Embed Size (px)
Citation preview
VILNIAUS R. AVIŽIENIŲ VAIKŲ LOPŠELIO - DARŽELIO
IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA
VAIKYSTĖS TAKELIU
Avižieniai
2014
2
PRITARTA
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos
2014 m. rugpjūčio 29 d.
sprendimu Nr. T3-297
PRITARTA
Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelio – darželio
tarybos posėdžio 2014 m. birželio 18 d.
protokolu Nr. 2
PATVIRTINTA
Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelio - darželio
direktoriaus 2014 m. birželio 20 d. įsakymu
Nr. V – 17
Programa parengė:
Regina Olechnovič (direktorė)
Alina Urbanovič (auklėtoja)
Lina Skinderienė (auklėtoja)
Regina Macenkevič (auklėtoja)
3
TURINYS
ĮVADAS...............................................................................................................................................4
1. BENDROSIOS NUOSTATOS........................................................................................................5
1.1. Duomenys apie įstaigą..............................................................................................................5
1.2. Regiono savitumas....................................................................................................................6
1.3. Programoje naudojamos sąvokos..............................................................................................7
1.4. Vaikų ugdymosi poreikiai.........................................................................................................7
1.5. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas................................................................................8
1.6. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai.....................................................................8
1.7. Ugdymo filosofija.....................................................................................................................9
2. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI................................................................................9
3. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI...........................................................................................................10
4. UGDYMO TURINYS, METODAI, PRIEMONĖS......................................................................11
4.1. Ugdomoji aplinka...................................................................................................................12
5. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS..........................................................................39
6. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI..................................................44
4
ĮVADAS
Ikimokyklinis ugdymas - sudėtinė neformaliojo vaikų ugdymo dalis. Ikimokyklinis
ugdymas - pirmasis organizuoto švietimo lygmuo, kurio paskirtis:
Sudaryti sąlygas savojo ,,aš“ identifikacijai, asmenybės raiškai, kūrybiškumui, socializacijai;
Tenkinti individualius poreikius;
Talkinti šeimai užtikrinti vaiko socialinį saugumą;
Padėti perimti tautos kultūros pagrindus;
Padėti pasiekti mokyklinį brandą.
Programa - tai orientyras pedagogui, siekiančiam kryptingai organizuoti savo veiklą, ją
vertinti, koreguoti, kurti kokybiško ugdymo sąlygas.
Ikimokyklinio ugdymo programa ,,Vaikystės takeliu“ skirta Avižienių vaikų lopšelio -
darželio pedagogams, tėvams.
Pedagogai, atsižvelgdami į kiekvieno vaiko ar vaikų grupės ugdymosi poreikius, lanksčiai
taiko programą, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo turinį bei metodus. Programos turinys
pagal poreikį gali būti peržiūrimas, papildomas ir koreguojamas, nuolat derinamas su
ikimokykliniam ugdymui keliamas tikslais ir uždaviniais. Atsižvelgiama į vaiko ir šeimos interesus.
5
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelio – darželio (toliau tekste – darželis) programa
parengta, vadovaujantis 1,5 - 5 metų vaikų poreikiais, tėvų lūkesčiais, valstybiniais ikimokyklinį
ugdymą reglamentuojančiais dokumentais ir norminiais teisės aktais, Jungtinių Tautų vaiko teisių
konvencija (ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatynu Nr.1-983), užsienio šalių
patirtimi, Avižienių vaikų lopšelio - darželio nuostatais, mūsų regiono ypatumais, darželio
galimybėmis, bei Avižienių vaikų lopšelio - darželio pedagogų sukaupta teorine ir praktine
patirtimi. Atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d.
įsakymu Nr. įsak. – 627, 2011 m. birželio 7 d. įsak. nr. V - 1009 „Ikimokyklinio ugdymo programų
kriterijų aprašą“.
1.1. DUOMENYS APIE ĮSTAIGĄ
Pilnas mokyklos pavadinimas - Vilniaus r. Avižienių vaikų lopšelis – darželis.
Mokyklos teisinė forma ir priklausomybė - juridinis asmuo, veikiantis kaip savivaldybei
priklausanti biudžetinė įstaiga.
Lietuvos Juridinių asmenų registre įregistruota 1995 m. kovo 2 d. Registracijos Nr.085472. Kodas
191323548.
Mokyklos grupė - neformaliojo švietimo mokykla.
Mokyklos tipas – lopšelis - darželis.
Adresas: Gėlių g. 12, Avižienių k., Avižienių sen., 14013 Vilniaus r., tel/fax. (8-5)-2403430,
el. paštas: [email protected].
Steigėjas - Vilniaus rajono savivaldybė (Rinktinės g. 50, 09318 Vilnius).
Ugdymo forma- dieninė (penkiadienė).
Ugdymo kalbos - lietuvių ir lenkų.
Pagrindinė veiklos sritis - švietimas.
Pagrindinė veiklos rūšis - ikimokyklinis ugdymas.
Yra 5 vaikų grupės: 2 lopšelio (lietuvių ir lenkų ugdomąja kalba), 3 ikimokyklinės grupės (2
lietuvių ir 1 lenkų ugdomąja kalba).
6
1.2. REGIONO SAVITUMAS
Avižienių kaimas yra Vilniaus rajono seniūnijos centras. Avižienių vaikų darželis buvo
įkurtas 1965 m. pritaikytame pastate. Plečiantis Avižienių gyvenvietei tėvų prašymų priimti
vaikus į Avižienių darželį skaičius sparčiai didėjo, todėl atsirado poreikis plėsti darželį. Vilniaus
rajono savivaldybės tarybos sprendimu 2010 m. gruodžio mėn. buvo pradėtos naujo darželio
pastato statybos iš savivaldybės lėšų. 2013 m. spalio mėn. duris atvėrė naujas, modernus 70
vietų vaikų lopšelis – darželis.
Darželiui būdinga įvairiakalbė aplinka. Dirba įvairių tautybių žmonės, darželį lanko įvairių
tautybių vaikai, todėl aktualūs savitarpio sugyvenimo, pagarbos, bendradarbiavimo ir integracijos
klausimai, galimybės plėtoti ir puoselėti savo kultūrą, išsaugoti ir tęsti tradicijas. Labai svarbios
gamtosaugos problemos.
Organizuojame ekskursijas į vaistinę, parduotuvę, paštą. Fiziniam vaikų lavinimui, gamtos
pažinimui išnaudojame galimybes, kurias teikia kiemas, stengiamės su vaikais jį gražinti, turtinti
ir įvairinti augmenija.
Dalyvaujame tarptautiniuose, respublikos, savivaldybės organizuojamuose meno
saviveiklos festivaliuose, konkursuose. Vežame vaikus į „Lėlės“ teatrą, dalyvaujame teatro
projektuose. Dažnai priimame keliaujančius aktorius, pasikviečiame svečių.
Kurdamos ir įgyvendindamos ugdymo kaitos projektus („Ekologinis ugdymas“, „Meninis
ugdymas“), įgijome drąsos ir demokratinio, komandinio darbo įgūdžių. Pelnėme Avižienių
bendruomenės pasitikėjimą. Tėvai noriai leidžia vaikus į Avižienių lopšelį - darželį, ilgai laukia
eilėje.
Mums pavyksta palaikyti draugiškus, mums palankius santykius su sociokultūrine aplinka.
Darželis visada susilaukia vietos verslininkų, valdžios, tėvų ir kitų įstaigų paramos.
Mūsų auklėtiniai toliau mokosi dažniausiai Avižienių vidurinės mokyklos
priešmokyklinėse ar pradinėse klasėse. Su Avižienių vidurine mokykla glaudžiai
bendradarbiaujame, esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį. Susitinkame su buvusiais
auklėtiniais mokykloje ar darželyje tradicinių švenčių metu (Kūčios, Kalėdinių puokščių paroda,
Užgavėnės, Kaziuko mugė). Esame kviečiami į priešmokyklinės ir pradinių klasių šventes.
Dalijamės darbo patirtimi su mokyklos priešmokyklinių ir pradinių klasių mokytojais, stebime
vieni kitų veiklas.
Mūsų darželyje vaikai jaučiasi kaip namuose, pavyksta sukurti šiltą šeimos atmosferą.
Turime puikią teritoriją pritaikyta vaikų ugdymo poreikiams. Mums pavyksta turimomis
sąlygomis pasiekti optimalių rezultatų. Darželyje dirba pareiginga, darbšti, ir savo paskirtį gerai
suvokianti komanda.
7
Kūrybingai parengiame vaikų ir tėvelių šventes, puoselėjame Lietuvos ir regiono tradicijas
(verbų, Kaziuko mugės ir kt.).
Pedagogai ir vaikai aktyviai dalyvauja įvairiuose respublikiniuose ir rajoniniuose
konkursuose (piešinių, aplinkos, meninės raiškos), projektuose. Pelnėme nemažai padėkų,
diplomų (Tarptautinis B. Petchenik vaikų žemėlapio konkursas, Pedagogų profesinės raidos
centro, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, LR Seimo, St. Moniuškos kultūros centro,
Vilniaus r. merės, Lietuvos vaikų ir jaunimo centro, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro ir kt.).
1.3. PROGRAMOJE NAUDOJAMOS SĄVOKOS
Ikimokyklinio amžiaus vaikas - asmuo, kuris lavinamas nuo 1,5 iki 6 metų pagal
ikimokyklinio ugdymo programą.
Individualioji programa - programa, skirta asmens individualiems gebėjimams ugdyti ir
specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti.
Kompetencija - mokėjimas atlikti tam tikrą veiklą dėl įsigytų žinių, įgūdžių, gebėjimų,
vertybių nuostatų visumos.
Ugdymo principas - tai pagrindinis idėjos, esminiai reikalavimai, padedantys realizuoti
mokymo procesą. Jais vadovaujamasi pedagoginėje veikloje iškeliant uždavinius, parenkant
ugdymo turinį, metodus, priemonės, kuriant aplinką ir organizuojant ugdymo procesą. Suformuluoti
principai nulemia ugdymo kryptingumą.
Ugdymo programa - tinkamai suformuluota švietimo programa, kurios turiniu, pateikimo
būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato.
Ugdymo tikslai ir uždaviniai - tiesioginiai ir netiesioginiai ugdymo tikslai, bendrieji ir
konkretieji ugdymo tikslai, psichinio lavinimo, socialinio auklėjimo, kultūrinio lavinimo, dvasinio
auklėjimo ir kt. uždaviniai.
Ugdymo turinys - integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybių nuostatų sistema.
Vertinimas - nuosekli informacija apie vaiko ugdymosi pažangą ir pasiekimus, jos kaupimo,
interpretavimo ir apibendrinimo procesas.
1.4. VAIKŲ UGDYMOSI POREIKIAI
Įstaigoje veikia ankstyvojo (1,5 - 3 m. amžiaus), ikimokyklinio (3 - 5 m. amžiaus) grupės.
Atsižvelgiant į vaikų amžiaus ypatumus yra organizuojamos skirtingos, kryptingos veiklos,
kurių dėka yra tenkinami skirtingi vaikų poreikiai. Yra stengiamasi:
Sukurti ugdymuisi palankią atmosferą;
8
Sudaryti sąlygas, kad vaikai jaustųsi saugūs;
Suprasti ir priimti vaikus tokius, kokie jie yra.
Kiekviena organizuojama veikla atitinka vaiko amžiaus galimybių, veikla yra įdomi,
spalvinga, įtraukianti vaikus. Pagrindinė vaikus ugdymo forma yra žaidimas, jo dėka ugdomos visos
kompetencijos.
Grupes sudaro ne tik skirtingo amžiaus, bet ir skirtingų socialinių sluoksnių šeimų vaikai.
Stengiamasi, kad auklėtojos kurdamos atmosferą ir organizuodamos veiklą tenkintų visų vaikų
poreikius. Stengiamės neutralizuoti ir sušvelninti kalbos skirtumus (neaišku), sudaryti palankias
sąlygas visiems vaikams. Siekame,kad vaikai gyventų draugiškai, vertintų ir gerbtų vienas kitą.
1.5. MOKYTOJŲ IR KITŲ SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS
Darželyje dirba kompetentingos auklėtojos, socialinė pedagogė, logopedė, muzikos vadovė,
choreografas. Pedagogai nuolat dalyvauja rajono, respublikos ir užsienio seminaruose bei kursuose,
kuriuose kelia savo kvalifikaciją. Visas pedagoginis kolektyvas yra atviras naujovėms, aktyviai
ieškantis naujų darbo būdų, formų ir metodų.
Siekiant užtinkrinti kryptingą vaikų auklėjimą auklėtojos bendradarbiauja, dalijasi patirtimi.
Darželio pedagogės:
Stengiasi sudaryti palankias sąlygas vaiko augimui, brendimui, vystymui(si),
Globoja, palaiko vaiką,
Stengiasi būti žaidimo partneriu,
Užtikrina pagarbą vaiko poreikiams bei jų tenkinimą.
1.6. TĖVŲ (GLOBĖJŲ) IR VIETOS BENDRUOMENĖS POREIKIAI
Įstaigos bendruomenė stengiasi pažinti vaikų šeimas. Mūsų veiklos paskirtis – padėti
šeimai, ugdyti vaiką, atliepti tėvų lūkesčius ir poreikius (kalbų mokymas, etnokultūros tradicijų
puoselėjimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas, meninių gebėjimų ugdymas). Darželio auklėtojos
stengiasi įvairiomis patraukliomis bendravimo ir bendradarbiavimo formomis įtraukti tėvus kuo
aktyviau dalyvauti darželio gyvenime. Tuo tikslu skatiname tėvus domėtis ugdymo procesu,
9
ugdome norą padėti organizuojant šventes, išvykas ir juose aktyviai dalyvauti, plėtojame
pedagoginį švietimą, kuris padeda tėvams geriau pažinti savo vaiką. Vadovaujamės principu, kad
viskas kas daroma, daroma vaiko labui. Darželį ir šeimą jungia vienas ugdomasis objektas – vaikas.
Remiantis A. Faber ir E. Mazlish knyga, tam kad mus klausytų, reikia išmokti tinkamai kalbėti.
Todėl bendraujant su tėvais yra naudojamos šios bendravimo formos:
Individualūs pokalbiai
Susirinkimai
Dalyvavimas ugdymo procese
Vaikų darbelių parodos
Atvirų durų dienos
Bendros šventės, išvykos
Informaciniai skelbimai, stendai
Anketavimas
Projektai
1.7. UGDYMO FILOSOFIJA
Kiekvienas vaikas vertybė ir leisk jam būti unikaliam.
2 . IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI
Remiantis pasirinktomis filosofinėmis kryptimis bei Lietuvos švietimo vertybėmis,
įgyvendiname šiuos principus:
Humaniškumo principas – gerbti vaiką kaip asmenybę; garantuoti jam teisę elgtis ir
gyventi pagal prigimtį ir asmeninę patirtį.
Demokratiškumo principas – taikyti demokratinius ugdymo metodus, leidžiančius
vaikams reikšti savo norus, mintis, dalyvauti planavime ir veiklos organizavime; skleisti tėvams
demokratines pažangias idėjas, teorijas, nuostatas, atsižvelgiant į šeimos sukauptą patirtį ir vaiko
pomėgius.
Individualumo – pripažinti kiekvieno vaiko unikalumą ir vertingumą – pažinti vaiką, padėti
jam atrasti save, atskleisti jo pajėgumus, privalumus, gebėjimus.
Tautiškumo - perimti, perduoti ir puoselėti tautos kultūros vertybes. Ugdymo turinį
glaudžiai sieti su regiono, gimtojo krašto socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo
atsinaujinant ir atitikti nuolat kintančias visuomenės reikmes.
10
Tęstinumo – ikimokyklinio ugdymo turinį derinti su priešmokyklinio ugdymo turiniu,
siekiant, kad vaikas darniai pereitu nuo ugdymosi ikimokyklinėje grupėje prie ugdymosi
priešmokyklinėje grupėje, o vėliau mokykloje; pasitelkti socialinius partnerius kokybiškam ugdymo
turinio įgyvendinimui.
Fizinės sveikatos ir gerovės – sudaryti saugias ir sveikas ugdymosi sąlygas ir formuoti
saugios ir sveikos gyvensenos nuostatas ir įgūdžius; ypatingą dėmesį skirti vaiko socialinei
adaptacijai, psichologiniam saugumui bei gyvybei ir sveikatai išsaugoti.
Veiksmingumo – siekti ugdymo kokybės rezultatų, sumaniai ir taupiai naudojant ugdymo
priemones, keliant kvalifikaciją, nuolat vertinant ir analizuojant savo veiklą.
Integralumo - visos vaiko raidos sritys - fizinė, intelektualinė, emocinė, socialinė - yra
neatsiejamos
Kurdami savo darželio programą, bandome perimti mums artimas kitų tautų ugdymo ir
ugdymosi idėjas. Mūsų bendruomenei artima ekologinė vaiko raidos teorija. Daug dėmesio
skiriame vaiko saviraiškai, savęs ir kitų supratimui, draugiškam bendravimui ir bendradarbiavimui,
tradicijoms. Šiandien jis – mažas pilietis, skatinamas turėti ir pasakyti savo nuomonę, kurią
gerbiame, į kurią įsiklausome ir atsižvelgiame.
3. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
Tikslas – atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, ugdyti
pilnaverčią, visapusišką asmenybę, atsižvelgiant į vaiko socialinius ir amžiaus ypatumus, remiantis
visomis būtinomis kompetencijomis.
Uždaviniai:
Užtikrinti švietimo kokybę;
Užtikrinti higienines, pedagogines, materialines, psichologines sąlygas užtikrinančias
psichinį, fizinį vaiko saugumą ir asmenybes brandą;
Sudatryti vaikui palankias sąlygas perimti tėvų, protėvių tautos kultūros vertybes,
dorinio elgesio normas;
Plėtoti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, sudaryti galimybes patirti pažinimo
džiaugsmą, plėtoti intelektinius gebėjimus;
Sudaryti sąlygas nepalankioje aplinkoje augančių vaikų patirties plėtojimui (neaišku
kokios patirties);
Ugdyti vaiko kurybiškūmą, žadinti jautrumą aplinkai, lavinti emocijas, atskleisti ir
ugdyti įvairius vaiko gebėjimus, puoselėti individualumą;
11
Užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją, ugdyti vaiko empatiškumą, kaip sėkmingo
bendravimo pamatą: formuoti teigiamą savivertę, padėti suprasti ir priimti kitų jasumus, skirti
dėmesį neverbalinei komunikacijai.
4. UGDYMO TURINYS, METODAI , PRIEMONĖS
Turinys - įstaiga pasirenka etnokultūrinę pakraipą, veiklos temos ir šventės pasirenkamos
atsižvelgiant į lietuvių tautos papročius, tradicijas, puoselėjamos tautiškumo tradicijos, gamtinės,
kalendorinės šventės. Tai atsispindi „Metų rate“ (1 lentelė). Ugdymas integruotas (1 lentelė).
Programa sudaryta pagal turinio sritis, uždaviniuose ir vaiko veiklos aprašyme atsispindi
vaikų gebėjimai, vaikų amžiaus ypatybės, ugdomos kompetencijos.
Skyriuje „vaiko veikla“ nurodoma, ką vaikas gali, sugeba, dažniausiai veikia.Šiame skyriuje
nurodomos ugdymo priemonės, ugdomosios veiklos galimybės, ugdymo medžiaga, darbo metodai
ir būdai.
Programa skirta 1,5 - 3 m. ir 3 - 5 m. vaikams. Auklėtoja veiklos metu atsižvelgia į
individualias vaiko galimybes individualizuoja ir diferencijuoja ugdymo procesą: pritaiko tinkamą
veiklą, užduotis, jas pasunkindama arba palengvindama, dirbdama individualiai arba
organizuodama grupeles.
Įstaigos ikimokyklinio ugdymo(si) programoje vadovaujamasi šiais METODAIS:
Žaidybiniai
Vaizdiniai
Praktiniai
Žodiniai
Kūrybiniai
Projektiniai
Spontaniniai
Metodai nėra statiški jie papildomi, atnaujinami, atsižvelgiant į vaikų norus, pedagogų
sumanymus, aplinką, šeimos rekomendacijas, pedagogų gerąją patirtį.
Žaidimas – universalus ugdymo metodas, turintis ypatingą reikšmę asmenybės brendimui.
Jis kaip savarankiška veikla , traukia, džiugina ir ramina vaiką. Žaisdamas vaikas geriau įsisavina
ugdomąją medžiagą, nes žaidimas jį skatina nebūti pasyviu. Ugdomosios užduotys, pateiktos
žaidybinėje situacijoje,yra patrauklesnės, sukelia didesnį vaikų susidomėjimą. Žaidimas turi didelę
įtaką vaiko kūribinių galių plėtotei bei socialinei adaptacijai.
12
Priemonės ugdymo turiniui įgyvendinti:
stebėdamas bei bendraudamas su vaiku, pedagogas išsiaiškina vaiko poreikius, kuria
palankią ugdymosi aplinką, parenka priemones;
pedagogas skatina vaikus sukurti vietas žaidimams, veiklai;
pripažįsta vaiko teisę rinktis veiklą, buvimo vietą, draugus, laisvai judėti;
pedagogas gerbia, palaiko vaikų sumanymus, padeda juos plėtoti, turtinti;
vaikas mokosi iš pedagogo, pedagogas - iš vaiko;
atvirų klausimų pagalba pedagogas netiesiogiai skatina įveikti sunkumus, praturtina jų
sumanymus;
įvairių veiklų pagalba pedagogas skatina vaikus veikti, pasiūlydamas idėją, temą,
problemą, sumanymą. Pedagogas skatina vaikus interpretuoti, kurti, atrasti;
pedagogas visada šalia, skatina, inicijuoja, inspiruoja, padeda, kartais provokuoja,
diskutuoja, kuria drauge su vaiku;
tėvai skatinami dalyvauti ugdymo procese, kad vaikas turėtų galimybę mokytis iš jų
patirties;
Tokia abipusė sąveika leidžia būti aktyviems abiem ugdymo proceso dalyviams – ir vaikui ir
pedagogui. Šios technologijos teorinės ištakos – humanistinė savivokos ir saviraiškos teorija (A.
Maslow, ir C, Rodžers), socialinė asmenybės raidos teorija (E. Erikson), konstruktyvizmas, (J.
Piager), H. Garnerio identiteto teorija ir kt.;
Ši technologija taikoma, siekiant demokratiškų vaiko, pedagogo ir kitų ugdymo proceso
dalyvių santykių; puoselėjant kultūros vertybes ir kt.“ („Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio
ugdymo programai rengti“, 51 p.).
4.1. UGDOMOJI APLINKA
Darželyje pagal galimybes sukurta vaikų poreikius tenkinanti aplinka. Ji yra funkcionali,
saugi, higieniška ir estetiška, kurioje vyrauja šilti, emociškai saugūs, tolerancija, lasivu pasirinkimu,
astsakomybe, lankstumu ir kūrybiškumu grindžiami tarpusavio santykiai tarp vaikų ir ugdytojo, tarp
visų įstaigos bendruomenės narių. Aplinka, supanti vaiką, daro didžiulę įtaką vaiko raidai.
Atsižvelgiant į vaikų ir tėvų poreikius, kuriama vaiko raidą stimuliuojanti aplinka, padedanti
atsiskleisti, skatinanti savarankiškumą, ugdanti mąstymą.
Įstaiga yra kaimo vietovėje, turime galimybę organizuoti ekskursijas į mišką, parką.
Darželio kiemas pakankamai didelis,saugus, aptvertas tvora, apželdintas, vaikai čia susipažįsta su
gyvąja gamta (medžiais, krūmais, gėlėmis, paukščiais).
Darželis randasi netoli Vilniaus, vaikai su pedagogų ir tėvelių pagalba nuolat lankosi
teatruose, muziejuose, parodose, ekskursijose, vaikų festivaliuose.
13
1 lentelė
METŲ RATAS
14
UGDYMO TURINIO 2 lentelė
INTEGRACINIAI RYŠIAI
Žai
dim
as Ž
aidim
as
VAIKAS
Pažinimo
kompetencija
Komunika-
vimo
kompetencija
Sveikatos
saugojimo
kompetencija
Meninė veikla
Men
inė
vei
kla
Meninė veikla
Men
inė v
eikla
Socialinė
kompetencija
Žaidimas
Žaidimas
15
ŽAIDIMAS - VIENA IŠ SVARBIAUSIŲ VAIKO VEIKLOS SRIČIŲ
UGDYTINOS KOMPETENCIJOS
Meninė
Socialinė
Pažintinė
Komunikavimo
Sveikatos saugojimo
16
UGDYTINA
KOMPETENCIJA
TIKSLAS VAIKO GEBĖJIMAI VEIKLA
1. 2. 3. 4.
SOCIALINĖ
1,5 – 3 metai
3-4 metai
Siekti, kad vaikai turėtų
pagrindines higienos
taisykles, asmens
higienos įgūdžius.
Skatinti bendrauti su
kitais vaikais, atsižvelgti į
jų poreikius ir jausmus.
Skatinti savarankiškumą
bei individualumą
užsiimant veiklomis.
Kalbėti, bendrauti su
kitais žmonėmis,
prisistatyti.
Siekti, kad vaikas
jaustųsi saugus, mylimas,
gerbiamas, suprastas.
-suvokia, kad yra asmenybė.
vadina save ir grupės draugus
vardais;
-atpažįsta aplinkinius, žino, kad
turi šeimą, žino tėvų, brolių,
seserų vardus;
-jaučia, kad yra mylimas bei
reaguoja į kitų žmonių jausmus,
parodo užuojautą;
-patiria teigiamas emocijas,
išreiškia jas šypsena, mimika,
gestais. Sugeba suprasti girdimus
žodžius, mokosi žodžių ir jų
tarpusavio derinimo. Geba
suvokti, kas girdima ir skaitoma.
-geba bendrauti su vienu ar
keliais vaikais;
-geba žaisti grupinius žaidimus ir
Atraktyvia žaidimų parodomąja forma supažindinti su
pagrindinėmis higienos taisyklėmis.
Daugiau laiko praleisdami su kitais vaikais bei žaisdami
vaidmenų žaidimus mokosi tarpusavio bendravimo,
žaisti drauge bei dalintis žaislais.
Žaisdamas ir bendraudamas išreiškia savo jausmus ir
norus, pasakoja apie savo šeimą.
Mokosi papasakoti apie save, pasakyti savo vardą,
piršteliais parodyti savo amžių.
Mokosi apsirengti, nusirengti pats ir prižiūrint
suaugusiems.
Mokosi sudėti du tris žodžius į sakinį. Bendrauja su
auklėtoja ir bendraamžiais vartodamas žodžius: noriu,
žiūrėk, duok. Kartoja žinomas dainų ir eilėraštukų
frazes.
Pamėgdžioja gyvūnų garsus ir eiseną.
Padėkoja, paprašo, atsisveikina.
Žaidžia vienas ir su kitais vaikais, žaisdamas su kitais ,
netrukdo šalia esančių žaidimų, dalijasi žaislais.
Žaidžia kūrybinius, judriuosius, tradicinius žaidimus,
17
4-5 metai
Skatinti vaiko
savarankiškumą, norą
bendrauti ir
bendradarbiauti.
Skatinti vaiką pajusti
prasmingą ryšį su
žaidimo draugais,
pedagogu.
Ugdyti tradicines
elgesio normas ir
būdus, pagarbą
,empatiją kitiems,
parodyti vaikui, ko iš
jo tikimasi;
Pratinti prie taikių
kasdienių sunkumų
įveikimo, konfliktų ir
problemų sprendimo
būdų.
jungtis į grupeles.
-geba susitarti;
-moka prisitaikyti prie
pasikeitimų;
- stebėdamas kitų žaidimą,
sugeba pasimokyti veikti su
žaislais ir daiktais.
-geba įvertinti savo ir kitų elgesį,
įvertina situaciją;
-geba suvaldyti savo emocijas,
nori būti geras, teigiamas;
-bando vadovauti, kurti
nesudėtingas taisykles ir jų
laikytis;
-geba įsijausti, persikūnyti;
-jaučia pasitenkinimą, kai
pavyksta draugiškai susitarti;
pradeda pajusti grupinio žaidimo džiaugsmą.
Esant palankiai aplinkai, pradeda žaisti vaizduotės
žaidimus, mėgdžioja patikusius personažus iš
animacinių filmų, ar girdėtų pasakų...
Žaisdamas su daiktais, žaislais vadovaujasi simboliniu
mąstymu, atgaivina žaislus, daiktus ( pagaliukai,
kaladėlės, konstruktoriai gali tapti gydytojo
reikmenimis, šukomis, vairu, kompiuteriu).
Žaidime sugeba atkurti išgyventus, patirtus įspūdžius
(žaidžia gydytojus, pardavėjus, kirpėjus, vairuotojus).
Sugalvoja žaidimą, jį planuoja, pasikviečia draugų,
tariasi dėl temos, pasiskirsto vaidmenimis, nusistato
keletą taisyklių, vaizduoja teigiamą ir neigiamą aplinką.
Žaidime mėgdžioja suaugusiųjų veiksmus ir santykius,
kurdamas siužetą (žaidžia šeimą, darželį), kur sau
priskiria auklėtojo, vyresniojo vaidmenį, stengiasi
įtraukti jaunesnius vaikus, paskirdamas jiems ne taip
svarbius vaidmenis.
Kartu su kitais pasirengia žaidimo vietą, perstato
baldelius, susikuria sumanymus atitinkančią erdvę.
Žaidžia vaidmeninius žaidimus, atkurdamas
gyvenimiškas situacijas, suvaidindamas emocijas.
Savo žaidimuose išreiškia susižavėjimą drąsa, vaidina
policininkus, karius, išreiškia aktyvią poziciją
18
SVEIKATOS
SAUGOJIMO
1,5 – 3 metai
3-4 metai
Paraginti domėtis kitais
supančia aplinka.
Skatinti, žadinti natūralų
vaiko judėjimo poreikį.
Sudaryti sąlygas, vaikui
pažinti savo kūną, jo
poreikius ir galimybes.
Lavinti higienos
įgūdžius.
Skatinti, žadinti natūralų
vaiko judėjimo poreikį.
Sudaryti sąlygas, vaikui
galėtų pažinti savo kūną,
jo poreikius ir galimybes.
-domisi profesijomis, kitų
žmonių poelgiais, juos įvertina.
-išreiškia save judesiu;
-geba lipti laiptais aukštyn,
žemyn. Judriai ir tiksliai laipioja,
bėgioja, šokinėja;
-be didelio vargo valgo pats.
Gera akių-rankų koordinacija;
-mokosi savarankiškai plauti
rankas ir veidą;
-žino savo vietą prie stalo. Moka
laikyti šaukštą, stengiasi valgyti
savarankiškai.
-pažįsta savo kūną, kaskart
atrasdamas vis naujų savo kūno
paslapčių ir galimybių;
- turi higienos ir savitvarkos
įgūdžių, suvokia, kad tai padeda
jam augti sveikam;
- geba savarankiškai ir tvarkingai
valgyti, naudotis stalo įrankiais ir
servetėle.
Žaidžia stalo žaidimus „ Profesijos“, „Jausmai“ ir kt..
Žaisdamas atranda savo kūno galimybes.
Pratinasi vaikščioti ant pirštų galiukų, bėgti,
žingsniuoti, šokinėti.
Stengiasi kartu su kitais vaikais teisingai atlikti judesį.
Žaidžia su kamuoliu, patiria teigiamas emocijas.
Pokalbiai, susitikimai, žaidimai (“Aš judrus ir
linksmas”, “Vandenukas – mano draugas”, “Valgau
pats”, “Aš sportuoju”), praktinė veikla.
Žaisdamas atranda savo kūno galimybes, bėga , eina,
šliaužia, šokinėja, ropoja, mėgdžioja gyvūnų judesius.
Žaidimuose moka dalintis žaidimo erdvę su kitais,
suvokdamas, kad taip saugiau ir jam ir kitiems.
Pradeda žaisti žaidimus, kuriuose reikia kontroliuoti
savo kūną, emocijas, nuotaikas ( „Diena-naktis“,
„Milžinai ir nykštukai“, „Tvarka- netvarka).
Žaisdamas panaudoja savo patirtį ir žinias. Žaidžia
19
4-5 metai
KOMUNIKAVIMO
1,5 - 4 metai
Sudaryti galimybę vaikui
aktyviai judėti, išbandyti
jėgas, išsikrauti,
atsipalaiduoti.
Paaiškinti vaikui, kur
slypi pavojai jo sveikatai
ir gyvybei, mokyti
pačiam saugiai elgtis
žaidžiant, judant,
patalpoje, kieme, mokyti
neužgauti kitų.
Ugdyti norą bendrauti su
kitais žmonėmis, išsakyti
savo ir suvokti kito
išsakytas mintis.
-išlaiko pusiausvyrą, gerai valdo
savo kūną eidamas, bėgdamas,
laipiodamas, šokinėdamas,
mesdamas, gaudydamas,
spirdamas;
-geba neilgą laiką judėti
intensyviai, sukaupiant jėgas;
-žaisdamas užsimiršta, negalvoja
apie pasekmes.
-geba kalbėti suprantamai, gali
išreikšti savo mintis trumpais
sakiniais;
žaidimus, kuriuose atkuria mamos, tėčio vaidmenis,
moka atskleisti gerumą, meilę, pareigingumą, darbštumą
(„Šeima“)
Tvarko žaidimo aplinką, netrukdo kitiems.
Žaidžia judriuosius žaidimus kieme („Raganėle,
pamotėle“, „Trečias bėga“, „Katę ir pelę“„Gaudynės“,
„Slėpynės“ ir kt.), spardo kamuolį, mėto kėglius, laisvai
bėgioja, pasiskirstę grupelėmis ar su draugu..
Improvizuoja pagal muziką.
Laipioja stulpeliais, per „kelmus“, pereina lieptelį, lipa
kopėčiomis, supasi. Mokosi bėgioti aplenkdami arba
nugalėdami kliūtis ir pan.
Žaidžia judriuosius žaidimus su taisyklėmis.
Lenktyniauja, rungtyniauja.
Žaidžia komandomis.
Su auklėtoja aptaria knygeles „Nuotykiai kaime“,
„Miestas“ ir pan.
Žaidžia saugaus eismo žaidimus („Automobiliai“,
„Gatvė“, „Kelio ženklai“)
Žaisdamas atkartoja įsimintų personažų kalbą.
Su žaislais kalba kaip su gyvais, įsijaučia į personažo
vaidmenį, žaisdamas užsimiršta, kalba ir mimika bei
20
4-5 metai
Siekti, kad vaikas
išsiugdytų kalbos jausmą.
Skatinti sakytinės kalbos
vystymąsi ir sudaryti
prielaidas rašytinei
kalbai.
Skatinti klausinėti,
suvokti priežastinį ryšį,
kalbėti nuosekliai,
nesiblaškyti, užbaigti
- pradeda suvokti gramatinę
žodžių sandarą;
- įvairios veiklos metu, aktyviai
plečia savo žodyną;
- sugeba išsakyti, trumpai
papasakoti, ką mato gamtoje,
paveikslėlyje, piešinyje;
-sugeba įsiminti ir deklamuoti
trumpus eilėraščius, žaidimų
tekstus, posakius;
-vaikas smalsus, žingeidus, siekia
pažinti save ir aplinką, daug
klausinėja, ieško atsakymų pats
veikdamas aplinkoje;
- pažįsta pagrindines spalvas,
formas;
-pažįsta ir sugeba pavadinti kai
kuriuos augalus ir gyvūnus;
- domisi žmonių darbu ir
gyvenimu;
-geba kalbėti nuosekliai, pilnais
sakiniais išsakyti savo mintis,
papasakoti, atsakyti į klausimus
- aktyviai reaguoja į aplinką, nori
judesiais atkartoja įvairių personažų nuotaikas elgesį.
Žaisdamas keičiasi informacija, pataria, išklauso kitą,
moka prisitaikyti ir reaguoti į situaciją, naudoja
svarbius jam žodžius ( pažadus, prašymus,
atsiprašymus, reikalavimus, paliepimus)
Žaidime kalba laisvai, natūraliai, nesivaržydamas išsako
ką galvoja, mintis formuluoja trumpais kelių žodžių
sakiniais, bet suvokdamas kalbos ir mąstymo ryšį
(kūrybiniai vaidmeniniai, siužetiniai žaidimai).
Žaidžia didaktinius, žaidimus su taisyklėmis, stengiasi
suvokti taisyklių aiškinimą, suprasti ką reiks daryti
žaidžiant.
Mokosi žaidimo judesius derinti su žodžiais( „Katė ir
pelė“)
Žaidžia žaidimus pastabumui, proto lankstumui
atskleisti ( įvairios žiedų, kaladėlių, formų dėlionės,
mozaikos)
Žaidžia žaidimus, kurie padeda orientuotis erdvėje,
kuriuose reikia pažinti aplinką, erdvę ( slėpynės, daikto
ieškojimai, „Šilta-šalta‘, „Žiedo dalybos“)
Žaidžia įvairius stalo žaidimus, pagal pagrindines
spalvas ir formas dėlioja, rūšiuoja, grupuoja daiktus.
Žaidime išryškėja vaiko meniniai gabumai, vaikas jau
sugeba įsivaizduoti, tapti mama, tėčiu, šuniuku, katyte,
paukščiu.
Žaidime moka parodyti vaizduojamo veikėjo charakterį
ir atliekamą darbą ( tėtis vairuoja mašiną, mama
eina apsipirkti), žaisdamas ugdosi įvairius gebėjimus.
21
PAŽINIMO
1,5 – 3 metai
mintį, tiksliai parinkti ir
vartoti žodžius.
Turtinti vaikų žodyną, -
plėtoti rašytinės ir
sakytinės kalbos
galimybes,
skatinti norą kalbėti
vaizdingiau.
Siekti, kad savo
žaidimuose vartotų
smulkiąją tautosaką
(patarles, priežodžius,
skaičiuotes,).
Skatinti susikaupti,
sulaikyti dėmesį.
Sudaryti sąlygas pažinti,
tyrinėti bei atrasti.
išsakyti savo patyrimus, kartais
noras pasisakyti eina pirma
minties
- domisi raidėmis, skaičiais;
-mėgsta knygeles, pažįsta kai
kurias raides, mėgsta klausytis
skaitomo teksto, sekamų pasakų;
- išmoksta gana ilgus eilėraščius,
noriai dalyvauja pasirodymuose,
jaučia pasitenkinimą;
-geba išklausyti pasakas, sutelkti
dėmesį.
-sugeba išvardinti pagrindines 3
spalvas iš 4. Mokosi skirti
geometrines figūras;
-žino, įvardija ir parodo kūno
dalis. Supranta, kad vaikai
(žmonės) yra skirtingi;
-geba piešti linijas, atspausdinti
rankos ir kojos antspaudą.
„Ryto rate“ pasakoja savo įspūdžius, dalinasi
išgyvenimais, pastebėjimais pasakoja apie save, šeimos
narius. Apibūdina gamtos reiškinius.
Žaidžia pokalbius telefonu, bandydamas palaikyti
pokalbį, bendrauti, aiškintis, susitarti, nurodinėti.
Užrašo ant darbelių savo vardą.
Žaisdamas su draugais improvizuoja („skaito“, „rašo“).
Pasiduoda vaizduotei, kuria menamą tikrovę.
Ima knygas, vaikiškas enciklopedijas, jas varto,
klausinėja auklėtojos arba pasakoja, aiškina draugui.
Kartais knygą greitai perverčia, paviršutiniškai,
nedėmesingai peržvelgia, ima kitą.
Bando pasakyti grupės auklėtojų ir vaikų vardus.
Parodo skirtumus tarp mergaičių ir berniukų.
Ieškodami pagrindinių spalvų grupės daiktuose mokosi
skirti spalvų.
Stebėdami gamtos pokyčius geba skirti metų laikus.
Susipažįsta su piešimo priemonėmis, pratinasi
orientuotis popieriaus lape. Kuria įvairias formas, tapo
dėmes.
Žaidimai (“Pas močiutę į svečius”, “Bus ratelyje šilčiau,
22
3-4 metai
4-5 metai
Pratinti kalbėti su
suaugusiais, svetimais
žmonėmis, kalbėti
kitiems žmonėms.
Ugdyti sugebėjimą
kalbėti atsižvelgiant į
situaciją.
Skatinti susikaupti,
sulaikyti dėmesį, gerbti
knygą, padėti į vietą.
Skatinti vaiko
domėjimąsi savimi, kitais
žmonėmis, gamta ir
aplinkiniu pasauliu.
Sudaryti sąlygas vaikui
tapti aktyviu savęs ir
aplinkos pažinimo
ieškotoju,
eksperimentuotoju,
atradėju.
-laisvai bendrauja, pasakoja, nori
palaikyti pokalbį (kartais
nekreipdamas dėmesio į
privatumą).
-domisi gyvūnais, daiktais, jų
savybėmis;
-grožisi gyvūnais, džiaugiasi jais,
pastebi ir nusako skirtumus, nori
rūpintis;
-žino pagrindines savo kūno
dalis, nori daugiau sužinoti apie
save ir pasaulį;
-žino pagrindines savo kūno
dalis, kai kuriuos vidaus organus,
domisi sveiku gyvenimo būdu
-mėgsta išvykas, stebėjimus ir
tyrinėjimus gamtoje, skiria po 3-
4 medžius, augalus, paukščius;
-vadovaujasi vidine motyvacija;
kai sustosime arčiau”, “Augo šile eglutė”,
“Lietučio šokis”, “Aš mergytė, aš berniukas”, “
Rudens puokštė”, “Balta, balta kiek matai”,
“Paukšteli, skrisk pas mus” ir t.t.)
Žaidimuose panaudoja naujai išmoktus žodžius,
mandagumo išsireiškimus, vaidinimuose išmoktas arba
teatre girdėtas frazes, atkurdamas matytas ar išgyventas
situacijas.
Žaisdamas renkasi įvairias priemones ( skareles,
kaspinus, vėliavėles, juosteles), atsižvelgdamas į
spalvas, formas.
Žaidimo aplinką kuria, suvokdamas kas gražu, kas
negražu, šviesu-tamsu, linksma-liūdna.
Varto jo amžiui skirtas knygeles, susipažįsta su kaimo ir
miesto gyvenimu („Sveiki, atvykę į miestą“, „Sveiki,
atvykę į kaimą“, „Pažįstu gyvūnus su peliuku Luku“,
„Mano paveikslynas“ ir pan.).
Dėlioja nesudėtingas gyvūnus vaizduojančias dėliones
„Afrikos žvėrys“, „Gyvūnai ir jų mažyliai“, „Gyvūnai“
ir kt.
Auklėtojos padedami žaidžia stalo žaidimus
„Parduotuvė“, „Mano darbai“, mokosi grupuoti, rasti
panašumus ir skirtumus, loginius ryšius žaisdami
įvairius „Logico“ žaidimus.
23
MENINĖ
1,5 – 3 metai
3-4 metai
Skatinti vaiko meninių
gabumų natūralią
išraišką.
Pažįstant save ir aplinkinį
pasaulį ugdyti supratimą,
kad viskas kas vaiką supa
nusipelno, pagarbos,
supratimo, užuojautos,
meilės.
-geba žaisti nesudėtingus
didaktinius kompiuterinius
žaidimus;
Reaguoja į muziką, šoka, ploja.
Padedant auklėtojai geba dainuoti
trumpą dainelės priedainį.
- geba išreikšti savo mintis
spalvomis, linijomis, judesiais;
- aktyviai veikia pagal savo
sugebėjimus, džiaugiasi savo
kūrybine išraiška, vertina savo
Žaidžia žaidimus „Augu sveikas“, atlieka pratybų
knygeles užduotis.
Pastebi augalų įvairovę, renka juos ir panaudoja
kūrybiniuose ir vaizduotės žaidimuose pagal savo
sumanymus ir jėgas.
Noriai varto, žiūrinėja knygas, enciklopedijas
klausinėja, kas parašyta. Labai domisi vaikiškomis
knygelėmis apie gamtos reiškinius, prašo papasakoti,
kas pavaizduota piešiniuose.
Žaisdamas visapusiškai ir visais pojūčiais, laisvai
veikdamas susipažįsta su pasauliu, gyvenimu, jį
modeliuoja, keičia, treniruojasi ir ruošiasi savarankiškai
veiklai.
Žaidžia „Šaltinėlį“ ir kt. kompiuterinius žaidimus.
Mokosi šokinėti rateliu, suktis poromis. Keičia judesiu
pagal muzikos dinamiką, ritmą. Mokosi ploti, trepsėti
kojomis, atlieka pritupimus, parodo “saulutę”.
Atsako į klausimus apie dainų turinį, dainuoja atskiras
frazes. Stengiasi išgauti ritmą akmenukais, lazdelėmis ir
pan.
Daug piešia, eksperimentuoja spalvomis, lipdo, noriai
išbando įvairias technikas.
Savo kūrybinėms idėjoms išreikšti naudojasi tiek
paruoštomis sąlygomis, tiek ir kurdamas savaip,
rasdamas savo priemonių išraiškai aplinkoje, kieme,
24
4-5 metai
Sudaryti sąlygas pažinti,
tyrinėti ir atrasti
Skatinti vaiko meninių
gabumų natūralią raišką.
Sudaryti sąlygas, vaikui
intuityviai pajusti ir
suvokti meninio pasaulio
sritis ( žodį, garsą,
spalvas, formas, judesius,
vaizdus).
Skatinti vaiko kūrybinę
išraišką, vaizduotę,
sugebėjimą save išreikšti
per muziką, dailę,
vaidybą.
Paskatinti vaiką
kūrybinėms
interpretacijoms,
vaizduotės žaismui,
naujiems ieškojimams
-sukurti atpalaiduojančią
aplinką (netrukdyti)
savaiminiam žaidimui.
Paskatinti gerbti kitų
kūrybą, jų darbus ir
kūrybinius ieškojimus.
darbus ir pasiekimus;
-laisvai veikdamas pats pasirenka
meninės raiškos priemones,
naudojasi turima patirtimi, tuo,
ką yra išmokęs arba
sufantazavęs;
gamtoje.
Panaudoja žaidimuose visas meninės raiškos priemones,
ko yra išmokęs (daineles, eilėraščius, smulkiąją
tautosaką vaidybą, šokius, dailę ir kt.).
Sužadina savo fantaziją, „kažką“ pastebėjęs
suaugusiajam visai neįdomiame daiktelyje ( akmenėlyje,
lazdelėje, lapelyje ir pan.)
Laisvai jausdamasis dainuoja, šoka, vaidina kažką
įsivaizduodamas viduje, kalbasi pats su savimi.
Ekspromtu kuria įvairias situacijas
25
MENINĖ VEIKLA
Bendrieji uždaviniai
Skatinti vaikus džiaugtis kūrybos procesu ir rezultatais
Ugdyti suvokimą apie meną, kaip bendravimo būdą
Lavinti vaikų estetinį skonį, jautrumą
Tęsti tautos tradicijas
UGDYTINOS KOMPETENCIJOS
Meninė
Socialinė
Pažintinė
Komunikavimo
26
SRITIS TIKSLAI
VAIKO GEBĖJIMAI VAIKO VEIKLA
DAILĖ
Skatinti kūrybiškumą,
norą išreikšti save,
jautrumą grožiui;
Skatinti vaiką laisvai
veikti, atsiskleisti.
Pratinti piešiniu
išreikti patirtus
įspūdžius;
Pratinti planuoti savo
meninę veiklą;
Padėti vaikams
suvokti dailę kaip
bendravimo būdą,
ugdyti pagarbą savo ir
kitų kūrybai.
Sudaryti prielaidas
vaikui dalyvauti
artimosios aplinkos
gyvenime.
Supažindinti su
liaudies dailės kūrybos
tradicijomis.
-geba spontaniškai reikšti savo
nuotaiką, jausmus, mintis ir
santykį su pasauliu įvairiomis
dailės priemonėmis
-geba kurti naudodamasis
įvairiomis piešimo
technikomis, lieti akvarele,
komponuoti, aplikuoti, derinti;
-turi norą išreikšti savo
jausmus ir patirtus įspūdžius
piešiniu, savarankiškai imasi
kūrybinės veiklos;
-geba sugalvoti temą,
numatyti ir pasirinkti tinkamas
priemones, papasakoti, kaip
atrodys užbaigtas darbelis;
-geba bendrauti,
bendradarbiauti kūrybinėje
veikloje su grupės draugais,
nori sukurti ką nors gražaus
kitų džiaugsmui;
- domisi kitų kūrybine veikla,
džiaugiasi draugų darbeliais,
gėrisi gražiais daiktais, išsako
savo nuomonę vertindamas;
-moka liaudies piešybos,
Piešia pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis ant
skirtingų paviršių ir dydžių popieriaus lapų,
lentelių, kartono, kreidelėmis ant asfalto,
šaligatvio plytelių, lazdelėmis ant žemės,
smėlio, vandeniu dideliais teptukais ant lauko
sienų, medžių kamienų ir pan.
Karpo, lipdo, lieja akvarele, tapo guašu, pirštų
dažais, štampuoja, klijuoja, jungia įvairias
priemones.
Intuityviai panaudoja liniją, dėmę, spalvą, formą
išgyvenimams reikšti, kuria, komponuoja,
derina.
Atlieka dailės darbelius, išreiškia savo fantaziją,
naudodamas gamtinę medžiagą, buities daiktus,
atliekas.
Modeliuoja, konstruoja (audiniai, mediena,
plastmasė, kartono dėžutės, gamtinė
medžiaga...), lipdo (molis, plastilinas,
modelinas, tešla ir kt.).
Piešia didelio formato kolektyvinius piešinius.
Papildo draugų kūrybą, komentuoja savo ir kitų
darbus.
Ruošiasi šventėms, vaidinimams, piešia
dekoracijas, daro gražius darbelius darželio
aplinkai papuošti, sveikinimus tėveliams ir
kitiems bendruomenės nariams. Rengia darbelių
parodėles darželyje, mokykloje. Dalyvauja
įvairiuose meninės kūrybos konkursuose
ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Ruošia kūrybines dovanėles-knygeles draugų
gimtadieniams.
27
Supažindinti su
dailininkų kūryba,
ugdyti vaiko nuojautą
apie meno kūrinių
istorinę vertę ir
reikšmę.
marginimo, komponavimo
elementų, dekoravimo būdų;
-domisi dailės albumais,
knygų iliustracijomis.
Susitinka su liaudies meistrais, mokosi verbų
rišimo, spalvinimo meno. Dažo margučius,
margina įvairius daiktus liaudiškais ornamentais,
pina, piešia verbas, daro Advento vainiką arba
kalendorių. Piešia, karpo, daro aplikacijas,
koliažus Kalėdine, Velykų tematika. Gamina
Užgavėnių kaukes, mokosi atitinkamų tekstų.
Apsilanko dailės muziejuje Vilniuje.
Apžiūrinėja dailininkų kūrinių parodėles
darželyje. Varto dailės albumus, knygų
parodėles darželyje. Pagal sugebėjimus vertina,
aptaria.
VAIDYBA
Sudaryti mikroklimatą
ir sąlygas vaidybinei
veiklai grupėje, kad
vaikas galėtų
pasirinkti šią veiklą
laisvai, kilus norui
interpretuoti pasirinktą
vaidmenį
Ugdyti bendruosius
vaiko gebėjimus ir
dorovę, lavinti kalbą,
turtinti žodyną.
- geba savarankiškai žaisti-
vaidinti, pasirinkti reikalingas
priemones, plėtoti žaidimo
siužetą įsivaizduojant,
fantazuojant,
improvizuoti logiškai,
nuosekliai, dėmesingai;
-geba žiūrėti, suprasti ir
vertinti kitų vaidybą,
nupasakoti siužetą, išskirti
veikėjus, jų pagrindinius
bruožus, išreikšti vaidinimo
sukeltus įspūdžius ir jausmus;
Žaidžia, spontaniškai kurdamas savo ar draugų
sugalvotą, ar auklėtojo pasiūlytą vaidmenį,
siužetą. Žaidžia socialinius žaidimus, kuriuose
atkuria ir naujai kuria regėtus socialinius
vaidmenis, būdingus veiksmus, žodžius,
intonacijas. Sprendžia socialines, kūrybines ir
dorovines problemas, modeliuoja priimtinus
elgesio būdus, kūrybiškai komunikuodami.
Stebėdamas kitų (draugų, aktorių) vaidybą
darželyje ar teatre išgyvena, reiškia savo
jausmus, reaguoja judesiais, mimika, balso
intonacijomis.
28
Ugdyti gebėjimą
išreikšti savo jausmus,
nuotaikas, požiūrį
judesiu, intonacija,
mimika, atsižvelgiant į
individualias vaikų
savybes.
Lavinti suvokimą,
kaip yra kuriamas
charakteris scenoje,
sceninės raiškos
galimybes.
-domisi žodine kūryba,
tautosaka, pasakomis,
panaudoja savo žaidimuose,
improvizacijose, kurdamas ir
modeliuodamas naujas
situacijas vienas arba su
draugais;
-geba išmokti vaidmenį,
vaidindamas stengiasi
parodyti veikėjo svarbiausius
bruožus, suvokia ir stengiasi
atkurti situaciją, derina su
draugais savo veiksmus;
-laisvai ir išraiškingai vaidina
spontaniškai
improvizuojamuose ir
parengtuose lėlių bei draminės
vaidybos scenarijuose;
-plečia socialinio bendravimo
patirtį, pratinasi laisvai ir
kūrybingai bendrauti viešose
situacijose, pajunta meninės
komunikacijos grožį bei
teikiamą malonumą;
-skiria pagrindines teatro
rūšis.
Atkuria matytą, girdėtą siužetą, išsaugodamas
vaidmeniui būdingą kalbą, pasijunta
„aktoriumi“, bando savo patirtus išgyvenimus
išreikšti kūno plastika, judesiu, mimika arba
kūrybinis darbeliais.
Po stebėtų vaidinimų kalbasi apie savo
išgyvenimus, įspūdžius, sumanymus, pasakoja,
išreiškia savo išgyvenimus ir įspūdžius
piešiniais.
Naudoja ir pasigamina vaidmens reikmenis
(gamina lėles, piešia dekoracijas, kaukes,
personažų kostiumus, detales, gamina, randa
reikmenis ir kt.) šventėms, pasirodymams ir
savarankiškai veiklai.
Žaidžia dramos, lėlių, pirštukų, stalo teatrus,
kuria scenelių siužetus, pasiskirsto vaidmenis,
juos atlieka, parengia skelbimą, pakviečia
žiūrovus.
Ruošdamiesi vaidybinei veiklai, vaidindami
džiaugiasi ir patenkina įvairiopos kūrybinės
saviraiškos poreikį, atranda save, tobulina
kūrybinius ir socialinius gebėjimus, pasitikėjimą
ir teigiamą savęs vertinimą.
Parodo parengtas vaidybines sceneles draugams,
kitų grupių vaikams, artimiesiems.
Stebi įvairius teatro (lėlių, operos, baleto,
29
dramos, cirko) vaidinimus. MUZIKA, ŠOKIS, MUZIKINIAI
ŽAIDIMAI
Sukurti prielaidas ir
pedagogines sąlygas
vaikų garsinei
saviraiškai ir
elementariai muzikinei
kūrybai.
Ugdyti ir puoselėti
vaikų muzikinius
gabumus, padėti jiems
išryškėti ir atsiskleisti.
Tęsti muzikinę tautos
tradiciją, supažindinti
su kitų tautų muzikine
kūrybą
Ugdyti muzikinę vaikų
kultūrą, jautrumą
gamtos garsams,
muzikos intonacijoms
ir ritmams, lydinčiam
tekstui, tautodailės
ženklams ir formoms,
žaidimų, ratelių ir
šokių judesiams.
-geba dainuodami, šokdami
spontaniškai išmėginti savo
balso galimybes, patenkinti
savo poreikį judėti, pažįsta
savo galimybes, lavina
lankstumą, vikrumą,
koordinaciją, mokosi pajusti
erdvę, klausytis kitų
dainavimo;
-geba elementariai muzikuoti,
groti paprasčiausiais
mušamaisiais instrumentais
(lazdelėmis, būgneliais,
akmenukais, barškučiais ir
pan.), mėgdžioti gamtos
garsus;
- geba improvizuoti
išbandydamas balsą,
instrumento galimybes;
-perima muzikinę tautos
tradiciją, išlaikydamas
pastabumą, jautrumą,
metų laikų kaitai -
kalendorinių švenčių ir
liaudies papročių, liaudiškų
dainų, ratelių bei žaidimų
darnai.
Mokosi taisyklingai kvėpuoti, intonuoti, raiškiai
artikuliuoti. Žaidžia balsu, dainuoja vienbalses
daineles, žaidžia muzikinius ratelius ir žaidimus.
Žaidžia muzikos instrumentais ir gamtos
daiktais, susipažindami su įvairiais garso
išgavimo būdais (mušimu, pūtimu, braukimu),
lavindami savo ritmo pajautimą, savo
muzikinius gebėjimus, turtina muzikinės kalbos
žodyną. Kuria, improvizuoja, akomponuoja
dainelėms.
Klausosi gamtos garsų, lietuvių liaudies ir kitų
tautų muzikos, klasikinės, senovinės ir
šiuolaikinės muzikos, bandydami suvokti jos
savybes.
Šoka muzikinius ratelius, žaidimus, klausosi ir
pasakoja pasakas su muzikiniais intarpais,
dainelėmis. Mokosi smulkiosios tautosakos
(mįslės , patarlės, greitakalbės, paukščių balsų
pamėgdžiojimai, piemenų folkloras,
kalendorinės dainos) ir taip išreiškia save, geriau
pažįsta tradicijas, laiko tėkmę.
Laisvai judėdami erdvėje, improvizuodami
judesiais, vaikai mokosi jausti judėjimo kryptį,
tempą, ritmą, charakterį.
Šokdami spontanišką šokį, improvizuodami
judesiais perteikia skambančios muzikos
nuotaiką, vaizduoja įvairių gyvūnų, personažų
charakterius.
30
PAŽINTINĖ-TIRIAMOJI VEIKLA
BENDRIEJI UŽDAVINIAI
PADĖTI VAIKUI PAŽINTI SAVE IR PASAULĮ
UGDYTINOS KOMPETENCIJOS
Pažinimo
Sveikatos saugojimo
Socialinė, komunikavimo
Meninė
6. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
SKYRIUS TIKSLAI
VAIKO GEBĖJIMAI VAIKO VEIKLA
„AŠ - ASMENYBĖ “
Turtinti žodyną apie
asmenį, padėti suvokti
žmonių bendrumus ir
skirtumus.
Padėti vaikui suvokti ir
-žino savo vardą, pavardę,
adresą, kitų žmonių vardus;
-intuityviai suvokia savo kūno
paslaptis;
Žaidimuose, pokalbiuose renka ir pateikia informaciją apie
save ir kitus, draugus, pažįstamus.
Varto knygeles, enciklopedijas ir pan., kuriose susipažįsta
su atskiromis kūno dalimis, lyčiai būdinga apranga.
Gamina rūbelius lėlėms („berniukams“, „mergaitėms“),
31
pažinti save įvairios
veiklos metu.
Sukurti aplinką, kurioje
vaikas jaustųsi saugus,
mylimas, svarbus,
reikalingas, ypatingas.
Padėti vaikui suvokti
savo kūną ir dvasinį
pasaulį, jausmus,
privalumus, sužadinti
norą tobulėti.
Formuoti sveikatos
stiprinimo ir tausojimo
nuostatą, gebėjimą
suprasti savo sveikatos
būklę, atsargiai elgtis su
vaistais, buitinėmis,
cheminėmis
-pradeda suvokti save kaip
individualią, aktyvią, atsakingą
asmenybę, įvairioje veikloje
reiškiasi aktyviai, per veiklą
pažįsta save;
-pradeda pažinti ir tenkinti
individualias reikmes, interesus,
stengiasi tobulinti savo fizinius
gebėjimus;
-tiki sėkme, vertina teigimai save
ir savo sugebėjimus;
-mokosi patirti sėkmę ir
nesėkmę;
-geba savarankiškai ar padedant
suaugusiems saugiai elgtis
įvardija, atpažįsta savo aprangą, mokosi rūbų dizaino.
Susipažįsta su žmonių lyties ir amžiaus skirtingumais,
gyvenimo būdu, jausmais, piešdamas, kalbėdamas,
žiūrinėdamas nuotraukas, vartydamas albumus, knygas.
Pokalbiuose, žaidimuose stengiasi geriau pažinti save,
tyrinėja savo išvaizdą ir galimybes, kūno dalis ir
individualumą.
Žaisdamas su draugais savo kalba apie savo nuotaiką,
jausmus, išgyvenimus, parodo mimika, judesiu, piešiniu.
Persirenginėja, pasikeičia vaidmenimis, bando pabūti kitu
žmogumi.
Susipažįsta su liaudies kūryba, mįslėmis apie žmogaus
savybes, jų vertinimus, palygina su savo bruožais,
panaudoja žaidimuose, siekdamas sekti teigiamais
vertinimais.
Dalyvauja žaidimuos-svarstymuose, apmąstymuose, „koks
gi aš esu?“.
Išmėgina savo gebėjimus pažinimo, tyrinėjimo, stebėjimo,
meninės veiklos, eksperimentų metu.
Auklėtojos prižiūrimas tvarko savo rūbelius, avalynę, valo
nuo sniego, džiovina. Įvairios veiklos metu ugdosi
tvarkingumo įgūdžius.
Kasdieninės veiklos metu savarankiškai laikosi asmens
higienos, poilsio ir aktyvumo ritmo.
32
medžiagomis, vengti
rizikos, susijusios su
rūkymu, svaiginamųjų
medžiagų vartojimu.
buityje, žaidžiant , judant lauke,
kelyje, nežinomoje vietoje;
-žino, kad žmonės būna sveiki ir
serga, kas jiems gali padėti.
Savarankiškai pasirenka veiklą, susitvarko veiklos ir
žaidimų vietą. Mokosi padengti stalą, apsitarnauja pats ir
padeda apsitarnauti kitiems.
Žaidžia saugaus eismo žaidimus, kalbasi apie pavojus,
įvykius , jų priežastis.
Auklėtojos padedami aiškinasi, kalba apie sveiką mitybą,
mokosi gaminti sveiką maistą, pažįsta skonines savybes.
Pasako, kodėl žmonės serga, kas padeda augti sveikam, kad
vaisų negalima vartoti pačiam, kas ištikus nelaimei ar bėdai
gali padėti, kaip ieškoti ir prašyti pagalbos. Žaisdamas,
pokalbiuose formuojasi neigiamą požiūrį į žalingus
įpročius. „AŠ IR KITI
ŽMONĖS“
Ugdyti savigarbą, gero
elgesio įpročius,
dorovines nuostatas,
pagarbą kitiems ir kitų
teisėms.
-suvokia, kad yra šeimos,
giminės, grupės narys, kad turi
kaimynus, supranta šeimos
svarbą žmogui, draugystės
reikšmę, bendruomenės svarbą
gyvenime;
-geba laikytis nustatytų elgesio
normų, suaugusiųjų reikalavimų,
vaikų grupėje priimtų taisyklių,
jaučia kad tai garantuoja jam
palankią, saugią aplinką;
-turi savikontrolės įgūdžių,
atsakomybės jausmą, susitelkimą
veiklai, veikia savarankiškai,
kūrybiškai;
Savarankiškai žaidžia bendruomeninius žaidimus,
savarankiškai kuria siužetą, vaizduoja tarpusavio santykius,
pasakoja apie šeimą, gimines, kaimynus.
Mokosi būti mandagus, gerbti kitus, maloniai, teigiamai
atsiliepti apie kitus, jų darbo rezultatus.
Įvairios veiklos metu susipažįsta su savo šeimos, giminės,
kaimynų, darželio, vietinės bendruomenės tradicijomis ,
papročiais.
Tyrinėja šeimos nuotraukas, sudaro „Šeimos medį“, piešia
portretus, švenčia šeimos šventes.
Dalyvauja pokalbiuose, žaidimuose apie šeimą, jos narius,
gausumą, gyvenimo būdą, taip suprasdamas šeimų
bendruosius ir skirtingus požymius.
33
-geba susipažinti, susidraugauti
su bendraamžiais, spręsti
iškilusias problemas, susitarti;
-intuityviai jaučia gimtosios
kalbos modelį, praktiškai taiko
jos dėsnius ir normas.
Laisvai veikia, priima sprendimus vienas, arba veikia,
sprendžia drauge su kitais vaikais, nusistato veiklos ar
žaidimo taisykles, susitaria jų laikytis.
Kuria grupės taisykles, simboliką (dainelė, skanduotė,
ženklai) draugiškai derinasi, tariasi, priima.
Žaisdamas, kalbėdamas, bendraudamas su suaugusiais ir
vaikais, domisi naujais žodžiais, žodžių reikšmėmis, kuria
naujus žodžius, eksperimentuoja (žaidžia kalbą) ir taip
patenkina savo poreikį bendrauti ir pažinti pasaulį. „AŠ IR MANO
APLINKA“ Sudaryti sąlygas
artimosios ir tolimesnės
aplinkos pažinimui.
Ugdyti loginio mąstymo
pradmenis, gebėjimą
pagal išorinius požymius
daiktus priskirti tam
tikrai grupei.
-suvokia daiktų ir reiškinių
įvairovę, daiktų formą, dydį,
paviršiaus savybes;
-turi įvairių elementarių
matematinių vaizdinių, pradeda
domėtis skaitymu ir rašymu,
skiria sakytinę ir rašytinę kalbą,
simbolius.
-orientuojasi aplinkoje, formuoja
savisaugos jausmą stebėdamas,
žaisdamas ir tyrinėdamas.
Žaisdamas, dirbdamas, poilsiaudamas, bendraudamas,
klausinėdamas, lygindamas savarankiškai susipažįsta su
supančiais daiktais, jų forma, savybėmis, reikšme sau.
Visais pojūčiais tyrinėja ,tai, kas yra aplink, plečia savo
jutiminį patyrimą žaidimų, pratybų, stebėjimų metu
(įsiklauso, apčiupinėja, glosto, uosto, skanauja).
Varto knygeles, kuria savo knygeles („rašo“, piešia,
sugalvoja pavadinimą ir pan.), laiškus ..., žymi daiktus
įvairiais simboliais, kopijuoja savo vardą, atpažįsta vardo
raides tekste.
Žaisdamas manipuliuoja raidėmis, skaičiais, grafiniais
ženklais, susipažįsta su geometrinėmis figūromis, įgytas
žinias panaudoja kūrybiniuose žaidimuose.
Ugdosi rašytinės kalbos suvokimą, žaisdamas
savarankiškai ir didaktinius žaidimus,
Žaisdamas didaktinus žaidimus daiktus lygina, rūšiuoja,
grupuoja, skaičiuoja, matuoja, suvokdamas nuoseklumą,
34
Nuosekliai plėsti vaiko
supratimą apie Tėvynę,
pasaulį, pradedant
artimąja aplinka
(gimtieji namai, tėvai,
artimieji, giminės, gatvė,
kaimynai, kaimas),
ugdant bendrumo
jausmą, pagarbą ir meilę.
Padėti suprasti ir ugdyti
pagarbą tautos
tradicijoms, kūrybai.
-geba atskirti, kas natūralu, o kas
sukurta žmogaus, domisi
technika, technine kūryba.
-įgyja jo amžiui suprantamą
socialinę, kultūrinę patirtį.
-pradeda suvokti, kad daiktai,
meno kūriniai yra žmonių proto,
vaizduotės, pastangų rezultatas,
kurį reikia vertinti ir tausoti.
dėsningumą, priežasties ir pasekmės ryšį, elementariai
apibendrina.
Nuosekliai plečia ir gilina savo žinias apie aplinkos daiktus
jų savybes, reiškinius - eksperimentuoja, manipuliuoja
pažįstamais ir nepažįstamais daiktais, juos grupuoja, lygina,
atranda panašumus ir skirtumus, apibendrina.
Klausinėja ir gauna informaciją apie kompiuterius,
susisiekimo priemones, techninę įrangą.
Modeliuoja, konstruoja, žaidžia kompiuterinius, techninius
žaidimus.
Žino savo artimuosius, sudaro albumus,
Dalyvauja ekskursijose po gimtąjį kaimą, aplanko
gražiausias sodybas, susitinka su šeimininkais, sudaro
nuotraukų , piešinių albumus.
Kaupia ir sistemina informaciją apie tarnybas,
bendruomenę , kaimą. Sudaro elementarų darželio kiemo,
gatvės planą, žemėlapį.
Kaupia socialinę bei kultūrinę patirtį, susitikdamas su
įvairiais žmonėmis (policininkas, gydytojas, miškininkas),
paslaugų sferos darbuotojais, visuomenės atstovais.
Dalyvauja ekskursijose artimojoje aplinkoje (kaimas,
parkas, piliakalnis, miškas, gražiausia sodyba), vyksta į
tolimesnes išvykas
(teatras, muziejus, prie kultūros paminklų ir pan.).
Aktyviai dalyvauja tautinėse, tradicinėse ir valstybinėse
šventėse ruošdamasis koncertams, mokydamasis eilėraščių,
tautosakos, liaudies išminties, stebėdamas suaugusiuosius,
35
klausydamasis jų pasakojimų, apmąsto, komentuoja.
Varto albumus, žiūrinėja ir aptaria meno kūrinius,
susipažįsta su simboliais.
„AŠ IR GAMTA“ Įvairios veiklos,
žaidimų,
pasivaikščiojimų metu
sudaryti sąlygas pažinti
atrimiausią gyvąją ir
negyvąją gamtą,
nuosekliai plėsti ir gilinti
vaikų žinias apie
žmogaus santykį su
supančiu pasauliu.
-domisi augalais ir gyvūnais,
geba juos sistemingai prižiūrėti,
pajusdamas savo ryšį su gyvąja
ir negyvąja gamta;
-intuityviai jaučia žmogaus ir
gamtos bendrumą, grožisi
gimtinės aplinka, žino, kad jos
negalima teršti, reikia taupyti
gamtos dovanas;
-pradeda suvokti gamtos
gyvybės ratą;
-suvokia vandens, oro, klimato
reikšmę žmogui ir gyvajai
gamtai.
Gamtos kampelyje augina kambarinius augalus, gėles,
gyvūnus.
Stebi, tyrinėja, atranda aplinkos, gamtos reiškinių poveikį
augalams ir gyvūnams.
Stebėdamas ir tyrinėdamas gamtą naudoja įvairias
priemones: žiūronus, padidinamuosius įrankius, matavimo
įrankius ir pan.
Eksperimentuoja su sėklomis, negyvosios gamtos daiktais.
Pažįsta aplinką, stebėdamas sezoninius pasikeitimus
gyvojoje ir negyvojoje gamtoje, juos fiksuoja.
Gauna informaciją apie tai, kaip reikia taupyti vandenį,
elektrą, mišką (popierių).
Aktyviai pagal galimybės dalyvauja aplinkos tvarkymo,
apželdinimo, puošimo renginiuose, akcijose.
Grožisi aplinka ekskursijose į gamtą. Stebi grįžtančius ir
išskrendančius paukščius, klausosi jų giesmių.
Dėlioja paveikslėlius, žaidžia didaktinius žaidimus,
vaizduojančius žmogaus, gerai žinomo augalo ar gyvūno
gyvenimo ciklą. Randa informaciją knygose, vaikiškuose
žinynuose, aiškinasi, apmąsto, dalijasi informacija.
Sužino apie vandens ciklą, klimato skirtumus skirtinguose
36
kraštuose, Saulės, šilumos reikšmę, metų laikų, paros kaitą
atlikdamas stebėjimus, eksperimentuodamas, išreikšdamas
savo patyrimą meninėje kūryboje.
JUDĖJIMAS IR SVEIKATA
BENDRIEJI UŽDAVINIAI
PALAIKYTI IR ŽADINTI VAIKO JUDĖJIMO POREIKĮ, SKATINTI FIZINĮ
AKTYVUMĄ
PADĖTI VAIKUI PAŽINTI SAVO KŪNĄ, FIZINES GALIMYBES BEI
IŠREIKŠTI SAVE JUDESIU
37
UGDYTINOS KOMPETENCIJOS
Pažinimo
Sveikatos saugojimo
Socialinė, komunikavimo
SKYRIUS TIKSLAI
VAIKO GEBĖJIMAI VAIKO VEIKLA
SOCIALINĖ IR
EMOCINĖ SVEIKATA Plėsti vaiko supratimą
apie sveikatą,
sugebėjimą įvertinti
savo savijautą.
Puoselėti vaiko
savigarbą ir orumą,
pagarbą ir toleranciją
kitiems.
Pratinti po įtampos ar
didesnių išgyvenimų
fizine iškrova mažinti
emocinę įtampą,
atsipalaiduoti po
ilgesnio buvimo
nejudrioje padėtyje.
Skatinti sužinoti, kokius
tradicinius ir naujus
žaidimus mėgsta vaiko
šeima, kokios
laisvalaikio ir švenčių
-įsisąmonina sveikatą
stiprinančias nuostatas, laikosi
asmens higienos, tinkamo dienos
ritmo, suvokia sveikos mitybos
reikšmę;
-sugeba rengtis pagal orą,
grūdintis, taisyklingai sėdėti,
stovėti, daug judėti ir žaisti lauke;
-sugeba kreiptis pagalbos, ištikus
nelaimei;
-sugeba dalyvaujant judrioje
veikloje kartu su kitais jausti savo
ir kito asmeninę erdvę, laikosi
tam tikro atstumo bendraujant,
žaidžiant, judant, saugiai elgiasi
su priemonėmis;
-buityje vis pasitiki savimi ir savo
gebėjimais, jaučiasi
savarankiškesnis, ne taip
priklausomas nuo suaugusiojo,
Žaidžia judriuosius žaidimus, kuriems reikia vikrumo,
lankstumo, domisi ir mėgina žaisti sportinius žaidimus,
grupinius ir žaidimus su priemonėmis, bendrauja su
draugais, susitaria, dalinasi savo patirtimi, nori išgirsti
draugų nuomonę, plečia supratimą apie save ir savo kūną,
išmoksta sugyventi, natūraliai bendrauti su specialiųjų
poreikių vaikais ir suaugusiais.
Rūpinasi asmens higiena, atlikdamas kasdieninius darbus,
pratinasi laikytis dienotvarkės, eiti dienos poilsio, praustis
su muilu, prieš valgį ir pasinaudojus tualetu plauti rankas,
skalauti burną po valgio, susišukuoti, deramai naudotis
stalo įrankiais, tvarkingai ir tinkamai valgyti (neskubėti,
gerai sukramtyti, jausti malonumą, skonėtis).
Mokosi savarankiškai užsirišti ir atsirišti batų raištelius,
susisagstyti drabužius, susijuosti diržą, apsirengti pagal
orą.
Valgydamas pratinasi naudoti servetėles, kosėdamas ir
čiaudėdamas - prisidengti burną nosine.
Žiūrėdamas filmukus, vartydamas paveikslėlius,
klausydamasis skaitomų kūrinėlių išsiaiškina, kad
38
tradicijos.
- žaisdamas judriuosius žaidimus
geba laikytis taisyklių, stengiasi
būti judrus, vikrus, kurti gerą
emocinę atmosferą
laikydamasis asmens higienos, tinkamai rengdamasis ir
maitindamasis apsisaugo nuo ligų, sužino, kas sveika, kas
kenkia sveikatai.
Juda, bėgioja pagal pasiūlytą arba savo sukurtą siužetą.
Išvykose į gamtą, sveikatos dienų metu linksmai, laisvai
dainuoja, juda, šoka, muzikuoja. FIZINĖ SVEIKATA Sudaryti sąlygas ugdytis
fizines kūno galias,
nesiekiant sportinių
rezultatų, daugiau
dėmesio kreipti į judesio
kultūrą, tobulinti
gebėjimą laisvai,
koordinuotai judėti,
atsižvelgti į vaiko
individualumą ir fizines
galias, garantuoti
saugumą
Įvairinti kūno kultūros
ugdymo būdus, dažnai
taikant judriuosius
sportinius, tradicinius
žaidimus, palaikyti.
-pažįsta savo kūną, fizines
galimybes bei išreiškia save
judesiu, įsivaizdavimu,
fantazavimu.
-geba išlaikyti taisyklingą
laikyseną, nori išaugti tiesus,
gražus
-geba judėti vikriai , būti
lankstus, stiprus, drąsus, rodo
valią ir ištvermę
-geba suprasti judesio „kalbą“ ir
išreikšti save judesiu, siekti
išraiškos kūrybiškumo,
estetiškumo, savitumo,
-geba kontroliuoti savo judesius
ir emocijas
Atlieka įvairius judesius su įrankiais (lazdelėmis,
vėliavėlėmis...) vaikas lavina abi rankas, rankos, kojos
judesio tikslumą, tobulina taisyklingo kvėpavimo įgūdžius,
koordinaciją, jėgą, ugdosi taiklumą.
Atlieka pratimus taisyklingai laikysenai ugdyti. Piešdamas,
vartydamas knygeles taisyklingai sėdi prie stalo šviesioje
vietoje.
Žaisdamas pats pasirenka įvairesnę kūno padėtį, guli ant
kilimo, sėdi turkiškai, ant kamuolio...
Laisvai judėdamas, eidamas ratelį, šokdamas,
improvizuodamas ugdosi saviraiškos kūnu gebėjimą
Judėdamas greta kito, poroje, ratu, rikiuotėje, laisvai ar
sutartinai su kitais pratinasi laikytis taisyklių, jausti draugą,
pajusti asmeninės ir bendros erdvės ribas.
Juda orientuodamasis erdvėje, išvengdamas kliūčių,
keisdamas judėjimo greitį ir kryptį, juda ritmiškai, pradeda
judėti ir sustoja pagal signalą.
Vaikščioja, bėgioja įvairiais būdais, šliaužia, ropoja, lenda,
lipa, šokinėja, judina liemenį, kojas, rankas, galvą.
5. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS
Vertinimo svarba:
Vertinti tam, kad pažintum vaiko individualybę, jo ugdymosi stilių.
Vertinimas - duomenų rinkimas apie vaiko poreikius, interesus, pastangas, augimą,
pasikeitimus, pažangą.
Vertinimas padeda įsivertinti savo darbą, įvertinti ir, jei reikia, pergalvoti programos
uždavinius, jos turinį, darbo su vaikais formas ir būdus.
Vertinimas padeda išsiaiškinti vaikus, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių, taip
pat planuoti tolimesnius ugdymo žingsnius atskiram vaikui ar grupelei vaikų.
Vertinimo duomenis patogu perduoti tėvams, pateikiant tai kaip informaciją apie
vaiko pažangą bei pasiekimus.
Siekdami įvertinti vaikų pasiekimus ir pažangą remsimės taikomaisiais tyrimais, nekursime
specialių situacijų, o remsimės realia tikrove, kasdienybe, kurioje gyvena vaikas.
Vaiko pasiekimo vertinimo būdai:
Vaiko stebėjimas;
Pokalbis su vaiku;
Realios vaiko veiklos analizę ( piešiniai, statiniai, vaikų sukurtos knygelės);
Realios vaiko veiklos nuotraukų analizę;
Pokalbis su vaiko tėvais.
Vaiko pasiekimams fiksuoti naudojami:
1. Vaiko aplankas;
2. Vaiko aprašas;
3. Vaiko pasiekimo dokumentavimas.
Vaikai vertinami nuolat, vertinimas fiksuojamas du kartus per metus:
1. Mokslo metų pradžioje, siekiant numatyti veiklos uždavinius;
2. Mokslo metų pabaigoje, įvertinant vaiko pasiekimus ir padarytą pažangą;
3. Prireikus atliekami tarpiniai vaiko pasiekimo vertinimai.
3-4 metų vaikus trumpai įvertiname aprašomuoju būdu.
4-5 vaikų pasiekimus pateiksime „Esamo išsivystymo lygio, ugdymo pažangos ir pasiekimų
vertinimo lentelėje 4-5 metų vaikams“.
40
ESAMO IŠSIVYSTYMO LYGIO, UGDYMO PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ
VERTINIMIMO
LENTELĖ
3-5 METŲ VAIKAMS
Vaiko vardas, pavardė..................................................................
Gimimo data ...............................................................................
Vaiko amžius....................metai................mėnuo
Įvertinimo data.....................................................
EiL.
Nr.
KALBA IR KALBĖJIMAS
RUGSĖJIS GEGUŽĖ
Tėvai Auklėtojai Tėvai Auklėtojai
1. Taisyklingai taria beveik visus garsus S V
2. Pats pradeda pokalbį su vienmečiais ir
suaugusiaisiais
3. Pasakoja apie tai, ką sukūrė
4. Pasakoja apie tai, ką mato iliustracijose
5. Raiškiai deklamuoja
6. Geba palyginti
7. Kalbėdamas vartoja sudėtinius sakinius
8. Kalba apie priežastis, vartodamas
jungtukus nes, kodėl, kad
9. Atpasakoja teksto turinį, nors dar gali
supainioti faktus
10. Pradeda sekti trumpas pasakas. istorijas
Išvados
Rugsėjis.................................................................................................................................................................
Gegužė...................................................................................................................................................................
EiL.
Nr.
PIRŠTŲ IR RIEŠO JUDESIAI
RUGSĖJIS GEGUŽĖ
Tėvai Auklėtojai Tėvai Auklėtojai
1. Sulanksto popierių į kelias dalis
2. Apvedžioja geometrines figūras, žvėrelius ir kt.
kontūrus
3. Iškerpa žirklėmis nupieštas figūras, daiktus ir kt.
4. Dėlioja ornamentus
5. Konstruoja iš stambesnių konstrukcijų
6. Piešia ir tapo įvairiomis priemonėmis
7. Įmituoja rašymą
8. Rašo keletą spausdintinių didžiųjų raidžių
9. Brėžia linijas, apskritimus ir kt. figūras
10. Užbrūkšniuoja vertikaliomis, horizontaliomis
linijomis tuščias erdves
11. Įveria siūlą į adatą
41
Išvados
Rugsėjis.................................................................................................................................................................
Gegužė...................................................................................................................................................................
EiL.
Nr.
SOCIALINĖ IR EMOCINĖ RAIDA RUGSĖJIS GEGUŽĖ
Tėvai Auklėtojai Tėvai Auklėtojai
1. Sutaria su vaikais ir suaugusiaisiais
2. Prireikus moka paprašyti suaugusiųjų ir vaikų
pagalbos
3. Paslaugus, padeda kitiems
4. Iškilus konfliktinei situacijai, geba mandagiai
paaiškindamas apsiginti
5. Žaidžia šalia vaikų vienas
6. Žaidžia su vaiku ar dviem vaikais
7. Dalyvauja grupiniuose žaidimuose
8. Netrukdo kitiems žaisti
9. Bendrauja su daugeliu vaikų
10. Pasidalija su kitais žaislais
11. Realiai suvokia savo gebėjimus, kas sekasi gerai
ir prasčiau
12. Laikosi taisyklių, bet aklai joms nepaklūsta.
Moka paaiškinti, motyvuoti vienokį ar kitokį
savo elgesį
13. Gerbia ir užjaučia neįgaliuosius, ypač pagarbaus
amžiaus žmones
14. Atidus ir dėmesingas gyvūnams
Išvados
Rugsėjis.................................................................................................................................................................
Gegužė...................................................................................................................................................................
EiL.
Nr.
PAŽINIMO ĮGŪDŽIAI RUGSĖJIS GEGUŽĖ
Tėvai Auklėtojai Tėvai Auklėtojai
1. Pažįsta ir randa aplinkoje pagrindines spalvas
2. Grupuoja, klasifikuoja, palygina daiktus pagal
vieną savybę
3. Skaičiuoja iki 10 ir daugiau
4. Pasakoja apie tai, kas buvo vakar, šiandien, kas
bus rytoj
5. Žino daug medžių
paukščių
gėlių ir augalų
42
gyvūnų pavadinimų
6. Turi sukaupęs elementarių žinių apie saugų
eismą
7. Moka atmintinai keletą eilėraščių
8. Domisi grožine, pažintine literatūra, TV
laidomis
9. Domisi raidėmis ir žodžiais
10. Pažįsta keletą didžiųjų spausdintinių raidžių
11. Kopijuoja savo vardą
12. Labai smalsus, ieško atsakymų į klausimus: kas,
kodėl, kaip ir t.t.
13. Mėgsta eksperimentuoti, naudodamas priemones
tyrinėja daiktus
14. Domisi, kas vyksta supančiame pasaulyje
Išvados
Rugsėjis.................................................................................................................................................................
Gegužė...................................................................................................................................................................
EiL.
Nr.
VISO KŪNO JUDESIAI RUGSĖJIS GEGUŽĖ
Tėvai Auklėtojai Tėvai Auklėtojai
1. Eina, bėgioja, įveikdamas kliūtis
2. Šokinėja pakaitomis nuo vienos kojos ant kitos
3. Šokinėja nuo paaukštinimo
4. Pralenda pro įvairaus pločio ir aukščio įrengimus
5. Eidamas suoleliu, rąstu apsisuka ir sugrįžta atgal
6. Lipa aukštyn kopetėlėmis, gimnastikos sienele,
perlipa į kitą pusę ir nusileidžia
7. Meta kamuolį kitam
8. Ridendamas kamuolį, pataiko įvartus
9. Atmuša kamuolį vietoje (5-6 ir daugiau kartų)
10. Klausydamas muzikos ritmo keičia judesių
atlikimo spartą
11. Važinėja dviračiu ir geba pasukti
Išvados
Rugsėjis.................................................................................................................................................................
Gegužė...................................................................................................................................................................
EiL.
Nr.
SAVARANKIŠKUMO ĮGŪDŽIAI RUGSĖJIS GEGUŽĖ
Tėvai Auklėtojai Tėvai Auklėtojai
1. Geba savarankiškai nuplauti veidą, valyti dantis,
bet dar reikia priminti, paraginti
2. Stengiais pats apsirengti, nusirengti ir kt.
3. Priminus tvarko savo daiktus, žaidimų vietą
4. Kultūringai elgiasi prie stalo
43
5. Nori būti savarankiškas, kai nepasiseka, kreipiasi
pagalbos
Išvados
Rugsėjis.................................................................................................................................................................
Gegužė...................................................................................................................................................................
S- gebėjimai ir įgūdžiai jau susiformavę
V- gebėjimai ir įgūdžiai dar formuojasi
P- gebėjimai ir įgūdžiai formuojasi lėtai, reikia pagalbos
44
6. NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI
1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 63-2853).
2. Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228).
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-01-24 nutarimas Nr. 82 „Dėl Valstybinės
švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos patvirtinimo Žin.,
2005, Nr. 12-391).
4. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-08-20 nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl vaiko gerovės
valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 52-2316).
5. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos
Respublikos įstatymu Nr. 1-983.
6. Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcija, 1989.
7. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000-11-09 įsakymas Nr.1374 „Dėl
priešmokyklinio ugdymo koncepcijos“.
8. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-12-29 Nr. ISAK-2667 „Dėl gabių
vaikų ir jaunuolių ugdymo strategijos“.
9. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003-07-09 įsakymas Nr. 1015 „Dėl
Priešmokyklinio ugdymo standarto ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų programų ir
išsilavinimo standartų I-IX klasėms tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3525).
10. Ankstyvojo ugdymo vadovas / Mockevičienė O. (sud.). Vilnius: Leidybos centras,1993.
11. Vaikų darželių programa „Vėrinėlis“. Vilnius: Leidybos centras, 1993.
12. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-04-18 įsakymas Nr. ISAK-627 „Dėl
ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ (Žin. 2005, Nr. 52-1752).
13. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003-10-15 įsakymas Nr. ISAK-1434
„Dėl Priešmokyklinio ugdymo priemonės sampratos“ (Žin., 2003, Nr. 101-4566).
14. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004-06-03 įsakymas Nr. ISAK-838 „Dėl
Specialiosios pedagoginės pagalbos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 92-3385).
15. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005-07-22 įsakymas Nr. ISAK-1557
„Dėl ikimokyklinio ugdymo vidaus audito metodikos“ (Žin., 2005,Nr. 94-3522.
16. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003-12-17 įsakymas Nr. A1-
207 „Dėl darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinių rekomendacijų patvirtinimo“
(Žin., 2004, Nr. 9-254).
17. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. Metodinės rekomendacijos
ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius: švietimo aprūpinimo centras, 2006.
18. Ališauskas R. Ugdymo turinio beieškant // Mokykla, 1999 (5-6).
19. Artyn vaiko (2 dalys), Vilnius: Polilogas,1997,1998.
20. Gražienė V. Kai kurie ikimokyklinio ugdymo praeities ir dabarties santykio aspektai //
Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Vilnius: Leidybos centras, 1999.
21. Gražienė V. Lietuvos vaikų darželio pedagogikos bruožai iki 1940 m. Klaipėda, 1998.
22. Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Judex, 2002.
23. Monkevičienė O. Užsienio valstybių ikimokyklinio ugdymo programų modeliai. Vėrinėlis.
Knyga auklėtojai. II dalis. Vilnius: Leidybos centras, 1995.
24. Monkevičienė O. Naujojo ugdymo turinio bei kūrybinio jo įgyvendinimo būdų
psichologinės – pedagoginės ištakos. Vėrinėlis. Knyga auklėtojai I dalis. Vilnius: Leidybos
centras.
25. Monkevičienė O. Reformuojamo ikimokyklinio ugdymo turinio sudarymas ir diegimas //
Lietuvos vaikų darželis: praeitis ir dabartis. Vilnius: Leidybos centras-1999.
26. Šeibokienė G. Ikimokyklinis ugdymas: kur esame ir kur link eisime // Lietuvos vaikų
darželis: praeitis ir dabartis. Vilnius: Leidybos centras, 1999.
45
27. Teresevičienė M., Gedvilienė G. Mokymasis grupėse ir asmenybės kaita. Kaunas: Vytauto
Didžiojo universiteto leidykla, 2003.
28. Želvys R. Švietimo vadybos pagrindai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001.
29. Mečkauskienė R. Mokyklos vadovai kaitos procese. Vilnius, 2007.
30. Adaškevičienė E. Vaikų fizinės sveikatos ir kūno kultūros ugdymas. Klaipėda, 2004.
31. Vyšniauskaitė A. Mūsų metai ir šventės. Kaunas, 1993.
32. Šalkauskis S. Rinktiniai raštai // Pedagoginės studijos (2 knygos). Vilnius: Leidybos centras,
1992.
33. Kai aš mažas buvau. Pavasaris-vasara // Šventinių renginių aprašymai. Šiauliai, 2001.
34. Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Priešmokyklinio ugdymo turinio įgyvendinimas
// Metodinės rekomendacijos. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2004.
35. Grabauskienė A. Gerumo mokyklėlė // Ir vaikams, ir tėvams, ir pedagogams. Vilnius, 1996.
36. Owczarek Slawomir. Ikimokyklinuko gimnastika. Kaunas, 2005.
37. Monkevičienė O. Mano vaikai // Priešmokyklinis vaiko ugdymas. Kaunas, 2003.
38. Pam Schiller, Tamera Byrant. Vertybių knyga // supažindiname vaikus su 16 svarbiausių
vertybių. Kaunas: Šviesa, 2004.
39. Claude de Milleville. 10 laimės įsakymų // Kaip paprastą dieną paversti ypatinga. Alma
littera, 2005.
40. Songailienė V. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema //
Žvirblių takas. 2007. Nr. 2.
41. A. Faber, E. Mazlish. Jak mówić żeby dzieci nas słuchały, i jak słuchać, żeby dzieci do nas
mówiły.
42. J. Białobrzeska. Zostań nawiedzoną nauczycielką, czyli jak uczyć, żeby nauczyć. Warszawa
2006
43. Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo
centras, 2003.
44. Ikimokyklinio ugdymo gairės. Programa pedagogams ir tėvams. Vilnius: Leidybos centras,
1993.
45. Vaikų darželio programa „Vėrinėlis“. Vilnius: Leidybos centras, 1993.
46. Bakūnaitė J. Humanistinio vaikų ugdymo programa. Auginu gyvybės medį. Vilnius:
Eugrimas, 1998.
47. Aukime sveiki ir stiprūs. Vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programa. Klaipėda: Klaipėdos
universiteto leidykla, 2000.
48. Bartkevičienė V. Kad mažylis augtų sveikas. Korekcinė kūno kultūros programa. 1995.
49. Grigaitė B. Protinio vaikų brandinimo programa. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto
leidykla, 1996.
50. Martinkėnaitė J. Individualios ugdymo programos specialiųjų poreikių vaikams sudarymas
// Darbo patirtis. Vilniaus 64 – asis specialusis darželis. Vilnius: UAB „Viltis“, 1999.
51. Mockevičienė O., Palačionienė L. ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų
socialinių įgūdžių ugdymo ir žalingų įpročių prevencijos programa. Vilnius: visuomenės
sveikatos ugdymo centras, 2003.
52. Piliuvienė A., Dailidienė N., Jakučiūnienė D. ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios
gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius: Leidybos centras, 1997.
53. Sakavičienė Z. Mokausi kalbėti lietuviškai. Lietuvių kalbos ugdymo gairės nelietuviškiems
vaikų darželiams. Vilnius, 1994.
54. Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa.
Vilnius, 2000.
55. Verseckienė O., Marcinkas F. ir kt. Po tėviškės dangum. Etninio ugdymo gairės. 1995.
56. Skirmantienė A. ir kt. Žaliuok, tėviškėle // Ekologinis-aplinkosauginis ugdymas darželyje.
Šiauliai, 2003.
57. Lietuvos kultūros ir švietimo ministerija. Senovinis kalendorius mažiesiems. Rudenėlis.
Vilnius: Leidybos centras,1993.
46
