AKMENĖS RAJONO

AKMENĖS GIMNAZIJA

Projektas

TRIUKŠMINGUMAS AKMENĖS GIMNAZIJOJE.

JO POVEIKIS MOKINIŲ DĖMESIO SUKAUPIMUI

Projekto vadovas N. Žalys

Projektą vykdė: Ž. Dyglytė,

I. Majauskaitė, M. Bagavičiūtė,

G. Embavičiūtė, S. Padervinskaitė

Apie triukšmo žalą sveikatai žmonija žinojo jau gilioje senovėje. Istorijos šaltiniai mini, kad jau antikinės Romos gyventojai skundėsi miesto valdžiai, kad ši uždraustų ankstaus ryto metu ginti į ganyklas ožkas ir galvijus centrinėmis miesto gatvėmis, kadangi gyvulių bliovimas ir mekenimas labai trikdė miestelėnų ramų miegą. Apie 2000 metus prieš mūsų erą Kinijoje nuteistuosius mirtį pririšdavo netoli varpo ir liepdavo skambinti tol, kol pasmerktasis žūdavo nuotriukšmo. (Obelenis, V. 2004)

Tobulėjant technikai, gausėjant transporto srautų, augant ir plečiantis miestams, vis aktualesnė problema tampa aplinkos triukšmo problema. Triukšmas yra šalutinis techninės pažangos, technikos raidos, visuomenės darbų mechanizacijos ir transporto priemonių gausėjimo produktas. Dar XIXa. vokiečių mokslininkas mikrobiologas Robertas Kochas pranašavo: „ Kada nors žmonija bus priversta kovoti su triukšmu taip ryžtingai, kaip ir praėjusiame šimtmetyje ilgai kovojo ir įveikė cholerą ir marą“ . Tas laikas, deja, jau atėjo, nes triukšmas laikomas vienu pavojingiausių ekologinės taršos veiksnių, kenkiančių daugelio gyventojų sveikatai. Nuolat kenčiantys intensyvaus triukšmo poveikį žmonės netenka klausos, dėl nepakenčiamo triukšmo 10-12 metų sutrumpėja jų gyvenimo trukmė.

Koks triukšmas yra mus supančioje aplinkoje? Europos Sąjungos (ES) Žaliojoje knygoje apie triukšmo politiką (GreenPaperonfuturenoicepolicy) rašoma, kad apie 20 %, t. y. 80 mln., ES gyventojų kenčia dėl sveikatai nepriimtino triukšmo. Naujausi moksliniai tyrinėjimai rodo, kad triukšmas kenkia sveikatai, kai jis yra didesnis už 65 dB dieną ir 55 dB naktį.

Koks triukšmas yra mokyklose? Šiaulių visuomenės sveikatos centras 2010 m. matavo triukšmo lygį gimnazijoje. Nustatyta, kad triukšmas gimnazijoje siekė 29-30dB. Mokslininkų tyrimų duomenimis, net 25 % informacijos, perduodamos per pamokas, neįsimenama dėl aplinkos triukšmo, dėl negebėjimo sukaupti dėmesį.(Pečiuliauskienė, P. 2006)

Tiek mokytojai, tiek mokiniai įpratę prie triukšmingos mokyklos aplinkos. O naujai mokykloje apsilankęs žmogus iš karto į tai atkreipia dėmesį. Kaip pasiekti, kad per pertraukas vaikai galėtų pailsėti? Vieno sprendimo nesama. Mokyklos turi savų būdų, kaip siekti tylos koridoriuje, valgykloje, klasėje.

Kokia situacija yra Akmenės gimnazijoje buvo atliktas tyrimas, kurio uždavinys:

1. Nustatyti triukšmingumo lygį gimnazijoje triukšmomačio pagalba.

2. Nustatyti, ar triukšmas turi įtakos moksleivių savijautai, mokymuisi, dėmesio sukaupimui.

3. Išsiaiškinti, ar moksleiviai turi pakankamai žinių apie triukšmo žalą.

I. TRIUKŠMAS IR JO POVEIKIS ŽMOGAUS ORGANIZMUI

Triukšmu vadinamos įvairaus stiprumo ir dažnio žmogaus ausies girdimo garso bangos, galinčios sukelti sveikatos sutrikimus. (Gražulevičienė, G., 2002). Akustinis triukšmas – tai įvairaus stiprumo ir dažnio garso bangų visuma, kuri gali sukelti nepalankias ir kenksmingas pasekmes sveikatai. Triukšmą, tai bet koksnepageidaujamas garsas, trukdantis aplinkiniams arba sudarantį jiems nepatogumus. (. Rimovskis, S., ir kt., 2005m.)

Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas , kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ir poilsiui. ( Čyras, P.irkt., 2003m.).

Garsas – tai tamprūs svyravimai, sukeliantys oro aplinkoje slėgio pokyčius. Slėgio pokytis vadinamas garso slėgiu. Fizikiniu požiūriu garsą nusako:

- bangų sklidimo greitis,

- garso intensyvumas,

- garso slėgis,

- bangų sklidimo dažnis ir kt.

Garsai iš oro patenka į išorinę ausį, o paskui pro išorinę klausos landą pasiekia būgnelį. Ausies būgnelis yra jautriausias 800Hz dažnio virpesiams. Garso jutimo organai – tai vidinėje ausyje esantis Kortijaus organas , atliekantis periferinio garsų jutimo receptoriaus funkciją. Kortijaus organe pakinta garso pobūdis, čia jis iš virpesių transformuojasi į nervų impulsus. Iš vidinės ausies girdimas garsas nervų kanalais pasiekia galvos smegenų klausos centrą. (Baltrūnas, P. ir kt., 2007)

Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20 000 Hz. Mažesnio dažnio garsai vadinami infragarsu, didesnio – ultragarsu. Girdimumas priklauso ne tik nuo dažnio, bet ir nuo garso slėgio. Mažiausias garso slėgis, kurį žmogus suvokia kaip garsą esant 1000 Hz dažniui, vadinamas pradine girdimumo liga. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ausis reaguoja ne į absoliutinį, bet į santykinį garso slėgio pasikeitimą, garsas išreiškiamas santykiniu dydžiu – garso slėgio lygiu. Jo matavimo vienetas –decibelas (dB).

Žmogaus ausies jautrumą geriausiai įvertina dažninė charakteristika, vadinama A charakteristika. Pagal ją nustatytas garso slėgio lygis vadinamas garso (triukšmo) lygiu. Jo matavimo vienetas – dBA. Raidė A parodo, kad garsas matuotas A dažninę charakteristiką. A korekcija – tai dažnių amplitudė, prilyginta ausies jautrumui.

Garso slėgio lygį ir garso lygį galima išmatuoti prietaisu – triukšmomačiu. Triukšmo pasiskirstymas pagal garso slėgio lygį ir dažnį vadinamas triukšmo spektru.

Akustinės taršos higieniniam vertinimui, nustatant didžiausius leidžiamus akustinio triukšmo lygius gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, taikoma Lietuvos higienos norma HN 33-1:2003 “Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai”. Objektų skleidžiamas triukšmas neturi viršyti lygių, nustatytų šioje higienos normoje. Darbo vietoje garso lygis negali viršyti 85 dBA. Gyvenamuosiuose kambariuose, poilsio namuose, viešbučiuose dieną garso lygis negali viršyti 40 dBA, naktį – 30 dBA ir pan. Jeigu darbuotojo poveikis triukšmu viršija 85 dBA, būtina imtis priemonių šio poveikio riziką sumažinti iki minimumo.

Leidžiamas triukšmo lygis (LTL ) – tai toks triukšmo lygis, kuris veikdamas trumpą arba ilgą laiką negali sukelti ligų arba sveikatos sutrikimų.(HN 33). Triukšmą normuoja technines ir higienines normos. Technines normos nustato leistinąjį įrenginių garsų slėgio lygį. Leidžiamus triukšmo lygius darbo ir gyvenamojoje aplinkoje bei triukšmo matavimą nustato Lietuvos higienos norma HN 33-2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje aplinkoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.“

Triukšmo šaltiniu gali būti bet koks reiškinys, sukeliantis vietinius slėgio pokyčius arba mechaninius virpesius tamprioje aplinkoje ( ore, skystyje, kietame kūne ). Paskutiniu metu triukšmas pasidarė vienas iš labiausiai pavojingų veiksnių. Ilgalaikis jo poveikis kenkia ne tik mūsų klausai, bet sukelia ir nervinę įtampą, neigiamai veikia savijautą, mažėja judesių sparta ir tikslumas, sulėtėja mąstymas, krenta darbo našumas. Dėl nepageidaujamo triukšmo poveikio išauga nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė. Įvertinant triukšmo įtaką didelę reikšmę turi paros laikas, o ne tik intensyvumas ir trukmė, garso tipas ir veikimo periodiškumas.( Rimovskis, S.ir kt.,2005.)

Triukšmas veikia ne tik klausą , bet ir visą organizmą. Tokios ligos, kaip hipertonija, opaligė, neurozės, o kartais ir virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos susijusios su nervu sistemos nusilpimu. Triukšminga darbo aplinka ar poilsio metu erzina, sukelia nuovargi, susilpnina dėmesį, sulėtina psichines reakcijas , vargina nervų sistemą ir gali būti miė÷tų ligų ar nelaimingų atsitikimų priežastis. (Ramonas, Z., 2003)

Triukšmo poveikis moksleivių sveikatai

Mokyklos yra svarbūs centrai, kuriuose turi buti formuojama ir palaikoma sveikata. Akcijos, skatinančios saugoti ir gerinti sveikatą, turi būti rengiamos mokyklose. (Sveikata visiems XXI amžiuje).

Mus supanti aplinka neabejotinai daro įtaką kasdieniniam mūsų gyvenimui ir veikia žmogų nepaprastai stipriai, kelia jam įvairias emocijas. Emocijos gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos.

Mokykloje, kaip ugdymo įstaigoje, taip pat egzistuoja ši sąveika. Kadangi iš šios aplinkos norima maksimaliai gerų rezultatų, todėl savaime iškyla problema, kuriai ieškoma atsakymų: kokia yra aplinka, kurioje vaikas leidžia didesnę dalį savo dienos? Kokioje aplinkoje jis galės susikaupti, atskleisti intelektualinius ir kūrybinius sugebėjimus? Kokioje aplinkoje vaikas jaučiasi gerai ir saugiai? Ugdymo proceso dalyvių funkciniam būviui (sveikatai ir savijautai) ir darbingumui daro didelę įtaką įvairūs fizinės aplinkos veiksniai: mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracijos ir elektromagnetinė spinduliuotė. ( Stonytė, A. 2008)

Kadangi 2004 m. buvo paskelbti Vaikų sveikatos metais Lietuvoje, sveikatos apsaugos ministro J. Oleko teigimu, šiuo metu yra ypatingai svarbu atkreipti dėmesį į keliamą grėsmę mūsų vaikų klausai, mokymuisi ir elgesiui. Dabartiniai moksliniai tyrimai teigia, kad tyla yra mokymosi procesą skatinantis veiksnys, o per didelis triukšmas maždaug ketvirtadaliu sumažina naujos informacijos įsisavinimą ir kenkia augančiojo organizmo sveikatai.

Iš apklausos vykdytos Lietuvos mokyklose, nustatyta, kad net 76 proc. respondentų teigiamai vertina labai garsią muziką ir net 87 proc. iš jų linkę dar labiau pagarsinti 16 aparatūrą klausantis muzikos. Tokį savo apsisprendimą mokiniai motyvuoja tuo, kad bėgant laikui, žmogaus klausa silpnėja nepriklausomai nuo aplinkos triukšmo. Dažniausi moksleivių nurodomi triukšmo šaltiniai yra transportas, gatvė, muzika, draugai. O geriausi būdai apsisaugoti nuo triukšmo, daugelio apklaustųjų nuomone, - vengti triukšmingų vietų ir pačiam netriukšmauti, nors tai, vaikų įsitikinimu, yra praktiškai neįmanoma.

Tiek mokytojai, tiek mokiniai įpratę prie triukšmingos mokyklos aplinkos. O naujai mokykloje atsilankęs žmogus iš karto į tai atkreipia dėmesį. Kaip pasiekti, kad per pertraukas vaikai galėtų pailsėti? Vieno sprendimo nesama. Mokyklos turi savų būdų, kaip siekti tylos koridoriuje, valgykloje, klasėje. Kita vertus, svarbu kurti kultūringą akustinę aplinką ne tik mokykloje, bet ir namuose. Daugumas yra susidūrę su pernelyg garsiai skambančia muzika kaimynų bute, kavinėje, autobuse ar traukinyje, gretimame automobilyje. Medikai teigia, jog erzinantys garsai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Deja, patys klausydami muzikos apie tai dažnai pamirštame. (Girdzijauskienė, R. 2006)

Triukšmas turi įtakos kalbos suvokimui ir neigiamai veikia mokymosi procesą Kai triukšmo lygis aplinkoje yra apie 35 dB(A), pokalbis ramiu tonu suvokiamas visiškai, o kai 45 dB(A) - pakankamai gerai. Kalbos suvokimas yra ypač svarbus situacijose, kai reikia išgirsti sudėtingus, naujus dalykus, pvz.; mokyklose klausantis užsienio kalbos, konferencijų salėse. Tokiais atvejais aplinkos triukšmo lygis turi būti 15 dB(A) mažesnis nei kalbančiojo balso lygis. Paprastai kalbama 50 dB(A) garsu. Todėl, kad vaikai visiškai suvoktų kas jiems dėstoma, klasėse turėtų būti 35 dB(A) aplinkos triukšmo lygis Šiauliųvisuomenės sveikatos centras 2012 metais gruodžio mėnesį matavo triukšmo lygįgimnazijos klasėse, kurių langai orientuoti į gatvės pusę, ir nustatytė kad triukšmo lygis šiose klasėse siekė 29-30 dB(A).

Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui. Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė. Monotoniškam ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo.

Triukšmas turi įtakos socialinei elgsenai. Didelis triukšmas (80 dB(A)ir daugiau) sukelia agresiją bei mažina draugišką elgseną.

II. TRIUKŠMINGUMAS AKMENĖS GIMNAZIJOJE

Triukšmingumui Akmenės gimnazijoje vertinti naudotas garso lygio matuoklis DVM 401ir anketinės apklausa.

Anketinei apklausai buvo naudojama anoniminė anketa, sudaryta iš 17 klausimų. Tyrimas vyko internetu, pasitelkiant elektroninio dienyną. Kiekvienas 7-12 klasės mokinys, atsidaręs elektroninio dienyno užduočių skiltį, rado nuorodą, kur pateikta anketa. Anketos pildymas labia paprastas, galiojimo laikas ribotas, apdorojus jų duomenis kompiuterine programa, anketos buvo sunaikintos.

Akmenės gimnazijoje mokosi 570 moksleiviai. Į anketos klausimus atsakė51 moksleivis iš 327 besimokančių 7,8,9,10,11 ir 12 klasėse , tai sudaro 15,6 % mokinių. Ši klasių imtis buvo pasirinkta todėl, kad šio amžiaus grupės moksleiviai gali objektyviai vertinti triukšmo poveikį jų sveikatai, mokymuisi, gali ir norėjoišreikšti savo nuomonę. Apklausa buvo atliktas 2013 m. vasario mėnesį.

Apklaustųjų moksleivių pasiskirstymas pagal lytį buvo panašus: 51 proc. berniukų bei 49 proc. mergaičių.

Mergaitės49%Berniukai

51%

Moksleivių pasiskirstymas pagal lytį

Analizuojant pagal klases nustatyta, kad apklausoje dalyvavusių mergaičių daugiau yra septintoje ir devintoje klasėse. Statistiškai reikšmingo skirtumo analizuojant moksleivių pasiskirstymą pagal klases nepastebėta .

Didžioji dalis apklaustų moksleivių mano, kad gimnazija nėra labai triukšminga, kita dalis atsakė, kad triukšminga.

Taip Ne Nelabai Nežinau0

2

4

6

8

10

12

14

16

11

1

11

2

10

1

14

1

Ar mokykla triukšminga?Mergaitės Berniukai

Iš moksleivių pasisakymų apklausoje, pastebima, kad gimnazijoje triukšminga yra pertraukų metu.

Tyrimo rezultatai rodo, kad moksleiviai triukšmingiausia vieta mokykloje nurodė esant valgyklą, koridorius, sporto sale, rūbinę. Apie 20 proc. respondentų galvoja, kad triukšmingiausia vieta yra ir informatikos kabinetas.Biblioteką ir direktorės kabinetąmoksleiviai įvardijo kaip mažiausiai triukšmingas vietas mokykloje .

Tyrimo metu buvo siekta išsiaiškinti moksleivių nuomonę, kurių pamokų metu kyla didžiausias triukšmas. Išanalizavus duomenis pagal klases reikšmingo skirtumo nepastebėta.

7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė

6

5

6

5

2

1

5

3

6

3

5

4

Mokinių pasiskirstymas pagal klasesMergaitės Berniukai

Gamtos mokslų Humanitarinių mokslų

Technologinių mokslų

Tiksliųjų mokslų Visose0

2

4

6

8

10

12

14

16

18

67

15

6

17

Triukšmingiausios pamokos

Tyliausiomis nurodytos tiksliųjų mokslų ir gamtos mokslų pamokos. Moksleivių nuomone, vidutiniškai tylu yra per technologijų bei humanitarinių mokslų pamokas.

Gamtos mokslų Humanitarinių mokslų Technologinių mokslų Tiksliųjų mokslų0

5

10

15

20

25

30

16

25

26

Tyliausia pamoka

Apklausoje dalyvavę mokiniai teigė, kad didžiausią triukšmą mokykloje sukelia mokiniai(84,3proc.), po (7,8 proc) respondentų teigė, kad triukšmą sukelia mokytojai ir aplinka.

7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė0

2

4

6

8

10

12

10

78 8

5 5

12

112

1

Triukšmą dažniausiai sukelia:

MokiniaiMokytojaiAplinka

Teigiamai atsakiusiųjų, kad triukšmas trukdo mokymuisi, buvo 64,7proc. respondent,neigiamai atsakiusiųjų, kad triukšmas trukdo mokymuisi, buvo 23,5 proc. respondent, ir nežinančių, ar triukšmas trukdo mokymuisi-13,7 proc. respondentų.

7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė

7

8

2

8

6

4

1 1

9

1

3

2

1 1

Ar triukšmas trukdo pamokoje?Taip Ne Neturiu nuomonės

Reikšmingai skiriasi kai kurių klasių moksleivių atsakymai į klausimą, ar pyksta, kai būna triukšmingoje aplinkoje. Labiausiai pykina 10 klasės mokinius (100 proc.), 11 ir 8 klasių mokinius (86 proc ir 73 proc). Tokių atsakymų tarp devintokų buvo 16,7proc. Neigiamai į šį klausimą atsakė 75proc. devintos klasės mokinių.

7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė

8

2

8

4 4

3

2

4

1

2 2 2

1

2

3

2

1

Ar triukšmas gadina emocinį klimatą?Taip Ne Neturiu nuomonės

Ar triukšmas gali sukelti agresiją ir mažinti draugišką elgesį teigiamai atsakė56,9proc. mokinių. Neigiamai atsakiusių į šį klausimą buvo 37,3proc. mokinių. Apie 17,6 proc. mokinių neturi nuomonės.

7 klase 8 klase 9 klase 10 klase 11 klase 12 klase

5

1

8

7

4

3

6

7

4

1

3

2

Triukšminga aplinka ...Nervina Nekreipiu dėmesio

Nors 9 klasės mokiniams triukšmas ir netrukdo, bet vistiek 67,7proc mokinių triukšmas nervina, apie 87,5 proc aštuntokų nekreipia dėmesį į triukšmą.

Į klausimą, ar garsios muzikos klausymasis gali pakenkti klausai, darbui teigiamai atsakė 49proc. apklaustų respondentų. Reikšmingo skirtumo analizuojant nei pagal lytį, nei pagal klases nepastebėta.

7 klase 8 klase 9 klase 10 klase 11 klase 12 klase

5 5

7

1

4

33 3

4

5

2 2

3

1

2

1

Garsi muzika kenkia Jūsų darbuiTaip Ne Neturiu nuomonės

Dauguma (76,5proc.) mokinių nurodė, jog reik÷tų mažinti triukšmingumą mokykloje. Neigiamai atsakiusiųjų buvo 15proc.

Moksleivių nuomone, mažinti triukšmingumą mokykloje padėtų didesnis budinčių mokytojų skaičius, aktyvesnis jų budėjimas, įdomesni užsiėmimai pertraukų metu.

III. MOKSLEIVIŲ ANKETINĖS APKLAUSOS IR GARSO MATUOKLIO REZULTATŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ

Pasinaudojant mokinių apklausos rezultatais, atlikta duomenų lyginamoji analizė - lyginant anketinės apklausos ir triukšmingumo lygio mokykloje matavimą triukšmomačiopagalba. Triukšmingumas matuotas garso lygio matuokliu DVM 401. Pagrindinės charakteristikos: matavimo intervalas: 25...100 dB; dažnių diapazonas: 30 Hz...10 kHz. Garso lygio matuoklio pagalba nustatyta, kad triukšmingiausia gimnazijos vieta pertraukų metų II korpuso II aukšto koridorių, nes matuojant triukšmomačiu nustatytas 72 dB triukšmingumas. Antra vieta pagal triukšmingumą tenka II korpuso I aukšto koridoriui, ten triukšmomatis parodė 70 dB.

Sveik

atos c

entro

duomenys

I a ko

ridoria

i

II a. K

oridoria

i

III a.

Koridoria

i

skam

butis I a.

Skam

butis II a

.

Skam

butis III a

.0

20

40

60

80

100

120

30

68.2 69.1 64.883

98.5

77.6

Triukšmo lygio palyginimas su sveikatos centro duomenimis

Didžiausias (98,5dB) triukšmo lygis nustatytas skambant skambučiui II korpuso II aukšte, o mažiausias choreografijos salėje nevykstant užsiėmimams – 26,1 dB ir bibliotekoje -26,2 dB.

I a. K

oridoriu

s

II a. K

oridoriu

s

III a.

Koridoriu

s

I foje

II foje

sporto

salė

Biblio

teka

Moky

tojų

kam

barys

Direkt

orės k

ambar

ys

Valgyk

la

Rūbinė

Lauka

s prie

moky

klos

0102030405060708090

Triukšmingiausios vietos pertraukų metu

Prieš pamokasPo 3 pamokųpo 4 PamokųPo pamokų

Matuojant triukšmomačiu nustatyta, kad triukšmingiausia yra kūno kultūros pamoka ( 79,5dB). Mažiausiai triukšminga buvo per biologijos (33,7 dB), dailės (34,4 dB) ir fizikos pamokas ( 35,4dB).

Lietu

vių k

lb.

Užsie

nio k

lb.

Mat

emati

ka

Biolo

gija

Fizik

a

Istorij

a

Geogr

afija

Info

rmati

ka

Dailė

Muzik

a

Tech

nologi

jos

Etika

, tiky

ba

Kūno kult.0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

39.9 38.9

50.3

33.7 34.539.8 41 41.6

34.4

62.8

40.245.5

79.5

Triukšmingumas pamokose

Matavimo duomenys suteikė galimybę sudaryti mokyklos patalpų triukšmingumo žemėlapį.

II korpusas (geltonas) I korpusas (žalias) III korpusas (oranžinis)1 kab. Valytojų kambarys 1 kab. Direktoriaus pavad. kab. Direktorius, raštinė2 kab. Tikybos kab. 3 kab. integruoto mokymo kab. 4 kab. Technologijos kab.3kab. Etikos ir rusų klb. Kab. 5 kab. Anglų klb. 5 kab. Technologijos kab.4,5 kab. Dailės kab. 6 kab. Anglų klb. 6 kab. Mergaičių persirengimo kambarys6 kab. Anglų klb. 8 kab. Scenografijos kab. 7 kab. Berniukų persirengimo kambarys

7 kab. Anglų klb.9 kab. Kūno kult. mokytojųkambarys

II korpusas (geltonas)8 kab. Medicinos kabinetas9 kab. Istorija

10 kab. Istorija11 kab. Geografija12 kab. Istorija13. kab. Geografija

II korpusas (geltonas) III korpusas (oranžinis)

14 kab. Fotostudija 19 kab. Raštinėlė

15 kab. Matematikos kab. 20 kab. Laboratorija

16 kab. Lietuvių klb. 21 kab. Chemijoskab.

17 kab. Lietuvių klb. 22 kab. Informacinių techn. kab.

18 kab. Vokiečių klb. 23 kab. Fizikos kab.

19 kab. Lietuvių klb. 24 kab. Informacinių techn. kab.

20 kab. Lietuvių klb. 26 kab. Biblioteka, skaitykla

Triukšmas turi įtakos protinių užduočių atlikimui. Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą, dėl to nukenčia užduočių atlikimo kokybė ir ilgėja užduočių atlikimo trukmė. Monotoniškam ar fiziniam darbui atlikti triukšmas netrukdo.

Naujausi tyrimai parodė, kad mokinių testų rezultatai yra neigiamai veikiami aplinkoje esančio triukšmo. Triukšmo lygis buvo nustatytas 58-iose klasėse Ajovos valstijoje, kuriose mokėsi antrų – ketvirtų klasių mokiniai. Tuomet tyrėjai peržiūrėjo kiekvienos klasės testų rezultatus ir nustatė, kad triukšmingesnėse klasėse mokinių rezultatai buvo prastesni. Pakartotinis tyrimas buvo atliktas 67-iose Nebraskos mokyklose, tačiau ten buvo gauti skirtingi rezultatai. Penktos klasės mokinių rezultatai buvo prastesni triukšmingesnėse klasėse, tuo tarpu trečios klasės mokinių triukšmas nepaveikė.

Rekomenduojamas fono triukšmo lygis klasėse yra 35 decibelai, tačiau tyrėjai nustatė, kad Ajovos mokyklose šis lygis siekė nuo 36 iki 50 decibelų, o Nebraskoje – nuo 28 iki 62.

Tyrimas parodo, kad norint geriau išlaikyti egzaminus, triukšmo lygis neturėtų siekti daugiau nei 28 decibelų.

Ar visada ir ar visiems mokiniams mokymuisi reikalinga tyli, rami aplinka, ar visada triukšmas įtakoja mokymosi rezultatus. Atsakymui į šiuos klausimus gauti Akmenės gimnazijoje buvo atliktas tyrimas. Mokiniams buvo pateiktas korekcijos tekstas iš 3 dalių pagal E.Zambacevičienės rekomendacijas. Tekste reikėjo s, l raides išbraukti, raidę e apibraukti. Užduotis atliko tame pačiame kabinete, tik kiekvienai užduočiai būdavo keičiamos aplinkos sąlygos-didinamas triukšmo lygis: pirmoji dalis atliekama tylioje aplinkoje, antroji dalis – be tiesioginės užduoties atlikimo turėjo pusbalsiu vardinti lyginius ir nelyginius skaičius, trečią dalį atliko grojant garsiai, greito tempo, žinomai muzikai.

Tyrime dalyvavusių moksleivių pasiskirstymas pagal klases ir amžių:

7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė0

5

10

15

20

25

1618

19

23

9

13

Mokinių pasiskirstymas pagal klases

13 metų 14 metų 15 metų 16 metų 17 metų 18 metų 19 metų0

5

10

15

20

25

30

13

17

14

26

12 11

4

Mokinių pasiskirstymas pagal amžių

Ar visada mokiniai gali sukaupti dėmesį, jį paskirstyti atliekamoms veikloms, parodė atlikto tyrimo rezultatai.

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 130

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

12 klasė

26,1 dB75,4 dB79,75 dB

1 2 3 4 5 6 7 8 90

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

11 klasė

25,9 dB73,95 dB81,65

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 230

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

10 klasė

28 dB69,6 dB80,2 dB

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 190

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

9 klasė

26,3 dB69,5 dB78,2 dB

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 180

0.1

0.2

0.3

0.4

0.5

0.6

0.7

0.8

0.9

1

8 klasė

26 dB52,579,7

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 160.75

0.8

0.85

0.9

0.95

1

1.05

7 klasė

26,3 dB75 dB85 dB

7 klasė 8 klasė 9 klasė 10 klasė 11 klasė 12 klasė0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

Chart Title

26,4 dB69,3 dB80,8 dB

Atliktas tyrimas parodė, kad šiandieninis moksleivis geba prisitaikyti prie aplinkos sąlygų - triukšmo, temperatūros ir kitų trukdžių. Šiandiena nenuostabu, kad mokinys atlikdamas užduotis gali ne tik susikaupti konkrečiam darbui, bet gali klausyti muzikos, dirbti kompiuteriu ar atlikti kitas veiklas.

13 metų 14 metų 15 metų 16 metų 17 metų 18 metų 19 metų0

0.2

0.4

0.6

0.8

1

1.2

Rezultatai pagal amžių

26,4 dB69,3 dB80,8 dB

Iš atlikto tyrimo galima padaryti išvadą, kad garsi muzika ar draugų pusbalsiu atliekamas skaičiavimas nesutrukdė gerai atlikti tęsto, pasiekti gerų rezultatų.

Turbūt galima kelti naują hipotezę, ar mokykloje pamokos privalo vykti tylioje aplinkoje, o gal muzika ar kitas triukšmas gali net pagerinti dėmesio sukaupimą ir leisti pasiekti geresnių rezultatų.

IŠVADOS

1. Triukšmas veikia ne tik klausą , bet ir visą organizmą. Taigi, triukšmas yra kenksmingas aplinkos faktorius, sukeliantis specifinių ir nespecifinių patologinių pakitimų beveik visose organizmo sistemose. Triukšmas turi įtakos kalbos suvokimui ir gali įtakoti mokymo procesą

2. Garso lygio matuoklio pagalba didžiausias triukšmingumas nustatytas pertraukų metų valgykloje, foje ir kūno kultūros pamokose. Mažiausiai triukšminga bibliotekoje –skaitykloje.

3. Tyrimo pagalba nustatyta, kad dauguma teigė, kad triukšmas trukdo mokymuisi. Daugiau nei pusės moksleivių teigimu triukšmas gali sukelti agresiją ir mažinti draugišką elgesį.

4. Triukšmingumo matavimas išryškino triukšmingiausias gimnazijos vietas.

Literatūra

1. Akustinio triukšmo matavimo protokolas Nr. F-S-T-135. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyrius. 2010 m. gruodžio 22 d.

2. Lietuvos higienos norma HN 33-2001 „Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje 3. aplinkoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai.“ 4. Lietuvos higienos norma HN 33:2007 "Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai 5. gyvenamuosiuose ir visuomenin÷s paskirties pastatuose bei jų aplinkoje" 6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (2005). Dėl triukšmo poveikio 7. visuomenės sveikatai tvarkos aprašo patvirtinimo. Vilnius: Valstybės žinios, Nr. 93-3484 8. Mačiūnas, E., Uscila, V. ( 2009). Kelių transporto triukšmo sukeliamo žmonių dirginimo ir 9. miego trikdymo įvertinimas Vilniuje ir Kaune. Sveikatos mokslai , 3. 10. Misevičius I. (2004)Triukšmo poveikis sveikatai 11. Obelenis, V.(2004) Triukšmas ir sveikata. 12. E. P. Zambacevičienė „vaiko psichologinis pažinimas“13. http://www.snaujienos.lt/naujienos/miesto-gyvenimas/28897-moksleiviai-kovoja-su-triukmu-mokyklose 14. http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24482