Nr. 32�33(395�396�836�837)

2012 m.rugsëjo 20�spalio 3 d.

www.nemunas.net

3-7 p. 13-17 p.9-12 p.

Raimundas MAJAUSKAS. ,,Kavinë Ðirdelë�.

Jaunieji

2

Vyksmas . 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Praeities ateitis jau atëjo

�Nakties gëlës�. 1920 m.

AudronëMEÐKAUSKAITË

Rugsëjo 14 d. oras buvo toks patskaidrus, tokiø pat rusvø, gelsvø to-nø, kokiø pilni dailininko KazioÐimonio (1887-1978) darbai, todëliðkilmëms labai tiko. Tà dienà ju-biliejinë paroda �Svajø miraþai�buvo atidaryta A. Þmuidzinavièiauskûriniø ir rinkiniø muziejuje. Visainetoli velniø ekspozicijos laikinaiásikûrë jiems prieðingos jëgos. K. Ði-monio paveiksluose pasaulis sklei-dþiasi taip lyriðkai ir ðvelniai, ty-liai ir jautriai, kad ði menama opo-zicija dar labiau iðryðkëja. Ne vel-tui kai kurie paveikslai parodai pa-siskolinti ið Anykðèiø sakraliniomeno centro (Monsinjoro AlbertoTalaèkos kolekcijos) rinkiniø. Tie-sa, dauguma jø yra ið NacionalinioM. K. Èiurlionio dailës muziejaus,

kiti atveþti ið Vilniaus � Lietuvosdailës muziejaus.�Metines minime nors ir kukliai,

taèiau svariai. Parodà sudarëme iðmûsø muziejaus fondø, ðiek tiekskolinomës ið Anykðèiø bei Vil-niaus. Deja, dailininko paveikslaiiðsibarstæ. Jø galime pamatyti Isto-rinëje prezidentûroje, Mykolo Þi-linsko galerijoje. Nepaisant to, ðio-je parodoje eksponuojami chresto-matiniai dailininko darbai, be ku-riø neásivaizduojama ne tik jo kû-rybos apþvalga, bet ir visa Lietu-vos dailës istorija. Labai dþiugu,kad ðalia tokiø iðvystame ir maþiaumatytø, o gal ir visi neþinomø anks-tyvøjø darbø. Tai dailininko kûry-binës pradþios kolekcija. Dalis ðiømums neáprastø K. Ðimonio kûri-niø 1926 ar 1927 m. rodyti Pary-þiuje. Tuometu iðleistas parodos ka-

talogas, kurio áþangà paraðë þymuspoetas simbolistas, Lietuvos diplo-matas Oskaras Milaðius. Tai ypaèádomi parodos dalis. Net menotyri-ninkai veikiausiai negalëtø pasaky-ti, kad ðie spalvingi, ekspresyvûsankstyvieji darbai priklauso K. Ði-moniui�, � parodà pristatë Nacio-nalinio M. K. Èiurlionio muziejausdirektorius Osvaldas Daugelis.Menotyrininkë Aistë Praðkevi-

èiûtë iðskiria net kelias K. Ðimoniokûrybos stilistikas, kurias galimagrupuoti á etapus ir priskirti tam tik-roms dailës srovëms. Nors parodasutilpo nedidelëse muziejaus erd-vëse, jø stilistinë ávairovë aiðkiaiatskleista. K. Ðimonis � vienas po-puliariausiø XX a. Lietuvos daili-ninkø, atstovaujanèiø fantastinei irkartu modernistinei bei art decodailës krypèiai. Parodoje darbaitaip pat suskirstyti á atskiras gru-pes, todël ne taip sunku pastebëtiskirtumus. Tai ankstyvieji bandy-mai, kuriø sklaida visuomenëjeypaè dþiaugësi muziejaus direkto-rius; dailininko fantazijos bei pra-eities vaizdiniø, tautosakos moty-vø, atsiskleidþianèiø lietuviø tapa-tybëje, �lydiniai�, sudarantys di-dþiàjà ir mums labiausiai þinomàkûrybos dalá; muzikiniø intona-cijø paveikslai, aiðkiai sekantysM. K. Èiurlionio kûriniais, jø stilis-tika ir motyvais; kubofuturistiniaibei art deco stilistikos paveikslai �bene ryðkiausi ir ádomiausi, nes ága-væ savitumo bruoþø.Þiûrovams gali visai nerûpëti,

kaip ir kur ákurdinti menininkà dai-lës istorijoje, taèiau muziejinin-kams ir mokslininkams tai beveikprivalomas jo kûrybos tyrinëjimoetapas. Todël K. Ðimonio darbai irvël ádomûs.�Ðiandien galbût vël atëjo laikas

ið naujo apibrëþti dailininko vietà

Lietuvos dailës istorijoje. Kai kuriespecialistai, menininkai já vertinogana skeptiðkai, kaltino autodidak-tizmu. Taèiau, jei atidþiau paþvelg-tume á XX a. pradþios dailës tenden-cijas, pamatytume, kokios tuo metustiprios K. Ðimonio pozicijos. Jei neJustino Vienoþinskio dailës mokyk-loje iðugdyta ekspresyviø, ryðkiømenininkø karta, dar neþinia, kokialinkme bûtø pakrypæs mûsø moder-nizmas.Prisimenu, kaip 1998 m. rengë-

me art deco parodà. Buvo sunkunusakyti, kaip ðis stilius skleidësi,ar jis apskritai plëtotas Lietuvoje.Taèiau Stasys Uðinskas, K. Ðimo-nis rado vietà ne tik Lietuvos, bet irEuropos art deco kontekste.Prancûzijos kolegos taip pat

ávertino K. Ðimonio kûrybà ir kelisjo paveikslus atrinko ðalia septy-niolikos M. K. Èiurlionio darbø at-stovauti Lietuvai parodoje �DvasiøEuropa�, aprëpianèioje okultinius,mistiðkus dalykus atspindinèià kû-rybà VIII-XX a. �Praeities ateitis�bei �Senovës vaidilutës� pristatytiStrasbûro ðiuolaikinio meno mu-ziejuje, vëliau iðkeliavo á Bernà.Tarptautiniame kontekste lietuviødarbai puikiai pasirodë. Tam bûtø

tikæ ir daugiau kûriniø, taèiau nevisi jie þinomi, ávertinti. Mûsømenotyrininkams dar yra kà veik-ti tyrinëjant net ir XX a. meninin-kø palikimà�, � mintimis dalijosiO. Daugelis.Deja, K. Ðimonio parodà sureng-

ti, jo darbus tyrinëti nëra taip pa-prasta, nes didþiausia ir geriausiakûrybinio palikimo dalis yra priva-èiose rankose. Dailininkas buvo la-bai mëgstamas ir gerbiamas to me-tø inteligentijos, tad jo paveikslaiiðkeliavo á pasiturinèiøjø ir viduri-niosios klasës miestieèiø butus. Jaubeveik nepasiekiama gausi iðëjusioBronislovo Lubio, kuris labai më-go K. Ðimoná ir rinko jo darbus, ko-lekcija. Tenka groþëtis tuo, kà ið-laikë muziejø fondai.K. Ðimonio darbus vertinti ir nuo-

ðirdþiaimëgautis visada ðiek tiek keb-loka, nes ðalia stovinti M. K. Èiur-lionio figûra gerokai glumina. Ta-èiau negalima sakyti, kad meta ðe-ðëlá. Savitas, vaizduotës sklidinaspasaulis autentiðkas ir originalus;tautiniai, tautosakos motyvai � bû-dingi to laikotarpio bruoþai. Liekaásiklausyti á muziejininkø, parodosorganizatoriø kvietimà ir dailinin-kà atrasti ið naujo.�Raitelis�. XX a., 3-4 deð.

AudronëMEÐKAUSKAITË

Rugsëjo 12 d. Istorinë preziden-tûra pakvietë á poeto, publicisto, ver-tëjo, literatûros tyrinëtojo, Jeilio uni-versiteto profesorius Tomo Venc-lovos kûrybos vakarà, skirtà poeto75-meèiui. Susitikimas ásiterpë tarpdviejø apdovanojimams skirtø die-nø: antradiená T. Venclovai áteiktasKultûros ministerijos garbës þenklas�Neðk savo ðviesà ir tikëk�, o penk-tadiená uþ Lietuvos vardo garsinimàvisame pasaulyje, dalyvavimà stei-giant Lietuvos Helsinkio grupæ, uþindëlá á kaimyniniø santykiø su kito-mis valstybëmis puoselëjimà ir plë-tojimà jis apdovanotas Uþsienio rei-kalø ministerijos garbës þenklu �Lie-tuvos diplomatijos þvaigþdë�. Taireiðkia, kad ilgà apdovanojimø sàra-ðà (jis ávertintas LDK Gedimino or-dino Komandoro kryþiumi, VyèioKryþiaus ordino Karininko kryþiumi,Nacionaline kultûros ir meno premi-ja, raðytojui suteiktasVytautoDidþio-jo universiteto garbës daktaro vardas� tai tik keli svarbiausieji) papildë dardu nauji ir kad gimtadienio savaitëbuvo iðties átempta. Kûrybos vakareprofesorius T. Venclova, kuris tàdiendiskutavo ir Vytauto Didþiojo univer-sitete apie akademinius reikalus, stai-ga virto poetu, nes monotonijos gy-venime linkæs vengti. Jei jau gyventi� tai keliose ðalyse, jei dirbti � tai ávai-riuose literatûros frontuose. Taèiau tàvakarà T. Venclovai norëjosi apsiri-boti savo poezija ir kartu su klausyto-jais pasinerti á gilesnius jos sluoksnius,

kuriuos pasiekti daþniausiai ámano-ma tik poetui padedant. Þinoma, gali-ma patiems skaityti iðëjusià poezijosrinktinæ, tuomet ir literatûrologës Do-natos Mitaitës monografijà �TomasVenclova: biografijos ir kûrybos þen-klai�, bet tiesioginis pokalbis visadaarèiau tiesos.�T. Venclovà mes paþástame kaip

puikø savo poezijos skaitovà ir ko-mentatoriø, kuris áþvalgiai ir skrupu-lingai pateikia jos raðymo aplinky-bes ir kontekstà. Poetas jau dabar ta-pæs ikonizuota klasiko figûra Lietu-voje. Dirba gausybëje literatûros sri-èiø. Daug verèia, todël, manau, jopoezijai yra padariusi átakos ir su-tiktø, verstø, skaitytø raðytojø kûry-ba. T. Venclovà mes ávardydavomekaip intelektualinës kûrybos atstovà,

taèiau rinktinës ávade jis tam ganagrieþtai pasiprieðina. Teigia, kad jopoezija yra poesis docta�, � susitiki-me poetà pristatë ir kalbino literatû-rologë Dalia Kuizinienë.OT.Venclova, beveik visuose po-

kalbiuose iðlaikantis akademiko pre-ciziðkumà, mëgina iðsiaiðkinti sàvo-kas, kurios tarsi apibrëþia pokalbiokontekstà. �Raðau poesis docta �mo-kytà poezijà, skirtà iðprususiam skai-tytojui, galinèiam suprasti uþuomi-nas, iððifruoti elipses, nutylëjimus, at-paþinti citatas. Norint tokià poezijàsuvokti reikia bûti nemenkai apsiskai-èiusiam. Tiesa, ðie laikai tam ne itinpalankûs, bet iðsilavinusiø þmoniøvis dëlto yra. Manau, eilëraðèius rei-kia aiðkinti, jø uþuominas komentuo-ti. Þinoma, jei be komentaro jie nela-

bai veikia skaitytojo sàmonæ ar pa-sàmonæ, yra maþai ko verti. Taèiau,jei komentaro visai nereikia, tai,mano manymu, primityvumo þen-klas�, � kalbëjo poetas.Vadinasi, T. Venclova mëgsta da-

ryti tai, ko daþniausiai baidosi dau-guma raðytojø. Aiðkinti ir komentuotisavo kûrinius jiems atrodo labiausiaikankinantis uþsiëmimas, visiðkai ne-reikalingas po to, kai skaitytojas per-skaitë tekstà ir suvokë já taip, kaipsugebëjo.Tikslumo ir dëmesiomaþiausioms

detalëms T. Venclovai galëtø pavy-dëti net koks tiksliøjø mokslø profe-sorius. Svarbu viskas: kiek eiluèiø ei-lëraðtyje, kada ir kokiomis aplinky-bëmis jis paraðytas. Taip keistai gy-venimo materija susitinka su intuici-ja ir aukðtesnëmis jëgomis, padedan-èiomis kûryboje. Todël visai neatsi-tiktinai �akademinës pakraipos�publikai pritariamai linkèiojant va-kare buvo perskaityta nei daugiau,nei maþiau, o trisdeðimt eilëraðèiø supertraukëlëmis po kiekvienos deðim-ties. Ðá pasirinkimà, be abejo, taip patlydëjo já paaiðkinanti istorija.�Þymaus rusø poeto naðlë Nadeþ-

da Mandelðtam, tapusi mano bièiu-le, yra pasakiusi, kad geram raðytojuipakanka iðspausdinti tûkstantá apgal-votø, patikrintø, daug kartø redaguo-tø eiluèiø. Jei nori save pateisintiprieð Dievà ar save patá � pakankatrisdeðimties gerø eilëraðèiø�, � pri-siminë poetas.Paskutinëje T. Venclovos eilërað-

èiø knygoje, kurioje surinkta beveikviskas, kas jo paraðyta, yra apie duðimtai eilëraðèiø. Todël teko pada-ryti rimtà revizijà ir likti prie grupe-lës iðrinktøjø. Ar tai buvo sponta-niðkas, nuotaikos padiktuotas spren-dimas, ar nuoroda ateities moksli-ninkams bei skaitytojams, neaiðku.Taèiau eilëraðèiai chronologinetvarka tekëjo poeto praeities vaga ir

lydimi detaliø paaiðkinimø virto sa-votiðkomis jos iliustracijomis, iðei-nanèiomis á ðiek tiek kitokià gyve-nimo realybæ. Kaip keièiasi poetobalso tembras skaitant eilëraðtá irmë-ginant nusakyti paslëptas jo uþuo-minas, taip gali susivokti esant be-galinius, skirtingus realybës ir po-ezijos krûvius. Jauti, kaip konkre-èios istorijos, datos, ávykiai, mirtysir asmenybës ágauna kitus pavida-lus, kaip iðsiskleidþia poezijos su-spaustame, koncentruotame laike.Eilëraðtis tampa savotiðku atsakymu(na, gal mëginimu atsakyti) á gyve-nimo uþduotà klausimà.Istorijø buvo paèiø ávairiausiø:

linksmø, pasakojanèiø, kaip poetasKazys Boruta vos nepasisavino pir-mojo T. Venclovos eilëraðèio ir neið-spausdino savo rinktinëje; taip patitin skausmingø patirèiø, primenan-èiø emigracijos pradþià ir apsvarstan-èiø jos dabartá, minint sudëtingø li-kimø, didelius darbus atlikusias as-menybes; vaikystës prisiminimø ins-piracijø, suraðytø poetui nebûdingo-mis laisvosiomis eilëmis, tekstø Vil-niui, sudëtø silabine eilëdara, kuriapo Maironio raðë tik pats T. Venclo-va. Galø gale tai ir meilës eilërað-èiai, kuriø daþniausiai neatpaþástanet ir rimèiausi kûrybos tyrinëtojai.T. Venclova teigia tokiø, be abejo,esant, bet taip kruopðèiai uþmaskuo-tø, kaip ir dera prisiekusiam poesisdocta raðytojui.Tada ir pamatai autoriø, kurio

biografija virto poezija, o tada ir vëlatvirkðèiai � þmogø, kuris tarsi be ga-lo dþiaugiasi turëdamas SAVE, di-dþiuojasi plaèiais savo horizontais,kuris kalbëdamasis paðnekovà trum-pam kvieèiasi á savaip árengtà svetai-næ, kurioje galioja labai savitos eti-keto taisyklës. Uþeini, o iðëjæs jau-tiesi lyg visai nemaþai pasaulio ap-keliavæs.

Autorës nuotrauka

Biografijos eilëdara

3

.2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d.,Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Mes trys buvom susikibæ uþ rankø. Mo,Ûsëlis ir að.�... ir reikia suktis, kol apsisuks galva,

� aiðkinu að, � tada pasileisti ir kristi antgrindø!� Ir kas tada bus? � klausia Ûselis, o að

iðpuèiu akis, negalëdama patikëti, kad jis ne-þino.� Tada Þemë sukasi.Mo nusijuokia ir tvirèiau spusteli mano

rankà.� Tikrai, Sauliau, juk Þemë sukasi.Ir mes sukamës, sukamës, Ûselis ðypsosi,

mama kvatoja, o akyse viskas susilieja... Ðian-dien sninga, nors ne Kalëdos, viskas baltabalta. Mes krintam ant grindø, taèiau ðaliaguli tik Ûselis. Að atsisëdu ir paþiûriu á ran-kas � jos suriðtos.Tvarsèiai balti, dvokia svogûnais.

Giliai ákvepiu ir atmerkiu akis. �Á maneþiûri mano akys�, � pagalvoju, taèiau supran-tu, kad jos Lulu.� Tas baisus sapnas? � klausia ji ir pasi-

slenka arèiau.Að akimirkà sutrinku. Lulu niekada nekal-

ba, tik kartais ðypsosi, linksi galva, taèiauvisada tyli.� Taip... � suðnabþdu þiûrëdama, kaip nuo

jos balso rusvos lubos nusidaþo baltai.Lulu þiûri á mane susigëdusi, man pasiro-

do, kad ji tvirèiau suspaudþia lûpas.Að atsisëdu lovoje, o Lulu ásitaiso ant ma-

no pagalvës. Ji ramiai þiûri á lubas, ir jos pa-maþu nurusvëja. Pastebiu, kad ðiek tiek blyð-kiau.�Tai pasakok, � pareikalauju.Ji gûþteli peèiais.� Kaip tëvas? � vël klausiu.Þiûrëdama á lubas, Lulu minutëlæ pamàs-

to, palinksi.� Nieko nesuprato?Lulu energingai papurto galvà ir paþiûri á

mane. Að ðypteliu, o ji tarsi atkartoja � leng-vai ir vëjavaikiðkai.� Kaip Ta? � po trumpos tylos paklausiu.Ji suneria rankas ir tyli, atrodo, kaþko klau-

so. Po sekundës pasigirsta:� Ligita! Pusryèiai! � ðaukia tëvas.Lulu klausiamai paþiûri á mane, o að tik

linkteliu:� Eik, � sakau jai, � tik atsimink, kad að

nemëgstu svogûnø; Ta Karvë jø visad perdaug pripjausto.Kai ji eina prie durø, seku kiekvienà þings-

ná ir màstau, kad Lulu graþi. Jos plaukai ðvie-sûs, sruogelëmis banguoja iki liemens. Akysrudos, didelës, kartais per daug jausmingos.Visai kaip mano.� Ir, Lulu, � dar paðaukiu jà, � atsimink,

kad tëtis � Ûselis, o tu � Trupinëlis.Lulu þiûri á mane, tarsi nesupratusi, kà pa-

sakiau, bet galiausiai ðypteli.Að patenkinta iðsitiesiu ant lovos, o apa-

èioje suskamba ðaukðtai.

Kità rytà Lulu vël pusryèiavo su Ûseliu irTa Karve. Að tyliai nusileidau laiptais ir ban-dþiau pabëgti ið namø nepastebëta, taèiau ma-no þvilgsnis uþkliuvo uþ Tos. Ji sëdëjo Movietoje ir valgë koðæ taip, tarsi siøstø maþy-èius oro buèinukus: rydama visada papûsda-vo lûpas.� Ligita? � klausia tëtis, pasilenkæs á prie-

ká, kad geriau matytø mane, � Trupinëli, sësk,pavalgyk.Að apsidairau, taèiau Lulu nematyti. Áeinu

á virtuvæ: èia tik tëtis ir Ta, tvarkingai sudë-jus rausvas lûpas.� Kur Lulu? � trumpai paklausiu.Ta Karvë nuryja koðæ ir vos prasiþiojusi

þiûri á tëtá. Tëtis spokso á mane suraukæsantakius.� Kas ta Lulu?Kartais negaliu patikëti, koks nepastabus

yra Ûselis.� Lulu, tëti, Lulu!� Sauliau, sakiau, kad ji kaþkokia keis-

ta, � uþsiveda Ta, taèiau tuo pat metu að pa-matau Lulu.Ji traukia mûsø sodo varteliø link. Kai Lu-

lu eina, gëlës nubàla, þolë iðsilygina ir pa-virsta ledu.Akimirkà ji atsisuka, paþiûri á mane ir

dingsta.Lauke lyja. Að griebiu batus á rankas ir

iðlekiu basa paskui Lulu, taèiau lauke vël vis-kas þaliuoja, kvepia vasara ir lietum. O Luluvisad primena gaivø þiemos rytà. Turbût dëlto mano rankos vis daþniau dreba. Man ðalta.� Ligita? Kas tau yra? � ðaukia Ûselis ið

kiemo, o að bëgu kuo toliau.Bëgu ir ásivaizduoju, kaip tëtis apsikabi-

na Tà Karvæ, o ji ðnabþda jam: �Gal iðaugs,gal iðaugs.� Tëvas paglosto jos trumpus ðvie-sius ðerius � pasityèiojimà ið plaukø.

Lulu gyvena dvare, taèiau jis apleistas. Èiaþelia þolës, aukðtesnës uþ mane, o kojas ba-do buteliø kamðteliai. Dvaras kaþkada buvo

graþus, bet stogas prakiuro, viduje kaþkas pa-tiesë èiuþiná, ðalia jo gulëjo padanga.Galbût dël to Lulu pasikvieèiau pas save.� Ligita?Èia man patinka tik balkonas ámantriu juo-

du turëklu, padarytu taip, kad kiekviena me-talinë gija primena besiraizganèias medþiøðakas. Lulu mëgsta ant jo sëdëti nuleidusigalvà þemyn. O að bijau aukðèio ir bijau, kadji nebijo. Kai pasikvieèiau Lulu, þinojau, kadpas mane saugiau.� Ligita?! � vël pasigirsta klausiamas bal-

sas, ir að atsisuku.Ið dvaro iðeina Simonas.� Simonai?! � ðaukiu að. � Lulu dingo!Simonas þiûri á mane kokià minutæ, bet

galiausiai tik kreivai ðypteli:� Jûs labai susidraugavusios, kà?Jis � kvailys. Nuduriu þvilgsná þemyn: jo

batai gerokai per dideli. Batas. Jis � Batas.Didelis, neskoningas, uþriðtas raudonai mur-zinais raiðteliais.� Mes dvynës, Simonai.Jis pasirausia kiðenëj ir ábruka man á delnà

Tai, Apie Kà Galiu Kalbëti Tik Su Lulu. Mai-ðelis truputá primena jà, nes viskas, kas vidu-je, panaðu á sniegà. �Bet jis netirpsta�, � kar-tà man ji pasakë á ausá.� Tau tikrai jau ganëtinai kvankðt, � taria

jis, � truputá palauk prieð...� Ji iðëjo, ar supranti? Ji iðëjo!Net nepajauèiu, kaip pradedu rëkti jam á

veidà ir uþminu ant batø, taèiau jie tik susi-spaudþia � kojos neapèiuopiu.� O tu þiûrëk, kad pati tuoj!.. � Simonas

þiûri á mane piktai, taèiau gretai nusiramina.Jis visada rimtas. Kai pasiskundþiau dël

to Lulu, ji atsakë, kad jis toks turi bûti.� Tavo rankos dreba, � sako jis.� Man ðalta.� Vasarà? � Simonas kilsteli antaká. �

Ta tavo Lulu... Gal ji... Supranti, hm, gal jikalba?Að staigiai nulipu nuo jo batø.� Kaip tu?..� Lulu... � Simonas liûdnai ðypteli, � Lulu

visada ateina.Atvirai sakant, Simonà supranta tik Lulu,

taèiau ðalia jos nëra.Að nubëgu á dvarà, viduje vos neuþkliûvu

uþ padangos.� Tau tikrai reikëtø susitvarkyti, � suðnibþ-

du po nosim.Dabar Simono duotas maiðelis jau tuðèias,

paslepiu já sudulkëjusioje spintoje.

Ðitam name kvepia snaigëm ir dar kaþkuokeistu, atrodo, niekada anksèiau neuþuostu.Tarsi ðalèio kvapas, bet jis nemaloniai ran-gosi nosyje: lyg kutena, lyg kanda.� Labas, � sako Lulu.Ji vël sëdi ant turëklo, tik ðá kartà pasisu-

kus á mane. Laukë.Að nusipurtau. Gal dël to, kad dar nepri-

pratau prie jos balso, o gal dël kvapo ir baltu-mos, kuri nemaloniai ðiurpina odà.� Kodël iðëjai? � klausiu.Ji gûþteli peèiais. Atsainiai, nerûpestingai,

nebyliai sakydama, kad jai vis vien.� O tu þinai, kada að gimiau? � netikëtai

paklausia.Minutæ susimàstau. Kvailas klausimas. Juk

mes dvynës.� Ne, mes negimëm kartu, � Lulu iðdykë-

liðkai nusijuokia, � að gimiau vëliau!Lulu þiûri á mane, atrodo, bando kaþkà pa-

sakyti, matau, kad lieèia plaukus, pirðtais su-spaudþia plaukø sruogà ir... .Lulu energingai linksi, tempia ið manæs

baltà, suðalusá minties siûlà.� Að gimiau... � pradeda Lulu, vyniodama

já ant pirðto.� Kovà.� Kai... � Lulu ragina mane, siûlas ási-

tempia.� Atëjo...Að atsisëdu ant þemës, mintis nutrûksta,

þiûriu á Lulu, ji juokiasi, ant jos smiliaus ðo-kinëja minties galiukas. Atrodo, kad sninga,apsninga viskà aplinkui jà. Tyla.Apsninga mane.

Pramerkiu akis. Mo nusikirpus plaukus,Ûselis skaito knygà.� Mama! Mama! � ðaukia ðviesiaplaukë

mergaitë, � að noriu bûti tokia kaip tu!� Bûk savim, Ligita.Mergaitë suþvairuoja á mane ir kyðteli lie-

þuvá.� Tada man nereikia Lulu, � nusprendþia.Mo kvatoja, Ûsëlis linkèioja, uþ lango pra-

deda snigti, o namie kaþkas verda sriubà susvogûnais. Að þiûriu laukan, taèiau viskas tikbaltëja, baltëja... Mergytë auga, jos plaukaisutrumpëja, lûpos nenatûraliai parausta.� Eik ið èia, Lulu, � sako ji man.

Paula URBONAITË

Eik ið èia,Lulu

Autores asmeninioarchyvo nuotrauka

4

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)KAUKOLAIPTAI

Mindaugas KIRKA

WiFi

trys sveika marija ir dievas atleidþia� nebrangus tarifas tik ryðys trûkinëjatik baisu kad ið áproèio ims ir pamirðoperatorius sujungti

todël vis daþniau jungiuosi 1:1arba uþdegæs paliekuþinutæ

auto-

ir jei gerti tai gerti lygiai tiek kad dar liktøbent áprotis gráþti savo kojom namotástanèiom gatvëm kartojant kad jiva ji tai neþino kà reiðkiastumtis á tamsà

gavus þinutæ kartoti kad ðûdaskad lauki kada ið uþ kampo iððokspinigø ar tai piniginës kad tadava tada tai pasimuðtum

po ðitiekos metøpo dantá uþ dienà

BenediktoJANUÐEVIÈIAUS

nuotrauka

Auðros GRIGIENËSnuotrauka

Rasa KUTKAITË

pradþia

per daug ðviesoslyg bûtø kas nurëþæs vokuspo kuriais slëpiau visà patirtá

dykumos byra á akis

vanduoliko ant tavo kaktossugniauþtuose delnuosekuriuose nuskendo visa eskadrilë laivøskrendanèiø á mano akis

nieko nematau

tik girdþiu ðiurenantkadais girdëtasverksmo nuotrupaskurias skleidëdar negimæs kûdikis

mano motinos ásèiose

ið dûmø

sëdëjai toje lauko kavinëjegreta ið vielos iðlankstytø siluetøkurie kalbëjo á tuðèius kibirusnesuprantamas mantras

kiekvienas stipriau iðtartas garsaslyg aukciono plaktukas kaukðteldavoá varinius smilkiniusparduotaduotata

cigaretës dûmuatsainiai vedþiojaitossiluetàant likusios tuðèios gretimos këdës

mergaitetu nepanaði á saveþaliosios arbatos akys yra ið svetimos novelëstu nemoki pieðti vëjo kaukolëspro kurios akiduobes dûmais verþiasimano gyvenimas

tik serbentø krûmaspo kuriuo jau brëkðtant uþmieginiûniuodama svetimo vyro kvëpavimàyra toks tikras

mergaitekasnakt prieð numirdamasað iðmokau apsikabinti tave

lytëdamasnepaþástamà moterá

ðaknys

þodþiaikurie rodos nieko nereiðkiaskverbiasi gràþtu gilyn

lyg bûtum apnuogintas ir nuolat alkanasdykroj atsidûræs þvëris

viskà siurbi á saveá savo vaikusjø sapnus ir ðeðëlius

niekur nebûdamasesi godþiai iðplitæs visur

kartu su pieniø pûkaisjø ðaknimisáaugæs pats á save

be tikëjimojog viskas kada nors gali baigtis

galbût

jei galëèiau iðsinertiið nugyventø sapnøeitiuþmirðus visas vinissukaltas á kûnà lyg á karstàkurá uþpils þemëmisman nebûnant savyje

- (minus)

trypèioji vietoj tartum mindamas ðienà antzveno

tik ið kur ðitiek ðalèio � laidai ásitempæ lygstygos

sugrotum kà nors bet gelia ir stingdo ruduovis ðaltesnis uþ þiemà

trypèioji vietoj tartum laukdamas kol pajudëspats kelias ims trauktis á ðiauræ tolyn nuo namøkol uþ tave ir uþ laikà rankasant krûtinës sudës

trypèioji vietoj vis laukdamasvis kartodamastai ið kur tiek tavæsvienatvës pilnoji

suicide

þudosi paukðèiai á langus o þmonës pro juosþvelgdami á blëstantá tolá iððoka ir sklendþiaá amþinà vieðpaties ðalálietaus pritvinkusiàdebesø karalijà

pro iðtisà dienà ganomà þaibo botagaisper audrà genamà deganèià avávëlëmis kyla prikibæ prie ûko

kartu su rasaiðkrenta nakèiai

Svarbiausia pasiruoðti

Marðkiniai nupirkti jeigu kasNa þinai jeigu kas atsitiktøVirðutiniam stalèiuj padëtaKaip ir visa ko gali prireikti

Pinigø ðiek tiek ávyniotaTarp rankoviø ákiðtas lapukasSu kodais adresais telefonais visø

Kam skambint pirmiausiai � pabrauktaTamsiau uþraðyti vardai� Kas buvo skolingiKam buvo atleistaKas sakë padësiàs

O dabar jau einuBe manæs kaip be rankø� Patys nei bankoNei durø iðlauþt

Regëjimai

Tragiðkai þuvusiai Kotrynai K.

O kas toliauO toliau girdiKaip þiogai tæsia giesmæKaip þuvys trinasi pelekaisÁ upës dugnà

Kaip srovë neða plaustàKaip plaustas neðas taveKaip uþ posûkio posûkisKrantà skalauja

O kas toliauO toliau vëjas per miðkàPaukðèiai per vëjàTiesiai á dangø

jei galëèiau paliktiiðkvëptas mintisneprisiminus savæsþengtikaskart pirmuosius jausmus

jei galëèiausurinkti saveið pievos þieduose paliktøbièiø pëdsakø

man daugiau niekadanebereikëtønumirti

5

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837) KAUKOLAIPTAI

Sigita PANKINAITË

Jei negali bûti puðis ant virðûnëskalvos

Medeliu bûk slëny, bet tiktaiPrie ðaltinio geriausiu;Jei medelis nesi, bûki krûmu ma-þu. (...)

D. Malloch

Þmogus ið prigimties kaip kû-rëjas ir statytojas stengiasi gyve-nime kà nors reikðminga nuveik-ti, ðá tà pasiekti. Kartais uþtenkapasodinti medá ar pastatyti na-mà � kad tik bûtø prasmingas jokelias. Pirmiausia þmogus papras-èiausiai ieðkojo vietos po saule,bet, tobulëjant civilizacijoms, to-bulëjo ir pats: nestokojo didþiau-siø ambicijø, sekë idealais, siekëneþmoniðkai sunkiø tikslø. Taipiðmoko save realizuoti ir dþiau-giasi atpildu � pripaþinimu. Netiek spaudþiamas visuomenës artrokðdamas asmeninës gerovës,kiek inertiðkai, lyg tai bûtø uþ-programuotas áprotis. Kartaisþmogaus gyvenimas tarytum per-sikelia á scenà ar þaidimø aikðte-læ: èia atliekami tam tikri vaidme-nys, kuriamos strategijos ir taisyk-lës. Daþnai jos lauþomos. Þmoguspamëgo materialumà, apèiuopia-mas vertybes, be galo gërisi este-tika, savimi ir kitais. Be viso todaþnai jauèiasi tuðèias ir niekamnereikalingas. Filosofas ArvydasÐliogeris antropologiniamestraipsnyje ,,Niekio sûnus� þmo-gaus sieká save materializuoti irgyvenime kà nors apèiuopiamosukurti paaiðkina pastangomis pa-tvirtinti save ir tikrovæ, uþpildantneiðvengiamà þmogiðkos bûtiestuðtumà.Globaliame ir, atrodo, nuolat

modernëjanèiame pasaulyje sie-

kiamybe tapo tai, kas ganëtinaibrangu, iðradinga, graþu akiai. Vismaþiau lieka paprastumo, asketið-kumo ir dvasingumo. Pasak socio-logo Zygmunto Baumano, globa-lizacija � �tai, kas su mumis vi-sais vyksta�. Ðiandien greitai ávei-kiami didþiausi atstumai, infor-macija lengvai prieinama � tai lei-dþia uþsiimti ávairia veikla ir kas-dien suþinoti daug naujo, tadðiuolaikinis þmogus patiria, joggyvenimo tempas greitëja, tobu-lumui ribø nëra, dideli darbai ta-po pasigërëjimo vertais objektaisir gyvenimo tikslu. Mes siekiamebûti geresni nei kiti arba jiemsbent jau prilygti. �Bûti ar nebû-ti?� keièiama klausimais �Kiek tu-rëti, kaip ásitvirtinti ir kà pasiek-ti?� Vartotojiðkumas ir materializ-mas � áprasta mûsø kasdienybësdalis. Gal taip ið tiesø lengviau-sia árodyti, kad èia esame ir kadmûsø buvimas kaþkuo ypatingas,bent jau prasmingas?Vis dëlto siekiant gyventi pa-

gal nusistovëjusias nuostatas irnormas, nuolat pakliûvama á ne-rimo spàstus, daþnà kankina klau-simai: kas að esu ðiame dideliamepasaulyje, kur mano vieta, kà aðgaliu? Pamirðtama ásiklausyti átikràjá save ir gyventi harmonin-gai su savimi bei aplinka. Socio-logas Ulrichas Beckas ðiuolaiki-niø individø tapatumà apibûdinakaip itin lankstø, dinamiðkà, at-virà nuolat kintanèiai aplinkai,nes þinojimas ir gebëjimai þmo-gui leidþia refleksyviai ir savaran-kiðkai pasirinkti. Ið vienos pusës,èia lyg ir atsiveria neribotos gali-mybës, taèiau kai kuriems asme-nims sunku pasinaudoti net men-kiausiomis ið jø, ir tai sukuria bar-jerus, trukdanèius prisitaikyti irjaustis visaverèiais ðiuolaikiniopasaulio gyventojais. Kiek ðiødienø þmogus apskritai laisvas sa-vo valia rinktis bûti kuo nori, o

kiek jo pasirinkimai ribojami ku-riant tam tikrus rëmus, á kuriuosnelengva átilpti?Moderni visuomenë, neiðven-

giamai veikiama Vakarø pasaulë-jautos ir gyvenimo bûdo, per þi-niasklaidà bei socialinëje aplin-koje kuria tam tikrà sëkmës lydi-mo þmogaus modelá, rodo pavyz-dá, koks turi bûti globalus pilie-tis, kaip svarbu kopti karjeroslaiptais, uþdirbti uþtektinai pini-gø, keliauti, graþiai atrodyti. Ta-èiau daugumai gyvenanèiøjø tiesskurdo riba ar tiems, kuriuos ap-lenkia sëkmë, toks gyvenimo bû-das atrodo ne realybë, o tolima vi-zija. Z. Baumano vadinamieji�ávietinti�, kaip �globalaus pilie-èio� prieðingybë, dël sudëtingøgyvenimo sàlygø tarsi ástrigæ ny-kioje realybëje, junta visuomenëssusvetimëjimà, socialinæ atskirtá.Pasaulis tampa ne namais, o at-ðiauria vieta. Save atrasti, reali-zuoti, bûti ádomiam kitiems � bû-tina. Taèiau ar ið tiesø esama to-kio didelio skirtumo tarp þmoniø,jø galimybiø ir siekiø? Ðtai kitamnereikia nieko ypatingo, kad jaus-tøsi laimingas ir visavertis...Tikriausiai èia ypaè daug lemia

mûsø prigimtis. Vidinë sankloda,kultûra ir tradicijos didþiàsias gy-venimo patirtis neiðvengiamaiformuoja uþ mus. Vieni jau gims-ta talentingi, apdovanoti. Kititampa gerais tam tikrø srièiø spe-cialistais, sunkiu darbu ir pastan-gomis atkakliai siekianèiais tiks-lø. Dar kiti nuolat ieðko savæs, ne-atrasdami paðaukimo nei profesi-nëje, nei asmeninëje erdvëje. Yrair tokiø, kurie sugeba viskà, betgaliausiai paskæsta galimybiø irtroðkimø jûroje. O dar kiti, deja,neásitvirtina gyvenime, nes nesu-geba, neprisitaiko, yra silpni ir pri-spausti negandø. Nors mes esameglobalaus pasaulio dalis, egzis-tuojame ir kaip individualûs, lo-

Ðiø dienø bûtiskalûs pasauliai �ávairûs, sudëtin-gi, kintantys. Kiekvienam paðau-kimo ir egzistencijos suvokimokelias skirtingas.Galiausiai kiekvienas patiria-

me, kad sëkmë ir visavertis gyve-nimas toli graþu nëra vien paèiønuopelnas � daug kas lyg ir su-styguota, numatyta, neiðvengia-ma. Kai kà pasirenkame patys, kaikuriø dalykø negalime pakeisti,su kai kuo turime susitaikyti. Svar-bu, kur ir kuriuo laiku gimëme:civilizacija, bendrumà kurianèiosvertybës, miestas ar kaimas, tur-tinga ar skurdi socialinë ir eko-nominë aplinka: þmonës, kuriemus supa, moko, ákvepia, ugdomoralines nuostatas: tëvai, mo-kykla, bendraminèiai, autoritetai;kûnas, kuriame apsigyvename; as-meninës savybës, kuriø negalimepakeisti � visa tai duota, kad bal-tas lapas nebûtø toks tuðèias.O jei sunerimæs stabteli ir pa-

klausi, kaip pritapti prie graþausir daug þadanèio pasaulio? Arbanuolat slegia mintys, kà reiðkia vi-savertiðkai gyventi, o gal nerei-kia nieko, tiesiog egzistuoti?Jei kalbame apie pasaulinæ kri-

zæ, galimà kapitalizmo þlugimà,apie tai, kaip sunku surasti vietàpo saule, þmogus yra bejëgis kànors pakeisti. Bet nuo jo priklau-so, kaip jis viduje kovos su neri-mu ir tuðtumos baime. Stiprybë ið-likti tuo, kas esi, gebëjimas kûry-biðkai ir su meile þvelgti á pasaulápadeda áveikti neviltá. Nuo seno-vës garsûs filosofai ir psichologaikëlë ontologinius klausimus, kieksvarbi þmogaus apsisprendimo irvalios laisvë, kiek jis pats prisi-deda prie savo laimës kûrimo.Rollo May�us, garsus amerikieèiøegzistencinës krypties psicholo-gas, akcentuoja valios, apsispren-dimo, iniciatyvos, gebëjimo iðlik-ti tvirto charakterio, ásiklausymoá save ir neabejingumo kitamsvarbà individo gyvenimo koky-bei bei laimei uþtikrinti. Nors lai-më � abstrakti bûsena, kiekvienamðiuolaikiniam þmogui svarbujaustis vertingam, saugiam, kadnepalûþtø ir nepaskæstø bepras-mybëje. Tik pasiekæ vidinæ har-

monijà mes galësime iðgyventinerimo kupinà laikà.Kad ir koks grësmingas pasiro-

dytø skubos amþius, pilnatvë iðgy-venama suvokiant save kaip dar-nios visumos dalá. Padeda þinoji-mas, kad stoka nepaverèia laimin-gu, bet perteklius þaloja. Harmo-ningos sielos þmogaus neapgaunavartotojiðkumo alkis ir troðkimøeuforija. Jis viena ranka siekia daik-to, kita já stumia, nevengia groþëtisir mëgautis malonumais, bet moko-si paþinti ir tai, kas bjauru bei aske-tiðkai nyku. Globalus pasaulis jamnei atðiaurus, nei per daug priimti-nas. Jam gera bûti aktyviu to pa-saulio gyventoju, dþiaugtis nuopel-nais ir turtu, bet likti be nieko, vie-nam ir apleistam nëra nepakeliama.Ðis þmogus siekia kà nors árodyti,bet ne didþiausiais darbais, o ma-þais ir kilnumà sau bei kitiems ro-danèiais poelgiais. Jam patinka bû-ti pripaþintam, taèiau ne ramybëskaina, o laisvai pasirenkant. Jis lai-mingas atradæs paðaukimà, kad irpatá nereikðmingiausià kitiems, betsvarbø paèiam sau. Prisiriðimas priematerialios gerovës ir saiko stokajam kelia ne pilnatvës, o dvasinëstuðtumos pojûtá.Harmoninga þmogaus kasdie-

nybë � gërëjimasis maþais daly-kais, ne smerkimas, bet ir ne per-vertinimas to, kas materialu, drau-gystë su gamta, nuosaikumas, ne-noras primesti savo nuomonës ki-tiems. Nepaisymas svetimo balso.Tegul iðlieka tikslas � þmogiðkoslaisvës pojûtis, nesvarbu, kokiamepasaulyje gyvename. Laisvës nuoto, kas prirakina, apsunkina, var-gina ir neleidþia tobulëti kartu suprigimtiniais tikslais. Iðgyvenantsumaiðtá galiausiai verta suprasti,kad netikri troðkimai, perdëtas var-totojiðkumas, apsimetinëjimas ve-da prie visiðko nemokëjimo ási-klausyti á save ir galiausiai priedvasinio sàstingio. Nesvarbu, kàmes veiksime, kokias pareigas ei-sime, atrodysime galingi ar silpni,ðiame pasaulyje jausimës laimin-gi tik bûdami savo laimës kûrëjai.Galbût þengdami po maþà þingsnápirmyn, bet nueidami harmoningàbûties kelià.

Mantas VASILKEVIÈIUS

Skiriu I. G., arba ryþam Elfui

Kiðenë. Kiek þodþiø gali tilptikiðenëj?100?200?360?Tai priklauso nuo kiðenës gylio

ir ploèio? Gal nuo storio ir tûrio? Ogal nuo kiðenës formato: .txt, .doc,.xls, .jpg?Ðiandien kiðenëje telpa daug, la-

bai daug þodþiø. Ðiandien kiðenësuþkiðtos þodþiais. Jos plyðtø, taip,jei tik galëtø, tikrai plyðtø nuo ne-pakeliamo tuðèiø, beprasmiø þo-dþiø svorio. Bet negali. Ðiandienþodþiai suspausti, supresuoti viso-kiais super_ZIP, super_RAR ir ki-tais superformatais. Jie uþdaryti va-kuume, paslëpti mûsø kiðenëse, kurjø kasdien daugëja ir daugëja. Jieten dauginasi ir plinta matematineprogresija kaip gripo sukëlëjai. Kaipasiekia kritinæ masæ, kai neiðsiten-ka begaliniam vakuume, tiesiog da-lá savæs iðmeta á juodàjà uþmarðtiesskylæ, kad viskà galëtø pakartotidar, Dar ir DAR KARTÀ! Tada vëldauginasi ir plinta, kol vël prirei-kia juodosios skylës...

Ir taip tik vienoj kiðenëj. O jøðiandien pilnos gatvës, Kavinës,BIurai, BUTai, KAMBARIAI.Kiðenës neturi katë. Neturi ðuo.

Ir arklys neturi. Turi jas toks dviko-jis þolëdis, apsimetæs mësëdþiu.Apsimesti � skiriamasis jo rûðiesbruoþas. Apsimesti prieð kitus, ap-simesti prieð save. Viskuo, visameAPSIMESTI!Jis nori bendrauti, bet Bijo likti

nesuprastas, Bijo likti vienas. Ið tøbaimiø Jis padaro viskà, kad liktønesuprastas, kad liktø vienas.Evoliucijos atsitiktinumø rate

suradæs formulæ �160 * N� Jis ëmëjudëti atgal. Ratas sustojo ir ið lëtopradëjo suktis prieðinga kryptimi.Evoliucija baigësi. Prasidëjo devo-liucija. Tik Jis to nepastebëjo. Ne-galëdamas per minutæ, per valan-dà, per dienà, permetus gráþti á gam-tà (ið Gamtos liko tik patogus bûs-tas) Jis dar bando bûti þmogumi:kalbëti, bendrauti, skaityti, moky-tis, jausti. Bet Ratas jau sukasi at-gal. Tik jis to dar neþino, dar nepa-stebëjo.Jis dar geba tarti garsus, moka þo-

dþius, bet ðie jau netekæ prasmës. Jienebesusikalba. Jø semantika mirë.Bendravimas primena klykianèiøvarnø pulkà, kai ðimtas rëkia Sau,apie Save, bet negirdi kitø. Jie jau

varnos! Jiems tik reikia! Jie tik nori:bendravimo, ðilumos, supratimo.Jiems tik reikia Reikia REIKIA...Ir Jam reikia. Tik reikia. Labai rei-

kia: bendravimo, ðilumos, supratimo.Kitos 99/-ios varnos kelia triukð-

mà tik tam, kad Jam bûtø sunkiau,kad Jis kentëtø. O jeigu Jis patylë-tø? Bent akimirkà patylëtø � iðgirs-tø, kad likusioms 99/-ioms reikiato paties: bendravimo, ðilumos, su-pratimo. Bet Jam tokios mintys ne-ateina á galvà. Ir neateis. Juk ratasjau rieda atgal.Didysis ratas sukasi atgal, o ma-

þasis Lûþtanèios komunikacijos ra-tas prasideda ir baigiasi kiðenëje.Susipaþinus iðtariama frazë Galduosi nr.? Taip prasideda maþasistuðtumos ratas. Tada kiðenæ pasie-kia Tu man patinki, vëliau Nepyk;ir galop Skirkimës. Maþasis ratasprasideda ir pasibaigia kiðenëje, oDidysis jau rieda atgal.Planeta sukasi pirmyn. O Mûsø

ratas rieda atgal. Ir mus skiria tik...160SekundþiøMinuèiøValandøDienøSavaièiøMënesiøMetø

Iki pabaigos.Nes Ratas jau sukasi...

MargiSakalai.lt

/ 160 /

Rimgaudo MALECKO iliustracija

6

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)KAUKOLAIPTAI

Neringa BUTNORIÛTË

Poezijos þodis reikalauja ásiskaityti. Tuoásitikinusi deðimtàjà eilëraðèiø knygà �Grei-taeigis Laiko liftas�* iðleidusi Tautvyda Mar-cinkevièiûtë. Ketvirtajame virðelyje poetë at-skleidþia, kad remiasi Ferdinando de Saussu-re�o teorija, kurios áprasminimas virsta jai pa-klûstanèio raðytojo þaidimo aikðtele. Teigia-ma, kad raðymo procese kûrëjà nuolat stebinaskirtingiausias reikðmes turinèiø þodþiø vidi-nis giminingumas.Tokia poetinë �Greitaeigio Laiko lifto� pro-

grama sukelia azartiðkà norà priimti poetëssiûlomas taisykles, susitelkti ties tuo, kà ji skai-tytojui atveria. Anotacija ápareigoja tikëtis be-siverþianèio avangardo, bet jis pasirodo ne vi-sa apimantis: knygoje þodþiø artikuliavimasið tiesø nëra labai radikalus. Tiksliau sakant,T. Marcinkevièiûtës tekstuose formalumas ne-tampa kûrinio esme, þodþiais nevarijuojamavien dël paties raðanèiajam dþiaugsmà kelian-èio proceso. Knygoje nemaþai tekstø, kuriuo-se poetë-þaidëja uþleidþia pozicijas poetei-stebëtojai, apsieinanèiai be kalbiniø þaidimø.O þodþio skaidymas tiek uþpildo visà tekstà,tiek pasitelkiamas kaip vienkartinis eilërað-èio elementas. Nemanyèiau, kad tai nesuge-bëjimas iðlaikyti programiná vientisumà. T.Marcinkevièiûtë nenuvargina skaitytojo, bet,pasiûlydama ávairovæ, tarsi pratina já ádëmiauþvelgti á tekstà ir labiau pasikliauti kûrëjo var-tojamo þodþio svarumu. Be to, kalbiniø aso-ciacijø tinklas leidþia atsispirti nuo poetø teks-tuose tokios daþnos savistabos, kurià skaity-tojo vaizduotë mëgsta susieti su autobiografi-nëmis detalëmis.Paëmus á rankas �Greitaeigio Laiko liftà�,

viena ðalia kitos knygoje sudëtos tekstø po-ros ëmë ir susipynë ne vien tematiðkai pagalskyrius. Asociatyviomis, bet skirtingas þinu-tes neðanèiomis nuorodomis tampa greta su-dëtø tekstø pavadinimai (eil. �Kas geria vynàvienas� ir �Arbatos gërimo ceremonialas�) iratskirai atskleidþiami motyvai, pavyzdþiui,ðviesos greitis, ryðkumas �Paraleliniuose pa-

sauliuose� bei ðalia esanèiame trumputyje�Lyg amûro tigrai�. Toks neatsitiktinis (?) kny-gos sudarymas nenuobodþiai pratæsia poetëssiûlomà reikðmiø giminingumo idëjà.Ar poetei tekstuose ið tikrøjø pavyksta at-

verti prasminius vienetus? Kai kuriais atve-jais homoformos organiðkai ásilieja á kûriná:�o vaikai yra vaikai, niekas jø ne-vaiko, netjei / pilis sulyg-ta arba sulyg-inta su pamatais;kiek èia vietos slëpy- / nëms!� (p. 11). Yra at-vejø, kai þodþiø ryðiai paveikûs ir neiðryðkin-ti: �Argentum Argentina � ar, skurdo iðgintagentie / Ið mano kraðto, radai þadëtàjá sidabrà,/ Jei ne kasykloj, saugomoj bemiegio Argo, /Tai vienà dienà atsibudusi savuos plaukuos?�(p. 101). Retsykiais þodþio perskaitymo gali-mybës ne tik atkreipia skaitytojo dëmesá, bet

atrodoperdëmapaugintos primetamomis reikð-mëmis: �Ne niek(ai)esti, kai imama (ne)-kæstigimtøjø namø, / kuriuose valg-oma, kai dar nesark-oma, mie-gama, kai dar uþ / sienos negro-jama gama, kai glost-oma, nes niekas dar nelost, lost, lost, kad galëtø bûti bengalinëje, betbegalinëje naktyje� (p. 10). Kartais pasitaikotuðtokø mëginimø: �Skaidr-ëju lyg eskimø /Þemëj radus skaidr�ø kriðtolo / Kristalà� (p.103). Neprasmingai atrodo per asociacijas aið-kinami krûvio neágaunantys þodþiai: �Namaijud-a, bet niekados netampa Jud-u� (p. 10) ar-ba �Kalmanas, ne kaimynas, suëdæs visus / kal-marus� (p. 48). Taigi kai kas poetei paklûsta,dël to vietomis imi abejoti, ar ið tiesø visurreikalingas þodþio skaidymo vieðinimas.Reikðmiø giminingumo paieðkà priimu kaipþaidimà, o ðá suprantu kaip komunikatyviàveiklà � kûrinys reikalauja ne vien kûrëjo dar-bo, bet ir aktyvios suvokëjo pastangos. Skai-tytojui, sutinkanèiam su poetës prisiimtu uþ-daviniu, net ir primygtinai neiðvieðintos ali-teracijos gali prabilti ne maþiau paveikiai. Matneturëtø kilti abejoniø, jog raðanèiajam kiek-vieno þodþio vieta atrodo atsitiktinë (net jeipoetë apsidrausdama teigia, kad poezija � in-tuicijos teritorija). Norisi pastebëti, jog atve-jai, kurie neatrodo sëkmingi (tokiø maþuma),neleidþia tikëti þodþio svarumu, praranda gel-mæ ir vertæ.Ði T. Marcinkevièiûtës knyga ne vien apie

�langage articulé�. Ið tiesø dar ir apie judëji-mà gyvenimo periodais, þmogø ðioje greitaei-gëje, socialioje dabartyje bei kelioniø metukertamas laiko juostas. Taip kristalizuojamasdaug aprëpiantis laiko leitmotyvas, o raðymastampa galimybe jo tempà pagauti, prislopintiir parodyti. Todël ne vien demonstruojamasðiuolaikiðkas kalbos virsmas (sàmoningai pa-sinaudojant ir poetës gerai mokamos angløkalbos ypatumais), bet lieka atidus ir ávairia-lypis kûrëjos þvilgsnis: smulkëjantis iki hai-ku, besipleèiantis á eilëraðtá proza. Pripaþin-dama, kad �poezija visai kita vaga pasuko�(p. 72) ir kad ið paaugliðkos �ragatkës� paleis-ti klasikà paminantys þodþiai nëra geriausia

Prisilietimai prie laiko ir þodþiø prasmës

Tokios knygos seniai reikëjoKita nuomonë

iðeitis (eil. �Finale, nulis, klasika � sudie�), T.Marcinkevièiûtë vis dar ásileidþia á tekstus an-tikiniø motyvø, taip pat ðiek tiek kajokiðkaigræþiasi Rytø pusën (�� Paslaptis? Paslaptis.O daugiau? Paslaptis� (p. 67).�Greitaeigiame Laiko lifte� apmàstoma bû-

tis atsiveria kaip neskaièiuojamo laiko forma,apimanti þmogaus gyvenimo etapus. Tokiuo-se tekstuose, ko gero, ásimintiniausiai pertei-kiama nujauèiama akistata su vyresniøjø mir-timi: �Kiekvienà dienà dþiaugtis, kad Tëvai /Dar gyvi / Nes jaukumo namams / Suteikia netjø aimanos� (p. 28), �Dabar mano Mama dargraþesnë / Negu tada, jaunystëje: / Ji lyg al-chemikë / Mëgina áspëti / Gyvenimo paslap-tá� (p. 31). Èia svarbus esamojo laiko patyri-mas ir jame iðryðkëjanti buities detalë, kupinarûpesèio ir jautraus susitaikymo. Á tekstus apieamþinumà, senatvæ bei mirtá T. Marcinkevi-èiûtë áneða autentiðkà giedros bei groþio ma-tymà, juk �Lordas turi bûti, net kai nepastebi-me, / Ar Jis yra; / Jis þvelgia ið aukðtai, bet neið aukðto� (p. 38). Poetës atskleidþiami aðtria-briauniai momentai ðvelnëja, o pati poezijamaloniai nustebindama ávyksta.Laiko sàvoka paranki þvelgti á ðiandie-

nos pasaulá pro praëjusiø metø þiûronà. Taipprimenama, kad jaunø ne tik nebeveþa se-novinës, jau vien ið nuotraukø atpaþástamosKauno �konkës�, bet dar tarsi neturima iðko aiðkiai suprasti poetës ávardijamos Bu-vimoGiesmës, susidedanèios ið patirties, pra-radimø ir ðeimyniðkø paslapèiø (eil. �Ko ne-turi jauni�). Be to, tik paþvelgus atgaliosryðkëja asmenybës pastovumas: �Sàmonësveidrodyje: viskas keièias viskas dingsta �tik / Á senà paþintá sugráþti kaip lankytojas ámuziejø: / Pasidþiaugti, kad ten niekas ne-sikeièia� (p. 92).Tarpusavio santykiams kaip atskiram mik-

ropasauliui perteikti poetë gana sëkmingai pa-sirenka sprogmens ávaizdá, kuris tampa dar vie-nu laiko ir átampos matavimo vienetu: �Me-chanizmas painus, nors / Ið pirmo þvilgsnioprimena skaitmeniná / Fotoaparatà, kuris þyb-si / Ðeimos gyvenimo epizodais� (p. 84). Besi-

Rasa VITKAUSKAITË

Rûta Ðepetys � lietuviø kilmës raðytoja, gy-venanti Amerikoje. Ðiuo metu dël savo roma-no �Tarp pilkø debesø� (Lietuvoje iðleistas2011 m.) ji ypaè þinoma autorë. Knyga vis darsparèiai populiarëja tarptautiniu mastu � ne tiktarp jaunimo, bet ir tarp vyresniø skaitytojø.Tiesa, romanas, nepaisant populiarumo ir tarp-tautinio dëmesio (iðversta daugiau nei á 20 kal-bø), Lietuvoje sulaukë ne vieno pikto ir áþei-dþiamo komentaro. Autorë kaltinama plagija-vimu ir klaidingos informacijos pateikimu, spal-vø sutirðtinimu. Daþnas knygø mëgëjø pokal-bis baigdavosi aðtriomis batalijomis dël roma-no autentiðkumo ir faktø tikrumo. Taèiau norë-èiau pabrëþti, jog ði knyga ir nevadinama me-muarais ar dienoraðèiu, tai groþinis kûrinys �romanas, kuris daugybei þmoniø praneðë svar-bià þinià apie dar visai nesenà mûsø tautos is-torijà.Kai uþverèiau Dalios Grinkevièiûtës atsi-

minimus �Lietuviai prie Laptevø jûros�, nu-sprendþiau, jog noriu paskaityti dar kà norspanaðaus, kas bûtø susijæ su Lietuva, su lai-kais, kurie vis dar sunkiai suvokiami kaip rea-lybë. Tiesa, suþinojusi, kad dabar R. Ðepetysromanas labai populiarus, panaðaus kûrinio irtikëjausi � á mano rankas pateko knyga, ku-rioje akcentuojami ne tik þiaurûs potyriai, betir kasdieniame gyvenime aktualios temos:meilë, pasitikëjimas, uþuojauta, vertybiø ið-saugojimas. Tai labai ryðkus kontrastas apra-ðomoms tremtyje patirtoms fizinëms ir psicho-loginëms kanèioms, kita vertus, ðios temosátraukia ir intriguoja skaitytojà. �Tarp pilkødebesø� ypaè turëtø dominti jaunimà � autorëstengiasi neiðgàsdinti skaitytojo þiauriomispatirtimis Sibire, bet kuo vaizdingiau, o kartu

ir estetiðkiau papasakoti apie siaubingus ið-bandymus ir norà gyventi, kovoti, sugráþti. Ðisistorijos tarpsnis tikrai kraupus, juk Amerikosleidëjai ið pradþiø net nenorëjo tikëti, kad taitiesa. Galiausiai knygoje nestokojama patrio-tizmo.Romane pasakojama apie iðsilavinusios ir

intelektualios Vilkø ðeimos tremtá Sibire. Is-torijos centre, kaip pasakotoja, atsiduria pa-auglë Lina � jauna mergina, svajojusi apie dai-lininkës karjerà, jaunystæ ir ðviesià ateitá. Josbrolis Jonas � dar visai vaikas, nors tremtyjejis nepastebimai suauga. Jonas tampa tarsi vi-sø tremties maþøjø � vaikø be vaikystës, ran-kose vietoj þaislø spaudþiusiø kastuvus ir ki-tus darbo árankius, � simboliu. Vaikai su mo-tina á Sibirà buvo iðveþti atskirai nuo tëvo, jáuþdarë kalëjime.Nuo pat romano pradþios jun-tama átampa, skausmas dël tokiø baisiø aplin-kybiø ir stulbinamas vaikø stiprumas bei drà-sa. Kuriama intriga, kuri aiðkëja palengva,nuolatos atskleidþiama po vos kelias naujasdetales: iðryðkëja faktai, kurie paaiðkina, uþkà ðeima iðveþta, kokia situacija buvo prieð jàiðtremiant, kiek daug þinojo tëvai. Lina � per-sonaþas, kuris nëra visaþinis, ji mato tiek, kiekmes � skaitytojai. Jà naujienos pasiekia drau-ge su kiekvienu skaitanèiuoju. Ilga, sunki ke-lionë á Sibirà apraðoma iðties plaèiai � vyraujajau ne jautrûs, o kraupûs pasakojimai apiemirð-tanèius vaikus bei lavonus, iðmetamus ið va-gonø, apie iðvietes ir kovà dël kiekvieno tyrooro gûsio. Atkreipiamas dëmesys á þmogiðku-mo iðbandymus, tais momentais atsiskleidþiaveikëjai. Èia ir Lina pasirodo kaip stipraus cha-rakterio herojë, ið jos iðgirstame apie aplinki-nius veikëjus, kurie apie save daugiausia pa-pasakoja ne þodþiais, o poelgiais ávairiausio-se situacijose. Romane kai kurie personaþaivadinami ne vardais, o pagal iðvaizdà, deta-les, tai kartu atskleidþia ir tam tikras jø cha-rakterio savybes. Èia yra plikis � piktas ir ne-simpatiðkas vyriðkis, þmogus su laikrodþiu �

geras ir malonus: anuomet laikrodis daþnaipabrëþdavo asmens santûrumà, iðsilavinimà.Pamaþu iðryðkëja Linos metamorfozë � ið

jautrios irmeniðkos sielos paauglës ji virsta stip-ria moterimi, kuri atsakinga ne tik uþ save, betir uþ artimus þmones. Lengva pastebëti, kaipgreitai dingsta jaunatviðkas naivumas ir mak-simalizmas, mintys tampa brandesnës, nykstapaaugliðkas egoizmas ir stiprëja noras nepasi-duoti. Romane siaubingi áðalo þemës vaizdai,enkavëdistø skriaudos, nepakeliamas fizinisdarbas nuolat susipina su slogià realybæ kiekðvelninanèia paaugliø � Linos ir Andriaus �meilës istorija, kurià,manomanymu, daug grei-èiau suvokti pradeda skaitytojas nei jiedu.�Paþiûrëk á mane, � priëjæs visai arti, ðnibþ-

dëjo Andrius. � Mudu dar susitiksim, � uþtikri-no. � Galvok apie tai. Nepamirðk, að atveðiu tautavo pieðinius. Ásivaizduok tà akimirkà, nes jitikrai ateis.Að linktelëjau.Enkavëdistas paðaukë mûsø pavardæ�

(p. 242).Ádomiai pateikiami intarpai ið praeities, ypaè

kontrastuojantys su ðaltuoju Sibiru. Vienas arkitas ávykis tremtyje retsykiais paþadina Linosprisiminimà ið jaukiø dienø namuose, kartaispaaiðkina ir kai kuriuos tuo metu jos nesupras-tus ávykius. Prisiminimai iðskirti kursyvu. Jienëra labai iðsamûs, taèiau skaitytojui vienà pokito atveria istorijà papildanèius faktus.�Deja, prieð kurá laikà buvo pradëjæ lyti.Mes

visi su puodeliais ir visokiais indeliais rankoseropðtëmës prie maþo langelio, tikëdamiesi pri-sivarvinti nors kelis laðus lietaus vandens.***Að suskleidþiau skëtá ir nupurèiau vandená

ant ðaligatvio. Kaþkoks kostiumuotas ponas ið-ëjæs ið restorano vos spëjo iðsisukti nuo manopaþertø vandens laðø� (p. 64).Kai kurie skaièiusieji ðià knygà ypaè kriti-

kuoja jos leksikà, pernelyg paprastà stiliø arnet teigia, jog sakiniai sausi, bet að nedrástu to

daryti. Pirmiausia prisimenu, kad knyga yraversta, o tai, be abejonës, leidþia manyti, jogstilius ðiek tiek pakito. Antras argumentas �knyga skirta jaunimui. Manau, autorë randaypaè tinkamà bûdà jauniems þmonëms sudo-minti. Paprasti ir neperkrauti sakiniai skirtisvarbiai informacijai perteikti, bet ne þaisti kal-ba, kas labai áprasta lietuviø literatûrai, neat-baido jaunøjø skaitytojø Amerikoje, Prancû-zijoje, Vokietijoje ir kitur. Toks stilius turi tei-sæ egzistuoti.�Kovo 22-oji. Ðeðioliktasis mano gimtadie-

nis.Pamirðtasgimtadienis.MamasuJonuankstiiðëjo á darbà. Në vienas neprisiminë manæs pa-sveikinti. O ko gi að tikëjausi � pokylio? Mesbeveik nebeturëjome ko valgyti. Mama viskà,kà galëjo, iðmainë á paðto þenklus, norëdamapasiøsti dar kelis laiðkus tëèiui. Neketinau ma-mai nieko priminti. Ji neþmoniðkai susigrauþ-tø, kad pamirðo. Prieð mënesá jai uþsiminiau,kad praëjo senelës gimtadienis. Ji kelias dienaspaskui jautësi kalta� (p. 222).Svarbiausias vaidmuo romane visgi pri-

klauso siuþetui, kuris tikrai nëra paprastas.Mano kartos þmonëms tremtis, sovietizacijair visi kiti skaudûs tëvynæ smaugæ ávykiai yrait tam tikra egzotika neigiama prasme. Skaity-dama prisiminimus, pasakojimus net nepajun-tu, kai turiu stabtelëti ir patikinti save, kadtaip tikrai buvo. Manau, jeigu knygos stiliusbûtø ámantresnis, sakiniai ilgi, man bûtø sun-ku, galbût net neádomu skaityti. Tai kà jaukalbëti apie paauglius? Mano nuomone, se-niai reikëjo tokios knygos, kuri iðtrauktø jau-nuolius ið vampyrø eros ir papasakotø apietai, kas tikrai buvo, neuþmirðtant ádomios irintriguojamos ávykiø sekos, kuri kai kada galir atrodo nutuokiama. Todël daugiausia dë-mesio ðiame romane skiriu siuþetui, o ne sti-liaus ámantrybiø paieðkoms.Dëmesingumas detalëms, platûs apraðymai

dar labiau sustiprina realybës jausmà: �Pama-èiau, kad esame ne stotyje. Aplinkui driekësiplatus, gilus slënis, apsuptas miðkingø kalvø.Tolumoje iðvydau kalnus. Dangus dar niekadneatrodë toks mëlynas ir aukðtas. Nuo ryðkiossaulës gavau net prisidengti akis. Giliai ákvë-piau ir pajutau, kaip gaivus, ðvarus oras plûstaá mano uþterðtus plauèius� (p. 81). Ne veltui èiatokios svarbios smulkmenos � juk apraðomusvaizdus pastebi þvitri jaunos menininkës akis.

7

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837) KAUKOLAIPTAI

Lina RAKAUSKAITË

Ryðkus knygos virðelis knygyne rëkte rë-kë: imkit mane ir skaitykit, taèiau ar ðaukë irtatai skaitydami permanykit, galëjau suþinotitik nusipirkusi Akvilës Þilionytës ir KæstuèioNavako knygà �Visi laiðkai � þirafos�*. Tainaujiena Lietuvos literatûrinëje þemëje � ge-rai þinomo poeto, eseisto ir jaunosios kartosautorës kûrybinis duetas. Jø pirmosios laiðkøformos esë pasirodë ir buvo publikuotos �Ðiau-rës Atënuose�. Internetinëje erdvëje autoriairaðë vienas kitam laiðkus, vyko vieðas susira-ðinëjimas, kol leidykla �Vaga� visus þirafo-mis vadinamus laiðkus sudëjo á knygà. K. Na-vakas knygø mugëje ðio leidinio atsiradimàaiðkino taip: kur susitinka du � treèiasis bûnaDievas. Ir, nors Dievo vardo minëti be reikaloneleidþia vienas ið 10 ásakymø, bûtø nuodë-më nepamëginti bent jau pasidalyti mintimis,kilusiomis susidûrus su ðiomis þirafomis.Visada smalsu skaityti laiðkus, ypaè jeigu

jie skirti ne tau. Juose atsiskleidþia savitas pa-saulis, savitas raðymo bûdas, turinio þaismëpleèia (o gal ir griauna) laiðko galimybes, kaijo formà teiðlaiko trys klasikinës sudedamo-sios dalys: kreipinys, dëstymas ir atsisveiki-nimas. Pirmame laiðke vietoj áprasto kreipi-nio randamas �Paðto þenklas. Antspaudas. Pra-dþia!� (p. 7) Neáprastas bûdas pradëti laiðkà,bet galbût ne toks ápareigojantis, jei apskritaikokie nors ásipareigojimai èia egzistuoja. Kny-gos autoriai vienas á kità kreipiasi vonioskamðèiu, npl, sapnø grafu, amazone, þirafuok-liu, Akva, magdaliete, Kæstuèiu, Akvile, po-etu, akvilibriste, paðto balande, raðytoju, Pau-ze, ðv. Tomu Akvilieèiu, manuoju að, draugu.Netgi Julio Cortazaro citata virsta kreipiniu.Nors aiðku, kad visi laiðkai raðomi vienam irtam paèiam adresatui, visiðkai skirtingi krei-piniai prapleèia gavëjo laukà, jo suvokimà,laiðkø turiná ir tolesnæ jø sekà. Jie, neáprasti irnelaukti, tarytum sieja visus laiðkus, teikia ne-áprastos visumos ir dermës pojûtá ir sykiu trik-do, nes nëra vieno adresato suvokimo. Jø yrabegalë.Skaitydamas laiðkus atsiduri neaprëpiamo-

je erdvëje, fantazijø ir vizijø pasaulyje, kuristuri savità gyvenimà ir tëkmæ. Fragmentiniaivaizdai, minèiø ðuoliai, paprastas, pirkiniø sà-raðà primenantis vaizdø iðvardijimas sujaukiavisas mintis (�Stveriuosi uþ ðiø batuotø stalø,arbatinuko dangèiø, uþ suplotø dviraèiø, uþþmogaus be nosies, o tu sëdi uþsimerkæs ir taipdvasingai, atrodo, kad viduje turi ðeðiolikadaiktø, viðta ne daiktas�, p. 95). Autoriai þai-dþia savo laiðkais, pateikimo forma, jø turi-niu, sakiniø struktûra, þodþiø sàskambiais su-kurdami tam tikrà þaidybiðkà chaosà. Tai ireiliuotas laiðkas, laiðkas be skyrybos þenklø,didþiøjø raidþiø, laiðkas sau, laiðkas laiðke arkeletas jø viename. Jis gana daugiaprasmis, odaugiaprasmiðkumas kuriamas pasitelkiantfragmentiðkumà, daugybæ kontekstø, aliuzi-jø, sàskambiø, neáprastø formø. Tai gali þavë-ti ir kartu varginti, nes tarp laiðkø vientisà iraiðkià siuþeto linijà arba prasmæ apèiuopti në-ra lengva. Galbût jos visai nëra, o gal ji tokiaakivaizdi, kad neámanoma pastebëti vien dëltokio akivaizdumo? Juk K. Navakas sako: �vaþiûrëk mano palëpë gerai þiûrëk nes ji veikneáþiûrima ji kaip stiklas pro kurá regiu visàpasaulá neregëdamas paties stiklo� (p. 67).Þirafiðki laiðkai atrodo raðomi ne ðioje tik-

rovëje, ne apie jà ir ne jai. Jie kupini prisimini-

mø, svajoniø, sapnø, vizijø, lûkesèiø, nuolati-nio minèiø srauto liejimo. Bet apie kà kalba-ma?Apie viskà ir apie niekà. Apie vonias, sap-nus ir ko juose yra, apie graþià kiauðinienæ,pritarkuotà gëliø, vaikystës prisiminimus,ágriuvusias lubas, laiko skaièiavimà, orus, teks-tà, kûrybà, þmogø, apie gyvenimà, kurá �gali-ma gyventi ir áproèiø ribojamu protu, aiðku,dar reikia sugalvoti, kaip ðito pasiekti� (p. 99).Laiðkai vienaip ar kitaip primena siurrealis-tiðkà raðymà, kurio esmë ir yra pakilti virð tik-rovës, þaisti idëjomis ir svajonëmis, suteiktijoms apèiuopiamà pavidalà arba já iðsklaidy-ti, suteikti gyvybæ, nevarþyti kalbos srauto irjos beprasmybës: �kai septintoje klasëje ra-ðiau raðinëlá, áþanga buvo tokia � jikuogu du-bolarona gelutoli ðàlugopu tumelæ napijefajapuligupi... o atomazga tokia � tunikolapa ra-ganojusis jodis gutipalinas neðadinø atigænektinuba utipochiva... Þinoma, kad raðinëláturëjau skaityti visai klasei, o paklausta lietu-viø kalbos mokytojos, kà að èia paraðiau, atsa-kiau, kad kitokios pradþios ir pabaigos para-ðyti nespëjau. Þaisti mëgau visada, o krapðty-tis niekada, tai ir nesikrapðtau� (p. 49). Siurre-alizmo sàvokà pamini ir Giedrë Kazlauskaitëgaliniame knygos virðelyje, ji teigia, jog �siur-realizmo literatûroje apskritai ne tiek ir daug,o èia dar prisipaþástama, kad �literatûra manedomino tik kaip pieðimo, tapymo objektas�(A. Þ.), arba kad �savo noveles að vadinu sap-nais� (K. N.).� Ðia sàvoka bûtø lengviausiaapibûdinti, o galbût paaiðkinti knygos laiðkøturiná. Jie tikrai primena kultûriná, intelektua-liná, menu alsuojantá þaidimà. Raktà jiems at-verti bandoma áduoti prieð pirmàjá laiðkà pa-teikiamomis J. Cortazaro ir Serge�o Gains-bourgo citatomis. Jas bûtø galima ávardyti kaipskaitymo bûdo nuorodas, tai tarsi áspëjamasisþenklas apie aðaras, kurios galbût riedës dëlskaitymodþiaugsmo arba nevilties, nes, J. Cor-tazaro poþiûriu, �kad pravirktumëte, sutelkitevaizduotæ á save patá, o jeigu jums tai pasiro-dys neámanoma todël, kad esate ápratæ tikëtiiðoriniu pasauliu, pagalvokite apie antá, apli-pusià skruzdëlëmis, arba apie tas Magelanosàsiaurio álankas, á kurias niekada niekas ne-patenka� (p. 5).Klasikiniu poþiûriu laiðkas � paslaptis, in-

tymus santykis tarp adresato ir adresanto. Ra-ðydamas já autorius neiðvengiamai turi susi-durti su savimi, savo pasaulëjauta ir paliktikokià nors þinutæ, iðpaþintá. Kæstuèio ir Akvi-lës laiðkai griauna tradiciná laiðkø suvokimàvien todël, kad jie skelbti vieðai. Tad kyla klau-simas: ar apskritai juose iðlieka adresato beiadresanto intymumas ir koks jis? Taip, laiðkaisavaip intymûs vien todël, jog tai tarpininkaitarp dviejø þmoniø. Taèiau ar vieðas laiðkasvis dar atlieka tarpininko funkcijà ir kam to-kiu atveju jis adresuojamas? Be to, jei laiðkairaðomi ir publikuojami vieðai, kà jais autoriainori pasakyti? Koks jø tikslas, þinia? Ar ap-skritai èia yra kas nors panaðaus? Ar tai nepri-mena situacijos �kalbëti vien tam, kad kalbë-ti�?Fragmentiðkos kalbos kaip vandens srauto

liejimasis, minèiø ðuoliai ir neaiðkus jø suvë-limas trikdo � neþinai, ar verta ðiuose laiðkuo-se ieðkoti tradicinës prasmës, þinutës. Taèiauþirafiðkuose laiðkuose atsiveriantys platûskultûriniai, istoriniai, filosofiniai, buitiniai, re-liginiai ir kt. ávaizdþiø spektrai padeda atrastitam tiktø sàsajø tarp laiðkø teksto ir savæs.Tuomet laiðkai neatrodo tokie svetimi, aptin-

Kaip þirafoj arklioieðkojau

kamas menkutis ryðys, skatinantis skaitytojàðiek tiek �pasisavinti� ðio laiðko, nori nenoripritaikyti já sau. Vien ásipynæ ir savotiðkaisveikëjais tapæ kultûriniai, istoriniai vardai �Camus, Dali, Tolstojus ir kiti � skaitytojui su-kels ávairiø aliuzijø. Kita vertus, galima pra-dëti màstyti, kokià jie uþima vietà. Kur atsi-duria Emilis ið Lionebergo, Mona Liza, Þe-maitë, nuolat ðmëkðèiojanti J. Cortazaro figû-ra? Kiltø klausimas, ar jiems vieta ðiuose laið-kuose, kaip jie juos papildo, kokia jø paskir-tis. O gal tai þaidimas, kurio tikslas sunaikintiar paslëpti bet kokià prasmæ, sàsajas ar josuþuomazgas?Ðá duetø susiraðinëjimà, sudëtà á 48 laið-

kus, iðtrauktà ið internetinës erdvës ir paverstàknyga, bûtø galima ávardyti kaip epistolináromanà. Bet jei tai romanas, jame trûkta aið-kaus fabulinio pasakojimo, charakteriø ir pa-sakotojø ryðkumo, veiksmo plëtotës, atomaz-gos. Nekasdieniðkas ir neáprastas akiai kûri-nys provokuoja. Todël nereikëtø nustebti, jogkalbant apie ðià knygà gali kilti daugiau klau-simø nei yra atsakymø, nes visa priklauso nuoskaitytojo þiûros taðko, iðsilavinimo, ðeimojeáskiepytø vertybiø, ávairiausiø kontekstø ar-ba tiesiog skonio. Tas pats ir dël knygos pa-vadinimo. Autoriams ðie laiðkai yra þirafos,skaitytojui tai gali tapti debesimis, begemo-tais ar rugiagëlëmis.Kad ir kaip bûtø, klasikinës literatûros më-

gëjai skaitydami tokius atvirus laiðkus pa-vargs nuo vaizdø ir þodþiø koliaþo ir jei nepradþioje, tai ápusëjæ knygà pasiklys vande-ningame minèiø sraute ir pradës aðaroti ban-dydami atrasti ir atsekti ávykiø ar asociacijøeigà. Skaitant bûdingas atidumas èia galbûtvisai nereikalingas, nes nespëji sekti istorijos,vaizdinio, haliucinacijos. Tereikia jai pasiduo-ti ir tekëti srûvanèia upe arba piktintis tokiuautoriø pasirinkimu. Èia individualus spren-dimas. Visgi laiðkai turi vidinio judëjimo þa-vesio, dinamikos, kurià diktuoja autoriø siû-lomas ir þaidþiamas þaidimas.Ðis kûrybinis duetas �lyg su ðvilpukais ir

skuduèiais� ásiverþë á skaitytojø salæ, iðjudi-no nurimusius vandenis, neiðnarpliojamai su-pynë teksto siûlus ir prijuokino publikà. Pas-kutiniame laiðke dar tarsi bandoma pa(si)aið-kinti sakant, jog �maþai kas kà tuose mûsøtekstuose suprato, að tavøjø niekad nesupras-davau, kaip ir tu manøjø, todël kità kûrybinásezonà gal skirkim þirafø komentarams, aiðki-nimams ir interpretacijoms� (p. 146). Sunkusuprasti, ar èia rimtai kalbama, ar ne, taèiaubet kokiu atveju vieno tomo interpretacijøvargu ar uþtektø þirafø kûrëjams, o tuo labiaujø skaitytojams.Graþi knyga, graþios iliustracijos, graþios

þirafos, graþus duetas, graþûs laiðkai, graþusþaismo dvelksmas, graþi prasmybë ir bepras-mybë, graþus neáprastumas ir sveikintinas ban-dymas laiðkus paversti nepavojingu Afrikosþinduoliu. Knyga patiks þmonëms, norintiemskitokiø vëjø ir tekstø, pasiilgusiems sumaið-ties ir klajoniø po raidþiø, þodþiø, minèiø la-birintus. Viskas priklauso nuo skaitytojo þiû-ros taðko, bet, kad ir kaip graþu bûtø, man la-biau nei þirafa priimtinas arklys.

*Kæstutis Navakas, Akvilë Þinionytë, Visilaiðkai � þirafos. Vilnius: �Vaga�, 2012.

mainanèios kasdienybës akivaizdoje meilëkeièia tik senàsias formas: �kiek-/vienà dienàjai atsitinka vis kas nors nauja. Ir ji auga� (p.88). Laimingo gyvenimo recepto T. Marcin-kevièiûtë nesiûlo, taèiau patvirtina santykiøsudëtingumà ðioje daiktø persiëmusioje, so-cialinius vaidmenis primetanèioje dabartyje,kuriai dëmesio, kaip ir 2008 m. iðleistoje �K.E. Lionëje�, poetë taip pat skiria.T. Marcinkevièiûtë savitai atsiskleidþia

knygoje publikuojamuose eilëraðèiuose pro-za. Juose daþniau stabdomas kasdienybës rit-mas, pavyzdþiui, kaip galimybë ástrigdinti norsir vienà dienà gimtajame Kaune uþtrunkan-èius praeivius (�Kaunas rugpjûty�) ar Vokie-tijos miestø dvasià (�Hamburge nebelyja ham-burgeriais�, �Lyg Brëmeno muzikantë�, �Bre-mia Bremene�). Patraukia pastabumas deta-lëms, gebëjimas asociacijomis grindþiamaisþodþiø junginiais nubrëþti netikëtus, ganëti-nai charakteringus vaizdinius (�Ne-vëþyje në-ra vëþiø�, �KurMorfëjas, ten irmorfijus�, �Do-vana karaliui Madagaskaro, kuriame nebûnaþiemos�). Gerà áspûdá palieka vienu sakiniuiðgaunamas minties intensyvumas �Paraleli-niuose pasauliuose�:man atrodo, kad kaþkurios metagalaktikos

atstovui(...) mûsø ðimtameèiai gyvenimai � lyg ðlap-

dribos snaigës �Nesuprantamø jëgø suformuoti, iðnyra ir

tæsiasi tol, kol didelësTraukos jëgos stumiami lekia á ðviesà, kad

paprasèiausiaiIðtirptø, akimirkai suformuodami peizaþo

pasikeitimà, kurio,Paniræs á savo mintis apie dar galingesná

gigantà,(...) milþinas në nepastebi.(p. 108)T.Marcinkevièiûtës �Greitaeigis Laiko lif-

tas� liudija neiðsikvëpusá poetës balsà. Tainenuobodus ávairiaþanris leidinys, patrau-kiantis pastabumu, gyva reakcija á ðiandie-niná pasaulá bei ðvelniais (t. y. nepernelygradikaliais) prisilietimais prie laiko sàvokosir þodþiø prasmës.

* Tautvyda Marcinkevièiûtë, GreitaeigisLaiko liftas. � Vilnius: Lietuvos raðytojø sà-jungos leidykla, 2012.

Atskirai aptartinas knygos pavadinimas ��Tarp pilkø debesø�. Romane sklando niûrinuotaika, èia tiek daug ðalèio, purvo, nepri-tekliaus � tad kodël pilka, o ne juoda spalva?Juk kûrinyje apraðomi dalykai, rodos, jau ne-gali bûti tamsesni. Kodël neþaidþiama su tam-siausios spalvos motyvu? Taèiau gal pilka de-besø spalva simbolizuoja ne nuotaikà, o tai,kuo turi pavirsti kiekvienas iðveþtas þmogus.Pilka, niûria, kitø gyvenimo spalvø nematan-èia ir neatspindinèia mase. Pilkumas � iðny-kæs individualumas, o juk tremtiniai ir turëjojá prarasti. O kà tuomet reiðkia þodelis �tarp�?Kaþkà besispraudþiantá pro tà pilkà spalvà.Manau, tai viltis, kuri buvimà niekuo paver-èia tikëjimu.�� Dvideðimt minuèiø, � dar syká uþriaumo-

jo karininkas. Paskui sviedë smilkstanèià nuo-rûkà ant iðblizgintø mûsø kambario grindø irsutrynë jà bato nosimi.Mes irgi turëjome tapti nuorûkomis� (p. 9).Pavadinimàpaaiðkina ir romanopabaiga, ku-

ri perkeliama á ðiuos laikus � ekskavatorius ið-kasa dëþæ, kurioje randami Linos Arvydienëstremties prisiminimai. Ji sugráþo á Lietuvà ir su-situokë su vaikinu Andriumi. Juos suvedë ðiþiauri, visam gyvenimui didelá randà palikusikelionë. Jiedu iðgyveno visà siaubà, iðbuvo irsulaukë ðviesios valandos, kuri kaip stebuklasiðniro tarp pilkø debesø.�Mano vyras Andrius mëgsta kartoti, kad

blogis vieðpataus tol, kol dori þmonës nepasi-ryð veikti. Að juo tikiu. (...)Nuoðirdþiai, Lina Arvydienë� (p. 328).�Tarp pilkø debesø� � sukreèiantis roma-

nas. Perskaièius já galvoje dar ne vienà dienàsukasi kraupûs vaizdai, ligø ir ðalèio iðkamuo-tø tremtiniø veidai. Knyga primena apie siau-bingas þmoniø patirtis, apie þaizdà, kuri vis darneuþgijusi, kurià dar ilgai skaudës. Taip patsvarbi mintis, jog gyvenime nedominuoja vie-na spalva, daug netekus ir patyrus bûtinai atsi-skleidþia ðviesioji jo pusë.Tai istorija, kuri galbût ir nëra visai auten-

tiðka, bet pasakoja, kà kitados patyrë mûsø tau-tieèiai. Nesvarbu, jog kai kur galbût sutirðtina-mos spalvos � tai nekeièia fakto, kad þmonesveþë baisiuose vagonuose, o Sibiro ðaltis tikraisustingdë ne vieno tremtinio kaulus. Taèiau ne-paisydami kanèiø jie gyveno, mylëjo ir tikëjo.Ieðkojo ðviesos tarp pilkø debesø.

***

Lenktyniø þirgas yra labai greitas.Snaiperis yra labai taiklus.Matematika yra labai tiksli.Bet nieko nëra greitesnio, nieko nëra taiklesnio ir nieko nëra tikslesnio uþ vietoje ir

laiku vëjais paleistà metaforos spindulá.

***

Kaþkur skaièiau, kad Jovaras, tik priartëjæs prie ðeðiasdeðimties, nepaprastai nustebo,jog eilëraðtá galima tobulinti, taisyti, gludinti kaip deimantà, mat prieð tai ðis poetas gie-dojo it paukðtis � kas ant lieþuvio galo, tà ir uþraðydavo, prie teksto daugiau negráþdavo.Ðitai perskaitæs, nustebau gal net labiau uþ Jovarà.Nustebau, kad jis nustebo.

cave canem

8

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Alfas PAKËNAS

�Ne, mes në nemanom su poetu ginèytis.�Taip paðnabþdom, patamsëliais bëga metai�,tad reikia skubintis gyventi, reikia viskà ap-glëbti ne þvilgsniu, o siela. Láskim á tà suplë-kusá uþantá, kur susirenka nakvoti perkaræ vë-jai � ten taip nyku, jog net Dantë nebuvouþklydæs. Herojus álindæs á velnio kailá � ne-tampykime jo po pirmàjá puslapá, leiskimesu tais vëjais saugoti kuorø lauþus, lesinti iðsaujø paukðèius, þvëris � lakti ið jo akiø. Taip,tai neeilinis poetas...� � impresijoje Rimvy-do Stankevièiaus knygos �Lauþiu antspau-dà� motyvais raðo Emilija Liegutë.Kaip kiekvienàkart, neeilinis ir kultûros

gyvenimo þurnalo �Naujoji Romuva� nu-meris. Tuo labiau kad pasiilgtas. Jau ruduo,o þurnalas pavasarinis ir pavasariðkas � sudaugybe poezijos, su tradiciniu poetø susi-tikimu Salovartëje. Su dviejø kultûros lei-

�Naujoji Romuva� 2012/2diniø � �Nemuno� ir �Naujosios Romuvos� �kolektyvø draugyste. Ne tik ðventës metu,bet ir kasdienybëje. Pasak �Naujosios Ro-muvos� redaktoriaus Andriaus Konickio,tradicijos yra tam, kad bûtø puoselëjamos,kad jø bûtø laikomasi. �Taèiau kartais derajas paávairinti ar net patobulinti. Ðiemet tra-diciniame susitikime Salovartëje �Poezijakaip bendravimo bûdas� vyko trys nauji, bettradiciniais galësiantys tapti elementai.� Pir-miausia � anoniminis vieno eilëraðèio kon-kursas, kurio laureatais tapo Rûta Brokert,Giedrë Maybe ir Ernestas Noreika. Kitas ne-tikëtumas � pagal poetiðkà Ritos Maksely-tës receptà ant lauþo iðvirta rûgðtyniø sriu-ba. Ir pagaliau � poezijos skaitymai Salo-varte nesibaigë: visas poetø bûrys patraukëá Marcinkonis, kur vyko vakariniai poezi-jos skaitymai. Todël ðiame þurnalo numery-je gausu eilëraðèiø, o nuotraukose � jø au-toriø veidø.Pirmame þurnalo numeryje buvo pradëti

spausdinti Marinos Cvetajevos ir RainerioMaria Rilke�s laiðkai. Ðiame numeryje � pub-likacijos pabaiga. Laiðkai raðyti 1926 m. (ið

vokieèiø kalbos vertë Raminta Gamziukai-të). Juose daug tikro poezijos dvelksmo, ið-minties, jaukios meilës ir iðpaþinties.Tradicinæ �Asmenybiø galerijà� toliau tæ-

sia þurnalo bendradarbis Juozas AlgimantasKrikðtopaitis, pateikdamas raðiná �Suduþu-siø vilèiø laivo kapitonas�, kuriame pasako-ja apie savo tëvà Broniø Krikðtopaitá � vienàpirmøjø diplomuotø Nepriklausomos Lietu-vos jûrø kapitonø. Ðis autorius pateikia ir ki-tà straipsná teatrine tema � áspûdþius ið Ei-munto Nekroðiaus pastatytos �Dieviðkosioskomedijos� premjeros, kuri Lietuvos nacio-naliniame dramos teatre vyko balandþio pa-baigoje.Skaitytojà sudomins ir daugelis kitø þur-

nale pateikiamø raðiniø: Vacio Bagdonavi-èiaus �Vydûnas ir antikinë filosofija�, Rim-to Tarabildos �Studijomis� vadinti fotogra-finiai ieðkojimai, Kristinos Baèiulienës esëapie Marcelijaus Martinaièio �Kukuèio ba-lades�.Þurnale gausu knygø recenzijø: Vaiva

Lanskoronskytë pristato Irenos Arðauskienëseilëraðèiø knygà �Gyventi� bei Albino Gali-

nio trumpojo þanro eilëraðèiø rinkinëlá �Si-metrijos�, Vytautas Girdzijauskas recenzuo-ja þymaus iðeivijos raðytojo Liudo Dovydë-no rinktiniø raðtø VIII tomà bei pateikia ádo-mià esë apie visø aðtuoniø tomø rengimà.

Lina STANKEVIÈIÛTË

Kûrybiná sezonà Kauno valstybinis muzi-kinis teatras pradës rugsëjo 28 d. naujo spek-taklio premjera. Praëjusájá þiûrovai buvo pa-lepinti dviem gurmaniðkais, trupës repertua-re dar neturëtais operø pastatymais � muzikøprofesionalø iðliaupsinta, þiûrovø antplûdþiosulaukusia ir �Auksiniais scenos kryþiais� ap-dovanota G. Donizetti �Liuèija di Lamermur�ir áspûdingo scenovaizdþio bei puikiu atli-kimu stebinusia G. Verdi �Atila�. Tad nekeis-ta, kad ðiais metais teatro kolektyvas iðtiki-muosius þiûrovus pakvies á operetës premje-rà � Johanno Strausso �Èigonø baronà�,dar po poros mënesiø repertuarà papildys ne-áprasto þanro spektaklis � muzikinis reviu�Zygfrydo Vernerio kabaretas�. Po Nau-jøjø metø ðokio gerbëjø teismui bus atiduo-tas choreografo Aleksandro Jankausko ðokiospektaklis �Notrdamo legenda�, o maþiejiþiûrovai pavasará sulauks smagaus ir pamo-kanèio spektaklio E. Chagagortiano operos�Ausinë kepurë�. Be abejo, svarbiausi ávy-kiai teatro kûrybiniame procese � spektakliøpremjeros, taèiau ðalia jø kolektyvas rengskoncertines programas, tarp kuriø � ir ypa-tingas Naujøjø metø sutikimas, kvies kartuminëti menininkø jubiliejus, teatro choreo-grafai þada nustebinti savo kûrybos vakarais.

Pirmoji sezono premjera bus puiki dova-na prabangiø, skoningø, estetiðkø spektak-liø gerbëjams. �Èigonø baronà� stato scenosmeistrø komanda, kaunieèiams jau þinomanuo �Liuèijos di Lamermur� premjeros: reþi-sierius Gediminas Ðeduikis, scenografas An-du Dumitrescu (Rumunija), kostiumø ir gri-mo dailininkas Juozas Statkevièius. Opere-tës muzikiniam veiksmui vadovaus dirigen-tas Virgilijus Visockis, choreografas DainiusBervingis. Paskutiná kartà ðis valsø karaliauskûrinys Kauno scenoje rampos ðviesas ið-vydo 1976 m., tad ðiai premjerai teko reda-guoti operetës libreto lietuviðkà vertimà, otai padarë nuolatinë teatro talkininkë VidaRekienë.Operetës �Èigonø baronas� libreto, kurio

literatûriniu ðaltiniu buvo vengrø raðytojoMoro Jokajaus novelë �Safi�, pagrindinëmintis � þmogiðkoji savigarba, nacionalinisiðdidumas, laisvës troðkimas ir visagalë mei-lë. Libreto autorius Ignacas Ðniceris iðgarsë-jo þymaus vengrø poeto Ðandoro Petefi po-ezijos vertimais á vokieèiø kalbà. Dël iðplë-totos operetës muzikinës dramaturgijos iroperos kanonø paisymo ðis sceninis J. Straus-so kûrinys daþnai vadinamas komiðka ope-ra., todël ðis veikalas buvo átrauktas ir á tar-pukario Lietuvos Valstybës teatro repertua-rà.Vaidmenis operetëje kuria : Raminta Vai-

cekauskaitë, Gitana Peèkytë, Edmundas Sei-lius, Vaidas Vyðniauskas, Mindaugas Zim-kus, Gediminas Maciulevièius, Tomas Ladi-ga, Raimondas Baranauskas, EugenijusChrebtovas, Rita Preikðaitë, Rûta Zaikaus-kaitë, Monika Sakalauskaitë, Justina Tom-kutë, Raimonda Tallat-Kelpðaitë, Giedrë Juk-nevièiûtë, Egidijus Bavikinas, Þanas Voro-novas, Giedrius Prunskus, Danielius Vëbra,Rièardas Karalevièius, teatro choro daininin-kai ir baleto ðokëjai.

Antroji naujojo sezono premjera bus sma-gi intriga tiems, kuriemëgsta pasmalsauti apieteatro menininkø asmeniná gyvenimà. Spek-taklis pasakos apie teatralø gyvenimo peri-petijas, jausmø dramas, tarpusavio santykiusscenoje, uþkulisiuose ir uþ teatro ribø. Jopavadinimas � �Zygfrydo Vernerio kabare-tas� � sufleruoja pagrindinio veikëjo vardà,tai priversto nutraukti veiklà varjetë teatrodirektorius, o ðalia � ir visa spalvinga ávai-raus temperamento ir talento, charakterio ypa-tybiø ir profesiniø gebëjimø artistø trupë.Veikëjai pasakos apie save, pasitelkæ þino-mas ir reèiau nûdienos estradoje skamban-èias amerikieèiø miuziklø dainas, prancûzøðanson ir kità sceninæ muzikà. Tokia spek-

taklio idëja diktuoja ir netikëtà þanrà � mu-zikiná reviu. Ji gimë atsisveikinus ne tik suþiûrovø, bet ir su teatro artistø itin mëgtumiu-ziklu J. Kanderio �Kabaretu�. Naujojo spek-taklio dvasià kuria libreto autorë ViktorijaStreièa, J. Kanderio �Kabarete� atlikusi pa-grindiná Sali Boulz vaidmená ir pelniusi uþ já�Auksiná scenos kryþiø�. Spektaklio reþisie-rius Kæstutis Jakðtas, dirigentas Jonas Janu-levièius, dailininkë Vilma Galeckaitë-Dab-kienë, choreografai Dainius Bervingis, Gin-taras Visockis, chormeisteriai Ramûnas Til-vikas, Rasa Vaitkevièiûtë. Spektaklyje daly-vaus ne tik solistai � vaidmenis turës ir cho-ro, ir baleto artistai, bus kviestiniø þvaigþ-dþiø: aktoriai Viktorija Streièa ir Darius Með-kauskas, dainininkai Jeronimas Milius, Eve-lina Saðenko, Monika Sakalauskaitë ir kt.Ðokio spektaklis �Notrdamo legenda�

rampos ðviesas turëtø iðvysti itin tinkamà ðiainuostabiai meilës ir aistrø dramai dienà �2013 m. vasario 14-àjà. Libretà paraðë spek-taklio statytojas choreografas AleksandrasJankauskas pagal þinomà Victoro Hugo dra-mà �Paryþiaus katedra�, siekdamas á ðià po-puliarumo neprarandanèià istorijà paþvelgtiplastikos ir ðokio paletës spalvomis. Savo is-torijoje choreografas á pirmà planà iðkelia pa-

Naujajame Kauno valstybinio muzikinio teatrosezone � operetë, muzikinis reviu ir ne tik...

grindinës veikëjos Esmeraldos tragedijà ir ðiàistorijà pasakoja jos akimis. Taèiau istorijatraktuojama ne kaip asmeninës meilës dra-ma, o meilës kaip esminio principo suvoki-mas. Tai ne pamokymai apie meilæ, o gali-mybë þvelgiant á jà kiekvienam matyti savovidø. Libretas iðreiðkia mintá, kad þmogausnorai gali suterðti visa, kas gryna ir didinga,ir tik mirtis tai pajëgi sustabdyti. Spektakliostatytojams, siekiantiems pateikti populiarià,þinomà istorijà nauju � ðokio ir plastikos �bûdu, svarbu atskleisti ir prieðprieðinti mei-lës jausmo metamorfozes þmoniðkumà þu-danèiai neapykantai.Muzikà spektakliui kuria ir aranþuoja

kompozitorius Antanas Jasenka, iðgirsime irþinomø melodijø ið garsiojo Richardo Coc-ciante miuziklo. Spektaklio dirigentas � Jo-nas Janulevièius, scenografijà kuria dailinin-kas Artûras Ðimonis, kostiumø dailininkëRûta Biliûnaitë, videoinstaliacijø autoriusVladas Ðerstobojevas.Spektaklyje pasirodys Kauno valstybinio

muzikinio teatro baleto trupës artistai, buskvieèiami ir pripaþinti Lietuvos ðokio menoatlikëjai, taip pat ðoks teatro choro artistai,puikiai pasirodæ spektaklyje �Dulkiø spin-desys�, dalyvaus ir dainininkai.

,,Èigonø baronas� repeticija. Reþisierius Gediminas Ðeduikis.

Mozaika

9

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Ið garsios didikø ir kunigaikð-èiø Oginskiø dinastijos, gyvenu-sios Lietuvoje ir dariusios didelæátakà jos politiniam, ekonomi-niam, kultûriniam gyvenimui, ðá-kart norëtøsi prisiminti diploma-tà, kompozitoriø Mykolà KleopàOginská (1765-1833) ir jo dukràAmelijà, savo talentu ir pasieki-mais nenusileidusià tëvui. Beje,2015-aisiais minësime grafo duðimtai penkiasdeðimtasiàs gimimometines, todël ðiuos metus ketina-ma paskelbti M. K. Oginskio me-tais.Spalvinga M. K. Oginskio gy-

venimo istorija áamþinta ne vieno-je XIX a. atsiminimø knygoje tiekbuvusioje Abiejø Tautø Respub-likoje, tiek ir Vakarø Europoje,Rusijoje. Neseniai á lietuviø kalbàiðversti dëmesio verti M. K. Ogins-kio autobiografiniai ,,Atsiminimaiapie Lenkijà ir lenkus nuo 1788 iki1815 metø pabaigos�, kuriuose at-siskleidþia jauno ambicingo pat-rioto siekis iðsaugoti savo tëvynæ,po 1795 m. III padalijimo uþimtàRusijos, Prûsijos ir Austrijos. Ta-èiau, kaip þinia, visos pastangosatkurti Respublikà þlugo. Galiau-siai, nusivylæs imperatoriumi Na-poleonu, þadëjusiu atkurti Lenki-jà, jis pasitraukë ið politikos.Visgi ,,nors svarbiausiu savo gy-

venimo rûpesèiu (...) Mykolas Kle-opas Oginskis laikë valstybinæ, vi-suomeninæ veiklà ir politikà, ta-èiau europiná pripaþinimà ir ðlo-væ, dar bûdamas gyvas, jis pelnëpirmiausia kaip kompozitorius�.Oginskiø giminëje muzika iðties at-

liko svarbø vaidmená, todël jauna-sis aristokratas gavo puikø ðios sri-ties iðsilavinimà. Apie savo muzi-kos mokytojà smuikininkà ir pia-nistà Jozefà Kozlowská grafas yrane kartà uþsiminæs savo knygoje,,Laiðkai apie muzikà�.Grafo M. K. Oginskio muziki-

nei plunksnai priskiriamas ne vie-nas reikðmingas kûrinys: romansai,pjesës fortepijonui, marðai, sukilë-liø dainos, prancûzø kalba paraðy-tas libretas operai ,,Zelida ir Val-kûras, arba Bonapartas Kaire�(1799 m.). Taèiau þymiausias yrapolonezas A-minor ,,Atsisveikini-mas su tëvyne�, paraðytas 1794 m.,virpinantis klausytojo ðirdá ðvel-nia, raibuliuojanèia melodija.Grafas M. K. Oginskis buvo ve-

dæs du kartus. 1789 m. jo þmonatapo Izabelë Lasocka (1764-1852),su kuria jis turëjo du sûnus � Tadà(1798-1844) ir Pranciðkø Ksaverà(1801-1837). 1802 m. santuokànutraukë ir vedë Þemaitijos didi-ko Kajetono Nagurskio ið Kurtu-vënø naðlæ, italæ dainininkæ Mari-jà de Neri. Jà Nagurskis atsiveþë iðVenecijos. Dël þemos kilmës (ji bu-vo smuklininko duktë) ir ganaskandalingo, amoralaus gyvenimobûdo po vyro mirties Vilniuje ne-truko pasklisti ávairiausi gandai.Juos savo atsiminimuose apraðëdaktaras Stanislovas Moravskis,ðiai moteriai skyræs ne vienà pus-lapá. M. K. Oginskis ,,dël graþio-sios naðlës ,,susigrûmë� (...) su ca-ro generolu, Vilniaus generalguber-natoriumi Leontijumi Benigsenu�,o laimëjæs ðià kovà vedë M. de Ne-

ri ir susilaukë trijø dukterø: Ame-lijos, Emos (1810-1871), Idos(1813-?) bei sûnaus Irenëjaus Kle-opo (1808-1863). Netrukus jauna-martë privertë vyrà perraðyti turtàjai ir taip uþsitikrino stabilià fi-nansinæ padëtá. O ðis 1823 m. ið-vyko Italijon ir daugiau á Lietuvànegráþo. Po deðimtmeèio, 1833 m.,mirë Florencijoje. Palaidotas Ðv.Kryþiaus baþnyèioje greta tokiøáþymybiø kaip Michelange-lo, G. Galilei�us ir G. A. Ros-sini.Apie M. K. Oginskio vai-

kus istorija faktø ðykðti. In-formacijos apie PranciðkøKsaverà randama filomatøarchyvo korespondencijoje.Gana plaèiai ðiuose doku-mentuose kalbama ir apiejauniausiàjá sûnø IrenëjøKleopà, dalyvavusá 1831 m.sukilime bei vedusá ilgame-tæ caro Aleksandro II meilu-þæ Olgà Kalinovskà. Benedaugiausia þiniø iðlikæ apievyriausiàjà dukterá Amelijà.A.Oginskytë gimë1803m.

liepos (kitur gruodþio) 10 d.Zalesës dvare ant Vilijosupës kranto, pusiaukelëjetarp Vilniaus ir Minsko, pra-ëjus vos keliems mënesiamspo tëvø vestuviø.Mergaitë buvo itin gabi

muzikai, ðokiams, pieðimui,poezijai ir kalboms � augda-ma iðmoko prancûzø, anglø,italø, vokieèiø, be to, kalbë-jo lotyniðkai, rusiðkai, len-kiðkai bei lietuviðkai. Pasta-ràjà kalbà greièiausiai bus ðiek tiekpramokusi ið auklës, o galbût pra-diniø þiniø suteikë pats tëvas, ku-ris, pasak ðaltiniø, ðiek tiek mokë-jæs lietuviðkai.Nuo maþø dienø Amelija kartu

su tëvais keliavo po sveèias ðalis,todël buvo paþinusi XIX a. Euro-pà. Ir paèiuose Zalesës rûmuoselankësi daugelis to meto visuome-nës ðviesuoliø, Vilniaus universi-teto akademikø.Grafaitës potraukis prie muzi-

kos neapsiribojo vien áprastiniuskambinimu ar partitûrø kolekcio-navimu. Kartu su jaunesniàja sese-rimi Ema kurdavo muzikà bei daly-vaudavo Zalesës vaidinimuose, ogal ir garsiajameM. K. Oginskio su-burtame Zalesës kvartete, kuriamepats grafas, pasak Konstantino Tið-kevièiaus, grieþë pirmuoju smuiku.Tai visai tikëtina, nes M. K. Ogins-kis raðë savo dukroms duetus.Amelijà ir Emà skambinti pia-

ninu mokë italas Giuseppe Palia-ni, kuris, pasak S. Moravskio, vë-liau ásivëlë á intrigas su mergaièiømotina ir galiausiai iðvyko á SanktPeterburgà. Amelijos muzikinis ta-lentas augo, 1822 m. ji jau þinomakaip paraðiusi polonezà C-minorduetui pianinu, dedikuotà seseriaiEmai. Taip pat sukûrë du roman-sus, kurie labai artimi tëvo stiliui

� ,,Mon ame aujourd�hui� ir �J�ai-me la nuit�, polonezø, mazurkà,valsø ciklà �Les Echos d�Iwonicz�,polkà ir dar keletà trumpø daine-liø. Dalis muzikinio A. Oginsky-tës paveldo buvo anonimiðkai ið-spausdinta Vienoje ir skirta 1846 m.vargðø labdaros koncertui.Be muzikinio iðsilavinimo, jau-

noji grafaitë, kaip dera to meto aris-tokratëms, kûrë poezijà (raðë pro-ginius eilëraðèius) bei tapë. Dide-lë buvusi ir tëvo átaka lavinant vai-kus � 1822 m. laiðke Amelijai apievaikø auklëjimà jis atsiliepë taip:,,(...) nevalia pamirðti, jog iðsi-mokslinimas yra bûtinas þmogui,siekianèiam neðti naudà visuome-nei, ir tai, jog talentai pelno pripa-þinimà.�1826m. geguþës 11 d. A. Ogins-

kytë Vilniaus karmelitø baþnyèio-je iðtekëjo uþ grafo Karolio Teofi-lio Zaluskio (1794-1845), turtin-go Gulbinø (Birþø r.) dvarininko.Gulbinø dvare ir gimë pirmieji dujø vaikai � Mykolas (1827-1893)ir Marija Eugenija Sofija (1829 m. -1910). Kiti vaikai (Teofilis (1828-1829) ir Juozapas (1832-1834) mi-rë kûdikystëje, Ema (1831-1912),Karolis (1834-1919), Irenëjus(1835-1868), Stanislovas (1838-1904), Ivas (1840-1881), Ida(1841-1916) ir Pranciðka (1843-1924) gimë jau gyvenant svetur.Apie tai, kokia buvo Amelija,

galime suþinoti atsivertæ S. Morav-skio atsiminimus: ,,(...) savo geru-mu, ðvelnumu, iðsilavinimu, iðti-kimybe ir pasiaukojimu vyrui,protu ir dora ji kaip dangus ir þe-më skyrësi nuo savo motinos, to-dël pastarosios niekuomet nebuvomylima.�1831 m. grafas K. T. Zaluskis

dalyvavo sukilime prieð Rusijosvaldþià. Jis vedë maiðtininkus iðPanevëþio, kur turgaus aikðtëjevieðai sudegino caro Nikolajaus I

Garsi garsaustëvo dukra

Marius VYÐNIAUSKAS amnestijos proklamacijà, skirtà vi-siems, kurie sudës ginklus, atsisa-kydami prieðintis. Apie tai suþino-jus valdovui, Zaluskiai turëjo pa-likti Gulbinus. Persikëlë á Klaipë-dà (Mëmelá), tuo metu priklausiu-sià Prûsijos karalystei. Jiems iðvy-kus Rusijos valdþia sekvestravo vi-sas jø þemes, taip priversdama juospenkerius metus praleisti svetur.1837 m. Zaluskiø ðeima persi-

këlë á Austrijos Galicijà. Karpatøkalnø prieðkalnëse esanèiame ne-dideliame kurorte Ivonièiuose(dab. pietryèiø Lenkija) T. K. Za-luckis paveldëjo dvarà. Amelijanebuvo pasyvi dvarininko þmona,visà dienà praleidþianti su siuvi-niu rankose. Prieðingai � padëjovyrui ásteigti vandens sveikatingu-mo centrà, puoðë ir rûpinosi mies-teliu. Jà galima laikyti pirmàja ku-rorto urbaniste ir architekte. Bûtentpagal Amelijos projektus èia pa-statyti pirmieji statiniai. Ji vado-vavo ðaltinio restauravimui, o antjo pastatë klasicistinio stiliaus pa-stogæ aðtuoniomis kolonomis �ðiandien tai vienas vertingiausiømiestelio paminklø. Iðpuoselëta-me parke árengë saulës laikrodá.Lankytojø patogumui buvo nu-tiesti ðaligatviai, keliai, per upelápastatytas originalus medinis tiltas,atidarytos parduotuvës. 1847 m. or-ganizavo pagalbà viduriø ðiltineuþsikrëtusiems miestelënams. Tai-

gi A. Oginskyë-Zaluska bu-vo nuoðirdþiai atsidavusikraðtui, á kurá nubloðkë li-kimas, ir jo þmonëms.Amelijos pastangos ne-

liko neávertintos � grafaitëir ðiandien gerbiama Ivoni-èiø apylinkëse. Jos vardupavadintas mineralinis ðal-tinis, sanatorija, o parapinë-je miestelio baþnyèioje ka-bo memorialinë lenta.1845 m. A. Zaluska pa-

laidojo savo vyrà. Neilgaitrukus sunegalavo ir pati.Persikëlë á Iðèià, didþiausiàPartenopëjos salyno salàpietø Italijoje, kur 1858 m.rugsëjo 5 d. mirë ant savomylimiausio sûnaus Karo-lio Bernardo rankø. Iðèiossaloje ir buvo palaidota.Amelija pakartojo savo të-vo likimà � abiejø kûnai il-sisi Italijos þemëje. O taiskatina italus domëtis irmûsø ðalies istorija.Meilæ muzikai Amelija

áskiepijo visiems devy-niems savo vaikams, ku-riuos pati jos ir iðmokë.

Dukra Ema Zaluska, FredericoChopino ir Karolio Mikelli mo-kinë, tapo garsia pianiste. KarolisBernardas, be ávairiø diplomati-niø pareigybiø (austrø ambasado-rius, ataðë ir specialusis pasiunti-nys Prûsijoje, Ðvedijoje, Turkijo-je, Egipte, Persijoje, Siame, Kini-joje ir Japonijoje), buvo pianis-tas bei kompozitorius, garsiojokompozitoriaus Ferenco Lisztodraugas, domëjosi Rytø kultûrabei kalbomis.

Amelija Oginskytë.Dailininkas Francois Xavier FABRE, 1808 m. Saugomas NacionalinioM. K. Èiurlionio dailës muziejaus M. Þilinsko paveikslø galerijoje.Dël autoriaus vardo ir labai aukðto meninio lygio romantizuoto

stiliaus tapybos menotyrininkai ðá portretà priskiria prie ryðkiausiømuziejaus kolekcijos puoðmenø.

Amelijos Oginskytës restauruotas ðaltinis Ivo-nièiuose. Kurorto atvirukas, 1900 m.

Amelija Oginskytë-Zaluska su dukra Ida (?).Dailininkas Caspar Friedrich WOLFF, 1842 m.Saugomas Muzeum Okrægowe w Krosnie.

Mykolas Kleopas Oginskis.Dailininkas Francois XavierFABRE, XIX a. pr. SaugomasLietuvos dailës muziejuje.Fotografas A. Lukðënas.

10

. 2012 m. liepos 26�rugsëjo 6 d., Nr. 28�29 (391�392�832�833)

11

. 2012 m. liepos 26�rugsëjo 6 d., Nr. 28�29 (391�392�832�833)

12

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Rugpjûèio 10 d. Pasaulio lietu-viø bendruomenës Seimo nariamsbuvo pristatyti trys Valdovø rûmøparamos komiteto (JAV) projektai:tûkstantmeèio varpo, treèio aukðtoreprezentacinës salës frizo ir renesan-so-ankstyvojo baroko laikø stiliaussaulës laikrodþio. Pastarasis ant Val-dovø rûmø maþojo bokðtelio sienoslaikà ëmë rodyti liepos viduryje, kaiKauno technologijos universitetoinþinierius Jonas Navikas ir saulutësmetalo darbø autorius Vytautas Na-vickas jame pritvirtino gnomonà �saulës laikrodþio rodyklæ. Katedrosaikðtës praeiviai gali bûti ramûs �laikrodis puoðnesnis, nei matyti Juo-zapo Kamarausko 1895 m. nutapy-toje akvarelëje �Þemutinë pilis�, beto, laikà rodantis itin tiksliai.Kada árengti pirmieji saulës laik-

rodþiai Lietuvoje, tiksliø duomenønëra. Tarp seniausiø iðlikusiøjø ikimûsø dienø minimas apie 1610 m.LDK etmono J. K. Chodkevièiauspastatyto Kretingos vienuolynolaikrodis, laikrodis ant Ðiauliø baþ-nyèios sienos (apie 1625 m.), taippat esantieji Paþaislio architektûri-niame ansamblyje (apie 1700 m.) irÐvëkðnoje (XIX a.). Saulës laikro-dþio projektavimas tuomet jau bu-vo tapæs mokslu � gnomonika, nes,norint apskaièiuoti valandiniø lini-jø kampus, reikëjomokëti sferinæ ge-ometrijà ir dangaus mechanikà.�Tikëtina, kad Saulës laikrodis

egzistavo ir ant pietinio Valdovø rû-mø fasado, � sakë Valdovø rûmø pa-ramos fondo valdybos narys Edmun-das Kulikauskas, koordinavæs sau-lës laikrodþio projektà. � Dailinin-kas J. Kamarauskas savo akvarelëjesaulës laikrodá pavaizdavo rûmø fa-sade ant maþojo bokðtelio. Tuometrûmai jau buvo nugriauti, bet grei-èiausiai jis rëmësi tam tikrais ðalti-niais.� Ið naujo kuriamam Valdovørûmø saulës laikrodþiui, turint ome-nyje senas saulës laikrodþiø tradici-jas Lietuvoje, buvo keliami didelireikalavimai � kûrinio estetinio ir

istorinio vaizdo, simboliø áskaito-mumo, laikrodþio tikslumo, ilgaam-þiðkumo.Saulës laikrodþio gaminimo dar-

bai atlikti per pusantro mënesio, ta-èiau paruoðiamieji truko daug ilgiau.Ðis laikrodis kaip dekoro elementasValdovø rûmø atkûrimo ir paskirtiesklausimø komisijos, kuriai vadova-vo Prezidentas Algirdas Brazauskas,patvirtintas dar 2008 m., o 2010 m.pavasará atlikti Valdovø rûmø bokð-telio geodeziniai matavimai, pagalkuriø duomenis ðios srities entuzias-tas ir þinovas prof. Libertas Klimkapateikë kadrano (saulës laikrodþioschemos) kreiviø iðklotinæ. Vëliauparengtos ir vasarà paskelbtos kon-kurso sàlygos. Pirmieji pateikti dar-bai, komisijos nuomone, nepakan-kamai tenkino istorinio ir estetiniovaizdo kriterijus, todël pasiûlytajuos tobulinti.�2011 m. pradþioje kreipëmës á

dailininkà Arvydà Kaþdailá, kurisbuvo parengæs ne vieno projektokûriná Valdovø rûmams. Jis paruo-ðë kelis projektus, ir vertinimo ko-misija, kurios pirmininkas buvoValdovø rûmø atkûrimo projektovadovas architektas Rièardas Bi-tovtas, atrinko perspektyviausià es-kizà. Paruoðtas dizainas buvo ið-spausdintas ir jo viso dydþio ma-ketas � 242 cm x 283 cm � pritvir-tintas prie bokðtelio. Nutarta, kadprojektà bus galima ágyvendinti tik2012 m., nes tiek vykdant tinkavi-mo darbus, tiek kelis mënesius vë-liau neturi bûti minusinës tempera-tûros�, � prisiminë E. Kulikauskas.Saulës laikrodþio karkasas sukur-

tas pasitelkiant apkaustø ir kartuðømotyvus su girlianda apatinëje daly-je, pieðiná virðuje juosia lotyniðkasuþraðas, centre ðypsosi personifikuo-ta saulë, ið abiejø ðonø � subtilûs zo-diako þenklai, pasirinkti romëniðkiskaièiai. Saulës laikrodþius papras-tai puoðia lotyniðkos sentencijos, tadilgai svarstyta, kokia tiktø Valdovørûmams. Galiausiai nuspræsta, kad

geriausiai derës uþraðas �Semper solin corde Lithuaniae luceat� (�Teguvisada Lietuvos ðirdyje ðvieèia sau-lë�). Komisija teigiamai ávertino tai,kad èia perfrazuojamasLietuvos him-nas, sentencijos turinys yra optimis-tiðkas ir joje uþsimenama apie laikà,be to, valstybës praeitis susiejama sudabartimi � juk Valdovø rûmai ið tie-sø buvo �Lietuvos ðirdis�. Sentenci-jos autorius ir vertëjas yra dr. Min-tautas Èiurinskas.Kaip pasakojo saulës laikrodþio

konsultantas J. Navikas, kuris daly-

vavo kuriant saulës laikrodþius Kau-no technologijos universiteto stu-dentø miestelyje, taip pat Raiþiø kai-me minint 600-àsias Þalgirio mûðiometines, pritvirtinus saulës laikro-dþio maketà prie rûmø sienos keletàmënesiø dienos metu buvo fotogra-fuojamas gnomono ðeðëlio rodomaslaikas. Paskui, ávertinus laiko lyg-ties korekcijas ir palyginus su ápras-tø laikrodþiø parodymais, buvo skai-èiuojama laiko paklaida. Ðiuos dar-bus atliko E. Kulikauskas. Paaiðkë-jo, kad paklaida kartais siekdavo net4 min. Pradëta aiðkintis prieþastis.Nustatyta, jog vienas galimø veiks-niø � netiksli sienos nuokrypio (nuorytø-vakarø krypties) kampo vertë.Pasirinkus kampo matavimo meto-dà, buvo pagaminta speciali áranga,kuria ir iðmatuotas sienos nuokry-pis, o jo vertë sutapo su apskaièiuo-tàja pagal naujai atliktø geodeziniømatavimø duomenis.Pradëjus darbus prie rûmø buvo

pastatyti 12 m aukðèio pastoliai.Saulës laikrodþio vietoje iki mûronukaltas tinkas, tuomet gruntuoja-ma ir tinkuojama trimis spalvoto tin-ko sluoksniais, jis pjaustomas pagalpaþymëtas linijas ir þenklus. Ðiuossgrafito darbus atliko dailininkasVytautas Poðka, konsultavo aukð-èiausios kategorijos restauratoriusekspertas Juozas Algirdas Pilipavi-

Lietuva turi senas ir savitas sau-lës laikrodþiø tradicijas. Jø konstra-vimo mokslas ir menas buvo dësto-mi per visà senojo Vilniaus univer-siteto istorijà kaip taikomoji astro-nomijos kurso dalis.Vienas seniausiø ir geriausiai ið-

likusiø saulës laikrodþiø Lietuvo-je � apie 1625 m. árengtas ant pieti-nës Ðiauliø Ðv. Petro ir Povilo baþ-nyèios sienos. 1986 m. mieste atsi-rado dar vienas didþiulis saulës laik-rodis, kurio kolonos virðûnæ puo-ðia ðaulio figûra. Jis pastatytas mi-

nint miesto 750 m. jubiliejø.Klaipëdoje, ðalia Laikrodþiø mu-

ziejauspastato iðlikusiojeXIXa. ákur-to parko dalyje, pagal muziejaus dar-buotojø parengtà teminá planà sufor-muotas uþdaras saulës laikrodþiø kie-melis, kuriame puikuojasi ávairiøkonstrukcijø saulës laikrodþiai. Be to,uostamiesèio Ievos Simonaitytës vie-ðosios bibliotekos kiemelis 2010 m.rudená pasipuoðë originaliu meniniuakcentu � saulës laikrodþiu-kalendo-riumi �Laiko knyga�.Klaipëdos regione yra ir daugiau

tokiø laikrodþiø. Ðvëkðnos parkàpuoðia klasicizmo stiliaus saulës laik-rodis. Kretingoje sukurtas skulptûrø

parkas � astronominis kalendorius susaulës laikrodþiu.2010-2011 m. rekonstruotas ir

naujais meniniais akcentais papildy-tas unikalus saulës laikrodis Nidojeant Parnidþio kopos, kurio 13,8 maukðèio stelà nulauþë 1999 m. pra-ûþæsuraganasAnatolijus.Tai pati ide-aliausia vieta ðiam laikrodþiui, nes iðnerijos atsiveriane tiknuostabûsvaiz-dai, bet ir absoliutus matematinis ho-rizontas.Molëtø astronomijos observato-

rijos pastatas taip pat pasipuoðæsmo-numentaliu saulës laikrodþiu, o Kau-ne jø yra keturi: Paþaislio architek-tûriniame ansamblyje (árengtas apie

1700 m.), senamiestyje, ant Vilniausuniversiteto Kauno humanitariniofakulteto pastato sienos, Kaunotechnologijos universitete ant Infor-maciniø technologijø plëtros insti-tuto sienos (áraðytas á Lietuvos re-kordø knygà kaip didþiausias verti-kalusis saulës laikrodis Lietuvoje)ir KTU studentø miestelio teritori-joje � þmogaus ðeðëlio saulës laik-rodis, árengtas Lietuvos vardo tûks-tantmeèiui paminëti.Atgarsiams apie didþiausià Lietu-

voje vertikaløjá saulës laikrodá pasie-kus Krekenavos Mykolo Antanaièiogimnazijà, fizikos mokytojo Vigi-manto Urniko iniciatyva, pasikonsul-tavus su �rekordininko� autoriais irpagalbon pasitelkus 11 klasës moki-nius, 2007 m. mokyklos kiemelyjeárengtas horizontalusis saulës laikro-dis, o 2009m. � þmogaus ðeðëlio sau-lës laikrodis � asfaltuotoje aikðtelëje

Saulës laikrodþiai LietuvojeJonas NAVIKAS nutapytos jo valandø þymos ir më-

nesiø skalë.Lietuvai minint 600-àsias Þalgi-

rio mûðio metines vienoje seniausiømûsø ðalies totoriø gyvenvieèiø Rai-þiuose (Alytaus r.) Lietuvos totoriøbendruomeniø pastangomis atideng-tas paminklas kunigaikðèiui Vytau-tui Didþiajam ir 600-osioms Þalgiriomûðio metinëms atminti. Netoli pa-minklo, greta meèetës, árengti du ho-rizontalûs saulës laikrodþiai, kuriøvienas rodo Raiþiø, kitas � Þalgiriomûðio lauko laikà.Vienoje ið radijo laidø etnologas,

mokslo istorikas prof. Libertas Klim-ka apgailestavo, kad pasiþvalgius pomûsø kraðtà aiðkëja � Lietuvos sosti-nëje saulës laikrodþiø tradicijos kaþ-kodël buvo uþmirðtos. Norisi paspë-lioti � galbût Valdovø rûmai, pasi-puoðæ saulës laikrodþiu, atgaivins irpaskatins ðias tradicijas Vilniuje?

èius ir restauravimo technologë eks-pertë Elvyra Telksnienë.Ant sienos perkëlus saulës laikro-

dþio eskizà pritvirtinta paauksuotametalinë saulë ir átvirtintas gnomo-nas.Prieðpakabinant saulæ reikëjopa-tikrinti ir patikslinti gnomono átvir-tinimo atramø þymas, galiausiai � at-likti tvirtinimo ir orientavimo darbus.�Pakilus iki bokðtelio virðaus plat-forma ðiek tiek siûbavo, tad nesunkuásivaizduoti, kaip sudëtinga buvo rei-kiamai pritvirtinti rodyklæ � turëki-me omenyje, kad keleto milimetrøgnomono nuokrypis reiðkia maþdaugminutës paklaidà�, � apie áveiktus ið-ðûkius pasakojo J. Navikas.Naujasis saulës laikrodis rodo tik-

ràjá laikà � tà, kuriuo kitados vykoValdovø rûmø gyvenimas. Ðeðëliofiksuojamas laikas skiriasi nuo vi-dutinio juostinio, kuriuo eina me-chaninis laikrodis. Taigi pasiþiûrë-jus á savo ir saulës laikrodá bus gali-ma pastebëti ir keliø, ir keliolikosminuèiø skirtumà. Susiorientuoti irtiksliai apskaièiuoti laikà neþiûrintá savo laikrodá padës èia pat aikðtëjeárengta informacinë lentelë.Lëðas Valdovø rûmø saulës laik-

rodþio projektui ágyvendinti (jo ver-të � apie 60 tûkst. litø) per Valdovørûmø paramos JAV komitetà skyrëAmerikos lietuvë Milda Skuèas Nap-jus ir jos sûnus Erikas Aras Napjus.

Giedrius ÞIDONIS

Valdovø rûmø saulës laikrodis vël �tiksi�

�Þemutinë pilis�. Dailininkas Juozapas KAMARAUSKAS, 1895 m. Saugomas Lietuvos dailës muziejuje.Skaitmeniná vaizdà kûrë Vaidotas Aukðtaitis.

�Semper sol in corde Lithuaniaeluceat� � �Tegu visada Lietuvos

ðirdyje ðvieèia saulë�.Mindaugo KAMINSKO nuotrauka

Saulës laikrodþio projekto ágyvendinimo grupë: dailininkas dizaineris Arvydas Kaþdailis, dailininkasVytautas Poðka, projekto koordinatorius Edmundas Kulikauskas, skulptorius Vytautas Navickas, saulëslaikrodþio konsultantas Jonas Navikas, Valdovø rûmø paramos fondo direktorë Valentina Kazënaitë.

Vytauto ABRAMAUSKO nuotrauka

13

.2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d.,Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Remigijus VENCKUS

Tarptautinis projektas �Menassenuosiuose Lietuvos dvaruose�kultûros ir meno mylëtojus kvie-èia á Aloyzo Stasiulevièiaus (g.1931 m.) tapybos kûriniø paro-dà, kuri rugsëjo 7 d. pristatytaKaune, Ryðiø istorijos muzieju-je (Rotuðës a. 19).Parodoje demonstruojama A. Sta-

siulevièiaus tapyba gali bûti ávar-dyta kaip savotiðka ekspresyviaiVilniø apdainuojanti poezija. Jiuþraðoma ne eilëmis, ne þodþiais,bet spalviniais potëpiais ir dràsiudëmiø þaismu. Tai � èia pat nyks-tanèiø ir gimstanèiø tikrovës ið-barstytø pëdsakø siekiniai ir rin-kiniai. Tapybinëje poezijoje re-konstruojama atmintis, aplink ku-rià kaip centrà (su)buriami asme-ninës patirties rudimentai (þr. �Ne-ramus vakaras�, 2012 m., akrilas /drobë, 80 x 60 cm).Atminties ir patirties junginiai

kiekvienoje drobëje atsiveria skir-tingai. Jie tuo paèiu metu tampa irpanaðûs, ir visiðkai kitokie nei pa-ti tikrovë. Tikëtina, kad dël ðio ju-dëjimo (ið atminties ir patirties) su-rinktas Vilnius, su kuriuo susitin-kame dailininko drobëse, ið tikroniekada neegzistavo ir neegzis-tuos. Jis visada atidedamas ir visa-da vainikuojamas paþadu. Tai tikvizualios uþuominos apie Vilniausveidà � apie pastatus, jø tarpusa-vio dialogus, ryðius ir niekadanesiliaujanèius konfliktus. Vilnius �tai didelis ir nesibaigiantis, vizua-liai patrauklus A. Stasiulevièiaus

nuotykis (þr. �Panorama nuo Ge-dimino kalno�, 2012 m., akrilas /drobë, 80 x 100 cm).Potëpiais iðgaunamas pastato

mirgëjimas neeliminuoja þmo-gaus, bet leidþia numatyti (ási-vaizduoti) jo buvimà. Þmogus su-silieja su pastatais, kurie, atrodo, èiapat � drobëse � ryþtasi keistis, ne-

paklusti statiðkai tapybos prigim-èiai. Galbût absurdiðka, bet norisimanyti, kad vaizduojami pastataiir gatvës tampa kaþkokiu beveikþmogiðku gyviu. Darbø pavirðiujekuprotos pastatø nugaros (stogai)gyvena savarankiðkà, kità gyveni-mà. Tai, kas juda ir mirga (stogai-nugaros, langai-akys, gatvës kaipnuogi keliai arba alkûnës ir pan.),sugestijuoja gyvybæ. Taèiau tai tiksugestija, nes bet koks pastatas,kaip ir bet koks daiktas, tapybosraðte visiðkai nepasirodo. Ðis ne-pasirodantysis tik paþada atsirastiateityje. Per potëpá, kuris formuo-ja vizualiná patyrimà ir sugestijuo-ja autoriaus patirtá, pasirodymo pa-þadas aktyvëja, þadina vaizduotæir lemia paèias netikëèiausias aso-ciacijas su gyvu, laike ir erdvëjekintanèiu kûnu (þr. �Vilnius iðgë-rus raudono vyno tauræ�, 2010 m.,akrilas / drobë, 65 x 92 cm). Dro-bëse regimas Vilniaus kûnas ne-pastovus ir nebaigtinis. Jis visadaapvainikuotas tam tikra jausmøaudros arba rimties nuojauta (þr.�Rimtis�, 1999 m., aliejus / dro-bë, 65 x 92 cm).Su kuo asocijuojasi A. Stasiu-

levièiaus kûrybos braiþas? Pir-miausia su tapyba kaip raðtu, taippat � su nesibaigianèiu, èia patgimstanèiu ir mirðtanèiu, save ra-ðanèiu ir vienu metu trinanèiu tik-

Vilniaus uþraðymasAloyzo Stasiulevièiaus drobëse

rovës (uþ)fiksavimu pasitelkiantatvaizdà. Tapybos raðymà, kaiptikrovës redukavimà, inspiruojavisada kitaip pasirodanti ir tuomenininkà stebinanti senojo Vil-niaus architektûrinio veido ðyp-sena. A. Stasiulevièius gaudo ðiuosmomentus, o miestas dailininkàstebina vis kitokiu ðypsniu (þr.�Vilnius su Valdovø rûmais�, 2009m., akrilas / drobë, 80 x 100 cm).Taigi per tapybiná raðymà sostinëatsiveria ne kalboje, o ateityje, ku-ri dar tik turëtø bûti po ðypsenospasirodymo. O þiûrovams Vilniusiðkyla kaip gyvas per tapybos rað-to dekodavimà. Vilnius tarsi ati-dedamas, kol raðtas neleidþia joásivaizduoti kaip asmeniðkai pra-bylanèio, labai individualiai besi-ðypsanèio, magija apsigaubusio irið naujo atrandamo stebuklø erd-vëlaikio.A. Stasiulevièiaus kûryboje tri-

nama ir raðoma tarsi ugnimi. Pana-ðiai savo tekstus kûrë filosofasFriedrichas Nietzsche (1844-1900). Anot poststruktûralistinësminties atstovo Jacques�o Derri-da (1930-2004), F. Nietzsche yrafilosofas-menininkas, kuris raðone paprasta, bet vienu metu ku-rianèia ir naikinanèia ugnimi. Jiir kaitriai degina (t. y. raðo) raðtà,ir sykiu paverèia já nuodëguliais.J. Derrida kalba apie meninio po-

tencialo iðsivadavimà, kuris pasie-kiamas raðymo aktu (þr. J. Derrida,(1981). Margins of Philosophy.Chicago: University of ChicagoPress). Potencialas gimsta ið nepa-sitikëjimo pasauliu; ið nuolatinioir negatyvaus tikrovës postulatøátarinëjimo; ið kalba sunkiai suval-domø bei reiðkiamø tikrovës paty-rimø; ið noro visada pasakyti dau-giau, nei leidþia kalba, ir noro su-prasti daugiau, nei protas sugebaaprëpti. Taigi nepasitikëjimas irátarinëjimai, inspiruojantys meni-nes improvizacijas, kiekvienamkûrëjui leidþia apeiti logiðkai su-vokiamà tikrovæ ir taip nuo savoðirdies tiesti jausmø tiltà þiûrovøðirdþiø link. A. Stasiulevièiaus ta-pybos raðtas áformina jausmø po-ezijà. Ji skirta Vilniui, kaip paèiøávairiausiø nuotykiø vietai, apdai-nuoti bei paþadinti. Tapyba taippat skirta tam, kad anksèiau iðgy-ventos þiûrovø patirtys sugráþtøsu maloniu prisiminimø bangavi-mu, iðreiðkiamu tikrovës motyvais(þr. �Motyvas su Ðv. Jonø baþny-èia�, 2011 m. akrilas / drobë, 60 x80 cm).Kyla klausimas, kaip J. Derrida

aptartà raðymo ugnimi idëjà gali-ma sieti su A. Stasiulevièiaus kû-ryba. Raudono kolorito paveiks-lai savaime kelia pavirðutiniðkasasociacijas su ugnimi (þr. �Kristusir Judas� ið ciklo �Kristaus kanèiosistorija�, 2001 m., akrilas, kolia-þas / drobë, 100 x 80 cm; �Vilniusnuo Trijø kryþiø kalno�, 2012 m.,akrilas / drobë, 80 x 100 cm). Su-stingæs, tirðtas, reljefà ágavæs da-þas asocijuojasi su uþkonservuo-tu, sustabdytu raðymo demonstra-vimu. Taèiau raðymo ugnimi su-stingdymas nepanaikina ðio pro-ceso buvimo. Menininkas já atvi-rai demonstruoja (þr. �Bokðtø pre-liudas�, 2012 m., akrilas / drobë,59 x 64 cm).Nuodëguliais visada gali bûti

ávardijama tai, kas eliminuota nuopaprastos ir neágudusios þiûrinèio-jo akies. Eliminuota tai, kas neuþ-raðyta drobëje; kas yra suvokiamaskaip tikrasis, metafizinis paveikslogylis. Nuodëguliai � meniniame ak-te plëtoto tikrovës ðalinimo aktopëdsakai; tai neávardijamø jausmøtiltas tarp kûrëjo ir þiûrovø. Taigigalima pastebëti, jog A. Stasiule-vièiaus raðymas drobëje ádomus irtuo, kad uþraðoma ne vien tai, kasregima raðte, bet ir tai, kas niekadaneturi teisës arba negali bûti pasa-kyta garsu. A. Stasiulevièius kvie-èia susipaþinti su jo jausmais Vil-niui, rasti savo (þiûrovo) iðgyve-nimus. Galbût puoselëjant jausmuspatirti vienà visø jausmø ritmà. Ðispatyrimas leidþia suprasti, kad ta-pybos raðymas ir skaitymas yra sa-votiðkas buvimas paèioje tapybo-je kaip viename ið daugelio kultû-ros teksto variantø.Parodà aplankyti bus galima iki

spalio 9 d.

,,Vilniaus Bernardinø ir Ðv. Onos baþnyèia�.

,,Bokðtø preliudas�.

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)TILTAI

14

Techninë revoliucijair vertybiø krizë VenecijojeVenecijoje pasibaigë seniausias

pasaulyje tarptautinis kino festiva-lis, ásteigtas lygiai prieð aðtuonis de-ðimtmeèius diktatoriaus BenitoMussolinio valia. Tada Duèë akty-viai parëmë kunigaikðèio Giusep-pe�s Volpi iniciatyvà papildyti nuoXIX a. pabaigos Venecijoje rengia-mà menø bienalæ �Tarptautine ki-no meno ekspozicija� (�Esposizio-ne Internazionale d�Arte Cinema-tografica�), ið kurios ir iðsirutulio-jo pirmojo pasaulyje tarptautiniokino festivalio tradicija, o Lido sa-là jau daug metø rudenëjant uþplûs-ta kinematografininkø desantas.1932 m. rugpjûèio 6-àjà atviro-

je vieðbuèio �Exelcior� terasojeárengtame ekrane þiûrovai pamatëamerikieèiø reþisieriaus RoubenoMamouliano fantastiná filmà �Dak-tarasDþekilas ir ponasHaidas�, ðiur-pinusá ne tik siuþetu, pasiskolintuið Roberto L. Stevensono novelës,bet ir neseniai atsiradusiais garsi-niais eksperimentais. Taip buvoduotas startas tarptautinei kinoðventei, pavadintai Mostra.Pirmajame kino festivalyje ne-

buvo konkursinës programos (ji at-sirado kitais metais) ir þiuri, o ge-riausiais buvo vadinami filmai, uþkuriuos balsavo publika. Tokio �re-ferendumo� bûdu iðaiðkinti pirmiejiMostros nugalëtojai.1937 m. pagal architekto Luigi

Quagliatos projektà pastatyti pra-bangûs Kino rûmai, á kuriuos persi-këlë svarbiausi festivalio renginiai.Po karo sàjungininkai ðià buveinæbuvo �okupavæ� savo reikmëms, to-dël filmai keletà pokario metø ro-dyti kino teatre �San Marco� ir is-toriniuose Doþø rûmuose.Antrojo pasaulinio karo metais

festivalis nevyko, o ir karui pasi-baigus ne ið karto viskas stojo á sa-vo vëþes. Bet netrukus padëtis sta-bilizavosi, ir Mostra susigràþino sa-vo reputacijà.Pagrindinis Venecijos kino fes-

tivalio prizas � paauksuota spar-nuoto liûto statulëlë � vadinama�Auksiniu ðv. Morkaus liûtu� (jopirmtakas iki 1942 m. buvo Musso-linio taurë). �Sidabriniu liûtu� þiu-ri gali apdovanoti geriausià reþisie-riø. Pagal grieþtàMostros reglamen-tà filmas, ávertintas �Auksiniu liû-tu�, negali bûti nominuojamas Vol-pio taurei, kuria apdovanojami ryð-kiausiø vaidmenø atlikëjai. Mar-cello Mastroiannio prizu dabar pa-skatinami debiutuojantys aktoriai.O prizu �Osella d�oro� (�Auksinëmoneta�) pagerbiama uþ techniniuspasiekimus � visø pirma uþ opera-toriaus meistriðkumà.Þinoma, Venecijos festivalyje,

kaip ir kituose tarptautiniuose ki-no forumuose, kartais áteikiamiypatingi prizai uþ svarø indëlá á pa-sauliná kino menà. Ðiemet taip pa-gerbtas italø kino veteranas Fran-cesco Rosi (lapkritá jis ðvæs devy-niasdeðimtmetá). Prieð penkiolikametø ið aktyvios veiklos pasitrau-kæs reþisierius ið tikrøjø paliko ryð-kø pëdsakà pokariniame Italijos ki-ne. Gimæs Neapolyje, jis daug kar-

tø èia kûrë filmus apie aká badan-èias negeroves � politikø korupci-jà ir neapolietiðkà mafijà, vadina-mà �Kamora�. Jau debiutinis jo dar-bas �Iððûkis� (1958 m.) Venecijojeapdovanotas specialiuoju þiuri pri-zu. O pirmàjá �Auksiná liûtà� reþi-sierius èia gavo 1963-iaisiais uþ fil-mà �Rankos virð miesto�.

Krizë ir viltis

Daþniausiai kino festivaliuoseskambantis þodis �krizë� neaplen-kë ir ðiømetës Mostros. Á atidary-mà skubanèià ðventiðkai pasipuo-ðusià publikà prie Kino rûmø pasi-tiko politikos aktyvistø demonst-racijos. Filmus apþvelgiantys kri-tikai áprastai dejavo apie siuþetøkrizæ ir originaliø kûriniø defici-tà. Ir amerikieèiui Brianui de Pal-mai (�Aistra�), ir jo kolegai Ter-rence�ui Malickui (�Stebuklolink�), ir japonui Takeshi Kitano(�Ánirðis 2�) prikaiðiota tai, kad jiekartojasi ir net spekuliuoja anks-tesniais pasiekimais. Visi ðie gar-sûs reþisieriai Venecijoje visadalaukiami ir buvo èia apdovanoti �japonui T. Kitano, galima sakyti,�Auksinis liûtas� uþ filmà �Fejer-verkas� (1997 m.) tapo leidimu pa-tekti á �aukðèiausià lygà�. Iðtiki-mas kino klasikos fanas B. de Pal-ma �Sidabriná liûtà� gavo ne tiekuþ naujà poþiûrá á karà Irake, kiekuþ tai, kad filme �Suredaguota�(2007 m.) ðiurpià kariniø operaci-jø kasdienybæ sumontavo ið TV re-portaþø, interneto vaizdø ir net më-gëjiðkø kadrø, nufilmuotø mobi-

liaisiais telefonais. O pernai �Auk-siniu liûtu� savo karjerà papuoðæsT. Malickas �Gyvenimo medþiu�patvirtino ðiuolaikinio genijaus re-putacijà. Deja, ðiemet naujausi Ve-necijos favoritø filmai sulaukë neaplodismentø, o visai prieðingosreakcijos. Pasitvirtino Mostros di-rektoriaus Alberto Barberos atida-rymo dienà iðreikðtas nerimas dëlkasmet auganèios kino festivaliøkonkurencijos, kuri verèia rimtaisusimàstyti apie ateitá: �Venecijosfestivaliui reikia arba stipriai keis-tis, arba tyliai merdëti.�Þodis �krizë� tapo tuo vidurkiu,

kuris susiejo labai skirtingus Vene-cijos kino festivalio filmus, kalban-èius apie visokius ðio reiðkinio as-pektus � ne tik apie ekonominæ, po-litinæ, socialinæ krizes, bet ir apiejausmø iðsigimimà, þmogiðkø ver-tybiø devalvacijà, ðeimyniniø san-tykiø erozijà ir tikëjimo kolapsà.

Technologijos nugalitradicijas

Seniausias pasaulyje kino festi-valis ðiemet tapo keliø reikðmingøpermainø (kai kas jas jau vadina re-voliucinëmis) pionieriumi. Tik ke-li Mostros filmai demonstruoti tra-dicinës 35 mm kino juostos forma-tu, visi likusieji buvo rodomi dviemsinchroniðkai veikianèiais skaitme-niniais projektoriais (vienam neti-këtai sugedus þiûrovai në sekundeinepajustø vaizdo ar garso defektø).Panaðu, jog tokia bus artimiausiakino ateitis � kino juostà pakeisskaitmeninës technologijos. Kad tai

atsitiks greitai, paliudijo ir Japoni-jos korporacija �Fujifilm�, paþadë-jusi nutraukti kino juostø gamybànuo 2013 m. pavasario, mat tokiaveikla darosi nuostolinga, nes �pas-taruoju metu vis daugiau kino teat-rø pereina prie skaitmeninio kinofilmø rodymo. Naujosios technolo-gijos diegiamos ir filmuojant, to-dël tradicinës kino juostos paklau-sa maþëja�.Kità ðiømetës Mostros techninæ

naujovæ galëjo patikrinti tie þiûro-vai, kurie jau áprato filmus siøstisið interneto. Alternatyvios pagrin-diniam konkursui programos �Pa-norama� filmai pirmà kartà buvoprieinami interneto vartotojams.Tiesa, jiems reikëjo turëti naujoskartos PC arba Mac kompiuterá sudidesne nei 2 GB operatyvine at-mintimi ir atnaujintà programà�Flash Player�. Tada, sumokëjæs4.20 euro, þiûrovas gauna persona-liná leidimà perþiûrëti vienà filmàir pats pasirenka seanso laikà (svar-bu suspëti per 24 valandas po fil-mo premjeros Venecijoje).

Mirtis Venecijoje

1971-aisiais ten, kur dabar vaikð-èioja Mostros þiûrovai, reþisieriusLuchino Visconti pagal ThomoManno novelæ filmavo savo ðedev-rà �Mirtis Venecijoje�. Turbût nie-kas geriau uþ ðá tandemà nesugebë-jo perteikti to Venecijos þavesio,kuris alsuoja vos juntama gyveni-mo efemeriðkumo atmosfera ir mir-ties nuojauta, dar labiau sustiprin-ta Gustavo Mahlerio muzikos.Mirties motyvas Venecijos fil-

muose ðiemet skambëjo daþnai irlabai plaèiu diapazonu. Á filosofi-nius apibendrinimus linkæs T. Ma-lickas filme �Stebuklo link� savoistorijà apie du þmones, kurie my-li vienas kità, bet negali bûti kar-tu, iliustruoja Antonino Dvorþako,Arvo Piarto muzika ir tragiðkaisSergejaus Rachmaninovo �Miru-

siøjø salos� akordais (pastarasiskûrinys skamba ir rusø reþisieriausKirilo Serebrenikovo dramoje �Ne-iðtikimybë�). Vieniems sudëtingaT.Malicko filmo forma priminë ða-radà, kiti �Stebuklo link� ávardijofilmu-malda, o operatoriaus Em-manuelio Lubezkio kamerà lygi-no su Dievo akimi, bet buvo ir to-kiø, kurie naujausià genijaus fil-mà pavadino totaliu kièu. Visivertintojai buvo solidarûs tik dëlvieno dalyko: pirmoji dalis dardaugmaþ suprantama, taèiau vë-liau prasideda radikalus siuþetoignoravimas.Su mirtimi ne kartà susiduria ir

finaliniu Mostros akordu tapusiofilmo �Þmogus, kuris juokiasi� (re-þisierius Jeanas-Pierre�as Ameris)herojus Guinplenas � jo veidà darvaikystëje subjaurojo sustingusiakauke tapusi ðypsena. Ðá personaþàsugalvojusiam prancûzø raðytojuiVictorui Hugo rûpëjo panagrinëti,koká pëdsakà þmoguje palieka vai-kystëje patirtas mirties artumas.Guinplenas, iðsaugojæs vaikiðkàsielos tyrumà (já suvaidino jaunasaktorius Marcas-Andre Grondinas),yra ne tik idealus romantinis hero-jus, jis puikiai iliustruoja ir raðyto-jo mintá apie tai, kad �þmogaus vei-das atspindi jo sàþinës bûklæ�.Mirtimi (greièiau áspûdingomis

skerdynëmis) baigiasi ir bene ekstra-vagantiðkiausias Mostros filmas � re-þisieriaus Harmony Korine�o trile-ris, kurio originaliam pavadinimui�Spring Breakers� iðversti reikëtøskelbti mini konkursà. Nors istori-ja apie keturias amerikietes studen-tes, iðsiruoðusias á Floridà atosto-gauti ir ásivëlusias á baisias krimi-nalines problemas, finale iðsirutu-liojo á kruvinà ginjolá, seanso metudaþnai griaudëjo juokas. Já visàlaikprovokavo linksmos beprotybësðëlsmas, pakurstomas trankiø ro-kenrolo ritmø, prietarø nevarþomoserotikos ir lengvabûdiðkø þaidimøsu ginklais, kurie, þinia, paskutinia-me veiksme privalo iððauti.

Korektiðkumo spàstuose

Ðiømetë Mostra baigësi prieð patrugsëjo 11-àjà, o prasidëjo 2001-øjøtragedijos atgarsiais. Per festivalioatidarymà parodytas Indijos reþi-sierës Miros Nair filmas �Funda-mentalistas ne savo noru�. Pagal pa-kistanieèio raðytojo Mohsino Ha-mido romanà sukurta drama pasa-koja, kaip po Niujorke ávykdyto te-roro akto Amerikoje pasikeitë po-þiûris á musulmonus. Ðios metamor-fozës auka � ir jaunas pakistanie-tis, perspektyvus Volstryto versli-ninkas, akimirksniu tapæs potencia-liu átariamuoju ir priverstas gráþti átëvynæ, kur já á �Alacho kariø� gre-tas rimtai ëmë verbuoti islamo ra-dikalai. O ir CÞV agentai jo nepa-lieka ramybëje.Politinio korektiðkumo taisyk-

les seniai iðmokusi (ir uþ tai daþ-niausiai kritikuojama) reþisierëM. Nair ir ðá kartà stengiasi nuglu-dinti aðtriausius kampus, bet pa-stangos iðlaikyti neutralumà bet ko-kia kaina atkerðija: publicistika uþ-goþia meninæ vaidybinio filmo ko-kybæ, o kompromisai ir neryþtingu-mas iðryðkinti konfliktus transfor-muojasi á nuobodþià bei nuspëja-mà siuþeto monotonijà ir banaliàiðvadà, kad Rytuose gyvena nevien teroristai.Á panaðius spàstus pakliuvo ir

rusø reþisierius K. Serebrenikovas,vienas þinomiausiø teatro reþisie-riø, spëjantis ir skandalingus spek-taklius statyti, ir su Kremliaus ide-ologais flirtuoti, ir savo karjeros

,,Mokytojas�.

,,Pieta�.

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837) TILTAI

15

etapus þenklinantis iðradingomisstrateginëmis akcijomis. Naujau-sias jo filmas �Neiðtikimybë� su-kurtas taip, kad patenkintø kuoplatesnës publikos poreikius. Pi-kantiðkø siuþetø mëgëjams skirtafabula: du anksèiau vienas kito ne-paþinojæ þmonës tampa meiluþiaispo to, kai suþino, jog jø antrosiospusës jiems neiðtikimos. Rimto ki-no mëgëjai uþ beveik anekdotinësfabulos turëtø pamatyti ir ðeimosentropijos kontekstà (abi ðeimyni-nës poros ir taip buvo ant skyrybøribos), ir net antikinës tragedijosgriauèius (ne veltui pagrindiniaiherojai � Jis ir Ji � neturi vardø (su-prask, jie yra archetipai). Sàlygið-kos yra ir filme matomos vietos beiinterjerai (mat ði istorija galëjo at-sitikti bet kam ir bet kur). Seansometu þiûrovai gali spëlioti, kà ru-sø reþisierius cituoja (Antonioná,Lynchà, Kubrickà, Bergmanà � sà-raðà galima nesunkiai tæsti). Orien-tacijà á Vakarø auditorijà iðduodair tai, kad pagrindinius vaidmenisatlieka (jiems priekaiðtø maþiau-siai) vokieèiø aktorë FranziskaPetri ir jaunas makedonietis Deja-nas Lilièius. Vakarieèiams skirti irreþisieriaus komentarai apie tai,kad �svarbiausia civilizacijos ver-tybë � þmogus�, kad �mes visur vie-nodi, o skausmui, vienatvei ir ne-vilèiai nereikalingi vertëjai�.Panaðiø literatûriniø abstrakcijø

apstu ir pirmøjø �Neiðtikimybës�recenzentø raðiniuose (�autoriai ku-ria metafiziná, o kartais ir nerealøkontekstà�). Bet noras patikti vi-siems daþniausiai baigiasi tuo, kadfilmas tampa panaðus á laiðkà, antkurio voko autorius uþmirðo pami-nëti adresatà.Reakcija á �festivalinio kino�

kanonus besiorientuojanèià �Ne-iðtikimybæ� buvo adekvati rezul-tatui (suprask, santûri) � visai ne

tokia, kuri lydëjo �Auksiniais liû-tais� èia apdovanotus AleksandroSokurovo �Faustà� (pernai) ir An-drejaus Zviagincevo �Sugráþimà�(2003 m.). Neapsimestiná intelek-tà ir rusiðkà nuoðirdumà Veneci-jos publika ir þiuri moka atskirtinuo racionalaus profesionalumo.Tai patvirtino ir reakcija á doku-mentiná filmà �Antonas èia, ðalia�.Ðis filmas gimë labai neáprastai.Sankt Peterburge leidþiamo kinoþurnalo �Seans� redakcijà kartà iðtolimo kaimo pasiekë laiðkas su la-bai neriðliu tekstu. Daþniausiai pa-naðûs laiðkai net neperskaityti ikipabaigos keliauja á ðiukðliø kibi-rà. Bet reþisieræ Liubovæ Arkus in-tuicija privertë paieðkoti keistolaiðko autoriaus. Pasirodë, tai ma-þame kaimelyje gyvenantis paaug-lys Antonas Charitonovas, sergan-tis autizmu. Vengiantis kontaktøsu þmonëmis berniukas ne ið kartoëmë bendrauti su kinematografi-ninkais. Per ketverius metus jo irdokumentinio kino komandos san-tykiai lëtai ðiltëjo, o begalë nufil-muotø kadrø pamaþu ëmë dëliotisá jaudinanèio likimo istorijà. Ma-tosi, kaip ðio proceso metu berniu-kas skausmingai vadavosi ið savovisai nevaikiðkos nevilties. Kartusu juo keitësi ir filmavimo grupësnariai, kuriems beaistris kino ka-meros objektyvas leido ðirdimi pa-justi þmogiðkà ðilumà, gailestingu-mà ir meilæ. Panaðios emocijos uþ-valdo ir ðio filmo þiûrovus, po se-anso neslepianèius aðarø ir sunkiairandanèius þodþiø, galinèiø ið-reikðti kà tik patirtà sukrëtimà.

Religija vël ginama nuo meno

Dar viena ryðki Venecijos kinofestivalio tema, apimanti keletàreikðmingø filmø, susijusi su reli-gija. Bûtent jie pasidalijo svarbiau-sius jubiliejinës Mostros prizus.

Tarsi pratæsdamas savo dviem�Oskarais� apdovanotà þmogiðkøambicijø epopëjà �Bus kraujo�(2007m.) reþisierius Paulas ThomasAndersonas naujausiame filme�Mokytojas� kartu su herojais lei-dþiasi á klaidþius religinio fanatiz-mo akivarus. Ðá kartà reþisieriø do-mina Amerikoje labai populiariosscientologijos fenomenas. P. T. An-dersonas pripaþintas geriausiu re-þisieriumi, o abu pagrindiniø vaid-menø atlikëjai Philipas SeymourasHoffmanas bei Joaquinas Phoeni-xas nusipelnë prizø uþ geriausiàvaidybà.Specialiuoju þiuri prizu apdova-

nota austrø reþisieriausUlrichoSeid-lio drama �Rojus: Tikëjimas�. Taiantroji jo trilogijos dalis (pirmoji ��Rojus: Meilë� � metø pradþiojebuvo parodyta Berlyno kino festi-valyje), kai kuriose scenose prime-nanti Luiso Bunuelio �Viridianà�(1961 m.). Ðis �Auksine palmës ða-kele� Kanuose apdovanotas ðedev-ras andai sulaukë piktos Vatikanokritikos: jo oficialià pozicijà atspin-dinèiame laikraðtyje �L�Osservato-re Romano� buvo pasirodæs raðinys,smerkiantis reþisieriø uþ religinëssimbolikos iðniekinimà.Po penkiasdeðimties metø is-

torija pasikartojo. Tuoj po �Ro-jaus: Tikëjimo� premjeros Vene-cijos prokurorà pasiekë garsausItalijos advokato reikalavimaspatraukti baudþiamojon atsako-mybën ðio filmo kûrëjus uþ �nu-sikalstamus veiksmus, numatytusItalijos baudþiamojo kodekso403 ir 404 straipsniuose�. Papras-èiau kalbant, filmo autoriams inkri-minuojamos pastangos iðniekintireliginæ simbolikà.Svarbiausià Mostros apdovano-

jimà � �Auksiná liûtà� � á Pietø Ko-rëjà parsiveþë reþisierius Kim Ki-dukas. Á savo triumfà kinomanamsgerai þinomas reþisierius ëjo ilgaiir atkakliai. �Pieta� � aðtuoniolik-tas jo filmas (apie tai net primenapradinis titras). Ir pavadinimas, irfilmo plakatas, vaizduojantis miru-sá sûnø ant keliø laikanèià motinà(tokios scenos, beje, filme visai në-ra), vienareikðmiðkai apeliuoja á gar-sià Michelangelo skulptûrà, esan-èià Vatikane. Filme daug itin þiau-riø scenø, bet pagrindinis herojus �þudikas ir sadistas � gauna galimy-bæ iðpirkti savo kaltes.P. S. Visus Mostros laureatus tu-

rëtume netrukus pamatyti kokiamenors lietuviðkame kino festivalyje,tada ir pasinaudosime proga juosplaèiau aptarti.

ParengëGediminas JANKAUSKAS

,,Rojus: Tikëjimas�.

,,Stebuklo link�.

Jolanta SEREIKAITË

Kelioniø patirtys ir prisimini-mai kaþkokiu ypatingu dvelks-mu apgaubia mûsø asmenybes.Gerais prisiminimais verta më-gautis, sugráþti kaip MarceliuiProustui á prarasto laiko uþribá,iðleisti áspûdþiø blyksnius it ko-ká dþinà ið butelio ir leisti jiemsvël tave veikti.Labiausiai mus jaudina iðvykos

svetur, nors, tiesà pasakius, Lietu-va gráþus ið kelioniø atrodo dargraþesnë. Kalbu be patetikos, tie-siog po begaliniø áspûdþiø kaitosèia uþlipusi ant kokio piliakalniopajuntu uþplûstant kaþkà sava irraminama � regis, iðsivalai ið ki-tuose miestuose sukauptø patyri-mø ir pasineri á mistinæ savæs ir gim-tinës simbiozæ. Bet apie tai ðiektiek vëliau.Kelionë á Liuksemburgà buvo

senokai planuota, visø pirma dëlbûsimos mano personalinës paro-dos, kurià turëjau surengti EuroposSàjungos audito rûmuose ir prie ku-rios organizavimo prisidëjo ten dir-banti bei gyvenanti mano bièiulë.Daugelis ið mûsø Liuksemburgà

laiko turtingiausia ðalimi bei Euro-pos Sàjungos biurokratø rojumi,juo labiau kad jame ásteigtos svar-bios EU institucijos: tai akivaiz-dþiai matai vaþiuodamas plaèiaJohn F. Kennedy gatve, kurioje ið-kilæ tø institucijø pastatai. Pirmasáspûdis Liuksemburge � naujos gat-vës, modernûs namai, áspûdinga fil-harmonija, Mudam meno centras,ásikûræs vos ne ant senoviniø pa-statø liekanø, jie èia harmoningaisujungti su naujomis erdvëmis. Se-namiestis � ant aukðtø ðlaitø, dalisjo � giliame slënyje. Vienas ið trau-kos centrø � Didþiojo Liuksembur-go kunigaikðèio rûmai, prie kuriønuolat bûriuojasi turistai. Liuksem-burgo teritorijà kadaise valdë ir ro-mënai, o lankydamasi prabangiai irmoderniai árengtame Nacionalinia-me istorijos ir meno muziejuje pa-maèiau nemaþai romëniðko laiko-tarpio eksponatø. Bene vienasgraþiausiø � didþiulë devyniasmûzas vaizduojanti mozaika, su-kurta 240 m. prieð Kristø. Aplinkviduriniame aðtuonkampio rate pa-vaizduotà istorijos mûzà Kaliopæ irHomerà kaip aplink koká mandaloscentrà supasi visos likusios mûzos.Taigi atminèiai, istorijai ir ðioje mo-zaikoje tenka svarbiausia vieta.

Viename ið Europos Sàjungos au-dito rûmø koridoriø, vedanèiø á ka-vinæ, sukabinau savo paveikslus,daugiausia realistine maniera tapy-tus natiurmortus. Nedidelës su spin-dinèiais granatais, moliûgais, gëlë-mis ir akmenimis drobës derëjo priebaltos pusapvalës sienos. Ðiuolai-kinis minimalizmas ir kaþkas ðiektiek anachroniðka ið anø laikø.Parengusi ekspozicijà leidþiu

sau atsipalaiduoti. Keliaudama fik-suoju dabartá. Nëra jokiø tolimøplanø ir rûpesèiø � gal tik kaip nu-sipirkti traukinio bilietà papraðiusprancûziðkai, juk apsistojau pas bi-èiulæ Thionvilyje, trisdeðimt kilo-metrø nuo Liuksemburgo esanèia-me Prancûzijos miestelyje, kurisdydþiu greièiausiai primena Këdai-nius. Gyvenu centrinëje jo aikðtë-je, erdviame virðutiniame bute sukeliais aukðtø lygiais ir terasa. Prosavo kambario palëpës langà ma-tau kaviniø skëèius. Kartais triukð-mas netyla iki vidurnakèio, tad ten-ka priverti langà. Á mano lovà at-slenka ir bièiulës katë Kalista � rai-na, pûkuota, graikø nimfos vardupavadinta graþuolë.Nuvaþiuoju á kelis Ðiaurës Pran-

cûzijos miestus � Metzà ir Nancy.Abu garsëja kultûros ir istorijospaminklais. Kone po pusvalandþioiðlipu praðmatnioje Metzo stoty-je, nereikia net klausti � visur nuo-rodos, kaip nueiti á Turizmo infor-macijos centrà. Siauromis gatvelë-mis nuþingsniavau senovinës di-dþiulës gotikinës katedros link, oðalia jos esanèiame Turizmo infor-macijos centre gavau iðsvajotà þe-mëlapá... Be áspûdingos katedros,èia apstu viduramþiø architektû-ros, net iðlikusi senovinë, tamplie-riø laikus menanti koplyèia ir laik-rodis. Rûsèioje katedroje ðvyti vit-raþai. Rozetëse, ðoniniuose lan-guose � visur spalvø puokðtëmisáprasminantys istorijà. Net prie al-toriaus lankytojus keri M. Chaga-lo sukurti vitraþai... Rodos, ðvie-sos spalvos � pagrindinis ðio di-dingo pastato akcentas, jo bran-gakmeniai, lyg þiûrëtumei á kitaserdves, á kaþkà angeliðko. Turinuolat pakelti akis á virðø, atsiplëð-ti nuo þemës, kurios prietema to-kia sunki, kontrastuojanti su be-galiniu spalvø skambesiu. Sumo-këjusi 4 eurus þvalgausi po poþe-mius.

Nukelta á 17 p.

Vasaros kelioniømandalos

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)TILTAI

16

Miesto ideologija ir religija

A. Karalius. Klausimas �Koksyra Birðtono stilius?� � pats svar-biausias, á kurá bûtina sau atsaky-ti, nes stilius yra religija. Kalbamene tik apie architektûros stiliø, betir apie gyvenimo bûdà. Be vienti-so stiliaus, kaip ir be tikëjimo, betkuris miestas, ne tik Birðtonas, busne kariuomenë, o minia. Taèiauminia prieð niekà negali laimëti.Ðio kurorto erdvë labai graþi, to-dël svarbu, kad nepabirtø jo stilius.Galima klausti ir taip: kas yra Pa-langa, koks ðiandien jos stilius?Dabar ji tampa �bumèikø ir trenin-gø� miestu. Bet Nidos palangizuo-ti negalima. Pavyzdþiui, Liepojadabar labai graþiai kuria savo ku-rortiná ávaizdá ir sëkmingai judapirmyn, nors anksèiau buvo þino-ma kaip pramoninis miestas. Va-dinasi, ji atrado savo stiliø, nes taisusijæ su savimone.J. Linkevièiûtë. O jeigu mies-

te susitelkusios trys jo tapatybës:tarpukario � su medine architek-tûra ir savotiðka aukso amþiausnostalgija, sovietinio laikotarpioir moderni architektûra? Kaip sti-listiðkai perskaityti toká trilypámiesto praneðimà?A. K. Kalbate apie laikotarpá,

o jis � tik epizodas. Þinoma, ga-lima jame ieðkoti vertingø ginta-rëliø ið dumblo sluoksnio. Vertapamàstyti: kodël Rusijos þydaianksèiau vaþiuodavo ir dabar ren-kasi bûtent ðá kurortà? Gal tenkoks vertingas grûdelis slypi?Apie stiliø klausiau savotiðkaikritikuodamas. Bûna, þmogussvarsto statydamas namà: nusi-pirksiu raudonø plytø, èerpiø, irmano namas bus labai graþus. Ta-èiau neturëdamas idëjos, bendrovaizdo � nieko nepastatysi. Taspats principas galioja ir architek-tûrai, ir miestui. Turi suvokti, kasesi, kuo nori bûti � tai susijæ susavimone. Kaip laive: þinoda-mas, kur nori plaukti, suprasi,koks vëjas tinkamas.J. L. O kaip, architektø many-

mu, gali toliau plëtotis kurortourbanistinë erdvë? Kaip mes su-

prantame lietuviðkà kurortà ir jogyvenimo bûdà?A. K.Manau, jame turi bûti su-

balansuota ir kaimynus gerbiantiarchitektûra, o ne eksperimentið-kai arogantiðka. Svarbu analizuo-ti tam tikrus atvejus ir juos disku-sijose aptarti. Folkloro ir dþiazosiejimas ámanomas lygiateisiðkupagrindu � tada, kai folklorinin-kai gerbia dþiazininkus, o dþiazi-ninkai � folklorininkus.J. L. Jûs turite galvoje toleranci-

jà, kultûrinio konteksto supratimà?A. K. Bûtent tarpusavio supra-

timà. Pasitaiko, kad kas nors imaskambinti neágarsintomis kanklë-mis, o kitas grodamas jas nustel-bia. Nukonkuruoja, nes turi dau-giau pinigø � tampa garsesnis. Ta-da kanklës paneigiamos. Taip ir ar-chitektûroje � bûtina màstyti kon-tekstualiai, o ne iðskirti atskirus di-zaino atvejus kaip sektinumo pa-vyzdþius � kalbu apie konkreèiusarchitektûrinius objektus, namus.Nes viena yra dþiaugtis originalausdizaino atveju, o kita � matyti, kaipjis nedera su ramybe ir vienove.Arogancija iðsiskiriantis namas at-rodo kaip desantininkas, kurá ið-metë, o jis pataikë ten, kur patai-kë. Jeigu nesusitariama dël ben-

dros religijos, tai bet kas � pana-ðiai kaip �Pussy Riot� merginos �ateina á cerkvæ ir meldþiasi savaip.G. Janulytë-Bernotienë. Ma-

nau, kurortui dirbtinai sukurti sti-liø beveik neámanoma, nes tai �procesas. Birðtonas yra gerame ke-lyje, o pavojus kiltø tada, jei kasnors stengtøsi tà stiliø nusakyti irkokiomis nors stilizacinëmis prie-monëmis siektø já ágyvendintikaip apibrëþtà sàvokà. Bendràjaprasme stilius ar miesto gyveni-mo bûdas susijæs su kultûra. Jei-gu Birðtone ji susiformavusi, sti-listinis nesusikalbëjimas negresia.J. L. Ar lyginimas nesugretina-

mø dalykø ir to, kas suvokiamakaip gerovës siekiamybë, nëradirbtina? Pavyzdþiui, lygintiBirðtonà ar kitus Lietuvos kuror-tus su Druskininkais?G. J.-B. Turëtume palaikyti ir

Druskininkus, ir Birðtonà, ir kitusLietuvos kurortus � tai kas, kad pa-sitaiko klaidø ar kartais procesasuþstringa. Galbût raida ne tokiagreita, kaip norëtume. Mano ma-nymu, kai lëtesnis tempas, maþiaukyla pavojø. Itin dràsûs urbanisti-niai projektai, kurie laikomi pa-vyzdþiu kitiems, po dvejø trejømetø gali pasirodyti nesëkmingi.

J. L. Tokiu atveju ádomu, armiesto, kurorto erdvë gali plëto-tis savaime?G. J.-B. Atsakysiu pavyzdþiu:

praëjusià vasarà Lietuvos archi-tektø sàjungos atstovai su specia-liu kvietimu lankësi Tokijuje, kurlietuviai studentai dirbo kartu sujaponø studentais Ginzos centre.Galëjome ið arti pamatyti, kokiàreikðmæ formuojant urbanistinæerdvæ turi vietos bendruomenë irverslininkai � jø þodis yra lemia-mas. Manau, aukðtos kultûros vi-suomenëje miesto plëtra, strategi-ja neatiduodama á vienø profesio-nalø, pavyzdþiui, architektø ran-kas, bet derinami visø interesai.Ðià patirtá galime pritaikyti irBirðtonui. Pavojinga bûtø atsisuk-ti atgal ir manyti, kad moderni ar-chitektûra turi atsverti praëjusá lai-kotarpá. Visos miesto architektû-rinës kryptys � tarpukario, sovie-tinë ir moderni � turi bûti mato-mos. Ðiuolaikinë architektûragreitai keièiasi � ðiandien ji vie-nokia, o rytoj � kitokia. Taèiaunorint, kad ji bûtø kokybiðka, rei-kia daug dirbti. Pirmiausia bûti-na suvokti, kas yra mûsø paèiøidentitetas, tada suprasime ir mies-to praneðimà � vadovaudamiesi

ne atkartojimo ar stilizacijos po-reikiu. Tuomet daugiau galvosi-me apie mastelio, medþiagø, gam-tos ir architektûros sàveikà, o ur-banistinius kurorto kompleksusmatysime kontekste su natûraliaisgamtiniais kompleksais.J. L. Taèiau tapatinimasis su

senos kultûros ðalimis taip patprieðtaringas... Juk skiriasi este-tinis, kultûros suvokimas.G. J.-B. Su tuo sutinku. Japonai

moka suderinti gilià pagarbà tradi-cijoms ir ðiuolaikiniø technologi-jø, inovacijø iðmanymà. Jie valgotradiciðkai, nevaikðto á europietið-kus restoranus, nes tai nepopulia-ru. Mes nesame miesto kultûrosþmonës, todël daugeliu atþvilgiø,ypaè apmàstydami kurorto, kuriogamta unikali, erdvæ, turime bûti at-sargûs. Reikia daug skaityti, dairy-tis, pajusti. Gal tam tikrais istori-niais laikotarpiais mums padëjodràsûs sprendimai, bet dabar kai kurjie turëtø tapti subtilesni.J. L. O kaip vietos architektui

iðspræsti kûrybinæ dilemà plëto-jant miesto, kaip praneðimo, ide-

Kiekvienas miestas turi savo spalvà, stiliø ir gy-venimo bûdà. Jo vieðàjà erdvæ sudaro ne tik visuo-meninës paskirties pastatai, gyvenamieji namai,aikðtës ir muziejai. Architektai, susitelkæ á priviligi-juotà grupæ, esanèià ant savotiðko pjedestalo, tampapraneðimø apie miestà siuntëjais ir vis daþniau �urbanistiniais dekoratoriais. Kiekvienam rûpi savi-tas braiþas, todël kyla grësmë, kad miesto stilius, jotapatybë kaip procesas, susiformavusi ið daugeliokultûriniø sluoksniø, laikotarpiø ir kontekstø, galitapti antraplanë.Algirdas Julius Greimas svarstë, kad miestai

yra panaðûs á uþraktus, ir bandë sukurti ideologi-ná miesto modelá, kuris bûtø ne tik jo skaitymomodelis, bet ir abstrakti gilioji struktûra.1 Jis ma-në, kad daugiaplaná miesto skaitymà komplikuo-ja dviejø universaliø sàvokø visuomenë vs indivi-das prieðprieða. A. J. Greimas skiria archajinæ kai-mo gyvenvietæ, kuri yra kaimo socialinës sanda-ros iðraiðka. Taèiau svarstydamas diskurso apiemiestà pobûdá teigia, kad jis priklauso bûtent nuo�þiûros taðko�. Miestas gali bûti apibûdinamas�miesto kultûros� arba miestieèio �gyvenimo sti-liaus� poþiûriu. Tam, kad suprastume miestà, A.J. Greimas siûlo já suvokti kaip tekstà, sudarytà iðþmoniø ir daiktø, jø santykiø ir sàveikos. Jis ku-ria gramatikos projektà, kuris vadinasi miesto sa-kymas. Tokiu bûdu miesto socialinës sandaros ap-raðymas prisidëtø prie bendruomeninës prasmës

suvokimo ir miesto kolektyviniø vaizdiniø anali-zës. Architektai, sprendþiantys urbanistinæ proble-matikà, jeigu jie susitapatina su miesto adresantusakytoju, ásivaizduoja esantys miesto kûrëjai. Ta-èiau þmogus, skaitantis miestà kaip tekstà, ðifruo-ja já, palieka savo áraðø ir nebûtinai perskaitomiesto sakytojø praneðimà. Ði erdvë gali bûti su-prantama kaip kalba: apie graþø ar bjaurø, lai-mingà ar nelaimingà, suderintà ar dominuojantákitø atþvilgiu gyvenimà.Rugpjûtá Birðtone, atidarant kurorto centrinia-

meparke sukurtà skulptûrø takà ir vaikðtinëjantNe-muno pakrante, apie miesto stiliø su architektaisGraþina JANULYTE-BERNOTIENE, AudriuKARALIUMI ir Birðtono vyriausiuoju architektuMantu MICHALIUNJO kalbëjosi JolitaLINKEVIÈIÛTË. Pokalbis vyko spontaniðkai � ei-nant ir stebint kurorto urbanistinæ erdvæ, trumpamstabtelint priekai kuriøarchitektûriniøobjektø.Ban-dyta skaityti miesto praneðimà ið trumpam uþkly-dusiøjø �þiûros taðko� ir specialistø, atsakingø uþBirðtono urbanistinæ kultûrà, akimis. Miesto skaity-mas tapo punktyrinis, kartais ðokinëjantis nuo vie-nos temos prie kitos, iðsiplëtojantis á paþenklintasasmeninës patirties reikðmes ar kontekstus. Grupëpakeleiviø, maþai paþástanèiø vienas kità, ieðkojo irsvarstë: koks yra miesto, kurorto stilius? Kas já su-daro, kaip jis plëtojasi, lieèiamas laiko ir þmoniøpoþiûriø? Gintaro ÈESONIO nuotrauka

Audrys Karalius. Graþina Janulytë-Bernotienë. Mantas Michaliunjo.

1 Greimas, Algirdas Julius (2011)Topolologinës semiotikos linkui.Vilnius, Baltos lankos. P.152

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837) TILTAI

17

ologijà? Laviruojant tarp popie-rizmo ir europiniø projektø apri-bojimø?G. J.-B. Architektø sàjunga

ðioms problemoms spræsti turi vie-nà nuostatà � rengti architektûri-nius konkursus. Kita vertus, ir kon-kursas gali neteikti trokðtamo re-zultato � ne visada architektamspavyksta. Skubëjimas, kaip gyve-nimas rodo, ne visuomet padedalaimëti. Birðtonui stiliaus poþiûriuaktualiausia atstatyti senàjà medi-næ architektûrà � jeigu yra iðliku-siø fotografijø, galima panaudotitoká atkûrimo bûdà. Apie stiliø ga-lëtø diskutuoti ne tik architektai,bet ir istorikai, gamtininkai, kuror-to gyventojai. Daugelá metø èiaásikûræ, jie turi savo nuomonæ irgyvà prisiminimà, kaip anksèiauatrodë viena ar kita vietovë. Gal átam tikrà vietà reikia gràþinti tamtikrà erdvës nostalgijà? Nemany-èiau, kad, vos tik priëjus architek-tui, sëkmë jau garantuota.A. K. Jeigu kalbame apie me-

dinæ kurorto architektûrà, kuri,kaip manome, ryðkiausiai atspin-di lietuviø identitetà, nebûtinajos iðskirti kaip prioritetinës. Pa-naðiai Nijolë Lukðionytë-Tolvai-ðienë ásitikinusi, kad Kaunas �medinës architektûros sostinë.Liepojoje ðios architektûros san-tykis bûtø 1:20, o kokybës atþvil-giu � dar didesnis. Tiek nuosta-baus latviø medinio dekoro, iðli-kusiø langø ir durø. Ir ne latviø re-ligija, protestantizmas ar ankstes-nis raðto atsiradimas svarbiausia.M. M. Priëjome Birðtono aikð-

tæ, kurià projektavo Laima Do-manskienë, èia ákomponuotas vie-nintelis iðlikæs Jono Basanavi-èiaus biustas, anksèiau stovëjæsskvere tarp medþiø. Ar nemanote,kad suformavus tokià iðkilmingàaikðtæ atsivërë ir erdvë, ir ávairausstiliaus pastatai, �nesusikalban-tys� vieni su kitais?G. J.-B. Anksèiau èia buvo tur-

gaus aikðtë.A. K. Pavyzdþiui, aikðtë prie

Prezidentûros, projektuota tos pa-èios architektës, yra tikrai gera. Jipriverèia pasitempti, pasiþiûrëti,ar esi su kostiumu. Taèiau pate-kæs á tokià aikðtæ maþame mieste-lyje paprastas þmogus gali pasi-jausti lyg iðvydæs uþraðà: èia netau. Be kostiumo turbût nelabaikas ir eina? Ar visur reikia tà pa-èià instrumentuotæ naudoti? JukJ. Basanavièius buvo jaukus þmo-gus, ne koks karo vadas. Bet kaipaminklas stovi aikðtëje, jam rei-kia atiduoti pagarbà.M. M. Bekalbëdami atëjome á

Birðtono promenadà. AnksèiauNemune plaukiodavo didesni armaþesni laiveliai, barþos valyda-vo vagà, dabar Nemunas dumblë-ja, formuojasi salos. Trûksta vals-tybinio poþiûrio á Nemuno prie-þiûrà.G. J.-B. Nevaikðtai � nëra tako.A. K. Neiðsiplëtë Nemuno prie-

þiûra. Jeigu plëtojama laivyba, upëyra kaip kelias. Jeigu jo neeksploa-tuoji, nepriþiûri � apþelia. Nevaþi-nëji � nëra kelio. Pavyzdþiui, prieMinijos anksèiau þibintininkas bû-davo, turëdavo savo ruoþà. Kiekvie-nà vakarà atplaukiantis su valtimi,uþdegantis þibaliná þibintà, o ið rytouþgesinantis. Todël Birðtone, antsuoleliø promenadoje prie Nemunoarba ðlaituose, galëtø burtis gatvësmuzikantai, bardai. Galima vykdytiprovokacijas, pasitelkti ávairiasmiesto �masaþavimo� priemones,kurios atrodytø labai natûraliai.M.M. Daug vilèiø dedama á at-

statomà sanatorijà prie Nemuno�Birðtono Eglë�, kurioje bus apie600-700 vietø. Tokia �Eglë� yraDruskininkuose, panaðià planuo-jama statyti Palangoje.A. K. Vadinasi, �Eglë� yra pre-

kës þenklas, firminë veido spal-va. Sanatorija, apsodinta eglëmis.G. J.-B. Bet yra tam tikra vertë.

A. K. Vertë nebûtinai turi bûtinuo kraðto iki kraðto. Tarsi koksfilmas su nuostabiu miðku: þiûri já �vis miðkas ir upë, miðkas ir upë. Suverslininku Vilmantu Ðimoniûèiu,propagavusiu Kaune aqua urbanaidëjà, organizavome plaukimà Ne-munu su laivu �Zaria�. Keliavomepro Kaunà á Nidà, kurioje buvospaudos konferencija. Plaukiameir matome: krûmai, krûmai, krûmai.Ið po krûmø kaþkur kyðo stogeliai.Iðplaukëme ið Kauno, ir vël � krû-mai, krûmai, krûmai. Mikrofonukas pusvalandá praneðdavau: krû-mai. Todël bûtina diskutuoti, kel-ti ðiuos klausimus: kiek kurorte ne-liesti natûralios gamtos? O gal visdëlto keliautojas turëtø pajusti �bent ið dalies � kad atplaukë ámiestà?M.M. Birðtonas yra urbanizuo-

ta teritorija, kurioje daugiau kaip50 proc. valstybinio miðko. Vadi-nasi, visiems laikams. Valstybinismiðkas regioniniame parke nema-þinamas.G. J.-B. (A. Karaliui): Prisime-

ni, kiek buvo organizuota Kauneakcijø, kol miestas valstybiná mið-kà �iðsiëmë�?J. L. Vis dëlto kiek architektai

miestui, kaip tekstui, kurio gra-matikà dar reikia sukurti, gali da-ryti átakos?G. J.-B. Vienam ið þymiøjø

pasaulio architektø Jeanui Nou-veliui niujorkieèiai uþdraudëstatyti aukðèiausià Niujorkedangoraiþá.A. K. Na ir kas?G. J.-B. Turiu galvoje tai, kad

garsiausias pasaulio architektasnëra laisvas.A. K. Ne apie laisvæ kalba. Kad

ir kaip bûtø, vyriausiasis miesto ar-chitektas yra miesto meras. Visa-me pasauly. Jis pasikvieèia savovizirá, asistentà, deðinæ rankà, su-kurianèià architektûrà, bet miestolaikysenà lemia lyderis. Anksèiaukaralius nei pats ginklus kalë, neimaistà gamino, nei drabuþius siu-vo, nei namus statë. Jo pareiga bu-vo surasti geriausius meistrus, ku-rie tai moka padaryti, ir surinkti ásavo draugijà. Tada jo karalystëbûdavo pati stipriausia, iðskirtinëir ilgaamþë. Valdþios esmë � suge-bëti pasikviesti geriausiuosius, one paèiam viskà daryti. Daugelismûsø miestø politikø galvoja taip:mes turime valdþià ir viskà þino-me. Sako: buvome Paryþiuje, ma-tëme labai gerà dalykà. Ir mes da-rysime tà patá, tik truputá maþesná.Taèiau architektûros, stiliaus kopi-javimas miestui yra mirtis. Pavyz-dþiui, Barselonoje, kuri tapusi pa-saulinës architektûros virtuve � jojerenkami geriausi Europoje architek-tûriniai projektai � laimëjæs Miesvan der Rohe premijà architektaságyja galimybæ èia projektuoti iðskir-tiná objektà. Manau, yra bendrasmiesto ir investuotojø susitarimas �ádarbinti laureatus ir kurti miesto ur-banistiná iðskirtinumà.G. J.-B.Urbanistikai svarbus va-

dinamøjø autonominiø þidiniø, tie-siogiai nesusijusiø su miesto struk-tûra, kûrimas. Tai branduoliai, ku-riuos atpaþásti erdvinëje miesto or-ganizacijoje. Ðis aspektas galëtøbûti aktualus ir Birðtonui.A.K.Kaune esu kalbëjæs apie de-

dikuotø branduoliø �masaþavimà�.Bûtina savotiðka miesto akupunktû-ra. Injekcijos jëga ir �áðvirkðèiamasmedikamentas� turi bûti logiðki,prasmingi ir duoti teigiamà rezulta-tà. Taèiau gráþdamas prie Birðtonostiliaus temos teigiu, jog stiliaus-miesto kultûros negalima sugalvotigreituoju bûdu. Birðtonas vieninte-lis ið Lietuvos kurortø turi karalið-kumo dimensijà ir ypaè gilias tradi-cijas. Todël verta skirti laiko aukð-tai prabai sukurti ir paskleisti kito-kià þinià, kuri bûtø perskaitoma kaipunikalaus kurorto praneðimas.

Dovilës ADOMONYTËSir Ramuèio GUSTAIÈIO

nuotraukos

Vasaros kelioniø mandalosAtkelta ið 15 p.

Tiesà pasakius, tikëjausi baþnyti-niø relikvijø prabangos, bet èia � tikapdauþytos skulptûros, Prancûzijosgotikiniø katedrø maketai ir kt. Vie-nas ádomus eksponatas � palubëje ka-banti dirbtinio slibino iðkamða. Patstikriausias Metzo miesto baziliskas.Legenda pasakoja, kad jis bauginoMetzà, bet slibinà áveikë vietinis vie-nuolis. Pasirodo, Vilnius nëra iðskir-tinis, ne vienas viduramþiø miestasslepia savopabaisas ir poþemius.Dra-kono atvaizdas � archetipiðkas. Áþvel-giu sàsajø ir su kinø drakonais, tik jieten � gërio, gyvybinës energijos sim-boliai, puoðæ ir imperijos sostus. Pas-taruoju metu vis ieðkau Rytø ir Va-karø sàsajø � gal mano raðytø tekstøapie Rytus virusas persekioja kiek-vienà pamatytà objektà. Todël ir nu-sileidusi á Metzo katedros poþemiusar þvelgdama á rozeèiø formos vitra-þus pamataumandalas, galbût net ten,kur jø nëra.Visgi sakralaus rato simboliai �

universalûs. Jie mane iðvaduoja nuoriboto, tai yra dalinio, poþiûrio á gy-venimà. Jis, ðiaip ar taip, turëtø bûtivisa apimantis, holistinis. Ir keliau-dama patiriu pasaulio atvaizdo vien-tisumà. Ne atskirø elementø-instruk-cijø subyrëjimà, bet kaþkokio didþiu-lio audinio siûlø pinamà vaizdiná.Eidama palei vienà ið Metzo ka-

nalø, pamatau áspûdingà pastatà, sto-vintá prie pat krantinës, á kurá traukiaþmoniø bûreliai. Gal èia koks muzie-jus? Uþsuku. Pasirodo, skamba lëkð-tës, barðka padëklai... Valgykla. Ma-nokojos ilsisi prie ilgø stalø tarp pran-cûzø. Pasijauèiu esanti organiðkaMetzo dalis. Paskiau patraukiu tam-plieriø ðventyklø link. Maþa apvalikoplyèia, o netoliese iðlikæs dides-nës baþnyèios pastatas. Statiniai lygir nieko nepasako apie dramatiðkà toordino istorijà. Jokios mistikos. Mis-tiðkiau atrodo net prie Teisingumorûmø stovinti þirgo skulptûra, o to-liau pleèiasi sodai, þemiau � eþeras aruþtvanka su jachtomis ir gulbëmis.Gulbiø bei roþiø èia apstu, juk Pran-cûzija � kvapni ir jausminga � nesà-moningai su jomis siejasi. Nors, kaip,pasakë mano bièiulë ir kita èia seno-kai gyvenanti lietuvaitë, Lotaringi-ja, prancûzø manymu, pats negra-þiausias ðalies regionas.Kadangi laiko atsargos ribotos,

lieka dar vienas objektas � Nancy,kiti já vadina auksiniu miestu. Be-je, ðá miestà garsina Lenkijos ir Lie-tuvos karaliaus Stanislovo Leðèins-kio uþsakymu suprojektuota ir pa-statyta aikðtë, kurios visuose ketu-riuose kampuose spindi paauksuo-ti puoðnûs vartai. Regis, auksas val-do mus. Mido karalystës pavidalai.Net baisu kà nors paliesti, gal ir taspakeltas lapelis nuo þemës pavirsauksiniu dirbiniu. Vaikðèiodamatokia prabangia aikðte patiriu dvi-prasmiðkà jausmà � vis dëlto kaipjis keri, kaip veikia. Gal auksas �ne pamiðimas, o kaþkas gydanèio,juk ir ikonø fonai, ir ðventøjø nim-bai bûna auksiniai. Ðtai Nancymies-to aukso karðtligë: fontanai, skulp-tûros su auksiniais dievais ir nim-fomis ir kaip koks þenklas vidurystovintis karaliaus paminklas. Ap-svaigstu nuo ðios aikðtës aukso, ða-lia esanèio Botanikos sodo roþyno,netikëtai blykstelëjusios saulës, ku-rià vëliau pakeitë tamsûs, niûrûs de-besø tumulai, privertæ iðsitrauktiskëtá ir kaip kokià mistinæ aurà ste-bëti blausumoje auksiniø ornamen-tø ðvytëjimà. Vëliau ieðkojau gar-saus Nancy mokyklos muziejaus,juk ten klestëjo taikomieji menai �ðis miestas þymus art nouveau sti-liaus architektûra ir dirbiniais. Ëjaupësèiomis gatvelëmis á tolimesná ra-

jonà, maniau, gal pasiklydau, betpagaliau pasiekiau ieðkotà puoðnøpastatà veðliame sode. Kambariai �vientiso stiliaus, visur � augmeni-jos ornamentai, laumþirgiai, fëjos,medþio inkrustacijos, spalvoto stik-lo indai ir ðviestuvai � amþinos jau-nystës ir gamtos apoteozë ásikûni-jusi interjere, nors baldai, jei lygin-tume su ðiuolaikinio dizaino ten-dencijomis, yra tamsûs ir sustatytiper daug kompaktiðkai. Iðsivadavi-mas ið klasikiniø formø, bet ne iðerdvës.Beje, lankantis Liuksemburge pa-

kerëjo viena meno kolekcija, eks-ponuota miesto muziejumi pavers-toje viloje Vauban. Meno lobynai �ið Brukenthalio kolekcijos, atveþtiið Rumunijos, ið Sibiu. XVIII a. gy-venæs Samuelis Brukenthalis Aust-rijos imperatorienës Marijos Teresësbuvo paskirtas Transilvanilijos val-dovu. Já stipriai veikë Ðvietimo epo-chos dvasia � S. Brukenthalis ko-lekcionavo paveikslus, knygas, mo-netas, gemas, medalionus, minera-lus, ne tik pripaþintà italø tapybà,bet ir ðiaurës ðaliø menà. Ðioje paro-doje eksponuoti tokie autoriai kaipJanas van Eyckas, Tiziano, PaoloVeronesse, Lucas Cranachas ir ma-ne dar nuo mokyklos laikø þavëjæsPieteris Brueghelis jaunesnysis. Sto-viu prie jo garsaus ðedevro, þiemospeizaþe pavaizduoto kûdikëliø ið-þudymo, ásiþiûrëdama á smulkiasscenas, kurias galima atskirai tyri-nëti ðalia pastatyto kompiuterio ek-rane. Þmonës iðsibarstæ po sniegà,raudoni drabuþiai, apsiaustai, netmoterø veiduose sustingæs siaubas...Nors ið toliau ði scena panaði á idilið-kame peizaþe vykstanèià kaimoðventæ, menininkas sugebëjo su-jungti tai, kas áprasta, kasdieniðka,su kaþkada ávykusia tragedija, har-monijà � su patirtu siaubu. Meni-ninko poþiûris á ðià scenà toks ðiur-piai objektyvus, tarsi á viskà þvelg-tø atsitolinæs, ið kitos perspektyvos.Lietûs ir stiprûs vëjai � juk Liuk-

semburgas ásikûræs kontrastingamekraðtovaizdyje � daþnai ávydavomane á pastatus. Katedros rûsiuosepamaèiau savo bendravardës ðven-

tosios skulptûrà � ðv. Jolandà. Ji bu-vo Vengrijos princesë, iðtekëjusi uþLenkijos kunigaikðèio. Moters ne-þavëjo dvaro spindesys, daugiausialaiko ji skyrë labdarai, steigë prie-glaudas, o po vyromirties iðëjo á vie-nuolynà. Kol kas ji paskelbta tik pa-laimintàja, taèiau anksèiau maniau,kad mano vardu nesivadino në vie-na ðventoji.Liuksemburgas graþus, bet per

daug �teisingas�. Þmonës ten labiauatsipalaidavæ. Net bièiulë, kai veþ-davo mane á Liuksemburgà, pama-èiusi kelyje kà nors agresyviai vai-ruojantá, sakydavo � greièiausiai iðLietuvos. Nors ten sutikti lietuviaibuvo malonûs. Juk kelionëse dþiu-gina ne vien pastatai, net ne menopaminklai, kiekvienos jø þavesys sly-pi kasdieniðkuose susitikimuose.Mes vieðëjome pas vienà lietuvæ, gy-venanèià Prancûzijos kaime. Mote-ris mus priëmë erdviame name, pokurá lakstë jos maþametis sûnus, kaipji pasakojo, stebinantis prancûzakal-bius senelius tokiais keistais lietuvið-kais þodþiais kaip�kiðkis�. Jimusvai-ðino prancûziðku patiekalu roklet, kaiiðtirpintas sûris uþpilamas ant karðtøbulviø ir kumpio.Tokie susitikimai tik sustiprina

gerà pojûtá, kad tu apsistoji ne ðalta-me, nors ir graþiame vieðbutyje, betpas draugus, bièiulius ir gyveni tar-si namie.Taèiau, kaip ir raðiau pradþioje,

norëjosi gráþti á savo ðalá. Vasarà ðiektiek teko pabûti Varniuose, pake-liauti po jø apylinkes, uþlipti á áspû-dingus Medvëgalvio, Moteraièio,Girgþdûtës piliakalnius, apsilanky-ti garsioje Lopaièiø piliakalnio zo-noje, kurioje daug pagoniðkus lai-kus menanèiø akmenø, net numano-mas senovës laikø dolmenas, o patierdvë � baugiai paslaptinga, tamsiaiþalia, slepianti kaþkà, kas nëra uþra-ðyta jokiose istorijos knygose, betkas galbût veikia mus ið vidaus.Vis dëlto prasminga nuo savæs pa-

bëgti.Autorës nuotraukos

18

Vilniaus langas . 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Á knygø festivalá � gydytisjaunimu

Rugsëjo 26-spalio 7 d. Tarptautinis Kauno kino festivalis.Daugiau informacijos: www.kinofestivalis.lt.

25 d., antradiená, 18 val. Lietu-vos raðytojø sàjungos Baltojoje sa-lëje (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � ren-ginys ið ciklo �Salvete, juvenes�. Da-lyvauja jaunieji raðytojai Karolis Kli-mas, Ieva Toleikytë, Jurga Tumaso-nytë, Saulius Vasiliauskas ir kiti.Renginá ves raðytoja Auðra Kaziliûnaitë.

26 d., treèiadiená, 15.30 val. Pakruojo Samarieèiø vaikøglobos namuose �Naminukas� (P. Maðioto g. 43-54, Pakruo-jis), 17 val. Pakruojo rajono savivaldybës Juozo Paukðtelio vie-ðojoje bibliotekoje (Vytauto Didþiojo g. 41, Pakruojis) � rengi-nys ið ciklo �Atverstos knygos puslapiai�. Susitikimas su Nacio-nalinës kultûros ir meno premijos laureate, raðytoja Ramute Sku-èaite ir aktoriumi Gintaru Mikalausku.

20 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno pedagogø kvalifikacijoscentre (Vytauto pr. 44) � Aido Augusèio parodos �Kardai. Tapy-bagrafika. Apþvalga.� atidarymas. Eksponuojami darbai, sukur-ti miðria technika, atspindi autoriaus poþiûrá á tapybos ir grafi-kos sintetinimà ðiuolaikinëje dailëje, kalba apie kûrybiðkumolaisvæ ir interpretacijos svarbà.

21 d., penktadiená, 13 val. memorialinës lentos ant pastatoK. Donelaièio g. 68 / Maironio g. 27 fasado, kur 1919 m. pradë-jo dirbti ið okupuoto Vilniaus persikëlusi Lietuvos Vyriausybëir kitos valstybæ kûrusios institucijos, atidengimo ceremonija.

22 d., ðeðtadiená, Nacionalinis M. K. Èiurlionio dailës mu-ziejus (V. Putvinskio g. 55) kvieèia paminëti 137-àjá M. K.Èiurlionio gimtadiená ir nemokamai apsilankyti M. K. Èiur-lionio galerijoje. Lankytojø laukia netikëti atradimai klau-santis teminiø ekskursijø bei dovanos � kas 50-as lankyto-jas gaus dovanø naujai iðleistà M. K. Èiurlionio ciklo �Zo-diakas� atvirukø rinkiná. Á ekspozicijà sugráþusá �Zodiako�ciklà muziejaus menotyrininkës kvies paþinti naujai. M. K.Èiurlionio gimtadienio proga ðeðtadiená bus vedamos temi-nës ekskursijos:11-11.45 val. Þvaigþdynø mitai M. K. Èiurlionio kûryboje.12-12.45 val. M. K. Èiurlionio kûrybos ákvëpimas � Lietuva.13-13.45 val. Rytø civilizacijø þenklai M. K. Èiurlionio kûry-

boje.14-14.45 val. Þvaigþdynø mitai M. K. Èiurlionio kûry-

boje.15-15.45 val. M. K. Èiurlionio kûrybos ákvëpimas � Lietuva.16-16.45 val. Rytø civilizacijø þenklai M. K. Èiurlionio

kûryboje.Registracija tel. (8 37) 221 418.

20 d., ketvirtadiená, 11, 13 ir 15 val. Kauno miesto muziejuje(Valanèiaus g. 6) � Birðtono muziejaus edukacinë pamoka �Kve-piantis Birðtono banginis�. Áëjimas nemokamas. Registracija tel.(8 319) 65 699, el. p. muziejus@sakralinis.lt.

20 d., ketvirtadiená, 16 val. J. Gruodþio muziejuje (Sakalo g.18) � kompozitoriaus J. Gruodþio namo-memorialinio muzie-jaus pristatymas ir teatralizuotas edukacinis renginys jaunimui,skirtas Europos paveldo dienoms Kaune. Áëjimas nemokamas.Registracija tel. (8 37) 73 24 98, el. p. rita.suopiene@gmail.com.

20 d., ketvirtadiená, 16 val. Kauno águlos karininkø ra-movës (A. Mickevièiaus g. 19) Maþojoje salëje (II a.) Vytau-to Didþiojo karo muziejus pristatys kilnojamà parodà �Lie-tuvos didþiajam etmonui Jonuðui Radvilai � 400 metø�. Pa-rodos atidaryme praneðimà apie LDK didájá etmonà JonuðàRadvilà, Radvilø giminës reikðmæ Lietuvos istorijai skaitysVytauto Didþiojo karo muziejaus vyresnioji muziejininkëVirginija Gureckienë. Paroda veiks iki spalio 8 d. nuo 8 val.iki 18 val.

21 d., penktadiená, 17 val. Kauno águlos karininkø ramo-vës (A. Mickevièiaus g. 19) Maþojoje salëje (II a.), 25 d., ant-radiená, 16 val. VDU Lietuviø iðeivijos institute (S. Daukan-to 25, II a.) � Lietuvos kariuomenës karininko, majoro JustinoJuozo Maðioto knygos �Nuo Vaitiðkiø iki Augsburgo: karometø atsiminimai� pristatymas. Renginyje dalyvaus knygossudarytojas prof. dr. Jonas Vaièenonis, mjr. J. J. Maðioto gimi-naitë Danutë Ona Andriuðytë ir dr. Daiva Dapkutë.

20 d., ketvirtadiená, 18 val. Kauno tautinës kultûros cen-tre (A. Jakðto 18) � lygiadienio vakaronë �Ðokim�. Veda Dau-gailë Braziulytë. Áëjimas nemokamas. 18 val. tapybos moky-mai suaugusiesiems �Prie molberto�: tapybos darbas juodais-baltais tonais. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Informacijatel. (8 679) 36715.23 d., sekmadiená, 13 val. KTKC � paskaita �Amþinos ir

laikinos vertybës�. Lektorius Aleksandras Þarskus.24 d., pirmadiená, 18 val. KTKC etninës veiklos studijoje

(Kalnieèiø g. 180) � mokymai jaunimui ir suaugusiesiems �Kû-rybos dþiaugsmai�: seni daiktai (komponavimas, miðrios tech-nikos). Veda dailininkë Dalia Þiurkelienë. Informacija tel.(8 670) 49904.27 d., ketvirtadiená, 18 val. KTKC � �Rudens vakaroji-

mai� su folkloro ansambliu �Sodyba� (vadovë Jonë Ðpakaus-kienë). 18 val. tapybos mokymai suaugusiesiems �Prie mol-berto�: tono svarba paveiksle, grizailës technika rudais-bal-tais tonais, faktûra paveiksle. Veda dailininkas Gvidas Lata-kas. Informacija tel. (8 679) 36715.30 d., sekmadiená, 13 val. KTKC � paskaita �Þmogaus pri-

gimtis ir malonumai�. Lektorius Aleksandras Þarskus.

Andrius JAKUÈIÛNAS

Nuo penktadienio vykæs pirmasisVilniaus knygø festivalis sekmadienápopiet baigësi � tiesa, po (beveik) fina-linio Domanto Razausko koncerto, su-traukusio didelá þmoniø bûrá, kino teat-re �Pasaka� dar lyg ir buvo rodomi keliá festivalio kultûrinæ programà átrauktifilmai, taèiau pagrindinë festivalio erd-vë, VDA �Titanikas�, nuðèiuvo ir iðtuð-tëjo, tarytum uþduodama mums nebyløklausimà (á já atsakyti, beje, bûtø patslaikas): kà naujo ir, svarbiausia, kà geroatneðë ðis festivalis á sostinæ?Neslëpsiu, sutikau daugybæ burno-

janèiø þmoniø. Vieni piktinosi, kadrenginiø per daug, kiti stebëjosi ir kal-tino organizatorius, neva ðie nesuge-bëjo paþaboti ir sutramdyti tariamailabai didelio chaoso, dar kiti vienamelaikraðtyje raðë, kad �praëjusio savait-galio knygø ðventë pabandë perimtiblogiausias populiariosios mugës ypa-tybes, o pati nesukûrë nei naujos for-mos, nei turinio�.Skubëti paneigti ðiø teiginiø gal ir

nëra reikalo, nes, sutikime, tikrai neviskas buvo idealu � pasitaikë ir ðio-kios tokios netvarkos, ir keisto kai ku-riø renginiø iniciatoriø noro þûtbût ðo-kiruoti (beveik galëèiau laþintis, kad,pavyzdþiui, leidyklos �Kitos knygos�renginio �Rûtø darþely putë praþydo.Maironis pasitinka Bukowská� inicia-toriai tikëjo, � tiesa, visai be reikalo, �lauþantys kaþkokius tabu), ir tiesiogpaprasto renginiø dalyviø nesuprati-mo, kuriø velniø jie atsidûrë prieð au-ditorijà. Sakykim, ðeðtadiená eilinákartà apie lietuviðkà esë paðnekëti su-sirinkæ menininkai (Laurynas Katkus,Laimantas Jonuðys, Giedra Radvilavi-èiûtë, Donatas Petroðius) ne tik nepa-sakë nieko konstruktyvaus, bet, gali-ma sakyti, nusimuilino nuo temos, iðpradþiø ðiek tiek abstrakèiai pasvai-èiojæ apie esë autobiografiðkumà ir pa-naðiai, o likusá laikà primygtinai tei-kæ klausytojams �eseistinio teksto pa-vyzdþius�. (Þinoma, tai tam tikraskraðtutinumas, nes buvo ir labai vy-kusiø renginiø. Tokiais derëtø lai-kyti, sakykim, videokonferencijà suJ. Saramago naðle P. del Rio arba inte-lektualaus þurnalo rusø kalba �Rgaslaiks� pristatymà bei diskusijà �Filo-sofiniai þurnalo �Rigas laiks� pagrin-dai�.) Bene labiausiai nustebino zir-zenantieji, neva organizatoriai pasi-rinko netikusias patalpas � net ir su-tinkant, kad kursuoti ið pirmo á ketvir-tà aukðtà, pakeliui dar aplankant liku-sius du, lankytojui tikrai nei lengva,nei patogu, tenka pripaþinti, jog ge-resniø erdviø festivaliui, jei neskai-èiuosime knygø mugei paðvæsto �Li-texpo�, ðiuo metu sostinëje turbût në-ra, todël organizatoriø pasirinkimas(bent mano kuklia nuomone) � koneidealus.Bandant iðlikti objektyviems, ma-

tyt, derëtø pripaþinti, kad daugiausiaabejoniø sukëlë organizatoriø dekla-ruojamas alternatyviðkumas � sakau�deklaruojamas�, nes ið tikrøjø festi-valis tobulai pakartojo tarptautinësVilniaus knygø mugës pobûdá, � taibuvo dar vienas (ir visai ne kitoks) ren-ginys, kurio esmë, � kà èia slëpti, � iðnieko sukurti vartojimo ðventæ ir par-duoti kuo daugiau knygø. Netgi prin-cipinë nuostata, kurià organizatoriai

nusiþiûrëjo nuo atvirojo Maskvosknygø festivalio ir kuri tarsi tapo ar-gumentu, kodël toks festivalis yra rei-kalingas, � nuostata suvienyti maþà-sias leidyklas kovoje prieð rinkos mo-nopolininkus nebuvo galutinai ávyk-dyta: èia tikrai nedalyvavo, sakykime,knygø fabriku juokais vadinama lei-dykla �Alma littera�, taèiau buvo ga-lima ásigyti �Baltø lankø�, �Vagos�,Raðytojø sàjungos leidyklos ir kitø netokiø jau maþø leidyklø knygø.Vis dëlto iðskirtinumo festivaliui

suteikë auditorija, tiksliau, lankytojøamþius. Salëse ir koridoriuose ðurmu-liuojanti publika ið paþiûros atrodëdaug jaunesnë, negu áprasta matytikultûros renginiuose � jau nekalbantapie tai, kad didelës dalies renginiøiniciatyva priklausë jaunuoliams, jiesudarë turbût ir procentaliai didþiau-sià lankytojø dalá (o tai, sutikime, ne-labai áprasta akiai). Tiesà sakant, vy-resnio (tuo labiau pagyvenusio) þmo-gaus VDA �Titanike� bûtø reikëjæ ieð-koti su þiburiu, ir turbût tas þmogusbûtø buvæs Kostas Dereðkevièius, ku-rio albumas ðeðtadiená pristatytas fes-tivalyje (dëkui Modernaus meno cen-trui ir albumo parengëjai R. Jurënai-tei), arba Artûras Barysas-Baras, ðel-miðkai þvelgiàs á pasaulá ið knygosapie save virðelio.Penktadienio vakarà vyko tokie

�skaitymai ið nusirenginëjimo�. Ðtaiið jø gëdingai sprukau � ne dël to, kadbûtø neádomu (nors toks reklaminisjaukas pasirodë banalokas), bet tikjausdamas, kad esu per senas ir perma-þai tikiu visø viso pasaulio kultûrosrenginiø nauda, vadinasi, man pristigsjëgø linksmintis ten, kur entuziazmobus tiek, kad já paskui reikës vëdintivisà naktá, o gal ir dar kità dienà jáiðvaikðtant arba, labiau tikëtina, iðgu-lint. Uþtat, reikia pastebët, kità dienàpuikiai ir su malonumu pratupëjau Jur-gos Tumasonytës ir Edvino Grinkevi-èiaus surengtuose �neRaiðkiuosiuoseskaitymuose� � þiûrovams transliuo-ta skaitoma þinomø autoriø kûryba,bet kadangi jà skaitë labai charakte-ringi ir visai neprofesionalûs skaito-vai ið gatvës, teko daug juoktis. Þino-ma, buvo smagu, taèiau ðiuo atvejusvarbu ne smagumas. Renginys ganagerai parodë, kaip uoliai jaunimas ban-dë ákûnyti tai, kà organizatoriai tik de-klaravo, � jie stropiai ir, drásèiau pa-stebëti, narsiai stengësi iðsivaduoti iðáprastø skaitymo formø ir suteikti þo-dþiui �alternatyva� bent ðioká toká tu-riná. Uþ tai � didelis pliusas jiems irorganizatoriams, atsispyrusiems pa-

gundai tramdyti (o tiksliau � skatinu-siems, nes atlikti gausybæ darbø sveti-momis rankomis yra lengviau) jaunat-viðkà ir nebûtinai visada taiklià (arbaetiðkà) jaunuoliø fantazijà.Ðiaip jau seniai � prieð keliolikame-

tø, dar dirbdamas mokykloje � paste-bëjau, kad vietose, kur daug jaunimo,lyg ið niekur atsiranda jëgø; ðitaipþvelgiant, á knygø festivalá galima ei-ti tiesiog ðiaip energetiðkai pasivam-pyrinti. Gal todël, kai á renginá, skirtàneseniai iðleistai knygai apie apie Ar-tûrà Barysà-Barà �Pasaulis pagal Ba-rà� (�Kitos Knygos�) pristatyti, priplû-do pavytusios ir iðsikvëpusios, benepaskutines jëgas smuklëse ir pigiosegirdyklose iðeikvojusios anø laikø bo-hemos, atrodë, kad jie visi èia atvykogydytis jaunimu...Na, gal pakaks ieðkoti tø jaunystës

þenklø... Matyt, svarbiausia tai, kadfestivalis visiðkai paneigë katastrofis-tines áþvalgas, neva auga beraðèiø irknygø neskaitanèiø jaunuoliø karta �renginiui pasibaigus, galima tvirtai sa-kyti, kad taip nëra, ir dabar tuo savoakimis galëjo ásitikinti net tie, kurienoriai skelbë (skelbia) literatûros irknygø apokalipsæ. Tiesa, neþinau, kaipsekësi parduoti knygas. Tikiu, kad irðioje plotmëje investicijos pasiteisi-no, taèiau, man regis, svarbiausioji, pa-ti pagrindinë investicija � á tuos, ku-rie ateityje bus pagrindiniai literatû-ros vartotojai, � atsipirks ðimteriopai.Tai kuo puikiausias bûsimø skaityto-jø ugdymas, ir puikiausia literatûrossklaidos tarp jaunimo programa, ko-kià tik bûtø buvæ galima sugalvoti.Tiesà sakant, paskutinæ festivalio

dienà galvoje sukirbëjo mintis, ðiektiek pakoregavusi mano ásivaizdavi-mà apie ðá festivalá. Straipsnio pradþio-je minëjau, jog sunkiai sekësi atsikra-tyti áspûdþio, kad þodþiu �alternaty-vus� yra spekuliuojama tarsi ðiek tiekveidmainiðkai, pabrëþiant, kad festi-valis nëra knygø mugës tæsinys, arba(dar blogiau) grynai ið komercinio in-tereso. Festivaliui artëjant pabaigoslink vis labiau atrodë, jog þodis �al-ternatyvus� vartotas ne teigiant kon-kreèià festivalio savybæ, bet tiesiogkaip masalas jaunuomenei, visuometiðtroðkusiai kitoniðkumo � kaip matë-me, labai sëkmingai. Ir nors tas kito-niðkumas, savaime suprantama, buvoveikiau iliuzinis, to uþteko, kad jo ðe-ðëlyje ar net, sakykim vaizdþiai, ðeðë-lio ðeðëlyje jaunuomenë susikurtø fes-tivalá ir pati sau duotø (tikëkimës) il-galaiká efektà. Norim to ar nenorim,bet tai � sëkmë.

19

. 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837) Kampas

Mirus mylimai Mamai nuoðirdþiaiuþjauèiame raðytojà Arvydà Valioná.

Lietuvos raðytojø sàjunga

Nuoðirdþiai uþjauèiame Raðytojø klubodirektoræ Janinà Rutkauskienædël mylimos Sesers mirties.

Lietuvos raðytojø sàjunga

93-iojo kûrybinio sezono rugsëjo mënesio repertuaras20 d., ketvirtadiená, 18 val. Rûtos salëje � Sofi Oksanen

�Apsivalymas�. Vienos dalies drama. Reþisierius Jonas Jura-ðas. Spektaklio trukmë � 2 val. Bilieto kaina � 35 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Maþojoje scenoje � Mariuso von

Mayenburgo �Bjaurusis�. Skalpelio pjûvis. Reþisierius ViliusMalinauskas. Spektaklio trukmë � 1.30 val. Bilieto kaina � 35 Lt.26 d., treèiadiená, 18 val. Ilgojoje salëje � Auðros Marijos

Sluckaitës �Antigonë Sibire�. Vienos dalies drama pagal Je-ano Anouilho �Antigonæ�. Reþisierius Jonas Juraðas. Spek-taklio trukmë � 2 val. Bilietø kainos � 20, 35 Lt.29 d., ðeðtadiená, 17 val. Tavernos salëje � Tonino Guerros

�Ketvirtoji këdë�. Vienos dalies komedija. Reþisierius RolandasAtkoèiûnas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilieto kaina � 25 Lt.30 d., sekmadiená, 12 val. Ilgojoje salëje � Inesos Paliuly-

tës �Anderseno gatvë�. Vienos dalies spektaklis H. Ch. Ander-seno biografijos ir pasakø motyvais. Reþisierë Inesa Paliulytë.Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�19 val.,

tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

21 d., penktadiená, 27 d., ketvirtadiená,19 val. Aleksej Slapovskij �Nuo raudonosþiurkës iki þalios þvaigþdës�. ReþisieriusDarius Rabaðauskas. Spektaklio trukmë �1.50 val. Bilietø kainos � 30, 40 Lt.29 d., ðeðtadiená, 12 val. Agnës Dily-

tës �Kreivos daiktø istorijos�. Spektak-lis vaikams. Reþisierius Audrius Baniûnas. Spektaklio truk-më � 1 val. Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�19 val., VI

15�18 val., VII � valandà prieð spektaklá, tel.: 40 84 70,22 60 90. Bilietus taip pat platina Bilietai.lt.

Kauno valstybinis lëliø teatras22 d., ðeðtadiená, 12 val. Jeruzalës (Izrae-

lis) ðeðëliø teatro gastrolës Lietuvoje ��Membrana�. Subtilus muzikos, garsø, spal-vø ir ðeðëliø pasakojimas apie pasaulio atsi-radimo paslaptis visai ðeimai, vaikams nuo6 m. Reþisierius Yaniv Shentser. Bilietø kainos � 10, 15 Lt.23 d., sekmadiená, 12 val. �Karalaitës buèinys�. Kaip pai-

ka tuðtybë sugriovë karaliðkà laimæ. Nuo 5 m. ReþisieriusAlgimantas Stankevièius. Bilietø kainos � 10, 12 Lt.29 d., ðeðtadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevièiø lëliø

muziejuje � �Sveèiuose pas Skudurinæ Onutæ�. Teatralizuotasrenginys. Nuo 3 m. Reþisierë Elena Þekienë. Bilieto kaina � 8 Lt.30 d., sekmadiená, 12 val. Valerijos ir Stasio Ratkevièiø

lëliø muziejuje � �Kiðkis dràsuolis�. Spektaklis-þaidimas,kurá padeda kurti vaikai. Nuo 3 m. Reþisierius Andrius Þiu-rauskas. Bilieto kaina � 8 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 87A) dirba IV�V 11�17 val.,

VI�VII 10�14 val., tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platinaBilietø pasaulis.

Kauno kamerinis teatras20 d., ketvirtadiená, 28 d., penktadiená,

18 val. Eþeno Jonesko �Plikagalvë daininin-kë�. Vienos dalies absurdo komedija. Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Spektakliotrukmë � 1.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.21 d., penktadiená, 18 val. Arbatos gërimo ceremonija.

Renginá organizuoja Japonijos ambasada. Trukmë � 1.30val. Áëjimas nemokamas.22 d., ðeðtadiená, 18 val. Daivos Èepauskaitës �Kavinë

�Pas Blezà�. Pasimatymas po dvideðimties metø. ReþisieriusStanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1.45 val. Bilie-tø kainos � 28, 35 Lt.23 d., sekmadiená, 18 val. Fransua Rablë �Gargantiua ir

Pantagriuelis�. Uþstalë tikriesiems gurmanams (N-18). Reþi-sierius Stanislovas Rubinovas. Spektaklio trukmë � 1.55 val.Bilietø kainos � 40, 50 Lt.29 d., ðeðtadiená, 18 val. Aleksandro Volodino �Penki vaka-

rai�. Dviejø daliø romantinë drama. Reþisierius Algimantas Po-ciûnas. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.30 d., sekmadiená, 18 val. Pero Lagerkvisto �Neûþauga�.

Monodrama. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektakliotrukmë � 1.15 val. Bilietø kainos � 16, 20 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val., VI�

VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip pat platina Bilie-tai.lt ir Bilietø pasaulis.

Kauno valstybinis muzikinis teatras28 d., penktadiená, 29 d., ðeðtadiená, 30 d., sek-

madiená, 18 val. Johanno Strausso �Èigonø baro-nas�. Dviejø daliø operetë. Reþisierius GediminasÐeduikis, dirigentas Virgilijus Visockis, scenogra-fas ir ðviesø dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija), kos-tiumø ir grimo dailininkas Juozas Statkevièius, choreografasDainius Bervingis, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, RasaVaitkevièiûtë. Bilietø kainos � 25, 40, 70, 80, 150 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14, 14.45�18

val., tel. 20 09 33.

23 d., sekmadiená,17 val. Simfoninës mu-zikos vakaras. Baltarusi-jos respublikos valstybi-nis akademinis simfoninis orkestras. Solistai: tarptautiniøkonkursø laureatë Veronika Praded (cimbolai, Baltarusija),Baltarusijos liaudies artistas Igor Olovnikov (fortepijonas,Baltarusija). Dirigentas Aleksandr Anisimov (Baltarusija).Bilietø kainos � 10, 15 Lt.27 d., ketvirtadiená, 18 val. Simfoninës muzikos vakaras.

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas irvyr. dirigentas Gintaras Rinkevièius). Solistai: Jovita Vaðke-vièiûtë (mecosopranas), Vaidas Vyðniauskas (tenoras). Diri-gentas Gintaras Rinkevièius. Bilietø kainos � 20, 25, 30 Lt.28 d., penktadiená, 18 val. koncertas, skirtas dirigento

Donato Katkaus 70-meèiui. Ðv. Kristoforo kamerinis orkest-ras (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus). Solistë In-grida Rupaitë (smuikas). Dirigentas Donatas Katkus. Bilietøkainos � 10, 15, 20 Lt.30 d., sekmadiená, 14 val. Muzikinë popietë visai ðeimai

�Þaismingos muzikos orkestras IX�. Klaipëdos kamerinis or-kestras (meno vadovas Mindaugas Baèkus). Sveèias Micha-el Siefke (kûno perkusija, Vokietija). Dalyvauja: KlaipëdosVydûno vidurinës mokyklos moksleiviai, Klaipëdos univer-siteto menø fakulteto reþisûros katedros studentai. Dirigen-tas Mindaugas Pieèaitis. Koncertà ves Evelina Lozdovskaja.Bilieto kaina � 10 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos g. 5) dirba II�VII 14�18

val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platina Tiketa.

22 d., ðeðtadiená, 14 val. Rimanto Klu-so humoristiniø eilëraðèiø knygos �Nepre-mijuotas � ne þmogus� sutiktuvës. Kartusu autoriumi dalyvaus raðytojai Vidman-tas Kiauðas-Elmiðkis, Liudas Gustainis,Aleksas Dabulskis, aktorius Antanas Þe-kas. Renginá ves Aldona Ruseckaitë.27 d., ketvirtadiená, 17 val. Maironio lietuviø literatûros

muziejuje (Rotuðës a. 13) � Tautvydos Marcinkevièiûtës nau-jausio eilëraðèiø rinkinio �Greitaeigis Laiko liftas� sutiktu-vës. Kartu su autore dalyvaus hum. m. dr. Indrë Þakevièienë,poetas Robertas Keturakis, aktorë Doloresa Kazragytë. Gita-ra gros Artûras Kelpða.

20 d., ketvirtadiená, 18 val.Kauno menininkø namø se-zono atidarymas. Áëjimas ne-mokamas.22 ir 23 d., ðeðtadiená ir

sekmadiená, 16 val. Vytau-to Didþiojo karo muziejaussodelyje � varpø muzikos koncertai. Skambës Tarpukariomotyvai. Karilijonu skambins Giedrius Kuprevièius.29 ir 30 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val. Vytauto

Didþiojo karo muziejaus sodelyje � varpø muzikos koncer-tai. Skambës K. Orfo muzika. Karilijonu skambins Julius Vil-nonis.Spalio 1 d., pirmadiená, 18 val. Kûrybos valanda su po-

etu Vidmantu Elmiðkiu. Apie V. Elmiðká reikliai pakalbëspoetas Viktoras Rudþianskas, muzikuos pianistë Ðviesë Èep-liauskaitë, Vidmanto eilëraðèiø perskaitys ir pasirûpins, kadvalanda neprailgtø aktorë Olita Dautartaitë. V. Elmiðkis skai-tys, atsakinës á klausimus, suvaidins a la performansà... Áëji-mas nemokamas.3 d., treèiadiená, 18 val. Kauno fortepijoninio trio kon-

certas �Paklausykite / A capella naktá dangaus...� Dalyvaus:Lina Krëpðtaitë (fortepijonas), Indrë Èepinskienë (smuikas),Asta Kriðtaponienë (violonèelë) ir poetë Vita Nedzveckaitë.Programoje: Anatolijaus Ðenderovo, Vidmanto Bartulio, Ro-diono Ðèedrino, Paulio Schoenfieldo muzika ir poetës V. Ne-dzveckaitës haiku. Bilieto kaina � 10 Lt, moksleiviams, stu-dentams, senjorams, þmonëms su negalia ir turintiems �Dai-ly Card� nuolaidø kortelæ � 8 Lt.

30 d., sekmadiená, 14.30 val.Kauno kultûros centre �Tautos na-mai� (Vytauto pr. 79 / Kæstuèio g.1) �Vilniaus Kurèiøjø reabilitacijos centroliaudies teatro �Mimika� spektaklis�Apkabink kylantá�. Gabrielio Garcios Marquezo apsakymo �La-bai senas þmogus dideliais sparnais� motyvais. Scenarijaus auto-riai ir reþisieriai Janina Maþeikienë ir Titas Varnas, scenografas irkostiumø dailininkas Nojus Petrauskas, meninio gebëjimo uþim-tumo vykdytoja Nijolë Karmazienë. Áëjimas nemokamas.Spalio 1 d., pirmadiená, 13 val. koncertinë programa, skirta

pagyvenusiø þmoniø dienai. Programà dovanos aktorë NijolëNarmontaitë, Kauno muzikos ansamblis �Ainiai� ir liaudiðkosmuzikos ansamblis �Boèiai�. Áëjimas nemokamas.

27 d., ketvirtadiená, 19 val. kul-tûros ir sporto centre �Girstutis�(Kovo 11-osios g. 26) � Anne Ju-ren ir Anie Dorsen (Austrija) �Ma-giðka�. Spektaklio trukmë � 0.50val. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.27 d., ketvirtadiená, 21 val.Kau-

no kameriniame teatre (Kæstuèio g. 74A) � Né Barros (Portuga-lija) �Kuriant nepaþástamàjá�. Spektaklio trukmë � 0.40 val.Bilieto kaina � 30 Lt.28 d., penktadiená, 19 val. kultûros ir sporto centre �Girstutis�

(Kovo 11-osios g. 26) � A.lter S.essio (Prancûzija) �Patvarumas�.Spektaklio trukmë � 0.45 val. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.28 d., penktadiená, 21 val. Kauno valstybinio dramos teat-

ro Rûtos salëje (Laisvës al. 71) � Niv Sheinfeld ir Oren Laor(Izraelis) �Kvailiø laivas�. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietøkainos � 30, 40 Lt.29 d., ðeðtadiená, 18 val. kultûros ir sporto centre �Girstu-

tis� (Kovo 11-osios g. 26) � bendras Olandijos ir Lietuvosprojektas. Bilietø kainos � 25, 30, 40 Lt.29 d., ðeðtadiená, 22 val. Fluxus ministerijoje (buvusiame

�Lituanicos� batø fabrike, Jonavos g. 3) � bendro Kauno ðokioteatro �Aura� ir VDU ðiuolaikiniø menø katedros projekto �so-nus.lux.unum� premjera. Spektaklio trukmë � 0.40 val. Áëjimasnemokamas.30 d., sekmadiená, 18 val. kultûros ir sporto centre �Girstutis�

(Kovo 11-osios g. 26) � Ingun Bj¸rnsgaard Projekt (Norvegija)�Jûra�. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.Bilietus platina �Bilietai.lt�, Kauno valstybinio dramos te-

atro ir Kauno kamerinio teatro kasos, taip pat platinami rengi-niø vietose vienà valandà prieð spektaklá. Informacija tel. (837) 20 20 62; www.dancefestival.lt.

20 d., ketvirtadiená, 15 val. K. Done-laièio g. 8, salëje � Senøjø ir retø spaudi-niø skyrius pristato: �Senoji knyga inter-nete�. Bus galima susipaþinti su vertin-giausiais, elektroniniu formatu prieina-mais kultûros paveldo leidiniais. 16 val.Radastø g. 2, 322 kamb. � stalo þaidimø popietë.21 d., penktadiená, 14 val. Radastø g. 2, 314 kamb. � Kaunis-

tikos skaitykla pristato: �Virtualûs produktai apie Kaunà�. Pa-þintis su elektroniniais þinynais, rankraðèiais, virtualiomis pa-rodomis apie Kaunà ir jo regionà.24 d., pirmadiená, 9.20 val. Radastø g. 2, salëje � projektas

�BiblioHealth�: mokslinë-praktinë konferencija �Senëjimas irpsichikos sveikata�. 11, 13, 15 val. Radastø g. 2, II a. fojë �Panevëþio kraðtotyros muziejaus edukacinës programos �Sve-èiuose pas Bitæ� ir �G. Petkevièaitë-Bitë � kaimo daktarë�. Pro-gramas ves Panevëþio kraðtotyros muziejaus Edukacijos ir in-formacijos skyriaus vedëja Auðra Sidorovienë.27 d., ketvirtadiená, 17 val. Radastø g. 2, salëje � projektas

�BiblioHealth�: susitikimas su vaistininku, þolininku Virgili-jumi Skirkevièiumi.

Skaudþià netekties valandà dël mylimos sesers mir-ties nuoðirdþiai uþjauèiame Raðytojøklubo direktoræ Janinà Rutkauskienæ.

�Nemuno� redakcija

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net �Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:

LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas � tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Referentë � Aurina Venislovaitë � tel. (8-37) 322244Viktoras Rudþianskas (KAUKO LAIPTAI) � tel.: (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë (TILTAI) � tel.: (8-37) 322266Aurina Venislovaitë (TAPATUMO TERITORIJOS) �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai: Audronë Meðkauskaitë � tel. (8-37) 322251,(8-615) 24983 Andrius Jakuèiûnas � tel. (8-611) 98945, el. paðtas:jakuciunas@gmail.comApþvalgininkai: literatûra � Jurga Tumasonytë; fotografija �Romualdas Rakauskas; muzika � Eugenija Þakienë; kinas �Gediminas Jankauskas; teatras � Gediminas Jankus.Fotografas: Zenonas Baltruðis.Stilistë � Lina Navickaitë � tel. (8-37) 322251Maketuotojas � Juozas Puþauskas � tel. (8-656) 38529Buhalterë � Irena Kavaliauskienë � tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1500

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimama visuose paðto skyriuose,internetu www.post.lt ir www.prenumerata.lt

arba redakcijoje

20

Spektras . 2012 m. rugsëjo 20�spalio 3 d., Nr. 32�33 (395�396�836�837)

Savaitgalis prie televizoriaus

Kauno karuselë

Gediminas JANKAUSKAS

Visai neseniai reþisierius Olive-ris Stone�as filme �Volstrytas: pi-nigai niekada nesnaudþia� rimtaianalizavo situacijà, susiklosèiusiàpasaulyje dël finansinës krizës, irkartu su savo herojais ieðkojo iðei-ties. Juokauti ðia tema nelinkusiøautoriø iðvados buvo labai pesimis-tiðkos, nors privaloma amerikietið-ka finalinë viltis visgi ðiek tiek pra-sklaidë niûrià filmo nuotaikà.Visai kitaip á pinigø pasaulá

þvelgia filmo �Kazino Dþekas�(ketvirtadienis, 22.25 val., BTV)kûrëjai. Jie ásitikinæ, kad dideliuspinigus bûtinai lydi dideli nesusi-pratimai, o ðie savo ruoþtu daþnaibûna juokingi.Kevinas Spacey ðiame filme vai-

dina korumpuotà intrigantà, kuris2006 m. buvo ákalintas uþ machi-nacijas perkant ir parduodant lai-vus su kazino áranga. Tokiu versluspalvingos karjeros pabaigoje ver-tësi buvæs respublikonø lobistasDþekas Abramofas, kol nepakliuvouþ grotø.Cikle �Lietuviø kino aukso fon-

das� penktadiená galima paþiûrëtifilmà �Jo þmonos iðpaþintis�(23.45 val., LRT), kurá 1983 m. pa-gal Vytauto Þalakevièiaus scenari-jø sukûrë reþisierius Almantas Gri-kevièius. Kartu tai ir reta galimybëpamatyti aktoræ Rûtà Staliliûnaitæ,lietuviø kine nedaþnai gaudavusiàdidesniø vaidmenø. Ðá kartà ji per-sikûnija á keturiasdeðimtmetæ mo-terá Irenà, dirbanèià mokslinëje bib-liotekoje. Jos vyras chirurgas Jonasamþinai uþsiëmæs, o paauglei duk-rai vis reèiau reikalinga motinosgloba. Nuo monotonijos moterá ið-gelbëja paþintis su fiziku RièarduBekraièiu (já suvaidino rusø akto-

rius Leonidas Filatovas). Kartu sujuo Irena iðvyksta prie eþerø, ir tengauna progà patikrinti, kiek ji svar-bi artimiausiems þmonëms.Ar kada nors manëte, kad kome-

dija gali ne tik linksminti, bet ir kel-ti labai skaudþias problemas? Jeidar ne, paþiûrëkite �Parduotuviømaniakës iðpaþintá� (ðeðtadienis,22.30 val., TV3). Èia rasite opiau-siø dabartinio pasaulio problemøkomentarà ir suprasite, kas iðprovo-kavo visuotinæ finansinæ krizæ. Kaipvienas sûraus vandens laðelis per-teikia milþiniðko vandenyno che-minæ sudëtá, taip ir 25-eriø metø Re-bekos Blumvud troðkimas praban-giai ir be rûpesèiø gyventi tampamodernaus pasaulio miniatiûra. Sa-vaime noras uþ pinigus graþinti sa-ve ir savo aplinkà neturëtø bûti neismerktinas, nei gëdingas. Bet jeiguðá troðkimà þmogus siekia realizuo-ti neatsiþvelgdamas á finansines ga-limybes, prasideda visai nejuokin-gi dalykai.

Apie skaudþias problemas rimtai ir su ðypsenaÞiûrëdami �Paslaptingàjà sa-

là� (sekmadienis, 11.00 val.,TV3) atpaþinsite chrestomatináprancûzø fantasto Juleso Verne�oromano siuþetà, tik jis ðá kartà busperkeltas á JAV Pilietinio karokontekstà. Ið konfederatø stovyk-los pasprunka keli kaliniai pietie-èiai: kapitonas Sairusas Smitas, jovergas Nebas, seselë Dþeinë, jospaauglë dukra ir du kareiviai. Pooro baliono katastrofos visi atsi-duria negyvenamoje RamiojoVandenyno saloje, kurioje prasi-deda negailestinga kova uþ iðli-kimà.Fantastinio trilerio �Svetimas

kûnas� (sekmadienis, 21.15 val.,TV3) ávykiai prasideda artimoje at-eityje po to, kai JAV Aukðèiausia-sis teismas legalizuoja þmoniø klo-navimà. Dabar bet kuris asmuo galiturëti beveik tikslià savo paties ko-pijà, valdomà nuotoliniu bûdu.�Svetimo kûno� istorija prasidedanuo dvigubos þmogþudystës, kurià

iðtirti imasi FTB agentas TomasGryras. Tiesà sakant, ne jis pats, ojo klonuotas surogatas.Net plika akimi matyti, kad

�Svetimas kûnas� nëra jau toks ori-ginalus kûrinys. Kuo toliau á pai-naus siuþeto labirintus veda þiû-rovus filmo autoriai, tuo labiauryðkëja asociacijos su garsiàja�Matrica�.Tiems, kurie sekmadieniais

áprato þiûrëti filmus �Ið Noros Ro-berts kolekcijos�, pamatys darvienà ðios raðytojos ekranizacijà�Ðiaurës paðvaistë� (sekmadie-nis, 21.15 val., LRT). Porininkoþûtis priverèia Baltimorës polici-ninkà Neità Bernsà iðvykti á Alias-kà. Nedideliame miestelyje jispradeda dirbti policijos virðinin-ku. Èia juo susiþavi dvi áspûdin-giausios apylinkës moterys. O tuometu miestelá pasiekia nemalo-nios naujienos: vienoje aplinki-nëje kalnø oloje randamas suða-læs nuþudytas þmogus.

Rugsëjo 7-30 d. Ire-nos Mikulièiûtës dailësgalerijoje veikia tarptau-tinio plenero, skirto M.K. Èiurlioniui atminti,paroda.Joje pristatomi daili-

ninkai: Romanas Ave-rincevas, Giedrë Ban-kauskaitë, EdmundasBrazauskas, Agnë De-veikytë-Liðkauskienë,Martinðas Kruminðas,Raimundas Majauskas,Rimvydas Mulevièius,Algirdas Ðakalys, IrenaMikulièiûtë, kuri yra irparodos kuratorë.�Tik áëjus á parodà akis

uþkliûva uþ E. Brazaus-ko tapybos darbo �Abstrakcija�,kuris tarsi viskà sujungia, apiben-drina ir nutæsia gijas á kitus dar-bus. Tai gyvenimo þaismë spalvo-mis�, � áspûdþiais dalijosi meno-tyrininkë Alma Masiulionytë.Parodoje G. Bankauskaitë pri-

stato aliejinës tapybos darbus�Druskininkø cerkvës elemen-tas� bei �Raigardo slënis�. A. De-veikytë-Liðkauskienë eksponuo-ja Ðvendubrëje atrasto �Þiogeliønamo� kraigo improvizacijas.Tapytojas Alfonsas Vilpiðaus-

kas iðskyrë stipriausius autorius.Jo nuomone, tapytojo E. Bra-zausko paveiksluose atsirado vi-sumos pojûtis, iðryðkëjo naujasmàstymas, todël darbai suintriga-vo. Kaip ir R. Averincevo drobës�Karalius Mindaugas�, �Nuliû-dusi Birutë�.R. Mulevièius eksponuoja tris

plenere suskurtus darbus: �Kluo-no durys�, �Varlë�, �Malkinë�. Álietuviðkus motyvus, simboliuspaþvelgta akademiðku profesio-naliu þvilgsniu. Tai puiki medþia-ga rimtam paveikslui.I. Mikulièiûtës tapytas M. K.

Èiurlionio portretas iðraiðkingasir psichologiðkai gilus, taèiau joforma neiðtobulinta, negalutinë.Neuþbaigtumas gali ir toliau liktikaip plenero darbø spontaniðku-mo þenklas.

Parodoje eksponuojamos irRaimundo Majausko drobës �Va-saros aviliai�, �Vidudienis tiesNemunu�, A. Ðakalio �Druskinin-kø peizaþas�, M. Kruminðo �At-rakcija�, kuriø iðties gausu Drus-kininkuose.Tapytoja Elena Balsiukaitë-

Brazdþiûnienë ávertino tai, kadvisi kûriniai nutapyti plenero me-tu. Juk bûna plenerø, á kuriuosdailininkai atsiveþa namuose nu-pieðtus darbus.Dailininkai apsilankë ir Grûto

parke, kuriame tapybos objektøatrado tapytojas R. Averincevas.Taip gimë Josifo Stalino bei Kar-lo Markso portretai. Pastarasisátartinai panaðus á tapytojà R. Ma-jauskà...

Rugsëjo 7 d. Kauno apskritiesbajorø draugija pirmà kartà orga-nizavo labdaros vakarà-koncertà,skirtà lëðoms Ðv. Jurgio baþnyèiosvitraþø sukûrimui surinkti. Ren-ginio metu paaukota daugiau nei18 tûkst. Lt. Labdaros vakare gro-jo Algimanto Treikausko vado-vaujamas Kauno miesto simfoni-nis orkestras, savo dainomis dþiu-gino solistas Liudas Mikalauskasir choras �Cantate Domino�. Kau-no apskrities bajorø draugija ið vi-

so skyrë 15 tûkst. Lt. Labdaros va-karo metu susirinkusieji paauko-jo dar 3,5 tûkst. �Ðiuo renginiu no-rime paskatinti ir kitus verslinin-kus prisidëti prie Ðv. Jurgio baþ-nyèios vitraþø sukûrimo. Tikiuo-si, tai pirmas, bet ne paskutiniskoncertas. Vienas vitraþas Ðv. Jur-gio baþnyèios langui kainuojaapie 17 tûkst. Lt. Kvieèiame ámo-nes, ástaigas, verslininkus árengtinors po vienà vitraþà, tuomet su-þibs Ðv. Jurgio baþnyèios akys�,� teigë Kauno apskrities bajorødraugijos vadovas Kæstutis Igna-tavièius. Vitraþus Ðv. Jurgio baþ-nyèiai kurs þymus dailininkas vit-raþistas Bronius Bruþas. Ðv. Jur-gio Kankinio (pranciðkonø) baþ-nyèia � autentiðkas gotikos pa-minklas, gausiai lankomas turis-tø. Prie baþnyèios prisiðliejæs mû-rinis XVI a. pastatytas vienuoly-nas taip pat turi daug gotikos ele-mentø. Anksèiau, 1468 m., ðiojevietoje pastatyta medinë baþny-èia, 1471 m. pradëta mûrinë. Ka-da baigta statyba, tiksliai neþino-ma, bet yra duomenø, kad 1503m. mûrinë baþnyèia jau veikë.Ðios baþnyèios istorija sudëtinga:po 100 metø jà nuniokojo gais-ras, o Napoleono armija pavertëmiltø sandëliu. Paskutiná kartà Ðv.Jurgio Kankinio (pranciðkonø)baþnyèia remontuota 1936 m. PoAntrojo pasaulinio karo ji vël pa-versta sandëliu, o sovietmeèiu èiabuvo P. Maþylio medicinos mo-kykla. Pranciðkonai vienuoliaibaþnyèià atgavo 2005 m. Ji buvolabai prastos bûklës. Siekiant ið-saugoti gotikos ðedevrà 2009 m.liepos mënesá pradëti baþnyèiosir vienuolyno rekonstrukcijosdarbai. Kauno miesto savivaldy-bë prisidëjo prie vienuoliø pran-ciðkonø, tëvø Astijaus ir Severi-no rengiamø projektø. Pirmiausiauþdengtas baþnyèios stogas. Èiavyksta pamaldos ir sakraliniaikoncertai, taèiau iki visiðko josrestauravimo, pirmykðèio vaizdosugràþinimo dar toloka.

Tekstilininkø ir dailininkø gil-dija ðá rudená pasitinka atidaryda-ma tarptautinæ rezidencijø progra-mà �KONCEPCIJA versus

TECHNOLOGIJA�. Nuo ðiol ga-lerijos �Balta� antrame aukðte permetus galës reziduoti iki 12-osmenininkø, kurie ágyvendindamiindividualius projektus sieksbendradarbiauti su vietine ben-druomene. Programos rengëjai at-viri menininkø iniciatyvoms irðiuo metu ieðko bendravimo gali-mybiø.Tarpininkaujant Kauno biena-

lei, galerija �Balta� pristato pir-màjà vieðnià � menininkæ GaoYuan (Taivanas), kuri yra 2011 m.bienalës pagrindinio prizo laimë-toja. Ðis prizas � tai kvietimas su-rengti personalinæ parodà 2013 m.Kauno bienalëje �Unitekstas�,kuriai menininkë ruoðis vieðëda-ma Kaune. Iki spalio pabaigos re-ziduojanti Gao Yuan kurs nuotrau-kø ciklà, bendradarbiaudama suvietos menininkais. Taèiau kolkas ji ruoðiasi paþinti mûsø ðalá,kultûrà, kontekstà, su kuriuo bustiesiogiai susieta ateities paroda.Tarp Pekino ir Niujorko gyve-

nanèios menininkës darbuose itinsvarbø vaidmená atlieka sociali-niai kontekstai. Jos kûriniai kalbaapie visuomenæ ir jos kultûrà spar-èiø ekonominiø pokyèiø ir progre-syviø ðalies transformacijø fone,skirtingø Rytø ir Vakarø kultûrøsusiliejimà. Autorës darbams bû-dinga pasikartojanti rytietiðkø irvakarietiðkø motyvø sandûra. Ry-

tietiðkumas èia skleidþiasi per uþ-koduotus, kinø kultûrai bûdingusþenklus bei simboliniø nuorodøpripildytà vizualinæ formà; vaka-rietiðka tradicija prabyla cituoja-momis klasikiniø kûriniø kompo-zicijomis, kurioms menininkæákvëpë susiþavëjimas italø rene-sanso tapyba.Gao Yuan vizito metu dalyvaus

ávairiuose renginiuose, susitiki-muose su menininkais ir studen-tais, skelbs atvirø susitikimø va-landas savo studijoje. Rugsëjo 21d. kvieèiame á jos prisistatymo va-karà, o kartu ir �KONCEPCIJA ver-sus TECHNOLOGIJA� programosatidarymà, kuriame pamatysimepriziná menininkës kûriná bei ke-lis naujo ciklo darbus.

Praëjusá ðeðtadiená graþiojekaimo turizmo sodyboje �Ðaltu-pis� ávyko treèiasis bardø festiva-lis �Esu ruduo�. Festivalio menovadovas Algirdas Svidinskas.Nors rudeniðkas oras nelepino, su-sirinko daug publikos, jau pamë-gusios ðá renginá ir jo erdvæ. Ji la-bai ðiltai sutiko tiek jaunuosiusatlikëjus, tiek bardus veteranus.Tarp pasirodymø þiûrovai galëjoapþiûrëti eksponuojamus fotogra-fijos parodø plakatus.

Erlando KEVALOnuotrauka