Pensininkas 2011 m. sausis - vasaris

8/7/2019 Pensininkas 2011 m. sausis - vasaris

1/31

PENSININKAS

2011 m. sausis - vasaris


2/31

PENSININKASLeidzia JAV Lietuviu Bendruomenes Socialiniu reikalu taryba

Lithuanian Human Services Council of the USA, INC2711 West 71 st Street, Chicago, Illinois 60629

Telefonas: 773-476-2655Redaguoja Danute Bindokiene

7155 South Homan Ave, Chicago, IL 60629El-pastas: [email protected] Birute Podiene

2711 West 7pt Street, Chicago, IL 60629Telefonas 773-476-2655Prenumerata metams:

Jungtinese Amerikos Valstijose - 15 (JAV) dol.Kanadoje ir kitur uzsienyje - 25 (JAV) dol.Atskiro numerio kaina - 1.50 (JAV) dol.

Prenumeratos cekius rasyti administracijos adresu.Zurnalas yra dvimenesinis

TurinysIS krikscioniskojo pasaulio 4Sis bei tas 7Sveikata - brangiausias turtas 14P tari tari tari . 20a arlmal. .. pa arlmal. .. pa arllnal. ..Auginkime! 25Gero apetito 28Skaitytoju kertele 30

2011 m. sausis - vasaris
mailto:[email protected]:[email protected]


3/31

I PALAIM]NT~JI JURG!MATULAIT!

Alfonsas TyruolisArkivyskupe didis ir sventas,Laimejes vainikq danguosUz istvermingai dienas isgyventasDievo Tarnui skirtuose takuos!PaiibaMarijampoles krasto!Visai Lietuvai zvaigide sviesi!Neses Vilniui ganytojo nastq,NZJnsventuju ausros spindesy!Danguje nuopelnai irasytiVienuoliju kiirejo garbaus:Zvaigzdese aukso raidem jie svytiII' svytet amziu amzius neliaus.IGlobejq mils dangiskuos riimuosMes neliausim maldas savo siustSio pasaulio varguos ir sunkumuos,Kai ragaut turim kalciu vaisius.Arkivyskupe didis ir sventas,II' laimejes buvein danguos,Alums Cia zemeje tiek prisikentus,Siusk ir kuno skausmuos atvangos.Isprasyk ir Skaisciausia Marijq,Kad padetu jaunimui skaistet:Kai susvis ta malone sirdyjo,Prisiartint nedris ir kalte.Siusk malon aukotis tevynei,Pasisventus jai tuo pat ryztu,Kuriuo i mils karzygiai gyne,Kad klestetu laisva tarp tautu.Arkivyskupe didis ir sventas,Rades taka kilniosios aukos,Lai mils dienos bus taip isgyventos,Kad ir mus pasitiktum danguos!

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis 1926 111.Jis - kol kasvienintelis palaimintuoju paskelbtas XX amziaus pra-dzios lietuvis. Gilia ir ivairiapusiska palaimintojo Jurgioasmenybe itin vykusiai apibudino j] 1987111. birzelio 28d. beatifikaves popiezius Jonas Paulius II, pavadindamassi istikimq Dievo tarnq "zmogu111i pagal Dievo sirdi".

Arkivyskupas Jurgis Matulaitis mire 1927 m.sausio 27 d. (g. 1871 m.). Palaimintuoju popieziusJonas Paulius IIiipaskelbe 1987 m. birzelio 28 d.Palaimintojo arkivyskupo zemiskieji palaikai ilsisiS v . Arkangelo Mykolo bazilikoje Marijampoleje.

-3-


4/31

3~k t i k ~ c i o n i ~ k o j o p a s a u l i oMES TURIME RUTI LINKSMI

IRLAIMINGIEdward Carter

Viespatie, gyvenime yra tiek daug blogio, skausmo ir kancios.Miisu zmogiska dalia neleidiia mums niekad to uimirsti. 0visgigyvenimas turetu biiti laimingas ir pilnas dziaugsmo.Kaip krikscionys mes turetume biai ypac laimingi.Jei tokie nesame, atrodo, lyg isduodame Tavo Gerqja naujienq.Kartais gyvename lyg Tave netiketume, lyg Tu nebiitum tapesZmogumi, lyg nebiitum atejes, kad suteiktum mums gyvenimopilnatve, lyg nebiitum prisikeles.Tu ir Tevas, ir Sventoji Dvasia mylite mus - ir tai yra miisu laime.Galeti myleti Dievq - tai taip pat yra miisu laime.Myleti vienas kitq, kartu dirbti, kartu linksmintis, vien tik kartubiiti - stai kur miisu laime.Yra daug prieiasciu, kodel galime biiti laimingi. Is tikruju, biitikrikscioniu, reiskia biiti laimingu.Kristau, tik si diena tikrai yra mano. Vakardiena jau praeitis.As negaliu jos atsaukti, negaliu dar kartq jos isgyventi. Rytojusdar ne mano, ir is tikruju nezinau. arjo sulauksiu. Neiinau, kadair kaip, bet viena diena mana gyvenime netures rytojaus.Viespatie, iinau, kad kartais as per daug gyvenu praeityje, arbaper daznai svajoju apie ateiti. As galiu pasimokyti is praeities irieskoti padrqsinimo ateityje, bet nei praeitis, nei ateitis neturetupavergti visa mana demesio.Bilk siandien su manim, Viespatie. Padek man suprasti, kokianuostabi yra si diena, kiek nesuskaitomu joje galimybiu gyventi,myleti, kq nors pasiekti.

IS anglu kalbos verte Nijole Kersnauskaite

-4-


5/31

DIEVO PEDSAKAI IVAIRIOSERELIGIJOSE

Pasaulyje milijonai zmoniu tiki Dievair ispazista kuria nors religij a,

Kas tiki Dieva, tas zino, kad viskas, 0ypac pats gyvenimas, yra begalines Dievomeiles dovana. Jo pagalbos reikia, norintprasmingai gyventi, norint sukurti geresn] i1'grazesni pasauli,

Yra daug ir jvairiu religiju, Dievas ivai-riai vadinamas ir vaizduojamas.

Nors pasaulyje yra daug skirtingu reli-giju, bet visi tikintys zmones siekia sukurtitaiku pasauli, kadangi Dievas yra Taikos irRamybes Viespats.

Tikejimas, viltis, meile, ramybe, taika,tiesa, geris, grozis, gerasirdiskumas, dosnu-mas, troskimas birti geresniam, padeti, pa-guosti, uzjausti kitus yra regimi neregimojoDievo pedsakai ivairiose religijose.

Visos religijos pasaulyje stengiasi ivai-riais budais issklaidyti sirdies nerima, nuro-dydamos [vairius pamokymus, isakymus irsventas apeigas.

Kataliku Baznycia neatmeta nieko, kaskitose religijose teisinga ir sventa. Ji nenuils-tamai skelbia Kristaus moksla, nes tik Kristusyra .Jcelias, tiesa ir gyvenimas" (Jn 14,6).

Judaizmas ir krikscionybe - apreiksto-sios religijos, nes Dievas pats per pranasus irJeZQKriS1Qapreiske save.

Judaizmas, krikscionybe ir islamas(musulmonai) - monoteistines religijos, nesispazista vienaDieva, Didziausiomis arba pa-grindinemis religijomis laikomos: kriksciony-be, islamas, budizmas, induizmas, judaizmas.

Krikscionys ispazista viena Triasmen]Dieva - Dieva Teva, Dieva Sunu, DievaSventaja Dvasia - Visagali dangaus ir zemesSutvereja, Dievo Sunus Jezus Kristus atejo i

zeme ir tapo zmogumi, kad savo mirtimi irPrisikelimu l11US isgelbetu is blogio valdzios.Svc. Mergele Marija - [sikunijusio DievoSfinaus Motina. Zmogus - tobuliausias irmylimiausias Dievo kurinys, sukurtas pagalJo paveiksla, apdovanotas laisva valia, turintiskima ir nemirtinga siela, sugebantis pazinti irmyleti savo Kureja, Krikscionys tiki JezausKristaus Prisikelirnu, pasirengirna amzinajamgyvenimui vertina kaip galutini gyvenimotiksla, 1aukia antrojo Kristaus atejimo.

"Skambeki, Zodi - Apmastymai isVilniaus";interneto religines minties leidinelis, kuri redaguo-ja kun. Gcdiminas Kijauskas, SJ (Vilnius), antraleidinelio dali redaguoja Nijole Kersnauskaite(Cleveland, OH).

sv KAZIMIERO SESERlJJUBILIEJUS

Pernai velyva rudeni Sv. Kazimieroseseru kongregacija iskilmingai paminejo 90metu nuo [sikiirimo Lietuvoje jubilieju, JAVSv, Kazimiero seseru kongregacija [steigejauna lietuvaite - Marija Kaupaite - 1907m. Seseles kazimierietes nipinosi AmerikosIietuviu auklejimu ir svietimu. Marija Kau-paite veliau tapo kongregacijos vyresniaja- Motina Marija. StuO metu ji jau paskelbtaViespaties Tamaite ir dedamos pastangos, kadnetolimoje ateityje Motina Marija Kaupaitebiitu paske1bta palaimintaja, Jos zemiskiejipalaikai ilsisi Sv. Kazimiero kongregacijosmotiniskojo namo koplycioje, Cikagoje.

1920 m. seserys kazimierietes, Lietu-vos vyskupu pakviestos, atvyko iLietuva ir[sikiire buvusiame kamalduliu vienuolynePazaislyje, is kur tese savo svietejiska veiklavisoje Lietuvoje. Sovietu okupacijos metuseserys buvo is Pazaislio isvarytos, bet vie-nuolynas vel kongregacijai grazintas 1992m., po Lietuvos nepriklausomybes atkiirimo.

-5-


6/31

Svenciant 90-QJi jubilieju, LietuvosNacionaliniame muziejuje vyko konferen-cija, kurioje paskaitas apie kazimierieciuseseliu indeli i Lietuvos dvasine bei ma-terialine kultura skaite Vytauto Didziojouniversiteto mokslininkai, seserys kazimie-rietes is JAV ir Lietuvos.NAUJAS JAV VYSKUPlJ VADOVAS

2010 m. rudeni Los Angeles (Calif.)mieste vyko Amerikos kataliku vyskupusuvaziavimas, kuriame isrinktas naujasJAV Kataliku vyskupu konferencijos pir-minininkas - 60 metu amziaus New Yorkarkivyskupijos vadovas, arkivysk. TimothyDolan. Kunigu [sventintas St. Louis mieste1976 m.; vyskupu - 2001-aisiais; paskirtasvadovauti Milwaukee arkivyskupijai 2002m., 0 2009-aisiais pererne New York arki-diecezijos vadovo pareigas. Arkvysk. Dolanyra konservatyvesniu paziuru, labiau atitin-kanciu popieziaus Benedikto XVI Baznyciostradicijomis pagrista doktrina, Iki 2010 m.Iapkricio 16 d. JAV Vyskupu konferencijaivadovavo Cikagos arkidiecezijos kardinolasFrancis George.

PARAPIJlJ JUBILIEJAI2010 m. spalio men. Sv. Kazimiero

lietuviu parapija Paterson, New Jersey,svente savo gyvavimo 100 metu sukakti.Iskilmingas Misias koncelebravo para-pijos klebonas John Hanley, prel. JacobPallivathkkal ir pranciskonas kun. PatrickMcGee. Nors Misios buvo aukojamos an-gl iskai, bet susirinkusiej i giedoj 0 lietuvis-kai ir parapija tebelaikoma lietuviska - jq_islaiko pirmosios Iietuviu bangos, mazdaug1892 m. [sikurusios Paterson apylinkese,palikuonys, vadovaujami patiketiniu MartinPetraicio ir Richard Mecionio.

Triju kryzil! kalno paminklas.Pernai spalio men. savo 100 metu su-

kakti svente ir kita tos pacios New Jerseyvalstijos (Elizabeth, NJ) SV.Petro ir PoviloIietuviu parapija. Sukaktuvines Misias aukojovysk. Dominic Marconi, parapijos klebonasDanielius Staniskis ir kiti kunigai is kaimyni-nes Sv.Adalberto lenku parapijos. Lietuviai iElizabeth rniesta ir apylinkes pradejo atvyktiapie 1878 m.; Sv. Petro ir Povilo baznyciastatyta 1910 m. Kadangi Elizabeth vietove-je yra veikli JAV Lietuviu Bendruomenesapylinke, glaudziai bendradarbiaujanti su Sv.Petro ir Povilo parapija, lietuviskumas siojeparapijoje dar labai gyvas ir ryskus - sekma-dieniais aukojamos Misios lietuviu kalba,prie baznycios veikia Dr. Vinco KudirkosIituanistine mokykla, parapijos vaiku choras,parapijos saleje vyksta lietuviski renginiai.

PRASMINGAS SIMBOLISPernai rudeni Lietuvoje tris savaites

vyko balsavimai, gyventojams renkant de-simties didziuju miestu simbolius. Vilniujedaugiausia balsu surinko, 1989 m. atstatytas(okupacijos metais sovietu susprogdintas)"Trijll kryziu" paminklasant to paties pava-dinimo kalno. Paminklas laikomas tautines ta-patybes irpasipriesinimo okupacijai simboliu.

-6-


7/31

vSis bei tasATEITININKIJOS IR "ATEITIES"

SIMTMETISPernai vasara Lietuvoje, 0 rudeni

(lapkricio 25-28 d.) Cikagoje, iskilmingaisvesta Ateitininkijos 100 metu sukaktis.Cikagoje sventes renginiai vyko vidur-miescio "Marriott Downtown MagnificentMile" viesbutyje, 0 Misios aukotos Sv.Vardo katedroje (Holy Name Cathedral).Sventes metu skaitytos paskaitos, suruostisimpoziumai, diskusijos, koncertai, ateiti-ninkijos nuotrauku paroda, filmo "Simtasateities metu" perziura, prof. dr. KestucioSkrupskelio knygos "Ateities draugai/at-eitininku istorija (iki 1940 m.)" sutiktuvesir daug kitu prasmingu renginiu, skirtu irsuaugusiems, irjauniesiems ateitininkams.Uzbaigtuvems - saunus poky1is didziojojeviesbucio saleje.

IS Lietuvos isvente buvo atvykesateitininku dvasios vadas vysk. GintarasGrusas, Ateitininku federacijos pirmininkeRozvita Vareikiene ir kiti sveciai. Dalyva-vo ne tik vietiniai sendraugiai, studentai,moksleiviai, jaunuciai, bet ir tolimesniuAmerikos bei Kanados vietoviu ateitinin-kai. Sventes metu issakyta daug prasminguzodzil!, sveikinimu ir Iinkejimu. Dalyviaiissiskirste, issinesdami geresn] ateitinin-kijos principu (katalikiskumo, tautiskumo,inteligentiskumo) supratima, pasisemenauju minciu, sutvirteje dvasia ir ateitinin-kiskaisiais idealais, pabendrave su draugaisbei seniai matytais pazistamais, isigije irnauju pazinciu,

Taciau siemet - 20 11-aisiais - sirntaj]gimtadieni svencia Ateitininku Federacijosleidziamas katalikiskos lietuviskos orien-tacijos zurnalas "Ateitis". Zumalo tikslasnuo pat pirmojo numerio, isleisto 1911 m.vasario men., isliko tas pats: "apsaugotijaunuomene nuo nureliginimo, aukleti juosistikimus Dievui ir tevynei. Siqja kryptimiAteitis, varydama jaunuomenes auklejimodarba, apima visa zmogiskajj gyvenima- prigimti, kultiira ir religija, - prigimtilenkdama kultiirai, 0 prigimti ir kultura -auksciausiajai ir esminei zmogiskumo pa-raiskai - religijai. ". Tad Ateitis, aukledamakatalikiskajamoksleivija, ja ruosia kovaiuz tiesa, meile ir harmoninga gyvenima'(1. Mikutavicius, "Ateitis", 1933 m. nr.2). Antrojo pasaulinio karo isvyta is savotevynes, "Ateitis" pradeta leisti Vokietijoje,lietuviu pabegeliu stovykloje. 1949 m. nr. 1leidejai ir redakcija raso: "Nuo dabar Ateitispasidaro visu ateitininku laikrastis, taciauAteitis irtoliau nenustosjaunimo laikrasciocharakterio. ". Musu vyriausias tikslas - ug-dyti istikimybe Kristui, Lietuvai ir zmcgausidealui. Musu uzdavinys - jungti ir vieny-ti, turtinti ir gaivinti, kelti ir drasinti viltitarp ateitininku, taip pat ir viso lietuviskojaunimo. Musu misija - issaugoti laisvaiLietuvai laisvus nuo [taku ir ktirybingusLietuvos vaikus".

Kartu su antraja emigracijos banga iJAV atplauke ir "Ateitis". Siapus Atlanto,svenciant "Ateities" 40 metu sukakti, josredaktorius dr. Kazys Ambrozaitis darkarta patvirtino, kad "Ateitis ir toliau lie-

-7-


8/31

ka tuo saukliu uz intelektualin] ir dorin]apsiginklavima esamoj kryziaus kovoj sudechristianizacija ir Lietuvos naikintojais".

Nepahizusi skaudziais Iietuviu tau-tos istorijai metais, isgyvenusi pabegelesdienas Vokietijoje, pasiekusi laisvosiosAmerikos krantus, kur istisus desimtmeciusbure ateitininkija, stiprino jos pasiryzimapasilikti istikimais ateitininku idcalamsir gaivino vilti, kad Lietuva taps laisva ir"Ateitis" vel sugris itevyne. Ta viltis jaupasitvirtino - "Ateitis" siuo metu IeidziamaLietuvoje.PRISIMENANT TAUTOS GYNEJUS

name Iietuviu telkinyje lAV ir Kanadoje.Cikagoje minejimas [vyko sausio 23 d. Svc.Mergeles Marijos Gimimo parapijos baz-nycioje (Marquette Park). "Lietuvil!_ menoansamblio Dainava" atliko [spudinga kon-certa, pavadinta "Aukos dvasia". Ansam-bliui talkino solistai, kamerinis orkestras irkiti sveciai, Ansamblio muzikinis vadovasir dirigentas - muzo Darius Polikaitis.

LIETUVIlJ OPERA GYVUOJALietuviu opera - unikumas. Tai vienin-

telis dainos vienetas uzsienyje jau daugiaukaip 50 metu kone kasmet padovanojesmusu visuomenei tarptautinio garso kom-pozitoriu opera lietuviu kalba!

Lietuviu operai atsventus 50 metu vei-klos sukakti, pradeta abejoti del jos ateities:galbut per didele prabanga kasmet ruostivis nauja veikala, kai pastatymo islaidospranoksta pajamas, choristu gretos reteja,o kiti - sulauke brandoko amziaus. TaciauLietuviu opera siandien vel rodo energingusgyvybes zenklus, nes ija isijunge nemazasbiirys neseniai is Lietuvos atvykusiu choris-tu, pasiryzusiu testi operos pirmunu pradetadarba: kasmet klausytojus pradziuginti visnauju operiniu kuriniu. Pinnasis meginimaspernai (po daugelio kliuciu) parode, kadreikia tik geru noru ir istvermes, 0 tuometpakanka ir ryzto, ir lest], ir ziurovl!_. Siemetgeguzes 15 d. Lietuviu opera stato FranzLehar operete "Grafas Liuksernburgas".Premjera ivyks, kaip ir anksciau, MortonHigh School auditorijoje, Cicero, IL.

Nuo tragiskuju ivykiu 1991 111. sausio13 d. Vilniuje praejo jau 20 metu. Lietuvalaisva, bet uz jos laisve kraujo kaina uz-mokejo keturiolika tautos vaiku: LoretaAsanaviciiite (24 m.), Virginijus Druskis(22 m.), Darius Gerbutavicius (18 m.),Rolandas Jankauskas (22 m.), RimantasJuknevicius (25 m.), Alvydas Kanapinskas(39 m.), Algimantas Petras Kavoliukas (52m.), Vytautas Koncevicius (50 m.), VidasMaciulevicius (25 m.), Titas Masiulis (29m.), Alvydas Matulka (35 m.), ApolinarasPovilaitis (54 m.), Ignas Simulionis (17m.), Vytautas Vaitkus (48 m.). lie sausio13-osios nakti nuo okupanto kulku ir tankuviksriu ZUVO Lietuvos sostinejc, kad tautagaletu gyventi laisva ir nepriklausoma. Visijie neisdildomomis raidemis [rasyti iLie-tuvos istorijos puslapius salia knygnesiu,savanoriu, partizanu, Sibiro kankiniu, kaipkilniausi Tautos Gynejai, paaukoje savogyvybe uz tai kas zmogui brangiausia: savotikejirnas, savo tevyne, savo kalba. Pernai gruodzio menesi 100 metu

-Tragiskuju sausio 13-osios [vykiu 20 sukakti svente prel. dr. Ignas U rbonasmetu sukaktis iskilmingai parnineta Lietu- (g. 1910 m. gruodzio : d. Alytaus apskr.).voje, bet taip pat ir uzsienyje: kone kiekvie- N epaisant metu nastos, j is yra aktyviai

-8-

SVEIKINAME SUKAKTUVININKUS


9/31

[sijunges iPalaimintojo Jurgio Matulaiciomisijos darbus, gyvai domisi lietuviskaveikla. 2010 m. gruodzio 5 d. PasaulioIietuviu centro (Lemont, IL) didziojojesaleje Prelatui suruostas gimtadienio pobu-vis, kuriame dalyvavo daugybe jo gerbeju.Verta priminti, kad prel. Urbonas 2010 m.pavasari svente savo kunigystes 75 111. su-kakti. Kunigu [svcntintas 1930 111. Kaunokatedroje; 1990 m. jam suteiktas prelatotitulas (Sv. Kazimiero baznycioje, Gary,IN). Prel. Urbonas yra ateitininkas nuojaunu dienu, Korp! Satrijos narys, priklausoLietuviu rasytoju draugijai, bendradarba-vo (ir tebebendradarbiauja!) lietuviskojeperiodikoje, yra isleides knyga .Jlga manakelione" .

***Inzinierius, pramonininkas, visuome-

nes veikejas, filantropas Antanas Rudiss.m. sausio men. sulauke 100 metu amziaus(g. 1911111. sausio 14 d. Cikagoje). Visagyvenima A. Rudis pasizyrnejo politineir visuomenine lietuviska veikla, buvoAmerikos Lietuviu tarybos (ALT) centrovaldybos narys ir pirmininko pavaduoto-jas; vienas BALFo direktoriu; Lietuviuprekybos riirnu pirm.; JAV LB tarybosnarys; Amerikos Lietuviu Romos Katalikufederacijos centro valdybos pirm.; Lietuviukataliku spaudos draugijos direktorius. Jisypac daug pasidarbavo Lietuvos laisvini-mo reikalams - nuo 1953 m. buvo JAVKongrese Kerstein komiteto specialusispatarejas ir ALT [galiotinis, dalyvavo JAVdelegacijoje prie Jungtiniu tautu del Lie-tuvos okupacijos panaikinimo; 1954 m. isarkivysk. Juozapo Skvirecko gavo pavedi-rna saugoti popieziaus Pijaus XII bule apiesv. Kazirniero paskelbima Lietuvos jauni-

9-

mo globcju ir jet perduoti Lietuvai. Savo[sipareigojima atliko 2001 111.ir Vilniausarkikatedroje bule perdave kard. Audriui J.Baciui; kartu su A. Dambrava pasiriipino,kad birtu isleisti Charles J. Kersten komitetodokumentai .Baltijos valstybiu uzgrobimobyla" (JAV - 1972 m.; Lietuvoje-1997 m.).Kartu su zmona Maria Juozaityte-Rudiene2001 m. savo lesomis isleido ,,1 LietuvosStatuto (1529)" vertima ilietuviu, anglu irlotynu kalba, taip pat Loyola universitete[steige dvi kasmetines stipendijas Statutostudijoms.

1987 m. Antanas Rudis popieziausJono Pauliaus II apdovanotas Sv. Grigaliausordinu.

***2010 m. simto metu sulauke (g. 1910

m. geguzes 26 d. Alytaus apskrityje), pries-kario Lietuvos sauliu sajungos nare, AneleVasilia uskaite-Sinickiene.

***Pernai rudeni 90 metu amziaus slenks-ti pcrzengc veikli New Haven, CT, lietuve

Monika Savickaite-Merkeviciene (g.1920 m.spalio 7 d. Vilkaviskio apskr.). Taproga dukros sukviete bur] sveciu iMerke-viciu namus pasidziaugti Monikutes (taipjet visi apylinkeje vadina) gimtadieniu.Jubiliate sveikino New Haven JAV LB apy-linkes pirm. Jurgita Mockute, 0 dr. ElonaVaisniene Connecticut LB apygardos varduapdovanojo M. Merkeviciene uz ilgametelietuviska veikla apylinkeje.

***Prof. dr. Vytautas Bieliauskas (g.

1920 m. lapkricio 1 d.), gyvenantis Cin-cinnati, OH, praejusiumetu rudeni taip pat


10/31

JAY senatorius Richard J. Durbin

svente 90-QJi gimtadieni, V. Bieliauskasyra Xavier University profesonius (nuo1958 m.), 1968-1972 buvo Medicinos psi-chologijos ir religijos studiju tarptautinessajungos prezidentas, ilgametis PasaulioLietuviu Bendruomenes pinnininkas, buvesLietuvos Respublikos prezidento patarejasspecialiosioms programoms. Ne tik gausiisBieliausku seimos nariai, bet ir daug tau-tieciu susirinko ta lapkricio 6-osios vakarapagerbti jubiliata, su juo pabendrauti irisreiksti padeka uz nepaprastai svaru [nasalietuviskosios veiklos kraicio skrynion.

***

2010 m. spalio 31 d. St James bazny-cioje ir parapijos saleje, Western Springs,IL, kur siuo metu is Cikagos MarquettePark apylinkes yra persikelusi lietuviuevangeliku liuteronu Teviskes parapija,buvo pagerbtas vysk. emeritas HansasDumpys, svenciantis 50 metu kunigystessukakti, Kunigu [svcntintas 1960 m., nuo1987 m. tarn avo klebonu Teviskes parapi-JOJe .

NUSIPELN~ PAGARBOSBalzeko Lietuviu kulturos muziejus,

Cikagoje [steigtas Stanley Balzeko, Jr, 1966metais, jau 44 kartus is eiles kasmet rude-ni suruosia iskilminga pokyl], kurio metupagerbiamas asmuo, dirbantis Lietuvos irIietuviu labui, vienaip ar kitaip prisidejes,garsinant Lietuvos varda, 0taip, kai Lietuvatebebuvo okupuota, iskeliant jos islaisvi-nimo reikala, Pinnuosiuose Metu zmogauspokyliuose buvo pagerbiami ne tik savitautieciai, bet ir nelietuviu kilmes veikejai,nusipelne Lietuvai.

2010-4.il!_ Metu zmogumi buvo is-rinktas lietuviu kilmes (is motinos puses)JAV senatorius Richard Durbin. Pokylis,kurio metu sen. Richard Durbin [teiktasMetu zrnogaus zymuo, Balzeko Lietuviumuziejaus "Gintaro" saleje [vyko 2010 m.gruodzi 0 10 d.

Richard Durbin gime 1944 m. St.Louis, IL (motina Ona Kutkaite, gimusiJurbarke, tevas William Durbin); 1969m. Georgetown University [sigijo teisesmokslu daktaro laipsni; nuo 1983 iki 1997m. buvo JAV Kongreso nariu; nuo 1997 m.iki dabar kas dveji metai perrenkamas JAVsenatoriumi (JAV Senate atstovauja Illinoisvalstijai). Sen. R. Durbin siuo metu uzimaviena auksciausiu vietu JAV Senate - yraDemokratu partijos daugumos Senate va-dovo pavaduotojas. Jis yra buves vienas pa-grindiniu Baltijos valstybiu grupes "BalticCaucus" JAV Kongrese steigeju, nuosekliaireme Lietuvos kova uz nepriklausornybesatkurima, 0 veliau - Lietuvai siekianttapti NATO nare. S.m., minint skaudziujuSausio 13-osios [vykiu 20-l11eti, senatoriusDurbin Iankesi Lietuvoje, kur dalyvavoiskilmese ir susitiko su valdzios atstovais.

-10-


11/31

Valstybine Jono Basanaviciaus prernija uz darbus etnines kulturos srityje ministras pirmininkas Andrius Kubilius [tei-ke iseivijos kulturos veikejai Marijai Rernienei (antra is d.) ir etnologei Irenai Ausrelei Cepienei. Kulturos ministrasArunas Geliinas (pirmas is k. ) sveikino ir dekojo u z viso gyvenimo darbus Lietuvos kulturos puoselejimo vardan.Senatoriaus viesnage, 0 tuo paciu ir 1991m. Sausio 13-osios tragedija, paminejoCikagoje leidziamas "Chicago Tribune"dienrastis, straipsni papuosdamas sen.Durbin ir Lietuvos ministro pirm. AndriausKubiliaus nuotrauka.

***Pernai lapkricio 24 d. Lietuvos nacio-

naliniame muziejuje buvo [tcikta ValstybineJono Basamaviciaus premija (65,000 litu),kuri 2010 m. padalinta perpus dviem kultu-rininkems: etnines kultiiros istorikei, etno-logei Irenai Ausrelei Cepienei (Lietuva) irvisuomenininkei, meno mecenatei MarijaiRemienei (JAV). Premijas [teike Lietuvosministras pirmininkas Andrius Kubiliusir kultiiros ministras Anmas Geliinas. M.Remiene [vertinta uz tautines tapatybespuoselejirna JAV lietuviu bendruomenejeir pastangas grazinti kultiiros vertybes iLietuva, Ji tapo pirmaja uzsienio lietuve,kuriai paskirta J. Basanaviciaus premija(1996 m. premija [teikta tautosakininkuiJonui Baliui, gyvenanciam JAV).

Jono Basanaviciaus prernija [steigta1992 m. ir kasmet jo gimimo diena teikia-ma uz reiksmingiausius pastaruju penkeriumetu Lietuvoje ir uzsienyje gyvenanciu lie-tuviu darbus, susijusius su etnines kulttirostradiciju pletojimu, ugdymu bei tyrinejimu.Ji taip pat teikiama uz kulturine-rnokslineveikla etnines kultiiros srityje.

Marija Reminene sventes metu uzti-krino, kad nei vieno lito is skirtos premijosdalies neissives iAmerika, bet pinigai busskirti stipendijoms ir labdarai Lietuvoje.

***2010 m. lapkricio 5 d. Los Angeles,

CA, Angelu Karalienes katedroje MaryteiNewsom i r Jiiratei Venckienei buvo [teiktipopi ezi ski ej i .Bcncrcm enti" pagerbimaiL IZ ju tarnyste su pasizymejimu Baznyciai,seimai bei visuomenei.

***Internetinis lietuviu laikrastis "Bi-

ciulyste" (redaktore Ligija Tautkuviene)2010 Metu zmogul11i isrinko muzika Da-

-ll-


12/31

Uzsienio lietuviai iki siol vertai di-dziavosi vieninteliu, uz Lietuvos ribu lei-dziamu, lietuvisku dienrasciu "Draugu".Pries pora metu savo simtaji gimtadicni Nedaug liko Iietuviu kadaise buvusia-sventes, "Draugas" yra seniausias, be susto- me .Jietuviskame" Marquette Parke Cika-jimo leidziamas, lietuviskas laikrastis tiek goje. Nedaug beliko ir Iietuvisku instituciju,uzsienyje, tiekLietuvoje. Nors gandai seno- isskyrus Svc. Mergeles Marijos Gimimokai skraide, kad .Draugo" leidejai ruosiasi parapija, seseliu kazimierieciu Motiniskajiatimti laikrasciui .xlienrascio teises", bet namatvienuolyna), JAVLB Socialiniu rei-

-12-

riu Polikait] (2008 m. sis zymuo suteiktasPasaulio Lietuviu Bendruornenes pirm.Reginai Narusienei, 02009 m. - dailininkeiMagdalenai Stankunienei). D. Polikaitisyra Lietuviu meno ansamblio .Dainava''meno vadovas (nuo 1988 m.), vadovaujaPal. Jurgio Matulaicio misijos (Lemont,IL) vaiku chorui "Vyturys", yra dirigavesPasauliu lietuviu dainu ir sokiu sventeseLietuvoje bei siapus Atlanto, sukiires keletakompoziciju, kurias atlieka "Dainava" irkiti dainu vienetai.

TAUTINIV SOKIV SVENTESVADOVAI

XIV Uzsienio lietuviu tautiniu sokiusvente numatoma 2012 m.liepos 1 d. Bos-tone. Nors iki sventes laiko dar nemazai,sekiu vienetaijau pradedajai ruostis. Pernailapkricio men. posedziavo JAV ir KanadosLietuviu Bendruomenes vadovybe - is es-mes sios sventes oficiali rengeja - ir prierneLietuviu tautiniu sokiu instituto pasiulyma,kad sventes meninei programai vadovaututorontiskis Romas Janusonis ("Gintaro"ansamblio dir.) ir cikagiete Vida Brazaityte("Grandies" veteranu sekiu grupes vadove).Atvykstaciu itautiniu sokiu svente grupiupasiruosima koordinuos Tomas Mikuckis,Bostono "Samburio" sokiu grupes vadovas.

SUD lEV DIENRASCIUI

Internetinio tinklalapio .Biciulyste" red. Ligija Taut-kuviene [teike Metu zrnogaus zyrneni muzo DariuiPolikaiciui. Donato Soko nuotr.

jie tapo tikrove s.m, sausio 15 d., kai buvoskaitytojams pranesta ("Tridienis Draugasarba ka ismokome is Zalgirio miisio"),kad netrukus .Draugas" bus leidziamastik tris dienas per savaite. Pasak leideju,.Pagrindine priezastis, kodel bus keiciamassavaitinis Draugo numeriu skaicius, yrafinansine, susijusi su Draugo prenumerato-riu skaiciumi .... Nera kitos iseities, nebentdramatiskai pakeltume prenumeratos kaina,o tokiu atveju greiciausiai prarastume daliskaitytoju. Taciau leidejai ziuri iesamapadcti su viltimi ir su nauju pasiryzimu".

PARDUODAMA LIGONINE


13/31

kalu tarybos "Seklyciq" ir dar gal viena kita,Nors oficialiai i s i sarasa galetume irasytiir Maria gimnazija, kuri tebepriklauso Sv.Kazimiero seseru kongregacijai, bet siosmokyklos veidas stipriai pasikeites, Pernaigruodzio men. paskelbta, kad ir kita seseliukazimiericciu institucija - Sv. Kryziausligonine (Holy Cross Hospital) netrukuspereis inaujas rankas -Tigonine parduoda-rna "Vanguard Health Systems of Tennes-see". Sutikima parduoti ligonine jau daveCikagos arkivyskupijos kardinolas FrancisGeorge. Uztikrinama, kad ligonine ir toliaupasiliks katalikiska, 0 seserys kazimierietesliks ligonines patareju tarnyboje.

Sv. Kryziaus ligonine Cikagoje Sv.Kazimiero seseru kongregacijos ikurta1927 m., taciau kuris laikas susiduriama susunkiai sprendziamomis finansinemis pro-blemomis. Tikima, kad naujieji Iigoninessavininkai atnaujins jos patalpas ir toliaugales sekmingai patarnauti ne tik Cikagospietvakarines dalies, bet ir netolimu prie-miesciu ligoniams.

SMAGU SV~STI VARDINESDaugelis vyresniuju mielai pamirstu

savo gimtadieni, nes tai tik primena, kadprisidejo dar vieneri metai, kad gyvenimosaulelydzio zaros dar truputi isbleso". Var-dines - kas kita! Vardines linksmai svestiis esmes yra ir lietuviska tradicija: vardu-vininkai sveikinarni, papuosiami gelernis,jl! kedes apipinamos zalumynu vainikais.Tik, gyvenant toli nuo tevynes, ne visuometlengva suzinoti, kuria diena kalendoriujepazyrnetas kuris vardas, Isskyrus paciaszinomiausias sventes, pvz., Jonines, sv.Ona ir dar keleta kitu, daugelis nezino netsavo artimuju vardiniu datos. "Pens inin-kas" zada ateiti ipagalba: kas du menesius

-13-

paminesime dazniau pasitaikancius vardus.Suprantama, visu net nejmanoma surasyti,bet tai bus bent pradzia,

Sausio menes] vardines svencia: Ge-novaite (3 d.), Vytautas (5 d.), Ariinas (6d.), Algis (9 d.), Audrius (11 d.), Veronika(13 d.), Darius (18 d.), Rimantas (26 d.),Angele, Ilona (27 d.), Tomas, Nijole (28d.), Liudvika, Liuda (31 d.).

Vasario menes]: Asta (3 d.), Birute (5d.), Ricardas, Romualdas (7 d.), Jeronimas(8 d.), Aigirdas (J 1d.), Valentinas, Valenti-na, Saulius (14 d.), Julija, Julius, Julijonas(16 d.), Donatas, Donata (17 d.), Sarunas,Nida (19 d.), Leonas (20 d.), Kestutis (21d.), Margarita (22 d.), Viktoras, Rasa (25d.), Aleksandras, Aleksandra ( 26 d.), Alma(28 d.).

SIMTMECIl) UGIAIKazys Bradiinas

Tavo riibas. tevyne,Apslaksstytas krauju.Tavo kariinoj gruzdaVietoj rubinuKraujo lasai.Ir tu sedi ant Kryziu kalnoKaraliskam soste kancios,Kur lig zemes tau nusilenkiaAteiti atnesusi Lstorija=Ir is nukirsto kryziaus kelmoLapoja simtmeciu iigiai.


14/31

S v e ik a t a - b r a n g ia u s ia s t u r t a sVERTA PRIMINTI IR PRISIMINTI daugiau demesio kreipti iinfarkto (sirdies

smiigio) zenklus:1. Knitines lastos viduryje pajuntama

spaudirna (pressure), kuris tesiasi keliasminutes arba uzeina ir vel praeina.

2. Skausrna ar spaudima (discomfort)rankose (ypac virs alkuniu), nugaroje, ka-kle, ziaunose, zandikauliuose, viduriuose.

3. Triiksta oro (shortness of breath),sunku kvepuoti - sis simptomas dazniausiaiyra lydimas spaudimo kriitines lastoje, betgali pasitaikyti ir be jo.

4. Kartais infarktas prasideda py-kinimu, galvos svaigimu, salto prakaitoispylimu.

Pajutus infarkto zenklus, biitina sku-biai ieskoti pagalbos, skambinant telefononumeriu 911.

Nors daznai kartojami insulto (stro-ke) ir infarkto (heart attack) zenklai, betzmones kazkodel juos pamirsta arba bijoprisiminti.

Insultas yra labai rimtas reiskinys -kiekviena uzdelsta sekunde gali btiti slenks-tis tarp gyvenimo irmirties. Greitai suteiktapagalba insulto istiktam zmogui ne tik ap-saugo nuo mirties, bet ir nuo nepagydomoparalyziaus, tad biitina atsiminti insultozenklus ir kitus seimos narius pamokytijuos pazinti, Insulto zcnklams pasirodzius,nedelsiant sauktis pagalbos, skambinanttelefono numeriu 911. Jeigu lauksime "pa-ziiireti, gal praeis", gali biiti per velu,

Insulto zenklai: 1. staigus silpnumasarba pojilciu praradimas rankoje, kojoje,veide, ypac vienoje kuno puseje;

2. staigiai atsirades pasimetimas (con- PAPRASTA, BET VEIKSMINGAfusion), kalbos sutrikimas, negalejimas Cholesterolis - vienas pavojingiausiusuprasti, kai kiti kalba; kenkeju, nes jo perteklius yra ivairiu ligu

3. sutrikes rcgejimas vienoje ar abie- priezastis. Cholesterolis uzkernsa kraujojose akyse; takus (atherosclerosis), pavojingai padidina

4. galvos svaigimas (dizziness), pu- kraujospudi (blood pressure), sudaro pavo-siausvyros praradimas (loss of balance), jl! gauti sirdies smug] bei insulta, Daznas,negalejimas tiesiai vaikscioti; ypac vyresnio amziaus, zmogus vartoja gy-

5. staigus ir labai stiprus galvos skaus- dytojo prirasytus vaistus, mazinancius cho-mas, atsirades be jokios priezasties. lesterol] (angl. vadinamus, statin drugs").

Sirdies smilgis (infarktas) taip pat gali Taciau nedideli cholesterolio kieki kraujyjeuzeiti staiga, bet dazniausiaijo zenklai pra- galima sumazinti ir paprastesniais budais,sideda pamazu, pajuntant nestipru skausma 1. Sveika dieta: pusryciams isvalgytaar sunkuma, spaudima, Dabar medicinos siltos aviziniu dribsniu koseles (oatmeal)mokslas pripazjsta, kad sirdies smiigio pa- Iekste, uzkandant gera sauja pagruzdintuvojus tiek pat daznai ir stipriai istinka ne tik riesutu, ypac rnigdolu (almonds), apipiltuVY1'us,bet ir moteris. Tad ir moterys turetu trupuciu semenu (flaxseed) aliejaus, suteiks

-14-


15/31

organizmui cholesterol] naikinanciu skai-dull! (fibers) i1'omega-3 medziagu - tokiamityba gali sumazinti blogojo cholesterolio(LDL, kuris prikimba prie arteriju sieneliuir uzkemsa siuos kraujo takus) kiek] 10-30procentl!

2.Manksta. Jeigu kasdien mankstina-masi bent kelias minutes, pvz., lipant auks-tyn ir zemyn laiptais, blogasis cholesterolis(LDL) sumazeja apie 8 p1'oc.Dar daugiaunaudos, jei mankstinamasi apie 30 min.kasdien. Jeigu nesiseka laikytis rnankstosrezimo (daugeliui tai atrodo nuobodu),verta ipagalba pasitelkti muzika - judantarba net sokant pagal smagu muzikos ri-tma, manksta pasidarys malonesne. Be to,manksta pagerina ne tik kraujo apytaka irmazina blogaji cholesterol], bet padedasmegenu veikimui, atitolindama su senatvesiejamas Alzheimer's ir "dementia" (protosilpnejimo) ligas.

3. Juokas. Net lietuviska patarle sako,kad juoktis yra sveika. Dabar ir medicinosmokslas [rode, jog juokas pagerina kraujoapytaka, mazina [tampa ir kraujospiidi, netpadeda atsikratyti cholesterolio pertekliumikraujyje.

4. Taure raudono vyno. Nors daznaigirdime priesingas nuomones, bet visgimedicinos tyrimai parodo, kad kasdienisgerta nedidele taure raudono vyno galibiiti sveikatai naudinga. Raudoname vyneyra medziagu, padedanciu apsaugoti sirdinuo sutrikimu. Svarbiausia nepamirsti, kaddidesnis alkoholio kiekis gali sugadinti kasa(pancreas), kepenis (liver) ir pazeisti nervuIasteles. Jeigu abejojate, ar vyne esanti al-koholis .mesusipes" su imamais receptiniaisvaistais, pasiklauskite savo gydytojo.

STOROSIOS ZARNOS VEZYSStorosios zarnos (colon) vezys yra

viena dazniausiai pasitaikanciu sios ligosrusiu, bet tuo paciu viena lengviausiai is-vengiamu - teigia University of North Ca-rolina School ofMedicine paskelbti tyrimurezultatai. Pagal tuos tyrimus, prie veziostorojoje zamoje atsiradimo prisideda:

a. mesa - daznai valgant vadinamaja"raudonq_mesc( (jautiena, aviena, kiauliena)arba paruostus siosmesos produktus (desras,desreles ir pan.). Nors nera visiskai zinoma,del ko si mesa ar jos produktai prisidedaprie vezio atsiradimo, bet manoma, kad,gaminant mesa labai auksta temperatura,atsirandajoje pavojingu medziagu, Pataria-111aypac vengti per daug apkepusios mesos;

b. riebalu sluoksnis ant pilvo - zmo-nems su dideliu pilvu yra daugiau galimy-bill susirgti storosios zamos veziu;

c. riikymas ir gerimas - manoma,kad alus greiciau paskatina vezio lasteliuissivystyma, kaip kiti alkoholiniai gerimai;rukymas apskritai sutrikdo visa zmogaussveikatos apsaugos sistema, tad gali prisi-deti i1'prie vezio atsiradimo.o kas sumazina galimybes atsirastistorosios zarnos veziui?

a.Fiziskas aktyvumas ardaznamanksta;b. valgant daug vaisiu ir darzoviu; c. pakan-kamas vitamino D ir kalcio kiekis kraujyje.

Mineti tyrimai parode, kad vezio is-sivystymui ar jo isvengimui [takos neturi(anksciau buvo tvirtinta priesingai): a.skaidulos (fiber) - nors jos saugo organizmanuo diabeto (cukraliges) ir sirdies ligu, betnedaug teprisideda prie apsaugos nuo sto-rosios zamos vezio; b. viduriu uzkietejimas(nepaisant, kad anksciau taip manyta) ne-prisideda prie sios vezio rusies atsiradimo.

-15-


16/31

Mokslininkai teigia, kad is plauku su-deties galima suzinoti kone visa zmcgausistorij q _ - kokius vaistus (ar narkotikus)jis vartoja, kokius vitaminus ar mineralusryja, kokius tarsalus is aplinkos oro [kve-pia. Staigus ir gausus plauku slinkimaspaprastai reiskia tam tikru organizmuisvarbiu medziagu stoka arba kai kuriuliauku (ypac skydliaukes, angl. "thyroid')sutrikirna, Zmogaus plaukai keiciasi irpagal metu laikus, ir pagal gyvenamajaaplinka, ir amziaus slinkti,

1. Riebaluoti ir per daug sausi plau-kai. Plauku saknys (follicles) paprastaigamina tam tikrus riebalus, kad plaukaibiitu sveiki ir gerai augtu, Sios riebalus ga-minancios Iasteles kartais biina labai akty-vios ir plaukai pasidaro per daug riebaluoti(tokie zmones turi ir labai riebaluota oda),Turintys maziau aktyvias riebalu lasteles,paprastai turi sausesnius plaukus ir oda,Daznas plauku plovimas, dziovinimaskarstais dziovintuvais, sausas klimatas(ypac ziema sildomuose kambariuose labaitruksta dregmes) ir net kai kurie vartojamireceptiniai vaistai gali issausinti plaukus.Zmonems senstant, riebalus gaminanciulasteliu veikla suleteja ir plaukai darosisausesni, ju nereikia taip daznai plauti.

2. Pleiskanos (dandrufj). Nernazaizmoniu jaucia nuolatin] galvos odos nie-zejima ir pastebi is plauku krintanciusmazus, baltus zvynelius - pleiskanas. Josgali atsirasti, kai galvos oda labai sausa, Pagal University of Michigan tyrimokai retai plaunami plaukai, netinka jiems duomenis, tikrinant ligoniniu dokumentusplautimuilas(shampoo)arpavartotidazai, is daugiau kaip 1.5 milijardo pacientutaip pat del kitu priezasciu (pvz., [vairiu apsilankymo greitosios pagalbos skyriuo-odos ligu). Pleiskanomis atsikratyti pa- se, atrasta, kad netoli 17 proc. suaugusiuprastai padeda tam skirti muilai idandruff pacientu, sulaukusiu 65 rnetu ar daugiauamziaus, gavo netinkamus vaistus arba jtt

-16 -

K 1\ PASAKO PLAUKAI shampoos).3. fili plaukai yra beveik neisven-

giami: zmogui senstant, lasteles, gaminan-cios medziagas (melanin), kurios suteikiaplaukams tam tikra spalva, pradeda nykti.Ilgainiui plauku spalva pasikeicia - ziliplaukai dar turi nedidel] kiek] tu "spalvosIasteliu", 0 balti visai ju neturi. Paprastaizmogaus genai nustato, kuomet plaukuspalva prades keistis, taciau yra ir pasa-liniu priezasciu, pagreitinanciu zilumopradzia (pvz., rukymas),

4. Plauku slinkimas. Visi zrnonesgimsta su mazdaug 100,000 plauku sa-kneliu (follicles) ant galvos - tas skaiciusis esmes niekuomet nesikeicia. Taciaukiekvienas, net ir jaunas, labai sveikaszmogus kasdien praranda apie 100 plauku,nes plauku sakneles nuolat keicia savobiisena tarp augimo ir poilsio. Kai kuriospasalines priezastys gali paskatinti plau-ku saknis sustabdyti augima ir tuo paciupadidinti jtt slinkima, pvz.: pavojinga liga,sunki operacija, auksta kiino temperatura,stiprus dvasinis sukretimas ar nelaime,miego stoka, astri dieta, psicholiginesproblemos ir pan. Kaip ir kitais atvejais,sveikas maistas, pakankamas poilsis,kartais ir kai kurie vaistai, skirti plaukuatauginimui, gali paskatinti sakneles griztiiveiklumo birsena ir plaukai pradeda augti,slinkimas sustoja.

PAVOJINGA VAISTlJ DOZE


17/31

kiek], Kad neatsitiktu pavojinga reakcija,kai paciento nuolat vartojami vaistai susi-kerta su Iigonineje duodamais, kiekvienasvyresnis asmuo arba jo artimieji turetusu savimi tureti tikslu visu vartojamureceptiniu ir be receptu gaunamu vaistusarasa, kokiais kiekiais if kaip daznai jievartojami. Paciento artimieji, palydeje jii ligonine, taip pat turetu suzinoti, kokievaistai jam ten duodami if del ko.

ZALINGI DIETl) IPROCIAI

sakant tam tikro kaloriju kiekio, mitybojenebelieka tiek daug vietos saldumynamsir riebiems patiekalams. Maistingiausiasvalgis yra vaisiai, darzoves, visu grududuona ar javainiai (whole grain), zuvis, beodos visciuku knitineles, Iiesas arba bentsumazinto riebumo pienas.

2. Bus maziau pagundu.jei sadiklyjenelaikysime riebiu ledu indeliu, 0 saldy-tuve turesime daugiau vaisiu, darzoviu,paruostu greitam pakramtymui. Taip patpripraskime apsieiti be pyragu, saldziu

Vyresnieji turi suprasti, kad, metams pyragaiciu.slenkant, ju organizmo veikimas keiciasi: 3. Susaldyti vaisiai (be papildomosunkiau judeti, nesinori valgyti (juo la- cukraus ar dirbtinio pasaldinimo) bei sal-biau gaminti maista, jei zmogus gyvena dytos darzoves turi tiek pat maistingumo,vienas). Maziau judant, auga if antsvoris, kaip sviezios, daugeliui tai bus patogiaukuriuo atsikratyti darosi vis sunkiau ir ir greiciau pasigaminti. Paruosti susaldytisunkiau. Daugelis pasiryzta griebtis dietos, patiekalai, jei juose nera daug druskos artaciau tas gali padeti tik pabloginti. kenksmingu riebalu (trans fats), taip patI pagalba, kovojantiems su antsvoriu gali prisideti prie veiksmingos bei mais-vyresniesiems, ateina UCLA Center for tingos dietos.Human Nutrition, Visu pirma patariama 4. Antsvorio nepades atsikratyti, ne-perziureti savo saldikli ir pakeisti jame valgant pusryciu, priespieciu ar net pietu.laikoma rnaista, skiriant mazdaug 3 / 4 vietos Nors kartkartinis pasninkas niekam nepa-darzovems ir nesaldintiems vaisiams, o~ kenks, taciau alkanas zmogus nejuciornis- ledams ir kitiems saldumynams. (Uzuot suvalgo daugiau ir tuo panaikina susilai-ledu patariama valgyti susaldyta jogurta.) kYl110nuo valgio pasekmes.Stengtis valgyti tuo paciu laiku pusrycius, 5. Nesivaikyti "madingl! dietu", ku-priespiecius ir pietus. Jei i tarpus labai rias daznai siulo Holywood zvaidzdes arisalkstama, uzkaskite sauja riesutu, zaliu kiti zinomi asmenys, net kai kurie gydy-morkuciu lazdelemis ar kitu sveiku uz- tojai. Paprastai tokios dietos yra zalingos,kandziu. Nevalgyti velai vakare, nes tai nes nekreipiama demesio i maistinguma, 0ne tik kenkia virskinimui, augina antsvo- draudziama valgyti [vairu maista, ji pakei-ri, bet taip pat trukdo ramiai miegoti. Jei ciant tik vienu kuriuo patiekalu (darzove,[manorna, nevalgyti vieniems, 0 kartu su vaisiais, mesa ar pan.) ar valgant tik tamartimaisiais, draugais, pazistamais - rna- tikru dienos metu. Jei, laikantis tokios di-loniai bendraujant, daugiau demesio bus etos, antsvoris sumazes, jis netrukus gris,kreipiama i aplinka, 0 ne i lekste ant stalo. kai dietos nebus laikomasi.

1. Zmogui senstant, organizmui ne- 6. Stengtis diena uzpildyti [vairiaisreikia tiek kaloriju, kaip anksciau. Atsi- uzsiemimais - nuobodziaujantis zmogus

-17 -


18/31

daznai nuobo dulj stengiasi nubaidy-ti uzkandziaudamas. Net ir silpnesnessveikatos vyresnieji gali atrasti [domiuuzsiemimu, pvz., skaitymas, [vairiis ran-darbiai, zaidirnai (board games), savoseimos istorijos rasyrnas, senu nuotraukusutvarkymas ir t . t .

7. Nepasiduoti pagundai be paliovoska nors krimsnoti, stebint rnegstamas pro-gram as televizoriuje.

VITAMINAIZmonems, perzengusiems 60 metu

amziaus slenksti, UCLA Center for HumanNutrition pataria vartoti vitaminus, nesvyresnieji ne visuomet laikosi sveikos mi-tybos, tad joje gali stigti svarbiu medzia-gu - vitaminu bei mineralu, 1. Patariamakasdien paimti po viena ivairiu vitaminu(multiple vitamin/mineral supplement)tablete, Tai nepakenks, jei kasdienine mi-tyba ir yra gera.

2. Istirta, kad apie 90 proc. zmoniu,esanciu 51-70 metu amziaus, stokojavitamino D. Kartu su kalciu (Calcium)vitaminas D apsaugo kaulus nuo trapumoir mases praradimo. Suaugusieji turetukasdien imti 400 IUs vitamino D, 0vyresnikaip 71 metu - 600 IUs.

3. Gydytojai pataria vitamina D var-toti kartu su kalciu. Daugiausia naudoskaulams duoda 1,200 mg kalcio kasdien.Patariama doze perskirti idvi dalis - po600 mg - tuomet kalcis veiksmingiau susi-geria iorganizma, Perkant kalcio tabletes,biitina patikrinti, ar tabletese yra ir vita-mino D, tuomet nereikes jo imti atskirai.

4. Zmonems, kurie nevalgo zuviesbent dukart per savaite, verta imti zuvutauku tabletes (fish oil supplement), rnaz-daug 300 mg triskart per diena, Tas pades

- ]8-

apsinipinti organizmui svarbiais omega-3riebalais.

5. Pries pradedant vartoti bet kokias"naujas tabletes", net ir vitaminus, biitinapasitarti su savo gydytoju ir suzinoti, artai nesikirs sujau vartojamais receptiniaisvaistais.

"BEVARDZIAI" VAISTAIKiekvienas vyresnis zmogus vartoja

daugiau ar maziau gydytojo prirasytu vais-tu, kurie paprastai is jo kisenes istraukiastambia dali menesiniu pajamu. Pastaruojumetu daugeli zinomu laboratoriju gamina-mu receptiniu vaistu jau galima pakeistivadinamaisiais "bevardziais" (generic)vaistais, kuriu gamintojai is esmes nezi-nomi ir nuolat skambiai nesireklamuoja.Nors tie "generic" vaistai paprastai gero-kai pigesni, zmones nelabai pasitiki, kadjie bus tokie pat veiksmingi ir geri, kaipdidziuju, zinornuju firmu pagamintieji.

FDA (USA Federal Drug Adminis-tration), pagrindinis vaistus reguliuojantislAV valdzios departamentas, uztikrina,kad "generic" vaistu sudetis niekuo nesi-skiria nuo zinomu firmu vaistu, del to jieyra saugus (ir, zinoma, pigesnis) pakaita-las. Kartais tu vaistu isvaizda ar net sko-nis gali buti kiek skirtingas nuo [prastujureceptiniu vaistu, bet itai nereikia kreiptidemesio. FDA reikalauja grieztai, kad"generic" vaistai bun; tokio pat stiprumo,svarumo ir veiksmingumo, kaip zinomufirmu vaistai. leigu turite abejoniu, priespakeiciant vartojamus vaistus "generic"vaistais, pasikalbekite su savo gydytoju."Generic" vaistai pensininkams tikrai galisutaupyti nemazai pinigu,


19/31

"OSTEOPOROSIS"Amziaus slinktis zmogaus orgnizmui

atnesa visokiu, dazniausiai neigiamu, pa-sikeitimu. Tarp j4_ir kaulu mases sunyki-mas, zinomas "osteoporosis" vardu. Kau-lai auga ir keiciasi, savo augimo virstinepasiekdami, zrnogui esant mazdaug tarp 20ir 30 metu amziaus, Po to kaulu tankumaspradeda rnazeti, nes senieji kaulai greiciausunyksta, negu j4_ vieton uzauga nauji.Ypac tai daznai pasitaiko vyresnio amziausmoterims, del to gydytojai priraso vaistu,sauganciu kaulus nuo mases netekimo. Sievaistai placiau pradeti Amerikoje vartotipries mazdaug 15 metu. Buvo tikima,kad tai isspres visas kaulu mases nykimoproblemas ir juos pacientai gales vartotiiki savo amziaus pabaigos. Taciau siuometu pradedama ta nuomone abejoti, nesper ilgesni vartojimo laika pasirode kaikuriu neigiamu pasaliniu reiskiniu - tarpju apatinio zandikaulio (jawbone deterio-ration) dalinis sunykimas ir staigus kojukaulu liizimas (femur fractures).

Kadangi seniausi siu vaistu yra "bisp-hosphonates", pvz., Fosamax, Boniva, Acto-nel, Reclast (ir "generic" ju atitikmenys), kaikurie gydytojai net pataria pacientams, juosvartojantiems 5, 10 ar daugiau metu, padarytitam tikra pertrauka arba galbut "bisphosp-honates" vaistus pakeisti kitais (kurie, deja,taip pat dar pakankamai neisbandyti).

Ypac ilgesni laika vartoj antiemsvaistus nuo kaulu mases retejimo vertapasikalbeti su savo gydytoju.

Beje, kaulu mases nykimas yra nevien moteru, bet ir daugelio vyresnio am-ziaus vyr4_ problema, tad ir vyrai turetupasitikrinti ar ju kaulu nepradejo naikinti"osteoporosis" liga.

KAI UZPUOLA ZAGSULYSTurbiit nera zmogaus, kuris bent

karta gyvenime nepatyre to nemalonaus,nevalingo (ne sava valia atsirandancio )jausmo, kuri sukelia zagsulys (hiccups).Nors is esmes tai nera liga ir paprastaipo kiek laiko praeina, taciau visu tautuliaudis yra sukfirusi daugybe priemoniu,kurios esa padedancios zagsuliu atsikra-tyti, nes zagsulys yra nemalomus ir erzi-nantis reiskinys. Lietuviu patarle sako:"lei zagsi, tave kas 1101'S mini (kartaissakoma - keikia)",

Zagsulys gali atsirasti del [vairiu prie-zasciu: jei kaip nors suerzinamas skrandisarba rykle, pvz., persivalgius, per dauggreitai valgant; karsti arba astrus skysciai;staigus susijaudinimas, net stipriai dvo-kiantys garai ir durnai; jei skubiai val go-mas ir ryjamas sausas maistas. Taciau yrair kitu priezasciu, kurios issaukia zagsuli,pvz.: insultas, galvos sutrenkimas, kaikurios ligos, skrandzio nlgsCi4_perteklius,gerkles uzdegimas ir kt.

Retkarciais pasitaikanciu zagsuliugalima atsikratyti, pasinaudoj ant ir pa-prastomis priemonernis, kurios daznaiminim os zmcniu patarimuose: a. sulaikantkvepavima ir pamazu skaiciuojant iki 10;b. kvepuojant iprie burnos ir nosies pri-spausta popierini maiseli; c. neatsikvepusisgeriant stikline silto vandens; d. suval-gant sauksteli cukraus ar zemes riesutusviesto (peanut butter); e. kai kas norsstaiga isgasdina ir pan.

Jeigu, nepaisant visu meginimu zag-sejima sustabdyti, jis tesiasi kelias dienasar net savaites ir zrnogu labai vargina(dingsta apetitas, krenta svoris, kamuojanemiga), verta ieskoti medicinos pagalbos.

-19


20/31

patarimai ... patarimai ... patarimai ...APGAVIKAI NIEKAD NESNAUDZIA

Apgavikus galima palyginti su tarp-tautiniais teroristais, kurie nuolat ieskonauju auku ir budu tas aukas [vilioti isavospastus. Nepaisant, kiek kartu apgavikupinkles susekamos ir jie nubaudziami, ne-trukus kiti vel islenda is tamsiu uzkampiu irvilioja pinigus is lengvatikiu. Ypac daznai[vairiu sukciu aukomis tampa vyresnio am-ziaus zmones. Jei apgavikams nepavykstaisvilioti pinigu, tai jie bent susirenka svar-bius duomenis apie kontaktuota asmen] irgali dar labiau pasipelnyti, pavogdami jotapatybe.

Apgavystes auka gali tapti kiekvienasneapdairus zrnogus, kai susigundo pa-traukliu pasiulymu, padarytu asmeniskai,telefono skambuciu, laisku, ar kitu budu.Pastaruoju metu apgavikai isitaise nauja, ir,deja, labai veiksrninga, ginkla - kompiuteri,kurio tinklalapiu (web sites) ir elektroniniopaste (e-mail) pagalba gali pasiekti daugnauju auku.

Apgavikq spastu pades isvengti siostaisykles:

1. jei pasiiilymas atrodo per daug pa-trauklus, tai pinnas skambutis, kad kazkurkazkas .memaloniai kvepia";

2. jei siulytojas primygtinai raginanedelsiant apsispresti, nes pasiulymo laikasribotas;

3. jei uz investuotus pinigus siulominepaprastai dideli procentai;

4. jei uz pasizadejima pirkti ar inves-tuoti zadama brangi dovana, tik prasomaapmoketi uz jos persiuntima;

5. jei kyla abejone, ar siulytojo verslasyra tikrai legalus;

6. jei siulytojas reikalauja banko Sq_S-kaitos, kredito kortcles numerio, gimimodatos bei kitu asrnenisku duomenu,

Nesunku patikrinti ir apsisaugoti:1. netikri "verslininkai" moka sum a-

niai prisistatyti internete ir [tikinti, kad jl!verslas legalus - jei kyla abejone, pasiti-krinkite "Better Business Bureau" [staigoje(informacija teikiama nemokamai);

2. jei manote, kad tapatybes vagyste[vyko per Iaiska, praneskite "Federal TradeCommission" istaigai el-pasto adresu: ftc.gov/comp/aint

3. visuomet pasilaikykite parduotu-viu saskaitas (ypac jei mokama kreditokortele), banko pranesimus ir kt. panasiainformacija;

4. niekuomet neismeskite svarbios as-menines informacijos (net kredito korteliupasiulyrnu, kuriu nutarete nepanaudoti) isiuksliu deze, visu pirma j os nesusmulkine.

Verta atsiminti:1. bankas niekuomet nepraso JUSl!

saskaitos numerio elektroniniu pastu arbatelefono skambuciu (jei gaunate toki pra-syma, nedelsiant susisiekite su savo bankuir pasitikrinkite);

2. niekuomet nesiuskite pinigu zmo-nems, kuriu nepazistate;

3. atsargiai su pasiulymais "dirbti issavo namu uz labai gera atlyginima";

4. Amerikoje (JAV) visos uzsienioloterijos yra nelegalios - nepaisant, kad[vairiais budais (kartais labai [tikinanciais)

-20-


21/31

jos stengiasi pardavineti savo bilietus;5. kiekviena menesi butinai patikrin-

kite is banko gaunamus pranesimus, kadjuose nepasitaikytu saskaitu, kurios jumsnepriklauso;

6. karta per metus paprasykite visu t1'i-ju "National Credit Bureau" (el-pasto adre-sas: annualcreditreport.comi, kad atsiustujusu kredito pranesima (credit report) - jiesiunciami nemokamai viena karta metuose.

KAS ZINOTINAAPIE DAZNAIPASITAIKANCIAS APGAVYSTES

(IS Aldonos Smulkstienes paruosto JAV LBKrasto valdybos Socialiniu reikalu tarybos skyrelio.Drauge ")1.Apgavystes, susijusios su "Medi-care". Apgavikas paskambina ir prisistatokaip "Medicare" atstovas. lis papraso jusubanko saskaitos numerio, kad galetumetegauti nauja, federalines valdzios teikiama,"Medicare" parama (benefits). Daznai taiskamba teisetai, nes ir telefone pasirodan-tis numeris yra "Medicare" numeris, mat,apgavikas, [sigijes "spoofing cards" (tamtikros korteles, kurios leidzia suklastoti tel.numerius), ta numeri suklastojo.

2. Apgavystes, susijusios su sene-liais. Skambinantis sako esas advokatas arpolicininkas ir pranesa, kad JUSt! vaikaitiistiko beda - jis yra ligonineje ar kalejime.PraSOl11akuo skubiausiai persiusti pinigu(to wire money), kad galetu jam padeti.

3. Apgavystes, susijusios su padirb-tais cekiais. Asmuo gauna laiska su norma-liai atrodanciu cekiu. Laisku pranesama,kad jis laimejo loterija arba "sweepstakes".Nurodoma ceki padeti isavo banka, 0 laiskaparasiusiam pasiusti tam tikra suma pinigu,reikalingu sumoketi mokescius uz laimiki.Bankui trunka keleta dienu patikrinti, ar

cekis tikras, bet tuomet jau per velu atgautiapgavikui pasiustus pinigus.

4. Apgavystes, susijusios su kreditokorteliu nuosimciais. Apgavikas sako, kadgali padeti sumazinti uz kortele mokamusnuosimcius, bet is tikruju jis banda isgautiinformacija apie jusu kredito kortele.

5. Apgavystes, susijusios su "juryduty" (prisiekusiuju teismo atstovas). Ap-gavikas pranesa, kad asmuo praleido "juryduty" ir del to dabar gresia bausme, Kairneginama pasiteisinti, kad jokio saukimoiprisiekusiuju teisma zmogus nera gaves,apgavikas prase pasakyti savo socialinesapdraudos (Social Security) numeri, kadgaletu "patikrinti" informacija ir panaikintigresiancia bausme. Pastaba: asrnenys, su-lauke 70 metu, yra atleidziami nuo "juryduty".

Nukentejusiej inuo apgaviku galiskambinti Illinois Attorney General Offi-ce telefonais: Consumer faud hot line forChicago area - 800-386-5438; Senior fraudhelp line - 800-243-5377; Identity theft hotline - 866-999-5630. Visi sie skambuciaiyra nemokami.

Jei itariate, kad vyresnio amziausaS111UOyra skriaudziamas ar finansiskaiisnaudojamas giminiu, pazistarnu ir pan.,skambinkite The Illinois Department onAging hot line - 800-252-8966.

ATSARGA VAIRUOJANTAUTOMOBIL!Kasmet lAV ivyksta per 6 mln. au-

tomobiliu nelaimiu - mazdaug viena kas14 sekundziu' Neatsargiausi vairuotojai,pasirodo, nera vyresnio amziaus zmones,betjaunuoliai (ypac nepilnameciai). Taciau,sedes uz automobilio vairo, niekas negalizinoti, ar kazkur pakeliui netyko nelaime,

- 21-


22/31

Kiekvienas yra [sitikines, kad jis (ar ji)yra pats geriausias vairuotojas, bet kasgali atsakyti uz kitus - per daug skuban-cius, [kaususius, narkotikais apsvaigusius,uzsisvajojusius, kalbancius mobiliuojutelefonu ar kaip kitaip uzsiernusius irnekreipiancius demesio ikelia? Visgi di-dziosios dalies susidurimu galima isvengti,laikantis pagrindiniu atsargumo taisykliu.

1. Keiciant kelio linija ar priartejusprie sankryzos, bfitina apsidairyti, ypackreipiant demesi ivadinamasias "aklasvietas" (blind spots), esancias kiekvieno-je masinoje - kai akis itas "aklavietes"atsiremia, tam tikra aplinkos dalis yranematoma.

2. Visuomet laikyti didesni nuotolinuo priekyje vaziuojancio automobilio,kad pakaktu laiko uzminti stabdzius, jeitas automobilis staiga sustotu. Kaip zinotireikiama nuotoli? Patariama nuo priekyjevaziuojancio atsilikti "per tris sekundes",t.y. tokiu nuotoliu, kai galima suskaiciuotitris sekundes (letai skaiciuojant: dvidesimtvienas, dvidesimt du, dvidesimt trys).

3. Nevairuoti isgerus, vartojant kaikuriuos vaistus, jeigu jie migdo ar svai-gina, per daug isvargus ir mieguistam;nevairuoti kalbant mobiliuoju telefonu(Cikagoje ir kai kur kitur tai istatymuuzdrausta).

4. Visuomet uzsisegti apsaugos dir-zq_ir pasirupinti, kad kiekvienas keleivismasinoje biitinai ji uzsisegtu - daugelyje Zmones ivairiais biidais stengiasi ap-valstiju vairuotojas gali gauti pabauda uz sisaugoti nuo ziemos salciu - tiek namie,apsaugos dirzu nevartojima. Taip pat ver- tiek ir lauke, taciau kartais pamirstamita prisiminti, kad kai kuriuose miestuose naminiai gyvuliukai, ypac suneliai, kurie(net ir mazesniuose miesteliuose ar prie- isleidziami ikierna pabegioti arba issi-rniesciuose) prie daugelio kryzkcliu itai- vedami pasivaikscioti. Kadangi suneliussyti fotoaparatai: kertant gatviu sankryza, pati gamta yra apdovanojusi "kailinukais",kuomet eisma reguliuojancios sviesos yra atrodo, kad jiems jokios kitos apsaugos

-22-

raudonos, automobilis nufotografuojamasir vairuotojas po kiek laiko gauna kalteirodancia nuotrauka su stam boka pabauda.

5. Jeigu masina pradeda slysti antleduoto ar net slapio kelio, staigiai nesuktivairo ir nespausti stabdziu, Nuemus kojanuo benzino pedalo, pamazu sukti vaira ita puse, ikuria masina krypsta.

6. Jeigu ant kelio pasitaiko koks norspamestas daiktas ar net gyvuliukas, visupirma pasukti masina isal], 0 tik tuometspausti stabdzius: sukant vaira ir staigiaistabdant, automobilis gali apvirsti. Taciauverta atsiminti, kad ne visuomet ismintin-ga staiga sukti isal] ar masina stabdyti,jeigu aplink daug automobiliu - norintisvengti vienos bedos, galima pakliuti idaug didesne.

7. Jei vaziuojant staiga sprogsta pa-danga, nesistengti masinos stabdyti, betnuimti koja nuo benzino pedalo, 0kai au-tomobilis suletes, pasukti ipasali: greitaistabdant ar per staigiai sukant isal], au-tomobilis gali apsisukti aplinkui, apvirstiarba nuvaziuoti nuo kelio.

8. Jeigu asfaltuotas kelias (kartais irgatve, kuomet yra taisoma ir is naujo pa-dengiama) virsta zvyruotu, masinos greitisuletinti, bet stengtis staigiai nestabdyti,nes ratai prades slysti panasiai, kaip antledo.

ZIEMA IR JIEMS PAVOJINGA


23/31

ir nereikia. Tai tiesa, jeigu SUO yra ziernalaikomas lauke ir miega budoje: ruden]jo kai1is naturaliai sutankeja ir saugo nuosalcio. Kambariniu suneliu kailis nedaugpasikeicia ir ziema, todd jie tos naturaliosapsaugos nuo salcio neturi (ypac trumpaisplaukais sunu veisles). Saltis taip pat pa-vojingesnis seniems ar ligotiems sunims.Nors pasaliniams kartais atrodo netjuokin-ga, kai sunelis, vedamas pasivaikscioti, yraapvilktas megztiniu ar kitu siltu apdaru,bet tok] gyvuliuko savininka reiketu tik

puslaukines kates kartais nakti nuo salciomegina apsisaugoti, [sirangydamos antmasinos variklio, jei automobilis stovilauke. [jungus varikli, kate suzeidziamaarba susilaukia nemalonaus galo, tad verta,pries sedant imasina, kilsteleti jos priekioantvoza ir patikrinti.

KAIPVALYTIDaznuose namuose yra odiniu baldu,

kai kuriu automobiliu sedynes aptrauktosoda, kone visi turirne odiniu batu, ranki-nuku bei kitu daiktu, nes jie patrauklus irpatogus. Kad sie daiktai mums ir toliautarnautu, reikia juos tinkamai prizitireti,o susitepusius - valyti.Visu pirma - odiniams baldams ken-kia saules sviesa: jie perdziiista ir pradedaaizeti.

Kas savaite baldus nuvalyti minkstasluoste arba net dulkiu siurblio sepeteliu.

Jeigu baldai yra labai nesvarus, juosgalima nuvalyti dregna sluoste, pavilgytairiebaus muilo skiedin] (moisturizingsoap), pvz., vartojant "Dove" prausimosirnuila, (Y ra ir specialiai odai valyti muilu.)Svarbu nevartoti per daug slapios sluostes,o nuvalius - neperplauti, bet nublizgintisausa minksta sluoste.

Vandens demes nuo odiniu baldugalima pasalinti, truputi pavilgius drungnuvandeniu ir leidus isdziuti (jokiu bildunedziovinti saules atokaitoje).

Riebalu demes padengti (neitrinant)kukuriiziniu krakmolu (corn starch) arbapudros milteliais (Talcum powder), palai-kyti kelias valandas, kad riebalai susigertu,po to balda nuvalyti dulkiu siurbliu.

Sventes ne vienuose namuose palikonemaloniu "pedsalu( - tai [vairios denies

Tarp kitko, niekam nepriklausancios, ant kilimo, staltiesiu, baldu ir kt. Demes- 23-

pagirti.Daznai pasitaiko sunu apsinuodiji-

mas chemikalais, ypac skysciu, sauganciuautomobilio varikli nuo uzsalimo iontifre-eze), kurio skoni kazkodel sunys megsta,tad butina to skyscio butelius visuometIaikyti tvirtai uzdarytus. Bepilant netyciapaIiejus ant garazo grindu, nedelsiantsuvalyti, kad aplinkui besisukinejantissunelis nepradetu laizyti.

Ziemq_ gatves ir saligatviai barstomidruska, sumaisyta su chemikalais, kadgreiciau nutirptu sniegas ir nebutu slidu.Bebegiodamas gatve, suo ant koju prisi-renka sil! drusku, tad, grjzus is pasivaiks-ciojimo, biitina jo kojas nuplauti siltuvandeniu.

Suneliai, ypac neprate prie dideliosalcio, lauke taip pat gali nusalti (frostbi-te) ausis, nosis, kojas, todel, isleidus sun]laukan, per ilgai jo tennelaikyti, ypac ne-palikti per nakti be uzuovejos ir apsaugos.Sausas ir per siltas kambario orasisdziovina sunelio oda, tuometjis pradedakasytis, save kandzioti ir apskritai nerimti.Si nepatoguma galima pasalinti vitaminaisarba maudant specialiu muilu, skirtu sausaiodai.


24/31

valyti patariama tuoj pat po ju atsiradi-mo, nes [sisenejusias sunkiau panaikinti,taciau, kaip sakoma, geriau veliau, neguniekad.

Alkoholiniu gerimu (ir vyno) demesnuo staltieses galima pasalinti pamirkiusdrungname vandenyje, ikuri [pilta baltoacto (vienas saukstas acto vienai kvortaivandens), po to isskalbti karstame van-denyje. Jei denies yra ant neskalbiamudrabuziu, duodant ivalykla pasakyti, kadtai alkoholio demes.

Kavos ir arbatos demes pasalinamos,pamirkius vesiame vandenyje, [ kuri [piltassaukstelis indams plauti muilo ir vienassaukstas balto acto. Patariama nevartotimuilo.

Spanguoliu (kisielius, uogiene, sultysir pan.) demes isnyks, pamirkius vesiarnevandenyje bent 30 min. arba per nakti, poto sutepta vieta patrynus indams plautimuilu ir skalbiant labai karstame vande-nyje.

Riebaluotas staltieses, scrvetelcs arskalbiamus drabuzius skalbti karstamevandenyje, pirma ant demes uzpylusskysto skalbimo muilo arba uzpurskusspecialiai demems valyti skirto skyscio(laundry stain remover).

Beje, vienas paprasciausiu biidu isskalbiamu daiktu pasalinti demes (netkartais ir [sisenejusias): pries skalbiantant demes uzpilti skalbimo muilo, poto skalbti kaip paprastai, net ir vesiamevandenyje. [pylus iskalbiama masina Y2puod. balto acto, skalbiniai bus dar sva-resni. Jeigu skalbiniams nekenkia (pvz.,

medvilniniams), galima vartoti ir paprastachlorq_(chorine bleach), taciau jokiu budujo nepilti iskalbiama masina su kitais che-mikalais, net ir actu.

Uzsikimsusius virtuves kriauklesvandens nutekejimo vamzdzius galimaisvalyti ir be stipriu chemikalu: uzvirtididel] puoda vandens, ikriaukle [pilti 1 ;4puod. kepimo sodos (baking soda) ir Y2puod. balta acto. Po poros minuciu darkarta ipilti acto. Palaukti 5-10 minuciu irsupilti karsta vanden], Jeigu si proceduranepasalino .Jcamscio'', galimaja pakartoti,

NAUDINGA ZINOTIAr ijust! pasto dezute laiskanesys

kasdien prigruda nenorimu laisku (junkmail), siulanciu kredito korteles, ivairiuspirkinius, paskolas, keliones, net palaido-jimo islaidu sumazinima? 0 ka bekalbetiapie pinigu prasancias labdaros bei kitasorganizacijas, vienuolynus ir pan. Tie Iais-kai ne tik erzina, bet gali biiti nuostolingi,ypac siulantys kredito korteles, kuriose jau[rasyta just! pavarde bei kita informacija.Ismesti isiukslil! deze, tie laiskai gali at-sidurti sukciaus rankose (raginama tokiaskredito korteliu pasiiilas pries ismetantsusmulkinti).

Norint atsikratyti nepageidaujamupastu, rasykite sino adresu: Mail Prefe-rence Service, Direct Marketing Associ-ation, P.O. Box 9008, Farmingdale, NY11735-9008. JUSl! pavarde ir adresas busisbrauktas is saraso, kuris paprastai plati-namas sios sajungos nariams.

-24-


25/31

--

}l uqinkime!Paruosia Zalianykstis

KADMEILENIS ZYDETlJKlausimas. Sventems gavau nuos-

tabu augala, angl. vadinama "amaryllis"(nezinau Iietuvisko pavadinimo): ziedaididziuliai, trimito pavidalo, skaisciai rau-doni, lapai siauri, ilgi, neisvaizdus, Atrodo,kad augalas isauges is didelio svoguno, ikipuses [sprausto izeme lekstame vazone.Ka toliau daryti, kai "amaryllis" baigs zy-deti? Ar imanorna ji islaikyti ir vel sulauktiziedu?

Atsakymas. Kasmet [vairiu svenciumetu Zalianykstis susilaukia panasiu klau-simu, nes puosnils, zydintys augalai - daznadovana. Stengsiuosi kuo paprasciau atsaky-ti iklausima, tik noriu priminti, kad siuosaugalus nera sunku auginti - ju augimo irzydejimo ciklas panasus ikitu svoguniniugeliu, ypac narcizu,

"Amaryllis" lietuviskai vadinasi la-bai graziu vardu - meilenis. Jis priklausoAmaryllidaceae augalu seimai, kurioje yraapie 80 nisys, bet isvesta net keli simtaiskirtingu ponisiu. Visi meileniai yra svogu-niniai augaIai, dabar dazniausiai pritaikytizydejimui kambariuose. Kaledq, Sv. Va-lentino ir Motinos dienos proga meileniaiparduodami [vairiose parduotuvese - jauzydintys ir dar tik pradedantys dygti. Jusuturimasis augalas tikriausiai yra Hippeas-trum "Safari" - sie meileniai paprastai zydiryskiai raudonais ziedais, taciau jt! yra irkitokiu spalvu: gelsvai roziniu, oranziniu,dvispalviu, baltu su raudonais dryziais,

Meilenis (lot. Hippeastrum, )-amarilinill (Amaryllidaceaeyseimos augalu gentis, kurioje yra apie 80 rusu; ir labaidaug veisliu,

visiskai baltu ir t.t.Kai nukris paskutinis ziedas, rei-

kia nukirpti ziedynkoti, paliekant augalasviesioje ir siltoje vietoje. IS svoguneliopasipils veslus, zal! lapai, kuriu paskirtismaitinti augala, kad butt! tvirtas ir, atejuslaikui, vel prazystu, Lapams augant, daznailaistyti, stengiantis, kad vanduo nepatektuant svogunclio. Mazdaug kas pora savaiciupatresti tirpiomis trasomis.

-25-


26/31

ginamu lapiniu augalu. Kaktusams taippat nereikia daug prieziuros - jie labaiatlaidus, jeigu parnirstame palaistyti arisvykstame ilgesniu atostogu. Be to, juosreciau puola [vairus kcnkejai - pavojin-giausi kaktusu kenkej ai yra per gaususlaistymas ir sviesos stoka.

Salia kaktusu rikiuojasi sansevjeros(angl. ir lot. Sansevieria, kartais dar angl.vadinamos "Snake plant", "Mother-in-Law tongue"), kurioms beveik nereikiaprieziuros - pakencia net ir tamsesnekambario vieta, Pastaruju yra per 60 rusil!,todel galima pasirinkti ilgalapiu, apvaliu,primenanciais zalias zvaigzdutes, aukstu,margalapiu, dryzuotais lapais ir pan. San-sevjeros, ypac aukstosios, kasmet zydi, 0jl! ziedai pripildo kambari maloniu kvapu.

Sausa, sita kambario ora neblogai pa-kencia kalankes (angl. ir lot. Kalanchoe),karpazoles (lot. Euphorbia; angl. "Crownof Thorns"), ivairos agavu (lot. Agave)rtisys, na, zinoma, ir storlapiai (lot. Cras-sula; angl. "Jade plants"), kurie taip patpuikuojasi rusit; [vairumu bei gausumu.

Kaktusu ir sukulentu (succulents)nesunku rasti ne tik pas darzininkusbei gelininkus, bet ir didesnese maistoKlausimas. Mano butas labai sviesus parduotuvese, kur jie dazniausiai pigiau

ir tinkamas [vairiems augalams auginti, parduodami. Perkant siuos augalus, vertataciau visu langu apacioje yra radiatoriai, apsiriboti mazesniais, nepaisant, kad akikurie ziema gerokai ikaista. Ka daryti, kad traukia didesnieji. Paprastai tie didiejiaugalams nebutu per daug karsta, 0 kiti isauginti jiems palankiausiomis salygo-buto gyventojai jaustusi patogiai? mis arba iskasti tiesiai is zemes, kurioje

Atsakymas. Galbut reiketu lapinius patogiai augo, ir sukisti ivazonus. Kasantkambarinius augalus pakeisti kaktusiniais ju saknys gali buti pazeistos, be to, siemsbei storalapiais, kurie labiau pakencia silta augalams beveik nejmanorna prisitaikyti(net iki 95 laipsniu ir daugiau F) ir sausa, prie eilinio buto salygu - po keliu savaiciuypac ziema, kambario ora, Kaktusu formu, ar menesiu jie pamazu sunyks.dydziu ir ziedu ivairumas tikrai pralenkia Biitina atidziai apziiireti perkamadidziaja dali paprastai kambariuose au- kaktusa, ar kur nors neslypi kenkejai, ar

-26-

Salnu pavojui praejus, meileni isnestiilauka - galima su visu vazonu [kasti izeme, bet pusiau pavesyje. Nuo mazdaugrugpjucio men. maziau laistyti ir, nudziuvuslapams, juos nukirpti. Pries [nesant atgal inamus, augala persodinti inauja, gera zeme,bet puse svogunelio turi Iikti virs dirvoze-mio. Geriausiai tinka moliniai vazonai, nesplastmasiniai per lengvi - ziedynkociuiisaugus ir prazydus, jie augalo neislaikys,parvirs ant sono. Laikyti tamsioje ir vesiojepatalpoje bent 6-8 savaites, kol is svogune-lio pasirodys pirmasis zalias daigas (didesniir tvirtesni svogunai kartais isleidzia keIis)- tai ne Iapai, 0 ziedynkotis. Jam isdygusir kiek pasistiebus aukstyn, augala velpastatyti isviesia bei silta patalpa, dazniaulaistyti ir nekantriai Iaukti, kol prasiskleisnuostabiis ziedai. Jei augalas nezydi, vasa-ra buvo per mazai laistomas ir tresiamas;svogunai supirva nuo per gausaus Iaistymo.

Pastaba: nors meilenis yra puosnusir grazus, j is visgi turi nuodingu medziagu,tad reikia saugot, kad nesusigundytu lapu arziedu pakramtyti mazi vaikai (pvz., besiIan-kantys anukeliai) bei naminiai gyvuliukai.

AUGALAMS PER SILTA


27/31

augalas apskritai atrodo sveikas, nesu-minkstejes (ypac apacioje, prie saknu), jospalva svieziai zalia, nera isleides plonu,istisusiu, blyskios spalvos atzaleliu (taireiskia, kad augalas buvo ilgai laikomasper daug tamsioje vietoje).

Visiems Cia minetiems augalams bu-tina ryski sviesa (isskyrus sansevjera) - jiegeriausiai tarps ant pietines palanges, betneblogai laikosi, jei langai yra rytineje arvakarineje puseje. Vasara kaktusus galimalaikyti lauke, kur jie gaus daugiau saulessviesos. Kai lauke oro temperatura nu-krinta iki mazdaug 45 laipsniu F, kaktususreikia sunesti ividu, nes ir rnaziausia salna

jiems gali pakenkti.Nepaisant daznai girdimu patarimu,

kad ziema nereikia kaktusu ar sukulentulaistyti, be visiskos dregmes jie neisliks,ypac jei kambarys siltas (pvz., ant palan-ges virskarsto radiatoriaus) ir jame orassausas. Kai vazonuose zemes pavirsiusisdziiista, reikia augalus palaistyti - rnaz-daug kas 2-3 savaites ar reciau. Vasarakaktusai laistomi kas 2-3 dienas. Ziemosmetu kaktusu ir kitu, cia minetu augalutresti nereikia, bet veslaus augimo metupavasari ir vasara reikia patresti kas porasavaiciu.

TAIPPASIBAIGE VAIKYSTEJanina Degutyte

Pi/nom siaubo akimziiirejome i svetimus tankus, i svetimaskojas,trypiancias mlJSL{ieme,klausemes svetimos kalbos ...Pro nesutrandomas asarasmateme uikaltus vagonuspilnus raudu ir dejavimo,ilgomis naktimisgirdejom masinu urzgimqtyliose priemiescio gatvelese,beganciose link Nemunotada dar tyros ir palaimingos upes -gulejome apsirenge,pasideje rysulius su duona ir drabuziais ...Vis laukem=

'. v.?ar Jau eta ...Taip pasibaige va ikyste.

LIETUVAJonas Aistis

Tu buvai isdidi ir galinga,Kunigaiksciu plati Lietuva,Ir drebejo totoriai, Maskva,Ir kiti miisu priesai gausingi.Ta galybe isspriidusi dingo-Nukamavo nelygi kova -Ir buvai prislegta, nelaiminga,Kruvinu baudzlavu Lietuva.Atsikelei graii ir dziaugsminga,Nors papliidus kraujuos, bet laisva -I/;vergiju isejus gyva -Taip tu eisi gyvenimo vingiaisVis laisva, isdidi ir galingaA mzinu ami ina Lietuva.

-27 -


28/31

qero apetitoParuosia Julija

KALAKUTIENOS LIKUCIAIMieloji Julija, sventems kepiaunernaza kalakuta, bet taip atsitiko, kad si

karta mesos liko daugiau, kaip bet kada.Nesugalvodama, ka daryti, isemiau kaulus,mesa sudejau i plastmasinius maiselius irsusaldziau. Gal patartumete, kaip paruostikalakutienos likucius, nors ir pastovejusiussaldiklyje?

Mieloji seimininke, siiilau pamegin-ti siuos receptus - mana seimai jie Iabaipatinka, gal ir Jums patiks. Beje, tikiuosi,kad kalakuto kaulu neismetete - is ju iseinalabai skanus ir maistingas sultinis.

Orkaiteje kepti sumustiniai1 puod. keptos kalakutienos, supjaus-

tytos mazais gabaliukais1 nedidelis, rugstus obuolys - sutar-

kuotas stambia (burokine) tarka arba smul-kiai sukapotas1/3 puod. smulkiai sujaustytu saliero

lapkociu1 saukstas sukapoto svoguno1 saukstas aliejaus3 saukstai spanguoliu konservu (who-

le cranberry sauce)1 / 4 saukstelio kario milteliu (curry

powder)3 saukstai sumazinto riebumo majo-

nezo6 saukstai tarkuoto silrio (geriausiai

tinka Cheddar)2 riekes kvietines duonos (whole

wheat)salotu lapu

Mazoje kcptuveje pakepinti svogiina 1saukste aliejaus, kol suminkstes ir bus per-matomas, bet neparuduos. [kaitinti orkaiteiki 350 laipsniu F. Sumaisyti kalakutienasu kapotu obuoliu, salierais, majonezu,pakepintu svogilnu ir kario milteliais.

Duonos riekes padeti ant truputi parie-baluotos kepimo skardos ir ant jl!_vienodusluoksniu isdestyti spanguoliu konservus.Kalakuto misini padalinti perpus ir sukrestiant paruostos duonos, virsu apibarstanttarkuotu siiriu.

Kepti mazdaug 6-8 min., kol viskasgerai ikais, po to orkaiteje pakisti po lieps-na (broiler), kad suris graziai paruduotu.Iskepusius sumustinius perpjauti [strizai irpatiekti ant salotos lapu. Si recepta galimapadvigubinti arba patrigubinti.

Kalakutiena su makaroniukais1 saukstas alyvu aliejaus (galima var-toti ir bet koki darzoviu alieju, ypac canola)

Y z nedidelio raudono svoguno (smul-kiai sukapoto)

1/3 puod. sukapoto pankolio (fennel)1 ;4 puod. sukapotu petrazoliu lapeliu1 saukstas (ar kiek maziau) susmul-

kinto cesnako1 ;4 saukstelio dziovintu salavijo lapeliu(sage)1/8 saukstelio susmulkintu, dziovintu

raudonuju pipiru (red pepper flakes )2 puod. smulkiai sukapotos keptos

kalakutienos.2/3 puod. konservuotu pomidoru (nu-

varvintu ir smulkiai sukapotu)-28-


29/31

1 puod. "orzo" makaroniuku, isvirtupagal nuoroda ant dezutes

~ vandens, kuriame vire makaroniu-kai

3 saukstai tarkuoto Parmesan siirioKeptuveje [kaitinti alieju, sudeti svo-

guna ir pankol]. Pakepinti rnaisant, kolsuminkstes (apie 4 min.). [maisyti cesna-ka, salavija ir petrazoles - pakepinti dar 1min. Sudeti kalakutiena, pomidorus, rna-karonus ir ~ puod. vandens, kuriame viremakaronai. Gerai sumaisyti ir pakaitinti ikiuzvirimo. Suberti Parmesan sur], dar kartapakaitinti iki uzvirimo (kol suris visiskaiistirpsta).

Jeigu kalakutiena mazai sudyta irpatiekalui triiksta druskos, galima truputi[berti kartu su tarkuotu suriu.

Patiekti karsta su zaliomis salotomisir papildomu suriu, kuri gali uzsiberti, kiekkas nori.

Zalil.! kopustu salotos1 nedidele zaliojo kopusto guze (gal-

vute)

razinas, obuolius, uogiene, morkas, cukru,supilti alieju. Viska gerai ismaisyti ir palai-kyti saldytuve bent 4-6 val. arba per nakt],

*Vieton abrikosu uogienes galima[pilti 2 saukstus citrinu sulciu arba 1 saukstaobuoliu acto (apple cider vinegar).

Misril.! darzoviu apkepas1 sv. dydzio maiselis (arba dezute) susaldytum aisytu darzoviu - m orku, pupel iu,zirniuku, kukuriizu ir kt.1 skardinuke "cream of broccoli soup"1 1 3 puod. pieno1 skardinuke keptu svogunu ziedelil!(French fried onion rings)

Mazdaug 8 puod. talpos, mikroban-gei tinkanciame inde sumaisyti saldytasdarzoves, brokoliu sriuba ir puse svogunugriezinel ill. Pakaitinti pacia auksciausiatemperatura 10-12 min., kol darzoves su-minkstes (kaitinant retkarciais pamaisyti). *Pries patiekiant, virsu apdeti likusiais svo-giinu ziedeliais.

=Apkepa galima paruosti ir papras-toje orkaiteje, kuria reikia ikaitinti iki 375laipsniu F ir darzoves pakepinti 30-35 min.2 vid. dydzio nigstus obuoliai

1 ;2 puod. tamsiu razinu1 stambiai (burokine tarke) sutarkuota Pyragas su medumi ir riesutaisnedidele morka 2 saukstai sviesto

2 saukstai abrikosu uogienes" 1 puod. medaus1 saukstelis druskos 1 didelis kiausinis1 saukstas aliejaus (canola arba alyvu) 1 ir Y : z saukstelio tarkuotos apelsino1 saukstelis cukraus zievelesNuemus virsutinius (kietus) lapus, % puod. apelsinu sulciukopusta smulkiai supjaustyti, sudeti idi- 2 ir 1 ;4 puod. miltu

deli dubeni, pabarstyti druska ir pamaigyti 2 ir 1 ;2 saukstelio kepimo milteliumediniu saukstu. Pa1aikyti pusvalandi, kol % puod. kapotu riesutu (Iabai tinkakopilstas truputj suminkstes, tuomet nu- lazdyno, bet galima bet kokiu)spausti atsiradusi skysti, Sviesta istirpyti, sumaisyti su medumi

Obuolius nulupti ir sutarkuoti stambia ir gerai isplakti, Kiausini truputi sup1akti,tarka. Sutarkuoti 111ork4 Sudeti ikopiistus kartu su apelsinu zicvelc sudeti imedaus-

- 29-


30/31

sviesto misini ir gerai surnaisyti. Saususproduktus sumaisyti atskirai ir paeiliui suapelsinu sultimis sudeti itesla,

[kaitinti orkaite iki 325 laipsniu F.Riebalais patepti vieno duonos kepale-lio dydzio keptuva (loaf pan), jo apaciaisklojant vaskuotu popieriumi. Sukrestitesla iparuosta keptuva ir kepti 1 val., kolvirsus graziai paruduos ir pyragas truputiatsitrauks nuo keptuvo sonu, Atvesinti antgroteliu,

Obuoliu sumustiniai4-6 riekutes rukytu lasinuku (bacon)2 riekes kvietines duonos (whole whe-

at bread)truputis sviesto2 riekutes Cheddar surio (sumazinto

riebumo)1 didelis riigstus obuolysPakepinti lasinukus, kol bus traskus

ir visi riebalai isbegs. Ispilti riebalus, 0 la-sinukus padeti isal]. Sviestu patepti vienapuse duonos riekes, sudeti duona sviestuotapuse zemyn ikeptuve ir ant mazes liepsnospakepinti. Ant duonos virsaus uzdeti sur],nulupta ir plonomis riekutemis supjaus-tyta obuoli, pakeptus lasinukus, Uzdengtiantraja duonos rieke, patepant sviestu josvirsutine puse. Pakepinti, kol suris pradestirpti. Atsargiai apversti sumustinius, kadapkeptu antroj i puse. Pakepinti, kol silrisvisiskai sutirps, 0 duona bus graziai paru-dusi. Patiekti su zaliomis salotomis arbapomidoru sriuba.

Skaitytoju kerteleMielieji skaitytojai, "Pensininko" redaktore ir administratore nuosirdziai dekoja

visiems, sveikinusiems sv. Kaledu ir Naujuju metu proga. A C i i 1 ui atsiustus laiskelius,eilerastukus, juokelius - visa tai labai vertiname ir laukiame daugiau. "Pensininkas"yra J i 1 S l 1 _ iurnalas, tad kvieciame jame bendradarbiauti bent trumpu laiskeliu. (Laukiameir ilgesniu straipsneliu, ypac atsiminimu.)

***.Pensininkas" yra tiesiog stebuklingas zurnalas. Cia rasi visko ir visiems! Perskai-

cius tiesiog pasidaro gaila, kad jau nera daugiau ir vel reikia laukti net du menesius, Tadnusiraminimui [kimbi iaukotoju sarasa".

Sedziu ir suku galva, kaip .Pensininkas" galetu pasiekti subrendusiuju karta savo"patarimai, patarimai" skyreliu? Kiek jame isminties! Jei pries 40 metu siuos praktiskuspatarimus biiciau isisavinusi, daug laiko, jegu ir pinigu butu sutaupyta.

Kvieciu visus skaitytojus pagalvoti, kaip su .Pensininku'' supazindinti ir sudomintisuaugusiuju karta, Gal daugiau pozityviu pasisakymu (reklamos) .Drauge'', .Dirvoje",.Amerikos Lietuvyje"? 0gal tik kiekvienas skaitytojas po vicna nauja prenumerata Zul lmetams .Pensininkui" padovanokime? Tai butt! tikrai puiki dovana!

Roie Somkaite (South Orange, NJ)-30-


31/31

***Atnaujinu "Pensininko" prenumerata Z ul l metams. Mielai skaitau ir draugam duodu

pasiskaityti. Sekmes JUl11S dar daug metu taip idomiai redaguoti "Pensininka".Aldona Raugaliene (Middlebury, CT)

* * *Siunciu prenumeratos mokesti ir auka paremti Jl1Sl! darbams. Zumalas tikrai [do-mus ziniomis bei patarimais - aciu! Linkiu mielai redaktorei nepavargti ir toliau mus

informuoti bei dziuginti.Roma Mastiene (Pinellas Park, FL)

LIETUVA TIK VIENANors ir daug zvaigzdiiu dausose - rytuos ir vakaruos -Linksmai keliauja aplink mus ir siiilo amziu smagumus,Bet is daugybes tik viena, tik saule sypsos si diena.Nors siam pasauly daug saliu, kur taures zvilga tarp geliu.Kur seka pasakas miskai ir iydi, stebisi laukai,Bet mums tiktai viena sava - tai miisu zeme Lietuva.Todel is tu visu saliu. as Lietuvq labiau myliu:Myliu asjos pirkias senas, pinu jai odes ir dainas,lr kai uzmigsiu amzinai, as atiduosiu sirdi jai.

Vladas Armalis

Documents

Pensininkas 2011 m. sausis - vasaris