OPTIMALAUS RESURSŲ PANAUDOJIMO KONCEPCIJA

Kiekvienos šalies tikslas yra užtikrintioptimalų turimų resursų panaudojimą.Politikai, priimdami sprendimus kurie įtakojamedienos resursų panaudojimo struktūrą,turi įvertinti visas socialines ir ekonominespasekmes, iš kurių pagrindinės yra darbovietos ir sukuriama pridetinė vertė.

,,YAKKO POYRY’’ NUSTATĖ, KAD:1 kub. m. sausos medienos panaudojimas aukštesnės pridetinės vertės medienos produkcijos (pvz. stalių gaminių ar baldų) gamyboje sukuria 27 kartus daugiau darbovietų nei 1 kub. m. sausos medienossudeginimas energijos gamyboje. Plaušienosir popieriaus pramonėje šis darbo vietųskirtumas yra dar didesnis ir siekia apie 60kartų.

,,YAKKO POYRY’’ NUSTATĖ, KAD:1 kub. m. sausos medienos panaudojimasaukštesnės pridėtinės vertės medienosprodukcijos gamyboje sukuria 10 kartųdidesnę pridėtinę vertę, nei to paties 1 kub. m. sausos medienos sudeginimasenergijos gamybai.

Didžiausias teigiamas aplinkosauginis efektas, kartu su didžiausia sukuriama pridėtine verte ir didžiausiu užimtumu gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jei bus laikomasi atsinaujinančių medienos resursų panaudojimo hierarchijos: medienos energetikai turi būti naudojami tik tie medienos resursai (tame tarpe atliekos), kurietoliau negali būti panaudoti medienos produktų gamyboje.

Efektyviausias medienos resursų panaudojimas galibūti užtikrinamas, išvystant pilnas, efektyviai veikiančias medienos produktų pridėtinės vertės kūrimo grandines, kurios panaudotų visus pramonei tinkamus apvaliosios medienos resursus ir medienos atliekas: Miškininkystė – lentpjūvystė – stalių gaminių, klijuotų

medienos konstrukcijų, medienos plokščių gamyba – medinių namų gamyba.

Miškininkystė ir lentpjūvystė (medienos atliekos) – medienos plokščių gamyba – baldų gamyba.

Miškininkystė – plaušienos gamyba – popieriaus gamyba – leidyba ir spausdinimas.

MEDIENOS ENERGETIKOS PLĖTRA

Siekiant užtikrinti tvarią ūkio plėtrą ir optimalų medienos resursų panaudojimą, pagrindinės priemonės medienos energetikoje turi būti kreipiamos didinti atsinaujinančių resursų pasiūlą energetikos reikmėms nemažinant pasiūlos pramonės pridėtinės vertės kūrimui:

Panaudojant modernias technologijas ir valdymo priemones, siekti medienos kurui naudoti visą ekonomiškai pateisinamą miško kirtimo atliekų potencialą, kuris 2025 metais sudarys 180 tūkst. tne.

Diegti panaudotos medienos produkcijos surinkimo ir panaudojimo kurui sistemas.

Sodinti trumpos apyvartos (pirmiausia baltalksnynų) miškus ir tęsti mokslinius jų veisimo tyrimus, naudoti baltalksnynus energetikos reikmėms, sukurti energetinės miškininkystės sistemas.

Žemės ūkiui netinkamose žemėse sodinti energetinės paskirties plantacinius miškus, vykdyti mokslinius tyrimus medienos pasiūlos specializuotose energetinėse plantacijose didinimui. Siekti, kad energetinių želdimų plantacijos 2015 metais energetinėms reikmėms patiektų apie 45 tūkst. tne, o 2025 metais – apie 70 tūkst. tne biomasės kuro.