VIDUJE SKAITYKITE: MĖNESIO TEMA

Darbiečių žiniosrugsėjo mėn. Nr. 9 (21)

www.darbopartija.lt

Konservatorių dėka kiekvieno Lietuvos gyventojo skola padidėjo 8 tūkst. Lt

Iš šiuo metu esančios 36 mlrd. 113 mln. Lt skolos 24 mlrd. 910 mln. Lt pasiskoli-no konservato-riai. Tad nors nuo 1995 m. valdžioje jie buvo tik 6 me-tus, tai yra 37 proc. viso laiko, jie sugebėjo su-kurti 69 proc. visos Lietuvos skolos. Seimo Darbo partijos frakcijos seniū-nas Vytautas Gapšys įsiti-kinęs, kad jei-gu šie pinigai būtų naudoja-mi efektyviai, Lietuvai pa-vyktų ne tik lengviau išgyven-ti krizės laikotarpį, bet ir padi-dinti Lietuvos žmonių gerovę.

„Šiuo metu valstybės skola beveik dvigubai viršija valsty-bės biudžetą. Šalies prezidentė

Dalia Grybauskaitė sakė, kad tauta turi pažinti savo didvy-rius, tačiau vargu, ar konserva-

toriai, kurie valdė Lietuvą nuo 1997 iki 2000 metų ir nuo 2008 m. iki šiol, bei sukūrė du trečdalius valstybės skolos, verti didvyrių vardo. Taip su-siklosto, kad sunkiaisiais Lie-tuvos gyvenimo laikotarpiais žmonės labiausiai pasitiki po-pulistiniais šūkiais ir dirbtinai kuriamais baubais, tačiau vos tik dešinieji gauna valdžią, vi-sus savo pažadus pamiršta ir

tampa paprasčiausiais mokes-čių mokėtojų pinigų švaisty-tojais. Europos ir viso pasau-

lio patirtis rodo, kad žaidimai su paskolomis yra labai skaus-mingi, o rezultatas — nenu-spėjamas“, — sako V. Gapšys.

Opozicijos lyderis paste-bi, kad vien dėl konservatorių skolinimosi kiekvienas Lietu-vos gyventojais skolingas virš 8 tūkst. Lt. „Padalinus kon-servatorių pasiskolintų pinigų sumą iš gyventojų skaičiaus, gausime nei daug, ne mažai

— 8 tūkst. 303 Lt. Blogiausia, kad visi šie pi-nigai yra ne in-vestuoti, o pra-valgyti. Koks žmogus norė-tų tempti to-kią skolą? Ypač, kai sprendi-mą dėl skolini-mosi priima ne visa tauta, o keli žmonės. Tad natūralu, kad dauguma žmo-nių išvažiuoja iš šalies, nenorė-dami prisiimti neteisingų kon-

servatorių sprendimų naštos ant savo pečių“, — mano Sei-mo opozicijos lyderis.

Seimo Darbo partijos frakcijos atlikta ana-lizė rodo, kad nuo 1995 m. didžiausią skolų naštą ateinančioms Vyriausybėms palikdavo konservatoriai, mat jų valdymo laikotarpiais valstybės skola išaugdavo daugiausiai.

Partija “Tvarka ir teisingumas”

Lietuvos socialdemokratatų partija (ir LDDP)

Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai

0 mlrd. Lt

5 mlrd. Lt

10 mlrd. Lt

15 mlrd. Lt

20 mlrd. Lt

25 mlrd. Lt

30 mlrd. Lt

35 mlrd. Lt

40 mlrd. Lt

1995 2000 2005 2010

6,17 mlrd. Lt.*

18,74 mlrd. Lt.**

* Skolos dydžio pokytis nuo 1997 m. iki 2000 m.** Skolos dydžio pokytis nuo 2008 m. iki 2010 m.

Parengta pagal LR Finansų ministerijos pateiktus duomenis

K. Daukšys: „Politikoje ieškau naujų iššūkių“

Ar pavyks dar šiais metais priimti sprendimą dėl pensijų grąžinimo senjorams?

Darbo partijos gretos perkopė 15 000 narių

„Pastarosiomis savaitėmis paaiškėjo, kad dar neprasidė-jus šildymo sezonui šilumos kaina kyla pusei Lietuvos gyventojų, kai kur ji padi-dės beveik iki 7 proc. Ener-getikos ministerija ir visa Vy-riausybė gyvena iliuzijomis ir yra šventai įsitikinusi, kad šil-dymas kainuos tiek pat, kiek ir pernai, tačiau nereikia būti

dideliu ekspertu, kad supras-tum, jog Vyriausybės paža-dams nelemta išsipildyti. Todėl mes siūlome labai pa-prastą išeitį. Manau, kad ne-taikant PVM šilumos ener-gijai pavyktų net sumažinti gyventojų sąskaitas už šildy-mą“, — įsitikinęs V. Gapšys.

Seimo opozicijos lyde-ris supranta, kad jo siūlo-

ma pataisa sumažins įplau-kas į valstybės biudžetą, bet jis mano, kad valstybės iždui dar yra kur susitraukti. „Daug kartų girdėjome iš ministro pirmininko Andriaus Ku-biliaus lūpų, kad šiuo metu Lietuvoje yra sunkmetis ir laikas susiveržti diržus. Tie-sa, pati Vyriausybė šito taip ir nepadarė. Geriausias mano žodžių patvirtinimas — pa-didinti ministrų ir ministeri-jų valdininkų atlyginimai. Tai reiškia, kad Vyriausybei pini-gų tikrai netrūksta ir valsty-bės biudžetą dar galima ma-žinti, palengvinant Lietuvos žmonių gyvenimą. Be to, A. Kubilius gyrėsi, kad 2011 m. ketina gauti 1 mlrd. Lt iš še-šėlinės ekonomikos ir kon-trabandos, tad bent dalį šios sumos galima būtų skirti PVM sumažinimo kompen-sacijai“, — teigia V. Gapšys.

2011 m. rugsėjis Darbiečių žinios // 2www.darbopartija.lt

Opozicija siūlo realų šildymo kainų mažinimo būdą Šiandien Seimo opozicijos lyderis, Darbo partijos frakcijos se-niūnas Vytautas Gapšys užregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą, numatantį nulinį PVM tarifo taikymą šilu-mos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti ir į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui. Seimo na-rys įsitikinęs, kad tai yra veiksmingas ir labai paprastas būdas su-mažinti šildymo kainas artėjant žiemai.

Darbiečiai: „VPT ir Vyriausybės ginčas — beprasmis mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“

Seimo Darbo partijos frak-cija mano, kad Viešųjų pir-kimų tarnybos (VPT) ir Vyriausybės konfliktas dėl reikalavimo nutraukti 1,8 mln. Lt vertės kelionių orga-nizavimo sutartį su bendrove „Vestekspress“ yra beprasmis mokesčių mokėtojų pini-gų švaistymas, bylojantis apie tai, kad ministras pirmininkas Andrius Kubilius nekontro-liuoja procesų, vykstančių jo vadovaujamoje Vyriausybėje.

„Keista viešojoje erdvėje stebėti VPT ir Vyriausybės konfliktą, juk faktiškai VPT yra šios Vyriausybės dalis, ji

yra pavaldi Ūkio ministerijai. Nesuprantama, kodėl klausi-mas dėl kelionių organizavi-mo konkurso negalėjo būti išspręstas taikiai, VPT nu-rodžius trūkumus, o Vyriau-sybei juos pašalinus. Užuot bendrai dirbdami savo darbą, Vyriausybė ir VPT žaidžia politinius žaidimus ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus. Manau, kad jeigu šio ginčo nepavyks išspręsti iki rudens, būtų gerai priversti minis-trų kabineto narius vaikščio-ti į Briuselį pėsčiom“, — teigė Seimo Darbo partijos frakci-jos seniūnas Vytautas Gapšys.

Seimo Audito komiteto pirmininkė, Darbo partijos frakcijos narė Loreta Grau-žinienė už šio konflikto įžvel-gia kovą dėl įtakos sferų pa-sidalinimo ministrų kabinete. „Organizacijoje, kurioje dar-bas organizuojamas efekty-viai ir kokybiškai, panašūs konfliktai nevyksta, juolab, jie nėra sprendžiami viešai. Aš čia įžvelgiu pasipriešinimą tarp Ūkio ministerijos ir visos Vyriausybės — kol premjeras važinėja dviračiu, kažkas nu-sprendė iš naujo padalinti įta-kos sferas Vyriausybėje“, — sako L. Graužinienė.

Darbiečiai „pažadino“ Prienų estradą

Prienų skyriaus nariai rinko-si į jau tradiciniu tapusį skyriaus sąskrydį. Prienų estradoje ir vėl suskambo muzika, dainos, aidė-jo žmonių balsai. Gausų būrį su-sirinkusiųjų pasveikinti atvyko Darbo partijos Birštono skyriaus pirmininkas Aleksandras Gori-nas su skyriaus aktyvu, partijos centrinės būstinės sekretoriato atstovė apskrityse Vaida Girai-tytė, Lietuvos socialdemokratų partijos Prienų skyriaus pirmi-ninko pirmasis pavaduotojas Al-vydas Vaicekauskas su žmona Audrone.

Alytaus miesto skyriaus nariai minėjo Baltijos kelio dieną

Rugpjūčio 23 d. Darbo parti-jos Alytaus miesto skyriaus na-riai dalyvavo Europos stalinizmo ir nacizmo aukų atminimo die-nos ir Baltijos kelio dienos minė-jime prie Laisvės Angelo aikštė-je ir prie Baltijos kelio ąžuoliuko.

Renginyje dalyvavo Alytaus miesto ir rajono valdžios atsto-vai, Alytaus miesto mokinių ta-ryba, miesto gyventojai ir garbūs svečiai. Darbo partijos Alytaus miesto skyriaus pirmininkė, vi-cemerė, l.e. miesto mero pareigas Danguolė Juozapavičienė pasvei-kino susirinkusiuosius. Tylos mi-nute buvo pagerbtos stalinizmo ir nacizmo aukos, padėtos gėlės prie paminklo.

2011 m. rugsėjis3 // Darbiečių žinios www.darbopartija.lt

Ar pavyks dar šiais metais priimti sprendimą dėl pensijų grąžinimo senjorams?

Senjorai, sąžiningai dirbę visą gyvenimą, tikisi, kad So-dros pasiskolinta jų atlygio da-lis bus sugrąžinta teisingai, to-dėl būtina pensijas indeksuoti. Tik taip galėsime užtikrinti apdraustųjų pasitikėjimą siste-ma ir bus išvengta skausmingo lėšų netekimo dėl nuvertėjimo.

Šiuo metu galiojančiame Laikinajame socialinių išmo-kų perskaičiavimo ir mokėji-mo įstatyme nėra numatytas sumažintų pensijų indeksa-

vimas, todėl teikiamu įstaty-mo projektu siūloma nustatyti, kad pasibaigus minėto įstaty-mo galiojimo laikui (t.y. 2011 gruodžio 31 d.), sumažinta pensijos dalis bus grąžinama ją indeksuojant pagal viduti-nį būsto išlaidų ir svarbiausių maisto produktų (duona ir jos gaminiai, pienas ir jo produk-tai, kiaušiniai, daržovės, bulvės) pabrangimo 2010 ir 2011 me-tais procentinį dydį. Kaip skel-bia Statistikos departamentas,

per 2010 metus iš maisto pro-duktų daugiausia – 89 procen-tais – pabrango kruopos, 26,7 procento – daržovės ir bulvės, 17,9 procento – sviestas ir te-pieji riebalų mišiniai, 15,9 pro-cento – aliejus, 12,9 procento – pienas ir jo produktai. Tuo pačiu laikotarpiu būstas, van-duo, elektra, dujos ir kitas ku-ras pabrango 14,5 procento.

Mečislovas Zasčiurinskas yra įsitikinęs, kad įstatymo pa-keitimas padarys teigiamos

įtakos ir verslui. Atgavę suma-žintą pensijos dalį senjorai pa-naudos vartojimo reikmėms, didins vartojimą šalies viduje, juolab, kad sumažintų sociali-nių išmokų indeksavimas turė-tų paliesti net apie 0,5 milijo-no asmenų.

Seimo nario siūloma indek-savimo sistema palanki ne tik senjorams, bet ir valstybei. Pa-keitimai leis susigrąžinti taip smukusį Lietuvos žmonių pa-sitikėjimą.

Ar jau atėjo metas, kai valdantieji nebedrįs blokuoti opozicijos siūlymų grąžinti senjo-rams atimtą pensijos dalį? Seimo narys Me-čislovas Zasčiurinskas įsitikinęs jog nusa-vintų pensijų grąžinimo klausimas turi būti išspręstas dar šiais metais. Siekiant, kad pen-sijų grąžinimas vyktų kuo sklandžiau, Sei-mo narys parengė įstatymo projektą, kuriuo būtų garantuotas teisingo dydžio sumažintų pensijų grąžinimas pensijų gavėjams.

Darbo partijos gretos perkopė 15 000 nariųOpozicinės Darbo partijos

narių gretos perkopė 15 000 narių, o nuo šių metų pradžios prie partijos prisijungė dau-giau nei 2 500 Lietuvos gy-ventojų. Metų pradžioje par-tijos narių skaičius siekė kiek daugiau nei 12 500, tuo tarpu liepos gale Darbo partijai pri-klausė jau 15 150 narių.

Anot partijos pirminin-ko Viktoro Uspaskich, parti-jos narių skaičius ir toliau augs, nes prie jos pastaruoju metu jungiasi vis daugiau ir kitų partijų narių, ne tik buvusios Naujosios sąjungos, bet ir iki šiol nė vienai kitai partijai ne-priklausę gyventojai.

„Visuomenė tampa vis la-biau politiškai aktyvi, tai la-bai geras ženklas. Manau, kad prasidedančios politinės per-mainos, atsirandantys nauji ju-dėjimai, silpnėjančios senosios partijos, įneša deramą indėlį į visuomenės aktyvumo kėlimą. Žmonės ima įsitraukti į valsty-bės valdymą, išreikšdami savo valią ne tik balsavimo dieną,

bet ir dalyvaudami politinėje veikloje. Tai labai reikšmingas indėlis į politinę sistemą, nes kiekviena partija, norėdama išlaikyti savo narius, bus pri-versta deramai pasitempti ko-kybiniu lygmeniu“, — sako V. Uspaskich.

Anot politiko, vien vasa-ros metu į partiją įstoti nutarė daugiau nei pusantro tūkstan-čio narių, kurių dalis — kitų partijų nariai.

„Kai kurių partijų nariai mato, kad įvykus kardinaliems pasikeitimams jų vadovybė-se, partijos nebeteko tos idė-jos, dėl kurios buvo sukurtos. Kalbu apie senąsias partijas, šiandien išgyvenančias vidines krizes. Manau, kad šis proce-sas tik dar labiau stiprės atei-tyje, o tai duos stiprų postūmį visai politinei sistemai į gerąją pusę“, — sako jis.

Pasak politiko, iš Naujosios sąjungos Darbo partija šiuo metu prisijungti yra pakvietusi tik politiškai aktyviausius na-rius, tad visiškai nesureikšmina

to, kad ne visi jos nariai jungsis prie partijos.

„Mes ne kartą pabrėžėme, kad su Darbo partija savo atei-tį gali sieti tik tie, kurie nori deramų permainų Lietuvo-je, o ne sėdintys rankas sudė-ję. Tad visiškai natūralu, kad mus domina tik geriausi Nau-josios sąjungos nariai. Manau, kad kokybė kur kas svarbesnė nei kiekybė, ypač dabar, besi-klostančioje naujoje politinė-je situacijoje. Kalbu ne tik apie naujus narius, bet ir senus, kad ir tuos, kurie nuo pat pradžių yra Darbo partijoje“, — teigia jis.

Anot jo, besijungiantys nauji nariai akivaizdžiai parodo, kad ateinantys rinkimai į Seimą gali žengti nauju keliu, kuo-met mažesnių miestų gyvento-jai jau balsuos ne už savo kie-mo draugą ar pažįstamą, bet už tuos, kurie gebės deramai ats-tovauti jų interesus ateityje.

„Žmonės nori pokyčių, ku-riuos laikys prioritetu rinki-muose. Manau, kad tai labai geras ženklas, nes visos parti-jos bus priverstos deramai pa-siruošti rinkimams, itin dide-lį dėmesį skirti programoms, darbui su skyriais, žmonėmis“, — sako partijos pirmininkas.

2011 m. rugsėjis Darbiečių žinios // 4www.darbopartija.lt

K. Daukšys: „Politikoje ieškau naujų iššūkių“

— Kęstuti, susipažinus su jūsų biografija kyla įtarimų, kad savo profesinio gyveni-mo pradžioje norėjote daryti mokslinę karjerą, tačiau grei-tai pasukote į verslą, kaip tai atsitiko?

— Iš tikrųjų nebuvau pats blogiausias studentas ir uni-versitetas man pasiūlė pasilik-ti dirbti asistentu katedroje, tačiau padirbęs dvejus metus pamačiau, kad gamyba man yra įdomesnė, nes esu praktiš-kas žmogus. Teorija be prakti-kos yra negyva, nors kai gerai išmanai teoriją, lengviau sekasi ir praktikoje. Be to, gamyboje man buvo įdomiau, nes taikant savo žinias praktikoje gali grei-čiau pamatyti rezultatą. Tad iš-ėjimas į gamybą įvyko savai-me — iš pradžių dirbau Baldų projektavimo konstravimo biuro Planavimo skyriaus vir-šininko pavaduotoju, vėliau — to paties biuro Užsienio preky-bos skyriaus specialistu. Vėliau sekė darbas UAB „Agro Lie-tuva“, UAB „Balticum“ ir AB „Kilimai“.

— Eidamas į politiką at-sisakėte gana aukštų ir gerai apmokamų pareigų AB „Ki-limai“, kaip nusprendėte pa-sukti į politiką?

— Apie tai, kad kuriasi nau-ja politinė jėga — Darbo par-tija — man dar 2003 m. pa-pasakojo Dangutė Mikutienė. Susipažinau su partijos akty-vistais, kurie važinėjo per visą Lietuvą ir kūrė partijos skyrius. Tai buvo naujas potyris — su-pratau, kad tai yra ne tik pui-kus šansas išbandyti save nau-joje srityje, bet ir galimybė įgyvendinti seniai puoselėtas idėjas. Įsitraukiau į darbą, su-kūrėme skyrių Trakuose, ku-rio pirmuoju pirmininku tapau aš, dalyvavau Seimo rinkimuo-se ir rinkėjų valia buvau išrei-tinguotas Darbo partijos sąra-

še, taip tapau Seimo nariu.

— Kokius tikslus sau kėlėte eidamas į politiką ir ar pavyko juos įgyvendinti?

— Eidamas į politiką ieš-kojau naujų iššūkių, nes mano darbe viskas buvo žinoma ir pažįstama, kad norėjosi kaž-ko naujo. Toks iššūkis atsirado gan netikėtai — visai kita sri-tis, labai įdomi, labai dinamiš-ka, kitokia nei verslas.

Kartu su Darbo partija pa-darėme tikrai nemažai. Vie-nas žmogus Seime mažai ką gali padaryti, turi būti koman-da. Todėl net ir dabar, kai esa-me opozicijoje, mums pavyks-ta pataisyti įstatymų projektus ir parengti naujus. Tad nesu nusivylęs politika, man tai yra įdomus darbas ir išbandymas. Kartais politikoje lūkesčiai ne-sutampa su rezultatais, tačiau imtis kokios nors kitos veiklos aš nesiruošiu — esu įsiparei-gojęs partijai, žmonėms, kurie už mane balsavo, ir toms idė-joms, kurioms reikia atstovau-ti. Padariau dar ne viską, kad galėčiau ramia širdimi išeiti iš politikos, tad ketinu dalyvauti būsimuose Seimo rinkimuose.

— Buvote ūkio ministras, jūsų darbas Seime yra susijęs su ekonomika ir finansais. Ar galėtumėte trumpai apibūdin-ti, kokios yra ekonominės kri-zės priežastys ir ką turėtų da-ryti valdžia, kad iš jos išeitų?

— Ekonomikoje neišven-giama, kad po didelio pakili-mo seka nusileidimas, tačiau neabejoju, kad bent pusę kri-zės sukėlė valdančiųjų kalbos ir negatyvios nuotaikos. Prem-jeras Andrius Kubilius labai daug šnekėjo apie tai, kaip vis-kas blogai, tad žmonės iš karto susiveržė diržus. Ekonomiko-je daug ką lemia psichologija — jeigu jums sakys, kad viskas blogai, pradėsite taupyti, ma-

žiau pirksite. Mažiau perkant mažiau ir parduodama — pra-sideda grandininė reakcija. Be to, pasaulinės finansų krizės fone Lietuvos Vyriausybė pa-darė daug klaidingų žingsnių, o didžiausia valdančiųjų klaida — siekis sunkiausiu momentu gelbėti bankus, o ne žmones.

Šiuo metu Vyriausybė džiū-gauja dėl to, kad ekonomi-ka neva atsigauna, tačiau nu-tylima, kad atsigavimas vyksta tik dėl to, kad didėja eksportas, nes vartojimas kitose Europos šalyse yra skatinamas, dėl to ten yra pinigų ir mūsų ekspor-tuotojai sugeba kažką parduo-ti, tačiau Lietuvoje vartojimas iki šiol neatsigavęs.

Lietuvos ūkis dar serga. O tai sukelia nepalankias ten-dencijas, pavyzdžiui, jauni-mas masiškai išvažiuoja ir ne visi ketina sugrįžti. Dabar per metus iš Lietuvos emigruo-ja po didelį miestą, tokį kaip Mažeikiai. Lietuvai jaunų dar-bo rankų labai trūksta. Kas bus su mūsų valstybe, kai nebeliks kam dirbt? Po metų ši Vyriau-sybė baigs darbą ir ji paliks la-bai sunkią užduotį —padaryti Lietuvą patrauklią.

— Seime atostogų metas, tačiau čia lankotės kiekvieną

dieną. Ką veikiate vasarą?— Yra daug nebaigtų dar-

bų — ruošiu įstatymų pataisas, rengiu įvairius raštus, vyksta pasiruošimas rinkimams. Ti-kiuosi, kad bent porai savaičių pavyks ištrūkti į kaimą.

— Televizijos šokių projek-tai iškėlė į viešumą jūsų žmo-ną. Ar ji su jumis derino šį žingsnį?

— Žinoma, namuose apie tai kalbėjome. Ji tarėsi su ma-nimi, bet aš nesu tas vyras, ku-ris uždraudžia žmonai ką nors daryti. O kad žmona labiau ži-noma, tai aišku, ji juk gražesnė už mane (juokiasi), tad dėl jos populiarumo jokių kompleksų nejaučiu, o tik džiaugiuosi.

— Gal ji irgi ketina įsitrauk-ti į politiką?

— Kol kas ne — tada mūsų šeimoj būtų per daug politikų.

— Gal jūs pats norėtumėte sudalyvauti kokiame nors te-levizijos projekte?

— Manau, kad kiekvie-nas žmogus turi daryti tai, ką jis geriausiai išmano. Išmanau ekonomiką, tad manau, kad geriau dirbsiu šioje srityje.

— Ačiū už pokalbį.

Vienas aktyviausių Seimo narių, puikus ekonomistas bei politikas Kęstutis Daukšys nesiilsi ir vasarą. Nenutylantis telefonas bei darbai, vejantys vienas kitą, neleidžia atsi-pūsti net trumpam. Apie darbus ir ateities vizijas — pokalbis su Seimo nariu.