(keliama á 2 psl.)

Gerbiami Lietuvos trem-tiniai ir politiniai kaliniai,

Sveikinu Jus visus susirin-kus ðioje istorinëje Kaunosporto halëje, kurioje gyvakovotojø dvasia!

Sveikinu Jûsø sàjungà mi-

nint 25-àsiais susitelkimometines!

Matydami Jûsø graþø, ðir-dimis jaunø kovotojø bûrá, gy-venti Lietuvoje galime ramiau.

Lietuva ne kartà árodë,kad jos stiprybë – susitelkimeir vienybëje.

Aèiû, kad esate, aèiû, kadveikiate, aèiû, kad kasmetDubysos slënis pasipuoðiatrispalvëmis ir aidi patrioti-nëmis dainomis!

Atvykau èia ne tik padë-koti, bet ir pasakyti, kad Jûsvalstybei esate svarbûs ir rei-kalingi. Nes Jûs – tai Lietu-vos sàþinë. Vardan Tëvynësidealø iðtvëræ smurtà, iðda-vystes ir netektis, nebijote sa-kyti, kà galvojate. Todël kal-bëkite, kad tiesos, sàþiningu-mo ir garbës mûsø valstybëjebûtø daugiau. Kalbëkite, kadistorinë atmintis iðliktø gyva.

Jûs – uþgrûdintos sielosþmonës. Èia, Lietuvos ðirdy-je, matau susirinkusiøjø vei-dus, kuriuose daug ðviesos iriðminties.

Èia daug dainuojanèiø ðir-dþiø, kuriose dega meilë Lie-tuvai, iðbandyta gyvuliniuosevagonuose, atðiauriomis gy-venimo sàlygomis ir ilgais me-tais, praleistais toli nuo Tëvy-nës ir artimøjø. Meilë, kuri ne-perkama ir neparduodama.

Mielieji,dþiaugiuosi, kad esu tarp

þmoniø, kuriø vertybës tvir-tos ir perduodamos ðeimoseið kartos á kartà.

Matau Jûsø pavyzdá ir jau-èiu Jûsø paramà kiekvienàdienà. Jûsø tikëjimas ir opti-mizmas suteikia jëgø nenu-leisti rankø net paèiose sudë-tingiausiose situacijose.

Jûsø pavyzdþio reikia visaiLietuvai. Ypaè tada, kai vy-rauja pesimizmas, nepasiti-këjimas ar sàmoningai ban-doma menkinti mûsø valsty-bæ ir jos þmones.

Darbo vardan Lietuvos turi-me daug. Todël kvieèiu Jus kas-dienën talkon su tokia tvirtybe iruþsidegimu, kuriø nestokojotetremtyse ir lageriuose. Su tokiameile Lietuvai ir vieni kitiems,kuria degate ðiandien.

Tik su tokiu uþsidegimulaimimos svarbiausios kovos!

Tik su tokia tvirtybe ávei-kiami sunkiausi iðbandymai!

Tik tokia meilë padeda ið-likti tvirtiems, oriems ir ne-priklausomiems!

Likite sveiki, tvirti ir vie-ningi!

LPKTS pirmininko dr. Povilo Jakuèionio praneðimas jubiliejiniame LPKTS suvaþiavime

Gerbiami suvaþiavimo da-lyviai, sveèiai, sveikinu Jus di-delës ðventës, LPKTS veiklos25 metø sukakties, proga.Ðiuose tikro, nekomerciniosporto rûmuose, turinèiuoseðviesià entuziastø sporto au-rà, 1988 metais vyko pirma-sis visos Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø suvaþiavi-mas, o 1998 metais vykoLPKTS veiklos deðimtmeèiojubiliejinis suvaþiavimas.

Sàjungos uþuomazga bu-

vo 1988 metø liepos 30 die-nà susikûræs „Tremtinio“klubas. Já organizavo Juo-zas Enèeris, Julius Juzeliû-nas, Meèys Laurinkus, Po-vilas Varanauskas, VytautasPutna, Juozas Oksas ir kitidràsûs ir aktyvûs tautinioatgimimo þmonës. Klubo ta-ryba, nepaisydama tuometi-nës komunistø valdþiosdraudimø ir ribojimø, 1988metø rugpjûèio 26 dienà or-ganizavo pirmàjá masiná mi-

tingà prie Kauno pilies. Vë-liau klubas pasivadinoTremtiniø sàjunga – ji buvouþregistruota kaip visuome-ninë politinë organizacija.Tuomet Sàjunga turëjo apie76 tûkstanèius nariø. 1990metais Sàjunga jau dalyvavoSeimo ir savivaldybiø rinki-muose. 1991 metais mûsøorganizacija tapo Lietuvospolitiniø kaliniø ir tremtiniøsàjunga (LPKTS).

LR Prezidentë Dalia Grybauskaitë pasveikino LPKTS jubiliejiná suvaþiavimà

Centre – LPKTS pirmininkas Povilas Jakuèionis Jono Ivaðkevièiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentës Dalios Grybauskaitëssveikinimas jubiliejiniame LPKTS suvaþiavime

Spalio 12 dienà á istorinæKauno sporto halæ, kuriojevyko pirmasis Lietuvos trem-tiniø ir politiniø kaliniø suva-þiavimas, ið ávairiø ðaliesmiestø ir miesteliø rinkosigausûs, ðventiðkai pasipuo-ðusiø þmoniø bûriai pami-nëti 25-ojo Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sà-jungos jubiliejaus. Tos pa-èios dienos rytà Ðv. AntanoPaduvieèio baþnyèiojeðv. Miðias uþ mirusius poli-tinius kalinius ir tremtiniusaukojo JE arkivyskupas Sigi-tas Tamkevièius.

Á visuotiná suvaþiavimà su-sirinko arti 5000 dalyviø irgausus bûrys sveèiø: prof.Vytautas Landsbergis, JE ar-kivyskupas Sigitas Tamkevi-èius, Europos Parlamento na-rës Radvilë Morkûnaitë-Mikulënienë ir Laima Andri-kienë, TS-LKD partijos pir-mininkas Andrius Kubilius,Seimo nariai, kraðto apsaugosbei socialinës ir darbo apsau-gos ministrai, Kauno savival-dybës ir broliðkø organizaci-jø atstovai bei kiti.

Pagrindinë suvaþiavo vieð-nia ir oficiali renginio globë-ja – Lietuvos RespublikosPrezidentë Dalia Grybaus-kaitë. Atvykusi anksèiau jipasikalbëjo ir nusifotografa-vo su tremtiniais, apþiûrëjoLPKTS veiklos parodà, uþsu-ko á knygynëlá ir ásigijo knygà„Tremties vaikai“. Pilnutëlësporto halë Prezidentæ pasi-tiko karðtais plojimais.

Prezidentei D.Grybaus-kaitei priëjus prie mikrofono,scenos gilumoje, jai uþ nuga-ros, nuvirto kelios deðimtysten sustatytø LPKTS filialøvëliavø. Akimirka Kaunosporto halëje tyrojo tyla, visisulaikë kvëpavimà, kol mûsøPrezidentë, ávertinusi padëtá,pirmoji ryþtingai priëjo prienuvirtusiø vëliavø, pradëjojas kelti nuo þemës ir statytiá vietà. Lengviau atsidususipilnutëlë Kauno sporto halëPrezidentës ryþtingumà pa-sveikino plojimais. Kai situa-cija buvo iðspræsta, mûsø ða-lies Prezidentë garsiai kreipë-si á suvaþiavimo dalyvius ðiaisþodþiais: „Lietuvos vëliavaniekada negulës. Kaip ir Jûsniekada nepasidavëte“. Tuodar kartà árodydama, kad Lie-tuva turi stiprià vadovæ, kuriyra verta þmoniø pasitikëji-mo, gerbia valstybæ ir jos sim-bolius bei geba tvarkytis su-dëtingose situacijose. D.Gry-bauskaitë kartu su suvaþiavi-

mo dalyviais þiûrëjo VaidotoDigimo sukurtà dokumentináfilmà „Su Lietuva ðirdy gyve-name“ apie LPKTS veiklos25-metá ir iðklausë prof.V.Landsbergio kalbà. Jai, kaipir kitiems suvaþiavimo sve-

èiams, buvo áteikta filmo ko-pija, knygos „Laiko atodan-gos“ 2-oji dalis ir LPKTS per25 metus iðleistø pareiðki-mø, rezoliucijø, kreipimøsiir kitø dokumentø rinkinys.

(keliama á 6 psl.)

* *

Jûs – tai Lietuvos sàþinë

Jubiliejiniai metai ápareigoja labiaurûpintis LPKTS stiprinimu

LPKTS jubiliejinis25-meèio suvaþiavimas

Nr. 39(1061)

2013 m. spalio 18 d.LIETUVOS POLITINIØ KALINIØ IR TREMTINIØ SÀJUNGOS SAVAITRAÐTIS

Eina nuo 1988 m. spalio 28 d.

22013 m. spalio 18 d. Nr. 39 (1061)Tremtinys

1994 metais buvo perregistruotakaip politinë organizacija, turinti apie50 tûkstanèiø nariø. Beveik 30 tûkstan-èiø nariø netekome dël LPKS irLPKTB atsiskyrimo. Kita skausminga,bet bûtina reorganizacija vyko 2004 me-tais, kai LPKTS savo politinæ veiklà su-jungë su TS, ákuriant PKT frakcijà ir vëltapo visuomenine organizacija. Reor-ganizacija buvo bûtina, nes reikëjo kon-soliduoti deðiniàsias politines jëgas. Tai,kad 2004 metais Seimo rinkimuose TSfrakcijos nariø skaièius padvigubëjo, oPKT frakcijoje radosi keturi vietoje bu-vusio vieno, árodo mûsø politinës veik-los sujungimo su TS akivaizdþià nau-dà. Po mûsø prisijungë LKDP ir LTS.Ðios kadencijos Seime turime ðeðisPKT frakcijos ir 16 Istorinës atmin-ties grupës nariø. Dabar vyksta svei-ka diskusija dël Sàjungos ir Bendrijossusijungimo vël á vienà organizacijà.

Jubiliejai ragina mus apmàstytiper 25 metus nuveiktus darbus, pri-siminti ir deramai pagerbti jau amþi-nybën iðëjusius mûsø bendraþygius irvis dar vaisingai tebedirbanèius tau-tai ir valstybei reikalingà visuomeni-ná darbà þmones.

LPKTS veiklos tikslai buvo istori-nës atminties iðsaugojimas, tautinispatriotinis jaunimo ugdymas, sociali-në bei kultûrinë veikla. Per 25 metusnuveikëme ið tiesø daug darbø, tarpjø ir tokiø, kokiø nesugebëjo ar neno-rëjo padaryti kitø postkomunistiniøðaliø represuotø asmenø organizaci-jos. Kartu su LPKTB, LPKS, LLKSsurengëme Tarptautinæ komunizmonusikaltimø pasmerkimo Konferen-cijà ir Visuomeniná Tribunolà „Vil-nius 2000”, kuriame dalyvavo 24 vals-tybiø atstovai. Ðis Tribunolas taip ið-gàsdino komunistinës Kinijos preziden-tà, kad jis, tomis dienomis atvykæs á Vil-niø valstybinio vizito, neiðlipo ið lëktu-vo. Tokiø masiniø renginiø, kaip Ario-galos sàskrydþiai, niekas kitas nesuren-gia. Surengëme ilgiausiai trukusià (netik Lietuvoje) pilietinio nepaklusnumoakcijà „KGB archyvus – á ðvarias ran-kas“, trukusià beveik trejus metus. Ak-cijoje dalyvavo daugiau nei 12 tûkstan-èiø þmoniø. Neátikëtina, bet tikra! Rei-këtø visiems galvoti, ar neprireiks pa-naðià akcijà surengti Lukiðkiø aikðtëjear kur kitur. Kitaip gal paminklasLaisvës kovotojams ir nebus pastaty-tas? Dainø ðvenèiø „Leiskit á Tëvynæ“ar masiniø þygiø „Partizanø takais,“deja, kol kas dar niekas kitas nesuren-gia. Visa tai – tæstinës mûsø progra-mos, vykdomos jau daug metø.

Kasmet rengiame seminarus isto-rijos mokytojams, dëstantiems Lais-vës kovø istorijà. Moksleiviø konkur-sus ir viktorinas rengti pirmieji pradë-jo mûsø Varënos ir Raseiniø skyriai.Dabar ðá darbà tæsia LGGRTC, – tuomes labai dþiaugiamës. Dþiaugiamësir tuo, kad sulaukiame vis daugiau pa-ramos ið vyriausybës, savivaldybiø irvisuomeniniø patriotiniø organizaci-jø, ypaè ið ðauliø ir skautø, tikimës irlaukiame gero bendradarbiavimo suateitininkais.

Atminimo þenklø tremties ir par-tizanø kovø atminimui statyba pradë-

Jubiliejiniai metai ápareigojalabiau rûpintis LPKTS stiprinimu

ta jau 1987 metais. Pastatyti didingimemorialai Ðiauliuose, Kaune, Mari-jampolëje, Klaipëdoje ir kitur. Maþ-ne 1000 paminklø ir kryþiø kautyniøir þûèiø vietose. Atstatëme deðimtispartizanø slëptuviø.

Sàjunga ákûrë penkis Tremties irrezistencijos muziejus. Maþesnës eks-pozicijos yra kiekvieno filialo bûsti-nëje. Turëjome daugiau nei 40 chorøir ansambliø. Nuo 1988 metø leidþia-me savaitraðtá „Tremtinys“. Nuo1991 metø – þurnalà „Laisvës kovøarchyvai“. Ðiemet iðëjo jo 45 numeris.Keletà metø vykdëme „Partizanø bu-veiniø ir kovø vietø þenklinimo þemë-lapiuose“ programà. Jau iðleidomeTauro ir Dainavos apygardø kompak-tines plokðteles. Iðleisime ir kitø.

Dalyvaujame tarptautinëje Inter-Asso veikloje, bendradarbiaujame suMaskvos „Memorialu“, Latvijos,Lenkijos ir Karaliauèiaus kraðtotremtiniais lietuviais. 1999 metaisRomoje (Italija) surengëme Tarptau-tinæ konferencijà „Lietuvos gyvento-jø genocidas ir deportacijos“.

Turime net krepðinio laimëjimø.2001–2003 metais LPKTS jaunimokrepðinio komanda tris kartus ið eilëslaimëjo Centro Sàjungos politiniø par-tijø taurës turnyrus.

Didesnius ir svarbesnius ðalies irregioninius renginius organizuojamekartu su LPKTB. 2002 metais kartusurengëme ið visø Lietuvos miestø irmiesteliø „Þygá á Vilniø: Uþ nepri-klausomybës iðsaugojimà, prieð ener-getikos ámoniø pardavimà Rusijai“.

Bendros veiklos patirtis skatinadiskusijas apie galimà Sàjungos irBendrijos bendrà veiklà ar susijungi-mà á vienà organizacijà.

Tokie dideli ir sudëtingi darbai pa-reikalauja daug energijos, gebëjimø,lëðø ir, þinoma, Laisvës kovø istori-jos idëjai pasiðventusiø, organizuoti ge-banèiø þmoniø, kurie yra mûsø Sàjun-gos „Aukso fondas“. Tikimës juos, dartebedirbanèius ir jau amþinybën iðëju-sius, tinkamai paminëti ir pagerbti ðia-me jubiliejiniame suvaþiavime.

Jubiliejiniai metai ápareigoja dau-giau rûpintis LPKTS stiprinimu irnuolatiniu veiklos bûdø ir metodø to-bulinimu bei atnaujinimu. Kai kàmums pavyksta padaryti, kai kà – ne.Blogiausia, kad nesurandame bûdø,kaip pasiekti visus mûsø narius. Daugjø neþino, kà veikia jø filialø ar LPKTSvaldybos. Kada, kur ir kokie vykstarenginiai, nes neskaito „Tremtinio“,neatsiverèia LPKTS internetinio pus-lapio. Tie þmonës yra didelis nepa-naudotas mûsø rezervas. Bûtina juosátraukti á veiklà. Reikia kviesti ðvieti-mo ir kultûros þmones á savanoriðkàtalkà. Nesunku pastebëti, jog geriausekasi ten, kur pasikvieèiami pedago-gai ar kultûros darbuotojai.

Reikia tvarkyti LPKTS ir filialøveiklos archyvus. Reikia praplësti irnuolat atnaujinti interneto svetainæ,kad joje tilptø visos mûsø iðleistos kny-gos, suskaitmenintas „Tremtinys“ irinformacija apie visø filialø renginius.

Manau, kad dar turime þmoniø,norinèiø ir galinèiø tuos neatidëlioti-nus darbus nuveikti.

(atkelta ið 1 psl.)

Kreipiamës á LR Seimà ir Vyriau-sybæ ragindami padidinti 2014 metøvalstybës biudþeto lëðomis istorinësatminties ir jaunimo patrioto ugdymoprogramø finansavimà 50 procentø,lyginant su pernai metø finansavimu,nes krizës laikotarpiu jis apytikriaitiek ir buvo sumaþintas.Raginame:

- Priimti ástatymà, uþtikrinantáTremties ir rezistencijos muziejiniøvienetø (ekspozicijø) ir atkurtø par-tizanø slëptuviø iðsaugojimà ir jø pa-naudojimà edukacijos tikslams.

- Pradëti Vilniaus Lukiðkiø aikðtëstvarkymo darbus, 2014 metais su-projektuoti ir pagaminti monumen-tà visø laikø Kovotojams uþ Lietu-vos laisvæ.

- Sukurti ir patvirtinti Tautos ko-vø dël laisvës, patirtø netekèiø ir kan-èiø Memorialo Vilniuje (adresu Ge-dimino pr. 40) koncepcijà.

- Pastatyti paminklà Dainavos apygar-dos partizanams Alytaus mieste.

- Atstatyti Radviliðkio rajono Ba-landiðkiø kaime Sajø sodybos gyvena-

Dël 2014 metø istorinës atmintiesir jaunimo patriotinio ugdymoprogramø bei kitø uþdaviniø

màjá namà. Ðioje sodyboje veikë Pri-sikëlimo apygardos Maironio rinkti-nës partizanø vadavietë ir buvo lei-dþiama partizanø spauda. Kitais ðal-tiniais, 1949 metø vasario mënesá èiaprasidëjo visos Lietuvos partizanø va-dø suvaþiavimas.

- Sukurti pilnametraþá vaidybinákino filmà apie herojiðkà ir tragiðkàpartizanø karà.

- Atkurti valstybines pensijas irpradëti visø per krizæ sumaþintø pen-sijø kompensavimà.

Kreipiamës á Vilniaus ir Kauno sa-vivaldybiø tarybas ragindami:

- Iðkelti ið Vilniaus miesto centropaminklus sovietiniø okupantø kola-borantams Salomëjai Neriai ir PetruiCvirkai.

- Iðkelti á Grûto parkà sovietinæideologijà propaguojanèias VilniausÞaliojo tilto skulptûras.

- Pabaigti paminklo Partizanø Mo-tinoms aplinkos sutvarkymo darbusKauno senosiose kapinëse, árengiantprieigà nuo Vytauto prospekto su par-tizanø vadø atminimo stelomis.

1940-øjø rugpjûtá ðioje Kaunosporto halëje buvo suðauktas Lietu-vos mokytojø suvaþiavimas. Suvaþia-vimo tikslas – apðviesti mokytojusbolðevikine ðviesa, kad mokyklos at-eityje ruoðtø naujos kartos inteligen-tijà. Prelegentø kalbos buvo baigiamosðûkiais, ðlovinanèiais komunistø par-tijà ir jos mylimà vadà Stalinà. Drama-tiðka buvo suvaþiavimo pabaiga, kaimokytojai uþtraukë Lietuvos himnà,o prezidiume kilo sumiðimas. Tai bu-vo pirmasis neginkluotas mokytojøpasiprieðinimas okupantams. Tuomokytojai pasiraðë sau nuosprendá –iðtrëmimà á Sibirà. Tarp jø buvo irmûsø tëvai – Alantos pradþios mo-kyklos mokytojai. 1941 metø birþelio14 dienà ðeima iðtremta. Tëvas þuvoReðotø lageryje, man su broliu 1948-aisiais pavyko pabëgti nuo Laptevøjûros pakrantës. Maskvoje buvomesuimti ir uþdaryti á vaikø kolonijà, ko-kia rodoma A. Juzëno reþisuotame ki-no filme ,,Ekskursantë“. Motina iðtremties sugráþo po 15 metø, patyru-si visas GULAGo kanèias, kaip irJûs, dauguma èia esanèiø.

LPKTB ir Brolijos „Laptevieèiai“vardu sveikinu atvykusius paminëtiðio jubiliejinio 25 metø politiniø ka-liniø, tremtiniø ir Laisvës kovø daly-viø nueito kelio. Dëkoju LPKTS orga-nizatoriams uþ ðá reikðmingà renginá,linkiu sveikatos ir iðtvermës visiems (èiaesantiems ir nepajëgusiems atvykti), tæ-siant istorinës atminties iðsaugojimoprasmingà veiklà, ugdant jaunimo pat-riotinæ dvasià Laisvës kovø dalyviø gy-venimo ir veiklos pavyzdþiais.

Prieð 25 metus pakelta Trispalvë

Gedimino kalno pilies bokðte, ákurtas,,Tremtinio“ klubas, kûrësi visuome-niniai judëjimai tremties vietø pagrin-du („Laptevieèiai“, „Altajieèiai“,„Kolymieèiai“ ir kiti). Buvæ politiniaikaliniai, tremtiniai ir juos remianèiø-jø grupës vyko á tremties vietas staty-ti paminklø, lankyti ten likusiøjø, par-siveþti vaikø, tëvø ar seneliø palaikø.

LPKTS 25 metø veikla plaèiai pri-statyta leidiniuose, stenduose, vaizdoáraðuose. Sakoma: „Þodþiai nuskren-da, kas paraðyta, iðlieka“. Tautos at-mintis – geriausias mokytojas.

Vienas reikðmingiausiø renginiø –kongresas ,,Komunizmo nusikaltimøávertinimas“ ir Visuomeninis tribuno-las 2000 metais bei vëliau ávykusiosmokslinës konferencijos. Kongresedalyvavo 25 valstybiø mokslininkai irpolitikai, kaltinimo aktus tribunoluipateikë 15 valstybiø atstovai. Ðiø ren-giniø medþiaga iðplatinta lietuviø iranglø kalbomis. Lietuvos valstybësvadovams pateikta solidi autentiðkamedþiaga, deja, ji nepakankamai pa-naudojama tarptautiniu mastu.

1989 metais Laptevø jûros pa-krantëje Tiksi oro uoste leidosi lëk-tuvas, atskraidinæs urnà su Lietuvosþeme ir bûsimø paminklø konstruk-cijas ið titano. Paminklai pastatytiMuostacho, Bykovo Myso, Tit Arø irTrofimovsko nykstanèiose ar jau ið-nykusiose tremtiniø gyvenvietëse,juose – Justino Marcinkevièiaus þo-dþiai: ,,Prievarta nuo savo þemës at-plëðti, nukankinti, bet neuþmirðti.Þuvusiø lietuviø ir suomiø tremtiniøatminimui“.

Þvilgsnis á 25 metø keliàLPKTB pirmininko Jono PUODÞIAUS praneðimas jubiliejiniame

LPKTS suvaþiavime

(keliama á 5 psl.)

LPKTS 25 metø veiklos jubiliejinio suvaþiavimo kreipimasisá LR Seimà ir Vyriausybæ

3 2013 m. spalio 19 d.Nr. 39 (1061) TremtinysÁvykiai, komentarai

Kas yravaldþioje, o kas

kaltas?Ir toliau apdairiai kalamas

pleiðtas tarp visuomenës irvaldþios. Taèiau visuomet,kai koneveikiama valdþia, jiávardijama kaip… konserva-toriø! Nepaisant to, kad ðienet ne valdþioje. Vadinasi,taip sàmoningai mulkinamieiliniai þmonës, nesusigau-dantys, kas apskritai yra val-dþia. Kam to reikia? Ogi to-dël, kad konservatoriai – taiproblema, akmuo ant kelio ávisiðkà valstybës oligarchináuþvaldymà ir atidavimà Rusi-jos oligarchø átakos sferai. To-dël Darbo partijos (leiboris-tø) savininkas Viktoras Us-paskichas kaltina TS-LKDnebûtais dalykais, ið kuriø vie-nas tikrai kurioziðkas: „Kon-servatoriai ëmë Seimo pirmi-ninkui diktuoti kà tik nori,“ –taip V. Uspaskichas paaiðki-no, kodël reikëjo paðalinti iðSeimo pirmininko pareigø V.Gedvilà. (Ádomu, kà á tokiusðefo kaltinimus atsakytø patsV. Gedvilas?) Negi kas norspatikës, jog tai tiesa? O gal ar-èiau tiesos yra tai, kad V.Gedvilas be ðefo þinios parei-ðkë pritarimà inicijuoti apkal-tà Neringai Venckienei? Pas-tarosios Seimo narës atvejisirgi pasitarnauja sumaiðèiaivalstybëje, todël tikëtina, kadV. Uspaskichas suinteresuo-tas ðià painià istorijà tæsti kiekámanoma ilgiau. Trumpai ta-riant, veikiama pagal schemà„vagies kepurë dega“.

Naivumasar pagedusiosvisuomenës

iðraiðka?Þmoniø naivumas begali-

nis – minia ðaukia, kad val-dþioje vieni vagys, taèiaudþiûgauja ir ploja sukèiavimuapkaltintam ir nuteistam mi-lijonieriui, beje, turtingiau-siam Seimo nariui V. Uspas-kichui. Ir balsuoja uþ já! Kurdingo tas lietuviø ûkininko at-sargumas ir áþvalgumas?„Rinkim turtingus, gal jie jaupakankamai prisivogæ, todëlnevoks,“ – tokiais „argumen-tais“ dalinosi kaimo þmonësper rinkimus. Ir iðrinko… kal-tinamus sukèiavimu ir apgau-lingu buhalterinës apskaitostvarkymu. Kada turtingambus gana? – palinguotø galvàiðmintingi senoliai. Norimeteisingumo, bet kai Temidëstarnai uþ rankos nutveria be-veik 30 milijonø litø sudoro-jusius aferistus, imame kone-veikti teisësaugà. Jeigu akiønedrasko faktas, kad nuteis-tas uþ sukèiavimà þmogus galibûti Seimo pirmininko pava-

duotoju, tai neturime jokiosteisës trokðti teisingumo. Tai,kad V. Gabðys patrauktas iðpavaduotojo pareigø, dar ne-reiðkia, jog istorija pasibaigë.Beje, ádomu, kaip jis sumo-kës teismo paskirtà baudà –35 750 litø, nes, pasirodo,turto neturi, o turimø pinigi-niø lëðø neuþteks. Darbo par-tijos virðûnëse, o neturtin-gas… kaþkas èia ne taip. Ne-átikëtina ir tai, kad ir Uspas-kichas tëra þmonos turtø ðe-ðëlis – jos privalomas regist-ruoti turtas vyro turtà virði-ja kone triskart. Turbût visisuprantame, kaip tokiomisturtingomis tampa turtingøvyrø þmonos ir kodël taipdaroma: „jeigu kà“, teisë-saugai teks liûdnai konstatuo-ti – þinote, turto jis neturi, otie milijonai – þmonos. Na, irvisiems þinomas atsarginisvariantas – pasislëpti Mask-voje. Kaip Romanovas.

Ðá kartà Lietuvoje teisingu-mas triumfavo – nepriklau-somai nuo milijonø, aferis-tai darbieèiai iðgirdo nuo-sprendá. Ir kà? V. Uspas-kichas teisëjus iðvadino nu-sikaltëliais, nesavarankið-kais bailiais. Ádomu, kas taipjá padràsino – ar ásitikinimas,jog generalinis prokuroras,kuriam vadovaujant „juodo-sios buhalterijos“ byla pasie-kë teismà, bus atleistas, ar no-ras dar kartà pasityèioti ið Lie-tuvos teisësaugos, turint tiks-là menkinti ir taip paðlijusá josautoritetà? Galimi abu va-riantai. Aiðku tik viena: jei-gu mûsø visuomenë gerbtøTemidës tarnus, uspaskichainedrástø tyèiotis ið teisëjø.

Puolama viskas,kas stiprintø

Lietuvosekonomikà ir

nepriklausomybæPagaliau Lietuvos Bankas

(LB) prabilo apie euro ávedi-mo privalumus, ið kuriø svar-biausias – euras suaktyvintøLietuvos ekonomikà. Deja,tenka apgailestauti, kad ikiLB tam susiruoðë, visuome-në gavo daug negatyvios pro-pagandos apie eurà. Jos paka-ko ir rajoniniuose, ir respub-likiniuose laikraðèiuose, josbuvo pilnas internetas (ádo-mu tai, kad kai kada sektinupavyzdþiu nurodomas… Pu-tinas!). Svariausias euro juo-dinimo propagandos „argu-mentas“ – ne ávardytos nei-giamos pasekmës, bet patrio-tiðkumas! Esà eurà ásivestivietoje lito yra nepatriotiðka,todël tie, kurie palaiko eurà,yra Lietuvos prieðai, „nepa-triotai“. Ðtai kaip netikëtai ið-virto – tie, kurie nuolat kasë-si ir kasasi po Lietuvos nepri-

klausomybës pamatais, stum-dami jà á energetinës (vadina-si, ir á politinës) priklausomy-bës nuo Rusijos glëbá, staigatapo patriotais! Suktai suma-nyta – prisidengiant patriotið-kumu þlugdoma Visagino ato-minës statyba, jau suþlugdy-tas skalûniniø dujø paieðkosprojektas, keliama panika dëlleidimo ásigyti Lietuvoje þe-mës uþsienieèiams (èia irginusikalbama iki nesàmoniø –neva, supirks Lietuvos þeme-læ kinai ir negrai, kur tada dë-simës be þemës?), bandomasuþlugdyti dujø terminalo sta-tybas (kaip kitaip pavadintiA.Skardþiaus komisijos veik-là?), be abejo, bus didelis puo-limas ir prieð eurà. Jau dabargalime konstatuoti – viskas,kas susijæ su Lietuvos stipri-nimu, yra beatodairiðkai puo-lama. Ne kritikuojama, patei-kiant alternatyvius pasiûly-mus, bet puolama. Arðiai, besentimentø ir padorumo. Neatsitiktinai dabar taikiniu ta-po Prezidentë Dalia Gry-bauskaitë – paskutinis átakin-gas ir patyræs pasiprieðinimovalstybës griovimui bastio-nas. Taèiau Europos Sàjun-goje gerbiamos ir vertinamospolitikës taip lengvai nepa-stumsi, todël darbieèiai, tyliaipritariant socialdemokra-tams, ëmësi suktos taktikos:átikinti politikoje nesiorien-tuojanèià liaudá suabejoti Pre-zidentës Grybauskaitës auto-ritetu ir patikëti, jog ji yra…konservatorë, t. y. eina iðviensu Kubiliumi. Juo labiau kadðá gretinimà nesunku „pagrás-ti“ – juk ir Prezidentë, ir opo-zicija visomis iðgalëmis rûpi-nasi valstybës interesais.Griovimo darbai patikëti Lo-retai Grauþinienei: jos pasky-rimas á Seimo Pirmininko pa-reigas buvo gerai apgalvotasþingsnis siekiant ágelti Prezi-dentei, atseit, netiko bûti mi-nistre, tai dabar mes jà dar di-desniu virðininku padarysi-me. Ir kà – dabar visi tik irlaukia, kada L. Grauþinienëpasakys kà nors tokio, kasásiutintø valstybës vadovæ.Kol kas Seimo pirmininkëspasisakymai, ne á temà áter-piant Prezidentës asmená,primena uodo kandþioji-mus, kuriems patyræs keliau-tojas bûna visiðkai abejingas.Negana to, kai kada tie ákan-dimai nukeliauja ne tuo adre-su – ðtai nutarë L. Grauþi-nienë pareikalauti ataskai-tos ið Darbo partijos dele-guotø ministrø ir nustebinopremjerà A. Butkevièiø: jukministrai kol kas jam paval-dûs, o ne Seimo pirminin-kei… Kaip èia neprisimintiistorijos, nutikusios BiruteiVësaitei – bendraudama suþiniasklaida ði ponia pamirðo,kokiai ministerijai yra paskir-ta vadovauti.

Karas prieðLietuvà visuose

frontuose„Pasikartojo panaði situa-

cija kaip ir prieð dvejus metus,kada vykdytos kampanijos,nukreiptos prieð Lietuvà, me-tu buvo sugrieþtinta veþëjøpatikra, uþdraustas lietuviðkøpieno produktø importas beivykdyta plati informacinëpropaganda. Visa tai dar kar-tà patvirtina, kad Lietuva tu-ri imtis konkreèiø veiksmøsiekiant apsaugoti ðalies na-cionalinio saugumo intere-sus,“ – taip ávertino Lietuvospasienyje vykusius bendrusRusijos–Baltarusijos kari-nius manevrus „Zapad 2013“Nacionalinio saugumo ir gy-nybos komiteto pirmininkasArtûras Paulauskas. Valdan-èiajai daugumai priklausantisþmogus (pabrëþiu – ne kon-servatoriamss, bet valdanèia-jai daugumai!) aiðkiai ávardi-jo dabartinæ Lietuvos situaci-jà, taèiau tai nepatraukë vi-suomenës dëmesio, nepriver-të jos susimàstyti, kam vis dël-to dirba politinës jëgos, norin-èios uþkirsti kelià Lietuvosenergetiniam savarankiðku-mui, bandanèios iðprovokuo-ti konfrontacijà tarp Lietuvosir ES sutarèiø. Susimàstyti irnepataikauti. Juk màstanèio-je visuomenëje V. Uspas-kichas nedrástø tvirtinti, gir-di, nuvaþiavau á Maskvà ir Pu-tinas ið karto atðaukë vilkikøstabdymà pasienyje. „Dar pie-nà sutvarkysim, mësà palei-sim, viskas bus tvarkoj.“ – poteismo posëdþio, kuris neávy-ko dël vienos teisëjos ligos,kalbëjo V. Uspaskichas.

Koká vaidmená ðiame poli-tikos balagane vaidina social-demokratai, kurie, atrodo,stengiasi laikytis nuoðalyje pa-gal principà „kur du muðasi,treèias laimi“. Bet ar ðis jø lû-kuriavimas nesibaigs blogai –ar nesuvirðkins jø V. Uspas-kichas, susitaræs su R. Pa-ksu? Be abejo, tokiam scena-rijui reikia laiko ir keliø sàly-gø – kiek ámanoma ilgiau tem-ti bylà Apeliaciniame teisme(geriausia bûtø jà laimëti), pa-sodinti Gabðá vietoj Grauþi-nienës, paðalinti ið kelio Pre-zidentæ ir sugràþinti R. Paksàá aukðèiausius valdþios pos-tus. Neþinia, kokia tikimybëlaimëti teismuose, bet Paksà,parëmus Rusijos pinigais, su-gràþinti ámanoma – kartà játais pinigais net valstybës pre-zidentu padaryti pavyko. Ta-da dar reikës persivilioti ke-lis átakingus socdemus, – tai,beje, pinigais irgi pamatuoja-ma. Todël galiausiai viskasbaigsis kaip tose katorginin-kø istorijose: du þmogþu-dþiai susitaria bëgti ið kator-gos ir ákalba treèià, kuris netnenutuokia, jog reikalingasdël mësos!

GintarasMARKEVIÈIUS

Susikompromitavæsteisëjas negalinagrinëti bylø

ir diskredituotivalstybës

Lietuvos RespublikosPrezidentë Dalia Grybaus-kaitë pasiraðë Teismø ásta-tymo pataisas, kuriomis sie-kiama sustiprinti aukðtes-niøjø teismø teisëjø kompe-tencijà, padidinti teismø dar-bo efektyvumà ir aiðkiauapibrëþti susikompromita-vusiø teisëjø atleidimo pro-cedûrà.

Pagal Prezidentës inici-juotas ástatymo pataisas,konkursuose á teisëjø parei-gas bus sumaþinti formalûsdarbo staþo reikalavimai irdidesnis dëmesys skiriamaskandidatø kvalifikacijai. Ikiðiol net ir patiems geriau-siems teisininkams forma-lios kliûtys uþkirsdavo keliàdalyvauti atrankose á aukð-èiausias teisëjø pareigas.

Ðalies vadovës siûlymugrieþtinama ir teismø pirmi-ninkø pavadavimo tvarka.Dabar teismo vadovà laiki-nai pavaduodavo didþiausiàdarbo staþà teisme turintisteisëjas, net neatsiþvelgiantá jo darbo kokybæ. Dabarnumatoma, kad teisëjai, ku-riø veiklos vertinimo rezul-tatai prasti, o administraci-niai gebëjimai menki, nega-lës eiti ðiø pareigø.

„Teisëjø karjerà turi lem-ti jø kompetencija, o ne for-malûs reikalavimai. Uþtikri-nus didesnæ konkurencijàtarp stipriausiø teisininkø,bylos bus nagrinëjamossparèiau ir kokybiðkiau. Tiksàþiningi, kvalifikuoti teisë-jai gali garantuoti þmoniøpasitikëjimà teismais“, – sa-ko Prezidentë.

Prezidentës pataisos taippat uþtikrins ir spartesná by-lø nagrinëjimà – sudaromosgalimybës perkelti teisëjà iðvieno teismo á kità, jeigu dëllaikinø prieþasèiø ar padidë-jusio darbo krûvio stringa by-lø nagrinëjimas.

Taip pat ástatymo patai-somis numatoma galimybësustabdyti susikompromita-vusio teisëjo ágaliojimus, kolyra svarstomas klausimasdël jo atleidimo ið pareigø uþteisëjo vardo paþeminimà.Pasak Prezidentës, susi-kompromitavæs teisëjas ne-gali nagrinëti bylø ir diskre-dituoti valstybës.

Teismø veiklos tobulini-mas ir skaidrinimas – vienasið Prezidentës veiklos prio-ritetø.

Prezidentës spaudostarnybos informacija

42013 m. spalio 18 d. Nr. 39 (1061)Tremtinys

Seimo daugumos sprendi-mai dël atlyginimø didinimoðeðiasdeðimèiai tûkstanèiødaugiausiai uþdirbanèiø vals-tybës tarnautojø, uþribyje pa-liekant mokytojus, policinin-kus ir kitus sunkiai valstybeidirbanèius þmones, stebinatik ið pirmo þvilgsnio. Kaip„socialdemokratai“, kurievien jau pagal partijos pavadi-nimà privalo kovoti uþ socia-linæ lygybæ ir solidarumà, ga-lëjo priimti toká ciniðkà, jokiusocialiniu teisingumu net ne-kvepiantá sprendimà? Ato-trûkis tarp paþadø ir sprendi-mø, deja, gana dësningas.

Ir vël aplinkybiøauka?

Progresinis vieðojo sekto-riaus darbuotojø atlyginimømaþinimas krizës metu, kaialgos labiau sumaþintostiems, kurie uþdirba daugiau,Lietuvoje nebuvo nei unika-li, nei pati grieþèiausia taupy-mo priemonë ES. Ðtai Estijo-je valstybës tarnautojø atlygi-nimai per krizæ maþinti 10 pro-centø, o ministrø – 20 procen-tø. Tokiø pavyzdþiø yra ir dau-giau. Tai natûralu, nes tokiubûdu siekta paskirstyti krizësnaðtà, kad taupymas bûtø kuomaþiau skausmingas. Juk uþ-dirbanèiam 1800 litø algossumaþinimas 200 litø yraskaudesnis, nei 500 litø tam,kuris gauna 5000 litø.

Vyriausybës pozicija dëlatlyginimø atkûrimo ðiandienatrodo maþdaug taip: valdan-èiosios daugumos rankos su-riðtos Konstitucinio Teismo(KT) sprendimo, ir galimybëspriimti kitokiø nutarimø në-ra. Taèiau tokia laikysena tie-siog neatitinka tiesos. KTsprendimus priima tik konk-reèiu jiems suformuluotuklausimu ir nepateikinëja pa-siûlymø, kaip reikëtø ágyven-dinti KT sprendimus. Varguar KT norëjo akcentuoti, kadatlyginimai ðiandien turi bûtididinami iðimtinai tik teisë-jams, specialiøjø tarnybø,kraðto apsaugos, kalëjimødarbuotojams, viceminist-rams ir Seimo nariø padëjë-jams. Ir jokiu bûdu ne moky-tojams, gydytojams ar polici-ninkams. Tai padarë Vyriau-sybë, nors KT buvo suteikæstris mënesius protingamsprendimui rasti.

Tad valdanèiosios daugu-mos prisiimtas aplinkybiø au-kos vaidmuo („KT liepë ir mesneturime kur dëtis“) rodo tikviena: þvelgti á KT sprendimàgrynai kaip á formalø reikalavi-

mà jiems – paprasèiausiai pato-gu ir priimtina.

Liûdniausia, kad tokiu pa-èiu – aplinkybiø aukos – vaid-meniu Vyriausybë sugeba pri-sidengti ir kitose srityse: pra-dedant ðilumos kainomis, bai-giant atliekø rûðiavimu. Ásipa-reigojimai ir paþadai nuosek-liai nevykdomi arba atidëlio-jami, visuomet randant „ob-jektyviø aplinkybiø“, kuriostam kliudo.

Programa vienokia,darbai – kitokieViskas atrodo dar keis-

èiau, kai atsiverti ðios Vyriau-sybës programà ir paskaitai,kas joje deklaruojama. Tokia-me kontekste puikiai atsi-skleidþia, kiek ið tiesø social-demokratams rûpi socialinisteisingumas.

2012 metø gruodþio 13 die-nà Seimo patvirtintoje progra-moje ásipareigojama atsigau-nant ekonomikai nuosekliaididinti vieðojo sektoriaus,biudþetiniø ástaigø darbuoto-jø atlyginimus. Taip pat –keisti ástatyminæ bazæ, sie-kiant, kad sumaþëtø darbouþmokesèio skirtumas vieða-jame sektoriuje tarp vadovøir maþiausià darbo uþmokes-tá gaunanèiø darbuotojø. To-je paèioje programoje numa-tyta uþtikrinti, kad vidutinismokytojo darbo uþmokestisbûtø aukðtesnis uþ ðalies dar-bo uþmokesèio vidurká, o gy-dytojø ir slaugytojø darbo uþ-mokestis uþtikrintø jø apsi-sprendimà dirbti Lietuvoje.

Nepaisant ðiø graþiø tiks-lø, uþ praëjusià savaitæ Seimesprendþiant dël konservato-riø siûlomo kompleksinio KTnutarimo ágyvendinimo pake-to, kuris numatë maþesniusatlyginimø koeficientus, betdidesná baziná pareiginës al-gos dydá (taip atlyginimø di-dinimas bûtø solidaresnis –kainuotø maþiau ir paliestøkur kas didesná ratà þmoniø),socialdemokratø socialinioteisingumo jausmas kaþkuriðgaravo: dël koeficientø ne-balsuota, o pasiûlymas didintibaziná atlyginimà atmestas.Kartu su tarnautojø algomisdidinti biudþetiniø ástaigø(pavyzdþiui, mokytojø) dar-bo uþmokestá bei pensijastaip pat atsisakyta.

Kur dingo Vyriausybësprogramoje „apdainuotas“skurdo ir socialinës atskirtiesmaþinimas, prielaidø realiamdarbo uþmokesèiui ðaliesûkyje didëti kûrimas? Juk taivaldantieji ávardijo kaip vienà

svarbiausiø savo darbo prio-ritetø. Toks áspûdis, kad rea-lioje veikloje ne tik neágyven-dinami Vyriausybës dekla-ruojami uþdaviniai, bet viskasdaroma netgi prieðingai. Ap-skritai, kyla abejoniø, kiek kai-rumo dar liko kairiøjø Vy-riausybëje.

Dar syká apiekaimynus

Vieðojo sektoriaus atlygi-nimø atkûrimas krizei pasi-baigus yra normalus proce-sas. Latvijoje sprendimai dëlpirmojo pokrizinio biudþetopernai priimti stengiantis uþ-tikrinti nuoseklø ir sàþiningàatkûrimo procesà. Valstybiniøámoniø (tokiø kaip „LatvEner-go“, „Latvijos geleþinkeliø“ irLatvijos valstybinës miðkøadministracijos) vadovø më-ginimai uþbëgti ðiam procesuiuþ akiø triskart pasididinantatlyginimus buvo atðaukti dariki prasidedant plaèiai visuo-menës diskusijai.

Tai liudija, kad diskusijos,kaip gráþti á prieðkrizinæ padë-tá, yra normalus dalykas. Ne-iðvengiami ir ávairûs iððûkiaibei kliûtys. Taèiau taip patakivaizdu, jog tereikia neap-simestinio noro ir bus galimy-bë rasti sprendimus, kuriebûtø tiek teisiðkai pagrásti,tiek socialiai solidarûs.

Apibendrinant analogið-kus procesus Lietuvoje, re-zultatas kol kas toks: bûdas,kuriuo valdantieji nutarë ágy-vendinti KT sprendimà ir at-kurti vieðojo sektoriaus dar-buotojø atlyginimus, yra for-malus. Dar daugiau – jis ku-ria papildomas átampas visuo-menëje. Tuo metu sprendi-mai dël realaus atlyginimø di-dëjimo ir socialinës atskirtiesmaþinimo buvo atidëti neapi-brëþtam laikotarpiui.

Taigi panaðu, jog kol kasvaldanèiøjø þadëtos politi-kos, kurioje „svarbiausia –þmogus“ rezultatai – nuliniai.Taèiau akiø dûmimo ir popu-lizmo apie sunkià dalià dirbtiiðsijuosus, kad bûtø „iðtaisy-tos“ konservatoriø Vyriausy-bës klaidos, pakanka. O taisy-ti yra kà: reikia ir algas sau pa-sididinti, kurios taip „gëdin-gai“ buvo sumaþintos beveikperpus, ir lojaliø tarnautojøtinklu pasirûpinti (kompeten-cija èia nëra labai svarbi), juknetrukus atkeliaus naujosiosES finansinës perspektyvosmilijardai, ir tinkamu kalbë-jimu vieðojoje erdvëje apiesavo vargus bei darbà þmo-nëms pasirûpinti. O kà darkalbëti apie artëjanèius Pre-zidento rinkimus. Juos lai-mëti reikia trûks plyð, nes da-bar – itin nepatogu netrukdo-mai elgtis taip, kaip norisi.

Radvilë MORKÛNAITË-MIKULËNIENË

Apie sudilusius valdanèiøjø reveransuslygybei ir solidarumui

SveikinameSveikinameSveikinameSveikinameSveikinameGarbingo 80-ojo gimtadienio

proga nuoðirdþiai sveikinamebuvusá tremtiná, jauniausiàgausios partizanø ðeimos naráStanislovà ALEKSËJÛNÀ.

Linkime stiprios sveikatos,prasmingos veiklos, saugant irpriþiûrint partizanø bei parti-zanø motinø þûties ir laidojimovietas.

LPKTS Molëtø filialas* * *

Kà turi graþiausio – to jau nebekeiski. Siekiais ir idëjom, amþinais darbais Daug dar uþgyvensi, daug dar ko norësi, Bet atmink, gyventi niekad nesuspësi.

70-ojo jubiliejaus proga sveikina-me ilgametæ LPKTS Alytaus filialotarybos ir choro „Atmintis“ naræVitalijà VIDÞBALIENÆ.

Dëkojame uþ neiðsenkanèiàenergijà, draugiðkumà, aktyvià veik-là. Linkime ilgø, sveikø, graþiø, ðvie-siø metø.

LPKTS Alytaus filialasir choras „Atmintis“

* * *Graþaus 60-ojo gimtadienio

proga sveikiname LPKTS Ro-kiðkio tarybos nará, vëliavneðáAlbertà BARONÀ.Dþiaugsmu þydinèiø pievø,

kurias perbristum.Svajonëm viliojanèiø kalnø,

á kuriuos ákoptum...Stiprybe gaivinanèiø upiø,

kurias perplauktum.Ir su ðypsena palydëjæs kliûtis,

dràsiai paþvelgtum rytojui á akis...LPKTS Rokiðkio filialas

Komunizmo aukø me-morialo fondas, ásteigtasAmerikoje, kvieèia Lietuvàprisidëti prie Komunizmonusikaltimø muziejaus sta-tybø Vaðingtone.

Tai tarptautinis projektas,kuriuo siekiama visuomenægeriau supaþindinti su komu-nistinio reþimo nusikaltimais.Muziejaus projektas planuo-jamas nuo 2007 metø, kai Va-ðingtone buvo pastatytas pa-minklas viso pasaulio komu-nizmo aukoms.

Vengrija muziejaus staty-bø projektà þada paremti mi-lijonu doleriø. Apie galimàparamà Komunizmo aukømemorialo fondo atstovai ðiàsavaitæ kalbësis ir su Lietu-vos, Latvijos bei Estijos val-dþia. Simboliðkai muziejøtikimasi atidaryti 2017 me-tais, minint ðimtàsias bolðe-vikø revoliucijos Rusijojemetines.

Amerikos istorikas, Ko-munizmo aukø memorialofondo pirmininkas LeeEdwardsas teigia, kad ðismuziejus bus skirtas ðimtui

milijonø reþimo aukø ið visopasaulio atminti.

„Tokie ávykiai, kaip gyvaþmoniø grandinë Baltijos ða-lyse ir kova prie Televizijosbokðto, turi iðlikti. Taimuziejus, kuriame bûtø atlie-kami tyrimai, skirti uþfiksuotipraeities ir dabarties komu-nizmo nusikaltimus“, – sakoL. Edwardsas.

E u r o p a r l a m e n t a r a sprof. Vytautas Landsbergispabrëþia, kad daug kur ban-doma sakyti, jog naciø nusi-kaltimai buvæ didesni nei so-vietø bolðevikø.

„O kuo tai skaièiuojama?Aukø skaièiumi tai iðeitø at-virkðèiai. Bet galbût kasnors turi daugiau simpatijøbolðevikams, o maþiau na-ciams, tai dalykai visai ið-krypsta. Viename EP priim-tø dokumentø pasakyta, ovëliau pakartota ir kitur –istorinio susitaikymo bûtinegali,“ – teigia V. Lands-bergis.

Jovita SUKACKAITË,LRT televizijos naujienø

tarnyba

Lietuva raginama prisidëti prieKomunizmo nusikaltimø

muziejaus statybø

5 2013 m. spalio 19 d.Nr. 39 (1061) Tremtinys

Dalá ten esanèiø kapø Le-nos upës vandenys seniai nu-plukdë á Laptevø jûrà, o dariðlikusiø kapø palaikai, amþi-no áðalo iðkelti á pavirðiø, rei-kalauja skubaus tvarkymo.Dël ávairiø prieþasèiø ðiemetnepavyko ðiø darbø pradëti.

Pastatyti paminklai Kras-nojarsko (Revuèiuose, No-rilske, Igarkoje, Lamoje),Komijos, Altajaus, Tadþikis-tano, Buriatijos, Magadano,Kazachstano kraðtuose. Lau-këme ir tikëjomës, kad Sibi-ro kapiniø tyrinëtojas Gin-tautas Alekna bûtø paskir-tas ataðë pareigoms Lietu-vos paveldui Rusijoje pri-þiûrëti. Deja, tas klausimasiki ðiol Lietuvos diplomatøneiðspræstas.

1992 metais LLBM Rum-ðiðkëse „Laptevieèiø“ inicia-tyva pradëta ir ákurta Trem-ties ir rezistencijos ekspozici-ja. Ten yra jurta – þeminë suþvejybos ir buities reikmeni-mis, vagonas, kokiais buvotremiami þmonës, partizanøslëptuvë, kokiose slëpësi irkovojo su okupantais Lietu-vos partizanai. Ta vieta tapodvasinio bendravimo vieta,ðiuo metu ji lankoma, kaip irAukðtaitijos, Þemaitijos,Dzûkijos ir Suvalkijos objek-tai. Mokiniø grupës ne tikklausosi juos sutinkanèiosIrenos Ðpakauskienës pasa-kojimø, taèiau ir patys impro-vizuoja istorijà (Kauno jëzui-tø gimnazija, Vilniaus gimna-zija). Prieð mënesá ten lankë-si þygio „Didþiosios Kovosapygardos partizanø takais“dalyviai. Ten vyksta gyvosiosistorijos pamokos, todël bentði ekspozicija turëtø bûti ne-mokama mokykloms, nes vi-durinis mokslas Lietuvojenemokamas. Vyriausybë tu-rëtø suteikti sàlygas mokiniøgrupëms nemokamai lankytiIstorijos muziejus. Siûlyèiauvisø tremtiniø visuomeniniøorganizacijø iniciatyva ir ben-dromis pastangomis plësti ðiàekspozicijà LLBM Rumðið-këse (netgi iki naujø objektø),papildant ir naujais tremtiniøir kaliniø pateiktais ekspona-tais. Tai gyva atmintis moks-leiviams, jaunimui, Lietuvosir uþsienio lankytojams. Ko-kia mokykla ðiandien, tokiatautos ateitis.

„Tremtinio“ savaitraðtyjeskaitëme straipsná „Paþemin-ti, bet nepalauþti“ apie Lietu-vos ðvietimo ministro, Dot-nuvos þemës ûkio akademijosrektoriaus Juozo Tonkûnoðeimos likimà; gyvenimàKraslago kalëjimuose ir trem-tyje. 2012 metø „Misija Sibi-ras“ dalyviø grupëje sutiko-me profesoriaus ðeimos ket-virtosios kartos atstovæ Eg-læ, su didþiule kuprine ke-liaujanèià á Chakasijà. Taip

tautos istorija perduodama iðkartos á kartà.

„Kraslagas-12“ ekspedici-jos dalyviai, keliaudami Pre-zidento A. Stulginskio trem-ties keliu, nuveþë Rusijosmuziejams dokumentø kopi-jas ir eksponatus ið Lietuvos.Tai nauja sveikintina iniciaty-va skleisti tiesà apie komu-nizmo nusikaltimus Rusijosmuziejuose.

Stulbinantis pavyzdys –Lietuvos iðeivio dukra, ame-rikietë Rûta Ðepetys, sujau-dinta savo tëvø, giminiø liki-mø bei Lietuvos tremtiniøprisiminimø, paraðë romanàtremties tema ,,Tarp pilkø de-besø“. Jis iðverstas á 26 kal-bas ir skaitomas 40 valsty-biø. Ðiemet autorei áteiktasValstybës apdovanojimas„Uþ nuopelnus Lietuvai“.

Okupacijos metø netektysplaèiai analizuojamos nau-jausioje akademiko Z. Zinke-vièiaus knygoje ,,Lietuviai.Praeities didybë ir sunyki-mas“. Profesorë D. Gailienëknygoje ,,Kà jie mums pada-rë“ nagrinëja represijø povei-ká ir patirtø traumø pasekmesaukø vaikams, kitoms kar-toms, átakà visuomenës svei-katai. Ðià vasarà Lietuvojelankësi JAV Adelphi univer-siteto doktorantë (psicholo-gë), ruoðianti disertacijà apiefizines ir psichologines trau-mas, patirtas tremtyje ir su-gráþus á Lietuvà. Tai tik keliLietuvos istorijos sklaidos pa-vyzdþiai.

Kino teatruose rodomasAudriaus Juzëno filmas,,Ekskursantë“ apie mergai-tës gráþimà ið Sibiro kvieèiadar kartà susimàstyti apieokupuotà, taèiau nepalauþtàir vël pakilusià Lietuvà, apiejos praradimus, þmoniø au-kas ir gynëjus bei Lietuvosateitá. Apie tai norëtumedaþniau girdëti ir diskutuo-jant Seimo posëdþiø salëjevietoje dabartiniø nesibai-gianèiø partiniø priekaiðtøbei apkaltø nesilaikantie-siems priesaikos.

Ir pabaigai. Ástatymaisáteisintas Nukentëjusiøjø as-menø statusas (pavyko átei-sinti), pripaþintiems asme-nims paskirtos Nukentëju-siøjø asmenø pensijos. Jauantrus metus þodþiu ir raðtugirdime paþadus apie suma-þintø pensijø atkûrimà. Kaipvertinti ðiuos laiðkus ðian-dien? Kà galime pasakytiLaisvës kovø dalyviui, sulau-kusiam 80 ar 90 metø? Vy-riausybë privalo garbingaivykdyti paþadus.

Salëje – orûs ir garbingiþmonës, tarp jø yra ir tokiø,kurie kaþkada prisiekë var-dan tos Lietuvos, liko iðtiki-mi priesaikai ir tai árodë savogyvenimais. Prisiminkime irpagerbkime Juos!

Þvilgsnis á 25 metø kelià(atkelta ið 2 psl.)

Mokyklinio jaunimo pat-riotinio pilietinio ugdymoprocese svarbiausià vaidme-ná turi atlikti ðeima, o paskuiir mokykla. Vaikas ðeimosaplinkoje turëtø gauti pirmà-já savo Tëvynës ávaizdá, susi-jusá su savo namø þidiniu iraplinka, kurioje jis þengia pir-muosius savo gyvenimoþingsnius. Labai svarbu vaikojaunoje ðirdelëje ugdyti prisi-riðimà prie savo ðeimos, paþa-dinti jame savo pavyzdþiumeilæ gimtajai kalbai, lietuvið-kai dainai, ðeimos ir Valstybësðventëms, savo Valstybëssimboliams, savo namams,prie jø slenksèio auganèiamaugalëliui, þydinèiam sodui,greta vinguriuojanèiam upe-liui, savo tëviðkei ir tam þe-mës lopinëliui, kuris vadinasiLietuva. Mûsø PrezidentëDalia Grybauskaitë ne kartàyra pabrëþusi patriotiðkumosvarbà þmogaus gyvenimoþingsniuose, ypaè mokytojovaidmená iðlaikant ir plëtojanttautinæ kultûrà, savo tautospaproèius, savo garbingos is-torijos atmintá, mûsø valsty-binës kalbos gyvybingumà,savø moralës tradicijø tàsà.Be ðiø dalykø þmogus man-kurtëtø, virstø kai kuriø taippropaguojamu mûsø laikaisvadinamu „pasaulio þmogu-mi“, kaip ir sovietijoje propa-guotu tarybiniu þmogumi – besavo namø, be savo adreso...Globalistinës kosmopolitinësmoralës vëjai stengiasi kartaisjau visai atvirai uþgesinti mû-sø tautiniø krikðèioniðkø ver-tybiø ugná, stengiasi iðtrintimûsø vertybines ðaknis, re-konstruojant poþiûrá á mûsøistorijà, sukeliant neigimo, sa-viplakos ar menkavertiðku-mo jausmà. Profesorius Sta-sys Ðalkauskis raðë, kad vals-tybë iðsilaikys remdamasi anttrijø kolonø – tautiðkumo,krikðèionybës ir demokrati-jos. Stengiamës savo kukliudarbu prisidëti prie tø, kurie,nepaisant svetimø vëjø gûsiødirba ar dirbo, kad tos kolo-nos bûtø sveikos, paþymëtosVyties vizijos Trispalviuþenklu ir mûsø ðirdies ðiluma.

Palaikydami glaudþius ry-ðius su Lietuvos politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjunga, Lie-tuvos laisvës kovos sàjûdþiusavo galimybiø lauke dirbamekeliomis kryptimis: rengiamemokiniø paþintines ekskursi-jas, muziejø ir partizanø bun-keriø lankymà, dokumenti-niø filmø perþiûrà ir jø apta-rimà, rengiame susitikimas subuvusiais partizanais, politi-niais kaliniais ir tremtiniais,miesto tarpmokyklinius isto-rijos konkursus, pokalbius –diskusijas, su raðiniais daly-vaujame laikraðèio „Tremti-

nys“ ir kituose spaudos pus-lapiuose. Su mokiniais lankë-mës Kauno tremties ir rezis-tencijos muziejuje, VilniujeGenocido Aukø bei Tuskulë-nø parko muziejuose, Signa-tarø namuose, Katedroje,Baþnytinio paveldo muzieju-je, Valdovø rûmuose, LR Sei-me, Prezidentûroje, Kaunoágulos Karininkø ramovëje,Kauno istorinëje Prezidentû-roje ir kitose vietose. Dabarðias iðvykas apsunkina padi-dëjusios transporto ir muzie-jø bilietø kainos. Anksèiau,pavyzdþiui, á Kauno tremtiesmuziejø su mokiniais eidavo-me nemokamai, o dabaruþuot skatinus èia daþnesnáatvykimà, ávestas mokestis.

Nepamirðtami liko mûsøparengti Stasio Lozoraièio,Vilijampolës, Juozo Urbðio,„Àþuolo“, Petro ir Jono Vi-leiðiø viduriniø mokyklø,„Saulës“ gimnazijos gausûsmokiniø ir mokytojø teminiaisusitikimai, kaip antai „Ne-nugalëta Lietuva“, „Tëvyneipasiaukojimo pavyzdys“ irkiti, bei paèioje Politiniø ka-liniø ir tremtiniø sàjungosbûstinës salëje, dalyvaujantbuvusiems politiniams kali-niams Antanui Lukðai, Vy-tautui Balsiui, Jonui Kadþio-niui, jau a.a. Antanui Paula-vièiui, Augustinui Ðvenèio-niui ir kitiems. Tai buvo tik-rosios gyvosios pamokos.Aktyviausi pamokos dalyviaibuvo apdovanoti Sàjungos ið-leistomis knygomis, o dalyva-vusios mokyklos – monsinjo-ro Alfonso Svarinsko rûpes-èiu ir jo lëðomis iðleistais mû-sø þymiø raðytojø bei visuo-menës veikëjø portretais.

Su mokiniais lankëmës irLietuvos laisvës kovos sàjû-dþio ðtabo virðininko Vytau-to Balsio Kazlø Rûdos miðkøbei Lietuvos partizano JonoKadþionio Anyksèiø apylin-kës Dabuþiø miðko restau-ruotuose partizaniniuosebunkeriuose.

Surengëme mieste tarp-mokyklinius konkursus te-momis „Lietuvos laisvës ko-vos sàjûdþio jubiliejaus me-tai“, „Tautinës savimonës pa-sireiðkimas II sovietinës oku-pacijos metais“, „LietuvosNepriklausomybës kovos“,„Tautinis atgimimas ir Lietu-vos Valstybës atkûrimas“,„Tautinës savimonës pasi-reiðkimas disidentinëje veik-loje 20 amþiaus 6–8 deðimt-metyje...“ ir kitus.

Taèiau tai nereiðkia, kadmokyklose visuomet sklan-dþiai vyksta mokiniø patrio-tinis pilietinis ugdymas. Ðtai,pavyzdþiui, prisimintina prieðkeletà metø priimta Ástatymopataisa „Dël Lietuvos valsty-

binës vëliavos“. Joje numaty-ta, kad Valstybës vëliavosprie valstybiniø aukðtøjø beibendrojo lavinimo mokykløiðkeliamos prasidëjus moks-lo metams ir nuleidþiamosjiems pasibaigus. Vëliavospakëlimas bei jos nuleidimasturëtø duoti impulsà susikur-ti mokyklose ðá veiksmà ly-dinèià pagarbià apeigà. Ta-èiau, deja, taip nëra. Kai kurvëliavà pakelia be jokio ak-cento mokyklos ûkinis dar-buotojas dar prieð mokiniøsuëjimà. Mokslo metams pa-sibaigus, ji pamirðtama ir nu-leisti. Reta mokykla rugsëjo1-jà pamini ir Laisvës dienà.Nepatenkinama padëtis suLietuvos himno giedojimu.Daug kas jo net nemoka, ne-þino në kas já sukûrë, nerodorimties jo giedojimo metu.

Reikëtø ávesti Lietuvos is-torijos baigiamojo kursoáskaitiná paþymá. Ji turëtø bû-ti dëstoma ne saviplakos, sa-væs nuvertinimo, o meilës irpagarbos principu.

Gera, kad Lietuvos politi-niø kaliniø ir tremtiniø sàjun-ga turi veiklià savo vadovybæ.Valdybos narë Ona AldonaTamoðaitienë, bendraudamasu miesto Ðvietimo ir ugdymoskyriumi, surengë nemaþaimokyklinio jaunimo akiratápraturtinanèiø renginiø.Daug kruopðtaus darbo áde-da „Tremtinio“ redakcija,niekada nepavargstanti Sà-jungos propagandistë, knygy-nëlio vedëja Elvida Èaplikie-në ir kiti.

Bendromis jëgomis sie-kiame ugdyti sàmoningus Lie-tuvos pilieèius – patriotus, ge-banèius konstruktyviai daly-vauti visuomenës gyvenime.Siekiama geriau paþinti savoTëvynæ, jos istorijà, kultûroslobius. Norime, kad jaunimassuprastø, kad reikia iðsaugo-ti savo tautinæ tapatybæ irkrikðèioniðkas vertybes, tau-tos kultûros kûrybiniø jëgø irjos istorijos tæstinumà. Siekia-me didinti sampratà apie mû-sø tautos pasiaukojamas ko-vas dël laisvës, rezistenciná ju-dëjimà, mûsø lietuviðkos kul-tûros turtingumà. Ypaè da-bar, vis smarkiau puèiant glo-balistiniø svetimø vëjø gû-siams, mes visi turime darlabiau jausti savo pareigà beiatsakomybæ iðlaikant savodvasinæ ir materialinæ kul-tûrà, savo kalbà, savo neið-kraipytà istorijà. Tad dar la-biau áaukime savos dvasiosðaknimis á savo þemæ, teikda-mi vienas kitam jos meilës gai-vius spindulius. Pasistenki-me, anot poeto BernardoBrazdþionio, supilti gyvosiosLietuvos pylimà ið mûsø pro-tø ir gyvø ðirdþiø.

Miesto mokyklø ir LPKTSKauno filialo sàveika

Kauno savivaldybës Ðvietimo tarybos nario, istorijos mokytojo metodininkoZigmo TAMAKAUSKO praneðimas, perskaitytas LPKTS jubiliejiniame suvaþiavime

62013 m. spalio 18 d. Nr. 39 (1061)Tremtinys

LPKTS jubiliejaus ðventæ,kaip ir visas tremtiniø ir po-litiniø kaliniø ðventes, papuo-ðë ðventiðkai iðsidabinæsLPKTS jungtinis choras, ku-rá sudarë 33 buvusiø tremti-niø chorai. Jiems buvo skir-tos kelios ðoninës tribûnos,sutalpinusios apie 700 choris-tø. Choras nustebino naujaiaranþuotu tremtiniø himnu„Leiskit á Tëvynæ“, kuris bu-vo sugiedotas lietuviðkø su-tartiniø bûdu, diriguojant jau-nam dirigentui MindauguiÐikðniui. Choras ðventës ei-

goje, kartu su ansambliu„Lietuva“, neátikëtinai pa-puoðusiu renginá, sudainavonet keturias dainas.

Tremtiniø ir politiniø ka-liniø suvaþiavimas, kaip pri-dera, atidavë pagarbà jau ið-ëjusiems Anapilin ir þuvu-siems Laisvës kovose. Pradëti„Tautiðkà giesmæ“ suvaþiavi-mo pradþioje buvo pakvies-tas Seimo narys prof. V.Juo-zapaitis. Beje, vëliau kalbà sa-kæs vienas ið „Tremtinio“ klu-bo steigëjø, vëliau – LPKTSveikëjø Povilas Varanaus-kas teigë, kad 1988 metais,kai vyko pirmasis suvaþiavi-mas, nebuvo nei Juozapai-èio, diktuojanèio „Tautiðkàgiesmæ“, nei kitø garbiø sve-èiø, bet pirmojo suvaþiavi-mo dalyviai taip uþtraukë„Tautiðkà giesmæ“, kad nethalës lubos virpëjo.

JE arkivyskupas S.Tam-

kevièius, kuris yra ir pirmojotremtiniø suvaþiavimo daly-vis, renginá pradëjo malda,melsdamas kartu su visaisðiais þodþiais: „Vieðpatie,duok amþinà ramybæ iðëju-siems, o likusiems padëk bû-ti tvirtiems ir branginti turi-mà laisvæ“.

Prof. Vytautas Landsber-gis sveikino ir kvietë tremti-nius stovëti Lietuvos sargy-boje.

„Tremtiniais ir kovotojaistebesame ir turime bûti kovo-tojais. Jûsø iðmintis ir valiayra ir ðiandien labai aktuali...

Noriu tarti þodá: ne tiek apiepraeitá, kiek apie dabartá ir at-eitá, kuri tebëra trapi ir pati-ria gilesniø iðmëginimø. To-dël Jûs tokie reikalingi vi-siems, visai Lietuvai. Tremti-niai iki Ledjûrio ir Ramiojovandenyno, taip pat kaliniaiuþ grotø, kuriems dar ir tekobûti tremtyje... Tremtiniai –tai jau 200 metø besitæsiantisLietuvos iðmëginimas. Kiekbuvo pasiprieðinimø, sukili-mø, kovø uþ laisvæ – visas ly-dëjo egzekucijos ir tremtys.Buvo tremtiniai ir buvo trëmi-kai. Jø tikslas buvo iðplëðti,iðmesti, iðnaikinti pirmiausiaiatspariuosius ir kylanèius uþlaisvæ... Daþniausiai prisime-name trëmimus á sibirus. Trë-më amþiams arba á greità mir-tá neþmoniðkomis sàlygomis.Buvo uþsimojæ iðnaikinti vi-sus. Todël kiekvienas, kuristikëjo, kad gráð á Tëvynæ, jau

buvo pasiprieðinimo dalyvis.Tie, kurie organizavosi (su-tikdavau jaunø vyrø, buvomesu kai kuriais susidraugavæ,kurie gráþo ið Kolymos, ið Ma-gadano, kitø baisiø vietø irpasakojo kaip jie elgsis), më-gino suplanuoti, kaip jie gy-vens. Pirmiausia mokytis,siekti iðsilavinimo, gráþti á Lie-tuvà su profesija. Su pasiryþi-mu dirbti, vis tiek Lietuva buslaisva. Ir tos moèiutës, kuriosvaikeliams dainavo ir kalbëjoapie Lietuvà, kad jie dar ne-matæ jau gaudavo Tëvynësmeilæ ir gimtàjà kalbà. Ir jos

buvo pasiprieðinimas – didy-sis ðirdþiø ir sielos pasiprieði-nimas. Mokyti vaikus Lietu-vos – ach, kad dabar bûtø toksvisuotinis ásitikinimas... O pas-kui skaitëm, dainavom ir tikë-jom – kiek rovë, neiðrovë. Ir ne-iðraus. Tremtiniø tikslas – ið-likti, gráþti, bûti, kad ir ne lais-voje, bet jau Lietuvoje. Ir su sa-vo laisvës tikëjimu prisidëti,kad ji vël bûtø laisva. Tokiabuvo kova, su netektimis irlaimëjimais, didþiausias – at-kurta nepriklausomybë. Ir Jûs,ir tie, kuriø ðiandien nebëra,buvote tikra, nesvyruojanti ne-priklausomybës atrama“, – sa-kë profesorius, teigdamas, kadjis pats yra tremtinio (caro trë-mimo) anûkas ir kvietë visusneásitaisyti patogiai, bet gráþ-ti ið dvasinës tremties.

Daugybë sveèiø sakë neá-tikëtinai svarbius palinkëji-mus. Vienas ið svarbiausiøbuvo Lietuvos laisvës kovossàjûdþio ðtabo virðininko mjr.Vytauto Balsio: „Dþiaugiuo-si atvykdamas á pilnà sportohalæ: prisimenu mûsø pirmà-

LPKTS jubiliejinis 25-meèio suvaþiavimas(atkelta ið 1 psl.) já suvaþiavimà. Tai tiek buvo

lauke, kiek dabar tilpæ á salæ –tada netilpo. Bëgo metai, tamtikros jëgos pastebëjo mûsøvienybæ ir patriotiðkumà,skaldë bendrà organizacijà irjie pasiekë tam tikrus rezulta-tus. Ið klaidø gyvename ir mo-komës. Ðiandien Lietuva – ta-rytum bestuburë. Partijø ne-suskaièiusi, valdo politika –skaldyk ir valdyk: „Mielieji,pabuskime, kiek dar turime jë-gø, þadinkime ir kitus, vienyki-mës ir pradëkime ne ta dienagyventi, bet galvokime apiemûsø ateitá. Apie mûsø taip

sunkiai iðkovotà laisvæ“.Suvaþiavimo metu ilgame-

èiam LPKTS pirmininkuiAntanui Lukðai pirmà kartàLPKTS istorijoje buvo áteik-tos Garbës pirmininko rega-lijos. Apdovanojimà A. Luk-ðai áteikë LPKTS pirmininkas

dr. Povilas Jakuèionis ir val-dybos pirmininkas EdvardasStronèikas.

Garbës pirmininko vardassuteiktas ir buvusiam LPKTSpirmininkui Baliui Gajauskui,taèiau jis á suvaþiavimà neat-vyko, todël apdovanojimasjam nebuvo áteiktas.

LPKTS pirmininkas dr.Povilas Jakuèionis perskaitësuvaþiavimo dalyviø kreipi-màsi á LR Seimà ir Vyriausy-bæ „Dël 2014 metø istorinësatminties ir jaunimo patrioti-nio ugdymo programø“(spausdiname atskirai). Su-

vaþiavimo dalyviai já priëmëvienbalsiai.

Ðventës pabaigoje Vals-tybinis dainø ir ðokiø an-samblis „Lietuva“ pristatënaujà programà, skirtà Tar-miø metams.

Ingrida VËGELYTË

Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjunga nuoðir-dþiai dëkoja suvaþiavimo glo-bëjai Lietuvos RespublikosPrezidentei Daliai Grybaus-kaitei.

Rëmëjams: Europos Parla-mento narei Radvilei Morkû-naitei-Mikulënienei, Lietu-vos Respublikos Vyriausy-bei, Lietuvos RespublikosSeimo kanceliarijai, Kaunomiesto savivaldybës meruiAndriui Kupèinskui, Lietu-vos politiniø kaliniø ir trem-tiniø bendrijai, Tëvynës Sà-jungai–Lietuvos krikðèioniødemokratø partijai, UAB„Kauno ðvara“, UAB „Kau-no vandenys“, UAB „Jurlo-ta“, UAB „Lukðiø pieninë“,UAB „Vitedra“ odos ir kailiøsalonams „Laukinis gepar-das“, Dainiaus Bikulièiausámonei „RD“, UAB „Jurbar-kø mësa“.

Dëkojame partneriams:Lietuvos ðauliø sàjungai, VðÁS. Dariaus ir S. Girëno spor-to centrui, Koncertinei ástai-gai Valstybiniam dainø ir ðo-kiø ansambliui „Lietuva“,UAB spaustuvei „Morkûnasir Ko“, UAB „Combo“.

Tariame nuoðirdø aèiûLPKTS valdybos pirmininkui

Edvardui Stronèikui uþ suva-þiavimo organizavimo darbøkoordinavimà ir paramos pa-ieðkas, ir LPKTS darbuoto-jams ir talkininkams, svariaiprisidëjusiems prie suvaþiavi-mo organizavimo: Onai Al-donai Tamoðaitienei, RasaiDuobaitei-Bumbulienei, Rai-mondui Gleizniui, AudroneiKaminskienei, Rokui Sinke-vièiui. Taip pat – LPKTS do-kumentø rinkinio sudarytojaiVestai Milerienei.

Dëkojame visiems suva-þiavime dalyvavusiems buvu-siø tremtiniø chorams – dai-nininkams ir vadovams, ðven-tës vedëjams aktorei DaliaiJankauskaitei ir Kauno savi-valdybës Kultûros ir turizmoplëtros skyriaus vyriausiajamspecialistui Viliui Kaminskui,LPKTS filialø vadovams, su-organizavusiems filialø nariøatvykimà á Kauno sporto ha-læ, ir Lietuvos miestø ir rajo-nø savivaldybëms, skyru-sioms transportà.

Dëkojame kiekvienam su-vaþiavimo dalyviui, nepagai-lëjusiam laiko bei jëgø ir atva-þiavusiam iðkilmingai pami-nëti mûsø organizacijos 25metø sukakties.

LPKTS valdyba

Jubiliejinio suvaþiavimo dalyviai Jungtinis buvusiø tremtiniø choras

LPKTS Garbës pirmininkas Antanas Lukða padëkojo uþgraþø darbo ávertinimà

LPKTS Garbës pirminin-ko apdovanojimas

Padëka

7 2013 m. spalio 19 d.Nr. 39 (1061) Tremtinys

Srauniai putoja ir sukasiverpetais Ðerkðnës upeliovanduo tarp buvusio vandensmalûno pylimo likuèiø. Þy-mûs dar kanalo mûrø frag-mentai, buvusiø malûno pas-tatø pamatai jau priaugæ sto-rø medþiø. Aplink – pievø irlaukø ramuma. Ir uþlieja jaus-mas, jog tik èia galëjo gimtitaurus idealistas, Lietuvai at-sidavæs þmogus.

Mintis nusikelia á 20 am-þiaus pradþià, kada Ketûnø iraplinkiniø kaimø ûkinin-kai virtinëmis vaþiuodavoá malûnà, kuriame virë in-tensyvus gyvenimas. Èia1901 metø gruodþio 10dienà gausioje ðeimoje gi-më bûsimasis legendinispietø Lietuvos partizanøvadas plk. ltn. Juozas Vit-kus-Kazimieraitis.

Pradþios mokyklà jisbaigë Maþeikiø apskritiesTirkðliø miestelyje, vëliaumokësi Maþeikiø preky-bos mokykloje. 1920 me-tais ástojo á Kauno karomokyklà. 1921-aisiais pa-skirtas á 4-àjá KaraliausMindaugo pëstininkø pul-kà, dalyvavo Nepriklauso-mybës kovose.

1929–1934 metais stu-dijavo Briuselio karo akade-mijoje. Gráþæs tarnavo Kau-no inþinerijos batalione tech-nikos virðininku. Nuo 1938metø, gavæs pulkininko leite-nanto laipsná, dëstë Karo mo-kykloje inþinerijà. Aktyviaireiðkësi kariðkoje spaudoje.

Vokieèiø okupacijos me-tais Vilniuje dalyvavo kuriantpogrindinæ antinacinæ – an-tikomunistinæ karinæ orga-nizacijà „Kæstutis“. Pogrin-dinëje karo mokykloje dës-të karo inþinerijà.

Antrosios sovietø okupa-cijos metais jis pasitraukë áDzûkijà ir, bûdamas vos nevienintelis tokio aukðto ran-go karininkas partizaniniamekare, visas jëgas ir þinias, at-siþadëdamas asmeninio gyve-nimo, skyrë partizanø veiklosorganizavimui.

1945 metais ákûrë Dzûkøgrupës partizanø ðtabà. Su-jungë atskirus partizanø bû-rius á Merkio rinktinæ, kuri pojo þûties pavadinta Kazimie-raièio vardu. Parengë svarbiau-sius partizaninio judëjimo di-rektyvinius dokumentus.

Leido laikraðtá „Laisvësvarpas“. 1946 metais buvo su-formuota vieninga pietø Lie-tuvos partizanø sritis, kuriosvadu iðrinktas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. 1946-øjø ba-landþio 23 dienà J.Vitkus pa-siraðë Lietuvos partizanødeklaracijà, skelbianèià pa-grindinius Lietuvos valsty-bingumo atkûrimo principus.

1946 metø liepos 2 dienàsusirëmime su sovietø ka-riuomene Þaliamiðkyje, neto-li Liðkiavos, Lazdijø apskrity-je, J.Vitkus buvo sunkiai su-þeistas. Èekistø veþamas áLeipalingá mirë. Kûnas buvonumestas turgaus aikðtëje.Kur uþkastas, neþinoma.

Po þûties jam suteiktasLaisvës kovotojo – karþygiovardas. Apdovanotas Laisvëskovos kryþiumi su kardais.

Atkûrus Nepriklausomà

Lietuvà, Juozo Vitkaus-Kazi-mieraièio vardas suteiktasLietuvos kariuomenës inþi-nerijos batalionui, dislokuo-tam Kaune. J.Vitkaus-Kazi-mieraièio vardu pavadintosgatvës Vilniuje ir Kaune.Pastatyti paminklai ir atmi-nimo lentos Vilniuje, Kau-ne, Lazdijø, Varënos, Aly-taus rajonuose. Iðskyrusgimtinæ Maþeikiø rajone,kur jo atminimas nebuvo tin-kamai áamþintas.

Tik 2006 metø spalio 28dienà J.Vitkaus vaikaitës,Tirkðliø bendruomenës pir-mininkës Aleksandros Bru-þienës iniciatyva prie namoJ. Janonio g. 5, kur gyvenoJ.Vitkus, buvo pakabinta irkunigo A.Beniuðio paðven-tinta atminimo lenta.

Lietuvos politiniø kaliniøsàjungos Maþeikiø skyriauspirmininkui Albertui Rugi-niui inicijavus ir Vitkø gimi-nës susitikime 2012 metaistam pritarus, Maþeikiø rajo-no savivaldybës tarybossprendimu 2013 metø rugsë-jo 2 dienà Tirkðliø miesteliopagrindinei mokyklai buvosuteiktas Juozo Vitkaus-Ka-zimieraièio vardas.

Ketûnø kaime, ant Ðerkð-nës upelio tebëra keturiø ma-lûnø liekanos. J.Vitkaus gimi-naièiai Genovaitë ir Ginta-ras Pypkinai, Irena Stanèi-kienë, padedami ir kitø gimi-naièiø, èia nustatë tikràjàgimtinës vietà.

Dabartinei þemës savinin-kei Valdai Navickienei malo-niai sutikus, ðioje vietoje Ma-þeikiø ðauliø kuopos vadasPranas Trakinis energingaiorganizavo atminimo akmenspastatymà.

Rugsëjo 28 dienà Ketûnøkaime vyko paminklinio ak-mens ðventinimas. Iðkilmësprasidëjo Tirkðliø KristausKaraliaus baþnyèioje. Ðv. Mi-ðias aukojo ir paminklà pa-ðventino parapijos klebonas

Arûnas Bladþius.Policijos ekipaþo vedama

ðventës dalyviø maðinø kolo-na patraukë á Ðerkðnënø se-niûnijos Ketûnø kaimà. Gar-bës sargyboje stovëjo ir par-tizanø vado atminimui saliu-tavo Ðauliø sàjungos garbëskuopos ðauliai.

Maþeikiø rajono savival-dybës mero pavaduotoja Si-gutë Bernotienë dëkojo vi-siems paminklo iniciatoriamsir konkreèiai Pranui Traki-niui uþ partizanø vado atmi-nimo áamþinimà.

Su menine programa pasi-rodë Tirkðliø mokyklosmoksleiviai, vadovaujami di-rektoriaus pavaduotojos Dai-vos Abrutienës.

Lietuvos laisvës kovø sàjû-dþio atkurtos Þemaièiø apy-gardos vadas dim. kpt. Stepo-nas Grybauskas kalbëjo apiesunkià partizanø kasdienybæ,dëkojo, kad neuþmirðtasJ.Vitkaus atminimas.

Iðkilmëse dalyvavo Kazi-mieraièio sûnûs: Rimgaudas,Liudas, duktë Jûratë. JûratëVainauskienë dalijosi prisi-minimais apie tëvà ir tremtá,kurià jiems teko iðgyventi.(Kiti J. Vitkaus sûnûs: Algi-mantas, Vytautas ir Kastytisjau iðkeliavæ Amþinybën.)

Partizanø dainas atlikosolistas D.Jokubauskis irMaþeikiø tremtiniø choras„Atmintis“ vadovë ZitaGuþauskienë.

Juozo Vitkaus-Kazimieraièioatminimas áamþintas gimtinëje

Jau keliolika metø JonoNoreikos-Generolo Vëtrosgimimo dienà Pakruojo rajo-no, Ðukioniø Jono Noreikospagrindinëje mokyklojevyksta Ðiauliø regiono pa-grindiniø mokyklø mokiniøbëgimo varþybos, skirtos Jo-no Noreikos atminimui. Ðie-met jos vyko spalio 3 dienà.Dalyvavo aðtuonios koman-dos ið Pakruojo, Kelmës irÐiauliø rajonø, ið viso164 bëgikai. Pirmà kar-tà savo jëgas iðbandë irketuri Lietuvos kariuo-menës Depø tarnybosarsenalo kariðkiai.

Po iðkilmingo sportoðventës atidarymo padë-ta gëliø, uþdegta atmini-mo þvakuèiø prie pa-minklo Jonui Noreikai,kuris yra pastatytas jo të-vø buvusios sodybos vie-toje Pakruojo rajone,Ðukioniø kaimo centre.

Èia prisimintas JonoNoreikos-GeneroloVëtros nueitas kelias.Jonas Noreika gyvenotik 36 metus, taèiau kiek-

viena jo pragyventa diena ver-ta deðimtmeèiø. Jis ir Karomokyklos lektorius, ir þurna-lo „Kariûnas“ redaktorius,gabus þurnalistas, kariuome-nës teismo narys. Kaip kari-ninkas, davæs priesaikà tar-nauti Lietuvai, iðtikimai joslaikësi. Ir sovietø okupacijos,ir faðistinës Vokietijos oku-pacijos metu buvo kovos suokupantais organizatorius.1940 metais ákûrë Þemaitijossukilimo centrà, o Mordosuo-se – tautinio darbo apsaugoskuopà. Vokieèiø okupacijosmetais vadovavo visos Þe-maitijos antinacinei kovai,reikalavo uþdrausti genocidà,taip pat – reikalavo, kad Lie-tuvai bûtø suteikta savivalda.Net Ðtuthofo koncentracijosstovykloje savo draugui sakë:„Kodël gi mes turime bëgti iðLietuvos? Ne, mes turim bû-ti kartu su savo tauta. Kartu

kovoti ir, jei reikës, mirti“.1946 metais tapo pogrindiniuginkluotøjø pajëgø vadu, jamsuteiktas ginkluoto pasiprie-ðinimo generolo laipsnis.1947 metais okupantø jis bu-vo nuþudytas ir uþkastas Tus-kulënuose.

Bëgimo varþybose pradi-nukams teko áveikti trumpes-nes distancijas nei vyresniøjøklasiø mokiniams (pirmø–treèiø klasiø mokinukai bei ket-

virtoje klasëje besimokanèiosmergaitës bëgo 300 metrø).

Ðià distancijà pirmieji ávei-kë Klovainiø ir Balsiø pagrin-diniø mokyklø pirmokai Dei-mis Mackonis ir Gabija Ju-ciûtë, Triðkoniø pagrindinësmokyklos antrokas Reiman-tas Mikðys ir jo bendraamþëbalsietë Gustë Kielaitë. Taippat – Balsiø mokyklos tre-èiaklasis Tadas Jucius ir ket-virtokë ið Klovainiø FaustaGailiûnaitë bei Paðvitinio pa-grindinës mokyklos treèiojeklasëje besimokanti Raimon-da Grubliauskaitë.

Ketvirtø klasiø berniukaivarþësi dvigubai ilgesnëje –600 metrø – distancijoje. Èianepralenkiamas buvo balsie-tis Jonas Sakalauskas. Ko-mandinëje áskaitoje nugalëto-ja tapo Balsiø pagrindinësmokyklos komanda.

103-iosioms JonoNoreikos-Generolo Vëtros

gimimo metinëms

Prie paminklo Jonui Noreikai-Generolui Vëtrai

Minëjimo dalyviai prisiminë Jono Noreikos gyvenimo kelià

(keliama á 9 psl.)(keliama á 8 psl.)

Prie paminklo plk. ltn. Juozo Vitkaus-Kazimieraièio atminimuiGajutës Abelkienës nuotrauka

82013 m. spalio 18 d. Nr. 39 (1061)TremtinysRugsëjo 26 dienà Ðakiø

rajono savivaldybës vieðojojebibliotekoje ávyko labai pra-sminga ðventinë popietë – uni-kalaus daugiatomio leidinio„Novuþës kraðto vaikai“ 9-jotomo sutiktuvës. Erdvi bib-liotekos salë vos sutalpino iðávairiø Lietuvos vietø atvyku-sius þmones, turinèius savokilmës ðaknis Zanavykø þe-mëje. Bibliotekos direktorëRegina Ûsienë visus atvyku-sius sutiko graþiu renginiu irnuoðirdþiu atidumu. Popietæpradëjo Aptarnavimo sky-riaus vedëja Lina Eringienë,pristatydama knygà ir jos pa-grindiná autoriø BernardàAleknavièiø – Lietuvos Res-publikos Vyriausybës kultû-ros ir meno premijos laurea-tà, Klaipëdos miesto ir Ðakiørajono garbës pilietá, fotogra-fijos meistrà, þurnalistà beinepailstantá kraðtotyrininkànuolat beieðkantá, kaip Vaiþ-gantas, gyvøjø „deimanèiu-kø“, kurie savo veikla liudijapaèio gyvenimo gyvybiðku-mà, kûrybinæ dvasià. Vedëjagreta Bernardo Aleknavi-èiaus atsisësti pakvietë ir joiðtikimuosius pagalbininkus,daug prisidëjusius prie knygossudarymo – Sigità Kumetaitáir Vincà Aleknavièiø. Popie-tæ labai prasmingai pradëjobûrelis skaitoviø – Lina Erin-gienë, Ona Jasinskienë, Da-nutë Batisienë parengtu lite-ratûriniu montaþu. ÐakietësVioletos Simonavièienësrankose prabilo gitaros gar-sai, o jos pradëtai dainai pa-gal Bernardo Brazdþionioþodþius „O, atsimenu name-lá...“ pritarë visi susirinku-sieji. Jausmingà poetiðkàþodá tarë Ðakiø rajono savi-valdybës mero pavaduotojaRima Rauktienë, pasveiki-nusi knygos autorius bei za-navykø þemæ. Ji paskaitëÐakiø literatø klubo „Lygu-mø ðaltinis“ aktyvios narësmokytojos, savo kraðto pat-riotës ir plaèiai þinomospoetës Janinos Marcinkevi-èienës poezijos posmus.

Sveikinimo þodþius taræsLietuvos Respublikos Seimonarys profesorius ArimantasDumèius bibliotekai padova-nojo keletà vertingø knygø.

Pagrindinis ne tik pristato-mos knygos, bet ir ankstes-niais metais iðleistø kraðtoty-riniø knygø autorius Bernar-das Aleknavièius, gimë Lekë-èiuose. Prigijo ne tik zanavy-kuose, bet kiek vëliau ir Klai-pëdoje. Tai didelio darbðtu-mo ir kûrybinës dvasios þmo-gus. Jo produktyvi veikla tie-siog liejasi per kraðtus: jis bu-vo ilgametis Eltos korespon-dentas, þinomas fotografas,surengæs net 14 fotografijosteminiø parodø: „Tëviðkëmana“, „Lietuvninkai“, „Þe-maièiø þemës Rûpintojëliai“,„O buvo taip...“ ir kt. Bernar-do Aleknavièiaus daugelá me-tø rûpestingai kaupta kryp-tinga fotografijø medþiagasudarë jo autorines solidþias

knygas „Donelaitis ir mes“,„Vydûnas“ ir kt. Deðimtistûkstanèiø negatyvø padova-nojo Klaipëdos bibliotekai.Jis yra Klaipëdos Vydûnoklubo ákûrëjas, tautodailinin-kø bei Vydûno draugijø gar-bës narys, Lietuvninkø ben-drijos „Maþoji Lietuva“ stei-gimo iniciatorius, iðleidæs 24knygas. Jo knygose daugiau-siai matome þmones, jø gyve-nimo ir veiklos apraðymus.Pats autorius pastebi, kad„apraðydamas tarsi prikeli

pamirðtus þmones. Dirbda-mas toká darbà labai pratur-tëji...“ Kukliai kalbëdamasapie save, ypaè vertina savotalkininkus, pabrëþdamas – „be kitø þmoniø nebûèiau nie-ko padaræs“. Jo darbo ritmonetrikdo jau nueitas 83 metøgyvenimo kelias. Jo kûrybinësmintys, mëgstamas darbassuteikia jam gyvybingumo.„Kai turi mëgstamà uþsiëmi-mà – tai ir gyveni,“ – sakoBernardas. Dar priduria, kadjam daug kûrybinio impulsosuteikia þmona Antanina, sumeile tvarkydama visà namøûká, þerdama gerus patarimusjo kûrybinëje veikloje.

Bernardo Aleknavièiauskûrybinë veikla ávertinta dr.Vinco Kudirkos, Ievos Simo-naitytës bei Lietuvos Res-publikos Vyriausybës kultû-ros ir meno premijomis uþnuopelnus Lietuvos kultûraiir menui.

Ðiame – 9-ajame gausiaiiliustruotame „Novuþës krað-to vaikai“ tome, turinèiame243 puslapius, apraðyta 120garsiø zanavykø, gimusiø1930–1940 metais. Ant krei-dinio popieriaus pateiktos irjø nuotraukos. Knygos áþan-goje paraðyti poetës JaninosMarcinkevièienës þodþiai lygatveria ir visà knygos turiná:„Þmogus – ugnis:/ ásiþiebia,dega, liepsnoja.../ Jis – lygþvaigþdë:/ taip ryðkiai spindi/savo darbø ðviesa/ ir... uþgæs-ta“, o Irena Lukoðevièiûtë-Skuèienë priduria – „Þmogusturi ðviesti kitiems...“

Ðiuos þodþius tarsi at-spindi pirmasis knygos skirs-nis, pavadintas „Að èia – gy-va“. Jame minimi sovietinësokupacijos metø ávykiai, kaiVasario 16-osios iðvakarëseZanavykijos kraðto tai vieno-je, tai kitoje vietoje nuðvisda-vo visø laukti „vilties þiburë-liai“ – suplevësuodavo lietu-viðkos Trispalvës. „Þmonës,iðvydæ ðias vilties „liepsne-les“, braukë aðaras ir tvirtaitikëjo, jog okupacinis reþi-mas kada nors baigsis. 20 am-

þiaus penktajame–devintaja-me deðimtmeèiuose ðias vil-ties „liepsneles“ daþniausiaikëlë vyresniøjø klasiø moki-niai. Tai buvo bene populia-riausia nesmurtinio pasiprie-ðinimo forma sovietø oku-puotoje Lietuvoje“ – raðoknygos autoriai. Taèiau iðkel-ti trypiamos, bet Nenugalëtosvalstybës tikràjà vëliavà buvodidþiulë rizika ir daþnai gy-venimo auka. Prisimenuniûriaisiais sovietiniais me-tais plevësavusià Trispalvæant Kauno Jëzuitø baþny-èios bokðto, kurià 1955 me-tais Vasario 16-osios iðva-karëse iðkëlë netoliese buvu-sios 9-tos vidurinës mokyk-los, vëliau pavadintos Ado-mo Mickevièiaus vardu (da-bar Jëzuitø gimnazija), drà-sûs mokiniai – Algirdas Lio-rentas (Lietuvos kariuome-nës aviacijos pulkininko ltn.Jono Liorento, skridusio1934 metais kartu su A. Gus-taièiu ir R. Marcinkumi lëk-tuvais ANBO IV aplink Eu-ropà sûnus) ir Algirdas Pet-rusevièius, lietuviðko ginklokûrëjas, buvæs LR Seimo na-rys. Vëliava skleidë tautinësstiprybës ðviesà iki pat vidu-dienio: èekistai bijojo prie josartintis, nes pridëta plyta imi-tavo minà... Saugumieèiamssusekus, A. Liorentas buvonuteistas 10 metø, o A. Pet-rusevièius – 8 metams lage-rio. Bandant ið jo pabëgti, Al-girdas Liorentas buvo nuðau-tas, o Algirdui Petrusevièiuibuvo nupjauta ranka... Pana-

ðiai nutiko ir Ðakiuose: 1952metø vasario 15 dienos vaka-re iðkëlæ Trispalvæ virð Ðakiøvandentiekio bokðto devyniÐakiø gimnazijos mokiniai uþvadinamàjà antitarybinæ veik-là buvo nuteisti net 25 metuskalëti. Vien uþ trijø spalvøskareliø suriðimà drabuþinë-je dvi jaunesniø klasiø mer-gaitës buvo paðalintos ið mo-kyklos. Trispalvë sovietineivaldþiai këlë didelá siaubà. Ta-èiau okupacinë valdþia josneáveikë jokiomis represinë-mis priemonëmis. Jos nebu-vo galima nugalëti – ji mûsønenugalimos dvasios iðraiðka.Knygos „Novuþës kraðto vai-kai“ 9-ajame tome pateiktosÐakiø gimnazijos 1952 me-tø Laisvës kovotojø nuo-traukos ir jø gyvenimo apra-ðai. Knygos 46-tame pusla-pyje Janina Stanislovaitytë-Ðimonienë pateiktuose pri-siminimuose, demaskuoda-ma sovietiná melà ir stribøsiautëjimà, raðo: „Tëveliaisusiremontavo ûkinius pas-tatus, pasistatë moderniàgyvenamàjà, kuri, kaip vë-liau suþinojau, mus ir praþu-dë. Ðios mûsø gyvenamosioslabai prireikë stribø vadui,tuometiniam Lukðiø Leninokolûkio pirmininkui K. Gli-kui. Ðis þydelis pasistengë,kad ne tik mûsø sodyba, betir graþios svajonës bûtø su-griautos. ...Naktá á mûsø na-mus pasibeldë nekviesti sve-èiai su K. Gliku prieðakyje.Praneðë, kad esame iðkeldina-mi uþ Lietuvos ribø... Vertëpasiraðyti, kad á Sibirà va-þiuojame savo noru.“ Toká„savanoriðkumo“ melà Rusi-jos kai kurie valdininkai nesi-gëdija skleisti ir dabar.

Atidþiau pasklaidþius kny-gà, joje matome 14-os moky-tojø, 18-os mokslo darbuoto-jø, trijø NepriklausomybësAkto signatarø, trijø kunigø,vieno dabartinio Seimo nario,raðytojø-literatø, vertëjø, þur-nalistø, kraðtotyrininkø, ar-chitektø pavardes, jø veiklos

epizodus, iðgyvenimus ir liki-mus. Turtinga ta Zanavykøþemë, kaip ir kiti Lietuvos re-gionai savo iðkiliais vaikais,sugebanèiais spindëti tomisþvaigþdëmis. O jas suskai-èiuoti knygos autoriams bu-vo tikrai nelengva. Gal tømirksniø liko dar nesuskai-èiuotø. Ir kas juos visus sus-kaièiuos... O kai kurie jau iruþgesæ... Autoriai, rodydamididelá kruopðtumà ir kantru-mà, kiek leido sàlygos, kaip bi-tutës rinko tas þvaigþdes á di-delá gyvà korá – 243 puslapiøknygà, kurios alsavimu taipgërëjosi visi susirinkusieji á Ða-kiø bibliotekos salæ. Jà á pa-saulá paleido graþiai atspaus-dintà bei aprengtà Klaipëdosspaustuvë „Druka“. Daug kassveikino ðià knygà, jos auto-rius ir leidëjus savo ðirdieskalba, pasakytu poetiniu þo-dþiu. Èia malonu buvo sutik-ti ir ið Ðilutës atvykusá savo li-tuanistiniø studijø kursodraugà Anatolijø Þibaitá suþmona – þinoma Þemaitijojepoete Dalia Zambacevièiûte-Þibaitiene, kurios ðaknys glû-di zanavykø þemëje. Anatoli-jus buvo vienas ið mûsø bûrio,kuris sovietinës okupacijosmetais – 1956 metø Vëliniø ið-vakarëse slapta tvarkë lietu-viø kariø kapus Rasø kapinë-se. Dalia taip pat sveikino Ber-nardà Aleknavièiø ir jo pagal-bininkus naujai iðleistos kny-gos proga, paskaitydama sa-vo kûrybos eiliø, padovano-dama keletà savo poezijosknygeliø svetingai Ðakiøbibliotekai. Man teko gar-bë pasveikinti iðkiløjá Za-navykijos sûnø BernardàAleknavièiø, áteikiant jamLietuvos Sàjûdþio Kaunoskyriaus jubiliejiná Padë-kos raðtà uþ patriotinæveiklà, uþ mûsø valstybëskultûros stiprinimo dar-bus, uþ jos istorinës atmintiesrinkimà ir saugojimà.

Gera, kad Novuþës krað-to vaikai turi toká artimà irbrangø didelës dvasios kûry-bingà brolá.Zigmas TAMAKAUSKAS

Að èia – gyva...

Juozo Vitkaus-Kazimieraièio atminimas

áamþintas gimtinëje

Buvæ lituanistiniø studijø kurso draugai, antisovietinës re-zistencijos dalyviai poetë Dalia Þibaitienë su vyru Anatolijumiir Zigmas Tamakauskas dþiaugiasi graþiai iðleista knyga

Kalbëjo Ðauliø sàjungosvadas plk. Antanas Plieskis,Þemaitijos ðauliø 8-osiosrinktinës vadas Vaclovas Rin-gys. Pastarasis apdovanojoMaþeikiø kuopos ðaulius, dir-busius prie paminklinio ak-mens pastatymo. Taip pat ið-kilmëse dalyvavo Viekðniøgimnazijos jaunieji ðauliai, va-dovaujami Antano Ðleþo.Renginá vedë Maþeikiø kul-tûros centro renginiø organi-zatorius Paulius Mylë.

Maþeikiø ðauliø kuopos

vadas Pranas Trakinis tikisiTirkðliø pagrindinës J. Vit-kaus-Kazimieraièio mokyk-loje ákurti jaunøjø ðauliø bûráir pavadinti já J.Vitkaus-Ka-zimieraièio vardu.

LPKS Maþeikiø skyriauspirmininkas Albertas Rugi-nis J.Vitkaus giminëms áteikëatminimo lentelæ su uþraðu„Èia ilsisi partizano Motina“,kad ja bûtø paþymëtas J.Vit-kaus motinos Genovaitës Plo-nytës-Vitkienës kapas Tirkð-liø kapinëse.

Albertas RUGINIS

(atkelta ið 7 psl.)

9 2013 m. spalio 19 d.Nr. 39 (1061) Tremtinys

103-iosioms Jono Noreikos-GeneroloVëtros gimimo metinëms

Yra Lietuvoje þmoniø, ku-rie savo gyvenimu ir ðirdimiðvieèia ir ðildo. Mano gyveni-me tokiu þmogumi pastarai-siais metais tapo ambasado-rius Vytautas AntanasDambrava. Vasarai, kartu suparskrendanèiais paukðèiaisgráþæs á Vilniø, visada paskam-bina – gerà þodá pasako, tai árenginá pakvieèia, tai manoknygà nuperka, keliskart di-desne kaina, negu ji kainuoja,matyt, þinodamas, kà reiðkiaLietuvoje raðyti ir leisti kny-gas. Finansiðkai parëmë ma-no monografijos „Moksloty-ra“ leidybà, o ðià vasarà pado-vanojo savo brolio StasioDambravos knygà „Sibiro vai-vorykðtës“ (V., 2012) ir se-sers Vitalijos Dambravaitës-Sluckienës „Tëvyne, kur tu?1941–1961“ (V., 2013).

Savo straipsniuose ir manmieliausioje knygoje „Tauto-tyros etiudai“ (V., 2011) ra-ðiau apie lietuvá, JAV diplo-matà Vytautà Antanà Damb-ravà, Lietuvoje vadinamà dip-lomatijos Mocartu, citavautrumputæ informacijà apie joðeimà ir jos likimà okupuoto-je Lietuvoje, remdamasiV.Valiuðaièio knyga „Ðirdis –Lietuva. Vytautas AntanasDambrava diplomatinëje tar-nyboje“ (K., 2000). Joje bu-vo raðoma: 1941 metø birþe-lá „jo akyse okupantas uþkalëtremtiniø vagonuose motinàsu trimis maþameèiais broliu-kais ir sesute, taip pat tëvà, iriðsiuntë neþinoma kryptimi áRytus, já patá, dvideðimtmetájaunuolá, palikæs NaujosiosVilnios geleþinkelio stotyjevienplauká ir vienmarðkiná, benamø, be artimøjø, vieniðà irsvetimà savoje þemëje“ (Vo-verienë Ona. Tautotyros etiu-dai. – V., 2011. P. 418–424).

Vitalija Dambravaitë savoknygoje „Tëvyne, kur tu?1941–1961“ atskleidë daugiki ðiol man neþinomø faktøapie ambasadoriaus gyvenimàir veiklà. Pasirodo, tai ji, tadaketuriolikmetë mergaitë,nuovoki ir iðmintinga, iðgel-bëjo savo mylimà vyriausiàjábrolá Vytautà Antanà nuotremties. Utenoje okupantøaktyvistai Segaliai, Berelis irBencelis sudarinëjo sàraðusþmoniø, kuriems buvo skirtatremtiniø á Sibirà dalia. Kai tieaktyvistai uþëjo á Dambravønamus, tëvø namuose nebu-vo, o Vytautas Antanas jaudveji metai studijavo Vilniausuniversitete teisæ. Namuosebuvo tik Vitalija. Ji grieþtaiuþprotestavo, kai bolðevikøaktyvistai á sàraðà norëjoátraukti ir Vytautà Antanà.Mergaitë grieþtai ir katego-riðkai tvirtino: „Jis èia negy-vena“. Taip jo á sàraðus ir ne-áraðë.

Bet Vytautas Antanas at-ëjo á Naujosios Vilnios gele-þinkelio stotá su viltimi, kad irjis prisijungs prie ðeimos, veþa-mos á mirtá. Jo nepriëmë á trem-tiniø vagonà. Mama dar spëjoiðmesti per gyvulinio vagono

langà sûnui kailinukus. Tëvasatskirtas nuo ðeimos NaujosiosVilnios stotyje buvo iðveþtas ávienà ið mirties lageriø, kur ka-liniai buvo marinami badu. Sû-nus Vytautas Antanas Damb-rava su mama ir savo broliaisbei seserimi pasimatë tik po36 metø, 1977 metais. Po pus-meèio Apolonija Dambravie-në mirë.

Silvestras Dambrava, ðei-mos tëvas, prieðkario nepri-klausomoje Lietuvoje tarna-vo policijoje, dirbo vadovau-janèiose pareigose nuo 1925iki 1940 metø rugsëjo mëne-sio. Silvestro ir ApolonijosPabarðkaitës-Dambravienësðeimoje augo ðeði vaikai: Vy-tautas Antanas, Robertas,Vitalija, Stasys, Kæstutis irGediminas. Robertas mirëbûdamas 16 metø.

1941 metø birþelio 14 die-nà Dambravø ðeimà su ketu-riais vaikais (vyriausiajai Vita-lijai tada buvo 14 metø) sovie-tiniai okupantai iðtrëmë á Si-birà. Tëvas Silvestras Damb-rava Naujosios Vilnios -gele-þinkelio stotyje buvo atskirtasnuo ðeimos ir iðveþtas á Kras-lago 7-àjá Ustj Pojmensko la-gerá, kuriame 1942 metø sau-sio 9 dienà mirë nuo iðsekimo.Ðeima apie jo mirtá suþinojojau bûdama tremtyje – Alta-jaus kraðte Troicko gyvenvie-tëje. Apolonija Dambravienësunkiai dirbo miðko kirtimodarbus. Antraisiais karo me-tais Troicke siautëjo maliarijos(tropinio drugio) epidemija.Ðeima, gyvenanti pusbadþiu,vienas po kito persirgo ðia li-ga. Mama ir Vitalija labai nu-silpo. Taèiau lagerio priþiûrë-tojai nuo darbo neatleido. Jukvisi tremtiniai á Sibirà buvoatveþti mirti.

Pasibaigus karui, Apolo-nija Dambravienë ryþosi suStundþiø ðeima ið tremties ið-siøsti jaunesniuosius sûnusKæstutá ir Gediminà. Jiemssaugiai parvykus á Lietuvà,nusprendë su kitais vaikais iðtremties pasprukti. Pasiekægimtuosius namus, juos radouþimtus iðtikimøjø sovieti-niam reþimui. Tiems, kurietuos namus statë ir kûrë, Lie-tuvoje vietos nebeliko. Pri-glaudë dori ir dràsûs lietuviai.Gobðumas ir godulys tada darnebuvo uþvaldæ lietuviø ðir-dþiø. Taèiau 1949 metø sau-sio 6 dienà Apolonija Damb-ravienë su sûnumis Stasiu irKæstuèiu buvo suimti ir nu-bausti trejiems metams uþpabëgimà ið tremties. Kalëjo

skirtinguose lageriuose. Pokanèiø lageriuose buvo iðga-benti á jø buvusià tremties vie-tà. Ten ir susitiko.

Vitalija su Gediminuslapstësi ir mokësi Lietuvoje.Taip pat padëjo geri þmonës.Vitalija sidabro medaliu bai-gë Utenos vidurinæ mokyklàir buvo paskirta toje paèiojevidurinëje dëstyti rusø kalbà.Neilgai mokytojavo. Atsira-do iðdavikas. Vitalija buvosuimta, kaip ir kiti jos ðeimosnariai, nuteista trejiems me-tams lagerio uþ pabëgimà iðtremties. Atkalëjusi tuos tre-jus metus etapu iðsiøsta átremties vietà. Lietuvoje likoseptyniolikmetis Gediminas.Vaikinukas sunkiai vertësi,dirbdamas atsitiktinius dar-bus, pamaitinamas ir apnak-vindinamas, tada dar nenu-

tautëjusiø lietuviø. Su-kakus amþiui, paimtas ásovietinæ kariuomenæ.Tarnybà atbuvæs Gedi-minas pats savo noru ið-vyko tremtá pas ðeimà.

Susitaikæ su likimu irKGB „geradëjø“ prana-ðavimais, kad jie ið Lie-tuvos yra iðtremti amþi-nai, visi Dambravai, ma-mos Apolonijos Damb-

ravienës raginami, kibo ámokslus. Stasys ir Kæstutisástojo ir baigë Bijsko (Alta-jaus kraðte) pedagoginio ins-tituto Fizikos matematikosfakultetà, Vitalija Barnaulopedagoginiame institute ágijofilologës – anglø ir vokieèiøkalbos mokytojos diplomà,Gediminas ryþosi stoti á Alta-jaus medicinos institutà ir1962 metais já sëkmingai bai-gë. Jis á Lietuvà gráþo tik 1965metais, trejus metus atidirbæsuþ gydytojo chirurgo diplo-mà. Kiti ðeimos nariai á Lietu-và gráþo 1961 metais. Kaip irvisiems politiniams kali-niams, taip ir Dambravoms,Lietuvoje teko daug iðkentë-ti, grumiantis uþ vietà gyveni-

me ir po Lietuvos saule. Kaipsavo knygoje raðo StasysDambrava, gráþæ á Lietuvà,baigæ aukðtuosius mokslus irpasiruoðæ savo þiniomis irdarbu tarnauti Lietuvai, ilgaidar buvo priversti jaustis átar-tini ir antrarûðiai. Tik atkûrusNepriklausomybæ pasijutoesà visaverèiais þmonëmis,nors dar ilgai teko laukti, „kolnekaltas þmogus buvo pava-dintas nekaltu“ (StasysDambrava. Sibiro vaivorykð-të. V., 2012. P. 47).

Lietuvius, Sibiro tremti-nius, pasiekdavo þinios apiepartizanø kovas uþ Lietuvoslaisvæ ir jø paþástamø vaikinøþûtis. Mûðyje su okupantaisþuvo ir Vitalijos vaikystësdraugas, studentas Jonas, ta-pæs partizanu. „Jis þuvo ne-toli savo tëviðkës, beginklis,jau suþeistas, surastas karei-viø ðunø ir subadytas jø so-vietiniais durtuvais su manolaiðkais prie krûtinës. Saugu-mieèiai ilgai po to ieðkojo tølaiðkø autorës, tikslino brai-þà daugelio merginø, gimi-niø. Visi tylëjo, liûdëjo savoVado,“ – raðo savo knygojeVitalija. (Vitalija Dambra-vaitë-Sluckienë. Ten pat, p.30). Jam Vitalija savo poe-zijoje paskyrë ne vienà liûde-sio ir skausmo eilutæ, tarp jøir ðià:Að netekau Tavæs.... ir aðaros

nurieda.O Tu toks mielas vis ir visad

toks brangus.Að laukiau vis Tavæs,

ateinanèio per sniegà.Ir ðiandien laukiu vël, nors

toks niûrus dangus...Tremtiniai Lietuvos parti-

zanus visur ir visada laikë did-vyriais, prilygstanèiais Þal-girio mûðio karþygiams, jøaukà ant Tëvynës laisvës au-kuro laikë ákvepianèiu pa-vyzdþiu.

Genialusis vokieèiø poe-tas V. Getë savo laiku raðë:„Ið visø mokslø pats nuosta-

biausias yra istorija: ji prike-lia gyvenimui mirusiuosius“.Deja, su viena sàlyga: jeigu jøgyvenimas yra apraðytas.Tremtiniai ir politiniai kali-niai Vitalija Dambravaitë irStasys Dambrava prikëlë gy-venimui ne tik savo artimuo-sius: mamà Apolonijà Damb-ravienæ; tëvelá prieðkario ne-priklausomos Lietuvos poli-cijos pareigûnà SilvestràDambravà, paþástamus Lie-tuvos partizanus, ávardijoLietuvos iðdavikus, bolðevikøkolaborantus, kuriø dëka Lie-tuvoje vyko visos niekðybës irþudynës. Savo gyvenimu gynëdvasines vertybes, kuriø Tau-ta nebeteko. Abu Dambra-vos, brolis ir sesuo, paraðæknygas apie lietuviø Tautospatirtas kanèias, atsidûrusKomunistø partijos ir jos nuo-dingojo voro NKVD, KGBgniauþtuose, okupavus Lie-tuvà. Ir ne tik apie jas. Bet irapie tos kartos lietuviø iðsau-gotas tautines vertybes, ku-rias siekë sunaikinti okupan-tas, – meilæ Tëvynei ir verþi-màsi á jà, tikëjimà, ne kartà vi-sus juos gelbëjusá paèiomistragiðkiausiomis jø gyvenimominutëmis, mokslà, kaip la-biausiai þmogui siektinà ver-tybæ, kûrybingumà (Vitalijatapo ne tik mokytoja, bet irpoete, savo ilgesá tëvynei irskausmà iðliejanèia eilëmis,jos redaguoto lietuviðko laik-raðtëlio „Tëvynës ilgesys“ ini-ciatore ir redaktore).

Vitalijos Dambravaitës-Sluckienës ir Stasio Dambra-vos knygos: „Tëvyne, kur tu?1941–1961“ ir „Sibiro vaivo-rykðtës“ iðliks stovëti tautossargyboje, kaip ryðkiausiaslietuviðkos valios, gebanèiospakilti, net ir virð þmogui sun-kiai suvokiamø baisiø gyveni-mo sàlygø, pavyzdys, o jø au-toriø ðirdies nerimas ir lieps-na budëti... kad istorija nie-kada nepasikartotø.Prof. Ona VOVERIENË

Meilë Tëvynei, vedusi gyvenimo keliu

Antroji vieta atiteko pa-ðvitinieèiams, treti liko bëgi-kai ið Klovainiø.

Vyresniøjø klasiø moks-leiviams pagal amþiaus gru-pës reikëjo bëgti 500, 1000 ir1500 metrø distancijas.

Pusës kilometro bëgimodistancijoje pirmos finiðavobalsietë Vika Vaitekûnaitë,klovainietë Goda Miðeikytë irlengvaatletë ið Lioliø (Kel-mës rajonas) pagrindinës mo-kyklos Audronë Valèiukaitë.Tos paèios mokyklos atstovëLaura Vereikytë triumfavokilometro distancijoje.

Kilometrà pirmieji áveikë

ir lioliðkis Audrius Valèiu-kas, sportininkas ið BalsiøRolandas Ðibirkðtis bei Kai-riø (Ðiauliø rajonas) pagrindi-nës mokyklos moksleivis Ro-kas Ickys. Paðvitinieèiui Dovy-dui Maðnickui lygiø nebuvo pu-santro kilometro distancijoje.Vyresniøjø klasiø mokslei-viams skirtoje trasoje savo jë-gas iðmëgino ir Lietuvos ka-riuomenës Depø tarnybos ar-senalo kariðkiai. Pusantro kilo-metro distancijà pirmas áveikëkarys Romas Burneckas.

Komandinëje áskaitojemokyklø, kuriose mokosi iki100 vaikø, grupëje pirmojivieta atiteko Degësiø pagrin-

dinës mokyklos bëgikams.Antràjà ir treèiàjà vietas uþë-më varþybø ðeimininkai – Ðu-kioniø Jono Noreikos pagrin-dinës mokyklos pirmoji irantroji komandos.

Mokyklø, kuriose mokosidaugiau nei 100 mokiniø, gru-pëje triumfavo Kairiø pagrin-dinës mokyklos lengvaatle-èiai. Antràjà vietà pelnë spor-tininkai ið Lioliø, treèiàjà –balsieèiai.

Prizininkams áteiktos tau-rës, medaliai. Pakruojo buvætremtiniai komandoms daly-vëms áteikë knygø apie trem-tá bei rezistencijà ir saldainiø.

Zita VËÞIENË

(atkelta ið 7 psl.)

Vytautas Antanas Dambrava

102013 m. spalio 18 d. Nr. 39 (1061)TremtinysPrisiminimai apie Sibirà

Jau po karo pavyko persi-kelti gyventi á patá Trojickomiestelá. Tai buvo rajonocentras su geleþinkelio stoti-mi, mokykla ir mamos darbo-viete, maisto ir nedidele uni-versaline parduotuvëmis, tur-gumi, milicija ir NKVD sky-riumi (þmonës iððifruodavo,„Neznaju kogda vernus do-moj“, – neþinau, kada gráðiunamo) – rus. Gatvës mieste-lyje buvo negrástos, be ðaligat-viø. Tiesa, tuo metu mûsø tri-jø ðeimø kooperatyvas buvojau gerokai sumaþëjæs. Kinèi-nienë ir Sasnauskienë ryþosiiðleisti po vienà vaikà (Inutæir Rimutá) á Lietuvà, – tuometu buvo galima dalá trem-tiniø vaikø perduoti gimi-nëms á Lietuvà. Buvo labaiskaudus iðsiskyrimas ir ma-moms su vaikais, ir vaikamssu mamomis. Tik begalinëmeilë ir viltis, kad vaikui busgeriau, lëmë sprendimà ið-leisti bent vienà vaikà á tëvy-næ prieð jo norà. Atsimenu,kaip verkë gráþusi ið stotiesSasnauskienë, iðlydëjusi savoRimutá. Jis buvo prikalbintasvykti pas dëdæ á Dotnuvà, kur,sakë, jam paruoðta daug þaisløir skaniø valgiø. Taèiau prievagono tas vaikelis apsikabi-no mamos kaklà ir prisispau-dæs prie krûtinës verkë, kad jisnori bûti su ja ir kad jo neati-duotø tai „raganai“, kuri pri-iminëjo ir registravo iðvyks-tanèius vaikus. Neuþilgo Kin-èinienë su sûnumi Vidu, neþi-nau kokiomis aplinkybëmisgavusi leidimà, gráþo á Lietu-và. Po kurio laiko rusë kaimy-në pasiûlë mamai savo sû-naus, tarnavusio kariuome-nëje Lietuvoje ir atvykusiotrumpø atostogø, paslaugà.Sûnus galëtø nuveþti manearba brolá Rimà iki Vilniaus.Rimas labai norëjo gráþti áLietuvà, jo negàsdino net uba-go terba Lietuvoje. Tad mesatsisveikinome su Rimu, ku-riam tuo metu buvo 12 metø.Kaune jo su nekantrumu lau-kë mano rûpestinga moèiutë(mamos mama Celina Milvy-dienë), pati patyrusi ávairiøgyvenimo iðbandymø. Pami-nësiu keletà. Ji anksti taponaðle. Viena pati dirbdamauþaugino ir iðleido á aukðtuo-sius mokslus tris vaikus. Þu-vus vyrui, dukrai Janinai (ma-no mamai), kuri buvo vyriau-sia, tebuvo 12 metø. Du sû-nûs, Aleksandras ir Juozas,buvo jaunesni. Moèiutei 1941metø birþelio mënesá teko ið-gyventi dar dvi tragedijas:mûsø ðeimos iðtrëmimà ir jau-niausio sûnaus Juozo þûtáBirþelio sukilimo metu. Darpo keleriø metø á Vakarus pa-sitraukë vyresnysis sûnusAleksandras, kuris vëliausaugumo sumetimais ið Aust-ralijos raðydamas jai laiðkus,kreipdavosi þodþiais „gerbia-

ma ponia“, net neminëdamasþodþio „mama“. Taigi galiau-siai tremtyje ið mûsø 10 þmo-niø kooperatyvo liko penki:að su mama ir Sasnauskienësu Sibire gimusia dukterimiNijole bei vyresniuoju sûnu-mi Vidu. Gyvenome ir toliaukaip viena ðeima. Mus vieni-jo bendri rûpesèiai, iðgyveni-mai, pasitikëjimas, kilni mei-lë, pareigingumas ir atsako-mybë bei nemirðtanti viltis su-gráþti á Lietuvà.

Iðsiuntus brolá á tëvynæ,moèiutei teko malonus ir at-sakingas rûpestis pasitiktipenkerius metus nematytàanûkà, priimti já savo globon,

pamokyti lietuviø kalbosraðybos taisykliø ir dariðgydyti plauèiø tuber-kuliozæ. Kad Rimas uþ-sikrëtæs tuberkulioze,mes neþinojome. Sibireði liga buvo labai paplitu-si. Mûsø name Kirpièi-kuose gyveno vietinëmoteris, kuri sirgo atvi-ra tos ligos forma. Ji mi-rë bûdama dar labai jau-na. Broliui, matyt, buvotuberkuliozës pradinëstadija, tai nustatë Kau-no daktarai, kai moèiu-tei, prieð iðleidþiant já ámokyklà, teko patikrin-ti sveikatà. Ji anksèiaumums raðë, kad jà nuste-bino Rimo blyðkumas,ir, jos þodþiais tariant,„permatomos ausys“.Mamai nervus pradëjogadinti ir mums daug baimësávarydavo jos vakariniai ið-kvietimai á KGB, kur ganamandagiø pokalbiø metu jàvis ragino praneðti Rimui, kadjis kuo greièiau sugráþtø atgal,nes kitaip jo ir mamos laukialiûdnos pasekmës. Aèiû Die-vui, kad gerø ir supratingøþmoniø, likusiø Lietuvoje,dëka ðis reikalas buvo nuslo-pintas. Taip laimingai baigë-si ði istorija.

Moèiutë mums raðydavolaiðkus, dþiaugësi, kad Rimaspritapo prie klasës draugø,puikiai mokësi. O mums ret-karèiais net siuntiná atsiøsda-vo. Rasdavome rûkytø laðiniøgabalëlá, siûlø ritæ, gatvëje ras-tø sagø. Kartà net kelis alyvi-

nius obuolius buvo ádëjusi.Kadangi Sibire nematëme jo-kiø vaisiø, mama labai apsi-dþiaugë, kad vaikai paragausobuoliø. Obuolius sudëjo áspintelæ, o vienà supjaustëparagauti. Ji apsiverkë, kai aðprakandusi man skirtà gaba-lëlá, já iðspjoviau, toks neápras-tas man pasirodë skonis, lygkokio muilo.

Moèiutë gyveno labai kuk-liai, mûsø naujojo namo Vaiþ-ganto gatvëje pereinamamekambaryje, kuris buvo nacio-nalizuotas ir èia gyveno keliosðeimos. Neturëdama ið ko gy-venti, ji Laisvës alëjoje svërëpraeivius, tas uþdarbis buvo

labai ma-þas. Jos ne-lengva gy-venimo pa-tirtis pa-d i k t a v omintá nu-siøsti ma-mai á Sibiràsiuvamàjàm a ð i n à„Singer“.Nors ilgojekelionëje jibuvo gero-kai apga-

dinta, dideliam mamosdþiaugsmui, vietinis mecha-nikas sugebëjo pataisyti. Tasmechanikas (negaliu nepami-nëti) buvo asketiðko gyveni-mo bûdo, neturëjo ðeimos, ið-sikasæs þeminæ joje gyvenovienas. Visi „baldai“ buvo pa-gaminti jo paties ið ávairiø at-liekø, o indai – ið konservø dë-þuèiø. Maitinosi gautu uþ pa-slaugas maistu.

Gráþtant prie mûsø gyve-nimo, persikëlus á patá Tro-jicko miestelá, pradþiojenuomavome vienà kambaráið rusës, kuri turëjo medinánamà – vienà kambará ir vir-tuvæ. Ji su savo dviem suaugu-siais sûnumis apsigyveno vir-tuvëje ir gyveno labai vargin-

gai. Vienas sûnus buvo nese-niai paleistas ið kalëjimo, kursëdëjo uþ vagystes, o kitas el-getavo, tad buvo pagrindinismaitintojas. Kà atneðdavo va-karais savo ubago „terboje“,tai ir buvo jø maistas, tik bul-ves uþsiaugindavo savo dar-þe. Kaip visada, artimiausimûsø kaimynai buvo utëlës irblakës, su kuriomis nuoþmiaikovojome. Ten begyvendamipastebëjome, kad mûsø mais-to atsargos átartinai greitaisenka. Sasnauskienë keliskartus mandagiai uþsiminusinamo ðeimininkei, vis gauda-vo atsakymà, kad tai tikriau-siai tarakonø darbas.

Laimei, neteko pas jà ilgaigyventi. Mums, kaip patiki-miems, tvarkingiems þmo-nëms (taip mus vertino vieti-niai rusai), pasiûlë apsigyven-ti greta esanèiame vieno kam-bario ir virtuvës dar naujamemediniø ràstø name. Turëjo-me já priþiûrëti. Galëjomenaudotis darþu ir prie namoesanèiu tvarteliu. Ðeiminin-kas neëmë jokio nuomos mo-kesèio. Jis buvo kariðkis ir tu-rëjo iðvykti bene deðimèiaimetø kaþkur á Sovietø sàjun-gos ðiauræ, tikëjosi, kad mes

priþiûrësime ir iðsaugosi-me jo turtà. Taigi mumssusiklostë palankios ap-linkybës, kaip toje pasa-koje su netikëtai gera pa-baiga. Ðiame name jaupasijutome stabiliau. Tu-rëjome karvæ, darþà, ne-bereikëjo eiti per miðkàpo keturis kilometrus ámokyklà, o mamai á dar-bà. Netrukus mamai bu-vo pasiûlytas darbas bu-halterijoje. Po ilgokosvarstymo ji sutiko, atsi-neðë á namus mediniusskaitliukus, kokie buvodar ilgai naudojami par-duotuvëse, praktikavosigreitai jais skaièiuoti. Ási-traukiau á veiklà ir að, ovëliau net tikrindavauávairiø apskaitos formøeilutëse ir stulpeliuosesuraðytø skaièiø sumas.

Mama, turëdama iðLietuvos atsiøstà siuvimomaðinà, siûdavo mums dra-buþius ir mokyklines rudoperkelio uniformas. Ið atrai-þëliø, likusiø nuo kareiviðkøuniformø, sukurpdavo ir ðle-petes, ir mokyklinius portfe-lius. Pasklidus þiniai, kad ma-ma moka siûti, aukðtesniorango pareigûnø þmonos ta-po pirmomis jos klientëmis,praðydavo pasiûti ámantres-nes sukneles. Taip mama pa-pildydavo ðeimos biudþetà,siuvo vakarais prie þibalinëslempos. Prie to paties stalo irþibalinës lempos mes ruoðda-vome pamokas.

Vienintelës maisto par-duotuvës lentynose daugiau-siai puikuodavosi þuvø kon-

servai, o duona buvo parduo-dama pagal normas. Kartaiseilëse tekdavo stovëti pernaktá, kad jos gautume. Mies-telio turguje vyravo ðaldytaspienas, iðdëliotas be jokio ápa-kavimo ant mediniø prekysta-liø. Pienà uþðaldydavo dube-nëliuose ir lengvai iðimdavo,trumpam panardindami ákarðtà vandená. Turguje ma-tydavosi daug skrudintø sau-lëgràþø maiðø, kartais par-duodavo viðtø, rankø darboveltiniø.

Mamos uþdirbamø pinigøpragyvenimui neuþtekdavo.Reikëjo labai riboti savo po-reikius ir dar sumaniai ûki-ninkauti. Pinigø reikëjo velti-niams þiemai ásigyti, kerzobatams, be kuriø pavasará ne-ámanoma buvo apsieti. Kadjie nepermirktø, iðeinant iðnamø juos reikëdavo gausiainusmaluoti. Ant laiptø stovë-davo kibirëlis su smala ir di-deliu teptuku. Su jais eidavo-me ir á mokyklà. Pinigø reikë-jo þibalui, kurui, vadovëliamsir panaðiai. Vadovëlius pirk-davome turguje, jau naudo-tus, pageltusiais lapais. Nie-kada nepirkome skaldytømalkø, nes tai mums buvo perbrangu. Pirkdavome ràstus,kuriuos parduodavo sunkve-þimiais. Patys pjûklu supjau-davome, sukapodavome,naudodami pleiðtà ir medinákûjá. Ir kaip mes, vaikai, ne-susiþeidëme bent pirðto, sun-ku suvokti. Papildomai kuruiruoðdavome „kiziakus“. „Ki-ziakai“ – tai suformuoti ir ið-dþiovinti saulëje briketai iðkarviø mëðlo ir ðiaudø. Su-maiðydavome ðiuos kompo-nentus, mindydami basomiskojomis. Darþe augindavomebulves, morkas, raudonusburokus ir cukrinius runke-lius, agurkus, pomidorus,moliûgus, saulëgràþas ir netmachorkà (tabakà). Susmul-kindavome iðdþiovintus lapusir stiebus, gautà tabakà mamanusiøsdavo tëveliui á lagerá.Ten jis buvo vertybë, já buvogalima iðkeisti net á maistà arpopieriø laiðkams. Uþ tabakàbuvo galima ágyti ir krimina-linio nusikaltëlio palankumà.

Ið cukriniø runkeliø virda-vome saldø tamsios spalvosskystá „patoka“ arbatai ar ko-ðei pagardinti. Be to, mamaádëdavo á siuntiná tëveliuidþiovintø cukriniø runkeliøskilteliø. Sako, pirmàjá kartàparagavæs, tëvelis pagalvojo,kad tai neregëtas sudþiovin-tas vaisius. Gyvenant nepri-tekliuje, mes nelabai kuo ga-lëjome tëvelá paremti. Dëkin-gi bûdavome jo brolio ir sese-rø ðeimoms, kurios dalá rûky-tø laðiniø per moèiutæ skirda-vo mano tëveliui, pusbadþiugyvenanèiam ir sunkiai dir-banèiam Sibiro lageryje.

(Bus daugiau)Vida TONKÛNAITË-RAMANAUSKIENË

Tæsinys.Pradþia Nr. 37 (1059)

1941 metø Birþelio sukilimo dalyvis JuozasMilvydas su savo nuotaka Marija Pðemeneckai-te, kairëje brolis Aleksandras Milvydas, o deðinë-je – Marijos sesuo

Celina Milvydienë savo „darbo vie-toje“ Laisvës alëjoje, Kaune

11 2013 m. spalio 19 d.Nr. 39 (1061) Tremtinys

Redakcija pasilieka teisæ trumpinti ir redaguoti straipsnius, rankraðèiai negràþinami.

Mûsø adresas: Laisvës al. 39,LT-44309, Kaunas, tel. (8 37)323 204, faksas (8 37) 323 214.Indeksas 0117. El. paðtas:tremtinys@zebra.lt

ISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509XISSN 2029-509X

Redakcijos nuomonë nebûtinai sutampa su autoriaus nuomone.

Tremtinys

Kaina 2 Lt

Leidëjas LPKTS

Projektà „Lietuvos Laisvës kovø, tremties ir tautosnetekèiø atspindþiai“ remia

LPKTS puslapis internete: http://www.lpkts.ltÁmonës kodas 3000 32645. Ats./sàsk. Nr.LT18 70440600 0425 8365, AB „SEB“ bankas.

Spausdino spaustuvë UAB„Rinkos aikðtë“, Josvainiø g. 41,Këdainiai Ofsetinë spauda 3 sp. lankai.

Tiraþas 2600. Uþs. Nr.

S k e l b i m a i

ILSËKITËS RAMYBËJE

RedaktorëJolita Navickienë Redakcija:Dalia Maciukevièienë,Vesta Milerienë,Rasa Duobaitë-Bumbulienë

Spalio 20 d. (sekmadiená) 10 val. Rietavo urëdijos Girë-nø girininkijos Ðilø miðke pagerbsime kovose uþ Lietuvos lais-væ þuvusius partizanus. Bus aukojamos ðv. Miðios, ðventina-mas atstatytas paminklinis kryþius bei restauruota partizanøþeminë. Po minëjimo vaiðinsimës kareiviðka koðe.

Dalyviø lauksime kelio Vilnius–Klaipëda 252 km priekavinës „Armënija“, bus nuorodos á bunkerio vietà.

Norëèiau rasti þmoniø,paþinojusiø mano prosene-lius, iðtremtus á Sibirà:

Vincas (g. 1894 m.) irJuzë (g. 1892 m.) VENCKÛ-NAI 1948 m. geguþës 22 d.buvo iðtremti ið Panevëþio r.Vaiðvilèiø k. á Krasnojarskokr. Pratizanskojë r. Chabai-dakà, paskui á to paties rajo-no gyvenvietæ Minà. Vincas1952 m. mirë tremtyje, Juzë1956 m. gráþo á Lietuvà, betèia netrukus mirë.

Norëèiau, kad atsilieptøþmonës, kurie gráþo ið Sibiroir prisimena abu ar bent kuráið paminëtø Venckûnø.

Skambinti tel. 8 62347 288; raðyti el. paðtu:linas.venckunas@gmail.com.

Ið anksto dëkoju,Linas Venckûnas

Spalio 27 d. (sekmadiená) 12 val. kvieèiame á partizanoAntano Kraujelio (1928–1965) 85-øjø gimimo metiniø pa-minëjimà Utenos Kristaus Þengimo á Dangø baþnyèioje.

PatikslinimasRugsëjo 27 d. „Tremtinyje“ Nr. 36, straipsnyje „Po gulin-

èiu akmeniu vanduo neteka“ ásivëlë netikslumø:Povilas Jakuèionis Politikos komiteto pirmininko pava-

duotoju tapo ne Sàjûdþio Vilniaus taryboje, bet LPKTS Vil-niaus bendrijos taryboje, ir èia buvo iðkeltas kandidatu 1992metø Seimo rinkimuose.

Antano Vizbaro darbas, organizuojant Ariogalos sàskry-dþius, buvo sunkus ir alinantis.

LPKTS programø vykdymo darbus P. Jakuèionis inicija-vo ir skatino.

LPKTS pirmininku jis dirbo 12 metø.Atsipraðome skaitytojø.

Teklë Baðkienë1926–2013

Gimë Telðiø aps. Varniø valsè. Baginø k.1948 m. iðtremta kartu su seserimis Ire-na ir Emilija á Krasnojarsko kr. Niþnij In-gaðo r. Garðovkos gyvenvietæ. Miðke dir-bo sakinimo darbus. Á Lietuvà gráþo 1958m. Susituokë su buvusiu politiniu kali-niu Stasiu Baðkiu. Susilaukë sûnaus. Bu-vo visø gerbiama, mylima, tolerantiðka.Dainavo chore „Tremties aidai“.

Palaidota Varniø kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame sûnaus ðeimà ir artimuosius.

LPKTS Telðiø filialas

Jadvyga Kaukënaitë-Lûþienë1928–2013

Gimë Paringio k. Ignalinos r. gausiojeûkininko ðeimoje. Vyresniems broliamsástojus á partizanø gretas, 1945 m. su të-vais, broliu ir seserimis buvo iðtremta áMolotovo sritá (dabar Permës) Jusvo r.Krokolevo miðkø ûká. Jai pabëgus á Lie-tuvà – ðeimà perkëlë á Tukaèiovo miðkøûká. Po kiek laiko slapstymosi Lietuvojebuvo suimta ir gràþinta á tremties vietà.Dirbo miðko ruoðos darbus, 1957 m. su-situokë su buvusiu politiniu kaliniu. Á Lie-tuvà gráþo 1984 m. Apsigyveno Kretingoje. Iðaugino tris vaikus.

Palaidota senosiose Kretingos kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame dukteris ir sûnø su ðeimomis bei ar-

timuosius .LPKTS Kretingos filialas

Modestas Ladyga1937–2013

Gimë Rokiðkio r. Èedasuose, gausiojeûkininkø ðeimoje. 1948 m. tëvai su ketu-riais sûnumis buvo iðtremti á Krasnojars-ko kr. Kazaèinsko r. Mamontovo gyven-vietæ. Sûnus Vincas jau kalëjo lageryje.Iðtremtieji dirbo sunkius miðko ruoðosdarbus. Á Lietuvà ðeima gráþo 1958 m.,bet á savo namus nebuvo áleisti. Apsigy-veno Latvijoje. Modestas dirbo darbi-

ninku ligoninëje. Á Lietuvà gráþo 1964 m. Dirbo Vabalninko þe-mës ûkio technikume santechniku. Sukûrë ðeimà, uþaugino dvidukteris ir sûnø.

Palaidotas Vabalninko kapinëse.Nuoðirdþiai uþjauèiame vaikus, brolius, artimuosius.

LPKTS Birþø filialas

Spalio 24 d. (ketvirtadie-ná) 16 val. Panevëþio kraðto-tyros muziejaus Pasiprieðini-mo sovietinei okupacijai irSàjûdþio ekspozicijoje (Res-publikos g. 17, Panevëþyje)ávyks naujo Lietuvos gyven-tojø genocido ir rezistencijostyrimo centro (LGGRTC)leidinio „Vyèio apygardospartizanø vadas DanieliusVaitelis-Briedis“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus parti-zanø vado dukra Vita Vaite-lytë-Tylienë, knygos sudary-tojas Vaclovas Slivinskas, is-torikas Darius Juodis. Busdemonstruojamos istorinësfotografijos.

Maloniai kvieèiame daly-vauti.

Spalio 20 d. (sekmadiená) Vilkaviðkio r. Graþiðkiuose busðventinamas paminklas partizanui Antanui Ambrulevièiui at-minti. 12 val. ðv. Miðios Graþiðkiø baþnyèioje. Po pamal-dø – paminklo ðventinimas. Vëliau bendruomenës namø sa-lëje pabendrausime prie puodelio arbatos.

KvieèiameSpalio 21d. (pirmadiená) 16 val. LPKT sàjungos salëje

II a., Laisvës al.39, bus pristatyta prelato prof., teologijos dak-taro Vytauto Stepono Vaièiûno naujausia poezijos knyga„Kad amþinybë bûtø netuðèia“. Kartu vyks susitikimas su ben-drijos „Lemtis“ ekspedicijø á Krasnojarsko kraðtà ir Permëssritá dalyviais. Renginyje dalyvaus Kauno Kristaus Prisikë-limo baþnyèios monsinjoras Vytautas Grigaravièius, KaunoMaironio muziejaus direktorë Aldona Ruseckaitë, aktoriusEgidijus Stancikas.

Renginio globëja – LR Seimo narë Vincë Vaidevutë Mar-gevièienë.

Organizatoriai – Lietuvos politiniø kaliniøir tremtiniø sàjungos Kauno filialas

Spalio 19 d. (ðeðtadiená) Anykðèiø r. Ðeimyniðkiø k. ka-pinaitëse bus ðventinamas paminklas Rozalijos Þarskienës,kuri 1947 m. vasario 27 d. buvo gyva sudeginta stribø savonamuose, kartu þuvo ir partizanas A. Grikða-Darius, atmi-nimui. Anykðèiø Ðv. Mato baþnyèioje 11 val. bus aukojamosðv. Miðios uþ Rozalijà Þarskienæ ir þuvusius to kraðto par-tizanus. Po pamaldø vyksime á Ðeimyniðkiø kapinaites (5–6km nuo Anykðèiø).

Kvieèiame dalyvauti.

Monikos Piliûtës vaikystëir jaunystë prabëgo pasakið-kai graþiame Dzûkijos kam-pelyje – Trakø apskritiesOnuðkio valsèiaus Iðdagøkaime. Apsupta pasiturinèiø,inteligentiðkø, labai darbðèiøtëvø, brolio Jono ir sesersMarytës meilës, kupina dan-gø siekianèiø svajoniø bûtinaudinga savo kraðtui, þydë-te þydëjo... Nestigo nei gro-þio, nei ávairiausiø gabumø.Baigusi Trakø rajono Aukð-tadvario progimnazijà, ástojoá Vilniaus Salomëjos Nëriesmergaièiø gimnazijà. Nuo1950-øjø rudens ji jau Vil-niaus universiteto Filologijosfakulteto studentë. Èia ji dar„susirgo“ teatru. Tuo metubuvo renkama Akademinioteatro studija. Ið 150 kandi-datø atrinko tik 10. Tarp jø –Monika Piliûtë. Sekësi pui-kiai, nes ir lituanistika, ir te-

atras buvo jos svajoniø iðsipil-dymas. Jai buvo pranaðauta ly-rinio plano aktorës karjera. Ta-èiau svajonei iðsipildyti nebuvolemta. Universiteto diplomàgavo tik po 21 metø. 1951-øjøspalio 2-àjà ji kartu su ðeimabuvo iðtremta á Krasnojarskokraðto Ujaro rajono Borisov-kos kaimà, Molotovo kolûká.Prasidëjo naujas gyvenimas,

taip nepanaðus á prarastàjá. Iðuniversiteto suolo – á viðtø fer-mà. KGB ir ten ðnipinëjo trem-tinius. Tëvelá Juozà Piliø iðve-þë á Krasnojarsko kalëjimà uþtai, kad ðis ramino: mes èia tiklaikinai, gráðime, nieko amþinonëra. Ið kalëjimo já paleido tikpo aðtuoniø mënesiø. Teko ka-lëjimo paragauti ir Monikai Pi-liûtei. Mat neatsiklaususi ko-mendanto nuvyko á gretimà ko-lûká nusipirkti bulviø. Uþ ðá „nu-sikaltimà“ jà Ujaro kalëjime ið-laikë daugiai nei savaitæ.

Ðiaurëje prie daug ko tekopriprasti, su daug kuo susitai-kyti. Taèiau neiðblëso þingei-dumas, troðkimas mokytis,tobulëti. Po metø tremties, ko-mendantui leidus, lituanistëMonika ástojo á Ujaro þemësûkio mokyklà ir 1953 metais jàbaigë, ágydama plataus profilioagronomo kvalifikacijà.

Gyvenimo kelià apðvietusi savo ðirdies ðilumaMonikos Piliûtës-Keleviðienës (1930–2013) atminimui

Monika Piliûtë-Keleviðienë

(keliama á 12 psl.)

Dëmesio!LPKTS knygynëlyje prekiaujama LPKTS 25-meèio pro-

ga iðleista knyga „Laiko atodangos“ (2 dalis) ir dokumenti-nio filmo apie 25 metø LPKTS veiklà „Su Lietuva ðirdy gy-vename“ kompaktinëmis plokðtelëmis.

Leidiniø kiekis ribotas, paskubëkite ásigyti.

122013 m. spalio 18 d. Nr. 39 (1061)Tremtinys

spalio 21–27 d.

TV programa

LRTPirmadienis, spalio 21 d.

6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 Visi namie (k.). 10.30 „Þiniø riteriai ir da-mos“ (k.). 11.45 Þingsnis po þingsnio. 12.00„Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Stilius (k.). 13.55Laba diena, Lietuva. 15.50 „Viena byla dviem“.Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.45Keliai. Maðinos. Þmonës. 18.55 „Rojus Lietu-voj“. Ser. 19.30 Nacionalinë paieðkø tarnyba.20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dëme-sio centre. 21.30 Teisë þinoti. Pertr.- 22.00 „Per-las“. 22.30 Vakaro þinios. 23.00 „Chodorkovs-kis“. Dok.f. 2011. Vokietija. 1.05 „Viena byladviem“ (k.). 2.20 Dëmesio centre (k.).

Antradienis, spalio 22 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Auksinis balsas“ (k.). 12.00 „Namelisprerijose“. Ser. 13.00 Nacionalinë paieðkø tar-nyba (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50 „Vie-na byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser.18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmonës.18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Emigrantai.20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dëme-sio centre. 21.30 Pinigø karta. Pertr.- 22.00 „Per-las“. 22.30 Vakaro þinios. 23.00 „Prisikëlæs fa-ras“. Ser. 0.00 „Viena byla dviem“ (k.). 1.15 Dë-mesio centre (k.).

Treèiadienis, spalio 23 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Ðok“ (k.). 12.00 „Namelis prerijose“.Ser. 13.00 Emigrantai (k.). 13.55 Laba diena,Lietuva. 15.50 „Viena byla dviem“. Ser. 17.00„Kobra 11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai.Maðinos. Þmonës. 18.55 „Rojus Lietuvoj“.Ser. 19.30 Bëdø turgus. 20.25 „Perlas“. 20.30Panorama. 21.00 Dëmesio centre. 21.30 Lie-tuva gali. Pertr.- 22.00 „Perlas“. 22.30 Vakaroþinios. 23.00 „Prisikëlæs faras“. Ser. 0.00 „Vie-na byla dviem“ (k.). 1.15 Dëmesio centre (k.).

Ketvirtadienis, spalio 24 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Rojus Lietuvoj“ (k.). 11.00 Pinigø karta(k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00 Bë-dø turgus (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva. 15.50„Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra 11“. Ser.18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos. Þmonës.18.55 „Rojus Lietuvoj“. Ser. 19.30 Klaidos kai-na. 20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Dë-mesio centre. 21.30 Specialus tyrimas. Pertr.-22.00 „Perlas“. 22.30 Vakaro þinios. 23.00 „Bal-toji audra“. Nuot.f. 1996. JAV. 1.25 „Viena by-la dviem“ (k.). 2.40 Dëmesio centre (k.).

Penktadienis, spalio 25 d. 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (k.).10.00 „Rojus Lietuvoj“ (k.). 11.00 Specialus ty-rimas (k.). 12.00 „Namelis prerijose“. Ser. 13.00Klaidos kaina (k.). 13.55 Laba diena, Lietuva.15.50 „Viena byla dviem“. Ser. 17.00 „Kobra11“. Ser. 18.00 Ðiandien. 18.45 Keliai. Maðinos.Þmonës. 19.00 Lietuvos tûkstantmeèio vaikai.20.25 „Perlas“. 20.30 Panorama. 21.00 Duokimgaro! Pertr.- 22.00 „Perlas“. 23.00 Durys atsi-daro. 23.30 „Detektyvë King“. Ser. 0.30 „Vie-na byla dviem“ (k.).

Ðeðtadienis, spalio 26 d. 7.00 Bëdø turgus (k.). 7.45 Nacionalinë pa-ieðkø tarnyba (k.). 8.30 Gimtoji þemë. 9.00 Ani-macija. 10.00 Linksmoji knyga. 10.30 Ryto suk-tinis su Z.Kelmickaite. 11.30 Septynios Kaunodienos. 12.00 „Hanibalas“. Istor. dok.f. 2006.D.Britanija. 13.00 „Inspektorius Luisas“. Ser.15.00 Istorijos detektyvai. 16.00 Þinios. 16.10Sveikinimø koncertas. 18.30 „Þiniø riteriai irdamos“. 19.50 Visi namie. 20.25 „Perlas“. 20.30Panorama. 21.00 „Auksinis balsas“. 23.00„Daktaras Dþekilas ir ponas Haidas“. Siaubotrileris. 2007. Kanada. 0.50 „Hanibalas“ (k.).

Sekmadienis, spalio 27 d. 6.00 Popietë su A.Èekuoliu (k.). 6.30 Ðven-tadienio mintys. 7.00 Ryto suktinis su Z.Kel-mickaite (k.). 8.00 Giriø horizontai. 8.30 Kai-mo akademija. 9.00 Animacija. 10.00 Gustavoenciklopedija. 10.30 „Broliø Grimø pasakos.Brëmeno muzikantai“. Ser. 11.45 Klausimë-lis.lt. 12.00 „Senovës pasauliai. Gyvenimas kar-tu“. Dok.f. 2010. D.Britanija. 13.00 „Mis Marpl.4.50 ið Padingtono“. Ser. 15.00 Krepðinis. LKLèempionatas. Kauno „Þalgiris“ – Ðiauliø„Ðiauliai“. Pertr.- 16.00 Þinios. 17.00 Popietësu A.Èekuoliu. 17.30 Stilius. 18.30 „Ðok“. 20.30Panorama. 20.45 Savaitë. 21.15 Mûsø laisvësmetai –1998. 23.15 „Mis Marpl. 4.50 ið Pading-tono“ (k.).

Uþgniauþusi traukà literatûrai beiteatrui, dirbo Ujaro MTS, vëliau ko-lûkio „Sibiriak“ agronome.

Valdant Chruðèiovui, Sovietø sà-jungoje vyko kukurûzø „vajus“. Mo-nikai Piliûtei 120 hektarø plote pavy-ko uþauginti puikø ðios kultûros der-liø, mat pasëjo juos taigos viduryje:miðkas juos saugojo nuo vëjø, ðalnø.Kukurûzai augo „Dievui ant garbës“ir stiebësi á dangø. Atlygis uþ tai – ko-mendanto leidimas 1956 metø sausámënesiui apsilankyti Tëvynëje – Lie-tuvoje... Koks buvo dþiaugsmas! Kai-mynai lietuviai su aðaromis praðë:„Monikute, parveþk ið Lietuvos ak-menukø, pieskutës (smëliuko). Paþa-dëjo, taèiau netesëjo. Netikëtai Vil-niuje susitiko universiteto dramosstudijos dëstytojà ir grupës auklëtojàGalinà Jackevièiûtæ. Tada Galina jaubuvo daug galintis asmuo – Kazio Preik-ðo þmona. Jai pavyko ákalbëti savo vy-rà. Nors Monika neturëjo dokumentø,bet per keletà dienø gavo Vidaus reikaløministerijos leidimà susituokti su savostudijø laikø draugu Jonu Keleviðiumiir likti Lietuvoje. Greitai buvo reabili-tuota ir visa Piliø ðeima.

Ið pradþiø Monika Piliûtë ásidar-bino Vievio ðvietimo skyriaus, kuria-me dirbo Jonas Keleviðius, kasininke.

Kadangi J. Keleviðius vedë tremtinæ,ðvietimo skyriaus inspektoriaus dar-bo jam teko atsisakyti. Jauna ðeimaásidarbino Këdainiø rajono Pernara-vos vidurinëje mokykloje. Monika nu-tarë tæsti studijas universitete ir 1973metais tapo diplomuota lituaniste.

1971 metais su vyru istoriku ásidar-bino Pakruojo rajono Lygumø vidu-rinëje mokykloje ir èia dirbo iki pen-sijos. Monika pamilo ðá kraðtà, ðá ne-didelá miestelá, jo þmones.

„Lygumai prilipo prie mano ðirdiesvisomis savo laukø lygumomis, kve-pianèiais grybais, berþynëliais, Kruo-jos ðnekanèiu vandeniu, nuostabiosÐvè. Trejybës baþnyèios – kraðto pa-sididþiavimo – groþiu, striukakalbiøþmoniø nuoðirdumu,“ – sakydavo ji.

Ir Monikà pamilo ne tik Lygumøkraðto, bet ir viso Pakruojo rajonoþmonës. Gyvenime patyrusi nuo-skaudø, neteisybës, prievartos, ne-prarado paveldëto inteligentiðkumo,subtilaus dzûkiðko humoro, optimiz-mo. Net maþuose dalykuose áþvelgda-vo gerumo grûdà, geru þodþiu paglos-tydavo kiekvienà, vertà pagyrimo, pa-skatinimo.

Jos buvo pilna visur: rajono mote-rø tarybos renginiuose, „Þiemgalos“sueigose, bibliotekø literatûrinësepopietëse, Pakruojo filialo tremtiniø

Gyvenimo kelià apðvietusi savo ðirdies ðilumaiðvykose bei susirinkimuose, respub-likiniuose LPKTS suvaþiavimuose,akcijose. Ji – ir rajoninio renginio„Pupø dëdës armonika“ pasakorë, irsaviveikliniø spektakliø visuomeninëreþisierë.

Monika Piliûtë-Keleviðienë buvolabai þingeidi. Daug skaitë, keliavo.Paskutinioji jos, jau sunkiai sergan-èios, kelionë buvo 2013 metø rugsë-jo 14 dienà Didþiosios Kovos apygar-dos partizanø takais po Kaiðiadoriøkraðtà. Nebuvo rajone renginio, ku-riame Monika Keleviðienë bûtø tikstebëtoja. Visada tardavo savo svarøþodá, ávertindama organizatoriø triû-sà, pastangas. Dosniai dalijo ne tik ge-rus þodþius, bet ir gëles, daþniausiaiuþaugintas savo sode.

Mokytoja visà savo gyvenimà iðti-kimai vykdë savo motinos AntaninosPilienës prieðmirtiná priesakà jai, ið-sakytà graþia dzûkø tarme: „Moncy-te, dukrela, kap aisi per gyvenimø,mesk ðirdzy pirma savy. Aidama rasijø liepsnojanèiø, ir ji apðvies Tau ke-liø toliau...“ Ðiuos þodþius saugauuþraðø knygelëje, áraðytus MonikosKeleviðienës ranka. Pabaigoje prie-raðas – „Vykdau!“ Kad tai tiesa, liu-dijo kiekviena Monikos Piliûtës-Ke-leviðienës gyvenimo diena.

Zita VËÞIENË

(atkelta ið 11 psl.)

Po daugelio metø kino salëje, ku-rioje þiûrëjau naujà lietuviðkà filmà,maèiau verkianèià moterá. Ekranematant vienuolikmetës tremtinësskausmà, kanèias, jà persekiojusiønuþmogëjimà, sklindantá vos ne pokiekvienos filmo scenos, susilaikytinuo aðarø buvo sunku....

Lietuvos þmonëms, þinantiems irsuprantantiems pokario koðmarà, va-dinamà tremtimi, bus tai tarsi eilinëistorija. Tremtiniø vagone, kur sunëðèia motina yra prigrûsta dar keliosdeðimtys, ávyksta tragedija: mirðtamotina ir vaiko akyste jos palaikai ka-reiviø iðmetami ið vagono á ðalèiu su-kaustytà pakelæ... Filmo kûrëjai tei-gia, kad tai tikra vaiko istorija, kai ne-áþengiamose Sibiro platybëse mergai-të Marija ið traukinio pabëga ir ávei-kia 6000 kilometrø ilgà ir pilnà pavo-jø bei nuotykiø kelià namo – á Lie-tuvà. Deja, èia siauèia stribai, o josgimtieji nameliai laukia uþkaltaislangais ir durimis, sudauþytais potrëmimo langais, sulauþytais balde-liais. Èia toks pats Sibiras.

Ji buvo arti mirties, kai iðsekusipasiekë ramø rusiðkà kaimelá ir tengyvenusià geraðirdæ senyvo amþiausmoteriðkæ, iðgelbëjusià jai gyvybæ. Su-stiprëjusi, iðsigydþiusi þaizdas, mer-gaitë nepamirðta pagrindinio savotikslo – pareiti Lietuvon. Jai kuriamalegenda, tarsi ji atsilikusi nuo kaþko-kios ekskursijos, ten palikæ dokumen-tai. Kelionëje ji sutiks ne tik vargðæ ru-sø moterá, gyvenanèià apleistame kai-me taigoje, bet ir prasigërusá vairuo-tojà, traukinio konduktoriø, ið lage-riø pabëgusiø plëðikø gaujà, þiaurødaktarà, dirbantá vaikø lageryje, ási-mylëjusá lëktuvo pilotà, NKVD naráir kareivius, medþiojanèius lietuviø

partizanus... Ir visi jie sutrumpinomergaitës kelionæ á Tëvynæ, rizikuo-dami ne tik asmenine laisve, bet ir gy-vybe. Kai kurie sutikti þmonës jà þlug-dë, kai kurie abejingai nusisuko ir net-rukdë jos kelionei. Tik keli jø sutikopagelbëti ágyvendinti jos viltá gráþti na-mo, á Lietuvà.

Tai filmas apie viltá ir lemtá, meilæir draugystæ, pasiaukojimà ir geraðir-diðkumà bei neiðmatuojamà meilæ sa-vo kraðtui, savo Tëvynei... Maþoji ak-torë Anastasija Marèenkaitë ir jai tal-kinæ – Nelë Savièenko, MargaritaÞiemelytë, Darius Meðkauskas, Ai-rida Gintautaitë, Eglë Mikulionytë,Sakalas Uþdavinys, Algirdas Paula-vièius, Darius Meðkauskas sukûrëpasakà su neaiðkia pabaiga. Nes jausugráþusià namo stribai muða ir ka-mantinëja, o ji, radusi palëpëje grû-dø kiðenes, dràsiai pasitinka savolemtá, nes ið toli atbilda stribø ar ka-reiviø sunkveþimis...

Scenarijaus autorius Pranas Mor-kus (gimæs 1938 metais) – savaitrað-èio „Ðiaurës Atënai“ skyriaus redak-torius, Lietuvos radijo ir televizijoskultûros laidø vyriausiasis redakto-rius, „Maþosios studijos“ bendradar-bis sukûrë artimà tiesai pasakojimà,reþisierius Audrius Juzënas pasisten-gë, kad ji atrodytø tikroviðkai ir átiki-namai. Ir tai jam pasisekë. Sibiro sce-nose filmavosi Rusijos aktoriai IgorjSavoèkin, Raisa Riazanova, AlionaIvèenko, Dmitrij Gotsdiner, Kseni-ja Rappoport, Sergej Garmað, vyku-siai antrinæ vieningam scenarijuj,daug intenciðkø gamtos ir buitiesvaizdø.

Reþisierius A. Juzënas, stebëjæsfilmo premjerà Rusijoje, teigë, kadrusai ðià maþos mergaitës istorijà

priëmë ir kaip savo tautos istorijà,be iðankstinio nusistatymo apieþmones vienoje ar kitoje pusëje; jukmeilës, gerumo, pasiaukojimo ir pa-prasèiausio þmogiðkumo aðaros vi-sada yra tikros.

Ápratæ prie mums primestø sovie-tinës ideologijos kliðiø, tai yra filmø„Niekas nenorëjo mirti“, „Laiptai ádangø“ ir panaðiø, èia susiduriame suTIESA. Tokiø filmø Lietuvoje dar ne-buvo. Anot Eglës Marcinkevièiûtës-Wittig, mes, garbindami sovietiniusstabus, tarp jø ir mano paminëtus ki-no filmus, kuriuose nëra në kruope-lytës tiesos apie pokará, garbindami jøkûrëjus, dar ir ðiandien dalindamijiems medalius, kuriais sovietinë san-tvarka juos jau apdovanojo, iðugdëmenaujus jaunus þmonës, pamëgdþiojan-èius sovietinius stabus. Ðtai premijuo-jamas raðytojas Marius Ivaðkevièiusir istorikas Mindaugas Pocius savo„kûriniuose“ nori visus mus privestiprie visai dar neseno sovietinio mito,kad pokaryje buvo banditai, kareiviaiir liaudies gynëjai. Taip – „liaudies“,o ne kaþkokie... Ne, anie, besiprieði-nantys okupacijai jei ne banditai, taipusbandièiai. O kà daro valstybë? Jitas knygas finansuoja, verèia á kitaskalbas, siunèia á parodas, konferenci-jas uþsienyje. Ir ne á Rusijà, o á Vaka-rø Europà. Kas tai, naivumas ar sve-timø stabø garbinimas? Raðyti apietremtá, jiems tarsi uþdrausta zona, kàèia gali primeluoti, jei ir taip viskas aið-ku? O ðtai Povilas Masilionis, buvæspartinës organizacijos sekretorius,per savo iðvedþiojimus neigia patá oku-pacijos faktà. O skaudþiausia, kad jietokiais tapo jau ðios nepriklausomy-bës metais.

Anot Aldonos Jasiûnaitës, ir ðis fil-mas mûsø valdþiai nebuvo reikalingas.Iki mûsø jis keliavo ðeðiolika metø

Stanislovas ABROMAVIÈIUS

Ið pragaro á pragarà...Áspûdþiai po kino filmo „Ekskursantë“