Pagaliau, atrodo, metas þadinti visus ir keliauti, kur nors. Visi vël mëgino pasistiprinti þaliamësa, taèiau gana nesëkmingai. Po to kurá laikà keliavom palei statø kalnagûbrá, kolpastebëjom kaþin koká pakilimà ir urvà kiek aukðtëliau. Pasak mûsø pëdsekio, ðiuo keliugana daþnai vaikðèiota. Kà gi, prasieisime ir mes, blogiau nebus. Urvaþmogá apëmëdidvyriðkumo priepuolis, jis mat eis pirmas ir plikais kumðèiais sudoros visus minitaurus(cituoju), minotauro kuokà ásibrukæs, atsipraðant, á uþpakalá. Labai praðom, jûsø malonybe,mane visuomet mokë gerbti svetimus paproèius. Ið paskos mûsø didvyriui vorele patraukë irvisi kiti. Poþeminæ perëjà perëjome be nuotykiø. Kitoje pusëje pamatëme skurdþiaikrûmokðniais apþëlusià plynaukðtæ, o tolumoje ryðkëjo vieniðas lyg ir snieguoto kalnosiluetas. Vienbalsiai nusprendëme traukti link jo. Tapijome kone pusæ dienos, pradëjo lyg irkamuoti alkis, kai kà. Vandens, tiesa, netrûko, nes kitaip nuo skundø tikriausiai ir ausys bûtøsutinæ. Staiga tylà sudrumstë labai jau keistas garsas, pradþioje pamaniau, kad taiDemorhas, keisèiausius garsus tiesà sakant nuolatos laidantis, taèiau vëliau pasirodë, kad -minotauras. Beje, elfai, intelektualai, aiðkino, kad minotaurë. Bet vis tiek didumo sulyg kalnu,kas kad be ragø, o su mûsø skurdþiu arsenalu... Vienu þodþiu, viena nevaikðtanti bëda, matjos buvo dvi. Tai, kas sekë toliau, galëtø bûti apraðyta, kaip "pintiniø mûðis", mat tos kvailoskarvës pasirodë praktiðkai neimlios mano mentaliniam poveikiui. Tada Treisas suurvaþmogiu pasiðovë pabendrauti su damomis, bet jei ilgaausis Gvaihiras nebûtø jøsustingdæs, manau, bûtø blogai pasibaigæ. Mat tie dràsuoliai, ginkluoti kuoka ir ið karviøatimtu krepðiu, pasirodë visu graþumu: ðûkavo, griuvinëjo ir kitaip darkësi, kaþkokskoðmaras. Galø gale, kai sustingdyta karvë vos ant jø neuþgriuvo, Demorhas èiupo antrajádar sveikà krepði su gërybëmis ir nudûmë kiek kojos neða. Na ir kas mums liko daryti?Pasileidome ir mes ið paskos, negi paliksi draugà bëdoje. Pavakare, kai paaiðkëjo, kad kalnoðiandien nebepasieksime, susirengëme nakvoti. Visi buvo alkani, taigi kaþkas patikino, kadgrybai valgomi, o ir þolës tikras gardumëlis, að be abejo në á burnà neëmiau to 'gardësio'.Ryte buvo aiðku, kad gerai padariau, nes visi jautësi apnuodyti. Gvaihiras ëmësi gydyti,Jumirai, rodos, tikrai padëjo, o kitiems tik iðdidumas neleido skøstis, nors tarpais tekdavopasiðalinti á krûmus. Dienà pagaliau pasiekëme kalnà, taèiau ten gyvenæs stambusminotauras su ðeima mums pasiûlë neðdintis lauk. Gvaihiras, tiesa, dar bandë uþmegztikontaktà, taèiau minotauras-patriarchas, iki valiai pasimëgavæs pastarojo lingvistiniaissugebëjimais (tiesiog stûgavimu ir mykimu), aiðkiai kontaktuoti su mumis atsisakë. Todëlpatraukëme kuo toliau nuo bëdos ir vël ëjom visà dienà, kol tolumoje pamatëme jûrà. Kà gi,nepasisekë, pasirodo mes vël saloje. Todël nusprendëme gráþti á salos vidurá ir traukti á kitàpusæ. Pavakare Demorhas vël ketino pasimëgauti 'gardþiaisiais' grybais, taèiau mûsøvitalistas pareiðkë turás geresnæ idëjà. Sugraibæs rieðkuèias dirvos sukûrë kaþkà panaðaus ákylanèià mielinæ teðlà. Tai man sukëlë prisiminimus, kaip studijø metais tokiais studentø-vitalistø sukurtais gumulais apmëtydavome nepopuliarius dëstytojus ir kvëðas studentus -linksmi buvo laikai. Sako, kad tai labai maistinga, bet teko susikurti sau iliuzijà, kad valgaukepsná, vaizdelis vis dël to nekoks. Taèiau kiti nebuvo tokie iðrankûs.

NEOFICIALUS IR NEPERIODINIS ÞAIDIMO“KARIAI & MAGAI” LAIKRAÐTUKAS

2002 GEGUÞËNr. 5

1

KARIAI & MAGA

I

VAI DMENØ ÞAIDI MA

S

PATIRTIS: pintiniø mûðis

2

SKRAJOJANTI

Kas èia vyksta?

Þaidëjams - dþiaugsmas, meistrui - vargas...

Galëtø paklausti ne vienas protingas þmogus, apsilankæs patalpoje, kurioje þaidþiami vaidmenø þaidimai (toliau - VÞ). Iðpirmo þvilgsnio tai primena emociðkai nestabiliø, o gal net ir valstybës saugumui pavojingø anarchistø susibûrimà - uþ stalosëdinèio jaunimëlio (nebûtinai) grupelë labai garsiai ðaukia, daþnai kartojamos frazës "Puolu", "Tu - lavonas" ir "Metu prieðprotà". Kartais grasinama versti duris, lipti per sienà ar, neduok Dieve, pasikësinti á visuomenës saugumà garantuojanèiopareigûno sveikatà, gyvybæ ir skaistybæ. Tarpais tarp ðûksniø mëtomi kauliukai.

Pasakius, jog tai þaidimas, galbût, taptø aiðku tik viena - kad visi kartu fantazuoja ir ið to gimsta kaþkoks veiksmas...Ðie nuotaikingi þaidimai ir vadinami vaidmenø þaidimais. Vaidmenø - ne dël to, kad scenoje reikëtø vaidinti, greièiau

todël, kad þaidëjas turi savo veikëjà, uþ kurá gyvena þaidime. Þaidëjui nereikia vargintis ir paèiam ðvaistytis ginklu, bandytiiðsilaikyti balne ar netgi imituoti ðiuos veiksmus.Jam tereikia pasakyti: "Mano veikëjas daro (arba - að darau) tà ir anà"...Pavyks ðis veiksmas ar ne (atsikels herojus, pargriuvæs nosimi á balà, ar liks tenai gulëti), priklauso nuo to, kaip bus iðmestikauliukai. Juk turi kaþkas suvaidinti "þabalo" likimo vaidmená. Kauliukai, vartojami VÞ, skiriasi ðonø skaièiumi - gali bûti 4-, 6-,8-, 10-, 12-, 20-ainiai. Ypaè "kaulingas" þaidimas yra "Dungeons and Dragons", pasiþymëjæs ypaè grieþtomis taisyklëmis.Dabar atsirado þaidimø, kuriuose kauliukai beveik nenaudojami - meistro intuicija sprendþia, pasiseks tau uþvoþti prieðui permakaulæ ar trenksi á ðalimais augantá medá...

Meistras yra tas, kuris vadovauja paradui (atsipraðau, þaidimui) ir seka pasakà (Jûs kà tik sutikote trolá... Trolis labaididelis ir baisus... Ið kitos pusës jûsø link bëga kitas trolis... Dar didesnis ir baisesnis... Tai kà, vaikuèiai, dabar darysim?). Kaikuriose þaidimø sistemose jis vadinamas dar istorijø pasakotoju (storyteller) ar kaip nors kitaip, bet tai esmës nekeièia - vistiek meistras yra ta ðlykðtynë, kuri gali numesti þaidëjams (tiksliau, jø herojams) ant galvø ðimtatûkstantinæ prieðokariuomenæ, ir nieko jam uþ tai nebus (net ir algos uþ tai negauna). Meistras kuria þaidimo siuþetà ir vaidina herojøsutinkamus veikëjus, pvz., tuos paèius baisiuosius trolius. Ði ðlykðtynë (meistras), beje, þaidëju nevadinamas.

Þaidþiama, þinoma, grupëmis - vienas lauke ne karys (turbût ir ne magas). Daþniausiai þaidime dalyvauja 4 - 7 þmonës.Kaip gimsta þaidimo herojai? Pasak vieno ið patyrusiø meistrø K. Beito, veikëjas daþnai turi paties þaidëjo asmenybës

bruoþø. Tai ypaè bûdinga pradedantiesiems, o daugiau paþaidæs pradeda eksperimentuoti ir nebedaro ið veikëjo savokopijos. Veikëjai turi tam tikras savybes, kurios nurodo jø fizinius ir psichinius sugebëjimus. O ðie savo ruoþtu lemia (kartu sumetamais kauliukais), kaip veikëjui pasiseks tai, kà jis susiruoðë daryti. Tarp tokiø savybiø galima paminëti jëgà, miklumà(sugebëjimas manipuliuoti daiktais), vikrumà (sugebëjimas laipioti sienomis, medþiais ir ðiaip iðstovëti ant kojø), protà,iðmintá, pastabumà, þavumà, sveikatà, galià (psichinæ ar maginæ), atsparumà. Visas ðias savybes, kad nepamirðtø, þaidëjasuþsiraðo á veikëjo lapà. Kartais bûsimos veikëjo savybës nustatomos metant kauliukus - tuomet jos vertinamos taðkais. Kuodaugiau taðkø iðmeti, tuo daugiau proto gauni (kad taip gyvenime bûtø galima...). Paskui pagal gautà paveikslà parenkamasatitinkamas veikëjas - jei fizinë jëga maþa, tai jam turbût geriau tapti kokiu intrigantu, nei kariu. Ágûdþiai ir savybës gali bûtiperkami þaidimo metu. Supuvæ kapitalistai kûrë vaidmenø þaidimus, ið karto matosi. Veikëjus galima pasirinkti pagal áprastàarchetipà - barbaras raumeningas, magas beðirdis, graþuolë graþi, pabaisa baisi... Daugelyje þaidimø sistemø veikëjai turipriklausyti kokiai nors klasei, kuri irgi lemia jø sugebëjimus ir interesus. Ði klasiø "sistema" (þynys, karys, magas, vagis)iðrutuliota þaidime "Poþemiai ir drakonai" ("Dungeons and dragons"). Kadangi tai pirmas VÞ, galima sakyti, kad tai VÞklasika.

Pretenduojantys á originalumà nori, kad jø veikëjai elgtøsi prieðingai, nei ið jø tikimasi - barbaras skainioja pievojeramunëles ir deklamuoja Ðekspyrà, magas turi suicidiniø polinkiø, nes jam nuolat pagirioms skauda galvà, graþuolë þvaira, opabaisa neðiojasi kosmetinæ. Taèiau veikëjø skirstymo á klases laikosi ne visos VÞ sistemos.

Vienas þaidëjas gali þaisti ir uþ keletà veikëjø. Tiesa, tokiu atveju, pasak K.Beito, vienas veikëjas daþniausiai bûna"tikras", o kitas - jo pagalbininkas. Arba - abu "tikri", bet nuobodþiai vienodi. Tad þaidimui tai nieko doro neduoda.

Daþnam neþaidþianèiam VÞ asocijuojasi su nuolatiniu prieðø galabijimu, kovomis ir kraugeriðkumu. Yra ir toks veikëjotipas, vadinamasis Combat Wombat - toks mielas padarëlis, egzistuojantis tam, kad visus sutiktus þudytø, ir kaip sakoma,kautis jis moka geriau nei vaikðèioti. Bet juk veikëjo charakteris priklauso nuo þaidëjo pasirinkimo, tad pacifistas, ko gero, irgiturëtø kà veikti VÞ... Tuo labiau kad ir kiekvienas meistras padaro þaidimà skirtingà: pas vienus gali vykti iðtisos kautynës,pas kitus herojø laukia maþai kovø ir daug festivaliø, rungèiø, ðokiø. Veikëjas turi tam tikrà lygá, kuris priklauso nuo jo patirtiesir sugebëjimø. Þaidëjai pakyla á aukðtesná lygá kaupdami patirties taðkus, gaunamus áveikus kliûtá ar pasiekus tikslà. Þaidimedalyvauja ir nevaidinami veikëjai (NPC - Non - Player Character) - tie, uþ kuriuos þaidþia meistras. Jie gali bûti epizodiniai(fermeris, einantis per kelià) arba turëti didþiulæ reikðmæ þaidimo siuþetui (veikëjus nuolat persekiojantis bloguolis). TokiaisNPC gali bûti pabaisos, o pabaisa - tai bet koks padaras, prieðiðkas veikëjui (drakonas, orkas, ateivis, robotas...).Populiariausios pabaisos VÞ, ko gero, - vampyrai. Kai kuriose þaidimø sistemose ("World of Darkness") veikëjai patys bûnapabaisos, pvz.,tie patys vampyrai.

VÞ ypatingi tuo, kad juose laimëti ar pralaimëti kaip ir negalima... Nelaimi joks pavienis þaidëjas, nelaimi në visa grupë -juk nëra prieð kà jai laimëti. Þaidimas gali trukti septynerius ilgus metus ir baigtis tada, kai þûsta dauguma veikëjø. Arba kainusibosta... Tad þaidimo tikslas vienas - malonumas. Be to, VÞ gali bûti naudojami kaip mokomoji priemonë: pasauliokûrimas reikalauja iðsamiø þiniø, ko gero, visose mokslo srityse... Jei veikëjas þûva tebesitæsiant þaidimui, þaidëjas galipasirinkti kità ir þaisti toliau. Pastaba "kompiuterastams": VÞ - "neuþseivinami"! Jûsø herojus ið dausø nebegráþ… nebent taibûtø specialiai ávesta á þaidimo siuþetà.

Yra mananèiø, kad VÞ - tai ne þaidëjø, o meistro þaidimas, atseit jis gaunàs didþiausià malonumà. Jei meistras

Kalnius Zilaitis

Kà veikia poþemiuose drakonaiarba kaip lengviausia tapti herojumi, graþuole ar pabaisa

3

TEMA

komanduoja þaidëjams, kà jie turi daryti, taip ir yra. Bet jei þaidëjams paliekama didelë laisvë, meistrui pasidaro nebetaip paprasta su jais susitvarkyti. Kai K. Beitas kadaise norëjo scenarijuje ágyvendinti vienà idëjà, teko þaisti trejus metus, koltai pavyko, nes niekaip nepavykdavo þaidëjø atvaryti á tà vietovæ, kur reikia...

Turi meistras ir kitokio vargo su nenuoramomis þaidëjais. Mat jam parankiausia, kai þaidëjai eina grupe,neiðsiskirstydami - tuomet juos lengviausia suvaldyti. Jei grupë suskyla ir kiekvienoje vyksta atskiras veiksmas, þaidimaslabai pasunkëja. Todël pirmøjø þaidimø veiksmas ir vykdavo tunelyje - ten tëra tiktai viena kryptis... Bet tai greitai atsibodo iratsirado laisvesni, su veiksmu atviroje vietoje, þaidimai. Beliko meistrui "kiðti savo trigraðá", kad þaidëjams nesinorëtøatsiskirti. Daþniausiai "separatistams" liûdnai baigiasi, ir tenka gráþti atgal. Ne tik þaidëjui, bet ir meistrui tenka kauliukusmëtyti. Pvz., meistras þino, kad þaidëjø krûmuose gali tykoti ðernas. Tuomet jis meta kauliukus ir nuo ðio rezultato priklauso -bus ðernas krûmuose ar liks tiktai teorine galimybe... Tai daro þaidimà ádomesná ir paèiam meistrui - ne viskas, kas josuplanuota, pavyksta... Protingas þaidimo meistras turi dar ir kitokiø problemø: kad viskas jo pasaulyje bûtø apgalvota irlogiðka. Daþnai nekreipiama dëmesio, pvz., á ekologijà - poþemyje apgyvendinami drakonai, kitokie þvërys, orkai, dvorfai -bet negalvojama apie tai, kà jie visi tenai valgo, kodël vienas kito neiðskerdþia.

"Dungeons and Dragons" (lietuviðkai kalbant, "Poþemiai ir Drakonai") turi garbës bûti vadinamas pirmuoju VÞ, be to,kaip sakoma, labiausiai keikiamu ir labiausiai garbinamu VÞ. Tai gana "griozdiðkas" þaidimas (vëliau sukurtas jopatobulintas variantas - "Advanced Dungeons and Dragons, ADD), su gausybe taisykliø bei lenteliø. Iðleistas jis 1972 m.maþø pamfletø pavidalu, o 1974 m. jo kûrëjas Gary Gygax (þaidimo bendraautorius - Dave Arneson) bei jo kompanija TSR("Tactical Strategic Research") pradëjo ðio þaidimo rinkiniø leidybà. TSR tapo didþiule VÞ kompanija, bet 1997 m susidûrë sufinansiniais sunkumais ir jà nupirko "Wizards of the Cost", didþiulë kortø þaidimø kompanija. Pirmieji "Dungeons andDragons" buvo paprasti lobiø medþiotojø nuotykiai poþemiuose, kai þaidimas iðpopuliarëjo, nuotykiai tapo ávairesni irintelektualesni. To rezultatas ir buvo "Advanced Dungeons and Dragons", kuris dabar ir þaidþiamas. Tai vis dar didþiausiasVÞ, turintis gausybæ papildymø, pasauliø ir taisykliø. Sakoma, kad visi þaidëjai yra já bent kartà þaidæ, nors daugelis já vadinapraeities þaidimu su sudëtingomis taisyklëmis. Kadangi ðis þaidimas seniausias ir populiariausias, dauguma ne þaidëjøvisus VÞ sieja bûtent su juo. Ið èia ir terminas - "drakonistai"...

GURPS (Generic Universal Role Play System) - paprastesnis þaidimas nei jo "protëvis".Tai viena didþiausiø sistemø,sukurta Steve Jackson. Á jà áeina papildymai ið ávairiø kitø þaidimø, todël pavadinime ir yra þodis "generic" - "gentinis","rûðinis", t. y. turintis kaþkà, kas bendra visiems, tai rinkinys mechanizmø, kuriuos galima panaudoti bet kurioje aplinkoje. Kaikurie þaidimai skirti literatûros fanatikams. Pvz., MERP (Middle Earth Role Playing) - ðio þaidimo veiksmas vyksta DÞ.Tolkino Vidurþemyje po to, kai buvo sunaikintas Þiedas. Ðio þaidimo veiksmo ir mûðiø sistema yra sudëtingiausia.Kiekvienas veikëjas turi ilgus sàraðus, kurie nulemia, kas eis pirmas, kokiu greièiu ir t. t., taip pat sudëtinga ir charakteriøkûrimo sistema, á kurià áeina vaikystës patirtis, suaugusiojo interesai, darbas, mokslas... Pagal R. Þeliaznio "Amberokronikø" ciklà sukurtas þaidimas "Amberas". Jis pasiþymi tuo, kad þaidþiamas visai be kauliukø, èia labiau koncentruojamasiá þaidimo veiksmà, o ne á taisykles. Ðis þaidimas priklauso vadinamiesiems "storryteller" tipo þaidimams. Lavkraftomëgëjams skirtas "Call of Ctulhu" - èia þmonës susiduria su pabaisomis ið Ktulhu mitø. Þaidëjai vaidina neþinomø dalykøtyrëjus. Þaidimo veiksmas vyksta greitai, jo veikëjø gyvenimas trumpas... Pastaruoju metu labai iðpopuliarëjo "World ofDarkness" (Tamsos pasaulio) þaidimas. Veiksmas vyksta þemëje, bet tamsesnëje ir niûresnëje, pilnoje pabaisø, kuriasvaidina patys þaidëjai. Ðioje sistemoje yra penki þaidimai: "Vampire", "Werewolf", "Wraith", "Mage", "Changeling"."Changeling" vadinamas spalvingiausiu VÞ. Tai penktas ir paskutinis þaidimas ið "World of Darkness" serijos. Jo veikëjai yraþmoniø ir fëjø hibridai, kuriø þmogiðkoji dalis po mirties prisikelia, o fëjiðkoji, tai, kas vadinama Glamour , t. y. menas, muzika,vaizduotë - prarandama, ir jie turi tà Glamour ið kaþkur susirinkti. Þaidimas, sako, taikus ir kûrybiðkas. Dar yra tokierenkamieji kauliukø þaidimai (collectible dice games) - bandymas padaryti kortø þaidimø variacijà. Jie þaidþiami specialiaiskauliukais ið rinkiniø, á kuriuos áeina atsitiktinai parinkti kauliukai. Bet ðie þaidimai ne tokie populiarûs, kaip kortø, nes patyskauliukai maþiau patrauklûs uþ graþiai iðpaiðytas kortas.

Yra þaidimai be kauliukø, yra þaidimai su kauliukais ir labai grieþtomis taisyklëmis, kur labai grieþtai remiamasischemomis, kortomis, kauliukais, lentelëmis, matematiniais apskaièiavimais, tikimybiø teorija, Pitagoro teorema... Yrafentezi (Dungeons and Dragons), SF (Traveller), siaubo (Call of Ctulhu), kiberpanko (Cyberpunk 2020) þaidimai... Jausukurta ir deðimtys ar ðimtai kompiuteriniø VÞ, kuriuose "meistrauja" kompiuteris. Yra ir nefantastiniø þaidimø - istoriniai,kariniai, ðpionaþo, kriminaliniai. Bet populiariausi vis tiek - fantastiniai... Gal todël, kaip teigia vienas internetiniø autoriø, kadVÞ - eskapistinis laisvalaikio leidimo bûdas, ir geriausia tam tinka bûtent fantastika...

Þaidëjai mëgsta burtis ne tik pavienëmis grupelëmis, bet ir á didesnes draugijas. Labiausiai organizuota ir geriausiaiveikianti, ko gero, yra RPGA (Role Playing Games Asociation), kuriai priklauso virð 30 atskirø klubø bei daugiau kaip 8000nariø. Draugija leidþia "Polyhedron" þurnalà, rengia varþybas, konventus.

Lietuviø fantastai irgi þaidimø "zarazà" pamëgo. Ne tik uþsienietiðkà, bet ir savà bandë sukurti. Pirmas blynas, ne taipjau labai ir prisvilæs, ir buvo "Kariai ir magai" - pavadinimà sugalvojo G. Beresnevièius, prie paties þaidimo kûrimo daugiausiaprisidëjo G. Beresnevièius# ir K. Beitas (kuris buvo pagrindinis þaidimo taisykliø kûrëjas). Tai - "Poþemiø ir Drakonø"variantas, kiek pakeistas, pridëta kitø þaidimø taisykliø. VÞ Lietuvoje prigijo neiðkart. Karius ir Magus" bandyta þaisti perpirmàjá Lithuanicon'à, bet tuo metu jie didelio susidomëjimo nesukëlë. Po poros metø, kaiVÞ vël pristatyti Lithuanicon'o metu, atsirado norinèiø þaisti toliau.

Þaidimø ávairovë

Vienas lauke - ne…

"Savi" ir "importiniai" þaidimai Lietuvoje

Straipsnyje panaudota fenzino “Dorado raganos” medþiaga

4

ISTORIJOS

Kovos veþimas

Ðumerø dviaðis kovos veþimas, III tûkst. m. pr. m. e.

Kavalerijos atsiradimas buvo tikrasperversmas senø jø amþiø mûð iøstrategijoje. Iðtisus ðimtmeèius kariai antarkliø buvo lemiama jëga kautynëse. Taèiaubuvo laikai, kai kavalerijos, kaip koviniovieneto, dar nebuvo. Daug anksèiau buvonaudojami kovos veþimai - faktiðkaipirmasis istorijoje arkliø panaudojimasþmoniø nesutarimuose, kurie baigdavosi

kruvinais mûðiais.Kovos veþimas - vienu, dviem ar daugiau arkliø pakinkytas nedidelis veþimas, kuriamedaþniausiai bûdavo du þmonës: epiochas - vaþnyèiotojas, ir parabatas - karysbesikaunantis kovos veþime.Pirmieji kovos veþimø pieðiniai aptikti Tarpupyje. Jie datuojami III tûkst. m. pr. m. e., kaiðiame regione gyvavo ðumerø valstybë. Tada dar nebuvo apynasriø ir gyvuliusvaldydavo þiedø ámautø á ðnerves pagalba. Pirmieji kovos veþimai buvo labai griozdiðki irnepaslankûs. Ðumerai á kovos veþimos kinkydavo asilus, patys veþimai buvo dviaðiai suketuriais ratais. Sunku ásivaizduoti, kad jie galëdavo atlikti smogiamàjà atakà áprieðakines prieðininkø kovotojø rikuotes. Nors nëra pagrástø istoriniø ðaltiniø apie tokiøkovos veþimø panaudojimà mûðiuose, galima manyti, kad ðie koviniai junginiai atlikdavopagalbiniø koviniø daliniø vaidmená, kurie aprûpindavo pagrindinius junginius amunicija,iðgabendavo suþeistuosius ir, geriausiu atveju, apðaudydavo prieðus ið lankø irsvaidykliø.Kovos veþimai buvo naudojami senàjame Babilone, Asirijoje, Egipte, antikinëjeGraikijoje, Kartaginoje, Romoje ir kitose senovës valstybëse. Vieni mokslininkai mano,kad kovos veþimai atsirado Artimojoje Azijoje, IV tûkstantmetyje prieð mûsø erà, o po topaplito pietryèiø Europoje, Kaukaze, pietø Rusijos stepëse, Irane ir ðiaurës vakarø

Indokinijoje. Kiti istorikai teigia, kad kovos veþimø tëvynë - Eurazijos stepës.Ið vienos pusës tokia sudëtinga konstrukcija, kaip kovos veþimas, galëjo atsirasti tikpakankamai iðsivysèiusiose ðalyse, kur metalurgija ir medþio apdirbimas buvopakankamai gerai iðvystytas. Kovø veþimø gamyba turëjo bûti masiðka, nes tik didelis jøkiekis garantavo sëkmæ mûðio metu, o tam buvo reikalinga centralizuota valdþia, kurifinansuotø ir uþtikrintø nenutrûkstamà statybiniø medþiagø tiekimà. Ið kitos pusës,kovos veþimø kinkiniams reikalinga labai daug arkliø. Buvo reikalingi atsarginiai arkliai,kad pakeistø þuvusius ir suþeistus gyvulius. Taip pat reikëjo patyrusiø þmoniø, puikiaivaldanèiø arklius. Ir pagaliau buvo reikalingi kariai - epiochai ir parabatai - puikiaiiðmanatys kautyniø su kovos veþimais menà. Tokiais resursais galëjo disponuotiindoeuropieèiø klajokliø tautos, o sëslûs þemdirbiai to neturëjo. Èia ir iðklylaprieðtaravimas. Artimoji Azija, pagrinde Mesapotamija, disponavo stipria gamybinebaze ir resursais reikalingais kovos veþimø statybai, bet ðiame regione III tûkst. m. pr. m.e. nebuvo iðvystyta arklininkystë, nors arklius, èia, aiðku, þinojo. O indoeuropieèiø stepiøgentys, nors ir iðmanë arklininkystæ, materialine baze ir reikalingais resursaisnedisponavo. Perðasi iðvada, kad kovos veþimai galëjo atsirasti ir pasiekti reikiamàtechniná lygá tuose kraðtuose, kurie ribojasi su stepëmis ir yra ekonomiðkai iðsivystæ (tamlaikmeèiui). Sprendþiant pagal archeologinius duomenis, tokiu kraðtu galëjo bûtiAnatolija, buvusi rytinëje centrinës Maþosios Azijos dalyje.Kovos veþimai Maþojoje Azijoje buvo naudojami mûðiuose kaip galingas kovinis

vienetas, o jau passenovës graikuskovos veþ ima id a u g i a u s i ad a l y v a u d a v os p o r t i n ë s evarþybose, o darvëliau, SenovësRomoje, kovosv e þ i m a i b u v on a u d o j a m ii ð k i l m i n g o s eprocesijose beim a s i n i u o s erenginiuose.Kovos veþimusnaudojo ne tikArtimosios Azijostautos, bet net irkeltai bei kinai.

TËVAS

5

VINGIAI

Kinø kovos veþimas, XII a.pr. m. e.

Ðaltiniai:

www.rubricon.ru - , internetinë svetainëwww.megabook.ru - internetinë svetainë

Â.Â. Òàðàòîðèí “Êîíèöà íà âîèíå”Ðóáðèêîí

4

6

KALAVIJAS Senovës RomojeKALAVIJASTæsinys, pradþia “Monai” Nr.3

Kalavijas Senovës Romoje, kaip ir daugelyje kitø valstybiø bei tautø buvo pagrindinis ginklas,turintis didelæ vertæ, reikðmæ bei gamybos tradicijas.Dar prieð ásigalint Romai, senøjø Apeninø pusiasalio gyventojø etruskø kalavijai greièiausiai buvojau anksèiau apraðytø tipø modeliai. Savitos, romënams bûdingos, kalavijø formos iðryðkëjo tiktaip vadinamajame Respublikos laikotarpyje, kuris prasidëjo V a. pr. m. e. bei iðsilaikë iki patRomos þlugimo. Daugeliu atvejø savita lotyniðkojo kalavijo forma, jo ilgis bei plotis, kito nedaug.Taèiau daugiausia svarbiø pasikeitimø ávyko bûtent jø gamybos procese.Bûtent gamybos procesas ðiø dienø tyrinëtojams kelia keletà ádomiø klausimø: ar romënai savokalavijams naudojo geleþá ar plienà? Tokio klausimo prasmë tampa aiðki susipaþinus su geleþieskalybos technologija.Romos Respublikos laikotarpyje geleþies rûda jau buvo gaunama kasant jà ðachtose. Tolimesnistikslas buvo kaip ámanoma labiau tokià rûdà iðvalyti bei paðalinti ið jos visas priemaiðas, kadangigeleþis chemiðkai gamtoje daþniausiai bûna suriðta su deguonimi bei vandeniliu (taip sakant suvandeniu) bei turi ávairiø papildomø ðlakø.Pradþioje fizinës priemaiðos bûdavo paðalinamos rûdà plaunant vandeniu. Toliau ji bûdavomalama á maþus gabalëlius geleþinëmis girnomis, kintamai klojama sluoksniais su anglimi: anglisdegama bei taip paðalinamas vanduo. Taèiau joje dar likdavo deguonies. Tam jau apdirbta rûdatalpinama á specialià krosná, kurioje degimo metu dalis degimui reikalingo deguonies bûdavopaimama ne ið oro, o ið paèios rûdos. Galiausiai krosnies dugne likdavo geleþies luitai-bliumai(angl. bloom), kurie ir bûdavo medþiaga, naudojama tolimesnei ginklø gamybai. Toká gabalà kalviskaitindavo þaizdre ir kaldavo iki darbinës formos, taip papildomai dar paðalindamas likusiaspriemaiðas. Tada metalo gabalas jau galutinai keliaudavo ant priekalo, kur já kaitindavo anglimikûrenamose krosnyse, kaldavo iki reikiamos formos. Metalui atðalus jis vël bûdavo kaitinamas irtaip daugelá kartø. Viso to rezultate gaudavosi ádomus variantas - dalinai anglimi praturtintageleþis, kada pagaminta geleþtë ið dalies bûdavo panaði á plieninæ, o jos vidus bûdavo geleþinis.Skirtumas taip pat dar tas, kad tikras plienas turi apie 1,5% anglies, tuo tarpu pastarasis tik apie0.5%.Daugelio kaitinimø eigoje pagaminta geleþtë buvo tvirtesnë, nei atkalta tik per kelis kaitinimus.Pabaigoje, kada geleþtë ágaudavo tà forma, kuri buvo kalvio tikslas, ji bûdavo grûdinama beiatleidþiama. Daþniausiai ðis etapas - kalvio patyrimo ir profesionalumo vaisius.Dominuojantis ðio periodo kalavijo tipas yra gladiusas. Jo pirmtakas, taip vadinamas gladiushispaniensis, manoma buvo perimtas ið senosios Iberijos ilgo dviaðmenio kalavijo bei pritaikytassavoms reikmëms.Pirmieji gladiusai bûdavo ilgi, sugeleþte net iki 75 cm ilgio. Geleþtësplotis bûdavo apie 5 cm. Jibaigdavosi ilgoku smaigaliu.Nuo I m. e. a. pradþios prasidedapalaipsninis gladiuso kitimas iratsiranda plaèiau þinomas, taipvadinamas, Pompëjiðko tipogladiusas. Ðis tipas jau yra ðiek tieks iauresn is be i t rumpesn is .Vidutiniðkai jis bûdavo apie 60 cm ilgio.Geleþtë dviaðmenë, su lygiagreèiai einanèiomis briaunomis bei trumpesniu aðtriu smaigaliu. Josilgis 45-50 cm, plotis nuo 42 iki 55 mm. Jis buvo geriau pritaikytas tiek dûriui, tiek kirèiui.Tokie gladiusai atvaizduoti net garsiojoje Trajano kolonoje, kurià apie 111-114 metus pastatë

Romënø gladiusas

Romos imperatorius Trajanas dakø nukariavimuipaþymëti.Kadangi gladiusas buvo pakankamai trumpaskalavijas, todël buvo áprasta já neðioti deðinëje dirþopusëje ir iðtraukti kaire ranka. Romënø kariai kairëjerankoje taip pat neðiodavo ir skydà, taigimëgstamiausia jø kovos taktika bûdavo skydosmûgiu nugriauti prieðininkà ir já nudurti. Panaði kovostaktika buvo naudojama ir senojoje Graikijoje.

Taèiau pagal kai kuriuos ðaltinius deðinëje pusëje prie dirþo kalavijà neðiodavo tik pëstininkai beikavalerija, o kairëje - tik centurionai. Vëliau, paplitus ilgesniems kalavijams, kavalerija pakeitëkalavijo vietà prie dirþo.Kavalerijos naudotas kalavijas buvo spata (spatha). Bendras tokio kalavijo ilgis buvo 75-80 cm,geleþtës- apie 65 cm, plotis 4-5 cm. Vienas Danijoje rastas egzempliorius turëjo net 1 metro ilgiogeleþtæ. Spata tai tiesus vienaðmenis kalavijas. Ðio kalavijo rankena, jos antgalis bei kryþmapanaðûs á gladiuso, todël tai bûtø tarsi prailgintas pastarojo variantas, kurio svarbesnioji paskirtisyra kirtis, o ne dûris.Tolimesni lotynø kalavijo kitimai vyko II m.e. amþiuje. Bendru atveju kalavijo geleþtë savo formaliko nepakitusi, taèiau rankenoje vietoje apvalaus masyvaus rankenos antgalio atsiranda þiedas.Tokio tipo kalavijai daþnai atvaizduojami ðio amþiaus akmens raiþiniuose.Taèiau jau to paties amþiaus pabaigoje vël buvo gráþta prie bumbulo rankenos gale bei klasikiniopompëjinio kalavijo tipo. Taip pat labiau pradëta naudoti ilgesnë geleþtë, panaði á spata kalavijo.Toks naujasis kalavijas yra vadinamas modifikuota spata, kuri taip pat turi dviaðmenæ geleþtæ.Tokio kalavijo geleþtës ilgis svyravo nuo 55 iki 80 cm ilgio.Vëlesniuoju laikotarpiu pasirodë ir pilnai trikampiðkà geleþtës formà turintys kalavijai. Toliaupagrindinis romënø kalavijas tampa dviaðmenis, kuris nuo spatos tipo atsiradimo dideliupakeitimø, iðskyrus daugiau stilistinius nei funkciniu, nepatiria. Tai, kas manoma esant Romosklasikiniu kalaviju dabar tampa norma. Toks klasikinis kalavijas yra su 60-75 cm ilgio geleþte,kryþma pakankamai siaura, rankenos antgalis su bumbulu. Toks klasikinis kalavijo apibûdinimastinka nuo IV amþiaus, bei vëliau yra vaizduojamas mene. Tik iðskirtiniais atvejais bumbulaspakeièiamas trikampiu rankenos antgaliu.Bûtent kalavijo dydis ir forma atspindi tai, kaip jis yra naudojamas. Gladius hispaniensis buvovienaðmenis, pakankamai ilgas bei smailus. Ið to galima spræsti, kad tokie ginklai labiau buvo skirtidûriui nei kirèiui atlikti. Tam yra daug ávairiø árodymø, kad bûtent toks kovos tipas naudotas prieðilgesná keltiðkàjá kalavijà. Yra iðlikæs net vienas pasakojimas, kaip atrodë kova tarp barbaro irromëno: "Romënas buvo ginkluotas skydu bei kalaviju, taip pat ginkluotas buvo ir barbaras.Romënas savo skydu uþgriebë prieðininko skydo apaèià ir taip kilstelëjo barbaro skydà. Tuometstaigiai dûrë á pilvà ir kirkðná, taip nukaudamas ðá”.Spata, kurià labiau naudojo kavalerija, turëjo bûti ilgesnës pëstininkams nuo arklio pasiekti.Dviaðmenis pompëjiðkasis gladiusas rodo, kad atsiradu galimybë atlikti ir kirstá, o ne tik durti.Tokiam paèiam tikslui skirti ir vëlesniojo modelio spata kalavijai. Taèiau greitas dûris á pilvà ar veidà

vis tek iðliko mëgstamiausias kautyniøelementas. Taip pat trumpesniskalavijas yra lengviau valdomas, kartugalima naudoti ir skydà.

ADOMAS

7

AMUNICIJA

Ankstyvasis gladiusas (virðuje)ir Pompëjiðkasis gladiusas

Spata

Naudota literatûra:

1. The Roman Sword In The Republican Period And After2. Armamentarium: Beginer's Guide - Sword3. The Glory What Was Rome: Tactics Armor Arms Commanders Leaders4. European sword home: www.angelfire.com/ns/swordhistory/roman.html

4

8

4

DienoraðtisKARIAI & MAGAI

II skyrius

Pradþia “Monai” Nr.4.

Susidûrimas su dvorfo gentainiais, neþiûrint á jo pagyrûniðkas kalbas, nebuvolabai sëkmingas. Pusgyviai, aplamdytais ðonais, o mûsø ðaunusis karys ir susukneþinta plaðtaka - ðtai tikrieji mûsø "pergalës" vaisiai.

Nieko kito neliko, kaip bandyti nusigauti iki goblino - þyniuonio trobelës ir uþturimus variokus nusipirkti kelis ðimtus aukso monetø kainuojantá edramà rankaisugydyti. Elfas padarë neðtuvus be sàmonës gulinèiam kariui ir að juos iki patvakaro tempiau. Nusikaliau kaip arklys. Dvorfas neðtuvus tempti atsisakëmotyvuodamas tuo, kad jam trûksta ûgio. Betgi jis ir ið tikrøjø maþiukas. Vakareelfà apsëdo þvërtakiø manija. Jai vis vaidenosi aplink lakstantys vilkolakiai irmeðkolakiai, kuriø gyvenimo tikslas yra perkàsti mums gerkles. Deja,prabudëjusi iki ryto þvërtakiø ji nesulaukë.

Ryte mûsø kariûnë galø gale pabudo (turbût dvorfas naktá jà pabuèiavo) ir jaugalëjo pëdinti savo kojomis. Kelionë ið karto paspartëjo.

Paëjæ dar kelias valandas priëjome labai keistà kelio iðsiðakojimà. Viena keliodalis sukosi á deðinæ, o kita buvo uþkrauta ràstø krûva. Atrodo lyg kas bûtøuþtvëræs kelià ir perspëtø ar grasintø: toliau neiti. Tarp ràstø radome ágrûstà lentàsu aukðto meniðkumo paveikslëliu. Jame buvo pavaizduotas pusgaidis sugyvatës uodega, o ið jo burnos sklido liepsna. Kadangi su panaðiais viðtpalaikiaisjau buvome susidûræ anksèiau, tai nusprendëme, kad uþ ràstø prasideda iðtisasviðtynas. Vis dëlto pasukome kitu keliu (reikia pasakyti jis buvo labai ðlapias,tiesiog jutau po kojomis praeinanèias poþeminio vandens sroves) ir padaræpuslanká iðlindome á tà patá kelià, kurio pradþia buvo uþkrauta ràstais. Ðtai èiadvorfo smalsumas neiðlaikë. Jam susivaideno, kad mûsø aplenktame kelio ruoþebuteliukai kaip grybai dygsta. Kas dar blogiau, jis ákalbëjo mane eiti tø buteliukøpasirinkti. Mûsø bûrio moteriðkoji dalis aiðku tokio þingsnio nepalaimino. Dar ðiektiek pasikoliojæ mes iðsiskyrëme. Panelës nuëjo link goblino trobelës, o mes - dudidvyriai - gaidþiø muðti.

Paëjæ gal 100 metrø vidury kelio radome didþiulá smëlio kauburá. Viename joðlaite buvo anga. Miðkas aplink kauburá daugiau nei keistas: daugybë iðdegintøvietø, lyg á þemæ bûtø davæs þaibas. Dvorfas priplojo ausá prie þemës. Vidujekaþkas akivaizdþiai buvo - girdëjo toli ðiugþdëjimas, toli ðnarëjimas. Sugraibæskeletà ðakø dvorfas ámetë jas á urvo vidø - ðnypðtimas tapo stipresnis. Bet sklidojis kaþkaip keistai - ne ið urvo, o ið uþ jo. Paþvelgæ kas yra uþ to smëlio kauburio (iðkarto aiðku tai mums neatëjo á galvà), iðvydome ant kelio tupintá gaidá. Ið paþiûrosjis niekuo nesiskyrë nuo jau prikliopintøjø. Dvorfas nieko nelaukæs ðvystelëjo á jávienà ið savo kirviø. Pro ðalá. Að kaip águdæs ðaulys ásodinau strëlæ bestijai ásparnus. Toliau ávykiai klostësi kaip slogiame sapne. Gaidys tik pakëlë á virðø

9

KÚRYBA

uodegà ir pliaukðtelëjo þemën. Tiesiai prieðais dvorfà pakilo kokiø 2 metrøugninis stulpas. Jis nudegino taip puoselëtà dvorfo barzdà, padegë rûbus. Tenkur anksèiau stovëjo dvorfas iðvydau tik degant fakelà. Að dar spëjau ásodintiviðtpalaikiui vienà strëlæ, kai ugnies stulpas pakilo prieð mane. Paskutiniumomentu spëjau ðiek tiek pasisukti, tai ugnis neuþkabino manæs taip smarkiai.Bet rûbai apdegë atsakanèiai. Ið lanko liko tik degantis pagaliukas. Ið mano odospanaðiai. Tëvas tuo metu raièiojosi po samanas stengdamasis uþgesintideganèius rûbus. Besiraièiodamas jis pametë savo kirvá ir darbar atsidûrëprieðais gaidá plikomis rankomis. Prisiminæs jo didingà dràsà ir þygdarbiusgalvojau, kad ápykæs dvorfas tiesiog pasmaugs savo prieðininkà. Jau ruoðiausipulti jam á pagalbà, kai paslydæs visu ûgiu iðsitiesiau ant þemës. Kai pakëliaugalvà pamaèiau, kad dvorfas sprunka it ðunelis pabrukæs uodegà po kojomis.Gaidys sekë jam ið paskos. Galø gale mes abu atsidûrëme ant kelio prieðais ràstøkrûvà. Gaidys dar ilgai lydëjo mus akimis aiðkiai demonstruodamas savo valdøribas.

Uþ kokiø dviejø valandø kelio tolumoje pamatëme keletà palapiniø pastatytølaukymëje. Dvorfas ið tolo atpaþino savo gentainius ir suplëðæs savo ir taipskylëtus ir nuodëguliais atsiduodanèius marðkinius pasidarë madingà skarelæ,kuria pridengë barzdos likuèius. Aiðku sutiktiems dvorfams tai sukëlë átarimà irmes vos átikinome juos, kad jokia urvø ðiltine nesergame. Sutikti dvorfai prisistatëkalnakasiais skubanèiais á netoliese dunksanèias ðachtas. Pabandëme jiemsiðkiðti treèioje ðachtoje rastus kirvukus - be naudos. Mûsø moteriðkas kolektyvaspasirodo irgi buvo èia stabtelëjæs. Jos dvorfams pasirodë labai keistas darinys:tiek ûgio, tiek rasinës sudëties atþvilgiu. Dar kiek paëjus uþ dvorfø stovyklavietëssutikome ir tris piktas bûtybes. Jos ant mûsø rëkavo ir visaip kitaip keikësi.

Joms iðsirëkus patraukëme tolyn. Greitai pasiekëme goblino trobelæ, kuri

4

10

buvo elementarus dengtas veþimas, stovintis turgavietëje, árengtoje viduryjemiðkø. Ið karto pastebëjome kad ten buvæ dvorfai ir goblinai kaþkaip piktainuþvelgë mûsø gnomà. Ir vadino já kaþkaip neáprastai - cviergu. Pasirodo gnomaièia tarsi vergai, pati þemiausia klasë. Gnomui tai turbût nepatiko. Truputápaklaidþiojæ (susigaudyti ðioje improvizuotoje turgavietëje neámanoma: visiveþimai paþymëti kaþkokiais sutartiniais simboliais Z1), galø gale radomegoblino vaistø pardavëjo veþimà. Pagal mûsø planà, kadangi pinigø neturëjome,mentalistas turëjo apþavëti goblinà savo kerais. Aiðku kaip visada, paèiaissvarbiausiais momentais, visagalë magija negalëjo nieko padaryti. Goblinasaiðku kaþkà pajuto, bet neiðsidavë. Tada labai atvirai pasiûliau jam sandërá:pinigø neturime, bet galime padëti atsikratyti nereikalingais konkurentais ir pan.Goblinas akivaizdþiai susidomëjo. Pakvietæs mane á veþimo vidø jis ëmësi dëstytireikalà. Esà ten ir ten gyvena cviergas gydytojas - jo didþiausias konkurentas.Taigi jis turi dingti. Uþ paslaugà jis mus duos du edramus ir dar kaþkokius kelisgyduolius. Gavæs mano sutikimà, jis puolë pieðti kelià iki cviergo namo. Tuo metuað jam ið visø jëgø skëliau per galvà su po ranka pasipainiojusia puodyne.Vargðelis susmuko be maþiausio cyptelëjimo. Iðgirdusi kaþkokius garsus áveþimà ásmuko elfë. Ji puolë riðti goblinà, o að já pjauti. Ilgai negaiðdamisusikrovëme á kiðenes edramà, dar 4 kitus buteliukus, kaþkoká ryðulëlá ir skryniojerastas knygutes paskubomis pakiðome goblinà po stalu ir iðlindome ið veþimo. Olauke tuo metu vyko dar ádomesni dalykai. Kaþkoks girtas dvorfas pasiûlëmûsiðkiui dvorfui sandërá: jis sumokës du deimantus uþ leidimà ðauti ið arbaleto ácviergà. Ilgai negalvojæs dvorfas sutiko - cviergo nuomonës paklausti jisakivaizdþiai pamirðo. Ilgai nelaukæs dvorfas uþsitaisë arbaletà ir pataikë.Gnomas krito ant þemës kaip pakirstas. Þmogus tuo metu kaip stovëjo be amo,taip ir liko. Dvorfas gi pasiëmë du brangakmenius ir skaudanèia ðirdimi atsisakæssuteikti ðauliui girtuokliui dar vienà progà èiupo gnomà po paþastim ir neskubiuþingsniu pradëjo eiti turgavietës kraðto link. Prie jo prisijungëme ir mes su elfu.Neskubiu, natûraliu þingsniu perëjæ turgavietæ pasislëpëme miðkuose. Edramopasirodo dabar turime daugiau nei proto. Rankà kaip mat sugydëme. Atgavæssàmonæ gnomas uþsipuolë dvorfà - bûtø bent þenklà bëgti ar kerëti davæs.Atrodo, kad turës daug vandens nutekëti, kol jiedu vël susibièiuliaus. Dar kiekpailsëjæ vël patraukëme á kelià. Jokio tikslo neturime, tad nusprendëme tiesiogpasitraukti toliau nuo turgavietës.

Jau á pavakaræ prie pat kalnø grandinës sutikome dvorfà ir goblinà. Jie sëdëjoprie lauþo. O aplink mëtësi begalës ginklø, ekipiruotës. Iðsikalbëjome. Pasirodojuos uþpuolë bobalakiai. Rasë negirdëta, bet kiek supratome ið pasakojimobjauri. Paskatinti kaþkokio tai altruizmo pasisiûlëme padëti galabijant tuosbobalakius. Turbût nesitikëjæ tokio mûsø þingsnio dvorfas ir goblinas paþadëjoman ir kariui po infraakinius, ginklus ir maistà. Vakarà praleidome besiruoðdamibûsimajai baudþiamajai operacijai.

Maras (Mukas)Tæsinys kitame numeryje.

KÚRYBA

11

SVEÆIAI

Kaip visi mirë

Gyvenimas duobëje ir perðalimas

O dabar apie mano keliones

Naktinis mûðis

Kaip að buvau dvorfas - mentalistas…

Senais laikais garsëjau kaip meistras pas kurá tik retas herojus iðgyvendavo iki pabaigos. Visianksèiau ar vëliau mirdavo. Kartà, beþaidþiant "Karmagius", nusprendþiau tapti meistru gerieèiu, netpaëmiau visai nekaltà scenarijø pagal "Hobità". Viskas vyko ramiai, kol herojø nesupakavo orkai.

Vienas pabëgo, o kiti du buvo suriðti ir pakabinti þemyn galva virð alyvos katilo. Kaip visi átariate,bëglys gavo þiedà, padarantá já nematomu ir nusprendë iðvaduoti draugus. Uþlipo ant pastoliø, uþsitraukëjuos á virðø, nespëjo jø atriðti, o èia jau ir orkai su kirviais atbëga. Tie, kas buvo matomi, ðoko plikom irnutirpusiom rankom ant nevidonø orkø, bet kauliukai krito kritiniais nepasisekimais: vienas gavo kirviuper galvà ir jo kaulai subyrëjo á miltus, o kitas nukrito nuo pastoliø ir uþsimuðë. Nematomasis kolega taiiðvydæs bandë nuðokti á apaèià, bet vël kritinis nepasisekimas: kolega ákrito á alyvos katilà ir jame likomerdëti...

Taip að dar labiau sutvirtinau piktojo meistro vardà...

Kartà mano herojai slinko urvu ir vienas ákrito á duobæ, kurioje buvo daug vandens. Vargðo visà dienànepavyko iðtraukti, tai kolegos já ten ir paliko. Kol mes þaidëm visà dienà (ne geimo laiku), jis bandëiðsiropðti. Ten buvo laaaaaabai drëgna ir þmogelis sekanèià dienà laaaabai sirgo, turëjo daaaaaugtemperatûros (ne geime).

Taip þaidimas persikëlë á realybæ...

Kartà meistras norëdamas pradëti þaidimà nesugalvojo nieko gudresnio kaip: pasirodo karaliausðauklys ir kvieèia visus kas netingi pas karaliø. Mes nusprendëm, kad nenorim pas karaliø ir pasukom áprieðingà pusæ. Reikëjo jums matyti ko tik tas karaliaus ðauklys neiðdarinëjo, kad mus pakviestø paskaraliø. Pasirodydavo kiekviename kabake. Meistrui ilgai (na nelabai) laikë nervai ir…

…mes mirëm….

Kiek pamenu tada buvo þiema, mes miegojom prie lauþo. Mus persekiojo orkø, raitø ant didvilkiø,gauja. Budëjo Laru. Ji buvo pasiruoðusi viskam (praðu bëz poðlastëj): vilkëjo ðarvus (jei atmintisneapgauna grandininius), ant keliø laikë, ne - ne trolio galvà, o savo kardà. Staiga ið tamsos iðlekiadidvilkiai. Moteriðkas klyksmas, ir að ant kojø (ne, niekam kojos að nenumyniau, o tiesiog paðokau iðmiego).

Ir ðtai stovime trise - að, Laru ir dar vienas vaikis (kuris po pirmo orko smûgiosusileido, o gal ir ne, bet tai nesvarbu nes jo vaidmuo èia nesvarbus). Ir taipvyksta mûðis. Laru pilna ekipiruote ir að vienmarðkinis (vidurþiemy??? Na irbeprotis buvau, o gal tik meistro promachas, kad nesuðalau taip binzinëdamas)apsiginklavæs parûdijusiu kardu. Prasidëjo kruvinas mûðis. Tiksliau, kruvinas jisbuvo Laru, nes po mûðio lopyti reikëjo jà, o ne mane.

Tas ir buvo linksmiausia, kad að vienais marðkiniais neturëjau net ábrëþimo,o ðtai panelë (amþinàjá jai atilsá) dar kartà árodë, kad ne bobom kardaisapsiginklavus vaikðèioti… (Ksena irgi viena ið jø ).

Tiesa, bobos yra protingos, o moterys kvailos…

Ne, gerbiami kolegos, jûs teisingai perskaitëte, kartà buvau dvorfas -mentalistas. Tiesiog buvo taip, kad þaidþiau pas meistrà praktikantà (supraskþmogus pirmà kartà meistravo).

Viskas baigësi tuo, kad að ëmiausi meistrauti meistrui ir greit ëmiauterorizuoti vienà miestelá, o po keliø dienø tapau pasaulio valdovu ir nuvertæsmeistrà baigiau þaidimà…

Prisiminimais apie valandas praleistas þaidþiantdalinasi meistras ir þaidëjas:“Karius & Magus” FOX’as

I dalis. Koboldai mitologijoje.

II dalis.

Pagal kai kuriuos ðaltinius - vokieèiø tautosakoje koboldai yra tolimi anglø bildukø (kurie, beje,"gyvena" ir mûsuose) giminaièiai. Pagal gyvenamàjà vietà skiriami dviejø tipø koboldai - poþemiøir naminiai.Vieni koboldai gyvena ðachtose, kasyklose, skiriasi nuo savo angliðkøjø giminaièiø bjauriu beipiktoku bûdu. Jiems ypaè patinka sukelti akmenø griûtis. Jie nupjauna ðachtose tvirtinimo virves,gesina lempas kalnakasiø ðalmuose. Kas ádomu, mineralas "kobaltas" savo pavadinimà gavobûtent nuo koboldø: remiantis gandais, ðis mineralas kaþkodël kalnakasiams primena piktasiasdvasias - tikriausiai todël, kad jis - daþnai sutinkamas, taèiau bevertis (pirmasis já apraðëParacelsas 1658 m. "Mineralø Knygoje"). Koboldai taip pat tapatinami su amerikieèiøtommyknocker'iais (net nebandau versti), gyvenanèiais kasyklose. Ðie taip pat gali bûtigeranoriðki þmonëms, parodydami turtingas brangiais metalais kalnø gyslas, belsdami á ðachtøsienas, kur reikëtø kasti. Taèiau, supykæ, gali netgi þudyti kalnakasius. Pas anglus taip patpopuliarios sakmës apie Robin Goodfellow, kuris taip pat kilæs ið koboldø giminës.Pagal kai kuriuos ðaltinius, koboldai - iðtremtos dvasios tø þydø, kurie dalyvavo Kristausnukryþiavimo egzekucijoje. Beje, tokia nuomonë yra ir apie jiems giminingus bildukus. Kai kasmano, kad tai - tiesiog dvasios þmoniø atsiþadëjusiø krikðèionybës. Bet kokiu atveju, koboldailabai bijo kryþaus þenklo. Todël kalnakasiai tiki, kad sutarti su koboldais galima tiesiognesiþegnojant ir nepaiðant kryþiaus þenklo ant sienø. Kanakasiai taip pat melsdavosi ðventyklose,kad iðsilaisvintø ið pikta linkinèiø dvasiø (koboldø ) jëgø.Koboldai turi rusvus plaukus ir barzdas, jie maþi kaip vaikai, taèiau stiprûs ir tvirti, panorëjæ galitapti nematomais, o kada panori þmonëms pasirodo nykðtukø su raudonomis kepuraitëmispavidalu.Koboldai ankstyvojoje germanø mitologijojegiminystës ryðiais taip pat siejami su angløbogartais (vaiduokliais, baidyklëmis) ir ðkotøbrauniais. Pradþioje koboltai buvo siejami sumedþiø kultu (tuo paaiðkinamas

ið tam tikro medþio,kurios saugodavo namus). Paprastaikoboldai yra draugiðki þmonëms, taèiau jiegali iðkrësti piktas iðdaigas (valgio gadinimas,rakandø slëpimas). Jie - maþi, labai seni,raukðlëti sutvërimai, nenuilstamai dirbantysnamø ruoðos darbus tai ðeimai, pas kuriuosásikûræ. Jie praðo tik vieno - maisto likuèiø nuostalo.. Jei to negauna, tampa pagieþingi irkenksmingi. Naktimis "naminiai" koboldaitampa ganëtinai linksmo bûdo - mëgstaatkartoti girdëtas dainas vaikams. Ádomusfaktas: pas suomius (!) koboldas vadinamasPara (Ðvedø - Bjära). Jis vagia ið kitø þmoniøkarviø pienà, surûginà já skrandyje ir parneða áðeimininko sviestmuðæ!

Koboldai þaidimø sistemose.Didþioji dauguma AD&D sistemos monstrøpaimti ið tautosakos ar tikrø legendø, taèiaudaugelis jø taip pat ir smarkiai perdirbti laiko.Þinoma, daugelis þaidimo meistrø gali

koboldøfigûrëliø gaminimas

12

KOBOLDAS

13

RASÉSnaudotis standartiniais apraðymais, taèiau kûrybingesni ið jø, ðalia istoriniø apraðymø pridedasavo, daugiau intrigos sukelianèius bûtybiø iðvaizdos bei elgesio apraðymus. "Kariø ir Magø" beiD&D ir AD&D sistemø koboldø apraðymai panaðûs, taèiau pastarosios Monster Manual darsutinkami ir kai kuriø dievybiø apraðymai:Kurtulmak - bjaurus, piktdþiugiðkas ir neturintis humoro jausmo, Kurtulmak yra vyriausias koboldødievas. Jis vadovauja karui ir kalnakasybai. Tai yra didþiulis koboldas su vingiuota uodega,besibaigianèia geluonimi, turi masyvius ragus, juodus ar þalius þvynus ir neðiojasi keistai riestàietá. Jo sritis yra urvai, blogis, teisingumas ir apgaulës bei gudrybës. Jo mëgstamiausias ginklas -ietis. Jo simbolis - gnomo kaukolë, jo dvasiðkiai dëvi oranþines mantijas, ant kuriø krûtinëspavaizduotas ðis simbolis.Gaknulak - jo bûdas - pragmatiðkas blogis. Niekðiðkas ir prisitaikantis, jis ákûnija globà, slaptumà,gudrybæ ir pinkles. Jis yra maþas, tamsaus gymio koboldas su iðsipûtusiomis kiðenëmis, turi kirvá irmagiðkà katiliukà ið kurio gali iðtraukti ávairius árankius ir netikëtus maþus magiðkus daikèiukus. Josritis yra blogis, teisingumas, globa ir gudrybë. Jo megstamiausias ginklas yra kirvis. Jo simbolisyra katiliukas.

. Vid. ûgis 120 cm, vid. masë 40 kg. Þmogø primenantys humanoidai, kuriø veidinëgalvos dalis atsikiðusi, primena pailgà snuká. Akys rausvos ar raudonos, nagai - plokðti, rudi. Odabeplaukë, tamsi, nuo tamsiø rûdþiø iki rudai juodos spalvos. Linkusi ragëti, todël suaugusiøkoboldø oda padengta kietais þvyneliais. Vyrai turi trumpus, iki 4 cm ilgio ðviesius ragiukus (nuobalzganos iki rusvos spalvos).

. Mëgsta raudonus ar oranþinius drabuþius.Biologiniai ypatumai. Vid. gyvenimo trukmë 115 m. Gali uþmigti þiemos miegu (kaip miðkavaikiai).Ryðkioje ðviesoje neprimato. Stiprus specifinis kvapas. Pëdsekiai kvapà panaikina ypatingø þoliønuoviru. Infrarega 30 m. Jø oda storesnë nei þmoniø, todël turi neblogà apsaugà - ðarvuotumà.

. Gyvena tamsiose vietovëse - itin tankiose giriose, dþiunglëse, siauruosetarpekliuose ir slëniuose, poþemiuose. Didelë tikimybë juos sutikti þeminëse ar urvuose, kartais -apleistuose kaimuose.

. Bet kokie ginklai. Dvirankius vartoja tik trumpus. Dëvi odinius ar grandininius ðarvus.Tik vadai - þvyninius.

. Kaudamiesi artimoje kovoje turi pranaðumà prieð aukðtesnius uþ save.. Linkæ atakuoti ið pasalø, rengti pinkles. Paprastai atakuoja tik turëdami bent dvigubà

persvarà. Palei gyvenvietes árengia daug vilkduobiø ir kitokiø spàstø.. Visuomeninë santvarka - gentinë. Karinius bûrius paprastai sudaro vienos genties

atstovai. Stipresnës gentys iðnaudoja silpnesnes gentis.. Neutrali konkurencija. Kartais apsijungia á didesnes grupuotes bendriems

þygiams.. Nemëgsta gnomø. Mëgsta plëðikauti, ypaè turtingas gnomø ar dvorfø

gimines, todël maþai kas pakenèia koboldø kaimynystæ. Geriau sutaria tik su goblinais.. Geri kalnakasiai. Neretai uþsiima vergø medþiokle, jei turi kur juos parduoti.

. Nemëgsta magijos. Garbina karo dievà ir deivæ, kurie maþi, kaip patys koboldai, taèiaulabai stiprûs. Jø ðventyklos àrengtos grubokai, stokojant meniðkumo, taèiau labai kruopðèiai.

. Koboldø (primena maþø ðunø kiauksëjimà). Pusë jø moka bendrinæ, visoms rasëmssuprantamà kalbà, apie du treèdalius - orkø, kas treèias - goblinø kalbas.

. Savitoje kalboje, susijæ su ágûdþiais ar sugebëjimais. Pavyzdþiui, Hödekenas - tas, kurisgàsdina netikinèias naðles; Goldemaras - tas, kuris mato slaptas ðventikø nuodëmes. Vienas iðgarsiausiø koboldø giminës bardø - Urgh'abrleyekas.

. Linkæ á sadizmà - mëgsta kankinti ir þudyti. Nepakenèia, kai kas paðiepia maþà jø ûgáir nedidelæ jëgà. Bijo kerëtojø.

Kariø&Magø sistemos koboldo apraðymasIðvaizda

Apranga

Gyvenamoji vieta

Ginkluotë

Koviniai ypatumaiKaryba

Santvarka

Tarpgentiniai santykiai

Tarprûðiniai santykiai

EkonomikaKultûra

Kalba

Vardai

PolinkiaiDEMONAS

Ðaltiniai: “ Merriam - Webster’s Biographical Dictionary - internetinë svetainë,Catherine Biggs “Encyclopedia of Fairies” - internetinë svetainë, Brian Froude and Alan Lee “Fairies”,Colin’s Montergots - internetinë svetainë, “Creatures of Mytholigie and Folklore” - ineternetinë svetainë

Ìèôîëîãè÷åñêèé ñëîâàðü”,

14

Fentezi ZOO

Kaip atrodo grifonas ásivaizduoja daugelis.Nors ði bûtybë iki mûsø laikø iðlikoantikiniuose mituose, jà neretai galima iðvystiant senesniø pastatø kaip dekoruojanèiàskulptûrà. Net ir ðiø dienø heraldikojegrifonas - plaèiai paplitæs simbolis."Kariø & Magø" sistemoje grifonas -pavojinga pabaisa. Stambûs individaiskrisdami lengvai nusineða arklá. Labaimëgsta arklienà, todël arkliai jø paniðkai bijo.Jaunus grifonus galima prijaukinti, jie tampaenergingais, paklusniais "þirgais", bet irbûdami prijaukinti, vis vien puola arklius.Grifonas - saulei skirtas simbolinis gyvûnas.Jis simbolizuoja jëgà ir (dël kiaurai verianèio þvilgsnio) budrumà. Kaip erelispriklauso dangui, kaip liûtas - þemei, viduramþiais simbolizavæs dvilypædievaþmogio Kristaus prigimtá; kaip saulei skirtas gyvûnas simbolizavoprisikëlimà.Grifonas buvo mëgstamas Anglijos karaliaus Edvardo III gyvûnas. Vëliau jistapo vienu ið Anglijos karaliðkø simboliniø gyvûnø. Heraldikoje skiriami skirtingølyèiø grifonai - su sparnais moteriðkos lyties, be - vyriðkos.Á "K&M" sistemà grifonas, kaip ir daugelis þaidimo pabaisø, atkeliavo iðsenoviniø mitø ir legendø. Grifonø pieðiniai ir skulptûros aptinkamos pasbabilonieèius, asirus ir persus, taèiau mûsuose geriausiai þinomas ið AntikinësGraikijos laikø.Pasak mitø grifonai gyveno Indijoje arba Afrikoje. Jø kûnas - liûto, galva, kaklas,sparnai ir nagai - erelio. Grifonas aðtuonis kartus stambesnis uþ liûtà ir jonepaprastai aðtri klausa. Grifonø nagai labai vertingi, nes jie uþlaðinus nuodøpakeièia spalvà. Grifonai kaip paukðèiai suka lizdus aukðtai kalnuose ir dedakiauðinius ið agato.Pasak graikø mitø, grifonai saugo auksà hiperborëjø þemëje (hiperborëjai -tauta gyvenanti tolimoje ðiaurëje, uþ "borëjos" ir itin mylima dievo Apolono).Auksà jie saugo nuo vienaakiø arimaspø. Graikø mitologijoje grifonai darvadinami "Dzeuso ðunimis".Herodotas greta pasakiðkø ðiaurës gyventojø isedonø, arimaspø, hiperborëjø,mini ir grifonus.

TËVAS

Ðaltiniai: Udo Becker “Simboliø þodynas”; Mitologijos enciklopedija, 1 t.;“ ”

“ ” (internetinë enciklopedija); “Mythography” (internetinë enciklopedija).

Ýíöèêëîïåäèÿ ñâåðõúåñòåñòâåííûõ ñóùåñòâÌèôîëîãè÷åñêàÿ ýíöèêëîïåäèÿ

GRIFONAS

"Að niekada nejauèiu baimës prieð ávairausplauko burtininkus ir kerëtojus. Jø kerai atsimuða nuomanæs taip pat lengvai, kaip að vienu kirvio kirèiu galiupaguldyti tris tokius gnomus…." Man tiesiog kàsnisburnoje uþstrigo "Mieganèio trolio" uþeigoje iðgirdustokià kalbà.

"…kà tris, prieð mënesá, að vienas stojau á kovà supenkiais gnomais burtininkais…."

Veidas uþkaito, o galingø kerø þodþiai patyspradëjo kauptis, ruoðiantis duoti atkirtá tokiampagyrûnui.

"…o likæ gyvi ant keliø ðliauþiojo ir maldavopasigailëjimo".

Ir tada að, ugnies kerø Magistrë, Didysis MagøOrdino Adeptas atsisukau ir pirmà kartà pamaèiauTrin-Tukà - storà pagyrûniðkà ir, tiesà sakant, tuo metujau gerokai ágërusá, dvorfà, su kuriuo po to praleidau nevienus metus trankydamasi po nepaþástamas ðalis irpatyriau begales nuostabiausiø nuotykiø.

J o v a r d a s b u v o Tr i n - Tu k a s , t i e s a ,prisistatinëdamas, jis nepamirðdavo pridëti þodelius'didis ir vertas pasigërëjimo'. Na apie pasigërëjimà juovertëtø nutylëti, apie didingumà taip pat, bet apiepaties dydá arba, tiksliau sakant, plotá verta uþsiminti.Tai buvo keturiø pëdø aukðèio ir tiek pat ploèio drûtas dvorfas, primenantis tris greta stovinèias alaus statines, josugniauþtas kumðtis, kuriuo mëgo daþnai pagrasinti, buvo sulig mano gnomiðka galva. Plaèius peèius dengëveðlûs, niekada neðukuojami pilki plaukai, o veðli barzda nuolat buvo aplaistyta alumi ir apdrabstyta maistu. Trin-Tukas daþnai glostydamas barzdà gyrësi, kad tokia barzda lengva pavergti bet kokios dvorfës ðirdá ir, kad tokiasbarzdas turi tik iðrinktieji dvorfø giminës atstovai. Taèiau kartà iðgama, vardu kokotrisë, paleidusi á 'Didá' kariûnà ugná,treèdaliu nudegino jà, palikusi apdegusá, ðluotà primenantá, daiktà. Tai buvo didelis paþeminimas dvorfui, jis keliasdienas vaikðiojo apsiriðæs barzdà skarele, sukdamas pykèiu perkreiptà veidà nuo paðaipiø kelyje sutiktø dvorføþvilgsniø. Tai buvo nerimstanti ir nenustygstanti vietoje asmenybë. Jo maþos akys nuolat þibëjo begaline aistramûðiui ar kovai. Netgi sëdint smuklëje, jis suspaudæs rankoje bokalà, prisimerkæs dairydavosi, tikëdamasis, kad jákas netyèia uþkliudys ir jis galës savo masyviu kûnu priploti tà vargðelá prie þemës. Ðis dëmesio ir pagarbosreikalavæs karys labai kruopðèiai ruoðdavosi naujiems þygiams. Jis uþsisakydavo pas kalvius geriausius ðarvus,kuriuos, deja, daþnai koks dvigubai aukðtesnis bobolakis ar vilstrakas prakirsdavo per pirmàsias kautynes. Jis mëgoneðtis skydà bei daug ginklø: kûjá, keletà kirviø ir galingø kalavijø, kuriø nemaþà dalá palikdavo kelyje, kiti subyrëdavomûðyje. Bet ðis storulis buvo pagrindinis mûsø taranas. Prieð kiekvienas uþrakintas duris, jis pasiraitodavorankoves, ásibëgëdavo ir su trenksmu trenkdavosi á jas. Kartais durys subyrëdavo á ðipulius, o kartais Trin-Tukasatðokdavo nuo jø kaip kamuolys, laikydamas uþ savo sutrenktos besmegenës galvos. Mûðyje jis nuolat mane irmano bendraþygius erzindavo savo karðtakoðiðkumu, nes jis niekada nedarë taip, kaip buvome susitaræ. Jis nuolatrëkdamas, pilnomis pykèio akimis pirmas prasiverþdavo prieð daþnai net dvigubai didesnius ar galingesniusprieðininkus ir tokie jo bandymai baigdavosi pagulëjimu mûðio vietoje, tuo tarpu kai kiti kovësi petys á petá. Ir tai buvodël jo per didelio pasitikëjimo savimi ir nenoro bûti antruoju, tikëjimo, kad vien jau jo pasirodymas su galingaekipiruote turëtø iðgàsdinti bet koká prieðininkà. Tai buvo didelis savimyla ir pagyrûnas, kuriam dar net neregëtas, otik ið pasakojimø girdëtas grësmingas, galingas prieðininkas sukeldavo juokà ir jis garsiai pareikðdavo, kad nepavydijam, pasirodysianèiam dvorfo kelyje: "…tie kvaili kiauliasnukiai orkai spruks vien iðgirdæ mano þingsniø aidà…". Oi,kaip daþnai tokios kalbos baigdavosi edramo ir gyduoliø panaudojimu. Taèiau, jei Trin-Tukas nukaudavo koká kará, taipagyrûniðkos kalbos netildavo dar kelias dienas ir naktis, mat jis svajojo, kad garsas apie 'pasigërëjimo vertà' dvorfàsklis po pasaulá, o atminimas apie já amþinai pasiliks bardø dainose. Ach, koks jis buvo naivus. Bet kas labiausiai jamsekësi, reikia pripaþinti, netgi neblogai, ir kà be abejo jis labiausiai mëgo, tai nelaisvën paimtø bûtybiø tardymas. Jispasiraitodavo rankoves, pasitrindavo rankas, paglostydavo savo barzdà, iðsitraukdavo ávairaus dydþio ginklus irperkreipta ðypsena pradëdavo tiesiog rakinëti savo prieðininkà. Daþnai belaisvis mirdavo labai greitai, net nespëjæsvisko pasakyti, begalinëse kanèiose, o Trin-Tukas naiviu veidu savo bendraþygiø pasipiktinimui dël neiðaiðkintøpaslapèiø, sakydavo, kad jis tik ðvelniai prisilietë ir dar nespëjo parodyti visø savo tardymo sugebëjimø.

Toks buvo ðio pasaulio netaðytas kelmas, pagyrûniðko, godaus, karðtakoðiðko bûdo, taèiau tuo paèiu metunaivus, atviraðirdis, keliaujantis ir ieðkantis nuotykiø karys, kurio kalbø apie nugriautus kalnus ir perbristas jûrasman, ugnies kerø þinovei, jo bendraþygei, gnomei, taip trûksta ðaltais ir niûriais vakarais.

Ugnies magijos specialistë gnomë Yla

15

K&M LEGENDOS

Að niekada nejauèiau baimës...

16

“MONAI”

Nr.5, 2002 m. geguþëTiraþas: 40Adresas:

monai@mail.lt

:Artûras VaisiauskasRuslanas PaðkevièiusAdomas Urbanavièius

Redkolegija :Egidijus LeliûnaMindaugas Ryla

Dailininkai

Fentezi GYVENIMAS

Dvorfai garsëja savo ginklais,karingumu ir puikiu kalnakasybos iðmanymu.

Gal poezija ir nëra stipriausiaðios kalnø tautos pusë.

Taèiau ir jie kartais eiliuoja.

Paskutinis dvorfo mûðis

Pakirsi ið miego neramaus.Diena ir vël iðauðo,Kai eisi tu per mûðio laukàPakëlæs kirvá virð galvos.

Dainuos tau mûðio dainiaiTà dainà niûrià,Kurià tu sapnavai,Kai maþas kalnuose basteis.

Prabëgo metø nemaþai,Kai gimtà savo kalnà palikai.Nueitas kelias ligas,Atðipo tavo karo kirvis.

Daug kartø këlei virð galvosKirvá, pagamintà dar kalnuos.Tiek kartø gërë jisIð prieðø kraujo klano.

Senieji tavo giminës dievaiJau ðaukiasi tavæs.Ir tu tada tarei:Bus mûðis didis ir paskutinis.

Nieks tavim tà rytà þvarbø,Nenorëjo patikët,Bet mûðis buvo didis ir þiaurus.Ir tau jis buvo paskutinis.

Mûðio daina

Bëkit, rëkit ir skubëkitPrieðai mano amþini,Nes að jau ateinuIr kirvá rankoje turiu.

Pakëlæs já aukðtai,Að triuðkinsiu ir kirsiu.Neliks tø mano prieðø,Iðnyks jie amþinai.

Nors mûðis buvo ir sunkusRanka nuo kirèiø nepavargo.Ir að jau vël einu,Tad bëkit, rëkit ir skubëkit.

Pagirdysiu að savo kirvá,Mûðio ákarðtá baisiam.Krauju alsuos plieniniaiMano ginklo pentinai.