84
KANONŲ TEISĖ 1. KATALIKŲ BAŽNYČIOS TEISINIS FORMAVIMASIS Kanonų teisės šaltiniai gali būti suprantami, kaip kurianti priežastis, iš kurios kyla teisė ir kaip vieta, kurioje randame jau paskelbtą teisę. Pirmuoju atveju būtų kalbama apie kanonų teisės kilmės šaltinius, antruoju – pažinimo šaltinius. Kai kalbame apie teisės autorių galime išskirti du: į dieviškąjį ir žmogiškąjį. Esant dieviškajai natūraliosios teisės prigimčiai, normos kyla iš racionalaus dieviškosios išminties pažinimo, kurio dėka yra tvarkomi žmogiškieji veiksmai. Dieviškajai natūraliajai teisei priklauso: 1) pirmaeiliai įsakymai, kurie svarbūs tuo, kadangi sprendimai ir atsakymai slypi griežtai juose pačiuose; 2) antraeiliuose įsakymuose yra priešingai, jie neturi savyje aiškaus sprendimo ir nėra griežtai susiję su pačiu tokiu įsakymu; 3) absoliutūs įsakymai yra nepriklausomi nuo žmogiškųjų apsisprendimo; 4) hipotetiniais įsakymais yra suprantami tie įsakymai, kurie grynai priklauso nuo žmogaus apsisprendimo. Dieviškoji pozityvioji teisė kyla, atskleidžiant Dievo valią. Primityviosios teisės periodu ji tiesiogiai buvo atskleista protėviams ir Patriarchams; po to - žydų tautai per Mozės įstatymą; dar vėliau – naujoji teisė buvo paskelbta Naujajame Testamente per Jėzų Kristų. Nors kanonų arba bažnytinė teisė formuojasi dieviškoje įtakoje, ji kaip ir civilinė teisė yra žmogiškoji teisė. Kalbant apie kanonų teisės kilmės šaltinius, reikėtų pažymėti įstatymų leidėją, kuris gali būti fizinis, moralinis ar juridinis asmuo: popiežius, vyskupas, Vyskupų kolegija, Vyskupų konferencija. Kai kalbame apie pažinimo šaltinius, tenka pasekti ir susipažinti su jau išleista ir praeityje patvirtinta teise. Tuomet svarbu kiek įmanoma pasiekti įvairios prigimties dokumentų ar jų rinkinių originalus. Todėl teisės šaltinių pažinimą galima išskirti griežta ir plačia prasme. Plačiąja prasme šaltiniu yra kiekvienas dokumentas ar rinkinys, kuriame greta kito turinio atsekame ir teisines normas (pvz., Šventasis Raštas; Bažnyčios Tėvų raštai…). Pažinimo šaltiniai griežtąja prasme išreiškia teisinę dispoziciją. Kai teisės rinkiniai pateikia visą teisinę medžiagą, tokiu būdu galime suskirstyti teisės rinkinius į dieviškosios kilmės ir žmogiškosios kilmės. Kai kurie rinkiniai, atsižvelgiant į leidėjo autentiškumą ir pateikiamą tiesą arba istorinį tikėtinumą gali būti skirstomi į (autentiškus) ir (neautentiškus). Vertinant pagal teisinį svarumą rinkiniai sutvarkyti privačių asmenų ir po to nepatvirtinti įstatymų leidėjo ar papročio yra laikomi privačiais; tie dokumentai, kurie buvo sutvarkyti įstatymų leidėjo pavedimu ir remiantis leidėjo autoritetu paskelbti autentiškais yra laikomi viešaisiais. Įstatymų leidėjas gali pripažinti ir privataus asmens sudarytą rinkinį. Remiantis tvarkymo metodu surinktus teisės rinkinius galia suskirstyti chronologinius, t.y., kai dokumentai tvarkomi laiko atžvilgiu ir sisteminius, kurie renkami atsižvelgiant į turinio panašumą. Kiekviena teisės sistema kreipia dėmesį laiką, kada buvo priimtas dokumentas, į valdžios kompetenciją, leidžiant įstatyminius dokumentus, pasirinktą dokumento išleidimo formą. Visų šių trijų dokumentų išleidimo tipų tyrinėjimas apibūdina teisinį šaltinį. Kanonų teisėje kompetetinga valdžia, galinti išleisti kanonines normas visai Bažnyčiai: Dievas, popiežius, Visuotinis Ekumeninis Susirinkimas, Vyskupų Sinodas. Dievas yra svarbiausias ir pirminis bažnytinės teisės autorius, iš kurio kyla prigimtinė ir pozityvi teisė. Dievo valia Bažnyčioje veikia valdžia, vykdoma žmonių, pašauktų atlikti įvairias hierarchiškai struktūrizuotas funkcijas. Tiems, kuriems suteikiama valdžia, tampa betarpiški bažnytinės teisės autoriai. Prigimtinės teisės autorius yra Dievas. Ji yra įrašyta žmonių širdyse. Prigimtinė teisė, anot šv. Tomo Akviniečio yra tarsi amžinosios teisės dalis, Dievo išminties planas, teikiantis kryptį bet kokiems veiksmams ir paskatoms (Summa Theol., I-II, q 93, a 1). Moraliai prigimtinė teisė tapo sujungta su protinga žmogaus prigimtimi, siekiančia Kūrėjo nustatyto tikslo. Dievo įstatymo reikalavimai įrašyti žmonių širdyse, ir tai liudija jų sąžinė bei mintys, kurios kaltina, tai teisina viena kitą (Rom 2,15).Tai leidžia žmogui skaityti prigimtinę moralinę teisę. Kiekvienas, besinaudodamas protu, pirmiausia atranda pačius bendriausius moralinius dėsnius, kad reikia daryti gera ir vengti blogo, o vėliau ypatingesnius atvejus, kuriuos atrandame Dekaloge (10 Dievo įsakymų). Prigimtinė teisė yra ir etinis imperatyvas, lygiai taip pat įpareigojantis išganymo tvarkoje. Kiekvieno žmogaus širdyje esančio ir proto patvirtinto prigimtinio įstatymo nurodymai yra visuotiniai ir privalomi visiems laikams. Jis išreiškia žmogaus orumą ir yra pagrindinių jo teisių ir pareigų atrama. Jėzus primena, kad jis atėjo ne panaikinti Įstatymo ir Pranašų, bet įvykdyti (Mt 5, 17-20). Tai rodo kaip Apreiškimo šviesoje prigimtinė teisė tampa geriau suprantama ir įgyja naują prasmę. Netgi Ciceronas (Ciceronas, Resp. 3, 22, 33) nebūdamas krikščioniu pripažino prigimtinio įstatymo nekintamumą ir amžinumą, kuris įsako, įpareigoja, draudžia. Niekas negali jo panaikinti. Taikant prigimtinį įstatymą gali prireikti gerai jį apmąstant, atsižvelgiant į daugelį nuo vietos, laiko ir aplinkybių sąlygų. Vis dėlto ir kultūrinėje įvairovėje prigimtinis įstatymas išlieka žmones vienijančia taisykle, nurodančia bendrus principus. Nusidėjusiam žmogui dabartinėje situacijoje yra svarbi malonė ir apreiškimas, kad žmonės be klaidos priemaišų suprastų ir pažintų religines ir moralines tiesas (Kat. Bažn. Katekizmas, 1954-1960). Todėl prigimtinė teisė kanonų teisėje tampa kiekvienos moralinės ir teisinės tvarkos pagrindas. Todėl kanonų teisė betarpiškai nurodo į prigimtinę teisę, pvz., kann. 199, 1; 1084 § 1). 1.1. Dieviškosios teisės šaltiniai: Apreiškimas ir Tradicija Šv. Raštas susideda, iš 73 knygų. Tai buvo patvirtina Decretum de Canonicis Scripturis Tridento Susirinkime 1546 m. balandžio 8 d., paskelbiant oficialią lotynų kalba Vulgatos versiją. Senąjį Testamentą sudaro 46 knygos, kurios apžvelgia Dievo ir Izraelio tautos religinį santykį. S. Testamentas turi trijų rūšių nuorodas: moralines - dažnai apimančias prigimtinę teisę bei jos interpretavimą, turint ryšį su Dekalogu; liturgines – reguliuojančias kultą; teisines – reguliuojančias išrinktosios tautos bendruomeninį gyvenimą Senojoje Sandoroje. Naująjį Testamentą sudaro 27 knygos. Evangeliškoji teisė, paskelbta Jėzaus, sudaro pamatinį bažnytinės teisės šaltinį. Naująją Sandorą Dievas su visų tautų žmonėmis sudaro per Jėzų Kristų (Lumen Gentium, 8; 13; 20-21; 25; 50; 55; Dei Verbum, 8-10; 12; 19; 21; Sacrosanctum Concilium, 4; 23-24; 89; 91-92; 101; 111-112; 119; Gaudium et spes, 58; Optatam totius, 16; Ad Gentes, 16; 18; 22; Unitatis redintegratio, 2; 14-17; Orientalium Ecclesiarum, 1; 5-6; 9; 11). Bažnyčia tampa tikėjimo, vienybės ir dieviškosios Tiesos ženklu. Remiantis pagrindine Dievo ir žmonių meilės norma, atkreipiamas dėmesys į paliepimus ir draudimus. Tai neabejotinai bažnytinį įstatymų leidėją nukreipianti gairė. Kadangi visas dieviškasis mokymas negalėjo būti sudėtas į Šv. Raštą, jį papildo šventoji Tradicija, integruodama Šv. Raštą, kurdama ir interpretuodama. 1

Kanonų teisė

Embed Size (px)

DESCRIPTION

kanonu teises konspektas

Citation preview

Kanon teis

KANON TEIS1. KATALIK BANYIOS TEISINIS FORMAVIMASIS

Kanon teiss altiniai gali bti suprantami, kaip kurianti prieastis, i kurios kyla teis ir kaip vieta, kurioje randame jau paskelbt teis. Pirmuoju atveju bt kalbama apie kanon teiss kilms altinius, antruoju painimo altinius. Kai kalbame apie teiss autori galime iskirti du: dievikj ir mogikj. Esant dievikajai natraliosios teiss prigimiai, normos kyla i racionalaus dievikosios iminties painimo, kurio dka yra tvarkomi mogikieji veiksmai. Dievikajai natraliajai teisei priklauso: 1) pirmaeiliai sakymai, kurie svarbs tuo, kadangi sprendimai ir atsakymai slypi grietai juose paiuose; 2) antraeiliuose sakymuose yra prieingai, jie neturi savyje aikaus sprendimo ir nra grietai susij su paiu tokiu sakymu; 3) absoliuts sakymai yra nepriklausomi nuo mogikj apsisprendimo; 4) hipotetiniais sakymais yra suprantami tie sakymai, kurie grynai priklauso nuo mogaus apsisprendimo. Dievikoji pozityvioji teis kyla, atskleidiant Dievo vali. Primityviosios teiss periodu ji tiesiogiai buvo atskleista protviams ir Patriarchams; po to - yd tautai per Mozs statym; dar vliau naujoji teis buvo paskelbta Naujajame Testamente per Jz Krist. Nors kanon arba banytin teis formuojasi dievikoje takoje, ji kaip ir civilin teis yra mogikoji teis.

Kalbant apie kanon teiss kilms altinius, reikt paymti statym leidj, kuris gali bti fizinis, moralinis ar juridinis asmuo: popieius, vyskupas, Vyskup kolegija, Vyskup konferencija. Kai kalbame apie painimo altinius, tenka pasekti ir susipainti su jau ileista ir praeityje patvirtinta teise. Tuomet svarbu kiek manoma pasiekti vairios prigimties dokument ar j rinkini originalus. Todl teiss altini painim galima iskirti grieta ir plaia prasme. Plaija prasme altiniu yra kiekvienas dokumentas ar rinkinys, kuriame greta kito turinio atsekame ir teisines normas (pvz., ventasis Ratas; Banyios Tv ratai). Painimo altiniai grietja prasme ireikia teisin dispozicij. Kai teiss rinkiniai pateikia vis teisin mediag, tokiu bdu galime suskirstyti teiss rinkinius dievikosios kilms ir mogikosios kilms.

Kai kurie rinkiniai, atsivelgiant leidjo autentikum ir pateikiam ties arba istorin tiktinum gali bti skirstomi (autentikus) ir (neautentikus). Vertinant pagal teisin svarum rinkiniai sutvarkyti privai asmen ir po to nepatvirtinti statym leidjo ar paproio yra laikomi privaiais; tie dokumentai, kurie buvo sutvarkyti statym leidjo pavedimu ir remiantis leidjo autoritetu paskelbti autentikais yra laikomi vieaisiais. statym leidjas gali pripainti ir privataus asmens sudaryt rinkin.

Remiantis tvarkymo metodu surinktus teiss rinkinius galia suskirstyti chronologinius, t.y., kai dokumentai tvarkomi laiko atvilgiu ir sisteminius, kurie renkami atsivelgiant turinio panaum. Kiekviena teiss sistema kreipia dmes laik, kada buvo priimtas dokumentas, valdios kompetencij, leidiant statyminius dokumentus, pasirinkt dokumento ileidimo form. Vis i trij dokument ileidimo tip tyrinjimas apibdina teisin altin.

Kanon teisje kompetetinga valdia, galinti ileisti kanonines normas visai Banyiai: Dievas, popieius, Visuotinis Ekumeninis Susirinkimas, Vyskup Sinodas. Dievas yra svarbiausias ir pirminis banytins teiss autorius, i kurio kyla prigimtin ir pozityvi teis. Dievo valia Banyioje veikia valdia, vykdoma moni, paaukt atlikti vairias hierarchikai struktrizuotas funkcijas. Tiems, kuriems suteikiama valdia, tampa betarpiki banytins teiss autoriai.

Prigimtins teiss autorius yra Dievas. Ji yra rayta moni irdyse. Prigimtin teis, anot v. Tomo Akvinieio yra tarsi aminosios teiss dalis, Dievo iminties planas, teikiantis krypt bet kokiems veiksmams ir paskatoms (Summa Theol., I-II, q 93, a 1). Moraliai prigimtin teis tapo sujungta su protinga mogaus prigimtimi, siekiania Krjo nustatyto tikslo. Dievo statymo reikalavimai rayti moni irdyse, ir tai liudija j sin bei mintys, kurios kaltina, tai teisina viena kit (Rom 2,15).Tai leidia mogui skaityti prigimtin moralin teis. Kiekvienas, besinaudodamas protu, pirmiausia atranda paius bendriausius moralinius dsnius, kad reikia daryti gera ir vengti blogo, o vliau ypatingesnius atvejus, kuriuos atrandame Dekaloge (10 Dievo sakym). Prigimtin teis yra ir etinis imperatyvas, lygiai taip pat pareigojantis iganymo tvarkoje. Kiekvieno mogaus irdyje esanio ir proto patvirtinto prigimtinio statymo nurodymai yra visuotiniai ir privalomi visiems laikams. Jis ireikia mogaus orum ir yra pagrindini jo teisi ir pareig atrama. Jzus primena, kad jis atjo ne panaikinti statymo ir Prana, bet vykdyti (Mt 5, 17-20). Tai rodo kaip Apreikimo viesoje prigimtin teis tampa geriau suprantama ir gyja nauj prasm. Netgi Ciceronas (Ciceronas, Resp. 3, 22, 33) nebdamas krikioniu pripaino prigimtinio statymo nekintamum ir aminum, kuris sako, pareigoja, draudia. Niekas negali jo panaikinti. Taikant prigimtin statym gali prireikti gerai j apmstant, atsivelgiant daugel nuo vietos, laiko ir aplinkybi slyg. Vis dlto ir kultrinje vairovje prigimtinis statymas ilieka mones vienijania taisykle, nurodania bendrus principus. Nusidjusiam mogui dabartinje situacijoje yra svarbi malon ir apreikimas, kad mons be klaidos priemai suprast ir paint religines ir moralines tiesas (Kat. Ban. Katekizmas, 1954-1960). Todl prigimtin teis kanon teisje tampa kiekvienos moralins ir teisins tvarkos pagrindas. Todl kanon teis betarpikai nurodo prigimtin teis, pvz., kann. 199, 1; 1084 1).

1.1. Dievikosios teiss altiniai: Apreikimas ir Tradicija

v. Ratas susideda, i 73 knyg. Tai buvo patvirtina Decretum de Canonicis Scripturis Tridento Susirinkime 1546 m. balandio 8 d., paskelbiant oficiali lotyn kalba Vulgatos versij. Senj Testament sudaro 46 knygos, kurios apvelgia Dievo ir Izraelio tautos religin santyk. S. Testamentas turi trij ri nuorodas: moralines - danai apimanias prigimtin teis bei jos interpretavim, turint ry su Dekalogu; liturgines reguliuojanias kult; teisines reguliuojanias irinktosios tautos bendruomenin gyvenim Senojoje Sandoroje.

Naujj Testament sudaro 27 knygos. Evangelikoji teis, paskelbta Jzaus, sudaro pamatin banytins teiss altin. Naujj Sandor Dievas su vis taut monmis sudaro per Jz Krist (Lumen Gentium, 8; 13; 20-21; 25; 50; 55; Dei Verbum, 8-10; 12; 19; 21; Sacrosanctum Concilium, 4; 23-24; 89; 91-92; 101; 111-112; 119; Gaudium et spes, 58; Optatam totius, 16; Ad Gentes, 16; 18; 22; Unitatis redintegratio, 2; 14-17; Orientalium Ecclesiarum, 1; 5-6; 9; 11). Banyia tampa tikjimo, vienybs ir dievikosios Tiesos enklu. Remiantis pagrindine Dievo ir moni meils norma, atkreipiamas dmesys paliepimus ir draudimus. Tai neabejotinai banytin statym leidj nukreipianti gair. Kadangi visas dievikasis mokymas negaljo bti sudtas v. Rat, j papildo ventoji Tradicija, integruodama v. Rat, kurdama ir interpretuodama. Todl Tradicij galima bt suskirstyti dievikj (kai pamokym igirstame i paties Jzaus), dievikj-apatalikj (kai skelbiama Tiesa surandama Apatal mokyme). Jzus, steigdamas Banyi bei visas tautas sisdamas apatalus vir vis ikl Petr ir jame nustat pastov ir matom pamat vienybei ir bendradarbiavimui utikrinti. Apatalai perteik monms evangelin teis. Kalbant apie apatalikj tradicij, pirmiausia kreipiamas dmesys potvarkius ir normas ileistas pai apatal, kaip pirmins Banyios ganytoj. Apatalai stengsi atskirti, k jie perduoda nuo Viepaties ir k nurodo jie patys (1 Kor 7, 10-13); surandame ir banytins baudiamosios teiss pradmenis (2 Tes 3,14; Jn 10-11). mogikoji tradicija suprantama, kai mokymas, paskelbtas Banyios Tv arba banytinio Autoriteto.

1.2. mogikosios teiss altiniai

iais paintiniais altiniais yra laikoma Konstitucijos, Rinkiniai, Dekretai, Kodeksai ir t.t.; juose yra idstoma veikianioji mogikoji teis. Kaip pavyzdys gali bti kan. 6 2, kur sakoma, kad naujojo, t.y., 1983 m. Kodekso kanonai, pagal tai, kiek jie kyla i senosios teiss, aikinami, laikantis kanonins tradicijos. inant, kad Banyios statymdavyst vystsi nuo Kristaus iki dabar istorikai galima bt iskirti 3 periodus: senosios teiss ( ius antiquum )- nuo pradios iki Graciano (madaug iki XII a. vidurio); naujosios teiss (ius novum ) nuo Graciano iki Tridento Susirinkimo (XVI a.); naujausios teiss ( ius novissimum ) nuo Tridento Susirinkimo iki 1917 m. Kanon teiss kodekso. Pastarj kodeks 1983 m. pakeit naujasis Kanon teiss kodeksas.

1.3. Ius antiquum laikotarpis

iame laikotarpyje galima iskirti pirmosios epochos laikotarp (iki III a.), pasiymint turtinga Banyios kaip institucijos krimosi galimybe. Tai judj, Ryt ir Vakar, helenizmo ir romn kultr susidrimo metas. iame Naujojo Testamento sitvirtinimo laikotarpyje pradedant Apatalu Petru, o toliau ir jo Sosto pdiniais sitvirtina krikioniki paproiai, kaip vieni i kanon teiss altini, turintys takos tolimesniam Banyios teisiniam vystymuisi. Banyiai gijus veikimo laisv, krikioniko gyvenimo klausimai reikalavo sprendim, o banytin statym leidyba raytine forma galjo vis gauti turtingesn turin. Aptariamame laikotarpyje nuo pradios iki Graciano (1150 m.), gausjo krikionikos bendruomens. Tai patvirtina, kad apatal veikla ne visada galjo bti urayta Apatal darbuose ar Apatal laikuose, sistuose atskiroms krikioni bendruomenms. Taip pat pirmajame amiuje formuojantis 12 Apatal doktrinai, to laikotarpio tikinij gyvenimas, kaip painimo altinis, buvo formuojamas paproio keliu. Dlto atsirado knygos, pareigojanios krikionis, sudarytos neinom autori, kurie neretai nordami suteikti ioms knygoms didesn autoritet priskirdavo jas Apatalams. ios knygos vadinamos pseudoapatalikos. Pvz., Didach arba Dvylikos Apatal Mokslas (kilm, laikas ir vieta neinoma, spjama, kad i I-III a.) buvo garsiausia Banyios Tv laikais, paskui buvo umirta. J suradus Konstantinopolio vienuolyne 1883 m. Veikalas sudarytas i 16 skyri, kuriuose kalbama apie krikioni pareigas, Sakramentus, pasnink, liturgij, imald.

Apatal pamokymai (Didascalia Apostolorum), manoma, kad III a. leidinys. Jame kalbama apie krikionikosios bendruomens banytin disciplin, pagal luom nustatomas krikioni pareigas, apie vyskupus, diakonus, kankinius, liturgij, pasninkus ir t.t.

Apatal konstitucijos (Constitutiones Apostolorum IV-V a.), tai Ryt kanonikos statymdavysts leidinys.

85 Apatal kanonai reguliuojantys rinkimus, ventimus, dvasinink pareigas ir bausmes, suvaidin didel vaidmen Ryt Banyioje, o vliau paplit ir Vakar Banyioje (Va.).

Ipolito Romieio (+235) kanoniniai liudijimai. Jo Apatalikoji Tradicija (Apostolica paradosis) turi 32 skyrius, kalbama apie Romos rit, ventim normas, apie nari primim Banyi (katechumenat), krikt, pasninink, Eucharistij, kapines, laidotuves, valand maldas. Ipolito Kanonai (Canones Hyppolyti) atsirad Egipte apie V a. Nors neinomas autorius, bet priskiriama Ipolitui Romieiui. Panaiai Ipolito Apatalikj Tradicij pratsia ir Ms Viepaties Jzaus Kristaus Testamentas (Va.), pateikiantis apie katechumen paruoim, agapes, Eucharistin pasnink.

Galima iskirti Vakar Banyios rinkinius i Galijos: Senieji Banyios statutai (Statuta Ecclesiae Antiqua); Arlio rinkinys (Collectio Arelantensis (450 m), Kvesnelio kolekcija (Collectio Quesnelli (V-VI a.); Afrikos: Banyios Kanon kodeksas (Codex Canonum Ecclesiae Africanae;) Kanon santrauka (Breviatio Canonum Fulgentii Ferrandi), Kreskonijaus Kanon Konkordija(Concordia Canonum Cresconii (600 m); Airijos: Airijos rinkinys (Collectio Hibernensis); Ispanijos: Martyno Rinkinys (Capitula Martini (580 m), Ispanikasis rinkinys arba Izidoriaus rinkinys (Collectio Hispana seu Isidoriana)provincij.

Religinis gyvenimas ypa buvo gyvas Rytuose. Reikt paminti: Cronologin graikik kanon rinkin (Syntagma Canonum seu Corpus Canonum Orientale), Trulanos rinkin (Collectio Trullana (692 m), Nikjos rinkinys (Collectio Niceana). Sistematinius rinkinius: 50 Jono Scholastiko titul rinkinys (Collectio quinquaginta Titulorum Joannis Scholastici), Jono Scholastiko Nomokanonas (Nomokanon), Focijaus Nomokanonas(883 m.)

ia nortsi iskirti taip pat ir specialiosios teiss rinkinius: Atgailos knygos (Libri Poenitentiales, Poenitentialia), padedanios ipaini klausytojams, skiriant atagail, tokiu bdu kartu buvo kovojama su tais, kurie ne visada sutikdavo su tuometine Banyios baudiamja tvarka; Dionizijaus rinkinys (Collectio Dionysiana), Dionizijaus dekretalij rinkinys (Collectio Dionisiana,Codex Canonum).

Civilins teiss rinkiniai. Vis i rinkini atsiradim takojo Susirinkimai, popiei dekretai, Banyios Tv pasisakymai. Atsivelgiant tai, kad banytin gyvenim danai takojo imperatoriai, j sprendimai tam tikra prasme tapo irgi banytins teiss dalimi. Visuotinai inoma, kad pirmaisiais krikionybs amiais didel tak turjo romn teis, ypa Teodozijaus II (+450) ir Justinijano (+565) statymdavyst (Codex, Digestos, Institutiones, Novelle, kurie 1589 m. buvo pavadinti Corpus Iuris Civilis); taip pat pradedant VI a. Frank karali kapituliarai (Capitularia Regum Frankorum). Todl, kai iandien mgstama sakyti, kad Banyia atskirta nuo valstybs, tik paanalizav Banyios teisins sistemos krimsi suprasime, kad pati Banyia siek bti nepriklausoma nuo pasaulietins valdios, tai atsispindi apokrifiniuose IX a. rinkiniuose: Levito Benedikto kapitularas (Capitularia Benedicti, Levitae), Angilramno kapitularas (Capitula Angilramni), Pseudoizidoriaus rinkinys (Collectio Pseudoisidoriana), Konstantino dovanojimo aktas (Donatio Constantini).

1.4. Ius novum laikotarpis

Kai Irnerijus, vadinamas Doctor Antiquus, XI a. pagilino romn teiss studijas, o Gracianas, Decretum autorius, ikl Banyios bendruomenikumo charakter, pripaindamas jos teisin subjektikum ir privilegijikum tuomet prasidjo ypatingas susidomjimas kanon teise. Tai Banytins statymdavysts suydjimo laikotarpis (XII a.). Buvo nugalta simonija, investitra. Banyios Susirinkimai formavo kanon teiss moksl (Paryius-Bolonija), kuris tuo metu buvo iskirtas i teologijos. Visa tai sudar geras slygas ileisti galiojanios teiss rinkin, kuris vliau buvo pavadintas Corpus Iuris Canonici ir isaugojo aktualum net iki 1917 m Kanon Teiss kodekso pasirodymo. Kadangi iame leidinyje buvo daug popiei dekret, jis dar buvo vadinamas Dekretalij teise (Ius Decretalium). Nors Graciano Dekretas (Gracianas buvo Kamaldul vienuolis, teisininkas ir mokytojas Bolonijoje), nebuvo paskelbtas autentiku, tai privatus rinkinys, taiau jam suteikiama didel reikm. Gracianas buvo pirmasis, suteiks kanon mokslui autonomikum, atsivelgdamas praktin teologij ir moral. Dekreto atsiradimas datuojamas vairiai vien 1099-1118 m., kit 1140-1141 m., dar kit 1151. Pats pavadinimas irgi buvo nevienodas: Concordia canonum, Discordantium canonum concordia, Concordia discordantium canonum. Vienok Graciano naas kanon teis didiulis, neveltui jo rinkinys yra vadinamas pirmuoju kanon teiss vadovliu, o pats Gracianas kanon teiss tvu.

XII-XIII a. po Laterano III ir Laterano IV Susirinkim, taip pat pastebjus, kad Graciano rinkinyje buvo praleist ir nepatalpint dekretalij atsirado nauj rinkini vadinam Decretales extra Decretum Gratiani arba dar kitaip buvo vadinama Extravagantes. Taip dar atsirado Quinque compilationes antique, o dar vliau atsirado deimtys rinkini, vadinam Grigalijaus IX (1227-1241) Dekretalijomis, Bonifaco VIII (1294-1303) Dekretalijomis, popieiaus Klemenso V laikais (1305-1314) Klementinos, Jono XXII Extravagantes Domini Ioannis Papae XXII (1500), Extravagantes communes.

Popieius Grigalijus XIII, 1580 m. ileisdamas brev Quum pro munere aptar aptartus rinkinius ir pataisytus 1582 m. patvirtino kaip Corpus Iuris Canonici.

1.5. Ius novissimum laikotarpis

Nuo paskutins Corpus Iuris Canonici pasirodymo vyko Visuotiniai Susirinkimai: Konstancos (1414-1418), Feraro-Florencijos (1431-1443), Laterano V (1512-1517). Tridento Susirinkimas vyko 1545-1564. Susrinkimas privaljo idstyti pareigojant Banyios mokym, nustatyti banytin drausm. Potridentiniame laikotarpyje dinamikai vystsi Romos kurija.Reikt taip pat atkreipti dmes Vatikano I Susirinkim (1869-1870) ir jo leidinius, po to popieikos teiss rinkinius (Bules). 1865-1908 m. leidiamas rinkinys ventojo Sosto Aktai (Acta Sanctae Sedis (ASS), kuriame buvo talpinami popiei, vairi Romos kurijos dikasterij aktai. Nuo 1909 m. buvo pradta visus popieikus dokumentus skelbti oficialiame leidinyje Apatal Sosto Aktai (Acta Apostolicae Sedis (AAS). Nuo 1904 m. pastarasis leidinys tapo autentiku ir vieu leidiniu.

Taigi ligi XX a. visos ankstesns kodifikacijos sudar tik dalin kodifikacij. Apie tokios kodifikacijos poreik buvo kalbama ir Vatikano I Susirinkime. 1904 m. popieius Pijus X motu proprio apataliniame laike visam pasauliui paskelb Arduum sane munus, kuriame idst savo ketinim - suprantamai sutvarkyti ir suvienodinti visas iki iol ileistas nuostatas, atmetant tas, kurios jau yra faktikai inyk arba prarad savo aktualum bei ileidiant naujas, pritaikytas dabarties reikalavimams. Mintame laike popieius pageidavo, kad kodifikacijos darbe dalyvaut visas episkopatas. Dlto Vatikano Valstybs Sekretorius pareigojo atskir krat vyskupus irinkti ir pasisti Rom vien ar du ekspertus i teiss bei teologijos, kad jie prisijungt prie konsultori grups, rengianios kodeks. Pijui X mirus naujj rinkin, pavadinimu Codex Iuris Canonici Pii X Pontificis Maximi iussu digestus, Benedicti Papae XV auctoritate promulgatus 1917 m. paskelb popieius Benediktas XV bule Providentissima Mater Ecclesia.Tai buvo pirma ir pilna banytins teiss kodifikacija. Autentiko Kodekso aikinimui buvo kurta popieikoji komisija.

1983 m. Kanon teiss redakcija (Codex Iuris Canonici (CIC), nenutolstant nuo Banyios Tradicijos buvo atnaujinama, atsivelgiant Vatikano II Susrinkimo ikeltus principus. kodeks patvirtino popieius Jonas-Paulius II.

Turime neumirti ir nemalonaus dalyko, kai po Nikjos II Susirinkimo (1054) vyko Ryt ir Vakar Banyios schizma. Banyiai visada rpjo Ryt ir Vakar Banyi vienyb ir kad Banyia privalo kvpuoti dviem plauiais (Ap.Konst. Sacri canones, 516). Tarp labiausiai i mint pltojusi popiei galima paminti Leon XIII, kuris savo apataliniame laike Orientalium dignitas (1894) ikl prakilni rytiei praeit ir vairum. Tai buvo lyg pirmas ingsnis atsisakant lotyn dominavimo. Benediktas XV, 1917 m. kurdamas Sacra Congregatio pro Ecclesiae Orientali bei Popieikj Ryt institut, parod didel ingsn Ryt mokslo ir krikionikosios istorijos link. Jonas XXIII noras ileisti Kodeks po Vatikano II Susirinkimo taip pat turjo reikms Ryt ir Vakar Banyi suartjimui. 1972 m. Pauliaus VI kurta Pontificia Commissio Codici Iuris Canonici Orientalis Recognoscendo turjo tiksl paruoti Vatikano II Susirinkimo viesoje Codex Canonum Ecclesiarum Orientalium (CCEO) reform tiek jau publikuot, tiek dar nepublikuot dali atvilgiu. Jonas-Paulius II 1990 m. paskelb pirm kart, bendr visoms Ryt katalik Banyioms, kanon teiss kodeks (CCEO). Jeigu Vakar Katalik Banyi sudaro viena Lotyn apieg Banyi, tai Ryt apeig net 21 Banyia: Kopt, Etiopijos, Sirijos, Maronit, Sir-Malankares, Armen, Kaldej, Sir-Malabares, Baltarusi, Bulgar, Graik, Vengr, Ital-Alban, Melchit, Rumen, Ruten, Slovak, Ukrainos, Jugoslav, Alban, Rus. Taigi vertinus sacri canones palikim teisine prasme buvo realizuota ne tik Ryt ir Vakar lygyb, bet ir tuo paiu apibrta ta pati kanon teiss ir prigimtis bei tas pats statym leidjas.

Todl iandien CIC, CCEO ir Pastor bonus sudaro viening Katalik Banyios Corpus Iuris Canonici.

1.6. Istorin Visuotini Banyios Susirinkim apvalga

Pirmaisiais amiais Banyia neturjo savos teisins sistemos. Taiau vartojant biblinius pavadinimus kaip Tikinij Motina, Suadtin Kristaus asmenyje ji buvo kaip gyvas organizmas, turintis simbolin prasm. O tai rodo, kad kanon teis, kaip susisteminta banytin teis, (ji susisteminta 1050-1200 m.) neegzistavo nuo pat Banyios atsiradimo. Naujasis Testamentas, ypa apatalo Pauliaus laikai ir Apatal darbai liudija, kad krikioni bendruomenje bta teisikai steigt valdi, skelbusi ir taikiusi doktrin, pamaldas, moral, disciplin ir Banyios struktr reguliavusias normas. (Mt 18, 15-17; 1 Kor 5, 1-13; 6; 7; 10; 11, 4-16; Apd 1, 23-26; 2, 44-45; 4, 32; 6, 1-7; 15, 5-29; 16, 4). Vyskupai tarp krikioni sprend ginus, taik sankcijas. Tikjimo, doros ir drausms klausimais yra vyk nemaai Susirinkim. Nors pirmieji Banyios Susirinkimai bdavo suaukiami imperatori, taiau popieius irgi negaljo bti iskirtas. Deja iki 313 m., kol nebuvo pasiraytas imperatoriaus Konstantino dekretas, vadinamas Milano ediktu, Visuotiniai Banyios Susirinkimai buvo negalimi, nes krikionys buvo persekiojami kaip imperijos prieai. Pasirodius iam dekretui krikionys gavo laisv vieai ipainti Krist ir duotos lygios teiss su pagonimis.

Konstantinui Didiajam suaukus Nikjos I Visuotin Susirinkim (325 m.), buvo sprendiamas Arijaus erezijos pasmerkimas ir Nikjos Tikjimo ipainimo sudarymas. Arijus, kuris neig Kristaus dievyst buvo pasmerktas ir Tikjimo ipainimu ikilmingai buvo paskelbta tiesa, kad Kristus yra tikras Dievas, nesukurtas ir vienos prigimties su Dievu Tvu. iame Susirinkime buvo nusprsta Velyk vents data, kad vienu metu bt veniama visoje Banyioje.

Pradjus teigti, kad ir v. Dvasia yra Dievo Tvo krinys, imperatorius Teodozijus I, suauk Konstantinopolio I Susirinkim, kuriame manoma buvo pridtas tikjimas v. Dvasi. Taiau, anot kitos nuomons Konstantinopolio I Susirinkimas (381 m.) greiiausiai pasisavino Jeruzals tikjimo ipainim ir papild Nikjos I Susirinkimo formule. is Susirinkimas Visuotiniu Rytuose buvo pripaintas V a., Vakaruose VI a. Su maais pakeitimais is tikjimo ipainimas yra kalbamas ir iandien.

Nestorijui, Konstantinopolio patriarchui pradjus skelbti, kad Marija neteistai vadinama Dievo motina ir kad ji yra pagimdiusi tik Krist mog, popieius Celestinas I paved Aleksandrijos patriarchui v. Kirilui itirti. is kartu su kitais Ryt vyskupais Nestorij pasmerk. Imperatoriui Teodozijui II, suaukus Visuotin Efezo I Susirinkim (431 m.), nepaisant imperatoriaus nepasitenkinimo, Nestorijaus mokslas buvo pasmerktas.

Pradjus mokyti, kad Kristus yra tiktai Dievas ir jo mogikoji prigimtis pranyksta dievikoje (monofizitizmas), imperatorius Teodozijus II, bdamas io mokymo pradininko Euticho alininku suauk Kalcedono I Susirinkim (449 m.), kur Eutichas ir monofizitai laimjo. Taiau tuo metu buvs popieius Leonas Didysis Susirinkim pavadino plik susirinkimu Efeze ir paskelb jo nutarimus negaliojaniais. Netrukus Teodozijui II mirus, imperatorius Marcijonas vl suauk Susirinkim Kalcedone (451 m.), kur po gin buvo atmestas monofizit mokymas ir buvo patvirtinta tiesa, kad Kristus viename asmenyje turi dievikj ir mogikj prigimt. iame Susirinkime buvo patvirtinta, kad Konstantinopolis ir Roma turi tokias pat teises ir privilegijas. Taiau Leonas I patvirtino visus Kalcedono nutarimus, bet nepripaino Konstantinopoliui lygi teisi ir privilegij su Roma.

Konstantinopolio II Susirinkimo (533 m.) tikslas buvo pasmerkti ratus trij moni, mirusi prie imtmet, tuo matyt buvo norta rodyti, kad Kalchedono Susirinkimas buvs klaidingas. Imperatorius Justinijonas I norjo, kad mint asmen ileisti ratai, vadinami Trys paragrafai bt Visuotinio Susirinkimo pasmerkti. Popieius Vigilijus po ilg abejoni pamats, kad toks pasmerkimas nepakenks Kalcedono Susirinkimo autoritetui, pritar nutarimams.

Konstantinopolio III Susirinkime (680 m.) buvo kalbama apie Kristaus dievysts-mogikumo samprat ir Dievo-mogaus dvigubos valios pasireikim. Imperatorius Konstantinas IV Pogonatas norjo isiaikinti, yra skirtingos dvi valios nesukelia skirting, nesuderinam veiksm. Susirinkimas patvirtino ankstesni Susirinkim nutarimus ir pasmerk eretikus, mokanius apie dvi prietaraujanias Kristaus asmens valias ir veiksmus. Susirinkime buvo iaikinta, kad Kristus turdamas dvi prigimtis, turi dvi atskiras valias, bet jo mogikoji valia visikai neprietarauja dievikajai.

VIII a. Bizantijos imperijoje atsiradus ikonoklast erezijai, mokaniai, kad jokie ventj paveikslai negali bti garbinami, nes tai esanti stabmeldyst (tam buvo palanks ir Bizantijos imperatoriai) buvo suauktas Nikjos II Susirinkimas (787 m.). ia lm ne tik tikjimo motyvai, bet ir iaugusi vent viet ir jose esani stebukling paveiksl vienuolyn svarba. Todl imperatorius Leonas III, gavs vyskup pritarim, pradjo drastikomis priemonmis persekioti (ypa imperatorius Konstantinas V) vienuolynus ir tuos, kurie garbino paveikslus. Imperator Irena ir jos snus Konstantinas, reikalaujant Konstantinopolio patriarchui, prane popieiui, kad jie aukia Visuotin Susirinkim, kad bt isprstas paveiksl garbintoj ir j naikintoj nesutarimas. Popieius Adrijonas I pasiunt savo delegatus su laiku, kuriame buvo paaikintas tikrasis mokslas apie paveiksl garbinim. Susirinkime ikonoklastai buvo pasmerkti ir sakyta sugrinti banyias ventj paveikslus.

846 m. Konstantinopolio patriarchu tapus Ignotui, dl palaido gyvenimo nepatiko Bardas, kuris u jaun imperatori Mykol III vald krat. Dlto patriarchas atsisak jam Trij Karali ventje duoti komunij. Todl Ignotas buvo paalintas, jo vieton per eias dienas patriachu paskiriant pasauliet Focij. Suinojus popieiui Mikalojui I, vietiniame Romos Susirinkime buvo paskelbta, kad Focijui atimamos visos banytins teiss. Taiau Focijus sukviets sau palankius Ryt vyskupus pasmerk ne tik Mikaloj I, bet ir vis Vakar Banyi dlto, kad negalima vesti kunigams, kad Vakar Banyia savavalikai pridjo Tikjimo ipainime, kad ventoji Dvasia yra kylanti i Tvo ir Snaus. Imperatoriumi tapus Bazilijui I, siekusiam Banyios vienybs, jis paalino nuo pareig Focij ir vl sugrino Ignot, o 869 m. suauk Konstantinopolio IV Visuotin Susirinkim, kuriame Focijus buvo pasmerktas ir itremtas. Taiau Focijaus ir jo alinink aistroms nenurimus. 879-890 m. buvo suauktas kitas susirinkimas, panaikins Konstantinopolio IV Susirinkimo nutarimus. Pastarasis Susirinkimas Vakaruose nelaikomas Visuotiniu, o Ryt Banyioje jis pripastamas teistu. Nuo tada ir atsirado Ryt ir Vakar Banyios skilimas ir pasidalijimas.

Viduramiais daugelis vyskup buvo ne tik siel ganytojai, bet kartu ir tam tikros teritorijos emiki valdovai. Karaliai jiems duodavo emi valdymo teis, skyr ir paius vyskupus, suteikdami jiems ir banytin autoritet (tai vadinama investitra). Tokiu bdu vyskup skyrimas tapo priklausomas nuo karali, tai kl Banyios nepasitenkinim. Nesutarimas ypa paatrjo tarp popieiaus Kaliksto II ir imperatoriaus Henriko V. Vormso mieste 1122 buvo sutarta, kad vyskupo dvasin valdia eina i Banyios, o emikasis valdovas suteikia jam teis valdyti emikuose dalykuose. Popieius nordamas Vormso susitarim tvirtinti visoje Banyioje, suauk Visuotin Susirinkim Laterane (1123 m.). Vormso susitarimas buvo patvirtintas, pridedant dar 22 dekretus lieianius Banyios drausm.

1130 m. popieiumi irinkus Inocent II, dalis kardinol su tuo nesutiko ir isirinko kit popiei Anaklet II. Tuomet popieius Inocentas II, kad isiaikint nesutarimus suauk Visuotin Laterano II Susirinkim (1139 m.). Kadangi Anakletas II jau buvo mirs, Susirinkimas panaikino jo ileistus nutarimus ir nubaud jo alininkus. Taip pat buvo pasmerktas manichj mokymas, kad visi mediaginiai dalykai savyje yra blogi ir dlto Banyia neturt turti jokios materialins nuosavybs. Tarp kit 30 dekret buvo paymta, kad auktesnius ventimus gav dvasininkai ir adus padar vienuoliai negali vesti.

Kai popieium buvo irinktas Aleksandras III, grup kardinol Pavijos mieste irinko kit popiei, kuris pasivadino Viktoru IV. Pastarj patvirtino ir imperatorius Fridrichas I. Kai to paskoje Aleksandras III, imperatori ekskomunikavo, imperatorius upuol Rom ir popieius turjo bgti. Pagaliau imperatorius buvo nugaltas ir Aleksandr III turjo pripainti tikruoju popieiumi. Suskilusioje Banyioje tvarkai atstatyti popieius suauk Visuotin Laterano III Susirinkim (1179 m.), kuriame buvo nutarta, kad popiei renka kardinolai ir kad popieius irenkamas dviej tredali bals dauguma. i taisykl tebegalioja iki iol.

Matydamas kaip Banyiai reikalinga daug reform popieius Inocentas III suauk Visuotin Laterano IV Susirinkim (1215 m.). Popieius norjo paskelbti Kryiaus kar ventajai emei ivaduoti ir Susirinkimas tam pritar. Deja, kitais metais popieius mir ir Kryiaus karas nevyko. Be to, iame Susirinkime buvo nutarta, kad tikintieji bent vien kart metuose eit ipainties ir priimt v. Komunij. Priimtas dokumentas dl Tikjimo ipainimo, vadinamas Firmiter buvo nukreiptas prie to laiko klaidatikius. Tuomet susikrusi albigiei srov, kuri panaiai kaip ir manichjai laik blogiu visa, kas yra mediagika, pvz., knas, santuoka irgi buvo laikomi blogiu. Taip pat buvo pasmerkti valdieiai, kurie bdami savotikai pamalds pasaulieiai teig, kad nei Banyia, nei kunigai, nei vyskupai nereikalingi, nes jie patys sak pamokslus ir stengsi gyventi apatalik gyvenim. Susirinkime buvo paskelbta 70 dekret.

Popieius Inocentas IV 1245 m. suauk Visuotin Lijono I Susirinkim. Atidaromoje kalboje jis ikl 5 problemas: netinkam vyskup, kunig ir tikinij elges; mahometon siautjim v. emje; Ryt atskilim; totori iaurumus Vengrijoje; imperatoriaus Fridricho II vykdom Banyios persekiojim. Pastarasis punktas ir nulm aukiamo Susirinkimo viet. iame Susirinkime buvo keliamas klausimas, ar tikintieji privalo klausyti valdovo, kuris nepaiso Banyios teisi. Imperatorius buvo ekskomunikuotas, o krikionims buvo udrausta jo klausyti.

Pagrindinis popieiaus Grigaliaus X, Lijono II Susirinkimo (1274 m.) suaukimo tikslas suvienyti graik ir lotyn banyias. Formalus susivienijimas buvo pareiktas be dideli sunkum. Buvo kalbama ir apie popieiaus rinkimus, nustaius, kad jie turi vykti konklavos metu, prajus 10 d. po popieiaus mirties.

1305 m. Lijone irinkus prancz kilms popiei Klemens V, Pranczijos karalius Pilypas reikalavo, kad bt panaikintas riteri templinink ordinas, kuris buvo steigtas XII a. io ordino pirminis tikslas buvo saugoti ir globoti maldininkus, vykstanius v. em. Ilgainiui is ordinas sigijo daug emi ir taip iaugo, kad net karalius jo pradjo bijoti. Templininkai buvo apkaltinti Kristaus paneigimu, kryiaus iniekinimu ir kitokiais nusikaltimais. Ordin panaikinus buvo priimti vairs drausm nustatantys dekretai. Visuotinis Susirinkimas vyko Pranczijoje Vienne mieste 1311 m.

Konstancos Susirinkimas (1414-1418 m.). Vienu metu Banyia turjo net 3 popieius: Jon XXIII, Grigali XII ir Benedikt XIII. Tam susiskaldymui paalinti imperatorius Zigmantas Luksemburgietis su Jonu XXIII suauk Susirinkim, kuriame buvo nutarta, kad visi 3 turi atsistatydinti ir renkamas naujas popieius. Susirinkimas Jon XXIII paalino dl jo amoralaus elgesio. Grigalius XII sutiko atsistatydinti, kai Susirinkimas buvo suauktas jo vardu 1415 m. Benediktas XIII buvo paalintas kaip eretikas ir vienybs skaldytojas. Tuo metu buvo ikils konciliarizmas, tai mokymas, kad Visuotinis Banyios Susirinkimas yra aukiau u popiei. Kardinolams irinkus nauj popiei, Martyn V, pastarasis pripaino Susirinkim teistu, taiau atmet nuomon, kad Visuotinis Susirinkimas yra auktesnis u popiei. iame Susirinkime buvo pasmerktos Huso ir Viklifo erezijos. Mums lietuviams is Susirinkimas svarbus tuo, kad jame dalyvavo ir Vytauto Didiojo delegacija.

Bazelio-Feraros-Florencijos Susirinkimas (1431.1438). is Susirinkimas prasidjo Bazelyje, taiau nesutinkant dl popieiaus teisi buvo udarytas. Vliau, 1438 m., buvo suauktas Feraroje, dl siauianios epidemijos buvo perkeltas Florencij. Susirinkime vl buvo sugrta dl graik ir lotyn vienybs klausimo, nes daugiausia buvo ginijamasi dl v. Dvasios kilimo i Tvo ir Snaus. Susitarimas buvo priimtas nevienareikmiai, todl 1443 m. Susirinkimas buvo perkeltas Rom, bet ir ten kako ypatingo nebuvo nutarta.

Nors buvo igyvenamas kultros ir meno atgimimas, bet Banyioje dvasinis buvo pakriks. Susirinkimas buvo suauktas Julijaus II, jam mirus nuo 1513 m. vadovavim perm popieius Leonas X. Susirinkime buvo dar kart patvirtinta popieiaus virenyb prie Visuotin Susirinkim. Laterano V Susirinkimas buvo nukreiptas 1512-1517 prie Liuterio reformacij. Taigi buvo kalbama apie reformas, bet reform Banyioje nebuvo pasiekta.

Liuterio reformoms stipriai palietus Banyi, Banyiai atjo laikas naujai patvirtinti ir iaikinti tikjimo tiesas. Dlto popieius Paulius III suauk Tridento Susirinkim (1545-1563 m), o vadovavim ts kiti popieiai, tai Julius III ir Pijus IV. Susirinkimas vyko 3 tarpsniais ir turjo 25 posdius. Pirmame tarpsnyje (1545-1547) buvo nutarta, kad v. Ratas ir Tradicija yra 2 tikjimo ties altiniai, dekrete buvo iaikinta gimtoji nuodm ir atpirkimas, apsvarstyta malons samprata ir sakramentai. Antrame etape (1551-1555) buvo ileisti dekretai apie Eucharistij, Atgail ir Ligoni sakramentus. Treiajame etape (1562-1563) buvo ileisti dekretai apie Komunij, Miias, kunig paruoim seminarijose, vyskup skyrim, vyskupij sinodus, skaistykl, atlaidus, ventj garbinim ir relikvijas. Popieius buvo praomas pasirpinti pataisytu v. Rato Vulgatos vertimu, ileisti draudiam katalikams skaityti knyg sra, katekizm, pataisyti breviori Po io Susirinkimo Banyios gyvenimas gavo nauj form ir tvark. Tai vienas i svarbiausi Banyios Susirinkim.

Vatikano I Susirinkimas (1869 m) buvo suauktas popieiaus Pijaus IX. Pradioje patvirtinus konstitucij apie tikjim ir Apreikim, Susirinkimo mintis buvo nukreipta prie modernistus ir racionalistus. Buvo keliamas ir popieiaus neklaidingumo klausimas. Tie kurie rmsi v. Ratu iai nuostatai i kart pritar. Kita dalis susirinkusij man, kad tuo laikotarpiu skelbti i nuostat nenaudinga arba neparemta Banyios istorija. Po ilg nesutarim popieiaus neklaidingumui buvo pritarta (tikjimo ir morals klausimais popieiui pripastamas neklaidingumas ir iandien, kai jis moko tikiniuosius ex cathedra; tais paiais klausimais neklysta ir vyskup kolegija, kai moko sutartinai su popieiumi, (Konstitucija Pastor Aeternus, 1870 m.). Kit dalyk Susirinkimas nesuspjo isprsti, nes 1870 m. prasidjo Prancz-Prs karas.

Vatikano II Susirinkimas (1962-1965 m). Popieiaus Jonas XXIII 1959 m. pirm kart prabilo apie 1917 m. kanon teiss kodekso reform; is sprendimas t pai dien buvo paskelbtas ir su kitu umoju Romoje suaukti ekumenin Vatikano II Susirinkim. Savo apatalinje konstitucijoje 1961 m. jis ireik, kad Banyia mato, kaip monija pergyvena nauj kriz, kuri atsirado dl nauj technikos ir mokslo laimjim ir kaip i dien mogus yra maiau paengs dvasins gerovs srityje negu mediagins. To padarinys, kad mons maiau siekia nenykstani vertybi ir prieingai, trokta prabganio pasaulio malonum. Buvo atkreiptas dmesys taip pat visai nauj reikin kovingj ateizm. Popieius pastebjo, kad Banyiai reikia i naujo pagyvinti savo tikjim ir apsiarvavus gilesniu mokslu bei ventumo groiu bti pasiruousia ventai i dien kovai. O Vatikano II Susirinkimo atidaryme 1962 m. popieiaus Jono XXIII, pavartotas aggiornamento (atsinaujinimas) reik, kad Banyios mokymas, santvarka ir veikimas turi bti patobulinti tokiu bdu, kad jis tikt i laik mogui, gyvenaniam pasikeitusiam pasaulyje. Norint, kad i doktrina pasiekt vairias mogiko pasireikimo sritis pavieni moni veikl, eimos ir bendruomenin gyvenim pirmiausia reikia, kad Banyia niekuomet nenusigrt nuo tiesos lobyno, gauto i ankstesni kart. Banyia, anot popieiaus turi pareig uoliai darbuotis, kad visi krikionys bt vienybje, o ta vienyb turi apimti ir nekrikionis ir netikinius, nes monija yra viena eima. Netrukus Vatikano II Susirinkimas ikl visam pasauliui rpimus klausimus, - tai taika pasaulyje ir socialinis teisingumas. iais dalykais nesirpindama, Banyia tapt neveiksminga.

Vatikano II Susirinkime buvo priimta: Konstitucija apie v. Liturgij Sacrosanctum Concilium (SC); Dekretas dl visuomens komunikavimo priemoni Inter mirifica (IM) (1963 12 04); Dogmin konstitucija apie Banyi Lumen gentium (LG); Dekretas dl Ryt katalik Banyi Orientalium Ecclesiarum (OE); Dekretas dl ekumenizmo Unitatis redintegratio (UR)(1964 11 21); Dekretas dl vyskup pastoracini pareig Banyioje Christus Dominus (CD); Dekretas dl vienuolikojo gyvenimo tinkamo atnaujinimo Perfectae caritatis (PC); Dekretas dl kunig ugdymo Optatam totius (OT); Krikionikojo aukljimo deklaracija Gravissimum educationis (GE); Banyios santyki su nekrikioni religijomis deklaracija Nostra aetate (NA)(1965 10 28); Dogmin konstitucija apie Dievo Apreikim Dei Verbum (DV); Dekretas dl pasauliei apatalavimo Apostolicam actuositatem (AA)(1965 11 18); Tikjimo laisvs deklaracija Dignitatis humanae (DH); Dekretas dl Banyios misijins veiklos Ad Gentes (AG); Dekretas dl kunig tarnybos ir gyvenimo PresbyterorumOrdinis(PO); Pastoracin konstitucija apie Banyi iuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes(GS)(1965 12 07).2. STATYM REIKM BANYIOJE

Nors Kanon teiss kodekse atskirai kalbama apie banytinius statymus bei apie statymin paprot, taiau banytins teiss statym leidjas nepateikia teiss apibrimo, nei 1917 m. kodekse, nei dabartiniame Kanon teiss kodekse (1983 m.). Teiss apibrim galime surasti tiek teolog, tiek kanonist pateikt senesniuose vadovliuose. v. Tomas Akvinietis teis apibria kaip proting potvark, ileist visuomens gerovei to, kuris privalo rpintis visuomene. is teiss apibrimas visuotinai nebuvo priimtinas, danai ir patys kanonistai cituodavo Suarezo definicij, kur teis yra suprantama, kaip visuotinis, teisingas, pastovus ir tinkamai ileistas statymas. Civilinje teisje taip pat vartojami vairs apibrimai.

Savaime suprantama, kad teiss definicija neatitinka pilnai banytins teiss svokos, nes banytin teis yra rankiu Banyios iganingoje misijoje ir tampriai siejasi su jos hierarchine tarnyba. Be to, banytin teis tampriai yra susieta su Dievo ir Banyios paslaptimi, kuri taip pat neapibriama. Dert nepamirti, kad banytin teis turi ry ne tik su teisingumu, bet taip pat ir su krikionika meile. Juk kai kurie kodekso kanonai tiesiog rekomenduoja teisingum derinti su meile (kann. 686 3; 702 2). Nes meil yra pats didysis socialinis sakymas. Ji pagerbia kit mog ir jo teises; reikalauja bti teisingiems, ir tik ji viena daro mus pajgius taip elgtis ir tampa statymo pilnatve; o teisingumas, kaip moralin doryb, yra pastovus ir tvirtas noras atiduoti Dievui ir artimui, kas jam priklauso. Teisingumas Dievo atvilgiu yra vadinamas religingumo doryb; moni atvilgiu jis veria gerbti kiekvieno teises, o j tarpusavio santykiuose pasiekti tokios darnos, kuri vienodai atsivelgt visus mones ir j bendr gerov. Bendr gerov reikia suprasti kaip visuomeninio gyvenimo slyg visum, leidiani visapusikiau ir lengviau tobulti tiek visuomens grupms, tiek paskiriems jos nariams. Bendroji gerov apima vis moni gyvenim, todl ji reikalauja imintingumo i kiekvieno ir ypa t, kurie vykdo valdios funkcijas (Kat. Banyios katekizmas, 1889; 2055; 1807; 1906). Todl moni leidiamas statymas yra tikras statymas tik tada, kai neprietaruaja sveikam protui; i jo matyti, kad savo gali jis gauna i aminojo statymo. Kai jis su protu nesuderinamas, reikia j laikyti neteisingu statymu; jis neatitinka statymo sampratos, o veikiau yra tam tikra prievartos forma. Prigimtinis statymas yra raytas ir tartum rtas kiekvieno mogaus sieloje, nes tai yra mogaus protas, sakantis daryti gera ir draudiantis nusidti Taiau toks mogaus proto nurodymas neturt statymo galios, jei juo neprabilt ir savs neatskleist auktesnis protas, kuriam turi paklusti ms dvasia ir ms laisv. Prigimtinio statymo taikymas vairuoja, bet nekinta, jis ilieka toks pat istorijos permainose, nepriklauso nuo idj ir paproi kaitos ir palaiko j paang (v. Tomas Akv., S.th. 1-2, 93, 3, ad 2; Dec. praec.1; Kat. Banyios katekizmas, 1954-1960).

Teis ir beteisikumas tarpusavyje santykiauja kaip gris ir blogis. Todl visa tai, kas atitinka teisin tvark, vertiname kaip gr, o kas prietarauja teisinei tvarkai kvalifikuojame kaip blog.

velgdami kasdieninio gyvenimo reikinius teiss poiriu, galime sakyti, kad teis, vis pirma tvarko tarpusavio asmen santykius ir nustato asmen ryius visuomenje; kai sakome, kad turime k nors teis, tuo paiu siejame moralin gali (ta paia teise), kuria naudojams su kitais. Tuo mes norime, kad ir kiti pripaint ms teis ir visas, i to iplaukianias pasekmes. Gali bti, kad a turiu teis vien dalyk, o kitas asmuo kit. Teis gi nepriklauso nuo atskiro individo reikiam pretenzij. Teisei reikalingas teistas pripainimo pagrindas, kuris paprastai yra grindiamas visuotinio grio keliamais reikalavimais. Tik tinkamas tarpusavio santyki tvarkymas tarp atskir asmen, arba tarp asmen ir Dievo slygoja gyvenime taik ir harmonij.

iuo pagrindu einanti prigimtin tvarka, mogaus prigimtyje suformuoja intelektualin gali, paremt pagrindiniais tarpusavio sugyvenimo principais: daryti gera, vengti blogio, nedaryti kitam to, ko nenori, kad tau kitas daryt.

Kalbant apie mogaus tarpusavio santykius, suprantame, kad tai yra susij ne tik su teise, bet taip pat ir su pareiga, iplaukiania i mogaus sins.Taigi, teis neivengiamai turi ry su moralinmis normomis, pareigojaniomis mogaus sin, taiau ir pati teis, kaip norma, yra pareigojanti. Ji nra palikta laisvai asmen nuoirai. Todl mogika teis turi bti teisinga, t. y. atitikti dievikj teis.

2.1. Teiss skirstymas

Teisinje srityje lotynu kalba vartojami du terminai Lex (statymas) ir ius (teis) v. Tomas Akvinietis sako, odis lex yra kils i veiksmaodio ligare riti, jungti, sutvirtinti arba i odio, legere - skaityti. Terminas ius vedamas i odio iustitia, kuris lietuvikai reikia teisingum, vartojamas dvejopa prasme. Objektyvija prasme, kai ius reikia teis, teisin norm, bendrai teisinius potvarkius, t. y. norma, kuri yra ileista teistos valdios ir egzistuoja tarsi alia mogaus. Antrja prasme terminas ius gali bti vartojamas subjektyvija prasme, t y. teise, kuri priklauso paiam mogui, mogikam asmeniui, kai btent i ia kyla mogikoji teis iura hominum.

Teisje taip pat plaiai vartojamas terminas norma. Lotyn kalboje tiesiogine prasme odis norma reikia kampain, gi perkeltine prasme is odis reikia: pagrind, taisykl, teis. Lietuvikai terminas norma turi bendrai reikiant primimo pagrind, suprantamas kaip direktyva, reikianti tam tikroje situacijoje nustatyt pareig, kaip teisin princip ar taisykl, sudaryt teisini nuostat pagrindu.

Formos atvilgiu teis daloma raytin ir neraytin (paproio teis).

2.1.1. Dievikasis ir mogikasis statymai

Aukiau minti terminai naudojami kiekvienoje teisje, nepriklausomai nuo statym leidjo. Kadangi mus, vis pirma, domina kanon/banytin teis, tad ia stengsims susipainsinti su banytins teiss terminologija Banyios istorijoje. Kartais banytin teis yra priepastatoma civilinei teisei ir buvo vadinama dievikja teise (ius divinum), civilin - mogikja teise (ius hominum). Ius divinum vadinama dl to, kad daugelis pareigojani nuostat Banyioje kyla tiesiog i paties Dievo. i teis ireikia dievikj plan ir suteikia gali bet kokiai veiklai ir bet kokiam judjimui. Pavyzdiu galt bti teis, aptarianti Dievo tautos visuomenin struktr, kur ir pati banytin valdia yra kildinama i Dievo. Dar vartojamas ir kitas terminas - ius sacrum (ventojiteis), kuri yra susiejama su Banyios autoritetu, tikslu bei turiniu.

Dievikoji teis daloma prigimtin ir pozityvij prigimtin teis, kurios reikiasi ne vien gimt moralini gali dka, bet ypatingu proto sugebjimu. Dievikoji pozityvi teis buvo paskelbta monijai apreikimo bdu. mogikoji teis yra teis, kurios autorius yra mogus. i teis daloma civilin ir i banytin teis. Banytin teis gali bti grynai banytin arba turinti ry su dievikj teise. Kiekviena mogika teis privalo atsivelgti Dievo nustatyt tvark, kuri yra viso ko pagrindas.

Banytine teis dar yra vadinama ius pontificium - popieikoji teis, tai galime suprasti j, kai atskiriam j nuo civilins teiss leidiam teisini nuostat ir suprantamas kitas leidjas, btent popieius. Taiau daniausiai ir plaiausiai vartojama terminas ius ecclesiasticum - banytin teis arba ius canonicum - kanon teis.

Atsivelgiant teritorij, teis yra visuotin ir partikuliarin. Visuotin teis apima vis Banyi, t.y. nesvarbu, kurioje pasaulio dalyje ios teiss subjektai bt, o partikuliarin savo nuostatomis reguliuoja atitinkam teritorij.

Pagal asmenin padt teis yra bendra ir speciali. Bendroji teis skirta visai Dievo tautai, o speciali teis - tam tikrai asmen grupei (pvz. dvasininkams).

.1.2. Ryt ir Vakar Banyios Kanon teisje

1983 m. Kanon teiss kodekso (CIC`83) kan. 1. aikiai pasako, kad io kodekso kanonai skirti vien lotyn apeig Banyiai. 1990 m. Ryt apeig Banyioms skirtas Kanon teiss kodeksas (CCEO`90) savo 1 kanone t.p. yra nustats, kad pastarojo kodekso kanonai yra skiriami visoms ir kartu atskirai kiekvienai Ryt katalikikosioms Banyioms (j yra 21). Pirmojo kanono nuostatos tiesiogiai sako, kad vienas arba kitas kodeksas yra skirtas Lotyn arba Ryt Banyioms, todl vieno kodekso teisins normos nepareigoja kitos Banyios teiss subjekt.

Lotynikos banyios svoka iki Vatikano II Susirinkimo buvo savaime suprantama, nes beveik visoje Banyioje buvo vartojama lotyn kalba. Dabar nors liturgija atliekama Banyioje nacionaline vietos kalba, taip pat vartojamas lotynikos Banyios terminas, kaip kad buvo vartotas ir Susirinkimo metu. Vietin kalba liturgijoje yrapirmiausiai numatyta liturginse apeigose, kur aktyviai dalyvauja tikintieji. Taiau iaip galima vartoti ir lotyn kalb, kuri ir toliau pasilieka Vakar Banyios kalba.

Vietoje Lotynikos Banyios svokos galimas ir kitas pavadinimas - Romos Banyia, kadangi katalik Banyios centras yra Romoje. Treias pavadinimas - tai Vakar Banyia, kurios pavadinimas inomas i istorinio Romos imperijos pasidalijo Ryt ir Vakar imperij. Tuomet imperatorius Konstantinas Didysis 330 m. i Romos perkl sostin imperijos rytus, Bizantij, Konstantinopol.

Be Ryt katalikik Banyi yra taip pat Ryt Banyios, kurios neturi pilno bendrumo su katalik Banyia. iems skirtingumams pagrindo reikia iekoti istorijoje. iandien gi iekome bd, kaip galima tuos skirtumus paalinti ir galimybi jas apjungti. ios vairios Banyios Dievo valia, apatal bei j pdini buvo steigtos vairiose vietose, ilgainiui sudar daugel organikai sujungt sambri, kurie nepaeisdami tikjimo vienybs ir Visuotins Banyios vienatins santvarkos, turi sav drausm, liturgin praktik, teologin bei dvasin paveld (Lumen Gentium 23; Unitatis Redintegratio; Orientalium Ecclesiarum)

Nors iuo metu veikiantis Kanon teiss kodeksas talpina savyje lotynikos Banyios disciplin, taiau yra aiku, kad kai kurie kodekso kanonai teisikai reglamentuoja ir Ryt Banyias. Toks sikiimas pirmiausia pastebimas tose vietose, kur savo prigimtimi tikjimo srityje jie apjungia vis Visuotin Banyi. Pavyzdiui, kai kalbama apie popiei (kann. 331-333), apie sakramentus (kann. 840-841), taip pat dievikos teiss aikinim (tiek prigimtins, tiek pozityvios (CIC`83,kan. 1084 1, 1085, 1; CCEO`90, kan. 801). Kodekso nuostatai lieia visus Ryt Banyios krikionis, kai nurodoma apeig atlikimas (kan. 112) arba malons suteikimas.

iandien Lotyn apeig Katalik Banyios kanon teiss kodeksas (CIC), Ryt apeig Katalik Banyios kanon teiss kodeksas (CCEO) bei Apatalin konstitucija Pastor bonus (kuri reglamentuoja Romos Kurijos veikl) sudaro viening Katalik Banyios teisyn Corpus Iuris Canonici.

2.1.3. Paprotys Kanon teisje

Paprotys yra kils i lotyn kalbos odio consuetudo, kuris reikia prot, tam tikr gyvenimo bd. Jau romn teisje odis paprotys buvo paprotins teiss esmin sudedamoji dalis. Lietuvikai paprotys reikia tai, kas atsirado dka tradicijos, tai kas priimta visuomenje. Paproio teisinimas yra paremtas paproio teise.

Paprotys gali bti suprantamas visuomens atvilgiu kaip bendras ir kaip partkuliarinis, t.y. visoje provincijoje, vyskupijoje ar tik jos tam tikroje dalyje; Banytins teiss atvilgiu pagal statym (iuxta legem), alia statymo (praeter legem) ar prie statym (contra legem). Pirmasis patvirtina ir pritaiko gyvenime ileistus statymus, antrasis - veda tikrai saistanias normas, kurios nra sureguliuotos raytinje teisje, treiuoju atveju paprotys prie statym veda normas, visikai ar dalinai pakeiianias statym; laiko atvilgiu paprotys gali bti: 30 met, 100 met ir nuo neatmenam laik t. y toks paprotys, kurio pradios niekas i bendruomens nari neatsimena. Kitais odiais tariant, niekas i gyvj neatsimena kitokio kaip tik tok paprot, bet tai nereikia, kad toks paprotys nebt galimas istorikai rodyti.

Banytin teis nurodo slygas, kurioms esant gali atsirasti paproio teis Taigi, kad paprotys faktikai tapt pareigojania teiss norma, turi bti vykdytos slygos i banytins valdios puss, i bendruomens ir i paproio puss. Banyioje paprotys gauna juridin gali, kai su tuo sutinka kompetentingas Banyios vyresnysis. Tad, pirmoji banytins teiss sigaljimo slyga yra kompetentingos valdios sutikimas. Vyresniojo sutikimas gali bti: aikus, t.y., kai sutikimas pareikiamas iorikai odiais ar enklais; tylus - kai statymo leidjas, inodamas ir galdamas nepritarti, nepasmerkia sigaljusio paproio; legalus - kai i anksto statymikai pripastamas paprotys ir sudaromos slygos jam sigalti. Paproio teisei sigalti utenka bet kurio vir minto sutikimo. Pvz., vyskupas savo vyskupijos teritorijoje gali sutikti su nauja paproio teise.

Bendruomen tinkama vesti paproio teis yra ta, kuri gali priimti Banyios statymus. Kodeksas sakmiai nenurod, kokia bendruomene gali priimti raytin teis, taiau, remiantis teiss altiniais, galima ivardinti bendruomenes, kurios yra pajgios priimti statymus ir susikurti paproius, btent visa Banyia, banytin provincija, vyskupijos, vienuolynai, vienuolyn provincijos ir pan. Kad paprotys tapt teise, privalo bti daugumos bendruomens nari laisvai, smoningai ir su sipareigojimu praktikuojamas. Kai atsiranda prieingas teisei paprotys, utenka, kad bendruomen faktikai nesilaikyt ileisto statymo.

Kalbant apie vedam paprot suprantama, kad paprotys turi bti protingas, t. y. atitikti mogaus prigimties reikalavimus, t.y., negali prietarauti dievikajai pozityviajai ir prigimtinei teisei, negali paeisti dorovs ir prigimties dsni.

Paproio vesta nauja elgsena privalo bti ne tik vienoda, bet turi be pertraukos isilaikyti tam tikr laik. Paprotys, kuris nra prieingas raytiems statymams, siteisja isilaiks itisus trisdeimt met. Paprotys, kuris yra prieingas statymams, draudiantiems nauj paproi sigaljim, siteisja isilaiks 100 met, arba jei egzistuoja nuo neatmenam laik. Jei itisin 30 ar 100 met laikotarp pertraukia prieingas bendruomens elgesys arba statym leidjo prieingas potvarkis, paproio egzistencijos skaiiavimas prasideda i naujo.

Paprotys, atitinkantis teis, paprastai tampriai siejasi su tam tikru statymu, todl netenka galios panaikinus t statym. Paprotys alia statymo ar prie statym inyksta kai: paprotys ataukiamas nauju prieingu statymu; paprotys inyksta prieingo paproio sigaljimu, kai naujas paprotys, ipilds statymo leidjo slygas, tampa pareigojania norma ir tuo paiu panaikina anksiau sigaljusi paprot; paprotys praranda gali dl vidiniu prieasi, netekdamas savo paskirties ir tikslo, pavyzdiui, kai atprantama laikytis egzistavusio paproio; kompetingas vyresnysis ileidia naujus potvarkius konkretaus paproio reikalu. Taigi naujojo Kanon teiss kodekso kanonai nevienodai vertina esamus paproius.

Todl galime suprasti kodl paprotys Kanon teisje yra laikomas geriausiu statym aikintoju consuetudo est optima legum interpres (kan.27). Tokia kanono formuluot parodo paproio ypating reikm Kanon teisje. Kanonai apibria, kad tik tas tikinij bendruomens vestas paprotys turi statymo gali, kuris yra aprobuotas statytym leidjo, laikantis kanon norm (kan.23). Joks paprotys, prieingas dievikajai teisei, negali gyti statymo galios. Taip pat negali gyti statymo galios paprotys, prieingas ar nepriklauss kanon teisei, nebent bt protingai pagrstas. Paprotys, sakmiai teiss atauktas, nra protingai pagrindiamas (kan. 24). Joks paprotys negali gyti statymo galios, jei jo nebuvo laikomasi bendruomenje, bent jau galinioje turti statymus, turint tiksl t paprot teisinti (kan. 25). Jei ypatingu bdu nra patvirtintas kompetentingo statymdavio, galiojaniai kanon teisei prieingas ar nepriklausantis kanoniniam statymui paprotys gyja statymo gali tik tuomet, kai jo teistai buvo laikomasi be pertraukos pilnus trisdeimt met. Kanonin statym, turint ilyg, draudiani bsimuosius paproius, viryti gali tik imtmetinis ar neatmenam laik paprotys (kan.26).

sigaliojus naujajam Kanon teiss kodeksui sakoma, kad iki iol egzistuojantys paproiai, tiek visuotiniai, tiek partikuliariniai, prieingi io kodekso nuostatams, yra visikai panaikinami ir ateityje negali atgyti, jei jie yra dabartinio kodekso panaikinami. Taip pat ir paproi likuiai laikomi panaikintais, nebent kodeksas aikiai nurodyt k kit arba jei yra imtameiai ar neatmenami - tokie gali bti toleruojami, jei, ordinaro manymu, nereikt j naikinti, dl vietos ar personalini aplinkybi. Kai kuriuos paproius kodeksas aikiai panaikina, pridedamas aiki slyg. Dl to jie nustoja paproio teisins galios ir ordinaras juos privalo paalinti i gyvenimo. Tokie paproiai nebegali ateityje atgyti. Taiau paproiai, kuri kodeksas neataukia, arba yra nuo neatmenam laik, arba egzistuoja daugiau kaip imt metu, gali bti toleruojami ir toliau, jei ordinaras mano, kad j netinka panaikinti atsivelgiant vietos ir personalines slygas. Taigi sprendim panaikinti ar palikti paprot turi priimti ordinaras (Ordinaru ia reikia suprasti tiek vietos ordinar tiek vienuolyno vyresnj ar dvasins bendruomens vyresnj). Jei ordinaro manymu pastarj nebt galima panaikinti, atsivelgiant vietos ir personalines slygas, gali bti toleruojami. Taiau paliekami tie iki iol galioj paproiai, kurie neprietarauja visuotinei arba partikuliarinei teisei (kan. 5).

2.2. Kodeksas ir liturgija

Banyios tsiama iganomoji veikla gyvendinama liturgijoje. Taiau liturginiai veiksmai nra privats, jie veniami Banyios, kuri yra vienybs sakramentas. Ten, kur nelieiamas tikjimas arba bendras visos bendruomens gris, net liturgijoje, Banyia nenori nustatyti grieto vienodumo. Prieingai, ji palaiko ir ikelia vairi geni bei taut dvasios savybes ir talentus. Tai, kas taut paproiuose nra neatskiriamai susij su prietarais ir klaidomis, jei tik galima Banyia stengiasi isaugoti, o kartais jei tik dera su teisingos ir tikros liturgins dvasios reikalavimais, traukia pai liturgij (Sacrosanctum Concilium, 1-46).

Vadinasi liturginiai nuostatai savo esme skiriasi nuo teisini nuostat, taiau praktikai teis tarsi papildo liturgij. II Vatikano susirinkimas padar didelius pakeitimus liturgijoje, ypa sakrament plotmje, dl to ir kodekse randame naujus specialius nuostatus ioje srityje.

Kodeksas daniausiai nenustato rito, kurio turt bti laikomasi, atliekant liturgines apeigas; todl kanon teiss kodeksas sako tik tiek, kad iki iol galiojantys liturginiai statymai ilaiko savo gali, nebent kuris nors i j bt prieingas Kodekso kanonams (kan 2).

2.3. Civilinis statymas Kanon teisje

Kanon teiss kodeksas kai kuriais atvejais silo naudotis civiliniais statymais. inoma, civiliniai statymai nra vienodi, jie vairuoja pagal valstybs santvarkos pobd ir ir j naudojimas banytinje teisje negali bti absoliutus, t.y. be joki ilyg. Todl civiliniai statymai, minimi Banyios teisje, galioja su tomis paiomis pasekmmis ir kanon teisje tiek, kiek jie nra prieingi dievikajai teisei, ir jei kanon teis nenustato kitaip (kan.22).

2.3.1. Santuoka ir eima

Banyia civilikai susituokusij netapatina su banyioje susituokusiais (nors civilin santuok vertina geriau negu asmen gyvenim kartu nesusituokus ir be joki sipareigojim, Familiaris consortium, 82-84), taiau kartu daro ir kai kurias iimtis. Pavyzdiui, jei nra btinybs, be vietos Ordinaro leidimo niekas negali laiminti santuokos, kuri negali bti pripainta arba sudaroma pagal civilini statym normas (kan.1071 1. 2). Taiau tai nereikia, kad ordinaras negali duoti leidimo tuoktis, pavyzdiui nepilnameiams, kai pagal civilin teis jiems leidim gali duoti tik civilinis teismas, arba kai pagal civilin teis santuoka negali bti sudaryta santuoka esant IV laipsnio kliiai, t.y., kai tuokiasi pusbrolis ir pusser arba atvirkiai. Pagal Kanon teis, tai yra Vyskupo kompetencijoje pirmu atveju duoti leidim sudaryti santuok arba dispensuoti nuo esamos klities, nepaisant civilini statym.

Banyia pripasta vaikinimo atvejus; tuomet vaikai, vaikinti pagal civilins teiss normas, yra laikomi juos vaikinusi asmen vaikais (kan.110).

Kaip ir visur kitur, Kanon teisje pripastama, kad pilnametis asmuo pilnai naudojasi savo teismis, taiau nepilnametis asmuo savo teisi vykdymo poiriu paklsta tv ar globj valdiai, iskyrus tuos atvejus, kai nepilnameiai yra iskirti i j valdios dievikuoju statymu ar kanon teiss. Globj parinkimo bei j valdios atvilgiu laikomasi civilins teiss norm, nebent kitaip bt nustatyta kanon teiss arba diecezinis Vyskupas konkreiais atvejais dl teistos prieasties laikyt savo pareiga parinkti kit globj (kan.98).

2.3.2. Darbas ir socialinis rpestis

Kai kalbama, kad pasaulieiai, pastoviai ar laikinai paskirti ypatingai Banyios tarnybai, jie pareigojami sigyti atitinkam isilavinim, reikaling deramai suvokti savo pareigas ir jas smoningai, uoliai bei nuoirdiai jas vykdyti; tuo paiu yra sakoma, kad, ilaikant kan. 230 1 nuostat, (kur sakoma, kad nustatytoms liturginms apeigoms priimti pastoviai lektoriaus ar akolito tarnystei, negyja teiss Banyios teikiam ilaikym ar atlyginim), jie turi teis teising atlyginim, pritaikyt j gyvenimo slygoms, kad deramai, taip pat ir civilins teiss nuostat poiriu, galt patenkinti savo bei eimos poreikius; alia to, jiems priklauso teis, utikrinanti socialin apsaug, socialin draudim bei sveikatos prieir (kan.231).

Bendrosios sutartys ir konkreios sutartys, o taip pat j nutraukimo slygos, nustatytos civilins teiss konkreioje teritorijoje, galioja ir kanon teisje kai jos sukelia tas paias pasekmes turto, priklausanio Banyios valdymo galiai, atvilgiu. Iimtis bt jei jos prietaraut dievikajai teisei arba kanon teis nustatyt kitaip, ilaikant kan. 1547 nuostat (kan.1290).

Kalbant apie fond steigim Kanon teiss kodekse sakoma, kad ios institucijos, jei manoma, turi bti steigtos tokiu bdu, kad bt pripastamos ir civilins valdios (kan.1274).

Turto administratoriai darbo santyki sudarymo atvejais, patikdami darbus, privalo rpestingai laikytis, nors ir atsivelgdami Banyios nustatytus principus, taip pat ir civilini darb bei socialin gyvenim reguliuonai statym, (kan.1286. 1).

2.3.3. Darant pamaldius darbus ir fundacij atvejai

Kas pagal prigimtin ar kanon teis gali laisvai disponuoti savo turtu, gali j taip pat paskirti pamaldiems darbams atlikti tiek bdamas gyvas, tiek po savo mirties. Banyiai gavus pomirtin pavedim Banyios naudai, jei manoma, laikomasi civilins teiss nustatyt formalum. Jei pastarieji pavedimai bt apleisti, paveldtojams turi bti priminta pareiga laikytis testatoriaus valios (kan.1299).

2.3.4. Teisiniai/teisminiai santykiai

Kan 1500 sako, kad, vertinant iiekojim prigimt, laikomasi civilins teiss nuostat, galiojani toje vietoje, kur yra daiktas dl kurio nuosavybs ginijamasi (kan.1500).

Kai sakoma, jog Romos Popieius turi iimtin teis pats teisti bylose, apie kurias kalbama kan.1401, tame tarpe tarp kit minim atvej vardija ir valstybi vadovus (kan.1405 1,. 1). Tuo parodoma, kad ir valstybs vadovai yra ne tik Kanon teiss subjektai (suprantama kai jie yra katalikai arba bent j sutuoktinis bt katalikas), bet ir tuo paiu ikeliamas j autoritetas.

Kai kalbama apie liudininkus, kurie dalyvauja banytinse bylose, kanone sakoma, kad pastai jie yra apklausiami paiame tribunolo pastate, nebent teisjas nusprst kitaip. Bet, kai kalbama apie Kardinolus, Patriarchus, Vyskupus ir kitus asmenis, pagal savo valstybs teis besinaudojanius panaia pagarba, apklausiami, btent j pasirinktose vietose (kan.1558).

Tranzakcijos, kompromiso ar arbitr sprendimo atvilgiu laikomasi ali pasirikt norm, arba, jei alys tai pasirinkt, Vyskup Konferencijos ileisto statymo, jei toks bt, arba susitarimo vietoje galiojani civilini statym (kan.1714)

Jei civilinis statymas nepripasta teisjo nepatvirtinto arbitro sprendimo, kad arbitro sprendimas banytiniame klausime galiot kanoninje plotmje, btina, kad j patvirtint banytinis teisjas tos vietos, kur sprendimas buvo padarytas. Jei civilinis statymas leidia apsksti arbitro sprendim civiliniam teisjui, tas pats apskundimas leidiamas ir kanoninje plotmje pas banytin teisj, kompetenting sprsti gin pirmame laipsnyje (kan.1716).

2.4. Banytiniai statymai

statymas saisto, kai yra paskelbtas (kan. 7). statymo sukrimas yra tas momentas, kai jis pradeda egzistuoti paskelbimo dka. Atrodo, kad statym leidjas iskiria du momentus, bet yra aiku, kad antrasis atsiranda, jau vykus pirmajam atvejui, t.y. primus statym. Tai nra tik informacinio pobdio praneimas, bet tam tikros tvarkos ir sakymo perdavimas visuomenei, kuri juridikai jis saisto, parodant, kad nuo io momento statymas yra ne tik sukurtas, bet jau ir egzistuoja. statymo paruoiamieji darbai bendruomenei neturi jokios normatyvins ar pareigojanios galios. statymo leidjas, skelbdamas statym, savo autoritetu, j padaro vieu ir pateikia bendruomenei, ne kaip rekomendacij, bet kaip oficialiu aktu pristatom nauj statym, todl statymo paskelbimas yra jo ispausdinimas. Taigi jie gali egzistuoti tuo paiu metu, bet normaliai vykdomi skirtingu laiku.

statymai tvarko ateit, o ne praeit, nebent sakmiai juose bt kalbama apie praeities dalykus (kan.9). statymai, panaikinantys galiojim arba darantys neveiksniais, laikomi tik tokie, kurie aikiai nustato, jog aktas yra niekinis arba asmuo neveiksnus (kan. 10).

Iskirtinai banytini statym privalo laikytis pakriktytieji katalik Banyioje arba j priimti, pakankamai sveiko proto ir, nebent sakmiai bt kitaip nustatyta paios teiss, sulauk septyneri met amiaus (kan.11).

Kan.8 nustato banytini statym sitvirtinimo atvejus, iskiriant juos Visuotinius ir partikuliarinius statymus.

2.4.1. Visuotiniai statymai

Visuotiniai banytiniai statymai paskelbiami, ispausdinant juos oficialiame biuletenyje Acta Apostolicae Sedis, nebent pavieniais atvejais bt nustatytas kitoks paskelbimo bdas, ir sigalioja tik po trij mnesi, skaiiuojant nuo dienos, kai buvo ispausdinti Acta numeryje, jei tik nesaisto tuojau pat dl nustatom dalyk prigimties arba paiame statyme aikiu ir ypatingu bdu bt nustatytas trumpesnis ar ilgesnis sigaliojimo laikas (kan. 8 1).

Visuotini statym visur yra saistomi visi tie, kuriems tie statymai yra ileisti. Taiau nuo visuotini statym, negaliojani atskiroje teritorijoje, laikymosi atleidiami visi, tuo metu esantys tokioje teritorijoje. statymams, ileistiems atskirai teritorijai, pavalds visi, kuriems tie statymai buvo duoti, ir kurie toje teritorijoje turi savo buvein ar tarsi buvein bei i ties tuo metu joje gyvena, kartu atsivelgiant kan. 13 nuostatus (kan.12).

2.4.2. Partikuliariniai statymai

Partikuliariniai statymai skelbiami statym davjo nustatytu bdu ir pradeda saistyti, prajus mnesiui nuo paskelbimo, nebent paiame statyme bt numatytas kitoks terminas (kan. 8 2). Lietuvoje paprastai jie atspaudinami leidinyje Banyios inios.

Partikuliariniai statymai suprantami kaip teritoriniai, o ne kaip personaliniai, nebent bt nustatyta kitaip. Keleiviai nra saistomi: partikuliarini savo teritorijos statym tol, kol yra i jos ivyk, nebent j perengimas padaryt nuostol savajai teritorijai arba statymai liest asmen; taip pat ir tos teritorijos, kurioje jie yra, statym, iskyrus tuos, kurie susij su vieja tvarka, nustato akt formalumus arba tvarko nekilnojamj turt, esant toje teritorijoje. Klajnai saistomi tiek visuotini, tiek partikuliarini statym, galiojani vietovje, kurioje tuo metu gyvena (kan.13).

2.4.3. statym aikinimas

Autentikai statymus aikina statymdavys ir tas, kuriam jis yra suteiks autentiko aikinimo gali. Autentikas aikinimas, pateiktas, kaip statymas, turi paties statymo gali ir privalo bti paskelbtas; jei juo tik paaikinami savaime tikri statymo odiai, galioja praeiiai; jei susiaurina ar ipleia statym arba iaikina abejotin, atgalinio veikimo neturi. Tuo tarpu aikinimas, pateiktas, kaip teismo sprendimas ar administracinis aktas atskiru atveju, neturi statymo galios ir pareigoja tik tuos asmenis ir tvarko tuos klausimus, dl kuri buvo ileistas (kan.16)

Banytiniai statymai suprastini pagal tiesiogin odi prasm, atsivelgiant tekst ir kontekst; jei tokiu atveju jie likt abejotini ar neaiks, reikia atsivelgti analogijas, jei tokios yra, taip pat statymo tiksl bei aplinkybes ir statymdavio intencij (kan.17).

statymai, nustatantys bausm, suvarantys laisv naudojimsi teismis arba apimantys statymo iimtis, aikinami grieta prasme (kan.18).

Vlesnis statymas pilnai arba i dalies ataukia ankstesnj, jei tai sakmiai nurodoma paiame statyme, jei jis yra tiesiogiai prieingas pirmajam, arba pilnai pertvarko pirmesniojo statymo dalyk; taiau visuotinis statymas nekeiia partikuliarins ar specialiosios teiss, nebent paioje teisje bt sakmiai nustatyta kitaip (kan.20).

Neinojimas arba panaikinani galiojim arba darani neveiksniais statym atvilgiu nepanaikina j pasekmi, nebent sakmiai bt nustatyta kitaip (kan.15).

2.5. Bendrieji dekretai ir instrukcijos

Kan. 29 teigia, kad bendrieji dekretai, kuriais kompetentinga valdia pateikia bendruosius nurodymus bendruomenei, galiniai priimti statym, yra tikri statymai ir yra reguliuojami kanon, tvarkani statymus, nuostatas. Tas, kas turi tik vykdomj valdi, negali ileisti galiojanio bendrojo dekreto, apie kur kalbama kan. 29, nebent atskirais atvejais, laikantis teiss norm, jam i galia bt sakmiai suteikta kompetentingo statymdavio, laikantis slyg, nustatyt galios suteikimo akte (kan.30). Kas turi vykdomj valdi, savo kompetencijos ribose gali leisti bendruosius vykdomuosius dekretus, kuriais tiksliau apibriami statymo pritaikymo bdai arba kurie yra btini statymo laikymuisi. i dekret paskelbimo bei sigaliojimo laikas nustatomas, remiantis kan. 8 nurodymais, kai kalbama apie visuotinio ir partikuliarinio satymo leidyb (Kan. 31).

Bendrieji vykdomieji dekretai saisto visus, pareigotus laikytis statym, kuri taikymo bdai ar laikymosi btinumas yra nustatomas tais dekretais (kan. 32). Bendrieji vykdomieji dekretai, jei ir bt paskelbti inynuose ar kitaip pavadintuose dokumentuose, nekeiia statym, ir juose esantys statymams prieingi patvarkymai neturi jokios galios.

Mintieji dekretai nustoja galios, kai juos sakmiu ar savaime suprantamu bdu ataukia kompetentinga banytin valdia, ar nustoja galioti statymas, kuriuo remiantis buvo ileistas bendrasis dekretas; taiau ilaiko gali net ir tada, kai juos ileidusysis nustoja savo teisi, iskyrus atvejus, kai sakmiai bt patvarkyta prieingai (kan. 33).

Instrukcijos, kurios tik paaikina statym nuostatus ir apibria bei nustato j vykdymo bd, ileidiamos tiems, kurie privalo rpintis statym vykdymu ir juos pareigoja statym vykdymo metu; instrukcijas savo kompetencijos ribose teistai leidia turintieji vykdomj valdi. Instrukcij potvarkiai nekeiia statym, ir, jei kuris nors j negali bti suderintas su statym nuostatomis, neturi jokios galios. Instrukcijos nustoja galiojusios ne vien tik sakmiu ar savaime suprantamu jas ileidusios kompetentingos valdios ar aukiau jos stvinio valdios ataukimu, bet taip pat nustojus galioti statymui, kurio iaikinimui ar vykdymui jos buvo ileistos (kan. 34).

2.6. Popieiaus leidiami dokumentai

Plaiau susipain bendrai su statym, jo savybmis, saistomja galia, jo aikinimu, iteisinim ir t.t. dabar gi susipainsime su statymo formomis, kurios egzistuoja banytinje teisje.

Popieius, leisdamas statymus, yra laisvas pasirenkamas formos atvilgiu. Niekas negali popieiaus pareigoti laikytis kokios nors statym leidimo formos leidiant statymus. statymai galimi bet kokia forma, taip pat juos skelbti odiu, taiau nuo neatmenam laik yra sigaliojs paprotys statymus leisti ratu. Senovje popieiaus ileisti statymai buvo vadinami apatalikais laikais (litterae apostolicae), dabar visi popieiaus leidiami statymai vadinami konstitucijomis.

Romn teisje konstitucija reikia imperatoriaus paskelbtus statymus civilinje teisje. Konstitucija iuolaikinje teisje suprantama, kaip pagrindiniai valstybs statymai, kuriais nustatomas valstybs valdymas. Banytinje teisje konstitucija reikia popieiaus rat, kunuo sprendiamas svarbus banytinio gyvenimo klausimas, pateikiant pastovias dyrektyvas. Konstitucija gali bti dogmin ir disciplinarin. Apimties atvilgiu, konstitucija yra daloma visuotin ir partikuliarin. Turinio atvilgiu konstitucija siaurja prasme reikia, kurio nors nutarimo paskelbim (pvz., Vatikano II Susirinkimo metu ileistos konstitucijos).

Motu proprio potvarkis reikia, kad tai buvo padaryta paties popieiaus iniciatyva.

Litterae apostolicae - tai popieiaus laikai privatiems asmenims.

Bulla - tai ikilmingas popieiaus Ratas. Bul prasideda odiais: Episcopus Servus Servorum Dei Ad perpetuam rei memoriam, po to seka tekstas.

Brevia - popieikas paprastesns formos ratas, paraytas pergamente lotynikai paprastesniu stiliumi

Epistola arba Littera . Visi popieiaus ratai, kurie neturi buls ar brevs formos ir atitinka paprasto laiko formai, yra vadinami popieiaus laikais (epistolae vel litterae).

Jei ie laikai yra skirti viso pasaulio ar kurios dalies bei krato vyskupams, vadinami enciklikomis. Jei laikai parayti paties popieiaus ranka, vadinami kirografu.

Dekretai - potvarkiai, duoti paties popieiaus iniciatyva paprastai jie vadinami motu proprio ir ileidiami ne taip svarbios reikms atvejais, duodant administracinius patvarkymus paprastoje formoje.

2.7. Romos Kurijos dikasterij leidiami dokumentai

Pastaruosius imtmeius v. Sosto teiss aktai yra ne visuomet tiesiogiai leidiami paties popieiaus. Popieikuosius nuostatus danai leidia centrins Romos Kurijos institucijos, vadinamos dikasterijomis. Dikasterijas sudaro kongregacijos, tribunolai ir popieikosios valstybs sekretoriatas. Dikasterij aktai, lieiantys disciplinarinius nuostatus, bendrai vadinami dekretais.

Dekretai gali bti i form:

instrukcijos - tai yra taisykli taikymo paaikinimas, prisilaikant kanonu;

reskriptai - duoti atsakymai ratu privataus asmens praym;.

rezoliucijos - kai administraciniu keliu paskelbiamas sprendimas;

deklaracijos - esamos teiss iaikinimas (pvz, kanonus autentikai gali aikinti Popieikoji Kanon Komisija, taip pat atskirais atvejais autentikai kanonus aikina Kongregacijos, pvz., Sakrament kongregacija autentikai aikina kanonus apie sakramentus (santuoka)).

Dekretai, atsivelgiant j apimt, gali bti visuotiniai ir partikuliariniai.

Teisikai instrukcijos paaikina ir turi nukreipiamj tam tikra linkme gali. Kai kada instrukcija papildo statym, arba, popieiaus aprobuota instrukcija gauna visuotinio statymo saistomj gali. Pavyzdiu gali bti instrukcija dl galiojanios ir nepavartotos santuokos, ir t.t.

Reskriptai turi juridin gali (asmeniui, vietai, daiktui), kuriems jie yra suteikti.

Rezoliucij bei sutari juridin galia tokia pat, kaip ir teisinio nuosprendio.

Deklaracijos po paskelbimo saisto visus, kuriems jos skirtos.

Taigi Romos dikasterij partikuliariniai dekretai saisto tuos, kuriems jie yra ileisti; Visuotiniai turi visuotinio statymo juridin gali.

3. AKT LEIDYBIN KOMPETENCIJA

is skyrius apima 59 kanonus ir yra dalomas 5 skirsnius:

1 Bendros normos (kan 35-47)2 Atskiri dekretai ir sakymai (kan 48-59)3 Reskriptai (kan. 59-75)4 Privilegijos (kan 76-84)5 Dispensos (kan. 85-93).

3.1. Bendrosios normos

Pavienis administracinis aktas yra kompetentingos valdios, atliekanios savo pareigas, valdymo galios veiksmas, tiesiogiai skirtas pavieniams asmenims ar bendruomenei, konkreiu ir pavieniu atveju. Pavien administracin akt, tiek dekret, tiek sakym arba reskript, savo kompetencijos ribose gali ileisti turintysis vykdomj valdi, laikantis kan. 76, 1 nuostatos (kan.35). Reikia skirti tuos, kurie turi vykdomja valdi turdami ir statym leidimo gali, t. y. popieius ir vyskup kolegija, Romos Kurijos dikasterijos visai Banyiai, dieceziniai vyskupai, Vyskup Konferencijos jiems patiktose partikuliarinse Banyiose, Vyresnieji - Pavsto gyvenimo institutui, Apatalikojo gyvenimo bendruomenms.

Administracinis aktas suprantamas pagal tiesiogin odi prasm ir bendrj kalbos praktik; ikilus abejonei, teisminius reikalus svarstantys, bausms nustatymo ar pritaikymo atvejus nagrinjantys, suvarantys asmens ar paeidiantys gytsias teises arba prieingi privataus asmens naud suteikianiam statymui, administraciniai aktai aikinami grieta prasme; visais kitais atvejais - plaia prasme. Antra kanono dalis pabria, kad pavienis administracinis aktas yra ribotos juridins galios potvarkis, nes jis neturi bti iplstas kitiems atvejams alia nurodytj (kan. 36).

Administracinis aktas, susijs su iorine veikimo sritimi, turi bti ratikas; taip pat, jei buvo duotas pavedimo forma, reikia pridti ir vykdymo akt (kan.37)

Administracinis aktas, taip pat, jei kalbama apie reskript, duot Motu proprio, neveikia tiek, kiek paeidia kit gytsias teises arba yra prieingas statymui ar patvirtintam paproiui, nebent kompetentinga valdia bt sakmiai pridjusi ribojani ilyg (kan.38).

Kan. 39 nustato, jog administracinio akto galiojim apspredia tik tos jame ivardytos slygos, kai yra ireiktos odiais si, nisi, dummodo (jei, nebent, jei tik) (kan.39).

Negavus ratiko praneimo ir nepatikrinus jo autentikumo bei integralumo, administracinio akto vykdytojas savo pareigas atlieka negaliojaniai, nebent bt prie tai gavs ini i valdios, ileidusios akt (kan. 40).

Administracinio akto poveikis neinyksta, nustojus j ileidusiojo teisms, nebent sakmiai teiss bt nustatyta kitaip (kan.46). Administracinio akto ataukimas kitu kompetentingos valdios administraciniu aktu sigalioja tik nuo to momento, kai teistai su juo supaindinamas asmuo, kuriam is aktas buvo ileistas (kan.47).

3.2. Administracinio akto vykdytojas

Administracinio akto vykdytojas, kuriam patikta tik vykdyti akt, negali atsisakyti tai daryti, nebent pasirodyt aiku, jog mintasis aktas yra niekinis arba dl kitos svarbios prieasties negali bti vykdomas, o taip pat, jei nebuvo vykdytos paiame administraciniame akte numatytos slygos. Vienok, jei atrodo, jog administracinio akto vykdymas yra nereikalingas dl asmens ar vietos slyg, vykdytojas turi nutraukti vykdym. Visais iais atvejais nedelsiant turi bti informuotas akto autorius (kan.41).

Administracinio akto vykdytojas privalo veikti, laikydamasis jam suteikto galiojimo, taiau jei nebus vykdytos esmins slygos, nustatytos paiame rate ir nebus laikomasi esmins procedros, vykdymas negalioja (kan.42).

Administracinio akto vykdytojas, protingai apsvarsts, gali pakeisti save kitu asmeniu, nebent toks pakeitimas bt udraustas, arba vykdytojas parinktas dl jo asmens savybi arba bt nustatytas galintis vykdytoj pakeisti asmuo. Visais iais atvejais vykdytojui leidiama patikti kitam asmeniui parengiamuosius aktus (kan.43). Administracin akt gali vykdyti ir vykdytojo pdinis pareigose, nebent vykdytojas bt buvs parinktas dl jo asmens savybi (kan.44). Vykdytojui leidiama, jei kokiu nors bdu suklysta administracinio akto vykdymo metu, jo vykdym pradti i naujo (kan.45).

3.3. Pavieniai (individuals) dekretai ir sakymai

Dekretas yra administracinis aktas, vykdomosios valdios veiksmas, bet ne statymas. Dekreto tikslas yra pritaikyti statym. Be toki dekret statymai bt abstrakts ir nebt Banyios tikrovs dalimi, taigi jie skirti nusprsti ir pritaikyti, kai tai yra reikalinga. Administraciniame akte atsispindi dvi pagrindins funkcijos: sprendimas ir paskyrimas. Sprendimas ar potvarkis bna skirtas konkretiems atvejams, panaiai kaip teismins bylos atveju teismin sprendim padaro teisjas (valdia, turinti teismin gali - kan. 1692, 1) Taigi, dekretu pritaikomas statymas, suteikiant pareigyb; arba u pareig nevykdym atimant pareigyb i klebono. iuo atveju sprendim konkreioje situacijoje dekretu padaro vykdomosios valdios kompetentingas atstovas. Sprendimas ir statymo taikymas administracinje plotmje yra kompetentingos valdios specifins funkcijos, kurias ji atlieka savo iniciatyva. iuo atvilgiu dekretas skiriasi nuo reskripto.

Taiau, kai kuriais atvejais reikalinga, kad suinteresuotas asmuo kreiptsi. Rinkim atveju, kad rinkimai bt patvirtinti, irinktasis atuoni dien laikotarpyje po irinkimo primimo asmenikai ar per kit privalo prayti kompetentingos valdios patvirtinimo; to nepadars, jis netenka bet koki teisi, nebent rodyt, jog prayti patvirtinimo jam sutrukd teista klitis (kan. 179, 1; 182, 2;1735).

Dekretas yra techninis instrumentas, kuriuo pasinaudoja kompetentinga valdia, atlikdama savo pareigas. Kad bt galiojantis, negali bti prieingas statymui (prieingu atveju galimas herarchinis iekinys Apatalikoje Signatroje).

Doktrina skiria dvi dekret kategorijas: tai sprendiamieji ir paskiriantieji. Bet platesne prasme visi dekretai yra sprendiamieji, jie tik skiriasi savo turiniu.

Taigi pavieniu (individualiu) dekretu laikomas administracinis aktas, ileistas kompetentingos vykdomosios valdios, kuriuo, laikantis teiss norm, konkreiu atveju pateikiamas sprendimas ar atliekamas paskyrimas, ir pagal savo prigimt nereikalaujantis kieno nors praymo (kan.48). Dekretas turi bti duotas ratikai, ir, jei kalbama apie sprendim, bent glaustai idstant motyvus (kan.51). Motyvacijos dka ivengiama kompetentingos valdios alikumo ir garantuojamas dekreto objektyvumas. Gavjas susipasta su dekreto autoriaus pateiktais motyvais ir gali pateikti administracin iekin. Pvz. vienuolio paalinimas i instituto (kan. 699, 1), arba teisjo dekretas apie kur kalba kan. 1617: nemotyvuoti dekretai iais atvejais bt negaliojantys.

Pavienis (individualus) dekretas pareigoja tik tais klausimais, dl kuri priimtas sprendimas, ir asmenis, kuriems yra skirtas; pastaruosius gi, jei nra nustatyta kitaip, saisto visur (kan.52). Pavienis (individualus) dekretas ar sakas pareigoja tik pavienius asmenis ir konkreiu atveju. Dekreto subjektas yra asmuo arba asmenys, kuriems jis skirtas ir saisto tik juos. Dekretas negali bti taikomas kitiems asmenims, pasinaudojant teiss analogija, nors tam ir bt kai kuri palanki motyv. Dekretas yra personalinis, bet ne teritorinis, sprendimas, ir saisto asmen nepriklausomai nuo, kur jis bebt. Taiau tas principas turi ir iimi. Tokia iimtis turi bti numatyta dekrete. Tuomet iimtis gldi teritoriniame dekreto pobdyje ir per teritorij pasiekia asmen. Pvz., katedros kapitula; pareigybs vykdymas parapijoje.

Neatmestina galimyb, kad gali atsirasti ir skirtingi dekretai, kurie prietarauja vienas kitam. Jie gali bti ileisti tos paios arba skirtingos kompetentingos banytins valdios. Kanonas nustato principus, kuri reikia laikytis Jei dekretai prietarauja vienas kitam, partikuliarinis dekretas tuose dalykuose, kurie yra atskirai paminti, turi virenyb visuotinio atvilgiu; jei abu yra to paties rango (partikuliariniai ar visuotiniai), vlesnysis ataukia ankstesnj tokia apimtimi, kokia yra jam prieingas (kan.53). Ypatingoji (specialioji) norma geriau pritaikyta asmens reikmms kaip bendroji, todl ypatingasis potvarkis, neirint j ileidusio virenybs, ataukia bendrj. Antroji galimyb - kai dekretai sutampa dalyko ir subjekto atvilgiu, bet vienas dekretas yra ileistas anksiau, kitas vliau. Tuomet nekalbama apie dalin sutapim, bet apie visik, todl iuo atveju taikoma taisykle: lex posterior abrogat priorem. iuo atveju preziumuojama, kad vlesnis. dekretas yra naujesnis valios pareikimas, todl nauju dekretu banytin vyresnyb nori pakeisti arba ataukti ankstyvesnj. Panaikinimas nra dalinis, kadangi abu dekretai lygiai yra daliniai ar bendrieji. Prieingai yra su reskriptu - pastarajam taikomas pirmumo laike principas (kan. 67).

Pavienis (individualus) dekretas, kurio pritaikymas yra patiktas vykdytojui, sukelia pasekmes nuo vykdymo momento; prieingu atveju nuo tada, kai apie tai asmeniui pranea dekret ileidusi valdia. Kad saistyt, pavienis (individualus) dekretas privalo bti teiktas, kaip teistas dokumentas, laikantis teiss norm (kan.54). Skiriamos trys dekreto teikimo formos: viena ordinarin - dekreto dokumento teikimas; antra - ekstraordinarin - dokumento perskaitymas ir treia statymin. Kai kalbama apie dekreto teikim subjektui, reikia suprasti, kad dekret ileido kompetentingas banytinis vyresnysis pakviesdamas ir teikdamas dekret. Kitas dekreto teikimo bdas esti tada, kai jo pritaikymas vyksta per vykdytoj. iuo atveju prie dekreto vykdym iskiriami ie momentai: dekret turi bti ileids kompetentingas vyresnysis;. tame paiame dekrete arba kitame dokumente numatytas vykdytojo paskyrimas; teistas praneimo ir teikimo dokumentas dekreto gavjui. Kan. 54, 1 nustato, kad dekretas sukelia pasekmes nuo to momento, kai apie tai gavjui pranea dekret ileidusi valdia. Kan. 54, 2 nurodymu pavienis (individualus) dekretas saisto tada, kai yra teikiamas kaip teistas dokumentas, laikantis teiss nuostat. Tikslinga atkreipti dmes, kad saistomoji galia nepriklauso nuo dekreto primimo, bet nuo jo teikimo. Taigi, dekreto saistomoji galia priklauso nuo praneimo ir teikimo dokument teistumo. Dekretas gali bti pastoracinis paraginimas (kan. 1341), pamokymas ar spjimas (kan. 1339), atgailos udjimas (kan. 1340) ar baudiamasis perspjimas (kan. 1336).

Dekreto gavjas turi bti tinkamai pagal teiss nuostatas pakviestas. Pakvietime nurodoma pakvietimo motyvas. Toksai pakvietimas teikiamas atsivelgiant nauding laik (Naudingu laiku suprantamas laikotarpis, kuriuo realizuojantis savo teises ar siekiantis j asmuo naudojasi tokiu bdu, kad jis nebt skaiiuojamas, jei asmuo apie tai neino ar negali efektyviai veikti) (kan. 201, 2). Jei yra teista prieastis neatvykti, reikia pakartotinai kviesti t, kuriam dekretas skirtas. Apie neatvykimo prieasties svarb sprendia subjektas, kuris turi dekret teikti, bet ne subjektas, kuriam dekretas skirtas. Pagal kan. 37 ir 51 nuostatas, kai dl labai svarbios prieasties nemanoma teikti dekreto teksto, dekretas laikomas teiktu, jei skirtam asmeniui perskaitomas notaro arba dviej liudinink akivaizdoje, apie tai suraius akt, kur pasirao visi dalyvaujantys (kan.55). Taip pat dekretas laikomas teiktu, jei subjektas, kuriam yra skirtas, tinkamu bdu pakviestas atsiimti ar iklausyti dekret, be teistos prieasties neatvykt ar atsisakyt pasirayti (kan.56).

Visais atvejais, kai statymas liepia ileisti dekret arba suinteresuotoji pus teistai pateik praym ar apeliacij dl dekreto, kompetentinga valdia tai padaro per tris mnesius nuo praymo ar reikalavimo gavimo, nebent statyme bt numatytas kitoks terminas. Jei, iam terminui prajus, dekretas nebuvo ileistas, laikoma, kad atsakymas yra neigiamas, ir dl jo galima apeliuoti. Numanomas neigiamas atsakymas neatleidia kompetentingos valdios nuo pareigos ileisti dekret bei atlyginti padarytus nuostolius, laikantis kan. 128 normos (kan.57). Tai naujas kanonas, jis atitinka iuolaikins visuomens reikmes. is kanonas nagrinja svarb argument banytinio vyresniojo neatsakym pavaldinio klausim. Mginama isprsti toki situacij, kai vykdomoji valdia neatlieka savo pareigos t.y. neatsako uklausim (administracin tyla). Senajame kodekse nebuvo tokios formuluots, todl tikintysis negaldavo nieko padaryti contra silentium admministrativum. Tokia situacija buvo palanki vairiems nesusipratimams ir neteisybei. Dabartine 57 kanono nuostata nubriami du pagrindiniai elementai: administracins valdios pareiga ileisti dekret ir pripastamos suinteresuotj teiss.

Vyrauja bendra nuomon, kad pareiga ileisti dekret lieka ir po to, kai praeina trys mnesiai. Kanonas nenustato per kok laiko tarp kompetentinga valdia privalo tai padaryti. Galimas naujas administracinis tyljimas. Atrodo, kad teisingesn nuomon, kad reikal turi isprsti auktesnis vyresnysis, jei tik j buvo kreiptasi. Treiajame paragrafe sakoma, kad numatomas neigiamas atsakymas neatleidia kompetentingos valdios nuo pareigos ileisti dekret bei atlyginti padarytus nuostolius, laikantis kan. 128 normos; o kan. 139, 2 nustato, kad emesnysis negali kitis klausim, kur pradjo sprsti auktesnis vyresnysis. Ganytoj pareigos derinasi su tikinij teismis. Tikintieji turi teis, kad jiems bt gerai vadovaujama ir bt laikomasi nustatytos Banyios disciplinos. Protestuodamas prie administracijos tyljim arba pasyvum suinteresuotas asmuo gali pateikti praym arba administracin iekin. tam paiai vykdomajai vyresnybei, kuri neatsak (kan. 1734,1) ar hierarchikai auktesnei valdiai (kan. 1737). Visais atvejais iekinys turi bti pateiktas teistai ir banytinis vyresnysis gavs iekin trij mnesi laikotarpyje turi padaryti sprendim. Neatsakymas per tris mnesius reikia, kad atsakymas neigiamas. Laikas skaiiuojamas nuo praymo gavimo. Taiau yra ir iimi, kai nurodomas kitas terminas, tuomet bendroji taisykl negalioja. iuo atveju vadovaujamasi taisykle: genus per speciem derogatur. Pavyzdiu gali bti kan. 1735 (kompetentinga valdia, praant pavaldiniui, per vien mnes savo patvirtint dekret pakoreguoja arba praym atmeta). Suinteresuotasis turi teis reikalauti nuostoli atlyginimo, kurie kyla i neigiamo atsakymo arba administracinio tyljimo. Tikrovje tai yra tikinij teisi apsaugojimas neteisybs atveju. Remiantis 128 kanonu, jei dl klastos ar dl kalts suinteresuotasis turi nuostoli, tai galima reikalauti t nuostoli atlyginimo. Manoma, kad toji taisykl netaikoma privilegijoms ir dispensoms, kadangi jomis suteikiamos malons, todl nenustatomas laikas atsakymui. Kan. 87 2 pripasta, kad belaukiant dispensos i v. Sosto, galima patirti nuostoli, taiau tokiais atvejais pasinaudojama vyskup galia dispensuoti nuo banytini statym.

Pavienis (individualus) dekretas nustoja galiojs, j teistai ataukus kompetentingai valdiai arba nustojus galioti statymui, kurio vykdymui buvo ileistas. Pavienis sakymas, neformintas teistu dokumentu, inyksta pasibaigus j davusiojo valdiai (kan.58). Pavienis (individualus) sakymas yra dekretas, kuriuo tiesiogiai ir teistai konkreiam asmeniui ar asmenims sakoma k nors vykdyti ar nevykdyti, ypa tam, kad bt laikomasi statymo (kan.49). Pavienis (individualus) sakas yra dekreto ris. Tarp dekreto ir sako nra didelio skirtumo. Pavienis sakas suprantamas specialiai grieta prasme.. sakas yra tiesioginis ir betarpikas pareigojimas asmeniui konkreiu atveju be vykdytojo tarpininkavimo. Specifinis sako tikslas nusakytas aikiais odiais: k nors daryti ar nedaryti, kad bt laikomasi statymo.

3.4. Reskriptai

Reskriptu laikomas ratu kompetentingos vykdomosios valdios duotas administracinis aktas, kuriuo, pagal jo prigimt, kam nors praant, suteikiama privilegija, dispensa ar kita malon. Slygos, nustatytos reskript atvilgiu, galioja taip pat suteikiant leidim arba odiu duodamoms malonms, jei nra nurodyta kitaip (kan.59). Reskript gali gauti visi, kuriems tai daryti nra sakmiai udrausta (kan. 60). Jei nra numatyta kitaip, reskriptas gali bti gautas kito asmens naudai, netgi neturint pastarojo sutikimo (kan.61). Reskriptas, kuriam nra paskirtas joks vykdytojas, sukelia pasekmes nuo pasiraymo momento; kitu atveju, nuo vykdymo momento (kan.62).

Tiesos nutyljimas daro reskript negaliojaniu, jei prayme nebuvo paminti elementai, kurie statymo, kanoninio stiliaus ir praktikos poiriu btini galiojimui, nebent bt kalbama apie malon suteikiant reskript, duot Motu proprio (savo iniciatyva). Taip pat negalioja reskriptas, kurio praant, idstomi melagingi motyvai, ir n vienas i j nra teisingas(kan.63).

Isaugant Penitencijarijos teises sins srityje, bet kurios Romos Kurijos dikasterijos atsisakytos suteikti malons negali galiojaniai suteikti kita tos paios Kurijos dikasterija ar kita kompetentinga valdia, emesn u Romos Popiei, be pirmosios dikasterijos pritarimo (kan.64). Taip pat, niekas negali prayti kito Ordinaro malons, kurios nesuteik savas Ordinaras, nepaminjs nesuteikimo; taiau, tai paminjus, Ordinaras negali suteikti malon, prie tai nesuinojs i pirmojo Ordinaro nesuteikimo prieasties. Generalvikaro ar Vyskupo Vikaro nesuteiktos malons galiojaniai negali suteikti kitas to paties Vyskupo Vikaras, net ir inodamas malons nesuteikusiojo Vikaro atsisakymo motyvus. Generalvikaro ar Vyskupo Vikaro nesuteikta malon, to nepaminjus, prayta i diecezinio Vyskupo, negalioja; gi diecezinio Vyskupo nesuteiktos malons be paties Vyskupo pritarimo negalima galiojaniai prayti, net ir paminint atsisakym, i jo Generalvikaro ar Vyskupo Vikaro (kan.65).

Reskriptas netampa netinkamu, kuomet klaidingai nurodomas asmens, kuriam yra skirtas, ar jo autoriaus vardas, gyvenamoji vieta ar svarstomas dalykas, jei, Ordinaro sprendimu, nra jokios abejons asmens ar objekto atvilgiu (kan.66). Esant abejonei dl reskripto galiojimo ar negaliojimo, reikia kreiptis reskripto autori (kan. 67).

Reskriptas, kurio pateikimui nra nustatytas joks laikas, gali bti pateiktas vykdytojui bet kuriuo metu, svarbu, kad bt ivengta klastos ir apgauls (kan.69).

Niekas neprivalo naudotis vien savo naudai suteiktu reskriptu, nebent dl kitos prieasties privalt laikytis kanonins pareigos (kan. 71). Nors asmuo ir gali sins srityje naudotis odiu suteikta malone, taiau privalo rodyti j ir iorinje srityje kiekvien kart, kai to yra teistai praoma (kan.74).

Apatal Sosto suteiktus ir galiojimo laik virijusius reskriptus vien kart, esant teistai prieasiai, gali pratsti diecezinis Vyskupas, taiau ne ilgiau, kaip trims mnesiams (kan.72).

3.5. Dispensos

Dispensa yra atleidimas nuo banytinio statymo vykdymo, bet ji nepanaikina paties statymo ir jo net dalinai neataukia. Tai atvejis, kai statymas ilaiko saistomj gali, bet atskiru atveju netaikomas. Tuo poiriu dispensa skiriasi nuo kit administracini akt. Dispens, arba atleidim atskiru atveju nuo grynai banytinio statymo laikymosi, savo kompetencijos rmuose gali suteikti asmenys, turintys vykdomj valdi, o taip pat tie, kuriems galia dispensuoti buvo suteikta aikiai ar savaime suprantamu bdu tiek paios teiss, tiek teisto galiojimo keliu (kan. 85). Tai rodo, kaip kan. 85 netiesiogiai daro skirtum tarp dievikojo, pozityvinio, prigimtinio ir banytinio statymo. Taigi tik banytiniai statymai yra dispensos objektu. dispensos objekt neeina dievikasis statymas. statym banytinis statym leidjas neturi kompetencijos.

Diecezinis vyskupas kiekvien kart gali galiojaniai dispensuoti tikiniuosius, kai ma