Embed Size (px)
Citation preview
Vertinimo forma patvirtinta Farmacijos s fakulteto
Tarybos posėdyje 2014-04-17
protokolo Nr. __
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
RŪTA RUTKAITYTĖ
PACIENTŲ ŽINIOS APIE JŲ VARTOJAMŲ NESTEROIDINIŲ
VAISTŲ NUO UŽDEGIMO POVEIKĮ IR SAUGUMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Gintautas Gumbrevičius
KAUNAS, 2016
2
Vertinimo forma patvirtinta Farmacijos s fakulteto
Tarybos posėdyje 2014-04-17
protokolo Nr. __
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
FARMACIJOS FAKULTETAS
FIZIOLOGIJOS IR FARMAKOLOGIJOS INSTITUTAS
TVIRTINU:
Farmacijos fakulteto dekanas prof. Vitalis Briedis
Data
PACIENTŲ ŽINIOS APIE JŲ VARTOJAMŲ NESTEROIDINIŲ
VAISTŲ NUO UŽDEGIMO POVEIKĮ IR SAUGUMĄ
Magistro baigiamasis darbas
Darbo vadovas
doc. dr. Gintautas Gumbrevičius
Data
Darbą atliko Magistrantė Rūta Rutkaitytė
Data
Recenzentas
Data
KAUNAS, 2016
3
TURINYS
SANTRUMPOS ................................................................................................................................. 7
ĮVADAS .............................................................................................................................................. 9
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................................... 10
1. LITERATŪROS APŽVALGA ............................................................................................... 11
1.1 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, klasifikacija ............................ 11
1.2 NVNU farmakokinetika .............................................................................................................. 14
1.3 NVNU vartojimo indikacijos ...................................................................................................... 14
1.4 NVNU nepageidaujami poveikiai atsižvelgiant į selektyvumą ................................................... 14
1.5 Galimos NVNU ir kitų vaistų sąveikos ...................................................................................... 16
1.6 Pacientų žinių, apie jų vartojamus vaistus, tyrimų apžvalga ...................................................... 19
1.7 NVNU pakuotės informacinio lapelio turinys ............................................................................. 20
2. TYRIMO METODIKA ........................................................................................................... 21
2.1 Empirinės analizės metodas......................................................................................................... 21
2.1.1 Tiriamasis objektas ................................................................................................................... 21
2.1.2 Imtis ir tiriamųjų atranka .......................................................................................................... 21
2.1.3 Pacientų skirstymas į grupes..................................................................................................... 21
2.1.4 Pacientų vartotų NVNU priskyrimas grupėms ........................................................................ 22
2.1.5 Tyrimo organizavimas ir eiga ................................................................................................... 23
2.1.6 Etiniai tyrimo aspektai .............................................................................................................. 23
2.2 Statistinė duomenų analizė .......................................................................................................... 23
3. REZULTATAI ......................................................................................................................... 24
3.1.Tiriamųjų grupių charakteristika ................................................................................................. 24
3.2 NVNU vartojimo dažnio pasiskirtymas pagal amžių .................................................................. 25
3.3 NVNU vartojimo dažnio priklausomybė nuo lyties ................................................................... 26
3.4 NVNU vartojimo dažnio ir išsilavinimo ryšio analizė ................................................................ 27
3.5 NVNU dozės pasirinkimas .......................................................................................................... 29
3.6 NVNU preparatų pasirinkimo dėsningumai ................................................................................ 29
3.7 NVNU vartojimo tikslas .............................................................................................................. 33
3.8 Apklaustųjų žinios apie NVNU nepageidaujamas reakcijas bei įtaką ligoms, kuriomis jie serga
........................................................................................................................................................... 34
4
3.9 Apklaustųjų vartojami vaistai, kurie gali sąveikauti su NVNU ................................................. 39
4.0 Žinios, apie galimą įvarių NVNU formų poveikį virškinamajam traktui bei antipiretinį NVNU
poveikį ............................................................................................................................................... 40
4.1 Veiksniai, darantys įtaką, renkantis NVNU ................................................................................ 43
4. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................................... 45
IŠVADOS ......................................................................................................................................... 47
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ............................................................................................ 48
LITERATŪROS SĄRAŠAS ........................................................................................................... 49
1 PRIEDAS ....................................................................................................................................... 53
2 PRIEDAS ....................................................................................................................................... 53
5
SANTRAUKA
R. Rutkaitytės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc. dr. Gintautas Gumbrevičius;
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Farmacijos fakultetas, Fiziologijos
ir farmakologijos institutas. – Kaunas, 2016.
Magistrinio darbo pavadinimas: „Pacinetų žinios apie jų vartojamus nesteroidinius vaistus nuo
uždegimo“
Tyrimo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų žinias apie jų vartojamus nesteroidinius vaistus nuo
uždegimo.
Uždaviniai: 1) nustatyti, kokius NVNU dažniausiai vartoja pacientai ir kokios jų vartojimo
indikacijos; 2) ištirti pacientų turimas žinias apie jų vartojamus NVNU priklausomai nuo amžiaus,
lyties, išsilavinimo; 3) nustatyti kokios informacijos apie pacientų vartojamus NVNU dažniausiai
trūksta; 4) išanalizuoti kas lemia NVNU dozės bei vartojimo būdo pasirinkimą; 5) remiantis tyrimo
duomenimis paruošti rekomendacijas, kaip pagerinti pacientų žinias apie jų vartojamus vaistus.
Metodai: Buvo apžvelgiami moksliniai straipsniai, tyrimai, susiję su magistrinio darbo tema.
Paruošta ir įvykdyta anketinė apklausa. Padaryta gautų duomenų analizė SPSS 20.0 versija ir MS
Excel programomis.
Tyrimo dalyviai: pacientai, vartojantys nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
Tyrimo rezultatai: Iš gautų reultatų paaiškėjo, jog 36,2 proc. apklaustųjų NVNU vartoja kelis kartus
per mėnesį ir net 29,4 proc. vartoja 3 – 4 skirtingus NVNU preparatus. 61,1 proc. sirgo ligomis,
kurias gali pabloginti NVNU vartojimas, iš jų 51 proc nežino apie galimą pablogėjimą ir 24,5 proc.
mano, jog jokios neigiamos įtakos NVNU vartojimas negali turėti. 48,6 proc. respondentų nemano
ar nežino, kad NVNU gali sukelti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaliges ar pabloginti jau
esamų būklę. 46 – 60 metų ir vyresni 67 proc. vartoja vaistus, kurie gali sąveikauti su NVNU ir net
12 proc. apklaustųjų neatsimena kokius vaistus vartoja reguliariai. Paklausti, ar vartojami NVNU
skausmui slopinti, gali mažinti temperatūrą karščiuojant, 45,8 proc. atsakė, kad negali ar nežino
apie NVNU antipiretinį poveikį. Dažniausiai yra vartojami propioninės rūgšties 26,3 proc. ir acto
rūgšties 16,7 proc. bei sulfonanilidų grupės 15 proc. dariniai.
Išvados: Paruoštos praktinės rekomenacijos kaip pagerinti pacientų žinias apie jų vartojamus
nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Nuo 50 iki 88 proc. apklaustųjų nežino arba jų žinios apie
įvairias NVNU nepageidaujamas reakcijas, poveikį gretutinėms ligos bei įvarių vartojimo formų
poveikio skirtumus buvo klaidingos.
6
SUMMARY
R. Rutkaitytės master's thesis / scientific supervisor. Dr. Gintautas Gumbrevičius; Lithuanian
University of Health Sciences; Physiology and Pharmacology institute. – Kaunas, 2016.
Master thesis title: "Patients’ knowlege of their non-steroidal anti-inflammatory drugs usage,
effects and safety"
The aim: to examine and evaluate the patients' knowledge about nonsteroidal anti-inflammatory
drugs that they are using.
Objectives: 1) to determine which NSAID use is common among patients and what their
indications; 2) to investigate the patient's knowledge of the NSAIDs depending on the age, sex and
education; 3) to determine what kind of information about patients taking NSAIDs is usually
lacking; 4) analyze aspects that determines the NSAID dose and usage way of choice; 5) According
to the study prepare recommendations on how to improve the patients' knowledge about their
medication.
Methods: Was done an overview of scholarly articles, research related to the master's thesis.
Questionnaire was prepared and completed successfully. Was done the analysis of all obtained data
with SPSS version 20.0 and MS Excel.
The study participants: Patients taking nonsteroidal anti-inflammatory drugs.
Results: Results showed that 36.2% of respondents taking NSAIDs several times a month. 29.4% of
respondents is taking from three to four different NSAID preparations, 61.1% had disease that the
use of NSAIDs may impair, 51% are unaware of the potential aggravation, and 24.5% believe that
using NSAIDs has no negative health effects. 48.6% of respondents don’t think or don’t know that
NSAIDs can cause gastric or duodenal ulcers or worsen the condition of existing diseases. 67% of
respondents from 46 to 59 years and from 60 years and over use medicines that may interact with
NSAIDs, and even 12% of respondents did not remember what kind of medications they are using
on a regular basis. Respondents were asked if NSAIDs for pain relief, can reduce the temperature of
a feverish and 45.8% said that they do not know anything about NSAIDs antipyretic effects.
Commonly used is the propionic acid group drugs by 26.3 percent, acetic acid group drugs to 16.7
percent and sulfonanilide group drugs 15 percent.
Conclusion: From 50 to 88 percent. of respondents do not know or their knowledge of the various
NSAIDs adverse reactions to the impact of the disease and for related consumer Ivar forms of
treatment differences were false.
7
SANTRUMPOS
AKFI – Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai
CHMP - (The Committee for Medicinal Products for Human Use) - Žmonėms skirtų vaistų
vartojimo komitetas
CNS – centrinė nervų sistema
COX – ciklooskigenazė
EMA (European medicines agency) - Europos vaistų agentūra
IŠL – išeminė širdies liga
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
NVNU – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
PG – prostaglandinas
SAM – Sveikatos Apsaugos Ministerija
SSRI - selektyvieji seratonino reabsorbcijos inhibitoriai
ŠVG – širdį veikiantys glikozidai
VVKT - Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba
Tx - tromboksanas
8
SĄVOKOS
1. Analgetikai – vaistai skausmui malšinti.
2. Analgetinis poveikis – skausmą malšinantis poveikis.
3. Antipiretinis poveikis – padidėjusią kūno temperatūrą mažinantis poveikis.
4. Arterinė hipertenzija - padidinto kraujospūdžio liga, kurios padidėjimas nėra sąlygotas
simptominių hipertenzijų (nėra pirminio, kurio nors organo pažeidimo), o yra sukeltas
padidėjusio periferinio pasipriešinimo kraujo tėkmei.
5. Diuretikai – vaistai, skatinatys vandens ir druskų išsiskyrimą iš organizmo.
6. Edema – organizmo skysčių sankaupa tam tikrame audinio plote.
7. Farmacijos specialistas - vaistininkas, vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) arba
Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jiems prilygintas asmuo.
8. Glomerulas – inkstų kūnelio kapiliarų kamuolėlis, struktūrinė inksto audinio dalis.
9. Hepatotoksiškas – pažeidžiantis kepenis.
10. Metabolizmas – cheminių reakcijų visuma, vykstančių ląstelėje.
11. Miokardo infarktas – negrįžtamas širdies raumens pažeidimas, kai širdis neaprūpinama
krauju.
12. Nefrotoksiškas – pažeidžiantis inkstus.
13. Neuropatinis skausmas – skausmas atsirandantis tuomet, kai būna perdirginamos ar
pažeistos nervų ląstelės.
14. Kreatinino klirensas – inkstų veiklos pajėgumo matas.
15. Rezorbcija - medžiagų įsiurbimas į kraują ir limfą iš virškinamojo trakto, plaučių, gimdos,
šlapimo pūslės, raumenų, paodės, nuo odos paviršiaus.
16. Trombocitų agregacija – trombocitų sulipimas.
9
ĮVADAS
Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – viena dažniausiai vartojamų vaistų grupė.
Tai lemia jų vartojimo indikacijų įvairovė bei galimybė vaistus įsigyti be recepto. Šios grupės
vaistai sukelia daug įvairių nepageidaujamų reakcijų. Nepageidaujamos reakcijų dažnį gali didinti
netinkamas NVNU vartojimas, neįvertintos vaistų sąveikos, gretutinės ligos, vaistų dozės bei
amžius. Daugiau nei pusė gyventojų, esant negalavimams gydosi patys, todėl ypač svarbios
pacientų žinios apie jų vartojamus vaistus [2]. Leisti pacientams rinktis vaistus patiems, tai tas pats
kas nepaisyti saugaus gydymo. Pacientams trūksta žinių saugiai gydytis patiems. Kai NVNU
vartojami netinkamai, jie kelia didelę grėsmę sveikatai, net ir tinkamai dozuojant, o ypač toms
pacientų grupėms, kurios jau turi širdies ir kraujagyslių ligų, virškinamojo trakto ligų [29].
Baigiamajame magistro darbe nagrinėsime pacientų turimas žinias apie jų vartojamų NVNU
indikacijas, nepageidaujamą poveikį, sąveikas su kitais vartojamais vaistais, poveikį gretutinėms
ligoms. Išsiaiškinsime, kaip pacientai gauna informacijos apie jų vartojamus NVNU.
10
DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas: ištirti ir įvertinti pacientų žinias apie jų vartojamus nesteroidinius vaistus nuo
uždegimo.
Uždaviniai:
1. Nustatyti, kokius NVNU dažniausiai vartoja pacientai ir kokios jų vartojimo indikacijos.
2. Ištirti pacientų turimas žinias apie jų vartojamus NVNU priklausomai nuo amžiaus, lyties,
išsilavinimo.
3. Nustatyti kokios informacijos apie pacientų vartojamus NVNU dažniausiai trūksta.
4. Išanalizuoti kas lemia NVNU dozės bei vartojimo būdo pasirinkimą.
5. Remiantis tyrimo duomenimis paruošti rekomendacijas, kaip pagerinti pacientų žinias apie jų
vartojamus vaistus.
11
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Vieni dažniausiai pasirenkamų vaistų skausmui malšinti, uždegimui slopinti ir karščiavimui
mažinti – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šiuo metu vaistų rinkoje yra maždaug 50 NVNU.
Seniausias šios grupės vaistas acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) yra vartojama daugiau kaip 100 metų.
Per šį laikotarpį, kai buvo sukurtas šis vaistas, rinkoje atsirado daug kitų NVNU grupių ir jų
atstovų.
NVNU vartojami labai dažnai. JAV atlikto tyrimo duomenimis, 42 proc. moterų NVNU vartoja
kartą per savaitę, 25 proc. moterų, vyresnių nei 51 metų, aspiriną vartoja bent šešis kartus per
savaitę ir apie 20 proc. moterų kartą per savaitę vartoja paracetamolį [18]. Tai lemia ne tik didelė
preparatų gausa, bet ir galimybė įsigyti daugumą jų be recepto. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo
gali sukelti daug įvairių nepageidaujamų reakcijų.
Daug gyventojų įsitikinę, kad jie gerai išmano vaistus, nesikreipia į gydytoją ar neklausia
farmacijos specialisto patarimo, labiau tiki šeimos nariais ar artimaisiais. Tai patvirtino ir Lietuvos
sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros
lektorės Jurgitos Daukšienės atliktas tyrimas vaistinėse, kurio metu buvo atskleista, kad beveik pusė
apklaustųjų gydosi patys, kas penktas pasikonsultuoja su vaistininku ir tik trečdalis kreipiasi pas
gydytoją [3].
Malšinant skausmą ar uždegimą, mažinant kūno temperatūrą svarbu tinkamai pasirinkti
vaistą: apsispręsti dėl vaisto tinkamumo, reikia įvertinti galimas sąveikas su kitais vaistais, turimų
gretutinių ligų paūmėjimo riziką, žinoti saugią vartojamo vaisto dozę, svarbiausias nepageidaujamas
reakcijas bei kontraindikacijas.
Informaciją apie vaistus galima gauti iš įvairių šaltinių: informacinio lapelio, medicinos
žurnalų, knygų, sveikatos specialistų, lengvai ši informacija pasiekiama internetu [17].
1.1 Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų veikimo mechanizmas, klasifikacija
NVNU mechanizmas aiškinamas prostaglandinų, t.y. uždegimo mediatorių sintezės
slopinimu. Prostaglandinai yra sintezuojami iš arachidono rūgšties, o šią reakciją katalizuoja
fermentai, vadinami ciklooksigenazėmis (COX). Svarbiausi uždegimo patofiziologinėje grandyje
COX tipai yra du: COX-1 ir COX-2.
Esant ląstelės pažeidimui išskiriama arachidono rūgštis, COX fermentų dėka aktyvinama
prostaglandinų sintezė. Vartojant NVNU slopinamas arachidono rūgšties virsmas cikliniais
12
endoperoksidais, PGG2 ir PGH2, iš kurių ir susidaro prostaglandinai: PGE1, PGE2, PGF2 ir PGD2,
prostaciklinas PGI2 ir tomboksanai (TxA2 ir TxB2) (1 pav.). E ir F potipių prostaglandinai sukelia
tiek vietinius, tiek sisteminius uždegimo požymius, tokius kaip, kraujagyslių išsiplėtimą,
temperatūros pakilimą, padidėjusį kraujagyslių sienelių pralaidumą, patinimą, skausmą bei
suintensyvėjusią leukocitų migraciją. Prostaglandinai sustiprina ir kitų uždegimo mediatorių, tokių
kaip, histamino, bradikinino, 5-hidroksitriptamino poveikį [16, 20]. Buvo ištirta, jog COX-1
(ciklooksigenazės izoforma) būtina normaliam organų funkcionavimui, o COX-2 didesni kiekiai
atsiranda uždegimo atveju. NVNU uždegimą ir skausmą slopinantis poveikis priklauso nuo COX-2
slopinimo, o nepageidaujamas poveikis nuo COX-1 slopinimo [16, 20].
NVNU poveikis priklauso nuo sugebėjimo slopinti ciklooksigenazes izoformas: COX-1
(paprastai yra visuose audiniuose), COX-2 (nedideli kiekiai yra smegenyse, inkstuose, kauluose,
kiaušidėse, gimdoje, trachėjos epitelyje, plonosiose žarnose)[6].
1 pav. Audinio pažeidimo metu, ciklooksigenazės aktyvinama prostaglandinų sintezė
Visuotinai priimtos NVNU klasifikacijos nėra. Labiausiai paplitusios yra šios dvi NVNU
klasifikacijos:
1. Klasifikacija pagal selektyvumą ciklooksigenazėms.
2. Klasifikacija pagal NVNU cheminę sudėtį (1 lentelė).
audinio pažeidimas
arachidono rūgštis
prostaglandinai tromboksanai prostaciklinas
ciklooksigenazė
13
NVNU pagal selektyvumą ciklooksigenazėms skirstomi į [6]:
Neselektyvūs (panašiai slopina tiek COX-1, tiek COX-2):
didelės acetilsalicilo rūgšties dozės (300–500 mg), ibuprofenas, indometacinas,
diklofenakas, diflunizalis, etodolakas, fenoprofenas, flurbiprofenas, ketoprofenas,
ketorolakas, meklofenamatas, nabumetonas, naproksenas, oksaprozinas, fenilbutazonas,
piroksikamas, sulindikatas, tenoksikamas, tiaprofenas, tolmetinas, azopropazonas,
karprofenas;
COX-1 selektyvūs (COX-2 neslopina, arba slopina labai silpnai):
mažos acetilsalicilo rūgšties dozės (50–100 mg);
Iš dalies COX-2 selektyvūs (stipriau slopina COX-2 nei COX-1):
meloksikamas, nimesulidas;
COX-2 selektyvūs (COX-1 neslopina, arba slopina labai silpnai):
celekoksibas, etorikoksibas, rofekoksibas, valdekoksibas.
1 lentelė. NVNU skirstymas pagal cheminę sudėtį [23]
Cheminė grupė NVNU preparatai
Salicilatai acetilsalicilo rūgštis (aspirinas), diflunizalis,
salsalatas
Propioninės rūgšties dariniai
ibuprofenas, naproksenas, fenoprofenas,
ketoprofenas, flurbiprofenas, oksaprozinas,
loksoprofenas
Acto rūgšties dariniai indometacinas, sulindakas, etodolakas,
ketorolakas, diklofenakas, nabumetonas
Fenamininės rūgšties dariniai mefenamo rūgštis, meklofenamatas
Paraaminofenolio dariniai acetaminofenas (paracetamolis)
Pirazolono dariniai ipiridonas (metamizolio natrio druska, analginas)
Enolinės rūgšties dariniai lornoksikamas, piroksikamas, meloksikamas,
tenoksikamas
Selektyvūs COX-2 inhibitoriai celekoksibas, rofekoksibas, valdekoksibas,
etorikoksibas
Sulfonanilidai nimesulidas
14
1.2 NVNU farmakokinetika
NVNU farmakokinetika nėra vienoda, tačiau dauguma vaistų gerai rezorbuojasi iš virškinamojo
trakto, maistas jų pasisavinimui įtakos beveik neturi. Didžiausia daugumos NVNU koncentracija
kraujo plazmoje susidaro po 1 – 4 val. Intensyviai jungiasi su kraujo plazmos baltymais.
Prasiskverbia per placentą, patenka į motinos pieną, sąnarių skystį, CNS. Daugiausia
metabolizuojama kepenyse. Didžioji dalis pasišalina per inkstus metabolitų pavidalu, daug mažiau
jų šalinama su tulžimi ir vėl reabsorbuojami [23].
1.3 NVNU vartojimo indikacijos
NVNU slopina uždegimą, dėl slopinamo COX-2 fermento aktyvumo, tuo pačiu slopina skausmą,
karščiavimą (normalios kūno temperatūros nemažina, tai susiję su pirogenų išsiskyrimo
sumažėjimu). COX-2 fermento slopinimas nulemia užegimo slopinimą, o tai ypač svarbu tokioms
ligoms kaip osteortritas, reumatoidiniu artritas, ankilozuojančiu spondiloartritas, psoriazinis ir
podagrinis artritas bei kitomis uždegiminėms sąnarių ligoms. Jie efektyvūs kai reikia malšinti silpną
ir vidutinio stiprumo skausmą (pvz., galvos, dantų, pooperacinį arba potrauminį skausmą).
Maža acetilsalicilo rūgšties dozė dėl tromboksano sintezės sumažėjimo trombocite slopina
trombocitų agregaciją, todėl vartojama ligų, kurių pasireiškimui svarbus trombozinis procesas,
gydymui ir profilaktikai (nesatbilios krūtinės anginos, miokardo infarkto, praeinačio smegenų
kraujotakos sutrikimo, išeminio insulto).
1.4 NVNU nepageidaujami poveikiai atsižvelgiant į selektyvumą
Tai nėra labai toksiški vaistai, jei jie vartojami tinkamai. Ypač vartojant ilgesnį laiką gali
pasireikšti šiems vaistams būdingi nepageidaujami poveikiai, tokie kaip: virškinamojo trakto
pažeidimai, inkstų ar kepenų pažeidimai, arterinės hipertenzijos paūmėjimai ir kt. Nors NVNU
palankus naudos ir rizikos santykis, gydant silpno ir vidutinio stiprumo skausmą, įrodytas daugelio
klinikinių tyrimų, tačiau šių vaistų vartojimas yra susijęs su dažnais nepageidaujamais poveikiais,
kurie dažniausiai yra lengvi ir greitai praeina. Pavieniais atvejais gali pasitaikyti ir sunkių, gyvybei
pavojingų NVNU sukeliamų nepageidaujamų poveikių. Dažniausiai pasitaikanti NVNU sukeliama
nepageidaujama reakcija yra virškinamojo trakto opos ir kraujavimas iš jų, kuri gali būti ir nestipri
ir pavojinga gyvybei. Nepageidaujamų poveikių pasireiškimas labai priklauso nuo vaisto cheminės
struktūros, dozės, vartojimo trukmės, kartu vartojamų vaistų bei gretutinių ligų.
15
Dažniau pasitaikantys NVNU nepageidaujami poveikiai organams ar jų sistemoms skirstomi į 4
grupes [8]:
Virškinamojo trakto: dispepsija, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos ar jų
komplikacijos, skrandžio erozijos, padidėjusi kepenų transaminazių koncentracija;
Inkstų: grįžtamas glomerulų filtracijos greičio sumažėjimas, hiperkalemija, intersticinis
nefritas, lėtinis inkstų nepakankamumas;
Širdies ir kraujagyslių sistemos: hipertenzijos ir širdies nepakankamumo pablogėjimas,
miokardo infarkto ir insulto rizikos padidėjimas;
Centrinės nervų sistemos: galvos skausmas, mieguistumas, svaigimas.
COX-1 yra svarbus normaliam organizmo funkcionavimui, nuo jo priklauso gleivių, apsaugančių
virškinamojo trakto gleivinę, gamyba, jis palaiko optimalią inkstų kraujotaką, reguliuoja trombocitų
agregaciją. COX-2 aktyvuojamas audinių pažeidimo metu, jis sąlygoja didesnį prostaglandinų
išsiskyrimą, kurie daro įtaką atsirandant skausmui ir uždegimui. Todėl selektyvūs COX-2
inhibitoriai pasižymi mažesniu poveikiu į virškinamąjį traktą [9, 28].
Slopindami prostaglandinų sintezę, NVNU slopina inkstų veiklą, todėl gali blogėti kraujotaka ir
tada didėja inkstų nepakankamumo rizika. Tai ypač svarbu tiems žmonėms, kurių kraujo tūris
sumažėjęs ir susilpnėjusi inkstų kraujotaka. Dėl nepageidaujamo poveikio inkstų kraujotakai,
atsiranda rizika širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, nes kaupiasi skysčiai ir elektrolitai, kurie
apsunkina širdies darbą.
NVNU slopina trombocitų agregaciją, nes slopina fermentą COX-1 ir sumažėja tromboksano
sintezė pačiame trombocite. Acetilsalicilo rūgštis (aspirinas) pasižymi stipresniu poveikiu
tromboksano sintezei, nes trombocituose negrįžtamai blokuoja COX-1 ir poveikis išlieka visą
trombocito gyvavimo laikotarpį (8-10 dienų). Mažos acetilsalicilio rūgšties dozės vartojamos
trombocitų agregacijai slopinti, esant kraujagyslių trombozės rizikai. Turintiems polinkį kraujuoti ar
artimiausiu metu planuojant intervencines procedūras, būtina įvertinti naudos ir rizikos santykį.
Acetilsalicilo rūgštis tai pat gali didinti kraujavimo riziką iš virškinamojo trakto [26, 31].
COX-2 skatina prostaciklino, kuris slopina trombocitų agregaciją, sintezę. Blokuojant COX-2
slopinama prostaciklino sintezė ir taip skatinama trombocitų agregacija. Jei NVNU stipriau
16
blokuoja COX-2 nei COX-1, santykis trap tromboksano ir prostaciklino poveikio pažeidžiamas ir
padidėja kraujagyslių trombozės rizika [17]. Iš pradžių tai pastebėta sergantiems išemine širdies liga
(IŠL), ateroskleroze ar periferinių kraujagyslių liga, dažniau susergama miokardo infarktu, insultu.
Pirmą kartą tai buvo pastebėta daugiau kaip prieš 10 metų vartojant rofekoksibą. Jis įvairių grupių
pacientams 2,6 karto padidindavo santykinį pavojų susirgti miokardo infarktu arba insultu [15,24].
Dėl šios priežasties rofekoksibo vartojimas buvo sustabdytas. Reikia būti atsargiems juos skiriant
esant IŠL rizikos veiksnių: hiperlipidemijai, hipertenzijai, cukriniam diabetui, rūkymui [6].
Vėliau buvo pastebėta, kad tokį poveikį gali sukelti ir kiti mažiau selektyvūs NVNU. Europos
vaistų agentūra (EMA) 2006 metais apžvelgė NVNU vartojimo saugumą esant kardiovaskulinėms
ligoms ir padarė išvadą, kad negalima atmesti trombozinių reiškinių rizikos ypač vartojant NVNU
didesnėmis dozėmis arba vartojant ilgai. Žmonėms skirtų vaistų vartojimo komitetas (angl. The
Committee for Medicinal Products for Human Use - CHMP) pranešė, kad nors NVNU vartojimo
svarba nusveria riziką, jie tūrėtų būti vartojami mažiausiomis efektyviomis dozėmis. CHMP
nurodo, kad pagal turimus duomenis, naproksenas kelia mažesnę arterijų trombozių riziką, nei kiti
NVNU, bet nedidelis pavojus išlieka, ibuprofeno vartojimas didelėmis dozėmis taip pat gali būti
siejamas su padidinta trombozių rizika, virškinamojo trakto pažeidimais, širdies ir inkstų
nepakankamumu [32]. Turimi duomenys rodo, kad diklofenako vartojimas didelėmis dozėmis
didina arterijų trombozių riziką, miokardo infarkto ir insulto pavojų [26]. Šiuo požiūriu
acetaminofenas (paracetamolis) ar metamizolio natrio druska yra saugesni, jie miokardo infarkto
rizikos nedidina [11]. CHMP atkreipia dėmesį, kad NVNU skyrimas, esant kardiovaskulinėms
ligoms, parodo žinias apie NVNU poveikį šiai ligai ir nurodo, kad turimi duomenys apie NVNU
poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms yra nepakankami, o ypač apie neselektyvius NVNU [12].
NVNU gali sukelti hepatotoksinį poveikį, ibuprofenas yra mažai hepatotoksiškas, diklofenako šis
poveikis stipresnis, o nimesulido poveikis kepenims pats stipriausias [14,29,34]. 15 proc. reguliariai
vartojusių diklofenaką buvo pastebėtas kepenų fermentų kiekio padidėjimas [13]. Acetaminofenas
(paracetamolis) tai pat priskiriamas hepatotoksiškiems preparatams, ypač pavojingas vartojant
didelėmis dozėmis, turintiems medžiagų apykaitos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų. Tokiu
atveju rekomenduojama vartoti mažiausią efektyvią dozę ir gydymą tęsti kuo trumpiau [31].
1.5 Galimos NVNU ir kitų vaistų sąveikos
Jei pacientai vartoja daugiau nei vieną preparatą, tai vadinama polifarmacija. Buvo tirta ibuprofeno
ir paracetamolio nepageidaujamų poveikių rizika vartojant preparatus kartu, padidintos rizikos
nenustatyta, jei jie vartojami tinkamomis dozėmis [33]. Kuo daugiau skirtingų vaistinių preparatų
17
vartojama, tuo didesnė tikimybė pasireikšti vaistų sąveikoms. Kai NVNU gydomasis poveikis
nepakankamas, rekomenduojamos paros dozės viršyti negalima, tačiau būna atvejų, kai pacientai
vartoja kelis NVNU preparatus. Tokiais atvejais gali sustiprėti ne preparato veiksmingumas, bet
reikšmingai padidėti nepageidaujamo poveikio pavojus. Ypač padidėja virškinamojo trakto
pažeidimo pavojus. Pacientams vartojantiems diuretikus yra sumažėjęs skysčių kiekis organizme, o
papildomai vartojant NVNU didėja inkstų veiklos nepakankamumo rizika. Jei NVNU vartojimas
būtinas, reikia sureguliuoti skysčių kiekį organizme. Sąveikaujant NVNU su AKFI arba
angiotenzino II receptorių antagonistais mažėja glomerulų filtracija, gali išsivystyti ūminis inkstų
nepakankamumas. Tai pat gali sumažėti šių ir kitų antihipertenzinių vaistų efektyvumas dėl
kraujagysles plečiančių prostaglandinų sintezės slopinimo bei skysčių susilaikymo [6]. Dėl šios
priežasties AKFI kartu su NVNU nereikėtų vartoti senyvo amžiaus žmonėms, tai pat sergantiems
cukriniu diabetu, inkstų ligomis, sunkia hipertenzija, inkstų kraujagyslių ateroskleroze. Tokiais
atvejais skausmą galima malšinti acetaminofenu (paracetamoliu) [7]. Vartojant trombocitų
agregaciją slopinančius vaistus kartu su NVNU didėja kraujavimo pavojus, dėl galimo virškinamojo
trakto pažeidimo padidėja kraujavimo rizika iš jo. Daugiau NVNU ir kitų vaistų sąveikų pateikta 2
lentelėje.
2 lentelė „Galimos NVNU ir kitų vaistų sąveikos“ [5]
Kartu su NVNU vartojamas vaistas ar
jų grupė
Sąveika
Ac. acetylsalicylicum Stiprėja šalutinės reakcijos
α adrenoblokatoriai Silpnėja hipotenzinis poveikis
β adrenoblokatoriai Slopinamas hipotenzinis poveikis
AKF inhibitoriai Silpnėja hipotenzinis poveikis
Didėja inkstų pažeidimo rizika
Hiperkalemijos pavojus
Angiotenzino-II receptorių inhibitoriai Silpnėja hipotenzinis poveikis
Didėja inkstų pažeidimo rizika
Antidepresantai, selektyvieji seratonino
reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
Didėja kraujavimo rizika
Antikoaguliantai Didėja kraujavimo rizika
Baclofenum Gali mažėti baklofeno išsiskyrimas, didėja
toksiškumas.
18
2 lentelės tęsinys „Galimos NVNU ir kitų vaistų sąveikos“ [5]
Kartu su NVNU vartojamas vaistas
ar jų grupė
Sąveika
Chinolonai Vartojant fluochinolonais, didėja traukulių
pavojus
Ciclosporinum Didėja nefrotoksinio poveikio rizika
Clopidogrelum, Ticlopidinum Didėja kraujavimo rizika
Diuretikai Didėja NVNU nefrotoksinio poveikio
pavojus, slopinamas diurezinis poveikis
Heparinum Didėja kraujavimo rizika, net ir vartojant
maža heparino dozę (kartu nevartoti)
Hydralazinum Slopinamas hipotenzinis poveikis
Kalį tausojantys diuretikai Didėja hiperkalemijos pavojus
Kiti NVNU Nevartoti dviejų ar daugiau NVNU, nes
stiprėja šalutinės reakcijos
Kortikosteroidai Didėja kraujavimo iš virškinamojo trakto ir
opų pavojus
Methyldopum Slopinamas hipotenzinis veikimas
Maclobemidum Gali sustiprėti NVNU poveikis
Natrii nitroprussidum Silpnėja hipotenzinis poveikis
Pentoxifyllinum Gali didėti kraujavimo rizika
Ritonavirum Galimai didėja NVNU koncentracija
Sulfanilšlapalo dariniai NVNU gali stiprinti sulfanilšlapalo darinių
poveikį
ŠVG NVNU gali didinti širdies
nepakankamumą, mažinti glomerulų
filtracijos greitį ir didinti ŠVG
koncentraciją kraujo plazmoje
Tacrolimus Galimai didėja nefrotoksiškumas
Zidovudinum Didėja hematologinio toksiškumo rizika
Kumarinai NVNU gali sustiprinti antikoaguliacinį
poveikį
19
Apžvelgus NVNU poveikį pagal selektyvumą ciklooksigenazėms, tikslinga būtų įvertinti
virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos bei inkstų pažeidimo pavojaus riziką. COX-2
selektyvūs NVNU mažiau pažeidžia virškinamąjį traktą, tačiau esant širdies ir kraujagyslių sistemos
pažeidimo rizikai, mažesnė tikimybė, kad pasireikš nepageidaujamas poveikis vartojant
neselektyvius NVNU. Ypač vyresniame amžiuje labai svarbu įvertinti rizikos ir naudos santykį, nes
dėl esamų gretutinių ligų, vaistų, galinčių sąveikauti tarpusavyje, nepageidaujamų reakcijų dažnis
yra didesnis. NVNU ir AKFI, angiotenzino II receptorių antagonistų, diuretikų, acetilsalicilo
rūgšties ir kitų krešėjimą veikiančių vaistų sąveikos yra dažnos, nes šių vaistų grupių preparatai
vartojami labai džnai.
1.6 Pacientų žinių, apie jų vartojamus vaistus, tyrimų apžvalga
Tyrimų metu pastebėta, kad pacientai neretai atėję į vaistinę yra apsisprendę, kokius vaistus jie
vartos ir nepasikonsultavę apie savo ligą su gydytoju ar vaistininku, perka vaistus, kurie jų požiūriu,
atrodo bus veiksmingi. LSMU lektorės Jurgitos Daukšienės atliktas tyrimas atskleidė, kad beveik
50 proc. Lietuvos gyventojų gydosi patys arba tariasi kaip gydytis su namiškiais. Tyrimas tai pat
atskleidė, jog 52 proc. apklaustųjų vaistus geria kasdien ir net 36 proc. nesivadovauja vaisto
vartojimo rekomendacijomis [3]. Tik apie 20 proc. Lietuvos gyventojų skaito nereceptinių vaistų
informacinį lapelį, 33 proc. nėra įsitikinę, jog vaistus vartoja tinkamai ir net apie 50 proc. teigia, kad
informacinio lapelio informacija yra nesuprantama [1]. Iš šio tyrimo rezultatų matyti, jog vaistai
vartojami neatsakingai, o vaistus vartoja kas antras suaugęs apklaustasis ir kas antras užsiima
savigyda. Izraelyje atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė pacientų vartojančių NVNU malšina
lėtinius raumenų ar kaulų skausmus, 22 proc. gydo osteoartritą, apie 10 proc. – reumatoidinį artritą
ir 18 proc. NVNU vartoja galvos skausmo malšinimui. Tai rodo, jog didžioji dalis pacientų NVNU
vartoja reguliariai. Iš atlikto tyrimo buvo matyti, kad vidutinis pastoviai NVNU vartojančių
pacientų amžius 65 metai, o vidutinė vartojimo trukmė – 11 metų. Net 51 proc. lėtiniams
skausmams malšinti vartoja diklofenaką. 47 proc. apklaustųjų turėjo ar turi skrandžio erozijų. Net
77 proc. apklaustųjų gydymu nepatenkinti [37]. Galima daryti išvadą, jog daugumai gydymas nėra
veiksmingas ir dar blogiau - žalingas. Turkijoje buvo tirtos osteoartritu sergančių pacientų žinios
apie jų vartojamus NVNU ir tik apie 35 proc. žinojo apie savo vartojamų vaistų nepageidaujamas
reakcijas, o net 21 proc. jas patyrė patys [22].
20
1.7 NVNU pakuotės informacinio lapelio turinys
Peržiūrėjus Lietuvos rinkoje parduodamų kelių NVNU preparatų pakuočių informacinius
lapelius, pastebėta, kad jų turinys yra panašus. Visuose informacinuose lapeliuose yra žemiau
nurodyta informacija:
1) „Kas yra šis vaistas ir nuo ko jis vartojamas?“ Nurodoma veiklioji medžiaga, kokiai grupei
ji priskiriama ir pagrindinės jos indikacijos.
2) „Kas žinotina prieš vartojant?“ aprašomos būklės, kada šio vaisto vartoti negalima,
pagrindinės kontraindikacijos, sąveikos su kitais vaistais.
3) “Kaip vartoti?” Nurodomas dozavimas, pagal tam tikras amžiaus grupes, nurodoma
maksimali paros ir vienkartinė doze. Kaip ir kada vartoti preparatą (po valgio, prieš
valgį, nuryti nekramtytą tabletę ir t.t..). Aprašomos būklės kas atsitinka pavartojus per
didelę vaisto dozę, kaip elgtis perdozavus vaisto.
4) Galimas šalutinis poveikis. Aprašomi visi galimi užfiksuoti šalutiniai poveikiai ir jų
galimybės dažnis.
5) Laikymo sąlygos. Nurodoma laikymo temperatūra, pabrėžiama, kad vaistas turėtų būti
laikomas orginalioje pakuotėje, apsaugotas nuo šviesos, kur ieškoti galiojimo datos, kur
išmesti pasibaigus galiojimui.
6) Kita informacija. Nurodoma pagrindinė veiklioji medžiaga ir pagalbinės medžiagos,
vaisto išvaizda ir kiekis pakuotėje, gamintojas ir rinkodaros teisės turėtojas.
Ši informacija pacientui yra pakankama, norint užtikrinti saugų NVNU vartojimą, tačiau
pasigendama informacijos apie tai, kaip ilgai galima vartoti šiuos vaistus.
21
2. TYRIMO METODIKA
2.1 Empirinės analizės metodas
2.1.1 Tiriamasis objektas: vaistinėje apsilankę pacientai
Tiriamųjų apklausai paruošta anketa (žiūrėti 1 priedas). Anketoje pateikti klausimai, kurie leidžia
įvertinti pacientų žinias apie jų vartojamus NVNU: nepageidaujamus reakcijas, vaistų poveikį
gretutinėms ligoms, vaistų sąveikas, preparatų dozes, vaistų formų poveikio skirtumus.
2.1.2 Imtis ir tiriamųjų atranka
Tyrime dalyvavo viena respondentų grupė – pacientai, kurie vartoja ar vartojo nesteroidinius vaistus
nuo uždegimo.
Tyrimo imtis – 196 respondentų, buvo apskaičiuota remiantis Paniotto formule [10]:
kur n - imties dydis
Δ – paklaidos dydis (kai tiriamas žmonių požiūris paklaida galima iki 7 proc.)
N – generalinės visumos dydis (Kauno miesto gyventojų skaičius 2015 metais: 301296 [7])
Tyrimo imtis buvo formuluojama pagal tikimybinę atranką.
2.1.3 Pacientų skirstymas į grupes
Pacientai suskirstyti į grupes pagal lytį, amžių, išsilavinimą bei vaistų vartojimo dažnį.
Remiantis PSO rekomendacijomis, pacientai pagal savo amžių buvo suskirstyti į tokias amžiaus
grupes [4] :
22
18- 44 metų – jauni;
45 – 59 metų – vidutinio amžiaus;
vyresni nei 60 metų – pagyvenę ir senyvi.
Pagal išsilavinimą pacientai suskirstyti į žemiau nurodytas grupes:
Baigę pagrindinę mokyklą;
Baigę profesinę mokyklą;
Baigę gimnaziją;
Baigę kolegiją;
Baigę universitetą.
Pagal NVNU vartojimo dažnį pacientai suskirstyti į žemiau nurodytas grupes:
Vartojantys 1-2 kartus per savaitę;
Vartojantys 3-4 kartus per savaitę;
Vartojantys 5-6 kartus per savaitę;
Vartojantys kiekvieną dieną;
Vartojantys kelis kartus per mėnesį;
Vartojantys kelis kartus per metus.
2.1.4 Pacientų vartotų NVNU priskyrimas grupėms
Pacientų vartoti vaistai priskirti grupėms pagal cheminę sudėtį:
Propioninės rūgšties dariniai (ibuprofenas, naproksenas, ketoprofenas, deksketoprofenas);
Acto rūgšties dariniai (diklofenakas, indometacinas, ketorolakas);
Sulfonanilidai (nimesulidas);
Paraaminofenolio dariniai (acetominofenas(paracetamolis));
Salicilatai (acetilsalico rūgštis (aspirinas));
Pirazolono dariniai (metamizolio natrio druska(analginas));
Selektyvūs COX-2 inhibitoriai (celekoksibas, etorikoksibas);
Enolinės rūgšties dariniai (lornoksikamas, piroksikamas, meloksikamas).
23
Vaistų sąveikos bei vaistų poveikis gretutinėms ligoms buvo analizuojamos ir identifikuojamos
remiantis internetine Mircomedex 2.0 duomenų baze, pritaikyta Šiaurės ir Baltijos šalių vartotojams
(angl. Micromedex 2.0 for Nordic and Baltic users) [26]. Joje pateikiama ekspertų atrinkta ir
įrodymais pagrįsta informacija apie vaistų sąvybes.
2.1.5 Tyrimo organizavimas ir eiga
Buvo gautas leidimas iš vaistinės vadovų atlikti tyrimą. Apklausa buvo vykdyta Kaune, š.m.
rugpjūčio – lapkričio mėnesiais, darbo dienomis nuo pirmadienio iki sekmadienio, neatsižvelgiant į
valandas. Respondentai buvo apklausiami pabaigus bendrauti su vaistininku, kad nebūtų daroma
įtaka farmacinei paslaugai ar gyventojo apsisprendimui įsigyjant vaistą ar kitą vaistinės prekę.
Tyrimo metu prieš apklausiant kiekvieną respondentą buvo išsiaiškinta ar jis jaučia kokį nors
skausmą ir ar jį malšina medikamentais. Kilus neaiškumams, atsakinėjant į anketos klausimus, buvo
galima užduoti klausimus.
2.1.6 Etiniai tyrimo aspektai
Darbui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro leidimas (žiūrėti 2 priedas). Respondentai tyrime
dalyvavo savo noru, kiekvienam buvo paaiškinta, kad jie bet kada gali nutraukti apklausą. Visi
respondentai buvo informuoti apie galimybę sužinoti tyrimo rezultatų duomenis. Buvo
informuojama apie tyrimo anonimiškumą, paaiškinta, kad tyrimo duomenys bus pateikiami
apibendrinti.
2.2 Statistinė duomenų analizė
Visi duomenys buvo renkami ir toliau apdorojami su statistinės duomenų analizės programos SPSS
20 versija. Pagal matuojamą reiškinį kintamieji buvo suskirtyti į kiekybinius ir kokybinius, ir jiems
atitinkamai apskaičiuoti vertinamų požymių (ar savybių) dažnių skirstiniai. Lyginamų grupių
skirtumams įvertinti skaičiuotas chi-kvadrat kriterijus. Požymiams išreikštiems skale, apskaičiuotos
vidutinės vertės ir paklaidos. Grupės palygintos apskaičiavus Stjudento kriterijų. Cronbach's Alpha
koeficientas skaičiuotas klausimyno skalės vidiniam nuoseklumui tikrinti. Duomenys vertiniti kaip
statistiškai patikimi ir reikšmingi, kai p< 0,05.
24
3. REZULTATAI
3.1. Tiriamųjų grupių charakteristika
Apklausoje dalyvavo 196 respondentai. Tiriamųjų duomenys pateikti 3 lentelėje.
3 lentelė. Tyrime dalyvavusiųjų pasiskirstymas pagal amžių, lytį, išsilavinimą
Tiriamųjų grupės Kiekis (n) Procentai
Lytis
Vyrai 80 41
Moterys 116 59
Amžius
18-44 m. 58 30
45-59 m. 55 28
Vyresni nei 60 m. 83 42
Išsilavinimas
Nebaigę 2 1
Baigę pagrindinę mokyklą 45 23
Baigę profesinę mokyklą 54 28
Baigę gimnaziją 27 14
Baigę kolegiją 38 19
Baigę universitetą 30 15
NVNU vartojimo dažnis
Vartojantys 1-2 kartus per savaitę 12 6
Vartojantys 3-4 kartus per savaitę 14 7
Vartojantys 5-6 kartus per savaitę 29 15
Vartojantys kiekvieną dieną 8 4
Vartojantys kelis kartus per mėnesį 71 36
Vartojantys kartą per mėnesį 35 18
Vartojantys kelis kartus per metus 27 14
Dalyvavusių amžiaus vidurikis – 53,2 metai ± 18,4 SD. Iš viso dalyvavo 116 (59 proc.) moterų ir
80 (41 proc.) vyrų. Moterų amžiaus vidurikis – 55,9 metai ± 16,9 SD, vyrų - amžiaus vidurikis –
49,3 metai ± 19,8 SD (p<0,05). Apklausos metu moterys dažniau ryždavosi pildyti anketas, o vyrai
dažniau atsisakydavo, argumentuodami laiko stoka. Vyresniųjų amžiaus grupė, 60 metų ir vyresni –
83 respondentai (42 proc.), dažniau pildė anketas lyginat su kitomis grupėmis, rodė didesnį
susidomėjimą vartojamais vaistais. Vidutinio ir jaunesniųjų amžiaus grupės pasiskirsčiusi panašiai,
46 – 59 metų 55 respondetai (28 proc.) ir 18 – 44 metų 58 respondentai (30 proc.).
25
Grupių pasiskirstymas pagal išsilavinimą: 30 (15 proc.) turintys universitetinį išsilavinimą, 38 (19
proc.) baigę kolegiją, 45 (23 proc.) baigę pagrindinę mokyklą, 27 (14 proc.) baigę gimnaziją, 54 (28
proc.) turintys profesinį išsilavinimą ir 2 (1 proc.) neturintys išsilavinimo.
Reikšmingai didžiausia buvo ( 36 proc.) kelis kartus per mėnesį NVNU vartojančių pacietų grupė,
mažiausia - kiekvieną dieną NVNU vartojančių pacietų grupė (4 proc.) (p<0,001).
3.2 NVNU vartojimo dažnio pasiskirtymas pagal amžių
Duomenys apie NVNU vartojimo dažnio priklausomybę nuo amžiaus pateikti 4 lentelėje.
4 lentelė. NVNU vartojimo dažnio skirtumų priklausomybė nuo amžiaus
18-44 m. 45-59 m. >60 m.
NVNU vartojimo
dažnis
Kiekis
n-58
Procen
-tai
Kiekis
n-55
Procen
-tai
Kiekis
n-83
Procen
-tai
Vartojantys kiekvieną
dieną
0 0 0 0 7 8,2
Vartojantys 5-6 kartus
per savaitę
0 0 1 2,0 281 32,9
Vartojantys 3-4 kartus
per savaitę
0 0 8 15,7 7 8,2
Vartojantys 1-2 kartus
per savaitę
0 0 10 19,6 0 0
Vartojantys kelis
kartus per mėnesį
19 31,7 19 37,2 34 40,0
Vieną kartą per mėn. 132 22,7 12 23,5 9 10,7
Vartojantys kelis
kartus per metus
283
47,6
1
2,0
0
0 1 – 45-59 ir >60 m. grupių p<0,001, 2 – p <0,05 tarp 18-44 ir >60 m. grupių, 3 -p<0,05 tarp 18-44 ir 45-59
grupių.
NVNU vartojimo dažnis tarp visų grupių buvo statistiškai reikšmingas (p<0,05). Rečiausiai NVNU
vartoja 18-44 metų amžiaus asmenys. 47,6 proc. tik kelis kartus per metus. Lyginat su 45-59 m.
grupe šis skirtumas statistiškai reikšmingas (p<0,001), o vyresnių kaip 60 m. pacientų grupėje tokių
asmenų nebuvo. Dar 22,7 proc. 18 – 44 metų amžiaus pacientų NVNU vartoja tik vieną kartą per
mėnesį. Lyginat su vyresnių kaip 60 m. asmenų grupe šis skirtumas statistiškai reikšmingas
26
(p<0,05). Jaunesniųjų amžiaus grupėje (18 – 44 metų) vartojančių NVNU kiekvieną dieną ar kelis
kartus per savaitę nebuvo. 45 – 59 amžiaus pacientai NVNU dažniausiai vartoja kelis kartus per
mėnesį 37,2 proc., tačiau lyginat su kitomis grupėmis šis skirtumas nereikšmingas. Vyresni kaip 60
m. amžiaus pacientai NVNU vartoja kelis kartus per mėnesį 40,0 proc., 32,9 proc.- 5 – 6 kartus per
savaitę (p<0,001 lyginant su 45-59 m. grupe) ir 8,2 proc. - kiekvieną dieną. Kitose grupėse
kiekvieną dieną vartojančių NVNU nebuvo.
3.3 NVNU vartojimo dažnio priklausomybė nuo lyties
NVNU vartojimo dažnio ir lyties ryšys pateiktas 5 lentelėje.
5 lentelė. NVNU vartojimo dažnio skirtumai tarp moterų ir vyrų
Vyrai1 Moterys1
NVNU vartojimo dažnis Kiekis
n-80
Procentai Kiekis
n-116
Procentai Chi
kvadratas,
p
Vartojantys kiekvieną
dieną
1 1,3 6 5,2
Vartojantys 5-6 kartus per
savaitę
11 13,8 19 16,4 p>0,05
Vartojantys 3-4 kartus per
savaitę
7 8,7 9 7,8 p>0,05
Vartojantys 1-2 kartus per
savaitę
4 5,0 5 4,3 p>0,05
Vartojantys kelis kartus
per mėnesį
23 28,7 46 39,6 p>0,05
Kartą per mėnesį 8 10,0 28 24,1
Vartojantys kelis kartus
per metus
26 32,5 3 2,6
1 - Chi kavadrato p<0,05 tarp moterų ir vyrų
Vyramas ir moterims NVNU vartojimo dažnis skiriasi statistiškai reikšmingai (p<0,05). 32,5 proc.
vyrų NVNU vartoja tik kelis kartus per metus. Taip retai NVNU vartoja tik 2,6 proc. moterų
(p<0,001). Net 42,5 proc. vyrų NVNU vartoja tik kelis kartus per metus arba kartą per mėnesį.
27
3.4 NVNU vartojimo dažnio ir išsilavinimo ryšio analizė
Kokią įtaką gali turėti išsilavinimas NVNU vartojimo dažniui pateikta 2 paveiksle.
2 pav. NVNU vartojimo dažnio ir išsilavinimo ryšys
NVNU vartojimo dažni reikšmingai skyrėsi tarp baigusių pagrindinę bei profesinę mokyklą lyginat
su baigusiais gimnaziją, kolegiją bei universitetą (visais atvejais p<0,001). Baigę pagrindinę ir
profesinę mokyklą dažniau vartojo NVNU, o baigę gimnaziją, kolegiją ir univeritetą NVNU
vartojo rečiau. 50 proc. baigusiųjų gimnaziją NVNU vartoja kelis kartus per metus, o 37,5 proc. -
kelis kartus per mėnesį. 42,1 proc. baigusių kolegiją NVNU vartoja kelis kartus per mėnesį,o 36,8
proc. kartą per mėnesį. Turinčių universitetinį išsilavinimą vartojimo dažnis pasiskirtęs tolygiau, nei
turintys kitus išsilavinimus: 30 proc. NVNU vartoja kelis kartus per metus, 28,8 proc. - kartą per
mėnesį, 24,6 proc. - kelis kartus per mėnesį. 37,8 proc. baigusių pagrindinę mokyklą NVNU vartoja
5-6 kartus per savaitę ir 2,2 proc. - kas dieną. 18,5 proc. baigusių profesinę mokyklą NVNU vartoja
5-6 kartus per savaitę ir 5,6 proc. - kas dieną. Tarp baigusių gimnaziją, kolegiją ir universitetą, tokių
asmenų nebuvo.
28
3.5 NVNU dozės pasirinkimas
3 pav. NVNU dozės pasirinkimas
41,8 proc. vartoja maksimalią vienkartinę dozę, o 31,1 proc. apskritai negalėjo atsakyti kokią dozę
vartoja (p<0,05). Lyginat netasakiusius kokią dozę vartoja pagal išsilavinimą matyti, kad kolegiją ir
universitetą baigę apklaustieji dažniau atsakė kokią dozę vartoja (4 pav.) (p<0,05).
4 pav. Neatsakiusių, kokią dozę vartoja, palyginimas pagal išsilavinimą
29
3.6 NVNU preparatų pasirinkimo dėsningumai
5 pav. Apklaustųjų asmenų vartojamų skirtingų NVNU preparatų kiekis
5 ir 6 skirtingus NVNU preparatus vartoja tik 5,1 proc. (atitinkamai 4,0 ir 1,1 proc.) pacientų (3
pav). Tokių pacientų buvo statistiškai reikšmingai mažiau nei vieną, du ar tris skirtingus preparatus
vartojančių pacientų (p<0,001). Dažniausiai respondentai renkasi iš dviejų skirtingų NVNU
preparatų (31,1 proc.) arba vartoja tik vieną NVNU preparatą (29,3 proc.).
6 pav. Vartojamų skirtingų NVNU preparatų kiekio priklausomybė nuo amžiaus
30
Didėjant pacientų amžiui, statistiškai reikšmingai (p<0,001) didėja vartojamų skirtingų NVNU
preparatų kiekis (6 pav.). 18 – 44 metų ir 45 -59 metų pacientai dažniausiai vartoja vienos
(atitinkamai 47,1 proc.ir 40,8 proc.) arba dviejų rūšių NVNU preparatus (atitinkamia 41,2 proc. ir
34,7 proc.). Vyresni nei 60 metų asmenys dažniausiai vartoja trijų rūšių NVNU preparatus (32,5
proc.), tačiau 23,3 proc. jų, vartojo 4 skirtingus NVNU preparatus, 9,1 proc. – 5 skirtingus NVNU
preparatus, 2,6 proc. – 6 skirtingus NVNU preparatus. 18 – 44 metų ir 45 -59 metų pacientų grupėse
vartojančių 5 arba 6 skirtingus NVNU preparatus, apskritai nebuvo.
6 lentelė. Respondentų vartojamų skirtingų NVNU preparatų kiekio priklausomybė nuo
išsilavinimo
Išsilavinimas
Vartojamas skirtingų NVNU preparatų kiekis 1
procentais
1 2 3 4 5 6
Pagrindinė mokykla 26.7 13.3 24.4 17.8 13.3 4.4
Profesinė mokykla 9.3 33.3 35.2 20.4 1.9 0.0
Gimnazija 37.5 50.0 12.5 0.0 0.0 0.0
Kolegija 23.7 50.0. 15.8 10.5 0.0 0.0
Universitetas 73.3 23.3 3.3 0.0 0.0 0.0
1 - (r=-0,4; p<0,001).
Skirtingų vartojamų NVNU preparatų kiekis statistiškai reikšmingai mažėja, didėjant išsilavinimui
(6 lentelė).
7 pav. Respondentų dažniausiai vartotų NVNU preparatų grupės
31
Satistiškai reikšmingai (p<0,001) dažniau apklaustieji vartojo propioninės rūgšties preparatus
(ibuprofenas, naproksenas, ketoprofenas, deksketoprofenas) (26,3 proc.,) acto rūgšties preparatus
(diklofenakas, ketorolakas, indometacinas) (16,7proc.) ir sulfonanilidų grupės preparatas
(nimesulidas) (15 proc.) (p<0,001) (7 pav.)
7 lentelė. Įvairaus amžiaus respondentų vartojamų NVNU pasirinkimas
NVNU grupė
Amžiaus grupė
18 - 44 m. 45 - 59 m. >60 m.
kiekis
n=58
procenta
i
kiekis
n=55
procenta
i
kiekis
n=83
procenta
i
Pirazolono dariniai 3 5,2 7 12,7 6 7,2
Paraaminofenolio dariniai 7 12,0 6 10,9 3 3,6
Sulfonanilidai 12 20,8 8 14,7 12 14,5
Salicilatai 5 8,6 6 10,9 7 8,4
Acto rūgšties dariniai 7 12,1 9 16,4 14 16,9
Enolinės rūgšties dariniai 1 1,7 2 3,6 12 14,5
Propioninės rūgšties
dariniai 18 31,0 15 27,3 19 22,9
Selektyvūs COX-2
inhibitoriai 5 8,6 2 3,6 10 12,0
Įvairaus amžiaus respondentai pirmenybę teikia skirtingiems NVNU preparatamas (p<0,001). 18-
44 metų respondentai dažniau vartoja propioninės rūgšties darinius 31,0 proc. ir dažnai
sulfonanilidų grupės preparatą (nimesulidas) 20,8 proc. 45-59 metų amžiaus apklaustieji
dažniausiai renkasi propioninės rūgšties darinius 27,3 proc. ir acto rūgšties darinius 16,4 proc.
60 metų ir vyresni apklausoje dalyvavę asmenys dažniausiai renkasi propioninės rūgšties darinius
22,9 proc. ir acto rūgšties darinius 16,9 proc. Didėjant apklaustųjų amžiui didėja acto rūgšties,
enolinės rūgšties ir pirazolono darinių vartojimas. Kuo pacientai jaunesni, tuo dažniau vartojami
propioninės rūgšties, sulfonanilidų ir paraaminofenolio grupės preparatai.
32
8 lentelė. Išsilavinimo įtaka NVNU preparatų pasirinkimui
NVNU
NVNU vartojimo dažnis tarp baigusių skirtingas mokymo
įstaigas procentais (p<0,001, r=-0,4)
Pagrindinė
mokykla
Profesinė
mokykla
Gimnazija Kolegija Universitetas
Selektyvūs COX-2
inhibitoriai
(celekoksibas,
etorikoksibas)
7.1 8.2 7.7 4.9 12.9
Pirazolono dariniai
(metamizolio natrio
druska (analginas))
11.6 12.9 6.0 3.7 2.6
Salicilatai
(acetilsalicilo rūgštis
(aspirinas))
10.7 10.2 9.4 4.9 5.1
Paraaminofenolio
dariniai
(acetaminofenas
(paracetamolis))
14.9 6.8 15.4 13.2 15.1
Acto rūgšties dariniai
(indometacinas,
ketorolakas,
diklofenakas)
19.1 19.7 8.7 8.3 5.7
Enolinės rūgšties
dariniai (piroksikamas,
meloksikamas)
3.5 6.1 6.0 10.6 2.6
Sulfonanilidai
(nimesulidas)
19.3 17.0 16.1 14.8 5.1
Propioninės rūgšties
dariniai (ibuprofenas,
naproksenas,
ketoprofenas)
14.0 19.0 30.8 39.5 51.0
Skirtingo išsilavinimo respondentai pirmenybę teikia skirtingiems NVNU preparatams (p<0,001,
r=-0,4) (8 lentelė). Pagrindinę mokyklą baigę respondentai dažniausiai vartoja sulfonanilidų
grupės preparatą (nimesulidą) (19,3 proc.) ir acto rūgšties darinius (19,1 proc.). Profesinę
mokyklą baigę dažniausiai renkasi acto rūgšties darinius (19,7 proc.) ir propioninės rūgšties
darinius (19 proc.), kiek rečiau - sulfonanilidų grupės preparatą (nimesulidą) (17proc.). Gimnaziją
baigę respondentai dažniausiai renkasi propioninės rūgšties darinius (30,8 proc.), rečiau
sulfonanilidų grupės preparatą (nimesulidą) (16,1 proc.) ir paraaminofenolio grupės preparatą
(acetaminofeną (paracetamolį)) (15,4 proc.). Kolegiją ir universitetą baigę respondentai
dažniausiai renkasi propioninės rūgšties darinius (atitinkamai 39,5 proc. ir 51,0 proc.). Baigę
universitetą asmenys dažniau nei kitų grupių apklaustieji vartoja selektyvius COX-2 inhibitorius.
33
Didėjant apklaustųjų išsilavinimui, dažnėja propiono rūgšties darinių vartojimas, o acto rūgšties
darinių bei sulfonalidų vartojimas mažėja.
3.7 NVNU vartojimo tikslas
8 pav. NVNU preparatų vartojimo tikslas
Respondentai NVNU preparatus dažniausiai vartojo galvos (94,9 proc.), dantų (63,2 proc.),
nugaros (46,2 proc.), sąnarių (40,2 proc.) skausmo malšinimui (8 pav.).
Iš gautų rezultatų matyti (9 lentelė), kad selektyvūs COX-2 inhibitoriai (celekoksibas,
etorikoksibas) dažniausiai vartojami sąnarių 14,8 proc. bei stuburo 12,1 proc. skausmams slopinti.
Paraaminofenolio dariniai (acetaminofenas (paracetamolis)) dažniausiai slopinamas galvos 15,4
proc. ir menstruacijų skausmas 13,3 proc. Pirazolono dariniais (metamizolio natrio druska
(analginas)) dažniausiai slopinami galvos 16.8 proc. bei menstruacijų skausmas 14.0 proc. Enolinės
rūgšties dariniai dažniausiai vartojimi sąnarių (11,5 proc.), nugaros (10,4 proc.) ir stuburo (9,1
proc.) skausmui malšinti. Acto rūgšties dariniais dažniausiai malšinamas stuburo skausmas (30,3
proc.).
34
9 lentelė. NVNU preparatų pasirinkimas procentais priklausomai nuo skausmo rūšies
NVNU
Skausmo rūšys
galvos dantų nugaros sąnarių menstruacijų stuburo
Selektyvūs COX-2
inhibitoriai (celekoksibas,
etorikoksibas)
0.0 10.8 9.8 14.8 0.0 12.1.
Paraaminofenio dariniai (acetaminofenas
(paracetamolis))
15.4 8.1 6.4 4.0 13.3 0.0
Pirazolono dariniai
(metamizolio natrio druska
(analginas))
16.8 8.7 9.7 5.0 14.0 3.0
Enolinės rūgšties dariniai
(piroksikamas,meloksikamas,
lornoksikamas)
0.0 7.7 10.4 11.5 0.0 9.1
Salicilatai
(acetilsalicilo rūgštis
(aspirinas))
7.3 10.2 11.0 9.4 7.0 0.0
Sulfonanilidai (nimesulidas) 14.1 17.3 13.6 15.7 16.3 24.2
Acto rūgšties dariniai
(indometacinas, ketorolakas,
diklofenakas)
6.5 16.8 18.2 20.9 4.7 30.3
Propioninės rūgšties
dariniai (ibuprofenas,
naproksenas, ketoprofenas)
39.8 20.4 20.8 18.7 44.8 21.2
3.8 Apklaustųjų žinios apie NVNU nepageidaujamas reakcijas bei įtaką ligoms,
kuriomis jie serga
9 pav. Amžiaus įtaka respondentų žinioms apie NVNU nepageidaujamas reakcijas bei įtaką
ligoms, kuriomis jie serga
35
44 -59 metų amžiaus grupėje teisingai manačių daugiau (40,6 proc.) nei kitose grupėse. Net apie
60 proc. apklaustųjų apie galimas ligas, kurias gali sukelti ar pabloginti jų būklę NVNU, atsakė
neteisingai arba nežinojo ką atsakyti (9 pav.).
38.3% 34.0%
61.7% 66.0%
0.0%
10.0%
20.0%
30.0%
40.0%
50.0%
60.0%
70.0%
80.0%
90.0%
100.0%
Moterys Vyrai
Žin
ios p
rocen
tais
Lytis
atsakėneteisingai arbanežino
atsakė teisingai
10 pav. Skirtingų lyčių respondentų žinios, apie NVNU nepageidaujamas reakcijas bei
įtaką ligoms, kuriomis jie serga
Vyrų ir moterų žinios apie ligas, kurias gali sukelti ir/arba jas pabloginti NVNU, skyrėsi
statistiškai nereikšmingai (p>0,05) (10 pav.).
11 pav. Įvairaus išsilavinimo respondentų žinios, apie NVNU nepageidaujamas reakcijas bei
įtaką ligoms, kuriomis jie serga
36
Iš gautų duomenų (11 pav.) paaiškėjo, jog žinios apie ligas, kurias gali sukelti ir/arba pabloginti
NVNU, tarp skirtingo išsilavinimo žmonių skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,001). Teisingai į
šį klausimą daugiau atsakė aukštąjį išsilavinimą įgiję asmenys.
10 lentelė. Respondentų žinios apie ligas, kurias gali sukelti ir/arba pabloginti NVNU
Ligos
atsakė
teisingai
(proc.)
atsakė
neteisingai
(proc.)
nežino
(proc.)
Gali atsirasti patinimų, pabrinkimų (būdinga) 11.9 35.8 52.3
Gali pažeisti kepenis (nebūdinga, išskyrus
paracetamolį ir nimesulidą) 15.8 47.9 36.3
Gali didinti širdies infarkto ir smegenų
insulto pavojų (būdinga) 29.4 8.1 62.5
Gali stiprinti kraujo krešėjimą (būdinga,
išskyrus aspiriną ir naprokseną) 32.2 19.6 48.2
Gali sukelti bronchų spazmą (nebūdinga) 36.2 19.1 44.7
Gali sukelti širdies aritmijas (nebūdinga) 38.4 9.0 52.6
Gali silpninti kraujo krešėjimą (būdinga tik
aspirinui) 41.2 19.7 39.1
Gali mažinti kraujo spaudimą (nebūdinga) 42.9 7.9 49.2
Gali didinti kraujo spaudimą (būdinga) 48.0 14.2 37.8
Gali sukelti skrandžio ir dvylikapirštės
žarnos opą (būdinga) 51.4 13.2 35.4
Gali pažeisti inkstus (būdinga) 54.2 19.1 26.7
Iš 10 lentelėje pateiktų duomenų matyti, jog didžioji dalis apklaustųjų nežino arba mano
neteisingai (atitikamai 52,3 proc. ir 35,8 proc.), kad NVNU gali sukelti edemas. 62,5 proc.
nežino, kad NVNU gali didinti širdies infarkto ir smegenų insulto pavojų ir 8,1 proc. galvoja, kad
tai nebūdinga NVNU. 37,8 proc. apklaustųjų nežino, kad NVNU gali didinti kraujo spaudimą ir
14,2 proc. mano, kad NVNU jo nedidina. 35,4 proc. apklaustųjų nežino, kad NVNU gali sukelti
virškinamojo trakto opas ir 13,2 proc. mano, kad NVNU jų sukelti negali. Apie galimus inkstų
pažeidimus, vartojant NVNU, nežino 26,7 proc. ir 19,1 proc. mano, kad jų pažeisti negali.
Daugiau kaip 50 proc. apklaustųjų teisingai atsakė tik į klausimus apie NVNU sukeliamas
skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas ir inkstų pažeidimą. Į kitus 9 klausimus apie
nepageidaujams NVNU reakcijas neteisingai astakė arba nežinojo ką atsakyti nuo 51,0 iki 81,1
proc, apklaustųjų.
37
12 pav. Ligos, kuriomis serga apklaustieji
16,8 proc. apklaustųjų serga arterine hipertenzija (12 pav.), tačiau apie tai, kad NVNU gali didinti
kraujospūdį nežino 37,8 proc., o dar 14,2 proc. (10 lentelė) apklaustųjų, galvoja, kad NVNU
arterinio kraujospūdžio didinti negali. Skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige serga 13,6 proc.
respondentų (12 pav.), tačiau apie galimą ligos pablogėjimą vartojant NVNU nežino 35,4 proc., o
dar 13.2proc. apklaustųjų galvoja , kad NVNU opaligės pabloginti negali (10 lentelė). Krūtinės
angina sirgo 10,2 proc., širdies nepkankamumu – 8,5 proc. apklaustųjų, insulto buvo persirgę 6,9
proc., miokardo infarktu – 6,8 proc. apklaustųjų (11 pac.), tačiau net 71,5 proc. apklaustųjų
nežinojo (10 lentelė), kad sergant anksčiau minėtais atvejais vartojant NVNU didėja pavojus
susirgti miokardo infarktu arba insultu.
38
13 pav. Respondentų žinios apie jų gretutinių ligų pasunkėjima, vartojant NVNU
62,1 proc. apklaustųjų sirgo ligomis, kurioms įtakos gali turėti NVNU vartojimas, 51,8 proc.
nežinojo ar gali šių ligų būklę pabloginti ir net 24,5 proc. galvojo, kad NVNU vartojimas neturėti
įtakos jų ligoms (13 pav.) (p<0,05). Šioms žinioms lytis ir amžius neturėjo įtakos (visais atvejais
p>0,05) (11 lentelė).
11 lentelė. Lyties ir amžiaus įtaka respondentų žinioms apie ligų, kuriomis jie serga,
pasunkėjimą vartojant NVNU
Ar jūsų vartojami vaistai gali pabloginti ligas, kuriomis
sergate? (p>0,05)
Gali Negali Nežinau
Lytis
Moterys 23.2proc. 18.8proc. 58.0proc.
Vyrai 24.4proc. 34.1proc. 41.5proc.
Amžius
18 - 44 26.3proc. 21.2proc. 52.6proc.
45 -59 28.6proc. 21.4proc. 50.0proc.
60 m. ir
vyresni 22.1proc. 26.0proc. 51.9proc.
39
3.9 Apklaustųjų vartojami kiti vaistai, kurie gali sąveikauti su NVNU
14 pav. Respondentų vartojami vaistai galintys sąveikauti su NVNU
16 proc. apklaustųjų vartojo acetilsalicilo rūgštį (aspiriną) (14 pav.), trombocitų agregacijai slopinti,
ir NVNU, internetinėje Micromedex 2.0 duomenų bazėje aspirino ir daugumos NVNU sąveikos
įvardintos labai svarbiomis arba vidutinio sunkumo. 14 proc. apklaustųjų kartu su NVNU vartojo
AKFI, 12 proc. – beta adrenoreceptorių blokatorius. Pagal Micromedex 2.0 šių medikamentų ir
NVNU sąveikos yra vidutinio sunkumo. 5 proc. apklaustųjų vartojo antikoaguliantus. Micromedex
2.0 duomenų bazėje antikoaguliantų ir NVNU sąveikos įvardintos labai svarbiomis. Diuretikus ir
pentoksifiliną vartoja 10 proc. respondentų. 14 proc. vartojančių NVNU, apskritai negalėjo
prisiminti, kokius kitus vaistus vartoja.
40
4.0 Žinios, apie galimą įvarių NVNU formų poveikį virškinamajam traktui bei
antipiretinį NVNU poveikį
15 pav. Respondentų žinios apie įvarių NVNU formų poveikį virškinamajam traktui
57,6 proc. apklaustųjų (15 pav.) klaidingai mano, jog leidžiami NVNU neturi jokio neigiamo
poveikio virškinamajam traktui, dar 33,3 proc. mano, kad leidžiami vaistai kenkia nedaug. Tik 0,6
proc. mano, kad leidžiami NVNU virškinamajam traktui stipriai kenkia. 66,7 proc. respondentų
atsakė, jog tepalai nekenkia virškinamajam traktui. Kad žvakutės nėra kenksmingos virškinamajam
traktui mano 49,7 proc. respondentų.
16,7 proc. universitetinį išsilavinimą turinčių apklaustųjų mano, kad leidžiamieji NVNU
virškinamajam traktui nekenkia, 53,3 proc.- kenkia nedaug, 26,7 proc. - kenkia vidutiniškai ir 3,3
proc. – stipriai kenkia (12 lentelė). Lyginat su kitomis išsilavinimo grupėmis šios žinios skiriasi
statistiškai reikšmingai. Net 98,3 proc. baigusijų gimnaziją apklaustųjų, 98,1 proc. - pagrindinę
mokyklą ir 100 proc. - profesinę mokyklą, mano, kad leidžiamieji NVNU virškinamajam traktui
nekenkia arba kenkia nedaug. Šis žinių skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001). Kuo
aukštesnis išsilavinimas, tuo daugiau respondentų mano, jog tepalai virškinamąjam traktui kenkia
nedaug. Universitetą ir kolegiją baigusių respondentų nuomonės išsiskyrė dėl žvakučių poveikio
virškinamąjam traktui, 42,1 proc. kolegiją ir 36,7 proc. universitetą baigusių apklaustųjų mano, jog
žvakutės virškinamajam traktui kenkia vidutiniškai (12 lentelė).
41
12 lentelė. Skirtingo išsilavinimo respondentų žinios procentais apie įvairių NVNU formų
poveikį virškinamajam taktui L
eid
žia
mi
nekenkia
nedaug
kenkia vidutiniškai
kenkia stipriai
kenkia
labai
stipriai
kenkia
Pagrindinė mokykla 73.3 26.7 0.0 0.0 0.0
Profesinė mokykla 72.2 25.9 1.9 0.0 0.0
Gimnazija 71.4 26.9 1.7 0.0 0.0
Kolegija 55.3 28.9 15.82 0.0 0.0
Universitetas 16.71 53.31 26.71 3.3 0.0
Tep
ala
i
nekenkia
nedaug
kenkia vidutiniškai
kenkia stipriai
kenkia
labai
stipriai
kenkia
Pagrindinė mokykla 82.4 17.6 0.0 0.0 0.0
Profesinė mokykla 83.3 16.7 0.0 0.0 0.0
Gimnazija 75.0 25.0 0.0 0.0 0.0
Kolegija 42.12 57.92 0.0 0.0 0.0
Universitetas 43.32 53.32 3.3 0.0 0.0
Žva
ku
tės
nekenkia
nedaug
kenkia vidutiniškai
kenkia stipriai
kenkia
labai
stipriai
kenkia
Pagrindinė mokykla 91.1 8.9 0.0 0.0 0.0
Profesinė mokykla 64.8 33.3 0.0 0.0 0.0
Gimnazija 37. 62.54 0.0 0.0 0.0
Kolegija 10.53 47.44 42.15 0.0 0.0
Universitetas 10.03 53.34 36.75 0.0 0.0 1 – p<0,001 lyginant su kitomis grupėmis; 2 – p< 0,05 lyginat su baigusiais gimnaziją, profesinę mokyklą ir
pagrindinę mokyklą; 3 – p< 0,001 lyginat su baigusiais gimnaziją, profesinę mokyklą ir pagrindinę mokyklą; 4 – p<
0,001 lyginat su baigusiais profesinę mokyklą ir pagrindinę mokyklą; 5 – p< 0,001 lyginat su baigusiais gimnaziją,
profesinę mokyklą ir pagrindinę mokyklą;
16 pav. Respondentų žinios apie jų vartojamų NVNU antipiretinį poveikį
42
33,9 proc. apklaustųjų mano, kad jų vartojami NVNU neturi antipiretinio poveikio ir 11,9 proc. to
nežino (16 pav.).
17 pav. Skirtingų lyčių respondentų žinios, apie jų vartojamų NVNU antipiretinį poveikį
Daugiau moterų nei vyrų buvo manančių, kad jų vartojami NVNU sukelia antipiretinį poveikį
(p<0,01), vyrai dažniau linkę abejoti savo žiniomis apie antipiretinį poveikį (17 pav.). Įvairaus
amžiaus apklaustųjų žinios skyrėsi statistiškai nereikšmingai (18 pav.)
18 pav. Įvairaus amžiaus respondentų žinios, apie jų vartojamų NVNU antipiretinį poveikį
43
4.1 Veiksniai, darantys įtaką, renkantis NVNU
19 pav. Duomenys apie tai, kas padeda respondentams pasirinkti NVNU
Iš gautų rezultatų matyti (19 pav.), kad dažniausiai pasikliaujama vaistininko patarimu (31,5
proc.). 28,8 proc. apklaustųjų tariasi su šeima. Tik 14,7 proc. apklaustųjų asmenų ką vartoti
skausmui malšinti, klausia gydytojo patarimo, 11,3 proc. respondentų NVNU renkasi patys.
20 pav. Kas padeda įvairaus amžiaus respondentams pasirinkti NVNU
44
Dažniausiai, 37,3 proc. 18 – 44 m. amžiaus ir 31,2 proc. vyresnių nei 60 m. amžiaus apklaustųjų,
tariasi su vaistininku (20 pav.). 46 – 59 metų amžiaus apklaustieji dažniausiai (38,8 proc.) tariasi
su šeimos nariais. Vyresni nei 60 m. respondentai dažniau nei kitų grupių apklaustieji linkę tartis
su draugais (19,5 proc.) ir gydytoju (18,2 proc.). Visose amžiaus grupėsi pagal eiliškumą tariantis
dėl NVNU vartojimo gydytojas yra tik 4 vietoje (p<0,001).
21 pav. Įvairaus išsilavinimo apklaustųjų konsultacijos renkantis NVNU
Universitetą baigę apklaustieji (21 pav.) renkantis NVNU dažniausiai patarimo klausia
vaistininko (56,7 proc..) ir gydytojo (26,7 proc.) (iš viso 83,4 proc.). 57,9 proc. baigusiųjų
kolegiją taip pat linkę kosultuotis su vaistininku (36,8 proc.) arba gydytoju (21,1 proc.). Baigę
pagrindinę mokyklą, profesinę mokyklą ir gimnaziją dažniausiai tariasi su šeimos nariais
(atitinkamai 17,8 proc., 35,2 proc ir 50,0 proc.) (p<0,001).
45
4. REZULTATŲ APTARIMAS
Iš gautų reultatų paaiškėjo, kad 31,6 proc. apklaustųjų NVNU vartoja 1-2 kartus per savaitę
ir dažniau, o taip vartojančių NVNU 60 metų ir vyresnių apklaustųjų yra net 49,3 proc.
Tyrimas parodė, kad tam yra ojektyvių priežasčių: šios grupės pacientai daug dažniau serga kitomis
ligomis, kurios, galbūt, gali lemti dažnesnį NVNU vartojimą. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje,
Vokietijoje ar Ispanijoje apie 13 proc. žmonių analgetikus vartoja bent du kartus per savaitę [25].
Teigti, kad šių šalių pacientai vartoja mažiau vaistų nuo skausmo negalime, nes tam reiktų atlikti
didesnės apimties tyrimą ir suvienodinus apklaustųjų demografinius bei sergamumo duomenis.
Apklausos metu paiškėjo, kad 94,9 proc. respondentų NVNU vartojami galvos ir 63,2 proc - dantų
skausmo malšinimui. 61 proc. apklaustųjų NVNU vartoja nugaros arba stuburo skausmo
.malšinimui ir 40,2 proc. - sąnarių skausmo malšinimui. Būtent šie respondentai NVNU vartoja
ilgiau. Europos šalyse analgetikai taip pat dažniausiai vartojami galvos ir nugaros skausmui malšinti
(77 proc.), tačiau dantų skausmas gydomas daug rečiau (tik 5 proc.) [36]. Net 29,4 proc.
respondentų vartoja 3 – 4 skirtingus NVNU preparatus. Vyresnio amžiaus apklaustieji linkę vartoti
daugiau skirtingų NVNU preparatų. 60 metų ir vyresni apklaustieji 67,6 proc. vartoja 3 ir daugiau
preparatų, reikia pabrėžti, kad būtent šios grupės pacientai daug dažniau nei kitų grupių apklaustieji
dėl NVNU pasirinkimo konsultuoajsi su kaimynas ir draugais (atitinkami 5,2 ir 19,5 proc., iš viso
24,7 proc.). Kitose amžiaus grupėse tokių asmenų beveik nebuvo. Galima daryti prielaidą, kad
dažnesnį įvairių NVNU vartojimą galėjo lemti ir reklama, tačiau reklamos įtaka šiame tyrime
nebuvo tirta. Kelių skirtingų NVNU preparatų vartojimas taip pat mažėjo didėjant išsilavinimui. Tai
pat didėjant išsilavinimui, apklaustieji dėl NVNU vartojimo dažniau buvo linkę tartis su farmacijos
specialistu arba gydytoju.
Tyrimo metu paiškėjo, kad dažniausiai yra vartojami propioninės rūgšties (ibuprofenas,
ketoprofenas) ir acto rūgšties (diklofenakas, ketorolakas) bei sulfonanilidų (nimesulidas)
(atitinkamai 26,3, 16,7 ir 15 proc.) dariniai. Anglijoje atlikto tyrimo duomenimis 38,8 proc.vartoja
diklofenaką ir 18 proc. ibuprofeną [21].
Skirtingai pasiskirstė NVNU preparato pasirinkimas pagal amžių: kuo vyresnis amžius tuo dažniau
vartojami acto rūgšties dariniai, 46 – 59 metų 16 proc., 60 ir vyresni 20,6 proc. ir kuo jaunesnis
amžius tuo dažniau vartojami propioninės rūgšties, sulfonanilidai ir paraaminofenolio dariniai.
Paaiškėjo, jog esant aukštesniam išsilavinimui dažnėja propioninės rūgšties preparatų vartojimas, o
acto rūgšties preparatų bei sulfonalidų mažėja. Didžioji dalis, apie 60 proc. apklaustųjų, paklausti
46
apie ligas, kurias gali sukelti ar pabloginti NVNU, atsakė neteisingai arba nežinojo, ką atsakyti,
tesingai manačių daugiau turinčių universitetinį išsilavinimą 54,5 proc. Net 61,1 proc. sirgo ligomis,
kurias gali pabloginti NVNU vartojimas, iš jų 51 proc. nežino apie galimą pablogėjimą ir 24,5 proc.
mano, jog jokios neigiamos įtakos NVNU vartojimas negali turėti. Daugiau nei pusė apklaustųjų
nežino ar nemano, jog NVNU vartojimas gali didinti kraujospūdį. 48,6 proc. respondentų nemano
ar nežino, kad NVNU gali sukelti skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaliges ar pabloginti jau
esamų būklę. Vyresniųjų amžiaus grupėse (46 – 59 metų, 60 metų ir vyresni) 67 proc. vartoja
vaistus, kurie gali sąveikauti su NVNU ir net 12% apklaustųjų neatsimena kokius vaistus vartoja
reguliariai. Tyrimas atskleidė, jog didžioji dalis apklaustųjų nežino apie galimą leidžiamų, žvakučių
ir tepalų NVNU poveikį virškinamąjam traktui: 57,6 proc. apklaustųjų mano, jog leidžiami NVNU
neturi jokio poveikio virškinamąjam traktui ir 33,3 proc. mano, kad kenkia nedaug; 66,7 proc.
respondentų atsakė, kad tepalai virškinamąjam traktui nekenkia ir 49,7 proc. mano, kad žvakutės tai
pat nėra kenksmingos. Panašiai kaip ir Anglijoje atliktame tyrime 65,3 proc. nežinojo apie NVNU
poveikį virškinamąjam traktui [21]. Visgi, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai dažniau manė,
kad NVNU nepriklausomai nuo formos kenkia virškinamąjam traktui. Paklausti, ar vartojami
NVNU skausmui slopinti, gali mažinti temperatūrą karščiuojant 45,8 proc. atsakė, kad negali ar
nežino apie NVNU antipiretinį poveikį. Galima daryti išvadą, kad nemaža dalis apklaustųjų, esant ir
karčiavimui ir skausmui, vartoja ne vieną NVNU preparatą, kas didina NVNU perdozavimo riziką
ir nepageidaujamo poveikio tikimybę. 46,3 proc. apklaustųjų informacijos ar patarimo apie vaistus
skausmui malšinti klausia gydytojo ar farmacijos specialisto ir net 53,7 proc. patarimo ieško kitur,
o tai leidžia spręsti apie jų turimas žinias. Auštąjį išsilavinimą turintys respondentai dažniau klauso
gydytojo ar farmacijos specialisto patarimo. Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ar
Ispanijoje apie trys ketvirtadaliai analgetikus vartoja be paskyrimo t.y. pasirenka patys [25].
47
IŠVADOS
1. Apklaustieji dažniausiai vartojo propiononės rūgšties (ibuprofeną), acto rūgšties
(diklofenaką, ketorolaką) ir sulfonanilidų grupės (nimesulidą) preparatus (p<0,001).
Pagrindinės šių preparatų vartojimo indikacijos buvo mentsruacijų, galvos, stuburo ir
sąnarių skausmas.
2. Nuo 50 iki 88 proc. apklaustųjų nežino arba jų žinios apie įvairias NVNU nepageidaujamas
reakcijas, poveikį gretutinėms ligos bei įvarių vartojimo formų poveikio skirtumus buvo
klaidingos.
3. Žinioms apie NVNU savybes neturėjo įtakos apklaustųjų amžius ir lytis, tačiau kolegijas ir
universitetą baigę asmenys apie nepageidaujamas reakcijas ir vartojamų formų poveikio
skirtumus išmanė geriau (p<0,001) bei vartojo mažiau skirtingų preparatų.
4. Apklaustieji linkę vartoti maksimalią NVNU dozę, o trečdalis apskritai nežino kokią NVNU
dozę vartoja.
5. Apie NVNU vartojimo ypatumus daugiau kaip pusė apklaustųjų informaciją gauna ne iš
vaistininko arba gydytojo. Su vaistininku ir gydytoju dažniau linkę tartis jaunesni bei
kolegijas ir univeristetą baigę asmenys.
48
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
1. Farmacijos specialistams: paruošti vieno puslapio lankstinukus pacientui apie
svarbiausias NVNU nepageidaujamas reakcijas bei poveikį gretutinėms ligoms ir
priminti, kad būtina perskaityti informacinį lapelį;
2. Vaistinėse ir gydymo įstaigose rengti susitikimus su pacientais, kurių metu būtų
supažindinama su svarbiausiomis NVNU nepageidaujamomis reakcijomis,
mažiausiomis efektyviomis dozėmis bei jų naudą vartojimo saugumui;
3. Pacientui rekomenduojama su savimi turėti vartojamų vaistų sąrašą ir renkantis NVNU
konsultuotis su gydytoju arba farmacijos specialistu dėl galimos vaistų sąveikos ir
poveikio gretutinėms ligoms.
49
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Brazauskas P. Visuomenės vaistinės pacientų požiūrio į pakuotės lapelį, kaip farmacinės
informacijos šaltinį tyrimas ir vertinimas. Magistro baigiamasis darbas, Kauno Medicinos
universitetas. 2010. p. 27 - 30. Prieiga: http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-
0001:E.02~2010~D_20100621_094638-54326/DS.005.0.01.ETD
2. Bobianskytė A. Vaistinės klientų nuomonė apie savarankišką gydymąsi. Magistro
baigiamasis darbas. LSMU. Kaunas. 2012. p .32. Prieiga:
http://vddb.library.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120702_114824-
20565/DS.005.0.02.ETD
3. Daukšienė J. Visuomenės vaistinės pacientų gaunamos farmacinės ir sveikatinimo
informacijos tyrimas ir vertinimas. Daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, farmacija.
Kauno Medicinos universitetas. 2010. p. 46. Preiga : http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-
eLABa-0001:E.02~2010~D_20100920_082436 38054/DS.005.0.01.ETD
4. Guščinskienė J., Novelskaitė A. Pagyvenusio amžiaus moterų kaip reikšmingos socialinės
grupės raiškos visuomenėje ypatumai. ISSN 1392 – 0758. Socialiniai mokslai Nr. 2 (19),
1999.
5. Jankūnas R., Būta M., Liukaitis V., Pilčiauskienė R., Plieškienė A., Šigajevas A.Vaistų
žinynas. ISSN: 1392-7957. Vaistų žinios. Vilnius. 2015. p.737
6. Lasinskas M., Kaduševičius E. Analgetikų vartojimo rekomendacijos. 2008.
Prieiga:http://www.softdent.lt/publikacijos.aspx?load=17_lt.htm&meniuID=1
7. Lietuvos socialinis žemėlapis. [interaktyvus] [žiūrėta: 2015-09-20] prieiga:
http://www.socialiniszemelapis.lt/index.php?-1499935843
8. Osteoartritas. [interaktyvus] [žiūrėta: 2015-10-19] prieiga:
http://www.osteoartritas.lt/lt/gydymas,-kurio-salutinis-poveikis-didelis
9. Ragaišis D., Sveikata A., Gumbrevičius G., Sveikatienė R., Milašius A. Nesteroidinių vaistų
nuo uždegimo farmakologinių savybių apžvalga. KMU Teorinės ir klinikinės
farmakologijos katedra. Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas 2010. 14. Nr. 1. 2010.
Prieiga: http://www.vitaelitera.lt/ojs/index.php/bedrosios-praktikos-
gydytojas/article/viewArticle/587
10. Valackienė A. Sociologinis tyrimas. ISBN: 9789955253433. KTU leidykla Technologija.
2008.
11. Abajo F. J., Gil M.J., Poza P.G., Bryant V., Oliva B., Timoner J. Risk of nonfatal acute
myocardial infarction associated with nonsteroidal antiinflammatory drugs, non-narcotic
50
analgesics and other drugs used in osteoarthritis: a nested case-control study.
Pharmacoepidemiology and Drug Safety (Impact Factor: 2.94). 23(11). DOI:
10.1002/pds.3617.Source: PubMed. 2014.
12. Aithal GP .Hepatotoxicity Related to Antirheumatic Drugs. Nat Rev Rheumatol. 2011
Mar;7(3):139-50. doi: 10.1038/nrrheum.2010.214. Epub 2011 Jan 25.
13. Alfonso E. Bellocorresponding author and Robert J. Holt. Assessment report for Non-
Steroidal Anti-Inflammatory Drugs (NSAIDs) and cardiovascular risk. Drug Saf. 2014;
37(11): 897–902.Published online 2014 Jul 31. doi: 10.1007/s40264-014-0207-2.
Prieiga:http://www.ema.europa.eu/docs/en_GB/document_library/Report/2012/11/WC5001
34717.pdf
14. Bessone Fernando. Non-steroidal anti-inflammatory drugs: What is the actual
a. risk of liver damage. World J Gastroenterol. 2010 Dec 7;16(45):5651-61
15. Bresalier RS, M.D., Sandler RS, Hui Quan, Bolognese JA, Oxenius B at al. Cardiovascular
Events Associated with Rofecoxib in a Colorectal Adenoma Chemoprevention Trial. N Engl
J Med 2005;352:1092-102.
16. Burian M1, Geisslinger G. COX-dependent mechanisms involved in the antinociceptive
action of NSAIDs at central and peripheral sites. Pharmacol Ther. 2005 Aug;107(2):139-54.
Epub 2005 Apr 19. p. 141. Prieiga:http://www.caldolor.com/wp-content/uploads/05-
Burian_M_Geisslinger_G_2005_Pharm_Thera.pdf
17. Coleman B. Health Information & Libraries Journal. Volume 20. Issue 3. September 2003.
Prieiga: http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1046/j.1365-2532.2003.00426.x/full
18. Curhan GC, Bullock AJ, Hankinson SE, Willett WC, Speizer FE, Stampfer MJ. Frequency
of use of acetaminophen, nonsteroidal anti-inflammatory drugs, and aspirin in US women.
Pharmacoepidemiol Drug Saf. 2002 Dec;11(8):687-93. Prieiga:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12512245
19. Demir ME, Horoz M, Ulas T, Eren MA, Ercan Z. Nonsteroidal Anti-Inflammatory Drug-
Induced Severe Hyponatremia. Medicina (Kaunas). 2012;48(12):619-21.
20. Garavito RM, DeWitt DL. The cyclooxygenase isoforms: structural insights into the
conversion of arachidonic acid to prostaglandins. Biochim Biophys Acta. 1999 Nov
23;1441(2-3):278-87.
21. Gibson Jeremy.A survey of patients’ knowledge of gastrointestinal side-effects of NSAIDs
in a rheumatology clinic, Babington Hospital, Belper, UK, Quality in Primary Care
2006;14:95–7 Prieiga: http://primarycare.imedpub.com/a-survey-of-patients-knowledge-of-
gastrointestinal-sideeffects-of-nsaids-in-a-rheumatology-clinic.pdf
51
22. Yilmaz H, Gürel S, Ozdemir O. „Turkish patients with osteoarthritis: their awareness of the
side effects of NSAIDs. Turk J Gastroenterol. 2005 Jun;16(2):89-92. Prieiga:
http://www.turkjgastroenterol.org/sayilar/244/buyuk/3871.pdf
23. Katzung B.G. Basic & clinical pharmacology. Stamford, Connecticut: Appelton & Lange 13
e; 2015. Prieiga: http://accessmedicine.mhmedical.com
24. Kerr DJ, Dunn JA, Langman MJ, Smith LJ, Midgley RSJ, Stanley A at al.Rofecoxib and
Cardiovascular Adverse Events in Adjuvant Treatment of Colorectal Cancer. N Engl J Med
2007;357:360-9.
25. McCombe J. Analgesics across Europe. Brand Strategy.2007.
26. McGettigan P., Henry D. Use of Non-Steroidal Anti-Inflammatory Drugs That Elevate
Cardiovascular Risk: An Examination of Sales and Essential Medicines Lists in Low-,
Middle-, and High-Income Countries. PLoS Med. 2013;10(2):e1001388. doi:
10.1371/journal.pmed.1001388. Epub 2013 Feb 12.
27. Micromedex 2.0 for healthcare and pharmaceutical professionals in the Nordic and Baltic
countries. Prieiga: http://micromedex.com/quick-reference/resource-center/digital-
download-library
28. Ong HT, Ong LM, Tan TE, Chean KY. Cardiovascular effects of common analgesics. Med
J Malaysia. 2013 Apr;68(2):189-94.
29. Patel B.P., Patel T.K., Patni S., Baxi S.N., Shrma H.O., Tripathi C.B. Hepatotoxicity Studies
of Nimesulide in Litters of Rat. NJIRM. 2011; 2(1): 16-21
30. Peterson GM .Selecting nonprescription analgesics. Am J Ther. 2005 Jan-Feb;12(1):67-79.
Prieiga: http://sweb.uky.edu/~zyu224/drug-abuse60/docs/15662294.html
31. Richette P. How safe is acetaminophen in rheumatology? Joint Bone Spine. 2014
Jan;81(1):4-5. doi: 10.1016/j.jbspin.2013.11.010. Epub 2013 Dec 31.
32. Soubrier M., Rosenbaum D., Tatar Z., Lahaye C., Dubost J.J., Mathieu S. Vascular effects
of nonsteroidal antiinflammatory drugs. Joint Bone Spine. 2013 Jul;80(4):358-62. doi:
10.1016/j.jbspin.2012.12.002. Epub 2013 Jun 21.
33. Staa T.P., de Vries F., Setakis E. Concomitant use of ibuprofen and paracetamol and the risk
of major clinical safety outcomes. Br J Clin Pharmacol. 2010 Sep;70(3):429-38. doi:
10.1111/j.1365-2125.2010.03705.x.
34. Turtle E.J., Dear J.W., Webb D.J. A systematic review of the effect of paracetamol on blood
pressure in hypertensive and non-hypertensive subjects. Br J Clin Pharmacol. 2013
Jun;75(6):1396-405. doi: 10.1111/bcp.12032.
52
35. Venegoni M., Da Cas R., Menniti-Ippolito F., Traversa G. Effects of the European
restrictive actions concerning nimesulide prescription: a simulation study on hepatopathies
and gastrointestinal bleedings in Italy. Ann Ist Super Sanita. 2010;46(2):153-7.DOI:
10.4415/ANN_10_02_08.
36. Vowles K. E., Rosser B., Januszewicz P., Morlion B., Evers S., Eccleston C. Everyday pain,
analgesic beliefs and analgesic behaviours in Europe and Russia: an epidemiological survey
and analysis. Eur J Hosp Pharm 2014;21:39-44 doi:10.1136/ejhpharm-2013-000357.
37. Zandman-Goddard G., Langevitz P.The lack of awareness of the Israeli population
regarding gastrointestinal complications from non-steroidal anti-inflammatory drugs.
Harefuah. 2001 Jun;140(6):476-8, 567, 566. Prieiga:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11420844
53
1 PRIEDAS
Anketa
1. Jūsų amžius (įrašykite) ………
2. Lytis: (atsakymą pažymėkite x )
o Vyras
o Moteris
3. Kokią mokymosi įstaigą baigėte ? (atsakymą pažymėkite x )
o Pagrindinė mokykla
o Gimnazija
o Profesinė mokykla
o Kolegija (technikumas)
o Universitetas (insitutas)
o Kita (įrašykite) …………………………………
Gerb. Respondente,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos fakulteto magistrantė rengia magistrinį
baigiamąjį darbą, kurio tikslas – ištirti ir įvertinti pacientų žinias apie jų vartojamus nesteroidinius
vaistus nuo uždegimo.
Apklausa – anoniminė, jos rezultatai tyrime bus pateikiami tik apibendrintai.
Atsakykite į klausimus, pasirinkdami Jums tinkamiausią variantą.
54
4. Kokius vaistus vartojate skausmui malšinti? (į lentelę parašykite vaisto pavadinimą,
stiprumą, suvartojamą kiekį )
5. Kaip dažnai vartojate vaistus nuo skausmo? (atsakymą pažymėkite x )
o 1-2 kartus per savaitę
o 3-4 kartus per savaitę
o 5-6 kartus per savaitę
o Kiekvieną dieną
o Kelis kartus per mėnesį
o Kelis kartus per metus
6. Kaip manote, kokia didžiausia Jūsų vartojamo vaisto (vaistų) vienkartinė
dozė? (įrašykite)
…………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………….
7. Kaip manote, kiek daugiausiai Jūsų vartojamo vaisto (vaistų) tablečių galima
išgerti per parą? (įrašykite)
…………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………………
Vaisto pavadinimas Dozė (mg, g) Kiekis, kurį
suvartojate vienu
sykiu (tab, caps,..)
…………………………………………………………………
………………………………………………………………..
………………………………………………………………..
………………………………………………………………..
………………………………………………………………..
…………………………
………………………...
…………………………
…………………………
…………………………
…………………….
…………………….
…………………….
…………………….
…………………….
55
8. Kaip manote, ar gali Jūsų vartojami vaistai pažeisti kitus organus arba sukelti
ligas? (gali būti keli atsakymai, atsakymą pažymėkite x )
Būdinga Nebūdinga Nežinau
Gali pažeisti kepenis
Gali didinti kraujospūdį
Gali mažinti kraujo
spaudimą
Gali sukelti aritmijas
Gali pažeisti inkstus
Gali stiprinti kraujo
krešėjimą
Gali silpninti kraujo
krešėjimą
Gali didinti širdies
infarkto ir smegenų
insulto pavojų
Gali sukelti bronchų
spazmą
Gali atsirasti pabrinkimų,
patinimų
Gali sukelti skrandžio ir
dvylikapirštės žarnos opą
56
9. Kokiam skausmui malšinti dažniausiai vartojate savo išvardintus vaistus? (gali
būti keli atsakymai, atsakymą pažymėkite x )
o Raumenų
o Sąnarių
o Nugaros
o Stuburo
o Menstruacijų
o Skrandžio
o Žarnyno
o Inkstų ar šlapimo pūslės
o Kepenų
o Galvos
o Dantų
o Širdies
o Kita (įrašykite)……………………..
10. Kas Jums padeda išsrinkti vaistus skausmui malšinti ? (atsakymą
pažymėkite x )
o Gydytojas
o Vaistininkas
o Šeimos nariai
o Draugai
o Kaimynai
o Kita (įrašykite)………….
11. Renkantis vaistą nuo skausmo Jums svarbiausia:
(atsakymą pažymėkite x )
o Kaina
o Vaisto forma ( tabletės, sirupai, ampulės, tepalai)
o Gamintojas, kilmės šalis
o Saugumas (sukeliamos nepageidaujamos reakcijos)
o Kita (įrašykite)………………..
57
12. Kokiomis ligomis sergate arba sirgote anksčiau: (atsakymą pažymėkite x, )
o Krūtinės angina (stenokardija)
o Padidinto kraujo spaudimo liga
o Miokardo infarktu
o Insultu
o Smegenų kraujotakos sutrikimu
o Širdies nepakankamumu
o Širdies ritmo sutrikimu
o Inkstų liga
o Kepenų ciroze arba hepatitu
o Skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa
o Cukriniu diabetu
o Bronchų astma
o Alergija
o Kitos ligos (įrašykite)…………………………………………………………….
13. Ar jūsų vartojami vaistai gali pabloginti ligas, kuriomis jūs sergate?
o Gali
o Negali
o Nežinau
14. Kokius kitus vaistus vartojate reguliariai savo ligų gydymui? (įrašykite,o jei
pastoviai nevartojate jokių vaistų pereikite prie 15 klausimo)
…………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………
…………………………………………………………………………………………………………………………
58
15. Kaip manote, kuri vaisto forma, vartojama skausmui malšinti, labiau
kenkia skrandžiui? (įvertinkite kiekvieną vaisto formą apibraukdami nuo 1 iki 5)
16. Ar jūsų vartojamus vaistus nuo skausmo galima vartoti kūno
temperatūrai mažinti karščiuojant?
o Gali
o Negali
o Nežinau
Dėkojame už atsakymus
Vaisto forma 1
(nekenkia)
2
(nedaug
kenkia)
3
(vidutiniškai
kenkia)
4
(stipriai
kenkia)
5
(labai stipriai
kenkia)
Ampulės
(leidžiami vaistai)
o o o o o
Kapsulės o o o o o
Tepalai o o o o o
Tabletės o o o o o
Žvakutės o o o o o
59
2 PRIEDAS
