebėjo nugalėti sunkumus ir atskleidžia, kad motyvacija dažnai nulemia sėkmę. D sėkmė mokymesi gali būti naudojama socialinių darbuotojų ir kitų praktikų siekiančių didinti socialinių tinklų ir socialinių tarnybų efektyvumą, kurios dažnai baugina būsimus mokinius, ar paprastus žmones, norinčius grįžti į mokymosi visą gyvenimą procesą. Šis pavyzdys pabrėžia gerų socialinių sistemų ir tinklų efektyvumo naudą.

Kontaktinė informacijaAFIP/ ATELIERACLEQUIMPER FRANCESusisiekite su Radar B Asociacija [email protected]


59


e) HU – Vengrija

Projekto pavadinimas Vienintelis šansas yra suinteresuotų asmenų įtraukimas

PristatymasSocialinė ir kultūrinė romų padėtis Vengrijoje yra įdomi tema, kuri kelia ir entuziazmą ir baimę. Kokia to priežastis? „Čigonų problema“ yra svarbi Vengrijos politinių pokyčių kontekste, kadangi jie yra vi-ena iš socialinių grupių, kurios labiausiai nukentėjo nuo pokyčių. Tuo pačiu metu romų populiacija, kuri yra gana padalinta, politinio elito buvo naudojama kaip „žaislai“ tarp tam tikrų ne čigonų grupės varžybų.

Nacionalinės tapatybės trūkumas (arba painiava) per socializmo dešimtmečius buvo naudojama kaip papildomas šiuolaikinio politinio karo arsenalo ginklas, siekiant iš visų pusių skatinti priešiškumą. Tai skatino tolimesnį dalijimąsi romų bendruomenėse. Tokioje atmosferoje galimybė siekti toleran-cijos, kultūrų įvairovės ir tarpkultūrinio požiūrio formuojant ir stiprinant visuomenės nuomonę apie romus, sumažėjo.

Romų gyventojai Vengrijoje yra labai nepalankioje padėtyje; remiantis projekto įgyvendinimo metu surinktais duomenimis, funkcinio neraštingumo tarp suaugusių romų gyventojų mastas siekia 25%. Tačiau Vengrijoje nėra sukurtos vieningos ir išsamios mokymo programos suaugusiesiems, kuri kovotų su funkciniu neraštingumu.

Romai Vengrijoje yra mažiau išsilavinę, jų pajamos žemesnės, gyvenimo trukmė trumpesnė ne vidur-kis. Nors nedarbas yra didelė visos Vengrijos visuomenės problema, romų populiacija ypač sunkiai nukentėjo, jose nedarbo lygis siekia 70%.

Tikslinė grupėProjekte dalyvavo 72 funkciškai neraštingi romų bendruomenės suaugę asmenys, įskaitant 16 – 26 m. amžiaus asmenis.

Programa buvo įgyvendinama trijuose regionuose: Nógrád, Borsod-Abaúj-Zemplén ir Szabolcs-Szatmár-Bereg apskrityse drauge su vietiniais koordinatoriais iš Sréter Ferenc liaudies aukštosios mokyklos asociacijos, liaudies aukštosios mokyklos asociacijos, Sárospatak liaudies aukštosios mo-kyklos asociacijos ir Nyíregyháza liaudies aukštosios mokyklos asociacijos. Šios vietos buvo pasi-rinktos dėl didelės romų populiacijos. Šiuose regionuose romų bendruomenės gyvena izoliuotose teritorijose, kur jie beveik neturi galimybės mokytis ar įgyti profesinį išsilavinimą.

Projekto tikslai ir uždaviniaiPagerinti romų bendruomenės raštingumo įgūdžius.• Sumažinti romų bendruomenės patiriamos socialinės atskirties lygį.• Plėtoti suaugusiųjų švietimo programas, specialiai sukurtas siekiant atliepti romų • bendruomenės narių poreikius.Sudaryti palankesnes galimybes romų bendruomenės nariams pagerinti jų įsidarbinimo ir • tolesnio mokymo galimybes.


60


Siekiant įgyvendinti projekto tikslus buvo sukurti ir pravesti pagrindiniai funkcinio raštingumo kursai (skirti skaitymo, rašymo ir skaičiavimo, taip pat socialinio bendravimo įgūdžių įgijimui) ir bendrieji suaugusiųjų švietimo kursai pritaikyti socialinėms romų bendruomenės reikmėms.

Projekto turinys ir struktūraPagrindiniai etapai

Visose vietose buvo atlikti • tyrimai, siekiant nustatyti tikrąją romų padėtį. Tyrimo rezultatų suvestinė, buvo medžiagos pagrindas, kuris padėjo organizatoriams, dėstytojams ir eks-pertams, dalyvaujantiems projekte suprasti tikslinės grupės situaciją, problemas ir charak-teristikas. Tuo pačiu metu pedagoginiuose seminaruose buvo • vystoma mokymo medžiaga. Mokymo-si medžiaga buvo parengta, išbandyta, pakoreguota ir paskelbta. Prieš tikrąjį pilotinio kurso įgyvendinimą, buvo atrinkti 5 • mokytojai iš kiekvienos apskrities. Visi jie dalyvavo 4 d. trukmės mokymo sesijoje, kurioje buvo supažindinti kaip reikia teikti pagrindinio funkcinio raštingumo lavinimą. Devyni darbo rinkos dėstytojai dalyvavo • darbo rinkos mokymų sesijoje siekiant supažindinti juos su konkrečiomis priemonėmis ir iniciatyvomis, kurios reikalingos suaugusiųjų švietime ir darbo vietų kūrime ir suteikiant jiems galimybė šias žinias perkelti į programų kursą.Bandomoji funkcinio raštingumo programa• buvo pradėta šešiose gyvenvietėse. Kiekvienoje vietoje buvo organizuoti dveji aštuonių savaičių trukmės kursai, kuriuose iš viso dalyvavo 72 dalyviai, kurie mokėsi po 3 val. 3 kartus per savaitę. Baigus bandomąją programą daly-viai ir mokytojai parengė rašytinę programoje naudotos mokymo medžiagos ir metodų vertinimo ataskaitą. Vienas • NVO seminaras buvo suorganizuotas kiekvienoje iš trijų projekto apskričių. Semina-ruose dalyvavo nevyriausybinių organizacijų, kurios teikia bendrąjį suaugusiųjų ugdymą romų bendruomenėms, atstovai.Buvo surinkti ir paskelbti panašūs • rašytiniai pavyzdžiai iš kaimyninių šalių.Įgyvendinus pilotinę mokymų programą, buvo suorganizuotas dviejų dienų trukmės • tarptautinis simpoziumas.Suorganizuota • baigiamoji vienos dienos konferencija kurioje dalyvavo atstovai iš susijusių ugdymo institucijų, pilietinių organizacijų, viešųjų įstaigų, kitų partnerių.

Projekto poveikis/nauda tikslinei grupeiKaip buvo numatyta projekto plane 72 asmenys sėkmingai užbaigė mokymus.• 17 žmonių išlaikė egzaminus ir perėjo į aukštesnį jų pradinės mokyklos ugdymo lygį, kiti • trys žmonės tuos pačius egzaminus išlaikė po mėnesio. Po pagrindinių raštingumo kursų, vietinio darbo centro paramos dėka, 15 studentų turėjo • galimybę dalyvauti socialinio darbuotojo ir slaugės kursuose, kurie jiems garantavo vienerių metų įsidarbinimą. Dėl pateiktų paraiškų � nansavimui gauti 8 žmonės įgijo „B“ kategorijos vairuotojo • pažymėjimą ir buvo užtikrinti dėl įsidarbinimo. 55 žmonės išreiškė norą toliau tęsti mokymąsi.•

Papildomai:Pastebimai pagerėjo dalyvių bendravimo įgūdžiai;• Dalyviai buvo iš naujo susipažindinti su romų kultūra ir asmens tapatybės vystymusi;• Pastebėtas mokymosi svarbos pripažinimas.•


61


Viena iš pagrindinių šio projekto pamokų buvo ta, kad nėra universalaus recepto ar metodo ku-rio reikėtų laikytis: visais atvejais programos buvo pritaikytos tenkinti vietos poreikius, savybes ir pajėgumus.

Kontaktinė informacijaVengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenė1077 Budapeštas, Wesselényi u.13.Tel: +36 1 411 14 59Fax: +36 1 411 14 60El. paštas: [email protected]

Norėdami gauti papildomos informacijos skaitykite – “Vienintelis šansas yra suinteresuotų asmenų įtraukimas“ („The only chance is the involvement of those concerned”) – “Az egyetlen esély: az érin-tettek bevonása” (dvikalbis projekto pristatymas), Hungarian Folk High School Society, Budapest, 1999.

f) LT – Lietuva

Projekto pavadinimas EQUAL projektas „Jaunimo užimtumo ir motyvacijos stiprinimas („JUMS“)

PristatymasPagrindinis projekto pareiškėjas ir partneris - Viešosios politikos ir vadybos institutas. Partnerystė suvienija patyrusius partnerius iš viešojo administravimo institucijų, savivaldybių administracijų, vietos darbo biržos ir daugelio NVO, sprendžiančių socialines problemas, su kuriomis susiduria tikslinės grupės. Projektas yra skirtas plėtoti socialine partneryste pagrįstas naujoves, moky-tis iš užsienio partnerių ir eksperimentinio, naujų ir efektyvesnių viešosios politikos priemonių, išbandymo. Šią partnerystę lydi ir plataus masto mokslinių tyrimų programa.

Tikslinė grupėProjektas skirtas probleminiam, nekvali� kuotam ir nemotyvuotam 16-25 m. amžiaus jaunimui Vil-niaus m. ir Alytaus apskrityje.

Projekto tikslai ir uždaviniaiPagrindinis projekto tikslas - sumažinti probleminio, nekvali� kuoto ir nemotyvuoto 16-25 m. amžiaus jaunimo socialinę atskirtį darbo rinkoje, tobulinant viešosios politikos priemones pasitel-kus socialinę partnerystę.

Projekto turinys/struktūraPagrindinės projekto veiklos:

Integruotos tyrimų programos parengimas;• Tikslinės grupės socialinės atskirties įveikimo ir integracijos į darbo rinką metodikos • kūrimas ir išbandymas;Rinkos ekonomikos žinių ir verslo įgūdžių formavimo programos parengimas; • Partnerių institucijų darbuotojų kvali� kacijos tobulinimas;• Projekto viešinimas ir administravimas.•


62


Šis projektas novatoriškas Lietuvoje, nes pirmą kartą sutelkta tokia didelė įvairių institucijų bendri-ja, besistengianti kompleksiškai integruoti socialiai atskirtą jaunimą. Pirmą kartą atskiros iniciaty-vos ir darbo metodai apjungti į vieningą, iki šiol kartu netaikytą, metodų ir priemonių sistemą

Projekto poveikis / nauda jaunuoliams Planuoti rezultatai:

Parengtų metodų išleidimas;1. Sukurta socialinės partnerystės stebėjimo duomenų bazė;2. Atliktas mokslinis tyrimas ir parengta tyrimų ataskaita, pagrindžianti ir apibendrinanti 3. metodiką, bei atlikta užsienio partnerio šalių metodikų lyginamoji analizė (tarptautinis bendradarbiavimas);Parengta tikslinei grupei adaptuota Rinkos ekonomikos žinių ir verslo įgūdžių formavimo 4. programa;Ne mažiau nei 100 tikslinės grupės jaunuolių įtraukta kuriant ir išbandant integracijos 5. metodus;Ne mažiau nei 50 asmenų iš institucijų, dalyvaujančių vystymo bendrijoje, patobulino 6. kvali� kaciją darbui su tiksline grupe 15-oje seminarų (iš jų 6 tarptautiniai);25 partneriai sustiprino bendradarbiavimo gebėjimus 5 seminaruose;7. Sukurtas EQUAL vystymo bendrijos valdymo įrankis internete;8. Parengtos ir išleistos projekto viešinimo priemonės.9.

Numatomas poveikisMetodika išbandyta ir pagrįsta moksliniais tyrimais; pasekmėje 50% tikslinės grupės jaunuolių in-tegruosis į darbo rinką arba formaliąją švietimo sistemą.

Kontaktinė informacija Viešosios politikos ir vadybos institutasLukiškių g. 5-31301108 VilniusTel. (8 ~ 5) 262 03 26Fax. (8 ~ 5) 262 54 10El. paštas: [email protected]

g) RO – Rumunija

Projekto pavadinimas Mokykla Nr. 95, Bukareštas, RumunijaPrograma ‘Antra galimybė’

PristatymasPrograma ‘Antra galimybė’ yra Švietimo, tyrimų ir Inovacijų Ministerijos (MERI) iniciatyva, kuri sprendžia problemas, su kuriomis susiduria daugelis nepalankioje padėtyje esančių bendruomenių, ypač žmonės, kurie negalėjo užbaigti privalomojo švietimo.


63


Rumunijoje, vienintelė švietimo jaunimui ir suaugusiems, kurie nebaigę mokyklos, forma, yra šalyje veikiančios bandomosios mokyklos, kurioms tenka lemiamas vaidmuo vystant raštingumo galimybes visiems.

Mokykla Nr. 95, įsikūrusi Vitan rajone, 3 sektoriuje, Bukarešte, yra 100 metų senumo ir laikoma architektūriniu paminklu. Ji buvo įkurta 1893 kaip Mišri pradinė mokykla Nr. 31 - Mentropolitan Nifon.

Tikslinė grupėDaugelis labiausiai socialiai pažeidžiamų žmonių, ypač romų, neturi reikiamų fondų, kurie remtų kultūrinių ir kalbos žinių raidą būtiną pagrindinio lygio įgūdžiams įgyti.

Mokykloje Nr. 95 yra 127 rašytiniai pareiškimai, kuriais pripažįstama romo etninė grupė. Nurodytos šios nedalyvavimo mokykloje priežastys:

susidomėjimo mokymusi stoka; • neigiamas romų tautos nusistatymas į savo vaikų mokymo ir ugdymo švietimo vaidmenį • ir svarbą;nepalanki � nansinė padėtis;• kon� iktai su kitais;• priklausymas „kaimynų gaujoms“.•

Socialiniu ir ekonominiu požiūriu, toje teritorijoje, kurioje įsikūrusi mokykla Nr.95 gyvena 30 romų šeimų, kurios arba neturi nuolatinio darbo, arba dirba nelegaliai arba užsiima smulkiu verslu. Vi-ena iš šio reiškinio priežasčių – nebaigtas privalomasis ugdymas ir kvali� kacijos stoka. Be šių 30 šeimų, dar 21 šeima gyvena skurde ir yra priklausoma nuo valstybės pašalpų ir socialinės para-mos mechanizmų. Daugeliu atvejų šeimoms praktiškai neįmanoma padengti savo vaikų mokyklos lankymo išlaidų (aprangai, mokykliniams reikmenims, vaistams).

Socialinė ir ekonominė šio rajono gyventojų struktūra:

26% gyventojų yra nekvali� kuoti darbininkai atvykę iš skirtingų šalių, regionų (daugiausia • iš Moldovos ir Transilvanijos);22% gyventojų yra romai (127 moksleiviai mokykloje tai patys pripažino);• 10% žmonių dirba amatininkais;• 8% dirba privačiose bendrovėse;• 5% yra kariškiai;• 8% yra laisvai samdomi;• 16% bedarbiai;• 5% turi aukštesnį išsilavinimą.•

Šiame kontekste programa „Antra galimybė“, vykstanti mokykloje Nr. 95 suteikia galimybę žmonėms nebaigusiems privalomojo išsilavinimo tęsti mokymąsi pradinėje ir vidurinėje mokykloje. „Antra galimybė“ programa mokykloje Nr. 95 prasidėjo 2005 m. nuo pradinių I-IV klasių jauniems suaugusiems, kurie paliko mokyklą baigę šias klases ir niekada negrįžo mokytis atgal.

Pirmaisiais metais mokykla dirbo su 22 jaunais žmonėmis (14-23 metų amžiaus) 1-4 klasėje.


64


Tikslai ir uždaviniai„ Antros galimybės“ programos tikslas – apmokyti tuos, kurie domisi mokykla ir pritraukti tuos, ku-rie dar nesvarstė mokymosi galimybės. Visų pirma dėmesys buvo skirtas tiems jauniems žmones, kurie paliko mokyklą baigę keturias, penkias, šešias ar septynias klasių.

Mokyklos darbuotojai organizavo susitikimus su suinteresuotais ir už švietimo procesą atsakingais žmonėmis:

Mokyklų paramos grupių direktoriais, sekretoriais, patarėjais, tarpininkais, mokytojais, • romų tėvais;Bendrijos visuomenės įstaigų, prefektūros, policijos, bažnyčios, sveikatos priežiūros atsto-• vais;NVO atstovais; • Viešų ir privačių kompanijų atstovais.•

Susitikimų metu buvo pateikta informacija apie mokyklos programą ir apie galimybes atliepti jaunų suaugusiųjų, kurie paliko mokyklas anksčiau nei įgijo privalomą aštuonių klasių baigimo diplomą, ugdymosi poreikius. Be šio išsilavinimo moksleiviai negali lankyti profesinės kvali� kacijos kursų, jiems sunku gauti darbą ir jie negali užsidirbti padoriam gyvenimui.

„Antros galimybės“ programa buvo sukurta per dalyvavimo veiksmų iniciatyvą, kuri apėmė: Jaunuolių, patenkančių į tikslinę grupę nustatymą; • Tiesioginį susisiekimą su šiais jaunuoliais ir jų šeimomis;• Jų informavimą apie programą;• Pagalbą įsitraukti į kursus;• Galimų sunkumų ir sprendimų, darbo metodų ir trukmės nustatymą.•

Dalyvavimo veiksmų iniciatyva buvo sukurta per tris mėnesius ir buvo stebima jos pažanga.

Projekto poveikis/nauda jauniems suaugusiemsPer pirmuosius keturis mėnesius į „Antros galimybės“ programos žemesnio vidurinio lavinimo kla-ses atėjo 32, į pradines klases – 25 asmenys. Tačiau veikla čia nesustojo. Nuo to laiko programa išaugo ir patobulėjo, pavyzdžiui, dabar jame yra tinklų kūrimas vietos gyventojams.

Kontaktinė informacijaNorėdami daugiau sužinoti apie „Antros galimybės“ programą susisiekite:

Mokykla Nr. 95,Direktorė: POROJAN DoinaAdresas: No. 111 - 113 FOISORULUI Street, Sector 3, Bukareštas, RumunijaTel./Fax: 0040 213 235 185El. paštas: [email protected] Tinklalapis: www.scoala95.ro (RO)

Šaltiniai:Ši medžiaga buvo parengta bendradarbiaujant su mokyklos Nr. 95 direktore Doina Porojan.http://www.edu.ro/index.php?module=articles&func=&catid=492 - RO


65


h) UK – Anglija

Projekto pavadinimas Sujungti (Getting Connected)

Pristatymas – projekto “Sujungti” tikslai ir uždaviniaiSujungti yra mokymo sistema, skirta jaunų suaugusiųjų nuo 14 iki 25 metų amžiaus socialinei integ-racijai. Sistema yra skirta iš naujo įtraukti jaunuolius bei skatinti jų asmeninį ir socialinį vystymąsi.

Šios ugdymo sistemos pagrindas, yra skirtas remti jaunus žmones plėtoti emocinio raštingumo lygį. Penkios emocinio raštingumo kompetencijos stiprina mokymosi rezultatus: savarankiškas sąmoningumas, savivalda, motyvacija, empatija ir santykių valdymas.

Sujungti vykdo įvairios organizacijos visoje Anglijoje ir Velse. Tokios organizacijos apima savanoriškus ir bendruomenės sektoriaus projektus, tęstinio mokymosi kolegijas, jaunimo sekto-riaus projektus ir mokyklas. Ši programa gali būti naudojama kaip atskiras išteklius, arba ji gali būti naudojama kartu su kitomis mokymosi programomis, kuriose dalyvauja jauni suaugusieji, pavyzdžiui, programos, skirtos parengti jaunų suaugusius darbo rinkai, įsidarbinimui, programos, skirtos gerinti jaunų suaugusių raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžius.

Tikslinė grupėJauni 14-25 metų amžiaus asmenys - daugiausia jauni suaugę nedalyvaujantys formaliame mokymesi.

Tikslai ir uždaviniaiSistema yra suskirstyta į devynias dalis, kurios gali būti vykdomos bet kokia tvarka ir tokiu būdu, kuris geriausiai atitinka konkretaus mokinio poreikius. Šis lankstumas ir galimybė reaguoti į indi-vidualius mokymosi stilius ir charakteristikas yra vienas iš pagrindinių sistemos privalumų. Su pa-tyrusio mentoriaus pagalba, besimokantysis pasirenka, kurias dalis užbaigti ir pasirenka tinkami-ausias veiklas. Tokia veikla gali apimti diskusijas, projektus, keliones, apgyvendinimą, darbo lapus, dienoraščius, dramas, viktorinas, stalo žaidimus, nuotraukas ir meno kūrinius.

Turinys/struktūra Devynios Sujungti dalys yra:

1. Aš:Dalis A – Savęs pažinimasDalis B – Savo jausmų suvokimasDalis C – Įsitikinimų ir vertybių laikymasis

2. Aš ir kitiDalis D – Santykių suvokimasDalis E – Paramos gavimas ir davimasDalis F – Rizikos suvokimas

3. Aš ir platesnis pasaulisDalis G – Savęs valdymasDalis H – Informacijos naudojimasDalis I – Teisės ir pareigos


66


Sujungti sėkmė remiasi veiksmingu ryšiu tarp jaunų suaugusiųjų ir mentorių. Sujungti mentorius yra suaugęs, vadovaujantis šioje mokymo sistemoje ir palaikantis jaunuolius. Asmenys, pageidau-jantis pasinaudoti Sujungti gali dalyvauti dviejų dienų „mentorių“ rengimo kursuose. Tai suteikia galimybę išnagrinėti:

Mentorystę – svarbių santykių su jaunuoliu sukūrimas.• Mokymasis – praktinės strategijos, metodai ir svarbiausios teorijos įtraukiant ir motyvuo-• jant besimokančiuosius.Emocinis intelektas – sukurti jaunų žmonių supratimą apie emocinį raštingumą ir emocinį • suvokimą.

Be dviejų dienų mentorių parengimo kursų, remti Sujungti mentoriams ir praktikams yra prieinama daugybė šaltinių.

Poveikis/nauda jauniems asmenimsDaugelis jaunų žmonių palieka mokyklą su žema arba be kvali� kacijos ir jaučiasi išstumti iš visuomenės ir galimybių, kurias ji siūlo. Sujungti skirtas skatinti socialinį įsitraukimą, kuris dažnai atskirtį patiriantiems jauniems žmonėms tampa naudingas, nes:

Sustiprėja jaunuolių mokymasis ir pasiekimai;• Padidėja pasitikėjimas ir savigarba;• Pagerėja elgesys;• Vystosi asmeniniai įgūdžiai ir santykiai su kitais;• Pagerėja raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžiai;• Padidėja empatija ir gebėjimas planuoti.•

Be šių „švelnių“ rezultatų, Open College Network (Atviros kolegijos tinklas) (OCN) teikia pasirenkamą mokymosi akreditaciją. Kiekviena dalis gali būti akredituojama atskirai. Sėkminga penkių dalių akreditacija suteikia jaunuoliams Asmeninės plėtros vystymosi apdovanojimą, kuris prilyginamas NVQ (ang. National Vocational Training/Nacionalinis profesinis mokymas) 1 lygio kvali� kacijai.

Žemiau pateiktos citatos atskleidžia būdus kaip jaunuoliai gauna naudos iš Sujungti:

“Man tai padėjo, nes pagerėjo mano anglų kalbos rašymo ir kalbėjimo įgūdžiai. Tai suteikė man pasitikėjimo įveikti visas devynias dalis, nes man tai patiko. Aš išsiugdžiau daugiau įgūdžių”.

“Aš labiau pasitikiu savimi ir aš galiu eiti ir susirasti darbą”.

“Sujungti privertė mane dar kartą suprasti, savo jausmus ir kaip su jais susidoroti, todėl savo jausmų pakeitimas pakeitė mano visą gyvenimo perspektyvą ir privertė mane galvoti teisingai, tai yra svarbūs dalykai mano gyvenime, tai yra mano tikslas, tai yra kaip aš pasieksiu savo tikslus ir kaip man pasiseks, taigi ši programa padėjo man keisti požiūrį į gyvenimą”.

Daugiau informacijos - Sujungti ir raštingumas, kalbos ir skaičiavimasPlačiai paplitęs rūpestis dėl raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių lygio tarp suaugusiųjų Britanijoje turėjo įtakos tam, kad 2001 m. buvo parengti ir paskelbti Gyvenimo strategijos įgūdžiai. Ši stra-tegija pabrėžė jaunus suaugusius, kaip vieną iš pagrindinių tikslinių grupių vyriausybės planuose padidinti raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių lygį šalyje. Nuo tada raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių


67


ugdymas tapo daugelio vyriausybės politikos ir iniciatyvų, veiksnys siekiant vyriausybės siekio jau-niems suaugusiems socialinio teisingumo ir ekonominės gerovės. Paprastesniais žodžiais tariant, jauni suaugę turi plėtoti asmeninius ir socialinius įgūdžius ir praktinius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, kad galėtų pagerinti savo gyvenimo galimybes, valdyti perėjimą į pilnametystę ir daly-vauti švietime, mokymesi ir darbo rinkoje.

Didelė dalis jaunų žmonių, kurie dalyvauja Sujungti turi žemus raštingumo ir / arba skaičiavimo įgūdžius. Nors pagrindinis Sujungti tikslas plėtoti jaunų žmonių asmeninius ir socialinius įgūdžius, ši programa jauniems žmonėms siūlo plačias galimybes ieškoti raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių savo asmeniniame vystymesi bei savo tiksluose ir siekiuose.

Gyvenimo strategijos įgūdžiuose raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai plėtojami per kitą temą, tokią kaip maitinimas, vadinamąjį “su darbiniais įgūdžiais susietą“ mokymą. Su darbiniais įgūdžiais sus-ietas mokymas apibrėžiamas kaip:

„Su darbiniais įgūdžiais susietas mokymas ir mokymasis sujungia raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių vystymąsi su profesiniais ir kitais įgūdžiais. Įgyti gebėjimai suteikia mokiniams pasitikėjimo, kompetencijos ir motyvacijos kuri būtina jų tolimesnei pažangai, kvali� kacijos įgijimui ir sėkmei gyve-nime ir darbe”.

Remiantis Sujungti kontekstu „kiti gebėjimai“ yra sistemos dėka išplėtoti asmeniniai ir socialiniai įgūdžiai. Įtraukiant raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius į Sujungti veiklas jaunuoliai labiau pastebi raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių svarbą ir yra labiau motyvuoti vystyti šiuos įgūdžius. Egzistuoja skirtingi su darbiniais įgūdžiais susieto mokymo modeliai, kurie neformaliai naudojami Sujungti mentorių. Raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai yra remiami ir plėtojami tokiais būdais:

Jaunuoliai dirba su viena ar daugiau Sujungti dalių ir Pagrindiniais įgūdžiais ar • Gyvenimo strategijos įgūdžiais siekdami įgyti serti� katą/pažymėjimą, pavyzdžiui Įėjimo į darbo rinką (E2E). Veikla sutampa ir papildo viena kitą – Sujungti mentorius ir raštingumo specialistas rengiant veiklas ir išteklius dirba kartu, kad padėtų siekti rezultatų ir pateiktų abiejų moky-mosi programų įrodymus.

Sujungti• siūloma kaip individuali programa ir iš dalies sutampa su kita programa, kuri nėra sutelkta į raštingumo ugdymą, pavyzdžiui, „Jaunimo darbas sveikatai“. Abi darbo programos suteikia galimybę plėtoti raštingumo ir skaičiavimo įgūdžius, kurie vaidina svarbų vaidmenį siekiant mokymosi rezultatų abiejose programose. Sujungti mentorius ir sveikatos apsaugos darbuotojas kartu planuoja ir plėtoja veiklas. Parama raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiams priklauso nuo dalyvaujančių mentorių įgūdžių, patirties ir žinių.

Sujungti• yra vienintelė naudojama programa. Raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai neo� -cialiai įtraukiami Sujungti mentoriaus į veiklas, vėl vaidina svarbų vaidmenį teikiant moky-mosi rezultatų įrodymus. Apimtis ir kaip tai yra daroma priklauso nuo mentoriaus žinių ir įgūdžių.

Kontakinė informacijaNorėdami gauti daugiau informacijos apie Sujungti susisiekite su Lizzy Lowenstein, Pirmojo amžiaus Universitetas, tel. Nr.: + 44 (0)121 212 9838 ar el. Paštu: [email protected]


68

Išvados ir rekomendacijos

4 Skyrius Išvados ir rekomendacijos

4.1 Įvadas

“Raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžiai yra svarbūs jaunų žmonių gyvenime, tiksluose ir sieki-uose, todėl labiau tikėtina, kad šiuos įgūdžius turintys asmenys yra labiau įsitraukę ir motyvuoti mokymesi”55

Raštingumas yra žmogaus teisė, asmens įgalinimo priemonė bei socialinės ir žmogaus raidos priemonė. Nuo to priklauso švietimo galimybių prieinamumas, dalyvavimas ir sėkmė. Raštingumas yra švietimo visiems širdis - būtina siekiant panaikinti skurdą, gerinti sveikatą, sumažinti vaikų mirtingumą, suvaldyti gyventojų skaičiaus augimą, siekiant lyčių lygybės ir tvaraus vystymosi ir demokratijos.

Geros kokybės pagrindinis išsilavinimas suteikia žmonėms raštingumo įgūdžių gyvenimui ir to-lesniam mokymuisi; raštingi tėvai yra labiau linkę leisti savo vaikus į mokyklą; raštingi asmenys labiau linkę tęsti tolimesnį mokymąsi; raštinga visuomenė geriau prisitaiko prie visuomenės ir ekonominės gerovės vystymosi keliamų reikalavimų.

Europoje, XXI amžius apibūdinamas kaip perėjimas iš pramoninės visuomenės į „žinių visuomenę“ – mes visi susiduriame su naujais iššūkiais, naujomis technologijomis ir naujomis darbo rinkomis. Tačiau Europoje yra daug funkciškai neraštingų ir neturinčių išsilavinimo asmenų ir ši situacija ne-padeda mums sėkmingai susidoroti su “žinių visuomenės” keliamais iššūkiais.

Nenuostabu, kad jauni žmonės, kurie palieka mokyklą neįgiję pagrindinio formalaus išsilavinimo diplomo ar pažymėjimo susiduria su neproporcingai dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi, dažnai dirba prastai apmokamą, žemos kvali� kacijos reikalaujantį darbą, kur egzistuoja tik nedidelė galimybė kilti karjeros laiptais, ir/ar gauti socialinės apsaugos išmokas. Šalių bei asmenų individualų, socialinį ir ekonominį vystymąsi lemia visuomenė, todėl be galo svarbu palaikyti jaunus asmenis, kad jie plėtotų savo raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžius.

Šis Motyvacijos Vadovas buvo parengtas, nes daugelis dirbančių mokymosi visą gyvenimą srityje pripažįsta, kad sektorius ir jame esanti darbo jėga, turi aktyviau įtraukti ir skatinti jaunus asmenis geriau plėtoti savo įgūdžius, kurti siekius ir siekti tikslų – tam, kad būtų patenkinti individualūs savigarbos ir sėkmės poreikiai, taip pat bendruomenių ir visuomenių gerovė ir sanglauda.

Tačiau svarbu suvokti, kad „jauni suaugę neraštingi asmenys“ nėra vienalytė grupė. Nors suvokia-me, kad egzistuoja speci� nė klientų grupė (pvz.: bedarbiai; asmenys dalyvaujantys nusikalstamo-je ir asocialioje veikloje; asmenys su psichinės sveikatos sutrikimais; turintys mokymosi ar � zinių negalių; gyvenantys nesaugiuose būstuose, kuriems trūksta tėvų, bendraamžių paramos ar teigia-mo pavyzdžio modelio; asmenys, kurie gerai nemoka savo buvimo vietos šalies kalbos; asmenys atsakingi už kitų šeimos narių priežiūrą; jauni tėvai – ir daugelis kitų) - akivaizdu, kad kiekvienas asmuo yra individualus. Nors daugelis iš išvardintų asmenų pasižymės tam tikrais panašumais ir savybėmis, nė vienas iš šių jaunų asmenų nėra „toks pat“. Norint pasiekti asmenis ir jų individualius poreikius reikia išradingumo, patirties, plataus masto įgūdžių, atvirumo, sąžiningumo, gerų klausy-mosi įgūdžių ir humoro jausmo! Sėkmingiausi jaunų suaugusiųjų asmenų specialistai yra kantrūs,

55 SfLQI Research Resources: Working with Young Adults. Available from www.nrdc.org.uk


69


kūrybingi, pasitikintys, gerai organizuoti, originalūs, entuziastingi, draugiški, nekritiški ir įvairiose situacijose sugeba dirbti ramiai ir tvirtai. Jie pasižymi puikiais bendravimo įgūdžiais, taip pat ir IKT (iš kurių abu naudoja mokymesi ir darbe), pasitiki savo raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiais bei galimybe remti šių įgūdžių vystymąsi kituose asmenyse. Tai gali atrodyti itin „aukšti reikalavimai“, tačiau mokant suaugusius, juos motyvuojant ir siekiant pažangos jie yra be galo svarbūs.

Daug jaunų suaugusiųjų praleido savo galimybes skirtinguose savo gyvenimo etapuose dėl įvairių priežasčių - vaikystėje, paauglystėje, pilnametystėje - jei ciklas nebus nutrauktas, bus sukurtas pa-sikartojimas iš kartos į kartą, kuris nuolat žalos asmenis, šeimas, bendruomenes ir visą visuomenę.

Akivaizdu, kad tradicinė sistema netiko daugeliui jaunų suaugusiųjų. Būtina galvoti apie tai, kas motyvuoja asmenis ir naudoti šiuos „kabliukus“ ir strategijas siekiant sukurti naujus, jaunus asmenis įtraukiančius, motyvuojančius, mokančius ir skatinančius siekti pažangos būdus. Tą patį reikia da-ryti ir su mokymo darbuotojais, iš kurių dauguma bus atsparūs kaitai – nes šie būdai yra nepatogūs ir destabilizuojantys. Taigi būtina parodyti naujo požiūrio naudą, užmegzti ryšius su specialistais ir suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, kurios stiprintų ir plėtotų jau turimus įgūdžius ir patirtį. Aktyvesnis ir linksmesnis mokymasis daro mokymąsi patrauklesniu ir labiau tinkamu – naudos iš to gauna visi. Atkakliai bandant naujus dalykus įmanoma pasiekti sėkmės.

4.2 Jaunų suaugusiųjų asmenų pritraukimas naudojant

marketingą ir skatinimą

Pirmiausias ir svarbiausias dalykas, siekiant motyvuoti bei gerinti jaunų asmenų įgūdžius, reikia juos veiksmingai įtraukti į kursus. Kaip buvo minėta šio gido 1.1 raštingumo kursuose dažniausiai dalyvau-ja vyresni nei 25 metų amžiaus asmenys. MoLeYa projekto metu atliktuose interviu, keli apklaustieji paminėjo, kad vykdoma raštingumo kursų reklama ir pritraukimas visiškai nepritraukia neraštingų asmenų ir šių kursų reklama nėra paremta jaunų suaugusiųjų „kalba“.

Kadangi jauni funkciškai neraštingi asmenys savo savybėmis skiriasi nuo vyresnio amžiaus besimokančiųjų, svarbu sukurti konkrečias strategijas, kurios dėmesį skirtų jauniems žmonėms, jų in-teresams, poreikiams ir kultūrai. Tai raštingumo mokymąsi ir pagrindinį ugdymą darys patrauklesnį ir įdomesnį.

Raštingumo kursų efektyvus marketingas ir reklama prisideda prie kelių tikslų:

skatina jaunus žmones galvoti apie savo skaitymo ir rašymo įgūdžius, taip pat apie savo • platesnius mokymosi poreikius;skatina potencialius besimokančiuosius atsiverti ir pasakoti apie savo situaciją;• pritraukia besimokančiuosius dalyvauti raštingumo kursuose;• padeda plačiajai visuomenei geriau suvokti raštingumo problemas;• informuoja apie jauniems neraštingiems asmenims reikalingą paramą ir palengvina jų • identi� kavimą; didina informuotumą tarp sprendimų priėmėjų apie raštingumo kursų poreikį.•


70


Dalyvaudami MoLeYa projekte sužinojome apie Vokietijos Federacinės raštingumo asociacijos (Bundesverband für Alphabetisierung und Grundbildung) įgyvendintą projektą. Projektas iCH-ANCE yra „Chancen erarbeiten“ (Galimybių parengimas) sub-projektas, kurį � nansavo Vokietijos Švietimo ir mokslo ministerija. ICHANCE projektas skirtas tik jaunuoliams su žemais skaitymo ir rašymo gebėjimais naudojant multimedia kampaniją – atsižvelgiama į tai, ko reikia jauniems su-augusiems bei skatinamas raštingumo švietimas tarp jaunų suaugusiųjų, kurie nėra pratę prie mo-kymosi aplinkos.

Kampanija daugiausia buvo orientuota dalyvavimo raštingumo ugdymo procese skatinimą nau-dojant muziką, internetą, socialinius tinklus ir atvirukus, kurie:

siekė informuoti jauną publiką/bendraamžių grupes apie funkcinį neraštingumą• siekė motyvuoti jaunus suaugusius kelti savo skaitymo ir rašymo įgūdžių kompetencijas• siekė sulaužyti funkcinio neraštingumo tabu temą •

Trys pagrindiniai iCHANCE projekto produktai buvo:

Alfa kanalas YouTube a)

2008 rugsėjo 8 dieną (Tarptautinė raštingumo diena) buvo paleistas specialus Google Vokietijo-je remiamas YouTube partnerio kanalas. Šiame kanale jauni suaugę gali atrasti įvairių Vokietijos garsenybių ir atlikėjų (muzikantų, komikų ir TV atstovų) vaizdo klipų, kuriuose kalbama apie skaity-mo ir rašymo svarbą gyvenime.

“Žvaigždės yra pavyzdžiai jaunimui. Kai atlikėjai įsitraukia į iCHANCE, jie skatina geresnį pagrindinį išsilavinimą ir suteikia drąsos jauniems, pažeidžiamiems asmenims kažką keisti savo gyvenime [įgyti pagrindinį išsilavinimą ir pagerinti skaitymo ir rašymo įgūdžius]”56

Jauni suaugę taip pat turi galimybę talpinti savo vaizdo įrašus, komentuoti žvaigždžių vaizdo įrašus bei rekomenduoti puslapį kitiems vartotojams

56 HELTEN 2010


71


7 pav: Akimirka iš alpha kanalo YouTube 2010 Liepa

Socialinių tinklų “schüler vz” naudojimasb) “Schüler vz” yra specialus socialinis tinklas Vokietijoje, panašus į Facebook, tačiau su tam tikrais apribojimais, kadangi jos vartotojai yra mokiniai iki 18 metų amžiaus. iCHANCE projektas siekda-mas informuoti apie funkcinį neraštingumą sukūrė ‘edel pro� l’57. Mokiniai gali rasti įvairios infor-macijos, taip pat ir jaunų žmonių atvejų tyrimus, kad galėtų aptarti egzistuojančias problemas su kitais ir atlikti namų darbus ar mokyklos užduotis susijusias su ne/raštingumo tema. Šis metodas padeda sumažinti visuomenėje egzistuojančio funkcinio neraštingumo tabu ir kurti bendraamžių mentorių tinklą.

City Card – kitokia atvirutėc) Buvo sukurti ir skirtingose vietose (suaugusiųjų centruose, baruose, kavinėse, diskotekose, moky-klose, jaunimo renginiuose) išplatinti įvairūs skirtingų dizainų nemokami atvirukai. Kiekvieno at-viruko antroje pusėje pateiktas iCHANCE projekto adresas, trumpa informacija kodėl raštingumas yra svarbus ir “ALFA- Telefono” pagalbos linijos numeris, kuria paskambinus suteikiama informacija apie neraštingumą ir raštingumo kursus.

57 ‘Edel Pro� le’ kompanijos ar kitos organizacijos sukurtas pro� lis. Per šiuos pro� lius galima dalintis informacija, socialinio tinklo vartotojai gali tapti šių puslapių “fanais”.


72


8-9 pav.: City Card “Mändy libt Kewin” viršelis /miesto atvirutė antra pusė

prieinama visoms Vokietijoje veikiančioms, raštingumo srityje dirbančioms organizacijoms. Daugi-au informacijos rasite www.alphabetisierung.de ar www.ichance.de.

4.3 Jaunų suaugusiųjų asmenų įtraukimas ir motyvavimas

mokyme ir mokymesi

Jungtinėje Karalystėje, NRDC (Suaugusiųjų raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių nacionalinis tyrimų ir vystymosi centras) ataskaitoje „Sėkmės veiksniai savaiminiame mokymesi: jaunų suaugusiųjų patirtis raštingume, kalbose ir skaičiavimo įgūdžiuose“, sukūrė „kritinių sėkmės veiksnių“ sistemą kaip dirbti su jaunais suaugusiais. Jų išvadose, kaip ir MoLeYa projekte yra daug bendrų temų, kurios apima: klimatą, aplinką, aukštos kvali� kacijos specialistus, mokinio dalyvavimą, lanksčią/atitinkančią/malonią nuostatą, tinkamą mokymo medžiagą ir visapusiškos paramos teikimą. Šiuos veiksnius suskirstėme į keturis pagrindinius elementus: pritraukti besimokančiuosius, įtraukti besimokančiuosius, išlaikyti dalyvavimą bei palengvinti mokymąsi ir pasiekimus. Šie elementai yra skirti remti ekspertus darbe su jaunais suaugusiais, pripažįstant, kad šis požiūris turi būti pritaiky-tas toje aplinkoje, kurioje tenka dirbti.

Ši sistema įvairių specialistų buvo naudojama Jungtinėje Karalystėje rengiant ir apsvarstant savo darbo praktiką. Tolesniuose skyriuose išsamiau nagrinėjamas ir aptariamas pats darbas, siekiant pateikti praktinius pavyzdžius ir idėjas asmenims, dirbantiems su jaunais suaugusiais.


73


4.3.1 Pritraukti besimokančiuosius

Jauni suaugusieji kur kas tvirčiau jaučiasi, kai mokymasis vyksta tokioje aplinkoje, kur jie atsipalaiduoja ir patiria mokymąsi ten, kur jaučiasi atsipalaidavę ir kontroliuojami58.

Svarbu sukurti tokią mokymosi aplinką kuri būtų saugi ir negrėsminga. Jautimasis savu mokymosi aplinkoje yra pagrindinis veiksnys, kurį jauni suaugusieji sieja su mokymusi “ne taip, kaip mokyk-loje“. Reikėtų įtraukti besimokančiuosius, konsultuotis su jais kuriant tokią erdvę, kurioje jie galėtų laisviau ja naudotis (pavyzdžiui, per pertraukas pasidaryti gėrimus arba skaityti, kalbėtis) nei patir-tame formaliajame švietime.

Lankstumas

Svarbu išlaikyti lankstų dalyvavimą mokymosi programose59.

Didesnis lankstumas perdavimo ir indukcijos procesuose platesniam jaunų suaugusiųjų ratui gali atverti galimybes naudotis mokymusi. Pavyzdžiui, kai kurie jauni suaugusieji gali neprieiti prie vi-etos informacijos, konsultavimo ir orientavimo ir gali norėti kreiptis savarankiškai. Daugelis jaunų žmonių labiausiai pasitiki ir tiki savo bendraamžiais, ir labiau tikėtina, kad elgsis pagal savo draugų rekomendacijas ir patirtį nei reaguos į paramos agentūrų informaciją ir pasiūlymus.

Prieš pradedant vesti specialias raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių veiklas gali prireikti daug lai-ko įgyjant ir sukuriant pasitikėjimą. Reikėtų pabandyti pasiūlyti bandomąsias sesijas, kurios leistų jauniems suaugusiems „pajusti“ mokymąsi, arba daugiau sužinoti apie raštingumą ir skaičiavimo įgūdžius, naudojant inovatyvius ir įdomius metodus, pavyzdžiui, viktorinas. Galima išbandyti keletą vienkartinių užsiėmimų, nes kai kurie jauni suaugusieji gali būti nelinkę užsiregistruoti visai programai. Daugeliui besimokančiųjų tai gali būti sudėtinga kelionė, taigi būtina Jūsų priežiūra.

Parama

Daugelis jaunų žmonių iškrito iš formaliojo švietimo sistemos, nes ji buvo nesuderinama su jų gyvenime egzistuojančiais poreikiais ir atsakomybe60.

Jauni suaugusieji dažnai patiria įvairių � nansinių sunkumų, yra pažeidžiami ar laikinai apgyvendinti, arba susiduria su asmeninių ar šeimos santykių nutrūkimu – visa tai gali lemti sudėtingą ir rizikingą perėjimą į pilnametystę. Susiduriant su tokiais sunkumais, mokymasis gali atrodyti nesvarbus, arba tiesiog papildomas spaudimas. Norint pritraukti jaunus žmones, kurie susiduria su tokiais iššūkiais, gali prireikti pasiūlyti vaikų priežiūrą ar trumpas sesijas, kurios leistų atlikti savo pareigas, bei teikti jiems piniginę, apgyvendinimo ar su santykių sunkumais susijusią paramą. Atsižvelgiant į patikimų suaugusiųjų teikiamą paramą ir patarimus tokie klausimai gali būti labai svarbūs.

58 MCNEIL/DIXON 200559 MCNEIL/DIXON 200560 MCNEIL/DIXON 2005


74


Re� eksija

Kokia yra mano tikslinė grupė? Kokie jų pomėgiai ar barjerai?• Kaip savo tikslinei grupei pateiksiu raštingumo, kalbų ir skaičiavimo įgūdžių mokymą?• Kas man gali padėti pasiekti naujus besimokančiuosius?• Ar aš galiu įtraukti jaunus suaugusius į saugios ir priimančios aplinkos kūrimą?• Ar mūsų nuostatos ir perdavimo procesas yra lankstus?• Ar mes galime jauniems suaugusiems pasiūlyti pagalbą praktinių ir emocinių problemų • sprendimui? Ar šiam tikslui mes turėtume pasitelkti kitas įstaigas?

4.3.2 Besimokančiųjų įtraukimas

Pasitikėjimo kūrimas

Pasitikėjimo santykių su jaunais suaugusiais formavimas turi būti pagrindinis tikslas sieki-ant išlaikyti jų ilgalaikį įsitraukimą į mokymąsi61.

Labai svarbu pripažinti jaunų suaugusiųjų pateikiamą savo tapatybės ir įvaizdžio vertę. Kur įmanoma ją palaikyti ir į ją atsakyti, o ne bandyti kažką pakeisti, nes svarbiausia yra tai, kaip jie mato save. Žemas pasitikėjimas ir savigarba yra būdingi jauniems suaugusiems, nors tai gali pasireikšti kaip pasitraukimas, nuobodulys ar net agresija. Mokymosi programų pradžia turi būti skirta pasitikėjimo santykių su specialistais ir kitais besimokančiaisiais, mokymosi procesu, kūrimui. La-bai svarbi yra ir veikla, kuri plėtoja pasiekimų ir pažangos prasmę. Be to, labai svarbu vengti veiklos ar užduočių (įskaitant tam tikras pradinio vertinimo formas), kurios galėtų pakenkti pasitikėjimui, ar skatintų nesėkmes.

Įdomumo išlaikymas

Jauni suaugę turi daugybę juos traukiančių pomėgių62.

Pradedant nuo šių interesų galima veiksmingai sukurti susidomėjimą ir entuziazmą. Svarbu užtikrinti, kad sesija arba programa būtų susijusi su mokinių gyvenimu, kad būtų akivaizdu, kaip jie realiame gyvenime gali naudoti įgūdžius, kurių mokosi. Mokymai, kurie gali pasirodyti neturin-tys ryšio su realiu gyvenimu gali būti greitai atmesti kaip “nuobodūs”. Jauni suaugusieji pereidami į pilnametystę susiduria su daugybe naujų patirčių, pvz.: tampa tėvais, pradeda savarankiškai gy-venti, susitinka su naujais žmonėmis, patys valdo pinigus, įsidarbina. Jų palaikymas šiose situacijo-se suteikia daug galimybių plėtoti raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžius.

Naujų technologijų priemonių naudojimas kur įmanoma, taip pat gali būti puiki paskata įsitraukti į mokymąsi. Tai taip pat gali prisidėti prie pasitikėjimu grįstų santykių plėtros, pvz.: raginkite jau-nus suaugusiuosius jus išmokyti naujausių žiniasklaidos bei technologijų ir socialinių tinklų kūrimo žinių.

61 MCNEIL/DIXON 200562 MCNEIL/DIXON 2005


75


Tinkamos aplinkos sukūrimas

Dirbkite neslegiančioje, draugiškoje ir palaikančioje aplinkoje63.

Santykiai tarp besimokančiųjų ir mokytojų, santykiai pačioje grupėje yra patys svarbiausi. Tačiau ne ką mažiau svarbūs ir mažesni veiksniai, pavyzdžiui, patogūs foteliai, malonus apšvietimas ar inter-jeras, galimybė gauti karštus ar šaltus gėrimus sesijų metu, galimybė pasigaminti ir drauge valgyti maistą. Jauni suaugusieji reaguoja į kylančias ir sutartas pagrindines taisykles, ir tokia praktika taip pat suteikia puikią galimybę diskusijoms ir aptarimui. Taip pat atsižvelkite į raštiškus mokymosi srities pranešimus - plakatai ir lankstinukai yra geri kasdienio raštingumo įgūdžių ugdymo pavyzdžiai ir jie turi būti aiškūs bei išdėstytoji suprantama kalba.

Klausykite savo moksleivių

Itin svarbu pažinti savo mokinį(ius) – jaunų suaugusių klausymasis padeda sulaužyti abipu-sius išankstinius nusistatymus ir barjerus64.

Jauni suaugusieji labai greitai suvokia ir priima situacijas, kuriose jaučiasi, kad su jais nėra elgi-amasi kaip su individualiais asmenimis ar suaugusiais. Labai svarbu dirbti su besimokančiaisiais išsiaiškinant kurioje vietoje psichologiškai ir emociškai jie yra bei susitikti su jais ten. Šiame procese galima naudoti įvairius informalius (ir labiau formalius) pirminio vertinimo metodus ir priemones. Tai, taip pat padeda suprasti ko besimokantieji tikisi ir nori iš mokymo, kuriame dalyvauja.

Re� eksijaKokias veiklas ir strategijas mes galime naudoti kurdami pasitikėjimą mokymosi • programų pradžioje? Kaip mes sužinosime besimokančiųjų interesus? Kaip mes jiems pritaikysime • mokymąsi? Kaip mes klausomės savo besimokančiųjų? Ar besimokantieji žino, kad jų klausomės? •

4.3.3 З Palaikyti dalyvavimą

Palaikykite neformalumą

Jauni suaugusieji nėra atsparūs pačiam mokymosi procesui, tačiau griežtai pasipriešins nu-ostatoms, jų nuomone susijusioms su formaliomis, mokyklos situacijomis65.

Neformalumas kalba apie požiūrį į savo darbą, siūlomą ugdymą, kuriamus santykius, taikomus mo-kymo metodus ir vertinimo naudojimą. Neformalus požiūris nereiškia kad mokymas yra “laisvas”, chaotiškas ar nestruktūruotas. Taip pat tai nebūtinai reiškia, kad nėra jokių ribų, vyrauja prastas elgesys ar “mokytojas neturi jokių teisių”. Neformalaus požiūrio sukūrimas ir palaikymas reikalauja daug išmonės planavime. Santykiai su jaunais suaugusiais turi būti pagrįsti pasitikėjimu ir pagar-ba, tai yra pagrindinis dalykas lemiantis nuolatinį jų dalyvavimą mokymesi. Bendravimas akis į akį



76


palaikant suaugusįjį dažnai būna pagrindinė paskata jauniems žmonėms, kurie turi mažai juos remiančių ir palaikančių asmenų bei susiduria su sunkumais gyvenime.

Galimybių kėlimas

Daug jaunų žmonių užims “vaiko” ar “moksleivio” vaidmenį, todėl labai svarbu išardyti vaiko/suaugusio priešpriešos santykius66.

Tikėjimas ir jo rodymas jauniems suaugusiems svarbus veiksnys keliant jų galimybes ir viltis. Apgalvo-kite savo kalbą: ar dažnai sakote “pabandyk…?”, Gal yra būdų pasakyti “tau pavyks, tu gali”? Dauguma jaunų suaugusių besimokančiųjų mokykloje buvo laikomi pavojingais ir gali būti pripratę, kad jie bus pažinti pagal šitokią elgseną. Teigiamo elgesio bei pasiekimų apdovanojimas ir pažinimas yra pagrin-dinis savigarbos, pasitikėjimo savimi ir motyvacijos kūrimo pagrindas. Remkite besimokančiuosius vystytis savo tempu – pagalvokite kaip Jūs galite jauniems suaugusiems pritaikyti veiklas ir pasiūlyti diferencijuotą mokymąsi pagal jų turimus įgūdžius ir gebėjimus. Kai kurios mokymo ir mokymosi medžiagos suteikti įvairių lygių išteklius, kurie orientuoti į tą pačią temą, ir turi tą pačią struktūrą, kad skirtingo pajėgumo grupės galėtų dirbti drauge.

Aiškių ribų nustatymas

Abipusė pagarba turėtų būti pagrįsta atsakomybe ir veiksmingu kompromisu laikantis ribų67.

Skirkite grupei laiko nustatyti ir aptarti pagrindines taisykles, susitarti dėl visiems priimtino elgesio ribų ir spręsti iškylančias problemas. Tai taip pat vysto pasitikėjimą ir skatina kalbėjimo ir klausymo įgūdžius.

Numatyti mokymosi ir pasiekimų kliūtis

Praktikai, dirbantys su jaunais suaugusiais turi būti „patogūs besimokančiajam“ – jie turi žinoti apie problemas su kuriomis gali tekti susidurti, jų patarimai ir parama turi būti neteisiantys68.

Programų pradžioje reikia skirti laiko mokymosi barjerams su kuriais gali susidurti besimokantieji. Jei tik įmanoma, pasiūlykite praktinius sprendimus ar dirbkite su kitais, siekdami juos įgyvendinti. Pavyzdžiui, galite padėti jauniems suaugusiems suteikdami jiems informacijos apie � nansinę paramą, vaikų priežiūros galimybes, naudojimąsi viešuoju transportu. Jei jaunus suaugusius riboja praktinės kliūtys Jūs galite jiems padėti įveikti šias kliūtis ir po vieną jas pašalinti.

Re� eksijaKaip mes galime pritaikyti neformalų požiūrį savo darbe? • Kokios yra galimybės bendradarbiaujančiam mokymui(si)?• Ar skatiname atsakomybę už mokymąsi?• Kaip aš sukursiu pasitikėjimą ir nepriklausomybę? • Kaip aš suteiksiu atgalinį ryšį? Ar aš naudoju pagyrimus geram efektui? • Ar mes turime nuolatines galimybes peržiūrėti grupės taisykles? • Ar yra parama, siekiant išspręsti praktines ir emocines mokymosi kliūtis? •



77


4.3.4 Pradinis įvertinimas

Jei planuojate jauniems suaugusiems pasiūlyti galimybes pagerinti raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžius, pirmiausia turėtumėte atlikti pirminį vertinimą, kad sužinotumėte koks yra besimokančiojo lygmuo. Šis vertinimas turi būti pozityvus – išryškinant jaunų žmonių turimus įgūdžius bei sulyginant ir parodant, kokių įgūdžių jie dar neturi ir kokių trūksta. Pradinis įvertinimas gali būti naudojamas siekiant sukurti besimokančiųjų įgūdžių ir gebėjimų paveikslą, nustatant jų tikslus ir siekius, nusta-tant siektinus tikslus bei planuojant mokymosi programą, kuri atitiktų besimokančiojo poreikius. Šiuo atveju nekalbama apie priėmimą ar nepriėmimą į programą, tiesiog apie patikrinimą, ar mo-kinys atitinka nacionalinius standartus. Gali būti keletas standartinių įvertinimo priemonių, sukurtų jūsų šalyje, bet egzistuoja ir kiti būdai leidžiantys susidaryti besimokančiojo paveikslą. Metodai, ku-riuos galite taikyti apima:

diskusijas ir interviu,• stebėjimą,• struktūrinės veiklas ar užduotis, pavyzdžiui, registracijos formos pildymas ar kūrybinis • rašymas.

Darbas su jaunais suaugusiais: mokymosi ir pasiekimų palengvinimas taip pat yra naudingas šaltinis, kuris nurodo naudoti pradinį vertinimą su jaunais suaugusiais. Jis buvo sukurtas kaip Europos pro-jekto dalis remianti specialistus, siekiant nustatyti ir peržiūrėti jaunų suaugusių žmonių raštingumo, kalbos ir skaičiavimo poreikius69.

Labai svarbus pasitikėjimo sukūrimas, ypač, todėl, kad jauni suaugusieji suvoktų, kaip bus mokomi raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių, iki susitarimo dėl šių įgūdžių lavinimo plano. Raštingumo, kalbų ir skaičiavimo įgūdžių pradinis vertinimas gali būti naudojamas drauge su kitais įrankiais ir techni-komis, siekiant sukurti visapusišką paveikslą ir visapusiškai remti besimokančiojo vystymąsi.

4.3.5 Individualus mokymosi planas

Individualus mokymosi planas turėtų būti parengtas remiantis jūsų taikyto pradinio vertinimo rezultatais atliepiant besimokančiojo asmens poreikius. Siekiant gauti maksimalią naudą iš mo-kymosi proceso, besimokantysis turi suprasti ir sutikti su planu. Šis planas turėtų apimti aiškius tikslus su atskirais raštingumo, kalbos ir skaičiavimo rodikliais ir aiškiai nurodyti, kaip šie tikslai bus pasiekti. Geriausiai suprantami tikslai yra aiškūs ir pasiekiami, pavyzdžiui „kiekvieną savaitę išmokti rašyti šešis asmeninius raktažodžius“.

Kai kuriems besimokantiesiems gali būti netikslinga nustatyti ankstyvus tikslus, nes kai kurie jauni suaugę gali būti nepasirengę iš anksto atsiverti. Tokiu atveju, tikslų nustatymas gali būti išskirstytas per visą mokymosi kursą. Besimokantieji vertins savo pačių mokymosi planą, jei tikslai bus derina-mi ir reguliariai peržiūrimi. Tai reiškia, kad jauni suaugę gali pastebėti savo progresą, o konkretus grįžtamasis ryšys apie jų mokymąsi ir pasiekimus, leis jiems pastebėti akivaizdžią pažangą.

69 http://archive.niace.org.uk


78


4.3.6 Formuojantis vertinimas ir grįžtamasis ryšys

Formuojamasis vertinimas yra nuolatinis įvertinimo tarp jūsų ir jūsų mokinių procesas. Tačiau, šis vertinimas nebūtinai yra apie mokymąsi, jis yra skirtas mokymuisi. Grįžtamojo ryšio suteikimas ir pasiekimų pripažinimas leidžia pritaikyti mokymosi programas ir jei reikia planuoti kitą mokymo etapą. Vykdant diskusijas apie grįžtamąjį ryšį svarbu išlaikyti motyvaciją ir pasitikėjimą mokymosi aplinka ir skatinti savarankiškumą mokymesi. Siekiant sukurti daugiau autonomijos, besimokantieji galėtų netgi nustatyti sėkmės kriterijus. Pavyzdžiui, besimokantieji galėtų susitarti dėl kriterijų už sėkmingą žodinį pristatymą ir tada atspindėti dėl šio pristatymo padarytą savo pažangą.

Pasitikėjimo ir savigarbos kūrimas per nuolatinį grįžtamąjį ryšį yra vienas iš būdų skatinti jaunus suaugusius pastebėti padarytą pažangą. Be to, skatinkite savęs vertinimą ir tarpusavio vertinimą, o ne pats visada teikite grįžtamąjį ryšį. Tikrinimas, įvertinimas kaip buvo įgyvendintas uždavinys ir asmeninis apmąstymas skatina ir drąsina mokymąsi. Bendradarbiavimo požiūris į mokymąsi, padės jauniems žmonėms tobulinti savo kalbėjimo sugebėjimus, stiprins mokymąsi ir kurs pasitikėjimą.

Jūsų žodinis grįžtamasis ryšys taip pat labai svarbus, kadangi padrąsinimai ir paskatinimai padeda kelti besimokančiųjų pasitikėjimą ir savigarbą. Žodinių atsiliepimų besimokantiesiems privalumai:

tiesioginė • konkrečiame kontekste• aktyvi ir pritaikoma • nuolatinė• skatinanti• asmeninė• motyvuojanti•

4.3.7 Mokymosi ir pasiekimų skatinimas

Jaunų suaugusiųjų raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžių pasiekimai ir progresas dažnai apdo-vanojami ir įrodomi įtraukiant besimokančiuosius į mokymo programų projektų ir iššūkių vertinimą. Tai skatina atsakomybę ir susieja mokymąsi su konkrečiomis veiklomis. Tam tikrais atvejais jauniems suaugusiems taip pat galima išduoti mini pažymėjimus, kurie pažymėtų dalyvavimą, darbą koman-doje, pagalbą kitiems ar tam tikros programos dalies užbaigimą. Svarbiausia, kad apdovanojamai būtų suteikiami nedelsiant, kad jie būtų pasiekiami ir materialūs. Taip pat labai svarbu pripažinti pažymėjimo prasmę besimokančiajam - tai gali būti pirmasis besimokančiojo įgytas pažymėjimas, taigi paverskite šį įvykį svarbiu.

Pagalvokite apie kitus būdus kaip galima padidinti lūkesčius ir paskatinti progresą. Ištirkite sąsajas su vietos kolegijomis ir mokymo paslaugų teikėjais, kad galėtumėte su susidomėjusiais besimokančiaisiais apsilankyti kolegijose, mokymosi centruose. Tai leidžia jauniems žmonėms atrasti ir susipažinti su nauja aplinka, su palaikančiųjų pagalba. Tai gali padėti jiems įveikti naujos aplinkos baimę, kurią jie gali sieti su formaliuoju švietimu ir mokykla.


79


Re� eksijaKokias strategijas galime naudoti siekdami sukurti visapusišką vaizdą apie mokinių po-• reikius ir galimybes? Kaip mes su moksleiviais nustatome tikslus? • Kas padeda skatinti pasiekimus?• Kaip mes siūlome grįžtamąjį ryšį?• Kaip mes švenčiame sėkmę? •

4.3.8 Mokymosi nuostatos naudojant multi-sensorinį požiūrį

Jaunų suaugę su kuriais dirbate, tikėtina, kad buvusiame mokymesi yra patyrę „nesėkmes“ ir jiems trūksta pasitikėjimo raštingumo, kalbos ir skaičiavimo įgūdžiais. Skirtingo požiūrio, skatinančio ir sutelkiančio dėmesį į sėkmę padidins galimybes įtraukti juos į mokymąsi. Labai svarbu žinoti, kaip asmeniui geriausia mokytis. Formalus mokymosi turinys dažnai naudoja mokymo metodus, ku-rie orientuoti į skaitymo, rašymo ir klausymo veiklas. Besimokantiesiems, kurie neturi šių įgūdžių arba kurie efektyviau mokosi taikant kitus metodus gali būti sunku dalyvauti tokiam formaliajame mokymesi. Visi mes, kai mokomės, turime naudoti įvairius metodus, susijusius su mokymosi tema. Sėkmingi besimokantieji gali pritaikyti savo požiūrį, kad jis atitiktų mokymosi situaciją.

Apskritai reikia taikyti „mišrius metodas“, nesiremti tik vienu mokymo metodu ir skatinti besimokančiuosius taikyti savo požiūrį. Jauni suaugusieji, kuriems nepasisekė formaliajame švietime, gali atsiliepti į formalių ir neformalių metodų įvairovę mokymesi. Jie gali lengvai atsisak-yti mokytojo vadovaujamo mokymosi būdo, bet aktyvus mokymasis, kuris skatina juos dalyvauti užduotyse, skatins jų dalyvavimą.

Apsvarstykite įvairius metodus skatinančius aktyvų mokymąsi:

darbas porose;• darbas mažose grupėse;• individualus darbas ir bendraamžių patikrinimas;• klasės diskusijos;• mokinių paaiškinimai ir pristatymai;• greitos viktorinos (žodine ir rašytine forma);• praktinis ir kūrybingas darbas;• atviras klausinėjimas;• mokinių pristatomi video ar DVD klipai ir kt. •

Kai yra užmegztas ir sukurtas ryšys su besimokančiaisiais yra lengviau pritaikyti mokymosi programas ir veiklą pagal individualius poreikius. Įvairių idėjų ir strategijų siūlymas leidžia jums būti kūrybingu mo-kymosi procese, greitai reaguoti į grupės dinamikos pokyčius ir lanksčiai išbandyti naujas idėjas. Indivi-dualaus ir / arba diferencijuoto metodo taikymas taip pat leidžia besimokantiesiems dirbti pagal savo lygį, neišsiskiriant iš kitų grupės narių.

Jauni suaugusieji bus dėkingi už mokymo metodų, kurie skatina jų susidomėjimą, palaiko jų dėmesį ir padeda jiems priimti informaciją įvairovę. Besimokančiojo supratimas, kad jis supranta tai, ko manė, kad niekada nesupras, yra labai galingas momentas. Daugelis specialistų ir paslaugų teikėjų, švietime virš 16 metų amžiaus, naudoja „mokymosi stilių“


80


modelį, kuris skirstomas į „vaizdines“, „klausos“ ir „kinestetines“ veiklas. Siekiama, kad besimokantieji teiktų pirmenybę mokymosi veiklai, kuri skirta vienam iš šių būdų.

Vaizdinis mokymasisPavyzdžiui, kai kuriems besimokantiesiems patinka gra� škai pateikiama informacija. Todėl gali-ma skatinti moksleivius naudoti lenteles, komiksus, klijuojamus lapelius, paveikslus, nuotraukas ir kitus būdus leidžiančius surinkti, lyginti ir pateikti informaciją. Kai kuriose veiklose labai lengva naudoti vaizdinę medžiagą. Pavyzdžiui, vaizdinis laiko gra� ko pateikimas leidžia mokiniams geriau suprasti kas bus toliau. Kai kurių pavyzdžių galite rasite www.teach-nology.com/web_tools/materi-als/timelines/

Vaizdo žemėlapių ar terminų sukūrimas taip pat gali skatinti besimokančiuosius apmąstyti savo pažangą nuo kursų pradžios. Tokios idėjos, kaip Ėjimas vaizdais70 leidžia grupėms ar atskiriems as-menims vaizdžiai įsivaizduoti aukštumas ir žemumas, pasiekimus ir iššūkius ir atkreipti dėmesį į tai, ką jie išmoko iš kursų ar programos ir kaip jie tai panaudos.

Klausos mokymasisLygiai taip pat, kai kurie besimokantieji vertina klausa paremtą mokymąsi, pvz. paaiškinimų klau-symasis ir pakartojimas, nes padeda apdoroti mokytojo pateiktą informaciją. Kai kurie klausos mo-kiniai geriau sutelkia dėmesį kai groja muzika ar fone girdimas „baltas triukšmas“. Kai kurie geriau įsimena naują informaciją, kai ją pakartoja. Modeliavimas, juostelės klausymasis, klausymosi poro-se veikla yra kiti klausos mokymusi paremtos veiklos pavyzdžiai. Jauni suaugusieji gali pasirinkti prisiminti sudėtingus informacijos rinkinius, sudėdami juos į dainą ar ritmą.

Kinestetinis ar lytėjimo mokymas Šis mokymo būdas susijęs su praktine veikla jų mokymosi metu: naudojant rankas, kitas kūno da-lis arba skatinant besimokančiųjų laisvą judėjimą. Veikla, skatinanti besimokančiuosius vaikščioti, gali paversti mokymąsi smagiu ir padėti kai kuriems žmonėms suvirškinti informaciją. Galite pas-kleisti informaciją visame kambaryje ir skatinti besimokančiuosius vaikščioti, žaisti komandinius žaidimus ar veiklas, kurios reikalauja judėjimo patalpoje. Tai priklausys nuo jūsų grupės mokinių ir tai bus jūsų sprendimas ar šios veiklos rūšys padės veiksmingiau įtraukti besimokančiuosius. Kai kuriems asmenims ir besimokančiųjų grupėms nepatinka toks aktyvus dalyvavimas, o kai kurie „vyresni“ suaugę (pvz. vyresni nei 19 metų) šį mokymosi būdą sieja su „žaidimu“ ar vaikiškumu. Labai svarbu apgalvoti, kaip ši veikla turėtų būti pateikta.

4.3.9 Patarimai, kaip naudoti rašymą dirbant su jaunais asmenimis

NRDC tyrimai71 raštingumo ekspertams rekomenduoja:

pirmiausia dėmesį skirkite rašymo komunikacijai – naudokite realius pavyzdžius, kurie • būdingi ir siejasi su jūsų besimokančiaisiais;kruopščiai sukurdami užduotis raštu ir naudodami aptarimą skatinkite besimokančiuosius • kurti savo tekstus ir remkite juos tai daryti;remdamiesi mokiniams reikšmingomis užduotimis įtraukite techninius rašymo aspektus – • taisyklingą rašybą, gramatiką ir skyrybą;

70 COMFORT 200671 GRIEF/CHATTERTON 2007, GRIEF 2007


81


būkite lankstūs ir atsakingi besimokančiojo poreikiams teikdami jiems paramą, kol jie atlie-• ka, peržiūri ir taiso savo darbą;sukurkite ryšius tarp klasėje mokomo rašymo ir besimokančiojo gyvenimo už klasės ribų.•

Nepriklausomai nuo jūsų požiūrio, labai svarbu, kad jūs mokytumėte rašymo įgūdžių taip, kad jie būtų reikšmingi ir aktualūs besimokančiajam. Dirbkite su tuo, ką besimokantysis jau žino ir kas jam patinka. Jei mokinius rašymas baugina, galite jį palengvinti:

kalbėkite apie užduotį;• suskirstykite ją etapais;• kalbėkite apie temą;• prieš rašymą surinkite ir pateikite idėjų žodyną;• pateikite tarimą;• pateikite modelį ar rašymo rėmus;• organizuokite rašymą poromis ar grupėmis;• perrašykite už besimokantįjį.•

Pirmąjį kartą rašymas neturi būti tobulas, labai svarbu drąsinti besimokančiuosius rašymą matyti kaip planavimo, tikrinimo ir taisymo procesą. Galite įtraukti besimokančiuosius į rašto temos sukūrimą: pagaminkite kubą ir ant kiekvienos sienelės užrašykite idėjas. Galite šį kubą naudoti kaip kauliuką renkantis rašto darbo temas.

Tarimas paraidžiui gali atbaidyti rašančius. Jauniems asmenims pagerinti tarimą galite padėti pasiūlydami įvairias rašymo galimybes. Naudinga prisiminti, kad:

tarimas yra speci� nis įgūdis, kurį reikia lavinti ir gerinti;• tarimo problemas lemia pasitikėjimo stoka;• naudinga išmokti tarti žodžius, kuriuos jauni suaugę nuolat vartoja;• naudinga taikyti atminties pagalbą (pvz. ritmus, modelius, šablonus).•

Naudinga praleisti laiką su jaunais suaugusiais, siekiant padėti jiems pamatyti konkrečius raštingumo ar skaičiavimo įgūdžius jų gyvenimuose. Prastai tariantiems paraidžiui gali būti didžiulis iššūkis pagerinti savo tarimą, kai egzistuoja tiek daug žodžių. Tokiu atveju, galima jiems padėti sudarant dažniausiai naudojamų žodžių žodyną. Pasitikėjimą padės sukurti mokymasis nuo mažų dalykų, pamažu keliant įgūdžius struktūruotu būdu, pvz. pirmas penkias minutes skiriant tarimui.

4.3.10 Patarimai, kaip naudoti skaitymą dirbant su jaunais asmenimis

Atidžiai parinkite mokiniams tinkamą skaitymo medžiagą (atsižvelkite į besimokančiųjų interesus ir skirtumus). Dirbkite su jiems pažįstama medžiaga iš mėgstamų žurnalų, tinklalapių ar laikraščių.

Žodinis skaitymo aiškumasSudarykite daug galimybių besimokančiajam praktikuoti ir vystyti skaitymo garsiai įgūdžius. Tai gali būti naudingas įgūdis, galbūt jis paskatins jūsų besimokančiuosius kalbėti apie savo patirtį ir kaip jie jaučiasi, kai jiems tenka garsiai skaityti. Metodai, kuriais galima plėtoti žodinį aiškumą yra:


82


Skaitymas poromis: Mokinys skaito kartu su jumis ar kitu, aukštesnio lygio mokiniu. • Pradėkite skaityti tekstą drauge, tol kol pajusite, kad mokinys pasirengęs skaityti vienas. Daugiau informacijos apie šią techniką rasite: http://www.dundee.ac.uk/eswce/research/projects/trwresources/reading/ Skaitymas choru: Panaši į aukščiau aptartą būdą, tik grupinė jo versija. Tai padeda nuimti • įtampą nuo kiekvieno besimokančiojo;Vaizdingas skaitymas: Besimokantysis pasirengia „vaizdingam“ pasirinktos poemos, dainos • ar ištraukos skaitymui.

Atvira suvokimo strategija Siūlykite veiklas remiančias teksto suvokimą. Naudingos technikos:

Istorijos struktūra, išmokyti suprasti veiksmą, charakterius, siužetą;• Atsakymai į klausimus, padedanti mokiniams susieti teksto informaciją su turimomis • žiniomis; Klausimų kūrimas, kur mokiniai klausia ir atsako į perskaityto teksto klausimus; • Apibendrinimas, kur besimokantieji pateikia pagrindines idėjas.•

Abipusis mokymasKurkite mokymo strategiją ir palaikykite besimokančiuosius, kol jie galės perimti jūsų vaidmenį ir teikti pagalbą vienas kitam.

Kalbos patirties požiūrisŠis požiūris tinkamas dirbant su mokiniais, kuriems priimančios šalies kalba nėra gimtoji, ir jie neturi įgūdžių ja naudotis. Prisiminkite, kad „pradedantis skaitytojas nėra pradedantis mąstytojas“. Padėkite mokiniui parašyti dalį ar kelis sakinius ir tada skatinkite juos perskaityti, kas parašyta, arba iškirpkite jį dalimis ir vėl sudėkite į vietą. Tai užtikrins, kad dirbsite su kalba su kuria besimokantysis yra susipažinęs.

Be to, daugeliui mokinių naudingiau dirbti porose ar mažose grupėse, nei vieniems. Skaitymas netu-ri būti vieno asmens atliekama veikla, ji gali būti atliekama bendradarbiaujant su bendraamžiais. Jauni suaugę nori būti laikomi bendraamžiais, todėl jiems priimtinas darbas mažose grupėse ar porose.

Leiskite jiems rinktis skaitomą medžiagą ir nesmerkite jų dėl skaitymo medžiagos pasirinkimo. La-bai svarbu sukurti pasitikėjimą skaitymo procese, kad besimokantieji galėtų skaityti įvairius teks-tus, jaustų, kad gali klysti ir vystytis jiems priimtinu tempu. Sukurkite biblioteką paragindami savo besimokančiuosius paaukoti perskaitytas įdomias knygas ar žurnalus. Neformaliems susitikimams ar pertraukoms turėkite prieinamos skaitymo medžiagos.


83


4.3.11 Patarimai, kaip naudoti kalbėjimą ir klausymą dirbant su jaunais as-

menimis

Kalbėjimo ir klausymo įgūdžiai, kad ir persipina su beveik visa mokymosi patirtimi, dažnai pamirštama ir retai būna aiškiai dėstoma ne kalbos programos rėmuose. Gebėjimas išreikšti tai, ką asmuo galvoja, ypač kalbant apie jausmus ir santykius, yra labai svarbus mokymesi. Emocinio inte-lekto vystymasis - derybų vaidmuo ir tapatybė, atsakomybės už veiksmus ir jausmus prisiėmimas, reagavimas į kitų žmonių veiksmus – visa tai įmanoma tik kalbėjimo ir klausymo dėka. Šis asmeni-nis ir socialinis vystymasis jauniems žmonėms yra ypač svarbus. Kalbėjimo ir klausymo įgūdžiai gali būti plėtojami įvairiose mokymosi veiklose ir galimybėse. Galimybių suteikimas besimokančiajam išreikšti save, padės sukurti pasitikėjimą. Neformalios ir formalios kalbos modeliavimas gali padėti jauniems žmonėms suprasti kalbos, kurią jie naudoja, tinkamumą.

Galbūt jūs apsvarstysite galimybę į svečius pasikviesti kalbėtoją, arba dirbti su meno organizacijo-mis, kuriančiomis dramos ar muzikinius kūrinius, kad skatintumėte savo mokinių žodinės kalbos įgūdžius. Kalbėjimo ir klausymo veiklų vystymas turi teigiamą poveikį raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių ugdymui. Pvz.: repo kalbos tyrimas gali paskatinti lyrinį rašymą, požiūrio į išlaidas ir taupymą aptarimas gali būti paremtas procentų mokymusi.

4.4 Mokytojų rengimo rekomendacijos

MoLeYa projekto metu atliktas darbas atvedė partnerius prie šių išvadų:• Asmuo, kuris gerai dirba su vaikais, nebūtinai gerai dirbs su suaugusiais; • Asmenims, dirbantiems su vyresniais nei 16 metų moksleiviais reikalingos speci� nės • mokytojų rengimo programos;Asmuo, kuriam sekasi dirbti su vyresniais nei 25 m. amžiaus moksleiviais, nebūtinai sugebės • dirbti su 16-25 m. amžiaus grupe;Turėtų būti nustatyti standartizuoti reikalavimai specialistų, dirbančių su jaunų suaugusiųjų • grupe, įgūdžiams ir kvali� kacijai. Turėtų būti iškelti šie minimalūs reikalavimai – tinkami as-mens raštingumo, skaičiavimo ir IKT įgūdžiai;Specialistai, mokantys raštingumo ir skaičiavimo vyresnius nei 16 m. moksleivius, turėtų • dalyvauti jiems skirtuose, speci� niuose mokymuose, o ne tik turėti bendrojo ugdymo kvali� kaciją;Mokytojas turi nuolat tobulinti savo profesinį vystymąsi. Mokytojų mokymuose turi daly-• vauti ne tik ateinantys nauji mokytojai, bet ir senieji, kad galėtų toliau vystytis ir tobulėti (!); Tęstinis profesinis tobulėjimas turi būti identi� kuojamas atskirai, priklausomai nuo specialis-• to turimų įgūdžių ir kompetencijų mokymosi visą gyvenimą, o ne kvali� kacijos, aplinkoje;Pirminis mokytojo parengimas, specialistams skirti mokytojų mokymai ir tęstinis profesinis • tobulinimasis turėtų būti subsidijuojami arba nemokami;Turėtų būti siūlomi pirminiai ir tęstiniai mokymai šiomis temomis: jaunimo kultūra/porei-• kiai/reikalavimai;Visiems asmenims, ketinantiems įsitraukti ir/arba toliau dalyvauti mokymesi visą gyvenimą, • pasirenkant tinkamiausią kelią, turėtų būti laisvai prieinama informacija, konsultacijos ir gairės;


84


Turėtų būti skatinami virtualūs (pvz. el. paštu) ir � ziniai (pvz. akis į akį) bendravimo tinklai, • leidžiantys asmenims, dirbantiems su jaunais suaugusiais, keistis patirtimi, gerąja praktika, mokymo ištekliais, rūpesčiais ir kt. Ekspertai turėtų būti apmokomi bendravimo įgūdžių, kad galėtų bendradarbiauti aukščiau • įvardintuose tinkluose – siekiant sukurti ir išlaikyti veiksmingą ir produktyvų kontaktą su ki-tomis suinteresuotomis organizacijomis (pvz., organizuojant stažuotes, pasikeitimus ir t.t.);Šie tinklai ir forumai turėtų ištirti, kokios yra „pagrindinės“ jaunų suaugusiųjų mokymo for-• mos ir sukurti struktūrą, kuri galėtų būti pritaikoma speci� niams poreikiams;Asmenims, dirbantiems mokymosi visą gyvenimą srityje, turėtų būti prieinama nemokama • emocinė parama, kuri leistų jiems efektyviai spręsti darbe su socialiai remtinomis ir atskirtį patiriančiomis grupėmis kylančias įtampas ir sunkumus bei siekti teigiamos darbinio gyve-nimo pusiausvyros.


85

Priedai

Priedas Nr. 1 Žodynas

Suaugusiųjų švietimas – pagrindinis ar profesinis švietimas suaugusiems, kuris vykdomas po pirminio švietimo ir mokymo profesinio ir/ar asmeninio tobulėjimo tikslais; šis švietimas apima bendrąjį suaugusiųjų lavinimą jiems aktualiomis temomis arba pagrindinių įgūdžių, kurių neįgijo anksčiau (raštingumo, skaičiavimo) ugdymą; šiuo švietimu siekiama suteikti kvali� kaciją, įgyti, to-bulinti arba atnaujinti žinias, įgūdžius ir gebėjimus konkrečioje srityje.

Pagrindinis ugdymas - UNESCO jį apibrėžia plačiau nei pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas susideda iš ankstyvo vaikų švietimo, suaugusiųjų raštingumo programų ir įvairių neformalių veiklų vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Profesinis orientavimas – šios paslaugos ir veiklos skirtos padėti bet kokio amžiaus asmenims, priimti sprendimus dėl švietimo, profesinio rengimo ir darbo pasirinkimo ir vadovauti jų karjerai. Tokios paslaugos gali būti teikiamos mokyklose, universitetuose ir kolegijose, mokymo institucijo-se, įdarbinimo institucijose, savanoriškame ar bendruomenės sektoriuje ir privačiame sektoriuje. Veikla gali būti vykdoma atskirai arba bendrai, gyvai (akis į akį) arba nuotoliniu būdu.

Kompetencija - gebėjimas efektyviai naudotis patirtimi, žiniomis ir kvali� kacija.

Sprendimų priėmėjai – bet kokios kategorijos personalas atsakingas už sprendimų priėmimą/valdymą švietimo, vertinimo, mokymo, profesinio orientavimo, priežiūros srityje, taip pat vietiniu, regioniniu ar nacionaliniu lygmeniu atsakingi asmenys, ministerijų atstovai.

Ekspertai - MoLeYa projekto kontekste tai yra mokytojai, dėstytojai, tutoriai, kiti specialistai dirbantys su jaunais suaugusiais, pasižyminčiais žemais raštingumo įgūdžiais.

Formalus mokymas – mokymas, dažniausiai teikiamas švietimo ar mokymo institucijos, struktūruotas (mokymosi tikslų, laiko ir paramos atžvilgiu), suteikiantis pažymėjimą/diplomą.

Funkciškai neraštingas – remiantis UNESCO apibrėžimu “asmuo yra funkciškai neraštingas, jei ne-gali įsitraukti į veiklas, kuriose raštingumas reikalingas efektyviam dalyvavimui savo bendruomenės ir visuomenės gyvenime. Funkciškai neraštingas asmuo nesugeba atpažinti, suprasti, interpretuoti, kurti, bendrauti, skaičiuoti ir naudoti atspausdintus bei parašytus duomenis įvairiose situacijose“.

Geroji praktika – pavyzdinis projektas (įskaitant rezultatus arba procesus), kuris, savo veikla ir rezultatais turėjo teigiamos įtakos sistemoms ir praktikai. Todėl šie geros praktikos pavyzdžiai verti perkėlimo ir panaudojimo įvairiose situacijose ir aplinkose.

Grundtvig – ES Mokymosi visą gyvenimą programos dalis. Ši programa skirta suaugusiųjų švietimo ir alternatyvaus švietimo sistemoms bei jų mokymosi poreikiams. Mokymosi visą gyvenimą ir ju-dumo rėmimas taip pat sprendžia Europos gyventojų senėjimo problemas. Orientavimas – įvairios veiklos, skirtos padėti žmonėms priimti gyvenimo (ugdomuosius, profesi-nius ir asmeninius) sprendimus ir juos įgyvendinti.

Orientavimas ir konsultavimas – įvairios veiklos – informacija, vertinimas, orientavimas ir patari-mai besimokantiems, mokytojams ir kitam personalui padedantys priimti sprendimus susijusius su švietimo ir mokymo programomis bei įsidarbinimu.


86

Priedai

Holistinis požiūris – skirtas paaiškinti visą kontekstą, o ne atskiras jo dalis.

IKT – Informacinės ir komunikacinės technologijos: technologijos, kurios teikia elektroninio povei-kio, saugojimo, paieškos, apdorojimo, perdavimo ir sklaidos informaciją.

IKT įgūdžiai – įgūdžiai, būtini pakankamam informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimuisi. Pagrindiniai IKT įgūdžiai susiję su kompiuterių naudojimu surandant, įvertinant, saugant, rengiant, pristatant informaciją ir ja keičiantis bei bendraujant ir dalyvaujant internetini-uose bendradarbiavimo tinkluose.

Neraštingas/Neraštingumas – UNESCO teigia, kad neraštingas “yra asmuo nesugebantis skaityti ir rašyti”. Šis terminas turi papildomų skirtingų aspektų nacionaliniame ES šalių kontekste.

Informalus mokymas – informalus mokymas gali būti aptinkamas visur, pvz.: darbo vietoje, šeimoje, laisvalaikyje; jis taip pat gali būti individualioje veikloje namuose, pvz.: knygos skaitymas. Šio pobūdžio mokymasis nėra struktūruotas (mokymosi tikslų, laiko ir paramos prasme) ir dažniausiai nesuteikia pažymėjimo. Neformalus mokymas gali būti tyčinis ir netyčinis – „atsitiktinis“.

Žinios – žmogaus ar žmonių grupės patiriami faktai, jausmai ir patirtys.

Užsienio ir antrosios kalbos mokymasis - MoLeYa projekte, tai kalbų mokymosi galimybės, kuri-os skatina socialinę, imigrantų ir kitų asmenų, kurie nekalba priimančios šalies kalba, integraciją.

Mokymasis visą gyvenimą – visa mokymosi veikla vykstanti visą gyvenimą, siekiant pagerinti as-menines, pilietines, visuomenines ir/ar su įsidarbinimu susijusias žinias, įgūdžius, kompetencijas.

Mokymosi visą gyvenimą programa – ji buvo įkurta Europos Parlamento 1720/2006/EC ir Ta-rybos sprendimu 2006 m. lapkričio 15 dieną (O� cial Journal L327 of 24/11/2006). Pagrindinis programos tikslas - skatinti Europos Sąjungos, kaip pažengusios žinių visuomenės, pasižyminčios darnia ekonomikos plėtra, daugiau ir geresnėmis darbo vietomis ir didesne socialine sanglauda, vystymąsi per mokymąsi visą gyvenimą. Visų pirma ji siekia puoselėti keitimąsi, bendradarbiavimą ir mobilumą tarp švietimo ir mokymo sistemų, kad jos taptų pasaulinės kokybės orientyru.

Raštingas /Raštingumas – remiantis UNESCO raštingas asmuo yra tas, kuris “skaito, rašo ir sėkmingai tai taiko savo kasdieniame gyvenime”.

Motyvacija - MoLeYa projekte motyvacija apima protinius procesus, kurie stimuliuoja ir skatina asmenų įsitraukimą į mokymąsi.

Neformalus mokymasis – mokymasis, kurio nesiūlo švietimo ar mokymo institucijos ir kuris dažniausiai nesuteikia diplomo. Tačiau, jis yra struktūruotas (mokymosi tikslų, laiko ir paramos prasme). Neformalus mokymas yra tyčinis iš besimokančiojo pusės.

Kvali� kacija – kvali� kacijos yra formalus žinių, įgūdžių ir platesnių asmens kompetencijų apibrėžimas. Kvali� kacija pripažįstama vietiniu, nacionaliniu ir sektoriaus lygmeniu ir tam tikrais atvejais tarptautiniu lygmeniu. Kvali� kacija yra įgyjama, kai kompetentinga įstaiga nustato, kad asmuo, mokydamasis pasiekė nurodytas standartines žinias, įgūdžius ir kompetencijas.


87

Priedai

Įgūdžiai – žinios ir patirtis, reikalinga atlikti tam tikrą užduotį ar darbą.

Socialinė integracija - žmonių visapusiškas dalyvavimas ekonominiame, socialiniame ir pilieti-niame gyvenime, pakankamas pajamų ir kitų išteklių (asmeninių, šeimos, socialinių ir kultūrinių) buvimas, kad jie galėtų džiaugtis gyvenimo lygiu ir gyvenimo kokybe, kuri visuomenėje laikoma priimtina ir visapusiškas naudojimasis savo pagrindinėmis teisėmis.

Specialiųjų poreikių švietimas – švietimas, skirtas mokyti studentus turinčius akademinių, elge-sio, sveikatos ar � zinių poreikių, kuriems nepakanka tradicinio ugdymo metodų.

Mokytojų mokymai – teoriniai ir praktiniai mokytojų ir dėstytojų mokymai.

VET – švietimas ir mokymas, skirtas suteikti asmenims žinių, know-how įgūdžių ir/ar kompetencijų, kurių reikalauja tam tikra užimama padėtis arba plačiau – darbo rinka.

Jaunas suaugęs – MoLeYa projekte jaunu suaugusiu laikomas 16-25 m. amžiaus asmuo, kuris: nedalyvauja pradiniame švietime; yra šalies, kurioje gyvena pilietis; baigė savo šalies švietimo sistemą; yra ne jaunesnis nei trečios kartos migrantas arba vietinis šalies gyventojas; grįžęs į moky-mosi procesą ir pripažįstantis, kad turi skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių problemų.

Šaltiniai: http://www.cedefop.europa.eu/EN/Files/4064_en.pdfhttp://ec.europa.eu/education/programmes/llp/guide/glossary_en.htmlhttp://www.unesco.org/education/GMR2006/full/chapt1_eng.pdfhttp://www.unesco.org/education/GMR2006/full/chapt6_eng.pdfhttp://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/ll-learning/keycomp_en.pdfhttp://ec.europa.eu/dgs/education_culture/publ/pdf/comenius/handbook08_en.pdfhttp://ec.europa.eu/education/pdf/doc268_en.pdf


88

Priedai

Priedas Nr. 2 Tyrimo dokumentai

1. Jaunų suaugusiųjų interviu vadovasKlausimyno Nr.(serijos numeris)

vieta/ data pradžia

STATISTIKA TAIGI, PIRMIAUSIA NORĖČIAU DAUGIAU SUŽINOTI APIE TAVO DABARTINES GYVENIMO APLINKYBES. PRAŠAU, PAPASAKOK APIE SAVE IR DABARTINES GYVENIMO SĄLYGAS!

Pastaba: Pirmiausia leiskite interviuojamam asmeniui kalbėti atvirai. Pasakytus faktus surašykite į klausimyną. Jei interviuotojas nepaminėjo visos informacijos - pasiteiraukite!

E1 Gimimo metai

1 9

E2Lytis?

PASTABA: Nereikia interviuotojų klausti šio klausimo!

Vyras Moteris

E3Kokia tavo tautybė/etninė grupė?

PASTABA: Reikiamą langelį pabraukite!

Baltaodis:□ Anglas □ Škotas □ Velsietis □ Airis□ Kitos etninės grupės baltaodis

Juodaodis, juodaodis britas, juodaodis anglas, juodaodis škotas ar juodaodis vel-sietis:□ Karibietis □ afrikietis □ Kitos etninės grupės juodaodis


89

Priedai

Azijietis, Azijos britas, Azijos anglas, Azijos škotas ar Azijos velsietis:□ Indas □ Pakistanietis □ Bangladešo pilietis □ Kitos etninės grupės azijietis

Maišytos/dvigubos kilmės□ Baltaodis ir Karibas □ Baltaodis ir juodaodis afrikietis □ Baltaodis ir azijietis □ Kitos etninės kilmės

Kinietis, Kinietis britas, Kinietis anglas, Kinietis škotas, Kinietis velsietis ar kita etninė grupė:□ Kinietis □ Kitos kilmės

E4Su kokiu išsilavinimu jūs palikote pradinį švietimą?


Vis dar mokausi Baigiau mokyklą

Palikau mokyklą neįgijęs kvali� kacijos

Pradinis išsilavinimas

Pagrindinis išsilavinimas

Vidurinis išsilavinimas

E5 Ar šiuo metu dirbate?

Esu pameistrysMoksleivis arba studentasAtlieku karinę/civilinę tarnybąDirbu pilną darbo dienąDirbu dalį dienosŠiuo metu bedarbis/ trumpalaikis darbasNebedirbuNiekada nedirbauKitos nedarbo priežastys

E6 Šeimyninis statusas?

VienišasVedęs/ištekėjusiGyvenu su partneriu/eGyvenu atskiraiO� cialiai išsiskyręsKita


90

Priedai

E7 Kur šiuo metu gyveni/Su kuo gyveni?

Gyvenu namie, su tėvais.Gyvenu savarankiškai.Gyvenu su gyvenimo partneriu/ mylimuoju / vyru.Gyvenu jaunimui skirtame būste.Gyvenu su vaiku/vaikais (be partnerio)Nuomoju butą.Gyvenu laikiname būste (pvz. su draugu)Kita

E8 Ar turite vaikų? Jeigu taip, tai kiek?

Skaičius

E9 Koks yra tavo tėvų išsilavinimas?


Mama TėtisPaliko mokyklą neįgiję išsilavinimoPradinisPagrindinisVidurinis

E10Ar šiuo metu tavo tėvai dirba?


Mama TėtisStudentaiDirba pilną darbo dienąDirba dalį dienosŠiuo metu bedarbiai/ trumpalaikis darbasNebedirbaNiekada nedirboKitos nedarbo priežastys

E11 Kiek turi brolių ir seserų?

Skaičius


91

Priedai

E12Kokios yra bendros mėnesinės namų pajamos? (įskaitant stipendijas,

pinigus iš tėvų, darbo, socialines išmokas ir kt.)

iki 500 Lt

500 - 900 Lt

900 - 1.700 Lt

1.700 - 2.000 Lt

2.000 - 2.600 Lt

2.600 - 3.200 Lt

3.200 Lt ir daugiau

Nežinau

E13 Ar esate patenkinti dabartiniu savo gyvenimu?

Labai patenkintasPatenkintas Iš dalies patenkintasNelabai patenkintas Visai nepatenkintas

Pastaba: Pirmiausia leiskite apklaustajam atvirai atsakyti į pagrindinius klausimus (S1 - S7). Jeigu apklausėjas mano, kad respondentas nepaminėjo visų, projektui reikalingų faktų, prašome teirau-tis papildomų klausimų (E-klausimai)!

Galimas atvejis, kad interviu metu, respondentas paminės dalykus, kurie įdomūs projektui. Tokiu atveju, apklausėjas turėtų pasiteirauti klausimų, kurie nepateikti šiame vadove. Tačiau labai svarbu, kad būtų pasiteirauta visų, vadove pateiktų, pagrindinių klausimų!

PATIRTIS MOKYKLOJES1 KOKIA TAVO PATIRTIS MOKYKLOJE?

E1 Kokia tau buvo mokykla – ar buvo ypatingos teigiamos ar neigiamos patirties?• E2 Ką tau reiškia mokykla?•

DABARTINĖS GYVENIMO APLINKYBĖSS2 KAS TAVE PRIVERTĖ GRĮŽTI Į MOKYMĄSI?

E1 Kur tiekiesi, kad tave nuves mokymas?• E2 Kokią naudą gauni iš mokymosi?• E3 Kaip sužinojai apie kursus, kuriuos šiuo metu lankai?•


92

Priedai

TIKSLAIS3 KO NORI PASIEKTI GYVENIME?

E1 Kokių turi konkrečių gyvenimo planų?• E2 Kokia tavo gyvenimo svajonė?•

SUNKUMAI/ PROBLEMOS MOKYMESIS4 AR BUVO SUNKU GRĮŽTI MOKYTIS?

E1 Kokie buvo sunkumai?• E2 Jei nebuvo sunku, ar yra tam priežastis•

MOTYVACIJAS5 KAS TAVE MOTYVUOJA NUOLATOS DALYVAUTI KURSUOSE, O NE IŠ JŲ PASITRAUKTI?

E1 Teigiama, buvimo mokymesi, nauda?• E2 Iš kur sulauki padrąsinimo / paramos?• E3 Kai būna sunku, kaip su tuo susidoroji/kas tau padeda susidoroti?• E4 Kaip tu jautiesi, kai tau sekasi / ką tada darai?•

KURSŲ PATIRTISS6 AR NORĖTUM KĄ NORS PAKEISTI SAVO MOKYMO KURSUOSE?

E1 Ar tu patenkintas kursais?• E2 Jei turėtum galimybę – ar ką nors juose pakeistum?• E3 Ar tu sutari su mokytojais?•

KITI BESIMOKANTIEJI S7 KOKĮ PATARIMĄ DUOTUM JAUNAM ŽMOGUI, KURIS YRA ATSIDŪRĘS PANAŠIOJE PADĖTYJE, KAIP BUVAI TU?

Labai dėkoju už dalyvavimą! Pabaiga Interviu vykdžiusio asmens vardas:


93

Priedai

2. Ekspertų fokus grupės vadovas

Apšilimas (apie 20 Min.)Moderatoriaus prisistatymas• Diskusijos temos ir tikslų pristatymas• Dalyvių prisistatymai• Diskusijos grupės taisyklės ir principai:•

Kalbėkite garsiai ir aiškiai Nekalbėkite per ilgai Vienu metu kalba tik vienas žmogus Atvirai pristatykite savo nuomonę: Nėra nei „teisingos“ nei „neteisingos“ nuomonės!Nekritikuokite kitų dalyvių nuomonės Diskusija neturi pateikti vienos nuomonės/rezultato Diskusija turi būti vykdoma prie apvalaus stalo, ne klasės stiliumi (Moderatorius – dalyvis) Paaiškinimas kodėl diskusija yra įrašinėjama Parašykite dalyvių užsipildyti vardo korteles. išjunkite mobiliuosius telefonus (jie trukdo diskusijai ir jos įrašymui)

1 tema: Patirtis „funkciškai neraštingų jaunų suaugusiųjų“ srityje

Tikslas: Nustatyti funkciškai neraštingų asmenų (ypač 16-25 m. amžiaus) problemų kompleksiškumą. Tai padės paaiškinti, kaip mokytojai suvokia šios grupės asmenų bendrąsias ir mokymosi proble-mas, taip pat padės sužinoti, kiek jie yra pažįstami su šia tema. Ši pirmoji diskusijos dalis vertinama kaip įvadas į temą.

Pagrindinis klausimas 1 (apie. 20min)Kam iš jūsų jau teko dirbti su funkciškai neraštingais asmenimis, ypač su jaunais neraštingais suaugusiais? Koks jūsų bendras požiūris į šią asmenų grupę?

2 tema: Jaunų funkciškai neraštingų asmenų mokymosi motyvacija

Tikslas: Atskleisti žinias apie mokymosi motyvaciją apskritai ir ypač iš jaunų funkciškai neraštingų asmenų perspektyvos.

Pagrindinis klausimas 2 (apie 30 Min.):„Mokymosi prasme, ar galite išskirti skirtumus tarp jaunų ir vyresnio amžiaus funkciškai neraštingų asmenų mokymosi motyvacijos?”

Papildomi klausimai:Su kuria besimokančiųjų grupe jūs turite patirties?• Kokius mokymosi motyvacijos skirtumus jūs pastebite (grupės, su kuria jūs dirbate) ir jaunų • funkciškai neraštingų asmenų?


94

Priedai

Kokios speci� nės mokymo/darbo su jaunais neraštingais asmenimis ypatybės yra ypač • efektyvios?Kokios yra speci� nės kliūtys? •

3 tema: parama

Tikslas: Sužinoti apie mokytojų gaunamą paramą tiek iš darbovietės, tiek iš visuomenės?

Pagrindinis klausimas 3 (apie 30 Min)„Ar jaučiate savo darbovietės ir visuomenės paramą savo darbe?

Papildomi klausimai:Kaip turėtų atrodyti gera parama?• Kaip jūs motyvuojate save darbui?• Kokius savo darbo rezultatus jūs norite matyti?• Kokia parama jūs esate patenkinti?• Kokia parama esate nepatenkinti – kas jums padėtų efektyviau atlikti savo darbą?•

4 tema: Motyvacijos metodai/ kursų struktūra

Tikslas: Sužinoti kokie metodai taikomi vedant raštingumo kursus. Tai leis sužinoti apie tai, kaip turėtų būti parengti kursai, koks turėtų būti kursų turinys.

Pagrindinis klausimas 4 (apie 30 Min)„Idealus raštingumo kursas jauniems besimokantiems asmenims turėtų būti...?

Papildomi klausimai:Kokie jaunų, funkciškai neraštingų asmenų mokymosi poreikiai?• Kokius metodus naudojate motyvuodami jaunus neraštingus asmenis?• Kaip susidorojote su besimokančiojo patiriamais sunkumais ir problemomis įgyvendinant • kursų reikalavimus?Kokie jūsų manymu yra pagrindiniai metodai mokant jaunus neraštingus asmenis?• Kas jūsų nuomone sukelia žemesnę mokymosi motyvaciją?• Kaip jūs pritraukiate jaunus neraštingus asmenis ir kaip juos motyvuojate ir skatinate siekti • rezultatų?

(Trukmė apie 2h 15min)


95

Priedai

Priedas Nr. 3 Partnerystė

MoLeYa projekto partnerystę sudaro aštuonios organizacijos iš skirtingų šalių. Kiekviena organi-zacija atskirai apibūdinta pagal jų patirtį ir darbo sritį. Kontaktinė informacija pateikta skyriaus pabaigoje.

Thüringer Volkshochschulverband e.V. (Thurin-gian suaugusiųjų mokymo centro asociacija)

Tiuringijos suaugusiųjų mokymo centro asociacija (TVV e.V.) yra skėtinė organizacija vienijanti 23 suaugusiųjų mokymo centrus (Volkshochschulen) įsikūrusius pagrindiniuose Tiuringijos miestuose ir bendruomenėse.Kaip skėtinė organizacija ji teikia paslaugas savo nariams, įskaitant ir lobizmo veiklą. Platesne prasme, organizacija siekia skatinti suaugusiųjų mokymą bendrąja ir politine, kultūrine bei profesine pras-me. TTV e.V. dalyvauja mokymosi visą gyvenimą įgyvendinime, didindama visuomenės suvokimą ir plėtodama pagrindines sąlygas mokymuisi visą gyvenimą. Ji atlieka pedagoginį darbą šiose srityse:

Politikoje, visuomenėje ir aplinkoje• Karjeroje, duomenų apdorojime• Kalbose • Sveikatos apsaugoje• Menuose ir kultūroje• Pagrindiniuose įgūdžiuose, mokyklos laipsniuose ir raštingume•

TTV e.V. siūlo apmokyk mokytoją kursus. Ši organizacija įgyvendina įvairius tarptautinius projektus (GRUNDTVIG, LEONARDO) tiek kaip koordinatorius, tiek kaip partneris.

Be to jis yra akredituotas įvairių egzaminų vykdymo centras, tarp jų Cambridge ESOL egzaminų.

TVV e.V. dalyvauja plačiame institucijų tinkle, Tiuringijoje, Vokietijoje ir Europoje. Organizacija dir-ba su regioninėmis ministerijomis, suaugusiųjų mokymo organizacijomis visoje Vokietijoje, mo-kyklomis, Tiuringijos mokytojų rengimo mokyklomis, socialiniais partneriais, leidėjais, prekybos rūmais, politikos atstovais ir kt.

Be to TVV e.V. yra Vokietijos suaugusiųjų mokymo asociacijos (DVV e.V.), Federalinės raštingumo ir pagrindinių įgūdžių asociacijos, Tiuringijos suaugusiųjų mokymo konsorciumo narė. TVV e.V. turi LQW (Tęstinio mokymo orientuoto į mokinį kokybės serti� katas) kokybės serti� katą.


96

Priedai

AGORA

AGORA yra Loriente, pietų Bretanijoje, Prancūzijoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija. Ji dalyvauja ekonominėje aplinkoje ir turi socialinį tikslą. Pagrindinės AGORA veiklos – jaunų ir pagyvenusių asmenų apgyvendinimas, bedarbių mokymai, tęstinis mokymas ir viešojo maitinimo veikla. Mokymų sektoriuje, Agora organizuoja darbo grupes neraštingiems asmenims. Agora taip pat turi europinę komandą, kuri atsakinga už tarptautinių europinių projektų įgyvendinimą.

Asociacijos tikslas – padėti bedarbiams susirasti darbą ir taip prisidėti prie vietinės plėtros.

Asociacija buvo įkurta 1970 m. ir kiekvienais metais, daugiau kaip 4,000 žmonių pasinaudo-ja jos paslaugomis, joje dirba 120 darbuotojų. Ji įgyvendina Prancūzijos arba Europos valdžios institucijų užsakytas mokymų programas glaudžiai bendradarbiaudama su vietos, privačiomis ir valstybinėmis organizacijomis.

IIZ/DVV - Vokietijos suaugusiųjų švietimo asocia-cijos tarptautinio bendradarbiavimo institutas

IIZ/DVV buvo įkurta 2000 m. siekiant remti suaugusiųjų ir profesinį mokymą. DVV’ International’s misija – plėtoti vietos darnias suaugusiųjų mokymo struktūras, didinti bendrojo ir profesinio suaugusiųjų ugdymo priežiūrą (gyvenimo aprašymų rengimas, mokytojų mokymai), įgyvendinti Europos kompiuterinio raštingumo standartus (Xpert ECP), asmeninius ir verslumo įgūdžius (Xpert PBS), ekonominės ir antreprenerines kompetencijas (EBC*L), skatinti socialinės atskirties grupių integraciją, aktyvaus pilietiškumo mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą.

DVV Int. yra pagrindinis Mokymosi visą gyvenimą Bulgarijos dienų vykdytojas: nacionalinės dis-kusijos bendradarbiavimo ir tinklų kūrimo tarp pilietinių visuomenių organizacijų, švietimo, verslo sektoriaus ir valstybės valdžios institucijų forumas. DVV Int. ekspertai, konsultantų teisėmis, daly-vauja nacionalinėse darbo grupėse siekiančiose parengti profesinio mokymo strategijas suaugu-siems, suaugusiųjų mokymo strategiją universitetinio išsilavinimo srityje bei Bulgarijos mokymosi visą gyvenimą strategiją 2007-2013.


97

Priedai

Socialinių mokslų kolegija

Socialinių mokslų kolegija, antra pagal dydį privati kolegija Lietuvoje, pelniusi pažangios instituci-jos vardą vietiniu mastu ir tarp verslo įmonių atstovų. Pagrindinis kolegijos tikslas rengti kvali� kuo-tus specialistus, pasirengusius savarankiškai dirbti įvairiuose verslo, paslaugų ir socialinėse srityse.

Kolegija glaudžiai bendradarbiauja su daugiau kaip 600 Lietuvos verslo organizacijų, kurios priima studentus praktikai bei dalyvauja rengiant studijų programas. Įgyvendindama Phare projektus, kolegija siūlė mokymo paslaugas verslo įmonėms, siekdama pagerinti jų darbuotojų įgūdžius. Ko-legija turi daug patirties įgyvendindama nacionalinius ir tarptautinius projektus bei integruodama Europos dimensiją į visas savo vykdomas veiklas. Socialinių mokslų kolegija yra Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos narė. Kolegija vaidina svarbų vaidmenį Klaipėdos regioninėje darbdavių asociacijoje, yra viena iš šios asociacijos įkūrėjų.

Kolegija turi daug patirties projektų valdyme. Ji, per pastaruosius 10 metų įgyvendino virš 30 įvairių programų � nansuotų projektų: Struktūrinių fondų, INTERREG, Phare, Mokymosi visą gyvenimą programos. Kolegija turi sukaupusi patirtį tyrimų, analizės, seminarų, susitikimų, konferencijų or-ganizavime, tarptautiniame bendradarbiavime.

E.N.T.E.R. - ES projektų rezultatų perkėlimo ir naudojimo europinis tinklas

E.N.T.E.R. Graz‘e, Austrijoje įregistruota nepelno organizacija remianti ES � nansuotų projektų rezultatų viešinimą, perkėlimą ir naudojimą. E.N.T.E.R. buvo įkurta siekiant patenkinti keturis pag-rindinius tikslus:

Remti ES strategijas siekiant ES projektų rezultatų viešinimo, perkėlimo ir naudojimo.• Suteikti ES projektų koordinatoriams galimybę viešinti informaciją apie projektus, jų rezul-• tatus platesnei visuomenei, suinteresuotoms organizacijoms.Sudaryti galimybes europos piliečiams ir organizacijoms reguliariai gauti informaciją apie • ES projektų vystymąsi ir rezultatus.Sudaryti galimybes suinteresuotoms organizacijoms susirasti europinių partnerių ir • konsorciumų siekiant pasikeisti žiniomis bei vystyti inovatyvias projektines idėjas.

Be šio tinklo veiklų E.N.T.E.R. aktyviai dalyvauja kaip projekto vykdytojas, partneris ir ekspertas ska-tinantis rezultatų sklaidos ir pritaikymo standartus ES.


98

Priedai

’EUROED’ ASOCIACIJA

Organizacija buvo įkurta 2005, kurios pagrindinis tikslas buvo skatinti Europos profesinio mokymo standartus ir mokymosi visą gyvenimą politiką Rumunijoje. Organizacija naudojasi instituciniais ištekliais ir šaltiniais bei ekspertais remdamasi europiniais standartais, tuo tikslu bendradarbiauja su įvairiomis svarbiomis Europos institucijomis.

‘EUROED’ ASOCIACIJA įgyvendina šias veiklas:Organizuoja profesinio mokymo kursus, dažniausiai verslo/socialinėje/valdymo/IT srityje;• Rumunijoje nustato Europos serti� katų standartus Xpert/XpertMaster, Xpert• PBS ir EBC*L;• Lobizmą ir konsultavimą suaugusiųjų švietime/mokymesi visą gyvenimą;• Patirties pasikeitimo studijų vizitus su kitomis Europos šalimis;• Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos projektų vykdymas ir įgyvendinimas.•

’EUROED’ ASOCIACIJA yra:1. Nacionaliniu lygiu akredituotas šių kvali� kacijų profesinio mokymo teikėjas: projektų valdymas, mokytojas ir IT operatorius;2. Nacionalinis Europos profesinių kompetencijų serti� kavimo sistemų atstovas.3. Europos suaugusiųjų mokymo asociacijos (EAEA) narys nuo 2006 m.4. Įvairių, Europos Komisijos � nansuojamų tarptautinių projektų partneris.

Vengrų liaudies aukštosios mokyklos

bendruomenė

Vengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenė yra nacionalinė nevyriausybinė organizacija, veikianti neformalaus suaugusiųjų mokymo srityje. HFHSS yra skėtinė organizacija vienijanti virš šimto įvairių organizacijų visoje Vengrijoje. Pagrindiniai HFHSS tikslai:

Orientacija į besimokantįjį• Asmenų ir mažumų bendruomenių autonomijos ir gebėjimų didinimas• Visuomenės vystymas ir marginalizacijos problemų sprendimas per mokymus• Rūpintis vietinėmis ir nacionalinėmis tradicinėmis vertybėmis bei didinti Europos ir • tarptautinį atvirumą Įvairių formų mokymo rėmimas ir pripažinimas • Didinti dalyvavimą mokymesi • Mokymosi vaidmens pripažinimas asmens ir šeimos gyvenime, socialinio vaidmens atliki-• mas ir užimtumas ir karjeros planavimas


99

Priedai

Pastaraisiais metais Vengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenė įgyvendino daug neformalių mokymų kursų kuriuose dalyvavo virš 500 dalyvių. HFHSS turi sukaupusi nemažai patirties įgyvendindama europinius projektus, sprendžiančius raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių problemas. HFHSS turi mokymo centrą vakarų Vengrijoje (Balatonszepezd) kur vykdomos visos mokymo programos, apimančios mokymą ir mokymo metodus, turinio vystymą. HFHSS nuo 1992 m. yra Europos suaugusiųjų mokymo asociacijos narė. 2002-2008 m. HFHSS prezidentas buvo išrinktas Europos suaugusiųjų mokymo asociacijos (EAEA) prezidentu. EAEA (įkurta 1953 m. Olan-dijoje) šiuo metu yra įsikūrusi Briuselyje, o nuo 2002 m. turi savo būstines Helsinkyje, Madride ir Budapešte.

NIACE - Nacionalinis suaugusiųjų tęstinio

švietimo institutas

NIACE yra Nacionalinis suaugusiųjų tęstinio švietimo institutas, kuris veikia siekdamas labiau skatinti geresnį, skirtingą suaugusiųjų mokymą Anglijoje ir Velse. Organizacijos tikslas – remti ir didinti suaugusius, dalyvaujančius formaliame ir neformaliame mokymesi.

NIACE savo tikslų siekia:

vykdydama aukšto lygio kampanijas, tokias kaip Suaugusiųjų mokymo savaitė ir Greiti • skaitytojai teikdama aukštos kokybės plėtros ir tyrimų veiklą• teikdama konsultacijas, patarimus ir paramą ekspertams• įtraukdama ministrus ir Parlamento narius• palaikydama bendradarbiavimą su praktikais, politikos kūrėjais ir tyrėjais• leisdama pirmaujančias knygas ir žurnalus• siūlydama plataus masto renginių organizavimo paslaugas• viešindama specialistų informaciją• teikdama lanksčius ir asmeniui pritaikytus mokymo kursus•

NIACE dirba su ir vietos valdžios institucijomis, vyriausybės departamentais ir agentūromis, savanoriškomis institucijomis, labdaros fondais, suaugusiųjų mokymo teikėjais, profsąjungomis, darbdaviais, Europos � nansuotojais ir suaugusiais besimokančiaisiais.

NIACE yra labdaros, valstybės vadovaujama organizacija.


100

Priedai

Priedas Nr. 4 Bibliogra� ja

AVENARIUS, H. et al: Bildungsbericht für Deutschland. Leske + Budrich. Opladen 2003.

AYLWARD N.: ‘Looking Forward to Thursdays’. The NYA. Leicester.2003.

AYLWARD N./ JACKSON C./ MERTON B.: ‘The Learning and Skills Council Guide to Engaging with Young People’. The NYA. Leicester.2002.

BAUMERT, J.: PISA 2000 – Basiskompetenzen von Schülerinnen und Schülern im internationalen Vergleich. Deutsches Pisakonsortium. Leske + Budrich. Opladen 2002.

BUTKIENĖ G./ KEPALAITE A.: Learning and Personality Puberty (Mokymasis ir asmenybės brendi-mas). Vilnius: Colourful patterns (Margi raštai).1996.

CEPAITIENE G./ PALUBINSKIENE E.: Lithuanian language in VII grade. Teacher’s book. Sviesa 2008.

CHENGELOVA, E.: Workshop on Basic knowledge about narrative interviews and practicalmodules for the implementation of the practical tools relevant to the MoLeYa Project (nonpublished working paper). Sophia 2008.

COMFORT, H.: (The Wallpaper Walk) Capturing the Evidence: tools and processes for recognizing and recording the impact of youth work. The National Youth Agency in the UK. 2006.

DÖBERT, M./ HUBERTUS, P.: Ihr Kreuz ist die Schrift. Analphabetismus und Alphabetisierung in Deutschland. Klett. Stuttgart 2000.

DÖBERT, M./ NICKEL, S.: Ursachenkomplex von Analphabetismus in Elternhaus, Schule und Er-wachsenenalter. S. 52. In: DÖBERT, M./ HUBERTUS, P. (2000): Ihr Kreuz ist die Schrift. Analphabetis-mus und Alphabetisierung in Deutschland; Münster, Stuttgart 2000.

DÖBERT, M.: Berufsorientierte Alphabetisierung und Mindestquali� kation. Argumente für einen internationalen Zugang. In: STARK, W./ FITZNER, T./ SCHUBERT, C.: Junge Menschen in der berufso-rientierten Alphabetisierung. Eine Internationale Fachtagung. Klett. Stuttgart 1999.

EGLOFF, B.: Biographische Muster „funktionaler Analphabeten“. Deutschen Institut für Erwachse-nenbildung; Frankfurt/M. 1997.

Felnőttoktatási és -képzési Lexikon. Budapest 2002.

FLICK, U.: An Introduction to Qualitative Research. Edition 4. SAGE Publications.2009.

GRIEF, S.: E� ective teaching and learning – Writing, NRDC.2007.

GRIEF, S./CHATTERTON, J. (2007): Developing adult teaching and learning: Practitioner Guides – Writing, NRDC.


101

Priedai

GUNERT, C./ KRÜGER, H.-H.: Jugend und Bildung. In: TIPPELT, R.: Handbuch Bidungsforschung. Les-ke +Budrich. Opladen 2002.

HAVIGHURST, R.: Developmental Tasks and Education, 3d ed. 1972.HELTEN, T.: Information about the iCHANCE project handed out during the MoLeYaConference, 2010.

HUBERTUS, P.: Funktionaler Analphabetismus – individuelles Problem, gesellschaftliche Heraus-forderung, Gegenstrategien. Beitrag zur Tagung: „Funktionaler Analphabetismus als individuellen Problem und gesellschaftliche Herausforderung“; Salzburg 2002.

HURRELMANN, K.: Einführung in die Sozialisationstheorie; 7. Au� age; Weinheim und Basel2001.

KDICHIRO, M.: “Literacy – a UNESCO prospective”. 2003.KVIETKAUSKAS, V.: International words dictionary. Vilnius: VER. 1985.LINDIG, A.: Funktionaler Analphabetismus Jugendlicher und junger Erwachsener. VDM Verlag Dr. Müller. Saarbrücken 2008.MCNEIL, B./DIXON, L.: Success factors in informal learning: young adults’experiences ofliteracy, language and numeracy. NRDC. 2005.

MERTON B.: Learning from the Edge. The NYA. Leicester 2006.

NAMGALIES, L.: Wie entsteht Analphabetismus? Lern- und Lebensgeschichten von Analphabeten. In: NAMGALIES, L./ HELING, B./ SCHWÄNKE, U.: Stiefkinder des Bildungssystems. Lern- und Lebens-geschichten deutscher Analphabeten; Hamburg 1990.

OERTER, R./DREHER, E.: Entwicklung in einzelnen Lebensabschnitten: Jugendalter. In: OERTER, R./MONTADA, L.: Entwicklungspsychologie. Ein Lehrbuch. Weinheim: Beltz, Psycholo-gie Verlags Union 1982. 4. korrigierte Au� age 1998. S. 329.

PASS ALPHA: Analphabetismus. Alphabetisierung funktionaler Analphabeten in Sachsen. Ab-schlussbericht 24. November 2006; Dresden 2006.

PERKINS, D.F.: Adolescents: Development Tasks. University of Florida 2007.

PRINCE’S TRUST: The Cost of Exclusion - Counting the Cost of Youth Disadvantage in the UK 2007QUALITY IMPROVEMENT AGENCY: Supporting Skills for Life Learners to Stick With It!’ NRDC.Lon-don.2008, p.9

SCHENK-DANZINGER, L.: Entwicklungspsychologie, österreichischer Bundesverlag. Linz 1988.

SZABLEWSKI-CAVUS, P.: In keiner Sprache lesen lernen? In: STARK, W./ FITZNER, T./ SCHUBERT, C.: Junge Menschen in der berufsorientierten Alphabetisierung. Eine Internationale Fachtagung. Klett. Stuttgart 1999.

LITHUANIA MINISTRY OF EDUCATION AND SCIENCE: Strategy of Lithuanian language education in higher schools (2004-2009). Vilnius 2003.


102

Priedai

WACKER, K-H.: Produziert die Schule Analphabeten? In: STARK, W./ FITZNER, T./ SCHUBERT, C.: Qua-li� zierter Alphabetisieren in Schule und Erwachsenenbildung; Stuttgart 2001.

WAGNER, H./ SCHNEIDER, J./ GINTZEL, U.: Sozialintegrataive Alphabetisierungsarbeit. Bildungs- und sozialpoloitische sowie fachliche Herausforderung. Waxmann. Münster 2008.

UNESCO: The Plurality of Literacy and its implications for Policies and Programs: Position Paper. Paris: United National Educational, Scienti� c and Cultural Organization, 2004, p. 13

UNESCO: CONFINTEA. The Hamburg Declaration.The Agenda for the Future; Hamburg 1997.

LINDE, A. : Alphabetisierung, Grundbildung oder Literalität? In: GROTLÜSCHEN, A./ LINDE, A. (Hrsg.): Literalität, Grundbildung oder Lesekompetenz? Beiträge zu einer Theorie-Praxis-Diskussi-on; Münster 2007, p.238.

Internet resources:

Agence Nationalede Lutte Contre l’Illettrisme (ANLCI). Pour Làcces De Tous A La Lecture, Lécriture Et Aux Competences De Base. ”Plus de 3 millions de personnes adultes concernées.” (2004-2005), 4 July 2010 : <http://www.anlci.gouv.fr/?id=ivq>BOOTH, J. “Young adults with literacy needs in Europe.” 5 July 2010: <www.moleya.eu>

Bundesverband Alphabetisierung und Grundbildung e.V. „Analphabetismus“. 22 July 2010: <www.alphabetisierung.de/infos/analphabetismus.html>

Bundesinstitut. Bi� e. ”Pisa Ergebnisse 2006.” 29 June 2010 : <http://www.bi� e.at/pisa ergebnisse-2006>CSOMA G./LADA L. ÚJ PCDAGÓGIAI SZEMLE. “Az olvasás éve és a funkcionális analfabetizmus.” 15 May 2010:<http://www.oki.hu/oldal.php?tipus=cikk&kod=2002-03-lk-Tobbek-Olvasas>DÖBERT, M. ”Bildungsbericht 2008: Gelenkstellen zwischen Bildung und Handeln neu ölen!” (3 July 2008), 11 July 2010: <http://www.reticon.de/nachrichten/bildungsbericht-2008-gelenkstellen-zwischen-wissen-und-handeln-neu-oelen-_2174.html>International Student Assessment (� rst release). ”Results for England 2000”, p.3. 11 July 2010: <http://www.statistics.gov.uk/pdfdir/isae1201.pdf>

National Research and Development Centre for Adult Literacy and Numercy. SfLQI Research Re-sources. “Working with Young Adults.” 22 July 2010: available from <www.nrdc.org.uk>

OECD International Adult Literacy Survey. 27 June 2010: <http://www.oecd.org/document/2/0,3343,en_2649_39263294_2670850_1_1_1_1,00.html>

OECD Programme for International Student Assessment. 27 June 2010: <http://www.pisa.oecd.org/pages/0,2987,en_32252351_32235731_1_1_1_1_1,00.html>

Oxford Dictionaries Online. (December 2009), 22 July 2010: <http://www.askoxford.com/?view=uk>


103

Priedai

Skills for Life Improvement Programme. “Resources from Skills for Life Quality Initiative Research Resources - Working with Young Adults.” (March 2009), 22 July 2010: <www.s� qi.org.uk>

Stangl, W. „Motive und Motivation“. 22 July 2010: <http://arbeitsblaetter.stangl-taller.at/MOTIVATI-ON/default.shtml>Taken from the de� nition used by the French national agency website. 22 July 2010: <www.anlci.fr>

TODOROV, Y. /DUSHKOV, I. So� a University “St. Kliment Ohridski”. 22 July 2010: <http://www.clio.uni-so� a.bg/todorov/MuMeLit.pdf>

Unesco. Education. 4 July 2010 : <www.unesco.org/en/education>

Wiener Zeitung. “Die Europäische Union verfehlt Bildungsziele klar.“ (25 November 2009), 5 July 2010: <http://www.wienerzeitung.at/DesktopDefault.aspx?TabID=3935&Alias=wzo&cob=452759>

Working with young adults: facilitating learning and achievement. 22 July 2010: downloadable from <http://archive.niace.org.uk/research/YALP/Documents/alpha.pdf>


104

Kontaktinė informacija

Kontaktinė informacija

Vokietija - TVV e.V.Margit Kreikenbom

El. paštas: [email protected]: www.vhs-th.de

Prancūzija - AGORAFrancis Laveaux

El. paštas: [email protected]: www.agoraservices.fr

Bulgarija - IIZ/DVVMaria Todorova

El. paštas: [email protected]: www.iizdvv-bg.org

Lietuva – Socialinių mokslų kolegijaReda Mikalauskaite

El. paštas: [email protected]: www.smk.lt

Austrija - E.N.T.E.R.Petra Kampf

El. paštas: [email protected]: www.enter-network.eu

Rumunija - EUROEDÁSOCIACIJAMariana Matache

El. paštas: o� [email protected]: www.euro-ed.ro

Vengrija – Vengrų liaudies aukštosios mokyklos bendruomenėJulianna Szabó

El. paštas: [email protected]: www.nepfoiskola.hu

Anglija - NIACENicola Aylward

El. paštas: [email protected]: www.niace.org.uk

Moleya – 3.1 Austria Example of good practice

1

142115-LLP-1-2008-1-DE-GRUNDTVIG-GMP

With the support of the Lifelong LearningProgramme of the European Commission