16
60 maia sigua italiis CrdiloeTSi, meduqnis Rarib saxlSi dabadebuli glexis biWi sicocxleSive aRia- res msoflios nomer pirvel saopero kompozitorad. rogor moxda es ambavi – qvemoT giambobT. dRes verdi italiis yvelaze saamayo Svilia da am qveynisaTvis daaxloebiT iseTi mniSvnelo- ba aqvs, rogorc saqarTvelosTvis SoTa rusTavels. TiTqmis yvela qalaqSi erT-erTi centra- luri quCa verdis saxelobisaa, mis saxels atarebs am qveynis uricxv konservatoriaTa didi na- wili, xolo gundi Va, pensiero, misi operidan „nabuko“, italiis araoficialur himnadac ki iTv- leba. gasul saukuneSi da ufro meti xnis winac TbilisSi, ojaxur da megobrul wveulebebsa Tu quCebSi, xSirad daamRerebdnen xolme an ilias leqss „tyem moisxa foToli“, an „lamazi qali san- do ar ari“. es simRerebi uyvardaT, Tumca, miuxedavad qarTuli sityvebisa, melodiebi, romleb- sac momRerlebi asrulebdnen, saqarTveloSi Zalian popularuli maT gamoCenamde gaxda. erTi („tyem moisxa foToli“) aRebulia operidan „traviata“, meore – operidan „rigoleto“. orive da kidev 24 (amaSi ar Sedis gadamuSavebebi) operis avtori ki am Janris albaT yvelaze cnobili da popularuli warmomadgeneli – juzepe verdi gaxlavT. verdi operaSi cariel niadagze ar mosula. misi Semoqmedebis ukan idga italiuri operis uzarmazari tradicia – es Janri xom swored italiaSi daibada verdimde bevrad adre, XVI sauku- nis miwuruls. kompozitoris uSualo „winaprebi“ ki adreuli romantikuli italiuri operisa da lamazi, mokazmuli simReris – „bel kantos“ tradiciis sami didi figura – joakino rosini, vinCenco belini da gaetano doniceti iyvnen. swored maT Semoqmedebaze dayrdnobiT amoizarda da ganviTarda verdis saopero genia, romelic mogvianebiT Tavad iqca italiuri operis simbo- lod. musika juzepe verdi

musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

  • Upload
    others

  • View
    2

  • Download
    0

Embed Size (px)

Citation preview

Page 1: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

60

maia sigua

italiis CrdiloeTSi, meduqnis Rarib saxlSi dabadebuli glexis biWi sicocxleSive aRia-res msoflios nomer pirvel saopero kompozitorad. rogor moxda es ambavi – qvemoT giambobT.

dRes verdi italiis yvelaze saamayo Svilia da am qveynisaTvis daaxloebiT iseTi mniSvnelo-ba aqvs, rogorc saqarTvelosTvis SoTa rusTavels. TiTqmis yvela qalaqSi erT-erTi centra-luri quCa verdis saxelobisaa, mis saxels atarebs am qveynis uricxv konservatoriaTa didi na-wili, xolo gundi Va, pensiero, misi operidan „nabuko“, italiis araoficialur himnadac ki iTv-leba.

gasul saukuneSi da ufro meti xnis winac TbilisSi, ojaxur da megobrul wveulebebsa Tu quCebSi, xSirad daamRerebdnen xolme an ilias leqss „tyem moisxa foToli“, an „lamazi qali san-do ar ari“. es simRerebi uyvardaT, Tumca, miuxedavad qarTuli sityvebisa, melodiebi, romleb-sac momRerlebi asrulebdnen, saqarTveloSi Zalian popularuli maT gamoCenamde gaxda. erTi („tyem moisxa foToli“) aRebulia operidan „traviata“, meore – operidan „rigoleto“. orive da kidev 24 (amaSi ar Sedis gadamuSavebebi) operis avtori ki am Janris albaT yvelaze cnobili da popularuli warmomadgeneli – juzepe verdi gaxlavT.

verdi operaSi cariel niadagze ar mosula. misi Semoqmedebis ukan idga italiuri operis uzarmazari tradicia – es Janri xom swored italiaSi daibada verdimde bevrad adre, XVI sauku-nis miwuruls. kompozitoris uSualo „winaprebi“ ki adreuli romantikuli italiuri operisa da lamazi, mokazmuli simReris – „bel kantos“ tradiciis sami didi figura – joakino rosini, vinCenco belini da gaetano doniceti iyvnen. swored maT Semoqmedebaze dayrdnobiT amoizarda da ganviTarda verdis saopero genia, romelic mogvianebiT Tavad iqca italiuri operis simbo-lod.

musika

juzepe verdi

Page 2: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

vinCenco belini(1801-1835)

joakino rosini(1792-1868)

gaetano doniceti(1797-1848)

61

juzepe fortunino franCesko verdi so-fel le ronkoleSi, patara qalaq busetos maxloblad daibada 1813 wlis oqtomberSi. TviTon dabadebis dRes 9 oqtombers aRniS-navda, magram dResdReobiT oficialur Ta-riRad 10 oqtomberi miiCneva. mama, karlo verdi, sofelSi traqtirs flobda, rome-lic mis vaJiSvils unda gadascemoda memk-vidreobiT.

duqnidan Teatramde

miuxedavad imisa, rom biWi adreuli wle-bidan soflis samuSaoebSi iyo CarTuli, mu-sikis siyvaruli Zalian male gamoamJRavna. saaTobiT usmenda eklesiaSi organs da miu-xedavad imisa, rom notebis kiTxva ar icoda, xandaxan Tavis mogonil musikasac ukravda. es siyvaruli iqamde mivida, rom mSoblebma danazogi fuliT patara, gacveTili spineti (momcro klaviSiani sakravi, klavesinis na-irsaxeoba) uyides. kompozitors is sul Tan dahqonda. dRes es spineti verdis mSobliur busetoSi im eklesiaSi inaxeba, sadac patara pepino musikas pirvelad eziara. instru-ments istoriuli warwerac amSvenebs:

„me, stefano kavaletim, Tavidan gavake-Te da tyaviT Sevmose CaquCebi, pedalic ufa-sod SevakeTe, davinaxe ra ymawvil juzepe

mogvianebiT ymawvilobis wlebis Sesaxeb verdi werda: „13-dan 18 wlamde asakSi uamra-vi sxvadasxva juris piesa davwere: asiode marSi; daaxloebiT amdenive patara simfo-nia, romelTac eklesiaSi, TeatrSi da kon-certebze viyenebdiT; 5-6 koncerti da vari-aciebi fortepianosTvis, romlebsac Tavad-ve vasrulebdi; bevri serenada, kantatebi; sxvadasxvagvari saeklesio nawarmoebi, ro-melTagan „Stabat Mater“ maxsovs mxolod“. busetoSi verdis mfarveli hyavda, SeZlebu-li da keTilSobili antonio bareci, romel-mac miznad daisaxa, am moRuSuli da sevdiani mozardisTvis saTanado musikaluri ganaT-leba mieca. male verdi barecis saxlSi gada-vida da mis Svilsa da Tavis Tanatol marge-ritas fortepianoze dakvras aswavlida. gakveTilebi male ufro naz grZnobebSi ga-daizarda.

am dros momavali kompozitori sul rva wlis iyo. Zalian male igi adgilobrivi ek-lesiis oficialuri organisti gaxda da xelfassac ki iRebda.

verdis keTili midrekileba am instrument-ze dakvris swavlisadmi. es sruliad sakma-risia, yovelgvari anazRaurebis gareSe Tavi kmayofilad vigrZno. qristeSobidan 1821 weli“.

saxli le ronkoleSi, sadac daibada juzepe verdi

juzepe verdi

Page 3: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

is, rac Rrmad provinciul busetoSi ek-lesiis organistisa da adgilobrivi sakon-certo scenisTvis damakmayofilebelic iyo da aRmafrTovanebelic, milanisTvis sakma-risi ar aRmoCnda. misi dakvra sakmaod civad Seafases: verdim ar icis da verc verasodes iswavlis fortepianoze dakvraso. odnav uk-eT wavida saqme kompoziciis gamocdaze. ko-misiam daaskvna, rom Tu seriozulad Seis-wavlida kontrapunqts, SeZlebda emarTa Tavisi fantazia da iqneb kompoziciaSi war-matebisTvisac mieRwia. sabolood, verdi konservatoriaSi ar miiRes. zemoT CamoTv-

18 wlis asakSi verdim gaugonrad gabedu-li saqcieli Caidina: barecis da adgilobri-vi saqvelmoqmedo sazogadoebis stipendiis amaram lombardiis dedaqalaqs, milans, mia-Sura da konservatoriaSi Cabareba scada, Tumca amisTvis igi ukve sakmaod asakovani iyo.

juzepe verdis spineti

lil mizezebs daerTo misi asakic, romelic metismetad didi iyo konservatoriisTvis, ar iyo lombardiis samefos moqalaqe da kon-servatoriaSi adgilebi gadavsebuli iyo swavlis msurvelebiT.

saSineli imedgacruebis miuxedavad, verdis milani ar dautovebia. konservato-riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am TeatrSi abone-menti SeiZina da mudmivad eswreboda speq-taklebs. usmenda im drois saukeTeso mom-Rerlebs, romlebic rosinis da belinis ope-rebSi gamodiodnen. laviniam is adgilobriv „filarmoniul sazogadoebasac“ warudgina, sadac verdi meorexarisxovan musikalur sa-muSaoebs asrulebda. male ukan, busetoSi, mouxda dabruneba, sadac margeritaze da-qorwinda da ramdenime weli musikas aswav-lida. maSin daiwyo Tavis pirvel operaze – „roCesterze“ muSaobac, romelic arasodes Sesrulebula. samagierod, am operidan epi-zodebis didi nawili gadavida mis axal namu-SevarSi „oberto, grafi di san bonifaCo“. ojaxTan erTad milanSi sacxovreblad gada-suli verdi yvelanairad cdilobda es opera ramenairad daedga. swored am mcdelobebi-sas gaicno momRerali juzepina streponi, romelmac igi „la skalas“ mmarTvels, impre-sario bartolomeo merelis warudgina. am orma adamianma yvelaze mniSvnelovani roli Seasrula verdis cxovrebaSi.

„obertoze“ muSaobisas verdis Tavs ube-dureba daatyda – mas meore Svili gardaec-vala. erTi Tvis Semdeg „la skalaSi“ warma-tebiT Sedga misi sakompozitoro debiuti,

margerita bareci (1814-1840)

62

musika

antonio bareci (1787-1867)

Page 4: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

„oberto, grafi di san bonifaCos~ klaviris yda

magram, samwuxarod, verdis cxovrebaSi ube-durebebi ar dasrulebula. momdevno wels meuRle dakarga, im dros, roca komikur ope-raze „mefe erTi dRiT, anu cru stanislao-ze“ muSaobda. nawarmoebi, romelic Tavadac lamis sZulda, „la skalaSi“ premierazeve Ca-varda da saorkestro ormoSi mjdarma ver-dim am Cavardnis mTeli saSineleba sakuTari yuriT moismina. sasowarkveTilma kompozi-torma musikis weraze saerTod aiRo xeli. mxolod imaze ocnebobda, busetoSi dabru-nebuliyo da fermaSi miwaze emuSava.

ori wlis Tavze verdi quCaSi SemTxveviT bartolomeo merelis gadaeyara. impresari-om SesTavaza, kvlav dabruneboda kompozi-cias. verdi uarze iyo, magram merelis mier xelebSi SeCeCebuli libreto mainc wamoi-Ro. Sin misulma, sqeli rveuli magidaze mo-isrola. es iyo momenti, romelmac, verdisa-ve TqmiT, misi cxovreba samudamod Secvala. SemTxveviT, romeliRac gverdze gadaSlil libretoSi Tvali mohkra sityvebs „gafrin-di fiqro, oqrovan frTebiT“. am sityvebma Seipyro, aiZula kiTxva gaegrZelebina da

„nabukos“ warmatebas mravalma garemoebam Seuwyo xeli, es garemoebebi ki, wlebis Semdeg le-gendebad iqca. dRes miiCneva, rom „nabukos“ daweriT verdi italiel patriotebs gamoexmaura avstrielebis winaaRmdeg brZolaSi da „risorjimentos“ idealebs TanaugrZno, magram sinamdvi-leSi, „nabukoc“ da momdevno operac „lombardielebi pirvel jvarosnul laSqrobaSi“ dampy-roblebs eZRvneba. „nabuko“ – avstriis saimperatoro ojaxis wevrs, mis umaRlesoba princesa adelaida avstriels, xolo „lombardielebi“ – parmis sahercogos mmarTvels, napoleonis cols, maria luizas. es ucnauroba arc ise xSirad ganixileba farTo wreebSi, radgan verdi ukve

ori wlis win miRebuli gadawyvetilebac Seecvala. ase Seiqmna saxelganTqmuli gundi Va, pensiero („gafrindi fiqro, oqrovan frTebiT“) da masTan erTad – verdis mesame opera „nabuqo-donosori“, SemoklebiT – „nabuko“, romlis triumfalurma premieram sagrZnoblad gaamyara verdis mdgomareoba „la skalaSi“.

juzepina streponi(1815-1897)

bartolomeo mereli (1794-1879)

63

juzepe verdi

Page 5: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

Teatri `la skala~

scena operidan `nabuko~

64

miuxedavad warmatebebisa, am periods imedgacruebisa da winaaRmdegobebis gareSe ar Cauvlia. veneciaSi, „ori foskaris“ pre-mierasTan dakavSirebiT verdi werda: „imis-da miuxedavad, Tu rogor miiReben mas, bed-nieri var da yvelafrisadmi sruliad indi-ferentuli. erTi suli maqvs, momdevno sami weli rodis gaivlis. eqvsi opera unda davwe-ro da mere yvelafers davemSvidobebi“.

premierebi premierebs mosdevda nea-polSi, romSi, veneciaSi, triesteSi da, ra Tqma unda, milanis „la skalaSi“. swerdnen da operebis daweras sTxovdnen londoni-dan, madrididan, parizidan, peterburgi-dan. miuxedavad imisa, rom mis operaTagan yvela rodi iyo Tanabrad warmatebuli, isi-ni mainc ganagrZobdnen sasceno sicocxles italiisa da evropis sxvadasxva TeatrSi. drakonuli kontraqti, romelic sami wlis ganmavlobaSi Seusvenebel Sromas aiZuleb-da, iwureboda, magram sul ufro da ufro saxelganTqmul maestro verdis operebis wera, ra Tqma unda, ar Seuwyvetia. dawera „atila“, romelic hunebis winaaRmdeg roma-elTa brZolas da veneciis daarsebas aR-wers; pirquSi da sabediswero „makbeti“, ro-melze muSaobisasac pirvelad Seexo Seqs-pirs – mis erT-erT usayvarles avtors. amis Semdeg verdi Seqspirs mxolod ukanasknel

or operaSi, Rrmad moxuci, dau-brundeba da or absolutur

Sedevrs – tragedias da komedias Seqmnis.

didi xania italiis gaerTianebisTvis brZo-lis musikalur simbolod iqca, magram esec garemoebebis saintereso da CaxlarTuli damTxvevis wyalobiT moxda.

asea Tu ise, „nabuko“ verdis pirvel ofi-cialur da Zalian warmatebul Sedevradaa aRiarebuli , romelsac momdevno wels moh-yva „lombardielebi“. rogorc verdis Tana-medrove mweralma SeniSna, „Tu „nabukom“ am axalgazrda kompozitors reputacia Se-uqmna, „lombardielebma“ sabolood da-adastura igi“. axla verdis ukve aRar uxde-boda SemkveTebis Zieba, SemkveTebi Tavad po-

ulobdnen mas. misi operebi TandaTan italiis sazRvreb-

sac scdeboda.

„nabukos“ daweris periodSi ajanyebis piras mdgari milanelebi xSirad gahyvirod-nen Viva Verdi – gaumarjos verdis. miiCneva, rom es SeZaxili, sinamdvileSi, verdis su-lac ar eZRvneboda. misi gvari mxolod abre-viatura iyo da iSifreboda, rogorc akrZa-luli lozungi – Viva Vittorio Emanuele Re D'Italia – gaumarjos vitorio emanueles, ita-liis mefes. xolo Semdeg, roca italia gaer-Tianda, am erTianobis kulturul simbo-lod msoflioSi yvelaze cnobil italiel kompozitorze ukeTess vis ipovidnen?! ami-tom yvela es miZRvna daviwyebas mieca da im lamaz legendasac, TiTqos umSvenieres gunds „nabukodan“ – Va, pensiero-s meore pre-mieraze mayurebeli artistebTan erTad mReroda, dasabami misca gazeTma, romelsac verdis oficialuri gamomcemeli, Zalze gavleniani julio rikordi flobda. verdi ki im droisaTvis parmis regionis deputati gaxldaT gaerTianebuli italiis pirvel parlamentSi.

musika

Page 6: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

princesa adelaida avstrieli (1822-1855)

1848 wels evropaSi politikuri situacia Zalian swrafad icvleboda. sanam verdi parizSi iqauri operisTvis sagangebod gadakeTebuli „lombardielebis“ (axali saxelwodebiT – „ieru-salimi“) dadgmas xelmZRvanelobda, italia brZolas ganagrZobda. verdi Sin dabrunebas ar Cqa-robda, Tanac, parizSi is kvlav Sexvda juzepina streponis da masTan erToblivi cxovrebis daw-yeba gadawyvita, Tumca qorwinebaze ar ufiqria da am metismetad Tamamma gadawyvetilebam, mog-vianebiT, mis mSobliur busetoSi sazogadoebis mZafri aRSfoTeba gamoiwvia.

pirvel wlebSi verdis warmateba imaSi mdgomareobda, rom, vagnerisgan gansxvavebiT, is yo-velTvis angariSs uwevda saopero modas, imas, Tu ras moiTxovda operisagan mayurebeli: lamaz musikas, momRerlebis virtuozobisTvis gasaqanis micemas, efeqtur gundebs, CauxlarTav siu-Jetebs. amitom, vagnerisganve gansxvavebiT, mas ar dasWirda mravali wlis ganmavlobaSi dauRa-lavad emtkicebina mayureblisa da impresarioebisTvis, Tu ra did Rirebulebas warmoadgenda misi Semoqmedeba. verdi werda mSvenier, gulSi Camwvdom da yuris damatkbobel, xandaxan bana-lur melodiebs, xSirad – Zalze martivi saorkestro TanxlebiT, ris gamoc vagnerma mwared dascina, verdis orkestri erTi didi gitaraao. ar iyenebda laitmotivebs da arcTu didad zru-navda sityvis Sinaarsisa da musikis urTierTSesabamisobaze. am mxrivac, verdi italiuri saope-ro mReradobis im tradiciis memkvidrea, romelic XVII saukunidan moyolebuli operaSi did upiratesobas swored musikas, lamaz, mgrZnobiare, morTul-mokazmul, rTulad Sesasrulebe-li vokaluri „triukebiT“ savse melodiur xazs aniWebda da ukana fonze gadahqonda sityvebiT gamoxatuli Sinaarsi. magram, gansxvavebiT misi uricxvi saopero „winaprisagan“, orasi wlis gan-mavlobaSi, verdi mudmivad win midioda, xvewda, aviTarebda da aumjobesebda sakuTar Semoqme-debiT xerxebsa da meTodebs da arasdros hqonia SemoqmedebiTi ukusvla.

65

julio rikordi (1840-1912)

18-22 marts milanSi quCis brZolebis e.w. „xuTi dRe“ am qalaqidan avstrielebis droebiTi gandevniT dasrulda. rogorc ki amis Sesaxeb Seityo, verdi dauyovnebliv gamoemgzavra parizidan da megobars patriotuli werili mis-wera: „gandevneT yovelgvari wvrilmani municipaluri idea! Cven Zmuri xeli mTel qveyanas unda gavuwodoT da italia pirveli eri gaxdeba msoflioSi... sixaruliT var mTvrali!

warmoidgine, aq aRar arian germanelebi“. swored am sulis-kveTebiT ganmsWvaluli axali opera „lenianos brZola“

momdevno wels warmoadgines romis TeatrSi Argentina. magram verdi premieridan meore dResve dabrunda parizSi, sadac ukve karga xania cxovrobda. is maleve daiRala am brZolebiT da ajanyebebiT da gadawyvi-ta, revoluciebze Relvas sjobda sakuTari saq-misTvis miexeda.

amiT damTavrda kompozitoris cxovreb-is pirveli periodi. 36 wlis asakSi le ronkoleli glexis biWi evropis masS-tabiT cnobili da yvelasTvis sayva-reli kompozitori gaxda. ukan

juzepe verdi

Page 7: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

`atilas~ afiSa

`makbeti~ `la skalas~ scenaze

66

nawarmoebs safuZvlad udevs viqtor hiugos winaaRmdegobrivi istoriis mqone drama „mefe erToba“. italiuri libreto verdis didi xnis partniorma, franCesko maria piavem dawera. hiu-gos drama akrZaluli iyo safrangeTSi. Sesabamisad, didi riski arsebobda, rom avstriuli cen-zurac, romelic CrdiloeT italiis Teatrebs akontrolebda, am siuJets dablokavda. miuxeda-vad amisa, verdi mtkiced iyo darwmunebuli Tavisi gadawyvetilebis sisworeSi: „siuJeti gran-diozulia, xolo personaJi – erT-erTi yvelaze didebuli qmnilebaa, riTac nebismieri drois nebismieri qveynis Teatrma SeiZleba daitrabaxos“. miuxedavad damkveTi Teatris – veneciis la feniCes warmomadgenlis dapirebisa, rom am siuJetis gamo cenzurasTan problema ar Seeqmnebo-daT da verdic da piavec cdilobden saidumlod SeenaxaT igi, informaciam mainc gaJona da cen-zuram opera „uzneobisa da uxamsi trivialurobis“ braldebiT mainc akrZala. piavem teqstSi cvlilebebi Seitana, magram verdis imdenad ar moewona, rom mzad iyo Tavad ganexila cenzoreb-Tan TiToeuli striqoni.

mwvervalze da...

kuziani masxara mwared dascinis aristokrats. aris-tokrati wyevlis mas da masxara kargavs erTaderT sixa-ruls, rac gaaCnia – sakuTar qaliSvils. udardeli, enamware xumrobebis, maxinji, damanWuli sa-xis da zanzalakebiani CaCis miRma moxuci mamaa, romelsac Tavisi gaRmerTebuli, ucodveli, mSvenieri gogona umowyalod gaTelili da Seuracxyofili, bolos ki – mTavari damnaSavis sa-nacvlod mokluli SerCeba xelT. im droisTvis gaugonari siuJetia!

darCa katorRuli Sromis wlebi da gaWirveba. gamdidr-da da mSobliur adgilebSi miwis mozrdili nakveTi da SesaniSnavi, mdidruli vila sent’agata iyida. hyavda juzepina, romelic mis yoveldRiurobas mSvidi, har-moniuli wesrigiT avsebda da misi autaneli xasiaTis miuxedavad, mudam gverdiT edga. cxovrebaSi Tavis damkvidrebisTvis brZolis dasrulebasTan erTad sabrZolo, istoriuli Tematikac TandaTan gaqra mi-si operebidan. dadga didebis xana, romlis drosac verdi ubralo, xSirad SeumCneveli, adamianebis tra-gediebma gaitaca. am gatacebam ki kacobriobas aCuqa misi sami yvelaze cnobili opera – „rigoleto“, „trubaduri“ da „traviata“.

male SeTanxmebas miaRwies: operis moqmedebis adgili da dro Seicvala. safrangeTis mefe mantuis hercogma Caanacvla. istoriulad, mantuis hercogebi gonzagas gvarisa iyvnen da XIX saukunis Sua xanebSi es gvari ukve gamqraliyo, xolo mantuis sahercogo aRar arsebobda. masxa-ra tribules saxeli rigoletoTi Seicvala, romelic Jiul-eduar albuazis piesis „Rigoletti, ou

Le dernier des fous“ (rigoletebi, anu ukanaskneli sulelebi) parodias warmoadgenda.

musika

Page 8: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

milanis `xuTi dRe~

azuCenas surda, moxuc graf di lunaze Suri eZia dedamisis koconze dawvis gamo. im Rames, roca boSa qals sikvdiliT sjidnen, Tavis patara SvilTan erTad grafis sasax-leSi Seipara, moitaca misi umcrosi Svili da im cecxlSi Seagdo, romelic dedamiss ferflavda. magram saSineli SemTxveviTo-bis wyalobiT, dawva ara grafis, aramed saku-Tari Svili. motacebuli bavSvi ki Tan waiy-vana. biWi trubaduri, anu moxetiale poeti-momRerali gaxda. grafis ufrosi vaJi mo-sisxle mtrad moekida boSebs da, kvlav saSi-neli SemTxveviTobis wyalobiT, boSebTan gazrdil sakuTar Zmas, manrikosac. maT er-Ti qali SeuyvardaT da araerTi Setakebis Semdeg ufrosma Zmam mokla misTvis ucnobi, umcrosi Zma, xolo moxucma boSam misi vina-oba mxolod mkvlelobis Semdeg gaamxila. ase aRsrulda azuCenas SurisZieba di luna-Ta ojaxze.

aseTi CaxlarTuli da daZabulobiT sav-se siuJeti gasul saukuneSi espanurenovani serialebisTvis iqneboda zedgamoWrili, mi-lionobiT mayurebels rom xiblavda mTel msoflioSi. verdim ki es mimzidveloba XIX saukunis Sua wlebSi amoicno.

erT-erTi biografi werda, rom kompozi-tori gansakuTrebiT gatacebuli iyo moxu-ci boSis saxiT, radganac „SeuZlebeli iyo misi bolomde amocnoba, TiTqos gansakuT-rebuli, uCveulo, simarTlisa da sicruis narevi eniT laparakobda. gamudmebiT mia-niSnebda ulmobel bedze, rac adre Tu gvian yvelas daatydeboda Tavs. qali orsaxovani iyo, winaaRmdegobebiT aRsavse. mis arsebaSi Serwymuli iyo siyvaruli da siZulvili. TiTqos TviT verdis asli iyo, oRond qalis saxiT“.

„lenianos brZolis“ afiSa

67

kuziani masxaris Semdeg moxuci, tragi-kuli boSa qalis jeri dadga. verdi „truba-duris“ siuJetma moxibla. miuxedavad imisa, rom opera ara boSa azuCenas, aramed misi Svi-lobilis – trubadur manrikos saxels ata-rebs, is mainc centralur, STambeWdav, erT-droulad Sesazar da Sesabralis saxed rCe-ba operaSi.

msoflio premiera veneciis Teatr „la feniCeSi“ 1851 wels, anu zustad im wels gai-marTa, roca TbilisSi pirveli saopero Te-atri gaixsna. or weliwadSi, 1853-1854 wlis sezonze „rigoletos“ Tbilisurma premier-am msoflio premieris warmateba gaimeora. hercogis aria ki „niaRvariviT moedo Cveni dedaqalaqis klaknia quCebs. Tumca sityvebi bevrs ar esmoda, mainc mRerodnen. „mRerod-nen qoxmaxebSi da mdidrulad morTul bi-nebSi, samzareuloebSi da samikitnoebSi. mRerodnen naswavlni da uswavlelni: „xax-vis frantebi“, Cinosnebi... mRerodnen Segir-debi da laqiebi, romelTac eqvsSaurian qan-daraze samoTxeSi egonaT Tavi“, – werda Tbi-lisis operis istorikosi Salva kaSmaZe.

„rigoletos“ repeticiebi TiTqmis gasa-idumloebul viTarebaSi mimdinareobda. orkestrantebs da momRerlebs verdim sas-tikad aukrZala Teatris Senobis gareT mu-sikis „waRiRineba, stvena da masze fiqric ki“. akrZalva gansakuTrebiT mkacrad mesame aqtis hercogis cnobil arias exeboda, rom-lis notebic orkestris msaxiobebma trium-falur premieramde ramdenime saaTiT adre miiRes. marTlac, aria elvis siswrafiT gav-rcelda xalxSi. am hangs yovel fexis nabij-ze RiRinebdnen premieris meore dRidanve.

juzepe verdi

Page 9: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

red namdvil siyvaruls ar gadaeyara. magram am siyvaruls win imdroindeli sazogadoe-bis morali da wesCveulebebi gadaeRoba da gaanadgura.

verdim diumas am piesis mixedviT dageg-mil operas „traviata“, anu dacemuli qali uwoda, Tavdapirvel versiaSi – „siyvaruli da sikvdili“. pirvelma reaqciamac ar daa-yovna: erT-erTma momReralma Teatris xelmZRvanelobasTan uCivla, verdi operis mTavar gmirad „Cveulebrivi meZavis“ gamoy-vanas apirebso. xelmZRvanelobam cnobil kompozitorTan dapirispireba ver gabeda, magram im dRidan safosto yuTi negatiuri anonimuri werilebiT aivso. verdis mosTxo-ves, moqmedebis dro Seecvala da siuJeti Soreul warsulSi, vTqvaT, 1700 wels gadae-tana.

amas ki ukve aRaraferi hqonda saerTo pirveli periodis istoriul Tu bibliur moTxrobebTan. es ambavi diumasa da verdis awmyos motanili iyo da mas safuZvlad rea-luri adamianis realuri istoria edo.

ucnauria, magram igive bedi ar ewia ver-dis „genialuri sameulis“ mesame, yvelaze lirikul da gulSiCamwvdom, dRes msofli-oSi yvelaze popularul operas – „travia-ta“.

jer kidev „trubadurze“ muSaobisas, ver-dim veneciis `la feniCesgan~ axali dakveTa miiRo. kontraqti ukve xelmowerili iyo, premieris TariRic dadgenili, magram kompo-zitors jer kidev ar hqonda saWiro siuJe-ti.

„martivi da banaluri ambis moZebna advi-lia. saaTSi ormocdaaTs vipovi, magram Za-lian, Zalian Znelia iseTis naxva, romelic mayurebelze imoqmedebs da, amasTanave, originaluri da provokaciulic iqneba“, – werda verdi. saWiro siuJets kompozitorma parizSi miagno. es iyo aleqsandre diuma-Svilis romani „qali kameliebiT“, romelic am droisaTvis parizSi piesad idgmeboda da ro-

melsac uzarmazari warmateba da aseTive skandali mohyva. es iyo ambavi tuberkuloziT daavade-bul axalgazrda qalze, rome-lic Tavs prostituciiT ir-Cenda da ar icoda, ra iyo nam-dvili siyvaruli, sanam swo-

„trubaduri“ iseve, rogorc „rigole-to“, savsea gulmodgined damuSavebuli sce-nebiT, sadac verdi ukve bevrs fiqrobs, ro-gor aaJReros sityva, rogor gadmosces zustad ambis Sinaarsi musikaSi. orive es op-era savsea fragmentebiT, romlebic operis gareSec Zalian xSirad sruldeba ama Tu im koncertze. da yovelive amis gaTvaliswine-biT, ioli misaxvedria, ra warmatebiT Caiv-lida „trubaduris“ premiera.

vila `sent’agata~

franCesko maria piave(1810-1876)

68

musika

Page 10: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

magram es ar iyo yvelaze didi saSiSro-eba, rasac verdi am nawarmoebTan dakavSi-rebiT grZnobda – seriozul problemas warmoadgendnen momRerlebi. feliCe vare-zi, romelsac iqamde verdis „rigoletosa“ da „makbetSi“ mTavari partiebi hqonda Ses-rulebuli, Jermonis ariam „Di Provenza“ („provansis zRva da mze“) verafriT moxib-la (arada, es swored is popularuli ariaa, romelzec mogvianebiT TbilisSi mRerod-nen „tyem moisxa foTolio“). asakovani vene-cieli primadonac tuberkulozisgan sikv-dilis piras myof axalgazrda qalis rols sruliad ar Seefereboda. miuxedavad imisa, rom calkeuli monakveTebi auditoriam kargad miiRo, opera, saboloo jamSi, mainc Cavarda, raSic, kerZo saubrebSi, kompozi-tori swored momRerlebs adanaSaulebda. miuxedavad amisa, verdis imedi ar daukar-gavs. „ar mgonia, rom „traviatas“ Sesaxeb sa-boloo sityva wuxel iTqva“, – swerda igi me-gobars. or TveSi misi winaswarmetyveleba gamarTlda: 6 maiss, kvlav veneciaSi, Teatr `san benedetoSi~, momReralTa ukeTesi Se-madgenlobiT „traviatam“ arnaxuli warma-teba moipova.

es TavisTavadac uprecedento operaa. mTavari gmiri qali, violeta, TiTqmis sul scenazea, rac momRerlisgan arnaxul gamZ-leobas moiTxovs; da esaa opera, sadac yve-laferi romantikuli valsis ritmSi xdeba: siyvarulic, bednierebac, gakicxvac, gan-xeTqilebac, ubedurebac, avadmyofobac, Se-rigebac da sikvdilic. TiTqos valsi mTel

dRes „traviata“, „trubaduri“ da „rigo-leto“ msoflios yvela saopero Teatris programaSia. „traviata“, bizes „karmenTan“ da mocartis „jadosnur fleitasTan“ er-Tad, msoflioSi yvelaze xSirad Sesrule-buli operaa. bolo 4 wlis ganmavlobaSi ki dadgmebisa da premierebis raodenobiT is pirvel adgilzea.

dabolos, „traviata“ iSviaTi nawarmoe-bia imitomac, rom roca publikam am, im dro-isTvis uCveulo, musikas premieraze daust-vina da dascina, mis dasacavad xma aimaRles kritikosebma.

1858 wels verdi politikaSi gaeria – me-fe vitorio emanuele II-is winaSe parmis re-gionis warmomadgenlis rangSi warsdga da SesTavaza, es regioni piemontisTvis mieer-Tebina. sami wlis Semdeg turinSi kompozi-tori pirveli italiuri parlamentis arCe-uli deputati gaxda. Tumca, parlamentSi verdis muSaoba ufro pirobiTi iyo, vidre realuri. mTeli cxovrebis ganmavlobaSi

operas laitmotiviviT gasdevs dasasru-lamde. „traviatas“ mTavari gmiris, viole-tas, miRma erTgvarad juzepina streponis figurac gamokrTis. mSobliur busetoSi verdisac da juzepinasac gamudmebiT esmo-daT Tanamoqalaqeebis kicxva da qiliki qa-lis warsulisa da maTi dauqorwinebeli Ta-nacxovrebis gamo. magram kompozitori sxva gziT wavida. Worikana da moqirqile Tanaqa-laqelebs zurgi Seaqcia, ramdenime wlis ganmavlobaSi maTTvis yuradRebac ar miuq-cevia, 1858 wels ki juzepinaze daqorwinda kidec.

`rigoletos~ kostiumebis eskizebi

`rigoletos~ Tanamedrove dadgma san-franciskos operis TeatrSi

69

juzepe verdi

Page 11: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

am giganturma, bnelma, pirquSma nawarmo-ebma, verdisTvis uCveulo musikiT, ara-erTgvarovani komentarebi daimsaxura. Tu-ki mwerali da kritikosi Teofil gotie aq-ebda operas, kompozitor JorJ bizes verdis stilSi cvlilebebma imedi gaucrua: verdi italieli aRar aris, vagneris gzas dasdgo-miao. bizes naTqvamSi namdvilad aris simar-Tlis marcvali. ufro saintereso isaa, rom „don karlosze“ muSaobis dawyebamde, erT-xel, rogorRac verdim koncertze vagneris „tanhoizeris“ uvertiura moismina. STabeW-dilebebi ki mokled, sul erTi sityviT ga-moscra: „SeSlilia“! mogvianebiT, sent’aga-taSi, mis biblioTekaSi, vagneris TiTqmis yvela operis partituram, misma biografiam da nawerebmac ki daido bina. da Tumca bo-lomde arasodes uRiarebia, am „SeSlilma“ garkveuli gavlena maszec ki moaxdina. an, iq-neb, verdis geniam Tavad gaikvala gza bana-luri, pirobiTi ambebidan dramatuli, fsi-qologizebuli, damajerebeli da marTali musikaluri dramisaken, romliskenac mTeli cxovreba miiswrafoda vagneri? nebismier SemTxvevaSi, cxovrebis bolo aTwleuleb-Si, mas sul ufro da ufro xSirad awerdnen vagneris gavlenas, rac verdis saSinel brazs gvrida.

daamtkica, rom politikaze metad musikis wera undoda, kidev ufro metad – miwaTmoq-medeba da fermeroba. amitom operebis Txzva da mamulis movla arc parlamentarobisas Seuwyvetia. 1862 wels, sanqt-peterburgis „saimperatoro TeatrSi“ pirvelad warmoa-dgines „bedisweris Zala“. 1867 wels ki pa-rizSi „don karlosis“ franguli premiera gaimarTa.

70

`trubaduris~ klaviris yda

`trubaduris~ kostiumebis eskizebi

amasobaSi, verdis cxovrebaSi axali siy-varuli SemoiWra. Cexi soprano tereza Stolci verdis erTguli Semsruleblis, diriJor marianis megobari qali iyo. Stol-ci-verdi-marianis sasiyvarulo samkuTxedi ramdenadme vagneris, kozima listis da hans fon biulovis samkuTxeds waagavda. am uka-nasknelTagan gansxvavebiT, mariani da Stolci erTmaneTs ki daSordnen, magram verdi masze ar daqorwinebula, Tumca am ur-TierTobam sakmao xans gastana. samagierod, kompozitori yvelanairad cdilobda mom-RerlisTvis kariera gaeumjobesebina, saku-Tar operebSi rolebSi daekavebina da Ta-vadve emecadinebina. mariani ramdenime wlis ganmavlobaSi ganagrZobda misi operebis di-riJorobas da Tan – SurisZiebasac. swored man dadga pirvelad italiaSi, boloniis Te-atrSi, vagneris „loengrini“, Tan maSin, ro-ca im sezonze Teatris programaSi verdis arc erTi opera ar Seutania. amis Semdeg di-riJorma da kompozitorma urTierToba sa-bolood gawyvites.

wlebi gadioda. maestro operebs Zve-leburi siswrafiT aRar werda, Tumca yo-vel axal nawarmoebs didi aRiareba mohyve-boda. misi dideba ki evropis kontinents karga xania gascdenoda.

CvenTvis yvelaze saintereso ambavi ki isaa, rom tereza Stolcma, jer kidev damw-yebma momReralma, Tavisi pirveli saopero partiebi Seasrula Tbilisis axalgaxsnil

operis TeatrSi, swored TbilisSi, swo-red verdis „lombardielebSi“, misi

gamosvla aRwera didma frangma mweralma, „sami

musika

Page 12: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

aleqsandre diuma (Svili) (1824-1895)

„aidas“ sruliad gansakuTrebuli adgi-li uWiravs verdis SemoqmedebaSi da zoga-dad, saopero musikaSi. es iyo pirveli SemTx-veva, roca kompozitorma ara romelime ev-ropuli qveynis, aramed egzotikuri egvip-tis operis TeatrisTvis opera dawera ase-Tive uCveulo siuJetze.

eTiopiis princesa aida egviptelebma da-atyveves da faraonis asul amnerisis mona gaxda. axla orive qals erTi mamakaci – rada-mesi uyvars, romelic, RmerTebis brZanebiT, ajanyebuli eTiopiis winaaRmdeg egviptis jarebis sardalia. radamessac uyvars aida, magram movaleoba misi samSoblos winaaRm-deg brZolas aiZulebs. amnerisis risxvas sazRvari ar aqvs – mas yvelaferi SeuZlia, magram sayvareli kacisTvis brZolas saku-Tar monasTan waagebs... radamesi da egviptis jari eTiopias amarcxebs. tyveTa Soris ima-leba aidas mama, mefe amonasro. faraoni ki gamarjvebisTvis radamess princesa amneris-ze daqorwinebas sTavazobs. amonasros daJi-

tereza Stolcma verdis xelmZRvanelo-biT araerTi partia moamzada mis nawar-moebebSi. magram yvelaze mniSvnelovani iyo misi gamosvla verdis morig uCveulo Se-devrSi, romelic xanSi Sesuli maestros kidev erT wingadadgmul nabijad iqca. es opera iyo „aida“.

...ufro maRla

muSketeris“ avtorma aleqsandre diumam Ta-vis wignSi „mogzauroba kavkasiaSi“.

nebiT aida daarwmunebs radamess, masTan er-Tad gaiqces eTiopiaSi, magram radamess qu-rumebi gamoiWeren da cocxlad damarxvas miusjian. miwisqveSeTs uzarmazari lodiT gmanaven da radamesi aRmoaCens, rom masTan erTad sasikvdilod miwisqveSeTSi Semoipa-ra aidac. xolo sasowarkveTili, ubeduri amnerisi RmerTebs mSvidobas SesTxovs akl-damis zemoT, taZarSi.

axali operisTvis siuJeturi xazi Seqmna frangma egviptologma, kairos muzeumis da-maarsebelma ogiust marietim. verdis sxva operebisagan gansxvavebiT, „aidas“ ar hqonia literaturuli pirvelwyaro, Tumca arse-bobda XVIII saukunis cnobili libretistis – metastazios libreto operisaTvis „nite-ti“. nawarmoebis dekoracia, kostiumebi da aqsesuarebi, romelTa eskizebis avtoric aseve marieti iyo, parizis operaSi damzadda da kairoSi gemiT gadaizida.

egviptis mmarTvel ismail faSas surda, kairos axali operis Teatris kurTxeva msoflios yvelaze cnobili kompozitoris mier am movlenisaTvis sagangebod Seqmnili nawarmoebiT aRniSnuliyo – mas ekuTvnoda „aidas“ Seqmnis iniciativa. erTi wliT adre ismail faSam kompozitors SeukveTa suecis arxis gaxsnasTan dakavSirebuli sazeimo himnic, magram verdim uari Tqva.

`traviatas~ Tanamedrove dadgma niu-iorkis metropolitenis TeatrSi

71

juzepe verdi

Page 13: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

feliCe varezi (1813-1889)

tereza Stolci(1834-1902)

imave wels verdi italiis samefos sena-tori gaxda.

premiera 1871 wlis Sobis saRamos, 24 de-kembers, gaimarTa. kompozitori mas ar dasw-rebia, Tumca, warmatebis miuxedavad, Zalze ukmayofilo darCa im faqtiT, rom operis naxvis SesaZlebloba mxolod maRalCinos-nebs, politikosebsa da kritikosebs miecaT. amis gamo verdim gadawyvita, nawarmoebis namdvili premiera italiaSi gaemarTa. igi dadgmis umciresi detalebis gadawyvetaSic ki aqtiurad monawileobda. uCveulod didi dro dauTmo mTavari partiis momzadebas sayvarel momReralTan, romlis xmasa da Se-saZleblobebzec specialurad iyo gaTvli-li aidas roli: tereza Stolcma premieraze milanis `la skalaSi~, 1872 wlis 8 Teber-vals, iseTive didi warmateba moipova, ro-gorc Tavad nawarmoebma. verdi scenaze 32-jer gamoiZaxes. akademiur SemfasebelTa az-riT, es iyo erT-erTi yvelaze daxvewili da fa-qizi adamianuri drama sasiyvarulo samkuTxedis maradiul Temaze, Seqmnili yvela drois udidesi italieli musikaluri dramaturgis – juzepe verdis mier. amasTan, miuxedavad brwyinvalebisa da pompezurobisa, egzotikuri cekvebisa Tu grandiozuli gundebisa da marSebisa, yvelaze gulSiCamwvdomi swored ori adamianis unazesi siyvaruli da erTis ukiduresi sasowarkveTa da saSineli mrisxanebaa. es is iSviaTi operacaa, romelic ar sruldeba guguna, efeqturi akordebiT, dauyovnebliv taSis daquxebisken rom ub-iZgebs msmenels. da mainc, romeli xmauriani efeqti Seedreba erTdroulad aJRerebul im mSvid, gasxivosnebul musikas, romliTac Seyvarebuli wyvili sikvdils egebeba da amnerisis ukidure-si mwuxarebiT da usasoobiT gaJRenTil locvas, TandaTan rom qreba sibneleSi.

es udavod didi siaxle xandazmuli kompozitoris kidev erTi wingadadgmuli nabiji iyo.

1874 wels, mweral alesandro manZonis gardacvalebasTan dakavSirebiT, verdim samglovia-ro mesa – „rekviemi“ dawera, romelic 22 maiss milanSi, san-markos eklesiaSi, misive xelmZRvanelobiT Sesrulda da momdevno wlebSi evropis sxvadasxva qalaqi triumfiT moiara. es TiTqos maestros ukanaskneli nawarmoebi iyo, romelmac, rogorc misi biografi werda, „daadastura, rom verdi iyo ita-liuri musikis genialuri, unikaluri Tavkaci. kompozitorebs Soris ar-

avin iyo, vinc mis popularobas an reputacias mi-uaxlovdeboda“.

60 wels gadacilebuli kompozitori ganzrax erideboda sajarod gamoCenas da

axal proeqtebs. maestro TiTqos daiRala, misi niWi – daiSrita. musikis wera aRar un-doda, TamaSi damTavrebuliao, acxadebda. man

miiRo yvelaferi, rac surda da bevrad me-tic, magram bednieri mainc ar iyo.

„Cven, sawyali boSebi, bazris kome-diantebi da yvelaferi, rac gin-daT, iZulebuli varT gavyidoT Cveni Sroma, grZnobebi, fiqrebi. xolo sazogadoeba yidulobs uflebas, roca moundeba an gvistvinos, an mogveferos“, – mwared SeniSnavda igi.

72

musika

Page 14: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

da maSin juzepinam da uaxloesma megob-rebma gadawyvites kvlav gaeRvivebinaT masSi mimqrali SemoqmedebiTi naperwkali. gakv-riT, frTxilad da viTom SemTxveviT sauba-ri wamoiwyes niWier kompozitorsa da lib-retistze, arigo boitoze, romelic Seqspi-ris mixedviT „otelos“ siuJetze muSaobda. am mcdelobas nayofi TandaTanobiT, Zne-lad, Tumca mainc gamohqonda. verdis Seq-spiri isedac Zalian uyvarda da axla iagos – mTavari borotmoqmedis saxem sruliad mo-icva. magram is droc Sors darCa, roca weli-

mwuxare erTferovnebaSi wlebi gadioda. am qveynidan erTmaneTis miyolebiT midiod-nen Zvirfasi megobrebi. italiaSi cxovreba sul ufro arastabiluri xdeboda, Teatra-lur wreebSi sul ufro xSirad da xmamaRla JRerda vagneris saxeli. verdi ki dumda.

verdi boitos libretoze axal operas werso – gazeTebma maSinve atexes Jriamuli. verdi ki gabrazda, magram rikordis oinma Sedegi gamoiRo. male „otelo“ praqtiku-lad dasrulebuli iyo, magram maestro ma-inc Wirveulobda: „unda davasrulo? unda Sevasrulo? Zneli saTqmelia, CemTvisac ki!“ gviani iyo: axali operis ambavi ukve gaxmaur-da da verdi mTeli evropis saopero Teatre-bisa da momRerlebis moTxovnebis zewolis qveS aRmoCnda.

amasobaSi ki, veneciaSi gardaicvala ver-dis mTavari konkurenti – rihard vagneri. miuxedavad imisa, rom am or genioss erTma-neTi saerTod ar hyvarebia, verdim gulwr-feli sinanuli gamoxata: „samwuxaroa, sam-wuxaro! gardaicvala vagneri. guSin am depe-Sis wakiTxvam SemaZrwuna! nu vikamaTebT! Caq-ra udidesi pirovneba, kaci, romelmac Rrma kvali datova xelovnebis istoriaSi!“

milanSi repeticiebi daiwyo. verdi yve-lafers Tvalyurs adevnebda, yvelaferSi ereoda da xandaxan imasac ki aCvenebda mom-Rerlebs, rogor unda eTamaSaT esa Tu is

verdim Tavisi Semoqmedebis gadaxedva da gadafaseba daiwyo. zog operaze gadawyvita, ara uSavso, zogze – uimedod moZvelebu-liao, zogze – xelis Sevleba sWirdebao. ax-al nawarmoebze muSaoba win grZel-grZeli pauzebiT miizlazneboda da damTavrebas pi-ri ar uCanda. maSin gamomcemelma julio ri-kordim moifiqra, wamoego verdi ankesze da eiZulebina, wera daeCqarebina: man presaSi patar-patara informaciis gaSveba daiwyo.

wadSi or operas werda. „otelo“ Zalian ne-la, SfoTviT, eWvebiT, yoymaniT, wuwuniT da buzRuniT iwereboda.

rihard vagneri (1813-1883)

scena `aidadan~

73

juzepe verdi

Page 15: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

sabolood, 1889 wlis 10 ivliss, man dawe-ra: „ase iyos! iyos „falstafi“. modi, nuRar vifiqrebT axla dabrkolebebze, asakze, av-admyofobebze!“. da mogvianebiT boitos mis-wera: „ra sixarulia kvlav SegeZlos publi-kas uTxra: Cven isev aq varT!!! modiT da gvna-xeT!“

scena. sibereze dardi da SiSi gaqra, kvlav aenTo. 1887 wels „la skalaSi“ triumfaluri premiera Sedga.

„otelos“ warmateba verdis saxelisa da didebis wyaloba ar yofila. es iyo sruliad axleburi, gansxvavebuli, tragikuli, mar-Tali, daxvewili, sunTqvis Semkvreli opera, romelic verdis arc erT wina namuSevars ar hgavda da amave dros, ukanasknel notamde verdiseuli iyo. adrindel modurobaTa da pirobiTobaTa kvalic ar Canda. personaJebi uCveulod namdvili, mravalmxrivi da STam-beWdavi iyvnen, drama – gamWoli, cocxali da qmediTi. mravalwlian dumils amaod ar Ca-uvlia. maSin, roca yvelas egona, rom verdi, rogorc moqmedi kompozitori, warsuls Ca-barda, man „oteloTi“ daamtkica, rom Semoq-medebiTi zrda maSinac SesaZlebelia, roca 70 weli ukve karga xania ukanaa Camotovebu-li.

1888 wels sent’agatis maxloblad ver-dim aaSena hospitali Villanova sull'Arda, ro-melze mzrunvelobac arasodes Seuwyvetia. erTi wlis Semdeg ki milanSi miwis nakveTi SeiZina da xandazmul musikosTa saxli daa-arsa, romelic misi gardacvalebis Semdeg gaixsneboda da iq pensiaze gasuli musikose-bi uzrunvelad icxovrebdnen. es saxli dRe-sac arsebobs da masSi kvlav cxovroben musi-kosebi, romlebmac TavianTi artistuli ka-riera daasrules.

mas mere, rac umowyalod gavJlite amde-ni gmiri, qalebic da kacebic, bolosdabo-los cotaodeni sicilis nebac maqvso, – Tqva verdim „otelos“ warmatebis Semdeg. mravali aTeuli wlis Semdeg, cxovrebaSi me-ored, is kvlav ubrundeboda komikur ope-ras da sanam Sesaferis siuJetze fiqrobda, boito uCumrad Seudga muSaobas libreto-ze, romelsac safuZvlad Seqspiris „uinZo-reli mxiaruli qalebi“ da „henri IV-is“ cal-keuli fragmentebi daudo. mogvianebiT ver-dim libretos Savi piri miiRo da Zalian moe-wona, magram sakuTar asakTan, janmrTelo-basTan, proeqtis dasrulebis SesaZleblo-basTan dakavSirebuli eWvebi mainc ar asve-nebda.

74

juzepe verdi ojaxTan erTad

hospitali Villanova sull'Arda

juzepe verdis saflavi

musika

Page 16: musika - gfsis.org · riis erT-erTi profesoris, „maestro“ vin-Cenco laviniasgan kerZo gakveTilebs iReb-da. lavinia Teatr „la skalaSic“ muSaobda, misi waxalisebiT verdim am

maestro erTi meoris miyolebiT iRebda jildoebs, ordenebs, ama Tu im qalaqis sapatio mo-qalaqeobas, „la skalaSi“, romelic verdis SemoqmedebiT saxlad iqca, sicocxleSive daudges Zegli. mainc guli mSobliuri busetosken miuwevda, sadac ukve idga misi saxelobis operis Te-atri.

erTi Tvis Semdeg milanis sasaflaodan mis aSenebul xandazmul musikosTa saxlis samloc-velos akldamaSi gadaasvenes. procesias 300 000 adamiani mihyveboda. specialurad am SemTxve-visTvis Sekrebil 820-kacian gunds ki, romelic „nabukodan“ saxelganTqmul Va, pensiero-s asru-lebda, legendaruli maestro arturo toskanini diriJorobda.

1893 wels „la skalaSi“ gaimarTa oTxmoci wlis juzepe verdis ukanaskneli operis – „fal-stafis“ premiera. verdim, romelsac xumroba saerTod ar exerxeboda da komikuri operis Janri „cru stanislaos“ im saSineli Cavardnis Semdeg SeiZula, kidev erTxel gadaaWarba sakuTar Tavs, sakuTar asaks, sakuTar travmebs da Seqmna naTeli, msubuqi, Seqspiris sakadrisi Sedevri. premieraze evropis TiTqmis yvela qveynidan Camovidnen musikosebi da kritikosebi, italiis mTavrobis wevrebi, gamoCenili adamianebi. mefemac ki depeSa gamougzavna verdis, sadac piradad bodiSs uxdida, rom premieras ver eswreboda!

XX saukunis pirvelsave kvirebSi milanSi kompozitors dambla daeca. qalaqi gairinda. im sastumros win, sadac maestro sikvdils ebrZoda, quCa CaliT dafares, etlebi da manqanebi ki svlas anelebdnen, avadmyofi xmaurs rom ar Seewuxebina.

juzepe verdi 1901 wlis 27 ianvars, mocartis dabadebis dReze, gardaicvala.

juzepe verdis saflavze warweraa: „is yvelam daitira, is yvelas uyvarda“.

juzepe verdi

75