MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS …1885144/1885144.pdf · Konkrečioje byloje civilinis procesas pasiekia savo tikslą tik įgyvendinus teismo priimtą sprendimą.11 Šiuo klausimu

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

TEISS FAKULTETO

CIVILINIO PROCESO KATEDRA

ASTA MAIUITIEN

VERSLO TEISS STUDIJ PROGRAMA

(itstini studij forma, VRTmis9-04 grup)

PRIVERSTINIO TURTO REALIZAVIMO AKT VYKDYMO PROCESE

PRIPAINIMAS NEGALIOJANIAIS

Magistro baigiamasis darbas

Darbo vadov:

Doc. dr. E. Stauskien

Vilnius, 2011

2

TURINYS

VADAS .............................................................................................................................................. 3

1. PRIVERSTINIS TURTO REALIZAVIMAS VYKDYMO PROCESE .................................. 7

1.1. Vykdymo proceso ir turto realizavimo esm ....................................................................... 7

1.2. Turto realizavimo vykdymo procese subjektai ir bdai ..................................................... 9

1.3. Turto realizavimo aktai vykdymo procese. J tvirtinimo tvarka .................................... 12

2. PAGRINDINIAI PRIVERSTINIO TURTO REALIZAVIMO AKT NEGALIOJIMO

PAGRINDAI .................................................................................................................................... 18

2.1. Skolininkui nepriklausanio turto realizavimas ................................................................ 19

2.2. Turto realizavimas asmenims, neturintiems teiss dalyvauti varytynse ...................... 22

2.3. Neteistas kurio nors asmens paalinimas i varytyni proceso. Neteistas kurio nors

asmens pasilytos auktesns kainos atmetimas ...................................................................... 23

2.4. Turto realizavimas anksiau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas ..... 26

2.5. Skolininko teiss nurodyti, kok turt varytynse parduoti pirmiausia, paeidimas ... 28

2.6. Turto pardavimas u maesn kain, negu ji turjo bti nustatyta ................................ 29

3. KITI PRIVERSTINIO TURTO REALIZAVIMO AKT NEGALIOJIMO PAGRINDAI 36

3.1. Priverstinio turto realizavimo taisykli paeidimai .......................................................... 36

3.1.1. Turto pardavimo i varytyni taisykli paeidimai ................................................. 36

3.1.2. Turto perdavimo iiekotojui taisykli paeidimai .................................................... 44

3.1.3. Turto pardavimo pasilytam pirkjui taisykli paeidimai ..................................... 47

3.2. Kit statymo norm paeidimai......................................................................................... 49

IVADOS IR PASILYMAI ......................................................................................................... 53

LITERATROS SRAAS ........................................................................................................... 55

SANTRAUKA .................................................................................................................................. 60

SUMMARY ...................................................................................................................................... 61

3

VADAS

Asmuo, kurio teisti interesai yra paeisti, turi teis gintis ir tiktis, kad teisin pusiausvyra

bus atstatyta. Todl kiekvienam mogui yra garantuojama konstitucin teis teismin gynyb.

Taiau teismin gynyba negali bti suprantama tik kaip teis teismin proces. Lietuvos

Respublikos (toliau LR) Konstitucinis Teismas yra paymjs, kad teisingumo vykdymas nesibaigia

primus teismo sprendim. Konkreioje byloje civilinis procesas pasiekia savo tiksl tik

gyvendinus teismo priimt sprendim.1 Todl btent vykdymo proceso pagalba yra realiai

atkuriamos paeistos asmen teiss ir galutinai gyvendinama teis teismin gynyb. Dl ios

prieasties ir civilinio proceso ribos yra apibriamos kaip teisminis procesas ir io proceso metu

priimto teismo sprendimo vykdymas. Taiau teismo ir kit institucij vykdytini dokumentai ne

visada yra vykdomi savanorikai. Todl vykdymo procese danai tenka imtis priverstinio vykdymo

priemoni. Vykdant piniginio pobdio iiekojimus, viena i daniausiai pasitaikani priverstinio

vykdymo priemoni yra skolininko turto realizavimas. Priverstinai pardavus skolininko turt ir u

j gavus atitinkam sum pinig, galima atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Todl priverstinis

turto realizavimas vykdymo procese tampa viena i priemoni, padedani kuo greiiau ir

efektyviau vykdyti vykdom dokument.

Nors LR civilinio proceso kodekse (toliau CPK)2 yra iskiriamas ne vienas turto

realizavimo subjektas, taiau pagrindinis turt vykdymo procese realizuojantis asmuo yra antstolis.

Turt antstolis realizuoja parduodamas i varytyni, perduodamas neparduot i varytyni turt

iiekotojui arba parduodamas turt skolininko pasilytam pirkjui. iais bdais turtas

realizuojamas suraant atitinkam priverstinio turto realizavimo akt, kuris patvirtintas teismo,

tampa nuosavybs teis patvirtinaniu dokumentu. Taiau realizuojant turt vykdymo procese,

skolininkas priverstinai netenka nuosavybs teiss daikt, t.y. nuosavyb pereina kitam asmeniui

daniausiai nesant skolininko valios savo daikt perleisti. Dl ios prieasties priverstinis turto

realizavimas turi bti vykdomas pagal grietai apibrtas taisykles ir nepaeisti nei skolininko, nei

iiekotojo, nei kit asmen teisi bei teist interes. Jeigu skolininkas, iiekotojas ar treiasis

asmuo mano, kad turto realizavimas paeid jo teises, jis gali gintis: prayti teismo, kad turto

realizavim pripaint neteistu, o turto realizavimo akt - negaliojaniu. Taiau vykdymo proceso

dalyviai gali piktnaudiauti savo teise sksti priverstinio turto realizavimo akt, siekdami asmenini

tiksl: skolininkas - ivengti turto praradimo, iiekotojas siekdamas gauti didesn sum pinig ir

pan. Dl ios prieasties vykdymo procesas gali nepagrstai usitsti. Todl svarbu tiksliai nustatyti,

1 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsjo 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio

proceso kodekso 476 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios, Nr.

85-2382. 2 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340.

4

kurie turto realizavimo taisykli paeidimai gali tapti pagrindu teismui netvirtinti turto realizavimo

akto, o patvirtint pripainti negaliojaniu. Laikydamasis nustatyt taisykli antstolis gals bti

tikras, kad jo surayti turto realizavimo aktai nepaeis vykdymo proceso dalyvi teisi ir teist

interes ir nebus pripainti negaliojaniais, o vykdymo proceso dalyviams bus ukirstas kelias

nepagrstai vilkinti proces.

Priverstinio turto realizavimo taisykls ir reikalavimai pirmiausiai yra nustatomi teiss

aktuose. Bendri reikalavimai ir priverstinio turto realizavimo akt negaliojimo pagrindai yra

tvirtinti LR CPK. Tam tikr norm yra ir LR antstoli statyme3 bei Sprendim vykdymo

instrukcijoje4. Nemaai turto realizavimo taisykli teiss taikymo ir aikinimo praktikoje yra

suformavs ir Lietuvos Aukiausiasis Teismas (toliau LAT). Taiau teorinis priverstinio turto

realizavimo ir j akt negaliojimo Lietuvoje aspekt ityrimo lygis yra pakankamai maas. Bendrus

vykdymo proceso aspektus nagrinjo E. Lauikas, V. Mikelnas, V. Nekroius civilinio proceso

teiss vadovlyje.5 Teismo vaidmen vykdymo procese nagrinjo E. Stauskien, teismo sprendim

vykdymo procesines problemas V. Viinskis. ie autoriai mintomis temomis apsigyn daktaro

disertacijas.6 Tam tikrus vykdymo proceso ir turto realizavimo aspektus moksliniuose straipsniuose

analizavo V. Viinskis, E. Stauskien, S. Vlyvis, I. alnien. Taiau konkreiai priverstinio turto

realizavimo akt negaliojimo problemas nagrinjo tik V. Viinskis moksliniame straipsnyje Ginai

dl turto realizavimo vykdymo procese akt pripainimo negaliojaniais.7 Vis dlto isamus

teorinis priverstinio turto realizavimo akt negaliojimo vykdymo procese tyrimas Lietuvoje nra

atliktas.

Todl io magistro baigiamojo darbo tikslas atsivelgiant priverstinio turto realizavimo

vykdymo procese reikm, iskirti ir inagrinti priverstinio turto realizavimo akt negaliojimo

pagrindus.

Tikslui pasiekti keliami ie udaviniai:

Remiantis turto realizavimo vykdymo procese samprata, j vykdaniais subjektais bei

turto realizavimo bdais, iskirti pagrindinius priverstinio turto realizavimo vykdymo procese aktus

ir nustatyti j reikm.

Ianalizuoti pagrindinius, LR CPK tvirtintus, priverstinio turto realizavimo akt

vykdymo procese negaliojimo pagrindus ir nustatyti j taikymo problemas.

3 Lietuvos Respublikos antstoli statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 53-2042.

4 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. sakymas Nr. 1R-352 Dl sprendim vykdymo

instrukcijos patvirtinimo// Valstybs inios. 2005, Nr. 130-4682. 5 Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. II T. Vilnius: Justitia, 2005.

6 Stauskien E. Teismo vaidmuo vykdymo procese: daktaro dis. soc. mokslai: teis (01 S). - Vilnius, 2006.

Viinskis V. Teismo sprendim vykdymo procesins problemos: daktaro dis. soc. mokslai: teis (01 S). Vilnius, 1999. 7 Viinskis V. Ginai dl turto realizavimo vykdymo procese akt pripainimo negaliojaniais // Jurisprudencija. 2007,

Nr. 12(102).

5

Nustatyti kitus priverstinio turto realizavimo, vykdymo proceso ar kit statymo norm

paeidimus, kurie taip pat gali bti pripainti priverstinio turto realizavimo akt vykdymo procese

negaliojimo pagrindais.

Tyrimo objektas priverstinis turto realizavimas vykdymo procese ir jo pripainimas

negaliojaniu.

Tyrimo dalykas priverstinio turto realizavimo akt vykdymo procese pripainimo

negaliojaniais pagrindai.

Hipotez. Priverstinio turto realizavimo aktai vykdymo procese gali bti pripainti

negaliojaniais ne tik remiantis LR CPK 602 straipsnyje tvirtintais pagrindais. Tam tikr turto

realizavimui nustatyt taisykli nesilaikymas, jeigu dl to yra paeidiamos skolininko, iiekotojo

ar kit asmen teiss ar teisti interesai, taip pat gali bti pagrindu turto realizavimo akt pripainti

negaliojaniu.

Magistro baigiamasis darbas susideda i vado, trij skyri, ivad. Darbo pabaigoje

pateikiamas literatros, kuria autor rmsi, sraas bei santraukos lietuvi ir angl kalbomis.

Pirmajame darbo skyriuje aptariama vykdymo proceso ir turto realizavimo esm bei nustatomi turto

realizavimo subjektai ir bdai. Remiantis iais aspektais iskiriami pagrindiniai priverstinio turto

realizavimo vykdymo procese aktai ir ianalizuojama j tvirtinimo tvarka bei reikm. Antrajame

darbo skyriuje analizuojami pagrindiniai priverstinio turto realizavimo akt pripainimo

negaliojaniais pagrindai, tvirtinti LR CPK 602 straipsnyje. iame skyriuje iskiriamos pagrindins

mint negaliojimo pagrind taikymo problemos bei pateikiami pasilymai kaip tam tikros teiss

normos, tvirtinanios negaliojimo pagrindus, remiantis LAT praktika, galt bti keiiamos.

Treiajame darbo skyriuje aptariami tam tikr taisykli paeidimai, kurie taip pat galt bti

pripainti priverstinio turto realizavimo akto negaliojimo pagrindais. iame skyriuje aptariami ir

kaip negaliojimo pagrindai iskiriami turto pardavimo i varytyni, turto perdavimo iiekotojui ir

turto pardavimo pasilytam pirkjui, taip pat vykdymo proceso bei kit statymo norm paeidimai.

Darbo pabaigoje pateikiamos gautos ivados.

Metodai:

Dokument analizs metodu autor rmsi nagrindama turto realizavim vykdymo

procese reglamentuojanias teiss akt normas ir LAT formuojam j aikinimo bei taikymo

praktik.

Lyginimo metodas iame darbe buvo taikytas pateikiant skirting autori nuomones

apie kai kuriuos turto realizavimo aspektus bei analizuojant Lietuvos ir kit Europos valstybi turto

realizavimo taisykles.

6

Alternatyvi metodas buvo naudojamas kritikuojant ir silant tam tikr turto

realizavimo taisykli pakeitimus.

Taikant apibendrinimo metod darbo pabaigoje pateikiamos ivados.

7

1. PRIVERSTINIS TURTO REALIZAVIMAS VYKDYMO PROCESE

1.1. Vykdymo proceso ir turto realizavimo esm

Teiss teorijos dalyko autoriai nurodo, kad subjektin teis yra leidim (teisi) ir

pareigojim (pareig) vienov trivietis santykis, kur turi sudaryti maiausiai trys subjektai:

subjektins teiss turtojas; kiti asmenys, kuriems teiss turtojas privalo vykdyti tam tikras

pareigas ir jomis legalizuoti savo teises visuomenje; valstyb kaip btinas io santykio garantas,

kad teiss turtojas naudosis subjektinmis teismis, nepaeisdamas kit asmen teisi, o ie

netrukdys jam naudotis jomis.8 Taigi, kiekvienas asmuo, kurio subjektin teis yra paeista kito

asmens, turi bti tikras, kad valstyb pads jam atstatyti paeist teisin pusiausvyr ir teisingumas

bus gyvendintas. Todl kiekvienam mogui, tiek nacionalins teiss, tiek tarptautins teiss

altiniuose, yra garantuojama teis teismin gynyb.9 Taiau tam tikros bylos teisme

inagrinjimas ir teismo sprendimo primimas dar negarantuoja, kad teisin pusiausvyra bus

atstatyta ir sprendimas bus vykdytas. Ne visi teismo sprendimai yra vykdomi savanorikai, danai

reikia panaudoti valstybs prievart. Bet tik vykdius teismo sprendim yra utikrinamas jo

realumas.10

Tai patvirtina ir LR Konstitucinis Teismas bei LAT, kurie yra pasisak, kad teisingumo

vykdymas nesibaigia primus teismo sprendim. Konkreioje byloje civilinis procesas pasiekia

savo tiksl tik gyvendinus teismo priimt sprendim.11

iuo klausimu panaiai yra pasisaks ir

Europos mogaus Teisi Teismas, kuris nurod, kad bet kurio teismo sprendimo vykdymas turi bti

laikomas sudtine teisminio nagrinjimo dalimi pagal Europos mogaus teisi ir pagrindini

laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsn.12

Todl civilinio proceso teiss doktrinoje nurodoma, kad

civilinio proceso ribos yra apibriamos kaip teisminis procesas ir io proceso metu priimto teismo

sprendimo vykdymas, inoma, jeigu toks yra btinas.13

Taiau btina paminti, kad priverstinai

gali bti vykdomi ne tik teismo sprendimai, bet ir kiti LR CPK nurodyti dokumentai14

. O iuos

dokumentus gyvendina tam galioti asmenys ir institucijos. Be to, vykdymo procese visada

8 Vaivila A. Teiss teorija. Vilnius: Justitia, 2005. P. 139.

9 Lietuvos Respublikos Konstitucija // Valstybs inios. 1992, Nr. 33-1014. 30 straipsnis; Europos mogaus teisi ir

pagrindini laisvi apsaugos konvencija // http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19841. 6 ir 13

straipsniai. Prisijungimo laikas: 2010-03-04 20:15 val. 10

Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. II T. Vilnius: Justitia, 2005. P. 495. 11

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsjo 24 d. nutarimas Dl Lietuvos Respublikos civilinio

proceso kodekso 476 straipsnio treiosios dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai // Valstybs inios, Nr.

85-2382; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. lapkriio 10 d. nutartis c.b. B. Kislovska v. Ksendzova, Nr. 3K-3-

1043/2003. 12

Europos mogaus Teisi Teismo 2003 kovo 6 d. sprendimas byloje Jasinien prie Lietuv, Nr. 41510/98. Skelbta:

http://www.teismai.lt/lt/tarptautiniu-teisminiu-instituciju-sprendimai/ezt-sprendimai/. Prisijungimo laikas: 2010-03-04

18:55 val. 13

Stauskien E. Teisin vykdymo proceso prigimtis // Jurisprudencija. 2007, Nr. 1(91). P. 73. 14

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340. 584 straipsnis.

http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=19841http://www.teismai.lt/lt/tarptautiniu-teisminiu-instituciju-sprendimai/ezt-sprendimai/

8

dalyvauja dvi alys: skolininkas - asmuo, kuris savanorikai nevykd teismo sprendimo ar kito

vykdytino dokumento ir iiekotojas asmuo, kurio naudai dokumentas turi bti vykdytas.

Todl, kaip iskiria E. Stauskien, vykdymo proces galima apibrti kaip teismo ar valstybs

suteiktus valdingus galinimus turini subjekt, vykdymo proceso ali ir kit asmen veikl

priverstinai civilinio proceso nustatyta tvarka vykdant teismo ir kit institucij sprendimus.15

Jeigu teismo sprendimas ar kitos institucijos vykdytinas dokumentas nevykdomas geruoju,

taikomos LR CPK numatytos priverstins vykdymo priemons. 16

Daugiausiai vykdymo proceso

metu yra vykdomi piniginio pobdio iiekojimai, todl viena i pagrindini priverstini vykdymo

priemoni tampa iiekojimas i skolininko turto ar turtini teisi. Iiekojimas i turto vykdymo

procese reikia, kad tas turtas bus aretuojamas ir priverstinai realizuojamas. Pagal LR CPK 691

straipsn turto realizavimas tai aretuoto skolininkui ar kaito davjui nuosavybs teise

priklausanio turto priverstinis pardavimas i varytyni, per mones, kurios veriasi turto prekyba

ar perdirbimu, perdavimas iiekotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka. apibrim

pateikia ir daugelis vykdomj proces nagrinjani autori.17

Pardavus ar kitu bdu priverstinai

realizavus skolininkui priklausant turt ir gavus u j pinigus, galima atsiskaityti su skolininko

kreditoriais ir taip realiai vykdyti piniginio pobdio teismo sprendim ar kitos institucijos

vykdytin dokument. Taigi, priverstinis turto realizavimas vykdymo procese yra viena i

priemoni, kuo greiiau ir efektyviau vykdyti vykdom dokument.

Todl galima sutikti su V. Viinskio teiginiu, kad vykdymo proceso esm yra surasti

skolininko turt, j aretuoti, realizuoti ir, gavus pinigus, atsiskaityti su skolininko kreditoriais.

Todl skolininko turto realizavimas yra vienas i pagrindini vykdymo proceso etap, turini

didels takos, kad visas vykdymo procesas bt skmingas.18

Taiau, kai skolininkui priklausanio

turto pardavim, perdavim ar kitok perleidim organizuoja ne pats skolininkas ir realizavimas yra

vykdomas nesant jo valios, kyla didel grsm, kad bus paeistos kurios nors alies (skolininko,

iiekotojo) ar treiojo asmens teiss ir teisti interesai. Todl vienas i pagrindini tiek vykdymo

proceso apskritai, tiek ir priverstinio turto realizavimo konkreiai princip yra imantis vis teist

priemoni tinkamai apginti iiekotojo interesus, nepaeidiant kit vykdymo proceso dalyvi teisi

bei teist interes.19

Prieingu atveju turto realizavimas negals bti laikomas teistu ir gals bti

keliamas klausimas dl jo negaliojimo.

15

Stauskien E. Teismo vaidmuo vykdymo procese: daktaro dis. soc. mokslai: teis (01 S). - Vilnius, 2006. P. 62. 16

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340. 624 straipsnis. 17

Lauikas E., Mikelnas V., Nekroius V. Civilinio proceso teis. Vilnius: Justitia, 2005. T.2. P.529; Stauskien E.,

Viinskis V. Vykdymo procesas (Schemos). Mokomasis metodinis leidinys. - Vilnius : Mykolo Romerio universitetas,

2008. P. 47. 18

Viinskis V. Ginai dl turto realizavimo vykdymo procese akt pripainimo negaliojaniais // Jurisprudencija. 2007,

Nr. 12(102). P. 37. 19

Lietuvos Respublikos antstoli statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 53-2042. 3 straipsnio 1 dalis.

9

1.2. Turto realizavimo vykdymo procese subjektai ir bdai

Nors vykdomj dokument vykdymo funkcij, kartu su kitomis funkcijomis, Lietuvoje

valstyb suteikia valstybs galiotam asmeniui antstoliui20

, turto realizavimas yra patiktas ne tik

iam subjektui. Pagal LR CPK 691 straipsnio 2 dal, aretuot turt, atsivelgiant areto pagrindus

ir turto ris, statym nustatyta tvarka realizuoja ne tik antstolis, bet ir Valstybins mokesi

inspekcijos staigos, vertybini popieri vieosios apyvartos tarpininkai ir prekybos mons.

Btent nuo aretuoto turto ries, vykdymo procese priklauso ir turto realizavimo bdas.

Pagal LR CPK 691 straipsn gali bti iskiriami ie aretuoto turto realizavimo bdai:

Pardavimas i varytyni;

Pardavimas per mones, kurios veriasi turto prekyba ar perdavimu;

Perdavimas iiekotojui;

Realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka. 21

Detaliau inagrinjus LR CPK XLIX ir L skyri normas, turto realizavimo bdus galima

sukonkretizuoti. Pagal mintas normas galima iskirti iuos aretuoto turto realizavimo bdus,

kuriuos iskiria ir E. Stauskien bei V. Viinskis:

Teismo konfiskuot ar perduotin valstybei turt antstolis realizuoti perduoda

Valstybins mokesi inspekcijos staigai, jeigu statymai nenustato kitaip;

Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka

registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani

lit, realizuojamas parduodant i varytyni;

Vertybiniai popieriai, traukti vertybini popieri biros prekybos sraus,

realizuojami Vertybini popieri biroje akcij paket pardavimui biros taisyklse nustatyta

tvarka;

Turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota,

realizuojamas teiss akt nustatyta tvarka.;

Turtas LR CPK nustatytais atvejais gali bti perduodamas iiekotojui;

Aretuoti produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo prekin

vert turtas tuojau pat paimami ir perduodami realizuoti prekybos monei. Nesant galimybs io

turto realizuoti per prekybos mon, jis gali bti parduodamas antstolio patvarkyme nustatytu kitu

bdu;

20

Lietuvos Respublikos antstoli statymas // Valstybs inios. 2002, Nr. 53-2042. 2 straipsnio 1 dalis. 21

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340. 691 straipsnio 1 dalis.

10

Taurij metal (aukso, platinos, sidabro) luitai, grynuoliai, gamybins ir laboratorins

paskirties pusgaminiai bei dirbiniai, brangakmeniai, taip pat juvelyriniai ir kiti dirbiniai i aukso,

sidabro, platinos ir platinos grups metal bei j lauas realizuojami per prekybos mones, kurios

veriasi io turto prekyba.22

Taiau galima pastebti, kad LR CPK tvirtintas turto realizavimo subjekt ir bd

skirstymas yra pakankamai painus. Nra tiksliai iskirta, kokiais kriterijais remiantis turtas yra

skirstomas ris. Pavyzdiui, pagal Vokietijos CPK ir varytyni statym, turto realizavimo bdai

ir subjektai priklauso nuo to, ar realizuojamas kilnojamasis, ar nekilnojamasis turtas. Jeigu yra

iiekoma i kilnojamojo turto iiekojim vykdo antstolis, o jeigu i nekilnojamojo teismo,

kurio veiklos teritorijoje yra is turtas, vykdytojas.23

Nuo turto ries Vokietijoje priklauso ir

realizavimo bdas: kilnojamasis turtas gali bti realizuojamas varytyns, o iiekojimas i

nekilnojamojo turto gali bti atliekamas trimis bdais: parduodant varytynse, aretuojant ir

perduodant administruoti su teise kreditoriui gauti vis naud i nekilnojamojo turto bei keiiant

skolininkui priklausant nekilnojamj turt kaip garant, kad piniginis sipareigojimas iiekotojui

bus vykdytas.24

Taigi, Vokietijoje tiksliai yra atskirta koks subjektas koki turto r realizuoja ir

kokiu bdu tai gali daryti. Taiau ia susiduriama su kita problema: toks konkretus atskyrimas gali

paeisti iiekotojo teistus interesus, nes kuriam i subjekt pateikti dokument vykdyti turi

apsisprsti btent jis. Tai gali sukelti problem, nes iiekotojas ne visada turi galimybi suinoti

kok turt turi skolininkas ir ar jo pasirinktas iiekojimo bdas bus veiksmingas.25

inoma negerai ir kitas kratutinumas, kai turto realizavimo bdai yra per daug detalizuoti.

Labai sudtingos turto realizavimo taisykls yra Pranczijoje.26

Pagrindinis vykdomj dokument

vykdytojas ir turto realizavimo subjektas Pranczijoje yra antstolis (pranczikai Huissier de

justice).27

Jis be vykdomj dokument vykdymo funkcijos turi dar ne vien nuo sen laik jam

priskirt funkcij.28

i valstybs tarnautojo ir profesionalaus pareigno profesija Pranczijoje yra

atkeliavusi i senovs.29

Realizuojant skolininko turt, antstolis turi laikytis speciali taisykli. O

turto realizavimo bdas priklauso nuo io turto pobdio: ar tai piniginiai reikalavimai (nuoma,

atlyginimai, banko sskaitoje esanios sumos), ar kilnojamasis turtas, ar nekilnojamasis turtas ir

daiktins teiss, ar vertybiniai popieriai ir na teiss, ar transporto priemons (sausumos, jriniai

22

Stauskien E., Viinskis V. Vykdymo procesas (Schemos). Mokomasis metodinis leidinys. - Vilnius : Mykolo

Romerio universitetas, 2008. P. 48. 23

Kennett W. A. Enforcement of judgments in Europe. Oxford University Press, 2000. P. 81 24

Reimann M., Zekoll J. Introduction to German law. Kluwer Law International, 2005. P. 382 383. 25

Kennett W. A. Enforcement of judgments in Europe. Oxford University Press, 2000. P. 81 - 83. 26

Nijhoff M. Civil Procedure in France. The Netherlands, 1967. P. 565. 27

New code of civil procedure, Article 507 // http://www.legifrance.gouv.fr/html/codes_traduits/ncpcatext.htm#TITLE

XV THE EXECUTION OF JUDGMENT. Prisijungimo laikas: 2010-07-15 12:40 val. 28

Huissier de justice // http://en.wikipedia.org/wiki/Huissier_de_justice. Prisijungimo laikas: 2010-09-15 14:13 val. 29

Kennett W. A. Enforcement of judgments in Europe. Oxford University Press, 2000. P. 77

http://en.wikipedia.org/wiki/Huissier_de_justice

11

laivai, valtys arba oro transporto priemons), ar autorins teiss, seife saugomos pinig sumos ir

t.t.30

Taigi, skolininko turtas Pranczijoje yra skirstomas daugyb ri, nuo kuri priklauso ir

turto realizavimo bdas.

Autors nuomone, normos, reglamentuojanios turto realizavimo subjektus ir bdus

Lietuvoje, turt bti idstytos iek tiek aikiau. Praktikoje turt daniausiai vis dlto realizuoja

antstolis. Jis tai daro trimis bdais: parduodamas turt i varytyni, perduodamas neparduot i

varytyni turt iiekotojui arba parduodamas turt skolininko pasilytam pirkjui. Nors LR CPK

694 straipsnyje nurodoma, kad i varytyni parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis

turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas,

kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, o kitas turtas gali bti realizuojamas ir kitais bdais,

taiau praktikoje i varytyni daniausiai yra pardavinjamas ir kitas turtas. Be to, be varytyni,

kilnojamasis turtas, nevirijantis imto tkstani lit, galt bti realizuojamas tik per prekybos

mones, nes nei Valstybin mokesi inspekcija, nei vertybini popieri vieosios apyvartos

tarpininkai tokio turto, pagal galiojanius statymus, antstolio pavedimu negali realizuoti. Taip pat

galima iskirti, kad teismo konfiskuotas ar perduotinas valstybei turtas, kur realizuoti antstolis

perduoda Valstybins mokesi inspekcijos staigai, vertybiniai popieriai, traukti vertybini

popieri biros prekybos sraus, kurie yra realizuojami vertybini popieri biroje, brangieji

metalai ir brangakmeniai, gyvnai, produktai, kitas greitai gendantis ar galintis greitai prarasti savo

prekin vert turtas, kur realizuoti antstolis turi perduoti prekybos monei, besiverianiai tokio

turto prekyba, yra daugiau iimtys, nei bendros turto realizavimo vykdymo procese taisykls.

Todl, autors nuomone, turto realizavimo vykdymo procese bdai, pagal realizavim

vykdanius subjektus, galt bti idstyti taip:

Aretuot turt realizuoja antstolis parduodamas j i varytyni, LR CPK nurodytais

atvejais perduodamas j iiekotojui arba pagal LR CPK taisykles parduodamas j skolininko

pasilytam pirkjui;

Antstolis teismo konfiskuot ar perduotin valstybei turt realizuoti perduoda

Valstybins mokesi inspekcijos staigai;

Vertybinius popierius, trauktus vertybini popieri biros prekybos sraus,

antstolis realizuoti perduoda vertybini popieri biroms, per vertybini popieri vieosios

apyvartos tarpininkus;

Brangiuosius metalus ir brangakmenius, gyvnus, produktus, kit greitai gendant ar

galint greitai prarasti savo prekin vert turt antstolis realizuoti perduoda per prekybos mones.

30

Teismo sprendim vykdymas Pranczija //

http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_fra_lt.htm. Prisijungimo laikas: 2010-11-15

18:55 val.

http://ec.europa.eu/civiljustice/enforce_judgement/enforce_judgement_fra_lt.htm

12

Per prekybos mones gali bti parduodamas ir kilnojamasis neregistruojamas turtas, kurio kaina

nevirija 100 tkstani lit;

Turtas, kuris iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota,

realizuojamas teiss akt nustatyta tvarka.

Btent nuo turto realizavimo subjekto ir bdo priklauso pagal kokias taisykles turtas turs

bti realizuojamas ir koks turto realizavimo aktas turs bti suraytas, norint forminti turto

realizavim. Be to, jeigu skolininkas, iiekotojas ar treias asmuo manyt, kad jo teiss ar teisti

interesai realizuojant turt yra paeisti, nuo turto realizavimo bdo priklausys ir pagrindai, kuriais

remiantis turto realizavimas gali bti pripaintas neteistu, bei paeist teisi gynimo tvarka.

1.3. Turto realizavimo aktai vykdymo procese. J tvirtinimo tvarka

Kaip jau buvo minta, turto realizavimas yra priverstinis skolininkui priklausanio turto

pardavimas ar perdavimas. Nuo paprasto turto pardavimo turto realizavimas skiriasi tuo, kad nra

turto savininko valios turt parduoti ar perduoti, o pardavim ar perdavim organizuoja ne pats

savininkas, o tam galiotas subjektas. Taigi, turto realizavimas yra sandoris, kurio metu skolininko

turto nuosavybs teis pereina kitam asmeniui. Todl priverstinis turto realizavimas vykdymo

procese, kaip ir bet kuris kitas sandoris, turi bti forminamas atitinkamu aktu, kuris tampa ir

nuosavybs teis patvirtinaniu dokumentu pirkjui. Kaip jau buvo minta, kokiomis taisyklmis

vadovaujantis ir kokiu turto realizavimo aktu priverstinis turto pardavimas ar perdavimas vykdymo

procese bus formintas, priklauso nuo turto realizavimo bdo ir j vykdanio subjekto.

Teismo konfiskuoto ar perduotino valstybei turto realizavimo procesas ir jo forminimas,

taip pat ir realizavimo akt suraymas priklauso Valstybins mokesi inspekcijos staig

kompetencijai, todl tokio turto realizavimo forminamas yra atliekamas vadovaujantis ne LR CPK

normomis, bet Valstybins mokesi inspekcijos staig veikl reglamentuojaniais teiss aktais.

Turtas, iimtas i civilins apyvartos ar kurio civilin apyvarta yra apribota, taip pat realizuojamas

ne LR CPK, o kit teiss akt nustatyta tvarka. Vertybiniai popieriai, traukti vertybini popieri

biros prekybos sraus, yra realizuojami vertybini popieri biroje, per vertybini popieri

vieosios apyvartos tarpininkus, ir jie yra realizuojami biros taisyklse nustatyta tvarka.

Realizuojant turt per prekybos mones turtas yra pardavinjamas taip pat vadovaujantis prekybos

monms taikomomis taisyklmis. Todl asmuo, nupirks akcijas vertybini popieri biroje ar

daiktus prekybos monje, tampa to turto savininku, sutvarks nustatytus pirkimo formalumus ir

vykdymo proceso tolesnei eigai yra svarbiau ne paties turto realizavimo forminimas, o sum, gaut

13

realizavus mint turt pervedimas antstolio depozitin sskait. Taigi, galima teigti, kad kalbant

apie turto realizavim vykdymo procese, svarbiausi yra tie turto realizavimo aktai, kuriuos surao

antstolis, LR CPK nustatyta tvarka parduodamas ar perduodamas turt.

Kaip jau buvo minta, turt antstolis gali realizuoti trimis bdais: parduodamas

varytynse, perduodamas LR CPK numatytais atvejais iiekotojui arba parduodamas skolininko

pasilytam pirkjui iki varytyni. Pagal LR CPK turto pardavimas i varytyni, turto perdavimas

iiekotojui be varytyni bei turto pardavimas skolininko pasilytam pirkjui yra speciali

procesin turto realizavimo forma.31

Vadinasi, ir LR CPK yra tvirtinta, kad ie trys turto

realizavimo bdai vykdymo procese yra itin svarbs, o antstoliui yra suteikti iimtiniai galiojimai

iais bdais priverstinai realizuoti aretuot skolininko turt. Varytyns yra specialus pirkimo

pardavimo bdas, kuris skiriasi nuo aukciono tuo, kad varytyni slygas ir tvark nustato LR CPK.

Varytyni esm sudaro tai, kad apie turto pardavim skelbiama vieai, o jis parduodamas tam

varytyni dalyviui, kuris pasilo didiausi kain. Turt pardavus varytynse yra suraomas turto

pardavimo i varytyni aktas. Taiau jeigu pirmosios, antrosios ar pakartotins varytyns

nevyksta, antstolis iiekotojui ratu pasilo paimti neparduot i varytyni turt ir nustato

termin, per kur iiekotojas turi jam ratu praneti apie savo sutikim t turt paimti. Jeigu

iiekotojas sutinka neparduot turt paimti natra, turtas realizuojamas kitu bdu - perduodamas

iiekotojui suraant turto perdavimo iiekotojui akt. Be to, skolininkas iki varytyni pradios

gali pats arba paveds kitiems asmenims rasti i varytyni parduodamo turto pirkj. iuo atveju

varytyns nevyks. Tada aretuotas turtas gali bti realizuojamas treiuoju bdu parduodant j

skolininko pasilytam pirkjui iki varytyni. iuo atveju turtas parduodamas suraant turto

pardavimo skolininko pasilytam pirkjui akt.

Taiau minti aktai tampa nuosavybs teis patvirtinaniu dokumentu tik tada, kai jie yra

patvirtinti teismo. Priverstinio turto pardavimo ar perdavimo aktai turi bti tvirtinami LR CPK 725

straipsnyje nustatyta tvarka.32

LAT yra konstatavs, kad teisines pasekmes sukelia tik teismo

patvirtintas turto realizavimo aktas.33

Vadinasi, tik LR CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka

patvirtinus akt, jis tampa pirkimo pardavimo sutartimi ir gyja atitinkamas teisines pasekmes.

Akt teisjas tvirtina atsivelgdamas tai, ar jam nekyla abejoni dl antstolio organizuot

varytyni teistumo bei ar yra paduotas skundas dl antstolio veiksm, susijusi su varytynmis.

Jeigu teisjui kyla abejoni dl varytyni teistumo arba yra paduotas skundas dl antstolio

31

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340. 700 straipsnis. 32

Nors ioje normoje yra tvirtinta tik varytyni akto tvirtinimo tvarka, taiau pagal iame straipsnyje nustatyt tvark

turi bti tvirtinami ir turto perdavimo iiekotojui aktai (LR CPK 702 straipsnio 3 dalis) bei turto pardavimo pasilytam

pirkjui aktai (LR CPK 704 straipsnio 4 dalis) . 33

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 9 d. nutartis c.b. UAB Marginalas v. antstol J.G., K. S., D. F., I.

D., M. V., UAB Vilniaus energija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Vilniaus

apskrities valstybin mokesi inspekcija, Nr. 3K-3-410/2008.

14

veiksm, susijusi su varytynmis, aktas tvirtinamas nutartimi teismo posdyje. tok teismo

posd yra kvieiamas antstolis, iiekotojas, skolininkas ir turt varytynse nupirks asmuo.

Teismo posdyje iaikinamos reikmingos bylai aplinkybs ir tai atsivelgiant sprendiama, tvirti

akt ar ne. Tame paiame teismo posdyje inagrinjami skundai dl antstolio veiksm parduodant

turt i varytyni. Nutariai, kuria patvirtintas aktas, siteisjus, laikoma, kad turtas parduotas.

Jeigu skundo dl antstolio veiksm nra ir teisjui nekyla abejoni dl varytyni teistumo, aktas

tvirtinamas teisjo rezoliucija.34

Pagal LR CPK 725 straipsnio 1 dal, teisjas turto pardavimo i varytyni akt tvirtina

nuo varytyni dienos prajus ne maiau kaip dvideimiai dien. Kaip yra konstatavs LAT, LR

CPK 725 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas minimalus terminas, kuriam sujus varytyni aktas gali

bti patvirtintas ir gyti nuosavybs teis patvirtinanio dokumento gali. ioje proceso teiss

normoje nustatytas laikas nuo vykusi varytyni dienos iki varytyni akto tvirtinimo dienos. Per

statymu utikrint laik, kuris turi bti ne trumpesnis nei 20 dien, turi bti patikrinta, ar

priverstinis turto pardavimas varytynse vyko teistai (LR CPK 725 straipsnio 2 dalis).

Minimalaus termino, kuriam sujus galima patvirtinti varytyni akt, negalima trumpinti, nes

nustato imperatyvaus pobdio teiss norma. Jeigu varytyni teistumu teisjas neabejoja, tai

nesuteikia jam teisinio pagrindo sutrumpinti 20 dien termin, nes j nustato statymas, o ne

teismas. Kadangi per laikotarp nuo varytyni akto suraymo iki jo patvirtinimo turi bti isprstas

antstolio veiksm teistumo klausimas, tai konkrei akto tvirtinimo dat teisjas turt nustatyti

atsivelgdamas LR CPK 512 straipsnyje nustatyt termin antstolio veiksmams apsksti, bet ne

anksiau nei sueina LR CPK 725 straipsnio 1 dalyje nurodytas minimalus terminas.35

Todl asmuo,

nupirks turt i varytyni ar iki varytyni (kai skolininkas pasilo savo pirkj), arba

iiekotojas, perms turt natr, iki momento kol jam pereis nuosavybs teis nupirkt ar

perimt turt, t.y. kol teismas patvirtins turto realizavimo akt, turs laukti maiausiai 20 dien. Be

to, jeigu per laikotarp paduodamas skundas dl antstolio veiksm arba teisjui kyla abejoni ir

turto realizavimo aktas tvirtinamas teismo posdyje, visas procesas dar labiau usitsia. Tai,

pirmiausiai, neatitinka iiekotojo interes, nes suma, kuri pirkjas sumoka u nupirkt daikt, yra

saugoma antstolio depozitinje sskaitoje ir negali bti panaudota skolos padengimui tol, kol nebus

isprstas klausimas dl turto realizavimo akto patvirtinimo arba nepatvirtinimo. Be to, ir turto

pirkjas nra tikras ar jis gys nuosavyb nupirkt daikt ir kada tai vyks. Vienas i ios

problemos sprendimo bd galt bti visai panaikinti turto realizavimo akt tvirtinimo teisme

procedr ir nuosavybs perjimo momentu laikyti turto pardavimo i varytyni, turto perdavimo

34


Nr. 12(102). P. 39. 35

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis c.b. N. B. v. antstol Ramun Mikliuien, A. K., Nr.

3K-3-157/2006.

15

iiekotojui ar turto pardavimo pasilytam pirkjui akto pasiraymo moment. Tokie LR CPK

pakeitimai yra tvirtinami LR CPK pakeitimo ir papildymo statymo projekte.36

iems pakeitimams

sigaliojus, turto realizavimo akt tvirtinimo procedra teisme turt bti panaikinta, tada turto

realizavimo procesas sutrumpt ir tapt paprastesnis.

Taiau panaikinus turto realizavimo akt tvirtinimo procedr teisme, sumat teismo

vykdoma antstoli veiklos kontrol. Priverstinis turto realizavimas yra itin svarbus ir neretai daug

gin keliantis etapas vykdymo procese. Kaip rodo teisini paslaug mons V Juridins

Konsultacijos atlikta analiz, vykdymo proceso teiss norm paeidim galima rasti apie 95 proc.

antstoli vykdom byl.37

Todl autor mano, kad sumainti teismo kontrol turto realizavimo

procese ir panaikinti turto realizavimo akt tvirtinimo procedr bt netikslinga. Tam, kad bt

ukirstas kelias turto realizavimo proceso vilkinimui, galima surasti kit turto realizavimo akt

tvirtinimo procedros pakeitim. Pavyzdiui, nustatyti trumpesn akto tvirtinimo termin, nesiejant

jo su antstolio veiksm skundimo terminu arba suteikti teismui galimyb, jeigu nra joki abejoni

dl turto realizavimo akto teistumo, savo nuoira sutrumpinti statymo nustatyt akto tvirtinimo

termin. Tada turto realizavimo procesas sutrumpt, bet ilikt teismin priverstinio turto

pardavimo ar perdavimo kontrol.

Jeigu skolininkas, iiekotojas ar treiasis asmuo mano, kad jo teiss ar teisti interesai

priverstinai realizuojant turt yra paeisti, jis turi dvi galimybes apsiginti. Pirmiausiai, asmuo, kurio

teiss yra paeistos, gali paduoti skund dl antstolio veiksmo dar iki turto realizavimo akto

patvirtinimo momento, t.y. iki tol, kol skolininkui priklausanio turto nuosavybs teiss dar nra

gijs kitas asmuo. Jeigu gijjas gyja nuosavybs teis gyt turt, t.y. kai turto realizavimo aktas

jau yra patvirtintas teisjo, paeistos teiss gali bti ginamos tik gino teisenos tvarka, nuginijus

naujojo turto savininko nuosavybs teis gyt turt.38

Abiem atvejais, savo teises ginanio asmens

tikslas yra uginyti pat turto realizavim ir prayti j pripainti niekiniu, t.y. negaliojaniu. Kai

yra paduotas skundas dl antstolio veiksm iki akto patvirtinimo ir kai to skundo pagrindu ar paties

teismo iniciatyva nustatoma, kad antstolis padar esminius paeidimus, dl kuri turto realizavimo

aktas vliau galt bti pripastamas negaliojaniu, teismas tiesiog turto realizavimo akto

netvirtina ir realizavimas laikomas nevykusiu. Taiau, kai turto pardavimo ar perdavimo aktas jau

yra patvirtintas ir nuosavybs teis yra perjusi kitam asmeniui, asmuo, kurio teiss yra paeistos

gali apsiginti tik paduodamas iekin teismui, o turto realizavimas pripastamas nevykusiu tik

36

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo statymo projektas //

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357980&p_query=&p_tr2=. 311, 318 straipsniai.

Prisijungimo laikas: 2011-04-02 14:05 val. 37

Antstoliai daro paeidimus 95 proc. byl // http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/antstoliai-daro-pazeidimus-95-proc-

bylu-220822. Prisijungimo laikas: 2010-01-14 16:15 val.

38 Viinskis V. Ginai dl turto realizavimo vykdymo procese akt pripainimo negaliojaniais // Jurisprudencija. 2007,

Nr. 12(102). P. 38.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357980&p_query=&p_tr2http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/antstoliai-daro-pazeidimus-95-proc-bylu-220822http://www.diena.lt/naujienos/lietuva/antstoliai-daro-pazeidimus-95-proc-bylu-220822

16

esant nustatytiems pagrindams. Pripainus patvirtint turto realizavimo akt negaliojaniu, teisinei

pusiausvyrai atstatyti daniausiai yra taikoma restitucija. Kaip yra paymjs LAT, bet kokiu atveju

teismo sprendimas dl restitucijos taikymo turi neprietarauti konstitucinms nuosavybs

nelieiamumo ir nuosavybs teisi gynimo nuostatoms bei statymams. Sprsdamas restitucijos

taikymo klausim, teismas vis pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (LR civilinio

kodekso (toliau CK)39

6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustats, kad restitucija taikytina,

teismas turi nustatyti restitucijos bd (LR CK 6.146 straipsnis), taip pat vertinti, ar nra pagrindo

pakeisti restitucijos bd (LR CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis bendrja LR CK

6.146 straipsnyje tvirtinta taisykle, restitucija yra atliekama natra. Kitu atveju restitucija atliekama

sumokant ekvivalent pinigais. Antstolis, bdamas tarpininku tarp pirkjo ir pardavjo vykdymo

procese, nra laikomas sandorio alis, o restitucija taikytina tarp pripainto negaliojaniu sandorio

ali (LR CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Vykdymo ilaidos antstoliui u jo atliktus neteistus

veiksmus neatlygintinos. Turto realizavimo akt pripainus negaliojaniu ir restitucij taikant

natra, skolininkui (buvusiam i varytyni parduoto turto savininkui) grinamas turtas, o pirkjui

priteisiama jo u t turt sumokta pinig suma: jeigu i pinig suma yra antstolio inioje, tai ji visa

pirkjui priteisiama i antstolio, nepaisant to, ar dal ios sumos antstolis ketina panaudoti

(panaudojo) vykdymo ilaidoms atlyginti; jeigu i pirkjo gauta pinig suma yra antstolio pervesta

Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinks teismo ir yra io sskaitoje, tai pirkjui ji priteisiama i

Hipotekos skyriaus; jeigu i pirkjo gauta pinig suma jau imokta iiekotojams, tai pirkjui, kaip

pasikeitusiam kreditoriui iiekojimo prievolje, ji priteisiama i skolininko (buvusio i varytyni

parduoto turto savininko). Kadangi turto realizavimo akt pripainus negaliojaniu ir taikant

restitucij alys turi bti grinamos iki turto pardavimo i varytyni buvusi padt, tai turtas

asmeniui turi bti grinamas su iki varytyni buvusiais apsunkinimais (aretas ir kt.).40

Be to,

kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teiss turto realizavimo procese yra paeistos ir jis dl to

patyr tam tikros alos, turi teis prayti ir tos alos atlyginimo. iuo klausimu LAT yra

konstatavs, kad antstoli atsakomyb reglamentuojanio LR antstoli statymo 16 straipsnio 1

dalyje nustatyta, kad antstolis u savo paties ir savo darbuotoj padaryt al atsako statym

nustatyta tvarka. Dl to gino sprendimui taikytinos LR CK normos, reglamentuojanios deliktin

civilin atsakomyb. Taikant deliktin atsakomyb asmens teiss apginamos, atlyginant nuostolius.

Btinosios slygos iai atsakomybei taikyti yra neteisti veiksmai, ala, prieastinis ryys tarp

skolininko veiksm bei alos ir kalt (iskyrus statym numatytus atvejus, kai civilin atsakomyb

atsiranda be kalts). Nagrinjant tokio pobdio ginus btina patikrinti, ar egzistuoja visos

39

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262. 40

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis c.b. V. G. v. antstolis K. K. ir G. ., Nr. 3K-3-452/2009.

17

statyme nurodytos slygos, kurioms esant galimas civilins atsakomybs taikymas.41

Taigi, tuo

atveju, kai turto pardavimo aktas jau yra patvirtintas, asmuo, kuris mano, kad priverstinai

realizuojant turt jo teiss buvo paeistos, gals jas ginti gino teisenos tvarka, o teismas pripains,

kad yra pagrindas turto realizavimo akt pripainti negaliojaniu, gals sprsti klausim dl

restitucijos taikymo ar, esant reikalingoms slygoms, dl alos atlyginimo.

Apibendrinant reikt iskirti, kad skolininko turto realizavimas yra vienas i pagrindini

vykdymo proceso etap, turini didels takos, kad visas vykdymo procesas bt skmingas, nes

vykdymo proceso esm ir yra surasti skolininko turt, j aretuoti, realizuoti ir, gavus pinigus,

atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Taiau priverstinai realizuojant skolininko turt, daniausiai

nra paties skolininko valios t turt perleisti, o pat perleidimo proces organizuoja ne turto

savininkas, o turto realizavim vykdantis subjektas. Todl atsiranda didel tikimyb, kad

realizuojant turt bus paeistos kurios nors i vykdymo proceso ali ar treij asmen teiss.

Praktikoje turt daniausiai realizuoja antstolis parduodamas turt i varytyni, perduodamas

neparduot i varytyni turt iiekotojui arba parduodamas turt skolininko pasilytam pirkjui, ir

btent iais bdais realizuotas turtas vykdymo procese turi didiausi reikm. Realizuodamas turt

antstolis turi surayti atitinkamai turto pardavimo i varytyni, turto perdavimo iiekotojui arba

turto pardavimo pasilytam pirkjui akt, kur LR CPK nustatyta tvarka tvirtina teismas. Taiau

jeigu teismas nustato esminius paeidimus, dl kuri turto realizavimo aktas vliau galt bti

pripastamas negaliojaniu, teismas negali tvirtinti tokio akto, o jeigu aktas jau patvirtintas

teismas, remdamasis nustatytais pagrindais, gino teisenos tvarka gali pripainti priverstinio turto

realizavimo akt negaliojaniu. Todl vienu i svarbiausi turto realizavimo aspekt vykdymo

procese tampa nustatyti, kokiems pagrindams esant, teismas negali tvirti turto realizavimo akto, o

jau patvirtint akt gali pripainti negaliojaniu. Turto pardavimo i varytyni, turto perdavimo

iiekotojui ir turto pardavimo pasilytam pirkjui akt pripainimo negaliojaniais pagrindus

kituose io magistro baigiamojo darbo skyriuose autor ir aptars.

41

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. rugsjo 4 d. nutartis c.b. S. S. v. antstol Ramun Mikliuien, UAB DK

PZU Lietuva, Nr. 3K-3-409/2008.

18

2. PAGRINDINIAI PRIVERSTINIO TURTO REALIZAVIMO AKT

NEGALIOJIMO PAGRINDAI

Kaip yra konstatavs LAT, turto pardavimo i varytyni aktas42

prilyginamas turto

pirkimo-pardavimo sutariai. ioje sutartyje skolininkas prilyginamas pardavjui, o antstolis ex

officio atlieka valstybs atstovo ir tarpininko tarp pardavjo (skolininko) ir pirkjo vaidmen. Jis

privalo utikrinti io sandorio teistum.43

Nors parduodant turt i varytyni ir yra sukuriama

turto pardavimo teistumo prezumpcija, nes pardavimo proces vykdo valstybs galiotas asmuo

antstolis, o turto pardavimo i varytyni akt tvirtina teismas, taiau i prezumpcija gali bti

nuginyta.44

Todl priverstinio turto realizavimo aktas gali bti pripaintas negaliojaniu, esant tam

tikriems pagrindams. Apskritai sandorio pripainimas negaliojaniu yra vienas i civilini teisi

gynimo bd. Teismo sprendimu sandoris gali bti pripaintas negaliojaniu tik statymuose

tvirtintais sandori pripainimo negaliojaniais pagrindais. Tokie pagrindai yra reglamentuojami

LR CK pirmosios knygos II dalies Sandoriai ir IV skyriaus Negaliojantys sandoriai normose.45

Tuo tarpu turto pardavimo i varytyni akto, kaip sandorio, pripainimo negaliojaniu pagrindams

reglamentuoti skirtas LR CPK 602 straipsnis. LAT yra konstatavs, kad LR CPK tvirtintos teiss

normos santykis su LR CK normomis, tvirtinaniomis sandori pripainimo negaliojaniais

bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teiss normos santykis su bendrosiomis. Toks

turto pardavimo i varytyni akto pripainimo negaliojaniu teisinis reglamentavimas teiss

aktuose tvirtintas atsivelgiant varytyni ir antstolio institut esm bei specifik.46

Taigi, turto

pardavimo i varytyni, turto perdavimo iiekotojui ir turto pardavimo pasilytam pirkjui aktai

pirmiausiai negaliojaniais gali bti pripainti remiantis LR CPK 602 straipsnyje tvirtintomis

nuostatomis.

Turto realizavimo teistumas yra itin saugomas ne tik Lietuvoje. Kitose Europos alyse

turto realizavim nustatytais pagrindais negaliojaniu pripasta taip pat daniausiai teismas.

Pavyzdiui Vokietijoje, pagrindu pripainti vykdymo proces, kartu ir turto realizavim, neteistu

atsiranda daniausiai tada, kai antstolis nesilaiko statyme nustatyt vykdymo procesui keliam

reikalavim. Ar i ties buvo paeistos nustatytos procedros taisykls, sprendia teismas. Taiau

Vokietijoje, alis, kurios teiss yra paeistos, jas apginti gali tik tol, kol vykdymo procesas yra

42

Nors LAT nutartyse daniausiai yra vartojama turto pardavimo i varytyni akto svoka, taiau inagrinjus

statymuose tvirtintas normas ir LAT formuojam praktik, galima teigti, kad tos paios taisykls gali bti taikomos ir

turto pardavimo pasilytam pirkjui bei turto perdavimo iiekotojui aktams. 43

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis c. b. L. R. v. antstolis V. D. , R. D. , valstybs mon

Registr centras Teli filialas, Nr. 3K3514/2006. 44

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. birelio 19 d. nutartis c. b. R. B. v. antstolis Mindaugas Dabkus, M. S., A. .

ir Vilniaus apskrities virininko administracija, Nr. 3K-3-293/2008. 45

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas// Valstybs inios. 2000, Nr. 74-2262. 46

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. balandio 23 d. nutartis c. b. A. G. ir Vilmantas G. v. antstol R. S, M. K.,

O. P., Nr. 3K-7-90/2009.

19

eigoje, t.y. jis jau yra prasidjs, bet dar nra pasibaigs.47

LR CPK 602 straipsnyje taip pat

daugiausiai yra tvirtinti turto realizavimo procedros paeidimai, kuriems esant teismas turto

realizavimo akt gali pripainti negaliojaniu. Taiau Lietuvoje turto realizavimo aktas

negaliojaniu gali bti pripaintas ne tik vykdymo proceso metu, bet ir jam pasibaigus. Tiesa, kaip

iskiria vykdymo proces nagrinjantys autoriai, vykdymo procesui pasibaigus skundai dl antstolio

veiksm nebegals bti paduoti, taiau paeistos teiss gals bti ginamos teismui pateikiant

iekin. 48

Taigi, LR CPK 602 straipsnyje yra nurodyta, kad turto pardavimo i varytyni, perdavimo

iiekotojui, turto pardavimo be varytyni aktus suinteresuot asmen reikalavimu teismas gali

pripainti negaliojaniais:

1) jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas;

2) jeigu turtas parduotas asmenims, kurie neturjo teiss dalyvauti varytynse;

3) jeigu kuris nors asmuo buvo neteistai paalintas i varytyni proceso arba buvo

neteistai atmesta kurio nors asmens pasilyta auktesn kaina;

4) jeigu turtas buvo parduotas anksiau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo

laikas;

5) jeigu buvo paeista LR CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teis;

6) jeigu turtas parduotas u kain, maesn, negu ji turjo bti nustatyta LR CPK 713

straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Visi ivardyti pagrindai toliau plaiau ir bus aptarti.

2.1. Skolininkui nepriklausanio turto realizavimas

Vykdydamas priverstin turto realizavim, antstolis turi garantuoti, kad priverstinio

vykdymo procese, nukreipus iiekojim skolininko turt, realizuojamas bus btent skolininkui, o

ne treiajam asmeniui priklausantis turtas. Jeigu is reikalavimas bus paeistas, teismas,

vadovaudamasis LR CPK 602 straipsnio 1 punktu, priverstin turto realizavimo akt gals pripainti

negaliojaniu.

LR Konstitucijos 23 straipsnyje yra tvirtinta, kad nuosavyb nelieiama. Taigi, is turto

realizavimo akto pripainimo negaliojaniu pagrindas ir leidia apginti asmens teis nuosavybs

nelieiamum, tais atvejais, kai priverstinai realizuojamas ne skolininkui priklausantis turtas. Todl

47


Vlyvis S., Viinskis V., alnien I. Antstolio procesini veiksm apskundimas // Jurisprudencija. 2007, Nr. 1(91).

P. 25

20

prie parduodamas ar perduodamas turt antstolis turi bti visikai sitikins, kad turtas priklauso

skolininkui. Jeigu turtas registruojamas, turto savinink galima nustatyti i registro staigos teikiam

duomen. Pagal LR CPK 690 straipsn, jeigu iiekojimas nukreipiamas nekilnojamj bei kit

nustatyta tvarka registruojam turt, antstolis nustato, ar visas is turtas priklauso skolininkui, kokia

yra tikroji to turto vert, taip pat ar turtas nekeistas hipotekos staigoje, ar nearetuotas ir kokie yra

jam nustatyti apribojimai. Prie pradedant realizuoti tok turt, vykdomojoje byloje i atitinkamos

registro staigos turi bti gauti raytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausym skolininkui

ir tam turtui udtus apribojimus. Kaip yra konstatavs LAT, nekilnojamojo turto registre esantys

duomenys, kol nenuginyti statymo nustatyta tvarka, yra laikomi teisingais, taiau ir iais

duomenimis galima vadovautis tik tada, jeigu antstolis yra visikai vykds ir kitus jam adresuotus

statym reikalavimus ir i kit inom aplinkybi visikai sitikins, kad turtas tikrai priklauso

skolininkui.49

Priverstinai realizuojant turt, nuosavybs teiss apsauga yra svarbus aspektas ir

Vokietijoje. Kiekvienas asmuo, kuris turi teis aretuot turt vykdymo procese, gali apginti savo

teis nuosavybs nelieiamum kreipdamiesi teism dl iiekojimo sustabdymo. Todl tikslus

turto savininko nustatymas tampa svarbiu turto realizavimo aspektu ir Vokietijoje. ia

registruojamo turto savinink taip pat reikalaujama nustatyti pagal registr duomenis. Pavyzdiui,

prie priverstinai parduodamas em, realizuojantis subjektas turi ne tik gauti teismo leidim, bet ir,

remdamasis vieojo ems registro duomenimis, tiksliai nustatyti turto savinink.50

Kai realizuojamas registruojamas turtas, nuosavybs teis nustatyti yra pakankamai

nesudtinga. Taiau kitais atvejais turto savinink nustatyti gali bti ne taip paprasta. V. Viinskis

nurodo, kad kai turtas neregistruojamas turto savininkas turi bti nustatomas vadovaujantis teiss

akt numatyta tvarka.51

Taiau Lietuvos teiss aktuose nra norm, kuri pagrindu bt galima

tiksliai nustatyti kam priklauso tam tikras neregistruojamas kilnojamasis daiktas. Todl gali

susidaryti situacija, kai mokti vengiantis skolininkas teigs, kad pas j rasti kilnojamieji daiktai yra

ne jo, o treiojo asmens, ir skolininkas juos naudoja tik nuomos, panaudos ar kitais panaiais

pagrindais. statymuose nra tvirtinta nuostat apsaugani nuo tokio skolininko sukiavimo.

Todl antstolis gals realizuoti neregistruojamus kilnojamuosius daiktus tada, kai pats skolininkas

neneigs, kad jie priklauso btent jam arba kai antstolis turs pakankamai rodym, kurie neleis

abejoti, kad kilnojamojo daikto nuosavybs teis tikrai priklauso skolininkui (pavyzdiui, pirkimo

pardavimo sutart ir pan.).

49

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gruodio 11 d. nutartis c. b. P. L. v. A. U., 675-oji gyvenamj nam

statybos bendrija, Nr. 3K-3-549/2007. 50



Nr. 12(102). P. 40.

21

Priverstinio turto realizavimo aktas gali bti pripaintas negaliojaniu pagal 602 straipsnio

1 punkt ir tuo atveju, kai iiekojimas yra vykdomas i sutuoktiniams bendrja nuosavybs teise

priklausanio turto, jeigu iiekojimas pagal skolininko prievol turi bti vykdomas nukreipiant

iiekojim jo asmenin turt. LAT yra konstatavs, kad kai sutuoktiniams prievol atsiskaityti su

kreditoriumi yra pripastama bendra, iiekojimas gali bti vykdomas i sutuoktini bendro turto.

Tada skolininkui priklausanios turto, kuris yra bendroji jungtin sutuoktini nuosavyb, dalies

nustatymo procedros pagal LR CPK 667 straipsn nereikia atlikti. Taiau tais atvejais, kai

iiekojimas pagal skolininko prievol turi bti vykdomas nukreipiant iiekojim jo asmenin

turt, tai btina nustatyti skolininko turto dal bendrojoje jungtinje nuosavybje CPK 667

straipsnyje nustatyta tvarka.52

Jeigu antstolis tokiu atveju io reikalavimo nevykdys, teismas turs

pagrind priverstin turto realizavimo akt, kuriame yra realizuojamas visas sutuoktiniams

bendrja nuosavyb teise priklausantis turtas, pripainti negaliojaniu.

Turto pardavimo i varytyni, pardavimo pasilytam pirkjui bei perdavimo iiekotojui

aktai gali bti pripainti negaliojaniais pagal LR CPK 602 straipsnio 1 punkt ir tuo atveju, kai

priverstinai yra realizuojamas asmeniui, individualios mons savininkui, priklausantis turtas, kai

skolinink yra pati individuali mon. LAT iuo klausimu yra pasisaks, kad antstolio vykdomo

iiekojimo dalis pagal individualios mons prievoles pirmiausia nukreiptina individualios mons

las, j nesant pakankamai iiekomoms sumoms padengti, antstolis iiekojim nukreipia kit

tokios individualios mons turt ir tik tuo atveju, kai mons turto nepakanka, - mons savininko

turt (LR CPK 673 straipsnis). Todl antstolis iiekojim pirmiausiai turi nukreipti ne mons

savininko ir jo sutuoktinio bendr turt, o mons finansin ir kitok turt.53

Taigi, tais atvejais, kai

individuali mon turi savo pinigini l ar kitokio turto, bet iiekojim antstolis nukreip

mons savininko ar savininko ir jo sutuoktinio bendr turt, teismas turs pagrind remiantis LR

CPK 602 straipsnio 1 punktu pripainti priverstin turto realizavimo akt negaliojaniu. Nors esant

situacijai, kai individuali mon nei l, nei turto neturi, antstolis vis dlto turs teis iiekojim

nukreipti ir asmenin individualios mons savininko turt.

Neretai klausim dl nuosavybs teiss kyla priverstinai realizuojant hipoteka keist turt,

kai skolininkas ir turto, i kurio yra vykdomas priverstinis iiekojimas, savininkas nesutampa.

Taiau LAT yra pasisaks, kad LR CPK 602 straipsnio 1 punkte nustatyta teiss norma turi bti

aikinama sistemikai su teiss normomis, reglamentuojaniomis turto pardavimo i varytyni

pagrindus. Jeigu nra vykdomas nekilnojamojo turto keitimu utikrintas skolinis sipareigojimas,

i varytyni yra parduodamas keistas daiktas (LR CK 4.192 straipsnis, LR CPK 558 straipsnis),

kuris nuosavybs teise gali priklausyti ir ne skolininkui. Pagal LR CK 4.181 straipsn galima

52

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gruodio 4 d. nutartis c. b. V. J. v. G. J., M. K., Kauno miesto antstolis

Saulius Ukuraitis, Nr. 3K-3-651/2006. 53

Ten pat.

22

svetimo daikto hipoteka (nuosavybs teise priklausanio nekilnojamojo daikto keitimas, norint

apsaugoti kito asmens skolinio sipareigojimo vykdym), o pagal LR CK 4.170 straipsnio 3 dal

hipoteka neatima i daikto savininko teiss disponuoti daiktu, vadinasi, - ir perleisti daikt kito

asmens nuosavybn, be to pagal 4.171 straipsnio 9 dal, perleidiant keist daikt nuosavybn

kitam asmeniui, hipoteka seka paskui daikt. Dl to teismas negali pripainti negaliojaniu turto

pardavimo i varytyni akto LR CPK 602 straipsnio 1 punkto pagrindu tais atvejais, kai pagal

statymus skolos iiekojimo tikslu turi bti parduotas ne skolininkui, o kitam asmeniui nuosavybs

teise priklausantis daiktas.54

Taigi, pagal LR CPK 602 straipsnio 1 punkt, turto pardavimo i varytyni, pardavimo

pasilytam pirkjui bei perdavimo iiekotojui aktai gals bti pripainti negaliojaniais tais

atvejais, kai priverstinai realizuojamas turtas ar jo dalis priklausys ne skolininkui, o treiajam

asmeniui. Todl antstolis prie realizuodamas turt, turi bti visikai sitiks, kad realizuojamas

turtas priklauso btent skolininkui.

2.2. Turto realizavimas asmenims, neturintiems teiss dalyvauti varytynse

Turto pardavimo i varytyni, perdavimo iiekotojui, turto pardavimo be varytyni

aktus suinteresuot asmen reikalavimu teismas gali pripainti negaliojaniais ir jeigu turtas

parduotas asmenims, kurie neturjo teiss dalyvauti varytynse. Tokiu atveju teismas pripasta

turto realizavimo akt negaliojaniu pagal LR CPK 602 straipsnio 2 dal.

Kurie asmenys neturi teiss dalyvauti varytynse tiksliai yra reglamentuota LR CPK 709

straipsnyje. ioje normoje nurodoma, kad varytynse neturi teiss dalyvauti teisjai, antstoliai,

antstoli kontor darbuotojai ir ivardyt asmen artimieji giminaiiai. Pagal LR CK 3.135

straipsn artimaisiais giminaiiais pripastami tiesiosios linijos giminaiiai iki antrojo laipsnio

imtinai (tvai ir vaikai, seneliai ir vaikaiiai) ir onins linijos antrojo laipsnio giminaiiai (broliai ir

seserys). Taigi, asmen, negalini dalyvauti varytynse, sraas yra tiksliai reglamentuotas ir

baigtinis.

Taiau inagrinjus mint asmen sra tampa neaiku, ar varytynse dalyvauti negali

tik tos antstoli kontoros antstoliai ir darbuotojai bei j artimieji giminaiiai, kurioje turtas yra

priverstinai realizuojamas, ar apskritai visi Lietuvoje dirbantys antstoliai ir antstoli kontoros

darbuotojai. Taip pat neaiku, ar negali dalyvauti tik tos veiklos teritorijos apylinks teismo teisjai,

kurioje veikia turt realizuojantis antstolis, ar apskritai visi Lietuvoje dirbantys teisjai. Autors

nuomone, norm, tvirtinani negalini varytynse dalyvauti asmen sra, esm yra apsaugoti

54

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. liepos 31 d. nutartis c. b. D. S. v. S. S. ir A. K., Nr. 3K-3-318/2007.

23

vykdymo proceso dalyvi teises ir teistus interesus. Tiek varytynes organizuojantis antstolis ar

antstoliai, dirbantys toje paioje kontoroje, tiek kiti kontoros darbuotojai, tiek antstolio veiklos

apylinks teismo teisjas, tvirtinantis turto realizavimo akt, i dalies ir kiti to teismo teisjai, bei

vis i asmen artimieji giminaiiai gali turti vienokios ar kitokios takos paiam priverstinio

turto realizavimo procesui (lemti turto kainojim, pardavimo kain ir kitus svarbius aspektus).

Todl siekiant apsaugoti iiekotojo ir skolininko teises bei teistus interesus, tikslinga apriboti

toki asmen teis dalyvauti realizuojant skolininko turt. Taiau neleisti varytynse dalyvauti

visiems antstoliams, antstoli kontor darbuotojams, teisjams bei vis i asmen artimiesiems

giminaiiams vargu ar yra tikslinga. Todl, autors nuomone, LR CPK 709 straipsnis turt bti

tikslinamas.

Pagal LR CPK pakeitimo ir papildymo statymo projekto 305 straipsn, LR CPK 709

straipsnyje tvirtinama, kad varytynse neturi teiss dalyvauti antstolis, organizuojantis tas

varytynes, taip pat vienoje antstoli kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir

ivardyt asmen artimieji giminaiiai. 55

Toks LR CPK pakeitimas, autors nuomone, leidia

tinkamai apginti vykdymo proceso dalyvi teises ir teistus interesus, netraukiant sra asmen,

kurie realiai negali turti jokios takos priverstiniam turto realizavimui. Teisjai i asmen,

negalini dalyvauti varytynse, srao visai ibraukiami, nes pagal minto LR CPK pakeitimo ir

papildymo statymo projekto 318 straipsn LR CPK 725 straipsnis, kuriame tvirtinama varytyni

akto tvirtinimo procedra, pripastamas netekusiu galios. Taiau, jeigu varytyni akto tvirtinimo

procedra nebt panaikinta, LR CPK 709 straipsnyje tvirtint nuostat teisj atvilgiu taip pat

galt patikslinti. Varytynse dalyvauti, autors nuomone, neturt bti leidiama ne visiems

Lietuvos teisjams, bet tik antstolio, organizuojanio varytyns, veiklos teritorijos apylinks

teismo teisjams ir j artimiesiems giminaiiams, nes tik ie asmenys gali turti tam tikros takos

turto realizavimo procesui.

2.3. Neteistas kurio nors asmens paalinimas i varytyni proceso. Neteistas kurio

nors asmens pasilytos auktesns kainos atmetimas

Remiantis LR CPK 602 straipsnio 3 punktu, turto pardavimo i varytyni, turto

perdavimo iiekotojui ir turto pardavimo pasilytam pirkjui aktai gali bti pripainti

negaliojaniais, jeigu kuris nors asmuo buvo neteistai paalintas i varytyni proceso arba

neteistai atmesta kurio nors asmens pasilyta didesn kaina. Taigi, is negaliojimo pagrindas

55


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357980&p_query=&p_tr2=. Prisijungimo laikas: 2011-04-02

14:05 val.

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357980&p_query=&p_tr2

24

susideda i dviej dali: neteisto asmens paalinimo i varytyni proceso ir pasilytos auktesns

kainos neteisto atmetimo. Tai pakankamai skirtingo pobdio paeidimai, todl, autors nuomone,

jie turt bti reglamentuojami ne kaip vienas, o kaip du atskiri pagrindai. Todl reikt pritarti ir

LR CPK 602 straipsnio pataisoms, susijusioms su iais negaliojimo pagrindais, tvirtintoms LR

CPK pakeitimo ir papildymo statymo projekte. Jame neteistas asmens paalinimas i varytyni ir

pasilytos auktesns kainos neteistas atmetimas yra iskiriami kaip du atskiri pagrindai, tvirtinant

juos LR CPK 602 straipsnio 3 ir 4 punktuose.56

Tokia mint turto realizavimo akt negaliojimo

pagrind reglamentacija daug aikesn ir tikslesn.

LR CPK nra tvirtinta neteisto paalinimo i varytyni apibrimo. Taiau inagrinjus

LR CPK normas, galima daryti ivadas, kad antstolis gali bti apkaltintas neteistu paalinimu i

varytyni, jeigu asmuo, vykd visas LR CPK nustatytas pareigas, bet jam vis tiek nebuvo leista

dalyvauti varytynse. Dalyvavimo varytynse slygos yra nurodytos LR CPK 710 straipsnio 1

dalyje ir LR CPK 712 straipsnyje. Taigi, asmuo, norintis dalyvauti varytynse, pirmiausiai privalo

iki varytyni pradios pasirayti, kad nra klii jam dalyvauti varytynse, t.y. kad jis nra

vienas i asmen, kurie negali jose dalyvauti, ir mokti antstolio depozitin sskait ar sumokti

pagal antstolio kvit varytyni dalyvio mokest, kuris sudaro deimt procent pradins

parduodamo turto kainos. O jeigu asmuo varytynse dalyvauti ketina ne asmenikai, o ratu, jis

turi laikytis LR CPK 712 straipsnyje reglamentuotos ratu dalyvavimo varytynse tvarkos. Tokiu

atveju, asmuo, kaip ir kiti varytyni dalyviai, privalo iki varytyni pradios sumokti varytyni

dalyvio mokest ir kvit pateikti antstoliui. Be to, jis privalo pateikti uklijuot vok, kuriame turi

bti ratas su visais varytyni dalyvio rekvizitais ir patvirtinimas, kad nra LR CPK 709

straipsnyje ivardint klii dalyvauti varytynse, bei svarbiausia, pasilymas dl kainos.

Tik jeigu asmuo nesilaiko nurodyt slyg, antstolis turi teis neleisti jam dalyvauti

varytynse. Pagal LR CPK 714 straipsnio 3 dal, apie tai, kad kam nors nebuvo leista dalyvauti

varytynse ir antstolio nurodytos neleidimo prieastys turi bti nurodytos varytyni metu

raomame varytyni protokole. Todl galima teigti, kad, jeigu asmuo vis mint slyg laikosi,

bet antstolis vis tiek neleidia jam dalyvauti varytynse, tokie antstolio veiksmai gali bti

pripainti neteistais, o priverstinis turto realizavimo aktas - negaliojaniu. Asmuo, laikytinas

neteistai paalintu i varytyni proceso, jeigu jis i ties negaljo dalyvauti bet kurioje varytyni

stadijoje nuo varytyni proceso pradios, t.y. nuo veiksm, kai asmuo iki varytyni pradios

56


http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=357980&p_query=&p_tr2=. 259 straipsnis. Prisijungimo

laikas: 2011-04-02 14:05 val.


25

turi pasirayti, kad jam nra klii jose dalyvauti ir mokto varytyni dalyvio mokest, iki pat

varytyni akto tvirtinimo.57

Kalbant apie kit turto realizavimo akt negaliojimo pagrind neteist auktesns kainos

pasilymo atmetim - LR CPK grietai reglamentuoja kaip varytyni proceso metu turi bti

keliama pirkimo kaina. LR CPK 712 straipsnyje tvirtintos taisykls, kuriose nurodoma kainos

silymo taisykls t asmen, kurie varytynse dalyvauja ratu. Jeigu yra ratu dalyvaujani

asmen, pradjus varytynes antstolis vieai atplia vok ir paskelbia pirkjo vard, pavard

(pavadinim) ir jo silom pirkimo kain. Jeigu ratu pasilyta kaina atitinka nurodytus

reikalavimus, ji laikoma pradine varytynse parduodamo turto kaina. Jeigu kiti varytyni dalyviai

nepasilo didesns kainos, laimjusiu varytynes pripastamas asmuo, ratu pateiks pasilym dl

kainos. O jeigu keli ratu varytynse dalyvav asmenys pasil vienod kain, pirmumo teis

parduodam turt turi pirmiau nustatyta tvarka uregistruotas pirkjas.58

LR CPK 713 straipsnio 3

dalyje, reglamentuojama kaip vyksta varytyns ir kokiu bdu jose yra keliama kaina. ioje

normoje reglamentuojama, kad praddamas varytynes, antstolis paskelbia pradin parduodamo

turto kain ir klausia: kas daugiau?. Pirkj silomas kainas antstolis skelbia odiu. Didesns

kainos niekam nesilant, antstolis tris kartus klausia: Kas daugiau?. Jeigu trei kart paskelbus

didesns kainos niekas nepasilo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas. Be to, LR CPK 713

straipsnio 4 dalyje nurodoma, kokiais intervalais kaina turi bti keliama. Senajame LR CPK buvo

nustatyta, kad minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne maiau kaip tris procentus

pradins daikto pardavimo kainos, o turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varytynse

pasil didiausi kain.59

Taiau kai kuri autori nuomone, parduodant labai brang turt,

statymo reikalavimas, kad minimalus kainos didinimo intervalas turi sudaryti ne maiau kaip tris

procentus pradins daikto pardavimo kainos, neretai trukdydavo parduoti turt aukiausia kaina.

Tokiu atveju trij procent intervalas pinigine iraika bdavo labai didelis ir pasilyti toki kain

pirkjui bdavo netikslinga.60

Dabar galiojaniame LR CPK nurodoma, kad parduodant turt i

varytyni pirmasis kainos padidjimas turi sudaryti ne maiau kaip penkis procentus - jeigu

pradin parduodamo turto kaina yra iki penkiasdeimties tkstani lit, keturis procentus jeigu

pradin parduodamo turto kaina yra nuo penkiasdeimties iki imto tkstanio lit ir tris procentus

jeigu pradin parduodamo turto kaina virija imt tkstani lit.61

Taigi, inagrinjus i

57


Nr. 12(102). P. 40. 58

Stauskien E., Viinskis V. Teismo sprendim vykdymas. Metodin mokymo priemon. - Vilnius: Saulel, 2008. P.

113 114. 59

LR statymas Dl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo // Valstybs inios.

1994, Nr. 93-1809. 208 punktas. 60

Viinskis V. Teismo sprendim vykdymo procesins problemos: daktaro dis. soc. mokslai: teis (01 S). Vilnius,

1999. P.128. 61

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas // Valstybs inios. 2002, Nr. 36-1340. 713 straipsnio 4 dalis.

26

statymo norm galima daryti ivad, kad kainos klimo intervalas yra numatytas tik pirmajam

klimui, o tolesni kainos didinimo intervalai nra nustatomi. Be to, pradinis kainos paklimo

intervalas priklauso nuo pradins kainos dydio juo pradin turto pardavimo kaina didesn, tuo

paklimo intervalas, nustatomas procentais, maesnis. Tai, autors nuomone, pakankami racionalu,

nes pirminis kainos paklimo intervalas pinigine iraika nra per daug didelis, o kitus kainos

klimo intervalus nustato pats pirkjas savo nuoira. Taip nra ukertamas kelias pirkjui pasilyti

toki kain u priverstinai realizuojam daikt, koki jis nori ir gali pasilyti.

Taigi, ir antstolis, ir varytyni dalyviai, privalo laikytis vis pamint kainos klimo

taisykli. Jeigu kurio nors asmens pagal mintas taisykles pasilyta didesn kaina bus neteistai

antstolio atmesta, turto pardavimo i varytyni aktas gals bti pripaintas negaliojaniu pagal LR

CPK 602 straipsnio 3 punkt.

2.4. Turto realizavimas anksiau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas

LAT dar galiojant senajam LR CPK buvo iaikins, koks yra vieo skelbimo apie

varytynes tikslas. LAT senato 1999 m. birelio 18 d. nutarime Nr. 17 teigiama, kad informacijos

apie priverstin turto pardavim paskelbimo tikslas praneti kuo platesniam potenciali pirkj

ratui apie skolininko turto pardavim. Todl skelbimai turi bti skelbiami periodinse informavimo

priemonse, pasiekianiose daugiausia skaitytoj.62

Taigi, antstolis turi stengtis, kad apie

parduodam turt suinot kuo didesnis asmen ratas ir niekam nebt ukirstas kelias dalyvauti

priverstinai realizuojant skolininko turt. Todl jis privalo laikytis vis paskelbimo apie bsimas

varytynes taisykli, tvirtint LR CPK 705 707 straipsniuose.

Pagal LR CPK 705 straipsn, apie vis i varytyni parduodam turt skelbiama vieai

specialiame interneto tinklapyje. iuo metu visi antstoliai apie i varytyni parduodam turt

privalo skelbti internetiniame puslapyje www.antstoliai.lt. Be internetinio puslapio, pagal LR

CPK 706 straipsn, antstoliai apie parduodam turt privalo skelbti ir antstoli kontoros skelbim

lentoje bei turto buvimo vietos vietiniame laikratyje. Jeigu i varytyni parduodamas skolininkui

priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas statym nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat

kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vert virija imt tkstani lit, apie bsimas varytynes

antstolis paskelbia antstoli kontoros skelbim lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikratyje

bei specialiame interneto tinklapyje ne vliau kaip likus vienam mnesiui iki varytyni dienos.

62

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Teisj senato 1999 m. birelio 18 d. nutarimas Dl statym taikymo teism

praktikoje, nagrinjant skundus dl teismo antstoli veiksm, atlikt vykdant turto varytynes, taip pat nagrinjant

civilines bylas dl turto pardavimo i (be) varytyni akt arba turto perdavimo iiekotojui akt pripainimo

negaliojaniais, Nr. 17. 6 punktas.

http://www.antstoliai.lt/

27

Kitais atvejais apie bsimas varytynes antstolis ta paia tvarka paskelbia ne vliau kaip likus

dvideimiai dien iki varytyni dienos. Be to, kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra

galimyb, skelbimas taip pat ikabinamas ant paties nekilnojamojo turto. Pagal LR CPK 707

straipsn skelbime apie varytynes turi bti nurodoma: turto savininko vardas ir pavard (juridinio

asmens pavadinimas); antstolio, parduodanio i varytyni, vardas ir pavard, buvimo vieta,

telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dl turto apirjimo; turto buvimo vieta ir trumpas apraymas;

varytyni vieta ir laikas; varytyni dalyvio pinigins mokos dydis; pradin pardavimo kaina;

parduodamo turto nuosavybs apribojimai; praneimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys,

turintys teises parduodam turt, iki varytyni pateikt antstoliui savo teises patvirtinanius

dokumentus.

Pagal LR CPK 602 straipsnio 4 punkt, jeigu turtas bus parduotas anksiau, negu buvo

skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, turto pardavimo i varytyni aktas gals bti paskelbtas

negaliojaniu. Taiau inagrinjus LAT formuojam praktik, turto realizavimo aktas gali bti

pripaintas negaliojaniu ne tik tada, kai jis yra parduotas anksiau nei nurodyta skelbimuose bet ir

tada, kai yra paeidiamos kitos paskelbimo taisykls ir tai ukerta keli dalyvauti potencialiems

pirkjams. LAT vienoje nutartyje yra pasisaks, jog tai, kad antstolis apie bsimas varytynes

vietiniame laikratyje tinkamai nepaskelb ukirto keli, apie jas suinoti kuo didesniam galim

pirkj skaiiui ir tai yra pagrindas pardavimo i varytyni akt pripainti negaliojaniu pagal LR

CPK 602 straipsnio 4 punkt.63

Todl, autors nuomone, LR CPK tvirtinta norma, kad turto

realizavimo aktas gali bti pripaintas negaliojaniu, jeigu turtas buvo parduotas anksiau, negu

buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas, nra tinkamai suformuluota. i norma galt bti

keiiama nurodant, kad turto realizavimo aktas gali bti pripaintas negaliojaniu, jeigu buvo

paeistos varytyni paskelbimo taisykls. Tokia norma atitikt iuo klausimu formuojam LAT

praktik, nes bt statymikai tvirtinta, kad turto realizavimo aktas gali bti pripaintas

negaliojaniu ne tik tada, kai turtas parduodamas anksiau nei nurodyta skelbimuose, bet ir tada, kai

yra paeidiamos bet kurios kitos varytyni paskelbimo taisykls ir tai ukirto keli apie jas

suinoti kuo didesniam potenciali pirkj ratui. Taiau tokie pakeitimai LR CPK pakeitimo ir

papildymo statymo projekte iuo metu nra numatomi.64

Reikt paminti, kad netinkamas paskelbimas apie bsimas varytynes nra absoliutus

pagrindas turto pardavimo i varytyni akt pripainti negaliojaniu. LAT yra konstatavs, kad LR

CPK 602 straipsnio nustatytais atvejais teismas turi teis, o ne pareig turto pardavimo i varytyni

akt pripainti negaliojaniu, todl, siekiant tinkamai taikyti teiss normas, nagrinjamoje byloje

63

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis c.b. UAB Kalmaras v. antstolis Albinas Zenkeviius,

R. B., Nr. 3K-3-77/2006. 64



laikas: 2011-04-02 14:05 val.


28

btina nustatyti ne tik tai, kada buvo paskelbta apie varytynes ir kada parduotas turtas i

varytyni, bet ir kitas aplinkybes, kurios pagrst teismo ivad dl turto pardavimo akto

pripainimo ar nepripainimo negaliojaniu, jei nustatomos LR CPK 602 straipsnio 4 dalyje

numatytos slygos.65

Taigi, jeigu antstolis netinkamai apie varytynes paskelbs nors viename i skelbim ir tai

sudarys slygas suklaidinti pirkjus ar ukirs keli jiems suinoti apie pardavim, turto pardavimo i

varytyni aktas gals bti pripaintas negaliojaniu remiantis LR CPK 602 straipsnio 4 dalimi.

2.5. Skolininko teiss nurodyti, kok turt varytynse parduoti pirmiausia,

paeidimas

LR CPK 715 straipsnyje yra nustatyta, kad varytynse dalyvaujantis skolininkas turi teis

nurodyti, kurie tose varytynse parduodami daiktai turt bti parduodami pirma kit. Antstolis

io skolininko nurodymo privalo laikytis. Jeigu i skolininko teis antstolis paeidia, turto

realizavimo aktas gali bti pripaintas negaliojaniu pagal LR CPK 602 straipsnio 5 dal.

Kadangi vykdymo proceso esm yra vykdyti dokument ir atsiskaityti su kreditoriais,

reikt sutikti su V. Viinskio teiginiu, kad mintas turto realizavimo akto negaliojimo pagrindas

yra nustatytas dl to, kad tuo atveju, jeigu varytynse bt padidinta parduodamo turto kaina,

pardavus dal daikt, gali utekti pinig skolai ir vykdymo ilaidoms padengti. Tada likusi daikt

pardavimas turi bti nutrauktas. Todl, jeigu skolininkas tikisi, kad kaina taip padids, kad nereiks

vis aretuot daikt parduoti i varytyni, jis turi teis nurodyti, kurie tose varytynse

parduodami daiktai turt bti parduodami pirmiausiai.66

Taiau LR CPK nustato tik skolininko teis, o ne pareig, nurodyti, kurie varytynse

parduodami daiktai turt bti parduodami pirma kit. Todl, jeigu jis ia teise nepasinaudoja,

turtas parduodamas laikantis antstolio nuoira nustatyto eilikumo. Vienoje nutartyje LAT yra

konstatavs, kad jeigu skolininkas, turdamas teis pasinaudoti LR CPK 715 straipsnyje nustatyta

teise nurodyti antstoliui, kurie tose varytynse parduodami daiktai turt bti parduodami

pirmiausia, ia statyme jam suteikta teise nepasinaudojo, nors turjo visas galimybes ia teise

pasinaudoti tiek iki varytyni pradios, tiek ir varytyni metu, nes skolininko atstovas dalyvavo

varytynse, taiau tokio praymo skolininkas ir jo atstovas antstoliui nei ratu, nei odiu

nepareik, tai antstolis, vykdydamas viesias varytynes, nepaeid LR CPK 715 straipsnio

reikalavim. Taiau ir iuo atveju antstolio veiksmai parduodant skolininko turt i varytyni turi

65


Nr. 12(102). P. 41. 66

Ten pat.

29

bti atlikti atsivelgiant skolininko ir iiekotojo interes pusiausvyr - varytynse pardavus

objekt, kurio kaina pakilo pakankamai, kad bt grinta skola kreditoriui, antstolis turt

nutraukti kit skolininko aretuot daikt varytynes, taip apgindamas ir paties skolininko

interesus.67

LR CPK pakeitimo ir papildymo statymo projekte is turto realizavimo akto pripainimo

negaliojaniu pagrindas yra panaikinamas.68

Neaiku, kodl btent turto realizavimo akt

negaliojimo pagrind statymo pakeitimo ir papildymo projekto autoriai nusprend panaikinti.

Skolininko teis nurodyti, kok turt varytynse parduoti pirmiausiai gali bti siejama su

konstitucine teise nuosavybs nelieiamyb. Skolininkas, kol jo turtas nra priverstinai realizuotas,

yra aretuoto turto savininkas. Todl, jeigu kurio nors vieno daikto kaina varytynse pakilt tiek,

kad bt galima atsiskaityti su visais kreditoriais, skolininko teis nurodyti, kuris turtas turt bt

parduotas pirmiau, o kuris apsaugotas, turt bti ginama. Taigi, minto pagrindo i priverstinio

turto realizavimo akt negaliojimo pagrind srao, autors nuomone, ibraukti nereikt.

2.6. Turto pardavimas u maesn kain, negu ji turjo bti nustatyta

Realizuojamo turto kainojimas yra labai svarbus aspektas priverstinai realizuojant

skolininko turt. Taip yra dl to, kad turto realizavimas vykdymo procese vyksta daniausiai prie

skolininko, t.y. turto savininko, vali. Be to, priverstinai realizuojant turt alys dl kainos negali

susitarti, nes kaina ir jos nustatymo taisykls yra grietai reglamentuojamos LR CPK. Tai ne kart

yra akcentavs LAT.69

LAT savo formuojamoje praktikoje taip pat pabria, kad aretuoto turto

kainojimas yra ypa svarbi parduodamo i varytyni turto proceso stadija. Jos metu antstoliui

keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai kainoti aretuot turt. Nepaisant to, kad io

proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (iiekotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsivelgti

tiek iiekotojo, tiek skolininko interesus. i interes pusiausvyros ilaikymas pareigoja antstol

elgtis siningai, protingai ir teisingai.70

67

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. gegus 29 d. nutartis c.b. Bendra mon udaroji akcin bendrov

Litranservis v. antstolis R. V., Nr. 3K-3-310/2006. 68



laikas: 2011-04-02 14:05 val. 69

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2009 m. birelio 29 d. nutartis c.b. V. J. . v. A. R., R. B., R. B. mon, A. P.,

antstolis A. B., AB bankas Hansabankas, Nr. 3K-3-292/2009; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d.

nutartis c. b. L. R. v. antstolis V. D. , R. D. , valstybs mon Registr centras Teli filialas, Nr. 3K3514/2006 ir pan. 70

Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. balandio 22 d. nutartis c.b. I. S. v. antstolis Saulius Ukuraitis, J. ., Nr.

3K-3-247/2008; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. gegus 28 d. nutartis c.b. UAB Siccum v. antstolis Leonas

Gudeika, M. M., D. G., V. V., Nr. 3K-3-211/2007 ir pan.


30

LR CPK 602 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad turto pardavimo i varytyni, turto

perdavimo iiekotojui ir turto pardavimo pasilytam pirkjui aktai gali bti pripainti

negaliojaniais, jeigu turtas buvo parduotas u kain, maesn, negu ji turjo bti nustatyta pagal

LR CPK 713 straipsnio 4 dal, 718 straipsn ir 722 straipsnio 1 dal. Taigi, antstolis parduodamas

skolininko turt i pirmj varytyni privalo nustatyti, kad pradin turto pardavimo kaina yra 80

procent nustatytos turto verts, o parduodamas turt i antrj varytyni 60 procent nustatytos

turto verts. Be to, pirmasis kainos paklimas varytyni metu turi atitikti LR CPK 713 straipsnio 4

dalyje nustatyt tvark. I LR CPK

Documents

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO TEISĖS …1885144/1885144.pdf · Konkrečioje byloje civilinis procesas pasiekia savo tikslą tik įgyvendinus teismo priimtą sprendimą.11 Šiuo klausimu