EK atšaukė muitus įvežamiems grūdams Europos Komisijos sprendimu, nuo vasario 24 dienos atšaukti muitai įveža-miems pašariniams kviečiams ir miežiams. Siekiant palengvinti pašarų proble-mą žemės ūkio sektoriuje , į ES įvežti grūdus be muitų bus leista iki 2011 m. bir-želio 30 d. Šiuo metu įvežamiems pašariniams kviečiams taikomas 12 EUR/t, miežiams - 16 EUR/t muito tarifas. Nuliniai tarifai bus taikomi maždaug pusei metinės tarifinės kvotos žemos ir vidutinės kokybės kviečių - iš viso 2,99 mln. tonų, ir 306,2 tūkst. tonų pašarinių miežių. ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras Dačianas Čiolosas, kalbėdamas po vadybos komiteto balsavimo šiuo klausimu, pareiškė: „Tikiuosi, kad šis sprendi-mas padės sumažinti įtampą Europos grūdų rinkoje. Nors kainos pasaulio ir ES rinkose išlieka didelės, mes turime pareigą palengvinti situaciją iki prekybos metų pabaigos". Pasaulio grūdų rinkų perspektyvų analizė rodo, kad kainos išliks didelės, nes pasaulinės grūdų atsargos senka: jos yra 62 milijonų tonų mažesnės nei praėju-sių prekybos metų pabaigos. Ispanijos kompanijos tikisi pasinaudoti importo muitų panaikinimu, kad galėtų importuoti pašarinius kviečius iš Australijos, nes pirkti grūdus Didžiojoje Britani-joje tapo problemiška. Kai kurie ekspertai mano, kad muitų panaikinimas turės ribotos įtakos rinkai, nes daug išlaidų pareikalaus grūdų gabenimas, o produk-cija yra žemos kokybės, be to, didžiąją dalį Australijoje užaugintų grūdų papras-tai nuperka Kinija. Šiuo metu Kinijoje tebesitęsianti didžiausia per 60 metų sausra gali turėti įtakos pasaulinei grūdų paklausai ir kainoms. Nors kovo viduryje prognozuojami pa-lankesni orai, tačiau nuogąstaujama, kad gelbėti derlių jau bus vėlu. Vasario viduryje grūdų kainos Čikagos biržoje buvo aukščiausios nuo 2008 me-tų, o Kinijoje jos rekordiškai aukštos.

Šiame leidinyje

Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka

Trąšų rinka Agro technikos rinka

Ž. ū. paskirties žemės rinka

Tarptautinis Simpoziumas apie Agroterorizmą

Tarptautinis Simpoziumas apie Agro-terorizmą (ISA) 2011 įvyks balandžio 26-28 dienomis Crown Centre, Kan-zase, Misūryje, JAV. Renginyje di-džiausias dėmesys bus skirtas porei-kiui glaudžiai bendradarbiauti tarp privačios pramonės, teisėsaugos, vyriausybinių organizacijų, mokslo ir akademijos, bei sveikatos ir medici-nos profesijų, kad būtų apsaugotas pasauliniai maisto resursai. Bus nagri-nėjamos šios temos: nustatytos grės-mės maisto ir žemės ūkio sektoriuo-se; genetiškai modifikuotas maistas; sintetinė biologija, fizinis saugumas, bio - saugumas, ekonomikos ir pre-kybos klausimai; transportavimo klausimai.

2011 Kovas Nr. 3 (10)

AGROMEDIA

MĖNES IN IS LE ID INYS AP IE AGRO R INKAS

GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse 2011 m. vasario mėnesio antroje pusėje (7 savaitę (02 14–20) avižos buvo su-perkamos vidutiniškai po 663,2 Lt/t, 29,8 proc. didesne kaina negu prieš mėnesį (3 savaitę (01 17–23). Lyginant su praėjusiais metais (2010 m. 7 savaitę (02 15–21) buvusia kaina, avižos per metus pabrango net 4 kartus. Rugių vidutinė supirkimo kaina vasario mėne-sio antroje pusėje, lyginant su prieš mė-nesį buvusia kaina, išaugo 20,3 proc. (iki 823,9 Lt/t) ir buvo beveik 3 kartus didesnė negu 2010 m. analogišku laiko-tarpiu. Kviečių vidutinė supirkimo kai-na 2011 m. vasario antroje pusėje suda-rė 848,7 Lt/t ir buvo atitinkamai 7,7 proc. bei 2 kartus didesnė negu sausio

antroje pusėje bei praėjusių metų vasa-rio antroje pusėje. Pašarinių miežių (II klasės) vidutinė supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 7,5 proc. (iki 675,4 Lt/t) ir buvo 2 kartus didesnė negu 2010 m. analogišku laikotarpiu. Rapsai 2011 m. vasario antroje pusėje buvo super-kami vidutiniškai po 1 759,5 Lt/t. Lygi-nant su prieš mėnesį bei prieš metus buvusia kaina, rapsai pabrango atitin-kamai 12,6 proc. ir 82,2 proc.

Būsimas rapsų derlius Vakarų Euro-poje

Specialistų vertinimu, žieminių rapsų pasėlių plotas Prancūzijoje šiais metais yra 1,3 proc. didesnis negu prieš metus ir sudaro 1,47 mln. ha. Šalies pietryčių regione, kur užauginama daugiau kaip pusė visų rapsų, stora sniego danga patikimai saugo pasėlius nuo iššalimo, praneša „Agra Europe".

Šalčiai negresia ir Didžiosios Britanijos rapsų pasėliams. Šių augalų plotas su-daro 637 tūkst. ha ir yra 3-5 proc. dides-nis negu pernai. Tuo tarpu Vokietijoje žieminių rapsų sėja vėlavo dėl liūčių ir augalai nespėjo gerai įsišaknyti. Prog-nozuojama, kad Vokietijoje žieminių rapsų pasėliai, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 1,5 proc. ir sudaro 1,44 mln. ha. Rapsų derlius gali sudaryti 5,5 mln. tonų (2010 metais sudarė 5,7 mln. t.).

ES-27 šalyse 2010–2011 m. progno-zuojamas 2,5 mln. t rapsų importas

Tai būtų 14,7 proc. didesnis rapsų im-portas, lyginant su 2009–2010 m. Nu-matoma, kad rapsų importas iš Ukrai-nos turėtų padidėti iki 1,24 mln. t. Ta-čiau turėtų sumažėti rapsų importo kiekiai iš Rusijos, Baltarusijos ir Moldavi-jos.

ES–27 šalys 2010 m. rugpjūčio–gruodžio mėnesiais iš Kanados impor-tavo 116 tūkst. t rapsų. Tikimasi, kad dar bent 100 tūkst. t Kanados rapsų bus importuota šių metų sausio–balandžio mėnesiais (daugiausia į Portugaliją ir Ispaniją).

2

Lietuvoje šių metų vasario antroje pusėje labiausiai padidėjo avižų ir rugių supirkimo kainos

Lietuvoje 2011 m. sausio mėnesį grūdų importuota 72 proc. daugiau, o eksportuota 33 proc. mažiau negu 2010 m. analogišku laikotarpiu

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausio mėnesį importavo 3,451 tūkst. t grūdų – 72 proc. daugiau negu 2010 m. sausio mėnesį. Didžiąją dalį importuotų grūdų sudarė kviečiai (29,206 tūkst. t), kurie buvo įvežti iš Lat-vijos, Lenkijos, Danijos ir Vokietijos (vidutinė kaina – 883,1 Lt/t). Rugiai (847 t) importuoti iš Latvijos, Lenkijos ir Baltarusijos (vidutinė kaina – 610,3 Lt/t). Rapsai (7,444 tūkst. t) 2011 m. sausį buvo importuoti iš Latvijos ir Ukrainos (vidutinė kaina – 1 552,0 Lt/t). Šių metų sausio mėnesį Lietuvos grūdų supirkimo įmonės eksportavo 110,763 tūkst. t grūdų – tai 33 proc. mažesnis kiekis, lyginant su 2010 m. sausiu. Iš jų

kviečių eksportuota 83 tūkst. t. Jie bu-vo eksportuoti į visą eilę šalių: Latviją, Daniją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, Suo-miją, Norvegiją ir Šveicariją (vidutinė kaina – 756,0 Lt/t). Rugiai (759 t) išvežti į Latviją ir Italiją (vidutinė kaina – 908,0 Lt/t), o miežiai (26,377 tūkst. t) – į Latvi-ją, Estiją, Airiją, Prancūziją, Vokietiją ir Portugaliją (vidutinė kaina – 640,7 Lt/t). Rapsų 2011 m. sausio mėnesį, lyginant su 2010 m. analogišku laikotarpiu, eks-portuota 52 proc. mažiau – 7,249 tūkst. t. Jie išvežti į Latviją, Belgiją ir Suomiją (vidutinė kaina – 1 586 Lt/t).

NVS šalyse 2010 m. gautas 28,8 proc. mažesnis grūdų derlius negu 2009 m.

Preliminariais NVS statistikos departa-mento duomenimis, 2010 m. buvusiose socialistinėse šalyse grūdų derlius su-darė 134 mln. t. Grūdų derlius Baltarusijoje sudarė 7 mln. t, Azerbaidžane – 1,9 mln. t, Kirgi-zijoje – 1,6 mln. t. Didžiausias grūdų derlius buvo nuimtas Rusijoje – 60,9

mln. t (37,3 proc. mažiau nei 2009 m.), Ukrainoje – 39,2 mln. t (-14,8 proc.) ir Kazachstane – 12,2 mln. t (-41,5 proc.). Moldavijoje praėjusių metų grūdų der-lius sudarė 2,4 mln. t (+11,5 proc.), Uz-bekijoje – 7,4 mln. t (+0,5 proc.).

2010 m. Lietuvoje suaktyvėjo prekyba kai kuriomis pašarų žaliavomis

Pasaulio kviečių plotai plečiasi 2011-2012

Sausio 20 d., pirminiuose pastebėjimuo-se apie 2011 metų derliaus perspektyvas Tarptautinė Grūdų Taryba (IGC) numatė 3% pasaulinio kviečių auginimo ploto padidėjimą 2011-12, nei prieš tai buvu-siais metais. Būsimas pelnas susijęs su kainų padidėjimu ir grįžimu prie norma-lių atsisakymo normų. „Manant, kad vidurkis 670 milijonų tonų (nuo 647 milijonų tonų 2010-11)“, pasakė ICG.

„Šiaurės pusrutulio avinžirnių derliaus perspektyva atrodo palanki ankstyvojo-je stadijoje, nors daug kas priklausys nuo to, kiek augintojai padidins pavasarinių pasėlių, ypač kukurūzų ir miežių sodini-mą.“

Patikslinant pasiūlos ir paklausos skai-čius einamiesiems derliaus metams, ICG padidino savo prognozes kviečių likučiui iki 185 milijonų tonų, 5 milijonais tonų daugiau nuo gruodžio prognozių, bet 13 tonų mažiau nei 2009-10.

Ukraina skirsto grūdų eksporto kvotas

Per sausio 11 dienos susirinkimą Ukrai-nos Ekonomikos Plėtros Ministerijos ir Ukrainos Prekybos komisija galutinai paskirstė kvotas grūdų eksportui tarp Ukrainos įmonių-eksportuotojų, sausio 12 dieną pranešė Ukrainos Agrarinės Konfederacijos spaudos tarnyba.

Pasak Sergėjaus Stojanovo, Ukrainos Agrarinės Konfederacijos generalinio direktoriaus, Ukrainos Agrarinės Konfe-deracijos atstovas nebalsavo, nes kiti komisijos nariai nepritarė paraiškų pra-tęsimui iki sausio 14 d.

Grupė įmonių negalėjo gauti Agrarinės Politikos ir Maisto Ministerijos išvadų sausio 4-6 dienomis.

Tikimasi, kad vyriausybė pateiks pasiūly-mą dėl papildomo grūdų eksporto kvo-tų paskirstymo beveik visam pertekliui likutinių atsargų. Pagal Ukrainos Agrari-nės Konfederacijos duomenis, perteklius (neįskaitant ką tik išdalinto kiekio) skai-čiuojamas 5 milijonais tonų. Sausio 7 dienos duomenimis, grūdų likučio atsar-gos skaičiuojamos 5 milijonais tonų, kas beveik prilygsta 2010 metų sausio 7 dienos likutinių atsargų kiekiui. Taip yra neatsižvelgiant į galimą 2010-11 grūdų derliaus balansą.

3

Pašarų žaliavų – pramonės šalutinių produktų (KN 2301– 2306) importas Lietuvoje 2010 m., lyginant su 2009 m., padidėjo nežymiai – 1,6 proc. (2009 m.– 210,049 tūkst. t, 2010 m. – 213,399 tūkst. t). Sojos rupinių importas per analizuojamąjį laikotarpį padidėjo 7,11 proc. (9,737 tūkst. t). Šiuo laikotarpiu daugiausia sumažėjo kukurūzų krak-molo gamybos šalutinių produktų – 35,8 proc. (4,319 tūkst. t) ir žuvies miltų – 29,43 proc. (1,847 tūkst. t) importas. Dėl 2010 m. žymiai pakilusių saulėgrą-žų ir jų produktų kainų, saulėgrąžų ru-pinių importas sumažėjo 13,1 proc. (5,966 tūkst. t). 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo pigesnių pašarų žaliavų – cukrinių run-kelių išspaudų ir ypač rapsų bei rapsu-kų sėklų išspaudų įvežimas, atitinkamai 41,30 proc. (2,273 tūkst. t) ir 99,25 proc. (3,470 tūkst. t). Didžiausią dalį 2010 m. importuoto šalutinių gamybos produk-tų kiekio sudarė sojos rupiniai – 68,7 proc. Pagrindine sojos rupinių importo šalimi praėjusiais metais, kaip ir 2009 m., išliko Olandija (5,6 proc. arba 111,059 tūkst. t). Saulėgrąžų rupiniai išlieka antrąja svarbiausia pašarų žalia-va importuojamų šalutinių pramonės

produktų grupėje. Pagrindinė šio pro-dukto importo šalis yra Ukraina. Iš Uk-rainos įvežti saulėgrąžų rupiniai 2010 m. sudarė 54,1 proc. (21,467 tūkst. t) viso šio produkto importo. 2010 m. pašarų žaliavų (KN 2301–2306) – pramonės šalutinių produktų ekspor-tas, lyginant su praėjusiais metais, padi-dėjo 17,7 proc. (31,185 tūkst. t) ir suda-rė 177 041,6 tūkst. t. Daugiausia padi-dėjo saulėgrąžų rupinių (96,29 proc., 9,573 tūkst. t) ir sojos išspaudų bei rupi-nių (188 proc., 24,636 tūkst. t), mažai eruko rūgšties turinčių išspaudų – 16,4 proc. (10,556 tūkst. t) eksportas. 2010 m. žymiai sumažėjo kukurūzų krakmolo gamybos šalutinių produktų eksportas (35,71 proc., 4,146 tūkst. t), taip pat šiek tiek sumažėjo cukrinių runkelių išspau-dų – 3,92 proc., (0,964 tūkst. t) ekspor-tas. Didžiausią pašarų žaliavų eksporto dalį sudarė rapsų bei rapsukų sėklų iš-spaudos – 68,2 proc., (84,162 tūkst. t). Pagrindinėmis šio produkto eksporto šalimis išlieka Vokietija – 47,0 proc. (35,195 tūkst. t) ir Lenkija – 27,4 proc. (20,549 tūkst. t).

Pasaulinės grūdų eksporto kainos Lt/t*

HRW – Hard Red Winter, SRW – Soft Red Winter, FCW – French Channel Wheat, CWRS – Canada Western Red Spring, YC – Yellow Corn *kainos (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą ** lyginant 2011 m. sausio mėn. su gruodžio mėn. *** lyginant 2011 m. sausio mėn. su 2010 m. sausio mėn.

Šaltinis: Agro Rinkos , Nr. 3 (153)

Grūdai Valstybė 2010 2011 Kainos pokytis %

sausis lapkritis gruodis sausis mėnesio ** metų ***

Kviečiai JAV HRW 2 kat. 504,5 729,2 878,9 901,6 2,6 78,7

JAV SRW 2 kat. 479,9 721,5 850,1 856,1 0,7 78,4

Argentina 568,1 778,2 790,0 830,8 5,2 46,2

ES, Prancūzija, FCW 1 428,1 756,2 868,4 913,3 5,2 113,3

ES, Vokietija, B klasė 457,9 767,9 892,0 924,3 3,6 101,8

ES, Jungtinė Karalystė, paša-riniai

405,5 700,9 803,1 813,2 1,3 100,5

Kanada, CWRS 13,5% baltym. 688,1 950,8 1122,2 1164,2 3,7 69,2

Kukurūzai JAV 3 YC 418,8 603,0 695,8 686,9 -1,3 64,0

Argentina 408,9 618,4 706,3 699,5 -1,0 71,1

Miežiai ES, Prancūzija, pašariniai 360,3 657,1 722,0 760,1 5,3 111,2

Australija, pašariniai 360,0 569,5 617,3 689,4 11,7 91,5

Australija, salykliniai 457,9 762,7 852,7 803,1 -5,8 75,4

FEFAC prašo ištirti užterštą maistą

Patrikas Vanden Avenne, Europos Paša-rų Gamintojų Federacijos (FEFAC) prezi-dentas sausio 4 d. išreiškė savo pasiten-kinimą, kad kombinuotų pašarų pramo-nės savikontrolės programos leido at-skleisti Vokietijoje esantį užteršimą rie-biųjų rūgščių dioksinais, kurį lėmė bio-dyzelino gamintojas, perdirbinėjantis maistinį aliejų.

Tie produktai, kurie buvo skirti „tik te-chniniam naudojimui“, buvo panaudoti riebalų, skirtų pašarams, gamyboje. Jis pabrėžė faktą, kad visos kombinuotų pašarų kompanijos, kurios gavo partijas užterštų pašarų riebalų glaudžiai ben-dradarbiauja su kompetentingomis valdžios institucijomis, kad atsektų tuos ūkius, į kuriuos galėjo patekti kombi-nuotieji pašarai su užterštais riebalais. Jis pasakė, kad kombinuotųjų pašarų kom-panijų savikontrolės programų įgyven-dinimas iš esmės pagerino galimybes išsiaiškinti dioksino teršalus, patenkan-čius į pašarų žaliavų tiekimo grandį.

Vanden Avene sakė, kad tokie incidentai yra apgailėtini ir neturėtų įvykti, turint įrašus praeitų užteršimo incidentų. Ta-čiau labai neįprasta dioksino rūšis paro-do, kad yra naujas, dar nežinomas terša-lų patekimo kelias į biodyzelino pramo-nę, kurį reikia nedelsiant patikrinti.

Jis pabrėžė, kad yra poreikis ir toliau gerinti susekimo sistemas ir testuoti augalus maišytų riebalų ir maišytų rie-biųjų rūgščių lygmenyje, ypač kai tokios kompanijos taip pat gamina produktus techniniam naudojimui.

4

2011 kviečių, kukurūzų ir sojos pupelių likučiai sumažėjo nuo gruodžio progno-zių, tuo tarpu JAV kviečių ir sojos pupelių produkcija smuko nuo lapkričio skaičiavi-mų, savo pranešimuose sakė JAV Žemės Ūkio Departamentas (USDA) sausio 12 d. JAV kviečių likutis liepos 1 d., 2011 buvo numatytas 818 milijonų bušelių, 40 mili-jonų bušelių mažiau, arba 5 proc. nuo 858 milijonų bušelių prognozės gruodį ir 158 milijonais bušelių mažiau, arba 16 proc. nuo 976 milijonų bušelių 2010, tei-gė USDA sausio 12 dieną savo Pasaulio Žemės Ūkio pasiūlos ir paklausos skaičia-vimuose. JAV kukurūzų likutis rugsėjo 1 d. 2011 prognozuojamas 745 milijonų bušelių, 87 milijonais bušelių mažiau, arba 10 proc. nuo 832 milijonų bušelių gruodį, ir 963 milijonais bušelių mažiau, arba 56 proc. nuo 1.708 milijardų bušelių 2010. Vidutinis kukurūzų derlius apskaičiuotas 152,8 bušeliai akre, 11.9 bušeliais mažiau nuo rekordinio kiekio – 164 bušelių 2009. Buvo apskaičiuota 81,4 milijonų akrų der-liaus teritorija, 2 proc. daugiau nei 2009. JAV rugsėjo 1 d., 2011 numatytas 140 milijonų bušelių sojų pupelių likutis, 25 milijonais bušelių mažiau, arba 15 proc. nuo 165 milijonų bušelių gruodį, bei 11 milijonų bušelių mažiau, arba 7 proc. nuo 151 milijono bušelių 2010 m. JAV 2010 buvo apskaičiuota 3.329 milijar-dų bušelių sojų pupelių produkcija, 1 proc. mažiau nuo 3.375 milijardų bušelių prognozės lapkritį, ir taip pat 1 proc. ma-žiau nuo rekordinio kiekio - 3,359 milijar-dų bušelių pernai metais, sakė ISDA. Vi-dutiniškas sojų pupelių derlius buvo 43,5 bušeliai akre, 0,4 bušeliais mažiau nei bu-vo apskaičiuota lapkritį, ir 0,5 bušelio ma-žiau nuo rekordinio kiekio – 44 bušelių 2009m. Derliaus teritorija apėmė rekordi-nius 76,6 milijonus akrų, šiek tiek daugiau nei 2009. USDA numatė 2010-11 kviečių, kukurūzų ir sojos pupelių likučius, o USDA patikslin-ti kukurūzų ir sojos pupelių produkcijos skaičiai 2010 buvo žemiau vidurkio nei prekybos lūkesčiai. Pagal pranešimus, visų trijų produktų ateities kainos ženkliai pakilo. „JAV besibaigiančios kviečių atsargos 2010-11 numatomos 40 milijonų bušelių mažesnės (sausį), kadangi pašarų ir kilu-čio panaudojimo sumažėjimas daugiau

nei atsveriamas labiau numatyto ekspor-to“, sakė USDA. JAV kviečių eksportas 2010-11 numatytas 1,3 milijardų bušelių, 50 milijonų bušelių daugiau nei gruodį, ir 419 milijonų buše-lių daugiau arba 48 proc. nuo 881 milijo-no bušelių 2009-10”. „Eksportas prognozuojamas 50 milijonų bušelių didesnis, atspindintis pardavimų ir gabenimo tempą ir sumažėjusią konku-renciją „su mažesne užsienio pasiūla ko-kybiškų kviečių malimui“, teigė USDA. Pasaulio kviečių besibaigiančios atsargos 2010-11 prognozuojamos 177399 milijo-nų tonų, 1,27 milijonais tonų daugiau nei gruodį, bet 20,71 milijonų tonų mažiau, arba 10 proc. nuo 197,43 milijonų tonų 2009-10. Pasaulinė kviečių produkcija prognozuojama 645,82 milijonai tonų, 690 000 tonų mažiau nei gruodį ir 36,78 milijonais tonų arba 5 proc. nuo 682,6 milijonų tonų praėjusiais metais. Pasauli-nis kviečių vartojimas numatytas 665,26 milijonai tonų, 1,21 milijonu tonų mažiau nei gruodį, bet 13,5 milijonais tonų dau-giau nuo 651,76 milijonų tonų 2009-10. Pasaulio eksportas numatytas 125,64 milijonai tonų, 60000 tonų daugiau nei gruodį, bet 10,11 milijonų tonų, arba 7 proc. nuo 135,75 milijonų tonų praėju-siais metais. Australijos produkcija sumažėjo 0,5 mili-jonais tonų, kadangi smarkūs vėlyvojo gruodžio lietūs ir potvyniai toliau didino derliaus praradimą Kvinslende. USDA sakė „Australijos eksportas sumažėjo 1,5 milijonais tonų, kadangi kokybės proble-mos riboja eksporto galimybes.“ USDA numatė 2010-11 Australijos kviečių pro-dukciją - 25 milijonai tonų, o eksportus – 13,5 milijonai tonų.

JAV kviečių, kukurūzų, sojos pupelių likučiai smunka

PIENO ŪKIO RINKA

2010 m. Lietuvoje didėjo daugu-mos pieno gaminių kainos

2010 m. žaliavinio pieno stygius Lie-tuvoje, kuris buvo kompensuojamas įsivežant brangesnį pieną iš kitų ša-lių, turėjo įtakos ir daugumos pieno gaminių kainų augimui. 2010 m. grietinės (30 proc. riebumo, išfasuo-tos po 450 gpolistirolo indeliuose) bei sviesto (82 proc. riebumo, išfa-suoto po 200 g į folijos pakuotes) vidutinės gamintojo (be PVM) parda-vimo kainos, lyginant su 2009 m., augo nuo pat metų pradžios. Pavyz-džiui,2010 m. sausio mėn., lyginant su 2009 m. sausiu, grietinės (30 proc. riebumo, išfasuotos po 450 g polisti-rolo indeliuose) vidutinė gamintojo (be PVM) pardavimo kaina vidaus rinkoje buvo 11,97 proc. mažesnė, sviesto (82 proc. riebumo, išfasuoto po 200 g į folijos pakuotes) – 1,58 proc. didesnė, o 2010 m. gruodį, lyginant su 2009 m. gruodžiu, kainų padidėjimas jau atitinkamai sudarė 21,46 bei 17,36 proc. Praėjusių metų vidutinė grietinės (30 proc. riebumo, išfasuotos po 450 g polistirolo inde-liuose) gamintojo (be PVM) pardavi-mo kaina Lietuvos rinkoje sudarė 5,12 Lt/kg ir buvo 24,27 proc. dides-nė nei 2009 m., o sviesto (82 proc. riebumo, išfasuoto po 200 g į folijos pakuotes) kaina išaugo 22,63 proc. (iki 12,41 Lt/kg). 2010 m. Lietuvos rinkoje vidutinė varškės (liesos, be priedų, fasuotos po 200 g) gaminto-jo (be PVM) pardavimo kaina padi-dėjo 5,45 proc. (iki 6,00 Lt/kg), o ge-riamojo pieno (natūralaus, ne ma-žesnio, kaip 3,5 proc. riebumo, 1 l pakuotėje) – nuo 1,51 Lt/l (2009 m.) iki 1,64 Lt/l (2010 m.).

Nepanaudota pieno kvotos dalis nebebus paimama į nacionalinį rezervą

Įmonės pavadinimas

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t

Pieno, už kurį apmokant ne-buvo taikytos nuoskaitos dėl kokybės

Pieno, už kurį apmokant buvo taikyta bent vie-na nuoskaita dėl

kokybės

Vidutinė pieno su-pirkimo kaina

AB "Pieno žvaigždės" įmonių grupė 1064,2 811,8 1053,4

UAB "Marijampolės pieno konservai" 1014,3 687 1011,1

AB "Rokiškio sūris" įmonių grupė 970,2 747 964,5

AB "Žemaitijos pienas" 1030,9 850,5 1024,6

UAB "Vilkyškių pieninė" 965,1 692 945,5

ŽŪB "Šaltekšnis" 914,9 1171,2 982,1

UAB „Vikeda“, Kėdainiai 1326,7 1326,7

Bariūnų ŽŪB, Joniškio r. 746,1 670,2 744,9

Pienininkystės kooperatyvas "Žalmargė" 804,6 556,7 797,2

Vidutinė pieno supirkimo kaina, Lt/t 1014,8 800,3 1007,5

5

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius vasario 11 d. pasirašė įsakymą, kuriuo pakeistos Pieno gamybos kvotų sistemos admi-nistravimo taisyklės. „Siekdami sumažinti administracinę naštą pieno gamintojams ir norėdami paskatinti juos drąsiau užsiimti pieno gamyba, priėmėme sprendimą, kad gamintojui neįvyk-džius 85 proc. turimos kvotos, nepanaudota jos dalis nebebus imama į nacionalinį (specialųjį) rezervą. Taigi, gamintojams jau nebereikės rašyti prašymų, kad nepanaudota kvota nebūtų pa-imta į specialųjį rezervą“, - sako ministras. Tačiau gamintojai, kurių kvotos ankstesniais kvotos metais yra paimtos į specialųjį rezervą, prireikus ir toliau galės atsiimti savo kvotas įprastine tvarka (savivaldybėse teikdami prašymus žemės ūkio ministro įsakymu sudarytai komisijai). Žemės ūkio ministerija primena, kad praėjusiais 2009–2010 kvo-

tos metais pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 75 proc., o pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – 61 proc. Per dešimt 2010-2011 kvotos metų mėnesių pieno pardavimo perdirbti kvota įvykdyta 67,1 proc. (praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu bu-vo 65,7 proc.). Prognozuojama, kad pasibaigus šiems kvotos metams, pardavimo perdirbti kvota bus įvykdyta ne daugiau kaip 80 proc. Iki šiol mūsų šalis niekada neviršijo turimos pieno kvotos. Be to, kasmet Lietuvai, kaip ir kitoms ES šalims narėms, numatyta po 1 procentą pieno kvotą didinti. Pagal dabartinius ES teisės aktus pieno kvotų sistema turėtų išlikti iki 2015 m. kovo 31 d.

Lietuvos didžiausių pieno supirkėjų vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t

2010 m. ES valstybėse žaliavinio pieno supirkimas didėjo

Praėjusiais metais, lyginant su 2009 m., ES valstybėse buvo supirkta apie 136 mln. t žaliavinio pieno – 1,8 mln. t arba 1,3 proc. daugiau. 2010 m. gruo-dį ES buvo supirkta 10,78 mln. t natū-ralaus riebumo pieno – 2,08 proc. daugiau nei 2009 m. gruodį. 2010 m. sausio– balandžio mėn., lyginant su 2009 m. atitinkamu laikotarpiu, ES pieno buvo superkama mažiau, tačiau nuo gegužės mėn. iki metų pabaigos pieno supirkimas didėjo. Daugiausia pieno supirkimas padidėjo Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje bei Jungtinėje Karalystėje. 2010 m. vidutinė ES-27 natūralaus

riebumo supirkimo kaina sudarė 105,86 Lt/100 kg – buvo 14,30 proc. didesnė nei 2009 m. Labiausiai žaliavi-nio pieno supirkimo kainos augo Lie-tuvoje (37,85 proc.), Latvijoje (34,62 proc.) bei Estijoje (31,73 proc.). Nors praėjusiais metais Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kaina augo sparčiau-siai lyginant su kitomis ES valstybė-mis, tačiau ji vis dar išlieka viena ma-žiausių. 2010 m. vidutinės žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje su-darė 86,80 Lt/100 kg, Latvijoje – 86,71 Lt/100 kg, Rumunijoje – 82,58 Lt/100 kg.

2010 m. vidutinės sūrių gamintojo (be PVM) pardavimo kainos Lietuvo-je, priklausomai nuo sūrių tipo, kito įvairiai. Tilsit tipo sūriai (išfasuoti),

praėjusiais metais, lyginant su 2009 m., pabrango 14,34 proc. (iki 12,60 Lt/kg), kietųjų ilgai nokstančių sūrių (išfasuotų) vidutinė kaina išliko be-veik nekitusi ir siekė 20,12 Lt/kg, o varškės sūrio(22 proc. riebumo, be priedų) kaina sumažėjo tik 0,92 proc. (iki 10,79 Lt/kg).

Preliminariais duomenimis, 2010 m. Lietuvos pieno perdirbimo įmonės vidaus rinkoje pardavė 17,79 tūkst. t grietinės (PGPK kodas 1051524120)

bei 5,67 tūkst. t sviesto, kurio riebu-mas ne didesnis kaip 85 proc. masės (įskaitant išrūgų sviestą) (PGPK ko-das 1051303000) ir tai, lyginant su

2009 m., buvo atitinkamai 1,99 bei 21,39 proc. mažiau. Tačiau šviežių nebrandintų arba nekonservuotų sūrių, įskaitant išrūgų sūrius ir varškę (PGPK kodas 1051403000) pardavi-mai vidaus rinkoje 2010 m., lyginant su 2009 m., išaugo1,06 proc. (iki 28,65 tūkst. t), o trintų sūrių, sūrių

miltelių, pelėsinių ir kitų nelydytų sūrių (PGPK kodas 1051405000) – sumažėjo 27,54 proc. (iki 9,45 tūkst. t).

Lietuvos pieno perdirbimo įmonės šių metų paskutiniąją sausio mėn. savaitę (01 24–30) sviestą (fasuotą) šalies rinkoje vidutiniškai pardavė po

12,98 Lt/kg – 0,24 proc. brangiau nei 2010 m. 52 savaitę (12 27–01 02). Analizuojamą laikotarpį, lyginant su praėjusių metų paskutiniąja savaite,

Tilsit tipo sūriai Lietuvos rinkoje pa-brango 8,80 proc. (iki 13,71 Lt/kg), o kietieji ilgai brandinti sūriai atpigo 7,68 proc. (iki 22,55 Lt/kg).

Rusija įvertino lietuviškos produkcijos kokybę

Vasario 7-11 dienomis Maskvoje vyku-sioje didžiausioje Rytų Europos tarp-tautinėje specializuotoje maisto pra-monės, gėrimų ir žaliavų parodoje „Prodexpo 2011" apdovanoti trys „Vilkyškių pieninės" gaminami pro-duktai. Sūris „Prūsija" (Prussia) gavo aukso medalį tarptautiniame konkurse „Geriausias produktas-2011", o sūriai „Legenda" ir „Žalgiris" apdovanoti konkurse „Rusijos prekybos tinklų pa-sirinkimas 2011". Lietuviški produktai neliko nepastebė-ti ir išskirtiniame, už uždarų durų vy-kusiame „Geriausio produkto-2011"

konkurse. Speciali degustuotojų komi-sija, įvertinusi konkursui pateiktus ga-minius pagal jų juslines charakteristi-kas, išorės dizainą ir pakuotę, nu-sprendė aukso medalį skirti AB „Vilkyškių pieninė" gaminamam „Goudos" tipo sūriui „Prūsija" (Prussia). Pasak įmonės generalinio direktoriaus Gintaro Bertašiaus, „Vilkyškių pieninė" į Rusiją savo produkciją eksportuoja jau apie 15 metų. 2010 metais į šią šalį įvežta apie 6,5 tūkst. tonų 62,6 mln. litų vertės bendrovės produktų už. Tai sudaro 26 proc. visų "Vilkyškių pieni-nės" pardavimų.

6

Lietuvoje mažėja karvių skaičius

2011 m. vasario 1 d. VĮ ŽŪIKVC admi-nistruojamo ūkinių gyvūnų registro duomenimis, Lietuvoje karvių skaičius sudarė 345,07 tūkst. vnt. ir buvo 3,14 proc. mažesnis nei 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu. Ši karvių skaičiaus mažėji-mo tendencija jau pastebima nuo pra-ėjusių metų antrojo pusmečio. 2011 m. vasario 1 d. pienininkystės ūkių skaičius sumažėjo 8,47 proc. (iki 90,62 tūkst. vnt.). Ypač sumažėjo smulkių pienininkystės ūkių skaičius. Ūkių, lai-kančių iki 5 karvių, skaičius analizuoja-mu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. vasario 1 d. duomenimis, sumažėjo 9,08 proc. (iki 80,72 tūkst. vnt.), o ūkių, laikančių nuo 6 iki 20 karvių ūkių – 4,71 proc. (iki 7,59 tūkst. vnt.).

Šiuose ūkiuose laikomų karvių skaičius atitinkamai sumažėjo 8,63 proc. (iki 128,37 tūkst. vnt.) bei 3,67 proc. (iki 75,17 tūkst. vnt.) Tačiau, 2011 m. vasa-rio 1 d., lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvoje pa-daugėjo stambių pienininkystės ūkių. Pavyzdžiui, pienininkystės ūkių, lai-kančių nuo 21 iki 100 karvių, skaičius išaugo 1,57 proc. (iki 2,08 tūkst. vnt.), o laikančių daugiau nei 101karvę – net 9,05 proc. (iki 229 vnt.). Atitinkamai šiuose ūkiuose karvių skaičius išaugo 2,15 proc. (iki 79,24 tūkst. vnt.) bei 3,53 proc. (iki 62,29 tūkst. vnt.).

Pasaulinis kainų didėjimas pagaliau lėtėja

2010 m. ES-27 eksportavo dau-giau pieno gaminių nei 2009 m

Praėjusiais metais ES-27 į trečiąsias šalis eksportavo 676,3 tūkst. t sūrių – tai buvo 17 proc. daugiau nei 2009 m. Analizuojamu laikotarpiu dau-giausia padidėjo nugriebto pieno miltelių eksportas – 65,3 proc. ir sie-kė 377,7 tūkst. t. 2010 m. ES-27 svies-to eksportavo 125,6 tūkst. t – 6,7 proc. daugiau nei 2009 m., o išrūgų miltelių eksportas išaugo tik 0,1 proc. ir sudarė 387,4 tūkst. t.

Nenugriebto pieno miltelių bei lydy-to sviesto eksportas į trečiąsias šalis 2010 m., lyginant su2009 m., suma-žėjo atitinkamai 3,8 proc. (iki 444,1 tūkst. t) bei 9,2 proc. (iki 24,6 tūkst. t).

Lietuvoje didėja eksportuojamų ir importuojamų karvių skaičius

VĮ ŽŪIKVC administruojamo Ūkinių gyvūnų registro duomenimis, 2010 m. iš Lietuvos buvo eksportuotos 206 karvės, kai tuo tarpu 2009 m. – 109 karvės.

Didžioji karvių dalis (115 vnt.) buvo parduotos Latvijos rinkai. Praėjusiais metais į Lietuvą buvo importuota 6,66 tūkst. karvių – 43,40 proc. dau-giau nei 2009 m. Daugiausia karvių (3,45 tūkst. vnt.) buvo importuota iš Lenkijos. Šių metų sausio mėn. kar-vių eksportas ir importas toliau didė-jo. 2011 m. sausį iš Lietuvos buvo eksportuotos 43 karvės, kai tuo tar-pu 2010 m. atitinkamu laikotarpiu karvių visai nebuvo eksportuota. Analizuojamu laikotarpiu, lyginant su 2010 m. sausiu, karvių importas išaugo nuo 132 karvių iki 382 karvių.

Pasaulio rinkoje kainų kilimas pamažu lėtėja, ypač pieno riebalų, kurių kainos šiuo metu yra gan atsparios, nors pa-klausa vis dar atrodo kylanti. Sviesto kainos per praėjusias dvi savaites pasi-keitė nedaug, o miltelių kainų kilimas buvo apribotas iki 100$/t. Australijoje pieno pristatymas atsilieka nuo progno-zuoto lygio, kadangi oras ir toliau įtakoja išteklius, nors NZ atsargos vis dar tiki-masi, kad pakils 1 procentu per sezoną. JAV sviesto kainos sumažėjo per pasta-rąsias savaites, bet JAV eksportavo tik 8 proc. (57000t) produkcijos 2010. NPM (nugriebto pieno milteliai) eksportai daug įtakingesni, nes buvo 380 000 t

2010 metais, beveik 50 proc. JAV NPM/NDM produkcijos. JAV NPM kainos kilo, esant mažoms atsargos, o gamintojai iš paskutiniųjų stengėsi įvykdyti kontrak-tus. ES sviestas vis dar brangus, o pas-tarieji ES NPM kainų kilimai ėmė ardyti ES konkurencingumą. Šiaurės pusrutu-lyje produkcija nuo šiol nusistovės se-zoniškai. Fonteros aukcionas balandžio-rugsėjo atsargoms iliustruoja dabartines rinkos tendencijas, kuomet kainos pakilo 3,9 proc., po to, kai WMP vidurkis pakilo 7,9 proc. iki 4320$/t, kas yra aukščiausia kaina nuo 2008 liepos. NPM kainos gegužės - rugsėjo mėn. nukrito.

7

Uždraustas pieno miltelių eksportas

Vasario 18 d. Indija uždraudė visą pieno miltelių ir kazeino eksportą, kad galėtų valdyti kylančias kainas savo rinkoje. Kaip paskelbė Komercijos Ministerija, draudimas įsigalios nedelsiant ir galios iki „tolimesnių užsakymų“. Pieno kainos Indijoje pakilo apie 20 proc. mažmeni-nėje prekyboje, ir 12 proc. – didmeninė-je per pastaruosius 12 mėnesių, o tai ženkliai prisidėjo prie maisto kainų inf-liacijos, iki 11 proc. pirmąją vasario sa-vaitę. „Visų rūšių pieno miltelių, kazeino ir kazeino produktų eksportas buvo už-draustas iki kito nutarimo“, pasakė Už-sienio Prekybos Generalinis Direktora-tas. Sprendimas buvo priimtas dieną po

to, kai Įgaliotųjų Ministrų Grupė, vado-vaujama Finansų Ministro Pranab Muk-herjee, peržiūrėjo produktų kainų situa-ciją. Praėjusį mėnesį vyriausybė atšaukė šių produktų eksporto iniciatyvas. Per praėjusius metus Indija eksportavo pie-no miltelių ir kazeino už 110 milijonų JAV dolerių. Gujarato CO-op Pieno Mar-ketingo Federacija (Amul) pasakė, kad toks sprendimas padės sulaikyti kainas. „Tai geras sprendimas, kuris padės pa-gerinti pieno prieinamumą ir išlaikyti kainas kontroliuojamas,“ pasakė Amul atstovas spaudai.

Odos baltymai rasti šviežiame piene

Po to, kai paaiškėjo, jog kai kuriuose pieno produktuose buvo potencialiai nuodingo priedo, kinų Žemės Ūkio Mi-nisterija praėjusią savaitę pranešė, kad be melamino, šviežius pieno produktus reikia tikrinti ir dėl odos-hidrolizuotų baltymų. Pranešime sakoma, kad odos-hidrolizuoti baltymai yra gaunami iš odos atliekų ir pridedami į pieno pro-duktus kad praturtintų baltymų sudėtį. Po patikrinimo, atsakingos institucijos privalo informuoti valdžią ir susekti to-kių produktų ištakas, jei tik ras draudžia-mos medžiagos. Priede yra toksinių che-mikalų, įskaitant kalio dichromatą ir so-dos dichromatą, kurie naudojami odos minkštinimui. Yra rizika, kad nuo chemi-

kalų vartotojams išsivystys osteoporozė. Ilgalaikis chemikalų buvimas gali sukelti vaikams vėžį ir mirtį, teigiama praneši-me.

AGRO TECHNIKOS RINKA

Technikos gamintojai šiemet tikisi didesnių apyvartų

Po dvejų nuosmukio metų technikos gamintojai šiemet tikisi apyvartos augimo. Žemės dirbimo ir sėjos ma-šinų kompanija „Lemken" skelbia, kad didžiausią postūmį pardavi-mams augti duos atsigaunanti Rusi-jos ir trečiųjų šalių rinka.

Kompanijos „Lemken" pajamos per krizės metus smuko nuo 257 mln. eurų (886,65 mln. litų) 2008 m. iki 203 mln. eurų (700,35 mln. litų) 2010 m. Šiemet pirmą kartą nuo 2008 m. tikimasi, kad pajamos augs. Ženklų, kad prekyba atsigauna, daugiausia pastebima eksporto rinkose - Vakarų valstybėse. Lėtai, bet daugėja užsa-kymų ir Rusijoje bei Rytų Europoje.

Prognozuojama, kad ypač plėsis plūgų gamyba. „Lemken" šiemet ketina atidaryti naują 1 000 plūgų pajėgumo gamyklą Indijoje Nagpu-re. Joje bus gaminami nedideli šiai rinkai pritaikyti žemės arimo padar-gai. Kinijos rinkai numatyta produk-ciją tiekti iš naujos technikos surinki-mo įmonės Pekine.

„Lemken" mašinos turi paklausą ir Lietuvoje. Pasak „Konekesko" vady-bininkės Solveigos Kalinauskaitės, Lemken technikos užimamos rinkos dalis šalyje kasmet didėja. „Lietuviai įvertino gerą vokiškos technikos kokybę. Be to, kompanija gamina platų agregatų asortimentą, kad kiekvienas žemdirbys galėtų išsirink-ti savo ūkiui tinkamiausią mašiną", - sako S. Kalinauskaitė. Anot jos, mūsų žemdirbiai žengia koja kojon su pa-žanga, nes rinkoje pristatoma naujos kartos technika visada atranda pirkė-ją.

Suomių gamintojai pristatė ateities traktorių

8

Suomijos kompanija „Valtra" pristatė ateities traktoriaus idėją. Sumažintą naujoviško sprendimo traktoriaus mo-delį pirmieji išvydo „Valtros" jubilieji-nių iškilmių svečiai. Valtra (Valmet) traktorių gamyba pra-sidėjo po Antrojo pasaulinio karo, per-tvarkius ginkluotės gamyklą į žemės ūkio technikos įmonę. Pirmieji 15 trak-torių iš gamyklos išriedėjo 1951-aisiais, o dar po 9 metų buvo atidaryta „Valtra" Brazilijoje, Amerikos žemyne. Pasitikdami 60-mečio sukaktį, „Valtros" kūrėjai ryžosi pažvelgti bent pusę šimtmečio į priekį ir sukūrė atei-ties traktoriaus prototipą ANTS. Šios keturios raidės reiškia šiuo metu gami-namų Valtra traktorių serijas, bet kartu yra žodžių žaismas: angliškai ants - skruzdės. Skruzdės - labai visuomeniški ir, atsi-žvelgiant į jų dydį, nepaprastai galingi vabzdžiai. Naujos koncepcijos trakto-riaus kūrėjai kaip tik ir akcentuoja ANTS panašumą su darbščiosiomis skruzdėmis. ANTS konstrukciją sudaro dvi pagrin-dinės dalys: „karys", kurio galia 100

kW, ir 200 kW galios „darbininkė". Abu šie moduliai gali būti naudojami kartu arba dirbti atskirai. Operatoriaus kabi-na gali būti montuojama prie pasirink-to modulio. Atliekant ypač sunkius darbus, moduliai galės būti sujungia-mi, o jų bendra galia pasieks 400 kW. Operatoriaus kabina primena kapsulę, kuri gali suktis į skirtingas puses, kilti ir leistis. Ji gali būti pritvirtinta prie bazi-nio modulio priekinės arba užpakali-nės dalies arba jo viršuje. Kabinos mo-bilumas reiškia, kad iš esmės nėra jo-kio skirtumo tarp traktoriaus ANTS priekinės ar užpakalinės dalies. Naujovės kūrėjai atsižvelgė į tai, jog ateityje žemės ūkis neišvengiamai suks agroenergetikos kryptimi. Todėl kuriami varikliai, kurie galėtų naudoti ūkiuose pagamintas biodujas arba biodyzelį. Ateities traktoriaus modelį „Valtra" numato pristatyti didžiausiose šių me-tų žemės ūkio technikos parodose.

TRĄŠŲ RINKA

Karbamido amonio salietros (KAS–32) kaina sausio antroje pusėje stabilizavosi Prancūzijoje ir Juodo-sios jūros regine. KAS kaina sudarė apie 732– 745 Lt/t (FOB sąlygomis). Nors JAV pirkėjams KAS buvo siūlo-mas po 795 Lt/t (CFR sąlygomis), tačiau didesne kaip 783 Lt/t CFR kai-na sandėrių sudaryta nebuvo. JAV vidutinė KAS kaina išlieka 720– 732 Lt/t (FOB sąlygomis). Nors pasitaiko siūlymų ir 803 Lt/t kaina, tačiau taip brangiai pirkti pirkėjai atsisako. Amonio sulfato kainos sausio mėn. taip pat nukrito apie 25,25 Lt/t ir sudarė 606 Lt/t (FOB sąlygomis). NVS šalių tiekėjai amonio sulfatą vidaus rinkose siekė parduoti po 543 Lt/t FOB kaina, tačiau pirkėjų tokia kaina nesudomino. Brazilijoje amonio su-lfato kaina taip pat žymiai sumažėjo ir vasario mėn. prekybai buvo par-duodama po 606–631 Lt/t CFR kaina. Kinijoje amonio sulfato kaina buvo dar mažesnė ir sudarė vos 467 Lt/t (FOB sąlygomis).

Tačiau amonio nitrato kainos Euro-poje išliko gana aukštos, o euro ir dolerio kursas buvo ypač palankus prekybai Egipto gamybos produkci-ja. Baltijos regione vasario mėn. eks-portui amonio nitratas buvo parduo-tas 758 Lt/t FOB kaina.

Pasaulinėje azoto trąšų rinkoje kainos kol kas nekyla

9

2011 m. sausio antroje pusėje pasauli-nėje karbamido prekybos rinkoje bu-vo juntamas lengvas sąmyšis, ir kainos pradėjo mažėti, ir pirkimai labai suma-žėjo. Paskutiniai kroviniai paruošti va-sario mėn. prekybai buvo parduoti 25,25 Lt/t mažesne kaina. JAV karba-mido kainos taip pat išlieka šiek tiek žemesnės – Meksikos įlankos uostuo-se apie 1 010 Lt/t (CFR sąlygomis). Dėl sumažėjusios paklausos, dalis šiam regionui skirtų krovinių nukreipiami į kitas rinkas, o tai pastarosioms gali daryti neigiamą įtaką. Tačiau Azijoje Kinijos gamybos karbamidas labai greitai išgraibstomas gana aukšta kai-na – daugiau negu 1 010 Lt/t (FOB sąlygomis). Tačiau Tailando karbami-do poreikiai dėl vyriausybės pastangų kontroliuoti kainas, išlieka sąlyginai žemame lygyje, nepaisant to, kad at-sargos nėra didelės. Indijoje karbami-do paklausa taip pat sumažėjusi. Juo-dosios jūros regione paskutiniai pre-kybiniai sandėriai sausio pabaigoje sudaryti 909 Lt/t (FOB sąlygomis) kai-na. Todėl didžioji dalis vasario mėn. prekybai skirto karbamido dar buvo nenupirkta. Šiek tiek didesnio pagyvė-jimo rinkoje tikimasi vasario–kovo mėnesiais. EUROCHIM kovą planuoja 10 000 t karbamido, skirto karbamido amonio salietros gamybai, parduoti Bulgarijai. Taip pat 6 000 t planuojama parduoti Italijai. Rumunijoje prekybi-nių sandėrių sausio pabaigoje nebuvo sudaryta, nes pirkėjus domino tik ge-rokai žemesnės negu 1 010 Lt/t karba-mido kainos. Baltijos regione mažomis karbamido partijomis, skirtomis Euro-pai, prekiauta po 934 Lt/t FOB kaina.

Tuo tarpu Lotynų Amerikos pirkėjai pageidavo didesnių krovinių, bet dar mažesne kaina. Tačiau, kaip ir Juodo-sios jūros regione, ilgalaikių prekybi-nių sandėrių sudaryta nebuvo. Vasario mėn. dėl Rygos uoste susidariusių kro-vinių prastovų, Rusija planuoja suma-žinti savo karbamido krovinių pardavi-mus Baltijos regione ir didžiąją jų dalį nukreipti į pietus (Jūžnyj uostą). Vidur-žiemio jūros regione (Egipto uostas) sausio pabaigoje karbamidas vasario mėn. prekybai buvo parduodamas po 1 040–1 048 Lt/t (FOB sąlygomis). Ni-gerija aplinkinėse rinkose karbamidu sausį prekiavo po 1 048 Lt/t FOB kai-na. Artimuosiuose Rytuose prekybiniai sandėriai pirmąjį metų mėnesį vykdyti po 997 Lt/t FOB kaina. Karbamidas buvo skirtas Rytų Afrikai ir tokias kai-nas nulėmė valstybinės dotacijos. Tuo tarpu JAV Persijos įlankos regione kar-bamidu prekiavo tik apie 909 Lt/t kai-na. Pasaulinėse karbamido rinkose šiuo metu vyrauja tam tikro nuosmukio nuotaikos. Tačiau ir artimiausiu metu esminio prekybos suaktyvėjimo ne-prognozuojama. Tokia ganėtinai sta-bili situacija sąlygoja kainų svyravimus tik labai mažame diapazone. Pasta-ruoju metu uostų sandėliai yra perpil-dyti karbamido atsargomis ir tai yra svarbesnė prekybinių sandėrių suma-žėjimo priežastis negu kaina. Tačiau, iš kitos pusės, kai kurie prekybininkai jau apsirūpinę karbamido atsargomis ir antrajam 2011 m. pusmečiui. Tai rodo, kad tikimasi gana aukštų azoto trąšų kainų visus metus.

Per surašymą taip pat buvo renka-mi duomenys apie ūkiuose laiko-mus ūkinius gyvūnus. 2010 m., pa-lyginti su 2003 m., ūkiuose, turin-čiuose vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų, surašyta 17 proc. mažiau galvijų, 21 proc. mažiau kiaulių, 62 proc. ma-žiau ožkų, 63 proc. mažiau triušių. Tačiau 2010 m. užfiksuotas 2 kartus didesnis avių skaičius, 31 proc. di-desnis paukščių skaičius ir 9 proc. didesnis bičių šeimų skaičius. Ūki-nius gyvūnus laiko mažiau ūkių, tačiau vidutinis viename ūkyje lai-komų ūkinių gyvūnų skaičius yra didesnis. 2003 m. vidutiniškai vie-name ūkyje buvo laikoma 4,3 galvi-jo, o 2010 m. – 8 galvijai. Ta pati tendencija stebima nagrinėjant visų rūšių ūkinių gyvūnų ir juos laikančių ūkių skaičių.

Grupuojant ūkius pagal laikomų galvijų skaičių pastebėta, jog mažė-ja smulkių, laikančių 1–19 galvijų ūkių skaičius, o laikančiųjų 20 ir daugiau galvijų ūkių skaičius didė-ja. Ta pati tendencija išlieka ir gru-puojant avių bei ožkų augintojų skaičių.

Kiek kitokia situacija stebima nag-rinėjant kiaulių augintojų pokyčius – mažėja kiaulių augintojų ir kiaulių skaičius visose ūkių grupėse. Dau-giausia kiaulių, net 67 proc. viso per surašymą užfiksuoto kiekio, yra sutelkta dideliuose kiaulininkystės ūkiuose, laikančiuose 5000 ir dau-giau kiaulių. 2010 m. tokių ūkių buvo 24 (2003 m. – 25) ir jie laikė 573 tūkst. kiaulių (55 proc. daugiau nei 2003 m.).

Daugiausia paukščių taip pat su-telkta dideliuose paukštynuose, turinčiuose daugiau kaip 50 tūkst. paukščių. Tokių paukštynų 2010 m. buvo 22, jie augino 9661,8 tūkst. paukščių ir tai sudarė 85 proc. visų Lietuvoje laikomų paukščių.

Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt

Statistikos departamentas 2010 m. gegužės 3–rugsėjo 30 d. atliko visuoti-nį žemės ūkio surašymą. Per surašymą apklausti visi ūkininkų ir šeimos ūkiai bei visos žemės ūkio bendrovės ir įmonės, auginančios žemės ūkio au-galus ar laikančios ūkinius gyvūnus. Ūkiai pateikė statistinius duomenis apie naudojamus žemės plotus, laiko-mus ūkinius gyvūnus, naudojamą že-mės ūkio techniką ir ūkinius pastatus, ūkyje dirbančius šeimos narius ir sam-domuosius darbuotojus, žemės ūkio gamybos metodus, kitą, ne žemės ūkio, veiklą. Remiantis išankstiniais surašymo duo-menimis, 200 tūkst. ūkių, žemės val-doje turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų, valdė 2997,7 tūkst. hektarų žemės, iš jos 2757,8 tūkst. hektarų žemės ūkio naudmenų. Vidutiniškai vienam ūkiui teko 15 hektarų žemės ir 13,8 hektaro žemės ūkio naudmenų (2003 m. –atitinkamai 10,4 ir 9,3 ha). Remiantis šiais duomenimis, galima teigti, jog ūkiai stambėja. Ūkininkų ir šeimos ūkiai valdė 86,6 proc. visų žemės ūkio naudmenų, o žemės ūkio bendrovės ir įmonės – 13,4 proc. Didžiausią dalį žemės ūkio bendrovių ir įmonių žemės ūkio naud-menų valdė žemės ūkio bendrovės (65,2 proc.) ir akcinės, uždarosios akci-nės, investicinės bendrovės (25,4

proc.). Išankstiniais surašymo duomenimis, 2010 m. pasėlius augino 182 tūkst. ūkių, turinčių vieną ir daugiau hektarų naudojamų žemės ūkio naudmenų. Labiausiai, 58 proc., sumažėjo ūkių, turinčių 1–2 hektarus pasėlių. Taip pat mažėjo ūkių, turinčių iki 1 hektaro pa-sėlių (46 proc.) ir turinčių nuo 2 iki 5 hektarų pasėlių (17 proc.). Ūkių, turin-čių daugiau kaip 5 hektarus pasėlių, skaičius, palyginti su 2003 m., padidė-jo 34 proc. 2010 m. pasėliai užėmė 1990,7 tūkst. hektarų. Palyginti su 2003 m., pasėlių plotas padidėjo beveik 50 proc. Išau-go ankštinių augalų, rapsų, daugiame-čių žolių lyginamoji dalis, sumažėjo javų, lauko daržovių, bulvių lyginamo-ji dalis. 2010 m. javus augino 107 tūkst. ūkių, arba beveik 2 kartus mažiau nei 2003 m., tačiau javų plotas 2010 m. buvo 20 proc. didesnis nei 2003 m. Labai padi-dėjo rapsų augintojų skaičius ir rapsų plotas. Jei 2003 m. 2,1 tūkst. ūkių augi-no 66,6 tūkst. hektarų rapsų, tai 2010 m. rapsų augintojų skaičius išaugo iki 7 tūkst. ir šių augalų plotas sudarė 255,9 tūkst. hektarų. Tačiau žymiai sumažėjo linų, lauko daržovių ir bulvių plotai.

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS RINKA

Šaltiniai: Dairy Industry Newsletter 22 February ,

2011, Vol 22, No. 21, Agro rinka, No 3 (153)/2011 m.,

vz.lt , fendt.com, .valstietis.lt; ukiozinios.lt; zum.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai

ir kiti vieši informacijos šaltiniai

10

Paskelbti išankstiniai pagrindiniai LR 2010 metų visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatai