1

Įmonės

transformavimas į

darnią įmonę Metodinė priemonė

2

Atsakingas verslas – tai

skaidrus verslas,

gerbiantis ir ginantis

žmogaus teises, tvarią ir

kokybišką darbo aplinką,

kovojantis su korupcija,

nelygiomis galimybėmis ir

neigiamu poveikiu

aplinkai. Tai ateitis, kurios

dalis esame visi. 1

1 Šaltinis: Guide to corporate sustainability. Shaping a sustainable future by United Nations Global Compact (https://www.unglobalcompact.org/docs/publications/UN_Global_Compact_Guide_to_Corporate_Sustainability.pdf)

3

Tvaraus verslo metodinė priemonė

Ši metodinė priemonė – tai verslo tvarumo ir socialinės atsakomybės iniciatyva, skatinanti įmones įvertinti savo dabartinę veiklą ir imtis aktyvių veiksmų siekiant transformuotis į socialiai atsakingą verslą. Ši priemonė skirta ne tik supažindinti įmones su ĮSA ir tvarumo politika, bet ir, nepaisant įmonių dydžio ar vykdomos veiklos pobūdžio, skatinti diegti ir plėsti ĮSA politikos galimybes.

Atsakinga valdymo politika, socialinė gerovė, ryšiai su bendruomenėmis, poveikio aplinkai valdymas – tai pagrindinės ĮSA sritys, kuriomis turėtų būti grindžiami visi tvarūs įmonės vertės grandinės sprendimai visais jos gyvavimo ciklo etapais.

Atsakingos įmonės idėja ir praktika vis mažiau svetima visame pasaulyje, o su šiomis metodinėmis priemonėmis pradedančios ir norinčios tęsti ir tobulinti ĮSA veiklą įmonės gali tapti tvarumo srities lyderėmis, atsakingai vykdyti įsipareigojimus ir remti visuomenę. Šie procesai didina informacijos sklaidos lygį atsakingo verslo srityje. Įmonės gali ne tik dalytis gerąja praktika, bet ir skatinti partnerystes, inicijuoti bendras veiklas sprendžiant kritinius klausimus, tokius kaip klimato, energijos, tolygaus ekonominio augimo ar lygių teisių.

Įmonės transformavimas į darnią įmonę

Metodinė priemonė

Metodinę priemonę parengė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ ekspertų komanda, bendradarbiaudama su Lietuvos darbdavių konfederacija, įgyvendinant Lietuvos respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotą projektą „Įmonių socialinės atsakomybės skatinimas“,

Nr.08.4.1-ESFA-V-405-01-0001.

2018 m. gruodis

© UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai

4

4

Turinys

Santrumpų sąrašas ----------------------------------------------------------------------------------------------------- 5

Kas yra socialiai atsakingas verslas? ------------------------------------------------------------------------------- 6

Globalus kontekstas----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 6

Auganti ĮSA reikšmė ----------------------------------------------------------------------------------------------------------- 7

ĮSA sritys ir darnus vystymasis -------------------------------------------------------------------------------------- 8

ĮSA pridėtinė vertė ------------------------------------------------------------------------------------------------- 11

Kur koncentruojasi ĮSA ir tvarumo politikos nauda? ----------------------------------------------------------------- 11

Faktai, kalbantys patys už save ----------------------------------------------------------------------------------- 13

ĮSA ir darnaus vystymosi tikslai----------------------------------------------------------------------------------- 15

ĮSA sritys: ------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 16

Socialinė sritis ----------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 16

Ekonominis augimas --------------------------------------------------------------------------------------------------------- 17

Aplinkos kokybė --------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 18

Socialiai atsakingo ir tvaraus verslo link ------------------------------------------------------------------------ 19

Žingsninė metodika ------------------------------------------------------------------------------------------------ 21

1. Sąmoningumo didinimas ir tvarumo idėjos palaikymas ------------------------------------------------------- 22

2. Įmonei svarbiausių ĮSA sričių identifikavimas -------------------------------------------------------------------- 23

3. Esamos situacijos analizė--------------------------------------------------------------------------------------------- 25

4. ĮSA ir tvarumo politikos integravimas į įmonės strategiją ir veiklą ------------------------------------------ 27

5. Stebėsena ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 43

6. Atsiskaitymas ir sistemos tobulinimas ---------------------------------------------------------------------------- 50

Priedai: ---------------------------------------------------------------------------------------------------------------- 57

5

Santrumpų sąrašas

ES Europos Sąjunga EK Europos Komisija DVT Darnaus vystymosi tikslai (angl. Sustainable development goals, SDGs) GRI Pasaulinė atsakingumo iniciatyva (angl. Global Reporting Initiative) ĮSA Įmonių socialinė atsakomybė JT Jungtinės Tautos (JT) JTVP MVĮ

Jungtinių Tautų vystymo programa Mažos ir vidutinės įmonės

SA Socialinė atsakomybė

6

Kas yra

socialiai atsakingas

verslas?

Šiandien įmonės socialinė atsakomybė (ĮSA) būtina sąlyga verslui, kuris yra užsibrėžęs ilgalaikius tikslus ir kuriam svarbus augimas, gera reputacija bei konkurencingumas. Įsipareigoti atitikti ĮSA visuotinai priimtus standartus aukščiausiu lygiu, atsakingai to siekti ir kasmet pranešti apie savo pastangas, šiandien yra minimalus veiksmas, kurį gali atlikti socialiai atsakinga įmonė. Norint, kad tvarumas taptų įmonės DNR, reikia imtis papildomų aktyvių veiksmų, kurie būtų orientuoti į kokybiškos darbo aplinkos kūrimą, poveikio aplinkai švelninimą ir ryšių su vietos bendruomenėmis stiprinimą.

Globalus kontekstas

Ne taip seniai ĮSA ir tvarumo politika (angl. corporate sustainability) buvo mažai dėmesio sulaukianti periferinė arba papildoma įmonės veikla, tačiau vis dažniau pastebima, kad ryšiai tarp įmonės korporatyvinės strategijos, komercinių tikslų, valdymo politikos (angl. governance), poveikio visuomenei ir aplinkai, kaip niekada anksčiau, tampa svarbūs. Pagrindinės to priežastys – dėl žaibiškos informacijos ir mokslo sklaidos visiems pakankamai akivaizdūs tampa pasaulinės reikšmės iššūkiai – klimato kaita, netausus išteklių naudojimas, nepriteklius, konfliktai, diskriminacija, auganti socio-ekonominė, lyčių ar kitokių tipų nelygybė. Tuo pačiu didėja kiekvieno individo sąmoninga atsakomybė už šiuos iššūkius, kuriems įtaką daro viešųjų institucijų, privačių įmonių,

2 EK ataskaita: Implementing the UN Guiding Principles on Business and Human Rights – State of Play (https://ec.europa.eu/growth/content/european-commission-issues-status-report-implementation-un-guiding-principles-business-and-0_en)

nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių pasirinkimai bei veiksmai. Dėl tos pačios priežasties globalūs iššūkiai tampa ne tik viešojo sektoriaus ir tarptautinių, šalis vienijančių organizacijų taikinyje2. Su augančia atsakomybe atsiranda ir aktyvaus įsitraukimo poreikis iš visų suinteresuotųjų šalių.

Šiandiena vis dar trūksta socialinės atsakomybės ir tvarumo politikos kaip integralios korporatyvinės politikos dalies, t. y. įmonės veikimo nuostatų, dėl kurių ji ne tik būtų pozicionuojama šalia kitų atsakingų įmonių. Tarp įmonės tikslų bei pasiekimų, kartu su sąlygomis problemoms spręsti, kurios peržengia pagrindines įmonės veiklas, turėtų atsirasti ilgalaikę ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą aktyviai generuojantys procesai. Dėl visuotinai augančio sąmoningumo ir atsakomybės už pasirinkimus – tiek tarp gamintojų, tiek tarp vartotojų, verslas

7

susiduria su didėjančiu investuotojų, klientų, prekybos partnerių, viešųjų įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės spaudimu keistis, skaidriau vadovauti veiklai, atlikti veiklos stebėseną ir vertinti jos poveikį. Šis spaudimas transformuojasi į papildomą varomąją jėgą rizikas versti galimybėmis ir priimti pokyčius, gerinančius veiklos tvarumą. Nesugebėjimas atsakingai vykdyti ĮSA politikos virsta grėsme, kuri gali turėti įtakos įmonės konkurencingumui, pelningumui ir ilgalaikiam gyvybingumui.

Įmonės, matuojančios savo poveikį aplinkai, turinčios socialinę atsakomybę kaip integralią korporatyvinės politikos dalį ir bendradarbiaujančios su tokiais pat tikslais besivadovaujančiomis įmonėmis, skina kelią esminiams, sisteminiams pokyčiams, kuriems nepasiruošusios įmonės lieka pažangos užnugaryje. Kitaip tariant, šiandien įmonės, kurių pagrindinė verslo modelio kryptis yra tik siekiamas pelnas, nepaisant aplinkosauginio ir socialinio poveikio, darbuotojų teisių ir darbo aplinkos, santykių su tiekėjais ir vietos bendruomenėmis, pralaimi konkurencinėje kovoje. Kita vertus, viena iš verslui būdingų savybių yra greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, peržengiant savo pagrindines pareigybes, prisitaikyti prie kintančios aplinkos poreikių ir rasti naujų strateginių galimybių erdvių. Šiandien turbūt nėra įmonės – didelės ar mažos, – kuri nejaustų konkurencinės įtampos. Tad naujų galimybių paieška, aktyviai įtraukiant ĮSA ir tvarumo politiką į įmonės veiklą, yra atsakingo ir sumanaus verslo bruožas. Ta siekiant galima diegti tvarius verslo modelius ar užtikrinti ĮSA tikslus visoje įmonės vertės grandinėje ar gyvavimo cikle (žr. skyrius 4.3).

Procesai, kurie skatina įmones pradėti vykdyti ĮSA paremtus pokyčius ar tobulinti jau vykdomą veiklą: ▪ Natūrali įmonės branda, kai daugiau dėmesio

skiriama besikeičiantiems visuomenės

lūkesčiams.

▪ Didėjanti klimato kaitos sukeliamų grėsmių

visuotinė rizika ir augantis poreikis didinti

atsparumą (angl. resilience).

▪ Gilėjančios socialinės problemos (pvz.

socioekonominė atskirtis, nedarbingumas), dėl

kurių atsiranda ekonominio nestabilumo ir

nesaugumo grėsmė.

▪ Senkantys natūralūs pasaulio ištekliai skatina

persiorientuoti į atsinaujinančią energiją ir taupyti

gamtinius išteklius.

Auganti ĮSA reikšmė

Būtina atkreipti dėmesį, kad tiek pat, kiek šiandieniame kontekste keičiasi įmonės profilis ar veiklos tikslai, kinta ir pats socialinės atsakomybės suvokimas. Anksčiau traktuota kaip papildoma, altruistinė, finansinės paramos pobūdžio veikla, pridėtinę vertę kurianti tik formuojant geresnį įmonės įvaizdį, šiandien ĮSA – tai įmonės valdymo pagrindas, integralus su atitinkamais įmonės veiklos tikslais. ĮSA – tai deramas įmonių administravimas, etiškas, darnus valdymas ir siekis tinkamai valdyti įmonės poveikį socialinei sričiai, aplinkai bei ekonomikai, kartu sukuriant naudą plačiajai visuomenei. Šie veiklos principai užtikrina tvarią įmonės reputaciją, veiklos skaidrumą, virtus bendradarbiavimo ir pasitikėjimo ryšius su suinteresuotosiomis šalimis, klientais bei bendruomenėmis. Ilgainiui tai didina finansinį įmonės rezultatą, gerina prekės ženklo įvaizdį, didina pardavimus, klientų ir darbuotojų lojalumą,

Įmonės nebeturi kito pasirinkimo: arba rasti naujas verslo

kryptis, kurios apimtų tvaresnius ir įtraukius ekonominius

modelius, arba pralaimėti konkurencinėje kovoje.

8

taip pat prisideda prie augančio įmonės našumo ir veiklos kokybės. ĮSA politikai tapus integraliu įmonės strategijos pagrindu, mažėja reguliavimo priežiūros našta, o turėdamos darnias aplinkos ir socialinio tvarumo vizijas, įmonės gali kurti naujus

augimo modelius ir tapti produkcijos, paslaugų bei rinkos lyderėmis. Dėl šių priežasčių ĮSA vis dažniau įvardijama kaip strateginė mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumo stiprinimo priemonė.

ĮSA SRITYS IR DARNUS VYSTYMASIS Dėl išvardytų globalių pokyčių SA ir įmonės tvarumo politika pamažu keičia vietą iš altruistiškos periferijos į integruotą įmonės strategiją ir ja paremtą veiklą. Šiandien dėl klimato kaitos keliamų grėsmių didelis dėmesys pastebimai skiriamas aplinkos tvarumui, tačiau įmonės taip pat pradeda griežčiau kontroliuoti savo vaidmenį visuomenėje ir kuriamą pridėtinę vertę vietos bendruomenei. Tai atspindi pagrindines ĮSA veiklos sritis: aplinkos, ekonominę ir socialinę, o teigiama sąveika tarp šių sričių užtikrina darnų vystymąsi (pav. 1).

3 Darnaus vystymosi apibrėžimas pagal Brundtlando komisiją https://sustainabledevelopment.un.org/milestones/wced)

Populiariausią darnaus vystymosi (angl. sustainable development) apibrėžimą pateikia Jungtinių Tautų pasaulio aplinkos ir plėtros komisija – tai vystymasis, atitinkantis dabartinius poreikius, nekenkdamas būsimos kartos sugebėjimui patenkinti savo poreikius3. Darnus vystymasis grindžiamas trimis pagrindiniais procesais: tai ekonominis augimas, aplinkos kokybės ir socialinės gerovės užtikrinimas, siekiant pusiausvyros ir teigiamos įtakos tarp jų visų. Kitaip tariant, ekonominė plėtra bus darni ir tvari tik tada, jei kartu teigiamai veiks socialinę aplinką ir mus supančios aplinkos kokybę.

Ekonominis augimas

Socialinė gerovė Aplinkos kokybė

Darnus vystymasis

Pav. 1 Darnaus vystymosi sritys

9

DVT

Pasiekti lyčių lygybę ir moterų bei mergaičių įgalinimą visose srityse, sektoriuose ir lygiuose

Užtikrinti visiems galimybę naudotis prieinama, patikima, darnia ir modernia energija. Skatinti energijos vartojimo efektyvumą

Skatinti taikias ir įtraukias visuomenes darniam vystymuisi, suteikti visiems galimybes reikalauti teisingumo ir kurti veiksmingas, atsakingas bei įtraukias institucijas ir įmones visais lygiais

Pasiekti, kad miestai, gyvenvietės ir vietos bendruomenės taptų įtraukios, saugios, atsparios ir darnios

Užtikrinti darnius vartojimo ir gamybos modelius (tausus gamtinių išteklių naudojimas, žiedinės ekonomikos skatinimas)

Mažinti nelygybę tarp šalių ir pačiose šalyse. (socialinės atskirties, pajamų nelygybės mažinimas, įtraukties didinimas)

Kurti atsparią infrastruktūrą, skatinti visa apimančią industrializaciją, naujoves

Skatinti tvarų, įtraukų ir darnų ekonomikos augimą, užimtumą produktyvų įdarbinimą ir deramą darbą visiems

Užtikrinti sveiką gyvenseną ir skatinti visų amžiaus grupių gerovę (mirtingumo mažinimas, ligų valdymas, savižudybių, alkoholio, narkotikų prevencija)

Panaikinti nepriteklių, užtikrinti apsirūpinimą maistu ir pilnavertę mitybą, užtikrinti darnų žemės ūkį

Visose šalyse panaikinti visų formų skurdą (absoliutus ir santykinis skurdas)

Užtikrinti visiems vandens prieinamumą, darnų valdymą ir sanitariją (geriamo vandens, sanitarijos kokybė, į paviršinį vandenį patenkančių atliekų darnus valdymas)

Imtis skubių kovos su klimato kaita ir jos poveikiu veiksmų (atsparumo ir prisitaikymo klimato kaitos keliamoms grėsmėms didinimas, veiksmų integravimas į nacionalinę politiką)

Išsaugoti ir tausiai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius darniam vystymuisi

Saugoti, atkurti ir skatinti darnų sausumos ekosistemų naudojimą, darniai valdyti miškus, kovoti su dykumėjimu, sustabdyti žemės būklės blogėjimą ir pakeisti šį procesą priešinga kryptimi bei sustabdyti biologinės įvairovės praradimą.

Užtikrinti visa apimantį ir lygiavertį kokybišką išsilavinimą visiems ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi

Stiprinti įgyvendinimo priemones ir

atgaivinti pasaulinę darnaus

vystymosi partnerystę

Ekonomika

Aplinka

Partnerystė

Socialinė gerovė

Darnaus vystymosi tikslai (toliau – DVT, angl. Sustainable development goals, SDGs) – tai Jungtinių Tautų 2015 m. priimtų septyniolika globalių tikslų, apimančių socialinę, ekonominę ir aplinkos sritis, kuriomis siekiama iki 2030 m. panaikinti skurdą, užtikrinti taiką, visų pasaulio gyventojų socialinę ir ekonominę gerovę, nepaliekant nieko užnugaryje, skatinti partnerystę, planetos apsaugą ir kovą su klimato kaita. Kiekvienas tikslas yra pakankamai platus, dėl šios priežasties skirtingos suinteresuotosios šalys – nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir privatus verslas – gali prisidėti prie siekiamų tikslų (žr. Priedas Nr. 4).

Pav. 2 Darnaus vystymosi tikslai ir sritys. Šaltinis: Darnaus vystymosi tikslų integravimas į teritorijų planavimą, Kurk Lietuvai projektas (http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2018/09/REKOMENDACIJOS_darnus-miestu-vystymasis_galutinis.pdf)

10

Tam tikru požiūriu DVT yra Tūkstantmečio tikslų4 (angl. Millennium goals) tęsinys, tačiau pastarieji buvo tiesiogiai skirti besivystančioms šalims, ir privatus sektorius į juos mažai atsižvelgė. DVT yra dvejų metų derybų rezultatas, pasirašytas tarp 193 šalių, taip pat ir Lietuvos. Nors DVT nėra teisiškai saistantys, kiekviena šalis yra atsakinga už jų integravimą į savo nacionalinę politiką. Kritiškai į darnų vystymąsi žvelgiančios šalių vyriausybės supranta, kad viešasis sektorius neturi galimybių pasiekti šių tikslų be papildomos kitų sektorių pagalbos. Todėl reikia skatinti bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotosiomis šalimis, o šiuo aspektu tikslai, panašus jų suvokimas skirtinguose sektoriuose yra bendros kalbos, skirtos partnerystės tikslams pasiekti, pagrindas. Šalys, kurios tai suvokia, skatina įmones atsižvelgti į darnaus vystymosi tikslus ir jų siekti kartu, o tai galima daryti integruojant juos į įmonės strategiją drauge su ĮSA politika, išsirenkant įmonei aktualius DVT ir taikant priemones jiems siekti.

Tradiciškai įmonės siekia tik vieno iš trijų dimensijų: pelno, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje didėjanti privataus sektoriaus reikšmė savaime plečia įtakos zoną, kurioje taip pat atsiranda poveikis gamtai ir žmonėms, todėl DVT reikšmingi kiekvienai įmonei. Tai ne tik plati vizija darnesnei pasaulio ir visų

4 Daugiau informacijos apie Tūkstantmečio tikslus rasite: http://www.un.org/millenniumgoals/

gyventojų ateičiai, bet ir konkreti uždaviniais paremta sistema.

DVT nustato vystymosi kokybės standartą visoms suinteresuotosioms šalims, t. y. minimalūs siekiai, kuriuos turi užtikrinti tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios šalys. Problemos, išryškintos DVT, yra aktualios ir Lietuvai, nes didelė jų dalis peržengia vienos valstybės ribas – tarša gali būti regioninė problema, kaip ir žmonių migracija, klimato kaita yra globali problema – nebegalime nuo to atsiriboti. Viena iš pagrindinių DVT ypatybių – integruotas požiūris į vystymąsi. Vadinasi, įmonė nebus socialiai atsakinga ir tvari, jeigu kreips dėmesį tik į vieną sritį, pavyzdžiui, atliekų perdirbimą ir rūšiavimą. Taigi ekonominis įmonės augimas turi tapti lygiaverčiu kompanijos prioritetu kartu siekiant užtikrinti etiškus darbo santykius, atsakingą vartojimą ir gamybą, stiprinti ryšius su vietos bendruomenėmis ir daryti teigiamą įtaką jų gerovei. ĮSA kartu su DVT integravimas į įmonės korporatyvinę politiką atveria papildomą kelią visapusiškam požiūriui į darnų vystymąsi ir valdymą.

Taigi SA politikos diegimas ir vystymas turėtų būti kiekvienos pažangios įmonės strateginis klausimas. Darni, atsakinga ir etiška veikla turėtų tapti kiekvienos įmonės vertybe.

Verslas įprastai – business as usual – jau praeitis. Šiandien įmonės susiduria su naujais

iššūkiais, pavojais ir globaliomis problemomis, tokiomis kaip klimato kaita, socio-ekonominė

nelygybė ar tausus išteklių vartojimas. Senasis verslo modelis jau nebepakankamas tam,

kad prisitaikytų prie kintančių šių dienų realijų, todėl jam reikia keistis, ieškoti inovatyvių

sprendimų.

- Christiana Figueres, JT bendrosios konvencijos dėl Klimato kaitos vykdančioji sekretorė, COP-19

11

ĮSA pridėtinė vertė

ĮSA ir tvarumo politikos integravimas į įmonės strategiją ir verslo modelius kuria aukštą pridėtinę vertę. Atsiperkamumo spektras labai platus, kai kurios investicijos sukuria greitą ir kiekybiškai įvertintą pelną (pvz., perdirbimo ir gamybos procesai taupo energiją), tačiau tai taip pat suteikia ir ilgalaikio poveikio naudą (vertė įmonei atsiranda gerėjant reputacijai ar išsaugant prekės ženklo vertę, augantį vartotojų ir klientų pasitikėjimą ir pirkimus, platesnę investuotojų grupę ir partnerystes). Skatinant tvarumo politiką įmonės valdyme didėja atsparumas rizikoms ir yra atrandami nauji pajamų srautai. Remiantis fondų valdytojų ir finansų analitikų apklausa5, 79 proc. fondų valdytojų ir analitikų nurodė, kad socialinis valdymas ilgalaikėje perspektyvoje turi teigiamą poveikį įmonės vertei.

Kur koncentruojasi ĮSA ir tvarumo politikos

nauda?

ĮSA politika – tai aiškiomis vertybėmis pagrįsta kalba, kuri gali suteikti pagrindą partnerystėms, kuriančioms sinergiją tarp skirtingų sektorių ir bendradarbiaujant su vartotojais siekiant įgyvendinti tvaraus vystymo tikslus.

▪ Augantis įmonės konkurencingumas

Konkuruojant dėl investicijų ir klientų vis daugiau įmonių mato ĮSA ir tvarumo politiką kaip savo strateginį elementą. Kadangi įmonių socialinė atsakomybė gali prisidėti prie pačios valstybės konkurencingumo, tai didina privataus verslo suinteresuotumą integruoti šias temas į savo valdymo politiką.

▪ Rizikų valdymas

ĮSA politika dėl visuotinai augančio sąmoningumo ir

atsakomybės už pasirinkimus yra priemonė keisti

business as usual, skaidriau vadovauti veiklai, atlikti

5 ĮSA vertinimas (angl. Valuing corporate social responsibility): Šaltinis: McKinsey Global Apklausa (https://www.mckinsey.com/business-functions/strategy-and-corporate-finance/our-insights/valuing-corporate-social-responsibility-mckinsey-global-survey-results)

veiklos stebėseną ir vertinti veiklos poveikį. Taip

valdant įmonę mažėja rizikų prarasti klientus,

darbuotojus, partnerius ar investicijas.

▪ Naujų ekonominių galimybių atsiradimas

ĮSA politika – ne tik įmonės veiklos priežiūra. Tai ir naujas požiūris į rinką, naujų produktų ir paslaugų kūrimas. Šiuo metu visuotinai daugėja atsakingais principais gaminamų produktų ir tiekiamų paslaugų paklausa, o tai nauja galimybė verslui.

▪ Padidėjęs veiklos efektyvumas ir

sumažėjusios išlaidos

Įmonės, vykdydamos savo veiklą, naudojasi

bendrais visuomenės, gamtos ištekliais, todėl savo

veikloje turėtų taikyti efektyvias išteklių valdymo,

naudojimo priemones (pvz., taupyti ribotus

finansinius išteklius, susimažinti savo veiklos kaštus,

pavyzdžiui, taupant energiją, popierių, kuro

sąnaudas). Profesionali atsakingos veiklos taikymo

praktika gali pagerinti įmonės veiklos

administravimui skiriamų lėšų sunaudojimo

rodiklius.

▪ Visuomenės lūkesčių dėl ĮSA ir tvarumo

politikos patenkinimas

Socialinės atsakomybės ataskaita rengiama apie vykdomą ir planuojamą socialinę bei aplinkosauginę veiklą, įvertinant jau pasiektus rezultatus ir tokiu būdu informuojant savo partnerius, tiekėjus, investuotojus bei pilietinę visuomenę apie socialiai atsakingos veiklos praktiką. Ši kategorija apima tokius veiksmus kaip, pavyzdžiui, sąžiningumo užtikrinimas kovojant su korupcija, skaidrumo didinimas santykiuose su išorės suinteresuotomis pusėmis. Viešai teikiama socialinės atsakomybės

12

ataskaita sukurtų didesnį klientų ir investuotojų pasitikėjimą, didintų įmonės veiklos skaidrumą.

▪ Talentingų darbuotojų pritraukimas ir

išsaugojimas: pasitenkinimas bei lojalumas,

aukšta motyvacija ir paslaugų kokybė.

ĮSA yra svarbus veiksnys siekiant stiprinti darbuotojų

motyvaciją, pritraukti ir išlaikyti aukštos

kvalifikacijos darbuotojus. Dėmesys siekiant

identifikuoti darbuotojų poreikius, skatinti asmeninį

/ profesinį tobulėjimą, įtraukti darbuotojus į įmonės

sprendimų priėmimo procesą, taikyti šeimos ir

darbo įsipareigojimų programas didina motyvaciją,

lojalumą įmonei ir gerina teikiamų paslaugų kokybę.

Tai ypač aktualu įmonėms, kurios didžiąja dalimi

teikia paslaugas ir kurioms itin svarbus žmogiškasis

kapitalas.

▪ Geros įmonės reputacijos kūrimas

Įmonės reputacija ir įvaizdis tarp investuotojų ir

klientų yra labai svarbūs, nes nuo to tiesiogiai

priklauso pirkimai, augimas ir klestėjimas. Dėl šios

priežasties viešai pateikiama informacija apie ĮSA ir

įmonės tvarumo politiką didina suinteresuotų šalių

(klientų, darbuotojų, partnerių, tiekėjų,

investuotojų, nevyriausybinių organizacijų,

pilietinės visuomenės) pasitikėjimą ir palankumą.

ĮSA yra vienas iš įrankių, leidžiančių kelti įmonės

reputaciją, ypač dabar, kai informacijos sklaida yra

žaibiška ir kiekvienas neatsakingas ir nenuoseklus

įmonės sprendimas visuomenės, darbuotojų ar

aplinkos sąskaitą gali iš karto pakenkti įmonės

įvaizdžiui bei ilgalaikei reputacijai.

0 20 40 60 80 100

Geros įmonės reputacijos kūrimas

Talentingų darbuotojų pritraukimas, motyvavimas ir išsaugojimas

Visuomenės lūkesčių dėl įmonės socialinio atsakingumo patenkinimas

Padidėjęs veiklos efektyvumas ir sumažėjusios išlaidos

Naujų ekonominių galimybių atsiradimas

Rizikų valdymas

Konkurencingumo didėjimas

Pav. 3 ĮSA ir tvarumo politikos pridėtinė vertė. Šaltinis: McKinsey Global Apklausa (https://www.mckinsey.com/business-functions/strategy-and-corporate-finance/our-insights/valuing-corporate-social-responsibility-mckinsey-global-survey-results)

Kur pasiskirsto ĮSA ir tvarumo politikos pridėtinė vertė?

13

Faktai, kalbantys patys už save

⅔ amerikiečių darbuotojų mano, kad jų darbas ir

asmeninis gyvenimas tampa vis labiau susimaišę, o beveik visi – 93 proc. – nori dirbti bendrovėje, kuri rūpinasi jais kaip individu.

Šaltinis: Cone Communications (http://www.conecomm.com/research-blog/2016-employee-engagement-study)

83 proc. įmonių vadovų teigimu, savanorystė darbuotojų kompetencijų srityse smarkiai prisideda

prie darbuotojų pasitenkinimo savo veikla, noro gerinti komandinį darbą įmonėje ir gilinti vadovavimo

gebėjimus.

Šaltinis: Covestro (https://www.covestro.us/-

/media/covestro/country-sites/north-america/documents/press-release_i3-survey-hr-

findings.pdf?la=en&hash=27048E6FA6C940CEFD13864548FE2FC46EE50E90)

40 proc. vartotojų pasirinkimui ryškią įtaką daro prekių ženklai. Šaltinis: GlobeScan+BBMG (https://www.globalgiving.org/learn/trust-barometer-corporate-reputation/?rf=learn)

51 proc. darbuotojų atsisakytų dirbti įmonėje, kurioje nėra aiškių socialinių ir aplinkos apsaugos

įsipareigojimų.

Šaltinis: Cone Communications

(http://www.conecomm.com/research-blog/2016-employee-engagement-study)

2014 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje tik apie trečdalis darbuotojų jautėsi visiškai patenkinti savo darbu, mažiau patenkinti arba visiškai nepatenkinti buvo net 72 proc. Lietuvos darbuotojų.

Šaltinis: Kantar TNS (http://www.tns.lt/lt/news/tns-lt-daugiau-nei-puse-lietuviu-dar-karta-isidarbintu-savo-imoneje/)

13

14

Ar žinojote, kad:

! Renkantis „Century Gothic“ šriftą vietoj „Arial“, sutaupoma 30 proc. spausdinimo dažų.6

! Kas sekundę lašantis karšto vandens čiaupas per mėnesį gali išeikvoti 44 l vandens.7

! Šiukšlių sąvartynuose yra net 35 proc. išmestų pakuočių, kurios buvo panaudotos vos 15 sek.8

! Per naktį paliktas įjungtas kopijavimo aparatas sunaudoja energijos, kurios užtektų padaryti

net 1500 A4 formato kopijų.9

! Remiantis statistiniais duomenimis, popieriaus naudojimas biuruose kasmet išauga 20 proc.

Gal atrodo neįtikėtinai, tačiau vienas biuro darbuotojas per dieną vidutiniškai sunaudoja 50

A4 formato lapų. Ar tikrai tiek daug svarbios informacijos prirašome?10

! Vykdant veiklą biuruose, galima vadovautis namuose atliktais skaičiavimais. Visiškai išjungę

prietaisus galite sutaupyti iki 10 proc. elektros energijos išlaidų. Visi namuose esantys

prietaisai, palikti budėjimo režimu, bet neišjungti iš lizdo, gali sunaudoti 4–10 proc. namų

ūkiuose suvartojamos elektros energijos. Tai sudaro apie 1 proc. CO2 kiekio visame pasaulyje.23

! Energiją taupančios elektros lemputės naudoja iki 80 proc. mažiau elektros energijos nei

standartinės lemputės ir jų veikimo trukmė yra apie dešimt kartų ilgesnė.11

6 CircularEcology (http://www.circularecology.com/environmental-sustainability-facts.html#.XASwdtszaUk) 7 Point Park University (https://www.pointpark.edu/About/Sustainability/FunFacts) 8 The World Counts (http://www.theworldcounts.com/stories/amazing_environmental_facts) 9 Bendruomenės ekologija.lt tinklalapis: http://www.ekologija.lt/ekorasciai/patarimai_norintiems_prisideti_prie_klimato_kaitos_mazinimo3 10 Ekologiškos kultūros gidas „Ozonas“, 2011/09 (41), „Patarimai norintiems prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“ 11 Nepriklausomos organizacijos „The Energy Saving Trust” tinklalapis: http://webarchive.nationalarchives.gov.uk/20110223093550/energysavingtrust.org.uk/about-us/media-centre/energy-saving-statistics-and-facts

50 proc. šiandienės jaunimo kartos teigia, kad neprieštarautų mažesniam darbo užmokesčiui, jeigu dirbtų įmonėje, kuri vykdo

SA principais paremtą politiką ir veiklas.

Šaltinis: The Deloitte Millennial Survey

(https://www2.deloitte.com/global/en/pages/about-deloitte/articles/millennialsurvey.html)

64 proc. respondentų teigimu, įmonės vadovai turėtų inicijuoti tvarius pokyčius, o ne laukti, kol vyriausybė juos įves.

Šaltinis: Edelman Trust Barometer (https://www.globalgiving.org/learn/trust-barometer-corporate-reputation/?rf=learn)

14

15

ĮSA ir darnaus vystymosi tikslai

JT Darnaus vystymosi tikslai jau žinomi visuotiniu mastu. Kai kurių tyrimų duomenimis, net 92 proc. užsienio kompanijų teigia, kad yra susipažinusios ir planuoja integruoti DVT į savo įmonės veiklą.12 Lietuvoje 2016 m. atliktos apklausos13 metu tik 4 proc. visų Lietuvos gyventojų žinojo, kas yra DVT, 16 proc. apklaustųjų apie tai buvo kažką girdėję. Kita vertus, „Kurk Lietuvai“ projekto metu 2018 m. atlikta apklausa parodė, kad beveik 85 proc. respondentų anksčiau girdėjo apie DVT. Šios apklausos respondentai – savivaldybių, Vyriausybės / ministerijų, privataus sektoriaus ir akademinio pasaulio atstovai – asmenys, kuriems, apklausos duomenimis, apie DVT teko girdėti darbo aplinkoje. Taigi tai parodo kol kas dar

esančias spragas darnaus vystymosi suvokimo aspektu, tačiau taip pat patvirtina augantį šių temų aktualumą. Akivaizdus DVT tikslų ir ĮSA sričių ryšys dar kartą patvirtina, kad ĮSA tvarumo politika gali tapti puikiu partnerystės pagrindu.

Žinant, kad tikslų yra 17, įmonė negali į juos visus sutelkti dėmesį ir siekti pritaikyti įgyvendinant kasdienę veiklą. Rekomenduojame koncentruotis į ĮSA sritis ir pagal jas atsirinkti aktualius DVT. Prasminga susipažinti, kaip jūsų įmonė jau prisideda arba galėtų prisidėti prie siekiamo DVT. Kuo toliau, tuo aiškesnis tampa verslo indėlis į DVT. Paveiksliukas žemiau kaip tik pavaizduoja, kokios verslo sritys kuriems DVT daro didžiausią poveikį.

12 PwC atliktas tyrimas: Make it your business: Engaging with the Sustainable Development Goals (https://www.pwc.com/gx/en/sustainability/SDG/SDG%20Research_FINAL.pdf) 13 Apklausos duomenis galite rasti čia (http://eurohouse.lt/wp-content/uploads/2016/12/Naujienlaiskis-4.pdf)

Ch

em

inės

me

dži

ago

s

Ko

mu

nik

acija

Ene

rge

tika

, ko

mu

nal

inės

pas

lau

gos

Inži

ner

ija ir

stat

ybo

s

Fin

ansi

nės

p

asla

ugo

s

Sve

ikat

os

apsa

uga

Pro

fesi

on

alio

s p

asla

ugo

s

Gam

yba

Maž

me

nin

ė

pre

kyb

a

Tech

no

logi

jos

Pav. 4 Skirtingų verslo sričių poveikio sritys pagal DVT

16

ĮSA SRITYS:

SOCIALINĖ SRITIS

Darbo santykiai ir aplinka, ryšiai su suinteresuotomis šalimis Darbo aplinka, sąlygos, motyvavimas, darbo santykiai, darbuotojų kompetencijos, kvalifikacija, dialogas su visuomene, dialogas su kitomis suinteresuotomis šalimis

Talentingi, kūrybingi, lojalūs darbuotojai yra esminė įmonės grandis, nuo kurios priklauso darbo našumas, tinkamas klientų aptarnavimas, inovatyvių idėjų sklaida, įmonės reputacija. Kvalifikuota ir motyvuota darbo jėga yra vienas esminių sėkmės faktorių žiniomis pagrįstoje ekonomikoje, todėl darbo aplinka itin svarbi poveikio sritis užtikrinant šiuos aspektus.

Finansinis atsiperkamumas nėra vienintelė pasitenkinimo darbo vieta sąlyga. Gera darbo aplinka, atmosfera, etiška darbdavystė, darbo santykių teisėtumas turi labai daug įtakos užtikrinant įmonės darbuotojų gerovę. Verslas, kuris yra orientuotas į augimą turi būti suinteresuotas pastoviai gerinti darbo sąlygas savo darbuotojams, o tai reiškia – užtikrinti lygias darbuotojų galimybes ir įvairovę (lyties, amžiaus, rasės, religijos, seksualinės orientacijos atžvilgiu bei taip pat žmonėms su negalia), turi investuoti į intelektinį kapitalą t.y. suteikti galimybes darbuotojams kelti kvalifikaciją, užtikrinti darbuotojų sveikatą ir saugą (fizinę ir psichinę gerovę), darbo užmokestį, kovoti su bet kokio tipo su diskriminacija.

Kaip ir kiekvieną veiklą vykdant yra svarbus užsibrėžtų tikslų siekimas. Šioje srityje tikslų yra nemažai ir visi jie taip pat priklauso nuo pačios įmonės profilio (žr. Žingsninė metodika: 4. ĮSA ir tvarumo politikos integravimas į įmonės strategiją ir veiklą).

17

ĮSA SRITIS:

EKONOMINIS AUGIMAS

Valdymo kultūra – geras administravimas Valdymo kultūra, klientai, valdymo standartai ir sistemos, viešieji pirkimai, atsakingas investavimas, korupcijos prevencija, skaidrumas, atsiskaitymas

Tolygus ekonominis augimas bus užtikrinamas tik tuomet, kai įmonės valdymas atitiks ĮSA ir tvarumo politikos principus. Pagal ĮSA, įmonė turėtų diegti gero valdymo (angl. good governance) standartus, kurie susiję su pusiausvyra tarp ekonominių, socialinių, atskirų ir bendruomeninių tikslų. Gera įmonės valdymo sistema skirta skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, vienodai reikalauti atsiskaityti už jų valdymą ir kuo efektyviau suderinti individų, įmonės bei visuomenės interesus.

Valdymas yra viena svarbiausių ĮSA sričių, glaudžiausiai susijęs su pagrindine įmonės veikla. Įmonės veikla ir elgesys rinkoje yra svarbiausi organizacijos rodikliai, atskleidžiantys gebėjimus į savo organizacinę struktūrą ir sprendimo priėmimo procesus integruoti socialines, etines ir aplinkosaugines problemas. Tokios įmonės veiklos kaip produktų gamyba, tiekimo grandinės valdymas, rinkodara ir reklama, kainodara ir pardavimai turėtų atspindėti įmonės įsipareigojimą atsakingai verslininkystei. Įmonės valdymo sritis, žvelgiant per SA prizmę, yra specifinė, didžiąja dalimi orientuota tik į įmonės vidų. SA veiksmų įgyvendinimas šioje srityje remiasi į vidinius procesus, nusistovėjusių procedūrų peržiūrėjimą ir tobulinimą. Tai pat šioje srityje vykdomos iniciatyvos reikalauja didelio žmogiškojo kapitalo (angl. human resources), t. y. darbuotojų pastangų, vadovų palaikymo. Svarbu atkreipti dėmesį, kad į įmonės valdymą įtraukiamas toks aspektas kaip partnerių, tiekimo grandinėje dalyvaujančių kontraktinių įmonių / darbuotojų priežiūra ir kontrolė per socialiai atsakingo elgesio principus, t. y. jei ĮSA veiklą vykdote savo įmonėje, ilgainiui turi būti užtikrinama, kad tokių pačių veiksmų bus imtasi ir įmonės įtakos zonoje.

Be to, skaidrumas yra esminė sąlyga siekiant įgyvendinti ĮSA politiką. Svarbiausia, kaip turėtų būti valdoma skaidrumo politika, siekiant sustiprinti ĮSA. Skaidri įmonė teikia informaciją taip, kad suinteresuotieji subjektai galėtų tinkamai suprasti jiems aktualius klausimus. ĮSA bus nepakankamas valdymo mechanizmas, jei suinteresuotosios šalys negalės stebėti veikimo proceso, pokyčio ir pasiekimų. Valdymo praktika gali būti įgyvendinama įvairiais įrankiais. Kai kurie iš jų yra neformalūs, savaime įtraukiami į įmonės valdymo procesus, kiti – sertifikatai, standartai ar žymėjimas, teikiami nepriklausomų išorinių šalių.

18 18

ĮSA SRITIS:

APLINKOS KOKYBĖ

Vietos aplinkos gerinimas

Efektyvus išteklių naudojimas, perdirbimas, atliekų, taršos mažinimas, aplinkai draugiškų medžiagų ir žaliavų naudojimas, darbuotojų ir visuomenės švietimas aplinkosaugos klausimais

Ne visos įmonės, ypač smulkesnės, suvokia savo poveikį aplinkai, kuris dažnam pasirodo labai mažas, tačiau net paslaugas teikiančios įmonės atlieka veiklos procesus, kurie prisideda prie žalingo aplinkos poveikio. Tai gali būti susiję su transportu, darbuotojų logistika, patalpų apšvietimu ar šildymu, pastato energetiniu efektyvumu. Jeigu aplinkai žalingų procesų nedaug, įmonė gali apsispręsti imtis veiklos, kuri papildomai mažintų bendrą poveikį (pavyzdžiui, agituoti žaliosios infrastruktūros plėtrą kaimynystėje, skelbti kampanijas „Kartą į savaitę – be mašinos“ ir pan.).

Įmonės, vykdydamos savo veiklą, teikdamos paslaugas arba gamindamos produktus, naudojasi bendrais visuomenės, gamtos ištekliais, todėl savo veikloje turėtų taikyti efektyvias išteklių valdymo, naudojimo priemones, kad skatintų jų saugojimą ir atsinaujinimą, minimizuotų opias aplinkosaugos problemas, integruotų tausojančio vartojimo kultūrą ne tik į su darbo aplinka susijusius procesus, bet ir kasdienę buitį.

Šios poveikio srities problemos kyla dėl gamybos procesų, prekių ir paslaugų, taigi aplinkosauga turėtų susirūpinti visų verslo sektorių atstovai. Priemonės, kurių imasi įmonės, siekdamos sumažinti savo poveikį aplinkai, taip pat gali būti labai įvairios: nuo formalių aplinkosaugos valdymo sistemų iki neoficialių ekologinių projektavimo priemonių, švaresnių gamybos technikų ir technologijų ar ekologinio ženklinimo.

Svarbu pastebėti, kad opėjant klimato kaitos problemai, griežtėja aplinkos apsaugos politika ES ir atitinkamai nacionaliniu lygiu. Todėl verslo sektoriui išauga mokesčiai ir energijos kainos. Vertėtų pasvarstyti apie naujas technologijas, energetiškai tausius sprendimus, investuoti į aplinkosaugą – tai sumanaus ir atsakingo verslo bruožas, kuriam atsparumas (angl. resilience) yra pridėtinę vertę kurianti savybė.

19

Socialiai atsakingo ir tvaraus verslo link

Pradėti diegti ar toliau tobulinti ĮSA ir tvarumo politiką įmonės veikloje – logiškas kiekvienos įmonės brandos etapas, lemiantis pokyčius ir naujas galimybių erdves. Šiuo metu, atsižvelgiant į vykdomą ĮSA politiką, Lietuvoje dažnai vis dar pastebimas įmonių pasyvumas, t. y. įmonės laikosi elementarių nuostatų, tokių kaip etiško darbo kodekso ar teisiško mokesčių mokėjimo. Tai pasyvios įmonės, kurios iš vykdomos ĮSA politikos kol kas nesugeba generuoti aukštos pridėtinės vertės. Tokios įmonės iškilus problemoms užsiima tik prevenciniais veiksmais, o ne aktyvia ĮSA veikla didinant atsparumą rizikoms.

Aktyvi įmonė

20

Aktyvus tvarius pokyčius atnešantis ĮSA politikos įgyvendinimas susideda vos iš kelių žingsnių, tačiau labai svarbu pabrėžti, kad reikšmingi ne žingsniai, o jų įgyvendinimo būdas, požiūrio į nusistovėjusius procesus keitimas. Taigi prieš diegiant arba tobulinant įmonės tvarumo politiką ir veiklas, turi būti įsitikinama, ar įmonės darbuotojai susipažinę su ĮSA ir tvarumo politikos vertybėmis, ar įmonė supranta šios politikos naudą, ar egzistuoja atsakomybių už ĮSA įgyvendinimą pasidalijimo galimybės.

Todėl pagrindinis ir svarbiausias žingsnis, prie kurio visada patartina grįžti, – sąmoningumo didinimas ir tvarumo idėjos palaikymas. Tik įsitikinus, kad egzistuoja palankios sąlygos ĮSA vertybėms tapti įmonės veiklos pagrindu, toliau galima įsivardyti konkrečias įmonei svarbiausias sritis. Kai įmonei tvarumo idėjos nebėra svetimos, jas galima aktyviai realizuoti įgyvendinant įmonės veiklą, tačiau tam būtina atlikti situacijos analizę ir išsikelti realius tikslus. Taikant priemones ir siekiant užsibrėžtų tikslų, taip pat būtina atlikti stebėseną ir monitoringą, nes tik dokumentuojant pokytį galima gerinti veiklos kokybę, skatinti teigiamus pokyčius ir didinti veiklos poveikį.

Labai svarbu į visus šiuos procesus efektyviai įtraukti ne tik aukščiausią įmonės vadovybę, bet ir juos įgyvendinančius darbuotojus. Tik tokiu atveju įmonėje būtų galima skatinti pokytį, sprendimų integruotumą, praktiškumą ir aukštą išliekamąją vertę. ĮSA ir tvarumo politikos vykdymas turėtų tapti pokyčius įmonėje atnešanti ir esamus procesus palengvinanti priemonė. Todėl turi būti paruošta ne tik strategija, bet ir veiksmų planas su siekiamybėmis, priemonėmis ir konkrečiais rodikliais, šiuos nustatant pagal jų aktualumo lygį.

Šios metodinės priemonės, ĮSA, tvarumo politikos integravimo etapai (toliau – žingsniai) ir juose esantys konkretūs veiksmai bendrai tinka visų tipų įmonėms, nepaisant jų veikimo srities ar dydžio. Tačiau procesas, įtraukiant ĮSA ir tvarumo politiką į įmonės veiklą, teigiamiems pokyčiams sudarys sąlygas tik tada, kai ĮSA tikslų kėlimas, veiksmų planas, stebėsena ir veiklos kokybės kėlimas bus atliekami atsižvelgiant, ar yra: ▪ Kritiškai atsižvelgiama į esamą situaciją ir įmonės veiklos prioritetus.

▪ Sistemiškai įgyvendinama, t. y. įtraukiant visų lygių darbuotojus ir atsižvelgiant į visas ĮSA sritis.

▪ Visais lygiais užtikrinamas grįžtamasis ryšys (darbuotojų apklausos, pasiūlymų ir nuomonės tyrimai).

Būtina atkreipti dėmesį, kad įmonės, kurios savo veikloje iki šiol visai nėra taikiusios ar atsižvelgusios į ĮSA ir tvarumo politikos principus, turėtų pradėti nuo smulkesnių iniciatyvų, iš pradžių labiau orientuotų į įmonės vidinę aplinką, joje vykstančių procesų tobulinimą. Įmonės, kurios šioje srityje yra pažengusios, turėtų pradėti įgyvendinti sudėtingesnes (pvz. laiko, išteklių, įsitraukimo atžvilgiu) priemones, darančias poveikį ne tik įmonės vidinei aplinkai, bet ir veikiančios išorės suinteresuotąsias šalis.

ĮSA galima atrasti įsivardijus savo klaidas arba tikslingai

bandant jų išvengti.

21

Žingsninė metodika

Kiekviena įmonė, įvertinusi ĮSA pridedamąją vertę savo verslui, gali imtis konkrečių veiksmų jai realizuoti. ĮSA diegimo įmonėje procesas tai žingsninė metodika, kuri taip pat yra cikliška – gauta informacija ir įvykęs pokytis šeštojo žingsnio metu skatina vėl žengti pirmąjį žingsnį, tik šį kartą su daugiau patirtis ir supratimo. Žingsniai yra pritaikyti visoms įmonėms, nepaisant jų dydžio ar veiklos pobūdžio. Žingsnių sudėtingumas priklauso nuo to, ar įmonė ir jos darbuotojai pasirengę priimti ĮSA vertybes ir jomis vadovautis darbo metu. Jeigu pasirengimo lygis aukštas ir įmonėje yra bendras supratimas, kuo socialiai atsakingi veiksmai ir programos naudingos, vykdant veiklą reikia koncentruotis į rezultatų kokybę. Jeigu pasirengimo lygis žemas, t. y. įmonėje nėra intereso vykdyti ĮSA veiklas, kaskart žengiant naują žingsnį, reikia iš naujo įsivardyti ĮSA naudas ir skatinti jas puoselėti.

Sąmoningumo

didinimas ir tvarumo

idėjos palaikymas

O1

Svarbiausių įmonei

ĮSA sričių

identifikavimas

02

Esamos

situacijos

analizė

03

ĮSA ir tvarumo

politikos

integravimas į

įmonės strategiją

ir veiklą

04 06

Atsiskaitymas ir

sistemos

tobulinimas 05

Stebėsena ir

monotoingas

22 22

1. Sąmoningumo didinimas ir tvarumo idėjos palaikymas

Kodėl būtina didinti darbuotojų sąmoningumą ĮSA srityse? ĮSA ir tvarumo politikos raida paraleli įmonės augimo ir brandos procesui. Pagrindinis ir esminis žingsnis, atliekamas šio etapo metu, yra įmonės darbuotojų supažindinimas su ĮSA principais ir darnaus vystymosi tikslais, pagrindinėmis vertybėmis ir veiksmais.

Apsisprendimas taikyti ĮSA ir tvarumo politiką turi būti paskelbtas viešai, informuojant visus įmonės darbuotojus. Siekiant pradėti vykdyti ĮSA ir tvarumo politiką, būtina užtikrinti, kad visi įmonės darbuotojai žinotų, kas tai yra. Pasitikrinti ar darbuotojai yra susipažinę su ĮSA ir koks jų entuziazmo lygis galima atliekant visų darbuotojų apklausas (žr. Priedas Nr. 1). Tokių apklausų rezultatai suteiktų informacijos, ar verta įmonės veikloje pradėti diegti ĮSA tikslus, o gal tokia veikla užsiimti dar per anksti ir toliau reikėtų stiprinti darbuotojų sąmoningumą. Atliekant darbuotojų apklausą (rekomenduojamos anoniminės, nebent darbuotojai patys nori įsivardyti) taip pat galima užtikrinti grįžtamąjį ryšį įvairiais klausimais.

Vadovybė ir visi įmonės darbuotojai turėtų suprasti galimas rizikas, grėsmes, susijusias su ĮSA įgyvendinimu. Jei įmonė atvirai deklaruoja atsakingos veiklos vertybes, bet praktiškai nieko nedaro ir toliau vykdo įprastą nesąžiningą veiklą, kyla reputacinė rizika, nes atviras deklaravimas greičiau atkreipia žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį. Geriausia iš pradžių pradėti įmonės viduje ir pamažu įtraukti įvairias suinteresuotąsias grupes į permainų procesus tiek įmonės vidinėje, tiek išorinėje aplinkoje.

Kokios priemonės efektyviausios?

Siekiant didinti darbuotojų informuotumą, labai efektyvi priemonė – įtrauktis. Pasiūlykite darbuotojams kartu pasidomėti ĮSA, o sužinojus suorganizuoti prezentaciją ar renginį šia tema. Įvairių viešinimo renginių organizavimas ir vykdymas, ypač įtraukiant įmonės darbuotojus ir leidžiant jiems laisvai pasirinkti turinį, yra vienas efektyviausių susipažinimo su ĮSA būdų. Be renginių taip pat galima skatinti įvairias pilietines visuomenines iniciatyvas, forumus, susirinkimus ar nepriklausomų organizacijų kūrimą.

SVARBU: šių iniciatyvų metu turėtų būti atskleidžiama ĮSA pridėtinė vertė visoms suinteresuotoms šalims (darbuotojams, partneriams, klientams, plačiajai visuomenei), išliekamoji vertė aplinkai ir vietos bendruomenei.

ĮSA principais paremta veiklos koncepcija gali padėti įmonių vadovams valdyti rizikas, atsižvelgiant į įvairių interesų grupių lūkesčius. Vadovybė gali imtis tolesnių strateginių žingsnių (Pagal Hitchock&Willard, 2007):

▪ Įvertinti grėsmes, galimybes ir galimas kliūtis

▪ Pasirinkti tinkamas veiklos gaires, valdymo sistemas ar sertifikavimo

schemas

▪ Sukurti įgyvendinimo strategiją, įtraukiant visus įmonės dalinius

▪ Užtikrinti skaidrumą ir bendradarbiavimą su įvairiomis

suinteresuotosiomis grupėmis

23

2. Įmonei svarbiausių ĮSA sričių

identifikavimas

Tvarus įmonės valdymas integruojant ĮSA gali būti pritaikytas visose įmonėse – tiek mažose, su vietos įtakos zonomis, tiek tarptautinėse kompanijose, tačiau organizavimo tvarka kiekvienoje įmonėje gali skirtis. Daugiausia tai lemia įvairūs tvarumo aspektai, kurie nevienodai aktualūs skirtingose įmonėse. ĮSA ir tvarumo politikos diegimas priklauso nuo įmonės paslaugų ir produktų tipo, dydžio, geografinės padėties, tiekimo grandinės sudėtingumo.

Šio žingsnio metu reikia atsižvelgiant į įmonės strategiją, veiklos sritį ir verslo modelį, nustatyti, kokiose srityse ir kaip ĮSA veikla galėtų būti naudingiausia įmonei.

Kaip identifikuoti pagrindines ĮSA ir tvarumo

politikos sritis?

Socialinis ir aplinkosauginis atsakingumas versle nepakeičia pagrindinio įmonės tikslo – siekti pelno. ĮSA esmė – kaip įgyvendinti šį tikslą – uždirbti pelno ir išvengti pelno praradimo intensyvinant ir didinant teigiamą poveikį pagrindinėse ĮSA srityse ir tai glaudžiai susieti su paties verslo esme, klientais, vartotojais ir pan.

Gerosios ĮSA integravimo praktikos rodo, kad ĮSA aukščiausią ekonominę vertę pradeda kurti tada, kai įmonėje ji yra integruota strategiškai į svarbiausias veiklos sritis (pirmiausia įsivertinant socialines, aplinkosaugines rizikas ir galimybes, o vėliau realizuojant konkrečius veiksmus, kuriais mažinamas neigiamas įmonės veiklos poveikis aplinkai ir derinami verslo bei visuomenės interesai).

Neskubėkite

Pirmiausia klaidinga manyti, kad kiekviena įmonė turi išspręsti visas pasaulio socialines ir aplinkosaugines problemas.

Antra, ĮSA taikymas tik dėl reputacijos išprovokuoja mąstymą: „Kiek mažai aš turiu padaryti, kad mane mėgtų?“ Reikėtų mąstyti, kokios yra tiesiogiai su jūsų įmone susijusios problemos, kurias sprendžiant galėtumėme prisidėti? Mąstant šia linkme konkrečių ir įmonei aktualių problemų sprendimas tampa neatsiejama verslo strategijos dalimi ir nėra vien kuriamas įvaizdis.

24

24

ĮSA ir tvarumo politikai įgyvendinti įmonė turi įsivertinti poveikio sritis, lygį, jų esamą, galimą įtaka skirtingose darnaus vystymosi dimensijose. Įsivertinus, kokia įmonės įtaka aplinkosaugos ar socialinėse srityse, dar neįdiegus ĮSA ir tvarumo politikos, elementariai parodo įmonės galimybes ir stipriąsias bei silpnąsias puses įgyvendinant ĮSA.

ĮSA propagavimas yra dviejų tipų:

Įmonės viduje, tarp darbuotojų ir

skirtingų įmonės lygių. Šiuo

atveju svarbu atkreipti dėmesį į

įmonės vidaus politiką, darbo

aplinką ir darbuotojų lūkesčius –

nuo to priklauso ĮSA Valdymo ir gero

administravimo srities aktualumo lygis ir

priemonių taikymas.

Įmonės išorėje – kiekvieno

kontakto ne su įmonės

darbuotoju metu, t. y. kontaktas

su tiekėjais, partneriais klientais.

Nuo įmonės produkto priklauso

įmonės bendradarbiavimo ir ryšių su

suinteresuotomis šalimis formatas, pačių

suinteresuotų šalių tipas. Pavyzdžiui, jeigu įmonės

veikla – materialaus produkto gamyba, nuo

produkto, klientų ir partnerių tipo priklauso ĮSA

Aplinkos ir Socialinės gerovės sričių aktualumo

lygis ir priemonių taikymas.

Apklausa

Siekiant teisingai įvardyti ĮSA sritis, būtina atsakyti į konkrečius su sritimi susijusius klausimus (žr. Priedas Nr. 2). Apklausa turėtų būti teikiama įmonės vadovams ir įmonės veiklas koordinuojantiems asmenims. Apklausose esminiai klausimai turėtų būti orientuoti į įmonės poveikio sritis, o rezultatai turi būti aptariami viešuose susitikimuose. Pildant apklausą aiškėja, kur koncentruojasi įmonės poveikis, kokios yra pagrindinės suinteresuotosios šalys ir koks jų tarpusavio ryšys. Šiuos aspektus analizuojant per ĮSA sričių prizmę, galima išskirti naujas galimybių erdvės kokybiniams pokyčiams (pavyzdžius matysite apklausos stulpelyje: erdvė galimybėms).

Įvertinkite galimybes

Identifikuojant ĮSA sritis svarbu žinoti, kad ĮSA – tai būdas keisti veiklą reaguojant ir sprendžiant specifines socialines, aplinkosaugos problemas. Mąstant globaliai, verslas labai smarkiai susijęs su visuomene ir aplinka, nes jai daro įtaką arba poveikį, o visuomenė ir aplinka, esami ištekliai ar jų nebuvimas savo ruožtu veikia verslą. Dažniausiai socialinę atsakomybę apibūdiname kaip verslo ir visuomenės santykių gerinimą kokybiškoje aplinkoje. Atsakingas elgesys garantuoja verslo augimą. Todėl atsakingo verslo įtakos sritys globaliai turėtų būti visos trys: socialinė gerovė, aplinka ir valdymas, tačiau įmonėms, kurios tik pradeda diegti ĮSA, veiksmus rekomenduojama atlikti didžiausio poveikio srityse.

25

Kam būtina vidinės ir išorinės komunikacijos

politika?

Skatinant pozityvius įmonės veiklos pokyčius, būtina užtikrinti bendrą su ĮSA susijusių sprendimų priėmimą ir dialogą tarp įmonės vadovaujamojo ir įgyvendinamojo lygmenų, nes tik taip visapusiškai didėja įmonės branda.

Supažindinus daugiau darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių su įmonei aktualiomis ĮSA sritimis ar įmonėje planuojamais pokyčiais, lengviau juos vykdyti. Tai taip pat didina visų suinteresuotųjų šalių atsakomybę, įsitraukimą.

Bet kuri įmonė veikia aplinkoje, kur dalyvauja kiti rinkos dalyviai. Šiuo atveju suinteresuotieji priklausomi nuo jų ryšio su įmone. Teisingas suinteresuotųjų identifikavimas, komunikacija ir interesų derinimas yra veiksmingos įmonių vadybos pagrindas. Komunikacija gali būti pasitelkiama kaip viena pagalbinių ĮSA ir tvarumo politikos formavimo priemonių.

3. Esamos situacijos analizė

Informacija, gaunama šio ir antrojo žingsnių metu, padeda galutinai

suformuluoti įmonės ĮSA ir tvarumo politikos galimybių erdves ir

įsivardyti tikslus. Diegiant ĮSA politiką įmonės veikloje svarbu įvertinti,

kokios sritys yra svarbiausios ir kuriose įmonė galėtų padidinti savo

teigiamą poveikį visuomenei / aplinkai (tai jau padarėte antro

žingsnio metu). Žinant šias sritis, svarbu nuspręsti, kokiais būdais tai

padaryti, t. y. nusistatyti tikslus ir siekiamybes, tačiau prieš tai būtina

atlikti esamos situacijos analizę ir dokumentuoti, kokios veiklos

nustatytose srityse jau atliekamos ir kokiose srityse nevykdomi jokie

SA veiksmai.

Ką daryti jeigu jūsų įmonė daro įtaką visose ĮSA

srityse?

Sveikiname! Tai suprasti – brandžios įmonės bruožas. Nesibaiminkite sričių gausos – žinant visas galimbių erdves, veiklas galite konkretizuoti išsikeliant

specifinius tikslus.

26

Siekiant, kad esamos situacijos metu būtų įvertinta ĮSA veikų galimybių erdvė,

turėtų būti užduodami šie kertiniai klausimai:

▪ Ar įmonės veikloje esate priėmę tarptautinius ĮSA standartus? Kaip jų laikomasi?

▪ Kokios veiklos vykdomos, kad įmonės darbo aplinka atitiktų darbuotojų lūkesčius?

▪ Kokiais būdais užtikrinamos darbuotojų galimybės?

▪ Kokiais būdais užtikrinamas grįžtamasis ryšys?

▪ Ar yra bandoma skatinti horizontalaus valdymo kultūrą? Kaip?

▪ Ar įmonės darbuotojai po darbo užsiima savanoryste visuomeninėse / bendruomeniškose organizacijose?

▪ Kokia taikoma išteklių taupymo politika?

▪ Ar skatinate darbuotojus rūšiuoti? Ar tai daroma efektyviai?

▪ Ar prekių ar paslaugų sutartis sudarinėjate tik su socialiai atsakingomis įmonėmis?

▪ ...

Atliekant esamos situacijos analizę labai svarbu įsivardyti suinteresuotąsias šalis ir jų poveikio lygį kiekvienai sričiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad suinteresuotųjų šalių yra du tipai – vidinės ir išorinės. 14

Vidinės suinteresuotosios šalys Išorinės suinteresuotosios šalys

Darbuotojai Klientai

Vadovybė Vartotojai

Užsakovai

Partneriai

Investuotojai

Vietinės bendruomenės

NVO

Viešosios įstaigos ir institucijos

Tiekimo grandinėje esantys kontraktiniai

darbuotojai

14 Išsamiau apie tai, kaip įsivardyti suinteresuotas šalis kiekvienoje ĮSA srityje žr. leidinyje: Metodinė priemonė „Įmonių atsakingo valdymo teorija ir praktika“

27

27

4. ĮSA ir tvarumo politikos integravimas į įmonės strategiją

ir veiklą

4.1. Kaip išsikelti ĮSA tikslus?

Pagrindinių sričių ir jau atliekamų veiklų šiose srityse pagrindu formuluojami daugiapakopiai tikslai, kurie vėliau derinami su įmonės strategija ir perkeliami į veiklos planus, strategijas, taip suformuojant įmonės veiklos vertinimo sistemą. ĮSA tikslai – ko konkrečiai bus siekiama, kad įmonės veikla lemtų tvarius vidinius ir išorinius pokyčius.

Kiekviena ĮSA sritis tiesiogiai susijusi su DVT (žr. priedas Nr. 4), todėl ir ĮSA įmonės tikslai turėtų būti atitinkamai derinami su DVT. Būtina įvertinti su atsakingos veiklos praktika susijusias rizikas – išsikelti sau per didelius tikslus ir norėti juos per trumpą laiką pasiekti. ĮSA įgyvendinimas yra kompleksiškas procesas, kuriam reikia atsakingai pasiruošti ir įvertinti visas rizikas. Žemiau išvardyti tikslų pavyzdžiai, kurie gali būti keliami skirtingose ĮSA veiklos srityse. Šie tikslai gali būti taikomi tiek mažose, tiek didesnėse įmonėse, savo veiklas vykdančiose skirtingose srityse.

Skatinkite kūrybiškumą

Pagalvokite, ar ĮSA iniciatyvos vykdomos tose srityse, kur jūsų įmonė gali padaryti didžiausią poveikį. Pagirtina, kad bankas taupo elektrą, bet galbūt palankesnėmis sąlygomis išduotos paskolos energetiškai efektyviems ir inovatyviems projektams yra didesnio poveikio sritis?

TIKSLŲ PAVYZDŽIAI SOCIALINĖJE

SRITYJE: ▪ Padidinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą;

▪ Padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbo aplinka ir

darbo santykiais;

▪ Pakelti darbuotojų kompetencijas, įgūdžius;

▪ Sukurti pozityvią, sveiką ir saugią darbo atmosferą;

▪ Sudaryti galimybes derinti darbo ir šeimos

įsipareigojimus;

▪ Tapti patraukliu darbdaviu rinkoje;

▪ Padidinti darbuotojų dalyvavimą savanorystės

iniciatyvose;

▪ Pagerinti įmonės poziciją ĮSA ir tvarumo politikai

skirtuose reitinguose;

▪ Įgyvendinti socialinės partnerystės projektus su vietos

bendruomenėmis (kompetencijų dalijimasis, mokymai,

parama).

28 28

TIKSLŲ PAVYZDŽIAI VALDYMO

SRITYJE:

▪ Padidinti darbuotojų pasitenkinimą darbu;

▪ Įgyvendinti įmonės skaidrumo politiką;

▪ Formuoti antikorupcinę politiką ir atmosferą;

▪ Investuoti, skirti paramą tvarioms iniciatyvoms,

projektams.

TIKSLŲ PAVYZDŽIAI APLINKOS SRITYJE:

▪ Sumažinti išmetamą į aplinką CO2 kiekį.

▪ X proc. sumažinti sunaudojamą vandens kiekį organizacijoje;

▪ Sumažinti sunaudojamo popieriaus kiekį organizacijoje;

▪ Padidinti darbuotojų, kurie į darbą atvyksta viešuoju

transportu arba dalindamiesi vieną transporto priemonę,

skaičių;

▪ Padidinti darbuotojų, besinaudojančių ekologiškomis

transporto priemonėmis, skaičių;

▪ Padidinti įmonėje rūšiuojamų atliekų kiekį;

▪ Padidinti darbuotojų dalyvaujančių aplinkosaugos

iniciatyvose skaičių;

▪ Darbo veiklos organizavime, naudoti tik aplinkai draugiškas

medžiagas, žaliavas (prekes, produktus).

29

4.2. ĮSA veiklos koordinavimas

Diegti ĮSA veiklą – pagirtinas veiksmas, kuris gali kilti iš įmonės vidaus (darbuotojų ar valdybos noras pradėti intensyviau kontroliuoti įmonės poveikį aplinkai ir vietos bendruomenei ar gerinti darbo kokybę, didinant įmonės reputaciją) arba iš išorės (spaudimas iš kitų įmonių, NVO, klientų, viešojo sektoriaus institucijų atsakingai vykdyti veiklas). Siekiant, kad ĮSA idėja įmonėje būtų inicijuota, reikia nemažai pastangų, bet, kad ši idėja neužgestų, svarbu palaikyti entuziazmą ir vidinę komunikaciją – tam reikalinga formali iniciatyvinė grupė – ĮSA vėliavnešiai – kuri su priskirtomis atskaitomybėmis koordinuotų su ĮSA susijusią įmonės veiklą.

Skirtingi įmonės departamentai gali prisidėti prie ĮSA ir tvarumo politikos iniciatyvų kūrimo ir vykdymo. Daugeliu atvejų didelės tarptautinės kompanijos turi aplinkos, socialinės atsakomybės ir tvarumo departamentus, kurių pagrindinė funkcija ir yra ĮSA veiklų koordinavimas. Šie departamentai paprastai atsako už aplinkos ir tvarios politikos pokyčių ataskaitų teikimą, jie gali prisidėti mokydami kitų departamentų darbuotojus. Tačiau daugelis mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tokių padalinių paprastai neturi. Tokiu atveju ĮSA ir tvarumo politikos veiklos koordinavimas galėtų būti valdomas sudarant iniciatyvinę grupę, kurioje būtų atstovai iš atitinkamų padalinių:

Įmonė, norinti užtikrinti, kad ĮSA ir tvarumo politika būtų vykdoma, turi sudaryti iniciatyvinę grupę ir atskiroms darbo grupėms ar pareigybėms paskirstyti užduotis. Šios grupės nariai papildomai prie savo pareigybių turėtų įsitraukti į ĮSA propagavimą, informuotumo didinimą ir stebėseną, tai turėtų peraugti į tvarumo politikos ir

Iniciatyvinė

grupė

Viešųjų ryšių ar

komunikacijos

padalinio atstovai

Personalo

padalinio atstovas

Kokybės ar

vidaus audito

atstovas

Veiklos planavimo

ir organizavimo

padalinys

Įmonei

vadovaujantys

asmenys

Iniciatyvūs

darbuotojai -

savanoriai

30

akcijų rūpinimąsi be formalių pareigybių – nes tai visos įmonės integrali dalis15. Permainų iniciatoriai arba darnios veiklos koordinatoriai įmonėse yra tie žmonės, kurių vaidmuo – mobilizuoti pajėgas ir užtikrinti vadovybės palaikymą. Tokie asmenys gali būti iš bet kurio įmonės lygmens, nesvarbu, kokia pirminė jų funkcija16. Tačiau, atsižvelgiant į atliktus tyrimus, nusistovėjusią praktiką, rekomenduotina, kad socialinės atsakomybės koordinavimo klausimai būtų priskirti darbuotojams, kurie yra iš viešųjų ryšių ar komunikacijos, personalo, ūkio tvarkymo, viešųjų pirkimų, kokybės, vidaus audito, veiklos planavimo ir organizavimo padalinių. Žinoma, būtinas bent vieno ar kelių įmonei vadovaujančių asmenų įtraukimas į socialinės atsakomybės veiklos koordinavimo komandą, t. y. asmenys, vadovaujantys įmonei ar juos pavaduojantys partneriai.

Iniciatyvinė grupė turėtų susidaryti darbotvarkę, kurioje būtų numatyti reguliarūs susitikimai ir pokyčio aptarimai, taip pat naujų renginių, kampanijų įmonės vidiniams darbuotojams ir išorės suinteresuotoms šalims planavimas ir organizavimas. Kita vertus, jeigu įmonė neturi daug žmogiškųjų išteklių, gali būti iširiami vienas ar keli motyvuoti darbuotojai, kurie kaip papildomą pareigybę turėtų ĮSA veiklų koordinavimą ir kurie turėtų „parako“ atstovauti įmonės darbuotojus, įkvėpti juos atkreipti dėmesį į savo vartojimo įpročius ar prisijungti socialiai atsakingų iniciatyvų.

15 Pastebėtina, kad koordinavimo darbą palengvintų konkrečių socialiai atsakingos veiklos standartų (pvz. SA 8000, AA 1000, ISO 26000 gairės, iš dalies ISO 9000/9001, EKVF tobulumo modelis (angl. EFQM), Pasaulinis sutarimas (angl. Global compact)) ar darnaus valdymo, aplinkosaugos, darbo saugos sistemų įdiegimas (pvz. EMAS, ISO 14000/14001, OHSAS 18000). Detalesnė informacija apie standartus pateikiama priede Nr. 5. 16 Kleinaitė I. (2007) Įmonių socialinės atsakomybės gairės mažoms ir vidutinėms įmonėms ir geros praktikos pavydžiai. Atsakingo verslo praktika

Sėkmingas ĮSA ir tvarumo politikos įgyvendinimas reikalauja nuolatinio visų

lygių įsitraukimo ir paramos:

▪ Vadovai turėtų paskirti reikalingus išteklius tvarumo iniciatyvoms, įskaitant laiko ir švietimo

išteklius;

▪ Įmonės ir įmonės departamentų vadovai, aptarę įžvalgas, iš savo skyrių turėtų dalyvauti

nustatant strateginius tvarumo tikslus;

▪ ĮSA veiklų koordinatoriai turėtų veiksmingai ir aiškiai informuoti apie tvarumo tikslus visoje

įmonėje;

▪ Įmonės vadovai ir ĮSA veiklų koordinatoriai turėtų aktyviai įtraukti įmonės darbuotojus į

idėjas ir pasiūlymus, kaip tobulinti ĮSA politiką.

31

4.3. ĮSA ir įmonės vertės grandinė Įmonės gyvavimo ciklas – tai kompanijos raidos etapai nuo verslo įkūrimo iki brandos ar nuosmukio.

Kiekvienas įmonės gyvavimo etapas turi savitus bruožus ir tik jam būdingas problemas. Tačiau visais

gyvavimo ciklo etapais įmonei gyvybiškai svarbi įmonės vertės grandinė (pav. 6). Jeigu vykdydama veiklą

įmonė užsibrėžia taikyti ĮSA ir tvarumo politiką savo veikloje, tada šie principai turėtų persipinti su kiekviena

įmonės vertės grandimi, nes tik taip bus aktyviai užtikinamas tvarus įmonės gyvavimo ciklas.

Tvarumo politiką būtina taikyti kiekvienoje iš įmonės vertės

grandžių. Tik tada verslas bus visapusiškai atsakingas.

Pav. 4 Įmonės vertės grandinės etapai

Iniciatyvinė

grupė

32

Tvaraus požiūrio į įmonės vertės grandinės valdymą sudedamosios dalys:

▪ valdymo požiūris – aplinkosaugos ir socialinių klausimų įtraukimas į įmonės sprendimų

priėmimą, taip pat ir į papildomos verslo vertės kūrimo galimybes;

▪ inžinerinis požiūris – produkto gyvavimo ciklo metu poveikio aplinkai optimizavimas;

▪ vadovavimo požiūris – naujos, pokytį lemiančios organizacinės kultūros sukūrimas.

Diegti ĮSĄ ir tvarumo sprendimus į įmonės vertės grandis ir siekti produktų, paslaugų ir bendro įmonės tvarumo gali tik ambicingos įmonės, įpareigojančios mažinti savo poveikį aplinkai ir didinti ekonominę ir socialinę vertę tiek vidinei, tiek išorinei bendruomenei. Vadovaudamasi šiuo požiūriu įmonė užprogramuojama ne tik trumpalaikei verslo sėkmei, bet ir ilgalaikiams laimėjimams.

Būtina atkreipti dėmesį, kad nepaisant to, jog kiekviena įmonės vertės grandis kuria didelę vertę, skirtingi grandžių lygiai.

1. Aukščiausiosios vadovybės grandis

Šią grandį sudaro įmonės strategijos plėtojimo (kokybės politika ir tikslai, finansinis planavimas, investavimas), kokybės vadybos sistemos valdymo (administravimo, vidaus audito, vertinamosios analizės, biudžetų sudarymo ir vykdymo) procesai.

2. Pagrindinė grandis

Šiai grandžiai priskiriami rinkodaros (viešieji ryšiai, rinkotyra, reikalavimų paslaugai / produktui identifikavimas, sutarčių sudarymas), projektavimo (paslaugų ir produktų kūrimas, naujų veiklų ir paslaugų įdiegimas), pirkimo (žaliavų, medžiagų, įrengimų ir paslaugų), paslaugų teikimo (paslaugų planavimas, jų teikimas, rezultatų identifikavimas ir atsekamumas, įrengimų priežiūra, atsiskaitymas, grįžtamasis ryšys) procesai.

3. Pagalbinė grandis

Šiai grandžiai priskiriami žmogiškųjų išteklių valdymo (darbuotojų parinkimas, kompetencijos, suvokimo ir mokymo valdymas, darbuotojų vertinimas ir skatinimas), infrastruktūros valdymo (pastatų, darbo vietų ir komunalinių paslaugų priežiūra, įrengimų ir kompiuterinės technikos priežiūra, matavimo ir monitoringo įrengimų priežiūra, transporto ir ryšių priežiūra) ir kiti procesai.

4. Bendroji grandis

Šiai grandžiai priklausantys procesai apima veiklas, kurias privalo vykdyti visi, pavyzdžiui, dokumentų valdymo, įrašų valdymo, produkto valdymo, koregavimo ir prevencinių veiksmų valdymo procesai.

Įmonės valdymas, atsižvelgiant į ĮSA ir tvarumo politiką, – tai vertės grandinės valdymas, siekiant tobulinti produktus ir paslaugas, kartu didinti bendrą verslo tvarumą.

33

Į kiekvieną vertės grandinės etapą rekomenduojame žvelgti per ĮSA. Būdų, kaip įmonei keistis ir skatinti atsakingą pažangą, esti nemažai, kartais reikia tik pakeisti požiūrį ar leisti sau būti kūrybiškiems. Žemiau pavaizduotoje lentelėje kiekviename grandies etape išvardyti pasiūlymai su keliomis keitimosi iniciatyvomis. Įvertinkite, ar galite tai taikyti savo įmonėje. Kitame skyriuje bus detaliai išanalizuotas kiekvienas vertės grandinės etapas ir konkretesnės ĮSA priemonės jose.

Apibūdinimas ĮSA sąmoningumo

didinimas

Iniciatyvos

keistis

Paslaugų ir produktų kūrimas Apima paslaugai ar produkto

gamybai reikiamų išteklių

gavimą, saugojimą ir

paskirstymą. Tai tiesiogiai susiję

su žaliavų priėmimu ir produktų

ar paslaugų dizainu. Ši veikla taip

pat apima produkto gamybai

reikalingų išteklių paskirstymą.

✓ Įvertinti su gamybos procesu susijusį

poveikį aplinkai ir socialinius procesus,

pasiūlyti alternatyvius sprendimus, kaip

mažinti išteklių suvartojimą.

✓ Pateikti naujų idėjų ir duomenų apie

produktų ir procesų tobulinimą.

✓ Įvertinti produkto ar paslaugos

aplinkosauginius, socialinius ir

ekonominius aspektus, šiuos aspektus

įtraukti į produkto ar paslaugos kokybės

kriterijų sąrašą.

✓ Sukurti produktą, kuris būtų socialinių,

etinių ir aplinkosauginių aspektų

pradžia, tarkim, nauja ekologiškos

medvilnės drabužių kolekcija ir sąžininga

prekyba.

✓ Gerinti esamą produktą ar paslaugas,

atsižvelgiant į šių poveikį aplinkai ir

bendruomenei.

Didinkite perdirbamos produkcijos kiekius – produkto pakuotei panaudokite antrines žaliavas, kurios palyginti nebrangios ir kartu tausoja aplinką.

34

Administravimas Operacijos, susijusios su

produktu ar išsaugota ir

augančia paslaugos verte.

Veiksmai, padedantys

vartotojui gauti kuo didesnę

naudą iš įsigytos prekės ar

paslaugos. Taip pat susiję su

įmonės darbo aplinkos kokybės

užtikrinimu ir įmonės

žmogiškaisiais ištekliais:

personalo atranka, samda,

paruošimas, kompetencijų

kėlimas ir atlygis už darbą –

veiksniai, darantys įtaką

darbuotojų įgūdžiams,

motyvacijai, darbo aplinkos

kokybei.

✓ Įmonės biure skatinti tausią ir aplinką

mažai teršiančią veiklą.

✓ Užsiimti įmonės darbuotojų švietimu

apie ĮSA ir tvarumo politiką.

Administraciniuose pastatuose stenkitės taupyti vandenį – tualetuose naudokite taupymo maišelius (angl. flush bags), sumontuokite vandens srovę taupančias galvutes.

Finansai Tai veiksmai, susiję su įmonės vadyba (vadovybe), įmonės strateginiu planavimu, finansais, buhalterine apskaita, teisiniais aprūpinamais ir kokybės valdymu. Tai gali būti viena aktualiausių operacijų, užtikrinsianti įmonės gyvavimą.

✓ Skelbkite viešai savo ataskaitas – būti

matomam didina atsakomybę ir gerus

rezultatus.

✓ Įvertinti ĮSA gyvavimo išlaidas, susijusias

su naujų veiklų įgyvendinimu. Vertinti

išlaidas, remiantis metine sąmata,

įvertinti kokybinius pokyčius ir numatyti,

kur būtų galima optimizuoti procesus.

✓ Įvertinti investavimo į atsinaujinančius

išteklius ir energiją galimybes.

Pabandykite apskaičiuoti, kiek jūsų įmonės darbuotojas vidutiniškai sunaudoja elektros energijos! Įvertinkite, kaip tai atsispindi metinėje įmonės ataskaitoje!

Pardavimai ir rinkodara

Operacijos, užtikrinančios vartotojų supažindinimą su produktu ir/ar paslauga, informavimas apie įsigijimo vietas.

✓ Užtikrinti gerą informacijos srautą ir

grįžtamąjį ryšį su klientais, ypač kreipti

dėmesį į vartotojų pageidavimus dėl

ekologiškų produkto savybių,

naudojimo, perdirbimo ir kt.

✓ Skelbti teisingas žinutes apie produktus,

jeigu tai ekologiški produktai, rinktis

ekologinį ženklinimą.

Produktų etiketėse suteikite išsamią ir neklaidinančią informaciją apie gaminio sudėtį ir gaminimo būdus.

Viešieji ryšiai Užmegzti nauji įmonės kontaktai arba išsaugoti seni. Kitaip tariant, tai įmonės darbuotojų bet koks kontaktas su išorės suinteresuotosiomis šalimis (klientais, partneriais, kontraktiniais tiekimo grandinės darbuotojais, investuotojais, vietos bendruomenėmis).

✓ Įvertinti, nustatyti ir į sprendimų

priėmimą įtraukti suinteresuotuosius

subjektus (darbuotojus, tiekėjus,

klientus ir t. t.) siekiant, kad atsirastų

konstruktyvus dialogas apie įmonės

veiklos kokybę, produktus ir paslaugas,

nustatant pagrindinius veiklos

prioritetus.

Su vietos bendruomene organizuokite iniciatyvas, renginius, diskusijas apie socialinę gerovę ir aplinkosaugą.

35

Tiekimas ir logistika

Įmonės vertės didinimo grandinėje naudojamų išteklių įsigijimo procesas, o ne patys ištekliai, kurie paskirstomi visoje įmonėje.

✓ Nustatyti ir pasiūlyti sprendimą

sumažinti poveikį, susijusį su energijos

suvartojimu, žaliavų, tarpinių ir galutinių

produktų transportavimu.

Pabandykite į susitikimą nuvykti dviračiu!

Investavimas Su įmonės finansinio kapitalo investavimu susiję veiksmai. Tai gali būti fizinės infrastruktūros ar materialių priemonių arba paslaugų pirkimas arba įmonės akcijų investavimas.

✓ Pirkimų metu prioritetą teikti

produktams, pagaminamiems iš

mažiausiai žalingą poveikį aplinkai

darančių medžiagų (pvz. greičiau

suyrančios arba perdirbtos žaliavas,

panaudoti gaminiai / įrenginiai).

Atsižvelgti į aplinkosauginius ir

socialinius aspektus, įvertinant perkamų

produktų kainos, kokybės ir

funkcionalumo santykį.

✓ Skatinti įtraukti į sprendimo priėmimą

aplinkosauginius ir socialinius klausimus,

tiekimo grandinėje esančius partnerius.

✓ Reikalauti tiekėjų pateikti aplinkosaugos

ir socialinių iniciatyvų apžvalgą, taip pat

jų ĮSA politiką ir ją įrodančias ataskaitas,

apžvelgiančias ĮSA ir tvarumo politikos

veiksmus, darbo sąlygas, santykius su jų

tiekėjais (subtiekėjais) ir specifinę

informaciją apie tiekiamas žaliavas,

logistiką.

Perkant valymo paslaugas reikalaukite, kad jos būtų atliekamas sveikatai nekenksmingomis (organinėmis) priemonėmis.

4.4. Kokias ĮSA politikos įgyvendinimo priemones taikyti?

Įmonės ĮSA veiklai valdyti rekomenduojama taikyti tarptautinius ĮSA standartus (žr. Priedas Nr. 5). Taip pat kiekvienoje įmonės vertės grandyje galima taikyti skirtingas ir labai konkrečias ĮSA priemones pagal darnaus vystymosi sritis arba ĮSA taikymo sritis, aprašytas leidinio pradžioje. Kiekviena sritis turi daugybę galimų priemonių, žemiau pateikiami pavyzdžiai, kad būtų lengviau suvokti, kokios priemonės gali būti vykdomos kiekvienoje produkto vertės kūrimo grandinėje. Būtina pastebėti, kad papildomų priemonių suformulavimas ir taikymas priklauso tik nuo įmonės entuziazmo, ambicingumo ir kūrybiškumo.

36

Galimos ĮSA priemonės pagal vertės grandinės etapus

SOCIALINĖ SRITIS

Paslaugų ir

produktų

kūrimas

✓ Kuriant produktus ar paslaugas, bendradarbiauti su vietos bendruomene.

✓ Teikti produktų ir paslaugų sprendimus, kurie skatintų tvarią individų ir visuomenės pažangą,

problemų sprendimą.

✓ Skatinimas partneriams diegti su socialine ir aplinkosaugine atsakomybe susijusius

standartus.

Administravi-

mas*

✓ Streso darbe prevencinės priemonės.

✓ Sveikos gyvensenos skatinimas.

✓ Organizacijos vidinės komunikacijos gerinimas.

✓ Galimybė teikti anoniminius nusiskundimus, konstruktyvią kritiką.

✓ Naujai priimamų darbuotojų adaptacinės informacijos, programos sukūrimas.

✓ Kvalifikacijos kėlimo kursai.

✓ Galimybės dalyvauti viešuose seminaruose, konferencijose.

✓ Mokymosi visą gyvenimą skatinimas.

✓ „Idėjų bankas“ ar kitos iniciatyvos, skatinančios darbuotojus anonimiškai teikti pasiūlymus

dėl naujų, kokybiškesnių veiklos vykdymo būdų.

✓ Įmonės darbuotojų tradicijų sukūrimas.

✓ Bendrų atostogų, išvykų planavimas.

✓ Darbuotojų savanorystės skatinimas.

✓ Skirti dėmesį darbuotojų poreikių identifikavimui, taikant darbuotojų konsultacijų modelius.

✓ Darbuotojų apklausų vykdymas (dėl darbo aplinkos, pasitenkinimo darbu).

✓ Dažnesnis grįžtamasis ryšys iš vadovų.

✓ Nefinansiniai darbuotojų paskatinimai.

✓ Galimybė teikti anoniminius nusiskundimus, konstruktyvią kritiką.

✓ Naujai priimamų darbuotojų adaptacinės informacijos, programos sukūrimas.

✓

✓ Partnerystė ir bendrų ilgalaikių, tradicinių projektų su VŠĮ, NVO, visuomene organizavimas.

✓ Padėti aukštos rizikos socialinėms grupėms ugdyti įgūdžius, reikalingus jų potencialui

įgyvendinti.

✓ Praktikos atlikimo galimybių, studentams suteikimas ir/ar kokybiškos praktikantų priėmimo

sistemos sukūrimas.

✓ Atsakingo spausdinimo žinučių rašymas po el. laiškais.

Finansai ✓ Darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus. ✓ Kūrybiškų būdų, kaip pritraukti finansavimą bendruomeninėms organizacijoms remti.

✓ Ieškoti ar finansuoti pelningas verslo galimybes, prisidedančias prie tvaraus vystymosi.

✓ Finansinės paramos bendruomenės nariams teikimas.

✓ Kompensacijos už mokslus studijuojantiems darbuotojams.

✓ Mokymų krepšelio darbuotojams įdiegimas (kiekvienam darbuotojui skirta tam tikra suma

kvalifikacijos kėlimo mokymams).

37

Pardavimai ir

rinkodara

✓ Socialinės reklamos palaikymas, kūrimas (apie daromą neigiamą poveikį aplinkai, visuomenei

vykdant neapgalvotus veiksmus).

✓ Ekologinių, socialinių prekių ar produktų ženklų kūrimas, kad būtų geriau informuoti

vartotojai.

✓ Kūrybiškų būdų, kaip pritraukti finansavimą bendruomeninėms organizacijoms remti.

✓ Informacijos ĮSA tematika visuomenei skelbimas įvairiais informacijos kanalais.

Viešieji ryšiai ✓ Informacijos, apie finansinę ir nefinansinę paramą bendruomenės nariams, teikimas.

✓ Organizuoti renginius, apskritojo stalo diskusijas su suinteresuotosiomis grupėmis (pvz.,

socialinės atskirties grupėmis, jaunimu, jų iniciatyvų, kūrybiškumo rėmimas), jų mentorystė ir

globojimas.

✓ Nefinansinis socialinių projektų rėmimas – ambasadavimas, globojimas.

✓ Informacijos ĮSA tematika visuomenei skelbimas įvairiais informacijos kanalais.

✓ Atvirų durų dienos.

✓ Iniciatyvos gerinti jaunimo galimybes įsidarbinti.

✓ Viešų mokymų įmonės kompetencijų srityje organizavimas.

✓ Dalyvavimas visuomeninėse akcijose.

✓ Būti atviriems apie poveikį visuomenei.

✓ Visuomenės švietimas korupcijos temomis, ataskaitų teikimas viešojoje erdvėje (internetas,

spauda, renginiai).

Tiekimas ir

logistika

✓ Atsakingų tiekėjų atranka, vadovaujantis atsakingo, darnios veiklos vykdymo principais. ✓ Atsakingų produktų pristatymų būdų pasirinkimas.

✓ Atsakingų žaliavos produkcijai pristatymų būdų pasirinkimas.

Investavimas ✓ Ieškoti ar finansuoti pelningas verslo galimybes, prisidedančias prie tvaraus vystymosi. ✓ Padėti startuoliams augti.

✓ Akceleratorių / verslo inkubatorių socialinėms problemoms spręsti organizavimas, rėmimas.

✓ Kūrybingų būdų kaip pritraukti finansavimą bendruomeninėms organizacijoms rėmimas.

APLINKOS SRITIS

Paslaugų ir

produktų

kūrimas

✓ Teikti produktų ir paslaugų sprendimus, kurie skatintų tvarų aplinkos kokybės pokytį.

✓ Pakuočių pasirinkimas vadovaujantis ekologiniais kriterijais.

✓ Jeigu įmanoma, vykdyti atliekų, susidarančių gamybos metu, perdirbimą.

✓ Produktų gamybai tik energiją taupančių prietaisų su specialiu ženklinimu įsigijimas.

✓ Medžiagų pasirinkimas vadovaujantis ekologiniais kriterijais.

✓ Tvarus produktų dizainas – ekodizainas (angl. Design for sustainability, D4S).17 ✓ Gamybos proceso energetinio efektyvumo vertinimas.

Administravi-

mas*

✓ Aplinkai draugiškų produktų ir pakuočių naudojimas administraciniame darbe.

✓ Naudotų, restauruotų, baldų pasirinkimas.

✓ Biuro įrangos nuoma, vietoj įsigijimo.

✓ Renkantis naujas biuro patalpas ar renovuojant esamas, prioritetą teikti atsinaujinančiais

šaltiniais paremtomis šildymo ar elektros energijos sistemoms.

✓ Biuro technikos atidavimas saugiam perdirbimui / utilizavimui.

✓ Perdirbto popieriaus spausdinimui naudojimas.

✓ Popierinių gaminių įsigijimas iš perdirbto popieriaus (pvz. vokai, aplankai). ✓ Spausdinant dokumentams naudoti dvipusį spaudos būdą.

17 Daugiau informacijos apie D4S galima rasti čia: Design For Sustainability (http://www.d4s-sbs.org)

38

✓ Informacijos siuntimas elektroniniu paštu, vietoj popierinių dokumentų.

✓ Spausdinant dokumentams naudoti dvipusį spaudos būdą.

✓ Vienkartinių plastikinių indų nenaudojimas. ✓ Vidinis energijos taupymo įvertinimo atlikimas – avarinių situacijų, nutekėjimų įvertinimas,

patalpų apšiltinimo planų parengimas, šildymo mazgų renovacija.

✓ Visos biuro technikos darbo pabaigoje išjungimas.

✓ Popierinių dokumentų, prezentacijų atsisakymas, perkeliant juos į elektronines laikmenas.

✓ Sveikinimus klientams, partneriams, darbuotojams siuntimas elektroniniu būdu, vietoje

popierinių atviručių.

✓ Apšvietimo lempučių pakeitimas į energiją taupančias lemputes.

✓ Sensorių įdiegimas patalpoms apšviesti, vandeniui leisti / stabdyti (vandens srovę

silpninančios, vandenį taupančios galvutės).

✓ Tik energiją taupančių prietaisų su specialiu ženklinimu įsigijimas.

✓ Atliekų rūšiavimo skatinimas: popierius, plastikas, stiklas, elektroninė įranga, pavojingos

atliekos.

✓ Perkant valymo paslaugas reikalauti, kad biuro valymas būtų atliekamas sveikatai

nekenksmingomis (organinėmis) priemonėmis.

✓ Rūšiavimo konteinerių, dėžių įrengimas.

✓ Skatinti darbuotojus ir suteikti galimybes į darbą atvykti dviračiais (dviračių parakavimo

vietų, dušo įrengimas ir pan.).

✓ Kelionių į / iš darbo optimizavimas – darbuotojų skatinimas vykti į / iš darbo vienu

automobiliu, kooperuotis su šalia gyvenančiais.

✓ Optimizuoti įmonės automobilių parką – įsigyti ekologiškesnių transporto priemonių, jei ne

elektrinių, tai bent aplinkai draugiškesnių – hibridinių ar varomų dujomis, biodyzeliu,

bioetanoliu.

✓ Darbuotojų, kurie naudojasi įmonės transportu, supažindinimas su taupaus, ekologiško

vairavimo pagrindais.

✓ Ekologiškesnio keliavimo būdo pasirinkimas – pvz. traukiniai, autobusai.

✓ Atsisakyti vandens iš plastikinių buteliukų.

✓ Kavos iš vienkartinių puodelių netoleravimas.

✓ Darbuotojų aplinkos apsaugos sąmoningumo didinimas.

✓ Dalyvauti visuomeninėse akcijose aplinkos apsaugos tematika.

✓ Sukurti efektyvaus išteklių naudojimo planą.

✓ Aplinkos apsaugos politikos, strategijos parengimas.

Finansai ✓ Sukurti efektyvaus išteklių naudojimo planą.

✓ Vertinimo / skaičiavimo dėl įvairių šaltinių (el. energija, vanduo, kuras ir pan.) taupymo /

švaistymo atlikimas.

Pardavimai ir

rinkodara

✓ Į tvarumą orientuota rinkodara.

✓ Ekologinių, socialinių prekių ar produktų ženklų kūrimas, kad geriau informuoti vartotoją.

✓ Prekių ar paslaugų pirkimo pagrindimas, t.y. įsigijimų ir jų kiekio dvigubas įvertinimas.

Viešieji ryšiai ✓ Perdirbto popieriaus spausdinimui naudojimas.

✓ Spausdinant dokumentams naudoti dvipusį spaudos būdą.

✓ Spausdinti ant vienoje pusėje jau panaudotų popieriaus lapų.

✓ Informacijos siuntimas elektroniniu paštu, vietoj popierinių dokumentų.

✓ Konferencijoms pirkti tik su sąžiningos, aplinkai draugiškos prekybos ir gamybos ženklu

pažymėtus produktus (pvz. Fare trade, „Baltosios bangos“ ženklai).

39

✓ Vykdant renginius rinktis viešbučius, konferencijų centrus, kurie laikosi „žaliosios politikos“,

turi patvirtintą ženklinimą ir pan. (pvz. „Žaliojo rakto“ iniciatyvos ženklas18). ✓ Rengti mokymus akcijas, iniciatyvas apie aplinkai draugiškas technologijas, atsinaujinančią

energiją.

Tiekimas ir

logistika

✓ Skatinimas diegti aplinkosaugos standartus susijusiose įmonėse.

✓ Tiekėjų, partnerių, darbuotojų, supažindinimas su taupaus, ekologiško vairavimo pagrindais.

✓ Skatinimas partneriams rinktis, įsigyti tik sertifikuotus ir ekologišką, energiją taupančiais

ženklais pažymėtus produktus.

✓ Naudotis ekologiškiausias pavėžėjimo, krovinių gabenimo paslaugas teikiančiu paslaugų

tiekėju.

Investavimas ✓ Tik energiją taupančių prietaisų su specialiu ženklinimu įsigijimas.

✓ Parama tyrimams, studijoms aplinkosaugos srityje.

✓ Ekologiškesnių transporto priemonių įsigijimas, jei ne elektrinių, tai bent aplinkai

draugiškesnių pasirinkimas – automobiliai varomi dujomis, dyzeliu, biodyzeliu, bioetanoliu.

✓ Patalpų energetinio efektyvumo auditų atlikimas, vertinimas renkantis patalpas verslui.

VALDYMO SRITIS

Paslaugų ir

produktų

kūrimas

✓ Skaidriausio prekių ir paslaugų pirkimo būdo pasirinkimas.

✓ Reguliarūs ir neplaniniai pirkimo dokumentacijos patikrinimai.

✓ Teikiamų paslaugų kokybės gerinimas (efektyvesnis aptarnavimas, darbo grafikas pritaikytas

klientų poreikiams).

✓ Paslaugų skaitmenizavimas.

Administravi-

mas*

✓ Procesų skaitmenizavimas.

✓ Siekti darbuotojų ir įmonės vertybių suderinamumo, suformuoti valdymo ir administravimo

kultūrą, apibrėžiant ĮSA vertybių ir normų standartų visuma.

✓ Kokybės, aplinkosaugos, sveikatos ir saugos, darbo vietos valdymo standartų ir sistemų

diegimas.

✓ Vidinės komunikacijos organizacijoje gerinimas.

✓ Lankstus darbo grafikas.

✓ Galimybė dirbti ne pilną darbo dieną.

✓ Darbo nuotoliniu būdu galimybė.

✓ Viršvalandžių netoleravimas.

✓ Darbuotojų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesus.

✓ Naujai priimamų darbuotojų adaptacinės informacijos, programos sukūrimas.

✓ Korektiškos darbuotojų atleidimo iš darbo procedūros parengimas.

✓ Darbuotojų atstovavimo galimybių sudarymas (darbuotojų atstovas, profesinė sąjunga).

✓ Nediskriminacinės darbo santykių nuostatos dėl rasės, negalios, religijos, tautybės, lytinės

orientacijos sukūrimas.

✓ Darbuotojų kompetencijų tyrimai.

✓ Rengti rizikų valdymo planus.

✓ Procesų optimizavimas (vaizdo konferencijos, vidines komunikacijos aplikacijos).

✓ Skaidriausių prekių ir paslaugų pirkimų būdų pasirinkimas.

✓ Reguliarūs, neplaniniai pirkimo dokumentacijos patikrinimai.

18 Žaliasis raktas – tarptautinė Aplinkosauginio švietimo fondo (Foundation for Environmental Education – FEE) programa skirta viešbučiams, svečių namams, konferencijų ir poilsio centrams, kempingams, vasarnamiams, kurie laikosi nustatytų aplinkosauginių reikalavimų. Žaliojo rakto programa siekiama diegti darnaus vystymosi principus šiame sektoriuje bei skatinti aplinkosaugines iniciatyvas. Įgyvendinus Žaliojo rakto programos reikalavimus, dalyviui suteikiamas diplomas vieneriems metams. http://www.zalieji.lt/lt/aplinkosauginissvietimas/zaliojoraktoprograma?format=pdf

40

✓ Darbuotojų mokymai apie kyšininkavimo, korupcijos identifikavimą.

✓ Organizacijos etiško elgesio kodekso sukūrimas.

✓ Viešųjų ir privačiųjų interesų paisymas, atskyrimas – interesų konfliktų nustatymo

procedūros parengimas.

✓ Vidinių renginių, ataskaitos pristatymų, diskusijų apie progresą ĮSA srityje organizavimas.

✓ Korupcijos, kyšininkavimo pasekmių valdymas – nulinės tolerancijos taikymas, t. y. iškilus

korupcijos, kyšininkavimo atvejams negalimos jokios išlygos ir nuolaidos, taikoma

griežčiausia galima bausmė – atleidimas iš darbo.

Finansai ✓ Procesų skaitmenizavimas.

✓ Dažnesnis grįžtamasis ryšys iš vadovų apie įmonės finansinę situaciją.

✓ Kvalifikacijos kėlimo krepšelio darbuotojams įdiegimas (kiekvienam darbuotojui skirta tam

tikra suma kvalifikacijos kėlimo mokymams).

✓ Rizikų valdymo planų rengimas.

✓ Finansinė parama vidinėms ir išorinėms ĮSA iniciatyvoms, projektams.

Pardavimai ir

rinkodara

✓ Apklausų dėl teikiamų paslaugų kokybės vykdymas, poreikių identifikavimas. ✓ Produktų saugos užtikrinimas.

✓ Išsamus ir aiškus produkcijos žymėjimas.

✓ Sąžininga rinkodara.

✓ Klientų aptarnavimo standartų diegimas.

Viešieji ryšiai ✓ Platesnis pirkimų informacijos viešinimas.

✓ Informacijos apie įmonės vadovus ir savininkus viešinimas;

✓ Skatinimas partneriams, klientams diegti su socialine ir aplinkosaugine atsakomybe susijusius

standartus.

✓ Atsiskaityti, pristatyti, viešinti vykdomą ĮSA veiklos praktiką.

✓ Informacijos apie remiamus ilgalaikius ĮSA projektus, vienkartines iniciatyvas, viešinimas.

Tiekimas ir

logistika

✓ Atsakingų tiekėjų atranka, vadovaujantis atsakingo, darnaus veiklos vykdymo principais.

✓ Skatinimas, pavedimas partneriams diegti su socialine ir aplinkosaugine atsakomybe

susijusius standartus.

✓ Skaidriausio prekių ir paslaugų pirkimo būdo pasirinkimas.

✓ Atsakingų tiekėjų atranka, vadovaujantis atsakingo, darnaus veiklos vykdymo principais.

✓ Viešai skelbti kelerių metų sudarytas sutartis, jų vykdytojus (tiekėjus), kiekius, vertes.

✓ Skatinimas partneriams rinktis, įsigyti tik sertifikuotus ir ekologišką, energiją taupančiais

ženklais pažymėtus produktus.

✓ Prekių ar paslaugų pirkimo pagrindimas.

✓ Reguliarūs ir neplaniniai pirkimo dokumentacijos patikrinimai.

Investavimas ✓ ĮSA veiklos finansavimas.

✓ Įmonės akcijų su darbuotojais pasidalinimas, pelno dalybos.

✓ Pritraukiant investicijas, prioriteto teikimas įmonėms, kurios pasižymi ĮSA.

✓ Pasirenkant strateginius projektus vadovautis darnaus vystymosi principais.

✓ Dalyvavimas, narystės naujuose tinkluose, vykdant susitarimus, kurie prisideda prie ĮSA

skatinimo.

✓ Skaidriausių prekių ir paslaugų pirkimo būdų pasirinkimas, pasirinkimo pagrindimas.

*ĮSA veiklos, būdingos visiems vertės grandinėms etapams, yra pateikiamos prie kiekvienos ĮSA srities vertės

grandinės administravimo dalies.

41

4.5. ĮSA veiksmų integravimas į įmonės veiklą: veiksmų plano rengimas

Sveikiname! Jau esate identifikavę savo įmonės poveikio sritis ir nusimatę veiksmus, kuriuos galite ir planuojate taikyti. ĮSA ir tvarumo politikos įgyvendinimas priklauso nuo daugelio veiksnių: jau aptarto įmonės vadovų ir darbuotojų sąmoningumo, taip pat užsibrėžto įsipareigojimo lygio ir pan.

Visiems iškeltiems klausimams susisteminti turi būti parengiamas ĮSA planas, kuris apimtų įmonės vertės

grandinę ir ĮSA priemones (žr. skyrelį 4.4.). Primename, kad rengiant įmonės ĮSA veiksmų planą, būtina

nustatyti ĮSA tikslus (žr. skyrelį 4.1), kurių įmonė sieks. Taip pat reikia nustatyti terminus, veiklų stebėseną

(plačiau žr. skyrelis 5.1), rezultatų matavimą ir kokybės gerinimo veiksmus, paskirti atsakingus asmenis ir

numatyti reikiamą biudžetą, jei jis reikalingas priemonei įgyvendinti ir nepakanka prisidėti tik žmogiškaisiais

ištekliais. Galimi keli ĮSA veiksmų planai.

A. ĮSA politikos integravimas į įmonės tikslus

Jeigu ĮSA ir tvarumo politikos įgyvendinimas planuojamas strategiškai, o ne norima tik imtis kelių veiksmų, ĮSA įsipareigojimą reikėtų įtraukti į įmonės strategiją, tomis pačiomis idėjomis pagrįsti įmonės misiją ir taip pat integruoti į kitus su veiklos valdymu susijusius dokumentus (pvz., strateginius, metinius planus, atskirų padalinių planus, vidaus tvarkos taisykles ir pan.). ĮSA įgyvendinimas bus sėkmingas tik tada, kai bus vykdoma strategiškai, nuosekliai laikantis įmonės vertybinių nuostatų ir racionaliai įvertinant kiekvieną žingsnį, t. y. atsakomybė prieš save ir klientus, vartotojus, bendrąja prasme prieš visą visuomenę. ĮSA turi būti integruota į visas įmonės funkcijas: žmogiškų išteklių valdymą, tiekimo grandinės valdymą, viešinimą, vidaus ūkio tvarkymąsi, apskaitą ir t. t.

B. Atskiras įmonės įsipareigojimas vykdyti ĮSA veiklą

Kita vertus, ĮSA ir tvarumo politika gali tapti įmonės atskiru planu su atskira stebėsena. Turėti atskirą ĮSA įsipareigojimą dažniausiai nusprendžia įmonės, kurios tik pradeda vykdyti su ĮSA susijusias veikas arba kol kas dar nėra aiškiai identifikavusios, kaip vieni ar kiti ĮSA tikslai susiję su įmonės tikslais ar prie kurio iš jų prisideda labiausiai. Šiuo atveju dar aktyviau būtina supažindinti su ĮSA ir tvarumo principai esamus ir naujus įmonės darbuotojus.

ĮSA veiksmų planas

Atkreipkite dėmesį!

ĮSA politika – tai įmonės įtakos tvarumo srityje didinimas, t. y. priimtos tvarumo politikos kryptys turi tiesioginę ar netiesioginę įtaką ir partnerių įmonių veiklai. Tai dažniausiai pasireiškia per partnerystes, investavimą arba skatinant laikytis ĮSA politikos tiekimo grandinėje taikant aplinkos apsaugos, vadybos standartus, socialiai atsakingai pagamintų produktų ženklinimą ir pan. Reikia atkreipti į tai dėmesį ir nusimatyti šiuos aspektus kaip tolimesnius ĮSA tobulinimo žingsnius, pagalvoti apie tai rengiant veiksmų planą.

42

Esminiai plano

elementai Apibūdinimas Skirtumas tarp planų

Tikslai Pagrindiniai ĮSA tikslai, kuriuos nustato vadovybė bendru susitarimu su įmonės darbuotojais

A atveju įmonė taip pat įvardija jų ryšį su

pagrindiniais įmonės tikslais ir įtakos zonomis (ryšys gali būti tiesioginis arba netiesioginis). Šiuos tikslus integruoja į pagrindinius įmonės valdymo dokumentus.

B atveju ĮSA tikslai nebūtinai privalo turėti aiškų

tiesioginį ryšį su konkrečiu įmonės strateginiu tikslu (-ais), tačiau ĮSA politikos integralumas tik dar vienas raidos etapas, tad atsirenkant ĮSA tikslus patartina atsižvelgti, kaip ir ar su kuriais

įmonės tikslais jie dera. Turinys ir struktūra

Įmonė turi pasirinkti jų poreikius labiausiai atitinkančią veiklos formą ir pritaikyti savo veiklos specifikai ĮSA sritis

A ir B atvejais turinys neturėtų skirtis, įmonė

turi struktūrizuoti priemones konkretiems veiksmams (pvz., gamybinė įmonė turi atliepti aplinkosauginę sritį ir parinkus atitinkamus tikslus, nustatyti šiai sričiai būdingas priemonės ir poveikio matavimo sistemą).

Ištekliai Finansinių, materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių skyrimas ĮSA diegti

A ir B atvejais pakankamai svarbu diegiant ĮSA

skirti elementą, nuo kurio priklauso keliamų įmonės tikslų įgyvendinimas ir jo kokybė. Paskyrus iniciatyvinę grupę, pareigybėse būtina įvardyti įgaliojimus dėl biudžeto derybų ĮSA veikloms įgyvendinti. Derybos turėtų būti skaidrus procesas, prieinamas visiems įmonės darbuotojams, šia tema turi būti svarstoma įmonės bendrų susitikimų metu.

Tikslinė grupė Reguliariai vykdyti komunikaciją su suinteresuotosiomis vidaus ir išorės šalimis, įvertinti jų lūkesčius ir partnerysčių galimybes

A ir B atvejais tikslinės grupės neturėtų skirtis.

Atsiskaitymas Komunikacija už ĮSA srityse atliktas veiklas, spręstas problemas, teiktus pasiūlymus ir pokytį

A. atveju atsiskaitymas už ĮSA vyks kaip dalis

metinės veiklos ataskaitos, finansinės ataskaitos ar kitos organizacijos rengiamos ataskaitos: informaciją pateikiant metiniame pranešime arba atskirame priede;

B. atveju atsiskaitymas bus atskiroje ĮSA

atsakomybės arba darnaus vystymosi ataskaitoje.

Kaip pasiruošti?

ĮSA veiksmų planas19 turėtų būti ruošiamas visų susitarimo ir įtraukties būdų. Jo struktūra turėtų būti nuosekli, nepamirštant įsivardyti grėsme ir rizikas, jeigu tokių yra. Tik kai veiksmai kritiškai vertinami ir derinami tarp

19 ĮSA veiksmų plano struktūra yra pateikiama Priede Nr. 3

43

įmonės vadovų, ĮSA iniciatyvinės grupės ir darbuotojų, tiesiogiai prisidėsiančių prie ĮSA veiklų įgyvendinimo, atsiranda atsakomybė už gerų rezultatų siekimą ir pokyčio valdymą.

ĮSA tvarumo plano rengimo formos pasirinkimą lemia turimi įmonės ištekliai ir strateginės nuostatos, apibrėžiančios, kaip informacija turi pasiekti suinteresuotąsias grupes. Dažnu atveju tai yra įmonės apsisprendimas, ar ji jau pasiekusi tokį brandos lygį, kai geba tiesiogiai pagrindinės veiklos tikslus susieti su tvarumo tikslais, generuoti bendras priemones, prisidedančias prie platesnių tikslų, ar norėtų, kad atskirai rengiant ĮSA, tvarumo planus būti įtraukiamos ir smulkios, pavyzdžiui, su organizacinio klimato kultūros kūrimu susijusios priemonės, kurioms nereikalingas biudžetas. Atskirai rengiamame ĮSA tvarumo plane visos ĮSA srityje vykdomos iniciatyvos, prie tvarumo prisidedantys veiksmai būna išvardyti, aprašyti vienoje vietoje, dažniausiai pagal ĮSA apibrėžiamas sritis, taip aiškiau suprantama, su ĮSA susijusiems darbuotojams. ĮSA tvarumo plano parengimas yra daug kūrybiškumo, originalumo, komandinio darbo reikalaujantis procesas.

Dažniausiai daromos klaidos:

o Ilgalaikės vizijos ar strateginio požiūrio nebuvimas – labai svarbu išsigryninti, ką įmonė ĮSA veiklomis

nori pasiekti. o Permainų būtinumo ir jų skalės nesuvokimas – visi reikalauja pokyčių, tačiau kiekvienam labai sunku keistis

ir keisti savo įpročius. ĮSA politika – tai įpročių keitimas.

o Paviršutiniškas požiūris į socialinę atsakomybę – ši tema susilaukia vis daugiau populiarumo iš brandžių

tarptautinių įmonių, tam turėtų būti aiški priežastis.

o Stebėsenos ir monitoringo netaikymas, proceso netobulinimas – kaip pasiekti gerų rezultatų, jeigu nežinai,

į kurią pusę bėgti?

o Nesugebėjimas įsiklausyti ir išgirsti išorinę nuomonę – ĮSA politikos pagrindas yra visų suinteresuotųjų šalių

įtrauktis ir bendras sprendimų priėmimas.

o Naudojimasis pasenusiomis vadybos kompetencijomis – naujovės atsiranda kasdien, kodėl to neįvertinti?

o Vieno šablono taikymas skirtinguose vietiniuose kontekstuose.

o Netolygi ĮSA praktika tarp atskirų funkcijų – iš pradžių gali būti kreipiamas dėmesys į konkrečią pasirinktą

sritį, tačiau vėliau kiekviena įmonė turi pradėti taikyti ĮSA visose jos srityse.

o Nesugebėjimas vertinti socialinę atsakomybę kaip lemiančią pokyčius – kur veda ĮSA?

44

5. Stebėsena

Vienas iš aiškiausių ĮSA ir tvarumo politikos diegimo didėjančio populiarumo įrodymų – kasmet augantis ĮSA rengiamų ataskaitų skaičius. Tuo pačiu tai parodo, kad įmonėms pravartu pildyti ĮSA ataskaitas, nes taip jos gali viešinti savo vykdomą politiką, kuriamus pokyčius ir užsitikrinti visas anksčiau leidinyje paminėtas naudas.

Taigi kiekvieną kartą užsibrėžiant atitinkamus tikslus svarbu žinoti, koks pokytis įvyko, todėl ĮSA ir tvarumo politikos priemonių taikymo procesas turėtų būti visiems aiškiai suprantamas ir stebimas. Jo metu ne tik turėtų būti matuojami rezultatai (pvz., kokie kiekiai atliekų buvo surūšiuoti per metus), tačiau taip pat vertinama šių procesų kokybė (pvz., ar visų tipų atliekos buvo rūšiuojamos), nustatomos proceso gerinimo priemonės (pvz., biuro baldų perdirbimas ir biologinių atliekų kompostavimas).

Jau priemonių kūrimo ir veiksmų planavimo etape būtina nusistatyti rodiklius, jų matavimo procesą ir duomenų surinkimo informacijos šaltinius. Reikia suprasti, kad ekonomiškumo ir efektyvumo vertinimas paprastai susijęs su finansiniais rodikliais, tačiau veiksmingumas gali būti įvertintas taip pat atsižvelgiant į konkrečius įmonės ir ĮSA tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ne visi užsibrėžti tikslai gali būti matuojami kiekybiškai. Dėl šios priežasties į stebėsenos sistemą būtina įtraukti ir kokybinius metodus, tokius kaip klausimynus, apklausas darbuotojams – tai nėra sudėtinga priemonė, kurios pagalba darbuotojai apklausos komentaruose laisvi teikti pasiūlymus, kaip gerinti veiklą.

Pav. 5 ĮSA ataskaitų skaičius Šaltinis: Etuc ĮSA Metodika (https://www.etuc.org/en/publication/etuc-toolkit-corporate-social-responsibility-csr)

45

Stebima ir dokumentuojama informacija turi būti perkeliama į įmonės ĮSA ataskaitą, kuri vėliau privalo būti viešinama. Parengti ataskaitą – vienas svarbiausių žingsnių siekiant įgyvendinti ĮSA. Įmonėms svarbu kritiškai įvertinti esamą situaciją ir nustatyti problemines sritis, kur reikia taikyti papildomus veiksmus. Vienas iš pagrindinių iššūkių yra neigiamo poveikio nepripažinimas. Tai yra labai svarbu skaidrumą palaikyti ir informuoti suinteresuotąsias šalis (įskaitant klientus / darbuotojus / profesines sąjungas). Ataskaitų pagrindas turėtų būti taip vadinamieji materialieji aspektai, kurie atspindi reikšmingą organizacijos ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį ir kurie turi įtakos paveikti suinteresuotųjų šalių vertinimus ir sprendimus.

Kiekvienai įmonei svarbu parinkti ĮSA veiklų matavimo rodiklius atsižvelgiant, ar:

Reguliarūs: duomenys

renkami reguliariai.

46

Įmonei svarbu gauti kiek įmanoma daugiau informacijos apie ĮSA plano stebėseną, t. y. rodiklius. Dėl šios priežasties rengiant veiksmų planą taip pat būtina įraukti duomenų rinkimo lentelę (pvz. žemiau).

Toliau matome kiekvienai ĮSA sričiai galimus taikyti rodiklius, jų aprašymą ir matavimo vienetus. Nuo įmonės dydžio, veiklos srities ir veikimo priklauso, kaip bus nustatomas rodiklių stebėjimas – mažose įmonėse pokytis gali atsirasti lėčiau, bet tai priklauso ir nuo ĮSA poveikio srities. Vienu ar kitu atveju įmonėms rekomenduojama reguliariai stebėti rodiklius, rezultatus patartina įsivardyti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, net jei pokytis mažas. Tik nuolat stebint kintančias reikšmes, galima siekti vis geresnių rezultatų ir numatyti papildomas priemones. Tiek šiame leidinyje esantis pavyzdinis rodiklių sąrašas nėra baigtinis ir gali būti pildomas, pritaikomas įmonei. Pradėti užtenka su mažai, keliais rodikliais prie kiekvienos srities, tačiau plečiant ir tobulinant ĮSA pasirodymą, rekomenduojama didinti jų skaičių. Tai reiškia, kad ir įmonės individualus rodiklių sąrašas neturėtų būti baigtinis. Rekomenduojama įmonėms rodiklius, kuriuos jos norėtų stebėti. Tačiau dėl pavyzdžiui duomenų surinkimo priemonių nebūvimo šiuo metu atlikti to negali. Šiuos rodiklius turėti ateičiai kai sąlygos rinkti duomenis bus palankios.

47

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas Matavimo vienetas

1. Darbuotojų kvalifikacija Darbuotojų kvalifikacijos augimas – vienas esminių įmonės interesų. Tam įsivertinti turi būti atliekami darbuotojų kompetencijos tyrimai.

Proc.

2. Kvalifikacijos kėlimas Darbuotojų, dalyvavusių kvalifikacijos kėlimo priemonėse, skaičius. Proc. / vnt.

3. Darbuotojų nuomonė Darbuotojų nuomonės apie darbo sąlygas, organizacinę kultūrą tyrimai, apklausos.

Proc.

4. Kompetencijų kėlimas Darbuotojų, dalyvavusių bendrųjų įgūdžių (viešojo kalbėjimo, streso valdymo, kibernetinio saugumo, motyvacijos, planavimo) mokymuose skaičius, dalis

Proc. / vnt.

5. Investicijos į personalo kvalifikacijos kėlimą

Kvalifikacijai kelti skiriamų lėšų suma. Eur.

6. Darbo vietos patrauklumas Atsiųstų CV skaičius į konkrečią darbo poziciją. Vnt.

7. Praktikantų įdarbinimas Praktikantų skaičius, pasilikusių dirbti įmonėje dalis. Vnt. proc.

8. Darbuotojų skaičius Bendras įmonės darbuotojų skaičius. Vnt. / asm. 9. Vidinė rotacija Paaukštintų darbuotojų skaičius, dalis Vnt. / proc.

10. Darbuotojų kaita Darbuotojų kaitos rodiklis, t. y. skaičiuojant personalo kaitos rodiklius siekiama nustatyti personalo kaitos dydį ir priežastis.

Proc.

11. Ginčai Teisminių ginčų dėl darbo santykių skaičius. Vnt.

12. Vyrų / moterų santykis vadovaujančiose pareigybėse

Parodo lyčių pasiskirstymą įmonėje pagal vadovaujančias pozicijas. Leidžia vertinti įmonės lygias galimybes.

Koef.

13. Vyrų ir moterų santykis įmonėje

- Proc.

14. Vidutinis darbuotojų amžius - m.

15. Neįgalių darbuotojų skaičius / santykis

- Vnt. / proc.

16. Ne pilnos dienos darbo vietų skaičius

Darbuotojų, dirbančių ne pilną darbo dieną, skaičius, dalis. Vnt. / proc.

17. Nuotolinių darbo vietų skaičius

- Vnt.

18. Darbuotojų darbo stažas - m.

19. Sergamumo rodiklis Vienam darbuotojui tenkantis dėl ligos praleistų dienų skaičius. d. d.

20. Nelaimingų atsitikimų darbo vietoje skaičius

- Vnt.

21. ĮSA renginiai įmonės darbuotojams

- Vnt.

22. ĮSA renginiai visuomenei - Vnt.

23. Renginių kokybė ĮSA renginių dalyvių apklausa. Balai

24. Darbuotojų savanorystės Darbuotojų, dalyvavusių visuomeninėse savanoriškose akcijose, iniciatyvose procentas, skaičius ar savanorystei skirtų dienų, skaičius.

Proc. / vnt. / d. d.

25. Parama socialinėms iniciatyvoms

Parama, kuri buvo įmonės darbuotojų nekonvenciniais (t. y. ne tradiciškai teikdami paramą, o skatinant partnerystes, bendras akcijas, sutelktinio finansavimo angl. crowdfunding iniciatyvas ir pan.) būdais surinkto finansavimo NVO / visuomeninėms iniciatyvoms dydis.

Eur.

26. Paramą gavusių subjektų skaičius

Paramų, skirtų NVO, socialinių ar aplinkosauginių iniciatyvų, skaičius ir paramos dydis.

Vnt.

27. Leidiniai, straipsniai Paruoštų leidinių, straipsnių socialinės atsakomybės tema, skaičius. Vnt.

Socialinės srities rodikliai

48

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas Matavim

o vienetas

1. Klientų nuomonės tyrimai Nuomonės apie paslaugų ir produktų kokybę ir aptarnavimą tyrimų skaičius.

Vnt.

2. Klientų nuomonė Nuomonės tyrimų rezultatai. Balai

3. Klientų skundų skaičius Pagrįstų skundų skaičius dėl aptarnavimo kokybės. Vnt.

4. Įdiegtų valdymo standartų, sistemų skaičius

Įdiegtų veiklos kokybės, aplinkosaugos, sveikatos ir saugos, darbo vietos valdymo standartų ir sistemų skaičius

Vnt.

5. Darbuotojų nuomonės tyrimai

Nuomonės apie organizacijos vidinę tvarką, valdymą tyrimų skaičius Vnt.

6. Darbuotojų priklausančių profesinėms sąjungoms skaičius

Parodoma, kiek darbuotojų yra atstovaujami darbuotojų ar profesinių sąjungų organizacijų

Vnt./proc.

7. Narysčių skaičius Narystė organizacijose, tinkluose kurie skatina, vykdo ĮSA veiklą, iniciatyvas

Vnt.

8. Procesų optimizavimas Parengtų vadovų, gairių, planų, nutarimų skaičius, kurie prisideda prie ĮSA propagavimo organizacijos viduje.

Vnt.

9. Neplaninių auditų, patikrų skaičius

Auditai, patikros, kurie atliekami, pavyzdžiui, organizuojant pirkimus, siekiant sumažinti korupcijos, kyšininkavimo galimybes.

Vnt.

10. Pirkimai iš socialinių įmonių Pirkimų dalis, lyginant su visais vykdytais pirkimais ir/arba pirkimų iš socialinių įmonių vertės dalis, palyginti su visų vykdytų pirkimų verte.

Proc.

11. Skundai Paslaugų tiekėjų / klientų pagrįstų skundų dėl paslaugų ir/ar produktų kokybės, aptarnavimo, darbo specifikos skaičius.

Vnt.

12. Korupcijos prevencijos programos

Parengtų / įdiegtų korupcijos prevencijos programų / priemonių skaičius.

Vnt.

13. Korupcijos atvejai Užfiksuotų korupcijos, kyšininkavimo atvejų skaičius. Vnt.

14. Korupcijos prevencijos mokymai

Darbuotojų, per metus dalyvavusių korupcijos prevencijos mokymuose, skaičius / dalis.

Vnt. / proc.

Rodikliai valdymo srityje

48

49

Rodiklio pavadinimas Rodiklio apibūdinimas Matavimas

vienetas 1. Elektros energija Suvartotos elektros energijos kiekis. kWh

2. Elektrą taupančių apšvietimo priemonių

Dalis nuo visų elektros lempų, kitų apšvietimo priemonių skaičiaus. Proc.

3. Vandens suvartojimas Sunaudoto vandens kiekis įmonėje. m³

4. Vandens kiekis darbuotojui Sunaudoto vandens kiekis įmonėje. m³

5. Įdiegtos vandens taupymo priemonės

Taupymo programų, priemonių, sistemų skaičius. Vnt.

6. Popierius Sunaudoto popieriaus kiekis tonomis (vienam darbuotojui). t / asm.

7. Įsigyjamas perdirbtas popierius

Perdirbto popieriaus kiekis, palyginti su visu įsigyjamu kiekiu. Proc.

8. Surūšiuotos atliekos Perdirbti priduotų arba rūšiuojamų atliekų kiekis, dalis. Kg. / proc.

9. Rūšiavimo konteineriai, dėžės

Įrengtų rūšiavimo konteinerių, dėžių skaičius. Vnt.

10. Ekoproduktų kiekis Ekologiškų produktų dalis nuo visos produkcijos. Vnt. / proc. 11. Kuro sąnaudos Sunaudotų degalų kiekis litrais darbuotojui. l

12. Ekologiški, aplinkai draugiškesni automobiliai

Įsigytų ekologiškų, aplinkai draugiškesnių automobilių skaičius. Vnt.

13. Vaizdo, telekonferencinės priemonės

Suorganizuotų vaizdo, telekonferencijų dalis nuo visų vykdytų konferencijų.

Proc.

14. Dviračių parkavimo vietos Darbuotojams naujai įrengtų dviračių parkavimo vietų. Vnt.

15.

16. Atsinaujinančios energijos vartojimas

Energijos, sunaudojamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių procentas, nuo visos suvartojamos energijos.

Proc.

17. Renginiai Visuomenei ir kt. suinteresuotosioms grupėms įvykdytų mokymų, akcijų, iniciatyvų apie aplinkai draugiškas technologijas, atsinaujinančią energiją, atliekų rūšiavimą ir kt. skaičius.

Vnt.

18. Leidiniai, straipsniai Paruoštų leidinių, straipsnių, kurie didintų visuomenės ir kt. suinteresuotų grupių aplinkos apsaugo sąmoningumą, skaičius.

Vnt.

19. Darbuotojų mokymai Organizacijos darbuotojų, dalyvavusių aplinkos apsaugos mokymuose, procentas.

Proc.

Aplinkos srities rodikliai

49

50

5. Atsiskaitymas ir sistemos tobulinimas

Su ĮSA veiklomis ir priemonėmis susijusi stebima informacija turi būti dokumentuojama ir perkeliama į įmonės ĮSA ataskaitas, o vėliau viešinama visuomenei. Ataskaitos parengimas – vienas svarbiausių žingsnių įgyvendinant ĮSA. Įmonėms svarbu būti kritiškoms, įvertinti esamą situaciją ir nustatyti problemines sritis, kur reikia taikyti papildomus veiksmus. Vienas pagrindinių iššūkių, susijusių su socialinės atsakomybės ataskaita – organizacija gali paskelbti daugybę „gerų naujienų“, tačiau tuo pačiu nepaminėti, nebūti kritiški neigiamam poveikiui. Pateikiami visi duomenys – kritiškas skaidrios įmonės bruožas. Tai svarbu tiek pačiai įmonei (darbuotojams), tiek su ja partneriaujančioms suinteresuotoms šalims (įskaitant klientus).20 Dėl šios priežasties ataskaitų pagrindas turėtų būti taip vadinamieji materialieji aspektai, atspindintys reikšmingą organizacijos ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį. Jie gali paveikti suinteresuotųjų šalių vertinimus ir sprendimus. Socialinių iniciatyvų viešinimas metinėse ataskaitose vertinamas kaip įmonės konkurencinio pranašumo rinkoje rodiklis – „metinė ataskaita yra vienintelis įmonės dokumentas, kuris iškart pasiekia suinteresuotąsias grupes“.21

6.1. ĮSA atskaitomybės standartai

Kiekviena įmonė siekia standartizuoti savo veiklas specifinėse srityse diegiant pažangias kokybės ir kitas veiklos valdymo sistemas atspindinčius atitinkamos srities standartus ir įgyjant įmonės pastangas (atitikmens kokybei plačiąja prasme) faktinius įrodomus – ataskaitas. Dėl augančio suinteresuotumo ĮSA tema pasauliniu mastu ir tam, kad atsirastų galimybė palyginti kokybę, reikia susitarti, kokie pagrindiniai kriterijai ją nusako. Skirtinoms veikloms sritims taikomi vis kitokie kriterijai. Dėl šios priežasties visuotinai kuriami kokybės standartai, skirti būtent tam, kad įmonės galėtų palyginti savo veiklas, pasiekimus ir siekti dar aukštesnių tikslų.

Kita vertus, tai teisėtai nesaistantys, labiau rekomendacinio pobūdžio standartai, kurie nurodo, kaip verslui atsižvelgti į atsakomybės ir tvarumo principus vykdant savo veiklas. Tiek tarptautinių organizacijų, tiek rekomendacinio pobūdžio standartai turi didelę įtaką, nes yra tiesiogiai susiję su bendrovės elgsena, veikla ir poveikiu, dėl to kartais vadinami veiklos rezultatų standartais (plačiau apie standartus žr. Priedas Nr.5).

Taigi tikrai esama būdų, kaip ruošti ĮSA ir tvarumo politikos ataskaitas. 1. Atsiskaitant pagal tarptautinius standartus.22

2. Rengiant ir viešinant individualią įmonės ataskaitą.

20 Etuc toolkit on corporate social responsibility csr (https://www.etuc.org/en/publication/etuc-toolkit-corporate-social-responsibility-csr) 21 https://eltalpykla.vdu.lt/bitstream/handle/1/1084/ISSN2335-8750_2014_N_69.PG_55_70.pdf?sequence=1&isAllowed=y 22 Detalesnė informacija apie ataskaitų standartus, modelius galima rasti Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative – GRI) 10 tinklalapyje: https://www.globalreporting.org/information/sustainability-reporting/Pages/New-reporters.aspx arba https://www.globalreporting.org/resourcelibrary/G3.1-Guidelines-Incl-Technical-Protocol.pdf

Verta žinoti!

Tarp didžiulio standartų skaičiaus verta žinoti, kad standartas yra autoritetingos vyriausybinės ar tarpvyriausybinės organizacijos kompetencija ir įgaliojimu priimtas dokumentas dažnai teisiškai nustatantis įmonių ir/ar organizacijų elgsenos įsipareigojimus.

51

Pagrindiniai tarptautiniai standartai, kuriuos būtina žinoti

PASAULINIS SUSITARIMAS (angl. Global Compact) apima dešimties ĮSA principų diegimą ir skatina įmones nedaryti žalos aplinkai, bendruomenei, kitiems verslams ir bendromis pastangomis su JT, valdžios institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis dalyvauti sprendžiant socialines ir aplinkos apsaugos problemas, prisidėti prie visuomenės raidos ir ekonomikos augimo. Principų įgyvendinimas tikrinamas per teikiamas kasmetines įmonių ataskaitas, tačiau nėra sertifikuojamas. Kiekvienas savanoriškai ir be narystės mokesčio gali tapti Pasaulinio susitarimo nariu. Organizacija turi pateikti laišką prašymą prisijungti prie Pasaulinio susitarimo ir, žinoma, laikytis jo principų, aktyviai veikti juos įgyvendindama ir viešai teikti ataskaitas apie šią savo veiklą. Įmonės, tapusios Pasaulinio susitarimo tinklo narėmis, įsipareigoja

kasmet rengti Pažangos ataskaitas (angl. Communications for progress) apie 10 principų įgyvendinimą ir taikymą savo veikloje. Nacionaliniu lygiu verslo įmonių tinklas23, kuris Lietuvoje jungia verslo įmones, organizacijas ir akademinę bendruomenę. Šio tinklo tinklapyje galima rasti Pažangos ataskaitų rengimo priemones, kuriomis gali naudotis ĮSA diegiančios verslo įmonės. Vieninga ĮSA ataskaitos forma skirta padėti Lietuvos įmonėms sistemingai pateikti JT pasaulio susitarimo reikalavimais apibrėžtą ĮSA informaciją. Čia taip pat suteikiama galimybė dalytis patirti, planuoti ĮSA veiklas ir stebėti ĮSA principų įgyvendinimo pažangą. Įmonės, prisijungusios prie Pasaulinio susitarimo, įsipareigoja laikytis dešimties principų: Žmogaus teisės

1. Siekiama, kad verslo organizacijos remtų ir gerbtų tarptautinę žmogaus teisių apsaugą savo įtakos sferoje.

2. Užtikrintų, kad jos pačios neprisidėtų prie žmogaus teisių pažeidimų.

Darbuotojų teisės

3. Siekiama, kad verslo organizacijos remtų asociacijų laisvę ir pripažintų teisę į veiksmingas bendras derybas.

4. Siekiama panaikinti bet kokį privalomąjį ar priverstinį darbą. 5. Siekiama panaikinti vaikų darbą. 6. Siekiama panaikinti diskriminaciją, susijusią su įdarbinimu ir profesija.

Aplinkos apsauga

7. Siekiama, kad verslo organizacijos remtų prevencines programas, užtikrinančias aplinkos apsaugą. 8. Imtųsi iniciatyvų aplinkosauginei atsakomybei didinti. 9. Skatintų palankių technologijų vystymąsi ir plėtrą.

Kova su korupcija

10. Verslo organizacijos turi kovoti prieš visas korupcijos formas (taip pat papirkinėjimą ir kyšininkavimą).

23 Plačiau apie nacionalinį tinklą, rasite paspaudę ant nuorodos

52

PASAULINĖ ATSKAITINGUMO INICIATYVA (angl. Global Reporting Initiative, GRI). Ši iniciatyva siekia skatinti organizacijų atskaitomybę darnaus vystymosi požiūriu. Ši iniciatyva skirta įvesti atsiskaitymo reikalavimus apie ĮSA į konkrečios įmonės veiklą atsižvelgiant į įmonės tipą. GRI gairės pateikia rekomendacijas, kokią informaciją apie savo aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę veiklą organizacijos turėtų pateikti savo ataskaitose vadovaujantis darnaus vystymosi požiūriu. GRI gairėse pateikiami bendrieji atskaitomybės principai, kuriais remiantis turėtų būti rengiama ataskaita, ir specifiniai veiklos rodikliai, sugrupuoti pagal sritis į ekonominius, aplinkosauginius, darbo praktikos ir etikos, žmogaus teisių, visuomenės, atsakomybės už produktą.

Gairėse pateikiami tiek bendrieji atskaitomybės principai, kuriais remiantis turėtų būti rengiama ataskaita, specifiniai veiklos rodikliai, sugrupuoti pagal ekonomines, aplinkosaugines, darbo praktikos ir etikos, žmogaus teisių ir visuomenės sritis.

Kodėl tai svarbu?

Atsiskaitomybė apie vykdomą socialiai atsakingą veiklą yra ne tik komunikavimo priemonė, skirta vidinėms bei išorinėms įmonės interesų grupėms, tai gali būti kaip valdymo įrankis, leidžiantis sistemingai tobulinti ĮSA veiklos principus, numatant įmonės veiklos ateities gaires ir naujas galimybių erdves. Prie svarbiausių priežasčių išskiriama:

✓ Informacijos mainai ir įmonės geros reputacijos kūrimas.

✓ Tikslinės auditorijos formavimas didinant suinteresuotųjų šalių pasitikėjimą.

✓ Vidinė ir išorinė komunikacija įgyvendinant tikslus.

✓ Didina įmonės veikos skaidrumą ir atsakomybę.

✓ Didina įmonės darbuotojų pasitenkinimą, gerina paslaugų ir produktų kokybę.

Ruošiant individualią ĮSA veiklos ataskaitą reikia atkreipti dėmesį, kad tai – įmonės dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie vykdomą ir planuojamą socialinę bei aplinkosaugos veiklą, įvertinant jau pasiektus rezultatus ir tokiu būdu informuojant įmonės suinteresuotas šalis (klientus, darbuotojus, partnerius, tiekėjus, investuotojus, NVO) apie ĮSA veiklos praktiką.

52

53

53

6.4. Kokie pagrindiniai ĮSA ataskaitos elementai?

▪ Ataskaitos rengimas ir komunikacija

Prieš rengiant ĮSA veiklos ataskaitą turėtų būti identifikuojami su įmonės veikla susiję subjektai, jų pozicijos, įtaka / poveikis, taip pat kokios suinteresuotųjų šalių grupės turėtų būti informuojamos apie parengtą ataskaitą. Ruošiant ataskaitą reikia būti konkretiems – atskleisti stipriąsias ir silpnąsias įmonės socialinės atsakomybės puses, nevengti aptarti padarytų klaidų.

Įmonė turėtų parinkti tokias išorės ir vidaus komunikacijos priemones, kurios garantuotų atsakingą žinučių transliavimą ir visų suinteresuotų šalių informacijos gavimą. Bendrai ĮSA politiką galima viešinti renginių, prezentacijų, susitikimų metu, tačiau šią informaciją taip pat būtina skelbti įmonės tinklaraštyje, dalytis įmonės socialinėse platformose, tiesiogiai su suinteresuotomis šalimis.

▪ ĮSA veiklos pateikimo priemonės

Egzistuoja du ataskaitos pateikimo būdai.

A. Jeigu įmonėje ĮSA politika įgyvendinama integruotai, t. y. ĮSA ir tvarumo politiką derinant kartu

su pagrindiniais įmonės tikslais, atsiskaitymas už ĮSA turėtų būti pateikiamas kaip dalis metinės veiklos ataskaitos, finansinės ataskaitos ar kitos organizacijos rengiamos ataskaitos: informaciją pateikiant kaip metinį pranešimą arba atskirą priedą.

B. Jeigu ĮSA ir tvarumo politika – atskiras įmonės planas su atskira stebėsena,

atsiskaitymas už ĮSA turėtų būti pateikiamas atskiroje ĮSA atsakomybės arba darnaus vystymosi ataskaitoje.

Į įmonės strateginį dokumentą integruota ataskaita parodo didesnę brandą ĮSA srityje, gebėjimą tiesiogiai susieti pagrindinės veiklos tikslus su tvarumo tikslais, generuoti bendras priemones, prisidedančias prie platesnių tikslų. Tačiau tokiu būdu pateikiant ĮSA, įmonių tvarumo ataskaitas, atsiranda grėsmė, kad veikla vykdoma siekiant tvarumo, gali pasiklysti visame informacijos sraute, priemonių plane. Šioje vietoje atskirai rengiamos ĮSA, tvarumo ataskaitos turi pranašumą, kad visos ĮSA srityje vykdomos iniciatyvos, prie tvarumo prisidedantys veiksmai bus išvardyti, aprašyti vienoje vietoje, matuojamos šių priemonių naudos, poveikis.

Verta pažymėti, kad rengiant atskirą, o ne integruotą ĮSA tvarumo ataskaitą, daugiau dalyvauja už ĮSA įgyvendinimą įmonėje atsakingi darbuotojai, kuriems nebūtinas finansų ar biudžeto skyriaus darbuotojų dalyvavimas, tad kai kuriais atvejais ĮSA ataskaitos parengimo terminas gali būti atsietas nuo parengtos metinės įmonės atskaitos. ĮSA, tvarumo ataskaitos rengimas yra daugiau kūrybiškumo, originalumo reikalaujantis dalykas.

54

54

Abiem atvejais ĮSA ataskaita turėtų būti viešinama reguliariai: rengiant metines ataskaitas ir naujienlaiškiais informuojant suinteresuotąsias šalis apie parėjusius įvykius ir planuojamus pokyčius. Įmonės metiniame pranešime turėtų būti įdėta nuoroda į ĮSA ataskaitą.

6.4.1. Ataskaitos turinys

Rengiant ĮSA veiklos ataskaitą, jos turinys priklauso nuo rengėjų kūrybiškumo, kaip jie planuoja pateikti savo įmonės nuostatas, tikslus, siekiamas vertes ir gautus duomenis. Labai svarbu, kad ataskaitos būtų parašytos suprantamai, aiškiai – jos turi būti viešinamos visiems prieinamu formatu, nes skirtos įvairių sektorių suinteresuotoms šalims informuoti.

Pagrindinės turinio dalys, kurios turėtų atsispindėti kiekvienoje ataskaitoje:

Įvadas – vadovo žodis Įžanginė ĮSA veiklos ataskaitos dalis – dažniausiai aukštas pareigas einančio įmonės vadovo pareiškimas apie socialinės atsakomybės svarbą ir strategiją, esminių įtakų, rizikų ir galimybių apibūdinimą. Pasirašytas įmonės vadovo pranešimas patvirtina, kad diegiami ĮSA veiklos principai įmonėje tiek tada, kai įmonė vykdo integralią ĮSA veiklą su pagrindiniais įmonės tikslais, tiek tada, kai ĮSA vykdoma atskirai, yra vertinamas, susilaukia palaikymo ir dėmesio iš visų suinteresuotųjų šalių.

Įmonės pristatymas

Šioje dalyje glaustai apibūdinamas įmonės profilis. Čia turėtų atsispindėti:

• Įmonės socialinės atsakomybės politika – pagrindinis ĮSA politikos tikslas

(pvz., apibrėžti svarbiausias įmonės nuostatas diegiant socialiai atsakingos ir

darnios veiklos kultūrą bei praktiką įmonės viduje ir jos aplinkoje). Šioje dalyje,

rengiant abiejų tipų ataskaitas, svarbu nurodyti, kokios buvo ĮSA įgyvendinimo

sritys ir trumpai pristatyti kiekvienos pagrindines nuostatas / įsipareigojimus.

• Įmonės veiklos filosofija – įmonės vizija, misija ir vertybės. Šiuo atveju

įmonės, kurios integruoja ĮSA tikslus tiesiai į įmonės korporatyvinę strategiją

turėtų įvardyti įmonės veiklų filosofiją grindžiant pagrindiniais ĮSA principais,

darnaus vystymosi dimensijomis (socialinė gerovė, ekonomika (valdymas) ir

aplinkos kokybė).

• Įmonės apibūdinimas – ši dalis turėtų apimti įmonės pavadinimą, teisinę

formą, administracinę informaciją (adresas, dydis, darbuotojų skaičius),

pagrindines teikiamas paslaugas arba produktus, kitas veiklos sritis.

• Pagrindiniai atskaitomybės aspektai – ataskaitos rengimo laikotarpis,

atskaitomybės dažnumas, kontaktas. Taip pat būtina paminėti ataskaitos

apribojimus (kokias sritis ataskaita apima, o kurių ne, ir įvardyti, kodėl)

55

55

Informacija apie ĮSA srityse vykdytas veiklas Šioje dalyje įmonė turėtų nurodyti užsibrėžtus ĮSA sričių tikslus, kuriuos pasiekti buvo dedamos pastangos visoje įmonės vertės grandinėje (pvz. žemiau). Taip pat pristatyti, kaip per atitinkamą laikotarpį įmonėje buvo įgyvendinama ĮSA politika, aprašyti veiksmų planus ar procedūras, kurios pagrįstų, kaip buvo valdoma, kontroliuojama ir įvertinama ĮSA veikla. Vertinimui turėtų būti pildoma informacija apie atliekamus matavimus, t. y. sekamus rodiklius – pateikiama statistinė informacija, pozicija dėl ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ir pasiekimų, susijusių su ĮSA. Svarbu paminėti, kad būtina dalis yra pastabos ir komentarai. Reikia įsivertinti, kodėl siektinos reikšmės buvo nepasiektos, kokios to priežastys.

Pasiekimai ir vietos, kur dar reikia tobulėti Įmonė ataskaitoje turi pasidžiaugti padarytais pasiekimais, net jeigu tai mažas teigiamas pokytis. Kuo anksčiau ir detaliau bus pradedama dokumentuoti ĮSA veiklos ir jų teikiami pokyčiai, tuo nuoseklesnę įmonės stebėseną bus galima atlikti. Renkant rezultatus, būtina atkreipti dėmesį į jų tarpusavio ryšį, kokią įtaką viena priemonė daro kitai.

56

56

Apibendrinimas – ateities perspektyvos Atsiskaitymas apie vykdomą socialiai atsakingą veiklą yra ne tik komunikavimo priemonė, skirta vidinėms bei išorinėms įmonės interesų grupėms, tai gali būti valdymo įrankis, leidžiantis sistemingai toliau diegti ĮSA veiklos principus, numatant įmonės veiklos ateities gaires. Parengus ataskaitą, reikia galvoti į priekį, kurias vietas įmonėje būtina stiprinti, kokius naujus tikslus išsikelti.

Jeigu įmonės tikslai integruoti kartu su ĮSA politika, ataskaita rengiama ne tik ĮSA veiklai viešinti, bet ir įmonei įsivertinti, nustatyti ne tik gerąsias, bet ir silpnąsias vietas, ne tik plėtoti išorinę komunikaciją, bet ir plėsti vidines reikmes, informuoti darbuotojus. Įmonės ĮSA veiklos ataskaitoje tikslinga ir naudinga atskleisti artimiausius tikslus, planus, numatomas ĮSA atsakomybės iniciatyvas.

6.4.2. Ataskaitos pateikimas Bendrai išskiriami du pagrindiniai ĮSA ataskaitų pateikimo būdai: spausdinta publikacija ir elektroninė ataskaita24. Kai kurios įmonės renkasi spausdintų ir elektroninių ataskaitų kombinaciją. Pažymima, kad elektroninės technologijos tampa geresnio dialogo su suinteresuotosiomis grupėmis pagrindu. Pasitelkdama informacines technologijas, įmonė sumažina geografinius, laiko išteklių suvaržymus. Augant galimybei suinteresuotosioms grupėms pasiekti informaciją apie įmonės ĮSA veiklą, stiprėja kompanijos komunikacija su įvairiomis suinteresuotosiomis grupėmis.25 Pasirinkus elektronines priemones sumažėja kaštai, nes atsisakoma ataskaitų spausdinimo ir pristatymo. Taip pat egzistuoja du būdai, kuriais suinteresuotosios grupės sužino apie įmonės socialinės atsakomybės iniciatyvas – tai interneto paieškų sistema ir įmonės

interneto svetainė, todėl verslas turi skirti gana daug dėmesio interneto svetainių dizainui. Be to, šiandienei visuomenei vaizdai gerokai svarbesni nei žodžiai. Pagrindinė vaizdų naudojimo verslo komunikacijoje priežastis – ĮSA koncepcijos supratimo palengvinimas suinteresuotosioms grupėms. Dažniausiai ĮSA vizualizuoti pasirenkamos iliustracijų temos: žmonės, produktai ir paslaugos, aplinka.

24 Pagal D. Rolland ir J. O. Bazzoni (2009) 25 Pagal Gill, Dickinson, Scharl, (2008)

57

PRIEDAI:

Priedas Nr. 1 Darbuotojų apklausa – Ar įmonė, kurioje dirbu yra atsakinga, kaip pasitikrinti?26

Žemiau pateikiama apklausa įmonėms. Apklausa turėtų būti teikiama užpildyti 2/3 įmonės darbuotojų (tiek aukščiausio, tiek pavaldžių lygmenų), atitinkamai nuo įmonės dydžio. Suprantama, labai didelėse įmonėse atitinkamai apklausą turėtų būti užpildžiusi didžioji dalis darbuotojų, jeigu yra per daug sudėtinga gauti 2/3 įmonės darbuotojų atsakymų. Pagal šią apklausą įmonės gali įsivertinti savo:

1. Brandos lygį SA atžvilgiu

Įsivertinti ar įmonėje ĮSA tema nėra svetima yra skirta 20 paprastų tiesioginių klausimų, kurie reikalauja

taip / ne / nežinau atsakymo. Rezultate aukštas skaičius „Taip“ atsakymų, parodo įmonės brandumą SA

atžvilgiu. Jeigu yra daug „Ne“ arba „Nežinau“ atsakymų, vadinasi įmonė turi dar įdėti pastangų į

darbuotojų supažindinimą su SA tema.

2. Galimybių erdvę SA politikos diegimui ir įgyvendinimui

Šioje dalyje taip pat yra skirta 20 klausimų, kuriuos atsakius paaiškėja ar įmonė yra pasiruošusi įsitraukti

į SA veiklas aktyviai. Kuo daugiau „Taip“ atsakymų, tuo didesnis darbuotojų entuziazmas ir noras

prisidėti prie SA idėjų generavimo ir įgyvendinimo.

3. Esamas grėsmes, kurios galėtų stabdyti arba smarkiai sulėtinti SA diegimo procesą

Šioje dalyje yra tik 13, tačiau esminių klausimų apie grėsmes diegiant SA. Kuo daugiau „Taip“ atsakymų,

tuo labiau įmonės valdyba turėtų atkreipti dėmesį į savo veiklos tvarumą ir iš esmės keisti įmonės

valdymo praktiką.

Klausimas Taip Ne Nežinau

Įmo

nė

s b

ran

do

s ly

gis

SA a

tžvi

lgiu

1. Ar esate susipažinę su ĮSA politika ir vertybėmis?

2. Ar teko girdėti apie Darnaus Vystymosi tikslus (DVT)?

3. Ar įmonės aukščiausioji vadovybė yra įtraukta į ĮSA politikos formavimą?

4. Ar įmonė skiria pastangas darbuotojų kvalifikacijos ir kompetencijų kėlimui?

5. Ar įmonė užtikrina vienodas darbuotojų teises į poilsį ir laisvalaikį, periodines apmokamas atostogas ar pagrįstą darbo valandų skaičių?

6. Ar įmonės darbo aplinka tenkina jūsų lūkesčius?

7. Ar įmonėje yra taikoma diskriminacijos prevencijos programos (apie tai kalbama, rengiami renginiai)?

8. Ar įmonėje yra taikoma antikorupcinė politika?

9. Ar įmonė atlieka savo poveikio vertinimus vertinimus ekonominiais, socialiniais ir aplinkosauginiais aspektais?

10. Ar įmonėje yra darbuotojų kurie yra priskiriami pažeidžiamoms visuomenės grupėms?

11. Ar dalis įmonės klientų yra priskiriami prie pažeidžiamų visuomenės grupių?

12. Ar įmonė skatina darbuotojus jungtis į profesines sąjungas?

13. Ar įmonės darbuotojai yra skatinami rūšiuoti?

14. Ar įmonės darbuotojai yra skatinami taupyti elektrą, vandenį ir popierių?

15. Ar įmonės darbuotojai yra skatinami naudoti viešąjį transportą?

26 Atsiminti, jog visas darbuotojų, klientų ar partnerių apklausas daryti internetu.

58

16. Ar įmonės darbuotojai yra skatinami naudoti dviračius?

17. Ar įmonė skatina darbuotojus atlikti savanorystės praktikas visuomeninėse organizacijose, iniciatyvose?

18. Ar yra darbuotojų, kurie atlieka tokias praktikas savo laisvo nuo darbo laiko metu?

19. Ar įmonės darbuotojai yra skatinami naudoti mažai teršiantį transportą?

20. Ar tam yra sukurta atitinkamą infrastruktūra?

Įmo

nė

s ga

limyb

ių e

rdvė

SA

atž

vilg

iu

21. Ar norėtumėte, kad įmonė vykdytų socialiai atsakingą veiklą intensyviau?

22. Ar norėtumėte, kad įmonė vykdytų socialiai atsakingą veiklą intensyviau?

23. Ar norėtumėte, kad įmonė daugiau investuotų į darbuotojų kompetencijos kėlimą?

24. Ar manote, kad bendruomenė, kurioje veikia įmonė, turėtų turėti galimybę daryti įtaką įmonės veiklai ar vadovų priimamiems sprendimams?

25. Ar įmonė turi turėti daugiau įtakos žmonių sveikatai, kultūrai, technologiniam išsivystymui?

26. Ar norėtumėte žinoti, koks yra jūsų įmonės poveikis aplinkai?

27. Ar manote, kad būtų galima rūšiuoti atliekas intensyviau?

28. Jeigu būtų galimybė, ar pasirinktumėte keliauti į darbą dviračiu?

29. Ar galėtumėte pavėžėti savo kolegas į darbą važiuojant kartu?

30. Ar manote, kad įmonė turėtų atsakingiau žiūrėti į suvartojamus išteklius?

31. Ar manote, kad jūsų įmonė turėtų intensyviau taupyti vandenį ir elektrą?

32. Ar galėtumėte skirti papildomo nuo savo darbo laiko savanorystės veikloms?

33. Ar manote, kad šiuo metu vyksta per mažai renginių aplinkos ir socialinės gerovės gerinimo temomis?

34. Ar manote, kad jūsų įmonės partneriai turėtų elgtis atsakingiau su savo poveikiu aplinkai ir vietos bendruomenei?

35. Ar norite pagerinti savo įmonės reputaciją SA atžvilgiu?

36. Ar galėtumėte suorganizuoti diskusijas, prezentacijas, renginius jums rūpima socialine tema?

37. Ar manote, kad įmonė turėtų remti NVO intensyviau?

38. Ar norėtumėte sužinoti daugiau kaip būtų galima prisidėti prie jūsų įmonės poveikio aplinkai mažinimo

39. Ar turite idėjų kaip pagerinti įmonės darbo aplinką?

40. Ar norėtumėte šias idėjas įgyvendinti?

Grė

smė

s

41. Ar įmonei praeityje teko dalyvauti konfliktinėse situacijose ar ginčuose su vietos bendruomene?

42. Ar įmonė buvo įsitraukusi į darbo ginčus?

43. Ar įmonė / jos darbuotojai yra atlikę neteisėtus ar neetiškus veiksmus savo veikloje?

44. Ar įmonė gali daryti įtaką politikams ar valdžios organizacijoms dėl joms naudingų sprendimų priėmimo?

45. Ar įmonė užima dominuojančią padėtį rinkoje?

46. Ar įmonė savo veikloje nors kartą atliko konkurenciją ribojančius veiksmus, kurie nepagrįstai varžė/-o kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje ar pažeidžia vartotojų interesus?

47. Ar įmonė savo veikloje nors kartą yra pažeidusi fizinių ir/ar juridinių asmenų teises į nuosavybę (daiktus, pinigus, vertybinius popierius, kitą turtą bei turtines teises, intelektinės veiklos rezultatus, informaciją, veiksmus ir veiksmų rezultatus, kitas turtines ir neturtines vertybes)?

48. Ar įmonė naudoja didelius kiekius gamtinių išteklių savo veiklai vykdyti?

49. Ar įmonė naudoja neatsinaujinančius gamtinius išteklius?

59

50. Ar įmonės veikloje susidaro pavojingos atliekos ir teršalai?

51. Ar įmonės veikla sukelia kenksmingą (neigiamą) poveikį aplinkai?

52. Ar įmonėje dažnai pasitaiko netolerancijos atvejų pažeidžiamoms grupėms (seksualinės pakraipos, religijos, rasės, amžiaus, socialinio statuso atžvilgiu)?

53. Ar įmonė intensyviai naudoja transporto priemones?

60

Priedas Nr. 2. „Įmonei aktualių ĮSA poveikio sričių identifikavimas“

Identifikuokite jūsų įmonei aktualias ĮSA sritis užpildę šią lentelę:

Klausimas Atsakymas

(pavyzdys)

Erdvė galimybėms Identifikuota ĮSA

sritis (pavyzdys)

Kokioje industrijoje

koncentruojasi pagrindinė jūsų

įmonės veikla?

Statybos - Visos sritys

Žvelgiant į visus 17 Darnaus

vystymosi tikslų, kuriam tikslui

jūsų įmonė daro didžiausią

poveikį?

7 – Prieinama ir švari energija

9 – Pramonė, inovacijos ir

infrastruktūra

11 – Darnūs miestai ir

bendruomenės

12 – Atsakingas vartojimas ir

gamyba

- Socialinė ir Aplinkos sritys

Kas jūsų įmonei kuria pridėtinę

vertę? Kur koncentruojasi

pagrindinė nauda?

Statybų projektai Žvelkite kitaip: įmonei didžiausią naudą kurią jūsų

projektų vartotojų įvertinimas, jums svarbu, kad

projektai būtų įtraukūs (universalus dizainas,

ekodizainas), skatintų keisti įpročius (rūšiavimo

konteineriai), pan.

Visos sritys

Nuo ko priklauso jūsų įmonės

našumas?

Kokie yra jūsų įmonei svarbiausi

ištekliai (pvz. kapitalas, gamybos,

darbo priemonės, gamtiniai

ištekliai, energija, kompiuteriniai

resursai, žmogiškieji t.y.

darbuotojai, kompetencijos,

švietimas, sveikata)

Nuo projektų įvykdymo,

darbuotojų kūrybingumo.

Pagrindiniai resursai žmogiškieji ,

tačiau statybose naudojame daug

gamtinių išteklių

Organizuokite tradicinius renginius darbuotojams

(pvz. penktadieninė popietė su pranešimu aktualiu

pranešimu), kelkite darbuotojų kompetencijas,

įveskite darbą nuotoliniu būdų. Pagalvokite kokiais

būdais galima šiuos gamtinius išteklus mažinti?27

Visos sritys

27 Pavyzdžiui, ABN banko paviljono 27 apšildymui darbuotojai buvo paprašyti atiduoti savo nebenešiojamus džinsus, kurie buvo sudėti tarp sienų. Kas galėjo pagalvoti, kad džinso medžiaga puikiai sulaiko ne tik šilumą, bet ir izoliuoja nuo garso?

61

Jeigu jūsų įmonės veiklai vykdyti

reikalingi gamtiniai resursai, ar

įmanoma sumažinti jų naudojimą

pakeičiant juos atsinaujinančiais?

Taip, nežinome ar įmanoma

sumažinti jų naudojimą pakeičiant

juos atsinaujinančiais / statant iš

tvaresnių, perdirbtų medžiagų

Galima atkreipti dėmesį į susikaupiančių atliekų

statybų metu mažinimą / perdirbimą

Aplinkos sritis

Ar jūsų įmonė yra patyrusi

nuostolių sukeltų gamtinių

reiškinių (potvynis, audra,

karščio bangos)?

Mūsų biuras, esantis pirmame

aukšte buvo aplietas potvynio

metu, nuostoliai buvo milžiniški

Didinkite miestų atsparumą klimato kaitos

sukeliamoms grėsmėms (pvz. žalieji plotai, saulės

energija, mažinti pietinių sienų skaičių)

Aplinkos sritis

Kas yra jūsų įmonės darbuotojas?

Kiek jūsų įmonėje dirba žmonių,

ar jums svarbi jų darbo kokybė?

Nuo ko priklauso jų darbo kokybė

dabar?

Įmonėje dirba 54 darbuotojai.

Įmonės darbuotojų

amžiaus vidurkis yra 30 metų.

Sudarykite sąlygas jūsų įmonėje atlikti praktiką

studentams, o perspektyviems pasiūlyti nuolatinį

darbą.

Socialinė + Valdymo sritys

Kas yra jūsų įmonės klientas? Ar

jums svarbu jo lojalumas?

Tiesioginis klientas – statybų

užsakovas, netiesioginis klientas –

mūsų suprojektuotų pastatų

vartotojas (kiekvienas žmogus)

Užtikrinkite grįžtamąjį ryšį iš jūsų pastatų vartotojų Socialinė + Aplinkos sritys

Ar jūsų įmonės veiklai vykdyti

reikalingas intensyvus

transportas?

Taip Siekite mažinti kelionių skaičių, skatinkite

darbuotojus rinktis viešąjį transportą.

Aplinkos sritis

Ar įmonės veikla daro įtaka

vietos gyventojų gyvenimo

kokybei? Kokią?

Mūsų suprojektuotais ar

pastatytais statiniais kiekvieną

dieną naudojasi tūkstančiai

žmonių.

Projektuokite pastatus kūrybiškai atsižvelgiant į

saugumo užtikrinimo, energijos taupymo (pvz.

apšvietimas su judesio davikliu) būdus.

Socialinė + Aplinkos sritys

62

Priedas Nr.3 ĮSA diegimo ir įgyvendinimo veiksmų planas

ĮSA tikslai Priemonės

Rodiklio pavadinimas,

matavimo vienetas

Rodiklio apskaičiavimo

metodika

Siekiama rodiklio reikšmė

Įgyvendinimo terminas

Koordinatorius Vykdytojas (-ai) Reikalingi ištekliai

*Kokie yra įmonės tikslai (kokią problemą sprendžia)?

*Kokius veiksmus taikant įmonė sieks užsibrėžtų tikslų?

*Kaip matuosime priemonių įgyvendinimo pažangą?

*Kaip ir kokia informacija surenkama?

*Kokius rezultatus įmonė planuoja pasiekti?

*Koks tarpinis / ilgalaikis laikotarpis yra nustatytas siekiamiems rezultatams pasiekti

*Už priemonės įgyvendinimo koordinavimą atsakingas padalinys, darbuotojas

* Už priemonės įgyvendinimo vykdymą atsakingas padalinys, darbuotojai

*Kokie ištekliai numatyti priemonės vykdymui

1. ...

2. ...

Kita Papildyti atsižvelgiant pagal poreikius. Galimi stulpeliai: komentarai, suinteresuotosios šalys, informacijos viešinimas ir skirtingų dalyvių įtraukimas į ĮSA politikos planavimo ir sprendimų priėmimo procesus ir t.t.

63

Priedas Nr.4 Darnaus vystymosi tikslai ir tvari įmonės politika

Verslas gali atlikti svarbų vaidmenį kovojant su skurdu. Veiksmai, kurių gali imtis įmonės siekiant sumažinti skurdą tai etiškų darbo santykių ir darbuotojų teisių nepaisant jų

socialinės ar etninės padėties užtikrinimas. Priverstinio ir vaikų darbo netoleravimas ir adekvataus darbo užmokesčio mokėjimas. Įmonės taip pat gali imtis inovatyvių ir kūrybiškų sprendimų bandant atrasti ir užkirsti skurdo šaltinius. O tai daryti per savo verslo modelius, plėtojant novatoriškus produktus ir paslaugas, siekiant geriau aptarnauti skurdą patiriančias bendruomenes.

Pasaulis be bado tai ambicingas tikslas, kurio neįmanoma pasiekti atskirai. Maisto saugai (angl. Food security), kokybiškai mitybai, ir tvariam žemės ūkiui užtikrinti reikia, kad visos –

didelės ar mažos – įmonės tiek kiti sektoriai atsakingai vykdytų savo veiklas. Verslas tapo esminis partneris, kuriant ir teikiant veiksmingus, praktinius maisto saugos, mitybos ir tvaraus žemės ūkio sprendimus. Kiekvienas žemės ūkio tiekimo grandinės dalyvis, įskaitant ūkininkus, gamintojus, prekybininkus, mažmenininkus, investuotojus ir vartotojus, atlieka svarbų vaidmenį kuriant tvarias maisto sistemas, kurios skatina maisto saugumą, užtikrina maistingumą, saugo aplinką.

Sukurti aukštos sveikatos kokybės tiek fizinės, tiek psichinės gerovės sąlygas yra viena pagrindinių tvarios visuomenės raidos užduotis. Visuomenės sveikatai įtaką daro

įvairūs socialiniai veiksniai nuo asmens pasirinkimų, elgsenos ir įpročių iki struktūrinių veiksnių, tokių kaip miestų infrastruktųra ir demokratinės žmonių teisės. Taip pat ir įmonei

turėtų būti svarbi jos darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata. Sveikatai nekenkianti darbo aplinka ir sveiki darbuotojų įpročiai gali žymiai padidinti pasitenkinimą darbu ir darbo našumą.

Investavimas į švietimą yra labai svarbus veiksnys kuriant kvalifikuotą darbo jėgą ir gerinant ekonomikos augimą. Nepriteklius ir skurdas dažnai riboja galimybes gauti kokybišką

išsilavinimą žmonėms rizikos grupėse. Tai prisideda prie augančio nedarbo, o nuo to kenčia pats verslas. Verslas globaliu masteliu, pripažino švietimą kaip vieną iš aktualiausių darnaus vystymosi iššūkių. Tačiau, tyrimai rodo, kad verslo investicijos į švietimą dažnai buvo mažos, trumpalaikės, nesuderintos ir nevienodai paskirstytos. Būtinas ilgalaikis protingas investicijų į švietimą didinimas, nes tai išplečia galimybes kurti naujas rinkas ir klientų ratus. Tai taip pat daro įtaką kurtis labiau kvalifikuotai darbo jėgai, didina našumą ir skatina verslo augimą. Daugiau išsilavinusių darbuotojų – aukštesnis darbo užmokestis – geresnė gyvenimo kokybė visiems. Įmonės gali prisidėti prie šio tikslo per švietimo institucijų, informavimo programų rėmimą, taip pat į profesinį mokymą, pačios organizuodamos savo srities kompetencijų kėlimo kursus bei suteikdami praktikos galimybes.

Įmonės, kurios sutelkia dėmesį į moterų ir kitų labiau diskriminuojamų socialinių grupių (pvz., žmonės su negalia ar migrantai, skirtinų religijų ar seksualinės pakraipos atstovai)

teisių stiprinimą, turi didesnę verslo sėkmę. Investuojant, gali pakelti įmonės darbo našumą, organizacinį efektyvumą, investicijų grąžą ir didesnį vartotojų pasitenkinimą. Verslas turėtų būti įsipareigojęs kovoti už diskriminuojamų grupių teises, pvz., įdiegti nediskriminavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencines politikas. Kalbant apie

64

lyčių lygybę, nepaisant pažangos, moterys taip pat Lietuvoje vis dar neturi vienodų galimybių kaip ekonominiai subjektai. Yra ženkliai mažiau moterų aukštose sprendimų priėmimo pareigose. Jos gauna nevienodą užmokestį už vienodą darbą, ir dažnai tampa fizinės ir seksualinės prievartos aukos. Be to, moterų vadovaujamos įmonės yra ekonomiškai silpnesnės, neturi vienodų galimybių konkuruoti. Kita vertus, įmonės gali kurti integruotus verslo modelius ir investuoti į moterų ekonominės galios suteikimo programas. Jos taip pat gali bendradarbiauti su organizacijomis, siekdamos pažangos moterų teisių srityje ir propaguoti lyčių lygybės politiką.

Pasauliniai vandens iššūkiai, tokie kaip vandens trūkumas ir tarša, daro vis didesnę neigiamą įtaką visiems, įskaitant verslą. Dabar, kaip niekada anksčiau, įmonės turi įvertinti savo

vandens kokybę. Per pastaruosius 50 metų gėlo vandens vartojimas išaugo daugiau nei dvigubai, o iki 2030 m. manoma, kad jis padidės dar 25 proc. Kita vertus mažėjanti vandens kokybė yra didelė problema visame pasaulyje dėl žemės ūkio nuotekų, pramoninių nuotekų, netinkamo žmonių atliekų šalinimo ir daugelio kitų problemų. Klimato kaita daro įtaką hidrologiniam ciklui, dėl kurio atsiranda dažnesnių ekstremalių oro sąlygų, tokių kaip sausros ar liūtys, potvyniai. Kiekviena įmonė, turėtų prisidėti prie kovojimo su šiomis problemomis, o tai galima pradėti daryti nuo elementaraus vandens taupymo, kas mažina veiklos sąnaudas; apsaugo įmonę nuo vandens stygiaus; ir gerina įmonės įvaizdį vartotojų, investuotojų ir bendruomenės akyse.

Energija yra vienas tų dalykų, su kuriais yra susiję dauguma šiandieninio pasaulio iššūkių. Ar tai būtų darbas, užimtumas, saugumas, klimato kaita, maisto gamyba ir sauga – visiems jiems

reikia energijos. Atsinaujinanti, švari energija, jos taupymas arba panaudojimo efektyvumas yra ypatingos svarbos klausimai. Įmonė, kuri savo

politikoje atkreipia dėmesį į aplinkosauginius klausimus ir bando juos spręsti per energijos vartojimo efektyvumą ir didesnį atsinaujinančios energijos naudojimą ne tik save pozicijonuoja tarp atsakingų įmonių ir taip gerina savo reputaciją, tačiau taip pat taupo savo resursus ir didina atsakomybę už savo poveikį aplinkai.

Tvarus energijos išteklių įmonėje valdymas reiškia, kad energijos, medžiagų ir vandens naudojimas yra mažinamas, o naudoti ištekliai yra veiksmingai iš naujo panaudojami jų natūraliame cikle.

Vien ekonomikos augimo nepakanka norint užtikrinti lygias galimybes ir socialinę pažangą, panaikinti diskriminaciją ir visiems darbuotojams garantuoti

deramas darbo sąlygas. Įmonės privalo laikytis darbo standartų savo veikloje ir vertės grandinėse. Deramas darbas tai produktyvus darbas, kuris užtikrina sąžiningas pajamas, saugumą darbo vietoje, socialinę apsaugą, geresnes asmeninio tobulėjimo ir socialinės integracijos perspektyvas. Įmonės taip pat turėtų sutelkti dėmesį į nediskriminavimo politiką, įtraukią aplinką, lygias galimybes (ypatingai tam tikroms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms su negalia, moterims ir jaunimui bei vyresnio amžiaus darbuotojams).

Deramo darbo užtikrinimas yra naudingas tiek visuomenei, tiek pačiam verslui. Įmonės, turinčios nediskriminacinę politiką turi daugiau galimybių turėti kvalifikuotų ir produktyvių talentų. Šios įmonės taip pat susiduria su mažesne reputacijos žala ir teisine atsakomybe. Papiloma deramo darbo užtikrinimo praktika, be teisės aktų laikymosi, gali padidinti moralės ir darbo pasitenkinimą, taip pat skatinti kūrybiškumą ir naujoves, prisidėti prie veiksmingesnių darbo santykių. Vertės grandinėse taip pat gali sumažėti socialinio audito sąnaudos. Padedant kovoti su jaunimo nedarbu per užimtumo programas (pvz.: praktika, savanorystė) tai gali būti svarbus indėlis į taikią, įtraukią ir bendruomenišką verslo aplinką.

65

Produktyvumo ir pajamų augimui bei sveikatos ir švietimo rezultatų gerinimui reikia investuoti į infrastruktūrą O verslo ir pramonės asociacijos gali turėti didelę įtaką įmonių

tvarumui. Investicijos į infrastruktūrą – atsinaujinantį transportą, irigaciją, energetika ir informacines technologijas - yra labai svarbu norint pasiekti tvarią plėtrą.

Pažanga technologijų srityje yra pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti aplinkos kokybę ar padidinti išteklių ir energijos vartojimo efektyvumą, pagrindas. Be technologijų ir inovacijų nebus progreso, dėl to reikia daugiau investuoti į aukštųjų technologijų produktus ir sutelkti dėmesį į judriojo ryšio paslaugas, kurios padidina žmonių tarpusavio ryšius.

Nustatyti ir valdyti teigiamą ir neigiamą poveikį aplinkai yra įmonės galimybė užtikrinti socialinį tvarumą. Įmonė turi tiesioginę arba netiesioginę įtaką savo darbuotojų gyvenimo

kokybei todėl svarbu tai aktyviai valdyti. Lietuvoje matomi dideli socio-ekonominiai skirtumai tarp miestų ir regionų. Nors valdžios institucijų atsakomybėje yra mažinti šią nelygybę prie efektyvesnio šios užduoties įgyvendinimo gali prisidėti verslas. Įmonės kurios imasi priemonių užtikrinti žmogaus teises ir galimybes, kurti įtraukias vertės grandines, tinkamas darbo vietas, prekes ir paslaugas, remti viešosios politikos iniciatyvas užtikrinti socialinį tvarumą, partneriauti su kitomis įmonėmis, sutelkiant stipriąsias puses, tam kad padarytų didesnį teigiamą poveikį, ženkliai prisideda prie nelygybės šalyje mažinimo.

Darnūs miestai – tai miestai, kurie yra planuojami kompaktiški, jungiantys, saugūs, integruoti, atsparūs pokyčiams, įtraukūs ir mažo poveikio aplinkai. Urbanizuotose

teritorijose Lietuvoje gyvena 67 proc. šalies

gyventojų, miestai yra finansiniai, pramonės, švietimo ir kultūros centrai. Įmonės gali prisidėti prie tvaresnio miestų vystymosi remiant aplinkos kokybės gerinimą (pvz., sutvarkant žaliąsias erdves, užtikrinant apšvietimą, žaidimų aikšteles, dviračių takus šalia savo įmonės pastatų).

Visa įmonės tiekimo grandinė gali prisidėti skatinant žmogaus teises, sąžiningą darbo praktiką, aplinkos kokybės pažangą. Tačiau ir pati įmonė yra ta vieta kur galima efektyviai siekti

žiedinės ekonomikos rezultatų, taikyti darnius vartojimo modelius, pavyzdžiui, įsigyti inventorių iš perdirbamų medžiagų, mažinti organinių ir neorganinių rūšiuojamų atliekų kiekius, intensyviai rūšiuoti arba panaudoti dar kartą. Taip pat vengti visų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai sukeliančių kenksmingų medžiagų plitimo ir naudojimo.

Neefektyvi infrastruktūra, intensyvus ir aplinką teršiantis transportas, neatsakinga gamyba ir vartojimas prisideda prie ženklaus neigiamo poveikio aplinkai bei klimato kaitos.

Įmonės šiandieną užima ypatingą vaidmenį kovojant su klimato kaita, nes verslo sutelkimas siekiant įgyvendinti klimato kaitos mažinimo sprendimus ir padėti formuoti viešąją politiką leidžia imtis efektyvių priemonių padidinti atsparumą neigiamam klimato kaitos poveikiui (pvz. potvyniams, karščio bangoms ir kt.). Įmonės, kurios sektų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo tikslus, šioje srityje bendradarbiautų su kitomis įmonėmis ir valdžios įstaigomis ir kasmet viešai skelbtų veiklos rezultatus, ženkliai prisidėtų prie investicijų į atsinaujinančią energiją didinimo, ŠESD bei neigiamo lobizmo kovai su klimato kaita srityje mažinimo.

66

Žmonijos gyvybė priklauso nuo biologinės įvairovės. Per pastaruosius 50 metų dėl padidėjusio gyventojų skaičiaus ir klimato pokyčių žmonės suvartoja vis daugiau ir daro

neigiamą įtaką vandens biologinei įvairovei bei ekosistemoms greičiau nei bet kuriuo kitu metu žmogaus istorijoje. Visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, vietos ar sektoriaus, tiesiogiai ar netiesiogiai turi įtakos vykdydamos savo veiklą, tiekimo grandinėse arba per savo investavimo pasirinkimus. Todėl įmonėms svarbu integruoti biologinės įvairovės saugos priemones į praktiką.

Nekontroliuojama plėtra ir ekonominis augimas gali turėti neigiamos įtakos natūralioms ekosistemoms. Todėl integruotas požiūris į vystymąsi, saugant gamtinius išteklius, skatina investuoti į ekosistemų

atkūrimą, taip siekiant padidinti atsparumą gamtinėms nelaimėms, mažinti oro taršą bei užtikrinti būtinų ekosisteminių paslaugų tiekimą. Verslo ir gamtinės aplinkos (bioįvairovės ir ekosistemų) santykis yra dvejopas. Viena vertus, įmonės remiasi gamtos teikiamomis paslaugomis (resursais), kita vertus, visos įmonės, nepriklausomai nuo jų dydžio, vietos ar sektoriaus, turi įtakos biologinės įvairovės ir ekosistemų kokybei bei aiškiai lemia jų pokyčius per savo pagrindines verslo operacijas. Taigi įmonėms tenka svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti, kad jų tiek tiesioginė, tiek netiesioginė veikla nedarytų neigiamo poveikio mus supančiai gamtinei aplinkai ir ten esančiai bioįvairovei.

Gero valdymo skatinimas yra daugialypis iššūkis. Tai susiję su anti-korupcine ir skaidrumo politika, socialine įtrauktimi ir išteklių valdymu. Įmonėms visų šių iššūkių nepaisymas trukdo

verslo augimui, padidina išlaidas ir kelia rimtą teisinę ir reputacijos riziką. Tai taip pat kelia

sandorių išlaidas, kenkia sąžiningai konkurencijai, trukdo ilgalaikėms užsienio ir vidaus investicijoms ir iškreipia plėtros prioritetus. Investuotojai taip pat supranta, kad visa tai gali neigiamai paveikti vertę ir kelti finansines, operacines ir reputacijos rizikas jų investicijoms.

Dėl to prisidėti prie gero valdymo įmonei yra ne tik skatintina, tačiau taip pat ir naudinga. O tai padaryti įmonė gali įvairiais lygmenimis – tiek užtikrindamos didesnį skaidrumą, atskaitingumą, integraciją, horizontalaus sprendimų priėmimo būdus (nepaisant lyties, lytinės tapatybės ar išraiškos, seksualinės orientacijos, etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, ar amžiaus) savo įmonės korporatyvinėje politikoje, tiek prisidedant prie tarptautinių normų ir standartų kūrimo ir įgyvendinimo.

Tam, kad įmonė pasiektų aukštų rezultatų ji turi be kitų esminių veiksnių diegti gerą valdymą, užtikrinti gerus darbo santykius ir darbo aplinką, palaikyti ryšius su vietos bendruomenėmis ir

kelti šių kompetencija, tausiai ir efektyviai naudoti energijos resursus ir užtikrinti mažą savo poveikį aplinkai per žiedinius vartojimo modelius. Šie poreikiai mažai skiriasi nuo viešojo sektoriaus interesų ir prioritetų, kuriais grindžiamas saugumo ir taikos palaikymas, nelygybės mažinimas ir kova su klimato kaita. Dėl to įmonės bendradarbiaudamos kartu su kitomis įmonėmis ar vietos viešosiomis įstaigomis, gali daug nuveikti sprendžiant šiuos bendrus iššūkius ir kuriant ilgalaikę vertę.

Pirmas žingsnis - priimti atsakingą verslo praktiką ir įsipareigoti užtikrinti tvarumą savo pačių operacijose. Tačiau vienai įmonei yra pakankamai sunku padaryti reikšmingą pokyti kovojant su prieš tai išvardintais iššūkiais. Dirbant partnerystėje gali būti užtikrinamas didesnis poveikis. Dėl savo veiklos pobūdžio ir unikalių galimybių verslas gali būti galingas naujovių skatintojas. Tik bendradarbiaujant tarp skirtingų sektorių galima plėtoti integruotus sprendimus, dalintis žiniomis ir toliau plėtoti aukštus standartus.

67

Priedas Nr. 5 Socialiai atsakingos veiklos, aplinkosaugos, kokybės, darbo vietos standartai

OECD gairės Tarptautinėms įmonėms yra rekomendacijos, kurias vyriausybės pateikia tarptautinėms įmonėms, veikiančioms jų valstybėse arba iš jų valstybių. Šios rekomendacijos pateikia neprivalomus principus ir standartus etikos kodeksui, atsakingam verslo elgesiui pasauliniu mastu pripažintus standartus. Gairės yra vienintelis daugiašalis susitarimas ir išsamus atsakingo verslo etiško elgesio kodeksas, kurį vyriausybės įsipareigojo skatinti.

Daugiau informacijos: http://www.oecd.org/daf/inv/mne/48004323.pdf

SA 8000 Socialinio atskaitingumo standartas (angl. Social Accountability 8000) tai Tarptautinės socialinės atsakomybės organizacijos TSA (angl. Social Accountability International - SAI) parengtas standartas, nustatantis reikalavimus etiškų darbo sąlygų valdymo sistemai. Standartą taikančios organizacijos turi ne tik vykdyti visus nacionalinius privalomuosius teisinius ir kitus reikalavimus, bet ir laikytis standarte nurodytų tarptautinės darbo organizacijos konvencijų (11 konvencijų 2001 m. versijoje), Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos bei Konvencijos dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo principų. Sistemos pagal šio standarto reikalavimus taikymas ir sertifikavimas parodo visoms suinteresuotosioms šalims (esamiems ir potencialiems vartotojams, visuomenei, vietinei bendruomenei ir t.t.), kad organizacija laikosi tarptautinių darbdavystės etikos normų. SA8000 sistema sudaryta pagal pripažintus kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemų standartus ISO 9001 ir ISO 14001. Gerai suderinamas su OHSAS 18001.

SA8000 standarto reikalavimai apima šias sritis: vaikų darbas, priverstinis darbas, sauga ir sveikata, asociacijų laisvė, diskriminacija, drausminė procedūra, darbo valandos, kompensacija, vadovybė. SA8000 yra sertifikavimo standartas.

68

ISO 26000 Socialinės atsakomybės gairių standartas (angl. Social Responsibility Standard) Socialinės atsakomybės gairių standartu siekiama sukurti pridėtinę vertę, susisteminant ir pateikiant visuotinai pripažintus principus įmonių socialinės atsakomybės srityje. Gairėmis siekiama pateikti visuotinai pripažintus principus, bet ne pakeisti esamus tarptautinius susitarimus, tokius kaip JT Žmogaus teisių deklaracija ar TDO konvencijos. Pateikiami socialinės atsakomybės principai, skirstomi į: ▪ Bendruosius: šie principai apima tarptautiniu mastu pripažintų konvencijų ir deklaracijų gerbimą ir teisinių

reikalavimų laikymąsi, pripažinimą, kad suinteresuotosios šalys turi teisę būti išgirstos ir organizacijos turėtų atsižvelgti į jų nuomonę.

▪ Pagrindinius: šie principai siejami su organizacijos poveikiais, už kuriuos ji atsako. Šie principai apima tokias sritis kaip aplinkos apsauga, žmogaus teisės, įdarbinimo ir darbo praktika, vadovavimas organizacijai, skaidri veikla, bendruomenės įtraukimas bei vartotojus.

▪ Veiklos: šie principai nustato organizacijų veiklos gaires. Jie apima atskaitomybę, ribas, integravimą, reikšmingumą, atsižvelgiama į daugelio suinteresuotų šalių interesus, skaidrumą bei būvio ciklo požiūrį.

ISO 26000 šio standarto sertifikavimui nėra taikomi akreditacijos reikalavimai.

ISO 14001 Aplinkos apsaugos vadybos standartas (angl. Environmental Management Standard) Laikantis šio standarto, pagrindiniai aplinkos apsaugos veiksmingumo reikalavimai yra aplinkos apsaugos teisinių reikalavimų atitiktis, jų nuolatinis gerinimas ir taršos prevencija. Pagrindiniai standarto elementai:

▪ Aplinkos apsaugos politika. ▪ Planavimas. Neimperatyvus, taikomas lanksčiai, atsižvelgiant į esamą situaciją. ▪ Vykdymas. Nustatomi reikalavimai, taikomi pareigų atsakomybės ir įgaliojimų paskirtymui; darbuotojų

mokymo poreikių nustatymui; informacijos judėjimui, dokumentams; veiklos valdymui; avarinių situacijų rizikos nustatymui ir atsakomiesiems veiksmams.

▪ Tikrinimas ir koregavimas. Tikrinamas AVS (aplinkosaugos vadybos sistema) veikimas ir šalinami trūkumai bei tobulinamos silpnosios vietos (stebima ir matuojama veikla, vertinama atitiktis teisiniams reikalavimams; nustatomi veiksmai, aptikus reikalavimų neatitikimą, ir prevenciniai veiksmai; daromi atitinkami įrašai apie veiklos valdymą ir gerinimą; atliekami vidaus auditai, įvertinama, ar AVS yra tinkama ir rezultatyvi siekiant nustatytų tikslų).

▪ Vadovybės analizė.

69

Šis standartas nustato geriausią aktyvios organizacijų poveikio aplinkai vadybos praktiką. ISO 14001 standartas apima pagrindinius aplinkos apsaugos veiksmingumo reikalavimus: aplinkos apsaugos teisinių reikalavimų atitiktį, jų nuolatinį gerinimą ir taršos prevenciją. ISO 14001 – tai pasaulyje vienas geriausiai žinomų standartų, naudojamų aplinkos apsaugos vadybos sistemų sertifikavimui.

EMAS Aplinkosaugos valdymo ir audito sistema (angl. Environmental Management and Audit Scheme) Aplinkosaugos valdymo ir audito sistema, suteikianti galimybę organizacijoms parodyti, kad jos savo veiklą grindžia aukštais aplinkos apsaugos standartais. Pagal esmę atitinka ISO 14001 standartą, tik griežčiau reikalauja gerinti aplinkosauginę situaciją. EMAS registruotos organizacijos privalo:

▪ Demonstruoti atitiktį aplinkos apsaugos įstatymų reikalavimams ▪ Viešai pateikti informaciją apie reikšmingus aplinkosaugos aspektus ir susijusius aplinkosaugos tikslus

bei uždavinius, pagrindinius duomenis apie aplinkosaugos veiksmingumą.

Aplinkosaugos vadybos ir audito sistema, EMAS, suteikia galimybę organizacijoms, veikiančioms Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje, savanoriškumo principu dalyvauti aplinkosaugos vadybos sistemoje. Ji siekia skatinti dalyvaujančių organizacijų nuolatinį aplinkosaugos veiksmingumo gerinimą ir vertinimą.