NIJOL

ISTORIJA 1944-1953 METAI

AIDAI 1997

Recenzavo dr. Arvydas dr. Kstutis Girnius

Virelyje Gintauto Trimako nuotrauka Merkins ribos enklas.

I S B N 9 9 8 6 - 5 9 0 - 4 2 - 6

Ni jo l Gaka i t ,

Turinys

odis. Kstutis K. Girnius 9

Pratarm 13

Padtis Lietuvoje baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Lietuvos

F R O N T A S ARTJA

L I E T U V O S LAISVS A R M I J O S P U O S E L T I

VALSTYBS A T K R I M O PLANAI

A N T R O S I O S SOVIETINS O K U P A C I J O S PRADIA 21

REPRESINI S T R U K T R K R I M A S 23

E K O N O M I N POLITIKA 26

I D E O L O G I N PRIEVARTA 28

Prieinimasis metais

PIRMIEJI P A R T I Z A N BRIAI 33

P A R T I Z A N K O V O S TAKTIKA M E T A I S 35

P A R T I Z A N A P Y G A R D K R I M A S I S 39

N K V D K O M I S A R A S R A G I N A L E G A L I Z U O T I S 44

O K U P A C I N S V A L D I O S R I N K I M T R U K D Y M A S 4 7

N U K A U T J NIEKINIMAS 50

Partizaninis karas 1946-1948 metais

A N T R A S I S K O V ETAPAS

M G B P R O V O K A C I J O S D I D I O S I O S K O V O S A P Y G A R D O J E

IDAVIKAS J U O Z A S M A R K U L I S 58

i

6

RYIAI T A R P P A R T I Z A N J U N G I N I

T A U R O A P Y G A R D O S VEIKLA M E T A I S 64

B D P S P R E Z I D I U M A S . RYIAI SU U S I E N I U 67

P R O V O K A C I N I A I P A R T I Z A N S L O P I N I M O M E T O D A I 70

Partizan gyvenimas ir kova

B U I T I S 75

KOVA SU G I R T A V I M U 82

DVASINIS PASAULIS IR T R A D I C I J O S 86

K R Y B A 91

S P A U D A 97

K O V A SU NIPAIS IR SOVIETINIAIS PAREIGNAIS

Lietuvos laisvs kovos sukrimas. silpnja

O R G A N I Z A C I N I S C E N T R A S PERKELIAMAS

P I E T EMAITI J

M E T V I S O S L I E T U V O S P A R T I Z A N

V A D S U V A I A V I M A S

N E P R I K L A U S O M O S L I E T U V O S VIZIJA

G Y V E N T O J T R M I M A I

K O L C H O Z K R I M A S

A U K T A I T I J O S PARTIZANAI 1 9 4 8 - 1 9 5 2 M E T A I S 126

E M A I T I J O S PARTIZANAI M E T A I S 130

P I E T L I E T U V O S PARTIZANAI 1 9 4 8 - 1 9 5 3 M E T A I S 134

Partizaninio karo pabaiga

V A D O V Y B S S U N A I K I N I M A S 138

PASKUTINIEJI PARTIZANAI 142

P O I R I S P A R T I Z A N U S O K U P U O T O J E

L I E T U V O J E 145

LAISVS K O V REIKM

Priedai

P A R T I Z A N I N I O KARO ETAPAI IR

SVARBESNIEJI VYKIAI 155

7

Y M E S N I J P A R T I Z A N BIOGRAFIJOS

P A R T I Z A N T E K S T C H R E S T O M A T I J A

LAIKAI

A T S I M I N I M A I

DIENORAIAI 195

M A L D O S 216

EILRAIAI 221

D A I N O S 228

D O K U M E N T A I 235

A T S I A U K I M A I 280

S P A U D O S SKILTYS 283

Siloma literatra 299 rodykl 307

Vietovardi rodykl Iliustracij sraas

odis

Pokario partizan kovos - vienas tragikiausi ir Lietuvos istorijos laikotarpi. Lietuva ne tik neteko nepriklausomybs, bet ir pakliuvo itin totalistins diktatros reples. metais keli imtai tkstani moni buvo suimti ar itremti i Lietuvos, keliasdeimt tkstani uvo kovodami, visuomenei prievarta buvo brukama neapykanta grindiama svetima ideologija, niekinamos ir stumiamos i vieojo gyvenimo tradicins tautins ir religins vertybs.

ibandym akivaizdoje Lietuvos gyventojai rinkosi vien i trij keli. Mauma - komunistai ir j bendrininkai - uoliai ir be ilyg talkino okupantui , savo iaurumu danai pranokdami Maskvos atstovus. Didioji gyventoj dalis palaik nepriklausomybs idj, veng ryi su valdia, lauk ivadavimo i Vakar, bet nesiryo rizikuoti savo gyvybe dl alies laisvs. Treioji grup - partizanai, j ryininkai ir rmjai -iki areto ar mirties aktyviai prieinosi komunist vergovei.

Partizan dalia buvo nepaprastai sunki. J ie nepajg stoti atvir kov su perdm galingu prieu, bet jaut pareig tsti prieinimsi, kol Vakarai privers Soviet Sjung ivesti savo kariuomen. Partizanai kovojo su prieu, kuris ne tik niekino uvusij lavonus, bet ir bausdavo, davo j eimas. Kovos vyko partizanams nepalankiomis gamtos ir geopolitinmis slygomis. Nebuvo nei kaln, nei pakankamai dideli mik ar pelki, kur j ie galt saugiau slptis, nei ka imynini ali, j kurias galt pasitraukti laikinai atvangai. Be to, klasta ir idavik verbavimas greitai tapo sovietini saugumo organ pagrindiniu kovos bdu. Dl nesibaigiani pavoj partizanai turjo prisitaikyti prie gyvenimo po eme", to dvasi ir kn alinanio slapstymosi bunkeriuose ir naktini ygi. Ir daugelis nepalo, prieo apsupti susisprogdindavo granata ar nusiaudavo paskutiniu oviniu, kad neiduot kovos draug ar eimos nari.

Valdios kova su partizanais nesibaig sutriukinus j pajgas. Kaip min ima ioje knygoje, 05 Antano Sniekaus vadovaujamos Lie-

10 A N G O S O D I S

tuvos komunist partijos Centro komitetas kreipsi SSRS Aukiausiosios tarybos Prezidium, praydamas udrausti politiniams kaliniams grti Lietuvon. Nesulaukus atsakymo, vietos valdia pati msi iniciatyvos persekioti grtaniuosius. Tuo metu taip pat prasidjo ir iki pat sovietins Lietuvos griuvimo tssi propagandos kampanija, siekusi visomis priemonmis dergti partizanus, vaizduoti juos kaip kraugerikus udikus. Lygiagreiai, bet gerokai subtiliau buvo aikinama, kad ginkluotas pasiprieinimas buvs beprasmis, Lietuvai alingas, kad laurai u slygikai palanki Lietuvos padt priskirtini slaptiems patriotams, susitelkusiems LKP gretose.

Komunist propaganda vis dlto turjo poveikio. Partizano kaip bandito vaizdis moni protuose giliau negu dabar norima pripainti. Pirmj atgimimo met polinkis partizanus romantizuoti greit iblso, ir pasigirdo daug bals, raginani neumirti partizan iaurum ir lyginani juos su stribais. Nors nereikia nutylti, k kartais dar partizanai ir kas buvo daroma vardu (o tai ne visada tas nevalia umirti esmini skirtum: partizanai kovojo u Lietuvos laisv, komunistai prisidjo prie Lietuvos pavergimo; absoliuti gyventoj dauguma pritar strateginiams partizan siekiams, o Sniek ir jo draugus laik idavikais ir okupant parankiniais; partizan veiksmai buvo atsakas Maskvos ir jos talkinink Lietuvoje vykdyt masin teror. Tai , kad partizanai neteistai vykd mirties nuosprendi, nepanaikina esminio skirtumo tarp laisvs kovotoj ir okupant, lygiai kaip prancz rezistent smurtas prie vokieius ar tariamus kolaborantus per Antrj pasaulin kar nepateisina Pranczijos pasiprieinimo ir naci Vokietijos teroro gretinimo.

Nijols knyga - vienas pirmj mginim po saugumo archyv atidarymo sintetiniu vilgsniu aprpti partizan kovas. Nors parayta lengvu stil iumi, i svarbi knyga pateikia apibendrint, nuodugnia archyv analize pagrst laisvs kov vaizd. Dl temos opumo ji gali sulaukti priekait ir i kairs, ir i deins. Pirmieji bus nepatenkinti ia knyga apskritai, antrieji - kad per daug pasikliaujama sovietiniais dokumentais, ypa dl partizan ir itremt moni skaiiaus. Bet abiem atvejais pagrindin kritikos versm bt iankstin nuostata, kurios nepaveikia nei racionals argumentai, nei konkrets duomenys. Taiau knyga pravers visiems norintiems susipainti su iuo iskirtiniu Lietuvos istorijos tarpsniu.

Bt netikslu i knyg laikyti vien istorijos vadovliu. Ji labai praverst ir pil ietinio bei dorinio ugdymo pamokose. Per partizan kovas itin rykiai ikyla daugelis svarbiausi etikos problem. Paminsiu vos kelias.

J A N G O S O D I S

Kokia yra mogaus pareiga savo tautai ir valstybei; ar pareiga aukotis svarbesn negu pareiga rpintis savo eima? Ar partizanas turi dorovin teis savo veiksmais, pavyzdiui, slapstydamasis kininko sodyboje, stumti j pavoj kitus? Ar ypatingomis slygomis tebegalioja tokios dorovins normos, kaip nemeluok, neudyk, nesiudyk; o jei ne, kodl? Ar ypat ing talent - politini ar literatrini - turjimas didina ar maina mogaus atsakomyb u tautos likim? Pilietinio aukljimo dilemos atsiskleidia panaiu atrumu. Dorinio ir pilietinio ugdymo kursams visada gresia per didelis abstraktumas, atsiribojimas nuo gyvenimo, knygikumas. Siame vadovlyje apstu konkrei pavyzdi diskusijoms.

Pati autor Nijol Gakait-emaitien - nra viena i t, kurie pradjo rpintis Lietuvos valstybingumu tik komunizmo saullydyje, kai nebebuvo pavojinga prabilti apie nepriklausomyb. Dar 1955 met ruden ji kartu su kai kur ia is Pandl io vidurins mokyklos moksleivia is susibr grupel, platinusi lapelius ir leidusi laikratl Laisvs balsas". Bdami studentai, j ie sukr organizacij Laisv Lietuvai", 1958 metais paminjo Vasario ikeldami trispalves Kaune ir Vi lniuje. Bet KGB netrukus iaikino organizacij. Liepos pabaigoje Nijol Gakait buvo nuteista septyneriems metams laisvs atmimo. Prasminga, kad pirmj vadovl apie partizan kovas para mogus, nesusitaiks su netiesa ir nukentjs dl laisvs trokimo.

K. Girnius

Pratarm Kone vis gyvenim neatstoja nuo mans rpestis ir klausimas:

kaip ir kodl palyginti nedidel ms tauta, ta salel tarp slav ir german jr, nebuvo ulieta ir

nuplauta istorijos o iliko lyg baltikojo kranto nepajudinama

Kazys Bradnas

Ms istorija - tai nuolatin kova dl Lietuvos vardo isaugoj imo pasaulio emlapyje. Reti ir trumpi naujaisiais amiais buvo tie periodai, kuriuos mums likimas skyr valstyb kurti. Siame amiuje toks tarpsnis - tarp dviej pasaulini kar.

Antrasis pasaulinis karas Lietuvai prasidjo anksiau nei faistin Vokietija sulau nepuolimo sutart su Soviet Sjunga. Karas mums prasidjo kaip tik tada, kai ta sutartis buvo pasirayta - met rugpjio 23 dien. Ir nesibaig

met gegus 8-j, kai pasaulis vent Vokietijos kapituliacij. Lietuvoje dar itis deimtmet aidjo viai, miesteli aiktse guljo nukautj knai, o Rytus eelonas po eelono riedjo tremtini vagonai.

1940-j birel nepriklausomos Lietuvos Respublikos kariuomenei nebuvo sakyta prieintis engianiai soviet kariuomenei. Kariai bejgikai irjo visais keliais ropojanius tankus. 1944-aisiais tkstaniai Lietuvos patriot, nelaukdami jokio sakymo, pradjo kov u Lietuvos valstybs atkrim.

Tokio masto ir trukms partizaninis karas, koks vyko Lietuvoje, retas pasaulio istorijoje. Niekieno i alies neremiama ir nepalaikoma, maa tauta organizuotai beveik deimt met prieinosi galingai totalitarinei valstybei, k t ik laimjusiai Antrj pasaulin kar. Ir tik po deimtmeio

Kazys Bradnas, Lietuvikoji Vi lnius : Vyturys , 1994, p. 5.

14 P R A T A R M

brutalaus fizinio gyventoj naikinimo bei globalios propagandos kovotoj jgos buvo palautos.

met partizanin kar gal ima skirstyti tris etapus: pirmasis - spontanikas visos tautos prieinimasis okupacijai (1944 07 - 05); antrasis gerai organizuot partizanini kova prie okupacins valdios sitvirtinim krate (1946 05 - 1948 treiasis - vieningos partizan karins ir politins vadovybs koordinuojama veikla ir pasiprieinimo nuslopinimas (1948 11 - 1953 05).

met gegus mnes sumus vyriausij partizan vad Jon emait, organizuotas partizaninis pasiprieinimas praktikai baigsi. Lik pavieniai partizanai per kelet met buvo sunaikinti, o paskutinis Lietuvos partizanas Stasys Guiga mir taip ir nepasidavs okupacinei valdiai.

Kodl tauta pasirenka vien ar kit kovos bd? Tai priklauso nuo daugelio objektyvi ir subjektyvi prieasi. Bene iuo atveju svarbiausia buvo ta, kuri taip tiksliai ir graiai ireik eilinis maamokslis partizanas, uras ant savo nuotraukos: Atmink t laik, kai pasaul vald neteisyb." Neteisyb buvo tokia didel ir brutali, kad laisvs dvasia iaugusi karta pasirinko kov ir garbing t, o ne prisitaikym ir bedvas egzistencij.

Pasibaigus laisvs kovoms, okupuotoje Lietuvoje kur laik partizan vardas i viso nebuvo minimas. okupacin valdia pradjo masik meito kampanij: rengtos tendencingos propagandins publikacijos, radijo laidos, kurti kino filmai, raytos apybraios, kuriose partizanai vadinti banditais ir kaltinti nekalt moni udymu. Partizaninis karas buvo traktuojamas ne kaip isivaduojamasis judjimas, o kaip klasi kova, buoi" prieinimasis socialistinei santvarkai. Falsifikuojant faktus siekta suniekinti laisvs kovas, itrinti i atminties partizan ygius, sunaikinti bet kokius pastang atkurti Lietuvos valstybingum pdsakus.

dvideimties tkstani partizan neinomi kapai, du imtai tkstani i kov dalyvi, j talkinink ar l iudinink buvo itremta Sibir, kalinta sovietiniuose konclageriuose. Mokyklose vaikai buvo veriami mokytis kit didvyri" vardus. Tad karta po kartos augo tartum tuioje vietoje, neinodama, kas tai yra pasiaukojimas ar

P R A T A R M 15

garb, skaiiuodama laik tik nuo iandien. Toks ir yra vis laik ukariautoj tikslas, nes tauta, neinanti savo istorijos, nustoja bti tauta.

knyga - mginimas atskleisti pat tragikiausi XX amiaus Lietuvos istorijos puslap. J rengiant naudotasi partizan ir sovietini represini struktr archyvais, l iudinink prisiminimais ir tyrintoj darbais, kuriems - o ypa nuosekliausiems partizanini kov tyrintojams Daliai Kuodytei, Algiui Katai, Bonifacui Uleviiui - nuoirdiai dkoju.

Knyga skirta istorijos mokytojams, vyresnij klasi moksleiviams, visiems, besidomintiems tvyns istorija. Tikiuosi, kad is darbas gali suteikti nauj paskat ir doriniam bei pi l iet iniam ugdymui.

Knygos prieduose pateikiama partizan tekst chrestomatija. Joje - svarbesnieji partizan vadovybs dokumentai, atsiaukimai, partizan spaudos skiltys, nemaas pluotas krybos - atsiminim, dienorai, eilrai, dain.

tekstai atskleidia ir papildo pagrindines knygos temas, be to, juos galima studijuoti ir atskirai: j ie rodo partizan pasaul j pai akimis, l iudija j ryt, siekius, abejones ir nuotaikas - visk, kas lydi mog tokiose sudtingose apy-stovose.

Tekst kalba ir rayba beveik netaisyta. Taip isaugomas originalo stilius, ie tekstai gyvesni, vairesni - tokie, kokie ir buvo j krjai.

Atviros atminties visuomenei

Pritariantiems Karlo Poperio samprotavimams apie atvir visuomen ir jos prieus bei susipainusiems su Atviros Lietuvos fondo eiamete veikla gali bti kiek netiktas ios knygos pasirodymas su programos Lietuvos ateiiai enklu. Kas nors i nuolatini skaitytoj paklaus, ar ities vaizdaus, dramatiko ir romantiko Nijols Gakaits istorinio pasakojimo vaizdai bei vertinimai sutampa su atviros pilietins visuomens krimo Lietuvoje siekiais? Ar ities i skaudios atminties jaunam mogui, kuriam pirmiausia ir skiriama i knyga, pads suderinti tautos istorijos ir XX a. pabaigos pasaulio puls? Ar pads orientuotis praeityje ir pasaulyje? Informacijos amiaus prieigose Bosnijos, Ruandos, pagaliau enijos karai bei tragedijos, tarptautini tribunol sprendimai ir pasaulio visuomens nuomon neleidia kilti abejonms dl apibrimo to, kas iandien vadinama nusikaltimais prie mogikum. valym politika, vienokios ar kitokios genocido apraikos, lokalinio ir tarptautinio terorizmo praktika, kurios alininkai aukoja niekuo dtus taikius gyventojus, mogaus teisi poiriu vertinami tik neigiamai. Tikslas negali pateisinti priemoni, paeidiani ias nuostatas tai pasauliui bdingas sitikinimas, kuriam laisvjanti Lietuvos visuomen atsiveria, kartu atverdama savo skaudios praeities aizdas ir tikdamasi tame pasaulyje bti suprasta. Gyvenimas atvirame pasaulyje yra ne kas kita kaip reikini, taip pat ir atminties, vertinimas pagal pasauliui suprantamus kriterijus. Atviros visuomens viena ypatybi gebjimas velgti savo istorij taip, kaip savj praeit velgia iuolaikinio pasaulio mogus. Pranczas, airis ar vokietis. Tokiam poiriui tikrai nebt priimtini siuetai ar net samprotavimas apie tai, ar koki nors rus kolonist eim iudymas (Oprt kaimo pavyzdys, p. 65) gali bti pateisintas norint sustabdyti rusifikacij. Nebt suprastas ir netiesioginis noras teroro taktikos partizaniniame judjime vertinimo problemas kompensuoti sovietini okupant ir j talkinink iaurybi apraymais.

Nijols Gakaits metais pasirodymas drsus ikis soviet okupacijos laikotarpio istorijos tyrintojams. Gal tai ir nra partizaninio karo sintetin istorija tiesiogine bei mokslui pri-

imtina prasme. Dar ankstoka apie toki akademin sintez kalbti. Nepaisant keliolikos tom dokument rinkini, dienorai, memuar pasirodymo Lietuvos spaudoje, tikrojo akademizmo ir platesni bei istorik monografini tyrim negana, kad atsirast tokios sintezs galimyb. Netolimos praeities skausmas, gyv liudytoj dalyvavimas pokario vyki rekonstrukcijoje, pirma galimyb sovietinio reimo ikankintai visuomens daliai atvirai parodyti savos atminties aizdas yra poymiai, leidiantys tiktis, kad vienaip ar kitaip dabarties Lietuva artja prie savo istorins tapatybs suvokimo. Vargu ar verta vienai knygai ikart kelti auktus akademizmo reikalavimus. Atverskime j, tikdamiesi susitikti su tragika praeitimi, turinia teis garsiai kalbti po ilgo draudimo prabilti. Ji parayta pluksna autors, ikentjusios sovietinio Gulago baisybes, isaugojo jausmus ir nuotaikas, lydjusias likusius gyvus lietuvi rezistentus po skaudaus partizaninio karo pralaimjimo. Patirtis ir krikionika vertybi orientacija autor artina prie katalikikosios lietuvi visuomens srovs pair, vyravusios pasiprieinimo kov laikotarpiu. Svarbus buvo ir liberalusis sparnas, pasiymjs Laisvs kovotoj gijs didesn tak emigracijos centruose, pirmiausia diplomatiniuose, susibrusiuose apie Stas Lozorait (senjor), formavs Lietuvi rezistent santarvs aplink Londone ir Paryiuje. Btent liberalij sparnas jau 1946 m. brandino sitikinim, jog atviras karas prie okupantus yra tautos saviudyb, jog Vakarai tikrai nesiruoia lieti savj kraujo dl aar pakalns prie rytinio Baltijos kranto. To nepastebti arba vardyti kaip idavysts form bt viso pasiprieinimo sjdio diskreditavimas. Nesiimti teroro prie savus mones, nereikalauti i j per daug, jei nepajgiama apginti nuo okupant prievartos - tai mintys, svarstytos ne tik emigracijoje, bet ir partizan bunkeriuose. Deja, i taktika buvo pasmerkta lugti dl vairiausi prieasi, kuri svarbiausia okupant represinio aparato siekimas pasinaudoti idjiniais ir taktiniais rezistent bei j ideolog nesutarimais. vis sudting ano meto idjins trinties intrig leis sigilinti kita ALF remiama knyga liberalaus ieivijos autoriaus Lito Pavargs herojus. Per neabejotinai kontroversikiausio rezistencijos veikjo Jono Deksnio biografijos prizm autorius pateikia kiek kitoki, labiau deheroi-zuot, bet ne maiau tragik ir vaizding t pai vyki versij.

Skatinamas polilogiko diskurso paia opiausia moderniosios Lietuvos istorijos tema, gebjimas tuo paiu metu aprpti prietaringus faktus ir vaizdinius turi padti gyti civilizuotai visuomenei btin imunitet prie bet kokias primityvaus nacionalizmo ir aklo fanatizmo apraikas. Tai reikt ne k kit, kaip tapsm atviros atminties visuomene.

Egidijus Aleksandraviius

Padtis Lietuvoje baigiantis Antrajam pasauliniam karui.

Lietuvos sovietinimas

FRONTAS ARTJA

mes niekad negaljom patikti, kad Vakarai leist raudonajam Azijos siaubui sunaikinti

Ryt ir Vidurio Europos tautas

Juozas

vasara buvo labai karta. Idivo kdros ir uliniai, ideg pievos, pabalo nesubrandin jav varpos. mons valgsi dang ir neramiai klaussi dien nesiliaujanio dundesio rytuose. Tai buvo ne perknija: nenumaldomai artjo frontas. Liepos pradioje Lietuv siver pirmieji Raudonosios armijos daliniai.

Prisimindami patirtus sovietins okupacijos iaurumus, dalis moni kink arklius ir suko veimus vakarus. Jaunesni vyrai apirinjo ir val kloj im pastogse ar kitur slptus ginklus suvokdami, jog artja metas, kada j prireiks. Ginkl turjo daugelis: kas rado 1941 metais rusams bgant nuo vokiei, pats nuginklavo kok besitraukiant partorg ar raudonarmiet, kas, vokieiams nuginkluojant ir ivaikant generolo Povilo Plechaviiaus Vietin rinktin, nepaisydamas grasinim suaudyti kiekvien ginkluot lietuv, sugebjo pasitraukti su ginklu.

ginklas buvo reikalingas kaip niekad. Padaugjo vo-

Juozas Daumantas, Partizanai, Vi lnius : Vaga, 1990, p. 43 .

18 P A D T I S L I E T U V O J E I I P A S A U L I N I A M K A R U I

kiei unugar desantu nuleist soviet diversant, kurie, pasivadin raudonaisiais partizanais, naktimis danai siaub sodybas ir terorizavo kaimo gyventojus. Nordami apsiginti nuo plik, kininkai pradjo burtis apsaugos brius. Dar balandio mnes Vietins rinktins tabas slapta nuo vokiei buvo pradjs organizuoti Tvyns saug, bet tabo narius sumus is darbas nutrko. Frontui priartjus prie Lietuvos, 06 24 generolo Petro Kubilino pastangomis buvo gautas vokiei leidimas apskrityse steigti apsaugos komandas.

Naci okupacijos metais susikrusios patriotins pogrindio organizacijos sprend esmin klausim: ar yra galimybi atkurti Lietuvos valstybingum?

Grumiantis Soviet Sjungai ir nacistinei Vokietijai, susidar panai istorin situacija, kokia buvo metais, kai baigiantis Pirmajam pasaul iniam karui Lietuva paskelb atkurianti nepriklausomyb. Panaiai buvo ir birel, kada sukilliams pavyko ivaduoti Kaun it paskelbti visam kratui apie Lietuvos laikinosios vyriausybs sudarym. Vilt adino ir JAV, Didiosios Britanijos, o vliau - ir Soviet Sjungos pasirayta Atlanto chartija, garantuojanti toki valstybi santvark ir j sienas, kokios buvo prie kar.

metais pogrindyje susikrs Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas (VLIK), sutelks Karo taryboje aukiausio rango karininkus (generolus Stas Stas Pundzevii, Motie j Peiulion, Kaz Musteik ) , buvo vokiei isklaidytas, vadovyb suimta. Taiau spartus Raudonosios armijos puolimas pakeit vokiei poir dar taip neseniai persekiotas lietuvi pasiprieinimo organizacijas. Naciai suprato, kad lietuviai prieinsis naujai sovietinei okupacijai, o tai buvo jiems naudinga. Vokiei karin valgyba umezg ryius su kai kuriomis pogrindio organizacijomis. Lietuvos laisvs armijos (LLA) vadai, Lietuvos laisvs kovotoj sjungos (LLKS) Karinio skyriaus virininkas Ignas

Lietuvos laisvs gynj sjungos (LLGS) vadovas mokytojas Petras Paulaitis ir kit pasiprieinimo organizacij atstovai svarst, kaip inaudoti i padt ir ar ivis verta tartis su buvusiu okupantu. Vis dlto kai kuri LLA padalini vadai gavo i vokiei iek tiek ginkl. Be to,

S V A R B E S N I E J I V Y K I A I

02 13 - steigta Viet in rinktin (vadas generolas Povilas Plechaviius)

05 - Iformuota Vietin rinktin. Generolas Plechaviius suimtas

06 24 - Apskrityse leista steigti apsaugos komandas

07 29 - steigta Tvyns apsaugos rinktin (vadas kapitonas Izidorius Jatulis)

L I E T U V O J E B A I G I A N T I S I I P A S A U L I N I A M K A R U I 19

P a s v a r s t y k i m e

1. Kaip maa valstyb gali tis nuo karins agresijos? Ar pasiteisino sovietins agresijos atveju Suomijos elgesys?

2. Kodl lietuviai stojo vokiei okupacijos metais organizuo

Vietin ir Tvyns apsaugos rinktines?

naciai sutiko valgybos mokykloje parengti partizaninei veiklai apie imt lietuvi savanori, kurie 1944-j pabaigoje - pradioje desantu buvo permesti j Soviet Sjungos okupuot Lietuvos teritorij.

Liepos pradioje Raudonoji armija eng Lietuv, o liepos 13-j um Vilni. Mnesio pabaigoje vokiei karin vadovyb leido i ginkluot apsaugos bri, su frontu pasitraukusi emaitij, burti Tvyns apsaugos rinktin ir skyr jai ginti fronto ruo ties Seda. Deja, 1944 10 07 Raudonoji armija isklaid atkakliai kovojusi rinktin. Dalis kovotoj patrauk vakarus, kur buvo pristatyti kasti vokieiams apkas, kiti liko Lietuvoje ir sijung partizan brius.

LIETUVOS LAISVS ARMIJOS PUOSELTI VALSTYBS ATKRIMO PLANAI

Raseini LLA vadas, vienas pirmj emaitijos partizan vad kapitonas

Mes nesvyruodami patikjome tiesos pergale ir laisvojo Vakar pasaulio

Adolfas Ramanauskas -Vanagas

Artjant antrajai sovietinei okupacijai masikiausia antinaci-n karin pasiprieinimo organizacija buvo Lietuvos laisvs armija, kurta Vilniuje metais. Ji turjo savo nari kiekvienoje apskrityje. 1944 metais centriniame tabe (ir rugpjio mnes kurtame polit iniame organe - Lietuvos gynimo komitete) susibr jauni energingi karininkai, vadovaujami organizacijos krjo atsargos leitenanto Kazio Ve-verskio: kapitonai Albinas Karalius, Adolfas Kubilius, jaunesnysis leitenantas Adolfas Eidimtas, ininierius Snarskis ir kt. Netrukus tab buvo pakviestas ir vienintelis liks Lietuvoje VLIK-o Karo tarybos narys generolas Motiejus Peiulionis.

Puolant Raudonajai armijai, LLA tabo nariai kartu su frontu trauksi emaitijos link. I Vilniaus jie gabenosi spaustuv, tad sikr netoli Radvilikio ileido laikrat Kari-

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito 1991 , p . 4 3 5 - 4 3 6 .

Vi lnius : Mint i s ,

20 P A D T I S L I E T U V O J E B A I G I A N T I S I I P A S A U L I N I A M K A R U I

ir politins inios" (met pabaigoje - Fronto sumaityje tai buvo vienintelis informacijos altinis. Rus kariuomenei veriantis iauli link, tabas pasitrauk Teli apskrit ir paskelb karins parengties padt. Liepos dien generolas pasira direktyv Nr. nurodydamas LLA karinms pajgoms trauktis kartu su frontu.

LLA vadovyb buvo numaiusi tokius nepriklausomybs atkrimo bdus: ginklu ilaikyti dal Lietuvos teritorijos, paskelbti nepriklausomyb ir i ia organizuoti pasiprieinim; tarpininkaujant Vakar valstybms, dertis su sovietais dl Raudonosios armijos atitraukimo i Lietuvos; pereiti

ir laukti Taikos konferencijos sprendim, kurie, lietuvi nuomone, turjo utikrinti Atlanto chartijoje garantuotas taut teises. Deja, Taikos konferencija Vokietijai kapituliavus buvo atidta neribotam laikui - ir niekada nebuvo suaukta.

LLA buvo karin organizacija, todl jos struktra buvo panai Lietuvos kariuomens struktr. teritorija suskirstyta apygardas, kuriose veik smulkesni kariniai junginiai - rinktins. Rinktins skirstsi kuopas, brius ir skyrius. Visi LLA nariai, galintys kovoti ginklu, priklaus Veikianiajam sektoriui ir vadinosi vanagais. Legaliai gyvenantys organizacijos nariai priklaus Organizaciniam sektoriui ir turjo padti kovotojams palaikyti ryius, teikti informacij, aprpinti maistu, transportu, vaistais ir Organizaciniam sektoriui priklaus daug gimnazist, vliau sijungusi partizan gretas.

Centrinis LLA tabas pareng daug vairi partizan veikl reglamentuojani dokument, kuriais remiantis vliau buvo kuriami dauguma partizanini statut ir instrukcij.

Rugpjio mnes frontas sustojo ties kavikio linija. Vokiei pusje liks centrinis LLA tabas inaudojo laikotarp vanag apmokymui. Buvo suformuotas iauli apygardos tabas. Atskiros vanag grups per fronto linij gro soviet okupuot teritorij, skleisdamos LLA tabo nurodymus ir organizuodamos partizan junginius pagal LLA sukurt struktrin schem.

Taip besiruoiant kovai su nauju okupantu, Ryt ir Piet Lietuvoje jau siautjo Raudonosios armijos daliniai.

S V A R B E S N I E J I 1 9 4 1 - 1 9 4 9 M E T T A R P T A U T I N I A I T E I S I N I A I A K T A I I R K O N F E R E N C I J O S

1941 08 14 - Pasirayta Atlanto chartija, ut ikrinanti priekario valstybi nepriklausomybs ir savarankikumo atkrim

1945 02 - Jaltos konferencija.

1945 04 25 - 06 26 - steigta Jungt in i Taut Organizacija

1945 07 17 - 08 02 - Potsdamo konferencija

1948 12 05 - Pri imta Visuotin mogaus teisi deklaracija

08 12 - Pri imta enevos konvenci ja , draudiant i deportuoti arba mobil izuoti armij okupuoto krato gyventojus

P A D T I S L I E T U V O J E B A I G I A N T I S I I P A S A U L I N I A M K A R U I 21

S V A R B E S N I E J I V Y K I A I

l i e p a - 1 9 4 5 - j s a u s i s )

07 13 - Raudonoji armija uima Vi lni

07 14 Lietuvoje atkurti SSRS represiniai organ - NKVD ir NKGB - padaliniai

07 26 - Paskelbta mobilizacija Raudonj armij

07 27 - Pradti formuoti strib batalionai

08 pradia - Lietuvoje dislokuota NKVD auli divizija (vadas generolas majoras Vetrovas)

08 30 Paskelbta reforma. Apribotas ki dydis, konfiskuojami besislapstanij kiai

10 14 - Pakartota mobilizacija Raudonj armij

26 - sakyta paalinti i bibliotek faistines" knygas

2 0 - 3 0 - NKVD degina Klepoi ir kitus Alytaus apskrities kaimus

1945 30 - Raudonoji armija uima vis Lietuvos teritorij

ANTROSIOS SOVIETINS OKUPACIJOS PRADIA

Visos pasaulio tautos dl mediagini ir dvasini prieasi turi atsisakyti nuo jgos vartojimo.

Atlanto chartija, 08 14

Liepos mnes Raudonosios armijos daliniai plsteljo Lietuv. Ivarg, dulkini, apskur kareiviai, apsistoj pas kininkus, pirmiausiai iekojo maisto ir degtins. Igr kartais aud kur pakliuvo. euoli valsiuje raudonarmietis, palypjs ant kalvels, pastebjo nuo apaudymo pasislpusi kininko eimyn. Ivyds du jaunuolius - eimininko sn student ir jo draug, mosteljo Tiems priartjus, nieko netars paleido automato serij. iobikio valsiuje taip buvo nuauti keli kininkai . Bagaslavikyje raudonarmieiai surinko dvideimt jaun vyr ir isivar neinia kur - n vienas isivarytasis

Paskui I Pabaltijo ir III Baltarusijos fronto dalinius ygiavo unugario apsaugos NKVD kariuomen. Be to, Lietuv buvo permesta 4-oji NKVD auli divizija, vadovaujama tremiant Kaukazo tautas pasiymjusio generolo majoro Pavelo Vetrovo. taip pat buvo dislokuoti keli pasienio pulkai. met pabaigoje atkelti dar keli NKVD auli divizijos, vadovaujamos generolo Pijaevo, pulkai. Tai buvo savotikos baudj divizijos, naikinusios nelojalius naujajai santvarkai asmenis.

Vos eng Lietuv, naujieji okupantai tuoj pat paskelb mobilizacij Raudonj armij. i akcija turjo du tikslus: patenkinti fronto poreikius ir isisti i krato potencialius kovotojus prie sovietin okupacij. Taiau mobilizacija buvo neskminga: i 35 tkstani iki 08 10 aukt vyr sakui pakluso vos 14 nuoimi. J likimas tragikas. Kai kurie jaunuoliai buvo nukankinti dar gabenant surinkimo punktus. Ukmergs NKVD virininkas i atjusi auktini atsirinko septynis jaunuolius ir pradjo tardyti, ar nes partizanai. Jiems tylint, m po vien kankinti. Kai pabodo peiliu pjaustyti jaunuoliui krtin, nuov ir met pakels griov. Dauguma mobilizuotj beveik neapmokyti ir prastai gink-

22 P A D T I S L I E T U V O J E B A I G I A N T I S I I P A S A U L I N I A M K A R U I

buvo isisti j Kuro front, kur apsupti vokieiai prieinosi iki gegus. ia uvo nemaai lietuvi.

Taiau daugelis aukiamojo amiaus jaunuoli pasirinko kit keli: geriau ti u tvyns laisv, negu svetimuose frontuose. Kaip naciams nepavyko kurti lietuvikosios SS divizijos, taip ir sovietinei valdiai sunku buvo vykdyti mobilizacij. Tkstaniai vyr pradjo slapstytis. Netrukus mobilizacija buvo pakartota, o besislapstanij paiekoms sutelkta keliasdeimt tkstani NKVD kareivi. Prasidjo iaurs siautimai kaimuose ir mik ukavimai". Keli raudonarmiei pulkai apsupdavo mik masyvus ir grandine vyras prie vyro pereidavo kvartal po kvartalo, t ikrindami kiekvien krm. Pasislpti buvo labai sunku; daniausiai vyrai laukdavo nakties ir tada bandydavo prasiverti. NKVD kariuomen naudojo pdsekius unis, valgydavo vietoves i lktuv. Iekodami pasislpusij nuo mobilizacijos vienkiemiuose, apsupdavo sodybas ir krsdavo rsius, kltis, smaigu badydavo ieno stirtas, iversdavo malk rietuves. Operacijos skms rodiklis buvo nuauti mons, todl nerad ginkluot bandit" kareiviai neperspj audavo kiekvien, bandant pabgti. Danai davo visai niekuo dti mons. iekodami jaun vyr, mudavo ir kankindavo tvus, reikalaudami pasakyti, kur j sns.

Ypa iaurios buvo 1944 met v. Kaldos Dzkijoje. ekistai inojo paprot v. Ki vakar susirinkti visai eimai savo namuose, todl ia proga pasinaudoti gaudynms. Klepoi, Ryliki, Lizd, Bugoni kaimuose NKVD kariuomen padeginjo sodybas ir aud beginklius mones. Tomis dienomis Alytaus apskrityje gyvi sudeg ar buvo nuauti 96 mons.

Panaios akcijos vykdytos visoje Lietuvoje. 04 18 iauli apskrities Gasin kaime kininko klojime nuo mobilizacijos slpsi 25 vyrai. I Jonikio atvyks NKVD kariuomens dalinys apsupo klojim ir pradjo audyti padegamosiomis kulkomis. Bandanius ibgti i klojimo pasitikdavo automat viai. vyr, i kuri jauniausiam tebuvo vos eiolika.

Pasitelkus represijas, iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Lietuvoje buvo paimta Raudonj armij apie 108 tks-

R E P R E S I J V Y K D Y T O J A I L I E T U V O J E

( 1 9 4 6 m e t d u o m e n y s )

NKVD kariuomen (70%)

Stribai (14%)

Milicija (9%)

Partijos aktyvistai (7%)

P A D T I S L I E T U V O J E B A I G I A N T I S I I P A S A U L I N I A M K A R U I 23

P a s v a r s t y k i m e

1. Ar Lietuvoje bt kils ginkluotas pasiprieinimas, jei okupacin tvarka nebt diegiama smurtu?

2. Ar tarptautins organizacijos pajgios utikrinti ma taut teises? Ar teista mobilizacija okupacin kariuomen?

3. Ar yra skirtumas tarnauti savos valstybs ir okupacinje kariuomenje? K reikia kario priesaika?

4. Kuo skiriasi Antrojo pasaulinio karo dalyviai, kovoj prie faistin Vokietij, ir NKVD kareiviai, naikin Lietuvoje partizanus? Ar pastarieji gali vadintis antihitlerins koalicijos kariais?

tanius vyr, i kuri apie 70 nuoimi sudar lietuviai. Pus j j karinius buvo atvesta prievarta. Tuo metu keliasdeimt tkstani vyr slapstsi mikuose, dalis stojo besikurianius partizan brius. J iems atrod prasmingiau ti su ginklu rankoje, nei laukti baudj egzekucij.

Pasikeitus tarptautinei padiai, met vasar visuotin mobilizacija Raudonj armij buvo sustabdyta. Taiau aukiamojo amiaus jaunuoliai ir toliau veng 3-5 metus trunkanios priverstins tarnybos okupacinje kariuomenje. Dalis aukiamj kasmet papildydavo partizan gretas. Net 1951-j pavasar, kai dl masini trmim ir kolchoz krimo buvo pakirsta partizan atrama kaime, mik ijo apie por imt vyr. Tam turjo takos 1950 metais prasidjs Korjos karas. Siaurs Korj rm Soviet Sjunga ir Kinija, Piet - JAV ir jos sjungininks, o tai galjo iebti nauj pasaulin kar. Skatinami nauj Lietuvos nepriklausomybs atkrimo vili, Lietuvos vyrai rinkosi partizano keli.

REPRESINI

Broliai! Jeigu js priveriami dalyvauti bolevikikai banditikose operacijose prie savo tautieius, tai:

matydami - nematykit, iekodami - neraskit, vydami - nepavykit, audami -

I partizan kreipimosi brol ius l ietuvius str ibukus

Kaip ir kiekviena totalitarin valstyb, Soviet Sjunga rmsi gerai organizuotu represiniu aparatu. Vos Raudonoji armija pereng Lietuvos sien, bemat buvo suformuoti dviej represini inyb: NKVD komissariat vnutrennych ir NKGB - Vidaus reikal ir Valstybs saugumo liaudies komisariat padaliniai, tiesiogiai pavalds Maskvai ir pokario metais vykd panaias funkcijas. Svarbiausia j uduotis - organizuoti total gyventoj sekim, iaikinti ir itremti arba sunaikinti nelojalius okupacinei valdiai pilieius.

Partizan kreipimasis brolius lietuvius stribukus, KGB archyvini dokument saugykla (toliau - KGB ADS) , 3 fondas, b. 47/10, t. 3, 1. 209 .

24 L I E T U V O S

Kadangi Lietuvoje trko kadr, j ias represines inybas buvo atsisti specialistai" i Soviet Sjungos. Dauguma j buvo maamoksliai, turintys didel moni persekiojimo ir tardymo komunist partijos valios vykdytojai. NKVD komisaru buvo paskirtas generolas majoras Juozas Bartainas, o NKGB vadovu - patyrs saugumietis Aleksandras Gudaitis-Guzeviius.

NKVD ir NKGB skyriai sikr visose apskrityse ir veikiai pradjo koordinuoti ir vadovauti NKVD kariuomens operacijoms, moni gaudynms, tardyti suimtuosius, verbuoti agentus. Beveik kiekviename didesniame miestelyje atsirado aretins. Daniausiai tai bdavo paprastas belangis rsys ar sandlis.

Kadangi NKVD ir NKGB tarnavo vos vienas kitas lietuvis, okupacin valdia prie NKVD m kurti naikintoj batalionus kuriuos pradjo agituoti vietinius gyventojus. stojusieji buvo atleidiami nuo tarnybos Raudonojoje armijoje, todl i pradi pavyko prisivilioti ir vien kit kariuomens vengiant jaunuol . Taiau pamat, kokios uduotys j laukia, kai su gink-

Kolaborantai ir ekistai venia

met spalio perversmo metines

pasitrauk pas partizanus. Kiti tapo partizan pagalbininkais, praneinjo j iems apie planuojamas akcijas. Partizanai kviet atsisakyti broludik pareig, nes naikintoj batalionai terorizavo civilius gyventojus. naikintojus vadino stribais, skrebais, ir panaiais nieki-

L I E T U V O S S O V I E T I N I M A S 25

namaisiais vardais. Stribai galjo nebaudiami plikauti, tremti savo kaimynus, pasisavinti j turt, daryti kratas, kankinti mones. Tardant jie danai bdavo vertjai. Tarp strib buvo nemaa degradavusi moni. Bta ir soviet ideologijos suklaidint vyr.

Nordama pakelti strib autoritet, okupacin valdia netrukus juos pavadino liaudies gynjais", taiau jie gyn"

stribai

S T R I B T A U T I N S U D T I S

( 1 9 5 3 d u o m e n y s )

Lietuviai (65%)

Rusai (29%)

Kit tautybi (6%)

mones nebent nuo laini ir kumpi, nes atj daryti kratos pirmiausia lipdavo ant aukto ar sukdavo kamar, kur ie gardumynai kybodavo.

Greitai strib skaiius pasiek 8 tkstanius. J briai buvo kurti visuose valsiuose. Tarp j buvo ir tikr sadist. Zaras stribai Kirilas Kurakinas, Petras ius ir kiti, apsup kininko Leopoldo Gaidio sodyb, nuud eiminink, jo ni mon, moiut ir 6 mnesi dukrel. ie degradav okupant tarnai danai pralenkdavo savo eimininkus.

Kartu su NKVD kariuomene ir stribais akcijose prie civilius gyventojus dalyvaudavo ginkluoti komunistai - partijos komitet darbuotojai, vykdomosios valdios atstovai. Lietuvos komunist partijos Centro komiteto nutarimu buvo sukurtos partijos aktyvist" grups,

* vartotas iki 1952 10.

26 L I E T U V O S

kuriose dalyvavo apie 6 tkstanius naujosios valdios atstov, ginklu padjusi tvirtinti okupacin valdi.

Nors vlesniais metais LKP ir KGB usakymu buvo parayta strib ygdarbius" lovinani apybrai, taiau tarp moni apie juos iliko tik satyrins dainukos ir baiss pasakojimai: kiek jie nuov nekalt moni, kaip kankin suimtuosius, vog ir plikav. iandien maiausias vaikas pasakys, kad bolevikas - tai pabaisa, kad stribas - igama. Komunisto, istrebitelio ir vardai siejasi su vrikumo, dvasinio nuskurdimo ir niekikumo svokomis", - ra

Dalis strib prasigr ir visikai degradavo. Kiti papild sovietini pareign gretas: tapo staig vadovais, kolchoz pirmininkais , mil icininkais.

P a s v a r s t y k i m e

1. Kodl okupantai savo represini organ veikl visada nori traukti okupuot krat gyventojus? K reikia kolaborantas"?

2. Kodl dalis Lietuvos gyventoj sutikdavo dirbti represinse soviet tarnybose?

EKONOMIN POLITIKA

I tikrj kaime nra joki klasini prietaravim. Jeigu jie ir tai tik ne toki, kokius bolevikin propaganda

vaizduoti mgsta. Tie prietaravimai seniai inyko, kai lietuvis kininkas pamat, kas per svieto lygintojai"

ir kokiais tikslais jie jo krat Lionginas Bal iukeviius-Dzkas

LKP(b) Centro komitetas ir LSSR Liaudies komisar taryba 08 07 prim nutarim dl privalomo ems kio produkt pristatymo valstybei. Prievols buvo nustatytos tokios didels, kad kininkai vargiai galjo jas atiduoti. Pasliai nuniokoti fronto, gyventojai priversti slapstytis nuo nuolatini raudonarmiei ir siautjim. Reikalauti pyliav, surainti pasli, gyvuli ir kinink turto kaimus plsteljo ginkluoti valdios atstovai, lydimi strib ir kareivi. J ie nevaromi niuktinjo po kltis, kamaras ir podlius, reikalavo vaii, pldosi ir grasino. Pristatyti pyliavas

Dzkas [Lionginas Kaimo visuomens moralinis stovis, nuotaikos, pasireikianios alingos ir teigiamos takos, smoningumas, ydos ir trkumai", Laisvs kov archyvas (toliau - LKA), t. 6, Kaunas: Lietuvos polit ini kalini ir tremtini sjunga, 1993, p. 108. p. 101 .

L I E T U V O S S O V I E T I N I M A S 27

kininkai privaljo organizuotai, papuo gurguoles sovietiniais kiais ir bolevikini vad portretais.

pabaigoje okupacin valdia paskelb ems reform. Buvo apkarpomi stambesni kiai ir konfiskuojami pastatai bei ems t ki, kur nors vienas eimos narys slapstsi ar buvo pasitrauks Vakarus. Konfiskuot ki savininkai privaljo per 24 valandas palikti savo namus. j viet buvo atkeliami naujakuriai ar kolonistai.

reform vykdani komisij nariai ir finans inspektoriai sudarinjo sraus, kuriuos buvo traukiami turintys daugiau nei ha ems kininkai , laikantys daugiau gyvuli ar samdantys darbinink, turintys kuliamj main. Buoms" udti didesni mokesiai ir pyliavos, o - teisiami.

Vliau ne kart mokesiai ir pyliavos didinti, ypa pradjus kurti kolchozus. Nevykdius grs baudos, kaljimas ar tremtis. 1944 -1953 metais u prievoli nevykdym buvo nubausta apie tkstani valstiei.

Ibuoint" kinink em buvo dalinama naujakuriams, kuriami sovchozai. I nam ivaryt ar itremt moni turt daniausiai igrobstydavo stribai. Danu kartu graesn ir tvarkingesn sodyba tapdavo darbtaus kininko tremties prieastimi. Pasisksti tokia vietini kolaborant savivale nebuvo kam, nes valdia kiekvien galjo apkaltinti rmus banditus", t.y. partizanus.

Bijodami trmimo ir persekiojimo, kai kurie buoi" sraus rayti gyventojai paliko savo sodybas ir isikl miestelius, pamario krat, Latvij ar Karaliauiaus

Nelengva buvo ir miest gyventojams. Prie duonos parduotuvi nutsdavo milinikos eils, msos ir pieno galjai nusipirkti tik turguje. Nuolat buvo tikrinami gyventoj dokumentai, iekoma besislapstani asmen. Naciams sunaikinus ydus, lenkams pradjus repatrijuoti Lenkij, daliai gyventoj pasitraukus Vakarus ar uvus fronto skuriuose, miestai liko itutj. juos plsteljo atvykliai i Soviet Sjungos. Okupacin valdia, nordama nutautint i ir kolonizuoti visaip skatino kitataui vykim Lie-

* Buomis" okupacin valdia vadino pasiturinius kininkus .

28 L I E T U V O S

tuv. metais organizuotai buvo atkelta per 10 tkstani specialist", be to, Lietuvoje apsigyveno apie

tkstani demobilizuot sovietins armijos kareivi ir karinink. Daugelis j tapo represini organ darbuotojais, moni ir staig vadovais. Rusakalbiai" darbuotojai gindamiesi nuo Soviet Sjungoje siauianio bado noriai vaiavo okupuotus Baltijos kratus.

Naikindami ekonomin savarankikum ir vykdydami nutautinimo politik, okupantai pltojo integruot Soviet Sjung k. Buvo kuriamos tokios gamyklos, kurioms Lietuvoje nebuvo nei aliav, nei darbinink. Tkstanius kilometr buvo veami metalo ruoiniai, akmens anglis, o gatava produkcija iveama. Taip Lietuvoje atsirado stakli, elektrotechnikos pramon, vliau ikilo gamyklos gigantai, kuri pajgumas kelis kartus virijo Lietuvos poreikius. Tai Akmens cemento, Jonavos ir Kdaini chemijos, Maeiki naftos perdirbimo gamyklos, Ignalinos atomin elektrin ir kt. Tokios kryptingos politikos dka Lietuv pokario metais atvyko apie 120 tkstani gyventoj i vairi Soviet Sjungos krat. Didiuosiuose miestuose jie sudar 45 nuoimius (Klaipdoje - 60, Vilniuje - net 70) . Soviet propaganda tai pateikdavo kaip didel internacionalizmo laimjim.

P a s v a r s t y k i m e

1. Kokios gyvenimo sritys totalitarinje valstybje uvaldomos pirmiausia? Kodl?

2. Kodl o k u p a c i n va ld i a duokls ukariautojui reikalavimus pr idengdavo marks i s t in iu lygybes" principu?

IDEOLOGIN PRIEVARTA

Sdi menas ir kultra, Neileisim i dabokls", - u - MVD. Rkia baisus, -

Pro Kol nupieite, kaip duokl, Apsilaio kaip kat. Tvo Stalino sus.

Kosto Kubil insko satyrins poemos Raudonasis rojus"

Neatsiejamas nuo smurto ir represij totalitarins sistemos elementas yra dvasin priespauda ir propagandos aparato krimas. I archyvini dokument isiaikin, kas nepriklausomybs laikais buvo partij, visuomenini organizacij,

Satyrini eilrai rinkinys, LLKS Vaidoto rinktins leidinys, 1950 (KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t. 12, 1. 253 ) .

S O V I E T I N I M A S 29

draugij ar student korporacij nariai, enkavedistai pradjo juos persekioti. Net esperantininkai, filatelistai ar Rericho draugijos nariai buvo laikomi usienio valstybi agentais. Dauguma j turjo pasirinkti: ar tapti slaptu NKVD-NKGB tarnyb bendradarbiu ir nipinti draugus, ar - j kaljim. kalius tardytojai sukurpdavo vliau, iauriais kankinimais igaudami absurdikiausius prisipainimus.

Pat skyriuose sikr grups, tikrinanios laikus. U bet koki neigiam uuomin apie sovietin santvark galjai bti suimtas.

mons buvo veriami dalyvauti vadinamosios Spalio revoliucijos ir Gegus paraduose. ygiuojant pro tribn, kurioje stovdavo komunist partijos ir vykdomosios valdios atstovai, reikdavo aukti valio". Danai ios eityns gaudavo pasyvaus pasiprieinimo pobd: mons praeidavo niriai tyldami. metais Kaune kolona, ygiuodama pro MGB rmus, kuri poemiuose buvo kalj imo kameros, staiga udainavo: Mus sugaud, susodino, o kur vea - nieks neino."

metais LKP (b) Centro komitetas organizavo masin para rinkim po padkos laiku Stalinui. Propagandistai vert pasirayti laik tiek miesto, tiek kaimo gyventojus; nepasiraiusieji buvo laikomi liaudies prieais".

Ypa sunku prisitaikyti prie naujos valdios buvo krybini profesij monms. Paskelbus socialistinio k, kad kryba savo turiniu privalo bti socialistin, i kiekvieno raytojo, dail ininko ar kompozitoriaus buvo reikalaujama lojalumo sovietinei santvarkai rodym. Ideologin prievart komunist partija vykd per naujai steigtas organizacijas: raytoj, dail inink, kompozitori sjungas. Dalis raytoj, nenordami paklusti partijos diktatrai , i viso nutilo. Tyleniai buvo svarstomi ir kritikuojami Raytoj sjungos valdybos posdiuose, suvaiavimuose, i j reikalaujama ideologikos, komunist partij ir Stalin garbinanios krybos. Raytojai Juozas Gruas, Vincas Mykolai t is-Putinas, kompozitoriai Juozas Gruodis, Stasys Vaininas ir daugelis kit buvo apkaltinti apolitikumu. U por eilrai, kuriuose usimenama apie trmimus, buvo kalintas, o vliau ir umutas poetas Kazys Jakubnas. Inkriminavus

30 L I E T U V O S S O V I E T I N I M A S

vairiausius kalt inimus i viso buvo kalinta ar itremta per 90 raytoj ir literat, j Antanas Mikinis , Kazys

Kazys Boruta, Viktoras Katilius. Politinmis klaidomis buvo kalt inami mokslininkai Juozas Balikonis, Tadas Ivanauskas, Domas Ceseviius, Fabijonas Kemis, Leonas Karsavinas, Vosylius Sezemanas ir kiti, daugelis i j buvo nuteisti. Atsirado kolaborant, kurie suprato, jog ne talentas lemia skm. Tokie kurp vien veikal" po kito, liaupsindami naujj santvark ir taip usitikrindami privilegijuot padt.

Jau nuo met prasidjo bibliotek metais vietimo liaudies komisaro nurodymu i bibliotek buvo iimtos ir sunaikintos buruaziniu laikotarpiu" ileistos knygos. I viso metais sunaikinta apie 600 tkstani knyg. Jas pakeit sovietin ar rus literatra. i lektra turjo ugdyti itikimyb komunist partijai ir neapykant liaudies prieams". Vienu teigiamiausi heroj vaik literatroje buvo laikomas pionierius Pavlikas Morozovas, nipinjs ir idavs ekistams buo" tv. sigaljo bolevikinis principas: tikslas pateisina priemones. Jis turjo pateisinti komunizmo vardu daromus nusikaltimus.

Mokyklose buvo vestas privalomas Stalino konstitucijos, rus kalbos dstymas, udrausta tikyba, sumaintas lietuvi kalbos pamok skaiius. Moksleiviai prievarta veriami stoti pionieri ir komjaunimo organizacijas. Komjaunuoliai turjo sekti savo draugus ir mokytojus, registruoti, kas eina banyi, klausytis pamoksl ir apie j turin praneti NKVD. 1947 metais Visasjungins Lenino komunistinio jaunimo sjungos Centro komiteto biuras pareikalavo, kad komjaunuoliai stot strib ar partijos aktyvist gretas. Biuras nurod sustiprinti budrum, atleisti i darbo ideologikai nepatikimus mokytojus.

Vis okupacijos laikotarp nesiliov Banyios persekioj imas. Prie LSSR Ministr tarybos buvo kurta Religini kult reikal taryba, kuri kontroliavo Banyios veikl. Udrausta katechizuoti vaikus, skambinti varpais, procesijomis eiti aplink banyi ir palydti mirusiuosius. Kunigai buvo atskirti nuo visuomens, ateistin propaganda vert juos pajuokos objektais. 1945 metais udarytos Vilniaus, Teli,

K O M J A U N U O L I L I E T U V O J E 1 9 4 6 M E T A I S

( n u o i m i a i n u o b e n d r o k o m j a u n u o l i k o a m i a u s " j a u n i m o )

1,3 6,0 10,4

1 2 3

1 - I viso 2 - Auktosiose mokyklose 3 - Gimnazijose ir progimnazijose

K O M U N I S T P A R T I J O S N A R I

S K A I I U S L I E T U V O J E

22 ,2 36 ,2

1945 1948 1953

L I E T U V O S 31

Vilkavikio kunig seminarijos ir visi vienuolynai. Apie banyi paverstos sandliais, oki salmis, o Sv. Kazimiero banyia Vilniuje - ateizmo muziejumi. Per pirmj okupacijos deimtmet suimti 362 kunigai.

Okupantai stengsi sunaikinti bet kokius tautikumo enklus. metais buvo nugriauti ir sunaikinti Ne-

Ne kart okupant nuniokotas Kryi kalnas

po nakties vl bdavo sutvarkytas

1945 1946 1949 1953

priklausomybs laik paminklai , iniekinti savanori kapai, udraustos tautins ir religins vents. udraustas ir Lietuvos himnas - Vinco Kudirkos Tautika giesm". Vietoj Lietuvos valstybingum liudijusi paminkl miestuose ir miesteliuose pristatyta sovietinio kario nugaltojo, Lenino, Stalino statul, prikabinta komunistini lozung.

Nors galingas buvo propagandinis aparatas, toli grau ne visi gyventojai pasidav komunistinei agitacijai. Vasario

daug kur ikildavo Trispalvs, Vlini vakar prie savanori kap susirinkdavo minios. 1945 metais Vidukls banyioje buvo surengtas nenutrkstamas adoravimas, kiekvien vakar su vliavomis ir giedodami ateidavo melstis vis kito kaimo mons. Po vienos tokios eisenos, kai tikintieji ne didel kryi su pavaizduota Lietuva, ant kurios i sueistos Jzaus irdies lajo kraujas, Vidukls kunigas buvo suimtas.

Ypa nesitaikst su okupant valdia jaunimas. Daug vyresnij klasi gimnazist, kai kur - drauge su savo mokytojais (Jurbarke, Alytuje, Veiveriuose) ijo partizanauti, kiti tapo LLA Organizacinio sektoriaus nariais, platino pogrindin

3 2 L I E T U V O S

spaud, atsiaukimus, keldavo Trispalves. Keturi i penki sulaikyt atsiaukim platintoj buvo jaunesni nei 25 met amiaus. Danoje mokykloje krsi pogrindins organizacijos, kurias ekistai uoliai persekiojo. Pavyzdiui, metais Panevyje u Vasario prisisegtus trispalvius kaspinlius buvo suimta moksleivi. NKVD nurod suiminti net jaunesnius kaip met amiaus moksleivius, jei jie yra LLA nariai. 1945 met liepos mnes Taurags apskrities Ervilko valsiaus NKVD sum ketvirtos klass moksleiv Onut Preilauskait ir reikalavo iduoti partizanus. Brys girt kankino ir tyiojosi i mergaits vis nakt. Umu autuv buomis ir nordami nuslpti muimo pdsakus, Preilauskait met eer. Suraytame akte buvo nurodyta, kad mergait mir nuo irdies smgio.

P a s v a r s t y k i m e

1. Angl raytojas George'as Or-wellas romane ra: Jeigu nori valdyti , ir valdyti ilgai, tai turi mokti panaik int i realybs jausm." Kokiais bdais realybs jausm naikino komunistin ideologija?

2. inodami, kad skaito laikus, mons prato vartoti Ezopo kalb. Pavyzdiui, ra ne Stalinas, o tvelis" ar dd Juozas", ne ekistas, o kmas", ne itremti, o iveti kurort" ir Ar tai ugd humoro jausm, ar prot nesakyti tiesos?

okupacijai metais

PIRMIEJI PARTIZAN

Mes ir patys labai gerai esame per silpni, kad galtume vieni atsispirti. Vis dlto ne visi

sutikome su tuo, kad mus kaip gyvulius vest Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Okupacijos pradioje daug vyr slapstsi pavieniui. J ie nakvodavo artimiausiame mike, o pasibaigus NKVD kariuomens siautimams bei kratoms namus ir dirbdavo kio darbus. Dauguma buvo tvirtai apsisprend neiti okupacin kariuomen, o jei gaudys - prieintis ginklu, be to, stengtis ivaduoti sulaikytuosius. Tam reikjo telktis organizuotus brius, kuri vadais bdavo irenkami nepriklausomybs laik karikiai, mokytojai , policininkai.

Jau met rugpjt Zaras, Trak, Ukmergs, Panevio, Alytaus apskrityse susibr stambesni ginkluot partizan junginiai. Vien pirmj kovini akcij vykd Zaras partizanai, vadovaujami apskrities vanag vado kapitono Afa-naso Kazano ir nepriklausomybs kov savanorio Antano Streikaus. Rugpjio nakt jie puol Zaras kaljim ir ivadavo suimtuosius. Prasidjus NKVD kariuomens siautimams, is apie 300 kovotoj junginys isisklaid maomis grupelmis.

Netrukus perjs fronto linij Antazavs mikus atjo kapitono Kazano snus Mykolas . Jis atne LLA instrukci-

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Daugel krito p. 435 .

34 P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

jas apie partizan jungini organizavim ir veiklos kryptis. Antr v. Kald dien vyko garsus ilo mis. Jame buvo sueistas partizan brio vadas Mykolas Kazanas. NKVD kariuomens nuostoliai buvo didesni: partizanai isiver i apsupties, o per klaid susiaud su savikiais.

venioni mikus, Labanoro ir girias buvo nuleistos kelios vokiei valgybos mokyklose parengtos desantinink grups, kurios umezg ryius su partizanais. venioni apskrit su LLA uduotimi atvyks Leonas Vilutis sutelk atskirus partizan brius Tigro rinktin, umezg ry su Vilniaus apygardos LLA tabu. Lapkriio mnes Tigro rinktins partizanai ant Ginui piliakalnio susikov su NKVD kariuomene, o netrukus puol Alantos miestel, kur sudegino vykdomojo komiteto pastat ir strib bstin. Daugelyje vietovi okupacins valdios staig veikla buvo visikai paralyiuota. Tarnautojai, gav partizan perspjimus, atsisakinjo pareig. Okupacin valdia met prie partizanus dar didesnius kariuomens dalinius, pranaesnius ne tik skaiiumi, bet ir ginkluote. Stovyklauti dideliais briais partizanams tapo pavojinga, reikjo galvoti apie tobulesnes struktras bei lankstesn kovos taktik.

Veriami aplinkybi, vyrai telksi brius ir stengsi isirinkti didesn patirt ir autoritet turinius vadus. tai jau 1944 met pabaigoje Ukmergs ir Panevio apskrii partizan briai, vadovaujami Lietuvos kariuomens kapi-

Auktaitijos partizanas

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

P a s v a r s t y k i m e

Kodl prie nacius lietuviai ko- nesmurtiniu bdu (t.y. kur

dami pogrindio organizaci jas, leisdami nelegal ius le idinius ir

o prie sovietin okupacij msi ginklo?

2. Ar 1944 metais buvo vili, kad sovietin okupacija ilgai netruks? Kodl?

tono Jono Kritaponio ir leitenanto Danieliaus Vaitelio kr Vyio apygard. Dar anksiau - 1944 met rugpjio mnes - rinktin susijung Trak apskrities partizanai. Si rinktin buvo pavadinta Didiosios kovos vardu. Netrukus ji tapo apygarda. Jos krjas ir pirmasis vadas buvo generolo Plechaviiaus Vietins rinktins savanoris Jonas Mis inas, pasivadins aliu Velniu. venioni, Zaras, Utenos apskrii partizanai met rugpjio mnes kr Vytauto apygard.

Didesni partizan briai telksi ir Bir apskrityje. met spal jie upuol Bir miesto aretin ir ilaisvino 44 suimtuosius. Lapkriio mnes apie 100 kovotoj brys apsupo Gulbin mokykl, kurioje vyko okupacins valdios surengtas mitingas. mitingus mons bdavo suvaromi prievarta. Partizanai ivaik okupant talkininkus ir prats miting. mons pasitiko partizanus plojimais. Tokios kovotoj akcijos adindavo vilt, kad okupacija neamina, kad yra kas gina Lietuvos valstyb.

Neatsiliko ir dzkai bei emaiiai. 1944 met gruod Alytaus apskrityje jau veik apie 30 partizan bri. Kaimo vyrai bgo nuo persekiojim mikus ir ginklavosi. Dzkijoje, prieingai nei Auktaiti joje ar emaiti joje, LLA ymesns takos partizan jungini formavimuisi neturjo.

PARTIZAN KOVOS TAKTIKA METAIS

Tik padangs tviks paniur, Tik nevinta rytas po nakties. Tik vis einat js sutikt mirties,

Jai akysna atkakliai suiur, Pasiry ginklo nepadti

Ir gyvybs kaina apmokti Ididum rass atkaklios, Kad dar vienas karygikas mitas, Js krauju lig galo iraytas, J gaivint ateities

Bronius Krivickas-Vilnius

met iem karas jo pabaig. mons tikjosi, kad Vokietijai kapituliavus Taikos konferencijoje Va-

Bronius Krivickas, Ratai, t. Vi lnius : Kultros leidinys Sietynas", 1993, p. 224 .

36 O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

kar alys pareikalaus, jog Soviet Sjunga pasitraukt i uimt teritorij. Todl atrod prasminga vengti mobilizacijos j Raudonj armij ir parodyti pasauliui, kad Lietuva nepripasta okupacijos.

met pavasar mikuose susitelk apie 30 tkstani vyr. Dideli partizan briai praktikai kontroliavo vis, iskyrus miestus, Lietuvos teritorij. Jie nesislapstydami judjo keliais, danai apsistodavo kaimuose, ublokuodavo kelius, pastatydavo sargybos postus, o pasirodius NKVD kariuomenei stodavo m.

Okupantams buvo sunku suformuoti valdios organus. Maai kas norjo tarnauti naujajai valdiai, o ir sutik eiti pareigas buvo nepatikimi. Danas apylinks pirmininkas perspdavo gyventojus apie bsimas rinkliavas ar baudiamsias akcijas, parpindavo besislapstantiems dokumentus.

Nuo met bdavo upuldinjami miesteliai. Um miestel, gauss (po imt it daugiau kovotoj) partizan daliniai sunaikindavo valsiaus dokumentus, mobilizacijos sraus, pyliav ilaisvindavo suimtuosius, nuaudavo ypa uolius okupacins valdios statytinius, kitus perspdavo netarnauti prieui. 1945 met gegus mnes apie 120 partizan puol Endriejavo miestel. Puolimas buvo suderintas su vietiniais stribais, kurie paskui visi

moni) pasitrauk su partizanais. Daugelyje viet kovotojai turjo sav moni tarp formuojam valdios staig

DIDESNI P A R T I Z A N

1 9 4 5 M E T A I S

01 12 - Kautyns Uulnio mike (Ukmergs apskrit is) . 24 partizanai

02 09 - Kautyns Panevio apskrities Trokn valsiuje. 68 partizanai

03 - Kautyns Labanoro girioje (Utenos 83 partizanai

03 20 - Kautyns Ukmergs apskrities Vepri valsiuje. 36 partizanai

05 - Kalniks mis apskrities S imno valsius). 44 partizanai

06 14 - Varios kautyns (Alytaus apskrities Daug valsius).

ir suimta 40 partizan

07 Kautyns Virtuk mike (Raseini apskrities Lioli valsius). uvo partizan

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S 37

Partizaniki piets apygardos

Algirdo bryje (1949)

darbuotoj, gerai veik valgyba. Kiekvienas miestelio umimas ir ilaikymas kelet valand bdavo ne tik pasiprieinimo akcija, bet ir pakeldavo moni nuotaik, o kai kuriuos ir paskatindavo nebendradarbiauti su naujja valdia. emaitijoje miesteli upuolimai tssi ilgiausiai ir kartais tapdavo tikrais triumfo ygiais. tai net met birelio 8-j Petro Balino vadovaujamas 30 partizan brys puol Veivirn miestel, um M G B bstin, sunaikino dokumentus, o dienojus su Lietuvos Trispalve prajojo gatvmis. Ibuv miestelyje kelias valandas, sugiedoj Lietuvos h imn, partizanai darnia rikiuote dainuodami tvarkingai pasitrauk. mons verk i diaugsmo ir dkojo kovotojams, kad nors trumpam parod, jog Lietuva - gyva, o isislapst emgbistai vliau paskleid gandus, es upuolime dalyvav keli imtai partizan.

1944 -1945 metais partizanai mikuose sirengdavo gerai tvirtintas stovyklas. J iekodama okupacin kariuomen pasitelkdavo net lktuvus. Aptik partizanus, laknai nurodydavo taikinius minosvaidiams. Vyko tikri miai. Piet emaitijos Paliepi mike buvusioje partizan stovykloje buvo rengti bunkeriai, vaiuodavo net veimai.

gruod aviacijai ivalgius stovykl, NKVD kariuomenei j apsupus, verdamiesi uvo partizan.

met pradioje visoje Lietuvoje vyko didels kautyns su NKVD kariuomene. Vepri valsiuje ties Gudeli kaimu alio Velnio 60 kovotoj dalinys susikov su trimis kariuomens batalionais ir keturi miesteli stribais. Jgos

38 P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

Albina Neifaltien-Puel, uvusi Kalniks myje

buvo nelygios, uvo 36 partizanai. Trak apskrities Onukio valsiuje po kautyni su partizanais kertaujantys baudjai sudegino 15 sodyb, nuud Miguiioni kaimo

Ypa sunkios kautyns vyko met gegus mne

s Alytaus apskrities Kalniks mike. kovotoj br, vadovaujam leitenanto Jono Neifalto-Lakno, apsupo NKVD pasienio pulkas. Partizanai pasireng iedinei gynybai, kelis kartus band prasiverti, taiau neskmingai. Beviltikoje padtyje j ie kovsi iki ties. Narsiai kovsi vado mona Albina, slapyvardiu Puel, kuri kulkosvaidiu skyn prieus sitaisiusi eglje. Siame myje uvo 44 partizanai, apie j buvo sukurta daug dain, eilrai ir baladi, kurios paplito visoje Lietuvoje.

Po mnesio ne maesns kautyns vyko Varios mike, kur buvo sikr apie atsargos leitenanto mokytojo Adolfo Ramanausko-Vanago ir Vaclovo Voverio-aibo vadovaujam partizan. Nepavykus atremti NKVD kariuomens spaudimo, jie isisklaid maomis grupelmis ir, kelias dienas persekiojami, itrko i apsupties.

Skaudios netektys bylojo: reikia imtis kitos taktikos. Pakito ir tarptautin padtis: Potsdamo konferencija laukto ilaisvinimo neatne, o Taikos konferencija buvo atidta neribotam laikui. Rengiantis ilgesniam partizaniniam karui su gausesnmis ir geriau ginkluotomis prieo Partizan i Prien mis, teko tausoti jgas ir atsisakyti atvir kautyni. Todl apskrities kaimo eima daniausia partizan kovine operacija tapo pasala. valgams isiaikinus, kur ir kada vaiuos ar stribai bei okupacins valdios pareignai, partizanai j laukdavo patogioje vietoje ir staiga puldavo i pasalos. akcijos daniausiai bdavo skmingos, leisdavo papildyti ginkl atsargas, sunaikinti vien kit pareign ar sutrukdyti mokesi rinkim ir kaimo terorizavim. Ypa aktyvs buvo Dzkijos partizanai: Alytaus apskrityje 1945 metais buvo surengta apie 800 pasal. Pasal skm priklaus nuo netiktumo ir gebjimo greitai pasitraukti. Todl ypa dani buvo vadinamieji skrajojantys" partizan briai. J ie greit atsirasdavo numatytoje vietoje ir, atlik uduot, be pdsako inykdavo. Toki bri bu-

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S 39

P a s v a r s t y k i m e

1. Kuo ypatingas partizaninis karas? Ar jame bna fronto linija?

2. Ar galjo Lietuvos mikuose isi laikyti kel iasdeimties tkstani partizan armija?

3. Kodl partizan kovins akcijos - miesteli puol imai , pasalos - daniausiai bdavo skmingos, o kautyns su partizan stovyklas apsupusia NKVD kar iuomene baigdavosi didiulmis aukomis?

vo Dzkijoje, Trak apskrityje ir kitur. siaub kl Velnio vadovaujami partizanai, kurie i lgiau kaip tris dienas niekur neapsistodavo. Be to, Jono Mis ino vadovaujamo tabo darbuotojai, panaiai kaip ir j vadas, pasiymjo ne tik palusia drsa, bet ir legendiniais slapyvardiais. Velnio Ipera, Piliakalnis, Milinas, Vaiduoklis ir panas - mistiki, gyventojams keliantys simpatij, o baim vardai.

PARTIZAN APYGARD

Mes turime taip kad ms organizacija bt tvirta kaip granitas ir nesugriaunama kaip jros

Just inas Leleius-Grafas

Lietuvos laisvs armijos organizatorius Kazys uvo met pabaigoje, taip ir nespjs suburti Lietuvos par

tizan viening karin organizacij. Tuo metu Auktait ijoje jau veik stambs daliniai, vliau pavadinti Vyio ir Didiosios kovos apygardomis. met baland iauli LLA apygardos vadas Adolfas Eidimtas ir vokiei valgybos mokykl baigs Adolfas Kubilius steig emaii legion, kur subr iaurs Vakar Lietuvoje susitelkusius vanag

1945-j vasar suaktyvjo partizan bri jungimasis stambesnius organizacinius vienetus. Telkti Piet vos partizanus msi Punios ile sikrusiems briams vadovavs kapitonas Dominykas Jis kviet jungtis Alytaus apskrities partizanus. Tok pat vienijimo darb dirbo ir Marcinkoni partizanams vadovavs pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Jis sukr Dzk grup, kuri netrukus Adolfo Ramanausko-Vanago vadovaujami Merkins partizanai. is stambesnis junginys buvo pavadintas apygarda, o 1946 metais, prisijungus vadovaujamai Dzk rinktinei, tapo Dainavos apygarda.

Juozas Vitkus-Kazimieraitis, bdamas aukto laipsnio kari-

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, Kaunas: Lietuvos politini kalini ir tremtini sjunga, 1994, p. 55 .

40 P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

ninkas, stengsi partizan junginius sutvarkyti remdamasis Lietuvos kariuomens pavyzdiu. Jis tuoj ileido sakymus bri vadams ir pareigojo laikytis drausms nuostat. Kiekvienas stojs partizan gretas kovotojas turjo pasirinkti slapyvard, prisiekti, jam buvo uvedamas tarnybos lapas, nustatyti skiriamieji bei pasiymjimo enklai, vestos karins uniformos. Vitkus-Kazimieraitis pareng Organizacin Lietuvos ilaisvinimo plano projekt, kurio sudtin dalis buvo mobilizacijos planas. Susiklosius palankiai tarptautinei situacijai (kilus Vakar-Ryt ginkluotam konfliktui ar tarptautinei bendrijai pareikalavus, kad Soviet Sjunga ivest savo kariuomen i okupuot teritorij), reikjo greitai mobilizuoti Lietuvos gyventojus ir perimti savo tankas valstybs sien apsaug, sutrukdyti galim gyventoj deportacij ir represijas, neutralizuoti okupacins valdios institucijas, o esant reikalui - ir organizuoti ginkluot pasiprieinim. Tokiu atveju mobilizuojant vyrus turjo bti keleriopai pagausintos veikiani partizan gretos. Kad plan bt galima gyvendinti, reikjo i anksto sukaupti ginkl atsarg, sutvarkyti ryi sistem, apmokyti mones, turti tikslius mobilizuojamj sraus. Ruoimasis isilaisvinimo momentui buvo viena i prieasi, skatinusi greitesn partizan jungimsi stambesnius organizacinius vienetus.

Panaius planus puoseljo ir suvalkieiai. met vasar energingas Marijampols apskrities Skardupi parapijos klebonas Antanas Ylius sukviet aplinkini partizan vadus, kurti Tauro apygard, o pats msi organi-

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S 41

Pirmasis Kstuio apygardos vadas Juozas Kasperaviius- Visvydas

A P Y G A R D

12 - Vyio (taip vadinama nuo 1945 met vasaros)

- Didiosios kovos (iki vadinosi rinktine)

1945 04 - leg ionas (nuo 05 apygarda)

1945 08 Tauro

08 Vytauto

1945 11 - A" (nuo 1946 05 -Dainavos)

09 - Jungt in Kstuio

05 - Algimanto

1948 04 -

zuoti visos Lietuvos kovotojus telkiant centr - Lietuvos ilaisvinimo komitet io komiteto veikl buvo numatyta traukti auktuosius Lietuvos kariuomens karikius: generolus Stas Zaskevii ir Motiej Peiulion, pulkinink Liud Butkevii ir pulkinink leitenant Mykol Maiok. Taiau jau spalio mnes pirmininkas kapitonas Leonas Taunys, kunigas Ylius ir kiti Tauro apygardos tabo nariai buvo suimti ir j veikla nutrko.

Sunaikinus tab, Tauro apygardos vadu tapo aviacijos majoras Zigmas Drunga-Mykolas, Jonas. Jis nenuilsdamas iekojo ryi su visos Lietuvos partizanais. 1946 met pavasar susitiks su Juozu Vitkum-Kazimieraiiu pasil dzkams ir suvalkieiams susijungti stambesn darin -Piet Lietuvos partizan srit. stambaus junginio vadu tapo Vitkus-Kazimieraitis. Deja, prajus vos trims mnesiams, kautynse su jis buvo sunkiai sueistas ir veamas j Leipalingio MGB mir.

Tuo tarpu nenuilstantis Zigmas Drunga susitiko su Auktaitijos partizan galiotiniu Juozu Markul iu (kaip vliau paaikjo - MGB agentu) ir aptar bendros partizan vadovybs sudarymo galimybes. Iekodamas ryi su partizanais, ivyko Saki apskrit, kur susidr su M V D kariuomene. Atsiaudydamas band pasitraukti, bet buvo sueistas. Nenordamas pasiduoti gyvas, itrauk granatos ied ir pakl j prie veido. Taip vliau susisprogdino tkstaniai Lietuvos partizan - nenordami, kad MGB persekiot j artimuosius, stengdavosi susinaikinti taip, jog likt neatpastami.

Po met Jungtin Kstuio apygard susibr Piet partizanai. Vokiei okupacijos laikais Jurbar

ko ir Raseini apskrityse veik stiprios LLA ir Lietuvi fronto (LF) pogrindins organizacijos. Prasidjus antrajai sovietinei okupacijai, i organizacij nariai steig partizan brius.

vadovaujami mokytojo Petro Paulaiio, susibr Trij lelij rinktin, raseinikiai kr kelmikiai - Vgls, o tauragikiai - Lydio rinktines. Visos ios rinktins ir sudar Jungtin Kstuio apygard, kurios vadu isirinko aviacijos kapiton Juoz

Taigi metais Lietuvoje veik 7 partizan apygar-

42 P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

apygardos Biruts rinktins Eimuio brio partizanai

dos. Apygarda, vienijusi keli apskrii brius, buvo optimalus kovinis vienetas, susideds i keli rinktini. Apygard tabai galjo skmingai palaikyti ryius tiek su rinktini tabais, tiek ir su kitomis apygardomis. Buvo derinami kovos veiksmai, nustatomos veiklos ribos. Neorganizuot, nepriklausani stambesniems junginiams partizan neliko. Tai irgi buvo labai svarbu, nes pavieniai plikaujantys asmenys nebegaljo dangstytis partizan vardu, be to, MGB vis daniau pradjo sisti partizan veiklos rajonus provokacines partizanais persirengusi smogik grupes. Tur int gerus ryius, slaptaodius, derinant veiksmus, buvo galima ivengti daugelio provokacij.

apygardos iliko iki partizaninio karo pabaigos. metais dalis Vytauto apygardos jo naujai suformuot Algimanto apygard, o Jungtin Kstuio apygarda 1948 metais dl tos paios prieasties per didels teritorijos -buvo padalinta, kuriant dar vien - Prisiklimo apygard.

P a s v a r s t y k i m e

Kodl atskiri partizan briai stengsi susijungti stambesnius organizacinius vienetus - apygardas?

2. Nuo met visose apygardose buvo vestos katikos uniformos, laipsniai, skiriamieji enklai. Kodl okupantai partizanams nepripaino kari statuso, suimtj nelaik karo belaisviais, o elgsi su jais kaip su nusikaltliais ir vadino banditais?

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I M E T A I S 45

NKVD privert skelbti tik vien Kauno prelat Sigit bausk.

Kiekvien atjus registruotis vyr tardydavo tai. J ie reikalaudavo nurodyti, kur slapstosi kiti partizanai, j rmjus ir ryininkus, reikalaudavo atiduoti ginkl, nors ne visi j i viso turjo. Ne vien tardydami nukankino. Usiregistrav privaljo periodikai lankytis NKVD-NKGB skyriuose, kur buvo nuolat tardomi. Kartais ekistai persirengdavo partizanais ir atj j namus kaltindavo idavyste. Provokacijomis stengdavosi igauti ini apie partizanus. Atsisakiusiuosius nipinti netrukus ar bemat suimdavo. I 38 tkstani per vis pokar atjusi legalizuotis vyr met pabaigoje Lietuvoje begyveno tik keletas tkstani. Likusieji buvo suimti ar, neitvr persekiojim ir nenordami nipinti savo l ikimo broli, gro atgal mik ir uvo. Net metais legalizuotus Avini girios partizanus brolius Juozap ir Izidori Streikus po ketveri met sum ir teis. Sulauius paad amnestuoti, Juozapas Streikus buvo nuteistas mirties bausme ir suaudytas.

Tokia tad buvo sovietins valdios reklamuojama amnestija". Dauguma partizan vad nedraud legalizuotis, nes tokie dideli partizan briai ilgai slapstytis Lietuvos mikuose negaljo: buvo sunku apsirpinti maistu, ginklais,

46 P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

ivengti nereikaling kautyni, palaikyti drausm. Po Potsdamo konferencijos tapo aiku, kad okupacija usits, todl tiems, kurie galjo ivengti areto, geriau buvo legal gyvenim. Taiau verbavimas ir sumimai netrukus parod, kad bolevik propaguojama amnestija" yra eilin klasta. Mes pamatme t praraj, kuri skiria bolevikin teorij ir praktik", - ra Todl vadovyb pareikalavo laikytis priesaikos ir leido legalizuotis tik iimties tvarka.

Daug geresn ieitis buvo fiktyvs dokumentai , kuriuos pradjo silyti vairs vertelgos ir net patys Tai atvr keli MGB umegzti ryius su pogrindiu ir kontroliuoti fiktyvi dokument savininkus. Vis dlto daugelis besislapstanij turjo sigij ar pasigamin vairi fiktyvi l iudi j im, kurie nors trumpam padjo ivengti areto ar mobilizacijos.

P a s v a r s t y k i m e

1. Pagal Soviet Sjungos konstitucij Banyia buvo atskirta nuo valstybs. Kodl okupacin valdia reikalavo banyiose skelbti kreipimsi legalizuotis?

2. kaitus paprastai ima teroristai. Kaip gal ima apibdint i valstyb, kur kaitais ima eimos narius?

3. Kokia geriausia ieitis buvo partizanams, patyrus, kad Soviet Sjunga nepasitrauks i okupuot krat: a) legalizuotis ir idavinti draugus; b) legalizuotis ir, itvrus tardymus bei kankin imus , bti nuteistiems 25 metams konclage-ri; c) tikintis tarptautinio palaikymo tsti kov?

OKUPACINS RINKIM TRUKDYMAS

Rinkim komedija tik tam, kad tu legalizuotum j jau atlikt darb, kad atsakomyb nuo j nuimtum! lietuvi, kad jimas rinkimin sal nemokamas, tik i jos tu pasijusi neteks savo sins - pardavs

I partizan spaudos

Partizanai buvo sitikin, kad kovoti su okupantu galima ir reikia ne tik karinmis, bet ir politinmis priemonmis. Todl ruosi kaip manydami boikotuoti okupacins valdios skelbiamus rinkimus.

Pirmieji pokario rinkimai SSRS Aukiausij taryb buvo paskirti 02 10. Gerokai prie rinkimus partizanai iplatino daug atsiaukim, kuriuose nurod

Partizan tabo kreipimasis Panevio NKGB virinink, KGB ADS, 3 fondas, b. t. 3, 1. 223 . Laisvs varpas, 1947 nr. 129 (KGB ADS, Baudiamj byl

fondas, b. 41978/3, t. 4 ) .

R I N K I M A I | O K U P A C I N E S

O R G A N U S

1946 02 10 - Rinkimai SSRS Aukiausij taryb

02 09 - Rinkimai LSSR Aukiausij taryb

1948 01 18 - Rinkimai LSSR vietines tarybas

1950 12 17 - Rinkimai SSRS Aukiausij taryb

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S 47

kaip elgtis. mons buvo raginami i viso r inkimuose nedalyvauti, o savo atsisakym motyvuoti tuo, kad partizanai atm j asmens dokumentus ir grasino susidoroti su balsavusiais. Partizan spaudoje, kuri tuo metu buvo labai

gausi, rayta: Ar mes tuos budelius, judus turime rinkti, kad jie visais bdais paskutin duonos ksn atimt ir mus sunaikint?"

Partizanams buvo nurodyta laikinai surinkti gyventoj pasus, rengti gyventojams antir inkiminius mitingus, sunaikinti kaim klubuose bolevikin literatr, komunistini veikj portretus. Rinkim dien buvo upulta ne viena rinkim bstin, sunaikinti balsuotoj sraai ir balsads su visais biuleteniais, nupjauti telefono stulpai, nutrauktas ryys su apskritimis. Ypa kategorikas buvo Didiosios kovos apygardos vadas alias Velnias. Jis nurod apklausti grtanius i r inkimini bstini asmenis ir suinoti, kaip jie balsavo. Balsavusius savo noru u okupacin valdi liep audyti kaip tautos prieus.

Balsavimo dien kaimai buvo lyg imir: kininkai pasislp mikuose, namie palikdami tik senukus, kad atvaiav stribai nieko nepet.

Savo ruotu okupacin valdia irgi rengsi r inkimams. Nors Lietuva buvo ginklu pavergta ir rinkimai tebuvo vien propagandinis triukas, taiau panaiai kaip metais Soviet Sjunga stengsi prie pasaul vaidinti demokratijos

P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S 49

NUKAUTJ NIEKINIMAS

Tik gal greit ms pasakai bus galas, Ir mus ve kraujuotu veimu, Kur ant gatvs, dusdamas diaugsmu, Aplink knus klykdams oks

Bronius Krivickas-Vilnius

metais nukautuosius daniausiai palikdavo ties vietoje ir partizanams ar uvusij artimiesiems pavykdavo juos paimti ir slapia palaidoti. Mio metu, jei leisdavo aplinkybs, partizanai inedavo uvusius kovos draugus. tai 1945 met vasario mnes partizanai ine i kauty-

apygardos Jono Baltuniko-Vienuolio brio

partizan laidotuvs

ni lauko uvusi alio Velnio mon On Misinien. Padedant iobikio klebonui Liudui Puzonui, ji buvo palaidota kapinse. Klebonas, dirbs tarp partizan pastoracin darb, vliau buvo suimtas ir nuteistas.

Buvo atsitikim, kai partizan seserys kaip tikros Anti-gons laidojo savo brolius. Septyniolikamet Maryt Tutinait po kautyni Pasvalio apskrities Eimulikio mike surado nukaut brol, paslp jo kn po medi akomis, o pasibaigus NKVD kariuomens siautimams parsive namo, paarvojo ir palaidojo.

Bet visa tai buvo okupacijos pradioje. Vliau ekistai

Bronius Krivickas, Ratai, t. 1, p. 2 2 1 .

50 P R I E I N I M A S I S O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S

pradjo sekti tokius netiktai atsiradusius kapus, ypa liose vietose, mikuose. Partizan artimieji, vietos jaunimas juos puodavo, statydavo kryius, o stribai stengsi nuluoti nuo ems paviriaus. tai Prien enkagbistai nuvart kryius nuo septyni partizan kap Klebikio mike. Partizanai su gyventojais kapus vl sutvark ir uminavo. Po kiek laiko enkagbistai, rad sutvarkytus kapus, paband vl nuversti tvoreles ir susisprogdino.

Nepaksdami uvusiems rodomos pagarbos ir nordami bauginti gyventojus, enkagbistai visus nukautuosius pradjo veti miestelius ir guldyti vieose vietose. Si akcija vadinta atpainimu". Taiau i tikrj jos tikslas buvo kitas. Niekindami uvusiuosius enkagbistai norjo parodyti, koks baisus l ikimas laukia vis, pasirinkusi kovos keli; be to, i artimiausios bstins stribai dmiai sekdavo kiekvien praeinant pro nukautuosius, o pastebj rodanius uuojaut, praddavo tardyti.

Lavonus guldydavo turgaus aiktse, prie stribyn, ventori, o ypa - prie mokykl, i kuri ne vienas jaunuolis buvo ijs kovoti su okupantu. vsdami Piro pergal baudjai apnuogindavo lavonus, spardydavo juos ir tyiodavosi, paabodavo roaniais ar sustat prie sienos audydavo kaip gyvus taikinius. iurpiausia bdavo tada, kai prie uvusij

Tauro apygardos partizanai prie uminuoto bendraygio kapo Mikaliski kaime

O K U P A C I J A I 1 9 4 4 - 1 9 4 6 M E T A I S 51

atvarydavo motinas ir reikalaudavo patvirtinti, kad tai j sns. Dana motina sustingdavo kaip akmuo, nes namie lauk maesni vaikai ir prisipainimas buvo tolygus tremiai, galbt miriai tolimoje iaurje. Stribai dauydavo

Kstuio apygardos Aukuro rinktins

partizanai

P a s v a r s t y k i m e

1. Ar inoma niekinimo fakt kit Europos valstybi istorijoje? Kaip iri j nukaut prie vairi mons?

ir stribai taip pat turjo motinas ir vaikus. Kas taip pakeisdavo mones, kad jie tapdavo budeliais?

Vykdydama teror okupacin valdia reikalavo ne tik paklusnumo, bet ir dkingumo bei komunist partijos ir jos vad garbinimo. Kodl? Ar suderinama baim ir tikra pagarba?

tinas autuv buomis ir aukdavo: Ko gi tu alpsti, jei tai ne tavo

Po kokios savaits uvusij palaikus vedavo kit miestel ir ten kartodavo egzekucij. Taip veiodavo tol, kol lavonai praddavo irti, tada ukasdavo atokiose vietose. Danai stribai tingdavo kasti duob, tad mesdavo uvusiuosius apleistus ulinius, ivietes, vyro karjerus ar pelkes.

ios iurpios akcijos vyko visoje Lietuvoje madaug iki 1950-j. Kai kur vietiniai sadistai jas pavairindavo: sukviesdavo prie nukautj miting, vesdavo atpainti moksleivius. tai 1947 metais Sasnavoje buvo paguldyti irengti ei partizan ir atsitiktinai nuautos paaugls vokiets knai ir atvesti mokiniai atpainti".

Kur ukasti kai kurie nukautiej i , neinoma iki iol. Partizano Jurgio Lukos motina skepet ties vietoje em savo snaus krauj ir palaidojo darelyje po bijnu. Jai liko tik simbolinis kapas. Partizanas buvo pavojingas okupantui net uvs.

Partizaninis karas metais

ANTRASIS KOV ETAPAS

iandien krate ir lietuviai sitikin, kad ms tikjimas laisve yra ne tik ms trokimas,

bet ir ryki ivada i tarptautini vyki partizan dokument

pabaigoje - 1945-j pradioje okupuoti kratai tikjosi, kad sutriukinus faistin Vokietij buv sjungininkai atgr ginklus prie karo nualint Soviet Sjung. Taiau to nevyko: susitikusi prie Elbs sjunginink ir rus kariuomens dalini broliavimasis tssi politik kabinetuose. Visame pasaulyje faizmo sutriukinimas buvo sveikinamas kaip didiausia imtmeio demokratijos pergal. Nepaisant to, kad SSRS, 09 17 upuldama Lenkij ir jga uimdama slaptaisiais protokolais su faistine Vokietija pasidalintas takos zonas, tapo tokia pat Antrojo pasaulinio karo kaltininke kaip ir Vokietija, met lapkriio mnes Niurnberge prasidjusio karo nusikaltli teismo procese Soviet Sjunga drauge su JAV, Didija Britanija ir Pranczija dalyvavo kaip kaltintoja.

priminti pavergtj taut teises, Berlyne atsidrs Vyriausiasis Lietuvos ilaisvinimo komitetas 1945 07 10 nusiunt JAV ir Didiosios Britanijos vadovams memorandum, kuriame pra pareikalauti i Soviet Sjungos

Sjdio ir prieo nukreiptos prie veiklos 1950 metais trumpa apvalga", KGB ADS, Baudiamj byl fondas, b. 33960/3, t.

P A R T I Z A N I N I S K A R A S 1 9 4 6 - 1 9 4 8 M E T A I S

atsitraukti i Lietuvos. Primin krate vykdomas represijas. Todl Soviet Sjunga pasisteng sustiprinti sien ap

saug, kad laisvj pasaul neprasiskverbt inios i okupuot krat. Gyvenimas Soviet Sjungoje buvo udengtas geleine udanga" - pasienio tvirtinimais, Europoje dislokuotais stambiais kariuomens daliniais, laik cenzra ir bet koki kontakt su usieniu udraudimu.

1946 03 05 Didiosios Britanijos premjeras sakydamas kalb Fultone, apibdino naujus san

tykius su SSRS kaip altj kar". Sis karas - tai sustipr- tai susilpndamas - truko iki devintojo deimtme

io vidurio. Ypa tempti Ryt ir Vakar santykiai buvo Stalinui paskelbus Berlyno blokad bei Korjos karo metu ( 1950 -1953 ) . Kiekvienas toks vykis sustiprindavo partizan vilt sulaukti paramos i laisvojo pasaulio taut bendrijos.

Tarptautin situacija turjo takos partizan veiklos strategijai. Neabotas teroras okupuotuose kratuose, pridengtas demagogika propaganda ir teiginiais apie t krat ilaisvinim, gelein udanga", aklinai atskyrusi socialistin lager" nuo laisvojo pasaulio ir altojo karo pradia skatino iekoti bd sijungti bendr pasiprieinimo komunizmui front. Tam reikjo umegzti ryius su Vakaruose atsidrusiais nepriklausomos Lietuvos diplomatais bei ilaisvinimo organizacijomis, informuoti pasaulio visuomen apie vykius Lietuvoje. Norint kelti Lietuvos ilaisvinimo byl tarptautinse

1947 met vad suvaiavimas

mike

54 P A R T I Z A N I N I S K A R A S M E T A I S

institucijose, reikjo ieivijos organizacijoms suteikti krato galiojimus, o tai galjo padaryti vienintel teista Lietuvos valdia - aukiausioji pogrindio vadovyb.

Nepavykus tokios suformuoti kunigui Antanui Yliui, met pradioje io bandymo msi kapitonas Jonas Noreika, pogrindyje inomas Generolo Vtros slapyvardiu. Jis kr Lietuvos tautin taryb kuri trauk legaliai gyvenusi inteligent: Stas Gorodeck, poetus Kaz Borut bei On ir kt. LTT paruo atsiaukim pasaulio tautas, kuriame informavo apie Soviet Sjungos vykdom genocid. Buvo planuojama ugrobti lktuv ir pasisti Vakarus poet Kaz Jakubn, kuris turjo nugabenti mintj dokument Jungtinms Tautoms. Be to, Generolas Vtra umezg ry su emaii legiono vadu Jonu Semaka ir ketino suburti visus partizan junginius. Taiau vos por mnesi gyvavusi, organizacija buvo iaikinta it sutriukinta. Visi jos nariai suimti, Generolas Vtra - suaudytas. Netrukus sunaikintas ir emaii legiono tabas, palaiks ryius su LTT.

Perpratus partizaninio karo taktik, kovotoj nuostoliai sumajo. 1944-1945 metais partizan uvo daug kart daugiau nei buvo nukauta prie. Tuo metu uvo apie pus per vis partizanin kar kritusi kovotoj. metais partizanai gavo persvar: nukov daugiau sovietini kareivi bei pareign negu uvo partizan. Si persvara iliko iki 1949-j.

Kadangi partizanai pradjo vengti atvir kautyni su okupacine kariuomene, represins inybos iekojo veiksmingesni pasiprieinimo slopinimo bd. Pradta masikai verbuoti mones. sulaikydavo pamiki gyventojus ir, mudami bei grasindami aretu, reikalaudavo pasakyti, pas k ir kada ueina partizanai. gsdintas kininkas kartais pasiraydavo pasiadjimo ratel ir grdavo namus jau uverbuotas. Paskui tardavosi su partizanais, k jam toliau daryti. Kai kurie vyrai patys ieidavo mik, kiti, partizan pamokyti , teikdavo klaidinanias inias. U partizan idavim buvo silomos didels premijos, agentams ekistai taisydavo special aparat, kurio signalu jie pranedavo pasalaujantiems kareiviams apie atjusius partizanus.

P A R T I Z A N I N I S K A R A S M E T A I S 55

P a s v a r s t y k i m e

1. Kuo galjo bti pagrstos lietuvi viltys, kad praneus apie soviet valdios vykdom genocid tarptautin bendrija pareikalaus Soviet Sjung pas i t raukt i i okupuot teritorij?

2. Kokiu bdu galima atkurti nepriklausomyb? Kokios alys yra isilaisvin: d ip lomat in iu keliu, palaikant tarptautinms institucijoms; visuotiniu sukilimu, grivant imperi joms; prasidjus pasauliniam karui? K byloja vos istorija?

Partizanai turjo bti vis atsargesni. Taiau didioji gyventoj dalis rm kovotojus, ir danas skubdavo praneti apie kariuomens pasalas ar siautimus.

Kurdami vyriausij vadovyb kai kurie partizan vadai vylsi, kad numatyti bendr pogrindio strategij ir vadovauti politinei kovai galt miestuose legaliai gyvenantys inteligentai. Todl iekojo ryi ne tik su kitomis partizan apygardomis, bet ir su miestuose veikusiomis pogrindio organizacijomis. iomis paiekomis netruko pasinaudoti MGB.

MGB PROVOKACIJOS DIDIOSIOS KOVOS APYGARDOJE

Ms organizacijoje valgyba yra btina, nes kitaip mes galime visi

Just inas Leleius-Grafas

Nordami umegzti ryius su partizanais, ekistai danai pasitelkdavo provokatorius. Buvo net sukurtos specialios provokatori, apsimetani Raudonosios armijos dezertyrais, vokiei desantininkais ar i kitur atklydusiais partizanais, grups. Pasitaik ir pavieni provokatori, kurie djosi es pogrindini organizacij atstovai, atvyk j ka imus iekoti ryi su partizanais.

met pavasar Didiosios kovos apygardos vadui Jonui Misinui-aliam Velniui prisistat MGB agentas, pasivadins neegzistuojanio Tautinio komiteto atstovu. Mi sinas teturjo tik virilos laipsn, todl labai norjo, kad susivienijusiai, 900 kovotoj (ir kita tiek legaliai gyvenani pasyvi kovotoj) turiniai apygardai vadovaut auktesnio rango karininkas. Todl nudiugo, umezgs ryius su neva egzistuojaniu pogrindio centru".

Netrukus pas partizanus atvyko to centro" atstovas, pasivadins kapitonu Grietu (i tikrj MGB agentas Gediminas) . Centro" vardu jis sak tausoti jgas ir nutraukti

Justinas Leleius-Grafas, Lionginas Baliukeviius-Dzkas, Dienoraiai, p. 73 .

56 P A R T I Z A N I N I S K A R A S 1 9 4 6 - 1 9 4 8 M E T A I S

ginkluot kov, nes neimintinga yra, kai didieji miega, kdikiui akmenis svaidyti j milino J is paadjo aprpinti kovotojus fiktyviais dokumentais, todl pareikalavo partizan sra. Ginklus liep surinkti j sandlius. Vis apygardos spausdinimo technik sak atiduoti centrui", kuris ketino leisti vien bendr laikrat visai Lietuvai. Netrukus toks laikratis, pavadintas Vienybe", padedant

Velnio ryininkams, buvo ileistas. Laikratyje irgi buvo propaguojama laukimo taktika ir pasyvaus, t.y. neginkluoto pasiprieinimo idja. Paiam apygardos vadui Velniui pasilyta vykti Anglij studijuoti karo moksl. Kapitonas Grietas, kaip auktesnio laipsnio karininkas, buvo paskirtas apygardos vadu.

Nors Mis inui-al iam Velniui nepatiko naujoji taktika" (jis buvo aktyvi kovos veiksm alininkas), taiau teko paklusti pogrindio vadovybs sakymams ir atskleisti naujam apygardos vadui ryio punktus ir slaptaodius.

1946 met rugpjio viduryje centras" ikviet Velni Vilni, kur buvo suauktas partizan vad pasitarimas". Jo metu buvo kurtas Vyriausiasis ginkluotj pajg tabas io tabo dka MGB tikjosi siskverbti visas partizan struktras ir jas sunaikinti . Po pasitarimo kit region partizan vadai buvo paleisti. aliam Velniui, kurio apygard jau vald MGB agentas, pasilyta dirbti centro" tabe. Jis buvo nuvestas konspiracin but ir suimtas. Dar ilgai MGB jo vardu siuntinjo nurodymus Didiosios kovos apygardos partizanams. Daug partizan pasinaudojo silomais fiktyviais dokumentais ir ivyko gyventi Vilni. Po keli mnesi j ie visi buvo suimti. T ik B" rinktins, veikusios Ukmergs apskrityje, vadai Alfonsas Morknas-Plienas ir Juozas ibaila-Merainis nepakluso centro" sakymams ir pradjo veikti savarankikai. A" rinktins partizan briai, veik Trak, Kaiiadori apskrityse, buvo isklaidyti ir beveik sunaikinti. metais valsiuje dar laiksi keletas partizan. Vienam briui per ryininkus buvo praneta, kad per j teritorij keliaus centro" atsto-

Vienyb [provokacinis M G B laikratis] , 1946 06 nr. 1 (Tremties ir rezistencijos muziejaus fondas).

Didiosios kovos apygardos vadas Velnias (1934)

P A R T I Z A N I N I S K A R A S 1 9 4 6 - 1 9 4 8 M E T A I S 57

P a s v a r s t y k i m e

1. Kodl okupacijos pradioje partizanai taip pasitikdavo atvykusiais i miesto neinomais asmenimis? Ar manoma gyventi ir kovoti niekuo nepasitikint?

2. Didiosios kovos apygardos partizanai isiskyr i kit vos partizan slapyvardiais: lias Velnias, Piliakalnis, Milinas, Velnio Ipera, Gandas, Vaiduoklis ir t.t. Tokie slapyvardiai rodo, kad j ie buvo dideli romantikai . Ar i savyb paddavo, ar kl iudydavo kovoti?

vai, kuriems reiks partizan apsaugos. Nieko netarianti ryinink pasitiko partizanais apsimetanius MGB provokatorius ir atved juos susitikim su partizanais. Nutaik patog moment, emgbistai iaud partizanus, o kad nelikt l iudinink - nuov ir ryininks tv bei septyniolikmet nebyl jos broliuk.

Netrukus centras" papra kitos Didiosios kovos apygardos ryininks Anastazijos Rumeviits-Narsuts suvesti su likusiais partizanais. Karmlavos valsiuje kininko Jurgio Grikelio namuose vyko provokatori ir partizan susitikimas. Visi kartu pavakarieniav, nujo klojim miegoti. Sumigus MGB provokatoriai pasmaug alia buvus partizan, o kitus - iaud. Kaip ir praeit kart, nuov ir sodybos eiminink bei visus jo eimos narius. uvo ir susitikim suorganizavusi ryinink. Atlik kruvin darb, emgbistai ikraust kininko podlius ir suruo vaies.

Taip buvo sunaikinta viena pirmj susikrusi Didiosios kovos apygarda, skrajojaniais" partizan briais ir legendiniais slapyvardiais klusi siaub NKVD ir stribams.

IDAVIKAS JUOZAS MARKULIS

Tautos svoka - kakas neapiuopiama, paslpta, bet idavinti savo kolegas, gyvus asmenis, kuriuos kiekvien

dien matai, su t pat darb dirbi, to a nesuprantu. k