Paveldėjimo teisę nagrinėjamais laikotarpiais reglamentuoja Civilinė teisė. 1936 m. Lietuvoje

galiojo 1922m. RTFSR Civilinis kodeksas, tačiau veikiant Lietuvoje nevieningai įstatymų sistemai

paveldėjimo teisę tuo metu kai kuriose Lietuvos dalyse reglamentavo ir kiti įstatymai. Klaipėdos krašte

tuo metu galiojo 1900 m. Vokietijos civilinis kodeksas, Užnemunėje veikė – 1804 m. Prancūzijos

Civilinis kodeksas, Vilniaus krašte galiojo Lenkijos valstybės teisės aktai.

1981 m. galiojo 1964 m. LTSR Civilinis kodeksas.

Šiuo metu galioja 2000 m. Liepos 18d. patvirtintas LR Civilinis kodeksas.

Visuose nagrinėjamuose Civiliniuose kodeksuose paveldėjimas galimas tiek pagal įstatymą, tiek

pagal testamentą, todėl palikėjui nesurašius testamento turtas atitenka įstatymo nustatyta tvarka

įpėdiniams.

Pagal 1922m. RTFSR Civilinį kodeksą pavedėtojai galėjo būti tik gyvi buvę palikėjo mirties

momentu ir vaikai pradėti jam gyvam esant, tačiau dar negimę. Paveldėtojai galėjo būti vaikai,

vaikaičiai, provaikaičiai, įvaikiai ir mirusįjį pragyvenęs sutuoktinis. Į palikimą turėjo teisę ir ne mažiau

kaip vienerius metus mirusiojo išlaikyti nedarbingi ir beturčiai asmenys. Šiems asmenims paveldimas

turtas pagal įstatymą dalinamas lygiomis dalimis. Asmenys, kurie gyveno su mirusiuoju paveldėdavo ir

namų apyvokos daiktus papildomai prie priklausančios palikimo dalies. Paveldėtojai priimdami turtą

tuo pačiu paveldėdavo ir mirusiojo skolas, tačiau tik tiek kiek įvertinama paveldimo turto tikroji vertė.

1964 m. LTSR Civilinis kodeksas buvo panašus į anksčiau galiojusį kodeksą, tačiau jame buvo

įdiegta naujų straipsnių, kurie nustatė ir asmenis, kurie negali paveldėti palikėjo turto, tai tarkim jei

asmuo darė spaudimą palikėjui ar įpėdiniui, kad gauti turtinę naudą iš palikimo.

Asmenys galėją būti įpėdiniais išliko tie patys kaip ir RTFSR Civiliniam kodekse t.y. pagal

įstatymą ir pagal testamentą. Įstatyminiai įpėdiniai buvo skirstomi į pirmosios ir antrosios eilės

įpėdinius. Pirmosios eilės įpėdiniams priklausė mirusiojo vaikai, taip pat vaikai, kurie yra dar negimę

mirties dieną. Sutuoktinis ir tėvai ar įtėviai. Antrosios eilės įpėdiniai buvo mirusiojo broliai ir seserys ir

giminės tiek iš tėvo pusės, tiek iš motinos.

Antrosios eilės įpėdiniai įgydavo teisę į paveldimą turtą tik tuo atveju, jei nebūdavo pirmosios

eilės įpėdinių. Paveldimo turto dalį visais atvejais gaudavo mirusiojo ilgiau nei metus išlaikyti

nedarbingi asmenys. Jei nebūdavo gyvo paveldėtojo, tai jo dalį lygiomis dalimis galėjo paveldėti jo

palikuonys kaip pirmos eilės įpėdiniai.

Namų apyvokos reikmenys pereidavo nuosavybėn įpėdiniams gyvenusiems su mirusiuoju ilgiau

kaip vienerius metus.

1

Tais atvejais kai mirusysis buvo sudaręs testamentą teisę į privalomą palikimo dalį, nežiūrint

testamento valios, turėjo nepilnamečiai arba nedarbingi palikėjo vaikai, nedarbingas sutuoktinis, tėvai

ir išlaikytiniai asmenys. Jiems priklausė ne mažiau kaip dvi trečiosios tos dalies, kuri kiekvienam iš jų

priklausytų, paveldint pagal įstatymą.

Paveldėtojai kaip ir pagal RTFSR Civilinį kodeksą kartu su turtu paveldi ir palikėjo skolas už

kurias atsako proporcingai paveldėto turto tikrosios vertės dydžiu.

2000 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, jog po testatoriaus (palikėjo) mirties jo

turtas yra dalinamas testamento nustatyta tvarka, o testamento neesant: įstatymo nustatyta tvarka.

Civilinis kodeksas taip pat numato privalomas išimtis, kurios yra taikomos testamento atžvilgiu.

Remiantis Civilinio kodekso 5.20 str. nepriklausomai nuo testamento turinio, palikėjo vaikai (įvaikiai),

sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi pusę tos

dalies kuri kiekvienam jų tektų pagal įstatymą, jeigu testamentu nepaskirta daugiau.

Paveldint taikoma savotiška pirmumo sistema: paveldėjimo eilės. Aukštesnės eilės paveldėtojai

turi pirmumą prieš žemesnės eilės:

Paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra:

1) pirmos eilės - palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties;

2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai),vaikaičiai;

3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai;

4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš

motions pusės;

5) penktos eilės - palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios),taip pat palikėjo tėvo ir

motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos);

6) šeštos eilės - palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik neesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems

atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie

asmenys atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.

Palikėją pragyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Su

pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, o jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys -

sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės

2

įpėdiniais jam priklauso pusė palikimo. Neesant pirmos ir antros eilės įpėdinių sutuoktinis paveldi visą

palikimą.

Priimdamas palikimą, paveldėtojas perima ne tik palikėjo turtą bet ir skolas.

Remiantis išanalizuotais Civiliniais kodeksais galima pritaikyti duotą situaciją pagal duotus

laikotarpius todėl mirus asmeniui, kuris nepaliko testamento, tačiau liko jo sutuoktinė ir trys vaikai

turtas būtų padalintas lygiomis dalimis.

IŠVADOS

Išanalizavus skirtingų laikotarpių paveldėjimo teisę reglamentuojančius straipsnius Civiliniuose

kodeksuose, matyti kaip paveldėjimo teisės reglamentavimas augo, nors įgavo ir tam tikras

nusistovėjusias tradicijas, kurios laikui einant mažai keitėsi. Išliko nuo RTFSR Civilinio kodekso iki

šių laikų skolų paveldėjimas, atitinkamas paveldėjimo eiliškumo principo taikymas, nors šiuo metu jis

yra išplėtotas ir daugiau detalizuotas. Sąlyga, kad paveldėjimas galimas pagal testamentą ir pagal

įstatymą taip pat galiojo jau nuo RTFSR Civilinio kodekso laikų. 1964 m. LTSR Civiliniame kodekse

atsiradusi nuostata dėl privalomos palikimo dalies išlikusi ir dabartiniame kodekse.

3

LITERATŪRA

1. 1922 M. RTFSR CIVILINIS KODEKSAS, PAVELDĖJIMO TEISĖ 416-436

STR. (119 – 124 PSL).

2. 1964 M. LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO SEPTINTASIS SKYRIUS, KETURIASDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS, PAVELDĖJIMO TEISĖ 567 – 602 STR.

3 . L R C I V I L I N I S K O D E K S A S ( 2 0 0 8 - 1 1 - 0 5 R E D A K C I J A ) , P E N K T O J I K N Y G A . P A V E L D Ė J I M O T E I S Ė ( 2 0 3 - 2 1 9 P S L . )

4