PARLAMENTO TEISĖ

LEKT. KRISTINA GRIGIENĖ

1

Informacija apie kursą2

Žinių ir gebėjimų įvertinimo tvarka: egzaminas raštu (du arba trys atviri klausimai). Egzamino metu galima naudotis LR Konstitucija.

Dalyko egzaminui ruoštis pagal 2009 m. balandžio 30 d. Teisės fakulteto tarybos patvirtintą Parlamento teisės programą.

el. paštas : kristina.grigiene@mruni.euBudėjimas KT katedroje (252 arba 253 kab.),

penktadieniais 10.00-11.00 val.

Literatūra:3

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija,2. Lietuvos Respublikos Seimo statutas ,3. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, 4. Birmontienė T., Sinkevičius V. ir kt. Parlamentas ir valstybinės

valdžios institucijų sąranga: Liber Amicorum Česlovui Juršėnui – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2008.

5. Birmontienė T., Jankauskas K., Jarašiūnas E. ir kt. Lietuvos konstitucinė teisė: raida, institucijos, teisių apsauga, savivalda: kolektyvinė monografija. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2007.

6. Sinkevičius V. Vyriausybės įgaliojimų gražinimo išrinkus Respublikos Prezidentą Konstitucinė doktrina: kai kurie argumentavimo aspektai // Jurisprudencija. 2009, 4(118), p. 63-84.

7. Sinkevičius V. Seimo nario imunitetas: kai kurios teorinės ir praktinės problemos // Socialinių mokslų studijos. 2009, 1(1), p. 7–35.

8. Sinkevičius V. Šiurkštus Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas – pagrindas nutrūkti Seimo nario įgaliojimams // Jurisprudencija. 2009, 1(115), p. 123–153.

9. Sinkevičius V. Seimo narių rinkimai: kai kurie teoriniai ir praktiniai rinkimų teisės aspektai. // Jurisprudencija. 2008, T. 9(111).

10. Bacevičius V. Apkaltos institutas ir konstitucinė atsakomybė: probleminiai aspektai //Jurisprudencija. 2008, Nr. 9(111).

11. Jarašiūnas E. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir aukštųjų valstybės pareigūnų apkalta: kelios aktualios problemos //Jurisprudencija. 2006, Nr. 2(80).

12. Varaška M., Butvilavičius D. Parlamento nario indemnitetas: teoriniai ir praktiniai aspektai // Jurisprudencija. 2005. T.64(56).

4

1 tema. PARLAMENTO TEISĖS SAMPRATA

1. Parlamento teisė – integrali konstitucinės teisės dalis. Parlamento teisės samprata Europos valstybių teisės tradicijoje.

2. Parlamento teisės istorinė raida Europoje ir JAV. Anglijos parlamento tradicijų reikšmė ir istorinė raida.

3. Parlamento teisės šaltiniai. Parlamentų reglamentai.4. Lietuvos parlamento teisės samprata. Parlamento

teisės istorinė raida Lietuvoje. Lietuvos parlamento teisės šaltiniai: Konstitucija, Konstitucinio Teismo nutarimai, Seimo statutas ir kt.

5

Parlamento teisė – tai teisės normų visuma, kuri reguliuoja santykius, susijusius su parlamento sudarymu, parlamento veikla, organizavimu bei pralamento statusu.

Kaip valstybinė valdžia Seimas Lietuvoje atsirado XV a. antrojoje pusėje.

1445 m. Gardine įvykusiame Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero (1440-1492) ir Ponų tarybos (kaip „Vyriausybės" atitikmens) pasitarime dalyvavo ir bajorų – tai tikrai jau galima laikyti bajorų Seimo užuomazga.

Iš pradžių į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo funkcijas įstatymų leidyba neįėjo.

Seimas buvo šaukiamas gana retai, tačiau nuo XV a. pabaigos – dažniau.

6

Į Seimą tada buvo kviečiami Ponų tarybos nariai, aukšti valstybės pareigūnai (seniūnai, tijūnai, vėliavininkai), kunigaikščiai ir visi galintys atvykti bajorai – jokių Seimo rinkimų nebūdavo.

Į Seimą atvykti galėdavo ir bet kuris nekviestas bajoras.

Tačiau Lietuvos Seime lemiamą žodį tardavo ponai, o bajorai sprendžiamosios galios neturėjo. Galima teigti, kad bajorų atstovai Seimuose buvo politiniai patarėjai ir opozicija ponams.

Įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje.

Iš svarbesnių XVI a. Seimo sprendimų paminėtinas I Lietuvos Statuto svarstymas Seime nuo 1522 m. ir jo priėmimas 1529 m. Pagal I Lietuvos Statutą aukščiausia valstybine institucija laikoma galinti leisti įstatymus Ponų taryba, tad šis teisynas įtvirtino didikų (Ponų tarybos) dominavimą. 7

Pirmajame Lietuvos statute (1529 m. patvirtintame Vilniaus seime) galima rasti nuostatų apie Lietuvos suverenumą, teritorijos neliečiamumą, apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinę santvarką, o būtent, valdovą, Seimo struktūrą ir prerogatyvas, jų tarpusavio santykius.

Antrajame Lietuvos statute (1566 m.) lieka tos pačios idėjos apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinį nepriklausomumą ir savarankiškumą, apibrėžiamos valstybės sienos. o Patvirtinta pavietų seimelių, kuriuose galėjo dalyvauti

visi pavieto bajorai, sistema. o Suteikta bajorams teisė, iškilus būtinybei, sušaukti

seimą.o Visi įstatymai turėjo būti išimtinai priimami tik Seime.

1569 m. Liublino unija formaliai panaikino atskirus Lietuvos ir Lenkijos Seimus. Per savo egzistavimą nuo XV a. vidurio iki 1569 m. buvo susirinkę 40 LDK Seimų.

8

Trečiasis Lietuvos statutas (1588 m.), patvirtintas po 1569 m. Liublino unijos, įtvirtino jungtinę Lenkijos-Lietuvos valstybę, naują valstybės formą – federacinę Respubliką, kuriai vadovavo monarchas, renkamas bendrame Lietuvos ir Lenkijos Seime.o Lietuvai buvo numatytas priešseiminis seimas. o Įstatymai leidžiamo tik bendrame Seime ir tik

sutinkant visiems jame atstovaujamiems luomams.o Panaikinus Ponų tarybą, buvę jos nariai kartu su

Lenkijos karaliaus tarybos nariais tapo Respublikos senatoriais.

o Seimui atsakingas buvo Karalius.

1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos – Lietuvos (Žečpospolitos) konstitucijoje o Numatyta teisė miestiečiams siųsti savo atstovus į

Seimą.o Įstatymų leidyba pavedama dviejų rūmų Seimui, kurį

sudarė Atstovų rūmai ir Senatas.o Panaikinta ilgai egzistavusi liberum veto teisė.

1795 m. Lietuvos – Lenkijos valstybės pasidalijimas.

9

10

Didysis Vilniaus Seimas, kuris dirbo 1905 m. lapkričio 21 – 22 (gruodžio 4-5) dienomis.

1917 m. įvyko Vilniaus konferencija.

1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės aktas.

1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės taryba priėmė Lietuvos valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatinius Dėsnius.

įstatymų leidžiamąją institucija paskelbiama Valstybės

taryba,

įstatymų iniciatyvos teisė suteikta Valstybės tarybai ir

Ministrų kabinetui.

Vykdomoji valdžia pavesta Valstybės tarybos

Prezidiumui, susidedančiam iš Prezidento ir dviejų

viceprezidentų.

11

1920 m. gegužės 15 d. Steigiamasis seimas priėmė rezoliuciją, kurioje skelbiama:

1) kad yra atstatyta nepriklausoma Lietuvos valstybė, kaipo 2) demokratinė respublika, etnologinėm sienom3) laisva nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitom valstybėm.

1920 m. birželio 10 d. Steigiamasis seimas priėmė Laikinąją Lietuvos valstybės Konstituciją.

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis seimas priėmė Lietuvos konstituciją.

1928 m. gegužės 25 d. Prezidentas oktrojavo Lietuvos konstituciją. Prezidentas tampa savarankiškas ir aktyvus įstatymų leidžiamosios valdžios subjektas.

1938 m. vasario 11d. Seimas priėmė Lietuvos konstituciją. Seimas nebeturėjo išimtinės įstatymų leidybos teisės: Seimo ar jo sesijos nesant, įstatymus leido Prezidentas. Seimas svarstė ir priėmė tik įstatymo projektus.

12

Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba 1990 m. vasario 7 d. priėmė nutarimą „Dėl 1939 metų Vokietijos – TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“.

Ex injuria jus non oritur (teisės pažeidimas pažeidėjui teisių nesuteikia), todėl Lietuvos Respublika savo nepriklausomybę atkūrė remdamasi valstybės tęstinumu, kuris susijęs su valstybės identitetu.

Tęstinumas reiškia „valstybės egzistavimą jos fizinio nuslopinimo atveju“. A. Smetonos rašyti aktai, pasirašyti 1940 m. birželio 15

d. Kybartuose. dauguma valstybių (~30) nepripažino Lietuvos

Respublikos aneksijos. liko funkcionuoti kai kurios šalies diplomatinės

atstovybės užsienyje, tačiau iš 19 liko tik 5. Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio Taryba 1949 m. vasario

16 d. priėmė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

13

1940 m. JAV ir D.Britanija įšaldė Baltijos šalių, tame tarpe ir Lietuvos, aukso atsargas bei kitas lėšas ir atsisakė jas perduoti SSRS.

Buvo pripažįstama lietuvių pilietybė, o pasai ir toliau galiojančiais bei pripažįstami kitų valstybių.

Lietuvos Respublika taip pat išsaugojo ne tik suverenias teises į savo teritoriją, bet ir į nuosavybę.

1990 m. vasario 24 d. rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Tai buvo pirmieji laisvi rinkimai okupuotoje Lietuvoje .

1990 m. kovo 11 d. priima:1. Deklaraciją dėl Aukščiausios Tarybos deputatų

įgaliojimų,2. Įstatymas dėl valstybės pavadinimo ir herbo,3. Aktas dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės

atstatymo,4. Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos

Konstitucijos atstatymo“,5. Įstatymas Dėl Laikinojo Pagrindinio Įstatymo

14

Parlamento teisės šaltiniai:1) (siaurąja prasme) Konstitucijos teisė (aukščiausioji

teisė):–Konstitucijos tekstas + sudėtinės dalys (eksplicitinis

reguliavimas).–Konstitucinio Teismo jurisprudencija (atskleidžia

Konstitucijos implicitinį reguliavimą).

2) (plačiąja prasme) Konstitucinė teisė: – Konstitucijos teisė (aukščiausioji teisė) – (ordinarinė teisė) konstituciniai įstatymai,

įstatymai / Seimo statutas, poįstatyminiai teisės aktai.

15

Konstitucijos sudedamosios dalys:1.1991 m. vasario 11 d. Konstitucinis įstatymas

„Dėl Lietuvos valstybės“;2.1992 m. birželio 8 d. Konstitucinis aktas „Dėl

Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“;

3.1992 m. spalio 25 d. Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos”;

4.2004 m. liepos 13 d. Konstitucinis aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“.

Pagal Konstituciją konstituciniai įstatymai yra:1.blanketiniai2.įstatymas, kuriuo nustatomas konstitucinių

įstatymų sąrašas bei3.sąrašiniai.

16

Painiavą, kurią sukelia Seimo statuto 168 straipsnio 1 dalis. Pastaroji nuostata įtvirtina, kad konstituciniais įstatymais laikoma:

1) Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti įstatymai, taip pat

2) Konstitucijos pataisos, 3) tiesiogiai Konstitucijoje įvardyti įstatymai ir, 4) kiti konstitucines normas sukonkretinantys

įstatymai, nurodyti įstatyme dėl konstitucinių įstatymų sąrašo.

Yra kritikuotina ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto (toliau – Seimo statutas) 168 straipsnio 2 dalis nustatanti, kad į konstitucinių įstatymų sąrašą gali būti įrašyti ir jau priimti įstatymai, jeigu Seimas padarys išvadą, kad jie tokie yra pagal savo turinį bei svarbą

Seimo statutas:1. turi įstatymo galią,2. Seimo statutą pasirašo Seimo Pirmininkas,3. Seimo statutas keičiamas Seimo statutu, t.y. Teisės

akto forma ne įstatymas.

2 tema. SEIMAS VALSTYBĖS VALDŽIOS INSTITUCIJŲ SISTEMOJE

1. Seimo teisinis statusas.2. Seimo funkcijos ir kompetencija.3. Seimo ir Vyriausybės teisinių santykių

konstituciniai pagrindai.4. Seimo ir Respublikos Prezidento teisinių

santykių konstituciniai pagrindai.5. Seimo teisinių santykių su teismais

konstituciniai pagrindai.6. Seimo teisinių santykių su savivaldybėmis

konstituciniai pagrindai.7. Seimo tarpparlamentiniai ryšiai.

17

18

Valstybės valdžios institucijos statusą apsprendžia: 1) konstitucinis institucijos statusas, 2) sudarymo specifika,3) įgaliojimai (jų turinys), 4) santykių tarp institucijų ir visuomenės pobūdis.

Valstybės valdžios įgaliojimai pasižymi tik jiems būdingais požymiais:

a) institucijos priimti sprendimai yra privalomi visiems, kuriems yra adresuotas toks sprendimas;b) priimto sprendimo vykdymas yra garantuojamas materialiniu aspektu;c) sprendimo vykdymas taip pat garantuojamas kitokiais metodais ir būdais;d) valstybės valdžios institucijos vykdydamos jiems pavestas funkcijas taiko ne vieną anksčiau paminėtą požymį, o jų visumą.

19

Kiti požymiai, būdingi valstybės valdžios institucijai:

1.institucinis požymis;2.valdžios institucijos formuojamos griežtai

numatyta tvarka; 3.valdžios institucija yra valstybės įgaliota

vykdyti valstybės funkcijas ir užduotis;4.tokiai valdžios institucijai teisės normose

yra priskirta apibrėžta kompetencija; 5.instituciją finansuoja valstybė;6.institucija gali vykdyti jai pavestus

įgaliojimus tik valstybės nustatyta tvarka;7.valstybės valdžios institucija yra sudėtinė ir

integrali valstybinės valdžios institucijų sistemos dalis.

20

Seimo, kaip Tautos atstovybės, koncepcija yra grindžiama šiomis nuostatomis:

1.Tautos atstovybė yra kolegiali institucija.2.Seimą – Tautos atstovybę – steigia pati

Tauta. 3.Tauta įgalioja Seimą – Tautos atstovybę –

Konstitucijoje nustatytų įgaliojimų ribose vykdyti (įgyvendinti) įstatymų leidžiamąją valdžią.

4.Seimą jo veikloje saisto Konstitucija, taip pat jo paties priimti įstatymai.

5.Tauta Konstitucijoje numato (steigia) konstitucinės kontrolės instituciją Konstitucinį Teismą, kuriam paveda prižiūrėti inter alia tai, kaip Seimas – Tautos atstovybė – įgyvendinda savo įgaliojimus.

6.Seimas – Tautos atstovybė – formuojama demokratinių, laisvų, sąžiningų rinkimų būdu

21

Nuo 1918 metų, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, iki jos netekimo 1940 m., Lietuvoje buvo šie Seimai:

0) Steigiamasis Seimas dirbo nuo 1920-01-16 iki 1922 m., šis Seimas neturi numerio (112 nariai).

1) 1922-1923 I-asis Seimas (78 nariai)2) 1923-1926 II-asis Seimas (78 nariai)3) 1926-1927 III-asis Seimas (85 nariai)4) 1936-1940 IV-asis Seimas (49 nariai)Nuo 1990 metų, kai buvo išrinkta Aukščiausioji

Taryba – Atkuriamasis Seimas, Lietuvoje buvo šie Seimai:

5) 1990-1992 LR Aukščiausia Taryba – Atkuriamasis Seimas. (141 seimo narys)

6) 1992-1996 VI-asis Seimas7) 1996-2000 VII-asis Seimas8) 2000-2004 VIII-asis Seimas9) 2004-2008 IX-asis Seimas10) 2008-2012 X-asis Seimas

22

Tauta gali įgyvendinti suverenitetą, dalyvaudama valstybės valdyme, kai yra:

1.demokratiniai tautos atstovybės rinkimai;2.tautos atstovai turi turėti laisvą mandatą; 3.tautos atstovybė turi būti diskutuojanti

institucija;4.tautos atstovybės posėdžiai turi būti vieši.

Tautos atstovų suverenią galią riboja:

1.žmonių teisės ir laisvės. 2.valstybės prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai.3.teismų valdžia. 4.įgyvendinant suverenitetą būtina paisyti

procedūrų, taisyklių, kurios numatytos Konstitucijoje.

23

Seimo konstituciniai įgaliojimai yra įtvirtinti:

1.Konstitucijos 67 straipsnyje.

2.Konstitucijos 67 str. kai kurie įgaliojimai sukonkretinami ar detalizuojami kituose Konstitucijos straipsniuose ar dalyse.

3.Įstatymuose, kai tai Konstitucijoje yra nurodyta tiesiogiai.

4.Įstatymais, nors nėra expressis verbis nurodyti Konstitucijoje, tačiau yra skirti Seimo konstitucinėms funkcijoms įgyvendinti.

24

Seimas, įgyvendindamas savo konstitucinius įgaliojimus, vykdo klasikines demokratinės teisinės valstybės parlamento funkcijas:

1.įstatymų leidybos funkcija, 2.kontrolės funkcija, 3.steigiamoji funkcija, 4.biudžetinė funkcija, ir kt.

Valdžios legalumas – valdžios teisėtumas.

Valdžios legitimumo prasmės: t.y. ne tik a) teisėta, bet ir b) tam tikra būsena, parodanti ar visuomenė pasitiki valdžia.

Valdžios legitimacijos formos:1.tradicinė forma 2.charizmatinė 3.racionali

Seimo ir Vyriausybės teisinių santykių konstituciniai pagrindai.

25

1. Vyriausybės programa.

2. Vyriausybės formavimas.

3. Priesaikos davimas.

4. Seimo ir Vyriausybės santykiai reiškiasi per Vyriausybės kontrolės funkciją:

a) Rašytiniai klausimai.b) Paklausimai.c) Interpeliacija. d) Nepasitikėjimas.

Vyriausybės atsistatydinimas

26

e) Vyriausybės atsakomybė Seimui.f) Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. g) Vyriausybės valanda. h) Vyriausybės pusvalandis.

5. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė.

6. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.

7. Pirmalaikiai rinkimai.

8. Biudžeto projekto rengimas.

9. Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

10.Ministerijų ir pavaldžių institucijų steigimas.

11.Valstybės skolos klausimai.

12.Santykiai priimant Europos Sąjungos teisės aktus.

Seimo ir Respublikos Prezidento teisinių santykių konstituciniai pagrindai.

27

1.Vyriausybės formavimas. 2.Įstatymų leidyba. 3.Rinkimai. 4.Seimo sesijos. 5.Seimo ir Respublikos Prezidento santykiai

nepaprastosios padėties metu. 6.Apkalta. 7.Prezidento priesaika. 8.Seimo pirmininkas laikinai eina Respublikos

Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą.

9.Valstybės pareigūnų skyrimas. 10.Seimas kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl

Respublikos Prezidento aktų konstitucingumo.

Seimo teisinių santykių su teismais konstituciniai pagrindai.

28

1. Teisėjų skyrimas.

2. Patraukimas baudžiamojon atsakomybėn.

3. Konstitucinio Teismo teisėjai ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai prisiekia Seime.

4. Konstitucinis Teismas atlieka konstitucinės justicijos funkciją.

Seimo teisinių santykių su savivaldybėmis konstituciniai pagrindai.

29

1. Seimas nustato Respublikos administracinį suskirstymą.

2. Seimas gali laikinai įvesti tiesioginį valdymą.

3. Seimas skiria savivaldybių tarybų rinkimus.

4. Karo veiksmų metu Seimas priima sprendimą pratęsti savivaldybių tarybų įgaliojimus.

Seimo tarpparlamentiniai ryšiai.30

Seimas tarpparlamentinėje veikloje dalyvauja šiais būdais:

1.Siunčia delegacijos į tarptautines parlamentines organizacijas ir asamblėjas,

2.Seimo narių komandiruotės ir kelionės, susijusios su tarpparlamentinių ryšių stiprinimu,

3.Tarpparlamentinių ryšių grupės.

31

Seimas turi delegacijas vienuolikoje tarptautinių organizacijų ir asamblėjų:

1.Baltijos Asamblėjoje, 2.Europos Sąjungos ir Viduržemio jūros valstybių

Parlamentinėje Asamblėjoje, 3.Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos

Parlamentinėje Asamblėjoje, 4.Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, 5.Frankofonijos Parlamentinėje Asamblėjoje, 6.Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos

Seimo ir Senato narių asamblėjoje, 7.Lietuvos Respublikos Seimo, Lenkijos Respublikos

Seimo bei Senato ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių asamblėjoje,

8.Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje,

9.Nato Parlamentinėje Asamblėjoje, 10.Tarpparlamentinėje Asamblėjoje,11.Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje.

32

Komandiruotė – Seimo nario išvykimas už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų (neįskaitant kelionės laiko) atlikti su Seimo nario parlamentine veikla susijusį pavedimą,

taip pat išvykimas atstovauti Lietuvos Respublikai

tarptautiniuose renginiuose.

Seimo valdyba, atsižvelgdama į tai, kiek kelionė (išvyka) susijusi su Seimo nario parlamentine veikla, Seimo komiteto ar frakcijos teikimu gali svarstyti ir pritarti arba nepritarti Seimo nario užsienio kelionei (išvykai).

Seimo valdybos sprendimas dėl Seimo nario komandiruotės ar dėl pritarimo Seimo nario užsienio kelionei (išvykai) pateikiamas Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Šis išvykimas laikomas svarbia pateisinama priežastimi nedalyvauti Seimo posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu, taip pat nedalyvauti Seimo komiteto ar komisijos posėdyje.

33

Seimo parlamentinės delegacijos tarptautinėse organizacijose ir forumuose sudaromos taip pat kaip komisijos.

Šiuo metu Seime veikia net 49 tarpparlamentinių ryšių grupės.

Tarpparlamentinių ryšių grupės sudaromos laisvu Seimo narių apsisprendimo principu.

Seimo Pirmininkas praneša Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių ryšių grupes pradžią ir pabaigą bei jų sudarymo iniciatorius ir paskelbia pirmojo posėdžio datą ir vietą.

Po pirmojo grupės posėdžio grupės pirmininkas Seimo posėdžio metu paskelbia apie tarpparlamentinės grupės įsikūrimą. Remiantis grupės pirmininko pareiškimu, grupė registruojama Seime.

34

Seimo Pirmininkas praneša atitinkamų valstybių parlamentams apie tokių grupių įkūrimą Seime ir jų vadovus.

Seimo valdyba, atsižvelgdama į grupės darbo intensyvumą, ekonominių, politinių ar moralinių aspektų svarbą, remia parlamentinių grupių veiklą:

Tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą koordinuoja Užsienio reikalų komitetas:

teikti rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Seimo delegacijų veiklos, tarpparlamentinių ryšių grupių veiklos;

ne rečiau kaip kartą per metus išklauso ir įvertina Seimo delegacijų tarptautinėse organizacijose ir forumuose bei Seimo parlamentinių ryšių grupių veiklos ataskaitas;

Tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininkai bent du kartus per kadenciją pateikia raštu Užsienio reikalų komitetui informaciją apie grupės veiklą.

4 tema. SEIMO NARIO TEISINIS STATUSAS

1. Seimo nario įgaliojimų įgijimas. Seimo narys – Tautos atstovas.

2. Seimo nario teisės.3. Seimo nario pareigos.4. Seimo nario imunitetas ir veiklos

aprūpinimas.5. Seimo nario įgaliojimų netekimo

konstituciniai pagrindai.

35

Seimo rinkimų principai:36

1. rinkimų būtinumas,

2. rinkimų periodiškumas,

3. laisvi rinkimai,

4. rinkimų alternatyvumas/konkurenciniai rinkimai,

5. sąžiningi,

6. valstybės valdžios ir kitų valstybės institucijų

nešališkumas (neutralumas) Seimo rinkimų kampanijos

atžvilgiu,

7. pažeistų rinkimų teisių reali gynyba, įskaitant teisminę

gynybą,

8. Seimo rinkimus turi organizuoti ir vykdyti, jų galutinius

rezultatus nustatyti nepriklausoma ir nešališka

institucija – Vyriausiojo rinkimų komisija,

9. visuotiniai, lygūs, slapti, tiesioginiai.

Tam kad Seimo narys įgytų įgaliojimus, būtina:

37

1. Išrinkti naują Seimą.

Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Seimas arba Respublikos Prezidentas. Lietuvoje Seimo rinkimų įstatymas numato mišrią Seimo rinkimų sistemą.

2. Naujai išrinktam Seimui susirinkti į pirmąjį posėdį.

3. Seimo nario priesaika,

Seimo nariu gali būti:38

1. Lietuvos Respublikos pilietis.

2. nesusijęs priesaika ir pasižadėjimu su kita valstybe.

3. rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų.

4. nuolat gyvena Lietuvoje.

Seimo nariu negali būti:39

1. renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį,

2. asmuo teismo pripažintas neveiksniu,

3. asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino jo Seimo nario mandatą,

4. kariškai, sukarintų bei saugumo tarnybų apmokami pareigūnai,

5. teisėjai, kol jie nėra pasitraukę iš teisėjo pareigų,

6. Respublikos Prezidentas.

Seimo narys vadovaujasi:40

1. Konstitucija (implicitiniu reguliavimu),

2. valstybės interesais,

3. savo nuožiūra ir sąžine.

Seimo nario teises ir pareigas nustato:1. Konstitucija,

2. Įstatymai,

3. Seimo statutas.

41

Vienas savo konstitucines teises Seimo narys realizuoja vienasmeniškai.

Kitas Konstitucijoje nustatytas teises Seimo narys įgyvendina kartu su kitais Seimo nariais.

Konstitucijoje expressis verbis yra įtvirtintos tik kai kurios Seimo nario pareigos.

Dar kitos Seimo nario konstitucinės pareigos Konstitucijoje yra formuluojamos kaip tam tikri Seimo nariui taikomi apribojimai.

Seimo nariai, užimantys Konstitucijoje tiesiogiai nurodytas pareigas Seime be Seimo nario, kaip Tautos atstovo, pareigų, turi ir kitas Konstitucijoje expressis verbis nurodytas pareigas (kartu ir atitinkamas teises).

Seimo nario imunitetas ir veiklos aprūpinimas.

42

Galime išskirti tokią konstitucinių Seimo nario darbo

Seime bei kitos parlamentinės veiklos garantijų sistemą:

1.Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalis.

2.Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis.

3.Konstitucijos 74 straipsnis.

4.Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis.

5.Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalis.

43

Seimo nario imunitetas:

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti

traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali

būti kitaip suvaržoma jo laisvė. (Konstitucijos 62 str. 2 d.)

Seimo nario indemnitetas:

Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime negali

būti persekiojamas. Tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą

jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

(Konstitucijos 62 str. 3 d.)

Seimo nario įgaliojimų netekimo konstituciniai pagrindai.

44

Konstitucijos 63 str. numato, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktasis Seimas;

2) jis miršta;3) atsistatydina;4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso

tvarka;6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai

pažeidžiamas rinkimų įstatymas;7) pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo

su Seimo nario pareigomis;8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

3 tema. SEIMO STRUKTŪRA

1. Seimo komitetai ir komisijos. 2. Seimo pirmininkas.3. Seimo valdyba.4. Seniūnų sueiga.5. Seimo narių frakcijos, mišrios ir laikinosios

grupės.6. Seimą aptarnaujantys padaliniai.

45

6 tema. ĮSTATYMŲ LEIDYBOS TEISINIS REGULIAVIMAS

1. Subjektai, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

2. Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų registravimas.3. Įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų pateikimas

Seimo posėdyje.4. Įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame

komitete.5. Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje.6. Įstatymo priėmimas Seimo posėdyje.7. Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo

svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje.8. Konstitucijos keitimas ir konstitucinių įstatymų

projektų svarstymas ir priėmimas Seimo posėdyje. 9. Įstatymų pasirašymas, skelbimas, įsigaliojimas.

46

7 tema. SEIMO PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA

1. Seimo priežiūrinės veiklos teisiniai pagrindai.

2. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų atskaitomybė Seimui.

3. Seimo narių rašytiniai klausimai ir paklausimai.

4. Interpeliacija ir nepasitikėjimas Vyriausybe.

47

8 tema. APKALTOS PROCESO TEISINIAI PAGRINDAI

1. Apkaltos proceso samprata.2. Apkaltos proceso konstituciniai pagrindai.3. Subjektai, turintys teisę siūlyti pradėti

apkaltos procesą Seime.4. Specialios tyrimo komisijos sudarymo

tvarka, jos įgaliojimai.5. Apkaltos proceso Seime sudedamosios

dalys.6. Asmens, pripažinto kaltu, pašalinimas iš

pareigų.

48