2014 m. kovas Nr. 3 (16)

Karšta tema

Europa skuba į inovacijų traukinį

3-ame psl.

D a i k t a iInkilas

9-ame psl.

Jaunoji karta

“Žaibas, žaibų aptikimo

sistema bei jos praktinis

pritaikymas”8-ame psl.

Verta10-ame psl.

Pokalbis su Viktorija Daujotyte-Pakeriene.

“ N e n o r i u nieko neveikti”

4-5-ame psl.

Mokslo naujienos

6-ame psl.

V e i d a iL y n n

M a r g u l i s7-ame psl.

2 ODĖ MOKSLUI

Redakcinės kolegijos laiškas

Laikraštis „Odė mokslui“ leidžiamas pagal LJMS vykdomą paprojektį „Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos insti-tucinių gebėjimų stiprinimas“. Šį paprojektį finansuoja Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos

bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, “Nevyriausybinių organizacijų fondas”.

Viršelyje: Viktorija Daujotytė-Pakerienė. V. Daujotytės-Pakerienės asmeninio archyvo nuotrauka.

Mielieji,

Pavasaris įsibėgėjo, orai smarkiai pašiltėjo, taigi ir šis „Odės mokslui“ numeris skirtas pavasariui su nedidele užuomina į vasarą. Taip taip, jau norime jus pakviesti dalyvauti Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vasaros stovykloje „Idėjų kalvė 2014”. Juk gamtos apsuptyje, maloniai leidžiant laisvalaikį, kalasi pačios geriausios idėjos. Nepraleiskite progos pristatyti kitiems savo tyrimų, susipažinti su kolegų darbais, užmegzti naujų kontaktų.

Šiame numeryje kviečiame jus susipažinti su Lietuvos mokslo premijos laureate, literatūrologe profesore emerite Viktorija Daujotyte-Pakeriene. Žurnalistas Ramūnas Čičelis kalbino laureatę apie vertybių likimą, metamorfozes mūsų šiandienėje visuomenėje, poeziją ir jos poveikį. Profesorė linki jauniems mokslinin-kams „patirti būsenų, kai darbas teikia džiaugsmą“, „dirbti, mokėti dirbti, norėti dirbti“ (4-5 pusl.).

Ar žinojote, kad pasaulinio garso lietuvių kilmės mikrobiologė Lynn Margulis studijas Čikagos universi-tete pradėjo vos 14 metų? Šiandien ji pripažįstama kaip viena kūrybiškiausių naujųjų laikų mokslininkų. Įdomesni faktai apie L. Margulis pateikti 7 pusl. Šis numeris gausus ir mokslo naujienų: čia rasite informa-cijos apie Vilniaus Gedimino technikos universiteto išradimus, Lietuvoje sukurtą e-nosį, tikrinančią maisto šviežumą, o taip pat naujus kvietimus ir konkursus (6 pusl).

„2013 metais Lietuvos teritorijoje buvo užfiksuota 52458 žaibai, daugiausia dienų su žaibais buvo birže-lį, tai yra 21 diena“ – teigia straipsnio apie žaibus autorius Tada Kantautas. Tai tik keletas įdomių faktų, aprašytų „Jaunosios kartos“ rubrikoje, kuri šįkart skirta šiltėjančių orų proga supažindinti skaitytojus su pavojingu gamtos reiškiniu, tokių orų palydovu.

Kaip ir anksčiau, jūsų laukia įdomūs trumpi informaciniai straipsniai. Sužinosite, kaip pasigaminti in-kilus, kuo įdomus spektaklis „Kosmosas+“, kodėl verta skaityti knygą apie Oskarą Milašių ir kt.

Kaip ir ankstesniuose numeriuose, šiame rasite LJMS narių kūrybos. Greta kūrybos (piešinių ar eilių) būtų įdomu sužinoti ir apie mokslininkų pomėgius, todėl labai kviečiame pasidalinti, kaip leidžiate savo laisvalaikį. Galbūt auginate egzotines gėles ar augalus, atsiųskite mums jų nuotraukų ar aprašymų. Kvie-čiame visus norinčius prisidėti prie laikraščio leidimo, pasidalinti savo mintimis, atsiųsti įdomių naujienų ar informacijos apie būsimus renginius ir kitus dalykus.

Nuoširdžiai, Vilma Petrikaitė

32014 m. kovas Nr. 3(16)

Kai kovo pradžioje Europos Komi-sija pristatė inovacijų Europos Są-jungoje (ES) tyrimą, paaiškėjo du svarbūs dalykai: pirma, kad po kri-zės atsigaunanti ES sugebėjo išsau-goti savo potencialą inovacijų srity-je, o antra – ES vis dar neišnaudoja to potencialo ir toliau atsilieka nuo pasaulyje pirmaujančių novatorių – JAV, Pietų Korėjos ir Japonijos.

Inovacijos vystomos netolygiaiSklaidant pristatytą tyrimą ir analizuojant šalių skirtumus ES viduje, paaiškėjo, jog inovacijos Europoje vystomos netolygiai: šiuo metu ES susiformavę 4 regionai arba šalių grupės, kuriose pažanga vyksta labai skirtingais tempais. Akivaizdu, kad didžioji dauguma ES vals-tybių turėtų gerokai pasitempti, kad Eu-ropoje atsirastų daugiau išradimų, pana-šių į „Skype“, sukurtą Estijoje, ir muzikos klausymosi internetu platformą „Spotify“ iš Švedijos. „Europoje yra daugybė mažų parduotu-vėlių, kirpyklų ir t.t., bet per mažai ino-vatyvių kompanijų, kurios sparčiai auga ir tampa stambiomis įmonėmis“, – apra-šė Europos padėtį įtakingas JAV žurna-las „The Economist“ 2013 m. straipsnyje „Vargdieniai“ apie jaunų išradėjų ir versli-ninkų situaciją ES. „Visi milžinai sensta“, – drąsiai rėžiama šiame tekste apie visuo-menės senėjimo problemas Europoje. Tai

reiškia, kad jaunų išradėjų ir verslininkų Europoje, lyginant su JAV ir Azija, jau da-bar nėra daug.Nepaisant šių problemų, didžiausia už-duotis Europai informacinių technologi-jų amžiuje – neprarasti savo konkuren-cingumo ir sukurti ką nors, kas galėtų prilygti tokioms JAV kompanijoms, kaip interneto paieškos sistema „Google“ ar socialinis tinklas „Facebook“.Paskutinė didelė technologinė revoliucija Europoje nuvilnijo XIX a. viduryje. Vo-kiečiai tuo metu įsitvirtino kaip geriausi pasaulyje plieno gamintojai, danai – kaip jūrininkai, turintys milžiniškas laivybos kompanijas. Ir tai tik keli stambių ir tra-dicinių verslų pavyzdžiai tuometinėje Europoje.Seniausias didžiųjų pasaulio kompanijų reitingas „FT Global 500“ nurodo, kad XIX a. pabaigoje stambios įmonės Euro-poje dygo viena po kitos. 1897-1900 m. kompanijų – milžinių Europoje buvo tiek pat, kiek ir JAV (abiejose Atlanto pusėse maždaug po 40). Bet padėtis Senajame žemyne dramatiškai pasikeitė pasauli-nių karų metais. Karai sustabdė didžiųjų kompanijų „gimimą“ ir to pasekmės Eu-ropoje jaučiamos iki šiol. 1950-2007 m. Europa „pagimdė“ 12 naujų didelių kom-panijų, JAV per tą patį laiką – 52 tokias. „Beveik kaip JAV“ iki 2020 m.„Augimui užtikrinti būtina daugiau vers-lo investicijų, didesnė Europos naujoviš-

kų sprendimų paklausa ir ma-žiau kliūčių ko-merciniam ino-vacijų įdiegimui. Kad inovacijos būtų sėkmingai įdiegtos rinko-je, mums reikia daugiau novato-riškų įmonių ir inovacijoms pa-

rengtų sistemų“, – po 2014 m. „Inovacijų sąjungos rezultatų suvestinės“ ir Regionų inovacijų diegimo rezultatų pristatymo sakė už pramonę ir verslumą atsakingas Europos Komisijos narys ir pirmininko pavaduotojas Antonio Tajani. Jis taip pat priminė, kad ES gelbėjimosi planas ekonominio augimo srityje pa-ruoštas. Svarbiausias tikslas – iki 2020 m. ne mažiau kaip 20 proc. ES BVP turi sudaryti gamyba. Tuomet Europa nepra-laimės konkurencinės kovos pasaulinėse rinkose. Šiam tikslui pasiekti parengta nauja mokslinių tyrimų ir inovacijų pro-grama „Horizontas 2020“. Programos 7-erių metų biudžetas siekia beveik 80 mlrd. eurų.

Lietuviai – saikingi novatoriaiInovacijų diegimo ataskaitoje ES valsty-bės narės lyginamos pagal 25 rodiklius. Statistika iš kiekvienos valstybės narės apie aukštos kvalifikacijos žmogiškuosius išteklius, mokslines tyrimų sistemas, jų finansavimą, verslo investicijas į mokslą, verslumą, inovacijų kūrėjus ir jų kūrinių poveikį konkrečios šalies ekonomikai su-muojama ir pagal inovacijų lygį sudaro-mas šalių sąrašas.Kaip ir ankstesnėje, 2010 m. sudarytoje Inovacijų suvestinėje, Lietuva priskirta Saikingų novatorių grupei. Šioje grupėje daugiausia ES valstybių (11). Jų inovaci-jų lygis žemesnis už ES vidurkį. Lietuvos inovacijų diegimo lygis siekia 52 proc. ES vidurkio.Tiesa, pagal kai kuriuos rodiklius Lietu-vos rezultatas – geresnis nei ES vidurkis. Pavyzdžiui, šalis pirmauja pagal aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų skaičių ir išlaidas su moksliniais tyrimais bei technologine plėtra nesusijusioms inova-cijoms. Tačiau atsilieka pagal verslo sek-toriaus išlaidas moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, su licencijomis bei patentais susijusias pajamas iš užsienio.

Inovacijų lyderės ES:

1. Švedija2. Danija 3. Vokietija

Atsiliekančios novatorės ES:

28. Bulgarija27. Latvija26. Rumunija

Europa skuba į inovacijų traukinį

4 ODĖ MOKSLUI

„ Nenor iu n i eko neve ik t i “ , -

Č.Venclovo asmeninio archyvo nuotrauka

cituodama poetą Marcelijų Mar-tinaitį, jauniems mokslininkams ir sau linki literatūrologė profe-sorė emeritė Viktorija Daujoty-tė-Pakerienė. Nors interviu pre-tekstas yra jai paskirta 2013-ųjų Lietuvos mokslo premija, litera-tūrologės įdomu ir svarbu klausti apie vertybių likimą ir metamor-fozes mūsų šiandienėje visuome-nėje – profesorės mintys nepalie-ka jokių patetikos ar netikrumo galimybių. Autentiškumas, jau-nesniųjų kolegų globa, padrąsi-nimas, kalba kaip ypatingo san-tykio su pasauliu būdas – šiomis temomis su profesore susirašinė-jo žurnalistas Ramūnas Čičelis.

Pradėkime interviu nuo to, kokių pri-siminimų Jums sukelia Vilniaus uni-versiteto Lietuvių literatūros katedra 1980-1990 metais ir bendravimas su šviesiomis asmenybėmis Profesoriais

Donatu ir Leonardu Saukomis, Van-da Zaborskaite ir kitais? Kas katedroje ir visoje literatūrologų bendruomenėje nuo tų laikų pasikeitė? Ko labiausiai ilgu ir trūksta? O gal dabartiniai lite-ratūros mokslininkai gerai papildo tai, ką paveldėjo?

Vilniaus universitete pradėjau dirbti nuo 1972–ųjų metų: Lietuvių literatū-ros katedros dėstytoja, po septynerių

metų – vyresnioji dėstytoja, po poros – docentė. Pačių politinių pasikeiti-mų įkarštyje tapau profesore – nuo 1989–ųjų. Buvau ir katedros vedėja.

Įspūdžiai? Sunku juos ir suverti – daug skirtingų karoliukų, daug įvairių paty-rimų. Nebuvo lengva dėstyti lietuvių literatūrą, vis kas nors neatitikdavo reikalavimų, ideologinių normaty-vų. Turėjau nemenkų problemų dėl Motiejaus Gustaičio rinktinės „Sielos akordai“. Bet buvo gera dirbti jaučiant darbo prasmę. Darbo prasmės pojū-tį gavau iš savo mokytojų – iš Jurgio Lebedžio, Petronėlės Česnulevičiūtės,

Donato Saukos, Juozo Girdzijaus-ko, kitų. Tebe-jaučiau katedroje dirbusius, paša-lintus, išmestus – pirmiausia Meilę Lukšienę, Vandą Zaborskaitę. Te-

bebuvo gyvas ryšys su jomis – per Jur-gį Lebedį, Donatą Sauką. Leonardas Sauka katedroje nedirbo, bet jaučiau jį kaip tautosakos tyrėją, akademinių

Nebuvo lengva dėstyti lietuvių literatūrą, vis kas nors neatitikdavo reikalavimų,

ideologinių normatyvų

52014 m. kovas Nr. 3(16)

tautosakos leidinių sudarytoją, redak-torių. To meto žmonės labai saugojo vidinius ryšius, lyg kokias dvasines tvir toves . Ką iš jau-nesnių įsi-l e i s d a v o , kuo pasiti-kėdavo, tas galėjo su-prasti, kad yra ir įpareigojamas, kad privalo dirbti tautai, lituanistikai, kalbai.

Katedroje jau nebedirbu, treti metai profesorė emeritė. Man sunku pasa-kyti, kas pasikeitė. Keičiasi laikai ir žmonės keičiasi. Gal ir nebėra būti-nybės susitelkti, jausti patikimų žmo-nių atramą, žinoti, kuo gali pasitikėti. Kiekvienas dirba savo darbą – skaito paskaitas, rašo straipsnius, knygas. Manau, kad apskritai žmonės dabar atskiresni, atskiresni ir jų interesai. Bet tikiu, kad Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedra tebejaučia ir savo istoriją, ir save istorijoje, kurią gyvename kaip praeinančią dabartį. Literatūros tyrimas sustiprina laiko pojūtį. Ir praėjusio, ir ateinančio, dės-tytojams jis ateina kaip kasmet vis kiti pirmakursiai.

Negalėčiau pasakyti, kad man ko nors trūksta ar ilgu. Universitetas pasiekia-mas, pasiekiama jo Biblioteka, Didysis

kiemas, kur sieninėse lentose įrašyta ir man asmeniškai svarbių vardų. Bet iš esmės trūkumas yra svarbus egzisten-cijos ženklas. Žmonės kūrybingesni tol, kol jaučia ko nors trūkumą.

Mūsų interviu skaito įvairių sričių mokslininkai, todėl paklausiu: kas Jums yra poezija? Ką reiškia ja ir joje gyventi ir apie tai rašyti? Kaip poezija veikia mūsų visų sąmoningumą ir jautrumą? Nuoširdžiai Jus sveikindamas, norėčiau pasiteirauti, kaip reaguojate į Lietuvos mokslo premijos apdovanojimą už fenomenologinius lietuvių literatūros tyrimus?

Poezija? Gal ir galėčiau, prisijungdama prie pirmojo klausimo, atsakyti, kad poezija ir yra tai, ko mums trūksta,

kodėl mums kartais ilgu, skauda širdį, neramu, liūdna. Poezija iš to, ko žmo-gaus dvasiai reikia, kad ji pajustų save.

K a d ž m o -g u s s u -voktų, kad jo e s m ė gi l iau

už darbą, kurį dirba, už daiktus, ku-riuos įsigyja, nors ir tai svarbu. „Tur-būt esu ne dėl savęs, turbūt esu dėl ko nors kito“, – iš atminties pacituota, iš-tiesinta Justino Marcinkevičiaus eilu-tė. Turbūt. Turbūt esame ir dėl kažko, ko konkrečiai ne-žinome, negali-me apibūdinti. O poezija gali. Gera poezija reikia pa-sitikėti, ji tikrai keičia mūsų vi-dines erdves, lei-džia daugiau suvokti, pajusti.

Svarbiausia – poeziją skaityti. Rašyti apie poeziją nėra visai natūralu. Bet humanistika nuo pat savo pradžios stengėsi suvokti, kas yra poezija, ką ji reiškia, mokėsi kalbos apie poezi-ją. Skirtingos metodologijos suteikia skirtingas prieigas. Semiotika – griež-tesnes, hermeneutika – laisvesnes. Ir mano filologiniai interesai daugiausia

susiję su poezija, su hermeneu-tiniu požiūriu, įgalintu fenome-nologijos.

Yra paprastes-nių dalykų – poezijos ir poetų istorija, poetų biografijos, poezijos žanrai. Bet yra ir itin sudėtingų – iš esmės tyri-mui neprieinamas pats poezijos kū-rimo procesas, galima pasikliauti tik poetų liudijimais. Sunku tirti poetinę vaizduotę, metaforas. Fenomenologija man yra ir palengvinantis takas, netu-riu to, ką tiriu, atskirti nuo savo sąmo-nės, nuo patirties.

Lietuvos mokslo premija yra man svarbi. Dėkinga Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui, atlikusiam „pa-rengiamuosius darbus“. Džiaugiuosi, kad manim pasitikėjo jauni moksli-ninkai, kurių darbus vertinu. Dėkoju teigiamai į mano fenomenologinius tyrimus pažvelgusiems. Gražiausiai su premija mane pasveikino Romual-das Granauskas: „Tai dabar turėsi dar

dirbti, o juk manei, kad jau užteks“. Kaip tik tomis dienomis Lietuvos ra-šytojų sąjunga išleido paskutinį Mar-celijaus Martinaičio poezijos rinkinį tokiu pavadinimu: „Nenoriu nieko neveikti“. Tinka ir man: nenoriu nie-ko neveikti, gal ir nemoku. Tik reikia pridurti – dar, kol kas. Darbų apie lie-tuvių literatūrą, ypač apie poeziją, su-sidaro nemažai; kol kas naujausia kny-ga – studija apie Marcelijų Martinaitį: „Boružė, ropojanti plentu“. Dėmesio laukas ir būtų: nuo Kristijono Done-laičio (kad ir nedaug) iki Marcelijaus Martinaičio (daugiau). Bet čia nema-tyti moterų linijų – galima būtų sakyti, kad nuo Karolinos Praniauskaitės iki

Nijolės Miliauskaitės.

Kokias vertybes savyje ir visuomenėje puoselėti palinkėtumėte dabartiniams pradedantiesiems humanitarams ir kitų sričių mokslininkams?

Apie vertybes kalbėti sunku. Jos ir vi-suotinės (pačios bendriausias apima Dekalogas), ir atskiros, netgi asme-niškos. Be vertybinių orientyrų tir-ti literatūrą sunku. Ne tik literatūrą. Visa humanistika persmelkta vertybių problemos, jei net jų neigimo. Nemo-kėčiau gyventi, nemokėčiau dirbti ne-galvodama apie Lietuvą, apie lietuvių kalbą, gamtą. Pasitikiu konservatyviu požiūriu į vertybes. Kas išliko, išsilaikė iki šiol, jau yra vertinga vien dėl galios išsilaikyti. Taip, pavyzdžiui, mąstau apie tradicinę šeimą. Nepasitikiu re-voliucijomis. Bijau jų. Bijau minios, nes joje pabunda akli žmogaus ins-tinktai. Lyg ir aišku, jei bijai minios, tai ir revoliucijos.

Jauniems humanitarams, apskritai jauniems mokslininkams gal ir pra-verstų ta Marcelijaus Martinaičio tezė, turinti ir vertybinę šaknį: „Nenoriu nieko neveikti“.

Dirbti, mokėti dirbti, norėti dirbti.

Patirti būsenų, kai darbas teikia džiaugsmą.

Dėkoju už atsakymus.

„ Nenor iu n i eko neve ik t i “ , -

To meto žmonės labai saugojo vidinius ryšius, lyg kokias

dvasines tvirtoves

D i r b t i , m o k ė t i d i r b t i ,

n o r ė t i d i r b t i

Poezija iš to, ko žmogaus dvasiai reikia, kad ji pajustų

save.

6 ODĖ MOKSLUI

Tuo pat metu, kai pirmąkart buvo išsa-

kyta Gajos hipotezė, L. Mar-gulis iškėlė kūrybišką endo-simbiozės teoriją, kurios esmė - bandymas nustatyti ryšį tarp organizmų, kurių vieni gy-vena kituose ir iš to gauna abipusę naudą. Šią teoriją L. Margulis išdėstė 1981 m. knygoje „Simbiozė ląstelių

evoliucijos metu“. Lynn Margulis bandė pagrįsti, kad

simbiozė, o ne atsitiktinės mutacijos buvo varomoji

evoliucijos jėga, o pagrindinis natūraliosios atran-

kos veiksnys yra ne individų kova už būvį, o jų tar-

pusavio bendradarbiavimas ir sąveika su aplinka.

Ji teigia, kad „Darvino didžioji vizija nebuvo klai-

dinga, ji tik buvo nepilna“. Šiandien gana popu-

liaria pripažįstama Lynn Margulis endosimbiozės

teorija savo laiku visgi nebuvo pripažinta, 1969

m. L.Margulis straipsnį apie tai atmėtė daugelis

mokslinių žurnalų. Vienu iš motyvų buvo tai, kad

ši teorija turi daug panašumų su Gajos hipote-

ze, teigiančia, kad planeta yra „aukščiausio lygio

organizmų sistema“, o evoliucija yra bendradar-

biavimo, bet ne kovos procesų

pasekmė.

VGTU mokslininkų inovacija – jau pakeliui į pasaulinę rinką

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkų sukurtą aukštųjų technologijų inovaciją serijinei gamybai pritaikė moderni lietuviš-ka elektronikos įmonė. Vandens tiekimo savikainą mažinantis dažnio kei-tiklis turi potencialą įsitvirtinti ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulinėje rinkoje – jau pagaminta pirmoji partija, skirta eksportui.

Dvejus metus kurta ir tobulinta inovacija ne tik palengvina sudėtingų įrenginių valdymą ir leidžia jiems naudoti iki 1,5 karto mažiau elektros energijos, bet ir sumažina galios nuostolius variklyje bei didina jo ilgaamžiš-kumą. Patobulintą ir specialiai vandens tiekimo sistemoms pritaikytą tech-nologiją VGTU mokslininkų sukurti paprašė elektronikos įmonė „Tamona“.

„Verslui bendradarbiaujant su mokslu gimė unikalus elektronikos prie-taisas, kuris turi visas sąlygas konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Lyginant lie-tuvišką dažnio keitiklį su kitais panašiais prietaisais, jis turi vartotojui pato-gesnę valdymo sistemą, yra funkcionalesnis ir pigesnis“, – pasakojo vienas inovacijos kūrėjų, VGTU Elektronikos fakulteto profesorius Algirdas Baš-kys.

Šiuo metu pagaminta 100 vienetų specializuotų dažnio keitiklių. 20 jų jau įdiegta Lietuvoje, o likusioji bandomosios partijos dalis rengiama eksportui.

Europos rinkos tyrimai rodo, kad dažnio keitiklių paklausa nuolat augs. Tai lems kainų konkurencingumas, modernių prietaisų tobulėjimas, išplė-siantis jų pritaikymo galimybes, ir vis didėjantis poreikis naudingiau valdyti technologijas bei taupyti energiją.

Lietuvoje sukurta e-nosis, tikrinanti maisto šviežumą, jau pasauliniame tinkle

Jau savaitę pasauliniame finansavimo portale „Indiegogo“ prista-tomas Lietuvoje gimęs unikalus technologinis sprendimas PERES, padedantis vartotojams išsirinkti sveikesnį maistą sau ir savo šei-mai. Tai – ergonomiškas įrenginys, kuris drauge su mobiliąja pro-gramėle padeda nustatyti mėsos, paukštienos ir žuvies šviežumą bei kokybę.

Šio įrenginio naudojimas visiškai paprastas. Tereikia jį nukreipti į maisto produktą ir paspausti mygtuką. Po kelių sekundžių, mobi-liosios aplikacijos dėka, šie duomenys greitai, aiškiai ir suprantamai pateikiami vartotojui. Būtent todėl tai yra labai patogus būdas rū-pintis vartojamo maisto kokybe. Šios informacijos dėka vartotojas sužino, ar produktas šviežias, ar buvo laikomas tinkamose sąlygose, ar nėra rizikos juo apsinuodyti. „Patikrinę maisto kokybę ir šviežu-mą, galėsime ramiai ir saugiai valgyti mėsos, paukštienos ar žuvies produktus“, – sako idėjos autorius Augustas Alešiūnas.

Anot jo, idėja sukurti PERES jam kilo po to, kai patyrė stiprų ap-sinuodijimą maistu. „Tą dieną pasigaminome maistą namuose taip, kaip įprastai darome kiekvieną dieną. Iš pradžių nieko neįtarėme, bet kai visa šeima stipriai apsinuodijome, iš karto supratome, kad kažkas buvo negerai su maistu, – pasakoja A. Alešiūnas, – būtent tuomet man pirmą kartą kilo mintis sukurti tokį prietaisą, kuris pa-tikrintų, ar maistas šviežias“.

Prietaiso prototipas PERES šiuo metu pristatomas visuotinio fi-nansavimo portale, kurio pagalba tikimasi surinkti lėšas tolimes-niam šio produkto vystymui ir prekybai.

Europos palydovinės navigacijos konkursas laukia lietuvių idėjų

Nuo balandžio 1 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia teikti idėjas kasmetiniam Eu-ropos palydovinės navigacijos konkursui. Šis konkursas yra skirtas visiems norintiems dalyvauti iš verslo, viešojo sektoriaus, mokslo institucijų, o taip ir jauniems išradė-jams, kurie turi idėjų palydovinės navigacijos srityje.

Idėjų konkursas vyksta dviem etapais. Pirmiausiai at-renkama regiono idėja nugalėtoja, o vėliau regionuose atrinktos geriausios idėjos pristatomos tarptautiniams ekspertams, kurie sprendžia, kuri idėja tampa nugalėtoja europiniu mastu.

Siūlomos idėjos turi būti pritaikomos kasdieniniame žmonių gyvenime bei turi atnešti komercinę naudą atei-tyje - virsti į konkretų produktą ar paslaugą, skirtą tiks-linei rinkai.

Bendra prizų vertė siekia apie 1 mln. eurų. Pagrindinio prizo – „Galileo Master“ – laimėtojas gaus 20 000 eurų. Lietuviai gali pretenduoti tiek į tarptautinius regioninių idėjų apdovanojimus, tiek į specialiuosius prizus.

Idėjas galima teikti iki 2014 m. birželio 30 d. Daugiau informacijos: http://www.galileo-masters.eu/.

Konkursą Europos kosmoso agentūros iniciatyva nuo 2004 m. pradėjo rengti Vokietijos palydovinės naviga-cijos taikymų centras „Anwendungszentrum GmbH Oberpfaffenhofen“. Lietuva konkurse dalyvauja nuo 2010 m.

Lietuvos mokslo tarybos kvietimas teikti paraiškas mokslo renginių paramai

Lietuvos mokslo taryba paskelbė II-ąjį 2014 metų kvietimą teikti paraiškas mokslo rengi-nių paramai, kuriais siekiama skatinti Lietuvos mokslo plėtrą, tarptautinius mokslinius ryšius organizuojant reikšmingus šalies ar tarptautinio masto mokslo renginius Lietuvoje. Numatomas programos biudžetas - apie 350 tūkst. Lt. Paraiš-kas gali teikti Lietuvos mokslo ir studijų institu-cijos, įtrauktos į Švietimo ir mokslo institucijų registrą.

Pateiktos paraiškos bus vertinamos atsižvel-giant į renginio aktualumą Lietuvos mokslui ir studijoms, jo tęstinumą, renginio reikšmę tarp-tautinių mokslinių ryšių plėtotei bei institucijos patirtį organizuojant panašaus pobūdžio rengi-nius.

Paraiškas teikti kviečiama iki 2014 m. gegužės 2 d. 15 val. ir tik elektroniniu būdu, užpildant formą adresu http://parama.lmt.lt/. Daugiau in-formacijos apie konkursą – Lietuvos mokslo ta-rybos tinklapyje: www.lmt.lt.

72014 m. kovas Nr. 3(16)

Lynn Margulis (1938 m. kovas – 2011 m. lapkritis) - pasaulinio garso lietuvių kilmės mikrobiologė, studijas Čikagos universitete pradėjusi vos 14 m. „Aš norėjau stoti ir jie man leido“, apie ankstyvą studijų amžių sakė pati mokslininkė, daktaro laipsnį apsigynusi 1963 m. Kalifornijos universitete Berklyje, o 1999 m. – jau pelniusi prestižinį JAV

mokslo apdovanojimą - Nacionalinį mokslo medalį.

Tuo pat metu, kai pirmąkart buvo išsa-

kyta Gajos hipotezė, L. Mar-gulis iškėlė kūrybišką endo-simbiozės teoriją, kurios esmė - bandymas nustatyti ryšį tarp organizmų, kurių vieni gy-vena kituose ir iš to gauna abipusę naudą. Šią teoriją L. Margulis išdėstė 1981 m. knygoje „Simbiozė ląstelių

evoliucijos metu“. Lynn Margulis bandė pagrįsti, kad

simbiozė, o ne atsitiktinės mutacijos buvo varomoji

evoliucijos jėga, o pagrindinis natūraliosios atran-

kos veiksnys yra ne individų kova už būvį, o jų tar-

pusavio bendradarbiavimas ir sąveika su aplinka.

Ji teigia, kad „Darvino didžioji vizija nebuvo klai-

dinga, ji tik buvo nepilna“. Šiandien gana popu-

liaria pripažįstama Lynn Margulis endosimbiozės

teorija savo laiku visgi nebuvo pripažinta, 1969

m. L.Margulis straipsnį apie tai atmėtė daugelis

mokslinių žurnalų. Vienu iš motyvų buvo tai, kad

ši teorija turi daug panašumų su Gajos hipote-

ze, teigiančia, kad planeta yra „aukščiausio lygio

organizmų sistema“, o evoliucija yra bendradar-

biavimo, bet ne kovos procesų

pasekmė.

Bene dažniausiai ši mokslininkė yra siejama su Gajos teorija (dar vadinama Gajos hipoteze ar Gajos principu), teigiančia, kad Žemė egzistuoja kaip atskira sistema ir yra gyvas organizmas. Būtent Gajos hipotezės tyrinėjimams kartu su bendražygiu James‘u Lovelock‘u Lynn Margulis paskyrė 25-ius savo mokslinio darbo metus.

Wikipedia.org archyvo nuotraukos

Lynn Margulis

Dau-gybę mokslo

apdovanojimų pelniusios mokslininkės Lynn Margulis dėmesio

netrūko ir daugeliui kitų mokslo sričių. Šiandien ji pripažįstama kaip viena kūrybiškiausių naujųjų laikų

mokslininkų.

Teorijos pavadinimą mokslininkai pasiskolino iš graikų mitologijos. Gaja, arba Motina Žemė, buvo laikoma dievaite, kuri pati iš savęs pagimdė mūsų planetą, kitus graikų dievus ir titanus. Šiuo pavadinimu mokslininkai norėjo pasakyti, jog evoliuciją lėmė būtent tai, kad planetoje užsimezgusi gyvybė su laiku pradėjo ją keisti ir kūrė sau sąlygas klestėti. Toks radikalus pareiškimas pirmiausia papiktino evoliucijos šalininkus, kurie teigė, kad gyvybė taikosi prie aplinkos, o ne atvirkščiai, tad vos iškelta XX a. 7 dešimtmetyje, ši idėja tarp mokslininkų sulaukė smarkios kritikos. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais į ją imta žiūrėti kiek kitaip. Per 50 metų Gajos teorijos šalininkų ratas ženkliai išaugo. Šiandien pripažįstama, kad pirmiesiems Lynn Margulis ir Jameso Lovelocko teiginiams trūko rimtų mokslinių įrodymų ir tyrimų dėl hipotezės patikimumo, tačiau dabar, nors ir nevisuotinai, pritariama, kad daugelis hipotezės idėjų turi rimtą mokslinį pagrindą ir vertos tyrimų. Hipotezės idėjos dabar daugiausia taikomos biogeochemijos moksle, tačiau įvairių interpretacijų sulaukė taip pat ir socialiniuose, politiniuose, ekologijos moksluose ir net religijoje.

8 ODĖ MOKSLUI

Brangūs skaitytojai, pavasario dienos skrieja kur kas greičiau, atnešdamos vis labiau šiltėjančius orus. Dažnas iš mūsų žino, jog šiltų ir vasariškų orų palydovas yra žaibas. Dažnai įspūdingas ir žavintis, bet kartu ir labai pavojingas. Todėl šio mėnesio skiltyje ,,Jaunoji Karta“ kviečiu susipažinti su Vilniaus universiteto, Gamtos mokslų fakulteto, meterologijos ir hidrogeologijos specialybės antro kurso studento Tado Kantauto parengtu straipsniu apie žaibus, jų formavimąsi, padarinius ir tyrimus.

Malonaus skaitymo, Povilas Kavaliauskas

Žaibas yra vienas iš nenuspėja-miausių gamtos reiškinių, jį ga-lima apibūdinti, kaip elektros te-kėjimą tam tikru kanalu. Žaibai susiformuoja, kai debesies apačio-je susikaupia neigiamas krūvis, o ant paklotinio paviršiaus ir ypač aukštesnių pastatų smaigalių susi-kaupia teigiamas krūvis (gali būti ir atvirkščiai), tačiau oro laidumas elektrai yra labai mažas, taigi žai-bas susiformuoja, kai lauko stipris pasiekia kritinę 30000 V/m reikš-mę, tuo tarpu vidutinis natūralus elektrinis laukas prie žemės pa-viršiaus yra apie 130 V/m. Žaibai, kuriuos gali pamatyti kiekvienas žmogus, pagal iškrovos kryptį gali būti skirstomi į kelis pagrindinius tipus: debesis – žemė, debesis – de-besis, debesis – atmosfera, bei išly-džiai pačiame debesyje (Bukantis, 2009).

Meteorologinių tyrimų eigoje buvo la-bai svarbus Žaibų aptikimo sistemų (ŽAS) atsiradimas, kadangi labai svarbu buvo aptikti žaibus, juos užregistruoti ir kaupti informaciją, kad iš jos būtų gali-ma atlikti tyrimus, svarbius visuomenei. Pasitelkiant ŽAS duomenis apytiksliai galima sužinoti, ar žaibas trenkė vie-noje, ar kitoje vietoje. Kaip pavyzdžiui, žaibas trenkė į ūkinį pastatą, kuris buvo apdraustas, tada žmogus kreipėsi dėl žalos atlyginimo į draudimo kompani-ją, tačiau draudimo kompanijai trūksta informacijos, todėl ŽAS savininkai ben-dradarbiaujant gali pateikti informaciją

apie žaibo buvimą ar nebuvimą vienoje ar kitoje vietoje, tam tikru laiku. Pir-mosios ŽAS sukurtos ir įdiegtos 1976 metais, nuo tada iki dabar ŽAS labai patobulėjo, tiek aptikimo efektyvumo, tiek vietos tikslumo atžvilgiu. Pasaulyje ŽAS turi beveik kiekviena valstybė, ta-čiau pasaulyje veikia ir globalios, tai yra visą pasaulį apimančios ir į vieną tinklą sujungtos ŽAS. Lietuvoje įgyvendinant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respu-blikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos meteorologinių ste-bėjimų tinklo modernizavimas“ 2011 metais Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje buvo įdiegta ŽAS, kurios ga-mintojas yra kompanija „VAISALA“. Sis-temą sudaro trys atskiri jutikliai, įrengti Biržuose, Šilutėje ir Varėnoje. Jutikliai fiksuoja išlydžius debesis – žemė. ŽAS sistema leidžia gauti duomenis realiu laiku apie išlydžių vietą, laiką ir elektros srovės stiprį. Lietuvoje veikiančios ŽAS efektyvumas daugiau nei 90 proc., tai reiškia, jog aptinkama daugiau, nei 90 proc. žaibų. O sistemos vidutinis vie-tos tikslumas 250 – 500 metrų vienam išlydžiui, t.y. įsivaizduokite, kad turite apskritimą, kurio spindulys 250 – 500 metrų, taigi išlydis galėjo įvykti visa-me tame apskritime (Pohjola, Mäkelä, 2013)(LHMT – www.meteo.lt, 2013). Lietuvos teritorijoje per metus būna vidutiniškai 19 – 30 dienų su perkū-nija, tačiau kartais net 40 – 45 dienos. Daugiausiai perkūnijų būna Lietuvos pietuose, nes ten šiurkštus miškingas paklotinis paviršius stabdo oro srautus ir skatina turbulenciją bei konvekcinius procesus (Bukantis, 2009).Taip pat Lietuvoje buvo atliktas neofi-cialus ir mėgėjiškas tyrimas, kuriame buvo panaudoti ŽAS duomenys. Tyri-mo tikslas buvo sužinoti bendrą žaibų

kiekį 2013 metais, bei žaibų pasiskirsty-mą įvairiais laikotarpiais. Taigi tyrimo išvados atskleidžia, jog 2013 metais Lie-tuvos teritorijoje buvo užfiksuota 52458 žaibai, daugiausia dienų su žaibais buvo birželį, tai yra 21 diena. Daugiausia žai-bų per parą 2013 metais buvo užfiksuota liepos 30 dieną, tą parą buvo užfiksuota 10000 žaibų, taip pat tą pačią parą buvo užfiksuotas didžiausias žaibų kiekis per valandą, tarp 5:00 ir 05:59 buvo užfik-suota 2468 žaibai. Lietuvoje tyrimai, pasitelkiant ŽAS duomenis, dar tik įsi-bėgėja, kadangi sistema veikia tik trejus metus, tačiau ateityje tyrimų bus tikrai daug, kadangi perkūnijos, o ypač eks-tremalios, labai įtakoja mūsų gyvenimą bei mūsų turto saugumą šiltuoju laiko-tarpiu.

Ž A I B A S žaibų aptikimo sistema bei jos praktinis pritaikymas

Autorius: Tadas KantautasVilniaus universiteto, meteorologijos

ir hidrologijos specialybės, II kurso studentas

T. Kantauto asmeninio archyvo nuotraukos

Žaibu aptikimo sistemos jutiklis Biržuose

92014 m. kovas Nr. 3(16)

InkilasNors drėgmė ir vėsa vis dar nepasiduoda, bet saulė, giedresnis dangus ir ilgesnės dienos aiškiai sako – pavasaris! O koks pavasaris be inkilų?! Tad balandžio “Odė mokslui” kviečia pasidomėti jų įvairove ir gal net įkelti vieną kitą artimiausiame medyje.

RūšysPopuliariausi inkilai yra uoksiniai ir lentiniai.Uoksiniai inkilai yra daromi iš medžių rąstelių. Geriausia tokiems inkilams tinka lapuočių medžiai, tačiau tinka ir bet kuris kitas rąstas, svarbu tik, kad jis būtų sveikas. Rąstelio vidų galima išskobti arba išgręžti grąžtu išilgai, inkilo dugnui paliekant apie 3-4 cm medienos. Lentiniai inkilai gaminami iš ne storesnių kaip 2, 5 cm lentų. Kalant tokį inkilą, svarbu atsiminti kelis dalykus. Pirmiausia stogui reikia kiek storesnės lentos, o jį pritvirtinti būtina taip, kad stogą galima būtų kiek atkelti ir inkilą išvalyti po to, kai išskris jaunikliai. Antras svarbus dalykas – inkilo dugno negalima tiesiog prikalti iš apačios. Jį reikia nuleisti „iš viršaus“ – pro stogą.Tiek uoksniai, tiek lentiniai inkilai tinka ir mažesniems, ir didesniems paukščiams bei gali būti kabinami tiek medžiuose prie gyvenamųjų namų, tiek miške.Arčiau žmonių, mažesnius inkilus galima iškelti zylėms, musinukėms, raudonuodegėms, varnėnams.Retiems paukščiams, pavyzdžiui, pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, me-letoms, dančiasnapiams bei kt. inkilus reikėtų iškelti miške, atsižvelgiant į jų maitinimosi ir gyvenimo ypatumus.

ĮvairovėInkilų gali būti kuo įvairiausių – jie iškeliami

ne tik paukščiams, bet ir smulkiems žvėreliams, šikšnosparniams, vabzdžiams.

Visi inkilai konstruojami atsižvelgiant į būsimo gyventojo rūšį ir dydį.

PavojaiDidžiausias pavojus, susijęs su inkilais –

plėšrūnai, kurie inkilus gali apvogti.Katės, kiaunės, audinės, geniai ir varniniai paukščiai geri ir gana įžūlūs inkilų sėkliai,

todėl svarbu pasirūpinti, kad inkilas netaptų spąstais.

Nors „klasikiniai“ inkilai prie įėjimo pa-prastai turi nedidelę laktą, ornitologai siūlo

šios stiliaus detalės atsisakyti – tokios laktos patogios tik plėšrūnams. Ant jų patogiai „nu-tupia“ katinai ir kiti žvėrys, kurie gali leteno-

mis išgaudyti viduje esančius paukštelius. Be to, ant laktos tupia ir geniai. Patogiai

įsitvirtinę jie gali praplatinti įėjimą į inkilą ir apiplėšti lizdą. Saugantis nuo genių taip

pat patariama įėjimą į inkilą apkalti lengva geležimi.

IškėlimasSmulkiems paukščiams inkilai keliami kas

30-50 metrų. Stambiems paukščiams (pavyzdžiui, pelėdoms) inkilus reikia kelti pavie-

niui – aplink turi būti pakankamai erdvės medžioklei.

Dauguma paukščių sparnuotų kaimynų nemėgsta. Išimtis tik varnėnai, todėl kelis jų

inkilus galima kalti ant vieno medžio.Mažiau žalos medžiui padaroma inkilą prie

jo prikalant nei rišant tvirta virve ar viela.Inkilą galima pakabinti kabliu ant šakos,

tačiau reikia apsižiūrėti, kad inkilas nebūtų lengvai pasiekiamas keturkojams

plėšrūnams.

Inkilo brėžinys

10 ODĖ MOKSLUI

LAIKAS PAGALVOTI [internetas]

Ką slepia biri pudra ir tamsūs plaukų dažai? Ko-dėl daugėja statybos ir apdailos priemonių, kurio-se daug pavojingų cheminių medžiagų?

Į šiuos ir dar daugelį kitų svarbių klausimų nu-sprendė atsakyti Baltijos aplinkos forumas, savo projekto „Pagalvok“ interneto svetainėje kviečian-tis susirasti aktualią informaciją apie įvairias pre-kes, naudojamas visuose namuose, jų ženklinimą bei tai, kaip pasirinkti priemones be pavojingų cheminių medžiagų.

Svetainėje taip pat pateikiamas išsamus chemi-nių medžiagų sąrašas ir jų poveikis sveikatai. Ne-žiūrint į tai, kad pavojingas chemines medžiagas mažais kiekiais leidžiama naudoti tiek kosmetiko-je, tiek statybinėse medžiagose, dalis jų turi išskir-tinių neigiamų savybių, apie kurias turėtų žinoti vartotojai: jos kaupiasi gyvuosiuose organizmuo-se, yra toksiškos ir patvarios, ardo endokrininę sistemą.

Projektas „Pagalvok“ internete, adresu www.pagalvok.lt

SVAJINGAS OSKARO MILAŠIAUS PROTO AŠTRUMAS [knyga]

Oskaras Milašius (1877-1939) plačiai žinomas kaip lietuvių poetas simbolis-tas, rašęs prancūzų kalba. Aristokratas, intelektualas, pasaulio pilietis. Kaip rašė jo giminaitis Česlovas Milošas, gyve-nimo pabaigoje O. Milašius tapo tikru mistiku, išpranašavusiu Antrąjį pasau-linį karą.

Nors daugeliui žinoma, kad O. Mi-lašius buvo diplomatu: dirbo Lietuvos atstovu Tautų Sąjungoje, Lietuvos įga-

liotuoju ministru, galiausiai buvo prezidento A. Smetonos pa-skirtas reziduojančiu ministru Prancūzijoje, O. Milašiaus politi-nės minties palikimas mažai tyrinėtas.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir žinoma vertėja prof. Genovaitė Dručkutė, Prancūzų filologijos katedros vedėja Vilniaus universitete, šią spragą užpildė. Jau sudaryta ir išleista Oskaro Milašiaus lituanistinių ir politinių straipsnių bei rašinių knyga.

Į knygą „Oskaras Milašius. Lituanistinė ir politinė publicis-tika“ sudėti straipsniai bei rašiniai, kuriuos autorius publikavo Prancūzijoje nuo 1918-ųjų iki mirties 1939-ais metais. Pirmą kartą lietuvių kalba skelbiami tekstai atspindi autoriaus požiūrį į po Pirmojo pasaulinio karo susiklosčiusią padėtį, jo tėvynės ieš-kojimus ir būsimos Europos vizijas.

Knyga „Oskaras Milašius. Lituanistinė ir politinė publicis-tika“ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013 m.).

Kaina apie 26 lt.

SPEKTAKLIS APIE VISATOS STEBUKLUS „KOSMOSAS+“ – ĮSPŪDŽIŲ LAVINA VISAI

ŠEIMAI [teatras]Spektaklis „Kosmosas+“ yra skirtas jaunimui nuo 9 metų am-

žiaus ir visiems įgimto smalsumo nepraradusiems suaugusiems. Tai vaizdinga ir įvairių žiūrovų fantaziją budinanti kosminė kelionė. Ją kuria danų režisierė, viena ryškiausių šiuolaikinio Europos teatro vizionierių Kirsten Dehlholm.

Netikėtų derinių kupinas „Kosmosas+“ kartu su gausia įvairių sričių specialistų komanda (mokslininkai, menininkai, muzikai)

per kosminę kelionę ieško atsakymų į klausimus apie didingą ir paslapčių kupiną visatą. „Kas yra už visatos ribų?“, „Ar tamsioji energija turi sunkio jėgą?“, „Kas yra supernova?“, „O kas baltoji nykštukė?“, „Ar mes visi tikrai esame žvaigždžių dulkės?“, „Ar galima verkti kosmose?“. Išmoningai derindami mokslinius faktus, planetų ir galaktikų nuotraukas, vaikų įžvalgas, piešinius, šviesos efektus ir gyvai atliekamą elektroninę muziką, spektaklio sumanytojai žada įspūdingą, įtrau-kiantį reginį visai šeimai.O pati režisierė K. Dehlholm, siekianti sudominti jaunimą mokslu ir paskatinti siekti didelių tikslų, tikina norinti, kad bent vienas vaikas, išėjęs iš šio spektaklio, pasakytų, jog nori tapti mokslininku.

Spektaklis “Kosmosas+” Lietuvos nacionaliniame dramos teatre; spektaklio datos: balandžio 5, 29 d., gegužės 18, 20 d.

112014 m. kovas Nr. 3(16)

Krokai ir bitės.2014 kovasEditos Voitechovič nuotraukos

12 ODĖ MOKSLUI

Redaktorė:Vilma Petrikaitė

Maketuotojai:Edita VoitechovičOleg Safončik

Kūrybinė grupė:Vilma PetrikaitėRamūnas ČičelisReda GrigutytėEdita Voitechovič

Povilas Kavaliauskas

Jūsų nuomonių ir pasiūlymų laukiame:odemokslui@ljms.lt Žiūrėkite internete:www.ljms.lt

Leidėjas:Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungaGeležinio Vilko g. 12LT-01112 VilniusTiražas - 30Nr. 3(16), 2014 kovas

Platinant šiame leidinyje pateiktą informaciją, būtina pateikti nuorodą į „ODĖ MOKSLUI“

Ar Tu jau skyrei 2 % savo pajamų mokesčio Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklai paremti?!

Jei dvejoji, atidžiai perskaityk instrukciją, užpildyk ir mokesčių inspekcijai pateik prašy-mą, nes Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungai reikia Tavo paramos!

Paremk Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungą pats, paragink savo artimuosius ir draugus. Mus paremti gali kiekvienas Lietuvos gyventojas 2013 m. mokėjęs pajamų mokesčius. Užpildyk mokesčių inspekcijos prašymo formą FR0512, kurią rasi čia:

http://www.ljms.lt/2_procentaiTuri klausimų? Kreipkis – lina@ljms.lt

Už paramą Tau dėkoja visi Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos nariai ir renginių dalyviai!

Kitame numeryje:• Konkurso„Geriausiosdisertacijos 2013“ laimėtojai.• InterviusufilosofuNerijumiČepuliu.• Veidai:apielietuviškąjįKolumbą - Matą Šalčių.• ArprivatusmokslosektoriusLietuvoje - ignoruojamas?