PATVIRTINTA Alytaus įsakymu Nr. V-47¡as.pdf · poreikiai. Programa yra pritaikoma vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos

PATVIRTINTA

Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“ direktorės

2016 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-47

(Alytaus lopšelio-darželio „Du gaideliai“ direktorės

2017 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. V-7 redakcija)

ALYTAUS LOPŠELIO-DARŽELIO „DU GAIDELIAI“ UGDYMO TURINIO

PLANAVIMO IR VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo turinio planavimo ir vaikų pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau –

tvarkos aprašas) nustato Alytaus lopšelio–darželio „Du gaideliai“ (toliau – lopšelio–darželio)

ugdymo turinio planavimo principus ir laikotarpius, formas, ilgalaikių planų ir trumpalaikių planų

rengimo tvarką; vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimą, informacijos tėvams (globėjams,

rūpintojams) teikimą apie vaikų ugdymo(si) sėkmingumą.

2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu,

patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. V-

674; Priešmokyklinio ugdymo bendrąja programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2014 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-779; Ikimokyklinio ugdymo programų

kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18

d. įsakymu Nr. ISAK-627 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d.

įsakymo Nr. V-1009 redakcija); Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis ir

Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu; lopšelio–darželio ikimokyklinio ugdymo programa.

3. Tvarkoje vartojamos sąvokos:

Ilgalaikis ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo ugdomosios veiklos planas –

ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius atitinkantis, ugdymo turinio gaires,

metodus, aplinką ir priemones, vaikų pasiekimus, tėvų (globėjų, rūpintojų), specialistų dalyvavimą

numatantis planas.

Trumpalaikis ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo ugdomosios veiklos planas – ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius atitinkantis, vaikų idėjas ir

sumanymus įtraukiantis, tėvų (globėjų, rūpintojų), specialistų, lopšelio–darželio bendruomenės,

socialinių partnerių dalyvavimą numatantis planas.

Pritaikyta programa - programa, skirta vaikui, kuriam nustatyti specialieji ugdymosi

poreikiai. Programa yra pritaikoma vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,

ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795.

Vaiko pasiekimų vertinimo lapas – įgytų socialinių, sveikatos saugojimo ir

stiprinimo, pažinimo, komunikavimo ir meninių kompetencijų individualus vertinimas pagal

nustatytą formą atskirų amžiaus grupių vaikams.

Vaiko pasiekimų aplankas – individualios vaiko pažangos ir pasiekimų vertinimo

priemonė, kurioje vertinimas grindžiamas pedagogo, vaiko ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų)

bendradarbiavimu.

II. UGDYMO TURINIO PLANAVIMAS VAIKŲ PASIEKIMŲ VERTINIMAS

1. Ugdymo turinio planavimo dokumentai ir jų rengimas

4. Ugdymo turinys ir vaikų pasiekimų vertinimas lopšelyje–darželyje planuojamas,

atsižvelgiant į ugdymo dienų skaičių, kai mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d. ir baigiasi gegužės 31

d., ir vaiko dienos ritmo laiką.

2

5. Ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo pedagogai, planuodami ugdymo turinį ir

vaikų pasiekimų vertinimą, vadovaujasi lopšelio-darželio „Du gaideliai“ ikimokyklinio ugdymo

programa, Ikimokyklinio ugdymo metodinėmis rekomendacijomis, Priešmokyklinio ugdymo

bendrąja programa, ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašu ir kitais norminiais teisės aktais,

lopšelio–darželio veiklos prioritetais, atsižvelgia į bendruomenės poreikius, turimus išteklius.

6. Ugdymo turinio planavimo dokumentai:

6.1. ilgalaikiai ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo planai;

6.2. trumpalaikiai ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo planai;

6.3. pritaikytos ugdymo turinio programos.

7. Ilgalaikiai ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo planai rengiami pusmečiams

pagal 1 priede pateiktą formą derinami su direktoriaus pavaduotoja ugdymui iki rugpjūčio 31 d. (I-

ojo pusmečio) ir gruodžio 31 d. (II-ojo pusmečio).

8. Pritaikyto ugdymo turinio programos rengiamos pusmečiui arba vieneriems mokslo

metams pagal 2 priede pateiktą formą; derinamos vaiko gerovės komisijos posėdyje.

9. Trumpalaikiai ikimokyklinio ugdymo planai rengiami kas vieną arba dvi savaites

pagal 3 priede pateiktą formą.

10. Priešmokykliniam ugdymui naudojamas priešmokyklinio ugdymo priemonių

komplektas „Opa pa“.

11. Ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo pedagogai gali koreguoti (pridėti

papildomas skiltis) prieduose pateiktas formas.

2. Vaikų pasiekimų vertinimo tikslai ir uždaviniai, nuostatos ir principai

12. Tikslai:

12.1. aprašyti vaikų ugdymo(si) pasiekimus nuo gimimo iki šešerių/ septynerių metų

kaip pažangos žingsnius, į kuriuos orientuojantis būtų stebima vaikų raida ir pažanga, vertinama

ugdymo(si) kokybė;

12.2. nustatyti esamus ugdytinių gebėjimus bei numatyti tolesnio ugdymo(si) gaires.

13. Uždaviniai:

13.1. pažinti vaiką (vaiko ugdymo(si) poreikius, interesus, pomėgius, galias, stilių,

charakterio ypatumus, kultūrinius skirtumus);

13.2. atskleisti vaiko pastangas ir pažangą bei skatinti jo ugdymą (si);

13.3. apmąstyti (reflektuoti) įgyvendintus programos tikslus ir uždavinius;

13.4. planuoti tolesnio ugdymo(si) perspektyvas individualiai kiekvienam vaikui ir

vaikų grupei;

13.5. apibendrinti sukauptą vertinimo informaciją, koreguoti ugdymo planus;

13.6. pateikti vertinimo informaciją vaikui, vaiko tėvams (globėjams, rūpintojams) ir

kitiems ugdytojams.

14. Vertinimo nuostatos:

14.1. į ikimokyklinį/priešmokyklinį ugdymą žvelgiama iš vaiko perspektyvos – vaikas

pripažįstamas kaip savo poreikius, interesus bei patirtį turinti individualybė, gebanti autentiškai

ugdytis ir kaupti patirtį dialoginėje sąveikoje su pedagogu ir kitais vaikais;

14.2. kiekvieno vaiko ugdymo (si) pažangai būdingi tie patys žingsniai, tačiau dėl

kiekvieno vaiko gyvenimo patirties ir ugdymo (si) stiliaus skirtybių to paties amžiaus vaikų

pasiekimai gali skirtis;

14.3. visoms vaiko raidos sritims – sveikatos, socialinei, kalbos, pažinimo, meninei –

skiriamas vienodas dėmesys.

14.4. orientuojamasi į vaiko vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo

visuminį ugdymą(si). Kiekvienas vaikas sėkmingai ugdosi pagal savo galias, jeigu sulaukia

reikiamos paramos ir palaikymo. Vaiko pasiekimų ir pažangos refleksija gerina vaiko ugdymo(si)

kokybę. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir pedagogų bendradarbiavimas sukuria vaikui geriausias

ugdymo(si) galimybes;

14.5. Orientuojamasi į vaiko ugdymo(si) kokybės tobulinimą.

15. Vertinimo principai:

15.1. pozityvumas ir konstruktyvumas;

3

15.2. objektyvumas ir veiksmingumas;

15.3. informatyvumas.

3. Vertinimo planavimas ir vertinimo sritys

16. Vaiko pasiekimai vertinami du kartus per metus: pirminis vertinimas nuo

einamųjų metų rugsėjo 1 d. ikimokyklinio ugdymo grupių vaikų iki spalio 15 dienos,

priešmokyklinio ugdymo grupių vaikų iki rugsėjo 30 d.; antrinis vertinimas iki gegužės 15 d.

Tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai atliekami, jei išryškėjo didelės ugdymo(si) spragos. Vertinant

vaikų pasiekimus, konsultuoja pagalbos vaikui specialistai.

17. Pasiekimai vertinami atsižvelgiant į vaiko amžių. Įrašius vaiką į ugdytinių grupę,

įvertinami jo pasiekimai.

18. Vertinimo rezultatai aptariami individualiuose pokalbiuose su tėvais (globėjais,

rūpintojais), su lopšelio-darželio administracija.

19. Ugdymosi sėkmingumas/nesėkmingumas sprendžiamas tik su ugdymo procese

dalyvaujančiais specialistais ir tėvais (globėjais, rūpintojais).

20. Metodai, kuriais vadovaujantis vertinama vaiko pažanga: stebėjimas, pokalbis,

vaiko kūrybinių darbų analizė, vaiko elgesio faktų analizė, atskirų situacijų aprašymas, vaiko

įsivertinimas, anketos tėvams, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kt.

21. Vertinimo sritys:

21.1. kasdienio gyvenimo įgūdžiai;

21.2. fizinis aktyvumas;

21.3. emocijų suvokimas ir raiška;

21.4. savivoka ir savigarba;

21.5. savireguliacija ir savikontrolė;

21.6. santykiai su suaugusiais;

21.7. santykiai su bendraamžiais;

21.8. sakytinė kalba;

21.9. rašytinė kalba;

21.10. aplinkos pažinimas;

21.11. skaičiavimas ir matavimas;

21.12. meninė raiška;

21.13. estetinis suvokimas;

21.14. iniciatyvumas ir atkaklumas;

21.15. tyrinėjimas;

21.16. problemų sprendimas;

21.17. kūrybiškumas;

21.18. mokėjimas mokytis.

4. Vertinimo dokumentavimas ir tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas

22. Vaiko pasiekimų aplankuose kaupiami:

22.1. vaikų kūrybiniai darbai;

22.2. anketinės apklausos;

22.3. specialistų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) atsiliepimai apie vaiko ugdymo(si)

pasiekimų rezultatus;

22.4. vaiko pasiekimų vertinimo lapai (žr. 4, 5, 6, 7 priedus).

23. Priešmokyklinės grupės ugdytinių pasiekimai aprašomi Vaiko ugdymosi

pasiekimų apraše iki gegužės 15 d. (žr. 8 priedą).

24. Priešmokyklinės grupės pedagogas iki gegužės 31 d. parengia rekomendacijas apie

vaikų pasiekimus pradinių klasių mokytojui (žr. 9 priedą).

25. Tėvams (globėjams, rūpintojams) informacija apie vaiko pasiekimus teikiama

žodžiu ir raštu:

25.1. nuolat supažindinant su vaiko darbais, auklėtojo įvertinimu, pastebėjimais;

25.2. kasdieninių pokalbių metu;

4

25.3. supažindinant su vaiko pasiekimų vertinimu (nuo spalio mėn. 1 d.

(priešmokyklinių grupių ugdytinių) nuo spalio 15 d. (ikimokyklinių grupių ugdytinių) iki 31 d. ir

nuo gegužės mėn. 15 d. iki 31 d.).

25.4. skelbimų lentoje pateikiama apibendrinta informacija apie ikimokyklinio ir

priešmokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų žingsnius.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Ugdymo turinio planavimo dokumentai gali būti koreguojami, atsižvelgiant į

vaikų daromą pažangą, atsivėrusias naujas galimybes ir iškilusius sunkumus.

27. Už vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimą atsakinga grupės auklėtoja, tėvai

(globėjai, rūpintojai) ir kiti vaiką ugdantys specialistai.

28. Vaiko pasiekimų aplankai saugomi grupėje. Juose esanti informacija yra

konfidenciali.

29. Ugdymo turinio planavimą ir įgyvendinimą, vaiko pasiekimų ir pažangos

vertinimą koordinuoja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

________________________________

1

Alytaus lopšelio–darželio „Du gaideliai“

ugdymo turinio planavimo ir vaikų pasiekimų

vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

ALYTAUS LOPŠELIS–DARŽELIS „DU GAIDELIAI“ ILGALAIKIS UGDOMOSIOS VEIKLOS N–N METŲ PLANAS

____________________ metų vaikų grupė

(vaikų amžius)

Vaikų grupės aprašymas

Aprašomi pagrindiniai dalykai, tai: vaikų skaičius grupėje, kiek iš jų berniukų, kiek mergaičių, kiek jų lankė ikimokyklinio ugdymo

grupę anksčiau, kiek naujai atėjusių, kokie vaikų charakterio bruožai, savybės išryškėjo, kokie gebėjimai (kas sekasi gerai, ką ir kaip

reikia tobulinti). Specialiųjų poreikių vaikų (gabių, dvikalbių, migrantų, elgesio sutrikimų, fizinę negalią turinčių ir kt.) situacijos

trumpas apibūdinimas: kokia reikalinga specialioji pagalba. Aptariamos darželio, grupės tradicijos, tėvų lūkesčiai.

Tikslas/ai: (Atsižvelgiant į įstaigos ugdymo programą, vaikų grupės aprašymą, formuluojamas metų prioritetinis tikslas ar tikslai.

Rekomenduojami veiksmažodžiai: plėtoti, skatinti, ugdyti (s), tobulinti, lavinti.)

Uždaviniai: (Formuluojami uždaviniai, susiję su esminių vaikų gebėjimų ugdymu, padedantys pasiekti išsikeltą tikslą ar tikslus.)

Mėnuo

Temos

1 savaitė 2 savaitė 3 savaitė 4 savaitė

Ru

gsė

jis

(Įrašoma savaitės tema, trumpai

apibūdinimas turinys, aktualūs

klausimai, kurie bus nagrinėjami

grupės veiklose.)

(Įrašomos numatomos išvykos,

šventės, atmintinos dienos,

susirinkimai.)

Sp

ali

s

2

La

pk

riti

s

Gru

od

is

Sa

usi

s

Va

sari

s

Ko

vas

3

_________________________ __________ _____________

Pedagogo pareigos, kvalifikacinė kategorija (parašas) (vardas pavardė)

_________________________ __________ _____________

Pedagogo pareigos, kvalifikacinė kategorija (parašas) (vardas pavardė)

SUDERINTA

Ba

lan

dis

Geg

užė

Bir

želi

s

Ref

lek

sij

a

(Apmąstoma, ką pasiekė vaikai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ką tęsti kitais metais.)

4




2 priedas

ALYTAUS LOPŠELIS–DARŽELIS „DU GAIDELIAI“

TRUMPALAIKIS UGDOMOSIOS VEIKLOS N–N METŲ

PLANAS

Grupės pavadinimas:______________________ Laikotarpis: _____________________________

Tema/Idėja:______________________________

Ugdomos kompetencijos:_________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________

Amžius:_________

Ugdymo(si) uždavinys(iai):________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________________________________

Eil.

Nr. Veikla

Individualus darbas/darbas su

grupe

Grupės/vaiko dienos pasiekimai (pildoma

kasdien)

1.

2.

5

3.

4.

5.

Tėvų, kitų darželio pedagogų, specialistų pasiūlymai, pagalba vaikų veiklai:___________________________________________

____________________________________________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________________________________

Vaikų idėjos, jų sumanyta veikla:_______________________________________________________________________________

____________________________________________________________________________________________________________

Savaitės veiklos refleksija ir idėjos ateičiai:_______________________________________________________________________ ____________________________________________________________________________________________________________

________________________ __________ _________________ Pedagogo pareigos, kvalifikacinė kategorija (parašas) (vardas pavardė)




3 priedas

LOPŠELIS–DARŽELIS „DU GAIDELIAI“ PRITAIKYTA

IKIMOKYKLINIO/PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA N -N M. M.

Vaiko vardas, pavardė ___________________________________________________________

Grupė _______

_____________________________________________________________________________

Programą pritaikė

_____________________________________________________________________________

(auklėtojos vardas, pavardė, kvalifikacija, parašas )

Specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, nustatytas Alytaus miesto Pedagoginės psichologinės

tarnybos:

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

Taikomi ugdymo būdai ir metodai:

1. Auklėtojos žodines instrukcijas pakartoti: kartais, visada.

2. Mažinamos kalbinės užduotys: kartais, visada.

3. Supaprastinamos užduotys: kartais, visada.

4. Prieš pateikiant užduotis suformuluojami konkretūs, trumpi klausimai: kartais, visada.

5. Nereikalaujama mokytis eilėraščių, kūrinių atmintinai kartais, visada.

6. Pasakoti leidžiama: naudojantis paveikslėliais knygelėmis.

7. Aiškinant žodžiu, naudojama iliustruojanti medžiaga.

8. Pažymimos vietos, kuriose dėl regimojo suvokimo problemų mokinys gali daryti klaidas.

9. Naudojamos dėmesį organizuojančios priemonės: periodiškai atkreipiamas dėmesys į vaiko

atliekamą užduotį; žymimi dėmesio organizavimo pasiekimai.

10. Naudojami auklėtojo ir vaiko susitarimai, organizuojantys dėmesį.

11. Nestabdomi pagalbiniai judesiai, padedantys organizuoti dėmesį.

12. Teikiama švietimo pagalbos specialistų pagalba:

12.1. Logopedo (pratybos, kartai per sav.) __________________________________________

12.2. Individualiosios konsultacijos ______________________________________________

_____________________________________________________________________________

12.2. Socialinio pedagogo (individualiosios konsultacijos) _____________________________

_____________________________________________________________________________

13. Naudojamos įvairios paskatinimo priemonės. Išvardinti: ___________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

14. Akcentuojamos sėkmės _____________________________________________________

_____________________________________________________________________________

Eil. Nr. Dalyko pritaikytas turinys

(bazinės temos)

Mokinio pasiekimai:

Įsisavino +,

dalinai įsisavino + - ,

neįsisavino - .

1.

2.

3.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

12.

13.

14.

15.

16.

17.

18.

19.

20.

21.

22.

23.

Ugdymo(si) sunkumai mokslo metų pradžioje:

Ugdymo(si) pasiekimai ir pažanga mokslo metų

pabaigoje:

Iškilusios ugdymo(si) problemos: _____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

Tėvų komentaras:

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________

PRITARTA

Lopšelio–darželio „Du gaideliai“

Vaiko gerovės komisijos

N m. rugsėjo d. posėdyje, protokolo Nr.

8




4 priedas

ALYTAUS LOPŠELIS–DARŽELIS „DU GAIDELIAI“ 1–3 METŲ VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO LAPAS

________________________________________

(vaiko vardas, pavardė, amžius, grupės pavadinimas)

Tam tikru periodiškumu stebima vaiko raida ir pažymima tam tikru simboliu, pavyzdžiui, * ar kitokiu prie atitinkamos skilties pagal vaiko

pasiektus gebėjimus: pirmoji skiltis (P) – pasiekti gebėjimai; antroji (GF) – gebėjimai dar formuojasi; trečioji (RP) – reikia pagalbos.

Vaiko ugdymo(si) pasiekimai Pirminis vertinimas Antrinis vertinimas

P GF RP P GF RP

1 2 3 4 5 6 7

1. KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI:

Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio (1 ž.)

Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai (2 ž.)

Parodo mimika, ženklais kad nori tuštintis, šlapintis (2 ž.)

Suaugusiojo padedamas rengiasi (2 ž.)

Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį (2 ž.)

Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą (2 ž.)

Savarankiškai valgo ir geria, pradeda naudoti stalo įrankius; pasako, ko nenori valgyti (3 ž.)

Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko (3 ž.)

Suaugusiojo padedamas nusirengia, apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą (3 ž.)

Padeda į vietą vieną kitą daiktą (3 ž.)

2. FIZINIS AKTYVUMAS

Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, ko nors įsitvėręs atsistoja (1 ž.)

Stovi laikydamasis, vedamas ar savarankiškai išlaiko pusiausvyrą (1 ž.)

Tikslingai siekia daikto, rankos judėjimą seka akimis, laiko daiktą, kiša į burną (1 ž.)

Perima daiktus iš vienos rankos į kitą (1 ž.)

Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną, atgal; pralenda per kliūtis,

lipa laiptais, spiria kamuolį (2 ž)

Pasuka riešą, plaštaką, paima, išmeta daiktu, ploja rankomis. Ridena, meta, gaudo kamuolį (2 ž.)

Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes) (3 ž.)

Apeina, peržengia kliūtis, eina plačia linija (3 ž.)

1 2 3 4 5 6 7

9

Lipa, nulipa laiptais, laikydamasis turėklų (3 ž.)

Atsispirdamas pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio (3 ž.)

Geriau derina akies- rankos, abiejų rankų, kojų judesius; tiksliau konstruoja, veria ant virvutės

sagas (3 ž.)

3. EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA

Mimika, kūno judesiais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Išreiškia nerimą, pamatęs

nepažįstamą žmogų (1 ž.)

Atspindi kitų vaikų emocijas (kartu juokiasi ...) (1 ž.)

Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu; emocijos pastovesnės, bet

būdinga greita nuotaikų kaita (2 ž.)

Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų raiškas (2 ž.)

Pradeda atpažinti, ką jaučia, pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus (3

ž.)

Pastebi kitų žmonių emocijų raišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai

reaguoja (3 ž.)

4. SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ

Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje (1 ž.)

Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis (1 ž.)

Nusiramina suaugusiojo glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo (2 ž.)

Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus (2 ž.)

Yra ramus, rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka ir ritualais (3 ž.)

Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į suaugusiojo veidą (3 ž.)

Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų (3 ž.)

5. SAVIVOKA IR SAVIGARBA

Reaguoja į pasakytą savo vardą, apžiūrinėja savo, kito vaiko kūną (1 ž.)

Jaučiasi svarbus kitiems-šypsosi, krykštauja (1 ž.)

Atpažįsta save nuotraukose, veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis (2 ž.)

Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus (2 ž.)

Džiaugiasi didėjančiomis galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi suaugusiojo

palaikymo, pagyrimo (3 ž.)

6. SANTYKIS SU SUAUGUSIAIS

Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo nurimsta ir įsitraukia į veiklą (1 ž.)

Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį (1 ž.)

Sunkiai atsiskiria nuo mamos, tėčio, globėjo (2 ž.)

Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo, dažniausiai vykdo jam

suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi pagalbos (2 ž.)

10

Bijo nepažįstamų žmonių, neįprastos aplinkos, neįprastų žaislų (2 ž.)

Lengviau atsiskiria nuo tėvų nei antraisiais metais (3 ž.)

Drąsiai veikia, išbando ką nors nauja, ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria (3

ž.)

Ramiai stebi nepažįstamus, kai suaugusysis yra šalia ar netoliese (3 ž.)

7. SANTYKIS SU BENDRAAMŽIAIS

Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, vaikus, juos liesti (1 ž.)

Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą (2 ž.)

Ieško bendraamžių draugijos, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, įsitraukia į jo veiklą (3 ž.)

Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku (3 ž.)

Audringai reiškia teises į savo daiktus (3 ž.)

Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui (3 ž.)






















11















13. SAKYTINĖ KALBA

Įdėmiai klausosi suaugusiojo, skiria griežtą ir malonų toną (1 ž.)

Suprantą artimųjų vardus, artimiausios aplinkos garsus, geba veiksmais atsakyti į klausimus (1

ž.)

Komunikavimui vartoja įvairius garsus ir judesius: čiauška, kartoja, mėgdžioja tariamus garsus

(1 ž.)

Vartoja trumpus kelis žodelius (1 ž.)

Klausosi ir kalba, mimika, gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų kalbėjimą (2 ž.)

Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie artimiausios aplinkos objektus, reiškinius, santykius,

nesudėtingus tekstukus (2 ž.)













12

















18. SAKYTINĖ KALBA



ž.)


(1 ž.)












13








21. SAKYTINĖ KALBA



ž.)


(1 ž.)





22. RAŠYTINĖ KALBA

Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, palankiai žiūri į knygelių skaitymą (1 ž.)

Stebi rašančius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis (1 ž.)

Varto knygeles, žiūrinėja paveiksliukus, piršteliu juos rodo. Reaguoja į skaitomą tekstą (2 ž.)

Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape (2 ž.)

Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui; sieja paveikslėlius su

konkrečiais daiktais, juos pavadina, pradeda pažinti simbolius (3 ž.)

Įvairiomis rašymo priemonėmis kraigalioja vertikalias ir horizontalias linijas (3 ž.)

23. APLINKOS PAŽINIMAS

Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus (1 ž.)

Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius (1 ž.)

Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus (1 ž.)

Stebi ir atpažįsta artimiausią aplinką, orientuojasi joje (2 ž.)

Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus (2 ž.)

Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (2 ž.)

Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų, gyvūnų, daiktų, domisi

jais (3 ž.)

Skiria atskirus gamtos reiškinius (3 ž.)

Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje (3 ž.)

14

Pasako savo ir savo šeimos narių vardus (3 ž.)

Dalyvauja prižiūrint augalus ir gyvūnus (3 ž.)






24. SAKYTINĖ KALBA



ž.)


(1 ž.)






Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, palankiai žiūri į knygelių skaitymą (1 ž.)

Stebi rašančius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis (1 ž.)

Varto knygeles, žiūrinėja paveiksliukus, piršteliu juos rodo. Reaguoja į skaitomą tekstą (2 ž.)

Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape (2 ž.)





Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus (1 ž.)

Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius (1 ž.)

Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus (1 ž.)

Stebi ir atpažįsta artimiausią aplinką, orientuojasi joje (2 ž.)

Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus (2 ž.)

Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (2 ž.)


jais (3 ž.)



15



27. SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne) (1 ž.)

Susidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas (1 ž.)

Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (2 ž.)

Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Supranta daugiau žodžių,

kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva (2 ž.)

Skiria žodžius: mažai ir daug. Paprašytas duoda po vieną žaislą, daiktą (3 ž.)

Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę (3 ž.)

Tapatina daiktus pagal spalvą, formą (3 ž.)

Supranta ir pradeda vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius (3 ž.)

28. MENINĖ RAIŠKA

Reaguoja į muzikos garsus, balso intonacijas (1 ž.)

Reiškia emocijas balso tonacijomis (1 ž.)

Storu pieštuku, teptuku, kreidele tepinėja, baksnoja, domisi dailės priemonėmis (1 ž.)

Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, ritmiškai mėgdžioja muzikos garsus: trepsi, ploja,

tūpčioja, barškina (2 ž.)

Žaidžiant sūpavimo, jojimo.. žaidimus mėgdžioja išgirstas intonacijas (2 ž.)

Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius (2 ž.)

Atranda skirtingus veikimo su dailės medžiagomis būdus: maigo, varvina, brauko (2 ž.)

Emocingai atliepia klausomus kūrinius (3 ž.)

Vienas ir kartu dainuoja 2-4 garsų daineles (3 ž.)

Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus (3 ž.)

Mėgdžioja žaidimų, gyvūnų, augalų judesius (3 ž.)

Šoka spontaniškai kurdamas judesius (3 ž.)

Atlieka matytus veiksmu, mėgdžioja, vaizduoja siužeto elementus (3 ž.)

Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas (3 ž.)

Piešdamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu (3 ž.)

16

29. ESTETINIS SUVOKIMAS

Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekia paliesti

rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus,

spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius (1

ž.)

Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos

garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių

iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius (2 ž.)

Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka (2 ž.)

Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, matytus šokius, ratelius,

vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius (3 ž.)

Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir

kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga

(3 ž.)

Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis (3 ž.)

30. INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS

Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) sudominusių žaislų, daiktų link. Trumpam sutelkia žvilgsnį,

seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais (1 ž.)

Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam paskatina su juo žaisti;

išreikšdamas norus parodo „taip“ arba „ne“ (1 ž.)

Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja

tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl

savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Trumpam atitraukus dėmesį

vėl sugrįžta prie ankstesnės veiklos (2 ž.)

Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus (2 ž.)

Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų.

Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties (2 ž.)

Nuolat energingai ką nors veikia, pats keičia veiklą, pasirenką vieną iš kelių daiktų, sugalvoja,

kaip pasiekti nepasiekiamą daiktą (3 ž.)

Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą (3 ž.)

Ekspresyviai reiškia savo norus, sako „Ne“

31. TYRINĖJIMAS

Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus (1 ž.)

Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiai, garsai) (1 ž.)

Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko

padaryti (2 ž.)

17

Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų (2 ž.)

Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando

aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta (3 ž.)

32. PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą (1 ž.)

Mimika, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar

vyresnio vaiko pagalbos (1 ž.)

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip

panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus (2 ž.)

Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos (2 ž.)

Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi

savo veiksmų pasekmes (3 ž.)

Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą (3 ž.)

33. KŪRYBIŠKUMAS

Pastebi ir smalsiai, gyvai reaguoja į naujus daiktus, žmones, aplinkos pasikeitimus (1 ž.)

Domisi naujais daiktais, vaizdais, garsais, judesiais (2 ž.)

Atranda naujus veiksmus (tapyti ant veidrodžio, ridenti, nardinti į vandenį ir kt.) ir taiko juos

daiktų tyrinėjimui.

Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje (3 ž.)

Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma (3 ž.)

34. MOKĖJIMAS MOKYTIS

Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ir susitapatina, mėgdžioja, siekia išgauti tą

patį rezultatą (1 ž.)

Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais (1 ž.)

Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais, juda, norėdamas paimti, pasiekti,

išbandyti žaislus ar daiktus. Stebi ir mėgdžioja, klausia (2 ž.)

Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį

veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia. (2 ž.)

Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato (3 ž.)

Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir

siužetinio žaidimo epizodus (3 ž.)

Džiaugiasi tuo, ko išmoko (3 ž.)

Pedagogų rekomendacijos, komentaras ir specialistų siūlymai: .....................................................................................................................................................

____________________________

18

Parašas, vardas, pavardė

____________________________


Tėvų komentaras: ............................................................................................................................................................................................................................

____________________________


19




5 priedas


3-4 METŲ VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO LAPAS

________________________________________



pasiektus gebėjimus: pirmoji skiltis – pasiekti gebėjimai; antroji – gebėjimai dar formuojasi; trečioji – reikia pagalbos.

Pirminis vertinimas Antrinis vertinimas

Vaiko ugdymo(si) sritys/ požymiai PG GF RP PG GF RP

1 2 3 4 5 6 7

1. KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI

Savarankiškai valgo ir geria, pradeda naudoti stalo įrankius; pasako, ko nenori valgyti (3 ž.)

Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko (3 ž.)

Suaugusiojo padedamas nusirengia, apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą (3 ž.)

Padeda į vietą vieną kitą daiktą (3 ž.)

Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius,

uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą (4 ž.)

Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas

apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas,

prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir

nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė (4 ž)

Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų (4 ž.)


Pastovi ant vienos kojos (3-4 sekundes) (3 ž.)

Apeina, peržengia kliūtis, eina plačia linija (3 ž.)

Lipa, nulipa laiptais, laikydamasis turėklų (3 ž.)

Atsispirdamas pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio (3 ž.)

Geriau derina akies- rankos, abiejų rankų, kojų judesius; tiksliau konstruoja, veria ant virvutės

sagas (3 ž.)

Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius

kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa

laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka

nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką (4 ž.)

20

Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima,

atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja).

Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka,

koja (4 ž.)


Pradeda atpažinti, ką jaučia, pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus (3

ž.)

Pastebi kitų žmonių emocijų raišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai

reaguoja (3 ž.)

Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocija ir

jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti) (4 ž.)

Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna)

(4 ž.)

4. SAVIREGULIACIJA SAVIKONTROLĖ

Yra ramus, rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka ir ritualais (3 ž.)

Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į suaugusiojo veidą (3 ž.)

Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų (3 ž.)

Nusiramina kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus (4 ž.)

Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje

aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar

kito asmens netinkamo elgesio pasekmes (4 ž.)

Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos

tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių (4 ž.)


Džiaugiasi didėjančiomis galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi suaugusiojo

palaikymo, pagyrimo (3 ž.)

Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko

nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo matyti

to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja) (4 ž.)

Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina (4 ž.)

6. SANTYKIAI SU SUAUGUSIAISIAIS

Lengviau atsiskiria nuo tėvų nei antraisiais metais (3 ž.)

Drąsiai veikia, išbando ką nors nauja, ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria (3

ž.)

Ramiai stebi nepažįstamus, kai suaugusysis yra šalia ar netoliese (3 ž.)

Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės

auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi.

Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų

nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus.

21

Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju (4 ž.)

Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas

netoliese (4 ž.)

7. SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS





Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba kalbančio

vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo

eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą (4 ž.)

Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko

(4 ž.)

8. SAKYTINĖ KALBA

Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių (3 ž.)

Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus,

patarimus.(3 ž.)

3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda

mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Sako „ačiū“, „prašau“ (3 ž.)

Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net

jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba

apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus (3 ž.)

Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį (3 ž.)

Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius (3 ž.)

Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine

kalba, tarmiškai (4 ž.)

Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi

suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus (4 ž.)

Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis

elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė.

Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius (4 ž.)

Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato, vartodamas

elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius (4 ž.)

Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria

daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus (4 ž.)

Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo

žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika (4 ž.)

9. RAŠYTINĖ KALBA

22




Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. Skaito knygelių

paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides,

simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje (4 ž.)

Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu kompiuteriu ir

kt.) Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais

(grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje (4 ž.)



jais (3 ž.)





Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.) (4 ž.)

Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę (4 ž.)

Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje (4 ž.)

Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius (4 ž.)

Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves,

grybus, pasako jų pavadinimus (4 ž.)

Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių

(rūkas, pūga, šlapdriba) (4 ž.)


Skiria žodžius: mažai ir daug. Paprašytas duoda po vieną žaislą, daiktą (3 ž.)

Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę (3 ž.)

Tapatina daiktus pagal spalvą, formą (3 ž.)

Supranta ir pradeda vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius (3 ž.)

Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina

daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų

skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja (4 ž.)

Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...) (4 ž.)

Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato)

formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas,

komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą (4 ž.)

Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių

skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis,

storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o

23

mažesnius – mažais (4 ž.)

Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo

kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn (4 ž.)

Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius (4 ž.)

12. MENINĖ RAIŠKA

Muzika

Emocingai atliepia klausomus kūrinius (3 ž.)

Vienas ir kartu dainuoja 2-4 garsų daineles (3 ž.)

Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus (3 ž.)

Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius,

judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina (4 ž.)

Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės

slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso

galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau) (4 ž.)

Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga

rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus

kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui(4 ž.)

Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria

ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams (4 ž.)

Šokis

Mėgdžioja žaidimų, gyvūnų, augalų judesius (3 ž.)

Šoka spontaniškai kurdamas judesius (3 ž.)

Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus,

šoka trijų–keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius (4 ž.)

Šoka spontaniškai kurdamas trijų–keturių natūralių judesių seką (4 ž.)

Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių (paprastasis, aukštas

paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi,

pašoka ir kt.) šokius (5 ž.)

Šoka improvizuotai kurdamas penkių šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką,

išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus) (5 ž.)

Žaidimai, vaidyba

Atlieka matytus veiksmu, mėgdžioja, vaizduoja siužeto elementus (3 ž.)

Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius.

Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose

rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaizduojančius judesius, veiksmus, spontaniškai

reiškia emocijas (4 ž.)

Vizualinė raiška

24

Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas (3 ž.)

Piešdamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu (3 ž.)

Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis

formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria

spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta, „pasimeta“.

Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika (4 ž.)

Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų

įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja,

lipdo nesudėtingas formas (4 ž.)




Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti, vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti (4 ž.)

Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai) klausydamas ir stebėdamas skirtingo pobūdžio,

kontrastingus meno kūrinius, aplinką (4 ž.)

Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę, eilėraštį,

pasaką, matytą šokį, vaidinimą, dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir aplinkos daiktus ir

reiškinius, pastebi ir apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į kitų nuomonę (4 ž.)




Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir

kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga

(3 ž.)

Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis (3 ž.)

Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais (4 ž.)

Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų

grupei (4 ž.)

Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo

pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo(4 ž)

15. TYRINĖJIMAS

Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando

aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta (3 ž.)

Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl

pasirinko (4 ž.)

Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu,

tinka daiktai vienas prie kito, ar ne ir pan.) (4 ž.)


Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą (3 ž.)

25

Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema (4 ž.)

Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus (4 ž.)

Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo

suaugusiojo pagalbos (4 ž.)

17. KŪRYBIŠKUMAS

Atranda vis naujus dalykus artimiausioje įprastoje aplinkoje (3 ž.)

Įsivaizduoja gyvūnus, augalus, daiktus, apie kuriuos jam pasakojama, skaitoma (3 ž.)

Įžvelgia naujas įprastų daiktų bei reiškinių savybes (4 ž.)

Pasitelkia vaizduotę ką nors veikdamas: žaisdamas, pasakodamas, judėdamas (4 ž.)

Sugalvoja įdomių idėjų, skirtingų veikimo būdų (4 ž.)


Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato (3 ž.)

Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir

siužetinio žaidimo epizodus (3 ž.)

Džiaugiasi tuo, ko išmoko (3 ž.)

Pasako, parodo, ką nori išmokti (4 ž.)

Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms

įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius (4 ž.)

Pasako, ką veikė ir ką išmoko (4 ž.)

Pedagogų rekomendacijos, komentaras ir specialistų siūlymai: ....................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................................................

____________________________


____________________________


Tėvų komentaras:..................................................................................................................................................................................................................... ...........................

..........................................................................................................................................................................................................................................

____________________________


26




6 priedas



________________________________________






1 2 3 4 5 6 7


Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti

vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą (4 ž.)

Dažniausiai savarankiškai naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek

padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi

rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia

burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė (4 ž)

Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų (4 ž.)

Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas

sveikas ir visavertis. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo (5 ž..)

Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas,

prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą (5ž.)

Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus (5 ž.)

Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai (5 ž.)


Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius

kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa

laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos,

nušoka nuo paaukštinimo. Mina ir vairuoja triratuką (4 ž.)

Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima,

atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja).

27

Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka,

koja (4 ž.)

Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas

kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Greitas, vikrus, bėgioja vingiais,

greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis

vietoje ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis,

pašoka siekdamas daikto. Laipioja lauko įrengimais. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį

(5 ž.)

Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir

ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, sega sagas). Meta kamuolį iš įvairių padėčių, į

taikinį, tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi sūpynėmis (5 ž.)


Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia

skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Jas pavadina (4 ž.)

Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocija ir

jausmus, dažnai tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi paguosti, padėti) (4 ž.)

Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna)

(4 ž.)

Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo (5 ž.)

Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti

nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti) (5 ž.)

Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia (5 ž.)


Nusiramina kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus (4 ž.)

Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje

aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje situacijoje pasako galimas savo ar

kito asmens netinkamo elgesio pasekmes (4 ž.)

Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos

tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių (4 ž.)

Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbėdamasis su

kitais (5 ž.)

Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje

sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes (5 ž)

Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats

primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros (5 ž.)


Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi,

ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo

matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja) (4 ž.)

Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina (4 ž.)

28

Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose,

apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė) (5

ž.)

Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus (5 ž.)

Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia

kitų dėmesio, palankių vertinimų (5 ž.)


Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės

auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi.

Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų

nustatytos tvarkos, priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus.

Mėgsta ką nors daryti kartu su suaugusiuoju (4 ž.)

Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas

netoliese (4 ž.)

Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą,

pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina

suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir

laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų,

tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam (5 ž.)

Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos

kieme.(5 ž.)

Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi priimamas į

žaidimą) (4 ž.)

Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba kalbančio

vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia

savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą (4 ž.)

Gali turėti vieną ar kelis nenuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir

susitaiko (4 ž.)

Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia (5 ž.)

Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas savo sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą,

fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu.

Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su

vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti

kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo

pagalbos (5 ž.)

Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius (5 ž.)

20. SAKYTINĖ KALBA

Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių

literatūrine kalba, tarmiškai (4 ž.)

Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas.

29

Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus (4 ž.)

Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis

elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė.

Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius (4 ž.)

Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato, vartodamas

elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius (4 ž.)

Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai

taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus

(4 ž.)

Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo

žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais ir mimika (4 ž.)

Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių) apie

aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, klausosi gyvai, įrašų (5 ž.)

Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja

kalba (5 ž.)

Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina,

pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis (5 ž.)

Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tautos gyvenimu,

gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius

žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus

kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną

kitą žodį (5 ž.)

Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos

taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius,

prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų

vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose (5 ž.)

Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja.

Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus (5 ž.)


Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. Skaito knygelių

paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides,

simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje (4 ž.)

Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu kompiuteriu

ir kt.) Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir

simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje (4 ž.)

Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai

kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai

kurių spausdintų žodžių prasmę (5 ž.)

Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto

veikėjų bruožus (5 ž.)

30

Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama) (5 ž.)

Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus,

iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles

su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas,

grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis (Planšetiniame kompiuteryje

rašo savo vardą, trumpus žodelius) (5 ž.)


Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.) (4

ž.)

Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę (4 ž.)

Pastebi pasikeitimus savo aplinkoje (4 ž.)

Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius (4 ž.)

Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves,

grybus, pasako jų pavadinimus (4 ž.)

Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių

(rūkas, pūga, šlapdriba) (4 ž.)

Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas (5 ž.)

Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą.

Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus (5 ž.)

Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją (5 ž.)

Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi

jais naudotis (5 ž.)

Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie

naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus (5 ž.)

Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui (5 ž.)

Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių

išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra) (5 ž.)


Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina

daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pridedant po vieną jų

skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja (4 ž.)

Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...) (4 ž.)

Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato)

formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas,

komponuodamas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą (4 ž.)

Labai skirtingus ir vienodus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių

skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis,

storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais,

o mažesnius – mažais (4 ž.)

31

Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo

kūno atžvilgiu) naudoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn (4 ž.)

Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius (4 ž.)

Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų

padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus:

Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau? (5 ž.)

Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais).

Pratęsdamas pasikartojančių daiktų ar elementų seką, nebūtinai laikosi tos pačios jos sudarymo

logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus ar elementus pagal vieną požymį, vėliau – pagal

kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius (5 ž.)

Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie

spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus,

atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį (5 ž.)

Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie

atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis

– platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo

mažiausio iki didžiausio, ir atvirkščiai (5 ž.)

Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi.

Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia

manęs, mano kairėje ir pan (5 ž.)

Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj (5 ž.)

24. MENINĖ RAIŠKA

Muzika

Klausydamasis ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius,

judesiais emocingai atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina (4 ž.)

Kartu su kitais dainuoja trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės

slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo

balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau) (4 ž.)

Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga

rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus

kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui(4 ž.)

Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria

ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams (4 ž.)

Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria

klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui.

Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno,

dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius (5 ž.)

Pasako, parodo, ką nori išmokti (4 ž.)

Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms

įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius (4 ž.)

32

Pasako, ką veikė ir ką išmoko (4 ž.)

Norėdamas ką nors išmokti, pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja (5 ž.)

Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina (5 ž.)

Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu.. (5 ž.)

Pedagogų rekomendacijos, komentaras:.......................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................................................................

____________________________


____________________________


Specialistų siūlymai:.....................................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................................................................

____________________________


Tėvų komentaras:

.........................................................................................................................................................................................................................................................

........................................................................................................................................................................................................................................................

................................................................................................................................................................................................................................................................... ....................

____________________________


33




7 priedas



________________________________________






1 2 3 4 5 6 7


Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks maistas

sveikas ir visavertis. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo (5 ž..)

Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas,

prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą (5ž.)

Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus (5 ž.)

Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai (5 ž.)

Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną

kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti.

Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą (6 ž.)

Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas

pasirenka drabužius ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi,

nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą (6 ž.)

Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai

naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus

pavojui, pasiklydus (6 ž.)

Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai (6 ž.)


Eina pristatydamas pėdą prie pėdos, pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas

kelius, atlikdamas judesius rankomis, judėdamas vingiais. Greitas, vikrus, bėgioja vingiais,

greitėdamas ir lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje

34

ir judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka

siekdamas daikto. Laipioja lauko įrengimais. Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį (5 ž.)

Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius pirštais ir

ranka (veria ant virvelės smulkius daiktus, sega sagas). Meta kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį,

tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi sūpynėmis (5 ž.)

Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius

atstumus. Bėga pristatomu ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu,

įkalnėn, nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja

dviračiu (6 ž.)

Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką

bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sporto žaidimų elementus, žaidžia

komandomis, derindami veiksmus (6 ž.)


Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo (5 ž.)

Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti

nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti) (5 ž.)

Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia (5 ž.)

Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis (6 ž.)

Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi

nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti (6 ž.)

Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas (6 ž.)


Nusiramina, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbėdamasis su

kitais (5 ž.)

Vis dažniau jausmus išreiškia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja

kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes (5 ž)

Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena

kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros (5 ž.)

Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie akvariumo su

žuvytėmis, klauso pasakos naudodamasis ausinėmis ir kt.) (6 ž.)

Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių,

kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį (6 ž.)

Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi.

Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus (6 ž.)


Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose,

apibūdina savo išvaizdą, teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (moteris), tėvelis (mamytė) (5

ž.)

Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus (5 ž.)

35

Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia kitų

dėmesio, palankių vertinimų (5 ž.)

Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima

suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti

(ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus

ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių (6 ž.)

Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali

pasakyti savo tautybę (6 ž.)

Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam

ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.) (6 ž.)


Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, bendrą veiklą,

pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina

suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir

laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau

stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam (5 ž.)

Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos

kieme.(5 ž.)

Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su

jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors

kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu

išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę (6 ž.)

26. SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS

Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia (5 ž.)

Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas savo sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą,

fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu.

Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su

vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti

kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos

(5 ž.)

Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius (5 ž.)

Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius,

domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja (6 ž.)

Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi

žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų

procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems

priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų

pasekmes sau ir kitiems (6 ž.)

Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su

vienu vaiku (6 ž.)

36

27. SAKYTINĖ KALBA

Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių) apie

aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, klausosi gyvai, įrašų (5 ž.)

Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja

kalba (5 ž.)

Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja.

Kalbėdamas žiūri į akis (5 ž.)

Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tautos gyvenimu,

gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius

žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus

kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną

kitą žodį (5 ž.)

Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos

taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius,

prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų

vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose (5 ž.)

Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja.

Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus (5 ž.)

Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų

bendrine kalba ir tarme (6 ž.)

Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokavimus,

dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje

vartojamus kitos kalbos žodžius (6 ž.)

Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus,

svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus

žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir

kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos

veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas

išgirsta, matyta, sugalvota, pajausta (6 ž.)

Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes,

būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius (6 ž.)

Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie

panašiai skamba, bet turi skirtingą reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio viduryje esančius

garsus. Skiria gimtosios kalbos žodžius nuo išgirstų kitos kalbos žodžių (6 ž.)

Komentuoja meno kūrinius, atpasakoja pasakas, padavimus, apsakymus, matytus ir girdėtus per

įvairias skaitmenines laikmenas (TV, DVD, CD). Kuria ir pasakoja įvairius tekstus, mįsles,

humoristines istorijas, deklamuoja savo sukurtus kūrinėlius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais

žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“ kalbomis, „užsienio“ kalbomis. Keičia balso stiprumą,

kalbėjimo tempą, intonacijas ir kt (6 ž.)


37

Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai

kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai

kurių spausdintų žodžių prasmę (5 ž.)

Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms. Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų

bruožus (5 ž.)

Domisi ir supranta skirtingų spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis, reklama) (5 ž.)

Kopijuoja raides, paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas, pasakojimus, istorijas, filmukus,

iliustracijose parašydamas nukopijuotas raides, žodžius. Kuria ir gamina rankų darbo knygeles

su elementariais nukopijuotais sakiniais, žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus, schemas,

grafikus. Bando rašyti raides, pradėdamas savo vardo raidėmis (planšetiniame kompiuteryje rašo

savo vardą, trumpus žodelius) (5 ž.)

Domisi knygomis, įvairiais rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų siužetą, klausinėja.

Pradeda suprasti ryšį tarp knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės patirties. Žino keliolika

abėcėlės raidžių. Supranta, kad garsas siejamas su raide, o raidės sudaro žodį. Pradeda skirti

žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta parašytą žodį, kaip atskirų raidžių junginį.(6 ž.)

Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų, kavinių

pavadinimus (6 ž.)

Spausdintomis raidėmis rašo savo vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius. Piešiniuose

užrašo atskirų objektų pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją.

Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus (6 ž.)


Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas (5 ž.)

Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą.

Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus (5 ž.)

Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją (5 ž.)

Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais

naudotis (5 ž.)

Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie

naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus (5 ž.)

Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip juos naudoti maistui (5 ž.)

Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas,

žemės drebėjimas, smėlio audra) (5 ž.)

Pasako tėvų profesijas, įvardija savo giminaičius, žino savo namų adresą (6 ž.)

Pasako savo šalies ir sostinės pavadinimą (6 ž.)

Skiria ir pavadina suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį palengvinančią techniką (prietaisai,

transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai, kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug darbo,

kokių savybių žmogui reikia darbe, kokios yra profesijos (6 ž.)

Domisi, kokie daiktai buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė (6 ž.)

Papasakoja apie tradicines šventes (6 ž.)

38

Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir panašumus tarp gyvūnų ir tarp augalų. Samprotauja apie

tai, kur gyvena, kuo minta naminiai ir laukiniai gyvūnai (6 ž.)

Moka prižiūrėti kambarinius augalus, daržoves, stebi jų augimą (6 ž.)

Moka rūšiuoti atliekas (6 ž.)


Supranta, kad daiktų skaičius nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų savybių bei jų

padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti į klausimus:

Kiek iš viso? Kiek daugiau? Kiek mažiau? (5 ž.)

Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais).

Pratęsdamas pasikartojančių daiktų ar elementų seką, nebū- tinai laikosi tos pačios jos sudarymo

logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus ar elementus pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą).

Skiria kelintinius skaitvardžius (5 ž.)

Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie

spalvą, vartoja žodžius „vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus,

atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį (5 ž.)

Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie

atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis –

platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo

mažiausio iki didžiausio, ir atvirkščiai (5 ž.)

Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi.

Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia

manęs, mano kairėje ir pan (5 ž.)

Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj (5 ž.)

Susieja daiktų (realių ar pavaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu.

Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja

žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis (6 ž.)

Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3

pasikartojančiais elementais. (6 ž.)

Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal

dydį, formą arba spalvą (6 ž.)

Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda,

sprindžiu, trečiu daiktu). Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų

ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo

didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir

kt.) (6 ž.)

Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę, į dešinę,

aukščiau, žemiau, virš, po, šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas

kito, už, tarp, viduje, išorėje ir kt (6 ž.)

Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų

laikai ir pan.) (6 ž.)

39

31. MENINĖ RAIŠKA

Muzika

Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam

vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais

žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės,

varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius (5 ž.)

Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso

skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti,

taisyklingiau artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti,

kvėpuoti (5 ž.)

Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria

dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus (5 ž.)

Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams,

mįslėms, patarlėms (5 ž.)



pašoka ir kt.) šokius. (5 ž.)


išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus). (5 ž.)

Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia

kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija

kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus (6 ž.)

Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai

intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydamas į savo ir draugų dainavimą (6 ž.)

Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo

grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi kartu

pradėti ir baigti kūrinėlį (6 ž.)

Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui.

Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžio muzikai (6 ž.)

Šokis



pašoka ir kt.) šokius (5 ž.)


išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiškinius, gyvūnus) (5 ž.)

Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis

bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių

judesių šokius (6 ž.)

Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą

siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai – žemai) ir laiko (greitai – lėtai)

40

elementus (6 ž.)

Žaidimai, vaidyba

Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą

dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes.

Susikuria ištisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Muzikiniuose

žaidimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą,

darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką (5 ž.)

Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, improvizuoja

trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas.

Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus

ir ratelius perteikia veikėjo mintis, emocijas (6 ž.)

Vizualinė raiška

Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų

objektų bruožus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką

apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti (5 ž.)

Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria

sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asambliažus, fotografuoja, piešia

skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteryje) (5 ž.)

Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus

papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį

sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. •

Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir

technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir

kitomis kompiuterinėmis technologijomis (6 ž.)


Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir

kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis,

formomis, garsais (5 ž.)

Pastebi kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (siužetą, veikėjų bruožus, nuotaiką,

spalvas, veiksmus). Pasako, kaip jautėsi ir ką patyrė dainuodamas, šokdamas, vaidindamas,

piešdamas (5 ž.)

Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę

apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės

ornamentais papuoštus daiktus (5 ž.)

Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir

grožisi savo menine kūryba (6 ž.)

Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų

kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu (6 ž.)

Pasakoja įspūdžius apie muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, matytus dailės, tautodailės kūrinius,

vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė,

41

kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė (6 ž.)


Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais (5 ž.)

Lengviau pereina nuo paties pasirinktos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar visai vaikų

grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip,

savarankiškai (5 ž.)

Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį (5

ž,)

Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas (6

ž.)

Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei

pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą (6 ž.)

Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik

po to kreipiasi į suaugusįjį (6 ž.)

34. TYRINĖJIMAS

Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apvalūs, nes

mašinos paskirtis yra judėti) (5 ž.)

Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios

padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos

iš gumos) (5 ž.)

Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti

(5 ž.)

Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai

kartais susieja skirtingus pastebėjimus (5 ž.)

Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus

bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami (6 ž.)

Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima

būtų tyrinėti (6 ž.)

Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose šalyse (6 ž.)

Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia

visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą,

mikroskopą) (6 ž.)

Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo

planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose,

išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus (6 ž.)

Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašūs su savo artimaisiais, kuo skiriasi nuo jų (6 ž.)

Lygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai

grupuoja ir klasifikuoja (6 ž.)


42

Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus (5 ž.)

Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių (5 ž.)

Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos (5 ž.)

Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė (6 ž.)

Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir

atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų (6 ž.)

Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities arba prašo kito vaiko ar

suaugusiojo pagalbos (6 ž.)

36. KŪRYBIŠKUMAS

Klausinėja, aiškindamasis jam naujus, nežinomus dalykus (5 ž.)

Savitai suvokia ir vaizduoja pasaulį (5 ž.)

Išradingai, neįprastai naudoja įvairias medžiagas, priemones. Lengvai sugalvoja, keičia,

pertvarko savitas idėjas, siūlo kelis variantus (5 ž.)

Džiaugiasi savitu veikimo procesu ir rezultatu (5 ž.)

Nori atlikti ir suprasti vis daugiau naujų, nežinomų dalykų (6 ž.)

Kelia probleminius klausimus, diskutuoja, svarsto, įsivaizduoja, fantazuoja (6 ž.)

Ieško atsakymų, naujų idėjų, netikėtų sprendimų, neįprastų medžiagų, priemonių, atlikimo

variantų, lengvai, greitai keičia, pertvarko, pritaiko, siekia savito rezultato (6 ž.)

Drąsiai, savitai eksperimentuoja, nebijo suklysti, daryti kitaip (6 ž.)


Norėdamas ką nors išmokti, pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja (5 ž.)

Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, klauso, ką sako kiti, pasitikslina (5 ž.)

Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu. (5 ž.)

Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks.

Laiko save tikru mokiniu, atradėju (6 ž.)

Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo iniciatyvą iškeldamas ir spręsdamas problemas.

Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz.,

enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti (6 ž.)

Pasako, ką jau išmoko, ko dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau (6 ž.)

Pedagogo rekomendacijos, komentaras ir specialistų siūlymai: ....................................................................................................................................

.........................................................................................................................................................................................................................................

____________________________


____________________________


Tėvų komentaras:....................................................................................................................................................................................................................

............................................................................................................................... ........................................... ___________________________


43




8 priedas

ALYTAUS LOPŠELIS–DARŽELIS „DU GAIDELIAI“ PRIEŠMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ UGDYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO

LAPAS

________________________________________




Vaiko pasiekimų nuostatos Pirminis vertinimas Antrinis vertinimas

PG GF RP PG GF RP

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

Santykis su savimi (savivoka, savivertė, saviugda)

Domisi ir vertina save kaip asmenį, pasižymintį unikaliomis savybėmis

Nori mokytis, tobulėti, plėtoti savo galias

Puoselėja gėrį

Saugoja savo asmeninę erdvę, gerbia kitų privatumą

Priima pokyčius savo gyvenime ir artimiausioje aplinkoje

Santykiai su bendraamžiais

Stengiasi būti draugiškas, geranoriškas

Stengiasi būti tolerantiškas

Geranoriškai, konstruktyviai bendradarbiauja su kitais vaikais

Siekia priklausyti grupei

Santykiai su suaugusiais

Gerbia suaugusiųjų patirtį ir išmintį

Prireikus kreipiasi patarimo, pagalbos į suaugusius

Jaučiasi šeimos, giminės nariu, tuo didžiuojasi

Gerbia savo auklėtoją ir darželio darbuotojus

Jaučiasi darželio bendruomenės nariu

Santykis su aplinka (gamtine, socialine, kultūrine)

Domisi, rūpinasi artimiausia aplinka ir ją puoselėja

Domisi visuomeniniu gyvenimu, profesine žmonių veikla

44

Domisi žymiais gamtos kultūros objektais

Didžiuojasi savo tautybe, myli Tėvynę

Domisi ir gerbia kitas kultūras

SVEIKATOS KOMPETENCIJA

Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata

Laikosi kasdienių gyvenimo įpročių, padedančių saugoti ir stiprinti sveikatą

Psichikos sveikata

Vertina save, remdamasis jam reikšmingų suaugusiųjų nuomone

Gerbia savo ir kitą lytį

Pažįsta ir išreiškia emocijas, jausmus

Valdo savo impulsus

Susikaupia atlikdamas tam tikras užduotis

Nusiramina, atsipalaiduoja, patyręs stiprių emocijų

Yra geranoriškas, tolerantiškas

Socialinė sveikata

Puoselėja draugystę

Vengia smurto, patyčių bendraujant

Budrus ir atsargus bendraudamas su nepažįstamais

Atsispiria netinkamam kitų elgesiui

Budrus ir atsargus savoje aplinkoje

Ištikus nelaimei, Ieškosi pagalbos

Fizinė sveikata

Mėgsta judėti ir patiria judėjimo džiaugsmą

Turi taisyklingą laikyseną

Atsargus judant, žaidžiant

Sveika mityba

Domisi sveika mityba, nori valgyti sveikai

Geria vandenį

Valgo išalkus. Jaučia saiką valgant

Veikla ir poilsis

Pavargęs pailsi, laikosi miego ir veiklos ritmo

Nepiktnaudžiauja kompiuteriu ir TV

Susidūrus su sunkumais, kreipiasi pagalbos

Asmens ir aplinkos švara

Rūpinasi asmens ir aplinkos švara ir tvarka

Rūpinasi aplinkos švara ir tvarka

45

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

Domėjimasis, smalsumas

Pažįsta savo gyvenamąją aplinką ir jos žmones

Pažįsta saugoja ir puoselėja gyvąją gamtą

Pažįsta negyvosios gamtos reiškinius

Pažįsta artimiausios aplinkos daiktus

Pažįsta žmogaus sukurtas kultūros ir meno vertybes, kuria pats

Tyrinėjimas, informacijos rinkimas

Informacijos paieškai naudoja įvairius būdus ir priemones

Gamtą tyrinėja atsargiai ir saugiai

Renka informaciją iš įvairių šaltinių

Informacijos apdorojimas: jutimai, mąstymas, vaizduotė

Pažįsta aplinkos daiktus, reiškinius, patiria pažinimo džiaugsmą ir savo

atradimais dalijasi su kitais

Skiria tikrovę nuo prasimanymo

Pažįsta aplinkoje vykstančius pokyčius, jų priežastis ir padarinius

Refleksija, interpretacija, kūrybiškas taikymas

Apmąsto tai, kas pažinta

Kritiškai vertina gaunamą informaciją

Veikia atsakingai

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

Kalbos suvokimas ir kalbėjimas

Išgirsta ir supranta kitą

Kalba taip, kad būtų kitų išgirstas ir suprastas

Kalba drąsiai, tiksliai, aiškiai, išraiškingai

Bendraujant sprendžia problemas, dalijasi sumanymais

Domisi kalbos galimybėmis, pasitiki savo galiomis, įgyja daugiau kalbinių

gebėjimų

Domisi savo ir kitomis kalbomis, tarmėmis

Kalba mandagiai, pagarbiai

Bendravimui naudojasi informacinėmis komunikacinėmis technologijomis

Skaitymo ir rašymo pradmenys

Supranta mokėjimo skaityti ir rašyti teikiamas galimybes

Pastebi garsų panašumus ir skirtumus. Sieja garsus ir raides

Skiria raides nuo kitokių simbolių. Atpažįsta daugumą raidžių, perskaito

pavienius žodžius

46

Rašo daugumą raidžių, tinkamai laiko rašiklį

Domisi knygomis, jas gerbia ir tausoja

Domisi kultūros vertybėmis, reiškiniais

MENINĖ KOMPETENCIJA

Dailė ir kitos vaizduojamojo meno rūšys

Pastebi grožį aplinkoje, gamtoje ir dailės kūriniuose

Džiaugiasi kūrybos procesu, jaučia pasitenkinimą kuriant

Laisvai spontaniškai pasitikint savimi reiškia savo idėjas, nuotaiką, mintis

Ugdosi gerą skonį, estetinę nuovoką

Pažįsta skirtingų žanrų, įvairių tautų ir įvairių istorinių laikotarpių dailės

kūrinius

Geranoriškai vertina savo ir kitų kūrybą, dalinasi įspūdžiais

Siekia tvarkos savo aplinkoje

Baigia pradėtą darbą, taupiai naudoja turimus išteklius, rūpinasi saugumu

Muzika

Įžvelgia grožį aplinkos, gamtos, muzikos kūriniuose

Laisvai spontaniškai, muzikinės raiškos priemonėmis reiškia savo nuotaiką,

mintis

Tyrinėja ir naudoja įvairius garso išgavimo būdus

Nori improvizuoti, komponuoti, kurti

Nori muzikuoti pačių pasigamintais muzikos instrumentais

Ugdosi gerą muzikinį skonį

Pagarbiai vertina tradicinę savo ir kitų kraštų muziką

Nori pažinti muziką, jos kalbą

Geranoriškai vertina savo ir kitų muzikinę kūrybą, dalijasi įspūdžiais

Tausojamai, atsargiai elgiasi su muzikos instrumentais

Šokis

Domisi judėjimu, judesiu, šokiu, siekia įgyti daugiau judėjimo, šokio patirties

Judesiu išreiškia nuotaikas, mintis, jausmus

Geranoriškai vertina savo ir kitų šokio bandymus, dalijasi įspūdžiais

Stengiasi judėti grakščiai, patraukliai, šokti kultūringai, pagarbiai, atsargiai,

deramai elgtis renginiuose

Vaidyba

Išgyvena kūrybos džiaugsmą, pasitenkinimą

Domisi vaidyba, siekia įgyti vaidybinės patirties

Laisvai ir išraiškingai vaidina

47

Nebijo viešumos ir žiūrovų dėmesio

Geranoriškai vertina savo ir kitų vaidybinius bandymus, dalijasi įspūdžiais

Atsakingai ruošiasi vaidmenims, stengiasi būti tvarkingas ir kultūringas

Pedagogų rekomendacijos, komentaras ir specialistų siūlymai: .....................................................................................................................................................

____________________________


____________________________


Tėvų komentaras: ............................................................................................................................................................................................................................

____________________________


48




9 priedas


REKOMENDACIJOS PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJUI APIE VAIKO, BAIGUSIO

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMĄ, PASIEKIMUS

_______________________________________________________________________________

(vaiko vardas, pavardė, grupės pavadinimas)

Logopedo rekomendacijos, komentaras ir siūlymai: Logopedo rekomendacijos, komentaras ir siūlymai:

................................................................................................................................................................

Logopedė _________________ _________________________ (parašas) (vardas, pavardė)

Grupės auklėtojos __________________ __________________________ (parašas) (vardas, pavardė)

__________________ __________________________ (parašas) (vardas, pavardė)

SOCIALINĖ KOMPETENCIJA

SVEIKATOS KOMPETENCIJA

PAŽINIMO KOMPETENCIJA

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA

MENINĖ KOMPETENCIJA

49

Documents

PATVIRTINTA Alytaus įsakymu Nr. V-47¡as.pdf · poreikiai. Programa yra pritaikoma vadovaujantis Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos