www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

2013 m.spalio 10�16 d.

Nr. 35(884)

16 p.Vyðniø sodas po ðalnos

Gajevas Leonidas Andrejevièius (akt. Sigitas Ðidlaukas), Ranevskaja Liubovë Adrejevna (akt. Daiva Stubraitë)ir Lopachinas Jermolajus Aleksejevièius (akt. Tomas Rinkûnas).

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

2

Sveikas, asile, akmenis neðantis

Kada krepðius kroviau, ðnekëjau �jei ásimesiu dar porà akmenukø,bûsiu viskà pasiëmæs.

Taip yra nuo senovës:akmuo kelyje � daiktas,kurio daþniausiai prisireikia.

Kad neatrodytø, jog lengvaiðeiti ið namø,du didþiulius krepðius pasiimu.

Sunku ne todël, kad ten akmenys,sunku todël, kad neðu ir galvoju �akmenis að pasiëmiau,o asilà namuose palikau.

Gintautas DABRIÐIUS

Vytauto PLETKAUS iliustracija

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

3Vyksmas

Penktadiená vienas ið jø buvo �preambulë� �já iðtarë festivalio diskusijos vadovas Laiman-tas Jonuðys, pristatæs temà �Politinis korektið-kumas ir poezija�. Iðsakë kviesdamas pasvarsty-ti, kas yra leistina, kas � ne. Taèiau daugiapras-

Neringa BUTNORIÛTË

PoezijaDruskininkølaiku

miðkai suvokiama tema vyniojosi neklusniai,atkiðdama ávairiausiø kampø, kartais neþinant,ar verta visur áþvelgti kontrastus. Joje sunkuiðlikti stropiems, bet klausa fiksavo, jog lietu-viø diskutantø dëmesio centre atsidûrë keletas

reiðkiniø: Valdo Gedgaudo straipsnis ir femi-nistinë akcija, kurios metu buvo skaityta pako-reguota Vinco Kudirkos �Tautiðka giesmë�. Lai-ma Kreivytë kreipë dëmesá á etinæ dimensijàkaip konceptualøjá, o ne moraliná judesá, kurisestetikà pastûmëja tolëliau. Pokalbyje ryðkëjoávairiai skirtingais laikotarpiais suvokiamo vi-dinio cenzoriaus sàvoka. Klausantis kilo min-tis, kad kartais tie patys reiðkiniai imami va-dinti kitais þodþiais, tad nesunku nutolti ir prieaptakiø klausimø, reikalaujanèiø susitarimo: kàtada laikome meno kûriniu? Galbût todël á po-kalbá ásiterpæs Skaidrius Kandratavièius pasi-sakë prieð kûrëjø susiskirstymà grupëmis, lyti-mis, prieð elità ir �maþuosius�, o kartu paskati-no kitø diskutantø prieðtaravimus dël vertybi-nio chaoso.Daugiau nei trijø valandø pokalbyje labiau-

siai ásiminë Lamonto Steptoe (Jungtinës Ame-rikos Valstijos) pasisakymas, kvieèiantis darkartà pamàstyti apie paèià poezijà, o ne su jasusijusius atvejus. Anot jo, poetas apskritai yravaidmuo, perteikiantis galbût ir nepatogià, dau-gelio nepageidaujamà tiesà. Eilëraðtis laikosiant þodþiø, kuriais neturëtø bûti bijoma ðoki-ruoti, nes jie visada daro poveiká: prajuokina,pykdo, liûdina. L. Steptoe poezijà pavadinovienu ið graþiausiø, ásimintiniausiø bendravi-mo bûdø. Graþiausiø dar ir todël, kad, pasaksveèio, poetas, nors paraðæs eilëraðtá ir tampasavotiðku drumstëju, turi tikëti graþiais, tikraisdalykais.

Nukelta á 4 p.

Vieniems skaièiuoti Poetinus Druskininkø rudenius sunku, kitiems � leng-va. Festivalio amþius uþraðytas lotyniðkais skaitmenimis, todël atrodo, kadrenginys jau toks senutis, jog sudëtinga nuspëti jo pradþià, telieka klausytissklindanèiø legendø ir þiûrëti á nesupozuotø ðëltuviø nuotraukas, nes ávykiai,atmosfera ir þmonës nesikartoja. Bet man jis vis dar � jaunuolis ið ðiø dienø,nes skaièiuojami apsilankymai telpa ant vienos rankos pirðtø. Kad ir kaipbûtø, spalio 4-6 d. Druskininkuose vykæs 24-asis tarptautinis poetø festivalisgreitai átikina, jog spalis èia jau turi savità atvirà vyksmo epicentrà, pakvie-èia á erdvæ, kurioje lapai nesuðluojami, o tik nupuèiami nuo ðaligatviø (todëljø atrodo labai daug ir ruduo toks didþiai rudeniðkas, tarsi specialiai pasi-ruoðæs tuo graþumu sugundyti likti) ir maþiausiai dviem kalbomis pamokonaujø, á poezijos eilutes rikiuojamø þodþiø.

Jotvingio vardas suteiktas poetui a. a. StasiuiStacevièiui.

2013 m. Jotvingiø premijos laureatas Jonas Kalinauskas.

Jaunoji Jotvingë Ramunë Brundzaitë.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

4 Vyksmas

PoezijaDruskininkølaiku

Atkelta ið 3 p.

Ne vienas festivalio skaitymø metu skambëjæstekstas atskleidë ðiø L. Steptoe pasakymø galià.Ðiemet Poetiniame Druskininkø rudenyje sumaþë-jo kviestiniø sveèiø, taèiau beveik visur, kur tiknueisi, skambëjo keliabalsë poezija. Ðá kartà taigalëjo bûti ir ið hieroglifø iðversti Kimo Kyung-ju(Pietø Korëja) kûriniai, itin jautriai skaityti Mizu-ki Misumi (Japonija) tekstai, ir naktá girdëtas vie-no festivalio þiûrovo su miðkininko kepurële at-mintinai iðmoktas mylimo poeto eilëraðtis.Prie vëliavos stiebo kalbëtasi, kad pernykðtis

Poetinis Druskininkø ruduo ne vienam dalyviuitarsi iðnyko. Bûdamas kur nors netoli geltonosiosvilaitës, lakstydamas nuo korpuso prie korpuso,aplenkdamas �ðirðiø lizdu� pramintà 5-àjá kamba-rá, varstydamas saliø duris, ið tiesø nespëji në mirk-telëti, kai ima ir sutemsta. Toks judëjimo greièio irlaiko santykis prietemoje reikalauja vidinio degi-mo, skatinanèio daþniau á pasaulá þiûrëti pro puo-delio arba taurës dugnà. O ten, kur jø esama, randidegtukø ir áþiebi ant stalo aptiktà þvakæ. Tik prieðvieselës sutelkæ jaunøjø skaitymai, kuriuose bûrápoetø kuravo lieþuvius pramankðtinæ Ernestas No-reika ir Nerijus Cibulskas, neþadëjo nei nedràsiødeklamacijø, nei pribloðkiamø naujoviø ar negir-dëtø balsø, o greièiau metë iððûká vieniems judëtimikrofono link, kitiems � pliauðkëti delnais, koldar ðiandien gali, nes diena trumpa ir laisvojo mik-rofono turëtojams nebûtinas diskusijoje apkalbë-tas korektiðkumas.Festivalis tæsiasi ir uþ �Dainavos�, ir uþ �Ðirde-

lës� ribø, nes ðeðtadienio rytà atidarytos dvi paro-dos. Kepyklëlëje buvo galima ásitikinti, kad Artû-ras Valionis tikrai keliavo ir regëtus vaizdus �Ðiaip(Shape)� áamþino nuotraukose. Kas pramigo, tesi-gaili nepamatæs spontaniðko Benedikto Januðevi-èiaus benefiso, kuris tikriausiai uþpildë tai, kas Ma-riaus Abramavièiaus eklektiðkos fotografijø ir pa-veikslø parodos atidarymo apraðe iðreiðkë �meninávyksmà�. Jiedu � puikus prasilenkianèiø kreiviøduetas, kai jau antrame menininko kûrybos atida-ryme / pristatyme B. Januðevièius likimiðkai ir la-bai atsakingai papasakojo apie máslingojo auto-riaus darbus, jø poveiká ateities kartoms, nors ðis joakiratyje dar nepasirodë.Sparèiai artëjanèio ðeðtadienio vidurdiená laukë

kà tik �sutvertos� teatro trupës �Þelmenëlis� prem-jera, átraukusi á tà tik ið nuogirdø gaudytà poetináfestivalio dalyviø ðëltiná, nepakartojamà grupiná ið-sitapatinimà. Tik besiruoðdama stebëti �Didájá Vil-niaus gaisrà�, suguldytà A. Valionio, o pastatytà Al-

vydo Ðlepiko, atsikraèiau kiðenëje atsiradusiø vaka-rykðèiø pavojø kelianèiø degtukø ir lyg niekuo dëtaseþiukas tyliai iðmeèiau juos lauk, dar pakartojusi ið-moktà maginæ uþkalbëjimø frazæ �puku, puku�. Nie-ko negalëèiau prikiðti regëtiems vaizdiniams � spek-taklio Vilnius degë áspûdingai, medþiai siûravo irvirto, ore tvyrojo tikras smalkiø ir pelenø balius,veikëjai buvo dramatiðkai herojiðki ir kartu su Min-daugu Nastaravièiumi, kurá guldytojø paliepimu ap-lankë gaisrininko Kristijono Donelaièio dvasia, áti-kino, kad �pagauta sugaiðtis� beigi �pargriauti triû-sai� gali ne tik juoktis, bet ir prajuokinti kitus.Svarbiausioji Poetinio Druskininkø rudens da-

lis lieka baigiamajam vakarui, kuris vël uþklumpagreitai, bet pasiruoðusius: apdovanotøjø vardai kar-toti su paslaptingu ðypsniu (taip ðypsosi tie, kurieviskà þino, bet kitiems nenori sakyti), o gausybëanoniminiø eilëraðèiø seniai atiduoti kantriems tei-sëjams. Ðis vakaras buvo ne tik dþiugus, ðmaikð-tus, bet ir ritmingas, nes já iðties papuoðë sveèiopoeto Valery Afanassievo (Prancûzija) fortepijonusugrotas muzikinis pasaþas.Jotvingio apdovanojimai ðiemet buvo iðskirti-

niai, nes susieti su trimis autoriais. Pirmiausia ati-duoti pagarbà ir uþ gyvenimo tekstus suteikti Jot-vingio vardà festivalio komitetas nusprendë po-

etui Stasiui Stacevièiui, be kurio ðio festivalio gy-vastis kinta. Anot kalbà sakiusio Donato Petroðiaus,apdovanojimas deramas, nes juo ávertintas asmuo,gebëjæs neformaliai ir áspûdingai atstovauti baltið-kajai prigimèiai.Jaunosios Jotvingës apdovanojimà áteikti kvies-

tas Andrius Jakuèiûnas laudacijoje garsiai klausë:�Tai kas yra Ramunë Brundzaitë?� Besiðypsantiðiemet iðleistos pirmosios knygos �Drugy, manodrauge� laimëtoja buvo sutikta su �viso literatûrospasaulio alefo� � trepsinèio, grojanèio plastmasi-nio pegasëlio � þingine. Nors, A. Jakuèiûno liûde-siui, jis ir netapo festivalio almanacho virðelio vei-du, bet tikriausiai jau virto þymiausiu vakaro pra-ëjûnu ir muzikantu.2013-øjø Jotvingio premija uþ knygà �Mano

sodo vagis� áteikta Jonui Kalinauskui, atvërusiamanapusybës suvokimà ir ieðkojusiam sutapties subûtuoju ir bûsimuoju laiku. Atrodo, vis dar kelianuostabà tie palengva ásiraðiusieji poetai, kuriuosiðgirdæs kaskart vis suklûsti.Antano A. Jonyno ásteigtas ,,Puðkinas�, skirtas jau-

najam poetui, á scenà atvedë Mantà Balakauskà. Lei-dyklos �Vario burnos� atstovas Tomas S. Butkus taippat apdovanojo Mindaugà Kirkà ir Tomà Petrulá.Kai kas nors pamini anoniminiø eilëraðèiø kon-

Mantui Balakauskui áteikiamas A. A. Jonyno ,,Puðkinas�.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

5Vyksmas

kursus, visad ádomiausi lydimieji komentarai:�Taip ir maniau, kad èia tavo� arba �O! Ðitas teks-tas tau visai nebûdingas.� Bet visàlaik smagu. Ko-misijos pirmininkas A. Ðlepikas paskelbë, kad kon-kurso, kurio ðiemetinë tema �Nepatogus eilëraðtis�,treèioji vieta atitenka Dovilei Zelèiûtei, antroji �Birutei Jonuðkaitei, o pirmoji neskirta.Kitame pogrupyje komisijai buvo sunku skai-

èiuoti, taèiau vieno anoniminio eilëraðèio konkur-se bûta ávairiakalbiø groþybiø: Ingmaros Balodës(vertë ErikaDrungytë), NeringosDangvydës ir Vai-niaus Bako � jiems atiteko penktoji vieta. Antràjaávertinti Jesusas Munnarizas (vertë Edgaras Plate-lis) ir M. Nastaravièius. Jokios kitos vietos neskir-tos, bet viskas buvo iðties garbinga.Baigiantis vakarui, kurio metu vis mainytos sa-

lës � ið tvankesnës á tamsesnes, Agnës Þagrakaly-tës vedamame aukcione buvo galima ásigyti rau-donus batelius, J. Biliûno ir jo katës portretà ir ki-tas gërybes, o paskui � ðokta, apleidus legendinásusibûrimø bokðtelá. Kai ryte J. Kalinauskas nulei-

do festivalio vëliavà, aplankë pojûtis, kad ðis po-etinis ruduo tikrai turi tà vienà savybæ: gretai su-tirpdyti minutes ir valandas, bëgti kitaip � tarsiDruskininkø laiku, bet palikti ðventës áspûdá.

24-ojo Poetinio Druskininkø rudens akimirkas fiksavo Zenonas BALTRUÐIS

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

6 Kûryba

Rudenio simfonija

Robertui Keturakiui

jutimas ðitas keistas tokslyg bûtume tyloj iðtirpænuo medþio saulë upën ðoksiðtraukti rudená ið kilpos

tik kam jo reik tik kam man jisnuskuræs senas vëjo gûsisir kà kaimynai pamanysar jie uþjaus ar tyliai plûsis

laukimas piktas kaþi koëjimas ten kur vëjas puèianukirpk man plaukus eþiukulyg að dar maþas vaikas bûèiau

anas ruduo man dar graþustai ne iðtrauktas ðis ið kilpostas liejo vasaros daþus

tas mums á atmintá sutilpo

***

Nuo þiûrëjimo ilgoGalva man áskausta,nuo svajoniø gelsvøman laukimas kvapnus

O vidudienis velkassidabro apsiaustàir nuklysta á girià,á spalvotus sapnus.

Ðitoj girioj pabûtman ne verta, o reikia,iðkankintas esutarsi þemë ðlapia.

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Kauks ðakota kaladë,o kapotojas keiksis:jo þalia atmintisseno kelmo kape.

***

vestuviø ðurmulyjepragydo uþsimiegojæs gaidysnukreipæs galvàá pirðliui paruoðtà kilpà

aplinkui kvepëjo nuoboduliunenupjautais dobilaisiðlaistytu alumituðèiai prakalbëtomis minutëmisnetikromis jaunosios aðaromisjaunikio snauduliuir dideliu noru kinkytipavargusius arkliuskurie nuneðtøá giedantápenktadienio rytà

Vaikystës pasakos

Aldonai Puiðytei

2.

Suspaudþiu saujoj atsiminimus,kurie verti teisëjo nuosprendþio �ir praðau pasigailëti...Ne, ne manæs � atsiminimø,kurie parimæ prie senos trobos,prie lango be uþuolaidø drobiniø,þiedais nusëto seserø darþelio,tvoros ið nukirstø lazdynøir nuvarvëjusio raudonø plytø kamino...

Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

7KûrybaPraðau, kad pagailëtø atminties senos,palikusios budëti prie iðtrinto tëviðkës upelio,prie nuskandinto vieðkelioir lyg karys poste dar laukianèios stebuklo.Sena manoji Atmintie,atleisk nuo priesaikos sakyti tiesà.

5.

Nesupratau, kam pjaudamaskaimynø malkas su þmona,tik po penkis rublius uþ kubà,þiûrëdavo á dangø Avinëlis?Þvaigþdes visas seniaiþmogelis buvo suskaièiavæs,neraðë knygos dar tada,kad gali netikëtai atkeliaut ateiviai,karveliai Zakarausko klojimeiðgaudyti jau buvo alkanø kaimynø.Tai kam þiûrët á dangø �dar dviese, su þmona?

6.

Ðeðkevièius � kaimynas mûsø �èigoniðko tamsaus lyg ðilkas gymio,per klaidà nesuðaudytas prie vokieèio,gyveno prie varlyno � sugriauto þydo namo rûsio.

Turëjo savo kambary tuðèiamtik stalà, lovas dvi, dar taburetæ, suolà,iðklypusià medinæ etaþeræ.Joj kulinarinæ apdriskusià Napoleono kario knygà,jiems paliktà dar aname prancûzmety,prieð ðimtà penkiasdeðimt metø;badaudamas jà vartë, studijavo, �nes nesuprato jis prancûziðkai,kà reiðkiaiðvaizdus patiekalas cuisses de grenouille*.

* varliø ðlaunelës (pranc.)

7.

Atplaukdavo ruduo per atlaidus,rugsëjo pirmàjá sekmadiená:rymojo ienom pakeltom veþimaiir sodai nuskinti juose,krakmoliniai saldainiai � rûgðtûs �lyg arbata nesaldyta, avieèiø.Praþydæs maldomis ðventorius,ðvelni vargonø muzika,lengvumas atsikraèius nuodëmës,belangëje ilgai kankintos.� Kaip gaila, � dûsavom, �kad tai tik kartà metuos bûna.

10.

Sekmadiená, per paèià Sumà,paliko ant palangës baltas paukðtisjuodas pëdas.� Ar tai nebuvo varna,ar kuosa kaip anglis,ar këkðtas, netyèiom atskirdæs? �taip màsto tëvas pusbalsiupro langà þvelgdamas.Bet buvo ten tiktai balandisbaltom smaluotom kojom...� � � � � � � � � � � � � � � � � �O sako, baltas daiktas nepaliekapëdsakø ir kvapo...

12.

Jis gulëjo sunykusioj lovoj,prie nedidukës spintelës,nusëtos neiðgertø tableèiø,pilno kibiro gamtiniams reikalams.Jau kelios paros sergantis Þmogus buvo likæs vienas,uþmirðo kalbëti ir vaikðèiot,dabar pynë kilpà ið purvinos paklodës,rangë jà ant ðaltos krosnies juðkosir murmëjo tam, kurio neturëjo:�Atleisk man, gyvenime...�

14.

� Pats maloniausias man dalykas, �sakydavo atëjæs mûs kaimynas, �kas rytà vandeniu ðaltu kaip ledas nusipraustir eit pasivanot pirty.� Laimingas tu þmogus, � stebëjos tëvas, �Juk tavo ðulinys net per karðèius didþiausius

neiðsenka,o Kunigo kalne sausuoliø medþiø soèiai.� Bet malkø juk nevalgysi? �suabejodavo kaimynas, paskui pridurdavo,kad ateity ið malkø duonà keps,o bandeles gamins ið naftos.� Ot bus gerai! � laiþydavosi alkanas kaimynasir papraðydavo tëvelio vandenio stiklinës.Tai bûdavo mums juoko...

16.

Trobelëje, prie negilaus upelio,kaimynas naminukæ virdavo.Kol ðildavo statinës turinys,paleisdavo þmogelis kakarinæ:Gyvenime mano, tu rausvasaritmetikos sàsiuvinio sauslapi,sugëræs klaidas ir paþymius,ir atkartojæs atvirkðèius,gràþink mano savo paslaptis.� Jau, matyt, naminukë pradëjo kapsëti? �pusbalsiu sakydavo tëvas,niekada negirdëjæs poezijos.

Vytauto PLETKAUS iliustracija

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

8 Kûryba

Jis gulëjo, tikriau sakant, tysojo ant þemës, to-dël ðalia stovintis arklys atrodë stambesnis ir aukð-tesnis. Ðitiek metø buvo prabëgæ, o gyvulá jis vistiek iðsyk atpaþino ir iðvydæs nenustebo.� Aplankyti atëjai? � norëjo paklausti, bet ne-

ástengë, todël tik nusiðypsojo.O ðit arklys tarsi ir nustebo, lyg nesupratæs, kà

jis èia veikia. Tuo metu vyriðkis, kankintas to-kià daugybæ dienø, kad jau në nebesuskaièiavo,pagaliau iðvydæs bent kà paþástamo, savo, nusi-ramino.Arklys buvo nëmaþ nepasikeitæs: toks pat lie-

sas, iðsiðërusiu kailiu, ákritusiais ðonais ir vis dëltokaþkaip jaukiai graþus; stovëjo nejudëdamas, kru-tëjo tik didelës, juokingos ausys, sakytum, vaikënematomas sparvas. Paskui gyvulys lëtai palenkëprie þmogaus galvà, tylutëliai suþvingo, aptvoskëðiltu kvapu ir palietë veidà ðilkinëmis, ðvelniu pû-keliu padengtomis lûpomis.� Bene pas sûnø lakdinsi? � veikiau savæs nei

arklio pasiteiravo vyriðkis ir pats nuo to klausimo,o gal spëjimo, paðiurpo. Jis suvokë visiðkai neno-rëjæs mirti, nors svajojo apie tai daugybæ (tiesa,neþinojo, kiek) dienø ir naktø. Aname rûsyje palu-bëje visada spingsojo ant pliko laido kabanti lem-putë, ir atskirti dienà nuo nakties buvo neámano-ma. Ne, mirti jis nenorëjo. Neþinojo, kur esàs, betjautë ðaltá, matë þvaigþdes ir buvo pasiryþæs visasavo esybe, ið visø dar likusiø jëgø kibtis á gyveni-mà. Bet ið kur, kaip èionai pakliuvo arklys, kurátaip gera buvo matyti, ko, jei ne jo sielos, tasaigyvulys á ðità dykrà atëjo? Vyriðkiui nebûtø uþte-kæ sveikatos net ðûktelëti ar kiek pasikelti, nei kaipkitaip, tegul arklio ir nenuvytø, parodyti, kad visdar gyvas ir mirti neskuba. Ne, kilstelëti jis niekaipnebûtø ástengæs, bet pademonstruoti koká nors gy-vybës poþymá bûtinai reikëjo.Jis uþsimerkë, suëmë save á nagà ir vargais ne-

galais pasikëlë ant alkûniø. Kai atsimerkë, arklionebebuvo.� Arkly, kur tu? � iððvokðtë kimiai ir, nusigan-

dæs, kad ðitame Dievo pamirðtame uþkampyje vëlliks vienui vienas, neþinia kelintà jau kartà atsida-vë nuoalpiui.Neteisybæ þmonës sako, girdi, per galvà nie-

kas nemuða � kad neliktø þymiø. Muða, oi kaipmuða!� Ir ðitas toks pat padugnë, abu labu su sûnum vie-

nodi, � suþinojæ, kieno jis tëvas, jie visai suþvërëjo.� Að � padorus þmogus, meistras, � ne pirmà

kartà tvirtino Gurgenas, pats nujausdamas, kaip

juokingai, kaip apgailëtinai atrodo jo pasiteisi-nimai � nei á tvorà, nei á mietà.� Kurgi ne, ðunsnuki, judu su sûnum tikri geru-

èiai, � ðnopuodamas niurnëjo uniformuotas storulis.Jis muðë Gurgenà taip ilgai, kad në rankø ne-

ástengë pakelti, todël tik uþsiropðdavo ant stalo irðokdavo nuo jo ant susirietusio kûno. O Gurgenasjau nebesiteisino, iðvis nieko nebekalbëjo, tik mel-dësi. Taip, meldësi.� Kà darei? � negalëdama patikëti, perklausë

þmona.� Meldþiausi, � pakartojo Gurgenas.� Bûk pagarbintas, Vieðpatie! � apsidþiaugë ji,

pamaniusi, kad vyras irgi átikëjo, ir kai tik Gurge-nas pakilo ant kojø, tuètuojau nuvedë já á baþny-èià, pas savo dvasininkà � pati po sûnaus mirtieseidavo pas já maþne kasdien. Vyras tylomis nuðlu-bavo jai ið paskos, tasai jaunas kunigas jam netgipatiko, pasirodë iðmintingas þmogus. Bet vos Gur-genas pradëjo melstis, nutiko baisus dalykas � jisstaiga pratrûko verkti kaip vaikas ir susigëdæs ið-puolë ið baþnyèios. Kunigas ið tiesø buvo ðaunusvyrukas: nepasibodëjo uþsukti á Gurgeno namus irkad ims ákalbinëti � girdi, bûtinai ateik á baþnyèiàdar kartà.� To, kas tau nutiko, � sakë jis, � tikrai nëra

ko gëdytis, prieðingai, tai didelë laimë, siela pa-juto Ðventosios Dvasios prisilietimà, uþtat ir pra-virkai.� Duokdie, kad taip ir bûtø, ðventasis tëve, duok-

die, � niauriai kartojo Gurgenas.� Teisybæ sakau, nemeluoju, � átikinëjo dvasi-

ninkas, o jis stovëjo, klausësi sukandæs dantis irjau ne pirmà kartà pavydëjo kitam tikëjimo. NuëjoGurgenas á baþnyèià dar syká � negalëjo apviltikunigo, kuris (þmona taip sakë) kiekvienà ðeðta-diená melsdavosi uþ nusidëjëlá jø sûnø, � nuëjo, irviskas pasikartojo: vos pradëjæs melstis, apsirau-dojo ir pabëgo. Bet jis nieko kito ir nesitikëjo, matþinojo: mëgink nemëginæs, bus tas pats. Tatai kar-tëlio aðaros, o baþnyèioje iðgirsta malda jam vispriminë anas dienas ir kliedesius, jis dar skaudþiaujautë tai, kà ir ðiaip puikiai þinojo: vis dëlto anie jápalauþë, nusuko sprandà. Teisybë, iðpeðti nieko ne-iðpeðë, bet dabar jis vis tiek niekam nebetiko irturëjo kaip naðtà neðiotis skausmà ir uþgaulæ, irkassyk, áëjæs á baþnyèià, iðgirdæs maldà, regëdavosave pririðtà prie radiatoriaus, susigûþusá ið baimës,gailiai, be paliovos ir be tikëjimo kartojantá Vieð-paties vardà.Gurgenas energingai leidosi ðlaitu, vedanèiu á

Arèilas KIKODZË gimë 1972 m. ir iki ðiol gyvena Tbilisyje. Baigæs orientalisti-kos studijas Tbilisio universitete, mokësi Tbilisio teatro ir kino institute operato-riaus ir scenaristo specialybiø. Iðleido keturias apsakymø knygas ir vienà eseistikosrinkiná. Uþ kûrybà pelnë daugybæ literatûriniø premijø. Taip pat raðo scenarijusfilmams, yra sukûræs ir kelis vaidmenis kine.A. Kikodzë ne tik raðo, bet ir aktyviai fotografuoja, jo nuotraukos mielai ekspo-

nuojamos Gruzijos ir uþsienio galerijose, jø gausu ávairiuose paþintiniuose ir meni-niuose leidiniuose.Ðiø metø birþelá A. Kikodzë dalyvavo Lietuvos raðytojø sàjungos surengtose ver-

timø dirbtuvëse. Jis á gruzinø kalbà vertë Vido Morkûno apsakymà �Mirtis�, olietuviø autorius iðvertë Arèilo �Kachetijos traukiná�, kurá ir siûlome �Nemuno�skaitytojams.

Arèilas KIKODZË

Kachetijos traukinysnamus. Nuo baþnyèios jis buvo atsitraukæs kaipnuo durø, kurias uþmûrijo, jam në nespëjus pasi-belsti.Daugiau jis nieko nepasakojo � nei þmonai, nie-

kam, � vienas pats þinojo, kaip dviese já vilko átualetà, kai pats jau nebepaëjo; kaip baisu buvoklausytis keiksmø; kaip skaudu atsipeikëti; kaipsvajojo apie mirtá ir kaip tolimajame tualeto kam-pe pastebëjo stiklo ðukes � gerklei persirëþti bûtøbuvusios kaip tik; kaip neuþteko jëgø iki to kam-po nuðliauþti ir kaip surado já ten pat gulintá besàmonës iðtiesta á ðukes ranka.Ir kaip jis tame rûsyje susirado slëptuvæ. Jei bû-

tø ëmæs pasakoti, vis tiek niekas nebûtø patikëjæs,bet juk tai tiesa. O ir kaip jis nusakytø tà savo slëp-tuvæ? Kas tai buvo � lukðtas ar kriauklë? Veikiau-siai nei viena, nei kita, bet jis ið tikrøjø buvo kaþ-kur pasislëpæs. Niekaip nesistengë, niekas jo nepa-

Autoriaus asmeninio archyvo nuotrauka

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

9Kûrybamokë, iðëjo kaþin kaip savaime. Vienà graþià die-nà (o gal ir naktis buvo), kai pradëjo muðti, Gurge-nas tarsi susirietë á kamuolá, tarsi nuslydo þemyn irsumaþëjæs ásitaisë kaþkokiame skaidriame nema-tomame lukðte. Ir tada nei smûgiai, nei keiksmaijam neatrodë tokie skausmingi. Ðitaip jis suradoiðeitá.Kas syká pavyko, pakartoti buvo ne taip jau sun-

ku, ir Gurgenas pergudravo kankintojus: vos pra-sidëjus kvotai, áslysdavo á kiautà ir uþsisklæsdavo,rankomis apsiglëbæs galvà.O ið slëptuvës já iðtempë tas, neva savas...Oi ne, nebuvo Gurgenas nusikaltëlis ir to, kà

jam norëjo prikabinti, niekada nedarë, bet kaipmiestietis ðá tà vis tiek iðmanë. Þinojo: kai anienori iðlupti prisipaþinimà, pirmiau kankina, o pas-kui atsiunèia esà geraðirdá vyrukà. Þinojo, bet ma-salà vis tiek prarijo. Ne, tuo vyruku jis nepatikëjo,mulkinamas nesileido, prieðingai, puikiausiai su-prato, kad anie já kvailina, ir netgi buvo pasiruo-ðæs, ir nepasakytum, jog anie labai jau gudriai spàs-tus spendë, bet Gurgenas paprasèiausiai buvo pa-vargæs, visai nusikamavæs, uþtat ir palinko prie to,kuris já uþkalbino kaip þmogø.�Geraðirdis� uþdegë cigaretæ ir ábruko jam á bur-

nà, o jis jau buvo pririðtas prie radiatoriaus ir pasi-rengæs viskam.� Niekðai, niekðai, kà jie iðdarinëja, � palinga-

væs galvà su uþuojauta pasakë �geraðirdis�. � Kojie ið tavæs nori?� Að � padorus þmogus, meistras, � atsiliepë

Gurgenas ir jau ketino slysti á savo kiautà, betpolicininkas, uþuot smogæs, pasmalsavo: � O kàmeistrauji?� Daþytojas að, � nustebæs atsakë Gurgenas ir

ûmai jam uþëjo noras pasiðnekëti, na, bent apieorus pasiteirauti. Èia jis ir apsigavo. Mat, pasiro-do, kaip lengva apsukti þmogø aplink pirðtà � pa-kako vieno draugiðko klausimo, ir baigta � jis uþ-kibo kaip paskutinis kvailys, pamirðo prieglobstá,lukðtà ar kriauklæ ir pratrûko plepëti, pasakoti, irleptelëjo, kas jam skaudþiausia, taip uþsimirðo, kad,kai �geraðirdis� smogë, jis, tokios atomazgos ne-laukæs, buvo visiðkai jai nepasiruoðæs. Bjauriau-sia, kad jis to nevidono spëjo papraðyti, ir dabar,prisiminæs savo þodþius, degë ið gëdos: �Gal pasa-kytum jiems, kad sûnaus nedergtø, o visa kita aðiðtversiu...�Tas paskutinis dauþymas buvo pats baisiausias.

� Mat kaip, ðitam ðiukðlei, pasirodo, keiksmainepatinka.Kaþkas jam apvyniojo galvà celofanu ir dusi-

no, jis kelis kartus buvo netekæs sàmonës. Jie, ap-liejæ vandeniu, já atgaivindavo, bet nebeklausinë-jo, nereikalavo prisipaþinti � kankino, ir tiek, irGurgenas neiðtvërë, atsipalaidavo, tapo besvoris,lëtai iðkilo á palubæ ir pakibo kampe, prie mirksin-èios lemputës ant pliko laido. Kas dedasi, matë iðvirðaus. Net jei ir imtø pasakoti, kas gi patikëtø?Bet juk taip buvo! Meistras Gurgenas pleveno oreprie lemputës ir ið virðaus stebëjo iðsikëtojusá, jaunejudantá savo kûnà. Matë prie jo pasilenkusius,subruzdusius þmones, ápykusius, apgailëtinus, ma-þus, girtus nuo þiaurumo � þvelgiant ið virðaus þiau-rumas atrodë dar beprotiðkesnis, dar labiau nesu-prantamas, ir ðirdá Gurgenui uþliejo liûdesys, jambuvo gaila visø, kuriuos matë ið palubës, ir savæs,ir kankintojø, bet labiausiai gailëjo to jauniklio,kuriuo buvo patikëjæs ir atvëræs ðirdá.Paskui Gurgenas numirë, tiksliau, anie apaèioje

pasakë, kad jis numirë, o jis ir patikëjo. �Nebeal-suoja, kalës iðpera�, � tarë kaip tik tasai jauniklis irvis tiek dar syká spyrë. Paskui jie Gurgeno kûnàtempë tamsiais koridoriais, o jis ið virðaus viskàmatë ir, plevendamas ore, stebëjo þmones, kuriemsjautë tik gailestá, daugiau nieko, ir tas gailestis bu-vo toks beribis, kad jokiems kitiems jausmams ne-liko vietos.Jis vis sekë ir sekë jiems ið paskos, negalëjo pa-

likti nei jø, nei iðkankinto kûno. Kas atsitiko pas-kiau, neprisiminë, tarsi krito, tarsi smego ir pra-smego savo paties sieloje � taip ir anksèiau atrody-davo, kai netekdavo sàmonës. Atsikvoðëjo naktá,buvo ðalta. Tik vëliau, ligoninëje, suþinojo, kadbuvo iðmestas á sàvartynà. Ðit ir visas nuotykis.Vadinasi, arklys surado já uþ miesto, ðiukðlyne.

Jam labai patikdavo prabusti nuo to garso. Prieð-auðriu pusiaumiga iðgirsdavo basø kojeliø tapsëji-mà ant girgþdanèiø grindø � kiemui dar nepabu-dus, neuþtvindytam rytinio triukðmo, dar pirmie-siems saulës spinduliams per verandà neatslydusiki miegamojo. To garso jis laukdavo dar miego-damas ir kassyk nustebdavo þmonai iðtarus: �Kadagi jis spëjo pas mus ðmurkðtelëti?� Nieko jai neat-sakydavo, na, nebent: �Ir að nepastebëjau.� Tø mi-nuèiø jis gailëdavo net þmonai, net jai nenorëdavopasakoti apie trumpà, trapià ir nerimastingà laimæ,kuri uþplûsdavo iðgirdus atitapsint maþas, basaskojeles. O ðilto, tarp jo ir þmonos ásispraudusio kû-nelio prisilietimas iðsyk numaldydavo staiga suki-lusá nerimà ir vël nugramzdindavo á miegà. Norskartais jis neuþmigdavo, o tylutëliai gulëdamas prieþmonos ir sûnaus laukdavo ið verandos atslystantsaulës spinduliø, prabundant kiemo, prasidedantnaujos dienos.Dar sûnui esant gyvam jis daþnai ilgëdavosi to

laiko ir jø visø trijø: þmonos � tada dar neapvytu-sios ir geidþiamos, sûnaus � uþsispyrëlio nuo ma-þens, tik andai tas uþsispyrimas buvo juokingas, one pavojingas; ir savæs � jauno, uþtikrintai sau-ganèio ramø ðeimos miegà.Vëliau, kai jau neberasdavo su sûnumi bendros

kalbos, ir dar vëliau, kai prarado patá sûnø, ir naujadiena nieko, iðskyrus darbà � o nieko kitko jis irnemokëjo, � neþadëdavo, Gurgenas paniuræsþvelgdavo á greta mieganèià þmonà ir jausdavo tiknusivylimà kietu jos miegu ir tuðèiai nugyventugyvenimu. Taip, jau nugyventu, ir jo pabaigà jisturëjo praleisti su moterimi, su kuria nebuvo kuo,iðskyrus skausmà, dalytis.Uþ verandos stiklø vël budo kiemas ir gatvë, ir

kiekvienà garsà jis paþinojo nuo maþens. Vienusgarsus papildë nauji, o kiti iðnyko visiems laikams.Kaimynø vaikai uþaugo, patys sukûrë ðeimas, irdabar jau jø atþalos tapsëdavo po mediná balkonàuþ langø, o Gurgenas, gulëdamas lovoje ir þiûrëda-mas á lubas, mindavo kità laikà, kitus garsus, ilgasautomatø serijas, iðmesdavusias já ið lovos vidurnakties. Visai ne todël, kad bûtø bijojæs ðûviø, �prie jø visi buvo seniai ápratæ, � bijodavo kitko,

kitas abejonës paðinas já þeidë: atrodydavo, jo sû-nus tatai ðaudo... Ið baimës vengdavo sûnaus kam-bario, niekada netikrindavo, ar jau gráþæs. Vaiz-duodavosi, kad kaip tik jo sûnus � neþinia, kadaspëjæs uþaugti, svetimas, niûrus, staigus, panaðus ávisada ðuoliui pasiruoðusá plëðrûnà � ir yra tas ne-matomas naktinis ðaulys, trikdantis miesto miegà.Teisybë, Gurgenas niekada nematë jo ginkluoto, oir kambario në karto nesiryþo apieðkoti, ir vis tiekjam atrodë, kad ðaudo sûnus.Syká Gurgenas ilgai þiûrëjo á já, uþmigusá virtu-

vëje prie stiklinës arbatos, neþinia, nuo ko iðvar-gusá. Net mieganèio në raumenëlis nebuvo atsipa-laidavæs, ir tada tëvas suvokë, kad sûnaus labaibijo. �Kà jis sapnuoja?� � spëjo ir pats sau atsakë:�Tikriausiai karà ir ginklø þvangëjimà.�Vis tiek neleisdavo sau net pagalvoti, kad sûnø

gali nuþudyti; jis neabejojo, jog nuþudyti gali patssûnus, juk ir nuþudë, du iðsivedë su savim. Polici-ninkà ir buto, kurá plëðë, savininkà.� Dëde Gurgenai, netikëk tu jais, tà þmogënà

paèiø mentø kulka paklydëlë ir patiesë, � pasakëjam sûnaus draugai, kuriø vardø Gurgenas neþino-jo, paþino tik ið matymo, drauge su sûnum jie bû-riuodavosi skvere.Kieno kulka patiesë tà þmogënà, jam nerûpëjo,

buvo svarbiau, jog viskà þinojo, viskà nujautë, ovis tiek në pirðto nepajudino, kad iðgelbëtø sûnøar anuos du. Niekada sûnui neprieðtaravo, tik vie-nà vienintelá syká kaþkà atþagariai pasakë, ir tatteko gailëtis, mat, pirma, gavo uþ tai á kailá, antra,sûnø nuðovë kaip tik vilkintá tà graþiàjà, raudonà-jà, tarsi pripûstàjà striukæ, apie kurià motina sykánedràsiai paklausë:� Ið kur jà gavai?Ir ðtai tada Gurgenas kaþkodël iðdráso suburbëti:� Ið kur, ið kur, turbût kà nors nurengë, � tik tiek,

daugiau niekada në þodþio.Kai parodë nebegyvà sûnø, Gurgenas pirmiau-

sia ásiþiûrëjo ne á veidà, o á suvarpytà, kruvinaispûkais apkibusià striukæ ir uþkaukë � to kauksmoþuvusiøjø giminës jam nedovanojo, bûtø á gaba-lus já sudraskæ, jei ne kaimynai.Ko tad stebëtis, kad jis iðsyk atpaþino arklá �

kad ir kiek metø bûtø prabëgæ, vis tiek paþintø, jukpaskutiná kartà gyvà sûnø buvo matæs prie jo.Niekas neþinojo, ið kur gyvulys atsirado. Ið hi-

podromo, spëjo kaþkas, bet hipodromas buvo uþupës, kitame miesto pakraðtyje. Kadaise Gurgenastame rajone remontavo butà, pro jo langus kaip tikmatësi hipodromas, ir jis þinojo, kad arkliai tenvisai kitokie � aukðti, dailûs.Keisèiausia, jog niekas jo ateinanèio nematë.

Vienà þiemos rytà gatvë prabudo, þmonës paþvel-gë pro langus ir tuðèiame skvere iðvydo sulysusá,ákritusiais ðonais arklá. Stovi sau ir në krust. Arba,bûdavo, nuleis galvà, nusiplëð ið gruodo kyðantákuokðtelá þolës ir kremta. Matyt, neblogai jis tenjautësi: aplink asfaltas, o skvere ir akiai smagiau, irkirminà buvo kuo numarinti.Visa gatvë, iðvydusi arklá, iðkurnëjo laukan. Ið

pradþiø manë pagausià, bet kà ten gaudysi � ið vi-sø pusiø apspistas gyvulys në nesujudëjo, tarsi tiekvisko bûtø prisiþiûrëjæs, kad niekas nebestebino.Paskui þmonës priëjo arèiau, ëmë já èiupinëti,

glostyti, kaþkas net ant kukðteros uþsikorë, bettaip ir neiðjudino. Tada kaþkas pratarë: �Juk tur-bût alkanas.� Toje gatvëje gyveno neturtingi, betgeranoriðki þmonës. Gurgenas tai þinojo, buvo pa-tyræs. Tuojau visi subruzdo, suneðë, kas ko iðga-lëjo, ir nuo tada ëdesio arkliui nestigo. Taip irliko jis skvere.Rytà iðeidamas á darbà Gurgenas daþnai maty-

davo, kaip vaikai ar suaugusieji peni arklá, ir visa-da pradþiugdavo, tik syká uþpyko, iðvydæs, kad sû-nus gyvulá maitina nuluptu bananu. Pats jis tokiouþjûriø vaisiaus dar niekada nebuvo ragavæs, o èiaðe tau, kad nori, arklá vaiðina � taigi uþsiuto, betnetrukus jau gailëjosi pykæs, o ir bananø tiek, kadvisiems uþtektø, nebuvo ið kur paimti.

Nukelta á 10 p.Vytauto PLETKAUS iliustracija

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

10 Kûryba

Kachetijos traukinysAtkelta ið 9 p.

Uþtat kaip bûdavo smagu tamsiomis gatvëmisgráþtant namo iðvysti skvero pakraðtyje nutásusáarklio ðeðëlá. Toks susitikimas, kas, kad netikëtas,niekada jo nebaugino � prieðingai, ramino, buvotarsi gyva riba tarp tamsaus, nesuprantamo, naujøgarsø kupino miesto ir gimtøjø namø.Tà rytà Gurgenas dar ið tolo pamatë juos abu.

Akimis ieðkojo arklio, o skvero gilumoje paste-bëjo sûnø, tiksliau sakant, raudonà jo striukësdëmæ. Netrukus pasirodë ir arklys. Ankstyvà þie-mos rytà jie buvo vieni, visiðkai vieni, ir jis pa-manë, kad sûnus greièiausiai nakvojo namie. Ási-dràsinæs priëjo prie jødviejø. Nugarà atsukæs sû-nus tarðë arklio karèius, ir Gurgenui dingtelëjo,kad jo vaikas ne toks jau didelis ir grësmingas.Þiûrëdamas á já, á savo berniukà, þaidþiantá suarkliu, tëvas galvojo, kad viskas dar gali baigtisgerai: �Dar meteliai kiti, na, treji, ir jam praeis,uþaugs, ir praeis.��Kaþi, ar jis suvis nemigæs, ar tik anksti atsikë-

læs?� � dar spëjo pagalvoti Gurgenas, ir tà akimir-kà sûnus atsigræþë. Jis stovëjo visai prie pat. Atsi-græþë, ir veidas tuètuojau uþsisklendë, vël suak-menëjo. O ir motina vëliau, vos po kokiø dvide-ðimties valandø, vis rypavo: �Sûneli, sûneli, kasgi galëjo tave priveikti, juk kietesnis uþ titnagàbuvai...�Nelaimë nutiko kità naktá, o tà rytà sûnø jis ma-

të paskutiná kartà � tas kaþkà burbtelëjo á pasisvei-kinimà, paskui delnu trankiai pliaukðtelëjo gyvu-liui per gugà ir neatsigræþdamas nukëblino sau. Pobemiegës nakties, rankas susibrukæs á kiðenes, tvir-tu þingsniu nuëjo namo. Þingsniavo galvà panari-næs, átraukæs á peèius � tas áprotis buvo iðlikæs nuomaþens. Kassyk uþkluptas prasikaltæs ðitaip susi-traukdavo. Gal ir kulkà pasitiko panarinta galva.Gurgenas, nuleidæs kojas, tapðnojo jomis grin-

dis, ieðkojo ðliuriø, neradæs þvilgèiojo po lova. Bu-vo metas eiti á darbà, tik pirðtø galiukais jis nebe-tykino, seniai jau nebesaugojo þmonos miego, obûdavo, kad ir tyèia virtuvëje garsiai tarðkindavoindus.Taip, nuo tada arklio jis nebematë. Kaip gyvu-

lys atsirado, taip ir dingo. Gurgenas pasmalsavotik po sûnaus laidotuviø, bet skvere arklio nebe-buvo, ore tarsi pûkai ið suvarpytos raudonos striu-kës sûkuriavo sniego kàsniai.Niekas nieko neþinojo.

Kaþkodël jam atrodë, kad muziejuje turëtø bû-ti vësu. Kadø kadai jis, tikriausiai su klase, lankë-si kaþkokiame muziejuje, ir atmintyje buvo iðli-kusios erdvios, vësios salës, na ir dar senienø kva-pas � daugiau nieko.O èia tvyrojo tikra ðutra � bent jau antrame aukð-

te, kuriame apdujæs nuo karðèio Gurgenas bindzi-nëjo po sales ir nenoromis, abejingai dirsèiojo ápaveikslus brangiais rëmais. Kartu su juo bindzi-nëjo ið laiptinës tolumoje atsklidusios pokalbiønuotrupos.Beveik viskas buvo padaryta, tik darbø vyk-

dytojas, iðvaþiavæs parveþti trûkstamø medþiagø,vis nesirodë, o dykinëti Gurgenas nemëgo. Briga-doje, su kuria darbavosi pirmà kartà, buvo vyru-kø ið Saècherës ir Èiaturos. Vaikinai neblogi iramatà iðmanë, bet jis, na, nepasakytum, kad þiûrë-jo á juos ið aukðto � tiesiog kaip vyresnis ir meistrasið miesto laikësi atstumo. Svarbiausia, kad nelikobe darbo, o ir mokëjo neblogai, nors sklido gan-dai, jog pinigai � ið uþsienio ir jie uþdirbtø dau-giau, jei darbø vykdytojas nebûtø vagiðius.Á tokias kalbas savo trigraðio Gurgenas nieka-

da nekiðdavo. �Vykdytojas tam ir vykdytojas, kad

vogtø�, � ðitaip galvojo, bet sakyti nesakë nieko.Buvo ápratæs laikytis atokiau, o dabar, kai darbonebuvo, uþuot tuðèiai plepëjæs su kitais, pasinau-dojo galimybe dykai apþiûrëti muziejø.Paveikslai jam nelabai patiko. Gudiaðvilá ir Pi-

rosmaná buvo matæs per televizijà ir kalendoriuo-se. Pirmasis dar dar, o antrojo jis niekaip neávei-kë. To Pirosmanio tapytas liûtas buvo nepanaðusá liûtà, meðka � á meðkà. Þodþiu, visame muzieju-je Gurgenui krito á aká tik vienas paveikslas, tikprie jo stabtelëjo ilgëliau. Kalnuose, prie kaþko-kiø bokðtø, virë karas, tikras karas. Virto dûmai, irjuose þmonës vieni kitus galabijo, kuo pakliuvo:ðautuvais, pistoletais, kardais, kinþalais, akmeni-mis... Ðtai tokius paveikslus Gurgenas mëgo � ne,ne dël karo � todël, kad viskas atrodë tikroviðkai:kalnai, bokðtai, kariai, kardai ir ið skausmo per-kreipti veidai � susyk buvo matyti, jog vyrai kau-nasi ne juokais.Prisiþiûrëjæs karo, Gurgenas iðëjo á laiptinæ, bet

nei emulsijos, nei daþø dar neatveþë, tad jis jauketino eiti ten, kur plepëjosi imeretai. Bet staigasustojo, apsigræþë ir nuþingsniavo atgal á Pirosma-nio salæ, mat neabejojo kaþkà praþiûrëjæs: tikriausakant, akimi gal ir uþkliudë, bet ðirdimi � ne. Irnors dorai në pats neþinojo, ko ieðkosiàs, ëjo spar-èiu þingsniu, apniktas keisto jausmo, beveik uþ-tikrintas, kad dabar ir èia, ðitose vasaros karðèiopritvinkusiose salëse, turi nutikti kaþkas tokio, kaspakeis viskà.Pamatæs jis iðsyk sumojo, kur ëjo, klydo tik dël

to, kad paveikslà kaip tik ðirdimi ir buvo uþkliu-dæs, o ðit akimis � praþiûrëjæs.Toje drobëje lyg ir nieko ypatingo: stovi garve-

þys su keturiais vagonais, ant þemës voliojasi bur-diukai ir didþiuliai vyno àsoèiai, garveþyje stovimaðinistas, vagonuose sëdi keleiviai, tolimajameplane � snieguoti kalnai, saulë leidþiasi, o gal irmënuo teka � greièiau mënuo. Tarsi nieko ypatin-go, tik kodël toks nerimas sugniauþë ðirdá? Kodël,þiûrëdamas á tà paveikslà, taip aiðkiai iðgirdo ba-sas kojeles atitapsint prie lovos? Gal dël to, kadvisas siuþetas, tirðtø dûmø apsiaustas garveþio ka-minas, ilgi burdiukø ðeðëliai, mënesienos nutviekstikalnai ir slënis, naktiniai keleiviai, juodai gelzga-nas drobës ðvytëjimas skleidþia tokià paþástamà,skaidrià, virpanèià laimës, kurià taip paprasta aki-moju prarasti, ðviesà... Gurgeno akys pritvinkstaaðarø, bet gaila jam ne vien savæs, o ir to kito, matjis puikiai suvokia, kà reiðkia visa tai pajausti irtuojau pat netekti � kas, kad sugebi tà jausmà gyvàperkelti á klijuotæ.� �Kachetijos traukinys�, � balsas staiga nu-

skambëjo taip arti, kad Gurgenas maþne paðoko.Kada tiedu spëjo áeiti ir atsistoti jam uþ nugaros?Kaip iðvis pirmadiená atsidûrë tvankiame muzie-juje?� Atidþiai paþvelkite á bëgius, � vyriðkis buvo

aukðtas, maþdaug Gurgeno amþiaus, o mergina �jauna, prisirpusi, rankoje laikë uþraðinæ ir, kà anassakë, uþsiraðinëjo.� Prieðais garveþá matyti bëgiai, o uþ traukinio

jø nëra.Gurgenas ásiþiûrëjo ir ásitikino, kad vyriðkis sa-

ko tiesà.� Tad kur dingo bëgiai?�Ið tikrøjø, kur jie galëjo dingti�, � pagalvojo

Gurgenas.� Dailininkui bëgiø nereikëjo ir jis leido sau

kitoje pusëje jø netapyti. Diletantas ðitaip niekadanepasielgtø, uþtat tai ir yra profesionalo darbas, o�naivumo�, kuriuo Pirosmanis daþnai kaltinamas,atstovui arba primityvistui, kaip teikëtës ávardytijûs, tai niekada neateitø á galvà.�Nieko sau�, � pagalvojo Gurgenas. Suprasti jis

ne kaþin kà suprato, bet paklausyti protingo þmo-gaus buvo ádomu.Pilkas kostiumas prakauliam vyriðkiui buvo

kiek dukslokas, jo akys atrodë apsiblaususios iðnuovargio. Ðalia jaunos merginos, grakðèiai palin-kusios prie uþraðinës, tas þmogus ir pats iðrodë nu-tapytas.� O kaip tuomet ðitie paukðèiai? � ji kilstelë-

jo rankà ir parodë á gretimà paveikslà, kuriametrys geltoni plunksnuoèiai plazdeno virð kûnin-gos moteriðkës su puokðte rankoje. � Argi jie ne-primityvûs?� Primityvûs? Juk tai meilë, o ji negali bûti pri-

mityvi, � vyriðkis liûdnai ðyptelëjo merginai, irGurgenui pagailo, kad, ásikniaubusi á uþraðinæ, jitos ðypsenos nepastebëjo.� Kai kuriuose Pirosmanio darbuose ið tiesø ga-

lima áþvelgti naivumo: tarkime, �Rusø-japonø ka-re� ar �Medþioklës scenose� � matëme juos anojesalëje. Pats jis niekada nekariavo, o ir medþioklenesidomëjo. O ðtai èia nëra nieko, iðskyrus meilæ.Jis tà moterá ásimylëjæs ir ðitaip iðreiðkia jausmus.Paukðèiai jà glamonëja. Man regis, genialu. Eiki-me toliau.Jiedu perëjo kitur, ir Gurgenas nusekë ið pas-

kos. Apie tai, kad nemandagu, jis net negalvojo,be to, nujautë, jog ið to þmogaus gali daugel su-þinoti.� �Alazanio slënis�. Juk tai � visas gyveni-

mas. Man ðis darbas taip patinka. Viskas èia yra:uþstalë, malûnas, ðventë, plëðikai � kaip gyveni-me, ðventë ir nelaimë visada kartu. Visai gali bû-ti, kad tas pats vyras, kurá plëðia deðiniajame pa-veikslo kampe, � Gurgenas paþvelgë ir ið tiesøpamatë þmoniø su ðautuvais apsuptà, pusiau ið-rengtà ûsuotà vyriðká, � kairiajame kampe tuðti-na vyno ragà.�Nieko sau, � su nuostaba pagalvojo Gurgenas. �

Kaip jis sugebëjo ðitaip viskà sutalpinti?�� Kaip tiksliai, su kokia meile parinktos spal-

vos. O ðit �Ant grendymo�. Tie margi dembliai.Ðitame paveiksle tiek meilës, kad kartais pagalvo-ju: mielai krisèiau, iðskëtæs rankas, ir pasimauèiauant þaiginio mieto, ir mirèiau perplëðta krûtine.Matyt, ðá kartà vyriðkio þodþiai padarë áspûdá:

mergina teikësi atplëðti þvilgsná nuo uþraðinës irpaþvelgë á já. Jis vël nusiðypsojo, ir ji atsakë tuopaèiu.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

11Kûryba�Dràsiau, dëdule, dràsiau�, � mintyse kaip vy-

ras vyrà paragino já Gurgenas, bet kai aniedu nuëjoprie kito paveikslo, nusekë ið paskos, nors ir jautë-si esàs prielipas. Kitaip jis ir negalëjo. Jam atrodë,dar kiek, ir pagaliau suras reikiamà atspalvá, kurio,pats neþinodamas, kaip nusakyti, reikalavo kapri-zingas uþsakovas. Dabar Gurgenas në uþ kà nebû-tø nuo tø dviejø pasitraukæs.� Ðtai visa jo esmë: viðta, gaidys ir viðèiukai, o

tolimajame plane kas tik nevyksta � vadinasi, irèia pavaizduotas visas pasaulis, ne tik viðtos.Ðitas vyriðkis ið tikrøjø buvo aukso grynuolis,

kaskart jis pataikydavo á deðimtukà. Uþ viðtø tik-rai kaþkas dëjosi, kaþkas itin svarbaus...� O ðit ir mûsø �Kiemsargis�, �Eldorado� sargas

su savo rûpesèiais: senas, þilas, be jokiø graþmenøir koks tuo pat metu orus! Jis ne ðiaip kiemsargis,jis � ðventasis...� Kaip?! � Gurgenas ir pats nusigando tuðèiose

muziejaus salëse nuaidëjusio savo balso. Tiedu at-sigræþë á já, greièiausiai tik dabar ir pastebëjo. Se-kundæ jis iðvydo save jø akimis � iðsitepliojusá da-þais, su popierine kepuraite ant galvos, maþà ir ap-gailëtinà tokiø paveikslø fone. Jis susigëdo taipgarsiai prabilæs, bet buvo per vëlu.� Atleiskite, � vyriðkis nëmaþ nepyko, o ir mer-

gina ðypsojosi, � kà sakëte?� Kaipgi kiemsargis gali bûti panaðus á ðventà-

já? � tyliai, droviai paklausë Gurgenas.� Tas ir yra, kad gali, � nusiðypsojæs atsakë vy-

riðkis. � Joks dailininkas, iðskyrus Pirosmaná, tonesugebëtø. Vienas jo amþininkas, krautuvininkas arvyndarys, yra sakæs, kad Pirosmanio kûriniai jam �kaip ikonos. Puikiai pasakyta, � vyras vël pasisu-ko á merginà. � Tas þmogus instinktyviai nujautë,kad Pirosmanis laikosi viduramþiø baþnytinës ta-pybos tradicijø, tik daro tai naujoviðkai.Ikona! Gurgenas vos nepaukðtelëjo sau per kak-

tà � laiku susitvardæs tik smarkiai pasitrynë smak-rà. Vienintelis ámanomas atspalvis buvo surastas,ir á pertemptas, nukamuotas Gurgeno smegenis dau-giau nieko nebûtø tilpæ, tad, nudelbæs gautø þiniøsvarinamà galvà, jis nusliûkino prie iðëjimo, anuo-du palikæs salës gilumoje.Kai jie iðëjo á laiptus, Gurgenas sëdëjo ant pa-

kopos atokiau nuo vaikinø ir rûkë. Pelenus nukra-tydavo á savo popierinæ kepuraitæ. �Ðimtà tokiøprisidarysiu, kol darbø vykdytojas daþø atveð.�

� Paskambinsite? Praneðite, kai iðspausdins? �vyriðkis nusiðypsojo merginai paskutiná kartà.� Galiu ið karto pasakyti, bus artimiausiame nu-

meryje, ketvirtadiená, � mergina atsisveikindamaiðtiesë rankà. � Tokios medþiagos niekas nevilkins.Ji grakðèiai apëjo imeretus, greitai leisdamasi

plaèiais laiptais, atsigræþë ir pamojo virðuje liku-siam vyriðkiui. Ðis taip pat kilstelëjo rankà, bet jaunenusiðypsojo. Apsiblaususios akys buvo sklidi-nos nuobodulio. Uþsirûkæs jis abiem rankomis ási-rëmë á turëklus. Dûmas vingiavo aukðtyn á palubæ.Gurgenas atsistojo, pasiryþæs dar kartà kreiptis

á vyriðká, tyliai uþkopë iki jo ir kuo mandagiaupratarë:� Að, aiðku, ðirdingai atsipraðau... � anas pasi-

þiûrëjo á Gurgenà ir linktelëjo, ragindamas klaus-ti. � O arklius jis paiðë? Na, tas... Pirosmanis.� Dar ir kiek! Jûs juos tikriausiai ir matæs, � jis

atplëðë nuo turëklo rankà su cigarete tarp pirðtø iruþsitraukë. Pirðtai, kaip ir Gurgeno, buvo nugelto-ninti tabako. � Bet atskiro arklio portreto, kaip liû-to, jauèiø, meðkos, stirnos, � nëra. Na, gal tokiødarbø ir bûta, bet juk galëjo ir neiðlikti.Kaip tik tada ið apaèios atsklido darbø vykdy-

tojo, kvieèianèio vaikinus iðkrauti daþus, balsas, oGurgenui viskas jau buvo aiðku, ir ðiaip jis jau ge-rai þinojo, nuo ko pradëti. Paskubomis leisdamasisplaèiais muziejaus laiptais, galvojo vien apie nau-jà neáprastà darbà, kuris dabar buvo svarbesnis uþvisus ankstesnius, ir tik paskui, kai apsikrovæs da-þais gráþo á tuðèià laiptø aikðtelæ, prisiminë tà gal-votà þmogø, parodþiusá jam kryptá, atvërusá akis irdingusá taip staigiai, kad Gurgenas në padëkoti ne-spëjo...Ir ðtai Gurgenas nutapë vienintelá kûriná, nors

tai padaryti buvo daug kebliau, nei jis ið pradþiømanë. Ieðkodamas medþiagø, nusilakstë po turgus,teko atsisakyti nemaþai uþsakymø; visiðkai nusi-kamavo � bet vis dëlto nutapë. Dirbo uþsibarika-davæs verandoje. Nieko në arti neprisileisdavo, netþmonai buvo uþdrausta áeiti. Naktimis, gulëdamaslovoje, nekantriai laukdavo ryto, kai galës pirðtøgalais tykinti á verandà. Galø gale nusineðë á jàèiuþiná, ten ir nakvodavo.Balkone, kaip ir anksèiau, lakstydavo vaikai,

suaugusieji loðdavo nardais ir domino, ið baro par-sineðæ alaus ir þuvies, dengdavo kieme stalà... Kvie-të á kompanijà ir Gurgenà, bet kai jis kartà kitàatsisakë ir dar paaiðkëjo, kuo uþsiëmæs, vyrai nu-mojo rankomis: girdi, prasti vargðelio popieriai...Vieni sakë, kad dël sûnaus þmogui pasimaiðë,kiti � kad policijoje jam galvà atmuðë, treti spëjo,kad viskas krûvon susidëjo... O kai po pusantromënesio darbo jis visus � ir senus, ir jaunus � su-kvietë á savo verandà, grakðèiu judesiu nutraukënuo paveikslo dangalà ir liepë þmonai neðti alø,þmonës neteko amo.� Reikëtø árëminti, � pasiûlë kaþkuris kaimynø. �

Ant Sausojo tilto graþaus pinigo uþ já paimtum.Gurgenas tik ðypsojosi ir gûþèiojo peèiais. Jis

þinojo, kad su paveikslu, ið kurio þvelgë plaèiaiiðsiþergæs arklys kiek per didele galva ir juokingaiatlëpusiomis ausimis, niekada nesiskirs. Virð gy-vulio ðvietë mënulis (Gurgenas, baimindamasis, kadjo nepalaikytø saule, pavaizdavo delèià), o antrameplane þvitresnë akis bûtø áþiûrëjusi dviejø þmoniøpavidalus. Pirmasis stovëjo iðkëlæs rankas ir atrodënusigandæs, o antrasis, su raudona striuke, á já tai-kësi � plëðë. Tiesa, virð to raudonstriukio dar plaz-deno trys paukðèiai. Ðit ir visas paveikslas.Tiesà sakant, Gurgenas ið dëkingumo norëjo kur

nors ásprausti ir tà vyrà, apsiblaususiomis, nuobo-dulio sklidinomis akimis þiûrëjusá á muziejaus laip-tais nulipanèià merginà, bet vietos jam taip ir nera-do. Be to, buvo ástrigæ jo þodþiai, kad sunku nuta-pyti tai, ko neiðmanai. Paveikslas galëjo iðeiti nai-vokas ir... na, kaip ten... To þodþio Gurgenas nebe-prisiminë, todël vyriðkio ir nenutapë. Neiðdráso.Juk aukðèiau bambos neiððoksi.

Ið rusø kalbos vertë Vidas MORKÛNASVytauto PLETKAUS iliustracija

Maþoji etaþerë

Danguolë Kandrotienë �Spintosistorijos�. � �Terra publica�,Kaunas, 2013.

Knygà atverèiame, kaip atvertume spintos du-ris. Tereikia pasukti virðelyje iliustruotojos Jurgi-tos Rancevièienës nupieðtà raktelá su þaliu kutu, irstebuklingas pasaulis atsidarys. Taèiau pirmi kny-gos puslapiai dar mûsø nenukelia á spintà, dar netnesusipaþástame su pagrindine istorijos veikëjaEmilija, arba Emi, nes kelià pirmose eilutëse pa-stoja ðiltas, bet nuobodus lietus. Jis vis beldþiasi,taèiau negalima jo ásileisti á namus, kad nepaliktøðlapiø pëdsakø. Tiesa, bûtent jis ir kaltas dël to,kad smalsioji namø gyventoja pagaliau ásidràsinalinguojanèiomis kopëèiomis uþsiropðti á palëpæ irpatirti tai, ko niekada net nesapnavo � draugystæsu senais spintos rakandais. Taip jau yra, kad kny-gose apraðomi stebuklingi nuotykiai vaikus daþ-niausiai uþklumpa netikëtai ir pirmà kartà gyveni-me, o vëliau (galime numanyti) iðnyksta � retaikada dëliojasi ilgi vaikiðki epai, nes skaitytojaipaprasèiausiai uþauga (na, nebent tai kokie maþikasdieniai Eþiuko rûke ir Meðkiuko stebuklai).Knygos adresatà nesunku nuspëti, nes jo amþiø

tereikia sulyginti su pagrindinës veikëjos. Jai sep-tyneri, vadinasi, tiks ðiek tiek maþesniems, kurienori ko nors pasimokyti ið �didþiukø�, arba vyres-niems, kurie bus kaip tik Emi broliø amþiaus. Isto-rija gana ilga ir dinamiðka, bet suprantama net pa-tiems maþiausiesiems. Tik kartais autorë visiemskeistiesiems veikëjams � skëèiui, paltams, bate-liams, suknelëms, skarelëms, plaukø segtukui, þiur-kei ir kandþiai � leidþia ásismarkauti, gal net kieknevykusiai replikuoti, kalbëti visokius niekus vie-nam per kità taip, kad, bent jau knygos pradþioje,teksto audinys per daug sutirðtëja, susivelia. Su-prantama, raðytojai norisi spalvingø veikëjø, betgal labiau vertëtø pasirûpinti ryðkesniais, iðskirti-niais jø charakteriais. Karingas burbeklis yra tiksenas skëtis, skarelë lyg ir mëgsta patarles, o visakita yra labai judri ir ádomi daiktø daikteliø minia.Taèiau su ja tikrai nenuobodu nei Emilijai, neiskaitytojams. Spintos istorija rutuliojasi maþoje pa-lëpëje, bet prisiminimais ir svajonëmis pasiekia netlabai nutolusias vietas ir laikus (daþniausiai vëly-vàjá sovietmetá, kurá vaikø tëveliai galbût atpaþinsið maþø detaliø: atminimø sàsiuviniø poezijos, nuo-latinio bilieto prisiminimø ir t. t.). Knyga kalbaapie ðeimà, jos kasdienybæ, iðtikimybæ irmeilæ þmo-nëms, namams bei daiktams, antràjá jø gyvenimà irtylø dþiaugsmà bûti kartu. D. Kandrotienë nusi-pelnë didþiausiø pagyrø, kad beveik nieko to ne-pasakë þodþiais, viskà talpiai sudëjo tarp eiluèiø.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

12 Kûryba

Jurgis GIMBERIS

Privati teritorija

...kremo moters kûnui ir dvasiai reklama: �Jûsatrodysite deðimèia metø protingesnë, nei esate iðtikrøjø�; kas tai galëtø bûti vyramas � dantø krapð-tukai?..

...yra poþymiø, kad pasaulá valdo iðkamðos...

...neturëèiau komentuoti kinø gramatikos � ji neman skirta; kaip ir daugelis TV programø, taip pat �vyriausybiø, partijø, gyvûnø globos ir kitø organi-zacijø programø bei visokiø kitokiø organizmø, ku-rie galbût ir yra tai, kas vadintina �daiktas savyje�,t. y. gyvena ne sàveikoje su kitais; kà að þinau...

...�perspektyvus karinio transporto lëktuvas� �átartinas þodþiø derinys; ðiaip ar taip, bent jau manetokios perspektyvos ðiurpina...

...norëdamas raðyti apie miestà; apie viskà mies-te; apie viskà; apie viskà pasaulyje ir mieste ir apieviskà � turi apsispræsti; turi (su)þinoti savo pozicijà;kieno tu apkasuose; arba � gal tu laisvasis ðaulys;tada � kà tu medþioji; arba � kas tave medþioja;þodþiu, turi turëti ðiek tiek daugiau karðèio, negu36,6 laipsnio; þodþiu � ðiek tiek karðèiuoti; gal netpsichiðkai; taip � bûtent...

...viskà lemia poþiûris, broliai isterikai, dievaþi,galima ir nedauþyti galvos á sienà...

...pagal þinomo prieþodþio analogijà � �pinigaiiðmesti á biudþetà�...

...gal ir pasikartosiu, bet, kad bûtø garantuota, �jei sakanèiojo �tai buvo neþemiðko groþio moteris�papraðytum jà nupaiðyti, galbût jis ir pats suabejo-tø; nors gali atsitiks, kad iðeis bûtent �neþemiðko�...

...mano galva, kai kuriø mûsø problema yra ta,kad didesnë dalis þmoniø � normalûs...

...að tau sakau, broli mano mokesèiø mokëtojau,að atkakliai kartoju � menas yra melodramiðkas; vi-sas menas yra melodramiðkas; Ðekspyras, Boschas,Breigelis, Dostojevskis, Èiurlionis, impresionizmas,kubizmas, Maleris, Bethovenas, modernas, postmo-dernas, post postmodernas � �kûryba� yra melodra-miðka; niekuo negaliu padët, galiu tik neminëti ne-toliese esanèiøjø...

...mes miegame kaip kankiniai, poetai ir màsty-tojai � tokiais veidais; tai atsikeli ið lovos màstyto-jo veidu ir màstai; apie ðá, tà, anà, paskui supranti,kad viskas perniek, susijaudini ir pradedi raðyti, pai-ðyti, ðokti, dainuoti, ið plastilino lipdyti, vienu þo-dþiu � mykti; tada vël uþmiegi kankinio veidu...

...kinas � tai ne siuþetas, kinas � fabula...

...uþsidaþiusios, uþsirëdþiusios, kvapais apsiðar-vavusios � kur jos ið tikrøjø?.. kas jos?.. atas*, brolimano mokesèiø mokëtojau...P. S. Þinoma, galima bûtø pasiginèyti, kas tai yra

�ið tikrøjø�, bet vis dëlto...

...ne kartà ir ne vieno yra sakyta, bet reikia nuolatkartoti ir pasikartoti: tai, kà sakau, nëra nuospren-dis...

* atsargiai! � greièiausiai ið prancûziðko�atentjon�

Vos keliose vietose iðgirsti, kad knygos veikëjasjau kalba ne savo, o raðytojos balsu, þarsto iðmintáapie tai, kà autoriaus susigalvoti moraliniai ásiparei-gojimai verèia sakyti. Taèiau juk bûna knygø, kuriostuo prasideda ir baigiasi. Ne, ne, spintos gyventojødialogai natûralûs lyg gyvenime ar Holivudo filmuo-se � jokiø lietuviðkajai kinematografijai bûdingø me-diniø fraziø ir intonacijø (nors gal ir nevykæs palygi-nimas...).Spintos istorijos sunertos ið atradimø: vaikas tyri-

nëja, ðniukðtinëja suaugusiøjø gyvenimà paþindamasjø daiktus. Suþino, kaip jie auga ne á ûgá, o á plotá, kaipsusipaþásta ir pamilsta, kodël autobusuose prisiveisia�zuikiø�, kuo skiriasi melas nuo fantazijos, kaip susi-

kurti gyvenimà toká, kokio norisi, ir gyventi toká, ku-riam esi skirtas. Istorija dëstoma lyg idealaus gyveni-mo formulë: Emilija susipaþásta su spinta ir jos gyven-tojais, vëliau daugiau apie juos suþino, vis daugiaulaiko praleidþia kartu ir pagaliau stengiasi jiems padë-ti konkreèiais darbais. Taip uþmirðtas medþiagos rieti-mas virsta uþuolaidomis � vëjo kupinomis lango burë-mis, nes vienas didþiausiø gyvenimo dþiaugsmø � su-teiki kitam laimës ir iðpildyti svajonæ.Suaugusiojo akimis þiûrint, ði istorija atrodytø ga-

na nuobodi: mergaitë uþsikabaroja á palëpæ, knaisioja-si po spintà ir èiaudi, nes yra alergiðka dulkëms. TaèiauD.Kandrotienei ne viskas taip paprasta. Ji pamato ávai-riausiø nuotykiø ir pokalbiø detaliø, nugirsta gal netper daug. Kartais jos lyg ir nauji, bet niekur nevedan-tys ir greitai pasibaigiantys takeliai mus iðvilioja iðpagrindinio istorijos kelio, kuriuo eiti tikrai linksma irsmalsu.

O dabar � ðiek tiek gryno oro. Mums nusimatoilgas ir smagus pasivaikðèiojimas po miðkelá ganakeistu pavadinimu � �Þalios pëdos�. Neklauskite, ko-dël bûtent toks, nes jei Raimondo J. Nabaus knygojeapie tai neuþsimenama, tai jokios vikipedijos nepa-dës. Sakykime, jog tai viena autoriaus stilistiniø fi-gûrø � numesti ryðkià detalæ tarsi kokià raudonà pirð-tinæ miðke ir nepasakoti, kaip ji èia atsidûrë, nutrauk-ti visus minties nervus.Taigi. Knygos gyventojai � Þàsinas, Voveriukas,

Zuikis, iðmintingasis Gandras, kakava kvepiantisEþiukas, Meðkutis � ilgai ir ramiai gyveno ðiaip mið-ke, o pavadinimà pastebëjo tik tada, kai ið jo iðëjo,vël sugráþo ir perskaitë iðkabà. Simboliðka, kad vis-kas, net patys artimiausi dalykai, geriau suvokiamiþvelgiant ið ðalies. Tik knyga ne apie tai. Sunku vie-nu þodþiu nusakyti, apie kà, bet jei jau reikëtø � apiedraugystæ. Taèiau èia tik pusë tiesos, nes ði R. J. Na-baus knyga vaikams seka senomis tradicijomis ir më-gina daiginti nonsenso (o jis nereikalauja jokiø pa-aiðkinimø � tik nuostabos dþiaugsmo) stilistikà lie-tuviðkoje vaikø literatûroje. Ir kaip gi jam sekasi? Na,apie tai galbût kiek plaèiau. Ásivaizduokite, jog skai-tydami visai neseniai iðëjusià knygà atsiduriate mið-kelyje, kuriame mieli ir ðiek tiek padykæ þvëreliaiþaidþia, uogauja, rieðutauja, vaikðto vieni pas kitus ásveèius. Jûs tikrai þinote, kad tik dabar atsivertëteknygà ir su Voveriuku, Þàsinu, Zuikiu kà tik susipa-þinote, taèiau galvoje netyla aidas, keistas deja vusufleruoja, jog visa tai jau skaitëte. Ir tikrai � AlanoAlexanderio Milne�o, Sergejaus Kozlovo tekstai tie-siog ásiverþë á R. J. Nabaus knygà.Lyderis Voveriukas ir jo ekscentriðkasis draugas

Þàsinas susiruoðia á sveèius pas santûrøjá ir mandagø-já Zuiká, kuriam turi surasti dovanà gimtadienio pro-ga. Voveriukas toks iðbadëjæs, kad vos tvardosi pa-matæs ðokoladiná pyragà ir t. t. Kaþkur girdëta, ar ne?Keistojo personaþo Sugalvoto prosenelis taip patgalëjo bûti koks nors Greitgráðiu. O kai Eþiukas uþ-sisvajoja apie jûrà, nejuèia prisimeni kità Eþiukà,braidþiusá rûke. Na, bet tokioje klasikø nelaisvëjeR. J. Nabus blaðkosi tik pirmoje knygos dalyje. Teks-to pusiaukelëje jam pavyksta persiorientuoti ir ke-liauti savais keliais � bent jau ið dalies. O autentiðkoskalbos ir idëjø paieðkø lauke, þinoma, laukia savospergalës ir savi pralaimëjimai.

Pripaþinkite, juk bûna autoriø, kuriø tekstus gali-me suvokti tik kaip nedalomà visumà, o ið kitø kuopuikiausiai pavyksta iðsirankioti vertingiausias cita-tas. Tokiø gardþiø kàsneliø �Þaliose pëdose� iðtieslabai daug, nes visi personaþai ne tinginiai ir tikriádomaus gyvenimo kûrëjai, su aiðkiai susiformavu-siais charakteriais. Kartais autoriaus komizmas pasi-teisina:�� Bet að labai noriu iðgarsëti! � nenurimo Þàsinas

ir pasikrapðtæs pakauðá paklausë: � Tik kaip tai pada-ryti?� Labai paprasta, � pasakë Voveriukas ir minutëlæ

pasvarstæs iðrëþë: � Prisiriðk prie kojos kibirëlá. Kaieisi, jis garsiai dauþysis á akmenis ir kelmus. Taip iriðgarsësi.�Autorius tarsi vël virsta vaiku, Voveriuko galva

màstydamas apie nukritusià þvaigþdæ ir uþduodamassau klausimus, kurie kyla tik visai kitaip þiûrinèia-jam á pasaulá. Svarbu, kad ði stilistika tarsi siûlas vy-niotøsi per visà personaþo istorijà ir mintis. Gaila, kaijis nutrûksta ir pririðamas visai kitos spalvos. Galøgale savà logikà turi turëti net ir juokai, absurdiðkossituacijos, visiðkos nesàmonës. Þaisti reikia mokëti,ir tai � viena sudëtingiausiø uþduoèiø suaugusiajam.Þinote, kada R. J. Nabus iðties ásismarkauja? Kai

þaidþia blogieèius. Piktø, ið medþio iðdrëbtø þvirbliøbûrelis ir dar piktesni nenaudëliai bebrai atrodo tokiesimpatiðki, kad net sunku su jais skirtis. O ðtai stebuk-lai, lyrika, drugeliai kol kas tikrai nëra autoriaus ar-kliukas, ant kurio jis toli nujotø. Istorija su egzotið-kuoju Elbu, gyvenanèiu tamsiame poþeminiame tu-nelyje, ir jo magiðku rutuliuku, paverèianèiu já dru-geliu, net ir sujungus istorijos gijas atrodo kaip visið-kas svetimkûnis. O ir bebrus puolantys drugeliai...Geriau jau tie stebuklai bûtø nutikæ kokiame norskitame miðke.�Þalios pëdos� labai marga ir nevienalytë knyga

visomis ámanomomisprasmëmis. Ir joje tiekdaugkab-liukø. Prie vienø, kaip sako þmonës, galima prisika-binti, taèiau ant kitø tikrai bus galima pakabinti pui-kias istorijas, kurias autorius, tikëkimës, dar paraðys.Kalbos redaktorë kità kartà gal kiek grieþèiau jas pa-braukys, o iliustruoti geriau, nei tai padarë dailininkëAgnë Nananai, jau bus sunkoka.

Audronë MEÐKAUSKAITË

Raimondas J. Nabus �Þaliospëdos�. � �Nieko rimto�,Vilnius, 2013.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

13Mozaika

Kauno senamiestis � Vilniaus g.

Gintauto Skuodofotografijøparoda�Tapybinë vizija�

Kauno Vytauto baþnyèia.

Gintautas Skuodas fotografija susidomëjo prieðdaugiau nei deðimtmetá. Ðiuo metu jis kuria ir rekla-minës fotografijos srityje. Autorius pamena, kad pir-masis jo fotoaparatas buvo CMENA 3M. Dar lanky-damas pieðimo pamokas pas dailininkà A. Siurvilà,perëmë daiktø pieðimà plokðtumomis, iðmoko derin-ti spalvas, �matyti� ðviesos kritimà ant objektø. Ta-pybos pamokas autorius sëkmingai pritaikë ir foto-grafijoje. Parodoje eksponuojamosant drobës atspaus-tos fotografijos daþnam þiûrovui ið pirmo þvilgsnioprimena tapybos kûriná.Fotografijose autorius fiksuoja gerai þinomusKau-

no architektûros objektus, senamiesèio gatveles, fu-nikulieriø. Panoraminiuose Kauno peizaþuose fiksuo-jama Santaka skirtingais metø laikais, tad kintantisspalvinis gamtovaizdþio fonas ryðkina vis kitokiàperspektyvà, kuria kontrastà.G. Skuodo fotografijoje svarbus vaidmuo tenka

spalvai. Ið pirmo þvilgsnio jo darbus norisi gretintisu spalvotu atviruku, taèiau tai tik pirminis áspû-dis, kuris itin greitai iðsisklaido. Impresionistinëspalvø þaismë, subtilûs spalviniai niuansai, ðvie-sos ir tamsos, ðeðëliø kaita suteikia fotografijomsmistinio paslaptingumo. Rûke, migloje ar vakaroprieblandoje paskendusi, kiek iðblukusi pastato for-ma fotografijoje suabstraktëja, praranda realiuskontûrus. G. Skuodo kuriama fotografinë intriga,netikëtas rakursas vilioja þiûrovà á dar nepaþintàpasaulá. Autoriaus fokusuotas ar panoraminisþvilgsnis á paþástamas Kauno erdves pateikia itin

individualø miesto vaizdiná, kuriame svarbus netik istorinës erdvës fiksavimas, bet ir tapybinis ðtri-chas, spalvinis niuansas, vedantis á, atrodytø, kas-dienybëje pabodusio miestovaizdþio simbolikà.

Gabrielë KUIZINAITË

Iki lapkrièio 18 d. Kauno klinikose (Eive-niø g. 2) Radiologijos klinikos Branduolinësmedicinos skyriuje (2 aukðte) veiks kamerinëGintauto Skuodo fotografijø paroda �Tapybi-në vizija�.

Kauno panorama (þiema).

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

14 Vilniaus langas

Kol visi poetai, poetës ir jiems prijauèiantiejiruoðësi festivaliui Poetinis Druskininkø ruduo, opaskui jame dalyvavo, sostinëje Lietuvos teatro,muzikos ir kino muziejuje patyliukais duris atvërëlabai ádomi ir, drásèiau sakyti, netikëta tarptautinëparoda �Sergejus Paradþanovas. Neþabotos vaiz-duotës kino genijus�, sudaryta ið S. Paradþanovomuziejaus, veikianèio Jerevane (Armënija), rinki-niø. Ekspozicijos autoriai � S. Paradþanovo bièiu-liai, muziejaus direktorius Zavenas Sargsyanas irEkskursijø skyriaus vadovë Neda Dalalyan.S. Paradþanovas (1924-1990) pasaulio kino is-

torijoje vertinamas kaip vienas ið deðimties iðki-liausiø menininkø, kûrusiø savita kino kalba. Su-laukæs pasaulinio pripaþinimo S. Paradþanovas pa-liko ryðkø pëdsakà net trijø valstybiø � Ukrainos,Armënijos ir Gruzijos � kino istorijoje: Ukrainoje,A. Dovþenkos kino studijoje, 1964-aisiais sukûrëfilmà �Uþmirðtø protëviø ðeðëliai�; bene garsiau-sia S. Paradþanovo juosta �Granato spalva� (SajatNova) 1968m. sukurta �Armënfilme�, o filmai �Le-genda apie Suramo tvirtovæ� (1984) ir �Aðik Ke-rib� (1988) � �Gruzijafilmo� aukso fondas.Iðskirtinio talento ir, kaip teigiama, ugningo tem-

peramento menininkas buvo nepatogus, gàsdino So-vietø Sàjungos valdþià, todël S. Paradþanovà ap-ðmeiþë, apkaltino nebûtais dalykais ir kelis kartuskalino, etapais siuntë per lagerius. �Man uþdraudëkurti filmus, � að pradëjau daryti koliaþus. Koliaþas �tai supresuotas filmas�, � sakë S. Paradþanovas.�Jei ne kalëjimas, vargu ar S. Paradþanovas bû-

tø ëmæsis koliaþø, � ásitikinæs armënø kilmës uk-rainieèiø kino reþisierius Romanas Balajanas. � Uk-rainos valdþia, ákiðusi S. Paradþanovà á kalëjimà,paskelbë visam pasauliui, kad Sergejus genialus.Gal iki lageriø kai kas tuo ir abejojo. SovietinëUkraina norëjo palaidoti Paradþanovà, o ið tikrøjøpadarë Sergejø nemirtingà. Jie já pasodino, o jis irlageriuose kûrë, padovanojo � jiems, sau, mumsvisiems � áspûdingà koliaþø groþybæ.�Ekspozicijoje � 40 unikaliø S. Paradþanovo ko-

liaþø, asambliaþø, nepaprastos kalëjime sukurtoslëlës (viena jø, pasiûta ið maiðo atraiþø, � �Para-dþanovas rojuje�). Geriau paþinti ðios asmenybësgyvenimà ir kûrybà padeda fotografijos, jo raðytabiografija, laiðkai ið lageriø, ir kalbos, pasakytosMinske 1971 m. gruodþio 1-àjà per susitikimà suBaltarusijos kûrybiniu jaunimu ir jaunaisiaismokslininkais, áraðo kopija (tas pasisakymas bu-vo tikroji ákalinimo prieþastis). Viena salë skirtagarsiausiam S. Paradþanovo filmui �Granato spal-va�; kita � nuolat rodomiems filmams apie S. Para-dþanovà, dar kita atkuria jo namø dvasià.

Galëtume rasti ir S. Paradþanovo sàsajø su Lie-tuva. Tai � Stasio Krasausko S. Paradþanovui dedi-kuotas paveikslas, informacija apie nevieðintà me-nininko apsilankymà Vilniuje ir jo siûlymà Lietu-vos kino studijoje kurti filmà �Stebukladarys iðOdensës�, paremtà H. Ch. Anderseno pasakø mo-tyvais. O vieno lietuviø reþisieriaus filmo vertini-mas, nuskambëjæs per tà nelemtà pasisakymàMins-ke 1971-aisiais, yra KGB darytame áraðe...Paroda veiks iki lapkrièio 30 d. Renginio metu

vyks S. Paradþanovo filmø treèiadieniai � bus pri-statyti jo garsieji vaidybiniai filmai ir Lietuvoje ne-rodytos dokumentinës juostos �Akop Ovnatanian�ir �Arabeskos Pirosmanio tema�. Spalio 23-25 d. pa-rodoje vieðës garsus Gruzijos fotomenininkas, S. Pa-radþanovo bièiulis Jurijus Meèitovas � jis ketinaparengti paskaitas �S. Paradþanovo estetikos iðta-kos (Tbilisio fenomenas � multikultûrinës visuo-menës gyvenimas ir raiðka; ðeima, kurioje formavo-si bûsimo menininko charakteris ir asmenybë)�;�Trys trijø tautø iðskirtiniai kino ðedevrai: �Uþmirð-tø protëviø ðeðëliai� (Ukraina), �Granato spalva� (Ar-mënija), �Legenda apie Suramo tvirtovæ� (Gruzija)�;�Menininkas ðiuolaikiniame pasaulyje. S. Paradþa-novo kûryba�. Lapkrièio 5, 6 d. planuojami rengi-

niai su filmo �Uþmirðtø protëviø ðeðëliai� aktore La-risa Kadoènikova (Ukraina). Baigiantis parodai nu-matyti keli susitikimai su S. Paradþanovo muzie-jaus direktoriumi Zavenu Sargsyanu.Dar vienas ádomus renginys sostinëje � spalio

10 d. 18.30 val. Jerevane gimæs þymus poetas, pro-zininkas, dramaturgas ir þurnalistas VladimirasChananas, raðantis rusø kalba, Vilniaus þydø vie-ðojoje bibliotekoje (Gedimino pr. 24) rengia susi-tikimo vakarà su literatûros gerbëjais. Praneðama,jog tai ne pirmas tokio pobûdþio autoriaus susiti-kimas Lietuvoje � prieð keletà metø paties V. Cha-nano skaitomos kûrybos buvo galima pasiklausytiVilniaus þydø bendruomenëje. Susitikime daly-vaus ir sveèià pristatys Vilniuje gyvenantis poetas,vertëjas ir dramaturgas Vitalijus Asovskis.Raðytojas daugiausia gyveno Carskojie Sielo ir

Sankt-Peterburge (buv. Leningrade). Þymus peter-burgiðko underground�o atstovas. Iðsilavinimas �istorikas. Siekdamas iðsaugoti literatûrinës kûry-bos laisvæ, dirbo literatu, ðaltkalviu, laborantu, sar-gu, katilinës operatoriumi.Sovietmeèiu oficialiø publikacijø nebuvo, nes na-

tûraliai atsirado �antrosios literatûrinës tikrovës� eilë-se, � komplikuotas santykis su tuometine konjunktûrasavaip susieja ðá kûrëjà su minëtuoju S. Paradþanovu.Daugiausia spausdinosi �samizdate� ir �tam-izdate�,t. y. JAV, Anglijoje, Prancûzijoje, VFR, Austrijoje,Lietuvoje, Izraelyje. Iðleido knygas: �Vienadienis sve-èias� (Jeruzalë, 2001), �Fakto aura� (Jeruzalë, 2002),�Aukðtyn laiptais, vedanèiais ant palangës� (Jeruzalë,2006), �Rudeniniai Sostinës ir Provincijos motyvai�(Jeruzalë, 2007), �Sugráþimas� (Sankt Peterburgas,2010). Taip pat spausdino pjeses ir daug publicistiniøstraipsniø Izraelio ir JAV periodikoje.Iki repatriacijos á Izraelá 1996 m. ið eilës ðeðioli-

ka metø atvaþiuodavo á Lietuvà pagyventi Liðkia-voje prie Druskininkø arba Vilniuje. V. Chananopoezijoje daþnai aptinkama Lietuvos tema:

Ið eilëraðèio �Toje sapnø ir tylos vietoje�( )

Anot Vilniaus þydø vieðosios bibliotekos ve-dëjo Þilvino Beliausko, bûdamas istorikas, V. Cha-nanas savo kûryboje meistriðkai sieja praeitá su da-bartimi. Jo citatos ir aliuzijos tikrovæ pateikia kaipið tiesø nenutrûkstamà procesà, kuriame þmogið-kasis likimas tampa dalimi to, kà vadiname istorijaarba tiesiog paèiu gyvenimu.

Andrius JAKUÈIÛNAS

Spalio citatosir aliuzijos

Sergejus Paradþanovas.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

15Fotografija

Triveidë knyga

Romualdas RAKAUSKAS

Ið spaudai rengiamo albumo

Reþisierius Rimas Tuminas

Tuminø vasarvietëje prie Semeliðkiø, Prûsiðkës kaime, iðfotografavæsketurias juostas jauèiu, kad tris reikalingus kadrus jau turiu ir galima

bûtø atsisveikinti. Bet Rimas nepietavus nepaleidþia. Kol prie jau iðkeptøvoveraièiø laukiame iðverdanèiø bulviø, vis dar fotografuoju iðraiðkingas

reþisieriaus veido mizanscenas ir dukros Gabrielës motiniðkuspasidþiaugimus. Nikonas praryja dar dvi juostas.

Nepasotinamas kokybës alkis! O kiekybë fotografijoje daþniausiai irgimdo kokybæ.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

16 Teatras

Nacionalinis Kauno dramos teatras kvieèia ápremjerà. 94-ojo kûrybinio sezono pradþiai � kla-sikos interpretacijos. Antono Èechovo trijø daliøkomedijà �Vyðniø sodas� ðá kartà inscenizavo jau-nosios kartos reþisierius Artûras Areima. Paklaus-tas, kaip sekasi naujai atskleisti pjesæ, seniai vir-tusià kanonu, Lietuvoje statytà jau ne vienà kartà(Rimo Tumino, Eimunto Nekroðiaus spektakliai),matytà uþsienio teatruose, A. Areima prisipaþino,jog senieji pastatymai jam átakos nedaro. Taèiautuo patikëti sunku � naujoji interpretacija labaiprimena atsakà á ðias �konstantas�. Tiesa, pasku-tiná kartà apie �Vyðniø sodà� Lietuvoje kalbëtakaip apie eksperimentiná projektà: suomiø reþi-sierius Kristianas Smedsas atsakymø á pjesëje ke-liamus klausimus ieðkojo ne teatrinëje erdvëje, onykstanèioje pavilnës sodyboje ir pabrëþë kûry-biniø dirbtuviø svarbà. Þodþiu, kitas kelias jaubuvo pramintas.Pjesës istorija niekada nebuvo aiðki ir tolygi.

Ginèai dël jos þanro ir interpretavimo kilo jau perpirmàjá pastatymà Maskvos dailës teatre 1904-ai-siais. Autorius buvo ðventai ásitikinæs, kad �Vyð-niø sodas� bus linksma, lengvabûdiðka komedija.O psichologinio teatro kûrëjas Konstantinas Sta-nislavskis pastatë dramà � tikrà tragedijà. Taip jau

paèiose iðtakose uþsimezgë intriga, kurià labai ádë-miai analizavo A. Areima, kurdamas naujàjá spek-taklá. Lietuvoje iki ðiol vyravo �rimtoji� �Vyðniøsodo� tradicija. Reþisierius taip pat perspëja, jog�ði pjesë nëra tradicinë komedija, veikiau dramaapie nemokëjimà gyventi ðiandien�. Tai nei trage-dija, nei komedija, net ne tragikomedija, kuri, reþi-sieriaus nuomone, sukuria pramoginá teatrà. Todëlðá kartà apsistota ties absurdo teatro formomis, ku-rios leido pasiekti pagrindiná reþisûriná tikslà � ið-vengti sentimentalumo ir patetikos. Na, jø, galimeuþtikrinti, spektaklyje tikrai neliko. Klausimas �kas atsirado laisvoje vietoje?A. Areima � �teatraliðko� teatro kûrëjas. To-

kios raiðkos ieðkota ir �Vyðniø sode�. Grotesko,farso, klounados, alogiðkumo, emocijø utriravi-mo stilistika nutrina anksèiau susiklosèiusias ðiokûrinio formas. A. Areima palieka tikslø pjesëskarkasà � nepakeistas nei laikas, nei vieta, neidialogai, taèiau mëginama viskà pradëti nuo pa-èiø pradþiø, tik jau kitaip. Reþisierius baiminasi,kad naujasis pastatymas neliktø bekraujë klasi-kos imitacija, atkartojimas, kurioje vaizduotë ne-sukurs jokiø naujø vaizdiniø. Tik, valydamas dul-kes, ieðkodamas originalumo, nuklysta taip toli,kad beveik nepalieka galimybiø á veiksmà sce-

noje reaguoti rimtai. Praeities nostalgijos ir atei-ties baimës iðvarginti veikëjai, kurie èia netenkanei herojø, nei antiherojø titulø, tampa arba gy-vuliðkai agresyvûs, arba vangiai apatiðki aplin-kai. Nors ko daugiau galima tikëtis ðalnos pakàs-tame sode?Absurdas, teatraliðkumas ir naivumas yra kerti-

niai naujojo pastatymo akmenys. Naivumas ðiuoatveju apima jautrumà, donkichotiðkumà, papras-tumà ir atvirumà. A. Areima prisipaþino, jog �Vyð-niø sodà� statyti pasirinko tada, kai atsirado norin-èiøjø juo atsikratyti ir atimti galimybæ bûti teatre �iðkirsti jo vyðniø sodà. Tikriausiai toks grieþtas at-sakas lëmë ir reþisûrinæ pozicijà be jokiø skrupuløir nuolaidø. Kaþkas sako, jog A. Areima griaunateatrà, o jis tarsi dar kartà nori árodyti, kad turi teisæstatyti savaip. Taigi spektaklis dedikuotas paèiamteatrui, neiðsemiamoms jo formoms bei galimy-bëms, gebëjimui koreguoti ðiandienà. Paprastumasturëtø iðvaduoti nuo iðankstiniø nusistatymø, nuo-rodø, kà ir kaip reiktø suvokti A. Èechovo tekste,iðgirsti já lyg pirmà kartà.�Þiûrëdami �Vyðniø sodà� þiûrovai turi apsi-

dairyti aplinkui, suvokti, kas vyksta dabar. Juk mesnieko nevertiname, nebesaugome: nei savo gyve-nimø, nei gamtos. Mûsø eþerø pakrantës apstaty-

Audronë MEÐKAUSKAITË

Vyðniø sodaspo ðalnos

Gajevas Leonidas Andrejevièius (akt. Sigitas Ðidlaukas),Lopachinas Jermolajus Aleksejevièius (akt. Tomas Rinkûnas).

Gajevas Leonidas Andrejevièius (akt. Sigitas Ðidlaukas). Ranevskaja Liubovë Adrejevna (akt. Daiva Stubraitë) ir TrofimovasPiotras Sergejevièius (akt. Saulius Èiuèelis).

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

17Teatrastos turtuoliø vilomis. Þmonës nebeskaito knygø,inteligentijà keièia ðiandieniniai �muþikai�. To-dël teatras privalo likti kultûros ástaiga, o ne lëkðtøpasilinksminimø vieta. Jis neturi nusileisti iki kvai-liø lygio. Todël, jei kas nesupranta, nepriima joformø, turëtø pasidomëti, gilintis, o ne atmesti kaipneigiamybæ�, � ieðkanèiø ir protingø þiûrovø savospektaklyje tikisi sulaukti reþisierius.Taèiau tai, kà A. Areima sumini, yra tik pasek-

mës. Prieþastys glûdi daug giliau. Galbût tai ir yraspektaklio leitmotyvas � neatidumas vienas kitam,rûpinimasis tik savo nauda ir gerove. Pjesëje nie-kas nepamato ir neiðgirsta esanèiojo greta. Spek-taklyje dar ðiurkðèiau � veikëjai sulaukia smûgiøir riksmo. Ir ðis storþieviðkumas atrodo kaip nenu-plaunamas bendravimà ir buvimà kartu dengiantispurvo sluoksnis, per kurá negali pajusti kito þmo-gaus, jo kitoniðkumo ir svarbos savo gyvenime.�Vieðpatie, tu davei mums milþiniðkus mið-

kus, neaprëpiamus laukus, toliausius akiraèius,ir èia gyvendami patys turëtume bûti tikri milþi-nai...� � tai viena svarbiausiø citatø, kuriomis re-þisierius parëmë savo spektaklio vizijà. Absurdodramoje tarp teatriniø efektø retkarèiais nuskam-ba itin skausmingos gaidos, kurios ir turi sudëlio-ti vertybinius taðkus. Tai, kas sakoma ðioje cita-toje, yra svarbu, o visa kita socialinë, kultûrinëterpë, tai, kad sodas bus arba nebus parduotas,tëra detalës, nes në vienas sprendimas situacijosjau neiðgelbëtø. Todël galima sau þaisti ir maivy-tis. Juk kiekvienas pjesës veikëjas taip ir liekaneatskleidæs savo þmogiðkøjø savybiø, neatran-da nei savo vietos, nei laiko. Kiekvienas ákalin-tas socialinio sluoksnio, gyvenimo bûdo rëmuo-se, tad paklûsta tam tikroms þaidimo taisyklëms.O jos visiems skirtingos ir daþniausiai tarpusavy-je susikertanèios. Praeitis jau seniai prarasta, o stu-dento lûpomis nusakoma ateities vizija tëra tuð-èia, skambiais þodþiais apipinta iliuzija.Fantasmagorija mirties akivaizdoje, nes niekas

negali iðsigelbëti: �Vis tiek mirsime.� Tyla ir des-peracija susikerta tarpinëje pozicijoje: tarp praei-ties ir ateities, Paryþiaus (�ten�) ir Vyðniø sodo(�èia�). Kiekvienas suluoðintas ir nuvargintas gy-venimo neiðsipildymo. �Ranevskaja mûsø pasta-tyme nëra jokia þvaigþdë, kuri bûtø nusipelniusipagarbà. Nei ji, nei kas kitas nëra tikrasis herojus.Visi ateina su savais skauduliais, þaizdomis ið, gy-venimo, kuriame niekas niekam nepadeda, neben-drauja�, � savo vaidmená pristatë aktorëDaiva Stub-raitë. Ji pasakojo ir apie improvizacinius spektak-lio ypatumus. Kiekvienà kartà reþisierius aktoriamsleidþia vaidinti taip, kaip jie tà dienà jauèiasi. Ap-skritai kûrybinis procesas buvo grástas visiðku pa-sitikëjimu ir laisve svarbius dalykus atrasti patiems.Nurodymø ið A. Areimos aktoriai sulaukia itin ma-þai, nes nëra jokio nustatyto darbo plano. Todëltenka daug kalbëtis, analizuoti, interpretuoti. Pir-moji spektaklio dalis buvo pakeista kokius penkiskartus, nes niekaip nepavyko rasti tinkamos stilis-tikos. Tiesa, ir dabar visos trys dalys atrodo kaipskirtingi nesusijungæ sluoksniai, nes visø jø stilis-tika ganëtinai skiriasi.Tokia kûrybinio darbo specifika, þinoma, áma-

noma tik pasitelkus patikimà komandà. Gal todëlA. Areimos spektakliuose iðlieka nuolatinis akto-riø branduolys, o prisideda tik vienas kitas, kaipjis sako, norintis daug ir labai rimtai dirbti.�Vyðniø sodo� scenografijà kûrë A. Areima ir

Povilas Ramanauskas, kostiumø dailininkë � Mo-nika Gurskytë, muzikinis apipavidalinimas � Gab-rielës Griciûtës. Pagrindinius vaidmenis sukûrëD. Stubraitë, Tomas Rinkûnas, Inga Mikutavièiû-të, Indrë Patkauskaitë, Sigitas Ðidlauskas. Deja,jau paèioje pradþioje premjerà paþenklino nelai-më � susiþeidë aktorius Tomas Erbrëderis, tad to-lesni spektakliai ðiek tiek nukeliami. Kà tai reið-kia, teatralai tikriausiai þino.

Nacionalinio Kauno dramos teatro archyvonuotraukos

Dalios Tamulevièiûtës premija �klaipëdieèiø spektakliui�Paukðtyno bendrabutis�Ðviesaus atminimo reþisierës Dalios Tamule-

vièiûtës premija ðiemet skirta Klaipëdos jauni-mo teatro spektakliui �Paukðtyno bendrabutis�,kurá pagal dramaturgo Mindaugo Nastaravièiauspjesæ pastatë reþisierius Valentinas Masalskis.Spektaklio scenografijos autorë � dailininkë Re-nata Valèik, kompozitorë � Nijolë Sinkevièiûtë.Pirmadiená Varënoje prasidëjusiame D. Tamu-

levièiûtës profesionaliø teatrø festivalyje spek-taklio kûrëjams áteikta 70 tûkst. litø premija irdailininko Sauliaus Vaitiekûno sukurtas atmi-nimo þenklas.Konkurso programoje ið viso buvo pristatyti

ir ekspertø komisijos ávertinti aðtuoni spek-takliai � �Uþ durø� (reþ. I. Jarkova), �Katedra�(reþ. O. Korðunovas), �Paukðtyno bendrabutis�(reþ. V. Masalskis), �No Awards� (reþ. V. Barei-kis), �Stirna� (reþ. P. Ignatavièius), �Ðventmarë�(reþ. A. Kinderis), �Tëèio pasaka� (reþ. Kûrybinëstudija PetPunk ir Atviro rato aktoriai), �Dienair naktis� (reþ. S. Rubinovas).Pasak Klaipëdos jaunimo teatro vadovo V.

Masalskio, ðis ávertinimas � didelis jauno teatropaskatinimas ir toliau þengti uþsibrëþtu keliu.�Mes kuriame teatrà, kurio esmë � ne pavie-

niai, kartais susitinkantys menininkai, o stipritrupë, einanti viena kryptimi. Dþiaugiuosi, kadvis dar yra tikinèiø bûtent tokiu teatru. Ne tiklinksminanèiu, bet ir siekianèiu þiûrovà apkrës-ti prasme, kelti klausimus, á kuriuos bûtina vi-siems kartu ieðkoti atsakymø, nors jø galbût irnëra�, � teigë vienas þymiausiø Lietuvos akto-riø, reþisieriø ir teatro pedagogø.Aðtuoniuose Lietuvos miestuose apsilankæs

viðtienos fasuotojø kasdienybæ gvildenantis�Paukðtyno bendrabutis� ðiuo metu statomas irPrancûzijos mieste Lione. Akvilës Melkûnaitësá prancûzø kalbà iðverstà pjesæ reþisuoja akto-

rius, �Le Griffon� teatro meno vadovas BobasDantonelis.Pernai ákurto Klaipëdos jaunimo teatro reper-

tuare � dviejø krypèiø spektakliai, kuriami Klai-pëdos universiteto Menø fakultetà jau baigusiøir jame dar studijuojanèiø aktoriø kolektyvo. Ðisteatras þiûrovams pristato ðokio, judesio ir mu-zikavimo spektaklius bei ðiuolaikinæ lietuviødramaturgijà.Ðiuo metu aktoriai repetuoja antrà � maþos ir

tuðtëjanèios mokyklos temai skirtà � M. Nasta-ravièiaus pjesæ �Kita mokykla�. Lapkrièio më-nesá pasirodysianèiame spektaklyje pagrindinávaidmená kuria V. Masalskis. Rudená þiûrovaibus pakviesti á dar vienà premjerà � spektaklá�Sudie, idiotai!� pagal Justo Tertelio pjesæ.�Paukðtyno bendrabutis� � ketvirtas spektak-

lis, apdovanotas ðviesaus atminimo reþisierës,Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidy-bos ir reþisûros katedros vedëjos D. Tamulevi-èiûtës premija. Jos tikslas � ávertinti ir skatintiteatro meno kûrëjø iniciatyvas bei meninæ savi-raiðkà, scenos meno kûriniø pagal lietuviø lite-ratûrà sukûrimà, ugdyti lietuviø literatûros kû-rëjø ir teatro tarpusavio ryðius.Pirmàjà premijà 2010-aisiais gavo teatro la-

boratorija �Atviras ratas� uþ spektaklá �Antigo-në (ne mitas)�, 2011-aisiais apdovanota �Ceza-rio grupë� uþ spektaklá �Nutolæ toliai�, o pernaiðia premija ávertintas Kauno valstybinio dramosteatro spektaklis �Liûdnas Dievas�.

�Nemuno� informacija

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

18 Susitikimai

Introdukcija

Tai atsitinka jau aðtuntà kartà. Kas dveji metaiVarënos rajono mero VidoMikalausko iniciatyva pa-gal Reginos Svirskienës (Varënos savivaldybës Kul-tûros ir ðvietimo skyriaus vedëjo pavaduotojos) sce-narijø rengiami vadinamieji kraðtieèiø susitikimai.Jie vyksta rugsëjo pradþioje, likus kelioms savaitëmsiki garsiosios Grybø ðventës Varënoje, á kurià rugsëjopaskutiná ðeðtadiená renkasi visa Lietuva ir kurios po-puliarumas kasmet auga lyg ant mieliø. Na, o kraðtie-èiø susitikimai vyko ir Varënoje, ir prie Lavyso eþe-ro, keliskart ir Marcinkonyse, Dzûkijos nacionalinioparko teritorijoje. Erdviame Marcinkoniø etnografi-nës sodybos kieme sutilpdavo visø rajono seniûnijøkviestiniai sveèiai, o dideliame kluone, kurio viena-me gale árengta scena, pasirodydavo kraðtieèiai ir�naujieji dzûkai�, parengæ koncertines improvizaci-jas. Ðiemet pirmàjá rugsëjo ðeðtadiená kraðtieèiø ðventëvyko Merkinëje.Kas tie kraðtieèiai? Visø pirma � senbuviai: ðili-

niai, gruntiniai (þemininkai) ir panemuniø dzûkai.Èia gimæ ir augæ, èia visà gyvenimà grybus, uogas,vaistines þoles ðiluose rinkæ, savo kaimuose, nudirb-dami ávairius darbus, amþelá praleidæ... Garbingi se-noliai, kuriø veiduose ðvieèia þymaus kraðtieèio Vin-co Krëvës apraðyta iðmintis. Antra grupë � solidûsviduramþiai ponai inteligentai, baigæ Varënos rajo-no vidurines mokyklas, iðkeliavæ á didelius miestusaukðtøjø mokslø siekti ir tapæ menininkais, moksli-ninkais, pedagogais, verslininkais... O treèia grupëkeisèiausia � pusiau dzûkai, pusiau ne... Tai �naujiejidzûkai�, daugiausia miestieèiai, nusipirkæ sodybasetnografiniuose kaimuose ðalia Merkio ir Nemuno,Dzûkijos ðilø gyvenvietëse. Jie á ðá graþø kraðtà at-vyksta tik vasarà, kad ið vandenø, medþiø ir smëlëtøatðlaièiø pasisemtø dvasinës jëgos ir, þinoma, prisi-kauptø miðko teikiamø gërybiø...Visi iðvardyti sveèiai tà rugsëjo ðeðtadiená buvo

sukviesti á aðtuntàjá susitikimà Merkinëje. Ðiø eilu-èiø autorë ne kartà dalyvavo tokiose ðventëse, betMerkinëje surengtas susitikimas paliko didþiausiàáspûdá. Gal todël, kad ði istorijos ir gamtojautos þen-klø prisotinta vietovë yra dvasinë Dzûkijos sostinë,anot paèiø merkinieèiø. Didelá postûmá miestelio gy-ventojø sutelktumui, uþtikrinusiam ir ðios ðventës sëk-mæ, padarë prieð ketvertà metø èia vykæs Merkinës650 metø jubiliejaus minëjimas, kurá bendromis jë-gomis ðauniai suorganizavo rajono ir Merkinës ðvie-suomenë. O ðá pavasará èia ásteigta maþoji Kultûrostaryba, vienijanti vietos inteligentijos þiedà. Ji ir pa-rengë turiningàkraðtieèiø susitikimoprogramà.Opas-kui jau pati ðventë primasino gausiø sveèiø.Saulëtas rytmetys. Miestelio aikðtë su ðalimais lyg

gulbë baltuojanèiu atnaujintu Kraðto muziejumi dartuðèia. Bet pirmieji sveèiai jau registruojami taip patatnaujintame Varënos kultûros centro Merkinës fi-liale. Nors Kultûros centro salë po remonto, deja, likogana monotoniðka ir neiðvaizdi, jà atgaivino ir suðil-dë jauno talentingo dailininko Algimanto Roko Èer-niausko, baigusioMerkinës gimnazijà ir Vilniaus dai-lës akademijà, paveikslas �Saulëtekis. Vasara be-veik baigësi�. Tai áspûdingas didelës apimties (300x 450 cm) kûrinys, kuriame menininkas dràsiais po-tëpiais sukûrë tikrà besimainanèiø spalvø simfonijà.Slëpiningà ryte bundanèios gamtos groþá, iðkylantáið snaudulingø nakties apþavø, jis perteikë su dideleenergine tapybos jëga. Spalvos verþiasi viena pro ki-tà, trykðta gaivi nuotaikø kaita, kurios dinamikà sun-kiai suvaldytø net prityræs menininkas. Paveikslasmainosi ir suþiburiuoja naujasis tonais � priklauso-mai nuo apðvietimo ir þiûrëjimo kampo.Taigi tapytojas A. R. Èerniauskas kûrybinës

biografijos pradþioje pademonstravo profesiná pajë-gumà ir dràsà (ne kiekvienas gali suvaldyti didelëjedrobëje siauèianèià spalvø jûrà). Paveikslas tapo netik puoðybiniu, bet ir architektûriniu salës akcentu.Beje, tapytojo darbø galima pamatyti nuo spalio 16

d. veikianèioje jo parodoje Vilniaus Senamiesèio me-nininkø galerijoje / dirbtuvëje. Deðimties kûriniø cik-las pavadintas �Primityvûs pusryèiai. Pievelë, keps-nys ir artimojo veidas�. Á dailës meno scenà þengianaujas verþlus herojus...Merkinës kultûros centras atgijo nuo pavasario,

kai jam ëmë vadovauti Varënos mero V. Mikalauskosurastas jaunas talentas � entuziastingoji Jurgita Èes-nulevièienë, iki tol pasireiðkusi kultûros baruose Vil-kiautinyje. Kraðtieèiø ðventës metu Merkinës kultû-ros centro fojë ji organizavo Varënos J. Èiurlionytësmenø mokyklos Merkinës skyriaus vaikø pieðiniøparodà. Á apmirusá jaunimo gyvenimà J. Èesnu-levièienë atneðë gaivaus vëjo, subûrusi jaunimo ðo-kiø kolektyvà �Versmë�. Ásitraukti á energingesnæveiklà ji paskatino Merkinës kultûros centro folkloroansamblio dainininkes, kurioms daugmetø vadovaujaLaima Jakðtienë.Dzûkijos nacionalinio parko Lankytojø centro pa-

rodø salëje sveèiai turëjo retà progà susipaþinti suunikaliu vietiniø Merkinës menininkø paveldu. Taikeramikës Rûtos Indraðiûtës àsoèiai, vazos, dubenysir dubenëliai, dekoratyvinës lëkðtës, iðtapytos ne tikvingriais ornamentais, bet ir iðtisomis siuþetinëmisscenomis. Tokios filigraniðkos tapybos... molyje galipavydëti ir prityræ profesionalai. R. Indraðiûtë savomenu prilygsta ne tik Lietuvos, bet ir europinës tai-komosios dailës meistrams. Salës palubëje tykiai su-pasi dzûkiø pynëjø pamëgti �ðviestuvai� � LaimosSaviðèevienës ðiaudiniai sodai...Kaip dangiðkos apsaugos fonas R. Indraðiûtës ke-

ramikà gaubia neseniai mirusio vargonininko ir diev-dirbio Jono Gregoravièiaus religinio siuþeto menas:dulsvo aukso spalva ðvytintys tapybos paveikslai,primenantys senovinius gobelenus. Jie skleidþia ne-þemiðko groþio ðviesà. Lankytojà ilgëliau stabtelëtiir pamàstyti priverèia broliø Algimanto ir MindaugoÈerniauskø, valstybës ir tarptautiniu mastu pripaþin-tø profesionalø fotografø, paroda �Ðiliniai, gruntiniaiir panemuniø dzûkai�: tarsi lëta sakmë teka pasakoji-mas apie dzûko sielà, iðsiskirianèià jautria gamtojau-ta, jaudinanèiu naivumu, kai ðiais permainingais lai-kais pasitikima Dievo Apvaizda, kai, keièiantis gy-venimo bûdui, reikia iðlikti savimi. Senieji dzûkaiiðlieka. O jaunimas?.. Já, kaip ir kitus globalaus laikoaugintinius, veikia tos paèios mados, tie patys noraiir idëjos.Tokia buvo ðventës introdukcija. Dariaus ir Girë-

no aikðtëje, ðalia muziejaus, ásikûrë tradiciniø amatøpuoselëtojai: kalviai, medþio droþëjai þolininkës irþolininkai, kulinarinio paveldo meistrai. Ðalia jø kuk-liai prisiglaudë naujoji raðytojo Kazio Sajos knyga�Kinivarpø raðtai� su áspûdingomis dailininko Gedi-mino Leonavièiaus iliustracijomis. Tai ironiðko liû-desio ir sarkastiðko juoko sklidina kûrybos rinktinë,atspindinti ðimtametes mûsø tautos sakmes, pasakas,tradicijas... Mokslininkas ir raðytojas Vygandas Èap-likas pristatë savo ir jau Amþinybën iðëjusios daili-

Aldona ÞEMAITYTË

Dzûkiðkosakvarelës

Ðventës dalyviai ið baþnyèios skubëjo á Merkinës aikðtæ, kur vyko parodos, koncertas.

Merkinës baþnyèioje klausytojø jausmus skaid-rino maestro Virgilijaus Noreikos atliekamos

dainos ir giesmës.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

19Susitikimaininkës Graþinos Didelytës solidþià kny-gà �Dainavos klodai: tarp ledynmeèio irdabarties�. Ðventëje dar buvo galima ási-gyti anksèiau iðleistà Gerdos Gudjurgie-nës eseistikos knygà �Atmintis yra rojus�apie istorinæ ir dabartinæ Merkinæ.Ðventës tradicijos naujove reikia lai-

kyti Merkinës �kultûros tarybos� suma-nymà vienu metu rengti tris kraðtieèiø su-sitikimus skirtingose vietose: Vinco Krë-vës gimnazijoje rinkosi Merkinës peda-gogai, gimnazistai, miestelio bendruome-nës nariai � pasikalbëti su raðytojais irmokslo atstovais. Uþsimezgë nuoðirduspaðnekesys, kurá sumaniai vedë Varënosbibliotekos direktorius Eitaras Krupovi-èius ir V. Mickevièiaus-Krëvës gimnazi-jos direktorë Regina Sakalauskienë. Ra-ðytojai, ypaè mokslininkai, buvo apipiltiklausimais, nes nedaþnai pasitaiko tokiaproga � suþinoti, paklausti, padiskutuoti.Merkinës kultûros centre bûriavosi rajono kultû-

ros darbuotojai, norintys pamatyti ir iðgirsti mieste-lio sveèius teatralus, muzikus. Juk atvyko legendinisKauno valstybinio choro vadovas, Nacionalinës kul-tûros ir meno premijos laureatas prof. Petras Bingelis,kompozitorius Juozas Ðirvinskas, solistë Aistë Ðir-vinskaitë, daug þadantis Lietuvos muzikos akademi-jos studentas Laimonas Bendaravièius, aktorë OlitaDautartaitë... Ðá susitikimà vedë J. Èesnulevièienë.Dzûkijos nacionalinio parko lankytojø parodø sa-

lëje vyko Varënos J. Èiurlionytës menø mokyklospedagogø varëniðkiø ir merkiniðkiø, taip pat ir sve-èiø dailininkø susitikimas. Jam vadovavo Algiman-tas Èerniauskas.Ðie renginiai � tik áþanga, ðventës ásibëgëjimas.

Kulminacija, kaip ir dera, pasiekta dienovidþio metu.Vidurdiená ðventës dalyviai (iðskyrus amatininkus,kurie nenorëjo likimo valiai palikti savo dirbiniø)rinkosi Ðvè. Mergelës Marijos Ëmimo á dangø baþ-nyèioje. Visus juos ðv. Miðiomis pasitiko Merkinësklebonas, baþnytinës teisës daktaras Robertas Rum-ðas, Merkinës jaunimo choras ir garbingas sveèias,Nacionalinës kultûros ir meno premijos laureatasprof. Virgilijus Noreika.

Dienovidþiometas

Sveèiai ir miestelio bei jo apylinkiø gyventojaipamaþu pripildë istorinës Merkinës baþnyèios erdvæ.Nereikia spëlioti: susirinkusieji labai laukë V. Norei-kos pasirodymo.Maestromerkiniðkiams pristatyti ne-reikia. Jis miestelyje lankydavosi ir koncertuodavo

dar sovietmeèiu, nes buvo susibièiuliavæs su tuome-tiniu Merkinës tarybinio ûkio direktoriumi, ðviesausatminimo ir plataus akiraèio þmogumi Alfredu Pau-tieniumi. Ne tik garsusis operos solistas Merkinësþmonëms atlikdavo arijas, sodrias lietuviðkas dainas.Ir merkiniðkiai A. Pautieniaus dëka bûdavo daþni sve-èiai Vilniaus operoje...Taigi ðiemetë ðventinë iðkilmë baþnyèioje prasi-

dëjo Miðiomis ir prasmingu parapijos dvasios vado-vo kun. R. Rumðo pamokslu. Jo þodþiai tikriausiaipasiekë ne tik sveèiø � menininkø, mokslininkø, po-litikø, verslininkø, bet ir eiliniø Merkinës seniûnijosþmoniø ðirdis. Visi mes bent valandëlei stabtelimetirðtame gyvenimo ðurmulyje ir savæs paklausiame:kas að esu? kur einu? koks mano gyvenimo tikslas?kuo ir kaip gyvena mano kaimynai, mano tauta irvalstybë?Nors esam laisvi tarp laisvø civilizuoto Vakarø

pasaulio þmoniø, nors esam savarankiðka, nepriklau-soma valstybë, mus dar gaubia nueinanèio sovietiz-mo ðeðëlis. Dar bijom biurokratø savivalës, meilikau-jam turtuoliams (arba slapta jø nekenèiame), nors gal-bût esam uþ juos iðmintingesni ir doresni. Mumyseper du Nepriklausomybës deðimtmeèius beveik ne-paþadinta iniciatyva ir savarankiðkumas, kurá pusæpraëjusio amþiaus sàmoningai þlugdë �tarybø valdþia�.Dar nedaþnas susimàsto, kà jam reiðkia tauta, valstybë,tëvynë, gëris ir blogis... Pasak kunigo R. Rumðo, tëvy-në � �tai jaukiausia, brangiausia, niekuo nepakeièia-ma suvienytos Europos dalis, kuri ágavo teisæ ne tikimti ið Europos, bet ir pati jai duoti kà nors savito,unikalaus. Tai erdvë, kurioje mes privalom surastisavo raiðkos niðà�...

Pamokslo klausë þmonës, kurie tik-riausiai surado tà niðà ir supranta, kadjiems privalu á gimtinæ arba á vietovæ,kurioje nuolat poilsiauja, suneðti visa,kas brangiausia ir esmingiausia, ko juosiðmokë mokykla ir gyvenimas. Pamoks-lo klausë ir P. Bingelis, turintis sodybàMardasave, ir raðytojas K. Saja, jau ási-pilietinæs vasarø senbuvis graþiajameRudnelës kaime. Klausë ir architektasKæstutis Kauzonas, kupinas minèiø irsvajoniø, kaip atkurti Merkinës rotuðæ.KlausëVarënos politikai,moèiutës � nu-ðvitusiais veidais ir nuðèiuvusiomis sie-lomis � ið Kibyðiø, Trasninko, Subarto-niø ir kitø puðynuose tûnanèiø kaimø.Klausë ir V. Noreika, pasitempæs, susi-màstæs... ant viðkø, kaip sakoma liaudy-je apie vargonø chorà. Ar ne pamoksloákvëptas jis prieð Pakylëjimà galingubalsu sugiedojo áspûdingà psalmæ, ku-

rioje kreipiamasi á Aukðèiausiàjá ir maldaujama: ne-rûstauk, nebausk nuodëmingo þmogaus, o pasigai-lëk, priglausk... Tai buvo vilties proverþis, kad rûsty-bës Dievas taps meilës Dievu.Po Miðiø ðalia altoriaus vyko koncertas. V. Norei-

ka buvo sau ir elegantiðkas konferansjë, t. y. pats pri-statë kûrinius, su ðvelniu humoru prisimindamas kaikuriuos savo gyvenimo epizodus. Jis koncertà pradë-jo �Malda� (A. Baltakio þodþiai), taip iðreikðdamaspagarbà vietai, kurioje dainavo. Puikiai skambëjo þi-nomos operø arijos ir ðelmiðkos liaudies dainos. Jamakompanavo Lina Giedraitytë.Elegantiðkai ir jausmingai dainavo A. Ðirvinskai-

të (sopranas), daugelio Lietuvos ir tarptautiniø muzi-kos festivaliø dalyvë (akomponavo jos tëvas, kompo-zitorius, buvæs kultûros viceministras J. Ðirvinskas).Maloniai nustebino Lietuvos muzikos akademijosketvirtakursis L. Bendaravièius (vadovas V. Norei-ka), sekantis garsiojo pusbrolio, baritono LaimonoPautieniaus, pëdomis. Þaismingai ir profesionaliaigrieþë smuikininkas Gediminas Dalinkevièius, ka-daise (argi ið tikro jau taip seniai?) ragavæs ir Seimonario duonos.Kitokio pobûdþio ir kitos nuotaikos koncertas vy-

ko aikðtës �scenoje� prieðais Merkinës kraðto muzie-jø. Èia koncertavo ðio kraðto meno kolektyvai. Visàrenginá, tapusá spalvingu reginiu, vedë du jauni Mer-kinës V. Krëvës-Mickevièius gimnazijos mokytojaiRita ir Vytautas Èerniauskai.Koncertà-fiestà uþbaigë spalvingas, saulëtoje

aikðtëje tiesiog prilipæs kûrinys. Naujoji Merkinëskultûros centro direktorë J. Èesnulevièienë su mer-ginø ðokiø kolektyvu �Versmë� parengë ðoká �Val-sas�, o J. Èiurlionytës menø mokyklos ir Merkinësgimnazijos auklëtinë Roneta Saveiskytë atliko vie-nà populiariausiø praeito ðimtmeèio dainø �Spar-nuotosios supynës�. Daina priminë nesustabdomàlaiko bëgsmà. Jaunøjø ðokëjø melsvø sijonëliøplazdëjimas saulëtame vëjyje, árëmintas matronið-kai iðkilniø folkloriniø ansambliø moterø tautiniøkostiumø rimties, sukëlë sûkurá prisiminimø beipalyginimø apie anà ir dabartinæ Lietuvà, apie mû-sø buvimà ðioje graþioje þemëje, apie svajones, ku-rias neðiojamës giliausiame ðirdies kamputyje. Lygtyèia ðventæ uþbaigdamas Merkinës seniûnas Gin-tautas Tebëra irgi kalbëjo apie svajones. Jis dëko-jo kraðtieèiams uþ pagalbà organizuojant Merki-nës ir aplinkiniø bendruomeniø renginius, geru þo-dþiu pagerbë �naujuosius dzûkus�, nesavanaudið-kai ásiliejanèius á ðio kraðto gyvenimà. �Bendravi-mas, � sakë seniûnas, � yra vertybë, kuri mus skati-na svajoti.� Nenustokime tai daryti � patarimas vai-kams ir suaugusiesiems, poetams ir þemiðkø profe-sijø þmonëms. Svajonës iðveda á gyvenimà ir par-veda á gimtinæ. Argi dël jø neverta bûti, mylëti irdirbti?..

Algimanto ÈERNIAUSKO nuotraukos

Varënos rajono meras Vidas Mikalauskas padëkojo susirinkusiesiems á ðventæ, pabrëþdamas, kaddaugelis �naujøjø dzûkø� jau seniai tapo dzûkø ðeimos nariais.

Raðytojas Kazys Saja dalija autografus.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

20 Fotografija

Roberto Misiukonio ir Gintarës Þaltauskaitësparodoje dera tie fotografijos aspektai, kurie ðian-dien daþnai skiria kûrybinæ fotografijà nuo liku-sio kasdien mus uþplûstanèio atvaizdø srauto. Jødarbai sukurti cianotipijos bûdu � viena ið analo-ginës fotografijos technologijø, kurias ðiandienatgaivina entuziastai, ieðkantys alternatyvø skait-meninio vaizdo ásigalëjimui. Kuo tokia fotogra-fija kitokia? Pirma � ji sulëtina darbo procesà,verèia atidþiau ásiþiûrëti ir leidþia fotografui më-

Gyvenimo verpetuosegautis kûrybos malonumu. Antra � tokios kûry-bos rezultatai daþnai turi vienetinio kûrinio þa-vesio, savotiðkà �aurà�, kuri negaubia lengvai su-kuriamø ir dauginamø skaitmeniniø vaizdø. Ðiaisiðskirtiniais analoginës fotografijos bruoþais, re-gis, sàmoningai pasinaudoja ir R. Misiukonis suG. Þaltauskaite. Ryðkûs �potëpiai�, atsiradæ den-giant popieriø cheminëmis medþiagomis, � tai au-toriø �rankø darbo� pëdsakai, þiûrovui bylojan-tys, kad kito tokio pat atvaizdo niekada nebus.Nuo pasikartojimo ir tiraþavimo ðià kûrybà ap-saugo atvaizdo gamybos procese visada iðliekan-ti atsitiktinumo, �kûrybiðkos klaidos� galimybëir þmogiðko prisilietimo unikalumas.Taèiau þiûrovams svarbûs ne tik fotografijos

þinovus dominantys technologijø niuansai. Daþ-nai parodos lankytojus labiau domina ne kûry-bos procesas, bet galutinis jo rezultatas � fotogra-fijø siuþetai, estetika ir uþ akivaizdþios regimy-bës esantis abstraktesnis darbø turinys. Tad kasðiuo atveju gali priversti þiûrovo þvilgsná kelio-mis akimirkomis ilgiau sustoti prie autoriø dar-bø? R. Misiukonis, likdamas iðtikimas savo brai-

þui, sukûrë reþisuotas ar, fotografø þodþiais tariant,�pastatymines� fotografijas. Autorius, ir toliau pa-sitelkdamas ðviesà, siekia perteikti þmogaus kû-no, jo laikysenos ir judesiø plastikà, o kartu �ávairias emocijas bei iðgyvenimus. G. Þaltauskai-tæ, be minëtø fotografijos aspektø, domina ir daik-tø, aplinkos detaliø kompozicijos, jø kuriamosnuotaikos ir galbût simbolinës prasmës.Aká traukiantis ilgesingas cianotipijos mëlis,

uþuominomis á dailës kûrinius virstantys teptu-ko pëdsakai ir daþnai romantiðki siuþetai R. Mi-siukonio ir G. Þaltauskaitës darbuose susiliejaá darnià, kartais net ðiek tiek dekoratyvià visu-mà. Jø kûriniai tartum primena fotografijos jau-nystæ � kai menininkais pasiryþæ bûti fotografaisavo jausmus ir iðgyvenimus bandë perteikti ta-pybiðkomis fotografijø kompozicijomis.

Tomas PABEDINSKAS

P. S. Ði paroda jau eksponuota Ðiauliuose ir Tau-ragëje. Spalio 11 d. 18 val. ji pasieks Klaipëdosfotografijos galerijà (Tomo g. 7).

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

21Kinas

Savaitgalis prie televizoriaus

Gediminas JANKAUSKAS

Namø kino kolekcija

niða motina Kristina Kolins devyneriø metø sûnuiVolteriui áspraudþia á delnà deðimt centø ir iðleidþia ákinà. Moteris dar neþino, kad savo vaikà mato pasku-tiná kartà. Galima suprasti Kristinos nerimà jau pir-màjá vakarà. Juk dar visai neseniai Los Andþelà su-krëtë baisus nusikaltimas � kaþkoks psichopatas pa-grobë dvylikametæ Merion Parker ir reikalavo uþ jàiðpirkos, bet niekas neþinojo, kad mergaitë jau buvonuþudyta.Policininkai á desperatiðkus Kristinos Kolins mal-

davimus padëti reaguoja be ypatingo uolumo. Jiemsdarbø ir taip per akis: artëja mero rinkimai, mieste

�Laumësvaikas�

pilna neiðspræstø problemø, o èia dar spauda ata-kuoja reportaþais apie valdþios korupcijà. Surastidingusá berniukà, þinoma, bûtø didelis pliusas. Bentjau vieno rezonansinio nusikaltimo atskleidimas tei-giamai paveiktø bauginamø praneðimø ákaitintà at-mosferà.Po pusmeèio paieðkø policija gràþina motinai

praþuvëlá, surastà kaþkur Ilinojaus valstijoje. Ið-kilmingoje atmosferoje, blyksint fotoreporteriøaparatams, valdþios pareigûnai perduoda Kristinaiberniukà, kuris save vadina Volteriu Kolinsu. Visi,iðskyrus motinà, dþiûgauja. O ji atkakliai kartoja,kad tai ne jos vaikas. Kas ið to, kad berniukas þinotikslø Kristinos adresà ir visiems sakosi esàs jossûnus, bet motinos ðirdies apgauti neámanoma. Juo-lab kad praþuvëlis keliais coliais maþesnis ir darþydiðku paproèiu apipjaustytas. Taèiau ir polici-jai, ir net ðeimos gydytojui ðie argumentai neatro-do rimti. Èia jau, kaip sakoma, ne jø problemos. Onerimstanèià ir savo teisiø reikalaujanèià motinànusprendþiama paskelbti nevisprote ir izoliuoti nuovisuomenës.Kraujà gyslose stingdanèiam trileriui visiðkai pa-

kaktø ðiø siuþeto ávykiø. Bet C. Eastwoodui tai bûtøpernelyg lengva uþduotis. Kol þiûrovai atidþiai sekafantasmagoriðkos istorijos peripetijas, filme nepaste-bimai (ir ne kartà) keièiamos þaidimo taisyklës. Vai-ko pakeitimo byloje nëra jokios mistikos. Tiesiog iðspaudos suþinojæs apie niekaip nesurandamà Kristi-nos Kolins sûnø apsiðaukëlis Artûras Haèinsas suma-në pasinaudoti susiklosèiusia situacija ir persikraus-tyti á Los Andþelà, kad netoliese esanèiame Holivu-de galëtø pamatyti savo mylimiausià vesternø akto-riø Tomà Miksà.O kurgi dingo tikrasis Volteris? Á ðá klausimà bus

atsakyta þiauraus trilerio stiliumi.

�Laumës vaikas� (�Changeling�)Drama. JAV, 2008 m. Reþ. Clintas Eastwoodas.Vaidina Angelina Jolie, Johnas Malkovich�ius,Colmas Feore�as, Michaelas Kelly. DVD: �Vi-

deoline�.

Clinto Eastwoodo reþisuotoje dramoje �Laumësvaikas� veiksmas plëtojasi 1928-øjø Los Andþele.Amerikieèiams ðis laikotarpis ypatingas. Po metøprasidës didþioji ekonomikos depresija, bet kol kasapie bûsimus tragiðkus iðmëginimus nieko neþi-nantys þmonës mëgaujasi paskutiniais dþiazo epo-chos teikiamais malonumais. Filmo autoriai preci-ziðkai tiksliai atkuria anuometiná gyvenimà, bettai ne egzotiðkas retro kinas, o, þvelgiant ið dabar-ties pozicijø, greièiau gilaus psichologinio apiben-drinimo studija.Saulëtà kovo popietæ telefonininke dirbanti vie-

Realybë yra ne tai, kà matomeKriminaliniai filmai atskleidþia, kaip rengdamie-

si plëðti bankus þmonës pasirûpina, kad operacijosmetu nebûtø lengvai atpaþástami. Todël ðiam reika-lui ypaè iðradingi nusikaltëliai pasitelkia ávairias kau-kes: vieni apsimeta klounais (�Staigios permainos�,1990 m.), kiti persirengia vienuolëmis (�Miestas�,2012 m.) arba Elvio Presley�o antrininkais (�3000myliø iki Greislendo�, 2001m.). O reþisierës KathrynBigelowveiksmo trileryje�Antbangosketeros� (ket-virtadienis, 23.00 val., LRT) Pietø Kalifornijos ban-kø saugyklas áþûliai plëðia keturi vyriðkiai, uþsi-maukðlinæ Amerikos prezidentø kaukes. Kiekvienaoperacija netrunka ilgiau kaip 90 sekundþiø. Aiðku,kad ðiø �profø� plikomis rankomis nepaimsi. Todëlenergingas FTB agentas Dþonis Juta (aktorius KeanuReevesas) griebiasi netradiciniø operatyvinës veik-los priemoniø ir bando ieðkoti átariamøjø tarp... ban-glenèiø sporto meistrø.�Elito kino� rubrikoje rodoma �Bekraðtë istori-

ja� (ketvirtadienis, 0.00 val., LRT Kultûra) suteiksunikalià galimybæ pamatyti turistø retai lankomasnerealaus groþio vietas. Ketverius metus garsaus in-dø kilmës menininko Tarsemo Singho 28 pasaulioðalyse (Indijoje, Italijoje, Nepale, Namibijos dyku-moje, Balio, Fidþio ir Maldyvø salose, Italijoje, Èe-kijoje, Rumunijoje, Paryþiuje, Egipte, Kinijoje, Èilë-je, Kambodþoje, Brazilijoje ir Argentinoje) filmuotakelionë prasideda 1915 m. vaikø ligoninëje Los An-dþele. Smalsi mergaitë Aleksandrija laukia dienos,kai gydytojai nuims nuo jos suþeistos rankos gipsà.Kartà ji uþsuka á paralyþiuoto kaskadininko palatà.Nepakeliamo skausmo kamuojamas vyras paþada

mergaitei papasakoti kvapà gniauþianèiø fantastið-kø istorijø apie meilæ ir kerðtà.Amerikieèiø trileryje �Pagalbos ðauksmas�

(penktadienis, 21.00 val., LNK) telefoninës pagalbostarnybos 911 operatorë Dþordana Terner (jà vaidinaHalle Berry) uþfiksuoja maniako auka tapusios mer-gaitës praðymà padëti. Kadaise jos pagalbos besiðau-kusi mergina nebuvo iðgelbëta. Dabar Dþordana noriiðtaisyti senà klaidà ir leidþiasi á rizikingà avantiûrà.JAV reþisierius Oliveris Stone�as � ryðkià pilieti-

næ pozicijà turintis menininkas. Svarø þodá jis tarë irtuomet, kai pasaulis pamaþu ëmë vaduotis ið finansøkrizës sukelto ðoko. Filmu �Volstrytas. Pinigai ne-snaudþia� (penktadienis, 22.30val.,TV3)O.Stone�asgráþo prie 1987 m. sukurtos dramos �Volstrytas� te-matikos irpratæsëpagrindinioherojausbiografijà.Prieðketvirtá amþiaus sukurtas filmas atskleidë didelio pel-no paslaptá ir negailestingà tokios sëkmës kainà. Fi-nansinio olimpo aukðtumas pasiekæs ciniðkas birþosmakleris Gordonas Gekas (aktorius Michaelas Doug-las), uþ akiø pravardþiuojamas Rykliu, buvo ryðkusðio pasaulio simbolis. Naujajame �Volstryte� paga-liau ið kalëjimo iðëjæs Gordonas Gekas pakliûva áneatpaþástamai pasikeitusià aplinkà. Uþ grotø graþauslaiko pamàstyti turëjæs Gordonas paraðë knygà �Arbûti godþiam yra gerai?� ir dabar nori su kitais pasi-dalyti patirtimi bei perspëti apie pavojus.Kaip efektingai iðgydyti finansø vëþá, regis, dar

neþino jokie iðminèiai. O. Stone�as � ne iðimtis. Jis tikanalizuoja padëtá ir kartu su filmo herojais ieðko iðei-ties. O ji turi bûti net beviltiðkiausioje situacijoje.Ðeðtadienio vakarà tuo pat metu rodomi du nuo-

tykiø filmai populiariai paaiðkins, kas tokie buvo An-dromeda,Atënë,Kasiopëja,Hermis,Afroditë,Hefais-tas ir begalë kitø mitologiniø personaþø. �Titanø su-sidûrimas� (21.15 val., LNK) � tai 1981 m. sukurtofilmo perdirbinys. Samas Worthingtonas vaidina die-vo Dzeuso sûnø Persëjà, kuris atvyko á Þemæ, kadsusikautø su poþeminës karalystës valdovu Hadu,nes ðis trokðta ið Dzeuso atimti jo dangiðkàjà galià irpasiryþæs iðleisti á Þemæ visus poþeminio pasauliodemonus.Kitas panaðus nuotykiø filmas �Persis Dþekso-

nas irOlimpodievai. Þaibo vagis� (21.15 val., TV3)pastatytas ne pagal Graikijos mitø vadovëlius, o pa-gal komiksà primenanèià Ricko Riordano knygà.Chrisas Columbusas sukûrë reginá tiems, kurie apieGustavà Schwabà ir senosios Graikijos mitus girdëtnegirdëjo, taèiau augo þiûrëdami ðio reþisieriaus pra-dëtà epopëjà apie Hará Poterá, iðradingà Hogvartsomagijos mokyklos auklëtiná. Jo kolega Persis Dþek-sonas mokosi amerikietiðkame koledþe, bet uþtai yradievo Poseidono ir mirtingos moters sûnus (vadinasi,pagal olimpinæ hierarchijà � pusdievis). Autoriai vi-sai neapsimetinëja, kad pretenduoja á rimtas aukðtu-mas, todël pasitenkina paaugliams skirta egzotika.Kur kas rimtesnei auditorijai rekomenduotume kri-

minaliná trilerá �Ties riba� (sekmadienis, 21.10 val.,TV3), kurá þiûrint ne kartà ið baimës norisi uþsimerk-ti. Ne dël kruvinø vaizdø, be kuriø dabar neapsieinajoks trileris. Paniðkos baimës prieþastis visai kita. Matitin daugdëmesio filmeskiriamavyrui,norinèiamðoktiþemyn nuo Manhatano dangoraiþyje ákurto vieðbu-èio lango atbrailos. Kokios prieþastys buvusá polici-ninkà Nikà Kesidá privertë rinktis toká saviþudybësbûdà, þinoma, bus paaiðkinta. Taèiau menkiausi vyru-ko judesiai nufilmuoti taip, kad net aukðèio baimësanksèiau nejautæ þmonës gali susirgti ðia fobija.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

22 Kampas

10 d., ketvirtadiená, 18 val. Rûtos salëje � Ti-mothee de Fombelle �Ðvyturys�. Vienos dalies mo-nospektaklis. Reþisierius Gintaras Varnas. Spek-taklio trukmë � 1.15 val. Bilieto kaina � 25 Lt.11 d., penktadiená, 18.30 val. Didþiojoje sce-

noje � Auðros Marijos Sluckaitës �Balta drobulë�.Drama pagal Antanà Ðkëmà. Reþisierius Jonas Ju-raðas. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos �10, 30, 50 Lt.12 d., ðeðtadiená, 13 d., sekmadiená, 19 val. Ma-

þojoje scenoje � Gyèio Ivanausko ðokio teatro �Pro-grama. Apie prabangà ir bejëgiðkumà�. Atviras, as-meniðkas ir provokuojantis aktoriaus Gyèio Iva-nausko iðgyvenimø pasakojimas. Spektaklio truk-më � 1 val. Bilieto kaina � 54 Lt.12 d., ðeðtadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Juozo Miltinio dramos teatras: Jean-Baptiste Mo-liere �Tartiufas�. Vienos dalies komedija. ReþisieriusDainius Kazlauskas. Spektaklio trukmë � 1.30 val.Bilietø kainos � 30, 40 Lt.13 d., sekmadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Juozo Miltinio dramos teatras: L. Gershe �Laisvidrugeliai�. Dviejø daliø spektaklis. Reþisierius Dai-nius Kazlauskas. Spektaklio trukmë � 2.40 val. Bi-lietø kainos � 30, 40 Lt.14 d., pirmadiená, 18.30 val. Rûtos salëje � VðÁ

�Teatro projektai�: Gerald Sibleyr �Vëjas topoliøvirðûnëse�. Dviejø daliø baltoji komedija. Reþi-sierius Rolandas Atkoèiûnas. Spektaklio trukmë �2 val. Bilietø kainos � 27-57 Lt.15 d., antradiená, 18 val. Didþiojoje scenoje �

Valstybinis jaunimo teatras: Ivan Menchell �Kapi-niø klubas�. Reþisierius Algirdas Latënas. Spektak-lio trukmë � 3 val. Bilietø kainos � 25, 35, 40 Lt.16 d., treèiadiená, 18 val. Didþiojoje scenoje � �Mo-

deratoriai�. Vienos dalies forumas. Reþisierius AndriusKurienius. Spektaklio trukmë � 1.20 val. Bilieto kai-na � 30 Lt, moksleiviams ir studentams � 20 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 71) dirba kasdien 10.30�

19 val., tel. 22 40 64. Bilietus taip pat platina Tiketa.

Kauno kamerinis teatras10 d., ketvirtadiená, 18 val. Konstantin Kos-

tenko �Hitleris ir Hitleris�. Dviejø daliø spektak-lis. Reþisierius Stanislovas Rubinovas. Spektakliotrukmë � 2.10 val. Bilietø kainos � 24, 30 Lt.11 d., penktadiená, 18 val. Edvardo Radzinskij

�Koba�. Monodrama. Reþisierius Stanislovas Ru-binovas. Spektaklio trukmë � 1 val. Bilietø kai-nos � 20, 25 Lt.12 d., ðeðtadiená, 13 d., sekmadiená, 18 val. Prem-

jera! Floriano Zelerio �Tiesa�. Dviejø daliø psi-chologinë komedija. Reþisierius Stanislovas Ru-binovas. Spektaklio trukmë � 2.30 val. Bilietø kai-nos � 24, 30 Lt.Teatro kasa (Kæstuèio g. 74A) dirba I�V 14�18 val.,

VI�VII 11�18 val., tel. 22 82 26. Bilietus taip patplatina Bilietai.lt ir Bilietø pasaulis.

Kauno valstybinis lëliø teatras12 d., ðeðtadiená, 12 val. �Skrudþas, arba diena,

kai galima atverti savo ðirdá�. Istorija apie ðykð-tuolio gyvenimà pakeitusá sapnà, pagal È. Diken-so kûriná �Kalëdø giesmë� (nuo 6 m.) ReþisieriusArvydas Lebeliûnas. Spektaklio trukmë � 1 val.13 d., sekmadiená, 12 val. �Snieguolë ir septy-

ni nykðtukai�. Istorija apie jautrià ðirdá, nugalëju-sià raganiðkus burtus, pagal broliø Grimø pasakà(nuo 5 m.). Reþisierius Olegas Þiugþda. Spektak-lio trukmë � 1 val.Bilietø kainos � 8, 10, 12 Lt. Teatro kasa (Laisvës

al. 87A) dirba IV�V 11�17 val., VI�VII 10�14 val.,tel. 22 16 91. Bilietus taip pat platina Bilietø pa-saulis.

Kauno valstybinis muzikinis teatras11 d., penktadiená, 18 val. Gaetano Donizetti

�Liuèija di Lamermur�. Skirta LMTA 80 meèiui.Trijø veiksmø opera. Muzikos vadovas ir dirigen-tas Julius Geniuðas, pastatymo meno vadovë DaliaIbelhauptaitë, reþisierius Gediminas Ðeduikis, sce-nografas ir ðviesø dailininkas Marius-AlexandruDumitrescu, kostiumø ir grimo dailininkas JuozasStatkevièius, chormeisteriai Ramûnas Tilvikas, Ra-sa Vaitkevièiûtë. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilie-tø kainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.12 d., ðeðtadiená, 18 val. Johano Strausso �Ðikð-

nosparnis�. Trijø veiksmø operetë. Reþisierius Gin-tas Þilys, dirigentas Julius Geniuðas, dailininkë Ja-nina Malinauskaitë. Spektaklio trukmë � 3.20 val.Bilietø kainos � 15, 30, 45, 50, 100 Lt.13 d., sekmadiená, 12 val. Wolfgang Amadeus

Mozart �Maþoji burtø fleita�. Dviejø daliø muziki-në pasaka vaikams. Reþisierius Andrzej Gaùùa (Lenki-ja), dirigentas Virgilijus Visockis, dailininkas Krzys-ztof Truss (Lenkija). Spektaklio trukmë � 1.45 val.Bilietø kainos � 7, 12, 18, 20, 50 Lt.13 d., sekmadiená, 18 val. Cole Porter �Buèiuok

mane, Keit�. Dviejø daliø miuziklas. ReþisieriusAidas Giniotis, dirigentas Julius Geniuðas, daili-ninkë Vilma Dabkienë, choreografë Vesta Grabð-taitë. Spektaklio trukmë � 3 val. Bilietø kainos �15, 20, 35, 40, 100 Lt.16 d., treèiadiená, 18 val. �Zygfrydo Vernerio ka-

baretas�. Dviejø daliø muzikinis reviu. ReþisieriusKæstutis Jakðtas, dirigentas Jonas Janulevièius, daili-ninkë Vilma Galeckaitë-Dabkienë, choreografai Dai-nius Bervingis, Gintaras Visockis. Spektaklio truk-më � 3 val. Bilietø kainos � 20, 30, 50, 60, 100 Lt.Teatro kasa (Laisvës al. 91) dirba II�VII 11�14,

14.45�18 val., tel. 20 09 33.

10 d., ketvirtadiená, 18 val. koncertinë progra-ma �Kukumbalio monai�: autentiðkos Merkinëskraðto dainos, pasakos, paðmaikðtavimai, vaikø þai-dinimai, kykojimai, lopðinë ir vaikiðkos maldelëseinant á miðkà grybautø. Dalyvaus: Merkinës jau-nimo etnokultûros klubas �Kukumbalis�. Bilietokaina � 20 Lt, moksleiviams, studentams, senjo-rams, þmonëms su negalia ir turintiems �DailyCard�, �Omni ID� nuolaidø korteles � 15 Lt.12 ir 13 d., ðeðtadiená ir sekmadiená, 16 val.

Vytauto Didþiojo Karo muziejaus sodelyje � Var-pø muzikos koncertas �Lietuviðka muzika�. Karil-jonu skambins Julius Vilnonis.15 d., antradiená, 13 val. Nacionaliniame M. K.

Èiurlionio dailës muziejuje � edukacinis renginysmoksleiviams ir visiems, besidomintiems èiulio-nistika, �M. K. Èiurlionio muzikinë kûryba�. Da-lyvaus kompozitorius, akademikas Giedrius Kup-revièius. Áëjimas nemokamas.16 d., treèiadiená, 18 val. kompozitorës Dalios

Kairaitytës kûrybos vakaras ir kompaktinës plokðte-lës �Regëjimai� pristatymas. Dalyvaus: Kauno stygi-niø kvartetas, dainininkai Mindaugas Zimkus ir Sa-bina Martinaitytë, pianistës: Audronë Eitmanavièiû-të, Paulë Gudinaitë ir Ina Vaièienë, vokalinio ansam-blio �Acusto� vyrø grupë, vadovaujama Kæstuèio Ja-keliûno, muzikologë Kristina Mikulièiûtë-Vaitkûnie-në bei jaunieji �varpeliukai�. Áëjimas nemokamas.Parodø salëje nuo spalio 2 iki spalio 31 d. veikia

Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) iliustracijø paroda�Margi knygos rûbai�, o Mûzø svetainëje nuo spalio11 iki lapkrièio 8 d. � fotografës Svetlanos Baturosfotopoezijos paroda. Áëjimas á parodas nemokamas.

ko (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas). Bi-lieto kaina � 12 Lt.11 d., penktadiená, 18 val. Ispaniðkos muzikos

koncertas. Kauno miesto simfoninis orkestras (vado-vas Algimantas Treikauskas). Solistas Andres Del Pi-no (baritonas, Ispanija). Dirigentas Martynas Staðkus.Programoje: arijos ið sarsuelø, ispanø kompozitoriøkûriniai orkestrui. Bilietø kainos � 15, 20, 25 Lt.12 d., ðeðtadiená, 17 val. Kamerinës muzikos

vakaras. Rokas Zubovas (fortepijonas), Sonata Zu-bovienë (fortepijonas). Bilietø kainos � 10, 15 Lt.13 d., sekmadiená, 17 val. II Lietuvos kamerinës

muzikos festivalio koncertas � �Vilhelmas Èepinskisir violonèelës virtuozai�. Lietuvos Didþiosios Kuni-gaikðtystës Valdovø rûmø kamerinis orkestras �Came-rata Palatina Vilnensis� (meno vadovas Vilhelmas Èe-pinskis). Solistai: Vilhelmas Èepinskis (smuikas), Kon-stantin Manaev (violonèelë, Vokietija), Guillermo Pa-strana (violonèelë, Ispanija). Programoje: A. Vivaldi,L. Boccherini, P. Èaikovskij, N. Paganini ir kitø kom-pozitoriø kûriniai. Bilietø kainos � 20, 30, 40 Lt.16 d., treèiadiená, 18 val. Juozo Erlicko kon-

certas. Dalyvaus: Daumantas Slipkus ir VytautasMikeliûnas. Bilietø kainos � 30, 40, 50 Lt.Filharmonijos kasa (L. Sapiegos G. 5) dirba II�VI

14�18 val., tel. 20 04 78. Bilietus taip pat platinaTiketa.

10 d., ketvirtadiená, 19 val. Mario Fratti �Se-suo�. N-16. Reþisierius Artûras Þukauskas. Spek-taklio trukmë � 1.40 val. Bilieto kaina � 32 Lt.12 d., ðeðtadiená, 18 val. Gintaro Grajausko �Re-

zervatas�. Reþisierius Alius Veverskis. Spektakliotrukmë � 1.40 val. Bilietø kainos � 25, 30 Lt.

13 d., sekmadiená, 12 val. Agnës Dilytës �Krei-vos daiktø istorijos�. Spektaklis vaikams. Reþisie-rius Audrius Baniûnas. Spektaklio trukmë � 1 val.Bilieto kaina � 15 Lt.Teatro kasa (M. Daukðos g. 34) dirba III�V 15�

19 val., VI 15�18 val., VII � valandà prieð spektak-lá, tel.: 40 84 70, 22 60 90. Bilietus taip pat platinaBilietai.lt.

Tarptautinis poezijos festivalis �TARP:vaizdø gaudyklës� Vilniuje11 d., penktadiená, 19-21 val. kultûros klube

�Kablys� � vieða dirbtuviø rezultatø perþiûra irSwoon filmø retrospektyva. Áëjimas nemokamas.11 d., penktadiená, 21 val. hostelyje �Jamaika� �

Þodgaudis. Áëjimas nemokamas.12 d., ðeðtadiená, 18.30 val. kultûros klube

�Kablys� (Þaliojoje salëje) � Oskar Fischinger Op-tinës poezijos filmø perþiûra. Áëjimas � 5 Lt.12 d., ðeðtadiená, 21 val. kultûros klube �Kab-

lys� � Rok$Dom (LT), Propan (NOR), Sturles(NOR). Áëjimas � 15, 20 Lt (5 Lt nuolaida pateikusperþiûros bilietà). Bilietø galima ásigyti nuo penk-tadienio arba tà patá vakarà prie durø.13 d., sekmadiená, 17 val. restorane �Jalta� �

poezijos skaitymai su Bohdan Blahovec (CZ), Sa-rah Kelly (DB) ir kt. Áëjimas nemokamas.

10 d., ketvirtadiená, 18 val. Kamerinës muzi-kos vakaras. Gintaras Januðevièius (fortepijonas),Svetlana Maigienë (smuikas), Jurijus Reznièen-

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

23Kampas

ISSN 0134-3149

Gedimino g. 45, 44239 KaunasTelefonas ir faksas � (8-37) 322244El. paðtas: nemunasredakcija@gmail.comInternetinis adresas: http://www.nemunas.net

Leidþiamas nuo 1967 m. balandþio mën.Iðeina ketvirtadieniais

Indeksas 0079Steigëjas ir leidëjas � Lietuvos raðytojø sàjungaSteigimo liudijimas Nr. 405Spausdino TAURAPOLISTiraþas 1000

Rankraðèiø nerecenzuojame ir negràþiname.

�Nemuno� sàskaitos AB banke �Swedbank�:LT 147300010002256121 � einamoji sàskaita;LT 097300010002230312 � biudþetinë sàskaita;LT 757300010034284035 � valiutinë sàskaita.

Rëmëjai:

SPAUDOS, RADIJO IRTELEVIZIJOS RËMIMO

FONDASKAUNO MIESTOSAVIVALDYBË

LIETUVOS RESPUBLIKOSKULTÛROS RËMIMO

FONDAS

Prenumeratos kaina mënesiui � 9 LtPrenumerata priimamavisuose paðto skyriuose,

internetu www.post.lt ir www.prenumerata.ltarba redakcijoje

Vyriausiasis redaktoriusViktoras Rudþianskas �

tel.: (8-37) 322244, (8-610) 67255Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja �Graþina Viktorija Petroðienë

tel.: (8-37) 322266Referentë � Aurina Venislovaitë �

tel. (8-37) 322244Naujienø redaktoriai:Audronë Meðkauskaitë �

tel. (8-37) 322251, (8-615) 24983Andrius Jakuèiûnas �

tel. (8-611) 98945,el. paðtas: jakuciunas@gmail.com

Apþvalgos, korektûra � Neringa Butnoriûtë �tel. (8-627) 54244

Maketuotojas � Juozas Puþauskas �tel. (8-656) 38529

Buhalterë � Irena Kavaliauskienë �tel. (8-37) 322235, (8-656) 41705

Talkininkai:Jurga Tumasonytë (publicistika)Aldona Þemaitytë (publicistika)Romualdas Rakauskas (fotografija)Eugenija Þakienë (muzika)Gediminas Jankauskas (kinas)Gediminas Jankus (teatras)Zenonas Baltruðis (fotografija)Lina Navickaitë (kalba)

11 d., penktadiená, 17 val. Maironio lietuviø lite-ratûros muziejuje (Rotuðës a. 13) � raðytojos VioletosÐoblinskaitës Aleksos poezijos rinkinio �margaLapë�sutiktuvës. Kartu su autore dalyvaus knygos redak-torius Viktoras Rudþianskas, aktorë Daiva Ðkelevai-të. Gitara skambins Justinas Rubinovas. Vakarà vesmuziejaus direktorë Aldona Ruseckaitë.14 d., pirmadiená, 17 val. renginys, skirtas 1863

metø sukilimo 150-osioms metinëms paminëti. Pro-gramoje: parodos �Raðytojai 1863 metø sukilime�atidarymas. Pristatys � Seniausios literatûros sky-riaus vedëja Audronë Gedutienë. Paroda átraukta á2013 m. Lietuvos muziejø kelià �1863 metø suki-limo atmintis� (apipavidalino dailininkë Inga Za-mulskienë); literatûrinë-muzikinë kompozicija, ku-rià atliks aktoriai Vilija Grigaitytë, Henrikas Sa-vickis, kanklininkë Jurga Senkutë, klarnetininkasValdas Andriuðkevièius; praneðimà skaitys istori-kas Marius Vyðniauskas; po rekonstrukcijos atnau-jintø muziejaus gotikiniø XV-XVI a. rûsiø, kurie1863 m. buvo paversti kalëjimu, atidarymas. Ren-giná ves muziejaus direktorë Aldona Ruseckaitë.

10 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube(K. Sirvydo g. 6, Vilnius) � vakaras-koncertas �Pës-èias paukðtis�: poeto Algimanto Baltakio eilëraðèiaimuzikoje. Programoje dalyvaus poetas AlgimantasBaltakis, kompozitorius Laimis Vilkonèius, poetasRimvydas Stankevièius, dainininkas Virgilijus No-reika. Renginá veda literatûros kritikas ValentinasSventickas. Renginys ið ciklo �Kûrybos atodangos�.15 d., antradiená, 17.30 val. poetës Ramunës

Brundzaitës pirmosios knygos �Drugy, mano drau-ge� pristatymas. Kartu su knygos autore dalyvausknygos redaktorius, poetas Aidas Marèënas ir kiti.Renginys ið ciklo �Salvete, juvenes�.16 d., treèiadiená, 13 val. Zarasø rajono savival-

dybës vieðojoje bibliotekoje (Bukonto g. 20, Zara-sai), 16 val. Antazavës vaikø globos namuose (An-tazavës k., Zarasø r.) � susitikimas su poetais Bene-diktu Januðevièiumi, Liudviku Jakimavièiumi. Ren-giniai ið ciklo �Atverstos knygos puslapiai�.17 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Raðytojø klube �

poetës Dainos Pranckietytës eilëraðèiø knygos �Pa-laimink liûdinèiojo langà� pristatymas. Dalyvausknygos autorë Daina Pranckietytë, knygos leidë-jas, literatûrologas Vilius Guþauskas, poetas, ver-tëjas Georgijus Jefremovas, poetë, aktorë BirutëMar, literatûrologas Algis Kalëda.Á renginius áëjimas nemokamas. Smulkesnë in-

formacija tel. (85) 2629627; (85) 2617727; el. p.rasytojuklubas@aiva.lt.

10 d., ketvirtadiená, 17.30 val. Kauno fotogra-fijos galerijoje (Vilniaus g. 2) � susitikimas sufotomenininke Vilma Samulionyte (g. 1978). Su-sitikimo metu menininkë daugiau papasakos apieðiuo metu galerijoje eksponuojamà parodà bei pri-statys savo kitus kûrybinius projektus.

www.nemunas.net . 2013m. spalio 10�16 d., Nr. 35 (884)

24

Spalio 8 d. VDU Didþiosios salës fojë atidaroma Rolando PALEKO studi-jos architektûros paroda.Studijoje dirba architektai: Rolandas Palekas, Bartas Puzonas, Alma Pale-

kienë, Petras Iðora.Jos vadovas architektas, profesorius R. Palekas dësto Vilniaus Gedimino

technikos universiteto Architektûros katedroje. 1981-1986 m. studijavo Vil-niaus technikos universitete, 1992 m. � Kopenhagos universitete Danijoje, o1993 m. Niujorke ágijo Architektûros programos baigimo sertifikatà.UAB Paleko ARCH-studija aktyviai dalyvauja respublikiniuose ir tarp-

tautiniuose konkursuose, pleneruose, parodose.Svarbesni jø sukurti objektai: Vilniaus universiteto biblioteka; Mokslinës

komunikacijos ir informacijos centras (MKIC, Vilnius, 2012); �Litexpo� pa-rodø ir konferencijø centras (Vilnius, 2007-2009); LNK televizijos studijøpastatas (Vilnius, 2004); vieðbuèio �Lietuva� rekonstrukcija (Vilnius, 2002,bendraautoriai Sweco FFNS, Ðvedija).

Spalio 22 d. KTU mokslo ir inovacijø centre �Santaka� atidaroma Gra-þinos JANULYTËS-BERNOTIENËS studijos architektûros paroda.Studija ákurta 1993-iaisiais, todël sukaupta gana daug patirties � tai vieðo-

sios paskirties objektø, administraciniø, kultûros, mokslo, taip pat komerci-niø, logistikos bei infrastruktûros pastatø ir kompleksø projektavimas.Studijos architektai: G. Janulytë-Bernotienë, Guoda Zykuvienë, Rimantë

Lydytë, Erikas Klinavièius, Agnë Andriukaitienë, Vita Soltonaitë.Studijos vadovë docentë G. Janulytë-Bernotienë 1973 m. baigë Vilniaus

inþineriná statybos institutà, ðiuo metu dësto Kauno technologijos universi-tete, Architektûros ir kraðtotvarkos katedroje.Studijos kûrybos braiþas � kontekstualumas ir racionalumas. Ji sëkmingai

dalyvauja respublikiniuose architektûriniuose konkursuose.Svarbesni objektai: integruotas mokslo, studijø ir verslo centras �Santaka�

(Kaunas, 2013); Nacionalinio M. K. Èiurlionio dailës muziejaus rekonstrukci-ja (Kaunas, 2002-2012); Lietuvos sveikatos mokslø universiteto bibliotekair informacijos centras (Kaunas, 2007); Marijampolës kultûros centras (Mari-jampolë, 2004); Lietuvos sveikatos mokslø universiteto rektorato pastatorekonstrukcija (Kaunas, 2000).