Administracinė teisė

Administracin÷s teis÷s kursas.............................................................................................................................. 2 Bendrieji administracin÷s teis÷s teorijos klausimai .......................................................................................... 2

1. Administracin÷s teis÷s paskirtis ir vieta Lietuvos teis÷s sistemoje ............................................................ 2 2. Pozityvin÷s administracin÷s teis÷s sistema ................................................................................................ 2 3. Dabarties Lietuvos administracin÷s teis÷s jurisprudencinis apibr÷žimas (definicija) ................................ 3 4. Formalusis (pozytivistinis) administracin÷s teis÷s turinys – teis÷s normos ............................................... 4

Administracin÷s teis÷s normos samprata ir požymiai .......................................................................... 4 Administracin÷s teis÷s normų kūr÷jai (administracin÷s teis÷daros subjektai) .................................... 4 Administracinių normų rūšys (grupavimas)......................................................................................... 5 Administracin÷s teis÷s normos struktūra.............................................................................................. 6 Administracin÷s teis÷s normų įgyvendinimas....................................................................................... 6 Administracin÷s teis÷s normų įgyvendinimo forma – administraciniai teisiniai santykiai.................. 6 Administracinių teisinių santykių rūšys................................................................................................ 7 Administracinių teisinių santykių konstatavimas (kvalifikavimas)....................................................... 7

5. Humaniškasis administracin÷s teis÷s turinys – teis÷s principai ir pozityvinę administracinę teisę koreguojantys (optimizuojantys) Lietuvos teismų sprendimai......................................................................... 7

Pozityvin÷s administracin÷s teis÷s nepakankamumas, jo priežastys.................................................... 7 Administracin÷s teis÷s principų samprata ir grupavimas .................................................................... 8 Administracin÷s teis÷s principų turinys................................................................................................ 9 Administracin÷s teis÷s principų taikymo galimyb÷s ir ribos.............................................................. 11 Teismų aktai kaip administracin÷s teis÷s forma................................................................................. 11

Administracin÷s teis÷s institutai........................................................................................................................ 12 6. Administracin÷s teis÷s institutų samprata ir klasifikacija ........................................................................ 12

Administracin÷s teis÷s institutų samprata.......................................................................................... 12 Administracin÷s teis÷s institutų grupavimas ...................................................................................... 13

7. Lietuvos viešosios administracijos subjektų sistema ............................................................................... 13 Lietuvos viešosios administracijos samprata ..................................................................................... 13 Lietuvos viešosios administracijos subjektai...................................................................................... 13 Lietuvos respublikos valstyb÷s tarnybos santykių reglamentavimas.................................................. 14

8. Administracin÷s veiklos santykių teisinis reglamentavimas .................................................................... 14 Viešasis administravimas ir administracin÷ veikla: sąvokų ir turinio netapatumas.......................... 14 Administracinio reglamentavimo funkcijos norminimas (reguliavimas). Norminiai ir individualūs administraciniai teis÷s aktai ir jų teis÷tumo sąlygos.......................................................................... 15 Norminio ir individualaus administracinio akto teis÷tumo sąlygos................................................... 16 Vidaus administravimo veiklos teisinis reglamentavimas.................................................................. 17 Viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcija............................................................................ 17 Administracinių paslaugų teikimas kaip viešojo administravimo funkcija ........................................ 17 Kontrol÷s funkcija kaip administracin÷s veiklos forma ..................................................................... 18 Reagavimo į teis÷s pažeidimus funkcija, kaip administracin÷s veiklos forma ................................... 18 Baudimo funkcija kaip administracin÷s veiklos forma....................................................................... 19 Atsakomyb÷s taikymo teis÷tumo sąlygos ............................................................................................ 20

9. Administracinių ginčų institutas (ginčų santykių reglamentavimas) ....................................................... 20 Administracinių ginčų samprata ir grupavimas................................................................................. 20 Subjektai, kuriems įstatymų priskirta nagrin÷ti administracinių ginčų bylas.................................... 21

10. Viešojo administravimo subjektų valdymo aktai ir jų ginčijimas ............................................................ 22 Respublikos Prezidento ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valdymo aktai, jų ginčijimas........ 22 Vyriausyb÷s valdymo aktai ir jų ginčijimas........................................................................................ 22 Ministro pirmininko valdymo aktai ir jų ginčijimas........................................................................... 23 Ministerijų (ministrų) valdymo aktai ir jų ginčijimas ........................................................................ 23 Įstaigų prie ministerijų vadovų teis÷s aktai........................................................................................ 23 Vyriausyb÷s įstaigos (įstaigos prie Vyriausyb÷s) ............................................................................... 23 Apskričių administravimo subjektų valdymo aktai ir jų ginčijimas ................................................... 23 Savivaldybių administraciniai subjektai ir jų ginčijimas ................................................................... 24

Administracin÷s teis÷s metodologiniai klausimai ............................................................................................ 24 11. Teisingo administracin÷s teis÷s taikymo kliūtys ...................................................................................... 24 12. Teisingo administracin÷s teis÷s taikymo kliūčių įveikimo būdai............................................................. 25

Priedai.................................................................................................................................................................. 27 Egzaminui....................................................................................................................................................... 27

© Jovita Valatkait÷, 2007 1 (29)

Schema ........................................................................................................................................................... 28


Administracin÷s teis÷s kursas

1. Bendrieji teorijos klausimai: � Administracin÷s teis÷s samprata; � Administracin÷s teis÷s turinys;

2. Administracin÷s teis÷s institutų analiz÷ 3. Administracin÷s teis÷s metodologijos klausimai (aiškinimo metodai ir taisykl÷s, analogija)

Bendrieji administracin÷s teis÷s teorijos klausimai

1. Administracin÷s teis÷s paskirtis ir vieta Lietuvos teis÷s sistemoje

Bendriausia prasme, administracin÷s teis÷s paskirtis yra reglamentuoti žmonių tarpusavio santykius viešojo valdymo srityje. Konkretesniu požiūriu, administracin÷s teis÷s paskirtis – teis÷s normų pagalba nustatyti leidžiamą, privalomą ar draudžiamą administracin÷s teis÷s subjektų elgesį.

1) Nustatyti, kas leidžiama, privaloma ar draudžiama piliečiams, Lietuvos gyventojams, ūkio subjektams, viešojo valdymo institucijoms.

2) Nustatyti, kas leidžiama, privaloma ar draudžiama viešosios administracijos subjektams jų santykiuose su piliečiais, kitais Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, ūkio subjektais, piliečių asociacijomis, taip pat viešosios administracijos subjektų tarpusavio santykiuose.

3) Nustatyti, kas įgaliotas išspręsti konfliktus (administracinius ginčus) tarp asmenų ir viešosios administracijos subjektų, taip pat ginčus tarp pačių viešosios administracijos subjektų.

Konstitucin÷ teis÷ (Konstitucija, KT nutarimai)

Administracin÷ teis÷ CT BT DT Kt.

Administracin÷ teis÷ yra šaka, kurioje įgyvendinama daugiausia Konstitucijos normų ir principų (tai dešinioji KT ranka). Administracin÷ teis÷ turi tarnybinę paskirtį, ji tarnauja realiam Konstitucijos normų ir principų taikymui. Administracin÷ teis÷ n÷ra savarankiška teis÷s šaka.

Konstitucijos norma ∞

Įstatymas ∞

Poįstatyminis norminis aktas (Vyriausyb÷s nutarimai, ministrų norminiai įsakymai, Vyriausyb÷s įstaigų vadovų norminiai įsakymai ir jais tvirtinami kiti įsakymai, Savivaldybių tarybų norminiai

sprendimai ir jais tvirtinami kiti teis÷s aktai)

Jei yra Konstitucijos norma, turi būti ir tą normą įgyvendinantis įstatymas (pvz. peticijos teis÷). Įstatymas, kuris yra konkretesnis, nei Konstitucijos norma, neišsprendžia visų problemų. Kad normas būtų galima realiai įgyvendinti, reikia priimti įstatymo sąlygas ir tvarką reglamentuojančius poįstatyminius aktus. Administracin÷ teis÷ apima viešąjį valdymą (administravimą) ir į ją įeina įstatymai bei poįstatyminiai aktai. Tai galima vadinti konkretizuota, „realia“ Konstitucija.

Vietos savivaldos įstatymas ∞

Savivaldyb÷s tarybos darbo reglamentas Mero nuostatai

Savivaldyb÷s administracijos nuostatai Seniūnijų nuostatai

2. Pozityvin÷s administracin÷s teis÷s sistema

Kaip dalijama administracin÷ teis÷? Pagal normų paskirtį išskiriama:

1) Materialin÷ administracin÷ teis÷. Šios normos nustato administracinių teisinių santykių dalyvių teises, pareigas, teisinius įgaliojimus bei teisinius įpareigojimus.

2) Proceso administracin÷ teis÷. Šios normos n÷ra savarankiškos, nes jų paskirtis – sudaryti sąlygas materialin÷ms normoms įgyvendinti. Šių normų paskirtis – tarnybin÷. Tokių normų visuma sudaro administracinę proceso teisę.


Pagal normų bendrumo lygį (specializaciją) skiriama:

1) Bendroji administracin÷ teis÷. Apima tokias normas, kurios yra taikomos visose viešųjų administracinių santykių srityse, nepriklausomai nuo santykių pobūdžio (pvz. ekologinius, mokesčių, muito ir kt. santykius). Yra normų, reglamentuojančių valdymo aktų leidybą, jų teis÷tumo sąlygas ir kt., jų visuomet turi būti paisoma.

2) Specialioji administracin÷ teis÷. Jai galima prisikirti finansų, mokesčių teisę, ekologinę teisę, policijos teisę, statybos teisę, kt.

Normos skirstomos į institutus pagal reguliuojamų viešojo valdymo ir su jais susijusių santykių grupes (specifiką):

1) Normos, reglamentuojančios viešojo administravimo subjektų sistemą, jų subordinacinius, koordinacinius ryšius, kompetenciją, taip pat valstyb÷s tarnybos santykius („organizacinis“ institutas).

2) Teis÷s normos, reglamentuojančios administracinę veiklą. Labai platus institutas, administracin÷ veikla turi labai daug išraiškos formų („administracin÷s veiklos“ institutas).

3) Normos, reglamentuojančios asmenų konfliktų su viešąja administracija sprendimą („administracinių ginčų“ institutas).

3. Dabarties Lietuvos administracin÷s teis÷s jurisprudencinis apibr÷žimas (definicija)

Dažnas yra įstatyminis apibr÷žimas t.y. kai įstatymo pradžioje nustatoma tam tikra žodžių reikšm÷. Dabarties Lietuvos administracin÷ teis÷ yra Lietuvos viešosios teis÷s dalis, kurią sudaro pozityvin÷s teis÷s normos, bendrieji teis÷s principai ir pozityvines normas aiškinantys bei koreguojantys teismų aktai, nustatantys:

1. Kaip turi būti organizuota Lietuvos viešoji administracija ir valstyb÷s tarnyba; 2. Kaip turi būti vykdoma administracin÷ veikla (jos formos); 3. Kas turi įgaliojimus išspręsti asmenų ir viešosios administracijos konfliktus.

Pozityvin÷s teis÷s normos dabartin÷je teis÷s sistemoje negali atspind÷ti administracin÷s teis÷s, nes administracinių teis÷s aktų kūr÷jai priima neteis÷tus ir neteisingus asmens, valstyb÷s ir visuomen÷s požiūriu aktus. Neteisingų normų negalima taikyti, tai suponuoja netinkamo sprendimo pri÷mimą. Tod÷l reikia ieškoti problemos sprendimo. Tai galima padaryti įvedant bendrųjų teis÷s principų taikymą. Viena iš jų funkcijų administracin÷s teis÷s atžvilgiu yra teis÷kūros subjektų orientavimas, teisingų administracin÷s teis÷s normų taikymas teis÷s pažeid÷jui. Trečias sampratos elementas – teismų aktai. Administracin÷s teis÷s atžvilgiu, reikšmingi apygardų administracinių bei vyriausiųjų administracinių teismų aktai, Konstitucinio teismo jurisprudencija, aukštesniųjų bendrosios kompetencijos teismų precedentai. Administracin÷s teis÷s samprata apima 3 elementus, taigi negalima jos laikyti vien pozityvin÷s teis÷s sistema.

1. Viešoji administracija – valstyb÷s institucijos, pareigūnai, kuriems įstatymai suteikia viešojo administravimo įgaliojimus. Viešoji administracija yra organizuota į tam tikrą sistemą, pagrįstą subordinaciniais ryšiais (Ministras pirmininkas fl ministrai fl įstaigos prie ministerijų).

2. Administracin÷s veiklos reglamentavimas. Šie santykiai iš anksto turi būti reglamentuoti teis÷s normomis. Pagrindin÷s administracin÷s veiklos formos:

administracinis reglamentavimas; vidaus administravimas; viešųjų paslaugų teikimo administravimas; administracinių paslaugų teikimas; administracin÷s kontrol÷s veiksmai; administracin÷ kardomoji veikla; administracinio baudimo veikla.

3. Administracinių ginčų (konfliktų) santykiai:

administraciniai ginčai (įprastine prasme, pvz. su pareigūnu); mokestiniai ginčai; tarnybiniai ginčai; rinkimų ginčai;

Šiaip visi šie ginčai sprendžiami ikiteismine tvarka, bet galutin÷ instancija yra Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas. Taigi ginčų sprend÷jai yra administraciniai teismai. Tai nustato ABTĮ. Administracinių ginčų santykiuose subsidiariai taikomos civilin÷s bei darbo teis÷s normos (dažniausiai).


Egzistuoja santykis ir su BT, nes dažnai vyksta AT ir BT normų konkurencija (kurios šakos normą taikyti įvykus pvz, eismo įvykiui).

Administracin÷ teis÷ yra pozityvinių teis÷s normų, bendrųjų teis÷s principų ir pozityvinę teisę aiškinančių bei koreguojančių teismų aktų visuma, nustatanti:

1. Kam ir kokie yra suteikti įgaliojimai ir nustatyti teisiniai įpareigojimai reikalauti iš administracin÷s teis÷s subjektų tokio elgesio, kuris nebūtų priešingas asmens, visuomen÷s ir valstyb÷s interesams.

2. Kam ir kokie yra suteikti įgaliojimai ir nustatyti teisiniai įpareigojimai reaguoti, jeigu administracin÷s teis÷s subjektai elgiasi priešingu asmens, valstyb÷s ar visuomen÷s interesams būdu.

3. Kam ir kokie suteikti įgaliojimai ir nustatyti teisiniai įpareigojimai išspręsti ginčus, jei tokie kyla tarp reikalaujančiųjų ne priešingo asmens, valstyb÷s ar visuomen÷s interesams elgesio ir šio reikalavimo nepaisančiųjų administracin÷s teis÷s subjektų.

4. Formalusis (pozytivistinis) administracin÷s teis÷s turinys – teis÷s normos

Administracin÷s teis÷s normos samprata ir požymiai

Administracin÷s teis÷s norma – tai valstyb÷s institucijų ir savivaldybių administravimo subjektų nustatyta (priimta) administracin÷s teis÷s subjektams skirta oficiali bendro pobūdžio elgesio taisykl÷, leidžianti, įpareigojanti ar draudžianti veikimą, nepriešingą (priešingą, jei draudžianti) asmens, visuomen÷s ar valstyb÷s interesams.

Administracin÷s teis÷s normos požymiai:

Tai administracin÷s teis÷s subjektams skirta elgesio taisykl÷. Konkrečiau, tai būtų asmenims, asmenų grup÷ms, viešojo administravimo subjektams, taip pat administracinius ginčus sprendžiančioms institucijoms skirta elgesio taisykl÷. Reglamentuoja normų subjektų elgesį viešojo valdymo srityje.

Tai oficiali elgesio taisykl÷. Tai reiškia, kad teis÷s normas priima ir paskelbia įstatymų įgaliotos valstybin÷s ir savivaldybių institucijos ar vienasmeniškai įstatymų įgalioti pareigūnai. Administracines normas kuria Seimas, Prezidentas, Vyriausyb÷ (in corpore), ministrai, Vyriausyb÷s įstaigų vadovai, įstaigų prie ministerijų vadovai, apskričių viršininkai, savivaldybių administravimo subjektai ir kiti įstatymų tą daryti įgalioti teis÷s subjektai. Nustatyti administracines nuobaudas galima tik įstatyminiu lygiu.

Bendro pobūdžio elgesio taisykl÷. Norma galioja neindividualizuotam teis÷s subjektui, o tam tikrai subjektų grupei.

Administracin÷s teis÷s taikoma nenustatytą skaičių kartų, tai yra tiek, kiek to reikalauja aplinkyb÷s.

Administracin÷s teis÷s normų kūr÷jai (administracin÷s teis÷daros subjektai)

1) LR Seimas. Jis leidžia įstatymus ir tai yra pagrindin÷ jo funkcija. Didžioji dalis išleistų įstatymų yra priskirtini administracinei teisei. Administracin÷s teis÷s įstatymais yra įgyvendinama didžioji dalis normų. Galima skirti du Seimo administracin÷s teis÷kūros atvejus:

Kai išleisti įstatymą Seimą įpareigoja Konstitucija. Kai Seimas administracinį įstatymą priima savarankiškai (Konstitucijoje nenurodyta tokį įstatymą

priimti). Šie įstatymai priimami Seimo nuožiūra, kai manoma, kad reikia reglamentuoti tam tikrą gyvenimo sritį.

2) Valstyb÷s Prezidentas. Išleidžia norminius teis÷s aktus dažniausiai Prezidento kanceliarijos valdymo klausimais. Prezidentas yra labai silpnas administracin÷s teis÷s kūr÷jas, nes Konstitucija paveda jam kitokią misiją, tod÷l kurti teisę prezidentas turi labai ribotus įgaliojimus.

3) Vyriausyb÷ (in corpore). Ministras pirmininkas savarankiškai teis÷s nekuria. Seimo įstatymai yra gana bendro pobūdžio teis÷s aktai, kad būtų galima juos taikyti ir įgyvendinti, reikalingi konkretesni teis÷s aktai. Vyriausyb÷ priima pos÷džiuose nutarimus, siekdama įgyvendinti administracin÷s teis÷s įstatymus, kuriuos priima Seimas. Seimas priimdamas įstatymą nurodo Vyriausybei išleisti poįstatyminius aktus, reikalingus to įstatymo įgyvendinimui. Jei Vyriausyb÷ neišleidžia tokių aktų, įstatymas negali normaliai funkcionuoti. Vyriausyb÷s teis÷kūra gali būti suformuota ir abstraktesniu pavidalu, pvz. Vyriausyb÷s įstatyme nurodyta, kad ji turi patvirtinti ministerijų (reorganizuotų ar naujai įsteigtų) nuostatus. Dar vienas atvejis – kai Vyriausyb÷ norminiu aktu (Vyriausyb÷s darbo reglamentu) nustato savo pačios veiklą.


4) Ministerijų (ministrų) leidžiami norminiai teis÷s aktai. Ministerijų leidžiami aktai yra pasirašomi ministro pirmininko. Ministrai leidžia norminius aktus pagal savo valdomą sritį tada, kai tai daryti jam paveda įstatymai ar Vyriausyb÷s nutarimai.

5) Vyriausyb÷s įstaigų vadovai. Kaip ir ministrų atveju norminius teis÷s aktus pagal savo valdomą sritį išleidžia tada, kai tai įgalioja įstatymai ar Vyriausyb÷s nutarimai.

6) Įstaigų prie ministerijų vadovai. Jie taip pat leidžia norminius teis÷s aktus tik įgalioti aukštesn÷s galios teis÷s aktų, nustatančių šių įstaigų vadovų kompetenciją.

7) Apskričių viršininkai. Jie, kaip ir Respublikos Prezidentas, n÷ra ryškūs administracin÷s teis÷s kūr÷jai, daugiausia jie priima individualius teis÷s aktus. Įstatymų numatytais atvejais savo įsakymu patvirtina ir kai kuriuos norminius aktus, pvz. savo administracijos nuostatus.

8) Savivaldybių administravimo subjektai. Jie administracinę teisę kuria tuo atveju, kai juos įgalioja vietos savivaldos įstatymas, pvz. kuria kokias nors taisykles.

9) Kiti subjektai. Lietuvos bankas. Egzistuoja banko valdyba, kuri gali leisti norminius sprendimus bankininkyst÷s klausimais. Šie sprendimai yra skelbiami „Valstyb÷s žiniose“. Ryšių reguliavimo tarnyba. Be kitų įgaliojimų gali leisti taisykles telekomunikacijų ir kt. srityse ir tai bus administracinis teis÷s aktas. Valstybin÷ lietuvių kalbos komisija. Leidžia kalbos norminimo ir kitokias taisykles.

10) Teismų sprendimai.

Administracinių normų rūšys (grupavimas)

Kai teigiama, kad administracin÷ teis÷ yra griežta teis÷s šaka, turima galvoje, kad veiksmai būna taikomi vienašališkai (atsisakoma išduoti licenciją, nubaudžiamas pažeid÷jas) – nepriklausomai nuo kitos šalies noro ar nenoro. Kitose teis÷s šakose sprendimai priimami šalių susitarimu. Šiuo požiūriu administracin÷ teis÷ yra griežtesn÷ nei privatin÷ teis÷, tačiau administracinę teisę sudaro ne vien imperatyvios teis÷s normos. Pirmas normų skirstymo pagrindas – pagal tai, kaip teis÷s normoje suformuluota elgesio taisykl÷:

„Griežtos“, jas vienija imperatyvumas: � įpareigojančios; � draudžiančios (ATPK specialioji dalis);

„Lanksčios“, jas vienija dispozityvumas: � leidžiančios; � rekomendacin÷s; � skatinančios.

Pirma imperatyvumo nesilaikymo pasekm÷ – rezultatas, sukurtas pažeidžiant imperatyviąją teis÷s normą yra neteis÷tas. Imperatyviosios normos neaiškintinos plečiamai. Rekomendacin÷s normos yra tokios pat lanksčios, kaip ir leidžiančios. Rekomendacinių normų nevykdymo pasekmių n÷ra, jei subjektas neturi galimybių, galima normos ir netaikyti.

Pagal normų paskirtį administracin÷s teis÷s normos skirstomos į:

Materialines. Tai tokios, kurios nustato administracin÷s teis÷s subjektų teises, pareigas, teisinius įgaliojimus ir teisinius įpareigojimus. Jos taip pat nustato viešojo administravimo subjektų kompetenciją (ką jie įgalioti ir teisiškai įpareigoti daryti, kokie jų funkcijos ir uždaviniai). Juridinių subjektų elgesį reglamentuoja draudžiančios, leidžiančios ar įpareigojančios materialin÷s normos.

Procesines. Jos n÷ra savarankiška normų rūšis tuo požiūriu, kad procesinių normų pagalba yra įgyvendinamos materialin÷s normos.

Procedūrines. Skirtos viešojo subjekto vidaus organizacinei veiklai.

Materialin÷s normos turi pirmumą prieš procesines: tai, kas n÷ra suformuluota materialin÷je teis÷s normoje, negali atsirasti procesin÷je teis÷s normoje.

Pagal normos tikslus:

Definicin÷s normos. Platesnę socialinių santykių sritį reglamentuojančiuose įstatymuose dažnai pateikiamos definicijos. Šių normų įtvirtinimas įstatymuose reikalingas, kad būtų teisingai taikomi administracin÷s teis÷s aktai.


Deklaratyviosios normos. Jos atsispindi įstatymo preambul÷je, reikalingos taikant teisę. Įstatymo preambul÷je būna nustatyti įstatymo tikslai, kuriuos formuluoja įstatymų leid÷jas. Administracinio ginčo byloje teismas atsižvelgia į įstatymo preambulę, jei kuris nors straipsnis n÷ra aiškus.

Administracin÷s teis÷s normos struktūra

Teis÷s normos struktūrą sudaro: hipotez÷, dispozicija ir sankcija. Administracin÷s teis÷s normas taip pat turi šiuos elementus. Administracin÷s teis÷s norma gan dažnai turi sankciją. Sankcija gali būti randama ir kitos teis÷s normos tekste. Specialiojoje ATPK dalyje suformuotos konkrečios sankcijos.

Normos struktūra: Jei ... tai ... priešingu atveju ... .

Teis÷s normos struktūra ne visada yra vienodai interpretuojama. ATPK specialiojoje dalyje įtvirtintos normos yra formuluojamos taip:

x taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo ... iki ... .

Pirmas variantas: hipotez÷ – „x taisyklių pažeidimas“, dispozicija – „užtraukia“, sankcija – „nuo ... iki ...“. šis variantas nelabai teisingas, nes tada reikia įtraukti ir valstyb÷s institucijas.

Antrasis variantas: normos hipotez÷ – „x taisykl÷s“, dispozicija – „x taisyklių nepažeidimas“, sankcija – „bauda nuo ... iki ...“. Jei yra x taisykl÷s, jų reikia laikytis, priešingu atveju gali būti paskirta bauda. Anot prof. Piesliako kai kurios BK normos neturi hipotez÷s, jos turi tik dispoziciją ir sankciją, hipotez÷ nurodyta bendrojoje kodekso dalyje. ATPK situacija panaši, taigi ir normų struktūra mažai kuo skiriasi nuo baudžiamosios teis÷s normų.

Administracin÷s teis÷s normų įgyvendinimas

Administracin÷s teis÷s norma laikoma įgyvendinta, kai pasiekiamas normoje užprogramuotas tikslas. Administracin÷s teis÷s, kaip ir kitų, tikslai yra padaryti gyvenimą ir visuomeninius santykius geresnius. Administracin÷s teis÷s normų įgyvendinimo būdai:

Teis÷s normos reikalavimų laikymasis. Tai paprasčiausias administracin÷s teis÷s normos įgyvendinimo būdas, nes tiesiog reikia normoje nustatytos taisykl÷s nepažeidin÷ti.

Teis÷s normos vykdymas. Nuo laikymosi skiriasi tuo, kad teis÷s normos administracin÷s teis÷s subjektui paveda konkrečią pareigą, nustato imperatyvią elgesio taisyklę ir teis÷s subjektas privalo tą reikalavimą įvykdyti susiklosčius atitinkamoms aplinkyb÷ms.

Teis÷s normos panaudojimas. Nukent÷jus nuo pareigūno veiksmų ar neveikimo, galima tokį neteis÷tą elgesį skųsti, taip įgyvenama normoje nustatyta galimyb÷. Šiuo būdu įgyvendinamos dispozityvios normos.

Teis÷s normos taikymas. Tai sud÷tingiausias administracin÷s teis÷s normos įgyvendinimo būdas:

� Teis÷s normą taikyti turi teisę tik įstatymų įgalioti teis÷s subjektai, tai atlikus kitam subjektui bus nepaisoma kompetencijos. ATPK yra išvardyti subjektai ir institucijos, galinčios taikyti ATPK įtvirtintas normas, tai yra: apylinkių teismai ar teis÷jai, administracinę teisę įpareigoti taikyti seniūnijų kaimo vietov÷se seniūnai, tokį įgaliojimą turi administracin÷s komisijos prie savivaldybių tarybų, policijos ir kitų valstybinių įstatymo įgaliotų institucijų pareigūnai (tokių institucijų yra apie 50).

� Taikant administracin÷s teis÷s normą turi būti paisoma įstatymuose nurodytų procesinių ar procedūrinių reikalavimų (normų).

� Taikant administracin÷s teis÷s normą priimamas teis÷s taikymo aktas, t.y. individualus rašytinis procesinis dokumentas.

Administracin÷s teis÷s normų įgyvendinimo forma – administraciniai teisiniai santykiai

Administracinis teisinis santykis – tam tikrų faktų pagrindu susiformavęs administracin÷s teis÷s subjektų ryšys, reiškiantis abipuses teises ir pareigas, kurio pagalba yra įgyvendinamos draudžiančios, leidžiančios ar įpareigojančios administracin÷s teis÷s normos. Administracinio teisinio santykio požymiai susidaro tam tikrų aplinkybių pagrindu, tos aplinkyb÷s vadinamos juridiniais faktais. Šie požymiai:

Administraciniai teisiniai santykiai susiklosto viešojo valdymo santykių sferose. Tų sferų, kaip ir jose dalyvaujančių subjektų, yra daugyb÷. Administraciniai teisiniai santykiai gali susiklostyti tarp pačių


viešojo administravimo subjektų, tarp viešosios administracijos pareigūno ir asmens gyvenančio ne Lietuvoje. Tačiau administraciniai santykiai negali susiklostyti tarp pačių piliečių, viena iš santykio šalių privalo būti viešojo administravimo pareigūnas.

Administracinio teisinio santykio turinį sudaro to santykio šalių, subjektų, dalyvių abipus÷s teis÷s ir pareigos.

Administracinių teisinių santykių rūšys

Subordinaciniai administraciniai teisiniai santykiai (grindžiami pavaldumu). Pavaldumas būna dvejopas: organizacinis administracinis pavaldumas (pvz. ministras pirmininkas įpareigoja ministrą) ir įprastinis administracinis pavaldumas (nesiejamas su organizacija, pvz. visi asmenys yra pavaldūs kelių eismą prižiūrinčiam pareigūnui).

Lygiagretūs administraciniai teisiniai santykiai. Čia jokio pavaldumo nerandame. Pvz. parašome ministerijai raštą pateikti informaciją apie jos veiklą. Šioje situacijoje niekas n÷ra pavaldus, bet ministerija turi pareigą argumentuotai į raštą atsakyti.

Sud÷tiniai administraciniai teisiniai santykiai.

Administracinių teisinių santykių konstatavimas (kvalifikavimas)

Teisiniai santykiai būna įvairūs: konstituciniai, civiliniai, darbo, baudžiamieji ir kt. Kalbame apie administracinius teisinius santykius. Kod÷l svarbu nustatyti, ar teisinis santykis, susiklostęs teisinio fakto pagrindu tarp dviejų subjektų yra administracinis teisinis santykis? Jei d÷l tokio teisinio santykio iškiltų konfliktas, tada būtų svarbu žinoti, kas (kuri institucija) konfliktą tur÷tų spręsti.

Kaip nustatyti ar konkretus santykis yra administracinis teisinis santykis? Vienas iš požymių yra tai, kad viena iš teisinio santykio šalių yra viešojo administravimo subjektas. Šis kriterijus n÷ra vienintelis, būna taip, kad turime viešojo administravimo subjektą, tačiau konkretus santykis n÷ra administracinio pobūdžio. Tod÷l antrasis požymis yra objektas (dalykas – asmens interesai ar kt.), d÷l kurio kilo teisinis santykis ir d÷l kurio kilo ginčas. Kartais ne taip lengva pasakyti net ir pagal abu esančius požymius, kokios prigimties yra kilęs santykis. Egzistuoja teis÷jų kolegija, į kurią įeina administracinio teismo teis÷jai ir LAT civilinių bylų skyriaus teis÷jai. Iškilus neaiškumui, kokios prigimties yra ginčas bei kas tur÷tų jį spręsti, teis÷jų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, priima nutartį ar byla teisminga bendrosios kompetencijos, ar administraciniam teismui. Kokios bylos yra viešojo valdymo, galima sužinoti iš viešojo valdymo įstatymo.

5. Humaniškasis administracin÷s teis÷s turinys – teis÷s principai ir pozityvinę administracinę teisę koreguojantys (optimizuojantys) Lietuvos teismų sprendimai

Pozityvin÷s administracin÷s teis÷s nepakankamumas, jo priežastys

Jei įstatymai ir poįstatyminiai teis÷s aktai būtų idealūs, būtų galima d÷ti lygyb÷s ženklą tarp įstatymų ir administracin÷s teis÷s. Deja, to beveik neįmanoma pasiekti, nes administracin÷s teis÷s kūr÷jai turi daug interesų (pvz. turtiniai interesai). Šių interesų veikiami pozityvin÷s administracin÷s teis÷s kūr÷jai kuria neteisingus ar netobulus įstatymus. Poįstatyminiai aktai taip pat neišvengia interesų įtakos. Dabartiniai administracin÷s teis÷s įstatymai n÷ra socialiai teisingi, tod÷l pozityviniai įstatymai negali atspind÷ti visos administracin÷s teis÷s. Tod÷l tenka kalb÷ti apie tokią administracin÷s teis÷s dalį, kaip „humaniškąją administracinę teisę“. Tai socialiai teisinga teis÷ ir socialiai teisingas jos taikymas asmenims, piliečiams.

Lobizmas yra veikla, kuria stengiamasi paveikti įstatymų leidybą, kad ji labiau atitiktų verslininkų ar kitų visuomen÷s grupių interesus. Ši veikla yra legalizuota lobizmo įstatymu. Labai negerai yra, kai lobistai paveikia įstatymų leid÷jus, kad šie tenkintų siauros žmonių grup÷s interesus. Tokiu atveju, sukuriama neigiama įtaka įstatymų leid÷jams.

Pozityvin÷ administracin÷ teis÷ remiasi etatistine (pozityvistine) teis÷s samprata, kurios pagrindiniai postulatai yra tokie:

Įstatymas ir teis÷ – tai tas pats. Teis÷ ir moral÷ – nebūtinai susijusios kategorijos. Teis÷ yra tai, kas yra, priimta, o ne tai, kas tur÷tų būti.


Prigimtin÷s teis÷s postulatai:

Žmogaus teis÷s ir laisv÷s yra prigimtin÷s. Žmogaus teis÷s ir laisv÷s egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar jas įtvirtina valstyb÷s teis÷. Teis÷ neatskiriama nuo moral÷s.

Humaniškoji administracin÷s teis÷s pus÷ – tai bendrieji teis÷s principai ir teismų sprendimai, kurie parodo žmogaus teises.

Priežastys, kod÷l administracin÷ teis÷ n÷ra tobula:

Kai kurių įstatymų leid÷jų neprofesionalumas. Lobistin÷ veikla. Atsainus įstatymų leid÷jo požiūris į savo pareigas. Įstatymų pri÷mimas skubos ir ypatingos skubos tvarka.

Administracin÷s teis÷s principų samprata ir grupavimas

Teis÷s principai – tai fundamentin÷s id÷jos, vertybin÷s orientacijos, grindžiamos žmogaus teisių ir laisvių gerbimu ir kuriomis privalu vadovautis tiek kuriant pozityvinę teisę, tiek taikant jos normas. Terminas „administracin÷s teis÷s principai“ yra sąlygiškas, nes ši teis÷s šaka iš esm÷s neturi specifinių principų, ji remiasi konstituciniais principais.

Determinaciniai konstituciniai principai derina, kaip statutin÷ teis÷ (įstatymai) dera su konstitucine teise, o ne kaip konstitucin÷s teis÷s normos dera vienos su kitomis. Pagrindiniai determinaciniai principai:

1. Demokratija ir suverenitetas (neapibendrina visų Konstitucijos nuostatų); 2. Pilietin÷ visuomen÷ (nevienodai suprantamas, daugelis Konstitucijos nuostatų n÷ra su juo tiesiogiai

susijusios); 3. Valdžių padalijimas (jam neegzistuojant vis tiek įmanomas teis÷s viešpatavimas; elementai: valdžių

atskyrimas ir savarankiškumas; valdžių pusiausvyra; valdžių sąveika); 4. Pasaulietin÷ valstyb÷ (n÷ra privalomos pažiūrų sistemos valstyb÷je); 5. Valstyb÷s socialin÷ orientacija (valstyb÷ pagal išgales sprendžia socialines problemas); 6. Valstyb÷s geopolitin÷ orientacija (negatyvusis aspektas – nesijungimas į postsovietines rytų

sąjungas, pozityvusis – 47 str., europin÷ ir transatlantin÷ integracija).

Determinaciniai konstituciniai principai – orientyras kitoms Lietuvos teis÷s šakoms, tarp jų ir administracinei. Didžioji dalis konstitucinių principų kilo iš prigimtin÷s teis÷s mokyklos.

Bendrieji teis÷s principai:

1) Teisingumas; 2) Protingumas; 3) Humaniškumas; 4) Proporcingumas; 5) Sąžiningumas; 6) Viešumas.

Administracinei teisei artimesni principai. Vienas iš jų – gero viešojo administravimo principas, jo turinį sudaro:

1) Principai, įtvirtinti AĮ; 2) Valstyb÷s tarnybos principai; 3) Valstyb÷s tarnautojų principai; 4) Policijos veiklos principai; 5) VSAT veiklos principai; 6) Mokesčių teis÷s principai; 7) Vietos savivaldos principai.

Pagal principų atliekamas funkcijas:

1) Administracin÷s teis÷daros principai (administracin÷s teis÷s kūrimui reikšmingi principai). Tokiems principams gal÷tų būti priskiriami:

� Konstitucijos ir įstatymų viršenyb÷s principas; � Administracin÷s teis÷s kūr÷jų profesionalumas, sąžiningumas.


2) Administracin÷s teis÷s optimizavimo (tobulinimo) principai. Kai įstatymų leid÷jas padaro klaidų kurdamas teisę, jas paprastai pataiso teismai. Daugyb÷je bylų teismai spręsdami d÷l vieno ar kito įstatymo ar akto teis÷tumo remiasi bendraisiais ir kitais teis÷s principais. Tai:

� Teisingumo; � Proporcingumo; � Humaniškumo; � Įstatymų viršenyb÷s; � Viešųjų interesų prieš privačius viršenyb÷s; � Teis÷tų lūkesčių; � Teisinio tikrumo ir kt. � Teisingo administracin÷s teis÷s taikymo principai:

• Proporcingumo; • Protingumo.

3) Administracinę veiklą (viešąjį administravimą) optimizuojantys principai. Šie principai randami administracin÷s teis÷s įstatymuose (Viešojo administravimo, Valstyb÷s tarnybos, Policijos veiklos, Valstyb÷s sienų apsaugos tarnybos).

Administracin÷s teis÷s principų funkcijos yra šios:

Teisingos administracin÷s teis÷s kūrimo funkcija. Administracin÷s pozityvin÷s teis÷s optimizavimo. Teisingos pozityvin÷s administracin÷s funkcija. Viešosios administracin÷s veiklos optimizavimo funkcija (gero viešojo administravimo užtikrinimas).

Administracin÷s teis÷s principų turinys

Teisingumas

Teisingumas

1. KT yra pasisakęs, kad teisingumo negalima pasiekti tenkinant vienų žmonių grupių teises ir įstatymų saugomus interesus ir paneigiant kitų žmonių grupių interesus. Ši nuostata teisinga ir administracin÷je teis÷je.

ATPK yra pasakyta, kad administraciniai įstatymai (administracinis baudimas) taikomas pagal tokį reguliavimą, kuris galioja administracinio teis÷s pažeidimo padarymo metu. Ši norma reiškia, kad asmeniui padariusiam pažeidimą bus taikomas tuo metu galiojantis atitinkamas tuo metu galiojantis ATPK straipsnis ar norma. Įstatymai, nustatantys ar griežtinantys atsakomybę netaikomi atgal. Pavyzdys: x dieną padarytas administracin÷s teis÷s pažeidimas, byla perduota pareigūnui. Klausimas neišsprendžiamas tą pačią dieną ir praeina kažkoks laiko tarpas, kol nuobauda pritaikoma. Seimas per tą laiką pakeit÷ normą ir sugriežtino atsakomybę. At÷jus dienai, kai reikia taikyti administracinę nuobaudą. Kurią normą pritaikysime? Žinoma, pirmąją, nes įstatymas netaikomas jau susiklosčiusiems santykiams.

Tačiau ATPK nustato ir priešingai, kad įstatymai panaikinantys ir švelninantys atsakomybę turi atgalinį veikimą. Tarkime, tuo pačiu atveju, nustačius švelnesnę bausmę (o ne ją sugriežtinus), taikoma naujoji norma teis÷s pažeidimui, kuris buvo padarytas prieš ją priimant. Net jei jau paskirta griežtesn÷ nuobauda, bet ji dar neįvykdyta, turi būti iš naujo taikoma švelnesn÷ norma.

2. Draudžiama asmenį bausti už tą pačią neteis÷tą veiką (draudimas bausti 2 kartus). ATPK n÷ra tiesiogiai suformuluota ši taisykl÷. Galima išskirti 3 šio principo aspektus:

2.1. Administracin÷s teis÷s prasme. ATPK yra nustatyta, kad asmeniui už administracin÷s teis÷s pažeidimą gali būti skirta pagrindin÷ nuobauda arba pagrindin÷ ir papildoma nuobauda (pvz. bauda ir vairavimo teisių

2. Non bis in idem – draudžiama asmenį bausti 2 kartus už tą patį nusikaltimą

3. Poporcingumas

1. Lex retro non agit – įstatymas netaikomas jau susiklosčiusiems teisiniams santykiams

Administracin÷s teis÷s prasme

Sąsaja su baudžiamąja teise

Sąsaja su civiline teise


pa÷mimas). Statutinių valstyb÷s tarnautojų atsakomyb÷s ypatumai. Šių valstyb÷s tarnautojų atsakomybę apibr÷žia specialūs įstatymai. Yra vidaus tarnybos statutas, kuriame pasakyta, kad administracin÷s ar baudžiamosios atsakomyb÷s taikymas statutiniam tarnautojui neatleidžia jo nuo tarnybin÷s (drausmin÷s) atsakomyb÷s. Pavyzdys: valstyb÷s pareigūnas padar÷ kelių eismo pažeidimo taisykles, jis nubaudžiamas pagal ATPK ir pagal Vidaus tarnybos statutą jam skiriama tarnybin÷ drausmin÷ nuobauda, o jo viršininkas pateikia jam griežtą papeikimą. Šiuo atveju non bis in idem principas n÷ra pažeidžiamas. Administraciniu teis÷s pažeidimu k÷sinamasi į dvi skirtingas vertybes: žmonių, turto saugumą bei visuomen÷s pasitik÷jimą. Taigi statutiniams tarnautojams taikomi aukštesni kriterijai nei eiliniams piliečiams.

2.2. Sąsaja su baudžiamąja teise. Principas būtų pažeistas, jei už tą patį nusikaltimą būtų taikoma ir administracin÷, ir baudžiamoji nuobauda. LVAT yra nustatęs taisyklę, kad administracin÷ atsakomyb÷ asmeniui gali būti taikoma, jei byloje yra pažym÷ta, kad asmens veikoje yra administracinio teis÷s pažeidimo sud÷tys, kitu atveju taikoma baudžiamoji atsakomyb÷.

2.3. Sąsajoje su civiline teise. LVAT yra suformulavęs nuostatą, kad non bis in idem nebus pažeistas jei antroji poveikio priemon÷ (greta administracinio nubaudimo) netur÷s baudimo požymių. Yra suformuluota ir tokia nuostata: jei individualios įmon÷s savininkui paskiriama pinigin÷ bauda, o pagal kitus įstatymus pačiai įmonei taikomos ekonomin÷s sankcijos, tai non bis in idem principas bus pažeistas, jei pinigin÷ našta teks vienam ir tam pačiam asmeniui – individualios įmon÷s savininkui.

3. Konstitucinis teismas yra suformulavęs proporcingumo principo doktriną, kuri yra gana paprasta: administraciniuose įstatymuose nustatytas reguliavimas ir jo normų taikymas turi būti adekvatūs siekiamam tikslui. Iš šios doktrinos įžvelgtini 2 aspektai:

� Proporcingas turi būti pats teisinis reguliavimas; � Proporcingas turi būti normų taikymas susiklosčiusiems administraciniams santykiams.

ATPK yra daug normų, kurios apima ir sankcijas: baudas ir kitokias nuobaudas, Seimas, kurdamas normas turi numatyti tokias sankcijas, kurios būtų adekvačios pažeidimui. Sankcija turi būti nei per griežta, nei per švelni, tada bus laikomasi proporcingumo. Esant konkrečiam teis÷s pažeidimui, kai reikia skirti administracinę nuobaudą, kai ji yra suformuluota kodekso normoje „nuo... iki ...“ atsižvelgiant į pažeid÷jo pad÷tį, reikia ieškoti proporcingo sprendimo.

Protingumas

Apibr÷žti šio principo turinį yra sud÷tinga. Ar konkrečiu atveju teis÷s taikymas yra protingas, nustatoma sveiku žmogaus protu bei gyvenimo patirtimi. Administracinis teismas spręsdamas konkretų administracinį ginčą neranda konkrečios įstatymo normos ir neranda panašios normos, pagal įstatymo analogiją. Šiuo atveju ABTĮ yra pasakyta, kad reikia remtis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Žemesn÷s galios teis÷s aktų atitikimas aukštesn÷s galios teis÷s aktams

Administracinei teisei šis principas reikšmingas keliais aspektais: � Administracin÷s teis÷s įstatymai, taip pat Vyriausyb÷s nutarimai ir Prezidento dekretai neturi

prieštarauti Konstitucijai. � Norminiai administraciniai aktai neturi prieštarauti įstatymams, Vyriausyb÷s nutarimams ir

Konstitucijai.

Konstitucinis teismas bei administraciniai teismai tiria, ar tokio prieštaravimo n÷ra. Jei prieštaravimas atrandamas, reiškia, kad toks teis÷s aktas ar jo dalis yra neteis÷tas.

Asmenų lygyb÷s prieš įstatymą principas

Puikiai žinoma konstitucin÷ nuostata, kad visi asmenys nepaisant jų lyties, ras÷s ir kt. yra lygūs. Ne viename savo nutarime KT yra konstatavęs, kad esant objektyvioms aplinkyb÷ms asmenys gali būti nevienodai traktuojami ir tai nebus asmenų lygyb÷s principo pažeidimas. Pvz. Valstyb÷s tarnybos įstatyme rasime straipsnį, kur nustatyti tam tikri draudimai ir ribojimai. Yra pozityvioji ir negatyvioji diskriminacija: negatyvioji neleistina, o štai pozityvioji galima.

Viešumas

Teis÷ negali būti nevieša, išskyrus, įstatymo nustatytus atvejus. Administracinę teisę sudarantys aktai turi būti įstatymo nustatyta tvarka paskelbti. Šis principas svarbus, nes norint laikytis įstatymų, reikia juos žinoti. Valstybinę paslaptį sudarantys teis÷s aktai n÷ra skelbiami, bet tai galima pateisinti.


Antrasis viešumo principo turinio aspektas – apriorinis viešumas. Skelbiami ne tik priimami teis÷s aktai, bet ir teis÷s aktų projektai. Demokratin÷je valstyb÷je labai svarbi žmonių nuomon÷ d÷l būsimo teis÷s akto, nes jie gali teikti pasiūlymus d÷l to teis÷s akto. Šis principo aspektas yra problemiškas, nes n÷ra nustatytas imperatyvas, kad visi teis÷s aktai būtų skelbiami, tai daroma pasirinktinai. Šiandien pasiektas tam tikras progresas, nes savivaldyb÷s skelbia apie teritorijų detaliojo planavimo projektus.

Gero viešojo administravimo principas

Šio principo turinio elementai:

� Taisykl÷, jog viešojo administravimo subjektams leidžiama atlikti tik tai, kas įtvirtinta įstatymuose ir kituose teis÷s aktuose. Viešojo administravimo subjektas neturi viršyti savo kompetencijos.

� Nepiktnaudžiavimo valdžia imperatyvas.

� Privačių ir viešųjų interesų konflikto išvengimas.

� Administracinių sprendimų pagrįstumas. Gali būti taip, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas bus teis÷tas, savo galių jis neviršys, tačiau sprendimas bus nepagrįstas (pvz. bus per griežtas). Teis÷tumas ir pagrįstumas – netolygios sąvokos. O jei administracinis sprendimas yra nepagrįstas, bus pažeistas gero administravimo imperatyvas.

Procesin÷s gero viešojo administravimo sąlygos:

� Asmens teis÷ dalyvauti administracinio sprendimo pri÷mimo procese. � Asmens teis÷ būti išklausytam prieš priimant sprendimą. � Asmens teis÷ susipažinti su dokumentais ir kita medžiaga, kurių pagrindu priimamas administracinis

sprendimas.

Administracin÷s teis÷s principų taikymo galimyb÷s ir ribos

Plačiausią galimybę aiškinti administracin÷s teis÷s principus turi Konstitucinis teismas. O Konstitucijos turinį aiškinti teis÷ suteikta tik Konstituciniam teismui. Tai vienintelis Konstitucijos aiškintojas ir jos normų bei principų taikytojas. Tuo naudojasi ir kiti teis÷s principų taikytojai. Lietuvos administraciniai teismai taip pat taiko teis÷s principus, tačiau daugeliu atveju remiasi Konstitucinio teismo suformuluotomis konstitucinių principų doktrinomis. Taigi savarankiškai jie neaiškina konstitucinių normų ir principų.

Siauriausias galimybes taikyti teis÷s principus turi viešojo administravimo subjektai. Viešajai administracijai galioja principas „leidžiama viskas, kas teis÷s aktuose nustatyta ir įtvirtinta“. Jei teis÷s aktas nenumato kažkokio principo taikymo galimyb÷s, vadinasi, viešojo administravimo subjektas pats savarankiškai taikyti šio principo negali.

Teismų aktai kaip administracin÷s teis÷s forma

Konstitucijoje yra įtvirtintas valdžių padalijimo principas: Seimas (įstatymų leidžiamoji valdžia), Respublikos Prezidentas ir Vyriausyb÷ (vykdomoji valdžia), teismai (teismin÷ valdžia). Iš to matyti, kad teismams n÷ra priskirta kurti pozityvinę teisę. Tačiau realyb÷ yra kitokia, šiandien teismin÷s valdžios negalime atriboti nuo pozityvin÷s teis÷s d÷l to į administracin÷s teis÷s sampratos turinį be pozityvin÷s teis÷s patenka ir teismų aktai, kurie yra viena iš dabartin÷s administracin÷s teis÷s formų. Šį teiginį patvirtina 2 aspektai:

1. Pozityvin÷s administracin÷s teis÷s aiškinimas. 2. Negatyvioji teis÷kūra.

Konstitucinio teismo nutarimais vadovaujasi kiti Lietuvos teismai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateikto įstatymų aiškinimu privalo vadovautis kiti teismai, valstyb÷s institucijos, įstaigos ir kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Tai reiškia, kad Konstitucinis ir Vyriausias administracinis teismai išaiškina tikrąją įstatymo ar kito teis÷s akto normos prasmę ir kiti teis÷s taikytojai, taikydami tą pačią teis÷s normą kitose bylose, negali savaip interpretuoti šios normos prasm÷s. Aukštesnieji teismai sukuria tam tikrą teisminį precedentą aiškinamos normos atžvilgiu ir šis precedentas iš esm÷s yra teis÷. Nemaža dalis teisinių institutų susiformavo ne kaip Seimo ar kito teis÷s aktų kūr÷jo išleistos teis÷s normos, bet kaip teismų praktikos nustatytos taisykl÷s.

Seimas ABTĮ paraš÷, kad administraciniai teismai sprendžia ar norminiai administraciniai aktai neprieštarauja įstatymams ir Vyriausyb÷s nutarimams. Vadinasi, į administracinį teismą negalima kreiptis d÷l norminio administracinio akto atitikimo Konstitucijai. Ir tai reiškia akivaizdų alogizmą teisiniame reguliavime, nes


negalioja joks įstatymas ar kitas teis÷s aktas, prieštaraujantis Konstitucijai. Nors įstatymas n÷ra pakeistas, tačiau buvo keli atvejai, kai teismai kreip÷si d÷l administracinio akto prieštaravimo Konstitucijai.

Konstitucinis teismas tiria, ar įstatymai, Respublikos Prezidento dekretai ir Vyriausyb÷s nutarimai neprieštarauja Konstitucijai. Jei Konstitucinis teismas nusprendžia, kad kuris nors aktas prieštarauja Konstitucijai, ta akto dalis nebegali būti taikoma nuo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo (paskelbimo Valstyb÷s Žiniose). Vadinasi, KT eliminuoja iš administracin÷s teis÷s normų sistemos teis÷s principams prieštaraujančias teis÷s normas. Ištyręs norminio administracinio teis÷s akto Konstitucijai klausimą Administracinis teismas gali priimti vieną iš šių sprendimų:

1. Palikti galioti norminį teis÷s aktą ar jo dalį; 2. Panaikinti ginčijamą administracin÷s teis÷s aktą.

Taigi administraciniai teismai veikia netgi griežčiau nei Konstitucinis – jie patys tiesiogiai eliminuoja defektinę normą. Tai vadinama negatyviąja teis÷kūra, nes šiuo atveju teis÷ išgryninama, optimizuojama. Net tada, kai Konstitucinis teismas, tirdamas kokio nors įstatymo atitiktį Konstitucijai, nusprendžia, kad šis teis÷s aktas neprieštarauja Konstitucijai, tai taip pat galima pavadinti teis÷s kūrimu, nes jis teigia, kad teis÷s Seimas išleido gerą teis÷s normą, kuri yra saugi taikyti.

Dabartin÷s AT sampratos turinys

1. Turi būti kuriama teisinga administracin÷ teis÷.

2. Administracin÷s teis÷s optimizavimas (tobulinimas).

3. Teisingas pozityvin÷s administracin÷s teis÷s taikymas.

4. Geras (tinkamas) viešasis valdymas (administravimas).

Jeigu abejojama pozityvin÷s teis÷s normos teisingumu, jos atitikimu bendriesiems teis÷s principams, tada kreipiamasi į teismą prašant išaiškinti, ar pozityvin÷s teis÷s norma yra teisinga. Jei kyla ginčas tarp asmens ir administracin÷s teis÷s subjekto, administracinis teismas spręsdamas konkretų konfliktą iš esm÷s taiko vieną ar kitą pozityvin÷s administracin÷s teis÷s normą, išsiaiškindamas tikrąją šios normos prasmę, turinį, siekdamas, kad norma ginče būtų teisingai taikoma. Gerai dirbti valstyb÷s pareigūnus kreipia pozityvin÷ teis÷. Jei žmogaus atžvilgiu yra priimtas neteisingas administracinis sprendimas, jis savo teises gali ginti administraciniame teisme. Teismas byloje priima sprendimą dažnai remdamasis bendraisiais ir kitais teis÷s principais, tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektai skatinami elgtis tinkamai ir teisingai.

Administracin÷s teis÷s institutai

6. Administracin÷s teis÷s institutų samprata ir klasifikacija

Administracin÷s teis÷s institutų samprata

Administracin÷s teis÷s institutas – tai grup÷ teis÷s normų, reglamentuojančių vienarūšius (giminingus) viešojo valdymo ir su juo susijusius socialinius santykius. Egzistuoja dvi sąvokos: viešasis valdymas ir viešasis administravimas. Viešojo administravimo sąvoka pateikta viešojo administravimo įstatyme. Viešasis valdymas yra platesn÷ sąvoka, nes apima ir tokią veiklą, kuri nenurodyta viešojo administravimo apibr÷žime. Apie viešąjį administravimą kalb÷sime kaip apie viešojo valdymo dalį. Pats institutų klausimas yra mokslo, tyrin÷jimų objektas. Skirtinguose šaltiniuose (monografijose, vadov÷liuose ir kt.) skirtingi autoriai gali skirtingai matyti institutų sistemą. Tokia situacija atsiranda, nes administracin÷ teis÷ n÷ra visiškai kodifikuota, vieno administracin÷s teis÷s kodekso n÷ra, tod÷l šie institutai n÷ra išskirti.

Pozityvin÷ teis÷ (teis÷s normos)

Teis÷s principai

Teismų aktai


Administracin÷s teis÷s institutų grupavimas

Galima išskirti 3 generalinius administracin÷s teis÷s institutus:

Lietuvos viešosios administracijos organizacijos ir valstyb÷s tarnybos reguliavimas. Normos, kurios reglamentuoja sandarą, jų tarpusavio subordinacijos ryšius, valstyb÷s tarnybos santykius.

a) Viešosios administracijos organizacin÷s sandaros reglamentavimas. b) Valstyb÷s tarnybos socialinių santykių reguliavimas.

Viešosios administracin÷s veiklos santykių reglamentavimas. a) Administracinio reglamentavimo funkcijos norminimas. b) Vidaus administravimo veiklos reglamentavimas. c) Viešųjų paslaugų administravimo reglamentavimas. d) Administracinių paslaugų teikimo reglamentavimas. e) Administracin÷s kontrol÷s funkcijos norminimas. f) Administracinio poveikio (prievartos) funkcijos reguliavimas.

Administracin÷s veiklos kontrol÷s ir administracinių ginčų institutas. a) Normos, nustatančios Lietuvos viešąją administraciją, kontroliuojančių subjektų sistemą ir

kompetenciją. b) Normos, reglamentuojančios administracinių ginčų sprendimo procesinius santykius.

7. Lietuvos viešosios administracijos subjektų sistema

Lietuvos viešosios administracijos samprata

Lietuvos viešoji administracija – tai įstatymų nustatytus viešojo valdymo įgaliojimus turinčių valstybinių ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, jų pareigūnų visuma. Terminas „viešoji administracija“ yra retai vartojamas, dažniau galima rasti „viešojo administravimo subjektai“. Viešoji administracija nebūtinai turi sietis su administracine teise. Ne bet kuri administracija yra administracin÷s teis÷s objektas.

Lietuvos viešosios administracijos subjektai

Pirmiausia galima išskirti centrinę ir teritorinę viešąją administraciją. Centrin÷ viešoji administracija:

1) Respublikos Prezidentas ir Respublikos Prezidento kanceliarija. Tai reglamentuoja Konstitucija, Prezidento įstatymas, Prezidento kanceliarijos nuostatai. Taip pat Prezidento kanceliarijos darbo reglamentas, kurį rengiamasi priimti.

2) Vyriausyb÷, Ministras pirmininkas, Vyriausyb÷s kanceliarija. Reglamentuoja Konstitucija, Vyriausyb÷s įstatymas, Vyriausyb÷s darbo reglamentas, Vyriausyb÷s kanceliarijos ir jos padalinių nuostatai.

3) Ministerijos ir įstaigos prie ministerijų. Pagrindiniai teis÷s aktai: Konstitucija, Vyriausyb÷s įstatymas, Vyriausyb÷s tvirtinami ministerijų nuostatai, Ministerijų darbo reglamentai, Įstaigų prie ministerijų nuostatai, tvirtinami atitinkamo ministro, Įstaigų prie ministerijų darbo reglamentai.

4) Vyriausyb÷s įstaigos, turinčios viešojo administravimo įgaliojimus. Konstitucijoje minimos labai abstrakčiai, o pagrindiniai aktai yra Vyriausyb÷s įstaigų nuostatai, tvirtinami vyriausyb÷s nutarimais, šių įstaigų darbo reglamentai.

5) Seimo formuojamos ir jam atskaitingos valstybin÷s viešojo administravimo institucijos (Lietuvos bankas, VLKK, Valstyb÷s kontrol÷s įstaiga, Valstybin÷ paminklosaugos komisija ir kt.). Reglamentuoja: Lietuvos banko įstatymas, VLKK įstatymas ir kt.

6) Vyriausyb÷s įtakos sferoje esantys viešojo administravimo subjektai (Valstyb÷s įmon÷ valstyb÷s turto fondas). Reglamentuoja Valstyb÷s turto fondo įstatai.

7) Mišriu principu formuojami centrin÷s viešosios administracijos subjektai. (Ryšių reguliavimo tarnyba, Konkurencijos reguliavimo tarnyba, STT, VSD, Lygių galimybių kontrolieriaus įstaiga, vaiko teisių apsaugos tarnyba). Jų vadovyb÷ teikiama Seimo, Respublikos prezidento bei ministro pirmininko sutarimu. Reglamentuoja: Lygių galimybių įstatymas, STT įstatymas, VSD įstatymas ir kt.

Teritorin÷s viešosios administracijos subjektai:


1) Apskričių viršininkai ir jų administracijos. Pagrindiniai teis÷s aktai: Apskrities valdymo įstatymas, tipiniai apskrities viršininko administracijos nuostatai, patvirtinti Vyriausyb÷s nutarimu bei konkrečių apskričių viršininkų administracijos nuostatai, patvirtinti tų apskričių viršininkų įsakymais.

2) Savivaldybių viešojo administravimo subjektai. a) Savivaldyb÷s taryba; b) Savivaldyb÷s meras; c) Savivaldyb÷s administracijos direktorius; d) Seniūnijų seniūnai.

Pagrindinis teis÷s aktas, reglamentuojantis šių subjektų veiklą yra LR vietos savivaldos įstatymas. Kiekvienos savivaldyb÷s taryba turi veiklos reglamentą. Taip pat savivaldyb÷s administracijos nuostatai, savivaldyb÷s administracijos padalinių nuostatai.

Matyti, kad Lietuvos viešajai administracijai nepriskiriami Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos teismai, kvaziteismai (ikiteismin÷s administracinių ginčų institucijos fl administracinių ginčų komisijos fl apskričių, vyriausioji bei mokestinių ginčų komisijos).

Lietuvos respublikos valstyb÷s tarnybos santykių reglamentavimas

Pagrindiniai teis÷s aktai, kuriuos reikia žinoti yra Valstyb÷s tarnybos įstatymas ir Privačių ir viešųjų interesų derinimo valstybin÷je tarnyboje įstatymas, Lietuvos respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas įstatymu. Valstyb÷s tarnautojas yra pareigūnas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus ir nustatyta tvarka priimtas į valstyb÷s tarnybą. Esminis dalykas yra tai, kad jis turi viešojo administravimo įgaliojimus. Valstyb÷s tarnautojas turi teisę kitų asmenų atžvilgiu priimti administracinius sprendimus (dažniausiai vienašališkai, pagal jam suteiktą kompetenciją). Valstyb÷s tarnautojo teisinis statusas, jo teis÷s, pareigos, sprendimai, jo karjera ir atsakomyb÷ yra reglamentuojami Valstyb÷s tarnybos įstatyme (vadinasi, yra specialus teisinis reguliavimas, nes įprastinių darbuotojų pad÷tį reglamentuoja darbo kodeksas). Darbo teis÷ valstyb÷s tarnautojams yra taikoma tiek, kiek valstyb÷s tarnautojų pad÷ties nereglamentuoja valstyb÷s tarnybos įstatymas.

Valstyb÷s tarnyboje yra įvairių kategorijų: politikai, karjeros tarnautojai, asmeninio pasitik÷jimo tarnautojai, statutiniai tarnautojai, pakaitiniai ir kiti tarnautojai (Valstyb÷s tarnybos įstatyme). Ne visiems valstyb÷s tarnautojams taikomas šis įstatymas ir jį konkretinantys aktais.

Svarbus dar vienas įstatymas – Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybin÷je tarnyboje. Šio įstatymo taikymo sfera yra platesn÷ valstyb÷s tarnautojams nei Valstyb÷s tarnybos įstatymo taikymo sfera. Pvz. Valstyb÷s Turto fondas yra Vyriausybei priklausanti įmon÷ ir jos darbuotojai bei vadovas nepatenka į Valstyb÷s tarnybos įstatymo sferą. Ir kuris nors Valstyb÷s Turto fondo tarnautojas už pažeidimą negal÷tų būti baudžiamas.

8. Administracin÷s veiklos santykių teisinis reglamentavimas

Viešasis administravimas ir administracin÷ veikla: sąvokų ir turinio netapatumas

1) Administracinis reglamentavimas 2) Vidaus administravimas 3) Viešųjų paslaugų teikimo administravimas 4) Administracinių paslaugų teikimas 5) Kontrol÷, administracin÷ priežiūra, auditas, prevencija 6) Administracin÷ kardomoji veikla 7) Administracinio baudimo veikla

Viešasis administravimas – įstatymų įgaliotų valstyb÷s ir savivaldyb÷s institucijų, kitų subjektų veikla, vykdant administracinį reglamentavimą, vidaus administravimą, administracinių paslaugų teikimą ir viešųjų paslaugų teikimo administravimą. Valdymo, arba administracinių, santykių yra daugiau, nei apbr÷žta viešojo administravimo įstatyme.

Manoma, kad prie administracin÷s veiklos netur÷tų būti priskirta administracinio baudimo veikla. Žr. J. Paužait÷-Kulvinskien÷ „Administracin÷ justicija: teorija ir praktika“. Kai kurių autorių manymu, su baudimu susijusias normas reik÷tų perkelti į BK. Kita vertus, tai apsunkintų teismų darbą, nes kiekvieną pažeidimą reik÷tų spręsti teisminiu keliu. Tod÷l administracin÷ baudimo veikla yra administracin÷s teis÷s dalykas.

Viešasis administravimas

Administracin÷ veikla


Administracinio reglamentavimo funkcijos norminimas (reguliavimas). Norminiai ir individualūs administraciniai teis÷s aktai ir jų teis÷tumo sąlygos

Administracinis reglamentavimas apibr÷žiamas viešojo administravimo įstatyme: tai nuostatų, taisyklių, reglamentų, kitų teis÷s aktų pri÷mimas, skirtas įstatymų ir savivaldybių tarybų sprendimų įgyvendinimui. Administracinio reglamentavimo funkcijos yra norminių administracinių ir individualių teis÷s aktų leidimas bei jų teis÷tumo sąlygos. Norminiai administraciniai aktai yra įvairių titulų: nuostatai, taisykl÷s, instrukcijos, reglamentai, tvarkos aprašai, nutarimai. Administracinis reglamentavimas – norminių administracinių aktų pri÷mimas. Individualūs administraciniai aktai n÷ra administracinis reglamentavimas. Tiek norminimo, tiek individualaus akto definicijas galima rasti viešojo administravimo įstatyme ir ABTĮ.

Norminis administracinis teis÷s aktas tai teis÷s aktas, nustatantis bendro pobūdžio elgesio taisykles, skirtas neapibūdintai subjektų grupei ir taikomas nenustatytą skaičių kartų. Norminio administracinio akto požymiai:

Tai aktas, kuriame įtvirtintos teis÷s normos – žmonių elgesio taisykl÷s; Jis skirtas individualiais požymiais neapibūdintiems subjektams; Norminis administracinis teis÷s aktas taikomas nenustatytą skaičių kartų.

Individualus teis÷s aktas – paprastai vienkartinio taikymo teis÷s aktas, skirtas konkrečiam asmeniui, ar individualiais požymiais apibūdintai teis÷s subjektų grupei. Individualaus administracinio akto bruožai:

Nenustato (neįtvirtina) teis÷s normų, tik jas įgyvendina; Individualus teis÷s aktas skirtas konkrečiam subjektui arba individualiais požymiais apibūdintai

subjektų grupei; Vienkartinio taikymo aktas.

Teis÷s aktus skirstyti į norminius ir individualius svarbu sprendžiant administracinius ginčus tarp viešojo administravimo subjekto asmens (asmenų) bei tarp pačių viešojo administravimo subjektų. Kai teis÷s subjektai mano, kad vienas ar kitas administracin÷s teis÷s aktas yra neteis÷tas, nepagrįstas ir kreipiasi į ginčų instituciją, šiai institucijai reikia nustatyti, ar ginčijamas aktas yra norminis, ar individualaus pobūdžio. Tai reikalinga, nes:

1) Skiriasi teis÷s subjektai, turintys teisę ginčyti administracinį teis÷s aktą.

Norminis administracinis teis÷s aktas ↓

Ginčija: Seimo nariai;

Seimo kontrolieriai; Apskričių viršininkai;

Teismai (administraciniai ir bendrosios kompetencijos) Vyriausyb÷s atstovas

Individualaus administracinis teis÷s aktas ↓

Ginčija: Bet kuris teis÷s subjektas (asmuo (fizinis ar juridinis),

pareigūnas, viešosios administracijos subjektas)

2) Priklausomai nuo to yra taikomos skirtingos procesin÷s teis÷s normos sprendžiant ginčą. Jei pasirodo, kad

ginčijamas aktas yra norminis, remiamasi vienomis taisykl÷mis, o jei individualus – kitomis.

3) Teisin÷s pasekm÷s pri÷mus ginčų institucijos sprendimą. Jeigu ginčijamas norminis teis÷s aktas ir nustatoma, kad šis aktas ar jo dalis yra neteis÷ti, tai tada, administracinis teismas norminį administracinį aktą ar jo ginčijamą dalį panaikina, t.y. eliminuoja iš norminių teis÷s aktų sistemos. Jei individualus teis÷s aktas pripažįstamas neteis÷tu ar nepagrįstu, tai atstatoma iki akto pri÷mimo teisin÷ pad÷tis (status quo).

Kokiais kriterijais remiantis teismas išsprendžia ginčą, kuriai kategorijai priklauso teis÷s aktas? Yra 2 požymiai:

Žiūrima, ar ginčijamo teis÷s akto turinyje suformuluojamos teisin÷s taisykl÷s, kurias galima pavadinti normomis, žiūrima, ar ginčijamo akto turinys paliečia individualiais požymiais neapibr÷žtą teis÷s subjektų ratą. Kai teis÷s aktas liečia vieną asmenį, neaiškumų nekyla, bet jei individualus teis÷s aktas skirtas keliems ar keliolikai subjektų, tuomet kyla problemų.

Jo taikymo trukm÷. Individualus teis÷s aktas yra vienkartinio taikymo aktas. Norminis teis÷s aktas yra taikomas nenustatytą skaičių kartų.

Prašymai ištirti norminio administracinio teis÷s akto teis÷tumą. Prašymai skiriami į 2 kategorijas:

Norminis administracinis teis÷s aktas

Prašymas, susijęs su individualia byla yra sietinas su konkretaus asmens ar valstyb÷s

Abstrakčiame prašyme n÷ra konkretaus asmens, kurio teises ar įstatymų ginamus interesus


Bendrosios kompetencijos teismas nagrin÷ja civilinę arba baudžiamąją bylą ir suabejoja byloje taikomo administracinio teis÷s akto teis÷tumu. Tada teismas sustabdo bylą prašydamas administracinio teismo, ištirti šio akto ar jo dalies teis÷tumą, atitikimą aukštesn÷s galios teis÷s aktams. Kai administracinis teismas priima sprendimą, tai, gavęs atsakymą individualią bylą nagrin÷jantis teis÷jas atnaujina bylos tyrimą ir išsprendžia ją iš esm÷s. Abejon÷, d÷l individualioje byloje taikomo akto teis÷tumo, gali kilti iš norminio akto paskelbimo ar nepaskelbimo fakto. Gali būti, kad apygardos administracinis teismas, nagin÷damas administracinio ginčo bylą apygardos administracinis teismas gali suabejoti byloje taikomo norminio administracinio akto teis÷tumu. Tada apygardos administracinis teismas sustabdo individualios bylos nagrin÷jimą ir arba pats išspendžia abejotino akto teis÷tumo klausimą, arba kreipiasi į LVAT.

Norminio ir individualaus administracinio akto teis÷tumo sąlygos

Norminis administracinis teis÷s aktas.

Konstitucijos viršenyb÷s principo paisymas. Iš Konstitucijos nuostatos, kad negalioja joks įstatymas ar teis÷s aktas priešingas Konstitucijai. Asmuo turintis tokią teisę, gali kreiptis į administracinį teismą ir prašyti ištirti akto atitiktį ne tik įstatymams ir Vyriausyb÷s nutarimams, bet ir Konstitucijai. D÷l šio principo buvo nesusipratimų administracinių bylų praktikoje, nes anksčiau administraciniai teismai negal÷jo nagrin÷ti atitikties Konstitucijai. Dažnai administraciniai teismai tiria atitiktį įstatymams, nes egzistuoja teis÷s aktų hierarchija, tod÷l tirti atitiktį tiesiogiai Konstitucijai n÷ra būtina.

Įstatytumų viršenyb÷s principo paisymas. Bet kuris norminis administracinis teis÷s aktas neturi prieštarauti įstatymui, kaip aukštesnę galią turinčiam teis÷s aktui. Norminiais administraciniais tes÷s aktais yra įgyvendinamos bendresn÷s įstatymo normos. Neprieštaravimo sąlygos:

a) Norminio administracinio akto normos turi sekti iš įstatymo normų, t.y. administraciniame norminiame akte neturi būti sukuriamos visiškai naujos teis÷s normos, nepagrįstai išplečiančios konkretizuojamo įstatymo turinį.

b) Norminis administracinis aktas neturi konkuruoti su įstatymu, t.y. reglamentuoti tokius socialinius santykius, kuriuos pagal Konstitucijoje nustatytą reguliavimą arba pagal socialinių santykių svarbą leidžiama reglamentuoti tik įstatymais.

c) Žemesn÷s grandies administravimo subjektų priimtų aktų neprieštaravimas aukštesn÷s grandies subjektų priimtiems aktams.

Jei šių sąlygų nebus, norminis administracinis teis÷s aktas yra pripažįstamas negaliojančiu.

Norminių administracinių aktų viešumas, jų skelbimas nustatyta tvarka Valstyb÷s Žiniose arba vietin÷je spaudoje. Tik pasirašyti norminiai administraciniai aktai gali būti skelbiami.

Individualus administracinis teis÷s aktas:

� Turi būti pagrįstas įstatymų normomis ir nustatytais faktais. � Jame turi būti aiškiai suformuluotos subjektui nustatomos teis÷s ir pareigos. � Jis turi būti pasirašytas institucijos, vadovo ar kito įgalioto asmens ir patvirtintas tos institucijos ar

įstaigos antspaudu.

Šis reikalavimas rodo, kad pirmiausia aktą priimantis viešosios administracijos subjektas neturi viršyti savo kompetencijos, t.y. jis turi pasiremti įstatymo ar kito teis÷s akto jam suteiktais įgaliojimais. Individualaus akto

Apygardos administracinis teismas

Bendrosios kompetencijos teismas

Pateikia spręsti LVAT

Sprendžia pats


pagrįstumas faktin÷mis aplinkyb÷mis taip pat turi būti. Aktas gali būti teis÷tas, bet neatitikti reikalavimų ir d÷l to jis gali būti panaikintas.

Apibendrintai galima pasakyti, kad kalbant apie Lietuvos viešosios administracijos priimtus teis÷s aktus įvertinant šių teis÷s aktų teis÷tumą galioja 2 nuostatos:

Leidžiama viskas, kas teis÷s aktuose įtvirtinta. Pareigūnai neturi viršyti savo kompetencijos priimdami norminį ar individualų teis÷s aktą.

Privaloma viskas, kas įstatymų ir kitų teis÷s aktų nustatyta ir įtvirtinta.

Šios dvi taisykl÷s riboja administracinę diskreciją (veiksmų, pasirinkimo laisv÷). Ar viešojo administravimo subjektas gali priimti sprendimą, atitinkantį visuomen÷s interesus, remdamasis AT principais?

Vidaus administravimo veiklos teisinis reglamentavimas

Viešojo administravimo definicija pateikta viešojo administravimo įstatyme apima ir viešojo administravimo veiklą. Viešojo administravimo veikla – tai administracinių veiksmų visuma, skirta užtikrinti tinkamą viešojo administravimo institucijos funkcionavimą ir veiklą. Bet kokia organizacija turi savo struktūrą, veiklą, visą šią organizaciją reikia tvarkyti ir tai apima šiuos veiksmus:

Personalo valdymas; Institucijos, įstaigos vidaus struktūros tvarkymas; Materialinių-techninių išteklių valdymas; Raštvedybos tvarkymas ir kiti vidaus administravimo veiksmai.

Šis vidaus administravimas mums n÷ra labai įdomus dalykas. Ginčų d÷l vidaus administravimo n÷ra tiek daug, daugiau ginčų iškyla tvarkant personalo reikalus. Priimami įvairūs administraciniai sprendimai (perk÷limas į kitą darbo vietą ir pan.) ir su jais ne visada sutinkama. Tokie individualūs teis÷s aktai priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

Viešųjų paslaugų teikimo administravimo funkcija

Viešojo administravimo definicija apima ir viešųjų paslaugų teikimo administravimo veiklą. Viešosios paslaugos apibr÷žtos viešojo administravimo įstatyme, tai švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitos įstatymų nustatytos paslaugos, kurias teikia valstybinių ar savivaldybių institucijų įsteigti paslaugų teik÷jai. Taip pat viešąsias paslaugas gali teikti ir fiziniai asmenys, gavę leidimus tokiai veiklai. Pačios viešosios paslaugos, nieko bendro su administracine teise neturi. Tai yra civilin÷s teis÷s sritis, nes šių paslaugų teikimas, grindžiamas sutartimis, kurios yra civilin÷s teis÷s atributas. CK galima rasti viešosios sutarties sąvoką, d÷l kokios nors paslaugos tiekimo. Jei iškiltų ginčas d÷l tokių paslaugų, jos būtų sprendžiamos civiline tvarka.

Viešųjų paslaugų administravimas yra šių paslaugų taisyklių, režimo nustatymas, jų režimo kontrol÷, apimanti paslaugos teik÷jo steigimą, reorganizavimą ar panaikinimą. Iš šios veiklos kylantys ginčai sprendžiami administraciniame teisme. Tai yra administravimo veikla. Ne visada paprasta atskirti, kada ginčas priskirtas administracinių, o kada bendrosios kompetencijos teismų sričiai.

Gali būti, kad viešosios paslaugos teik÷jas ne tik teiks viešąsias paslaugas, bet gali būti, kad tiek÷jas tur÷s padalinį, kuris atliks administracinę veiklą. Tai bus mišrus tiek÷jas. Ginčai su šiuo tiek÷ju bus sprendžiami administraciniame teisme. Pvz. VĮ „Susisiekimo paslaugos“ ir raudonas kontrolierių autobusiukas.

Administracinių paslaugų teikimas kaip viešojo administravimo funkcija

Administracinių paslaugų kategorijos įtvirtinimas viešojo administravimo definicijoje yra naujadaras, nors šios paslaugos buvo teikiamos, bet netur÷jo įstatyminio reglamentavimo. Ginčus d÷l administracinių paslaugų teikimo išsprendžia administraciniai teismai. Administracin÷s paslaugos yra:

Informacijos suteikimas viešojo administravimo institucijose. Tai reglamentuoja – Teis÷s gauti informaciją iš valstyb÷s ir savivaldybių institucijų, įstaigų įstatymas. Juridinę reikšmę turinčių dokumentų išdavimas asmenims, kurie kreipiasi į viešojo administravimo

institucijas. Licencijų, leidimų išdavimas. Vyriausyb÷ patvirtino veiklos licencijavimo taisykles, kuriose būna

parašyta, kas išduoda licencijas ar leidimus.


Asmenų skundų, prašymų išsprendimas pagal administracin÷s procedūros taisykles. Reglamentuoja – Viešojo administravimo įstatymo skirsnis „Administracin÷ procedūra“, Vyriausyb÷s nutarimu patvirtintas Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitų institucijų tvarkos aprašas. Registravimo veikla; Sertifikavimas, sertifikatų, patvirtinančių paslaugų kokybę išdavimas; Patentavimas.

Šias paslaugas teikia viešojo administravimo subjektai.

Kontrol÷s funkcija kaip administracin÷s veiklos forma

Viešojo administravimo įstatyme kontrol÷s funkcija tiesiogiai n÷ra minima, tačiau realiuose socialiniuose santykiuose ji atsispindi gana dažnai. Kitaip tariant, kontrol÷s veikla yra viena iš administracin÷s veiklos formų. Pats terminas „kontrol÷“ yra plataus turinio kategorija.

Valstyb÷s kontrol÷s įstatyme yra apibr÷žta valstyb÷s kontrol÷s veikla, ši veikla vadinama auditu. Tikslas yra kontroliuoti, kaip tvarkomas valstyb÷s turtas. Administracin÷s veiklos priežiūra, kaip kontrol÷s forma, skiriama į dvis dalis:

1) Specialių valstybinių inspekcijų, tarnybų vykdoma priežiūra; 2) Savivaldybių administracin÷ priežiūra (Vyriausyb÷s atstovas).

Valstybin÷ darbo inspekcija kontroliuoja darbdavius, kaip paisoma darbo teis÷s reikalavimų. Neretai šios inspekcijos patvirtina tam tikros srities taisykles (tam tikrus reikalavimus) ir patys tikrina, kaip tų taisyklių yra laikoma.si. Jie yra ir administracin÷s teis÷s kūr÷jai ir tikrintojai. Savivaldybių administracin÷s priežiūros santykius reglamentuoja specialus įstatymas (Savivaldybių administracin÷s priežiūros įstatymas, atkreipti d÷mesį į Vyriausyb÷s atstovo teises į savivaldybių tarybų ir kitų savivaldybių administravimo subjektų sprendimus). Pats Vyriausyb÷s atstovo institutas atsirado 1994 m., jau įsigaliojus Konstitucijai. V÷liau šią instituciją nuspręsta panaikinti, bet KT pripažino, kad tai prieštarauja Konstitucijai, taigi institutas buvo reformuotas ir pavadintas Savivaldybių administracine priežiūra. Vyriausyb÷s atstovas:

Turi įgaliojimą ir pareigą tikrinti savivaldyb÷s rengiamų teis÷s aktų projektus. Turi teisę patikrinti jau priimtus teis÷s aktus (mero potvarkius ir kt.). Turi teisę teikti savivaldyb÷s merui nurodant, kokios teis÷s akto dalys ar visas aktas, prieštarauja aukštesn÷s galios teis÷s aktams. Turi teisę kreiptis į administracinį teismą apskųsdamas konkretų teis÷s aktą ar jo dalį. Turi teisę savo potvarkiu sustabdyti savivaldyb÷s tarybos sprendimą, jeigu šio sprendimo pagrindu gali būti sudarytas civilinis sandoris, pažeidžiantis viešąjį interesą. Turi teisę dalyvauti savivaldyb÷s tarybos pos÷džiuose.

Prevencin÷ veikla kaip kontrol÷s forma. Prevencija – užb÷gimas už akių. Administracin÷s teis÷s kontekstu prevencin÷s veiklos galima rasti daug kur ir tai reglamentuojama įvairiuose teis÷s aktuose. Policijos pareigūnai turi teisę bet kuriuo paros metu lankytis asmenų, paleistų iš įkalinimo įstaigų, namuose. Šie žmon÷s yra padidintos rizikos, tod÷l tai yra reikalinga (žr. Policijos veiklos įst.).

Administracin÷ veikla pasižymi tuo, kad didele dalimi atvejų kontrol÷s veiksmai negali būti skundžiami ar ginčijami teisme ar kitoje ginčų institucijoje. Valstyb÷s audito išvadas iš dalies galima ginčyti. Administracin÷ priežiūra – ši kontrol÷s forma yra neginčijama, nes ją atlieka valstyb÷s inspekcijos pareigūnas, jei jis neviršija savo kompetencijos, ginčyti netgi neišeina. Vyriausyb÷s atstovo sprendimų savivaldyb÷s taip pat neginčija.

Reagavimo į teis÷s pažeidimus funkcija, kaip administracin÷s veiklos forma

Kontrol÷ Auditas

Administracin÷ priežiūra

Prevencin÷ veikla

Viešojo subjekto vidaus veikla

Specialių valstybinių inspekcijų, tarnybų vykdoma priežiūra

Savivaldybių administracin÷ priežiūra


Viešojo administravimo definicijoje ši veikla neminima. Reagavimas į pažeidimus, administracine prasme, yra kardomoji įstatymų įgaliotų pareigūnų ir institucijų veikla, veiksmai siekiant:

a) Nutraukti daromą teis÷s pažeidimą. b) Išsiaiškinti pažeid÷jo asmenybę ir pažeidimo padarymo aplinkybes. c) Sudaryti sąlygas taikyti teis÷s pažeid÷jui atsakomybę ar sankcijas.

Administraciniai kardomieji veiksmai skirstomi į dvi grupes:

Specialieji kardomieji veiksmai. Jiems priskirtini: � Psichin÷ prievarta (poveikis). Tai įsp÷jimas asmeniui, kad jis gali susilaukti fizinio poveikio. � Fizin÷ prievarta. Tai specialiųjų, policijos ginkluot÷je esančių, priemonių pavartojimas. � Šaunamojo ginklo panaudojimas. Fizin÷s prievartos iš šaunamojo ginklo pagrindai (kada leidžiama ir

kada draudžiama). � Kiti veiksmai:

• darbų sustabdymas; • objekto uždarymas; • neteis÷tai statomo statinio nugriovimas.

Procesiniai kardomieji veiksmai. Jiems priskiriami: � Pažeid÷jo pristatymas. � Administracinis sulaikymas. � Asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas. � Daiktų ir dokumentų pa÷mimas. � Nušalinimas nuo transporto vairavimo ir pristatymas blaivumui patikrinti. � Transporto priemon÷s nutempimas. � Važiuokl÷s blokavimas.

Šis skirstymas yra jurisprudencinis. Šie veiksmai yra sureguliuoti ATPK, būtent, šio kodekso procesin÷je dalyje, kuri vadinasi „Administracinių teis÷s pažeidimų bylų teisena“. Šie veiksmai apskundžiami aukštesniam pareigūnui ar apylink÷s teismo teis÷jui. Kada galima ginčyti fizinį poveikį, panaudotą prieš asmenį? Tai pareigūno kompetencijos viršijimas, nes fizinis poveikis gali būti pavartotas tik tam tikrais pagrindais. Taip pat prievartos proporcingumas.

Baudimo funkcija kaip administracin÷s veiklos forma

Viešojo administravimo apibr÷žime apie viešojo baudimo funkciją nieko nepasakyta, tačiau viešojo administravimo kontekste būtina apie ją pakab÷ti, nes ją atlieka viešosios administracijos subjektai. Teis÷s normos, reglamentuojančios baudimo funkciją, sudaro atsakomyb÷s administracin÷je teis÷je subinstitutą. Atsakomybę administracin÷je teis÷je dalijame į 3 dalis:

Atsakomyb÷

Reikia skirti dvi sąvokas – administracinę atsakomybę ir atsakomybę pagal administracinę teisę, šios dvi sąvokos n÷ra sinonimai, antroji iš jų yra gerokai platesn÷.

Administracin÷ atsakomyb÷ – tai tokie teisiniai santykiai, kai ATPK nurodytas subjektas pagal savo kompetenciją paskiria administracinių teis÷s pažeidimų kodekse nurodytą nuobaudą (-as) asmeniui, padariusiam ATPK specialiojoje dalyje nurodytą administracinį teis÷s pažeidimą (administracinį nusižengimą). Jos bruožai:

� Atsakomyb÷s subjektas – asmuo, sulaukęs tam tikro ATPK nustatyto amžiaus (LR pilietis, užsienietis, esantis Lietuvoje, asmuo be pilietyb÷s); nepilnametis.

� Atsakomyb÷s pagrindas – administracinis teis÷s pažeidimas (administracinis nusižengimas), ATPK nurodytas kaip visuomenei pavojinga veika ar neveikimas.

Nustatyta Policijos įst. ir Valstyb÷s sienos apsaugos tarnybos įst.

Tarnybin÷

Administracin÷

Atsakomyb÷ pagal specialiuosius įst.

Taikoma pagal Valstyb÷s tarnybos įst.

Pagal specialius statutus (statutin÷)


� Administracinę atsakomybę taiko ATPK nurodyti teis÷s subjektai, pagal ATPK nustatytą kompetenciją.

� Už administracinį teis÷s pažeidimą (jo padarymą) skiriama viena pagrindin÷ arba pagrindin÷ ir papildoma nuobaudos, išvardytos ATPK.

Kaip matyti, subjektų ratas yra labai platus ir skiriasi nuo tarnautojų atsakomyb÷s. Tai, kas laikytina administraciniu teis÷s pažeidimu, skaityti ATPK. Taikyti nuobaudas gali tik tam tikri subjektai (juos taip pat galima rasti ATPK). Tai pat pasižiūr÷ti apie nuobaudas (kokios jos). Kodekse yra įtvirtinti pagrindai, atleidžiantys nuo atsakomyb÷s: būtinasis reikalingumas ir būtinoji gintis. Taip pat nurodytos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkyb÷s. Dabar galiojančiame ATPK 301 str. atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes galima skirti mažesnę baudą, nei nurodyta sankcijoje arba visai neskirti jokios.

Atsakomyb÷ pagal administracinę teisę (baudimo funkcija) – tai tokie teisiniai santykiai, kai administracin÷s teis÷s normą pažeidusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui taikomos atitinkamuose LR įstatymuose nurodytos (įtvirtintos) teisin÷s sankcijos.

Atsakomyb÷ pagal valstyb÷s tarnybos įstatymą – tai tokie teisiniai santykiai, kai institucijos vadovas ar kitas teis÷s aktų įgaliotas subjektas valstyb÷s tarnautojui už tarnybos pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą paskiria vieną iš valstyb÷s tarnybos įstatyme nurodytų tarnybinių nuobaudų. Bruožai:

a) Atsakomyb÷s subjektas yra valstyb÷s tarnautojas, priimtas į valstyb÷s tarnybą pagal valstyb÷s tarnybos įstatymo reguliavimą.

b) Šios atsakomyb÷s faktinis pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. c) Atsakomybę taiko institucijos (įstaigos valdovas) ar kitas įgaliotas asmuo, tarnybinio pavaldumo

tvarka. d) Taikoma viena iš valstyb÷s tarnybos įstatyme nurodytų tarnybinių nuobaudų.

Statutin÷ atsakomyb÷. Ši atsakomyb÷s rūšis turi savo ypatumų. Atsakomyb÷s subjektas yra statutinis valstyb÷s tarnautojas – pareigūnas. O statutinis tarnautojas nuo įprastinio skiriasi tuo, kad tarnybos santykius reglamentuoja ne valstyb÷s tarnybos įstatymas, o specialieji teis÷s aktai – statutai. Jie yra gana specifinio reguliavimo – nustato kitokią tvarką, nei įstatymai. Kitas ypatumas – statutin÷s atsakomyb÷s pagrindas gali būti ne tik statutin÷s tarnybos pareigų neatlikimas ar netinkamas jų vykdymas, bet ir kitoks statutinio pareigūno padarytas teis÷s pažeidimas. Statutin÷ atsakomyb÷ taikoma nepriklausomai nuo administracin÷s ar baudžiamosios atsakomyb÷s taikymo šiam pareigūnui. Tai reiškia, kad jei statutinis valstyb÷s tarnautojas padaro, tarkim, administracin÷s teis÷s pažeidimą, tai jam taikoma administracin÷ atsakomyb÷, pagal ATPK, tokiam pareigūnui dar galima taikyti sankciją pagal tarnybos statutą. Statutiniams pareigūnams taikomi aukštesni reikalavimai. Statutuose numatoma daugiau tarnybinių nuobaudų rūšių nei valstyb÷s tarnybos įstatyme.

Valstybin÷s tarnautojų materialin÷ atsakomyb÷. Tai veiksmais ar neveikimu padaryta žala. Už valstyb÷s tarnautojų padarytą žalą atlygina savivaldyb÷ ar valstyb÷ iš savo biudžeto. Paskui regreso tvarka iš to tarnautojo išlaidos išieškomos. Kitas atvejis – kai valstyb÷s tarnautojas padaro žalą tai institucijai ar įstaigai, kurioje jis dirba.

Atsakomyb÷ pagal specialiuosius LR įstatymus. Tai atsakomyb÷ pagal LR tabako kontrol÷s, Konkurencijos kontrol÷s, Alkoholio kontrol÷s ir kitus įst. Tarp ATPK ir šių įstatymų n÷ra ryšio. Šie įstatymai yra reikšmingi visuomenei, tų pažeidimų pavojingumo požiūriu, įstatymuose yra normos (straipsniai), kur numatyta atsakomyb÷ už šių įstatymų pažeidimus. Šios atsakomyb÷s subjektai yra ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys. Sankcijų dydis už specialiuose įstatymuose nurodytus pažeidimus yra didelis. Šias sankcijas taiko būtent šiuose įstatymuose nurodyti teis÷s subjektai. Sankcijos nuobaudomis nevadinamos, vadinamos ekonomin÷mis sankcijomis ar tiesiog bauda (kuri paprastai būna pinigin÷).

Atsakomyb÷s taikymo teis÷tumo sąlygos

Tai iš esm÷s laikymasis bendrųjų ir kitų teis÷s principų. Pvz. non bis in idem; lex retro non agit (kalbama apie sunkinančius atsakomybę); proporcingumo principas; protingumo kriterijus; humaniškumo principas.

9. Administracinių ginčų institutas (ginčų santykių reglamentavimas)

Administracinių ginčų samprata ir grupavimas


Administracinio ginčo apibr÷žimas pateiktas Administracinių ginčų teisenos įstatyme. Administraciniai ginčai yra konfliktai su viešosios administracijos subjektais taip pat ginčai tarp pačių viešosios administracijos subjektų. Konfliktai kyla d÷l rašytinių valdymo aktų (norminio ar individualaus pobūdžio) taip pat d÷l viešojo administravimo subjektų realinių veiksmų bei viešojo administravimo subjektų neveikimo ar vilkinimo. Čia kalbama apie ginčus, kurie kyla iš viešojo administravimo veiklos. Administraciniams ginčams prilyginami valstyb÷s tarnybos (tarnybiniai) ginčai bei mokestiniai ginčai. Skiriamos dvi administracinių ginčų kategorijos:

Ginčai d÷l subjektin÷s teis÷s. Tai individualaus pobūdžio konfliktai d÷l priimtų individualių administracinių sprendimų (rašytinių aktų) taip pat d÷l viešosios administracijos subjektų veiksmų ar neveikimo vilkinimo. Jie skiriami į 3 rūšis:

� Individualūs administraciniai ginčai. Pavyzdžiui, paskirtos administracin÷s nuobaudos ginčijimas; ginčas d÷l detaliojo plano nepatvirtinimo; ginčas d÷l kardomosios prievartos.

� Tarnybiniai ginčai – valstyb÷s tarnautojo ginčai su institucijos ar įstaigos vadovu ar kitu subjektu, kuriam valstyb÷s tarnautojas yra pavaldus.

� Mokestiniai ginčai – ginčai tarp mokesčio mok÷tojo ir mokesčio administratoriaus.

Ginčai d÷l objektin÷s teis÷s. Tai tokie administraciniai konfliktai, kai yra ginčijamas norminio administracinio akto teis÷tumas. Ginčyti norminį administracinį aktą turi teisę tik tam tikri subjektai, nurodyti ABTĮ.

Subjektai, kuriems įstatymų priskirta nagrin÷ti administracinių ginčų bylas

Pagal dabar galiojantį reglamentavimą yra šie subjektai:

Teismai. Didžiąja dalimi ginčus išsprendžia specializuoti teismai (administraciniai), tačiau kai kuriuos ginčus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai. Administraciniai teismai:

1) 5 apygardų administraciniai teismai. Jiems pavesta tirti:

• Teritorinių viešojo administravimo subjektų priimtų norminių administracinių teis÷s aktų teis÷tumą. Be to, apygardų administraciniai teismai pagal kompetenciją sprendžia individualius administracinius ginčus.

• Jie neturi baudimo funkcijos.

2) Vilniaus apygardos administracinis teismas. Nagrin÷ja:

• Ginčus d÷l centrinių administracijos subjektų priimtų teis÷s aktų.

3) Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas:

• Nagrin÷ja Centrinių norminių administracinių teis÷s aktų teis÷tumą.

• Sprendžia ginčus d÷l kai kurių individualių administracinių sprendimų, kuriuos pri÷m÷ viešojo administravimo subjektai.

• Pirmąja instancija sprendžia ginčus d÷l nutarimų, priimtų administracinių teis÷s pažeidimų bylose, kai nutarimą yra pri÷męs apylink÷s teismas ir teis÷jas.

• Apeliacin÷ instancija sprendimams, kuriuos pri÷m÷ apygardų administraciniai teismai.

Administracinį kardomąjį veiksmą asmuo skundžia apylink÷s teismui ar teis÷jui. Be to, bendrosios kompetencijos apygardos teismui skundžiami Respublikos Prezidento dekretai (pvz. d÷l teis÷jų atleidimo iš pareigų).

Ikiteismin÷s (kvaziteismin÷s) ginčų institucijos Šioms institucijoms priskiriamos tokios:

1) Administracinių ginčų komisijos (Administracinių ginčų komisijų įst.). Pagal šį įstatymą nustatytos 3 lygių administracinių ginčų komisijos: savivaldybių (visuomenin÷s); apskričių; vyriausioji (sprendžia d÷l centrinių viešojo administravimo subjektų veiksmų). Tarp ginčų komisijų n÷ra subordinacijos.

• Administracinių ginčų komisijoms priskirta nagrin÷ti asmenų ir institucijų skundus d÷l viešojo administravimo subjektų priimtų individualių rašytinių teis÷s aktų, taip pat d÷l viešosios administracijos subjektų veiksmų (nerašytinių).


• Taip pat d÷l atsisakymo atlikti viešojo administravimo veiksmus ar vilkinimo juos atlikti. Įstatymų nustatytais atvejais individualius aktus reikia spręsti administraciniame teisme.

• Administracinių ginčų komisijai priskirtini ginčai, jei tai nustato konkretaus įstatymo norma. Jei įstatymas nenustato, kokioje institucijoje konkretus ginčas turi būti nagrin÷jamas, tai pareišk÷jas gali pasirinkti ar jam kreiptis į administracinį teismą ar į ginčų komisiją. Administracin÷s ginčų komisijos sprendimas v÷liau gali būti apskųstas administraciniam teismui.

2) Mokestinių ginčų komisija. Tai specializuota komisija, nagrin÷janti ginčus tarp mokesčių mok÷tojo ir administratoriaus.

Viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu pavesta ginčų nagrin÷jimo funkcija. Yra nemažai atvejų, kai įstatymai įpareigoja asmenį d÷l ginčo išsprendimo pirmiausia kreiptis į patį viešojo administravimo subjektą. Viešojo administravimo įst. yra skirsnis „Administracin÷ procedūra“. Tai reiškia administravimo išsprendimą pačioje viešojo administravimo institucijoje, kai pažeistos asmens teis÷s ar įstatymo ginami jo interesai. Inicijuoti administracinę procedūrą turi ne tik asmuo, kurio teis÷s pažeistos, bet ir kitas subjektas, pvz. valstyb÷s tarnautojas. Institucijos vadovas, gavęs pranešimą, įpareigoja tarnautojus ištirti atvejį, o šie pateikia išvadą ir vadovas priima sprendimą.

Sąlygiškai galima priskirti ir Seimo kontrolierius. Jie sprendžia asmenų ginčus su viešąja administracija. Seimo kontrolierius pateikia rekomendaciją ištaisyti pažeidimus, bet jų galima ir nevykdyti. Seimo kontrolieriai sprendžia prašymus d÷l:

• Piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. • Pažeistų teisių ir laisvių. • Gina viešąjį interesą.

10. Viešojo administravimo subjektų valdymo aktai ir jų ginčijimas

Respublikos Prezidento ir Respublikos Prezidento kanceliarijos valdymo aktai, jų ginčijimas

Respublikos Prezidentas yra specifinis viešojo administravimo subjektas d÷l savo konstitucinio statuso. Jis yra valstyb÷s vadovas ir turi platų imunitetą. Prezidentui yra artima viešojo valdymo funkcija. Ši funkcija pasireiškia skiriant ir atleidžiant valstyb÷s pareigūnus, taip pat Prezidento priimamais teis÷s aktais tvirtinant kai kuriuos norminius teis÷s aktus. Dauguma Prezidento valdymo aktų yra individualaus pobūdžio, kai kurie yra norminio pobūdžio (jų yra nedaug). Prezidentas n÷ra ryškus administracin÷s teis÷s kūr÷jas. Prezidento aktai yra dviejų titulų:

Prezidento dekretai (didžioji dalis). Konstitucijoje minimi tik dekretai. Jie priimami dažniausiai skiriant ir atleidžiant aukščiausiuosius pareigūnus. Kai kuriais dekretais yra patvirtinti norminiai aktai, nuostatai (Malon÷s komisijos nuostatai, Pilietyb÷s komisijos nuostatai ir kt.).

Prezidento potvarkiai. Jie randami Respublikos Prezidento įstatyme. Skirti prezidentūros (Respublikos Prezidento rezidencija ir kanceliarija) vidaus klausimams reguliuoti.

Ginčijant Prezidento teis÷s aktus:

1) Respublikos Prezidento dekretai gali būti skundžiami Konstituciniam teismui.

2) Kai kurie Prezidento dekretai ginčijami bendrosios kompetencijos teisme.

3) Jei reiktų skųsti Prezidento potvarkį (vidinį teis÷s aktą) neaišku, kur jis gal÷tų būti ginčijamas: tai neįeina nei į Konstitucinio, nei į administracinių teismų kompetenciją.

Respublikos Prezidento kanceliarija. Tai taip pat yra viešojo administravimo subjektas. Ji turi nemažai padalinių ir valstyb÷s tarnautojų. Pvz. kanclerio patvirtintas Kanceliarijos tvarkos aprašas tur÷tų būti skundžiamas LVAT, nes tai norminis teis÷s aktas.

Tod÷l Prezidento aktų nereikia painioti su Kanceliarijos aktais. Kanceliarija administracin÷s teis÷s požiūriu yra svarbi dar vienu aspektu. Tai informacijos gavimas iš Respublikos Prezidento kanceliarijos. Jei būtų atsisakyta teikti tokią informacija, tai gali būti ginčijama LVAT.

Vyriausyb÷s valdymo aktai ir jų ginčijimas


Vyriausyb÷s aktai yra Vyriausyb÷s nutarimai, tai įtvirtinta Konstitucijoje. Nutarimai gali būti ir norminio, ir individualaus pobūdžio. Vyriausyb÷ skiria apskrities viršininkus. Vyriausyb÷ skiria Vyriausyb÷s atstovus, kurie prižiūri veiklą. Didel÷ dalis nutarimų yra norminiai teis÷s aktai. Vyriausyb÷ tvirtina ministerijų nuostatus taip pat Vyriausyb÷s įstaigų nuostatus, įvairias taisykles. Be nutarimų dar yra Vyriausyb÷s pavedimai. Tai raštiški dokumentai kokiem nors subjektams kažką padaryti. Vyriausyb÷s nutarimai ir aktai yra ginčijami LR Konstituciniame teisme.

Ministro pirmininko valdymo aktai ir jų ginčijimas

Kaip Vyriausyb÷s vadovo, jo aktų titulas yra potvarkiai. Šie yra individualaus pobūdžio teis÷s aktai. Be to, Ministras pirmininkas gali duoti pavedimus. Šie aktai ginčijami bendrosios kompetencijos teisme tod÷l, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų d÷l Ministro pirmininko priimtų teis÷s aktų. Tai numatyta įvertinant ministro statusą.

Ministerijų (ministrų) valdymo aktai ir jų ginčijimas

Čia reikia pasteb÷ti, kad valdymo aktai, priimami ministerijose, tur÷tų būti vadinami ministrų aktais, nes ministras atsako už ministerijos veiklą jam pavestoje valdymo srityje. Ministrų leidžiamų teis÷s aktų titulas yra įsakymai ir įsakymais tvirtinami teis÷s aktai. Ministro įsakymai yra tiek individualaus, tiek norminio pobūdžio. Norminio pobūdžio yra tie, kurie tvirtinami kiti teis÷s aktais (reglamentai, nuostatos ir kt.). Individualūs ministro įsakymai priimami dažniausiai personaliniais tikslais (nubaudimas ir pan.). Be to, ministrai duoda pavedimus (raštus) pavaldiems tarnautojams. Gali būti ir kitokių raštų. Administracinis teismas nepasisak÷, kad ši praktika yra netinkama.

Įstaigų prie ministerijų vadovų teis÷s aktai

Įstaigos prie ministerijų tai ministerijų pavaldume esantys departamentai, tarnybos, inspekcijos. Šios įstaigos yra įvairių pavedimų ir joms priskirtos valdymo funkcijos specifin÷se srityse, tai n÷ra ministerijų struktūriniai padaliniai. Šių įstaigų vadovai vienasmeniškai priima teis÷s aktus vykdydami savo funkcijas, tai dažniausiai įsakymai ir įsakymais tvirtinami kiti teis÷s aktai. Kai kurių įstaigų prie ministerijų vadovai leidžia ir kitokių titulų teis÷s aktus. Pvz. Policijos komisaras gali išleisti cirkuliarą. Šie aktai yra ir norminiai, ir individualaus pobūdžio.

Vyriausyb÷s įstaigos (įstaigos prie Vyriausyb÷s)

Vyriausyb÷s įstatyme pasakyta, kad ministerijoms nepriskirtoms valdymo sritims, Vyriausyb÷ gali steigti Vyriausyb÷s įstaigas. Vyriausyb÷s įstaigų yra virš 20 (pvz. Statistikos departamentas, Kūno kultūros ir sporto departamentas). N÷ra įtvirtinto sąrašo, tod÷l šių įstaigų skaičius vis keičiasi. Vyriausyb÷s įstaigų vadovai leidžia tokių pat titulų teis÷s aktus, kaip ir ministrai, t.y. įsakymus ir įsakymais tvirtinamus kitus teis÷s aktus. Jei sujungtume ministerijas, įstaigas prie ministerijų ir Vyriausyb÷s įstaigas ir kalb÷tume, kam šių įstaigų vadovų aktai yra skundžiami, pamatytume, kad tai tie patys subjektai. Norminiai teis÷s aktai yra ginčijami LVAT, tai seka iš ABTĮ. Individualūs aktai ginčijami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nes Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija yra nagrin÷ti ginčus d÷l centrinių viešojo administravimo subjektų aktų. Tokie ginčai dar gali būti nagrin÷jami Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje, jei kitaip nenustato įstatymas. Į Vyriausiąją administracinę ginčų komisiją kiekvienais metais patenka daug prašymų d÷l viešojo administravimo subjektų veiksmų ar jų vilkinimo.

Viešojo administravimo subjektų veikloje gali susidaryti situacijų, kai ginčas n÷ra priskirtas administracinei jurisdikcijai. Nemažai žmonių viešojo administravimo subjektams dirba pagal darbo sutartis, tod÷l ginčus d÷l tokių santykius turi spręsti bendrosios kompetencijos teismas.

Apskričių administravimo subjektų valdymo aktai ir jų ginčijimas

Apskrityse administravimo subjektai yra apskrities viršininkas, pavaduotojai ir apskrities viršininko administracija (departamentai, tarnybos skyriai). Administracijos paskirtis – pad÷ti viršininkui įgyvendinti jo funkcijas. Apskrities viršininko aktai – įsakymai ir kiti teis÷s aktai (pvz. apskrities viršininko sprendimai, juos apskrities viršininkas priima nuosavyb÷s teisių į žemę atkūrimo klausimais). Didžioji apskrities viršininko priimamų teis÷s aktų dalis yra individualaus pobūdžio ir taikomi vieną kartą. Tačiau kai kuriais atvejais apskrities viršininkas savo įsakymu tvirtina kitą teis÷s aktą (pvz. apskrities viršininkas savo įsakymu tvirtina administracijos viršininko nuostatus). Kadangi tai teritorinis administravimo subjektas ginčijama apygardos


administraciniam teismui. Jei kitaip nenustato įstatymas, apskrities viršininko priimtas teis÷s aktas yra skundžiamas apskrities administracinei ginčų komisijai.

Savivaldybių administraciniai subjektai ir jų ginčijimas

Savivaldybių administravimo subjektai yra šie:

Savivaldybių taryba. Tai vietos valdžios institucija savivaldyb÷je, taip pat viešojo administravimo subjektas. Savivaldyb÷s tarybos valdymo aktų titulas yra sprendimai. Jie yra tiek individualaus, tiek norminio pobūdžio. Individualūs sprendimai priimami labai įvairiais klausimais. Savivaldyb÷s taryba tvirtina įvairias taisykles.

Meras. Savivaldyb÷s meras – antrasis viešojo administravimo subjektas, jo valdymo aktų titulas – potvarkiai. Didžiuma jų yra individualūs, tačiau galima rasti ir norminio pobūdžio, pavyzdžiui, meras tvirtina mero sekretoriato nuostatus.

Savivaldyb÷s administracijos direktorius. Jo valdymo aktų titulai – įsakymai ir jais tvirtinami kiti teis÷s aktai. Įsakymai gali būti norminio ir individualaus pobūdžio.

Savivaldyb÷s administracijos padalinių vadovai.

Seniūnijų vadovai – seniūnai. Jų valdymo aktų titulas yra įsakymai. Tai individualaus pobūdžio teis÷s aktai. Pagal dabar galiojantį ATPK seniūnai įstatymo numatytais atvejais gali taikyti administracinę atsakomybę, jie gali priimti nutarimus skirtis nuobaudas.

Sąlygiškai galima priskirti:

� Savivaldyb÷s kontrolierių;

� Centrinę audito komisiją.

Norminiai savivaldyb÷s viešojo administravimo subjektų valdymo aktai yra ginčijami atitinkame apygardos administraciniame teisme. Individualūs savivaldyb÷s administravimo subjektų aktai ginčijami arba administraciniame apygardos teisme, arba apskrities administracinių ginčų komisijoje. Priklauso nuo to, kaip nustato įstatymas.

Administracin÷s teis÷s metodologiniai klausimai

11. Teisingo administracin÷s teis÷s taikymo kliūtys

Tai pozityvinio teisinio reguliavimo netobulumai, trūkumai, kurių pasitaiko įvairių. Administraciniams teismams ar administracinių ginčų komisijoms šias kliūtis tenka vienu ar kitu būdu įveikti. Tokioms kliūtims galima priskirti šias:

1) Administracin÷s teis÷s (įstatymų) spragos. Tai tokie atvejai, kai aktualaus socialinio valdymo santykio teis÷s aktai iš viso nereglamentuoja arba normos, reguliuojančios šį santykį yra suformuluotos neaiškiai, dviprasmiškai – netobulai reguliuoja viešojo valdymo santykius. Taigi įstatymų spragos yra dvejopos:

Absoliučios – kai n÷ra įstatymo. Santykin÷s (sąlygiškos).

Kod÷l tokių spragų atsiranda? Viena iš priežasčių yra socialinių santykių dinamika, kai įstatymų leid÷jas nesp÷ja su besikeičiančiomis gyvenimo sąlygomis. Kita priežastis yra įstatymų leid÷jo nesąžiningumas, kurį lemia neteis÷tas lobizmas, siauri interesai, įstatymų leid÷jo neprofesionalumas, netinkamai formuluojant pozityvin÷s teis÷s normas, atsainumas.

2) Administracinių įstatymų (teis÷s aktų) kolizija. Tai reiškinys, kai tą patį viešojo valdymo santykį skirtingai reglamentuoja du ar daugiau teis÷s aktų. Kolizija yra absoliučiai neigiamas reiškinys, nes nepriimtina situacija, kai ginčo atveju, tas pats atvejis gali būti išspręstas skirtingai. Teismų praktika turi būti vienoda.

3) Teis÷s normų (reguliavimo) konkurencija. Tai tokie atvejai, kai panašius socialinius viešojo valdymo santykius reguliuoja kelių teis÷s aktų normos. Skirtingai nuo kolizijos, normų konkurencija yra teigiamas reiškinys, nes taip siekiama geriau reglamentuoti aktualų socialinį santykį.


12. Teisingo administracin÷s teis÷s taikymo kliūčių įveikimo būdai

Galimi tokie įstatymų kitų teis÷s spragų įveikimo būdai:

Teis÷s aiškinimo metodų panaudojimas. Metodai:

� Lingvistinis (gramatinis). Labai dažnai izoliuoto šio metodo taikymo nepakanka. � Sisteminis. Pagrindiniai metodo postulatai:

1) Laikoma, kad įstatymų leid÷jas yra protingas, įstatymus, jų normas kuria ne šiaip sau, o tikslingai, matydamas įstatymą, kaip vientisą teis÷s aktą.

2) Jeigu taip, tai kiekviena atskira teis÷s norma sistemiškai siejasi su kitomis įstatymų normomis. 3) Jeigu aiškinant normą padaroma kitokia išvada (neatrandama normos sąsajų su kitomis

normomis), tai toks aiškinimas neteisingas ir normą reikia aiškinti kitaip. � Loginis. Kartais pakanka vien tik izoliuoto loginio metodo taikymo. � Teleologinis (įstatymo tikslų). Įstatymo tikslai atsispindi preambul÷je. � Įstatymų leid÷jo tikslų. Kartais teleologinio metodo nepakanka, kartais norint išsiaiškinti tikrąją

normos prasmę, reikia aiškintis įstatymo leid÷jo tikslus. Tuomet analizuojamos Seimo stenogramos ir pan.

� Istorinis. Kartais teis÷s taikytojas teismas, spręsdamas d÷l teis÷s atitikties, gali pasiremti tuo, kas buvo anksčiau ir geriau suvokti ginčijamos normos ar normų tikrąją prasmę.

� Ir kiti.

Autentiškas, siaurinamasis ar plečiamasis teis÷s normos aiškinimas.

� Autentiškas normos aiškinimo būdas yra toks, kai normos tikroji prasm÷ suprantama, tiksliai pagal tos normos formuluot÷s žodinę išraišką.

� Siaurinamasis ginčijamos normos aiškinimas yra toks, kai normos tikroji prasm÷ nustatoma siauriau nei tai seka iš žodin÷s formuluot÷s.

� Plečiamasis – kai normos prasm÷ suvokiama plačiau, nei tai seka iš normos formuluot÷s. � Administracin÷je teis÷je reikia žinoti, kada negalima normos aiškinti plečiamai. Administracinių bylų

praktikoje suformuluotos šios taisykl÷s: 1) Neleidžiama plečiamai aiškinti neaiškią teis÷s normą, jei tai pablogintų asmens, kaip

administracinio ginčo šalies, pad÷tį. 2) Neaiški viešosios teis÷s norma aiškintina ne valstyb÷s, bet žmogaus, asmens naudai. 3) Neleidžiama plečiamai aiškinti aiškią savo turiniu teis÷s normą.

Įstatymų ir teis÷s analogijos taikymas. Kai nesant įstatymo ar normos, reguliuojančios socialinį santykį, taikoma panaši kito įstatymo norma.

� Teis÷s analogija – pozityvin÷s teis÷s spragų užpildymas, pasiremiant bendraisiais teis÷s principais. Kai kur galima rasti, kad viešojoje teis÷je analogija neleistina. Tačiau ABTĮ yra nurodyta, kad jei n÷ra įstatymo, reguliuojančio santykį, tai teismas taiko panašų įstatymą, o jei ir tokio n÷ra, teismas remiasi bendraisiais įstatymų pradmenimis, taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais. Reiškia pats įstatymų leid÷jas įtvirtina analogijos taikymo galimybę. Bet įstatymo analogija neleistina administracinio baudimo santykiuose.

� Ekstensyvi analogija. Yra tokių administracinio baudimo santykių, kur leidžiama, taip vadinama ekstensyvi analogija. Tai reiškia, kad administracin÷s teis÷s spraga užpildoma kito teis÷s akto normos pagalba, išplečiant šios normos taikymo sferą. ATPK numato, kad įstatymai švelninantys atsakomybę yra taikomi atgal.

Subsidiarus kitų teis÷s šakų normų taikymas administracinių ginčų bylose (civilin÷s ir darbo teis÷s taikymas administracinių ginčų bylose).

� Civilin÷s teis÷s taikymas administracinių ginčų santykiuose (kaip užpildyti AT spragas): 1) Kai tai įsakmiai nurodyta CK; 2) Kai administracinis ginčas yra d÷l turtinių santykių, kylančių iš viešojo administravimo veiklos

ir AT n÷ra normos, reglamentuojančios šį ginčo santykį (pvz. mokesčių santykiai).

� Subsidiarus darbo teis÷s taikymas administracinių ginčų santykiuose: 1) Tam, kad būtų išvengta valstyb÷s tarnautojų ir žmonių, dirbančių pagal darbo sutartis nelygyb÷s

pasitelkiama darbo teis÷.


2) Darbas, kurį atlieka specifin÷ žmonių grup÷. Valstyb÷s tarnybos santykiuose darbo teis÷ taikoma tiek, kiek to nereglamentuoja valstyb÷s tarnybą reguliuojantys įstatymai. Pvz. valstyb÷s tarnautojas prašosi atleidžiamas iš valstyb÷s tarnybos, o v÷liau apsigalvoja ir nori atsiimti prašymą. Valstyb÷s tarnybos įstatyme n÷ra reglamentuota teis÷ atsiimti prašymą, tuomet taikoma norma, esanti darbo kodekse.

Kolizijos sprendimas:

� Lex posteriori derogat legi priori (taikomas v÷liau priimtas teis÷s aktas). � Pagal subordinacijos principą.

Vyriausyb÷ Ministerijos Patvirtino pagrindinį ministerijų darbo reglamentą

Kiekviena pri÷m÷ savo darbo reglamentą, kurį įsakymu patvirtino ministras

1) Galioja abu teis÷s aktai, bet kolizija rasta (sureglamentuota kitaip arba išvis nesureglamentuota). 2) Galima būtų kreiptis į administracinį teismą d÷l ministerijos priimto akto atitikimo vyriausyb÷s

nutarimui.

Normų konkurencijos įveikimo būdai:

� Bendrosios ir specialiosios normų konkurencija (taikoma speciali norma) � AT ir BT normų konkurencija. Jei konkretus pažeidimas tur÷tų tą užgaulumo elementą, reiktų taikyti

BK. Kvalifikuojančių požymių paieška.


Priedai

Egzaminui

Sąvokos:

1. Viešasis administravimas 2. Administracinis reglamentavimas 3. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas 4. Administracinių paslaugų teikimas (kas yra administracin÷s paslaugos) 5. Vidaus administravimas 6. Valstyb÷s tarnautojas 7. Tarnybin÷ atsakomyb÷ 8. Administracin÷ atsakomyb÷ 9. Administracinis teis÷s pažeidimas (administracinis nusižengimas) 10. Administraciniai ginčai 11. Administracin÷ procedūra 12. Norminiai administraciniai teis÷s aktai 13. Individualus teis÷s aktas 14. Ministerijos kolegija

Teis÷s aktai:

1. Viešojo administravimo įst. 2. Vyriausyb÷s įst. 3. Valstyb÷s tarnybos įst. (valstyb÷s tarnyba, tarnautojai, jų teis÷s ir pareigos) 4. Vietos savivaldos įstatymas (savivaldybių administracinių subjektų: mero, tarybos, administracijos,

seniūnijos, kt. įgaliojimai) 5. Administracinių ginčų komisijų įst. 6. Apskrities valdymo įst. 7. Savivaldyb÷s administracin÷s priežiūros įst. (vyriausyb÷s atstovas) 8. Policijos veiklos įst. (kardomųjų priemonių taikymas, policijos sistema, veiklos principai) 9. Vyriausyb÷s nutarimas „D÷l piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo viešojo administravimo ir kitose

institucijose tvarkos aprašas“ (2002-09-25) 10. ATPK (bendrosios nuostatos: subjektai, įgalioti taikyti administracinę atsakomybę, nagrin÷ti

administracinių pažeidimų bylas – 4 grup÷s) 11. ABTĮ (iki spec. Teis÷jų kolegijos paskirties)


Schema

Administracin÷ teis÷ neįsivaizduojama be viešojo valdymo aktų, dar vadinamų administravimo aktais, nes jų pavidalu įgyvendinami viešosios administracijos uždaviniai ir funkcijos. Viešojo valdymo aktų yra gausyb÷ ir įvairiausių.

Viešojo administravimo įst. (VAĮ) ABTĮ

Viešasis administravimas (pateikiama definicija)

Pagrindin÷s viešojo administravimo sritys:

1. Administracinis reglamentavimas fl norminiai valdymo aktai (poįstatyminiai)

2. Vidaus administravimas fl individualūs teis÷s aktai + realiniai veiksmai

3. Administracinių paslaugų teikimas fl individualūs aktai

4. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas fl norminiai ir individualūs aktai + realiniai aktai

Realiniai valdymo aktai:

1) Kontrol÷ (pvz. patikrinimas ar asmuo atlieka namų areštą); 2) Administracin÷ priežiūra; 3) Kardomoji veikla; 4) Administraciniai baudimo aktai fl teis÷s taikymo aktai, paprastai rašytiniai.

Tie valdymo aktai, kurie seka iš viešojo administravimo veiklos, visiškai neišreiškia valdymo aktų visumos. Tod÷l reik÷tų vadinti administracin÷s veiklos aktais, nes tai apima visas išvardytas aktų rūšis. Skiriasi šių rašytinių valdymo aktų ginčijimo tvarka ir akto pripažinimo neteis÷tu teisin÷s pasekm÷s. Valdymo aktai paprastai yra priimami vienašališkai, nepriklausomai nuo kitos šalies valios, civilin÷s sutartys sudaromos abipusiu šalių susitarimu.

Individualūs aktai. Pvz. įsakymas paskirti į aukštesnes pareigas yra individualus aktas. Valdybos organas pritaiko konkrečią įstatymo normą konkrečiam asmeniui, tod÷l individualūs aktai neretai reiškia ir teis÷s taikymo aktą. Ryškesnį skirtumą .pamatytume, jei palygintume su norminiu rašytiniu teis÷s aktu, nes jis sukuria normines taisykles, individualiais požymiais neapibr÷žtam subjektų ratui. Individualus aktas visuomet yra individualaus pobūdžio ir taikomas konkrečiam subjektui ar jų grupei. Yra bylų, kai administracinis teismas suformuluoja kokį nors naują principą, kurio konstitucinio teismo jurisprudencijoje dar n÷ra (pvz. vaiko teisių prioriteto principas).

Rašytiniai

Neturi rašytin÷s formos

Neturi rašytin÷s formos

Rašytiniai

Documents

Administracinė teisė