Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies ......Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas, Lietuvos vartotojų institutas bei Lietuvos nacionalinė vartotojų

1

Įmonių socialinės atsakomybės

pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu

2011 m. vertinimo ataskaita

2012-02-28

2

Turinys

Santrauka .............................................................................................................................. 3

Įvadas ...................................................................................................................................... 8

Terminai, apibrėžtys ir santrumpos ......................................................................... 10

ĮSA esamos būklės vertinimas .................................................................................... 11

1 rodiklis ............................................................................................................................. 11

2 rodiklis ............................................................................................................................. 13

3 rodiklis ............................................................................................................................. 14

4 rodiklis ............................................................................................................................. 15

5 rodiklis ............................................................................................................................. 18

6 rodiklis ............................................................................................................................. 19

7 rodiklis ............................................................................................................................. 20

8 rodiklis ............................................................................................................................. 22

9 rodiklis ............................................................................................................................. 23

10 rodiklis .......................................................................................................................... 24

11 rodiklis .......................................................................................................................... 25

12 rodiklis .......................................................................................................................... 27

13 rodiklis .......................................................................................................................... 28

14 rodiklis .......................................................................................................................... 29

15 rodiklis .......................................................................................................................... 30

16 rodiklis .......................................................................................................................... 32

17 rodiklis .......................................................................................................................... 32

18 rodiklis .......................................................................................................................... 34

19 rodiklis .......................................................................................................................... 34

20 rodiklis .......................................................................................................................... 35

21 rodiklis .......................................................................................................................... 36

22 rodiklis .......................................................................................................................... 37

23 rodiklis .......................................................................................................................... 39

24 rodiklis .......................................................................................................................... 40

Rekomendacijos ĮSA plėtros skatinimui ................................................................. 41

3

Santrauka

Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu 2011 m.

vertinimo (toliau – ĮSA pažangos vertinimas) ataskaitoje pateikiama esama ĮSA

būklės analizė ir pažanga 2011-aisiais metais.

ĮSA pažangos vertinimo ataskaita atlikta įgyvendinant LR Vyriausybės patvirtintos

Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 m. programos 18.2

tikslą bei 18.2.2. uždavinį ĮSA priemonių plane numatyta 2.2.3 priemonę pagal

projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“ dalis. Projektą

finansuoja Europos socialinis fondas, pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių

plėtros veiksmų programos 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė

aprėptis“. Projektą įgyvendina Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, kartu su

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, profesine sąjunga „Solidarumas“ ir

Nevyriausybinių organizacijos paramos ir informacijos centru.

ĮSA pažangos vertinimo 2011 m. ataskaitos tikslas - atlikti ĮSA esamos būklės analizę

bei įvertinti pažangą per 2011 m.

Metodika – ĮSA pažangos vertinimas Lietuvoje šalies lygmeniu atliktas remiantis

„Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodika“1,

adaptuota remiantis tarptautinių ekspertų parengtomis metodikomis. Atliekant ĮSA

pažangos 2011 m. vertinimą buvo atrinkti 24 ĮSA rodikliai 6 vertinimo kategorijose.

Rodikliai buvo atrinkti atsižvelgiant į ĮSA pažangą Lietuvoje. Buvo atsisakyta

rodiklių, kurie Lietuvai nėra aktualūs ir kurių įvertinimas šiuo metu nėra įmanomas.

Vertinant ĮSA pažangą Lietuvoje buvo vadovaujamasi požiūriu, jog Valstybės darnios

plėtros politika tiesiogiai įtakoja suinteresuotųjų šalių įsitraukimą į socialiai atsakingą

veiklą bei visuomenės švietimo plėtrą šioje srityje. Valstybės darnios plėtros politika,

pilietinės visuomenės švietimas bei suinteresuotųjų šalių įsitraukimas į socialiai

atsakingą veiklą yra vertinamos kaip priemonės, kuriomis siekiama pažangos

aplinkosaugos, darbo santykių skaidrumo ir verslo aplinkos srityse.

Tyrimo metodai – kiekybinių bei kokybinių duomenų rinkimas bei jų analizė.

Apibendrinti įmonių socialinės atsakomybės pažangos rezultatai pateikiami 6

vertinimo kategorijose pagal 24 rodiklius.

1 Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodikos adaptavimo ataskaita,

2011-05-04. Parengė UAB „Kvalitetas“.

4

Valdymas ir politika (1 - 4 rodiklis)

Lietuvoje yra patvirtinta Nacionalinė darnaus vystymosi strategija bei patvirtinta

Nacionalinė įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009-2013 m. programa. Analizė

parodė, jog darnaus vystymosi strategijoje ir ĮSA strategijoje 2011 m. pakeitimai

nebuvo atlikti.

Darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo eigai vertinti ir atitinkamoms

rekomendacijoms rengti yra sudaromos Ekspertų grupės. Šiuo metu dirbanti ekspertų

grupė buvo sudaryta 2011 m. 2011 m. parengtas Nacionalinės ĮSA plėtros 2009–2013

metų programos įgyvendinimo 2012–2013 metų priemonių plano projektas.

Lietuvoje nėra atskirų institucijų ar jų padalinių, kurių pagrindinė atsakomybė būtų

šalies darnus vystymasis ar socialinė atsakomybė. Yra paskirtos atsakingos

institucijos, kurioms tarp kitų atsakomybių yra priskirtas strategijos ir programos

koordinavimas: Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos atveju – Aplinkos

ministerija (Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Strateginio planavimo

skyrius); Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų

programos atveju – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Darbo rinkos skyrius).

ĮSA programoje planuoti organai nesukurti. Nagrinėjant žaliesiems pirkimams

tenkančių visų viešųjų pirkimų procentinę dalį, pastebimas rodiklio pagerėjimas 2011

m. Nagrinėjamais metais rodiklio reikšmė išaugo iki 7,6 % (2010 m. buvo 5,8 %),

žaliųjų pirkimų vertės dalis visų vykdytų viešųjų pirkimų vertės pasiekė 25,5 % (buvo

18,4 %). Šį augimą paskatinti galėjo ne vien gerėjanti ekonominė situacija, tačiau ir

Viešųjų pirkimų tarnybos pastangos šviesti viešųjų pirkimų dalyvius. 2011 m. buvo

tęsiami dar 2008 m. pabaigoje pradėti rengti mokymai žaliųjų pirkimų klausimais.

Pagrindinis žaliųjų pirkimų veiksnys – direktyvomis privalomi vykdyti nutarimai.

2011 m. per metus padarytų teisės aktų pakeitimų skaičius išaugo 15 % (nuo 15 iki

17 pakeitimų). Daugiau išaugo aplinkosaugos srityje padarytų pakeitimų skaičius nei

socialinėje srityje. Teisės aktų keitimų didėjimas neatspindi pakeitimų veiksmingumo,

nes didžioji dauguma atvejų, kai tie patys teisės aktai buvo keičiami kelis kartus per

metus.

5

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir keitimasis informacija (5-9 rodiklis)

Suinteresuotųjų šalių dalyvavimo bei keitimosi informacija 2011 m. analizė parodė,

jog aktyvių Pasaulinio susitarimo tinklo narių (Lietuvoje registruotų įmonių)

procentinė dalis 2011 m. išaugo iki 80 %, o tai yra 20% daugiau, negu 2008–2010

m.laikotarpyje. Didžiausių įmonių, kurios yra pasaulinio susitarimo narės, procentinė

dalis 2011 m. sudarė 11 %. Su ĮSA susijusią veiklą vykdančių verslo asociacijų

skaičius 2011 m. siekė 350, tačiau prie reikšmingos ir svarbios ĮSA veiklos prisidėjo

tik 11 asociacijų, o tai yra tik 3 % nuo visų asociacijų. Aktyviausiai ĮSA srityje veikia

verslo konfederacijos, jungiančios šakines ir regionines asociacijas bei atskiras

įmones. Pažymėtina, jog asociacijų ĮSA sklaidos savo nariams potencialas nėra

visapusiškai išnaudojamas. Fiksuotina pažanga skatinant atsakingo verslo plėtrą yra

su ĮSA susijusių konkursų bei apdovanojimų rengimas. Nagrinėjant 100 stambiausių

Lietuvos įmonių pastebėta, jog tiekiančių ĮSA ataskaitas įmonių skaičius sumažėjo

nuo 15 % 2010 m. iki 8 % 2011m. Šį rodiklio sumažėjimą lėmė tai, jog įmonės

nespėjo parengti ataskaitų už 2011 m. Fiksuojamas paraiškų, nacionaliniam socialiai

atsakingo verslo apdovanojimui gauti, augimas. 2011 m. šis augimas buvo 10 %,

tačiau dalyvaujančių įmonių skaičius 4 % sumažėjo. JTVP duomenimis 2011 m.

apdovanojimai pritraukė daugiau gamybinių įmonių.

Skatinant šių rodiklių plėtrą įtakos turėjo su ĮSA susijusių konkursų bei apdovanojimų

rengimas, taip pat tikimąsi, jog prie ĮSA skatinimo stipriai prisidės ir 2011 m.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos pradėtas visuomenės švietimo projektas,

skatinantis vartotojus elgtis atsakingai ir mažinti aplinkai daromą poveikį.

Pilietinė visuomenė (10-14 rodiklis)

Nagrinėjant rodiklį apie aukštojo mokslo institucijų, siūlančių specialias ĮSA ir (arba)

darnaus vystymosi arba verslo etikos ugdymo programas šalyje, pažymėtina, kad

2011 m. buvo tik 7 studijų programos susijusios su ĮSA iš 974 studijų programų, o tai

sudaro tik 1%.

Žiniasklaidoje ĮSA sąvokos paminėjimų skaičius per 2011 m. išaugo 16 %.

Pastebimas sąvokų paminėjimų sumažėjimas (–31 %) verslo atstovams skirtuose

leidiniuose, tačiau didžiausiuose internetiniuose naujienų portaluose atsirado skilčių,

skirtų socialinei atsakomybei. Fiksuojama pažanga, Lietuvoje atsirado specializuotų,

ĮSA tematikai skirtų leidinių, tačiau jų nėra daug. Pažymėtina stiprybė, kad

nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažįstamos organizacijos savo tinklapiuose

skatina ĮSA pateikdamos koncepcijos aprašymus, paaiškinimus ar nuorodas.

Per 2011 m. buvo išspausdinti 24 straipsniai ĮSA tema, straipsniai publikuojami

įvairiuose mokslo leidiniuose, daugiausia šio tipo straipsnių išspausdinta „Ekonomika

ir Vadyba žurnale“. Dažniausiai straipsniuose nagrinėjama Valstybė bei jos įtaka

įmonių socialinei atsakomybei. Per 2011 m. itin stipriai išaugo su atsakingu vartojimu

susijusių renginių skaičius, procentaliai augimas siekė 775 %. Nemažą dalį renginių

inicijuoja JTVP Lietuvoje. 2011 m. atsakingo vartojimo skatinime aktyviai veikė ir

Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas, Lietuvos vartotojų institutas bei

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.

Nagrinėjant šiuos rodiklius išskiriamas didelis JTVP Lietuvoje indėlis skatinant ĮSA

plėtrą.

6

Aplinka (15-18 rodiklis) 2011 m. galiojančių ISO 14001 sertifikatus turinčių įmonių skaičius augo 5%, tam

turėjo įtakos ekonominiai sumetimai. Įgyvendinant JTVP Lietuvoje valdomą projektą

„VARTAI: Socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“, Nr. VP1-1.1-SADM-03-

V-02-001, 2011 m. pradėtos konsultacijos 10 Lietuvos įmonių ISO14001 standarto

diegimo klausimais. Nagrinėjamu laikotarpiu pažymėtina pažanga EMAS

registracijos srityje – registruotos 10 įmonių. Žvelgiant valstybiniu mastu, išlaidų

aplinkos apsaugai ir BVP santykis 2011 m. lyginant su 2010 m. sumažėjo nuo 1,1 %

2010 m. iki 0,9 % 2011 m., tai lėmė du aspektai: 10 mlrd. Lt padidėjęs BVP ir 100

mln. Lt sumažėjusios išlaidos aplinkos apsaugai. 2011 m. Aplinkos ministerijos

vykdomoms programoms iš valstybės biudžeto buvo skirta daugiau kaip 1 mlrd. Lt.

Tai yra beveik 4 kartus daugiau nei ankstesniais metais. 2011 m. nebebuvo vykdomos

Specialioji aplinkos apsaugos rėmimo programa bei Specialioji aplinkos sektoriaus

biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa.

Aplinkos rodiklių plėtrą skatino JTVP Lietuvoje valdomas projektas „VARTAI:

Socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“.

Darbo santykių klausimai (19-22 rodiklis)

Atlikta darbo santykių vadybos sistemas sertifikavusių įmonių skaičiaus analizė

parodė, jog SA8000 standartas tarp Lietuvos įmonių dar nėra populiarus. Per 2011 m.

įmonių, turinčių galiojantį SA8000 sertifikatą skaičius išaugo trimis įmonėmis iki 43.

Per 2011 m. OHSAS18001 ir SA8000 standartų diegimas ir sertifikavimas augo.

Įgyvendinant JTVP Lietuvoje valdomą projektą „VARTAI: Socialinės ir

aplinkosauginės verslo inovacijos“, Nr. VP1-1.1-SADM-03-V-02-001, 2011 m.

pradėtos konsultacijos 20 Lietuvos įmonių OHSAS18001 ir SA8000 standartų

diegimo klausimais. Tikėtina, kad projekte dalyvaujančios įmonės sertifikuosis 2012

– 2013 m. Per 2011 m. išaugo ir darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms

skaičius, rodiklis išaugo 3,5%. Lyčių lygybės požiūriu situacija Lietuvoje yra geresnė

nei ES vidurkis. Moterų dalis didžiausių viešai kotiruojamų įmonių aukščiausiose

sprendimų priėmimo institucijose sudaro 13 %, tuo tarpu ES vidurkis išlieka apie 12

%. Statistikos departamento duomenimis, moterys Seimo narės LR dabartinės

kadencijos Seime (2008–2012 m.) sudaro beveik penktadalį visų narių. Tačiau ir

ankstesnėse Seimo kadencijose dominavo vyrai, todėl reikšmingų pokyčių sudėtyje

pagal lytį neįvyko. Labiausiai džiugina mažėjantis mirtinų nelaimingų atsitikimų

darbe skaičius, tenkantis 100 000 dirbančiųjų. 2011 m. šis rodiklis buvo 4,6.

Šių rodiklių teigiamiems rezultatams įtakos turėjo JTVP Lietuvoje valdomas

projektas „VARTAI: Socialinės ir aplinkosauginės verslo inovacijos“.

Skaidrumas ir verslo aplinka (23-24 rodiklis)

Pagal Tarptautinį korupcijos suvokimo indeksą, šio indekso situacija Lietuvoje nėra

gera, 2011 m. užfiksuotas smukimas į 50 vietą (4,8 balai), kuris reiškia, kad Lietuva

nėra pajėgi susitvarkyti su korupcija šalyje. Analizuojant socialiai atsakingo

investavimo galimybes Lietuvoje, reikia pastebėti, jog šiuo metu Lietuva neturi SAI

indekso, šalyje nėra nacionalinio SAI forumo. Finansinės institucijos (bankai, pensijų

fondai) Lietuvoje sudaro galimybes socialiai atsakingam investavimui, tačiau dažnai

7

investuotojai nėra informuojami apie tokią galimybę arba apie tai, kad investuoja į

socialiai atsakingas įmones ar fondus.

Rodiklių rezultatai rodo, jog skaidrumo ir verslo aplinkos kategorijoje situacija yra

gana bloga, o tai byloja, jog šalyje dar nesurandama efektyvių priemonių, kurios

gerintų šių rodiklių rezultatus.

8

Įvadas Siekiant įgyvendinti 2010 m. sausio 12 d. Lietuvos Respublikos (toliau – LR)

Vyriausybės patvirtintos Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės (toliau – ĮSA)

plėtros 2009–2013 m. programos (toliau – Nacionalinė ĮSA plėtros programa) 18.2

tikslą (skatinti geresnį įmonių socialinės atsakomybės suvokimą, socialinį ir

aplinkosauginį sąmoningumą) bei 18.2.2. uždavinį (padidinti įmonių socialinės

atsakomybės skaidrumą ir patikimumą), ĮSA priemonių plane numatyta 2.2.3

priemonė – atlikti esamos būklės analizę ir vykdyti įmonių socialinės atsakomybės

diegimo pažangos stebėseną pagal 2008 m. parengtus įmonių socialinės atsakomybės

pažangos vertinimo šalies mastu rodiklius ir metodiką

ĮSA būklės Lietuvoje vertinimas pagal ĮSA pažangos vertinimo šalies mastu rodiklius

ir metodiką yra projekto „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“

dalis. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų

išteklių plėtros veiksmų programos 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė

aprėptis“. Projektą įgyvendina Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje, kartu su

Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, profesine sąjunga „Solidarumas“ ir

Nevyriausybinių organizacijos paramos ir informacijos centru.

Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu 2011 m.

vertinimo (toliau – ĮSA pažangos vertinimas) ataskaitoje pateikiama esama ĮSA

būklės analizė ir pažanga 2011-aisiais metais.

Įmonių socialinės atsakomybės esamos būklės Lietuvoje šalies lygmeniu vertinimas

atliktas remiantis „Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu

vertinimo metodika“2.

Remiantis adaptuota metodika atlikta ĮSA pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu

stebėsena už 2011-us metus. Be to, atliekamas palyginimas su 2010 m. pabaigoje

esama situacija. Ataskaita apima stipriąsias ir silpnąsias ĮSA pažangos sritis,

veiksmingiausias ir mažiau veiksmingas priemones bei rekomendacijas tolimesniam

ĮSA plėtros skatinimui.

ĮSA pažangą visos Lietuvos šalies mastu sudėtinga tiksliai įvertinti dėl ĮSA

koncepcijos daugiakriteriškumumo ir plačios apimties. Siekiant objektyvumo ĮSA

pažanga įvertinta remiantis atrinktais ir Lietuvos situacijai adaptuotais ĮSA rodikliais.

Taigi ĮSA pažangos vertinimas atliktas pagal 1 lentelėje nurodytas vertinimo

kategorijas ir rodiklius.

2 Įmonių socialinės atsakomybės pažangos šalies lygmeniu vertinimo metodikos adaptavimo ataskaita,

2011-05-04. Parengė UAB „Kvalitetas“ pagal projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės

inovacijos“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas, pagal 2007-2013 m. Žmogiškuju ištekliu

pletros veiksmu programos 1 prioritetą „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“.

9

1 lentelė. Vertinimo kategorijos ir rodikliai

Nr. Vertinimo

kategorija

Rodikliai

1. Valdymas ir

politika

1. Paskelbtos darnaus vystymosi arba ĮSA nacionalinės

strategijos (apimančios ir ĮSA aspektus) arba ĮSA

strategijos buvimas

2. 1-ojo rodiklio minėtose strategijose arba Vyriausybės

teisės aktuose nurodytos valstybės institucijos ar padalinio,

kuruojančio ĮSA klausimus, buvimas

3. Žaliesiems pirkimams tenkanti visų viešųjų pirkimų

procentinė dalis

4. Per metus padarytų teisės aktų pakeitimų, skatinančių

socialinės atsakomybės plėtrą, skaičius.

2. Suinteresuotųjų

šalių

dalyvavimas ir

keitimasis

informacija

5. Aktyvių Pasaulinio susitarimo tinklo narių procentinė

dalis nuo bendro Pasaulinio susitarimo tinklo narių

skaičiaus

6. 100 didžiausių pagal apyvartą Lietuvoje registruotų

įmonių, kurios yra aktyvios Pasaulinio susitarimo narės,

procentinė dalis

7. Sektorinę su ĮSA susijusią veiklą vykdančių ir (arba)

priemones įgyvendinusių verslo asociacijų procentinė dalis

8. Reguliarias struktūrizuotas ĮSA ir (arba) darnaus

vystymosi ataskaitas teikiančių iš 100 stambiausių pagal

apyvartą Lietuvoje registruotų įmonių procentinė dalis

9. Paraiškų Nacionaliniam atsakingo verslo apdovanojimui

gauti, skaičius per metus

3. Pilietinė

visuomenė

10. Aukštojo mokslo institucijų, siūlančių specialias ĮSA ir

(arba) darnaus vystymosi arba verslo etikos ugdymo

programas procentinė dalis

11. ĮSA sąvokos paminėjimų žiniasklaidoje skaičius per

metus

12. Parengtų ir ministerijų, įstaigų prie ministerijų,

tarptautiniu mastu pripažintų organizacijų dirbančių ĮSA

srityje tinklalapiuose viešai skelbiamų metodinių

priemonių, skirtų ĮSA principams taikyti skaičius.

13. Lietuvos mokslo leidiniuose publikuoti moksliniai

straipsniai, kuriuose nurodomi raktiniai žodžiai, susiję su

įmonių socialine atsakomybe.

14. Organizuotų šakinių, respublikinių ir tarptautinių

renginių Lietuvoje atsakingo vartojimo klausimais skaičius

per metus.

4. Aplinka 15. Aplinkos vadybos sistemas ir standartus (ISO 14001,

EMAS) sertifikavusių ir (arba) registravusių įmonių

skaičius

16. Išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD)

kiekis ir atsinaujinančiosios energijos vartojimas

17. Bendros valstybės aplinkosaugos išlaidos

18. Ekologinio pėdsako įvertinimas

5. Darbo santykių 19. Darbo santykių vadybos sistemas (SA8000, OHSAS

10

klausimai 18001) sertifikavusių įmonių skaičius

20. Darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms,

procentinė dalis

21. Lyčių lygybė versle ir valdyme

22. Mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų skaičius per

metus, tenkančių 100 000 dirbančiųjų

6. Skaidrumas ir

verslo aplinka

23. Korupcijos lygis (pagal „Transparency International“

viešai skelbiamą rodiklį)

24. Socialiai atsakingo investavimo (SAI) veiklos

stebėsena

Dėkojame organizacijoms ir įmonėms, kurios teikė svarbią informaciją šios ataskaitos

parengimui, ypatingai dėkingi Jungtinių Tautų vystymo programos darbuotojams,

kuri aktyviai prisidėjo prie informacijos pateikimo aiškumo ir išsamumo.Bendrieji

ĮSA pažangos įvertinimo apribojimai:

ĮSA padėties įvertinimas už 2011 m. buvo atliktas pagal 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9,

10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 21, 22, 23, 24 rodiklius. Kitų rodiklių (8 (iš

dalies), 16, 18, 20, reikšmės iki 2012 m. vasario mėn. nebuvo oficialiai

pateiktos;

5, 7, 14 rodiklių retrospektyvinis vertinimas nėra objektyvus dėl informacijos

trūkumo;

4, 5, 11, 24 rodiklių informacijos stebėsena turėtų būti vykdoma ištisus metus;

Sudėtingi ir nevienareikšmiški tarpusavio priklausomybės ryšiai tarp atrinktų

rodiklių, priemonių bei aplinkos poveikio.

Terminai, apibrėžtys ir santrumpos

Santrumpos Paaiškinimai

DV Darnus vystymasis (kitaip – tvarus vystymasis)

ĮSA Įmonių socialinė atsakomybė

JT Jungtinės Tautos

JTVP Jungtinių Tautų vystymo programa

LR Lietuvos Respublika

SA Socialinė atsakomybė

SAI Socialiai atsakingas investavimas

ES Europos Sąjunga

Įmonių socialinė atsakomybė – įmonių politika ir praktika, kai jos,

laikydamosi įstatymų, tarptautinių susitarimų ir sutartų elgsenos normų, į savo veiklos

vidinius procesus ir išorinius santykius savanoriškai integruoja socialinius,

aplinkosaugos ir skaidraus verslo principus. Įmonės kartu su visuomeniniais ir

valstybinio sektoriaus partneriais ieško novatoriškų sisteminių socialinių,

11

aplinkosaugos ir platesnių ekonominės gerovės problemų sprendimų [Nacionalinė

ĮSA plėtros programa]3.

Įmonių socialinė atsakomybė – tai įmonių atsakomybė dėl daromos įtakos

visuomenei.<…> Tam, kad būtų socialiai atsakingos, įmonės turėtų apjungti

socialinius, aplinkosaugos, etinius, žmogaus teisių ir vartotojo interesus į savo verslo

operacijas bei pagrindinę strategiją, glaudžiai bendradarbiauti su suinteresuotomis

šalimis, siekiant šių tikslų:

- intensyvinti bendros vertės savininkams/akcininkams ir kitoms

suinteresuotoms šalims bei visuomenei apskritai kūrimą;

- nustatyti galimą neigiamą poveikį, užkirsti jam kelią arba jį sušvelninti [EK

komunikatas; atnaujinta ĮSA samprata]4.

Antrasis ĮSA apibrėžimas papildo ir patikslina pirmąjį, todėl šioje ataskaitoje minint

ĮSA, turima omenyje abiejų apibrėžimų pateikiamos nuostatos.

ĮSA esamos būklės vertinimas

1 rodiklis

I Kategorija - Valdymas ir politika

1. Paskelbtos darnaus vystymosi arba ĮSA nacionalinės strategijos (apimančios ir

ĮSA aspektus) arba ĮSA strategijos buvimas

ĮSA būklės pažanga per 2011 m.

Šalies darnus vystymasis5,6

Nacionalinė darnaus vystymosi strategija bei jos įgyvendinimo priemonių planas 2011

m. atnaujinti nebuvo, reikšmingų pakeitimų neįvyko.

2011 m. kovo 30 d. Ministro Pirmininko tarnybai buvo pateiktas (tačiau ataskaitos

rengimo metu dar nepatvirtintas) LR Ministro Pirmininko potvarkio projektas dėl

Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos atnaujinimo7. Nacionalinė darnaus

3 Šaltinis: Nacionalinė įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2010 m. sausio 12 d. nutarimas Nr. 53,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=363948.

4 Šaltinis: Komisijos Komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių

reikalų komitetui ir Regionų komitetui: atnaujinta ES įmonių socialinės atsakomybės strategija 2011-

14 m. (angl. Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the

European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions: A renewed EU strategy

2011-14 for Corporate Social Responsibility),

http://ec.europa.eu/enterprise/newsroom/cf/_getdocument.cfm?doc_id=7010. 5 Šaltinis:LR Aplinkos ministerijos internetinė svetainė, http://www.am.lt/VI/index.php#r/1034.

6 Šaltinis: Nacionalinė darnaus vystymosi strategija,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=217644

7 Šaltinis: LR Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamentas, Strateginio

planavimo skyrius, 2012-02-24.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=363948

http://ec.europa.eu/enterprise/newsroom/cf/_getdocument.cfm?doc_id=7010

http://www.am.lt/VI/index.php#r/1034

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=217644

12

vystymosi komisija, turėjusi užtikrinti pagrindinių darnaus vystymosi principų

įgyvendinimą Lietuvoje, nuo 2008 m. veiklos nebevykdė.

Strategijos įgyvendinimo eigai vertinti ir atitinkamoms rekomendacijoms rengti yra

sudaromos Ekspertų grupės. Šiuo metu dirbanti ekspertų grupė buvo sudaryta

Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-867, 2011 m. lapkričio 10 d.

Įmonių socialinė atsakomybė8, 9

Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa

(toliau šiame skyriuje – ĮSA programa) 2011 m. nebuvo keista. 2011 m. buvo

pradėtas įgyvendinti numatytasis 2009–2011 metų priemonių ĮSA programos

priemonių planas (pasirašytas 2010 m.).

2011 m. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje yra parengtas Nacionalinės įmonių

socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programos įgyvendinimo 2012–2013

metų priemonių plano projektas, tačiau jis dar nėra patvirtintas ministro įsakymu.

Projektas rengtas konsultuojantis su visomis suinteresuotomis institucijomis. Svarbus

aspektas, kad projektas buvo parengtas atsižvelgiant į 2011 m. spalio 25 d. Europos

Komisijos Komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir

socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Atnaujinta 2011–2014 m. ES

įmonių socialinės atsakomybės strategija”. Projekte numatomos priemonės bus

įgyvendinamos naudojant bendrus resursus ir žmogiškuosius išteklius, kadangi dėl

ekonominės situacijos Lietuvoje projektui lėšų nebuvo skirta10

.

Išvados: stipriosios ir silpnosios pažangos sritys, priemonių veiksmingumas, pažangos kliūtys

Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų

programos įgyvendinimui numatytas 2009–2011 metų priemonių planas. Nors

priemonių planas patvirtintas 2010 m., tačiau jo priemonių vykdymas

prasidėjo tik 2011 m., kai buvo patvirtintas Europos socialinio fondo

finansavimas projekto įgyvendinimui.Todėl įgyvendintų priemonių

veiksmingumą bus galima vertinti tik 2012 m. ir vėlesniais metais. Programoje

numatyta, kad programos priemonių vykdymui Ministro Pirmininko potvarkiu

turi būti sudaromas Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros

programos įgyvendinimo priežiūros komitetas bei kaip patariamoji LR

Vyriausybės institucija sudaroma Įmonių socialinės atsakomybės plėtros

komisija. Tačiau šie organai realiai nebuvo sudaryti. Viešojoje erdvėje nėra

duomenų, kokie konkretūs įvardintų institucijų pareigūnai yra atsakingi už

programos įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūros bei patariamųjų organų

nesudarymą.

2012 m. vasario mėnesio duomenimis, buvo pateikti pakeitimai dėl komiteto

ir komisijos sudarymo, tačiau iki šios datos jie nėra patvirtinti.

8 Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinė svetainė,

http://www.socmin.lt/index.php?-1950787920.

9 Šaltinis: Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa ir programos

įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių planas,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=363948.

10 Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Darbo departamentas, Darbo teisės skyrius,

Tel. 8 5 266 4229.

http://www.socmin.lt/index.php?-1950787920


13

2 rodiklis I Kategorija - Valdymas ir politika

2. 1-ojo rodiklio minėtose strategijose arba Vyriausybės teisės aktuose nurodytos

valstybės institucijos ar padalinio, kuruojančio ĮSA klausimus, buvimas


Šalies darnus vystymasis11,

12

Už Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo koordinavimą yra

atsakinga Aplinkos ministerija (Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento

Strateginio planavimo skyrius). Lietuvos statistikos departamentas taip pat atlieka

atsakingą vaidmenį: nuo 2004 m. LR Vyriausybės nurodymu Statistikos

departamentas kasmet skelbia pagrindinius darnaus vystymosi rodiklius.

2011 m. kovo 30 d. Ministro Pirmininko tarnybai buvo pateiktas, bet iki šiol dar

nepatvirtintas LR Ministro Pirmininko potvarkio projektas dėl Nacionalinės darnaus

vystymosi komisijos atnaujinimo13

. Nacionalinė darnaus vystymosi komisija, turėjusi

užtikrinti pagrindinių darnaus vystymosi principų įgyvendinimą Lietuvoje, nuo 2008

m. veiklos nebevykdė.

Strategijos įgyvendinimo eigai vertinti ir atitinkamoms rekomendacijoms rengti yra

sudaromos Ekspertų grupės. Šiuo metu dirbanti ekspertų grupė buvo sudaryta

Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-867, 2011 m. lapkričio 10 d.

Įmonių socialinė atsakomybė 14, 15, 16

Pagrindinė už ĮSA principų sklaidą atsakinga institucija Lietuvoje yra Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija (Darbo departamentas, Darbo teisės skyrius). Tai yra

įtvirtinta Darbo teisės skyriaus nuostatose: „analizuoja ir vertina socialinės

partnerystės būklę Lietuvoje, dalyvauti derinant socialinių partnerių interesus, rengti

11

Šaltinis: LR Aplinkos ministerijos internetinė svetainė http://www.am.lt/VI/index.php#r/917. kkk

12 Šaltinis: LR Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimas Nr. 888 „Dėl Nacionalinės darnaus

vystymosi komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo“ ,

http://www.am.lt/VI/files/0.809158001219145819.pdf. 13

Šaltinis: LR Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamentas, Strateginio

planavimo skyrius.

14 Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinė svetainė,

http://www.socmin.lt/index.php?-1950787920. kkk 15

Šaltinis: Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013 metų programa ir

programos įgyvendinimo 2009–2011 metų priemonių planas,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_bin?p_id=363948. kkk 16

Šaltinis: Nuolatinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimo komisijos darbo

reglamentas http://www.socmin.lt/index.php?-1951751144.

http://www.am.lt/VI/index.php#r/917

http://www.am.lt/VI/files/0.809158001219145819.pdf




14

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl socialinės partnerystės ir įmonių

socialinės atsakomybės plėtojimo“17

Išvados: stipriosios ir silpnosios pažangos sritys, priemonių veiksmingumas,

pažangos kliūtys

Rodiklio kriterijai įgyvendinti iš dalies. Atskirų institucijų ar jų padalinių,

kurie būtų atsakingi tik už šalies darnų vystymąsi ar socialinę atsakomybę

Lietuvoje nebuvo ir 2011 m. esminių pokyčių neįvyko. Yra paskirtos

atsakingos institucijos strategijos ir programos įgyvendinimo koordinavimui:

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos atveju – Aplinkos ministerija

(Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Strateginio planavimo

skyrius); Nacionalinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros 2009–2013

metų programos atveju – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (Darbo

rinkos skyrius).

2011 m. laikotarpiu LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos internetinėje

svetainėje talpinama informacija apie ĮSA nėra nuosekliai ir periodiškai

atnaujinama. Svetainėje patalpinta ne visa naujausia ir aktualiausia informacija

apie ĮSA srityje vykstančius pokyčius 2011 m. laikotarpyje. Pavyzdžiui, nėra

informacijos apie ministerijos koordinuojamą Nacionalinę įmonių socialinės

atsakomybės 2009–2013 m. plėtros programos ir priemonių plano

įgyvendinimą 2011 m. Ministerija galėtų intensyviau naudoti savo svetainę

kaip efektyvaus komunikacijos su visuomene ĮSA tematika įrankį.

Kaip ir 2008 – 2010 m., taip ir 2011 m. visuomenei pateikiama palyginti

nedaug informacijos apie atsakingų institucijų veiklą ir rezultatus darnaus

vystymosi bei ĮSA srityje, todėl trūksta galimybių visuomenei sužinoti apie jų

darbo efektyvumą ir rezultatyvumą. Esminių pokyčių 2011 m neįvyko, vis dar

pasigendama viešai prieinamos naujausios informacijos apie komitetų,

komisijos narių sudėtį ir atliktus darbus. Tikslinga didinti šių institucijų

skaidrumą ir atskaitomybę apie atliktus darbus ir pasiekimus, įgyvendinant

darnaus vystymosi bei ĮSA skatinimą.

ĮSA veiklą koordinuojančių organų nebuvimas apsunkina numatytų ĮSA

priemonių įgyvendinimą, tampa sudėtinga nuspręsti, kas tiksliai atsakingas už

konkrečių užduočių vykdymą.

3 rodiklis

I Kategorija - Valdymas ir politika

3. Žaliesiems pirkimams tenkanti visų viešųjų pirkimų procentinė dalis


3.1 lentelė. Žalieji pirkimai viešuosiuose pirkimuose, 2010 ir 2011 m.18

.

17

Šaltinis: LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Darbo departamento, Socialinio dialogo,

darbo santykių ir darbo apmokėjimo (dabar - Darbo teisės) skyriaus nuostatai,

http://www.socmin.lt/index.php?1340396179#sk_nuost. 18

Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba prie LR Vyriausybės internetinė svetainė, informacija apie

vykdytus pirkimus (2008-2011 m. ataskaitos),

http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=1207550002&cid=1089622008&sid=1&lan=LT.

http://www.socmin.lt/index.php?1340396179#sk_nuost

http://www.vpt.lt/rtmp8/dtd/index.php?pid=1207550002&cid=1089622008&sid=1&lan=LT

15

Metai Žaliųjų pirkimų dalis visuose

vykdytuose viešuosiuose

pirkimuose, %

Žaliųjų pirkimų vertės dalis

visų vykdytų viešųjų pirkimų

vertės, %

2010 5,8 18,4

2011 7,6 25,5

2011 m. buvo įvykdyti 925 žalieji pirkimai iš 12162, tai sudarė 7,6 % visų pirkimų

skaičiaus. Žaliųjų pirkimų vertės dalis sudarė 25,5 % arba 2520,4 mln. Lt. Lyginant

su 2010 m., žaliųjų pirkimų dalis visuose vykdytuose viešuosiuose pirkimuose bei

žaliųjų pirkimų vertės dalis viešuosiuose pirkimuose išaugo (nuo 18,4 % iki 25,5 %).


pažangos kliūtys

2011 m. augo tiek žaliųjų pirkimų vertės dalis, tiek ir pirkimų skaičiaus dalis.

Šį augimą paskatinti galėjo ne vien gerėjanti ekonominė situacija, tačiau ir

Viešųjų pirkimų tarnybos pastangos šviesti viešųjų pirkimų dalyvius. 2011 m.

buvo tęsiami dar 2008 m. pabaigoje pradėti rengti mokymai žaliųjų pirkimų

klausimais.

Žaliųjų pirkimų plėtrai neigiamą įtaką daro tai, kad perkančiosios

organizacijos, vykdančios „žaliuosius“ pirkimus gali susidurti su sunkumais

vertinant prekių atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams. Pirkimų

specialistams reikia įsigilinti į tokių reikalavimų esmę ir suprasti, kaip

tinkamai patikrinti prekių atitikimą. Taigi, būtina skatinti švietimą žaliųjų

pirkimų klausimais.

„Žaliųjų“ pirkimų vykdymas gali būti paskatinamas įgyvendinant šias

priemones: 1) perkančiųjų organizacijų švietimas apie tokių pirkimų reikšmę;

2) pagalba ir konsultacijų teikimas rengiant pirkimų reikalavimus, skleidžiant

gerąją praktiką, viešinant pirkimų pavyzdžius; 3) supaprastinat „žaliuosius“

pirkimus, pavyzdžiui skleidžiant gerąją praktiką per centrinę perkančiąją

organizaciją; 4) „žaliųjų“ prekių kainų mažinimas.

4 rodiklis

I Kategorija – Valdymas ir politika

4. Per metus padarytų teisės aktų pakeitimų, skatinančių socialinės atsakomybės

plėtrą, skaičius.


2011 m. LR teisės aktų pakeitimų, įtakojančių ĮSA plėtrą skaičius lyginant su 2010

m. išaugo 15 %.

16

4.1 lentelė. Per metus padarytų teisės aktų pakeitimų, skatinančių socialinės

atsakomybės plėtrą, skaičius*.

Metai 2010 2011

Teisės aktų pakeitimų skaičius 15 17 (+15 %)

Iš jų:

- Socialinėje srityje

- Aplinkosauginėje srityje

11

4

11

6 (+50 %)

4.2 lentelė. Per 2011 m. padaryti teisės aktų pakeitimai, skatinantys socialinės

atsakomybės plėtrą19

.

Teisės aktas Pastabos Pakeitimo esmė

Įsakymas „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 684

„Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių bei Pavojingas

atliekas tvarkančių įmonių darbuotojams taikomų kvalifikacinių

reikalavimų ir atestavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“

Pakeitimai

2011-02-02

Reikšmingų su ĮSA susijusių pakeitimų

nebuvo.

Nutarimas „Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos patvirtinimo ir

įgyvendinimo“

Pakeitimai

2011-03-30


nebuvo.

Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d.

nutarimo Nr. 1160 „Dėl nacionalinės darnaus vystymosi strategijos

patvirtinimo ir įgyvendinimo“ pakeitimo

2011-03-30 Pakeistas įgyvendinimo priemonių planas.

Nutarimas „Dėl žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos priedo

patvirtinimo“

Pakeitimai

2011-04-20

Pakeisti priemonės įgyvendinimo

stebėsenos rodikliai bei įgyvendinimo

finansavimo planas.


patvirtinimo“

2011-05-25 Finansavimo plane pakeistas paskirstymas

tarp veiksmų programos prioritetų

asignavimų valdytojų pagal metus.


patvirtinimo“

2011-07-13 Pakeisti „Priemonės įgyvendinimo

stebėsenos rodikliai“

Lietuvos pažangos strategija „LIETUVA 2030“ 2011-11-23 Vyriausybė posėdyje pritarė Valstybės

pažangos strategijos „Lietuva 2030“

projektui.


patvirtinimo“

Pakeitimai

2011-12-21

Pakeisti priemonės įgyvendinimo

stebėsenos rodikliai bei įgyvendinimo

finansavimo planas.

Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas Pakeitimai

2011-06-21


nebuvo.

Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymas 2011-09-29 Reikšmingų su ĮSA susijusių pakeitimų

nebuvo.

Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008m. kovo 3d.

įsakymo nr. D1-122 „Dėl žaliųjų pirkimų mokymo programos

patvirtinimo“ pakeitimo“

Pakeitimai

2011-04-18

ir 2010-05-

13

2011-04-18 lyginant su 2010-05-13

sutrumpėjo mokymų trukmė: nuo 14 val.

iki 8 val. Temos Žaliųjų viešųjų pirkimų

politika mokymų programa praplėsta vienu

mokymo dalyku (Darnieji viešieji pirkimai

– aplinkosaugos, ekonomikos ir socialinio

sektoriaus plėtra ir įgyvendinimas

(inovatyvūs viešieji pirkimai,

ikiprekybiniai viešieji pirkimai, pirkimai iš

socialinių įmonių). 2010 m. buvo 7

mokymo programos, o 2011 m. 8 mokymo

programos.

Vietoje temos „Žaliųjų viešųjų pirkimų

prekių ir paslaugų grupės“, kurių mokymų

trukmė 3 val., atsirado nauja tema,

19 Šaltinis: LR Seimo tinklalapis, http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm.

http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm

17

„Energijos vartojimo efektyvumas ir žalieji

viešieji pirkimai“, kurių trukmė 1 val.

Praplėstas temos Žaliųjų viešųjų pirkimų

aplinkos apsaugos kriterijai, mokymo

sąrašas, tačiau sutrumpintas mokymo

valandų skaičius, nėra pratybų.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas Pakeitimai

2011-10-13


nebuvo.

Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymas Pakeitimai

2011-11-03

Pakeistas straipsnis dėl Bedarbių ir įspėtų

apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus

darbuotojų profesinis mokymo. Mokymas

suteikiamas, jei „tai reikalinga įsidarbinti į

laisvas darbo vietas, pradėti dirbti

savarankiškai ar įspėtiems apie atleidimą iš

darbo darbingo amžiaus darbuotojams

pasilikti dirbti jų darbovietėse“

Lietuvos Respublikos socialinių įmonių įstatymas Pakeitimai

2011-12-01


nebuvo.

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas Pakeitimai

2011-12-01

Atlikti 2011-10-13 dienos pakeitimai

stipriai papildė 9 įstatymo skirsnį apie

pardavėjų ir paslaugos tiekėjų atsakomybę,

skirsnyje atsirado papildomi 41-49

straipsniai reglamentuojantys vartotojų

teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas Pakeitimai

2011-12-01


nebuvo.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas Pakeitimai

2011-12-22

Grąžintas mokestis už aplinkos teršimą

pakuotės atliekomis atleidžiami

gamintojams ir importuotojams, per

mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos

vidaus rinkai tiekiantiems ne daugiau kaip

0,5 tonos pakuočių ir tvarkantys pakuočių

ir pakuočių atliekų apskaitą aplinkos

ministro nustatyta tvarka; panaikintas

skirtingų mokestinių laikotarpių

nustatymas; buvo pakeisti kai kurių

apmokestinamųjų gaminių mokesčio

tarifai

*Pastaba: teisės aktų skatinančių ĮSA analizė atlikta remiantis 2007 m. atliktu tyrimu

– „Lietuvos Respublikos teisinės bazės analizė dėl įmonių socialinę atsakomybę

skatinančių ir trukdančių veiksnių“20

, kuris buvo atliktas JTVP Lietuvoje užsakymu,

įgyvendinant SADM ir JTVP bendrą projektą dėl įmonių socialinės atsakomybės

skatinimo Lietuvoje.Tyrime pateikti duomenys buvo naudojami pasirenkant teisinio

reguliavimo sritis: socialinius santykius reguliuojančius teisės aktus (užimtumo

skatinimas, darbuotojų atstovavimas, socialinis dialogas, kolektyvinių sutarčių

sudarymo skatinimas, darbuotojų sauga ir sveikata, darbo sąlygų gerinimas) bei

aplinkosauginius santykius reguliuojančius teisės aktus (bendrosios ĮSA skatinimo

tendencijos aplinkosaugos srityje, racionalus išteklių naudojimas ir jų tausojimas,

teršalų emisijos bei pavojingų medžiagų naudojimo mažinimas, atliekų valdymas,

saugesnių produktų gamybos skatinimas, aplinkosauginės investicijos).

Rodiklio apribojimai: neįmanoma tiksliai kiekybiškai įvertinti teisės aktų pakeitimų,

skatinančių socialinės atsakomybės plėtrą, skaičiaus. Būtinas kokybinio pobūdžio

tyrimas (pvz. kaip buvo padaryta 2007 m.)

20

Šaltinis: „Lietuvos Respublikos teisinės bazės analizė dėl įmonių socialinę atsakomybę skatinančių ir

trukdančių veiksnių“ (2007 m.), http://www.socmin.lt/index.php?850572271.

http://www.socmin.lt/index.php?850572271

18


pažangos kliūtys

2011 m. LR teisės aktų pakeitimų, įtakojančių ĮSA plėtrą skaičius išaugo 15

%. Pažymėtina, kad pakeitimų skaičius išaugo tik aplinkosaugos srityje, tačiau

socialinėje srityje augimo nebuvo.

Lietuvoje darbo santykių vangi raida, mažas asociacijų aktyvumas. Nors teisės

aktų pakeitimai yra viena iš ĮSA skatinimo priemonių, šių pakeitimų gausa ne

visada lemia teisinės bazės veiksmingumo didėjimą. Dažni pakeitimai, ypač

trumpo laikotarpio eigoje, įneša sumaišties ir neaiškumų visuomenėje ir

neigiamai atsiliepti priemonių ir nutarimų įgyvendinimui. Dažni to paties

teisės akto pakeitimai didina kiekybinio rodiklio išraišką, tačiau verslo

subjektų atžvilgiu būtų geriau, jei viename pakeitime atsispindėtų visi

svarbiausi aspektai. Teisės aktų keitimas, kaip ĮSA skatinimo priemonė

rekomenduotina tik tais atvejais, kuomet alternatyvios priemonės neduoda

planuoto rezultato.

5 rodiklis

II Kategorija - Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas ir keitimasis informacija

5. Aktyvių Pasaulinio susitarimo tinklo narių procentinė dalis nuo bendro

Pasaulinio susitarimo tinklo narių skaičiaus


Aktyvių Pasaulinio susitarimo tinklo narių (Lietuvoje registruotų organizacijų)

procentinė dalis nuo ~ 84 % 2010 m.* padidėjo iki 92 % 2011 m.

5.1 lentelė. Lietuvos organizacijų narystė Pasauliniame tinkle, 2010 ir 2011 m.21

Metai Lietuvoje registruotų

organizacijų Pasaulinio

susitarimo tinklo narių

skaičius

(angl. business

participants from

Lithuania in all sectors

who were accepted)

Lietuvoje registruotų

organizacijų aktyvių

Pasaulinio susitarimo

tinklo narių skaičius

(angl. business participants

from Lithuania in all

sectors, with an Active COP

status)

Lietuvoje

registruotų

organizacij

ų aktyvių

Pasaulinio

susitarimo

tinklo narių

dalis, %

2010* 38 32 84

2011 91 (+139%) 84 (+163 %) 92

* Pastaba: 2010 m. skaičių reikšmės apytikslės, nes naudojantis JT Pasaulinio

susitarimo duomenų baze nėra galimybės atlikti tikslaus retrospektyvinio

monitoringo. Nustatyti tikslų aktyvių narių skaičių už praėjusius metus yra sudėtinga

dėl terminų, iki kada galima pateikti ataskaitą, specifikos. Organizacijai prisijungus

21 Šaltinis: JT Pasaulinio susitarimo (angl. UN Global Compact) duomenų bazė apie narius,

http://www.unglobalcompact.org/participants/search.

http://www.unglobalcompact.org/participants/search

19

prie Pasaulinio susitarimo, ji turi vieneriųmetų laikotarpį paruošti savo pirmąją

Pažangos ataskaitą. Visą tą laikotarpį ji yra laikoma „aktyvia nare“, nors realaus

socialiai atsakingos veiklos įrodymo (ataskaitos) ir nėra pateikta.


pažangos kliūtys

Pasaulinio susitarimo narių skaičius Lietuvoje per metus išaugo 163 % (nuo

32 iki 84 narių). Nors aktyvių narių skaičius 2010 m. nėra tikslus, tačiau yra

augimo tendencija, vis daugiau įmonių dalyvavimą tinklo veikloje vertina ne

kaip formalumą, tačiau aktyviai dalyvauja. 2011 m. 92 % Pasaulinio

susitarimo dalyvių buvo aktyvūs nariai.

6 rodiklis


6. 100 didžiausių pagal apyvartą Lietuvoje registruotų įmonių, kurios yra

aktyvios Pasaulinio susitarimo narės, procentinė dalis


Didžiausių įmonių, kurios yra aktyvios Pasaulinio susitarimo narės, procentinė dalis

per 2011 m. išliko – 11 %.

6.1 lentelė. Lietuvos didžiųjų bendrovių narystė Pasauliniame tinkle, 2010 ir 2011

m.22

Metai Pirmaujančiųjų

pagal apyvartą

100 įmonių

skaičius, kurios

yra aktyvios

nacionalinio JT

Pasaulinio

susitarimo narės

Pirmaujančiųjų pagal

apyvartą 100 įmonių,

kurios yra aktyvios

nacionalinio JT

Pasaulinio susitarimo

narės, procentinė

dalis.

Įmonių, pirmaujančiųjų pagal

apyvartą, pavadinimai, kurios yra

aktyvios nacionalinės JT Pasaulinio

susitarimo narės

2010 11 11 Koncernas Achemos grupė,

UAB

VST, AB

SEB bankas, AB grupė

Swedbank, AB grupė

Lifosa, AB

Lietuva Statoil, UAB

TEO LT, AB įmonių grupė

Omnitel, UAB

Švyturys-Utenos alus, UAB

Lietuvos draudimas AB

22

Šaltiniai: JT Pasaulinio susitarimo (angl. UN Global Compact) duomenų bazė apie narius,

http://www.unglobalcompact.org/participants/search. Siekiant išlaikyti informacijos palyginamumą,

remtąsi „Verslo žinių“ kasmet sudaromu didžiausių Lietuvos įmonių sąrašu („Didžiausios Lietuvos

bendrovės pagal ketv. pardavimus“). „Verslo žinios“ skelbia didžiausių bendrovių Lietuvoje sąrašą

http://parduotuve.vz.lt/reitingai/3. Alternatyva – Registrų centro duomenys.

http://www.unglobalcompact.org/participants/search

http://parduotuve.vz.lt/reitingai/3

20

Ūkio bankas, AB

2011 11 11

Koncernas Achemos grupė,

UAB

Lesto, AB grupė

SEB bankas, AB grupė

Swedbank, AB grupė

TEO LT, AB įmonių grupė

Omnitel, UAB


Lietuvos draudimas AB

Ūkio bankas, AB

City Service, AB grupė

Vakarų medienos grupė, UAB


2011 m. prie Pasaulinio susitarimo prisijungė dvi naujos narės – City Service

grupė ir Vakarų medienos grupė, tačiau UAB „Lietuva Statoil“ prarado

aktyvios narės statusą, o AB „Lifosa“ buvo išbraukta iš Pasaulinio susitarimo

tinklo. Tai įvyko dėl įmonės „nesugebėjimo įsitraukti į dialogą“23

. AB

„Lifosa“ vykdė importą, nesuderinamą su ĮSA ir to nepaminėjo savo metinėje

ataskaitoje24

. To pasekoje Pasaulinio susitarimo narių skaičius tarp didžiausių

Lietuvos bendrovių išliko nepakitęs.

Kadangi tapti Pasaulinio tinklo nare nėra jokio finansinio barjero, viena iš

galimų nedalyvavimo priežasčių – ĮSA naudos ir prasmės verslui

nesuvokimas.

Tikimasi, kad dėl projekto „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės

inovacijos“ 2012 metais išaugs prisijungusių įmonių, nes buvo vykdomas

sistemų finansavimas, mokymai ir kt.

7 rodiklis


7. Sektorinę su ĮSA susijusią veiklą vykdančių ir (arba) priemones įgyvendinusių

verslo asociacijų procentinė dalis


2011 m. veiklą vykdė25

350 asociacijų (asociacijų sąrašą galima rasti Įmonių

socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu 2008 – 2011 m. vertinimo

ataskaitos 1 priede). Į šį skaičių įtrauktos: šakinės verslo asociacijos, vietovės verslo

asociacijos, vietovės šakinės verslo organizacijos, verslo asociacijų junginiai ir kitos

23 Šaltinis: Global Compact internetinė svetainė, http://www.unglobalcompact.org/participant/65-AB-

Lifosa. 24

Šaltinis: Dienraštis „Diena“, 2011-06-06, http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/jt-isbrauke-

lifosa-is-socialiai-atsakingo-verslo-saraso-356572.

25 Asociacijų įtraukimo į šaltinio sąrašą esminis kriterijus – nors mažiausiomis pastangomis palaikoma

nuosava interneto svetainė.

http://www.unglobalcompact.org/participant/65-AB-Lifosa

http://www.unglobalcompact.org/participant/65-AB-Lifosa

http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/jt-isbrauke-lifosa-is-socialiai-atsakingo-verslo-saraso-356572

http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/jt-isbrauke-lifosa-is-socialiai-atsakingo-verslo-saraso-356572

21

verslo asociacijos, veikiančios visoje Lietuvoje, Lietuvos verslo mišrios asociacijos,

užsienio šalių verslo mišrios asociacijos.

Vienas iš kriterijų, galinčių parodyti tam tikrą pažangą, yra asociacijų organizuotų su

ĮSA susijusių renginių, konkursų ir panašių veiklų skaičius. 7.1 lentelėje išskirtos

asociacijos, 2011 m. aktyviausiai prisidėjusios prie ĮSA veiklos. Tačiau rodiklio

kriterijai apima ne vien organizuotus renginius, bet ir kitokias socialinės atsakomybės

apraiškas (pavyzdžiui, turimi garbės kodeksai ir kt.). Nustatyti konkrečią datą, kada

tokia veikla pradėta, yra neįmanoma dėl duomenų trūkumo, todėl į lentelę buvo

įtraukta tik tai, kam galima priskirti datą.

Iš 350 asociacijų reikšmingą su ĮSA susijusią veiklą vykdo 11 (žr. toliau pateiktą

sąrašą) asociacijų. Surinkti duomenys rodo, jog į ĮSA veiklą yra įsitraukusi tik

nedidelė dalis asociacijų – apytiksliai 3 %.

Gilesnei veiklų analizei atlikti buvo pasirinktos šios verslo asociacijos:

1. Lietuvos verslo konfederacija / ICC Lietuva

2. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija (LVDK)

3. Lietuvos pramonininkų konfederacija

4. Lietuvos aludarių gildija

5. Lietuvos statybininkų asociacija

6. Lietuvos informacijos technologijų, telekomunikacijų ir raštinės įrangos

asociacija ,,INFOBALT”

7. Nacionalinė elektros technikos verslo asociacija

8. Investor’s Forum

9. Lietuvos bankų asociacija

10. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija

11. Lietuvos prekybos įmonių asociacija

7.1 lentelė. Lietuvos verslo asociacijų organizuoti renginiai ir veikla, susiję su ĮSA

2011 m.26

Metai Asociacija Veikla

2011 Lietuvos verslo

konfederacija –

Įsteigta nominacija „Socialiai atsakingas

verslas“.

Lietuvos pramonininkų

konfederacija

Visuomenės švietimo projektas „Informacijos

apie priemones, leidžiančias mažinti neigiamą

poveikį aplinkai ir pasaulio klimatui, sklaida“

(pradžia 2011-04-01).

Investor’s Forum Renginių ciklas jaunimui „Socialiai atsakinga

bankininkystė“.

Įsteigta socialiai atsakingos įmonės

nominacija.

Forumas su Vyriausybe kovai prieš šešėlinę

ekonomiką „Kaip paimti milijardą?“

26

Šaltiniai: Asociacijų internetinės svetainės. Detali informacija pateikiama Įmonių socialinės

atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu 2008 – 2011 m. vertinimo ataskaitos 3 priede.

22


pažangos kliūtys

Aktyviausiai ĮSA srityje veikia verslo konfederacijos, jungiančios šakines ir

regionines asociacijas bei atskiras įmones. Pažymėtina, kad platų organizacijų

ratą jungiančios konfederacijos turi dideles galimybes ĮSA sklaidai.

Pažymėtina pažanga skatinant atsakingo verslo plėtrą yra su ĮSA susijusių

konkursų bei apdovanojimų rengimas. Pavyzdžiui, Lietuvos verslo

konfederacijos nominacijos „Socialiai atsakingas verslas“ įsteigimas 2011 m. Asociacijų tarpe paplitę garbės bei atskirų sektorių etikos kodeksai, kuriais

siekiama narių garbės ir orumo prioriteto. Svarbus aspektas – garbės, etikos

kodeksų visapusiškas laikymasis ir sklaida narių tarpe. Nors kodeksai

skelbiami asociacijų internetinėse svetainėse, tačiau nėra pateikti oficialūs

narių pareiškimai apie šių kodeksų laikymąsi.

Asociacijų ĮSA sklaidos savo nariams potencialas nėra visapusiškai

išnaudojamas. Konkretūs su ĮSA susiję projektai ar veiklos dar tik pradedami.

2011 m. Lietuvos pramoninkų konfederacija pradėjo visuomenės švietimo

projektą, skatinantį vartotojus elgtis atsakingai ir mažinti aplinkai daromą

poveikį. Tai yra svarbus žingsnis didinant visuomenės sąmoningumą.

8 rodiklis


8. Reguliarias struktūrizuotas ĮSA ir (arba) darnaus vystymosi ataskaitas

teikiančių iš 100 stambiausių pagal apyvartą Lietuvoje registruotų įmonių

procentinė dalis


Įmonių dalis teikianti ĮSA ataskaitas nuo 2010 m. sumažėjo (nuo 15 % iki 8 %).

Rodiklio sumažėjimą lėmė tai, kad įmonės nespėjo parengti ataskaitų už 2011 m.

8.1 lentelė.Didžiausios Lietuvos bendrovės, teikiančios ĮSA ataskaitas, 2010 ir 2011 m. 27

Metai Didžiausių pagal apyvartą

įmonių dalis, teikianti ĮSA

ataskaitas

Įmonių pavadinimai

2010 15 % AB LESTO (Rytų skirstomieji tinklai, grupė

RST, VST, AB)

Swedbank, AB grupė

TEO LT, AB

Lietuvos draudimas, AB

ORLEN Lietuva, Ventus-Nafta, AB

Koncernas Achemos grupė, Achema AB

Lietuvos dujos, AB

27

Siekiant išlaikyti informacijos palyginamumą, remtąsi „Verslo žinių“ kasmet sudaromu didžiausių

Lietuvos įmonių sąrašu („Didžiausios Lietuvos bendrovės pagal ketv. pardavimus“). „Verslo žinios“

skelbia didžiausių bendrovių Lietuvoje sąrašą http://parduotuve.vz.lt/reitingai/3.

Šaltinis: didžiųjų Lietuvos bendrovių internetinės svetainės.

http://parduotuve.vz.lt/reitingai/3

23

Omnitel, UAB

Danske bank A/S

Ūkio bankas, AB

Linas Agro Group

City service, AB grupė


2011 8 % Koncernas Achemos grupė, Achema, AB


Swedbank, AB grupė

Danske bank A/S

Lifosa, AB

Linas Agro Group

Vilniaus baldai, AB


pažangos kliūtys

Rodiklio reikšmė nuo 2010 m. sumažėjo nuo 15 % iki 8 %. Tiek Lietuvos

didžiųjų bendrovių pasižymi atskaitomybe ir komunikacija ĮSA srityje.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl rodiklio reikšmė sumažėjo beveik perpus

– bendrovės, priklausančios Nacionaliniam atsakingo verslo tinklui, dar nėra

paruošusios socialinės atsakomybės ataskaitų už praėjusius metus 28

.

Yra didelė tikimybė, kad įmonės dar paruoš ataskaitas už 2011 m., rodiklis

augs ir išliks maža, tačiau stabili augimo tendencija.

9 rodiklis


9. Paraiškų Nacionaliniam atsakingo verslo apdovanojimui gauti, skaičius per

metus


2011 m. pastebimas 10 % paraiškų skaičiaus augimas (nuo 83 iki 91 paraiškų), tačiau

dalyvaujančių įmonių skaičius sumažėjo 4 % (nuo 53 iki 51 įmonės).

9.1 lentelė. Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimo dalyvių skaičius, 2010–2011

m29

.

Metai Paraiškų skaičius, vnt.

(augimas, %) Dalyvaujančių įmonių

skaičius, vnt. (augimas, %)

2010 83 53

2011 91 (+ 10 %) 51 (– 4 %)

28

Pastaba: paskutiniai duomenys atnaujinti 2012 m. vasario mėn. 29

Šaltinis: Jungtinių Tautų vystymo programa Lietuvoje , http://www.undp.lt/index.php?hl=lt_LT.

http://www.undp.lt/index.php?hl=lt_LT

24

9.2 lentelė. Įmonių, pateikusių paraiškas Nacionaliniam atsakingo verslo

apdovanojimui, skaičius pagal įmonių dydį.

Metai Mažos ir vidutinės

įmonės

Didelės Lietuvos

įmonės

Užsienio įmonės

2010 19 13 21

2011 16 (– 15 %) 15 (+ 15 %) 20 (– 5 %)

9.3 lentelė. Pateiktų paraiškų skaičius pagal nominacijas.

Metai Metų darbovietės

nominacija

Bendruomeniškiausios

įmonės nominacija

Aplinkosaugos

įmonės

nominacija

2010 35 21 27

2011 35 31 (+48 %) 25 (-7 %)


Nacionalinio atsakingo verslo apdovanojimų iniciatyvos pradžia – 2007 m.

Kiekvienais metais šis apdovanojimas sulaukia vis didesnio susidomėjimo,

tačiau pastaraisiais metais šis augimas sulėtėjo: paraiškų skaičius išaugo 10 %

(nuo 83 iki 91 paraiškos), o dalyvaujančių įmonių skaičius netgi šiek tiek

sumažėjo (nuo 53 iki 51 įmonės).

Ta pati įmonė gali teikti paraiškas skirtingose nominacijose. Nugalėtojai

apdovanojami trijų kategorijų įmonių tarpe: Lietuvos didelių įmonių, užsienio

kapitalo įmonių bei smulkaus ir vidutinio verslo kategorijoje. Aktyviausios

dalyvės yra užsienio kapitalo įmonės, o mažiausiai iniciatyvos rodo Lietuvos

didelės įmonės (žr. 9.2 lentelę). 2011 m. dalyvaujančių įmonių skaičius rodo,

kad atotrūkis mažėja.

JTVP duomenimis, 2011 m. apdovanojimas pritraukė daugiau gamybinių

įmonių. Daugiausia įmonių, pareiškusių dalyvauti 2011 m. apdovanojime –

gamybos sektoriaus įmonės (14); antroje vietoje – IT ir telekomunikacijų

paslaugas teikiančios įmonės (10).

Rekomenduotina įvesti naują kategoriją mikro įmonėms, kad ir mažiausios

šalies įmonės būtų suinteresuotos dalyvauti bei būti įvertintos.

Taip pat rekomenduotina kasmet inicijuoti naują įvertinimo kategoriją, pvz. „

Metų aplinkosaugos iniciatyva“, „Metų geriausia komunikacija“, „Metų ĮSA

naujovė“ ir panašiai. Šios kategorijos galėtų kasmet kisti, priklausomai nuo

ryškiausių tais metais vykdytų iniciatyvų. Kadangi kategorijos būtų laikinos ir

vertintų veiklą tik tam tikroje srityje, joms pažymėti galėtų būti teikiami

diplomai. Rekomenduotina paskatinti įmones-laimėtojas skleisti savo gerąją

patirtį ĮSA srityje bei tuo pačiu ne tik stiprinti šių įmonių įvaizdį, bet ir skatinti

ĮSA taikymą kitų įmonių tarpe.

10 rodiklis

III Kategorija - Pilietinė visuomenė

10. Aukštojo mokslo institucijų, siūlančių specialias ĮSA ir (arba) darnaus

vystymosi arba verslo etikos ugdymo programas procentinė dalis


25

LAMA BPO30

duomenimis, šiuo metu siūlomos 599 universitetinės ir 375 koleginės

studijų programos – iš viso 974 studijų programos, tarp jų – 7, susijusios su ĮSA.

Procentinė su ĮSA susijusių studijų programų dalis yra maža – nesiekia 1 %, o

tikimybė, kad artimiausiais metais viršys kelių procentų ribą, yra nedidelė. Nuo 2010

m. pasiekta pažanga – 2 naujos programos.

10.1 lentelė. Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomų programų, susijusių su ĮSA,

skaičius31

.

Metai 2010 2011

Studijų programų skaičius 5 7 (+40 %)

Studijų programų procentinė dalis, % 0,5 0,7


2011 m. buvo pasiūlytos dvi naujos studijų programos, turinčios sąsajų su

darniu vystymusi ir socialine atsakomybe – Darnaus vystymosi komunikacija

(Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete) bei Bioverslo vadyba

(Lietuvos sveikatos mokslų universitete).

Per 2011 m. situacija nepasikeitė dėl tiesiogiai su darniu vystymusi susijusių

aukštųjų mokyklų programų – Mykolo Riomerio universitete dėstoma

Darnaus vystymo vadyba ir administravimas (nuo 2007 m.) yra vienintelė

programa, tiksliai atitinkanti metodikos kriterijus.

Nors 2011 m. dėl studijų programų, susijusių su darniu vystymusi, situacija

nepasikeitė, projekto „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“

priemonių plane numatyta ĮSA programų sklaida.

11 rodiklis

III Kategorija - Pilietinė visuomenė

11. ĮSA sąvokos paminėjimų žiniasklaidoje skaičius per metus


Rodiklis per 2011 m. išaugo 16 % – nuo 164 iki 190 paminėjimų pagal raktinius

žodžius atrinktose nacionalinė žiniasklaidos šaltinių grupėse. Pastebimas sąvokų

paminėjimų sumažėjimas verslo atstovams skirtuose leidiniuose (– 31 %).

Šio rodiklio reikšmės nustatymui buvo atrinkti tokie žiniasklaidos šaltiniai:

- 5 didžiausi pagal tiražą nacionalinės spaudos leidiniai: Lietuvos rytas, Lietuvos

žinios, Respublika, Vakaro žinios, Verslo žinios.

30 Šaltinis: Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO),

2011 m. bendrojo priėmimo į universitetines/kolegines studijas programų sąrašas,

http://www.lamabpo.lt/studiju-programos.

31 Šaltinis: Atvira informavimo konsultavimo orientavimo sistema (AIKOS). Studijų ir mokymo

programos / Studijų ir mokymo programų paieška pagal kriterijus ,

http://www.aikos.smm.lt/programos_kriter.htm

Aukštųjų mokyklų sąrašas http://www.aikos.smm.lt/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm.

http://www.lamabpo.lt/studiju-programos

http://www.aikos.smm.lt/programos_kriter.htm

http://www.aikos.smm.lt/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm

26

- 5 miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) didžiausių pagal

tiražą spaudos leidiniai: 15 min (Vilnius), Kauno diena, Panevėžio balsas, Vakarų

ekspresas, Šiaulių kraštas.

- 5 didžiausi pagal tiražą leidiniai tematika „Verslas, vadyba, investicijos“:

Investuok, Vadovas, Valstybė, Verslo klasė, Versus.

- 5 didžiausi interneto portalai: 15min.lt, Alfa.lt, Balsas.lt, Delfi.lt, Lrytas.lt.

11.1 lentelė. ĮSA sąvokos žiniasklaidoje plėtra, 2010-2011 m.32

Metai 2010 2011

ĮSA sąvokos, naudojant įvairius susijusius raktinius

žodžius, paminėjimų žiniasklaidoje skaičius per

metus

164 190 (+ 16 %)

Iš jų verslo atstovams skirtuose leidiniuose

(Investuok, Vadovas, Valstybė, Verslo klasė,

Versus, Verslo žinios).

39 27 (– 31 %)


2011 m. paminėjimų skaičius išaugo ir pasiekė 190. Lyginant su 2010 m.,

augimas buvo 16 %. Tai būtų galima sieti su ekonominiais rodikliais – įmonės

atsigauna po ekonominės krizės ir vėl pradeda rūpintis socialine atsakomybe.

Kai kuriais atvejais įmonės imasi ĮSA, kad pagerintų savo įvaizdį33

ir taip

pasiektų kitų tikslų (pardavimai, pelnas, rinkos dalis).

2011 m. nepaisant išaugusio ĮSA sąvokų paminėjimo žiniasklaidoje, verslo

atstovams skirtuose leidiniuose šis skaičius sumažėjo 31 %.

Nacionalinėje žiniasklaidoje yra minimos sąvokos, susijusios su verslo

atsakomybe, nors straipsnių konkrečiai ĮSA tematika nėra daug (pvz.,

„Starbucks“ demonstruoja socialiai atsakingą verslą”, „Socialiai atsakinga

veikla – ilgalaikė verslo investicija“).

Iš straipsnių, kurių turinys tiesiogiai siejasi su ĮSA (o ne tik turi raktinius

žodžius), galima pastebėti, kad daugiausiai jų paliečia aplinkosaugos ir

ekologijos problemas (pvz., „UAB „Samsonas“ įdiegė nuotekų valymo

sistemą“, „Per keturis mėnesius ežerų kraštas išgelbėtas nuo tūkstančių tonų

šiukšlių“, „Investavęs į ekologiją neprašausi“). Žiniasklaidoje daug dėmesio

sulaukia ir Socialiai atsakingų įmonių apdovanojimai – straipsniai apie

laimėtoją pasirodė ne viename šaltinyje.

Pažymėtina pažanga, kad didžiausiuose internetiniuose naujienų portaluose

atsirado skilčių, skirtų socialinei atsakomybei. Pavyzdžiui, 2011 m. prasidėjo

DELFI projektas „Sociumas LT“34

, skirtas socialinėms problemoms,

socialiniam gyvenimui, savanoriškai veiklai, socialioms, inovatyviomis verslo

idėjomis ir kt.

32

Šaltinis: Žiniasklaidos monitoringą už 2011 metus atliko BNS grupės įmonė UAB „Mediaskopas“

2012 m. vasario mėn.

33 Šaltinis: L. Šimanskienė, J. Paužuolienė, „Įmonių socialinės atsakomybės svarba Lietuvos

organizacijoms“, informacija apie LR Valstybės biudžeto išlaidų vykdymą,

http://baitas.lzuu.lt/~mazylis/julram/20/138.pdf.

34 Šaltinis: Projekto „Sociumas LT“ internetinė svetainė, http://sociumas.delfi.lt/.

http://baitas.lzuu.lt/~mazylis/julram/20/138.pdf

http://sociumas.delfi.lt/

27

Kita verta dėmesio pažanga – Lietuvoje atsirado specializuotų, ĮSA tematikai

skirtų leidinių. 2011 m. Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje

iniciatyva su IQ žurnalu publikuoti priedai „Atsakingas verslas“, kuriame

nagrinėjamos įvairios su ĮSA susijusios temos.

12 rodiklis

III Kategorija – Pilietinė visuomenė

12. Parengtų ir ministerijų, įstaigų prie ministerijų, tarptautiniu mastu

pripažintų organizacijų dirbančių ĮSA srityje tinklalapiuose viešai skelbiamų

metodinių priemonių, skirtų ĮSA principams taikyti skaičius.


2011 m. buvo išleistos 4 naujos ĮSA metodinės priemonės/leidiniai, tai – dvigubai daugiau nei 2010 m.

12.1 lentelė. Viešai skelbiamų naujų metodinių priemonių, skirtų ĮSA principams

taikyti skaičius.

Metai 2010 2011

Metodinių priemonių skaičius 2 4 (+100 %)

12.2 lentelė. Viešai skelbiamos ĮSA principų ir nuostatų įgyvendinimo praktikos.

Metai Organizacija Metodinė priemonė ir nuoroda

2011 JTVP

3 leidiniai „Atsakingas verslas“ – žurnalo IQ priedai.

Nagrinėjamos įvairios su ĮSA susijusios temos: ĮSA

kaip rizikų valdymo įrankis, ĮSA sistemos ir

standartai, Verslo ir nevyriausybinių organizacijų

partnerystė, Atsakingas vartojimas

2011 Lietuvos vartotojų

institutas

„Tausojantis vartojimas“

http://www.vartotojai.lt/get.php?f.1586


Viešai prieinamų, lietuvių kalba pateikiamų metodinių priemonių, skirtų ĮSA

taikymui, nėra daug, kasmet išleidžiama po keletą leidinių. Pastebėtina

pažanga 2011 m., kai su žurnalu IQ pradėti publikuoti priedai „Atsakingas

verslas“, kuriame nagrinėjamos įvairios su ĮSA susijusios temos: ĮSA kaip

rizikų valdymo įrankis, ĮSA sistemos ir standartai, Verslo ir nevyriausybinių

organizacijų partnerystė, Atsakingas vartojimas.

Pažymėtina stiprybė, kad nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažįstamos

organizacijos savo tinklapiuose skatina ĮSA pateikdamos koncepcijos

aprašymus, paaiškinimus ar nuorodas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

pateikia bendros informacijos apie ĮSA, ĮSA įmones Lietuvoje, Jungtinių

Tautų Pasaulinį susitarimą, Nacionalinį atsakingo verslo apdovanojimą ir kt.,

tačiau nepateikia konkrečių ĮSA taikymo priemonių (pvz. tarptautinių

standartų diegimo gairių) aprašymo. Europos komisija pateikia bendrą ĮSA

aprašymą bei pateikia nuorodų į vyksiančius ĮSA renginius bei atliktus

tyrimus, tačiau ši informacija neprieinama lietuvių kalba. Bene daugiausiai

http://www.vartotojai.lt/get.php?f.1586

28

informacijos galima surasti Jungtinių Tautų vystymo programos Lietuvoje

tinklalapyje. Be to, informacijos apie su ĮSA susijusius vadybos standartus ir

jų metodikas galima rasti įvairių konsultacinių įmonių svetainėse.

13 rodiklis


13. Lietuvos mokslo leidiniuose publikuoti moksliniai straipsniai, kuriuose

nurodomi raktiniai žodžiai, susiję su įmonių socialine atsakomybe.


Per metus ĮSA tema parašytų straipsnių skaičius išliko panašus, t.y. augimas siekė 5

%, per 2011 m. buvo publikuoti 24 nauji straipsniai.

13.1 lentelė. Lietuvos mokslo leidiniuose* publikuoti straipsniai, susiję su ĮSA35

.

Metai 2010 2011

Straipsnių skaičius* 23 24 (+5 %)

*Į sąrašą įtraukta ir keletas straipsnių užsienio mokslo žurnaluose, kuriuos parašė

Lietuvos universitetų mokslininkai.

Pilnas straipsnių sąrašas pateikiamas Įmonių socialinės atsakomybės pažangos

Lietuvoje šalies lygmeniu 2008 – 2011 m. vertinimo ataskaitos 6 priede.


pažangos kliūtys

Lietuvos mokslo leidiniuose ĮSA bei darnaus vystymo tematika yra

analizuojama ir tiriama įvairiais pjūviais. Privataus ir viešojo sektoriaus ĮSA

aktualijos atsispindi ir autorių straipsniuose nagrinėjamose temose.

Darbai ĮSA tema publikuojami įvairuose mokslo leidiniuose, dažniau

sutinkami – „Ekonomika ir vadyba“ (4 straipsniai), „Inžinerinė ekonomika“ (2

straipsniai), taip pat vadybos mokslo darbų rinkiniuose (3 straipsniai) ir

viešajam administravimui skirtuose žurnaluose. 2011 m. dažniausiai

sutinkama kalba straipsniuose išliko lietuvių, tačiau išaugo anglų kalba

parašytų straipsnių dalis (apie 37 %, 2010 m. straipsniai anglų kalba sudarė

apie 30 %).

2011 m. vienintelis J. Ruževičius pateikė daugiau nei 1 straipsnį ĮSA tema:

„Socialinės atsakomybės priemonių tarptautinės sistemos analizė“ (angl.

„Social responsibility tools international system analysis“) bei kartu su

A.Žėkiene parašytas straipsnis „Socialiai atsakingas investavimas kaip

socialinės atsakomybės dalis“ (angl. „Socially responsible investment as a

part of corporate social responsibility“).

2011 m. straipsniuose dažnai minima valstybė bei jos įtaka ĮSA (Kovaliov, R.

„Lietuvos socialinės politikos modelio įtaka ĮSA plėtrai Lietuvoje.”,

35

Šaltinis: Lietuvos virtuali biblioteka, http://primo-

v3.library.lt/primo_library/libweb/action/search.do?dscnt=1&dstmp=1328867430386&vid=LABT_VU

1&fromLogin=true>.

http://primo-v3.library.lt/primo_library/libweb/action/search.do?dscnt=1&dstmp=1328867430386&vid=LABT_VU1&fromLogin=true



29

Grublienė, V. „Valstybės parama kaip smulkiojo ir vidutinio verslo darnaus

vystymosi prielaida.”).

Mokslinių straipsnių plėtrą ĮSA tematika galėtų paskatinti Lietuvoje

organizuojamos mokslinės konferencijos ĮSA bei darnaus vystymosi tematika

bei LR Vyriausybės finansinė parama atlikti susijusius mokslinius tyrimus.

14 rodiklis


14. Organizuotų šakinių, respublikinių ir tarptautinių renginių Lietuvoje

atsakingo vartojimo klausimais skaičius per metus.


14.1 lentelė. Organizuotų šakinių, respublikinių ir tarptautinių renginių Lietuvoje

atsakingo vartojimo klausimais skaičius per metus.

Metai 2010 2011

Renginių skaičius per metus 3* 22 (+ 630 %)

*Duomenys nėra visiškai tikslūs, kadangi viešoje erdvėje trūksta tikslių duomenų apie

ankstesniais metais vykusius renginius.

14.2 lentelė. 2011 m. Lietuvoje organizuoti renginiai atsakingo vartojimo klausimais.

Data Renginys Organizatorius Nuoroda

2011

rugpj

ūtis-

rugsė

jis

Projektas „Vartokime

atsakingai“:

praktiniai seminarai

vienuolikoje Lietuvos miestų,

skirti atsakingo vartojimo

konsultantų mokymui „Išmok

pasirinkti – vartok

atsakingai”.

JTVP Lietuvoje;

Lietuvos nacionalinė

vartotojų federacija;

Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba

http://vartotojuteises.lt

/projektai/2011_07_10

_akcija_konkursas_va

rtokime_atsakingai

2011-

02-10

„Tiek, kiek reikia įmonei“,

konferencija, skirta

racionalaus elektros energijos

vartojimo klausimams versle

AB „Lesto” http://www.lesto.lt/lt/

News/Item/38

2011-

02-24

Seminaras „Praktiški

patarimai atsakingam

vartojimui“

JCI Sostinė http://www.gyva.lt/arti

cles/view/140

2011-

09-29

Atsakingo vartojimo

konferencija jaunimo

lyderiams: Ar po mūsų bus

tvanas?

Lietuvos jaunimo

organizacijų taryba

http://www.efsa.lt/fail

ai/Dokumentai/Atsaki

ngo%20vartojimo%20

konferencijos%20prog

rama.pdf

2011-

09-

29/30

Konferencija „Tausojantis

vartojimas ir darni gamyba:

kaip tai pasiekti“.

KTU Aplinkos

inžinerijos institutas

http://www.apini.lt/?se

ction=news&id=67&l

ang=lt

2011-

10-28

Projektas „Vartokime

atsakingai“: konkursas

JTVP Lietuvoje;

Lietuvos nacionalinė

http://vartotojuteises.lt

/naujienos/2011_11_0

http://vartotojuteises.lt/projektai/2011_07_10_akcija_konkursas_vartokime_atsakingai




http://www.lesto.lt/lt/News/Item/38

http://www.lesto.lt/lt/News/Item/38

http://www.gyva.lt/articles/view/140

http://www.gyva.lt/articles/view/140

http://www.efsa.lt/failai/Dokumentai/Atsakingo%20vartojimo%20konferencijos%20programa.pdf





http://www.apini.lt/?section=news&id=67&lang=lt



http://vartotojuteises.lt/naujienos/2011_11_02_paskelbti_konkurso_vartokime_atsakingai_nugaletojai_draugiskiausios_vartotojams_parduotuves

http://vartotojuteises.lt/naujienos/2011_11_02_paskelbti_konkurso_vartokime_atsakingai_nugaletojai_draugiskiausios_vartotojams_parduotuves

30

„Vartokime atsakingai“ –

draugiškiausios vartotojams

parduotuvės rinkimas

vartotojų federacija 2_paskelbti_konkurso

_vartokime_atsakingai

_nugaletojai_draugiski

ausios_vartotojams_pa

rduotuves

2011

lapkr

itis

Pagal JTVP Lietuvoje

projektą „Vartai: įmonių

socialinės ir aplinkosauginės

inovacijos“ suorganizuotos 5

atviros pamokos mokyklose

apie atsakingą vartojimą

Lietuvos vartotojų

institutas

Lietuvos vartotojų

institutas, Tel/Faks.

+370 52310711

2011-

11-29

Projektas „Aplinkai

palankaus gyvenimo būdo

skatinimas per tausojantį

maisto vartojimą“: Apvalaus

stalo diskusija „Kaip

pagerinti komunikaciją tarp

ūkininkų ir vartotojų”

Lietuvos vartotojų

institutas

Lietuvos vartotojų

institutas, Tel/Faks.

+370 52310711,

http://www.vartotojai.l

t/index.php?id=7368


pažangos kliūtys

Per 2011 m. labai stipriai išaugo su atsakingu vartojimų susijusių renginių

skaičius (630 %). Nors šis skaičius nėra visiškai tikslus dėl viešojoje erdvėje

trūkstančios informacijos apie ankstesniais metais įvykusius renginius, tačiau

galima daryti išvadą, kad tokių šviečiamųjų renginių skaičius auga. Daugiau

kaip 70 % šių renginių (17) buvo suorganizuoti įgyvendinant ĮSA priemonių

plane numatytą 2.4.2 priemonę (Rengti atsakingą vartojimą skatinančias

kampanijas, akcijas <...>, įtraukti į šią veiklą suinteresuotąsias šalis) pagal

projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“ dalis.

JTVP Lietuvoje inicijuoja nemažą dalį renginių apie atsakingą vartojimą. 2011

m. JTVP prisidėjo prie trijų projektų (vienas jų apėmė 11 seminarų).

2011 m. atsakingo vartojimo skatinime aktyviai veikė ir daugiau organizacijų

– Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas, Lietuvos vartotojų institutas

bei Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija.

15 rodiklis

IV Kategorija - Aplinka

15. Aplinkos vadybos sistemas ir standartus (ISO 14001, EMAS) sertifikavusių ir

(arba) registravusių įmonių skaičius


1 rodiklio reikšmė 2011 m. galiojantį ISO 14001 sertifikatą turinčių įmonių skaičius augo nedaug (+ 5

%).

http://www.vartotojai.lt/index.php?id=7368

http://www.vartotojai.lt/index.php?id=7368

31

15.1 lentelė. ISO 14001 galiojantį sertifikatą turinčių įmonių skaičiaus dinamika,

2010 ir 2011 m.36

Metai 2010 2011

Galiojantį ISO14001* sertifikatą

turinčių įmonių skaičius, vnt.

641

673 (+5 %)

Pastaba: sertifikuotų įmonių duomenys nėra visiškai tikslūs, nes Lietuvos standartizacijos

departamentui pateikia duomenis keturios Lietuvoje veikiančios sertifikavimo įstaigos (UAB „TUV

Uolektis“, VšĮ „LST Sert“, „Bureau Veritas Certification“, UAB „Det Norske Veritas“), užimančios

didžiają sertifikavimo rinkos dalį ir kai kurios sertifikuotos įmonės savo iniciatyva.

2 rodiklio reikšmė

Iki 2011 m. nei viena Lietuvos įmonė nebuvo įtraukta į EMAS registrą. Tokią

situaciją galima paaiškinti tuo, kad EMAS reikalavimai yra griežtesni bei

nepakankamai vykdoma informacijos sklaida. 2011 m. VšĮ „Versli Lietuva“,

vykdydama projektą „Konkurencingumo centras“, padėjo įdiegti aplinkosaugos

vadybos ir audito sistemą EMAS 9 įmonėse bei Aplinkos ministerijoje. Tai buvo

padaryta panaudojant ES paramą37

. 2011 m. pavasarį komunalinių paslaugų ir

ekologijos verslo bendrovė „Ecoservice“ buvo pirmoji Lietuvoje įmonė, įtraukta į

EMAS registrą. 2011 m. pabaigoje Lietuvoje buvo 10 organizacijų, įtrauktų į šį

registrą38

. Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2011 m. rugsėjo 30 d.

įsakymu Nr. AV-208, Aplinkos apsaugos agentūra vykdo EMAS registraciją 39

.


2011 m. galiojantį ISO 14001 sertifikatą turinčių įmonių skaičius augo 5 %.

Galima daryti prielaidą, kad nedidelis ISO14001 sertifikatų skaičiaus augimas

susijęs su tuo, kad dalis įmonių nepirko resertifikavimo paslaugų dėl

ekonominių sumetimų, tačiau aplinkosaugos vadybos veiklą ir toliau vykdė.


aplinkosauginės verslo inovacijos“, Nr. VP1-1.1-SADM-03-V-02-001, 2011

m. pradėtos konsultacijos 10 Lietuvos įmonių ISO14001 standarto diegimo

klausimais. Tikėtina, kad projekte dalyvaujančios įmonės sertifikuosis 2012

m.

Pažymėtina pažanga 2011 m. EMAS registracijos srityje – registruotos 10

įmonių. Kadangi EMAS reikalavimai aplinkosaugos vadybos sistemoms yra

aukštesni nei ISO14001 standarto, galime daryti išvadą, kad Lietuvos įmonės

savanoriškai prisiima vis aukštesnius aplinkos apsaugos reikalavimus.

36

Šaltiniai: Lietuvos standartizacijos departamentas (LST), Informacijos skyrius, Tel. 8 5 2709347

Lietuvos standartizacijos departamentas, Informacija sertifikuotas vadybos sistemas,

http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157.

37 Šaltinis: VšĮ „Versli Lietuva“ svetainė, http://www.verslilietuva.lt/.

38 Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, EMAS registracijos sąrašas,

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=8c972be5-bc76-49f9-be5c-d13aa733587f.

39Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymas „Dėl organizacijų savanoriško bendrijos

aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo registracijos, registracijos galiojimo

pratęsimo, registracijos galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2011 m.

rugsėjo 30 d. Nr. AV-208, Vilnius,

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=408192&p_query=&p_tr2= .

http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157

http://www.verslilietuva.lt/

http://gamta.lt/cms/index?rubricId=8c972be5-bc76-49f9-be5c-d13aa733587f

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=408192&p_query=&p_tr2

32

16 rodiklis


16. Išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų (ŠESD) kiekis ir

atsinaujinančiosios energijos vartojimas


Duomenų už 2011 m. nėra ir negalima šių duomenų perskaičiuoti. Ankstesnių metų

analizė pateikta Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu

2008 – 2011 m. vertinimo ataskaitoje.

17 rodiklis


17. Bendros valstybės aplinkosaugos išlaidos


17.1 lentelė. LR Valstybės išlaidų aplinkosaugai ir BVP santykis.

Išlaidų sritis Metai 2010 m. 2011 m.

Išlaidos aplinkos apsaugai (mln.Lt)40

1063 958 (– 10 %)

BVP (mln. Lt)41

95 074 106 006

Išlaidų aplinkos apsaugai ir BVP

santykis, %

1,118 0,904

40

Šaltiniai: LR 2011 m. valstybės biudžeto vykdymas (patikslinta),

http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Biudzeto_vykdymas/2011__m_2.pdf.

2008 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaita (pagal valstybės

funkcijas), http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Valstybes_biudzetas/2008_apyskaita/4forma.pdf.

41 LR Statistikos departamentas, http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp.

http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Biudzeto_vykdymas/2011__m_2.pdf

http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Valstybes_biudzetas/2008_apyskaita/4forma.pdf

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/saveselections.asp

33

17.2 lentelė. Aplinkos ministerijos kai kurios aplinkosauginės programos ir LR

valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymas pagal programas 2010 ir 2011

m., tūkst. Lt.42

Programos pavadinimas 2010 2011 Pokytis

Valstybinis aplinkos monitoringas ir upių baseinų

valdymas

9.651 9.696 +0,5 %

Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų

valdymas

27.948 26.966 – 3,5 %

Specialioji klimato kaitos programa 50.000 400.000 + 800 %

Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų

fondo programa

6.000 9.000 + 50 %

Specialioji gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo

programa

14.000 6.000 – 57 %

Specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių

finansavimo programa

16.000 17.000 + 6 %

Iš viso asignavimų: 123.599 468.662 + 379 %


Išlaidų aplinkos apsaugai ir BVP santykis 2011 m. lyginant su 2010 m.

sumažėjo: nuo 1,1 % 2010 m. iki 0,9 % 2011 m., nors kai kurioms iš 17.2

lentelėje esančių programų buvo skirti didesni asignavimai 2011 m. negu 2010

m.

2011 m. išlaidų dalies mažėjimą lėmė du aspektai – 10 mlrd. Lt padidėjęs

BVP ir 100 mln. Lt sumažėjusios išlaidos aplinkos apsaugai.

Detalaus biudžeto, kam yra panaudotos aplinkosaugai skirtos lėšos, Aplinkos

ministerija neteikia. Pokyčius aplinkosaugos srityje galima stebėti vertinant

Aplinkos ministerijos programas, skirtas aplinkosaugai bei iš valstybės

biudžeto joms skiriamas lėšas. 17.2 lentelėje išskirtos kai kurios Aplinkos

ministerijos programos bei iš valstybės biudžeto joms skirti asignavimai.

2011 m. Aplinkos ministerijos vykdomoms programoms iš valstybės biudžeto

buvo skirta daugiau kaip 1 mlrd. Lt. Tai yra beveik 4 kartus daugiau nei

ankstesniais metais. Iš visų programų galima išskirti keletą tęstinių

aplinkosaugos programų, kurios buvo vykdomos ir 2010 m., ir 2011 m. Tai

valstybinis aplinkos monitoringas ir upių baseinų valdymas, pavojingų

cheminių medžiagų ir preparatų valdymas, specialioji gaminių ar pakuotės

atliekų tvarkymo programa, specialioji bendrųjų miškų ūkio reikmių

finansavimo programa. Trims iš šių programų skirtos lėšos keitėsi palyginti

nedaug. Specialioji Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programa

gavo 50 % daugiau lėšų, o Specialiajai gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo

programai finansavimas perpus sumažintas.

Didžiausias skirtų lėšų pokytis pastebimas Specialiajai klimato kaitos

programai, pradėtai vykdyti 2010 m. Tuomet jai buvo skirta 50 mln. Lt, o

2011 m. 400 mln. Lt.

Esminiai pasikeitimai, įvykę 2011 m. – nebebuvo vykdomos Specialioji

aplinkos apsaugos rėmimo programa bei Specialioji aplinkos sektoriaus

biudžetinių įstaigų mokamų paslaugų teikimo programa.

42

Šaltinis: 2008-2011 m. LR Vyriausybės nutarimai „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto

patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“.

34

18 rodiklis


18. Ekologinio pėdsako įvertinimas


Ekologinis pėdsakas – vienas iš pasaulyje labiausiai šiuo metu paplitusiu darnaus

vystymosi rodiklių. Jo stebėsena leidžia įvertinti gyventojų vartojimo poreikių ir

turimų ekologinių resursų santykį. Ekologiniam pėdsakui išmatuoti yra skaičiuojamas

pirminių produktų derlius (dirbamos žemės plotų, miško, ganyklų ir žvejybos) ir

teritorija, reikalinga jai išgauti.

Duomenų už 2011 m. nėra. Ggilesnei šio rodiklio analizei siūlytume naudoti LR

aplinkos ministerijos puslapyje pateikiamus „Statistikos departamento taikomi

darnaus vystymosi rodikliai“ rodiklius, kurie pateikiami pamečiui. Ankstesnių metų

analizė pateikta Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu

2008 – 2011 m. vertinimo ataskaitoje.

19 rodiklis

V Kategorija - Darbo santykių klausimai

19. Darbo santykių vadybos sistemas (SA8000, OHSAS 18001) sertifikavusių

įmonių skaičius



SA8000 standartas tarp Lietuvos įmonių nėra populiarus, tačiau augimo tempai gana

dideli – per 2011 m. standartą įsidiegusių įmonių skaičius išaugo 20 % , t.y. nuo 16

įmonių 2010 m. iki 19 įmonių 2011 m. SA 8000 standarto diegimas yra skatinamas ir

įgyvendinant projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės inovacijos“.

2010 m. įmonės buvo pakviestos teikti paraiškas ir dalyvauti ĮSA standartų diegimo

priemonėje,43

tačiau diegimas prasidėjo tik 2011 m. viduryje. Standartų diegimas yra

ilgas procesas, todėl įmonės, dalyvavusios standartų diegime, sertifikuosis tik 2012

m., todėl šios priemonės rezultatai pasireikš 2012 m. Tas pats pasakytina ir apie 2

rodiklio reikšmę (OHSAS 18001 sertifikatų skaičių).

19.1 lentelė. SA8000 galiojantį sertifikatą turinčių įmonių skaičius44

:

Metai 2010 2011

Įmonių skaičius, vnt. 22 23 (+5 %)

43

Šaltinis: TVP Lietuvoje,

http://www.undp.lt/uploads/3%201%209%20Priemones%20aprasas_galutinis.pdf 44

Šaltinis: Social Accountability Acreditation Services,

http://www.saasaccreditation.org/certfaclists/2011_Q4/Q4%20SA8000%20Certs%20List,%20Public%

20List.pdf

http://www.undp.lt/uploads/3%201%209%20Priemones%20aprasas_galutinis.pdf

35


2011 m. OHSAS 18001 sertifikatą turinčių įmonių skaičius išaugo 11 %, t.y. nuo 376

įmonių 2010 m. iki 419 įmonių 2011 m.

19.2 lentelė. Sertifikuotos darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos (BS

OHSAS 18001:2007/LST 1977:2008) galiojantį sertifikatą turinčių įmonių skaičius45

:

Metai 2010 2011

Įmonių skaičius 376 419 (+11 %)

Pastaba: sertifikuotų įmonių duomenys nėra visiškai tikslūs, nes Lietuvos standartizacijos

departamentui pateikia duomenis keturios Lietuvoje veikiančios sertifikavimo įstaigos (UAB „TUV

Uolektis“, VšĮ „LST Sert“, „Bureau Veritas Certification“, UAB „Det Norske Veritas“), užimančios

didžiają sertifikavimo rinkos dalį, ir kai kurios sertifikuotos įmonės savo iniciatyva.


Lietuvai vienas iš aktualiausių ĮSA aspektų yra socialinis saugumas ir darbo

sauga. Socialinės atsakomybės standarto SA8000 ir darbuotojų saugos ir

sveikatos standarto OHSAS18001 diegimų įmonėse plėtra rodo, kad įmonės

vis labiau siekia savo darbuotojams suteikti visapusišką darbo saugumą bei

formuoti socialinio saugumo jausmą. Socialinio saugumo įmonėse vystymas

galėtų prisidėti prie emigracijos mažinimo, kai asmenys iš Lietuvos išvyksta

ne tik dėl finansinių, bet ir dėl socialinių priežasčių, pavyzdžiui, pažeidžiamos

žmogaus teisės, orumas, dėl akivaizdaus socialinio neteisingumo.

SA8000 standartas tarp Lietuvos įmonių dar nėra populiarus. Palyginus su

populiariausiais ISO vadybos sistemos standartais, pvz. ISO14001 (žr. 15

rodiklį) ar ISO900146

, SA8000 standartą turi gerokai mažesnis skaičius

įmonių. Per 2011 m. įmonių, turinčių galiojantį SA8000 sertifikatą skaičius

išaugo trimis įmonėmis, o BS OHSAS 18001:2007/LST 1977:2008 – 43

įmonėmis. Taigi 2011 m. OHSAS18001 ir SA8000 standartų diegimas ir

sertifikavimas išlaiko augimo tendencijas.


aplinkosauginės verslo inovacijos“, Nr. VP1-1.1-SADM-03-V-02-001, 2011

m. pradėtos konsultacijos 20 Lietuvos įmonių OHSAS18001 ir SA8000

standartų diegimo klausimais. Tikėtina, kad projekte dalyvaujančios įmonės

sertifikuosis 2012 – 2013 m.

20 rodiklis


20. Darbuotojų, priklausančių profesinėms sąjungoms, procentinė dalis


Samdomųjų skaičius Lietuvoje per 2011 m. išaugo apytiksliai 3,5 %. Duomenų apie

priklausymą profsąjungoms už 2011 m. nėra, remiantis Statistikos departamento

45 Ten pat. 46 Šaltinis: Lietuvos standartizacijos departamentas (LST), Informacijos skyrius, Notifikavimo

poskyris, Tel. 8 5 270 9347.

Lietuvos standartizacijos departamento (LST) svetainė, Informacija apie sertifikuotas vadybos

sistemas, http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157.

http://www.lsd.lt/typo_new/index.php?id=157

36

informacija, duomenys bus pateikti rugsėjo 28 d. Ankstesnių metų analizė pateikta

Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu 2008 – 2011 m.

vertinimo ataskaitoje.

20.1 lentelė.Samdomųjų darbuotojų, priklausančių profsąjungai, dalis. 47

Rodiklis Metai

2010 2011

Samdomųjų skaičius 48

Lietuvoje, tūkst.

1 196,4 1 225,9 (+3,5 %)

Profsąjungų narių skaičius Lietuvoje,

tūkst.

112,6 – *

Profsąjungų narių dalis nuo samdomųjų

skaičiaus Lietuvoje, %

9,41 – *.

* Duomenų nėra.

21 rodiklis


21. Lyčių lygybė versle ir valdyme



Lyčių lygybės požiūriu situacija Lietuvoje yra geresnė nei ES vidurkis. Moterų dalis

didžiausių viešai kotiruojamų įmonių aukščiausiose sprendimų priėmimo institucijose

sudaro 13 %, tuo tarpu ES vidurkis išlieka apie 12 %.

47 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR vyriausybės,

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?MainTable=M3031001&PLanguage=0&PXSI

d=0&ShowNews=OFF. M3031001: Samdomieji. Požymiai: darbovietėje dirbančių asmenų skaičius,

gyvenamoji vietovė, lytis, metai;

Statistikos departamentas prie LR vyriausybės,

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?MainTable=M3190201&PLanguage=0&PXSI

d=0&ShowNews=OFF; M3190201: Narystės organizacijų narių skaičius metų pabaigoje. Požymiai:

narystės organizacija.

48 Samdomieji darbuotojai – asmenys, pagal sutartį su darbdaviu įsipareigoję dirbti arba eiti tam

tikras pareigas pagal darbovietėje nustatytą darbo tvarką ir gaunantys sulygtą darbo užmokestį

[Statistikos departamentas prie LR vyriausybės].

http://db1.stat.gov.lt/statbank/SelectVarVal/Define.asp?MainTable=M3031001&PLanguage=0&PXSId=0&ShowNews=OFF




37

21.1 lentelė. Lyčių pasiskirstymas didžiausių viešai kotiruojamų aukščiausiose

sprendimų priėmimo organuose (valdybose, tarybose), procentais49

.

Lietuva50

ES-27

Metai Moterys, % Vyrai, % Moterys, % Vyrai, %

2010* 13 87 12 88

2011 13* 87* 12 88

* Įmonių sąrašas ir lyčių pasiskirstymas aukščiausiuose valdymo organuose 2011 m.

pateikiamas Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies lygmeniu 2008

– 2011 m. vertinimo ataskaitos 6 priede.


Moterų dalis šalies parlamente (2008–2012 m. kadencija) – apie 18 %.

21.2 lentelė. Moterų dalis Lietuvos Respublikos Seime51

Institucija Moterys,

skaičius

Vyrai,

skaičius

Pasiskirstymas pagal lytį, %

moterys vyrai

Seimas (2008–2012 m.) 26 115 18,4 81,6


Nors Lietuvos moterų dalis didžiausių viešai kotiruojamų įmonių

aukščiausiose sprendimų priėmimo organuose nėra didelė, tačiau atitinka ES

tendencijas (žr. 21.1 lentelę). 2011 m. vertinant rodiklį – moterų dalis

didžiausių viešai kotiruojamų įmonių aukščiausiose sprendimų priėmimo

institucijose – išliko nepakitusi, t.y. 13 %.

Statistikos departamento duomenimis, moterys Seimo narės LR dabartinės

kadencijos Seime (2008–2012 m.) sudaro beveik penktadalį visų narių. Tačiau

ir ankstesnėse Seimo kadencijose dominavo vyrai, todėl reikšmingų pokyčių

sudėtyje pagal lytį neįvyko. Pagal šį rodiklį Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio,

kur vidutiniškai 24 % parlamentų narių yra moterys (2011 m. duomenys)52

.

22 rodiklis


49 Šaltinis: Europos Komisijos duomenų apie moteris ir vyrus, dalyvaujančius priimant sprendimus,

bazė, http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=764&langId=en.

50 Rodiklio skaičiavimo metodika apima tik didžiausias listinguojamas įmones (angl. primary blue-chip

index). Įmonių sąrašas kasmet kinta, kadangi į jį įtraukiamos tuo laikotarpiu esančios didžiausios

kompanijos pagal nustatytus kriterijus (pvz. kapitalizacija).

Šaltinis: http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-

finance/quoted-companies/index_en.htm.

Lietuvos atveju, rodiklisi apima Baltijos Oficialiajame prekybos sąraše buvusias bendroves.

Šaltinis: http://www.nasdaqomxbaltic.com/lt/birzu-informacija/rinkos-modelis/. 51

Šaltinis: LR Statistikos departamentas, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1306.

52 Šaltinis: Europos komisija, http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-

making/database/politics/national-parliaments/index_en.htm.

http://ec.europa.eu/social/main.jsp?catId=764&langId=en

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-finance/quoted-companies/index_en.htm

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/business-finance/quoted-companies/index_en.htm

http://www.nasdaqomxbaltic.com/lt/birzu-informacija/rinkos-modelis/

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1306

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/politics/national-parliaments/index_en.htm

http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/gender-decision-making/database/politics/national-parliaments/index_en.htm

38

22. Mirtimi pasibaigusių nelaimingų atsitikimų skaičius per metus, tenkančių

100 000 dirbančiųjų


Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 dirbančiųjų per 2011

m. sumažėjo 3% (nuo 4,7 atvejų 2010 m. iki 4,6 atvejų 2011 m.).

22.1 lentelė. Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių susirgimų skaičius,

tenkantis 100 000 dirbančiųjų53

bei profesinių susirgimų skaičius54

Metai 2010 2011

Mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius 100

tūkst. dirbančiųjų

4,7 4,6 (– 3 %)

Prof. susirgimai 472 402 (– 15 %)

22.2 lentelė. Mirtini nelaimingi atsitikimai procentais pagal įmonių ekonominę veiklą.

Įmonės ekonominė veikla 2010 m. 2011 m.

Transporto įmonės 22,4 % 28,8 %

Statybos įmonės 10,2 % 25 %

Žemės ūkio įmonės 18,4 % 7,7 %

Apdirbamosios gamybos įmonės 18,4 % 13,5 %

Kita veikla 30,6 % 25 %

Iš viso: 100 % 100 %


LR Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis 2011 m. įvyko 52 mirtini

nelaimingi atsitikimai darbe. Statistika rodo, kad nuo 2010 m. mirtinų

nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 dirbančiųjų, Lietuvoje

išlieka sąlyginai stabilus. Nors 2011 m. pokyčiai nežymūs, tačiau rodiklis vis

tik parodo Lietuvos pažangą kuriant saugesnes darbo vietas, vykdant mirtinų

nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją.

Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus mažėjimą tikėtina lėmė ir

darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemų pagal OHSAS18001 standartą

diegimų sparti plėtra Lietuvoje (žr. 19 rodiklį).

Daugiausia mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų ir transporto

srityse (žr. 22.2 lentelę). 2011 m. nelaimingų atsitikimų skaičius šiose srityse

išaugo – transporto įmonėse keliais procentiniais punktais, o statybos įmonėse

daugiau kaip dvigubai. Tam įtakos galėjo turėti ekonominė šalies situacija –

per krizę sulėtėję statybos ir transportavimo tempai atsigavo, veiklos apimtys

53 Šaltiniai: LR Valstybinė darbo inspekcija, Ataskaitos apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei

darbo įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2008, 2009, 2010

metais.

LR Valstybinė darbo inspekcija, Informacija apie darbuotojų saugos ir sveikatos būklę bei darbo

įstatymų vykdymą Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose 2011 metais,

http://www.vdi.lt/index.php?1716170122

54 Šaltinis: Higienos institutas, http://www.hi.lt/images/PLR%20ataskaita%202008.pdf.

http://www.vdi.lt/get_file.php?file=bFgzSmJzcGZZNEZ3b1phYnlhdVgxSnVzWkpLWVk4dmN4dHBuMnAybXl0VnJwSlNvbFYlMkJXcnA2WFpKJTJGTFpwdlJ5bWFabmNlVGw4dkd6R3ZQeDVuSzJXbGttS3ZMbHBhaGNwOW1tNW1xbUpPVW5XaVpsYURNeXNpVW1wbVVacHFabDJPV3BNYVVsWjV0YnBkb21HZVZsSmh2bDQlMkJZZU1lNGxyWm93cGgxbk5xWGxzYW5uWnRtbVolMkJjWWFxY21NaVNuS2RvbEpLYXpLQ2JucG8lM0Q=





http://www.vdi.lt/index.php?1716170122

http://www.hi.lt/images/PLR%20ataskaita%202008.pdf

39

išsiplėtė. To pasekoje daugiau darbuotojų užsiėmė šia veikla (ar dirbo

intensyviau) ir padidėjo nelaimingų atsitikimų skaičius.

Kiti sektoriai, kuriuose įvyksta daugiausiai mirtinų nelaimingų atsitikimų, yra

apdirbamoji gamyba ir žemės ūkis. Šiuose keturiuose ekonominės veiklos

sektoriuose dirbančiose įmonėse 2011 m. įvyko 75 % visų mirtinų nelaimingų

atsitikimų. Todėl pirmiausia darbų saugą reikėtų stiprinti šiose sektoriuose.

2011 m. atitinkamai sumažėjo nelaimingų atsitikimų skaičius kitose įmonėse

(nepriskiriamoms nė vienam iš „pavojingiausių“ sektorių) – nuo 30,6 % iki 25

%).

Papildomas rodiklis, rodantis rūpinimąsi darbuotoju – profesinių susirgimų

skaičiaus dinamika. Šių susirgimų kasmet fiksuojama vis mažiau, 2011 m. šis

skaičius sumažėjo 15 %. Be sąlygų darbo vietoje gerinimo priemonių

veiksmingo įgyvendinimo, papildomi veiksniai buvo – darbingų žmonių

emigracija ir sugriežtėjusi nedarbingumo kontrolė.

23 rodiklis

VI Kategorija - Skaidrumas ir verslo aplinka

23. Korupcijos lygis (pagal „Transparency International“ viešai skelbiamą

rodiklį)


Pagal Tarptautinį korupcijos suvokimo indeksą Lietuvoje situacija nėra gera.

Lyginant su 2010 m., situacija pablogėjo – Lietuva iš 46 vietos nukrito į 50. 2010 m.

korupcijos suvokimo indeksas siekė 5 balus, kas rodo, jog šalis yra pajėgi susidoroti

su korupcija, tačiau 2011 m. užfiksuotas smukimas (4,8 balai).

23.1 lentelė. Lietuvos vieta Pagal Tarptautinį korupcijos suvokimo indeksą55

Metai 2010 2011

Vieta /balai 46/5 50/4,8

Dešimties balų sistemoje nulis reiškia absoliučią korupciją, o 10 – minimalų

korupcijos lygį.


2011 m. lyginant su 2010 m. korupcijos atžvilgiu Lietuvos padėtis prastėjo: iš

46 reitingo vietos nukrito į 50, o indekso reikšmė nuo 5 balų (tai reiškia, kad

šalis yra pajėgi kovoti su korupcija) nukrito iki 4,8, kas reiškia, jog Lietuvai

vėl sunku susitvarkyti su korupcija šalyje. 2011 m. Lietuva atsidūrė toje

pačioje sąrašo vietoje kaip Kosta Rika, Omanas ir Seišelių salos.

2011 m. Lietuva užėmė 22 vietą iš 30 ES valstybių narių ir kitų Vakarų

Europos valstybių. Lietuva korupcijos srityje lenkia šias ES nares: Vengriją,

Čekiją, Kroatiją, Slovakiją, Italiją, Graikiją, Bulgariją. Baltijos šalių kontekste,

būdama 50 vietoje Lietuva yra ankščiau už Latviją (61 vieta), tačiau atsilieka

Estijai (29 vieta).

55 Šaltinis: „Transparency International“ interneto svetainėje kasmet skelbiamas reitingas,

http://www.transparency.org/policy_research/surveys_indices/cpi.

http://www.transparency.org/policy_research/surveys_indices/cpi

40

24 rodiklis

VI Kategorija - Skaidrumas ir verslo aplinka

24. Socialiai atsakingo investavimo (SAI) veiklos stebėsena



Šiuo metu Lietuva neturi SAI indekso56

.


Lietuvoje šiuo metu nėra nacionalinio SAI forumo.


Nors šiuo metu Lietuva neturi SAI indekso ir nėra nacionalinio SAI forumo, tačiau

finansinės institucijos (bankai, pensijų fondai) Lietuvoje sudaro galimybes socialiai

atsakingam investavimui.

Lietuvos didieji bankai suteikia atsakingo investavimo galimybes bei turi platų fondų

portfelį, kuris apima ir socialiniais bei aplinkosauginiais tikslais pasižyminčius

fondus:

o Danske Bank A/S Lietuvos filialo visi siūlomi investiciniai fondai yra

sudaryti ir atrinkti taikant Danske Bank SAI politiką bei atrankos

kriterijus57

. Be to, bankas suteikia galimybę investuoti į specializuotus

darnaus vystymosi fondus. Pavyzdžiui, „Danske Invest Sustainability

Equity“, „Danske Invest Sustainability Bond“ fondus, kurie taiko

griežtesnius socialinius atrankos kriterijus atrenkamoms įmonėms

o Swedbank grupės mastu turi ne vieną socialiai atsakingą fondą, taip

vadinamą „Ethica fund family" (Etiškų fondų šeima). Privatiems

investuotojams siūlomi fondai „Ethica Miljö Sverige“, „Ethica Sverige

Global“, „Ethica Ränta“. Nors šie fondai dar nėra registruoti viešam

platinimui, tačiau klientams išreiškus norą juos įsigyti galima58

.

o SEB bankas Lietuvoje siūlo klientams galimybę investuoti į investicinius

fondus, pasižyminčius SAI kriterijais. SEB Lietuvoje neviešai platina keletą

tarptautinės finansų grupės SEB investicinių fondų (kitaip tariant, parduoda

pagal poreikį kai kuriems klientams, aptarus konkrečius jų poreikius), kurie

pasižymi SAI, pavyzdžiui, „SEB Ethical Global Index Fund (USD)“, „SEB

Ethical Europe Fund (EUR)“ ar kt.59

56

Šaltinis: Europos organizacijos „EuroSIF“ internetinė svetainė. EuroSIF pateikia nacionalinių SAI

forumų sąrašą, http://www.eurosif.org/network/sifs. 57 Šaltinis: Dankse banko Investavimo ir taupymo paslaugų departamento duomenys, Dankse banko

grupės tinklapis,

http://www.danskebank.com/en-uk/CSR/business/SRI/Pages/SRI-policy.aspx. 58 Šaltinis: Swedbank duomenys, Swedbank tinklapiai,

http://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems

http://www.swedbankrobur.com/about-swedbank-robur/about-sri/index.htm 59

Šaltinis: „SEB investicijų valdymas“ duomenys, SEB Lietuvoje tinklapis,

http://www.seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB1

http://www.eurosif.org/network/sifs

http://www.danskebank.com/en-uk/CSR/business/SRI/Pages/SRI-policy.aspx

http://www.swedbank.lt/lt/pages/privatiems

http://www.swedbankrobur.com/about-swedbank-robur/about-sri/index.htm

http://www.seb.lt/pow/wcp/seblt.asp?lang=lt&website=TAB1

41

o Nordea siūlo SAI fondą - „Climate and Environment Equity Fund“60

.

Šiuo metu Lietuvoje veikiantys bankai savo tinklalapių skiltyse, kuriose informuoja

apie siūlomus investicinius produktus ir investavimo galimybes, neteikia informacijos

apie socialiai atsakingą investavimą. Bankai bei jų fondų valdymo įmonės galėtų

prisidėti apie investuotojų švietimo SAI klausimais bei tuo pačiu formuotų SAI

produktų paklausą.

Rekomendacijos ĮSA plėtros skatinimui

Atsižvelgiant į ĮSA plėtrą 2011 m. laikotarpyje išskiriamos šios rekomendacijos61

tolimesniam ĮSA plėtros skatinimui:

Sukurti supaprastintą Ekologinio pėksako skaičiavimo metodiką. Ši metodika

padėtų greičiau gauti naujausius apytikslius ekologinio pėdsako duomenis.

Viena iš galimybių - skatinti akademinę bendruomenę daryti susijusius

tyrimus.

Ggilesnei Ekologinio pėdsako rodiklio analizei siūlytume naudoti LR aplinkos

ministerijos puslapyje pateikiamus „Statistikos departamento taikomi darnaus

vystymosi rodikliai“ rodiklius, kurie pateikiami pamečiui.

Daryti kokybės teisės aktų, susijusių su ĮSA vystymu turinio tyrimus kas 4-5

metai.

Skatinti sąžiningos prekybos plėtrą Lietuvoje. Sąžiningos prekybos plėtra

parodytų vartotojų sąmoningumą bei požiūrį į socialinę atsakomybę.

Sąžininga prekyba siekiama šių tikslų: lyčių lygybės skatinimo, ginti žmonių

teises remiant socialinio teisingumo, aplinkosaugos principus, suteikiant

ekonominį saugumą. Sąžiningos prekybos apimčių didėjimo rodiklį siūlytume

įtraukti į ĮSA pažangos vertinimo metodiką.

Įsteigti įmonių socialinės atsakomybės tarybą prie Vyriausybės, kuriai būtų

pavesta teikti rekomendacijas Vyriausybei, ministerijoms, verslo sektoriui ir

asociacijoms; Sukurti CSR forumą, kaip papildomą organą, kuris būtų

įsteigtas prie aukštųjų mokyklų ar profesinių asociacijų ir šio organo įrankis

tuomet būtų aiškus internetinės svetainės šeimininkas.

Skatinti „žaliųjų“ pirkimų vykdymą įgyvendinant šias priemones: 1)

perkančiųjų organizacijų švietimas apie tokių pirkimų reikšmę; 2) pagalba ir

konsultacijų teikimas rengiant pirkimų reikalavimus, skleidžiant gerąją

praktiką, viešinant pirkimų pavyzdžius; 3) supaprastinat „žaliuosius“

pirkimus, pavyzdžiui skleidžiant gerąją praktiką per centrinę perkančiąją

organizaciją; 4) „žaliųjų“ prekių kainų mažinimas.

Rekomenduotina paskatinti įmones-laimėtojas skleisti savo gerąją patirtį ĮSA

srityje bei tuo pačiu ne tik stiprinti šių įmonių įvaizdį, bet ir skatinti ĮSA

taikymą kitų įmonių tarpe.

Prastą situaciją korupcijos prevencijos srityje lemia mažos šalies ir palyginti

jaunos demokratijos specifika:

60

Šaltinis: Nordea banko Mažmeninės bankininkystės departamento duomenus, Nordea tinklapis,

http://www.nordea.lt/ 61 Kai kurios rekomendacijos jau buvo minėtos, aptariant konkretų rodiklį.

http://www.nordea.lt/

42

o politikos formuotojai, sprendėjai ir vykdytojai yra susiję giminystės ir

draugystės ryšiais, o teisėsauga veikia nepakankamai operatyviai ir

efektyviai ir

o besiformuojanti pilietiška visuomenė turi suprasti, kad „skęstančiųjų

gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“ ir aktyviai dalyvauti

politiniuose procesuose bei valstybės valdymo gerinimo veiklose.

o gerinant korupcijos prevenciją, reikėtų tęsti pilietinės visuomenės

ugdymo akcijas bei susijusį švietimą, stiprinti bendradarbiavimą su

teisėsauga ir susijusį skaidrumą.

ĮSA rodikliai rodo šalies gyventojų gyvenimo kokybės pokyčius, todėl

siūlome jais pasiremti, vertinant socialinės ir aplinkosauginės politikos

įgyvendinimo pasiekimus. Kaip parodė rodiklių pokyčių analizė, didžiausi

teigiami pokyčiai įvyko, arba vyksta tose srityse, kurios buvo remiamos,

įgyvendinant projektą „Vartai: įmonių socialinės ir aplinkosauginės

inovacijos“. Vykdant šį projektą buvo remiamas sistemų finansavimas,

mokymai dėl narystės Pasauliniame susitarime; skatinama ĮSA mokslo

programų plėtra šalyje; 2011 m. surengtos 5 atviros pamokos mokyklose apie

atsakingą vartojimą; pradėtas diegti ISO 14001 standartas 10 įmonių; 2011 m.

pradėta konsultuoti 20 Lietuvos įmonių OHSAS 18001 ir SA 8000 standartų

diegimo klausimais; 2011 m. surengta daug renginių, susijusių su atsakingu

vartojimu; 2011 m. šio projekto dėka buvo pradėtas ISA standartų diegimas.

Todėl siūlome Lietuvos Respublikos vyriausybei ir ateityje inicijuoti ĮSA ir

darnaus vystymosi programas bei skirti atitinkamas lėšas jų įgyvendinimui.

Dr. Dalius Serafinas

Projekto vadovas,

UAB „Kvalitetas“

Documents

Įmonių socialinės atsakomybės pažangos Lietuvoje šalies ......Nacionalinis atsakingo verslo įmonių tinklas, Lietuvos vartotojų institutas bei Lietuvos nacionalinė vartotojų